Professional Documents
Culture Documents
Zemaite 12
Zemaite 12
1) Įvykiai:
1) Žolinės rytmetis, Zolys ir Gorys aptarinėja Petrą Kurmelį
2) Zolys sutinka Petrą, įkalba jį pirštis Marcikei, Kupsčio dukrai.
3) Petras pradeda simpatizuoti Janikei
4) Petras nuvažiuoja pas Kupstį ir Kupstis nusprendžia, jog nori kad Petras vestų jo dukrą.
5) Marcė susipyksta su tėvais ir pabėga į mišką pasikarti, bet ten susitinka su mylimuoju, nusprendžia, jog
galbūt ves petrą dėl pinigų.
6) Petras ir Marcele susituokia
7) Petras aprekia Marcele del jos apsileidimo
8) Marcele pasiskundzia mamai, mama ateina, aprekia petra ir atleidzia visas Petro tarnaites.
9) Marcele ir Petras susilaukia vaiko, Kazelio po triju metu buvimo kartu
9) Petras pasineria į alkocholį, nes supranta, jog iš dalies yra kaltas, dėl to kokį gyvenimą turi su Marcele,
mat jis jos nemylejo ir net nebande mylet, o vede is reikalo.
Neturi griaužtis vogamas iš pono miško, nes ponas tą mišką pavogė iš visų, ,,Ponas miško nelaistė‘‘/ Noras
tuoktis dėl finansinio pliuso. / Kurmelienė ,, be galo gynioja mišką vogti; kas gi kaltas, kad tetušis iš to mirtį
gavo‘‘ ( abejoja dėl miško vogimo, mat jo tėvas mirė dėl vagimo iš miško)/ Marcė greitai pamiršta liūdesį dėl
to, kad tėvai nori ją sutuokti su Petru ir pradeda juoktis su slaptu mylimuoju. /,,Prastesnė ar dailesnė merga,
man vis tiek, by tik pinigų gaučiau‘‘
5) Konfliktai:
1) Konfliktas tarp Dviejų tarnaičių, dirbusių Petrui ir jo motinai (Kurmelienėi)– viena sako, jog jai labai smegenis
,,paėdė‘‘, viskas ką ji darė, netiko. Kita sako , jog dar blogo žodžio nei nuo Petro nei nuo jo sergančios mamos ji
negirdėjus.
2) Marcė nenori tekėti už Petro, o jos tėvas sako, jog tai geriausias jos variantas, dar kojas turinti išbučiuot
jei tik jis ją ves.
3) Petras norėtų vesti Janikę, bet veda Marcę, nes Marcė turtinga, o Janikė ne.
4) ,,Mergos‘‘ ( samdines, tarnaites) pasibaisejusios ir pasipiktinusios kad namu seimininkė, Marcė nieko
nedaro, tad jos nespėja prižiūrėti visų namų.
5) Konfliktas tarp Petro ir Marcės, nes Marcė nenori ir tingi rūpintis namais, ar ūkiu, o Petras tikisi, jog ji tai turi
daryti.
6) Veikėjai ir jų santykiai:
Petras Kurmelis – darbininkas, gamina vežimus, senbernis. Darbštus ir išmintingas. Myli motiną, neskuba
tuoktis, nors reikia. Nemyli bet vedą Marcelę dėl pinigų, myli Janikę, bet negali jos vest nes ji neturi pinigų.
Zolys – giminaitis, biednas(petro dėdė), gudrus, apsukrus. Rūpinasi Petru, bando jį įkalbėti vesti.
Kupstys- eigulys, turtingas bet godus, Marcikės tėvas. Įperša Petrui dukrą su pinigų pažadais, tačiau tik dalį
ištesi.
Kurmelienė- Petro mama, su petru rūpestinga, jo akyse nuostabi mama, kuri sunkiai dirba. Kitų atžvilgiu
bjauri ir godi boba, saugojanti kiekvieną skatiką.
2) Negraužia sąžinė dėl kertamo miško , ,,mišką vogamas nenusidėsi – ponas jo nelaistė‘‘ (55pslp.4pstrp.)
3) ,,Girdėjau jog tavo motinėlė pasiligojo / Prastos, o ką darysi? nuo dievo valios neišbėgsi.‘‘
(54pslp.3pastr.)
5) Petras su Marcele susituokia, taciau neliudi, tiesiog nelaimingi gyvena kartu ir beveik vienas su kitu
nebendrauja.
6) Nelinkę savęs kaltinti: Petras su Marce nelaimingi, tačiau dėl to kaltina vienas kitą. Marcės tėvai mato,
jog dukra tinginė, tačiau nesupranta, jog tai jų nuopelnas. Petrui sunku pripažinti, jog jei nebūtų vedęs
Marcės, o būtų vedęs Janikę, būtų laimingesnis.
8) Veikėjų portretai:
Petras Kurmelis - ,, Vyras jau sumitęs, aukštas, stambus, truputį susimetęs į kuprą; rankos kietos kaip geležinės,
sutrintos, pajuodusios nuo darbo; plaukai ir uostai juodi, bėras iš prigimimo, saulės nudegęsm rodėsi dar
juodesnis; akys mėlynos, truputį įdubusios ir apsirukšlėjusios rodė nebe pirmąją jaunystę. Senovės drabužiai
apstūs, apdribę, dar didžiau jį senino. Švarkas rudo milo, kelnės ir vestė languoto čerkaso, batų aulai sulig
keliais, dideli ir stori, po kaklu skepetukė storai pagumūturiuota, kepurę plačiausiu viršum rankoj nusitvėręs.‘‘
(54 pslp. 2 pastraipa)
Marcelė (Kupsčio dukra) - ,,Čia ne kokia Marcelė, bet visa jau Marcė: augalota, stambi merga; matyti, staiga
išdrebusi į stuomenė, nes ir drabužiai jos ankšti; į bliuzelę vos įsispraudusi, kuo nesprogsta, rankovės vos už
alkūbęs. Galva plaukais apsipešusi, paviršiais truputį sudailintal sijonas taip patrumpėjęs, jog nedengia nė
apyjuodžių basų kojų, o tankiai ir stibynai pasirodo‘‘ (61pslp.3pastraip.)
Kurmelienė(petro mama) – „nublyškusi, net mėlyna, įdubusios akys, užsimerkusi, įsikniaubusi baltiteliame
priegalvy, susirangiusi gulėjo. O ranka, ištiesta ant šono, taip balta ir mėlynomis gyslomis sumarginta kaip tikro
numirėlio; Kojos taip pat baltavo iš po drabužių.‘‘ (58pslp. 2pastraip.)
Janikė(tarnaitė, samdinė) - ,, Mergaitė skaisti, jauna, švelniai, kaip šventė apsidariusi: prijuostėlė ir marškiniai
baltitelaičiai, liemuo diržu suvaržytas, drūtos geltonos kasos dailiai sušukuotos, mėlynos akys kaip vaivorai
linksmai blizgėjol kartu tankiai rodė dvi eiles smulkių dantukų. Aiški, raudonpusė mergaitė kaip žemuogė.‘‘ (59
pslp. 4 pstrp)
,,Rytą, bešvintant aušrai, tirštas rūkas apdengė visą pasaulį taip storai, jog tekančios saulės spinduliai
nepersimušė ligi žemės, skleidėsi ten pat padangėse, anapus rūko/ Visa padangė, nuspraususi vėsioje rasoje,
liniksmai prašvito.‘‘ ( nuteikia smagiai kūrinio pradžiai) (52 pslp. 1 pastraipa)
„Taip aiškiai švietė ir žiūrėjo į visas žemės kerteles, kaip kad būtų dar neatsidžiaugusi jos gražumu per dieną.
Debesėliai giedri, balti,iš viršaus rausvi, iš apačios auksuoti, didesni ir mažesni būteliai apstoję saulelę pamažu
lydėjo pakalniui...“ ( Nuotaika rami, sukuria atmosferą apmastymams. ) (63 pslp. Paskutinė pastraip.)
,,Saulelė kas ryta vėliau tesikelia, kas vakarą anksčiau gulasi./ Nepaaspėjo saulelė spyktelėti, beveizint ir vėl
vėjas beatgenąs tuo pačiu keliu kitą (debesį)./ Davar jau storai ji purvuota ir nebegraži./ Miškai nuliūdę‘‘
(sukuriama niūri, liūdna nuotaika) (67 pslp. 2 pastraip.)
„Po saulės grąžos, pasitvirtino žiema./Dienos ramios, be vėjo, nors saulėtos, bet šalčio niekaip neperveikia./Kur
paklūk, nosies tiesumu, niekas nekardo./Nė Kurmelis nesnaudė.“ (Darbymetis, parodo laiko praėjimą, šaltį,
apmirusią gamtą.) (70pslp. Paskutinė pastraip.)
„Iš po kietos ir tvirtos iemos pavasrais labai spėriai aušo. /Saulelė linksmiau kaitino. Vėjelis šilčiau pūkšnojo./
Miške, nuo jaunų lapelių purtindamas rasą, vėjas nešiojo į visas puses meilų pavasario kvapą./ Žmonės, jau ir
taip gražybių visokių nuteikti, labiausiai džiaugėsi, jog gyvulėliai, per žiemą krimtę sausą pašarą, dabar gauna
jau minkštos, jaunos žolelės atsigauti.“ ( atgimsta gamta, viskas truputėlį geriau, leidzia tureti vilties, jog galbut
viskas bus geriau) ( 75 pslp. 2 pastraip.)
Vežimai, piktadagis, šėpa, skrynia, šlajas, brikas, troba, padargas, balnas, klėtis, asla, dievo mūka, gembė,
lauknešė, puodai su kruopomis, katilas, kivirai, kamara, geldos, koštuvys.