Petras Kurmelis yra apsakymas apie vyra, kuris jau seniai suubrendęs vyras, bet vis dar nevedęs,jis

gyvena su motina, tvarkydamas ūkį. Vienintelis trūkumas, kurį akivaizdžiai mato žmonės, buvo tas, kad
Petras dar nevedęs. Petrą visi ir visada gerbdavo už jo nuostabius darbus, net merginos jį vadino ne
vardu, o sakydavo Petras Kurmelis. Iš moterų, kurie aptarinėjo Petrą, geriausiai atsiliepė tik Janikė, kuri
jau buvo kritusi jam į akį. Petrui idealas tai buvo jos motiną, o Janikė ayiyiko šims punktais. Bet Zolys
pakiša mintį, kad mergina turi būti turtinga, nes pat jis neuždirbs daug pinigu. Zolys atbaido Petrą nuo
Janikės ir pasiūlo jam turtinga Marce. Marcė Kurmelį gundo savo pinigais ir tėvo padėtimi visuomenėje.
Ilgai negalvojant, Petras Kurmelis pasirenka Marcę. Kurmelis, nuvykęs pas Kupsčius, išvydo joo būdui
prieštaraujančią buitį ir aplinką. VIsas ūkis buvo nesutvarkytas, purvinas, apverstas. Šį nepasitenkinimą
jam išsklaidė Marcelės tėvų kalba, kad visą ūkį tvarko Marcę, ir kad ji yra gera šeimininkė. Po vedybų
Petras tuojau suprato apgaulę Marcė nėra gera šeimininkė – tai buvo tik žodžiai. Čia ir prasideda
didžiausieji Petro išgyvenimai dėl klaidingai pasirinktos žmonos. Kaip daugelis vyrų, taip ir Kurmelis,
nuspręndė šį skausmą numalšinti degtine. Bet po to jis sužinojo, kad Janikė už Jonuko teka,tai buvo dar
vienas stiprus smūgis, kuris susilaužė Pertą. Dabar Petras supranta, kad pasaulyje yra ne tik materialiniai
vertybiai, bet ir jausmai, be kuriu negali būti tikros šeimos. Viena nelaimė tarsi seka paskui kitą, ir Petro
širdis tai neatlaiko: jis apšaukia žmoną. Nuo to momento pradeda smukti visas ūkis, kuris netenka
senesnio grožio ir šilumos, kurią motinėlė buvo savo darbu sukūrusi. Nuo šio momento Kurmelis
supranta, kad santuoka, sukurta ne iš meilės, o iš išskaičiavimo, negali būti laiminga. .