Ar darbas suteikia gyvenimui prasmę?

Darbas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug fizinių ir moralinių pastangų. Visais
amžiais tai buvo neatsiejama gyvenimo dalis, būties pagrindas. Darbas teikia žmonėms naudos,
džiaugsmo ir gyvenimo prasmės. Visi supranta darbą savaip, vieniems tai yra mylimiausias
užsiėmimas, o kitiems – tiktai būdas užsidirbti pinigų.
Apie darbo svarbą rašė XVIII a. Apšvietos epochos atstovas, Evangelikų
liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis
didaktinėje poemoje „Metai“. Kūrinyje parodoma, kad moralumas – tai darbštumas ir sąžiningumas.
„Metuose“ aprašomi ,,viežlybieji“ būrai, kurie puikiai atlieka savo darbą, negirtuokliauja, tiki Dievu,
jie yra vieningi ir padeda vieni kitiems. Jie darbui jaučia didelę meilę bei pagarbą, darbas jiems yra
gyvenimo prasmė. Būrai dirba labai stropiai, sąžiningai ir atsakingai, kovoja su savo ydomis:
tinginyste, nevalyvumu. Vienas iš pavyzdžių - ūkininkas Krizas, kuris nuo vaikystės buvo našlaitis,
tačiau sumanus, taupus, gudrus, darbštus ir nagingas, uoliai mokydamasis iš daugiau pasiekusių, jis
praturtėjo. Taigi, darbas gyvenimui suteikia prasmę, jeigu žmogus siekia savo tikslų. Be to, darbas
ugdo atsakomybe, moraliai iškelia žmogų, todėl jis prasmingas jau dėl to, kad leidžia žmogui keisti
socialinius kontaktus, bendradarbiauti, dalintis patirtimi.
Gamta taip pat įrodo, jog darbas yra svarbus ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Pavyzdžiui,
„Metuose“ Donelaitis aprašo gandrų šeimyną: gandrai, parskridę iš šiltųjų kraštų, radę sudarkytą
lizdą, iškart imasi darbo. Darbštumą atspindi ir bičių šeimyna, kuri taip pat pradeda dirbti kada tik
gali. Šiuo atveju darbas yra gyvūnų, paukščių ir vabzdžių išgyvenimo šaltinis.
Deja, šiuolaikiniame pasaulyje darbas daugeliui ne mėgstamas dalykas, kurį norisi daryti, o tik
būdas uždirbti daugiau pinigų. Dabar žmogus ne visada dirba tam, kad įgyvendintų savo tikslus,
siektų naujų, tobulėtų ir įprasmintų savo būtį. Darbas suteikia prasmę tik tuomet, kai praturtina
žmogaus kasdienybę, suteikia laimės, džiaugsmo ir naujų įspūdžių. Taigi, darbas nesuteikia prasmės,
jei žmogus, dirbdamas, nesijaučia laimingas, yra nusivylęs ir nebesiekia svajonių.
Galima teigti, jog visi žmonės galvoja apie darbą skirtingai. Kai kurie dirba savo malonumui,
įgyvendina savo tikslus, išreiškia savo talentą ir įprasmina savo būtį. Tokiems žmonėms darbas
suteikia gyvenimo prasmę. Jeigu žmogus nemėgsta savo darbo, jam tai yra tik pajamų šaltinis,
neprasminga veikla, tada jokios gyvenimo prasmės darbe nėra.