Hamletas- gyvenimo tiesos ieškotojas

W. Šekspyro kūrinio pagrindinio veikėjo Hamleto gyvenimas lyg naujai

rašoma tragedijos knyga. Šekspyro kūrinyje ‚‘‘Hamletas‘‘ pagrindinis
herojus atskleidžiamas, kaip ryžtingas, drąsus teisybės beieškantis
žmogus. Pirmiausia Hamleto teisingumas atsiskleidžia jam beieškant,
kas nužudė jo tėvą. Hamletas, bet kokia kaina norėjo išsiaiškinti, kaip ir
kodėl Klaudijus nužudė jo tikrąjį tėvą. Per teatrą ir kitas gudrybes
Hamletui pavyko surasti teisybę Taip pat Hamleto teisingumas
atsiskleidžia jo monologe. Hamletas turi kelias akimirkas nuspręsti
gyvybės ir mirties klausymą. Į mirties pusę jį sveria tiesos kelias.
Kas paskatina Hamletą ieškoti tiesos ? Jis tikėjo, kad žmogaus aura tai
tobulas Dievo kūrinys, staiga sužino apie tėvo mirtį ir grįžta į namus,
kuriuose atmosfera yra kardinaliai pasikeitusi. Jis patenka į veidmainių,
pataikūnų aplinką, kurioje net draugai ar mylimi žmonės nebeteikia
džiaugsmo. Šis didžiulis nuomonės pakitimas įvyksta, kai herojus sužino
apie tai, kad jo dėdė nužudė jo mylimą tėvą.
Štai ir matome skirtingus, iš dalies vienodus dalykus, kurie ir parodo
mums, kad Hamletas yra gyvenimo tiesos ieškotojas.
V. Šekspyras – žymiausias renesanso epochos poetas ir dramaturgas.
Tragedija „Hamletas“ parašyta antruoju Šekspyro kūrybos laikotarpiu.
Šis periodas pasižymi pesimizmu, konfliktu tarp veikėjo ir išorinio
pasaulio bei gėrio ir blogio kova. Tragedijoje vaizduojamas Danijos
princas Hamletas siekia atkeršyti už tėvo mirtį. Tai – pagrindinė jo
tragizmo priežastis. Hamletas apdovanotas įžvalgiu protu, jis neskuba
atlikti veiksmų, o pirmiausia siekia suprasti reiškinių priežastis, esmę.
Būtent todėl pagrindinis dramos veikėjas visų pirma įsitikina tėvo žudiko
kaltumu ir tik tuomet imasi atsakomųjų veiksmų, kurie ir yra
vaizduojami penktąjame veiksme.
Analizuojama ištrauka yra Hamleto ir Laerto fechtavimosi varžybos bei
tragiška jų baigtis. Iš konteksto suprantame, kad varžybos vyksta
nesąžiningai. Laertas ir Klaudijus, siekdami Hamleto mirties, iš anksto
užpylė nuodų ant Laerto rapyros ir pasirūpino užnuodyta vyno taure.
Kovą stebi karalius, karalienė ir visi dvariškiai. Ištraukos veiksmas vyksta
Hamleto rūmų fektavimosi salėje, todėl galima teigti, kad čia Hamletas
jaučiasi saugus, jis ryžtingai pradeda kovą. Veiksmo laikas – kelios
valandos po vidurdienio, nes Laertas atvyksta iškart po savo sesers,
Ofelijos, laidotuvių, kurios vyko dienos metu.
Tragedijos atomazgoje, mirties scenoje, atsiskleidžia kiekvieno veikėjo
vidinė būsena, vertybės. Geriausias pavyzdys – karalienė, kuri per klaidą
išgeria užnuodyto vyno. Ji supranta, kad tuoj mirs. Gertrūdos santykiai
su Hamletu buvo prieštaringi, sūnus yra užsiminęs apie savo
neapykantą motinai. Vis dėlto, mirties akivaizdoje atbunda motiniški
jausmai ir karalienė stengiasi perspėti sūnų apie užnuodytą taurę: „Ne!
Ne! Tas gėrimas, brangus sūnau! Tas gėrimas! Nunuodijo mane!”
Klaudijus, skirtingai negu Gertrūda, nepripažįsta savo kaltės ir yra
nužudomas kaip vienintelis to nusipelnęs veikėjas. Visą laiką
veidmainiavęs, mirdamas jis kreipiasi į žemesnio luomo dvariškius,
šaukdamasis pagalbos ir vadindamas juos...

Pirmas veiksmas
I scena
Veiksmas vyksta Elsinore. Sargyboje budi Franciskas ir ateina Bernardas,
veliau ateina Horacijus ir Marcelas. Jie atėjo įsitikinti, jog čia vaidenasi.
Apie 1 valandą pasirodo šmėkla, kuri yra labai panaši i vėlionį karalių.
Horacijus bando ją užkalbinti, tačiau nepavyksta. Kai užgieda gaidys
šmėkla išnyksta. Horacijus su Bernardu bei Marcelu susiruošia tai
papasakoti princui Hamletui.
II scena
Į iškilmių salę įeina Karalius, Karalienė, Hamletas, Polonijus, Laertas,
Voltimandas, Kornelijus, didikai ir palyda. Vyksta pokalbis apie buvusio
Karaliaus staigią mirtį ir staigias Karaliaus Klaudijaus ir Karalienės
Gertrūdos vestuves. Po to Laertas paprašo Karaliaus ir savo tėvo
leidimo vyktiį Prancūziją ir jį gauna.
Visi išeina ir ateina Horacijus, Marcelas ir Bernardas papasakoti apie
matytą šmėklą. Hamletas tai sužinojęs nusprendžia įsitikinti, ar tai tiesa.
III scena
Į kambarį Polonijaus namuose įeina Laertas ir Ofelija. Hamletas yra
įsimylėjęs ją. Prieš išvykdamas Laertas duoda patarimą seserei, jog
netikėtų Hasmletu, nes jis dar jaunas. Laertas išvyksta. Polonijus
sužinojęs apie ką kalbėjo sūnus su dukterimi taip pat duoda patarimą,
jog Ofelija netikėtų Hamleto žodžiais, nepriiminėtų iš jo dovanų.
IV – V scena
Į aikštę įeina Hamletas, Horacijus ir Marcelas. Jie atėjo pamatyti
šmėklos. Pasirodo šmėkla Hamletas ją užkalbina ir sužino, jog tai jo tėvo
šmėkla. Ji papasakoja apie tėvo mirtį: Karalius mirė, kai jam miegant
Klaudijus į
ausį įlašino juodmedžio nuodų. Tai paspartina Klaudijaus ir Hamleto
konfliktą. Hamletas susitaria su Horacijum ir Marcelu, kad jie niekam
šios paslapties nepasakys.
Antras veiksmas
I scena
Į kambary Polonijaus nemuose įeina Polonijus ir Reinaldas
Polonijus duoda Reinaldui laišką, kuris skirtas Laertui ir paprašo
pašnipinėti Laertą Prancūzijoje. Po to įeina Ofelija ir papasakoja savo
tėvui apie Hamleto pakvaišimą.
Polonijus nusprendžia viską papasakoti Karaliui.
II scena
Į salę pilyje įeina Karalius, Karalienė, Rozenkracas, Gildensternas ir
palyda. Karalius paprašo Rozenkraco ir Gildensterno prablaškyti
Hamletą. Jiem išėjus ateina Polonijus papasakoti apie Hamleto
pakvaišimą.Atvyksta Voltimandas papasakoti apie tai, jog Norvegijos
karalius pakalbėjo su Fortinbrasu ir jis atsitrauks nuo Danijos. Tada
Voltinmandui išėjus Polonijus papasakoja apie Hamleto pamišimą dėl
meilės. Ir pasiūlo įsitikinti tuo pasiklausius Ofelijos ir Hamleto pokalbio.
Pas Hamletą ateina Gildensernas ir Rozenkracas. Jie bando išsiaiškinti,
kas neramina Hamleto širdį, tačiau nieko nesužino. Tada jie papasakoja
princui apie atvykstantį į rūmus teatrą. Po šio pokalbio įeina Polonijus
pranešti, kad artistai jau atvyko.
Hamletas susitaria su aktoriais, jog jie Karaliui ir kitiems
suvaidins ,,Gonzaso nužudymą“.
Trečias veiksmas
I scena
Goldensternas ir Rozenkracas papasakoja Karaliui, kad nieko nesužinojo
iš Hamleto. Po to Karalius ir Polonijus susitaria su Ofelija, kad ši
pasikalbėtų su Hamletu. Hamletas pasako Ofelijai,kad jos nemylėjo,
prašo jos stoti į vienuolyną ir niekada netekėti. Po Ofelijos ir Hamleto
pokalbio Karalius ir
Polonijus nusprendžia, kad vis dėl to viskas yra ne dėl meilės. Karalius
mąsto išsiųsti Hamletą į Angliją, kad šis nesukeltų daugiau jokių
problemų. (Prieš įvykstant pokalbiui su Ofelija aprašomas garsusis
monologas ,,Būti ar nebūti“).
II scena
Hamletas primena artistams savo prašymą, visi susirenka ir prasideda
spektaklis. Jo metu Hamletas padeda galvą Ofelijai ant kelių. Hamletas
ir Horacijus stebi Klaudijų, jo reakcija. Spektaklio pabaigoje Karalius
nebeištveria ir išeina į savo kambarį.
Polonijus pasiūlo Karalienei pasikalbėti su Hamletu dėl jo išdaigų, o tuo
metu Polonijus visko klausysis.
III scena
Visi: Rozenkracas, Gildensternas, Karalius, Karalienė ir Polonijus,
nusprendžia išsiųsti Hamletą į Angliją.
IV scena
Karalienė kalbasi su Hamletu savo kambaryje, Polonijus visko klausosi.
Hamletas netyčia išgąsdina Karalienę taip pat ir Polonijų. Šis pradeda
kviestis pagalbos ir Hamletas jį nuduria. Tada toliau kalbasi su motina
apie jos išdavystę, tėvo nužudymą. Gertrūda jaučiasi kalta ir dėl to labai
gailisi. Į kambarį atskrenda šmėkla priminti Hamletui apie kerštą.
Gertrūda šmėklos nemato. Ji išnyksta. Hamletas prašo Karalienės nuo
šiol elgtis dorai ir nieko nepasakoti Klaudijui. Hamletas išeina kartu
išsitempdamas Polonijaus lavoną.
Ketvirtas veiksmas
I – II – III scena
Karalius, Karalienė, Rozenkracas ir Gildensternas bando surasti lavoną.
Tačiaunet ir Hamletas nepasako, kur jį paslėpė. Karalius iš karto
išsiunčia Hamletą į Angliją.
IV – V scena
Hamletas keliaudamas į Angliją sutinka Fortinbrasą keliaujantį į Lenkiją.
Tuo tarpu Ofelija pamišus dėl tėvo mirties ir ateina pas Karalienę. Po
Karalienės ir Ofelijos pokalbio į pilį įsiveržia Laertas, įskaudintas dėl tėvo
mirties.
VI scena
Horacijui jūreiviai įteikia Hamleto siųstą laišką, kuriame parašyta, kad jis
grįžta į Angliją. Ir prašo du laiškus perduoti Karalienei ir Karaliui.
VII scena
Karalius pasikalba su Laertu, dėl visko apkaltina Hamletą ir paaštrina
Laerto norą atkeršyti. Karalius pasiūlo surengti dvikovą, kai grįš
Hamletas, ir užnuodyti Laerto rapyrą, kad Hamletas mirtų, o jei tai
nepavyktų, Karalius pasiūlė užduotyti gėrimą. To pokalbio metu jam
atneša laiškusir jiedu sužino, kad Hamletas grįžta į Daniją. Pokalbio
pabaigoje į kambarį įeina Karalienė ir praneša apie Ofelijos mirtį. Ji
paskendo.
Penktas veiksmas
I scena
Duobkasiai kasa duobę Ofelijos laidotuvėms. Atokiau įeina Hamletas su
Horacijumi ir sužino apie Ofelijos mirtį. Hamletas jaučiasi dėl to
įskaudintas. Kai prasideda laidotuvės ir Laertas rauda dėl savo sesers
žūties Hamletas išeina į priekį ir Laertas su Hamletu susipeša.
II scena
Hamletas bekalbėdamas su Horacijumi iš Ozriko gauna pranešimą apie
Laerto ir savo dvikovą ir sutinka su juo kovoti. Tą patį vakara jie
susikauna. Hamletas viską paaiškina Laertui prieš dvikovą ir šis atleidžia,
toliau Laertas kaunasi nenoromis. Karalius vis siūlo Hamletui atsigerti,
bet jis dar nenori, už jį išgeria jo motina Gertrūda ir pradeda merdėti,
dėl užnuodyto gėrimo. Tada Laertas sužeidžia Hamletą, paskui kovos
įkarštyje jie apsikeičia rapyromis ir Hamletas sužeidžia Laertą. Karalienė
miršta. Laertas pasako Hamletui apie užnuodytą rapyrą ir šis ja
pasinaudojęs nuduria Karalių taip atkeršydamas už savo tėvą. Horacijus
taip pat nori numirti todėl pasisiūlo išgerti užnuodyto gėrimo. Tačiau
Hamletas prieš mirdamas paprašo Horacijaus to nedaryti, nes jis turi
visą tiesą papasakoti šaliai. Tada Hamletas miršta. Į pilį atvyksta
Fortinbrasas su pasiuntiniais. Horacijus jam ruošiasi viską papasakoti ir
pasako, jog dabar jis būsimas Danijos karalius.