Viljamas Šekspyras ,,Hamletas”

Literatūros rūšis – drama (įvykiai perduodami per veikėjų dialogus, yra skirstymas skyriais,
vadinamais aktais ar veiksmais.)
Literatūros žanras – tragedija (vaizduojami labai rimti, esminiai gyvenimo konfliktai, herojaus
siekimų susidūrimas su neįveikiamomis kliūtimis ir neišvengiamas herojaus žuvimas. Taip pat gali
reikšti ir sukrečiantį, skaudų išgyvenimą, baisų įvykį ar didelę nelaimę.)
Tema - žmonių veiksmų ir jų pasirinkimų poveikis asmeniniam likimui ir aplinkiniame pasaulyje.
Pagrindinė mintis - jei žmonės nusileidžia kerštui ir pykčiui, jie gali padaryti žalos/gyvenime
galima išsisukti nuo kažko ilgam, bet ne visam laikui.
Tai kūrinys apie žmogaus vietą pasaulyje, priešinimąsi blogiui, humanistinių idealų žlugimą.
Hamletas – mirusiojo karaliaus sūnus ir dabartinio karaliaus Klaudijaus sūnėnas, Gertrūdos sūnus.
Jam būdinga intelektualumas, jautrumas, analitiškumas ir susirūpinimas gyvenimo prasme.
Hamletas taip pat dažnai kankinamas vidinių konfliktų ir dvejonių. Jis vaidino paslaptingą,
beprotišką, kartais elgdamasis taip, kad kiti negalėtų suprasti jo tikrųjų motyvų.
Hamletas - asmenybė, ieškanti gėrio apraiškų, bandanti prieštarauti beprasmybei, tačiau tikslo
siekimas neatveda prie teisybės. Tragiškasis herojus išgyvena delsimo dramą. Renesansinė praeities
interpretacija iškelia individą kaip pagrindinį tragedijos subjektą. Jo sąmonėj ir veiksme
susikryžiuoja visas modernaus žmogaus egzistencinės problematikos spektras vertybių krizė,
individo laisva valia, pasirinkimo teisė ir atsakomybė.
Hamletas – renesanso žmogus, nes ieško humanistinių idealų - lygybės, teisingumo ir
žmogiškumo.
Klaudijus - Danijos naujasis karalius, Hamleto tėvo brolis. Jis pavaizduotas kaip manipuliuojantis
ir ambicingas žmogus, kuris siekia išsaugoti savo karalystę ir valdžią užkariavęs savo brolio sostą.
Klaudijus yra veiksmingas ir atšiaurus, jis turi sąžinės skausmą, bet yra pasiruošęs daryti bet ką,
kad išliktų valdžioje.
Gertrūda - Hamleto motina ir Klaudijaus žmona. Ji yra pasipriešinimo ir konfliktų objektas
Hamletui. Kai kurie ją kaltina dėl greito ištekėjimo už Klaudijaus po Hamleto tėvo mirties.
Ofelija - Polonijaus dukra, Laerto sesuo ir Hamleto mylimoji. Ji yra vaikystės draugė ir palaikymo
šaltinis Hamletui. Jos charakteris pasižymi jautrumu ir pažeidžiamumu. Dėl aplinkybių ji tampa
labai pažeidžiama ir galiausiai praranda sveiką protą.
Polonijus - Danijos karališkojo dvaro patarėjas ir Ofelijos tėvas. Jis yra ambicingas, įtakingas,
padlaižūnas, pataikūnas ir dažnai pasirodo kaip veidmainis. Jis siekia naudos sau ir laikosi
valdančiojo režimo pusės.
Horacijus - Hamleto draugas ir patikimas patarėjas. Jis yra nuosaikus ir sąžiningas, dažnai palaiko
Hamletą jo nuosprendžiuose ir veiksmuose.
Laertas - Ofelijos brolis ir Polonijaus sūnus. Jis grįžta į Daniją, kad apsaugotų šeimą ir tampa
intriguojančio konflikto su Hamletu dalyviu.
Veiksmas vyksta Elsinoro dvare.
Siužetas:
 Naktį sargai ir Hamleto draugas Horacijus pamatė šmėklą, kuuri primena neseniai mirusį
karalių Hamletą, kurio brolis Klaudijus paveldėjo sostą ir vedė karaliaus našlę karalienę
Gertrūdą.
 Kai Horacijus ir sargybiniai atveda princą Hamletą, Gertrūdos ir mirusio karaliaus sūnų,
pamatyti vaiduoklį, jis kalba jam, grėsmingai pareiškdamas, kad tai tikrai jo tėvo dvasia ir
kad jį nužudė ne kas kitas, o Klaudijus.
 Įsakius Hamletui atkeršyti vyrui, kuris užgrobė jo sostą ir vedė jo žmoną, vaiduoklis dingsta
su aušra.
 Princas Hamletas pasiryžta keršyti už savo tėvo mirtį, tačiau, kadangi iš prigimties yra
kontempliatyvus ir mąstantis, jis delsia ir planuoja.
 Klaudijus ir Gertrūda nerimauja dėl nepastovaus princo elgesio (mat jis apsimetė
išprotėjusiu) ir bando išsiaiškinti to priežastį.
 Jie pasamdo porą Hamleto draugų Rozenkrancą ir Gildensterną, kad jie Hamletą stebėtų,
šnipinėtų, nors Hamletas suprato jų tikruosius ketinimus.
 Kai Polonijus, kancleris ir karaliaus su karaliene padlaižūnas, užsimena, kad Hamletas gali
būti pamišęs iš meilės savo dukrai Ofelijai, Klaudijus sutinka šnipinėti Hamletą pokalbyje
su mergina.
 Tačiau, nors Hamletas tikrai atrodo išprotėjęs, Ofelijos nemyli: įsako jai įeiti į vienuolyną ir
pareiškia, kad nori uždrausti santuokas.
 Keliaujančių artistų grupė atvyksta į Elsinorą, o Hamletas imasi idėjos patikrinti savo dėdės
kaltę.
 Jis liepia artistams suvaidinti sceną, pagal kurią, kaip Hamletui pasakė šmėkla, jo dėdė
nužudė jo tėvą, taigi, jei Klaudijus bus kaltas, jis tikrai sureaguos.
 Kai į teatrą ateina žmogžudystės akimirka, Klaudijus pašoka ir išeina iš kambario.
 Hamletas ir Horacijus sutinka, kad tai įrodo jo kaltę.
 Hamletas eina nužudyti Klaudijaus, bet randa jį besimeldžiantį.
 Kadangi, jo manymu, Klaudijaus nužudymas melsdamasis nusiųs Klaudijaus sielą į dangų,
Hamletas mano, kad tai būtų neadekvatus kerštas ir nusprendžia palaukti.
 Klaudijus, dabar išsigandęs Hamleto beprotybės ir bijodamas dėl savo saugumo, įsako
Hamletą nedelsiant išsiųsti į Angliją.
 Hamletas susitinka su motina, kurios miegamajame Polonijus pasislėpė už gobeleno.
 Išgirdęs triukšmą už gobeleno, Hamletas mano, kad karalius ten slepiasi.
 Jis išsitraukia kardą ir duria per audinį, nužudydamas Polonijų.
 Už šį nusikaltimą jis nedelsiant kartu su Rozenkrancu ir Gildensternu išsiunčiamas į
Angliją.
 Tačiau Klaudijaus planas Hamletui apima daugiau nei tremtį, nes jis davė Rozenkrancui ir
Gildensternui užantspauduotus įsakymus Anglijos karaliui, reikalaudamas, kad Hamletas
būtų nužudytas.
 Po tėvo mirties Ofelija išprotėja iš sielvarto ir paskęsta upėje.
 Prancūzijoje apsistojęs Polonijaus sūnus Laertas į Daniją grįžta įniršęs.
 Klaudijus įtikina jį, kad Hamletas kaltas dėl tėvo ir sesers mirties.
 Kai Horacijus ir karalius gauna Hamleto laiškus, kuriuose nurodoma, kad princas grįžo į
Daniją po to, kai piratai užpuolė jo laivą pakeliui į Angliją, Klaudijus sugalvoja planą
panaudoti Laerto keršto troškimą, kad užtikrintų Hamleto mirtį.
 Laertas susikaus su Hamletu nekaltame sporte, bet Klaudijus nunuodys Laerto rapyrą, kad
jei jie pateks į žaizdą, Hamletas mirs.
 Kaip atsarginį planą, karalius nusprendžia nunuodyti taurėje vyną, kurią duos Hamletui
atsigerti, jei Hamletas įmuš pirmąjį ar antrąjį mačo smūgį.
 Hamletas grįžta į Elsinoro apylinkes, kai vyksta Ofelijos laidotuvės.
 Apimtas sielvarto, jis puola Laertą ir pareiškia, kad iš tikrųjų visada mylėjo Ofeliją.
 Grįžęs į pilį, jis pasako Horacijui, kad jis tiki, kad žmogus turi būti pasirengęs mirti, nes
mirtis gali ateiti bet kurią akimirką.
 Kvailas dvariškis, vardu Ozrikas, atvyksta Klaudijaus įsakymu surengti fechtavimosi
rungtynes tarp Hamleto ir Laerto.
 Prasideda kova.
 Hamletas įmuša pirmąjį smūgį, bet atsisako gerti iš karaliaus siūlomos taurės.
 Vietoj to, Gertrūda paima iš taurę ir greitai nužudoma nuodų.
 Laertuipavyksta sužeisti Hamletą, nors Hamletas nemiršta nuo nuodų iš karto.
 Pirmiausia Laertą perpjauna jo paties kardo ašmenys, o Hamletui atskleidęs, kad Klaudijus
yra atsakingas už karalienės mirtį, jis miršta nuo ašmenų nuodų.
 Tada Hamletas perveria Klaudijų užnuodytu kardu ir priverčia jį išgerti likusį užnuodytą
vyną.
 Klaudijus miršta, o Hamletas miršta iškart po keršto.
 Šiuo metu Norvegijos princas, vardu Fortinbrasas, kuris vadovavo kariuomenei į Daniją ir
anksčiau dramoje užpuolė Lenkiją, įeina su ambasadoriais iš Anglijos, kurie praneša, kad
Rozenkrancas ir Gildensternas mirė.
 Fortinbrasą pribloškė baisus vaizdas, kaip visa karališkoji šeima guli negyva ant grindų.
 Jis pasiruošia perimti karalystėje valdžią.
 Horacijos, įvykdydamas paskutinį Hamleto prašymą, pasakoja jam tragišką Hamleto
istoriją.
 Fortinbrasas įsako Hamletą palaidoti ir išnešti taip, kaip pridera žuvusiam kariui.