J. V.

GĖTĖ
„FAUSTAS“

1. „Dažnai tik tai, kas daugel metų brendo,/ Išreikšta gali būti tobulai.“ (Poetas komikui ir diektoriui)
2. „Kas spindi – tą akimirka pasiglemžia,/ O tikras menas pasilieka amžiam.“ (Poetas komikui ir direktoriui)
3. „Kiek galima tuščiai plepėti –/ Tik dirbant polėkis ateis.“ (Direktorius poetui ir komikui)
4. „Jis, aišku, klaidžioja, bet ieško kelio,/ Ir jeigu pasikliaus manim – klejonės baigsis...“ (Dievas
Mefistofeliui)
5. „Ir kol jis dar ieško,/ Tol renkasi iš daugelio kelių.“ (Dievas Mefistofeliui)
6. „Kad žmogų net ir klystkeliuos tamsiuos/ Ne taip jau paprasta ir lengva paklaidinti.“ (Dievas
Mefistofeliui)
7. „Tiek sukaupiau savy, tačiau/ Likau kvailys kaip ir anksčiau.“ (Faustas)
8. „Bet kas iš to, jei džiaugsmo nerandu,/ Kam apsimest, kad viską suprantu...“ (Faustas)
9. „Juk visa tai – kankynė tik.“ (Faustas)
10. „Be jausmo visos pastangos bevaisės...“ (Faustas Vagneriui)
11. „Ką ir kalbėt, tuštybės nepaslėpsi...“ (Faustas Vagneriui)
12. „Žinau, kad menas amžinas, tačiau/ Koks trumpas kelias skirtas žmogui!“ (Vagneris Faustui)
13. „Nors daug žinau, bet viską norisi žinoti.“ (Vagneris Faustui)
14. „Deja, ir mūsų aistros, ir mes patys/ Dažniausiai esame kliūtis.“ (Faustas)
15. „Kad žmonės žemėje kentėjo visados,/ O laimė – retas prabangos dalykas?“ (Faustas)
16. „Tai jie, senų dienų prisiminimai/ Mane sulaikė nuo lemtingo žingsnio.“ (Faustas)
17. „Bet kas kitam padės, tą Dievas sergi.“ (Senas valstietis)
18. „Verčiau jau Tam, kuris aukštybėse, dėkokim/ Jisai mus artimą mylėti moko.“ (Faustas žmonėms)
19. „Didžiulė laimė pamatyt, kad tavo darbas/ Pelnytai susilaukia pagarbos.“ (Vagneris Faustui)
20. „O remdamasis vyresniųjų darbu,/ Jaunimas tobulėja nuolatos.“ (Vagneris Faustui)
21. „Mums saulė leidžiasi, bet už kalnų/ Kitiems kraštams ji švies kaip švietus.“ (Faustas Vagneriui)
22. „Skrendi, kai knygą rankoje laikai!“ (Vagneris Faustui)
23. „Many dvi sielos grumias nuolatos!“ (Faustas Vagneriui)
24. „Pilnam puikybės žmogui visada/ Atrodo,, kad jisai – jau visata.“ (Mefistofelis)
25. „Laikytis žodžio – ir velniams dorybė.“ (Mefistofelis Faustui)
26. „Įkvėpk gyvenimo pilnatvės pagaliau –/ Kiek galima iš knygų duoneliaut?“ (Mefistofelis vilioja Faustą)
27. „Esu per senas, kad kvailioti terupėtų,/ Bet dar ne senis, kad gyvenčiau be aistrų.“ (Faustas Mefistofeliui)
28. „Man nepakeliama našta būties,/ Gyvent man per sunku, geidžiu mirties.“ (Faustas Mefistofeliui)
29. „Bet laukiama viešnia mirties nelaiko nieks.“ (Mefistofelis Faustui)
30. „Prakeikiu pasitenkinimą godų,/ Gerovę ūkio, šilumą namų;/ Tarnavimą Mamonai, aukso veršiui,/ Tą
beatodairišką aistrą praturtėt/ Ir jausti neribotą turto valdžią!“ (Faustas)
31. „Galbūt didžiausias tarp didžiausių ir nesu,/ Bet nesuklysi, pasikliovęs manimi.“ (Mefistofelis Faustui)
32. „O ne! Žinau, kad velnias egoistas,/ Ir jeigu imasi kam gera padaryt,/ Sau sugebės naudos iš to išknisti.“
(Faustas Mefistofeliui)
33. „Aš čia tarnausiu tau ištikimai/ Ir tavo norus vykdysiu be išimčių,/ Tačiau kai susitiksime tenai,/ Turėsi
atsilygint tuo pačiu.“ (Mefistofelio teikiamos sąlygos Faustui)
34. „Menkai terūpi man, kas bus tenai –/ Lai iš pasaulio lieka pelenai/ Arba nauji pasauliai atsiranda.“
(Faustas Mefistofeliui)
35. „Jei mano lūpos kada nors ištartų:/ „Sustok, akimirka žavi!“ –/ Gali sukaustyt grandine iš karto,/ Ir ką tik
nori, tą daryt su manimi.“ (Faustas Mefistofeliui)
36. „Tik nuolat veikdamas jautiesi žmogumi.“ (Faustas Mefistofeliui)
37. „Tačiau būties akimirka trumpa,/ O kelias ją pažinti – ilgas.“ (Mefistofelis Faustui)
38. „Pasitikėk savim – ir visa tau paklus.“ (Mefistofelis Faustui)
39. „Žiūrėk, kaip siautėja tauta, pajutus laisvę!“ (Mefistofelis)
40. „Lemtis akla ir gali bet kada nusišypsoti.“ (Mefistofelis)
41. „Kas iš to grožio, iš visos jaunystės?/ Aš nesakau, ir grožis neblogai, bet visgi/ Nedaug naudos, jei
apsirengus skudurais.“ (Margarita)
42. „Geriau jau Dievas meilės nė neduotų,/ Jei mylimąjį lemta apraudoti.“ (Margarita)
43. „Kančia ir laimė visados greta, mieloji mano.“ (Mefistofelis Margaritai)
44. „Už paslaugą priklauso paslauga.“ (Faustas)
45. „Pasaulio auksas ir sidabras neatstos/ Jaukių namų ir meilės šilumos.“ (Mefistofelis Martai)
46. „Be jo mano sielai/ Tamsu kaip kapuos,/ Ir viskas nemiela,/ Ir nieks nepaguos.“ (Margarita)
47. „Už tuos, kur myliu, net gyvybę atiduočiau/ Ir stočiau už jausmus ir už bažnyčią draugo.“ (Faustas)
48. „Ką čia pridursi – kas teisybė, tai ne melas.“ (Valentinas)
49. „Neištrūksi! Nuodėmė ir gėda/ Iš paskos lydės.“ (Piktoji dvasia Margaritai)
50. „Geriau negimęs būčiau niekados!“ (Faustas)