CITATOS

A. ACIMAN ROMANAS „VADINK MANE SAVO VARDU“

„Kažką užmatai, tačiau iš tiesų neišvysti <...>.“

„ <...> mūsų mintys keliauja lygiagrečiai, kad beregint susigaudome, kokie žodžiai sukasi kito galvoje, bet,
užgniaužti paskutinę akimirką, taip ir lieka neištarti.“
„Mes neparašyti vienam vieninteliam instrumentui; nei aš, nei tu.“
„Du jo ištarti žodžiai, ir pamačiau, kaip surūgusi mano veido išraiška ir abejingumas virsta į grosiu tau bet ką
<...>.“
„ <...> siaučiant sniego pūgai, lengva sugrąžinti vasarą.“
„ <...> patyrusius pirmą geidžiamo asmens prisilietimą: viduje sužadinami nervai, kuriuos esant žmogus nė
nenutuokė, ir tai suteikia daug daug didesnį malonumą, negu būnant vienumoje.“
„Ar pastebėjo, kad esu pasirengęs ne tik nusileisti, bet ir pavirsti jo kūnu.“
„ <...> negalėdamas ištarti „taip“ nepasakyk „ne“, pasakyk „vėliau“. “
„kas mane glumina ir žadina norą siekti jo draugystės, <...> pranoksta tai, ko galima tikėtis iš kito žmogaus,
pranoksta jo dvasią, mano kūną ir pačią žemę.“
„Spoksojimas į jo kaklą <...> prilygo žiūrėjimui į tai, kas nepavaldu laikui, paveldėta iš protėvių, nemaru manyje,
jame, abiejuose, todėl maldaute maldauja pažadinimo iš tūkstantmečio miego.“
„Jautėsi puikiai būdamas savimi ir nė kiek nesisielojo dėl savo kūno, išvaizdos, keisto kairinio smūgio teniso
rakete, dėl pasirenkamų knygų, muzikos, filmų ir draugų. “
„ <...> žiūrėdamas į žmones pirmiausia ieškodavo lygiai to paties, ką pastebėdavo savyje ir ko turbūt nenorėdavo
atskleisti kitiems.“
„ <...> humoras - ne kas kita, kaip būdas palenkti žmones, kurių nesugeba įtikinti.“
„Niekada nesumojau, <...> kad kažkas kitas mano mažyčiame pasaulėlyje gali mėgautis tuo, kas patinka man,
trokšti to, ko pageidauju aš, ir būti tuo, kuo esu aš.“
„ <...> nė už ką nebūčiau pagalvojęs, kad kokiam nors visiškam savimylai galėtų kilti didžiulis noras pasidalyti su
manimi savo kūnu ir kad aš lygiai taip pat degsiu nekantrumu atiduoti savąjį. “
„ <...> jaunystė nesigėdija, gėda atkeliauja su amžiumi. “
„ <...> noras patikrinti geismą — tai ne kas kita, kaip užgaida gauti tai, ko nepripažįstame norį. “
„Vos vienas žodis, įdėmus žvilgsnis, ir pasijutau tarsi rojuje. Gal vis dėlto patirti šitokią laimę ne taip ir sunku.“
„Jeigu ne vėliau, tai kada?“
„ <...> mėnesiai, metų laikai, ištisi metai - visas gyvenimas gali prabėgti be nieko <...> “
„Jeigu jaunimui privalu bėgti ristele, tai kas tuomet leisis šuoliais?“
„ <...> visos įaudrintos emocijos sumindžiotos ir sumaigytos <...> viskas sutrinta į miltus, kai nebegali atskirti
baimės nuo pykčio ir paprasčiausio geismo.“
„ <...> atvertus kortas, paslaptis ir gėda išsisklaidė, bet kartu išblėso ir žodžiais neišsakytos vilties prošvaistė <...>“
„ <...> vis tiek tų kelių mus skiriančių akimirkų pakanka, kad atrodytų, jog esame nutolę šviesmečius.“
„<...> mirštu, kaip noriu, bet kartą pradėjęs galiu nesusiturėti, todėl verčiau nepradėsiu.“
„Noriu pažinti tavo kūną, noriu suprasti, ką jauti, noriu pažinti tave, o per tave kartu ir save.“
„<...> kiekviena šįvakar tavo regima žvaigždė jau žino tavąją kančią <...>“
„Pavadink mane savo vardu ir aš tave pavadinsiu savuoju.“
„Šypsokis ir pasaulis nusišypsos tau.“
„<...> tenai būdamas nekenčiau, o vos išvykęs pamilau.“
„<...> kaip keliaujame laiku, kaip laikas keliauja per mus, kaip pasikeičiame, kaip nuolat kintame ir sugrįžtame
prie to paties.“
„Kiekviena savo kūno ląstele tikiu, kad kiekviena tavojo kūno ląstelė privalo nežūti ir niekada nežus, o jeigu iš
tiesų turėtų pražūti, tegul žūva manajame kūne.“
„Nė vienas nesame sala, nevalia atsiriboti nuo kitų, žmonėms reikia žmonių <...>“
„<...> širdys ir kūnai duodami tik vieną sykį.“
„Nepavydžiu kančios. Bet pavydžiu tavojo skausmo.“
„Kadaise priklausėme vienas kitam, tačiau skiriami tokių didžiulių atstumų dabar priklausome kitiems.“
„<...> prieš daugybę metų jis tapo manimi, o aš tapau juo, net kiekvienam gyvenimo kelio išsišakojimui seniai
atlikus savo darbą, jis amžiams liks mano broliu, draugu, tėvu, sūnumi, vyru, mylimuoju, manimi.“