Gamta K.

Donelaičio ,,Metuose“

1. Remdamiesi ,,Pavasario linksmybių“ ištraukomis, parašykite, ko mokoma gamtos vaizdais.

Gamtos vaizdai ( ištraukos) Pamokomoji prasmė

1. ,,Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Džiaugtis tuo, ką turime, skatina
Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės.“ pozityvumo.

2. ,,Bet ir bitins jau šeimyną savo pabudint Skatina darbštumo. Moko anksti keltis ir
Ir prie darbo siųst bei ką pelnyt n‘užsimiršo“ eiti prie darbų, užsidirbti už tai, ką norime
turėti.

3. ,,O štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo, Pamoko, jog reikėtų džiaugtis už savo
Bet visur sumišai šokinėdami džiaugės.“ nudirbtus darbus ir mažiau „dėjuoti“.

4. ,,Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems Mokoma dirbti ir pasiskirstyti darbus, kad
gaspadoriams,/ Vislab vėl taisyt ir provyt (taisyti) viskas vyktų našiau, būtų draugiškiau,
sukosi greitai, / Vyrs tuojaus žagarų budavonei komandiškiau.
parnešė glėbį, /O gaspadinė jo pustynes mandagiai
lopė.“

5. ,, Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję,/ Valgį Pamoko, jog reikia džiaugtis
sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai / Ir, kelias visokiausiomis smulkmenomis mūsų
varles bei rupuižes paragavę, /Dievui iš visos gyvenime ir dėkoti Dievui, nors tai ir būtų
širdies dėkavojo.‘‘ mums įprastas dalyki, kaip maistas.

6. ,,Tu (lakštingala) sermėgų poniškų, puikiai Moko ir skatina paprastumo, o ne

padarytų,/ Ir žiuponiškų (poniškų) turbonų (galvos puikybės ir pasirodymo, koks Tu esi
apdangalų) niekini rėdą; / Bet vis nei būrka prastai turtingas prieš kitus. Turėtume vertinti
viešėdama čiauški.“ vidų, o ne išorę, nes tai yra svarbiausia
nepaisant išvaizdos.

7. ,,Tu, paukšteli miels! Ne poniškai prisivalgai. / Mokoma kuklumo, saikumo, santūrumo.

Riebūs mūs lašiniai bei dešros tau nepatinka,/ Ir Reikia vertinti maistą, bet būti saikiems ir
keptų bei virtų mūsų valgių nenori <...> / Bet vertingiems, tenkintis tuo, ką turi ir
pasisotijus prastai, tikt vandenio trokšti.“ mokytis saiko, kuklumo, paprastumo iš
,,Tu, niekings (menkas) žmogau, mokinkis čia pasikakint kitų.
(pasitenkint), /Kad kartais tropijas (pasitaiko) skūpai
prisivalgyt, / Į paukščius žiūrėk, viens prastą kirminą
kramto, / O kitsai, stokodamas grūdo, gnyba žolelę.‘‘

8. ,,O kaip jau diena (vasaros) pasakyta buvo Skatina ir moko darbštumo, užsispyrimo,
prašvitus,/ Štai baudžiauninkai visi pulkais komandiško darbo.
susirinko. /Viens kablį, o kitsai naujintėlaitę šakę
nešdams tikt bėga, tikt bėga“

2. Remdamiesi citatų komentarais, suformuluokite išvadas, kokių gyvenimo tiesų gamta moko žmogų,
parašykite rišlų tekstą.

Gamta žmogų moko labai svarbių gyvenimo tiesų, tokių kaip saikumas, kuklumas,
komandiškas darbas, draugiškumas, santūrumas, paprastumas, kurios yra be galo svarbios
kasdieniame gyvenime ir yra kelias į pilnavertį gyvenimą. Taip pat gamta žmogų skatina džiaugtis
paprastomis gyvenimo akimirkomis, vertinti tai, ką turime, dėkoti Dievui už valgį ir kitą gėrį ir taip
pat pasidžiaugti patiems už save ir už savo nudirbtus darbus bei nuveiktas veiklas – taip galėsime būti
laimingi.