A. Kamiu. Egzistencializmas. Katastrofų laikotarpis.

A. Kamiu (XX a.) - vienas žymiausių egzistencialistų, kuris teigė, kad

žmogui niekas negali neigti jo būties, juolab ieškoti jos
pateisinimui gyvenimo tikslo. Egzistavimas neturi turėti prasmės.
Individas skatinamas siekti asmeninių tikslų (“nežvelgti į didįjį
paveikslą”).

Biografija:
Gimė Alžyre, neturtingoje šeimoje. Tėvas prancūzas, motina ispanė.
Anksti mirė tėvas. Buvo komunistas, tačiau pablogėjus sveikatai
išvyko gydytis į nacistinę Prancūziją. Tokiomis istorinės prievartos,
sumaišties, netikrumo sąlygomis sukūrė garsiausius savo kūrinius,
kuriuose perteikė absurdo ir egzistencializmo idėjas.
Antrojo Pasaulinio karo metais įsitraukė į Prancūzijos pasipriešinimo
judėjimą.

Romano „Svetimas“ tematika:

Susvetimėjimas,
Veidmainystė,
Absurdas,
Visuomenės ydos.

Idėjos:
Veidmainiška visuomenė verčia visus paklusi, reikalauja, kad asmuo
gyventų pagal primestus ritualus. Absurdo žmogus išlieka teisingas
sau ir maištauja prieš neteisingus išankstinius nusistatymus ir
socialines taisykles.

Kūrinio „Svetimas“ veikėjas Merso yra absurdo žmogus, nes pamato

gyvenimą be dekoracijų, iliuzijų. Tiesos sakymas jį išlaisvina,
išvaduoja iš vilties iliuzijų. Jis suvokia visuomenės veidmainiškumą ir
suvokia, kad jai individas nerūpi.
Merso atsisako apsimetinėti, kad sielvartauja dėl motinos mirties, kad
nori daryti karjerą ar svajoja vesti Mari. Jis galiausiai nuteisiamas ne
dėl to, kad nužudė arabą, bet dėl to, kad neverkė per motinos
laidotuves.

Įdomi arabo nušovimo scena. Iki jos aplinka kuriama įtampa

kulminacijai. Iki šūvio saulės kaitinimas ir jūros ošimas stiprėja,
viskas aktyvėja, tarsi spaudžia Merso, tačiau pošūvių viskas tarsi
nutyla, nurimsta.

Situacijose, kuriose tipinis žmogui rūpėtų aplinkos veiksniai, Merso

tarsi įstrigęs savo vidiniame pasaulyje, pavyzdžiui, Teismo scenoje:
Susirinko labai daug žmonių, jis jautėsi tasi esąs autobuse, su
nepažįstamais, kurie tikisi pamatyti kažką juokingo jame, jam buvo
karšta, jis nevisai suprato kur yra. Jis jaučiasi tarsi būtų svetimas, ne
savo vietoje, nesupranta kas vyksta ir kur yra.

Merso išskirtinė reakcija į tam tikrus įvykius smerkiama, dėl jos jis
kaltinamas moralinių vertybių neturėjimų, todėl paraleliai įtariamas,
kad ir nusikaltimą įvykdė tyčia.