Miesto vaizdavimas literatūroje

Vakarų Europos literatūros atstovas, ironijos meistras, Jurgis Savickis novelėje

„Kova“ vaizduoja miestą, kuris yra žmogaus instinktų ir poreikių tenkinimo vieta.
Novelėje miesto vaizdavimas yra svarbus ir giliai aprašomas. Iš pradžių Savickis
miestą vaizduoja kaip apleistą, bejėgį ir nuobodų. Jis apibūdina griuvėsių
kankinamą architektūrą, nusivylimą skatinančius pastatus ir monotoniškus
kraštovaizdžius, kurie sukuria įspūdį, kad viskas yra neveiksminga ir tarsi nutildyta.
Savickio novelė yra pasakojimas apie vieno jauno žmogaus kovą su miesto
gyvenimo problemomis, kurios atstumia žmones nuo savęs ir kitų. Mieste
vaizduojami žmonės yra praradę daug svarbių vertybių. Žmonės yra pamiršę apie
šeimos sąvoką, pagrindinis veikėjas šioje situacijoje yra paliktas augti, tarytum
būtų vienui vienas. Pagrindinis veikėjas yra nepilnametis berniukas, kurio šeima
visada lankosi baruose. Jo tėvas yra alkoholikas, o motina – prostitutė. Visa tai
sukuria nesantaiką šeimoje, nes berniukas nori suvienyti šeimą ir būti normalioje
šeimoje, tačiau jo tėvai jį atstumia, kol patys linksminasi. Savickio vaizduojamas
miestas yra kaip vieta, kurioje žmonės yra sužeisti ir susilpninti, nes jie yra
priklausomi nuo savo instinktų ir poreikių tenkinimo. Mieste vaizduojami žmonės
yra praradę ir tokią vertybę, kaip santūrumas. Vaizduojamo berniuko mama yra
prostitutė. Daugelio žmonių akimis ji atrodo skaisti, gera mama, labai graži, kaip
rašoma kūrinyje, net per graži. Berniuko mama visiškai nevertina savo šeimos. Ji
palieka savo šeimą, kad galėtų paleistuvauti ir flirtuoti su kitais vyrais. Berniuko
tėvo alkoholizmas parodo jo nesirūpinimą savo sūnumi ir santuoka. Vyras palieka
savo šeimą, kol pats tenkina savo poreikius vartodamas alkoholį. Taigi, Savickis
vaizduoja miestą kaip vietą, kurioje žmonės yra priklausomi nuo savo instinktų ir
poreikių tenkinimo, kūrinyje, tokios vertybės kaip šeima yra numetamos į šalį,
vardan asmeninės laimės.
266 žodžiai