ŠILALSĖS R.

PAJŪRIO MSTANISLOVO BORŽIŠKIO GIMNAZIJA

MENŲ MOKYKLINIS BRANDOS EGZAMINAS, DAILĖS KRYPTIS

KŪRYBINIO DARBO APRAŠAS

,,Moters laisvė“
GRAFIKAS

VIKTORIJA LOKOMSKYTĖ

Darbo vadovas dailės mokytoja

metodininkė Diana Rupšienė

2020m.
 Kūrinio „Asmenybė“ idėja ir įkvėpimo šaltinis
Pasirinkau dailės egzamino kūrybiniam darbui žmogaus asmenybės temą.
Mano nuomone, visi žmogės yra unikalūs savo charakteriu, išvaizda, elgsena. Asmenybė yra unikali
asmens bruožų struktūra. Nėra panašių žmonių, kiekvienas žmogus turi savo išskirtinumą ir
unikalumą. Skirtinga veido bruožai, šukuosena, akys, šypsena, charakteris, jausmai, mintys, elgesys
- tai yra mūsų dalis asmenybės.
Temos asmeninis ir socialinis kultūrinis reikšmingumas
Asmenybė – yra santykinai stabilių bruožų ir unikalių charakteristikų visuma, kuri suteikia
stabilumą ir individualumą žmogaus elgesiui. Būti asmenybe – reiškia būti individualiu žmogumi,
gebančiu nesutrikti tam tikroje situacijoje, gebančiu analizuoti pasaulio būties dalykus ir turėti tikslą
gyvenime. Pasakymas, kad asmenybe tampama, kai žmogus tik išvysta šį pasaulį, yra klaidingas,
nes vien to negana, turi mokėti pateikti savo unikalumą ir neleisti, kad aplinka būtų trukdis vystytis
asmenybei.

Kūrinio technikos, formos, stiliaus, žanro, panaudotų išraiškos priemonių analizė

Savo kūrybinį darbą „Asmenybė“ kūriau grafiko technika. Grafika– vaizduojamosios dailės šaka,
kurios meninio vaizdo pagrindą sudaro piešinys. Svarbiausios meninio vaizdo kūrimo priemonės
yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas. Šią techniką pasirinkau todėl, kad labai
mėgstu piešti pieštuku, esu neblogai susipažinusi su šios technikos specifika ir save, manau,
geriausiai galiu atskleisti būtent per grafiką. Pasirinkau piešima pieštuku.
Kūrybiniam darbui pasirinkau portreto žanrą. Portretas – tapybos, grafikos, skulptūros, meninės
fotografijos arba kitos meninės išraiškos kūrinys, vaizduojantis žmogų ar žmonių grupę. Aš
vaizdavau vieną asmenį. Portretas dažniausiai kuriamas iš natūros arba natūrinių studijų, kai kada
pagal dokumentinę medžiagą. Asmenį pabrėžiu- tiesiomis, netiesiomis linijomis, šviesiomis ir
tamsesnėmis linijomis pabrėždama jos bruožus.
Savo kūrybiniame darbe daug dėmesio skyriau vaizdavimo išraiškos priemonėms. Kadangi tai
grafikas, išraiškos priemonė linijos, taškas, štrichas. Kad jį pagyvinti įterpiau tamsesnes linija ir
šviesesnes. Ir, kad piešinys neatrodytu nuobodus pagyvinau su augalais, vijokliais.
Stilius, kuriam arčiausias mano kūrinys- modernas. . Būtent modernas mėgo vaizduoti moteris,
būtent jis mėgo dinamiką, banguojančias linijas, jam būdingas stilizuotas dekoratyvumas,
asimetrinė kompozicija. Modernas (pranc. moderne – šiuolaikinis, kitaip Art nouveau, Jugendstil) –
XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios architektūros ir dailės stilius. Šiai meno krypčiai būdingas tiesių
linijų ir kampų atsisakymas, akcentuojant lenktas natūralias gamtos linijas.
Kūrybos stiliaus ir žanro ištakos, ryšys su pasaulio ir Lietuvos kultūros paveldo
žymiausiais atstovais ir šiame kontekste savojo kūrinio įvertinimas

Analogų analizė pagal techniką

Jeigu tapyba yra spalvų menas, tai grafika - linijos. Nelikus spalvų, siužetas, nuotaika, dramatizmas
perteikiami tik linijos intensyvumu, ritmais ir baltomis pauzėmis, kurių kiekviena įgyja prasmę. .
Būtent dėl to susidomėjau menininko M. Flensburgiečio kūrybą. vienas ankstyviausių LDK
portretinių pavyzdžių, atspindinčių manierizmo stilistiką, senas epitafijų kūrimo tradicijas.
Stanislovas Sabinas– Vilniaus miesto vaitas, teismų administratorius, pinigų kalyklos valdytojas,
medicinos daktaras, karaliaus sekretorius – raižinyje vaizduojamas kaip šarvuotas karys. Išlenktame
torse ir atloštame ilgame, stambių bruožų veide atsispindi tvirto ir valdingo, savimi pasitikinčio
didiko energija. Išskirtinis dėmesys sutelktas į puošnius paradinius šarvus, išmargintus smulkiais
kalstytais figūriniais reljefais. Aplink portreto medalioną dekoratyviame aprėminime talpinamos
alegorinės ir heraldinės figūros. Aprėminimo viršuje, centre iškilusi Kristaus figūra, o abipus klūpi
Sabino šeimos nariai. Kairėje – vyrai, t. y. pats Sabinas su penkiais sūnumis, dešinėje – Sabino
žmona ir keturios dukterys. Portreto dešinėje, po herbu komponuojamas dešimties eilučių
informacinis įrašas. Tekstas skelbia, jog graviūros autorius laiko save pirmiausia tapytoju ir poetu, o
tik po to nurodo, jog jis ne tik raižė atvaizdą, bet ir buvo jo kūrėjas (inventor), t. y. piešė
portretuojamąjį iš Įrašo apačioje įraižyta graikų tapytojui Apeliui priskiriama sentencija NULLA
DIES SINE LINEA (Nė dienos be brūkšnio) turi liudyti nenuilstamą dailininko darbštumą. Estampo
apatinės dalies centre stačiakampiu rėmeliu apibrėžta raižinio autoriaus monograma N / AF

M. Flensburgiečio Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas

Pasaulyje garsiausias renesanso stiliaus portretas - ,,Mona Liza“ - žymiausias Leonardo da Vinčio
paveikslas, vienas iš pačių žymiausių apskritai Vakarų kultūroje logų analizė pagal žanrą. Nutapyta
aliejiniais dažais ant tuopos medienos, yra 77 × 53 cm dydžio. Paveiksle nutapyta moteris,
žvelgianti į žiūrovą su paslaptinga šypsena. Tai Florencijos didiko Frančesko del Džokondos
žmona. Atrodo Leonardas jautė ypatingą meilę paveikslui, kadangi pasiimdavo jį su savimi į visas
vėlesnes keliones. Šiuolaikiniai mokslininkai yra suradę daug sutapimų Lizos ir da Vinčio veido
bruožuose, todėl kartais manoma, kad Mona Liza tai ir da Vinčio veido atspindys. Žiūrint į Mona
Lizą su dešiniuoju fonu (fonas už Lizos nelygus) Mona Liza atrodo mažesnė, žiūrint su kairiuoju ji
atrodo didesnė.

Leonardas da Vinčis ,,Mona Liza“.

Rembrantas laikomas iškiliausiu XVII a. olandų menininku. Fransas Halsas gal lenkė Rembrantą
savo potėpių virtuoziškumu, bet buvo tik portretų tapytoju. Johanas Vermejeris gal lenkė savo
iliuzinės šviesos vaizdavimo meistriškumu, bet buvo tik siauros specializacijos dailininkas. Iki
maždaug 1642 m. Rembrantas buvo vienu labiausiai pripažintų Olandijos dailininkų, tarp jo
mokinių buvo daug vienų vėliau garsiausių Olandijos tapytojų. Rembranto vėlesnė kūryba,
nesuprasta tinkamai jo amžininkų, tik XIX a. buvo pripažinta vienu tobuliausių realistinio meno
pavyzdžių ir darė įtaką daugeliui pasaulio dailininkų. Nakties sargyba (ar Naktinė sargyba) – vienas
žymiausių olandų dailininko Rembranto (1606–1669) paveikslų, vaizduojantis Amsterdamo
civilinės sargybos narius.
 Rembrantas 1642 m. drobė, aliejus 379,5 × 453,5 cm
Analogų analizė pagal stilių
Modernizmas (pranc. modernisme kilęs iš moderne – naujas, šiuolaikinis), XIX a. pab. – XX a. vid.
avangardinių meno krypčių visuma. Pagrindiniai modernizmo bruožai – naujumo siekis,
atsiskyrimas nuo tradicijų, drąsus eksperimentavimas, moksliniai ieškojimai, meno sklaida į atskiras
rūšis ir šakas bei jų specifikos paieškos, estetinės kūrybos originalumo, universalumo,
bendražmogiškumo postulatai. Modernizmui būdingas antinatūralizmas, dėmesys autonominei
meninei formai, individualiam kūrėjo braižui. Modernizmo ištakos dailėje siejamos su
impresionizmu, postimpresionizmu, simbolizmu.
Adomas Galdikas žinome kaip menininką, kurio kūryboje jaučiama įvairių XX a. meno krypčių
įtaka. Jo kūryboje įvairūs simbolizmo, impresionizmo, ekspresionizmo, siurrealizmo,
abstrakcionizmo, lietuvių liaudies meno įtakos. Lietuvių modernizmo puoselėtojo kūriniams
būdingas cikliškumo principas – daugybės variantų ieškojimas, tapęs dailininko kūrybos būdu.
Tarsi atkeliavę iš XIX a. kaimo kapinaičių, šventųjų, lietuviško peizažo motyvai atkartojami
visuose kūrybos perioduose: tiek impresionistiniuose, tiek kubistiniuose. Sutinkami ekspresyvūs
fovizmo, futurizmo elementų turintys bei abstraktūs to paties motyvo variantai.
 Adomas Galdikas „Pavasariska“ 1934.
A.Matisas vengė aštrių konfliktiškų siužetų, mėgo tapyti optimistiškus vaizdus. Įdomu ir reikšminga
tyrinėti šio darbo temą, vaizduojamus motyvus, daiktų ir figūrų sąryšius, spalvinius sprendimus.
„Moteris su skrybėle. Paveiksluose vaizduojami moters portretas, atvaizduoja ir įamžina tam tikrą
žmogų (nagrinėjamais atvejais - moterį), ypač jo veidą. Pastebėtina, kad visi minėti darbai ne
tikatspinditikrovę, bet kartu tarsi stengiasi ją pažadinti, įkvėpti.

Anri Matisas, „Moteris su skrybėle“, 1905.