Pilnas jos vardas: Aurelija Gražulytė ,,ji sulietuvino savo krikščionišką Aurelijos vardą“.

Išvaizda: Auksė buvo be galo graži mergina, bet, Liudo Vasario nuomone, ji ,,nebuvo gražesnė už Liucę“,
nebuvo aukšto ū gio ,,atrodė žemesnė už įsivaizduotąją“, ji buvo ,,blondinė, bet žymiai tamsesniais natū ralios
spalvos plaukais, kurių frizavimo vingiuose mainėsi auksiniai atspalviai“. Trumpai tariant, ji buvo tikra
auksaplaukė. Auksė nebuvo smulkaus sudėjimo ,,nebuvo liesa, nei plokščiakrū tinė“. Turėjo sveikus ir kaip
sniegas baltus dantis. Ji buvo ,,tipiška, tik patobulintos laidos, lietuvaitė be kaimiškų, bet ir be didmiestiškos
civilizacijos šablono“.

Auksės ryšys su menu: Nuo mažens ji buvo linkusi į meną, ypač mėgo muziką, nors ir netapo profesonale, bet
skambinti pianinu galėjo beveik tobulai. Ji buvo puiki pianistė ,,laisvai improvizavo iš įkvėpimo“. Ji
muzikavo ,,beveik klasišku stilium, bei jokios braviū ros, ramiai ir tikrai, jos muzika visus sužavėjo savo
paprastumu ir nuoširdumu“. Vasario pastebėjimas apie jos grojimą ,,Aš net nemaniau, kad Amerikoj esama
tokių muzikalių, ir dar lietuvaičių.“ Taip pat ji manė, kad jeigu ji jau įsimylės, tai greičiausiai pamils žmogų,
kuris bus meno žmogus.

Asmenybės, elgesio bei charakterio bruožai: natū ralumas, neįmantrumas, atviras nekoketiškas juokas,
nuoširdumas, mokėjimas kalbėti laisvai ir nebanaliai. Ji ,,pana iš tiesų, kokių reta“ : savarankiška,
drąsi, ,,moderni moteris“. Liudas Vasaris joje jautė ,,nepaprastą žavesį“, ,,neaiškinamą jėgą“. Ji neturėjo žalingų
įpročių ,,ji visai nerū ko“. Auksė buvo protinga, išsilavinusi bei išsilavinusi mergina, turinti savo nuomonę ,,ji
komentavo jo dramą tokia prasme, kokios jis pats nebuvo norėjęs duoti“. Jos protas bei pozityvus
išsimokslinimas kartais vertė ją šypsotis iš savęs pačios ir gerokai moderavo romantiškus jos sielos
pakilimus, vis dėlto jie glū dėjo giliai pasąmonėje ir buvo dažnai jai pačiai nesuprantamas daugelio jos
veiksmų variklis.“ Auksė buvo judri, užjaučianti, kitus suprantanti ir ,,greit klausanti savo širdies impulsų
moteris.“ Šalia blaivaus proto ir praktiškos nuovokos turėjo dar ir romantišką sielą.

Šeima: tėvas buvo Amerikos lietuvis, o mama anglė. ,,Motinos ji neteko jau seniai, buvo vienturtė duktė“.
Tėvas buvo turtingas ir nieko savo dukrai negailėjo, jis buvo biznierius.

Požiū ris į Lietuvą: Nuo 1923 metų ji gyvena Lietuvoje. Auksė myli tėvynę ir visą laiką gyvendama Amerikoje
norėjo pamatyti Lietuvą. Ji Lietuvą laikė savo tėvyne, išmoko lietuviškai, bendravo su lietuviais, skaitė lietuvių
spaudą, žodžiu, išaugo tikra, sąmoninga lietuvė.

Požiū ris į meilę: ,,Apie meilę ji turėjo susidariusi visą teoriją, fatališkai idealistinio pobū džio. Sekdama
senovės mitu, ji manė, kad žmogus nešiojasi tik pusę savo sielos ir tampa tobulas tik suradęs ir pamilęs kitą,
kuris turi antrąją pusę. Dėl to mylėti galima tiktai vieną kartą, o tokia meilė esanti bū tina ir amžina.“ Auksė
teigia, kad meilės tikslas yra sukurti šeimą. Taip pat ji manė, kad jeigu jau įsimylės, tai tik meno žmogų.

Vertybės: meilė, šeima, tėvynė, menas, patriotizmas.

Išsilavinimas: turėjo aukštąjį išsilavinimą ,,trejus metus ji mokėsi Liono universitete“.

Socialinis statusas: Auksė buvo turtinga mergina, dėl to, kad jos tėvas biznio žmogus, pastatė keturių aukštų
namą bei negailėjo pinigų dukros išsilavinimui.

Auksės vaidmuo Vasario gyvenime: Ji Vasarį ragina kovoti su asmenybės dvilypumu (kunigo ir poeto kelio), o
sielos ,,išsiderinimus" laiko kaip žmogiškąją menkystę. Auksės paveikslas labiau schematiškesnis, ne
toks ,,gyvas" kaip Liucės ar baronienės. Jos tikslai akivaizdū s: tai veikli, ambicinga mergina, siekianti
suvaidinti lemtingą vaidmenį Vasario gyvenime, tapti jo vedle į išsilaisvinimą. Pagrindinis Auksės klausimas -
kas bus toliau- kreipia Vasario mintis prie galimybės sukurti šeimą (bet Vasariui ne itin svarbus šeimos
sukū rimo tikslas, jis jaučiasi suvaržytas savo pasirinkimų abejonių, tad tai jam tampa pagrindiniu tikslu -
išspręsti savo vidinį ginčą). Auksė - mergina, kurios dėka Liudas Vasaris supranta savo gyvenimo esmę.