Dėl ko kenčia žmogus?

Kančia – tam tikra skausmo atmaina, jutiminė ar jausminė nemaloni patirtis,

susijusi su žala ar žalos grėsme kančią išgyvenančiam individui. Kančią žmonės jau
gerai žino iš seniausių laikų, nes tai yra jausmas, kuris negali neegzistuoti. Tačiau
žmonijai evoliucionuojant darosi sunkiau suprasti, kodėl žmogus kenčia, nors
gyvenimo sąlygos tampa geresnės. Taigi dėl ko kenčia žmogus?
Visų pirma, šiais laikais žmogus labiausiai kenčia tada, kai negali savęs
realizuoti. Žmonės šiais laikais yra jautresni, todėl bent vienas ištartas žodis gali
atnešti daug skausmo. Taip pat, žmogus kenčia, kai nedirba savo mėgstamo
darbo, kuris jam teikia laimę ir džiaugsmą. Kai žmogus neatitinka aplinkinių
nustatytų normų, jis kenčia, nes jaučiasi kitoks, nei visi kiti. Pavyzdžiui nedirbantis
žmogus: Visuomenėje nedirbantys žmonės yra išskiriami ir vadinami „tinginiais“,
nepaisant jų situacijos. Kančią taip pat jaučia žmogus, kuris ilgisi gimtųjų namų.
Apie negalėjimą savęs realizuoti rašo Išeivijos atstovas A. Škėma filosofiniame-
psichologiniame romane „Balta drobulė“. Pagrindinis romano veikėjas yra
Antanas Garšva. Kūrinyje veikėjas nori save realizuoti, kaip poetas, tačiau jo
dirbamas, nemėgstamas darbas, nesuteikia jokio įkvėpimo kurti. . Jis dirba
prabangiame Niujorko viešbutyje, liftininku, tai yra monotoniškas darbas, kuriame
tik mato mygtukus „up“ ir „down“ tai yra aukštyn ir žemyn, bei žalią trikampį ir
raudoną kvadratą, kurie reiškia sustoti arba leistis, arba kilti toliau. Garšva
gimtinėje buvo poetas. Deja, vartotiškoje visuomenėje jis, kaip poetas, nėra
vertinamas, nes žmonėms nėrūpi Garšvos kaip poeto sugebėjimai. Todėl veikėjas
turi dirbti nemėgstamą darbą, kad išlaikytų save. Vėliau dar bando kurti, tačiau
kūrinio pabaigoje išprotėja. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmogus kenčia,
yra negalėjimas realizuoti savęs. Taigi galima teigti, jog žmogus, kuris negali savęs
realizuoti yra nuteistas kentėti ir gyventi ne visavertį gyvenimą.
Taip pat, šiais laikais žmogus gali kęsti todėl, nes yra toli nuo gimtųjų namų.
Kartais istorinės aplinkybės susiklosto taip, kad žmogus yra priverstas palikti
namus ir išvykti kitur, nors nenori palikti gimtinės. Nei vienas nenorime būti toli
nuo namų, nes tai kelia depresyvią nuotaiką. Juk būvimas toli nuo namų kelią
ilgesį, yra net pasakymas: „Visur gerai, bet namie geriausia“. Apie nutolėjimą nuo
namų rašo neoromantikė Salomėja Nėris. Pati autorė yra patyrusi stipriai
kentėjusi – buvo vadinama tautos išdavike, todėl gyveno Rusijoje. Prasidėjus
Antrajam pasauliniam karui, Nėris kartu su keliais kitais lietuvių rašytojais vyko į
Rusiją prašyti prijungti Lietuvą prie Rusijos. Taip pat Rusijoje ji ir buvo praminta
Lietuvos lakštingala. S. Nėris supratusi, kokią klaidą padarė, pradėjo kurti
eilėraščius, apie ilgesį tėvynei, tačiau sovietinė Rusija eilėraščius cenzūravo ir
išleido rinkinį „Lakštingala negali nečiulbėti“ Tikrasis rinkinys išėjo tik 1994m.
pavadinimu „Prie didelio kelio“, kuriame buvo visi originalūs eilėraščiai. Eilėraštyje
„Kur baltas miestas“ jau pirma strofa nusako, kur yra lyrinis subjektas – Sibire. Tai
nurodo rudenio šalnos ir pusnynų kalnai. Autorės kūryboje buvo ryškus tėvynės
ilgesys. Šiame eilėraštyje visas dėmesys yra skiriamas ilgesiui, kadangi lyrinis
subjektas išsako savo kančias ir teigia, jog nori grįžti į tėvynę. Antroje strofoje, net
prašo varno, kad šis numestų savo sparnus, kad ji galėtų skristi atgal į tėvynę.
Trečia strofa yra kūrinio kulminacija, nes lyrinis subjektas atskleidžia, jog nesustos
bandyti grįžti namo. Žmogus patiria ypač didelę kančią, kai yra toli nuo namų.
Taigi(500) galima teigti, jog žmogus kenčia dėl savo padarytų klaidų.
Apibendrinant galima teigti, jog pagrindinė žmogaus kančios priežastis yra
istorinės aplinkybės. Žmogus, kuris nedirba darbo, kuriam yra sutvertas, yra
pasmerktas kančiai. Taip pat žmogus, dėl savo veiksmų irgi yra pasmerktas
kančiai. Taigi, žmogus kenčia todėl, kančios neįmanoma išvengti.
551 žodžiai