Ką reiškia gyventi prasmingai?

Gyvenimas – žmogui pati brangiausia dovana. O kaip branginti šią dovaną ir ją puoselėti,
kiekvienas turime teisę pasirinkti patys. Kiekvienas žmogus svajoja savąjį gyvenimą nugyventi
taip, kad ir po mirties tas žmogus liktu gyvas, kad apie jį kalbėtų ir ateinančios kartos. Turbūt
visi, kartais, pasvajojame kaip rasti tikrąja gyvenimo prasmę: ar reikia būti savimi, gyventi tik
dėl savęs, o gal visą savo gyvenimą paaukoti dėl kitų žmonių? Deja, šis klausimas nėra toks
paprastas ir ne visi žmonės tai suvokia ir pasirenka kitą gyvenimo kelią nei derėtų. Taigi, kada
žmogaus gyvenimas tampa prasmingas?
Būna žmonių, kurie savo gyvenime patiria kitiems nesuprantamai liūdnų dalykų ir tiesiog
paskęsta pykčio lavinoje. Tokie žmonės dažniausiai nebeturi valios bandyti žiūrėti į gyvenimą
pozityviai. Puikus šio pykčio pavyzdys aprašomas žymaus rašytojo Vilhelmo Šekspyro
tragedijoje „Hamletas“. Šioje dramoje mūsų pagrindinis veikėjas Hamletas kūrinio pradžioje
praradęs savo tėvą negali su tuo susitaikyti ir sau pasižada atkeršyti tiems, kurie buvo už tai
atsakingi. Tuo pačiu, Hamletas nori atskleisti visą tiesą apie savo tėvo mirti ir parodyti, kad
dabartinis karalius yra melagis. Nors jam likimas nedraugiškas ir jis visa tai sunkiai išgyvena,
jis visiškai nesistengia dėl savęs, dėl savo ateities. Hamletas yra praradęs norą gyventi
pilnavertišką gyvenimą. Jis atsižada visko, kas yra aplink jį tik dėl savo pykčio. Tokie žmonės
kaip Hamletas dažniausiai būna nesvarbūs visuomenei. Jie atstume visus savo artimus žmones
ir lieka vieni. Šie žmonės beveik nebeturi gyvenimo vertybių, jiems visiškai vienodai kas bus po
jų. Taigi, tokie žmonės neturi ir neieško gyvenimo prasmės.
Svarbiausias gyvenimo tikslas yra įgyvendinamas ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Tuo
pačiu neprarandant pasitikėjimo savimi ir supratingumo kitais. Šiuolaikiniame pasaulyje yra
tikrai labai mažai žmonių, kurie yra nesavanaudžiai ir atspindį šį apibūdinimą. Toks žmogus,
mano manymų, yra puikiausiai pavaizduojamas Jono Radvano herojiniame epe „Radviliada“.
Šios poemos protagonistas Radvila Rudasis yra vaizduojamas kaip kuklus ir puikus karvedys,
kuris dėl savo karių ir savo tėvynės galėtų net savąją gyvybę atiduoti. Tai yra įrodytą, kai
matome kaip šios poemos antagonistas Ivanas Rūstusis užpuola Lietuvos žemes. Radvila yra
labai liūdnas ne vien dėl to, kad didysis tėvynės priešas ją puola, bet ir todėl nes jis žino, jog
labai daug bus patirta didžiulio skausmo iš abejų pusių dėl šio šiurpulingo karo. Tiesa, apie
Radvila ir jo šeima kalbama ir dabar, jie buvo ir yra svarbūs visuomenei ir istorijai. Žmonės
kaip Radvila Rudasis turi savo gyvenimo tikslus ir siekius, kuriuos užtikrintai bando įvykdyti.
Taigi, jiems gyvenimas šeimos, kitų, tautos labui – prasmingas gyvenimas. Šių žmonių pėdsakai
istorijoje dažniausiai ilgai nenusiplauna ir palieką ženklą šiame pasaulyje.
Taigi, gyvenimo prasmė rodo žmogus, jo elgesio ir darbų reikšmė. Kiekvienas mes esame
savo gyvenimo kūrėjai ir siekiant atrasti gyvenimo prasmę pirmiausia reikėtų atrasti save patį.
Žinoma, tai gali pareikalauti nemažai laiko ir pastangų, tačiau tik pažinę save, atradę savo
tikrąjį pašaukimą galėsime džiaugtis gyvenimu. Žmogus – stiprus sutvėrimas, todėl niekada
nenuleiskime rankų, kovokime dėl savo tikslų ir kai juos įgyvendinsime, galėsime sau pasakyti,
kad prasmingai pragyvenome savąjį gyvenimą.