Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus

Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės

Pagal Lietuvos aukščiausiojo teismo senatą, baudžiamoji atsakomybė,
kurią valstybė taiko nusikaltimą padariusiam asmeniui turi būti sudaryta
nuosprendžio paskelbimu valstybės vardu, bausmės paskyrimu, bausmės atlikimu
ir teistumu.
 Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
Asmuo, padaręs neatsargu, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą arba
baudžiamąjį nusižengimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
jeigu:
1) Asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką;
2) Asmuo savo noru atlygino arba pašalino fiziniam, juridiniam
asmeniui padarytą žalą arba susitarė tokia žalą atlyginti;
3) Asmuo susitaikė su fiziniu asmeniu, juridinio asmens arba valstybės
institucijos atstovu;
4) Yra tvirtas pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų
veikų.
 Atleidimas nuo bausmės
Baudžiamasis kodeksas (2000 m.) ir Bausmių vykdymo kodeksas
(2002 m.) numato atleidimo nuo bausmės rūšis, tai yra:
1) Dėl ligos (sunkios, nepagydomos arba psichinės negalės);
2) Dėl amnestijos;
3) Dėl suteiktos malonės;
 Asmens išteisinimas
Kai kaltininkas yra teismo pripažintas nekaltas.

Prokuroro sprendimas:
Prokuroro sprendimas buvo neteisingas, kadangi prokuroras turėjo nutraukti ikiteisminį tyrimą
nesant nusikaltimo sudėties, t.y. nesant subjektui (asmuo 13m.), taip pat buvo įvykdytas sunkus
nusikaltimas, šiems nusikaltimams atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas.
Skirtumas tarp baudžiamosios atsakomybės ir atleidimo nuo bausmės yra ,kad asmuo pirmo
atveju neįgyja teistumo, o asmens išteisinimas apskirtai neturi jokių teisinių pasekmių.

Darius Morkūnas IIIa