1 TEMA BAUSM

Bausms teorijos.
1.1 Bausms teorija tai visuomenje susiformavs poiris jos paskirt. Kiekviena valstyb,
siekdama kontroliuoti nusikalstamum, pasirenka tam tikr baudiamosios politikos krypt. i
kryptis priklauso :
1) nusikalstamumo bkls ir dinamikos;
2) valstybs ekonominio isivystymo;
3) teisini tradicij ir paproi;
4) tarptautins teiss reikalavim.
Bausms teorijos pagal bausms esm skirstomos :
1) absoliuisias - teorijos bausm laiko savaiminiu griu, kuriam negali bti keliami specials
tikslai. Pagrindine bausms funkcija pripastamas paeistos teiss atkrimas.
2) utilitarines - teorijos numato specialias bausms funkcijas ir pagal jas ios teorijos skirstomos
tris bausms esme pripastanias grupes:
1) bendrj prevencij;
2) specialij prevencij;
3) ir bendrj, ir specialij prevencij.
Bausms teorijos pagal bausms paskirt (esmin tiksl) skirstomos :
1) atpildo - pirmoji ir seniausia bausms teorija yra atpildo teorija. kurio esm apibdinama
taisykle dantis u dant, akis u ak. Dabartiniu metu atpildo teorija nra populiari pasaulyje.
2) bauginimo - teig, kad bausme reikia bauginti asmen, kad jis daugiau nedaryt nusikaltim
3) galimybs padaryti nusikaltim atmimo - Galimybs padaryti nusikaltim atmimo teorija
labai panai bauginimo teorij tai fizinis poveikis nusikaltliui, kuriuo siekiama atimti i jo
galimyb padaryti nauj nusikaltim nusikaltim prevencijos priemones kastracij, sterilizacij,
amputacij, deportacij negyvenamas salas arba atokius alies kampelius, mirties bausm
4) reabilitacijos - pati naujausia yra reabilitacijos teorija ios teorijos esm yra nuostata, kad
asmen, padarius nusikaltim,galima ir reikia paveikti, kad jis daugiau nebenusikalst. Btina
pabrti, kad, skirtingai nuo kit, i teorija pripasta tik pozityv poveik tai psichologin terapija,
profesinis parengimas, aukljimas.
1.2Bausms svoka ir poymiai.
Kriminalin bausm tai valstybs prievartos priemon, skiriama teismo apkaltinamuoju
nuosprendiu asmeniui, padariusiam nusikaltim, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves
visuomens labui.
Nubaudimas, kuris sukelia kanias ir suvarymus, yra objektyvus bausms poymis, prieingu
atveju bausm prarast savo prasm. Bausm pasireikia konkreiomis bausms rimis laisvs
atmimu, bauda, vieaisiais darbais ir t. t., o nubaudimas asmens fizins laisvs apribojimu, teiss
pasirinkti darb arba veikl apribojimu (teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
atmimas).
Kriminalin bausm pasiymi tam tikrais specifiniais poymiais:
* Bausm g b paskirta tik u baud statyme numatytos pavojingos veikos nusikaltimo
padarym. Kaltininkui g b skiriama tik bausmi sistemoje ir straipsnio,pagal kur kvalifikuojama
nusikalstama veika, sankcijoje numatyta bausms ris ir dydis.
* Bausmei bdingas oficialumas, kuris pasireikia tuo, kad nuosprendis priimamas valstybs vardu,
laikantis BP reikalavim. Bausm visais atvejais skiriama vieai, net ir tuo atveju, kai teismo
procesas buvo udaras, rezoliucin apkaltinamojo nuosprendio dalis, kurioje nustatoma bausms
ris ir dydis, skelbiama vieai. siteisjs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybinms
ir privaioms staigoms, visiems pareignams ir asmenims ir turi bti be priekait vykdomas visoje
LR teritorijoje.
* Bausm tai individuali poveikio priemon. Ji skiriama tik asmeniui, padariusiam nusikaltim.
Bausm negali bti skiriama kaltininko eimos nariams ar kt asmenims.
1

* Teismo paskirtos bausms atlikimas utraukia nuteistajam teisines pasekmes teistum. Kai kurie
LR st numato, kad teistumas gali riboti kai kurias asmenines nuteistojo teises
Kiekviena bausm, be mint objektyvi poymi, pasiymi ir subjektyviais poymiais, i kuri
svarbiausias jos efektyvumas. Bausms efektyvumas tai bausms tiksl pasiekimas
minimaliomis represinmis ir materialinmis snaudomis.
1.3 Bausms esm, turinys ir elementai
Kriminalin bausm yra valst prievartos priemon, kuri, kaip ir kiekvienas socialinis reikinys, turi
savo esm ir turin. Reikinio esm tai svarbiausios reikinio detals, jo pagrindas, o turinys tai
sudedamosios esms dalys, jo elementai. LR BK, priimto 1961 (su vlesniais pakeitimais ir
papildymais), 21 str nustat, kad bausm yra prievartos priemon. Kartu tvirtinama nuostata, kad
bausms esm yra nusikaltim padariusio asmens nubaudimas, o jos turin sudaro tam tikr teisi ar
laisvi atmimas arba apribojimas. Bausmi, kurios trunka tam tikr laikotarp (laisvs
atmimas,vieieji darbai), turin sudaro du elementai:
1) kiekybinis - bausms turinio elementas parodo, kuriam laikui apribojamos asmens teiss ar
laisvs, pavyzdiui, atmimas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla.
2) kokybinis - bausms turinio elementas parodo, kokios teiss ar laisvs turi bti apribotos ar
atimtos, kaip gyvendinami ie apribojimai ir kokia j apimtis, pavyzdiui, asmuo, nuteistas laisvs
apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausm vykdanios institucijos inios nekeisti gyv vietos,
vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir laikytis
1.4 Bausms paskirtis (tikslai)
Bausms paskirtis (tikslai) (LR BK 41 str.) tai galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir
taikydama bausmes, siekia valstyb. Bausms paskirties (tiksl) nustatym nulemia
nusikalstamumo bkl ir dinamika, baud politikos kryptingumas, vyraujanti bausms teorija.
Bausms paskirties (tiksl) tvirtinimas baud statyme turi principin reikm, nes tai leidia
sudaryti bausmi sistem, nustatyti atskiroms bausmi rims keliamus tikslus. Bausms tikslas yra
vienas ukardyti nusikaltliui daryti pilieiams naujus alingus veiksmus, o kitus nuo j atitolinti.
LR BK 41 str 2 d nustato, kad bausms paskirtis yra:
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo;
2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi st ir vl nenusikalst;
5) utikrinti teisingumo principo gyvendinim.
Asmen sulaikymas nuo nusikalstam veik darymo baud teiss teorijoje vadinamas bendrja
prevencija. Bendrosios prevencijos poveikis pasireikia baud statymo, nustatanio nusikaltim
(baud nusiengim) ir bausm, primimu, bausms skyrimu ir atlikimu. ie veiksniai mogaus
psichikoje formuoja motyvacij nedaryti nusikaltim.
Siekimas paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi st ir vl nenusikalst,baud teiss
teorijoje vadinamas specialija prevencija. Specialiosios prevencijos poveikis pasireikia teisi ar
laisvi atmimu arba apribojimu, kurie atlieka bauginimo f-j ir atima galimyb daryti nauj
nusikaltim (baud nusiengim), bei pataisos priemoni taikymu.
1.5 Bausmi sistema.
Bausmi sistema (LR BK 42 ir 43 str.) tai baud statyme tam tikra tvarka idstytas, isamus ir
teismams privalomas bausmi sraas. Bausmi sistema parodo valstybs baud politikos
kryptingum, daro tak baud teiss ir b v teiss efektyvumui. Ji turi bti nuosekli, hierarchika ir
nedeklaratyvi. Bausmi sistem turi sudaryti vairios savo turiniu ir grietumu bausms, nes tik
tokia sistema leist individualizuoti bausm ir pasiekti jai keliamus tikslus. Visas bausmes pagal
jose numatyt apribojim turin LR BVK skirsto :
1) nuteistj turtini teisi apribojimo (LR BVK II dalis) (bauda, jurid asm veiklos apribojimas,
jurid asm likvidavimas);

2) nuteist asmenini teisi apribojimo (LR BVK III dalis) (teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti
tam tikra veikla atmimas, viej teisi atmimas, vieieji darbai);
3) kuriomis apribojama nuteistj laisv (LR BVK IV dalis) (laisvs apribojimas, aretas,
terminuotas laisvs atmimas, laisvs atmimas iki gyvos galvos).
1.6 Mirties bausms vykdymo istoriniai, teisiniai ir politiniai aspektai.
Valstyb, permusi bausm savo rankas, bausdavo labai iauriai, siekdama bausmmis sunaikinti
nusikaltl ir bauginti kitus. U maiausi nusikaltim ar kok nors nepaklusim buvo skiriama
mirties bausm. Senovs Atnuose (621 m. pr. m. e.) pagal to meto statymus mirties bausm grs
beveik u visus nusikaltimus,net ir u paprast vaisi ar darovi vagyst.Hamurabio kodeksas
Babilone (18 a. pr. m. e.) mirties bausm numat u visus turtinius nusikaltimus. Mirties bausm
Romoje buvo skirstoma paprastj ir kvalifikuot.Paprasta buvo laikoma galvos nukirtimas,
pakorimas, numetimas nuo uolos, kvalifikuota sudeginimas, atidavimas vrims, usiuvimas
odin mai. Viduramiais bausms iaurumas n kiek nenusileisdavo vergovinje visuomenje
buvusioms bausmms. Nuteistuosius iauriai nukankindavo. Plaiai buvo praktikuojamas
sudeginimas ant lauo, umrijimas bokte, odos gyvam nulupimas, ilydyto metalo pylimas
gerkl. Manoma, kad iki XV a. pab mirties bausm buvo kraujo kerto paproio pasireikimas,taip
pat mirties bausm, bdama valst nuostata, turjo atpildo ir su juo susijus bauginimo tiksl.
Lietuvoje mirties b buvo slygojama daugelio veiksni: soc, ekonomoni, religini ie teisini
santyki, visuomens teisins smons ir kultros lygio bei istorionio laikotarpio. 1529 m.
pasirodiusiame I Liet Statute buvo numatyta 20 atvej, kada taikoma mirties b. J taik u
meiim, Did Kunigaikio eidim, perjim prieo pus, padirbinjim, nuudym,
iaginim, vagyst, tvaudyst, i iaur elges su gyventojais ir pan. Daniausiai nusikaltlius
pakardavo, sudegindavo ar nukirsdavo galv. Primus 1566 ir 1588 m. Statutus, mirties b dar
daniau pradta taikyti. II Liet Statute buvo numatyta 60, o III 90 nusikaltim, i kuriuos taikoma
mirties b. Taiau nebuvo taikoma nepilnameiams, nesioms moterims ir silpnaproiams. III Liet
Statutas galiojo iki 1840 m. 1832 m. buvo ileista Rusijos imperijos st svadas, kuris L-je
sigaliojo nuo 1840 m. Mirties b jame buvo skiriama u ypa sunkius nusikalt valstybei ir u
karinius nusikalt. Jis su keliais pakeitimais galiojo iki 1905 m. 1905 m. Stolypino reforma iplet
mirties b taikym (pvz.: buvo taikoma u 6 rubli verts daikto vagyst).
XIX a. pasaulyje buvo pradta mirties bausms vykdymo reforma. Anglija, kur mirties bausm
numatydavo 200 statuto straipsni, suvelnino mirties bausms taikym. veicarijoje mirties
bausm buvo panaikinta 1874 m., iskyrus u nusikaltimus, padarytus karo metu. Italijoje 1889
m.po I pasaul karo mirties b buvo panaikinta daugelyje Europos valst-i, bet prie II pasaul kar,
daugelyje valstybi vl atnaujinta. 1948 m. 12 10d. JTO General Asambljos priimtoje Visuotinje
mogaus teisi deklaracijoje buvo nustatytos pagr mogaus teiss ir laisvs, apibrtos j ribos.
Taigi Visuotin mogaus teisi deklaracija buvo pirmasis dokumentas, ikls universali mirties
bausms problem. 1966 m. 12 16 d. JTO General Asamblja prim Tarptautin pilietini ir
politini teisi pakt. Pakto teisin reikm ta, kad jis traktuojamas kaip tarpt veiksmo sutartis,
kuri privalo vykdyti visos j ratifikavusios valstybs 1982 m. ET Parlamentin Asamblja
patvirtino 6-j papildom Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijos protokol. is
protokolas, panaikinantis mirties bausm, sigaliojo 1985 m. vasario 1 d., kai j ratifikavo penkios
valstybs (Lietuvos Respublika protokol ratifikavo 1989 m. liepos 8 d., jis Lietuvai sigaliojo
1999 m. rugpjio 1 d.).
6-ojo papildomo protokolo 1 str tvirtintos ios nuostatos:
1) mirties bausm panaikinama; 2) niekas negali bti nuteistas mirties bausme bei ja nubaustas.
io protokolo 2 str yra iimtis dl mirties bausms panaikinimo karo metu.
1998 m. 12 21 d. Seimas prim LR nuteist mirties bausme asmen, kuriems i bausm nebuvo
vykdyta, mirties bausms pakeitimo laisvs atmimo iki gyvos.
2 TEMA BAUSMI VYKDYMO POLITIKA
3

2.1 Bausmi vykdymo politikos svoka.

Valstybs nusikalstamumo kontrols politika, realizuojama bausmi vykdymo srityje, vadinama
valstybs bausmi vykdymo politika. Bausmi vykdymo politika yra valstybs veikla gyvendinant
vien i teisingumo funkcijos realizavimo etap kriminalins bausms vykdym ir atlikim.
2.2 Lietuvos Respublikos baudiamosios ir bausmi vykdymo politikos santykis.
Baud politika yra sudedamoji valst vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baud st- pagrindu
apsaugoti jos gyventojus nuo nusikalstam ksinimsi. Baud politikos objektas yra
nusikalstamumas kaip socialinis reikinys, kuriam valstyb daro poveik baud teiss priemonmis.
Baudi ir bausmi vykdymo politik sieja glaudus ryys, kadangi antrosios itakos yra pirmojoje.
Baud politika turi takos baudiamosioms teisinms poveikio priemonms: baud atsakomybei, jos
pagrindams, diferencijuoja ir individualizuoja baud atsakomyb, kriminalizuoja ir
dekriminalizuoja veikas, apibria bausmi tikslus, sistem, ris ir turin. Valstybs bausmi
vykdymo politika nustato, kokiais principais vadovaujantis, koki tiksl siekiant ir kokiomis
formomis bei metodais kriminalins bausms turi bti vykdomos. B v politika daro aktyv poveik
baud politikai. is poveikis pasireikia nustatant bausmi sistem ir atskiras bausmi ris, skiriant
bausmes ir atleidiant nuo j. B v politika daro takos valstybs nusikalstamumo kontrols politikai,
t.y. priimant sprendimus dl recidyvinio nusikalstamumo prevencijos, dl asmen, paleist i l.a.v,
adaptacijos visuomenje ir reikiamos socialins pagalbos jiems suteikimo. Kalbant apie bausmi
vykdymo politikos turin, btina trumpai aptarti jos terminologij, vartojam teisinje literatroje.
Iki iol b v politikoje, atitinkamoje teiss akoje ir moksle buvo vartojami terminai: pataisos darb
politika, pataisos darb teis, pataisos darb teiss mokslas. Taiau jau XX a. paskutinio
deimt pradioje Lietuvoje imta atsisakyti i termin dl to, kad jie neatitiko savo turinio. 1990 m.
kovo 11 d. Lietuvai atkrus Nepriklausomyb, LR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1990 m.
liepos 18 d. prim nutarim Dl darbo grupi st projektams rengti sudarymo. iuo nutarimu
buvo sudaryta darbo grup BVK projektui rengti, o j patvirtinus ir jam sigaliojus, neteko galios
1971 m. priimtas Pataisos darb kodeksas. 1998 m.LR Seimas pritar Teisins sistemos reformos
metmenims (naujai redakcijai), kuri IV skyrius pavadintas B v sistemos krimas. LR Seimas
2000 m. rugsjo 26 d. statymu patvirtino LR BK, kurio 42 str Bausmi rys nra toki bausmi
ri, kurios buvo 1961 m. priimtame BK 22 stR. Pvz, neliko tokios bausms ries kaip pataisos
darbai be laisvs atmimo. 2002 m. birelio 27 d. Seimo statymu patvirtintame LR BVK neliko
toki pataisos darb staig kaip pataisos darb kolonijos, aukljimo darb kolonijos, pataisos
darb kolonijosgyvenviets. LR BVK-kse l a b vykdanios staigos vadinamos pataisos namais,
nepilnamei pataisos namais, atviromis kolonijomis. Terminas pataisos darb politika ir
atitinkama teiss aka pirmiausia buvo orientuotos nuteist traukim darb. i procedra turjo
priverstinio darbo poymi. Nuteistj darbo panaudojimo materialins gamybos procese idja
galiausiai sulugo, nes nuteistj pataisymas darbu liko tik deklaracija, o tikslas buvo pelno i
gamybos gavimas.
2.3 Bausmi vykdymo politikos elementai.
B v politikos tikslai ir principai ioje srityje pakankamai stabils, kadangi grindiami tarptautins
bendrijos nuostatomis dl elgesio su nuteistais asmenimis, tarpt t a ir mokslo laimjimais. Taigi
galime ivardyti iuos b v politikos elementus, kurie daro jai poveik:
1. visuomens socialin ir politin bkl, 2. visuomens ekonomin bkl, 3. visuomens moralin
bkl, 4. tradicijos, religija ir paproiai, 5. nusikalstamumo dinamika ir struktra, 6. nacionaliniai ir
tarptautiniai teiss aktai, 7. mokslas.
Ekonominis, socialinis ir politinis stabilumas sudaro palankias slygas gyvendinti b v politikos
tikslus ir principus. Ir atvirkiai, socialins ir politins padties destabilizavimas, visuomens tiksl
ir princip neaikumas bei prietaringumas, destruktyviai veikia bausmi vykdymo politikos
formavim ir gyvendinim. Ekonomikai stipri valstyb pajgi sukurti b v sistemos materialin
baz, kad bt gyvendinti valst tikslai ir udaviniai. Vals-bs ekonomins krizs ir visuomens
nuskurdimo slygomis b v politikos strategija daugiau priklauso nuo visuomens ekonomins
4

bkls nei nuo ios politikos tiksl ir princip. B v politika daniausiai priklauso nuo visuomens
moralins bkls bei visuomens teisins smons lygio. Valst gali skelbti ir teisinti kilnius
moralinius ir teisinius principus, taiau juos ne visada adekvaiai priima ir sismonina vairs
visuomens sluoksniai. Atskiros moni grups gali skirtingai vertinti valstybs skelbiamas ir
propaguojamas vertybes. Didel poveik formuojant b v politik ir jos strategij daro visuomens
tradicijos, religija ir paproiai. Poveik formuojamos bausmi vykdymo politikos strategijai daro
nusikalstamumo dinamika ir struktra. Kai nusikalstamumo lygis stabilus arba darom nusikaltim
maja, bausmi vykdymo politika daniausiai tampa humanikesn. Jeigu darom nusikaltim,
ypa sunki ir pirmiausia smurtini, daugja, tai neigiamai veikia moralin ir teisin visuomens
smon, skatina priimti grietesnius politinius sprendimus, taip pat ir bausmi vykdymo srityje.
Priklausomai nuo b v rezultat baud politika ir b v (atlikimo) slygos grietinamos arba
liberalizuojamos. Dar vienas veiksnys, darantis tak b v politikai, tai mokslas, kuris ne tik
sprendia kovos su nusikalstamumu problemas (kriminologija, baud teis), vertina laimjimus, bet
ir nagrinja nuteistj pataisos problem (pataisos psichologija ir pedagogika).
2.4 Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo politikos bruoai
LR Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Dl Nacionalins nusikaltim prevencijos ir kontrols
programos patvirtinimo patvirtintos Nacionalins nusikaltim prevencijos ir kontrols programos
36 punkte nustatyta, kad Bausmi skyrimo ir vykdymo politika vykdoma vadovaujantis iomis
nuostatomis: 1) remiantis demokratins valst vertybmis bei principu, kad kiekvienas individas yra
unikalus ir vertingas, prioritetiniais bausms tikslais laikomi nusikaltusi asmen pataisymas ir
resocializacija; 2) siekiama sukurti atkuriamojo teisingumo sistem, kurios pagrindinis tikslas yra
atkurti buvusi padt tarp nusikaltimo paveikt subjekt aukos, nusikaltlio, visuomens; 3)
atsivelgiant valstybs ekonomines igales, iekoma nauj l a bausms atlikimo form (l a
atlikimas ne darbo dienomis, po darbo ir pan), siekiant ilaikyti vertingus nuteistojo socialinius
ryius su visuomene bei jo profesinius (darbo) gdius; 4) lygtinis paleidimas i l a staig, taip pat
lygtinio nuteisimo taikymas t b siejami su organizacine prasme veiksmingu probacijos tarnyb
tinklo sukrimu; 5) liberali valstybs baudiamoji politika asm, padariusiems nesunkius ir
neatsargius nusikaltimus, derinama su grietomis bausmmis ir izoliavimu nuo visuomens asmen,
padariusi sunkius ir la sunkius tyinius nusikaltimus; 6) siekiant utikrinti asmen, atliekani l a
b, grim visuomen, imamasi vis galim priemoni, kad bt utikrintas bent minimalus l a
bausm atliekani asmen aprpinimas darbu, kad jie toliau socialiai nedegraduot ir neprarast
profesini gdi; 7) neturintiems profesijos ar nemokantiems jokio amato l a bausm
atliekantiems asm pagal igales suteikiamas profesinis isilavinimas, atitinkantis darbo rinkos
poreikius; 8) siekiant sumainti vidin tamp l a vietose bei ugdyti vidines laisvs atmimu nuteist
asm vertybes, skatinamas ir remiamas kalini vietimas ir mokymas, taip pat kultros, mokslo ir
meno propagavimas l.a staigose.
2.5 Pasaulins bausmi vykdymo politikos tendencijos.
Na knygoj nra, bet a manau, kad ia reikia nekti apie tai, kad pasaulis pereina nuo laisvs
atmimo alternatyvi bausmi taikym, probacija ir paroli. Aiku kalbam apie Stalioraiio
pamgt Kanad ir vedij. Tai tiek.
iek tiek i Dermonto knygos iuo kl.
Kalbant apie probacij (tai laisvs atmimo bausms vykdymo (skyrimo)atidjimas) ir parol
(lygtinis paleidimas) paminsime keli ali praktik. Atidjus b vykdym, nuteistas asm
paliekamas visuomenje ir jam yra nustatomi tam tikri sipareigojimai arba jo teisi bei laisvi
suvarymai, t p g b paskirta prieira. Jeigu nuteistasis paeidia nustatytus reikalavimus, probacija
yra panaikinama ir jis turi vykdyti ankstesniu teismo sprendimu jam paskirt bausm. Belgijos
praktika rodo, kad g b atidta ne tik bausms vykdymas, bet ir b skyrimas t.y. jei asm, kuriam
buvo atidtas b skyrimas, skmingai vykdo probacijos reikalavimus, jis yra laikomas neturiniu
teistumo tik bausms skyrimo atidjimo instituto pagrindu nuteistajam yra suteikiama galimyb
ivengti nuteistojo stigmatizacijos. Daniausiai yra atidedama l a b, nes daugelyje valst probacija
5

atsirado kaip alternatyva l a bausmei. Vokietijos, Austrijos ir Danijos praktika rodo, kad g b
atidta ir baudos vykdymas. Vokietija: be bausmi galima atidti ir kitokias baud atsakomybs
priemones tokias kaip: atidavimas psichiatrin ligonin ar institucij gydytis nuo alkoholizmo ar
narkomanijos, preventyvus sulaikymas, vairuotojo licenzijos panaikinimas, teiss usiimti tam tikra
veikla atmimas. Taiau Vokietijoje mintos priemons g b atidedamos tik tuo atveju, jei teismas
nusprendia, kad i priemoni tixlas g b pasiektas ir be realaus priemoni vykdymo. Danijoje yra
numatyta galimyb i dalies arba pilnai atidti l a bausm. I dalies atidedama tais atvejais, kai
padarytas sunkus nusikaltimas, nuteistasis asm yra padars nusikaltim praeityje. L a bausms dalis,
kuri turi bti vykdyta i karto, palyginus su paskirta bausme, yra nedidel. Bausms vykdymo
atidjimas i dalies t p g b paaikinamas tuo, kad teismas, skirdamas bausm, turi atisvelgti
visuomes interesus. kotijos praktika rodo, kad probacija pavesta vykdyti vietini savivaldybi
socialinio darbo departamentams, kuriuose visi darbuotojai buvo iimtinai soc darbuotojai, kuri
darbo pobd sidarydavo tiek bendro pobdio individualus darbas su plataus profilio klient
grupmis (vaikais, seneliais, negaliesiais ir pan) tiek darbas su nuteistaisiais asm. ekijoje taikant
probacij, kaip rimo stiprinimo priemon taikomas eletronis monitoringas.Ispanijoje l a b
atidedama, kai nuteistasis asm 1 kart teisiamas ir jei paskirtos b terminas nevirija 2m. Taiau jeigu
nustatoma, kad nuteisasis serga narkomanija, ir jei pateikiamas oficialus dokumentas, kad jis gydsi
ar gydosi nuo ios ligos, tai nepaisant to, kad jis teisiamas nebe 1 kart ar jam paskirtos l a b
terminas didesnis nei 2 m., teismas vistiek gali jam atidti paskirtos bausms vykdym.
3 TEMA BAUSMI VYKDYMO TEIS IR MOKSLAS
3.1 Bausmi vykdymo teiss samprata, poymiai, dalykas, metodas.
B v teis tai visuma valst nustatyt t norm, kurios tvirtina b v udav ir principus, nustato valst
institucij, staig ir pareign bei jos galiot asm veiklos formas, metodus ir priemones, taip pat
nuteistj teisin padt, vykdant ir atliekant kriminalines bausmes. Bausmi vykdymo teiss
poymiai yra ie:
1. Tai t n, reguliuojani visuomeninius santykius, atsirandanius kriminalini bausmi vykdymo
(atlikimo) ir pataisos priemoni taikymo metu, visuma. 2. B v teiss normos yra pagrstos b v
politikos principais. 3. B v teiss normos nustato institucij, vykdani kriminalines bausmes,
veiklos, susijusios su pataisos priemoni taikymu,formas, metodus ir priemones. 4. B v teis, kaip
savarankika teiss aka, turi savo dalyk ir metod
Dalykas tai, k teiss normos reguliuoja. B v teiss dalyk sudaro: 1) bausmi vykdymo
bendrosios nuostatos ir principai (BVK 1 str.); 2) b v tvarka ir slygos bei pataisos priemoni
taikymas nuteistiesiems (BVK 1, 111 ); 3) institucij ir pareign veiklos, susijusios su kriminalini
b v, tvarka (BVK 1621); 4) valstybs bei savivaldybi institucij, visuom organizacij ir kt
organizacij bei piliei dalyvavimo nuteistj pataisos procese tvarka (BVK 8); 5) nuteistj
paleidimo i bausmes vykdani institucij ir socialins paramos jiems teikimo tvarka (BVK 176
182 str.).
Apibendrinant galima teigti, kad b v teiss dalykas tai visuome santykiai, atsirandantys vykdant
(atliekant) kriminalines bausmes.
B v teis tai savarankika teiss aka, turinti savo metod, kur taikydama reguliuoja
visuomeninius santykius, sudaranius ios teiss akos dalyk. B v t metodas tai teisiniai bdai ir
priemons, kuri pagalba valst reguliuoja bausmi vykdymo teisinius santykius. Pagrindinis b v t
metodas yra nuteistojo vali paveikiantis metodas, kuris dar vadinamas imperatyviniu metodu.
Imperatyvinio metodo esm yra ta, kad bausm vykdanti institucija statymo leistinais bdais ir
priemonmis paveikia nusikaltlio smon, atlieka jo elgesio motyv korekcij. Taiau b v t taiko ir
kitus metodus, pvz., skatinimo metod. F. Bekonas ra: Metodas tai viesulys, nuvieiantis
keliautojui keli tamsoje. Dargi lubis eidamas keliu aplenkia t, kuris eina be kelio.A. Vaivila
rao, kad Teiss teorijos metodas tai sistema bd ir priemoni, kuriais teiss teorija tiria
socialini interes transformavimosi teisin tvark veiksnius ir slygas. Metodas graik kalbos
6

terminas, reikiantis painimo arba tyrimo keli. Mokslo objektas atsako klausim, k mokslas
tiria, o metodas kaip ir kokiu bdu tas objektas tiriamas.
3.2Bausmi vykdymo teiss paskirtis.
B v t paskirtis yra nustatyti toki b v tvark, kad atliks bausm nuteistasis savo gyvenimo tiksl
siekt teistais bdais ir priemonmis(LR BVK 1 str.). B v t paskirtis tai tie tikslai, kuriems
kuriama ir dl kuri egzistuoja bausmi vykdymo teis.
3.3Bausmi vykdymo teiss princip svoka ir klasifikacija
Bendroji teiss teorija principus apibdina kaip pagrindines teiss idjas, teisins sistemos
vadovaujanias nuostatas. Teiss princip objektyvumas pasiymi tuo, kad pagrindins idjos,
gldinios juose, turi bti privalomai panaudotos ir konkreioje teiss akoje, ir taikant statymus.
Teiss princip subjektyvumas pasireikia tuo, kad jie formuluojami moni, o vliau sisavinami
visuomenins smons kaip moralins nuostatos ir tampa teisins ideologijos sudtine dalimi. B v t
principai tai objektyvi visuomens raidos dsningum slygotos pagrindins idjos, pradai,
ireikiantys bausmi vykdymo teiss norm esm ir valstybs politikos nuostatas reguliuojant
bausmi vykdymo visuomeninius santykius.
1. Bausmi vykdymo teis grindiama iais bendraisiais teiss principais:
1) teistumo. Bausmi vykdymo teisje teistumo principas ireiktas statymo, reguliuojanio
bausms vykdym, virenybe ir prioritetu prie kitus teiss aktus, reguliuojanius visuomeninius
santykius mintoje srityje. LR Konstitucijos 2024 str vairiais aspektais aptaria teistumo princip.
Teisingumo principas gyvendinamas bausmes vykdani institucij ir kt subj, dalyvaujani iame
procese, veikloje, grietai laikantis b v st-m ir kt t a reikalavim. is principas reikia, kad b v st
turi bti vienodai suprantami, vykdomi ir taikomi visose bausmes vykdaniose institucijose.
Pirmin prielaida teistumui utikrinti yra priimti st, garantuojantys moni saugum. Jie turi bti
pakankamai aikiai ir tiksliai idstyti, kad nekilt dvejoni dl j prasms, pagaliau jie patys turi
bti skirti visuomens interesams utikrinti, o ne prietarauti jiems.
2) humanizmo. Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat
nustatyti tokias bausmes. Taigi b v st privalo tvirtinti humanik elges su nuteistaisiais;
3) demokratizmo JTO patvirtinto Tarpt pilietini ir polit teisi pakto 16 str nustato: Kiekvienas
mogus, kad ir kur jis bt, turi teis bti pripaintas teisini santyki subjektu. ios nuostatos
socialin reikm yra ta, kad, nuteisus asmen (pirmiausia laisvs atmimu), apribojamos jo teiss
ir dl to nuteistasis t b socialiai apsaugotas. Demokratizmo princ pasireikia nuteistj pataisos
proceso organizavimu, institucij, vykdani bausmes, veiklos vieumu, visuomens traukimu
proces ir i institucij veiklos kontrol;
4) piliei lygybs prie statym. LR Konstitucijos 29 str nustato: statymui, teismui ir kitoms
valst institucijoms ar pareignams visi asm lygs. mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam
privilegij dl jo lyties,
rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu. JTO
priimtos Visuotins mogaus teisi deklaracijos 7 str nustatyta: Visi lygs prie st ir turi teis, be
jokio skirtumo, lygi statymo apsaug. Visi turi teis lygi apsaug nuo visokios diskriminacijos,
paeidianios i Deklaracij, ir nuo visokio kurstymo tokiai diskriminacijai. JTO priimt Tipini
minimali elgesio su kaliniais taisykli 6 taisyklje tvirtinta, kad neturi bti jokios diskriminacijos
rass, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini ar kt pair, nacionalins ar socialins
kilms, turtins, eimynins ar kitokios padties pagrindu. Vadovaujantis konstitucinmis ir tarpt
teiss nuostatomis, LR BVK nesuteikia nuteistiesiems kokios nors pirmenybs dl lyties, rass,
tautybs, religini ir politini sitikinim, socialins kilms, turtins padties ir pan. Taiau
nuteistj lygyb prie st nereikia, kad jiems turi bti sudarytos vienodos slygos atlikti bausm.
Nuteistieji skirstomi pagal ami, sveikatos bkl, lyt. LR moter ir vyr lygi galimybi st 2 str 3
d nustatyta: Tiesiogin diskriminacija dl lyties pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo ireikiamas
paeminimas, paniekinimas, taip pat teisi apribojimas ar privilegij teikimas dl asmens lyties,
iskyrus: () 7) skirting tam tikr bausmi vykdymo tvark ir slygas. ET Ministr Komiteto
7

priimtose Europos kalinimo staig taisykli 11 t-kls 1 p rekomenduoja: Skirstant kalinius

skirtingas staigas arba skirtingus reimus btina tinkamai atsivelgti j teisin padt (nenuteistas
ar nuteistas, 1 kart teistas ar recidyvistas, ilga ar trumpa bausms trukm), specialius elgesio su jais
reikalavimus, medicinos poreikius, lyt bei ami. Be to, bausms atlikimo slygos priklauso nuo
nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnio ir padarytos nusikalstamos veikos pobdio (pvz., ar
tai nusikaltimas, ar baud nusiengimas) bei nuteistojo elgesio. iuo atveju piliei lygybs prie st
principas, vykdant kriminalines bausmes, koreguojamas gyvendinant b v diferenciacijos princip.
2. Bausmi vykdymo teis grindiama specifiniais (akiniais) principais.
Teistumo principas. bausms vykdymo pagrindas yra tik siteisjs apkaltinamasis teismo
nuosprendis; nuteist asmen teisi bei laisvi apribojimus ir i asmen pareigas nustato tik
Lietuvos Respublikos statymai;
Humanizmo principas iuo principu siekiama, kad nuteistiesiems bt sudaromos kuo
humanikesns bausms atlikimo slygos.
Bausmi vykdymo individualizavimo ir visuomens dalyvavimo nuteistj pataisos procese
principas Bausmi vykdymo individualizavimo principas numato, kad atskir bausmi vykdymo
tvark ir slygas reglamentuojaniuose LR BVK skyriuose numatytos pataisos priemons
nuteistiesiems taikomos atsivelgiant j asmenyb bei elges bausms atlikimo metu, taip pat
padarytos nusikalstamos veikos pavojingum ir pobd.
Kiti spec. principai: 1)nuteistj diferenciacija; 2) demokratizmas; 3) tikinimo ir prievartos
derinimas; 4) psichoterapinio ir socialiai reabilituojamojo poveikio stiprinimas bausms vykdymo
procese; 5) nuteistj teigiamos iniciatyvos ugdymas ir skatinimas; 6) pataisos priemoni taikymo
rezultat tvirtinimas. Nuteistj diferenciacijos bausms atlikimo metu principas
3.4 Bausmi vykdymo teiss princip reikm.
Bausmi vykdymo teiss principai, kai jais vadovaujamasi kompleksikai, padeda pasiekti geresni
nuteistj pataisymo rezultat. Bausmi vykdymo teiss principai tai bausmi vykdymo politikos
principai.
3.5 Bausmi vykdymo teiss ir kit teiss ak ryys, jos vieta teiss sistemoje
Baud teis ir b v teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda vykdant bausmes ir
atleidiant nuo j. ioje teisinio reguliavimo srityje galime iskirti baud teiss prioritetikum prie
b v teis. Baud teis duoda bausms svok, nustato tikslus ir ris, atsakomybs ir nubaudimo bei
atleidimo nuo bausms pagrindus. B v teis yra glaudiai susijusi su BP teise).BP teiss paskirtis
yra utikrinti asmens, padariusio nusikalstam veik, teising nubaudim, o b v teis turi utikrinti
teisingo nubaudimo rezultat gyvendinim, nes reguliuoja nuosprendio dalies, kurioje skirta
bausm, vykdym. B v teiss atribojimo nuo BP teiss esm yra ta, kad b v teis reguliuoja i
bendr institut ikiteismin realizacij (rengiama mediaga teismams dl nuteistj lygtinio
atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin), o BP teis reguliuoja i institut teismin
procedr. B v teis yra glaudiai susijusi su konstitucine teise reguliuojant nuteistj teisin padt,
pavyzdiui, LR Konstitucijos 22 str 1 d nustato, kad mogaus privatus gyvenimas nelieiamas
(LR BVK 99 str. nuteistj teis susirainti;102 str. nuteistj teis paskambinti telefonu), 26
straipsnio 1 dalis nustato, kad minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma (LR BVK 106 str.
nuteistj teis atlikti religines apeigas), 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pilieiai, kuriems
rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis (LR BVK 13 str. nuteistj teis dalyvauti
rinkimuose, referendume arba visuotinje apklausoje (plebiscite)).
B v teis yra susijusi su civiline teise. LR CK str nustato artimj giminaii sra, kurio reikia
pataisos staig administracijai (Nuteistj teis pasimatyti su giminaiiais ir kitais asmenimis). Kai
reikia nustatyti, ar nuteistasis vyras ir moteris yra sugyventiniai, , t. y. nustatyti i asmen
partneryst, pataisos staig personalas vadovaujasi LR CK 3.229 str nuostatomis. LR BVK 107 str
suteikia teis nuteistiesiems laisvs atmimu bausms atlikimo metu sudaryti santuok ir nustato kai
kuriuos santuokos sudarymo laisvs atmimo vietoje tvarkos elementus. Nuteistajam sudarant
santuok laisvs atmimo vietoje vadovaujamasi LR CK 3 knygos II dalimi Santuoka.).
8

Administracinje teisje yra norm, kurios reguliuoja pataisos staig veikl (LR ATPK 191 str.
atsakomyb u draudiam turti daikt perdavim nuteistiesiems). Kitos LR ATPK teiss normos
yra privalomos pataisos staigoms, kurios yra valstybs valdymo institucijoms pavaldios staigos
Darbo teiss normos reguliuoja pataisos staig bei valstybs moni prie pataisos nam
darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, darbo santykius. Nuteistiesiems, dirbantiems pataisos
staigose ar valstybs monse prie pataisos nam, taikomos LR DK XVII skyriaus (Materialin
atsakomyb) ir XVIII skyriaus (Darbuotoj sauga ir sveikata) nuostatos.
3.6 Bausmi vykdymo teiss mokslo samprata ir objektas.
Bausmi vykdymo teiss mokslo samprata ir objektas. Bausmi vykdymo teiss mokslo ir kit
mokslo ak ryys Bausmi vykdymo teiss mokslas tai ini sritis, kuri nagrindama santykius,
atsirandanius kriminalini bausmi vykdymo (atlikimo) metu, siekia nustatyti tok efektyv
bausmi vykdymo teisin reguliavim bei toki efektyvi bausmes vykdani institucij sistem,
kuri pataisos priemonmis galt paveikti nuteistuosius, kad jie, atlik bausm, sugebt savo
gyvenimo tiksl siekti teistais bdais ir priemonmis.
B v teiss mokslo objektas - valstybs politika bausmi vykdymo srityje, nagrinjanti ios
politikos ir bausmi vykdymo teiss principus; Lietuvos b v teiss ir bausmes vykdani institucij
istorij; j viet kit teissaugos institucij, kovojani su nusikalstamumu, sistemoje; bausmi
vykdymo teiss norm turin ir struktr ir t.t.
3.7 Bausmi vykdymo teiss mokslo ir kit mokslo ak ryys.
B v teiss mokslo metodologinis pagrindas yra filosofija, kaip visuotinis painimo metodas,
pasireikiantis konkreiuose mokslinio tyrimo metoduose. Metodologin tak bausmi vykdymo
teiss mokslui daro bendroji teiss teorija.
Bausmi vykdymo teiss mokslas yra glaudiai susijs su kit teiss ak mokslais, pirmiausia su
baud teiss mokslu. Bausms teorija glaudiai sieja i abiej mokslo ak objektus ir metodus.
Bausmi vykdymo teiss mokslas yra susijs su baudiamojo proceso teiss mokslu atsivelgiama
pastarojo mokslo teorines nuostatas dl teism nuosprendi ir nutari vykdymo.
B v teiss mokslo pamatas yra konstitucins teiss mokslas. Pirmiausia tai susij su pilieio teisine
padtimi, teistumu, valstybs aukiausiosios valdios ir valdymo institucij kompetencija. B v
teiss mokslas taip pat naudojasi adms teiss mokslo teorinmis nuostatomis dl institucij,
vykdani bausmes,valdymo struktros, i institucij organizavimo ir j sistemos. B v teiss
mokslas yra susijs su kriminologija, kuri nagrinja nusikalstamumo slygas ir prieastis kovos su
nusikalstamumu priemoni efektyvum.
B v teiss mokslas naudojasi psichologijos, pedagogikos, ekonomikos moksl, kurie nra teiss
ak mokslai, teorine patirtimi.
4 TEMA BAUSMI VYKDYMO STATYMAI IR TEISS NORMA
4.1 BV teiss altiniai, rys.
Bausmi vykdymo teiss altiniai tai teiss akt, reglamentuojani vis kompleks visuomenini
santyki, atsirandani vykdant (atliekant) kriminalines bausmes ir taikant nuteistiesiems pataisos
poveikio priemones visuma. Bausmi vykdymo teiss altiniai nra vieni nuo kit izoliuoti, jie
tarpusavyje sveikauja, sudaro vientis bausmi vykdymo teiss akt sistem. Bausmi vykdymo
teiss akt sistem sudaro ie altiniai, kuriuos galime suskirstyti dvi ris: 1) Bausmi vykdymo
statymai. 2) Bausmi vykdymo postatyminiai aktai. Pagal Konstitucij - statym leidybos teis
yra suteikta Seimui, o pagal io straipsnio 19 punkt jam suteikta teis leisti amnestijos aktus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnis Seimui suteikia teis ratifikuoti ir denonsuoti
tarptautines sutartis. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos
Respublikos teisins sistemos dalis. Bvk nustato: Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo
statymai nustato bausmi vykdymo ir atlikimo tvark, slygas ir principus. BVK nustato: io
Kodekso numatytais atvejais valstybins institucijos priima teiss aktus bausmi vykdymo
klausimais. Nurodyti teiss aktai nustato Lietuvos Respublikos statymuose numatyt nuteistj
9

teisi ir laisvi apribojimo bei pareig realizavimo tvark. statym nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikos Vyriausyb, Teisingumo ministerija ir kitos ministerijos leidia postatyminius aktus,
taip pat ir tiesiogiai ar dalinai, susijusius su bausmi vykdymo sritimi.
4.2 Bausmi vykdymo statymai ir j udaviniai
BV statymai. Bausmi vykdymo statymus ir kitus teiss aktus (postatyminius norminius aktus)
galima suskirstyti dvi grupes: 1) Pagrindiniai ir pagalbiniai statymai. Pagrindiniai bausmi
vykdymo statymai, tai tie, kurie tiesiogiai ireikia teiss normas, kurios reguliuoja visuomeninius
santykius, atsirandanius vykdant kriminalines bausmes ir nuteistiesiems taikant pataisos poveikio
priemones. Pagalbiniai statymai tiesiogiai bausmi vykdymo teiss norm, reguliuojani
visuomeninius santykius, atsirandanius vykdant kriminalines bausmes ir nuteistiesiems taikant
pataisos poveikio priemones, neireikia, bet jie patvirtina pagrindini bausmi vykdymo statym
nuostatas, pavyzdiui, pagrindinis teiss aktas yra Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo
kodeksas, pagalbinis LR apskrities valdymo statymas. BVK nustato: Pataisos staigose
organizuojamas nuteistj iki eiolikos met bendrasis lavinimas. Taip pat k nustato: Nuteistj
bendrj lavinim organizuoja apskrii virininkai. LR apskrities valdymo statymas nustato, kad
apskrities virininkas statym nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities
valstybines vietimostaigas bei tarnybas. Kitas pagalbinis statymas tai LR vietimo
statymas. Respublikos BVK nustato: Pataisos staigose, iskyrus kaljimus, nuteistieji gali
Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka steigti visuomenines organizacijas. Pagalbinis
statymas LR visuomenini organizacij statymas, kuris nustato visuomenini organizacij
steigimo ir j veiklos tvark. 2) Pirminiai ir antriniai statymai ir kiti teiss aktai (postatyminiai
norminiai aktai). Bausmi vykdymo statym ir kit teiss akt (postatymini normini akt)
skirstymo pagrindinius ir pagalbinius pagrindas yra iuose statymuose ireikt teiss norm
pobdis. Pirminiai bausmi vykdymo statymai ir kiti teiss aktai (postatyminiai norminiai aktai)
ireikia teiss normas, galiojanias kartu su kito antrinio bausmi vykdymo teiss akto
normomis, kurios papildo pirminio bausmi vykdymo teiss akto normas, jas ivysto. BVK
nustato: Nuteistj perklimo i vienos pataisos staigos kit tvark nustato Pataisos staig
vidaus tvarkos taisykls. ios taisykls, kurias BVK tvirtina Teisingumo ministerija, yra antrinis
bausmi vykdymo teiss aktas (postatyminis norminis aktas). BVK nustato: Areto, terminuoto
laisvs atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmes atliekani nuteistj mitybos ir
materialinio buitinio aprpinimo normas nustato LR Vyriausyb arba jos galiota institucija.
Antrinis bausmi vykdymo teiss aktas tai Vyriausybs 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14 Dl
fiziologini mitybos norm asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo vietose,
patvirtinimo.
4.3 LR Vyriausybs bei kit valstybs valdymo institucij priimti bausmi vykdymo teiss
aktai
Bausmi vykdymo teiss aktai skirstomi pagal valstybs subjektus (lygius), kurie tuos aktus prim:
1) Valstybs aukiausiosios valdios institucijos (LR Seimo) priimti bausmi vykdymo teiss aktai.
Tai Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos Baudiamojo
kodekso, Baudiamojo proceso kodekso, ir Bausmi vykdymo kodekso, sigaliojimo ir
gyvendinimo tvarkos statymas Nr. IX 1162, priimtas 2002 m. Lietuvos Respublikos Tarnybos
Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo
statymas Lietuvos Respublikos statymas dl amnestijos akto ir kt. 2) Valstybs aukiausiosios
valdymo institucijos (LR Vyriausybs) priimti bausmi vykdymo teiss aktai. Tai: Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1998 m.. nutarimas Dl socialins paramos nuteistiesiems fondo
naudojimo tvarkos patvirtinimo ,Vyriausybs 2002 m. nutarimas Dl Nuteistj laisvs atmimu
darbo apmokjimo tvarkos . 3 ) inybiniai bausmi vykdymo teiss aktai (ministerij ir kit
institucij teiss aktai). Tai: teisingumo ministro sakymas Dl Pataisos staig vidaus tvarkos
taisykli patvirtinimo; teisingumo ministro 2003 m.. sakymu patvirtinta Pataisos inspekcij darbo

10

tvarka Kaljim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. sakymas Dl

Kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet skaitos tarnyb darbo instrukcijos patvirtinimo .
4.4 JTO bei ET aktai bausmi vykdymo klausimais
JTO Tipins minimalios elgesio su kaliniais taisykls buvo priimtos 1955m. enevoje. Taisyklse
idstyti visuotinai pripainti teoriniai ir praktiniai elgesio su kaliniais ir penitencini staig
valdymo laimjimai. Taisykls susideda i 2 dali : 1) visuotinai taikomos taisykls , kurios
reguliuoja kalini skirstym i kategorijas pagal lyt, ami, teistum..staigose turi bti grietai
palaikoma drausm ir tvarka. Bausmi taikymas grietai reguliuojamas statymu. Draudiama
taikyti fizines ir kitas iaurias bausmes. Nustatomi tam tikri reikalavimai staigos personalui.
Darbuotojai parenkami vadovaujantis siningumo, monikumo, kompetencijos, isilavinimo ir
asmenini savybi kriterijumi. 2) ypating kategorij kaliniams taikomos taisykls( psichikos
ligoniai, aretuoti arba laukiantys teismo). ia nustatomi bausms atlikimo reimo reikalavimai. La
pats savaime yra bausm, todl negali bti taikomos kitos priemons, didinanios nut.kanias.
laisvs atmimo tikslas apsaugoti visuomen ir ukirsti keli nusikaltimams. Minimali taisykli
nuostatos buvo pltojamos Sulaikyt , nuteist asmen apsaugos princip svade JTO 1988m. taip
pat Elgesio su nuteistaisiais pagrindiniuose principuose 1990m. iuose dokumentuose siloma
atsisakyti vis diskriminacijos, kankinimo form, iauraus ir nemoniko elgesio . 1973m. Europos
Tarybos ministr komitetas prim rezoliucij Dl Minimali elgesio su kaliniais taisykli varianto
. 1987m. Europos tarybos alims buvo nurodyta nacionalinje statym leidyboje ir penitencinje
praktikoje vadovautis Europos kalinimo staig taisykli principais ir pagr.nuostatom. tikslas : 1)
nustatyti mini k administravimo standartus , kurie btini sudarant monikas slygas. 2) skatinti k
administracij formuoti politik, valdymo stili, paremt teisingumo, bealikumo princ. 3) skatinti
k profesin tobuljim. 4) parengti realius kriterijus, kuriais galima bt vertinti esam padt. Kiti
teiss aktai 1) tarpt.pilietini ir pol.teisi paktas skelbia teis gyvyb kaip neatimam mogaus
vertyb. 2) Europos mogaus teisi ir pagrd.laisvi apsaugos konvencijos papildomas protokolas
nr.6 patvirtina pakto nuostatas dl mirties bausms. 3) 1989m. JTO GA konvencija dl vaiko teisi.
Kalinimo staigoms svarbus k 37 str.,kad n vienas vaikas nepatirt kankinim ar kitokio iauraus
elgesio. 4) 1990m. JTO GA Nepilnamei , atliekani laisvs atmimo bausm, teisi apsaugos
taisykls. ia nustatyta staig tikslai , valdymo principai, laikymo slygos, klasifikacija.
EUROPOS TARYBOS KONVENCIJOS - :1)universalaus pobdio konvencijas, kurios apima
plai sfer ir galima surasti dalyk, kuris priklauso prie BT. 2) Specializuoto pobdio
konvencijas, kurios yra BT altiniai. Universalaus pobdio:Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi konvencija (5str. reglamentuoja mogaus teis laisv).Europos konvencija prie
kankinimus ir kit iaur nemogik elges ir baudim. T.y. kokie reikalavimai keliami bausmei.
Specializuoti:1964 m. konvencija Dl lygtinai nuteistj ar lygtinai paleistj asmen
prieiros.i konvencija nustato asmeniui galimyb, kur lygtinai nuteis ar paleido viena valstyb,
tuos apribojimus atlikti pilietybs valstybje. Ekstradicijos konvencija.Tai asmens tariamo ar
kaltinamo nusikaltimo padarymu idavimas tai valstybei, kurioje buvo padarytas nusikaltimas. Jos
esm tarptautiniai santykiai, bendradarbiavimas gyvendinant teisingum. Kad joks asmuo, kuris
padar nusikaltim vienoje valstybje kitoje valstybje neivengt atsakomybs.Nusikaltimo
slygos: Dvigubo nusikaltimo taisykl. G.b. iduotas tik toks asmuo, kurio padaryta veika
pripastama nusikaltimu ir toje valstybje kur padaryta veika, ir kurioje pastarasis yra.Kad u
nusikaltim abejose valstybse bt baudiama ne maesne kaip 1 m. laisvs atmimo bausme.Abi
valstybs turi duoti savo sutikim, t.y. valstyb, kuri prao ir ta, kuri iduoda. Nekreipiamas
dmesys iduodamo asmens vali.
4.5 ir 4.6 Bausmi vykdymo teiss norma ir jos ypatybs. Bausmi vykdymo statymo ir
normos santykis
BV t norma. Bausmi vykdymo teiss norma suprantama kaip atitinkamas teisini santyki dalyvi
(valstybs institucij, staig, visuomenini organizacij, pareign, nuteistj ir pavieni piliei)
atitinkamo elgesio modelis. Normoje nustatomos taisykls pagal kurias reguliuojami visuomeniniai
11

santykiai, atsirandantys vykdant kriminalines bausmes ir taikant nuteistiesiems pataisos poveikio

priemones.
Bausmi vykdymo teiss normos tai teiss normos, reguliuojanios visuomeninius santykius,
atsirandanius tarp valstybs institucij ir nuteistj bausmi vykdymo ir pataisos poveikio
priemoni taikymo nuteistiesiems metu, kuriais siekiama bausmi vykdymo tiksl.
Bausmi
vykdymas tai ne tik teisin, bet ir psichologin kategorija, nes jo tikslas yra pataisyti
nuteistuosius. Aukljamasis ir socialinis reabilitacinis bausmi vykdymo pobdis nulemia bausmi
vykdymo teiss norm turin, suteikia jam psichologinius pedagoginius aspektus. iose normose
randa viet ir daugelis psichologinio pedagoginio poveikio priemoni princip. Bausmi
vykdymo teiss normose naudojamos tokios sampratos ir kategorijos, kaip pataisymas,
nepriekaitingas elgesys, stropus darbas ir pan.
Bausmi vykdymo teiss norm ypatybe yra tai, kad kai kurios i j yra paimtos i kit teiss ak.
Pirmiausia tai lieia normas, reguliuojanias nuteistj darb (LR BVK ), j valstybinio socialinio
draudimo ir valstybinio socialinio draudimo stao klausimus (LR BVK.), nuteistj bendrj
lavinim ir profesin mokym (LR BVK.) ir pan. Ne visos bausmi vykdymo teiss normos savo
turinyje turi atitinkamo elgesio model. Yra eil norm, kurios nustato kaip ios teiss akos tikslus,
udavinius, principus, taip ir atskir jos institut, formuluoja apibrimus (definicijas). Bendroje
teiss teorijoje tokios normos laikomos specialiomis normomis. Bausmi vykdymo teisje
specialios normos realizuojamos kaip normos udaviniai, normos principai ir normos
definicijos . Bausmi vykdymo teiss normas galima klasifikuoti atskiras ris priklausomai
nuo nustatomo elgesio taisykls pobdio. Atsivelgiant bendrojoje teiss teorijoje priimt teiss
norm klasifikacij, bausmi vykdymo teiss normas galima sugrupuoti : 1) reguliacines. Jos
nustato bausmi vykdymo teisini santyki subjekt ir kit dalyvi teises ir pareigas. Priklausomai
nuo nustatyt teisi ir pareig pobdio reguliacins normos skirstomos : pareigojanias;
galiojanias;draudianisias. pareigojanios bausmi vykdymo teiss normos nustato pareig
atlikti tam tikras aktyvias teigiamas veikas. Pavyzdiui, BVK nustato: Kiekvienas laisvs atmimo
bausm atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darb silo pataisos staigos
administracija. ,taip pat nustato: Bausms vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas
privalo iaikinti paleidiamam asmeniui jo teises ir pareigas. galiojanios bausmi vykdymo
teiss normos leidia teisini santyki subjektams pasirinkti elgesio variant statymo nustatytose
ribose. Pavyzdiui, BVK nustato: Nuteistiesiems leidiama gauti pato ir perduodamus siuntinius.
,taip pat nustato: Nioms moterims ir vaik iki trej met turinioms motinoms pataisos nam
administracija gali leisti gyventi ne pataisos nam teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai.
Draudianiosios bausmi vykdymo teiss normos nustato pareig susilaikyti nuo konkrei
veiksm, kuriuos statymas vertina kaip neteistus. Pavyzdiui, BVK nustato: Kardomojo
kalinimo vietose, aretinse ir pataisos staigose laikom nuteistj, kurie tarpusavyje nra
sutuoktiniai ar artimieji giminaiiai, susirainjimas draudiamas.
2)
skatinamsias.
Skatinamj bausmi vykdymo teiss norm paskirtis stimuliuoti statymo pagirtin elges,
nuteistj pataisym. ios normos yra BVK , kurio pavadinimas yra Laisvs atmimo bausm
atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemons. 3) Apsaugini bausmi vykdymo
teiss norm paskirtis apsaugoti teisinius santykius, atsirandanius vykdant (atliekant)
kriminalines bausmes, ir utikrinti bausmi vykdymo teiss norm realizavim. iai grupei norm
priskiriamos Lietuvos BVK nuostatos dl nuobaud, skiriam nuteistiesiems u bausms atlikimo
reimo reikalavim paeidim, o taip pat normos (LR BVK )numatanios nuteistj atsakomyb u
valstybei padaryt al. Bausmi vykdymo teiss normos skirstomos : 1) materialines; 2)
procesines (procedrines).Materialins normos nustato elgesio taisykls turin, o procedrins
normos reguliuoja elgesio slygas ir tvark. Kaip bendrosios teiss teorijos, taip ir bausmi
vykdymo teiss normos struktr sudaro:Hipotez.Dispozicija.Sankcija.
Hipotez Teisin
hipotez tai spjimas, kad vyks tokie gyvenimo faktai, kuri atvilgiu reiks elgtis pagal
dispozicijoje aprayt elgesio taisykl.Teisin hipotez tai teiss normos dalis, nurodanti faktines
12

aplinkybes, kurioms atsiradus, pradeda galioti visa teiss norma.Teiss normos hipotez paprastai
prasideda odeliu jei ir baigiasi ties odeliu tai. Jei sutartis sudaryta, tai jos reikia laikytis.
Hipotez ia formuluoja odiai sutartis sudaryta. Hipotez yra btinas kiekvienos teiss normos
elementas. Jeigu jos nebt, visa teiss norma netekt prasms, ji tapt negyva niekada netaikoma
ir nenaudojama, nes bt neaiku, kokiais atvejais ir kam reikia j taikyti. Daugelyje atvej hipotez
yra u bausmi vykdymo teiss normos teksto ribos. Hipotez gali bti bendra keletui bausmi
vykdymo teiss norm. ia turima omenyje bausms vykdymo (atlikimo) pagrind teismo
nuosprend (nutart). Dispozicija tai lotyn kalbos terminas, reikiantis idstym.Teisin
dispozicija tai centrinis teiss normos elementas, jos erdis.Dispozicijoje apraomas bausmi
vykdymo teiss subjekt leidiamo ir privalomo elgesio (teisi ir pareig) mastas (apimtis)
atsiradus hipotezje apraytoms aplinkybms. Dispozicija tai pati elgesio taisykl. Teiss normos
ir statymo straipsniai nebtinai turi sutapti tarpusavyje. Straipsnyje gali bti kelios normos.
Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 126 straipsnyje numatytos dvi
veiklos rys (individuali darbin ir krybin veikla), kuriomis gali usiimti laisvs atmimo
bausm atliekantys nuteistieji.Sankcija tai lotyn kalbos terminas, reikiantis bausms
nustatym.Teisin sankcija tai teisinio poveikio priemon, kuria susiaurinamos teiss paeidjo
teiss u reguliacins teiss norm reikalavim nevykdym (nuobaudos skyrimas), arba skatinamoji
priemon u teist elges (paskatinimo priemons skyrimas).Bausmi vykdymo teiss norm
sankcijos daugiausia yra susijusios su nuobaud skyrimu, apribojimais nuteistiesiems ir j
atsakomybe. Bausmi vykdymo teiss ir normos santykis tai atskiro ir visumos santykis.
5 TEMA BAUSMES VYKDANI INSTITUCIJ SISTEMA
5. 1 Bausmes vykdani institucij sistema ir jos elementai .
Valstybs prievartos, kurios rykiausia forma yra kriminalin bausm, realizavimas reikalauja, kad
valstyb nuolat kontroliuot kaip taikomi nuteistiesiems skirti baudiamojo pobdio apribojimai.
Tuo tikslu kriminalini bausmi vykdymas yra iskirtin valstybs prerogatyva (funkcija), kuriai
vykdyti steigiamos specializuotos valstybs institucijos bausmes vykdanios institucijos.
Bausmes vykdani institucij sistema tai objektyviai esanti bausmi vykdymo sistemos vidin
sandara, vieningos bausmi vykdymo sistemos padalijimas susijusias tarpusavyje ir kartu
diferencijuotas pavienes institucijas (elementus).
Pagal LR BVK , subjektus, vykdanius
kriminalines bausmes, galima suskirstyti : 1. Specializuotas valstybs institucijas, kuri tiesiogin
paskirtis ir pagrindin veikla yra vykdyti kriminalines bausmes.
2. Kitus bausmi vykdymo
teisini santyki dalyvius, kuri pagrindin veikla nra susijusi su kriminalini bausmi vykdymu.
Specializuotos valstybs institucijos, kuri tiesiogin paskirtis ir pagrindin veikla yra vykdyti
kriminalines bausmes, yra ios:
1. Pataisos staigos. BVK
nustato: Terminuoto laisvs
atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos staigos pataisos namai,
nepilnamei pataisos namai, kaljimai, atviros kolonijos. pataisos staig rims prilygina laisvs
atmimo viet gydymo staigas: gydymo pataisos namus ir laisvs atmimo viet ligonin.
2.
Aretins.
BVK nustato: Areto bausm vykdo aretins. 3. Pataisos inspekcijos.
BVK nustato: Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo, viej teisi
atmimo ir viej darb bausmes vykdo pataisos inspekcijos. kad laisvs apribojimo bausm
vykdo pataisos inspekcijos. Valstybs institucijos ir kiti bausmi vykdymo teisini santyki
dalyviai, kuri pagrindin veikla nra susijusi su kriminaliniu bausmi vykdymu yra ie: 1.
Kardomojo kalinimo vietos (suimtj namai).
Pagal BVK nuteistieji, kuriems pirm kart
paskirtas laisvs atmimas ir i bausm atlikti nustatyta pataisos namuose, gali bti palikti
kardomojo kalinimo vietose atlikti kio darbus., kad atlikti kio darbus palikti nuteistieji laikomi
pataisos nam paprastosios arba lengvosios grupi laikymo slygomis. 2. Antstolis. BVK
nustato: Baud priverstinai iieko antstolis. nustato, kad juridinio asmens veiklos apribojimo ir
juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdo antstolis.
3. Policija.
BVK
nustato,
kad
laisvs apribojimo bausm vykdo pataisos inspekcijos. Taiau io bausms vykdymo procedr
13

traukia ir policij, kuri neperengdama LR statym ir kit teiss akt nustatytos kompetencijos,
kontroliuoja nuteistajam paskirt draudim ir pareigojim vykdym.
4.
Kiti
bausmi
vykdymo teisini santyki dalyviai (nuteistojo darbdavys, valstybs ir savivaldybi institucijos,
staiga, mon, nevalstybin organizacija arba institucija). BVK nustato: Nuteistojo darbdavys,
valstybs ar savivaldybi institucija, staiga ar mon, nevalstybin organizacija ne vliau kaip kit
dien po nuosprendio nuorao gavimo LR statym nustatyta tvarka nutraukia darbo sutart su
nuteistuoju arba atleidia j i valstybins tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darb arba eina pareigas,
kurie udrausti teismo nuosprendiu, ir nuteistojo valstybinio socialinio draudimo paymjime
tiksliai pagal teismo nuosprend rao, kokiu pagrindu, kokiam laikui ir kok darb arba pareigas
jam atimta teis dirbti arba eiti.
Bausmes vykdanios institucijos, kuri tiesiogin paskirtis ir
pagrindin veikla yra vykdyti kriminalines bausmes, yra valstybs vieieji juridiniai asmenys,
veikiantys pagal LR biudetini staig statym turintys sskaitas bankuose ir antspaudus su
Lietuvos valstybs herbu, inybiniu priklausomumu ir savo pavadinimais. Pagal BVK Pataisos
inspekcijas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja LR Vyriausyb Teisingumo ministerijos
teikimu.
Vadovaujantis LR CK, valstybs institucijos, vykdanios kriminalines bausmes,
veikia pagal savo steigimo dokumentus nuostatus arba statym numatytais atvejais bendruosius
nuostatus. Bausmes vykdanios institucijos registruojamos statym nustatyta tvarka (valstybs
registre, kur tvarko Statistikos departamentas prie LR Vyriausybs, valstybinje mokesi
inspekcijoje, nekilnojamas turtas registruojamas inventorizaciniame biure ir pan.). Bausmes
vykdanioms institucijoms vadovauja vadovai, kuriuos skiria pareigas ir atleidia i pareig
steigjai.
Bausmes vykdani institucij bendras pagrindins veiklos tikslas, kuris jungia ias
institucijas sistem, yra suformuluotas BVK. Bausmes vykdani institucij sistema kriminalini
bausmi vykdymo proces turi organizuoti tam, kad atliks bausm nuteistasis savo gyvenimo
tiksl siekt teistais bdais ir priemonmis.
Bausmes vykdani institucij teisin padt
lemia kompetencija tai tie galiojimai, kuriuos ioms institucijoms statymais ir kitais teiss aktais
suteikia valstybs aukiausiosios valdios ir valdymo institucijos. Taip, BVK nustato, kad
bausmi vykdymo institucij ir staig pareign teises, pareigas ir atsakomyb nustato LR BV
statymai ir kiti teiss aktai. Bendrieji bausmes vykdani institucij pagrindiniai udaviniai yra
ie:
1. Teism nuosprendi vykdymas. 2. Nuteistj pataisos proceso organizavimas ir
vykdymas.
3. Atliekani bausm nuteistj sulaikymas nuo nusikaltim darymo.
4.
Kit
asmen sulaikymas nuo nusikaltim darymo.2. KD prie TM teisinis statusas,pagrindiniai udaviniai
ir funkcijos_____ Tarnybos Kaljim departamente prie LR TM statuto, patvirtinto LR Tarnybos
KD prie LR TM statuto patvirtinimo statymu nustatyta: KD yra biudetin TM pavaldi staiga.
KD yra juridinis asmuo ir turi antspaud su Lietuvos valstybs herbu bei savo pavadinimu. Pagal
statuto KD prie TM vykdo udavinius, kurie jam yra nustatyti BV statymuose, Kardomojo
kalinimo statyme, kituose statymuose bei teiss aktuose, taip pat jo nuostatuose. Tarnybos KD
statuto nustato, kad KD prie TM nuostatus tvirtina teisingumo ministras.KD prie LR TM nuostatus.
Pagal i nuostat KD prie TM yra TM pavaldi staiga, organizuojanti kardomojo kalinimo
(sumimo) ir teism nuosprendiais paskirt kriminalini bausmi vykdym. departamentas bei
jam pavaldios kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo vietos bei pataisos inspekcijos sudaro
viening organizacin sistem bausmi vykdymo sistem.2kl.2
5.2 Kaljim departamento teisin padtis, pagrindiniai udaviniai ir funkcijos
KD prie TM nuostatuose patvirtintuose teisingumo ministro sakymu yra nustatyti ie udaviniai:
1) organizuoti ir vykdyti bausmi vykdymo sistemos reform vadovaujantis Teisins sistemos
reformos metmenimis (nauja redakcija) ir Teisins sistemos reformos gyvendinimo programa;
2) sudaryti LR statymais nustatytas slygas asmenims, kuriems teisjo ar teismo nutartimi
(nuosprendiu) kardomja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (sumimas), laikyti;
3) utikrinti teism nuosprendi (nutari), kuriais nuteista laisvs atmimu, vykdym;
4) utikrinti teism nuosprendi (nutari), kuriais nuteista pataisos darbais be laisvs atmimo,
atmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla, nuosprendi
14

(nutari), kuriais pataisos darb arba laisvs atmimo bausms vykdymas atidtas, ir nutari,
kuriomis asmenys lygtinai paleisti i laisvs atmimo viet, vykdym;
5) sudaryti LR statymais nustatytas slygas kriminalinei bausmei vykdyti (atlikti) ir organizuoti
pataisos priemoni taikym nuteistiesiems.
KD prie TM nuostatuose, patvirtintuose teisingumo ministro sakymu nustatytos funkcijos:
1) rengti TM pavedimu ir savo iniciatyva statym, LR Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt,
susijusi su bausmi vykdymo sistemos reforma, projektus;
2) organizuoti nauj kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet statyb, jau veikiani tokio tipo
staig rekonstravim;
3) teikti TM silymus steigti, reorganizuoti ar likviduoti kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo
vietas, pataisos inspekcijas, mokymo centrus bei valstybs mones prie pataisos staig;
4) teikti TM tvirtinti KD pavaldi staig nuostatus ir valstybs moni prie pataisos staig status;
5) sudaryti ir nustatyta tvarka teikti TM ir Finans ministerijai KD biudeto projekt bei buhalterin
atskaitomyb;
6) kaupti, analizuoti ir prognozuoti KD pavaldi staig ir valstybs moni veikl;
7) teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoti KD pavaldi staig ir valstybs moni kin
veikl, atlikti j finansines revizijas;
8) umegzti ir pltoti ryius su usienio valstybi bausmi vykdymo sistem institucijomis ir
tarptautinmis organizacijomis, organizuoti KD bei jam pavaldi staig ir valstybs moni
darbuotoj stauotes bei paintin lankymsi usienio valstybi bausmi vykdymo institucijose,
dalyvavim tarptautinse konferencijose bausmi vykdymo klausimais;
9) organizuoti kartu su TM arba savarankikai tarptautines konferencijas bausmi vykdymo
klausimais;
10) organizuoti ir kontroliuoti laisvs atmimo viet veikl sprendiant jose laikom asmen
pataisos bei reabilitacijos klausimus;
11) organizuoti ir kontroliuoti personalo parinkim dirbti KD bei jam pavaldiose staigose ir
valstybs monse, personalo mokym, kvalifikacijos klim ir perkvalifikavim;
12) organizuoti kvalifikacini kategorij suteikim visiems KD pareignams, KD pavaldi staig
ir valstybs moni vyriausiesiems ir vyresniesiems pareignams, kontroliuoti kvalifikacini
kategorij suteikim KDi pavaldi staig ir valstybs moni pareignams ir jaunesniesiems
pareignams;
13) teikti metodin bei praktin pagalb rengiant kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet
apsaugos bei kalinamj ir nuteistj prieiros planus, organizuoti i plan gyvendinim;
14) organizuoti nuteistj skirstym laisvs atmimo vietas, kalinamj bei nuteistj etapavim
(perveimus);
15) organizuoti TM sprendim pagal LR tarptautines sutartis dl nuteistj perdavimo i Lietuvos
arba Lietuv gyvendinim;
16) sudaryti ininerini technini apsaugos priemoni diegimo kardomojo kalinimo ir laisvs
atmimo vietose planus, organizuoti ir kontroliuoti i plan vykdym;
17) kaupti ir analizuoti statistinius duomenis apie kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo vietose
laikomus ir pataisos inspekcij skaitoje raytus asmenis (bendras skaiius, sudtis, kaita), statym
nustatyta tvarka teikti iuos duomenis Lietuvos Respublikos institucijoms ir tarptautinms
organizacijoms;
18) organizuoti ir kontroliuoti kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet veikl ukardant
rengiamus bei tiriant padarytus nusikaltimus, teikti iuo klausimu mintoms staigoms praktin
pagalb;
19) teikti metodin bei praktin pagalb kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet
administracijai rengiant su policijos ir kitomis VRM valdymo sriiai priklausaniomis staigomis
bendr veiksm specialiuosius planus ukardant ir likviduojant ypatingus vykius kardomojo
kalinimo ir laisvs atmimo vietose;
15

20) organizuoti kartu su policijos ir kit VRM valdymo sriiai priklausani staig bei kardomojo
kalinimo ir laisvs atmimo viet vadovais i staig pareign bendras mokomsias pratybas
ukardant ir likviduojant ypatingus vykius kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo vietose;
21) organizuoti KD pavaldioms staigoms ir valstybs monms reikaling antspaud, spaud
gaminim, teikti joms pagalb apsirpinant dokument blankais bei apskaitos urnalais;
22) nagrinti LR statym, LR Vyriausybs ir teisingumo ministro nustatyta tvarka pareikimus,
pasilymus ir skundus bausmi vykdymo sistemos veiklos klausimais, imtis reikiam priemoni
jiems sprsti;
23) tvirtinti ilaid smatas KD pavaldioms staigoms ir valstybs monms bei paskirstyti
gaunamus asignavimus, kontroliuoti skirt biudetini l panaudojim;
24) atlikti per kompiuterizuot Valstybs biudeto apskaitos ir mokjimo sistem Navision KD
asignuot biudeto ilaid smat pakeitimus, mokjimo paraik bei buhalterins apskaitos ra
import i KD pavaldi staig ir eksport Finans ministerijos Ido departamentui;
25) teikti pagalb KD pavaldioms staigoms apsirpinant maisto produktais, kietu ir minktu
inventoriumi, rengimais, kontroliuoti i vertybi apskait, naudojim ir nuraym;
26) organizuoti KD ir jam pavaldi staig aprpinim pagal nustatytas normas koviniais ir
sportiniais aunamaisiais ginklais, audmenimis, asmens saugos, aktyviosios ginties, radiacins,
chemins saugos priemonmis bei KD ir jam pavaldi staig ir valstybs moni pareign
aprpinim tarnybine uniformine apranga, kontroliuoti i materialini vertybi apskait,
naudojim ir saugojim, organizuoti j remont;
27) organizuoti, teikti metodin ir praktin pagalb bei kontroliuoti KD pavaldi staig ir
valstybs moni civilins saugos, saugos darbe ir priegaisrins saugos tarnyb veikl;
28) organizuoti ir kontroliuoti KD pavaldi staig asmens sveikatos prieiros tarnyb veikl,
higienos norm reikalavim vykdym, kaupti ir analizuoti statistinius duomenis ir informacij apie
kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo vietose laikom asmen sveikatos bkl, mirtingum,
autoagresijas;
29) organizuoti pataisos inspekcij veikl, teikti joms metodin ir praktin pagalb, TMpavedimu
rengti probacijos programas ir organizuoti j gyvendinim;
30) organizuoti ir kontroliuoti valstybs moni prie pataisos staig veikl, teikti metodin ir
praktin pagalb iekant usakov gaminamai produkcijai ir silomoms paslaugoms, atnaujinant
gaminamos produkcijos asortiment, diegiant naujas technologijas, rengti, derinti su reikiamomis
institucijomis ir per TM teikti LR Vyriausybei teiss akt, numatani palankesnes slygas
nuteistj gaminamai produkcijai realizuoti, projektus.
KD prie TM nuostatuose, patvirtintuose teisingumo ministro sakymo , suteiktos ios teiss: 1) gauti
i valstybs valdymo bei vietos savivaldos institucij, kio subjekt informacij KD kompetencijos
klausimais; 2) kontroliuoti TM nustatyta tvarka, kaip KD pavaldios staigos ir valstybs mons
laikosi LR statym ir tarptautini sutari, vykdo LR Vyriausybs nutarimus, teisingumo ministro
ir KDdirektoriaus sakymus, kitus teiss aktus, duoti privalomus nurodymus nustatytiems statym
bei kit teiss akt paeidimams alinti; 3) teikti pasilymus TM dl komisij (darbo grupi)
statym bei LR Vyriausybs nutarim projektams rengti sudarymo; 4) sudaryti LR ir usienio
valstybi fiziniais ir juridiniais asmenimis sutartis, reikalingas Kaljim departamentui pavestiems
udaviniams gyvendinti; 5) teikti tvirtinti steigjui KD pavaldi staig nuostatus ir valstybs
moni status;6) skirstyti suimtuosius kardomojo kalinimo, o nuteistuosius laisvs atmimo
vietas; 7) paskirstyti KDtui pavaldioms staigoms ilaikyti skirtas las, centralizuoti dal valstybs
moni prie pataisos staig likutinio pelno specialiam fondui (finansiniam rezervui) sudaryti, kuris
reikalingas atskir valstybs moni prie pataisos staig pagrindinms gamybos priemonms
modernizuoti, apyvartinms loms papildyti bei finansinei paramai teikti, darbuotoj socialinms,
buitinms bei darbo slygoms gerinti; 8) nustatyti KDrtamentui pavaldioms staigoms ir valstybs
monms pagrindinius biudetins ir gamybins veiklos kontrolinius skaiius bei ekonominius
normatyvus; 9) tvirtinti KD tamentui pavaldi staig ir valstybs moni biudetins ir
16

gamybins veiklos balansus, finansinius planus, vadov atlyginimus bei premij dydius;
10)reikalauti i KD pavaldi staig ir valstybs moni statistine atskaitomybe nustatyt ataskait,
reikaling suvestinms ataskaitoms parengti;11) KD turi ir kitas LR statym, Vyriausybs nutarim
ir kit teiss akt suteiktas teises.
KD prie TM vadovauja direktorius, kur pagal Tarnybos KD
statuto pareigas skiria ir i j atleidia TM. KD prie TM veikl administruoja i ministerija, kurios
nuostat (nauja redakcija), patvirtint LR Vyriausybs. nutarimu nustatyta: . Siekdama sudaryti
bausmi ir kardomojo kalinimo vykdymo slygas, utikrinanias mogaus orum bei atitinkanias
LR statymuose, LR tarptautinse sutartyse ir kituose teiss aktuose tvirtintus reikalavimus, TM:.
padeda utikrinti efektyv bausmi ir kardomojo kalinimo vykdym, nuteistj integravim
visuomen. Pagal i nuostat TM koordinuoja KD veikl per ios staigos vadov.
5. 3.Pataisos staig rys ir i staig vidaus struktra. Pataisos staigos teisinis statusas.
Pataisos staigos yra sudtin bausmi vykdymo sistemos dalis, ios sistemos elementai. i
staig veikl reglamentuoja LR BVK LR Tarnybos KD prie LR TM statuto patvirtinimo statymas
ir kiti teiss aktai.
BVK nustato: Terminuoto laisvs atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos
galvos bausmes vykdo pataisos staigos pataisos namai, nepilnamei pataisos namai, kaljimai,
atviros kolonijos.
BVK nustato, kad laisvs atmimo bausm vykdanios pataisos staigos yra i ri: pataisos
namai, nepilnamei pataisos namai, kaljimai ir atviros kolonijos, ioms pataisos staig rims
prilyginamos laisvs atmimo viet gydymo staigos: gydymo pataisos namai ir laisvs atmimo
vietos ligonin.
Pagal Tarnybos KD statut pataisos staigos taip pat yra pavaldios KD prie T
M, turi antspaud su Lietuvos valstybs herbu bei savo pavadinimu ir yra vieieji juridiniai
asmenys. dalis nustato, kad pataisos staig nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
Pagal
BVK , pataisos staigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja LR Vyriausyb TM teikimu.
BVK nustato, kad LR BV statym paskirtis nustatyti toki bausms vykdymo tvark, kad atliks
bausm nuteistasis savo gyvenimo tiksl siekt teistais bdais ir priemonmis. i statymo
nuostat privalo gyvendinti pataisos staigos nepriklausomai nuo j ries. Sudarymas reikiamos
laisvs atmimo bausms vykdymo tvarkos yra pagrindinis pataisos staig udavinys, kur vykdyti
pataisos staigos gali tik realizavus BVK numatytas nuteistj, kuriems paskirtas laisvs atmimas,
pataisos priemones, t.y.: utikrinus laisvs atmimo bausms reim;traukus nuteistuosius
darb;organizavus nuteistj socialin reabilitacij;organizavus nuteistj bendrj lavinim bei
profesin mokym.Kiekviena pataisos staiga turi savo vidin organizacin struktr, kuri susideda
i vairi tarnyb (skyri, grupi ir pan.). Struktros apimtis (tarnyb skaiius) priklauso nuo to,
kokias uduotis ir funkcijas vykdo konkreti pataisos staiga. Taiau kiekviena pataisos staiga,
nepriklausomai nuo jos ries, privalo turti ias tarnybas, kuri btinum lemia aukiau mintas
udavinys:apsaugos ir prieiros;gamybos organizavimo socialins reabilitacijos;bendrojo lavinimo
mokykl, kurios steigjas yra apskrities virininkas;specialij profesin mokykl), kurios steigjas
yra vietimo ir mokslo ministerija.Pataisos staigos taip pat turi personalo, asmens sveikatos
prieiros, vidaus tyrim, materialinio techninio aprpinimo ir kitas tarnybas.
5. 4 Pataisos inspekcijos
Pataisos inspekcijos yra sudtin bausmi vykdymo sistemos dalis, ios sistemos elementai.
Teisins sistemos reformos metmen Bausmi vykdymo sistemos krimas buvo nustatyta, kad
KD priskiriamas reorganizuotas Kriminalini bausmi, nesusijusi su laisvs atmimu, skyrius,
kuriam pavaldios teritorins pataisos darb inspekcijos.Dl Pataisos inspekcij darbo
instrukcijos patvirtinimoi instrukcija 1 punktas nustat, kad Pataisos inspekcij darbo instrukcija
reglamentuoja KD prie TM pavaldi pataisos inspekcij veikl organizuojant bausmi, nesusijusi
su laisvs atmimu, vykdym, asmen raymo ir ibraukimo i pataisos inspekcij skaitos, taip pat
darbo su iais asmenimis bei i inspekcij bendradarbiavimo su policija, kitomis valstybs
institucijomis ir savivaldybmis tvark. Instrukcijos 2 punktas nustat, kad pataisos inspekcijos
veikia teritoriniu administraciniu suskirstymo principu.Vilniaus regiono pataisos inspekcijos
nuostat buvo nustatyti ie inspekcijos udaviniai:
17

1) utikrinti teism nuosprendi ir nutari dl bausmi, nesusijusi su laisvs atmimu, baudos

vykdymo atidjimo, pareigojus atlikti nemokamus darbus, bausms vykdymo atidjimo bei
lygtinio paleidimo i laisvs atmimo viet, vykdym;2) padti integruotis visuomen asmenims,
lygtinai paleistiems i laisvs atmimo viet bei teikti socialin param visiems jos skaitoje
esantiems nuteistiesiems.Vilniaus regiono pataisos inspekcijai pavesta vykdyti ias funkcijas:1)
utikrinti statym ir kit teiss akt nustatyt bei teismo paskirt nuteistj prieir;2) organizuoti
teism nuosprendi ir nutari dl bausmi, nesusijusi su laisvs atmimu, bausms vykdymo
atidjimo, lygtinio paleidimo i laisvs atmimo viet ir baudos vykdymo atidjimo, pareigojus
atlikti nemokamus darbus, vykdym;3) kontroliuoti asmen, kuriems bausms vykdymas atidtas,
taip pat asmen, lygtinai paleist i laisvs atmimo viet, teismo jiems paskirt pareigojim ar
nustatyt pareig vykdym;4) tvarkyti asmen, nuteist bausmmis, nesusijusiomis su laisvs
atmimu, asmen, kuriems bausms vykdymas atidtas, asmen, lygtinai paleist i laisvs
atmimo viet, bei asmen, kuriems baudos vykdymas atidtas, pareigojus atlikti nemokamus
darbus, skait, j asmens bylas, kitus reikiamus dokumentus;5) kontroliuoti nuteistj, rayt
Vilniaus regiono pataisos inspekcijos skait, bausms atlikimo laik, j skaiiuoja sprendiant
klausimus dl lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ar bausms pakeitimo velnesne
bausme;6) organizuoti asmen, nuteist bausmmis, nesusijusiomis su laisvs atmimu, asmen,
kuriems bausms vykdymas atidtas, asmen, lygtinai paleist i laisvs atmimo viet, bei
asmen, kuriems baudos vykdymas atidtas, pareigojus atlikti nemokamus darbus, prieir, j
elgesio kontrol;7) teikti param darbinimo klausimais asmenims, lygtinai paleistiems i laisvs
atmimo viet, bendradarbiaudama su teritorinmis darbo biromis ir kitomis suinteresuotomis
institucijomis;8) padti nuteistiesiems, raytiems Vilniaus regiono pataisos inspekcijos skait,
sprsti socialines problemas bei, atsivelgdama j poreikius, nukreipia organizacijas, galinias
suteikti konkrei socialin param;9) rengti ir teikti teismams teikimus dl lygtinio atleidimo nuo
bausms prie termin ar bausms pakeitimo velnesne bausme, ar atleidimo nuo bausms dl ligos;
10) nustatyta tvarka taikyti nuteistj, rayt Vilniaus regiono pataisos inspekcijos skait,
atvilgiu atitinkamas priemones u paskirt pareigojim ar pareig nevykdym bei teistvarkos
paeidimus;11) bendradarbiauti su valstybs ir vietos savivaldos institucijomis bei visuomeninmis
organizacijomis sprendiant Vilniaus regiono pataisos inspekcijos skaitoje esani nuteistj teiss
paeidim prevencijos klausimais, taip pat imtis priemoni apsaugoti i nuteistj teises ir teistus
interesus;KD prie TM direktorius ileido sakym Dl KD prie TM Kauno, Klaipdos, Panevio,
iauli ir Vilniaus region pataisos inspekcij aptarnaujam teritorij nustatymo kurio 1 punktu
kiekvieno regiono pataisos inspekcijai ir joms pavaldioms miest ir rajon pataisos inspekcijoms
nustat LR teritorijos dalis, kuriose jos gyvendina teiss aktuose, reglamentuojaniuose inspekcij
veikl, joms pavestus udavinius ir vykdo nustatytas funkcijas, o 2 punktu pareigojo region
pataisos inspekcij direktorius savo sakymais, suderintais su KD direktoriumi, nustatyti
pavaldioms miest ir region pataisos inspekcijoms konkreias aptarnaujam teritorij ribas,
atsivelgiant administracin LR teritorijos suskirstym.Tarnybos KD statuto 3 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad pataisos inspekcijos yra pavaldios Kaljim departamentui prie Teisingumo
ministerijos.BVK kaip ir Tarnybos KD statuto, nustat, kad pataisos inspekcijas steigia,
reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja TM.Pagal Tarnybos KD statuto, region pataisos inspekcij
direktorius pareigas skiria ir atleidia teisingumo ministras.Pagal LR BK ir BVK bei Pataisos
inspekcij darbo tvarkos, patvirtintos teisingumo ministro pataisos staigos: 1) Vykdo ias
kriminalines bausmes:teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmim 2) viej
teisi atmim 3) laisvs apribojim 2. Vykdo baudiamojo poveikio priemon nemokamus darbus
3. Kontroliuoja kaip vykdomi pareigojimai, kurie teismo paskirti nuteistiesiems:kuriems baudos
arba areto ar laisvs atmimo bausms vykdymas atidtas 2) kurie lygtinai paleisti i pataisos
staig 3)kurie atleisti nuo laisvs atmimo bausms prie termin.
LR antstoli statymo : Antstolis tai valstybs galiotas asmuo, kuriam valstyb suteikia
vykdomj dokument vykdymo, faktini aplinkybi konstatavimo, dokument perdavimo ir kitas
18

statym nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti iame statyme numatytas paslaugas, jeigu tai
netrukdo jam atlikti antstolio funkcij.
Pagal LR CPK vykdomieji dokumentai yra:1) vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendim,
nuosprendi, nutarim, nutari pagrindu;
2) teismo sakymai;3) institucij ir pareign nutarimai administracini teiss paeidim bylose
tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais;4) kiti institucij ir pareign sprendimai,
kuri vykdym civilinio proceso tvarka nustato statymai.
Pagal antstoli statymo faktini aplinkybi konstatavimas tai smulkus aplinkybi, daikt ar
turto, j bkls apraymas faktini aplinkybi konstatavimo protokole. Faktins aplinkybs
papildomai gali bti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso raymo priemonmis. Garso ar vaizdo
raais, kuriame ufiksuotos faktins aplinkybs, laikomas sudedamja faktini aplinkybi
konstatavimo protokolo dalimi.Vadovaujantis antstoli statymo, teismo pavedimu dokumentai
perduodami ir teikiami CP nustatyta tvarka. Antstolis fizini ar juridini asmen praymu perduoda
ir teikia dokumentus kitiems LR esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Dokument teikimo
ir perdavimo tvark sakymu tvirtina teisingumo ministras. Dokumentai asmeniui perduodami ir
teikiami asmenikai, siuniant registruotu laiku arba kitu Dokument teikimo ir perdavimo
tvarkoje nustatytu bdu, informuojant, kad dokument perduoda antstolis. Perduodanio asmens
praymu antstolis asmenikai teikdamas perduodamus dokumentus gali, o statymo nustatytais
atvejais privalo dokumentus priimaniam asmeniui iaikinti teisines pasekmes, kurias gali sukelti
arba sukelia i dokument teikimas ar atsisakymas juos priimti.
LR antstoli statymas : Tarpininkavimu vykdant turtines prievoles siekiama utikrinti siskolinim
grinim ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobdio priemoni. Tarpininkavimas vykdant
turtines prievoles apima priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia vykdyt turtin
prievol ar kad kitais teistais bdais bt patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.
Pagal BVK straipsnius antstolis vykdo ias kriminalines bausmes: 1)priverstinai iieko baud 2)
juridinio asmens veiklos apribojim
3) juridinio asmens likvidavim
5.5 Antstolis
Pagal antstoli st antstolio vykdymas statym nustatyt vykdomj dokument, teismo pavedimu
faktini aplinkybi konstatavimas, teismo pavedimu dokument perdavimas ir teikimas LR
esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kit statym nustatyt funkcij atlikimas tai
antstolio pareiga. Str. suteikia teis teiss akt nustatyta tvarka teikti ias paslaugas:1) saugoti
(administruoti) turt vykdymo procese;2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir teikti
dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo
pavedimo;3) teisines konsultacijas, iskyrus atstovavim teismuose bei atstovavim santykiuose su
treiaisiais asmenimis;4) aukciono tvarka realizuoti keist kilnojamj turt;5) tarpininkauti
vykdant turtines prievoles.Antstolius LR anstoli st. nustatyta tvarka skiria teisingumo
ministrasx.Antstolio procesini veiksm teistum CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas.
Antstoli darbo organizavim teisingumo ministro nustatyta tvarka tikrina TM ir Lietuvos antstoli
rmai. statym nustatyta tvarka antstoli veikl gali tikrinti kitos institucijos. Antstolis privalo
kontroliuoti savo padjj veikl.Veiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai kuria antstolio (antstoli)
kontor, kuri yra antstolio (antstoli) darbo vieta. Antstolio kontora kuriama antstolio veiklos
teritorijoje. Jei kontor kuria keletas antstoli, ji turi bti kuriama vieno i antstoli veiklos
teritorijoje. Kit antstoli veiklos teritorijos turi bti alia veiklos teritorijos, kurioje antstoli
kontora yra kuriama. Antstolio kontora nra civilini teisini santyki, skaitant kin komercin
veikl, subjektas. Tministro leidimu antstoliui paskirtoje veiklos teritorijoje gali bti kurtas
antstolio (antstoli) kontoros skyrius. Apie kontoros adreso ar kit rekvizit pasikeitim antstolis
privalo praneti TM ir paskelbti alies dienratyje bei vietos laikratyje, taip pat praneti apylinks
teismui, kurio veiklos teritorijoje antstolis veikia. Teisingumo ministras nustato visoms antstolio
(antstoli) kontoroms bendr ikab form.Dl teiss akt, numatyt LR antstoli statyme bei io
19

statymo sigaliojimo ir gyvendinimo statyme, patvirtinimopatvirtino:1. Kvalifikacinio antstolio

egzamino program.
2. Antstoli veiklos teritorijas ir jose dirbani antstoli skaii.3. Vykdomj byl ir kit
dokument, neimokt iiekot pinigini l ar turto, perimto bet neperduoto iiekotojui,
antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio galiojimams tvark.4. Dokument teikimo ir
perdavimo tvark.5. Asmen raymo antstoli padjj sra tvark.6. Duomen apie
vykdomj dokument primim ir vykdym, faktini aplinkybi konstatavim bei dokument
perdavim ar teikim, saugojimo, apskaitos, naudojimo ar sunaikinimo tvark.
7. Antstoli rezervo formavimo tvark.8. Vykdomj byl, iiekot pinigini l
6TEMA NUTEISTJ TEISIN PADTIS
6. 1 Nuteistj teisins padties svoka
Asmens teisi ir pareig apimtis ir turinys pasikeiia, jei jis padaro nusikaltim ir nuteisiamas
kriminaline bausme. Teismas valstybs vardu pasmerkia asmens nusikalstam elges ir j pat.
nuteistajam nustatomi tam tikri apribojimai, jis remiantis statymo numatyta sankcija netenka tam
tikr galimybi. Tuo paiu nuteistajam numatomos tam tikros pareigos ir atsiranda teiss, kuri
neturi kiti pilieiai., Dl nuteisimo kriminaline bausme per jos atlikimo laikotarp keiiasi asmens
teisin padtis. Asmens teisinio statuso ris: 1. Bendras vis piliei teisinis statusas. 2. Kokios
nors piliei kategorijos specialus teisinis statusas. 3. Pilieio individualus teisinis statusas.
6.2 Nuteistj teisin padtis
tai specialaus teisinio statuso atstov, kuri dar skirstoma nuteistj, atliekani skirtingas bausmes,
teisin status. Teisi apribojim pobdis ir mastas pirmiausia priklauso nuo nuteistajam skirtos
bausms ries. Tarkim, kad ir laisvs atmimas nuteistajam atima galimyb laisvai pasirinkti
gyvenamj viet, darbo pobd, laisvai bendrauti su artimaisiais ir pan. Nuteistj
specialaus
statuso iskirtiniu bruou yra tai, kad io statuso baziniu statusu yra bendras vis piliei teisinis
statusas, kadangi asmenys, nuteisti u padarytas nusikalstamas veikas, nepraranda Lietuvos
Respublikos pilietybs. Pilietybs nuteistiesiems palikimas atitinka tarptautinius aktus, kurie
tvirtina elgesio su nuteistaisiais principus ir yra rykus demokratizmo ir humanizmo princip
gyvendinimo kriminalini bausmi vykdymo srityje pavyzdys. LR pilietybs palikimo
nuteistiesiems reikm yra tame, kad jos turjimas padeda: 1)
utikrinti
teistum
vykdant
kriminalines bausmes, didinti bausmi aukljamj poveik.3) nuteistiesiems naudotis bendromis
pilieiams suteikiamomis teismis bei nustato bendras pareigas.BVK (Nuteistj teisin
padtis)nustato, kad Bausmes atliekantys LR pilieiai turi visas LR pilieiams statym nustatytas
teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato LR statymai ir teismo nuosprendis.
Nuteistojo teisin padtis priklauso nuo:bausms tiksl; bausms ries; nuteistojo elgesio bausms
atlikimo (vykdymo) metu. Politiniu aspektu nuteistojo teisin padtis pagrindinai priklauso nuo
bausms tiksl, kurie savo ruotu priklauso nuo visuomens ir valstybs socialini bei ekonomini
pagrind. Kuo valstyb labiau ekonomikai ir teisikai yra isivysiusi, tuo tobulesn joje
demokratija, tuo pilnesn ir tobulesn nuteistojo teisin padtis, t.y. tuo daugiau teisi ir laisvi jis
turi. Ir atvirkiai: netobulai isivysiusioje valstybje nuteistojo teisin padtis yra skurdesn, t.y.
pareig santykis yra ymiai didesnis negu teisi ir laisvi.Nuteistojo teisin padtis priklauso ir nuo
bausms ries. Kuo bausm grietesn, tuo daugiau yra apribota nuteistojo teisin padtis, t.y.
pareig santykis virija teisi ir laisvi santyk. Kuo bausm velnesn, tuo teisi ir laisvi santykis
yra didesnis negu pareig santykis. Nuteistojo teisin padtis priklauso ir nuo jo elgesio bausms
vykdymo (atlikimo) metu. Nuteistj teiss, laisvs ir pareigos skirstomos ias keturias grupes:
Konstitucins Pilietins Bendrosios visiems nuteistiesiems. Specialiosios Konstitucins teiss,
laisvs ir pareigos yra bendros visiems LR gyventojams (pilieiams, asmenims be pilietybs), taip
pat ir asmenims, atliekantiems kriminalines bausmes. PVZ., LR K str nustatyta, kad mogaus
teiss ir laisvs yra prigimtins.mogaus teis gyvyb saugo statymas Pilietins teiss yra
bendros LR pilieiams ir atliekantiems bausmes LR pilieiams. Pvz LR nustato, kad Pilieiai,
20

kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkimin teis.Nuteistj teisin padtis tai
konstitucini, pilietini ir nuteistiesiems bausmi vykdymo statym suteikt bendrj ir specialij
teisi visuma, priklausanti nuo paskirtosios bausms ries, jos tiksl ir nuteistojo elgesio bausms
vykdymo (atlikimo) metu. Nuteistj, atliekani kriminalines bausmes, teisins padties turin
sudaro nuteistj:Teiss.Teisti interesai.Pareigos.Tai savarankiki nuteistojo teisins padties
elementai.Nuteistj subjektyvi teis tai statymo tvirtinta ir valstybs garantuojama nuteistojo
realaus atitinkamo elgesio ir naudojimosi socialinmis grybmis galimyb, kuri utikrinama
teisinmis pareign ir institucij, vykdani kriminalines bausmes, bei kit i teisini santyki
dalyvi pareigomis.Nuteistj teist interes socialin teisin reikm yra tame, kad jie leidia
dirbti su nuteistaisiais diferencijuotai, stimuliuoti j pataisos proces bausms atlikimo metu. Teisti
interesai ir teiss turi daug bendro, taiau j tapatinti negalima. Jeigu nuteistj subjektyvi teis
suteikia nuteistajam toki elgesio galimyb, kuri charakterizuojama auktu elgesio realizavimo
pagal nuteistojo nuoir laipsniu, tai nuteistj teist interes esm yra galimybje, kuri turi jai
charaktering polink autonominiam, savarankikam elgesiui, savo nuoira laisvai naudotis kokia
nors socialine grybe. Kakiek yra kitoks ir teist interes turinys, kur sudaro ie trys elementai:1)
tai polinkis gauti statymo numatyt socialin gryb, kaip materialin (pavyzdiui, nuteistojo noras
gauti papildom pato ir perduodam siuntini, nei priklauso j gauti pagal statym per vienerius
metus), taip ir dvasin (pavyzdiui, gauti papildom pasimatym, telefonini pokalbi);
2)tarpininkavimo prie atitinkamus statymo galiotus subjektus galimyb dl j atitinkam
veiksm, kad bt gyvendinti nuteistj teisti interesai (pavyzdiui, bausm vykdanios
institucijos teikimas apylinks teismui dl nuteistojo lygtinio paleidimo i laisvs atmimo viet); 3)
nuteistj galimyb kreiptis kompetentingas institucijas ir pareignus, kad bt apginti nuteistj
teisti interesai.Tokiu bdu, nuteistj teisti interesai tai teiss normose tvirtintas nuteistj
konkretaus veiksmo siekis pasinaudoti tomis ar kitomis grybmis, kurios galimos tik po bausmi
vykdymo institucijos administracijos ar teismo atitinkamo nuteistj elgesio vertinimo.Nuteistj
teisins pareigos tai pareigojaniose ir draudiamosiose teiss normose tvirtinta nuteistojo btino
elgesio bausms atlikimo metu riba, utikrinanti kriminalins bausms tiksl gyvendinim,
teistvark bausms atlikimo metu kaip paties pareigoto nuteistojo, taip ir kit asmen teises ir
teistus interesus. Nuteistj teisini pareig esm pasireikia valstybs, valdios ir statymo
atitinkamo elgesio i nuteistj reikalavime. Tai privalomas nuteistiesiems elgesys, kuris
nediskutuotinas ir utikrinamas valstybs prievartos priemonmis.Nuteistj teisini pareig esm
ireikta j turinyje ir struktroje, kuri susideda i dviej element:1. Btinumo nuteistiesiems
atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdiui, asmens, nuteisto bauda, pareiga statymo nustatytu laiku
sumokti baud). Toks nuteistj elgesys statyme tvirtinamas pareigojaniomis teiss
normomis.2. Btinumo sulaikyti nuteistuosius nuo statymo numatyt veiksm (pavyzdiui,
nuteistiesiems draudiama laisvs atmimo vietose turti su savimi pinig, vartoti alkoholinius
grimus). Toks nuteistj elgesys statyme tvirtinamas draudiamosiomis teiss
normomis.Paleidimas i laisvs atmimo viet asmens, atlikusio bausm, nutraukia teisinius
santykius, susijusius su bausms vykdymu, panaikina ypating nuteistojo teisin
status.2.Bendrosios nuteistj teiss, laisvs ir pareigos Bendrosios nuteistj teiss skiriasi nuo
specialij tuo, kad bendrsias teises turi visi nuteistieji nepriklausomai kokia bausms rimi jie
nuteisti, kokie jos tikslai ir koks nuteistojo elgesys bausms vykdymo (atlikimo) metu.BVK nustato
ias bendrsias nuteistj teises, kuriomis jie gali pasinaudoti teiss akt nustatyta tvarka:gauti
raytin informacij apie bausms atlikimo tvark ir slygas, savo teises bei pareigas. kreiptis su
pasilymais, praymais (pareikimais), peticijomis ir skundais bausms vykdymo ar kit valstybs
ar savivaldybs institucij ar staig, pareign, visuomenin ar tarptautin organizacij, taip pat
kitas mones, staigas ir organizacijas; 3) gauti medicinin pagalb; 4) gauti teisin
pagalb.Nuteistj bendrosioms laisvms galima priskirti: 1) BVK nuteistj tikjimo ir sins
laisv; 2) LR K tvirtint odio laisv. nustatyta, kad Laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti
informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai,
21

garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.Bendrosios

nuteistj pareigos skiriasi nuo specialij nuteistj pareig tuo, kad specialisias nuteistj
pareigas nustato Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso skyriai, reglamentuojantys
atskir bausmi ri vykdymo tvark ir slygas.BVK tvirtina ias bendrsias nuteistj pareigas
nepriklausomai kokia bausms rimi jie nuteisti:1) nuteistieji privalo vykdyti statym
reikalavimus ir laikytis jiems nustatyt elgesio taisykli;2) nuteistieji privalo vykdyti bausms
vykdymo institucijos, staigos arba pareigno nurodymus ir sakymus.3.Nuteistj teisins padties
velninimas arba grietinimas. Principas: geras elgesys daugiau teisi ir lengvat, blogas elgesys
maiau lengvat.
6.3 Nuteistj teisins padties velninimas arba grietinimas
Nuteistojo teisin padtis bausms vykdymo (atlikimo) metu, priklausomai nuo nuteistojo elgesio,
gali bti velninama arba grietinama. Vykdant (atliekant) laisvs atmimo bausm nuteistajam jo
teisin padtis gali keistis:1) toje paioje pataisos staigoje;2) perkeliant nuteistj kit pataisos
staig.Nuteistojo teisin padtis toje paioje pataisos staigoje priklausomai nuo jo elgesio, poirio
darb bei mokymosi keiiama pataisos staigos direktoriaus nutarimu. Pvz. pagal BVK u
nepriekaiting elges, iniciatyv ir aktyv dalyvavim socialins reabilitacijos programose, strop
darb bei mokymsi nuteistiesiems, atlikusiems ne maiau kaip vienerius metus, o nepilnameiams,
atlikusiems ne maiau kaip eis mnesius paskirtos bausms, gali bti skiriamos ios paskatinimo
priemons: perklimas i paprastosios grups lengvj grup ir perklimas i drausms grups
paprastj grup. U bausms atlikimo reimo reikalavim paeidim nuteistiesiems gali bti
skiriama nuobauda kaljimuose laikom nuteistj udarymas karcer iki penkiolikos
par.Nuteistojo teisin padtis perkeliant nuteistj kit pataisos staig keiiama apylinks
teismo nutartimi. Pvz., pagal BVK kaljimuose Pirmuosius deimt met laisvs atmimo iki gyvos
galvos bausms atlik nuteistieji, atsivelgiant j elges bausms atlikimo metu bei saugumo
reikalavimus ir kai yra kaljim administracijos teikimas, apylinks teismo nutartimi gali bti
perkelti pataisos namus tsti bausms atlikim.BVK yra nuostat, kuomet nuteistojo teisin
padtis keiiasi ne dl jo elgesio bausms vykdymo (atlikimo) metu, bet dl kit prieasi, pvz. dl
nuteistojo materialins padties. kodekso nustato, kad, Jeigu nuteistasis neturi l baudai
sumokti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudiamojo kodekso
47 straipsniu, baud gali pakeisti vieaisiais darbais.Nuteistojo teisin padtis gali keistis
priklausomai nuo jo fiziologins bkls. Pvz., BVK nustato, kad Nioms moterims ir vaik iki
trej met turinioms motinoms pataisos nam administracija gali leisti gyventi ne pataisos nam
teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai.
6. 4 Nuteistj usieniei teisins padties ypatybs.
Pagal BVK Bausmes atliekani usieniei teisin padt nustato LR statymai,
reglamentuojantys i asmen teises, laisves bei pareigas jiems esant LR, LR tarptautins sutartys,
LR statymai ir teismo nuosprendis.Usienieiai tai asmenys, turintys kit valstybi pilietyb,
kurie nuolat ar laikinai bna Lietuvos Respublikos teritorijoje.Asmenys be pilietybs tai fiziniai
asmenys, prarad kit valstybi pilietyb, kurie nuolat ar laikinai bna Lietuvos Respublikos
teritorijoje.Usienieiai ir asmenys be pilietybs bausms vykdymo (atlikimo) metu, palyginus su
nuteistais LR pilieiais, nra beteisiai. LR K ir kiti statymai bei LR tarptautins sutartys garantuoja
usienieiams ir asmenims be pilietybs gyvybs ir sveikatos, garbs ir orumo apsaug, asmens,
privataus gyvenimo, nuosavybs ir bsto nelieiamum, eimos saugum ir glob ir pan.
BVK nustato, kad Bausmes LR atliekani usieniei dalyvavimo j valstybse vykstaniuose
rinkimuose, referendume arba visuotinje apklausoje (plebiscite) klausimai sprendiami LR
tarptautini sutari nustatyta tvarka. Pagal BVK Bausmes Lietuvos Respublikoje atliekani
nuteist usieniei pilietybs klausimai sprendiami LR tarptautini sutari nustatyta
tvarka.Laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji usienieiai turi teis per LR usienio
reikal ministerij palaikyti ryius su savo valstybi diplomatinmis atstovybmis ir konsulinmis
staigomis bei tarptautinmis organizacijomis. LR tarptautini sutari numatytais atvejais ir tvarka
22

nuteistieji usienieiai, kuriems paskirta laisvs atmimo bausm, gali bti perduoti bausms atlikti
kit valstyb Dl 1983 met Europos nuteistj asmen perdavimo konvencijos
ratifikavimoratifikavo i konvencij, pagal kurios 2 straipsnio dal asmuo gali pareikti
pageidavim, kad bt perduotas arba j nuteisusiai valstybei, arba valstybei, kurioje turs atlikti
bausm.Perdavimas galimas, jeigu yra gautas raytinis nuteistojo arba tam tikrais atvejais jo
atstovo pagal statym, taip pat Valstybs, primusios nuosprend, ir Valstybs, vykdanios
nuosprend sutikimas.Dl Sprendim dl usieniei pareigojimo ivykti arba j isiuntimo i LR
vykdymo tvarkos patvirtinimonustato, kad Usienietis, kuris atleistas nuo tolesnio bausms
atlikimo LR arba jis atliko laisvs atmimo bausm, arba jam paskirta bausm, nesusijusi su laisvs
atmimu, isiuniamas i LRnedelsiant, jeigu nra objektyvi aplinkybi, trukdani vykdyti
sprendim isisti usieniet i LR.
7 TEMA NUTEISTJ TURTINI TEISI APRIBOJIMO BAUSMI VYKDYMO
TVARKA IR SLYGOS.
7. 1. baudos vykdymo bdai.
LR BK 42 str 1 d yra teisinta kriminalin bausm bauda. Pagal io kodekso 43 str bauda taip pat
yra kriminalin bausm, kuri skiriama juridiniams asmenims u padaryt nusikaltim. ios bausms
specifin ypatyb yra tai, kad vykdant i bausm nuteistajam pataisos priemoni poveikis
netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems, pvzi, vykdant (atliekant) laisvs atmimo bausm.
Nuolatinis pataisos priemoni poveikis nuteistiesiems sudaro slygas pasitaisyti, todl pataisos
proceso rezultatus galima stebti ir, jei yra pagrindas, nuteistuosius galima atleisti nuo bausms
prie termin ar neatlikt l a bausms dal pakeisti velnesne bausme. Baudos, kaip bausms,
esanios alternatyva laisvs atmimui, ypatyb yra jos minimalus represinis poveikis nuteistajam ia
bausme. Ji neapriboja nuteistojo laisvs, jis gali savo nuoira pasirinkti gyvenamj viet, darb ir
kita.
Pagal BK 47 str bauda yra pinigin bausm, teismo skiriama io kodekso specialiojoje dalyje
numatytais atvejais. Bauda skaiiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydiais. Minimali
bauda yra 1 MGL dydio. Nustatoma bauda:
1) u baudiamj nusiengim iki 50 MGL dydio;
2) u nesunk nusikaltim iki 100;
3) u apysunk nusikaltim iki 200;
4) u sunk nusikaltim iki 300;
5) u neatsarg nusikaltim iki 75 MGL dydio.
Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10000 MGL dydio bauda. Baudos dydis u padaryt
nusikalstam veik straipsnio sankcijoje nenurodomas. J nustato teismas, skirdamas bausm. BK,
sigaliojusio 1961 m. rugsjo 1 d., 32 str (Bauda) baudiamojon atsakomybn buvo traukiami
tiktai fiziniai asmenys, jurid asmen baudiamosios atsakomybs nebuvo numatyta. Remiantis
Statistikos departamento prie LR Vyriausybs duomenimis, per 1995 ir 1998 2001 m. bauda, kaip
pagrindin bausm, buvo skirta: Vadovaujantis LR BVK 22 str, baudos bausm vykdoma
savanorikai arba priverstinai. Nuosprend paskelbs teismas iaikina nuteistajam, kad jis privalo
sumokti baud teritorins mokesi inspekcijos sskait per 2 mn nuo nuosprendio siteisjimo
dienos ar per kit teismo nustatyt laikotarp. Jeigu bauda paskirta juridiniam asmeniui, nuosprend
prims teismas iaikina juridinio asmens valdymo organui ar galiotam asmeniui, kad juridinis
asmuo privalo pervesti baud teritorins mokesi inspekcijos sskait per du mnesius nuo
nuosprendio siteisjimo dienos ar per kit teismo nustatyt laikotarp. Teismas privalo
pasiraytinai spti nuteistj arba juridinio asmens valdymo organ ar galiot asmen, kad
nustatytu laiku nesumokta arba nepervesta bauda bus iiekota priverstinai. Sumokjs baud
teritorins mokesi inspekcijos sskait, nuteistasis nuosprend primusio teismo ratins
tarnautojui pateikia banko kvit. Perveds baud teritorins mokesi inspekcijos sskait,
juridinis asmuo tai patvirtinanius dokumentus pateikia nuosprend primusio teismo ratins
23

tarnautojui, kuris, patikrins baudos sumokjimo teisingum, banko kvit arba juridinio asmens
pateiktus dokumentus siuva baudiamj byl ir apie nuosprendio vykdym pranea nuosprend
primusiam teismui (LR BVK 23 str.).
7.2 Priverstinis baudos iiekojimas
Jeigu nuteistasis nesumokjo visos baudos, i bausm pagal nuosprend primusio teismo iduot
vykdomj rat vykdoma priverstinai (LR BVK 24 str.). Iiekotojas yra asmuo, kurio naudai
iduotas vykdomasis dokumentas. Jeigu pagal vykdomj dokument turi bti iiekoma valstybs
biudet (bauda iiekoma valstybs biudet), valstybei atstovauja valstybin mokesi
inspekcija (LR CPK 638 str).
Pagal BPK 342 str nuosprend prims teismas siteisjus nuosprend dl baudos priverstinio
iiekojimo ne vliau kaip per 3 dienas nuo nuosprendio siteisjimo arba nuo bylos grinimo i
apeliacins instancijos teismo dienos pateikia vykdyti antstoliams. Vadovaujantis LR antstoli
statymo 21 str 1 dalimi, antstolis privalo vykdyti statym nustatyt vykdomj dokument
reikalavimus, teismo pavedimu perduoti ir teikti dokumentus LR esantiems fiziniams ir juridiniams
asmenims.
LR BVK 24 str 2 ir 3 d nustato, kad 2. Baudos bausm priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos
teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausms atlikimo vieta.
Juridiniam asmeniui paskirt baudos bausm priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje
yra juridinio asmens buvein ar jo buvimo vieta. Antstolis, praddamas priverstin baudos
iiekojim, i karto, neteiks raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones (LR BVK 24 str.).
Jeigu nuteistasis neturi l baudai sumokti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas,
vadovaudamasis BK 47 str, baud gali pakeisti vieaisiais darbais (LR BVK 25 str).
Priverstinio baudos iiekojimo, vykdant civilin proces, tvark nustato Sprendim vykdymo
instrukcija, kuri tvirtina LR Vyriausyb ar jos galiota institucija. Sprendim vykdymo instrukcijos
reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (LR CPK 583 str.).
Pagal LR CPK 585 str antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turim informacij apie
skolininko turtin padt, susipainti su sprendimams vykdyti btinais dokumentais ar susilaikyti
nuo veiksm, galini trukdyti vykdyti sprendimus, iskyrus statym nustatytus atvejus, privalomi
visiems asmenims ir turi bti vykdyti per antstolio nustatyt termin. Asmeniui, kuris nevykdo
antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomj dokument reikalavimus,
teismas gali skirti iki 1000 lit dydio baud. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomj
dokument reikalavimus, antstolis klitims paalinti kvieia policij. iuo atveju policijos
dalyvavimas btinas. Vadovaujantis CPK 586 str, vykdymo veiksm atlikimo pagrindas yra
nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo
veiksmus draudiama. Vykdant priverstin baudos iiekojim vykdomieji dokumentai yra
vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendim, nuosprendi, nutarim, nutari pagrindu (LR CPK
587 str.). Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomojo dokumento reikalavimu antstolis vykdo
pagal io asmens gyvenamj, jo turto buvimo arba jo darbo viet. Jeigu skolininkas yra juridinis
asmuo, vykdomojo dokumento reikalavimus antstolis vykdo io skolininko buveins arba jo turto
buvimo vietoje. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Jeigu
vykdymo veiksmai turi bti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomj
dokument grina iiekotojui (LR CPK 590 str.).
Jeigu yra realus pavojus, kad iiekomas turtas gali bti paslptas, antstolis be teisjo leidimo gali
tsti pradtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje aretuoti turt ir
paskirti jo saugotoj. iuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vliau kaip kit darbo
dien ratu pranea apylinks teismo, kurio teritorijoje yra antstolis, teisjui. Visais atvejais apie
vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis per tris dienas nuo t
veiksm atlikimo dienos turi ratu praneti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje tie
veiksmai buvo atlikti (LR CPK 591 str.).

24

Antstolio procesin veikl kontroliuoja teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjas. ios
kontrols metu patikrinami ir patvirtinami antstolio surayti vykdymo proceso dokumentai (LR
CPK 594 str.).
Vykdymo proceso metu iiekotojas ir skolininkas turi teis sudaryti taikos sutart. Taikos sutart
alys sudaro ratu ir pateikia iiekojim vykdaniam antstoliui. Gavs taikos sutart, antstolis
vykdomosios bylos vykdym sustabdo ir ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo ios sutarties
gavimo perduoda j apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teisjas, gavs
pareikim patvirtinti taikos sutart, priima nutart.
Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo inagrinta byla, jeigu mirta fizinis asmuo,
reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos
perklimo ir kitais statym numatytais atvejais (LR CPK 596 str.), remdamasis antstolio ar
suinteresuot asmen praymu, vykdymo procese pakeiia iiekotoj arba skolinink.
Iiekotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali bti advokatai, j padjjai arba kiti
asmenys, kuri galiojimai forminti nustatyta tvarka (LR CPK 599 str.). Atlikdamas vykdymo
proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestin (kviestinius). Iiekotojas ir skolininkas, kai yra
atliekami vykdymo veiksmai, taip pat turi teis kviesti dalyvauti ne daugiau kaip po vien kviestin,
jeigu dl to nereikia atidti vykdymo veiksm. Kviestiniais gali bti pilnameiai veiksns asmenys,
nesuinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi.
Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta neinoma, taiau yra skolininko turto, iiekotojas turi
teis prayti vykdymo vietos apylinks teism paskirti skolininko kuratori. Praymas paskirti
skolininko kuratori paduodamas antstoliui, o is ne vliau kaip per tris dienas praym su
vykdomja byla perduoda apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai.
Praym teismas isprendia per 5 dienas, paprastai raytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi
gali bti skiriamas tik jo paties sutikimu. Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias paias
procesines teises kaip ir skolininkas, iskyrus teis turti atstov. Skolininko kuratorius u
atstovavim turi teis gauti Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatyto dydio atlyginim.
Atlyginimas mokamas i l, gaut vykdant iiekojim i skolininko turto (LR CPK 601 str.).
Skolininko turtas gali bti parduotas i varytyni (LR CPK 602 str.). Procesiniai dokumentai,
siuniami registruotu laiku vykdymo proceso dalyviams, laikomi teiktais prajus penkioms
dienoms nuo isiuntimo dienos (LR CPK 604 str.).
Antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimyb, i karto teikia suinteresuotiems asmenims arba
jiems isiunia registruotu laiku ne vliau kaip kit darbo dien (LR CPK 605 str.). Vykdomieji
ratai pagal teismo sprendimus gali bti pateikti vykdyti per deimt met nuo teismo sprendimo
siteisjimo (LR CPK 606 str.). Dl vykdymo ilaid iiekojimo antstolis nusiunia skolininkui
ratik silym, kuriame nurodo ilaid dyd ir pasilo per nustatyt termin t sum pervesti
antstolio depozitin sskait. Jeigu skolininkas ios sumos neperveda, antstolis pareikimu,
nurodydamas apskaiiuotas iiekotinas sumas, kreipiasi antstolio buvimo vietos apylinks teism,
praydamas tas sumas priteisti (LR CPK 611 str.).
Vykdymo proceso metu kylanius klausimus antstolis sprendia motyvuotu patvarkymu.
Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenani asmen sutikimu turi
teis apirti skolininko gyvenamsias patalpas, jei tai btina iiekojimui vykdyti. Kitas patalpas
antstolis turi teis apirti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis gyvenamsias patalpas
neleidiamas, jis jas eiti turi teis tik pateiks teismo nutart dl leidimo eiti gyvenamsias
patalpas. Teismo sprendimai, kuri negalima vykdyti antstoliui nejus gyvenamsias patalpas,
suteikia teis antstoliui eiti skolininko gyvenamsias patalpas be gyvenamojoje patalpoje
gyvenani asmen sutikimo ir be teismo nutarties. Jeigu antstol, pateikus teismo nutart ar
vykdant teismo sprendimus, kuri negalima vykdyti antstoliui nejus gyvenamsias patalpas,
atsisakoma leisti gyvenamsias arba kitas patalpas, antstolis kvieia policijos pareign bei
kviestinius ir j akivaizdoje atidaro gyvenamsias arba kitas patalpas. Antstolio pakviestas
pareignas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese (LR CPK 615 str.).
25

Vykdymo procese nustatytais atvejais u proceso paeidimus kalti asmenys gali bti baudiami
pinigine bauda arba aretu. Praym teismui taikyti numatytas sankcijas gali pateikti antstolis arba
vykdymo proceso alys (LR CPK 616 str.). Iiekotojas turi teis pareikti iekin teisme asmeniui,
dl kurio kalts neiiekotos vykdymo procese iiekotinos sumos (LR CPK 617 str.). Praradusiam
vykdomj dokument asmeniui teismas gali skirti vieno tkstanio lit dydio pinigin baud. is
asmuo taip pat turi atlyginti su vykdomojo dokumento dublikato idavimu susijusias ilaidas. Pinig
iiekojimo atveju baudos dydis negali bti didesnis u vykdomajame dokumente numatyt
iiekoti sum (LR CPK 618 str.).
Perduoto saugoti (administruoti) turto ieikvojimas, perleidimas ar paslpimas, taip pat
nusikalstamas io turto sunaikinimas ar sualojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius),
baudiamas statym nustatyta tvarka. U perduoto saugoti (administruoti) turto praradim, trkum
ar sualojim al atlygina saugotojas statym nustatyta tvarka (LR CPK 619 str.).
Vykdant sprendimus, kai skolininko gyvenamoji vieta neinoma, iiekotojo praymu antstolis gali
priimti patvarkym skelbti skolininko paiek per policij, jeigu iiekotojas pateikia duomenis, kad
jam nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, ir sumoka nustatyto dydio paiekos
ilaidas (LR CPK 620 str.). Paiek skelbia paskutins inomos skolininko gyvenamosios vietos
antstolis (LR CPK 621 str.).
Policijos ar iiekotojo pareikimu teismas priima nutart iiekoti i skolininko jo paiekos ilaidas
(LR CPK 623 str.).
Priverstinio vykdymo priemons yra (LR CPK 624 str.):
1) iiekojimas i skolininko l ir turto ar turtini teisi;
2) iiekojimas i skolininko turto ir pinig sum, esani pas kitus asmenis;
3) udraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turt ar vykdyti skolininkui kitas
prievoles;
4) dokument, patvirtinani skolininko teises, pamimas;
5) iiekojimas i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit jo pajam;
6) tam tikr teismo sprendime nurodyt daikt pamimas i skolininko ir perdavimas iiekotojui;
7) skolininko turto administravimas ir i to gaut pajam panaudojimas iiekojimui padengti;
8) skolininko pareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti;
9) prieprieini iiekotin sum tarpusavio skaitymas;
10) kitos statym numatytos priemons.
Vienu metu gali bti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemons. Iiekotojas iki priverstinio
vykdymo pradios gali ratu nurodyti, i kokio skolininko turto ar pajam iiekoma pirmiausia.
Jeigu iiekotojas nurod, i kokio turto iiekoti, is nurodymas antstoliui yra privalomas (LR CPK
662 str.).
7. 3. Turtas, kur gali bti nukreiptas priverstinis baudos iiekojimas.
Pinig iiekojimas negali bti nukreipiamas skolininko turt, jeigu skolininkas pateikia antstoliui
rodymus, kad iiekom pinig sum galima iiekoti per 6 mn darant LR CPK 736 str nurodyto
dydio iskaitymus i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit pajam. Iiekoti i
skolininkui priklausanio bsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu iiekoma suma
virija tris tkstanius lit (LR CPK 663 str.).
Iiekojimas i fizini asmen nukreipiamas turt, jo dal bendrojoje dalinje nuosavybje, taip
pat jo dal jungtinje nuosavybje (LR CPK 666 str.).
Vykdant iiekojim i fizini asmen, iiekojimas negali bti nukreipiamas btinus drabuius,
baldus ir nam apyvokos reikmenis. Taip pat iiekojimas negali bti nukreipiamas visus vaik
reikmenis, vien radijo imtuv, vienam ildymo sezonui reikaling kur, skolininko eimos
pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinig sum, nevirijani Vyriausybs nustatytos
vienos minimalios mnesins algos (MMA), asmeninius nebrangius darbo rankius, reikalingus
skolininko profesiniam darbui. Vykdant iiekojim i asmen, su kuriais kartu gyvena
nepilnameiai vaikai, iiekojimas taip pat negali bti nukreipiamas vienintel televizori ir
26

aldytuv. Vykdant iiekojim i fizini asmen, kuri pagrindinis verslas ems kis,
iiekojimas negali bti nukreipiamas iemos laikotarpiu reikaling paar gyvuliams, kuriuos
nukreipiamas iiekojimas, skl, reikaling eilinei sjai, vien karv, o jei jos nra, vien telyi.
Vykdant iiekojim i valstybs, savivaldybs ar biudetini staig, iiekojimas gali bti
nukreipiamas tik joms priklausanias pinigines las (LR CPK 668 str.).
Iiekojimai i vis ri juridini asmen ar organizacij, tarp j ir i usienio subjekt, vykdomi
pagal bendrsias taisykles, iskyrus iimtis, nustatytas i asmen veikl reglamentuojaniuose
statymuose. U antstolio reikalavim nevykdym yra atsakingi i subjekt vadovai (LR CPK 670
str.).
Vykdomojo dokumento reikalavimus vykdantis antstolis savo iniciatyva arba vykdymo proceso
dalyvi praymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidti, vykdomj byl sustabdyti
arba vykdomj dokument grinti iiekotojui (LR CPK 625 str.).
7.4 Teismo antstolio veiksmai vykdant priverstin baudos iiekojim
Antstolis privalo sustabdyti vykdomj byl iais atvejais (LR CPK 626 str.):
1) skolininkui ar iiekotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, kuris yra
skolininkas ar iiekotojas, jeigu, atsivelgiant teisinius santykius, yra galimas teisi ir pareig
permimas;
2) skolininkui netekus veiksnumo;
3) iklus skolininkui bankroto byl, iskyrus neturtinio pobdio bylas. iuo atveju vykdomasis
dokumentas persiuniamas bankroto byl iklusiam teismui;
4) kai LR statym nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos
nuosavybs teiss arba aretuojamas turtas, jeigu ios teiss apribojamos ar turtas aretuojamas
BPK nustatyta tvarka arba siekiant utikrinti pirmesns nei iiekotojas eils kreditoriaus
reikalavimus;
5) kai kaito turtojas neprisijungia prie iiekojimo, jeigu iiekoma i keisto turto;
6) gavs iiekotojo ir skolininko sudaryt taikos sutart;
7) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam ratui
iduoti buvo apskstasis sprendimas (iskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
Antstolis gali visikai ar i dalies sustabdyti vykdomj byl arba atidti vykdymo veiksmus
iais atvejais (LR CPK 627 str.):
1) kai ratu prao iiekotojas;
2) kai skolininkas gydosi ligoninje;
3) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nra chronika, gavs dokument i gydymo staigos;
4) kai paskelbta skolininko paieka;
5) teismui ireikalavus vykdomj byl.
Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (iiekotojo) mirties ar juridinio asmens
reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisi permjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas
globjas arba inyks kitos aplinkybs, dl kuri vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla
atnaujinama iiekotojo ar skolininko pareikimu arba antstolio iniciatyva (LR CPK 628 str.).
Vykdomosios bylos nutraukimas galimas, jeigu (LR CPK 629 str.):
1) iiekotojas atsisak iiekojimo;
2) iiekotojas ar skolininkas sudar taikos sutart;
3) mirus asmeniui, kuris buvo iiekotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti
mirusiojo asmens teisi permjui;
4) iam iiekojimui pasibaig statym nustatytas iiekojimo senaties terminas;
5) panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas;
6) reorganizavus ar likvidavus juridin asmen, teisi ir pareig perimtinegalima;
7) skolininkas ir iiekotojas yra tas pats asmuo;
8) iiekotojas ir skolininkas sudar skolos padengimo sutart;
9) vykdomasis dokumentas neteistai priimtas vykdyti.
27

Vykdomj byl nutraukia antstolis savo patvarkymu, iskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji byla
nutraukiama dl taikos sutarties sudarymo.
patvarkym tvirtina teisjas rezoliucija.
Vykdomoji byla laikoma baigta (LR CPK 632 str.):
1) visikai vykdius vykdomojo dokumento reikalavimus;
2) nutraukus vykdomj byl;
3) persiuntus vykdomj dokument vykdyti kitam antstoliui;
4) vykdomj dokument isiuntus iskaitoms padaryti skolininko darboviet, mokymo staig,
socialinio draudimo staig ir kt.;
5) persiuntus vykdomj dokument bankroto byl nagrinjaniam teismui.
7. 5 ir 6 Juridinio asmens veiklos apribojimo ir likvidavimo bausms vykdymas.
BK 43 str kriminalines bausmes juridinio asmens veiklos apribojim ir juridinio asmens
likvidavim priskiria bausmms, kurios skiriamos juridiniams asmenims u padaryt nusikalstam
veik. Teismas, paskyrs bausm juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti nuosprend per
visuomens informavimo priemones. Juridiniam asmeniui u vien nusikalstam veik gali bti
skiriama tik viena bausm.
Teismas, prims nuosprend apriboti juridinio asmens veikl arba likviduoti juridin asmen,
siteisjusio nuosprendio nuora isiunia antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens
buvein, vykdyti ir apie tai pranea juridini asmen registro tvarkytojui. Jurid asmen registro
tvarkytojas traukia i informacij registr (LR BVK 26 str.).
Antstolis per 7 darbo dienas nuo nuosprendio nuorao gavimo dienos isiunia juridiniam asmeniui
raginim vykdyti nuosprend gera valia. Raginime nurodoma, kokia juridinio asmens veikla turi
bti nutraukta arba koks juridinio asmens padalinys turi bti udarytas, ir nustatomas terminas, per
kur juridinis asmuo privalo tai padaryti.
Juridinis asmuo, atliks raginime nurodytus veiksmus, apie tai ratu pranea antstoliui. Antstolis,
patikrins juridinio asmens atliktus veiksmus, privalo surayti nuosprendio vykdymo akt. io akto
form nustato Teisingumo ministerija. Jei juridinis asmuo dl objektyvi prieasi negali per
nustatyt termin atlikti raginime nurodyt veiksm, antstolis turi teis juridinio asmens motyvuotu
praymu nustatyt termin pratsti. Patvarkymas nepratsti raginime nustatyto termino gali bti
skundiamas antstolio veiklos teritorijos apylinks teismui CPK nustatyta tvarka. Jei juridinis
asmuo per nustatyt termin nevykdo raginime nurodyt veiksm, antstolis arba jo paskirtas asmuo
atlieka nuosprendiui vykdyti btinus veiksmus. Antstolis vis bausms vykdymo laikotarp pats
arba per paskirt asmen kontroliuoja, kaip juridinis asmuo laikosi nuosprendyje nustatyt veiklos
apribojim (LR BVK 27 str.).
Antstolis per 7 darbo dienas nuo nuosprendio nuorao gavimo dienos isiunia juridiniam asmeniui
raginim per nuosprendyje nustatyt termin nutraukti vis kin, komercin, finansin ar profesin
veikl ir udaryti visus juridinio asmens padalinius, taip pat atlikti kitas likvidavimo procedras ir
juridin asmen iregistruoti i juridini asmen registro. Be to, raginime nurodomas terminas, per
kur turi bti paskirtas juridinio asmens likvidatorius ir parengtas, jei taip nusprendia antstolis,
juridinio asmens likvidavimo vykdymo planas. Jei juridinio asmens organas per nustatyt termin
likvidatoriaus nepaskiria, likvidatoriumi ne vliau kaip per 10 darbo dien antstolio patvarkymui
skiriamas antstolis arba kitas likvidatoriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo. Vykdant
juridinio asmens likvidavim, juridinio asmens organo bei likvidatoriaus veiksmus nustato CK ir
kiti teiss aktai. Apie juridinio asmens likvidavim pagal teismo nuosprend likvidatorius paskelbia
vieai vien kart ir pranea ratu visiems kreditoriams. Jei juridinio asmens organas arba
likvidatorius dl objektyvi prieasi negali per nuosprendyje nustatyt termin juridinio asmens
likviduoti, antstolio veiklos teritorijos apylinks teismas, gavs juridinio asmens arba likvidatoriaus
motyvuot praym ir antstolio ivad, turi teis nustatyt termin pratsti (LR BVK 28 str.).
Vykdydamas juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmes,
antstolis turi ias specialisias teises (LR BVK 29 str.):
28

1) paskirti arba pakeisti u juridinio asmens veiklos apribojimo vykdym arba kontrol atsaking
asmen;
2) paskirti arba pakeisti juridinio asmens likvidatori;
3) gauti u juridinio asmens veiklos apribojimo vykdym atsakingo asmens ir (ar) likvidatoriaus
atlikt veiksm vykdant juridinio asmens veiklos apribojim arba likvidavim raytin ataskait. i
ataskaita turi bti pateikta per 5 darbo dienas nuo antstolio reikalavimo gavimo dienos;
4) pareigoti juridin asmen, u juridinio asmens veiklos apribojimo vykdym atsaking asmen per
antstolio nustatyt termin parengti ir pateikti preliminar juridinio asmens veiklos apribojimo arba
likvidavimo vykdymo plan;
5) tikrinti, kaip vykdoma juridinio asmens veiklos apribojimo ar likvidavimo bausm.
Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas u juridiniam asmeniui paskirtos juridinio asmens veiklos
apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausms vykdym, jos nevykds atsako pagal BK
244 str (LR BVK 30 str.).
Kai vykdyta juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausm,
antstolis apie tai pranea nuosprend primusiam teismui (LR BVK 31 str.).
8 TEMA NUTEISTJ ASMENINI TEISI APRIBOJIMO B V TVARKA IR SLYGOS.
8. 1. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo vykdymo tvarka ir
slygos.
BK 42 str 1 d teisina kriminalin bausm teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra
veikla atmim. Pagal BK 45 str teismas skiria teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra
veikla atmim io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstam
veik padaro darbins ar profesins veiklos srityje arba kai teismas, atsivelgdamas padarytos
nusikalstamos veikos pobd, padaro ivad, kad nuteistajam negalima palikti teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla. Teis dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla gali
bti atimama nuo 1 iki 5 met. ios bausms laikas str sankcijoje nenustatomas. J nustato teismas,
skirdamas bausm. Bausms terminas skaiiuojamas metais ir mn. Jeigu teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm paskirta kartu su laisvs atmimu arba aretu,
ji taikoma vis laisvs atmimo ar areto atlikimo laik ir teismo paskirt laik po laisvs atmimo
ar areto atlikimo. BPK 350 str nustato, kad Nuosprend paskelbs teismas tuoj pat iaikina
nuteistajam paskirtos teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausms
atlikimo tvark, slygas bei jo teises ir pareigas. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam
tikra veikla atmimo bausms vykdymo tvarka ir slygos numatytos BVK III dalies VII skyriuje. i
bausm eina nuteistj asmenini teisi apribojimo bausmi, kuri vykdymo tvark ir slygas
reglamentuoja kodeksas, grup. Vadovaujantis BVK 32 straipsnio 1 dalimi, teismas, paskyrs teiss
dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, siteisjusio nuosprendio
nuora isiunia nuteistojo darbovietei ir ias bausmes vykdaniai institucijai. Jei asmeniui paskirta
teiss usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, siteisjusio nuosprendio nuoraas isiuniamas ir
institucijai, iduodaniai leidimus usiimti tokia veikla. siteisjus nuosprend pateikia vykdyti j
prims teismas ne vliau kaip per 3 d nuo nuosprendio siteisjimo arba nuo bylos grinimo i
apeliacins instancijos teismo dienos. Patvarkym vykdyti nuosprend surao teisjas ir kartu su
nuosprendio nuorau isiunia bausms vykdymo institucijai (pataisos inspekcijai). Jeigu
nuosprendis buvo pakeistas nagrinjant byl apeliacine tvarka, prie pirmosios instancijos teismo
nuosprendio nuorao pridedamas apeliacins instancijos nuosprendio ar nutarties nuoraas.
Nuosprend vykdyti gavusi institucija, staiga ar mon ne vliau kaip kit dien pranea apie tai
nuosprend vykdyti pateikusiam teismui (LR BPK 348 str.). Teismas, paskyrs teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm kartu su laisvs atmimu arba aretu,
siteisjusio nuosprendio nuora isiunia grietesn bausm vykdaniai institucijai. Kai
nuteistasis atliko bausm arba lygtinai atleidiamas nuo laisvs atmimo bausms prie termin,
arba lygtinai paleidiamas i laisvs atmimo vietos, pataisos staigos arba aretins administracija
29

nuosprendio nuora isiunia teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo
bausm vykdaniai institucijai pagal nuteistojo gyvenamj viet. Jeigu laisvs atmimo bausm
pakeiiama velnesne bausme, pataisos staigos administracija nuosprendio nuora isiunia
velnesn bausm vykdaniai institucijai. Kai nuteistasis atliko arba yra atleistas nuo grietesns
bausms atlikimo, i bausm vykdanti institucija nuosprendio nuora isiunia teiss dirbti tam
tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm vykdaniai institucijai pagal nuteistojo
gyv viet. Teismas, paskyrs teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo
bausm, kartu su bauda, vieaisiais darbais ar laisvs apribojimo bausme, taip pat atidjs baudos
bausms vykdym, siteisjusio nuosprendio nuora isiunia nuteistojo darbovietei ir teiss dirbti
tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm vykdaniai institucijai pagal
nuteistojo gyvenamj viet. Jeigu panaikinamas baudos, areto ar laisvs atmimo bausmi
vykdymo atidjimas, teismas nuosprendio nuora isiunia grietesn bausm vykdaniai
institucijai. Jeigu panaikinamas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba
laisvs atmimo bausms pakeitimas velnesne bausme, arba lygtinis paleidimas i pataisos staigos
ir nuteistasis pasiuniamas pataisos staig, teismas nuosprendio nuora isiunia pataisos
staigos administracijai. Nuosprendio nuoraas siuniamas tik tuo atveju, kai teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm nra visikai vykdyta arba nuteistasis nra
atleistas nuo ios bausms (LR BVK 32 str.). Laisvs atmimo bausm ar aret atliekantiems
asmenims, kuriems taip pat paskirta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
atmimo bausm, pataisos staigos ar aretins administracija neturi teiss leisti dirbti darb arba
usiimti veikla, taip pat eiti skiriamas ar renkamas pareigas, kurios udraustos teismo nuosprendiu
(LR BVK 33 str.). Nuteistojo darbdavys, valstybs ar savivaldybi institucija, staiga ar mon,
nevalstybin organizacija ne vliau kaip kit darbo dien po to, kai gauna nuosprendio nuora, LR
st nustatyta tvarka nutraukia darbo sutart su nuteistuoju arba atleidia j i valstybs tarnybos,
jeigu nuteistasis dirba darb arba eina pareigas, kurie udrausti teismo nuosprendiu, ir nuteistojo
valstybinio socialinio draudimo paymjime tiksliai pagal teismo nuosprend rao, kokiu pagrindu,
kokiam laikui ir kok darb arba pareigas jam atimta teis dirbti ar eiti. Institucija, iduodanti
leidimus usiimti tam tikra veikla, ne vliau kaip kit darbo dien po to, kai gavo nuosprendio
nuora LR st nustatyta tvarka, panaikina nuteistajam iduot leidim usiimti tam tikra veikla.
vykdius nustatyt pareig, ne vliau kaip per dvi darbo dienas apie tai praneama nuosprend
primusiam teismui ir teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm
vykdaniai institucijai pagal nuteistojo gyvenamj viet. Atlikusiam teiss dirbti tam tikr darb
arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm arba nuo ios bausms atleistam asmeniui ne vliau
kaip per 7 darbo dienas LR Vyriausybs nustatyta tvarka iduodamas valstybinio socialinio
draudimo paymjimo dublikatas be rao apie bausm. Leidimas usiimti tam tikra veikla tokiam
asmeniui iduodamas LR st nustatyta bendra tvarka (LR BVK 34 str.). Teiss dirbti tam tikr darb
arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamj
viet privalo (LR BVK 35 str.):
1) suinojusi (bet ne vliau kaip per 2 darbo dienas po to, kai suinojo), kad nuteistasis sidarbino
arba pradjo eiti pareigas valstybs tarnyboje, praneti nuteistojo darbdaviui, nevalstybinei
organizacijai arba valstybs ar savivaldybs institucijos, staigos ar mons vadovui apie siteisjus
nuosprend;
2) ne reiau kaip vien kart per tris mnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nuosprendyje jam
nustatyt draudim;
3) ne reiau kaip vien kart per 6 mn patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys, valstybs ar
savivaldybi institucijos, staigos ar mons, nevalstybins organizacijos ir institucijos,
iduodanios leidimus tam tikrai veiklai, vykdo nustatytas pareigas. Teiss dirbti tam tikr darb
arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, paskirta kartu su laisvs atmimo bausme arba
aretu, taikoma vis nuteistojo buvimo pataisos staigoje arba aretinje laik ir, be to, vykdoma
nuosprendio nustatyt laik. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo
30

bausm, jeigu paskirta kartu su bauda, viej darb ar laisvs apribojimo bausme arba jeigu areto
ar laisvs atmimo bausms vykdymas atidtas, pradedama vykdyti nuo nuosprendio siteisjimo
dienos. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, paskirta kartu
su laisvs atmimo bausme, jeigu nuteistasis lygtinai atleidiamas nuo laisvs atmimo bausms ar
laisvs atmimo bausm pakeiiama velnesne bausme, pradedama vykdyti nuo lygtinio atleidimo
ar bausms pakeitimo velnesne bausme dienos. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra
veikla atmimo bausm, kai nuteistasis laisvs atmimo bausme yra lygtinai paleidiamas i
pataisos staigos, pradedama vykdyti nuo lygtinio paleidimo i pataisos staigos dienos (LR BVK 36
str.). Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausms vykdymas, jeigu
kartu paskirtos grietesns bausms vykdym teismas buvo atidjs, o vliau panaikino,
sustabdomas. Sustabdyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo
bausm vykdoma toliau, kai nuteistasis atlieka grietesn bausm arba lygtinai paleidiamas i
pataisos staigos, arba lygtinai atleidiamas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, arba laisvs
atmimo bausm pakeiiama velnesne bausme. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra
veikla atmimo bausms vykdymas sustabdomas, jeigu grietesn bausm vieieji darbai arba
bauda keiiama aretu. Sustabdyta bausm vykdoma toliau, kai nuteistasis atlieka aret arba yra
nuo jo atleidiamas. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausms
vykdymas sustabdomas, jei lygtinai paleistas i pataisos staigos nuteistasis siuniamas atlikti
laisvs atmimo bausm. Sustabdyta bausm vykdoma toliau, kai nuteistasis atliko laisvs atmimo
bausm arba lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, arba laisvs atmimo
bausm pakeiiama velnesne bausme (LR BVK 37 str.). Jeigu nuteistasis, kuriam paskirta teiss
dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm, pradeda dirbti ar eiti pareigas
valstybs tarnyboje arba usiimti veikla, kuri jam udrausta nuosprendiu, nuteistojo darbdavys,
valstybs ar savivaldybs institucija, staiga ar mon, nevalstybin organizacija arba institucija,
iduodanti leidimus tam tikrai veiklai, savo iniciatyva, i bausm vykdanios institucijos arba
teisingumo ministro teikimu nutraukia darbo sutart su nuteistuoju, atleidia j i valstybs tarnybos
arba panaikina leidim usiimti tam tikra veikla LR BVK 34 str nustatyta tvarka. Vengiantys atlikti
teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm nuteistieji, taip pat
pareignai ar kiti asmenys, kalti dl to, kad nevykdomas teismo nuosprendis, atsako pagal LR
statymus (LR BVK 38 str.).
8.2 Viej teisi atmimo vykdymo tvarka ir slygos
BK 42 str 1 d yra teisinta kriminalin bausm viej teisi atmimas. Pagal BK 44 str viej
teisi atmimas yra teiss bti irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs institucij ir
staig, moni ar nevalstybini organizacij renkamas ar skiriamas pareigas atmimas. Viej
teisi atmimas str sankcijoje nenustatomas. i bausm teismas skiria tais atvejais, kai str
sankcijoje numatyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm ir
nusikalstama veika padaryta piktnaudiaujant vieosiomis teismis. Teismas, skirdamas viej
teisi atmimo bausm, nurodo, kokia teis atimama. Vieosios teiss gali bti atimtos nuo
vieneri iki penkeri met. ios bausms terminas skaiiuojamas metais ir mn. BPK 349 str
nustato, kad Nuosprend paskelbs teismas tuoj pat iaikina nuteistajam viej teisi atmimo
bausms turin ir termin. is terminas skaiiuojamas nuo nuosprendio paskelbimo dienos. Apie
viej teisi nuteistajam atmim po nuosprendio siteisjimo paskelbiama dienratyje arba
interneto tinklapyje. siteisjus nuosprend pateikia vykdyti j prims teismas ne vliau kaip per 3
dienas nuo nuosprendio siteisjimo arba nuo bylos grinimo i apeliacins instancijos teismo
dienos. Patvarkym vykdyti nuosprend surao teisjas ir kartu su nuosprendio nuorau isiunia
bausms vykdymo institucijai (pataisos inspekcijai). Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinjant
byl apeliacine tvarka, prie pirmosios instancijos teismo nuosprendio nuorao pridedamas
apeliacins instancijos teismo
nuosprendio ar nutarties nuoraas (LR BPK 342 str.). siteisj teismo nuosprendis ir nutartis yra
privalomi visoms valstybs ir savivaldybi institucijoms ir pareignams, monms, staigoms ir
31

organizacijoms bei asmenims ir turi bti be prietaravim ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje. Nuosprendio pateikim vykdyti ir jo vykdym kontroliuoja prokuroras
(LR BPK 346 str.).
Nuosprend vykdyti gavusi institucija, staiga ar mon ne vliau kaip kit dien pranea apie tai
nuosprend vykdyti pateikusiam teismui (L BPK 348 str.). Viej teisi atmimo bausms
vykdymo tvarka ir slygos numatytos BVK III dalies VII skyriuje. i bausm eina nuteistj
asmenini teisi apribojimo bausmi, kuri vykdymo tvark ir slygas reglamentuoja is kodeksas,
grup. Teismas, paskyrs viej teisi atmimo bausm kartu su laisvs atmimu arba aretu,
siteisjusio nuosprendio nuora isiunia grietesn bausm vykdaniai institucijai. Kai
nuteistasis atliko bausm arba lygtinai atleidiamas nuo laisvs atmimo bausms prie termin,
arba lygtinai paleidiamas i laisvs atmimo vietos, pataisos staigos arba aretins administracija
nuosprendio nuora isiunia viej teisi atmimo bausm vykdaniai institucijai pagal
nuteistojo gyvenamj viet. Jeigu laisvs atmimo bausm pakeiiama velnesne bausme, pataisos
staigos administracija nuosprendio nuora isiunia velnesn bausm vykdaniai institucijai.
Kai nuteistasis atliko arba yra atleistas nuo grietesns bausms atlikimo, i bausm vykdanti
institucija nuosprendio nuora isiunia viej teisi atmimo bausm vykdaniai institucijai
pagal nuteistojo gyvenamj viet. Teismas, paskyrs viej teisi atmimo bausm kartu su
bauda, vieaisiais darbais ar laisvs apribojimo bausme, taip pat atidjs baudos bausms vykdym,
siteisjusio nuosprendio nuora isiunia nuteistojo darbovietei arba viej teisi atmimo
bausm vykdaniai institucijai pagal nuteistojo gyvenamj viet. Jeigu panaikinamas baudos,
areto ar laisvs atmimo bausmi vykdymo atidjimas, teismas nuosprendio nuora isiunia
grietesn bausm vykdaniai institucijai. Jeigu panaikinamas lygtinis atleidimas nuo laisvs
atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms pakeitimas velnesne bausme, arba
lygtinis paleidimas i pataisos staigos ir nuteistasis pasiuniamas pataisos staig, teismas
nuosprendio nuora isiunia pataisos staigos administracijai. Nuosprendio nuoraas nurodytais
atvejais siuniamas tik tuo atveju, kai viej teisi atmimo bausm nra visikai vykdyta arba
nuteistasis nra atleistas nuo ios bausms (LR BVK 32 str.). Laisvs atmimo bausm ar aret
atliekantiems asmenims, kuriems taip pat paskirta viej teisi atmimo bausm, pataisos staigos
ar aretins administracija neturi teiss leisti eiti skiriamas ar renkamas pareigas, kurios udraustos
teismo nuosprendiu (LR BVK 33 str.).
8.3 Viej darb bausm vykdani institucij kompetencija. Darbdavvi, pas kuriuos
atliekama viej darb bausm, pareigos.
Nuteistojo darbdavys, valstybs ar savivaldybs institucija, staiga ar mon, nevalstybin
organizacija, gavusi nuosprendio nuora, ne vliau kaip kit darbo dien LR statym nustatyta
tvarka nutraukia darbo sutart su nuteistuoju arba atleidia j i valstybs tarnybos, jeigu nuteistasis
dirba darb arba eina pareigas, kurie udrausti teismo nuosprendiu, ir nuteistojo valstybinio
socialinio draudimo paymjime tiksliai pagal teismo nuosprend rao, kokiu pagrindu, kokiam
laikui ir kok darb arba pareigas jam atimta teis dirbti arba eiti. vykdius nustatytas pareigas, ne
vliau kaip per dvi darbo dienas apie tai praneama nuosprend primusiam teismui ir viej teisi
atmimo bausm vykdaniai institucijai pagal nuteistojo gyvenamj viet. Atlikusiam viej
teisi atmimo bausm arba nuo ios bausms atleistam asmeniui ne vliau kaip per septynias darbo
dienas LR Vyriausybs nustatyta tvarka iduodamas valstybinio socialinio draudimo paymjimo
dublikatas be rao apie bausm (LR BVK 34 str.). Viej teisi atmimo bausm vykdanti
institucija pagal nuteistojo gyvenamj viet privalo (LR BVK 35 str.):
1) suinojusi (bet ne vliau kaip per dvi darbo dienas po to, kai suinojo), kad nuteistasis sidarbino
arba pradjo eiti pareigas valstybs tarnyboje, praneti nuteistojo darbdaviui, nevalstybinei
organizacijai arba valstybs ar savivaldybi institucijos, staigos ar mons vadovui apie siteisjus
nuosprend;
2) ne reiau kaip vien kart per tris mnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nuosprendyje jam
nustatyt draudim;
32

3) ne reiau kaip vien kart per eis mnesius patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys, valstybs ar
savivaldybi institucijos, staigos ar mons, nevalstybins organizacijos vykdo nustatytas pareigas.
Viej teisi atmimo bausm pradedama vykdyti nuo nuosprendio siteisjimo dienos nepaisant
to, ar ji paskirta kartu su kita bausme (LR BVK 36 str.).
Jeigu nuteistasis, kuriam paskirta viej teisi atmimo bausm, pradeda dirbti ar eiti pareigas
valstybs tarnyboje arba usiima veikla, kuri jam udrausta nuosprendiu, nuteistojo darbdavys,
valstybs ar savivaldybi institucija, staiga ar mon, nevalstybin organizacija, savo iniciatyva, i
bausm vykdanios institucijos arba teisingumo ministro teikimu nutraukia darbo sutart su
nuteistuoju arba atleidia j i valstybs tarnybos BVK 34 str nustatyta tvarka. Vengiantys atlikti
viej teisi atmimo bausm nuteistieji, taip pat pareignai ar kiti asmenys, kalti dl to, kad
nevykdomas teismo nuosprendis, atsako pagal LR statymus (LR BVK 38 str.).
Viej darb vykdymo tvarka ir slygos
BK 42 str 1 d yra teisinta kriminalin bausm vieieji darbai. Pagal BK 46 str vieuosius darbus
teismas skiria io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Vieieji darbai vykdomi tik tuo
atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Vieieji darbai skiriami nuo vieno mnesio iki vieneri met.
Bausms terminas skaiiuojamas mnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti vieuosius darbus,
pareigojamas per teismo paskirt laik neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valand per mnes
visuomens labui. Viej darb atlikimo laikas bei darbo valand skaiius straipsnio sankcijoje
nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausm, taiau is laikas negali bti ilgesnis nei 480
valand, kai bausm skiriama u nusikaltim, ir 240 valand, kai bausm skiriama u baudiamj
nusiengim. BPK kodekso 351 straipsnio
1 dalis nustato, kad Nuosprend paskelbs teismas tuoj pat iaikina nuteistajam paskirtos viej
darb bausms atlikimo tvark, slygas bei
jo teises ir pareigas. siteisjus nuosprend pateikia vykdyti j prims teismas ne vliau kaip per 3
dienas nuo nuosprendio siteisjimo arba nuo bylos grinimo i apeliacins instancijos teismo
dienos. Patvarkym vykdyti nuosprend surao teisjas ir kartu su nuosprendio nuorau isiunia
bausms vykdymo institucijai (pagal LR BPK 342 straipsnio 4 dalies 3 punkt pataisos
inspekcijai). Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinjant byl apeliacine tvarka, prie pirmosios
instancijos teismo nuosprendio nuorao pridedamos apeliacijos teismo nuosprendio ar nutarties
nuoraas (LR BPK 342 str.). siteisj teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybs
ir savivaldybi institucijoms ir pareignams, monms, staigoms ir organizacijoms bei asmenims ir
turi bti be prietaravim ir netrukdomai vykdomi visoje LR teritorijoje. Nuosprendio pateikim
vykdyti ir jo vykdym kontroliuoja prokuroras (LR BPK 346 str.). Nuosprend vykdyti gavusi
institucija, staiga ar mon ne vliau kaip kit dien pranea apie tai nuosprend pateikusiam
teismui (LR
BPK 348 str.). Viej darb bausms vykdymo tvarka ir slygos numatytos BVK III dalies VIII
skyriuje. i bausm eina nuteistj asmenini teisi apribojimo bausmi, kuri vykdymo tvark ir
slygas reglamentuoja kodeksas, grup. Nuosprendis, kuriuo paskirta viej darb bausm,
pradedamas vykdyti nuo jo nuorao gavimo bausm vykdanioje institucijoje dienos. Viej darb
atlikimo viet ir darb parenka bausm vykdanti institucija kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos
savivaldybs vykdomja institucija ir (ar) apskrities virininko administracija pagal bausms
vykdymo vietovje esani moni, staig ar organizacij, taip pat visuomenini organizacij
paraikas arba nuteistojo pageidavim. Darbas parenkamas atsivelgiant, kiek tai manoma,
nuteistojo specialyb arba profesij. Viej darb bausm vykdoma tik raytiniu nuteistojo
sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viej darb bausm nesutinka, i bausm vykdanti institucija
kreipiasi nuosprend primus teism su teikimu viej darb bausm pakeisti kita bausme.
Nuteistasis, kuriam paskirta viej darb bausm, aukiamas privalo atvykti i bausm
vykdani institucij. Jei nuteistasis ios pareigos be svarbi prieasi nevykdo, jam gali bti
paskirta BVK 45 str 2 d numatyta nuobauda (LR BVK 39 str.). BVK 40 str nustato, kad
Nuteistj, kuriems paskirta viej darb bausm, pataisos priemons yra neatlygintinas
33

nuteistojo darbas visuomens labui ir bausms atlikimo reimas. Nuteistasis, kuriam paskirta
viej darb bausm, privalo per teismo paskirt laik neatlygintinai dirbti teismo nustatyt
valand skaii per mnes visuomens labui. Vieuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems
netaikomas LR darbo kodeksas ir kiti darbo st. Nuteistieji gali savo noru apdrausti sveikat
Sveikatos draudimo statymo ir kit sveikatos draudim reglamentuojani teiss akt nustatyta
tvarka. mon, staiga, organizacija ar visuomenin organizacija, kurioje atliekami vieieji darbai,
turi utikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo slygas, atitinkanias darbuotoj saug ir
sveikat reglamentuojani teiss akt reikalavimus. Vieuosius darbus atliekanius nuteistuosius
draudiama skirti dirbti kenksmingomis ar labai kenksmingomis darbo slygomis, taip pat
pavojingus darbus, kuri sra nustato LR Vyriausyb. Nuteistieji prie viej darb pradi
instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus bei nemokamai aprpinami asmens
apsaugos priemonmis. al, kuri padaro nuteistasis atlikdamas vieuosius darbus monei, staigai,
organizacijai ar visuomeninei organizacijai, kurioje atliekami vieieji darbai, arba tretiesiems
asmenims, taip pat ala, kuri atliekant vieuosius darbus nuteistajam padaro mon, staiga,
organizacija ar visuomenin organizacija, kurioje atliekami vieieji darbai, arba tretieji asmenys,
atlyginama CK nustatyta tvarka ir pagrindais (LR BVK 41 str.). Viej darb atlikimo laikas
skaiiuojamas mnesiais. Nuteistojo dirbt valand skaiius per mnes turi bti ne maesnis u
teismo paskirt bausms laik. Jeigu nuteistasis dl ligos ar kit pateisinam prieasi nustatyto
darbo valand skaiiaus neidirbo, teismas bausm vykdanios institucijos teikimu gali pratsti
viej darb laik, kol nuteistasis idirbs paskirtas valandas. viej darb bausms atlikimo
laik skaitomas ios bausms atlikimo metu paskirto sulaikymo, kardomosios priemons
sumimo ir administracins nuobaudos areto laikas, jeigu nuteistasis vliau buvo iteisintas arba
ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemon ar administracin nuobauda buvo
pripainta nepagrsta (neteista) (LR BVK 42 str.). Viej darb bausm vykdanti institucija:
tvarko personalin nuteistj, kuriems paskirta viej darb bausm, skait; nustato bausms
atlikimo viet ir parenka nuteistajam darb; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausm;
kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatyt pareig; skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir
nuobaudas; teikia policijai nuteistj, kuri buvimo vieta neinoma, paiekai reikalingus duomenis;
atlieka kitas BVK nustatytas pareigas. Kai nuteistasis, kuriam paskirta viej darb bausm,
siteisjus nuosprendiui tampa I arba II grups invalidu, arba sulaukia pensinio amiaus, arba
nuteistoji moteris ieina ntumo ir gimdymo atostog, arba dl kit objektyvi prieasi nebegali
atlikti paskirtj viej darb, apylinks teismas bausm vykdanios institucijos teikimu gali vietoj
viej darb paskirti BK 71 straipsnyje numatyt mok nukentjusi nuo nusikaltim asmen
fond (LR BVK 43 str.). Darbdavys, pas kur atliekama viej darb bausm, privalo (LR BVK 44
str.):
1) kontroliuoti nuteistj elges darbo metu;
2) praneti viej darb bausm vykdaniai institucijai apie nuosprendio nuorao gavim,
nuteistj vengim atlikti bausm, nuteistj ligas, sualojim ir mirt, taip pat kitas svarbias
aplinkybes;
3) aprpinti nuteistuosius reikiamais rankiais ir specialiais drabuiais;
4) tvarkyti nuteistj darbo laiko apskait ir iuos duomenis kart per mnes pateikti viej darb
bausm vykdaniai institucijai;
5) laikytis kit BVK nustatyt pareig.
U dor elges ir strop darb viej darb bausm vykdanio institucijos pareignai
nuteistiesiems gali skirti paskatinimo priemon padk. U vengim atlikti vieuosius darbus i
bausm vykdanios institucijos pareignai gali skirti nuteistiesiems nuobaud spjim.
Nuteistasis turi teis per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apsksti jam paskirt nuobaud
auktesniam pagal pareigas pareignui. Auktesnis pagal pareigas pareignas nuobaud panaikina,
jeigu ji paskirta nepadariusiam paeidimo nuteistajam arba j paskyrs pareignas virijo
galiojimus. Viej darb bausm vykdanios institucijos pareign galiojimus skiriant
34

paskatinimo priemones ir nuobaudas, taip pat paskatinimo priemoni ir nuobaud skyrimo viej
darb bausm atliekantiems nuteistiesiems tvark nustato Teisingumo ministerija (LR BVK 45 str.).
BK 46 str 7 d nustato, kad, Jeigu asmuo vengia atlikti vieuosius darbus, bausm vykdanti
institucija spja nuteistj dl galim teisini pasekmi. Jeigu asmuo po spjimo vengia atlikti
viej darb bausm, teismas bausm vykdanios institucijos teikimu gali pakeisti vieuosius
darbus bauda arba aretu. Vieieji darbai keiiami bauda arba aretu pagal io kodekso 47, 49 ir 65
str nustatytas taisykles.
8.4. Viej darb bausm atliekantiems nuteist. skiriamos paskatinimo priemons ir
nuobaudos.
U dor elges ir strop darb i bausm vykdanios inst. pareignai nuteist. gali skirti paskatinimo
priemon- padk. U vengim atlikti vieuosius darbus gali skirti nuobaud-spjim.Nuteist. gali
per 5d. nuo paskyrimo apsksti paskirt nuobaud auktesniam pgl. pareigas pareignui. Jis
nuobaud gali panaikint. Jeigu asm. vengia po spjimo atlikti viej darb bausm, teismas
bausm vykdanios institucijos teikimu gali pakeisti vieuosius darbus bauda arba aretu.
9 TEMA LAISVS APRIBOJIMO IR ARETO BAUSMI VYKDYMO TVARKA IR
SLYGOS
9.1 Laisvs apribojimo bausms atlikimo slygos
Laisvs apribojimas tai viena i kriminalini bausmi, nustatyt BK , kuri skiriama asmeniui u
nusikaltim ar nusiengim. bausm yra alternatyva terminuotam la . laisvs apribojimas veikia
kaip baudiamoji teisin priemon , stimuliuojanti pozityv nuteistojo elges . i bausm gali bti
skiriama nuteistajam neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeiiant veknesne bausme.
Asmenys nuteisti laisvs apribojimo bausme privalo : 1) be teismo ar teismo nuosprend vykdanios
institucijos inios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir
laikytis teismo nustatyt draudim; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir
pareigojimus. Teismas gali udrausti : 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais
asmenimis; 3) turti, naudoti, gyti, saugoti paiam perduoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.
Teismas gali pareigoti : 1) tam tikru laiku bti namie; 2) atlyginti nusikalstama veika padaryti al
ar jos dal; 3) pradti dirbti arba usiregistr.darbo biroje; 4) neatlygintinai dirbti iki 200 h. 5)
gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos , toksikomanijos.
9.2 Laisvs apribojimo bausm vykdani institucij kompetencija
Laisvs apribojimo bausm vykdo pataisos inspekcijos . policija kontroliuoja kaip vykdomi
nuteistajam paskirti draudimai ir apribojimai. Policijos ir pi bendradarbiavimo tvark nustato TM ir
VRM. Teismas, paskyrs la bausm , teisjusio nuosprendio nuora isiunia i bausm
vykdaniai institucijai. Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo nuorao gavimo dienos. Ne vliau
kaip per 5 dienas inspekcija ikvieia nuteistj ir pasiraytinai supaindina su lab slygomis. Jis
privalo aukiamas atvykti pi. Nuteistasis lab metu privalo laikyti nustatyt draudim, vykdyti
pareigojimus ir kart per 3 mn.atsiskaityti u paskirt draudim ir pareig vykdym. Pi pareignai
privalo lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir j tikrinti. Jeigu nut.keiia gyvenamj viet ,ne
vliau kaip per 7 dienas praneti nuosprend primusiam teismui arba bausm vykdaniai
institucijai. Jeigu teismas paskyr b nenumatyt draudim ir pareigojim, j vykdymo tvark
nustato pataisos inspekcija. Nuteistasis turi teis visa tai pasksti. Pi atlieka tokias f-jas : 1) tvarko
personaline nuteistj skait; 2) kontroliuoja bausms atlikimo tvark ir kaip nuteistieji laikosi
nustatyt draudim bei vykdo pareigojimus; 3) skiria nut.paskatinimo priemones ir nuobaudas.
9.3 Paskatinimas ir nuobaudos
U ger elges ir pavyzding draudim laikymsi pi pareignai gali skirti tokias paskatinimo
priemones : 1) padk; 2) prie termin panaikinti paskirti nuobaud; U vengim atlikti paskirt
nuobaud , pi gali skirti tokias nuobaudas : 1) spjimas; 2) grietas papeikimas;. Vengiantiems
atlikti la bausm nuteistiesiems apylinks teismas pi teikimu i bausm pakeiia aretu.
9.4 Aretas
35

Aretas tai viena i kriminalini bausmi , nustatyt LR BK. Ypatyb atliekant i bausm
nuteistiesiems negali bti taikomas lygtinis atleidimas nuo areto prie termin arba bausms dalies
pakeitimas velnesne. Aret vykdo aretins, kurias steigia, reorganizuoja LR Vyriausyb TM
teikimu. Visas aretas atliekamas vienoje aretinje. Perkelti nuteistj kit galima tik ligos ar
iimtini aplinkybi atveju. aretines atlikti bausms priimami : 1) i kardomojo kalinimo viet
nuteistieji, kuriems nuosprendis siteisjo. 2) nuteistieji, kurie po nuosprendio , kuriuo paskirtas
aretas , siteisjimo buvo suimti; 3) nuteistieji, kurie po nuosprendio , kuriuo paskirtas aretas
nustatant atlikti ji poilsio dienomis, siteisjimo susitar su KD prie TM dl paskirtos bausms
atlikimo slyg. Aretinse vyrai ir moterys , suaugusieji ir nepilnameiai turi bti laikomi izoliuoti
vieni nuo kit arba atskirose aretines. Nuteistj, kuriems paskirtas aretas, pataisos priemons yra
areto bausms atlikimo reimas bei socialins reabilitacija. Reimas tai diferencijuot areto
bausms vykdymo slyg ir atliekani aret nuteistj elgesio taisykli visuma. Nuteistieji
laikomi rakinamuose kamerose. i nut (9.6)spec.teiss ir pareigos panaios nut.terminuotu
laisvs atmimu laikom kaljime parast.grupse. aret atliekani nut.teiss : 1) 1 trumpalaikis
pasimatymas per 30 par sus sutuoktiniu, artimaisiais; 2) per 30 par gauti 1 pato ar perduodam
siuntin, smulkij paket su spauda; 3) kasdien 1 h., o 1 ir 2 gr.invalidai, nepilnameiai ir ligoniai 2
h. pasivaikiojim; 4) leidus aretins direkt.ivykti namus dl svarbi eimynini aplinkybi;
aret atliekantis nut.gali dirbti,jei aretins administracija pasilo ir nut.sutinka. administracija turi
teis nemokti. Socialin reabilitacij organizuoja- aretins administracija . teis dalyvauti iame
darbe turi valstybs ir savivald.institucijos ir staigos, visuomenins ir religinms organizacijos.
Pagrindins soc.reab.formos ; 1) individualus ir grupinis darbas su nut.atsivelgiant asmenyb,
ami, lyt.2) kultros ir sporto renginiai; 3) pagalba sprendiant nuteistj problemas;p 4)
paskatinimo priemoni ir nuobaud skyrimas. Kiekvienoje aretinje veikia psichologin tarnyba,
kuri atlieka tokias f-jas : 1) tiria aret atliekanius nut.ir teikia rekomendacijas administracijai dl
coc.reabilitacijos; 2) konsultuoja administracij darbo su nut.klausimais. 3) atlieka ind.ir grupin
nut.psichologin terapij.
9.7 Poilsio dienomis atliekamo areto ypatumai
irti 4kl.Poilsio dienomis atliekam aret nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat
veni ir savo atostog dienomis. Dl to per 7 dienas po nuosprendio nuteistasis privalo susitarti
su KD . apie susitarimo slygas KD pranea nuosprend primusiam teismui ir aretinei, prokurorui.
9.8 Paskatinimas ir bausms areto metu
U ger elges ir strop darb areto atlikimo metu nuteistiesiems gali bti skiriamos tokios
paskatinimo priemons : 1) padka; 2) galiojanios nuobaudos panaikinimas prie termin; 3)
pasivaikiojimo laiko pailginimas 1h. U bausms atlikimo tvarkos paeidim areto metu
nuteistiesiems gali bti skiriamos tokios nuobaudos : 1) spjimas; 2) grietas papeikimas; 3)
pasivaikiojimo laiko panaikinimas; 4) udarymas karcer iki 10 par, o nepilnameiams iki 5
par; 5) poilsio dienomis atliekamo areto pakeitimas paprastu aretu, atliekamu prastine tvarka.
10 TEMA LAISVS ATMIMO BAUSMI VYKDYMO TVARKA IR SLYGOS
10.1 L.a. bausms svoka, turinys ir elementai.
Tai viena i kriminalini bausmi, kuri skiriama nusikaltim padariusiam asmeniui, skiriama u
pavojingus nusikaltimus. Paskirtis 1) sulaikyti asm. nuo nusikaltim veik darymo;2)nubausti
nusikalstam veik padarius asm.;3) atimti ar apriboti nut. asmeniui galimyb daryt naujas
nusikalstamas veikas;4)paveikti bausm atlikusius asm., kad laikytsi st. ir vl nenusikalt;5)
utikrinti teisingumo princ. L.a. bausm-nusikaltim padariusio asm. izoliavimas pgl. siteisjus
apkaltinamj teismo nuosprend, patalpinant j t.t. laikotarpiui spec.valstybin staig, siekiant jo
pataisymo tikslo. L.a, turin apibdina kokybinis ir kiekybinis elementai. Bausms esm sudaro
fizinis asm.izoliavimas, o turin-t.t. teisi ir laisvi apribojimas bei spec. teisi ir pareig
nustatymas.Terminuotas l.a. g.b. skiriamas muo 3mn. iki 20m.Kai bausm nepilnameiui, jos
minimum sudaro pus minimalios bausms(negali viryti 10m.).Turinio kokybinis elementas
36

apima: judjimo laisvs apribojim, darbo teisi apribojim, prieir, gyv. vietos pasirinkimo
apribojim, ryi su ioriniu pasauliu aprib., gyvenimo bdo reglamentavim.
10.2 Terminuoto l.a. bausms vykdymo tvarka ir slygos ir vietos. Nut. laikymo P slygos ir
ypatumai.
Bausm vykdoma pataisos namuose, kaljimuose, atvirose kolonijose, gydymo-pataisos namuose,
l.a.atmimo viet ligoninse, nepilnam. pataisos namuose.Nut. suskirstomi:1)pataisos namuosepaprast,lengv,drausmin gr.2) l.a. viet gydymo staigose paprast, lenvj, drausmin; 3)
nepiln. Pataisos namuose paprast, lengv; 4) kaljimuose-paprast, drausmin.U nepriekaiting
elges suaugusieji, atlik ne maiau kaip 1m. paskirtos bausms, perkelti i paprastos lenvj,i
drausmins paprast; nepilnam., atlik ne maiau kaip 6 mn.perkelti i paprastos
lengv.Kaljimuose, u bausms atlikimo reimo reikalavim paeidim i paprastos gr.
drausmin nuo 2 6 mn.P u sisteming paeidinjim, piktybik reimo paeidim i lengvos
paprast ar i papr. drausmin.Nut. kuriems 1 kart paskirtas l.a. ir bausm atlikti nustatyta
pataisos namuose, g.b. palikti kardomojo kalinimo vietose atlikti kio darbus.Atskirose P t.b.
laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnameiai, Nut. kuriems paskirtas l.a. 1 kart, u
tyinius ir neatsargius nusik., usienieiai, buv ,esantys valst. Tarnautojai, politikai, nuteisti u
sunkius ir l. sunkius nusik., pavojingi recidyvistai, sergantys AIDS, tuberkulioze doro elgesio ir
paeidinjaniu reim ir t.t.Nut. kurie atlikti l.a. bausm pasisti tiesiai l.a. viet gydymo staigas,
taikomos pataisos namuose paprastai gr. priskirt nut. laikymo slygos.Pataisos namuose paprastai
ir lengvjai gr. priskirti nut. gyvena bendrabuiuose, o drausminei gr. nakties metu urakinami gyv.
patalpose, rengtose pgl.kamer rengimo reikalavimus.Nut. kuriems suj 18 m. ir aikiai m
taisytis, g.b. paliekami nepiln.pataisos namuose iki bausms pabaigos, bet ne ilgiau, kai jiems sueis
21 m.Kaljimuose l.a. bausm atlieka pilnameiai asm. nuteisti u l. sunkius nusikaltimus, nuteisti
iki gyvos galvos.Atvirose kolonijose bausm atliek u neatsargius ir nesunkius tyinius
nusikaltimus pilnameiai asm. 1-oje atviroje kolonijoje g.b. laikomi ir nut. vyrai ir moterys.
10.3 Moter ir nepilnam. l.a. bausms atlikimo ypatybs
Nepilnam. pataisos namuose l.a. bausm atlieka nepilnam. nut. bei pilnameiai, palikti ioje
staigoje. Nut. kuriems suj 18 m. ir kurie pradjo taisytis, g.b. paliekami iki bausms laiko
pabaigos, bet ne ilgiau kaip sueis 21m.Nepilnam. pataisos namuose- lenvoji ir paprastoji
gr.Nepilnam. atlik ne maiau kaip 6 mn. paskirtos bausms, perkelti i paprastos lengv.
Atlikusiems ne maiau kaip 3 mn. bausms, g.b. leidiama ivykti be palydos u pataisos nam
teritorijos rib.
Moterys, kurios P tapo nios, i pataisos nam ar kaljimo perkeliamos pataisos namus
turinius vaik (kdiki) namus.Nioms ir vaik iki 3m. turinioms motinoms pataisos nam
administracija gali leisti gyventi ne pataisos nam teritorijoj, kol vaikui sueis 3m.Jos turi teis: turt
gryn pinig, paskambint telefonu,gaut, sist neribot kiek laik, pao, perduodamus siuntinius
bei pasimatymus; nustatytu laiku laisvai vaikioti pataisos nam diriko nustatytoje
teritorijoje.Kurios paeidinja reim, teis gyventi ne P teritorijoje teis, panaikinama.
10. 4 L.a. iki gyvos galvos vykdymo tvarka, slygos. Asm., nuteist iki gyvos galvos ,teisin
padtis.
i bausm- alternatyva mirties bausmei.i bausm neribojama terminais.kalinti iki gyvos galvos
gali tiktis palengvinti savo dali tik per malon, kurios prayti leidiama atlikus ne maiau kaip 10
m.bausms.st. numato galimyb suvelninti l.a. iki gyvos galvos bausm, bet terminas negali bti
trumpesnis kaip 25 m. Nut. iki gyvos galvos bausm atlieka kaljimuose.Pirmuosius 10 m. bausms
atlik, atsivelgiant elges bausms metu, saugumo reikalavimus ir kai yraadministracijos kaljimo
teikimas, apylinks teismo nutartimi g.b. perkelti pataisos namus tsti bausms.Kaljimuose
laikomi po 1,o j sutikimu po 2. Pataisos namuose ie nut. laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kt.
nut. Specialios j teiss: u asm. sskaitoj turimus pinigus nusipirkt maisto, paskambinti telefonu,
naudotis teliku, magu, kompu, sist, gaut neribot kiek laik, gaut teisin pagalb, sudaryt

37

santuok, kasdien pasivaikioti lauke, sudaryti civilinius sandorius irt.t.Turi ir spec. pareigas ir
jiems taikomi draudimai, kurie privalomi terminuot l.a. bausm atliekantiems nut.
11 TEMA SPECIALIOSIOS NUTEISTJ,KURIEMS PASKIRTOS LAISVS
ATMIMO BAUSMS,TEISS IR PAREIGOS
11. 1 Nuteist, kuriems paskirtos l a bausms, spec teisi, teist interes ir pareig svoka,
reikm, bendra charakteristika.
LR BVK ypa daug dmesio skiriama nuteistj l a bausmmis specialiosios teisins padties
reglamentavimui. BVK IV dalies X skyriaus 6 skirsnis pavadintas Spec nuteistj, kuriems
paskirtos l a bausms, teiss ir pareigos. Pareigas nustato tik LR statymai. Nuteistojo elges gali
suvaryti tik draudimas arba pareiga. Pirmoji nuteistj, atliekani l a bausmes, spec teisi ir
pareig ypatyb yra tai, kad jos realizuojamos nuolat (pvz.,specialioji teis susirainti, specialioji
pareiga laikytis nustatytos pataisosstaig tvarkos), todl kad jos, yra tiesiogiai susijusios su
bausms esme, priemonmis ir metodais, kuriuos taikant siekiama laisvs atmimo bausmi tiksl.
Antroji nuteistj, atliekani laisvs atmimo bausmes, specialij teisi ir pareig ypatyb yra
tai, kad nuteistj laisvs atmimu pagrindins ir pilietins teiss ir pareigos yra beveik pastovios
(pvz., pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 m, turi rinkim teis), o i asmen
specialiosios teiss ir pareigos kinta priklauso nuo pataisos staigos grups (paprastosios,
lengvosios, drausms), kuriai priskirti nuteistieji, statymo nustatyt laikymo slyg, nuteistj
elgesio ir valstybs bausmi vykdymo politikos pokyi. Treioji nuteistj, atliekani laisvs
atmimo bausmes, specialij teisi ir pareig ypatyb yra tai, kad jos nustatomos tiktai bausmi
vykdymo teiss normomis, arba nea ryki pokyi esamus teisinius santykius, susiklosiusius
tik tarp nuteistj laisvs atmimu ir ias bausmes vykdani institucij kaip ypating teisi ir
pareig subjekt. Spec nuteistj l atmimu pareigos ireiktos vien ar kit veiksm draudimais
arba prieingai pareigojimais atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Vien ar kit nuteistj
laisvs atmimu veiksm draudim prieastys yra noras utikrinti nuolatin nuteistj laisvs
atmimu prieir, ukardyti galimus pabgimus, alinti slygas, skatinanias galimus iurkius
nuteistj laisvs atmimu nustatyto reimo ir pataisos staig vidaus tvarkos paeidimus ir net
nusikalstamas veikas. Specialiosios pareigos, ireiktos draudim pavidalu, yra baudiamojo
pobdio, nors j vykdymas ar susilaikymas nuo draudiamo veiksmo turi drausminani reikm.
Specialij pareig nustatymas nuteistiesiems, atliekantiems laisvs atmimo bausmes, turi tiksl
auklti juos drausmingais, gerbianiais statymus ir turiniais atsakomybs jausm asmenimis
Nuteistieji, atliekantys l a bausmes, privalo laikytis nustatytos pataisos staig tvarkos. Pataisos
staigose tvarka palaikoma, jeigu nuteistieji laikosi dienotvarks. Tai nuteistj specialioji teis, o
kartais ir spec pareiga, turinti aukljamj pobd. Nuteistiesiems u iniciatyv ir aktyv dalyvavim
socialins reabilitacijos programose gali bti skiriamos paskatinimo priemons. Spec nuteistj
laisvs atmimu pareigos, ireiktos kaip pareigojimas atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, neturi
tikslo nuteistiesiems sukelti fizini kani. Jos daro didel drausminant ir aukljamj poveik
nuteistiesiems. ios specialiosios pareigos vis ri pataisos staigose beveik vienodos ir
nepriklauso nuo nuteistj elgesio pokyi. BVK 110 str nustato specialisias nuteistj, kuriems
paskirta laisvs atmimo bausm, pareigas:
1. L a bausm atliekantys nuteistieji privalo:
1) laikytis nustatytos pataisos staig tvarkos;
2) vykdyti pataisos staigos administracijos reikalavimus;( be abejo tik teistus)
3) administracijos paskyrimu eils tvarka budti gyvenamosiose patalpose;( budjimo tvarka
nustatoma direktoriaus sakymu. Atliekantys nuobaud baudos , drausms izoliatoriuje ar karceryje
kiekvien par eils tvarka skiriami budiniaisiais kamerai tvarkyti)
4) tausoti pataisos staigos turt. ( nustato materialin atsakomyb u padaryt staigai al)
2. Laisvs atmimo bausm atliekantiems nuteistiesiems draudiama:

38

1) organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaues ir kitus neteistus renginius ir juose

dalyvauti; (tokie veiksmai st-mu draudiami kartu su riaumis irk t neteistais renginiais.
Draudiamas ir dalyvavimas juose. Draudimo paeidimas gali uitraukti drausmin atsakomyb bei
laikin kai kuri spec teisi sustabdym)
2) steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti j veikloje; ( leidia iskyrus kaljimus
steigti visuomenines organ, bet ne politines ir pan partijas)
3) sigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius grimus ar j surogatus, narkotines,
psichotropines ar kitas psichik veikianias mediagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus,
naudoti toksines priemones;( kai kuri ivardint BVK 1 priede mediag ir grim : narkotik,
nam gamybos alkoh sigijimas, gaminimas, platinimas utraukia baud ats. Nuteistiesiems
draudiama be gydytojo leidimo naudoti medikamentus. Kas dien P medicines specialistas privalo
aplankyti nut ir iduoti vaistus isitikinant kad tinkamai vartojami. J iniciatyva isigyti vaistai
laikomi P sveikatos prieiros tarnyboje)
4) pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybs turt kitiems
kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos staig administracijos darbuotojams; taip pat atlikti
mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek
pataisos staig administracijos darbuotojams; ( paslauga laikoma draudiama jei ji yra asmeninio
pobdio ir nuteist u jos teikim i kt asm gauna materialins ark t naudos)( pareignas gali bti
atleistas i tarnybos jei neteistai perdav asmenims laikomiems P arba neteistai gavo i j
mediag, dirbini ar daigt)
5) daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims;
6) platinti be pataisos staigos administracijos leidimo rankraius ir kitus leidinius;
7)kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos staig administracijos
reikalavimus;
8) reikalauti bet kokios paslaugos i kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizin ar psichin smurt
prie kitus asmenis.
3. Nustatyt pareig ir draudim nesilaikantys nuteistieji atsako pagal LR statymus.LR BVK 1
priedas nustato daikt ir reikmen, kuriuos draudiama turti laisvs atmimo bausm atliekantiems
nuteistiesiems, sra. Kad nuteistieji, atliekantys laisvs atmimo bausmes, galt dalyvauti
mokamoje darbinje veikloje, tenkinti savo materialinius ir ypa kultrinius poreikius, naudotis
sveikatos prieiros paslaugomis ir turti ryius su ioriniu pasauliu, jiems statymo yra suteiktos
specialiosios teiss. i teisi apimtis, skirtingai negu specialij pareig, priklauso nuo bausmes
vykdaniose institucijose nustatyto reimo ir nuteistj elgesio.
11. 2. Nuteistiesiems leidiama u asmeninse sskaitose turimus pinigus sigyti maisto produkt
ir btiniausi reikmen. TM nustato draudiam sigyti daigt ir btiniausi reikmen sra.
Nuteistiesiems leidiama u asmeninse sskaitose turimus pinigus sigyti neribot kiek literatros
ir raomj reikmen, taip pat prenumeruoti laikraius ir urnalus.teis prenumeruoti turi j
sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimi giminaiiai irk t fiziniai jurid asm.draudiama sigyti, platinti
smurt ir iaurum propaguojanius ir pornografinius.
11. 3. Nuteistiesiems leidiami pasimatymai: trumpalaikiai iki 4 valand ir ilgalaikiai iki 2
par . trumpalaikiai vyksta P atstovo akivaizdoje, bet pokalbio neklausoma. Trumpalaikis gali bti
nut pageidavimu pakeistas telef pokalbiu. Ilgalaikiai suteikiant teis kartu gyventi su sutuoktiniu,
sugyventiniu, artimais gimin ar su asm su kuriuo turi bendr vaik, jei nei nuteis nei kitas asm nera
sudars santuokos arba neturi sugyventini. Nuteis pageidavimu vienas ilgalaikis gali bt pakeistas
2 trumpalaikiais ar 2 telef pokalbiais. Paliktiems kio darbams kai ner slyg suteikti ilgalaikio
suteikia 3 trumpalaikius. Serganiam sunkia liga gresiania gyvybei P direktorius privalo leisti
aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui, ar artimiems giminaiiams. Nuteistiesiems sutuoktiniams per
metus gali bti suteikiamas 2 ilgalaikiai pasimatymai, j viet nustato direktoriai. Nuteistiems kurie
bausm atlieka paprastoj ar lengvojoj gr P direktoriaus ar j pavaduojanio pareigno nutarimu gali
bti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Pavyzdiui, pataisos namuose
39

paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teis per 3 mnesius gauti vien ilgalaik ir vien
trumpalaik pasimatym, lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teis per 2 mnesius gauti vien
ilgalaik ir vien trumpalaik pasimatym, o drausms grupei priskirti nuteistieji neturi teiss gauti
pasimatym
11. 4. Nuteistiesiems leidiama gauti pato ir perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus
su spauda .vienas pato siuntinys 10 kg, o perduodamas siuntinys- 15 kg. Pavyzdiui,
kaljimuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teis per 2 mnesius gauti vien pato arba
perduodam siuntin ir neribot kiek smulkij paket su spauda, o drausms grupei priskirti
nuteistieji neturi teiss gauti pato arba perduodam siuntini, nors turi teis gauti neribot kiek
smulkij paket su spauda. P administracija gali priimti maisto produkt ir drabui labdaros
siuntas.
11. 5. Nuteistiesiems, iskyrus laisvs atmimo bausm atliekanius pataisos staigose
drausms grups laikymo slygomis, leidiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba
artimj giminaii perduotais neiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo
magnetofonais, neiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterini aidim aparatais ir kitais Pataisos
staig vidaus tvarkos taisyklse nurodytais daiktais. I t kurie naudojimusi piknaudiauja ar
perkelti drausmin gr tie daiktai motyvuotu P direktoriaus nutarimu paimami ir saugomi P.
Grainami j perdavusiems asm pagal j arba nuteistojo raytin pareikim, arba kai perkeliamas
paprast gr, ar atleidiamas nuo bausms ar pakleidiamas.
6. Nuteistiesiems leidiama turti laikrodius, pagamintus ne i brangij metal, dvti savo
drabuius ir avti savo avalyn . juos gauna pato ar perduodamais siuntiniais, pasimatym metu
ar perka parduotuvje.
7. Nuteistiesiems leidiama gauti pinigines perlaidas ir sisti jas sutuoktiniams, sugyventiniams
bei artimiesiems giminaiiams ir pataisos staigos direktoriaus arba j pavaduojanio pareigno
leidimu kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai raomi nut asm sskait. , o turintiems
teis turti gryn teikiami.
8. Nuteistiesiems leidiama sisti ir gauti neribot kiek laik . susirainjimas draudiamas
tarp kard kalinimo vietoje, aretinje, P laikom nuteis, kurie tarpusavy ner sutuoktiniai ar artimi
giminaiiai. P gautus laikus teikia, o gautus isiunia adresatams ne vliau kaip per 3 darbo
dienas. Siuntimo ilaidas apmoka nuteis. Prokuroro ar staigos direktoriaus motyvuotu nutarimu ar
teismo nutartimi gali bti cenzruojami, kad ukirsti keli paeidimams ar nusikalstamoms
veikoms.
9. Nuteistieji turi teis kreiptis su pasilymais, praymais (pareikimais), peticijomis ir
skundais valstybs ir savivaldybi institucij pareignus ir tarnautojus, visuomenines
organizacijas bei tarptautines institucijas. Valstybs ir savivaldybi institucij pareignams ir
tarnautojams bei tarptautinms institucijoms, kuri jurisdikcij ar kompetencij priimti LT bausmes
atliekani nuteistj pareikimus yra pripainusi LR, adresuoti pasilymai, praymai (pareikimai)
ir skundai necenzruojami ir isiuniami per vien darbo dien nuo j gavimo momento. Atsakymai
nuteistj pasilymus, praymus (pareikimus), peticijas ir skundus per tris darbo dienas nuo j
gavimo momento teikiami nuteistiesiems pasiraytinai. Nuteistieji turi teis tiesiogiai kreiptis
Respublikos Prezident, Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybs nar, prokuror, Seimo
skiriam kontrolieri arba Teisingumo ministerijos atstov i asmen lankymosi pataisos staigose
metu . prie nuteis skund, praym jei reikia pridedami P aikinamieji ratai. Nuteist-iesiems
draudiama sisti anoniminius ir kolektyvinius skundus. Draudiama kreiptis su skundais ar
praymais kit nuteist vardu ar ne per P administracij. Pato ilaidas apmoka pats nuteis.
10. Nuteistieji, atliekantys laisvs atmimo bausmes, turi teis gauti teisin pagalb. Advokat
lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu pasimatym skaii
neskaitomi. Susitikimai vyksta P administracijos nustatytu laiku ir negali tstis ilgiau nei 8 val.
Nuteistieji teisin pagalb gali gauti vadovaujantis LR valstybs garantuojamos teisins pagalbos
statymu.
40

11. Nuteistieji turi teis paskambinti telefonu. P direktorius turi teis leisti 1 kart paskambinti jei
yra svarbios prieastys. Skambinti leidiama jei jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryio
paslauga u kuri moka kitas abonentas. Tel pokalbis negali trukti ilgiau nei 15 min. kam skambinti
pasirenka nuteistasis. Kard kalinimo, aretinse, P laikom nuteist tarpusavio pokalbiai
draudiami. Skundai, peticijos, praymai telefonu neperduodami. nepilnamei pataisos namuose
paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teis vien kart per dvi savaites paskambinti telefonu, o
lengvajai grupei priskirti nuteistieji paskambinti telefonu neribotai.
11. Nuteistieji, atliekantys laisvs atmimo bausmes, turi teis kasdien pasivaikioti gryname
ore . vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje. Jo trukm gali bti sutrumpinta dl
nepalanki oro slyg, jei su tuo sutinka nuteist. Gali bti nutrauktas jei paeidia vidaus tvark.
Pvz, kaljimuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teis gauti kasdien pasivaikioti
pusantros valandos, o ligoniai pagal gydytojo ivad dvi valandas, drausms grupei priskirti
nuteistieji vien valand
12. Nuteistieji, laikomi pataisos staigose lengvosios ir paprastosios grupi laikymo slygomis
ir atlikusiems ne maiau kaip pus, o nepilnameiams atlikusiems ne maiau kaip vien
tredal teismo paskirtos bausms, gali bti leista vien kart per 3 mnesius 3 paroms
parvykti namo . leidim duoda P direktorius, atsivelgdamas asmenyb, kokia bausms dalis
atlikta, elges. Ivykos laikas skaitomas bausms atlikimo laik. Apie ivyk praneama
prokurorui bei vietovs kur vyksta policijos komisariatui. BVK 104 str 3 dalyje pasakyta, kad
trumpalaik ivyka namus tai nuteistj teis.
13. Nuteistiesiems, laikomiems atvirose kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir
paprastosios grupi laikymo slygomis bei nepilnamei pataisos namuose, gali bti
leidiama ivykti u i pataisos staig rib ne ilgiau kaip 10 par dl sutuoktinio, sugyventinio
ar artimojo giminaiio mirties ar sunkios ligos, pavojingos ligonio gyvybei, taip pat dl gaivalins
nelaims, padariusios didels materialins alos nuteistajam ar sutuoktiniui, sugyventiniui arba
artimiesiems giminaiiams . leidim duoda P direktorius, atsivelgdamas asmenyb, elges, kokia
bausms dalis atlikta. Ilaidas apmoka nuteistasis. Vyksta su palyda arba be jos, nepilnameiai su
palyda. Suaugusiems ivykos metu gali bti udti antrankiai. Apie ivyk praneama prokurorui,
vietovs kuri vyksta policijos komisariatui.
14. Laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji turi teis dienotvarkje numatyto
laisvalaikio metu pataisos staigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines
apeigas . P administracija privalo utikrinti kad apeigos netrukdyt kit nuteist poilsiui. Tikini
nuteis grupiniu pageidavimu, suderinus su P administracija gali bti pakviestas dvasininkas.
15. Laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji turi teis LR CK nustatyta tvarka
sudaryti santuok. ji sudaroma vienoje i P, kurioje atliekama bausm. Ilaidas apmoka patys.
Gali dvti tai progai skirtus drabuius. P direktorius turi teis suteikti vien papildom ilgalaik
pasimatym.
Nuteistieji laisvs atmimu turi teis LR CK nustatyta tvarka disponuoti savo turtu, esaniu ne
pataisos staigoje, t p per atstov sudaryti sandorius, iskyrus sandorius, kurie dl savo pobdio
gali bti sudaromi tik asmenikai .
16. Laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji usienieiai turi teis per LR URM palaikyti
ryius su savo valstybi diplomatinmis atstovybmis ir konsulinmis staigomis bei
tarptautinmis organizacijomis . Tarpt sut numatytais atvejais ir tvarka tiems kuriems paskirta L
atmimo bausm gali bti perduoti bausms atlikti kit valstyb.
Laisvs atmimo bausm atvirose kolonijose bei pataisos namuose lengvosios grups laikymo
slygomis atliekantys nuteistieji turi teis usiimti individualia darbine ar krybine veikla . veikla
leidiama laisvu nuo darbo metu. P direktorius turi leisti veikla usiimti ir darbo metu.
Baudos arba drausms izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji laisvs atmimu turi teis
skaityti knygas, urnalus, laikraius ir kit literatr, jiems leidiama kasdien vien valand
pasivaikioti .
41

Tai nra isamus ia pateikt nuteistj, atliekani laisvs atmimo /bausmes, specialij pareig
ir teisi sraas.
12 TEMA NUTEISTJ LAISVS ATMIMU KLASIFIKACIJA
12. 1 Nuteistj laisvs atmimu klasifikavimo samprata, paskirtis ir kriterijai.
Nuteistj laisvs atmimu klasifikavimas tai j suskirstymas tam tikras grupes pagal skirtingus
kriterijus siekiant sudaryti palankias slygas, kad bt kiek galima efektyviau pasiekti laisvs
atmimo bausms vykdymo tikslus.
Nuteistj laisvs atmimu klasifikavimas tai j suskirstymas giminingas kategorijas
atsivelgiant nusikalstamos veikos pobd ir pavojingumo visuomenei laipsn, ankstesn teistum,
lyties, amiaus ir kitas asmenybs ypatybes.
Klasifikavimo paskirtis:
1. nuteistj laisvs atmimu skirting grupi izoliavimas tam, kad labiau visuomenei pavojingi
nusikaltliai negalt daryti neigiamo poveikio maiau visuomenei pavojingiems nusikaltliams.
2. sukurti racionali laisvs atmimo bausmes vykdani institucij sistem.
3. individualizuotas pataisos poveikio priemoni ir metod taikymas.
4. Optimalaus santykio tarp visuomenei pavojingos veikos ir nusikaltlio bei nubaudimo priemoni,
sudarani bausms turin, nustatymas.
5. Tinkam slyg laisvs atmimo bausmei vykdyti sudarymas.
Udaviniai utikrinti, kad bt pasiekti laisvs atmimo bausms vykdymo tikslai.
Pgl baudiamosios teiss normas nusikaltliai klasifikuojami pagal padarytas nusikalstamas
veikas: padar nesunkius nusikaltimus; padar apysunkius nusikaltimus; padar sunkius
nusikaltimus; padar labai sunkius nusikaltimus; padar baudiamj nusiengim.
Pgl asmenybs pavojingum visuomenei: recidyvistai; pavojingi recidyvistai; pirm kart padar
nusikaltim.
Pagal ami, nuo kurio atsiranda baudiamoji atsakomyb: suaug nusikaltliai; nusikaltliai,
kuriems dar nesujo 18 m. amius.
Pgl kalts formas: nusikaltliai, kurie padar tyin nusikalstam veik; nusikaltliai, kurie padar
nusikalstam veik dl neatsargumo.
Pgl teistum: nusikaltliai, kurie turi teistum; nusikaltliai, kurie neturi teistumo.
Nuteistj laisvs atmimo bausmmis klasifikacija vykdant bausmes atliekama teisinio, biologinio
ir profesins veiklos kriterij pagrindu.
Nuteistj l a b klasifikavimas pagal teisin kriterij tai vis nuteistj laisvs atmimu
suskirstymas grupes priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pobdio ir pavojingumo
visuomenei laipsnio bei nusikaltlio asmenybs pavojingumo.
Nuteistj l a b klasifikavimas pagal biologin kriterij tai vis nuteistj laisvs atmimu
suskirstymas pagal lyt, ami, sveikatos bkl. Nuteistieji laisvs atmimu, kuriems nra 18 met
amiaus, atskiriami nuo suaugusi nuteistj. Nuteistieji, sergantys aktyvia plaui tuberkulioze,
atskiriami nuo kit nuteistj.
Nuteistj l a b klasifikavimas pgl profesins veiklos kriterij tai vis nuteistj laisvs
atmimu suskirstymas buvusius ar esamus politikus, teissaugos, teism, prokuratros, kontrols,
valdios ir valdymo institucij pareignus ir tokiais nedirbusius nuteistuosius.
Nuteistuosius l a b galima klasifikuoti pgl psichologin kriterij tai nuteistj laisvs atmimu
suskirstymas pagal asmens savybes remiantis psichologijos mokslu ir charakterio tip klasifikacija.
Remiantis iuo kriterijumi nuteistuosius laisvs atmimu praktikai galima suskirstyti
nuteistuosius laisvs atmimu u chuliganizm, panaudot fizin smurt, sukiavim, vagystes ir
pan.
Nuteistuosius l a b galima klasifikuoti pgl pedagogin kriterij tai nuteistj laisvs atmimu
suskirstymas pagal grupes priklausomai nuo to, kokius pedagoginius udavinius sprs pataisos
staigos administracija.
42

Psichologinis nuteistj laisvs atmimu klasifikavimo kriterijus bausmi vykdymo teiss normose
nesutinkamas.
Teisinio, biologinio, profesins veiklos ir pedagoginio kriterij pagrindu yra pagrsta nuteistj
laisvs atmimo bausmmis klasifikacija bausmi vykdymo teisje.
12. 2. Nuteistj l a klasifikacijos ir l a b vykdymo slyg skirtingoms nuteistj grupms
diferenciacijos santykis.
Nors BT nusikaltli ir BVT klasifikacijos i esms sutampa, taiau jos skiriasi pgl tiksl.
Pagrindinis BT nusikaltli klasifikavimo tikslas yra tas, kad bt teisingai sprendiamas
nusikaltlio patraukimo baud. atsakomybn ir bausms dydio nustatymo klausimas, kad bausms
dydis atitikt nusikalstamos veikos pobd ir jos pavojingum visuomenei bei nusikaltlio
asmenyb. Pagrindinis BVT nuteistj laisvs atmimu klasifikavimo tikslas yra tas, kad bt
utikrintas diferencijuotas bausms vykdymas skirtingoms nuteistj grupms bei utikrinti
maksimal laisvs atmimo bausms vykdymo efektyvum.
Pgl organizuojama laisvs atmimo bausmes vykdani institucij sistema. P sistema yra
organizuota vadovaujantis nuteistj laisvs atmimu klasifikacijos teisinio, biologinio ir i
asmen buvusios ar esamos profesins veiklos kriterijais.
Pataisos namuose laisvs atmimo bausm atlieka pilnameiai nuteistieji, kuriems teismas nustat
atlikti laisvs atmimo bausm pataisos namuose.
Nuteistieji, kurie atlikti laisvs atmimo bausm pasisti tiesiai laisvs atmimo viet gydymo
staigas, laikomi paprastajai grupei priskirt nuteistj laikymo slygomis. Nuteistiesiems, kurie
laisvs atmimo viet gydymo staigas perkelti i pataisos nam, taikomos t grupi, kurioms
nuteistieji buvo priskirti, kol bausm atliko pataisos namuose, laikymo slygos. is reikalavimas
netaikomas, kai pagal gydytoj komisijos ivad tokios laikymo slygos netaikytinos. Laisvs
atmimo viet gydymo staigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kit laikomi vyrai ir moterys,
suaugusieji ir nepilnameiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvs atmimas iki gyvos galvos.
Kaljimuose laisvs atmimo bausm atlieka pilnameiai asmenys, nuteisti u labai sunkius
nusikaltimus, taip pat i pataisos nam perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvs
atmimas iki gyvos galvos.
Atvirose kolonijose laisvs atmimo bausm atlieka u neatsargius bei nesunkius tyinius
nusikaltimus nuteisti pilnameiai asmenys. Vienoje atviroje kolonijoje gali bti laikomi ir nuteistieji
vyrai, ir nuteistosios moterys.
12. 3. Subjektai, vykdantys nuteistj l a klasifikavim ir diferencijavim.
Nuteistj laisvs atmimo bausmmis klasifikavim atlieka teismas, skirdamas bausm, KD prie
TM ir P, vykdanios laisvs atmimo bausmes.
Skirdamas laisvs atmimo bausm, teismas nustato j atlikti atviroje kolonijoje arba pataisos
namuose, arba kaljime. KD prie TM direktorius remdamasis nuteistj laisvs atmimu atskiro
arba izoliuoto laikymo reikalavimais, sakymu nustato P ir nuteistj laisvs atmimu kategorijas,
pgl kurias jie bus skirstomi konkreias P. konkrei P, nustatyt KD nuteistj siunia
kardomojo kalinimo vietos (TI) administracija. P administracija t t laikyti izoliuotus nuo kit
nuteistj buvusius ar esamus v-bs tarnautojus, I ir II grupi invalidus, serganius AIDS
nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbanius nuteistuosius, t p reim
paeidinjanius nuteistuosius.
13 TEMA PATAISOS STAIG REIMAS
13. 1.Laisvs atmimo rimas - viena i nuteistojo pataisymo priemoni. P rimo samprata
ir f-jos.
Bausms vykdymo (atlikimo) reimas tai bausmi vykdymo teiss normomis nustatyta asmen,
nuteist laisvs atmimo bausmmis, laikymo ias bausmes vykdaniose staigose (aretinse,
pataisos staigose) tvarka, kuri utikrinama i staig administracijos veikla, atitinkania laisvs

43

atmimo bausmi (areto, terminuoto laisvs atmimo, laisvs atmimo iki gyvos galvos) paskirtis
(tikslus).
Reimas tai diferencijuot areto bausms vykdymo slyg ir atliekani aret nuteistj elgesio
taisykli visuma (54 str.).
Reimas tai diferencijuot laisvs atmimo bausms vykdymo slyg ir i bausm atliekani
nuteistj elgesio taisykli visuma (112 str.).
Bausms vykdymo (atlikimo) reimas laisvs atmimo bausmes vykdaniose institucijose tai
laisvs atmimo bausmi vykdymo ir atlikimo tvarka, utikrinanti nuteistj apsaug ir izoliavim,
nuolatin prieir, nuteistj vykdym jiems nustatyt pareig, j teisi ir teist interes
realizavim, kiekvieno nuteistojo ir kiekvieno administracijos atstovo saugum, atskir ir izoliuot
skirting nuteistj kategorij laikym, skirtingas nuteistj laikymo slygas priklausomai nuo
teismo nustatytos laisvs atmimo bausm vykdanios staigos ries bei bausms vykdymo slyg
pakeitim.
Reimas reguliuoja nuteistj gyvenim laisvs atmimo vietose.
F-jos: 1. Reimo baudiamoji funkcija realizuojama nustatant nuteistiesiems laisvs atmimo
bausmmis j vykdymo (atlikimo) metu vairius teisi apribojimus. Pirmiausia tai lieia nuteistj
socialinius ryius. Tai, kad nuteistieji laisvs atmimu saugomi ginkluotos apsaugos, u bausms
atlikimo staigos teritorijos rib vyksta su konvojumi, yra ios funkcijos aspektai. Reimo
baudiamoji funkcija atlieka visuomens apsaugos f-j. 2.Reimo aukljamoji funkcija yra tame,
kad l a reimas yra viena i penki nuteistj pataisos priemoni. Reimo tikslas yra ugdyti
nuteistj laisvs atmimu drausm, t.y. iauklti nuteistuosius smoningai elgtis, kad j elgesys
atitikt visuomenje priimtas elgesio taisykles. Reimas nustato elgesio tvark ir numato jos
utikrinimo priemones. Drausminanio poveikio procese nuteistasis imoksta nepaeisti
teistvarkos ir visuomens elgesio norm. Toks rezultatas pasiekiamas tiktai realizuojant grietai
reglamentuot tvark (reimo reikalavimus) aretinse ir pataisos staigose. Bausms atlikimo
reimas priveria laikytis nustatyt elgesio taisykli tuos nuteistuosius, kurie to smoningai daryti
nenori. Tokio sistemingo priveriamojo poveikio idavoje nuteistj laisvs atmimu, kurie buvo
nedrausmingi, elgesys normalizuojasi, susiformuoja kiekvieno nuteistojo atitinkamas elgesio
stereotipas, reikalingas pripratimas ir asmenybs savybs. Nuteistj poelgiai pradeda priklausyti
nuo stabili gdi, kuriuos nuteistiesiems diktuoja smoningas poiris visuomenje veikianias
elgesio taisykles ir teistvark. J elgesys tampa smoningu ir teigiamai motyvuotu. Laisvs
atmimo bausmi reimo aukljamoji funkcija pasireikia elgesio taisykli, pagal savo prigimt
nesani baudiamosiomis, nustatymu ir realizavimu. 3. Rimo aprpinamoji funkcija reikalavimai lemia nuteistj traukimo darb tvark ir darbo organizavim, bendrojo lavinimo ir
profesinio mokymo vykdymo specifik, kultrin masin ir fizkultrin sportin darb. Reimo
normos nustato nuteistj laisvs atmimu materialinio buitinio aprpinimo ir sveikatos prieiros
tvark.
Jeigu reimo baudiamoji ir aukljamoji funkcijos lieia tiktai nuteistuosius laisvs atmimu, tai
aprpinamoji funkcija skirta taip pat ir kitiems bausmi vykdymo teisini santyki subjektams,
pavyzdiui, aretini ir pataisos staig lankytojams. 4.Reimo socialins kontrols (profilaktins)
funkcijos paskirtis yra ukardyti nusikaltimus ir kitus teiss paeidimus, kuriuos gali padaryti kaip
nuteistieji laisvs atmimu, taip ir kiti asmenys, kurie eina aretini ir pataisos staig teritorijas.
Pagrindins nuteistj elgesio socialins kontrols formos yra: valstybin nuteistj prieira;
speciali taisykli, taikom bausms atlikimo metu, nustatymas. Reimo socialins kontrols
(profilaktikos) funkcija atlieka nuteistj laisvs atmimu elgesio vertinim pozityvi (paskatinimo
priemons) arba negatyvi (nuobaudos) sankcij pagrindu. Kuo grietesnis laisvs atmimo
bausms vykdymas (atlikimas), tuo intensyviau realizuojama reimo socialins kontrols
(profilaktin) funkcija.
Laisvs atmimo bausmi reimo funkcijos papildo viena kit ir yra tarpusavyje susijusios.
13. 2. Pagrindiniai P rimo reikalavimai.
44

Reimo taisykls turi tiksl utikrinti: nuteistj laisvs atmimo bausmmis izoliavim, i
asmen apsaug ir nuolatin prieir; atskir skirting nuteistj priklausomai nuo lyties, amiaus,
padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir nusikaltlio asmenybs laikym; nuteistj tiksl ir
nenukrypstam pareig vykdym; nusikalstamos veikos ir kit teiss paeidim darymo
ukardym; nuteistj buities organizavim ir pagarbos visuomens elgesio taisyklms ugdym;
slyg kit pataisos priemoni taikymui sudarym; nuteistj socialini ryi su j eim nariais,
artimaisiais giminaiiais ir bendruomene pagal j gyvenamj ir darbo viet palaikymo
organizavim. Tai yra rimo elementai.
Pagrindiniai reimo reikalavimai yra ie:
* btinas nuteistj izoliavimas ir nuolatin prieira;
*reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas;
*skirting laikymo slyg sudarymas atsivelgiant nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingum ir
pobd, nuteistojo asmenyb ir elges bausms atlikimo metu.
Nuteistj izoliavimo tikslas atskirti juos nuo kriminogeninio poveikio, kuris galimas i anapus
saugomos pataisos staigos teritorijos, bei izoliuoti visuomen nuo nusikalstamo poveikio, kur gali
daryti asmenys, atliekantys laisvs atmimo bausm pataisos staigose.
Nuteistieji laisvs atmimu taip pat izoliuojami tarpusavyje.
Nuteistj izoliavimas aretinse ir pataisos staigose utikrinamas organizuojant i staig
apsaug ir atliekanij laisvs atmimo bausmes prieir. Nuteistj prieira tai aretini ir
pataisos staig administracijos bausmi vykdymo teiss normomis numatyt veiksm ir priemoni
visuma, skirta iose staigose laikom asmen nuolatins kontrols, izoliavimo ir reimo
reikalavim vykdymo utikrinimui, o t p galim nusikalstam veik ir kit teiss paeidim
ukardymui.
Nuteistieji, atliekantys laisvs atmimo bausmes, privalo vykdyti statym reikalavimus ir laikytis
jiems nustatyt elgesio taisykli. Nuteistieji privalo vykdyti bausms vykdymo institucijos, staigos
arba pareigno nurodymus ir sakymus.
Skirting laikymo slyg sudarymo atsivelgiant nuteistojo laisvs atmimu padarytos
nusikalstamos veikos pavojingum ir pobd, nuteistojo asmenyb ir elges bausms atlikimo metu
esme yra galimyb pakeisti nuteistojo teisin padt.
Nuteistj laisvs atmimu bausms atlikimas grindiamas dviem svarbiais principais:
1) nuteistasis, kuriam paskirtas laisvs atmimas, vis bausm turi atlikti vienoje pataisos staigojesiekiama, kad bt sudarytos palankios slygos nuteistojo laisvs atmimu asmenybei itirti ir
atitinkamai su jos ypatybmis bt galima taikyti individualizuotas pataisos priemones bei grupinio
poveikio formas.
2) laisvs atmimo bausms atlikimo slyg nuteistajam pakeitimas vienoje pataisos staigoje arba
perkeliant kit - siekiama stimuliuoti nuteistj laisvs atmimu elges bausms atlikimo metu.
Yra paskatinimo priemons ir nuobaudos, kuri skyrimas nuteistiesiems gali iaukti j teisins
padties pokyius. Priklausomai nuo nuteistojo elgesio laisvs atmimo bausms atlikimo metu,
nustatyt pareig ir draudim laikymosi, poirio darb ir mokymsi, reagavimo psichologin
poveik ir socialins reabilitacijos priemones jo teisin padtis g b velninama arba grietinama.
Laisvs atmimo bausms atlikimo slyg nuteistiesiems pakeitimas vienoje P u nepriekaiting
elges, iniciatyv ir aktyv dalyvavim socialins reabilitacijos programose, strop darb bei
mokymsi galimas ia tvarka:
1) suaugusieji nuteistieji, atlik ne maiau kaip vienerius metus paskirtos bausms, gali bti perkelti
i paprastosios grups lengvj grup ir i drausms grups paprastj grup;
2) nepilnameiai nuteistieji, atlik ne maiau kaip eis mnesius paskirtos bausms, g b perkelti i
paprastosios grups lengvj grup.
Nuteistj perklimas i vienos grups kit paskatinimo tvarka forminamas pataisos staigos
direktoriaus nutarimu.

45

Pakartotinai perkelti suaugusj nuteistj i paprastosios grups lengvj grup arba i drausms
grups paprastj galima ne anksiau kaip po 1m, o nepilnamet nuteistj ne anksiau kaip po
6mn nuo nuobaudos atlikimo dienos arba anksiau, negu sueis 1m arba 6mn, jeigu nuobaud,
kuria panaikintos geresns laikymo slygos, P administracija panaikino prie sueinant 1m arba
6mn.
Laisvs atmimo bausms atlikimo slyg nuteistiesiems pakeitimas perkeliant i vienos pataisos
staigos kit galimas ia tvarka:
1) dl sistemingo bausms atlikimo reimo paeidinjimo nuteistieji nuo 18 iki 21m. g b KD dir.
nutarimu, priimtu pgl nepilnamei PN dir. teikim, perkelti i nepilnamei PN PN bausm atlikti
paprastojoje grupje (LR BVK 82 str.);
2) dl to, kad nuteistieji atliko ne maiau kaip pus paskirtos bausms laiko, kuri elgesys nekelia
pavojaus aplinkiniams, jie g b LR st. nustatyta tvarka teikiami perkelti i kaljimo PN tsti
bausms atlikim paprastosios grups laikymo slygomis (LR BVK 140 str.);
3) kai yra PN dir. teikimas ir nutarimas dl nuteistojo perklimo kamer tipo patalpas su mediaga
apie bausms atlikimo reimo reikalavim paeidim, KD dir. gali pasisti nuteistj i nuobaud
atlikti kaljime (LR BVK 142 str.);
4) dl to, kad nuteistieji laisvs atmimu iki gyvos galvos, laikomi kaljime, atliko pirmuosius 10m.
bausms, ie nuteistieji, atsivelgiant j elges bausms atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir
kai yra kaljimo administracijos teikimas, apylinks teismo nutartimi g b perkelti PN tsti bausms
atlikim (LR BVK 165 str.).
13.3 .P rimo utikrinimo priemons.
Reimo utikrinimo priemons neeina jo turin, j paskirtis kad visi bausmi vykdymo teisini
santyki dalyviai utikrint laisvs atmimo bausmi vykdymo tvark ir slygas. Reimo
utikrinimo priemones galima suskirstyti dvi grupes: Bendrojo pobdio priemons tai
aukljamojo pobdio priemons, utikrinanios statymams paklusn elges ir bausmi vykdymo
teisini santyki subjekt ir dalyvi teistumo laikymsi. Specialiosios priemons tai bausmi
vykdymo statymais ir kitais teiss aktais numatyti poveikio metodai, utikrinantys pataisos
staigose profilaktik, nusikalstam veik ir kit teiss paeidim ukardym.
Reimo utikrinimo bendrojo pobdio priemons. Reimas utikrinamas, jeigu vis pirmiausia
jo reikalavimus vykdo pataisos staig personalas, kuris savo veikla turi sudaryti slygas
teistvarkos ir teistumo bei nuteistj teisi ir teist interes paeidimams pataisos staigose
ukardyti. Tam, kad nuteistj teiss, laisvs ir teisti interesai bt gerbiami ir saugomi, personalas
savo veikl turi vykdyti vadovaudamasis humanizmo principu, t.y. bausms vykdymu nesiekti
mogaus kankinti, iauriai su juo elgtis arba eminti jo orum. Reimo utikrinimas priklauso ir nuo
asmen, kurie lankosi pataisos staigose ir kurie pagal savo veiklos pobd kontaktuoja su
nuteistaisiais. ie asmenys turi laikytis jiems nustatyt elgesio taisykli.
Priemons yra ios:
1) P apsauga;
2) teiss bei reimo paeidim prevencija ir atskleidimas;
3) jimo pataisos staigas ir ijimo i j tvarka;
4) P vidaus tvarka;
5) dienotvark;
6) P administracijos veiksmai nuteistj badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus
administracijos sakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistj neteist grupini veiksm,
iurkiai paeidiani P vidaus tvark, atvejais, taip pat specialij priemoni ir aunamojo
ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka.
Pataisos staig ir jose laisvs atmimo bausm atliekani asmen apsaug vykdo pataisos staig
pareignai.

46

Jeigu pataisos staigoje susidaro ypatinga situacija, staigos apsaugai ir tvarkai palaikyti gali bti
pasitelktos Vidaus reikal ministerijos vieojo saugumo pajgos, atsakingos u viej saugum, ir
policija.
Teiss bei P reimo paeidim prevencija usiima visos tarnybos, dirbanios su nuteistaisiais.
Kiekvienoje P veikia VTT, kuri yra pavaldi P direktoriui ir kuri usiima teiss paeidim
atskleidimu.
jimo P ir ijimo i j tvarka. P yra nustatytas leidim reimas - tai pataisos staigas einani
(i j ieinani) asmen, veam (iveam) krovini ir vaiuojani (ivaiuojani) transporto
priemoni leidimo (ileidimo) tvarka. Paskirtis ukardyti nuteistj, laikom P, pabgimus,
neleisti, kad jiems patekt draudiami turti daiktai, nustatyti per P kontrols ir praleidimo punktus
einani (ieinani) asmen ir vaiuojanio (ivaiuojanio) transporto tvark, nepaeidiant
bendros i staig apsaugos sistemos. Asmenys P gali patekti per kontrols ir praleidimo
punktus tik turdami nustatyto pavyzdio leidimus.
P nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. P vidaus tvarkos taisykls reglamentuoja asmen,
nuteist terminuotu laisvs atmimu, ir asmen, nuteist laisvs atmimu iki gyvos galvos, laikymo
pataisos staigose tvark ir slygas, i asmen teisi bei laisvi, pareig, kurias nustato LR BVK,
utikrinimo ir realizavimo tvark.
Nuteistj laisvs atmimu dienotvark privalo grietai reglamentuoti j elges vis par ir numatyti
darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialins reabilitacijos rengini, taip pat
psichologinei terapijai skirt laik. Nuteistj dienotvark nustato P dir. sakymu. Dienotvark
paskelbiama nuteistiesiems.
Jeigu nuteistieji paskelbia badavim, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos sakymus ir
nurodymus, P dir. arba j pavaduojantis pareignas privalo nedelsdamas isiaikinti badavimo,
atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos sakymus ir nurodymus prieastis, nuteistj
reikalavimus ir j teistum. P dir. arba j pavaduojantis pareignas privalo apie tai nedelsdamas
praneti KD dir. arba j pavaduojaniam pareignui bei prokurorui ir imtis manom priemoni
teistiems nuteistj reikalavimams patenkinti. Jeigu nuteistj reikalavimai yra neteisti, P dir.
arba j pavaduojantis pareignas privalo asmenikai apie tai praneti nuteistiesiems ir pareikalauti
neteistus veiksmus nutraukti. io nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems g b skiriamos
nuobaudos.
Jeigu nuteistieji imasi neteist grupini veiksm, iurkiai paeidiani P vidaus tvark, P dir.
arba j pavad.. pareignas t t, pranes KD dir. arba j pavad. pareignui ir prokurorui, sakymu
laikinai sustabdyti: 1) nuteistj laik isiuntim, gaut laik, pato bei perduodam siuntini ir
smulkij paket su spauda teikim nuteistiesiems;
2) pasimatym suteikim nuteistiesiems;
3) maisto produkt ir btiniausi reikmen pirkim;
4) paskatinimo priemoni skyrim nuteistiesiems;
5) leidim paskambinti telefonu
P g b panaudotos spec. priemons: antrankiai, tramdomieji markiniai ar suriimo priemons,
gumins lazdos, koviniai imtyni veiksmai, dujos, vandensvaidiai, tarnybiniai unys, arvuoiai ir
kita technika.
aunamieji ginklai P g b panaudoti tik iimtiniais atvejais, kai visi kiti manomi bdai ir priemons
panaudoti arba kai dl laiko stygiaus j panaudoti nra galimybs.
P personalas neturi teiss prie kalinius naudoti jg, iskyrus savigyn arba bandymo pabgti ir
aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasiprieinimo atvejais, vadovaujantis statymu arba potvarkiais.
Darbuotojai, kurie buvo priversti panaudoti jg, privalo ja naudotis tik tiek, kiek tai btina, ir
nedelsiant praneti apie incident P virininkui. Personalas t b apmokytas specialios technikos
tramdyti agresyvius kalinius. Iskyrus, ypatingas aplinkybes, personalo nariai, turintys tiesiogin
kontakt su kaliniais, neturi bti ginkluoti. Dar daugiau, jokiomis aplinkybmis personalas, kuris
nebuvo specialiai apmokytas naudotis ginklu, negali jo turti.
47

14 TEMA LAISVS ATMIMO BAUSM ATLIEKANI NUTEISTJ SOCIALIN

REABILITACIJA
14. 1 Soc reabilitacijos samprata, tikslai ir formos.
iame skyriuje nagrinsime ias svokas: socializacija, resocializacija, reabilitacija, socialin
reabilitacija, nuteistj socialin reabilitacija.
Reabilitacija tai asmenybs ugdymo, socializacijos dalis. Dl to pirmiausia aptarsime
socializacijos svok. Socializacija (lot. socialis visuomen) tai individo tapimas visuomeniniu
mogumi, asmenybe; pagrindiniai socializacijos mechanizmai mgdiojimas, taiga,
konformizmas, smoningas sekimas pavyzdiais, masini komunikacijos priemoni ir kultros
taka. Socializacija tai socialini vertybi ir norm primimas; socialinis imokimas ir socialini
vaidmen sisavinimas; tam tikros kultros primimas; tai socialin integracija, socialin adaptacija;
socialins aplinkos valdymas ir jos keitimas. Resocializacija tai pakartotin socializacija.
Reabilitacija (lot. rehabilitatio atgavimas, atkrimas): Tai iekojimas, kaip pagerinti nusikaltlio
charakter ir poir, kad jis ar ji galt gyventi visuomenje nedarydami kit nusikaltim.Lietuvi
kalbos odyne teigiama, kad reabilitacija tai 1) nuteistojo asmens gero vardo, teisi grinimas,
teistumo panaikinimas (teistumas panaikinamas pagal R BK 97 str); 2)sveikatos, darbingumo
grinimas, priemons jiems atgauti: medicinin, darbin, profesin reabilitacija. Analogikai
reabilitacij aikina ir enciklopedija: tai Asmens gero vardo atitaisymas, atgavimas. () Teisi,
kurias asmuo anksiau turjo, grinimas. () Priemoni kompleksas, kurio tikslas atgauti
moni su sutrikusiomis organizmo funkcijomis sveikat ir darbingum. Yra medicinin, socialin,
buitin, darbin ir profesin reabilitacija. Susideda i 2 glaudiai susijusi proces: atstatomojo
gydymo ir socialins adaptacijos.
Socialin reabilitacija tai socialini, psichologini, pedagogini, teisini priemoni taikymas
socialiai deadaptuotiems asmenims, kad bt atkurtos pagrindins asmenybs funkcijos, fizin,
psichin sveikata ir dorov, socialinis statusas. Socialin reabilitacija socializacijos dalis. Taigi
nuteistj socialin reabilitacija tai visuomens kultros, pataisos staig darbuotoj, valstybs
bei savivaldybi institucij ir staig, visuomenini organizacij, religini bendruomeni ir bendrij
bei kit juridini ir fizini asmen ir nuteistj konstruktyvi sveika, apimanti nuteistj gero vardo
atitaisym, humanik santyki su auka atkrim, moralins ir materialins alos atlyginim,
teisi grinim, teistumo panaikinim, fizin, psichologin, pedagogin, ekonomin, medicinin,
dorovin, teisin parengim integruojantis visuomen, socialinio statuso atkrim, visateisio
pilieio parengim, kad nuteistasis galt pakankamai gerai funkcionuoti visuomenje ir tapt
naudinga bei vertinga asmenybe tiek paiam sau, tiek eimai, tiek visuomenei. Nuteistj soc
reabilitacija yra bendrojo ugdymo dalis. Jonas VabalasGudaitis teig, kad ugdym galima
apibdinti kaip socialin konstrukcin sveik, kurios esm sudaro jauta, sijautimas ir atjauta, t.
y. empatija, o sveikos tikslas konstruoti, vis stipriau jungti sveikos narius, nuolat didinti
konstrukcin monijos sveik, nes vienpusis poveikis (kaip tik tokia yra dabartin biheviorizmo
teorija) skatina dresr, aukltoj ir aukltini isigimim. Konstrukcin sveika sigali ir
Lietuvos pataisos staig sistemoje subjekto (pataisos staigos darbuotojo) ir objekto (nuteistojo)
santykis tampa subjekto (P darbuotojo) ir kito subjekto (nuteistojo) konstruktyvija sveika, kur
nuteistieji taip pat yra veikjai. Konstruktyviosios sveikos sijautim Jovaia laiko pirmja
psichologins konsultacijos slyga, o Koinas vienu i svarbiausi psichologinio konsultavimo ir
psichoterapijos komponentu. Aramaviit mano, kad sijautimas, empatija yra dorovins pozicijos
formavimo pagrindas, Bitinas kad aukljimo proces sudaro aukljamj situacij grandin
aukltojo ir aukltinio (aukltini grups) sveika. Bajorinas paymi, kad konstrukcins sveikos
principas yra vienas svarbiausi pedagogikos atradim. BVK 111 str nustatyta, kad viena i pataisos
priemoni nuteistiesiems, kuriems paskirtas laisvs atmimas, yra socialin reabilitacija. io
kodekso 3 skirsnis (136146 str) nustato soc reabilitacijos organizavim, pagrindinius soc
reabilitacijos tikslus ir formas, pataisos staig psichologini tarnyb veikl, nuteistj

48

organizacijas, laisvs atmimo bausm atliekantiems nuteistiesiems skiriamas paskatinimo

priemones ir nuobaudas bei j skyrimo tvark.
Socialin reabilitacija taip pat taikoma nuteistiesiems, kuriems paskirtas laisvs apribojimas arba
aretas. LR BVK 47 str Laisvs apribojimo bausms atlikimo slygos numatyta, kad btina teikti
socialin param sprendiant asmenines ir socialines nuteistj problemas. Taigi soc reabilitacija
taikoma ir tiems asmenims, kurie yra pataisos inspekcij skaitoje. Socializacija, socialin
reabilitacija ypa pabriama tarptautiniuose teiss aktuose. JTO patvirtintos Tipins minimalios
elgesio su kaliniais taisykls (6062 taisykls) rekomenduoja soc reabilitacij taikyti ir asmenims,
lygtinai paleistiems i kalinimo staig: Pageidautina, kad prie baigiantis kalinimo terminui, bt
imamasi reikiam priemoni palaipsniui grinti kalin gyvenim visuomenje, kad j prieira
neturi bti patikta policijai ir turi bti derinama su veiksminga socialine parama, kad integruojant
nuteistuosius visuomen reikt pritraukti visuomenines organizacijas. Analogikas socialins
reabilitacijos rekomendacijas atspindi Europos kalinimo staig taisykli 70-ta taisykl: 1. Kiek
galima greiiau po primimo kalinimo staig reikt pradti kalini rengim ijimui laisv.
Taigi priirint kalinius reikt akcentuoti ne j iskyrim i visuomens, bet tai, kad jie tebra tos
visuomens dalis. Todl reikt skatinti visuomenini tarnyb bei socialini darbuotoj pagalb
kalinimo staigos personalui, siekiant kalini socialins reabilitacijos, o ypa palaikant bei gerinant
santykius su j eimomis, kitais asmenimis bei socialinmis tarnybomis. Btina imtis priemoni,
maksimaliai atitinkani statym bei bausm, utikrinant kalini pilietines ir socialines teises bei
socialin apsaug. 2. Pataisos programose turt bti ir atostog suteikimo slygos, kuri dka taip
pat ymiai padidt galimyb tenkinti medicinos, vietimo, profesinius, eimos ir kitus socialinius
poreikius. 3. Usienio pilieiai, nepaisant j pilietybs, taip pat turt turti galimyb trumpam
ijimui i kalinimo staigos. Btina imtis vis galim priemoni, utikrinant j dalyvavim
veikloje kartu su kitais kaliniais, tuo mainant j izoliuotumo jausm. Resocializacijos procesas
pataisos sistemoje skiriasi nuo socializacijos proceso laisvs slygomis. Socializacijos procesas
laisvs slygomis pabria laisvos asmenybs ugdym, socializacij, o BVK priimtas 2002 m.
birelio 27 d., savo pavadinimu (pavadinimas pasiskolintas i Rusijos Federacijos orientuoja
baudim. BVK pavadinimas neatitinka JT, Europos ir kit pasaulio ali standart. JT. Kongresas
dar 1955 m. tok dokument pavadino Tipinmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklmis
(atitinkamai galtume vadinti Elgesio su nuteistaisiais pataisos kodeksu). Taigi nuo 1990 m. teisin
baz keiiasi, pasidaro palankesn P darbuotoj ir nuteistj konstruktyviajai sveikai. BVK 137
str nustato pagrindinius socialins reabilitacijos tikslus ir formas. Pagrindiniai socialins
reabilitacijos tikslai:
1) padti nuteistiesiems tapti statymus, mogiksias vertybes ir visuomens saugum gerbianiais
monmis; 2) imokyti nuteistuosius gyvenimo tiksl siekti teistais bdais ir priemonmis; 3)
sudaryti slygas nuteistiesiems atlikus bausm reintegruotis visuomen. Pagrindins socialins
reabilitacijos formos:
1) individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo
elges bei ilaikyti eimos ir kitus socialinius ryius ir kuris dirbamas atsivelgiant nuteistj
asmenyb, ami, lyt, padarytos nusikalstamos veikos pobd, isilavinim, elges bausms
atlikimo metu ir kitas aplinkybes; 2) ilgalaik nuteistj visuomeninio elgesio korekcija; 3)
nuteistj socialini, dvasini ir kultrini poreiki tenkinimas; 4) pagalba sprendiant nuteistj
problemas; 5) kultros, sporto ir kiti masiniai renginiai; 6) paskatinimo priemoni ir nuobaud
skyrimas nuteistiesiems.
14. 2. Soc. Reabilitacijos programos.
P-ose sudaromos ios nuteistj socialins reabilitacijos programos:
1. Naujai atvykusi pataisos staig nuteistj adaptacijos programa.
2. Nuteistj pataisos programa.
3. Nuteistj integracijos visuomen programa.

49

Europos kalinimo staig taisykli 10 taisykl rekomenduoja, kad kiekvienam priimtam nuteistajam
kiek galima greiiau turi bti parengtas isamus raportas ir svarbi informacija apie kiekvien kalin,
kuriam paskirta atitinkamos trukms bausm, bei program, rengiani j galutiniam paleidimui, ir
perduodama kalinimo staigos direktoriui susipainti arba tvirtinti. tok raport visada traukiama
gydytojo, psichologo, socialini darbuotoj ir viso personalo, tiesiogiai atsakanio u atitinkam
kalin, informacija. Raportai ir informacija apie kalinius turi bti konfidenciali, rengiama
individualiai, reguliariai atnaujinama ir prieinama tik galiotiems asmenims. Kiekvienam
nuteistajam, atsivelgiant jo vertybes, elges, asmenines problemas (priklausomyb nuo alkoholio,
narkotik, agresyvum ir kitas specifines problemas asocialum, pavojingumo visuomenei laipsn
(kriminalinis, pusiau kriminalinis, nekriminalinis tipas)), profesin pasirengim, teistum, laisvs
atmimo bausms laik, kalts pripainim ar laikym savs nekaltu ir kt kriterijus priklausym
tam tikrai nuteistj grupei bei kategorijai ir kt., remiantis edukologijos ir psichologijos mokslo
laimjimais sudaroma nuteistojo (kliento) soc reabilitacijos programa (ji raoma Individualaus
darbo su nuteistuoju knygel). j rekomenduojama traukti ias dalis: naujai atvykusio nuteistojo
pataisos staig adaptacij, individualios ir grupins pataisos programas, nuteistojo integracij
visuomen. Soc reabilitacijos programos dalys atitinka bausms atlikimo etapus, kuriuos pereina
kiekvienas nuteistasis: atvykimas staig (adaptacija pataisos staigos slygomis), pataisos
procesas, parengimas sugrimui laisv. Naujai pataisos staig atvykusio nuteistojo adaptacija.
Pirm kart atvykusiems nuteistiesiems (klientams) bdingas nerimo, baims, beviltikumo
jausmas. Dl to pirmiausias pataisos staig darbuotoj udavinys didinti klient vilt ir mainti
nerim ir baim.
Kiekvienas P darbuotojas turi mokti dirbti su naujai atvykusiais nuteistaisiais, kuriems bdingos
specifins nerimo, baims, tarumo problemos. J nesupratus ir neveikus, nemanoma nuteistj
adaptacija. Nerim didina niri kaljim ir pataisos staig aplinka, grsm socialiniam statusui,
prestiui visuomenje, baim, kad iirs eima. Ypa nerim kelia nepalanki socialin aplinka, nes
nuteistojo asmenyb pataisos staigose supa kriminalinis elementas, asmenys, nuteisti net u labai
sunkius nusikaltimus. Nerimas veikiamas, jei pataisos staig darbuotojai iklauso, supranta,
imoko ir padeda isprsti ikilusias problemas, suteikia informacijos apie laisvs atmimo bausms
atlikimo slygas, atleidim nuo bausms prie termin, aptaria artimas ir tolimas gyvenimo
perspektyvas, teistumo inykimo tvark. Svarbu, kad nuteistieji pataisos staigose netapt blogesni,
negyt kriminalins patirties, kad neprarast elgesio norm ir mokjim, reikaling kasdieniame
gyvenime. Jau nuo pat pirmos atvykimo dienos nuteistieji rengiami integracijai visuomen. Padti
veikti nerim yra vienas i pagrindini pataisos staig darbuotoj udavini, dirbant su naujai
atvykusiuoju, nes nerimas gali sukelti nuteistojo agresyvum, pasiprieinim arba depresij.
Adaptacijos tikslas painti nuteistojo asmenyb, jo poreikius, skatinti vilt, mainti nerim,
informuoti apie bausms atlikimo slygas, suteikti jam psichologin, medicinin ir materialin
pagalb.
Pirmasis susitikimas su naujai atvykusiu nuteistuoju prasideda nuo susipainimo. Apie jo bsen,
charakter sprendiama i nuteistojo elgesio susitinkant rytingas, drsus, drovus, lus,
abejojantis. Socialin adaptacija tai asmenybs prisitaikymas prie socialios aplinkos. Socialins
adaptacijos turin sudaro asmenybs socialini poreiki patenkinimo dinamika. Nuteistojo soc
adaptacij sudaro prisitaikymas prie P socialins aplinkos, kuri labai nepalanki, nes tai vairaus
pavojingumo laipsnio mons.
Nuteistojo socialin adaptacija gali bti adekvati ir neadekvati. Adekvati adaptacija tai savo
kalts pripainimas, supratimas, kad bausms laikas teisingas atpildas u nusikaltim,
nesiprieinimas dienotvarkei, laikymasis nustatyt elgesio taisykli, vietos tarp nuteistj
suradimas, konflikt vengimas. Kai adaptacija adekvati, sukuriami palanks socialiniai padariniai.
Neadekvati adaptacija tai vairs psichikos ir elgesio sutrikimai, sunkus prisitaikymas prie
nuteistj, konfliktavimas su jais, nuolatins neisprendiamos problemos, nepastovus elgesys. Kai
adaptacija neadekvati, sukuriami neigiami socialiniai padariniai. Nuteistj adaptacija pataisos
50

staigose priklauso nuo: laikymo ar nelaikymo savs kaltu; bausms laiko; atliktos bausms laiko;
nuteistojo asmenybs savybi, nuostat, vertybi, ateities plan, gyvenimo tiksl ia ir atlikus
bausm. gyvendinti program pasitelkiami socialiniai darbuotojai (bri virininkai), psichologai,
apsaugos ir prieiros, vidaus tyrim, sveikatos prieiros, gamybos tarnyb darbuotojai.
Informacija apie nuteistj ir jo poreikius renkama ir analizuojama remiantis jo asmens byloje
esania mediaga, sukaupta asmenini pokalbi, psichologini testavim metu, bendraujant su
nuteistuoju ir jo artimaisiais bei kitais teistais bdais. Kiekvienam naujai atvykusiam nuteistajam
teikiama atmintin apie jo teisin padt ir bausms atlikimo slygas. Kit ali, pavyzdiui, VFR,
kaljim darbuotojai teikia ne tik atmintin apie adaptacij pataisos staigose, bet ir apie
readaptacij visuomen atlikus bausm. Socialins adaptacijos tikslai pasiekti, jei nuteistieji
reiau patiria stres, nerim, baim, prisitaiko prie pataisos staigos socialins aplinkos, rengiasi
gyvenimui laisvje tenkinti poreikius ir siekti savo tiksl teistais bdais ir priemonmis.
Socialins reabilitacijos antrj dal sudaro individualus ir grupinis pataisos procesas, kuris BVK
137 str vardytas kaip pagrindin soc reabilitacijos forma: individualus ir grupinis darbas su
nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elges bei ilaikyti eimos ir kitus
socialinius ryius ir kuris dirbamas atsivelgiant nuteistj asmenyb, ami, lyt, padarytos
nusikalstamos veikos pobd, isilavinim, elges bausms atlikimo metu ir kitas aplinkybes.
Individualus ir grupinis pataisos procesas apima BVK 137 str ivardytas soc reabilitacijos
formas: elgesio korekcij; nuteistj socialini, dvasini ir kultrini poreiki tenkinim; pagalb
sprendiant nuteistj problemas; kultros, sporto ir kitus masinius renginius; paskatinimo
priemoni ir nuobaud skyrim. BVK 137 str ypa pabrta individuali pataisos programa, pagalba
nuteistiesiems sprendiant j problemas. Svarbiausia iklausyti nuteistj (klient), itirti jo
problem, sigilinti j kilimo prieastis. Nustatyti emocinius ir kognityvinius problemos aspektus:
ar tai igyvenimai, ar klaidingas supratimas; kartu su nuteistuoju (klientu) aptarti problemos
sprendimo alternatyvas ir priimt sprendim pasekmes; kartu suplanuoti, k nuteistasis (klientas)
turt daryti, kaip paalinti sunkum ir problem prieastis, kartu aptariant ir vertinant jo
problemos sprendimo bandymus. Pagrindiniai individualaus darbo, sprendiant nuteistj
(klient) problemas, principai yra ie: konfidencialumas (slaptumas); draudiama duoti
patarimus, o tik aptarti, kaip sprsti problemas ir numatyti sprendim pasekmes; ugdyti
savarankik mstym; skatinti nuteistojo atsivrim, pasitikjim; vengti tardymo;
nevertinti, nekaltinti nuteistojo, o bti geru klausytoju (tai ypa sumaina tamp); skatinti
isakyti savo jausmus; bti empatiku, tolerantiku, skatinti keisti savo elges; skatinti
savarankikai sprsti problemas; pagarba nuteistajam (klientui). Grupin pataisos proces
usienio alyse (Kanadoje, vedijoje, VFR ir kt.) sudaro vairios pataisos programos. Pvz,
kanadieiai yra sukr tokias gyvenimo gdi programas: nuteistj painimo gdi
formavimas; pykio ir emocij valdymas; integracija bendruomen; gyvenimas be smurto; vyr
pykio valdymas; moter pykio valdymas; paeidj rizikos grups; prievartos elgesio korekcijos
programa; nuteistj u smurtinius nusikaltimus pataisos
Socialins pagalbos priemons, taikomos nuteistiesiems, yra ios:
1. Skatinti atkurti ryius su artimaisiais ia ir laisvje. 2. Bendradarbiavimas su konsultaciniais,
pagalbos, globos punktais. 3. Konsultacija dl skol. 4. Palaikymas prie ijim laisv. 5. Speciali
pagalba sergantiems ir sualotiems nuteistiesiems. 6. Pagalba teisiniais klausimais. 7. Kitos
socialins pagalbos priemons.
Pedagogins priemons: 1. Elementars pradiniai kursai. 2. Individuali pedagogin pagalba. 3.
Bendrojo lavinimo kursai. 4. Mokslas bendrojo lavinimo mokykloje. 5. Mokslas auktojoje
mokykloje. 6. Mokslas eksternu. 7. Neakivaizdiniai kursai. 8. Vokiei kalbos kursai. 9. Usienio
kalb kursai. 10. Kitos pedagogins priemons.
Priemons dl nuteistj darbo ir profesinio mokymo:
1. Nuteistojo darbinimas. 2. darbinimas pagal specialyb. 3. Aplinkos tvarkymo darbai. 4. Darbo
rengimo terapija. 5. Profesinio rengimo kursai. 6. Profesinio tobulinimosi kursai.
51

7. Kitos darbo ir profesijos gijimo priemons. Medicinins priemons: 1. Speciali medicinos

pagalba. 2. Perklimas karantino patalpas. 3. Kitos medicinins priemons.
Bausms atlikimo (vykdymo) priemons: 1. Paskirstymas. 2. Siuntimas gyvenamsias patalpas.
3. Bendrinink skyrius. 4. Nukentjusij, liudinink skyrius. 5. Suskirstymas patalpas dl kit
prieasi. 6. Laisvo laiko umimas. 7. Primimo ir saugumo priemons. 8. Linkusij pabgti
prieira. 9. Agresyvi nuteistj prieira. 10. Organizuot nusikaltli grupuoi nari prieira.
11. Subkultros veiklos kontrol. Ir pan.
Nuteistiesiems Nuteistieji, pasibaigus adaptacijos laikotarpiui, patys pasirenka pataisos programas,
kuriose jie numato dalyvauti. Tai paymima Individualaus darbo su nuteistuoju knygelje. Pataisos
programas gali rengti ne tik pataisos staig darbuotojai, bet ir valstybs bei savivaldybi
institucijos, vietimo ir mokslo staigos,bendruomen, pavieniai asmenys, turintys atitinkam ini
ir gdi. Pataisos usimimai daniausiai vyksta grupmis. Nuteistj dalyvavimas programose
yra visokeriopai skatinamas. Nuteistj integracija visuomen. Nuteistj integracija
visuomen yra LR Vyriausybs 1999 m. spalio 25 d. nutarimu patvirtintos Nuteistj ir grusi i
kardomojo kalinimo viet, pataisos darb ir socialins bei psichologins reabilitacijos staig
asmen socialins adaptacijos 20012003 met programosdalis. Vykdant i program, nuteistieji
supaindinami su teiss aktais, reglamentuojaniais atlikusij bausm teisin padt ir socialins
paramos jiems teikimo tvark. Atlikusiems bausm asmenims reikt teikti mint teiss akt
iraus, institucij, nakvyns nam adresus. Pataisos staig socialiniai darbuotojai, rengdami
nuteistuosius paleisti laisv, turi aktyviai bendradarbiauti su savivaldybmis, darbo biromis,
pataisos inspekcijomis, nuteistj giminaiiais, ligoni kasomis, nam valdybomis ir bendrijomis
bei kitomis privaiomis staigomis, globos tarnybomis.
14. 3. Psichologin pagalba
Kiekvienas P atvykstantis nuteistasis turi asmenini ir socialini problem. Izoliacijos slygomis
jos dar labiau paatrja ir kyla nauj problem. Klientai privalo sprsti ne tik problemas, kylanias
pataisos staigose, bet ir u staigos rib eimos, sidarbinimo ir kitas. Izoliacijos slygomis
laikomi nuteistieji patiria nauj igyvenim: negaljimas priimti savarankik sprendim;
isiskyrimas su eima; nepalanki socialin aplinka; nerimas; depresija; savs alojimas; baim
usikrsti ukreiamosiomis ligomis; alkoholis; narkotikai; AIDS; stresas; darbo praradimas ir kt.
Nuteistieji pirmiausia pabria igyvenimus, susijusius su laisvs netekimu. Dl to P darbuotojai ir
nuteistieji kartu turi siekti, kad nuteistieji bt atleisti nuo bausms prie laik, kad nuteistj
buities, materialins slygos bt panaios slygas laisvje. Antroje vietoje igyvenimai, patirti
isiskyrus su eima: gaila motinos; sunku eimai, monai, vaikams. Bendra P darbuotoj ir
nuteistj veikla turt bti skirta stiprinti nuteistj ryius su eima, padti eimai. Humaniki
santykiai ir igyvenimai dl eimos, auk skatint geranorikus santykius su administracija ir kitais
nuteistaisiais, todl ryiai su eima, bendruomene turi bti stiprinami, o ne ribojami. Btina stiprinti
nuteistj pedagoginpsichologin konsultavim, suteikti profesionali pagalb, o tam reikia rengti
pataisos staig psichologus ir socialinius darbuotojus, suteikiant jiems psichologijos ir
psichoterapijos pagrindus. (Dermontas, 2002,) Stengiantis sprsti asmenines nuteistj problemas,
remiantis BVK 138 str, pataisos staigose kurtos psichologins tarnybos. Pagrindins sveikos
kryptys yra ios:
nuteistj asmenybs tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialins reabilitacijos
krypi nustatymas ir koregavimas;
individuali ir grupin nuteistj psichologin terapija;
nuteistj ir pataisos staig administracijos konsultavimas;
ivad dl nuteistojo perklimo kit grup, dl lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms
prie termin ir dl laisvs atmimo bausms pakeitimo velnesne bausme bei dl lygtinio
paleidimo i pataisos staigos galimybs pateikimas.

52

Pataisos staig psichologins tarnybos struktr, veiklos principus ir formas LR T ministras

patvirtino 2003 m. balandio 1d. sakymu Dl Pataisos staigos psichologins tarnybos struktros,
veiklos princip ir form patvirtinimo.
P psichologin tarnyba yra ios staigos savarankikas padalinys ir yra pavaldi staigos direktoriaus
pavaduotojui, atsakingam u soc reabilitacij. P psichologin tarnyb sudaro tarnybos virininkas,
vyresnysis specialistas, specialistas. P psichologins tarnybos veikla grindiama BVK nustatytais
bausmi vykdymo ir veiklos principais, kuri turi laikytis psichologins tarnybos specialistai,
gyvendindami savo teises, vykdydami teiss akt ir pareigybs aprae nustatytas pareigas bei
funkcijas: Kompetencijos principas. Vadovaudamiesi iuo principu, psichologins tarnybos
specialistai privalo:
darbe su nuteistaisiais taikyti tik moksliniais tyrimais pagrstas metodikas;
nuolat kaupti svarbias mokslines ir profesines inias, susijusias su j darbu;
taikyti darbo su nuteistaisiais metodus, atsivelgdami nuteistj asmeninius ir socialinius
poreikius.
Profesins ir mokslins atsakomybs principas. Vadovaudamiesi iuo principu, psichologins
tarnybos specialistai privalo:
utikrinti nuteistj teises ir teistus interesus;
laikytis profesinio elgesio standart;
utikrinti darbo su nuteistaisiais konfidencialum.
Rpinimosi nuteistj gerove principas. Vadovaudamiesi iuo principu, psichologins tarnybos
specialistai privalo:
kilus konfliktui tarp psichologo ir nuteistojo asmenini interes, mginti isprsti konflikt,
vengdami alos ar stengdamiesi j kiek manoma sumainti;
vengti nederam ir galimai aling santyki su nuteistaisiais bei toki poelgi.
Teigiamo ir efektyvaus bendravimo principas. Vadovaudamiesi iuo principu, psichologins
tarnybos specialistai privalo:
santykius su nuteistaisiais grsti abipusiu pasitikjimu ir tarpusavio pagarba;
skatinti nuteistuosius dalyvauti socialinje reabilitacijoje;
teikti reikaling param nuteistiesiems, atsivelgiant j asmenyb, rizikos ir poreiki vertinim.
Socialins atsakomybs principas. Vadovaudamiesi iuo principu, psichologins tarnybos
specialistai privalo:
taikyti ir skelbti savo profesines inias, siekdami tenkinti visuomens interesus ir vystyti
psichologijos moksl;
nepiktnaudiauti savo darbu bei profesiniu pasirengimu.
P psichologins tarnybos pagrindines veiklos kryptis nustato BVK 138 str 1 dalis.
Pagrindins P psichologins tarnybos veiklos formos yra ios:
nuteistojo asmenybs psichologinis vertinimas;
darbas su naujai atvykusiais pataisos staig nuteistaisiais psichologin diagnostika,
adaptacini gdi lavinimas;
nuteistj skatinimas dalyvauti socialinje reabilitacijoje ir socialini gdi lavinimas;
asmenin psichologin terapija;
tarpininko funkcijos atlikimas sprendiant konfliktus, kylanius tarp nuteistj bei tarp nuteistojo
ir pareigno;
program organizavimas ir vykdymas tikslinms nuteistj grupms;
rekomendacij teikimas P administracijai nustatant individuali pataisos ir socialins
reabilitacijos priemoni taikym nuteistiesiems;
rekomendacij teikimas pataisos staigos administracijai skirstant
nuteistuosius grupes, brius, kameras, perkeliant kitas pataisos staigas;
nuteistj charakteristik rengimas bei pagalba socialiniams darbuotojams atliekant darb;
pataisos staigos personalo ir nuteistj vietimas psichikos sveikatos klausimais.
53

Pataisos staigos psichologins tarnybos veiklos kontrol ir metodin vadovavim vykdo bei
atskaitomybs formas nustato KD prie TM. Kitose alyse, pavyzdiui, VFR Bausmi vykdymo
departamente yra specialistas psichologas, kuris kuruoja visas staig psichologines tarnybas
vertina ir kontroliuoja j veikl.
Pataisos staigos psichologin tarnyba bendradarbiauja su socialiniais ir kit tarnyb darbuotojais.
Pagrindin psicholog veiklos kryptis psichologin pagalba nuteistiesiems, taiau, kaip nurodoma
BVK 138 str, j pareigas eina ir P administracijos konsultavimas. Lietuvos pataisos staigose
psichologins tarnybos kurtos tik iais metais, todl isamesn psichologini tarnyb veiklos
analiz pateiksime remdamiesi VFR: dvi pagrindines psichologins tarnybos funkcijas:
psichologin diagnostik (psichologin vertinim) ir psichologin korekcij (psichoterapij).
Sudarant nuteistj reabilitacijos program visam bausms atlikimo laikui, btina gerai painti
nuteistojo asmenyb.
14.4. Nuteistj organizacijos. ??? yra kakokia kalini draugija. Tipo tai kaip ir
nevyriausybin organizacija
14. 5 Paskatinimo priemons
Svarbi priemon, skatinanti nuteistuosius laikytis statym atliekant laisvs atmimo bausm, yra
paskatinimo priemons ir nuobaudos. Jei nuteistasis tinkamai elgiasi, jam suteikiama kai kuri
lengvat, pagerinamos laikymo slygos ar netgi jis gali bti lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo
bausms prie termin, o paeidus laisvs atmimo bausms nustatyt tvark taikomos
nuobaudos, taip pat ir nuteistojo laikymo slyg pabloginimas. Naudojant ias priemones galima
kontroliuoti nuteistj elges, skatinti juos laikytis statym. BVK 140 str nustato ias
paskatinimo priemones, skiriamas nuteistiesiems:
1) padk; 2) premij u geriausius darbo rezultatus; 3) suteikim teiss vien kart papildomai
paskambinti telefonu; 4) leidim papildomai gauti 3 pato arba perduodamus siuntinius per
vienerius metus; 5) suteikim 3 papildom ilgalaiki arba trumpalaiki pasimatym per 1m; 6)
panaikinim paskirtos nuobaudos prie termin 7) pasivaikiojimo laiko pailginim iki 2 val
kaljime laikomiems nuteistiesiems; 8) leidim nepilnameiams pasimatymo su tvais, globjais
(rpintojais), artimiausiais giminaiiais ar kitais pasitikjimo vertais asmenimis metu ieiti iki 8 val
u nepilnamei pataisos nam teritorijos rib; 9) leidim atostog metu parvykti namus; 10)
suteikim trumpalaiks ivykos namus; 11) atlikusiems ne maiau kaip 1 m., o nepilnameiams,
atlikusiems ne maiau kaip 6 mn paskirtos bausms, perklim i paprastosios grups lengvj
grup ir i drausms grups paprastj grup; ir kt.
Moralinio organizacinio skatinimo priemons yra ios:
1) padka;
2) teiss 1 kart papildomai paskambinti telefonu suteikimas;
3) 3 papildom ilgalaiki arba trumpalaiki pasimatym per 1 m suteikimas;
4) paskirtos nuobaudos panaikinimas prie termin;
5) pasivaikiojimo laiko pailginimas iki 2 val kaljime laikomiems nuteistiesiems;
6) leidimas nepilnameiams pasimatymo su tvais, globjais (rpintojais), artimiausiais giminaiiais
ar kitais pasitikjimo vertais asmenimis metu ieiti iki 8 valand u nepilnamei pataisos nam
teritorijos rib;
9) leidimas nepilnamei pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, kartu su
pataisos staigos darbuotojais nueiti kin, teatr, koncert, sporto varybas ar kitus ne pataisos
staigoje organizuojamus renginius; ir pan.
Materialinio organizacinio skatinimo priemons yra ios:
1) premija u geriausius darbo rezultatus;
2) leidimas papildomai gauti 3 pato arba perduodamus siuntinius per 1 m;
3) ne maiau kaip pus paskirtos bausms laiko atlikusi nuteistj, kuri elgesys nekelia pavojaus
aplinkiniams, perklimas LR statym nustatyta tvarka pagal teikim i kaljimo pataisos namus
paprastosios grups laikymo slygomis;
54

4) ne maiau kaip 1 metus, o nepilnamei, atlikusi ne maiau kaip 6 mnesius paskirtos bausms,
perklimas i paprastosios grups lengvj grup ir i drausms grups paprastj grup.
Pagrindai, kuriais motyvuojant nuteistiesiems laisvs atmimu galima skirti paskatinimo
priemones, yra skirtingi:
1) nepriekaitingas elgesys u atitinkam laikotarp, btina slyga nuteistasis per t laikotarp
neturi gauti nuobaud;
2) iniciatyva ir aktyvus dalyvavimas socialins reabilitacijos programose;
3) stropus darbas;
4) mokymasis bendrojo lavinimo ar specialiojoje profesinje mokykloje.
Padka gali bti nuteistajam paskelbta ir odiu. Kitos paskatinimo priemons skiriamos tiktai
ratikai nutarimu arba sakymu, nes vliau gali turti svarbi juridini pasekmi nuteistajam.
Lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba neatlikt laisvs atmimo
bausms dalies pakeitim velnesne bausme kaip paskatinimo priemones taiko pataisos staigos
buvimo vietos apylinks teismas pagal bausms vykdymo staigos direktoriaus teikim. Tokia paia
tvarka skiriama paskatinimo priemon ne maiau kaip pus paskirtos bausms laiko atlikusi
nuteistj, kuri elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, perklimas i kaljimo pataisos namus
toliau atlikti bausms paprastosios grups laikymo slygomis. Visas kitas paskatinimo priemones
turi teis skirti pataisos staigos direktorius arba j pavaduojantis pareignas. Jeigu nuteistasis nenori
paklusti statymams, paeidinja bausms atlikimo reim, jam gali bti skiriamos ios nuobaudos
(LR BVK 142 str.):
1) spjimas; 2) papeikimas; 3) P patalp ir teritorijos tvarkymas be eils; 4) teiss gauti eilin pato
arba perduodam siuntin atmimas ir draudimas iki vieno mnesio pirkti maisto produkt; 5)
atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikom nuteistj udarymas baudos izoliatori iki 15
par arba nepilnamei nuteistj udarymas drausms izoliatori iki 10 par; 6) kaljimuose
laikom nuteistj udarymas karcer iki 15 par; 7) pataisos namuose drausms grups slygomis
laikom nuteistj perklimas kamer tipo patalpas iki 6 mnesi; 8) kaljimuose laikom
nuteistj perklimas drausms grup nuo 2 iki 6 mnesi; 9) perklimas i lengvosios paprastj
grup arba i paprastosios drausms grup. Nioms moterims ir vaik iki 3 m turinioms
motinoms 5 ir 8 punktuose nurodytos nuobaudos neskiriamos. Skiriant nuobaudas, vadovaujamasi
iais principais (LR BVK 143 str.):
1) atsivelgiama paeidimo padarymo aplinkybes; 2) atsivelgiama anksiau paskirt nuobaud
skaii ir pobd; 3) atsivelgiama nuteistojo raytin pasiaikinim dl padaryto paeidimo; 4)
skiriama nuobauda turi atitikti padaryto paeidimo sunkum ir pobd; 5) nuobauda skiriama tik
paeidim padariusiam nuteistajam; 6) u kelis vienu metu padarytus paeidimus skiriama viena
nuobauda.
Nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per 10 par nuo paeidimo atskleidimo dienos, o jei dl
paeidimo buvo atliekamas tyrimas nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vliau kaip per 2 mn nuo
paeidimo padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vliau kaip per 1 mn nuo
jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradta vykdyti per 1 mn nuo jos paskyrimo dienos,
nebevykdoma. Nuobaudos spjimas arba papeikimas, paskyrimas be eils budti pataisos staigos
patalpose ir tvarkyti teritorij skiriamos odiu arba ratu tam galioto pareigno sakymu arba
nutarimu. Kitos nuobaudos skiriamos pataisos staigos direktoriaus nutarimu. Nuobauda
nuteistiesiems, nuolat paeidinjantiems arba itin piktybikai paeidusiems reim perklimas i
lengvosios paprastj grup arba i paprastosios drausms grup skiriama, kai yra pataisos
staigos Drausms komisijos teikimas. Drausms komisija sudaroma pataisos staigos direktoriaus
sakymu. i komisija yra pataisos staigos direktoriaus patariamoji institucija. Drausms komisijos
pirmininku paskiriamas pataisos staigos direktoriaus pavaduotojas socialinei reabilitacijai arba
pavaduotojas apsaugai ir prieirai. Vienas i i pataisos staigos direktoriaus pavaduotoj
paskiriamas pataisos staigos Drausms komisijos pirmininko pavaduotoju. Drausms komisijos
nariais gali bti socialins reabilitacijos tarnybos specialistai (bri virininkai), psichologas, vidaus
55

tyrim tarnybos, apsaugos ir prieiros tarnybos bei kit tarnyb darbuotojai. Komisijos posdiai
organizuojami pataisos staigos direktoriui arba ios komisijos pirmininkui pavedus. Drausms
komisijos posdyje priimti sprendimai yra teisti, jeigu jam pirmininkavo ios komisijos
pirmininkas, o jo nesant, Drausms komisijos pirmininko pavaduotojas ir jos posdyje dalyvavo
ne maiau kaip pus Drausms komisijos nari ir yra priimti bals dauguma. Pataisos staigos
Drausms komisija svarsto:
1) privalomai nuteistuosius, nuolat paeidinjanius arba itin piktybikai paeidusius bausms
atlikimo reimo reikalavimus, kai reikia juos perkelti i pataisos staigos lengvosios grups
paprastj grup ir i paprastosios grups drausms grup (iskyrus atvej, kai kaljime nuteistj
reikia perkelti i paprastosios grups drausms grup nuo dviej iki ei mnesi);
2) savo nuoira nuteistuosius, kuriems tik pagal pataisos staigos direktoriaus kompetencij gali
bti paskirtos nuobaudos, nustatytos BVK142 str 1 d 4 7 punktuose, taip pat nuteistuosius,
kuriems Drausms komisija u padarytus bausms atlikimo reimo reikalavim paeidimus nori,
kad io kodekso 142 str 1 d 13 punktuose nustatytas nuobaudas paskirt P direktorius. Mediag
apie nuteistojo padaryt bausms atlikimo reimo reikalavim paeidim P Drausms komisijos
posdiui rengia soc reabilitacijos tarnybos brio virininkas arba vidaus tyrim tarnybos ar
apsaugos ir prieiros tarnybos pareignas. ios komisijos posdiui gali bti pateikta svarstomo
nuteistojo Individualaus darbo su nuteistuoju knygel. Nuteistojo atvykim Drausms komisijos
posd utikrina socialins reabilitacijos tarnybos brio virininkas arba kitas pareignas.
Nuteistojo, udaryto baudos arba drausms izoliatori ar karcer, arba perkelto kamer tipo
patalpas, atvykim Drausms komisijos posd utikrina pataisos staigos direktoriaus budintysis
padjjas. Svarstant nuteistj, pataisos staigos Drausms komisijos posdyje dalyvauja ir pats
nuteistasis, su mediaga apie io nuteistojo padaryt bausms atlikimo reimo reikalavim
paeidim supaindina vienas i i mediag rengusi pareign. Drausms komisijos posdiui
pirmininkaujaniam ir nariams balsuojant dl sprendimo primimo, svarstomas nuteistasis
atsakymo laukia u patalp, kuriose vyksta komisijos posdis, dur. Po to nuteistasis vl
pakvieiamas Drausms komisijos posd ir supaindinamas su komisijos sprendimu. Pataisos
staigos Drausms komisijos posdiai protokoluojami. Protokol pasirao ios komisijos posdiui
pirmininkavs pareignas ir Drausms komisijos sekretorius. Jis nra ios komisijos narys ir dl to
neturi balso teiss. Nuobauda atimti teis gauti eilin pato arba perduodam siuntin ir kartu
udrausti iki vieno mnesio pirkti maisto produkt skiriama visa arba dalin, t. y. tik atimama teis
gauti eilin pato arba perduodam siuntin arba tik udraudiama iki vieno mnesio pirkti maisto
produkt. Nuobauda udrausti iki 1 mn pirkti maisto produkt skiriama pato siuntini arba
perdavim negaunantiems nuteistiesiems. Nuteistasis turi teis per 5 d nuo nuobaudos paskyrimo
apsksti jam paskirt nuobaud auktesniam pagal pareigas pareignui. Skundo padavimas
nuobaudos vykdymo nesustabdo. Auktesnis pagal pareigas pareignas nuobaud suvelnina arba j
panaikina, jeigu j paskyrs pareignas virijo savo galiojimus arba jeigu nuobauda paskirta
paeidimo nepadariusiam nuteistajam. Jeigu nuteistajam per 1 m, o nepilnameiui nuteistajam per 6
mn nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturiniu
nuobaud. Apie nuobaudos, iskyrus odiu skiriam nuobaud, paskyrim nuteistajam
paskelbiama pasiraytinai. Ypatingais atvejais nuteistasis, kuris neturi aiki traumos ar pavojingos
ligos poymi, gali bti udarytas baudos izoliatori ar karcer medicinos darbuotojo leidimu,
taiau tokio nuteistojo sveikatos patikrinim turi atlikti gydytojas ne vliau kaip per 24 val po
udarymo baudos izoliatori ar karcer. Jeigu gydytojas arba medicinos darbuotojas neleidia
taikyti nurodytos nuobaudos, j paskyrs pareignas gali pakeisti velnesne nuobauda.
Udaromiems baudos arba drausms izoliatori ar karcer, perkeliamiems kamer tipo patalpas
nuteistiesiems atliekamas detalus sanitarinis paruoimas. Jeigu gydytojas pataisos staigos
direktoriui pateikia raytin ivad, kad baudos arba drausms izoliatori ar karcer udarytas
arba perkeltas kamer tipo patalpas nuteistasis negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos,
pataisos staigos direktorius privalo nuobaudos vykdym nutraukti. Vadovaujantis BVK 145 str,
56

kamer tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas reimas, atitinkantis drausms grupei
priskirt nuteistj laikymo kaljime slygas. Kamer tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba
atskirai nuo kit nuteistj. Sergantiems tuberkulioze nuteistiesiems, perkeltiems kamer tipo
patalpas, gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui negali bti maesn kaip 5 kvadratiniai metrai.
iems nuteistiesiems kasdien turi bti suteikiama ne maiau kaip 2 val pasivaikioti. Prie termin
perkelti nuteistuosius i kamer tipo patalp leidiama tik tuo atveju, kai pagal gydytojo ivad to
reikia dl nuteistojo sveikatos bkls. Pagal BVK 146 str baudos arba drausms izoliatoriuose ir
karceriuose laikomi nuteistieji neturi teiss gauti pasimatym, pato arba perduodam siuntini ir
smulkij paket su spauda, sigyti maisto produkt ir btiniausi reikmen, sisti laik, taip pat
skambinti telefonu. Jiems neleidiama naudotis stalo aidimais, neiojamaisiais televizoriais,
kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, kompiuterini aidim aparatais, neiojamaisiais radijo
imtuvais bei kitais P vidaus tvarkos taisyklse nurodytais daiktais. Baudos arba drausms
izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidiama skaityti knygas, urnalus,
laikraius ir kit literatr, jiems leidiama kasdien 1 val pasivaikioti. Karceriuose nuteistieji
laikomi po vien. Europos kalinimo staig taisykli 3538 taisykls rekomenduoja: 35. statymas
arba kompetentingos staigos potvarkis turi numatyti ir apibrti: a. elges, kvalifikuojam kaip
baudiam nusiengim; b. taikom bausmi tipus ir trukm; c. asmenis, atsakingus u bausms
skyrim; d. apeliacinio proceso prieinamum ir reikm.
Kiekvien kalin galima bausti tik pagal io statymo ar potvarkio slygas; negalima bausti du kartus
u t pat veiksm.
2. Raportai apie netinkam kalinio elges skubiai perduodami kompetentingam asmeniui, kuris
nedelsdamas turi priimti atitinkam sprendim.
3. N vienas kalinys negali bti baudiamas prie tai neinformavus jo apie nusiengim, kuriuo jis
yra kaltinamas, ir nedavus galimybs apsiginti.
Baudiant u drausms paeidimus kategorikai draudiamos kolektyvins bausms, fizins
bausms, udarant tamsi kamer, bei visos iaurios, nemonikos ir eminanios bausms.
Bausm izoliuojant ir bet kuri kita bausm, kuri gali turti aling poveik kalinio fizinei ir dvasinei
bklei, gali bti taikoma tik tuo atveju, jei medicinos darbuotojas po atliktos apiros ratikai
patvirtina, kad kalinys pajgus j itverti. N vienu atveju bausm negali prietarauti arba nukrypti
nuo princip, idstyt 37 taisyklje.
Kalinius, atliekanius tokias bausmes, kiekvien dien turi lankyti gydytojas. Jis pranea
virininkui, jeigu dl fizins ar dvasins kalinio bkls bausms vykdym reikt pakeisti arba visai
nutraukti. Europos kalinimo staig taisykli 39 ir 40 taisykls reglamentuoja tramdymo
priemoni panaudojim prie nuteistuosius laisvs atmimu:
39. Grandini bei pani naudojimas draudiamas. Baudimui niekada neturi bti naudojami
antrankiai, tramdomieji markiniai bei kitos kno tramdymo priemons. Jas galima naudoti tik
iomis aplinkybmis: a. jeigu jos btinos kaip atsargumo priemon prie pabgim perveant, su
slyga, kad jos bus nuimtos pristaius kalin teisjui arba administracijos pareignui, iskyrus atvej,
kai pareignas nusprs kitaip; b. dl medicinins prieasties, vadovaujant ir priirint medicines
darbuotojui; c. virininko sakymu, jeigu siekiant apsaugoti kalin nuo susialojimo bei ivengti
ymios materialins alos, kiti kontrols metodai nepasiteisino. Tokiais atvejais virininkas turi
nedelsdamas konsultuotis su medicinos darbuotoju ir praneti auktesniam administracijos
pareignui.
15 TEMA NUTEISTJ DARBAS.
15.1 Nuteistj laisvs atmimu darbas kaip viena i nuteistj pataisos priemoni.
LR bausmi vykdymo kod.111str nuteist. darbas yra viena i penki asmen, atliekani laisvs
atmimo bausm,pataisos priemoni. Nuteistj darbas raytas antras po laisvs atmimo rimo
pagal eilikum pataisos priemon. Nuteistj darbas turi aukljamj ir socialin reabilitacin
reikm patiems nuteistiesiems. Darbu nuteistasis gyja prot nuolat dirbti, gerbti darb ir jo
57

rezultatus- nuteistajam ir visuomenei nauding produkt. Tik beprasmis ir nenaus darbas neturi
aukljamosios ir socialins reabilitacins reikms ir tampa laisvs atmimo elementu- nubaudimu.
Darbas kaip pataisos priemon veiksmingas,kai jis nuteistiesiems taikomas kartu su kitomis pataisos
priemonmis. traukiant nuteistuosius darb, btina inoti, kad jis skirtingoms nuteistj
kategorijoms turi nevienod aukljamj ir socialin reabilitacin reikm: Vieniems bus ankstesns
darbo veiklos tsinys, o P administracijos uduotis bus isaugoti j darbo gdius. Kt.
nuteistiesiems, kurie iki patekimo l.a.v. nedirbo arba neturjo poreikio dirbti, traukimas darb
pads gyti darbo gdi. Tretiems, kurie piktybikai veng darbo, toliau nori gyventi i vagysi,
traukimas darb pads jiems gyti darbo gdi, o atlikus bausm- pragyvenimo altin. Pareiga
dirbti tampa proiu, o protis tampa poreikiu. T ir PLAK pasakyta, kad niekas negali bti
veriamas dirbti priveriamj ar privalomj darb LR Konst. Priveriamas darbas draudiamas t.p.
Priveriamuoju darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas,
Nuteistj traukimo darb tikslai yra ie: Aukljamasis ir socialinis reabilitacinis tikslas;
ekonominis tikslas-dirbdami nuteistieji sukuria nacionalin produkt kur patys ir visuomen
naudoja.I umokesio daromos dalins iskaitos jiems patiems ilaikyti;Socialinis tikslas-tai siekis
nuteistiesiems iugdyti darbo gdius, suteikti specialyb, kelti kvalifikacija, kuri prireiks ijus;
Sveikatingumo tikslas-dirbdami palaiko fizine gali, be darbo mogus degraduoja visapusikai.
15.2 Nuteistj l.a. traukimu darb principai ir formos
LR bausm. Vykd. Teiss normos nuteistj laisvs atmimo traukim darb grindia iais
specifiniais principais;Nut. Darbo pranaumas ir teis(LRBVK 125) Kiekvienas nuteistasis turi
dirbti, jeigu jam darb silo P administracija. P privalo utikrinti, kad nuteis. Turi bti traukti
darb atsivelgiant j darbingum ir specialyb.Pensininkai invalidai g.b. traukti darb tik j
raytiniu sutikimu ir kai neprietarauja gydytojo ivadas, bei laisv darbo viet.Darbingum nustato
Sveikatos aps. Ministerija; Nuteist, darbo apmokjimas(LRBVK131; Nuteist. pareiga laikytis darbo
drausms.i pareiga susijus su kt. Pareigom, kaip laikytis nustatytos P tvarkos ir vykdyti jos
reikalavimus administracijos.Darbo drausm-tai darbo dienos reimas; stropus darbas;saugos
taisykli laikymasis; Nuteistj darbo ryys su profesiniu mokymu( LRBVK148)
NUTEISTJ TRAUKIMO DARB FORMOS: Nut. darbas gamyboje. Nuteistiesiems darb
parenka P administracija,atsivelgdama laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistieji darb
paprastai traukiami pataisos staigose ir valstybs monse prie P. Jei nuteist. Dirba ne P tada turi
bti utikrintas j izoliavimas ir apsauga. Taip jie dirba kontrahentiniuose objektuose- tai darbas,
kai dirbama gamyboje, kuri organizuoja ir kurios aliavos bei pagaminta produkcija priklauso ne
P ar valstybs monei veikianiai prie P. ie objektai gb.organizuoti P arba valstybs mons prie
P teritorijoje; Nuteistj palikimas atlikti kio darbus(LRBVK 68) Nuteistieji, kuriems pirm kart
paskirtas l.a. ir i bausm paskirta atlikti pataisos namuose, g.b. palikti kardomojo kalinimo
vietose, laisvs atmimo viet ligoninje arba kaljime atlikti kio darbus.Atlikti iuos darbus
nuteis. paliekamas kardomojo kalinimo vietos, ligonins arba kaljimo direktoriaus sakymu, jei yra
raytinis nuteistojo sutikimas; Nuteistj teis usiimti individualia darbo arba krybine veikla.
(BVK126)-laisvs atmimo vietose bausm atliekantiems atvirose kolonijose bei pataisos namuose
lengvosios grups laikymo slygomis nuteistiesiems, kurie to pageidauja, gali bti sudaromos
slygos usiimti individualia darbine ar krybine veikla. i veikla leidiama laisvu nuo darbo metu
P. P direktorius turi teis leisti nuteistiesiems individualiai darbo ar krybine veikla usiimti vietoj
darbo P. Nuteistieji atliekantys bausm pataisos namuose, kuriems pagal j raytinius praymus P
direktoriaus sakymu leista usiimti individualia darbine veikla vietoj darbo P, gali ja usiimti
gyvenamojoje zonoje, arba gali ivykti be sargybos u P rib LRBVK 154-156 nustatyta tvarka.;
Nuteistj galimyb usiimti moksline, menine ar kita veikla(BVK127)P direktorius turi teis leisti
nuteistiesiems mokslininkams, menininkams,tp. Auktos kvalifikacijos specialistams usiimti vietoj
darbo P moksline, menine veikla. LRBVK yra nustatyta laisvs atmimo bausm atliekantiems
nuteistiesiems draudiam dirbti darb ir draudiam pareig sra: a) dauginimo aparatais b)
pardavjais , kasininkais,sandli vedjais; c)medicinos srityje ir tt. Nemokant u darb, nuteistieji
58

g.b. traukti tik P, ir gretim teritorij tvarkymo, t.p. ir nuteistj kultros ir buities slyg
tvarkym. Tokie darbai negali trukti daugiau kaip dvi valandas per dien.
15.3 Nuteistj laisvs atmimu darbo slygos ir darbo apmokjimas.
Nuteistj laisvs atmimu darbo slygos bausms atlikimo metu, reguliuojamos darbo statymais ir
postatyminiais norminiais aktais, pirmiausia moni saugos darbe, sveikat ir gamybin sanitarij
reglamentuojaniais teiss aktais. Nuteistiesiems nustatyta ne ilgesn 8 valand darbo diena. Darbo
pradi ir pabaig nustato direktorius. Nustatytos suteiktos 2 poilsio dienos per savait. Jie negali
bti skiriami dirbti veni ir poilsio dienomis, iskyrus darbo statymuose nustatytais atvejais.
Nepertraukiamai veikianiose monse, atskiruose baruose, kur yra nepertraukiamasis darbo dienos
rimas, taip pat darbuose, kur dl technini gamybos slyg negalima laikytis nuteistiesiems
nustatytos darbo trukms, vadovaujantis LR darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti sumin
darbo laiko apskait.Nuteistiesiems, kurie traukiami darb poilsio bei veni dienomis,
suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba pridedama prie atostog. Nuteistieji u j darbo laik
draudiami vadovaujantis LR nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo
statymu.Atvirose kolonijose, nepilnamei pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir
paprastosios grupi laikymo slygomis atliekantys l.a.b. nuteist, kurie stropiai dirba, turi teis 14
kalendorini dien nemokam atostog per vienerius metus.ios atostogos skaitomos bausms
atlikimo laik. Jos suteikiamos nuteist, atlikusiam 11 mn. bausmes, jeig jis neturi galiojani
nuobaud. Direktoriaus sakymu suteikiamos atostogos. Pataisos namuose lengvosios grups
laikymo slygomis atliekantiems bausm nuteist, tp nepilnameiams bei invalidams atostog metu
g.b. leista parvykti namus. Kelions ilaidas apsimoka patys arba artimieji. Nuteistj darbas
apmokamas pagal jo kiek ir kokyb vadovaujantis LR Vyriausybs nutarimu Dl nuteist. Laisvs
atmimu darbo apmokjimo tvarkos patvirtinimo stropiai dirbani nuteistj i paprastosios bei
lengvosios grups laikom asmenin sskaita tb. raoma, neskaitant imok, nemaiau 20 proc.,
o pirmos ir antros gr. Invalid nemaiau 30 procent jiems per mnes priklausanio atlyginimo.
nepilnamei P ir atvirose kolonijose bausm atliekani asmen sskait tb. raoma nemaiau
kaip 50 proc. jiems priklausanio atlyginimo. (LRBVK131).
Iskaitos i nuteistj darbo umokesio. I darbo umokesio P sudarom soc. paramos fond
atskaitoma: atvirose kolonijose, pataisos namuose, gydymo- pataisos namuose bei kaljimuose,
nepilnamei P atitinkamai 10, 25, ir 20 bendros darbo umokesio sumos. ios imokos
neskaiiuojamos i idirio norm virijim, ir premij. Soc. paramos nuteis. fondo sudarym ir l
naudojimo tvark nustato Vyriausyb.Be i iskait, i umokesio, iskyrus atviras kolonijas,
atskaitomi 5 proc. nuteistojo nelieiamj asmenins sskaitos dal, kurios nuteistasis neturi teiss
naudoti. ie pinigai iduodami nuteist. paleidimo metu. Alimentai vaikams skaiiuojami nuo visos
darbo umok.sumos bei vis kt.pajam ir atskaiiuojami nuo visos nuteistojo udirbtos sumos ir
kt.pajam iki iskaiiuot soc.paramos fond. L.a.b.P paprastosios ir lengvosios
grup.nuteistiesiems likus iki bausms pabaigos ne ilgiau EIEMS MNESIAMS
direkt.sprendimu gb.nedaromos iskaitos soc.paramos fond.
15.5 Nuteistj aprpinimas pensijomis ir paalpomis.Europos Tarybos Ministr Komiteto
Rezoliucijoje. ia pasakyta, jei kalinys prie kalinim buvo gijs socialins apsaugos privilegijas,
pats kalinimo faktas j nepanaikina. Kalinys tp.turi teis pensij dl j mokt na, tp.pasakyta,
kad paalp mokjimas gb.suspenduotas ar sumaintas, taiau eimos paalpa jo ilaikytiniams tb.ir
toliau mokama, nepriklausomai nuo kalinio sutikimo. Nuteisimas kriminaline bausme neutraukia
bendro asmens teisinio statuso atmimo. Nuteistieji asmenys ir toliau yra teisns ir veiksns. Todl
BVK 135 str.nustatyta bendra taisykl, kad l.a.b.atliekani nuteist. pensijos, paalpos ir visos kitos
pajamos skaitomos j asmenines sskaitas. Asmenims, atliekantiems bausm,paskirtos pensijos j
pageidavimu mokamos: Pensininko galiotam asmeniui; Pervedant nuteistojo asmenin
ssk.banke; Pervedant P depozitin ssk., esani P aptarnaujaniame banke. Vadovaujantis LR
pensij st. numatytais atvejais paskirt pensij nuteist.gb. nutrauktas arba sustabdytas.
Nuteistiesiems laisvs atmimu alpos pensijos nemokamos, paleidus i kalinimo stg.,paskirtoji
59

alpos pensija vl pradedama mokti, kai paduoda praym j mokti dienos. Mokslinink
valstybini pensij laikinajame st.teisinta nuostata, jog mokslininko valstybin pensija neskiriama,
o paskirtosios panaikinamas, kai teismo nuosprendiu asmuo pripaintas kaltu u tyinio
nusikaltimo padarym. Nuteistieji darbingumo bausms atlikimo metu senatvs pensijos amiaus
sulauk nuteistieji ir kiti darbingumo netek bausms atlikimo metu nuteist. Turi teis pensij ir
alos atlyginim LR pensij st.nustatyta tvarka ir atvejais.
16 TEMA. L A B ATLIEKANI NUTEISTJ BENDRASIS LAVINIMAS IR
PROFESINIS MOKYMAS
16.1 Nuteistj bendrasis lavinimas ir profesinis parengimas kaip viena i nuteistj
pataisymo priemoni.
LR BVK 111 str. nustatyta, kad bendrasis lavinimas yra viena i nuteistj kuriems paskirtas laisvs
atmimas, pataisos priemoni. Bendrasis lavinimas pleia kalini akirat, kelia intelekto lyg,
sudarydamas klit nusikalstamos veiklos recidyvui. Nuteistj pataisos procesas bus skmingesnis,
jei turs ini apie gamtos ir visuomens vystymosi pagrindus. Tas inias suteikia bendrasis
lavinimas. Bendrasis lavinimas kartu yra ir nuteistj aukljimo procesas. ini kaupimas- tai savs
vertinimas, tai savo asmenybs socialins verts suvokimas. Nuteistj bendrasis lavinimas yra
tiesiogiai susijs su kitomis i asmen pataisos priemonmis.Kuo auktesnis nuteistj bendrojo
lavinimo lygis, tuo geresni j darbo gamyboje rezultatai, geresn drausm ir tvarka P. Nuteistieji,
kurie mokosi, labiau pasiduoda aukljamajam poveikiui, dalyvauja pataisos programose, teisiniame
vietime. Bendruoju lavinimu jie gyja tokias savybes kaip usibrto tikslo siekimas, mokjimas
nugalti sunkumus, deramai organizuoti savo laik.
16.2 Nuteistj bendrojo lavinimo organizavimas pataisos staigose. Mokykl ir konsultacini
punkt steigimas pataisos staigose. Pataisos staigos ir mokyklos santykiai. Nuteistj
primimas mokykl ir mokymo organizavimas.
Organizuojant nuteistj bendrj lavinim P, be LR BV kodekso, vadovaujamasis LR konstitucija,
LR vietimo statymu, bendrojo lavinimo organizavimo nuostatais. LR BVK 147 str nustato, kad P
organizuojamas nuteistj iki 16 m. bendrasis lavinimas. J bendrojo lavinimo tvark nustato LR
vyriausyb. Vyresni nei 16m. nuteistj bendrasis lavinimas organizuojamas raytiniu
pageidavimu. Invalidu ir ribotai pakaltinam asmen bendrasis lavinimas organizuojamas j
pageidavimu ir gydytojo leidimu. Nuteistj bendrj lavinim organizuoja apskrii
virininkai.Pataisos staigose gali veikti: mokyklos- vadovaujantis LRBVK 147 str 3d., LR vietimo
statymu, bendrojo lavinimo mokyklas P steigia, pertvarko ir likviduoja apskrii virininkai. ios
procedros pradedamos esant KD prie TM praymui ir raytiniam vietimo ministerijos sutikimu.
P mokykla steigiama, kai yra nemaiau 80 pareikusi nor mokytis. Nepilnamei PN mokykla
steigiama kai yra nemaiau 80 nuteistj iki 16 m nebaigusi mokyklos; klass- kai yra 5-80
moksleiviu iki 16m. nebaigusiu pagrindines mokyklos, nepilname2iu PN steigiamos klass.
vietimo konsultaciniai punktai- jie steigiami P kai yra nemaiau 30 nuteistj pareikusiu nor
mokytis. Jame gali mokytis tiek pagal mokomj programa, tiek kai kuri disciplin.
P ir bendrojo lavinimo mokyklos santykiai apibriami teiss aktais. P administracija privalo:
1) Tvarkyti noriniu mokytis nuteistj apskait;
2) Sudaryti slygas mokyklai veikti. Skirti jai patalpas, jas remontuoti
3) Utikrinti mokytoju, mokyklos vadovybes bei pagalbinio personalo bendradarbiavim su P
darbuotojais
4) Padti pedagogams susipainti su teisiniais ir metodiniais dokumentais
5) Utikrinti mokyklos darbuotoju saugum P teritorijoje;
6) Utikrinti mokymo priemoni, kuriu draudiama turti kontrole.
7) Per mokslo metus nekelti besimokani nuteistj kit P jei nra reimo btinumo
P administracija turi teise: 1. Lankytis pamokose, dalyvauti vykstaniuose po pamoku renginiuose

60

2. Pasitelkti mokyklos darbuotojus, organizuoti renginius skirtus nuteistiesiems socialiai

reabilituoti.3. Dalyvauti mokyklos pedagogu tarybos posdiuose, konferencijose. 4. Udrausti eiti i
P teritorij mokyklos darbuotojo paeidusiam teises akt.
Nuteistieji mokykl priimami pagal turimus isimokslinimo dokumentus. J primimas
mokykl forminamas mokyklos vadovo sakymu, suderintu su pataisos staigos direktoriumi arba
jo pavaduotoju socialinei reabilitacijai. Mokyklos klass turi bti baigtos prie prasidedant mokslo
metams.Nuteistieji privalo laikytis mokyklos bendrj nuostat bei p vidaus tvarkos taisykli.
Mokymo organizavimas. Mokykla dirba pagal MM mokymo planus ir programas. Mokslo metai
pradedami rugsjo 1d. J trukm nustatoma mokymo planuose. Pamok pradia, nustato mokyklos
vadovas sakymu suderintu su p direktorium. Besimokantys nuteistieji, perkelti dl nubaudimo
kamer tipo patalpas, mokykl nevedami. Jiems sudaromos slygos mokytis savarankikai.Jiems
udarytiems i baudos izoliatori ar karceri vadovliai ir kt mokymo priemons i kameras
neneami.Nuteistiesiems baigusiems 9 arba12 klasi ir ilaikiusiems egzaminus iduodami baigimo
dokumentai. Kad galtu pasirengti brandos egzaminams ir juos laikyti, nuteistieji atleidiami nuo
darbo. Darbo umokestis neskaiiuojamas. Pagal Europos kalinimo staig taisykli 82 taisykle p
turi turti bibliotek kuria galtu naudotis visu kategorij kaliniai.
16.3 Profesinis mokymas kaip viena i nuteistj laisvs atmimu pataisos priemoni.
LRBVK 111str nustatyta, kad profesinis mokymas yra viena i nuteistj, pataisos priemoni.
Neturjimas specialybes, neuimtumas visuomenei naudinga darbo veikla yra kriminogeninis
veiksnys, danai stumiantis asmenis usiimti nusikalstama veikla. Nuteistj specialybes gijimas
arba profesines kvalifikacijos klimas vertinamas kaip efektyvi priemone padedanti ukirsti kelia
teises paeidimams atliekant bausme ir paleidus i laisves atmimo viet. Organizuojant nuteistj
profesini mokym LP ir valstybes monse prie p, be LRBVK, taip pat vadovaujamasi LR
konstitucija, LR profesinio mokymo statymu, Profesinio ugdymo organizavimo nuostatais.
Vadovaujantis LR BVK 148str , p ir valstybs monse prie p gali bti organizuojamas nuteistj
profesinis mokymas. Nuteistieji pagal p administracijos pateikta sra turi teise pasirinkti
profesij, kurios mokysis. Invalid, pensinink profesinis mokymas organizuojamas j
pageidavimu. Nuteistj profesinio mokymo tvark nustato vyriausyb. Specialisias prof
mokyklas p steigia, likviduoja vietimo ir mokslo ministerija LR vyriausybs nustatyta tvarka.
Moksleiviu ugdymas. Profesinse mokyklose steigiamos pirmosios ir ketvirtosios pakop grupes.
pirmosios pakopos grupes priimami nuteistieji, nebaig pagrindins, vidurines bendrojo lavinimo
mokyklos arba j baig. Profesijos, kurioms rengiami nuteistieji profesinse mokyklose, turi atitikti
profesij registr ir mokymo slygas. ias mokyklas nuteistieji priimami vietimo ir mokslo
ministerijos patvirtintais moksleiviu primimo dokumentais.Mokslo metai pradedami rugsjo 1-15
dienomis. Profesini mokykl moksleiviai, dl paskirtos nuobaudos perkelti i kamer tipo patalpas,
mokytis nevedami. Jiems sudaromos slygos mokytis savarankikai. Atlik visas uduotis nuteistieji
gali laikyti baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus. Nuteistiesiems moksleiviams suteikiamos 6
dienu nemokamos atostogos pasiruoti egzaminams. Darbo umokestis neskaiiuojamas.
Ilaikiusiems baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus, iduodami kvalifikacijos paymjimai.
Specialij profesini mokykl moksleiviai privalo:
1. Nuolat ir stropiai mokytis
2. Pagarbiai elgtis ir bendrauti su pedagogais. Kreiptis I juos odiais jus, tamsta.
3. Laikytis LR statymu, profesines mokyklos nuostatu ir p vidaus tvarkos taisykli.
4. Tausoti mokyklos turt.
Profesini mokykl moksleiviai turi teis:
1. gyti valstybini profesini isilavinim
2. mokytis sveikoje ir saugioje aplinkoje
3. naudotis profesines mokyklos vadovliais
4. kreiptis I profesines mokyklos vadovus, uduoti jiems paklausimus.

61

U iurkius ir nuolatinius profesines mokyklos ar p vidaus tvarkos paeidimus, nuteistieji

pedagogu tarybos sprendimu, salinami i profesines mokyklos.
Nuteistj laisves atmimu mokymo organizavimas gamyboje.Vadovaujantis LRBVK 149 str p
ir valstybes monse prie p gali bti organizuojamas nuteistj, norini gyti pradinius profesinius
gdius arba kelti turim kvalifikacij mokymas. Nuteistj profesinio mokymo gamyboje tvark
nustato LR vyriausyb. Pagalba organizuojant nuteistj profesini mokym gamyboje turi teise
teikti valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, visuomenines organizacijos, kiti fiziniai ir
juridiniai asmenys. Nuteistj profesinis mokymas gamyboje grindiamas LR BVK nuostatomis ir
profesij registru. Profesinio mokymo programas ir trukme p administracija ir valstybs mons
prie p vadovyb nustato savarankikai, atsivelgdama gamybos pataisos staigoje ar valstybs
monje prie p pobd. Nuteistj, dirbaniu gamybos monje pagal p ir kitu moni ar
organizacij sutartis dl darbo jgos suteikimo, profesini mokym organizuoja ir finansuoja ta
mon ar organizacija, kurios inioje jie dirba.
Pataisos staigos administracija privalo:
1. paskirti ininerijos darbuotojus, turinius atitinkam profesini pasirengim, profesiniam
mokymui pataisos staigos gamyboje organizuoti.
2. atsivelgdama i gamybos pataisos staigoje pobd, nustatyti skaii nuteistj, noriniu gyti
pirminius profesinius gdius arba kelti turim kvalifikacij
3. sukurti reikiam profesinio mokymo gamyboje baze
Profesinis mokymas pataisos staigos gamyboje( valstybes monje prie pataisos staigos) apima:
1. pirmini profesini mokym asmen, anksiau neturjusi profesijos arba turini profesij,
neatitinkani gamybos pataisos staigoje profilio
2. nuteistj, turini profesij, kvalifikacijos klim.
Profesinis mokymas gamyboje gali bti organizuojamas grupmis ir individualiai.Kvalifikacija
keliama daniausiai individualiai. Nuteistj grupms ( grupe sudaro nuo 10- 30 moni) teorines
profesijos inios gali bti dstomos p ( valstybes mons prie p ) kabinetuose arba specialiojoje
profesinje mokykloje, dl to susitarus ir apmokjus mokymo ilaidas p lomis. Nuteistieji, kurie
mokosi individualiai, teorines profesijos inias gyja savarankikai. Gamybine praktika profesinio
mokymo metu atliekama pataisos staigoje ( valstybes monje prie p)- atitinkamose nuteistj
darbo vietose. Profesinio mokymo gamyboje trukme- iki 6 mnesi. Teorines profesijos inios
dstomos laisvu nuo darbo laiku. Profesinis mokymas baigiamas kvalifikacijos egzaminais, kuriuos
ilaiks nuteistasis gyja pirmini profesini pasirengim.
Nuteistuosius profesijos moko profesijos mokytojai ir gamybines praktikos vadovai. Profesijos
mokytojais skiriami p darbuotojai, turintys auktj technini arba profesini isilavinim. Gamybines
praktikos vadovais pagal konstitucij skiriami kvalifikuoti darbininkai arba specialistai, idirb ne
maiau kaip 3 metus pagal tos profesijos profil ir turintys profesini isilavinim. Nuteistj,
iklausiusiu teoriniu profesijos ini kurs ir atlikusiu gamybine praktik, inioms vertinti p
sudaromos kvalifikavimo komisijos. Nuteistiesiems, iklausiusiems teoriniu profesijos ini kurs ir
atlikusiems gamybine praktika, galima suteikti teise laikyti kvalifikacijos egzaminus ir gyti
profesij arba gauti auktesn kvalifikacin kategorij valstybinje profesinje mokykloje. Laikyti
kvalifikacine egzaminus leidiama, kai yra nuteistojo ratikas praymas ir atitinkamo pataisos
staigos ( valstybs mons prie p) cecho vadovo teikimas. Nuteistiesiems, ilaikiusiems
kvalifikacijos egzaminus, iduodamas nustatytos formos paymjimas.
17 TEMA LAISVS ATMIMO IR ARETO BAUSMES ATLIEKANI NUTEISTJ
MATERIALIN ATSAKOMYB
1. Nuteistj laisvs atmimu ar aretu materialin atsakomyb
tai teisins padties, kuria jie naudojasi atlikdami bausm, sudtin dalis.BVK reguliuoja tik
turtins alos, kuri padaro nuteistieji, atlyginim, nes jie bausms atlikimo metu padaro tik al
valstybei: atliekant darbines pareigas ar kitokiais veiksmais.Kiek ir kokio dydio alos atlyginim
62

nustato LR CK, CPK,BPK,DK.padarytos alos atlyginimas iiekomas motyvuotu aretins ar P

dir. nutarimu, jeigu alos dydis nevirija nuteistojo asmeninje ssk.esani pinig sumos. Apie
iiekojim nuteist. paskelbiama
pasiraytinai. Dir.nutarimas g b apskstas KD prie TM dir., taiau skundo padavimas nesustabdo
nutarimo iiekoti alos atlyginimo.
Galioja pareiga, kuri nustatyta atitinkamuose BVK str., kad nuteist., atliekantys bausm aretinse ir
P, privalo saugoti i stg. turt.
Materialin atsakomyb pagal LR DK-tai juridin ats., kuri taikoma dl to, kad darbuotojas privalo,
atsivelgdamas st. nustatyto dydio ribas, atlyginti turtin al, jo padaryt monei ar stg.,kurioje
jis dirba, ris. Pagl BVK nuteistieji l a darb paprastai traukiami P ir valstybs m. prie P.
Darbo sutartys tarp nuteist. ir m.administracijos nesudaromos, nes tai yra ne i asmen teiss
darb gyvendinimas, o toki asmen pareigos atlikimas.Todl ala atsiranda, kai:1) padaroma ala;
2)ala padaroma neteista veika; 3)yra prie.ryys tarp neteistos veikos ir alos atlyginimo; 4)yra
paeidjo kalt; 5)paeidjas ir nukentjusioji alis teis.pa.metu buvo susij darbo santykiais;
6)alos atsiradimas yra susijs darbo veikla. Nuteistasis padars turtin al vykdydamas darbo
pareigas, privalo atlyginti vis padaryt al, bet ne daugiau kaip jo 3 vid.mn.darbo umokesi
dydio.
Kai al padaro nuteistieji vykdydami pareigas nesusijusias su darbini pareig vykdymu, jie
traukiami civilinn (deliktinn) atsakomybn, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.O i ats. kyla
dl to, kad nuteist. nesilaiko BVK nustatyt bendrj ir specialij pareig ir draudim. Kadangi
t.y. civilins teiss instituto dalis, todl ir reguliuojama CK normomis.Svarbiausia, kad bt kalt
(tyia/neatsargumas), ala(turto netekimas/sualojimas/negautos pajamos).Bendra alos atlyginimo
tvarka yra nustatyta CPK, kur civilines bylas nagrinja apylinks teismai arba apygardos(viskas
pagal CPK normas)
18 TEMA LAISVS ATMIMO IR ARETO BAUSMES ATLIEKANI NUTEISTJ
SVEIKATOS PRIEIRA
18. 1. Nuteistj, atliekani areto, terminuoto l a ir l a iki gyvos galvos bausmes, materialinis
buitinis aprpinimas-tai i asmen laikymo slyg, skirt aprpinti juos gyvenamosiomis
patalpomis, maistu, drabuiais, patalyne ir kt.daiktais, sudarymas.Tai bausms atlikimo
mikrosocialini slyg, tinkam monms gyventi l a v, sudarymas.Tai daro esmin poveik
nuteistj
pataisos
procesui,
kuris
susideda
i
tam
tikr
pataisos
priemoni(reimas,darbas,soc.reabilitacija, bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas). Net
Europos kalinimo stg. taisyklse tvirtinta, kad l a turi vykti tokiomis materialinmis ir moralinmis
slygomis, kurios utikrina pagarb mogaus orumui bei atitinka mintsias taisykles. Todl
materialinis buitinis aprpinimas organizuojamas tokiomis kryptimis:1) reikiam gyvenamj ir
komunalini
buitini
slyg
nuteistiesiems
sudarymu;2)nut.maitinimo
organizavimu;3)nut.mediag aprpinimu;4) prekybos tinklo ir kt. papild.nut.materialinio buitinio
aprpinimo organizavimu.
18.2 reikiam gyvenamj ir komunalini buitini slyg nuteistiesiems sudarymas
tai susij su vietos slygos aprpinimu, todl kaliniams skiriamos patalpos, ypa miegamosios, turi
atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, skiriamas dmesys klimato slygoms, oro talpai, vietos
plotui, apvietimui, ildymui.Aretinse ir kaljimuose nut.apgyvendinami rakinamose kamerose, i
kuri jie ivedami ne maiau kaip 1h. pasivaikioti gryname ore. P, gydymo-P,nepilnamei,
atvirose kolonijose nut. apgyvendinami bendrabuiuose.Nioms moterims, krtimi maitinanioms
motinoms, nepilnameiams, taip pat ligoniams sudaromos geresns gyvenamj patalp ir buities
slygos. Pgal SAM sakym yra patvirtintos P patalp gyvenamojo (miegamojo) ploto
normos:P,nepilmn.-3kv.m.;gydymo-P gyv.kamb.-4kv.m.;atviros kolonijos- 6kv.m.;kamer tipo,
baudos bei drausms izoliatori-5kv.m.;lav ligonins palata-7kv.m.;kaljimo kamera5kv.m.;kaljimo karcerio kamera-4,5kv.m..Kiekv. P didiausias leidiam laikyti nut.skaiius
63

nustatytas P vidaus tvarkos taisyklse.Siekiant nustatyti normalias komunalines buitines slygas,

P,nepilnameiir gydymo P gyvenamosiose zonose rengiami nuteistj bendrabuiai, valgykla ir
virtuv, parduotuv, mokykla,klubas, biblioteka ir kt.patalpos, aiktels tam, kad pataisos procesas
bt, kuo efektyvesnis, nepaeidiant mogaus teisi.Svarbu paminti, kad aretini ir P
gyvenamosios, komunalins buitins patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabui
sandliai, kt.patalpos bei transporto, kuriuose veami nuteistieji ligoniai, priemons turi bti
periodikai dezinfekuojamos.
18.3 nut.mediag aprpinimas
tai yra susij su drabuiais, pataline, j tinkamu drevjimui ir prieira.Kiekvienas kalinys turi turti
atskir lov bei atskir tinkam patalyn, kuri t b gerai priirima ir pakankamai danai keiiama,
kad ilikt vari.Nuteistieji, kurie neturi savo drabui ir avalyns, nemokamai aprpinami
drabuiais ir avalyne pagal sezon.
18.4 nut maitinimo organizavimas
Pagal BVK: areto, terminuoto l a ir la iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna
maist pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi P gydymo stg.-pagal dietinio
maitinimo normas.Atvirose kolonijose nut. maistu apsirpina patys.Vyriausyb nutarimu prim
nustatyt kiekv. fiziologins mitybos normos energetin vert ir pagrindines maisto mediagas bei
fiziologines normas.Taip pat yra atskiros mitybos normos pagal nuteistj kategorijas:
dirbantys/nedirbantys vyrai/moterys lav; nepilnameiai.Nustatyta, kad maistas turi bti gaminamas
3k.per par pagal technologini proces bei sanitarijos ir higienos taisykli reikalavimus ir
valgiarat. Intervalai tarp maitinim, iskyrus miegui skirt laik, neturi bti ilgesni kaip
7h..Nepilnameiai maitinami 4k. per dien.Pagamint maist leidia iduoti aretins ar P
direktoriaus budintysis padjjas, remdamasis tam tikrais sveikatos prieiros stg.rezultatais,
raytais Pagaminto maisto kokybs vertinimo urnale.
Prekybos tinklo ir kt. papild.nut.materialinio buitinio aprpinimo organizavimasadministracija privalo utikrinti, kad maisto produkt ir btiniausi reikmen pardavimo kainos
neviryt i preki rinkos vidutini kain, nustatyt parduotuvse toje miesto (rajono)teritorijoje,
kurioje veikia aretin ar P. Kiekv.nuteist.turiniam teis sigyti maisto produkt ir btiniausi
reikmen, iduodami blankai-praymai, kuriuos nuteis.upild atiduoda personalui.Nut.leidiama
gauti pinigines perlaidas, taip pat gauti paalpas i iose stg. sudaromo socialins paramos
nuteistiesiems fondo-paalpos mokamos nut., kurie einamj mn. asmeninje ssk.neturi pinig
arba tuti j maiau kaip 0,3MGL dydio.Konkret paalpos dyd pagal nut. raytin praym nustato
aretins, P administracija,atsivelgdama turimas socialins paramos nuteistiesiems fondo las ir
nuteistojo elges. Taip pat svarbu paminti, kad nut. P leidiama gauti pato ir perduodamus
siuntinius, kuri skaii pagal grupes(lengvoji, paprastoji, drausms) ir P r nustato BVK
normos.
19 TEMA LAISVS ATMINO IR ARETO BAUSMES ATLIEKANI NUTEISTJ
SVEIKATOS PRIEIRA.
19. 1. Nuteistj sveikatos prieiros reikm, principai, udaviniai ir teisinis reguliavimas.
Skirtingai nei nuteistj laisvs atmimu materialinis buitinis aprpinimas, asmen, atliekani
areto, terminuot laisvs atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmes, sveikatos prieira
nra susijusi su bausms vykdymo (atlikimo) tikslais. Ji grindiama tais paiais principais ir
vykdoma tokia paia apimtimi, kaip ir vis Lietuvos gyventoj sveikatos prieira. Be to, nei
asmens sveikatos prieiros pobdis, nei jos apimtis nepriklauso nuo to, kad nuteistasis bausm
atlieka aretinje ar kokios nors ries pataisos staigoje. Taip pat sveikatos prieiros pobdis ir jos
apimtis nepriklauso nuo nuteistojo elgesio bausms atlikimo metu. Net nuteistojo padaryti patys
iurkiausi bausms atlikimo reimo reikalavim paeidimai negali bti pagrindas atsisakyti jam
teikti vienoki ar kitoki sveikatos prieiros paslaug. Visas gydomasis profilaktinis ir
prieepideminis darbas aretinse ir pataisos staigose organizuojamas ir vykdomas pagal Lietuvos
64

Respublikos sveikatos apsaugos statymus ir kitus teiss aktus. Nuteistj sveikatos prieira
grindiama sveikatos prieiros paslaug teistumo, priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo
principais. Nuteistiesiems utikrinamas tokios pat kokybs bei lygio gydymas kaip ir esantiems
laisvje asmenims.
Nuteistj sveikatos prieiros aretinse ir pataisos staigose udaviniai yra ie: nuteistj
sveikatos apsauga; asmens sveikatos prieiros paslaug teikimas; higienins, sanitarins ir
epidemiologins kontrols priemoni vykdymas.
Nuteistj sveikatos prieiros organizavimas aretinse ir pataisos staigose tai viena i
mikrosocialini slyg laisvs atmimo bausms vykdymo (atlikimo) sudtini dali.
LR Konstitucijos 53 str nustato: Valstyb rpinasi moni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb
bei paslaugas mogui susirgus. statymas nustato pilieiams nemokamas medicinos pagalbos
valstybinse gydymo staigose teikimo tvark. Asmenims atliekantiems bausm pataisos staigose
ir aretinse, turi bti utikrintos tokio pat lygio asmens sveikatos prieiros paslaugos kaip ir
laisvje esantiems asmenims. Visos sveikatos prieiros paslaugos yra nemokamos, iskyrus dant
protezavim.
Europos kalinimo staig taisykli 2632 taisykls rekomenduoja, kad kiekvienoje staigoje turi
bti bent vienas kvalifikuotas praktikuojantis gydytojas. Sveikatos prieiros tarnybas reikia
organizuoti bendradarbiaujant su bendrja visuomens ar alies sveikatos apsaugos administracija.
jas turi eiti psichiatrin tarnyba, kuri galt diagnozuoti protinius negalavimus, o prireikus ir teikti
pagalb. Sergantys ligoniai,kuriems reikia specialaus gydymo, turi bti perkelti specializuot
staig arba bendras ligonines. Jeigu ligonin yra paioje kalinimo staigoje, jos ranga, baldai bei
vaistai turi bti tinkami serganij kalini medicininei prieirai bei gydym, o personalas turi
bti tinkamai parengti darbuotojai. Kiekvienam kaliniui turi bti prieinamos stomatologo paslaugos.
Su kaliniais negalima atlikti bandym, kurie gali sukelti fizines ar moralines traumas. Kiek
manoma, reikia imtis priemoni, kad vaikai galt gimti ligoninje u kalinimo staig sien. Jeigu
toki speciali priemoni nra imtasi, staigoje turi bti gimdymui bei gimdyvi ir ni moter
prieirai skirtos patalpos ir tinkamai parengtas personalas. Jeigu vaikas gimsta kalinimo staigoje,
is faktas nra minimas jo gimimo liudijime. Tose staigose, kur vaikai gali likti su savo motinomis,
turi bti rengtas vaik kambarys su kvalifikuotu personalu, kuriame vaikai bna tuo metu, kai j
nepriiri motinos. Kiekvien nauj kalin kiek galima greiiau, o prireikus ir vliau, turi apirti
medicinos darbuotojas, siekiant isiaikinti fizinius ar protinius negalavimus bei imtis atitinkam
gydymo priemoni; atskirti kalinius, tariamus sergant infekcinmis ar ukreiamosiomis ligomis;
nustatyti fizinius ar protinius defektus, kurie ileidus i kalinimo vietos galt trukdyti adaptuotis;
nustatyti kiekvieno kalinio tinkamum darbui. Medicinos darbuotojas turi rpintis kalini fizine ir
dvasine sveikata. Atsivelgdamas aplinkybes ir vadovaudamasis ligonins lankymo periodikumo
standartais, jis turi lankyti visus serganius kalinius, tuos, kurie pranea apie lig ar sueidim, ir
kiekvienam ligoniui skirti specialaus dmesio. Medicinos darbuotojas turi praneti virininkui apie
kiekvien atvej, kai kalinio fizin ar dvasin bkl buvo paeista dl tebesitsianio kalinimo arba
kitos kalinimo slygos. Medicinos darbuotojas arba kompetentingas specialistas turi reguliariai
tikrinti bei teikti silymus virininkui dl: maisto ir vandens kokybs, kiekio, gaminimo ir
serviravimo; staigos ir kalini higienos bei varos; staigos sanitarini slyg, ildymo, apvietimo
ir ventiliacijos; kalini drabui ir patalyns tinkamumo ir varos. staigos medicinos tarnybos turi
siekti, kad bt nustatyta ir gydoma kiekviena fizin ir dvasin liga, kuri galt trukdyti kaliniui
adaptuotis ijus laisv. Tuo tikslu kaliniui yra teikiama visa reikalinga medicinos, chirurgin ir
psichiatrin pagalba, skaitant t, kuri gali teikti visuomen.
Tad nuteistiesiems, atliekantiems laisvs atmimo bausme, privalo bti garantuojamas: 1)
ambulatorinis bendrosios praktikos arba vidaus lig gydytojo, psichiatro ir bendrosios praktikos
gydytojo stomatologo paslaugos; 2) nepilnameiams (vaikams iki 18 m,et) ambulatorins
bendrosios praktikos gydytojo arba vaik lig gydytojo, vaik ir paaugli gydytojo psichiatro bei

65

bendrosios praktikos gydytojo stomatologo paslaugos; 3) atsivelgiant pataisos staigos specifik

gali bti teikiamos ir kit gydytoj asmens sveikatos prieiros paslaugos.
Areto bausm atliekantiems nuteistiesiems asmens sveikatos prieiros paslaugas teikis medicinos
punkte dirbantis bendruomens slaugytojas, o esant btinybei areto bausm atliekanius
nuteistuosius konsultuoja staigos, kurios teritorijoje rengta aretin, sveikatos prieiros tarnybos
gydytojai. Bendruomens slaugytojai yra priskiriami staigos, kurios teritorijoje rengta aretin,
sveikatos prieiros tarnybos struktrai. Tokios staigos sveikatos prieiros tarnybos virininkas
yra atsakingas u asmens sveikatos prieiros paslaug prieinamum ir kokyb.
Vadovaujantis LR BVK 174 str, asmens sveikatos prieira pataisos staigose bei aretinse
organizuojama ir atliekama pagal LR sveikatos apsaugos statymus. Areto, terminuoto laisvs
atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmes atliekani nuteistj sveikatos prieir
organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Pagal LR sveikatos sistemos statymo 18 str valstybs remiamai (nemokamai) asmens sveikatos
prieirai priskiriama ir nuteistj asmens sveikatos prieira (iskyrus medicinin reabilitacij
sanatorinio bei kurortinio tipo staigose).
Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Sveikatos apsaugos ministerija bei i ministerija kartu su
Teisingumo ministerija priima teiss aktus, kurie reguliuoja nuteistj laisvs atmimu sveikatos
prieir. Pavyzdiui, laisvs atmimo viet gydymo staigos vadovaujasi sveikatos apsaugos
ministro 2001 m. vasario 23 d. sakymu Dl Informacijos apie ekstremalias situacijas ir
ukreiamsias ligas teikimo tvarkos, socialins apsaugos ir darbo ministro ir teisingumo ministro
2001 m. kovo 5 d. sakymu Dl Medicinins socialins ekspertizs atlikimo asmenims, laikomiems
kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo vietose, tvarkos, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo
ministro 2002 m. liepos 2 d. sakymu Dl Kaljim departamentui prie Teisingumo ministerijos
pavaldiose staigose laikom asmen profilaktinio tyrimo dl pavojing ir
ypa pavojing ukreiamj lig tvarkos patvirtinimo.
Laisvs atmimo viet gydymo staig, aretini ir pataisos staig sveikatos prieiros
tarnyb udaviniai ir funkcijos vykdant nuteistj sveikatos prieir
LR BVK 174 str 2 dalis nustato: Pataisos staigose ir aretinse steigiamos asmens sveikatos
prieiros staigos arba tarnybos. i staig bei tarnyb struktr, etat skaii ir veiklos tvark
nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Infekcinmis ligomis sergantiems
nuteistiesiems, atliekantiems laisvs atmimo bausm, gydyti ir laikyti steigiamos laisvs atmimo
viet gydymo staigos. Pagal Sveikatos sistemos statym valstybs remiami (nemokamai) asmens
sveikatos prieirai priskiriama ir nuteistj asmens sveikatos prieira (iskyrus medicinin
reabilitacij sanatorinio bei kurortinio tipo staigose), todl pataisos staigose ir aretinse
steigiamos asmens sveikatos prieiros staigos ir tarnybos. Infekcinms ligoms sergantiems
nuteistiesiems, atliekantiems laisvs atmimo bausm, gydyti ir laikyti steigiamos laisvs atmimo
viet gydymo staigos. Nuteistj sveikatos prieirai steigtos asmens sveikatos prieiros
tarnybos ir medicinos punktai teikia ambulatorines pirminio lygio asmens sveikatos prieiros
paslaugas. Antrinio lygio asmens sveikatos prieiros paslaugas stacionarin ityrim ir gydym
teikia laisvs atmimo viet ligonins. Tretinio lygio asmens sveikatos prieiros paslaugos
teikiamos vieosios asmens sveikatos prieiros staigose, utikrinant nuteistj apsaug. Pataisos
staigos sveikatos prieiros tarnybai vadovauja ios tarnybos virininkas, pavaldus staigos
direktoriui. L a vietos gydymo staigai vadovauja direktorius, kuris pagal isilavinim yra gydytojas,
Remiantis BVK 62 str 2 d pataisos staig rims prilyginamos laisvs atmimo viet gydymo
staigos: gydymopataisos namai ir laisvs atmimo viet ligonin.
Pagal KD prie LR TM L a viet ligonins nuostatus, patvirtintus teisingumo ministro 2003 m.
birelio 4 d. sakymu Laisvs atmimo viet ligonin vykdo iuos udavinius:
1) teikia pacientams nustatyto srao atstatomosios, prevencins medicinos pagalbos, slaugos,
asmens sveikatos prieirai priskiriamas socialines paslaugas ir patarnavimus, taip pat sveikatos
ugdymo ir asmens sveikatos ekspertizs paslaugas;
66

2) organizuoja pacientams Lietuvos nuolatiniams gyventojams nustatyto lygio atstatomj

medicinos pagalb vieosiose valstybinse (savivaldybi) asmens sveikatos prieiros staigose, kai
tokios pagalbos pati Laisvs atmimo viet ligonin teikti negali ar (ir) neturi teiss;
3) utikrina Laisvs atmimo viet ligoninje LR kardomojo kalinimo statyme ir BVK nustatyt
pacient laikymo kardomojo kalinimo bei laisvs atmimo vietose tvark, nepaeidiant pacient
sveikatos interes virenybs prie kitus Laisvs atmimo viet ligonins tarnybins veiklos
interesus principo.
Laisvs atmimo viet ligonin sveikatos prieiros srityje vykdo ias funkcijas:
1) utikrina pacientams btinj medicinos pagalb itis par;
2) teikia pacientams asmens sveikatos prieiros paslaugas, kurios nurodytos Laisvs atmimo viet
ligoninei iduotoje licencijoje, juos slaugo;
3) utikrina, kad Laisvs atmimo viet ligoninje bt naudojamos tik nustatyta tvarka aprobuotos
ir leistos naudoti Lietuvoje diagnostikos ir gydymo priemons, kitos sveikatos prieiros
technologijos;
4) pildo pacient ligos istorijas, kitus medicinos dokumentus apie pacientus ir Laisvs atmimo
viet ligonins tarnybin veikl teiss akt nustatyta tvarka;
5) utikrina lygias pacient teises teikiamas sveikatos prieiros paslaugas;
6) saugo pacient medicinin paslapt, iskyrus atvejus, kai Laisvs atmimo viet ligonin privalo
pateikti informacij apie pacient statym nustatyta tvarka arba kai pacientas duoda sutikim
skelbti informacij apie jo sveikatos bkl;
7) informuoja teiss akt nustatyta tvarka sveikatos prieiros valdymo subjektus, steigj ir KD
prie TM apie Laisvs atmimo viet ligoninje vykusius vidaus infekcij atvejus ir protrkius,
visus alos pacient sveikatai ir gyvybei padarymo atvejus, nepriklausomai nuo to, kur jie buvo
padaryti;
8) utikrina pacient pasiuntim viesias asmens sveikatos prieiros staigas, kai tai yra btina
pagal pacient sveikatos sutrikim ir gydymo technologijas;
9) teiss akt nustatyta tvarka atlieka pacientams medicinin nedarbingumo ir patalogoanatomin
ekspertizes, taip pat rengia ivadas dl pacient atleidimo nuo tolesnio laisvs atmimo bausms
atlikimo, kardomosios priemons sumimo, atsivelgiant sveikatos bkl, pakeitimo velnesn;
10) dalyvauja sveikatos prieiros bausmi vykdymo sistemoje metodiniame darbe, rengiant ir
gyvendinant sveikatingumo programas;
11) atlygina teikiant paslaugas paciento sveikatai padaryt al statym nustatyta tvarka.
Be i funkcij, nuteistj sveikatos prieiros srityje Laivs atmimo viet ligonin vykdo
funkcijas laisvs atmimo bausms vykdymo ir administracinje kinje srityse.
Pagal KD prie LR TM Pravieniki gydymo ir pataisos darb kolonijos nuostatus, patvirtintus
teisingumo ministro 2003 m. birelio 4 d. Pravieniki gydymo ir pataisos namai vykdo iuos
udavinius:
1) vykdo laisvs atmimo bausm nuteistiesiems, sergantiems aktyvia plaui tuberkulioze, kuriems
teismas paskyr bausm atlikti pataisos namuose;
2) teikia staigoje laikomiems nuteistiesiems nustatyto srao atstatomosios, prevencins medicinos
pagalbos, slaugos, asmens sveikatos prieirai priskiriamas socialines paslaugas ir patarnavimus;
3) utikrina staigoje laikom nuteistj sveikatos prieiros virenybs prie kitus staigos veiklos
interesus princip;
4) utikrina statym ir kit teiss akt nustatytas laikymo slygas nuteistiesiems;
5) rengia statym nustatyta tvarka nuteistuosius integracijai visuomen, jiems atlikus bausm.
Be kit, iai staigai kaip laisvs atmimo vietai bding, funkcij, ji atlieka ias funkcijas:
1) utikrina nuteistiesiems btinj medicinos pagalb itis par;
2) teikia nuteistiesiems asmens sveikatos prieiros paslaugas, kurios nurodytos staigos sveikatos
prieiros tarnybai iduotoje licencijoje;

67

3) utikrina staigoje higienos, sanitarijos ir prieepidemini reikalavim gyvendinimo kontrol,

medicinini prieepidemini priemoni vykdym.
Pataisos staigos, aretins asmens sveikatos prieiros tarnybos svarbiausieji udaviniai yra
ie:
1) staigoje laikom nuteistj sveikatos privaloma medicinin kontrol ir nustatytos apimties
asmens sveikatos prieira;
2) higienos, sanitarijos ir prieepidemini reikalavim gyvendinimo kontrol ir medicinini
prieepidemini priemoni vykdymas staigoje;
3) staigoje laikom nuteistj sveikatos mokymo ir ugdymo organizavimas;
4) dalyvavimas staigai pavestoje kitoje sveikatinimo veikloje.
Pataisos staigos, aretins asmens sveikatos prieiros tarnyba, gyvendindama jai pavestus
udavinius, atlieka ias funkcijas:
1) organizuoja ir pati atlieka jai nustatytos apimties medicininius sveikatos patikrinimus, taip pat
privalomus sveikatos tikrinimus pagal profesijas ir atliekamus darbus;
2) organizuoja ir vykdo nustatytos apimties ukreiamj lig privalomj medicinin kontrol;
3) diagnozuoja ar bent taria visus sveikatos sutrikimus, o ambulatorikai ir stacionare gydo
sveikatos sutrikimus, kuri sveikatos prieiros standartai ir technologijos atitinka staigos nustatyt
medicinins veiklos apimt, slaugo ligonius;
4) nustato serganius ltinmis ligomis asmenis, vykdo j dispanserin prieir, organizuoja jiems
nustatytos apimties profilaktines ir reabilitacines priemones;
5) utikrina staigoje ne maesns kaip medicinos gydytojo apimties neatidliotin medicinos
pagalb darbo dienos metu darbo dienomis ir ne maesns kaip bendrosios praktikos slaugytojo
apimties neatidliotin medicinos pagalb kitu dienos metu darbo dienomis, taip pat ne darbo
dienomis;
6) kartu su staigos vadovybe organizuoja ligoni siuntim asmens sveikatos prieiros staigas;
7) utikrina ligoni palydjim asmens sveikatos prieiros staig, kai transportavimo metu dl j
sveikatos gali atsirasti neatidliotinos medicinos pagalbos poreikis;
8) privalomai izoliuoja tariamus sergant ukreiamja liga asmenis, kol jie bus perkelti tam gydyti
skirt asmens sveikatos prieiros staig arba kol nebekels pavojaus kit asmen sveikatai,
atsivelgiant ligos pobd ir staigos sveikatos prieiros veiklai nustatyt apimt;
9) atlieka medicinos specialistams ir sveikatos prieiros tarnybai nustatytos apimties staigoje
laikom nuteistj laikino nedarbingumo ekspertiz, vadovaujantis laikinojo nedarbingumo
kriterijais, organizuoja pacient siuntim Medicinin socialins ekspertizs komisij;
10) atlieka narkologin ekspertiz staigoje laikomiems nuteistiesiems kompetentingo pareigno
ratiku siuntimu, nustatyta tvarka konstatuoja staigoje mirusio asmens biologin mirt;
11) neatlygintinai aprpina staigoje laikomus ligonius btinojo srao vaistais ir kitomis
medicininmis prekmis;
12) sukaupia ir laiko parengtas nustatytos apimties medicinins mantos rezerv, utikrina pirmj
medicinos pagalb staigoje nukentjusiems asmenims katastrof, stichini nelaimi, kit
ekstremali situacij atvejais;
13) moko staigoje laikomus nuteistuosius sveikos gyvensenos, aktuali ukreiamj lig
profilaktikos, higienos;
14) organizuoja ir vykdo dezinfekcij, kartu su kitomis tarnybomis organizuoja dezinsekcij,
deratizacij;
15) kontroliuoja, kaip staigoje laikomasi asmens, mitybos, buities, gamybos higienos, sanitarijos ir
prieepidemini reikalavim, atsakingoms tarnyboms, pareignams ir staigos vadovybei teikia ios
srities pasilymus;
16) dalyvauja gyvendinant sveikatinimo veiklos programas;
17) pasirengia ir kartu su kitomis tarnybomis vykdo prieepidemines priemones;

68

18) kompetenting sveikatos sistemos valdymo subjekt nurodymu tiria lig, iorini prieasi
sukeliam sveikatos sutrikim paplitim, staigoje esani asmen imuniteto lyg, atlieka
imunizacij;
19) pagal kompetencij dalyvauja rengiant ir gyvendinant kitas sveikatinimo veiklos priemones;
20) tvarko ir saugo staigoje laikom nuteistj sveikatos dokumentus;
21) teiss akt nustatyta tvarka ir laiku informuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremali
sveikatai situacij centr ir asmens sveikatos prieiros valdymo institucijas apie nustatytus
ukreiamj lig atvejus, vidaus infekcijas, avarijas, nelaimingus atsitikimus;
22) kaupia ir analizuoja staigoje laikom asmen sveikatos informacij, apsirpina reikiamos
Pataisos staigos (aretins) sveikatos prieiros tarnyb sudaro ambulatorija, stacionaras su
infekciniu izoliatoriumi ir farmacijos padalinys.
19.2 Sveikatos prieiros paslaug teikimo nuteistiesiems organizavimo tvarka
Naujai atvykusi pataisos staig ar aretin sveikata per 5 darbo dienas patikrinama ios staigos
asmens sveikatos prieiros tarnyboje. Pagal Kaljim departamentui prie Teisingumo ministerijos
pavaldiose staigose laikom asmen profilaktinio tyrimo dl pavojing ir ypa pavojing
ukreiamj lig tvarkos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro 2002 m.
liepos 2 d. sakymu Nr. 343/191, I skyriaus nuostatas nuteistieji, naujai atvyk pataisos staigas
(aretines), profilaktikai tiriami dl pavojing ir ypa pavojing ukreiamj lig: mogaus
imunodeficito viruso (IV) neiojimo; tuberkuliozs; choleros; arnyno grups infekcijos; sifilio;
genokokins infekcijos; virusinio hepatito B ir C; difterijos; kitos ukreiamosios ligos. Tik
patikrinus sveikat, naujai atvyk pataisos staig (aretin) nuteistieji perkeliami bendras
gyvenamsias patalpas. tarti sergant ar sergantys ukreiamosiomis ligomis, nurodytomis
ukreiamj lig srae, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos, nuteistieji laikomi atskirai
nuo kit asmen, laikantis prieepidemini taisykli reikalavim. Naujai atvyk nepilnamei
pataisos namus nuteistieji, atlikus sanitarin parengim, laikomi 14 par specialiose karantino
patalpose. Per laikotarp juos itiria gydytojas. Jei ukreiamj lig nenustatoma, jie, prajus
mintam laikotarpiui, perkeliami bendras gyvenamsias patalpas. Nustaius nuteistj, sergant
ukreiamja liga, karantino laikas pratsiamas tam paiam terminui nuo paskutinio susirgusio
nuteistojo izoliavimo dienos. Kiekvienam naujai atvykusiam pataisos staig (aretin) nuteistajam
turi bti suteikta informacija apie sveikatos prieiros paslaug teikimo ioje staigoje tvark,
pacient teises ir pareigas. U ios informacijos teikimo organizavim atsako pataisos staigos
(aretins) direktorius ir ios staigos asmens sveikatos prieiros tarnybos vadovas. Jeigu ligoniui
reikalinga btinoji medicinos pagalba, o ji dl koki nors prieasi negali bti suteikta pataisos
staigos asmens sveikatos prieiros tarnyboje, jis turi bti informuotas, per kiek laiko ji bus
suteikta ir io btinojo laiko prieastis. Pataisos
staigos (aretins) sveikatos prieiros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo Asmens sveikatos
istorij, kuri raomi sveikatos patikrinimo duomenys, kita sveikatos informacija, taip pat deda
kitus medicinins apskaitos dokumentus. Nuteistiesiems profilaktiniai sveikatos patikrinimai
atliekami ne reiau kaip kart per kalendorinius metus. Kiekvienoje pataisos staigoje (aretinje)
nuteistiesiems, neivykstant i jos, garantuojama ne maiau kaip ambulatorin bendrosios praktikos
gydytojo (terapin), psichiatrin sveikatos prieira ir gydomosios stomatologijos paslaugos.
Nuteistj ambulatorin asmens sveikatos prieira organizuojama ir atliekama kasdien darbo
dienomis asmens sveikatos prieiros tarnybos patalpose. Iskyrus neatidliotinos medicinos
paslaugos suteikim, diagnozuoti ligas, atlikti medicinines manipuliacijas bei intervencijas kitose
kokiose nors patalpose draudiama. Pataisos staigose (aretinse), kuriose nuteistj patekimas
asmens sveikatos prieiros tarnybas yra kaip nors apribotas, jie pas medicinos specialist
registruojami i anksto. Aretini ir kaljim gyvenamj patalp korpusuose (fligeliuose,
auktuose, karceriuose), kit pataisos staig baudos ir drausms izoliatori bei kamer tipo
patalpose i staig direktori galioti prieiros pareignai pildo nuteistj ambulatorinio
primimo registracijos urnalus. Pataisos staigos bendrabuiuose gyvenanius nuteistuosius pas
69

medicinos specialist registruoja socialins reabilitacijos tarnybos specialistai (bri virininkai)

arba kiti pataisos staigos direktoriaus galioti pareignai. Pacientai registruojami kasdien. Ubaigus
registravim, urnalai pristatomi asmens sveikatos prieiros tarnyb darbo dienos pradioje.
asmens sveikatos prieiros tarnyb pacientai atvyksta patys arba juos palydi priirtojai pataisos
staigoje (aretinje) nustatyta tvarka. Medicinos specialistui papraius, paciento primimo metu
asmens sveikatos prieiros tarnybos patalpoje privalo bti tokios pat lyties kaip ir pacientas
priirtojas. Pataisos staigos (aretins) asmens sveikatos prieiros tarnybos vadovo nustatyta
tvarka kamerose laikomus nuteistuosius nuolat aplanko medicinos specialistas. Jis susitinka su
raytaisiais Nuteistj ambulatorinio primimo registracijos urnal ir nusprendia, kokia tvarka
bus atliekama kiekvieno sveikatos prieira. Kasdien medicinos specialistas privalo aplankyti
ligonius, kurie laikomi kamerose ir kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, iduoti jiems vaistus
ir sitikinti, kad jie yra vartojami pagal paskirt. Pirmj medicinos pagalb nuteistajam mios
gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti pataisos
staigos (aretins) darbuotojai pagal savo kompetencij.
LR BVK 174 str 3 d nustato, kad Laisvs atmimo bausm arba aret atliekaniam nuteistajam
reikalinga specializuota btinoji medicinos pagalba, kuri suteikti pataisos gydymo staigose arba
aretinse nra galimybi, gali bti teikiama valstybs arba savivaldybi asmens sveikatos
prieiros vieosiose staigose, utikrinant nuteistj apsaug. ios pagalbos teikimo tvark nustato
Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Jeigu pataisos staigos (aretins)
medicinos specialisto nra, sprendim dl nuteistojo, kuriam reikalinga btinoji medicinos pagalba,
etapavimo priima pataisos staigos (aretins) direktorius arba jo pavaduotojas apsaugai ir
prieirai, arba direktoriaus budintysis padjjas. Nuteistieji, prie kuriuos buvo panaudotos
specialiosios priemons, iskyrus antrankius, tramdomuosius markinius ir suriimo priemones,
nedelsiant turi bti pateikti apirti medicinos darbuotojui. Pareignai, naudojantys specialisias
priemones, turi mokti suteikti pirmj medicinos pagalb. Pagal Darbuotoj (profesij, veiklos
srii), kuriems privalomas higienos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymas sra,
patvirtint sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 17 d. sakymu Nr. 416 Dl privalomojo
sveikatos mokymo, darbuotojams, kuriems privalomas pirmosios medicinos pagalbos ini ir
gdi mokymas, priskirti aretini ir laisvs atmimo viet darbuotojai (mokymo laikas
pradjus dirbti ir kas 5 metai). Nuteistieji planinei stacionarinei asmens sveikatos prieirai
hospitalizuojami laisvs atmimo viet ligonin pataisos staigos (aretins) asmens sveikatos
prieiros tarnybos vadovo arba j pavaduojanio gydytojo raytiniu siuntimu. Nuteistiesiems,
atliekantiems laisvs atmimo bausm atvirose kolonijose, kuriems dl sveikatos bkls yra btina
specializuota medicinos pagalba arba stacionarinis gydymas valstybs ar savivaldybs asmens
sveikatos prieiros vieojoje staigoje, raytin siuntim j duoda valstybs ar savivaldybs
asmens sveikatos prieiros staigos, kurios aptarnaujamoje teritorijoje veikia atvira kolonija,
medicinos specialistai. Leidim nuteistajam ivykti siuntime nurodyt valstybs ar savivaldybs
asmens sveikatos prieiros staig duoda atviros kolonijos direktorius, remdamasis LR BVK 91 str
1 d 6 punktu. i nuteistojo ivyka leidiama Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli nustatyta
tvarka. Nuteistasis, sugrs po gydymo (konsultacijos), privalo pateikti atviros kolonijos direktoriui
valstybs ar savivaldybs asmens sveikatos prieiros staigos, kurioje buvo gydytas (konsultuotas),
medicinos specialisto patvirtint medicinin dokument, pateisinant jo gydymo (konsultavimo)
trukm. Pataisos staigos (aretins) sveikatos prieiros tarnybos gydytojo patvirtintoms ligoms
gydyti nuteistieji ligoniai gali sigyti gydytojo rekomenduot vaist, kit medicinos preki ir savo
iniciatyva per giminaiius ar kitus asmenis. Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 175
straipsnis nustato, kad laisvs atmimo bausm atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybs
nuo alkoholio, narkotini arba psichotropini mediag ligomis, j raytiniu pageidavimu gali bti
gydomi nuo i lig laisvs atmimo bausms atlikimo metu. Priklausomybs ligomis sergani
nuteistj gydymo laisvs atmimo vietose tvark nustato Sveikatos apsaugos ir Teisingumo
ministerijos. Kaljim departamento prie Teisingumo ministerijos sveikatos prieiros tarnyba
70

kaupia ir analizuoja informacij apie pataisos staigose ir aretinse laikom nuteistj sveikat ir
i staig asmens sveikatos prieiros tarnyb veikl.
20 TEMA ATLEIDIMAS NUO BAUSMS ATLIKIMO.
20.1 Nuteistj atleidimo nuo bausms atlikimo samprata, reikm ir pagrindai.
Nuteistj paleidimas i l.a.v. ubaigia bausms vykdymo (atlikimo) proces, leidia vertinti
pataisos poveikio priemoni, taikyt nut, rezultatus, o esant pagrindui, - sprsti klausim dl
lygtinio atleidimo nuo l.a. bausms prie termin. Nepaisant to, ar yra pasiekti l.a. bausms
vykdymo tikslai, nut turi bti paleistas pasibaigus bausms vykdymo terminui. Nut paleidimas i
l.a.v. ubaigus bausms vykdym yra susijs su vis teisi apribojim pasibaigimu, teisi pasekmi,
iskyrus teistum, inykimu. BVK 176 str. Numato kokiais pagrindais nut atleidiami nuo bausms
atlikimo: 1) atbuv teismo nuosprendiu paskirt bausms laik; 2) amnestijos aktu; 3) malons
tvarka; 4) kuriems panaikintas nuosprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas; 5) kuriems paskirta
bausm, sumainta iki atlikto bausms laiko; 6) lygtinai atleisti nuo l.a. bausms prie termin; 7)
susirg sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkam nutart ir t.t.
20.2 Atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausms ris ir taikymo proceso reglamentacija.
Kai kuriais atvejais tai numato statymas ir tai manoma tik tada, kai pasiekti bausms vykdymo
tikslai arba dl kt aplinkybi, kai asmuo tapo visuomenei nepavojingu. statymas numato ias ris:
1) lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ia svarbu nut poiris
padaryt nusikaltim: kalts ir teisingos bausms, skirtos u padaryt nusikalstam veik,
suvokimas; neigiamai vertinama padaryta nusikalstama veika; ia veika padarytos alos visuomenei
supratimas. Be i veik suvokimo negali bti kalbos apie nut pasitaisym. Svarbu pripainti ir
rodyti savo kalt (nuoirdus prisipainimas padarytos nusikalstamoje veikoje, kuri teissaugos
pareignams nebuvo inoma; praneimas apie nepatrauktus baud atsakomybn bendrininkus;
stengtis savo iniciatyva atlyginti nukentjusiajam al ir t.t.). dar svarbu nut poiris bausms
atlikimo reimo reikalavimus, taikomus jiems. Tie kurie, paeidinja taisykles, yra nedrausmingi,
nedirba, niekur nedalyvauja, nesimoko, jei tai jiems yra privalu, negali bti vertinti kaip pasitais.
Materialusis pagrindas rodo nut l.a. pasitaisymo pripainimu. Tai sprendiama pgl jo elges (visikai
ar i dalies atlygino al; savo elgesiu rod, kad j galima lygtinai atleisti nuo bausms prie
termin). Formalusis pagrindas tai statymo nustatytos atitinkamos l.a.bausms dalies, kurios
dydis priklauso nuo nusikaltimo kategorijos (t.y. sunkumo laipsnio), u kur nut atlieka bausm,
atlikimas. Lygt atleid prie termin netaikomas pavojingam recidyvistui, iki gyvos galvos nuteistam,
asm, kuris jau buvo atleistas, bet padar nauj tyin nusikaltim. 2) neatliktos l.a. bausms dalies
pakeitimas velnesne bausme (iskyrus baud) - tokie patys materialusis ir formalusis pagrindai
taikomi statymo. 3) amnestijos aktas nut seimo priimtu amnestijos aktu gali bti atleistas nuo
visos ar dalies bausms. 4) malon - nut gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo, jei
LR Prezidentas patenkina jo malons praym. Svarstant, atsivelgiama padaryto nusikaltimo
pobd ir pavojingum visuomenei, nut asmenyb, jo elges, poir darb, atliktos bausms laik
ir kt. Jei malons prao nut, kuris nuteistas kalti iki gyvos galvos, turi bti praj nemaiau kaip 20
met. Nepatenkinus praymo, is pakartotinai gali bti siuniamas po 6 mn. 5) atleidimas nuo
neatliktos bausms dalies nut susirgus sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkam
nutart. Atleistas nuo to gali bti apylinks teismo. Teikim atleisti teismui paduoda bausms
vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu siuniama gydytoj komisijos ivada ir nut asmens
byla. 6) atleidimas nuo bausms atlikimo dl invalidumo, pensinio amiaus ar ntumo pgl BVK
178 str., nut, kuriam paskirta viej darb, ir jis yra I ar II gr invalidas, taip pat sulaukus pensinio
amiaus nut ar moter, ijusi ntumo ir gimdymo atostog, apylinks teismas atleidia nuo
bausms atlikimo. Teikim apie iuos asmenis paduoda bausms vykdymo institucijos vadovas.
Kartu su teikimu siuniama nut asmens byla, o invalidumo ir ntumo atveju gydytoj komisijos
ivada.
20.3 Nuteistj atleidimas nuo bausms dl reabilitacijos.
71

Vadovaijantis BPK 383 str., kasacins instancijos teismas panaikina ir pakeiia nuosprend ar nutart
vadovaudamasis BPK 369 str. apsksti siteisjus nuosprend ar nutart turi teis prokuroras,
nukentjusysis, jo atstovas, nuteistasis, jo gynjas ar atstovas pgl statym, iteisintasis, jo gynjas ir
atstovas pgl statym. siteisjusi teismo nutartis ar nuosprendis apskundiami kasaciniu skundu. Jie
apskundiami ir bylos nagrinjamos kasacine tvarka, jeigu: netinkamai pritaikytas baud statymas;
padaryta esmini BPK paeidim. Leidiama apsksti per 3 mn nuo j siteisjimo dienos.
Pakartotinai nepriimami ir nenagrinjami. Nagrindamas kasacin byl, teismas gali pritaikyti
lengvesn nusikalstam veik numatant statym arba nutraukti baud byl. Teismas inagrinjs
byl, gali priimti nutart panaikinti nuosprend bei paskesnes teism nutartis ir byl nutraukti.
Asmeniui, kuris teismo reabilituotas, turi bti nedelsiant atstatytos visos jo teiss. Galima naudotis
garantijomis ir visomis galimybmis. Be turtins alos, atlyginama ir neturtin ala.
20.4 Nut paleidimas dl naujojo baud statymo, kuris panaikina veikos nusikalstamum,
velnina bausm ar kitokiu bdu palengvina nusikalstam veik padariusio asmens teisin
padt.
BK nustato: veikos nusikalstamum panaikinantis, bausm velninantis arba kitokiu bdu
nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt lengvinantis baud statymas turi grindiamj
gali, t.y. taikomas iki tokio statymo sigaliojimo nusikalstam veik padariusiems asmenims, taip
pat atliekantiems bausm bei turintiems teistum asmenims. Jei BK panaikinamas koks nors str,
numatantis konkrei nusikaltimo sudt, dekriminalizuojant veik, visi nut pgl t baud statymo
str turi bti atleisti nuo bausms vykdymo. Kai kuri BK straipsni, nustatani baud atsakomyb
u konkreias nusikalstamas veikas, sankcij, kuriose numatytas l.a., maximalios ribos
sumainamos. Tokiu atveju, tie nut, kurie atliko t dal l.a. bausms paleidiami kaip atlik bausm
asmenys. Taip pat nut paleidiami i l.a.v., kuomet baud statymo kai kuri straipsni sankcijose
l.a. pakeiiamas kitomis bausmi rimis.
20.5 Nuteistj lygtinis paleidimas i pataisos staig
dar kitaip paleidimas atbuvus teismo nuosprendiu paskirt bausm. Pgl BVK 157 str. L.a. bausm
P atliekantys asmenys, kuriuos manoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomens, bet
priirimus, gali bti lygtinai paleisti i P. Nutart lygtinai paleisti i P priima vietovs, kurioje yra
nuteistojo P, apylinks teismas pgl bausm vykdanios institucijos teikim, jei nut yra sipareigojs
doru elgesiu ir stropiu darbu rodyti, kad pasitaisys. Gali bti lygtinai paleisti i P: 1) asmenys,
nuteisti l.a. iki 6 met skaitytinai u dl neatsargumo padarytus nusikaltimus, nepiln, nios
moterys, taip pat asmenys, turintys vaik iki 7 met arba du ir daugiau nepilnamei vaik (jei
jiems neapribota tv valdia) kai jie yra faktikai atlik ne maiau kaip vien tredal paskirtos
l.a. bausms; 2) asmenys, laikomi PN lengvosios grups slygomis kai jie yra faktikai atlik ne
maiau kaip pus paskirtos l.a.b.; 3) asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grups
slygomis - kai jie yra faktikai atlik ne maiau kaip du tredalius paskirtos l.a. bausms; 4)
asmenys, laikomi kaljime paprastosios gr slygomis, taip pat pavojingi recidyvistai, kurie faktikai
yra atlik na maiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos l.a.b. Teismas, lygtinai paleisdamas nut i P,
nustato vien arba kelias i i pareig: draudimas ieiti i nam tam tikru laiku, jei tai nesusij su
darbu; draudimas lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusij su darbu; draudim ivykti ilgiau kaip
7 paroms u gyvenamosios vietos rajono rib be leidimo; pareiga registruotis pataisos inspekcijoje
nuo vieno iki keturi kart per mn.; pareiga gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos,
toksikomanijos ar venerins ligos, jei lygtinai paleidiamas asmuo sutinka. Lygtinai paleistas i P
darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai paeidinja ar itin piktybikai paeidia
darbo drausm, viej tvark arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi siuniamas P atlikti
likusi l.a. bausms dal. Pgl BVK 158 str lygtinai i P nepaleidiami: asmenys, nuteisti u
nusikaltimus Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei
santvarkai; asmenys, kuriems mirties bausm malons arba amnestijos tvarka pakeista l.a. iki gyvos
galvos, taip pat laisvs atmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys; asmenys, kurie neatlik visos
teismo paskirtos l.a. bausms buvo anksiau lygtinai atleisti nuo ios bausms prie termin ir
72

neatliktos bausms dalies metu vl padar tyin nusikaltim; asmenys, nuteisti u tyinius
nusikaltimus, padarytus P; asmenys, laikomi kljime ar Pataisos namuose drausms grups
slygomis.
20.6 Atleidimo nuo bausms efektyvumas.???
kiekvieno fantazija
21 TEMA NUTEISTJ PALEIDIMO I L A VIET TVARKA.
21. 1 Nut. paleidimo i l.a.viet reikm ir rengimo paleidimui tvarka.
Pgl. Europos kalinimo staig taisykli 88 taisykl kalini,kuriems buvo paskirtos ilgos bausms,
atveju reikt imtis priemoni, utikrinani j griimo visuomen laipsnikum. tiksl galima
pasiekti organizuojant iankstinio paleidimo reim toje paioje arba kt. atitinkamoje staigoje arba
paleidim su t.t. prieira, sujungta su efektyvia socialine pagalba.Visa tai reguliuoja teisinio ir
socialinio vietimo programa.i program rengia KD prieTM. Tikslas-suteikti asm., kuriuos
rengiamasi paleisti i l.a. viet, teisini ir socialini ini, kad jie galt adaptuotis nuolat
kintanioje visuomenje ir sugebt teistais bdais tenkinti savo sacialinius poreikius.i programa
vykdoma usimim forma.Usimimuose dalyvauja nut.,kuriems liko 1-1,5 mn. iki bausms
pabaigos arba iki galimybs taikyti lygtin paleidim i P.
21.2 Nut. paleidimo i P ir aretini teisiniai pagrindai, paleidimo tvarka, materialinis
aprpinimas.
Teisiniai pagrindai: 1)teismo nuosprendis-visikai atlikus termin. L.a.;2)teismo nutartis-lygtinai
paleidiamiems i P arba lygtinai atleidiamiems nuo l.a. bausms prie termin;3)amnestijos
komisijos sprendimas;4) Prezidento dekretu.P administracija ne vliau kaip per 2d. nuo teismo
nutarties lygtinai paleist nut. i P gavimo privalo atsiskaityti su nut. ir iduot jam raytin paliepim
ivykti gyv. viet.Paleidiamiems asm. g.b. skirta vienkartin negrinama iki 1 MGL dydio
paalpa.Paleidimo dien iduodami asm. dokumentai ir dauktai, asm. sskaitoje laikomi pinigai,
bausms atlikim liudijantys dokum.Paleidiam i P arba aretini asm. keliones gyv. viet
apmoka bausm vykdiusi inst.Asm. aprpinami maisto produktais, jei neturi, suteikiami drabuiai,
avalyn.Ilaid apmokjimo,aprpinimo maistu, drabuiais, avalyne, negrinamos paalpos
skyrimo tvark ir slygas nustati Vyriausyb.Paleidiami nepilnameiai pasiuniami pas tvus,
globjus, giminaiius.
21. 3 P (aretins) administracijos veiksmai nut. mirus.
1)Mirus nut nedelsiant praneama P ar aretins buvimo vietos prokurorui,o.l.a. iki gyvos galvos
praneama KD prie TM dirikui; 2) telefonu artimiesiems, sutuoktiniui, sugyventiniui; 3) per 3 d.
ratu praneti P ar aretins buvimo vietos civilins bkls aktus registruojaniai staigai; 4) per 3
d. isist rat nuosprend primusios 1-osios instancijos teismui irn prie jo teritorinei
prokuratrai.Nut. palaikai laidojami kapinse arba nut. sutuoktinio, sugyventinio, giminaii
raytiniu praymu ir P arba aretins diriko leidimu atiduodami nurodytiems praytojams.
22 tema.ASMEN, ATLIKUSI L A BAUSM, SOCIALIN ADAPTACIJA.
22. 1. Socialin adaptacija
tai asmens prisitaikymas prie socialins aplinkos, sismoninimas jai bding taisykli, norm,
socialini pozicij ir nuostat, taip pat gijimas gdi, suteikiani galimyb buvusiajam laisvs
atmimo vietose normaliai gyventi laisv moni visuomenje.
Yra daug veiksni, objektyviai apsunkinani adaptacij asmen, . ie veiksniai yra prietaringi.
Viena vertus, jie turi teigiamai paveikti nuteistj, nes nuo viso baudiamojo socialiai
reabilituojanio pataisos proceso priklauso nusikalstamos veikos antimotyvacija, parodydamas, kad
ios veikos idava tai atsirad nemalons padariniai. Kita vertus laisvs atmimas neivengiamai
yra susijs su daugeliu neigiam socialini padarini tai daugelio socialiai nauding ryi
nutrkimas su eima, giminaiiais, pastamais asmenimis, darboviets kolektyvu. Norint
minimizuoti i ryi nutrkimo padarini poveik, bausmi vykdymo statymas numato
73

kompensacinio pobdio priemones nuteistiesiems laisvs atmimu neribojamas laik siuntimas

ir gavimas, jie gauna pato ir perduodamus siuntinius bei pasimatymus.. Kitas i i padarini tai
nuteistojo laisvs atmimu apgyvendinimas su tokiais paiais asmenimis kaip jis, t. y. su
nusikaltliais. Natralu, kad tokia aplinka negali nedaryti neigiamo poveikio nuteistajam.
Kompensacins priemons pasireikia laikant atskirai arba izoliuotai pirm kart atliekanius
laisvs atmimo bausm nuteistuosius nuo anksiau i bausm atlikusi nuteistj. Vis dlto itaip
skirstant, neatsivelgiama nuteistj individualias savybes. Kita prieastis, apsunkinanti
adaptacij, yra susijusi su tuo, kad nuteistieji atpranta savarankikai priimti sprendimus; vis
gyvenimo laisvs atmimo vietoje tvark lemia jos administracijos sprendimai: nuteistieji
neplanuoja savo biudeto, neturi grynj pinig, nesirpina gyvenamja patalpa, drabuiais, maisto
produktais.
LR Seimo 2003 m. nutarimu Dl Nacionalins nusikaltim prevencijos ir kontrols programos
patvirtinimopatvirtintoje Nacionalins nusikaltim prevencijos ir kontrols programos raoma:
Nema dal nusikaltim pakartotinai padaro asmenys, jau atlik bausm. Teistumas turi kuo
maiau socialiai neigiamai paenklinti asmen, o bausms atlikimas neturt bti veiksnys,
ribojantis nuteistojo galimybes pasirinkti socialiai priimtin gyvenimo bd. Siekiant sumainti
nusikaltim recidyv, turi bti tobulinama teist asmen socialins adaptacijos sistema, kuri
utikrint specializuot socialini paslaug tokiems asmenims teikim, padt prisitaikyti prie
gyvenimo visuomenje.
Baigiantiems atlikti bausm, ieinantiems i kalinimo staig asmenims, ypa praradusiems
socialinius ryius, mint staig administracija, o iems grus i kalinimo staig, kitos
atsakingos valstybs, apskrii, savivaldybi institucijos turi utikrinti statym ir kit teiss akt
nustatyt socialini paslaug teikim (informacijos apie socialins paramos formas ir galimybes
suteikimo, laikino apgyvendinimo, materialins, psichologins, medicinins).
22. 2. statymai ir kiti teiss aktai, reguliuojantys asmen, grusi i laisvs atmimo viet,
socialins adaptacijos klausimus
LR apskrities valdymo statymo 6 straipsnis reglamentuoja apskrities valstybini socialins paramos
ir globos staig bei tarnyb sistem. LR socialini paslaug statyme numatyta socialines
paslaugas teikti asmenims, grusiems i laisvs atmimo viet. Pagal LR bedarbi rmimo
statymo 8 str iems asmenims taikomos papildomos uimtumo garantijos be bendr visiems
registruotiems darbo birose asmenims teikiam paslaug, darbdaviams gali bti nustatytos j
darbinimo arba nauj darbo viet jiems steigimo kvotos. Priimtas LR Vyriausybs 1992 m.
nutarimas Dl nakvyns nam steigimo grusiems i kalinimo viet bei kai kuriems kitiems
asmenims steigimo ir j darbinimo. LR Vyriausybs 1994 m. nutarime Dl Socialins paramos
koncepcijossocialins paslaugos numatytos ir asmenims, grusiems i laisvs atmimo viet. U
socialins apsaugos funkcionavim atsako Socialins apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybs
u jos teikim savo teritorijoje. Savivaldybs teikia ir perka paslaugas (taip pat ir i nevyriausybini
organizacij). Finansavimo altiniai LR valstybs biudetas, savivaldybi biudetai, aukojamos
los, mokesiai ir socialins paslaugos. Pagal LR Vyriausybs 1996 m. nutarim Dl socialins
paramos teikimo asmenims, grusiems i laisvs atmimo, kardomojo kalinimo viet, socialins
bei psichologins reabilitacijos staig, ir i asmen darbinimogrs i laisvs atmimo vietos
asmuo gali gauti numatyt LR socialini paslaug statyme socialin param vienoje i
savivaldybi, kuri teritorijoje: 1) jis nuolat gyveno prie patekdamas laisvs atmimo staig; 2)
gyveno jo eima; 3) jis galt apsigyventi ir sidarbinti (jeigu iuos klausimus laisvs atmimo
vietos administracija, prie paleisdama asmen, suderino su nurodytja savivaldybe). Socialin
parama teikiama asmeniui, kuris pateikia pilieio pas arba laikinj pilieio paymjim, arba
leidim nuolat gyventi Lietuvoje ir laisvs atmimo vietos iduot paleidimo i jos paymjim bei
paymjim apie sveikatos bkl. Socialin parama (iskyrus pinigin param) gali bti teikiama ir
be asmens dokument, jeigu ie dokumentai nepateikiami dl svarbi prieasi. Paleidimo i
laisvs atmimo vietos paymoje administracija nurodo paleidimo dat bei savivaldybs teritorij,
74

kurioje asmeniui bus suteikta soc parama. i parama teikiama asmeniui, jeigu grs i laisvs
atmimo vietos jis kreipsi savivaldybs socialins paramos skyri per 2 mn. Asmeniui,
smoningai nesilaikaniam nustatyt soc paramos gavimo slyg, socialin parama gali bti
sumainta arba nutraukta. Asmuo privalo suteikti informacij, kurios reikia socialinei paramai gauti,
ir atsako u jos teisingum. Asmeniui soc parama teikiama pinigais arba ne pinigine forma (soc
paslaugomis) laikantis ios tvarkos: 1) kai soc parama teikiama pinigais (vienkartin paalpa
skiriama savivaldybs sprendimu). Vadovaudamasi LR Vyriausybs 1996 m.. nutarimo Dl
Socialins paalpos skyrimo ir mokjimo nuostat patvirtinimo 10 p, savivaldyb savo sprendimu
gali skirti socialin paalp asmeniui, grusiam i laisvs atmimo vietos); 2) kai socialin parama
teikiama ne pinigine forma (iduodamas laikinasis pilieio paymjimas asmeniui, kuriam ne dl jo
kalts asmens dokumentai nebuvo iduoti laisvs atmimo vietoje. Teikiama informacija ir
konsultacijos. Nakvindinama laikinuose namuose (nakvyns namuose) iki 6 mnesi. Terminuotai
nemokamai maitinama (pagal savivaldybs sprendim). Taikomos kitos ne pinigins formos,
numatytos savivaldybs sprendimuose. Siekdamos utikrinti socialin param asmenims,
grusiems i laisvs atmimo viet, savivaldybs savo sprendimais gali steigti socialins
adaptacijos tarnybas. Asmenims, grusiems i laisvs atmimo viet, taikomos LR bedarbi
rmimo statyme numatytos papildomos uimtumo garantijos, jeigu jie, gr i i staig, darbo
biroje usiregistruoja per 6 mnesius.
Vyriausybs nutarimu tvirtinamo priemoni plano priemons vykdomos turint iuos tikslus:
1) suteikti paleistiems i laisvs atmimo viet asmenims gyvenamj bst inuomoti patalpas,
laikinai juos apgyvendinti socialins adaptacijos staigose, apgyvendinti socialins globos staigose;
2) padti paleistiems i laisvs atmimo viet asmenims sidarbinti, gyti specialyb ar
persikvalifikuoti; 3) padti paleistiems i laisvs atmimo viet asmenims sigyti auktesn
isimokslinim, teikti papildom garantij norintiems persikvalifikuoti ar gyti specialyb,
konsultuoti, teikti ini psichologiniais socialins profesins adaptacijos klausimais, rengti
socialinius darbuotojus dirbti su nuteistaisiais; 4) teikti paleistiems i laisvs atmimo viet
asmenims socialines paslaugas, skirti pinigines paalpas socialins ir psichologins adaptacijos
laikotarpiu, supaindinti juos su sveikos gyvensenos pagrindais; 5) formuoti palanki viej
nuomon apie asmenis, grusius i laisvs atmimo viet, iuo tikslu rpintis socialins adaptacijos
centr ir institucij bendradarbiavimu su visuomens informavimo priemonmis bei
nevyriausybinmis organizacijomis.
22. 3 Institucijos, padedanios socialiai adaptuotis asmenims, grusiems i laisvs atmimo
viet
Nuteist ir grusi i kardomojo kalinimo viet, pataisos darb ir socialins bei psichologins
reabilitacijos staig asmen socialins adaptacijos 20012004 met programos vykdytojais yra:
1. Apskrii virinink administracijos, kurios:
1) skaiiuoja, kiek ateinaniais metais l reiks nuteistj mokymui kalinimo staigose
organizuoti, bendradarbiaudamos su kalinimo staigomis, vietimo ir mokslo ministerija bei Darbo
rinkos mokymo tarnyba; 2) formuoja palanki viej nuomon apie asmenis, grusius i lais- vs
atmimo viet, steigia socialins adaptacijos padalinius asmenims, grusiems i pataisos staig; 3)
steigia specialias socialini paslaug institucijas asmenims, grusiems i laisvs atmimo viet 4)
planuoja ir kontroliuoja iai programai vykdyti skirt LR valstybs biudeto l naudojim.
Apskrityse socialins adaptacijos padaliniai, kurie:
bendradarbiauja su kalinimo staigomis, darbo biromis, savivaldybmis, policijos komisariatais
ir kitomis valstybinmis tarnybomis, koordinuoja j darb, siekdami utikrinti skming buvusi
nuteistj socialin adaptacij;
renka ir sistemina informacij apie grusius i laisvs atmimo viet asmenis apskrityje;
steigia specialias socialini paslaug institucijas asmenims, grusiems i laisvs atmimo viet
(nepilnameiams, sergantiems ukreiamosiomis ligomis ir kitiems).

75

Savivaldybse turi bti steigiama daugiau grusi i laisvs atmimo viet asmen socialins
adaptacijos institucij (tarnyb, vairi dienos centr, nakvyns nam), iuo tikslu
bendradarbiaujama su nevyriausybinmis organizacijomis.
2. Vietos savivaldos institucijos, kurios:
1) rpinasi pinigins, materialins paramos bei socialini paslaug teikimu j teritorijoje nuolat
gyvenantiems asmenims, grusiems i laisvs atmimo viet;
2) teikia informacij socialins adaptacijos padaliniams apskrityse apie asmen, grusi i laisvs
atmimo viet, skaii, gyvenamj viet, profesij bei kitk;
3) steigia socialins adaptacijos institucijas.
Prie vietos savivaldos institucij steigiamos socialins adaptacijos institucijos, kurios:
konsultuoja asmen, suteikia jam individuali materialin, psichologin ir moralin param;
padeda asmeniui atgauti socialinius gdius;
aprpina asmen laikinuoju gyvenamuoju plotu;
siunia asmen reikiamas institucijas, bendradarbiauja su darbo biromis, savivaldybi globos ir
rpybos skyriais, socialins adaptacijos centrais prie apskrii, kalinimo staigomis, policijos
komisariatais ir kitomis institucijomis;
palaiko ryius su buvusiais klientais, teikia param grusi i laisvs atmimo viet asmen
eimoms.
3. Socialins apsaugos ir darbo ministerija, kuri:
1) kasmet renka informacij apie ios programos gyvendinim;
2) bendradarbiauja su suinteresuotomis vyriausybinmis ir nevyriausybinmis organizacijomis
asmen, grusi i laisvs atmimo viet, socialins adaptacijos klausimais;
3) perkvalifikuoja, konsultuoja ir darbina (Lietuvos Respublikos darbo bira ir Darbo rinkos
mokymo tarnyba) grusiuosius i laisvs atmimo viet;
4) teikia LR Vyriausybei pasilymus dl programos tobulinimo.
4. Teisingumo ministerija, kuri:
1) sprendia su apskrii ir savivaldybi socialins adaptacijos padaliniais bei tarnybomis asmen,
kuriuos rengiamasi paleisti i laisvs atmimo viet, socialins integracijos visuomen klausimus;
2) nuolat teikia Respublikinei darbo birai informacij apie artimiausi pusmet paleidiam laisv
asmen skaii, j gyvenamj viet bei profesij;
3) kartu su Socialins apsaugos ir darbo ministerija bei vietimo ir mokslo ministerija, pasitelkusi
auktsias mokslo staigas, rengia asmen, kuriuos rengiamasi paleisti i laisvs atmimo viet,
socialinio ir teisinio vietimo program;
4) organizuoja asmenims, atliekantiems laisvs atmimo bausm ir neturintiems asmens tapatyb
patvirtinani dokument, LR pilieio pas, laikinj paymjim ar leidim nuolat gyventi
Lietuvoje idavim.
5. vietimo ir mokslo ministerija, kuri auktj mokslo staig padedama koordinuoja pavaldi
vietimo staig veikl, traukiant vietimo sistem grusius i laisvs atmimo viet asmenis.
6. Nevyriausybins organizacijos, kurios:
1) padeda gyvendinti i program;
2) teikia finansin bei kitoki param grusiems i laisvs atmimo
viet asmenims j socialins adaptacijos laikotarpiu.
22. 4. Asmen, paleist i laisvs atmimo viet, socialins adaptacijos problemos
Paleistj asmenys, neturi bsto, o j socialiniai ryiai nutrk. Atlikdami bausm praranda
socialinius ryius. Tokie asmenys, neturdami kur gyventi, darbo ir kitos reikiamos socialins
paramos, vl nusikalsta ir grta perpildytas kalinimo staigas. Dl to labai svarbi nuteist ir
grusi i laisvs atmimo viet asmen socialin adaptacija, taiau ia esama nemaai problem.
Gyvenamojo bsto problema. Kai kuriose savivaldybse steigti laikinojo

76

gyvenimo (nakvyns) namai, taiau viet juose nepakanka. Ypa sunku apgyvendinti moteris, nes
ne visuose nakvyns namuose apgyvendinami ir vyrai, ir moterys. Be to, visi nurodytieji asmenys
nori gyventi Vilniuje ar Kaune, o ne buvusioje gyvenamojoje vietoje.
darbinimo problemos. Dauguma buvusi nuteistj nepageidauja mokytis profesijos ar
persikvalifikuoti, atsisako dirbti vieuosius ir remiamuosius darbus, dalyvauti grupins darbo
paiekos programose arba i viso nenori dirbti. Jie registruojasi darbo biroje todl, kad to
reikalauja pataisos inspekcijos ir policija bei kad gaut bedarbio paalp.
Tai ypa bdinga kelet kart teistiems asmenims. Darbo biros speciali lengvat atlikusiems
bausm asmenims neteikia, jie tik turi pirmenyb gauti darbo, kai pati bira finansuoja steigtas
naujas darbo vietas. Sukurti darbo viet vienam i
laisvs atmimo vietos grusiam asmeniui valstybei per metus kainuoja apie 2 tkst. lit.
Pataisos staigose nepakankamai rpinamasi asmen socialine adaptacija, todl ijusieji laisv
danai i viso nesugeba bendrauti su darbdaviu. Dalis darbdavi nepalankiai iri silomus
darbinti buvusius nuteistuosius, dl to danai kalti jie patys, mat prastai dirba, paeidia darbo
drausm. Beveik kiekvienas atliks bausm asmuo nori susirasti nekvalifikuoto darbo sargo,
budtojo, . Iekanios darbo moterys paprastai siuniamos siuvyklas, taiau galinios jas darbinti
didels mons mieliau pasirenka neteistas moteris.
Socialins paramos bei sveikatos apsaugos problema. Socialin parama grusiems i laisvs
atmimo viet asmenims geriausiai padt igyventi recidyvin nusikalstamum. Paleistas i
pataisos staigos asmuo pirmiausia privalo per 2 mnesius kreiptis vietos savivaldos institucijas,
kurios teritorijoje buvo registruotas, globos ir rpybos skyri. ia jam
gali bti suteikta socialin parama: skiriama nedidel vienkartin paalpa, jis apgyvendinamas
nakvyns namuose (jeigu yra viet), jam suteikiami talonai nemokamai maitintis, pasiloma dirbti
vieuosius darbus. Vyrauja vienkartins paalpos, talonai nemokamai maitintis ir laikinosios
registracijos paymjimai. ioje srityje dabar dirbama nepakankamai. Nuteisti ir gr i laisvs
atmimo viet asmenys danai serga aktyvia diovos forma. iuos ligonius reikia sisti ne
nakvyns namus, o ligonines, kuriose viet skaiius ribotas. o speciali globos ir slaugos staig
nedarbingiems asmenims kol kas nra. Nemaa nuteistj alkoholikai ir narkomanai.
Psichologins problemos. Kad asmen, grusi i laisvs atmimo viet, socialin adaptacija bt
skminga, reikia sprsti ir j psichologines problemas. Izoliacija sukelia stres, kuris atrina
psichologines problemas, sukelia nauj. Asmuo, atliks laisvs atmimo bausm, paprastai
neivengia kaljimo takos. iuo metu stinga tarnyb, kurios teikt ilgalaikes psichologines
konsultacijas buvusiems nuteistiesiems, domtsi, kaip jie gyvena, patart, kaip galima bt
isprsti vien ar kit socialin problem, nuolat konsultuot juos pagal individual veiklos plan,
pamau padt integruotis visuomen.
23 TEMA KARDOMOSIOS PRIEMONS SUMIMO VYKDYMO TEISINIS
REGULIAVIMAS.
23. 1. Kardomosios priemons sumimo vykdymo paskirtis.
Asmen, kuriems paskirta kardomoji priemon sumimas, laikymas udaro tipo staigose pagal
savo esm yra valstybs prievartos priemon, taikoma valstybs vardu dl nusikalstamos veikos
padarymo ir kuri realizuojama atitinkam valstybs institucij.
Laikymas sumus yra susijs su esminiu mogaus ir pilieio teisi bei pareig, nustatyt LR
Konstitucijoje, apribojimu. Btent joje yra nustatytos asmens sumimo konstitucins garantijos. LR
Konstitucijos 20 str nustato, kad mogaus laisv nelieiama. Niekas negali bti savavalikai
sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir
pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48
valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo
pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.

77

Kardomosios priemons sumimo taikymo metu utikrinama tariamj ir kaltinamj

nusikalstamos veikos padaryme fizinis izoliavimas nuo visuomens ir btent dl to i prievartos
priemon yra panai tokias kriminalines bausmes kaip aretas ir laisvs atmimas. Galima
konstatuoti, kad kardomoji priemon sumimas ir nurodytos kriminalins bausms tai vairios
laisvs atmimo formos. Vis dlto tarp j yra esmini skirtum, kurie pasireikia socialinje
teisinje j paskirtyje ir tariamj ir kaltinamj sumimo skyrimo pagrinduose. Kardomosios
priemons sumimo taikymas nra baudiamojo nubaudimo ar drausminio poveikio priemon.
ios kardomosios priemons paskirtis utikrinti tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo
dalyvavim procese, netrukdom ikiteismin tyrim, bylos nagrinjim teisme ir nuosprendio
vykdym, taip pat siekiant ukirsti keli naujoms nusikalstamoms veikoms (LR BPK 119 str.).
Kardomosios priemons sumimo tikslas ukardyti nepageidautinas baudiamosios bylos
nagrinjimui teisme pasekmes. Tai matyti i sumimo skyrimo pagrind, kurie nustatyti Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodekso 122 straipsnyje. Sumimo pagrindas yra pagrstas
manymu, kad tariamasis: 1) bgs (slpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro ar teismo;
2) trukdys procesui; 3) darys naujus nusikaltimus.
Kriminalin bausm skiriama tik tuo atveju, kai asmuo teismo pripastamas kaltu padars
nusikalstam veik, o kardomoji priemon sumimas gali bti skiriamas tariamajam
nusikalstamos veikos padarymu. Sumimas turi laikin pobd. Pagal Statistikos departamento prie
LR Vyriausybs vieai skelbiamus duomenis 1996, 19992002 m. pataisos staigose buvo laikoma
nuteistj laisvs atmimu, o tardymo izoliatoriuose asmen, kuriems paskirta kardomoji
priemon sumimas: 2002 m. faktinio laiko, asmen ibto kardomajame kalinime (sumime),
vidurkis sudar 5 mnesius. Kardomosios priemons sumimo taikymo trukm ir jo termino
pratsimo tvarka nustatyta BPK 127 str. Sumimas negali bti taikomas ilgiau kaip 6 mn.
Konkret sumimo termin nustato ikiteisminio tyrimo teisjas nutartyje skirti sumim, taiau i
karto sumimas negali bti paskirtas ilgesnis kaip 3 mn. termin pratsti, bet ne ilgiau kaip iki 6
mn laikotarp gali tas pats arba kitas tos paios ar kitos apylinks teismo ikiteisminio tyrimo
teisjas. Dl ypatingo bylos sudtingumo ar didels apimties nurodyt sumimo termin apygardos
teismo teisjas gali pratsti, bet ne ilgiau kaip iki 3 mn. Sumimo terminas gali bti pratstas
pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tstis ilgiau kaip 18 mn, o nepilnamei
sumimo terminas ne ilgiau kaip 12 mn.
23. 2. Valstybs staigos, vykdanios kardomj priemon sumim.
tariamieji, kuriems paskirta kardomoji priemon sumimas, gali bti laikomi tiktai tose staigose,
kurias numato LR kardomojo kalinimo statymas. Pagal io statymo 5 str kardomojo kalinimo
vietos laikyti asmenims, kuriems kardomja priemone paskirtas sumimas, yra tardymo izoliatoriai
(sulaikymo namai). Tardymo izoliatorius steigia ir likviduoja LR Vyriausyb TM teikimu. Asmenys,
kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (sumimas), gali bti udaryti policijos aretines, taiau
ne ilgiau kaip 15 par. Policijos aretini veikla reglamentuojama VR ministro 2000 m. vasario 17
d. sakymu Dl Policijos komisariat aretini veiklos nuostat patvirtinimo. Tardymo izoliatoriai
yra priskirti TM valdymo sriiai. Tai biudetins staigos.
Vadovaujantis 2000 m. balandio 18 d. LR Tarnybos KD prie TM statuto patvirtinimo statymu
patvirtinto Tarnybos Kaljim departamente prie LR TM statuto 4 str, tardymo izoliatori veikla
grindiama teisingumo, teistumo, mogaus teisi ir laisvi gerbimo, kalinamj lygybs prie
kardomojo kalinimo statymus, humanizmo bei vieumo principais. Tarptautinio pilietini ir
politini teisi pakto 7 str nustato: Niekas negali bti kankinamas arba patirti iaur, nemonik
ar eminant jo orum elges arba bti kitaip baudiamas. Ypa draudiama daryti medicinos ar
mokslinius bandymus su asmeniu be jo sutikimo. JTOS Generalins Asambljos 1984 m. gruodio
10 d. priimtos Konvencijos prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir
baudim 11 str nustato: Siekdama ukirsti keli bet kokiems kankinimams, valstyb dalyv nuolat
periri apklausos taisykles, instrukcijas, metodus ir praktik, taip pat aretuot, sulaikyt ar
kalint kurioje nors jos jurisdikcijai priklausanioje teritorijoje. ios JTO nuostatos yra teisintos
78

LR Konstitucijos 21 str ir LR kardomojo kalinimo statymo 8 str, kuris draudia kalinamj

kankinti, aloti, eminti jo orum arba iauriai su juo elgtis. Su kalinamuoju, net ir jo sutikimu,
negali bti atliekami mokslo ar medicinos bandymai. Nurodyti principai nulemia LR kardomojo
kalinimo statymo bei kit teiss akt, reglamentuojani elgesio su suimtaisiais tvark, norm
turin, pvz, teisingumo ministro 2001 m. rugsjo 7 d. sakymu patvirtint Kardomojo kalinimo viet
vidaus tvarkos taisykli.
Remiantis nurodyto Tarnybos KD-te prie LR teisingumo ministerijos statuto 7 str, tardymo
izoliatori nuostatus tvirtina teisingumo ministras. Pavyzdiui, KD-ui prie TM pavaldi Kauno
nepilnamei tardymo izoliatoriaus pataisos nam, Lukiki tardymo izoliatoriaus kaljimo ir
iauli tardymo izoliatoriaus nuostatai yra patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. birelio 4 d.
sakymu Nr. 168 Dl KD-ui prie LR TM pavaldi staig nuostat patvirtinimo.
Tardymo izoliatori pagrindiniai udaviniai yra:
1) slyg, kurios neleist suimtiesiems pasislpti nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, o nuteistiesiems
laisvs atmimu ivengti bausms atlikimo, sudarymas;
2) priemoni, kurios ukirst keli suimtj ketinimams sutrukdyti nustatyti ties baudiamosiose
bylose, vykdymas;
3) teistumo ir teistvarkos tardymo izoliatoriuje, jame laikom suimtj ir nuteistj laisvs
atmimu, taip pat personalo, pareign ir kit asmen, jusi ios staigos teritorij, asmens
saugumo utikrinimas;
4) suimtj teisi ir teist interes utikrinimas.
Kad bt gyvendinti ie udaviniai, tardymo izoliatori personalas turi vykdyti teiss akt
nustatytas funkcijas, i j pagrindins yra:
1) suimtj ir nuteistj laisvs atmimu primimas ir udarymas gyvenamsias kameras, laikantis
statymo nustatyt i asmen atskiro laikymo reikalavim;
2) suimtj ir nuteistj laisvs atmimu apsauga ir prieira;
3) izoliacijos tarp suimtj utikrinimas;
4) suimtj ir nuteistj laisvs atmimu teiss bei reimo paeidim prevencija ir atskleidimas,
vidaus tvarkos palaikymas;
5) saugumo tardymo izoliatoriuje ir prie jo esanioje teritorijoje organizavimas ir utikrinimas;
6) suimtj ir nuteistj laisvs atmimu teiss akt nustatyto materialinio buitinio aprpinimo ir
sveikatos prieiros vykdymas;
7) slyg, kurioms esant suimtieji ir nuteistieji laisvs atmimu galt pasinaudoti jiems statym
suteiktomis teismis ir patenkinti teistus interesus, sudarymas;
8) paleidimas i tardymo izoliatoriaus asmen, kuriems kardomoji priemon sumimas
panaikintas arba i priemon pakeista kita kardomja priemone, arba pasibaig sumimo taikymo
terminas, jeigu jis nepratstas statymo nustatyta tvarka, pritaikytas amnestijos aktas, pasibaig
laisvs atmimo bausms laikas, atleistas nuo likusios laisvs atmimo bausms dalies malons
tvarka, arba kitais statymo nustatytais pagrindais;
9) laisvs atmimo bausms vykdymas nuteistiesiems, kurie statymo nustatytais pagrindais ir
tvarka palikti tardymo izoliatoriuje atlikti kio darbus, taip pat perkeltiems j i pataisos staig;
10) finansins ir kins veiklos vykdymas, norint utikrinti tardymo izoliatoriaus funkcionavim.
Vadovaujantis Tarnybos Kaljim departamente prie LR TM statuto 9 str, tardymo izoliatori
struktr, atsivelgdamas j nuostatuose apibrtus udavinius, funkcijas ir kalinimo reimo
utikrinimo specifik, nustato io departamento direktorius. KD prie TM direktorius taip pat tvirtina
tardymo izoliatori statutini valstybs tarnautoj etat sraus, nevirydamas jiems nustatyto
metinio darbo umokesio fondo. Tardymo izoliatori direktoriai tvirtina i staig kit valstybs
tarnautoj etat sraus, nevirydami j vadovaujamoms staigoms nustatyto metinio darbo
umokesio fondo.
Tardymo izoliatoriai rengiami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76: 1999 Laisvs
atmimo ir kardomojo kalinimo staigos. rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos prieira,
79

patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. sakymu. Suimtieji ir nuteistieji laisvs
atmimu naujai steigtus tardymo izoliatorius siuniami tik esant btinoms komunalinms
buitinms slygoms, apskrities virininko arba jo galiotos apskrities virininko administracijos
valstybins statybos inspekcijos paskirtai komisijai primus naudoti visus objektus. Tardymo
izoliatori patalp gyvenamojo ploto normos yra ios: 1) kamera ne maiau kaip 5 kv. metrai
vienam suimtajam ar nuteistajam laisvs atmimu; 2) karcerio, kuriame atlieka nuobaudas tardymo
izoliatoriuje laikomi asmenys, kamera ne maiau kaip 4,5 kv. metrai vienam j udarytam
asmeniui. Pagal Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykli 1215 punktus tardymo
izoliatoriaus teritorija skirstoma administracin, reimin ir gamybines teritorijas (zonas).
Administracinje teritorijoje yra: tardymo izoliatoriaus vadovybs kabinetai; budtoj patalpa su
atskira patalpa aunamiesiems ginklams, audmenims ir specialiosioms priemonms laikyti; patalpa
su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems tardymo izoliatori (ivykstantiems i jo)
suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvs atmimu laikyti, taip pat atskira patalpa j kratai ir daikt
apirai atlikti; ikiteisminio tyrimo pareign ir advokat kabinetai; skaitos tarnybos patalpos su
patalpa kartotekai bei suimtj ir nuteistj laisvs atmimu asmens byloms laikyti; trumpalaiki
pasimatym patalpa; pato bei perduodam siuntini ir smulkij paket su spauda primimo
biuras; buhalterins tarnybos patalpa su atskira kasos patalpa; parduotuv; vaistin (vaist sandlis)
ir kiti administraciniai bei kiniai pastatai ir patalpos. Reimo teritorijoje yra: gyvenamieji pastatai
su kameromis suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvs atmimu laikyti; nuteistj laisvs atmimu,
palikt tardymo izoliatoriuje atlikti kio darbus, bendrabutis (kameros); pasivaikiojimo kiemeliai;
sporto aiktel; karceris; apsaugos ir prieiros, socialins reabilitacijos, psichologins, asmens
sveikatos prieiros ir kit tarnyb, tiesiogiai dirbani su suimtaisiais ir nuteistaisiais laisvs
atmimu, patalpos; biblioteka; konsultacinio punkto patalpos; religini apeig atlikimo patalpa;
radijo laid transliavimo patalpa; virtuv; pirtis su sanitarine varykla; kirpykla; patalyns, drabui
ir avalyns taisyklos; vaisi ir darovi saugykla; patalyns bei suimtj ir nuteistj laisvs
atmimu asmenini daikt sandlis; skalbykla; drabui ir avalyns diovykla bei kiti kiniai
pastatai ir patalpos. Gamybinje teritorijoje yra patalpos, kuriose dirba suimtieji, gamybinio
personalo kabinetai, gamybos aliav ir pagamintos produkcijos sandliai.
Tardymo izoliatoriaus teritorij juosia ne emesn kaip 5 metr iorin apsaugos tvora, kurioje
rengiamas asmen bei transporto kontrols ir praleidimo punktas.
23. 3. Asmen primimo tardymo izoliatorius procesiniai pagrindai ir iose staigose laikom
asmen kategorijos.
Asmen primimo tardymo izoliatorius procesinis pagrindas yra:
1) ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartis skirti kardomj priemon sumim.
Sumimas gali bti paskirtas tik ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi. i kardomoji
priemon gali bti skiriama tariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam (LR BPK 121 str.);
2) pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kurio rezoliucinje dalyje priimtas sprendimas skirti
kardomj priemon sumim, kol siteiss nuosprendis.
Pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalies 6 punkt
apkaltinamojo nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodomas sprendimas dl kardomosios
priemons nuteistajam, kol siteiss nuosprendis;
3) siteisjs teismo nuosprendis skirti terminuot laisvs atmimo ar laisvs atmimo iki gyvos
galvos bausm, jeigu iki io nuosprendio siteisjimo nebuvo paskirta kardomoji priemon
sumimas.
BVK 66 str 1 dalis nustato, kad Po nuosprendio siteisjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvs
atmimo bausm, suimamas;
4) ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teisjo, nagrinjanio
byl teisiamajame posdyje, aukimas nuteistajam, atliekaniam laisvs atmimo bausm pataisos
staigoje.

80

Pagal BVK 67 str nuteistj perklimo i pataisos staig kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir
tvark nustato BPK ir LR kardomojo kalinimo statymas.
BPK 182 str numatyta, kad asmuo ikiteisminio tyrimo metu ikvieiamas apklaus aukimu. Jame
nurodoma: kas ir dl ko aukiamas, kur ir pas k atvykti, atvykimo data ir valanda, neatvykimo
pasekms. Pagal io kodekso 236 str nagrinjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai teisiamj
posd ikvieiami aukimu, kurio turin nustato BPK 182 stR;
5) teismo nutartis, kuria lygtinai paleistas i pataisos staigos asmuo siuniamas j atlikti likusi
laisvs atmimo bausms dal (LR BVK 157 str. 6 d.);
6) teismo sprendimas, kuriuo asmeniui panaikinamas laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimas
ir jis siuniamas atlikti pagal nuosprend paskirt bausm (LR BK 75 str. 4 d. 3 p.);
7) teismo sprendimas, kuriuo asmeniui panaikinamas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo
bausms prie termin ir jis siuniamas atlikti neatlikt bausms dal (LR BK 77 str. 5 d. ir 94 str. 4
d.).
Remiantis nurodytais asmen primimo tardymo izoliatorius procesiniais pagrindais galima
sudaryti asmen, laikom kardomojo kalinimo vietose, sra:
1) asmenys, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas sumimas;
2) asmenys, kuriems nuosprendis, kuriuo paskirta terminuoto laisvs atmimo bausm ar laisvs
atmimo iki gyvos galvos bausm, siteisjo, iki j pasiuntimo etapu pataisos staigas;
3) asmenys, kuriems nuosprendis, kuriuo kardomosios priemons sumimo vykdymo metu
paskirta areto bausm, siteisjo, iki i asmen pasiuntimo etapu Teisingumo ministerijos
valdymo sriiai priskirtas aretines;
4) nuteistieji laisvs atmimu, laikinai palikti tardymo izoliatoriuje arba perkelti i pataisos staig
atlikti ikiteisminio tyrimo veiksm baudiamosiose bylose arba dl byl nagrinjimo teisme;
5) nuteistieji, kuriems panaikintas lygtinis paleidimas i pataisos staig ir siuniami jas atlikti
likusi laisvs atmimo bausms dal;
6) nuteistieji, kuriems panaikintas laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimas ir jie siuniami
atlikti pagal nuosprend paskirt bausm;
7) nuteistieji, kuriems panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir
siuniami jas atlikti neatlikt bausms dal.
Taip pat tardymo izoliatoriuose gali bti palikti atlikti kio darbus nuteistieji, kuriems pirm kart
paskirtas laisvs atmimas ir i bausm atlikti nustatyta pataisos namuose. is palikimas
forminamas tardymo izoliatoriaus direktoriaus sakymu, jei yra raytinis nuteistojo sutikimas (LR
BVK 68 str.).
23. 4. Kardomojo kalinimo vietose laikom asmen slygos.
Kadangi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemon sumimas, laikomi nekaltais, tol kol
kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripainti siteisjusio teismo nuosprendiu (LR
Konstitucijos 31 str), todl j laikymo slygos turi skirtis nuo slyg, kuriose laikomi nuteistieji
laisvs atmimu. Suimtj laikymo slygos turi maksimaliai atitikti laisvs slygas. JTO1966 m.
gruodio 16 d. priimto Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto, kuris LR sigaliojo 1992 m.
vasario 20 d., 10 straipsnyje nustatyta, kad Iskyrus ypatingus atvejus, suimti kaltinamieji laikomi
atskirai nuo nuteistj ir jiems taikomas atskiras reimas, atitinks j, kaip nenuteist asmen,
status. ios tarptautinio akto nuostatos realizavimui asmen, kuriems paskirtas kardomasis
kalinimas sumimas, laikymo slygos ir teisin padtis reglamentuojamos 1996 m. sausio 18 d.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo statymo. io statymo paskirtis nustatyti asmen,
kuriems kardomja priemone paskirtas sumimas, taip pat asmen, nuteist laisvs atmimo
bausme, laikymo kardomojo kalinimo vietose tvark ir slygas. Kardomojo kalinimo statymo
nustatyta kardomojo kalinimo (sumimo) tvarka yra vienoda ir privaloma visoms valstybs
institucijoms, pareignams ir asmenims (LR KK 1 str.). Kardomojo kalinimo statymo udaviniai
nustatyti taisykles, kuriomis remiantis kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys negalt
pasislpti nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, nekliudyt nustatyti ties baudiamojoje byloje arba
81

nepadaryt nusikaltim, taip pat bt utikrintas nuosprendio vykdymas (LR KK 2 str.). p.s
toliau kalbant iuo klausimu reikt remtis 3 ir 5 klausimais.
23. 5. Asmen, laikom tardymo izoliatoriuose, teisin padtis.
Asmen, laikom tardymo izoliatoriuose, teisin padtis BPK 44 str 6 d nustato, kad Kiekvienas
nusikalstamos veikos padarymu tariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas
nerodytas io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. iame
straipsnyje yra suformuluota tariam ir kaltinam asmen nusikalstamos veikos padarymu
nekaltumo prezumpcija. Jos teisine baze yra LR Konstitucijos 31 straipsnis, kurio 1 dalis nustato,
kad Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas
siteisjusiu teismo nuosprendiu. Asmen, kuriems kaip kardomoji priemon paskirtas sumimas,
nekaltumo prezumpcijos garantija yra Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso
nustatyta kalts rodymo tvarka, kuri numato nuosekl ir grietai reglamentuot baudiamj byl
ikiteisminio tyrimo, j parengimo ir nagrinjimo pirmosios instancijos, apeliacins ir kasacins
instancij teismuose procedr.
Nekaltumo prezumpcija nulemia statym leidjo LR Seimo poir asmen, kuriems paskirta
kardomoji priemon sumimas, teisin padt, j tvirtinant statymuose. Principin pozicija yra
tai, kad asmenims, tariamiems ar kaltinamiems nusikalstam veik padarymu, negali bti atimta
LR pilietyb motyvuojant tuo, kad iems asmenims yra paskirta kardomoji priemon sumimas ir
jie udaryti tardymo izoliatori. 2002 m. rugsjo 17 d. LR pilietybs statymo 19 str 2 d nustato,
kad Asmens praymas atsisakyti LR pilietybs negali bti nagrinjamas, jeigu to praantis asmuo
patrauktas baudiamojon atsakomybn kaltinamuoju arba jam yra siteisjs ir vykdytinas teismo
nuosprendis.
Asmenys, kuriems taikoma kardomoji priemon sumimas, naudojasi teismis ir vykdo pareigas,
kurios nustatytos LR pilieiams, taiau su apribojimais. Pagal LR kardomojo kalinimo statymo 8
straipsn kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teises, laisves ir pareigas, statym
nustatytas LR pilieiams, su apribojimais, kuriuos numato BPK is statymas ir kalinimo reimas.
Kardomojo kalinimo vietose laikom kit valstybi piliei teisin padt nustato LR statymai,
numatantys i asmen teises, laisves bei pareigas, jeigu jie LR teritorijoje, BPK, is statymas ir
LR tarptautins sutartys, taip pat kalinimo reimas. BVK 67 str nustato, kad esani kardomojo
kalinimo vietose nuteistj teisin padt nustato Baudiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo
kalinimo statymas.
Apribojimams, kuriuos suimtj teisinei padiai taiko BPK, LR kardomojo kalinimo statymas ir
kalinimo reimas, galima priskirti taisykles, reglamentuojanias:
1) tariamj ir kaltinamj, kuriems paskirta ir vykdoma kardomoji priemon sumimas,
izoliavim nuo iorins aplinkos ir kardomojo kalinimo vietos viduje;
2) asmen, kuriems paskirta kardomoji priemon sumimas, kratos galimyb, daktiloskopavim ir
fotografavim, pato bei perduodam siuntini ir smulkij paket su spauda tikrinim,
korespondencijos cenzr ir kt.
Inagrinkime ias taisykles.
1. tariamj ir kaltinamj, kuriems paskirta ir vykdoma kardomoji priemon sumimas,
izoliavimas nuo iorins aplinkos ir kardomojo kalinimo vietos viduje.
tariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant, kad jis
padar nusikalstam veik, arba asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas,
arba apklaus aukiamas asmuo, kuriam yra suraytas BPK 187 str numatytas praneimas apie
tarim (LR BPK 21 str.).
Kaltinamasis yra nagrinjimo teisme dalyvis. Kaltinamasis yra asmuo, dl kurio BPK nustatyta
tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareikimas nubausti asmen
teismo baudiamojo sakymo tvarka, taip pat asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla privataus
kaltinimoar pagreitinto proceso tvarka (LR BPK 22 str.).

82

Pagrindiniai reimo reikalavimai kardomojo kalinimo vietose yra: suimtj izoliavimas,

nuolatin j prieira ir laikymas atskirai (LR KK 11 str.). Kad kardomojo kalinimo vietos
administracija utikrint suimtj izoliavim, tardymo izoliatoriai rengiami pagal specifinius
reikalavimus, taikomus reiminiams objektams. Kiekviename tardymo izoliatoriuje yra apsaugos ir
prieiros tarnyba, kuri saugo jo iorin perimetr, kurio apsaugos linija juosia tardymo izoliatori,
ir nuolat priiri suimtuosius bei nuteistuosius laisvs atmimu, kontroliuodama j elges. LR
kardomojo kalinimo statymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad Kardomojo kalinimo viet
apsaugai ir kalinamj prieirai naudojamas ininerinitechnini priemoni kompleksas. Pagal
io statymo 12 str suimtieji udaromi kardomojo kalinimo viet kamerose laikantis i izoliavimo
reikalavim:
1) vyrai atskirai nuo moter;
2) nepilnameiai atskirai nuo suaugusij. Nepilnameius skirstant kameras, btina atsivelgti
j ami, fizin ir protin isivystym, dorovines savybes. Iimtiniais atvejais, gavus prokuroro
sutikim, kamerose, kur laikomi nepilnameiai, leidiama laikyti suaugusiuosius;
3) moterys, kuri ntumas daugiau kaip 3 mnesiai, j pageidavimu atskirai nuo kit moter;
4) asmenys, anksiau atlik laisvs atmimo bausm, atskirai nuo asmen, nebuvusi laisvs
atmimo vietose;
5) asmenys, kaltinami arba tariami padar sunkius nusikaltimus, atskirai nuo kit suimtj;
6) suimtieji, iki sumimo dirb valstybs valdios, valdymo ir teissaugos institucijose, atskirai
nuo kit suimtj;
7) nuteistieji atskirai nuo suimtj ir atsivelgiant pataisos staigos r, nustatyt teismo
nuosprendiu;
8) nuteistieji laisvs atmimu iki gyvos galvos atskirai nuo suimtj ir kit nuteistj.
tariamieji arba kaltinamieji toje paioje byloje laikomi atskirai. Byl tirianio ikiteisminio tyrimo
pareigno, ikiteismin tyrim organizuojanio ar jam vadovaujanio prokuroro ar teismo, kurio
inioje yra byla, sutikimu tokie asmenys gali bti laikomi kartu.
Nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti kio darbus, laikomi atskirose patalpose.
2. Asmen, kuriems paskirta ir vykdoma kardomoji priemon sumimas, kratos galimyb,
daktiloskopavimas ir fotografavimas, pato bei perduodam siuntini ir smulkij paket su spauda
tikrinimas, korespondencijos cenzra ir kita.
Asmenys, kuriems paskirta ir vykdoma kardomoji priemon sumimas, ikratomi,
daktiloskopuojami ir nufotografuojami, j turimi daiktai patikrinami. Jiems draudiama turti su
savimi pinig bei verting daikt, taip pat toki daikt, kuri neleidiama laikyti kardomojo
kalinimo vietose (LR KK 10 str.).
Pagal Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykles konvojaus pareign pristatytus tardymo
izoliatori suimtuosius ir nuteistuosius laisvs atmimu priima tardymo izoliatoriaus direktoriaus
budintysis padjjas ir skaitos tarnybos darbuotojas. Suimtj vaikai tardymo izoliatori
nepriimami. Asmenys, priimti tardymo izoliatori ikratomi, o j turimi daiktai patikrinami. iems
asmenims draudiami turti daiktai ir reikmenys, kuri sraas nurodytas Lietuvos Respublikos
kardomojo kalinimo statymo 1 priedlyje, paimami. Paimant pinigus ir daiktus, suraomas
protokolas, kur pasirao pinigus ir daiktus pams pareignas ir suimtasis ar nuteistasis. Tardymo
izoliatoriaus direktoriaus budintysis padjjas paimtus i suimtj ir nuteistj pinigus ir daiktus
registruoja specialiame urnale. Pinigai raomi suimtojo asmenin sskait, o daiktai atiduodami
saugoti tardymo izoliatoriaus sandl, taiau prie tai vykdomas LR kardomojo kalinimo statymo
10 str reikalavimas, kad apie i suimtj paimtus pinigus, vertingus bei kitus daiktus tardymo
izoliatoriaus administracija ratu informuoja byl tiriant ikiteisminio tyrimo pareign arba teism,
kurio inioje yra byla. Paimti pinigai ir daiktai gali bti prijungti prie baudiamosios bylos Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
LR kardomojo kalinimo statymo 10 str 5 d nustato, kad Jeigu kalinamiesiems iki primimo
kardomojo kalinimo vietas (tardymo izoliatorius) asmens bylos nebuvo pradtos, jos pradedamos
83

tardymo izoliatoriuose. Kalinamo asmens bylos sudt ir jos vedimo tvark nustato teisingumo
ministro patvirtintos Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykls. Asmens byla
pagrindinis suimtojo, o vliau ir nuteistojo laisvs atmimu skaitos dokumentas. Jos titulinio
virelio virutinje dalyje uraomas pavadinimas tardymo izoliatoriaus, kuriame pradta asmens
byla, po juo odiai Asmens byla, alia kuri raomas asmens bylos numeris. emiau odi
Asmens byla raomas suimtojo arba nuteistojo laisvs atmimu vardas, pavard ir asmens kodas.
Asmens bylos titulinio virelio apatinje deiniojoje dalyje raoma asmens bylos pradjimo bei jos
tvarkymo pabaigos datos. Titulinio virelio vidinje pusje raomi pavadinimai tardymo izoliatori,
policijos aretini ir pataisos staig, kurias suimtasis ar nuteistasis laisvs atmimu buvo
etapuotas konvojaus. Asmens byla susideda i dviej dali. Pirmojoje dalyje yra ioje bylos dalyje
sit dokument apraas, sulaikymo protokolas, suimtojo (nuteistojo) asmens anketa (biografiniai
duomenys, giminaii ir kit artimj sraas, asmens deiniojo profilio bei ivaizdos i priekio
fotografijos, jo ymi apraymas, raas apie sveikatos bkl, duomenys apie daryt teismo
psichiatrijos ekspertiz, sumimo data ir pagrindas, asmens anketos upildymo data bei j
upildiusio pareigno pareigos, paraas, vardo raid ir pavard, nurodomi dokumentai, kuriais
remiantis upildyta suimtojo (nuteistojo) anketa), daktiloskopin kortel, ikiteisminio tyrimo teisjo
ar teismo nutarties skirti kardomj priemon sumim nuoraas, teismo nuosprendi ir nutari
nuoraai (iraai), ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teisjo,
nagrinjanio byl teisiamajame posdyje, aukimas, kurio pagrindu nuteistasis i pataisos staigos
perkeliamas tardymo izoliatori, Informatikos ir ryi departamento prie Vidaus reikal
ministerijos payma apie ikeltas baudiamsias bylas, teistumus ir paleidimo i pataisos staig ir
aretini pagrindus, teismo medicinos, teismo psichiatrijos, teismo narkologijos ekspertizs
protokol ir ivad nuoraai. Suimtajam ar nuteistajam laisvs atmimu mirus, pirmj asmens
bylos dal siuvama mirties liudijimo kopija ir patalogoanatominio ityrimo protokolas. Antrojoje
asmens bylos dalyje yra ioje bylos dalyje esani dokument apraas, ikiteisminio tyrimo
pareign, prokuror ir teisj ratai dl suimtojo ar nuteistojo pristatymo nurodyt viet
(policijos aretin, teism ir pan.), ikiteisminio tyrimo pareign ir prokuror raytiniai reikalavimai
ivesti suimtj ar nuteistj i kameros atlikti proceso veiksmus, advokat ar advokat padjj
orderi atpliamosios dalies aknels ir raytiniai reikalavimai ivesti suimtj ar nuteistj i
kameros susitikti, tardymo izoliatoriaus administracijos rat, sist ikiteisminio tyrimo
pareignams, prokurorams ir teismams, nuoraai bei gauti atsakymai, dokumentai apie skirtas
nuobaudas ir paskatinimus, charakteristikos bei kiti dokumentai. Asmens bylos apatinio virelio
vidinje dalyje klijuojamas vokas, kur dedamas suimtojo (nuteistojo) pasas (gimimo liudijimas),
asmens tapatybs identifikavimo kortel, mokslo baigim, profesijos sigijim patvirtinantys ir kiti
asmens dokumentai. Voke esani dokument apraas sudaromas asmens bylos apatinio virelio
vidinje dalyje.
Vadovaujantis LR kardomojo kalinimo st 10 str, kad suimtj turimi daiktai patikrinami, iems
asmenims gauti pato bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda patikrinami.
Suimtojo siuniami ir gaunami laikai gali bti cenzruojami tik byl tirianio ikiteisminio tyrimo
pareigno, prokuroro ar teismo nutartimi. LR Seimo skiriamam kontrolieriui, prokurorui, valstybs
ir savivaldybi institucijoms, teisingumo ministrui ir Europos mogaus Teisi Teismui bei kitoms
kompetentingoms tarptautinms institucijoms suimtj adresuoti pasilymai, praymai
(pareikimai) ir skundai, taip pat gauti i i pareign ir institucij atsakymai necenzruojami (LR
KK 15 str.).
tariamj ir kaltinamj, kuriems vykdoma kardomoji priemon sumimas, teisins padties
(statuso) turin sudaro teiss, teisti interesai ir pareigos. Suimtj teiss yra suformuluotos LR
kardomojo kalinimo statymo 13 st. i asmen atskiros teiss bei naudojimosi jomis tvarka
nustatyta io statymo 14, 16 ir 17 str.
Suimtj teises galima suskirstyti tris grupes. Pirmoji grup tai teiss, kurias jie turi bdami
LR pilieiais (suimtj kit valstybi piliei ir asmen be pilietybs teiss prilyginamos suimtj
84

LR piliei teisms). Antroji grup tai teiss, atsirandanios dl i asmen sumimo. Treioji
grup tai teiss, kurias suimtieji gyja bdami udaryti reimin valstybs staig, kurioje
nustatyta speciali vidaus tvarka.
Pirmoji suimtj teisi grup. LR Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalis nustato: Pilietis turi teis
statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j. Sumimo laikymo
slygomis asmen konstitucin teis informacij apie j teisin padt konkretizuojama ir
papildoma. LR kardomojo kalinimo statymo 13 straipsnyje tvirtinta suimtj teis gauti ratik
informacij apie asmen, kuriems kardomja priemone parinktas sumimas, laikymo kardomojo
kalinimo vietose tvark ir slygas, j teises bei pareigas. Pagal Kardomojo kalinimo viet vidaus
tvarkos taisykli 77 punkt Tekstai dienotvarks, statym bei kit teiss akt, susijusi su
kalinamj laikymo tardymo izoliatoriuose tvarka ir slygomis, j teismis, pareigomis bei
draudimais, ikabinami kiekvienoje kameroje. Be to, tardymo izoliatori administracija apie
suimtj teisin padt juos informuoja vidinio laidinio radijo ryio priemonmis (kameros
radiofikuojamos), personalui lankant suimtuosius kamerose, j primimo asmeniniais klausimais
metu. i suimtj teis papildo kita io statymo 13 str nustatyta teis turti su savimi
statymus. Suimtieji gali naudotis literatra, kuri yra tardymo izoliatoriaus bibliotekoje, taip pat ir
teisinio pobdio. Europos kalinimo staig taisykli 97 taisykl nustato, kad laukiantiems teismo
kaliniams u savo arba treij asmen las turi bti leidiama sigyti toki knyg, laikrai,
kanceliarini reikmen ir kitoki preki, kurios atitinka teisingumo vykdymo, staigos saugumo ir
tvarkos palaikymo interesus. i nuostata yra teisinta Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos
taisykli 232 punkte, nustataniame, kad kalinamiesiems leidiama u las, esanias j
asmeninse sskaitose, sigyti neribot kiek literatros, taip pat prenumeruoti laikraius bei
urnalus, gauti smulkiuosius paketus su spauda. Prenumeruoti kalinamiesiems laikraius ir
urnalus turi teis j giminaiiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Remiantis Lietuvos
Respublikos kardomojo kalinimo statymo 1 priedlio 15 punktu suimtieji turi teis su savimi turti
statym ir kit teiss akt, skelbiam Lietuvos Respublikos Seimo leidyklos leidiamame leidinyje
Valstybs inios, tekstus. Vadovaujantis LR Konstitucijos 25 str, mogui neturi bti kliudoma
iekoti ir gauti informacij. Tai negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu. Pagal LR kardomojo
kalinimo statymo 13 str suimtieji informacij, taip pat ir teisinio pobdio, gali gauti naudodamiesi
giminaii arba artimj perduotais neiojamaisiais televizoriais ir radijo imtuvais.
io statymo 13 str tvirtinta suimtj teis statym nustatyta varka gauti teisin pagalb. i
pagalb suimtieji gali gauti LR valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo nustatyta tvarka.
LR Konstitucijos 33 str 2 d nustato: Pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar
pareign darb, apsksti j sprendimus. Draudiama persekioti u kritik. Jeigu suimtasis mano,
kad laikymo kardomojo kalinimo vietoje slygos yra kankinanios, jis dl ios aplinkybs gali
pateikti skund. JTO Generalins Asambljos 1984 m. gruodio 10 d. priimtos Konvencijos prie
kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim 13 str nustato, kad
Kiekviena valstyb dalyv utikrina, kad kiekvienas asmuo, kuris tvirtina, jog buvo kankinamas
kurioje nors jos jurisdikcijai priklausanioje teritorijoje, turt teis pateikti kompetentingiems jos
organams, kurie jo skund inagrint greitai ir nealikai. Imamasi priemoni apsaugoti iekov ir
liudininkus nuo bet kokio blogo elgesio su jais ar bauginimo dl skundo ar koki nors pateikt
parodym. ios konstitucins ir tarptautinio teiss akto nuostatos realizuotos LR kardomojo
kalinimo statymo 13 ir 15 str. Suimtieji turi teis kreiptis su pasilymais, praymais (pareikimais)
ir skundais valstybs institucijas, visuomenines organizacijas ir pareignus io statymo 15
straipsnyje nustatyta tvarka (LR KK 13 str.). Byl tirianiam ikiteisminio tyrimo pareignui,
teismui, kurio inioje yra byla, Seimo skiriamam kontrolieriui, prokurorui, valstybs ir savivaldybi
institucijoms, teisingumo ministrui ir Europos mogaus Teisi Teismui bei kitoms
kompetentingoms tarptautinms institucijoms adresuoti pasilymai, praymai (pareikimai) ir
skundai necenzruojami ir isiuniami per vien darbo dien nuo j gavimo momento. Suimtieji turi
teis tiesiogiai kreiptis Respublikos Prezident, Seimo ar Vyriausybs nar, Seimo skiriam
85

kontrolieri, prokuror arba Teisingumo ministerijos atstov j lankymosi kardomojo kalinimo

vietose metu. Suimtiesiems draudiama sisti anoniminius ar kolektyvinius praymus (pareikimus)
ir skundus. Jiems taip pat draudiama kreiptis valstybs ir savivaldybi institucij pareignus,
tarnautojus bei visuomenines organizacijas su pasilymais, praymais (pareikimais) ir skundais u
kitus suimtuosius arba ne per kardomojo kalinimo vietos administracij. Kardomojo kalinimo vietos
administracija i valstybs ir savivaldybi institucij bei visuomenini organizacij gautus
atsakymus, adresuotus suimtiesiems, jiems teikia per 3 darbo dienas nuo j gavimo. Europos
mogaus teisi teismo bei kit kompetenting tarptautini institucij atsakymai, adresuoti
suimtiesiems, jiems teikiami ne vliau kaip per vien darbo dien nuo j gavimo (LR KK 15 str.).
Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykli 284 punktas nustato, kad Jeigu kalinamieji
neturi vok, pato enkl, raymo priemoni ir popieriaus pasilymams, praymams
(pareikimams) bei skundams surayti ir j prao, tardymo izoliatoriaus administracija privalo
aprpinti jais kalinamuosius tardymo izoliatoriaus lomis. Pato ilaidas apmoka tardymo
izoliatorius. Jeigu suimtasis nori prie pasilymo, praymo (pareikimo) ar skundo pridti
dokument ar kitos mediagos, esanios jo asmens byloje, kopijas, tardymo izoliatoriaus
administracija privalo suimtajam padaryti praom dokument ar mediagos kopijas. ios
paslaugos suimtajam suteikiamos vadovaujantis LR Vyriausybs 2000 m. rugsjo 1 d. nutarimu
Dl Dokument kopij parengimo ilaid atlyginimo tvarkos patvirtinimo. Byl tirianio
ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar teismo, kurio inioje yra byla, leidimu suimtasis gali
susitikti su visuomens informavimo priemoni atstovais (LR KK 13 str.).
Pagal LR Konstitucijos 22 str mogaus gyvenimas nelieiamas. Asmens susirainjimas, pokalbiai
telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami. Informacija apie privat asmens
gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. statymas ir
teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin
gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum. 1950 m. lapkriio 4 d. mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnis nustato: 1. Kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas
jo privatus gyvenimas, bsto nelieiamyb ir susirainjimo slaptumas. 2. Valstybs institucijos
neturi teiss apriboti naudojimosi iomis teismis, iskyrus statym nustatytus atvejus ir kai tai
btina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos ar alies ekonomins
gerovs interesams siekiant ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat
btina moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. Vadovaujantis
iomis nuostatomis, statym leidjas Seimas LR kardomojo kalinimo statymo 13 str suteik teis
suimtiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, susirainti. io st 15 str numatyta, kad
suimtieji turi teis susirainti su giminaiiais ir kitais asmenimis. Kardomojo kalinimo vietos
administracija gautus suimtojo vardu laikus jam teikia, taip pat suimtj teiktus laikus isiunia
adresatams ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo j gavimo arba teikimo. Suimtojo siuniami
laikai giminaiiams ir kitiems asmenims gali bti cenzruojami tik byl tirianio kiteisminio
tyrimo pareigno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Siuniam giminaiiams ir kitiems
asmenims laik pato ilaidas apmoka patys suimtieji.
LR Konstitucijos 33 str 1 d suteikia teis pilieiams dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek
per demokratikai irinktus atstovus. Panai nuostata yra JTO Generalins Asambljos 1948 m.
gruodio 10 d. priimtos Visuotins mogaus teisi deklaracijos 21 str 1 d, kuri nustato, kad
Kiekvienas mogus turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per laisvai irinktus
atstovus. Suimtieji, laikomi kardomojo kalinimo vietose, turi teis dalyvauti Respublikos
Prezidento, Seimo rinkimuose, taip pat referendumuose ir visuotinse apklausose (plebiscituose)
(LR KK 13 str.). ie asmenys taip pat turi teis dalyvauti savivaldybi taryb rinkimuose. Suimtj
dalyvavimo rinkimuose, referendumuose ir visuotinse apklausose (plebiscituose) tvark nustato
specials LR statymai.
LR Konstitucijos 26 str 2 d nustato: Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri
religij arba tikjim ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas,
86

praktikuoti tikjim ir mokyti jo. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 9 str
nustato: 1. Kiekvienas turi teis minties, sins ir religijos laisv; i teis apima laisv keisti
savo religij ar tikjim, taip pat laisv ipainti ir skelbti savo religij ar tikjim tiek vienam, tiek
kartu su kitais, vieai ar privaiai, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikjim ar
mokant jo. 2. Laisv skelbti savo religij ar tikjim gali bti apribojama tik tiek, kiek yra nustats
statymas, ir tik kai tai btina demokratinje visuomenje jos apsaugos interesams, vieajai tvarkai,
moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. ios konstitucins ir
tarptautinio teiss akto nuostatos yra realizuotos LR kardomojo kalinimo statymo 13 str, kuris
suteikia suimtiesiems teis tenkinti savo religinius poreikius, dalyvauti kardomojo kalinimo
vietose atliekamose apeigose ir turti su savimi savo tikybos religini knyg bei reikmen.
Tardymo izoliatori administracija suimtj teis tenkinti savo religinius poreikius utikrina
remdamasi LR religini bendruomeni ir bendrij statymu. Pagal Kardomojo kalinimo viet
vidaus tvarkos taisykli 9597 punktus religingi suimtieji turi teis laisvalaikiu vieni arba kartu su
kitais suimtaisiais atlikti religines apeigas. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo utikrinti,
kad religini apeig metu nebt paeisti reikalavimai atskirai laikyti asmenis, kuriems taikomi LR
kardomojo kalinimo statymo 12 str numatyti izoliavimo reikalavimai. Suimtiesiems pageidaujant,
religinms apeigoms atlikti gali bti pakviestas dvasininkas. Religini apeig bei kulto ceremonij
atlikimo laikas ir kitos slygos suderinami su tardymo izoliatoriaus vadovybe. Ji turi imtis
priemoni, kad pagal dvasinink rekomendacijas bt rengta patalpa religinms apeigoms atlikti.
Pagal LR Konstitucijos 27 str mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti
pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas.
Vadovaujantis LR Konstitucijos 38 str, eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Santuoka
sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos 12 straipsn Vyras ir moteris, sulauk santuokinio amiaus, turi teis tuoktis ir kurti
eim pagal naudojimsi ia teise reguliuojanius valstybs statymus. ia mogaus teise naudojasi
ir suimtieji, laikomi kardomojo kalinimo vietose (LR KK 13 str.).
Asmenims, kuriems vykdoma kardomoji priemon sumimas, suteikta teis sudarinti civilinius
sandorius (LR KK 13 str.). Pagal LR CK 1.63 str 1 dal Sandoriais laikomi asmen veiksmai,
kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taiau i suimtj
teis riboja kitas LR kardomojo kalinimo statymo straipsnis 22 str. io str 2 d 5 p draudia jiems
pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybs daiktus kitiems
kalinamiesiems, nuteistiesiems ar kardomojo kalinimo viet darbuotojams; taip pat atlikti mokamas
ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek ir kardomojo
kalinimo viet darbuotojams.
Antroji suimtj teisi grup. Asmen, kuriems paskirta ir vykdoma kardomoji priemon
sumimas, teisi apsauga baudiamojo proceso metu numatyta BPK 44 str. Be t teisi, kurios jau
buvo apraytos anksiau, galima ivardyti ias mintame straipsnyje numatytas suimtj teises:
1) kiekvienam suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi bti praneama, dl ko jis suimamas;
2) kiekvienas suimtasis turi teis kreiptis teism, sksdamasis, kad neteisingai suimtas;
3) kiekvienas asm, kuris buvo nepagrstai suimtas, turi teis alos atlyginim st nustatyta tvarka;
4) kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas suimtasis turi teis, kad jo byl per kuo
trumpiausi laik lygybs ir vieumo slygomis teisingai inagrint nepriklausomas ir nealikas
teismas;
5) kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu tariamas kaltinamas suimtasis turi teis, kad jam
suprantama kalba bt skubiai ir nuodugniai praneta apie jam pareikto kaltinimo pobd bei
pagrind, turti pakankamai laiko bei galimybi pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba
prayti, kad liudytojai bt apklausti, nemokamai naudotis vertjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar
nekalba lietuvikai;
6) kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu tariamas ar kaltinamas suimtasis gali gintis pats arba
per pasirinkt gynj, o neturdamas pakankamai l gynjui atsilyginti, turi nemokamai gauti
87

teisin pagalb statymo, reglamentuojanio valstybs garantuojamos teisins pagalbos teikim,

nustatyta tvarka.
Teisjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareignas privalo iaikinti tariamam ar kaltinamam
nusikalstamos veikos padarymu suimtajam jo procesines teises ir utikrinti galimyb jomis
pasinaudoti (LR BPK 45 str.). Europos kalinimo staig taisykli (skyrius Aretuoti arba
laukiantys teismo kaliniai) 93 taisykl nustato, kad laukiantiems teismo kaliniams tuoj pat po
kalinimo turi bti leista pasirinkti jiems atstovaujant teisinink arba kreiptis dl nemokamos
teisins pagalbos, kur tokia pagalba yra teikiama. Jie turi teis susitikti su savo advokatais svarstant
gynybos klausimus, rengti ir perduoti, taip pat gauti konfidencialias instrukcijas i savo advokat.
Kalini praymu, jie turi turti visas slygas tokiai veiklai. Kontaktams su administracija bei
gynybos tikslams kaliniams turi bti teikiamos nemokamos vertjo paslaugos. Kalini bei j
advokat pokalbiai gali bti stebimi, taiau nei policija, nei administracija neturi teiss tiesiogiai ar
netiesiogiai j klausytis. i tarptautinio teiss akto nuostata yra tvirtinta Lietuvos Respublikos
kardomojo kalinimo statymo 14 str, kuris nustato, kad Nuo to momento, kai gynjui leidiama
dalyvauti byloje, kalinamasis turi teis statym nustatyta tvarka matytis su savo gynju be
paaliei. i pasimatym skaiius ir trukm neribojami. Ikiteisminio tyrimo pareignas,
prokuroras ir teismas privalo iaikinti tariamajam ir kaltinamajam jo teis turti gynj nuo
sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimyb ia teise pasinaudoti. Dl
tariamojo ar kaltinamojo praymo turti gynj arba dl gynjo atsisakymo suraomas protokolas
(LR BPK 50 str.). Ikiteisminio tyrimo pareigno proceso veiksmus ir nutarimus suimtasis gali
apsksti ikiteisminio tyrimo pareign kontroliuojaniam prokurorui. Jeigu prokuroras atsisako
patenkinti skund, is jo nutarimas gali bti skundiamas ikiteisminio tyrimo teisjui. Skundai gali
bti tiek raytiniai, tiek odiniai. Dl odini skund ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras
surao protokol. J pasirao pareikjas ir skund prims ikiteisminio tyrimo pareignas ar
prokuroras (LR BPK 62 str.). Paskiriant sumim dalyvavs prokuroras privalo apie tariamojo
sumim praneti vienam i suimtojo nurodyt eimos nari ar artimj giminaii. Jeigu suimtasis
jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuoira turi praneti vienam i tariamojo eimos nari ar
artimj giminaii, jei pavyksta nustatyti. Prokuroras gali atsisakyti praneti, jei suimtasis
motyvuotai paaikina, kad toks praneimas gali pakenkti jo eimos nari ar artimj giminaii
saugumui. Be to, tariamajam turi bti sudaryta galimyb paiam praneti eimos nariams ar
artimiesiems giminaiiams apie sumimo paskyrim. Apie tai, kad sumimas paskirtas kitos
valstybs pilieiui, prokuroras nedelsdamas pranea Lietuvos Respublikos usienio reikal
ministerijai ir, jeigu suimtasis pageidauja, jo valstybs diplomatinei atstovybei ar konsulinei
staigai (LR BPK 128 str.). Pagal LR kardomojo kalinimo statymo 13 str 3 d Kardomojo kalinimo
vietose laikomi kit valstybi pilieiai taip pat turi teis per LR usienio reikal ministerij
palaikyti ryius su savo valstybi diplomatinmis atstovybmis ir konsulinmis staigomis bei
tarptautinmis organizacijomis. tariamasis ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teis
susipainti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Jeigu tariamasis yra suimtas, teis susipainti su
ikiteisminio tyrimo duomenimis turi jo gynjas (LR BPK 181 str.). Prokuroras, sitikins, jog
ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomen, pagrindiani tariamo suimtojo kalt dl
nusikalstamos veikos padarymo, pranea suimtam tariamajam ir jo gynjui, kad ikiteisminis
tyrimas baigtas, ir surao kaltinamj akt (LR BPK 218 str.). Kaltinamojo akto nuora prokuroras
teikia ar isiunia suimtam kaltinamajam (LR BPK 220 str.). Dl kardomosios priemons
sumimo termino pratsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendia posdyje
vadovaudamasis BPK XI skyriaus nuostatomis. Teismo posdyje dalyvauja prokuroras ir gynjas.
Suimtas kaltinamasis pristatomas posd (LR BPK 233 str.). Suimtojo, kuris kaltinamas
nusikalstamos veikos padarymu, gynjas nuo bylos gavimo teisme dienos turi teis susipainti su
visa bylos mediaga ir daryti jos iraus ar kopijas. Susipains su byla, gynjas apie bylos
mediag informuoja suimt kaltinamj ir apie tai pranea teismui (LR BPK 237 str.). Suimtasis
turi teis turti su savimi su byla susijusius dokumentus ir uraus (LR KK 13 str.). Byla pirmosios
88

instancijos teismo posdyje nagrinjama dalyvaujant suimtam kaltinamajam. Jam atvykti teism
privaloma (LR BPK 246 str.). Teismo posdio pirmininkas suimtam kaltinamajam iaikina BPK
nustatytas jo teises bei pareigas (LR BPK 268 str). Teisjas, paskelbs nuosprend, iaikina
suimtam nuteistajam nuosprendio apskundimo tvar k ir terminus bei paskirt bausmi vykdymo
ypatumus (LR BPK 308 str.). Ne vliau kaip per 5 dienas po nuosprendio paskelbimo, o kai buvo
paskelbta tik angin ir rezoliucin dalys, per t pat laik po viso nuosprendio suraymo jo
nuoraas turi bti teiktas arba isistas nuteistajam, laikomam kardomojo kalinimo vietoje (LR
BPK 310 str.). Apeliacinius skundus dl nesiteisjusio nuosprendio bet kokiais pagrindais ir
motyvais turi teis paduoti nuteistasis ir jo gynjas (LR BPK 312 str.). Suimtam nuteistajam
terminas apeliaciniam skundui paduoti skaiiuojamas nuo nuosprendio nuorao teikimo jam
dienos (LR BPK 313 str.). Nagrinjant byl apeliacine tvarka, teismo posdyje dalyvauja prokuroras
ir gynjas. iame posdyje turi teis dalyvauti suimtas nuteistasis. i asmen, jeigu jiems buvo
laiku praneta apie bylos nagrinjimo laik, neatvykimas nekliudo nagrinti byl (LR BPK 322 str.).
Apeliacins instancijos teismo nuosprendis ar nutartis kartu su baudiamja byla, apeliaciniu
skundu, atsikirtimais ir papildomai pateikta mediaga ne vliau kaip per 7 dienas nuo i sprendim
suraymo dienos perduodami nuosprend primusiam pirmosios instancijos teismui vykdyti (LR
BPK 333 str.).
Treioji suimtj teisi grup. Suimtieji turi teis gauti pato bei perduodam siuntini, smulkij
paket su spauda ir pinigini perlaid (LR KK 13 str.). Pagal i nuostat suimtieji ir nuteistieji
laisvs atmimu, kuriems teismo nuosprendis dar nesiteisjo, bei nuteistieji laisvs atmimu,
kuriems nuosprendis siteisjo ir kurie per 10 dien turi bti etapuoti pataisos staigas atlikti
paskirt bausm, gali gauti neribot kiek pato bei perduodam siuntini ir smulkij paket su
spauda, taip pat neriboto dydio pinigines perlaidas. Pagal LR kardomojo kalinimo statymo 13
straipsnio 2 dal teis gauti pato bei perduodam siuntini, taip pat pirktis maisto produkt ir
btiniausi reikmen asmenims, atliekantiems bausm pataisos staigose, jeigu jiems dl kitos bylos
kardomja priemone paskirtas sumimas, yra apribojama remiantis tos grups, kuriai pataisos
staigose priskirti ie asmenys, nuteistj teisine padtimi. i taisykl taip pat taikoma
nuteistiesiems, aukimu laikinai perkeltiems i pataisos staig tardymo izoliatorius atlikti
ikiteisminio tyrimo veiksm baudiamosiose bylose arba dl byl nagrinjimo teisme, bei
nuteistiesiems laisvs atmimu, paliktiems tardymo izoliatoriuose atlikti kio darbus. Vienas pato
siuntinys ne turi sverti daugiau kaip 10 kg, o perduodamas siuntinys ne daugiau kaip 15 kg.
Suimtiesiems draudiam turti daikt ir reikmen sraas yra LR kardomojo kalinimo statymo 1
priedlyje, o maisto produkt, kuriuos draudiama sisti pato siuntiniuose arba perduoti
suimtiesiems ir nuteistiesiems, sra nustato Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykls.
statymas nedraudia bet kuriam asmeniui padaryti pinig perlaid bet kurio suimtojo, laikomo
tardymo izoliatoriuje, asmenin sskait. Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykli 122
punktas nustato, kad Tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti kalinamajam atnetus
grynuosius pinigus. ie pinigai priimami tardymo izoliatoriaus kasoje, iraomas pajam orderis,
kurio aknel teikiama pinigus mokjusiam asmeniui. Administracija privalo ne vliau kaip per 2
darbo dienas informuoti kalinamj apie skaitytus jo asmenin sskait pinigus.
Suimtiesiems pasimatyti su giminaiiais arba kitais asmenimis leidia tardymo izoliatoriaus
administracija tik byl tirianio ikiteisminio tyrimo pareigno arba teismo, kurio inioje yra byla,
raytiniu sutikimu. Pasimatymo trukm nustatoma iki 2 valand. Pasimatymai vyksta Kardomojo
kalinimo viet vidaus tvarkos taisykli nustatyta tvarka (LR KK 16 str.). Europos kalinimo staig
taisykli (skyrius Aretuoti arba laukiantys teismo kaliniai) 92 taisykls 2 paragrafas nustato, kad
Jiems turi bti leidiama priimti lankytojus monikomis slygomis, kurios gali bti ribojamos
tiek, kiek to reikalauja teisingumo vykdymo staigos saugumo ir tvarkos palaikymo interesai.
Suimtieji turi teis pirkti ne grynaisiais pinigais maisto produkt ir btiniausi reikmen (LR KK
13 str.). statymas neriboja pinig, suimtj ileidiam maisto produktams ir btiniausiems
reikmenims, sum. ia teise tardymo izoliatoriuose taip pat naudojasi nuteistieji laisvs atmimu,
89

kuriems teismo nuosprendis dar nesiteisjo, nuteistieji laisvs atmimu, kuriems nuosprendis
siteisjo ir kurie per 10 dien turi bti etapuoti pataisos staigas atlikti paskirt bausm, nuteistieji,
aukimu laikinai perkelti i pataisos staig tardymo izoliatorius atlikti ikiteisminio tyrimo
veiksm baudiamosiose bylose arba dl byl nagrinjimo teisme, bei nuteistieji laisvs atmimu,
palikti tardymo izoliatoriuose atlikti kio darbus. Tardymo izoliatoriuose suimtie siems ir
nuteistiesiems draudiam sigyti maisto produkt ir btiniausi reikmen sra nustato
Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykls. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo
utikrinti, kad maisto produkt ir btiniausi reikmen pardavimo kainos neviryt preki rinkos
vidutini kain, nustatyt parduotuvse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje yra tardymo
izoliatorius. Ivesti suimtuosius ir nuteistuosius i kamer pirktis maisto produkt ir btiniausi
reikmen draudiama. iomis prekmis suimtuosius ir nuteistuosius aprpina tardymo izoliatoriaus
personalas kamerose. Noriniajam pirktis maisto produkt ir btiniausi reikmen iduodamas
specialus praymo blankas.
Suimtieji turi teis kasdien vien valand pasivaikioti. Nepilnameiams, moterims ir
sergantiesiems tuberkulioze suteikiami du vienos valandos pasivaikiojimai per dien (LR KK 13
str.). Suimtj ir nuteistj pasivaikiojimai vyksta laikantis i asmen atskiro laikymo
(izoliavimo) reikalavim.
Suimtieji turi teis gauti nemokam medicinos pagalb (LR KK 13 str.). Asmen, laikom
kardomojo kalinimo vietose, sveikatos prieira organizuojama ir atliekama remiantis sveikatos
apsaugos statymais. Jiems turi bti utikrintas tokios pat kokybs ir lygio gydymas, koks
utikrinamas laisvje esantiems asmenims. Tardymo izoliatoriuose organizuojamos asmens
sveikatos prieiros tarnybos, kuri struktr, etat skaii ir veiklos tvark nustato Sveikatos
apsaugos ir Teisingumo ministerijos. Privaloma nuodugniai patikrinti naujai priimt kardomojo
kalinimo vietas asmen sveikat ir psichik. Jei suimtajam ar nuteistajam laisvs atmimu
reikalinga specializuota neatidliotina medicinos pagalba, kurios suteikti tardymo izoliatoriaus
asmens sveikatos prieiros tarnyboje arba laisvs atmimo viet gydymo staigose nra slyg, ji
gali bti suteikta valstybs arba savivaldybi asmens sveikatos prieiros vieosiose staigose
utikrinant i asmen apsaug. ios pagalbos teikimo tvark nustato Sveikatos apsaugos ir
Teisingumo ministerijos. Asmen, laikom kardomojo kalinimo vietose, sveikatos prieir
organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (LR KK 19 str.). Europos kalinimo staig taisykli
(skyrius Aretuoti arba laukiantys teismo kaliniai) 98 taisykl nustato, kad laukiantiems teismo
kaliniams turi bti duodama galimyb, kad juos gydyt j asmeninis gydytojas ar stomatologas,
jeigu toks praymas yra pakankamai pagrstas. Atmetus praym turi bti nurodomos prieastys.
Kalinimo staigos administracija neturi apmokti tokio gydymo.
Suimtieji turi teis tinkamai maitintis (LR KK 13 str.). Suimtieji maist gauna pagal fiziologines
mitybos normas nemokamai. Suimtj mitybos normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar
jos galiota institucija (LR KK 18 str.). Europos kalinimo staig taisykli 25 taisykl nustato: 1.
Vadovaudamasi sveikatos apsaugos staig parengtais standartais, administracija turi prastu laiku
aprpinti kalinius tinkamai paruotu ir pateiktu maistu, kurio kokyb ir kiekis atitinka mitybos ir
iuolaikins higienos reikalavimus, atsivelgiant j ami, sveikatos bkl, darbo pobd, ir, jeigu
tai manoma, religinius ir kultrinius poreikius. 2. Geriamasis vanduo turi bti prieinamas
kiekvienam kaliniui.
Suimtj teis trumpalaik ivykim u tardymo izoliatoriaus rib numatyta LR kardomojo
kalinimo statymo 16 straipsnyje. Taiau ja pasinaudoti suimtasis gali, jeigu trumpalaik ivykim
leidia tardymo izoliatoriaus direktorius, prie tai klausim suderins su suimtojo nusikalstam
veik tirianiu pareignu ar prokuroru arba teismu, kurio inioje yra byla, ir tik dl suimtojo artimo
giminaiio mirties ar sunkios ligos, gresianios gyvybei. Tardymo izoliatoriaus direktorius,
priimdamas sprendim leisti suimtajam trumpalaik ivyk, privalo atsivelgti io asmens
asmenyb ir jo elges kardomosios priemons sumimo vykdymo metu. Trumpalaik ivyka
leidiama ne ilgiau kaip 5 paroms. Kelionpinigius moka pats suimtasis arba jo artimieji. Tvark,
90

kuria suimtiesiems leidiama ivykti u tardymo izoliatoriaus rib, nustato Kardomojo kalinimo
viet vidaus tvarkos taisykls.
Suimtieji turi teis materialin buitin aprpinim (LR KK 18 str.). Tardymo izoliatori
kameros, kuriose laikomi suimtieji, turi atitikti LR higienos normas, kurias tvirtina sveikatos
apsaugos ministras. Suimtieji gali bti laikomi kamerose, kurios skirtos ne daugiau kaip keturiems
asmenims laikyti, arba vienutse. Kameroje turi bti langas, utikrinantis dienos vies ir natrali
patalpos ventiliacij. Nioms moterims, krtimi maitinanioms motinoms, nepilnameiams, taip
pat ligoniams sudaromos geresns gyvenimo irbuities slygos. Suimtiesiems turi bti suteikta
galimyb naudotis tua letu higienos reikalavimus atitinkaniomis ir neeminaniomis mogaus
orumo slygomis. Ne reiau kaip kart per savait suimtiesiems turi bti suteikta galimyb
pasinaudoti pirtimi, gauti iskalbt patalyn ir apatinius drabuius bei nuolat naudotis kirpjo
paslaugomis. Suimtieji turi teis naudotis savo drabuiais, avalyne bei patalyne. Prireikus
suimtiesiems pagal sezon iduodami nustatyto pavyzdio drabuiai ir avalyn nemokamai.
Suimtj materialinio buitinio aprpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba
jos galiota institucija.
Suimtj teis dirbti numatyta LR kardomojo kalinimo statymo 20 str. Jie gali dirbti tardymo
izoliatoriaus teritorijoje, jeigu jie to prao ir leidia nusikalstam veik tiriantis pareignas ar
prokuroras arba teismas, kurio inioje yra byla. Suimtj darbas apmokamas pagal jo kiek ir
kokyb. Suimtiesiems draudiam dirbti darb ir draudiam eiti pareig sra nustato Lietuvos
Respublikos kardomojo kalinimo statymo 2 priedlis.
LR kardomojo kalinimo statymo 22 str nustato suimtj pareigas ir draudimus jiems. Suimtieji
privalo: laikytis tardymo izoliatoriuose nustatytos tvarkos; vykdyti administracijos reikalavimus;
administracijos paskyrimu eils tvarka tvarkyti kameras; tausoti tardymo izoliatori turt. statymas
suimtiesiems draudia: organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaues ir kitus neteistus
renginius ir juose dalyvauti; steigti politines partijas bei organizacijas ir dalyvauti j veikloje;
kontaktuoti ir bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose; sigyti, gaminti, platinti ar vartoti
alkoholinius grimus ar j surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichik veikianias
mediagas, vartoti be gydytojo leidimo vaistus, naudoti toksines priemones; pirkti, parduoti, keisti,
dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybs turt kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar
tardymo izoliatoriaus administracijos darbuotojams, taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas
paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek tardymo izoliatoriaus administracijos
darbuotojams; daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims; platinti be tardymo izoliatoriaus
administracijos leidimo rankraius ir kitus leidinius; kurstyti kitus suimtuosius ar nuteistuosius
atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus;
reikalauti bet kokios paslaugos i kito suimtojo ar nuteistojo, naudoti fizin ar psichin smurt prie
kitus asmenis.
23. 6. Asmen paleidimo i tardymo izoliatoriaus pagrindai ir tvarka
Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemon sumimas, tardymo izoliatoriuose negali bti
laikomi ilgiau negu BPK 127 str numatyti terminai. Sumimas negali bti taikomas ilgiau kaip 6
mnesius. Konkret sumimo termin nustato ikiteisminio tyrimo teisjas nutartyje skirti sumim,
taiau i karto sumimas negali bti paskirtas ilgesnis kaip 3 mnesiai. termin pratsti, bet ne
ilgiau kaip iki 6 mnesi laikotarp gali tas pats arba kitas tos paios ar kitos apylinks teismo
ikiteisminio tyrimo teisjas. Dl ypatingo bylos sudtingumo ar didels apimties nurodyt sumimo
termin apygardos teismo teisjas gali pratsti, bet ne ilgiau kaip iki 3 mnesi. Sumimo terminas
gali bti pratstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tstis ilgiau kaip 18
mnesi, o nepilnamei sumimo terminas ne ilgiau kaip 12 mnesi.
Sumimo terminai skaiiuojami remiantis Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 100
straipsniu. ie terminai skaiiuojami nuo faktinio kardomosios priemons sumimo taikymo
momento. Pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dal buvimo
ekspertizs staigoje laikas skaitomas sumimo laik. Nuteistj, kuriam paskirtas terminuotas
91

laisvs atmimas ar laisvs atmimas iki gyvos galvos, tardymo izoliatoriaus administracija ne
vliau kaip per 10 dien nuo nuosprendio siteisjimo dienos pasiunia pataisos staig.
Nuteistj, kuriam kardomosios priemons sumimo vykdymo metu paskirtas aretas, tardymo
izoliatoriaus administracija ne vliau kaip per 3 dienas nuo nuosprendio siteisjimo dienos
pasiunia aretin.
Suimtj paleidimo i tardymo izoliatori pagrindai yra ie: kardomosios priemons sumimo
panaikinimas; kardomosios priemons sumimo pakeitimas kita kardomja priemone; pasibaigs
statymo numatytas kardomosios priemons sumimo terminas, jeigu jis nepratstas statymo
nustatyta tvarka; bylos nutraukimas. Pasibaigus kardomosios priemons sumimo terminui,
tardymo izoliatoriaus direktorius privalo savo nutarimu paleisti suimtj ir praneti apie tai io
asmens nusikalstam veik tirianiam pareignui ar prokurorui arba teismui, kurio inioje yra byla.
Suimtuosius paleidia tardymo izoliatoriaus administracija, remdamasi iais procesiniais
dokumentais:
1) prokuroro nutarimu nutraukti ikiteismin tyrim BPK 212 str 1p kai ikiteisminio tyrimo metu
paaikja, kad yra io Kodekso 3 str numatyt aplinkybi t.y.: 1. BP negali bti pradedamas, o
pradtas turi bti nutrauktas: 1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo poymi; 2) jeigu sujo baudiamosios atsakomybs senaties terminai; 3) jeigu
nusikalstam veik padar asmuo, pagal
tarptautins teiss normas turintis imunitet nuo
baudiamosios jurisdikcijos, arba nra kompetentingos institucijos leidimo
patraukti
baudiamojon atsakomybn asmen, kai is leidimas pagal statymus btinas; 4) asmeniui, kuris
nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amiaus, nuo kurio jis atsako pagal
baudiamuosius statymus; 5) jeigu nukentjusysis susitaik su asmeniu, kaltinamu io Kodekso
407 str nurodytos nusikalstamos veikos padarymu; 6) jeigu nra nukentjusiojo skundo ar jo
teisto atstovo pareikimo arba prokuroro reikalavimo pradti proces tais atvejais, kai
procesas gali bti pradtas tik pagal nukentjusiojo skund ar jo teisto atstovo pareikim
arba prokuroro reikalavim; 7) mirusiajam, iskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam
reabilituoti arba kit asmen bylai atnaujinti dl naujai paaikjusi aplinkybi; 8) asmeniui,
kuriam siteisjo teismo nuosprendis dl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro
nutarimas nutraukt proces tuo paiu pagrindu; 9) jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta
baudiamj atsakomyb alinanti aplinkyb. 2. Jeigu io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta
aplinkyb paaikja nagrinjimo teisme metu, teismas baigia nagrinti byl ir priima iteisinamj
nuosprend. (LR BPK 170 str. 4 d. 2 p.(dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo), 214 str. 2) kai
ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomen, pagrindiani tariamojo kalt dl
nusikalstamos veikos padarymo;
2) prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisjo, nutraukti
ikiteismin tyrim BPK 212 straipsnio 39 punktuose numatytais:
3) ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi nutraukti ikiteismin tyrim (LR BPK 215 str. 3 d. 3 p.);
4) pirmosios instancijos teismo nutartimi nutraukti byl (LR BPK 232 str. 6 p.);
5) apeliacins instancijos teismo nutartimi arba nuosprendiu panaikinti nuosprend ir nutraukti byl
(LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 2 d. 1 p.).
Paleidiamiesiems asmenims paleidimo dien iduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninje
sskaitoje laikomi pinigai, taip pat ibt sumimo laik patvirtinantys dokumentai. Paleidiami
nepilnameiai pasiuniami pas tvus arba globjus (rpintojus) ar artimuosius giminaiius.
Paleidiam i tardymo izoliatori asmen kelions ilaid pmokjimo, aprpinimo maistu,
drabuiais ir avalyne, taip pat vienkartins negrinamos paalpos skyrimo tvark ir slygas nustato
LR Vyriausyb.
24 TEMA B V EUROPOS VALSTYBSE.
Bendra pavalga, nes nra literatros.
24. 1 Bendrieji b v politikos principai ir kryptingumas.
92

3 pagr dokumentai:
1) 1985 m. 6-ajame JT kongrese Dl nusikaltim prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais metu
priimta 8 rezoliucija Dl alternatyvi l a bausmei, taip pat 7-ajame JT kongrese Dl nusikaltim
prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais priimta 16 rezoliucija Dl kalini sk mainimo,
alternatyv l a bausmei ir teiss paeidj socialins integracijos;
2) 1990 m. 8-ojo JT kongreso Dl nusikaltim prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais
rekomendacijos pagrindu priimta JT Genaral Asambljos rezoliucija Nr45/110, kuria patvirtintos JT
standartins minimalios si l a nesusijusios priemoni t-kls (Tokijo t-kls). Jose tvirtinti ie tixlai:
1) nustatyti pagrindinius principus, kurie padt naudoti su l a nesusijusias priemones; 2) nustatyti
minimalias garantijas asmenims, kuriems paskirtos l atmimui alternatyvios priemons; 3) didinti
bendruomens sitraukim kriminalines justicijos valdym (ypa darant poveik teiss paeidj
elgesiui, taip pat skatinti eiss paeidj atsakomybs visuomenei jausm).
3) ET Ministr komiteto rekomendacija, kuria patvirtintos Europos t-kls dl visuomeninio
pobdio sankcij ir priemoni (Europos t-kls). ios t-kls i esms atkartoja Tokijo t-kles ir
tvirtinti principai: 1) nustatyti ir tvirtinti tam tikrus standartus, kurie galint st leidjus bei
atsakingas institucijas teisingai ir efektyviai taikyti visuomeninio pobdio sankcijas ir priemones;
2) pateikti Valstybms narms bazinius kriterijus, kurie utikrint, kad visuomeninio pobdio
sankcij bei priemoni sukrimas ir naudojimas galt bti derinamas su garantijomis,
nukreiptomis prie pavoj, kad gali bti paeistos pagr teiss paeidj mogaus teiss,
patenkanios toki sankcij bei priemoni srit; 3)siekiant utikrinti, kad visuomeninio pobdio
sankcij bei priemoni gyvendinimas dera su visomis nustatytomis slygomis ir pareigojimais ir
tuo bdu suteikiant pasitikjim bet kuriomis nustatytomis slygomis ir pareigojimais, pasilyti
aikias elgesio t-kles u gyvendinim atsakingam personalui, taip pat visiems i veikl
sitraukusiems bendruomens nariams.
24. 5 Alternatyvi l atmimui bausmi bei baud poveikio priemoni teisinis reglamentavimas
bei vykdymo tvarka.
Tokijo t-klse pabriama, kad jos taikomos visiems asmenims, kuri atvilgiu vykdomas baud
persekiojimas, teisminis procesas arba nuosprendis, taip pat visose kriminalins justicijos
administravimo stadijose. Jose aikiai akcentuojamas b(tinumas utikrinti deram balans tarp
atskir teiss paeidj teisi, auk teis bei visuomens susirpinimo dl visuomens saugumo bei
nusikaltim prevencijos.
Vykdymas. Alternatyvi priemoni gyvendinimo pobdis, turinys ir bdai negali kelti pavojaus ne
tik teiss paeidj bet ir j eim privatumui arba orumui arba slygoti j paeidinjim. Europos
t-klse pabriama, kad vieuosius darbus atliekani teiss paeidj darbo ir profesins lygos
turi atitikti visas galiojanias normas, nustatanias higienos ir darb saugos reikalavimus. Teiss
paeidjai privalo bti apdrausti nuo nelaiming atsitikim, alos sveikatai ir civilins atsakomybs,
kylanios kaip atitinkamos priemons gyvendinimo rezultatas. Taip pat nustatoma bendra t-kl, kad
alternatyvios priemons gyvendinimo ilaidos negali tekti teiss paeidjui. Prieira ir taikomos
priemons privalo bti periodikai peririmos bei koreguojamos pagal poreik ir teiss paeidjo
padaryt paang. Kai nustatyta, kad teiss paeidjas laikosi nustatyt slyg ir pareigojim ir
akivaizdu, kad neliko reikalo jas toliau taikyti, sprendimus priimanti kompetentinga institucija
privalo turti galimyb baigti priemons taikym prie laik. Tokijo t-klse nustatyta, kad teiss
paeidjams, kiek tai yra reikalinga, turi bti teikiama psichologin, socialin ir materialin
pagalba bei palankios galimybs stiprinti ryius su bendruomene bei palengvinti j reintegracij
visuomen.
Alternatyvios priemons rmuose taikomi pareigojimai ir apribojimai turi bti vystomi taip, kad
kuo efektyviau atitikt teiss paeidj poreikius, todl j gyvendinimas turi remtis
individualizuotomis programomis bei vystymu darbini ryi tarp teiss paeidj, priirtojo ir
bet kuri dalyvaujani i visuomens parinkt organizacij ar asmen. gyvendinimo metodai turi
bti individualiai priderinti prie savit kiekvieno atvejo apl. Tokijo t-kls ivardina tokius bdus:
93

odins sankcijos (priminimas, papeikimas, spjimas); slyginis atleidimas nuo baud

atsakomybs; su statusu susijusios nuobaudos; ekonomins sankcijos ir pinigins bausms;
konfiskavimas arba eksproprijavimo sakymas; alos aukai atlyginimas arba kompensavimo
sakymas; sustabdytas arba atidtas nuosprendis; probacija ir teismo prieira; sakymas atlikti
vieuosius darbus; nukreipimas slaugos centrus; nam aretas. Po nuteisimo taikomos priemons:
atostogos pusiaukels namus; ileidimas darbui ar mokymuisi; vairios parolio (slyginio
paleidimo i laisvs atmimo staig prie laik) formos; atleidimas nuo bausms; malons
suteikimas.
24. 6. Nuteistj resocializacijos priemonmis, naudojamomis pataisos staigose bei parolio ir
probacijos tarnybose. (taip pat r. 2 tema 5 kl)
Probacija bausms vykdymo atidjimas. Yra valstybi, kuriose taikomas baudos vykdymo ar
skyrimo atidjimas, taip pat ir L-oje pagal naujj BK numatoma taikyti ne tik l a b vykdymo
atidjim, bet ir baudos ir areto. Viso probacijos formos yra vykdomos visuomenje, neizoliuojant
nuteistojo asm. Probacijos vykdymo metu atliekama nuteistojo asm prieira, socialini
pedagogini priemoni taikymas. Atidjus b vykdym, nuteistasis paliekamas visuomenje ir jam
nustatomi tam tikri sipareigojimai arba jo teisi bei laisvi suvarymai, taip pat gali bti paskirta
prieira. Jei Nuteistasis paeidia nustatytus reikalavimus, probacija nutraukiama ir jis turi
vykdyti ankstesniu teismo sprendimu jam paskirt bausm. Gali bti atidedama b skyrimas. Asm
yra pripastamas kaltu nusikalstamos veikos padarymu, raiau bausm yra nepaskiriama, o
nustatomi tam tikri sipareigojimai, ir jeigu jis juos paeidia, tai teismas anuliuoja probacijos
paskyrim ir tik ada sprendia kl dl bausms skyrimo (jeigu asm, kai jam buvo paskirta probacija,
padaro nauj nusikaltim, yra sprendiamas subendrintos bausms skyrimo kl).Belgijoje taikomas
b skyrimo bei vykdymo atidjimas. Vokietijos, Austrijos ir Danijos praktikoje atidedama baudos
vykdymas. Parolis yra vienintel back door priemon, taiau v valstybse yra taikomos v jos
formos. Taikant parol nuteistasis asm yra slyginai paleidiamas i l a vietos, skiriant jam
atitinkamus pareigojimus, draudimus, kuriuos jis turi vykdyti per nustatyt parolio termin. Jeigu
jis skmingai jos vykdo, laikoma. Kal l a b yra vykdyta, o nuo likusios l a b dalies vykdymo jis
atleidiamas. Parolio skyrimu nuteistajam suteikiama galimyb kuo anksiau grti visuomen, tuo
padidinti nuteistojo asm reintegravim visuomen galimyb.
Dauguma valst probacijos nuostat gyvendinimas pavedamas bausmi vykdymo institucijoms. Jos
vykdo l a bausm ir kartu taiko socialines pedagogines priemones j kompetencijoje yra
probacijos, viej darb, kt alternatyv l a bausmei (parolio ir kt), prieiros vykdymas ir kt.
Kadangi probacijos 1 i esmini element yra socialini pedagogini priemoni taikymas, kai
kuriose valstybse probacijos vykdymas pavedamas ne tiek bausmi vykdymo institucijoms, o
institucijoms, kuri veiklos pobdis yra tik soc darbas. Toki probacijos pareign darbas
orientuotas socialini paslaug teikim. Probacijos formos yra vykdomos visuomenje siekiant
neizoliuoti nuteistojo asm, be to, vykdant kai kurias probacijos formas yra skiriama nuteistojo
prieira. Probacij vykdo tiek valst institucijos (kurios yra bausmi vykdymo institucijos arba
kuri paskirtis yra socialini paslaug teikimas), tiek ir savanorikos visuom organizacijos.
25 TEMA PENITENCINS TEISS ISTORIJA
1. Pagrindins kalinimo sistemos (Pensilvanijos, Oberno, progresyvioji (Arikoji), Borstalio).
Bausmi, skiriam nusikaltliams, tikslai vairiais visuomens raidos laikotarpiais buvo skirtingi ir
nuolat kito. Bta monijos istorijoje laik, kai vyravo kerto principas nusikalts asmuo turjo
bti sunaikinamas. Formuojantis valstybei ir teisei, nusikaltliai buvo baudiami pagal taliono
princip akis u ak, dantis u dant, t. y. kaltininkui padaroma tokia ala, koki jis bdavo
padars kitam asmeniui, pavyzdiui, u meiim galjo bti nupjaunamas lieuvis, u monet
padirbinjim gerkl liejamas verdantis metalas. Ilgainiui taliono princip pakeit kompozicija:
kaltininkas padaryt al privaljo atlyginti pinigais.

94

Ir tada, kai baudiamosios penitencins politikos vykdym perm valstyb, dar ilgai buvo siekiama
bausmmis nusikaltlius sunaikinti, o kitus mones bauginti. Iki XVIII a. pabaigos pagrindins
bausms buvo susijusios su kno bausmmis. Pavyzdiui, vedijosSuomijos valstybs 1734 m.
baudiamajame kodekse mirties bausm buvo numatyta u 68 vairius nusikaltimus. Ji buvo
skiriama u nusikaltimus gyvybei ir sveikatai, plim, trejop vagyst, burtininkavim,
ventvagyst ir daugel dorovini nusikaltim. Be to, buvo taikomos ypa iaurios mirties bausms
vykdymo formos, sudarkant (sukramsnojant) nusikaltlio kn.
Tiesa, tai nereikia, kad kai kuriuose kratuose nebuvo kaljim, taiau juose buvo laikomi
nusikalt asmenys iki teismo ir nuteistieji mirties bausme, kol ji bus vykdyta. ie asmenys, taip pat
nuteisti kalti paprastai bdavo laikomi pili poemiuose, boktuose ar tvirtovse blogiausiomis ar
net visikai gyventi netinkamomis slygomis: drgnuose, belangiuose, danai net be gult rsiuose,
dar ir prirakinti sunkiomis grandinmis prie sien, o misdavo neretai tik tuo, k gaudavo i nam ar
i imaldos. Prie toki kaljim danai sddavo prirakinti kaliniai ir tiesiog maldaudavo auk,
silydavo praeiviams pirkti savo dirbinius. Paymtina, kad kartu buvo laikomi ir nuteisti pavojingi
nusikaltliai, ir teismo laukiantys kaltininkai nusigyven skolininkai, ligoniai, sergantys
neigydomomis ligomis. Todl kaljimai tais laikais ne kart buvo dideli epidemij altiniu.
Kaljim sistema dabartine prasme pradjo formuotis XIII a. antrojoje pusje. Dl renesanso,
humanizmo idj takos vairiose valstybse pradta reformuoti laisvs atmimo vietas.
Pirmasis kaljimas, primenantis iuolaikinius, buvo pastatytas 1595 m. Olandijoje, Amsterdame.
io kaljimo steigimo tikslas buvo pataisyti nusikaltlius valkatas traukiant juos darb. Mintas
kaljimas buvo pastatytas buvusiame moter vienuolyne Klaris parapijoje. Kaljimas gavo pataisos
nam pavadinim. Jame buvo vietos vyrams ir moterims laikyti. Kitais metais buvo pastatytas
specialus kaljimas moterims. Jis buvo steigtas ventos Uruls vienuolyne. Skirtingai nei vyr
kaljimas, is specialus moter kaljimas pagal savo paskirt gavo verpimo nam pavadinim. iose
kalinimo staigose buvo nustatyta grieta drausm ir vidaus tvarka. Amsterdamo vyr kaljime
nusikaltlis, turintis akivaizdi elgesio nukrypim, buvo udaromas atskir kamer, kuri nuolat
tekdavo vanduo. Kameroje buvo mechaninis siurblys. Kad nusikaltlis nenuskst, jis turjo
siurbliu i kameros paalinti vanden. Analogiki verpimo namai 1739 m. buvo steigti Suomijoje,
Turku mieste. Anglijoje nuo 1552 m. Bridevilio pilyje veik sunkiojo darbo (hard labour) namai,
kuriuose nusikaltliai valkatos ir benamiai didesn paros dal turjo kojomis sukti didiul rat.
Tokia beprasmiko darbo bausm Anglijoje egzistavo net iki XX a. pradios. 1703 m. popieius
Klementas XI Romoje kr special kaljim jauniems nusikaltliams auklti. Netrukus ir Gente
(Belgija) buvo pastatytas kaljimas, kuriame, vengiant alingo vien kalini poveikio kitiems,
vairi kategorij nusikaltliai buvo laikomi atskirai, jiems buvo draudiama kalbtis. 1755 m.
Anglijoje buvo steigti pataisos namai, o 1753 m. protestantai Amsterdame pastat special kaljim
nusiengusioms moterims, kuriame j pakrikusi moral turjo bti taisoma darbu ir mokant
religijos.
Kaljim galima apibdinti taip: tai udara staiga, kurioje masikai ir specialiais metodais
stengiamasi daryti poveik nusikaltliams. Buvusi belang ne tokia staiga. Po vairi bandym iki
XIX a. vidurio pagrindiniais poveikio nusikaltliams metodais tapo sunkus ir temptas darbas,
nusikaltli pavienis laikymas ir religinis aukljimas.
Taigi kai vis reiau buvo taikomos kno ir mirties bausms, vis daniau reikiamos mintys apie
naujus bausmi tikslus nuteistj pataisym. Tikroji kaljim reforma prasidjo vietimo
laikotarpiu. Lemiam tak baudiamajai teisei, penitencinei politikai turjo . Monteskj ir Voltero
skelbiamos humanistins idjos, ital teisininko . Bekarijos veikalas Apie nusikaltimus ir
bausmes. Jis pirmas prabilo apie bausmi iaurum. Taiau . Bekarija bausmi problemas
tyrinjo teorikai, gerai neinodamas realios padties kaljimuose. Anglas D. Hovardas nukeliavs
60 tkst. kilometr ir aplanks vis Europos ali kaljimus, savo knygose ne tik apra
nemonik kalini padt, bet ir kl paangias idjas, kaip reformuoti bausms vykdym:

95

kaljimai turi atitikti nominalius higienos reikalavimus, nusikaltliai turi bti skirstomi pagal ami
ir lyt, norintiems turi bti leidiama dirbti.
. Bekarijos ir D. Hovardo idjos pirmiausia buvo gyvendintos Jungtinse Amerikos Valstijose, o
ne Europoje, kurioje gimusios humanizmo idjos dl dideli kar, revoliucij ir kitoki socialini
sukrtim tuo metu negaljo bti realizuotos.
Pensilvanijos kalinimo sistema. 1786 m. Filadelfijoje (Pensilvanijos valstija) kvakeri
krikioni protestant sektos iniciatyva buvo kurta pirmoji draugija kaliniams remti. Jos dka tais
paiais metais Filadelfijoje buvo atidarytas naujas kaljimas penitenciarija (lot. poenitentia
atgaila). i kalinimo staiga buvo pavadinta Eastern Penitentiary of Pennsylvania. Kvakeriai
nusikaltim laik nuodme, todl nusikaltliai atlikdami bausm turjo nuoirdiai atgailauti. Kad
vykt atgaila, kaliniai buvo laikomi kamerose vienutse, izoliuoti ne tik nuo iorinio pasaulio, bet
ir vieni nuo kit. Jiems buvo draudiama garsiai kalbti, skaityti, triukmingai dirbti. Pasivaikioti
kaliniai buvo vedami izoliuotus kaljimo kiemo sektorius, banyioje (j lankyti kaliniams buvo
privalu) meldsi atskirose kabinose. Ivedamiems i kamer kaliniams buvo udedamos kauks,
kad nieko nematyt. Atsivelgiant ias slygas, penitenciarija buvo specialiai pritaikyta tyljimo
sistemai: ingsni gars sugerdavo kamtiniai kiliminiai takai, kaliniai ir personalas privaljo
kalbtis tiktai patylomis. Buvo draudiamas kalini kolektyvinis darbas. U maesnius drausms
paeidimus penitenciarijos administracija kaliniams taik kno bausmes, kankino geleiniais
reteiais bei laik kamerose vienutse, kuri betonins grindys buvo apsemtos vandeniu. i
kalinimo sistema dar kaliniams stipr bauginant poveik, paveikdavo j psichik. Kartais kaliniai
taikant atgailos procedras susirgdavo psichikos liga arba numirdavo.
Kita panai penitenciarija buvo pastatyta kaip kaljimastvirtov Filadelfijos pakratyje 1829 m. ir
pradjo veikti kaip to meto paangi kalinimo staiga. Joje kaliniai buvo laikomi po vien ir grietai
izoliuoti nuo iors, ir vieni nuo kit. Tuo buvo siekiama, kad kaliniai neperimt nusikalstamo
pasaulio autoritet ir kalinimo staigose esani blog tradicij. Kitaip tariant, buvo siekiama, kad
kalintas nusikaltlis, ijs laisv i ios penitenciarijos, daugiau nepagest. Kalinys buvo
laikomas kameroje, kuri buvo sujungta su pasivaikiojimo kiemeliu, skirtu tiktai iai kamerai.
Kiekvieno kalinio pasivaikiojimas buvo organizuotas taip, kad jis negalt susikauti su kitais
kaliniais. Kalini darbas buvo organizuojamas tose paiose gyvenamosiose kamerose. Tokiu
grietai izoliuotu kalinimu buvo siekiama nusikaltlio atgailos, kad kalinamas jis apmstyt savo
poelg ir daugiau jo nepakartot. Kameros dur stakta buvo neaukta, ir todl kamer eidamas
kalinys turdavo pasilenkti. Taip buvo skatinama jo atgaila. 1842 m. kaljimtvirtov lank
ymus raytojas . Dikensas. Jis grietai kritikavo toki nusikaltli pataisos sistem, kai kaliniui
neleidiama bendrauti su kitais kaliniais. Taiau JAV bausmi vykdymo specialistai buvo sitikin,
kad grietai izoliavus atliekant bausm kalin pasiekiama norim teigiam rezultat. Taiau bgo
laikas, keitsi poiris nusikaltli pataisos proces, jo turin ir priemones. 1870 m. iame
kaljimetvirtovje buvo pradta leisti kaliniams bendrauti tarpusavyje ir dirbti. Pirmojo pasaulinio
karo metais dalis kalini iame kaljimetvirtovje buvo parengta tarnybai JAV kariuomenje.
Taiau jie nebuvo panaudoti kariniuose veiksmuose, nes pasibaig Pirmasis pasaulinis karas. 1971
m. kaljimastvirtov baig savo veikl kaip pataisos staiga ir tapo muziejumi.
Pagrindin Pensilvanijos kalinimo sistemos vienui idja buvo sitikinimas, kad kiekvieno
mogaus siela i prigimties gera, ir tik gyvenimo ir nedor moni taka varo it prigimt gerum.
Buvo manoma, kad palikus mog vien, kad niekas nekliudyt jam ramiam bti ir save gilintis,
blogi jo ypatumai, neturint maisto, ima silpnti, o geri gauna vir ir vl ima viepatauti mogaus
dvasioje. Kuo gdesn vienuma, tuo tikresn atgaila. Todl suprantama, kad apie kalini padties
velninim nebuvo net usimenama.
Pensilvanijos kalinimo sistema, nors danai ir neduodavo laukiam religini rezultat, taiau
skmingai vykd ketinim daryti naujus nusikaltimus specialij prevencij. Dl to i kalinimo
sistema buvo pleiama kitose JAV vietovse (1817 m. Pitsburge, 1829 m. eriHile) ir Anglijoje

96

Paymtina, kad i pradi kalinimo vienutse sistem buvo sumanyta taikyti tiems nusikaltliams,
kuriems mirties bausm pakeista kaljimu. Vliau kalinimas vienutse buvo pradtas taikyti ir kaip
drausminanti priemon nuteistiesiems. Taiau netrukus toks kalinimas buvo pradtas skirti visiems
nusikaltliams. i kalinimo sistema buvo plaiai taikoma Pranczijoje, Olandijoje, kai kuriuose
Vokietijos kaljimuose, o Belgijoje kauks nuo nuteistj veid buvo nuimtos tik 1920 metais.
Oberno kalinimo sistema. Pensilvanijos kalinimo sistema nebuvo veiksminga, nes kaliniai, atlik
bausm, nesugebdavo prisitaikyti visuomenje. Todl 1816 m. Oberne (JAV, Niujorko valstija)
buvo pastatyta dar viena unikali penitenciarija, kurioje kalinimo tvarka buvo suvelninta
vienutes kaliniai udaromi tik nakiai, o dien jie grupmis dirbo vairius darbus kaljimo kieme,
sode arba banyioje. i kalinimo sistema gavo Oberno pavadinim. Oberno penitenciarijoje,
kurioje laisvs atmimo bausm buvo vykdoma, viena vertus, siekiant nuteitj atgailos jiems tylint
ir baiminantis, kad j atvilgiu gali bti taikytos kno bausms ir kankinimai, kita vertus,
realizuojant ekonomins naudos ir nuteistj pataisos, juos traukiant produktyv kolektyvin
darb, idjas. Laisvs atmimo bausms vykdymo aspektai taikant Oberno kalinimo sistem tapo
patraukls besivystaniam kapitalizmui. Todl Oberno kalinimo sistema buvo plaiai taikoma ne tik
JAV, bet ir Europoje: Pranczijoje ir Anglijoje iki 1938 m., Vokietijoje iki 1923 met. Belgijoje ir
veicarijoje tyljimo sistema pradta gyvendinti jau nuo 1830 met. Paymtina, kad iai kalinimo
sistemai Europos valstybs teik pirmenyb. Tai paaikinama tuo, kad tyljimo sistemai gyvendinti
nereikjo pertvarkyti kaljim patalp.
Elmairo kalinimo sistema. XIX a. antrojoje pusje pasaulins laisvs atmimo bausms vykdymo
praktikai pradjo daryti poveik baudiamosios teiss sociologin kryptis. Prasidjo laisvs atmimo
bausms vykdymo variant paieka diegiant progresyvij sistem. ios paiekos JAV baigsi
naujos ries penitencini staig jaunimo reformatorium, kurie buvo kaljimo ir aukljimo
staigos derinys, steigimu. Pirmasis reformatoriumas buvo atidarytas 1876 m. Niujorko valstijoje
Elmaire. reformatorium buvo siuniami nuteisti laisvs atmimu asmenys, kuri amius nuo 16
iki 30 met. Poveikio priemons nuteistiesiems buvo i asmen darbas, bendrasis lavinimas,
profesinis mokymas, karinis parengimas ir drausms, artimos karinei drausmei, reikalavimai. ios
kalinimo sistemos paangumas pasireik tuo, kad visi nuteistieji, atliekantys laisvs atmimo
bausm reformatoriuje, buvo suskirstyti tris grupes. ios grups skyrsi viena nuo kitos
skirtingomis nuteistj laikymo slygomis. Naujai atvyk reformatorij nuteistieji buvo
priskiriami vidutinei grupei. Jeigu bausms atlikimo metu i nuteistj elgesys atitikdavo
reformatoriume taikomus standartus, tai vidutins grups nuteistieji buvo perkeliami aukiausij
grup, kuri buvo laikoma geresnmis laikymo slygomis. U elges, kuris paeisdavo
reformatorijaus vidaus tvark, nuteistieji i vidutiniosios grups buvo perkeliami emiausi grup,
laikom blogesnmis laikymo slygomis. Sukarint jaunimo reformatorium sistema buvo iplsta
kitose JAV valstijose, taip pat buvo taikoma ir u ios alies rib.
XX a. JAV toliau vyko vairi laisvs atmimo bausms vykdymo variant paieka. iai bausmei
vykdyti buvo taikomi sociologinis, psichologinis pedagoginis ir mirus bdai. Kiekviena JAV
valstija pasirinkdavo vienok ar kitok kalinimo sistemos model, todl alyje buvo gana daug ios
bausms vykdymo bd. Kiekviena valstija tapo savotika nauj laisvs atmimo bausms
vykdymo idj ir bd paiekos laboratorija.
Progresyvioji (Airikoji) kalinimo sistema. Anglija yra alis, kurioje gim ir pasaulinio
pripainimo sulauk penitencinio mokslo pradininkai D. Hovardas ir J. Bentamas XVIIIXIX a.
jie pareng ir visuomenei pasil klasikinius penitencini sistem projektus, kuri tikslas buvo
paalinti proius daryti naujus nusikaltimus traukiant nuteistuosius darb specialiose dirbtuvse,
apmokant darbini specialybi, organizuojant bendrj lavinim, darant moralin poveik
nusikaltlio asmenybei. Drsiu sumanymu ir humanikumo lygiu ie projektai aplenk laikmet ir
todl nebuvo gyvendinti projekt autori gyvenimo metais. Taiau ie projektai padar didiul
tak kalinimo sistem raidai ir ioje alyje, ir daugelyje kit ali.

97

Progresyviosios kalinimo sistemos principai Europoje pirmiausia buvo pritaikyti Airijos

kaljimuose 1845 metais. Todl kai kada i sistema dar vadinama airikja. Savo ruotu airiai
pasinaudojo bandym rezultatais, sukauptais A. Makonoi nepataisom recidyvist kolonijoje
Norfolko saloje (Australija). Teigiami ios kalinimo sistemos rezultatai paskatino air V. Krofton j
pritaikyti Airijoje. i sistema grindiama trimis principais: kalinimo reimas priklauso nuo
nuteistojo elgesio bausms atlikimo metu; jei nuteistasis gerai elgiasi, bausm jam gali bti
sumainta arba jis nuo jos (lygtinai ar visai) atleidiamas; valstyb nuteistuoju rpinasi ir jam
atlikus bausm. Airikoji kalinimo sistema numat naujai atvykusi bausm atlikti nuteistj
pavien kalinim, taiau jeigu nuteistasis bausms atlikimo metu gerai elgsi, jis galjo bti
perkeltas bendras kameras. Laikotarpis, kai nuteistasis buvo kalinamas vienutje, vadinosi
bandomuoju laikotarpiu. Toliau jo pataisos laikotarpis (grupinis kalinimas priverstinai traukiant
darb). Airikoji kalinimo sistema nuo kit dar skyrsi tuo, kad kalinimas nebuvo terminuotas. V.
Kroftono nuomone, btina sukurti mechanizm, kur taikant bt galima nustatyti, nuo kada
nusikaltlis ryosi atsisakyti nusikalstamo elgesio, ir jo paleidimo i kalinimo staigos mechanizm.
V. Kroftonas tarp pataisos laikotarpio ir lygtinio paleidimo i penitencins staigos laikotarpio ved
dar vien pereinamj laikotarp. Pereinamuoju laikotarpiu nuteistieji i udaro tipo kaljimo buvo
perkeliami pusiau udaro tipo kalinimo reim (galjo dirbti ir laisvai bendrauti su monmis u
kaljimo rib be apsaugos). Pereinamasis laikotarpis suteik galimyb nuteistiesiems laisvs
atmimu adaptuotis gyventi laisvje.
Borstalio kalinimo sistema. Tarptautinio pripainimo sulauk Borstalio kalinimo sistema. Ji buvo
taikoma nuteistiesiems laisvs atmimu, kuri amius nuo 17 iki 20 met. Savo pavadinim i
sistema gavo dl Anglijos Kento grafysts Borstalio mieste steigto kaljimoaukljamosios
staigos. Nuteistieji ioje penitencinje staigoje buvo laikomi grietojo reimo slygomis nuo 6
mnesi iki 2 met privalomai traukiant darb, profesin mokym ir bendrj lavinim. Tokios pat
kaip Borstalio penitencin staiga kalinimo staigos buvo steigtos ir paioje Anglijoje, ir usienio
valstybse, nes jos, viena vertus, laisvs atmimo bausms vykdymo praktik dieg paangias D.
Hovardo ir J. Bentamo idjas, o kita vertus perm JAV jaunimo reformatorij teigiam patirt
atmetant kaip nepriimtin neterminuot nuosprendi, kuriais buvo nuteisiama laisvs atmimu ir
pagal kuriuos i bausm jaunimo reformatorijose atlikdavo nuteistieji, praktik.
Nuo XX a. pradios iki Antrojo pasaulinio karo nemaai Europos valstybi, pavyzdiui, Italija
(1930 m.), Lietuva (1932 m.), Vokietija, RTFSR, Japonija (1933 m.), Latvija (1936 m.), statymikai
tvirtino i kalinimo sistem. statymai buvo gana paangs. Juose idstyti nuteistj
klasifikavimo pagrindai, kalinimo sistemos principai, j taikymas, reglamentuojamas nuteistj
darbas ir j atlyginimo tvarka, akcentuojama paleistj i kalinimo staig socialin globa ir
prieira. aspekt itin pabria Japonijos statymai: alyje tuo metu buvo steigta apie 800
privai draugij, kurios paddavo atlikusiems bausm asmenims susirasti darb, materialiai
paremdavo nuteistj eimas ir pan. Mint valstybi statymuose yra ir senovs relikt, kuri
paangiais tikrai nepavadinsi: pavyzdiui, Latvijos statymas suteik kaljimo administracijai teis
tam tikrais atvejais nuteistj surakinti koj (iki 2 kg) arba rank (0,65
kg) grandinmis.
XX a. 34 deimtmetyje itin sunki padtis susiklost TSRS kalinimo staigose. Nuo 1924 m. imte
kalinimo viet nuteistj buvo: 1924 m. 112, 1927 m. 177, 1928 m. 52 (po amnestijos). Beje,
nuo 1924 m. iki 1936 m. TSRS nebuvo kaljim. Nuo 1924 m. kalinimo staigos priklaus ne
Teisingumo ministerijai, o Vidaus reikal komisariatui.
Nuo 1872 m. kas penkeri metai aukiami tarptautiniai penitenciniai kongresai, kuriuose svarstomos
aktualios laisvs atmimo problemos. LR atstovai dalyvavo Londono Prahos
ir Berlyno penitenciniuose kongresuose.
1957 m. JT Ekonomin ir socialin taryba patvirtino Tipines minimalias elgesio su kaliniais
taisykles, kurios visoms valstybms rekomendavo taikyti progresyvin (paangij) kalinimo

98

sistem, taip pat numat minimalius reikalavimus kaljimams, nustat mogaus laisves ir teises,
kuri negalima apriboti nuteistiesiems, ir pan.
Po Antrojo pasaulinio karo paangioji kalinimo sistema rutuliojosi keliomis kryptimis. Pirmiausia
mainamas nuteistj skaiius viename kaljime. Ketvirtame deimtmetyje viename kaljime buvo
laikoma net iki 5 tkst. nuteistj, vliau is skaiius sumaintas iki tkstanio. Antra kryptis tai
nuteistj klasifikavimas ir diferencijavimas. JAV buvo trij ri kaljimai (vietiniai, valstij ir
federaliniai), Anglijoje net septyni (nuteistj skirstymo centrai, aretins, staigos asmenims su
psichikos anomalijomis, reformatorijos, grafysi ir miest kaljimai, centriniai kaljimai bei
specialios staigos nepilnameiams).
Nors paangioji kalinimo sistema buvo gana veiksminga, taiau XX a. septintojo deimtmeio
pradioje ikilo nemaai problem, kurias isprsti galjo tik bendra baudiamosios teiss ir
kalinimo sistemos reforma. Reform skatino didjantis (ir itin recidyvinis) nusikalstamumas,
kuris rod menk kaljim veiklos efektyvum ir net, kai kuri autori (M. Foucault. J. Sim)
nuomone, kalinimo sistemos kriz; kaljim ir nuteistj ilaikymas buvo labai brangus. tai 1974
m. vieno nuteistojo dienos ilaikymas Vokietijos mokesi moktojams kainavo 45 markes;
dauguma kaljim labai seni, neatitinkantys sanitarijos reikalavim nuteistj skaiius
kaljimuose gerokai virijo leistinas normas.
Pirmoji Europoje ryting priemoni msi VFR 1976 m. prim Bausms vykdymo statym.
Vokieiai atsisak pataisos ir peraukljimo tiksl, nes nehumanika mokyti mog, atmus i jo
laisv, kaip reikia gyventi laisvje. Svarbiausiais jie laik du veiksnius psichologin terapij ir
nuteistj darb. Kaljimuose buvo iplstos psichologins tarnybos (vienas psichologas,
atsivelgiant nuteistj kategorij, dirbo su 1020 nuteistj grupe), dvasikiams buvo leista
lankytis pas nuteistuosius be apribojim ir speciali leidim. Vietovi, kuriose buvo kaljimai,
gyventojai steig visuomenines kontrols ir pagalbos grupes, padedanias kaljim administracijai
auklti nuteistuosius. Pagrindinis intensyviosios terapijos tikslas pervedimas atviro tipo staig
arba lygtinis atleidimas nuo bausms.
Nors nuteistj darbas tapo privalomas, jis visais bdais skatinamas (udarbis, teis atostogas,
galimyb ieiti u kalinimo staigos rib ir kt.). Tiesa, kaljimo administracijai aktyviai padeda
profsjungos, vairios socialins tarnybos. Beje, ir darbdaviams apsimoka priimti nuteistuosius
darb, nes u rizik jie moka maesn atlyginim.
Reformos rezultatai pranoko lkesius: materialins ilaidos sumajo 30 procent, o recidyvinis
asmen, atlikusi laisvs atmimo bausm socialins terapijos staigose, nusikalstamumas sumajo
net 10 procent. Be to, labai pasikeit visuomens poiris nuteistuosius ir kaljimus.
XX a. devintojo deimtmeio pradioje baudiamosios ir penitencins politikos reformas pradjo
Danija (1982 m.), Suomija (1984 m.), vedija, Norvegija, JAV. Taiau i valstybi reformos
skyrsi nuo vykdytos Vokietijoje. tai 1988 m. JAV valstij kaljimuose buvo 7, o federaliniuose
net 33 procentais nuteistj daugiau, negu leidiama.
Vis labiau brangsta nuteistj ilaikymas. Vienam nuteistajam per dien skiriama Anglijoje 2680
svar sterling, vedijoje 100150
doleri, ios los skiriamos i valstybs biudeto. Vokietijoje kaljim pelnas padengia tik 15
procent ilaid.
Skandinavijos alyse (ypa vedijoje, Suomijoje) taikomas trumpalaikis iki eeri mnesi
laisvs atmimas, todl jo metu nemanoma efektyviai inaudoti psichologinio poveikio ir
aukljamj priemoni. Suomijoje kasmet laisvs atmimu nuteisiama 89 tkst. asmen,
i j net 45 procentai iki trij mnesi. Kasdien Suomijos kaljimuose bna apie 3500 nuteistj,
i j 2600 udaruose kaljimuose (30 asmen, nuteist laisvs atmimu iki gyvos galvos), 800
atviruose kaljimuose, 100 nepilnamei kaljimuose, 10 asmen specialiose staigose
recidyvistams. Taiau suomi kriminologai mano, kad nuteist laisvs atmimu asmen skaiius
100 tkst. gyventoj yra pernelyg didelis: 1988 m. 89, 1990 m. 71, todl 1988 m. buvo sudaryta

99

speciali komisija, kuri turjo parengti alternatyv laisvs atmimui projekt. Komisija pasil vietoj
laisvs atmimo plaiau taikyti aret, vieuosius darbus nuo 20 iki 200 valand bei materialin
kompensacij arba atidirbim (mediation).
Dl i veiksm tiek Europoje, tiek JAV bandoma riboti laisvs
atmim. 1987 m. duomenimis (100 tkst. gyventoj), laisv buvo atimta Nyderlanduose 37, Norvegijoje 50 ir t.t.
Dabar laisvs atmimas keiiamas nam aretu, vieaisiais darbais arba bauda. Skyrus baud,
recidyvas maesnis net du tris kartus negu taikant laisvs atmim. JAV dabar plaiai taikoma
probacija su veiksminga prieira. Ji 5 kartus pigesn ir efektyvesn recidyvo atvilgiu negu laisvs
atmimas. Populiariausios probacijos rys yra oko stovyklos, kuriose nuteistieji 90 dien
sunkiai dirba arba aktyviai treniruojasi (1 nuteistajam per dien ileidiama apie 26 doleriai, o
recidyvas 10 procent), ir restituciniai centrai, kuriuose nuteistieji dirba, i j atlyginimo yra
atlyginama dl nusikaltimo padaryta ala (recidyvas buvimo centre metu tik 2 procentai).
25. 2. Kalinimo sistemos raida Lietuvoje
Lietuvos feodalins valstybs ypatyb stipri didiojo kunigaikio valdia, taip pat ir teismin.
Vietos administracinis vienetas valsius, kurio centras feodalo pilis. Pilies savininkas vykd
didiojo kunigaikio valdi savo teritorijoje. Pamintina Lietuvos didiojo kunigaikio
Kazimiero 1447 m. valstybin privilegija, kurios pagrindu valstieiai buvo atiduodami feodal
teismin jurisdikcij. Iki tol, t. y. kol feodal ir valstiet teis didiojo kunigaikio, jo pareigno
arba vasal teismas lygiais pagrindais, feodal ir valstiei teis pltojosi kilms arba etnoso
paproi pagrindu. ia pamintas 1468 m. LDK patvirtintas dokumentas. Tekste jis pavadintas
list, o j XVII a. pradioje radusieji vardijo Kazimiero Teisynu. Tai 25 straipsniai, apimantys
baudiamj, civilin, administracin teis, teismo organizavim bei proces. vestas privilegijuoto
kalto asmens sumimas iki nuosprendio u pavojingus nusikaltimus. Prekinipinigini santyki
pagerjimas sudar slygas emei tapti preke ir ems nuosavybei kaupti. Susidarius tokioms
ekonominms ir politinms slygoms, pribrendo reikalas ileisti vien teisyn, pavadint
Lietuvos Statutu.
Pirmosios gausesns inios apie kaljim sistem senojoje Lietuvoje aptinkamos Lietuvos
Didiosios Kunigaiktysts Statutuose (152915661588 m.). iems kodifikuotiems statymams,
atspindjusiems renesanso epochos humanistines idjas ir buvusiems to meto Europoje vienais
paangiausi raytins teiss altini, rengti ir priimti takos turjo ir kit Europos valstybi teis.
Taigi ir Statutuose ufiksuota bausmi, kaljim sistema buvo bdinga ne tik to meto Lietuvai.
Pirmojo Statuto 1529 m. baudiamojoje teisje vyravo kompensacins bausms, kuri tikslas buvo
patenkinti nukentjusiojo, o jo nuudymo atveju giminaii reikalavimus. Net teismo paskirta
mirties bausm nebuvo vykdoma, jei pasmerktasis susitar su nukentjusiuoju ar j kaip nors kitaip
patenkino. Vlesniuose statutuose vyravo vieos bausms, besiremianios nusikaltlio atsakomybe
ne tik nukentjusiajam, bet pirmiausia visuomenei ir valstybei.
Pirm kart laisvs atmimo bausm paminta I Lietuvos Statute (1529 m.), vos kelet kart ir kaip
iimtis aretas. Taiau nei iame Statute, nei vlesniame II (1566 m.) Statute nebuvo
reglamentuota laisvs atmimo bausms vykdymo tvarka. Kaljimo bausmei atlikti nebuvo skirtos
specialios patalpos. II Lietuvos Statute laisvs atmimo bausm minima jau 30 kart, o III Statute
(1588 m.) 45 kartus. Beje, ios bausms nurodomos daug reiau negu baudos. Taiau bausms
tikslas iliko nepakits bauginti nusikaltl.
Karalius Zigmantas III Statut patvirtino 1588 m. sausio 28 d., o jis sigaliojo 1589 m. sausio 6 d.
Statutas turjo 14 skyri ir 488 straipsnius. Nemaa vietos um baudiamosios teiss normos.
Bausms susidjo i dviej dali atlyginimo nukentjusiajam ir atitinkamos poveikio priemons
u statymo paeidim atsivelgiant nusikaltimo pavojingum. is Statutas geriausiai iliustravo
kaljim sistemos vaizd. Pradedama tuo, kad kiekvienam ponui suteikta galimyb kalinti savo
mog, net bajor, grandinse su slyga, kad jo nenumarint. Kaljim buvo kiekviename paviete
(pavietas administracinisteritorinis Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vienetas). J prieira
100

priklaus vaivadoms ir seninams. III Statute minimos dvi kaljim rys: poemio ir virutinio
bokto. Poemio (6 sieksni gilumo, neildomuose) kaljimuose kaljo asmenys, nuteisti trims,
eiems mnesiams arba metams ir eioms savaitms. Ilgiausias terminas vieneri metai ir eios
savaits. Poemyje iki mirties bausms vykdymo kaljo ir pasmerkti mirti kriminaliniai
nusikaltliai. Virutinio bokto kaljimuose buvo kalinami asmenys iki teismo. Bajorai nuo tokio
areto buvo atleisti. U kalinio laikym ir maitinim buvo imami mokesiai i kalini, jiems
negalint susimokti, mokesiai ireikalaujami i prieingosios alies. Virutinio bokto kaljimo
bausm abiej ali susitarimu galjo bti panaikinta
Kaljimai buvo pilies teismo pirminink teismini senin inioje. Jie ir bylas nagrinjo, ir
teismo nuosprendius vykd, todl savo inioje turjo senin, antstoli, ginkluot vyr ir budeli.
Pagal Statut budelis turjo bti prie kiekvieno pilies teismo. Jei savo budelio nebdavo, teisminis
seninas turdavo j parsiveti savo lomis i kitur. Toki budeli dar ir XVII a. viduryje buvo
Vilniuje, Kaune, Kdainiuose, Lydoje ir kitur. Budeli darbas buvo labai vairus. Kad igaut
prisipainim, jie pirmiausia vykd tortras kankino visus vagis, kokio luomo ie bebt,
burtininkus. Be to, vykdydavo mirties nuosprendius, nes statutuose buvo numatytos vairios, tarp
j ir kvalifikuotos, mirties bausms rys: sudeginimas, ketviriavimas, sodinimas ant baslio,
paskandinimas, nukankinimas. Pavyzdiui, aukiausio laipsnio kvalifikuota mirties bausm buvo
nustatyta u tv nuudym: nusikaltl veiodavo po turgus, jo kn draskydavo replmis, tada
ki odin mai kartu su unimi, vita, aliu, kate, skandindavo. Kn alojanios bausms irgi
buvo budeli darbas. U pasiksinim nuudyti kaltininkui nukirsdavo rank, vagis enklindavo,
nes I Statutas reikalavo jiems nupjauti aus, o III Statutas prapjauti nos. Budeliams paprastai
atlygindavo nuo nusikaltlio nukentjusi alis.
1592 m. Seimo sudaryta komisija III Lietuvos Statutui pataisyti papild j atitinkamais straipsniais.
Antai 3 skyriaus 19 straipsnyje Dl lktysts rodymo buvo numatyta bausm sdti karaliaus
pilies kaljime 12 savaii ir sumokti u apkalb baud.
Statuto reikalavimai statyti valstybinius kaljimus buvo vykdomi vangiai. Pvz, nors nuteisti laisvs
atmimu neretai likdavo nenubausti, taiau tik 1613 m. Seimo nutarimuose kalbama apie tokio
kaljimo statybos btinyb Kaune. Beje, kalti valdovo valia galjo bti paskirta ir ne Lietuvoje.
III Statutas numat, kad, be valstybini kaljim, Lietuvoje turjo bti ir kit kaljim:
1) savivaldybi kaljimai miestuose, turiniuose savivaldybs teis. Minimos ir dabokls turguose;
2) banytiniai kaljimai nusikaltusiems dvasikiams bausti. Paprastai tokie nusikaltliai vyskupo ar
arkivyskupo nurodymu bausm atlikti buvo udaromi vienuolynus, o sunkiau nusikalt galjo bti
ir prirakinti prie sien (kaip ir valstybiniuose kaljimuose). Kretingos ir Likiavos vienuolynuose
buvo rengti banytiniai kaljimai;
3) privats kaljimai paprastai buvo didik ir bajor dvaruose. Tokius kaljimus vairiems
atsiskaitymams mini pilies ir ems teism knygos, kurios fiksuoja faktus nukentjusij
skundus: es bajorai savavalikai sugav savo kaimyn ar jo valstieius ir juos grandinmis
sukaust kalina, kankina. Taiau teismai ne visada pasmerkdavo tok savavaliautoj,net jei jam ir
bdavo ikelta byla. Pakanka paymti, kad Krvos pilyje 1382 m. Jogailos sakymu buvo kalintas
Lietuvos didysis kunigaiktis Kstutis ir, neprajus savaitei, nuudytas. Kaljimuose bajorai
laikydavo ir savo baudiauninkus. Privats kaljimai buvo rengiami nam rsiuose, po kltimis.
Savo baudiauninkams bausti kai kurie bajorai dvare statydavo specialius pastatus, kartais bokt,
kuriame pono ar dvaro kvedio nuoira nusikalt buvo kalinami, plakami. Nors Statutas privai
kaljim nenumat, bet ir sakmiai nedraud. Taiau jei bajoras savo privaiame kaljime
numarindavo kit bajor, pagal Statut galjo bti baudiamas mirtimi.
Apskritai kaljimai danai bdavo rengiami pilyse. Antai Bir pilies rsyje buvo rengtos patalpos
kaliniams laikyti. iaurs karo metu vedai Bir pil susprogdino.
Vilniaus Auktutinje (Gedimino) pilyje, perstatytoje XVI a., XVII a. buvo rengtas bajor
kaljimas. Kaljimai buvo rengti ir emutins pilies Ido rm poemiuose. Jie buvo du: lktoms
ir paprastiems monms, o giliau poemiuose buvo laikomi nuteistieji mirti. 1610 m. emutin pilis
101

sudeg. Vliau Zigmantas Treiasis ir Vladislovas Vaza atstat emutins pilies kai kuriuos
statinius, o XVIII a. viduryje emutins pilies statiniai jau stovjo apleisti ir apgriuv.
Vilniaus miesto Rotuje buvo: posdi sal, teismo kambariai, miesto idin, ginkl sandlis,
kaljimas. Prie Rotu stovjo gdos stulpas ir kartuvs. ie enklai buvo Magdeburgo teisi
knijimas. 1761 m. Rotus boktas nugriuvo.
Kaliniai buvo kalinami ne tik pilyse, bet ir vienuolynuose, didik rmuose. Antai prie Vis ventj
banyios esaniame vienuolyne 18231824 m. buvo kalinami filomatai. Karolio Radvilos rmuose
Antakalnyje rus laikais buvo rengtas kaljimas Nr. 14, kuriame buvo kalinami
politiniai kaliniai bei 1831 m. ir 1863 m. sukilimo dalyviai.
XIVXVIII a. i karaliaus Magdeburgo miesto teises gavo daugiau kaip 40 Lietuvos miest. ia
karaliaus privilegija miestieiai gavo teis statyti rotues, kuri rsiuose, kaip prasta, buvo rengti
kaljimai. Pamintos ios magdeburgijos: Vilniaus (1367 m.), Kauno (1406 m.) ir kt.
Taigi laisvs atmimo bausm atsirado palyginti neseniai, kai bausms skyrimo teis perm
valstyb. Kaljimai steigti siekiant vykdyti btent i bausms r.
Apie kalini klasifikavim grupes pagal tam tikrus kriterijus (nusikaltimo pobd) uuomin yra
tik III Lietuvos Statute. Straipsni analiz rodo, kad atsivelgiant padaryto nusikaltimo sunkum,
buvo skiriama viena i kaljim ri: u sunkesnius poemio, u menkesnius virutinio bokto.
ios dvi kaljim rys viena nuo kitos skyrsi kalinimo slygomis, pavyzdiui, gamtinio pobdio.
Turtingieji nuo virutinio bokto kaljimo, kuris taikomas kaip aretas, buvo atleisti. Ir iaip jau
turtingieji retai kada atlikdavo jiems paskirt kaljimo bausm. Bendro kalinimo sistemos element
Lietuvoje buvo (kaljim rys, bendros kameros), bet kaliniai nebuvo skirstomi grupes pagal tam
tikrus kriterijus (iskyrus luomo, kilms). Apie kalini pataisym, juos aukljant, tuo metu nebuvo
ir kalbos. Jokie teisiniai aktai nereglamentavo klausim, susijusi su kaljimo bausms atlikimu,
visa tai palikta sprsti administracijai.
Po Treiojo epospolitos padalijimo Lietuvos ems kairiajame Nemuno krante atiteko Prsijai,
deiniajame Rusijai. Prsams tekusioji dalis vadinama Unemune, ir 1795 m. ia vietoj III
Lietuvos Statuto vestas Visuotinas Prs ems teisynas apimantis baudiamj, pilietin, luom
teis ir teism veikim proces. Rusijos teiss sistema buvo emesnio lygio negu inkorporuotoje
Lietuvoje, tad rusams vietoj geresns teiss taikyti savo blogesn buvo nepatogu. Dl to caras
paliko galioti III Lietuvos Statut. Po 18301831 m. sukilimo Lietuvoje Rusijos caras 1840 m.
birelio 25 d. pasira sak dl III Lietuvos Statuto panaikinimo ir Rusijos imperijos statym
svado vedimo. Jis sigaliojo 1840 m. rugsjo 27 d. 1832 m. Rusijoje buvo ileistas specialus
statymas dl laisvs atmimo ir vadinosi staig ir statut suimtiesiems (aretuotiems) ir
itremtiesiems svadas. Jis jo Rusijos imperijos statym svado XIV tom. is statymas
apm dvi knygas. Viena i j vadinosi staig ir statut suimtiesiems svadas, kita staig ir
statut itremtiesiems svadas. statym sudar 832 straipsniai, i j 171 straipsnis buvo staig
ir statut suimtiesiems svado. Jo turinys suskirstytas tris skyrius: I Suimtj staigos, II
Suimtj laikymas policijos aretinse ir kaljimuose, III Suimtj laikymas grasos ir darbo
kaljimuose. Antrajame ir treiajame skyriuose reglamentuojamas suimtj maitinimas, gydymas
ir t. t., o pirmajame skyriuje duodamas laisvs atmimo viet sraas, j klasifikacija tris grupes:
staigos prie policijos, grasos (pataisos) ir darbo kaljimai. Taiau laisvs atmimo viet sraas
nebuvo isamus. j nebuvo traukti: vienuolyn kaljimai, priklausantys dvasinei inybai;
tvirtovs; hauptvachtos ir kitos kalinimo vietos, priklausanios karinei inybai. Laisvs atmimo
vietos buvo pavaldios dviem ministerijoms: vidaus reikal ir teisingumo, atskirose gubernijose dar
ir civiliniams gubernatoriams, gubernij prokurorams.
Tvirtovi kaljimuose buvo laikomi asmenys, kaltinami ir nuteisti u sunki nusikaltim padarym.
Grasos kaljimai skiriami asmenims, kaltinamiems ar nuteistiems u vagystes, paeidusiems
vairius policijos sakymus bei draudimus.
L a vietose suimtieji buvo klasifikuojami grupes pagal lyt, luom, nusikaltimo sunkum.

102

1842 m. staig ir statut suimtiesiems svad sudar 1056 straipsniai. Taiau toks straipsni
padaugjimas nesietinas su io svado kokybiniu pagerjimu. Reikalas tas, kad traukti nauji
straipsniai reglamentavo Sankt Peterburgo laisvs atmimo viet status. Nemaai straipsni buvo
skirta laisvs atmimo bausms atlikimo ypatumams, atsivelgiant tai, kuriam luomui priklaus
suimtasis: privilegijuotam, pavyzdiui, dvasininkams, pareignams, ar neprivilegijuotam,
pavyzdiui, valstieiams.
1845 m. Rusijos caro Nikolajaus I saku Rusijos imperijos teritorijoje vestas Baudiamasis statutas,
kuris susidjo i 2224 str, i j 181 str priskiriamas bendrajai daliai, o 2043 str specialiajai daliai.
I j 843 str minima laisvs atmimo bausm. Bausms skirstomos baudiamsias ir pataisos. L
a rys: suimtj pataisos kuopos, tvirtovs, kaljimo, trumpalaikio areto, darboir grasos (pataisos)
nam.
1857 m. Suimtj statutas buvo papildytas Kalini globos draugijos statutu. i draugija buvo
steigta 1819 m., jos prezident ir komisijos narius tvirtindavo caras. Kalini globos draugija
kaljim vidaus reikalus nesikio, jos veikla apsiribojo tik auk rinkimu siekiant pagerinti
ekonomin laisvs atmimo viet bkl. 18581870 m. ileista nemaa statym (pried prie
Suimtj statuto), kurie traukti Rusijos imperijos statym svado XIV tom.
1879 m. VRM steigta Vyriausioji kaljim valdyba. Ji 1895 m. gruodio 13 d. perduota Teisingumo
ministerijos inion. Vyriausiosios kaljim valdybos leidiamos instrukcijos reglamentavo kaljim
vidaus tvark, pavyzdiui, aunamj ginkl, grandini, spjamj pani panaudojim. 1879
1910 m. Vyriausiosios kaljim valdybos instrukcijos sudar dviej tom rinkin, o 19111916 m.
jos spausdinamos urnale Kaljim inios.
Nors buvo leidiama daug instrukcij, reglamentuojani kalinimo viet reim, pagrindiniu
statymu kaljimams ir toliau liko Suimtj statutas. Visos laisvs atmimo vietos buvo
suskirstytos grupes, atsivelgiant laisvs atmimo tiksl. iais tikslais buvo siekiama:
1) ukirsti keli pasislpti nuo tardymo ir teismo; 2) pataisyti ir nubausti nusikaltlius; 3) laikyti
nemokius skolininkus; 4) laikyti etapuojamus kalinius.
Taiau iliko laisvs atmimo viet pavadinim vairov, pavyzdiui, tvirtovs kaljimas,
hauptvachtos, nepilnamei prieglaudos. Laisvs atmimo vietos buvo ilaikomos valstybs, o j
valdymas priskirtas Rusijos teisingumo ministerijos Vyriausiosios kaljim valdybos iniai.
18701917 m. Rusijos teritorijoje galiojo ie baudiamieji statymai: Bausmi statutas, Statutas
apie bausmes, skiriamas taikos teisj, Karinis bausmi statutas, Baudiamasis statutas.
Kiekviename i i baudiamj statym buvo straipsni, kuri sankcijos numat vien ar kit
laisvs atmimo bausms r. Laisvs atmimu buvo baudiama u vairius nusikaltimus, ir ios
bausms rys buvo vairios: nuo trumpalaikio areto iki katorgos darb iki gyvos galvos. Laisvs
atmimas kaip kardomoji priemon pagal baudiamj proces buvo taikomas esant pagrindui
manyti, kad kaltinamasis gali slptis nuo tardymo ir teismo. J skirdavo tardytojas, atliekantis
baudiamojoje byloje parengtin tardym, ir policija, atliekanti kvot.
Kauno gubernijos statistikos komiteto leidinyje konstatuota, kad 1843 m. liepos 1 d. Kauno
gubernijoje buvo 7 kaljimai, kuriuose kaljo 488 abiej lyi kaliniai. I j Kauno miesto kaljime
kaljo 55 vyrai, 9 moterys; Aretant kuop, grasos (pataisos) ir darbo nam gubernijoje nebuvo.
Tauragje buvo etapinis kaljimas ir 26 etapiniai namai.
Kauno gubernijos statistikos duomenimis, 1863 m. sausio 1 d. Kauno gubernijoje buvo 8 kaljimai.
Kauno kaljime buvo 553 mons.
1891 m. Panevyje pradtas statyti naujas kaljimas ir parengtas Raseini kaljimo projektas.
Kaljim administracij sudar virininkas ir tam tikras skaiius priirtoj. Vidaus ir iors
sargyb kaljimuose jo vidaus kariuomens karikiai, o nuo 1865 m. gegus 3 d. Rusijos
imperijos vyriausybs sprendimu vidaus kariuomens karikiai buvo pakeisti samdomais
priirtojais. Kaljim virinink pareigos prilygintos apskrities ispravniko pareigoms ir,
atsivelgiant rang, mokamas atlyginimas nuo 300 iki 900 rubli per metus

103

1872 m. Kauno gubernijoje, vedus taikos teisj institut, prireik aretini. Aretinms buvo
nuomojamos patalpos i privai asmen. Jos buvo iuose miestuose: Kauno apskr. Jonavoje ir t.t.
Kauno gubernijos vykdomojo komiteto sprendimais buvo panaikintos ios aretins: Anyki
(1885 m.), Pasvalio (1887 m.).
Jau nuo senovs laik Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries vingyje, netoli vryno tilto,
vadinama Lukiki vardu. Vietovs vardo kilm nra visai aiki. Yra ini, kad ji susijusi su Luku
Petraviiumi, kur didysis kunigaiktis Vytautas labai mgs ir jam dovanojs Lukikse nemaa
ems. Einant Neries link, u v. apatal Pilypo ir Jokbo banyios ir v. Jokbo ligonins yra
buvs didiulis Vilniaus kaljimas, vadinamas kaljimo tvirtove, kuri baigta statyti 18191820 m.
Tai didiulis keturkampis pastatas su keturiais boktais onuose, viduje erdvus kalini
pasivaikiojimo kiemas. Viename kaljimo bokte rengta virtuv, kitame sandliai, treiame
ligonin, ketvirtame pirtis, koplyia. Kaljimo tvirtov aptverta aukta tvora. Pagrindinis korpusas
dviej aukt, mrinis, i 18 kamer. Vilniaus kaljimo tvirtovs vidaus tvark (administracijos
kompetencij, krosni krenimo tvark, kalini laikymo kamerose tvark ir t. t.) reglamentavo
Vilniaus kaljimo tvirtovs instrukcija vyr. priirtojui (virininkui). ia buvo kalinami 1863 m.
sukilimo dalyviai.
1896 m. gegus 6 d. Vyriausioji kaljim valdyba sprendimu Nr. 940 patvirtino naujo kaljimo
Vilniuje plan. A. Vinogradovas 1908 m. ileistame Vilniaus ir jo apylinki kelioni
vadoveapra 1904 m. ubaigt statyti Vilniuje, Maskvos gatvje, Lukiki vietovje terminuotai
laisvs atmimo bausmei vykdyti skirt kaljim. io kaljimo statyba pradta 1874 m. gruodio 11
d. statymu, nustaius dvi laisvs atmimo bausms ris: trumpalaikes iki 1,5 met, atliekamas
kaljime, ir ilgalaikes iki 6 met, atliekamas pataisos namuose. Iki tol Lukikse buvs gubernijos
kaljimas pagal savo paskirt, anktum ir senum neatitiko nauj technini ir higienos reikalavim.
Vyriausioji kaljim valdyba paved akademikui architektui G. Trambickiui padaryti naujo
kaljimo pastat eskizus, pagal kuriuos bt parengtas kaljimo statybos Lukikse techninis
projektas, smatos ir kaljimo pastat briniai. iuos dokumentus pareng pulkininkas ininierius
K. Kelevskis. Jam buvo pavesta priirti ir kaljimo statybos darbus. Kadangi sklypo, kuriame
stovjo senas gubernijos kaljimas, neuteko, Vyriausioji kaljim valdyba u 20 tkst. rubli
nupirko sklyp netoli magometon kapini.
Terminuoto laisvs atmimo bausms vykdymo kaljimo statyba pradta 1901 m. rugsjo 6 d., o
tardymo kaljimo 1902 m. liepos 25 d. Tardymo kaljimas pagal Vilniaus gubernatoriaus Paleno
sprendim pradtas naudoti 1904 m. birelio 26 d., t. y. metais anksiau, negu buvo numatyta
statybos rangos kontrakte, kadangi Antakalnio aretuotj skyrius (buv Slukovskio rmai)
neatitiko higienos slyg ir buvo perpildytas suimtj. Tuo paiu metu pradtas naudoti ir Lukiki
kaljimo administracinis pastatas. Paskutiniai 1905 m. buvo baigti artezinio ulinio ir kanalizacijos
renginiai. Terminuoto laisvs atmimo bausms vykdymo kaljimas pastatytas remiantis panoptine
sistema, kurios prototipas buvo pirmojo Peterburgo kaljimo, esanio Peterburgo miesto Vyborgo
rajone, pastatas, kurio autorius akademikas architektas Tomiko. Pastatyto kaljimo nuteistiesiems
laisvs atmimu laikyti gyvenamieji korpusai turjo 200 kamer vienui ir bendras kameras 221
nuteistajam laikyti. Tardymo kaljimas pastatytas taip pat remiantis panoptine sistema. Jame rengta
ypatinga kanceliarija, prokuror, tardytoj ir gynj kabinetai, koplytl yd tautybs kaliniams
melstis. Tardymo kaljime buvo rengta kameros vienuts 96 suimtiesiems vyrams ir 11 suimtj
moter laikyti bei bendros kameros 147 suimtiesiems vyrams ir 24 suimtosioms moterims laikyti. I
viso buvo rengtos 278 vietos. Tardymo kaljimo statyba kainavo 285 tkst. 200 rubli. Bendros
vis Lukiki kaljimui priklausani pastat ir kit statini bei rangos ilaidos sudar apie 1 mln.
200 tkst. rubli.
Apibendrinant laikotarp nuo 1795 m., paymtina, kad buvo ileista daug teiss akt,
reglamentuojani laisvs atmimo bausms atlikimo tvark.
Primus III Lietuvos Statut (1840 m.) ir panaikinus baudiav (1861 m.), visiems Lietuvos
gyventojams sigaliojo vienodi baudiamieji statymai (Rusijos imperijos statym svadas).
104

Laisvs atmimo vietos skirstomos ris, atsivelgiant laisvs atmimo tiksl. Steigiami specials
kaljimai nepilnameiams (prieglaudos), moterims, dvasininkams, kariams. Kalini skirstymas
grupes (pagal lyt, ami, nusikaltimo sunkum) lm ir kalinimo reim. Aptinkami bendrinio
kalinimo sistemos elementai (bendros kameros, kalini skirstymas grupes, jiems leidiama
bendrauti tarpusavyje ir su kaljimo administracija, globos draugij atstovais).
Taiau nepaisant teigiam pokyi, penitencinje politikoje iliko tam tikr privilegij.
Atsivelgiant luom, skyrsi kalinimo reimas (privilegijuotiesiems ir neprivilegijuotiesiems).
Apskritai to laikotarpio teiss akt analiz rodo, kad Lietuvos kaljimuose nebuvo kokios nors
paangesns kalinimo sistemos element. Kaliniai neskirstyti grupes, nenumatyta galimyb
sutrumpinti bausms atlikimo laik arba nuo jos lygtinai ar visai atleisti, valstyb nesirpino
bausm atlikusiu nuteistuoju. Bet Lietuvoje buvo ir pavienio kalinimo sistema (kalinimas kamerose
vienutse), daniau taikoma politiniams kaliniams.
1914 m. rugpjio 1 d. prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuva jau pirmosiomis karo
dienomis atsidr karo veiksm zonoje. 1915 m. vasario mnes vokiei 8-oji (Nemuno) ir 10oji armijos puol Lietuv, kur buvo dislokuota rus kariuomen. Caro karins pajgos buvo
priverstos trauktis. 1915 m. rugpjio 3 d. vokieiai um iaulius, 1915 m. rugpjio 31 d.
Kaun, 1915 m. spalio 2 d. Vilni ir okupavo beveik vis Lietuvos teritorij.
Vokiei karin valdyba Lietuvos krat suskirst 32 kaimikas ir 2 miest apskritis.. Apskritys
buvo suskirstytos valsius su viraiiais prieakyje. Krate buvo trys teismo apygardos. 1918 m.
rugpjio mn. buvo sudaryta Lietuvos karin gubernija su karinio valdymo virininku prieakyje, o
lapkriio mn. (po revoliucijos Vokietijoje) Ministr kabinetas pertvark Lietuvos karin valdym
civilin ir paskyr generalin galiotin. Vokiei Ryt fronto vyriausiojo vado 1916 m. kovo 1 d.
potvarkiu Dl teism santvarkos Rusijos kratuose buvo sudaryti taikos teismai, valsi teismai ir
vyriausiasis teismas. Apie 90 procent vis baudiamj byl buvo isprendiama administracine
tvarka. Apskrii virininkai leido potvarkius ir u j nevykdym skirdavo baud arba kalti iki 6
mnesi. Be civilini teism, buvo ir kariniai teismai. Vokiei Ryt fronto vyriausiojo vado 1916
m. sausio 11 d. potvarkiu karini dalini vadai u sakym paeidimus bausdavo bauda, aretu arba
perduodavo karo teismui. Nuo 1917 m. kovo mn. vyriausiojo vado sakymu perduodamos karo
teismams ir karinei valdiai bylos, kurias iki tol sprsdavo taikos teismai. Nusiengusieji ar
nusikaltusieji teismo administracijos organ skirtas bausmes atlikdavo kaljimuose, areto
namuose.)
Nepriklausomybs paskelbimas 1918 m. vasario 16 d. buvo svarbus Vokietijos vyriausyb nors
nominaliai (1917 m. gruodio 11 d. deklaracijos pagrindu) pripainti Lietuvos statut. 1918 m.
lapkriio 5 d. Valstybs Tarybos posdyje Vyriausyb sudaryti buvo pavesta A. Voldemarui. 1918 m.
lapkriio 11 d. Valstybs Tarybos prezidiumas patvirtino nauj Lietuvos Vyriausyb. Teisingumo
ministru tapo P. Leonas (nuo ios datos steigta Teisingumo ministerija). Teisingumo ministerijos
Bendrj reikal departamento sudt jo 1918 m. lapkriio 26 d. steigtas Kaljim skyrius.
Lietuvos Respublikos Ministeri kabineto 1919 m. sausio 9 d. sakyme Nr. 35 nurodoma, kad
kaljimai yra Teisingumo ministerijos inioje. Teisingumo ministro 1919 m. vasario 11 d. sakymu
Teisingumo ministerija buvo reorganizuota tris departamentus. Vienas i j (treiasis)
buvo Teisingumo ministerijos Kaljim departamentas (i data laikoma Kaljim departamento
steigimo data). io departamento direktoriaus pareigas laikinai jo V. Sidzikauskas. Jis tuo pat
metu buvo ir Teisingumo ministerijos I departamento direktoriumi (vlesniais Kaljim
departamento direktoriais, iki io departamento panaikinimo 1922 m. rugsjo 22 d., buvo Al.
Milinskis, Brazaitis). Kaljim departament sudar:
Asmen prieiros skyrius. Jis tvark kaljim tarnautoj skyrimo, prieiros ir atleidimo
reikalus, nagrinjo skundus ir praymus, sprend kaljim tarnautoj tarnybos slyg nustatymo
klausimus;
Tvarkymo skyrius. Jis reng teiss akt projektus dl tvarkos kaljimuose, dl kalini maitinimo
ir aprengimo norm, dl darb kaliniams organizavimo, taip pat priirjo i teiss akt vykdym;
105

 Apyskait skyrius. Reng smatas kaljimams, asignavo kreditus, ved buhalterij, reng
ataskaitas, rinko ir sistemino statistikos duomenis apie kaljimus.
Kaljimai buvo perimami i vokiei okupacins valdios, kuri perdav juos labai nenoriai ir
netvarkingai.
Nuo 1919 m. Lietuvoje galiojo Rusijos baudiamasis statutas, kur Lietuvos valdia ved atskiru
statymu. Pirmajame io statuto skyriuje idstyti baudiamosios teiss bendrosios dalies klausimai.
Kiti statuto skyriai sudar specialij dal. Baudiamojo statuto vedimo statymas pakeit statute
numatyt bausmi sistem ir nustat ias bausmi ris: sunkij darb kaljim, paprast kaljim,
aret ir pinigin baud. iame statyme nurodoma, kad statute numatyta mirties bausm
pakeiiama kalinimu iki gyvos galvos. Sunkij darb kaljimas skiriamas nuo 4 iki 15 met arba
iki gyvos galvos. Kalti paprastajame kaljime skiriama nuo 2 savaii iki 1 met. Aretas
skiriamas nuo 1 dienos iki 6 mnesi. Tvirtovs kaljimo ir nutrmimo bausmi nebuvo.
Nubaustieji mirties bausme, sunkij darb kaljimu, taip pat paprastuoju kaljimu su luomo
padties teisi atmimu netekdavo garbs titul, laipsni, ordin, pensij, banyios ir visuomens
pareig. Nubaustieji mirties bausme arba sunkij darb kaljimu, be to, dar netekdavo turtini ir
vedybini teisi (santuoka buvo nutraukiama kito sutuoktinio praymu) bei tvikosios valdios
vaikams teisi (29 str.). Nubaustieji sunkij darb kaljimu, taip pat paprastuoju kaljimu su
luomo padties teisi atmimu netekdavo teiss rinkti ir bti renkami, eiti valstybs, savivaldybs
ar visuomens tarnyb, eiti tarnyb kariuomenje ir kt. (30 str.). Maameiai vaikai iki 10 met
amiaus buvo laikomi nepakaltinamais; nepilnameiai nuo 10 iki 14 met amiaus vaikai vietoj
mirties ir kaljimo bausms turjo bti atiduodami drausms staigas; nuo 14 iki 17 met amiaus
vietoj mirties arba sunkij darb kaljimo iki gyvos galvos bausms turjo bti baudiami
paprastuoju kaljimu iki 12 met.
1919 m. gegus 22 d. ileidiamas Laikinas statymas apie namus suimtiesiems. Jame buvo
numatyta, kad kiekviename valsiuje ar mieste, kuris iskirtas i valsiaus, turi bti steigti areto
namai. Atskiri areto namai turjo bti kiekvienoje apskrityje. Be to, atuoniuose miestuose turjo
bti steigti kaljimai. I j trys sunkij darb. io laikinojo statymo I skyrius Bendros
taisykls nustat:
1. Laikymas sargyboje vartojamas:
1) neduoti kaltinamiems asmenims prasialinti nuo tardymo ir teismo,
2) bausmei atlikti,
3) laikyti administratyvs valdios suimtiesiems,
4) laikyti neimokamiems skolininkams,
5) laikyti siuniamiems aretantams.
2. Namai suimtiesiems esti:
1) sunkij darb kaljimas,
2) paprastas kaljimas,
3) areto namai (Aretas).
Pastaba: Ligi steigsiant namus nepilnameiams prasikaltliams, jie laikomi namuose suimtiesiems
skyrium nuo suaugusi prasikaltli.
3. Kiekviename valsiuje ir mieste, kuris iskirtas i valsiaus, turi bti steigti areto namai
(butas) laikyti: a) siuniamiesiems, ir b) tiems, kas priteistas trumpam, neilgiaus 1 mnesio aretui.
4. Kiekviename apskrityj turi bti steigti areto namai laikyti: a) siuniamiesiems, b) tardomiems
ir c) priteistiems ilgesniam kaip 1 mnes aretui.
Pastaba: Artimiems valsiams prie apskrities staig gali bti pripainta nereikalingu areto butas
turti.
Sunkij darb kaljimus steig ir ilaik Teisingumo ministerija. Areto namus ilaik
savivaldybs, taiau prireikus areto namus steigti ir ilaikyti galjo ir Teisingumo ministerija.
Toki areto nam tuo metu buvo septyni: Alytaus, Vilkavikio, Maeiki, Taurags, Raseini,
Utenos ir Zaras.
106

Laikiname statyme apie namus suimtiesiems buvo nustatyta, kad Visi namai suimtiesiems yra
vyriausioje Teisingumo ministerijos Kaljim departamento prieiroje (16 str.). Teisingumo
Ministeris yra vyriausias vis nam suimtiesiems valdininku ir sargybos virininku; artimiausij
sumimo nam, ks, valdinink ir sargybos prieir visame Valstybs plote turi Kaljim
departamento virininkas, kiekvienoje apskrityje vietos vyresnioji Teismo valdia (Apygardos
teismo pirmininkas, Taikos teisjas) (17 str.). Tiesioginiai namus suimtiesiems valdo j
virininkas arba uvaizda; didesniuose kaljimuose jie turi padjjus (20 str.). Valsi areto
nam uvaizdas skiria valsiaus savivaldybs, o tvirtina Taikos teisjas; apskrii areto nam
virininkus ir uvaizdas skiria apskrities savivaldybs, o tvirtina Teisingumo ministerijos Kaljim
departamentas; vietos vyresnioji Teismo valdia turi teis savo kandidat pastatyti (21 str.). Nam
suimtiesiems sargyb sudaro vyresnieji ir emesnieji priirtojai (priirtojos), kareivi sargyba
yra tik prie didesni kaljim. 27 straipsnyje konstatuojama, kad Rus statymai ioje srityje
nustoja veik.
1919 m. gegus 23 d. buvo priimtas statymas apie palengvinimus kaliniams. io statymo 1
straipsnis nustat, kad Kaliniai, kurie atlikdami teismo paskirt jiems bausm gerai elgiasi, gali
bti tam tikros Komisijos laikinai paleisti i kaljimo, ne ilgiau kaip trims mnesiams: a) ligoniai
sveikatai pataisyti ir b) sveikieji eimynos reikalams atlikti arba ks darbams dirbti. Taiau toks
palengvinimas negali bti duodamas nuteistiems u apmstym mogudyst, plim, grobim,
ne pirm kart padaryt vagyst ir u nusikaltimus prie valstyb baudiamus sunkij darb
kaljimu. statymo 4 straipsnyje buvo nustatyta, kad Laikas, kur nuteistasis ibus paleistas i
kaljimo, iimamas i jo bausms laiko, ir nuteistasis, sugrs kaljiman, turi atsdti tiek, kiek
buvo lik bausms laiko, j i kaljimo laikinai ileidiant.
Didjant kalini skaiiui, didjo j ilaikymo ilaidos, todl ikilo praktikas klausimas kalinius
panaudoti vairiems darbams, taip kompensuojant valstybei nemaas ilaidas, susijusias su kaljim
ilaikymu. Tam tikslui buvo numatyta paiuose kaljimuose rengti kaliniams vairias dirbtuves,
sigyti ems ir pltoti ems kio veikl.
1922 m. rugsjo 22 d. Kaljim departamentas buvo panaikintas. Kaljim ir areto nam reikalus
iki 1939 m. tvark Teisingumo ministerijos kaljim inspektorius.
1932 m. birelio 22 d. vis kaljim bei areto nam virininkams buvo isiuntintas teisingumo
ministro Al. ilinsko pasiraytas Aplinkratis suimtj namams Nr. 118, kuris buvo vieai
paskelbtas 1932 m. rugsjo 22 d. Vyriausybs iniose Nr. 396. Juo buvo vesta progresyvin
(paangioji) kalinimo sistema. Aplinkrat sudar 53 straipsniai, kuriuose detaliai reglamentuota
susirainjim, pasimatym, spaudos leidini gavimo, kalini daikt perleidimo kitiems, darb
organizavimo tvarka ir kiti kaljim vidaus tvarkos klausimai. Ypa verti dmesio 4049 straipsniai.
Kaliniai, nuteisti kalti ne maiau kaip vienerius metus, skirstomi grupes. Nustatytos trys grups:
a) pirmoji; b) antroji; c) baudiamoji. Kiekvienai grupei nustatytas specialus reimas.
pirmj grup skiriami nuo bausms vykdymo pradios visi tie kaliniai, kurie turi bti skirstomi
grupmis.
Pirmosios grups kaliniams kaljimo virininkas gali pradti teikti lengvatas ne anksiau kaip po
trij mnesi nuo bausms vykdymo pradios.
Lengvatos teikiamos palaipsniui tiems nuteistiesiems kaliniams, kurie yra strops ir gerai elgiasi.
antrj grup gali bti skiriami kaliniai:
a) nubausti kalti ne daugiau kaip 12 m, kurie jau yra atlik savo bausms, bet ne maiau kaip 6
mnesius,
b) nubausti kalti ne daugiau kaip 12 met arba ligi gyvos galvos, kurie yra ikalj nuo bausms
vykdymo pradios ne maiau kaip trejus metus.
Antrosios grups kaliniams galjo bti taikomos tokios lengvatos: gauti ir skaityti atsistus i kitur
laikraius, urnalus, knygas, kalbti su lankytojais atsisdus prie stalo iki 30 minui, dal pinig,
gaut u savo darb, ileisti savo reikmms.

107

 baudiamj grup buvo skiriami tie pirmos grups kaliniai, kurie neatsivelgdami kaljimo
administracijos pakartotinius spjimus, nesiliov blogai elgsi, taip darydami blog tak kitiems
kaliniams.
Baudiamosios grups kaliniams nustatomi suvarymai, jiems neleidiama:
1) gauti i alies arba patiems pirkti pridedamj maisto dalyk, o tegali gauti kaljimo maist pagal
tas normas, kurios yra nustatytos nedirbantiems kaliniams, nors jie ir dirbt kok nors darb,
2) gauti ir rayti laik,
4) skaityti laikraius, urnalus ir knygas, iskyrus tikybinio turinio
Baudiamojoje grupje kalinys turjo ibti ne maiau kaip 6 mnesius. vertinti kalini elges ir
skirstyti juos grupes buvo sudarytos tam tikros tarybos, kaljimo virininkui pirmininkaujant.
Atliks bausm kalinys buvo globojamas visuomenini labdaring draugij, kurios kartais pinigais
bdavo elpiamos i valstybs ido.
Progresyvins (paangiosios) kalinimo sistemos tinkam gyvendinim lm ie veiksniai:
1) tinkamai sutvarkytas kaljim administracijos veiklos organizavimas;
2) pakankami materialiniai itekliai;
3) atitinkamos patalpos.
1934 m. teisingumo ministras Al. ilinskas patvirtino Valsi aretini (areto nam) taisykles.
1920 m. spalio 21 d. Steigiamasis Seimas prim Ypating valstybs apsaugos stat 8 straipsnio
pakeitim ir papildym. Paskelbus karo padt, karo komendantas galjo ne tiktai paalinti kiton
vieton asmenis, kuri pasilikimas vietoj bt pavojingas visuomens tvarkai arba kariuomenei, bet
taip pat siekiant juos atskirti ir paimti ypating glob pasodinti koncentracinius punktus. 1936
m. lapkriio 10 d. Seimo posdyje priimtas Priveriamojo darbo staig statymas. Priveriamojo
darbo staigose karo komendanto nutarimu atlikdavo paskirt areto bausm ir i staig galjo
bti atiduodami tik tokie asmenys, kurie miesto ar apskrities gydytojo sprendimu sveikatos atvilgiu
pripainti tinkami darbui. Pagal io statymo 5 straipsn priveriamojo darbo staigas pilieiai
galjo bti atiduoti ligi vien met laiko, o u drausms nesilaikym, vidaus reikal ministras turjo
teis termin prailginti dar pusei met.
Priveriamojo darbo staigos buvo tiesiogiai pavaldios vidaus reikal ministrui ir i staig vidaus
tvarkos klausimus aikindavo Vidaus reikal ministerijos Administracijos departamento
aplinkraiai. 1937 m. rugpjio 19 d. vidaus reikal ministras sakymu Nr. 34 patvirtino
Priveriamojo darbo staig statut, kuriame atiduotieji priveriamojo darbo staigas buvo
skirstomi pagal elges ir darbtum tris grupes: pirmj, antrj ir baudiamj. Kiekvienai grupei
buvo nustatytas specialus bausms atlikimo reimas.
Be nam suimtiesiems, buvo dar drausms ir aukljimo staigos nepilnameiams, priveriamojo
darbo staigos, karo kaljimas, o pagal Konkordat su ventuoju Sostu turjo bti steigtas
kaljimas dvasininkams. Pirmsias tris nam suimtiesiems ris teko vadinti bendraisiais namais
suimtiesiems, o visas kitas bausmi vykdymo staigas specialiaisiais namais suimtiesiems.
Dl istorins krato raidos ypatum vientisos teiss sistemos Lietuvoje nebuvo. Teiss nevienodum
pirmiausia lm autonominio Klaipdos krato traukimas Lietuvos sudt. Tarptautiniais
dokumentais buvo numatyta, kad Klaipdos krate lieka galioti Vokietijos statymai.
1939 m. Teisingumo ministerijos sudtyje buvo atkurtas Kaljim departamentas. Jis vadinosi
Nam suimtiesiems departamentu. Jo d rektoriumi buvo paskirtas A. Dirys.
1939 m. Nam suimtiesiems departamento direktorius, tiesiogiai pavaldus Teisingumo ministerijos
generaliniam sekretoriui, vadovavo departamentui, priirjo kaljimus ir aukljimo staigas,
rpinosi statym projekt bei instrukcij rengimu, kaljim statyba ir t. t. Nam suimtiesiems
departamento inspektorius (L. Garbaliauskas) buvo tiesiogiai pavaldus io departamento direktoriui,
rpinosi kaljim ir aukljimo staig administravimo ir aukljimo reikalais, tvark tarnautoj
primim, atleidim, perklim, atostogas, praymus, skundus, drausmines nuobaudas, taip pat
turjo rpintis kaljim vidaus tvarka, kalini vietimu, tirti kalini skundus ir praymus, revizuoti
kaljim ir aukljimo staig administracines dalis. Jam priklaus skyriaus virininkas (V. Budrys),
108

kuris redagavo statym ir instrukcij projektus, administracinio pobdio ratus ir priirjo

administracinio skyriaus sekretoriaus bei ratininko darb. Sekretorius ved administracinio
skyriaus kasdienin susirainjim, kaljim ir aukljimo staig tarnautoj paskirstymo sraus.
Ratininkas tvark kalini apskait, reng statistines santraukas ir teik inias statistikos biurui.
Referentas buvo pavaldus Nam suimtiesiems departamento direktoriui. Jis rpinosi kaljim ir
ems kio administravimo reikalais, priirjo ir koordinavo kaljim direktori veikl, reng kio
atskaitomybs taisykles, sutari pavyzdius, revizavo kaljimus ir aukljimo staigas. Referentui
pavaldus skyriaus virininkas redagavo atskaitomybi taisykles, sutari projektus ir pavyzdius,
ved susirainjim kio reikalais. Referentui dar priklaus technikas ir ratininkas. Technikas
rpinosi kaljim remontu, smulkiomis statybomis, ved nekilnojamojo turto inias ir bylas.
Ratininkas tvark departamento kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apskait. Vyriausiasis
buhalteris reng kaljim pajam ir ilaid smat projektus ir kt., priirjo vis skyriuje
atliekam darb. Vyriausiasis buhalteris turjo tris padjjus. Vyriausiasis sskaitininkas tvark
ilaidas pateisinanius dokumentus ir usim valstybs kontrole. Sskaitininkas ra staigoms
praneimus apie perkeltas j einamsias sskaitas sumas ir kt., tvark buhalterijos knygas.
1935 m. Lietuvos kalinimo staigose buvo apie 5 tkst. kalini.
Kauno sunkij darb kaljimas 1863 m. pradtas naudoti pagal savo tiesiogin paskirt. 1919 m.
jame dirbo kaljimo virininkas, du jo padjjai, sekretorius, 8 vyresnieji priirtojai, 50
priirtoj, vienas kunigas, vienas gydytojas, vienas feleris. 1921 m. sausio 1 d. Kauno sunkij
darb kaljime kaljo 796 mons (buvo 800 viet), o 1927 m. liepos 18 d. 1290. Kaunui
isipltus, kaljimas atsidr miesto centre.
Kaune IX fortas buvo statomas nuo 1901 m. iki 1915 met. Tuomet jis vadinosi fortu prie Kumps
palivarko. 1924 m. Lietuvos Vyriausyb IX forte reng sunkij darb kaljimo skyri,
pertvarkymo darbams ileisdama 150 tkst. lit.
iauli kaljimas 1911 m. pastatytas Rusijos caro valdios ir buvo skirtas 150 kalini. 1921 m.
gruodio 6 d. prie iauli kaljimo buvo atidarytas sunkij darb skyrius, o nuo 1922 m. vasario 1
d. teisingumo ministro sakymu Nr. 18 steigtas sunkij darb kaljimas. Tai buvo trij aukt
mrinis pastatas, aukta plyt tvora su sargybos boktais kampuose. iauli kaljime 1920 m. kaljo
apie 600, o 19221925 m. kalini skaiius siek iki 1000.
Panevio kaljimas pastatytas 1893 m., skirtas laikyti 150 kalini.
Kretingos (Bajor) kaljimas steigtas 1925 m. Lietuvos Vyriausybs nutarimu Bajor kaime (3 km
nuo Kretingos), specialiai nupirktame ir pertvarkytame dviej aukt mriniame name. 1926 m.
vasario 1 d. Bajor kaljime buvo atidarytas sunkij darb skyrius. (Buinas, 1996, p. 93)
Zaras apskrities areto namai veik nuo Rusijos caro viepatavimo laik ir buvo vadinami
Novoaleksandrovsko kaljimu (pagal ano meto Zaras miesto pavadinim). Kaljime tuo metu
buvo kalinama ne daugiau kaip 90 moni.
Ukmergs kaljimas buvo medinis, skirtas kalinti 100 moni.
Marijampols kaljimas buvo rengtas 1918 m. dviej aukt mriniame name ir jame laikoma
daugiau kaip 100 kalini. 1929 m. vasario 1617 d. gaisras kaljim sunaikino, todl 1930 m.
vasar pradta naujo dviej aukt mrinio kaljimo statyba. Ji baigta 1931 m. gruodio 1 d.
Teli kaljimas buvo rengtas dviej aukt mriniame name paiame miesto centre. Kaliniai ia
buvo laikomi iki teismo. steigus Varni koncentracin punkt, Teli kaljimas tapo galinio etapo
Varnius punktu.
1928 m. gegus 29 d. Teisingumo ministerijos kaljim inspektorius ratu pateik tvirtinti VRM
statybos inspektoriui Utenos ir Raseini areto nam projektus, ir 1928 m. birelio 8 d. briniai
buvo patvirtinti. 1929 m. gruodio 5 d. buvo baigtas statyti Utenos kaljimas ir jame iki 1932 m.
buvo laikomi kaliniai, nuteisti iki 3 met laisvs atmimo. Taiau vedus progresyvin (paangij)
kalinimo sistem, Utenoje buvo kalinami asmenys, nuteisti laisvs atmimu iki vieneri met.
Rokikio, Kdaini, Bir, Vilkavikio, Alytaus, Maeiki, Taurags areto namuose buvo laikomi
asmenys tardymo metu arba iki teismo, arba nubausti administracine tvarka.
109

Teisingumo ministerijos inioje taip pat buvo trys nepilnamei drausms ir aukljimo staigos:
Kalnabers, Kraki (Kdaini apskritis), Judaii (iauli apskritis).
Karo kaljimas buvo steigtas VI forte prie Kauno kaip ypatingos paskirties kalinimo vieta
karikiams. 1921 m. VI forte veik karo kaljimas, kuris buvo Krato apsaugos ministerijos inioje.
io kaljimo virininkas, priirtojai, sargybiniai ir kiti pareignai buvo vien karikiai.
iame kaljime 1934 m. buvo kalintas Lietuvos kariuomens vyriausiojo tabo virininkas
generolas P. Kubilinas.
Apvelgiant nepriklausomos Lietuvos 19191940 m., pastebima didel baudiamosios politikos
paanga. Dar 1919 m. buvo priimti ie statymai, susij su laisvs atmimo bausms atlikimu:
Laikinas statymas apie namus suimtiesiems, statymas apie palengvinimus kaliniams. Analizuojant
iuos statymus bei su jais susijusius kitus teiss aktus, be pavienio ir bendrinio kalinimo sistem,
aptinkama ir progresyvins (paangiosios) kalinimo sistemos element, pavyzdiui, kalinimo
trukms ir reimo priklausymas nuo kalinio elgesio, galimyb atleisti slyginai nuo bausms
atlikimo, kalini skirstymas grupes. Bausms tikslas buvo ne tik nubausti nusikaltl, bet ir j
perauklti, pataisyti. Tam buvo skirtos tam tikros priemons: darbas, vietimas, religinisdorovinis
aukljimas. 1932 m. teisingumo ministro aplinkraiu Nr. 118 buvo vesta progresyvin
(paangioji) kalinimo sistema.
Taiau sovietin okupacija ir aneksija sugriov nors ir progresuojani, bet dar trapi Lietuvos
penitencin sistem. J pakeit ideolo gizuota, klasin sistema, atvirai besiremianti grubia jga ir
prievarta.
Lietuvos TSR laikotarpiu, 1940 m. liepos 27 d., panaikinti kai kurie Lietuvos baudiamojo statuto
straipsniai, 1940 m. spalio 10 ir 22 d. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas savo
sakais papild bei pakeit Baudiamojo statuto kai kuriuos straipsnius. 1940 m. lapkriio 30 d.
Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo saku buvo nutarta nuo 1940 m. gruodio 1 d.
taikyti Lietuvos TSR teritorijoje RTFSR Baudiamj kodeks, kurio taikymas juridikai panaikino
Nepriklausomos Lietuvos baudiamj statut. Pagal TSRS NKVD duomenis 1941 m. Lietuvoje
buvo 12 kaljim.
1941 m. birelio 22 d. tarp Vokietijos ir TSRS prasidjo karas ir 1941 m. liepos 17 d. okupuota
Lietuva buvo traukta rytines reicho emes Ostland, kur sudar keturios generalins sritys:
Lietuva, Latvija, Estija ir didesn Baltarusijos teritorijos dalis. Lietuvos generalin sritis buvo
suskirstyta 6 apygardas 2 miesto ir 4 kaimo, btent: Vilniaus miesto, Vilniaus krato, Kauno
miesto, Kauno krato, iauli ir Panevio sritis. Kiekvienos apygardos valdios organ prieakyje
buvo apygardos komisaras, pavaldus generaliniam komisarui. Vokiei teismai buvo keli ri:
auktesnysis teismas bendram visam Ostlandui, apeliacin ir prieirin teismo instancija, vokiei
teismas vokiei kilms ir vairi pareign byloms sprsti, ypatingasis teismas sprsti
baudiamosioms byloms, kurias jam perduodavo policijos teismas, kariniai teismai veik prie karo
komendant ar atskir karini dalini, policijos teismai, kurie sprend vietini gyventoj bylas. Tuo
metu Lietuvos teritorijoje, skaitant ir Klaipdos krat, veik Vokietijos statymai. 1941 m. vasar
Kauno IX forte vokieiai reng kaljim kodiniu pavadinimu mon 1005B (jame nuudyta 80
tkst. moni).
1944 m. Lietuva vl buvo okupuota TSRS. Lietuvos TSR veik RTFSR Baudiamasis kodeksas,
priimtas 1926 m. lapkriio 22 d., ir 1933 m. RTFSR Pataisos darb kodeksas, pagal kuriuos
baudiamosios politicos udavinys buvo apginti proletariato diktatr nuo prieik klasini
element ir teiss paeidim, kuriuos dar deklasuoti, taip pat nestabils dirbantieji elementai (1
str.). Remiantis ia nuostata, buvo nustatyti pataisos darb politikos tikslai:
1) laikyti nuteistuosius tokiomis slygomis, kuriomis jie negalt padaryti veiksm, kenkiani
socializmo statybai;
2) perauklti ir pripratinti nuteistuosius dirbti bendrabuio slygomis, nukreipiant j darb
visuomenei naudinga kryptimi.

110

Peraukljimo priemons buvo darbas ir politinis aukljamasis darbas, o pagrindin laisvs atmimo
bausms staiga darbo kolonija.
Nuo XX a. ketvirtojo deimtmeio pabaigos iki penktojo deimtmeio pradios ir Rusijoje, ir
Lietuvoje nustojo veikti RTFSR Pataisos darb kodeksas, kurio nuostatas pakeit vairs inybiniai
norminiai aktai. Po 1953 m. pradta atsisakyti grietos valdios diktatros ir atkuriami pataisos
darb politikos demokratiniai pagrindai. 1954 m. TSRS Ministr Taryba patvirtino TSRS Vidaus
reikal ministerijos pataisos darb lageri ir kolonij nuostatus, kurie panaikino daugelio inybini
normini akt galiojim.
1958 m. gruodio 25 d. TSRS Aukiausioji Taryba patvirtino TSRS ir sjungini respublik
baudiamj statym pagrindus ir pareigojo sjungines respublikas sutvarkyti baudiamuosius
statymus, kad jie atitikt mintus Baudiamj statym pagrindus. 1961 m. birelio 26 d. Lietuvos
TSR Aukiausioji Taryba prim Lietuvos TSR Baudiamj kodeks, kuris buvo taikomas
Lietuvos teritorijoje nuo 1961 m. rugsjo 1 d. sigaliojus iam kodeksui, nebetaikomas 1926 m.
RTFSR Baudiamasis kodeksas. Lietuvos TSR Baudiamasis kodeksas dalijamas dvi dalis
bendrj ir specialij. Bendrojoje dalyje numatyti baudiamosios atsakomybs pagrindai, bausms,
j skyrimas ir kiti baudiamosios teiss klausimai. Specialiojoje dalyje apibdintos nusikaltim
sudtys, numatytos konkreios bausms u nusikaltimus. is Baudiamasis kodeksas Lietuvoje
galiojo iki 2003 m. gegus 1 dienos.
1961 m. rugpjio 29 d. TSRS Ministr Taryba patvirtino Pataisos darb kolonij ir kaljim
nuostatus, kurie galiojo kaip laikinas teiss aktas iki nauj pataisos darb statym primimo. 1969
m. liepos 11 d. TSRS Aukiausioji Taryba patvirtino TSRS ir sjungini respublik pataisos darb
statym pagrindus. Remiantis jais, Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba 1971 m. liepos 15 d.
patvirtino Lietuvos TSR Pataisos darb kodeks, kuris sigaliojo nuo 1971 m. spalio 1 d. Nuo ios
datos nustojo Lietuvoje galioti 1933 m. RTFSR Pataisos darb kodeksas. Lietuvos TSR Pataisos
darb kodeksas buvo suskirstytas 23 skirsnius. Nuteistj laisvs atmimu pagrindins pataisos
priemons buvo: 1) reimas; 2) darbas; 3) politinis aukljamasis darbas; 4) bendrasis lavinimas;
5) profesinis mokymas (7 str.).
Asmenims, kuriems prie padarant nusikaltim nebuvo suj 18 met, laisvs atmimo laikas
negaljo bti ilgesnis kaip 10 met. Nuteistieji laisvs atmimu buvo skirstomi grupes pagal
ami, lyt, padaryto nusikaltimo pobd bei ankstesn nusikalstam veikl ir laikomi atskirai.
Atlikti laisvs atmimo bausm teismo nuosprendiu galjo bti skiriama: 1) kaljime; 2) pataisos
darb kolonijoje; 3) aukljimo darb kolonijoje; 4) pataisos darb kolonijojegyvenvietje.
Kaljimuose nuteistieji buvo laikomi bendrojo ir grietojo reimo slygomis. Pataisos darb
kolonijos buvo skirstomos bendrojo, sustiprintojo, grietojo ir ypatingojo reimo kolonijas.
Aukljimo darb kolonijos buvo skirstomos bendrojo ir sustiprintojo reimo kolonijas. Pataisos
darb kolonijosgyvenviets buvo skirstomos kolonijasgyvenvietes nuteistiesiems laisvs
atmimu u neatsargius nusikaltimus ir nesunkius tyinius nusikaltimus laikyti ir kolonijas
gyvenvietes, kurias buvo perkeliami i pataisos darb kolonij nuteistieji, aikiai m taisytis.
1983 m. kovo 15 d. TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino Kriminalini bausmi,
nesusijusi su pataisos darb poveikio priemonmis, taikomomis nuteistiesiems, nuostatus, kuri
pagrindu sjungins respublikos prim analogikus teiss aktus.
Laisvs atmimo bausms vykdymo vairius aspektus reglamentavo TSRS Vidaus reikal
ministerijos norminiai aktai. Pavyzdiui, TSRS VRM 1973 m. vasario 9 d. sakymu Nr. 32 buvo
patvirtinta Nuteistj, laikom pataisos darb kolonijose, prieiros instrukcija, 1977 m. kovo 21 d.
sakymu Nr. 89 Nuteistj, laikom pataisos darb staigose, pristatymo lygtiniam paleidimui
privalomai darbinant, lygtiniam atleidimui nuo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo
bausms pakeitimu velnesne bausme bei lygtinai nuteist asmen nukreipimo darbovietes tvarkos
instrukcija, 1986 m. spalio 15 d. sakymu Nr. 0300 buvo patvirtintas Vidaus kariuomens kovins
tarnybos statutas ir kt.

111

Lietuvos TSR ypatingojo reimo pataisos darb kolonij nebuvo. Nuteistieji, kuriems laisvs
atmimo bausm buvo teismo nustatyta atlikti ypatingojo reimo pataisos darb kolonijoje, i
bausm atlikdavo Latvijos TSR Daugpilio mieste buvusioje tokio tipo pataisos darb staigoje.
TSRS VRM Vyriausioji pataisos darb staig valdyba kasmet Lietuvos TSR VRM Pataisos darb
staig valdybai duodavo plan, nurodydama skaii nuteistj, kurie teism nutartimis kaip aikiai
m taisytis buvo perkeliami i pataisos darb kolonij pataisos darb kolonijas gyvenvietes ir
siuniami mik kirtimo darbams TSRS VRM Vyriausiajai mik pataisos darb staig valdybai
priklausomas mik pataisos darb kolonijasgyvenvietes. Daniausiai tai buvo RTFSR iaur ir
Sibiras.
Remiantis Lietuvos TSR Ministr Tarybos nutarimu Nr. 390 ir 1960 m. liepos 29 d. LTSR vidaus
reikal ministro sakymu Nr. 245, buvo likviduoti Kauno ir Klaipdos kaljimai.
26 TEMA TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS ELGESIO SU NUTEISTAISIAIS
KLAUSIMAIS
26.1 Tarptautinio bendradarbiavimo elgesio su kaliniais klausimais susiformavimas ir
reikm. Tarptautiniai kaljim kongresai
Tarptautinio bendradarbiavimo uuomazgos matomos XVIII a. pabaigojeXIX a. pradioje.
Daugiausia penitencinje srityje yra pasiekusi JAV. Kai kuri Europos valstybi vyriausybs
delegavo savo atstovus JAV. Tikslas buvo vienas istudijuoti ios alies teisin baz, susijusi su
bausmi vykdymo politika ir paia kaljim sistema. 1845 m. daugelis Europos valstybi kl idj,
kad gerinant kaljim sistem bei pertvarkant baudiamj ir bausmi vykdymo statymin baz
visoms alims bt visokeriopai naudingas apsikeitimas nuomonmis penitencinje srityje. I to
isipltojo bendradarbiavimas tarptautiniu mastu.
Pirmojo tarptautinio kaljim kongreso iniciatorius buvo medikas Varentrapas i Frankfurto. is
kongresas vyko 1846 m. Frankfurte. Netrukus, 1847 m., vyko Antrasis kongresas. Jo dalyviai
nusprend, kad tokie suvaiavimai turt bti organizuojami kasmet, be to, buvo nutarta kurti
speciali institucij, kuri rpintsi kongres rengimu. is organas buvo steigtas Paryiuje ir
pavadintas Centriniu vykdymo komitetu. 1848 m. turjs vykti Treiasis tarptautinis kaljim
kongresas nevyko dl revoliucijos Pranczijoje, taiau kitais metais buvo suauktas Frankfurte
ie kongresai vyko privai asmen iniciatyva ir nesulauk didelio pritarimo. Vien dl to daugelis
valstybi neturjo savo oficiali atstov. Didij dal dalyvi sudar literatai, publicistai,
ekonomistai, teisininkai. Tai buvo publicist suvaiavimai. Pagrindinis klausimas visuose trijuose
kongresuose ar pavienio kalinimo sistema yra pajgi pataisyti nusikaltlius. Kongres metu
iskirtos dvi kalinimo sistem kategorijos:
ypa naudinga;
ypa nenaudinga.
Pavienio kalinimo sistema priskirta pirmajai kategorijai. Tai rodo, kad kongres nariai norjo, jog i
sistema bt gyvendinta Europoje.
Antroji tarptautini kaljimo kongres banga kilo 1872 metais. Organizuojant antrosios bangos
kongresus didel indl ne Niujorko kaljim draugija, sukurta tam, kad ianalizuot vis JAV
kaljim veikl bei vest vien kaljim sistem visoje alyje.
1870 m. Cincinate amerikiei mokslininkai ir vairi srii specialistai susirinko JAV nacionalin
kaljim kongres. JAV Vyriausyb kreipsi kit ali vadovus, ragindama suaukti tarptautin
kaljim kongres. io kongreso organizatoriais tapo JAV kaljim draugijos sekretorius daktaras J.
Wensas ir grafas V. A. Sologubas. Antros bangos Pirmajame tarptautiniame kaljim kongrese,
vykusiame Londone 1872 m., dalyvavo apie 300 moni, i j apie 100 buvo oficials delegatai i
22 pasaulio ali. Buvo ikeltas toks klausimas: ar pavienis kalinimas parengia nuteistj tolesniam
gyvenimui? Taip pat buvo usiminta apie kaljim bal sistem ir apie nuteistj glob
kaljimuose. Taiau ia nebuvo priimta svarbi sprendim, susijusi su penitencine sritimi. Kitas
kongresas vyko 1878 m. Stokholme. Jame svarstytas Tarptautins penitencins komisijos, kuri
112

turjo eiti oficials valstybi atstovai, sukrimas. Taip pat stengtasi nustatyti jos kompetencijos
ribas. komisijos udavinius jo:
1) faktins mediagos apie i kaljim paleistus ir padariusius nusikaltimus
asmenis rinkimas;
2) ji turjo teikti rekomendacijas bei dalytis patirtimi su kit valstybi
vyriausybmis bausmi vykdymo klausimais;
3) ji turjo organizuoti kongresus bei rengti jiems programas.
i komisija turjo leisti savo biuleten, rinktis kasmet posdius,
rpintis kaljim organizacijos statistika, palaikyti ryius su kit valstybi
kaljim atstovais.
Pamau kaljim kongresai tapo populiars visame pasaulyje.
Praktin kongres reikm buvo ta, jog skirtingos alys dalijosi bausmi vykdymo patirtimi
baudiamosios politikos klausimais. Kongresuose buvo priimamos rezoliucijos, rekomenduojanios
valstybms, kaip reikt pasielgti vienu ar kitu atveju (kad bt teigiamas rezultatas). ios
rekomendacijos nebuvo privalomojo pobdio aktai, taiau jos buvo paremtos autoritet turini
specialist nuomonmis ir ivadomis. iomis rekomendacijomis galjo naudotis kiekviena
susidomjusi valstyb. Buvo prieita prie vienos nuomons nepaeidiant nuosprendi vykdymo
vienodumo, kaljim valdybai, remiantis statymais, turt bti suteikta diskrecin valdia kiek
manoma geriau ir tiksliau derinti bendrj tvark su kiekvieno kalinio asmeninmis savybmis.
iame kongrese nebuvo pamirti ir kaljim pareignai. Priimta rezoliucija dl kaljim tarnautoj
rengimo. Dokumente pabriama, jog prie priimant pareignus darb, ie turi bti apmokomi ir
teorikai, ir praktikai. Taip pat buvo priimta rezoliucija apie bausmes nuteistiesiems. Kilo diskusija
dl kno bausmi panaikinimo, ir buvo nusprsta, jog vis dlto kno bausmi reikia atsisakyti.
Rezoliucijoje buvo nustatytos ios leidiamos bausms:
1) odinis papeikimas;
2) lengvat atmimas;
3) udarymas vienut, kuris galjo bti dar labiau sugrietintas atimant stal, kd, patalyn,
knygas ir pan.;
4) sumaintas maisto davinys, derinant su draudimu dirbti;
5) smurto ar panaiais atvejais tramdomosios priemons (tramdomieji markiniai, paniai ir pan.).
Kongreso dalyviai buvo sitikin, kad suaugusij nusikaltli patronaas yra btina papildoma
penitencins sistemos dalis. Todl imta skatinti ir raginti toki draugij krimsi. ios draugijos
turt rpintis tais, kurie atlikdami bausm akivaizdiai pasitais. Be to, patronaas turt bti
atskiras moterims ir vyrams.
Treiasis kaljim kongresas vyko 1885 m. Romoje. J sudar 3 sekcijos. Pirmojoje svarstyti
bendrieji baudiamosios teiss klausimai. Antrojoje sekcijoje nagrintas vidinis kalinimo staig
reimas.
Daugiausia dmesio skirta atvir arba pusiau atvir staig, skirt nuteistiems laisvs atmimo
bausme, organizavimui. Buvo priimtas sprendimas dl kaljim darbo stebjimo komisijos
sudarymo. Kongreso metu nutarta, kad prie kiekvieno kaljimo turt bti kurta tokia staiga, kuri
stebt, kaip elgiamasi su kaliniais, ir padt jiems keistis gerj pus. ioje sekcijoje i esms
sprstas nuteistj maitinimo klausimas. Remdamasis ital mokslinink Bossani ir Murri Delabosto
pasilymais, kongresas prim ir pasil taikyti tokias normas:
minimalus davinys, skiriamas nedirbantiems kaliniams;
vidutinis kaliniams, turintiems vairi sveikatos negalavim;
didiausias dirbantiems kaliniams. Treiojoje sekcijoje buvo svarstoma nusikaltim prevencija.
Nusprsta steigti prieglobsio namus asmenims, paleistiems i kalinimo viet, ir suteikti jiems
minimalias gyvenimo slygas. Kongreso dalyviai svarst ir nuteistj laisvalaikio problemas.
Atsivelgiant tai, jog kaliniai laisvu nuo darbo metu beveik nieko neveikia, pasilyta stiprinti j
vali, uimti bendru vietimu, sudominti aktualiomis sritimis (sportu, menu, muzika ir pan.).
113

Kongres ubaig Berlyno universiteto profesorius A. F. Berner. Jis baigiamojoje kalboje pasak:
Baudiamosios teiss reformos bus vaisingos tik tada, kai kriminalistai idj semsis ne tiek
tyrindami seniausius ir veikianius teiss paminklus, ne tiek remdamiesi filosofiniais teiginiais ir
apibendrinimais, kiek orientuosis tiesiogin kalinimo viet stebjim bei nuteistj psichologini
portret analiz. is prof. A. F. Berner praneimas buvo publikuotas specialiame leidinyje,
skirtame Romos kongresui Souvenir de III congres penitentiare international.
1890 m. Sankt Peterburge vyko Ketvirtasis tarptautinis kaljim kongresas. iame kongrese
aktyviai nagrintas penitencini moksl dstymo kaljim pareignams klausimas ir priimta
rezoliucija. Joje kalbama apie baudiamosios teiss ir kaljimo moksl bendr dstym. Moksliniai
bausmi taikymo tyrinjimai nesunkiai gali bti suderinti su kaljimo moksl disciplina. Taip pat
buvo siloma visuose universitetuose, kur dstoma teis, papildomai steigti kaljimo mokslo
katedras. Be to, paiose kalinimo staigose reikt steigti kaljimo mokslo bibliotekas, skirtas
administracijai.
Kitas klausimas buvo susijs su kalini darbu. Kalini darbu reikia naudotis atsivelgiant
aplinkybes, taiau nepakenkiant kaljimo uduotims, kalinio buvimo staigoje slygoms. Kaljime
darbas turi bti organizuojamas taip, kad negaut pranaumo, galinio pakenkti atitinkamoms
laisvojo verslo sritims. Organizuojant bet kokio pobdio darbus, vyriausybins institucijos turi
turti galimyb ukirsti keli konkurencijai, kenksmingai laisvai gamybai, kartu vengiant kalini
nedarbo ir neatiduodant j rangov ar kit asmen rankas. Daug dmesio skirta nuteistj
skatinimo bei nubaudimo priemonms. Specialiu nutarimu vesta apdovanojim, taip pat moralini
ir materialini paskatinim sistema, suteikianti teis kaljimo administracijai pasirinkti savo
nuoira vien ar kit variant, kuris bt naudingas ir kaip tvarkos palaikymo, ir kaip nuteistojo
pataisymo priemon. Penktasis tarptautinis kaljim kongresas suauktas 1895 m. Paryiuje. iame
kongrese vienas pirmj klausim buvo efektyvios penitencins sistemos kriterijai. Galima sakyti,
kad konkreios alies baudiamosios sistemos ireiktas atsivelgimas mogikus poreikius,
gldinius baudiamojo u nusikaltim sieloje, yra pats tikriausias matas, nustatantis kultros, kuri
pasiek ta alis, lyg. Pastebta, kad ta baudiamosios teiss dalis, kuri susijusi su bausms
udaviniais, yra inspiruota teigiam jausm ir humanikumo, bdingo visuomens nuomonei ir
vieajai valdiai konkreioje epochoje. Kongresas ikl idj, jog kno fizinis lavinimas, siekiant
isaugoti kalinio jgas iki ijimo laisv, turi bti darbas, o ne gimnastika. Todl buvo priimtas
sprendimas dl nauding darb pltros (ypa ems kyje). Taip pat nagrintas nuteistj
nusiengim ir nuobaud klausimas. Prieita prie vienos nuomons, kad reglamentuose ir
nuostatuose kaliniams turi bti nurodyti svarbiausi nusiengimai ir nuobaudos bei j skyrimo
tvarka.
1900 m. Briuselyje atidarytas etasis tarptautinis kaljim kongresas. Jo tikslas apibendrinti per
imtmet padarytus darbus kaljim tyrim srityje. Kongreso metu priimta daug apibendrinani
rezoliucij dl gydymo personalo rengimo, usienio ali piliei idavimo, nepilnamei bendrojo
bei profesinio mokymo ir kt.
1905 m. Budapete vyko Septintasis tarptautinis kaljim kongresas. Jo dalyviai svarst nuteistj
klasifikacijos bei diferenciacijos problemas. Jie nusprend, jog blogai besielgianius kalinius reikia
atskirti nuo kit, taip pat reikia sudaryti specialias grupes jauniems nusikaltliams, kurie dar nra
beviltiki. Kitus kalinius silyta suskirstyti :
pavyzdingai besielgianius;
gerai besielgianius;
abejotinus.
iame kongrese buvo priimtas sprendimas dl kompensacijos susialojus dirbant kalinimo vietoje.
Jeigu dl nelaimingo atsitikimo kaljime darbo metu kalinys mirta ar lieka nedarbingas, jis turi
teis gauti kompensacij (mirties atveju i teis gyja jo artimieji). Kompensacijos negauna tie
asmenys, kurie traum patyr smoningai arba dl rimto vidaus tvarkos ar saugos taisykli
paeidimo, taip pat jeigu nelaim vyko dl neatsargumo. Atuntasis tarptautinis kaljim kongresas
114

vyko 1910 m. Vaingtone. Posdio metu vienas Anglijos parlamentar pasak: Visuomens
poiris nusikaltl yra vienas reikmingiausi civilizacijos simboli. Pagarba kaltinamojo ir
nuteistojo teisms tai siekis padaryti asmen, atliekant bausm, naudingu visuomenei, tikjimas
tuo, kad kiekvieno sieloje slypi vertybs visa tai liudija apie nacijos jg ir nacionalin vert.
1925 m. Londone vyko Devintasis tarptautinis kaljim kongresas, kuriame dalyvavo 53 valstybi
delegatai. Lietuvai jame pirm kart atstovavo Kauno universiteto docentas V. Sankeviius ir
Teisingumo ministro tarybos narys Z. Balceviius. I 13 nagrint klausim tik 3 buvo susij su
penitencine sritimi. Vienas i t klausim buvo kaip ir koki kalinimo sistem sukurti
recidyvistams. Antrasis buvo susijs su nuteistj klasifikavimu. vedijos kaljim tarnybos
vadovas V. Almkvistas sil klasifikuoti taip:
vyrai moterys
jauni suaugusieji
trumpalaiks ilgalaiks bausms;
kalintis vienutje dalinai kalintis;
dirbantis paiame kaljime dirbantis u jos rib.
Anglijos Kaljim tarnybos atstovas A. Patersonas sil toki klasifikacij:
nuteisti pirm kart;
teisti daugiau kaip vien kart;
recidyvistai:
grtantys staigas u kitus nusikaltimus;
nuteisti u tuos paius nusikaltimus;
stabils ir profesionals nusikaltliai;
nepataisomi pagal savo fizines ir dvasines savybes;
eiliniai nusikaltliai, kuriuos btina stebti tam tikr laik (recidyvistai, padarantys nereikmingus
nusikaltimus).
Priimta rezoliucija, kurioje sakoma, jog esmin kaljim reimo slyga
ivengti labiau patyrusi nusikaltli poveikio maiau sugadintiems.
Taip pat siloma atsivelgti tai, kad atlikus klasifikacij pagal lyt, ami ir pan., btina atkreipti
dmes ir kalinio dvasin bkl, charakter bei sugebjim prisitaikyti prie aplinkos. Treiasis
klausimas buvo susijs su kalini darbo umokesiu. Rezoliucijoje pasakyta taip: Nors valstyb ir
neprivalo atlyginti u priverstin kalini darb, vis dlto pageidautina paremti j pastangas vairi
atlygi forma. Taip pat pamintina, jog negalima aretuoti asmenini nuteistj sskait. Nutarime
nurodyta asmenini sskait disponavimo tvarka ir ribos. Savo pinigus nuteistasis gali leisti tik
ligos atveju arba nordamas paremti savo eim. Taip pat pageidaujama, kad tie pinigai bt skirti
alai aukoms ir valstybei kompensuoti. Taigi apibendrinus io kongreso darb, galima teigti, jog
buvo nustatyti pagrindiniai nuteistj klasifikavimo kriterijai, kuriais toliau rmsi penitencins
veiklos specialistai. 1926 m. Berne Tarptautins baudiamosios ir penitencins komisijos posdyje
nusprsta sudaryti dokument rinkin, reglamentuojant minimalias asmen, atliekani laisvs
atmimo bausmes, teises. pasilym palaik visi komisijos nariai, todl 1929 m. toks dokumentas
buvo parengtas ir 1934 m. patvirtintas Taut lygos. Galima teigti, kad tai buvo pirmasis Tipini
minimali elgesio su kaliniais taisykli variantas. 1930 m., o ypa 1935 m. tarptautiniai kaljim
kongresai vyko sunkiomis slygomis, nes Europoje vis labiau sigaljo faizmas. 1935 m. Berlyno
kongrese vyravo faizmo dvasia, nes dauguma dalyvi atstovavo nacistinei Vokietijai. Kongrese
svarstyti klausimai buvo greitai transformuoti faizmo idjas. is kongresas sukl didel
pasipiktinim visame pasaulyje dl savo nusistatymo ir idj. Taiau viskas buvo greitai pamirta.
1949 m. Tarptautin baudiamoji ir penitencin komisija pareigojo savo pavaldinius parengti nauj
taisykli variant. 1950 m. Hagoje vyko paskutinis baigiamasis tarptautinis kaljim kongresas. Jis
dar vadinamas likviduojamuoju kongresu. Jo metu buvo panaikinta Tarptautin baudiamoji ir
penitencin komisija, o jos funkcijas tais paiais metais perm Jungtini Taut Organizacija. Taigi
trumpai apvelgus pirmuosius kaljim kongresus, galima daryti ivad, kad ie kongresai
115

tarptautinms bendradarbiavimo dl elgesio su kaliniais nuostatoms turjo svarbi reikm.

Kongresuose buvo priimtos konkreios rekomendacijos visoms toki rekomendacij turiniu bei
tarptautins teisenos apsauga suinteresuotoms valstybms. Patirties ir skirting idj
apibendrinimas neretai pareikalaudavo met kruoptaus darbo, o nauja rekomendacija bdavo
keleto paskutini kaljim kongres darbo rezultatas. Taip isamiai bdavo analizuojamos daugelis
rekomendacij, kurios iandien daugelyje valstybi laikomos ne tik naudingomis, priimtinomis, bet
ir btinomis praktinei laisvs atmimo bausm vykdani institucij veiklai. Atidi Kaljim
kongres rekomendacij, galiojani pasaulini universali Tipini minimali elgesio su kaliniais
taisykli bei Europos kalinimo staig taisykli analiz suteikia pagrind teigti, kad iuolaikin
viena ar kita Taisykli formuluot savo teisin pavidal ir turin gijo ilaikiusios Tarptautini
kaljim kongres rekomendacij laiko pateikt tradicij ir doktrin ibandym.
26.2 Jungtini Taut Organizacijos taka tarptautiniam bendradarbiavimui elgesio su
kaliniais klausimais
Pagrind tarptautiniams elgesio su nuteistaisiais standartams sukurti ir tobulinti vadovaujant JTO
sudar ios organizacijos parengti bendrojo pobdio tarptautiniai dokumentai mogaus teisi
apsaugos srityje.
1948 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut Generalin Asamblja prim Visuotin mogaus teisi
deklaracij. Deklaracijos 2 straipsnyje nustatyta: Kiekvienas mogus gali naudotis visomis
teismis ir laisvmis, paskelbtomis ioje deklaracijoje, be joki skirtum, t. y. neatsivelgiant jo
ras, kilm, mogaus padt ir kita. Be to, neturi bti daroma joki skirtum priklausomai nuo
alies ar teritorijos, kuriai priklauso mogus. Tuo pabriama, kad Deklaracija taikoma visiems
planetos gyventojams be joki ilyg. klausim, ar Deklaracijos nuostatos taikomos nuteistiems
arba nesvarbu kokia forma laisvs netekusiems asmenims, atsakoma JTO Pagrindiniuose elgesio su
nuteistaisiais principuose, priimtuose ir paskelbtuose 1990 m. gruodio 14 d. JTO Generalins
Asambljos rezoliucijoje 45/111. Penktasis io dokumento principas skelbia, kad iskyrus
apribojimus, kuri btinyb lemia kalinimas, visi kalinamieji naudojasi mogaus teismis ir
pagrindinmis laisvmis, idstytomis Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje ir kituose JTO
paktuose, ir sutartyse idstytomis teismis. Todl darytina ivada, kad tarptautiniai dokumentai
mogaus teisi apsaugos srityje yra pagrindas tarptautiniams elgesio su nuteistaisiais standartams
sukurti ir tobulinti. Pltojant Visuotins mogaus teisi deklaracijos idjas, 1966 m. JTO Generalin
Asamblja savo 1966 m. gruodio 16 d. rezoliucija 220 A (XXI) prim ir pasil pasirayti
Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt. io pakto nuostatos turi reikms derinant
nacionalinius bausmi vykdymo statymus ir taikant juos pataisos staig veikloje. Pakte yra
reguliuojamas laisvs atmimo ir kardomojo kalinimo viet personalo elgesys su kalintais
asmenimis. Su jais turi bti elgiamasi humanikai ir gerbiant mogaus asmenybei bding orum.
(Pakto 10 str.) Laisvs atmimo vietose privalu suaugusius laikyti atskirai nuo nepilnamei. Jiems
turi bti taikomas atskiras reimas, atitinks j status. Pagrindinis staig reimo tikslas yra
nuteistj socialin pataisa peraukljimas traukiant nuteistuosius mokamus ir nemokamus
darbus. Pakto 8 straipsnis nustato, kad nuteistj ar kalinamj asmen darbas nelaikomas
priverstiniu ar privalomu. 1984 m. gruodio 10 d. JTO prim Konvencij prie kankinim ir
kitok iaur nemonik ar eminant elges ir baudim. Lietuva prie Konvencijos prisijung 1991
m. rugsjo 10 dien. ioje Konvencijoje yra apibriamas kankinimas kaip veiksmas, kuriuo
kokiam nors asmeniui tyia sukeliamas stiprus fizinis ar dvasinis skausmas, arba norint i jo ar
treij asmen gauti informacij ar prisipainim. Taip pat draudiama suteikti kani asmeniui,
naudojant nubaudimo priemones, siekiant j bauginti. Nuo 1955 m. organizuojami Tarptautiniai
JTO kongresai dl nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais. Pirmasis JTO
kongresas vyko 1955 m. enevoje. Buvo nagrinjami ie klausimai: 1) Tipini minimali elgesio su
kaliniais taisykli projektas; 2) atviro tipo pataisos staigos; 3) nuteistj darbas; 4) kaljim
personalo mokymas ir statusas. Kongresas rmsi regionini susirinkim, vykusi 19521954 m.,
mediaga. Jau Dvyliktajame tarptautiniame kaljim kongrese, vykusiame Hagoje, buvo ikelta
116

idja sukurti atviro tipo pataisos staigas. iuo klausimu JTO kongrese buvo pateikti du praneimai:
Atviro tipo pataisos staig vieta bausmi vykdymo sistemoje ir Teiss paeidj atranka atviro
tipo staigas. Inagrinjs abu praneimus, kongresas prim rezoliucij Atviro tipo penitencins
pataisos staigos. Joje nurodyti bdingi atviro tipo pataisos staig poymiai staigos be
apsaugos, grot, apsaugini tvor ir kit apsaugos priemoni. Taip pat buvo silomos
rekomendacijos dl vidaus tvarkos laikymosi ir dl asmen, kurie gali patekti toki staig,
kategorij. Vienas svarbiausi nagrint klausim Tipini minimali elgesio su kaliniais taisykli
projektas. 1957 m. liepos 31 d. taisykls buvo priimtos ir patvirtintos Jungtini Taut Ekonomins ir
socialins tarnybos. Jos tapo vienu i svarbiausi JTO priimt bausmi vykdymo dokument. i
taisykli tikslas idstyti tai, kas teoriniu ir praktiniu poiriu paprastai laikoma teisinga elgesio
su kaliniais ir penitencini staig valdymo srityje.
Taisykls apima nuolat kintani veiklos srit. Jomis nesiekiama trukdyti eksperimentams, jeigu ie
neprietarauja taisyklse idstytiems principams. Pirmoji taisykli dalis apima bendr staig
valdym ir taikoma vis kategorij kaliniams. Antrojoje dalyje idstytos taisykls, taikytinos tik
ypatingoms kalini kategorijoms.
Nepilnamei kategorijai reikt priskirti visus jaunus kalinius, kurie priklauso nepilnamei
nusikaltli teism kompetencijai. Paprastai tokie jauni asmenys neturt bti nuteisti kalti
kaljime. Kongresas prim rezoliucijas, kuriose kalbama apie nuteistj darb: Nuteistj darbas
kaljime turi bti traktuojamas ne kaip papildoma bausm, o kaip pataisymo priemon, kuri pratint
nuteistj siningai dirbti ir ateityje utikrint jam bent minimal pragyvenimo altin. Be i
klausim, buvo nagrinjamas ir kaljim pareign rengimas bei statusas. Kongreso metu priimta
rezoliucija Dl pataisos staig personalo parinkimo bei apmokymo. ioje rezoliucijoje iskirti
tokie punktai: iuolaikikas poiris ir supratimas kaljim tarnyboje; tarnaujanio personalo
statusas ir tarnybos tikslai bei udaviniai; personalo sukomplektavimas; profesionalus parengimas.
iuo dokumentu siekiama pakeisti pareign status i sarg tarnautojus, dirbanius ypatingos
paskirties penitencinse staigose. Jie turi bti prilyginti valstybs tarnautojams, jiems turi bti
suteiktas gyvenamasis plotas, mokamas gana didelis umokestis. Rezoliucijoje kalbama apie tai, jog
negalima sukarinti penitencini staig, taiau jos gali turti sukarint padalin. Kaljim
darbuotojai, nepriklausantys tam padaliniui, neturt staigos teritorijoje vaikioti ginkluoti. Daug
dmesio skiriama kadr, ypa moter grandies kaljimams, parinkimui. Atsivelgiama tai, jog
reikia kurti specialias tiek emiausios, tiek ir kit grandi personalo mokymo staigas. Be to,
siloma organizuoti vairius seminarus siekiant gyti patirties ir pakelti kvalifikacij. Taip pat
ikeltas klausimas dl technins pagalbos suteikimo kovojant su nusikalstamumu ir nustatytas JTO
vaidmuo iame bendradarbiavime.
Antrasis JTO kongresas vyko 1960 m. rugpjio 820 d. Londone. Kongreso dienotvark sudar ie
klausimai: 1) naujos nepilnamei nusikaltli nusikalstamumo formos, j prigimtis ir prevencija;
2) specialios policijos pajgos, skirtos kovai su nepilnamei nusikalstamumu; 3) nusikaltim,
kylani dl socialini pokyi ir susijusi su ekonominiu isivystymo lygiu, prevencija; 4)
trumpalaikis laisvs atmimas; 5) nuteistj parengimas ieiti laisv ir pagalba ijusiems laisv;
6) nuteistj darbas. Antrajame kongrese, skirtingai nei pirmajame, penitencins problematikos
klausim buvo labai maai. Visi su kaljim veikla susij klausimai nagrinti treioje kongreso
sekcijoje. Pagrindins praneim idjos buvo tos, jog nuteistasis ieiti laisv turi bti rengiamas
paskutiniame bausms atlikimo etape, ir kad nuteistojo darbas tai viena i pagrindini priemoni,
kuriomis siekiama pakoreguoti jo elges.
Treiasis JTO kongresas dirbo 1965 m. rugpjio 918 d. Stokholme. dienotvark buvo traukti ie
klausimai: 1) socialiniai pokyiai ir nusikalstomumo prevencija; 2) socialiniai veiksniai ir
nusikaltim prevencija; 3) visuomenins prevencins priemons; 4) priemons, skirtos kovai su
recidyvu; 5) bandomasis laikotarpis; 6) specialios prevencins ir pataisos priemons, skirtos
jaunimui.

117

Kaip matyti, n vienas i i klausim nra tiesiogiai susijs su penitencine sritimi, tikslingiau juos
priskirti prie kriminologini ir baudiamosios teiss problem. Todl galima manyti, kad tai
kriminologinis, o ne penitencinis JTO kongresas.
Ketvirtasis JTO kongresas dl nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais vyko
1970 m. Kijote, Japonijoje. Jo kis buvo Laimjimai ir nusikalstamumas. Kongreso darbas
apm keturis punktus: 1) socialins apsaugos politika; 2) visuomens dalyvavimas nusikaltim
prevencijoje ir kovoje su ja; 3) Tipini minimali elgesio su kaliniais taisykli taikymas pasitelkiant
naujausius laimjimus penitencinje srityje. Treiam punktui numatyti dar penki aspektai:
tipini minimali taisykli pobdis;
j naudojimo sritis ir jurisdikcija;
i taisykli statusas;
taisykli taikymas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu;
btinas taisykli techninis pakeitimas.
iame kongrese pabrta, kad Tipins minimalios elgesio su kaliniais taisykls yra universalaus
pobdio, todl jomis galima lanksiai naudotis.
Tipini minimali elgesio su kaliniais taisykli svarstymas baigsi iais kongreso pasilymais:
JTO Generalin Asamblja turi priimti rezoliucij dl i taisykli taikymo visose valstybse
narse;
Ekonominei ir socialinei tarybai ir Generaliniam sekretoriui nedelsiant gyvendinti priemones,
nukreiptas mokslini tyrim ir technins pagalbos pltros planus;
i kvalifikuot ekspert sudaryti speciali darbo grup taisyklms nagrinti ir keisti.
Paskutinis kongrese nagrintas klausimas mokslini Tyrim organizacijos indlis kovojant su
nusikalstamumu. Ji buvo pripainta vienu i pagrindini proceso element kuriant nusikalstamumo
prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais politik. Kongresas prijo prie vienos nuomons, jog
negalima rengti kovos su nusikalstamumu plano, kuris tikt visoms pasaulio alims. Priimtini
visoms valstybms gali bti tik bendri mokslini tyrim principai ir metodai.
1975 m. enevoje vyko Penktasis JTO kongresas dl nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su
teiss paeidjais. Prie kongres atskiruose regionuose vyko parengiamieji pasitarimai ir
susitikimai. iame kongrese buvo priimta rezoliucija dl nevyriausybini organizacij traukimo
JTO veikl svarstant kovos su nusikalstamumu klausimus. savo dienotvark kongresas trauk ias
temas: 1) nusikaltim form pakeitimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu kalbama apie
priemones, galinias ukirsti keli daug pavojingiems nusikaltimams atsirasti. Pavyzdiui,
organizuotas nusikalstamumas, narkotini mediag gamyba ir platinimas ir kt.; 2) baudiamj
statym vaidmuo vykdant teisingum kovojant su nusikalstamumu kongreso dalyviai atkreip
dmes tai, kad baudiamasis teisingumas yra pasieks kritin tak, ir pabr, kad btina skubiai
keisti baudiamuosius statymus ir teism praktik; 3) policijos ir kit teistvarkos organ vaidmens
pakeitimas ir jo gyvendinimas kalbama apie policijos kadr parinkim, j profesionalum, taip
pat greit pareign persiorientavim keiiantis nusikalstamumo formoms. Be to, usiminta ir apie
teistvarkos pareign glaud bendradarbiavim su visuomene. Taip pat nemaai dmesio buvo
skiriama tarptautiniam policijos bendradarbiavimui pltoti; 4) elgesio su kalintais ir laisvje
esaniais teiss paeidjais, laikantis JTO Tipini minimali elgesio su kaliniais taisykli daug
dmesio skiriama humanikam baudiamajam teisingumui ir pataisos sistemoms. Diskutuota
diskriminacijos ir bausmi suvelninimo klausimais, taip pat apie laisvs atmimo bausmi
pakeitim alternatyviomis bausmmis. Kongreso dalyviai pabr, kad pataisos sistemos galutiniai
tikslai yra ie:
resocializuoti teiss paeidj;
apsaugoti visuomen;
mainti nusikalstamum.

118

Buvo svarstomas deklaracijos projektas Dl asmen apsaugos nuo kankinimo, iauraus,

nemoniko ar eminanio elgesio ir baudimo. Jis buvo patvirtintas ir perduotas toliau svarstyti
Generalinei Asambljai.
6 JTO kongresas vyko 1980 m. Karakase. Jo metu buvo priimta rezoliucija dl nauj minimali
standart nepilnameiams sukrimo. Taip pat buvo rekomenduojama dl kelio ukirtimo
nusikalstamumui ir kovos su juo komisijai parengti standartines minimalias taisykles dl
nepilnamei atidavimo teisingumui, kurios galt bti modelis valstybms narms. Be to,
kongresas nusprend, kad Generalinis sekretorius Septintajam JTO kongresui turi pristatyti
praneim apie nauj Taisykli dl kelio ukirtimo nusikalstamumui ir elgesio su teiss paeidjais
rezultatus.
7 kongresas vyko 1985 m. Milane. Kongrese praneim skait JTO Generalinis Sekretorius.
Praneimas vadinosi Jaunimas, nusikalstamumas ir teisingumas. Taip pat kongresui buvo
pateiktas JTO Standartini minimali nepilnamei justicijos gyvendinimo taisykli projektas.
Dokumente buvo paminta, kad valstyb nar turi siekti didinti ir gerinti nepilnameio ir jo eimos
gerbv. Taip pat turi stengtis sukurti palankias gyvenimo slygas visuomenje, nes nepilnametis
yra apsisprendim krykelje, todl gali nueiti neteisingu keliu. Kalbant apie nepilnamei
kalinim, buvo pasakyta, kad nepilnameio kalinimas kiekvienoje penitencinje staigoje turi bti
kratutin priemon taikant minimali bausms trukm. kalintam nepilnameiui turi bti paskirta
globa ir utikrintas saugumo jausmas. Be to, nusikaltusiajam suteikiama galimyb mokytis
(bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas). Penitencinje staigoje jie laikomi atskirai nuo
suaugusij. Kongresas prim JTO Standartines minimalias nepilnamei justicijos gyvendinimo
taisykles (Pekino taisykles). Jos 1985 m. lapkriio 29 d. buvo patvirtintos Generalins Asambljos
rezoliucija Nr. 40/33. Kongrese taip pat buvo priimtos Tipin sutartis dl kalintj usieniei
perdavimo ir Rekomendacijos dl elgesio su kalintaisiais usienieiais. Kongrese buvo keliami dar
ir tokie klausimai:
Teistvarkos pareign elgesio kodekso projekto svarstymas;
dl nuteistj usieniei perdavimo ir elgesio su jais;
dl alternatyv laisvs atmimui.
Galimi du nuteistj perdavimo variantai: dvialis susitarimas ir regioninis bendradarbiavimas.
8ajame kongrese dl nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais Havanoje (1990
m.) buvo priimtos JT nepilnamei nusikalstamumo prevencijos gairs (Rijado gairs), skirtos
nepilnamei nusikalstamumo prevencijos visuomenje tarptautiniams standartams nustatyti. Gairs
buvo patvirtintos 1990 m. gruodio 14 d. Generalins Asambljos rezoliucija Nr. 45/112. Kongresas
patvirtino dokument, pavadint JTO Nepilnamei, i kuri atimta laisv, apsaugos taisyklmis
(Havanos taisykls). JTO Generalin Asamblja savo 1990 m. gruodio 10 d. rezoliucija Nr. 45/ 115
ias taisykles patvirtino. Kongrese taip pat buvo priimti Pagrindiniai elgesio su nuteistaisiais
principai ir JTO standartins minimalios su laisvs atmimu nesusijusi priemoni taisykls
(vadinamosios Tokijo taisykls). Principai ir taisykls buvo patvirtinti 1990m. gruodio 14 d.
Generalins Asambljos rezoliucijomis Nr. 45/111 ir Nr. 45/110. Kituose dviejuose kongresuose,
galima sakyti, penitencins veiklos sritis nebuvo paliesta. 9ajame kongrese (1995 m.) Kaire ir
deimtajame (2000 m.) Vienoje buvo aptariami tarpt bendradarbiavimo nusikalstamumo prevencijos
ir baudiamojo teisingumo, transnacionalinio ekonominio ir organizuoto nusikalstamumo,
nusikaltim auk ir liudytoj teisins padties klausimai. Taigi trumpai apvelgus JTO kongres 50
met darb, daroma ivad, jog vadovaujant JTO, sukurta tarptautini elgesio su nuteistais teiss
paeidjais standart sistema, kuria gali naudotis visos valstybs, pertvarkanios savo nacionalines
penitencines
sistemas
ir
tobulinanios
su
tuo
susijusius
nacionalinius
teiss aktus.
26.3 Tarptautini elgesio su nuteistaisiais akt klasifikacija ir sistema
Standart klasifikacija yra btina, norint teisingai susivokti JTO ir ET dokumentuose ir kituose
tarptautiniuose susitarimuose bei nustatyti j vaidmen ir reikm, kuri vieni ar kiti standartai turi
119

nacionalini statym ir bausms vykdymo praktikos tobulinimui. Tarptautini standart, kaip tam
tikros sistemos, idstymas suteikia galimyb nuosekliau ir tikslingiau inagrinti visus tos sistemos
elementus ir tiksliau orientuotis gana sudtingoje ir nevienalytje nagrinjam tarptautini akt ir j
nustatyt standart hierarchijoje. Visus tarptautinius elgesio su nuteistaisiais standartus,
atsivelgiant klasifikavimo pagrindus, galima suskirstyti kelias grupes. Priklausomai nuo
juridinio privalomumo dokumento, kuriame yra
nuteistiems asmenims taikomas standartas, jie skirstomi juridikai valstybms narms privalomus
ir rekomendacinio pobdio standartus. Privalomj reikm valstybms turintys standartai
tvirtinti 1948 m. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, 1950 m. ET mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje, taip pat 1966 m. JTO Pilietini ir politini teisi pakte.
Nagrinjami dokumentai yra LR Seimo ratifikuoti, tad turi Lietuvos Respublikos teritorijoje
privalomj teisin status. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos
Respublikos teisins sistemos dalis. Tai reikia, kad Lietuvos sudarytos tarptautins sutartys, kurias
ji pasira ir kurios Seimo buvo ratifikuotos, tampa sudedamja Lietuvos teiss dalimi ir turi bti
taikomos kaip ir kiti Lietuvos statymai. J nuostatos teiss altini lygmeniu atitinka statym
lygmen, kadangi 1999 m. birelio 22 d. Lietuvos Respublikos sutari statymo Nr. VIII1248 8
straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ratifikuoja Lietuvos
Respublikos Seimas statymu, o pagal io statymo 11 straipsnio 2 dal, Jei sigaliojusi ratifikuota
LR tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu LRstatymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios
sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos LR tarptautins
sutarties nuostatos. LR BVK 4 str nustato: Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato
kitokias taisykles negu iame Kodekse idstytosios, taikomos tarptautins sutarties taisykls. Kita,
mintu pagrindu iskirtina standart grup veikia tarptautinje geografijoje iimtiniu
rekomendaciniu pobdiu. Rekomendacinio pobdio standartai pateikia elgesio, veiklos ir kitokius
pagrstus pasilymus, kuriais rekomenduojama pasinaudoti (pvz., Europos kalinimo staig
taisykls). Btina paymti neabejotinai nauding, nesumenkinant akt reikms rekomendacini
norm pobd, leidiant, vykdant penitencin reform bei atsivelgiant valstybs ekonomin
bkl, politin krypt ir kultrin tradicij, pasirinkti prioritetines kryptis. i klasifikacija
reikminga tuo, kad nusako skirting norm, princip, bendr nuostat, konkrei standart
gyvendinimo bdus. Pagal specializacij standartai iskirti bendruosius ir specialiuosius.
Bendrojo pobdio standartai nra specialiai skirti elgesiui su nuteistaisiais reglamentuoti. Tai grup
standart, kuri sudaro atskiri kit srii standartai, susij ir galintys turti takos nustatomiems
srities standartams (pvz., mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija). Specializuot standart
grups tikslas nustatyti elgesio su nuteistais asmenimis standartus. Standart klasifikavimo pagal
specializacij praktin reikm ta, kad nustatant elges su nuteistaisiais asmenimis btina vadovautis
ne tik specialiais tarptautiniais standartais nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teiss
paeidjais srityje, bet ir kitomis tarptautinmis sutartimis mogaus teisi apsaugos srityje.
Nagrinjamj standart grup galima taip pat klasifikuoti, atsivelgiant teritorinio veikimo
apimt, dvi grupes: universals (pasauliniai) ir regioniniai elgesio su nuteistaisiais standartai.
Universals standartai tai JTO, o regioniniai ET arba kit tarptautini regionini organizacij
sukurti ir priimti standartai. Pavyzdiui, JTO Tipins minimalios elgesio su kaliniais taisykls yra
pasaulinio masto universalus dokumentas, o visos Europos Tarybos Ministr Komiteto
rekomendacijos ir rezoliucijos dl elgesio su nuteistaisiais skirtos Europos regionui. Kita
tarptautini elgesio su nuteistaisiais standart klasifikacija gali bti sudaryta, atsivelgiant teiss
subjektus (dalyvius), kuriems skirti standartai. Pirmajai grupei galima priskirti standartus, kurie
nustato nuteistj asmen bei j atskir kategorij teisin padt ir elgesio su jais normas ir
rekomendacijas (pvz., lygtinai nuteist asmen, recidyvist, moter, nepilnamei,). Kitai grupei
galima priskirti standartus, skirtus profesinms pataisos institucij grupms (gydytojams,
socialiniams darbuotojams, kitiems pareignams). ios grups standartus galima aptikti,
120

pavyzdiui, Europos kalinimo staig taisyklse arba Europos Tarybos Ministr Komiteto
rekomendacijoje Nr. R(97)12 Dl personalo, susijusio su sankcij ir priemoni vykdymu.
Tarptautini elgesio su nuteistaisiais akt sistema tai tarptautini akt, skirt nusikalstamumo
kontrolei, sistemos dalis, kuri nustato elgesio ioje srityje standartus. Remiantis atlikta klasifikacija,
galiojani tarptautini elgesio su nuteistaisiais akt sistemai galima priskirti iuos Jungtini
Taut Organizacijos priimtus universalius (privalomus ir rekomendacinio pobdio)
tarptautinius aktus:
I. Bendrojo pobdio aktai:
1) Visuotin mogaus teisi deklaracija (1948 m.);
2) Vaiko teisi deklaracija (1959 m.);
3) Tarptautin konvencija dl vis form rasins diskriminacijos
panaikinimo (1965 m.);
4) Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas (1966 m.);
5) Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (1966 m.);
6) Protikai atsilikusi asmen teisi deklaracija (1971 m.);
7) Invalid teisi deklaracija (1975 m.);
8) Religija ar sitikinimais pagrsto vis form nepakantumo ir diskriminacijos panaikinimo
deklaracija (1981 m.).
II. Specializuoti aktai:
1) Tipins minimalios elgesio su kaliniais taisykls (1955 m.);
2) Deklaracija dl vis asmen apsaugos nuo kankinim ir kitoki iauri, nemonik ar
eminani orum elgesio ar baudimo ri (1975 m.);
3) Teistvarkos apsaugos pareign elgesio kodeksas (1979 m.)
4) Medicinins etikos, skirtos medicinos darbuotojams, ypa gydytojams, principai, apsaugantys
kalintuosius arba sulaikytus asmenis nuo kankinim ir kit iauri, nemonik arba eminani
orum elgesio ar baudimo ri (1982 m.);
5) Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim (1984
m.);
6) Priemons, utikrinanios nuteist mirties bausme asmen teisi apsaug (1984 m.);
7) JT standartins minimalios nepilnamei teisenos gyvendinimo taisykls (Pekino taisykls)
(1985 m.);
8) Princip, kuriais siekiama apsaugoti nesvarbu kokia forma suimtus ar kalinamus asmenis,
svadas(1988m);
9) JT elgesio su kaliniais usienieiais rekomendacijos (1985 m.);
10) JT nepilnamei, i kuri atimta laisv, apsaugos taisykls (Havanos taisykls) (1990 m.);
11) JT standartins minimalios taisykls dl priemoni, nesusijusi su laisvs atmimu (Tokijo
taisykls) (1990 m.);
12) JT nepilnamei nusikalstamumo prevencijos gairs (Rijado gairs) (1990 m.);
28. Tarptautinis bendradarbiavimas elgesio su kaliniais klausimais
13) Jungtini Taut pagrindiniai elgesio su nuteistaisiais principai (1990 m.).
Kadangi LR yra Europos Tarybos nar, svarbi reikm gauna laipsnikas europini kriminalini
bausmi vykdymo organizavimo ir teisinio reguliavimo standart gyvendinimas. Dokumentai,
kurie nustato europinius elgesio su kaliniais standartus, yra ie:
1) Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (1950 m.);
2) Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur nemonik ar eminant elges ar baudim
(1987 m.);
3) ET Ministr Komiteto rezoliucija (62)2 dl kalini rinkimini, civilini ir socialini teisi
Rekomendacija 195;
4) ET Ministr Komiteto rezoliucija (73)17 dl trumpam terminui nuteist suaugusi nusikaltli;
5) ET Ministr Komiteto rezoliucija (75)25 dl darbo kaljimuose;
121

6) ET Ministr Komiteto rezoliucija (76)2 dl elgesio su ilgam terminui nuteistais kaliniais;

7) ET Ministr Komiteto rezoliucija (78)62 dl nepilnamei nusikalstamumo ir socialini
permain;
8) ET Ministr Komiteto rekomendacija Nr. R(82)16 valstybms narms dl kalini atostog;
9) ET Ministr Komiteto rekomendacija valstybms narms dl kalinimo ir elgesio su pavojingais
kaliniais;
10) ET Ministr Komiteto rekomendacija valstybms narms dl kalinam usieniei;
11)ET Ministr Komiteto rekomendacija Nr. R(87)3valstybms narms dl Europos kalinimo
staig taisykli;
12) ET Ministr Komiteto rekomendacija valstybms narms dl socialins reakcijos
nepilnamei nusikalstamum;
13) ET Parlamentins Asambljos rekomendacija (1988) dl bendros Europos sveikatos politikos
ukertant keli AIDS plitimui kaljimuose;
14) ETs Ministr Komiteto rekomendacija valstybms narms dl mokslo kaljimuose;
15) ET Parlamentins Asambljos rekomendacija 1116 (1989) dl AIDS ir mogaus teisi;
16) ET Ministr Komiteto rekomendacija valstybms narms dl Europos bendruomens sankcij ir
priemoni taisykli;
17) Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija valstybms narms dl kalinimo ir
kriminologini aspekt, susijusi su ukreiamj lig, skaitant AIDS, ir kitomis sveikatos
problemomis, kontrols kaljimuose;
18) ET Parlamentins Asambljos rekomendacija dl kalinimo slyg Europos Tarybos valstybse
narse;
19) ET Ministr Komiteto rekomendacija valstybms narms dl personalo, susijusio su sankcij ir
priemoni vykdymu;
20) ET Ministr Komiteto rekomendacija valstybms narms dl etini ir organizacini sveikatos
apsaugos aspekt kaljimuose;
21) ET Ministr Komiteto rekomendacija valstybms narms dl kaljim perpildymo ir kaljim
populiacijos padidjimo;
22) ET Parlamentins Asambljos Rekomendacija dl motin ir kdiki kaljime.
26.4 Pagrindinis tarptautini elgesio su nuteistaisiais, kuriems taikytos priemons,
nesusijusios su laisvs atmimu, standart turinys
Susirpinusi dl nuolat didjanio kalini skaiiaus ir laisvs atmimo viet perpildymo, taip pat
atsivelgdama efektyvios nusikalstamumo prevencijos tikslus, tarptautin bendrija (ypa
paskutiniame XX a. deimtmetyje) msi priemoni mainti laisvs atmimo bausms taikymo
mast bei skatinti laisvs atmimui alternatyvi priemoni (taip pat ir probacijos) taikym.
Klausimai, susij su alternatyvomis laisvs atmimo bausmei, aktyviai buvo svarstomi 1985 m.
etajame Jungtini Taut kongrese dl nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais,
kurio metu buvo priimta Atuntoji rezoliucija dl alternatyv laisvs atmimo bausmei, taip pat
Septintajame Jungtini Taut kongrese dl nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teiss
paeidjais, kurio metu buvo priimta eioliktoji rezoliucija dl kalini skaiiaus mainimo,
alternatyv laisvs atmimo bausmei ir teiss paeidj socialins integracijos. Svarbiausias iuos
klausimus reglamentuojantis universalaus pobdio tarptautinis dokumentas 1990 m. vykusio
Atuntojo Jungtini Taut kongreso dl nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teiss paeidjais
rekomendacijos pagrindu priimta Jungtini Taut Generalins Asambljos rezoliucija Nr. 45/110,
kuria patvirtintos Jungtini Taut standartins minimalios su laisvs atmimu nesusijusi priemoni
taisykls (vadinamosios Tokijo taisykls). Valstybms JTO narms, gyvendinanioms tarptautini
akt elgesio su nuteistaisiais, kuriems taikytos priemons, nesusijusios su laisvs atmimu,
standartus, taisyklse rekomenduojama vadovautis iais principais:
1) utikrinti aktyv visuomens dalyvavim visose nagrinjam priemoni taikymo stadijose;

122

2) nustatyti tinkam santyk tarp nusikaltli ir j auk teisi, visuomens saugumo interes ir
nusikaltim ukardymo;
3) tarptautinius standartus panaudoti atsivelgiant alies nacionalinius ypatumus ir baudiamosios
justicijos tikslus;
4) turti iplst alternatyvi laisvs atmimui priemoni sra, kad bt galima lanksiai reaguoti
padarytos nusikalstamos veikos pobd ir sunkumo laipsn, i veikl padariusiojo asmenyb ir
visuomens interesus;
5) maiausiai kitis alternatyvi laisvs atmimui priemoni taikymo proces.
JTO Tipins minimalios priemoni, nesusijusi su laisvs atmimu, taisykls rekomenduoja ias
alternatyvias laisvs atmimui priemones:
1) odines sankcijas: perspjim, spjim;
2) slygin atleidim nuo baudiamosios atsakomybs;
3) civilini teisi apribojim;
4) ekonomines sankcijas ir pinigines bausmes (baudas);
5) turto konfiskavim arba teiss nuosavyb atmim;
6) turto nukentjusiajam grinim arba kompensavim;
7) lygtin nuteisim arba bausms vykdymo atidjim;
8) lygtin paleidim i laisvs atmimo viet skiriant teismo kontrol;
9) vieuosius darbus;
10) pasiuntim pataisos staig, kurioje bausm atliekama tiktai dien;
11) nam aret;
12) bet koki kit, nesusijusi su laisvs atmimu, priemon;
13) anksiau ivardyt priemoni derin.
Kad nereikt realios laisvs atmimo bausms ir padti nuteistiesiems primus nuosprend kuo
greiiau grti normal gyvenim visuomenje, jiems gali bti taikomos ios priemons:
1) neskyrimas realios laisvs atmimo bausms, bet siuntimas pataisos staig, kurios paskirtis
nra kalinimas;
2) neskyrimas realios laisvs atmimo bausms dl to, kad teisiamasis dirba arba mokosi;
3) atleidimas nuo realios laisvs atmimo bausms dl pasiadjimo;
4) laisvs atmimo bausms laiko sumainimas;
5) malons suteikimas.
Tam tikri reikalavimai taikomi ir elgesio su nuteistaisiais reimui (bausms ar priemons vykdymo
slygoms). Vykdant priemones, nesusijusias su laisvs atmimu, gali bti taikomi vairs metodai ir
formos: individualus darbas, grupin terapija, programos pagal gyvenamj viet, specialus elgesys
su skirting kategorij nuteistaisiais. Elgesio su nuteistaisiais, kuriems taikomos alternatyvios
laisvs atmimui priemons, metod ir form parinkimas priklauso nuo i asmen biografijos,
asmenybs, polinki, protinio isivystymo, vertybi sistemos, aplinkybi, lmusi nusikalstamos
veikos padarym. Taikant atitinkamas priemones ir formas gali bti traukta visuomen.
Nuteistajam paeidus slygas, kuriomis taikoma alternatyvi laisvs atmimui priemon, ji gali bti
pakeista kita arba panaikinta. Toks sprendimas gali bti priimtas tik nuodugniai ityrus paeidimo
aplinkybes ir kitus su juo susijusius faktus. Pirmiau reikia pamginti pakeisti su laisvs atmimu
nesusijusios taikomos priemons turin arba pereiti prie kitos su laisvs atmimu nesusijusios
priemons. Tik inaudojus ias galimybes galima pereiti prie laisvs atmimo. Tokijo taisykls
rekomenduoja skatinti visuomens dalyvavim taikant laisvs atmimui alternatyvias priemones ir
vertinant dalyvavim kaip socialini ryi stiprinim tarp nuteistojo, jo eimos ir visuomens.
Btina reguliariai organizuoti konferencijas, seminarus ir kitas masines priemones, kurios padt
visuomenei suvokti jos dalyvavimo, taikant alternatyvias laisvs atmimui priemones, btinum.
Tam btina panaudoti visuomens informavimo priemones. gyvendinant mintas priemones gali
dalyvauti savanoriai, bet btina atsivelgti j polinkius ir interesus bei juos tinkamai parengti iam
darbui. Savanoriai gali teikti nuteistiesiems ir j eimos nariams reikiam pagalb. Pagrindinis
123

aptariamos srities regioninio pobdio tarptautinis dokumentas Europos Tarybos Ministr

komiteto rekomendacija, kuria patvirtintos Europos taisykls dl visuomeninio pobdio sankcij ir
priemoni (toliau Europos taisykls). i taisykli tikslai i esms atkartoja Tokijo taisyklse
nurodytus tikslus, taiau jose pabriama ne vien formali taisykli paskirtis (tikslai), bet ir
pagrindiniai j turinio principai:
1) tvirtinti daugel standart, kurie leist statym leidjams bei atsakingoms institucijoms teisingai
ir efektyviai taikyti visuomeninio pobdio sankcijas ir priemones
2) pateikti Valstybms narms bazinius kriterijus, kurie utikrint, kad visuomeninio pobdio
sankcij ir priemoni sukrimas ir naudojimas galt bti derinamas su garantijomis, nukreiptomis
prie pavoj, kad gali bti paeistos pagrindins teiss paeidj mogaus teiss, patenkanios
toki sankcij ir priemoni srit. Btina utikrinti, kad i sankcij bei priemoni taikymas
neskatint piktnaudiavimo, kuris, pavyzdiui, galt kilti dl j panaudojimo tam tikr socialini
grupi nenaudai. Turi bti visapusikai apsvarstyta toki sankcij ir priemoni socialin nauda ir
ala, taip pat potencialus j keliamas ar dl j galintis kilti pavojus.
3) siekiant utikrinti, kad visuomeninio pobdio sankcij bei priemoni gyvendinimas dert su
visomis nustatytomis slygomis ir pareigojimais ir taip suteikti pasitikjim nustatytomis
slygomis bei pareigojimais, pasilyti aikias elgesio taisykles u gyvendinim atsakingam
personalui, taip pat visiems i veikl sitraukusiems bendruomens nariams. Btina atsivelgti
teiss paeidim ir reakcij j, taip pat teiss paeidjo asmenyb ir sugebjimus. Kitas svarbus
regioninio pobdio tarptautinis dokumentas Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija
Nr. R(99)22 Dl kaljim perpildymo bei kaljim populiacijos mainimo. ioje rekomendacijoje
pabriamas btinumas sprsti su kaljim perpildymu susijusias problemas, pateikiamas
pavyzdinis laisvs atmimui alternatyvi priemoni sraas, formuluojami kai kurie pavyzdiniai
pareigojimai kriminalins justicijos sistemoje dirbantiems pareignams. Rekomendacijoje
nurodoma, kad nubaudimo pagrindai turi bti nustatomi inter alia atsivelgiant poreik sumainti
laisvs atmimo naudojim, iplsti visuomeninio pobdio sankcij ir priemoni naudojim bei
naudoti nukreipimo priemones, tokias kaip mediacija ar kompensavimas aukai.
26.5 Pagrindinis tarptautini elgesio su nuteistaisiais laisvs atmimu standart turinys.
Tipins minimalios elgesio su kaliniais taisykls ir Europos kalinimo staig taisykls, j
reikm tarptautinio bendradarbiavimo alims
Didioji elgesio su nuteistaisiais laisvs atmimu tarptautini standart dalis sutelkta JTO priimtose
Tipinse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklse (1955 m.). Pateiksime pagrindines io
tarptautinio akto
nuostatas. Pagrindines nagrinjam tarptautini standart nuostatas galima suskirstyti ias penkias
grupes:
1) nuteistj laisvs atmimu klasifikavimo pagal grupes ir ris
organizavimas;
2) laisvs atmimo bausms atlikimo mikrosocialini slyg sudarymas;
3) bausms atlikimo reimo laisvs atmimo vietose organizavimas;
4) asmen, nuteist laisvs atmimu, darbo ir profesinio mokymo organizavimas;
5) aukljamojo poveikio nuteistiesiems organizavimas;
6) privalomas elgesys su kaliniais (dar nenuteisti laisvs atmimu suimtieji laikomi atskirai nuo
nuteistj laisvs atmimu ir pan.).
Nuteistj laisvs atmimu klasifikavimas pagal grupes ir ris tai i asmen suskirstymas
atsivelgiant j lyt, ami ir kitus poymius norint organizuoti diferencijuot bausms vykdym.
Klasifikacijos tikslas sudaryti slygas laisvs atmimo bausms tikslams pasiekti. Nuteistj
laisvs atmimu klasifikavimo pagal grupes paskirtis suskirstyti nuteistuosius kategorijas,
kurias atsivelgiant bt galima nustatyti laisvs atmimo viet sistemos struktr. i nuteistj
klasifikacija tvirtinama baudiamajame statyme. Nuteistj laisvs atmimu klasifikavimas pagal
ris papildo i asmen klasifikavim pagal grupes. Ji atliekama nuteistj laisvs atmimu
124

bausms atlikimo metu ir siejama su j elgesiu bei kitomis aplinkybmis. i antroji klasifikacija yra
paangaus laisvs atmimo bausms vykdymo pagrindas ir tvirtinama penitencinje teisje.
Pagrindini tarptautini standart rekomendacij, organizuojant anksiau apraytas klasifikacijas,
esm yra ta, kad:
1) kaip klasifikavimo kriterijus siloma imti lyt (vyrus ir moteris btina laikyti atskirai), ami
(nepilnameiai laikomi atskirai nuo suaugusij), teistumas (recidyvistai laikomi atskirai nuo
nuteistj laisvs atmimu pirm kart), privalom elges su kaliniais (dar nenuteisti laisvs
atmimu asmenys laikomi atskirai nuo nuteist ia bausme asmen ir t. t.);
2) klasifikavimo sistema turi bti pakankamai lanksti, kad bt galima kiekvien klasifikuot
nuteistj grup sisti tinkam darbui su ja atskir penitencin staig arba ios staigos izoliuot
skyri;
3) klasifikavimu siekiama atskirti nuteistuosius nuo t nuteistj, kurie dl savo nusikalstamos
praeities ir neigiam charakterio savybi gali daryti neigiam tak kitiems nuteistiesiems, taip pat
norint suskirstyti nuteistuosius kategorijas, kurios palengvint j integravim visuomen;
4) kiekvienoje penitencinje staigoje btina turti sistem lengvat ir iekoti vairi elgesio su
vairiomis nuteistj kategorijomis metod, kad bt galima skatinti juos gerai elgtis, ugdyti j
atsakomybs jausm, suinteresuoti pasitaisyti ir bendradarbiauti su administracija. Laisvs atmimo
bausms atlikimo mikrosocialini slyg organizavimo tarptautini elgesio su nuteistaisiais laisvs
atmimu standart grup nustato reikalavimus organizuojant:
1) nuteistj aprpinim gyvenamosiomis patalpomis;
2) nuteistj asmens higien;
3) aprpinim apranga ir patalyne;
4) maitinim;
5) manktinimsi ir sport;
6) sveikatos prieir.
Nuteistj aprpinimo gyvenamosiomis patalpomis tarptautiniai standartai numato:
1) jeigu yra slygos, kiekvien nuteistj, norint utikrinti jo saugum, nakiai apgyvendinti
kameroje vienutje arba atskirame kambaryje;
2) jeigu toki slyg nra, tai prie apgyvendinant nuteistj bendroje kameroje ar kambaryje,
btina nuodugniai atrinkti nuteistuosius, kad jie galt kartu gyventi, taip pat utikrinti j nuolatin
prieir nakties metu;
3) patalp, kuriose gyvena ir dirba nuteistieji, langai turi bti sukonstruoti taip, kad patekt oro ir
bt galima skaityti ir dirbti prie natralios dienos viesos arba dirbtinio apvietimo nepaeidiant
aki;
4) btina utikrinti sanitarijos slygas, kad tualetu nuteistieji galt pasinaudoti varioje aplinkoje;
5) piri ir du skaiius turi bti pakankamas, kad kiekvienas nuteistasis jais galt naudotis, kiek
to reikalauja (atsivelgiant geografin vietov ir met laik) bendroji higiena;
6) visos patalpos, kuriomis naudojasi nuteistieji, turi bti varios.
Nuteistj laisvs atmimu asmens higienai taikomi ie tarptautiniai standartai:
1) i nuteistj btina reikalauti, kad jie visuomet bt vars, sudarant jiems slygas nuolat
naudotis vandeniu ir tualetiniais reikmenimis;
2) kad nuteistj ivaizda bt tvarkinga, jiems turi bti sudarytos slygos priirti savo ukuosen
ir barzd, leisti vyrams reguliariai naudotis kirpjo paslaugomis.
Nuteistj aprpinimo apranga ir patalyne tarptautiniai standartai yra ie:
1) jeigu nuteistieji neturi teiss turti sav civili drabui, jiems turi bti iduodama apranga,
atitinkanti met laik; ji neturi j eminti ar eisti;
2) apranga turi bti vari ir tinkama dvti, pagal higienos reikalavimus reguliariai skalbiama;
3) jeigu nuteistiesiems leidiama dvti nuosavus civili drabuius, jie turi bti vars ir tinkami
dvti;

125

4) kiekvienam nuteistajam turi bti suteikta individuali miegamoji vieta (lova) ir patalyn; ji turi
bti reguliariai keiiama ir tinkama naudoti.
Nuteistj maitinimo tarptautiniai standartai numato:
1) kad maist nuteistieji turi gauti pagal fiziologines mitybos normas ir prastiniu laiku;
2) maistas turi bti reikiamos kokybs, gerai paruotas ir tinkamai patiektas;
3) kiekvienam nuteistajam turi bti prieinamas geriamasis vanduo. Tarptautiniai standartai, taikomi
nuteistj manktinimuisi ir sportui, yra ie:
1) nuteistieji, kurie neuimti darbu gryname ore, turi teis kiekvien dien, jeigu leidia oro slygos,
manktintis penitencins staigos kieme;
2) nuteistiesiems, kuri fizin bkl yra gera, turi bti leista manktintis gryname ore ir organizuoti
sportinius aidimus. Tam turi bti rengtos sporto aiktels, nupirkti sportiniai renginiai ir
reikiamas sportinis inventorius.
Nuteistj sveikatos prieiros tarptautiniai standartai numato:
1) kiekviena penitencin staiga turi turti ne maiau kaip po vien medicinos specialist, turint
psichiatrijos ini;
2) nuteistj sveikatos prieira turi atitikti visuomens sveikatos prieiros reikalavimus,
kalinimo staigoje turi veikti psichiatrijos tarnyba, kurioje bt galima gydyti psichikai nesveikus
nuteistuosius;
3) serganius nuteistuosius, kuriems reikalinga medicinos specialisto pagalba, btina perkelti tam
skirtas specialias staigas arba ligonines;
4) penitencins ligonins turi bti aprpintos pakankama medicinos ranga, priemonmis, vaistais,
jose turi dirbti kvalifikuotas medicinos personalas;
5) penitencinse staigose, kuriose bausm atlieka moterys, turi
bti specialios patalpos, kuriose bt teikiama reikiama pagalba nioms nuteistosioms ir
gimdyvms;
6) jeigu nuteistosioms motinoms leidiama turti su savimi naujagimi, tai tokiose penitencinse
staigose turi bti organizuoti lopeliai, kuriuose dirbt kvalifikuoti specialistai;
7) btina patikrinti kiekvieno nuteistojo sveikat, ar jis neserga fizine ar protine liga, taip pat
izoliuoti nuo kit nuteistuosius, serganius infekcinmis ligomis. Btina nustatyti, ar nuteistieji
neturi fizini arba protini sveikatos sutrikim, kurie trukdyt j pataisos procesui, ir ar jie gali
dirbti;
8) nuteistj sveikatos fizine ir psichine bkle privalo rpintis gydytojas, jis kiekvien dien turi
priimti besiskundianiuosius negalavimais arba lankyti visus serganiuosius;
9) jeigu gydytojas nustato, kad nuteistojo fizin ar psichin pusiausvyra yra paeista ir to prieastis
yra kalinimo slygos, jis apie tai turi informuoti penitencins staigos vadov;
10) gydytojas privalo tikrinti penitencins staigos mikrosocialines slygas ir apie trkumus
informuoti staigos vadov, kuris turi imtis reikiam priemoni.
Bausms atlikimo reimo laisvs atmimo vietose organizavimas.
Ypa svarbi reikm nacionalini penitencini sistem tobulinimui turi tarptautiniai elgesio su
nuteistaisiais laisvs atmimu standartai, taikomi ios bausms vykdymo (atlikimo) reimui. i
tarptautini standart nuostatos yra tokios:
1) penitencins staigos reim reikia organizuoti taip, kad nebt nutraukti nuteistj pozityvs
socialiniai ryiai. Dl to nuteistiesiems reikia leisti reguliariai bendrauti su eimos nariais ir
teigiamos reputacijos artimaisiais;
2) nuteistiesiems leidiama skaityti laikraius ir urnalus arba penitencins sistemos leidinius,
klausytis radijo, dalyvauti paskaitose arba naudotis kitais teistais informacijos gavimo bdais ir
priemonmis;
3) jeigu nuteistasis mirta, sunkiai suserga arba sueidiamas, arba perkeliamas psichiatrin
staig, btina nedelsiant informuoti jo sutuoktin arba artimiausius giminaiius, arba asmen, kur
nurodo nuteistasis;
126

4) nuteistiems laisvs atmimu usienieiams turi bti utikrinta galimyb palaikyti ryius su j
valstybi diplomatinmis ir konsulinmis atstovybmis;
5) penitencini staig reimas turi bti toks, kad nuteistj gyvenimo (laikymo) slygos kuo
maiau skirtsi nuo gyvenimo laisvje slyg. Elgiantis su nuteistaisiais reikia pabrti ne j
atskyrim nuo visuomens, o tai, kad jie ir toliau lieka visuomens nariais. Siekiant nuteistj
grinti visuomen, kiekvienoje penitencinje staigoje turi dirbti socialiniai darbuotojai. darb
traukiama visuomen, palaikomi ryiai su nuteistj eimomis;
6) btina imtis priemoni, kad nuteistieji galt isaugoti kuo daugiau teisi, atitinkani statymus
ir nuosprendio slygas, susijusi su pilietiniais ir civiliniais interesais bei socialiniu aprpinimu ir
lengvatomis.
Dalis tarptautini standart nuostat yra skirta penitencini staig reimo utikrinimo
priemonms:
1) turi bti palaikoma grieta drausm ir vidaus tvarka, nustatant tiktai tuos apribojimus, kurie
btini nuteistj prieirai utikrinti ir tam, kad nuteistieji laikytsi jiems nustatyt elgesio
taisykli;
2) statymu arba kitu aktu btina nustatyti elges, kuris vertinamas kaip drausms paeidimas;
nuobaud ris ir j vykdymo trukm; pareignus, kurie turi teis skirti nuobaudas;
3) nuteistasis neturi bti baudiamas jo neinformavus apie padaryt nusiengim, kuriuo jis
kaltinamas, ir nedavus galimybs nuteistajam gintis;
4) draudiama skirti nuobaudas, susijusias su fizinmis bausmmis, udaryti nubaustj ankt
kamer, naudoti iaurias, nemonikas ar eminanias mogaus orum priemones.
Asmen, nuteist laisvs atmimu, darbo ir profesinio mokymo organizavimas.
Svarbi reikm elgesiui su nuteistaisiais laisvs atmimu
turi tarptautiniai standartai, teikiantys rekomendacijas i asmen darbo
ir profesinio mokymo klausimais:
1) nuteistj darbas neturi jiems sukelti kani;
2) nuteistieji turi bti traukiami darb atsivelgiant gydytojo nustatytas
j fizines ir protines galimybes;
3) nuteistiesiems reikt duoti dirbti kvalifikuot darb, kad gyt kvalifikacij galt pritaikyti
dorai dirbdami paleisti i penitencins staigos;
4) nuteistiesiems turi bti suteikta galimyb pasirinkti darb, jeigu tai neprietaraus penitencins
staigos valdymo reikalavimams ir vidaus tvarkai;
5) kad nuteistieji priprast prie vienod darbo organizavimo reikalavim, nuteistj darbo
organizavimas ir metodai kiek galima labiau turi atitikti darbo laisvje slygas;
6) nuteistj interesai ir profesinis parengimas neturi priklausyti nuo penitencins staigos
gamyboje gaunamo pelno;
7) dirbantiems nuteistiesiems turi bti taikomos tokios pat saugumo technikos ir sveikatos apsaugos
taisykls, kokios taikomos laisvje dirbantiems asmenims;
8) nuteistj darbo laik btina suskirstyti taip, kad jie turt ne maiau kaip vien poilsio dien per
savait ir turt pakankamai laiko mokytis bei usiimti kita pozityvia veikla, reikalinga jiems
pasitaisyti;
9) u savo darb nuteistieji turi gauti teising atlyginim, kurio dal galt panaudoti, pirkdami
btiniausi reikmen, dal isisti eimai, dal palikti saugoti penitencins staigos administracijai,
kuri ji grint juos paleidiant i penitencins staigos.
Dar viena elgesio su nuteistaisiais laisvs atmimu tarptautini standart
grup standartai, reglamentuojantys aukljamojo poveikio nuteistiesiems organizavim:
1) kiekviena penitencin staiga turi turti bibliotek, kuria galt naudotis vis kategorij
nuteistieji;

127

2) penitencinse staigose, kuriose yra gana daug vieno tikjimo nuteistj, reikia turti kvalifikuot
kulto tarnautoj arba leisti jam reguliariai lankytis staigoje ir nuteistiesiems atlikti religines apeigas
bei kalbtis su nuteistaisiais religiniais klausimais;
3) kiekvienas nuteistasis, kiek tai manoma, turi turti galimyb tenkinti savo religinius poreikius;
4) kad pasiekt nuteistj pataisos tiksl, penitencin staiga turi panaudoti visas pataisos,
aukljamosios, moralins ir kitos pagalbos ris, kuriomis ji disponuoja;
5) elgesys su nuteistaisiais turi ugdyti juose savo asmenybs verts jausm ir asmenins
atsakomybs suvokim;
6) atvykus nuteistajam penitencin staig ir painus jo asmenyb, turi bti parengta darbo su juo
programa, kurioje bt atsivelgta nuteistojo individualius poreikius, sugebjimus ir polinkius;
7) nuteistiesiems turi bti suteikta galimyb tsti paintin mokymsi, taip pat ir religijos srityje;
8) nuteistiesiems btina suteikti galimyb turti laisvo laiko ir usiimti kultrine veikla.
1987 m. vasario 12 d. ET Ministr komiteto rekomendacija Nr. R(87)3 ir aikinamuoju
memorandumu Strasbre priimtos Europos kalinimo staig taisykls. Europos kalinimo staig
taisykls yra perirtas ir papildytas JTO Tipini minimali elgesio su kaliniais taisykli variantas,
pritaikytas Europos regionui. Kaip ir JTO Tipins minimalios elgesio su kaliniais taisykls, Europos
kalinimo staig taisykls neturi tarptautinje teisje privalomojo valstybms teisinio statuso, taiau
jos tiesiogiai arba netiesiogiai skatina auktesnius standartus ir tvirtina minimalias humanikas ir
padorias elgesio su kalintais asmenimis slygas. Pagrindiniai Europos kalinimo staig taisykli
principai skelbia, kad laisvs atmimas turi vykti tokiomis materialinmis ir moralinmis
slygomis, kurios utikrina pagarb mogaus orumui (1 taisykl). Su kalintais asmenimis turi bti
elgiamasi taip, kad bt isaugota j sveikata ir savigarba, ir, kiek leidia bausms trukm, ugdoma
j atsakomyb bei tie poiriai ir spdiai, kurie jiems geriausiai galt padti sugrti visuomen
ir, ijus laisv, tapti gerbianiais statymus ir usidirbaniais pragyvenimui pilieiais (3 taisykl).
67 taisyklje nurodyta, kad pataisos tiksl ir reimo gyvendinimas reikalauja individualaus
prijimo bei atitinkamai lanksios skirstymo sistemos, todl kalinius reikt laikyti skirtingose
staigose arba j padaliniuose, kad kiekvienam bt utikrinta individuali elgesio ir mokymo
programa. Reikia siekti, kad kaliniai bt laikomi atviro tipo staigoje arba utikrinti jiems slygas
pakankamai danai turti kontakt su iors pasauliu. Kaliniams usienieiams suteikti galimybes
palaikyti ryius su savo tautybs monmis, esaniais laisvje. 68 taisykl rekomenduoja, kad
primus kalin ir susipainus su kiekvieno kalinio, kuriam paskirtas atitinkamas bausms laikas,
asmenybe, turi bti kiek galima greiiau sudaryta jo laikymo atitinkamoje staigoje programa,
paremta informacija apie individualius poreikius, sugebjimus ir polinkius bei ryius su giminmis.
77 taisykl atkreipia dmes tai, kad kiekvienoje staigoje turi bti sukurta iuolaikin vietimo
programa, kuri leist visiems kaliniams gyvendinti individualius poreikius ir siekius. Toki
program tikslas turt bti skmingas socialins adaptacijos perspektyv, kalini morals bei
pair ir j savigarbos tobulinimas. 78 taisykl rekomenduoja vietim vertinti kaip reimo veikl,
turini tok pat status bei naudojani tuos paius atlyginimo principus kaip darbas, jeigu jis
vykt prastu darbo laiku ir bt patvirtintos individualios pataisos programos dalis. 70 taisykl
paymi, kad primus kalin kalinimo staig, kiek galima greiiau reikt pradti kalini rengim
ieiti laisv. 8789 taisyklse nustatyta, kad siekiant palengvinti kalini sugrim visuomen,
eim, darb, turi bti sukurtos specialios procedros, numatytos veiklos kryptys. Reikt imtis
priemoni, utikrinani kalini grimo visuomen laipsnikum. Kalinimo staigos
administracija turt glaudiai bendradarbiauti su socialinmis tarnybomis, padedaniomis
paleistiems kaliniams naujai sitvirtinti visuomenje, ypa daug dmesio skiriant eimai ir darbui.
ios taisykls pabria btinum imtis speciali priemoni, kurios padt grtantiems visuomen
kaliniams sitvirtinti tarp kit visuomens nari, padti sprendiant asmenines problemas.
Nuteistj laisvs atmimu darbas svarbus j resocializacijai ir skmingai socialinei adaptacijai
ijus laisv. Europos kalinimo staig taisyklse paymima, kad svarbu, kiek manoma, formuoti
darbo patirt ir kurti darbo slygas kiek galima panaesnes tas, kurios egzistuoja ioriniame
128

pasaulyje. Darbas kalinimo staigose turi ne tik atitikti bendruosius gamybos reikalavimus bei, esant
kontraktui, jo slygas, bet taip pat prisidti tobulinant patais ir mokym. 71 taisykls 1 ir 2
punktuose rekomenduojama darb kalinimo staigose vertinti kaip teigiam ugdymo, mokymo ir
staigos valdymo element, todl kaliniai, atsivelgiant j fizines ir dvasines bsenas, nustatomas
gydytojo, turt dirbti. 71 taisykls 3 punkte sakoma, kad kalinius reikia aprpinti tinkamu
naudingu darbu arba organizuoti jiems kit tiksling veikl, siekiant, kad jie bt uimti vis darbo
dien. 71 taisykls 4, 5, 6 punktuose rekomenduojama siekti, kad darbas palaikyt arba pltot
kalinio sugebjimus usidirbti pragyvenimui ijus laisv, taip pat kaliniams, ypa jauniems, gali
bti naudinga organizuoti profesin amat ugdym ir, atsivelgus reikiam profesin atrank bei
staigos administracinius ir disciplinos reikalavimus, kaliniams reikt suteikti galimyb pasirinkti
darbo veikl, kurioje jie nort dalyvauti. Svarbi viet Europos kalinimo staig taisyklse uima
kalintj materialinis buitinis aprpinimas ir medicininis aptarnavimas. Tai slygos, turinios
utikrinti normal nuteistojo asmens gyvenim laisvs atmimo vietoje. 64 taisykl teigia, kad
kalinimas jau pats savaime dl laisvs atmimo yra bausm, todl kalinimas neturi didinti kalini
kani, kurias jie patiria izoliuoti nuo visuomens. Kita, 65, taisykl byloja, jog btina imtis vis
galim priemoni, kad staigos organizavimo ir valdymo bdas padt utikrinti gyvenimo slyg
atitikim mogikojo orumo reikalavimus ir priimtus visuomens gyvenimo standartus, maint
aling kalinimo poveik bei skirtumus tarp gyvenimo laisvje ir kalinimo metu. Gerai organizuota
nuteistj buitis yra viena slyg veiksmingai taikyti pataisymo priemones nuteistiesiems. Europos
kalinimo staig taisykls taip pat numato reikalavimus pataisos staig pareignams. Taisyklse
rekomenduojama:
1. Kadangi kalinimo staigos personalas turi didel reikm tinkamam staigos darbo organizavimui
bei organizacini ir pataisos tiksl gyvendinimui, kalinimo staigos administracija turi skirti daug
dmesio taisykli, reguliuojani personalo elges, gyvendinimui (51 taisykl).
2. Kalinimo staigos personal reikia nuolat skatinti taikant tinkamas mokymo ir konsultavimo
procedras ir pozityv vadovavimo stili, siekiant humanik standart, stiprinti darbo efektyvum
ir atsakomybs jausm (52 taisykl).
3. Priimant darb arba po tam tikro praktinio darbo laikotarpio, personalui btina organizuoti
mokomuosius kursus, supaindinanius su j bendromis ir specifinmis pareigomis. Iklausius
kurs reikia ilaikyti teorinius ir praktinius testus. Tarnybos metu visas personalas turi palaikyti bei
tobulinti inias ir profesin meistrikum, lankydamas specialius mokomuosius kursus, kuriuos
organizuoja administracija. Btina imtis speciali priemoni rengiant darbuotojus, kuri profesin
meistrikum reikt tobulinti. viso personalo mokymo program turt bti traukti Europos
kalinimo staig taisykli ir Europos mogaus teisi konvencijos reikalavimai bei taikymo principai
(55 taisykl).
4. Administracija turi diegti specialias staigos organizavimo ir valdymo formas, kurios palengvint
ryius tarp vairi tarnautoj kategorij, siekiant utikrinti vairi tarnyb bendradarbiavim kalini
pataisos ir j resocializacijos klausimais (59 taisykl).
5. Personalas turi bti apmokytas specialios technikos tramdyti agresyvius kalinius (63 taisykls 2
punktas). Elgesio su nuteistais laisvs atmimu nepilnameiais standartai nustatyti jau mintose
1990 m. JTO Nepilnamei, i kuri atimta laisv, apsaugos taisyklse (Havanos taisyklse).
Taisykli tikslas yra nustatyti minimalius JTO priimtus netekusi laisvs nepilnamei apsaugos
standartus, kurie atitikt pagrindines mogaus teises ir laisves siekiant ivengti vis ri kalinimo
nepalanki padarini ir padti nepilnameiams sitraukti visuomens gyvenim. Havanos taisykls
yra vienas isamiausi dokument, numatani elgesio su laisvs netekusiais nepilnameiais
paeidjais standartus. Jie apima nepilnamei pataisos staig valdymo aspektus ir beveik visus
nepilnamei laisvs atmimo bausms vykdymo ir j globos paleidus aspektus.

129

27 TEMA
27.1 Bausmi vykdymo sistemos reformos teisin dalis
Po 1990 m., kai buvo atkurta Lietuvos valstybs Nepriklausomyb, Lietuvoje imta griauti tarybin
teiss sistem. Lietuva iki 1990 m. neturjo nei statym rengimo, nei originalios statym leidybos
patirties. Buvo galima perimti tarybin teiss sistem ir jos pagrindu kurti nacionalin teis. Pirmus
kelerius metus, atkrus Nepriklausomyb, madaug taip ir buvo daroma. Taiau tarybin teisin
sistema buvo labai jau neveiksminga, nepaslanki ir nelogika, todl, 1992 m. spalio 25 d. LR
piliei referendume primus LR Konstitucij, imta galvoti apie teisins sistemos, kurios sudtine
dalimi yra penitencin (bausmi vykdymo) sistema, teisin reform.
Vienas i svarbiausi visuomens udavini sukurti veiksming ir patikim sistem, kuri skatint
nusikaltus asmen keisti savo elges, kuris j atved prie nusikaltimo, ir siekti grti visuomen
visaveriu jos nariu, gerbianiu toje visuomenje priimtas elgesio normas. Taigi Lietuva, atkrusi
Nepriklausomyb, ikl tiksl reformuoti penitencin sistem taip, kad savo veiklos efektyvumu
bent priartt prie tobuliausiai veikiani ir realiausiai atitinkani tarptautinius reikalavimus
paangiausi penitencini sistem Europos ir Skandinavijos valstybse (Danija, vedija, Norvegija,
Suomija). Pagal 1990 m. gegus 8 d. statym Dl amnestijos atstaius Nepriklausom Lietuvos
valstyb i laisvs atmimo viet anksiau laiko buvo paleisti 132 nuteistieji, o 7 laisvs atmimo
bausms laikas sutrumpintas.
LR 1993 m. gegus 14 d. tapo Europos Tarybos nare.
LR Seimas 1993 m. gruodio 14 d. nutarimu Nr. I331 Dl Teisins sistemos reformos metmen ir
j gyvendinimo pritar Teisins sistemos reformos metmenims. io nutarimo 2-uoju punktu LR
Seimas pasil Vyriausybei iki 1994 m. kovo 10 d. pateikti Seimui konkrei Teisins sistemos
reformos gyvendinimo program, kurioje bt numatyta:
1) teisins sistemos reformos vykdymo etapai ir konkrets terminai;
2) statym ir kit normini akt, kuriuos btina parengti ir priimti gyvendinant teisins sistemos
reform, sraas, taip pat t statym bei kit normini akt primimo eilikumas;
3) kaip sukurti teisins sistemos reformai gyvendinti btin materialin technin baz, teisinink
rengimo, perkvalifikavimo ir j kvalifikacijos klimo program;
4) kitos organizacins priemons, btinos teisins sistemos reformai gyvendinti.
LR Seimas io nutarimo 3-iuoju punktu teisins sistemos reform gyvendinti paved Teisingumo
ministerijai. Teisins sistemos reforma turi bti gyvendinama evoliuciniu keliu, laipsnikai. Reikt
skirti du ios reformos etapus. Pirmuoju pereinamuoju etapu parengiama reformos teisin baz
(materialins teiss, proceso kodeksai ir kiti statymai), ruoiami specialistai, komplektuojami
kadrai, sukuriama btina finansin kin bei materialin baz. Antruoju etapu visikai pradeda
funkcionuoti pertvarkytos teisins ir sukurtos kitos naujos institucijos. Teisins sistemos reformos
metmenyse taip pat buvo raoma: Teisingumo ministerijos kompetencija ir veiklos sritis
ipleiamos. Kartu su dabartinmis funkcijomis jai perduodama laisvs atmimo bausms vykdymo
staig prieira, o primus BVK laisvs atmimo staigos ir laisvs atmimo bausms vykdymas.
Teisingumo ministrui suteikiama teis teikti kasacinius teikimus kasacinei instancijai dl
siteisjusi sprendim, nuosprendi, nutari ir nutarim
persvarstymo.
LR Vyriausyb 1994 m. birelio 9 d. nutarimu Nr. 455 Dl Teisins sistemos reformos
gyvendinimo programos pritar Teisins sistemos reformos gyvendinimo programai. Teisins
sistemos reformos gyvendinimo programos skyriuje Teisins sistemos reformos etapai buvo
numatyta, kad ji vykdoma trimis etapais. Pirmajame teisins sistemos reformos etape parengiama
teisin baz. io etapo trukm iki 3 met. Antrajame teisins sistemos reformos etape galutinai
suformuojama teisin baz. Primus LR Seimo sprendim, i prokuratros perimama bausmi
vykdymo prieira (Teisingumo ministerija). Primus LR bausmi vykdymo kodeks ir isprendus
tam tikrus organizacinius klausimus, LR Vyriausybs sprendimu Pataisos reikal departamentas
traukiamas Teisingumo ministerijos struktr. Treiajame teisins sistemos reformos etape
130

analizuojama, kaip veikia nauja teisin sistema, ji tobulinama. LR Seimas beveik kasmet priiminjo
statymus, kuriais dar pakeitimus ir papildymus galiojaniuose BK (1961 m.) ir Pataisos darb
kodekse (1971 m.). Didiausi pakeitimai iuose kodeksuose buvo padaryti 1994 m. liepos 19 d.
Lietuvos Respublikos statymu Nr. I551 Dl LR baudiamojo, Pataisos darb ir Baudiamojo
proceso kodeks pakeitimo ir papildymo. Pavyzdiui, LR baudiamojo kodekso 21 straipsnis
Bausm ir jos paskirtis buvo idstytas taip:
Kriminalin bausm yra valstybs prievartos priemon, skiriama teismo apkaltinamuoju
nuosprendiu asmeniui, padariusiam nusikaltim, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves
visuomens interesais. Kriminalins bausms paskirtis:
1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltim padarymo;
2) nubausti nusikaltim padarius asmen;
3) atimti ar apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus;
4) siekti, kad asmenys, atlik bausm, laikytsi valstybje galiojani statym ir nedaryt nauj
nusikaltim.
Bausme nesiekiama daryti fizini kani arba eminti mogaus orumo.
LR BK 22 straipsnis Bausmi rys buvo idstytas taip:
Asmeniui, pripaintam kaltu padarius nusikaltim, gali bti skiriamos pagrindins ir papildomos
bausms. Pagrindins bausms yra ios:
1) mirties bausm;
2) laisvs atmimas;
3) pataisos darbai be laisvs atmimo;
4) bauda.
Asmeniui u vien nusikaltim gali bti skiriama tik viena pagrindin bausm.
io kodekso 42 ir 43 straipsniuose nustatytais atvejais gali bti skiriamos dvi pagrindins bausms.
Kartu su pagrindinmis bausmmis nuteistiesiems gali bti skiriamos papildomos bausms:
1) turto konfiskavimas;
2) bauda;
3) atmimas teiss eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla.
Nuteistajam gali bti skiriama ne daugiau kaip dvi papildomos bausms.
Kai kuri LR BK Ypatingosios dalies straipsni sankcijos, kurios numat laisvs atmim, buvo
sugrietintos. To prieastis nusikalstamumo augimas Lietuvoje ir neigiami jo struktros pokyiai.
Teisingumo ministerija 1995 m. spalio 9 d. rate Nr. S1551 Dl baudiamosios politikos
kryptingumo ir efektyvumo. Baudiamj politik formuoja daugelis aplinkybi, taiau jos
praktin kryptingum daniausiai nulemia ie veiksniai: nusikalstamumo struktra; bausmi sistema
ir rys; sankcij struktra pagal jose numatytas bausmes; bausmi skyrimo taisykls; teism
praktika skiriant bausmes bei baudiamojo proceso reikalavimai. () 1995 m. sausio 1 dien
sigaljus statymui dl Baudiamojo ir Baudiamojo proceso kodeks pakeitim ir papildym, LR
BK numatytos tik keturios pagrindins bausms tai mirties bausm, laisvs atmimas, pataisos
darbai ir bauda, bei trys papildomosios bausms turto konfiskavimas, bauda ir atmimas teiss
dirbti tam tikr darb, eiti tam tikras pareigas arba usiimti tam tikra veikla. Pats savaime bausmi
ri (srao) mainimas gali bti vertinamas teigiamai, nes tokios bausms kaip vieasis
papeikimas, nutrmimas, itrmimas bei atleidimas i pareig dabartinmis slygomis i esms
nebeatitiko bausmei keliam reikalavim ir nebegaljo daryti poveikio nusikaltim padariusiam
asmeniui. Analogikai galima vertinti baudiamojo poveikio priemoni lygtinio nuteisimo laisvs
atmimu privalomai darbinant (buvs BK 25 (1) straipsnis) ir nuosprendio vykdymo atidjimo
(buvs BK 47 straipsnis) panaikinim. Taiau, vedus nauj bausmi sistem, buvo nepaprastai
susiaurinta galimyb taikyti bausmes, nesusijusias su laisvs atmimu. Pavyzdiui, pataisos darbai
gali bti skiriami tik pagal darbo sutart dirbaniam asmeniui (BK 29 straipsnis), o laisvs atmimo
negalima pakeisti bauda (BK 44 straipsnis), todl asmeniui, kuris tardymo metu buvo suimtas,
teismai daniausiai ir skiria laisvs atmim. Be to, siekiant ivengti teisj subjektyvizmo,
131

statym leidjas numat labai grietas ir formalias slygas, kurios praktikai ukirto keli bausms
vykdymo atidjimui (BK 47 (1) straipsnis) ir velnesns bausms (BK 45 straipsnis) taikymui.
Tokioje situacijoje teismas, net ir skirdamas grieiausi bausm, negali atsivelgti visas bylos
aplinkybes ar kaltininko asmenyb, nes sankcijos ribos neleidia to padaryti. ios politikos
grietinimas nra efektyvus ne tik ekonominiu poiriu. Tyrimai rodo, kad laisvs atmimas, ypa
ilgalaikis vienas i nusikaltim recidyv skatinani veiksni.
2. Baudiamosios politikos grietinimas, susijs su nepakankamai pagrstu laisvs atmimo
lyginamosios dalies bei ios bausms trukms (vidurkio) didjimu. Siekiant mainti laisvs
atmimo taikym, reikt:
suvelninti bausms vykdymo atidjimo (BK 47 (1) straipsnis) taikymo slygas;
grinti lygtinio nuteisimo institut;
iplsti baudos, kit bausmi taikymo galimybes.
Laisvs atmimo lyginamoji dalis dabartins situacijos slygomis neturt viryti tredalio vis
skiriam bausmi 3. Baudiamosios politikos bei bausmi taikymo praktik bt tikslinga
apsvarstyti Aukiausiojo Teismo Teisj Senate.
4. Negatyvi baudiamosios politikos pasekmi alinimui bt tikslinga:
priimti Amnestijos statym, kur baigia parengti Vyriausybs sudaryta darbo grup priimti BK
54 ir 54 (2) straipsni pakeitimus, kuriuos Vyriausyb pateik Seimui svarstyti;
patikslinti kai kuri BK straipsni sankcijas, labiau jas subalansuoti;
sumainti laisvs atmimo bausms maksimali trukm ir riboti ios bausms taikymo
nepilnameiams galimybes (keiiant j alternatyviomis priemonmis).
5. Sudaryti darbo grup kalintj iki gyvos galvos asmen problemoms ianalizuoti ir pasilymams
parengti.
6. Siekiant apriboti kardomojo kalinimo sumimo taikymo praktik, btina:
perirti sumimo taikymo pagrindus ir tvark, plsti ustato bei kit kardomj priemoni
taikymo galimybes;
priimti Kardomojo kalinimo statym, kurio projekt Vyriausyb pateik Seimui svarstyti;
neatidliojant sprsti klausim dl 23 nauj tardymo izoliatori pagal apygardas statybos
Prokuratra pradjo kontroliuoti, kad teism nuosprendiai, kuriais paskirtos kriminalins bausms,
bt pradti vykdyti ir vykdyti. LR Seimas 1995 m. balandio 27 d. ratifikavo Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij (1950 m.) ir jos papildomus protokolus, 1995 m.
gegus 9 d. Europos Nuteistj asmen perdavimo konvencij (1983 m.) ir 1998 m. rugsjo 15 d.
Europos Konvencij prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim
(1987 m.). Pagal 1995 m. gruodio 21 d. Lietuvos Respublikos statym Dl amnestijos Nr. I
1153 557 nuteistieji buvo atleisti nuo neatliktos laisvs atmimo bausms, o 4281 nuteistajam
laisvs atmimo bausms laikas sutrumpintas. Nuo 1996 m. pradios prasidjo kardomojo kalinimo
viet (tardymo izoliatori) veiklos pertvarkymas pagal 1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos
kardomojo kalinimo statym Nr. I1175, LR Vyriausyb 1996 m. liepos 25 d. prim nutarim Nr.
881 Dl Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykli patvirtinimo, kurios galiojo iki 2001
m. rugsjo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1997 m. gruodio 29 d. prim nutarim Nr.
1488 Dl Darbo viet steigimo asmenims, laikomiems laisvs atmimo vietose, ir pastat bei
technologini rengim renovacijos programos. (in., 1998, Nr. 111) ia programa, kuriai pritar
Vyriausyb, buvo siekiama sudaryti palankesnes slygas vienai i pagrindini nuteistj laisvs
atmimu pataisymo priemoni nuteistj darbui, numatytai Lietuvos Respublikos pataisos darb
kodekso 7 straipsnyje, taikymui. Programoje buvo pabriama, kad rinkos ekonomikos slygomis
Pataisos reikal departamento prie Vidaus reikal ministerijos pataisos darb staig monms dl j
pagamintos produkcijos prastesns kokybs sunku konkuruoti ne tik usienio, bet ir Lietuvos
rinkoje.

132

LR Vyriausyb pritar 1997 m. gruodio 30 d. nutarimu Nr. 1497 Dl priemoni laisvs atmimo ir
kardomojo kalinimo staig veiklai pertvarkyti. (in., 1998, Nr. 117) ios priemons buvo
suskirstytos iuos skyrius:
1. Pataisos darb kolonij apsaugos pertvarkymas.
Pagal iame skyriuje numatytas priemones, ei pataisos darb staig apsaugos funkcij Vidaus
reikal ministerijos vidaus tarnybos daliniai (1-asis ir 2-asis pulkai) turjo pradti perduoti pataisos
darb staig administracijoms nuo 1999 met.
2. Pataisos darb staig ir tardymo izoliatori kadr problem sprendimas.
3. Nuteistj laisvs atmimu bendrojo lavinimo ir profesinio ugdymo organizavimas.
4. Pataisos darb staig, tardymo izoliatori ir socialins bei psichologins reabilitacijos staig
kinsfinansins veiklos gerinimas.
5. Asmen, laikom pataisos darb staigose, tardymo izoliatoriuose ir socialins bei psichologins
reabilitacijos staigose, buities ir socialini slyg gerinimas.
Taigi jau po 1995 m. buvo pastebta, kad nei Teisins sistemos reformos metmenys (1993 m.), nei
Teisins sistemos reformos gyvendinimo programa (1994 m.) negali bti dogmos, kuri reikt
aklai laikytis. Reformos procese btinas reguliarus pasiekt rezultat ir nesklandum aptarimas,
vieas ir profesionalus j svarstymas, nes tik taip galima artti prie optimalaus Lietuvoje kuriamo
teisins sistemos modelio. Vykdant teisins sistemos reform, atsiskleid daugyb trkum, prie
kuri priskirtina reformos netolygumas, ikilusi btinyb naujai vertinti kai kuriuos aspektus, kuri
nenumat Teisins sistemos reformos metmenys (1993 m.). vertinus tai Lietuvos Respublikos
Seimas 1998 m. birelio 25 d. nutarimu Nr. VIII810 Dl teisins sistemos reformos
metmen (nauja redakcija) ir j gyvendinimo pritar Teisins sistemos reformos metmenims
(nauja redakcija), kuri pirmajame skyriuje, pavadintame vadas, buvo raoma: Tolesn teisins
sistemos reforma vykdoma remiantis tstinumo ir perimamumo principais, atsivelgiant Jungtini
Taut Organizacijos, Europos Sjungos ir Europos Tarybos reikalavimus bei rekomendacijas. 1993
m. Teisins sistemos reformos metmenys nenumat bausmi vykdymo sistemos reformos, todl j
naujojoje redakcijoje buvo tvirtintas ketvirtasis skyrius, kuris vadinosi Bausmi vykdymo
sistemos krimas. Jame buvo raoma: Teisin reformos dal sudaro nauj Baudiamojo ir
Bausmi vykdymo kodeks, su jais susijusi statym bei kit teiss akt parengimas ir primimas.
Baudiamajame kodekse nustatomos bausmi rys ir apibriamas j turinys, tuo tarpu Bausmi
vykdymo kodeksas reglamentuoja vis bausmi vykdymo tvark ir slygas. Remiantis Europos
Tarybos standartais, nuteistj teisin padt (teises, laisves ir pareigas) privalo nustatyti tik BVK ir
kiti statymai, o Vyriausybs nutarimai reglamentuoja tik teisi, laisvi ir pareig gyvendinimo
tvark. Naujajame BVK atsisakoma nereikaling teisi ir laisvi (pvz., dvti nuosavus drabuius ir
pan.) ribojim ir numatoma daugiau pozityvi pareig, kurios leist nuteistiesiems daryti tak savo
teisinei padiai pagal princip: geras elgesys daugiau teisi ir lengvat, blogas elgesys maiau
lengvat. Reformos metu daugiausia dmesio skiriama laisvs atmimo bausms vykdymui.
Esminiai pakeitimai siejami su nuteistj klasifikavimu, skatinimo priemoni pagausinimu,
profesinio rengimo ir mokymo perorientavimu. Nuteistj klasifikavimas turi sudaryti prielaidas
juos pataisyti, todl kaip klasifikavimo kriterijus btina tvirtinti ne tik asmens ami, lyt, padaryto
nusikaltimo pavojingumo pobd, bet ir mokymo poreik, socialinius ryius bei elges.
Nuteistuosius konkreias pataisos staigas skirsto Kaljim departamentas, o vienoje staigoje tris
grupes staigos direktorius. Kaljim departamentas ne reiau kaip kart per vienerius metus
periri kiekvieno nuteistojo klasifikavimo rezultatus. gyvendinant nauj skirstymo tvark,
sumainama nuteistj skaiiaus vienoje staigoje norma, o baudiamoji politika orientuojama
platesn bausmi, nesusijusi su laisvs atmimu, taikym. Nuteistj laisvs atmimu skatinimo
priemoni srao ipltimas. sra traukiamos trumpalaiks ivykos i pataisos staig ir
lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet prie termin. Lygtinio paleidimo i laisvs atmimo
viet prie termin taikymo ribos pleiamos trumpinant btin atlikti bausms laik ir mainant
nuteistj, kuriems netaikoma i priemon, skaii. Nuteistj profesinis rengimas ir mokymas
133

orientuojamas asmens perspektyv atlikus bausm susirasti darb. Profesinis rengimas ir

mokymas, taip pat nuteistj darbas tampa savanorikas ir turi lemiam reikm vertinant asmens
pasitaisym bei taikant lengvatas. Pataisos staig gamybos baz pertvarkoma kelias tarpusavyje
nesusijusias veiklos ris. statymuose numatoma pataisos staig pirmenyb gauti valstybinius
usakymus, subsidijos privaioms organizacijoms, aprpinanioms nuteistuosius darbu,
supaprastinta gamybos priemoni atnaujinimo arba pakeitimo tvarka. LR Seimo 1998 m. birelio 25
d. nutarimo Dl teisins sistemos reformos metmen (nauja redakcija) ir j gyvendinimo 2
straipsnyje buvo pasilyta Vyriausybei iki 1998 m. gruodio 1 d. patvirtinti Teisins sistemos
reformos metmen gyvendinimo program, taiau Vyriausyb tokios programos nepatvirtino.
Pagal 1998 m. gruodio 22 d. Lietuvos Respublikos statym dl dalins amnestijos akto Nr. VIII
994 30 nuteistj buvo atleisti nuo neatliktos laisvs atmimo bausms dalies, o 745 nuteistiesiems
sumainta paskirta laisvs atmimo bausm. LR Seimo Teiss ir teistvarkos komitetas 1999 m.
gegus 12 d. Seimo rmuose sureng seminar Bausmi politika Lietuvoje.
1999 m. rugsjo 30 d. Europos Tarybos Ministr komiteto pavaduotoj 681-ajame susitikime buvo
priimta Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija Nr. R(99)22 Dl kaljim perpildymo
ir kaljim populiacijos mainimo, kurioje buvo pabriama, kad kaljim perpildymas ir kaljim
populiacijos didjimas kaljim administracijai bei bausmi vykdymo sistemai ikelia sunkumus
utikrinant mogaus teises ir kalinimo staig valdym. Tarp ioje rekomendacijoje idstyt
princip, kuriais vadovaudamosi Europos Tarybos valstybs nars turt perirti baudiamj ir
bausmi vykdymo politik, buvo atkreipiamas dmesys, kad laisvs atmimas turi bti taikomas
kaip kratutin priemon, kalinimo staig gyvenamojo ploto ipltimas turi bti iimtin priemon
ir ja nesinaudojama kaip ilgalaikiu kalinimo staig perpildymo problemos sprendimo bdu, kad
btina dekriminalizuoti ir perkvalifikuoti tam tikras nusikalstamas veikas. LR Seimas 2000 m.
prim penkt po Lietuvos valstybs Nepriklausomybs atkrimo amnestijos akt. Pagal 2000 m.
balandio 13 d. Lietuvos Respublikos statym dl amnestijos akto Nr. VIII1621 nuo neatliktos
laisvs atmimo bausms dalies buvo atleistas 2271 nuteistasis, o neatliktoji laisvs atmimo
bausms dalis buvo sumainta 4851 nuteistajam. Nuo 2000 m. iki 2002 m. Lietuvos Respublikos
Seimo buvo priimti:
1) 2000 m. rugsjo 26 d. LR baudiamojo kodekso patvirtinimo ir sigaliojimo statymas Nr. VIII
1968;
2) 2002 m. kovo 14 d. LR BPK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas Nr. IX 785;
3) 2002 m. birelio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso patvirtinimo statymas
Nr. IX994;
4) 2002 m. spalio 29 d. LR Baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr.
VIII1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX785, ir
Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX994, sigaliojimo ir
gyvendinimo tvarkos statymas Nr. IX1162. iuo statymu visi trys anksiau nurodyti kodeksai
sigaliojo nuo 2003 m. gegus 1 d. 2002 m. LR Seimas prim et po Lietuvos valstybs
Nepriklausomybs atkrimo amnestijos akt. Pagal 2002 m. lapkriio 7 d. LR statym dl
amnestijos paymint LR Konstitucijos deimt met sukakt Nr. IX1182 nuo neatliktos laisvs
atmimo bausms dalies buvo atleisti 137 nuteistieji, o neatliktoji laisvs atmimo bausms dalis
buvo sumainta 3093 nuteistiesiems. Penitencins sistemos reformos teisin dalis nebt isamiai
aprayta, jeigu nepamintume pagrindini normini akt, kuriuos prim LR Vyriausyb, Vidaus
reikal ministerija ir Teisingumo ministerija, susijusi su bausmi ir kardomosios priemons
sumimo vykdymu:
1. LR Vyriausybs teiss aktai:
1) 1990 m. gruodio 29 d. nutarimas Nr. 393 Dl mitybos norm asmenims, atliekantiems laisvs
atmimo bausm, laikomiems tardymo izoliatoriuose ir pasistiems gydymo ir darbo
profilaktoriumus, nustatymo;

134

2) 1991 m. birelio 17 d. nutarimas Nr. 234 Dl nuteistj darbo apmokjimo slyg bei tvarkos ir
paleidiam i laisvs atmimo viet asmen aprpinimo btiniausiais reikmenimis;
3) 1995 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 171 Dl asmen, atliekani bausm pataisos darb
staigose, laikom tardymo izoliatoriuose ir pasist socialins bei psichologins reabilitacijos
staigas, aprpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvs inventoriumi
4) 1995 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. 206 Dl laisvs atmimu nuteist asmen bendrojo lavinimo,
profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo
5) 1996 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 881 Dl Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykli
patvirtinimo
6) 1997 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 36 Dl nemokam darb atlikimo tvarkos patvirtinimo
7) 1998 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 24 Dl Socialins paramos nuteistiesiems fondo naudojimo
tvarkos patvirtinimo
8) 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14 Dl fiziologini mitybos norm asmenims, laikomiems
kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo vietose, patvirtinimo
9) 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 228 Dl Nuteistj laisvs atmimu darbo apmokjimo
tvarkos
10) 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1703 Dl LR baudiamojo kodekso, LR baudiamojo
proceso kodekso ir LR bausmi vykdymo kodekso gyvendinimo
11) 2002 m. gruodio 10 d. nutarimas Nr. 1921 Dl Darbo viet steigimo pataisos staigose,
valstybs monse prie pataisos staig ir i moni pastat ir technologini rengim renovacijos
2004 2006 met programos
2. Vidaus reikal ministerijos teiss aktai:
1) 1992 m. liepos 3 d. sakymas Nr. 433 Dl nuteistj savaveiksmik organizacij formavimo
pataisos darb staigose;
2) 1992 m. gruodio 23 d. sakymas Nr. 756 Dl Pataisos darb staig vidaus tvarkos laikinj
taisykli patvirtinimo;
3) 1993 m. kovo 18 d. sakymas Nr. 152 Dl nuteistj trumpalaiki ivyk u laisvs atmimo
viet rib tvarkos;
4) 1993 m. balandio 14 d. sakymas Nr. 246 Dl Asmen paleidimo i pataisos darb, socialins
bei psichologins reabilitacijos staig, tardymo izoliatori ir specialij komendantr bei sveikos
su policijos komisariatais ir rajon (miest) savivaldybmis laikinosios instrukcijos patvirtinimo;
5) 1993 m. rugpjio 24 d. sakymas Nr. 640 Dl Pataisos staig prieiros ir apsaugos laikinojo
statuto patvirtinimo;
6) 1994 m. gruodio 13 d. sakymas Nr. 890 Dl Pataisos staig skaitos tarnyb darbo
instrukcijos patvirtinimo;
7) 1995 m. liepos 31 d. sakymas Nr. 675 Dl Policijos komisariato pataisos darb inspekcijos
tarnybins veiklos instrukcijos patvirtinimo;
8) 1996 m. vasario 13 d. sakymas Nr. 125 Dl vidaus reikal konvojaus statuto patvirtinimo.
3. Teisingumo ministerijos teiss aktai:
1) 2000 m. rugpjio 16 d. sakymas Nr. 172 Dl Pataisos darb staig vidaus tvarkos taisykli
patvirtinimo
2) 2000 m. rugpjio 22 d. sakymas Nr. 180 Dl Kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo viet
apsaugos ir prieiros instrukcijos patvirtinimo
3) 2001 m. sausio 3 d. sakymas Nr. 1 Dl Pataisos inspekcij darbo instrukcijos patvirtinimo
4) 2001 m. rugsjo 7 d. sakymas Nr. 177 Dl Nuteistj trumpalaiki ivykim u laisvs
atmimo viet rib tvarkos patvirtinimo
5) 2001 m. rugsjo 7 d. sakymas Nr. 178 Dl Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykli
patvirtinimo

135

6) 2001 m. rugsjo 23 d. sakymas Nr. 253 Dl skiriam maisto produkt vidutini paros kieki ir
paros maitinimo ilaid norm asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvs atmimo
vietose, patvirtinimo
27.2 Bausmi vykdymo sistemos reformos organizacin dalis
1990 m. kovo 11 d. atkrus Lietuvos valstybs Nepriklausomyb, laisvs atmimo bausm,
kardomj kalinim (sumim), bausmes, nesusijusias su laisvs atmimu, ir baudiamojo poveikio
priemones vykd Vidaus reikal ministerijai pavaldios staigos. Vidaus reikal ministerijos
Pataisos reikal valdybai buvo pavaldios ios staigos:
1. Laisvs atmimo bausm vykdanios staigos:
1) Pravieniki bendrojo reimo pataisos darb kolonija Nr. 8 (staiga O 12/8);
2) Panevio bendrojo reimo pataisos darb kolonija Nr. 5 (staiga O 12/5);
3) Pravieniki sustiprintojo reimo pataisos darb kolonija Nr. 2 (staiga O 12/2);
4) Vilniaus grietojo reimo pataisos darb kolonija Nr. 1 (staiga O 12/1);
5) Alytaus grietojo reimo pataisos darb kolonija Nr. 4 (staiga O 12/4);
6) Marijampols grietojo reimo pataisos darb kolonija Nr. 3 (staiga O 12/3);
7) Vilniaus kaljimas Nr. 1 (staiga O 12/36);
8) Rokikio pataisos darb kolonijagyvenviet Nr. 16 (staiga O 12/16);
9) Kruonio pataisos darb kolonijagyvenviet Nr. 17 (staiga O 12/17);
10) Vilniaus aukljimo darb kolonija;
11) Kauno aukljimo darb kolonija.
2. Laisvs atmimo viet gydymo staigos:
1) Respublikin ligonin (staiga O 12/11);
2) Pravieniki gydymo ir pataisos darb kolonija Nr. 18 (staiga O 12/18).
3. Kardomojo kalinimo vietos:
1) iauli tardymo izoliatorius (staiga O 12/140);
2) kardomj priemon ir sumim vykdantis Vilniaus kaljimas Nr. 1 (staiga O 12/36).
4. Priverstin gydym nuo alkoholizmo vykdanios staigos:
1) Vilniaus gydymodarbo profilaktoriumas Nr.1;
2) Pravieniki gydymodarbo profilaktoriumas Nr. 2 (asmenims, kurie anksiau atliko laisvs
atmimo bausm);
3) Kybart gydymodarbo profilaktoriumas Nr. 3 (asmenims, kurie anksiau atliko laisvs atmimo
bausm).
1990 m. rugpjio mn. Vidaus reikal ministerijos Pataisos reikal valdyba buvo pervardyta
Vidaus reikal ministerijos Pataisos reikal departament, o nuo 1992 m. sausio mn. Pataisos
reikal departament prie Vidaus reikal ministerijos.
Po 1990 m. kovo 11 d. visose pataisos darb kolonijose, pataisos 595 darb kolonijose
gyvenvietse, gydymo ir pataisos darb kolonijoje ir gydymodarbo profilaktoriumuose nuteistj
ir priverstinai gydom nuo alkoholizmo asmen prieir vykd vidaus kariuomens, kuri buvo
pavaldi TSRS Vidaus reikal ministerijai, konvojini dalini karikiai. Jie jo priirtoj pareigas
ir tarnybos metu buvo pavalds pataisos darb staigos administracijos atstovui virininko
budiniam padjjui. Septyni Pataisos reikal departamentui pavaldi staig apsaug vykd
mintos vidaus kariuomens aunamaisiais ginklais ginkluoti karikiai. LR Vyriausyb 1991 m.
spalio 10 d. prim nutarim Nr. 415 Dl Vidaus reikal ministerijos vidaus tarnybos dalini
sukrimo ir i dalini nuostat patvirtinimo. i dalini udaviniu buvo saugoti perimtas i TSRS
Vidaus reikal ministerijos vidaus kariuomens karini dalini 6509 ir 7574 apsaugos septynias
kalinimo staigas bei konvojuoti nuteistuosius ir suimtuosius i tardymo izoliatori teismus ir
pataisos darb staigas. LR vidaus reikal ministerija 1991 m. spalio 18 d. ileido sakym Nr. 18
Dl LR vidaus reikal ministerijos vidaus tarnybos 1-ojo pulko sukrimo (vliau, 1992 m.
rugsjo 28 d. sakymu Nr. 531 buvo steigtas 2-asis pulkas). Remiantis LR vidaus reikal
ministerijos ir karinio dalinio 3404 (TSRS Vidaus reikal ministerijos vidaus kariuomens 42-oji
136

konvojin divizija) vadovybs 1991 m. lapkriio 7 d. sakymu Nr. 116/147 Dl LR VRM PD

apsaugos nuo 1991 m. gruodio 16 d. iki gruodio 25 d. LR vidaus reikal ministerijos vidaus
tarnybos 1-asis pulkas, kurio tabas buvo Kaune, perm ei pataisos darb kolonij apsaug.
Respublikins ligonins (laisvs atmimo viet ligonins) apsaug perm ios staigos personalas.
Netek savo funkcij visi TSRS Vidaus reikal ministerijos vidaus kariuomens daliniai 1992 m.
sausio mnes buvo ivesti i Lietuvos. Nuo iol visas LR vidaus reikal ministerijos Pataisos
reikal departamento staigas saugojo ir jose laikom asmen prieir vykd i staig personalas
(iai ministerijai pavaldi vidaus tarnybos 1-ojo ir 2-ojo pulk padaliniai saugojo eias pataisos
darb staigas). 1992 m. pataisos darb staigos, iauli tardymo izoliatorius ir Respublikin laisvs
atmimo viet ligonin buvo pavadintos taip, kaip numatyta LR pataisos darb kodekse (1971 m.),
o j kodiniai pavadinimai (pvz., staiga O 12/1) panaikinti. 1990 m. VRM Pataisos reikal
departamentas toliau metodikai vadovavo ir kontroliavo pataisos darb inspekcij, kurios vykd
didij dal bausmi, nesusijusi su laisvs atmimu, ir kai kurias baudiamojo poveikio
priemones, bei specialij komendantr, kurios priirjo lygtinai nuteistus laisvs atmimu ir
lygtinai paleistus i laisvs atmimo viet asmenis privalomai darbinant nustatytose organizacijose
(daugiausia statybas vykdaniose), tarnybin veikl. Pataisos darb inspekcijos veik kiekvieno LR
rajono ir didesniojo miesto policijos komisariato sudtyje. Tuo metu Lietuvoje veik 10 specialij
komendantr, kurios taip pat buvo teritorini policijos komisariat sudtyje. Specialij
komendantr skaitoje ir prieiroje esantys nuteistieji stat Kruonio hidroakumuliacin elektrin,
Maeiki naftos perdirbimo kombinat ir kitus Lietuvos kiui svarbius objektus. Dl ekonomins
padties, kai Lietuvoje majo statyb tempai, buvo likviduojamos statybins organizacijos,
lygtinai nuteistj laisvs atmimu ir lygtinai paleistj i laisvs atmimo viet, kaip darbo jgos,
poreikis majo. 1995 m. buvo likviduota paskutin specialioji komendantra. 1990 m. Vidaus
reikal ministerijos Pataisos reikal departamentui ir toliau buvo pavalds gydymo ir darbo
profilaktoriumai, kurie veik LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1986 m. vasario 26 d.
sako Dl chronik alkoholik ir sergani narkomanija priverstinio gydymo ir darbinio
peraukljimo pagrindu. Kitose TSRS respublikose gydymo ir darbo profilaktoriumai pradjo
veikti dar anksiau. 1990 m. rugsjo 1 d. Lietuvoje veik Vilniaus GDP1, Pravieniki GDP2 ir
Kybart GDP3. iuose gydymo ir darbo profilaktoriumuose teism nutarim pagrindu priverstinai
laikomi asmenys nuolat streikuodavo (bado akcijos, neijimas darb). Tai jie motyvuodavo tuo,
kad jie, nepadar nusikaltimo, buvo kalinti. Vakar Europos valstybse analogiko priverstinio
gydymo ir panai profilaktorium nebuvo. 1991 m. vasario 4 d. Seimas prim LR socialins bei
psichologins reabilitacijos taikymo laikinj statym. VRM, vadovaudamasi iuo statymu, 1991
m. balandio 25 d. sakymu Nr. 142 nuo 1991 m. gegus 1 d. reorganizavo Vilniaus ir Pravieniki
gydymo darbo profilaktoriumus socialins ir psichologins reabilitacijos staigas. Kybart gydymo
ir darbo profilaktoriumas buvo reorganizuotas pataisos darb kolonijgyvenviet. Nors asmen,
laikom socialins ir psichologins reabilitacijos staigose, laikymo slygos buvo iek tiek
humanizuotos, taiau piktnaudiaujani alkoholiu asmen ir narkoman siuntimas ias staigas
(teismo nutarimu) maai kuo skyrsi nuo ankstesns tvarkos, t. y. nukreipimo gydymo ir darbo
profilaktoriumus. Asmenys, laikomi socialins ir psichologins reabilitacijos staigose, ir toliau
danai streikuodavo.
Seimas 1994 m. birelio 2 d. prim LR statym Dl asmen, kurie sistemingai daro
administracinius teiss paeidimus bdami apsvaig nuo alkoholio, narkotini ar toksini
priemoni, socialins bei psichologins reabilitacijos, LR Vyriausyb 1994 m. rugpjio 8 d.
prim nutarim Nr. 705 Dl Socialins bei psichologins reabilitacijos staig nuostat
patvirtinimo, o VRM 1994 m. rugsjo 8 d. ileido sakym Nr. 630 Dl Socialins be
psichologins reabilitacijos staig vidaus tvarkos taisykli patvirtinimo. Sumajus asmen,
laikom socialins ir psichologins reabilitacijos staigose, skaiiui, Vidaus reikal ministerijos
1995 m. rugpjio 21 d. sakymu Nr. 727 Pravieniki SPR nuo 1995 m. lapkriio 1 d. buvo
reorganizuota Pravieniki sustiprintojo reimo pataisos darb kolonij Nr. 1. Seimas 2000 m.
137

birelio 27 d. prim Lietuvos Respublikos statymo Dl asmen, kurie sistemingai daro

administracinius teiss paeidimus bdami apsvaig nuo alkoholio, narkotini ar toksini
priemoni, socialins bei psichologins reabilitacijos ir kit su juo susijusi teiss akt
pripainimo netekusiais galios statym. Jis sigaliojo nuo 2000 m. rugpjio 1 d. Vadovaudamasi
iuo statymu, LR Vyriausyb 2000 m. rugpjio 24 d. nutarimu Nr. 963 Dl Pataisos reikal
departamento prie LR VRM Vilniaus socialins bei psichologins reabilitacijos staigos
reorganizavimo, io departamento ir jam pavaldi staig bei valstybs moni perdavimo ir kai
kuri j pavadinim pakeitimo reorganizavo paskutinij Lietuvoje veikusi Vilniaus socialins ir
psichologins reabilitacijos staig Vilniaus 2-j grietojo reimo pataisos darb kolonij. Kito ir
Pataisos reikal departamento prie VRM, kaip institucijos, organizuojanios ir kontroliuojanios
daugelio bausmi vykdym, struktra ir pareigini etat skaiius. Tai priklaus ir nuo iam
departamentui pavest vykdyti funkcij apimties ir pobdio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nutarimais nustatyt procent dydi, kuriais vadovaujantis ministerijos ir joms pavaldios staigos
privaljo mainti pareigini etat skaii. Nustatant iuos procentinius dydius nebuvo
atsivelgiama konkreios institucijos vykdom udavini ir atliekam funkcij apimtis bei pobd.
1993 m. Teisins sistemos reformos metmenyse apie penitencins sistemos reformos organizacin
dal buvo pasakyta tik tiek: Teisingumo ministerijos kompetencija ir veiklos sritis ipleiamos.
Kartu su dabartinmis funkcijomis jai perduodama laisvs atmimo bausms vykdymo staig
prieira, o primus BVK laisvs atmimo staigos ir laisvs atmimo bausms vykdymas.
Laisvs atmimo bausms vykdymo staig prieira Teisingumo ministerijai nebuvo perduota.
Laisvs atmimo staig kuravim Teisingumo ministerija perm i VRM ne primus BVK (jis
priimtas 2002 m. birelio 27 d.), o anksiau nuo 2000 m. rugsjo 1 d., kai sigaliojo 2000 m.
balandio 18 d. LR Tarnybos Kaljim departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto
patvirtinimo statymas. 1994 m. Teisins sistemos reformos gyvendinimo programos 2 punkte buvo
nustatyta, kad Pataisos reikal departamentas prie VRMpertvarkomas savarankik institucij,
numatant nuo 1995 m. j tiesiogiai finansuoti i Lietuvos valstybs biudeto ir nustatant jos
santykius su Teisingumo ministerija ir VRM. i programin nuostata buvo gyvendinta LR
Vyriausybs 1995 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 39 Dl Pataisos reikal departamento santyki su
Teisingumo ministerija ir Vidaus reikal ministerija nustatymo. iuo nutarimu Vyriausyb,
siekdama sudaryti slygas sprsti organizacinius Pataisos reikal departamento prie VRM
priskyrimo Teisingumo ministerijos valdymo sriiai klausimus, paved ministerijoms ir
Vyriausybs staigoms derinti sprendiamus strateginius bausmi vykdymo politikos klausimus su
Teisingumo ministerija. Vyriausyb pereinamuoju laikotarpiu, kol bus reorganizuotas Pataisos
reikal departamentas prie Vidaus reikal ministerijos, priskiriant j Teisingumo ministerijos
valdymo sriiai, iai ministerijai Pataisos reikal departamento atvilgiu paved vykdyti ias
funkcijas:
1. Rengti statym ir kit teiss akt, kuriais Pataisos reikal departamento valdymo srities
staigoms pavesta vykdyti teism nuosprendius, nutartis, nutarimus ir projektus.
2. Sudaryti i ministerij, Vyriausybs staig, kit institucij atstov ir specialist komisijas (darbo
grupes), turinias rengti statym ir kit teiss akt, reguliuojani Pataisos reikal departamento ir
jo valdymo srities staig veikl, projektus.
3. Teikti metodin pagalb Pataisos reikal departamentui rengiant atitinkam statym ir kit teiss
akt projektus.
4. Aprpinti Pataisos reikal departament teisine informacija.
5. Padti Pataisos reikal departamentui umegzti ir pltoti tarptautinius ryius, rengti tarptautini
sutari dl nuteist laisvs atmimu asmen perdavimo projektus.
6. Atstovauti Pataisos reikal departamentui Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos
Vyriausybje ir kitose valstybs valdymo institucijose, teikiant ir svarstant statym, kit teiss akt
projektus, reglamentuojanius io departamento ir jo valdymo srities staig veikl, sprendiant
bausmi vykdymo teisins reformos problemas.
138

7. Kviesti Pataisos reikal departamento atstovus Teisingumo ministerijos kolegijos posdius ir

pasitarimus, sprendiant nusikalstamumo problemas ir svarstant bausmi vykdymo sistemos
reformos eig.
8. Padti organizuoti Pataisos reikal departamento pareign stauotes ir lankymsi usienio
valstybi bausmi vykdymo institucijose, dalyvavim tarptautinse konferencijose penitencins
sistemos tobulinimo klausimais.
9. Padti Pataisos reikal departamentui sprsti teritorini pataisos darb inspekcij patalp
klausimus. Vyriausyb Vidaus reikal ministerijai Pataisos reikal departamento atvilgiu paved
vykdyti ias funkcijas:
1. Tvirtinti Pataisos reikal departamento nuostatus.
2. Atstovauti Pataisos reikal departamentui Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos
Vyriausybje ir kitose valstybs valdymo institucijose, sprendiant io departamento ir jo valdymo
srities staig problemas.
3. Organizuoti vidaus tarnybos dalinius laisvs atmimo viet ir ininerini bei technini priemoni
fizinei apsaugai, suimtj ir nuteistj konvojavimui utikrinti.
4. Kviesti Pataisos reikal departamento atstovus Vidaus reikal ministerijos kolegijos posdius
ir pasitarimus drauge sprsti nusikalstamumo,
teistvarkos, operatyvins veiklos, materialinio techninio aprpinimo,
kadr ir kitas problemas.
5. Teikti Pataisos reikal departamento ir jo valdymo srities staig operatyvinms tarnyboms
metodin ir praktin pagalb vykdant operatyvin veikl, nusikaltim ir kit teistvarkos paeidim
prevencij, asmen, pabgusi i laisvs atmimo viet, paiekas, tiriant nusikaltimus, organizuoti
ir tvarkyti bendrj centralizuot operatyvins veiklos slaptj dalyvi ir operatyvins skaitos byl
skait, centralizuot operatyvins informacijos duomen bank ir sudaryti slygas nemokamai juo
naudotis.
6. Padti Pataisos reikal departamentui umegzti ir pltoti ryius su usienio valstybi bausmi
vykdymo ir kitomis teissaugos instancijomis.
7. Skirti pareignus Pataisos reikal departamento ir jo valdymo srities staig ir j moni
gamybins ir kins veiklos revizijoms atlikti.
8. Teikti param iduodant laikinuosius LR pilieio paymjimus asmenims, laikomiems laisvs
atmimo vietose, perduodant kitoms valstybms nuteistus asmenis, kurie yra t valstybi pilieiai,
grinant i kit valstybi Lietuv nuteistus LR pilieius atlikti laisvs atmimo bausm.
9. Atlikti priimam dirbti Pataisos reikal departamente ir jo valdymo srities staigose asmen
specialj tikrinim pagal Vidaus reikal ministerijos ir policijos staig skait.
10. Organizuoti Vidaus reikal ministerijos valdymo srities mokymo staigose priimt Pataisos
reikal departament ir jo valdymo srities staigas nauj darbuotoj mokym ir jau dirbani
pareign kvalifikacijos klimo ir perkvalifikavimo kursus.
Vyriausyb Pataisos reikal departamentui Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikal ministerijos
atvilgiu paved nustatytja tvarka teikti pasilymus ir rengti statym ir kit teiss akt,
reformuojani Pataisos reikal departamento ir jo valdymo srities staig veikl, projektus; Vidaus
reikal ministerijos ar Teisingumo ministerijos reikalavimu teikti informacij apie Pataisos reikal
departamento ir jo valdymo srities staig reformavimo, teism nuosprendi, nutari ir nutarim
vykdymo eig, sudaryti slygas inybiniam veiklos inspektavimui. Apibendrinant pirmuosius
penkerius metus, prajusius atkrus Lietuvos valstybs Nepriklausomyb, galima teigti, kad
penitencins sistemos teisin ir organizacin reforma gavo tam tikr pagreit, taiau ji vyko ltai, ne
taip, kaip norta. To prieastys buvo:
1. Lietuvos laisvs atmimo staigose laikomi asmenys ir iose staigose dirbantys darbuotojai
nebuvo psichologikai tinkamai parengti gyvendinti naujoves. is procesas vyko laipsnikai,
utikrinant deram teistvarkos bkl laisvs atmimo staigose.

139

2. Laisvs atmimo staig finansins galimybs neleido iki galo gyvendinti naujovi, prieingu
atveju naujai priimt statym ir kit teiss akt normos bt likusios deklaratyvios.
3. Laisvs atmimo staig darbuotoj profesin kvalifikacija neatitiko darbo su suimtaisiais ir
nuteistaisiais naujomis laisvs atmimo staig veiklos slygomis reikalavim.
4. Nebuvo reikiamo Lietuvos visuomens pritarimo dl naujovi gyvendinimo laisvs atmimo
staigose. Tuo laikotarpiu dalis visuomens nepritar laisvs atmimo bausms vykdymo
humanizavimui, ios bausms sankcij mainimui, platesniam lygtinio paleidimo i laisvs atmimo
viet instituto taikymui, amnestijos aktams ir alternatyvoms laisvs atmimui.
5. Pataisos staigos ir tardymo izoliatoriai buvo perpildyti. Apribojim, susijusi su i asmen
teisine padtimi, panaikinimas bt sukls ypa didel nuteistj nepasitenkinim, ir laisvs
atmimo staigos bt sunkiai valdomos.
Lietuvos penitencins sistemos teisins reformos laikotarpis tai ios sistemos laipsnikos brandos
laikotarpis, o teigiamoms naujovms diegti visuomet turi bti sudarytos tam tikros slygos, kitaip
tariant, turinys turi bti pasirengs priimti jam silom bei jam priimtin form ir taip ivengta
sunki socialini konflikt padarini laisvs atmimo ir kardomojo kalinimo vietose.
Teisingumo ministras ileido iuos teiss aktus:
1. 2000 m. rugsjo 1 d. sakym Nr. 184 Dl Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos nuostat patvirtinimo.
2. 2000 m. lapkriio 9 d. sakym Nr. 228 Dl Kaljim departamentui prie LR teisingumo
ministerijos pavaldi valstybs moni stat patvirtinimo.
3. 2000 m. gruodio 27 d. sakym Nr. 264 Dl Kaljim departamentui prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos pavaldi staig nuostat patvirtinimo.
4. 2001 m. gruodio 29 d. sakym Nr. 275 Dl Kaljim departamentui prie Teisingumo
ministerijos pavaldi Kauno, Klaipdos, Panevio, iauli ir Vilniaus region pataisos inspekcij
steigimo.
5. 2002 m. sausio 22 d. sakym Nr. 16 Dl Kaljim departamentui prie Teisingumo ministerijos
pavaldi Kauno, Klaipdos, Panevio, iauli ir Vilniaus region pataisos inspekcij nuostat
patvirtinimo.
27.3 Bausmi vykdymo sistemos materialin technin baz
Teisins sistemos reformos metmenyse (1993 m.) apie penitencins sistemos materialins technins
bazs krim usiminta nebuvo. Teisins sistemos reformos gyvendinimo programos (1994 m.)
skyriuje Materialin technin baz, btina teisins sistemos reformai vykdyti buvo numatyta
pataisos staigoms kurti ias naujas patalpas:
12 pataisos nam;
10 areto nam.
Nurodytame ios programos skyriuje taip pat buvo numatyta rekonstruoti Kauno aukljimo darb
kolonij, Vilniaus ir Pravieniki sustiprintojo reimo pataisos darb kolonijas, Alytaus ir
Marijampols grietojo reimo pataisos darb kolonijas, Pravieniki bendrojo reimo pataisos
darb kolonij, Pravieniki gydymopataisos darb kolonij ir Pravieniki socialins bei
psichologins reabilitacijos staig. Iki 2003 m. gegus 1 d., kai sigaliojo LR BVK, dl to, kad
Pataisos reikal departamentui prie Vidaus reikal ministerijos (nuo 2000 m. rugsjo 1 d. Kaljim
departamentui prie Teisingumo ministerijos) materialinei techninei bazei kurti nuo 1995 iki 2003 m.
i valstybs biudeto ir kit finansavimo altini pernelyg maai buvo skiriama l, nebuvo
pastatyta ir atiduota naudoti n viena nauja pataisos staiga, n viena aretin. Taiau statybos vis
dlto vyko. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1992 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 653 pritar buvusio
Kauno sunkij darb kaljimo rekonstravimui Kauno tardymo izoliatori. Vyriausyb 1993 m.
liepos 22 d. nutarimu Nr. 552 perdav buvusio Kauno sunkij darb kaljimo patalpas Vidaus
reikal ministerijai Kauno tardymo izoliatoriui rengti. LR Seimas 1994 m. gegus 31 d. prim
nutarim Nr. I487 Dl LR Vyriausybs 1993 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 552 vykdymo, kurio 1
punkte paragino Vyriausyb iki 1994 m. rugpjio 31 d. vykdyti savo 1993 m. liepos 22 d.
140

nutarim Nr. 552. Taiau buvusio Kauno sunkij darb kaljimo rekonstrukcijos tardymo
izoliatori darbai pradti tik 1997 m. ir iki 2003 m. gegus 1 d. ubaigti nebuvo. Lietuvos
Respublikos Vyriausyb 1992 m. kovo 18 d. potvarkiu Nr. 266p numat iki 1994 m. pastatyti 121
vietos nepilnamei tardymo izoliatori prie Kauno aukljimo darb kolonijos. Dl l stokos io
objekto statyba usits. Nepilnamei tardymo izoliatorius buvo pradtas eksploatuoti tik 1998 m.
Tam Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1998 m. balandio 6 d. prim nutarim Nr. 414 Dl
pavedimo Pataisos reikal departamento prie Vidaus reikal ministerijos Kauno aukljimo darb
kolonijai vykdyti kardomj kalinim (sumim) ir ios kolonijos pavadinimo pakeitimo. iuo
potvarkiu Vyriausyb taip pat numat iki 1996 m. atlikti Respublikins kalinimo staig ligonins
Vilniuje projektavimo ir statybos darbus. LR Vyriausyb 1993 m. rugsjo 17 d. nutarimu Nr. 709
ios ligonins statybai Santarikse (Vilniaus m.) skyr buvusios Rusijos karinio dalinio 22238
teritorijos dal. Objekto statyba pradta tik 1996 metais. Nuo 1999 iki 2003 m. ligonins statyba
nebuvo finansuojama. I Teisins sistemos reformos gyvendinimo programoje numatyt
rekonstruoti Pataisos reikal departamentui pavaldi staig iki galo Pravieniki sustiprintojo
reimo pataisos darb kolonij Nr. 1 rekonstruota tiktai Pravieniki socialin bei psichologin
reabilitacijos staiga. Ji pradjo veikti 1995 m. lapkriio 1 d. Buvusios Pravieniki socialins bei
psichologins reabilitacijos staigos lokalinje teritorijoje esantys pastatai 1997 m. pradti
rekonstruoti udar kaljim. Kitos pataisos staigos buvo rekonstruotos dalinai arba visai
nepradtos rekonstruoti. Alytaus ir Marijampols grietojo reimo pataisos darb kolonijose,
Pravieniki 2-ojoje sustiprintojo reimo pataisos darb kolonijoje ir Pravieniki bendrojo reimo
pataisos darb kolonijoje rekonstruotos apsaugos tvoros. Vilniaus tardymo izoliatoriujekaljime iki
galo rekonstruotas vienas i dviej gyvenamj korpus, kuriuose laikomi suimtieji ir nuteistieji.
2001 m. pataisos namus buvo pradta rekonstruoti buvusi Vilniaus socialins bei psichologins
reabilitacijos staiga.
27.4 Bausmi vykdymo sistemos personalo rengimas
Europos kalinimo staig taisykls numato iuos reikalavimus penitencini staig pareignams:
1. Kalinimo staigos personalas turi didel reikm tinkamam staigos darbo organizavimui bei
organizacini ir pataisos tiksl gyvendinimui, todl kalinimo staigos administracija turi skirti daug
dmesio taisykli, reguliuojani personalo elges, gyvendinimui (51 taisykl).
2. Kalinimo staigos personal reikia nuolat skatinti taikant mokymo ir konsultavimo procedras bei
pozityv vadovavimo stili, siekiant humanikj standart, stiprinti darbo efektyvum ir
atsakomybs jausm (52 taisykl).
3. Priimant darb arba po tam tikro praktinio darbo laikotarpio, personalui btina organizuoti
mokomuosius kursus, supaindinanius su j bendromis ir specifinmis pareigomis, po kuri reikia
ilaikyti teorinius ir praktinius testus, nebent nereikt dl j profesins kvalifikacijos. Tarnybos
metu visas personalas turi palaikyti bei tobulinti inias ir profesin meistrikum, lankydamas
specialius mokomuosius kursus, kuriuos organizuoja administracija. Btina imtis speciali
priemoni, rengiant darbuotojus, kuri profesin meistrikum reikt tobulinti. viso personalo
mokymo program turt bti traukti Europos kalinimo staig taisykli ir Europos mogaus teisi
konvencijos reikalavimai bei taikymo principai (55 taisykl).
4. Administracija turi diegti specialias staigos organizavimo ir valdymo formas, kurios padt
glaudiau bendradarbiauti vairi kategorij tarnautojams, siekiant utikrinti vairi tarnyb
bendradarbiavim kalini pataisos ir j resocializacijos klausimais (59 taisykl).
5. Personalas turi bti apmokytas specialios technikos tramdyti agresyvius kalinius (63 taisykls 2
punktas). Pataisos reikal departamentas prie Vidaus reikal ministerijos, matydamas poreik
profesionali darbuotoj dirbti su suimtaisiais ir nuteistaisiais ir naujus reikalavimus, keliamus
penitencins sistemos personalui, pradjo iekoti mokymo staig, kurios padt sprsti ias
problemas.
Susipainus su kai kuri Vakar Europos valstybi patirtimi rengiant specialistus darbui
penitencinje sistemoje, buvo prieita prie nuomons, kad didij dal Lietuvos penitencinse
141

staigose dirbani specialist turt sudaryti socialiniai darbuotojai, kurie nenaudot prievartos ir
neemint nuteistj, o teikt profesionali (juridin, psichologin pedagogin, socialin) pagalb
suimtiesiems ir nuteistiesiems, sprendiant jiems ikilusias problemas, todl Lietuvos penitencini
staig darbuotojai privalo turti ne tik teiss, bet ir psichologijos, edukologijos, psichoterapijos
ini ir gdi; mokti individualiai dirbti su nuteistuoju, padti veikti stres, suteikti pedagogin
psichologin konsultacij, padti sprsti konfliktus, umegzti ryius su nuteistj giminaiiais ir
normalizuoti j ir asmen, atliekani laisvs atmimo bausm, santykius, suteikti nuteistajam ir jo
eimai psichoterapin pagalb; turti ini apie socialini tarnyb darb, padti nuteistiesiems
sidarbinti atlikus bausm ir sukurti minimalias gyvenimo slygas; mokti pritaikyti aukljimo ir
saviauklos teorij ir metodus, psichologin savireguliacij. Dauguma nuteistj turi psichikos
sutrikim, todl penitencini staig darbuotojai turi turti psichiatrijos ir psichoterapijos ini.
Atsivelgdamas tai, k penitencini staig darbuotojai turt inoti ir mokti, Pataisos reikal
departamentas 1994 m. birelio 1 d. rate Nr. 3/1486 Dl specialist pataisos staigoms rengimo
usakymo sil: Absolventai pataisos staig operatyvins reimins dalies darbuotojai
privalo inoti:
kriminalini bausmi vykdymo politikos pagrindines kryptis ir j gyvendinimo problemas;
bausmi vykdymo staig specifinius udavinius ir j viet teissaugos institucij sistemoje;
bausmes vykdani staig valdymo turin ir metodus;
bausmes vykdani staig sveikos su valstybs staigomis ir visuomeninmis organizacijomis
teisinius pagrindus;
ekstremali situacij atsiradimo bausmes vykdaniose staigose prieastis, pajg ir priemoni
panaudojimo iose situacijose taktik;
kovos su masinmis riaumis, kait grobimu specialij taktik ir bdus;
nuteistj resocializacijos turin, jo gyvendinimo formas ir priemones.
Absolventai pataisos staig operatyvins reimins dalies darbuotojai privalo mokti:
organizuoti ir gyvendinti bausms atlikimo reimo reikalavimus;
iaikinti laisvs atmimo vietose padarytus nusikaltimus, ukirsti keli naujiems;
organizuoti ir atlikti tarnybin patikrinim, kvot ir neatidliotinus tardymo veiksmus.
Absolventai pataisos staig socialiniai darbuotojai privalo inoti ir mokti:
traukti nuteistuosius darbo veikl, formuoti jiems ios veiklos gdius ir btinumo suvokim;
atlikti nuteistj pataisos proceso analiz, jos rezultatus tinkamai panaudoti tobulinant proces;
planuoti ir dirbti aukljamj darb su nuteistaisiais;
gyvendinti nuteistj resocializacijos formas ir metodus;
gyvendinti bausmes vykdani staig ekonomins veiklos pagrindus;
pateikti visuomens informavimo priemonms informacij apie bausmes vykdani staig veikl.
Be to, Lietuvos policijos akademijos absolventai, kuri specializacija bt darbas penitencinse
staigose, turt mokti:
taikyti matematinius metodus duomen analizei, inoti j pagrindim ir taikymo galimybes;
kurti ir naudoti informacines bazes darbovietje;
naudotis pagrindiniais kompiuterini program paketais, reikalingais organizuojant penitencini
staig veikl;
suteikti profesionali juridin, psichologinpedagogin ir psichoterapin pagalb ir konsultacij
sprendiant ikilusias problemas.
Teisins sistemos reformos gyvendinimo programos (skyrius Teisinink ir kit specialist
rengimas) 10 punkte buvo nustatyta, kad Kiekviena teissaugos institucija susitaria su Vilniaus
universitetu, Lietuvos policijos akademija ir kitomis auktosiomis mokyklomis dl specialist
rengimo. Specialist skaiius turi bti suderintas su auktosiomis mokyklomis. iuo atveju
teissaugos institucijos apmoka studijas, o specialistai sipareigoja atidirbti tam tikr laik arba
atlyginti visas mokymo ilaidas. iame punkte taip pat buvo numatyti iankstiniai duomenys,

142

koki specialist reikia teissaugos institucijoms. Penitencinei sistemai kiekvienais mokslo metais
buvo numatyta parengti specialist.
Numatyta steigti Pataisos reikal departamento mokymo centr, kuriame bt rengiami kursai nuo
1 iki 3 mnesi (besimokanij skaiius iki 100 asmen per metus
Prie Kaljim departamento steigiamas Pataisos staig personalo mokymo centras, kuris usiims
bendruoju pradiniu pataisos staig darbuotoj mokymu. Nauji pataisos staig darbuotojai gali
pradti eiti pareigas tik baig pirminio parengimo kurs iame Centre. Mokymo centro udaviniai:
1. Vykdo Kaljim departamento ir jam pavaldi staig ir valstybs moni pareign bei kit
valstybs tarnautoj vadin mokym, kvalifikacijos tobulinim ir perkvalifikavim.
2. Auklja klausytojus doros, patriotizmo, Lietuvos Respublikos statym ir mogaus teisi gerbimo
dvasia, sugebanius greitai adaptuotis konkreioje darbo vietoje.
3. Rengia Kaljim departamento ir jam pavaldi staig ir valstybs moni pareign bei kit
valstybs tarnautoj vadinio mokymo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo metodikas,
mokymo priemones ir kitus leidinius.
4. Rengia konferencijas, seminarus ir kitus teorinius bei praktinius renginius.
Mokymo centras dirba vadovaudamasis savo nuostatais, mokymo organizavimo instrukcija,
mokymo planais ir programomis.
Kaljim departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2001 m. vasario 22 d. sakymu Nr.
29 patvirtino Mokymo organizavimo Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos Mokymo centre instrukcij. Ji numat iuos mokymo proceso planavimo dokumentus:
1) mokymo program; 2) mokymo plan; 3) usimimo tvarkarat; 4) metin veiklos program; 5)
mokymo krvio paskirstymo plan; 6) individual dstytojo darbo plan; 7) mokymo temin
program; 8) mokomojo dalyko temin plan.
27.5 Tarptautinis bendradarbiavimas reformuojant Lietuvos bausmi vykdymo sistem
Lietuvos bausmi vykdymo (penitencins) sistemos teisins reformos, apimanios taip pat jos
organizacin dal, materialin technin baz ir personalo rengim, rezultatai bt ne tokie teigiami,
koki pavyko pasiekti bendradarbiaujant su Vakar Europos ir kit ali penitencinmis
sistemomis. Bendradarbiavimo tikslas buvo susipainti su t ali, kuriose yra paangiausia
bausmi vykdymo teis, penitencins sistemos (j elementai, organizacin struktra, penitencini
staig ir mokymo centr modeliai, personalo veiklos principai, vertybs, formos ir metodai) ir
personalo mokymo patirtimi. Bendradarbiavimo formos buvo ios: 1) dalyvavimas Europos Tarybos
rengiamose konferencijose ir penitencini sistem generalini direktori pasitarimuose; 2)
dalyvavimas regioninse konferencijose; 3) penitencini staig dvyni programos; 4) paintiniai
vizitai; 5) stauots ir kt. Prie tarptautinio bendradarbiavimo Lietuvos penitencins sistemos teisins
reformos klausimais taip pat btina priskirti ir vairi tarptautini organizacij ekspert darb ms
alies penitencinje sistemoje, nes i ekspert ivados dl mogaus teisi padties Lietuvos
penitencinse staigose ir kalini laikymo slyg iose staigose atitikties JTO 1955 m. priimtoms
Tipinms minimalioms elgesio su kaliniais taisyklms ir Europos Tarybos Ministr komiteto 1987
m. priimtoms Europos kalinimo staig taisyklms buvo naudingos rengiant bausmi vykdymo
teiss akt projektus ir pertvarkant penitencini staig veikl. Kai kurios ivados, susijusios su LR
prisijungimu prie vairi tarptautini konvencij, buvo privalomos Lietuvos aukiausiosios
valdios ir valdymo institucijoms. Lietuvos valstybei 1990 m. kovo 11 d. atkrus Nepriklausomyb,
pradjo bendradarbiauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos penitencini sistem centrins administracijos.
Kad i sistem departamentai tarpusavyje palaikyt nuolatinius ryius, buvo sukurta koordinacin
grup Baltia Correction. Kadangi visos ios trys Baltijos valstybi penitencins sistemos vienu
metu pradjo teisin reform, o paios sistemos reformos pradioje buvo labai panaios, nesiskyr ir
bausmi vykdymo sakymai, todl buvo svarbios reformos pradins nuostatos ir darni jos eiga.
Kasmet (iki 1996 m., kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos penitencins sistemos buvo trauktos
Europos Tarybos remiam NordBalt prison project program) i trij valstybi penitenciniai
departamentai sudarydavo bendradarbiavimo perimant teigiam patirt planus. Bendradarbiavimo
143

formos buvo paintiniai vizitai penitencines staigas ir konferencij rengimas penitencini sistem
personalui.
Nuo 1992 m. kasmet Lietuvos penitencins sistemos atstovai dalyvauja Lenkijos Respublikos
teisingumo ministerijos Kaljim Tarnybos Centrins valdybos Konferencij centro (50 km rytus
nuo Varuvos, Popovo gyv.) organizuojamose Europos Tarybos remiamose konferencijose
vairiausiais bausmi vykdymo klausimais. 1993 m. gegus 14 d. Lietuvos Respublikai tapus
Europos Tarybos nare, Lietuvos penitencin sistema ne tik pati iekojo bendradarbiavimo partneri
Vakar Europoje, bet ir sulauk pasilym i Europos valstybi penitencini sistem centrini
administracij. Apie 20 Lietuvos penitencins sistemos pareign 1994 m. gegus 18 d. lanksi
Danijoje, kur susipaino su ios alies bausmi vykdymo ir personalo rengimo sistema, iklaus
paskait cikl apie mogaus teises kalinimo staigose, dalyvavo diskusijose.
1996 m. vasario 1920 d. Strasbre (Pranczija) vyko Skandinavijos valstybi, Lietuvos, Latvijos ir
Estijos penitencini sistem centrini administracij vadov susitikimas, kur organizavo Europos
Taryba. Pasitarime dalyvavo jos atstovai ir ekspertai, kurie inspektavo trij Baltijos valstybi
penitencines staigas. Jo metu buvo svarstomas NordBalt kaljim projektas, remiamas Europos
Tarybos, kur norima gyvendinti trij Baltijos valstybi penitencinse sistemose. io projekto
tikslas paspartinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos penitencini sistem reformas. Buvo numatytos
ios srities bendradarbiavimo kryptys ir formos. 1996 m. kovo 18 d. buvo pasirayta Teisinio
bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalins
prokuratros prie Lietuvos Aukiausiojo Teismo ir Pataisos reikal departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikal ministerijos ir vedijos nacionalins teism administracijos, vedijos
Generalins prokuratros ir vedijos nacionalins kaljim ir probacijos administracijos. Sutarties
tekste buvo raoma, kad pagrindinis ios sutarties tikslas teikti Lietuvos teisjams, prokurorams,
kaljim ir probacijos personalui bei kitiems Lietuvos teisins reformos srityje dirbantiems
pareignams svarbi informacij ir inias. Sutartyje buvo paymta, kad io tikslo bus siekiama
trimis bdais: 1) Lietuvos teisinink ir kit pareign mokymas vedijoje; 2) seminar
organizavimas Lietuvoje; 3) pagalba rengiant naujus statymus. Nord Balt kaljim projekto
valdymo grups paskirtis koordinuoti bendradarbiavim tarp Skandinavijos valstybi ir Lietuvos,
Latvijos ir Estijos. Pasitarime buvo vertintas 1996 m. atliktas darbas. Lietuva io pobdio
bendradarbiavim pradjo tik 1996 m. pavasar, kai buvo pasiraytas bendradarbiavimo susitarimas
su vedijos nacionaline kaljim ir probacijos administracija. Pasitarimo metu buvo tvirtintas
valstybi bendradarbiavimo pasidalijimas: Lietuv ioje srityje kuruoti msi vedija ir i dalies
Norvegija. is pasidalijimas nra imperatyvus ir valstybs gali bendradarbiauti su bet kuria kita
valstybe. Pasitarimo metu taip pat buvo aptartos pagrindins bendradarbiavimo formos ir iskirtos
veiksmingiausios: pagalba Lietuvai steigiant penitencins sistemos personalo mokymo centr;
seminarai penitencini staig vadovaujaniam personalui; stauots; kaljim dvyni
programa.
1997 m. spalio 2224 d. Stokholme (vedija) vyko konferencija Kaljim populiacija ir
baudiamoji politika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. J organizavo vedijos teisingumo
ministerija, vedijos nacionalin kaljim ir probacijos administracija kartu su Europos Taryba.
Pagrindinis konferencijos tikslas buvo atkreipti Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlament nari
dmes i valstybi penitencini staig perpildym ir griet baudiamj politik ir paraginti
parlament narius daugiau dmesio skirti bausmi vykdymo sistemos teisinei reformai, padti ios
sistemos administracijai sprsti susikaupusias problemas. i konferencija tai dar viena i
priemoni Nord Balt kaljim projektui Estijos, Latvijos ir Lietuvos penitencinse sistemose
gyvendinti. 1997 m. gruodio 1516 d. Strasbre (Pranczija) vyko 3-iasis Nord Balt kaljim
projekto valdymo grups pasitarimas. Pasitarime svarstyta gyvendinant 1997 m. projekt vykdoma
veikla ir nusprsta, kokios priemons turs bti gyvendintos 1998 metais. vedijos nacionalinei
kaljim ir probacijos administracija gavo l i prie vedijos Vyriausybs veikianios vedijos
tarptautins pltros agentros (SIDA), kurios buvo materialinis pagrindas teikti pagalb Lietuvai,
144

reformuojant penitencin sistem. 1998 m. vasario 11 d. Vilniuje pasirayti du susitarimai: 1) dl

projektinio tyrimo atlikimo prie steigiant ir organizuojant Lietuvos penitencins sistemos
personalo mokymo centr ir 2) dl Lietuvos ir vedijos kaljim dvyni. Artjo metas, kai LR
Seimas turjo ratifikuoti Europos konvencij prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar
eminant elges ir baudim. Todl LR teisingumo ministerijos iniciatyva 1998 m. birelio 2324 d.
Vilniuje buvo organizuotas seminaras Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur,
nemonik ar eminant elges ir baudim. Seminar Pataisos reikal departamento prie Vidaus
reikal ministerijos, pataisos darb staig ir tardymo izoliatori vadovaujantiems pareignams
ved Europos komiteto prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim
ekspertai. Jie supaindino Lietuvos pareignus su io komiteto paskirtimi, inspektavimo tvarka,
apibdino kalinimo staig slygas, kurios vertinamos kaip kalinius kankinanios, ir personalo
elges, kuris laikomas iauriu, nemoniku ir eminaniu kalinius, taip pat pateik pavyzdi, kada
kaliniams taikomos nuobaudos neatitinka tarptautini teiss akt reikalavim. Pagal mint
konvencij Komitetas susideda i tiek nari, kiek yra valstybi dalyvi (4 str.). Komiteto dauguma
ketveriems metams (5 str.). Europos Tarybos Generalinis sekretorius turi teikti param Komiteto
sekretoriui (6 str.). Komitetas organizuoja valstybi Europos Tarybos nari jurisdikcijoje esanias
asmen, i kuri valstybs vardu atimta laisv, laikymo viet inspektavim. Kiekviena valstyb
dalyv privalo leisti ias vietas inspektuoti. Atsivelgdamas aplinkybes, be periodik, Komitetas
gali organizuoti kitokias inspekcijas, jeigu mano, kad j reikia. Paprastai turi inspektuoti maiausiai
du Komiteto nariai (2, 7 str.). Kad Komitetas galt gyvendinti savo udavinius, valstyb dalyv
turi sudaryti ias slygas (8 str.):
1) leisti laisvai atvykti jos teritorij ir suteikti teis be apribojim judti joje;
2) duoti visapusik informacij apie asmen, i kuri atimta laisv, laikymo vietas;
3) leisti laisvai patekti kiekvien viet, kurioje laikomi asmenys, i kuri atimta laisv, taip pat
suteikti teis be apribojim judti po ias vietas;
4) valstybei dalyvei pateikti kitoki informacij, be tos, kuri ji turi, jei jos reikia Komiteto
udaviniams gyvendinti. Iekodamas tokios informacijos, Komitetas privalo gerbti iai sriiai
taikomas valstybs vidaus teiss normas ir profesins etikos taisykles.
Komitetas gali savarankikai apklausti asmenis, i kuri atimta laisv.
Komitetas gali laisvai bendrauti su kiekvienu asmeniu, i kurio gali tiktis reikiamos informacijos.
Komiteto surinkta informacija, susijusi su inspektavimu, jo ataskaita ir konsultacijomis su
suinteresuota valstybe dalyve, yra konfidenciali.
Komitetas turi skelbti savo ataskait ir visus suinteresuotos valstybs dalyvs komentarus, jeigu ji to
prao. Jokia asmeninio pobdio informacija negali bti skelbiama, jeigu tam nepritaria
suinteresuotas asmuo
(11 str.).
Seimas i konvencij ratifikavo 1998 m. rugsjo 15 d. LR statymu dl Europos Konvencijos prie
kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim bei jos pirmojo ir antrojo
protokol ratifikavimo. Bendradarbiauti su Kanados pataisos tarnybos ekspertais pradta 1998 m.
kovo 15 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui V. Pakalnikiui pasiraius su Kanados
pataisos tarnybos vadovu (komisaru) O. Ingstrupu Supratimo memorandum (sutart). is
dokumentas patvirtino, kad nusikalstamumas nepaiso valstybi jurisdikcijos rib, todl
pripastama tarpvalstybini organizacini ryi svarba sprendiant nusikalstamumo problemas.
Lietuva, pripaindama, kad Kanadoje daug pasiekta gyvendinant pataisos, probacijos ir
reabilitacijos programas, ir tikdamasi, kad keitimasis informacija, tarnautojais pads modernizuoti
ms valstybs pataisos sistem, tarpvalstybin bendradarbiavim trauk ir kitas Lietuvos
institucijas. Aktyviausiai sitrauk Lietuvos teiss institutas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje
centras, Teiss universitetas, Kalini globos draugija. Siekiant teikti konkrei pagalb, 1999 m.
vasario 2326 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kvietimu Lietuvoje lanksi Kanados
pataisos tarnybos komisaras O. Ingstrupas. Vizito tikslas buvo pasirayti LR teisingumo ministerijos
145

ir Kanados pataisos tarnybos tarpusavio memorandum, kad abi institucijos, siekdamos toliau
bendradarbiauti, susitaria vykdyti trej met Kanados ir Lietuvos pataisos projekt, padsiant
Lietuvai sukurti moderni pataisos sistem, atitinkani nustatytus tarptautinius standartus. iam
projektui gyvendinti finansin param skyr Kanados tarptautins pltros agentra. Projektui
gyvendinti buvo sudaryta valdymo grup, veikianti pagal detal projekto gyvendinimo plan. j
jo Teisingumo ministerijos, Pataisos reikal departamento, Teiss instituto, Nusikalstamumo
prevencijos Lietuvoje centro, Teiss universiteto, Lietuvos kalini globos draugijos atstov. io
projekto tikslai buvo padti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1) nustatyti login pagrind, kuriuo vadovaujantis bt informuojama apie reformuotos pataisos
sistemos esm ir svarbiausias ypatybes;
2) sukurti planavimo sistem naujai kurt pataisos tarnyb ir program gyvendinimui palengvinti;
3) ipltoti reformuotoje pataisos sistemoje veikiani modifikuot teisin sistem;
4) reformuoti administracines, pataisos tarnyboms vadovaujanias, struktras;
5) patobulinti inias apie pataisos programas ir pagerinti kompetencij;
6) numatyti galimyb skirti probacij ir daugiau alternatyv kalinimui;
7) ipltoti visuomens itekliais pagrst tinkl ir taip padti sukurti visuomens vietimo
strategij.
27.6 Bausmi vykdymo sistemos teisins reformos problemos
Atsivelgiant paangi Vakar Europos valstybse vykdytos penitencini sistem reformos patirt,
galima teigti, kad Lietuvos, kaip ir kit ali, bausmi vykdymo sistemos teisin reforma nesibaigs
niekada. Kriminalini bausmi vykdymo efektyvumo bus siekiama nuolat. Tai priklausys nuo
recidyvinio nusikalstamumo ar danai nusikalstamas veikas padarys anksiau atlik bausm, ypa
laisvs atmimo, asmenys. Nuolat bus iekoma nauj bd, pataisos priemoni, taikom
nuteistiesiems, ir modernaus tipo penitencini staig, kurios padt pasiekti bausmi vykdymo
statymuose numatyt tiksl. is teiginys grindiamas dar ir tuo, kad nusikalstamumas, kaip
socialinis reikinys, bdingas visuomenei nuo monijos atsiradimo ir neinyks niekada. Galima
kalbti tik apie io reikinio sumainim. Taiau tai kriminolog udavinys. Penologai nagrinja
kalinimo sistemas, bausmi vykdymo efektyvum ir teikia valstybs valdios ir valdymo
institucijoms pasilymus, kaip ias problemas sprsti. Todl kalbant apie Lietuvos bausmi
vykdymo teisin reform, galima kalbti apie jos etapus, laikotarp, per kur ji bus vykdoma ir kuris
priklauso nuo to, kokius valstyb prisiima tarptautinius sipareigojimus bausmi vykdymo srityje,
kokia valstybs baudiamosios ir bausmi vykdymo politikos kryptis, kokius udavinius valstybs
aukiausiosios valdios ir valdymo institucijos kelia penitencinei sistemai. Teisins sistemos
reformos gyvendinimo programoje, kuriai LR Vyriausyb pritar 1994 m. birelio 9 d. nutarimu
Nr. 455 Dl Teisins sistemos reformos gyvendinimo programos, buvo numatyta, kad reforma
turt trukti 1015 met. Jos sudtin dalis yra bausmi vykdymo sistemos teisin reforma. Ne
viskas vyko taip, kaip norta. Dar 1994 m. spalio 7 d. Teisingumo ministerijos paklausim Pataisos
reikal departamentas prie Vidaus reikal ministerijos ratu Nr. 3/9861 pateik l, kuri reiks
bausmi vykdymo sistemos teisinei reformai atlikti, poreik. Taiau per 19952002 m. laikotarp
Pataisos reikal departamentas prie Vidaus reikal ministerijos (Kaljim departamentas prie
Teisingumo ministerijos) i LR valstybs biudeto ir privatizavimo fondo gavo apie 850 mln. lit, i
kuri paprastosioms ilaidoms apie 770 mln. lit, nepaprastosioms ilaidoms (statyboms vykdyti
ir ilgalaikiam materialiniam turtui sigyti) apie 80 mln. lit. Btina paymti, kad nuo 1999 m.
kasmet iam departamentui buvo skiriama l vis maiau, nors asmen, laikom Lietuvos
penitencinse staigose, skaiius didjo. I Kaljim departamento prie Teisingumo ministerijos
2003 m. vieosios jo veiklos 2002 m. ataskaitos (Kaljim departamento bei jam pavaldi staig
ir valstybs moni 2002 m. veiklos pagrindiniai duomenys) matyti, kad 1998 m. iam
departamentui penitencinms staigoms ilaikyti buvo skirta 111,2 mln. lit, o 1999 m. 104,9,
2000 m. 87,3, 2001 m. 82,4 mln. lit. Suprantama, kad be reikiam materialini itekli vykdyti
bausmi vykdymo sistemos teisin reform taip, kaip numatyta teiss aktuose, buvo labai sunku.
146

Kita prieastis, trukdiusi nuosekliai vykdyti bausmi vykdymo sistemos teisin reform, nuo
1998 m. neparengtas organizacinis teisinis pagrindas. LR Seimas 1998 m. birelio 25 d. nutarimo
Nr. VIII810 Dl teisins sistemos reformos metmen (nauja redakcija) ir j gyvendinimo 2 str
pasil Vyriausybei iki 1998 m. gruodio 1 d. patvirtinti Teisins sistemos reformos metmen
gyvendinimo program, taiau n viena Vyriausyb to nepadar. iame skyriuje apvelgta Lietuvos
bausmi vykdymo sistemos reforma, vykdyta nuo 1990 m. kovo 11 d., kai atkrus Lietuvos
valstybs Nepriklausomyb iki LR bausmi vykdymo kodekso sigaliojimo 2003 m. gegus 1 d.

147