SUDTIS

RINKIMAI

GALI BTI
RENKAMI

KOMPETENCIJA

Atstov rmai ir Senatas. abeji parlamento rmai yra lygiateisiai.

Atstov rmai sudaromi proporcingai gyventoj skaiiui. Atstov rmus sudaro 435 naria
alies pilieiai dvejiems metams. Senate valstijos atstovaujamos nepriklausomai nuo gy
jose. Kiekviena valstija deleguoja po du atstovus Senat. Senatori galiojimo terminas
o Atstov rm nario dveji metai. Nors senatoriai renkami eeriems metams, kas dve
perrenkamas tredalis Senato.
Jungtini Valstij senatoriumi gali bti irinktas asmuo,
turintis ne maesn kaip devyneri met pilietybs sta ir ne jaunesnis kaip trisdeimtie
amiaus. Kandidatas senatorius turi gyventi tos valstijos, kuriai rengiasi atstovauti Sena
teritorijoje. Atstov rm nariu gali bti asmuo, turintis ne maesn kaip septyneri met
pilietybs sta, bet ne jaunesnis kaip dvideimt penkeri met amiaus ir gyvenantis
atstovaujamoje valstijoje.
Kongreso kompetencij taip pat galima skirstyti bendrj ir specialij. Sprendiant ben
klausimus dalyvauja abu Kongreso rmai, o specialius tik vieneri rmai. tik Kongreso
kompetencija yra nustatyti mokesius, akcizus, pinig politik ir t. t. Tik parlamentas tur
skelbti kar, sprsti kariuomens ir laivyno sudarymo ir ilaikymo klausimus. Beveik visi
Valstij kariniai ir usienio reikal klausimai sprendiami remiantis Kongreso priimtais tei
(sekretorius, teisjus, pasiuntinius ir t. t.). Senatas taip pat pritaria (dviem tredaliais bal
kurias vliau gali ratifikuoti Jungtini Valstij prezidentas. Iskirtin Atstov rm teis y
Kongresui finansinio pobdio statymus. Pagrindiniai aktai, kuriuos priima Kongresas, yra
statymai ir bendrosios rezoliucijos. ie aktai sigalioja, kai jiems pritaria abeji Kongreso r
juos pasirao prezidentas. statym leidybos iniciatyvos teise gali naudotis tik abej parl
rm nariai. jeigu kurie nors Kongreso rmai nepritaria statym projektui, jis atmetama
Jei statym projektui pritaria Atstov rmai ir Senatas, jis perduodamas prezidentui pasi
Per deimt dien prezidentas gali j pasirayti ir statymas pradeda galioti. Jeigu preziden
vetuoja statymo projekt, Kongresas gali dviej tredali abej rm bals dauguma pri
statymo projektui. Jei prezidentas, gavs statymo projekt, per deimt dien jo nepasir
ir nevetuoja, statymas sigalioja ir be prezidento parao.

JAV
1787 m
Jungtins Valstijos yra demokratin, teisin, federacin respublika, jos valdymo forma prezidentin respublika.
Priimta 1787 m. Filadelfijos kongrese. teiss akt prim steigiamasis susirinkimas, kur sudar trylikos
valstij atstovai.
Po to Filadelfijos kongresas pareng ir prim naujj alies Konstitucij. Naujoji Konstitucija sigaliojo 1789 m.,
kai j ratifikavo devynios valstijos i trylikos.
Jungtini Valstij Konstitucija pirmoji raytin konstitucija pasaulio istorijoje. Pagal apimt tai gana
trumpas teiss aktas. Jame neaptariamos socialins ir ekonomins asmens teiss.
Konstitucijos struktr sudaro preambul, 7 straipsniai ir 27 pataisos.
tvirtinama federacin galiojim pasidalijimo sistema.
Konstitucijoje minimos tik dvi valdios: II Vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui,
Jungtini Valstij teism valdi vykdo Aukiausiasis Teismas ir tie emesnieji teismai, kuriuos steigia
Kongresas.
PARLAMENTAS
Jungtini Valstij Kongresui, susidedaniam i Senato ir Atstov rm, suteikiami tik statym leidiamosios valdios
galiojimai. Kongresas: Atstov rmai ir Senatas. abeji parlamento rmai yra lygiateisiai. Atstov rmai
sudaromi proporcingai gyventoj skaiiui. Senate valstijos atstovaujamos nepriklausomai nuo gyventoj
skaiiaus jose. Kiekviena valstija deleguoja po du atstovus Senat. Senatori galiojimo terminas yra
eeri, o Atstov rm nario dveji metai. Senato pirmininkas yra Jungtini Valstij viceprezidentas.
Nors senatoriai renkami eeriems metams, kas dveji metai yra perrenkamas tredalis Senato. Jungtini
Valstij senatoriumi gali bti irinktas asmuo, turintis ne maesn kaip devyneri met pilietybs sta ir ne
jaunesnis kaip trisdeimties met amiaus. Kandidatas senatorius turi gyventi tos valstijos, kuriai rengiasi
atstovauti Senate, teritorijoje. Atstov rmus sudaro 435 nariai. Juos renka alies pilieiai dvejiems metams.
Atstov rm nariu gali bti asmuo, turintis ne maesn kaip septyneri met pilietybs sta, bet ne jaunesnis
kaip dvideimt penkeri met amiaus ir gyvenantis atstovaujamoje valstijoje. Atstov rmams atstovauja
pirmininkas (spikeris), kuris daniausiai bna rinkimus laimjusios partijos atstovas. Tai pagal svarb
treias asmuo valstybje, jis vadovauja Atstov rm posdiams, palaiko ry su alies prezidentu, teikia
komitetams svarstyti statym projektus ir t. t. Kongreso kompetencij taip pat galima skirstyti bendrj ir
specialij. Sprendiant bendrosios kompetencijos klausimus dalyvauja abu Kongreso rmai, o specialius
tik vieneri rmai. Tik Kongreso kompetencija yra nustatyti mokesius, akcizus, pinig politik ir t. t. Tik

parlamentas turi teis skelbti kar, sprsti kariuomens ir laivyno sudarymo ir ilaikymo klausimus.
Specialius galiojimus turi Senatas. Jis pritaria prezidentui, skirianiam aukiausius valstybs pareignus (sekretorius,
teisjus, pasiuntinius ir t. t.). Senatas taip pat pritaria (dviem tredaliais bals) tarptautinms sutartims, kurias vliau
gali ratifikuoti Jungtini Valstij prezidentas. Iskirtin Atstov rm teis yra teikti Kongresui finansinio pobdio
statymus. Pagrindiniai aktai, kuriuos priima Kongresas, yra statymai ir bendrosios rezoliucijos. ie aktai sigalioja, kai
jiems pritaria abeji Kongreso rmai ir juos pasirao prezidentas. statym leidybos iniciatyvos teise gali naudotis
tik abej parlamento rm nariai. jeigu kurie nors Kongreso rmai nepritaria statym projektui, jis
atmetamas. Jei statym projektui pritaria Atstov rmai ir Senatas, jis perduodamas prezidentui
pasirayti. Per deimt dien prezidentas gali j pasirayti ir statymas pradeda galioti. Jeigu prezidentas
vetuoja statymo projekt, Kongresas gali dviej tredali abej rm bals dauguma pritarti statymo
projektui. Jei prezidentas, gavs statymo projekt, per deimt dien jo nepasirao ir nevetuoja,
statymas sigalioja ir be prezidento parao.

Valstybs vadovas
Prezidentas nra atskaitingas Kongresui, galiniam prezident paalinti apkaltos proceso tvarka.
Jungtini Valstij prezidentu gali bti renkamas asmuo, kuris alies pilietyb gijo gimdamas (natralizacijos bdu
gijs pilietyb asmuo negali tapti prezidentu), yra 35 met amiaus ir paskutinius 14 met gyvena Valstijose.
Konstitucija taip pat numato, jog alies prezidentas ir viceprezidentas negali bti vienos valstijos gyventojai.
Prezidentas renkamas ketveriems metams.
Prezidentas renkamas netiesioginiu bdu. alies pilieiai renka rinkik kolegij, o i Jungtini Valstij
prezident. Kiekvienoje valstijoje renkama tiek rinkik kolegijos nari, kiek valstija turi nari Senate ir
Atstov rmuose. Todl daugiau gyventoj turinti valstija renka daugiau rinkik kolegijos nari. Daugiausia rinkik
kolegijos nari renka Kalifornijos valstija. Tris rinkikus renka Vaingtonas. Tad rinkik kolegij sudaro 538 rinkikai.
Partijos silo rinkik sraus. Pagal sra pergalei utenka santykins bals daugumos. Renkant prezident
jau btina absoliuti bals dauguma. Jeigu dl koki nors aplinkybi rinkik kolegija negali irinkti prezidento
(balsai pasidalina tarp keli kandidat), tuomet, kaip numato Konstitucija, alies prezident renka
Atstov rmai, o viceprezident Senatas.
Prezidentas atstovauja valstybei tiek alies viduje, tiek ir usienyje. Prezidentas turi teis atidti nuosprendi
baudiamosiose bylose sigaliojim, gali teikti malon nuteistiesiems. Prezidentas turi galimyb Kongreso
priimt statym (bil) vetuoti. Prezidentas negali paleisti nei Atstov rm, nei Senato. Konstitucija
Jungtini Valstij prezidentui suteikia vyriausiojo kariuomens ir laivyno vado galiojimus. Jis negali skelbti karo (tai
gali padaryti tik Jungtini Valstij Kongresas), bet gali sisti karius usien dalyvauti taikos palaikymo ar panaiose
operacijose. Jungtini Valstij viceprezidentas yra pareigyb, renkama kartu su alies prezidentu. Jis yra
Senato pirmininkas ir pakeiia prezident, jei prezidento postas dl koki nors aplinkybi lieka laisvas.
Jungtini Valstij vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui.

Vyriausyb
Jungtini Valstij vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui.

Teismai
alyje gali egzistuoti tik vienas Aukiausiasis Teismas ir tiek emesns pakopos teism, kiek nustatys
alies Kongresas.
Bylos, kuriose sprendiamas baudiamosios atsakomybs klausimas, nagrinjamos dalyvaujant
prisiekusiesiems, be to, tos valstijos, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, teritorijoje.
Aukiausij Teism sudaro devyni teisjai. Juos skiria prezidentas Senato patarimu ir pritarimu. Prieastys,
dl kuri Teismas gali priimti nagrinti byl, gali bti: (a) federacijos lygmens klausimai, kuri anksiau teismas
nenagrinjo; (b) neteisingas federacijos statym interpretavimas emesnes pakopos teismuose; (c) emesns
pakopos teism ir Aukiausiojo Teismo sprendim prietaringumas; (d) emesns pakopos teism teismini
procedr priimant sprendimus nesilaikymas.

Konstitucin keitimas
Nors Jungtini Valstij Konstitucija seniausia pasaulyje, ji turi tik 27 pataisas, kuri paskutin priimta 1992 m.
Konstitucijos pataisos gali bti priimtos tik ne maiau kaip dviej tredali abej Kongreso rm arba
specialaus kongreso, kur gali suaukti ne maiau kaip dvi treiosios vis alies valstij, nari
pritarimu. Pataisas ratifikuoti turi valstij statym leidiamosios institucijos ne maiau kaip trij ketvirtadali bals
dauguma arba toki bals daugum turi surinkti valstijos konventas, kur suaukti gali visos alies Kongresas.
Pirmosios deimt patais buvo priimtos 1789 m. ir ratifikuotos 1791 m. Jos istorijoje inomos kaip Teisi bilis,
tvirtinantis pagrindines mogaus teises ir laisves.

13 T E M A
PATAISOS STAIG REIMAS
Laisvs atmimo reimas kaip viena pataisymo priemoni
Pataisos staig reimo samprata ir funkcijos
Bausms vykdymo reimas- tai asmen nuteist laisvs atmimo bausmmis, laikymo tvarka
kuri utikrinama pataisos staig administracijos veikla atitinkania laisvs atmimo bausmi paskirtis.
Bausms vykdymo reimas laisvs atmimo bausmes vykdaniose institucijose- tai
statymu nustatyta laisvs atmimo bausmi vykdymo ir atlikimo tvarka, utikrinanti nuteistj
apsaug ir izoliavim, nuolatin prieir , kiekvieno nuteistojo ir kiekvieno administracijos atstovo
saugum, atskir ir izoliuot skirting nuteistj kategorij laikym, skirtingas nuteistj laikymo
slygas priklausomai nuo teismo nustatytos laisvs atmimo bausm vykdanios staigos ries bei
bausms vykdymo slyg pakeitim.
Reimas- tai diferencijuot areto bausms vykdymo slyg ir atliekani aret nuteistj
elgesio taisykli visuma.
Psichologiniu aspektu laisvs atmimo bausmi reimas tai sutinkamai su statym
reikalavimais vis nuteistj gyvenimo organizavimas. Reimo dka nuteistiesiems nustatomos jiems
galimo elgesio ribos ir taip apibriama nuteistj teisin padtis.
Laisvs atmimo bausmi reimo norm paskirtis yra utikrinti i reimo funkcij
realizavim; 1. Baudiamosios; 2. Aukljamosios; 3. Aprpinamosios; 4. Socialins kontrols.
Reimo aukljamoji funkcija- laisvs atmimo reimas yra viena i 5 nuteistj pataisos
priemon. Reimo tikslas ugdyti nuteistj laisvs atmimu drausm, iauklti nuteistuosius
smoningai elgtis, kad j elgesys atitikt visuomenje priimtas elgesio taisykles. Drausminanio
poveikio reikia kiekvienam nuteistajam laisvs atmimu. Drausminanio poveikio procese nuteistasis
imoksta nepaeisti teistvarkos ir visuomens elgesio norm. Bausms atlikimo reimas priveria
laikytis nustatyt elgesio taisykli tuos nuteistuosius kurie smoningai nenori to daryti.
Reimo arpinamoji funkcija- yra teisin atrama visam aukljamojo ir profilaktinio poveikio
priemoni komplekso realizavimui, nes pataisos procesas turi prievartin pobd. Reimo reikalavimai
lemia nuteistj traukimo darb tvark ir darbo organizavim. Reimo normos nustato nuteistj
laisvs atmimu materialinio buitinio aprpinimo ir sveikatos prieiros tvark.
Jeigu reimo baudiamoji ir aukljamoji funkcijos lieia tiktai nuteistuosius laisvs atmimu, tai
aprpinamoji funkcija skirta taip pat ir kitiems bausmi vykdymo teisini santyki subjektams,
pavyzdiui aretinms ir pataisos staig lankytojams.
Reimo socialins kontrols funkcijos paskirtis yra- ukardyti nusikaltimus ir kitus teiss
paeidimus, kuriuos gali padaryti kaip nuteistieji laisvs atmimu, taip ir kiti asmenys, kurie eina
aretini ir pataisos staig teritorijas. Nuteistiesiems i funkcija vykdoma apimant j darbin veikl, j
gyvenim buityje, elges vieose vietose. Pagrindins nuteistj elgesio socialins kontrols formos
yra: valstybin nuteistj prieira; speciali taisykli, taikom bausms atlikimo metu, nustatymas.
Kuo grietesnis laisvs atmimo bausms vykdymas, tuo intensyviau realizuojama reimo socialins
kontrols funkcija. Pataisos staigos administracija turi teis inicijuoti asmen, kurie perdav
3

nuteistiesiems laisvs atmimu draudiamus turti daiktus, patraukim administracinn atsakomybn.

Aretini ir pataisos staig administracija turi teis patikrinti einani ias staigas ir ieinani i j
asmen daiktus ir drabuius, taip pat patikrinti vaiuojanias transporto priemones.

Pagrindiniai bausms atlikimo reimo reikalavimai

Reimo taisykls turi tiksl utikrinti- nuteistj laisvs atmimo bausmmis izoliavim, i
asmen apsaug ir nuolatin prieira; atskir skirting nuteistj priklausomai nuo lyties, amiaus,
padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir nusikaltlio asmenybs laikym; nuteistj socialini
ryi su j eim nariais, artimaisiais giminaiiais pagal j gyvenamj viet palaikymo organizavim.
Pagrindiniai reimo reikalavimai yra ie; 1. Btinas nuteistj izoliavimas ir nuolatin
prieira; 2. Reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; 3. Skirting
laikymo slyg sudarymas atsivelgiant nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingum ir pobd,
nuteistojo asmenyb ir elges bausms atlikimo metu.
Nuteistojo izoliavimas nuo visuomens reikia jo prievartin siteisjusio nuosprendio pagrindu
udarym atitinkamos ries pataisos staig. Izoliavimo laipsnis priklauso nuo pataisos staigos
kurioje nuteistasis laisvs atmimu atlieka bausm. Maksimalus nuteistj izoliavimas nuo visuomens
yra kaljimuose ir aretinse, minimalus atvirose kolonijose. Izoliavimo laipsnis priklauso nuo
nuteistojo laisvs atmimu elgesio.
Nuteistj izoliavimo tikslas- atskirti juos nuo kriminogeninio poveikio, kuris galimas i
anapus saugomos pataisos staigos teritorijos, bei izoliuoti visuomen nuo nusikalstamo poveikio,
kur gali daryti asmenys, atliekantys laisvs atmimo bausm pataisos staigose. Izoliavimas tai
nereikia, kad nuteistieji atskirti nuo proces, kurie vyksta visuomenje ir valstybje. Jie turi teis
neribotai prenumeruoti laikraius ir urnalus. Nuteistieji aretu, ribotu laisvs atmimu arba laisvs
atmimu iki gyvos galvos turi teis dalyvauti rinkimuose, referendume arba visuotinje apklausoje.
Aretini ir pataisos staig apsaug vykdo i staig pareignai. Iimtis taikomos tik atviroms
kolonijoms, kuriose nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra priirimi.
Asmen laikom laisvs
atmimo vietose, prieir sudaro; 1. Nuteistj nuolatin elgesio kontrol j buvimo vietose; 2.
Nuteistj patikrinimai ir skaiiuots; 3. Nuteistj laisvs atmimo bausms atlikimo reimo
reikalavim ukardymas; 4. Nuteistj turini teis ivykti be sargybos arba be palydos, elgesio
kontrol; 5. Nuteistj ir pataisos staig gyvenamosios teritorijos bendrosios apiros ir kratos; ir kt.
Nuteistieji atliekantys laisvs atmimo bausmes privalo vykdyti statym reikalavimus ir
laikytis jiems nustatyt elgesio taisykli. Nuteistieji privalo vykdyti bausms vykdymo institucijos
pareign nurodymus ir sakymus.
Nuteistj laisvs atmimu bausms atlikimas grindiamas dviem svarbiais principais; 1.
nuteistasis kuriam paskirtas laisvs atmimas, vis bausm turi atlikti vienoje pataisos staigoje; 2.
laisvs atmimo bausms atlikimo slyg nuteistajam pakeitimas vienoje pataisos staigoje arba
perkeliant kit.
Pirmuoju principu siekiama, kad bt sudarytos slygos nuteistojo laisvs atmimu asmenybei
itirti ir atitinkamai su jos ypatybmis bt galima taikyti individualizuotas pataisos priemones bei
grupinio poveikio formas.
Antruoju principu siekiama stimuliuoti nuteistj laisvs atmimu elges bausms atlikimo
metu. statymo leidjas numat priemones paskatinim ir nuobaudas, kuri skyrimas nuteistiesiems gali
iaukti j teisins padties pokyius.

Bausms atlikimo reim utikrinanios priemons

Bausmi vykdymo teiss materialins normos, kurios apibdina reimo turin ir poymius,
nulemia procedrini norm komplekso buvim. Jos skirtos visiems bausmi vykdymo teisini
santyki dalyviams, taiau pirmiausia pataisos staig administracijai.
Reimo utikrinimo priemones galima suskirstyti dvi grupes- bendrojo pobdio ir
specialisias. Bendrojo pobdio priemons- tai aukljamojo pobdio priemons, utikrinanios
statymams paklusn elges ir bausmi vykdymo teisini santyki subjekt ir dalyvi laikymsi.
Specialiosios priemons tai bausmi vykdymo statymais ir kitais teiss aktais numatyti poveikio
4

metodai, utikrinantys pataisos staigose profilaktik, nusikalstam veiksm ir kit paeidim

ukardym.
Reimo utikrinimo bendrojo pobdio priemons. Reimas utikrinamas jeigu jo
reikalavimus vykdo pataisos staig personalas Grietas statymo reikalavim laikymasis, korektikas
elgesys ir pedagoginis taktas sudaro reikiamas prielaidas reimo utikrinimui, pasiekiama, kad jo
reikalavimus pradeda vykdyti nuteistieji. Tam, kad nuteistj teiss ir laisvs ir teisti interesai bt
gerbiami ir saugomi personalas savo veikl turi vykdyti vadovaudamasis humanizmo principu t. y.
Bausms vykdymu nesiekti mogaus kankinti, iauriai su juo elgtis. Bausms vykdymo institucija gali
veikti tik statym numatytais bdais ir priemonmis. Naujai priimti darb pataisos staigose ir
valstybs monse prie pataisos nam darbuotojai duoda raytin pasiadjim dl statym reikalavim
laikymosi santykiuose su nuteistaisiais. ie asmenys turi laikytis jiems nustatyt elgesio taisykli.
Pataisos staig reimo utikrinimo priemons yra ios;
1.Pataisos staig apsauga; 2. teiss bei reimo paeidim prevencija ir atskleidimas; 3.jimo
pataisos staigas ir ijimo i j tvarka; 4.Pataisos staig vidaus tvarka; 5. Dienotvark; 6. pataisos
staig administracijos veiksmai nuteistj badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus
administracijos sakymus ir nurodymus atvejais.
Pataisos staig ir jose laisvs atmimo bausm atliekani nuteistj apsaug vykdo pataisos
staig pareignai.
Teiss bei pataisos staig reimo paeidim prevencija daugiau ar maiau usiima visos
tarnybos, dirbanios su nuteistaisiais. Kiekvienoje pataisos staigoje veikia vidaus tyrim tarnyba, kuri
usiima teiss paeidim atskleidimu.
Pataisos staigose yra nustatytas leidim reimas. Leidim reimas- tai pataisos staigas
einani i j ieinani asmen, veam krovini ir ivaiuojani transporto priemoni ileidimo,
leidimo tvarka. Leidim reimo paskirtis- ukardyti nuteistj, laikom pataisos staigose pabgimus,
neleisti, kad jiems patekt draudiami turti daiktai. Leidim rys yra ios; vien kartiniai leidimai,
nuteistojo kuriam suteikta teis ivykti be sargybos arba be palydos, ijimo i pataisos staigos
leidimas. Prireikus pataisos staigos administracija turi teis patikrinti einani ir ieinani asmen
daiktus ir drabuius, iskyrus LR prezidento, Seimo ar Vyriausybs nari, teisj, advokat, prokuror
bei kit pataisos staig kontrol atliekani pareign.
Pataisos staigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Pataisos staigos vidaus tvarkos
taisykles tvirtina Teisingumo ministerija
Nuteistj laisvs atmimu dienotvark privalo grietai reglamentuoti j elges vis par ir
numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialins reabilitacijos rengini, taip pat
psichologiniai terapijai skirt laik. Nuteistj dienotvark nustato pataisos staig direktoriaus
sakymu. Dienotvark paskelbiama nuteistiesiems.
Jeigu nuteistieji paskelbia badavim, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos sakymus ir
nurodymus pataisos staigos direktorius privalo nedelsdamas isiaikinti badavimo, atsisakymo dirbti ar
vykdyti kitus nurodymus prieastis, nuteistj reikalavimus ir j teistum. Pataisos staigos direktorius
apie tai turi nedelsiant praneti Kaljim departamentui ir imtis manom priemoni, teistiems
nuteistj reikalavimams patenkinti.
Jeigu nuteistieji imasi neteist grupini veiksm, iurkiai paeidiani pataisos staigos
vidaus tvark, pataisos staigos direktorius turi teis sakymu laikinai sustabdyti; 1. Nuteistj laik
isiuntim, taip pat laik, spaudos teikim nuteistiesiems; 2. Pasimatym suteikim nuteistiesiems; 3.
Maisto produkt ir btiniausi reikmen pirkim; 4. Paskatinimo priemoni skyrim nuteistiesiems; 5.
Leidim paskambinti telefonu.
LR bausmi vykdymo kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka staigose gali bti panaudotos
specialiosios priemons; antrankiai, tramdomieji markiniai ar suriimo priemons, gumins lazdos,
koviniai imtyni veiksmai, dujos, vandensvaidiai, tarnybiniai unys, arvuoiai ir kita technika.
aunamieji ginklai pataisos staigose gali bti panaudoti tik iimtinais atvejais, kai visi kiti manomi
bdai ir priemons panaudoti arba kai dl laiko stygiaus j panaudoti nra galimybs.