http://konspektai.vetb.lt 1.

BT SAMPRATA, SISTEMA IR UDAVINIAI BT SVOKA vartojama kaip: T aka statym leidybos sritis Mokslo sritis BT tai T norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato u i draudim paeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, taip pat atleidim nuo bausms ar bausms palengvinim BT objektyvij prasme tai visuma statymo numatyt draudim ar pareigojim, kurie idstyti BT normose BT subjektyvij prasme atsako klausim dl valstybs T nubausti asmen, padarius nusikaltim BT OBJEKTAS vairs visuomeniniai santykiai: apsauginiai, reguliatyviniai, bendraprevenciniai, taip pat santykiai tarp valstybs ir padariusiojo nusikaltim BT SISTEM sudaro 2 dalys: 1. Bendroji, kurioje nustatyta B- galiojimo tvarka, nusikaltimo bendrieji poymiai ir jo padarymo formos, asmen, traukiam baud. atsakomybn, amius, nurodomos kalts formos ir atskleidiamas j turinys, taip pat bausms, j skyrimo ir atleidimo nuo j tvarka 2. Specialioji, kurioje ivardijamos veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais, ir nustatytos sankcijos u BT norm paeidim Savo ruotu jos dar skirstomos skirsnius, straipsnius, dalis ir punktus BT PRINCIPAI: 1. Specialieji 2. Bendrieji: TEISTUMO turi atitikti st. reikalavimus; nra nusikaltimo ir bausms be statymo; jei mogaus padaryta veikla nra aprayta st., jo patraukti baud. atsakomybn negalima (Bekarija, Monteskj, Volteras) TEISINGUMO paskirta bausm turi atitikti nusikaltimo padarymo aplinkybes, t.y. laipsn, pobd, asmens savybes ir t.t.; sankcija statyme turi bti numatyta taip pat teisingai; sprendiant apie tai, kurios veikos turt bti trauktos BK, reikia atsivelgti visuomens nuomon; teisingumas vienam teisme neturi skirtis nuo teisingumo kitam teisme ir t.t HUMANIZMO tai dorovin nuostata, pripastanti, jog svarbiausia mogaus orumas; galima kalbti 3 aspektais: aukos, nusikaltlio ir visuomens atvilgiu; bausmj negali bti iauriai elgiamasi su mogumi, eminamas jo orumas LYGYBS PRIE STATYM nustato vienod pareig nusikaltim padariusiems asmenims atsakyti pagal B- KALTS (ATSAKOMYBS TIKTAI ESANT KALTEI) eliminuoja nepakaltinam asmen atsakomyb; jam prieingas objektyvaus pakaltinamumo principas 2. BAUDIAMASIS STATYMAS B, kaip paprastasis , - tam tikra tvarka Seimo arba tautos priimtas raytinis dokumentas, kuriame suformuotos baud. teisins normos, nustatanios, keiianios ar naikinanios mogaus, daranio nusikalstam veik, nusikalstamum ar baudiamum, nustatanios atleidim nuo baud. atsakomybs arba bausms pagrindus bei kt. klausimus B POYMIAI: 1. Bendrieji, t.y. bdingi visiems BT norminiams aktams 2. Specialieji: Nustato, pakeiia ar panaikina padarytos veikos nusikalstamum ar baudiamum (nustato, t.y. priima vien ar kit veik nusikalstama ir nustato atsakomyb u j, kitaip kriminologija; pakeiia, t.y. dl tam tikr prieasi st. leidjas keiia jau kriminalizuot veik; naikina, t.y. nuo st. sigaliojimo momento mogus gali daryti taip, kaip iki tol nebuvo galima) B reglamentuoja bendrsias baud. atsakomybs slygas Nustato atleidim nuo baud. atsakomybs ar bausms B sprendia kitus su nusikalstamos veikos kaltininku susijusius klausimus (pvz., bausms vykdymo atidjimo pagrindai) BK STRUKTRA: 1. Bendroji dalis, kurios paskirtis nustatyti bendrsias atsakomybs ir bausms skyrimo, taip pat atleidimo nuo baud. atsakomybs ir bausms slygas 2. Specialioji dalis, kurios straipsniai nustato baud. atsakomyb u konkreius nusikaltimus http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt ios dalys suskirstytos skyrius ( knygas, skirsnius), kuriuose paprastai sujungiamos normos, reglamentuojanios BT institut arba skirtos tam tikros grups teisini gri apsaugai BK turi viening str. numeracij.Panaikinto str. vieta lieka tuia, o naujai priimti str. raomi labiausiai jiems tinkani viet ir papildomai numeruojami BK straipsnis aprao veikas, kuri padarymas utraukia j sankcijose nurodytas pasekmes. J sudaro: 1. Dispozicija BK str. dalis, apibrianti konkrei veik kaip nusikaltim, nurodanti veikos, kuri utraukia baud. atsakomyb, poymius ir slygas, kuriomis ji yra galima.Gali bti: PAPRASTOJI vardina tik nusikalstam veik, bet neaikina jos poymi APRAOMOJI apibdina veik pakankamai tiksliai, nusako, koki poymi visuma sudaro nusikalstam veik BLANKETINJE nra vis konkrei nusikaltimo poymi, o nesantiems nustatyti duodama nuoroda kitus norminius aktus NUKREIPIAMOJI neturi pagr. nusikalstamos veikos apraym ir apie j buvim galima sprsti i daromos nuorodos kit BK str. dal ar kit str. KOMPLEKSINS, kurias sudarant panaudoti keli bdai 2. Sankcija pasekms, kurios yra numatytos statymo u jame nustatyt reikalavim paeidim.Remdamasis ja teismas nusikaltim padariusiam asmeniui skiria bausm.Gali bti: ABSOLIUIAI APIBRTA jos negalima dozuoti SANTYKINAI APIBRTOS numato bausms r ir j ribas.Bna 2 ri: Nustatanios BK str. tik virutin rib Nustatanios apatin bei virutin ribas Kai nustatyta tik virutin riba, jos apatin rib dn. nustato atitinkamas bendrosios dalies str. ALTERNATYVINS, leidianios teismui pasirinkti vien i 2 ar daugiau sankcij KOMULIATYVIOS, kai u padaryt nusikaltim leidia paskirti daugiau nei 1 bausm pagr. ir 1 ar 2 papildomas B aikinimas tai intelektuali veikla, skirta tikram B turiniui suvokti, jo prigimiai ir vietai T sistemoje nustatyti.Dn. faktikai reikia j taikymo sudedamj dal Atsivelgiant st. aikinimo paskirt ir bdus skiriamas aikinimas pagal: 1. Subjektus: Autentikas (LR Konstitucija nenumato, taiau neretai st. leidjas iaikina kai kurias priimtame st. vartojamas svokas, kad nekilt abejoni dl turinio), Teisminis (gali bti norminis, t.y. turintis normin gali, ir kazuistinis, t.y. toks, kuris bna nagrinjant kiekvien baud. byl) Mokslinis, arba doktrininis, (pateikiamas moxliniuose str., monografijose, praneimuose, neturi jokios privalomos galios, taiau papr. j atsivelgiama sprendiant konkreias bylas, nes rimta argumentacija yra naudinga ir teorijai, ir praktikai) 2. Bdus. st. turinio aikinimo bdai: Gramatinis BT lemiamos reikms gali turti kablelis ar jungtukas; Sisteminis palyginami atskiri str. ar j dalys, skirtinguose str. vartojamos analogikos svokos; Istorinis padeda atskleisti st. primimo slygas, dl kuri galima nusikaltimo poymi transformacija; Loginis logikos taisykli panaudojimas st. turiniui atskleisti sudaro loginio aikinimo pagrind. 3. Apimt: Siaurinamasis Pleiamasis Nei vienas, nei kitas nekeiia st. turinio, o tik parodo jo tikrj prasm, kuri gali bti siauresn ar platesn Baudiamj statym galiojimo erdvje principai Teritorinis principas - visi asmenys, padar nusikaltimus LR teritorijoje, atsako pagal LR baudiamuosius statymus. LR teritorija: 1) ems pavirius ir gelms valstybs sien ribose, 2) teritoriniai vandenys ir 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrai vandenys, 3) kiti vandens telkiniai iki nustatytos ribos, ojei jos nra, tai iki vidurio, 4) oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos, 5) jr laivai ir orlaiviai su LR skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose. Lietuvos usienio diplomatini atstovybi teritorija ir diplomat automobiliai, kuriais jie vainja, nelaikomi Lietuvos teritorija ir jie naudojasi nelieiamumo teise: juose negalima daryti kratos, areto ir pan. Usienio ali diplomaitinis korpusas naudojasi diplomatinio imuniteto teise j jurisdikcijos klausimas yra sureguliuotas Vienos konvencijos Del diplomatini santyki bei tarpvalstybinmis sutartimis. Diplomatinis imunitetas yra dviej ri: 1) diplomatini atstovybi imunitetas (eksteritorialumas) - jos patalp ir transporto nelieiamyb; 2) asmeninis diplomat imunitetas (darbuotojai, turintys diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas, j eimos nariai, nesantys LR pilieiais ir gyvenantys su diplomatais). Tok imunitet paritetiniais pagrindais turi konsuliniai pareignai, diplomatini atstovybi personalas, taip pat usienio valstybi vadovai, parlamentarai, vyriausybini delegacij nariai bei pagal dvipus susitarim- vairi http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt delegacij nariai bei j bendradarbiai. Tok imunitet turintis asmuo, padars nusikaltim usienyje, paskelbiamas persona non grata ir jam nustatomas ivykimo i alies laikas. Taip pat pagal LR Konstitucij nelieiamyb turi Prezidentas, Seimo nariai (sesij metu), Konstitucinio teismo teisjai, teisjai ir pan. -jiems yra numatyta tam tikra proccdra. Nusikaltimo padrymo vietos nustatymas Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veik ar galjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudiamojo statymo numatytos pasekms. Bendrinink nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur buvo is nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veik kitoje vietoje - tai jo veikimo vieta. Visi nusikaltimai pagal baigtinum yra skirstomi : 1) formalius - tokie nusikaltimai, kurie laikomijuridiskai baigtais, padarius tam tikr veik, 2) materialius - tokie nusikaltimai, kurie laikomi juridikai baigtais, kilus statyme numatytoms pasekmms, 3) nukirstinius - tokie nusikaltimai, kurie laikomijuridikai baigtais, atlikus nors vien veiksm, kuris eina nusikaltimo objektyvij pus. Tokiu nusikaltim nra daug (3-4). Jei nusikaltimo sudtis yra formali, tai nusikaltimo vieta bus ta, kur buvo atlikta veika. Jei nusikaltimo sudtis materiali - vieta ta, kur atsirado pasekms. Jei nukirstin - ta vieta, kur padarytas pirmas veiksmas. Padarius t pat nusikaltim LR ir kitos valstybs teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu LR teritorijoje, Jeigu jis ten buvo pradtas arba baigtas ar jam ukirstas kelias. Pagal LR baudiamuosius statymus atsako taip pat asmenys, padar nusikaltimus orlaiviuose, jr ar upiu laivuose, kurie buvo su LR veliava ar skiriamaisiais enklais u LR rib. Usienio valstybi diplomatini atstov bei kit jiems prilygint asmen baudiamosios atsakomybs klausimas, iems asmenims padarius nusikaltim LR teritorijoje, sprendiamas diplomatiniu bdu. Pilietybs principas - LR pilieiai ir nuolatos LR teritorijoje gyvenantys asmenys be pilietybs u nusikaltimus, padarytus usienyje, atsako pagal LR baudiamuosius statymus. Kiti asmenys, padar nusikaltimus, gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal LR statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir yra baudiama pagal nusikaltimo vietos padarymo ir LR baudiamuosius statymus. Jeigu asmuo, padars nusikaltim usienyje, traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal LR baudiamuosius statymus, taiau abiejose alyse is nusikaltimas baudiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausm, numatyta velnesnio statymo. Padars nusikaltim usienyje, asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybs, jeigu jis: - visikai atliko usienyje teismo paskirt bausm; - usienio valstybs siteisjusio teismo nuosprendiu buvo visikai iteisintas, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje alyje numatytais teisiniais pagrindais. Realinis principas - kiekviena valstyb baudia u svarbius jai ir jos pilieiams usienyje padarytus kit ali asmen nusikaltimus: "kiti asmenys, padar nusikaltimus usienyje gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal LR statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir yra baudiama nusikaltimo padarymo ir LR baudiamuosius statymus". Lietuva yra suinteresuota asmen, savo veiksmais padarius alos Lietuvos valstybei ar jos pilieiui, nubausti savo alyje, o ne iduoti j valstybei, kurios pilieiu kaltininkas yra. Universalusis principas - visos valstybs baudia nusikaltlius, jeigu jie bet kurioje i j yra sulaikyti, neatsivelgdamos nusikaltimo padarymo viet. Tokiam nubaudimui pagrind sudaro tai, kad valstybs, ratifikavusios tam tikras konvencijas ar tarptautines sutartis, paprastai papildo savo baudiamuosius statymus, numatydamos atitinkam atsakomyb. Asmen, padariusi nusikaltimus idavimas (ekstradicija) Usienio pilieiai, padar nusikaltimus, iduodami atitinkamoms valstybms remiantis tarptautinmis ir tarpvalstybinmis sutartimis, o jeigu toki sutari nra - vadovaujantis LR statymais. LR pilietis, padars nusikaltim, negali bti iduotas usienio valstybei. Usienio pilieiai neiduodami: - jei nors vienoje i valstybi asmens veika nra pripastama nusikaltimu; - jeigu asmeniui yra suteikta prieglobsio teis; - jeigu to asmens atvilgiu jau priimtas galutinis sprendimas; - jeigu praanioje alyje asmeniui grsia mirties bausm ir kitais tarptautinse sutartyse numatytais atvejais. ES jau pasill nauj ekstradicijos konvencij : atsisakoma dvigubo nusikaltimo koncepcijos - praaniojoje valstybje veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas, o praomojoje valstybje to gali ir nebti; negalima neiduoti asmens, jei jis yra praanios valstybs pilietis. Slygos nenumato, kad ekstradicija netaikoma u nusikaltimus, kurie baudiami maesne nei 1 met laisvs atmimo bausme. Tarptautinio baudiamojo teismo Statutas teisina asmens perdavim iai institucijai. Tai panau ekstradicij. Esminis skirtumas - perduodama ne kitai valstybei, o virvalstybinei teisminei institucijai, nra slyg atsisakyti iduoti, turi bti iduodamas ir savas pilietis. Jeigu prao iduoti kelios valstybs, atsivelgiama padaryt nusikaltim sunkum ir praym padavimo eilikum. Taip pat danai yra nurodoma, kad negali traukti baudiamojon atsakomybn u kitus nusikaltimus, kurie nebuvo nurodyti prayme iduoti t asmen (pvz.: bausti tik u kriminalinius, o ne u politinius nusikaltimus) Baudiamj statym galiojimas laike Veikos nusikalstamum ar baudiamum nustato statymas, galiojs ios veikos (veikimo ar neveikimo) darymo metu. Lietuvos statym sigaliojimo datos yra trys: l) paskelbimo "Valstybs iniose" diena; http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt 2) data, nurodyta paiame statyme, kuris paskelbtas V; Gyventojai turi susipainti su teiss aktais, todl praktikai traukti baudiamojon atsakomybn galima tik tada, kai nusikalstama veika padaryta kit dien po statymo sigaliojimo. Baudiamojo statymo galiojimas pasibaigia: 1) kai jis panaikinamas spec. aktu; 2) kai jis pakeiiamas kitu statymu; 3) pasibaigus jo terminui, jeigu toks buvo nurodytas paiame statyme. Nusikaltimo padarymo laikas: 1) pavojingos visuomenei veikos pabaiga arba laikas, kai atsirado ios veikos pasekms; 2) paskutinio veiksmo pabaiga, kai veik sudaro keli veiksmai; 3) ios veikos nutraukimo momentas trunkamojo nusikaltimo atveju; 4) paskutinio io nusikaltimo sudt einanio veiksmo pabaiga tstinio nusikaltimo atveju; 5) bendrininkavimo atveju - kada kiekvienas bendrininkas padaro sutartus veiksmus. statymas, panaikinantis veikos nusikalstamum, suvelninantis bausm ar kitokiu bdu palengvinantis veik padariusio asmens teisin padt, turi grtamj gali, t.y. taikomas asmenims, padariusiems atitinkam veik iki tokio statymo sigaliojimo, taip pat atliekantiems bausm bei turintiems teisnum. statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm arba kitaip sunkinantis veik padariusio asmens teisin padt, neturi grtamosios galios. Iimtis - statym taikymas u genocido, karo nusikaltimus bei nusikatimus mogikumui. Medicininio ir aukljamojo poveikio priemons skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo priemimo metu. Veikos baudiamumas panaikinamas statymu, paalinant i jo numatytas nusikaltimo sudtis, o vedamas - jas naujai nustatant. Taip pat veika gali bti ribojama arba pleiama traukiant ar paalinant tam tikrus nusikaltimo poymius. Bausm gali bti velninama: 1) sumainant minimum arba maksimum; 2) vedant nauj alternatyvi sankcij; 3) paliekant statymo numatyt pagrindins bausms min ar max, taiau atsisakant vis ar dalies privalom papildom bausmi ar jas paliekant fakultatyvias; 4) vedant nauj straipsnio dal, numatani velnesn bausm ir pan. Tarpinio baudiamojo statymo problema - veikos padarymo metu galioja vienas statymas, tardymo metu kitas, o sprendimo primimo metu - treias. Pirmiausia lyginamas veikos padarymo metu ir nuosprendio primimo metu galioj statymai. Taikomas velnesnis. Jei abu lygs - taikomas veikos metu galiojs statymas. Baudiamosios teiss norm konkurencija Baudiamosios teiss norm konkurencija paymi tuos atvejus, kai kelios baudiamosios teiss normos gali bti pritaikytos konkreiam juridiniam faktui (nusikaltimui). Norm konkurencijos ir kolizijos skirtumai: - kolizins normos prietarauja viena kitai, o konkurencins neprietarauja, o abi galioja savarankikai ir savarankikai turi bti pritaikytos; - norm kolizija - tai statym leidybos netobulumas, konkurencijos atveju tarp galiojani statym nra prietaravim; - klausimas koki norm pritaikyti atsiranda tik tuomet, kai yra konkretus nusikaltimas, kuriam galima pritaikyti skirtingas normas. Norm kolizij turi isprsti statym leidjas, o konkurencij - tardytojas, prokuroras, teisjas ar kitas pareignas. Normu konkurencijos rys: 1) Bendrosios ir specialiosios normos konkurencija. Kai vienam nusikaltimui gali bti pritaikomos dvi normos viena bendresn, kita konkretesn. Todl btina nustatyti norm pobd: nustaius, kad dvi ar daugiau norm tarpusavyje konkuruoja, reikia isiaikinti, kuri i j taikytina. Bendroji ir specialioji normos kartu gali bti taikomos tik tuo atveju, jeigu padaryti keli tarpusavyje nesusij nusikaltimai (realioji sutaptis). 2) Specialij norm konkurencija. Kartais su bendrja norma konkuruoja ne viena, o kelios normos, kurios dl savo apibrtumo gali bti priskirtos prie specialij norm.Taisykls: kai konkuruoja normos su lengvinaniomis ir sunkinaniomis aplinkybmis, prioritetas atiduodamas normai su lengvinaniomis aplinkybmis; kiekvienas labiau pavojingas poymis apima visus kitus, maiau pavojingus, taigi, jei tarpusavyje konkuruoja keli to paties straipsnio punktai arba dalys, numatanios skirtingas kvalifikuojanias aplinkybes, - pateikus vis poymi apraym, turi bti taikomos tos, kurios numato labiausiai pavojingas; 3) Visumos ir dalies konkurencija. Kelios veik atitinkanios normos sutampa nevienodai: viena norma i veik apibdina visapusikai, o kitos - tik i dalies (sudjus ias dalis gaunama apytikr veikos charakteristika). Bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai bdinga, kad: 1) dvi ar daugiau norm numato atsakomyb u padaryt veik; 2) bendra norma apima vis veik, kitos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis (viena norma atitinka veik bendrais bruoais, kitos - specifinius bruous); 3) bendroji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atskiras ios veikos dalis apibdinanios normos neirykina ios veikos specifikos; 4) normos del savo turinio yra tarpusavyje pavaldios. http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt Ivada: turi bti taikoma bendroji norma. statym spraga statym spraga tokie atvejai, kai baudiamasis statymas numat baudiamj atsakomyb u tam tikras veikas, taiau dl netinkamo statymo formulavimo ar kit statym pakeitimo veikos, turinios i dalies analogikus poymius, yra nebaudiamos. Norint atskirt nuo kriminalizacijos, reikia atkreipti dmes: 1) ar veikos baudiamumo nustatymo reikalavimas nra tik neteisingas slyg, kurioms esant baudiamasis statymas apskritai gali bti pritaikytas, suvokimas; 2) ar nra kit teiss norm, kurias statym leidjas mano esant pakankamas, kad bt galima isprsti atsakomyb u padarytas veikas; 3) ar nra smoningo statym leidjo vengimo nustatyti u tokias veikas baudiamj atsakomyb; 4) ar negalima esamos statym spragos upildyti pleiamuoju aikinimu, atitinkamai nukreipiant teism praktik. Vienintelis bdas panaikinti spragas baudiamuosiuose statymuose yra j pakeitimas ir papildymas. Analogijos problema statymo analogija kai vietoj trkstamo teisinio santykio sureguliavimo panaudojamas kitas statymas. Baudiamojoje teisje analogija negalima. Taiau yra statymuose kai kurie analogijos aspektai: sukelia sunkias pasekmes , sunkus eidimas. 3. NUSIKALTIMAS IR BAUDIAMASIS NUSIENGIMAS NUSIKALTIMAS gali bti nagrinjamas iomis prasmmis: Teisine Sociologine Antropologine Nusikaltimas yra pavojinga, BK udrausta veika (ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm (BK 11 str. 1d.). Baudiamasis nusiengimas yra pavojinga, BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret (BK 12 str.). Pagr. nusikaltimo poymiai: 1. Tai veika 2. Tai pavojinga veika (pavojingumas apibdinamas pavojingumo pobdiu kokybin veikos charakteristika, priklausanti nuo nusikaltimo objekto, t.y. gri, kuriuos ksinamasi, vertingumo; bei pavojingumo laipsniu, kuris ireikia kiekybin veiklos charakteristik, parodo, kokio dydio pavojingumas) 3. Tai prieinga teisei veika (teisin pavojingumo iraika B-e) NUSIKALTIM KLASIFIKACIJA: 1. Neatsargs (padaryti dl nusikalstamo pasitikjimo arba nusikalstamo nerpestingumo) 2. Tyiniai: Nesunkus did. bausm nevirija 3m. laisvs atmimo Apysunkis nuo 3 iki 6m. Sunkus nuo 6 iki 10m. Labai sunkus daugiau nei 10m. 4. NUSIKALTIMO SUDTIS (NS) NS baud. st. numatyt objektyvi ir subjektyvi poymi visuma, lemianti vienos ar kitos pavojingos veikos pripainim nusikaltimu. NS IR NUSIKALTIMO SANTYKIS. Kad pavojinga veika bt pripainta nusikaltimu, btina, kad ios ries veika bt udrausta baud. statymo. Palyginti su nusikaltimu, kaip atitinkamu asmens elgesio pasireikimu realiame gyvenime, NS yra tik abstraktus io elgesio apraymas statyme, iskiriant bdingiausius jo poymius. NS IR BK SPEC. DALIES STR. DISPOZICIJOS SANTYKIS. Normos dispozicija tai NS iraikos baud. statyme forma.Paprastai baud. statymo Spec dalies normos dispozicijoje nebna aprayti visi konkreios NS poymiai, todl aikinantis konkreios NS poymius reikia remtis ne tik baud. statymo Spec. dalies, bet ir Bendr. dalies normomis NS REIKM BT: Vienas i baud. atsakomybs pagrind, t.y. kai veikoje nra nusikaltimo sudties, tokia veika negali bti laikoma nusikaltimu Nusikaltim kvalifikavimas tapatumo tarp veikos poymi ir BK Spec. dalies str. dispozicijoje numatytos NS nustatymas ir io tapatumo tvirtinimas procesiniuose dokumentuose http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt Veik kriminalizavimas poymi, kurie sudaro NS, atrinkimas ir j tvirtinimas baud. statyme konstruojant str. dispozicijas. NS ELEMENTAI tai btinos, sudedamosios jo vieningos struktros dalys, apibdinamos tam tikrais poymiais. NS POYMIAI tai atitinkamos savybs, apibdinanios, individualizuojanios sudties elementus. NS ELEMENTAI: Nusikaltimo objektas tai, k nukreiptas nusikaltimas, kam nusikaltimu padaroma ala ar sukeliama alos grsm. J apibdina tie baud. st. saugomi griai, kuriuos ksinamasi nusikaltimu. Su juo susijs ir nusikaltimo dalykas tie materialaus pasaulio daiktai, kuriuos tiesiogiai ksinantis paeidiami teisiniai griai. Nusikaltimo objektyvioji pus iorin nusikalstamos veikos pus. J apibdina ie poymiai: Veika Pasekms Prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi Nusikaltimo padarymo laikas, vieta, bdas, rankiai, priemons ir kt. Nusikaltimo subjektas fizinis, pakaltinamas, sulauks st. numatyto amiaus asmuo, padars nusikaltim. J apibdina: Amius Pakaltinamumas Nusikaltimo subjektyvioji pus veikos vidin (psichin) pus, kuri parodo asmens psichin santyk su jo daroma veika. J apibdina: Kalt Tikslas Motyvas NS poymiai, apibdinantys nusikaltimo objekt ir objektyvij pus, sudaro OBJEKTYVIJ NUSIKALTIMO SUDT, o poymiai, apibdinantys nusikaltimo subjekt ir subjektyvij pus SUBJEKTYVIJ NUSIKALTIMO SUDT. NS POYMIAISKIRSTOMI : Pagrindinius, kurie bdingi kiekvienai konkreiai NS. Kai nra i poymi, nra ir bendrosios NS. Pagrindiniai NS element poymiai: baud. st saugomos vertybs veika ir, esant materialiajai NS, pasekms amius kalt Fakultatyviniai (papildomi) NS poymiai bdingi ne visoms, o tik kai kurioms konkreioms NS. Fakultatyviniai NS element poymiai: pasekms (esant formaliai NS), prieastinis ryys, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, bdas, rankiai, priemons ir kt. pakaltinamumas tikslas ir motyvas Jei st. leidjas, konstruodamas baud. statyme NS, i aplinkybi jas netraukia, ios aplinkybs nedaro takos kvalifikuojant nusikaltimus, bet gali turti reikms bausms individualizavimui, jas atsivelgiama kaip baud. atsakomyb lengvinanias ar sunkinanias aplinkybes skiriant bausm. Taip pat gali bti skiriami: Objektyvieji NS poymiai (apibdina nusikaltimo objekt bei objektyvij pus, sudaro objektyvij NS) Subjektyvieji (apibdina nusikaltimo subjekt bei subjektyvij pus, sudaro subjektyvij NS) NS KLASIFIKUOJAMOS vertikaliai, t.y. skirtingais lygmenimis, bei horizontaliai, t.y. vienu lygmeniu remiantis atitinkamais kriterijais: 1) KONKRETI poymi, bding atitinkamam nusikaltimui (pvz., vagystei, kontrabandai, tyiniam nuudymui), visuma. Kiekviena konkreti sudtis apibdina 4 nusikaltimo puses: objekt, objektyvij pus, subjekt ir subjektyvij pus.Veikoje nustaius konkreios NS poymius konstatuojama, kad yra padarytas nusikaltimas: A. Pagal pavojingumo laipsn: Pagrindin NS tai sudtis, kurioje nra nei didinani, nei mainani atitinkamos ries nusikaltimo pavojingum poymi (pvz., paprastoji vagyst, tyinis nuudymas); Kvalifikuota NS tai sudtis be bendr atitinkamos ries nusikaltimo poymi, turinti poymi, kurie didina ios ries nusikaltimo pavojingum; Privilegijuota NS tai sudtis be bendr atitinkamos ries nusikaltimo poymi, turinti poymius, kurie maina ios ries nusikaltimo pavojingum. B. Pagal NS poymi apraymo bdus: http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt Paprastosios NS tai sudtys, kuriose apraomi vienos veikos, kuria ksinamasi vien objekt, poymiai esant vienai kalts formai; Sudtingosios, kurioms priskiriamos: sudtys su 2 veiksmais, kur apibdinant nusikaltimo objektyvij pus nurodomi 2 veiksmai, kuri abiej padarymas yra btinas, kad nusikaltimas bt pripaintas baigtu; su alternatyviais veiksmais, kuriose nusikaltimo subjektyvioji pus apibdinama keliais alternatyviais veiksmais ir bent 1 i i veiksm atlikimas sudaro baigtin NS; sudtins NS yra su 2 objektais, 2 veiksmais ir 2 pasekmmis.Sudtins NS su 2 veikomis susideda i 2 ar daugiau nusikalstam veik, kurios sudaro savarankikas NS; NS su administracine prejudicija, prie kuri poymi statymo leidjas priskiria pakartotin veikos padarym po administracins nuobaudos paskyrimo u toki pat veik. C. Pagal konstrukcij: Materialiosios, kurios apima ne tik pai veik, bet ir jos sukeltas pasekmes (pvz., vagysi, nuudym ir kt. NS); Formaliosios, kuomet st. leidjas, konstruodamas NS, apsiriboja tik veikos apraymu, o jos pasekmes palieka u NS rib. Nusikaltimo baigtumui pakanka tik paios veikos atlikimo (pvz., meiimo, kontrabandos, neteist finansini operacij ir kt. NS). 2) RIN NS baud. statyme numatyt poymi, apibdinani vienari nusikaltim grup, visuma; 3) BENDROJI NS tai poymi, bding apskritai visiems nusikaltimams, visuma. Pagr. paskirtis atskleisti vis nusikaltim bding poymi turin. NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMAS tai konkretaus gyvenimo atvejo sulyginimas su bendra BT norma ir kaip tokio sulyginimo idava padaryta ivada, kad poelgis turi ry su BT. Tai atliekanio tyrim asmens ivada dl NS buvimo kaltininko veikloje, ireikta formalizuota skaii kalba atitinkamame procesiniame dokumente. NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMAS SUSIDEDA I 3 ETAP: 1) Baud. statymo turinio iaikinimas; 2) Konkretaus gyvenimo atvejo, mogaus poelgio teisikai reikming poymi nustatymas.Preliminariai vertins veik remdamasis kokiu nors konkreiu pasirinktu BK straipsniu ir prims sprendim ikelti baud. byl ar patraukti asmen kaip kaltinamj, tardytojas, remdamasis pasirinktu str., stengiasi nustatyti reikmingus kvalifikacijai poymius tariamojo ar kaltinamojo veikoje; 3) Teismas sulygina pasirinkt BT rodinjimo norm su tyrimo metu nustatytu konkreios veikos poymi visuma.Jei tiriantis byl asmuo mano, kad jis nustat visus nusikaltimo, dl kurio buvo ikelta baud. byla, NS poymius, jis daro ivad, kad tiriamojoje veikoje yra inkriminuoto NS, surao kaltinamj ivad ar pranea teismui, kuriame kvalifikuoja veik pagal tam tikr BK str. bei argumentuoja kvalifikavim. NUSIKALTIMO KVALIFIKAVIMO SUBJEKTAI: policijos pareignai usiima nusikaltim kvalifikavimu ikiteisminse baud. proceso stadijose; tardytojai ar kvotjai viso parengtinio bylos tyrimo proceso metu; teisjai bylos nagrinjimo teisme metu. 5. OBJEKTYVIOJI NUSIKALTIMO PUS OBJEKTYVIOJI NUSIKALTIMO PUS tai iorin pavojingo ksinimosi, kuriuo paeidiami baud. st. saugomi teisiniai griai, pasireikimo pus. POYMIAI, apibdinantys objektyvij pus: Pavojinga veika, pasireikianti veikimu ar neveikimu; Nusikalstamos pasekms; Prieastinis ryys tarp veikos ir atsiradusi pasekmi; Nusikaltimo padarymo laikas, vieta, bdas, rankiai, priemons bei kitos objektyvios aplinkybs. I i poymi vis konkrei NS btinasis poymis yra tik veika. NUSIKALSTAMA VEIKA tai prieingas teisei, pavojingas, smoningas ir valingas mogaus elgesys ioriniame pasaulyje. Jos pavojingumas yra tas, kad ja daroma ala baud. st. saugomiems teisiniams griams. Ji turi bti prieinga teisei. Asmuo, kuris veik dl nenugalimos jgos (t.y. nenumatytas, neivengiamas iorinis vykis, kurio asmuo, padars veik, negaljo kontroliuoti) ar fizins prievartos (t.y. veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvaryti ar j palenkti nusikaltlio norima linkme), negali bti traukiamas baud. atsakomybn. Ji apima 2 mogaus elgesio pasireikimo formas: aktyvij (veikim) ir pasyvij (neveikim): VEIKIMAS yra pagr. nusikaltimo padarymo forma, pasireikianti vairi veiksm, kuriais ksinamasi baud. st. saugomus teisinius grius, atlikimu. Kiekvien veikim sudaro smoningas ir valingas mogaus kno judesys. Jis gali susidti i vieno kno judesio ar kno judesi komplekso, gali bti padaromas l. vairiais bdais; NEVEIKIMAS yra pasyvus mogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Jam bdingi pavojingumas ir prieingumas teisei. Asmuo gali bti traukiamas baud. atsakomybn u neveikim tik tuo atveju, jei tokia atsakomyb yra reglamentuota baud. st. Nuo veikimo skiriasi fizine prasme. Gali bti ir sudtinis, t.y. susidedantis i daugelio epizod. Turi bti smoningas ir valingas asmens poelgis. Norint asmen http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt patraukti baud. atsakomybn u neveikim, vis pirma reikia nustatyti, ar is asmuo privaljo veikti atitinkamu bdu. Baud. st. numatyt pareig veikti atitinkamu bdu gali lemti: Asmens profesija bei jo tarnybins pareigos Giminysts ryiai Pilietybs pareigos Ankstesnis paio asmens elgesys NUSIKALSTAMOS PASEKMS ala, kuri atsiranda ksinantis baud. st. saugomus objektus, t.y. teisinius grius. Jos betarpikai susijusios su nusikaltimo objektu, nuo kurio vertingumo priklauso ir pasekmi pavojingumas. Labai artimai susijusios su nusikaltimo dalyku materialiais daiktais, kuriuos ksinantis daroma ala objektui. Pagal alos pobd jas galima suskirstyti turtines, fizines, organizacines, politines, socialines, moralines ir pan. Viena nusikalstama veika gali bti ksinamasi kelis objektus, tokiu bdu atsiranda dvejopo pobdio pasekms. Nusikalstam pasekmi reikm: Nuo j l. priklauso nusikaltimo pavojingumas Jos padeda atriboti nusikaltimus nuo kit, ypa administracini teiss paeidim Jos gali bti nusikaltim kvalifikuojaniomis aplinkybmis jas, kaip atsakomyb sunkinanias aplinkybes, atsivelgiama skiriant bausm PRIEASTINIS RYYS (PR) toks santykis tarp reikini, kuriam esant vienas reikinys ar sveikaujani reikini visuma (prieastis) sukelia ir nulemia kit reikin (pasekm). PR TARP VEIKOS IR NUSIKALSTAM PASEKMI yra toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. mogus tik tada gali atsakyti u atsiradusi al, kai ala buvo jo veikos pasekm, t.y. kada tarp jo padarytos veikos ir atsiradusi pasekmi yra PR. REIKMINGIAUSIOS PR TEORIJOS: 1) Ekvivalentinio PR teorija, aikinanti, kad kiekviena slyga, be kurios alingo rezultato n nebt buv, yra to alingo rezultato pasekm. PR egzistuoja tik tada, kai veiksmas yra ekvivalentin pasekms prieastis, t.y. btina, privaloma slyga. Jeigu grandin tarp veiksmo ir jo rezultato nutrksta sikius 3 asmeniui, ekvivalentinio PR tarp veiksmo ir pasekmi nebelieka. Pradininkas Buri, pritaik F.Listas; 2) Pagal adekvataus PR teorij, PR tarp veiksm ir j aling pasekmi egzistuoja tada, kai veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb. Jeigu konkrei veiksm nebt buv, padidintos alos atsiradimo rizikos taip pat nebt buv. Taigi adekvati prieastis nra vienintel tam tikr pasekmi prieastis. BTINOJI PASEKM yra reikinio dsningum vystymasis, pasireikimas, tai yra jo vidin savyb, jo prieastis. ATSITIKTIN PASEKM dsningai neiplaukia i io reikinio, nors io reikinio yra slygota. KALBANT APIE PR REIKIA NUSTATYTI: Ar subjekto veika buvo udrausta baud. st. Nusikalstam pasekmi prieastimi ir slyga gali bti tik nusikaltimo subjekto veika. Veika laiko poiriu turi bti padaroma anksiau, nei atsirado nusikalstamos pasekms; Ar tokia veika buvo btina nusikalstam pasekmi atsiradimo slyga; Ar veika, kuri atliko btinosios slygos vaidmen, buvo konkreti pasekms prieastis. PR tarp veikos ir nusikalstam pasekmi buvimas tai objektyvus baud. atsakomybs pagrindas, taiau visada btina nustatyti ir subjektyv pagrind kalt. Tarp asmens veiksm ir atsiradusi pasekmi gali bti atsitiktinis PR, kai asmuo u atsiradusias pasekmes negali bti traukiamas baud. atsakomybn. FAKULTATYVINIAI BENDROSIOS NS POYMIAI nusikaltimo padarymo bdas, laikas, vieta, priemon, rankiai ir kt. aplinkybs. Jei jie yra numatyti konkreioje NS, jie tampa btinaisiais jos poymiais. Nusikaltimo padarymo bdas parodo, kaip buvo padarytas nusikaltimas; Nusikaltimo padarymo priemons tai daiktai, kurie patys nenaudojami nusikaltimui padaryti, taiau palengvina atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro jo materialias prielaidas; Nusikaltimo rankiai tai daiktai ar priemons, kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltim. Jais kaltininkas tiesiogiai veikia nusikaltimo objekt, tuo darydamas jam al. 6. NUSIKALTIMO SUBJEKTAS Nusikaltimo subjektas tai fizinis, sulauks baudiamojo statymo nustatyto amiaus ir pakaltinamas asmuo. Pagal baudiamuosius statymus atsako ir baudiamas tik toks asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu. Baudiamja teisine prasme fizinio asmens pilietyb nedaro takos atsakomybei. Gyvuliai, vairi technika, gamtos jgos, daranios al, negali bti pripastami nusikaltimo subjektu Nusikaltlio asmenyb tai visuma socialiai reikming savybi, kurios vertinamos skiriant bausm. i svoka ymiai platesn, nei nusikaltimo subjekto, nes nepakanka bendrj nusikaltimo subjekto poymi. Esmin nusikaltlio asmenybs savyb yra jo pavojingumas visuomenei. Jis pasireikia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti nauj nusikaltim. Nusikaltlio asmenyb, skirtingai negu nusikaltimo subjektas, neturi jokios reikms kvalifikuojant veik bei nustatant nusikaltimo sudties buvim, taiau turi didiul tak individualizuojant baudiamj atsakomyb ir bausm. http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt Nusikaltimo subjektu galima pripainti tik tok fizin asmen, kuris yra pakaltinamas ir sulauks baudiamojo statymo nustatyto amiaus. iuos poymius turi turti ne tik nusikaltimo vykdytojas, bet ir jo bendrininkai: organizatorius, kurstytojas ir padjjas. Nusikaltimo subjekto poymiai labai maai atspindi nusikaltim padariusio asmens individualias savybes. Antra vertus, asmens individualios savybs daro tak skiriant bausms r ir dyd, taikant bausms vykdymo atidjim ar atleidiant nuo bausms ir pan., taiau neturi jokios reikms nustatant, ar asmens veikloje yra nusikaltimo sudtis. Pagrindiniai poymiai:. 1) Nusikaltimo subjekto amius tai konkreti amiaus riba, kurios sulaukus pripastama, kad asmuo gali suvokti savo veiksm pavojingum ir kartu bti atsakingas u juos. Tik tuomet, kai mogus sugeba vertinti savo veiksm pavojingum, galima reikalauti, kad mogus atsakyt u savo padarytus pavojingus veiksmus. LR BK 13 str. nustato dvi amiaus ribas, nuo kuri galima asmens baudiamoji atsakomyb: 1) tai asmenys, kuriems iki nusikaltimo padarymo yra suj 16 met. Jie gali bti patraukti baudiamojon atsakomybn u visus nusikaltimus; 2) asmenys, kuriems iki nusikaltimo yra suj 14 met. Jie gali bti patraukti baudiamojon atsakomybn tik u tyinius veiksmus, galinius sukelti traukinio katastrof, tyinius kno sualojimus, sutrikdiusius sveikat, iaginim, piktybin arba itin piktybin chuliganizm, narkotini priemoni grobim. Traukiant baudiamojon atsakomybn nepilnameius nuo 14 iki 16 met, btina turti uomenyje kai kuriuos BK Specialiosios dalies dispozicij redakcij ypatumus. Asmenys, padar pavojingas veikas iki 14 met (arba kai kuriais atvejais iki 16 met), negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn. Asmuo laikomas sulauks statymo nustato amiaus tik kit dien po gimimo dienos. Baudiamasis statymas nenustato nusikaltimo subjekto amiaus maksimalios ribos. Dauguma usienio valstybi nustato dvi amiaus ribas, nuo kuri asmuo gali bti traukiamas atsakomybn, - tai bendroji riba ir riba nepilnameiams. Amiaus rib skirtumus nulemia valstybs ekonominis ir socialinis isivystymas, religija, geografin padtis, tradicijos ir t.t. 2) Pakaltinamumas tai asmens sugebjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Jis vienas i btin nusikaltimo subjekto poymi, be kurio nemanoma baudiamoji atsakomyb. Pakaltinamumas yra kalts ir atsakomybs prielaida. Tik pakaltinamas asmuo, kuris suvokia tikrov ir jos vystymosi dsningumus, gali veikti laisvai, t.y. pasirinkti tiksl bei jo siekiant elgesio variant. LR BK pagrindin dmes skiria nepakaltinamumui. Nepakltinamumas tai tokia asmens bsena, kuri pavojingos veikos padarymo metu neleido suprasti asmeniui savo veiksm esms arba j valdyti dl chronins psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts ar kitokios patalogins bsenos. Nepakaltinamumo bsena skaidoma pagal 2 kriterijus: 1) teisin kriterij: a) intelektualusis kriterijus nesugebjimas suvokti veiksm esms; b) valinis kriterijus - nesugebjimas valdyti toki veiksm. 2) medicinin kriterij: a) chronika psichin liga b) laikinas psichins veiklos sutrikimas c) silpnaprotyst d) kita patologin bsena Tam, kad asmuo bt pripaintas nepakaltinamu , turi bti bent 1 ris i medicininio kriterijaus ir bent 1 ris i teisinio kriterijaus. Tai sprendia tik teismas, taiau medikai turi pasakyti, ar asmuo serga. Faktas, kad asmuo serga psichine liga 100 % nereikia, kad asmuo yra nepakaltinamumas (pvz. izofrenija tik apie 90% galutinai pripastami nepakaltinamais ir pan.), silpnaprotyst: debilumas dalinai, idiotija 100%. Asmuo, kuris yra pripaintas nepakaltinamu, negali bti traukiamas B-ojon atsakomybn, bet teismas gali jam paskirti privalomojo pobdio medicinines priemones: a) atiduoti artimj giminaii prieirai, b) jei veika pavojinga gali bti ir atiduodamas psichiatrin ligonin ar bendro ar sustiprinto stebjimo. Tuomet teismas privalo kas 6 mn. priimti sprendim dl tolimesnio toki priemoni taikymo. Ribotas pakaltinamumas tai tokia asmens bsena, kuri nusikalstamos veikos darymo metu neleido asmeniui visapusikai suprasti savo veiksm pobdio ar juos valdyti dl psichikos sutrikim, kurie nebuvo pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu. Riboto pakaltinamumo teisin reikm dvejopa: 1. B-j atsakomyb alinanti aplinkyb; 2. Bausm velninanti aplinkyb. LR sename BK nebuvo tiesiogiai suformuluoto riboto pakaltinamumo instituto, taiau specialiojoje dalyje buvo 3 str., kuriuose ribotas pakaltinamumas buvo numatytas motinos tyinis naujagimio nuudymas ir nuudymas didiai susijaudinus bei tyinis sunkus kno sualojimas didiai susijaudinus. Didiai susijaudinus riboto pakaltinamumo iraika. Problema dl element trkumo sudtyje. iuo atveju elementas pakaltinamumas, pakeiia abejon dl pakaltinamumo, visais kitais atvejais sakoma, kad jos kaltinamojo naudai, o iuo atveju to atsisakoma. Kaip institutas, ribotas pakaltinamumas turi argument ir u, ir prie: U: 1. leidia adekvaiai reaguoti gyvenimo aktualijas, nes grietos ribos tarp psichikai ir psichologikai nesveiko nra; 2. is institutas atskir str. prasme jau yra ir bendros normos vedimas praktine prasme, todl problem sukelti neturt. http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt Prie: 1. tokiais atvejais mogui, turiniam psichologini problem lyg ir i anksto suteikiama tarsi inguldencija; 2. esant ribotam pakaltinamumui medikai eit lengviausiu keliu ikilus abejonms tvirtint esant ribot nepakaltinamum; 3. LR BT yra klasikins BT modelis ia atribojimas nuo N-o ir ne N-o turi aiki rib, jei abejojama, ar asmuo padar N-, ar ne, preziumuojama, kad ne. itoje vietoje ribotas pakaltinamumas neturi svari teorini argument, kurie pagrst jo vedimo btinum. Specialusis nusikaltimo subjektas tai fizinis asmuo, kuris be pagrindini poymi (amiaus ir pakaltinamumo), turi papildomus, btinus konkreiai nusikaltimo sudiai poymius, numatytus BK Specialiosios dalies str. dispozicijose. statym leidjas apibria dvi spec. subjekt grupes: a) valstybs pareignus ir tarnautojus, b) karikius. 3) Kalt tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika (veikimu arba neveikimu) ir pasekmmis. Kalt yra vienas i rodinjim dalyk. Apkaltinamasis teismo nuosprendis bus teisingas tik tuomet, kai i jo bus matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojing veik kalt. Kalt tampriai susijusi su objektyvija nusikaltimo puse: jei nra padarytos pavojingos veikos, tai negali ikilti ir kalts klausimas. Kalt jungia dvi intelekto ir valios kategorijas. Skirtingas i moment tarpusavio derinys padarant nusikalstm veik leidia iskirti dvi kalts formas tyi ir neatsargum. Kalts formos nustatymas, turi ypating reikm teisingai kvalifikuojant nusikaltimus. Be to, nuo kalts formos priklauso ir atsakomybs u konkretaus nusikaltimo padarym dydis. 7. SUBJEKTYVIOJI NUSIKALTIMO PUS SUBJEKTYVIOJI NUSIKALTIMO PUS tai subjektyvi poymi, apibdinani pavojing veik ir pasekmes, visuma. SUBJ. NUSIK. PUSS POYMIAI: Kalt (PAGRINDINIS) Nusikaltimo padarymo motyvas (FAKULT.) Tikslas (FAKULT.) SANTYKIS SU OBJEKTYVIJA PUSE glaudus. Padaryta veika bus vertinama teisingai tik tada, kai objektyvioji pus sutaps su subjektyvija. To reikia siekti. Kai dl kakoki prieasi jos nesutampa, kvalifikuodami nusikaltim, pirmenyb teikiame subjektyviajai pusei. Taigi veika kvalifikuojama ne pagal objektyvisias pasekmes, o pagal subjektyv konkrei pasekmi siekim. Lygindamas nusikaltimo obj. puss byloje ufiksuotus poymius su kaltinamojo parodymais, tardytojas gali padaryti ivad dl subjektyvij poymi, nesutampani su kaltinamojo parodymais. SUBJ. PUSS RODINJIMAS yra sudtingesnis nei subj. puss, nes nemanoma ufiksuoti asmens tiksl. Taiau j btina rodinti. Parengtinio tyrimo metu tai daro kvotjas ar tardytojas, byl nagrinjant teisme kaltintojas, o vertina teismas(???). Vienas pagrindini procesini dokument, kuriame atsispindi subj. puss klausimai yra kaltinamojo (tariamojo) apklausos protokolas. Kiti procesiniai veiksmai: Akistata Krata Ekspertiz Liudytoj parodymai ir t.t. Tardytojo ivada dl nusik. subj. puss fiksuojama kaltinamojoje ivadoje, teismo ivada nuosprendyje. KALT KALT tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika (veikimu arba neveikimu) ir pasekmmis. KALTS KRITERIJAI: Psich. santykis su padaryta pavojinga veika bei st. numatytais atvejais su fakultatyviais objektyviaisiais poymiais; Psich. santykis su baud. st. numatyt pasekmi numatymu; Psich. santykis su baud. st. numatyt pasekmi kilimu. KALTS MOMENTAI (KATEGORIJOS): Intelektualus - psich. santykis su pavojinga veika (st. numatytais atvejais ir su fakultatyviais objektyviaisiais poymiais) bei prieastinio ryio raida Valinis psichinis santykis su pasekmmis KALTS TURINYS tai tyia ar neatsargumas konkreioje NS, psich. santykis su konkretaus nusikaltimo obj. poymiais. Kalts turinio nustatymas - tai kalts formos detalizavimas, antrasis kalts detalizacijos etapas KALTS FORMOS nustatymas apima 2 momentus: kalts formos baud. st. nustatym; http://konspektai.vetb.lt

10

http://konspektai.vetb.lt kalts formos tiriamojoje veikoje nustatym. Visas kalts formas vienija bendras pamatas nusik. subj. pus, t.y. pirmiausiai jos ireikia vidin psichin santyk su padaryta veika ir st. numatytomis pasekmmis Iskiriamos ios kalts formos: 1) TYIA kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingum, numato ios veikos pavojingas pasekmes ir i pasekmi siekia arba smoningai leidia joms kilti. Tyiai bdingi ie poymiai: pavojingos veikos suvokimas; pavojing pasekmi nustatymas; i pasekmi siekimas arba smoningas leidimas joms kilti. Pirmi 2 poymiai sudaro intelektualj jos element, o 3 valin. Tyios rys: Tiesiogin tyia kai asmuo suvokia savo veikimo ar neveikimo pavojingum, numato pavojingas pasekmes ir j siekia; Netiesiogin tyia kai asmuo suvokia savo veikimo ar neveikimo pavojingum, numato pavojingas pasekmes, ir nors j nenori, taiau smoningai leidia joms kilti. Netiesiogins tyios variantas idealioji nusikaltim sutaptis, kai vienu veiksmu sukeliamos 2 pasekms: 1 i j kyla dl tiesiogins tyios, kitu atvilgiu galima netiesiogin tyia Pagal susiformavimo moment: I anksto apgalvota, kurios atveju tarp nusikalstamo ketinimo atsiradimo ir jo realizavimo bna tam tikras laiko tarpas, per kur kaltininkas apgalvoja esmines nusikaltimo padarymo detales, numato veikimo (neveikimo) bd, aplinkybes, paruoia priemones ar rankius ir pan.; Staiga atsiradusi, kurios atveju atotrkio tarp nusikalstamo ketinimo atsiradimo ir jo realizavimo nra arba jis bna l. trumpas. Poris afektin tyia, kuriai bdinga tai, kad nusikalstam veik asmuo padaro dl didelio susijaudinimo, kur sukelia nukentjusiojo pavartotas neteistas smurtas ar sunkus eidimas. i tyia laikoma baud. atsakomyb lengvinania aplinkybe arba privilegijuotosios NS poymi. Pagal apibrtum (is klasifikavimas turi praktin reikm, nuo kurios priklauso veikos kvalifikavimo teisingumas) : Konkretizuota (apibrta), kuri gali bti: Paprasta konkretizuota kai kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pobd ir siekia 1 konkretaus rezultato; Alternatyvi konkretizuota kai kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pobd ir numato, kad ji gali sukelti 2 arba daugiau savarankik individualizuot pasekmi, i kuri bet kuri j patenkins. Nusikaltimo kvalifikavimo taisykl, esant apibrtajai tyiai: veika kvalifikuojama pagal tyios kryptingum, t.y. kaltininkas atsako pagal t baud. st. str., kuris numato pasekmes, kuri asmuo siek. Nekonkretizuota (neapibrta) kai kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pobd ir numato pasekmes, taiau j neindividualizuoja. Kai yra neapibrtoji tyia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, t.y. asmuo atsako pagal BK str., numatant atsakomyb u kilusias pasekmes Kai kuri autori iskiriama: Bendroji tyia kai kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pobd ir numato konkreias pasekmes, taiau norimas pasekmes pasiekia kitais veiksmais, nei planavo. 2) NEATSARGUMAS tokia kalts forma, kai asmuo numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi, kad j bus ivengta.Taip pat tuomet, kai asmuo nenumat galim pasekmi, nors galjo ir turjo jas numatyti. Neatsargumo rys: Nusikalstamas pasitikjimas, kur apibdina intelektualusis ir valinis momentas.1-j sudaro pavojing pasekmi dl savo veikos numatymas, o 2-j lengvabdikas tikjimasis, kad i pasekmi bus ivengta; Nusikalstamas nerpestingumas, kur apibdina 2 poymiai: pavojing pasekmi nenumatymas bei turjimas jas numatyti. Intelektualusis momentas pasireikia tuo, kad asmuo, nenumatydamas pavojing pasekmi, ignoruoja visuomens interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ar profesines pareigas, nesilaiko st. ar kit normini akt reikalavim. Valin moment sudaro tai, kad asmuo, turdamas reali galimyb numatyti pavojingas savo veikos pasekmes, nesistengia tempti psichini jg ir ukirsti keli ioms pasekmms. Nusikalstamo nerpestingumo kriterijai: Objektyvusis asmens pareiga atliekant kok nors riziking darb bti atidiam ir veikti pagal nustatytas taisykles; Subjektyvusis pareiga turinio asmens reali galimyb suprasti daromos veikos pavojing pobd, numatyti pasekmes ir atsisakyti poelgio bei ivengti pavojing pasekmi atsiradimo. 3) MIRI (DVIGUBA) KALTS FORMA kai asmens psichinis santykis su veika yra tyia, o su pasekmmis neatsargumas. BT teorijoje i forma suprantama 2 prasmm: Plaija prasme kai kaltininkas veikia tyia, o pasekms atsiranda dl neatsargumo. Materialiosiose NS nusikaltimo kvalifikavim nulemia kaltininko psichinis santykis su pasekmmis, todl nusikaltimas bus laikomas http://konspektai.vetb.lt

11

http://konspektai.vetb.lt padarytu dl neatsargumo, taiau i taisykl nebus taikoma tuo atveju, kai baud. st. numato dispozicij, pagal kuri veika turi bti tyin, o pasekms gali atsirasti ir dl neatsargumo (124 str. 2d.) Siaurja prasme kai kaltininko tyin veikla sukelia 2 savarankikas pasekmes, i kuri vienos kalt yra tyin, o kitos neatsargumas. Btinos slygos: 1) 1 veika sukelia 2 savarankikas pasekmes; 2) veikai ir vienoms pasekmms kalt yra tyin, o antroms pasekmms neatsargumas; 3) tarp veikos ir pasekmi egzistuoja 2 savarankiki prieastiniai ryiai Galiojantys baud. st. numato 2 galimus mirios kalts formos variantus: Miri kalts forma pasireikia skirtingu psichiniu santykiu su pavojinga veika ir kilusiomis pavojingomis pasekmmis (pvz., neteistas aborto padarymas, sukls mirt); Miri kalts forma pasireikia skirtingu psichiniu santykiu su padaryta veika ir vienu i kvalifikuojaniu nusikaltim poymiu (pvz., maamets ar nepilnamets iaginimas). KAZUSAS (ATSITIKIMAS) KAZUSAS (ATSITIKIMAS) tai toks atvejis, kai asmuo savo veikla sukl pavojingas pasekmes, kuri neprivaljo ar negaljo numanyti. Nustaius tok psichin santyk, daroma ivada , kad kalts ir subjektyviosios NS puss nra. Bylos tyrimas nutraukiamas arba teisiamasis iteisinamas. 2 kazuso variantai: 1) padaryta veika laikoma kazusu tada, kai asmuo supranta daromos veikos riziking pobd, numato st. numatyt pasekmi kilimo galimyb, taiau pagrstai tikisi j ivengti Esminis skirtumas tarp nusikalstamo pasitikjimo ir kazuso iuo atveju yra asmens tikjimo, kad pasekms nekils, pobdis; 2) Padaryta veika laikoma kazusu tada, kai asmuo nesuprato daromos veikos pavojingo pobdio, nenumat baud. st. numatyt pasekmi kilimo galimybs ir neturjo, arba nors ir turjo, taiau negaljo suprasti daromos veikos pavojingo pobdio ir numatyti pavojing pasekmi kilimo. Skirtumas nuo nusikalstamo nerpestingumo tas, kad asmuo, sukls pavojingas pasekmes, arba neturi pareigos suprasti daromos veikos pavojingo pobdio, arba nors ir turi toki pareig, taiau neturi galimybi suprasti daromos veikos pavojingumo ir ivengti pasekmi. PAKALTINAMUMAS, NEPAKALTINAMUMAS IR RIBOTAS PAKALTINAMUMAS PAKALTINAMUMAS yra gebjimas veikiant suprasti savo veiksm esm, teisin reikm ir juos valdyti Tai kalts slyga.Tik pakaltinamo mogaus atvilgiu galima kalbti apie kalt kaip apie smoning asmens psichin santyk su padaryta ir jam inkriminuota veika NEPAKALTINAMUMAS yra tokia asmens bsena, kuomet darydamas pavojing veik jis nebegaljo suprasti savo veiksm esms arba j valdyti (tai juridinis nepakaltinamumo kriterijus) dl chronikos psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts ar kitokios patologins bsenos (tai medicininis nepakaltinamumo kriterijus) Asmens pripainimas nepakaltinamu turi reikms jo baud. atsakomybei , t.y. toks asmuo negali bti traukiamas baud. atsakomybn.U padaryt veik jam taikomos tik medicininio poveikio priemons, kurios nra nei baud. atsakomyb, nei kriminalin bausm RIBOTAS PAKALTINAMUMAS tai tokia asmens bsena, kuri nusikalstamos veikos darymo metu neleido asmeniui visapusikai suprasti savo veiksm pobdio ar juos valdyti dl psichikos sutrikim, kurie nebuvo pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu. Vertinamas taip pat pagal medicinin (biologin) bei juridin (psichologin) kriterijus. Asmuo, teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, padars baud. nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk nusikaltim, atsako pagal baud. st., taiau bausm jam gali bti velninama, arba jis gali bti atleistas nuo baud. atsakomybs taikant baud. poveikio priemones arba priveriamsias medicinos priemones. ASMENS ATSAKOMYB U NUSIKALSTAM VEIK, PADARYT APSVAIGUS NUO VAIRI PSICHIK VEIKIANI MEDIAG Psichiniai sutrikimai, kurie atsiranda dl alkoholio vartojimo, skirstomi : Bsenas, kurios atsiranda dl stipraus vienkartinio apsinuodijimo alkoholiu Bsenas, kurios atsiranda dl nuolatinio piktnaudiavimo alkoholiu Bsenos, kurios atsiranda dl stipraus vienkartinio apsinuodijimo alkoholiu gali pasireikti 2 formom: 1. Paprasto girtumo (fiziologinio). iuo atveju asmenys, padar nusikaltimus, visada pripastami pakaltinamais ir traukiami baud. atsakomybn; 2. Patologinio girtumo.iuo atveju asmuo, padars veik, pripastamas nepakaltinamu pagal nepakaltinamumo poym kitokia patologin bsena ir baud. atsakomybs netraukiamas. Chroniki alkoholikai ar narkomanai nuolat alkoholiniu grimus ar narkotikus vartojantys ir turintys liguist potrauk alkoholiui ar narkotikams asmenys.Jie paprastai pripastami pakaltinamais, iskyrus tuos atvejus, kai dl nuolatinio piktnaudiavimo alkoholiu ar narkotikais isivysto tokios bsenos kaip baltoji kartin ar kitos panaios bsenos. http://konspektai.vetb.lt

12

http://konspektai.vetb.lt MOTYVAS IR TIKSLAS Nusikaltimo padarymo motyvas tai suvoktos vidins paskatos, kurios nulemia asmens pasiryim padaryti nusikaltim (pvz., paskatos, ryium su, u). Nusikaltimo padarymo tikslas tai asmens sivaizduojami objektyvios tikrovs pasikeitimai, kurie turi atsirasti dl nusikaltimo padarymo (pvz., siekiant, tikslu). ie poymiai eina nusikaltim sudtis ir rodinjami tik tais atvejais, kai jie aprayti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. KLAIDA Klaida tai asmens neteisingas padarytos veikos ar jos pasekmi teisinis arba faktinis vertinimas. Tai nusikaltimo subj. puss problema. Klaida pasireikia neatitikimu tarp daromos veikos objektyviosios ir subjektyviosios puss, t.y. neatitinka kaltininko norai ir reals rezultatai. Pagal klaidos pobd : Juridins klaidos, kylanios dl veikos baudiamojo teisinio vertinimo apskritai.J iskirtinis bruoas kad klaidingai suvokiamas ne vienas atskirai paimtas nusikaltimo sudties poymis, o daromos veikos socialin reikm, jos teisinis vertinimas kaip pavojingos visuomenei ar nepavojingos, prieingos ar neprieingos BT.Asmens baud. atsakomyb nustatoma remiantis faktikai padarytos veikos juridine reikme; Faktins atskir reikming nusikaltimo sudiai bei veikai kvalifikuoti objektyvi poymi subjektyvaus suvokimo klaidos. Visos klaidos dar skirstomos : Teisikai reikmingas kurios paalina baud. atsakomyb u padaryt veik arba j koreguoja, veria keisti padarytos veikos baud. teisin vertinim, t.y. nusikaltimo kvalifikacij.Dar skirstomos : Pateisinamos, kurios paalina kalt ir baud. atsakomyb; Nepateisinamos, kurios neeliminuoja baud. atsakomybs, taiau turi reikms kvalifikuojant veik. Teisikai nereikmingos, kurios nekeiia nei padarytos veikos nusikalstamo pobdio, nei jos teisins kvalifikacijos. 8. BAUDIAMJ ATSAKOMYB ALINANIOS APLINKYBS Baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi samprata ir rys Tik esant iems dviems elementams veik galima pripainti nusikalstama: - veikos pavojingumas; - veikos prieingumas teisei (statymui). BT teorijoje aplinkybs, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos poymi, nelaikomi nusikaltimu, apibriamos kaip aplinkybs, paalinanios veikos pavojingum ir prieingum teisei. Aplinkybi rys: btinoji gintis (28 str. NBK); asmens, padariusio nus.v., sulaikymas 29 str. NBK); profesini pareig vykdymas (30 str. NBK); btinasis reikalingumas (31 str. NBK); teissaugos institucijos uduoties vykdymas (32 str. NBK); sakymo vykdymas (33 str. NBK); pateisinama profesin ar kin rizika (34 str. NBK); mokslinis eksperimentas (35 str. NBK). Bendri aplinkybi poymiai: 1) btinas alos, numatytos BK padarymas; 2) aplinkyb turi paalinti btent baud. atsakomyb, o ne veikos baudiamum; 3) baud. atsakomybs paalinimas negali bti siejamas su kalts nebuvimu. Aplinkybs klasifikuojamos : paalinanias veikos pavojingum btinoji gintis, asmens, padariusio nusikaltim sulaikymas, btinasis reikalingumas, gamybin arba kin rizika, mokslinis eksperimentas; paalinanias veikos prieingum teisei sakymo vykdymas, profesins pareigos vykdymas. Btinoji gintis ir jos teistumo slygos Btinoji gintis tai tokia situacija, kai baudiamojo statymo ginamiems interesams ala padaroma ginant save, kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi, jei tuo nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. Btinoji gintis yra kiekvieno mogaus prigimtin teis. Btinoji gintis visuomet yra susijusi su alos padarymu upuolikui. Ji gali bti teista arba ne. Teista ji bna tuomet, kai atliekama laikantis tam tikr reikalavim. Jie susij su ksinimusi ir gynyba. Ksinimsi apibdina trys slygos: 1. Ksinimosi pavojingumas. 2. Akivaizdumas. 3. Realumas. 1) btinoji gintis galima ne prie visus, o tik prie pavojingus veiksmus: Ksinimosi pavojingum rodo tai, kad jie nukreipti prie: asmens gyvyb, sveikat, lytin laisv, nuosavyb, bsto nelieiamyb ir t.t. Pavojingu ksinimusi laikomas tik baudiamojo st. numatytos veikos. Btinoji gintis galima ir prie nepakaltinamus bei maameius asmenis (ia btina vadovautis humanikumo principu). http://konspektai.vetb.lt

13

http://konspektai.vetb.lt Teisti pareign veiksmai nelaikomi pavojingu ksinimusi. 2) ksinimosi akivaizdumas egzistavimas laike. Akivaizdiu laikomas ksinimasis, kuris jau daro al arba jau yra aiki jo grsm. Pavojing gyvybei rengini taisymas taip pat nelaikomas btinja gintimi, nes nra akivaizdios ksinimosi grsms. 3) ksinimosi realumas egzistavimas erdvje. Ksinimasis turi bti i tikrj, objektyviai, o ne besiginaniojo vaizduotje. Jei vis tik taip vyko tai vadinama tariamja btinja gintimi. Gynyba turi atitikti tris poymius: 1. ala padaroma tik besiksinaniajam. 2. ala padaroma atremiant pavojing ksinimsi. 3. Padaryta ala neperengia btinosios ginties rib. 1) ala padaroma tik besiksinaniajam btinosios ginties atveju gali bti: gyvybs atmimas, sunkus kno sualojimas, smgi sudavimas, laisvs apribojimas, turto sualojimas ir pan. Baudiamojo st. atvilgiu nesvarbu, ar ala, padaryta besiksinaniajam, btinosios ginties atveju, yra maesn, ar didesn u al, kuri is ksinosi padaryti besiginaniajam (kitaip nei esant btinajam reikalingumui). Upultasis gali gintis ir netiesioginiu bdu (pvz.: usiundydamas un), kurio padaryta ala bus vertinama pagal btinosios ginties taisykles. 2) baud. st. Leidia ginti ne tik savo, bet ir kit asmen ir t.t. interesus t.y. gintis gali ne tik upultasis. Ginant asmen nuo upuolimo nebtinas jo sutikimas. 3) gynybos priemons ir padaryta ala laikomos teistomis, jeigu jos atitinka ksinimosi pavojingum ir pobd. ie savo ruotu priklauso nuo objekto kur ksinamasi vertingumo, veikimo bdo, ksinimosi intensyvumo. Ksinimosi pobdis priklauso nuo pavartot priemoni, vietos, laiko ir kt. aplinkybi. Btinosios ginties rib perengimas. Teisins pasekms Btinosios ginties rib perengimas (arba gynybos ekscesas) (28 str. 3 d. NBK) aikus gynybos ir ksinimosi pobdio bei pavojingumo neatitikimas. Tokiu atveju pasiksinimo atrmimo intensyvumas aikiai virija gynybos poreikius. Bet tai dar nereikia, jog buvo perengtos btinosios ginties ribos. Poymiai, kuriems esant nepripastama, kad buvo perengtos btinosios ginties ribos: 1. jei upuolikui padaromas lengvas ar apysunkis kno sualojimas, materialin ala. 2. jei upuolikui padaroma ala dl neatsargumo. Baud. atsakomybs neutraukia btinosios ginties rib perengimas, jei tai vyko dl didelio igsio, kur sukl ksinimasis, taip pat ginantis nuo sibrovimo bst. Tais atvejais, kai btinosios ginties rib perengimas utraukia baud. atsakomyb, nus.v. vertinama kaip atlikta lengvinaniomis aplinkybmis (59 str. 1d. 9 p. NBK). Teismas gali paskirti velnesn, negu numatyta baud. st. bausm (62 str. 2 d. 5 p. NBK). Ginties provokacija alos padarymas besiksinaniajam po to, kai upuolimas buvo smoningai sukeltas paties besiginaniojo, siekianio panaudoti upuolim kaip pretekst savo neteistiems veiksmams. Toki gynyb reikia vertinti ne kaip btinj gint, o kaip nuosekl nus. v. plan t.y. tyin nusikaltim. Tariamoji gintis ir jos teisins pasekms Situacij, kai i tikrj upuolimo nebuvo, o besiginantysis klysta, manydamas, sivaizduodamas j esant, ir nesuvokia savo prielaidos klaidingumo, btina laikyti tariamja gintimi. Tariamai ginantis padaryt al galima tik prilyginti padarytai btinosios ginties slygomis. Btinosios ginties bkl susideda i trij element: ksinimosi, gynybos ir tam tikr j tarpusavio ryi, santyki. Tariamosios ginties atveju vis element nra. Tariamosios ginties, skirtingai nei realios ginties, nebaudimo esm yra kita asmuo nebaudiamas, nes jo padarytoje veikoje nelieka kalts elemento (mogus nesuvokia ir negali bei neturi suvokti savo sitikinimo ydingumo). Klaida gali atsirasti: 1. Kai neteisingai vertinamos paties vykio aplinkybs ir nukentjusiojo elgesys laikomas pavojingu; 2. Kai neteisingai vertinamas paalinio asmens vaidmuo upuolimo slygomis; 3. Kai neteisingai vertinami ksinimosi pradios ir pabaigos momentai. Vertinant tariamj gint btina atsivelgti: 1. ar vykio faktins aplinkybs ir besiginaniojo psichin bkl dav pagrindo manyti esant puolim; 2. ar kaltininkas, bdamas bent kiek atidesnis, siningesnis turjo ir galjo numatyti savo prielaidos klaidingum. Esant tariamajai giniai ala gali atsirasti dvejopai: 1. nesuvokiant ir pagal vykio aplinkybes negalint suvokti savo klaidos dl gresianio pavojaus (veikimas be kalts); 2. nesuvokiant savo vertinimo klaidingumo, taiau pagal situacij privaljus ir galjus suvokti savo klaid (veikimas neatsargios kalts forma). ASMENS, PADARIUSIO NUSIK. VEIK SULAIKYMAS. (Senam 14(2)str., naujam 29str) Sulaikymo teistumo slygos: 1) Sulaikomas asmuo turi bti padars nusikalst. veik. Tai rodo v. aplinkybs yra liudinink, uklumpama darant nusik. veik, ant rb liko pdsakai ir pan. Jei asmuo, kuris sulaiko, suklydo tai nebus traukiamas baud. atsakomybn jei neprivaljo ir negaljo suvokti jog daro klaid. Jei privaljo ir galjo suvokti tai bus traukiamas u neatsargum. http://konspektai.vetb.lt

14

http://konspektai.vetb.lt 2) Turi bti atitikimas tarp sulaikaniojo ir sulaikomojo asmen veiksm . Tai proporcingumo principas.Sulaikantysis turi atsivelgti sulaikomojo elges ir naudoti minimalias priemones jo laisvei apriboti. Fizin prievarta galima tuo atveju, kai sulaikomasis aktyviai prieinasi. 3) Fizins prievartos panaudojimo ribos. Pagal seno BK 14(2)str. sunk kno sualojim sulaikant galima padaryti tik kai asmuo yra padars tyin nuudym. Pagal nauj BK 29str. padars tyin nuudym ar pasiksins tai padaryti. Jeigu sulaikant bus padaryta nereikalinga ala ar nuudomas suimamasis, sulaikantis asmuo bus traukiamas baud. atsakomybn bendrais pagrindais. Danai sulaikymas pereina btinj gint, bet gali bti ir atvirkiai. Sulaikymo (S) palyginimas su btinj gintimi (BG): 1) BG atveju ginami st. saugomi interesai, S atveju teisingumo interesai; 2) S sulaikyti asmen ir padaryti jam al galima tik po nusik. veikos padarymo, BG gintis galima ir nuo maameio ar nepakalt. asmens net ir ksinimosi metu; 3) S aktyvus sulaikantysis asmuo, BG aktyvus upuolikas; S palyginimas su btinuoju reikalingumu (BR): 1) BR valstybs ar visuomens interesams pavojus kyla dl gamtos, gyvuli ar moni veiksm, S dl padarytos nusik. veikos; 2) BR ala daroma tretiems asmenims, S ala sulaikomam asmeniui; 3) BT atveju padaryta ala turi bti maesn u t, kurios ivengta, S ala yra numatyta statyme ir nepriklauso nuo ivengtosios; BTINASIS REIKALINGUMAS. (N BK 31str., senam 15 str.) BR tokia situacija, kai susiduria du teiss saugomi interesai, kuri vien galima apsaugoti tik padarant al antrajam, jeigu padarytoji ala bus maesn u ivengtj. BR teistumo slygos: 1) Turi grsti ala valstybs, visuomens interesams ar piliei teisms ; 2) Pavojus turi bti akivaizdus ir realus . Akivaizdus pavojus ikilo ir nepasibaig, taiau tiesiogiai dar nepasireikia ir kelia grsm interesams. Nei bsimas, nei prajs pavojus negali sudaryti BR. Realus pavojus egzistuoja tikrovje. Jei asmuo negaljo ir neprivaljo suvokti pavojaus realumo, tai jo veikoje nebus kalts, bet jei nesuvok dl neapdairumo, tai bus traukiamas baud. atsakomybn dl neatsargumo. 3) Jei gresianio pavojaus nemanoma kitais bdais, o tik padaryti al teiss saugomiems interesams. 4) Ikils pavojus paalinamas padarant al treiajam asmeniui. Tai gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. 5) Padaryta ala turi bti maesn nei ivengtoji. Jei asmuo negaljo ir neprivaljo numatyti, kad ala bus didesn ar lygiavert, tai nebus traukiamas baud. atsakomybn. Taiau negalima gelbti gyvybs kitos gyvybs sskaita. Jei nra bent vienos i slyg, tai u padaryt al asmuo bus traukiamas baud. atsakomybn. BR palyginimas su btinja gintimi (BG): 1) BR keliamos grietesns slygos, nes iuo atveju ala padaroma tretiesiems asmenims; 2) Nra BR rib perengimo, o BG yra; 3) BG pavoj sukelia mogaus veiksmai, o BR ir stichins nelaims; 4) BR atveju padaryta ala negali bti didesn u ivengtj, o BG gali, jei nra perengta bt. ginties riba. KITOS BAUD. ATSAKOMYB ALINANIOS APLINKYBS Profesins pareigos vykdymas. (N BK 30str.) Tai tokia situacija, kai al teiss ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis statymo numatytas f-jas ir pareigas. PPV teistumo slygos: 1) PPV turi bti numatytas statyme; Pvz.: gydytojas savo pareigas turi atlikti ir ne tarnybos metu. 2) Pareiga turi bti vykdoma pagal statymo nustatytas slygas . Pvz:jei gydytojas nesilaiko st. nustatyt slyg, gali bti traukiamas baud. atsakomybn (aborto padarymas antisanitarinmis slygomis). 3) PPV neturi perengti st. nurodyt rib. Pvz.:policininkas, vykdydamas savo pareigas turi stengtis ivengti alos. Neteisto sakymo vykdymas negali bti pateisintas profesins pareigos vykdymu. sakymo vykdymas. (Naujo BK 33 str.) Tai tokia situacija, kai asmuo padaro al teiss saugomiems interesams vykdydamas auktesnio pagal pavaldum pareigno sakym. Galimi trys atvejai: 1) pavaldinys suvokia, kad sakymas neteistas atsakys kartu su virininku; 2) pavaldinys abejoja sakymo teistumu atsakys u neatsargum; 3) pavaldinys nesuvokia, kad sakymas neteistas neatsakys u jo vykdym;Taiau jei pavaldinys privalo ir gali numatyti pasekmes tai atsakys u nusikalstam nerpestingum. Profesin arba kin rizika. (Naujo BK 34str) Tai tokia situacija, kai ala teiss ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomikai nauding rezultat, taiau neperengiant pateisin. rizikos rib. Teistumo slygos: 1) padaryti veiksmai turi atitikti iuolaikinius mokslo pasiekimus ; 2) jei norimo tikslo negalima pasiekti be rizikos; Reikmingesnis tikslas pateisina didesn rizik. Asmuo turi pasirinkti geriausi jo nuomone sprendimo variant, kuris leist pasiekti maxi rezultat kuo maiau rizikuojant. 3) jei buvo imtasi vis galim saugumo priemoni, ukertani keli alai atsirasti ; Jei veiksmais perengiama riba, tai gali sudaryti nusikaltimo sudt tokiu atveju bus nusikalstamas pasitikjimas. http://konspektai.vetb.lt

15

http://konspektai.vetb.lt Mokslinis eksperimentas. (Naujo BK 35 str.) Tai tokia situacija, kai mogaus gyvybei ar sveikatai ala padaroma siekiant socialiai nauding rezulatat arba norint ivengti labai sunki pasekmi. Pvz.: nauj vaist bandymai su monmis, operacija ir pan. ME teistumo slygos: 1) padaryti veiksmai turi atitikti iuolaikinius mokslo pasiekimus; 2) jei norimo tikslo negalima pasiekti be rizikos; 3) jei buvo imtasi vis galim saugumo priemoni, ukertani keli alai atsirasti; 4) taip pat jei asmuo yra davs sutikim daryti su juo ME; Nusikaltimo imitacija. (Naujam BK 32str.) Tai tokia situacija, kai teiss saugomiems interesams ala padaroma sankcionuotais veiksmais, kuriais stengiamasi apginti svarbesnius valstybs, visuomens ar asmens interesus. NI sankcionuoja generalinis prokuroras arba jo galiotas pavaduotojas. BAUD. ST. NENUMATYTOS BAUD. ATSAKOMYB ALINANIOS APLINKYBS Nukentjusiojo sutikimas - tai tokia situacija, kai padaroma ala teiss ginamiems interesams, taiau ji padaroma su asmens, kuriam priklauso ie interesai, sutikimu. NS teistumo slygos: 1) sutikim turi duoti veiksnus, sulauks reikiamo amiaus asmuo. Sutikimas turi bti savanorikas. 2) asmuo gali disponuoti tik kai kuriais asmeniniais ar turtiniais interesais . Turtini interes ratas daug platesnis nei asmenini, pvz.: asmuo negali disponuoti savo gyvybe, o sveikata gali disponuoti tik tuo atveju, jei tai nevirys lengvo kno sualojimo. Savo teiss realizavimas. Tai tokia situacija, kai teiss saugomiems interesams al padaro asmuo, realizuojantis savo teises. Tai daniausiai siejama su teise disponuoti savo turtu (j sualoti ar sunaikinti) arba tv teisi gyvendinimu panaudojant prievartos priemones vaikams auklti, pvz.: vaiko judjimo laisvs apribojimas. TR teistumo slygos. 1) asmuo turi turti teis; 2) i teis negali bti ginijama ar tariama, nes tai bt savivaldiavimas; 3) teis realizuoti gali tik j turintis asmuo ir tik statymo leistinais bdais.

9. NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS Tyinio nusikaltimo stadij samprata ir rys Nusikalstama veika gali turti savo stadijas pasirengim jai, realizavimo eig ir pabaig, todl ir nusikaltimas gali bti tik rengiamas, jau daromas, bet nebaigtas ir pabaigtas. Nusikaltimo stadijos nusikalstamos veikos padarymo etapai, kurie vieni nuo kit skiriasi padarytos veikos pobdiu ir tyios realizavimo laipsniu. Tais atvejais, kai veika turi visus statyme numatytus nusikaltimo sudties poymius, nusikaltimas laikomas baigtu. Taiau ir pradta nusikalstama veika, kai nusikaltimas lieka nebaigtas dl prieasi, nuo asmens valios, objektyviai yra pavojinga. Todl ir esant nebaigtam nusikaltimui reikalinga baudiamoji atsakomyb. Nusikaltimo stadijos atspindi objektyvioje tikrovje realiai egzistuojanius pavojingos ir nusikalstamos veikos raidos etapus. BK iskiria 3 nusikaltimo padarymo stadijas: 1.Rengimasis padaryti nusikaltim; 2. Pasiksinimas padaryti nusikaltim (kuris gali bti baigtas arba nebaigtas); 3.Baigtas nusikaltimas. Pirmoji ir antroji stadijos rengimasis padaryti nusikaltim ir pasiksinimas padaryti nusikaltim vadinamos parengtine nusikalstama veika. Taiau ne visi nusikaltimai jas abi turi. ios stadijos bdingos tik darant tyinius nusikaltimus. Nusikaltimo stadijos nustatomos ir j savarankikumas grindiamas tuo, kad nusikaltimu laikoma ir pavojinga veika, o ne tik pabaigtas nusikaltimas. Reikm: Baudiama ir u parengtin nusikalstam veik; Leidia diferencijuoti atsakomyb bei individualizuoti bausm. Rengimosi padaryti nusikaltim svoka,poymiai, kvalifikavimas ir atribojimas nuo tyios iklimo aiktn BK 21 str. svoka. Pirmja nusikaltimo stadija laikomas rengimasis padaryti nusikaltim. Rengimusi padaryti nusikaltim laikomas priemoni arba ranki suiekojimas (visi veiksmai, kuri dka atsiranda rankiai ir priemons) ar pritaikymas (esani pas asmen daikt savybi pakeitimas taip, kad tapt galimas ksinimasis vertybes) arba kitoks tyinis slyg nusikaltimui sudarymas (veikimo plano sudarymas, bendrinink iekojimas). Nusikalstamas sumanymas, ketinimas padaryti konkret nusikaltim, susiformavs mogaus mintyse, jo smonje, yra mogaus smegen, psichikos veikla, o tokia veikla, neireikta konkreiais poelgiais, nra nusikaltimo padarymo stadija, nes baudiamoji teis vadovaujasi principu, kad nusikaltimu gali bti tik veika, t.y. aktyvs kaltininko veiksmai arba neveikimas, esant pareigai ir galimybei atitinkamai veikti. mogaus pairos, sitikinimai, mintys ir sumanymai k nors daryti ar nedaryti, nors j realizavimas ir bt labai pavojingi, negali bti baudiami (dar ir todl, kad j http://konspektai.vetb.lt

16

http://konspektai.vetb.lt nemanoma ufiksuoti, apie juos negalima suinoti). Taiau ir tais atvejais, kai apie ketinim padaryti nusikaltim tampa inoma (asmuo tai parao, isako ar kitaip ireikia) baudiamosios atsakomybs negali bti, kol jis nieko nepadaro, siekdamas bent pasirengti realizuoti sumanym. Ketinimo padaryti nusikaltim pareikimas dar vadinamas tyios iklimu. Tyios iklimas aiktn asmuo sumsto, kad jis turi padaryti k nors negero jis nra baudiamas. Tai svarbu tam, kad nustatytume, kada atsirado sumanymas padaryti nusikaltim. Nuo io momento iki objektyviosios puss realizavimo rengimosi stadija. i stadija kebli 2-iem aspektais: 1. Atsakomybs pagrindas ketinimas (jis nieko, kas numatyta BK nepadar); 2. Nemanoma rodyti rengimosi padaryti nusikaltim. Ketinimo padaryti nusikaltim pareikimas (dar vadinamas tyios iklimu) tai nra parengtin nusikalstama veikla, nra to nusikaltimo, kur ketinama padaryti, stadija (tokios stadijos nenumato statymas). Taiau ketinimo padaryti nusikaltim pareikimas, ireiktas grasinimo forma, yra pavojinga veika. Grasinant daromas psichinis poveikis mogui ar institucijai, ksinamasi asmens, visuomens ar valstybs interesus, todl t.t. grasinimai statyme yra suformuluoti arba kaip savarankikas baigtas nusikaltimas (grasinimas nuudyti ar sunkiai sualoti) arba kaip kito nusikaltimo poymis (grasinimas tuoj pat panaudoti fizin smurt iaginimo, plimo, grasinimas ateityje panaudoti smurt turto prievartavimo, savavaldiavimo). Grasinimo padaryti nusikaltim pavojingumo laipsn daugiausia lemia grasinamos padaryti alos pobdis bei tikslai, kuri siekiama grasinimu. Pasiksinimo atribojimas nuo rengimosi . Rengiantis nusikaltimui tiesiogiai dar nesiksinama statymo saugom objekt. Rengimasis yra nusikaltimo stadija tik tada , kai asmuo rengiasi daryti konkret nusikaltim ar nusikaltimus (pabgti i kalinimo vietos, nuudyti mog, silauti but). Nra rengimosi padaryti nusikaltim, kai asmuo, ketinantis daryti nusikaltimus, rengiasi ne konkreiam nusikaltimui ar nusikaltimams, o neapibrtai nusikalstamai veiklai (pasirpina ginkl, kurie gali praversti tokiai veiklai, silauimo priemoni, suklastot dokument ir pan., domisi padarytais nusikaltimais, aikinasi, kokia nusikalstama veikla bt naudingiausia ir saugiausia usiimti, klausinja, kas prisidt prie tokios veiklos ir t.t.). Tokie ir panas veiksmai nra nusikaltimo padarymo stadija. Kai tokie veiksmai savaime yra pavojingi, jie sudaro savarankik nusikaltim, pvz., neteistas aunamojo ginklo, audmen gijimas, laikymas, oficialaus dokumento suklastojimas ir pan. Objektyvs rengimosi poymiai priemoni arba ranki nusikaltimui padaryti suiekojimas, pritaikymas, kitoks slyg padaryti nusikaltimui sudarymas. Daniausiai rengimasis yra aktyvs veiksmai, taiau sudaryti slygas nusikaltimui padaryti manoma ir neveikimu (asmuo, sumans apvogti savo staigos kabinet, nakiai palieka j neurakint). Subjektyvus rengimosi padaryti nusikaltim poymis yra tyia. Rengimasis visada yra tyin veika, nes ja siekiama sudaryti slygas padaryti nusikaltim. Tyia visada yra tiesiogin ir apibrta, konkretizuota. Netiesiogine tyia sudaryti slygas nusikaltimui padaryti nemanoma. Juo labiau atsargiai. Kai asmuo, rengsis padaryti nusikaltim, savo noru atsisako j daryti, u rengimsi neatsako. Jeigu jis nutraukia rengimosi veiksmus ar negali padaryti nusikaltimo, kur reng, dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios, u rengimsi atsako, t.y. jis baustinas pagal t BK Specialiosios dalies norm, kuri reglamentuoja atsakomyb u atitinkam pabaigt nusikaltim su nuoroda BK 21. Taip yra teorikai, taiau faktikai u rengimsi padaryti nusikaltim baudiamoji atsakomyb nerealizuojama, iskyrus l. retus pavienius atvejus. Kvalifikuojant rengimsi nurodoma specialiosios dalies norma ir bendrojoje daly 21 str. pateiktas rengimosi svoka. Gaunasi rengimasis padaryti koki nors nusikalstam veik (pvz. asmuo rengsi nuudyti mog) Pasiksinimo padaryti nusikaltim svoka, poymiai, rys, atribojimo nuo pasiksinimo ir baigtinio nusikaltimo kriterijai BK 22str. pasiksinimu laikomas tyinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltim, jeigu nusikaltimas nebuvo pabaigtas dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. Pasiksinimas nusikalstamos veikos grandinje uima tarpin viet tarp rengimosi padaryti nusikaltim ir baigti nusikaltimo. Nuo rengimosi jis skiriasi tuo , kad pasiksinimo veiksmais kaltininkas tiesiogiai siekia nusikaltim padaryti, t.y. jau yra pradjs realizuoti nusikaltimo subjektyvij pus ksindamasis konkret objekt. Tuo tarpu rengimusi tik sudaromos slygos tokiam pasiksinimui. Nuo baigto nusikaltimo pasiksinimas skiriasi tuo, kad ia yra ne visi norto padaryti nusikaltimo objektyviosios puss poymiai, t.y. kaltininkas nra ubaigs pradto nusikaltimo. Vertinant tokius veiksmus labai svarbu nustatyti nusikaltimo ubaigimo moment. Pasiksinimo atveju kaltininkas atlieka veik, kuri sudaro baudiamojo statymo normos dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudties poymius ar bent j dal. Objektyvs pasiksinimo padaryti nusikaltim poymiai: Veika tiesiogiai siekiama nusikalstam ksl, t.y. ji sudaro BK Ypatingojoje dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios puss sudedamj dal; Veika tiesiogiai sukelia grsm ksinimosi objektui;i veika nebaigiama dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. Subjektyvs pasiksinimo padaryti nusikaltim poymiai: Pasiksinimas tyin veika, kuria tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltim. Pasiksinti galima tik tiesiogine tyia, t.y. siekiant, turint tiksl padaryti konkret nusikaltim, sukelti nusikalstamas pasekmes. http://konspektai.vetb.lt

17

http://konspektai.vetb.lt Pasiksinimo rys: Pabaigtas pasiksinimas; Nebaigtas pasiksinimas; Netinkamas pasiksinimas. Pabaigtas pasiksinimas yra tuomet, kai kaltininkas atlieka visus veiksmus, kuriuos jis laik btinais nusikaltimui padaryti, taiau nusikaltimas nepadaromas dl prieasi, nepriklausiusi nuo jo valios (ov, bet nepataik, arba pataik, bet medikai igelbjo gyvyb). Nebaigtas pasiksinimas yra tuomet, kai kaltininkas nepadaro vis veiksm, kuriuos man esant reikalingais, dl prieasi, nepriklausiusi nuo jo valios (kaltininkas usimoja kirviu, bet jo ranka yra sulaikoma). Baigtas ir nebaigtas pasiksinimas skiriasi nusikalstamo sumanymo realizavimo laipsniu, atstumu iki nusikalstam pasekmi, todl ir j pavojingumo laipsnis yra skirtingas. tai gali bti atsivelgta skiriant bausm u pasiksinim. Netinkamas pasiksinimas tai toks pasiksinimas, kuris dl pasirinkt nusikalstamo sumanymo realizavimo bd bei priemoni realiai negali paeisti baudiamojo statymo saugom interes ir padaryti jiems alos dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. BT literatroje skiriamos dvi netinkamo pasiksinimo rys: 1. Pasiksinimas netinkam dalyk (danai neteisingai vardijamas pasiksinimu neteising objekt) kai kaltininkas klysta vertindamas nusikaltimo dalyko savybes. Pvz., kaltininkas auna lavon; siekdamas iaginti panaudoja fizin smurt prie vyr, laikydamas j moterimi (nieko sau) ir pan. iais ir panaiais atvejais nusikalstami sumanymai nerealizuojami, pasekms neatsiranda todl, kad jos ir negaljo atsirasti kaltininkas klydo dl nusikaltimo dalyko. Tokios veikos baudiamos kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim, nes veika pavojinga ir nebuvo baigta dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. 2. Pasiksinimas netinkamomis priemonmis. iuo atveju kaltininkas klysta dl nusikaltimo priemoni ar bdo, naudoja tokias priemones ar bdus, kuriais dl j objektyvi savybi nemanoma to nusikaltimo padaryti. Pvz., nordamas nuudyti mog, naudoja nuodus, kurie toki pasekmi sukelti negali; auna neveikianiu ar neutaisytu ginklu ir pan. iais ir panaiais atvejais nusikaltimas nebuvo pabaigtas dl klaidos ar atsitiktinumo, veika yra pavojinga ir utraukia atsakomyb u pasiksinim padaryti nusikaltim. Taiau tais atvejais, kai veika, kuri atlieka asmuo, i viso nemanoma padaryti siekiamos alos, kai klaidingai sivaizduojamas ryys tarp reikini, pvz., pastangos numarinti mog ar padaryti kitoki al, sukelti nelaim ukeikimais, prakeikimais, brimu ar maldomis, t.y. kai nepadaroma nusikalstama veika, nra ir atsakomybs. Baigtinis nusikaltimas. Atskir nusikaltimo ri baigtumo momentas Ne kiekvienas nusikaltimas yra baigiamas, todl BK numato t.t. taisykles, kaip elgtis tuo atveju, jei veika juridikai nra baigiama. Veika juridikai baigta: Materialiose sudtyse atsiradus pasekmms; Formaliose sudtyse padarius veik;Nukirstinse sudtyse atlikus bent vien veiksm (iki veikos pradios). Baigtas nusikaltimas skiriamas pagal du momentus: Juridin nusikaltimo baigtinumo moment (pagal j iskiriamos nusikaltim sudtys: materialios, formalios, nukirstins); Faktin nusikaltimo baigtinumo moment (t.y., kada i tikrj baigiasi nusikalstama veika).ie abu momentai sutampa tik materialiose sudtyse. Juridini ir faktini moment iskyrimas reikalingas tam, kad bt tinkamai kvalifikuojama veika. Reikm turi tik juridinis baigtinumo momentas. Faktinio reikm tik skiriant ir parenkant bausm. BT teorija baigtu nusikaltimu laiko toki asmens veik (veikim arba neveikim), kuri turi visus btinus ios ries nusikaltimo sudties poymius, numatytus Baudiamajame statyme. vairi nusikaltim ri baigtinumo momentas gali bti skirtingas ir priklauso nuo tos ries nusikaltimo sudties BK Specialiosios dalies normoje konstrukcijos. Nusikaltim baigtum galima aikintis remiantis nusikaltimo sudi skirstymu materialisias, formalisias ir nukirstines: Materialiose sudtyse pavojingos pasekms yra btinas objektyvus nusikaltimo sudties poymis; nusikaltimas yra baigtas tik toms pasekmms atsiradus. Tokios yra nuudym, kno sualojim , sudtys, dauguma nusikaltim nuosavybei sudi ir kt. Todl, nuudymas yra baigtas nusikaltimas tik nukentjusiam mirus, kno sualojimas sualojus ar susargdinus mog, vagyst uvaldius svetim turt. Formaliose sudtyse kai sudt netrauktas pavojing pasekmi atsiradimas, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus statyme nurodyt pavojing veik atitinkamai veikiant ar susilaikant nuo veiksm, nesvarbu, ar veika sukl kokias nors alingas pasekmes, ar nesukl. Tokios yra valstybs idavimo, kenkimo, bei daugelis kit sudi. Pvz., valstybs idavimas yra baigtas nusikaltimas jau nuo to momento, kai Lietuvos pil. duoda sutikim usienio valstybs atstovui vykdyti prieik Lietuvos Respublikai veik; turto prievartavimas pateikus neteist grasinam reikalavim perduoti turt. Nukirstinse sudtyse atlikus bent vien veiksm, kuris eina nusikaltimo objektyvij pus. J nra daug pvz., nusikalstamo susivienijimo sudtis. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim, jo poymiai, teisin reikm Aktyvioji atgaila ir jos skirtingumas nuo savanoriko atsisakymo http://konspektai.vetb.lt

18

http://konspektai.vetb.lt BK 23 str. Asmuo, savo noru atsisaks pabaigti pradt nusikaltim, atsako pagal baudiamuosius statymus tik tuo atveju, jeigu jo faktikai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudtis. Atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo yra savanorikas, kai toks atsisakymas padaromas esant tokioms slygoms: 1. Atsisakymas turi bti savanorikas, tai reikia, kad: asmuo atsisako baigti nusikaltim neveriamas objektyvi aplinkybi ir sitikins, kad gali t nusikaltim baigti; veik nutraukia smoningai, o ne priverstas koki nors objektyvi aplinkybi, sutrukdiusi jam iki galo vykdyti nusikalstam ketinim; Prieingu atveju bt ne savanorikas atsisakymas, o rengimosi ar pasiksinimo nutraukimas prie kaltininko vali; atsisakymas yra beslygikas ir galutinis. Jei kaltininkas pasiksinim nutraukia tik dl to, kad tikisi j pabaigti parankesnmis slygomis, tai nra aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb. Atsisakymas nebus savanorikas ir tokiu atveju, kai kaltininkas atsisako pakartoti veiksmus, kurie i pirmo karto dl koki nors aplinkybi neduoda norim rezultat. 2. Atsisakymas turi bti iki tol, kol apie t veik suino teissaugos institucijos (subjektyviai). 3. Atsisakymas turi bti grindiamas pozityviais motyvais, pvz., sins grauatis. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim manomas abiejose parengtins nusikalstamos veiklos stadijose tiek rengimosi, tiek pasiksinimo metu. Atsisakymas gali bti aktyvus (sukliudymas kilti nusikalstamoms pasekmms) ir pasyvus (susilaikymas nuo tolimesni veiksm). Nemanoma savanorikai atsisakyti nuo nusikaltimo, kai pasiksinus tuoj pat atsiranda pasekms, bei kai nusikaltimas pripastamas faktikai baigtu rengimosi stadijoje. Asmuo, savanorikai atsisaks pabaigti nusikaltim, negali bti baudiamas nei u rengimsi, nei u pasiksinim padaryti nusikaltim. Veika, kuri savanorikai atsisakyta pabaigti, nelaikoma pavojinga. Taiau, jeigu ta veika kuri atsisakyta pabaigti, turi visus btinus kito nusikaltimo poymius, asmuo atsako u t nusikaltim. Pvz., rengdamasis gaminti netikrus pinigus, asmuo pavog rengin netikriems pinigams spausdinti, bet po to nuo savo nusikalstamo sumanymo atsisak ir netikr pinig negamino. U rengtj nusikaltim jis neatsako, taiau u vagyst atsako. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim tai aplinkyb, kuri paalina atliktos parengtins nusikalstamos veiklos pavojingum ir baudiamum, nes: 1. Rengimasis ir pasiksinimas yra pavojingos veikos, bet kai asmuo jas nutraukia, jos tampa nepavojingomis, todl ir nebaustinomis; 2. Baudiamieji statymai turi prevencin tiksl. Aktyvioji atgaila pasekms jau atsirado, taiau kaltininkas aktyviais veiksmais arba velnina tas pasekmes, arba atlygina pasekmes, arba neleidia toms pasekmms padidti. Aktyviosios atgailos esm: 1. Tai pagrindas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs; 2. Atsakomyb velninanti aplinkyb.Taiau, skirtingai nuo savanoriko atsisakymo pabaigti nusikaltim, aktyvioji atgaila padaroma po to, kai nusikaltimas yra pabaigtas. Todl aktyvioji atgaila nra aplinkyb, alinanti veikos pavojingum ir baudiamum, o yra aplinkyb pagal galiojant kodeks velninanti baudiamj atsakomyb. Tiesa, keliais atvejais, tiesiogiai nurodytais galiojaniame baudiamajame statyme, aktyvioji atgaila, esant t.t. slygoms, pripastama pagrindu atleisti nuo baudiamosios atsakomybs u valstybs idavim , u nipinjim, u neteist narkotini priemoni gijim, laikym, gabenim ir siuntim, u neteist aunamojo ginklo, audmen ir sprogstamj mediag laikym, u papirkim bei u dalyvavim organizuotoje grupje ar nusikalstamame susivienijime ar j daromuose nusikaltimuose 10. BENDRININKAVIMAS B-o samprata ir teisin reikm Tiek kontinentins, tiek anglosaks teisins sistemos valstybi baud. statymuose B-o svokos nra. Jie sprendia tik bendruosius B-o klausimus ir tai daro panaiai. Pagrindinis dmesys skiriamas bendrinink atsakomybs klausimams. Ms BT B-o institut nagrinja vairiau: yra suformuluota bendroji B-o svoka, jo klasifikacija, forma, rys, poymiai. Galiojantis LR BK savo 18 str. B- aprao kaip tyin bendr dviej ar daugiau asmen dalyvavim nusikaltimo padaryme. Naujajame LR BK B-o svoka pateikiama 24 str. ir iek tiek iplsta. ia teigiama, kad B-as yra tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir sulaukusi io kodekso 13 str. nustatyto amiaus asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik. Taigi B-as ypatinga nusikaltimo padarymo forma. Akivaizdu, kad keli asmen suderinta bendra nusikalstama veika potencialiai pavojingesn visuomenei nei analogika, bet padaroma vieno asmens, nes tokiu atveju: Daugiau galimybi paslpti nusikaltimo pdsakus Sudaryti klitis jam isiaikinti Ivengti atsakomybs Rytis tsti nusikalstam veik Taip yra todl, kad veikiant bendrai yra tvirtesnis psichologinis nusistatymas, geriau apgalvojami nusikaltimo padarymo bdai, pasirenkami efektyvesni nusikaltimo rankiai ir priemons. Paymtina, kad dauguma nusikaltim sudi BK Spec. dalyje apraytos taip, lyg iuos nusikaltimus daryt vienas asmuo, taiau praktikoje kiekvienas tyinis nusikaltimas gali bti (o gana danai taip ir bna) padaromas sujungiant http://konspektai.vetb.lt

19

http://konspektai.vetb.lt vairias keli asmen pastangas. Taigi ikyla btinyb kiekvieno bendrininko atvilgiu realizuoti bausms individualizavimo princip. O tai ir sprendia B-o institutas. BENDRININKAVIMO TEISIN REIKM Kalbant apie B-o teisin reikm reikt paminti, kad : B-as neretai yra btinas nusikaltim, paprastai l.pavojing visuomenei, sudties poymis (galiojanio BK 75, 78 str.) Kitais atvejais jis vertinamas kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis (galiojanio BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d.) Taip pat gali bti laikomas atsakomybe sunkinania aplinkybe (galiojanio BK 41 str. 2, 6 p.) Paskutiniais dviem atvejais bendrininkams atitinkamai parenkama grietesn bausms ris bei dydis arba veika kvalifikuojama pagal norm, numatani grietesn sankcij. Bendrininkavimo poymiai: 1) objektyvs 2) subjektyvs Objektyvs: tai dviej ar daugiau asmen veika. Turi atitikti ne tik kiekybin, bet ir kokybin poym. Bent du asmenys t.b. pakaltinami ir sulauk statymo nustatyto amiaus. Kiekvieno i bendrinink veiksmai turi bti nukreipti tam paiam nusikaltimui padaryti; motyvai gali bti skirtingi. Tam vis bendrinink veiksm turi bti prieastinis ryys. Visos pasekms dalinamos visiems po lygiai. Pvz., jei vykdytas nuudymas, visi ir atsako u nuudym. Subjektyvs: 1) susitarimas daryti nusikaltim (gali pasireikti aktyvia forma: odiais, gestais, susirainjimu; gali bti ir tyliu pritarimu: vienas upuola, kitas tyliai prisijungia); 2) bendrininkavimas galimas tik tyia. Bendrinink rys: Vykdytoju laikomas asmuo, betarpikai padars nusikaltim, t.y. tiesiogiai vykds bendro nusikaltimo sudt ir pasieks bendr nusikalstam rezultat. To paties nusikaltimo sudt gali realizuoti tiek vienas asmuo, tiek keli. Kiekvieno bendrininkavimo atveju vykdytojui tenka ypatingas vaidmuo jis realizuoja vis bendrinink nusikalstamus ketinimus. Jei nra vykdytojo, bendrininkavimas nemanomas. I vykdytojo veiksm sprendiama apie nusikaltimo baigtumo laipsn. Jei vykdytojo nusikalstama veika sustojo pasirengimo ar pasiksinimo stadijoje, tai laikoma, kad ir kiti bendrininkai baig savo veik atitinkamose stadijose. Organizatoriumi laikomas asmuo, organizavs nusikaltimo padarym ir vadovavs jo padarymui. Esminis io bendrininko poymis yra tas, kad jis sujungia ir nukreipia kit bendrinink pastangas, sukuria sistem, organizuotum bendroje nusikalstamoje veikoje - ar iankstinse jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Tai bendro nusikaltimo vadovas. Organizatorius galimas darant bet kur tyin nusikaltim bet kuria bendrininkavimo forma net jei bendrininkaujama be iankstinio susitarimo, kai vienas i vykdymo bendrinink jau paties nusikaltimo darymo metu imasi vadovautis kitiems. Organizuota grup ir nusikalstamas susivienijimas be vadovo praktikai nemanomi. Organizatorius vadovauja nusikaltimo pasiruoimui: lenkia, verbuoja asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato j vykdymo bdus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryius ir t.t. Norint pripainti vien i bendrinink organizatoriumi nebtinai visi ie veiksmai turi bti jo veikoje, utenka bet kurio i j. Tame paiame nusikaltime organizatorius gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Sprendiant bendrinink atsakomybs pagrindimo, bausms individualizavimo klausimus visi to paties asmens vaidmenys bendroje nusikalstamoje veikoje turi bti iskiriami. Organizatorius pavojingiausias. BK Specialiosios dalies normos tam tikrais atvejais nustato, kad vien pati organizacin veikla yra baigtas nusikaltimas, pvz. antivalstybini organizacij krimas, grupini veiksm, kuriais paeidiama vieoji tvarka, organizavimas, nusikalstamo susivienijimo krimas Kurstytoju laikomas asmuo, palenks kit asmen padaryti nusikaltim. Tai nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims pasiryim, nor siekti padaryti atitinkam nusikaltim. Taiau kurstytojas nebtinai turi bti nusikaltimo autoriumi. Kurstyti visada, net ir umaskuota forma, galima tik aktyviais veiksmais. Kurstymas turi bti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkret nusikaltim arba bent jau apibdint riniais poymiais, sukeliant vairaus sunkumo, bet vienodo pobdio pasekmes. Padjju laikomas asmuo, padedantis padaryti nusikaltim: 1. Duodamas patarimus, nurodymus; 2. Teikdamas priemoni; 3. alindamas klitis; 4. I anksto paaddamas paslpti nusikaltl, nusikaltimo padarymo rankius ir priemones, nusikaltimo pdsakus ar daiktus, gytus nusikalstamu bdu. Bendrininko ekscesas Paymtina, kad ne tik vykdytojas, bet ir bet kuris bendrininkas gali paeisti bendrai numatyto nusikaltimo padarymo mechanizm, siekti kit pasekmi ar atlikti bendrai neaptartus veiksmus ir t.t. Taigi galimas kiekvieno bendrininko ekscesas, u kur jis atsako asmenikai. Bendrininko ekscesas bendrinink susitarimo rib perengimas, kai vykdytojas arba kt bendrininkai padaro toki veiksm, kurie savo pobdiu, apimtimi ar padarymo bdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuot r arba kai bendrininkas padaro kok kt nusikaltim dl kurio nebuvo susitarta arba bendrininko veiksmai padaryti neatsargiai. http://konspektai.vetb.lt

20

http://konspektai.vetb.lt tokiu atveju bendrininkas tampa kito nusikaltimo vykdytoju ir tik jis u t nusikaltim atsako. Reikia isiaikinti kokio pobdio buvo susitarimas padaryti nusikaltim. Jei nra detalizacijos, tai padaryti vykdyti veiksmai bus kvalifikuojami kaip bendrininkavimo veiksmai. Pvz. jei 1 bendrininkas pritaria tyljimu kito veiksmams, tai apie vykdytojo eksces kalbti negalima . U pasekmes atsako bendrai. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsn nulemia jo veiklos indlis, io indlio svarba kt. Bendrinink veiksmams. Suprantama, kad kt bendrinink realizuota nusikaltim sudtis (palyginti su vykdytoju) yra sudtingesn, nes joje sujungiami poymiai, ne tik numatyti BK spec dalyje, bet ir 18 str. Vykdytojas ir bendrininkai atsako ne u kit, bet konkreiai u savo padaryt nusikalstam veik. Todl nra ir negali bti visiko bendrinink atsakomybs priklausymo nuo vykdytojo atsakomybs. Taigi bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces, u tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors kartais ir turi ry su bendrai daroma veika, bet nebuvo apimti bendrinink tyia. ia inyksta btini bendrininkavimo poymiai: veiksm bendrumas, subjektyvus ryys. Veiksmai, kurie nebuvo bendrinink susitarimo dalyku arba kurie buvo padaryti neatsargiai, laikomi vykdytojo ekscesu. Savaime suprantama, kad ekscesu nebus laikomi tokie vykdytojo veiksmai, kurie nors ir skiriasi nuo bendrinink numatytos, sutartos veiklos, bet nekeiia ksinimosi esms ir neturi reikms veikos kvalifikavimui. Galimas kiekvieno bendrininko ekscesas, u kur atsako asmenikai. Nusikaltimo padarymas per tarpinink (tarpinis vykdymas) Iskiriami trys atvejai, kai galima vardinti tarpiniu nusikaltimo vykdymu: a) pakaltinamas asmuo palenkia kit asmen, kuris nesulauks amiaus, atlikti nusikalstamus veiksmus. Tai ne bendrininkavimas, kadangi asmenys neatitinka kokybini reikalavim. Pilnametis pripastamas vykdytoju, o nepilnametis neatsako. b) kai asmuo pasinaudoja nepakaltinamu asmeniu atlikti tuos veiksmus, kurie numatyti specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje; irgi atsako kaip vykdytojas; c) pasinaudojama asmeniu, kuris nors ir yra pakaltinamas, bet nieko neinojo apie tai, kad daromas nusikaltimas. Teorijoje: d) asmuo, pasinaudojs kitu asmeniu, atsako kaip u tyin nusikaltim, o tas, kuris buvo panaudotas - kaip u neatsarg. Vykdymas gali bti: Tiesioginis; Netiesioginis. Tiesioginiu vykdytoju yra pripastamas tas bendrininkas, kuris pats asmenikai vykdo baudiamj veik. Netiesioginiu vykdytoju laikomas tas bendrininkas, kuris baudiamj veik o padaro per kit asmen, t.y. svetimomis rankomis realizuoja nusikaltimo sudt. Tas kitas asmuo tarsi veikos tarpininkas veikia mogikojo rankio pavidalu. Netiesioginis vykdytojas tai nusikaltimo ukulisiuose esantis asmuo, taiau jis neteisingai suvokia situacij, kurioje daromas nusikaltimas, supranta jo padarymo mechanizm ir planingai panaudojs nukreipia mogikj rank. Sykiu jis supranta, kad veikos tarpininkas nepakaltinamas arba ino kitas aplinkybes, dl kuri is tarpininkas nebus patrauktas baudiamojon atsakomybn, pvz. yra nepilnametis. B-o FORMOS (NBK 25 str.) Pagal susitarimo moment skirstoma: 1. be iankstinio susitarimo kai susitariama iki veikos pabaigos; i bendrininkavimo form statym leidjas apibdina svoka grup ir laiko kvalifikuojaniu poymiu tik vieno nusikaltimo iaginimo, padaryto grups asmen sudties poymiu; 2. su iankstiniu susitarimu kai susitariama iki veikos darymo pradios. Pagal organizuotumo form skirstomos tik i anksto susitarusi asmen grups (NBK 25 str): 1.Grup i anksto susitarusi asmen (bendrinink grup) 2.Organizuota grup 3.Nusikalstamas susivienijimas. Nusikalstamas susivienijimas yra aukiausias organizuotumo lygmuo, kuriam reikia 3 asmen, turi bti hierarchija, bendra pinigin kasa, technins priemons. Nusikalstamas susivienijimas sukuriamas siekiant daryti sunkius nusikaltimus (paprastai sistemingai nusikalstamai veiklai), taiau kartais jis gali bti reikalingas vienam, bet labai sudtingam nusikaltimui padaryti. Nusikalstamam susivienijimui bdinga ne tik iankstinis trij ar daugiau bendrinink susitarimas, aikaus organizatoriaus vadovo ar vadov buvimas, detalus vaidmen pasiskirstymas (nors kartais ir visi nariai gali bti vykdytojais), bet ilgalaikiai, labai glauds, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryiai, sukurti ir ipltoti atitinkami veiklos metodai.Nusikalstamo susivienijimo subjektyviajai pusei bdinga tik tiesiogin tyia. Asmuo stodamas (kai kada atlikdamas tam tikr procedr) nusikalstam susivienijim, suvokia jo tikslus, j pasiekimo bdus bei priemones ir yra pasirys aktyviai vykdyti jam paskirt vaidmen. Organizuota grup pasiymi didesniu organizuotumu negu grup i anksto susitarusi asmen, bet tai dar ne nusikalstamas susivienijimas. Daniausiai teigiama, kad yra organizuota grup, kai yra inkriminuojamas turto prievartavimas. Organizuotos grups nariai i anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimo momentus: paruoiamas ir suderinamas nusikaltimo padarymo planas, ianalizuojamas nusikaltimo padarymo (ir slpimo) mechanizmas, bendrininkams paskirstomi vaidmenys, sutariama dl nusikaltimo padarymo vietos, laiko. Neretai atliekami ir tam tikri pasirengimo nusikaltimui veiksmai manomos situacijos, kai organizuotoje grupje visi jos nariai atlieka vykdytojo funkcijas; kai yra keli organizatoriai; kai atskiruose to paties nusikaltimo epizoduose ar darant kitus nusikaltimus tam paiam dalyviui tenka skirtingi vaidmenys. Taiau visais http://konspektai.vetb.lt

21

http://konspektai.vetb.lt atvejais jie realizuoja bendrai suderint nusikalstamos veikos plan. Taigi tokie bendrininkai supranta sukr ir priklaus btent organizuotai grupei. Bendrinink grup 2 ar daugiau asmenys dalyvauja nusikaltimo padaryme i anksto susitar. Susitarimo pobdis gali bti labai vairus: dl tam tikr bendros nusikalstamos veikos epizod, dl konkrei nusikaltimo padarymo mechanizmo moment, dl nusikaltimo slpimo ir t.t. Taiau i anksto aptarto rengimosi nusikaltimui nra, visa nusikalstama veika nesuderinama, pastovs ryiai tarp bendrinink neatsiranda, bendrinink nra daug, paprastai jie visi bna nusikaltimo vykdymo bendrininkai Savanorikas atsisakymas, esant bendrininkavimui (NBK 23 str.3dalis) Paprastai bendrinink veiksm kvalifikacija priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendr nusikalstam ketinim. Btent vykdytojo veiksmai lemia, kuri stadij pasiekia bendra nusikalstama veika. Taiau nra ir negali bti visiko bendrinink atsakomybs priklausymo nuo vykdytojo atsakomybs. Bendrininkams negali bti inkriminuojamos vykdytojo asmenins savybs: pakartotinumas, itin pavojingas recidyvas. Bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces. Bendrinink savanorikas atsisakymas pabaigti bendr nusikaltim yra galimas tik jei vykdytojas dar nra pabaigs nusikaltimo. Kai savanorikai pabaigti nusikaltim atsisako vykdytojas, jo atsakomybs klausimas sprendiamas kaip individualiai veikusio subjekto. Organizatorius ar kurstytojas, atsisaks tsti bendr nusikalstam veik, privalo bti aktyvus. Savanorikas padjjo atsisakymas gali pasireikti: Nepadarymu t veiksm, kuriuos jis, kaip padjjas, privaljo atlikti ir be kuri tolimesn kit bendrinink veika bt nemanoma arba labai sunkiai tsiama; Aktyvia veikla, kuria siekiama paalinti savo indl, savo pagalb ir ukirsti keli galimoms pasekmms, kurioms slygas atsirasti ruo ir jis. Jei organizatoriui ar kurstytojui, savanorikai atsisakiusiam pabaigti nusikaltim, nepasisek nutraukti kit bendrinink veikos, jei padjjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalb, jiems baudiamosios atsakomybs pagrindai u bendrininkavim neinyksta ir tai gali bti tik kaip aplinkyb, velninanti atsakomyb. Paprastai bendrinink veiksm kvalifikacija priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendr nusikalstam ketinim. Btent vykdytojo veiksmai lemia, kuri stadij pasiekia bendra nusikalstama veika. Taiau nra ir negali bti visiko bendrinink atsakomybs priklausymo nuo vykdytojo atsakomybs. Bendrininkams negali bti inkriminuojamos vykdytojo asmenins savybs: pakartotinumas, itin pavojingas recidyvas. Bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces. Bendrinink savanorikas atsisakymas pabaigti bendr nusikaltim yra galimas tik jei vykdytojas dar nra pabaigs nusikaltimo. Prisidjimas prie nusikaltimo Baudiamajame statyme nustatyta, kad prisidjimo prie nusikaltimo institut sudaro normos, nustatanios atsakomyb u nusikaltimo slpim, nepraneim apie nusikaltim, nesudraudim. Prisidjimas prie nusikaltimo - kai asmuo slepia jau padaryt nusikaltim, nepranea apie inom nusikalstam veik arba netrukdo jai, nors turi teisin pareig. Taigi prisidjimas nra susijs prieastiniu ryiu su kit asmen daromu nusikaltimu ir jo pasekmmis (pvz.: nusikaltlio slpimas nra i anksto paadtas kaip padjjo). Tai pavojinga visuomenei veika. Prisidjimo skirtingumas nuo bendrininkavimo Prisidedant prie kit asmen nusikalstamos veikos, nra determinuojami jos vykdytoj ar kit bendrinink veiksmai ir tada smoningai nepadedama atsirasti nusikalstamoms pasekmms. Taigi bdingiausias tokio prisidjimo prie nusikaltimo poymis yra tai, kad subjekto, nors ir prisidjusio prie nusikaltimo, veiksmai (neveikimas) nra susij prieastiniu ryiu su kit asmen daromu ar padarytu nusikaltimu ir jo pasekmmis. Toks subjektas nra kaltas u pasekmes, atsiradusias ne dl jo, bet dl kit asmen nusikalstamos veiklos, ir todl nra j bendrininkas. Skirtumas nuo bendrininkavimo prisidedantis asmuo i anksto nra priadjs padti. Ne u vis nusikaltli slpim ar u nepraneim apie padaryt nusikaltim yra numatyta baudiamoji atsakomyb. Prisidjimo rys: Nepraneimas apie nusikaltim (NBK 238 str.); Tai bus nusikalstamas prisidjimas, kai bus sekanios slygos: Subjektui apie nusikalstam kit asmen veikl turi bti tikrai inoma; Subjektui turi bti suvokiamas nusikaltimo pobdis. Jeigu ios slygos yra, o subjektas nepranea apie nusikaltim, tai io nusikaltimo subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia. Nepraneimo apie nusikaltim sudtis formalioji, todl atsakomyb ikyla u pat nepraneimo fakt. Baudiamoji atsakomyb negalima jeigu praneus gali ikilti grsm artimiems giminaiiams, kad bus ikelta byla. Nusikaltimo ar nusikaltlio slpimas (NBK 237 str.). I anksto nepaadtas nusikaltlio slpimas tai vykdytojo ar kito bendrininko, padariusio bent vien nusikaltim, slpimas. Tas asmuo turi inoti, kad slepia nusikaltl, jo padaryto nusikaltimo pobd, nes ne vis nusikaltim ir juos padariusi asmen slpimas utraukia baudiamj atsakomyb, o tik pai sunkiausi. Jei nusikaltl slepia pareignas, pasinaudodamas savo tarnybine padtimi, tai vertinama kaip nusikaltim sutaptis: piktnaudiavimas tarnyba, slepiant nusikaltim padarius asmen. Jeigu slepia giminaitis, jis atsakomybn netraukiamas. http://konspektai.vetb.lt

22

http://konspektai.vetb.lt Nusikaltimas gali bti slepiamas ir kitais tyiniais veiksmais: sunaikinant nusikaltimo padarymo rankius ir priemones ar keiiant j ivaizd, juos paslepiant. Gali bti padedama slepiant nusikaltimo pdsakus, bei saugant nusikalstamu bdu gytas materialines vertybes. Subjektyviajai pusei priklauso tiesiogin tyia, kurios turin sudaro: 1) slepiamo nusikaltimo pobdio suvokimas; 2) supratimas, kad atliekami veiksmai, u kuriuos ikyla baudiamoji atsakomyb; 3) siekimas tokia veika apsunkinti nusikaltimo ir j padariusi asmen iaikinim bei j nubaudim. Nusikaltl slepiantis asmuo turi inoti ne tik tai, kad slepia nusikaltl, bet ir suvokti nusikaltlio padaryto nusikaltimo esm, nes ne u vis nusikaltim slpim numatyta baudiamoji atsakomyb. eimos narius galima slpti tik po antklode, o jeigu yra noras tai ir kitur nes u tai nebaudiama. Subjektyviajai nusikaltimo slpimo pusei bdinga: Slepiamo nusikaltimo pobdio suvokimas; Supratimas, kad atliekami veiksmai, u kuriuos numatyta BA; Siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir j padariusi asmen iaikinim bei j nubaudim. Nesudraudimas - tai netrukdymas daryti nusikaltim, kai savo ir (arba) kit asmen (valstybini institucij, pareign, piliei) pastangomis tai buvo galima padaryti. BK bendrojoje dalyje neminimas. Todl tai daugiau moralin, o ne teisin pareiga. Taiau jeigu nusikaltimui kelio neukerta pareignas, kuris tai privalo daryti, jis gali bti traukiamas u piktnaudiavim tarnyba. Subjektyvija prasme bdinga tiesiogin tyia, nes subjektas supranta kito asmens daromos veikos nusikalstam pobd, suvokia savo pareig ukirsti keli nusikaltimui, nori likti daromo nusikaltimo nuoalyje. Skirtumas nuo kit prisidjimo form padaromas tik neveikimu asmens, privalanio pagal pareigas ukirsti keli nusikaltimams ir tas neveikimas pasireikia kit asmen nusikalstamos veikos metu. 11. NUSIKALSTAM VEIK DAUGTAS NV daugto samprata, rys ir atribojimo nuo pavieni nusikaltim kriterijai Nusikalstam veik daugtas tai situacija, kai tiriant baudiamj byla konstatuojamas faktas, kad asmuo yra padars kelias nusikalstamas veikas apraytas keliuose skirtinguose BK straipsniuose arba vieno str keliose dalyse. Yra toki atvej, kuomet yra padaryti keli nusikaltimai, taiau jie nusikaltim daugt neeina: Dl to, kad gali bti nustatyta, jog dl dalies i j yra sujusi patraukimo baudiamojon atsakomybn senatis ir u juos asmuo neatsako. (Galiojanio BK 49 str., naujo BK 95 str.: 2m. baudiamasis nusiengimas; 4m. neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyinis nusikaltimas; 8m. sunkus nusikaltimas; 12m. labai sunkus nusikaltimas; 15m. nusikaltimas, susijs su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu.) Yra toki veik, u kurias atleidiama nuo baudiamosios atsakomybs ir jos negali bti trauktos keli nusikaltim sra. Pvz.: -galiojanio BK 15 str. Kelio ukirtimas organizuotos grups veiklai (naujo BK 249 str); Tam tikrais atvejais byla gali bti ikelta tik esant nukentjusiojo skundui, jei jo nebus, byla ir nusikaltimas nebus daugto dalimi. Nusikaltim daugtas yra tuomet, kai padaryta viena ar kelios pavojingos veikos, kurios turi baudiamj st numatytus: 1. Ne maiau kaip dviej nusikaltim poymius; 2. Dl j nra inykusios juridins pasekms; 3. Nra baudiamj procesini klii baudiamajam persekiojimui. Nusikaltim daugto formos: Nusikalstam veik sutaptis; Nusikalstam veik pakartotinumas; Nusikalstam veik recidyvas (?). Pavien nusikalstama veika tai nus. veika, kuri atitinka vienos BK normos sudt, t.y. asmuo padaro tik vien nusikalstam veik. Pavienis nusikaltimas apibdinamas tokiais svarbiausiais bruoais: Subjektyvi poymi visuma vieningais nusikalstamais kslais, vieninga valia iems tikslams pasiekti; Objektyvi poymi visuma vieningu ksinimosi objektu, vieningais veiksmais, susijusiais vieningu prieastiniu ryiu su atsiradusiomis pasekmmis; tai vientisas poelgis; ie veiksmai atitinka vien BK spec dalies straipsn ar dal. Pavieniai nusikaltimai pagal poymi visum gali bti suskirstyti : Natralius tokie kaltininko veiksmai, kai jis vienu fiziniu veiksmu sukelia st numatytas pasekmes (pvz. vienu smgiu lauiama galvos kaukol), suklusias sunk kno sualojim. Net jei fiz veiksm bt ir daugiau, pagal konkurencijos taisykles vieningoje veikoje kiekviena labiau pavojinga veika apima maiau pavojing. statymo tvirtintus: 1. Tstiniai yra tuomet, kai esant vieningi kalts formai, asmuo atlieka eil tapai (vienari) veik, kurios sukelia vieningas pasekmes (t.y. viena konkreti veika). 2. Trunkamieji tsiasi tam tikr laik. Padaromi tiek veikimu, tiek neveikimu. Tai situacija, kai asmuo atlikdamas tam tikr veiksm arba susilaikydamas nuo jo paklina nusikalstamos veikos bkl, kuri trunka kur laik. Ji baigta tada, kada ukertamas kelias tokio pobdio veikai arba asmuo pats nutraukia tokius veiksmus (pvz. http://konspektai.vetb.lt

23

http://konspektai.vetb.lt neteistas aunamj ginkl laikymas, t.y. kai asmuo atlieka vien veik, o po to j tsia, pvz. neiojasi aunamj ginkl. Sudtiniai tai situacija, kai st leidjas sujungia kelias nusikalstam veik sudtis vien. Galima akyti, kad tuomet kartu yra padaroma viena nusikalstama veika. Sudtiniai nusikaltimai gali bti: Su 2 objektais; Su 2 veiksmais; Su keliais alternatyviais poymiais; Pakartotinai padarytos veikos; Veikos, kurios kvalifikuotos sunkinaniomis aplinkybmis ir kurios gali sudaryti kit nusikaltim. Nusikalstam veik sutaptis Nusikaltim sutaptis yra tuomet, kai vienas asmuo padar du ar daugiau nusikaltim, kurie atitinka kelis baudiamojo statymo straipsnius, ir u juos asmuo nebuvo patrauktas baudiamojon atsakomybn. Nesudraudimas tai netrukdymas daryti nusikaltim, kai savo ir kit asmen pastangomis tai buvo galima padaryti. Gali bti patrauktas tik pareignas, kuris turi toki pareig sudrausti. Nusikaltim sutaptis bna, kai kaltininkas padaro du ar daugiau nusikaltim, kurie gali bti tam tikra prasme artimi ar visiki skirtingi. Taiau visais atvejais paeidiami arba skirtingi objektai (teisiniai griai), arba tas pats objektas, taiau i esms skirtingais veiksmais, ir todl jie negali sudaryti vieno vieningo nusikaltimo Nusikaltim sutapties rys: 1. Idealioji nusikaltim sutaptis tai situacija, kai viena veika asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt skirtinguose BK straipsniuose arba vieno straipsnio skirtingose dalyse (su slyga, kad ios dalys yra savarankikos nusikalstamos veikos). Jeigu asmuo suvokia, kad savo pavojingais veiksmais sukelia du ar daugiau neteist rezultat, ir smoningai to siekia, arba kad ir nesiekia tikdamasis j ivengti,- jis gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn u du nusikaltimus, numatytus atitinkamuose BK straipsniuose. 2. Realioji nusikaltim sutaptis situacija, kai keliomis veikomis asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt skirtingose BK spec dalies normose Nusikaltim skirstymo idealij ir realij sutapt teisins pasekms: 1. Padaryti nusikaltimai gali bti nevienodai vertinami. Kai yra realioji sutaptis, antrasis nusikaltimas gali bti kvalifikuojamas kaip padarytas pakartotinai. Tokio pakartotinumo negali bti esant idealiajai sutapiai. 2. Esant idealiajai sutapiai padaryti nusikaltimai visuomet yra skirtingi, o realiosios sutapties atveju padaryti nusikaltimai gali bti ir skirtingi, ir vienariai. 3. Esant idealiajai ir realiajai sutapiai skirtingai spendiami patraukimo baudiamojon atsakomybs senaties klausimai. Nusikalstam veik pakartotinumas Pakartotinumas reikia, kad kaltininkas du ar augiau kart paeid t pat arba tapaiam prilygint statym, ir toks paeidimas yra laikomas atskira kvalifikuota nusikaltimo padarymo forma. Pakartotinumo rys: Paprastas pakartotinumas situacija, kai asmuo keliomis veikomis padaro dvi ar daugiau tapaias, vienares ar vairiares nusikalstamas veikas. Specialus pakartotinumas situacija, kai asmuo keliomis veikomis padaro dvi ar daugiau tapaias ar vienares nusikalstamas veikas. Specialusis pakartotinumas dar skirstomas: 1)Tapatus kai kelis kartus paeidiamas tas pats BK straipsnis ar jo dalis; 2)Vienaris kai pakartotinumas yra padarius ir kitus BK straipsnyje ar jo dalyse nurodytus nusikaltimus. Priklausomai nuo nuteisimo iskiriamos ios pakartotinumo rys: Grynasis pakartotinumas: 1) Bendras grynasis pakartotinumas situacija, kai iki kaltinamojo nuosprendio siteisjimo asmuo padaro dvi ar daugiau tapaias vienares ar vairiares nus. veikas; 2) Specialus grynasis pakartotinumas situacija, kai iki kaltinamojo nuosprendio siteisjimo asmuo padaro 2 ar daugiau tapaias ar vienares veikas. Recidyvinis pakartotinumas: 1) Bendras recidyvinis pakartotinumas situacija, kai po kaltinamojo nuosprendio sigaliojimo asmuo padaro tyin tapai vienar ar vairiar nus. veik; 2) Specialus recidyvinis pakartotinumas situacija, kai po kaltinamojo nuosprendio siteisjimo asmuo padaro tyin tapai ar vienar nus. veik. Pakartotinumo santykis su nusikaltim sutaptimi (2 atvejai): 1. Du ar daugiau nusikaltim sudaro nusikaltim sutapt, kai nei vienas i padaryt nusikaltim nedaro takos kitam nusikaltimui kvalifikuoti. J visais atvejais sudaro nusikaltimai, padaryti esant idealiajai sutapiai, ir realiosios sutepties variantai, kai vienas nusikaltimas su kitu neturi betarpiko ryio (pvz., nuudymas ir vagyst) ir veika visuomet kvalifikuojama pagal du BK straipsnius. http://konspektai.vetb.lt

24

http://konspektai.vetb.lt 2. Nusikaltim sutaptis kaip kvalifikuojantis poymis kartu yra ir pakartotinumas. Tai yra tuomet, kai statymas tvirtina vienari nusikaltim pakartotinum. Veika kvalifikuojama pagal du BK straipsnius, i kuri antras numato kvalifikuot nusikaltim. Nusikalstam veik recidyvas Nusikaltim recidyvas yra tuomet, kai asmuo, jau teistas u tyinio nusikaltimo padarym, jeigu teistumas u j neinyks ar nepanaikintas statym nustatyta tvarka, vl padaro vien ar daugiau tyini nusikaltim. Toks asmuo yra recidyvistas. (naujo BK 27 str.) Recidyvo rys: Legalus (bendras) kai ankstesnis nuteisimas turi juridins reikms vlesniam nuteisimui; Faktinis kai asmuo nuteisiamas pakartotinai, neatsivelgiant tai, kada asmuo anksiau buvo nuteistas ir ar yra, ar inyks teistumas; Penitenciarinis kai asmuo anksiau buvo teistas laisvs atmimu. Legalus recidyvas gali bti 3 ri: 1) Bendras recidyvas teistas asmuo padaro nauj, nesusijus su ankstesniu nusikaltim (pvz., vagis nuudo); 2) Specialusis recidyvas teistas asmuo padaro nauj nusikaltim, kuris yra susijs su ankstesniu (pvz., tyinis nuudymas nuudymas); Itin pavojingas recidyvistas tokiu asmuo pripastamas teismo spendimu, kuris turi speciali reikm kvalifikavimui. Pripastant asmen itin pavojingu recidyvistu remiamasi 2 kriterijais: a) padaryt nusikaltim pavojingumu; b) nuteisim skaiiumi. 12. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB N.v. padarymo pasekms: patraukimas BA, atleidimas nuo BA, pasekmi neatsiradimas, kt. priemons (pvz.:priveriamo pobdio). BA samprata: asmens, padariusio n.v., pasmerkimas valstybs vardu, kur vykdo teismas, nustatydamas kaltininkui statymuose nurodytus asmeninio ar turtinio pobdio suvarymus. Kitaip tariant, BA tai valstybs baudiamj teisini priemoni visuma, taikoma n.v.padariusiam asmeniui. BA atsiranda kai asmuo padaro veik,toje valstybje laikom nusikalstama veika. BA realizuoja valstybs galiotos institucijos prievartos tvarka (apkaltinamasis nuosprendis) ir neatsivelgiant kaltininko nor. O valstybs nustatyti apribojimas sudaro objektyvj atsakomybs turin. Subjektyvusis turinys kaip kaltininkas vertina jam nustatytus apribojimus (pats savo veik gali smerkti ir stengtis pasitaisyti, siekti sunaikinti kalts rodymus ar ivir nereaguoti jam taikomus suvarymus). Esminis BA turinio elementas yra kaltinamasis nuosprendis(pasmerkimas valstybs vardu). Nesant jo, nra ir BA. Taiau yra ir fakultatyviniai elementai: bausm ir teistumas. Bausm gali bti paskirta, bet atidtas jos vykdymas, arba bausm neskiriama. Teistumo terminai skaiiuojami, kai atlieka bausm. Jei nra bausms, nra ir teistumo. Filosofiniai bei teisiniai BA pagrindai Nusikalstamam elgesiui pagrsti danai buvo naudojamos 2 filosofins pozicijos: 1) INDETERMINIZMAS nusikalstamo elgesio prieastis yra absoliuti valios laisv. Grietai sitikin, kad asmens BA pagrindas mogaus bloga valia. Kiekv.m. renkasi tarp keli elgesio variant. Jei asmuo suvokia pasirinkimo galimyb ir elgiasi asocialiai, vadinasi, sutinka su BK nustatytom pasekmm. 2) DETERMINIZMAS m. elgesys visikai priklauso nuo aplinkos. Smerkti galima aplinkybes, o ne pat mog. Suabsoliutina iorinius faktorius, takojanius m. elges. Atmetama asmens valia. TEISINIO POZITYVIZMO atstovai isprend iuos prietaravimus: asmenybei lemiamos reikms turi aplinka, kitavertus, m. charakteris, reaguodamas pasaul, turi tam tikr savarankikum. Kadangi charakteris turi tam tikr valios laisv, tai mogus atitinkamai yra atsakingas u savo padarytus veiksmus. Taigi ior lemia m. poelgius, bet jis savo valios pastangomis pats gali priimti sprendim. Egzistuoja asmens pasirinkimo laisv tarp blogo ir gero elgesio. BK atspindta pozityvistin teorija. Teisiniai BA pagrindai tvirtinti S BK 3str., N 2str. Bausm ir BA Kriminalin bausm tai valstybs prievartos priemon, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendiu n.v. padariusiam asmeniui, bei visuomens labui apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausms esm n.v. padariusio asmens nubaudimas, turinys tam tikr teisi bei laisvi atmimas ar ribojimas. Kokybinis bausms elementas kokios teiss ir laisvs turi bti atimtos ar apribotos, kiekybinis kuriam laikui apribojamos teiss ir laisvs. Objektyvieji bausms poymiai: 1) gali bti skiriama tik u BK numatytos veikos padarym ir tik pagal sankcijoje numatytas bausms ris ir dyd. Pripainti asmen kaltu ir paskirti bausm gali tik teismas. 2) bausm visada skelbiama vieai.Bdingas oficialumas, t.y. nuosprendis priimamas valstybs vardu ir tik laikantis baud. proceso reikalavim. siteisjs teismo nuosprendis privalomas visoms staigoms, monms, organizacijoms, pareignams, asmenims ir kt., esantiems LR teritorijoje. 3) tai individuali poveikio priemon ir skiriama tik tam asmeniui, kuris padar n.v. Teismo paskirt bausm privalo atlikti pats nuteistasis. Vienas i individualizavimo tikslo element yra atleidimas nuo BA. http://konspektai.vetb.lt 25

http://konspektai.vetb.lt 4) bausms atlikimas utraukia nuteistajam teisines pasekmes teistum, kuris riboja kai kurias asmenines nuteistojo teises,pvz.: teistam asmeniui gali bti nesuteikta LR pilietyb, jis negali tapti advokatu ar teisju ir pan. Visas savo teises asmuo atgauna teistumui inykus arba j panaikinus. Subjektyvus poymis: bausms efektyvumas tai bausms tiksl pasiekimas minimaliomis represinmis priemonmis. Atsakomyb ir bausm yra labai artimos svokos. BA gali bti realizuojama paskiriant bausm (daniausiai) arba nepaskiriant, pvz.: kaltininkui ir nukentjusiam susitaikius. Poymiai, skiriantys BA nuo bausms: 1) Skirtingas atsiradimo ir pasibaigimo laikas; 2) Skirtinga asmens, traukiamo BA ir kuriam paskirta bausm, teisin padtis; 3) Nubaudus asmen kriminaline bausme atsiranda specifins pasekms teistumas. Bausms paskirtis ir santykis su kt. tesins atsakomybs rimis (Seno BK 21str., naujo 41str.) Paskirtis tai galutinis rezultatas, kurio siekia valstyb, nustatydama ir taikydama bausmes. Bausms paskirties tvirtinimas statyme leidia sudaryti bausmi sistem, nustatyti atskiroms bausmi rims keliamus reikalavimus, vertinti bausmi efektyvum, sudaryti bausmi vykdymo teisines prielaidas. 13. Atleidimas nuo BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS Atleidimo nuo BA samprata ir poymiai Atleidimas nuo BA tai asmens, teismo pripainto kaltu padarius n.v., slyginis ar beslyginis atleidimas nuo t pasekmi, kurios sudaro BA turin (kaltinamasis nuosprendis, bausm ir teistumas). Negalima atleidimo nuo BA tapatinti su atleidimu nuo bausms, nes pirmu atveju asmuo atleidiamas nuo vis pasekmi, sudarani BA turin. Poymiai: 1) asmuo turi bti pripaintas kaltu; 2) padarytoje veikoje turi bti visi n.v. poymiai; 3) asmuo atleidiamas nuo BA; 4) pagal sen BK atleidia tik teismas, pagal nauj BPK atleidia teismas ir ikiteisminio tyrimo pareignai tam tikrais atvejais (pagal nauj BPK tie atvejai tai naujo BK 93str., 114str.3d., 259str. 3d.,291str. 2,3d.) 5) turi bti nustatytas konkretus asmuo, kuris atleidiamas nuo BA; 6) teismas nustato konkreias atleidimo ries taikymo slygas, o jei j nra teismas ivis neskirs atleidimo nuo BA; 7) teismas atleisti gali (ne privalo), bet gali ir neatleisti; 8) atleidiama nuo BA tik iki kaltinamojo nuosprendio primimo. Atleidimo nuo BA rys ir klasifikacija Pagal savo turin atleidimo nuo BA rys klasifikuojamos: 1) slygines 2) beslygines. Beslygins yra tos, po kuri pritaikymo laikomasi nuomons, kad baudiamieji teisiniai santykiai dl padarytos veikos baigsi, o asmuo vliau nebebus traukiamas BA (pvz.:patraukimo BA senatis, veikai praradus pavojingum, nepilnamei atleidimas nuo BA ir pan.) Slygins rys yra tos, kurias taikydamas istatymas numato bandomj laikotarp (pvz.: kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius). Pagal sen BK: BENDROJI DALIS: 1) 49 str. Patraukimo BA senatis. Skaiiuojama metais. Senaties pradia ta diena, kai padaryta veika (esant materialiai sudiai pasekmi atsiradimo diena, esant nukirstinei sudiai- pirmo veiksmo, einanio nusikaltimo objektyvij poymi visum, padarymo diena). Rengimosi ir pasiksinimo atveju ta diena, kai nutrksta veika. Trunkamojo nusikalt. atveju kai nutrksta, tstinio nusikalt. atveju kai padaromas paskutini epizodas. Senaties terminas baigiasi 24val. prie prasidedant atitinkamai paskutinio mn. Dienai, pasibaigimas nedarbo dien neprailgina senaties. Turi bti ios slygos: a)suj ist. nustatyti senaties terminai; b)asmuo nesislp nuo tardymo ar teismo; c)asmuo nepadar naujo nusikaltimo. 2) 51 str. Veikai praradus pavojingum. Tai gali atsitikti dl socialini, ekonomini, politini ir kt. aplinkybi pasikeitimu, kurios nepriklauso nuo asmens valios. Taiau aplinkybs turi pasikeisti iki bylos nagrinjimo teisme. 3) 52 (1) str. Nepilnamei atleidimas ir priveriamj aukljamo pobdio priemoni paskyrimas. Atleidiama tik padarius nesunk nusikaltim. Turi bti ios slygos: a) nusikaltimas padarytas pirm kart (jei n karto nebuvo padars nusikaltimo arba pasibaigusi patraukimo BA senatis, inyks ar panaikintas teistumas) b) kaltininkas visikai pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikaltim. c) jei buvo padaryta ala, tai kaltininkas j atlygino arba susitar su nukentjusiuoju dl atlyginimo. d) yra pagrindo manyti, jog ateityje nebedarys nusikaltim. 4) 53 (1) str. Kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius.Taikoma u neatsarg, nesunk ir apysunk nusikaltimus. Tai slygin ris, nes nustatomas vieneri met bandomasis laikotarpis. Nukentjusysis gali bti fizinis bei juridinis asmuo ir valstyb. Kaltininkas negali bti atleistas nuo BA iuo pagrindu jei turi teistum arba anksiau jau buvo dl to http://konspektai.vetb.lt

26

http://konspektai.vetb.lt atleistas.Turi bti ios slygos : a) kaltininkas turi prisipainti padars nusikaltim; b) kaltininkas turi savo noru atlyginti al; c) turi susitaikyti su nukentjusiuoju, institucijos ar juridinio asmens atstovu. 5) 15(1)str. neteko galios, tai r. 51 (2)str.Atleidimas nuo BA asmens, aktyviai padjusio isiaikinti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytus nusikaltimus. is str. skamba taip: asmuo, kuris dalyvavo org. grups ar nusikalst. susivienijimo daromuose nusikaltimuose arba priklaus nusikalt. susivienijimui, gali bti atleidiamas nuo BA, jei prisipaino apie dalyvavim n. veikoje ar priklausym nusikalst. susivienijimui ir aktyviai padjo isiaikinti organizuotos grups ar nusikalst. susivienijimo nari padarytus nusikaltimus. io str. pirma dalis netaikoma asmeniui, dalyvavusiam darant tyin nuudym, arba kai toks atleidimas nuo BA jam jau buvo taikytas, taip pat organ. grups ar nusikalst. susivienijimo organizatoriui. SPECIALIOJI DALIS: 1) 62str.2d. 2) 63str.3d. 3) 82str. 4d. 4) 232 (1)str. 6d. 5) 284str.3d. Pagal nauj BK: BENDROJI DALIS: 1) 95str. Patraukimo BA senatis. Lyginant su senuoju BK, iuo atveju skiriama daugiau atvej kai senatis netaikoma. 2) 93str.Nepilnamei atleidimas nuo BA. Senam BK tik u nesunkius nusikaltimus, ia u nesunkius ir apysunkius. 3) 36str.Asmeniui ir veikai praradus pavojingum. Senam BK tik veika gali prarasti pavojingum. 4) 37str.Dl n.v. maareikmikumo. 5) 38str.Kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius. Senam BK nebuvo numatyta viena i slyg - yra pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys nauj n.v. 6) 39str. Esant lengvinanioms aplinkybms. 7) 40str. Pagal laidavim. SPECIALIOJI DALIS: 1) 291str. 2,3d. 2) 259str.3d. 3)227str. 4d. 4)114str.3d. Atleidimo nuo BA teisins pasekms: 1) neatsiranda teistumas; 2) atleidiama tik nuo BA, o nuo civilins ir kit atsakomybi neatleidiama. 3) atleidimas nereabilituoja asmens,t.y. jis vis vien buvo pripastamas kaltu. 14. BAUSMI SISTEMA Bausmi sistema tai baud. statyme tam tikra tvarka idstytas, isamus ir teismams privalomas bausmi sraas. B.s. parodo valstybs baudiamosios politikos kryptingum, daro tak BTs efektyvumui. Ji turi bti nuosekli, hierarchika ir nedeklaratyvi. B.s. turi sudatyti vairios savo turiniu ir grietumu bausms, nes tik tokia sistema leist individualizuoti bausm ir pasiekti jai keliamus tikslus. Tokiu paiu principu turi bti konstruojama ir baud normos sankcija. Visos bausms BK ivardijamos nuosekliai pagal j grietum pradedant grieiausia (laisv. atmimo. iki gyvos galvos bausm) ir baigiant velniausia (atmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla). is nuoseklumas turi esmin reikm teismui, kai jis skiria nuteistajam asmeniui galutin bausm u kelis nusikaltimus (1961 BK 42 str.) arba pagal kelis nuosprendius ( 1961 BK 43 str.), taip pat kai teismas pripasta, jog nuteistajam reikia paskirti velnesn, negu st. numatyt, bausm arba pakeisti bausm velnesne bausme ( 1961 BK 45, 54, 55 str.) Bausmi sraas yra isamus, teismas turi teis skirti tik jame numatytas bausmes, ir tik tokio dydio ar trukms, kaip nurodyta st. straipsnio, pagal kur kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje. i taisykl netaikoma baudos ir turto konfiskavimo atvejais, nes i bausmi dyd nustato 1961 BK 32, 35 str., t. p. atmimo teiss eiti tam tikras pareigas, dirbti tam t. darb arba usiimti tam t. veikla atveju, nes i bausm gali bti paskirta teismo nuoira, remiantis 1961 BK 30 str. Nukrypti nuo mintos taisykls ir suvelninti bausm galima tik esant baud. st. numatytais pagrindais, pvz.: skiriant velnesn nei statymo numatyt bausm ( 1961 BK 45 str.) arba taikant bausms vykdymo atidjim ( 1961 BK 47 str.). Visos bausms pagal paskirt skirstomos : Pagrindines; Papildomas. Pagrindins yra tokios bausms, kurios skiriamos kaip savarankikos. Asmeniui u vien nusikaltim gali bti skiriama tik 1 pagrindin bausm, o skiriant bausm u kelis nusikaltimus ( 1961 BK 42 str.) arba pagal kelis nuosprendius (1961 BK 43 str.) dvi pagrindins bausms. Prie pagr. bausmi priskiriamos laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, laisvs atmimas, pataisos darbai be laisvs atmimo, bauda. http://konspektai.vetb.lt

27

http://konspektai.vetb.lt Papildomos yra tokios bausms, kurios gali bti skiriamos tik kartu su pagrindinmis bausmmis. Nuteistajam gali bti skiriama ne daugiau kaip 2 papildomos bausms. Prie pap. bausmi priskiriamos bauda, atmimas teiss eiti tam t. pareigas, dirbti tam t. darb arba usiimti tam t. veikla ir turto konfiskavimas. Jei pagr. bausms, kuri skiria teismas, r ir dyd nustato baud. st., pagal kur kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcij, tai pap. bausms skyrimo taisykls priklauso nuo jos ries: 1) bauda gali bti skiriama tik st. numatytais atvejais; 2) atmimas teiss eiti tam t. pareigas, dirbti tam t. darb, arba usiimti tam t. veikla gali bti skiriamas st. numatytais atvejais bei teismo nuoira; 3) turto konfiskavimas privalomai skiriamas u nusikaltimus, ivadintus 1961 BK 35 str. (pvz.: plim BK 272 str., kyio primim BK 282 str. ir pan.). Pagal baud. st. sankcijos struktr pap. bausmes galima klasifikuoti dvi grupes: privalomsias; skiriamas teismo nuoira. Privalomosios gali bti visos bausmi srae numatytos pap. bausms. Tuo tarpu skiriamos teismo nuoira bauda ir atmimas teiss eiti tam t. pareigas, dirbti tam t. darb ar usiimti tam t. veikla. Be to, iuo aspektu btina turti omenyje 1961 BK 35 str. numatyt taisykl, pagal kuri teismas gali netaikyti turto konfiskavimo kaip pap. bausms nepilnameiams ir tuo atveju, kai ios bausms skyrimas yra privalomas. Visas bausmes pagal jose numatyt apribojim turin galima klasifikuoti : bausmes, ribojanias asmens laisv (laisvs atmimas ir laisvs atmimas iki gyvos galvos), ribojanias asmenines teises (pataisos darbai be laisvs atmimo ir atmimas teiss eiti tam t. pareigas ir t.t.) ir ribojanias turtines teises (bauda ir turto konfiskavimas) Tuo tarpu 2000 BK reglamentuodamas bausmi sistem, numato kelet principini naujovi: Pirma, atsisakyta bausmi skirstymo pagr. ir pap. Antra, bausmi sistem, kuri sudaro 8 bausms, trauktos tokios naujos bausms kaip vieieji darbai, laisvs apribojimas ir aretas. Treia, greta bausmi sistemos numatyta baud. poveikio priemoni, kurios gali bti skiriamos tik asmeniui, atleistam nuo baud. atsakomybs arba bausms, sistema. Ketvirta, numatytos atskiros bausms rys, skiriamos juridiniam asmeniui bauda, jur. asm. veiklos apribojimas, jur. asm. likvidavimas. 15. BAUSMS SKYRIMAS Bausms skyrimo principai ir bendrieji pradmenys Bausms skyrimas tai toks procesas, kai teismas parenka konkrei baudiamajame statyme numatyt prievartos priemon asmeniui pripaintam kaltu nusikaltimo padarymu. Skiriant bausm visuomet stengiamasi laikytis teisingumo principo, taiau jis yra suprantamas labai skirtingai. Teisingumo siekis yra visuotinis, taiau pagrindins nuostatos, kurios naudojamos skiriant bausm, danai yra kiekvienoje valstybje nevienodos. Teorikai galima iskirti dvi pagrindines nuostatas: 1) bausm u visus nusikaltimus beatodairikai turi priklausyti nuo nusikalstamos veikos. Ji turi bti aiki, statymo nustatyta ir tiesiogiai iplaukianti i aplinkybi, susijusi su konkreiu nusikaltimu (vienod nusikalstam veik padar asmenys turi bti baudiami vienodai); 2) kiekvienas nusikaltimas yra unikalus tiek dl savo veikos, tiek dl kaltininko asmenybs, todl bausm turi atspindti visus individualius bruous. Skiriant bausmes privalu laikytis lygybs principo. Teismas skirdamas bausm privalo vadovautis bendraisiais bausms skyrimo pagrindais, kurie yra idstyti BK 54 str. Vis pirma, bausm skiriama pagal specialiosios normos sankcijos, numatanios atsakomyb u apdaryt nusikaltim, nustatytas ribas. Todl pirmiausia teismas privalo pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudties poymius juridikai vertinti veik, nurodyti atitinkam baudiamj teisin norm, kurioje yra numatyti ie poymiai. Skirdamas bausm teismas vadovaujasi dviej ri baudiamosios teiss normomis: Specialiosios; Bendrosios dalies (detalizuoja sankcijos taikym). Teismas turi paskirti toki bausm, kuri sulaikyt asmenis nuo nusikaltim darymo, t.y. paskirtoji bausm turi atitikti bendros nusikaltim prevencijos funkcij. Teismui individualizuojant bausm btina atsivelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 5) kaltininko asmenyb; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r; http://konspektai.vetb.lt

28

http://konspektai.vetb.lt 7) atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes. Teismas turi galimyb paskirti velnesn bausm jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas akivaizdiai prietarauja teisingumo principui. Toks sprendimas turi bti priimtas motyvuotai. Pagal senj kodeks skirdamas bausm teismas turi vadovautis teisine smone tai pair galiojani teis ir nauj teiss norm krim visuma (teisin ideologija, teisin psichologija). Naujame BK nebra atsivelgimo teisin smon, nes laikoma, kad j turi visi teisininkai. Tam, kad bausm bt paskirta veiksminga ir efektyvi, ji turi bti kuo labiau individualizuota. O tinkamai individualizuoti bausm gali tik auktos kvalifikacijos teisjai turintys praktinius ir teorinius gdius. Mintus bausms skyrimo pagrindus galima suskirstyti kelias grupes: 1. Nuostatos nurodanios, kad skiriama bausm turi atitikti statymo reikalavimus . Vis pirma bausm galima skirti tik asmeniui pripaintam kaltam nusikaltimo padarymu. Teismas prie skirdamas bausm turi teisikai vertinti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudties poymius ir nurodyti atitinkam teiss norm, kurioje tie poymiai yra numatyti. Teismas negali perengti normos sankcijoje nustatytos maksimalios bausms, taiau ,jei yra tam reikaling aplinkybi, gali paskirti velnesn nei statyme nurodyta bausm (pagal 54 str. 3dal). Skirdamas bausm teismas vadovaujasi tiek specialiosios dalies straipsnio sankcija bei bendrosios dalies nuostatomis, kuriose pateikiama kriminalins bausms svoka, paskirtis ir kiti svarbs dalykai be kuri negalima teisingai paskirti bausms. 2. Nuostatos skirtos bausmei individualizuoti . Vis pirma tai padaryto nusikaltimo pobdis ir jo pavojingumo laipsnis. Pobdis priklauso nuo objektyvi ir subjektyvi poymi: ksinimosi objekto, aling pasekmi turinio, nusikaltimo padarymo bdo, kalts formos, motyv bei tiksl. Pavojingumo laipsnis priklauso nuo lyginamojo ksinimosi objekt vertingumo, vienari al dydio, kalts laipsnio, nusikaltimo padarymo aplinkybi. Individualizuojant bausm labai svarbu yra atsivelgti kaltininko asmenyb. Reikia atsivelgti kaltininko elges prie nusikaltim, jo vertybines orientacijas, psichologines savybes, aplinkos, kurioje jis gyvena poveik ir t.t. teisminje praktikoje skiriami du kaltininko asmenybs tipai: atsitiktinis ir piktybinis. O literatroje siloma atsivelgti penkis tipus: 1) Atsitiktinis tipas - asmenys pirm kart padar nesunk nusikaltim ir praeityje charakterizuoti teigiamai; 2) Situacinis tipas - asmenys pirma kart padar sunk nusikaltim susiklosius nepalankiai gyvenimo situacijai, taiau charakterizuojami teigiamai; 3) Nepastovus tipas - asmenys padar nusikaltim pirm kart, bet ankstesnis j elgesys vertinamas kaip amoralus; 4) Piktybinis tipas - asmenys praeityje ne kart padar nusikaltimus ir anksiau teisti; 5) Labai pavojingas tipas - asmenys, priklausantys itin pavojing recidyvist kategorijai. Teismas taip pat didel dmes visuomet skiria atsakomyb sunkinanioms ir lengvinaniom aplinkybms bei kitiems 54 str, 2dal ivardintiems veiksniams. Atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs Skirdamas bausm teismas privalo atsivelgti visas bylos aplinkybes, lengvinanias ar sunkinanias atsakomyb. ios aplinkybs nuo kit, apibdinani nusikaltim ar kaltininko asmenyb skiriasi tuo, kad yra sakmiai ivardytos statyme, turi esmin ry su padarytu nusikaltimu ir nusikaltlio asmenybe ir yra labai svarbios skiriant bausm. Skiriamos dvi lengvinani ir sunkinani aplinkybi rys: 1) aplinkybs, kurios turi reikm tik skiriant bausm; 2) aplinkybs, kurios BK specialiosios dalies normose sukonkretintos kaip nusikaltimo sudties poymiai. Tokiu atveju skiriant bausm atsivelgti ias aplinkybes jau negalima, nes jos laikomos nusikaltimo sudties kvalifikuojanius arba privilegijuotu poymiu. Galima klasifikacija pagal nusikaltimo sudties elementus: 1) aplinkybs apibdinanios nusikaltimo objekt; 2) subjekt; 3) objektyvij pus; 4) subjektyvij pus. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs Atsakomyb lengvinanios aplinkybs tokios aplinkybs, kurios, apibdindamos kaltj asmen ir jo padaryt veik, teismui parodo tuos teigiamus momentus, kurie maina veikos pavojingumo laipsn ir kartu velnina baudiamj atsakomyb. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs (BK 59 str.): 1) Kaltininkas suteik nukentjusiajam asmeniui pagalb arba kitais aktyviais veiksmais iveng ar band ivengti sunkesni padarini. Kelio ukirtimas alingoms pasekmms yra atsakomyb lengvinanti aplinkyb visiems formali sudi nusikaltimams. Taiau esant materialiajai sudiai kelio ukirtimas alingoms pasekmms atsirasti gali bti laikomas ir savanoriku atsisakymu pabaigti daryti nusikaltim, tiek atsakomyb lengvinanti aplinkyb. 2) Kaltininkas prisipaino padars baudiamojo statymo numatyt veik ir nuoirdiai gailisi arba padjo iaikinti i veik ar joje dalyvavusius asmenis. i aplinkyb rodo maesn kaltininko pavojingum ir galimyb velninti jam bausm. Kaltininko prisipainimas savo noru atjimas bet kuri teissaugos institucij ir prisipainimas padarius nusikaltim tuomet, kai kaltojo asmens nuomone niekas neino apie jo padaryt nusikaltim ir jis galjo j nuslpti. Nuoirdus gailjimasis neigiamas vertinimas savo poelgio. Padjimas iaikinti nusikaltim bus tada, kai asmuo padeda iaikinti visas nusikaltimo http://konspektai.vetb.lt

29

http://konspektai.vetb.lt padarymo detales, surinkti daiktinius rodymus, nurodo nusikaltimo liudytojus ir t.t. taip pat svarbi aplinkyb yra ta, kad kaltinamasis gali padti susekti kitus nusikaltim dariusius asmenis. 3) Kaltininkas savo noru atlygino ar paalino padaryt al. ala atlyginama tik baigus pradt daryti nusikaltim. Svarbus momentas alos atlyginimo savanorikumas. Tokie veiksmai turt bti atlikti iki nuosprendio primimo. 4) Nusikalstama veika padaryta dl labai sunkios turtins arba beviltikos kaltininko padties. Kaltininkas ieit i susidariusios padties randa tik nusikalsdamas. Teismas gali nustatyti, kad jei nebt buv tokios aplinkybs, kaltinamasis nebt nusikalts. 5) Veika padaryta dl psichins ar fizins prievartos, jeigu tokia prievarta nepaalina baudiamosios atsakomybs. Esant iai aplinkybei kaltininkui dl nuo jo valios nepriklausani aplinkybi buvo gerokai susiaurinta jo teisto elgesio galimyb. Poveikis gali bti daromas ne tik paiam kaltinamajam, bet ir jo artimiesiems. 6) Veikos padarymui takos turjo provokuojantis ar rizikingas nukentjusiojo asmens elgesys. 7) Veika padaryta nukentjusiojo asmens, kurio bkl beviltika praymu. 8) Veika padaryta paeidiant nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos atlikimo arba teissaugos institucijos uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas. 9) Veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, kai baudiamasis statymas numato atsakomyb u btinosios ginties rib perengim. Kadangi tokiu atveju kaltinamasis nors ir perengdamas btinosios ginties ribas, gynsi ar gyn kit visuomenini santyki subjekt teises bei interesus nuo pavojingo ksinimosi, galima sakyti, kad kaltininkas nra labai pavojingas. 10) Veika padaryta dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti nukentjusiojo asmens veiksmai. Didelis susijaudinimas pripastamas lengvinania aplinkybe tik tada, kai: jis pasiek fiziologinio afekto laipsn o j sukl neteisti nukentjusiojo veiksmai. Fiziologinis afektas ypatinga emocin asmens bsena, kai i dalies aptemsta smon ir susilpnja savitvarda, taiau neprarandamas gebjimas suprasti savo veiksm esm ir juos valdyti. Didiai susijaudinus nusikaltimas yra staigi atsakomoji reakcija neteistus nukentjusiojo veiksmus pvz., eidimus, smurt ar kitokius tyinius veiksmus, prietaraujanius statymams ir nukreiptais kaltinamj ar jam artimus mones. 11) Veik padar ribotai pakaltinamas asmuo; 12) Veik padar prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) Nepavyks savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik. Skirdamas bausm teismas gali taip pat atsivelgti ir kitas, statyme nenurodytas, aplinkybes. Neatsivelgiama toki aplinkyb, kuri yra nusikaltimo sudties poymis. Senajame kodekse dar buvo tokios aplinkybs kaip jei nusikaltim padar nepilnametis, nia moteris. Atsakomyb sunkinanios aplinkybs BK 60 straipsnis nustato tokias atsakomyb sunkinanias aplinkybes: 1. veik padar bendrinink grup. Teismas, atsivelgdamas kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik pobd ir laipsn, gali nepripainti ios aplinkybs atsakomyb sunkinania. 2. veik padar organizuota grup. i aplinkyb parodo, kad nusikaltimas padarytas daug pavojingesniu bdu. Ji suteikia kaltininkui daugiau galimybi gyvendinti bet kok nusikaltim sumanym, geriau nuslpti pdsakus. Organizuotumas kai kuriuose sudtyse yra kaip poymis, tais atvejais i aplinkyb negali bti taikoma. 3. veika padaryta dl chuliganik ar savanaudik paskat. Savanaudika paskata laikomas asmens siekimas gauti bet koki materialin naud, ilaikyti turimas materialines vertybes ir t.t. i aplinkyb taip pat gali bti nusikaltimo sudties poymiu, tuomet ji netaikoma kaip sunkinanti atsakomyb. 4. veika padaryta kankinant nukentjusj ar tyiojantis i jo. Ypatingas iaurumas yra atsakomyb sunkinanti aplinkyb tik tada, kai kaltininkas supranta, kad jis su nukentjusiaisiais elgiasi labai iauriai ir to nori. Pasityiojimas i nukentjusiojo bna tada, kai kaltininkas daro veiksmus, i esms prietaraujanius morals bei dorovs principams, siekiama paeminti aukos orum. 5. veika padaryta maameiui.Maameiu laikomas asmuo iki 14 met. Manoma, kad tokie vaikai dar nra pajgs reikiamai suprasti savo veiksm bei negali j valdyti. Jie ia prasme laikomi bejgiais ir negali pasiprieinti. 6. veika padaryta asmeniui, kuris dl ligos, invalidumo, senatvs ar kit prieasi buvo bejgikos bkls, be jo praymo. 7. veika padaryta niai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nia. 8. veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime. ia baudiamj atsakomyb sunkina ne nusikaltimo padarytos alos dydis, bet aplinkybs, kuriomis padarytas nusikaltimas. Jei tokiom aplinkybm esant padaroma net ir nedidel ala, skiriant bausm privaloma atsivelgti i sunkinani aplinkyb. Visuomenin nelaim tai tokie visuomeninio gyvenimo vykiai ar gamtos reikiniai, kurie sukelia grsm daugelio moni gyvybei, sveikatai ar turtui. Esant tokiai situacijai vis dmesys bna nukreiptas itikusios nelaims pasekmes, todl kiekvienas tuo metu padarytas nusikaltimas yra pavojingesnis, nes rodo kaltininko em morals lyg. 9. veik padar asmuo, apsvaigs nuo alkoholio, narkotini mediag, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, jeigu ios aplinkybs turjo takos nusikalstamos veikos padarymui. 10. veika padaryta visuotinai pavojingu bdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamsias mediagas arba aunamuosius ginklus. Atsakomyb apsunkina pats nusikaltimo padarymo bdas, bet ne atsiradusi ala. 11. dl padarytos veikos atsirado sunki padarini. http://konspektai.vetb.lt

30

http://konspektai.vetb.lt Sunkinania aplinkybe pripastamos tik tokios sunkios pasekms, kurios gerokai virijo statymo numatytas btinas ir pakankamas tam nusikaltimui pasekmes. Sename kodekse dar buvo aplinkyb kad nusikaltim padar asmuo, kuris jau buvo prie tai padars kok nors nusikaltim, arba kai nusikalsti kurstomi nepilnameiai . Atsakomyb lengvinani ir sunkinani aplinkybi baudiamoji teisin reikm iuo klausimu aktualus yra BK 61 str., kuriame nustatomos bausms skyrimo esant atsakomyb sunkinani ar lengvinani aplinkybi. Skirdamas bausm teismas turi atsivelgti ar nustatyta tik lengvinani ar tik sunkinani aplinkybi, ar yra abiej ri aplinkybi, ir vertinti kiekvienos j svarb. Bausm skiriama vertinus bendruosius bausms skyrimo pagrindus, bei mintas aplinkybes, j kiek ir pobd ir tuomet motyvuotai skiria grietesn ar velnesn bausm. Tokia bausm skaiiuojama nuo statyme numatytos bausms vidurkio (medianos). Tipiniu bausms dydiu laikoma sankcijos mediana (vidurkis), numatanti bdingiausi veikos arba kaltininko asmenybs poymi baudiamum. Mediana priklauso nuo to, kaip sankcijoje atsispindi bausms minimumas ir maksimumas (nes juk ji yra j vidurkis), ir nuo bausms ries nurodytos sankcijoje. Nustatyti median svarbu dl: 1. ji padeda palyginti ir vertinti kiekvieno nusikaltimo bdingiausi poymi visum. Nes mediana, pirmiausiai nustatyta paprasto veikos sankcijoje, vliau tampa pagrindu vertinant t pai veik, tik su kvalifikuojaniais poymiais; 2. mediana yra toks tipins bausms dydis, nuo kurio teismas turt pradti individualizuoti bausm, kadangi ji geriausiai parodo statymo leidjo poir padaryt veik ir kartu apriboja teismo subjektyvum skiriant bausm; 3. ji yra viena i priemoni, padedani nustatyti bausms sunkum. Sunku individualizuoti bausm dl to, kad kodekse nra aiki taisykli, kaip vertinti atsakomyb velninanias ar sunkinanias aplinkybes. BK tik nurodo, kad reikia mintas aplinkybes atsivelgti, kad bausm skaiiuojama nuo vidurkio, bei kelet ypatum. Literatroje rekomenduojama: 1) jeigu byloje yra atsakomyb lengvinani aplinkybi, bausm reikia skirti ne didesn nei sankcijos mediana; 2) jeigu byloje yra tik atsakomyb sunkinanios aplinkybs, bausm reikia skirti ne maesn nei sankcijos mediana; 3) jeigu yra abiej ri aplinkybi, j reikm turi bti kiekvienu atveju vertinta atskirai. BK 61 str. 4-6 dalyje idstyti du atvejai, kuomet statym leidjas konkreiai idst baudos skyrimo ypatumus. Vis pirma, tai atvejis, kuomet kaltininkas: 1) savo noru prisipaino padars nusikaltim, 2) nuoirdiai gailisi, 3) aktyviai padjo iaikinti nusikaltim, 4) nra atsakomyb sunkinani aplinkybi, teismas skiria jam ne didesn nei straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos bausms vidurkis laisvs atmimo bausm arba su laisvs atmimu nesusijusi bausm. Antrasis atvejis yra kiek detalesnis: 1) nedidesn laisvs atmimo bausm nei vidurkis teismas gali skirti asmeniui, dalyvavusiam tyia nuudant, jeigu: 1) jis prisipaino dl vis savo nusikaltim, 2) aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padaryt tyin nuudym. Taiau is straipsnis netaikomas tyinio nuudymo, organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar kurstytojui. velnesns negu statymo numatyta bausms skyrimas Bendrieji bausmi skyrimo pagrindai nurodo, kad teismas skiria bausm atsivelgdamas statymo str. numatanio atsakomyb u padaryt nusikaltim ribas. Tai - bendroji taisykl. Taiau pagal BK 54 str. 3 dal, bei 62 str. teismas tam tikrais atvejais gali skirti velnesn nei sankcijoje numatytas minimumas bausm. velnesns bausms skyrimas nra asmens atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs. Visais atvejais kaltininkas gauna reali bausm, taiau ji bna velnesn. Bausms velninimo pagrindas paprastai yra bylos aplinkybs, kurios parodo maesn veikos bei kaltojo asmens pavojingum. Bausms velninimas gali bti taikomas kvalifikavus veik pagal bet kur specialiosios dalies straipsn. Teismo ivada apie galimyb taikyti bausms velninim yra objektyvi bylos duomen analizs rezultatas. Svarbiausias statym leidjo reikalavimas yra tas, kad teismas vykdyt nurodytas BK slygas. Teismas, atsivelgdamas visas bylos aplinkybes, gali paskirti velnesn bausm, jeigu asmuo pats savanorikai atvyko, prisipaino, nuoirdiai gailisi, padjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iaikinti nusikalstam veik, ir visikai ar i dalies atlygino arba paalino padaryt turtin al. Taip pat BK 62 str. 2 daly idstyta, kad teismas gali u kiekvien nusikalstam veik skirti velnesn bausm ir tada kai yra atsakomyb lengvinani aplinkybi, bent i dalies atlyginta ar paalinta turtin ala jeigu ji buvo padaryta ir yra kitos aplinkybs: 1) kaltininko ilaikomi asmenys serga sunkia liga ar yra negals ir nra kam juos priirt arba; 2) kaltininkas ilaiko maameius vaikus, kuri dl statyme numatytos bausms paskyrimo nebus kam priirti arba; 3) kaltininko vaidmuo bendrinink padarytame nusikaltime buvo antraeilis arba; 4) nusikaltimas nutrko rengimosi arba pasiksinimo stadijoje (kai toks nusikaltimas nra baigtinis) arba; 5) veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, arba; http://konspektai.vetb.lt

31

http://konspektai.vetb.lt 6) veika padaryta paeidus nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos ar teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas Teismas esant mintoms slygoms gali: 1) paskirti maesn bausm negu emesnioji riba; 2) paskirti maesn bausm nei 56 str. 2 daly, kur teigiama, kad pavojingam recidyvistui u tyin nusikaltim skiriama grietesn nei sankcijoje numatytos bausms vidurkis bausm; 3) paskirti velnesn bausms r negu numatyta sankcijoje. Naujausi pakeitimai taip pat nustato, kad teismas gali paskirti velnesn nei st. Numatyta bausm asmeniui, dalyvavusiam tyia nuudant, jeigu jis prisipaino dl vis savo nusikaltim ir aktyviai padjo atkleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padaryt tyin nuudym, ir: 1) nuudymas padarytas dl grasinimo ar prievartos, arba; 2) kaltininko vaidmuo kaip bendrininko nuudant buvo antraeilis, arba; 3) veika nutrko rengiantis udyti ar ksinantis nuudyti. Visais atvejais teismas nuosprendyje turi btinai nurodyti bausms velninimo motyvus. BAUSMS SKYRIMAS PADARIUS KELIS NUSIKALTIMUS Teismas, skirdamas bausm turi vertinti t aplinkyb, kad kaltininko padarytos veikos paeidia kelis BK straipsnius arba vien straipsn kelis kartus. Nusikaltim sutaptis dviej ar daugiau nusikaltim, numatyt skirtinguose BK straipsniuose ar to paties straipsnio skirtingose dalyse, padarymas, jeigu u vien i j asmuo nebuvo nuteistas. alos apimtis esant nusikaltim sutapiai yra ymiai didesn, o kaltininko asmenyb pavojingesn. Nusikaltim sutapties nesudaro tstiniai ir trunkamieji nusikaltimai, taip pat nusikaltim pakartotinumas, sistemingumas, verslikumas, kai ie poymiai yra nusikaltimo sudties elementai. Jeigu u vien i padaryt nusikaltim asmuo jau buvo nuteistas, tai toks nusikaltimas nesudaro sutapties. Jei asmuo u vien i padaryt nusikaltim buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, tai klausimas dl bausms skyrimo sprendiamas dvejopai: jei atleista nuo Baudiamosios atsakomybs buvo dl to, kad veika prarado pavojingum, arba nepilnameiui buvo pritaikytos aukljimo priemons, tai ankstesnis nusikaltimas nesudaro sutapties; jei atleista nuo baudiamosios atsakomybs buvo kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius ir per vienerius metus padarytas naujas nusikaltimas, tai pirmais sprendimas nustoja galioti ir asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn u visas padarytas veikas. Asmuo baudiamas pagal nusikaltim sutapt tada, kai: jis padaro du ar daugiau nusikaltim ir kiekvienas i j kvalifikuojamas pagal atskir BK straipsn arba jo dal; nei u vien nusikaltim jis anksiau nebuvo teistas; nei u vien i nusikaltim nesujo patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminai ir asmuo nra atleistas nuo bausms malons ar amnestijos tvarka. Idealioji sutaptis atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo paiu metu padaro du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose arba to paties straipsnio skirtingose dalyse. Realioji sutaptis atvejis, kai asmuo keliais savarankikais veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltim, numatyt skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, ir u juos traukiamas baudiamojon atsakomybn.. Pagal BK 63 str.1dal Nusikaltim sutapties atveju teismas skiria bausm u tuos nusikaltimus pagal kiekvien straipsn ar jo dal atskirai, po to paskiria subendrint bausm. Skirdamas subendrint bausm esant realiajai nusikaltim sutapiai, teismas gali bausmes apimti arba visikai ar i dalies sudti sudjimo principas: sudedamos viso bausms (papildomos ir pagrindins). Esant idealiajai nusikaltim sutapiai tik apimti apmimo principas: grietesn bausm apima velnesn; galutin bausm neturi bti grietesn u bausm, kuri gali bti paskirta u vien i nusikaltim. Esant realiajai nusikaltim sutapiai, taikyti bausmi apmimo bd iais atvejais: 1) kada padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims ar kategorijoms; 2) kai u vien nusikaltim teismas paskyr 20 met laisvs atmimo arba laisvs atmim iki gyvos galvos.; 3) galutin subendrinta bausm negali viryti 20 met laisvs atmimo, o jei skiriama kitokia bausms ris, tai negali viryti tos ries bausms maksimalios ribos. Negalima skirti tokios subendrintos bausms, kuri nebuvo skirta u atskiras nusikalstamas ris. Taip pat skiriama bausm tais atvejais, kai po nuosprendio primimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendio pirmojoje byloje dar padar kit nusikaltim. Tada bausms laik bus skaitoma, visikai ar i dalies atlikta pagal ankstesn nuosprend. Kai sudedant nepaeidiamos maksimalios ribos pilnas sudjimas; kai virija dalinis (jis gali bti taikomas ir kai nra perengtos ribos nusikaltimai nra sunks; bet ir tokiu atveju bausm negali bti velnesn u grieiausi vieno i nusikaltim bausm). Bausmi sudjimo ir keitimo taisykls: viena laisvs diena prilyginama vienai areto parai, arba dviem laisvs apribojimo dienoms; viena areto para prilyginama dviej MGL dydio baudai, eiom viej darb valandoms arba dviem laisvs apribojimo dienoms; viena laisvs apribojimo diena prilyginama trims viej darb valandoms, vieno MGL dydio bauda. http://konspektai.vetb.lt 32

http://konspektai.vetb.lt vieno MGL dydio bauda prilyginama eiom viej darb valandoms. Pagal BK 65 str. teismas subendrindamas bausmes numatytais atvejais velnesn bausm keiia grietesne bausme. Bauda nekeiiama ir skiriama kartu su kita bausme. BAUSMS SKYRIMAS ESANT NUOSPRENDI SUTAPIAI Baudiamasis statymas numato grietesn bausms skyrimo tvark asmenims, kurie dar neatlik visos jiems paskirtos bausms padar nauj nusikaltim. Pagal N BK 64 str. jeigu nuteistasis: neatliks visos nuosprendiu paskirtos bausms, arba; kuriam bausms vykdymas buvo atidtas, arba; lygtinai atleistas nuo bausms prie termin; padaro nauj nusikaltim, teismas skiria bausm u nauj nusikaltim, po to nustato subendrint bausm (taiko visiko ar dalinio bausmi sudjimo principus). Taikant visiko sudjimo princip, prie bausms pridedama pagal pirmesn nuosprend visa neatliktos bausms dalis; o taikant dalin - i dalies pridedama neatliktos bausms dalis. Jeigu u vien i padaryt nusikaltim buvo paskirta laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, bausms subendrinamos apmimo bdu ir subendrinta bausm yra lygi laisvs atmimui iki gyvos galvos. Skiriant bausm, subendrinta bausm negali viryti 25m. laisvs atmimo, arba maksimalaus dydio, nustatyto atitinkamai bausms riai. Skiriant bausm teismas nurodo, nuo kada pradedamas skaiiuoti bausms laikas. Nuosprendi sutapties atskyrimas nuo nusikaltim sutapties: 1) esant realiajai nusikaltim sutapiai asmuo skirtingais veiksmais padar ne vien, bet kelis savarankikus nusikaltimus, taiau n u vien nebuvo teistas; o nuosprendi sutapties atveju u vien nusikaltim jau buvo nuteistas (dar neatlikta bausm); 2) galutin maksimali subendrintoji bausm: realios sutapties 20m. (taikomas sudjimas bei apmimas), nuosprendi sutapties 25m. laisvs atmimo (taikomas tik sudjimas). Kardomojo kalinimo skaitymas . Teismas kardomj laik skaito bausms laik; nuteistojo laisvs atmimu diena u dien; o pataisos darbais diena u tris. Paskirstant kit ri bausmes, teismas gali atsivelgdamas kardomj kalinim, atitinkamai suvelninti savo paskirt bausm arba visikai atleisti nuo bausms atlikimo. BAUSMS SKYRIMO YPATUMAI ASMENIUI Pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk nusikaltim . klausim reglamentuoja BK 55 str., kuriame nurodoma, kad tokiam asmeniui teismas paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvs atmimo bausm, teismai t turi motyvuoti. Recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym. Recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym paprastai skiriama laisvs atmimo bausm. Pavojingam recidyvistui u tyin nusikaltim paprastai skiriama grietesn nei sankcijoje numatyta bausm (BK 56 str.). U rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikalstam veik. Skiriama bendra tvarka, atsivelgiant kaltininko veiksm pavojingum, nusikalstamo ketinimo gyvendinimo mast ir prieastis, kodl nusikaltimas nebuvo baigtas. Gali bti paskirta velnesn bausm remiantis 62 str. Bausmi skyrimo ypatumai bendrininkams reglamentuojami 58 str. jame sakoma, kad bausm skiriama bendra tvarka atsivelgiant asmens vaidmen ir panaiai. Kaltininko savanorikas prisipainimas yra atsakomyb lengvinanti aplinkyb.

16. BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMS BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMAS Bausms atidjimas tai baudiamojo poveikio priemon, kai, nustaius tam tikrus pareigojimus, nuteistajam atidedamas laisvs atmimo ar pataisos darb vykdymas. (GBK 47 str, NBK 75 str). Bausms vykdymo atidjimas yra efektyvi priemon tiems, kurie padar nesunkius nusikaltimus. Bausms atidjimas pilnameiam asmeniui taikomas esant ioms slygomis: asmuo pirm kart nuteistas pataisos darbais arba laisvs atmimu;(NBK to nra) asmuo nuteistas u nesunk nusikaltim; laisvs atmimas paskirtas ne daugiau kaip 3m. u tyin nusikaltim arba ne daugiau kaip 5m. u neatsarg nusikaltim;(NBK ne daugiau kaip 6 m) byloje nra atsakomyb sunkinani aplinkybi; teismas prijo prie ivados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms atlikimo. Yra skirtingos bausms vykdymo atidjimo slygos pilnameiui ir nepilnameiui, r. 75 ir 92 NBK str. Pirm kart teistu asmuo yra laikomas kai: 1. anksiau neteistas asmuo arba asmuo, kuriam teistumas jau yra inyks ar panaikintas. 2. anksiau teistas kitomis bausmmis, jeigu teistumas jam ir nra inyks. http://konspektai.vetb.lt 33

http://konspektai.vetb.lt 3. pritaikius amnestijos akt arba suteikus malon nuteistasis buvo atleistas nuo paskirtos laisvs atmimo ar pataisos darb bausms. Nustatydamas nusikaltimu padarytos alos dyd, teismas atsivelgia tik tiesiogiai i nusikalstamos veikos kilusi al. Paymima, kad kaltininko atsakomyb sunkinani aplinkybi buvimas nra klitis taikyti bausms vykdymo atidjim, jei visos 75 str. slygos yra patenkinamos. Atidtos bausms vykdymas gali bti atidtas nuo 1 iki 3 met. Bet taip pat yra pareigojim nuteistajam (NBK 75str.): 1) atlyginti al; 2) atsiprayti nukentjusiojo; 3) teikti nukentjusiam pagalb gydymo laikotarpiui; 4) sidarbinti ar usiregistruoti darbo biroje ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 5) pradti, tsti moksl ar gyti specialyb; 6) ieiti gydymosi kurs; 7) be institucijos, priirinios bausms vykdymo atidjim, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos; Teismas nustato laikotarp, per kur turi atlikti iuos sipareigojimus. Pasibaigus terminui, teismas sprendia, ar atleisti nuteistj nuo bausms, ar pratsti, ar panaikinti bausms vykdymo atidjim. NBK 75str. pareigojim vykdymas yra pozityvi nuteistojo pareiga, kurios vykdymas neutikrinamas valstybs prievartos priemonmis. Kontroliuoja pataisos inspekcijos. ATLEIDIMAS NUO BAUSMS Atleidimas nuo bausms tai asmens, apkaltinamuoju teismo nuosprendiu pripainto kaltu nusikaltimo padarymu, slyginis arba beslyginis atleidimas nuo visos ar dalies paskirtos bausms atlikimo. Tai baudiamieji teisniai santykiai, kai, esant apkaltinamajam nuosprendiui, turi bti vykdoma bausm, bet valstyb dl vairi aplinkybi numato galimyb pilnai ar dalinai atleisti nuo bausms vykdymo. Ikiteisminiame tyrime tai gali daryti ne vien tik teismas, bet ir prokurorai, tardymo organai. Atleidiant nuo bausms teistumas lieka, o nuo baudiamosios atsakomybs teistumo klausimas neikyla, nes byla nepasiekia teismo. Kriminaline bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltim padarius asmen, bet ir pataisyti j. Viena i pataisymo tikslo pasiekimo form yra asmens pripainto kaltu nusikalstamos veikos padarymu atleidimas nuo paskirtos bausms. Atleisti nuteistj nuo bausms atlikimo bei suvelninti paskirtj bausm gali tik teismas statyme nurodytais atvejais. Bet kuri atleidimo nuo bausms atlikimo ris galima tik tuomet kai teismas apkaltinamuoju teismo nuosprendiu pripasta asmen, padarius nusikaltim kaltu ir paskiria jam bausm. Atleidimo nuo bausms atlikimo rys pagal turin: Slygins tai tos atleidimo rys, kurias taikant, statymas numato bandomj laikotarp ir tam tikrus reikalavimus asmens elgesiui. Tai lygtinis atleidimas nuo bausms ar bausms pakeitimas velnesne bausme (GBK 54 ir 55str., NBK 77str.). Beslygins tos atleidimo rys, po kuri pritaikymo pasibaigia baudiamieji teisiniai santykiai. Tai apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis (GBK 50str., NBK 96str.), atleidimas nuo bausms atlikimo dl ligos (GBK 57str, NBK 76str.). Malon ir amnestija gali bti ir slygin ir beslygin. GBK numato ias atleidimo nuo bausms atlikimo ris: 1)atleidimas nuo bausms dl apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties; 2)dl ligos; 3)lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin ar bausms pakeitimas velnesne bausme; 4)lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet; 5)lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet nuteistj atlyginusi nusikaltimu padaryt materialin al. 6)amnestija; (atleidiami nuo paskirtos bausms) 7)malon. Tai pat yra ir kiti: dl *baudiamojo statymo pasikeitimo ar jo galiojimo pasibaigimo, *pataisos darb be laisvs atmimo bausms pakeitimas bauda, *pataisos darb kolonijos ries pakeitimas. NBK numato ias atleidimo nuo bausms ris: 1)atleidimas nuo bausms dl apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties;[96] 2)atleidimas nuo bausms dl ligos[76] 3)lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin ar bausms pakeitimas velnesne bausme;[77] 4)amnestija;[78] 5)malon.[79] Pagal apimt: 1) nuo visos bausms; 2) nuo tolesnio bausms atlikimo. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir atleidimo nuo bausms atribojimai: Atleidimas nuo BA galimas tik iki bausms paskyrimo, o atleidimas nuo bausms tik po kaltinamojo nuosprendio paskelbimo ir bausms paskyrimo. Jei atleidiama nuo BA nuosprendio gali ir nebti. Atleisti nuo BA galima tariamj, kaltinamj, teisiamj, o nuo bausms tik nuteistj. Atleidus asmen nuo BA, jis laikomas neteistu, o nuo bausms teistumas neinyksta, iskyrus atleidimas nuo bausms dl ligos. http://konspektai.vetb.lt 34

http://konspektai.vetb.lt Atleisti asmen nuo BA gali teismas (specifiniais atvejais gali atleisti ir ikiteisminio tyrimo pareignai) o atleisti nuo bausms gali tik teismas iskyrus amnestij ir malon. 1961M. BK NUMATYTOS ATLEIDIMO NUO BAUSMS RYS 1. LYGTINIS ATLEIDIMAS NUO BAUSMS PRIE TERMIN AR NEATLIKTOS BAUSMS DALIES PAKEITIMAS VELNESNE BAUSME - tai slyginis atleidimas, kai nuteistasis lygtinai atleidiamas nuo tam tikros bausms dalies atlikimo nustatant bandomj laikotarp arba neatliktoji bausms dalis pakeiiama kita, velnesne bausme. Taikomas tik asmenims nuteistiems laisvs atmimu arba pataisos darbais, taip pat asmenims lygtinai paleistiems i laisvs atmimo viet. Taiko bausms atlikimo vietos teismas bausm vykdanios institucijos teikimu. Teismas taip pat parenka ir taikytin r ar lygtin atleidim nuo bausms, ar bausms pakeitim velnesne bausme. Teismas gali taikyti esant dviem slygom: 1)statymo nustatytos minimalios bausms dalies atlikimas (ne maiau kaip pus paskirtos bausms, pagal bendrj dal; ne maiau kaip vien tredal, o u kai kuriuos nusikaltimus keturis penktadalius); Atliktina minimali bausm yra nustatoma pagal: padaryto nusikaltimo pavojingum; kalts form; paskirtos bausms dyd. 2) nuteistojo pasitaisymas, kur rodo doras elgesys ir siningas darbas (nepilnameiams ir mokymasis). Lygtinai atleidus nuo bausms prie termin arba pakeitus bausm velnesne, teismas gali nuteistj taip pat atleisti ir nuo papildomos bausms atmimo teiss eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb ir pan. Teismas gali pritaikyti tam tikrus pareigojimus lygtinai atleistam nusikaltliui.(pgl 75 str NBK) Lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin esm sudaro tai, kad lygtinai atleistas asmuo, nepadars per neatliktos bausms dalies laik naujo nusikaltimo, laikomas atlikusiu vis nuosprendiu nustatyt bausm. Neatliktosios bausms dalies pakeitimas velnesne bausme yra netaikomas: 1) itin pavojingiems recidyvistams 2) asmenims nuteistiems u itin pavojing valstybei nusikaltim ar karo nusikaltim. 3) asmenims, kuriems paskirtas laivs atmimas iki gyvos galvos 4) jau anksiau atleisti asmenys, kurie lygtinio atleidimo metu padar nauj tyin nusikaltim; 5) asmenys, nuteisti u kai kuriuos pavojingus nusikaltimus 6) asmenys, kurie neatlygino visos materialins alos, padarytos nusikaltimu. 2. LYGTINIS PALEIDIMAS I LAISVS ATMIMO VIET - tai slyginio atleidimo ris, kai nuteistasis lygtinai atleidiamas nuo tam tikros laisvs atmimo bausms dalies atlikimo, nustatant bandomj laikotarp bei tam tikrus elgesio apribojimus. Lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet gali bti taikomas asmenims, atliekantiems bausm laisvs atmimo vietose, jeigu manoma iuos asmenis taisyti neizoliuotus nuo visuomens, taiau priirimus. Vykdo teismas bausm vykdanios institucijos teikimu. Gali bti taikoma esant iom slygom: 1)nuteistasis yra atliks statymo nustatyt minimali bausms dal; nustatoma atsivelgiant ami, motinyst, nusikaltimo subjekt, kalts form, paskirt laisvs atmimo dyd bei padaryto nusikaltimo pavojingum (vienas tredalis, pus, du tredaliai, trys ketvirtadaliai); 2)nuteistasis savo elgesiu ir darbu rod, kad j galima pataisyti neizoliuot nuo visuomens, bet priirim. Lygtinis paleidimas i kalinimo viet netaikomas: 1)asmenims, nuteistiems u itin pavojing valstybei nusikaltim ar karo nusikaltim. 2)asmenims, kuriems paskirtas laivs atmimas iki gyvos galvos 3)ir kt. nusikaltimus sunkinaniomis aplinkybmis. 4)asmenys, kurie neatlygino bent puss materialins alos, padarytos nusikaltimu. Atliktina minimali laisvs atmimo dalis nustatoma atsivelgiant : nuteistojo ami(nepilnameiai) motinyst (niosios) vaikus (vieniai motinai, tvui, turini vaik iki 7 met) nusikaltimo subjekt (itin pavojingas recidyvistas) kalts form (neatsargumas) paskirt laisvs atmimo dyd ir padaryto nusikaltimo pavojingum Lygtinai paleist asmen elgesiui keliami papildomi reikalavimai: darbingi asmenys, per 15 dien nuo paleidimo momento privalo sidarbinti ar siregistruoti darbo biroje ir praneti apie tai bausm vykdaniai institucijai. sipareigoja per neatliktos bausms dalies laik atlyginti likusi nusikaltimu padaryt materialins alos dal; draudiama ieiti i nam tam tikru laiku, jei tai nesusij su darbu; draudiama lankytis tam tikrose vietose; draudiama be leidimo ivykti u gyvenamosios vietos rajono rib daugiau kaip 7 paroms; registruotis bausm vykdaniame organe nuo vieno iki keturi kart per mnes. Jei asmuo paeidinja ias slygas, jis siuniamas atgal atlikti likusi bausms dal Jei asmuo lygtinai atleidiamas i bausms atlikimo vietos, tai nereikia, kad jis yra atleidiamas nuo papildomos bausms, todl papildomas bausmes is asmuo atlieka bendra tvarka. http://konspektai.vetb.lt 35

http://konspektai.vetb.lt NBK io instituto neturi, nes jis artimesnis bausmi vykdymo teisei. 3. NUTEISTJ, ATLYGINUSI NUSIKALTIMU PADARYT MATERIALIN AL, LYGTINIS PALEIDIMAS I LAISVS ATMIMO VIET - tai slyginio atleidimo nuo bausms ris, kai nuteistasis lygtinai atleidiamas nuo tam tikros laisvs atmimo bausms dalies atlikimo pareigojant j per neatliktos bausms dalies laik atlyginti likusi nusikaltimu padarytos materialins alos dal. is institutas yra nauja slyginio atleidimo nuo bausms ris. Vykdo teismas bausm vykdanios institucijos teikimu. Ji taikoma asmenims, nuteistiems uz 25 nusikaltimus, ivardintus GBK 55 (3) str. i atleidimo nuo bausms ris gali bti taikoma esant visoms ioms slygoms: 1)nuteistasis savanorikai atlygino bent pus materialins alos, padarytos nusikaltimu. 2)atliko ne maiau kaip 2/5 paskirtos laisvs atmimo bausms 3)pavyzdingai elgsi laisvs atmimo bausms atlikimo metu. Teismas tokiam asmeniui paskiria tik vien pareigojim : sipareigoja per neatliktos bausms dalies laik atlyginti likusi nusikaltimu padaryt materialins alos dal; Bet asmuo nuo papildom bausmi nra atleidiamas. NBK is institutas nra nustatytas. 4. ATLEIDIMAS NUO BAUSMS PRIE TERMIN DL LIGOS - tai beslyginis atleidimas, kai nuteistasis, atleidiamas nuo visos ar tam tikros bausms dalies atlikimo dl sunkios nepagydomos ligos. Atvejai: 1)jeigu iki teismo nuosprendio primimo susirgo sunkia nepagydoma liga, dl kurios negali atlikti bausms; 2)jeigu po nuosprendio primimo susirgo; 3)jeigu suserga po nuosprendio primimo psichine liga, dl kurios negali suvokti savo veiksm esms ar valdyti savo veiksm (taikomos priveriamos medicinins priemons). Pirmj atvej atleidimo prieastimi yra sunki nepagydoma liga, apie kuri sprendia medikai, o teismas nustato ar dl ios ligos tapo nepavojingas ir ar galima atleisti asmen nuo bausms. O treiuoju atveju teismas privalo atleisti asmen nuo bausms (paskirti priveriamj medicininio pobdio priemon) net jei asmuo ir ilieka pavojingas. NBK tai yra nustatyta 76 str. 5. APKALTINAMOJO NUOSPRENDIO VYKDYMO SENATIS - tai nustatytas terminas, kuriam sujus nevykdytas siteisjs apkaltinamas nuosprendis nebevykdomas. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi bti vykdomas po to, kai jis siteisja. Kartais nuo nusikaltimo padarymo iki bausms vykdymo praeina gan ilgas laiko tarpas. iuo atveju nutrks ryys tarp nusikaltimo ir bausms parodo, kad spjamasis bausms vaidmuo tampa beprasmis, nes nuteistasis, ilg laik nepadars nusikaltimo po nuosprendio primimo, tapo visuomenei nepavojingas. Pagal apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties taisykles nuosprendis bus nevykdomas, jei teismas nustato tris slygas: 1)suj statymo nustatyti senaties terminai; 2)nuteistasis neveng atlikti bausm; 3)nuteistasis nepadar naujo nusikaltimo, u kur teismas nubaudia laisvs atmimu ne maiau kaip 1m. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminai nustatomi atsivelgiant teismo paskirt bausms r ir dyd. GBK numato 3 senaties terminus: 1)3m. jei nuteista laisvs atmimu ne daugiau kaip 2m., arba bausme, nesusijusia su laisvs atmimu; 2)5m. jeigu nuteista ne daugiau kaip 5m.; 3)10m. jeigu nuteista daugiau kaip 5m. Senaties terminai negalioja jei nevykdytos anksiau pamintos slygos. NBK is institutas sureguliuotas 96 str, atskirame skyriuje, nepriskiriamas prie atleidimo nuo bausms. Malon ir amnestija Amnestija Seimo priimtas aktas, kuriuo individualiai neapibrtam nuteistj ratui taikomas slyginis ar beslyginis atleidimas nuo bausms arba bausms termino sutrumpinimas. Nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. Asmuo gali bti atleistas nuo bausms arba bausm jam gali bti suvelninama amnestijos ar malons tvarka. Amnestijos bei malons teikimas teismui nepriklauso. iuos klausimus sprendia amnestijos taikymo komisija. Netaikoma tiems asmenims, kuriems jau buvo taikyta, o jie vl padar nusikaltim. Malon Prezidento dekretas, kuriuo konkretus nuteistasis slyginai ar beslygikai atleidiamas nuo bausms arba jam sutrumpinamas bausms terminas. Patariamasis organas - Malons komisija. Bendrieji malons ir amnestijos institut bruoai: malons bei amnestijos instituto negalima iimtinai priskirti nei konstitucins, nei baudiamosios teiss akai. Btent todl nra pagrindo abejoti, jog malons institutas yra kompleksinis (sudtinis) baudiamosios ir konstitucins teiss institutas. Nuolat keiiantis gyvenimo slygoms nra praktikai manoma spti keisti baudiamj statym. Dl to tam tikra prasme teismo sprendimai ne visada atitinka gyvenimo realijas ir teistum, tokiais atvejais malon kaip tik ir yra viena i nedaugelio priemoni tam teistumui atstatyti ir utikrinti. is bdas praktikai stabdo apkaltinamj nuosprendi vykdym tuo paiu jo nekeiiant ir nenaikinant. Nagrinjant ir interpretuojant Konstitucijos 84 str. 23 punkt, aiku, kad malons teikimas - tai Prezidento iskirtin teis, o Prezidentas malon teikia dekretu, kuris nra norminio pobdio, o yra vienkartinio taikymo pobdio aktas (nra aptartos nuostat tvarkymo procedros, atliekantys subjektai), kuris taikomas konkreioje situacijoje ir lieia konkret asmen. Tame paiame Konstitucijos punkte teigiama, jog malon yra teikiama jau nuteistiems asmenims, i to http://konspektai.vetb.lt

36

http://konspektai.vetb.lt galima ivada, jog teismo nuosprendis jau turi bti siteisjs j atvilgiu ir daniausiai jie jau atliek teismo paskirt bausm. GBK numatyta, kad malons tvarka asmuo gali bti atleistas tik nuo bausms, jos dalies ar teismo skirta bausm gali bti suvelninta. Todl ypa svarbu pabrti, kad malons tvarka asmuo negali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs bei teistumas negali bti panaikintas. Amnestija visada teikiama aukiausios statym leidiamosios valdios aktu, kuris yra norminio pobdio, t.y. turi statymo form ir yra taikytinas gan plaiam ratui nuteistj. Akte nurodoma amnestijos nuostat taikymo tvarka bei t atliekantys subjektai. Pagrindiniai amnestijos klausimo sprendimai: 1) atleisti tam tikrus asmenis nuo neatliktos bausms; 2) atleisti nuo neatliktos bausms dalies kaip palengvinimas padties moterims, invalidams, nepilnameiams; 3) amnestija, tiems, kurie pirm kart padaro neatsargius nusikaltimus. Malons teikimas yra subjektyvus kiekvieno atvejo vertinimas inagrinjamas praanio nuteistojo nusikaltimas. Malons instituto vienas i bruo yra tai, kad ji i principo gali bti suteikta bet kuriam nuteistajam bet kok nusikaltim padarius. Skirtingai yra su amnestija, ji, kaip taisykl, nra taikoma asmenims, kaltinamiems ar nuteistiems u ypatingai pavojingus ir sunkius nusikaltimus. Malon ir amnestija yra skiriamos pilnj ar dalin. Pilnas atleidimas gali apimti atleidim tiek nuo pagrindins, tiek nuo papildomos bausms, o dalinis gali reikti bausms suvelninim sutrumpinant teismo paskirt bausms laik, atleidim nuo pagrindins bausms, papildom paliekant galioti, arba teismo paskirtos bausms pakeitim kita velnesne. Bet, taip pat pastebtina, kad niekada niekas nra atleidiama nuo alos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, nes taikant malon negali bti paeisti al patyrusi asmen turtiniai interesai. Taip pat malon ir amnestija , kaip ir atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, gali bti tiek slygin, tiek ir beslygika. Baudiamojoje teisje atleidimas visais atvejais yra laikomas beslyginiu, kai po jo pritaikymo laikomasi nuomons, kad baudiamieji teisiniai santykiai dl padaryto nusikaltimo baigsi, o asmuo, padars nusikaltim vliau baudiamojon atsakomybn traukiamas nebus, slyginiu kai asmeniui nustatomas bandomasis laikotarpis. Malons suteikimo atveju asmeniui daniausiai nustatomas bandomasis laikotarpis. Norint taikyti malon reikia asmens praymo, o amnestija sutikimo. Amnestija skelbiama dl svarbi valstybs vyki (pvz.: minint nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim ir pan.) Amnestija gali bti pritaikyta tiek parengtinio tyrimo, tiek teisminio nagrinjimo metu, taikant malon apkaltinamasis nuosprendis turi bt jau siteisjs. Malon yra taikoma tik u tuos nusikaltimus, u kuriuos j suteikimo metu bausm dar nra pilnai atlikta. Kaip ir amnestija.

http://konspektai.vetb.lt

37

http://konspektai.vetb.lt

http://konspektai.vetb.lt

38