BAUDŽIAMOJI TEISĖ

I TEMA
Bendrieji klausimai

Baudžiamoji teisė turi savo reguliavimo teisinį ir dalyką ir metodą, tai savarankiška teisės šaka. Baudžiamoji teisė nereguliuoja tų santykių, kurių
sferoje yra sukuriamos vertybės, ji reguliuoja baudžiamuosius teisinius santykius, kai pažeidžiamas baudžiamasis kodeksas. Ši teisė realizuojama
remiantis kitų teisės šakų normomis. Kaip materialinės teisės šaka turi aptarnaujančią procesinę teisę.

Baudžiamosios teisės dalykas – atlikdama reguliatyvinę funkciją, svarbiausia turi saugoti vertybes, kurios svarbios individui, visuomenei,
valstybei, BK nurodo baudžiamąsias veikas, kas yra nusikaltimas ir t.t. Pavojingiausi baudžiamojo įstatymo pažeidimai - nusikaltimas, ne tokie
pavojingi baudžiamieji nusižengimai.

Nusikalstama veika – ir nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Baudžiamosios teisės objektyvioji pusė. Nusikaltimą galima padaryti tiek
veikiant, tiek neveikiant.

Baudžiamosios teisės paskirtis savaime suponuoja uždavinius, įstatymuose įtvirtinta kaip iš žmogaus elgesio atrinkti tuos, kurie yra pavojingi,
kurie sukelia neigiamus padarinius. Valstybė turi reaguoti į tas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmes. Tik baudžiamasis įstatymas
apibūdindamas nusikalstamas veikas, gali nustatyti reakcijas į tas baudžiamąsias veikas. Baudžiamoji atsakomybė gali būti ne tik bausmė, gali
būti ir auklėjamoji priemonė, baudžiamoji atsakomybė ir pan.

Kitose valstybėse ši teisė gali būti vadinama bausmių teise, kriminaline teise ir pan.

Baudžiamųjų teisinių santykių turinys - BT formuodama tuos santykius, negali neatsižvelgti į subjektus, jų elgesį. Vienas iš subjektų yra
valstybė – turi paskirti bausmes proporcingai. Prokuratūra, teismai – sukurti tam kad realizuotų BT, pagal konstituciją, jos nepažeidžiant.
Iš kitos pusės yra subjektas, kuris pažeidė įstatymą iki baudžiamojo kodekso (fizinis, juridinis asmuo), jis privalo paklusti valstybei – taigi tai
yra imperatyvus BT metodas.

Areštas, atleidimas iš darbo, kardomosios priemonės, procesinės prievartos priemonės t.t.

Asmuo kuris pažeidė įstatymą turi teisę reikalauti, kad tyrimas būtų atliktas kokybiškai, kad bausmė kai skiriama nebūtų pamiršta kad jis šeimos,
visuomenės narys, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos proporcingai.

Imperatyvus metodas – paklusimas – santykinis metodas - asmeniui galima netaikyti tam tikrų bausmių jeigu jis nenori, tos bausmės atlikti,
jos atsisako (pvz. paskirti viešieji darbai, gali atsisakyti, ir pvz pasirinkti areštą ar siekti geriau baudos).
Kitas subjektas – nukentėjusysis – skiriamas demėsys jo apsaugai. Jam suteikiama labai didelė reikšmė, pagal dabar galiojantį BK. Dažnai
kaltininko likimas gali priklausyti nuo nukentėjusiojo, jei pvz. susitaiko kaltininkas gali būti atleidžiamas nuo bausmės (yra atveju kai
išvengiama netgi įkalinimo, jei pavyksta atsiprašyti).

Speciali procedūra sukurta realizuoti BT, kad nebūtų pažeidžiama Konstitucija, teisingumo, proporcingumo, ekonomikos, lygiateisiškumo ir t.t
principai.

2 institutai: 1) Atleidimas nuo bausmės 2) Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

BT normų visuma kuri įtvirtina pagrindus, sąlygas, kai asmuo padaro nusikaltimą ir gali būti atleidžiamas nuo bausmės arba nuo baudžiamosios
atsakomybės – humaniškasis BT momentas.

Nors ir sukėlus žalingus padarinius kitiems, nors to asmens veika ir padarė žalą jis netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes pvz buvo
būtinoji gintis ir pan. – valstybė padaro galimybę apsaugoti žmogų.

BT objektyviąja prasme – visuma įtvirtintų draudimų, liepimų, valstybė saugo individus, save ir kitas neišvengiamas vertybes individo
gyvenime. Valstybės pareiga saugoti nusikalstamumui, naudoti represinį aparatą.

BT subjektyviąja prasme – valstybės teisė bausti. Teisinės represinės priemonės, kurios taikomos tiems kurie nesilaiko draudimų.

Tik esant pagrindams galima taikyti baudžiamuosius įstatymus – turi būti įtvirtinami tokie pagrindai kurie apibrėžia ne tik išoriškai veikas, bet
turi konstatuojama žmogaus veika, kad jis suvokė savo veikos esmę ir pan.

BT ryšys su kitomis teisės šakomis – BT vieta teisės sistemoje

Ryšys su KT - Baudžiamajai teisei KT yra pamatinė. BT turi atitikti Konstitucija. Yra baudžiamųjų bylų, kur yra taikoma Konstitucija, jos
nuostatos (tiesioginis taikymas Konstitucijos baudžiamojoje justicijoje). BT principai įtvirtinti Konstitucinėje jurisprudencijoje, išvesti iš
Konstitucijos.

Ryšys su tarptautine teise – BK yra labai daug institutų, kurie kylę ar yra suderinti su tarptautine teise (pvz. baudžiamojo įstatymo galiojimas
erdvėje, karo nuskaltimai, nusikaltimai žmogiškumui.) {BK 1 str. 3 dalis.} Ryšys didėja, jis glaudus.

Ryšys su baudžiamojo proceso teise – ką nustato BT tą baudžiamojo proceso teisė turi realizuoti. Baudžiamasis procesas suvienodina visoje
valstybėje vienodą procesinę procedūrą, sukuria taisyklių visumą kurios realizuoja baudžiamojo įstatymo normas. Baudžiamasis procesas
reikalingas, kad nebūtų pažeidžiamas teisme lygybės, humaniškumo ir kiti principai.
Ryšys su bausmių vykdymo teise (penetencinė) – paskirsto, kur kaip turi būti atliekas teismo paskirtos bausmės. Remiasi BT normomis,
sprendimais kurie pagrįsti BT normomis. Analizuoja, vertina teismo paskirtų bausmių turinį, kad būtų pasiekiamas tas auklėjamasis poveikis kaip
tikslas, kuris keliamas bausmėms.

Baudžiamosios teisės funkcijos

1. Reguliatyvinė - reguliuoja baudžiamuosius teisinius santykius.

2. Apsauginė – vertybės individo gyvenime siekia apsaugoti. Kad nebus pažeidžiamos vertybės, kurios įvardijamos BK, baudžiamąjame
įstatyme. BT – kaip paskutinė priemonė, kai kitas poveikis nebegalimas, tada ji įjungiama, taip yra, nes tai yra brangi apsauga.
3. Prevencinė – bendroji ir specialioji:
Bendroji – reikalinga tam kad sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo.
Specialioji (individualioji)– poveikis tiems, kurie jau padarė nusikalstamas veikas, realizavus bausmę, žiūrima koks to asmens elgesys. Susijusi
su penetencinės sistemos efektyvumu.
4. Informacinė - aiškiai pareiškiama informacija apie baudžiamuosius įstatymus. Sprendimai turi būti aiškus, suprantami visuomenei, pigūs, kad
būtu prieinami visiems.
5. Represinė – vidutinė bausmė 6 metai (gana griežta). Lietuva viena represyviausių ES valstybių. Minimali bausmė nuo 7 metų.
6. Sutaikinamoji – BK 38 str. įtvirtina sutaikymo institutą. Balansuoja prieštaringus interesus.

Apie BK

BK vieningas, vientisas, sisteminis teisės aktas..

BK turi savo struktūrą: jį sudaro Bendroji ir Specialioji dalys. Šios dalys suskirstytos į skirsnius, skirsniai į straipsnius. Straipsniai gali turėti
dalis ar punktus.
BK bendrojoje dalyje yra nustatyta ( turime pamatines BT nuostatas) baudžiamųjų įstatymų galiojimo tvarka, nusikaltimo bendrieji
požymiai ir jo padarymo formos, asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, amžius, nurodomos kaltės formos ir atskleidžiamas jų turinys,
taip pat bausmės, jų skyrimo ir atleidimo nuo jų tvarka. Apibūdinama, kas yra nusikaltimas, nusižengimas, bausmė. Šios nuostatos turi reikšmę
ne vien tik tiems, kurie ją taiko, bet ir teisėkūrai. Numatytos poveikio priemonės, tiems kurie daro tai kas uždrausta.
BK specialiojoje dalyje išvardijamos veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais ir nustatytos sankcijos už baudžiamosios teisės normų
pažeidimą. Išsamus (baigtinis, plėsti negalima) elgesio variantų sąrašas įtvirtintas, kuriuos konstatavus atitinkamoms teisinėms institucijoms,
valstybei kyla pareiga taikyti poveikio priemonės.
Abi šios BK dalys sudaro vieningą visumą. Dažnais specialiosios dalies normos yra taikomos kartu su bendrosios dalies normomis ( jei taip
nebūtų daroma, reiktų aiškinti kiekvieną normą, tai būtų sudėtinga). Esminės reikšmės atskleidžiant BK specialiosios dalies normų turinį turi
bendrosios dalies normos – definicijos.
Konstitucinis BT principas:
Teisėtumo principas - nusikaltimu gali būti pripažįstama tik tai, kad numatyta BĮ. Bausmė skiriama tik tokia, kokia numatyta BĮ.

BT normų visumai būdinga tai, kad tik kaltas asmuo gali būti baudžiamas (už kaltai padarytą veiką). Visi kilę padariniai turėjo būti numatyti,
suprasti. BT vadinama kaltės teise.
Kaltės samprata išdėstyta BK bendrojoje dalyje. Dvi kaltės formos: tyčia ir neatsargumas.

Baudžiamoji teisė ir kitos socialinės normos

Moralės ir religijos normų veikimas artimai susijęs su BT. Jos vienaip ar kitaip atspindi visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą ir daro
įtakos veikų, kurios laikytinos nusikalstamomis, ir tam tikra prasme bausmių politikai.

Tam tikros moralinės nuostatos gali turėti reikšmės ne tik veikų kriminalizacijai ar dekriminalizacijai, bet ir teismų praktikai.
Moralinės normos yra labai svarbus žmogaus elgesio reguliatorius konfliktinėse situacijose. Nuo nusikalstamų veiksmų absoliučią daugumą
žmonių sulaiko tai, kad jiems nepriimtini tokie poelgiai moralinio nusistatymo požiūriu.

Moralinės nuostatos – tai nuostatos paremtos žmogaus vidiniu įsitikinimu.

Moraliniam elgesiuis svarbiausi yra vidiniai motyvai, dažniausiai nepriklausomi nuo elgesio turinio.
Baudžiamoji teisė visuomet reikalauja objektyviai išreikšto žmogaus poelgio, nors moralės gali būti pasmerkti ne tik veiksmai bet ir mintys.
Moralinės nuostatos dažnai sutampa su BT draudimais, tuo paryškindamos draudimų prasmę. Ne visi BT draudimai turi moralinio smerktinumo
pobūdį.

Religija. Katalikų bažnytinė teisė skiria nusikaltimus ir nuodėmes. Nuodėmė yra mąstymo lygmens, todėl nesukelia realių pasekmių ir nėra
pavojinga visuomenei. Nuodėmė nėra nusikaltimas, ir ją padariusieji nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Bažnyčia nusikaltimais
pripažįsta tik nesilaikymą tų įstatymų, kurie ardo bažnytinės visuomenės tvarką.

Nuodėmę ir bažnyčios nustatytus nusikaltimus galima būtų atskirti taip:

1) nuodėmė yra Dievo ar Bažnyčios įsakymų, o nusikaltimas - baudžiamojo bažnytinio įstatymo nesilaikymas ar sulaužymas.
2) nusidėti galima ir vidiniu būdu – mintimis, o nusikaltimui reikia išorinio veiksmo.
3) nuodėmes bažnyčia atleidžia priskirdama jas sąžinės sričiai, o nusikaltimai priklauso išorės sričiai.
4) už padarytus nusikaltimus yra numatytos bausmės ar bausmių priemonės, už nuodėmes yra skiriamos atgailos.
Baudžiamosios teisės mokslas

Tai žinių visuma apie tokius išskirtinius visuomenės teisinius reiškinius kaip nusikaltimas ir bausmė. Tuo ji skiriasi nuo baudžiamosios teisės
kaip teisės šakos, nes mokslo dalykas yra tirti šios teisės šakos normas, pagal kurias veika pripažįstama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama
bausmė.
Gana plačiai BT teorija analizuoja nusikaltimo esmę, jo materialiuosius ir formaliuosius požymius, nusikaltimo padarymo formas. Ši analizė
sudaro prielaidas tinkamai taikyti baudžiamajį įstatymą. Ne mažiau svarbu yra išnagrinėti bausmės esmę ir jos teisingo taikymo prielaidas, nes
norint teisingai parinkti bausmę pagal sankciją reikia išsamiai suvokti ne tik nusikaltimą, bet ir bausmės paskirtį bei jos skyrimo taisykles.
BT mokslas negali sėkmingai plėtotis be atitinkamos praktikos analizės. Tik jos pagrindu galiam padaryti prielaidas apie galiojančių
baudžiamųjų įstatymų taikymo efektyvumą, pasitaikančias baudžiamojo įstatymo spragas ir priemones joms pašalinti. BT mokslas tampa svarbiu
tarpininku tarp įstatymų leidėjo ir praktikos. Mokslinių tyrimu pagrindu pateikiamos rekomendacijos ne tik baudžiamųjų įstatymų taikymo
praktikai tobulinti, bet ir įstatymų leidėjui – tobulinti šiuos įstatymus.
Šiuolaikinis BT mokslas neapsiriboja nacionalinių įstatymų ir jų taikymo praktikos tyrimais, nes dalis nusikaltimų dažnai turi transnacionalinį
(tarptautinį) pobūdį. Tarptautinis valstybių bendradarbiavimas sprendžiant nusikalstamumo problemas pasireiškia ir tuo kad kai kurie veiksmai
yra pripažinti tiesiog tarptautiniais nusikaltimais (genocidas, nusikaltimai taikai, žmonijai ir žmogiškumui)  vadinasi formuojasi atskira BT
kryptis – tarptautinė BT, dėl ti iškyla ir specialūs uždaviniai BT mokslui.

Visose šalyse stengiamasi ištirti baudžiamųjų įstatymų raidą. Svarbu Lietuvoje, nes dar iki galo nėra atskleista mūsų baudžiamųjų įstatymų raida.

BT moksle sąlyginai galime išskirti tokias kryptis:

1) Baudžiamosios teisės dogmatika
2) Baudžiamosios teisės sociologija
3) Lyginamoji baudžiamoji teisė‘
4) Tarptautinė baudžiamoji teisė
5) Baudžiamosios teisės istorija

BT mokslas spręsdamas konkrečius klausimus gana dažnai pasinaudoja tokiomis mokslo šakomis kaip kriminologija, kriminalistika, teismų
statistika, teismo pedagogika ir psichologija.

Su BT glaudžiai siejasi BT filosofija. Sankcijos teorija paprastai yra grindžiama filosofinėmis idėjomis, įbauginimo, eliminavimo ir pataisymo
pasirinkimu. Panašiai sprendžiami ir atsakomybės bei baismės už nusikaltimų recidyvą klausimai. Juos sprendžiant didelės reikšmės turi
filosofinis pasirinkimas tarp moralės ir baudžiamosios atsakomybės prioritetų.
Norėdamas nuodugniau ištirti atskirus BT institutus ir BT normas BT mokslas naudoja įvairius metodus: sisteminį, statistinį, lyginamajį, istorinį,
sociologinį ir t.t.
1) Sisteminis:
- Nustatoma teisės normos vieta
- Parenkama bausmių rūšis ir dydis
- Sudarant atskiras BK dalis

2) Lyginamasis (formalusis):
- Naudojamas lyginant skirtingų šalių arba kitų teisės šakų BT-ės atskirus institutus ar normas
- Svarbus naujų įstatymų kūrimui
- Lyginant su kitomis teisės šakomis ir aiškinant sąvokų neatitikimus tuose teisės šakose
- Dar kitaip – komparatyvinis metodas
- BĮ taikymo taisyklės

3) Statistinis:
- Reikalingas įvertinant padarytų, išaiškintų nusikaltimų, paskirtų bausmių ir kt. kiekybinius rodiklius
- Svarbus ištiriant nusikaltimų struktūrą, taikytas bausmes ir kt. rodiklius
- Vertingi BĮ-mų tobulinimui

4) Sociologinis (turinio):
- Padeda atskleisti:
a) Specifinius BT klausimus
b) Apklausos metodu galima tiksliau paaiškinti kai kurių BT institutų veikimą
- BT normos, sąvokos, nusikaltimai, bausmės analizuojami ir vertinami kaip socialiniai reiškiniai, jų reikalingumas, efektyvumas ir
pan.
- Analizuoja:
a) Kiek įstatymas atitinka tikrovę
b) Kaip efektyviai veikia BK, poveikio priemonės ir kt.
- Vykdomos apklausos, anketavimas, interviu ir pan.
- Analizuoja ryšius tarp visuomenės ir teisės.
- Padeda pažinti reiškinius, kas yra tikrovėje, baudžiamos normos taikymo turinį, subjektą.

5) Istorinis (formalusis, genetinis metodas):

- Atskleidžiama BT normų raida
 - Vertinami BT normos, institutai istoriniu aspektu
- Leidžia suprasti, kodėl buvo sudarytas toks reguliavimas
- Lyginama dabartinė situacija su ta, kuri buvo
- Leidžia giliau pažinti BĮ-mą
- Atskleidžiamos neįgyvendintos galimybės, taip pat kokios padarytos buvo klaidos

6) Dogmatinis (formalusis, norminis metodas):

- Remiasi formaliomis loginėmis taisyklėmis
- Tikslas:
a) Atskleisti įst. turinį
b) Sistemizuoti, kodifikuoti BT
- Pateikia įstatymo sąvokas, sampratas, formuluotes, jos yra aiškinamos
- Būtinas aiškinant ir kuriant BT
- Analizuoja įstatymus
- Tiriami teisiniai reiškiniai atitrūkę nuo tikrovės
- Aukščiausią lygį šis metodas pasiekė klasikinėje teisės mokykloje

7) Delektinis (filosofinis) (turinio):

- Neišvengiama filosofija
- Hegelis: „Teisė – tai dalis filosofijos“
- Priežastinis ryšys atskleidžiamas per filosofines kategorijas
- Normų perspektyvas, tendencijas padeda ištirti

8) Empirinis:
- Socialinių, teisinių faktų, įvykių nustatymas ir apibendrinimas
- Tiriami visumos reiškinių

9) Abstrakcijos:
- Esminiai dalykai atskiriami
- Atsiribojama nuo to, kas nesvarbu

10) Kriminologinis (turinio, kilęs iš sociologinio):,

- Kai siekiama parodyti, kokia reikšmė nusikalstamumo dinamikoje
- BT poveikį nusikalstamumo lygiui padeda pažinti.
 - Pateikia būtina informaciją teisėkūros procesui

Tyrimo metodų panaudojimas priklauso nuo konkrečios mokslinės užduoties keliamų tikslų ir pan.

BT ir kitos mokslo šakos:

Kriminologija: (mokslas apie nusikalstamumą) padeda suprasti baudžiamųjų įstatymų efektyvumą. BT terminai lemia ir kriminologijos
terminija, nes kriminologai turi remtis ir BT terminais. BK struktūra nulemia kriminologijos mokslo dalyką.
Kriminalistika: (mokslas apie konkrečias nusikalstamas veikas, kaip jas tirti, nurodo nusikalstamų veikų tyrimo metodus, taktiką) kaip praktikoje
atsiskleidžia nusikalstamos veikos, kaip jos tiriamos lyginant su kriminologija. Bylos tiriamos remiantis kriminalistine informacija. Įrodymų
gavimo ir rinkimo mokslas. Nustato kaip padaromos vienos ar kitos veikos, išaiškina nusikalstamų veikų aplinkybes.
Teisminė statistika: suteikia informaciją kriminologų išvadoms.
Teismo medicina: teismo medikai pateikia sąrašą tų fizinių praradimų, kurie leidžia klasifikuoti nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į
asmens sveikatą. Kartais tinkami sprendimai gali būti priimami tik remiantis teismo medikų atlikta ekspertize.
Teismo psichologija: pagrindiniai institutai būtų daug sunkiau suprantami. Būtent psichiatrai padeda atskleisti, kaip veikia asmens sąmonė
nusikalstamos veikos metu. Svarbūs sprendžiant asmenybės klausimus, bausmės individualizavimo klausimus.

BĮ analizė (nagrinėjimas ne tik formaliu, dogmatiniu metodu, bet ir baudžiamiejis teisiniai reiškiniai analizuojami sociologiniu aspektu). BT
mokslas pateikia rekomendacijas įstatymų leidėjui dėl kriminalizavimo (pateikia pasiūlymus, kokios veikos turi būti kriminalizuojamos –
pripažįstamos nusikalstamomis).
Priešingas procesas – dekriminalizacija – mokslas pateikia kad reikia dekriminalizuoti vieną ar kitą veiką pvz.: veika pripažįstama kaip
administracinės teisės pažeidimas.
Radikalioji dekriminalizacija - mokslas gali teigti kad vieni ar kiti reiškiniai pasikeitus ekonominėms, politinėms ar kitoms aplinkybėms, gali
būti nebepripažįstami kaip nusikalstami (pvz.: Lietuvoje pederastija)

Mokslas sprendžia ir penalizacijos, ir depenalizacijos klausimus. Penalizacija – bausmių už kriminalizuojamas veikas nustatymas.
Depenalizacija – kai nevertinama veika, ji jau būna kriminalizuota, paliekamos tos pačios sankcijos.

BT mokslas spręsdamas konkrečius klausimus gana dažnai pasinaudoja tokiomis mokslo šakomis kaip kriminologija, kriminalistika, teismų
statistika, teismo pedagogika ir psichologija. Taip pat remiamasi teisminės psichiatrijos duomenimis, teisminės medicinos išvadomis.

Mokslo dalykas:
1) BT, jos normos
2) Nusikaltimo esmė, požymiai, formos
 3) BĮ, jo taikymo taisyklės, efektyvumas
4) BĮ-mo raida
5) Bausmės esmė ir jos teisino taikymo prielaidos
6) Praktikos analizė (teismų praktika analizuojama BT doktrinoje). Lyginamasis aspektas.
7) Tarptautinė teisė ir tarptautiniai nusikaltimai
8) Tiriamas nusikaltimas ir bausmė kaip visuotinis reiškinys
9) Konstituciniai principai BT taikymo praktikoje
10) Organizuotas nusikalstamumas
11) Recidyvo problema
12) Socialinis BĮ pagrįstumas

Paskirtis:
- Svarbus tarpininkas tarp įst. leidėjo ir praktikos
- Pataria, kaip saugoti naujus atsirandančius santykius
- Atkreipia įst. leidėjo dėmesį
- Užtikrina, kad nebūtų atotrūkio tarp BT ir reguliuojamų visuomeninių santykių
- Kuo tiksliau aprašyti nusikalstamas veikas

Problemos:
- Atsakomybės pagrindai į kaltės aspektus (pvz amžiaus)
- Riboto pakaltinamumo institutas
- Organizuoto nusikalstamumo problema
- Recidyvo problema (pvz recidyvistai iš prigimties, pagal BK turi būti baudžiami griežčiau, nes ne pirmą kartą daro nusikalstamas
veikas.)
- Proporcingumo klausimas (bausmės ir nusikaltmo). Bausmių sistemos klausimas svarbus.
-

II TEMA
BAUDŽIAMOJI POLITIKA, BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS PRINCIPAI

Baudžiamoji politika

Baudžiamoji politika (BP) – baudžiamoji teisė ir baudžiamosios teisės kūrimas (baudžiamoji teisėkūra). Teisinės ir neteisinės kovos su
nusikalstamumu. Suprantama kaip baudžiamųjų įstatymų kūrimas bei jų taikymas.
Įstatymų leidėjas BP supranta labai plačiai, tuo remiantis galime sakyti, kad BP yra valstybės bendrosios politikos dalis.
BP mūsų valstybėje dar yra vystimosi stadijoje.

Apie BP galime rasti:

 BK 1 str. apibūdina, kas yra valstybės baudžiamoji politika, 41 str. – nusikaltimas ir bausmė įstatyme numatyti institutai.
 Valstybė vykdidama BP remiasi Konstitucija (Skirsnis „Žmogus ir valstybė“), 31 str.
 Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija
 Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija.

BP pakankamai sudėtingas reiškinys, įtaką jos formavimuisi daro:

1) Dvasinė politika
2) Vertybės keičia vienos kitas.
3) Visuomenės turtinis išsiskaidymas (poliarizacija)
4) Tarptautinė besikeičianti padėtis
5) Praeitis, nes buvo suprantama kad BP pačios griežčiausios represinės priemonės gali keisti nusikalstamumo lygį.

Pagrindiniai BP momentai (prioritetai):

1) Konstitucinis teisinis aspektas – formuojant BP turi būti remiaisi teisinėmis priemonėmis. Kiekviena institucija turi dirbti savo darba, turi
realizuoti tas funkcijas, kurias joms numato įstatymai ar Konstitucija, nes į teisingumą kišai įvairios valdžios (Garliavos istorija).
2) BP politiką remia tarptautinių įsipareigojimų laikymasis (įsipareigojimų gana daug).
3) Svarbiausia, kad būtų užtikrina pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsauga.
4) Kova su organizuotu nusikalstamumu ji turėtų nebūti silpnėjanti.
5) Kova su korupcija (partijose, teisėsaugos institucijose, teisingumo sistemoje ir pan.)
6) Valstybė turi ieškoti priemonių kaip mažinti smurtinį nusikalstamumą.
7) Kova su ekologiniais nusikaltimais, šešėline ekonomika.
8) BP humanizavimas
9) Ekonomija baudžiamųjų represijų – kuo mažiau praradimų, kuo daugiau tų kurie prisidėtų prie visuomenės išlaikymo, tobulėjimo.
10) Stiprinamos prevencinės priemonės, mažinamos nusikalstamumo sąlygos.

BP yra efektyvi tik tada kai yra tinkamai aprūpinta (kai daug darbuotojų, kai jie gauna normalų atlyginimą). Tinkama kompetencija, visuomenės
palaikymas.

BT principai
Teisės principas - tai kas apjungia žinias apie atskirų procesų esmę. Išreiškia žinių pagrindu suformuluotą, apibrėžtą idealą – kokia turi būti teisė
apskritai

BT principai – BT įtvirtintos teisinės, moralinės nuostatos, kurios nukreipia BT funkcijas BP tikslams pasiekti. Atskleidžia teisinio metodo
turinį, pobūdį, kryptis, bruožus, taikymo apimtį.
Reikšmė: principai ne tik atspindi teisines realijas, tai ne tik idėjos, ne tik pasako kokia teisė turi būti, bet principai tam tikra prasme yra ir
reguliavimo priemonė – atlieka teisinio reguliatoriaus vaidmenį, ta prasme, kad BT principų reguliavimų vykdymas yra privalomas tiems kas
taiko teisę, taip pat ir teisės kūrėjams. Represinio poveikio ribojimas – taip principai pasireiškia. BT bruožus derina su visa teisine sistema. Į
sistemą apjungia visas BT normas. Visi principai veikia BT, kiekvieno insituto atžvilgiu.

Principai kyla iš bendrųjų teisinių principų, iš Konstitucijos, iš teisinės valstybės konsepcijos.

Principų klasifikacijos:

Bendrieji BT principai:
1) Lygybės (Konstitucijos 29 str.):
- Neatsižvelgiama į asmens lytį, rasę, tautybę, kilmę, tikėjimą ir pan.
- Kiekvienas padaręs nusikaltimą traukiamas BA-bėn
- Lygybė prieš įstatymą nereiškia vienodo nubaudimo: ištyrus bylą bausmė gali būti skiriama atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą ir
asmens savybes
- Nesvarbu, koks asmuo, jis privalo atsakyti
- Už tas pačias veikas galima bausti skirtingai
- Išskiriami Seimo nariai, Prezidentas
- Lygybė prieš įstatymus, prieš teismą, lygūs pagrindai visiems.

2) Teisėtumo:
- Griežtas įstatymų laikymasis
- Įstatymai aiškiai ir tiksliai išdėstyti ir turi neprieštarauti visuomenės interesams
- Kyla iš Konstitucijos. Tik baudž įstatymas gali nustatyti kas yra nusikalstama
- Turi būti laikomasi ir kitų įstatymų reikalavimo, o ne tik pagrindų BT.
- Lygiais pagrindais baudžiami, lygi atsakomybė, turi būti įvertintos atsakomybės už nusikaltimo ribų.

Lygybės principas realizuojamas teisingai, kai laikomasi teisėtumo principo.

 3) Teisingumo (teisingo nubaudimo principas):
- Nėra nusikaltimo – nėra bausmės
- Bausmės skyrimo taisyklės 41str
- Sankcijos turi būti protingos ir proporcingos 54str (atitikti turi nusikalstamos veikos pobūdį, reikia realiai įvertinti)
- Teisinga bausmė yra tada, kai atsižvelgiama ir į kaltininką ir į nukentėjusįjį (teisinga bausmė neturi žementi nukentėjusiojo garbės
ir orumo, turi būti teisingai pritaikyta kaltininkui)
- Bausmė negali būti per švelni, turi būti logiški kriminalinia sprendimai
- Svarbi nusikalstamų veikų klasifikacija

4) Humaniškumo:
- Konstitucija nurodo, kad negalima žmogaus kankinti, žaloti, žeminti jo orumo, žiauriai su juo elgtis
- BĮ turi užkirsti kelią tardymo, teisminio proceso ar bausmės atlikimo metu taikyti tokias priemones, kurie nenumatyti įst., sukelia
kančias, žemina orumą
- Asmuo, padaręs nusikaltimą, neturi būti laikomas nepataisomas
- Nusikaltėlių persekiojimas BĮ-mo nustatyta tvarka reiškia žmonių saugumą
- Skirtas apsaugoti svarbiausias žmogaus vertybes
- Humaniškumas pasireiškia tuo, kas BT gina asmenį nuo kitų individų.
- Skiriant bausmę reikia vertinti daug aplinkybių, t.y. matyti ne vien nusikaltėlį, jį turi matyti kaip šeimos, visuomenės narį ir pan.
Turi būti žinomas žmogaus gyvenimas iki nusikaltimo padarymo ir po jo.
- Lygtinasis paleidimas

Teisingumo principas siejasi su humaniškumo principu, tačiau teisingumo principas yra platesnis.

Specialieji BT principai:
1) Nullum crimen, sine lege culpa (nėra nusikaltimo be kaltės):
- Dažnai kyla klausimas, ar konkreti veika yra uždrausta ar ne, dėl:
a) Įst.teksto netikslumo (tą pačią veiką draudžia skirtingi įst.)
b) Įstatyme taikomų blanketinių (normos turinys aiškus tik žinant poįst.aktą) ar vertinamųjų požymių nusikaltimo sudėties
požymiams išreikšti

2) Atsakomybės neišvengiamumas:
- Patraukiami atsakomybėn įst.pažeidimus padarę asmenys
- Kiekvienas, padaręs NV-ką privalo atsakyti
3) Asmeninės atsakomybės (Kaltės principas) ir bausmės individualizavimo principas (subjektyvaus pakaltinimo principas):
- BA-bėn traukiamas tik kaltas (XVII a – bausti nekaltą – negarbė)
- Bet koks nubaudimas daro įtaką artimiesiems
- Įst.specialiai nesiekia skaudžių pasekmių aplinkiniams
- Tačiau įtakos išvengti neįmanoma
- Negalima bausti už mintis, už idėjas, įsitikinimus – tai kas nepasireiškia tikrovėje.

4) In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai):

- Yra visi įst. nust. NS-ties požymiai ar ne – abejonių neturi būti
- Tai rodo BT humaniškumo pobūdį
- Rodo, kad negalima aiškinti plečiamai, prielaidomis remtis negalima
- Principas gana dažnas Strasbūro teismo praktikoje

5) Bausmės ekonomijos:
- Jis turi būti akivaizdžiai akcentuotas BĮ
- BĮ neturi duoti pagrindo teismui be reikalo griežtinti bausmes nuteistiesiems
- Reiškia: nustatytos tokios sankcijų ribos, kurios leidžia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kurių užtektų nuteistajam
pasitaisyti. Bausmės turi būti subalansuotos, proporcingos, protingos

6) Nullum crimen, sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo):

- Kur bausmės, ten reguliavimas gali būti tik įstatyminio lygio
- Laikytis turi tiek kuriantis įstatymą, tiek tie, kam jis skirtas
- BK 2str. 1 punktas: Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo,
galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu.
- Šio principo turinį sudaro keletas nuostatų:
a) Įstatymai turi tiksliai nustatyti baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką
b) Veiklą kaip nusikalstamą gali uždrausti tik BĮ
c) Nusikalstamos veikos požymiai BĮ turi būti aiškūs ir tikslūs
d) Draudžiama taikyti tiek teisės, tiek įstatymo analogiją

7) Nulla poena, sine lege (nėra bausmės be įstatymo):

- Principas kyla iš konstitucijos
- Paskelbtas Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu.
 - Budžiamojo persekiojimo pagrindas yra šis principas
- Šio principo turinį sudaro keletas nuostatų:
a) Įstatymai turi tiksliai nustatyti baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką
b) Bausmę ar kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę už nusikalstamą veiką gali nustatyti tik BĮ
c) Nusikalstamos veikos požymiai ir turinys BĮ turi būti aiškūs ir tikslūs
d) Draudžiama taikyti tiek įstatymo, tiek teisės analogiją

8) Non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką):

- Niekas negali būti nubaustas 2 kartus už tą pačią nusikalstamą veiką.

III TEMA
Baudžiamoji atsakomybė

Gauti atpildą už nusikaltimą ar kitus neteisėtus veiksmus.

Valstybė visuomenėje nustato įvairius liepinus, draudimus, ir tų liepimų pažeidimas suponuoja atsakomybės taikymą.

Kriminalizuojant veikas atsižvelgiama į visuomenės ir valstybės išsivystymo lygį.

BA nagrinėjama 2 aspektais:
1. Perspektyviniu (pozityvusis) – žmogus imasi atsakomybės už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį. Aiškinimas per tokias kategorijas kaip
pareigos jausmas, sietinas su pageidautinu visuomenei legesiu, žmogus lojalus įstatymams.
2. Retrospektyviniu (negatyvusis) – atsakoma už praeityje padarytus veiksmus. Neigiami žmogaus veiksmai. Elgesys kuris prieštaravo
baudžiamajam įstatymui.
BT atsakomybės sąvoka dažniausiai vartojama tik retrospektyvine prasme.

Pagal galiojantį BK atsako tik nusikaltęs asmuo, kuris sulaukė atitinkamo amžiaus ir yra pakaltinamas.
LR BK numato, kad už tam tikrus nusikaltimus gali atsakyti ne tik FA, bet ir JA (JA numatomos specifinės sankcijos).

K 31 str.: asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Betarpiškai už savo neteisėtus veiksmus asmuo atsako teismui. Bet gali būti vykdomas ikiteisminis tyrimas.
Privataus kaltinimo bylose patraukimo BA klausimą faktiškai sprendžia nukentėjusysis.

BA atsiranda, kai asmuo padaro veiką, toje valstybėje laikomą nusikalstama.

BA sąvoka apima:
1. Valstybės prievartos taikymą;
2. Normatyviškumą (atsiranda kaip teisės normos pažeidimo rezultatas);
3. Neigiamo poveikio realizavimą dėl padarytos NV šiuo metu, o ne kada nors ateityje;
4. Teisinį santykį kaip BA egzistavimo formą;

BA –Sutapatinama su bausme. Neigiamas vertinimas, pasmerkimas kaltininko. Asmens pareiga iškęsti paskirtą bausmę.

BA yra tik viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Greta jos yra civilinė, administracinė ir drausminė atsakomybė.

BA prasideda:
1. Nuo nusikalstamos veikos padarymo.
2. Kai įsiteisėja nuosprendis.
3. Kaltinamojo akto surašymo
4. Nuo nuosprendžio priėmimo – jei neišteisinama, realizuojama BA.

Iškilus baudžiamiesiems teisiniams santykiams kartu iškyla ir procesiniai santykiai. Baudžiamojo proceso kodeksas pradeda veikti (kai
nustatomos sankcijos pagal BK), kuris įtvirtina prievartines, represines priemones. (veikia imperatyvusis metodas)

BA - tokie teisiniai santykiai, kai asmeniui kuris padarė nusikalstamą veiką yra pareiga patirti, pareiga iškęsti procesines prievartos priemones.
Pasmerkimas valstybės vardu, nuosprendžio priėmimas, bausmės atlikimas. Po bausmės atlikimo atsiranda tam tikri suvaržymai (negali įsigyti
ginklo ir pan.).

Teisinis baudžiamosios atsakomybės pagrindas (BK 2 str.)

Svarbus dalykas, nes nuo šių pagrindų apibrėžimo priklauso valstybės baudžiamoji politika, vertinama valstybės reakcija į padarytas
nusikalstamas veikas.
Jei pagrindai aiškūs asmuo nepatirs nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo.

BK atsiranda sudėties sąvoka (sudėties institutas) – objektyvių ir subjektyvių požymių visuma pagal kuriuos, įstatymo leidėjo nuomone tam
tikras elgesys prilyginamas nusikalstamai veika ir kai galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Išorinės ir vidinės nusikalstamos veikos pusės.

BA pagrindu negali būti mintys, pažiūros idėjos jeigu jos nėra objektyvizuojamos, realizuojamos. Veikimas ar neveikimas turi būti
konstatuojamas.
Filosofiniai BA pagrindai:
 Indeterminizmas - iš antikos laikų susiformavęs mokymas filosofijoje. Aristotelis teigė, kad pats žmogus savo valia tampa nusikaltėliu.
Taigi, laisvas žmogus, laisvi poelgiai, todėl žmogus turi būti baudžiamas. Neteisėtas elgesys smerkiamas todėl, kad asmuo turi visišką
elgesio laisvę, baudžiamoji atsakomybė taikoma tam, kad keršyti.

 Determinizmas (apibrėžtumas) – mokymas kyla senovės filosofijoje, antikoje. Paneigia galimybę elgtis taip, kaip subjektai nori.
Poelgiai žmogaus yra iš anksto nulemti, žmogus turi to laikytis, jis fatališkai pasmerktas tam tikram elgesiui. Lemiamas atsakomybės
pagrindas tai kad yra vieni ar kiti gamtos kosminiai reiškiniai, žmogus jiems paklūsta, atsakomybę pritaikyti sudėtinga.

 Dialektinis materializmas – žmogui kitų žmonių elgesys turi pakankamai didelę reikšmę. Nėra paneigiama žmogaus valia, pakankamai
laisva reaguodama į aplinką. BA gali būti girndžiama tuo, kad žmogus turėdamas valios laisvę gali derinti savo elgesį su visais
draudimais ir liepimais. Valstybė baudžia asmenį remdamsi tokia pozicija, kad nusikaltėlis yra sąmoninga, valinga persona.

BA vertinimas sociologiniu aspektu – vertinamas kaip teisinis, socialinis reiškinys, kuris apibūdinamas kaip visuma. Kaip valstybė reaguoja į
nusikalstamumą. Galime giliau pažinti BA esmę, prigimtį. Suprasti jos pagrįstumą tiek ekonominį, tiek socialinį.
Remiamasi charakteristikomis:
1) BA taikymo sfera (apimtis) – kiek plačiai taikoma baudžiamojoje politikoje. Veikų elgesio kriminalizavimo lygys (kiek veikų įstatymo
leidėjas pripažįsta nusikaltimais). Sfera susijusi su atleidimo nuo bausmės institutu – kiek plačiai gali būti taikoma galimybė atleisti nuo
BA. Didelės reiškmės turi teismų praktika. Turi reiškmę ir pačių įstatymų aiškinimas. Priklauso nuo latentiškumo (paslėpto,
neužregistruoto nusikalstamumo).
2) BA struktūra - santykis tų baudžiamųjų teisinio poveikio priemonių, kurios taikomos nusikalstamas veikas padariusiems asmenims.
3) BA dinamika – kiek vilčių deda valstybė kovodama su nusikaltamumu. Pasikeitimai baudžiamosios atsakomybės taikymo sferoje,
struktūroje.
4) BA efektyvumas – parodo kaip pasiekiami baudžiamųjų įstatymų tikslai.

Laisvės atėmimas – dažniausiai taikoma bausmė.

Reagavimo formos:
1) Teisinės pasekmės
2) Subjektas
Lietuvos BT šaltiniai

Pirmieji šaltiniai rėmėsi nusistovėjusiais papročiais. Įtaką Lietuvos BT turėjo valstybės, kurios buvo okupavusios, aneksavusios Lietuvą.
BT etapai:
 1) Ikistatutinė BT- BT raidos etapas iki pirmojo Lietuvos statuto (1529m.). Rašytinių šaltinių išlikę yra labai nedaug. Rašytiniai šaltiniai
įtvirtina labai daug idėjų, kurių nėra kitų valstybių BT.
a)Pamedės (Prūsų) teisynas - viešame gyvenime leidžiama naudoti paprotinės teisės normas jame apjungti dažniausiai sprendžiami papročiais
gyvenimo atvejai, tam tikrą laiką veikė ir Žemaitijoje 14-15 amžių sandūroje, pagrindinis BT institutas nusikaltimo ir bausmės aspektais,
įtvirtina tokias veikas, už kurias numatomos atitinkamos bausmės.
pvz.: nusikaltimai žmogui - lytiniai nusikaltimai, nužudimai, nusikaltimai žmogaus orumui, buitiniai nusikaltimai, įtvirtintas teisėtumo
principas, sužeidimai sužalojimai, galvos žaisdos, įtvirtinama tyčinės veiklos forma. Nusikaltimai orumui – viešas antausis, namų ramybės
ardymas.
nusikaltimai viešajai tvarkai - viešosios tvarkos normos skirtos saugoti valstybę, tvarka gali būti užtikrinama jeigu gerai veikia teismai (teismų
veiklos instrukcija, sistemingai neatvykus į teismą yra pagrindas labai griežtai bausti)
turtiniai nusikaltimai - baudžiama už turto uodegos nukirpimą Pamedės teisyne randame bendrininkavimo instituto tam tikrus momentus.
Bausmės : a) Piniginė išraiška – nustatomas konkretus dydis, jei nusikaltimas laikomas sunkesniu pvz.: nėščiosios nužudymas, vaisius būdavo
prilyginamas pusei žmogaus. b)Kūno sužalojimai – ausies nukirpimas, antausis viešas, kaklo išpirka. c) Mirties bausmė

Nėra asmeninės atsakomybės (neindividualizuota) – atsako visa šeima už nusikaltėlio padarytą žalą.
Iki 9 metų amžiaus – mažamečiai, už jų padarytą žalą išpirką moka tėvai.

b)Kazimiero teisynas 1468m. – skirtas nuosavybės apsaugai, siekia užtikrinti teismų normalią veiklą. Sudaro normos, kurios apsaugo
nuosavybę, kokie nusikaltimai laikomi nusikaltimais nuosavybei. Nusikaltimo subjektais galėjo būti visi valstybės žmonės (patys feodalai ir nuo
jų priklausomi žmonės (parobkai – patriarchaliniai vergai, valkatos ir pan.), jie gali būti subjektais nusikalstamų veikų, jiems gali būti traukiama
atsakomybė. Pažnagiau sprendžiamas nusikaltėlio ir jo šeimos atsakomybės klausimas. Jeigu šeimos nariai žinojo apie pavogtą daiktą ir tuo
daiktų naudojosi tokiu atveju atsakomybė visiems šeimos nariams – tačiau tik materialinė. Dydis bausmės siejamas ne tik su nusikaltimu bet ir su
recidyvo institutu (pakartotinumo institutas), atsiranda prevencinis tikslas.
Pakartotinumą įrodo: kad toje vietovėje jau buvo vagysčių, asmuo jau mokėjho baudą, liudytojų parodymai – taigi kaip matome nustatyta tam
tikra procedūra.
Kaltę įrodo: jei vagis pagautas su vogtu daiktu, prisipažįsta vagis.
Baumė - socialinė priklausomybė, svarbiausia ir pirmaisia bausmė: turi būti atlyginama žalą (taigi ginami nukentėjusiojo interesai). Galėjo būti
diferencijuojajama, kompozicinė bausmė (pavogtas daiktas atiduodamas teismo naudai, o jei daikto nėra žala atlyginama nukentėjusiajam),
dažnos bausmės: pakorimas, išplakimas, mirties bausmė – kaip papildoma bausmė. Bajoras bus nubaustas kai didysis kunigaikštis pasitars su
Ponų Taryba.
c)Lietuvos metrikos knygos
d) Teismų knygos
2) Statutinė BT - 1529-1845 m. Statutai kuriami apibendrinan teismų praktiką, paprotinę teisę. Vystoma rašytinė teisė. Įtvirtintos aiškios
baudžiamosios atsakomybės ribos, įtvirtina atsakomybės neišvengiamumo principą, atsako visi ir atsako tik žmogus. Nerasime sąvokų
bausmė, baudžiamoji atsakomybė, bet pagal normų turinį galime kalbėti apie konkrečiai numatytas veikas. Nėra bendrosios dalies normų,
kuriomis pasižymi šiuolaikinė BT. Buvo numatyta procedūra kaip įrodyti, kad asmuo įvykdė nusikalstamą veiką. Nusikaltimai
apibūdinami įvairiais terminais.

Pirmasis statutas jau kalba apie skriaudą nukentėjusiajam ar jo turtui.

Antras statutas jau kalba apie nusikaltimu padarytą žalą valstybei ir skriaudą nukentėjusiam. Trečiajame statute nusiakltimas veika, kuri
pavojinga visuomenei, valstybei ir kuri pažeidžia kunnigaikščio tvarką.

Statutuose galime rasti nuostatų kur iš esmės kalba apie priežastinį ryšį, tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Konstatavuis
ryšį apibrėžiami atsakomybės pagrindai už nusikaltamų veikų padarymą.
Estetinis kriterijus - baudžiama už tokius sužalojimus, kurie nepataisomai sužalojo veidą, arba sužalojimo negali uždengti.
Konkretinamas asmenų ratas, kurie gali atsakyti. Antrame statute pradedama konkretinti subjekto požymius, BA galima nuo 14 metų
amžiaus. Galėjo būti baudžiami ir psichiškai nesveiki asmenys. Trečiajam statute baudžiama nuo 16 metų amžiaus, kai kurie nesveiki
psichiškai galėjo išvengti bausmės. Galime rasti specialaus subjekto požymiai – pvz.: pabėgimas iš mūšio, ir jam taikomos atitinkamos
nubaudimo priemonės.
Statute vyrauja asmeninės atsakomybės principas – neturi kentėti niekas tkitas, tik tai tas kuris padarė nusikalstamą veiką.
Nepilnamečiams bausmė švelnesnė. Kai pvz.: suaugę gauna mirties bausmę, ar kūno bausmes, nepilnametis baudą. Jei negali jos sumokėti,
atidirba. Jei daro pakartotina i nusikaltimus, tada jau kūno bausmes taikydavo. Pagal antra statuta nepilnamečiai berniukai iki 18 metų,
mergaitės iki 15m. Trečiajame mergaitės iki 13 metų, berniukai iki 18 metų. Jei nepilnametis atima kuriam iš tėvų gyvybę, jie baudžiami
mirties bausme, netenka garbės, dvaro, gėdinga bausmė vykdoma.
Negalėjo baudžiami būti asmenys jei jie padarė nusikaltimus verčiami būtinojo reikalingumo.
Būtinosios ginties instituto momentai.

Bausmės institutas – vienas iš pagrindinių variantų kaip atsakoma į padarytą nusikalstmą veiką. Bausmė turėjo tokius tikslus: a) nubausti
(pagrindinis tikslas) b) nukentėjusiojo interesų apsauga c) žalos atlygininas d) įbauginimo momentas.
Bausmės:
a)Turtinės bausmės – galvinis mokestis nuketėjusiojo giminėms nbužudymo, sužalojimo atveju, už moters nužudimą dvigubas galvinis
mokestis. Skriaudos atlyginimas – mokestis už žalą. Turto paėmimas – kai baudžiami specialūs subjektai (už karinius nusikaltimus,
nusikaltimus valstybei ir pan.)
b) Garbės netekimas – taikoma ne visiems. Baudžiami šlėktos galėjo būti. Ypatingas nusikaltėlio pasmerkimas, nubaudimas.
c) Ištrėmimas – asmuo netenka visų teisų ir išvejamas iš valstybės. Taikoma tiems kurių negalėjo pasiekti vietinis teisingumas, tiems kurie
pabėgdavo.
 d) Nušalinimas nuo tarnybos – specialiems subjektams.
e) Paveldėjimo teisės atėmimas
f) Įbauginančios bausmės – mirties bausmė viena iš dažniausių, taikoma už sunkius nusikaltimus. Gali būti ir nevykdoma jei vietoj jos
nukentėjusysis sutinka, kad būtų taikoma kita bausmė. Už mirties bausmę būdavo sumokama valstybei. Paprastas būdas – galvos netekimas.
Baudžiamas ugnimi – deginimas (pirmas statutas, panašiai ir antram). Trečiam statute dar be jau buvusių randame ketvirčiavimą,
paskandinimą, sodinimą ant kuolo. Laisvės atėmimo bausmė. Kūno bausmės – populiarios, ir bausti ir grasinti, pvz.: plakimas, kūną
žalojančios (pvz.: šnervių išplėšimas), vykdomos viešai. Savavališkai bausmės negalėjo būti sumanytos. Atskirimas nuo bažnyčios – viena
švelniausių.

Bausmių dydis priklausė nuo turtinės padėties – bausmių ekonomijos principas. Baumės turėjo būti tokios kad valstybė nepatirtų nuostolio,
bausmes reikėjo apsimokėti pačiam kaltininkui arba jo šeimos nariams.

3) Carinės rusijos BT - 1840 – 1918 m. Nustojo galioti su statutais susiję Seimo priimti teisės aktai. Realiai įsigalioja rusijos imperijos
įstatymai, 1845m, pagal juos pradėtos spręsti bylos. Taip pat taikomi ir visoms pradėtoms bylos, ir asmenims, kurie padarė nusikalstamas
veikas iki tų įstatymų priiėmimo. Rusijos baudžiamasis statutas – Europoje laikomas pažangiu įstatymu. Rusai patys nepradėjo statuto
pakankamai įgyvendinti nes prasidėjo perversmai.

4) Nepriklausomos Lietuvos BT 1918-1940 m. 1903m. Rusijos statutas atkurtas, aprobuotas, pritaikytas prie Lietuvos. Pakankamai dažnai
pildomas buvo. 1920 m. pildomas, griežtinamas, įtvirtinamos bausmės už veikas, kurios kenkia Lietuvos nepriklausomybei.

Pagirndiniai momentai galiojusio statuto:

a)Statute buvo įtvirtintas vienintelis BA pagrindas – nusikaltimo sudėtis. Tik tai esant elgesyje nusikaltimo sudėties požymiams galima BA.
b)Nusikalstamų veikų grupės. Pateikta nusikaltimų klasifikacija.
c) Negalima bausti už atstitiktinumus
d) Nebaudžiama už netinkamą pasikėsinimąsi, dėl neišmanymo ir prietarų
e) Aplinkybių šalinančių BA institutas
f) Pateikiama pakankamai konkreti bausmių sistema – susiaurina sistemą, kad būtų galima vykdyti. Mirties bausmė pirmiausia, sunkiųjų darbų
kalėjimas, paprastųjų darbų kalėjimas, areštas, piniginė bauda. Gerai besielgiantiems asmenims galėjo būti suteikiamos atostogos, pvz.: kai
reikėjo nuimti derlių, žodžiu kai reikėjo ūkio darbus atlikti, kai sergančiam reikėdavo sceikatą pataisyti. Baudos – kad sumažinti valstybės
išlaidas vykdant teisingumą.
g) Teismo teisė įskaityti ar neįskaityti bausmę.
h) Plačios teismo teisės taikan lygtinį nuteisimą. Kai kada jo taikyti negalima, turėdavo būti reali bausmė.
Mirties bausmė: BP politika turėjo būti realizuojama kiek galima humaniškesnėmis priemonėmis. Mirties bausmės atsisakoma buvo po Rusijos
statuto atkūrimo. Po mėnesio kai prasidėjo karo stovis buvo nustatoma, kad pasitaikius rimtesniems sprendimams galėjo būti taikoma mirties
bausmė. 1920m. laikinoji konsitutcija – panaikinama mirties bausmė. Karo stovio įstatymas po metų vėl įveda mirties bausmę. 1937 sausio 28
dieną statutas pakeičiamas tuo, kad Lietuvoje mirties bausmė taikoma dujų kamerose. Kai nubaudžiami mirties bausme, tvirtinama papildoma
bausmė – luomo padeties teisės atimamos, bažnyčios ir visuomenės teisės ir pan.
Subjektas iki 10metų nepakaltinamas. Nuo 10 iki 14 atiduodami į drausmines įstaigas nuo 14 iki 17 galėjo būti baudžiami paprastuoju kalėjimu
iki 12 metų. Nuo 17 iki 21 metų – mirties bausmė pakeičiama turėjo būti sunkiųjų darbu kalėjimu. Tie kurie padaro nedidelį nusikaltimą
skiriama tėvų priežiūra. Kalėjimo bendrabučiai – nepilnamečiai juose galėjo būti laikomi iki 21 metų.
Diferencijuojama atsakomybė statute.

Baudžiamojo statuto struktūra specialiosios dalies:

1) Prasideda nuo religinių nusikaltimų
2) Valstybės išdavimas, sąryšis ir t.t.
3) Žmogaus sveikata 7 skyrius
4) Tarnybiniai nusikaltimai 27 skyrius
5) Šeimyniniai nusikaltimai – melaginga santuoka, daugpatystė, daugvyrystė baudžiama iki 6 metų sunkiuoju kalėjimu.
6) Dvasininkai baudžiami už metrikų pildymą ar nepildymą, pvz.: ne tą vardą užrašė.

5) Sovietinės ir fašistinės okupacijos laikotarpis 1940-1990m. Sovietinė okupacija. Griežtinama santvarka, teisėtvarka. Pakeičiamas
mirties bausmės vykdymo būdas. Nuo 1940 rugpjūčio mėn – įstatymai gali būti priimami prezidiume. Pradėti taikyti Rusijos
baudžiamieji įstatymai, nuo laprkičio mėn 1940 pradeda galioti. Tai daroma tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje tiek Estijoje. Sovietinė BT
pradedama taikyti atgal. Visa valdžia su įvairiomis organizacijomis – jie prasidėjo prie stabdomos revoliucijos (taip buvo nustatyta). Tai
buvo traktuojama kaip valstybės išdavimas. 1941m. fašistinė vokietija užpuola sovietų sąjungą. Pažymėtina, kad tuo metu įvyksta
Lietuvos aktyvistų fronto organizuotas sukilimas, laikinoji vyriausybė – prisiima pareigas vykdyti valdžios funkcijas. Nutariama
panaikinti bolševikinių įstatymų galiojimas, atkurti Lietuvos įstatymai, jų vykdymas truko neilgai. 1941 rugpjūčio 5 d. – bylų
nagrinėjimas seks pagal Lietuvos BT išskyrus vokiečius ir žydus. Baudžiamojoje justicijoje pirmaus policija ir kariuomenė prieš Lietuvos
BĮ. Gali bausti bet kurį Lietuvos gyventoją, pagal savo įstatymus, nereguojan į baudžiamąjį Lietuvos statutą. Priemonė pagrindinė –
ištrėmimas į koncentracijos stovyklas. Grįžta sovietai. 1947 m priimami įstatymai numatantys BA už valstybinio turto grobimą. Daug
propagandinio momento, ideologijos. Panaikinama mirties bausmė ir vietoj jos taikomas laisvės atėmimas iki 35 metų – galiojo iki 1950
m sausio pradžios (įsakas toks buvo). Vėl plečiasi ratas kada gali būti taikoma mirties bausmė. Buvo virš 30 sankcijų kada numatyta
mirties bausmė – Rusijos BK. 1955 m panaikinama BA už savavališka važiavimą traukiniu. Lietuvoje buvo taikomi TSRS ir
sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindai – juose buvo įtvirtinta kad sovietinės valstybės gali priimti savo BK.
Lietuva priima Lietuvos TSR BK – praktiškai perrašytas Rusijos Federacijos BK.
BT Pagrindiniai bruožai:
1) Dominuoja kriminalizavimo tendencija;
2) Baudimas pagal BK.
3) Iškreipta vertybių hierarchija
4) Visos nuosavybės formos laikomos lygiomis, neliko prioritetinės valstybės nuosavybės ginimo formos
5) Keičiama baudimo politika, kova su spekuliacija, naminės degtinės gaminimu ir pan. Dėl to imtos griežtinti sankcijos.

6) Šiuolaikinės baudžiamosios teisėkūros periodas nuo 1990m. Buvo priimtas naujas BK neliko senojo Rusijos BK, vos keli str. liko,
kurie nebuvo pakeisti, nebuvo papildyti. 1995m BK atitiko Europinius standartus (Lietuvos).

Nusikalstama veika ir nusikalstamumas

Kalbant apie nusikalstamos veikos samprata tai yra istorinė kategorija, nes ji vystoma, tobulinama, ir tai daroma dėl to, nes tai turi labai didelę
svarbą. Nuo tos siauros sampratos priklauso labai daug.

18 a pabaiga – 19 a pradžia – pradedama apibūdinti kas yra nusikaltimas. Formuojama apibendrinta bendra nusikaltimo samprata.

1789 m. – žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Numatytas pagrindinis principas nėra nusikaltimo nėra bausmės, jei tai nėra įtvirtinta įstatyme.

Imperatorė Jekaterina – nurodė, kad nusikaltėlius reikia bausti krikščioniškai.

Nusikalstanmos veikos sampratos raida (pirmieji bandymai apibūdinti kas yra nusikaltimas – švietėjų humanistų darbuose). 3
mokyklos:
1) Klasikinė BT mokykla
2) Neoklasikinė BT mokykla
3) Finalinė BT mokykla

Apibūdinant nusikaltimą bandoma išvardinti visas BĮ išvardintas vertybes. Toks vardinimas neturi labai didelės reikšmės, nes pabaigoje
pasakoma „ir kitokia tvarka“. Įvardinimas vertybių vargiai atskleidžia nusikaltimo esmę, technine prasme tai yra bereikalinga.
Naujajame BK tokie momentai neįtvirtinti. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo samparata įvardijama tokia sampara:
1) Baudžiamasis nusižengimas priešinga BĮ veika, veikimas arba nuveikimas, nenumatyta laisvės atėmimo bausmė, tik areštas
2) Nusikaltimas – pavojinga veika, atsiranda dėl veikimo ar neveikimo, numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Kalbama apie pavojingumą, taip nustatoma bausmė. BT nurodoma, kad nusikaltimas tai pavojinga veika – tai nusako materialųjį
nusikalstamos veikos požymį. O kad baudžiamasis nusižengimas priešinga BĮ veika – formalusis nusikalstamos veikos požymis.

BK 1 str. 1 dalis, 11 – 12 str. (kalbama apie pavojingumą) – nurodoma nusikalstamos veikos socialinė esmė.

 Materialusis požymis atsako į klausimą kpodėl įstatymų leidėjas vienas ar kitas veikas nustato nusikalstamomis ir kodėl pritaiko būtent
tokias poveikio priemones. Veika sukelia neigiamus padarinius, nuo kurių BĮ bando apsaugoti vienas ar kitas vertybes.
 Formalusis nusikalstamos veikos momentas – nurodymas kas yra nusikaltimas, nusižengimas užtikrina asmens neliečiamumą,
teisėtumo principo laikymąsį. Taikomos baudžiamosios priemonės tik tada kai pažeista tai, kas nurodoma įstatyme. Pašalina bet kokia
analogijos galimybė – įstatymo leidėjas neleidžia jokio plečiamojo įstatymo aiškinimo, analogijos. Negalima panašių normų taikyti tiems
atvejams kurie konkrečiai neapibrėžti BĮ. Užtikrinamas lygybės prieš įstatymą principas – visi atsako pagal tą pačią normą.

Nusikalstama veika – uždrausta BĮ, turi apibūdinimą BK, atsiranda kai yra veikimas arba neveikimas. Samprata pateikiama BK bendrojoje
dalyje, bendrosios sampratos konkretizacija yra BK specialiojoje dalyje (BĮ kaip matome vientisas įstatymas).

Nusikalstamos veikos požymiai:

a) Pavojingumas - Pavojinga veika gali būti pripažįstama nusikalstama kai ta veika yra sąmoninga, valinga. Negalime bausti už įsitikinimus,
mintis, būsenas, esmocijas. BT įdomus tik objektyvizuotas ketinimas. Gali būti aktyvus ir pasyvus elgesys(neveikimas). Pavojingumą rodo ir tai,
kad įstatymų leidėjas nurodo, vardinant objektus, vertybes kai galima taikyti BĮ. Pavojingumas – objektyviai nulemta savybė, vidinė savybė, kuri
nenulemta įstatymo leidėjo. Pavojingumas faktiškai besikeičiantis momentas (istoriškai besikeičianti charakteristika). Kas vienu laikotarpiu gali
būti pripažįstama nusikalstama, kitu laikotarpiu, kai pasikeičia ekonominės, socialinės, kultūrinės, politinės sampratos gali būti nepripažįstamos
nusikalstamomis.
Charakteristikos kurias pateikia įstatymų lediėjas: aiškinant, suvokiant nusikalstamą veiką pavojingumą reikia suvokti:

1) nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį - kokybinė veikos charakteristika, svarbi įstatymų leidėjui, jis suprasdamas pobūdį sprendžia
labai svarbius dalykus: atriboja nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų, atribojant nusikalstamas veikas nuo mažareikšmių veikų, nusikaltimus
nuo nusižengimų. BK spec. dalies sistema remiasi pirmiausia nustatant nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį Rodo valstybės poziciją ką
laiko prioritetiniais momentais kovoje su nusikalstamumu. Pobūdis nulemia atsakomybės diferenciaciją (kokios bausmės už kokias veikas). Turi
reikšmės konstruojant nusikalstamų veikų sudėtis. Pobūdžio išsiaiškinimas – pirmoji prielaida nusikalstamos veikos klasifikacijai,
identifikavimui.
Pobūdį apibūdina: į ką yra kėsinamasi nusikalstama veika, priklauso nuo kėsinimosi objekto, jo turinio, kokie visuomeniniai santykiai
pažeidžiami kėsinumusi. Turi reikšmę ir nusikalstamos veikos padarinių rūšis (žalos rūšis), nusikalstamos veikos padarimo būdas (intelektiniai
nusikaltimai ir pan.) Vienas iš lemiamų momentų apibūdintant pobūdiį nusikalstamos veikos – kaltės foma (tyčia ir neatsargumas). Pavojingesnė
laikoma ta veika, kuri padaryta tyčia. Motyvų, tikslų pobūdis (tarnybiniai siekimai realizuoti, patriotiniai motyvai, asmeniniai, seksualiniai
motyvai ir pan.).

2)pavojingumo laipsnis – kiekybinė veikos charakteristika. Yra tam kad mes palygintume tos pačios rūšies nusikalstamas veikas (vienodos
pagal turinį, pagal pobūdį veikos yra lyginamos) (vagystės ir t.t.). Nustatymas pavojingumo laipsnio svarbus skiriant bausmę, leidžia mums
konkretizuoti bausmę. Bausmės individualizavimas neįmanomas neišsiaiškinus pavojingumo laipsnio. Pavojingumo laipsnis sukelia keletą
nusikalstamų veikų sudėčių įstatymų leidėjui. BK 129, 130, 131 str. – nužudymas aprašomas trimis variantais. 129 str. – kalbama apie
kvalifikuotą nužudymą. Atsako į klausimą kodėl veikimas ar neveikimas laikomas nusikalstamu.
Pavojingumo laipsnis apibūdinamas: pagal nusikalstamų veikų padarinių dydį (sveikatos sutrikdymo laipsnis ir pan.), kaltės laipsnis (efektyvi
tyčia – kilo mintis ir iškarto realizavo, iš anksto suformuota tyčia), motyvų, tikslų smerktinumo laipsnis, nusikalstamos veikos padarymo laikas,
vieta.

b)Priešingumas teisei – veika ne tik pavojinga, bet ir įstatymo leidėjo pripažįstama priešinga teisei. Tokia samptata – atitinka tarptautinę teisę.
Pavojingumas ir priešingumas teisei turi būti konstatuojami kartu, abiejų požymių visuma. Veika yra mažareikšmė – kai padaryta labai maža
žala saugomam objektui.

 Moralumas – BT normos turi ryšį su morale, su dorove. (ryšys su socialinėmis normomis). Abi savybės nusikalstamos veikos (a ir b)
apima moralę.
 Baudžiamumas – jei yra nusikaltimas tai neišvengiama ir bausmė. BĮ įtvirtina ir nusikaltimo sampratą ir kaip valstybė reaguoja už tų
veikų padarymą.
 Kaltė – vienas iš būtinų nusikalstamos veikos požymių. Nėra nusikalstamos veikos, kur nėra kaltės. Kaltė visada yra.

Nusikalstamų veikų klasifikavimas

Kriterijus: gali būti nusikaltimai, baudžiamieji nusižengimai. Bausmėje atsispindi pavojingumo pobūdis.

1) Nusikalstamos veikos klasifikuojamos pagal objektą (BK spec. dalies sistema). Rūšies vertybė lemia sudarymą grupių, skyrių.
2) Taip pat gali būti klasifikuojamos pagal subjektą (pareigūnai, valstybės tarnautojai ir pan.) – specialieji požymiai lemia.
3) Pagal kaltės fomą
4) Pagal bausmių rūšis
5) Pagal baudžiamojo proceso teisę – pvz.: sprendžiant bylų teismingumą, privataus kaltinimo bylos.

Klasifikacija svarbi pirmiausia ta kuri yra įtvirtinta BK bendrojoje dalyje. BK 11 str. – nusikaltimai gali būti tyčiniai ir neatsargūs. Kokios
bausmės kokiai kategorijai.
Tyčiniai: nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs.

Nusikalstamos veikos priskirimas vienai ar kitai kategorijai lemia tai, kad užtikrinamos prielaidos, sudaromos garantijos vienodai teismų
praktikai.

Klasifikacijos reikšmė: asmeys padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus negali būti atleisti nuo BA. Neatleidžiama nuo bausmės, gali būti
tik švelninimas.
 Jeigu nusikalstama veika apibūdinama kaip sunki ar labai sunki net ir esant lengvinančioms aplinkybėms atleidimas negalimas.
 Įstatymų leidėjas įtvirtina, kad asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą ir neperžengia sunkios ir labai sunkios veikos lygio
gali būti taikoma bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.
 Negalima atidėti bausmės kai nusikaltimas sunkus arba labai sunkus.
 Padarius sunkius arba laibai sunkius nusikaltimus amnestija netaikoma.
 Malonė priskiriama atsižvelgiant į veikos sunkumą.

Nusikalstamumo samprata – kriminologijos mokslo dalykas. Teisinis, socialinis besikeičiantis reiškinys, kuris atskleidžiamas padarytų
nusikalstamų veikų visuma tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laiką. Nusikaltimai – socialinis reiškinys, jais yra kėsinamasi į socialines
vertybes. Nusikalstamumas – socialinė anomalija visuomenėje. Nusikalstamumas aiškinamas remiantis įvairiais kriterijais: socialiniai
determinantai – turi svarbiausią reikšmę.
Nusikalstamumas – teisinis reiškinys, nusikaltėlių padaromų nusikalstamų veikų visuma. Nuo teisėkūros neretai priklauso nusikalstamumas.
Teisėkūros vykdoma kriminalizacija ir dekriminalizacija lemia nusikalstamumo būklę, struktūrą, lygį.
Nusikalstamumas - tai istoriškai besikeičiantis reiškinys, tai reiškinys kuris būdingas kiekvienai visuomenei.
Remiamasi tokiomis charakteristikomis norint apibūdinti nusikalstamumą:

1)Būklė – apibūdina nusikaltimo paplitimą, kiekybinė charakteristika. Išreiškiama absoliučiais skaičiais (kiek nuteistų, kiek padarytų
nusikalstamų veikų ir pan.). Pateikiamas nusikalstamumo būklė dar gali būti koficientais. Apibūdina duomenis ir apie nukentėjusiuosius.

Apibūdinant būklę turi būti žinoma:

a) Kiek užregistruota nusikalstamų veikų
b) duomenys apie bylas kurios baigtos apkaltinamaisiais nuosprendžiais
c) duomenys apie atleistus nuo BA
d) Duomenys apie neiškaiškintas nusikalstamas veikas
e) latentinės nusikalstamos veikos (nepraneštas, paslėptas) .

Paslėptą (latentinį) nusikalstamumą lemia:

a)nekokybiškas teisėsaugos istitucijų darbas.
b)visuomenės narių nepilietinė pozicija
c)kontroliuojančių isntitucijų nekokybiškas darbas
d)nukentėjusiųjų nenoras, kad jų pačių padarytos nusikalstamos veikos būtų atskleistos

2)Struktūra - kokybinė nusikalstamumo charakteristika. Parodo atskirų nusikaltimo grupių santykį visame nusikalstamume (pvz.: kokia dalia
smurtinių nusikaltimų, nepilnamečių ir pan.). Remiamasi gali būti kriminologija taip pat ir baudžiamaisiais teisiniais kriterijais. Smurtiniai
nusikaltimai, tyčiniai neatsargūs nusikaltimai, recidyvas ir t.t.

3)Dinamika – rodo kaip kinta nusikalstamumo būklė ir struktūtra. Laiko atžvilgiu kaip keičiasi nusikalstamumas. Dinamiką gali lemti aibę
faktorių: ekonominiai vasltybės pasikeitimai, šešėlinė ekonomika, teisėsaugos institucijų darbo efektyvumas ir pan.

Nusikaltimo sąlygos ir priežastys

Nusikalstamumui įtaką turi įvairūs socialiniai faktoriai, socialiniai reiškiniai. Be socialinių dar kalbama apie biologinius, fiziologinius faktorius
(pvz.: motina nužudo naujagimį, lemia ir psichinė būsena, fiziologiniai kriterijai), taip pat įtakos turi kosminiai reiškiniai.

Nusikalstamumo sąlygos: socialiniai faktoriai (pvz.: turtinė diferenciacija), bet tai nėra pirminė nusikalstamumo priežastis.
Subjektyvūs faktoriai: ekonominio pobūdžio klaidos ( bedarbio pašalpos skiriamos be jokios atsakomybės (atidirbimo)), teisinės, politinės
spragos ir klaidos.
Teisėsaugos institucijos nepasiruošusios naujiems nusikalstamumo variantams (pvz.: bankininkystės sritis, kompiuterinių nusikaltimų sritis). +
dar yra ir objektyvūs faktoriai.

Nusikalstamumo priežastys – amoralūs, pavojingi, priežastingi įpročiai. Tai žmonių socialinės, politinės, ekonominės psichologijos defektai.
Tai motyviai, kurie gali būti vertinami kaip nepriimtini, neatitinkantys tradicijų, kultūros.

 Politinės psichologijos defektas – iškreiptas demokratijos laisvės supratimas (pvz.:girti darbo metu).
 Teisinės psichologijos defektas – politikai neigė teismo sprendimus (pvz.: Garliavos istorija). Žema teisinė kultūra (pvz.: kaliniai gerai
žino BK, bet panaudoja ne tam, kad laikytųsi, o tam kad jį apeitų)
 Moralinės psichologijos defektai – chuliganiški motyvai, chuliganiškos paskatos. Žema poilsio kultūra (daug pinigų išleidžiama
alkoholiui, ne teatrui)

Corpus delicti (nusikaltimo kūnas)

Nusikalstamos veikos sudėtis

Nusikaltimo sudėtis - tai vienintelis pagrindas taikyti atsakomybę. Nusikalstamos veikos sudėtyje turi atsispindėti visa tai, kas išreiškia
nusikaltimo reikšmę apskritai, turi būti nurodyti tie požymiai, kurie patvirtina, kad ši veika pavojinga ir turi būti atrenkami požymiai, kurie yra
patys svarbiausiai apibūdinant nusikalstamą veiką. Tie požymiai, kurie nurodomi nusikalstamos veikos sudėtyje, ne tik esminiai ir būdingiausiai
tai veikai, bet jie yra ir būtini įstatymo taikymo prasme. Kad pagrįsti BA reikia konstatuoti visus tuos požymius, kurie yra nusikalstamos veikos
sudėtyje. Turi būti visi požymiai, nėra bent vieno, ir negalima kvalifikuoti vienos ar kitos rūšies nusikaltimų. Požymiai pakankami –
pagrindžiant BA, pareiškiant įtarimus asmeniui pakanka nustatyti tik tiek kiek nurodyta įstatyme (minimaliai pakankami požymiai)
Aprašant įstatyme nusikalstamą veiką už sudėties ribų lieka labai daug faktorių, bet jie nėra tiek svarbūs pagrindžiant BA.

Santykis nusikalstamos veikos sampratos ir nusikalstamos veikos sudėties sampratos.

Paprastai kalbant apie nusiakltimus ir baudžiamuosius nusižengimus gali būti remiamais arba dvinare arba keturnare sistema.
Keturnarė: Nusikaltimą sudaro 4 elementa: objektas, subjektas, objektyvioji pusė, subjektyvioji pusė.
Dvinarė: objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Nusikalstamos veikos turinį ir struktūrą lemia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo struktūra.

Bendroji nusikalstamos veikos sudėties samprata – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagal šią sampratą į BA nepatrauksi, bet
reikalinga tam kad žinoti kaip įstatyme aprašomi atskirų rūšių nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai.

Bendroji nusikalstamos veikos samprata įgyja metodologinę reikšmę, pagal šią struktūrą turi būti aprašomi visi nusikaltimiai ar baudžiamieji
nusižengimai BK.

Tos sudėtys kurios apibūdinamos BK spec. dalyje yra rūšinės, įtvirtinti visi požymiai, kurie išreiškia nusikalstamos veikos esmę. Tik BK spec.
dalyje gali būti įtvirtinamas nusikalstamos veikos sudėtys. Kitų šaltinių nėra. Konstitucija reikalauja, kad įstatymas turi nurodyti
(preziumuojama, kad BK). BĮ vienintėlis tesės šaltinis, kuriame įtvirtinama BA pagrindai.

Skirtingą struktūrą aprašomų veikų spec. dalyje lemia: nusikalstamų veikų sudėtys yra gana siauros, tiesiogiai nenurodo požymių, tai yra
įstatymų netobulumas, įstatymų leidėjas dirbo nepakankamai. Skirtingą požymių aprašymą lemia tai kad BK yra vientisas įstatymas, aprašant
nusikalstamas kai kurie požymiai nėra nurodomi spec. dalyje, nes tai galime rasti bendrojoje dalyje (tai lemia požymių glaustumą). Kiekvienoje
sudėtyje požymiai nėra kartojami.
Kalbant apie baudžiamojo įstatymo normų sistemą BT yra viena iš teisinės sistemos dalių. Kai reikia vardinti dalyvius įstatymų leidėjas
apsiriboja tik jų įvardijimu, platesnius aprašymus galime rasti kituose įstatymuose.

Požymiai gali būti vertinamieji (pvz.: didelė žala), tada įstatymų leidėjas negali konstatuoti kokie jie nes tai atskleidžiama konstatuojant visas
bylos aplinkybes.

Rūšinės nusikalstamos veikos teisinė reikšmė: nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo modelis įstatyme. Kadangi įstatymų leidėjas sukuria
nusikalstamų veikų sudėtis, tai sudaro galimybes vienodai suprasti BĮ, nes tai yra įtvirtinta įstatyme (prielaidos sudaromos vienodai teismų
praktikai).
Įtvirtinant rūšinius nusikalstamos veikos požymius užtikrinama visų lygybė prieš įstatymą. Tuo pačiu tai sudaro prielaidas humaniškumui,
įstatymus įpareigoja, kad būtų išaiškinta viskas, kas yra svarbu baudžiamojoje byloje. Tai sudaro prielaidas individualizuoti bausmę. Rūšinės
nusikalstamų veikų sudėtys padeda atriboti nusikalstama veiką nuo nenusikalstamos ( nusikaltimus nuo administracinės teisės pažeidimų).
Rūšinė nusikalstamų veikų sudėtis pagrindinis kriterijus pagal kurį atribojami nusikaltiiai vieni nuo kitų, baudžiamieji nusižengimai vieni nuo
kitų. Kvalifiklacija sudaro prielaidas išnaudoti visas procesines galimybes nusikalstamų veikų tyrimui. Jei veika tinkamai apibūdinama – tai
reiškia tinkama kvalifikacija, garantija teisingai bausmei.

Nusikalstamos veikos sudėties struktūra –kalbant apie nusikalstamos veikos sudėtį struktūrine prasme mes kalbame apie nusikalstamos veikos
požymius.

Nusikalstamos veikos požymių kalsifikacija. Požymiai gali būti grupuojami pagal tai kaip jie išdėstomi įstatyme – gali būti pozityvieji požymiai
ir negatyvieji.
Negatyvieji požymiai -jie būtini, bet tiesiogiai nenurodyti, aiškinumo būdu atrandami.

Pagal požymių pastovumą, kintamumą – vieni požymiai pastovūs, kiekvienoje nusikalstamos veikos sudėtyje (pagrindiniai, fakultatyviniai
požymiai). Be pagrindinių požymių neįmanoma bet kokios nusikalstamos veikos sudėtis. Pagrindinis požymis – veikimas arba neveikimas
(visada turi būti veika arba neveikimas).
 Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė – vidinė nusikalstamos veikos pusė, tai motyvai, tikslai, emocijos, kaltė. Pagrindinis – kaltė.
 Objektyvioji nusikalstamos veikos pusė – daug sudėčių aprašoma, nenurodomi padariniai (fakultatyvus požymis)

Klasifikacija pagal požymių atkleidimo konkretumą:

1) Aprašomieji – detaliai atskleidžiama nusikalstama veika
2) Vertinamieji – atskleidžiamas jų turinys kiekvienu nusikalstamos veikos padarymo atveju.
Pagal nusikalstamų veikų sudėčių rūšys – jas lemia veikų pavojingumo laipsnis, pagrindinės (pateikiama visų tos rūšies nusikalstamų veikų
samprata, įtvirtinami pagrindiniai požymiai) kvalifikuotos privilegijuotos rūšys. Atskiros nusikalstamos veikos turi įvairių variacijų – tos pačios
nusikalstamos veikos padarytos tam tikrais būdais, taip tikromis priemonėmis ir pan., didina veikų pavojingumą(pvz.: jei veika padaryta
organizuotos grupės, sukėlė sunkias pasėkmes).
 Prie pagrindinių požymių veikos pridedami kiti požymiai, kurie sunkina BA – kvalifikuotos rūšys. Duoda pagrindus diferenciacijai. Itin
kvalifikuota sudėtis (BK 143 str.).
 Yra aplinkybių, kurios nusikalstamas veikas daro lengvesnes – privilegijuotos rūšys.
Visos šios sudėtis sudaro galimybes vienodinti praktiką, ypač bausmių skyrimo kontekste.

Pagal aprašymo būdus – galime kalbėti apie paprastas ir sudėtingas veikos sudėtis .
 Paprastos – išreiškiamos vieną kartą.
 Sudėtingos – išreiškiami 2 elgesio variantai, alternatyvūs elgesio variantai apibūdinantys padarinius.
 Sudėtinės sudėtys – sudarytos iš kelių sudėtingų sudėčių, santykinai savarankiškų sudėčių, kurios savo savarankiškumą praranda (pvz.:
plėšimas, jame yra 2 sudėtys, vagystės sudėtis ir pan.).

Priklausomai nuo objektyviosios pusės konstrukcijos:

 Materialios
 Formalios - aprašoma tik vieka, nenurodomi padariniai (kilo ar nekilo padariniai kvalifikuojant sudėtis). Įstatymų leidėjui neįmanoma
išvardinti visų padarinius. Žalingų padarinių atsiradimas gali būti labai nutolęs nuo nusikalstamos veikos formalioje sudėtyje (nutola
atsakomybės klausimas)
 Nukirstinės – pirminės nusikalstamos veikos stadijos gali būti pripažįstama, kad vien to užtenka, kad veiką laikyti baigta (sutrumpinama
objektyvioji pusė, net nerealizavus pasikėsinimo, neatsiradus padariniams)

Nebaigta veika gali būti baudžiama švelniau.

Pagal nusikalstamos veikos aprašymo pilnumą ar konkretumą:

 Bendroji sudėtis – tos rūšies nusikalstamą veiką pateikia apibendrinta samprata. Atrinkti svarbiausia nusikalstamos veikos požymiai
(pvz.: piknaudžiavimas tarnyba (kyšininkavimas)).
 Specialioji sudėtis – tos pačios rūšies veikos apibūdinti. Tiksliau aprašant nusikalstamą veiką, tikslesnis teisinis diferenciavimas (pvz.:
kyšininkavimas)
 Blanketinė ar nukreipiamoji sudėtis – ypatumai normų, technikos kurri BĮ yra aprašoma.

Konkurencija kai kyla tarp bendros ir specialios normos, taikoma specialioji.

Nusikalstamos veikos objektas

Nusikalstama veika – elgesys pasireiškiantis tikrovėje, sukeliant tam tikrus padarinius. Pasireikšti gali labai įvairiai. Tai kas pasireiškia išorėje.
Materializuojasi padariniuose. Nusikalstamo elgesio objektas- tai kas realizuojasi tikrovėje.

Nusikalstamos veikos objekto klausimas tam tikrais laikotarpiais išblėsusių ar aštrėjančių diskusijų objektas. Objektas gali būti suprantamas arba
kaip teisinis gėris arba kaip teisiniai visuomeniniai santykiai (Prapiesčio pozicija), kurie yra saugomi baudžiamųjų įstatymų. Rekšmingas tam kad
mes galėtume paaiškinti didelias ir atsirandančias nusikalstamų veikų padarinių įvairoves. Turi būti konkretinama situacija, kad objektu yra
visuomeniniai teisiniai santykiai, nes ne visi gali būti juo pripažįstami. Baudžiamoji teisės nori apsaugoti pačius svarbiausius visuomeninius
santykius. Nusikalstamos veikos objektas gali būti vertinamas kaip besikeičianti istorinė kategorija.

Reikšmė objekto: padeda teisingam nusikalstamos veikos supratimui, socialinę reikšmę parodo (priklausomai į kokią vertybę kėsinamasi).
Nepaaiškinsi nusikalstamos veikos kol nežinosi koks yra saugomas objektas. Objektas yra vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos sudėčių
pagrindas. Svarbus atskleidžiant veikos pavojingumo pobūdį.

Objektų klasifikacija:
 Bendrasis – visi teisiniai santykiai, kuriuos įstatymų leidėjas atrenka kaip svarbiausius. Kurie saugomi baudžiamosios teisės normomis,
jų santykių visuma ir sudaro bendrąjį nusikalstamų veikų objektą. Konkretizuojamas kalband ir apie BĮ teisėkūros techniką.
 Rūšinis (specialusis) – atskeldižia konkrečios vienarūšių santykių specifiką, pobūdį.Visuma santykių kuriuos jungia teisingumo
įgyvendinimo procesas. Pagrindinis kriterijus pagal kurį yra klasifikuojama BK spec. dalis. Gali suprasti iš paties BK skyriaus
pavadinimo, koks gi yra tas rūšinis objektas. Įstatymų leidėjas apibūdindamas nusikalstamas veikas nenurodo rūšinio nusikalstamos
veikos objekto. Teisiniai santykiai kurie sudaro kokybiškus valstybės ar savivaldybės institucijų veiklos principus. Padeda atskleisti
nusikalstamos veikos pobūdį, kuris tampa svarbiausiu momentu sudarant vertybinę hierarchiją. Reikalingas ir klasifikacijai ir
kvalifikacijai. Jo atšakos yra:
a) Integruotasis objektas –kai ta pačia nusikalstama veika yra pažeidžiami skirtingi santykiai.
b) Tiesioginis – konkretus BT saugomas visuomeninis santykis, kai į jį kėsinamasi nusikalstama veika. Yra situacijų kai ta pačia viena
nusikalstama vieka yra pažeidžiami keli visuomeniniai santykiai. Yra ir tokių sudėčių kai yra aiškus tiesioginis objektas, tačiau greta jo
galimos situacijos kai kyla ir kiti padariniai (pvz.: vagystės atvejis, kai kėsinamasi į nuosavybę, bet kitiems žmonėms tai gali sukelti ir kitų
padarinių tarkim sveikatai). Fakultatyvūs objektai – svarbūs kvalifikuojant bausmę. Objektas lemia ir atskirų konkrečių nusikalstamų veikų
sukūrimą ir sukonstravimą. Tai lemia galingą nusikalstamų veikų kvalifikaciją. Tiesioginis objektas gali lemti normos vietą konkrečiame BK
skyriuje.

Nusikalstamos veikos dalykas

Neatskiriamas nuo nusikalstamos veikos objekto.
Dominuojanti pozicija: Nusikalstamos veikos dalykas – tai materiali teisinio gėrio išraiška realiame pasaulyje. Suprantamas kaip materialusis,
daiktinis reiškinys. Nusikalstama veika gali sukelti ne tik turinę žalą, gali būti padaroma ir fizinė žala, gali būti kėsinamasi į politinę santvarką,
gali būti suvaržoma laisvė ir t.t.. Ieškoma koks reiškinys gali būti pažeidžiamas nusikalstama veika.

Nusikalstamos veikos teisinio santykio struktūra:

 Subjektai - FA, JA, valstybės ir savivaldybės institucijos, privatūs asmenys ir pan.
 Daiktai – vertybės - dėl kurių ir kyla tie teisiniai santykiai
 Teisinių santykių turinys – subjektų vienoks ar kitoks bedravimas, pareigų vykdymas ir pan.

Taip suprantan nusikalstamos veikos struktūrą, gali būti pažeidžiamas bet kuris nusikalstamos veikos objektas. Pažeidus bet kurį
visuomenio santykio elementą pažeidžiamas nusikalstamos veikos struktūros elementas.

Kiekviena nusikalstama vieka sukeliami padariniai, nėra veikų be padarinių. Įstatymų leidėjas jų gali nenumatyti sudėtyje.

Nusikalstamos veikos dalyko teisinė reikšmė: yra nusikalstamų veikų kur nusikalstamos veikos dalykas laikomas būtinu sudėties požymiu.
Gali lemti kvalifikuotos sudeties sudarymą.

Nusikalstamos veikos priemonės, įrankiai konfiskuojami, dalykas grąžinamas nukentėjusiam. Jei dalykas yra negrįžtamai sunaikinamas, tai žala
turi būti kompensuojama.

BK 300 str. – suklastojamas dokumentas.

Dalykas padeda atriboti panašias nusikalstamas veikas vienas nuo kitų. Taip pat kvalifikuotas sudėtis nuo nekvalifikuotų sudėčių.

Objektyvioji nusikalstamos veikos pusė

Sukelti pasikeitimai išorei, tai su kuo susiduriama kai padaroma nusikalstama veika.
Kalbėdami apie išorinę nusikalstamos veikos pusę – tai tai su kuo susiduriame kai padaroma nusikalstama veika.

Kaltė prasideda tada kada prasideda elgesys.

Išskyrimas objektyviosios pusės – santykinis dalykas, kad mes galėtuma pilniau išanalizuoti nusižengimą, nusikaltimą. Atrenkami tie požymiai,
kurie yra būdingiausi veikai (gana didelė dalis kitų požymių lieka už nusikalstamos veikos), jais mes apibūdiname veikos pavojingumą, socialinę
esmę ir pan. Objektyviosios pusės požymis – veikimas arba neveikimas (pagrindinis požymis, būtinas kiekvienos veikos sudėtyje). Fakultatyvūs
požymiai – ne kiekvienoje sudėtyje nurodomi, bet realybėje jie yra, ne visada atskleidžia esmę, ne visada apibūdina nusikalstamą veiką, todėl jie
kartais yra už nusikalstamos veikos ribų. Būtinamas požymis taip pat yra - priežastinis ryšys.

Objektyvioji pusė – prielaida baudžiamajai atsakomybei. Tik veika gali tapti BA prielaida, turėti jai reikšmę.

Objektyviosios pusės teisinė reikšmė: aprašant veiką pilniausiai, aprašoma ir objektyvioji pusė – tai reiškia kad vienas iš pagrindinių kriterijų ją
aprašant yra atribojimas nusikalstamos veikos nuo nenusikalstamos.

 Kaltės turinys gali būti atskleidžiama remiantis visų bylos aplinkybių visuma.
 Subjektyvioji pusė atskleidžiama per objektyviąją pusę.
 Nusikalstamos veikos tyrimo dalykas gali nulemti nusikalstamos veikos požymius.

Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai:

 Veika – veikimas ar neveikimas. Dažniausiai nusikalstamos veikos padaromos veikimu, apie 80 proc.. 10 proc. veikos sudėčių įtvirtina
pasyvią veikimo formą. Ir likę 10 proc. – mišri forma. Žmogaus poelgiai analizuojami įvairiais aspektais: psichologiniu, fiziologiniu ir
t.t.. Analizė yra svarbi, kai elgesys vertinamas kaip sąmoningas, valingas elgesys. Todėl jei elgesys yra refleksinis, nevalingas,
nekontroliuojamas sąmonės – tai nelaikoma veika. Elgesys negali būti nulemtas nenugalimos jėgos. Kai kuris elgesys, veikimas ar
neveikimas - gali būti nulemtas fizinės ar psichinės prievartos (tai yra būtinojo reikalingumo situacija, sveriam vertybes). Psichinė
prievarta ne visada atima galimybę elgtis teisėtai.
Veikimas – aktyvus elgesio variantas, gali būti judesiai, judesių sistema.
Neveikimas – konstatavimas, kad asmuo privalėjo, galėjo elgtis kitaip, kad konfliktas su BĮ nekiltų. Pareiga kitokio elgesio gali kilti iš
darbinių funkcijų ir pan. Asmuo galėjo elgtis taip, kad žalingi padariniai nebūtų kilę. Svarbu nustatyti ar asmuo turėjo tam tikrą galimybę
elgtis taip kad nebūtų kilę žalingi padariniai.
Nukalstama veika sąmoningas veikimas ar neveikimas kuris padarė žalą nusikalstamos veikos objektui.
 Nusikalstamos veikos padariniai. Nėra nusikalstamų veikų, kurios nesukuria padarinių. Nusikalstama veika yra kėsinamasi į
nusikalstamos veikos objektą, pažeidžiamas nusikalstamos veikos elementas (dėl ko kyla teisiniai santykiai tarp objektų?, nusako kodėl
padaroma žala). Taip pat kėsinamasi į teisinį subjektų statusą. Padariniai – nusikalstamos veikos išraiška, padeda apibūdinti padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumą, sieja veiką su nusikalstamos veikos objektu. Nusikalstamos veikos (beveik visos) padaro realią,
juntamą, tiesiogiai ar netiesiogiai, žalą. Nukirstinės sudėtys – dar veiksmai nepadaryti iki galo, bet jau laikoma baigta veika.
Nusikalstama veika gali būti padaroma turtinė, fizinė, politinė, ideologinė, organizacinė ir pan. žala. Padariniai priklauso nuo to koks
objektas yra pažeidžiamas. Padariniai būtinas objektyvusis požymis nusikalstamos veikos (kalbant apie materialiasias sudėtis). Įstatymų
leidėjas gana konkrečiai nurodo ne vien tik rūšį, žalą padarinių jis diferencijuoja tuos padarinius (BK 190 str. kokie nuostoliai gali būti
laikomi kaip didelė žala).
  Priežastinis ryšys – pagal filosofijos mokymą egzistuojantis tikrovėje, tarp reiškinių, jo nepaliesi, nepamatuosi, tačiau jis kaip objektyvus
reiškinys turi ir gali būti pažįstamas, nustatomas. Parodyti, kad nusikalstamus padarinius sukėlė konkretaus asmens konkreti nusikalstama
veika- priežastinio ryšio tikslas. Veika vysto priežastingumą, kuris keičia atitinkamai tikrovę ir sukelia nusikalstamus padarinius. Veika
pasibaigia padariniais (veiksmai: smūgis padarinys: sveikatos sutrikdymas). Nuo veikos ir padarinių gali būti atotrūkis laiko, teritorijos ir
pan. atžvilgiu. Nesant konstatavimo, kad tarp nusikaltėlio veikimo ir neveikimo yra priežastinis ryšys, reiškia nėra pagrindų objektyvių ir
būtinų BA. Nėra normų nėra taisyklių, kaip turi būti nustatomas ir išaiškinamas priežastinis ryšys (nėra kriterijų). Nustatymo klausimus
sprendžia teisminė praktika (LAT praktikos bylų apibendrinime), doktrina pateikia rekomendacijas kaip turi būti aiškinamas ryšys tarp
veikos ir padarinių. Kai analizuojami reiškinių tarpusavio santykiai – remiamasi filosofiniu mokymu ryšio.
Procesas kai konstatuojamas priežastinio ryšio buvimas ar ne:
1) Turi būti išskiriama tai kas yra svarbiausia konstatuojant ryšį: veika, kaltininko poelgis, veikimas neveikimas – abstrahuojama veika. Taip
pat ir padariniai kurie inkriminuojami tam asmeniui.
2) Aiškinamės ryšį tarp veikos ir padarinių, turi būti nustatyta, kad buvo ne tik padariniai bet ir veika (pvz.: aplaidumo padariniai, kai
išsiaiškinama sužinoma, kad tuos padarinius lėmė ne dabar dirbančio o prieš tai dirbusių asmenų veiksmai)
3) Turi būti konstatuojama ar ta veika turi baudžiamąją teisinę prasmę.
4) Veika turi būti pirmiau inkriminuojama padarinių.
5) Paprasta seka laiko atžvilgiu per menka konstatuoti ryšį. Turi būti konstatuojama ar buvo veika ta sąlyga kuriai neesant padariniai būtų
kilę, net ir konstatavimas tokios situacijos baudžiamąja teisine prasme dar nepakanka – ne visada turi reikšmę kad jau yra pagrindas
konstatuoti priežastinio ryšio buvimą.
6) Reikia išsiaiškinti ar veiksmai buvo atsitiktiniai ar ne. Atsitiktiniai ryšiai neišreiškia dėsningumo padarinių. Nėra pagrindo ir objektyvaus
ryšio konstatavimo. Būtini padariniai turi būti, o ne atsitiktiniai ryšiai, kad atsirastų dėsningumas padarinių. Veikos esmėje (padarimo
sąlygos ir pan.) glūdi realios, dėsningos sąlygos padarinių. Padariniai kilo dėl konkretaus asmens konkrečios veikos. Kelių asmenų
veiksmai gali sukelti tuos pačius padarinius (pvz.: kelių darbai, kai pažeidžiamos saugumo taisyklės).

Tam tikra specifika nustatant priežastinį ryšį neveikimo sukeliami padariniai, tokiu atveju subjektas, kuris neveikia neveikdamas savo
pareigos ir galimybių, sukelia padarinius, kurie tam asmeniui yra inkriminuojami.
1) Turi būti konstatuojama kad būtent tą situaciją kuri sukėlė padarinius asmuo galėjo ar norėjo padaryti, kad tokia situacija nebūtų kilusi.
Tarp neveikimo yra priežastinis ryšys vystantis situacijai.
2) Analizuojamas objektyvusis momentas. Konstatavus priežastinį ryšį pagrindžiant BA to nepakanka, turi būti konstatuojamas ir
subjektyvusis momentas (kad asmuo suvokė, kad jo veiksmai sukels padarinius). O jei konstatuojama kad nesuvokė, konstatuojama kad ir
galėjo ir privalėjo suvokti, kad tokie veiksmai sukels padarinius --> toks ryšys tarp veikos ir padarinių turi baudžiamają reikšmę.

Priežastinio ryšio aiškinimasi lėmė bylos, nusikaltimai gyvybei ir sveikatai.

Priežastinio ryšio teorijos:

1) Besąlygiško priežastingumo teorija – pasekmės, padariniai turi būti nulemtos kaltininko veiksmais išimtinai, besąlygiškai, jam pačiam
tai suprantant. Jeigu prie padarinių kylimo prisideda kitos jėgos, kiti veiksniai, tai kaltinimo dėl tokių padarinių reikšti negalima.
Priežastinis ryšys konstatuojamas tik tiesiogiai. Jei konstatuojama kad kaltininko mirtis susijusi su nukentėjusiojo ypatybėmis, būsena
likviduoja priežastinį ryšį tarp veiksmų ir mirties. Negali būti vertinama kaip kaltininko sukelta mirtis jeigu konstatuojama kad įsikišus
medicininei pagalbai laiku mirties būtų išvengta.Besąlygiški sužalojimai, kurie tik dėl atsitiktinumo sukėlė mirtį (galvą nukirto, širdį
persmeigė ir pan.). Kritinės dienos – per tam tikrą laiką jei nukentėjusysis miršta kaltininkas laikomas kaltu, jei vėliau tai laikomas
nekaltu, o jei pasveiksta tai dėl sužalojimų irgi kaltininkas nekaltinamas. Baudžiamoji atskomybė grindžiama objektyviuoju kaltinimu.
2) Teorija apie sąlygą kurios nėra – bet kuriai sąlygai suteikiama reikšmė, kad ji yra sukelta asmens ir tas asmuo savo veiksmai nulemia
padarinių kilimą. Faktiškai realizuojamos turi būti aplinkybių poveikis padarinių atsiradimui.
3) Adekvataus (tipinio) priežastingumo teorija – teorijos pradininkas vok. mokslininkas Krizas. Asmuo turi atsakyti tik už adekvačias
savo veiksmų pasekmes. Priežastingumo klausimas gali būti sprendžiamas kai asmuo veikia tyčia. Subjektyviam momentui sutiekiams
prioritetas. Teorija tam kad sumažinti teorijos konvicijos sine ... veikimą. Priežastinis ryšys yra tik tipinių pasekmių susiformavimo
atvejis. Konkretika atmetama – tipiniai veiksmai, tipiniai padariniai, kitokie veiksmai negali būti inkriminuojami kaltininkui.
Nukrypinai nuo žinomo patirto rezultato negali būti pagrindas pagrįsti BA. Neigia konkrečias faktines aplinkybes.

 Fakultatyvieji nusikalstamos veikos požymiai – nėra būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Ne visada atskleidžia
nusikalstamų veikų esmę, todėl jie nėra nurodomo nors visada egzistuoja, vyksta tam tikru laikų tam tikroje situacijoje. Ne visada
nurodomos nusikalstamų veikų sudėtyse. Nuo fakultatyvių požymių nusikalstamos veikos padarymo priemonės, mechanizmas yra
neatskiriami.
Nusikalstamos veikos padarymo būdas – visuma veiksmų kuriais pasiekimas nusikalstamas rezultatas. Ne visada vertinami kaip
būtina sąlyga pagrindžiant BA. Turi reikšmės sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą. Padeda atskirti analogiškas, panašias
nusikalstamas veikas. Konstitucinis, būtinas sudėties požymis (BK 180 str.). Kvalifikuojantis nusikalstamos veikos sudėties požymis
(pvz.: įsibraunama į patalpas – toks būdas vagystės, laikomas pavojingesniu, rodo sieki bet kokia kaina užvaldyti turtą ir pan., taip pat
turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu.) Aplinkybes sunkinanti BA.
Nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, priemonės – procesai, daiktai (pvz.: dujos), tai kas panaudojama darant poveikį
nusikalstamos veikos dalykui (nukentėjusiajam) (pvz.: vaikai panaudojami, kurie dar nesugeba vertinti savo elgesio). Teisinė reikšmė:
tai gali būti būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis tamtikrais atvejais (pvz.: neteisėtas medžiojimas (brakoneriavimas) –
neteisėtas žvejojimas neteisėtais įrankiais ir priemonėmis.). Taip pat turi kvalifikuojančią reikšmę (pvz.: plėšimas kurio metu
panaudojamas nešaunamasis ginklas arba plėšimas, kurio metu jau panaudomas šaunamasis ginklas). Apsunkina BA.
Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra nusikalstamos veikos sudėties požymis. Būtinas laikas kaip būtinas sudėties požymis.
Lemia privilegijuotos sudėties požymius. Tampa kvalifikuojančios veikos požymius. Reikšmė aplinkybių:Atskirais atvejais
aplinkybės panaudojamos norint sumenkinti situaciją (pvz.: visša vieta). Aplinkybės gali arba sunkinti arba lengvinti BA (pvz.: dėl
beviltiško kaltininko turtinės padėties, per didelis susijaudinimas).
Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai:
 Subjektas, subjekto samprata. Fizinis asmuo, sulaukęs atitinkamo amžiaus, atitinkamai mąstantis asmuo, atitinkamos valios. BK
sąvokos kaip nusikalstamos veikos subjektas nevartoja. Turime kalbėti apie atitinkamas prielaidas, kurios sudarytų galimybes asmenims
tinkamai suvokti draudimus, poveikio priemones, kurios taikomos jiems gali būti įtvirtintus BĮ.
Bendrieji požymiai.2 būtini požymiai sprendžiant BA klausimą kaltininkui:
1) amžius - tik sulaukusio atitinkamo amžiaus asmens veiką galima vertinti, tik teisingas suvokimas vertinamas, kuris įgaunamas sulaukiant
atitinkamo amžiaus, jis turi galimybę pats kontroliuoti savo elgesį. Amžius – riba nuo kada galima subjekto atsakomybė. Nuo tam tikro
amžiaus susiformuoja atitinkamos teisinės sampratos, nuostatos. Tik nuo tam tikro amžiaus pajėgus suvokti draudimų ir liepimų prasmę, tik
tada susiformuoja jo teisinė kultūra, tik tada suvokia valstybės represinį poveikį. Nuo 16 metų jau gali tikėtis ikiteisminio tyrimo, bausmės ir
jos atlikimo (BK 13 str.) bendroji atsakomybė nuo 16 metų. BK 13 str vardina nusikaltimus už kuriuos galima atsakomybė ir nuo 14metų
(patys sunkiausi nusikaltimai išvardijami) – visi tyčiniai nusikaltimai. Normalaus proto asmuo negali nesuprasti kad tos veikos kurios
išvardintos negali būti uždraustos.
2) pakaltinamumas – būtinas požymis, sampratos BK nėra. Asmens psichinė būsena kai asmuo suvokia savo elgesį tiek faktine tiek socialine
prasme. Asmuo gali valdyti savo veiksmus ir valdingai koreguoti savo elgesį. Socialinė psichologinė charakteristika, atskleidžia asmens
valines savybes, emocinės charakteristikos prasmes. Siejamas su kalte. BA jeigu ji pagrįsta žinojimu ir taikoma tiems asmenims, kurie ją
supras tinkmai ir pan. Subjektyvaus kaltinimo principo egzistavimas BT – įstatymų leidėjas preziumuoja kad BĮ taikomas tik psichiškai
sveikiems, pakaltinamiems asmenims. Pakaltinamumo sąvoka išvedama iš nepakaltinamumo sąvokos kuri įtvirtinta BK 17 str.
Apibūdinant nepakaltinamumą yra 2 kriterijai:
1. Medicininis kriterijus (psichikos sutrikimai)– asmuo dėl jų negalėjo suvokti savo veiksmų (pvz.: silpnaprotystė, chroniška psichinė liga,
laikinas psichikos sutrikimas). Ekspertizė daroma dėl tokio nepakaltinamumo kriterijaus buvimo.
2. Juridinis kriterijus – suvokimas savo elgesio situacijoje kurioje esama ir valdyti savo elgesį.

Reikia vertinti ir emocijas, bet įstatymų leidėjas kalba tik apie šiuos 2 kriterijus.

Specialieji požymiai (papildomi, atskiri)

Rodo baudžiamosios teisės demokratiškumą, už uždraustų veikų padarymą atsako kiekvienas – spec. atsakomybė gali lemti būtinumą
papildomų požymių. Lygybė prieš įstatymą. Už nusikalstamos veikos ribų lieka kitos aplinkybės kurios apibūdina tą asmenį – rodo BT
humaniškumo principo įgyvendinimą, kai yra vertinami tie požymiai, kai į juos atsižvelgiama skiriant bausmę.

KALTĖ

Turinys:
1) Valinė veikla
 2) Intelektinė veikla

Turinio santykis lemia kalčių rūšių išskyrimą. BK 14, 15, 16 str.

Kaltės formos tyčia ir neatsargumas. Nusikalstamume išskiriame tiesioginę ir netiesioginę tyčias, nusikalstamą pasitikėjimą, nusikalstamą
nerūpestingumą.

Reikšmė kaltės formos:

1) Neretai gali tapti objektyviaja riba, kuri gali atriboti nusikalstamą nuo nenusikalstamo. Ne visos ceikos gali būti padaromos neatsargiai.
Turi būti nurodyta BK.
2) Kaltės formos lemia BA diferenciaciją. Kaltės forma vertinti veikos pavojingumą. Tyčia laikoma pavojingesne kaltės forma. Skiriasi
sankcijos tyčios ir neatsargumo. Įstatymų leidėjui būtina informacija, kad jis galėtų konstruoti sankciją už veikų padarymą.
3) Kaltės formos turi reikšmės veikos kvalifikacijai. Identifikuoti nusikalstamą veiką pagal konkretų BK str.
4) Padeda individualizuoti bausmę kaltės forma ir rūšis. BK 54 str. 2 dalis – imperatyviai įstatymų leidėjas nurodo.
5) Lemia sprendžiant asmens pripažinimą ar nepripažinimą recedyvistu. Ar pavojingas ar ne, padeda nustatyti
6) Lemia BA amžiaus cenzą, nuo kada galima BA. Išimtinais atvejais galima nuo 14 metų – tik už tas veikas kurios yra tyčinės veikos.
7) Nusikalstamos veikos padarymo stadijoms turi reikšmės – tik tyčia galima kėsintis.
8) Tik tai tyčia galima bendrininkauti.
9) Lemia bausmės atlikimo rėžimą(sąlygas). Asmenims kurie padaro veikas dėl neatsargumo yra specialios įstaigos (spec. pataisos namai).
10) Lemia atskirais atvejais lygtinį atleidimą nuo bausmės terminą.
11) Lemia teistumą.

Įstatymų leidėjas labai palengvino atribojimo tyčios nuo neatsargumo problemą. 16 str. 4 dalis – įpareigoja įstatymų leidėją.

Tyčia

Labiausiai paplitęs kaltės formos variantas. Iš 10 nusikalstamų veikų 9 yra padaromos tyčia. Išskiriama tiesioginė ir netiesioginė tyčia.
Analizuojant valinį ir intelektinį tyčios momentą, tiesioginė tyčia ir netiesioginė tyčia skiriasi valiniu momentu. Intelektinis momentas tiesioginės
ir netiesioginės tyčios yra sutampantis. Įst. Leidėjas nepateikia kriterijų, taisyklių kai mes galime pasakyti, kad asmuo suprato savo elgesį, veikos
padarymą. Byloje reikia konstatuoti 3 momentus:
1) Iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo suprato kad kėsinosi į tas vertybes, kurios uždraustos BĮ (kalbant apie tyčią).
2) Asmuo suprato, kad jo elegsys yra tokio pobūdžio, kad žala yra reali. Veiksmai pakankami, kad būtų padaryta atitinkama žala, Toje
situacijoje kurioje kaltininkas veikia nusikalstamai, numato, kad bus pasiektas nusikalstama ketinimas, Įstatymas nereikalauja suprasti
 teisėtumą, manoma, kad pakankama konstatuoti socialinį veikos nusikalstamumo momenta – kad asmuo suvokia, kad kėsinasi į BĮ
saugomus teisinius gėrius. Pakaltinamumas – kaip veikia bendrieji subjekto požymiai.
3) Numatomų pasekmių galimybės. Reiškia, kad asmuo supranta, kad jo elegsys sukels kažkokius tai pasikeitimus nusikaltimo objektui.
Supranta socialinį žalos momentą. Supratimas priežastinio ryšio – įst. Leidėjas nereikalauja, kad būtų detaliai suprantama, bet jei
suptranta turinįir padarinius, tai turi suvokti ir ryšį bendrais bruožais. Jei asmuo supranta, kad jo veiksmai sukels padarinius galime
konstatuoti tiesioginę tyčią.

Kalbant apie tyčios intelektinį momentą: 15 str. 2 dalis nurodoma, kad tiesiogine tyčia gali būti padaromos veikos, kai atliekami tam tikri
veiksmai ar tam tikras neveikimas.

Tik tiesioginės tyčios atveju galime kalbėti, kad realizuojamos formalios veikos sudėtys. Netiesioginė kalba apie materialias nusikalstamos
veikos sudėtis. Netiesioginė tyčia – padarinių nenorėjo, bet bet leido jiems įvykti.
Padariniai gali priklausyti nuo motyvų, sudėties ir nesukelti vidinio pasitenkinimą.

15 straipsnis. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas

1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:
1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;
2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame
kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.
3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą
nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet
sąmoningai leido jiems atsirasti.

Tyčios rūšys, kurios įstatyme nenumatytos, bet dažnai pasitaiko praktikoje

Kriterijus: Momentas, kuris lemia tyčios susiformavimą:

1) Išankstinė tyčia – realizuojamas nusikalstamas kėtinimas per tam tikrą laiką nuo jo atsiradimo. Asmuo pavojingesnis visuomenei – iš
anksto atsiradusi tyčia. Praktika rodo: ilgai besiformuojanti tyčia gali rodyti, jos asmuo svyruoja, mažiau pavojingas, sveria motyvus.
 2) Staiga atsiradusi tyčia – kai nusikalstamas kėtinimas realizuojamas iš karto arba praėjus nedideliam laiko tarpui. Paprasta tyčia – iš
esmės susiformuoja normalioje aplinkoje ir psichinėje būklėje, realizuojama tuoj pat arba po tam tikro trumpo laiko Afektinė tyčia –
nulemti psichologinio mechanizmo, susiformuojanti staiga tyčia būna neteisėtų paties nukentėjusiojo veiksmų (viktimologija – mokslas
apie nukentėjusiojo elgesį). Galima ir tiesioginė ir netiesiogini tyčia.

Kriterijus: pagal pavojingų padarinių supratimą:

1) Apibrėžta (konkretizuota) – suvokia kaltininkas ir kokybine ir kiekybine prasme kokie gali kilti padariniai dėl jo veikos. Alternatyviai
apibrežta tyčia – jei šonkaulių nesulaužysiu tai bent atjungsiu, numatomi alternatyvūs padariniai. Bausmė skiriama pagal realiai
atsiradusius padarinius.
2) Neapibrėžtas (nekonkretizuota) – padariniusm, veiką suvokia kaltininkas labai bendrais požymiais tik.

Neatsargumas

Rečiau pasitaiko nei tyčia, bet padariniai gali kilti baisūs. Tai veikos dažniausiai padaromos aplinkos srityje, darbo saugos, energijos šaltinių
panaudojimo ir pan. Sudėtinga atsakomybės problema. Įst. Leidėjas net nežino kaip tiksliai apibūdinti atskleidžiant neatsargumą.
Atsakomybė už neatsargumą paprastai kyla tik tada kai atsiranda žala (sukeliami pavojingi padariniai). Būtinu sudėties požymiu yra numatymas
BĮ vienokių ar kitokių pavojingų padarinių.

Rūšys:
1) Nusikalstamas pasitikėjimas – kaltė prasideda nuo to momento kai asmuo pradeda veikti. Psichinio santykio su daroma veika
nekalbama, pradedama kalbėti nuo padarinių. Kaltininkas veikadamas tam tikru būdu supranta, kad jo elgesys neatsakingas, neatsargumas
siejamas su tam tikrų teisės aktų taisyklių pažeidimu, tai būna specialus subjektas, kuris dėl savo pareigų turi būti atidesnis. Taigi asmuo
supranta savo veikos rizikingumą. Priimiant sprendimą elgtis vyksta motyvų kova, ar elgtis ar ne, ir kai laimi motyvas, kad pakankamai
saugu taip elgtis čia yra suklystama, atsiranda padariniai. Subjektas legvabūdiškai vertina situaciją, jis numato kad gali kilti padariniai,
numano, kad jo veika gali būti netinkama. Kalbant apie valinį momentą: asmuo nukreipia savo valią, elgesį, psichinę veiklą,
ieškodamas aplinkybių, kurie jo nuomone neleis kilti padariniams. Pastangos yra kaltininko. Skitumas netiesioginės tyčios ir
nusikalstamo pasitikėjimo – per valinį momentą ryškiausi. (ATKREIPTI DĖMĖSĮ). Netiesioginės tyčios atveju tikimasi dangaus
pagaklbos, neaiškios jėgos, neapibrėžti faktoriai. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju nustatoma, kad asmuoturėjo pareigą taip nedaryti
(galėjo įpareigoti įstatymai, profesinė pareiga). Ne tik privalėjo, bet ir galėjo – turi būti konstatuojamas šis subjektyvus momentas. Ne tik
asmeninės savybės, bet gali įeiti ir kitų asmenų pareiga sudaryti atitinkamas sąlygas (pvz.: darbdavys turėjo sudaryti tokias sąlygas sargui,
kad jis galėtų saugoti teritoriją). Nusikalstamas pasitikėjimas aprašomas mažiau BĮ, nustatymas gana sudėtingas

2) Nusikalstamas nerūpestingumas – skurdus aprašymas įstatyme. Nenumato galimybės kad gali kilti padariniai. Psichinis santykis ne 0,
bet įst. Leidėjas nei supratimo, nei padarinių numatymo galimybės nenurodo. Nurodo valinį momemtą – privalėjo ir galėjo numatyti
 veikos pasekmes. Nenumato padarinių galimybės, rodo kad asmuo abejingas (neatsargumas baudžiamas tada kai konstatuojama pareiga
elgtis kitai). Niekinantis požiūris į kitų asmenų interesus. Įst. Leidėjas imperatyviai nurodo kad nusikalstamas nerūpestingumas gali būti
konstatuojamas tada kai kaltininko pareigybė elgtis kitaip. Objektyvusis kriterijus – pareiga elgtis kitaip. Subjektyvusis – galimybė elgtis
kitaip. Nesant kuriam nors kriterijui mes negalime asmens traukti BA dėl neatsargumo.

Neatsargumo skirtumai nuo tyčios:

a) nėra proporcijos tarp kaltininko valios ir padarinių. Klatininko veiksmai nenukreipti į padarinių atsiradimą. Tyčia numatoma ir veikos
pavojingumas ir padarinių tikinybė ar neišvengiamumas.
b) neatsargumo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, tyčios atveju padarinių gali nebūti.
c) ne visos veikos padarymo formose įmanomas neatsargumas – bendrininkavimas.

Neatsargumo rūšys kurių nėra BĮ, bet praktikoje yra:

1) Teisinis neatsargumas – santykinis pavadinimas. Asmuo suvokia veikos faktinę pusę, bet socialinės reikšmės tikrosios nesupranta,
nesuvokia. Pvz.: tariamoji būtinoji gintis – gynėsi bet nebuvo nuo ko. Sulaikymas tariamo nusikaltėlio. Beviltiško ligonio prašymas –
eutanazija.
2) Teisinis tamsumas – situacijos, kurios iškyla dėl nepateisinamo nemokšiškumo, neįvertina veikos, padarinių ir gali būti kad dėl savo
nepasiruošimo negali suprasti. Ne visida toks pagrindas yra atleidimui nuo BA.

Be kaltės įstatymo leidėjui reikšmės turi ir kiti subjektyvieji požymiai: motyvas ir tikslas. Jei neįmanoma išsiaiškinti motyvo ir tikslo gali
būti prielaida skirti psichiatrine ekspertizę.
Motyvas - kiekvieno poelgio vidinis psichinis šaltinis. Tai suvokti, suprasti padeda vidiniai subjekto interesai.
Tikslas – subjekto sąmone suvokta elgesio riba , kurią pasiekus nusikalstama veika baigiasi.

Klasikai tegia, kad tikslas tai kaip įstatymas, kuris nubrėžia elgesio kryptį. Kai suformuojamas motyvas, kai išaiškinama ko nori tada asmuo
formuoja tikslą. Motyvas ir tikslas tai psichinė medžiaga suvokti kaltę, tyčiniuose nusikaltimuose apima ir veiką ir padarinius. Eina per visą
nusikalstamą veiką, išlieka ryšys ir suteisiniai padariniais. Kalbant apie motyvą ir tikslą dėl neatsargių nusikaltimų ir siejant juos su nusikalstama
veika galima kalbėti apie dalies nusikaltimo ryšį su motyvais ir tikslais.

Reikšmė motyvo ir tikslo:

 Kalbant apie motyvą ir tikslą – turi baudžiamąją reikšmę, gali tapti įstatymo leidėjo valia būtinuoju sudėties požymiu.
 Gali įstatymų leidėjas suteikti kvalifikuojančią reikšmę. Gali būti kvalifikuojanti aplinkybė.
 Turi reikšmės bausmės individualizavimui
  Nusikalstamos veikos sudėčių klasifikacija.
 Kriminologinė reiškmė – padeda apibūdinti kaltininko asmenybę. Gali būti aiškinamos nusikalstamų veikų priežastys ir sąlygos.
 Motyvai ir tikslai patys savime baudžiamos teisinės reikšmės neturi jei nepasireiškia kaltininko veikoje.
 * kai kada painiojami tikslas su padariniais. Tikslas sąmonėje sukurti padariniai, o padariniai – tai kas reaizuojama tikrovėje.
Nebūtinai jie sutampa

Mišri kaltės forma

BĮ numato tyčia ir neatsargumą. Praktikoje teigiama, kad yra 3 forma – mišri. Smūgis į galvą – asmuo suprato veikos pavojingumą, numatė
padarinius, bet jeigu toks sunkus veikatos sutrikdymas sukėlė mirtį, o asmuo to nenorėjo. Konstatuojama veika – tyčia, o padariniai –
neatsargumas.
BĮ aiškiai įtvirtina tik 2 kaltės formas, turi būti aiškiai nustatyta kokia kaltės forma. Nėra mišrios formos. Įmanoma, kad kosntatavus jog asmuo
veikė tyčia, neneigiama, kad jis būtent tokių padarinių norėjo, bet vis tiek negalima kvalifikuoti kaip neatsargaus nusikaltimo. Jei konstatuojama,
kad sunkaus sveikatos sutrikldymo atvejus, jei asmuo nor ir vieną smūgį sudavęs suprato, kad tai sukels sunkų sveikatos sutrikdymą, negalima
teigti, kad tai neatsargus nusikaltimas, tada netiesioginė tyčia. Negalima teigti jog pasekmės netikėtos.

Kaltės turinys kiekvienu atveju yra konkretus, jį nulemia sudėtis, įvairovė padarinių, kuriuos sukelia nusikalstami veiksmai.

Kaltės dvi forma patvirtina ne tik BK bet ir kiti įstatymai – manestijos įstatymas.

į
Kaltės turinys gali būti apibūdinamas ne vien tik teisingu veikos supratimu,bet galima konstatupti ir atitinkamas klaimas. Neteisinga
interpretacija BĮ, neteisingas veikos suvokimas, taip pat kaltės turinio momentai.

Klaida – neteisingas veikos padarytos požymių rupratimas ir / arba neteisingas vertinimas