BT Prapiestis

JONO PRAPIESIO PASKAITOS
Baudiamoji teis
Bendroji dalis
arnas Narbutas, Lorena Paknait
2008/2009 m. m.
Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait
TURINYS
1 tema. Baudiamosios teiss svoka, funkcijos, sistema. Baudiamosios teiss mokslas.....................................................................3
2 tema. Baudiamosios politikos pagrindai ....................................................................................................................................... 16
3 tema. Baudiamoji atsakomyb ir jos pagrindai ............................................................................................................................. 21
4 tema. Lietuvos baudiamosios teiss altiniai................................................................................................................................. 26
5 tema. Baudiamasis statymas ir jo galiojimo ribos ......................................................................................................................... 30
6. Nusikaltimas, baudiamasis nusiengimas ir nusikalstamumas ...................................................................................................... 37
7 tema. Nusikaltimo sudtis ............................................................................................................................................................. 44
8 tema. Objektyvs nusikaltimo sudties poymiai ........................................................................................................................... 50
9 tema. Nusikaltimo objekt apibdinantys poymiai ....................................................................................................................... 51
10 tema. Nusikalstamos veikos poymiai .......................................................................................................................................... 52
11 tema. Subjektyvs nusikaltimo sudties poymiai ........................................................................................................................ 57
12 tema. Nusikaltimo subjektas ........................................................................................................................................................ 59
13 tema. Kalt ir su ja susij klausimai .............................................................................................................................................. 62
14 tema. Tyinio nusikaltimo padarymo stadijos ............................................................................................................................... 67
15 tema. Bendrininkavimas padarant nusikaltim............................................................................................................................. 71
16 tema. Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs................................................................................................................ 77
17 tema. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs ...................................................................................................................... 81
18 tema. Nusikaltim daugetas. ....................................................................................................................................................... 86
19 tema. Bausms svoka ir tikslai.................................................................................................................................................... 88
20 tema. Bausmi sistema ir rys. ................................................................................................................................................... 91
21 tema. Bausms skyrimas ............................................................................................................................................................. 96
22 tema. Baudiamojo poveikio priemons ir j skyrimas ............................................................................................................... 101
23 tema. Bausms vykdymo atidjimas ir atleidimas nuo bausms ................................................................................................. 104
24 tema. Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai ...................................................................................................... 108
25 tema. Baudiamosios atsakomybs senatis ................................................................................................................................ 112
26 tema. Teistumas ........................................................................................................................................................................ 113
Puslapis
27 tema. Priveriamosios medicinos priemons ............................................................................................................................. 115
1 TEMA. BAUDIAMOSIOS TEISS SVOKA, FUNKCIJOS, SISTEMA.

BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLAS
BAUDIAMOSIOS TEISS SVOKA.
BT visuma teiss norm, kuri nustato draudimus, nusikalstamas veikas ir poveikio priemones, atleidim nuo atsakomybs.
Nusikaltimas ir bausm pagrindiniai BT institutai. BT yra iskirtiniai atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir atleidimo nuo
bausms institutai.
BT draudim bei liepim sistema ir bausmi sraas. BT iuo metu greiiau yra atleidimas nuo bausms, nei pats baudimas.
Baudiamoji teis viena i teiss ak, nes yra poymi, leidiani iskirti j ak. Ji ypatinga tuo, kad turi dominuojani
apsaugin funkcij ji saugo sukurtus teisinius santykius, kurie btini tiek individo, tiek visuomens egzistencijai. Saugoma nuo
neteist fizini ar juridini asmen veiksm. Utikrindama i funkcij BT vardija, kokios veikos yra pavojingos, draudiamos, t.y.
vardija neleistino moni elgesio variantus. Jei asmuo sulauo draudim, jis sukelia konflikt teisinje sistemoje. Bausms egzistuoja
tik BT, jos nustatomos u atitinkam draudim nesilaikym. Dominuojantys institutai yra nusikalstama veika ir bausm.
BAUDIAMOJI TEIS SUBJEKTYVINE PRASME (IUS PUNIENDI). BAUDIAMOJI TEIS OBJEKTYVINE PRASME (IUS
POENALE).
BT atlieka reguliacin teisini santyki funkcij. Reguliavimo priemons danai yra imperatyvios, procesin teis utikrina
baudiamj santyki, subjekt teisi ir laisvi apsaug. BT objektyvija prasme (ius poenale) yra draudimai ir liepimai tvirtinti BK.
BT realizuojama valstybs pareiga taip elgtis, kas kenkia individui, valstybei. Tokiu bdu valstyb apsaugo vertybs, kurios btinos
visuomens vystymuisi. BT subjektyvija prasme (ius puniendi) ieko pateisinimo valstybs teiss bausti individus kaip tai leidia
statymas ir skirti sunkiausias poveikio priemones. Sankcijos, kurie kaltai padaro veikas (baudiamas tik tas asmuo, kuris turjo teis
elgtis taip, kad nebt taikoma baudiamoji atsakomyb). Valstybei teis suteikia subjektyvus kaltinimo ir pakaltinamumo principas
(tik kalti gali bti baudiami). Asmuo turi bti pakaltinamas turi suvokti savo veiksm reikm, sugebti koreguoti savo elges.
Valstyb baudia tik tuos, kurie padarydami nusikaltim supranta savo veiksmus ir turi pasirinkimo laisv.
BAUDIAMOSIOS TEISS ATSIRADIMAS IR RAIDA VAIRIAIS VALSTYBS VYSTYMOSI ETAPAIS. BAUDIAMOJI TEIS
TEISINJE VALSTYBJE .
r. 6 tem prie Lietuvos teiss altini.
BK struktr ymia dalimi lemia Konstitucija. Kiekviena Konstitucijos minima vertyb turi bti saugoma BT norm, nors tai ir yra
ultima ratio. Valstyb turi teis nustatyti, kurios veikos yra neleistinos. Poveikio priemons gali bti bausms, baudiamojo poveikio
priemons, sistema toki galimybi kaip baudiamosios atsakomybs, priveriamosios aukljimo ar medicinins priemons.
BAUDIAMOSIOS TEISS DALYKAS. BAUDIAMIEJI TEISINIAI SANTYKIAI.
BT reguliavimo dalykas gana siauras, nes reguliuoja tik tuos teisinius santykius, kurie kyla tik padarius nusikalstam veik ir iaukia
nusikalstamos veikos poveikio priemoni panaudojim. Nereguliuoja ak, kur kuriamos grybs, gyvendinami poreikiai, bet saugo
vertybes nuo ksinimosi jas.
i teisini santyki turinys nusako baudiamosios teiss ribas. Turin sudaro 3 elementai:
1.
2.
3.
nusikalstama veika ir visa, kas su ja susij;

baudiamosios priemons, baudiamojo poveikio priemones, medicinins priemons, aukljamojo pobdio priemons;
baudiamosios atsakomybs ribos ir slygos (galiojimas laike, erdvje, amiaus reikalavimai).
PAGRINDINS BAUDIAM OSIOS TEISS SVOKOS: NUSIKALTIMAS, BAUSM.
Puslapis
moni ar valstybs interesams apginti baudiamaisiais statymais ar kitomis normomis yra nustatomas draudiam veik ratas.
Asmuo, savo veiksmais paeisdamas vien ar kelis nustatytus draudimus, padaro al teiss saugomiems griams t.y. padaro
nusikaltim.
Nusikalstama veika kaip teisinis reikinys yra susijusi su dviem labai svarbiais ieities momentais:

dl to kyla neivengiama teisin pasekm bausm. Nusikaltimas ir bausm tai tos dvi pagrindins kategorijos, kuri pagrindu
formuojama visa teiss aka baudiamoji teis.
Nusikalstama veika yra neatskiriama nuo baudiamosios atsakomybs. Lietuvoje sigaljs baudiamosios teiss pavadinimas.
Nusikaltimas ir bausm yra pagrindiniai BT institutai, taiau ne visada padarius nusikalstamas veikas neivengiama bausms.
Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, atleidimo nuo bausms institutai parodo humanik BT pus. Galimi ir kiti poveikio
variantai. Baudiamoji atsakomyb prasideda tada, kai ikyla teisinis pagrindas (padaroma nusikalstama veika) taikyti poveikio
priemones (kardomasis sumimas, turto aretas).
BAUDIAMOJI TEIS KAIP VALSTYBS TEISIN S SISTEMOS DALIS.
Ryys su Konstitucine teise. Vis pirma BT buvo formuojami mogaus teisi apsaugos principai. Konstitucin teis yra pamatins
normos, taikomos visose akose. Konstitucija gali bti taikoma tiesiogiai, taip pat ir tais atvejais, kai siekiama apsaugoti interesus.
Konstitucin teis formuoja baudiamosios teiss esm, tam tikrus bdus, metodus ir kt. KT nulemia ir BT struktr, nes BT turi bti
nurodyta tai, kas yra svarbu monms, visuomenei ir valstybei, o ios vertybs yra nulemtos Konstitucijos. Kai kurie skyriai netgi
kartoja konstitucijos nuostatas (16 skyrius). Kaltu pripasta tik teismas (Konstitucija), taigi ir atsakomyb turi bti nustatyta teismo
keliu. BT nustato Konstitucinio Teismo apsaug, jo darb. Tai yra subordinacinis BT ir KT ryys.
Ryys su administracine teise. Neretai administracins teiss priemonmis apsaugomos vertybs. BK nustatytos tos veikos, kurios
pagal pavojingumo laipsn yra didiausios. Neretai baudiama ir administracine, ir baudiamja tvarka. Daug institut, esani BK
bendrojoje dalyje yra ATPK bendrojoje dalyje. statym leidjas nra tinkamai atskyrs BT ir AT. Tai i dalies yra dl to, kad naujo
ATPK kol kas paruoti nepavyko, bet paruous naujj ATPK u baudiamuosius nusiengimus gali bti panaikinama baudiamoji
atsakomyb ir baudiama administracine tvarka. Neretai panaios baudiamojo ir administracinio poveikio priemons bei metodai.
Ryys su tarptautine teise. Tai vis pirma nacionalins teiss nuostatos, susijusios su usieniei atsakomybe ir lietuvi nusikaltimais
kitose alyse. Tai ypa aktualu, kai Lietuva yra daugelio tarptautini organizacij nar. Prie rengiant nauj BK buvo atsivelgta
mogaus teisi konvencij. Ms BK yra suderintas su pagrindinmis tarptautinmis konvencijomis, dl to atsirado daug nauj
institut. Yra netgi traukta institut, kurie platesni nei vienos alies teritorija. Ryys su tarptautine teise tik dids, nes bus prisijungta
prie dar daugiau konvencij.
BAUDIAMOJI TEIS IR KITOS VISUOMENINIUS SANTYKIUS REGULIUOJANIOS NORMOS: MORAL , RELIGIJA.
Anksiau BT glaudiai siejosi su religija (nuodms buvo laikomos nusikaltimais u kuriuos baudiama), tai takojo BT mokslo raid.
iais laikais BT baudia tik u veikas, kurios pripaintos nusikalstamomis pagal B, taiau tiek religija, tiek ir vidiniai moni sitikinimai
sulaiko asmenis nuo nepageidaujam veiksm (nors ir nekriminalizuot) darymo.
Baudiamoji teis ir kitos visuomeninius santykius reguliuojanios normos: moral, religija. Kitos socialins normos (moral ir religija)
atspindi visuomenje susiklosiusi vertybi sistem ir daro tak: 1. veik, kurios laikytinos nusikalstamomis politikai
kriminalizacijai ar dekriminalizacijai, 2. bausmi politikai, 3. teism praktikai. Moralins nuostatos tai nuostatos, paremtos mogaus
vidiniu sitikinimu. Moraliniam elgesiui svarbiausi yra vidiniai motyvai, daniausiai nepriklausomai nuo elgesio turinio. I. Kantas,
atskirdamas morals ir teiss sritis, teisinmis normomis vadino tokias, kurios, neatsivelgiant normas vykdanio asmens vidin
bsen, reikalauja tik legalaus mogaus elgesio pareigos jausmo. BT visuomet reikalauja objektyviai ireikto mogaus poelgio, nors
morals normos smerkia ne tik tokius veiksmus, bet ir mintis. Morals normos danai sutampa su BT draudimais, tuo parykindamos
io draudimo prasm. Daug moralini nuostat daro tak moni elgesiui, kurio BT ar kitos teiss akos nereguliuoja. Katalik
banytin teis skiria nusikaltimus ir nuodmes. Jas galima atskirti taip: 1. Nuodm yra dievo ar banyios sakym, o nusikaltimas
baudiamojo banytinio statym nesilaikymas ar sulauymas, 2. Nusidti galima ir vidiniu bdu mintimi, o nusikaltimui reikia
iorinio veiksmo, 3. Nuodmes banyia atleidia priskirdama jas sins sriiai, o nusikaltimai priklauso iorinei sriiai, 4. U
padarytus nusikaltimus yra numatytos bausms ar bausmi priemons, u nuodmes yra skiriamos atgailos. Nuodms suvokimas
formuoja dorovinio elgesio nuostatas, kurios turi reikms tam, kad mons nenusiengt ne tik banyios, bet ir pasaulietiniams
baudiamiesiems statymams.
1.
2.
gri svarba visuomenje ir

jiems padarytos alos pobdis.
Puslapis
BT reguliuoja tik tuos teisinius santykius, kurie tvirtinti B, u kuriuos numatoma BA, jie savo pobdiu yra imperatyvs. Visuomens
nariai savo iniciatyva negali priskirti, kad btent BT reguliuos i j elgesio kylanius teisinius santykius. Baudiamosios teiss saugomi
ne visi moni interesai, dar vadinami teisiniais griais, o tik kai kurie. BT saugo juos pasirinktinai. Saugom gri pasirinkimo
pagrindai:
ATRANKINIS BAUDIAMO SIOS TEISS REGULIUOJAM SANTYKI POBDI S.

BT gina tokias svarbias vertybes kaip gyvyb, sveikat, orum, lytin laisv, nuosavyb, paios valstybs egzistavimo slygas ir daug
kit. iuos grius saugo ir kitos teiss akos.
BAUDIAMOJI TEIS TEISS SISTEMOJE.
1.
2.
Ji gali bti analizuojama kit baudiamojo pobdio teiss ak (baudiamojo proceso ir bausmi vykdymo teiss) poiriu;
teiss sistemos apskritai poiriu.
Konstitucin teis turi pamatin reikm, nes paioje Konstitucijoje yra tvirtinta nuostata, kad ji gali bti taikoma tiesiogiai. BT
struktra, sistema priklauso nuo Konstitucijos struktros. Konstitucija kalba apie mog, piliet, teritorin vientisum, Konstitucija
nulemia Baudiamojo kodekso struktr, pirmiausia specialiosios dalies struktr. Visi BT principai kyla i Konstitucijos. Taikomos tik
tokios bausms, kurios numatytos statymu. BT taikyti yra nustatyta pakankamai sudtinga procedra. Neatskiriamas BT ir
tarptautins teiss ryys, kadangi derinant B su konvencij nuostatomis perimta daugelis institut.
Baudiamosios ir administracins teiss ryys. ios teiss akos yra artimos, funkcijos savo turiniu taip pat panaios. Visgi, saugo nuo
skirting pavojingumo laipsnio. Taiau iuo metu nra labai geros baudiamj ir administracini teiss paeidim diferenciacijos.
CT, DT, FT ir kit teiss ak norm pagrindu sukuriamos prielaidos subjekt tarpusavio santykiams formuotis ir vystytis, kartu
utikrinant ir visuomens raidos paang. BT normos nekuria joki prielaid ir nereguliuoja koki nors pozityvi visuomenini
santyki raidos, j udavinys ukirsti keli toki visuomenini santyki susiformavimui ir raidai, kurie trukdo normaliam visuomenei
nauding santyki funkcionavimui. BT ir kitos teiss akos danai gina t pat objekt (gyvyb, sveikat, nuosavyb, viej tvark ir
kt.) tik skirtingomis priemonmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliavimo metodus. iuo metu vis didesn reikm visose
valstybse gyja tarptautins teiss normos. Yra ir toki konvencij, kuriuose sprendiami BA klausimai. Remiantis Lietuvos
Respublikos Konstitucija ir susiklosiusia statym leidybos praktika, konvencij nuostatai BT jei taikomi tada, kai jie yra inkorporuoti
Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus.
MATERIALIN IR PROCE SIN BAUDIAMOJI TEI S.
Materialin ir procesin baudiamoji teis. Materialioji baudiamoji teis - tai baudiamoji teis, kuri numato, kokios veikos yra
draudiamos ir kokios taikomos bausm u nusikaltim padarym. Baudiamojo proceso ir bausmi vykdymo teiss laikomos
formaliomis teiss akomis. Materialin baudiamoji teis trumpai gali bti apibdinama taip: tai teiss norm visuma, kuri
udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes.
Procesin ir bausmi vykdymo teis kyla i materialins BT. BPT baigiasi tada, kai paskelbiamas nuosprendis, tada pradeda veikti
bausmi vykdymo teis ir tai yra BT tsinys.
BT dar vadinama materialine teise, o baudiamasis procesas ir bausmi vykdymo teis formalija teise. Tai reikia, kad tarp i
teiss ak yra tiesioginis ryys. BT apibria nusikalstam veik rat ir bausmes u j padarym. BT nesprendia klausimo, kaip,
kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi bti inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausm. Kvotos, tardymo organ bei
vis instancij teism veikla traukiant asmen BA ir paskiriant bausm sureguliuota BPT. Bausmi vykdymo teis sureguliuoja kaip
praktikai turi bti vykdyta teismo paskirta bausm u padaryt nusikaltim. i teiss aka numato bausmi vykdymo tvark ir juos
vykdani institucij teises bei pareigas. Taigi BT, BPT ir bausmi vykdymo teis sudaro tam tikr visum, kuri teisikai sureguliuoja
visus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo iaikinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausms realizavimu.
BT- tai materialioji teiss aka. BT yra realizuojama pagal nustatyt statym form ir jie yra neatsiejami nuo BT proceso teiss. BT
neveikia be BTP norm. Visuma i santyki sudaro prielaidas teisingai realizuoti Baud. statymo normas.
Ryys su baudiamojo proceso teise. Galima sakyti, ios dvi akos yra neatskiriama sistema. Anksiau bausmi vykdymo teis net
nebuvo atskirta nuo baudiamosios. BT nustatydama draudimus, liepimus ir kt. prieina prie klausimo, ar ne per daug yra
paeidiamos mogaus teiss, todl joms vykdyti reikia specialios tvarkos. Pati valstyb turi save sudrausminti taikydama
baudiamj statym. Todl yra sukurta baudiamojo proceso teis, ji utikrina baudiamj teisini santyki subjekt bendravimo
procedr. Renkant, tiriant rodymus grietai turi bti laikomasi reikalavim ir n viena institucija neturi veikti savavalikai ar ieiti u
savo kompetencijos rib. Baudiamasis procesas daro civilizuot BT taikym. Be BPT nebt ir BT, nes nebt tvarkos.
Puslapis
Bausmi vykdymo teis sureguliuoja kaip praktikai turi bti vykdyta teismo paskirta bausm u padaryt nusikaltim. i teiss akos
normos nustato tvark, kaip turi bti vykdomos paskirtos bausms, kad kartu bt pasiekti bausms tikslai. Svarbi viet bausmi
vykdymo teisje uima laisvs atmimo bausms vykdymas ir su tuo susij nuteistj teisins padties (j teisi ir pareig), mokymo,
aukljimo, darbins veiklos sureguliavimo ir kt. klausimai. i teiss aka numato ir kit bausmi vykdymo tvark ir juos vykdani
institucij teises bei pareigas.
BAUSMI VYKDYMO TEIS.

Ryys su bausmi vykdymo teise. Prie baudiamojo proceso priskiriama ir bausmi vykdymo teis. Baudiamojo proceso priemons
turi bti realizuojamos. Taigi i teiss aka taip pat utikrina mogaus teisi apsaug. Anksiau tai buvo vadinama pataisos teise
(pataisos darbai be laisvs atmimo), deja, is pavadinimas nra tikslus. i aka nurodo, kaip turi bti realizuojami teism
sprendimai, kuriuose yra bausmi. Bausmi atlikimo tvarka neturi bti pakeista taip, kad bt ikreipta j esm. Dabar nebeliko
bausmi, kurios nebt reguliuojamos statyminiu lygiu, anksiau mirties bausm nebuvo reglamentuota statymu.
BAUDIAMOSIOS TEISS ATRIBOJIMAS NUO KIT TEISS AK: ADMINISTRACINS, CIVILINS TEISS.
Atribojama pagal dalyk ir metod. LAT maesnis darom veik pavojingumas, kyla administracin atsakomyb. CT
CT, DT, FT ir kit teiss ak norm pagrindu sukuriamos prielaidos subjekt tarpusavio santykiams formuotis ir vystytis, kartu
utikrinant ir visuomens raidos paang. BT normos nekuria joki prielaid ir nereguliuoja koki nors pozityvi visuomenini
santyki raidos, j udavinys ukirsti keli toki visuomenini santyki susiformavimui ir raidai, kurie trukdo normaliam visuomenei
nauding santyki funkcionavimui. BT ir kitos teiss akos danai gina t pat objekt (gyvyb, sveikat, nuosavyb, viej tvark ir
kt.) tik skirtingomis priemonmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliavimo metodus.
BAUDIAMOSIOS TEISS FUNKCIJOS.
Pagrindin BT funkcija yra apsaugin (reguliatyvin). BT skirta saugoti visuomeninius santykius, kurie yra btini individo, visuomens
egzistavimui saugant vertybes. Kalbdami apie kitas BT funkcijas, pirmiausia kalbama apie prevencin teiss funkcij. Bendroji ir
specialioji prevencija. Bendroji prevencija - tai toks BT poveikis, kuriuo siekiama sulaikyti nuo nusikalstam veik potencialius BT
paeidjus. Tokiu bdu suprantant BT funkcij yra eidiama didioji dalis visuomens, kadangi didioji visuomens dalis
nesivaizduoja kaip galima paeisti baudiamuosius statymus. Bendroji prevencija buvo tvirtinta dar senais laikais. LDK statutuose
buvo daug norm, siekiani bauginti potencialius nusikalstam veik subjektus. XIX a. raytiniai altiniai rodo, kad baudiant 260
pasmerkt myriop tik keli nebuvo mat mirties bausms atlikimo iki tol. Ne bausmi grietumas, o atsakomybs neivengiamumas
yra faktorius, kuris stabdo nusikalstamum. Kalbdami apie individuali prevencij turtume paymti, kad ia kalbama apie
subjektus, kurie jau patyr baudiamsias priemones. Kai kuriais metais Lietuvoje kas ketvirtas nuteistasis vl grta kalinimo staig
(recidyvas). XIX a. pabaigos tyrimai rod, kad recidyvas Europos valstybse siek nuo 25 iki 30%. Klausimas kaip mokslin sistema
utikrina bausmi vykdym. Individualioji (specialioji) prevencija tai asmen padariusi nusikalstamas veikas sustabdymas nuo
pakartotino prasiengimo. Bendrosios prevencijos funkcija dar minima kaip pataisymo funkcija. Idealios prevencijos funkcija
suprantama nuosekliau ir racionaliau. Tarybiniame kodekse buvo raoma, kad bausme siekiama pataisyti ir perauklti. Individualios
prevencijos funkcija yra efektyvi bent kai yra nekonfrontuojama su baudiamuoju statymu.
Informacin funkcija. Valstyb ileisdama baudiamuosius statymus siekia, kad kiekvienas asmuo turi turti BK ir j suprasti.
Teigiama, kad statym leidjas raydamas baudiamuosius statymus neturi bijoti net ir perdto aikumo. Naudojantis btinosios
ginties situacija tik kas antroje byla yra konstatuojama, kad asmuo veikia btinosios ginties atveju. Tai rodo, kad patys teisininkai
baudiamuosius statymus suvokia ne taip kaip reikt. Akivaizdu, kad reikalingas detalesnis baudiamojo statymo aikinimas
pilieiams.
Represin funkcija. Baudiamasis statymas numato baudiamojo poveikio priemoni sistem, kuriomis siekiama ir nubausti, ir
utikrinti kit funkcij gyvendinim. Tinkamai pritaikius B, galime tiktis efektyvios bendrosios, specialiosios prevencijos, taigi ir
ger rezultat. statymo leidjas atsisak praktikos u baudiamsias veikas atsipirkti igsiu. Represin funkcija yra grietai
individuali. Iimtys, kai kalbama apie Juridini asmen baudiamj atsakomyb. 1999 m. buvo pikas represini bausmi vykdyme.
Kaljimai Lietuvoje buvo perpildyti (vir 13000 kalinamj). Pasiekme situacij kai daugiau nei pus teisiamj buvo nuteisti laisvs
atmimo bausme. Represin funkcija turi bti protinga.
Puslapis
Sutaikinamoji funkcija. BK tvirtina vis daugiau nuostat, kuriomis siekiama saugoti ir apginti, atstatyti nukentjusi teises ir laisves.
BT tuomet apibdinama kaip iekanti balanso tarp vieojo ir privataus intereso. Privatus interesas nukentjusiojo siekis apginti
paeistas teises, kompensuoti nuostolius. Kaltininko susitaikymas su nukentjusiuoju kai atlyginama ala ar matoma, kad ala bus
atlyginta ateityje. Jei asmenyb rodo, kad nusikalstama veika nra bdingas jo vertybins sistemos poymis. Lietuva taikydama nauj
Proporcingumo funkcija. Valstyb bausdama asmenis, kartu ukrauna nat ir mokesi moktojams. Lietuva 1993 m. turjo
parengusi bausmi vykdymo kodekso projekt. Skandinavijos bausmi vykdymo sistema danai minima kaip pavyzdin sistema.
Lietuvos projektas buvo vertintas itin gerai, taiau Teisingumo ministerija pateikus i informacij Aukiausiajai Tarybai gavo
atsak, kad valstyb yra nepajgi gyvendinti projekto dl dideli kat (1.2 mlrd. lit kasmet). Bausmi ekonomijos principas ir
represin funkcija neturi naikinti asmenybes t, kurie patiria baudiamsias priemones. vairiais laikotarpiais vieno nuteistojo
ilaikymas kainuoja 10 12 tkst. Lit per metus. iuo metu Lietuvos kalinimo staigose kalinama apie 8000 nuteistj. Per 40%
teisiam asmen sulaukia laisvs atmimo iuo metu. Buvo iekoma kaip ivengti tokios brangios penitencins politikos. U
savanaudikus nusikaltimus buvo manoma, kad skiriama kuo daugiau baud. Politikoje buvo pereinama nuo baudini (mokestini)
bausmi iki laisvs atmimo bausmi.

susitaikymo institut kasmet 2500 nuteistj ivengia laisvs atmimo bausms, o valstyb sutaupo apie 25 mln. lit. Gali bti
taikoma amnestija, suteikiama malon.
*(Funkcijos i Michailovi seminaro). Garantin kaltininkas bus nubaustas siningai, vykdant BT principus. Kompensacin bus
atlyginta ala nukentjusiam asmeniui. i funkcija isivyst atsiradus viktimologijai (pareiga asmeniui/valstybei kompensuoti al
nukentjusiam asmeniui). Iplaukia i tarptautini konvencij.
Kiekvienu atveju funkcijos reikiasi kartu. Kiekvienu atveju taikant baudiamj statym atitikt reikalavimus, kurie patenka
baudiamj procesini teisins santyki srit.
VISUOMENJE PRIPAINT TEISINI GRI APSAUGA.
r. apsaugin funkcij (aukiau).
TEISINI GRI, GINAM BAUDIAMOSIOS TEI SS PRIEMONMIS, RIBOS.
BT teisinius grius saugo pasirinktinai. Saugom gri pasirinkimo pagrindai:
1) gri svarba visuomenje ir
2) jiems padarytos alos pobdis.
BT gina tokias svarbias vertybes kaip gyvyb, sveikat, orum, lytin laisv, nuosavyb, paios valstybs egzistavimo slygas ir daug
kit. iuos grius saugo ir kitos teiss akos, o BT naudojama kaip ultima ratio, kai ikyla pagrindai BA atsirasti.
BAUDIAMOSIOS TEISS REPRESINS IR PREVENCINS FUNKCIJOS.
r. represin ir prevencin funkcij (aukiau).
BAUDIAMOSIOS TEISS SUBSIDINIS POBDIS.
Subsidinis BT pobdis papildomas BT gynimas, kai kitos priemons neveikia, kai teisini santyki nesugebjo apginti kitos teiss
akos.
Baudiamoji teis kaip ultima ratio dl nusikalstamos veikos. Ultima ratio paskutin priemon padarius nusiengim.
iuolaikin teis, kai ginami valstybje pripainti griai, atiduoda pirmenyb CT, AT, KT teiss akoms. Baudiamoji teis yra
paskutin priemon (ultima ratio) padarius paeidim. Tik kai kitomis teiss normomis negalima utikrinti i grybi apsaugos, gali
bti taikoma baudiamoji atsakomyb. Baudiamoji atsakomyb yra sunkiausia pagal pobd kylanti atsakomyb.
NUBAUDIMAS U PADARYT VEIK.
Yra vairi poveikio priemoni, BA yra neivengiama, bet poveikio priemons nebtinai turi bti bausm. Paprastai nubaudimas
taikomas kaip valstybs reakcija asmens padaryt nusiengim teiss saugomiems griams. BT poveikio priemons yra privalomos
subjektui, taiau turi bti vertinamos visos aplinkybs, tiek sunkinanios, tiek lengvinanios. Nubaudimas yra bausms esm, toks yra
bausms tikslas.
NUBAUDIMAS KAIP NUSI KALTUSIO ASMENS PATAISYMO PRIELAIDA.
Nubaudimu siekiama pataisyti kaltininko elges, bausme siekiama asmen sulaikyti nuo pakartotins NV darymo (specialioji
prevencija), atgrasyti kitus visuomeninus narius nuo NV darymo (bendroji prevencija) ir pataisyti kaltininko elges.
Puslapis
Bausm yra BA realizavimo forma padarius NV, kuria kaltininkas susilaukia atpildo. Atpildas turi bti proporcingas padarytai NV ir
alai (visuomeniniams griams), atpildo siekiama vadovaujantis BT principais. Bausms paskyrimas kaltininkui ir bausms atlikimas
(kartu su kylaniomis pasekmmis teistumu) yra kalts ipirkimas. Svarbu tai, kad kalt iperkama valstybei, o nukentjusiam
asmeniui teisingai atlyginus.
BAUSM, ATPILDAS, KALTS IPIRKIMAS.

BAUDIAMOSIOS TEISS SISTEMA.
Sistema tam tikra login vidin struktra. Baudiamosios teiss sistem galima apibrti kaip tam tikr vidin ios akos login
vidin struktr. Elementai: aka, dalis, institutai, normos ir normos struktriniai elementai. Baudiamosios teiss sistemos negalima
tapatinti su baudiamojo kodekso struktra. Tarp j sutampa tik vienas struktrinis elementas, tai yra, dalis. Sistemoj dalis,
kodekse skyrius; sistemoj norma, kodekse straipsnis.
BT sistema. Ireiktas BK 1.1. LR Baudiamasis kodeksas yra vientisas baudiamasis statymas. Vienintelis statymas, kuriame
nustatyta koks elgesys yra pavojingas ir koks baustinas. Kai kada remtis statyminiais aktais yra neteisinga, todl galima remtis
postatyminiais aktais (pvz. KET paeidimai). LR BK yra vientisas baudiamasis statymas pagal K 31 str. Kartais tenka remtis ir
postatyminiais aktais. Pati Konstitucija nulemia BK struktr. BK yra i esms suderintas su Konstitucija, taiau statymas dl Lietuvos
gyventoj genocido kaip BK sudedamosios dalies konstitucingumas yra ginytinas.
BENDROJI IR SPECIALIOJI DALYS.
statym leidjas pabria, kad BT bendroji dalis ir specialioji dalys yra neatskiriamos. Nemanomas bendrosios dalies norm
taikymas atsietai nuo specializuotos dalies teiss norm. Nuo nusikaltimo sampratos priklauso visa BT sistema. Kokiu tikslu siekiama
bausms lemia BT sistemos samprat. Bendroji dalis i esms nulemia vis BT sistem, ia tvirtinti visi BT atsakomybs pagrindai,
nes pateikiama kalts samprata, nusikalstamo subjekto samprata, pateikiant poymius apie kalts formas, atskleidiant atskiras
kalts form ris. BT pateikiama formul BT atskir pagrind, apibdinamas subjektas. Supratimas svarbiausi BT institut yra
pateikiamas BK. Bendroje dalyje i informacija pateikta atskiruose straipsniuose. Baudiamasis statymas pradedamas taikyti tik tada
kai atsiranda konfliktas su baudiamuoju statymu (palieia baudiamojo statymo reguliavimo srit). Nuoroda specialij dal danai
neivengiama. BK bendroji dalis tvirtina visum taisykli, kuri turi bti laikomasi skiriant bausm. Nuorodos taisykles ne visada yra
daromos. Bausms skyrimo taisykli privalu laikytis, kai sprendiamas kaltininko likimas. Bausms yra idstytos pagal sunkum,
dabartinje bausmi sistemoje pradedama nuo lengviausios bausms. Taip valstyb orientuoja, kad bausti reikia humanikai,
paskiriant bausm atitinkani nusikalstamos veiklos reikmingum.
Specialioji dalis neretai negali bti pritaikyta jei nra suprantama kas yra nusikalstamas subjektas, kas yra kiti subjektyvieji ir
objektyvieji veikos padarymo pagrindai. Paprastai visi teiss aktai, kurie numato baudiamj atsakomyb yra inkorporuojami
baudiamj statym.
Bendrojoje dalyje yra pateikiamos bendrosios svokos, taigi gali rasti ir bendrateisini termin, apie baudiamj norm galiojim.
Pateikiama i esms vis atsakomybs pagrind (subjekto samprata ir kt.).
BK specialiojoje dalyje bendrosios svokos yra konkretizuojamos (nusikaltimo ir nusiengimo). Pateikiamos atskiros nusikalstam
veik rys. statym leidjas pateikia i veik apraymus, nusikalstam veik sudtis. Specialioje dalyje i esms yra nusikalstam
veik sudi baigtinis sraas. Tik kaltas asmuo gali bti baudiamas, tai numatyta bendrojoje dalyje, o specialiojoje i kalt yra
konkretizuojama. statym leidjas nurodo, kad tam tikra veikla gali bti padaroma neatsargiai, todl lengviau isaugoti baudiamj
statym. BK nurodo ir kaip nustatomas bendrininkavimas (tyia, netyia). Bet kuris specialiosios dalies str. Taikomas tik tada, kai
pasiirima, kas nustatyta bendrojoje dalyje. Jei nebt bendrosios dalies, nusikalstam veik apraymai bt labai ilgi ir
nesistematizuoti. Specialioji dalis be bendrosios neveikia, nes jos abi sudaro tam tikr sistem.
Kakada kartu su BK galiojo ir kiti baudiamieji statymai (dl genocido) iuo metu beveik visi statymai yra inkorporuoti BK, kartais
nusikalstamos veikos idstytos ir kituose statymuose (nes tai pernelyg sudtinga sudti BK). Bausms u nusikalstamas veikas gali
bti nustatytos tik statymo lygiu. Bausms samprata nurodyta bendrojoje dalyje, bausmi skirstymas - taip pat.
Bendroji ir specialioji dalys visada yra taikomos kartu. BD vykauja normos-definicijos, SD normos numato sankcijas. BD
savarankikai funkcionuoti negali be SD, taiau SD norm realizavimas praktikai nemanomas be BD. Apraant bausmes pradedama
vardinti nuo lengviausios, skiriant BPP ar PMP (priveriamosios medicinins priemons) pradedama nuo velniausios einama prie
sunkiausios (taip gyvendinamas humanikumo principas), spec. dalyje sankcija pradedama vardinti nuo lengviausios bausms.
Puslapis
Baudiamosios teiss mokslas tai sistema teisini mokslini pair, idj, nuostat visuma apie baudiamj teis, jos principus,
istorij. Baudiamosios teiss mokslo dalykas yra kur kas platesnis u baudiamosios teiss dalyk. Baudiamosios teiss mokslas
atitinka baudiamj santyki srit. Tiriamas nusikaltimas ir bausm. Baudiamosios teiss mokslas atsisak pozicijos, kai baudiamoji
teis buvo pastama pati i savs. Tiriama ne vien tik dogmatiniu metodu, bet ir pateikiama nusikaltimo ir bausms samprata
socialiniu aspektu. irima ar pakankamai teisingai statym leidjas aprao baudiamj statym esm, vykdym. Kokia bausmi
sistema turi bti visuomenje? Ar ji efektyviai taikoma? Nelogika, kai i vis bausmi viena bausm taikoma kas antr kart
skirtingose bylose. Ar bausms turinys, suvarymo apribojimai yra pakankami, ar pernelyg grieti. Iekoma santykio tarp
BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLAS.

nusikalstamos veikos sunkumo ir suvarym apribojim sunkumo. BT mokslas turi formuoti BT principus. Visi BT principai kyla i
Konstitucijos. BT mokslas siekia atskleisti baudiamosios teiss princip turin. Rengiant nauj BK keliuose BK projektuose buvo
straipsnis, kuriame vardijami BT principai. BT princip atkleidimas yra pakankamai svarbus ir aktualus BT mokslo dalykas. BT vertina
baudiamuosius statymus. BT mokslas vertina ir socialin baudiamj statym pagrstum, ar logikas penelizacijos procesas.
Tai ini visuma apie tokius iskirtinius visuomens teisinius reikinius kaip nusikaltimas ir bausm. Mokslo dalykas yra tirti ios teiss
akos normas, pagal kurias veika pripastama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama bausm.
BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLO PASKIRTIS.
BT mokslas ieko priemoni, kaip mainti organizuot nusikalstamum, bendradarbiauti, atleisti nuo bausmi u informacij. BT
mokslas taip pat ieko svok apibdinti organizuotam nusikalstamumui. BT mokslas taip pat stengiasi kovoti su recidyvistais: kokios
baudiamojo poveikio priemons turi bti taikomos ir pan. Svarbu atrasti proporcij tarp nusikalstam veik ir valstybs reakcijos,
taip pat tinkam bausmi sistem. BT mokslo dalykas yra ir ypatum skiriant bausmes (atsivelgiant vairias fiziologines bsenas)
moterims bei pagyvenusiems monms.
Pagal Piesliak:
1.
2.
3.
Analizuoja nusikaltimo esm, jo materialiuosius ir formaliuosius poymius, nusikaltimo padarymo formas, nagrinja
bausms esm ir jos teisingo taikymo prielaidas tai sudaro prielaidas tinkamai taikyti baudiamj statym,
Tiriant baudiamuosius statymus siekiama iaikinti j slygotum bei taikymo efektyvum.
Tiria baudiamj statym raid, kad galima bt suvokti kovos su nusikalstamumu tendencijas ir pateikti mokslines
prognozes ateiiai.
MOKSLINS ANALIZS METODAI.
Norint teis efektyviau painti reikalingas tyrimo kelias. Metodai yra kelias, padedantis painti tikrov, j suprasti ir keisti. Metodas
tai ibintas nuvieiantis keli tyrjui. BT moksle naudojama visuma metod. Paprastai metod bna visuma, jie ir aikinami
neatsietai nuo turinio.
Dogmatinis (formalusis) metodas. Remiasi formaliosios logikos taisyklmis. Susijs su gramatiniu, sintaksiniu statymo aikinimu. io
metodo pagalba yra komentuojami statymai, j nuostatos, svokos, formuluots. Susisteminamos galiojanios BT normos. Btinas
norint pateikti statymo vartojim, svok. Taikomas tiek kuriant, tiek ir taikant baudiamuosius statymus. Pirmiausia, analizuojamos
statyme esanios svokos. Tam tikra prasme svokos yra aikinamos nesusietai su tikrove, daugiau remiantis teisinmis iniomis.
Suprantama, kad toks metodas negali pilnai atskleisti tiriamo reikinio esms. is metodas buvo ivystytas dar klasikinje BT. Klasikai
BT svokas ivyst iki tobulybs. Tai klasikins BT mokyklos metodas, dominuojantis nesusiejant teisini reikini su tikrove. Toks
painimas nebuvo pilnas, todl buvo kritikuojama, kad metodas neatitinka tikroviko aikinimo, nematomos nusikalstamumo
prieastys. Metodas privalo bti papildomas ir kitais tyrimo aspektais.
Sociologinis metodas. Metodas, kuriame nusikaltimai ir kiti baudiamieji teisiniai reikiniai yra tiriami kaip jie pasireikia tikrovje.
ito metodo pagalba yra analizuojami konkrets sociologiniai faktoriai, kurie daro poveik nusikaltliams, nusikalstamumui,
kaupiama informacija baudiamosios politikos tobulinimui. Sociologinis metodas padeda atskleisti mint reikini socialin turin, t.
y. kaip tas reikinys paveikia subjektus realybje. Metodas naudojamas moksliniuose tyrimuose. Informacija, kuri reikalinga
baudiamajai politikai analizuoti ir formuoti, daryti korekcijas. Tarybiniais laikais sociologinis metodas buvo ivystytas groinje
literatroje.
Puslapis
Istorinis metodas. Kartais vadinamas komperatyviniu metodu, kai siejamas su lyginamuoju aspektu. Teis yra efektyvi, kai inoma
teiss istorija. Istorija parodo kas buvo netinkamai reguliuojama, kokios normos, kokie institutai buvo neefektyvs. 1992 m. buvo
konstatuota, kad i tuometinio BK nebuvo taikoma 100 spec. dalies straipsni. Nekompetencija ikiteisminio tyrimo institucijose,
netinkamas reguliavimas kitose srityse kur gali bti daromi nusikaltimai.
Lyginamasis metodas. Dar siejamas su istoriniu metodu. BT lyginamuoju metodu naudojasi ypatingai teisingai. Lyginamasis metodas
naudojamas keliomis kryptimis: statym ir institut lyginimas tarpusavyje, kaip jie ireikti, tvirtinti statymuose ir B. Lyginamasis
metodas naudojamas lyginant Lietuvos valstybs teis su kit valstybi teise. Lyginamosios kit valstybi teiss analizje prioritetas
teikiamas mogaus interes apsaugai ir atitinkamai pagal i schem yra kuriama BK specialiosios dalies struktra. Specialiosios
dalies struktra parodo valstybs politik. Valstyb egzistuoja tam, kad utikrinti mogaus ir visuomens interesus. Lyginimas
buvusios BT su kit valstybi teise yra pati nusikaltimo samprata. Juridini asmen baudiamosios atsakomybs lyginimas. BT yra
nukreipta individ, bausmi poveikis taip pat siejamas su individualia veika. Patobulinimas atsakomybs u neatsargi veik, kai
nurodoma ar veika gali bti padaryta neatsargiai ar negali. Lyginamojo tyrimo rezultatai reikmingai atsispindi BK spec. dalyje.

Sistemins analizs metodu siekiama atskleisti vairius BT aspektus: teisin, sociologin ir t. t. Tiriant reikin analizuojami statymai ar
statym visuma, atsivelgiama kit srii ivadas.
Empirinis metodas tiriami konkrets faktai, vykiai, jie stebimi, apibendrinami. BT suprantama kaip byl tyrimas, kai aikinamos
bylos, kartais tik apsiribojant teism nutartimis.
Filosofinis (intelektinis) metodas. Hgelis teig: Mokslas apie teis tai dalis filosofijos. Metodas, kuriuo remiamasi ir panaudojami
pagrindiniai, tiek visuomens, tiek painimo teorijos dsniai. Kiekybini vertybi kova ir pasikeitimas, prieybi kova, neigimo
neigimas. Be i dsni suvokimo ir pritaikymo BT suvokimas yra nemanomas. Neturint metodologinio kompleksinio supratimo
negalima paaikinti prieastinio ryio, tarp veikos ir padarini. Filosofija padeda atriboti atsitiktinius, btinuosius, prieastinius ryius.
BT konkurencija: dalies ir visumos santykis. Erdvs ir laiko sryis. Toki sryi analiz ir samprata be filosofinio metodo negalima.
Filosofini painim dsni panaudojimas sukuria metodologin reikini aikinim.
BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLO VIETA VISUOMENINI MOKSL STRUKTROJE.
BT mokslo praktika. Tiek LAT, tiek ir LVAT atsivelgia BT mokslo praktik. Paymtina, kad vis daniau BT specialistams tenka vertinti
BT tarptautins teiss kontekste. Esam BT norm buvimas remiasi tarptautini dokument analize. Pakankamai daug patirta
tarptautins teiss poveikio kuriant BT. BT nuosekliai, protingai prim tarptautins teiss nuostatas. Kitose teisinio reguliavimo
srityse buvo persistengta, perdtai kopijuojant kit valstybi modelius. BT mokslo dalyk lemia ir istorijos painimas, lyginimas su
dabartiniu baudiamuoju statymu. Konkretizuojant BT mokslo dalyk galime paymti, kad neretai nepagrstai barami BT
specialistai, kad teismai nekovoja su nusikalstamumu (nors tai ir ne teism funkcija). Nauji santykiai, susiklost bankininkystje, BT
mokslo privalo bti pastebimi, taiau BT nereguliuoja pamint srii. Kai siekiama BT sureguliuoti, suprasti, matomos vystymosi
perspektyvos tai turi atsispindti kitose teiss akose, o BT turi numatyti apsaugines priemones, kai tie santykiai yra paeidiami. BT
tam tikra prasme eina lygiagreiai su kit statym primimu, todl turi numatyti kit statym laikymosi santykius. BT reguliuoja ir
mokslo pasiekimus genetik, donor donoryst. Pakankamai ilgai BT buvo baudiami homoseksualiniai santykiai, o dabar iekoma
kaip tokius santykius oficialiai forminti. Eutanazijos klausimas. Dirbtiniai dalykai, kurie turt bti sprendiami BT normomis, danai
prasilenkia su racionalumu. BT mokslas tam tikra prasme turi iekoti ir baudiamosios teiss norm atskir institut nuostat
taikymo procedros laikymosi.
Puslapis
BT mokslas ne visad BT laik vien tik vieja teise, socialinio kompromiso iekojimas vykdant BT funkcijas ved ir privatin teis.
Nesibaigiantis procesas dl nusikalstamos atsakomybs pagrind. Utikrinimas asmens lygybs prie statym principas. Amiaus
problema (nuo kurio amiaus taikoma BA). Pranczijos BK tam tikra prasme gana ilgai buvo priimamas, kadangi buvo nelengva
nusprsti amiaus rib. Lietuvoje baigiant rengti BK pasiymjo keli nepilnameiai (13 m. mergait vykd organizuot
nusikalstamum). Amina kalts ir neatsargios kalts problema. Vienas i variant apibdinantis neatsargios kalts problem:
statymas baudia, kai nusikalstomos veikos padaromos prisigrus. Psichinis santykis su daroma veika ir psichins veikos padariniais.
Kaip ivengti subjektyvaus kaltinimo principo. Riboto pakaltinamumo institutas. 1995 m. vyko Vilniaus brigados vadov teismas. Tuo
metu Teisingumo ministerija analizuodama Europin patirt nutaria, kad reikia naujo instituto BT, kadangi nepakaltinamumo ir
pakaltinamumo institutai buvo jau seniai. 60 70% udik bdingos psichins anomalijos ir neretai jie daro poveik kitiems
bendrakaliniams. Seimo nariams pasirod, kad sudaromos priemons per riboto pakaltinamumo institut ivengti sunkiausios
bausms. BT mokslo problema yra atsakomybs u organizuot nusikalstamum tobulinimas. Skatinant organizuot bendrij
susivienijim narius tam tikru bdu bendradarbiauti su teissaugos institucijomis ir atskirais atvejais net ivengti baudiamosios
atsakomybs. BT mokslo dalyke sudtinga problema yra recidyvo atsakomyb. tvirtinta grietesn atsakomyb pavojingiems
recidyvams. Iekoma tokio reguliavimo, kuris nepaeist lygybs prie statym principo. Kalbta apie bausmes. BT mokslui yra
svarbu atrasti proporcij tarp konkrei nusikalstam veik ri ir taikom bausmi. statymas nepakankamai tiksliai ir
nepakankamai aikiai vardijo veik padarini (tai daniausiai susij su rinkimais). statymo leidjas turt atsispirti pagundoms
10
BT mokslo praktika. Tiek LAT, tiek ir LVAT atsivelgia BT mokslo praktik. Paymtina, kad vis daniau BT specialistams tenka vertinti
BT tarptautins teiss kontekste. Esam BT norm buvimas remiasi tarptautini dokument analize. Pakankamai daug patirta
tarptautins teiss poveikio kuriant BT. BT nuosekliai, protingai prim tarptautins teiss nuostatas. Kitose teisinio reguliavimo
srityse buvo persistengta, perdtai kopijuojant kit valstybi modelius. BT mokslo dalyk lemia ir istorijos painimas, lyginimas su
dabartiniu baudiamuoju statymu. Konkretizuojant BT mokslo dalyk galime paymti, kad neretai nepagrstai barami BT
specialistai, kad teismai nekovoja su nusikalstamumu (nors tai ir ne teism funkcija). Nauji santykiai, susiklost bankininkystje, BT
mokslo privalo bti pastebimi, taiau BT nereguliuoja pamint srii. Kai siekiama BT sureguliuoti, suprasti, matomos vystymosi
perspektyvos tai turi atsispindti kitose teiss akose, o BT turi numatyti apsaugines priemones, kai tie santykiai yra paeidiami. BT
tam tikra prasme eina lygiagreiai su kit statym primimu, todl turi numatyti kit statym laikymosi santykius. BT reguliuoja ir
mokslo pasiekimus genetik, donor donoryst. Pakankamai ilgai BT buvo baudiami homoseksualiniai santykiai, o dabar iekoma
kaip tokius santykius oficialiai forminti. Eutanazijos klausimas. Dirbtiniai dalykai, kurie turt bti sprendiami BT normomis, danai
prasilenkia su racionalumu. BT mokslas tam tikra prasme turi iekoti ir baudiamosios teiss norm atskir institut nuostat
taikymo procedros laikymosi.

priimti populiarius, bet nerealius sprendimus. Vadovaujantis tautos pasilymais turt bti taikomos priemons, kurios yra taikomos
vis kit teisini sistem valstybmis.
Sudtinga bausmi skyrimo sistema. statymo leidjas ieko variant, kad bausmi skyrimo taisykls bt logikos. Padaryti
nusikaltimai ir j sukelta ala reikalauti maksimalaus poveikio priemoni. Kai padaromos kelios nusikalstamos veikos, kai bausms
taikomos esant nuosprendi sutapiai (priimtas nuosprendis ir toliau daromos nusikalstamos veikos). Jei teismas paskyr bausm,
tai kitas teismas skirdamas bausm negali idraskyti jau paskirtos bausms, todl bausms gali bti sudedamos, bet ne skaidomos.
Tredalis naikinam nuosprendi yra dl to, kad taikomos bausms dl neteisingai pritaikyto bausmi dydio. Nepilnamei
atsakomybs problema. B nuostatos numatanios nepilnameio baudiamj atsakomyb atrodo labai graiai, taiau praktikoje
padarius net ir sunk nusikaltim ivengia realios bausms. Jei asmuo pagal savo socialin brand gali bti prilygintas nepilnameiui,
tai sulauks ir 21 m. gali tiktis nepilnameiui taikomos baudiamosios atsakomybs. Padarytas nusikaltimas negali bti ekvivalentus
taikomai bausmei. Tai sunkiai suvokiamas BT institutas.
Nauja problema dl vyr diskriminacijos. Taikomos lengvesns bausms moterims, turinioms vaik. Sprendiant moter
atsakomybs klausimus siekiant isaugoti Konstitucini princip nuostatoms teiss mokslui reikalingos detalios sutartys. statym
rengime dalyvaujant moter organizacijos atstovms ir bandant teigti, kad moteris daniausiai ilaiko eim (dl vaik) ir siek tam
tikr privilegij. Buvo siloma, kad moterys turinios vaik dirbt pus dienos, bet gaut visos dienos atlyginim.
BAUDIAMOJI TEISS I R KITOS MOKSLO AKOS, PADEDANIOS SPRSTI ATSAKOMYBS U PADARYTUS
NUSIKALTIMUS KLAUSIMUS.
Ryys su kriminologija. Kriminologija tai mokslas, kuris tiria nusikalstamumo prieastis ir slygas, kuris tiria nusikaltlio asmenyb,
silo nusikalstam veik prevencijos sistem. Visa i informacija yra reikalinga teiskrai, tiek kriminalizuojant, tiek penalizuojant
nusikalstamas veikas. Kriminologai remiasi ir BT terminija. Kriminologijos dalyk lemia ir paties B struktra. Bausmi taikymo
efektyvumas, socialinis pagrstumas bausmi. Nusikaltlio asmenyb ir B institutas. Vienas i svarbiausi kriminologijos mokslo dali
yra iaikinti nusikaltlio asmenyb. Iki 1995 m. Lietuvos mokslininkai turj mokslinius laipsnius BT buvo iimtinai kriminologai.
Dauguma BT tyrim yra neatsiejami nuo kriminologini tyrim. Turdami kriminologini tyrim ivadas galime sprsti ar BT
priemons yra pakankamos ar ne. Kriminologija padeda suprasti ar BT yra pakankamai efektyvi, atspindi teising bausmi taikym.
BT galima sieti su kriminalistika. Kriminalistika mokslas, kuris ieko bd, priemoni kaip atskleisti, iaikinti nusikalstamas veikas,
atskleisti kaltininkus. Tai techniniai mokslai, atskleidiamas nusikalstamos veikos mechanizmas. Neretai gauna informacij apie
atskir nusikalstam veik poymius. Koki veiksm sistema ir visuma yra btina, kad bt padarytas toks nusikaltimas.
Kriminalistika padeda atskleisti atskir nusikalstam veik objektyviuosius poymius ir juos tvirtinti statymuose. statym leidjas
turi galimyb teisingai apibdinti nusikalstam veik. Mokslininkai konstatuoja, kad tam tikros nusikalstamos veikos yra padaromos
tam tikromis priemonmis, tam tikru laiku.
Teismin statistika. Pateikia kiekybin nusikalstamumo statistik, atskir nusikalstam veik statistik, apibdinani
nusikalstamumo bkl, struktr, dinamik, statistiniai duomenys panaudojami vertinant baudiamj statym efektyvum,
pagrstum. Sudaro slygas prognozuoti vienus ar kitus reikinius, iekoti efektyvesni baudiamojo poveikio priemoni. Suteikia
informacij, sudaro galimybes baudiamj statym tobulinime, darant juos efektyvesniais.
Teisin medicina, teisin psichologija, teisin pedagogika ir teisin sociologija turi reikms sprendiant baudiamosios atsakomybs
subjektyviuosius pagrindus, atskleisti nusikaltlio asmenyb. i moksl inios padeda apibrti nusikalstanios asmenybs ribas.
Minti mokslai suteikia mokslins informacijos nustatyti galinio nusikalsti ir suvokianio nusikaltimo rezultat subjekto ami. ie
mokslai sudaro galimybes suprasti atskir nusikalstam veik pobd, suprasti asmenyb, nustatyti amiaus ribas, atskir sveikatos
sutrikdym sunkum ir diferencijuoti atsakomyb. Baudiamajame statyme diferencijuota atsakomyb. Medikai vardina
sualojimus, sueidimus, kurie gali lemti BK straipsnio pritaikym kaltininkui, jei jo veika sukl nusikalstamos veiklos padarinius.
Padeda atskleisti mogaus psichinius ir intelektinius gebjimus valdyti savo veiksmus, prisiimti savo atsakomyb. Padeda nustatyti
subjekto ami, pagrsti, kad turi atsakyti u sukelt konflikt su B.
Neatskiriama BT proceso doktrina nuo BT. Neivengiamas formos ir turinio santykis BT ir BPT. Penitencins teiss mokslo ryys su BT.
Penitencin teis kaljimo, udar erdvi teis, susijusi su kalini teisi apsauga.
Digestai pirmieji altiniai. BT pradta dstyti XII a. Italijoje. Dstymo dalyk tais laikais daniausiai buvo kanon ir romn teis.
Nacionalins teiss vertinimas buvo laikomas papildoma mediaga. Tuo metu apsiribota B aikinimu (komentarais, kurie buvo
Puslapis
TEISS MOKSLO RAIDA.
11
Tam tikra prasme bausmi vykdymo teis kaip savarankika teiss aka Lietuvos teisje atsirado pakankamai neseniai. Baudiamasis
statutas tarpukario Lietuvoje buvo tvirtins bausmi vykdymo tvark, teorij, doktrin. Dabartiniai tyrimai padeda suprasti ar
numatytos teisingos ir proporcingos bausms. Ar poveikis taikant bausmes yra toks, kokio norjo statymo leidjas.

pirmaisiais BT mokslo altiniais). BT mokslo supratimui iuolaikine prasme, pradi galime rasti Monsteskje, Ruso, Bekarijos
darbuose.
Bekarija nuo XIX a. laikomas klasikins BT teorijos pradininku. ie asmenys djo pagrindus iuolaikinei BT. BT jau humanistins idjos
yra skaitomos Fojerbacho, Kanto, Listo darbuose. Sendijevskio rus pasaulinio garso mokslininkas.
Trys pagrindins mokyklos:
1.
2.
3.
Klasikin.
Antropologin.
Sociologin.
i krypi viduje yra daugyb teorij, j modifikacij.

Greta i mokykl yra pagrindas kalbti apie pirmin krypt: vietjik humanik krypt. Ji BT irykjo XVIII a., ireik
besiformuojani buruazij, jos teisines idjas, BT nuostatas, tai siejama su perversm laikotarpiu. Jos buvo naujos BT idjos, i
esms Pranczijos revoliucijos ideologins programos pagrindas (1789 m.). Rykiausi atstovai: Monsteskje (arlis Luje de Seconda),
Volteras. Atskirai minima ano Polio Marato pavard (rykus revoliucionierius).
Monteskje. 1689 - 1755 m. Filosofas, ekonomistas, teisininkas. inomas, kaip valdi padalijimo krjas. 1748 m. ileista Apie
statym dvasi, toki knyg nurod Konstitucinis Teismas (Pakso byloje). Pers laikai apstu BT teorijos nuostat. Pagrinde
Monsteskje drsiai skelb, jog:
1.
2.
3.
4.
turi bti mainamas NV sraas (ibraukti nusikaltimus religijai);

reikia siaurinti B taikymo galimybes;
mainti NV, kurios laikomos pasiksinimu monarchij;
B turi bausti tik u iorinius veiksmus, turi bti dedami pagrindai, jog BA u mintis, sitikinimus, idjas negali bti
baudiama;
5. tik statyme numatytais atvejais gali bti taikomas B.
6. reikalaujama, kad teisjai grietai laikytsi statym.
7. ikeliami bausms atitikimo nusikaltimams principai, bausms sunkumas turi atitikti NV sunkum, pobd. Kai bausm
neatitinka nusikaltimo buvo pateikiami statymai Kinijos (plikus dalina dalis, paprastus vagis ne), iam skirtumui esant
Kinijoje yra vagiama, bet neudoma. Maskvos valstybje ir vagis ir plikus dalina dalis. Taip baudiant u skirtingus
nusikaltimus (plimai susij su nuudymais) Maskvos valstybje daug maiau vagysi, bet daugiau plim. Neteisinga
bausm neatsivelgiant NV sunkum kartais skatina sunkesni NV padarym;
8. turi bti mainamas mirties bausms taikymas. Buvo sakoma, kad neturi likti mirties bausms u religinius nusikaltimus, u
monarcho eidim, turi bti mainama u kai kuriuos turtinius nusikaltimus;
9. pasisak u bausmi velninim;
10. pradjo iekoti nusikalstamo elgesio paaikinimo. Jo idja gamtins kilms, nusikalstamumas priklauso nuo klimato.
Nusikaltim daugja nuo iaurs tolstant piet link;
11. neginijamu Monteskje nuopelnu yra tai, kad B paskirtis yra prevencija. Kalbant apie B rib siaurinim tai turi sekti ir kita
idja kad B yra skirtas prevencijai, o ne baudimui ar susidorojimui. Prevencija siejama su moni tobuljimu visuomenje.
2.
3.
4.
5.
6.
perima Monsteskje sukurt valdi padalijimo teorij ir perkelia j BT, proceso teis. Kriminalizacija yra statymo leidjo
prerogatyva, ar nusikaltimas padarytas yra teismo prerogatyva. Tuo paiu teismas negali paeisti statymo nustatyt rib
skiriant bausmes;
Bekarija vyst Monsteskje idjas, kad turi bti persekiojama ne u mintis, o u veiksmus. Vieninteliu tikru nusikaltimo matu
gali bti tik ala, kuri padaro nusikaltlis nacijai;
kalbant apie bausmi politik Bekarija sil vis lygybs prie statym idj: bausms vienodos visiems pilieiams;
vystomos idjos, kad bausms turi atitikti nusikaltimus, o tam turi bti sukurta visuotin ir nusikaltim ir bausmi
hierarchija. Turi bti nustatyta klasifikacija nusikaltim pagal j sunkum, iskiriamos kategorijos, priderinamos atskir
bausmi rys. iaurumo bausmi hierarchijoje neturi bti;
spd padaro ne bausmi grietumas, o j neivengiamumas. Bausms turi bti skiriamos ne bauginimui, taiau neleisti
recidyvo (spti kitus asmenis);
tvirtinama, kad mirties bausms nemaina nusikalstamumo (tai tik tariamas prevencinis poveikis, iaurumo pamokymas).
Volteras 1744 1788 m. Nra profesionalus teisininkas. Knygos apie nusikaltimus ir bausmes komentaras (1766 m.),
Apdovanojimas u teisingum ir humanikum (1777 m.):
Puslapis
1.
12
ezar Bekarija. 1738 1794 m. Ital vietjas humanistas Apie nusikaltimus ir bausmes. Esminis indlis BT teorijoje pasireikia
toki idj klimu:

1.
2.
3.
4.
5.
kaltino banyi u iaurius persekiojimus, jie prietarauja sveikam protui.

baudiamoji politika turi remtis statym tobulumu.
BP priklauso ir nuo to, kaip B susij su prevencijos programa.
bausm turi atitikti nusikaltim. Lyginama Vokietija ir Pranczija (ketviriuojami visi, kurie vagia keliuose ir kurie plikauja),
taip skatinami plikavimo nusikaltimai.
mirties bausms taikymas turi bti kiek manoma apribotas.
alis Polis Maratas. 1743 1793 m. Stambus mokslininkas, publicistas, fizikas, medicinos inovas. ios idjos tam tikra prasme
perkeliamos BT:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
statym leidjas daug dmesio turi skirti technikai, formai, kalbai. Jie pakankamai aktuals ir dabar;
kad statymai bt teisingi ir protingi statymuose neturi bti joki netikslum, neapibrtum, savavaliko nesuprantamo.
Turi bti aiku, kad kiekvienas suprast statyme, kas leidiama ir kas galima. statymuose turi bti aikiai nurodyta, kas
laukia t, kurie nesilaiko draudim, vien ar kit statym reikalavim;
BK neturi bijoti ir perdto tikslumo, perdto paprastumo;
Kalbama ir apie moni laisvs suvarym B, kalbama apie tokio suvarymo ribas. Kiek valstyb turi teisi vienaip ar kitaip
varyti moni elges B;
bet kuris avjimasis, draudimas tam tikro elgesio, kuris nra pavojingas visuomenei gali sukelti toki statym atmetim;
statymai turi bti paskelbti, statymas turi bti prieinamas kiekvienam. Jis turi bti toks pigus, kad j galt sigyti
kiekvienas, tada ir galima reikalauti atitinkamo elgesio i visuomens;
galima teigti, kad jis sukr BT spec. dalies sistem, pagrindiniu kriterijumi laikant objekt (teisinius grius);
pateikta ir pagrindini NV analiz. Tai pirmas teorinis BK projektas, kuriame iskiriama ir bendroji, ir spec. BK dalys. Marato
darbuose galime rasti ir nusikaltim prevencijos, BA proporcingumo principus, bausmi neivengiamumo princip;
Maratas vis dlto, buvo kratutinis revoliucionierius, tvirtino, kad galimas teroras prie politinius prieininkus (nes kitaip tironijos
nenuversi), todl kai toks tikslas nebtina laikytis absoliuiai B reikalavim. Ta valdia, kuri baus u tok statym nesilaikym turi
bti laikoma tironija.
KLASIKIN BT MOKYKLA
Susiformavo 18 a. pab. 19 a. pradia. Susideda i vairi teorij, mokym, jungia pagrindins idjos. Teiss turinys siejamas su
statymo leidjo valia. I esms sukr pagrindinius BT institutus. Klasikai atskyr specialij ir bendrj dalis, sukr BT normos
struktr. Klasikai nustat B galiojimo laike, erdvje taisykles. Ypating dmes skyr statymo aikinimui. Kalbama apie
nepakaltinamum, ribot pakaltinamum. Buvo kritikuojami, nes atskyr statym, BT normas nuo socialini gyvenimo slyg, nuo
realybs. Tvirtino, kad statymai priklauso nuo statym leidjo valios. Klasikin BT mokykla neatsiejama nuo Kanto, Hgelio,
Fauerbacho.
Imanuelis Kantas. Pagrindinis domjimasis buvo filosofikai pagrsti BA pagrindus ir formuoti bausmi koncepcij:
1.
2.
3.
dorovingas elgesys, kai elgiamasi suprantant galimyb paklusti statymui. Preziumuojama, kad statyme visos nuostatos
atitinka dorovs, morals normas. mogus elgiasi taip kaip nori, jei tai netrukdo kit moni laisvs, todl atsakomybs
pagrindu teiss paeidjo elgesiu valios laisv. Suprantama preziumuojama, kad teiss paeidjas yra smoningas, protingas
asmuo, Kanto pagrsta idja apie valios laisv tapo filosofiniu pagrindu. mogaus laisvas elgesys tapo pagrindiniu momentu
aikinant nusikaltimo prieastis;
mogaus elgesio laisv atskleidia tuo paiu ir nusikalstamumo prieastis, slyg problema sprendiama aikiai
supaprastintai, buvo atsisakoma nuo realios tikrovs.
Kantas vadovavosi principu u lyg lygus kertas, u al tuo paiu (Taliono principas). Kategorikas imperatyvas
reikalauja u nuudym bausti mirtimi, u iaginim kastracija, u eidim vieai buiuoti eistojo rank.
4.
5.
tez yra abstrakios teiss, statymas tvirtina vienus ar kitus reikalavimus,

antitez tai jau individualus elgesys, pasireikiantis ir nusikaltimu, paneigiama tai, kas numatyta statyme;
sintez yra bausm, skiriama nusikaltliui. Hgelis tvirtino, kad valstyb turi teis bausti, taiau baudimas remiasi ne
gsdinimu, bet prevencijos siekimu;
bausms turi bti neivengiamos;
Hgelis tvirtino, kad gali bti baudiama tik u veikas. mogaus esm pasireikia ne ketinimuose, bet j elgesyje, subjektas
yra poelgi eils visuma. Nors buvo tvirtinama, kad baudiama u veiksmus, tuo paiu Hgelis tvirtino, kad negali bti
Puslapis
1.
2.
3.
13
Georgijus Wilhelmas Frydrichas Hgelis (1770 1831 m.). Buvo dialektinio mokymo pradininkas, dialektinis visuomens vystymasis
vyksta triados forma: proces vystymsi paaikina: tez, antitez, sintez. Antitez paneigia ankstesn vystymsi, sintez ne tik
paneigia, bet ir atstato, kas buvo teigiama ankstesniuose reikiniuose. Hgelio palikimas:

objektyvaus pakaltinimo (ikeliama idja subjektyvaus pakaltinimo BT). Vien veikos, pasireikimo mogaus elgesio iorje
negali bti absoliuiu pagrindu BA. Turi bti konstatuojama ir t pasikeitim autorius;
6. mogaus, kuris elgdamasis sukl vienus ar kitus padarinius, turi bti konstatuojama ir kalt (kalts principas);
7. tvirtino, kad nepakaltinamumas atsakomyb, kuri alina BA, tai buvo itin progresyvu. Kviet humanikai elgtis su dvasiniais
ligoniais;
8. ikelia ir btinojo reikalingumo instituto alinanio BA galimyb BT. Tvirtino, kad mirtantysis badu turi teis gelbtis
ksindamasis svetim turt. Lietuvos statutai jau numat btinojo reikalingumo institut;
9. Hgelio darbuose buvo formuojamas ir bausms teisingumo principas, atmetant Kanto bausms supratim kaip kerto
princip, materialin lygyb tarp nusikaltimo ir bausms;
10. statymai turi bti kodifikuoti;
11. teisj laisvs ribojimas priimant sprendimus. Sprendimai turi bti daugeliu atveju numatyti statymuose;
12. sil steigti prisiekusij teism.
Anzelmas Fojerbachas (1775 1833 m.). ymiausias XIX a. BT mokslininkas. Jo darbuose galima rasti koncentruot iuolaikins BT
uuomazgas. Pagrindinius BT institutus, kuriais naudojasi visos pasaulio valstybs (nesvarbu kokiai sistemai priklauso). Palikimas:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
statymuose turi bti nustatytos apibrtos atitinkamos sankcijos, ne u mintis, o u konkreias veikas, kurios turi bti aikiai
apraitos statymuose;
pripastama, kad btent is mokslininkas ivyst nusikaltimo sudties, kalts, pasiksinimo, bendrininkavimo institutus;
BA turi pagrsti tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji pagrindai. Objektyvusis NV, kuri udrausta B (netoli iki iuolaikins
sampratos);
vyst kalts institut: turi bti skiriamos kalts formos. Pikta tyia ir neatsargumas;
kalbama, kad skiriant bausm turi bti vadovaujamasi objektyviais kriterijais, juos konkretinant;
kalbama apie ksinimsi, bendrininkavim, maesn atsakomyb nei u baigt NV;
bendrininkavimo atveju kurstytojas, padjjas turjo bti baudiami atsivelgiant j vaidmen;
Fojerbachas pareng 1813 m. Bavarijos BK projekt. Buvo nurodoma, kad turi bti laikomasi tam tikr princip sudarant BK: logikas,
nuoseklus idstymas straipsni. Projekte pateikiamos pirmos NV sudtys, jos bandomos apibdinti, anksiau B buvo tiesiog
nusikaltim pavadinimai. Projektas rodo, kad siaurinama baudiamoji atsakomyb. Detaliai sistemikai iame kodekso projekte
idstoma BK bendroji dalis. Bavarijos ir Napoleono 1810 m. BK buvo laikomi kaip klasikins BT mokyklos pavyzdiai.
Juridins klasikins mokyklos pasauliros. Esminis mokyklos momentas, kad teiss norm turin kildina ne i visuomens gyvenimo
slyg, bet sieja su statymo leidjo valia. Sukr, ivyst pagrindinius BT iuolaikins sampratos institutus. Pagrindinis indlis
sukuriant nusikaltimo sudties, kalts institutus, klasikai pradeda dalinti, sisteminti BT normas bendrj ir spec. dalis, tvirtina nulla
crimen sine lege. Klasikai tvirtino, kad jeigu statymo raid neaiki, statymas turi bti aikinamas palankiai kaltinamajam, neigiant
galimyb pleiamai aikinti, analogija negalima. Klasikai BT norm struktr ivyst, tobulino, spec dalies normos susideda i
dispozicijos, sankcijos, randame hipotezs atvej. Sankcijos slyginai apibrtos, absoliuiai. statymo galiojimas erdvje, laike.
Klasikai ypating dmes skyr statym aikinimui. Taikant B reikia stengtis atskleisti statymo turin, statymo dvasios parodym.
Kalbama apie riboto pakaltinamumo, nepakaltinamumo institutus. Klasikai pasiekia BT mokslo virn skiriant BT normas, dogmas,
svokos, kategorijos aikinamos iuolaikikai. ios mokyklos pagrst kritik lm tai, kad klasikai atskyr BT normas nuo socialini
visuomenini reikini. Udaviniai tvirtinami statymu formuluojami statym leidjo valia, statymas atitrauktas nuo realybs.
Klasikai netvirtino, kad BT atsispindi tikrov, realyb. Socialinis pagrstumas klasik buvo neigiamas. Priklauso nuo statym leidjo
teisins smons, teisins kultros. Atskiriant statymus nuo socialins realybs paaikinti nusikalstamumo prieasi klasikai
nesugebjo. Klasikai teig, kad enkliausia dalimi nusikalstamum lemi statymo leidj brokas (TA netobulumas). Svoka klasikin
teiss mokykla atsirado sociolog, antropolog darbuose.
Paprastai tvirtinama, kad mokyklos pradininkas yra psichiatras ezar Lambrazo. Istorija rodo, kad iki jo idjos buvo eils
mokslininko darbuose.
Puslapis
ANTROPOLOGIN BT MOKYKLA
14
Antropologai ir sociologai mat nusikalstamumo prieastis tikrovje, to meto visuomenei tai buvo labiau priimtina. Klasikin BT
mokykla vyst, tobulino i teorij. Tuomet ir atsiranda neoklasikin BT kryptis. Valios laisvs doktrin modifikuoja. mogaus elgesys,
valia nra nepriklausoma, poveikis gali bti socialins tikrovs, patologijos (biologins problemos), jau valios laisv
nesuabsoliutinama, pripastamas kit faktori poveikis. Tam tikr tak elgesiui turi vienokios ar kitokios aplinkybs, kurios didina ar
maina kaltininko kalts laipsn. Tokia BA pagrind modifikacija buvo siejama su idja btinai velninti BA, atsivelgiant faktorius,
veiksnius lemianius kaltininko veik. Tvirtinama, kad turi bti remiamasi ir srii ekspert ivadomis apie kaltininko asmenyb
(medikai, psichologai), pradedama sieti su BA ribomis, diferenciacija pagal biologinius, socialinius, psichologinius faktorius. Net ir
patobulinta klasikins teiss mokykla neatitinka to meto poreikio jurisprudencijai.

XVIII a. Lafateras melo painti gamtos kalb mokslas teig, kad mogaus savybs, polinkiai, tam tikri galimi elgesio variantai gali
bti perduodami paveldjimo keliu. Tam tikras gyvenimo bdas perduodamas i kartos kart, todl gali bti perduodamas ir
polinkis nusikalsti.
Dr. Galis (1810 m. Anatomija ir fiziologija nerv sistemos ir galvos smegen). Pagrindin idja, kad mogaus smegen
pusrutuliuose yra sistema polinki, jausm, sugebjim. Toki sistem yra 27, jos nra statikos, jos paveldimos, perduodamos, jas
galima vystyti, tobulinti, esminiai polinkiai uprogramuoti paios gamtos.
Dr. Tomsonas (kitas kaljimo gydytojas).
Psichiatro ezars Lambrazo idjos yra Nusikalstamas mogus. iame veikale teig, kad nusikalstamumas tai biologinio pobdio
reikinys. Nusikaltlis ypatingas biologinis tipas, gimstantis nusikaltliu, negali bti pataisomas. Lambrazo tvirtina, kad nusikaltlis
pagal anomalijas artja prie psichini ligoni, kitomis savo savybmis gali bti palyginamas su laukiniais. Nusikaltlis tai tam tikras
atavizmo reikinys pavlav laukiniai iuolaikinje visuomenje. Lambrazo tvirtino, kad nusikalstamumas tai toks pat natralus,
neivengiamas visuomenje reikinys kaip pastojimas, gimimas, mirtis. Daugelis nusikaltli yra neveikiami (yra protis daryti
nusikalstamas veikas), usiprogramuotas antivisuomeninis elgesys. Lambrazo pagalbininkas Enriko Feri daugel met matavo, svr
daugel Italijos kaljimo nusikaltli. J ivados pagrstos ilgamei tyrimus, vertindami iskyr stigmatus, pagal kuriuos Lambrazo,
Feri ir kt. galima iskirti atskirus nusikaltli tipus. Paios asmens fizins, psichologins, iorins savybs leidia konstatuoti to
asmens bsen, pavojingum visuomenei. Vagims bdingos lakstanios akys, reta barzda. udikams bdinga didel kaukol, erelio
nosis. agintojui storos lpos, ilgi plaukai. Pagal Lambrazo nusikaltliu yra gimstama, su gamta kariauti nemanoma, todl
nusikaltliams reikia taikyti mirties bausmes, kastracij, sterilizacij ir pan. Buvo tvirtinama, kad teism nebereikia, turi bti tam
tikros administracins institucijos, kurios turi nustatyti kuo gamtos apdovanotas atskiras subjektas. Nesunku pastebti, kad ios
teorijos ir XX a. buvo pakankamai stiprios, lm faistins Italijos, hitlerins Vokietijos politik. ia buvo remiamasi antropologinmis,
vliau rasistinmis teorijomis.
Lambrazo remiasi biologinmis nusikalstamumo faktinmis, prieasi teorijomis. Istorija kaip antropologijos teorij buvo bandoma
patvirtinti visuomenje. 1918 m. angl teisininkas Toringas band patikrinti Lambrazo. Keletas imt kalini buvo lyginami su
Cambridge studentais, karikiais, dstytojais ir i esm mons buvo tapats. Tai leido tvirtinti, kad ios teorijos yra spekuliacinio
pobdio. Tarybiniu laikotarpiu buvo mokslinink, kurie tikrino, kad tam tikros savybs gali lemti dalies visuomens nusikalstamum.
i mokykla pilnai nebuvo paneigta, tam tikra dalis pavojing veik yra nulemtos ir tam tikr biologini reikini. Pagrindiniu ios
teiss mokyklos nuopelnu yra ie momentai: pirm kart bandoma teorijoje pagrsti prieastingumo dsn, j pritaikyti mogaus NV
mechanizme, pirm kart perkeliama mogaus nusikalstamo elgesio srit, iekoma prieastingumo, antropologai pirmieji stengiasi
painti nusikaltl. Antropologai tvirtino, kad atsakomyb turi bti derinama su nusikaltlio asmeninmis savybmis (tvirtinami
metodologiniai pagrindai, svarbs BT mokslo vystymui apie prieastingum, atsakomybs individualizacij). Antropologai nusipelno
palankaus vertinimo.
SOCIOLOGIN BT MOKYKLA
Puslapis
Sociologai tvirtino, kad tai yra aminas reikinys, neatskiriamas nuo visuomens. Kritika ioje mokykloje, kad triadoje nurodyti
fizikiniai, kosminiai reikiniai, turintys takos nusikalstamumui. Mintinas akademikas izevskis (biologas), tyrindamas
visuomeninius reikinius, siedamas juos su kosminiais reikiniais konstatavo, kad karai sutampa su sauls suaktyvjimu ir ived
dsningum, kad kas 10 13 m. aktyvjanti saul lemia daugelio stichij laikotarp. Suprantama, kad izevskis buvo isistas Sibir
siekiant perauklti. Vliau buvo pripainta, kad tam tikras reikinys yra ir net Tarybiniais laikais buvo konstatuotas autovyki
prieastingumas, analizuojant iuos reikinius tam tikros juodos dienos siejamos ir su avaringumo padidjimu. Pilnatis silpnaproi
suaktyvjimas (manrininkai), jiems tereikia turt kantrybs. Jei kosminiai reikiniai yra pagrindin prieastis, tuomet turi bti
15
Prietaravimas tarp klasik ir antropolog buvo bandomas velninti sociologins mokyklos. Listas, Princas, Fojnickis djo pagrindus
sociologinei BT mokyklai. Pagrindu tampa nusikalstamumo faktori teorija, ji yra kur kas platesn nei tvirtino klasikai. Sociologai
priimdami kas buvo teigiama kiekvienoje mokykloje iskiria stambias grupes reikini, kurie lemia nusikalstamum. Iskiriami
socialiniai faktoriai: nedarbas, skurdas, prostitucija. Kalbama apie met laik, klimat, orus, geografin aplink, tai gali turti tak
vairiems, kartu ir nusikalstamiems reikiniams. Individuals arba biologiniai faktoriai. Tai yra akcentas sociologini faktori
atsiradim, nepaneigiami ir kiti galimi reikiniai. Tai ir vystymas klasikins teiss mokyklos nusikalstamumo faktori kontekste!
Sociologins mokyklos pagrinduose nebuvo atmetama BT dogmatika, buvo pripastama, kad pagrindiniai BT institutai yra btini
(neatsisakoma klasikins mokyklos pasiekim), tuo paiu BT neatsiejama nuo kriminologijos, etimologijos. BT tai kartu ir BP, kuri
remiasi kriminologija. Sociologai tvirtino, kad baudiamoji dogmatika yra reikalinga rengiant teiss specialistus. Dmesys skiriamas ir
pai statym socialiniam pagrstumui, nra tvirtinama, kad BT normos yra statym krjo atradimas atvirkiai BT normose,
draudimuose atsispindi tikrov. Pavojingi reikiniai yra apibendrinami, iskiriami esminiai tipiniai bruoai leidiantys apibdinti NV.
Sakoma, kad statyme, BT teiss normose yra ufiksuota tikrov, o taikant B ta tikrov atgyja. Tai kas yra statyme turi bti lyginama,
tapatinama su vienu ar kitu reikiniu. Pritaikant statym turi bti i naujo pastama tikrov. Tvirtinama, kad turi bti ne tik
aprainjami baudiamieji teisiniai reikiniai, bet ir analizuojamas j turinys, kiek nuo tikrovs priklauso BT institutai. Socialini
realij studija btina, nes nusikaltimai papildo visuomeninius ryius, tai yra visuomeninis reikinys.

sprendiamas toki moni pakaltinamumo/ nepakaltinamumo klausimas, BA tokiems asmenims bt negalima. Sociologijos
mokyklos taka BT neigiamu aspektu konstatavimas pavojingos bsenos idjos. Atskiri sociologai tvirtino, kuri gyvenimo bdas,
fizins, psichins savybs yra pavojingos visuomenei. Pavojinga bsena buvo konstatuota, tvirtinta ir baudiamuosiuose.
statymuose. Termino bausmi svokos nebelieka.
Pavojinga socialin bsena diktatrose buvo galimyb taikyti B, Tarybinje Rusijoje itrmimas t, kurie buvo susij su NV toje
vietovje, disidentinis laikotarpis kur vyko rezistencija, visa teritorija galjo bti ivalyta. 1944 m. BK kodekse nuteisto u tvyns
idavim asmens artimieji netekdavo rinkim teiss ir itremiami nuoalius Sibiro rajonus. Tai buvo vadinama socialins gynybos
priemonmis. Pradininkai sociologins teiss mokyklos teig, kad bausm turi bti pakankamai progresyvi, bet bausms turi bti
humanikos. Turi bti isaugomi nuteistojo garb, orumas, bausms turi bti individualios, neturi kenkti nusikaltlio artimiesiems.
Sociologai tvirtino, kad represins priemons turi pasireikti dviem linijomis: bausm plius prevencins, saugumo priemons, kuri
pagalba nusikaltlis turt bti neutralizuojamas (pagrinde medicininse) staigose. Sociologin mokykla nurod mokslin keli
painti nusikaltl, nusikalstamum, pradjo naudoti statistin, sociologin metodus, BT tampa gyvesn, ji susiejama su tikrove,
realybe. Atsisakoma dogmatinio, pernelyg schematinio suvokimo.
Italas Gramatikas. Su juo siejama socialins gynybos koncepcija sociologinje mokykloje:
1.
2.
3.
teisingum btina keisti, turi bti atisakyti nusikaltimo, kalts, BA svok, keiiama asmenybs pavojingumo visuomenei
svoka;
socialins gynybos tikslas pritaikyti individ gyventi visuomenje;
asmuo turi bti itiriamas, asmenyb suprantama. Asmenybs analiz yra svarbiau nei analiz jo padarytos veikos
padarini. Painus asmenyb galima keisti jo proius.
Markas Anselis naujoji socialin gynyba:

1.
2.
3.
4.
5.
nusikaltimas tai mogikojo elgesio aktas, kuris turi bti visapusikai, fiziologikai, socialiai iskirtas;
pagrindin tez resocializacija;
Anselis neatsisako klasikini BT mokyklos idj, teigia, kad kol kas visuomen neatrado nieko geriau, kas bt efektyvu
kovoje su nusikalstamumu;
tvirtino, kad teisingumas turi bti mogikas, kita vertus, is momentas rodo, kad gali bti ir klaidos taikant B;
paliekama galimyb tiems, kurie atlieka bausm koreguoti represin poveik. Administracija turi turti galimybs ir koreguoti
nuteistiesiems taikom represin poveik. Nuteistajam turt bti taikoma ir bausms, ir socialinio saugumo priemons.
IUOLAIKINIS BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLAS APIE NUSIKALTIMUS IR BAUDIAMJ ATSAKOMYB.

iuolaikin BT teorija tampa daugiau pragmatine. Nubaudimo tikslai paprastai siejami su nusikaltusio asmens pataisymu, visuomens
apsauga nuo nusikaltimo padarymo. Nusikaltim, nusikaltl ir bausm tyrinja v iuolaikinio mokslo akos.
2 TEMA. BAUDIAMOSIOS POLITIKOS PAGRINDAI

BAUDIAMOSIOS POLITIKOS SVOKA.
Baudiamoji politika tai valstybs reakcija nusikalstamum. Apie j galima kalbti tik tada, kai valstybs reakcija yra smoninga ir
tikslinga. Valstyb gali reaguoti dviem bdais:
Vakaruose teigiama, kad baudiamj politik sudaro tik TNA primimas (pagal juos teismai negali vykdyti jokios politikos taikydami
statymus). Lietuvoje su tuo nesutinkama. Pavyzdys: atsakomyb u vagyst skiriasi priklausomai nuo to, koks turtas yra pavagiamas
(TSRS Lietuvoje); socialistinio turto vogimas utraukdavo didesn atsakomyb nei privataus, taiau teismai, taikydami ias nuostatas,
elgsi visikai prieingai: u valstybs turto vagyst buvo baudiama maesnmis bausmmis nei u asmeninio. Taigi teismai turjo
savo politik. Dabar sunku yra nustatyti, kas eina baudiamj politik. Visi sutinka, kad reaguodama nusikalstamum, valstyb
priima tokius statymus, kurie patenka i sfer: baudiamasis st., baudiamojo proceso st., bausmi vykdymo st., prokuratros
st., policijos st. Dar kiti autoriai teigia, kad valstyb reaguoja ne tik tokiais statymais.
Vadovliuose linkstama prie to, kad baudiamieji statymai yra baudiamoji politika. Baudiamoji politika plaija prasme
suprantama kaip vidaus politikos dalis. Apibdinant valstybs baudiamj politik pasakytina, kad valstybs baudiamosios
politikos veiksmai gina pai save. Kitose alyse baudiamoji politika yra suprantam kaip statym leidyba ir nusikaltim prevencija,
bet statym taikymas neapima baudiamosios politikos. Praktin baudiamoji politika baudiamosios politikos taikymas. Lietuvoje
16
Tam tikr statym ir teiss akt primimas;

i teiss akt realus taikymas.
Puslapis
1.
2.

BP taikoma siaurja prasme, nes labiau atsivelgiama B krim ir taikym, o ne socialinius reikinius. statym krimas apima
kriminalizacij ir dekriminalizacij, penalizacij ir depenalizacij. Nacionalin nusikaltim, prevencijos ir kontrols programa
patvirtinta 2003 m. Baudiamoji politika yra tik maa dalis valstybs vykdomos politikos apskritai. Paymtina, kad Lietuvos
baudiamosios politikos pagrindai yra tvirtinti Konstitucijoje (II skirsnis. mogus ir valstyb). Valstybs baudiamj politik lemia ir
alies tarptautiniai sipareigojimai (JTO Visuotin teisi deklaracija, ETK), Seimo priimti teisins sistemos metmenys. Paskutin
redakcija Seimo nutarimas dl baudiamosios sistemos teisini metmen ir j gyvendinimo (1998 06 25).
BAUDIAMOSIOS POLITIKOS TURINYS IR PLTOT VAIRIAIS LI ETUVOS VALSTYBS RAIDOS LAIKOTARPIAIS.
Pabrtina, kad baudiamoji politika turi bti vykdoma tik statym nustatytomis priemonmis.
Nusikalstamumo bkl, dinamika ir struktra. Pagrindinis veiksnys nulemiantis BP kryptingum yra nusikaltimas, jo bkl, dinamika,
struktra, lygis ir pobdis. Lietuvoje padaroma daugiau sunki nusikaltim, o maiau lengv nusikaltim (vagysts). Tai lemia alies
teisin, politin, demografin, atvira rinkos, ekonomin situacija. Apie nusikaltim majim ir didjim rodo dviej ri
nusikaltimai: vagysts (80% vis nusikaltim) ir nuudym, sunki sveikatos sutrikdym skaiius (6 -7%). Jei nuudym maja tai ir
nusikalstamumas turi tendencij mati. Nusikalstamumo bkl ir lyg geriausiai galime vertinti apimdami didesn laikotarp (10
met, tarpukario laikotarpis ir pan.).
IUOLAIKINS BAUDIAMOSIOS POLITIKOS KRYPTYS:
Teismin jurisprudencija gana nemaa dalimi skirta baudiamosios politikos klausimui. Tad vienu i prioritetiniu klausimu tampa
baudiamosios teiss norm suderinimas su Konstitucija. Dl to pleiasi mogaus teisi ir laisvi, j apsaugos samprata.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs form pasikeitimas. Keiiasi vertybs. Konstitucinis aspektas.
Tarptautiniai dokumentai. BT politika tampa tarptautine politika. Tarptautiniai dokumentai inkorporuojami, jiems teikiamas
prioritetas.
Prioritetinis dalykas ne tik kaltininko interes apsauga, bet reikm suteikiama ir nukentjusiam, jo interesams.
Siekiama, kad valstybs institucijos vykdyt savo funkcijas. Aikja pasidalijimas tarp iki teisminio tyrimo institucij.
Siekiama, kad kiekviena institucija atliktu tai, k jai yra numats seimas tvirtindamas statyme kompetencij ir suteikdamas
galiojimus vykdyti.
Svarbus praktikos ir mokslo suartjimas. Mokslininkai padeda rengti statymo projektas
Prioritet kovoje su nusikalstamumu iskyrimas. Vienas i j: kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, smurtiniais
nusikaltimais, mogaus teisi ir laisvi apsauga, nepilnameiu nusikalstamumu.
Teiss suderinimas su tarptautiniais dokumentais. Valstybs bendras dalyvavimas kovoje su tarptautiniu nusikalstamumu.
Baudiamoji politika turi bti vykdoma tik pagal statymus.

POLITIN IR TEISIN REFORMA IR BAUDIAMOSIOS POLITIKOS POKYIAI.
Puslapis
Vienu i prioritetini teisi tampa teiss norm suderinimas su Konstitucija. Pleiasi mogaus teisi ir laisvi apsaugos ir garantij
klausimas. Konstitucinis teisinis baudiamosios politikos aspektas takojamas tarptautini sutari, taigi kartu ir tampa tarptautine
politika. Prioriteto suteikimas tarptautinei teism praktikai. Keiiantis vertybi skalei irima ne vien kaltininko interes apsaug,
bet ir nukentjusiajam, jo interes apsaugai. Baudiamojoje politikoje pasiekiama, kad vis daugiau valstybs institucij vykdo savo
funkcijas. tvirtintos prokuratros, nusikalstam veik atskleidimo institucij veikimas. STT, VSD sek ilgai trukusias sudtingas
diskusijas Seime, spaudoje. Taigi siekiama, kad kiekviena institucija atlikt tai, k tai institucijai yra numats Seimas. Daug dmesio
skirta teism sistemai. Atskleista, kad teism precedentai turi statymo gali ir yra privalomi visiems (kontraversika idja). Teism
hierarchija nereikia emesni instancij pavaldumo auktesniems. Baudiamajai politikai reikms turi BT mokslo priartinimas prie
praktikos. Tai pastebimi pasikeitimai, kadangi pairjus auktj instancij teism sudt vis daniau matyti, kad teisjais tampa
teiss mokslo veikjai. siliejimas teism veikl be mokslinink pagalbos nra parengiamas n vienas rimtas statym projektas.
Projekt teisje nemaai parengia ir Seimo nariai, taiau anot Prapiesio tai nelaikoma rimtais projektais, nes jie neiri realij, siekia
tikti rinkjams.
17
Lietuvos baudiamoji politika yra domi, nes velgiant istoriniu metodu ji yra nenuosekli. 1991 m. 1993 m. buvo tvirtinama, kad
Lietuvoje nra organizuoto nusikalstamumo ir buvo paleisti institucij, kovojani su organizuotu nusikalstamumu darbuotojai. Po to
du premjerai i Teli tvirtino, kad organizuotas nusikalstamumas pasitelkiant Seimo ir Vyriausybs priemones gali bti likviduotas
per metus. Politika yra dinamikas procesas. Iki mint reformos metmen buvo tvirtinama, kad teisinje sistemoje i esms yra
reformuota tik Teism sistema. Visos kitos institucijos tik iekos savo vietos. Paskutiniu metu tvirtinama, kad Teism sistem btina
reformuoti.

Baudiamoji politika yra tam tikr prioritet kovoje su nusikalstamumu iskyrimas. Kriminologai sako nusikaltim kontrol ir
prevencija. Atskirai laikotarpiais buvo skirtingi prioritetai, taiau visais laikais iliko opus kovos su organizuotu nusikalstamu
statymas. Smurtiniai nusikaltimai skaudiausiai palieia visuomens daugum. Svarbu ir mogaus pilietini teisi ir laisvi apsauga.
Su mogaus teisi ir laisvi apsauga Lietuvoje yra sudtinga situacija. Technins galimybs nepanaudojamos kiek manoma, todl
toki laisvi apsauga tampa politini mi arena. Nepilnamei nusikalstamumas ir skaudi, aktuali, ir sudtinga problema.
Tarptautinis aspektas buvo minimas statym leidybos prasme, nes nacionalin teis turi atitikti tarptautini dokument teiss
normas. ES pirmauja Pakauns padirbti eurai tarp pinig padirbintoj. Lietuvos kalinimo staigose vis daugiau atsiranda usieniei,
tai daniausiai tarptautiniai nusikaltliai.
Baudiamoji politika yra nukreipta ateit. Veik prisikyrimas prie baudiamj, j vykdymas ir kontrol. Nusikalstam veik
penalizacija: nustatomos bausmi rys, ribos ir alternatyvi bausmi turinys. Nusikaltimo kontrol prasideda nuo baudiamosios
politikos rib nustatymo. statym leidjas turi pats iekoti ieities tako, kur nusikaltimas formuojasi ir daryti tam tak
baudiamosiomis priemonmis. Paeisto teisinio grio vertingumas. Bausmi sistema turt bti nuosekli ir hierarchin. Senajame
BK buvo numatytos pagrindins ir papildomos bausms, kuri dabartiniame BK nra. Atsirado naujos bausms: vieieji darbai,
aretas, laisvs apribojimas. Taikomi vidutinio sunkumo nusikaltimui. Laisvs atmimo bausm skiriama 50% i vis bausmi, plius
20% laisvs atmimo bausms atidjimas. Amnestija ir malone sumaino nuteistj, bet ne bausmi skaii. Buvo laikotarpis, kai
minimalus baudos dydis buvo 12500 Lt, o dabar 1 MGL.
Parlamentar politins, teisins, dorovins (religins) nuostatos.
KT nutarimai dl Mirties bausms panaikinimo, dl liudijimo prie savo artimuosius, dl turto konfiskavimo (kontrabanda), dl
baudiamosios atsakomybs taikymo atsisakant gydytis sergant venerine liga.
Tarptautin teis (ES teiss aktai). Naujj BK Seimas keit jau deimt kart. BK priedas (laikomas BK treia dalimi), bet ne pagal
Prapiest. Tradicin nuomon BK sudaro bendroji ir specialioji dalis.
Teism praktika. Nra saistomi privalomojo hierarchinio santykio. Taiau precedentus turi atsivelgti. KT pasisak, kad teismai nra
hierarchikai saistomi.
iniasklaida ir vieoji nuomon. Televizinis nusikalstamumas rodomos smurtins laidos ir filmai per televizij.
Ateiiai numatytos baudiamosios politikos kryptys Lietuvos Respublikoje:
1.
2.
3.
4.
5.
apsisprsti dl galutinio nusikaltim,, numatyt Lietuvos BK srao. Vengti konjunktrini norm, kurios danai nra
realizuojamos, nes toki norm traukimas paprastai darko baudiamj statym sistem, j apsunkina. Priimant
baudiamosios teiss normas tiksliai laikytis statym leidybos technikos, aikiai, precizikai formuluoti nusikaltim sudtis,
kad bt ivengta skirtingo j interpretavimo teismuose;
perirti bausmi sistem ir numatytiems nusikaltimams nustatyti adekvaias bausmes;
numatyti baudiamj sankcij struktr, kuri turi padti sprsti dvejopo pobdio udavin, sudaryti galimybes teismams
priimti maiau nuosprendi , kuriais asmenys nuteisiami laisvs atmimu;
plaiau formuoti alternatyvias bausmes ( vieuosius privalomus darbus ir pan.;
iuo metu didjantis nuteistj laisvs atmimu skaiius ne tik kad neisprendia nusikalstamumo kontrols, bet ir brangiai
kainuoja mokesi moktojams.
PAGRINDINIAI BAUDIAMOSIOS POLITIKOS PRI NCIPAI.
Kalbant apibendrintai kaip principai suprantami filosofijoje: tai pirmin idja, parodanti svarbiausi suvokiam reikinio esm. Tuo
paiu ios inios apibria ideal, ireikia supratim, siekius koks turi bti reikinys. Kalbdami apie BT galime sakyti, kad teisiniai
principai tai idjos, esmins nuostatos, kokia turi bti baudiamoji teis. Baudiamosios teiss principai tai BT tvirtintos moralins,
politins ir kt. Nuostatos, kurios nukreipia BT funkcijas siekiant BT apskirtai, baudiamosios atsakomybs bausms tikslumo.
Baudiamosios teiss principai sudaro teisines prielaidas utikrinti ir realizuoti BT funkcijas, taigi utikrinti baudiamj statym
saugom vertybi apsaug. Kiti BT principai suprantami sistemikai aikinant. Tai i esms analiz, vertinimas visos BT. Tvirtinti, kad
visi principai baudiamojoje teisje yra atskleisti, ivardinti yra netikslu. Principai turi ir koreguoti teisin gyvenim, taigi j
interpretavimas taip pat turi kisti.
Puslapis
Baudiamosios teiss principai atskleidia, apibdina valstybinio teisinio poveikio priemoni turin, apimt, atskleidia pagrindus kada
valstyb gali taikyti represin poveik. BT principai atskleidia ir teisinio reguliavimo metodo, taikomo BT, esm, pagrindinius bruous.
Principai atskleidia funkcij kryptis, apibdina taikymo ribas ir kitus momentus, kurie utikrina BT taikym. BT principai lieja BT
vis teisin sistem. Dauguma princip yra bdingi teisei apskritai, taiau jie turi savo pasireikim BT. BT principai apjungia BT
normas viening sistem. Kuriant BT turi bti laikomasi principini nuostat. BT principai turi tiesiogin reikm tiek teiskroje,
18
Baudiamosios teiss princip reikm

formuluojant pagrindines baudiamosios politikos nuostatas, tiek taikant baudiamuosius statymus, nes ne visada statym leidjas
yra pajgus tvirtinti reikalavimus, aikiai suformuluoti baudiamojo statymo teiginius. Taikant BT turi bti remiamasi BT principais.
BK 1.53 str. Preziumuojama, kad teisingumo principas savaime suprantamas. BT principai padeda suprasti BT esm, paskirt. Galime
tvirtinti, kad BT principai yra teisinio reguliavimo priemon. Teisei yra bdingi tie patys principai. KT kalbdamas apie BPT sak, kad
tiek teiss apskritai, tiek Baudiamosios teiss procesin teis kyla i Konstitucijos. Teiss princip turinys atskiroje teiss akoje yra
konkretizuojamas.
Pasiuniamoji dispozicija nukreipia to paties straipsnio kit norm.
Specials BT principai:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Nullum crimen, nulla poena sine lege (nra nusikaltimo ir nra bausms be statymo)
Atsakomybs neivengiamumo
Asmenins atsakomybs ir bausms individualizavimo. U padarytas nusikalstamas veikas turi atsakyti pats, baudiant turi
bti atsivelgiama subjektyvius kriterijus. Tik kaltas asmuo atsako pagal baudiamj kodeks.
Teisingumo principas
In dubio pro reo (abejons aikinamos kaltinamojo naudai). Jei liudytoj parodymai prietarauja vienas kitam, taikomas is
principas.
Bausms ekonomijos. Kuo maesns snaudos, kuo efektyvesnis taikymas.
Non bis in idem (u t pat nusikaltim du kartus nebaudiama). BK 2.6 d., BK 8 str.
Lex retro non agit (statymas atgal negalioja). BK 3.2 d.
Piesliako principai:
1.
2.
3.
4.
anso principas
Nukentjusiojo nuoiros ipltimui
Gero kaltininko elgesio ir pagalbos ikiteisminiam tyrimui skatinimas. BK 62 str. BK 38 str.
In dubio pro libertate. Abejons turi bti interpretuojamas per kriminalizavimo prizm. Nurodymas statymo leidjui jei
galima nekriminalizuoti nusikalstamos veikos, tai geriau nekriminalizuoti. Kad bt kuo daugiau subsidiarumo.
Pasaulyje vagysts kaip turtins vagysts sudaro 80% nusikalstamumo.

KONSTITUCINI PRINCI P REALIZAVIMAS BAUDIAMOJOJE TEISJE.
Konstituciniai principai BT - lygybs, teistumo, humanizmo.
Lietuvos statym leidyboje pagrindiniai principai tvirtinti Konstitucijoje:
3.
Teistumo principas (nullum crimen sine lege nra nusikaltimo, nra bausms, jei jo nenustato statymas). Kyla i Konstitucijos
skirsnio mogus ir valstyb. Principas reikalauja, kad BT bt laikomasi teistumo. BT jis yra ypatingas svarbus, nes statym
nesilaikymo nebus itin daug. Jis suformuluotas XVII XVIII a. pab. buruazijos revoliucijos laikotarpiu. Nusikaltimai turi bti
atskleidiami, aikinami, nusikaltliai baudiami tik remiantis statymu. XIX a. pirmoje pusje B buvo galimi, kai baudiama u
socialiai pavojing bsen. Socialins gynybos priemons galjo bti itrmimas tolimus kratus, kalinimus kolonijose ir pan. B
Lietuvoje okupacijos metais buvo taikomi naudojant ir analogijos institut. Moters nuviliojimas buvo traktuojamas kaip vagyst.
Baudiamojoje teisje dominuoja statymas. Tai yra BA pagrindai yra nustatomi tik statymu. statym leidjas suformuluodamas
nusikalstam veik svokas turi visas jas numatyti ir tik joms taikyti poveikio priemones. Principas reikalauja, kad baudiamieji
statymai bt aiks, suprantami, nedviprasmiki visoms institucijoms B turi bti taikomi pagal j paskirt, pagal t statym dvasi.
Jeigu situacijai pasikeitus statym leidjas nesugeba sureaguoti, turi bti daroma korekcija. B negali bti aikinamas pleiamai.
19
2.
Lygybs principas (numatytas Konstitucijos 29. str. lygybs principas neatsivelgiant asmens lyt , ras, tautyb , tikjim
ir t.t. B privalo utikrinti, kad kiekvienas asmuo , padars nusikaltim bt traukiamas baudiamojon atsakomybn,
neatsivelgiant aukiau nurodytus kriterijus. Tai negalima painioti su nubaudimu, nes ityrus byl, konkreti bausm gali
bti paskirta , atsivelgiant asmenines savybes. Taiau principas toks- esant vienodoms aplinkybms, statymas negali duoti
pagrindo skirtingai nubausti dl lyties , sitikinim ir t.t.
Teistumo principas-(Konstitucijos 20,21,22,23,24 str.) Pirmin prielaida teistumui utikrinti statymai , garantuojantys
mogaus saugum. Reikia siekti, kad nekilt prietaravim tarp statym ,teiss sprag. iuo metu Lietuvoje galioja dalis
seniai priimt baudiamj statym, o kita dalis pertvarkyta, priimti nauji. Gali atsirasti problem tinkamai realizuojant
teistum.
Humanizmas (Konstitucijos 21 str. negalima mogaus aloti , kankinti, eminto jo orumo ir t.t. Baudiamieji statymai turi
tvirtinti humanik elges su teisiamuoju, ukirsti keli tardymo, teisminio proceso, bausms atlikimo metu taikyti
priemones ir suvarymus, kurie nenumatyti statymo ir kurios sukelia mogui kanias ar emina orum.
Puslapis
1.

Aikinant pleiamai, ikyla pavojus, kad mogaus teiss ir laisvs bus nepagrstai suvarytos ar apribotos. Teiss norm taikymo
esminiai skirtumai nagrinjant panaias bylas yra teistumo principo paeidimas. Taiau teistumo principas atmeta analogijos
principo taikymo galimyb. Visuma princip turi bti taikoma ar juos turi bti atsivelgiant taikant B.
Lygybs prie statymus principas (kylantis i Konstitucijos 29 str.). Visi pilieiai ir visi kiti asmenys paeid baudiamj statym turi
lygi pareig atsakyti u padaryt nusikalstam veik. Lygybs principas BT pasireikia tuo, kad baudiamosios atsakomybs
pagrindai yra lygs visiems nepriklausomai nuo nusikaltusi padties visais manomais aspektais (lytinis, socialinis ir kt.). Lygi
pagrind momentas nepaeidia kit BT princip. Kai asmuo pripastamas padars nusikalstam veik statymas numato galimybes
atsivelgti asmenyb, aplinkybes ir pan. Principas nepaneigia galimybs individualizuoti bausm, taiau pagrindai visiems yra
vienodi. Apibdinant baudiamosios atsakomybs pagrindus yra tvirtinami patys bendriausi momentai, kad atsakoma lygiais
pagrindais. Tam tikra prasme gali bti lygybs prie statym principo iimi. Pvz., Seimo nari imunitetas. Atskiri vienetai asmen
paeidusi baudiamuosius statymus gali naudotis tam tikromis iimtis, su tam tikromis garantijomis nevarant j laisvs.
Humanikumo principas. Baudiamoji teis apskritai yra humanika, nes BT pagrindin funkcija yra apsaugin saugoti visuomen,
vertybes. Humanikumo principas neretai siejamas vien su kaltininko interes apsauga. Paskutiniu metu i svoka pleiasi. Taiau turi
bti ir nukentjusiojo interes apsauga greta kaltininko. Humanikumas neatskiriamas nuo teisingumo, lygybs principo. statymas
nustatydamas lygius statymo pagrindus visiems subjektams palieka galimyb individualizuoti bausmes. statyme turi bti
diferencijuojama atsakomyb ir tuo pai statym leidjas turi palikti galimyb teismui individualizuoti bausm. Nusikaltimas yra
ymiai spalvingesnis nei jis apraytas baudiamajame statyme, taiau tai lieka u baudiamosios veikos sudties, taiau statym
leidjas suteikia galimyb tokius veiksnius vertinti. Tai sudaro prielaidas humanikam sprendimui taikant baudiamj statym.
Humanikumo principas sitvirtina ne vien vietj, humanist darbuose, taiau jau klasikin teiss mokykla sudaro prielaidas
humanikumo principo susiformavimui.
Specials baudiamosios teiss principai: nra atsakomybs, jeigu nenumatyta statyme (nullum crimen sine lege), atsako tik kaltas
asmuo, bausms individualizavimas, in dubio pro reo.
3.
4.
5.
Kalts arba subjektyvaus kaltinimo principas. Subjektyvumas ta prasme, kad baudiamosios atsakomybs pagrindai pagal BK 1.2. str.
Kalt suprantama dvejopai: 1) supranta nusikalstamos veikos padarinius ir tokios nusikalstamos veikos siekia; 2) asmuo supranta
savo veiksmus. Reikalaujama, kad suvokdamas turt galimyb savo veiksmus reguliuoti. Visuma moment rodo subjektyvj
atsakomybs princip. Tik kaltai padarytos veikos gali bti baudiamos taip, kaip numato sankcijos. Negali bti taikomas B asmeniui,
kuris nra sulauks amiaus, kuriam taikoma BA. Kad bt konstatuota, jog asmuo turjo smons, sins laisv ir suprato savo
veiklos padarinius. Toks supratimas atsirado XVII XVIII a. Pranczijos revoliucijos laikotarpiu. Turi bti vertinama ne tik ar veika
20
2.
nullum crimen, nulla poena sine lege - iuolaikini statym dauguma gana aikiai apibria statymo galiojimo laik
pradi , pabaig , grtamojo galiojimo atvejus, arba yra kategorika nuoroda, kad statymas neturi grtamosios galios.
Neirint tai , kad baudiamieji statymai yra kodifikuoti, neretai kyla klausimas ar konkreti veika yra udrausta , dl
statymo netikslumo , neaikumo ar blanketini norm taikymo . Danai t pai veik draudia skirtingi statymai . Pvz.,
baudiamasis ir administracinis kodeksai ivardija panaias veikas, susidaro keblumai juos taikant. Kai statyme , apraant
nusikaltimo sudt panaudotas blanketinis poymis normos turinys tampa aikus tik inant postatymin akt. Tai reikia ,
kad ne statymas , o postatyminis aktas, kuris turi kitus tikslus , iuo atveju panaudojamas baudiamojoje teisje, o
postatyminio akto netikslumai gali sukelti nepageidautin padarini baudiamojoje teisje.
atsakomybs neivengiamumo principas - io principo realizavimas reikia ,kad kiekvienas , padars nusikaltim privalo u
j atsakyti. iuo metu is principas realizuojamas tik i dalies. Pvz. BK 310 str. atsakomyb u nam gamybos stipri
alkoholini grim gaminim ir realizavim- jis buvo keistas 4 kartus ir vis siekta grietinti kov su samans gaminimu ir
vartojimu, o i esms toki vartotoj- gamintoj nesumajo. Padaryt nusikaltim statistikai iaikinama maiau nei pus
vis registruot.
bausms individualizavimas - principas reikia , kad baudiamosios teiss normos turi utikrinti , kad baudiamojon
atsakomybn bt traukiamas tik kaltas nusikaltimo padarymu asmuo . Taiau vairiose valstybse yra taikoma ir
kolektyvins atsakomybs principas. Bausms individualizavimas nra atribotas nuo aplinkos kaltininko nubaudimas daro
tak kaltininko artimiesiems , eimai ir tokios takos ivengti beveik nemanoma. Bausms individualizavimas reikmingas
siekiant nubaudimo teisingumo. Teisingumas reikia statymo nustatyt, optimaliam pataisymui reikaling bausms dyd.
in dubio pro reo (visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai)- susietas su baudiamuoju procesu. Vis
aplinkybi , kurios ne visikai aikios ir tikslios , vertinimas atsisakymas lemia kaltinimo pagrstum. Taiau tas pats
reikminga ir baudiamosios teiss prasme- yra visi statymo numatyti nusikaltimo sudties poymiai ar ne negali bti
joki abejoni. Kai kyla abejoni sprendiant veiklos kvalifikavimo klausimus, turi bti parinkta tik ta nusikaltimo sudtis,
kuri be abejons atitinka surinktus duomenis. Neturi bti taikomi grietesni statymai, kad nepaeist mogaus teisi.
bausms ekonomijos principas - reikmingas pereinamojo laikotarpio valstybms, kai nusikalstamumo problemas siekia
isprsti grietinant bausmes. Bausms ekonomijos principas reikia ,kad turi bti nustatytos tokios sankcij ribos , kurios
leidia teismui parinkti tokias minimalias bausmes , kuri utekt nuteistajam pasitaisyti.
Puslapis
1.

padaryta, bet ir ar asmuo kaltas padars nusikaltim aikinantis subjektyvius principus. Kalts principas suria objektyvius ir
subjektyvius poymius. BK 1.3. str. 2 d. Kai kurios valstybs kalts princip stumtel al prioritet suteikiant visuomens apsaugai.
Principas tvirtina asmen atsakomyb. Analizuojant bausms paskirt matome, kad bausm skirta suprantaniam ir mstaniam
asmeniui.
Teisingumo arba teisingo nubaudimo principas. BK 1.41.2.5 ir 1.43.1. Teisingumo principas svarbus ir aktualus kiekvienoje srityje, tiek
egzamine, tiek ir baudiamojoje jurisdikcijoje. Palyginti daug BT norm sudaro prielaidas io principo realizavimui. 54 str. 2 d.
skelbiama, kad turi bti atsivelgiama daromas veikas sudarant teisines prielaidas kiekvienoje baudiamojoje byloje taikyti
teisingumo princip. Kalbant apie baudiamosios atsakomybs klausimus bendrininkams, nepilnameiams, recidyvistams taikomos
papildomos taisykls taikant teisingumo princip. Asmenybs nevertinimas ir pervertinimas baudiamojoje byloje yra teisingumo
principo paeidimas. Teisingas bausms paskyrimas yra tuo paiu ir pagarba nukentjusiam. Teisinga bausm yra ne vien teisiamojo,
bet ir nukentjusiojo atvilgiu. KT jurisprudencijoje rastume nemaai teisingumo principo aikinimo pavyzdi. statym leidjas turi
sukonstruoti tokias sankcijas, kad jos atitikt padaryt veik nubaudimo pobd.
Baudiamosios atsakomybs diferenciacija tai atsakomybs tvirtinimas B, atsivelgiant veik u kurias skiriama i atsakomyb
nubaudimo pobd. Proporcingumas turi bti tarp veikos pavojingumo ir poveikio u veik padarym. alis Polis Maratas
baudiamj statym plane ra: Nusikaltimas vienodai emina visus mones. U panaius nusikaltimus turi bti baudiama
vienodai. Tai buvo nukrypimai, nes Pranczijos BK buvo taikomos absoliuios bausms, neindividualizuojant bausms taikymo.
Teisingumo principas neatskiriamas nuo humanikumo principo, taiau tai turi bti daroma nesuteikiant dominuojanios takos
atskir princip reikalavimams. Teisingumo principui realizuoti svarbu tinkama, pakankama bausmi sistema. Teisingumo principo
realizavimui svarbi ir nusikalstam veikl klasifikacija. Remiantis iais statyme tvirtintais momentais galimas teising poveikio
priemoni parinkimas. Teisingas, tinkamas baudiamojo statymo taikymo suvokimas, aikiai suformuluoti baudiamosios
atsakomybs pagrindai. Privalomas bausms mainimas nusikaltusiems pirm kart lyginant su recidyvistais. Bausms skyrimo
taisykli tobulinimas, kad jos sudaryt galimybes atsivelgti visas bylos aplinkybes, sudaryti prielaidas teisingumo principo
gyvendinimui. Teisingumo principo taikymo galimybs tvirtintos tiek BK bendroje, tiek ir specialiojoje dalyje. Bendrojoje dalyje
bausmi skyrimo pradai, o specialiojoje tam tikra bausmi skyrimo visuma (sankcijose nra minima tik viena bausmi ris, palieka
amplitud poveikio priemoni taikymui).
Ekonomijos arba baudiamj represij principas. Nereikia suprasti vien tik pinigine prasme. BK 98 str. realizavimas sutaupo
milijonus lit kasmet, jei alys sugeba susitarti. Tai reikia, kad turi bti vertinami ir kiti momentai. 60% nusikaltli yra iki 30 m. Jie
reikalingi visuomenei, todl ekonomijos principo taikymas yra svarbus. Vidutinikai skiriama 4 m. ir 10 mn. Laisvs atmimo
bausm. Nuudym skaiius sumajo, kai buvo panaikinta mirties bausm.
Tarptautins teiss norm tiesiogiai taikyti BT neieidavo kaip ir Konstitucins teiss norm, taiau paskutiniu metu situacija keiiasi.
iuo metu Konstituciniai principai jau taikomi kiekvienoje akoje.
In dubio pro reo principas. Abejons aikinamos kaltinamojo naudai.
3 TEMA. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB IR JOS PA GRINDAI

BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SVOKA.
BA - tai baudiamj teisini priemoni visuma (tiek spjamosios, tiek kardomosios, tiek ir sudaranios bausms turin). LAT
baudiamj atsakomyb supranta kur kas plaiau. Baudiamoji atsakomyb vis pirma yra teisin kategorija. Ji gali bti vertinama
ne tik filosofiniu, teisiniu, bet ir sociologiniu aspektu. Taikydama BA valstyb reaguoja anomalij visuomenje grietomis poveikio
priemonmis.
Puslapis
BA yra atpildas u nusiengimus ir neteistus veiksmus. Kalbant apie BA paymtina, kad tai viena i atsakomybs form. Jeigu
moni gyvenimas reguliuojamas teiss normomis, tai nesilaikant teiss norm ikyla teisin atsakomyb. BA yra ne vien teisin
atsakomyb. BA gali sietis su morale, su religijos nuostatomis. Paeidiant B ikyla moralin atsakomyb. BA Lietuvoje gali bti
siejama ir su Konstitucine atsakomybe (Seimo nario paalinimas i pareig, prezidento apkalta). Paymtina, kad BA institutas yra
svarbus ir pakankamai sudtingas. Teisingas BA supratimas lemia ir teisingos, humanikos bausms paskyrim. Samprata lemia ir B
21
Baudiamoji atsakomyb - tai teisins pasekms, baudiamosios teiss norm taikymo rezultatas. Lietuvos BK svoka baudiamoji
atsakomyb naudojama danai ir skirtingais aspektais,- girto ar apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag atsakomyb BK
13 str., patraukimo baudiamojon atsakomybs senatis BK 49 str. ir t.t. Sociologinje ir teisinje literatroje svoka atsakomyb
vartojama 2 reikmmis: perspektyvine- kai mogus imasi atsakomybs u savo veiksmus, irdamas ateit, ir retrospektyviai
neatsakyti u praeityje padarytus veiksmus. Baudiamojoje teisje paprastai atsakomybs svoka vartojama tik retrospektyvine
prasme. Norint suvokti baudiamosios atsakomybs prasm, reikia atsakyti tokius klausimus: 1) kas atsako? 2) kam atsako? 3) u k
atsako?

taikymo ribas. BA samprat galime suprasti kaip perspektyvi (pozityvi) atsakomyb arba kaip retrospektyvi (negatyvi)
atsakomyb. Perspektyvos aspektu atsakomyb u veiksmus ateityje. Toks atsakomybs aspektas formuoja mogaus elgesio
stereotipus (atsakomyb u vaik aukljim, valstybs ateit ir t. t.). Gali bti apibdinama kaip elgesio kultra, kaip protis elgtis
dorovikai ir teisingai. Tuo paiu kalbame ir apie prevencin pobd tokioje sampratoje. Retrospektyviai BA ikyla u veiksmus, kai NV
jau padaryta. Kai motyvai, tikslai jau yra optimizuoti. Kalbant apie baudiamosios atsakomybs samprat, ji yra neatskiriama nuo
toki moment: norint teisingai apibdinti BA turi bti isiaikintas baudiamosios atsakomybs pradios momentas. Atitinkamai
keiiasi ir atsakomybs sampratos turinys. Baudiamoji atsakomyb pagal skirting poir prasideda tada, kai (1) asmeniui
pareikiami tarimai; (2) kai asmuo paskelbiamas kaltu; (3) kai priimamas siteisjs kaltinamasis nuosprendis; (4) kai pradedama
realizuoti teismo paskirta bausm. Galime tvirtinti, kad baudiamoji atsakomyb prasideda kai padaroma nusikalstama veika. LAT
laikosi nuomons, kad nuo nuosprendio paskelbimo atsiranda BA. Tai reikia, kad kai padarius nusikalstam veik ir tai konstatavus,
procesiniuose sprendimuose atsiranda galimybs taikyti BPP.
BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SKIRTUMAS NUO KIT TEISINS ATSAKO MYBS RI.
Baudiamoji atsakomyb nuo kitos teisins atsakomybs skiria pagrindai. Kitos atsakomybs formos ikyla u skirting pavojingum
laipsn, todl BA pagrindas tik nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas. Skiriasi reagavo teiss paeidim forma. Reaguojama
labai grietai, taikant imperatyv metod. Koki kit teisini atsakomybi taikymas asmeniui nesukelia, dl to reagavimo teiss
paeidim forma yra sudtinga, nes valstyb yra pareigota reaguoti nustatyt tvark. Skiriasi pagal subjektus, kurie taiko
baudiamj atsakomyb. BA skiriant vienokius ar kitokius procesinius suvarymus ikiteisminio tyrimo institucijos, penitencin
sistema (laikymo tardymo izoliatoriuje aspektu). Galimyb taikyti BA suteikta teismams. Administracin atsakomyb gali pritaikyti
kelios deimtys subjekt. BA realizuoja tik valstybins institucijos. Iekant ir kit esmini skirtum baudiamoji atsakomyb nuo kit
atsakomybs ri skiriasi ir pagal pasekmes. Tai ne vien tik bausm ir baudiamosios atsakomybs pasekms. Skiriasi pagal
subjektus, kuriems taikoma baudiamoji atsakomyb. Ji pirma apibdinama kaip asmenin atsakomyb t, kurie paeid
baudiamj statym.
Priklausomai nuo to, kokie draudimai yra tvirtinti, tokia ir atsakomybs forma. Daug bendro yra visose atsakomybs ryse. Taiau
paprastai irima, kas yra ios atsakomybs pagrindas. Nusikalstama veika aukiausio pavojingumo laipsnio veika.
Kitos atsakomyb pagrind galime rasti kituose statymuose. Pvz. deimtys subjekt gali taikyti baudiamj atsakomyb. Ta
atsakomybs forma derinama su kitomis (pvz. po apkaltos keliamas baudiamosios atsakomybs klausimas). Baudiamja tvarka
asmuo negali bti baudiamas 2 kartus, taiau skirting form atsakomyb gali bti taikoma.
Reagavimo teiss paeidim forma BT yra gana sudtinga. Baudiamoji atsakomyb yra represyvi. Baudiamoji atsakomyb
santyki nevysto, ji stengiasi juos neutralizuoti. Kalbant apie kompensacij, nusikalstamomis veikomis paeistos vertybs kartais
paeidiamos neatstatomai, todl kompensacija retai manoma. Baudiamoji atsakomyb skiriasi pagal subjektus, kurie taiko
baudiamj atsakomyb, j taiko tik valstyb, lyginant su kitomis atsakomybi rimis, subjekt ratas yra ymiai maesnis.
Baudiamoji atsakomyb isiskiria pagal padarinius. Po bausms atlikimo asmuo dar patiria suvarym (teistumas), taigi tam tikras
statusas ilieka. Baudiamoji atsakomyb skiriasi nuo kit ir subjekt ratu, nes ji yra asmenin.
BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS ESM.
Baudiamoji atsakomybs esm - asmens ir jo padaryto nusikaltimo pasmerkimas valstybs vardu, kur vykdo galiotos institucijos
(teismas) ir kuris pasireikia baudiamaisiais statymais apibrt asmeninio ar turtinio pobdio suvarym kaltininkui nustatymu.
is pasmerkimas ir suvarymai veikia kaltinink sukeldami jam neigiamus pergyvenimus. (valstybs prievartos taikymas, atsako
valstybei, normatyvikumas, gali taikyti tik galiotos institucijos (teismai ir kita baudiamosios justicijos sistema)).
ATSAKOMYB IR SANKCI JA.
Baudiamoji atsakomyb pasireikia kaip valstybs prievartos taikymo forma. Baudiamosios atsakomybs ir kriminalins bausms
santykis: literatroje neretai raoma, kad atsakomyb i esms atitinka bausm, arba kad vienintel atsakomybs realizavimo forma
ir yra bausm. Toks poiris neatitinka iuo metu galiojani Lietuvoje baudiamj statym turinio. Atsakomyb ir bausm i
Puslapis
ATSAKOMYB IR BAUSM.
22
Atsakomyb ir sankcija ios svokos savo turiniu nesutampa. BK sankcija- tai statymo numatytos bausms ribos. ios ribos
pasireikia ne tik nustatant bausmi ris ir dydius BK Specialiosios dalies normoje, bet ir koreguojant jas Bendrosios dalies
normomis- skiriant velnesn , negu statyme numatyta bausm ir kt. Tuo tarpu baudiamoji atsakomyb negali bti maesn arba
didesn - ji yra arba jos nra. O j realizuojant jau gali bti pritaikytos aplinkybs, takojanios grietesn ar velnesn bausms
paskyrim.

tikrj yra artimos svokos, bet sutapatinti pagal BK nuostatas j negalima (nors Vakar Europos kai kuriose alyse yra vartojama
svoka bausm, o baudiamoji atsakomyb nevartojama .) BK vartoja mos svokos patraukimas baudiamojon atsakomybn,
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, atleidimas nuo bausms. Baudiamoji atsakomyb gali bti realizuota paskiriant
bausm. Taiau BK normos leidia baudiamj atsakomyb realizuoti ir nepaskiriant bausms, pvz. kaltininkui ir nukentjusiajam
susitaikius, nepilnameiui pritaikius priveriamsias aukljimo priemones ir t.t. Asmens atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs
nereabilituojaniais pagrindais reikia, kad asmuo pripastamas kaltu dl padarytos veikos, ir tik remiantis statymo numatytais
pagrindais jam netaikoma kriminalin bausm. Taiau asmuo pripaintas kaltu realizuoja svarbiausi atsakomybs element- asmens
ir jo padarytos veikos pasmerkim. Bausm yra BA turinys.
Kiti baudiamosios atsakomybs ir bausms poymi skirtumai:
1.
2.
3.
nesutampa j atsiradimo ir pabaigos laikas;

skirtinga teisin padtis asmens , kuris traukiamas baudiamojon atsakomybs, ir asmens , nubausto kriminaline bausme;
specifins pasekms teistumas, kuris atsiranda asmen nubaudus kriminaline bausme.
FILOSOFINIAI BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS ASPEKTAI. VALIOS LAISVS PROBL EMA.
Teisinio poveikio priemoni svok apima ne vien tik baudiamojo teisinio poveikio priemons, bausm, taiau ir BPK poveikio
priemons, kurios lydi subjekt, jei jis tariamas padars nusikalstam veik. BA pagrind suvokimas tam tikra prasme ir filosofinis,
etinis klausimas, kuris paaikina kodl valstyb turi teis taikyti poveikio priemons. Kai asmens nubaudimas buvo pradtas sieti su
kalte. Iki kalts principo tvirtinimo tas klausimas kodl valstyb ir visuomen turi teis bausti savo narius nekyla. Kai kyla kalts
klausimas tenka sprsti mint klausim. Konstatuoti subjektyviuosius poymius, kalt. Buvo remiamasi baudiamuoju pakaltinimu.
Baudiamosios atsakomybs pagrindai patvirtinami igaunant prisipainim kankinant, igaunant kitas priemones. Atsakant
klausim kodl valstyb turi teis kankinti padarius vienas ar kitas veikas neatsiejamas nuo prieasi, slyg isiaikinimo.
Apvelgiant metodologinius klausimo sprendimo pagrindus pradi io klausimo sprendim galime rasti filosofijoje. Filosofijos
mokyklos, kuriomis remiantis teisininkai band pagrsti baudiamosios atsakomybs teisinius pagrindus: determinizmas,
indeterminizmas, pozityvizmas. ios disciplinos iekojo atsakymo kaip valstyb iekojo priemoni patesinti veikas, kurios udraustos
B.
NEOTOMISTINIS, NEOKANTISTINIS, PRAGMATINIS VALIOS LAISVS SUPRATIMAS.
Determinizmas (neotomizmas) reikia apibrti. Idjos kilo jau senovs filosofijoje, irykjo antikos atomistikoje, taiau mokymas
labiausiai priartja bandydamas paaikinti filosofinius klausimus. Beckhamas, Dekartas, Lamanosovas, Pinoza deterministai.
Deterministai aikino, kad pasaulyje tiek gamtos reikiniuose, tiek visuomens reikiniuose, tiek mogaus poelgiuose viskas yra
prieastingai susij. Buvo tvirtinama, kad mogaus elgesys nulemtas i anksto. Kad pasaulis sutvarkytas, reikiniai tarpusavyje susij,
todl smoningam mogaus elgesiui nelieka galimybs. mogaus poelgiai yra nulemti (netoli iki teologinio supratimo), taiau
suprantant mogaus elgesio nulemtum sunku atsakyti klausim kaip galima asmen bausti, kuris padar al kitiems asmenims,
visuomenei, valstybei. Grindiant tokia tvarka, kad nubaudimas yra nustatytas Dievo, todl baudiamosios atsakomybs taikymas
tam tikra prasme yra kertas. Kita vertus tai yra prieyb, nes i anksto mogaus gyvenimas yra nulemtas jg, kurioms jis negali
atsispirti. Bausms atlikimas lieka tik kerto aktu. Kalbant apie prevencij j taikyti galimybs nebelieka.
Puslapis
Kratutines pozicijas band suderinti pozityvistai: Ogiustas Kontas, Mileris, Spenceris, Frankas, Listas, Princas. Pozityvistai tvirtina,
kad asmenyb i vienos puss i tikro yra pakankamai laisva, mogus yra pakankamai laisvas reaguodamas kit moni poveikius,
veiksmus, taiau pozityvistai neatmeta ir to, kad mogaus elgesys tam tikra prasme yra nulemtas j supanios aplinkos. Neretai
mogaus elgesio poelgius determinuoja ir ioriniai faktoriai. Ne tik smons ir valios iraika lemia ne vien iorinio elgesio varianto
pasirinkim. Taiau mogus nra visikai priklausomas nuo aplinkos. Poveikis yra, taiau konstatuojant smons valios laisv mogus
turi galimyb pasirinkti tok elges, kuris negriauna nustatytos tvarkos, todl jausdamas ir iorin poveik mogus gali reguliuoti savo
elges ir jis privalo tai daryti, nes smon, valia nra atmetama. Taigi jei iorinis poveikis nulemia mogaus elges, todl ikyla
klausimas ar toks mogus gali bti baudiamas. Jei pripastama, kad asmuo yra pakaltinamas, teisingai vertina teisin ir socialin
savo poelgi vertinim, tuomet neatmetamas iorini faktori poveikis vienam ar kitam elgesiui, taiau smoninga, protinga btyb
yra pajgi lemti savo elges. Pozityvizmas pripaindamas smons valios laisv, konstatuodamas, kad turima omenyje smoninga
valinga asmenyb tuo paiu aikina, kad tada valstybje atsiranda teista bausm. Visgi, valstyb bet kuriuo atveju turi prisiimti dal
kalts jei nepanaikino vien ar kit aplinkybi, kuri neturt bti valstybs gyvenime. Jei nepaalinti tam tikri faktoriai ir tai turjo
veikos moni elgesiui nra adekvaios BA. Pozityvistai pagrindia, kad BA gali bti taikomos tik pakaltinamiems asmenims.
23
Indeterminizmas (neokantizmas) tvirtina, kad mogus yra visikai laisvas savo elgesyje. Jis turi teis elgtis kaip nori. I prigimties
mogus yra laisvas. Tuomet klausimas kaip galima bausti jei mogus yra laisvas elgtis taip kaip nori. Baudiamosios atsakomybs
taikymas vlgi lieka tik kerto aktu. Kalbti apie prevencin poveik nra jokios galimybs. Tokios idjos tiko atpildo bausmi
pateisinimui.

BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS REIKM MONI POELGIAMS.
Reikm moni poelgiams - baudiamoji atsakomyb iorikai veikdama kaltinink yra nukreipta jo vidin bsen- elgesio
reguliavim. ia prasme galima irti vien i baudiamosios teiss funkcij realizavim - daryti poveik kaltininko smonei ir
psichikai. Per smons ir psichikos sukrtimus tikimasi formuoti tokias io asmens intelekto ir valios savybes, kurios neleist jam
daryti nauj nusikaltim.
ATSAKOMYB TIK U VE IK, KURI YRA UDRAUSTA BAUDIAMOJO STATYMO.
Teisiniai BA pagrindai BA galima tik tada, kai asmuo kaltai padaro veikl, kuri numatyta BK. Dabartiniame BK atsirado nauja svoka
nusikalstamos veikos sudtis, kaip teisinis pagrindas BA. Jau klasikin BT mokykla tvirtino princip, kad gali bti baudiama tik
veika tvirtinta statymuose. Baudiamosios teiss teorija aikindama BA pagrindus teigia, kad tai objektyvi ir subjektyvi poymi
visuma, tvirtinta statyme, kai statym leidjas jas apibdina statyme kaip pavojingas nusikalstamas veikas. Samprata tvirtinta BK
bendroje dalyke. Konkreios nusikalstam veik sudtys yra tvirtintos BK specialiojoje dalyje apraant nusikalstamas veikas ir
stengiantis kuo isamiau dispozicijose jas apibdinti. BA konkretizuot pagrind sraas specialiojoje dalyje yra baigtinis ir isamus.
Vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrind altinis yra baudiamasis statymas. Atskiri nusikalstamos veikos sudties poymiai
gali bti suprantami analizuojant ir kitus statymus. BK neatskleidia atskir byl poymi. Neretai BA pagrind poymiai gali bti
suprantami analizuojant postatyminiuose aktuose (KET, sveikatos sutrikdymo atstatymo taisykls), taiau tai nepaneigia nuostatos,
kad visi pagrindai turi bti nurodyti baudiamajame statyme. Ikylant baudiamiesiems santykiams ikiteisminio tyrimo pradjim
subjekto elgesyje utenka nustatyti tuos poymius, kuriuos nustato BK. I visumos reikini, kurie lydi nusikalstam veik velgiama
tik bdingiausius, svarbiausius. Nusikalstamos veikos sudties rib nustatymas turi reikms sprendiant konkreios atsakomybs
klausimus. statym leidjas nustato tokias veikas, kurios gali bti pirmins nusikalstamos veikos stadijos, kaip baudimas u
rengimsi pasiksinti. U veikas numatytas BK spec. dalyje kaip kurstym padaryti nusikaltim taip pat baudiama. Taigi pagal BK
subjektams, kurie neturi vis nusikaltimo sudties poymi taip pat gali bti baudiama. Objektyvij ir subjektyvij poymi
visuma turi bti sumuojama. Vykdant tyrim pagal spec. Dalies normas turi bti konstatuojama, kad i esms yra visi poymiai, kurie
apibdinami ir BK bendrojoje dalyje.
Istorija rodo, kad prie toki pagrind, kurie utikrina asmen laisvi teis ir apsaug susidar ne i karto. Dar XX a. pradioje buvo
galima bausti u asmenybs potencial nusikaltimo darym, tuo metu tai buvo laikoma socialins gynybos priemonmis. Galime
paminti, kad prie toki pagrind formavimo prisidjo ir ms tautieiai. Kriminalistai rod, kad BT, baudiamajai atsakomybei,
nusikaltimo sudties svokos yra visai nereikalingos. Konstatavus medicinos specialistams buvo galimos taikomos socialins gynybos
priemons, iuo atveju represiniu poiriu. Atsakomybs pagrindas yra nusikalstamos veikos sudtis baudiamuosiuose
statymuose. Amnestijos, malons, bausms atidjimo institutai.
Iteisinamasis, apkaltinamasis, dl atleidimo nuo BA nuosprendiai.
Tam tikrais atvejais reikalaujamas asmens sutikimas dl baudiamosios atsakomybs taikymo (vieieji darbai, laisvs apribojimas
pagal 44 str., aukljamo poveikio priemon). Vienoje pastraipoje LAT pasisako, kad BA turin sudaro: nuosprendio paskelbimas LR
vardu, bausms paskyrimas, bausms atlikimas ir teistumas (2001 m. LAT senato apvalga dl nepilnamei BA).
ATSAKOMYBS U KONKREI VEIK PAGRINDAS.
Vieninteliu pakankamu baudiamosios atsakomybs pagrindu yra veikos sudtis konkreiame poelgyje, veiksme, neveikime. Tuo
paiu gali bti baudiama tik u veik, kuri pasireikia vienais ar kitais veiksmais ar neveikimu. BA pagrindu negali bti idjos,
subjektai, jei jie nra individualizuojami. BA pagrindu gali bti konkreti veika numatyta B, kai ta veika yra pavojinga. BK numato
atvejus, kai iorikai mogaus elgesys atitinka vienos ar kitos veikos nusikalstamos sudties poelgius. B numato btinoji gintis,
profesin, mokslin rizika, kai asmuo atlikdamas vienus ar kitus veiksmus sukelia BA pagrindus, taiau statymo leidjas mano, kad
esant atitinkamos aplinkybs negali bti laikomos pavojingos. Padarytoji veika turi bti lyginama su spec. dalies konkreiame
straipsnyje aprayta veika. Tik identifikavimus padarytos veikos atitikim statymams galima konstatuoti, kad yra pagrindas
baudiamajai atsakomybei. BA tai teisinio poveikio priemons, kurias asmuo padars pavojing veik privalo patirti. Teisinio
poveikio priemons pasireikia asmeninio turtinio pobdio suvarymais ar netekimais.
NUSIKALTIMO SUDTIES POYMI NUSTATYMAS FORMALUS BAUDIAMOSI OS ATSAKOMYBS PAGRI NDAS.
Puslapis
tvirtinta BK 2 str. 3 d. Asmuo atsako pagal B tik tuo atveju jei jis yra kaltas padars NV ir tik jeigu veikos padarymo metu i jo buvo
galima reikalauti statymus atitinkanio elgesio.
24
BAUDIAMOJO STATYMO UDRAUSTOS KALTAI VEIKOS PADARYMAS.

Pagal baudiamosios teiss teorij nusikaltimo sudtis tai objektyvi ir subjektyvi nusikaltimo poymi, kurie apibdina veik kaip
nusikaltim visuma.
Baudiamosios teiss teorija aikindama BA pagrindus teigia, kad tai objektyvi ir subjektyvi poymi visuma, tvirtinta statyme, kai
statym leidjas jas apibdina statyme kaip pavojingas nusikalstamas veikas. Samprata tvirtinta BK bendroje dalyke. Konkreios
nusikalstam veik sudtys yra tvirtintos BK specialiojoje dalyje apraant nusikalstamas veikas ir stengiantis kuo isamiau
dispozicijose jas apibdinti. BA konkretizuot pagrind sraas specialiojoje dalyje yra baigtinis ir isamus. Vienintelis baudiamosios
atsakomybs pagrind altinis yra baudiamasis statymas. Atskiri nusikalstamos veikos sudties poymiai gali bti suprantami
analizuojant ir kitus statymus. BK neatskleidia atskir byl poymi. Neretai BA pagrind poymiai gali bti suprantami analizuojant
postatyminiuose aktuose (KET, sveikatos sutrikdymo atstatymo taisykls), taiau tai nepaneigia nuostatos, kad visi pagrindai turi
bti nurodyti baudiamajame statyme. Ikylant baudiamiesiems santykiams ikiteisminio tyrimo pradjim subjekto elgesyje
utenka nustatyti tuos poymius, kuriuos nustato BK. I visumos reikini, kurie lydi nusikalstam veik velgiama tik bdingiausius,
svarbiausius. Nusikalstamos veikos sudties rib nustatymas turi reikms sprendiant konkreios atsakomybs klausimus. statym
leidjas nustato tokias veikas, kurios gali bti pirmins nusikalstamos veikos stadijos, kaip baudimas u rengimsi pasiksinti. U
veikas numatytas BK spec. dalyje kaip kurstym padaryti nusikaltim taip pat baudiama. Objektyvij ir subjektyvij poymi
visuma turi bti sumuojama. Vykdant tyrim pagal spec. dalies normas turi bti konstatuojama, kad i esms yra visi poymiai, kurie
apibdinami ir BK bendrojoje dalyje.
Istorija rodo, kad prie toki pagrind, kurie utikrina asmen laisvi teis ir apsaug susidar ne i karto. Dar XX a. pradioje buvo
galima bausti u asmenybs potencial nusikaltimo darym, tuo metu tai buvo laikoma socialins gynybos priemonmis. Galime
paminti, kad prie toki pagrind formavimo prisidjo ir ms tautieiai. Kriminalistai rod, kad BT, baudiamajai atsakomybei,
nusikaltimo sudties svokos yra visai nereikalingos. Konstatavus medicinos specialistams buvo galimos taikomos socialins gynybos
priemons, iuo atveju represiniu poiriu. Atsakomybs pagrindas yra nusikalstamos veikos sudtis baudiamuosiuose
statymuose. Amnestijos, malons, bausms atidjimo institutai.
Iteisinamasis, apkaltinamasis, dl atleidimo nuo BA nuosprendiai.
Tam tikrais atvejais reikalaujamas asmens sutikimas dl baudiamosios atsakomybs taikymo (vieieji darbai, laisvs apribojimas
pagal 44 str., aukljamo poveikio priemon). Vienoje pastraipoje LAT pasisako, kad BA turin sudaro: nuosprendio paskelbimas LR
vardu, bausms paskyrimas, bausms atlikimas ir teistumas (2001 m. LAT senato apvalga dl nepilnamei BA).
Vieninteliu pakankamu baudiamosios atsakomybs pagrindu yra veikos sudtis konkreiame poelgyje, veiksme, neveikime. Tuo
paiu gali bti baudiama tik u veik, kuri pasireikia vienais ar kitais veiksmais ar neveikimu. BA pagrindu negali bti idjos,
subjektai, jei jie nra individualizuojami. BA pagrindu gali bti konkreti veika numatyta B, kai ta veika yra pavojinga. BK numato
atvejus, kai iorikai mogaus elgesys atitinka vienos ar kitos veikos nusikalstamos sudties poelgius. B numato btinoji gintis,
profesin, mokslin rizika, kai asmuo atlikdamas vienus ar kitus veiksmus sukelia BA pagrindus, taiau statymo leidjas mano, kad
esant atitinkamos aplinkybs negali bti laikomos pavojingos. Padarytoji veika turi bti lyginama su spec. dalies konkreiame
straipsnyje aprayta veika. Tik identifikavimus padarytos veikos atitikim statymams galim konstatuoti, kad yra pagrindas
baudiamajai atsakomybei. BA tai teisinio poveikio priemons, kurias asmuo padars pavojing veik privalo patirti. Teisinio
poveikio priemons pasireikia asmeninio turtinio pobdio suvarymais ar netekimais.
BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS, KAIP BAUDIAMOJO TEISINIO SANTYKI O, RAIDA.
BA - tai baudiamj teisini priemoni visuma (tiek spjamosios, tiek kardomosios, tiek ir sudaranios bausms turin). LAT
baudiamj atsakomyb supranta kur kas plaiau. Baudiamoji atsakomyb vis pirma yra teisin kategorija. Ji gali bti vertinama
ne tik filosofiniu, teisiniu, bet ir sociologiniu aspektu. Taikydama BA valstyb reaguoja anomalij visuomenje grietomis poveikio
priemonmis.
2.
3.
4.
BA taikymo sfer. Kriminalizacija ir dekriminalizacija lemia, taip pat baudiamojo statymo taikymo praktik. Priklauso nuo
to kaip efektyviai dirba institucijos, kaip pritaikomi statymai. Svarbu statymo baz, jos taikymas. Lemia ir paties statymo
aikinimas. Stabilus faktorius statym leidjo veikla.
Struktr. BA realizavimo procese susidarantis santykis tarp bausmi. Struktra parodo kokios poveikio priemons taikomos
asmenims padariusiems nusikalstamas veikas, kaip institucijos inaudojo poveikio galimybes, kokios bausms dominuoja.
Parodo baudiamosios politikos represyvum.
Dinamik. Pasikeitimai BA struktroje ir sferoje.
Efektyvum. Pateikiami recidyvai pakartotino baudiamj statym paeidimo atvejai. Tai kiek aktyvi BA.
ie kriterijai sudaro daugiau galimybi vertinti ar BA yra efektyvi, ar valstyb turt irti plaiau nusikalstamum. Pagal iuos
kriterijus turim daugiau informacij ivadoms apie baudiamj politik.
Puslapis
1.
25
BA vertinama pagal:

Kardomojo kalinimo skaitymas paskirt bausm (BK 66 str.). Neotomizmas mogus yra determinuotas visuomens ir pakyla vir
savo asmenybs ir elgiasi dievikai.
BAUSMS, BAUDIAMOJO IR AUKLJAMOJO POVEIKIO PRIEMONS, PRIVE RIAMOSIOS MEDICINOS PRIEMONS.
J SKYRIMO PAGRINDAI IR TVARKA.
Nuo baudiamj teisini santyki yra neatskiriami baudiamieji procesiniai santykiai. Patys savaime BT santykiai negali egzistuoti.
Tam tikras represinis poveikis ikyla gerokai anksiau nei kaltininkas yra pripastamas kaltu. BA kaip baudiamieji teisiniai santykiai
yra pakankamai sudtingi, todl BA yra ne vien bausm, bet ir baudiamojo proceso priemons (tarp j ir kardomosios), nes jos
paios teikia suvarymus. Kardomojo kalinimo laikas yra skaitomas bausms laik diena u dien. Procesinio poveikio priemon
paties statymo yra prilyginama baudiamajai atsakomybei bausmei. statym leidjas tvirtina atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs institut ir atleidimo nuo bausms. statym leidjas numato baudiamosios atsakomybs skirtingas realizavimo
formas. Baudiamosios atsakomybs turin sudaro tiek baudiamojo procesinio poveikio priemons, kurios taikomos kaltininkui tiek
ikiteisminio, tiek teisminio nagrinjimo metu, tiek pripainimas kaltu (oficialus asmens pasmerkimas valstybs vardu), tiek ir
bausms paskyrimas (visuma suvarym, apribojim, atskiras atsakomybs elementas), tiek ir bausms atlikimas. Asmuo atliks
bausm, turi patirti ir kitus suvarymo apribojimus teistumo situacija (teistumo institutas). 2001 06 15 d. senato nutarimas dl
Teism praktikos nepilnamei BA.
PATRAUKIMO BAUDIAMO JON ATSAKOMYBN PAGRINDIMAS USIENIO AL I BAUDIAMOJOJE TEI SJE.
Baudiamoji atsakomyb kaip savarankikas institutas usienio ali statymuose vertinama nevienodai. Vokietijos , veicarijos ,
Japonijos BK apskritai nevartoja odio baudiamoji atsakomyb. i ali BK baudiamosios atsakomybs reguliavimas
sutapatinamas su nusikaltimo iaikinimu ir bausms paskyrimu. Kitos alys- Pranczija, Lenkija, skiria baudiamosios atsakomybs ir
bausms svokas. Baudiamoji atsakomyb tokiu atveju yra kaip bausms realizavimo prielaida ir jos sudedamoji dalis.
4 TEMA. LIETUVOS BAUDIAMOSIOS TEISS A LTINIAI

PIRMIEJI RAYTINIAI LIETUVOS BAUDIAMOSI OS TEISS ALTINIAI. PEMEDS TEISYNAS. KAZIMIERO TEISYNAS
(1468 M.).
Svarbiausias istorinis aspektas. Raytiniai altiniai. Vertinamos konkreios politins, ekonomins slygos lemia valstybs reagavim
nusikalstamas veikas. altiniams visada turi reikms ir valstybs sandara, valstybs valdymo forma ir visa eil kit faktori. ie
momentai atsivelgtini vertinant ir Lietuvos baudiamosios teiss altinius. Tokios atskir baudiamosios teiss institut samprata
tuo metu dar nebuvo. Dar bendresniu teiginiu kalbant nereikia pamirti koki tak ms valstybei turjo tokie reikiniai kaip
aneksija, okupacija, reikini atstatymas. Pakarklis, Jablonskis, Gudaviius.
Paskutin Pameds teisyno redakcija 1443 m. Pameds prs susirinkime buvo priimtas mintas teisynas. Baudiamosios normos
nuo kit teiss norm nebuvo atskirtos, taiau pirmiausia jos matomos nusikaltimo ir bausms institut kontekste. Suprantant kas
laikoma nusikaltimais galime nurodyti, kad teisyne buvo laikoma nusikaltimai vieajai tvarkai, turtinei nusikaltimai ir nusikaltimai
mogui. Paymtina, kad i esms teorini pagrind, samprat tuose aktuose nebuvo. Kalbant apie nusikaltimus vieajai tvarkai
stengiama apibdinti nusikaltimus teism darbui. Keturis kartus neatvyks teism jau laikomas nusikaltliu. Kalbant apie
nusikaltimus vieajai tvarkai teisynas numato ypating apsaug vokieiams. Prsas vaiindamas Vokiet ir pirmas neparagavs maisto
ar grimo, gali bti apkaltintas pasiksinimu vokieio gyvyb. Tykojimas prie kelio net ir neapiplus gali bti laikoma nusikalstama
veika. Turtiniai nusikaltimai skirstomi pagal pagrobto turto vert, nusikaltimai mogui gyvyb, sveikat, moter, garb, orum,
nam gyvybei. Nusikaltimai sveikatai sueidimai (bet koki aizd padarymas jei aizdos ne galvoje), galvos aizdos. Jei tariamas
moters sumuimu vyras galdavo isiteisinti prisiekdamas. Bausms: pinigin ipirka (konkretus dydis, dviguba ipirka, kaklo
ipirkimas), kno sualojimas (ausies nupjovimas vagiui) ir mirties bausm (u iaginim, dokument klastojimas, jei nesugeba
imokti kaklo ipirkos). Paymtina, kad tarp nusikaltlio ir jo eimos nari materialinio skirtumo nebdavo. Visa eima atsakydavo
u padaryt nusikaltim. Tik atskirai momentais buvo reikalaujama konstatuoti kalt (kankinimais). Subjekto amius yra neaikus. Kai
kuriose teisyno normose teigiama, kad asmuo iki 9 m. yra maametis, u tokio asmens padarytas veikas ipirk moka tvai.
26
Visoje LDK galiojo Kazimiero teisynas (priimtas 1468 m.) 28 str., skirtas nuosavybs santyki gynimui. Prof. Jablonskio nuomone
Kazimiero teisynas turjo suvienodinti teism praktik. Taisykls didij dalimi apima turtinius nusikaltimus. Nekonkretizuojant i
Puslapis
Ikistatutinje teisje, jau buvo pakankamai daug BT norm. Tai pirmiausia Kazimiero teisynas, Pameds teisynas i 86 str. (1340 m.).
domu, kad iskiriami tyiniai sueidimai. Tai vieni i pirmj raytins baudiamosios teiss altini. Kazimiero teisynas apibdina
laikotarp vadinam ikistatutiniu laikotarpiu. Lietuvos metrikos, teism knygos. Plaiai idstomi teism sprendimai, nuosprendiai, i
to galime sprst kaip teis buvo taikoma.

nusikaltim galime pasakyti, kad atsakomyb vagystei padaro veikos padarymo bdas (plimas upuolus, bausms dydis). Subjekto
amius vlgi nenustatytas, taiau normos nurodo, kad vaik materialin atsakomyb prasideda nuo 7 met amiaus. Subjektais
vagystje galjo bti patys feodalai ir nuo j priklausomi mones. Galime sakyti, kad Kazimiero teisynas buvo taikomas visiems
subjektams (neiskiriant pagal privilegijas). Lyginant su Pameds teisynu Kazimiero teisyne yra paangiai isprstas eimos ir
nusikaltusio santykis. U vagyst eima galjo bti baudiama jei inojo, kad daiktas yra vogtas, taiau bausm materialin visiems, o
kno bausms taikomos tik kaltininkui. Paymtina, kad Kazimiero teisyne skiriamas recidyvas. Pakartotinai padar nusikaltim
baudiami ymiai grieiau. Pleiami bausms tikslai vykdant prevencij. Bausms skiriamos tokios, kad ne tik patenkint
nukentjusj, bet ir tokios, kad spt nusikaltl ateityje nenusikalti (vlgi prevencin funkcija). Kaltas jei vag pagauna su vogtu
daiktu, jei liudija geri liudytojai, jei prisipasta kankinant. Kazimiero teisyne buvo nustatyta, kad jei kankinamas naudojo oleles ir
neprisipaino, tai bus laikoma jo kalts rodymu. Atskirais atvejais kalt galjo bti rodyta jei toje teritorijoje buvo daromi panas
nusikaltimai, taiau nebuvo nustatytas kaltininkas. Jei nra daugiau kalt, tai toje vietoje pagautam vagiui buvo priraomi visi
neatskleisti toje vietoje padaryti nusikaltimai. tvirtinti prievol atlyginti padaryt al. Turjo bti atlyginta prarastojo turto,
prarastojo daikto vert. Nusikaltlio eimos nariai galjo ipirkti savo eimos nar. Pavogtas daiktas turjo bti perduotas teismo
naudai, o jei daikto nebra vert turjo bti iiekota. Bausms tokios, kad valstyb nepatirt alos. Tas kas turto neturjo
iplakimas ir djimas kalad. Mirties bausm buvo skiriama kaip papildoma bausm. Prie mirties bausm turjo bti atlyginta
turto vert, o asmuo tik po to baudiamas fizikai. Mirties bausm buvo taikoma recidyvistams ir kai pagrobto turto vert yra
daugiau nei 30 grai (tiek kainavo karv, irgas). Feodalus baud didysis kunigaiktis pasitars su pon taryba. Bausmi tokiems
subjektams nra numatyta.
LIETUVOS STATUTAI (I 1529 M.; II 1566 M.; III 1588 M.).
Statutin teis (nuo 1529 m.) dar daugiau BT norm. Lietuvos statutai laikomi Europins teiss pavyzdiais. Buvo skirti utikrinti
teisingumo vykdym. 1840 m. Lietuvos statutai nustojo galioti, bet jie dar kelet met faktikai veik. Statutuose kaip mes dabar
suprantame baudiamj teis, BT klasifikacijos nebuvo. Taiau aikiai isiskiria normos, kurios pagal savo paskirt yra baudiamosios
teiss normos. vardijamos konkreios veikos, konkrets nusikaltimai. Pagal statutus galjo atsakyti tik mogus. Nusikaltimu galjo
bti laikomi tik mogaus veiksmai. Paymtina tai, kad lyginant su kitomis valstybmis nebuvo lino teismo. Buvo raoma, kad
baudiamas tik tas, kas stojo prie teism. Negali bti nubaustas anksiau nei bus pristatytas teism. Pagal statut akivaizdu, kad
atskiri luomai galjo atsakyti prie skirtingus teismus. Nelaisvus mones galjo teisti ne tik teismas, bet ir j ponai. Bausti galjo bti
galima tik tada, kai kalt rodyta. Galjo bti baudiama tik tada, kai padarytoji veika atitikdavo statute padarytus poymius.
Nusikaltimas apibdinamas vairiai: pirmame statute nusikaltimu laikoma skriauda nukentjusiajam arba jo turtui. Pirmas statutas
neturjo norm. Slyginai buvo viena kita norma, kuri baud u al valstybs interesams. Konkreiais atvejais buvo laikoma, kad
skriauda padaroma valstybei. Antrame statute nusikaltimu laikoma ala valstybei ir skriauda nukentjusiajam. Greta nukentjusiojo
atsiranda ir valstyb. Treias statutas akcentuoja, kad nusikaltimas yra veika, kuris pavojingas valstybei ir visuomenei ir kuria
paeidiama didiojo kunigaikio nustatyta tvarka. Pagal i dien terminij galime sakyti, kad BT normos klasifikuojamos pagal
vertybes, kurias ksinamasi nusikalstamomis veikomis. Statutas reikalavo, kad bt nustatyta ir veika, ir pasekms, ir prieastinis
ryys. Raoma, kad po sueidimo, suluoinimo nukentjusj itikusi mirtis gali bti j pasekm. Skiria aizd pavojingumo ir ieko
prieastinio ryio tarp veikos ir jos padarini. Yra ir padarini estetinio vertinimo kriterijus. Sualojimai nepataisomai subjaurojant
veid ir nepriklausant nuo sveikatos praradimo reikms. Pagal pirm statut u padaryt nusikaltim buvo baudiami visi asmenys
(nebuvo iskirta psichikai negalaus atsakomyb). Treias statutas nustato, kad psichiniai ligoniai negali bti baudiami. Galime
nurodyti, kad statutai tvirtina ir kai kuriuos kalts principo momentus, nes kalbama apie baudimus kalt. Kalt tampa btinu
poiriu. Skiriama tyin, neatsargi kalt. Statutuose vyrauja bendras atsakomybs skirtumas, kad niekas neturi kentti u kit.
Statutui takos turjo ne vien tik luomin atsakomyb, bet ir amius. Nepilnameiui padarius nusikaltimus u kuriuos pilnameiai
turjo bti baudiami pinigine bauda. U pakartotin nusikaltim nepilnameiai galjo bti baudiami knika bausme. Pagal antrj
statut nepilnameiais buvo laikomi berniukai iki 18 m, mergaits iki 15 m. Pagal treij statut berniukai iki 18 m, mergaits iki 13
m.
RUSIJOS BAUDIAMJ STATYM GALIOJIMO VEDIMAS LIETUVOS TERITORIJOJE.
Nuo 1845 m. 1918 m. carins Rusijos baudiamojo statuto galiojimas Lietuvoje.
Puslapis
Baudiamosios teiss altiniai atkrus Lietuvos nepriklausomyb 1918 m. Rusijos baudiamojo statuto (1903 m.) galiojimo vedimas.
Vokietijos baudiamj statym galiojimas Klaipdos krate. Papildomi baudiamosios teiss statymai, priimti Lietuvos teritorijoje ir
Klaipdos krate. Papildomi baudiamosios teiss statymai, priimti Lietuvos teritorijoje ir Klaipdos krate nepriklausomybs
laikotarpiu.
27
Ugolovnoje uloenija (paleisti be galvos) priimti 1845 ir Valstybs taryba nutar vesti visoje Rusijoje. Nuostatai nebuvo gerai
vertinami, tai eklektika Europos teise, Rusijos teism praktikos ir paproi rinkinys. Apie 2300 straipsni. 1881 m. pradti rengti nauji
statymai. ymiausieji specialistai rmsi Europos ali patirtimi pareng gana aukto lygio projekt, kuris buvo patvirtintas 1903 m.,
buvo numatyta vesti palaipsniui, bet nespjo.

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1917 m. Rusija nustat, kad galioja senieji statymai, pakeiiami 1903 m. Baudiamaisiais nuostatais.
Paskelbus nepriklausomyb ikilo statym bazs klausimas. 1919 priimtas Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo
statymas, kuriuo teisintas tolesnis Rusijos 1903 m. kodekso galiojimas. Kartu buvo nurodyti negaliojantys straipsniai. Rusijos
imperijos statut sudar vienas skyrius, skirtas BT bendrajai daliai ir 35 Specialios dalies skyriai. Bendroje dalyje formali nusikaltimo
samprata (72 straipsniai.) Bausms skyrimas buvo paliktas teisjo nuoirai. Speciali dal sudar 600 straipsni. Daugelis
nusikaltim labai idiferencijuoti. BK atsivelgiant Lietuvos valstybs Interesus buvo ne kart keiiamas. Svarbi reikm turjo ir kiti
aktai: 1919 m. priimti Ypatingi Valstybs apsaugos statymai, jis 1938 m. pakeistas detalizuotu Tautai ir valstybei saugoti statymu.
Nusikaltimai skirstomi didiuosius nusikaltimus, nusikaltimus ir nusiengimus.
Statutas buvo aktyviai pildomas ir 1920 m. dl tarptautins padties buvo pildomas itin grietomis normomis, kurios turjo saugoti
valstybs nepriklausomyb. Pulko teismo, karo, kariuomens statymais buvo pildomas statutas. is statutas nuo 1923 m. pradjo
galioti ir Klaipdoje, tuomet atsirado teisins prielaidos taikyti Lietuvos teis. Unemunje galiojo Maosios Lietuvos teis
(Napoleono kodeksas). Statuto pagrindiniai momentai:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
tvirtintas baudiamosios atsakomybs pagrindas nusikaltimo sudtis. Buvo baudiamas tik tas, kuris padar veik.
tvirtinamas kaltumo principas, bet kokios abejons turi bti aikinamos kaltininko naudai.
Bausmi sistema leidia individualizuoti atsakomyb, bet gana grieta. Turjo aiki statutas nusikaltim klasifikacij:
sunkus nusikaltimai, nusikaltimai ir praangos. Tai lm atsakomybs diferenciacijai. Buvo skirtingai vertinamos
bendrininkavimo formos, diferencijuojama bendrinink atsakomyb. tvirtinimas kalts principo.
Bausmi sistema nors ir nebuvo labai plati, bet bausms atlikimo rimo buvo pakankamai demokratikas. Pagal statut
buvo galima gerai besielgianius kalinius paleisti 3 mn. i kaljimo. Daug buvo norm, kurios reik bausms vykdymo
teis. Baudos buvo danos, valstyb siek, kad vykdant teisingum valstyb patirt kuo maesn nuostol. Teismas
skirdamas bausm turjo vertinti visas aplinkybes.
Buvo nuostatos sudaranios prielaidas nuteistj resocializacijai. Buvo galimyb nuteistiesiems atlikus bausm bti
siuniamiems darbo namus.
Plaios numatytos galimybs teismui taikyti lygtin atleidim. Negalim toki bausm skirti u sunkius nusikaltimus tiems,
kuri jau buvo pasigailta ir t.t.
Valstyb naujuoju baudiamuoju statymu siek deklaruoti, kad valdia yra humanika. Buvo tvirtinama, kad mirties bausm
negalima. Taiau vedus karo stov mirties bausm sugro. Vliau jau ir ne karo metu mirties bausm taikoma. Ai patys
neinojo ko norjo, tai taiko, tai netaiko, nesuprasi neigrs.
Subjektai: buvo nustatyta, kad maameiai iki 10 m. buvo laikomi nepakaltinamais. Nuo 10 iki 14 drausm staigas, 14-17
vietoj sunkij darb ar mirties paprastasis kaljimas iki 12 m. Nuo 17 iki 21 m. mirties bausm buvo keiiama
sunkiuosius darbus iki galvos gyvos.
Klaipdos krate galiojo 1871 m. Vokietijos BK bei Klaipdos seimelio ileisti statymai ir Prsijos statymai. Lietuvai pasiraius
konvencij dl Lietuvos krato perleidimo situacija maai tepasikeit.
1918 m. 1940m. baudiamieji statymai galioja jau nepriklausomoje Lietuvoje.
LIETUVOS OKUPACIJA 1940 M. IR RUSIJOS FE DERACIJOS BAUDIAMOJO KODEKSO GALIOJIMO VEDIMAS LIETUVOS
TERITORIJOJE. RUSIJOS BAUDIAMOJO KODEKSO TAIKYMAS U TARIAMUS NUSIKALTIMUS NEPRIKLAUSOMOS
LIETUVOS LAIKOTARPIU.
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDIAMOJO KODEKSO PRIMIMAS (1961 M.). BAUDIAMOJO KODEKSO PAKEITIMAI IR
PAPILDYMAI IKI LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPR IKLAUSOMYBS ATKRIMO.
28
Suprantama, kad Lietuva savarankikos teiskros neturjo ir nors buvo tvirtinama, kad Sjunginms respublikoms suteikiama
statym leidybos laisv, bet BK priimto 1961 m. nuostat pakeitimas buvo derinamas su Maskva. I tikro respublikoms buvo palikta
Puslapis
Faistin ir sovietin okupacija 1940 1990 m. Okupavus Lietuv 1940 m. birelio 15 d. kur laik galiojo Lietuvos statuto nuostatai,
taiau netrukus buvo paskelbta, kad vedami TSRS ir sjungini respublik statym pagrindai ir LTSR baudiamasis kodeksas, kuris
padalinus Lietuv ir inkorporavus j sjungin sudt buvo taikomas ir atgal. i okupacija truko neilgai, nes vien okupant keit
kitas okupantas. Pradjus okupacij vyko LAF organizuotas sukilimas ir buvo paskelbtas Lietuvos nacionalini teiss akt
sigaliojimas. Ministeri kabinetas priima nutarim dl Sovietins valdios statym panaikinimo ir atkuriami Lietuvos statymai iki
1940 m. birelio 15 d. 1941m. rugpjio 25 d. igirdo, kad byl nagrinjimas seks pagal ankstesn Lietuvos teism praktik, bet
baudiamojoje teisje pirmauja vokiei kariuomen prie policij ir teismus (vokiei teismai sprendia bylas dl vokiei, yd ir
ems). Grus rusams vl pradeda galioti TSRS statymai, kurie pasiymjo tam tikru iaurumu (u valstybinio turto vogim buvo
galima skirti 25 metus laisvs atmimo). Privatin tuo metu buvo vadinama asmenin nuosavyb, u j baud kur kas velniau
(asmenins nuosavybs vogimas gali utraukti iki 15 m. laisvs atmimo bausms). Po Stalino mirties statymai velnjo, atsirado
amnestija. Baudiamoji atsakomyb panaikinama u abort darym, u vlavim darb, u gand skleidim.

teis nustatyti savo bausmi sistem, taiau kai buvo vardinta 14 bausmi BK kit bausmi savo iniciatyva iekoti buvo netikslinga.
Realiai buvo perraomi Rusijos federacijos baudiamojo kodekso pakeitimai. Lietuvos prezidiumas turjo teis leisti teiss aktus.
Buvo bdinga kriminalizavimo tendencija. BK buvo maksimaliai iplstas sraas veik u kuri padarym taikoma baudiamoji
atsakomyb. Baudiamasis kodeksas buvo kuriamas nepamirtant klasinio principo, nes pirmuose Sovietiniuose principuose buvo
pasakyta, kad nusikaltimai yra tai, kas ksinasi darbinink kareivi nustatyt tvark. Vliau klasinis principas keiiamas partiniu
principu. Komunist partijos nariai padar nusikalstam veik buvo neteisiami tol, kol nebuvo gautas leidimas i partini. Prioritetas
teikiamas valstybs aparato apsaugai. Naujasis BK pasiymi tuo, kad jau keitsi valstybi skal, ikeliama prioritetin mogaus teisi
ir laisvi apsaugos svarba. Nuosavybs gynybai buvo suteikta prioritetin reikm, lyginant su mogaus sveikata ir gyvybe. Atskirais
atvejais buvo akivaizdu, kad baudiamosiomis teisinmis priemonmis buvo reguliuojamas nusikalstamumo lygis. Baudiamoji teis
Sovietiniu laikotarpiu buvo labai grieta. Dauguma sankcij numat laisvs atmimo bausm. Dominuojanti bausm sankcijoje. BK
vir 30 atvej numat mirties bausm. Tuo metu lyginant valstybi statymus tai buvo pats grieiausias pasirinkimas. Suprantama,
kad atkrus nepriklausom Lietuv i esms keitsi politiniai, ekonominiai, finansiniai valstybs pagrindai ir buvo btina keisti BK.
Keitsi vertybi svoka, sudaromos kitos slygos baudiamajai politikai (siekiama taikyti bausmes, kurios nra susijusios su laisvs
atmimu), rykus tarptautins teiss poveikis.
Svarbesni tobulinimo momentai:
1.
1.
2.
3.
4.
Klasinio principo taikymas.

2.Prioritetinis gris valstyb su visu jos aparatu ir valstybs valdoma nuosavybe.
Valstybin nuosavyb ginama ne tik nuo tiesioginio ksinimosi, bet ir nuo kitais jai alos atvejais (prirainjimas apie plan
nevykdym, nekokybik produkcij)
4.BK taikymas ribotas atsiranda terminas reguliuojamas nusikalstamumas.
Orientacija vien bausm laisvs atmim
BAUDIAMJ STATYM PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI ATKRUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB. NAUJO

BAUDIAMOJO KODEKSO RENGIMO EIGA. ESMIN S IO KODEKSO NOVELO S. BAUDIAMOJO KODEK SO (2000 M.)
SIGALIOJIMO PROBLEMOS.
2.
3.
4.
Pirmu periodu (1990 1998 m.)akivaizdus polinkis grietinti baudiamsias priemones, noras visas problemas sprsti
grietinant bausmes. Antru periodu (1998 2003 m.) statym leidjas ima po truputi keisti baudiamj politik j
velninti, mainti BK bendrosios dalies ir specialiosios dalies sankcijose numatytas bausmes.
Nors teiss teoretikai daug kalba apie veik dekriminalizavimo btinum, statym leidybos srityje vis laik dominavo veik
kriminalizavimo tendencijos. Dekriminalizuoti daugiausia tie ekonominio pobdio nusikaltimai, kurie prarado pavojingum
pasikeitus ekonominms slygoms (spekuliacija, privati monininku veikla). Taiau BK atsirado gana daug nauj straipsni.
Daugelis veiku pagrstai kriminalizuota dl nauj nusikalstamumo tendencij (nelegali migrant gabenimas, teroro aktas,
prekyba monmis) ar vykdant tarptautinius sipareigojimus (genocidas, karo nusikaltimai, pinig plovimas). Taiau buvo
priimta ir statym, kurie kartojo galiojanius statymus - tuo nepalengvintas, o pasunkintas kriminalins justicijos institucij
darbas. Dauguma BK pakeitim buvo susij su galiojani statym norm keitimu (keiiami nusikaltimo sudties poymiai)
ar papildymu (vedama nauj nusikaltimo sudties poymi). Dl galiojani statym keitimo paymtina, kad kai kurie
statymai buvo konjunktriniai, parengti neianalizavus padties ir bausmi takos nusikalstamumui, matant vienintel
ikilusios problemos sprendim - grietinti bausmes ar siekti labiau politinio efekto, todl jie nepadjo gerinti
nusikalstamumo kontroles. Jie nepagristai iplt baudiamosios atsakomybs ribas u nedidelio pavojingumo veikas,
sunkino nusikalstam veik ir administracini ar drausmini nusiengim atskyrim ir sukl papildom sunkum teismams
juos taikant.
Kita ryki tendencija - sunki nusikaltimu rato didinimas. 1961 met BK 81 straipsnyje buvo pateiktas isamus sunki
nusikaltim sraas. Daugelis BK ypatingosios dalies pakeitim buvo susij su nusikaltimo raymu sunki nusikaltim
sra. sra buvo traukiami ne tik ities sunkus nusikaltimai, bet ir nusikaltimai, sankcijos u kuriuos nevirijo penkeri
met laisves atmimo. Nusikaltimo priskyrimas prie sunkij neturjo tiesiogines takos bausms dydiui, taiau turjo
takos asmens teisinei padiai. Antai padare tokius nusikaltimus asmenys negaljo buti atleidiami nuo baudiamosios
atsakomybs, jiems daniausiai buvo skiriama laisvs atmimo bausme, negaljo buti taikomas bausmes vykdymo
atidjimas, taip pat sumajo lygtinio atleidimo nuo bausmes galimybs. Taigi nusikaltimo priskyrimas prie sunki
nusikaltim galiojant 1961 met BK turjo tiesiogin poveik baudiamajai politikai ja grietino. Ypa stipriai tai atsiliep
laisvs atmimo bausms realiai trukmei, nes tokie asmenys laisvs atmimo vietose turjo ibti ilgesn laik.
Kita ryki baudiamosios politikos tendencija statym leidybos srityje - bausmi grietinimas. i tendencija vyravo nuo
1990m. iki 1998 m. vidurio. Tuo metu BK buvo grietinamos bausms ir u tam tikrus nusikaltimus, be to, buvo didinama
Puslapis
1.
29
Apibendrinant baudiamosios politikos tendencijas statym leidybos srityje nuo 1990 m. iki priimant 2000 m. BK ir jo sigaliojimo, t.
y. 2003 m. gegues 1 d., galima aikiai skirti du reikmingus baudiamosios politikos poiriu periodus: 1) nuo 1990 m. iki 1998 m.
vidurio, 2) nuo 1998 m. vidurio iki 2000 2003 m., kai buvo priimtas ir sigaliojo naujasis Baudiamasis kodeksas. Bdingiausios io
laikotarpio baudiamosios politikos tendencijos:
5.
6.
minimali ir maksimali bausm BK bendrosios dalies straipsniuose, kuriuose formuluojami tam tikr bausmi poymiai. Ypa
padidjo laisvs atmimo bausms trukm ir baudos. Atkreiptinas dmesys, kad padidjo ne tik maksimals laisvs
atmimo bausms ir baudos dydiai, bet ir minimals. Tai ypa paliet asmenis, nuteistus u nusikaltimus nuosavybei,
skyrium imant, u tokius labai paplitusius nusikaltimus - automobili vagystes ir turto vagyst, sibraunant i patalp, ar
padarytus veikiant kaip grup, taip pat asmenis, nuteistus u nelegali migrant gabenim bei tyin nuudym
sunkinaniomis aplinkybmis. Baudos ir minimals, ir maksimals dydiai tapo nepateisinamai dideli, palyginti su moni
pajamomis. Minimali bauda 1998 m. buvo 100 MGL, arba 12 500 lit. Daugeliui tuo metu nusikaltusi asmen tai buvo labai
didele suma. Ne visi nuteistieji galjo sumokti paskirto dydio baud, todl teismai arba veng taikyti baud, arba vykdoma
bausm buvo keiiama laisvs atmimu. Taigi nepagrsti baudos dydiai statyme tiesiogiai dar poveik baudiamajai
politikai, priverstinai didino kitos, t. y. laisvs atmimo, bausms praktin taikym: daugjo asmen, kuriems buvo skiriama
laisvs atmimo bausm. statym leidjo polinkis sprsti problemas daugiausia grietinant baudiamojo poveikio
priemones siejamas su ema visuomens teisine smone, o statym leidjas savo veikla kaip tik ir atspindi j. Praktinis
tokios statym leidjo nuostatos padarinys, - statym sankcij nesuderinimas: jos prarado vien i savo savybi atspindti galiojani vertybi skal.
Ketvirta baudiamosios politikos tendencija, matoma baudiamj statym leidybos srityje, bandymas baudiamaisiais
statymais vykdyti racionalesn ir iuolaikikesn baudiamja politik, ivaduoti teissaugos institucijas nuo tuio,
beprasmio darbo ir, kita vertus, padti ioms institucijoms vykdyti baudiamj persekiojim. ia kalbama apie statymus,
kurie iplt nukentjusij teises baudiamajame procese nutraukti proces alims susitaikius, statymus, kurie iplt
nukentjusiojo teis gintis upuolimo atveju, teis aktyvius veiksmus ir padaryti al nusikaltliui j sulaikant, taip pat
statymai, kurie skatino kaltininkus prisipainti, padti teissaugos institucijoms aikinti nusikaltimus, numatydami u tai
jiems garantuotas privilegijas skiriant baudiamojo poveikio priemones.
Penkta baudiamosios politikos tendencija bdinga laikotarpiui nuo 1998 m. vidurio iki priimant naujj BK ir jam
sigaliojant. iuo laikotarpiu buvo panaikinta mirties bausm; suvelnintos sankcijos i pradi nepilnameiams,
padariusiems nusikaltimus, vliau ir kitiems asmenims. ie pakeitimai atspindjo nauj Lietuvos statym leidybos
tendencij, sieki velninti baudiamsias represijas. Ne visas mintas baudiamosios politikos tendencijas galima vertinti
teigiamai, taiau paymtina, kad kiekviena baudiamj statym leidybos tendencija gali buti pateisinama, nes statym
leidjas taip reagavo besikeiianias gyvenimo slygas nepriklausomoje Lietuvoje ir band sprsti kylanias problemas.
Tarptautiniai baudiamosios teiss altiniai. Tarptautins atsakomybs u atskirus nusikalstamus veiksmus konvencijos. Tarptautiniai
atsakomybs u karinius nusikaltimus, nusikaltimus monikumui ir monijai dokumentai. Nacionalins valstybs ir tarptautins
baudiamosios teiss santykis.
Konstitucijos 138 str. sako, kad Tarp. Sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra Lietuvos teisines sistemos dalis. Bet baudiamj.
statymu nuostatos ne visada gali bti tiesiogiai realizuotos. Tarptautines konvencijos paprastai neformuluoja konkrei BT norm,
t.y. nenustato konkretizuotos nusikaltli baudiamosios atsakomybs, nra procesines jurisdikcijos. Tai reikia, kad tarptautin
konvencij pasiraiusi valstyb turi derinti su konvencij nuostatomis savo nacionalinius statymus, juos pildant ir taisant.
JTO dar 1954 buvo parengusi Tarptautini nusikaltim kodeks, kuris buvo daugiau orientuotas tarptautinius nusikaltimus. Bet
socialistini ali atstovai trukd procesui, taiau plintant kai kuriems tarp. nusikaltimams kaip terorizmui, ginkl, narkotik
kontrabandai vl parengtas naujas. Kol jo nra nusikaltliai bus teisiami pagal atitinkam valstybi nacionalinius statymus, iskyrus
atvejus, kai tarpt. Bendrija nusprs jog reikalinga numatyti konkrei B atsakomyb, u labai apibrtus nusikalstamus veiksmus.
Pagrindiniai tarpt. Dokumentai/Konvencijos : dl kelio ukirtimo genocidui ir baudim u j (1948); dl rasins diskriminacijos
likvidavimo (1966); dl vergovs (1926); dl kovos su prekyba monmis ir treij asmen prostitucijos eksploatacija(1950), dl
narkotini priemoni (1961), dl kovos su neteistu lktuv ugrobimu (1970). iuo metu l. svarbus regioniniai dokumentai
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija, Europos Tarybos nutarimai su neteistu pinig plovimu ir t.t. Lietuva yra
ratifikavusi tik kelias konvencijas, taiau tai nereikia, kad Lietuvos BT nenumato atsakomybes u veiksmus kurie aptarti kituose
dokumentuose. I nauj BK traukiamos naujos teiss normos neatsivelgiant ar jos ratifikuotos. Kita vertus ilieka Lietuvos valstybs
priederm pritarti daugeliui tarptautini dokument, kad bt utikrinta atitinkama baze nacionaliniams baudiamiesiems
statymams rengti.
5 TEMA. BAUDIAMASIS STATYMAS IR JO GALIOJIMO RIBOS
Puslapis
Lietuvos baudiamoji teis yra kodifikuota. BK struktra yra pandektin, t.y. kodekse iskiriamos bendroji ir specialioji dalys. BK yra
vientisas baudiamasis statymas (BK 1 str.). i nuostata bei BK 21 str. 2 d. ir pan. parodo, kad pavienis BK straipsnis negali bti
vadinamas baudiamuoju statymu. BK susideda i dali, skyri ir straipsni. Straipsniai susideda i dali ir punkt.
30
BAUDIAMJ STATYM SANDARA. BENDROJI IR SPECIALIOJI DALYS. SKIRSNIAI, STRAIPSNIAI IR J DALYS.

Lietuvos BT visikai kodifikuota pripainti neieina, nes yra pvz. statymas dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid. Toks
statymas susideda i preambuls ir vieno straipsnio. Dstytojas sitikino, kad tas statymas prietarauja Konstitucijai. Anglija ir dar
nemaai ali dar neturi kodekso. Lietuvos baudiamoji teis yra auktesnio lygio nei Anglijos BT. Nemaai valstybi teis yra
kodifikuota tik i dalies. Egzistuoja BK, taiau yra nemaai kit statym, bet ne baudiamj, kuriuose yra paviens baudiamosios
teiss normos. Jie turi iniasklaidos statym, kurio pabaigoje nustatoma kokia veika yra nusikalstama ir nurodo sankcijas. BT nra
pilnai kodifikuota, tiek mogus turi ne tik apsiriboti BK, bet ir statym imanymu. Lietuvos BK struktra yra pandektin. Dar bna
institucin, nes bendroji ir specialioji dalys neatskirtos (ms CK). Kodekse yra iskiriamos bendroji ir specialioji dalys. BK yra
vientisas baudiamasis statymas. i nuostata bei tokios nuostatos kaip BK 21.1 dalis parodo, kad pavienis BK straipsnis negali bti
vadinamas B. Nuo 2004 m. BK atsirado toks dalykas kaip priedas. Toks specifinis struktros priedas negali bti prilyginamas treiai
kodekso daliai. Po straipsnio dalies bna takas, o po punkto bna skliaustas. 95 str. domi struktra. Pirma dalis, pirmas punktas, o
tada eina maoji raid ir skliaustas (tai yra papunktis). Keista, bet faktas.
BAUDIAMOSIOS TEISS NORMOS STRUKTRA IR TURINYS. BAUDIAMOSIOS TEISS NORMOS DISPOZICIJA IR
SANKCIJA, J RYS. IOS NORMOS HIPOTEZ S PROBLEMA.
Ar B normos ir BT normos prigimtis ir struktra vienoda? Koks santykis tarp BK normos ir BK straipsnio? Pamirtama, kad BK turi ne
tik specialij, bet ir bendrj dal. Tuo tarpu jose esani straipsni struktros stipriai skiriasi, k pripasta visi kalbantys apie BK
bendrosios dalies normos struktr.
Bendrojoje dalyje nerasime sankcij, bent jau paprastai. Savotika ir ginytina ir tam tikr norm, susijusi su bausms skyrimo
taisyklmis struktra. Ne visai aiku, kaip vertinti BK 56 str. 1 d. ir kt. Netiesa, kad BK norma niekad neturi hipotezs. Prieingi
pavyzdiai BK 54 str. 3 d., 77 str. 4 ir 5 dalys, 81 str. 2 d., 88 str. 2 d. Prof. iuajevo (MGU) nuomone, BK bendrosios dalies normos
neturi struktrini element ir turi bti klasifikuojamos normas-apibrimus, normas-principus, normas-deklaracijas, normastaisykles.
Tuo tarpu kalbdami apie BK specialiosios dalies straipsnius, dauguma BT mokslinink nurodo, kad jie susideda i dispozicijos ir
sankcijos hipotezs arba apskritai nra, arba ji susiliejusi su dispozicija.
Anot Durmanovo, BT norma apjungia konkreia BK specialiosios dalies nuostat su daugeliu BK bendrosios dalies nuostat
(pirmiausia su BK 2, 15, 16 str.). Be BK 24, 21, 22 str. nemanoma daugelio nusikaltim kvalifikacija, apibdinimas. BK bendrosios
dalies normos apie bausmi skyrim patikslina BT normos sankcijas. Dl BT normos struktros vlgi vyksta ginai. Pagal vien
nuomone, hipotez ir dispozicija susilieja, pagal kit egzistuoja atskirai. Anot Durmanovo, dispozicija pasireikia draudimu.
Paeidus draudim, taikoma sankcija.
Tie, kas bando iskirti hipotez, neretai sukelia nelogikus rezultatus. Tokiu atveju hipotez paprastai ikeliami kaltininko
pakaltinamumas ir patraukiamo baudiamojon atsakomybn rib perengs amius. Bet taip ieina, kad BK nedraudia
maameiams ar nepakaltinamiems udyti, aginti ir t.t.
Jau minta, kad vieni mano, kad BT norma visada yra konkreti ir isami, o kiti kad BT normos elementai gali bti vairaus
apibrtumo laipsnio, pvz., dispozicijos blanketins, nukreipianiosios (pasiuniamosios). Tuo paiu btina paymti, kad bet
kuriuo atveju nusikaltimo sudtis, kaip abstrakcija, nusikaltimo modelis, i ties visada yra isami ir konkreti (tiesa, vadovlio VII
skyriuje js susidursite su kitokiu poiriu).
Baudiamojo statymo galiojimo erdv. Teritorinis principas. Eksteritorialumas. Diplomatinis imunitetas. Pilietybs principas.
Universalinis (tarptautinis) principas. Realinis principas. Nusikaltimo padarymo vieta.
Pagrindin B galiojimo teritorijoje taisykl vadinama teritoriniu principu. Teritorin princip numato BK 4 str.
Atsivelgiant plai valstybs teritorijos samprat, formaliai ieit, kad Lietuva privalo patraukti baudiamojon atsakomybn
asmen, vykdius nusikaltim usienio laive, esaniame Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Bet paprastai tai daroma tik tuo atveju,
kai nusikaltimas faktikai susijs su Lietuva, paeidia Lietuos gyventojo ar Lietuvos mons interesus. tai orientuoja ir Valstybs
sienos ir jos apsaugos statymo 8 str. 4 d.
Puslapis
Kaip numato BK 4 str. 4 d., Lietuvos BK netaikomas usienio diplomatams, kurie naudojasi diplomatinio imuniteto teise. Jei jie vykdo
Lietuvos BK numatyt nusikalstam veik, paprastai jie paskelbiami persona non grata ir isiuniami i alies su reikalavimu
diplomato aliai patraukti j atsakomybn. Toks diplomatas galt bti traukiamas baudiamojon atsakomybn Lietuvoje, jei
valstyb, kuriai diplomatas atstovauja, atimt i jo nelieiamyb (tai pavyko JAV dl Gruzijos diplomato, suklusio eismo vyk; taiau
nepavyko Kanadai dl analogik veik padariusio Rusijos diplomato).
31
Kalbant apie teritorinio principo iimt, o btent apie diplomatini atstovybi ir j transporto imunitet, neretai vartojama svoka
eksteritorialumas. Taiau tai pasenusi koncepcija. em, ant kurios stovi usienio valstybs ambasada Lietuvoje, nra tos usienio
valstybs teritorijos dalis.

Nepagrsti tiek bandymai sumainti Lietuvos teritorij eksteritorialumo koncepcijos pagrindu, tiek ir bandymai Lietuvos teritorij
iplsti, priskiriant prie jos laivus ir orlaivius su Lietuvos vliava. Tai aikiai parodo BK str. 4 d. 1 d. formuluot.
BK 5 str. neretai vadinamas pilietybs principu. Taiau straipsnio turinys ir io principo lotynikas pavadinimas lex patriae (tok
pavadinimas nurodo prof. V. Vadapalas) kelia abejoni dl termino tikslumo. Tiek pagal SBK, tiek pagal NBK is principas taikomas ne
tik pilieiams: jeigu SBK 6 str. 1 d. kalbjo apie nuolat Lietuvoje gyvenanius asmenis be pilietybs, tai NBK 5 str. kalba apskritai apie
nuolat Lietuvoje gyvenanius asmenis. Todl gal tiksliau vadinti BK 5 str. nuostatas personaliniu principu.
Atkreiptinas dmesys konstrukcij ir kiti. Vadovaudamiesi aikinimo per non est draudimu, turime padaryti vienareikmik
ivad, kad vien LR pilietybs io straipsnio taikymui neutenka pilietis be to turi bti nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Tai ypa
aktualu, kai asmuo turi kelias pilietybes BK komentare pagrstai siloma tokiu atveju vadovautis efektyvios pilietybs principu,
t.y. nustatyti, su kuria valstybe asmuo susijs labiausiai.
BK 6 str. numato realin princip, kurio turinys labai susiaurjo, palyginus su SBK.
BK 7 str. numato universalin princip.
Kad statymas galioja kakurioje teritorijoje, dar nereikia, kad jis bus taikomas. iuo atveju kalbama tik apie galiojimo teritorij, kuri
apibria valstybs siena. Taiau iimtys yra tokios:
Skraidantys ir plaukiojantys objektai:
a.
b.
Kariniai kur bebt, taikoma tos valstybs teis, kurios vliav jie turi;
Civiliniai neutraliose teritorijose taikomas vliavos principas, taiau kitos valstybs teritorijoje toks principas
netaikomas. Dabar brsta uosto principas, tai yra, irima, kiek realiai vliava atitinka gul, jei ryio nra, tai
laikoma, kad tas laivas priklauso tai jurisdikcijai, kurios valstybs uoste daugiausiai bna.
Diplomatins atstovybs tiek alyje, tiek usienyje (priklauso ir ambasadoriaus mainos);

Kontinentiniai elfai, ekonomins zonos ir pan. Tai tokios teritorijos, kuri valstybs sienos neapibria, jos isitsia ir u valstybi
sien. Kiekviena valstyb taiko savo jurisdikcij ekonominje zonoje.
Veikos padarymo vieta. Priklauso pagal baigtinumo momento viet:
Materiali sudtis kur atsirado pasekms;
Formali sudtis kur padaryta veika (baigta daryti);
Nukirstin sudtis kur pradta veika.
Tam, kad kaltininkas neivengt baudiamosios atsakomybs darydamas veik keliose valstybse, vis valstybi baudiamuosiuose
statymuose tvirtintos kolizins normos, kurios teigia, pvz., kad nusikalstama veika laikoma padaryta Lietuvoje, jeigu ji buvo pradta,
tsiama arba baigta. Kitas reikalavimas: asmuo turi bti persekiojamas u toki nusikalstam veik, kuri yra nusikalstama ir Lietuvoje.
Visiems Lietuvoje esantiems asmenims nepriklausomai nuo j buvimo Lietuvoje teistumo, legalumo, laiko ir pan. galioja Lietuvos
baudiamasis statymas. Iimtis: nurodyta sutartyje ar kur nors, kad baudiamosios jurisdikcijos atveju, sprendiama viskas pagal
pilietyb. Usieniei teisin status btina vertinti, ar turi jis kokius nors imunitetus ir pan.
2.
3.
Pilietybs principas. LR pilietis arba nuolat LR gyvenantis asmuo atsako pagal Lietuvos baudiamj st. nepriklausomai nuo
to, kur jis padar nusikaltim. i taisykl taikoma tik Lietuvos pilieio ar nuolatinio gyventojo atvilgiu. Ji taikoma tada, kai
nusikalstama veika padaroma kitoje valstybje ir nusikaltlis grta Lietuv (Lietuvos pilieiai usienio valstybms
neiduodami). Principas kalba tik tai apie nusikaltimo padarym (ne apie baudiamuosius nusiengimus). Iimtys: usienio
valstyb vykdo pati teisingum, ekstradicijos sutartis su ES ir su JAV;
Valstybs interes apsaugos principas. Pagal Lietuvos baudiamj statym gali atsakyti usienieiai, kurie padaro
nusikaltim usienyje, taiau tuo nusikaltimu yra paeidiami Lietuvos valstybs interesai (pavyzdys: Vokietijoje Vokietijos
pilietis gauna Lietuvos valstybs paslapt ir j parduoda, tai atsidrs Lietuvoje bt teisiamas);
Universalios jurisdikcijos principas. i nuostata Lietuvos BK yra atsiradusi i tarptautini sutari. Principas teigia: nesvarbu
kur ir nesvarbu kas padar nusikaltim, numatyt baudiamajame kodekse ir atsiradus dl tarptautins sutarties
reikalavim, tai asmuo atsakys Lietuvoje net ir u tok nusikaltim, kuris nelaikomas nusikaltimu toje valstybje, kurioje jis
buvo padarytas. is principas Lietuvoje apribotas tik tarptautini sutari reikalavimais. Yra valstybi, kur is principas
galioja visiems nusikaltimams (pvz., Belgija).
Puslapis
1.
32
Specifiniai jurisdikcijos klausimai: nepriklausomai nuo veikos padarymo vietos taikomi LR baudiamasis statymas:

BAUDIAMJ STATYM GALIOJIMO LAIKAS. J GRTAMOJO GALIOJIMO SLYGOS IR RIBOS. BAUDIAMJ
STATYM GALIOJIMAS, ESANT J KOLIZIJAI. BAUDIAMJ STATYM NORM KONKURENCIJA. NUSIKALTIMO
PADARYMO LAIKAS.
Labai svarbus Aukiausiojo teismo nutarimas dl baudiamojo statymo galiojimo laike. Reikia turti galvoje baudiamojo statymo
galiojimo laike taisykles ir taikymo taisykles (nemaiyti). Taikyti galima tik galiojant statym. Baudiamasis statymas sigalioja ir
baigia galioti tiksli dat, kuri reikia nustatyti. sigaliojimo kontekste baudiamieji statymai neturi skirtum nuo bendros statym
sigaliojimo tvarkos. Yra keli galimi variantai:
1.
2.
3.
statymas sigalioja paskelbimo Valstybs iniose dien (be paskelbimo Valstybs iniose ir kiti variantai neveikia);
statymas sigalioja t dien, kuri numatyta statyme (vliau nei paskelbiama Valstybs iniose);
sigaliojimo dat nustato specialus statymas.
Baudiamasis statymas gali bti taikomas tik galiojantis ir tik kit dien po jo paskelbimo Valstybs iniose.
Galios netekimas tos pat taisykls, kaip ir sigaliojimo atveju.
Taikomas tas baudiamasis statymas, kuris galiojo veikos padarymo metu. Pastaroji taisykl turi 2 iimtines situacijas:
1.
2.
velnesnio baudiamojo statymo galiojimo principai. velnesnis statymas (susiaurina nusikalstamos veikos ribas) yra
taikomas atgal. velnesniu statymu pripainti tokie baudiamieji statymai, kurie:
a. Naikina baudiamj atsakomyb u tam tikr anksiau buvusi nusikalstam veik (siaurina tam tikros
nusikalstamos veikos ribas);
b. Naujasis statymas velnina bausm: alternatyvi (velnesni) bausmi raymas sankcij, grietesni bausmi
ibraukimas, minimalios laisvs atmimo bausms sumainimas, maksimalios bausms sumainimas;
c. Naujasis statymas kitaip lengvina kaltinamojo teisin padt (teistumo klausimai, bausms atlikimo slygos,
bausms vykdymo slygos).
velnesnis statymas atgal gali bti taikomas iki to momento, kol jis turi teisin prasm. Svarbu nustatyti konkreios
nusikalstamos veikos padarymo laik. Veikos padarymo momentas priklauso nuo to, kaip statymas apibria konkreios
veikos baigtinumo moment. Pagal teisinio baigtinumo moment nusikalstamos veikos skirstomos:
1. Materialioji sudtis tokia sudtis, kuri laikoma baigta, kai asmuo padaro pai veik ir atsiranda
baudiamajame statyme nurodyti tos veikos padariniai (pvz., smgis galv ir mirtis, tai baigtinis momentas bus
mirtis);
2. Formali sudtis veikos baigtinumas siejamas su paios veikos padarymu. Paskutinis veikos momentas ir yra
tokios veikos padarymo momentas. Padariniai iuo atveju nra svarbs (pvz., smgis galv ir mirtis, tai baigtinis
momentas bus smgis);
3. Nukirstin sudtis pirmo veiksmo, kuris sudaro veikos poymius pradia jau yra baigta nusikalstama veika
(pvz., tik pradjus daryti kakoki veikia, ta pradia ir bus veikos baigtinis momentas; pavyzdys: nusikalstamas
susivienijamas, tik prasideda jo organizavimas, jau veika laikoma baigta). Nusikalstamos veikos baigtinumo
moment apsprendia iorinis veikos pasireikimas. Reikia irti, k statymas akcentuoja: padarinius, veik ar
veikos pradi (pvz., nuudymas ir udymas).
Grietesnis statymas toks, kuris blogina kaltinamojo gyvenim (atvirkiai kaip lengvinantis). Grietesnis baudiamasis statymas
atgal negalioja. Iskyrus vien iimt: paios pavojingiausios nusikalstamos veikos monijai ir mogikumui (pvz., genocidas, kai kurie
karo nusikaltimai ir pan.). Tokios iimtys iplaukia i tarptautini konvencij. Taikoma tik tiems asmenims, kuri atvilgiu nra
priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Tarpinis baudiamasis statymas tokia situacija, kai nuo veikos padarymo momento, iki pirmojo nuosprendio primimo momento
baudiamasis statymas pasikeiia du arba daugiau kaip du kartus. Aukiausio teismo senatas teigia, kad taikoma velnesn taisykl
lyginant i veikos padarymo momento ir taikymo momento, bet teismas turi atsivelgti ir tarpin statym.
2004-02-03 nutartyje Nr. 2K-82/2004 LAT teisingai paymjo: Teisj kolegija atkreipia apeliacins instancijos teismo dmes, kad
statymas neleidia laikyti, kad tuo paiu metu kaltininkui yra palankesni abu kodeksai. Vienai veikai paprastai taikomas, kaip to
Puslapis
2 problema kur BK reikia taikyti, kai pasikeiia BK, ir kaip reikia taikyti. Pirmiausia paymtina, kad naujas B taikomas tik esant BK
3 str. 2 d. ivardytiems pagrindams. Jeigu naujas B nepalengvina kaltininko padties, jo veika kvalifikuojama pagal nusikaltimo metu
galiojusi BK redakcij.
33
1 problema dl nusikaltim, padarom neveikimu. Nors dar Rusijos Senatas, vykds Aukiausiojo teismo funkcijas carinje
Rusijoje, nepripaindavo, kad neveikimas gali bti laikomas trunkaniu tam tikr laik, ir nepripaindavo, kad pabgimo i kaljimo
veika tsiasi vis laik, kol asmuo yra laisvje, vliau tiek TSRS, tiek Rusijos, tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos Aukiausieji Teismai
vieningai laiksi ir tebesilaiko prieingos pozicijos.

reikalauja BK 3 str., tik vienas baudiamasis statymas (iuo konkreiu atveju vienas i BK). Taigi ydinga logika, kai i SBK 105 str. 11
ir 12 p. perkvalifikuojama ne NBK 129 str. 1 d., bet SBK 104 str., tai grindiant anksiau numatyt kvalifikuojani poymi
nebuvimu naujajame BK.
Skirtingai nei Lenkijoje, kur kaltininkui galima pritaikyti tik vien B, ms LAT laikosi pozicijos, kad pritaikius vien B veikos
kvalifikavimui, sprendiant klausim dl bausms vykdymo atidjimo galima pritaikyti kit B (r. nutarimo 14 p.).
Tokiu bdu gali bti ikreipta statym leidjo valia. Pvz., pagal sen BK su laisvs atmimu susijusi bausm negali bti trumpesn nei
3 mnesiai, taiau yra plaios galimybs atidti ios bausms vykdym; o pagal naujj BK su laisvs atmimu susijusi bausm gali
bti kur kas trumpesn (aretas gali bti skiriamas nuo 10 iki 90 par), taiau areto vykdymo atidti negalima.
Taigi trumpalaiki aret politika vs. ilgalaikis laisvs atmimas, kurios atlikimo tam tikromis slygomis galima ivengti. Pagal LAT
senato nutarim nevykdoma nei vieno i statym leidj valia.
3 problema: naujo B leistino taikymo ribos tai ne tik BT, bet ir BPT problema. Pvz., 2003-10-28 nutartyje Nr. 2K-621/2003 buvo
sprendiamas klausimas dl SBK 285 str. 1 d. perkvalifikavimo NBK 228 str. 1 d. klausimas. Kadangi didels alos padarymas nebuvo
inkriminuotas, o pagal NBK piktnaudiavimas tarnyba nepadarius didels alos nemanomas, todl nuosprendio dalis pagal SBK 285
str. buvo panaikinta.
Taiau negalima sutikti su pozicija, kuri LAT teisj kolegija um 2004-01-20 nutartyje Nr. 2K-42/2004: nors nuo pat pradi
nuteistasis buvo kaltinamas plimu grupje i anksto susitarusi asmen panaudojant peil, i SBK 272 str. 2 d. veika perkvalifikuota
NBK 180 str. 1 d., nes senajame BK peilio panaudojimas nebuvo laikomas kvalifikuojania aplinkybe. Prieing mstym galime
pamatyti, pvz., biuletenyje paskelbtoje LAT 2003-10-14 nutartyje Nr. 2K-613/2003, kur LAT nemat problem perkvalifikuoti veik
NBK 294 str. 2 d., nors SBK 214 str. tokia kvalifikuojanti aplinkyb nebuvo numatyta.
4 problema tarpinis B. Atitiks SBK 179 str. poymius valstybs mons atstovas negali bti nuteistas, nes nors ir atitinka SBK 321-1
str. poymius, taiau 1995-01-01 1995-07-19 laikotarpiu nebuvo jokio straipsnio, kuris numatyt tokiam asmeniui atsakomyb u
tarnybin aplaidum. Ir nesvarbu, kad atitinkami statymai buvo ir veikos padarymo metu, ir bylos nagrinjimo metu.
manomos situacijos, kai bylos nagrinjimo metu veik tenka perkvalifikuoti kelis kartus:
1) SBK 271 str. 2 d. NBK 178 str. 1 d. NBK 178 str. 4 d. (Teism praktika Nr. 20, p. 123-125).
2) SBK 281 str. 1 d. NBK 189 str. 3 d. byla nutraukta (Teism praktika Nr. 21, p. 119).
Paymtina, kad perkvalifikuodamas veik pagal kaltininkui palankesn B teismas ne visada privalo suvelninti jam bausm (Teism
praktika Nr. 20, p. 170).
Ivada, kad naujas baudiamasis statymas susijs su dekriminalizacij, gali bti padaryta tik atidiai inagrinjus aplinkybi visum ir
padarius ivad, kad pereinant prie naujo baudiamojo statymo nuo tam tikr vertybi apsaugos smoningai atsisakyta arba tos
apsaugos apimtis smoningai susiaurinta. (r. Teism praktik Nr. 21, p. 123124). Pvz., taikant NBK 144 str. teismams nekilo
abejoni, nors dl kalbinink kalts pradin straipsnio redakcija rod, neva be pagalbos nukentjusj palik eismo vykio kaltininkai
nebeturt atsakyti u tok nusikaltim.
BAUDIAMJ STATYM AIKINIMAS. AIKINIMO RYS.
BT aikinimas tai intelektin veikla, kuria siekiama atskleisti tikr BT altinio prasm ir reikm. Aikinimo metodai tai priemons,
kuriomis tai daroma. Metodo panaudojimas reikia, kad siekiant io tikslo pasiremiama tam tikra taisykle arba atsivelgiama
atitinkamas aplinkybes.
lingvistinis / filologinis / gramatinis;

sisteminis;
istorinis;
teleologinis / funkcinis / statymo tikslo;
statym leidjo ketinimo;
loginis;
lyginamasis.
1. Lingvistinis aikinimas pasireikia:
Puslapis
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
34
Taigi teiss aikinimo metodai yra ie:

1) kaip semantinis aikinimas pagal odio ar odi junginio prasm. Naudojamasi odynais, enciklopedijomis. Pvz., Mazuronio
byloje, kurioje jis buvo kaltinamas meitu, LAT iplstin kolegija nurod: Kolegija nepagrstu laiko kasacinio skundo argument,
kad V. M. paskleisti teiginiai buvo politins diskusijos dalis, oponento kritika. Diskusija tai vieas kokio nors dalyko svarstymas,
aptarimas, ginas (Tarptautini odi odynas. Vilnius, 2001) (2005-11-22 nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-645/2005).
Kartais papildomai tenka pasiremti etimologiniu aikinimu pagal odio kilm. Pvz., odiui eutanazija priskiriamos gan skirtingos
prasms, bet ivertus i graik kalbos jis reikia gera (lengva) mirtis.
2) kaip sintaksinis aikinimas nagrinjamas sakinys ir odi junginiai sakinyje, t.y. pagal odi linksnius, vienaskaitos ar
daugiskaitos panaudojim, skyrybos enklus ar j nebuvim, jungtukus ir t.t.. Pvz., LAT 2004-10-05 nutartis Nr. 2K-543: I BK 178 str.
2 d. normos dispozicijos formuluots tas, kas sunaikino ar sugadino svetim turt... iplaukia, kad statym leidjas abiem ia
nurodytiems alos padarymo bdams suteik vienod reikm.
2. Sisteminio aikinimo taisykls:
3) Jeigu BK-e nra atitinkam svok iaikinim, reikia j iekoti sistemikai artimiausiame teiss akte, kuriuo paprastai
pripastamas BPK. Pvz., BPK 233 str. (Poveikis liudytojui, nukentjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertjui). LAT 2005-12-13
nutartyje baud. byloje, panaudojant sistemin ir login aikinim (reductio ad absurdum) teisingai iaikinta, kad BK 247 str.
numatyto baudiamojo nusiengimo subjektu gali bti tik BPK 177 str. 2 d. ivardyti asmenys.
5) negali susidaryti spragos. Pvz., Lenkijos AT nagrindamas dujini ginkl priskyrimo aunamiesiems ginklams klausim paymjo,
kad jei nepriskirti susidaro spraga, kai nebaudiama u neteist pavojing prietais turjim, kas ypa nelogika, atsivelgiant
fakt, kad aikiai kriminaliuoztas ymiai maiau pavojing prietais turjimas (a minori ad maiori).
3. Teleologinio ir ypa statym leidinjo ketinimo metod reikm baudiamojoje teisje maina objektyviojo aikinimo pirmenyb,
pagal kur teiss normos aikinim nulemia jos turinys, o ne statym leidjo ketinimai ar valia., t.y. lemiam reikm turi tai, k
teiss akto tekste statym leidjas para, o ne tai, k norjo parayti.
Aikinimas pagal subjektus:
1.
2.
3.
autentikas aikina statymo leidjas. LR Konstitucija nenumato specialaus autentiko statym aikinimo, kur atlikt pats
Seimas. Taiau neretai statymo leidjas iaikina kai kurias statyme naudojamas svokas, kad nekilt abejoni dl j
turinio;
teisminis: norminis turintis normin gali (Aukiausiojo Teismo Senato aprobuoti teismo sprendimai, Konstitucinio
teismo sprendimai) ir kazuistinis nagrinjant konkrei baudiamj byl;
mokslinis pateikiamas moksliniuose straipsniuose, monografijose, praneimuose (neturi privalomosios galios).
Pagal apimt:
1.
2.
3.
adekvatus kas yra parayta, taip ir aikinama;

siaurinamasis taisoma statymo leidjo padaryta klaida ir statymas praktikai taikomas siauriau;
pleiamasis praktikoje taikomas plaiau, negu atrodo.
Principins aikinimo taisykls:

1.
2.
3.
jei kyla neaikum dl statymo teksto ar jo taikymo naudojama asmeniui palankesn kryptis;
pleiamasis aikinimas taikomas, kai reikia siaurinti atsakomyb ar kitaip palengvinti kaltininko padt;
pleiamuoju aikinimu neturt bti ipleiamos baudiamosios atsakomybs ribos ar kitaip apsunkinama kaltininko
padtis.
Pagal bdus:
ANALOGIJA IR SPRAG PROBLEMA. ANALOGIJOS DRAUDIMAS. PLEIAMASIS AIKINIMAS IR ANALOGIJA. SPRAG

BAUDIAMOJOJE TEISJE PROBLEMA.
Spragos yra tokie atvejai, kai baudiamasis statymas numat baudiamj atsakomyb u tam tikras veikas, taiau dl netinkamo
statymo formulavimo ar kit statym pakeitimo veikos, turinios i dalies analogikus poymius, yra nebaudiamos. Norint atskirti
kriminalizacijos proces nuo sprag, pirmiausia reikia isprsti klausimus:
35
gramatinis gramatinis teksto aikinimas, nes reikms gali turti ir padtas ne vietoje kablelis;
sisteminis palyginant atskirus straipsnius ar j dalis;
istorinis padeda atskleisti statymo primimo slygas;
loginis logikos taisykli panaudojimas statymo turiniui atskleisti.
Puslapis
1.
2.
3.
4.

1) ar veikos baudiamumo nustatymo reikalavimas nra tik neteisingas slyg, kurioms esant baudiamasis statymas
apskritai gali bti pritaikytas, suvokimas;
2) ar nra kit teiss norm, kurias statym leidjas mano esant pakankamas, kad bt galima isprsti atsakomybs
u padarytas veikas;
3) ar nra smoningo statymo leidjo vengimo nustatyti u tokias veikas baudiamj atsakomyb (pvz.: nra
nustatyta baudiamoji atsakomyb u lesbiei prievartinius veiksmus, taip pat u analogik vyr
homoseksualizm);
4) ar negalima esamos statym spragos upildyti pleiamuoju aikinimu, atitinkamai nukreipiant teism praktik.
Vienintelis bdas panaikinti spragas baudiamuosiuose statymuose yra j pakeitimas ir papildymas.
Analogijos problema. statymo analogija kai vietoj trkstamo teisinio santykio sureguliavimo panaudojamas kitas statymas.
Baudiamojoje teisje analogija negalima. Taiau statymuose yra kai kurie analogijos aspektai: sukelia sunkias pasekmes, sunkus
eidimas.
PRIEGLOBSIO SUTEIKIMAS.
Visuotin mogaus teisi deklaracija: Persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis.
ia teise negali bti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrstas padarytu kriminaliniu nusikaltimu ar veiksm, prietaraujani JT
tikslams ir principams. BK konkreiai neisprendia klausimo, dl koki padaryt veiksm suteikiama prieglobsio teis. Tai turi
isprsti kiti statymai, skirti iai teisei realizuoti. I BK nuostatos galima daryti prielaid, kad prieglobsio teis pagal LR statymus
suteikiama tada, jei usienio pilietis padar veiksmus, kurie pagal jo alies baudiamuosius statymus yra pripastami nusikaltimu.
Jeigu tokie veiksmai neutraukia baudiamosios atsakomybs, atvyks asmuo gali turti kit status, bet ne asmens, kuriam yra
suteiktas prieglobstis. I visuotins mogaus teisi deklaracijos iplaukia, kad asmens padaryti veiksmai neturi bti kriminalinio
pobdio. Tarptautins teiss praktika paprastai sieja prieglobsio suteikim su politine veikla, kuri veikos padarymo alyje yra
vertinama kaip nusikaltimas.
ASMEN, TARIAM ARBA PADARIUSI NUSIKAL TIMUS, IDAVIMAS KITAI VALSTYBEI.
Nusikaltli idavimas (ekstradicija). Bendriausi principai BK 71 straipsnyje. Usienio pilieiai, padar nusikaltimus, iduodami
atitinkamoms valstybms remiantis tarptautinmis ir tarpvalstybinmis sutartimis, o jeigu toki sutari nra vadovaujantis LR
statymais. LR pilietis, padars nusikaltim, negali bti iduotas usienio valstybei. Usienio pilieiai neiduodami:
a.
b.
c.
d.
jei nors vienoje i valstybi asmens veika nra pripastama nusikaltimu;

jeigu asmeniui yra suteikta prieglobsio teis.
jeigu to asmens atvilgiu jau priimtas galutinis sprendimas;
jeigu praanioje alyje asmeniui gresia mirties bausm ir kitais tarptautinse sutartyse numatytais atvejais.
Puslapis
1) Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis pagal Europos areto order perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal order
idavusios valstybs statymus u jo padaryt nusikalstam veik yra numatyta bent vieneri met su laisvs atmimu susijusi
bausm, o jeigu Europos areto orderis buvo iduotas dl jau paskirtos su laisvs atmimu susijusios bausms vykdymo, - tik kai
paskirtos bausms terminas yra ne trumpesnis negu keturi mnesiai.
2) Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis neperduodamas Europos areto order idavusiai valstybei, jeigu:
a) asmens perdavimas pagal Europos areto order paeist pagrindines mogaus teises ir (ar) laisves;
b) asmuo pagal amnestijos akt ar malons tvarka Lietuvos Respublikoje atleistas nuo bausms u jo padaryt nusikalstam
veik, dl kurios iduotas Europos areto orderis, atlikimo;
c) asmuo u jo padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas Europos areto orderis, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje
ar kitoje valstybje ir paskirta bausm vykdyta, tebevykdoma ar nebegali bti vykdoma pagal nuteisusios valstybs
statymus;
36
iuo metu ekstradicija taikoma tik u nusikaltimus kuri bausm yra daugiau kaip 1 metai laisvs atmimo. ES jau pasil nauj
ekstradicijos konvencij: atsisakoma dvigubo nusikaltimo koncepcijos praaniojoje valstybje veika kvalifikuojama kaip
nusikaltimas, o praomojoje valstybje to gali ir nebti; negalima neiduoti asmens, jei jis yra praanios valstybs pilietis. Nenumato
slygos, kad ekstradicija netaikoma u nusikaltimus, kurie baudiami maesne nei 1 met laisvs atmimo bausme. Tarptautinio
baudiamojo teismo Statutas teisina asmens perdavim iai institucijai. Tai panau ekstradicij. Esminis skirtumas perduodama
ne kitai valstybei, o virvalstybinei teisminei institucijai, nra slyg atsisakyti iduoti, turi bti iduodamas ir savas pilietis. Jeigu
prao iduoti kelios valstybs, atsivelgiama padaryt nusikaltim sunkum ir praym padavimo eilikum. Taip pat danai yra
nurodoma, kad negali traukti baudiamojon atsakomybn u kitus nusikaltimus, kurie nebuvo nurodyti prayme iduoti t asmen
(pvz.: bausti tik u kriminalinius, o ne u politinius nusikaltimus). Remiantis Europos areto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar
usienietis, Europos areto order idavusioje valstybje tariamas nusikalstamos veikos padarymu arba ioje valstybje nubaustas su
laisvs atmimu susijusia bausme, taiau jos neatliks, perduodamas Europos areto order idavusiai valstybei.

3) 4)asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulauks amiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius
statymus galima baudiamoji atsakomyb u jo padaryt veik;
4) 5)padaryta veika pagal kodeks nelaikoma nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu, iskyrus atvejus, kai Europos areto
orderis iduotas dl 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimo 2002/584/TVR.
a) asmuo u padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas Europos areto orderis, buvo Lietuvos Respublikoje ar kitoje
Europos Sjungos valstybje narje iteisintas ar atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms;
b) Europos areto orderis yra iduotas dl nusikalstamos veikos, dl kurios gali bti taikomi Lietuvos Respublikos baudiamieji
statymai, ir yra suj io kodekso 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties ar 96 straipsnyje
numatyti apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminai;
c) nusikalstama veika padaryta ne Europos areto order idavusios valstybs teritorijoje ir Lietuvos Respublikos baudiamieji
statymai negalt bti taikomi dl analogikos veikos, jeigu ji bt buvusi padaryta ne Lietuvos valstybs teritorijoje arba
ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais.
6. NUSIKALTIMAS, BAUDIAMASIS NUSIENGIMAS IR NUSIKALSTAMUMA S

NUSIKALSTAMOS VEIKOS SVOKA.
Nusikaltimas ir nusikalstama veika nra tapatu. Nusikalstama veika apima ir nusikaltim, ir baudiamj nusiengim.
Nusikalstamos veikos poymiai ir samprata: baudiamasis kodeksas samprat apibria tai tai pavojinga, prieinga teisei veika,
kuri yra padaroma kaltai ir u kuri statymas numato tam tikras baudiamsias priemones. U nusikaltim visada numatomas laisvs
atmimas, o u nusiengim laisvs atmimas negalimas.
NUSIKALTIMO SVOKA. NUSIKALTIMO SVOKOS RAIDA.
BK turi bti taikomas labai grietai pagal statym. Nusikaltimo svokos, sampratos nebuvo iki Pranczijos revoliucijos. To meto
teisje nusikaltimas jau tvirtinamas kaip veika, kuri udrausta B. Akcentas moment buvo nulemtas tuo, kad atskirais atvejais B
buvo leidiama taikyti, kai nusikalstamos veikos, kuriomis baudiant buvo akcentuojamas prieingumo teisei veikos u kurias galima
taikyti baudiamsias sankcijas. Vliau vystantis BT atsiranda materialusis poymis, tvirtinantis, kad veika pavojinga. Tokia samprata
buvo tvirtinta 1791 m. Pranczijos BK, o prielaidas tam sudar 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, kur buvo tvirtinta
nuostata, kad jei nra nusikaltimo, tai nra ir bausms. Buvo iskiriama, kad nusikaltimas yra smoninga, valinga veika, prieinga
teisei. Iki XVIII a. pab. nusikaltimo sampratos nebuvo. Buvo apibdintos nusikalstamos veikos. Iki XVIII a. pab. buvo teisiama ir u
tokias veikas, kurias sunku apibdinti nusikaltimais. Atnuose teismai nagrinjo bylas, kai nuo gyvn, daikt davo mons.
Bazelyje nuteistas gaidys, kuris padjo kiauin (sryis su piktomis dvasiomis). Paskutiniai teismai 1770 m. Pranczai nuteis iurkes,
peles u tai, kad jos suniokojo grd laukus.
Nusikaltimas. Klasifikavimo kriterijus laisvs atmimo dydis sankcijoje. Nesunks nusikaltimai yra tie, u kuriuos numatyta
maksimali laisvs atmimo riba nevirija 3 met. Apysunkiai nusikaltimai yra tie, u kuriuos numatoma laisvs atmimo bausm vir
trij met, taiau maksimali riba nevirija 6, o sunks vir6, bet ne daugiau 10. Labai sunks virija 10 met laisvs atmimo
bausm arba alternatyviai yra numatyta laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm (Pavyzdiui: 2-12 bausm yra u labai sunk
nusikaltim):
a.
b.
Tyiniai nusikaltimai:
i. Nesunks nusikaltimai;
ii. Apysunkiai nusikaltimai;
iii. Sunks nusikaltimai;
iv. Labai sunks nusikaltimai.
Neatsargs nusikaltimai
1.
2.
materialusis ( nusikaltimas aikinamas per jo pavojingum),

formalusis (aikinamas per jo prieingum teisei).
Puslapis
Nusikaltimu laikoma baudiamajame statyme numatyta veika (veikimas arba neveikimas), kuriuo ksinamasi LR visuomenin
santvark, politin, ekonomin sistem, nuosavyb ir t.t. BT teorijoje iskiriami 2 poiriai nusikaltim:
37
Senovs ir vidurami statymuose bendros nusikaltimo svokos nebuvo apibriami tik pavieniai nusikaltimai. Bendros
nusikaltimo svokos atsiradimas 18 a. pabaigoje 19 a. pradia. Nusikaltimo svokai didel tak turjo 1789 mogaus ir pilieio
teisi deklaracija (tvirtino nullum crimen, nulla poena sine lege) Be baudiamuosiuose statymuose pateikiamos statymins
nusikaltimo svokos nusikaltimas, jo poymiai nagrinjami ir BT teoretik darbuose.

ie poiriai susiformavo istorikai. iuolaikini valstybi baudiamuosiuose statymuose stebima keista situacija: slyginai
demokratikos civilizuotos valstybs savo statymuose arba i vis nepateikia nusikaltimo svokos arba pateikia formal poir, o
buvusios socialistini valstybi baudiamieji statymai daugiau orientuoti materialj poir nusikaltim. LR BK iuos poirius
sujungia, pateikdamas viening nusikaltimo samprat tai pavojinga veika, kuri numatyta baudiamajame statyme.
Pavojingumas - vienas esmini nusikaltimo poymi. BT reglamentuoja nedidel dal teiss paeidim, o kadangi BT grieiausia
valstybs reakcija teiss paeidimus, natralu, kad ji reglamentuoja tik paius svarbiausius. Svarbumo atskyrimas ir yra
realizuojamas per pavojingum.
Teiss paeidimo pavojingum apsprendia:
a) pavojingumo pobdis rodo, kok gr yra nukreipta veika (kas yra nusikaltimo objektas).
b) pavojingumo laipsnis kokia ala yra padaroma arba kokia ala gresia. BT veikia ne tik kai ala yra
realiai atsiradusi, bet ir tuo atveju, kai yra reali grsm tokiai alai atsirasti.
Tiek pavojingumo pobdis, tiek pavojingumo laipsnis turi aplinkybes:
c) kalt (ar tyia, ar neatsargumas),
d) veikos padarymo motyvas ar tikslas,
e) kai kuriuos objektyvios aplinkybs (veikos padarymo vieta, laikas, bdas, tam tikrais atvejais ir
priemons)
Pavojingumas nra statikas, jis gali kisti abiem kryptim pobdis ir laipsnis gali didti, gali ir nykti (inykti).
Pavojingumas yra objektyvus statym leidjas negali sumastyti, kad viena ar kita veika pavojinga ir rayti j BK. Jis turi
isiaikinti, kad veikos pavojingumas toks, kad ji gali bti priskiriama prie baudiamj statym.
Poymio svarba:
1) juo remiantis sprendiama, ar veika pripastama nusikaltimu, ar ne.
2) jei veika pripastama pavojinga, ji turi bti rayta BK; priklausomai nuo jos pavojingumo pobdio ir laipsnio turi bti
konstruojamos bausms ir numatytos sankcijos. BT apima tik paias pavojingiausias veikas. J rat filosofikai apibrti lengva, o
praktikai sunku. Filosofikai BK tik tokios veikos, kurios tiesiogiai kenkia visuomens funkcionavimui ir gyvenimui. {
kriterijai 1. objektas k veika nukreipta (pvz. prostitucija moni sveikat) 2. alos prasme (ta pati prostitucija venerini
lig altinis) 3. reikinio paplitimas (reikinys neturi bti labai plaiai paplits, o i kitos puss tai turi bti reikinys, o ne pavieniai
atvejai) 4. kokios bus pasekms, kai tikslas bus pasiektas, t.y. kai ta veika bus kriminalizuota}
Pavojingumas teisei -kitas nusikalstamumo poymis: Nusikaltimu gali bti laikoma tik tokia veika, kuri yra numatyta baudiamajame
statyme.
Principas atsirado Pranczijos revoliucijos laikais. Jo esm:
1.
2.
3.
BT negali bti taikoma analogija

baudiamj statym negaliojimo atgal principas (jie gali bti taikomi tik tom veikom, kurios padarytos j galiojimo metu),
nusikaltimu gali bti pripastama tik ta veika, kuri visikai ir pilnai atitinka statyme numatytos veikos poymius.
Veika kitas nusikaltimo poymis. Ji gali pasireikti:

1.
2.
aktyviais veiksmais BT veikimas,

pasyviais veiksmais, t.y. tam tikr veiksm neatlikimas BT neveikimas.
Negali bti baudiamas mogus u mintis ar sumanymus, kol yra nepereinama veikimo ar neveikimo bsen.
Nusikaltimu gali bti laikoma tik ta veika, kuri atitinka visus tris poymius: veika, pavojinga, prietaraujanti teisei.
Materialusis nusikaltimo svokos momentas ireikia socialin nusikaltimo esm. Nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o pavojinga
veika. Veikos pavojingumas pasireikia tuo, kad ksinamasi konkreius valstybs saugomus teisinius grius.
Puslapis
FORMALUSIS IR MATERIALUSIS NUSIKALTIMO APIBRIMAS.
38
BT teorijoje bendras poiris nusikaltim yra stipriai kritikuojamas. Visi 3 poymiai siejami tik su objektyvia veika. O antroji veikos
pus tarsi paliekama u nusikaltimo rib. bendr nusikaltimo samprat traukti aspektai, siejami su: kalte; nusikaltimo subjektu,
amiumi, pakaltinamumu.

Formalus nusikaltimo svokos momentas ireikia teisin nusikaltimo poym prieikum teisei. is momentas paalina analogijos
instituto taikymo galimyb BT, daro paeidjus lygius prie baudiamj statym.
Iskiriami tokie pagrindiniai nusikaltimo poymiai:
1.
2.
3.
nusikaltimas tai veika,

nusikaltimas tai pavojinga veika,
nusikaltimas tai teisei prieinga veika
NUSIKALTIMO APIBDINIMAS STATYME IR BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLE.
Iskiriamos 3 mokymo apie nusikaltim teorijos:

1. Klasikin susiformavo 19 a. F. Listas, E.Belingas.
Iskyr tokius pagrindinius nusikaltimo poymius: veik, nusikaltimo sudt, prieingum teisei ir kalt. Veik jie traktavo ne kaip
gamtos vyk, ne kaip nevaling mogaus poelg jie siejo veik su valingu mogaus elgesiu, kuris sukelia pakitimus ioriniame
pasaulyje. Nusikaltimo sudtis siejama tik su objektyviais apraomaisiais poymiais. Prieingumas teisei teisinis veikos vertinimas.
Kalts apibrimas psichologinis, tai subjektyvus asmens santykis su jo daroma veika.
2. Neoklasikin pradjo formuotis 20 a. pr. H. Jeekas, G.Radbruchas. Pritar klasikins teorijos nusikaltimo poymiams, bet it
poymi turin traktavo kitaip. Veika ne tik valingas mogaus kno elgesys, bet parodomas ir jos socialinis slygotumas. Nusikaltimo
sudties apibrimas iplstas j apibdinani poymi ratas prie nusikaltimo sudt apibdinani poymi priskirti ir norminiai
bei subjektyvs poymiai. Prieingumas teisei siejamas su socialiniu nusikaltimo alingumu (tai jau nebe formalus nusikaltimo
poymis, atskleidiamas ir materialus jo turinys).
3. Finalin teorija 20 a. 3 deimtmetyje pradjo formuotis. M. Velcelis, A. Kaufmanas. I esms pakeit veikos apibrim: mogaus
poelgiai yra nukreipiami numatytam tikslui pasiekti. (veika tikslingos veiklos atlikimas). teig, kad tyia priklauso ne kaltei, o
nusikaltimo sudiai. Nusikaltimo svoka. BT nusikaltimus tiria teisiniu aspektu (yra dar- sociologinis ir antropologinis nusikaltimo
tyrimo aspektai, bet tai- kriminologijos nagrinjimo dalykas). Nusikaltimu laikoma baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika
(veikimas ar neveikimas), kuria ksinamasi LR visuomenin santvark, jos politin ir ekonomin sistemas, nuosavyb, piliei
asmenyb. politines, darbines, turtines ir kitas j teises bei laisves, taip pat kitokia baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika,
kuria ksinamasi Lietuvoje nustatyt teistvarka. LR BK statyminiame nusikaltimo apibrime yra iskirti 2 nusikaltimo momentai:
materialusis ir formalusis.
BAUDIAMASIS NUSIENGIMAS.
Baudiamasis nusiengimas baudiamajame statyme udrausta, pavojinga, sulaukusio baudiamajame statyme nustatyt ami ir
pakaltinamo arba robotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika (veikimas arba neveikimas), u kuri statymas
nenumato laisvs atmimo bausms.}
2.
daniausiai statymo leidjas numato konkreius poymius, leidianius administracin teiss paeidim atriboti nuo
nusikaltimo, taiau kai kuriais atvejais statym leidjas ito nepadaro.
Nusikaltim bei kit teiss paeidim atskyrimas turt remtis tokiais kriterijais:
i) pavojingumo laipsniu ir pobdiu:
(1) Nusikaltimas pavojinga veika, o administracinis, drausminis nusiengimai, civiliniai paeidimai yra maiau pavojingi
nei nusikaltimai.
(2) Nusikaltimo pasekms paprastai yra sunkesns nei nusiengim ar paeidim
(3) nusikaltimu ksinamasi labiausiai visuomenje saugomus grius: mogaus gyvyb, lytin nelieiamyb ir kt.
ii) prieingumu teisei:
(1) Nusikaltimai visada u drausti baudiamojo statymo, kitus reglamentuoja kiti teiss aktai.
iii) sukeliamomis teisinmis pasekmmis:
(1) padariusiam nusikaltim yra skiriama pati grieiausia valstybs prievartos priemon kriminalin bausm, u kitus
teiss paeidimus ne tokios grietos prievartos priemons. kriminalin bausm kaltininkui visada utraukia
teistum.
(2) Skiriasi atsakomybs pagrindai ir slygos u nusikaltim atsako tik tas asmuo, kuris pats padar nusikalstam
veik, o u administracin nusiengim gali bti atsakomybn traukiami asmenys, kurie patys to nusiengimo
nedar. Lyginant su civiline atsakomybe ji yra kompensacinio pobdio, o baudiamoji atsakomyb tikrai
Puslapis
1.
39
Nusikaltim atribojimas nuo kit teiss paeidim (nusiengim AT ir delikt CT):
3.
nesiejama su konkretaus asmens teisi atstatymu. Baudiamoji atsakomyb ne tik pltoja pozityvi santyki raid,
bet ir siekia ukirsti keli negatyviems reikiniams.
Nusikaltimu yra laikoma tokia veika, kuri yra padaroma kaltai, o civilinis paeidimas t.t. atvejais gali bti padaromas ir be
kalts.
Nusikaltimo atskyrimas nuo amorali poelgi:

Amoralus elgesys visuomens morals norm paeidimas
1) 1.nusikaltimas- amoralus poelgis, kuriuo ksinamasi ne tik visuomens morals normas, bet ir baudiamj statym
saugomus teisinius grius. bet ne visi amoralus poelgiai pripastami nusikaltimais.
2) 2.nusikaltimu pripastama tik asmens veika, o amoraliais gali bti laikomi ir kito asmens sitikinimai, mintys, emocijos
3) 3.nusikaltimas sukelia valstybs prievartos priemoni taikym, o amoralus poelgis tik
4) pasmerkim.
NUSIKALSTAMA VEIKA BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS PAGRINDAS. NUSIKALSTAMAS VEIKIMAS.
NUSIKALSTAMAS NEVEIKIMAS.
Nusikaltimu gali bti laikoma tik smoninga ir valinga veika, kuri pasireikia:
1) 1.aktyvia elgesio forma veikimu,
2) 2.pasyvia forma neveikimu.
Nei sitikinimai, nei mintys kol tai nra realizuojama mogaus iorinje veikloje, negali bti laikoma nusikaltimu. Iorikai veika gali
pasireikti 2 formomis: veikimu ir neveikimu.
Veikimas. pasireikia vairi. veiksm, kuriais ksinamasi baudiamojo statymo saugomus teisinius grius, atlikimu. kiekvien
veiksnum sudaro smoningas ir valingas mogaus kno judesys. Reikmingi tik tokie judesiai, kuriuos lemia asmens smon ir valia
(dl fizins prievartos padaryti kno judesiai, refleksiniai negali bti nusikalstamu veiksmu). Atitinkam jg, dsningum
panaudojimas yra u veikimo rib. Veikimas gali susidti i 1 judesio ar judesi komplekso.
Neveikimas. Tai pasyvus mogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Jam yra bdingas
pavojingumas ir prieingumas teisei. pavojingumas jo pasireikia tuo, kad susilaikant nuo tam tikr veiksm atlikimo atsiranda ala
teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm. Neveikimu tokiu bdu taip pat yra ksinamasi baudiamojo statymo saugomus
teisinius grius. Neveikimas nuo veikimo skiriasi fizine prasme. Asmuo neatlieka toki kno judesi, kuriuos galjo ir privaljo atlikti.
Gali bti paprastas (sudaro 1 epizodas), gali bti ir sudtinis (susideda i daugelio epizod). Jis turi bti smoningas ir valingas
asmens poelgis. Asmuo turi suvokti, kad jis privalo veikti atitinkamu bdu, jei nesuvok ar negaljo suvokti baudiamoji
atsakomyb jam neatsiranda. taip pat neatsiranda baudiamoji atsakomyb, jei asmuo suvok, kad jis turi veikti atitinkamu bdu,
bet dl objektyvi, nuo jo nepriklausani prieasi negaljo to padaryti. Norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn u
neveikim, pirmiausia reikia nustatyti ar jis privaljo veikti atitinkamu bdu. Pareig veikti atitinkamu bdu gali lemti:
1)
2)
3)
4)
asmens profesija ar tarnybins pareigos,

giminysts ryiai,
pilietins pareigos,
ankstesnis to paties asmens elgesys.
Puslapis
Pavojingumas dar vadinamas ir materialiu nusikalstamos veikos poymiu. Parodo socialin nusikalstamos veikos moment. Parodo,
kad tik pavojingos veikos gali bti baudiamos. Kalbame apie materialj nusikalstamos veikos supratim. statym leidjas aikiai
pasako, kad gali bti baudiama tik u veikim ar neveikim. Mintys negali bti pagrindu baudiamajai atsakomybei, nes ie reikiniai
baudiamojoje sampratoje neatsispindi. statym leidjas kitose BK normose atskleidia, konkretizuoja pavojingum kalbdamas,
reikalaudamas nustatyti pavojingumo pobd, pavojingumo laipsn. Pavojingumo pobdis yra kokybin charakteristika. Atskleidia
nusikalstamos veikos objektas. Jis lemia BK spec. dalies struktr. Pobdis yra pagrindas grupuoti BK normas atskirus skyrius.
Nusikalstamos veikos pobdiui tiesiogin reikm turi kalts forma, nusikalstamos veikos padarini ris, fizin ala, morals
paeidimas, NV padarymo bdas. Nusiengimo pobdis didiausi reikm statym leidjui turi kuriant statym ir diferencijuojant
atsakomyb. statym leidjas numato vienoki ar kitoki reakcij baudiamosios veikos padaryme. Pavojingumo pobdis yra
objektyvi veiklos charakteristika, egzistuoja nepriklausomai nuo vertinimo. is momentas i esms paaikina kodl yra baudiama
(valstybs teis numatyti baudiamojo poveikio priemones u veik padarym).
40
NUSIKALTIMO PAVOJING UMAS. NUSIKALTIM KL ASIFIKAVIMAS PAGAL P AVOJINGUMO LAIPSN I R POBD.

statym leidjas nurodo ir pavojingumo laipsn. Pavojingumo pobdis turi reikm ir taikant statym, o pavojingumo laipsnis jau yra
kiekybin tos paios ries nusikalstam veik charakteristika. Pavojingumo laipsnis kalba apie tos paios ries nusikalstamas veikas
(vagystes, sveikatos sutrukdymas). Taiau nusikalstama veika yra individuali. Pavojingumo laipsnis yra lyginamoji charakteristika.
statym leidjas kategorikai pareigoja teismus visada isiaikinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn. Pavojingumo
laipsnis, kuris priklauso nuo padarini dydio, nuo kalts formos ries (tyia visada vertinama tai tiesiogin ar netiesiogin tyia),
alos dydis, motyvas, tikslas (kokio pobdio ir turinio), atskirais atvejais turi takos vieta, laikas, priemons. Pavojingumo laipsnis yra
vienas i pagrind, kur btina isiaikinti teisminje byloje. statym leidjas sukuria sudtis numatydamas sankcijose skirtingas
bausmes. Pavojingumo laipsn lemia pats subjektas (pvz. recidyvistas), statym leidjas gali tai numatyti kaip sudties poym.
Didel ala yra momentas apibdinantis pavojingumo laipsn. Bendrininkavimas didesnio pavojingumo veika. Apibdinant,
vertinant nusikalstamos veikos pavojingum tiek pobdis, tiek laipsnis turi bti vertinami kartu.
NV pavojingumas. Kiekvienos NV poymis vadinamas materialiuoju, atskleidia socialin nusikalstamos veikos esm, taiau
nusikalstamo nusiengimo atveju tvirtina ir prieingumo teisei pobdis (formalusis poymis). Konstatuojama, kad tai pavojinga
veika, taiau ne visos veikos yra prieingos teisei. Tik tai kas udrausta statymu gali bti laikoma nusikaltimu. Formalusis poymis
sudaro prielaidas utikrinti moni teisi ir laisvi apsaug, sudaro pagrind teistumo principui. Prieingumas Baudiamajame
kodekse tuo paiu paalina ir analogijos galimyb BT.
Pavojingumas. Tai yra materialusis nusikalstamos veikos poymis, kuris parodo, koki al daro arba gali padaryti tam tikra veika
asmeniu, valstybei arba visuomenei. Pavojingum apsprendia objekto vertingumas, daromos realios arba galimos alos dydis bei
pobdis. is poymis matuojamas kiekybiniu (ksinimosi kiekis) ir kokybiniu (pobdis kok teisin gr ksinamasi tam tikra veika,
itie griai igraduoti, tai yra, kuo gris ariau bendrosios dalies, tuo objekto vert didiausia) matu. N vienoje Vakar Europos
valstybje vien tik pavojingumas nra nurodytas kaip nusikalstamas poymis; Nusikaltimo pavojingumas yra apibdinamas dviem
rodikliais: pavojingumo pobdiu ir pavojingumo laipsniu.
Pavojingumo pobdis - kokybin nusikaltimo charakteristika. Pavojingumo pobdis daugiausia priklauso nuo nusikaltimo objekto, t.
y. nuo teisini gri, kuriuos ksinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobdiui turi takos ir padaryta ala, kadangi ji betarpikai
susijusi su objektu. Padaryta ala sukelia atitinkamus pakitimus objekte. Pavojingumo pobdis priklauso nuo kalts formos. Esant
kitoms vienodoms slygoms tyiniai nusikaltimai pavojingumo pobdiu visada skirsis nuo neatsargi. Pavojingumo laipsnis ireikia
kiekybin nusikaltimo charakteristik. Jei pavojingumo pobdis rodo, koks yra pavojingumas, t. y. jo turinys, tai pavojingumo laipsnis
parodo, kokio dydio yra is pavojingumas.
Nusikaltim klasifikavimas pagal pavojingumo laipsn ir pobd.
Tai nusikaltim skirstymas atskiras grupes pagal vairius kriterijus. BK nra atskiro straipsnio, kuris reglamentuot nusikaltim
klasifikavim bei kriterijus. Minimos tik nesunkaus bei sunkaus nusikaltimo svokos. statym leidjas iskiria 2 poymius, pagal
kuriuos atitinkamos veikos yra priskiriamos prie sunki nusikaltim (BK 8 str.):
1) 1 poymis apibdina kalts form tik tyins veikos,
2) 2 poymis apibdina veikos pavojingum veikos sukelianios didesn (padidint) pavoj. Pateikiamas baigtinis toki
nusikaltim sraas. BT reikmingiausias yra skirstymas pagal pavojingumo laipsn ir pobd:
a) nusikaltimai, nesudarantys didelio pavojaus
b) nesunks nusikaltimai
c) apysunkiai nusikaltimai
d) sunks nusikaltimai.
PRIEINGUMAS TEISEI NUSIKALTIMO POYMIS.
Prieingumas teisei. Teistumo realizacija baudiamojoje teisje, jo esm sudaro tai, kad nusikalstama galima laikyti tik toki
nusikalstamj veik, kuri jos padarymo metu jau buvo udrausta galiojaniame baudiamajame kodekse. i taisykl apima ir
draudim taikyti teiss ir statymo analogij;
Puslapis
Prieingumas teisei yra teisin pavojingumo iraika baudiamajame statyme. Bet veika negali bti laikoma nusikaltimu vien dl to,
kad ji atitinka baudiamajame statyme numatytus nusikaltimo sudties poymius. Ji gali bti nepripastama nusikaltimu jei yra
maareikm. Veikos maareikmikum apibdina 2 kriterijai:
41
Prieingumas teisei formalus nusikaltimo poymis. Atsako klausim kas yra laikoma nusikaltimu, bet neatsako klausim kodl
tai laikoma nusikaltimu. is poymis reikia, kad padaryta veika laikoma nusikaltimu, jei ji sutampa su baudiamajame statyme
apraytais nusikaltimo sudties poymiais.

1.objektyvusis - tokia veika i viso nebuvo padaryta ala baudiamojo statymo saugomiems teisiniams griams ar padaryta labai
nedidel ala, t.y. veikos pavojingumas maas ir padaryta veika nra laikoma pavojinga teisine prasme. Ma pavojingum lemia
kilusi pasekmi pobdis arba paties nusikaltimo dalyko poymiai.
2.subjektyvusis - kaltininko tyios kryptingumas, jo tikslai. U maareikm nusikaltim baudiamoji byla nekeliama, taiau asmuo
gali bti traukiamas drausminn ar administracinn atsakomybn.
KALT KAIP NUSIKALTI MO POYMIS.
Kaltumas. Baudiamoji teis dar vadinama kalts teise, nes visi aspektai susij su nusikalstama veika yra siejami su t veik
padariusio asmens kalte. Tik kaltai padaryta veika yra nusikalstama. I baudiamosios teiss turi bti eliminuojamas objektyvus
pakaltinimas (atsakomyb be kalts);
NUSIKALTIMO BAUDIAMUMAS. NULLUM POENA SINE LEGE.
Baudiamumas. Jo esm sudaro: u nusikalstam veik statymas turi numatyti baudiamsias priemones. U nusikaltim privalomas
laisvs atmimas, o baudiamojo nusiengimo atveju laisvs atmimo bti negali. Visas veikas galima grupuoti dar dvi didiules
nestatymines grupes:
1.
2.
Sunks ir labai sunks nusikaltimai;

Visos likusios grups.
Nullum crimen, nulla poena sine lege principas.(Niekas negali bti pripaintas kaltu ir nubaustas, jeigu nra statymo) esm statyminje nusikaltimo turinio sampratoje. T.y. baudiama tik u baudiamuosiuose statymuose tvirtintas veikas , kuriomis
paeidiami teisiniai griai.
NUSIKALTIMAS IR NUSI KALTIMO SUDTIS.
Negalima tapatinti nusikaltimo ir nusikaltimo sudties svok.
Nusikaltimas realaus gyvenimo reikinys, konkretaus asmens poelgis. Jis visada pasireikia pavojinga veika, kuria ksinamasi
valstybs saugomus teisinius grius. Tam kad i pavojinga veika bt pripainta nusikaltimu, ji turi bti udrausta baudiamuoju
statymu. Taiau statymai udraudia ne konkrei` veik, o tam tikro pavojingumo veikos r (atsiribodamas nuo individuali
konkreios veikos poymi).
Nusikaltimo sudtis, lyginant su nusikaltimu yra abstraktus asmens elgesio apraymas statyme, iskiriant bdingiausius tokio elgesio
poymius. Nusikaltimo sudtis yra statymo abstrakcija, nusikaltimo statyminis modelis. Nusikaltimo sudtis tik atspindi nusikaltimo
pavojingum (pati ios savybs neturi). Nusikaltimo pavojingumo iraika baudiamajame statyme yra prieingumas teisei.
Pavojinga veika yra pripastama nusikaltimu todl, kad jos poymiai atitinka apraytus nusikaltimo sudties poymius. Nusikaltimo
sudtis tik parodo nusikaltimo prieingum teisei.
Nusikaltimo poymiai:
1) Amoralumas. Prieingumas baudiamajai teisei rodo, kad i veika ne tik pavojinga, bet ir sukelia vairius pagrindus, taip pat ir
moralinius.
2) Kalt. Kalbdami apie prieingum teisei turime galvoje, kad nusikaltimas yra tik tai, kas apibdinta baudiamajame statyme.
3) Baudiamumas. iuolaikinje BT tai ne vien bausms, baudimas, bet ir daug galimybi atleisti nuo baudiamosios atsakomybs.
Baudiamoji atsakomyb yra neivengiamas momentas kalbant apie nusikalstam veik. Baudiamumas nebra toks poymis be
kurio iuolaikinje teisje nebt galima suprasti nusikaltimo.
Subjekto poymiai, leidiantys iskirti nusikaltimus krato apsaugai ir t. t.

Objektas. Pagal tai grupuojama specialioji BK dalis.
Bdas.
Smurtiniai nusikaltimai (pagal pasekmes).
BK pateikia isami nusikalstam veik klasifikacij. Vis pirma iskiriami nusikaltimai ir nusiengimai. BK 11 str. Pateikia ir
nusikaltim klasifikacij (tyiniai ir neatsargs). statym leidjas grupuodamas nusikaltimus naudojasi tokiais kriterijais:
Puslapis
1)
2)
3)
4)
42
Nusikalstam veik klasifikavimo kriterijai:

1) vertina nusikalstamos veikos pobd.
2) vertina kalts form.
3) vertinamas bausms dydis (lemia kuriai kategorijai: sunki, apysunki, nesunki priskiriama bausm).
Nusikaltimo priskyrimo kategorijai pasekms. Ribotai pakaltinamas asmuo padars nesunk ar apysunk nusikaltim gali bti
atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, taiau jei toks asmuo padaro sunk nusikaltim bausm gali bti tik velninama.
Nusikalstam veik sunkumas (rengimasis padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim). Tiesiogin nusikalstamos veikos klasifikacijos
reikm. Jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas asmuo negali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. BK 75
str. Nurodyta, kad negali bti taikomos nuostatos dl bausms vykdymo atidjimo jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.
Visai kitokia situacija, kai padaromi sunks ir labai sunks nusikaltimai sprendiant amnestijos klausimus. Amnestija taikoma plaiai.
Tokia yra nusikalstam veik klasifikavimo teisin reikm.
NUSIKALSTAMUMO SAMPRATA. NUSIKALSTAMUMO BKL, STRUKTRA IR DINAMIKA.
Lietuva turi garsi kriminolog: prof. Bliufteinas, Kuklianskis, doc. Bielinas, doc. Drakien. Nusikalstamumo samprata
kriminologinje teorijoje yra daug. Nusikalstamumas tai socialinis teisinis reikinys kintantis istorikai, kuris parodo nusikalstam
veik visum padaryt per tam tikr laikotarp tam tikroje teritorijoje. Anomalija visuomenje. Socialinis, nes tai visuomenje
daromos veikos. Teisinis, kad nusikalstamumas tai darymas t veik, kurios udraustos B. Kintantis, nes atskirais laikotarpiais
skirtingos valstybs skirtingai vertina kriminalizuojamas veikas. Buvo teigiama, kad nusikalstamumas bdingas socialistinei
visuomenei. Price savo darbuose teig, kad nusikaltimas yra aminas kaip visuomen. Kalbant apie nusikalstamum vartojamos
charakteristikos atskleidianios nusikalstamumo esm ir jo pasireikimo variantus. Kalbant apie nusikalstamumo bkl, dinamik.
Nusikalstamumo bkl tai paprastai kiekybin nusiengim paplitimo charakteristika. Gali bti ireikiamas tiek absoliuiais skaiiais,
apibdinama nurodant nusikalstam veik valstybje per tam tikr laik padaryt skaii. Apie 80 tkst. Nusikalstam veik
kiekvienais metais yra fiksuojama. Tai gali bti iaikinti nusikaltimai, nuteisti asmenys. Nusikalstamumo bkl neretai matuojama
koeficientais, indeksais. Nustatant nusikalstamumo bkl sumuojami tokie skaiiai kaip duomenys apie nusikaltimus, kuri bylos
baigiasi nuosprendiais, duomenys apie nusikaltimus, kuriuos padar asmenys nuteisti laisvs atmimu, kuriems pritaikyta
amnestija, duomenys apie neiaikintus nusikaltimus (pereinama prie latentinio nusikalstamumo aikinimosi). Latentin
nusikalstamum lemia netinkama nukentjusi reakcija dl nusikalstam veik. Kuo nusikaltimai sunkesnis, tuo maesnis
latentikumas. Nuudym neiaikinama 5%, vagysi 60%.
Nusikalstamumo struktra kokybin nusikalstamumo charakteristika. Tai charakteristika, kuri parodo skirting nusikalstam veik
pasiskirstym, santyk tarp nusikalstam veik. Struktra atskleidiama pateikiant duomenis nurodant, kokia yra sunki nusikaltim
dalis tarp vis nusikalstam veik. Nusikaltimo klasifikacija pateikta BK neretai yra kriterijus, kuriuo remiantis apibdinamas bendras
nusikalstamumo lygis kiekybiniu ir kokybiniu aspektu. Statistikoje visada kalbama apie recidyvin nusikalstamum. Kai kada kalbama
apie teissaugos institucij darbuotoj padarytas nusikalstamas veikas.
Nusikalstamumo dinamika tai nusikalstamumo bkls kitimas per tam tikr laikotarp. Vertinama atsivelgiant valstybs atskirus
laikotarpius, atskiras reformas. Nusikalstamumo dinamikai reikms turi daug faktori: kriminalizacija, dekriminalizacija ir kiti
teisiniai faktoriai. Pokyiai valstybje kaip vairi reform padariniai. Suprantama, kad takos turi ir teissaugos institucij darbo
kokyb.
NUSIKALSTAMUMO LIETUVOJE 1918-2007 M. CHARAKTERISTIKA.
Daniau nei kas treias asmuo yra atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. I 1000 Lietuvos vyr yra nuteista 8, i 1000 moter
nuteista 1. Daugiau nei pus nuteistj yra nuteisiama laisvs atmimu. Kasmet nuo 6000 iki 6500 asmen taikoma laisvs atmimo
bausm. 40% nuteistj bausms vykdymas atidedamas. Turime 100 asmen Lietuvoje, kurie yra nuteisti laisvs atmimu iki gyvos
Puslapis
BA efektyvumui nustatyti pastoviai minimi recidyvai (25% - 30% Lietuvoje). 2004 m. nusikalstam veik buvo uregistruota daugiau
nei 93000. 2007 m. buvo 74000 nusikalstam veik. 2004 m. 100000 gyv. nusikalstam veik buvo uregistruota 2719. O 2007 m.
2185 100000 gyventoj. Skaiiai dviprasmiki. Sunku objektyviai pasakyti ar situacija gerja. 2006 m. u nusikalstamas veikas buvo
nuteista 14700 asmen.
43
Priklauso nuo veik (kriminalizacija, dekriminalizacija). Baudiamoji atsakomyb lemia baudiamojo statymo taikymo praktik.
Nusikaltim iaikinamumas Lietuvoje yra 42% - 46%. Korupcija, kyininkavimas - iaikinamumas vos keli procentai. Tam tikrais
aspektais BA taikymo sfer lemia vertinamieji poymiai. Kaip iaikinama didels alos svoka nuo to priklauso kada taikoma
baudiamoji, kada administracin atsakomyb. Suprantama, kad latentikumas (neuregistruotas, bet realiai egzistuojantis
nusikalstamumas) lemia statymo leidjo veikl. BA struktra parodo kokios poveikio priemons yra taikomos asmenims,
padariusiems nusikalstamas veikas. Kokios bausms dominuoja nusikaltusiems. Tai parodo baudiamosios politikos represyvum,
kokioms priemonms teism praktika suteikia prioritet. Pasikeitimai baudiamosios atsakomybs sferoje, struktroje parodo
kintant teism, visuomens, teisiamj dinamik poir.

galvos. Kasmet iteisinama beveik 400 asmen. 2006 m. 381 asmuo. Tiek padaryta sunki klaid taikant baudiamj statym (turi
praeiti ikiteismin tyrim kol paaikja tiesa). 2007 m. kalinimo staigose buvo 8000 asmen, i j 90% jau buv nuteisti. Moterys
sudar 4% keli kalinimo asmen. Lietuvoje yra tik Panevio pataisos namai, kuriuose kalinamos moterys. 100000 gyventoj
Lietuvoje 2006 m. buvo nuteista 434 asmenys. Latvijoje 435, Estijoje - 700. Nepilnameiai sudaro 1,6% nuteistj, Latvi 2,3%, Est
1,3%. Nuteisti bent 10 met laisvs atmimui sudaro 15%, Latvijoje 12%, Estijoje kiek daugiau nei 12%.
NUSIKALSTAMUMO IR KONKRETAUS NUSIKALTIMO PRIEASTYS.
Nusikalstamumo prieastys ir slygos. Kriminologai nurodo imtus prieasi ir slyg. Prieastys - defektai teisinje smonje.
Slygos nra pirmin nusikalstamumo prieastis, taiau sudaro prielaidas. Netinkamas teisinis reguliavimas, vairi ekonomini
proces ir reform visuma.
Nusikalstamumo prieastys. Tai viena sudtingiausi mokslini bei praktini problem. Todl daug skirting poiri, mokslini
krypi:
Nusikaltimo prieasi svoka nusikaltimo prieastys yra vairi socialini ir socialiai reikming reikini, proces, fakt ir vyki,
sukeliani ir lemiani nusikalstamum visuma. Jos gausios ir skirtingos, todl yra sisteminamos vairiais kriterijais (pvz. prieasi
veikimo mechanizmas, veikimo mastas, prigimtis, altiniai ir t.t.).
Konkretaus nusikaltimo prieastys. Panaios nusikalstamumo. Asmenins mogaus savybs sveikauja su gyvenimo aplinka
(sudtingas mechanizmas). Nusikaltimo mechanizmas- sudtinga aplinkybi sistema, kuri sudaro konkrei gyvenimo situacij, o jos
suvokimas ir asmenini savybi reakcija sukelia nusikaltim. iame mechanizme veikia 2 jgos:
1) aplinkybs, kurios labai vilioja mog padaryti nusikaltim (objektyvios, subjektyvios; socialins, ekonomins, kultrins,
organizacins, technins ir pan.)
2) asmenins savybs, kurios viliojim priima
Dar yra nusikaltimo mechanizmo veiksniai:
1.
2.
3.
4.
5.
konkreti gyvenimo situacija;

situacijos suvokimas;
nusikaltimo motyvai;
aukos vaidmuo;
nusikaltimo pateisinimas ir kt.
7 TEMA. NUSIKALTIMO SUDTIS

NUSIKALTIMO SUDTIES SVOKA. NUSIKALTIMO SUDTIS IR NULLUM CRIMEN SINE L EGE PRINCIPAS.
Nusikalstamos veikos sudtis yra visuma objektyvi ir subjektyvi poymi, kurie statym leidjo apibdinami kaip vairi ri
teisins veikos. Tai teisini nusikaltim ir nusiengim apraymas BT. Nusikalstama veikos sudtis tai atrinkta tokia poymi
visuma, kuri ireikia nusikalstamos veikos esm, atskleidia pobd t veik, kurios statymo leidjo pripastamos nusikalstamomis.
Tai poymiai, kurie bdingi visoms tos ries nusikalstamoms veikoms. Kalbant apie nusikalstamos veikos sudties poymius galime
iskirti, kad tai yra esminiai nusikalstamos veikos poymiai. Kalbant apie nusikalstamos veikos sudtis mindami poymius sakome,
kad jie yra btini ir tuo paiu pakankami. Nusikalstamos veikos sudt sudaro atitinkamos veikos poymi visuma, kurios pakanka
baudiamajai atsakomybei pagrsti. Turi bti nustatomi, konstatuojami visi poymiai numatyti B. Negali bti nepagrstai pleiamos ir
nepagrstai siaurinamos nusikaltim poymi ribos. Nusikalstamos veikos sudtyje yra abstrahuojamasi nuo t poymi, kurie yra
esminiai.
Principas nullum crimen sine lege - veika, kuri pagal padarymo metu galiojanius statymus yra neu drausta, nelaikoma
nusikalstama. iuo teiss principu yra draudiama po veikos padarymo ileisti statym, kuriuo bt nustatytas veikos
baudiamumas, t. y. kuriuo veika po jos adarymo (o ne prie j) bt vardijama kaip nusikaltimas.
Puslapis
Kiekvienas nusikaltimas yra objektyvaus ir subjektyvaus, t.y. veikos ir veik daranio asmens vienyb. Nusikaltimo sudties poymiai
apibdina iorin ir vidin nusikaltimo pus. Tarp nusikaltimo sudties poymi galima iskirti atskiras poymi grupes,
apibdinanias ir vidin, ir iorin nusikaltimo padarymo puses. ias poymi grupes galima bt pavadinti nusikaltimo sudties
elementais. (Nusikaltimo sudties elementai yra tam tikro lygio abstrakcija. Jie rodinjami ne tiesiogiai, o per nusikaltimo sudties
44
NUSIKALTIMO SUDTIES STRUKTRA. NUSIKALTI MO SUDTIES ELEMENTAI IR POYMIAI.

poymius, kurie statym leidjo naudojami nusikaltimo sudiai aprayti. Nusikaltimo sudties poymiai btinai priskiriami kuriam
nors nusikaltimo sudties elementui. Nustaius juos, rodomas tas nusikaltimo sudties elementas, kuriam priskiriamas
apibdinamas poymis. Poymiai, apibdinantys nusikaltimo objekt, objektyvij pus, vadinami objektyviaisiais nusikaltimo
sudties poymiais, o poymiai, apibdinantys subjekt, subjektyvij pus subjektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais.)
Nusikaltimo sudties elementai tai btinos, sudedamosios jo vieningos struktros dalys, apibdinamos tam tikrais poymiais.
Nusikaltimo sudties poymiai tai atitinkamos savybs, apibdinanios, individualizuojanios sudties elementus. Nusikaltimo
sudties poymiai padeda iskirti nusikaltimo sudi specifines savybes, atskirti vienas nusikaltimo sudtis nuo kit nusikaltimo
sudi. Nusikalstamos veikos struktr sudaro 4 elementai. Du ij yra objektyvs, du subjektyvs:
1.
Objektyvs:
a. Objektas. Objektas visada prie savs dar gali turti dalyk;
b. Objektyvioji pus. Objektyvioji pus jungia savyje bene daugiausiai struktrini dali:
veika,padariniai (pasekms), prieastinis ryys tarp padarini ir veikos, veikos padarymo laikas,
vieta, priemons, rankiai, bdas ir aplinkybs.
2. Subjektyvs:
a. Subjektas. J sudaro du aspektai amius ir pakaltinamumas;
b. Subjektyvioji pus. Sudaro trys elementai: kalt, motyvas, tikslas.
Nors vieno poymio trkumas neleidia daryti ivados, jog yra padarytas nusikaltimas arba baudiamasis nusiengimas. Teorijoje
element poymiai klasifikuojami 2 grupes:
1.
2.
Privalomi. Objekte dalykas. Objektyviojoj pusj veika, padariniai ir ryys. Subjektyviojoj pusj
kaltj.
Fakultatyviniai. Subjektas. ie poymiai neturi takos veikos vertinimui. Jie leidia tik individualizuot
konkrei nusikalstam veik.
Nusikalstam veik sudi rys:

1) Bendroji;
2) Rin;
3) Konkreti.
Privilegijuotos, kvalifikuotos sudtys nusikaltimai. Pavojingumas turi takos nustatant sudt.
1) Pagrindin sudtis nurodomi poymiai pasireikiantys kiekvien kart darant nusikalstamas veikas. Gali bti atvejai kai
nusikaltimai apraomi tik pagrindinmis sudtimis.
2) Kvalifikuota, privilegijuota sudtis. Lemia pavojingumo laipsnis. Pirmiausia tai nuudymas. Atskiros aplinkybs gali bti ir
sunkinaniomis aplinkybmis, jei i aplinkyb konkreios veikos sudtyje tai kvalifikuota aplinkyb.
3) Itin kvalifikuota sudtis aplinkybs ypa sunkinanios nusiengimo laipsn.
4) Privilegijuota sudtis nurodomos aplinkybs, kurios lengvina kaltininko padt, nes rodo, kad veikos pavojingumo laipsnis yra
maesnis.
Tai galimyb diferencijuoti nusikaltim sudtis ir BA. statymo leidjas diferencijuodamas atsakomyb sudaro prielaidas teisingai
vertinti veikos pavojingum ir paskirti teising bausm. Tiek kvalifikuotos, tiek privilegijuotos sudtys yra neatskiriamos nuo
pagrindini sudi. Privilegijuotos apibdinamos atskirais straipsniais, kvalifikuotos sudtys bna neatskiriamos daniausiai nuo
straipsnio.
Puslapis
1) paprastosios nusikalstamos veikos poymiai ireikiami vien kart. Kai kada jas galima skirstyti blanketines ir nukreipianias.
ia painiojama su normos dalimis. Visi poymiai yra tvirtinti B. Negali bti blanketini sudi.
2) sudtingos sudtys. nusikalstam veik sudtys su dviem ar daugiau alternatyvi veik, vairov nusikalstam veikos
padarini, alternatyvs veiksmai, bdai.
3) Sudtins sudtys plimo 180, riaus 283. Esm galima iskirti skirtingas veikas (plimas: ksinamasi du objektus
sveikat ir turt). Sujungiamos kelios sudtys skirting nusikalstam veik. statym leidjas kartais pilnai aprao objektyviuosius
poymius (materialioji sudtis), kitais atvejais padariniai nra vardinami. Tai nusikaltimai aprayti formaliomis sudtimis.
Grupavimas santykinis.
4) Nukirstins sudtys kai jau rengimosi pirmieji veiksmai yra tokie pavojingi, kad statym leidjas mano, kad to utenka BA.
5) Bendrosios sudtys kurios i esms apima visus galimus nusikalstamos veikos variantus tam tikro subjekto tam tikroje sferoje.
6) Specialios sudtys: konkretizacija atskir variant nusikalstam veik.
45
Atskiras kategorijas sudi lemia ir apraymo bdas. Bna:

Vienintelis ir pakankamas baudiamosios atsakomybs pagrindas baudiamojoje sudtyje yra nusikaltimo individualizavimas (?).
Nusikalstamos veikos sudtyje yra minimali poymi visuma. Nusikalstamos veikos sudties sampratoje btina skirti: bendrj
samprat (jos statyme nra). ios svokos suformulavimas i esms turi metodologin reikm. statym leidjas tvirtindamas
veikas, kurios vadinamos pavojingomis ir nusikalstamomis turi remtis tokia nusikalstamos veikos samprata. Remiantis bendra
nusikalstamos veikos samprata pateikiamos ir rins sudtys (jomis apraoma atskiros nusikalstam veik rys), o kaltininko
veikoje nustatoma konkreti nusikalstamos veikos sudtis ir ji lyginama su rine. Nusikalstamos veikos sudtyje kai kada poymiai
nra nurodyti, bet jie yra numanomi ir egzistuojantys. statym leidjas nekartoja to, kas yra nurodyta BK (nusikalstamosios veikos
poymiai nurodyti bendrojoje dalyje), nauj formuluoi nekuria, o kai sukuria ikyla aib problem. Atskirais atvejais statym
leidjas kurdamas nusikalstamas veikas atsiriboja nuo kit poymi, kurie yra savaime suprantami. Atskirais atvejais poymiai
nenurodomi, nes poymi supratimas gali bti suprantamas i teism praktikos. Nusikalstamos veikos sudties reikm: tai yra
btinas ir pakankamas pagrindas baudiamajai atsakomybei, nes nusikalstamos veikos sudtys yra tvirtintos B. Nusikalstam veik
sudtys padeda vienodai suprasti kokios veikos yra vadinamos nusikaltimais. Sudaromos priemons ne tik teistumo principo
realizavimui, bet ir lygybs prie statym principo realizavimui. Nusikalstamos veikos sudtis sudaro prielaidas individualizavimui,
humanikumo principo realizavimui. Btent nusikalstamos veikos sudtys sudaro prielaidas atriboti nusikaltimus, nusiengimus nuo
nenusikalstam veik nors atskirais atvejais gal ir pavojing. Sudtys rins, turi tiesiogin reikm klasifikuojant nusikaltimus,
nusiengimus. Per sudtis atribojame atskirus nusikaltimus. Nusikalstam veik sudtys padeda klasifikuoti ir kvalifikuoti veikas,
nurodant j teisin reikm. Nusikaltim sudtys atsispindi procesiniuose dokumentuose.
Puslapis
Kalbant apie nusikalstam veik sudi ris turime iskirti bendrj, rin, konkrei nusikalstam veik sudt. statym leidjas
apraydamas nusikaltimus, nusiengimus B naudoja vairius nusikaltim, nusiengim atskleidimo apraymo B bdus. Pavojingumo
laipsnis neretai lemia apraym toki veik tiek be pagrindins sudties, tiek ir tvirtinim kvalifikuot, privilegijuot sudi.
Nusiengimai paprastai apraomi viena sudtimi. Nra privilegijuot nusiengim, todl ir sudtys ireikianios nusiengimus yra
iek tiek paprastesns. Pagrindin sudtis, kai joje yra nurodomi poymiai pasireikiantys vien kart darant tos ries nusikalstamas
veikas, joje ireikiama kiekvienos ries nusikalstamos veikos esm. Poymiai apibdina atskir nusikalstam veik esm. Nra
poymi, kurie lengvint ar sunkint baudiamj atsakomyb. manomos situacijos kai nusikalstam veik rys apraomos tik
pagrindine sudtimi. Praktikoje nepasitaiko danai pasikartojani aplinkybi, kuri didina tik nusikalstamos veikos pavojingumo
laipsn, taiau yra daug nusikaltim, kurios apraomos ir kvalifikuotomis sudtimis. Tai gali bti nurodymas nuudymo nusikaltimas
(BK 129 str.). Nuudymo samprat pateikia tiek teorija, tiek praktika. Antroji straipsnio dalis vardina aplinkybes, kurios neretai
egzistuoja darant ios ries nusikalstamas veikas. Faktikai 12 sudi yra tvirtinta BK 129.2. Kai sunkinanios aplinkybs gyja toki
reikm, kad statym leidjas mato jas kaip nusikaltimo padarymo prieast, jos jau vertinamos kaip kvalifikuojanios aplinkybs,
kvalifikuota sudtis. Privilegijuota sudtis nurodo tas aplinkybes, kurios lengvina kaltininko padt, nes jos i esms rodo, kad tos
veikos pavojingumo laipsnis yra maesnis lyginant su paprastai padaromais tokiais nusikaltimais. Nuudymas didiai susijaudinus,
fiktimologinis momentas. Pagrindins, kvalifikuotos, privilegijuotos sudtys sudaro prielaidas diferencijuoti atsakomyb. Tai
reikalinga dl vairi moment. Tokiu bdu sudaromos prielaidos veikos pavojingumo pobdiui suprasti. Diferencijavimas
atsakomybs statyme dar nereikia, kad bus teisingai suvokiama kaip teisingai bausti t veik autorius. Kalbant apie sudtis, tiek
kvalifikuotos, tiek privilegijuotos sudtys yra neatskiriamos nuo pagrindins sudties. Papildomos sudtys yra apibdinamos atskirais
straipsniais, o kvalifikuotos bna to paties straipsnio atskiros dalys. Tiek kvalifikuotose, tiek privilegijuotose sudtyse yra ir
pagrindins sudties poymiai ir aplinkybs, kurios sunkina ar velnina pavojingumo laipsn. Atskiras nusikalstam veik kategorijos
lemia ir j apraymo bdas. Neretai statymai apibdina nusikaltim negaldamas paaikinti kokie yra to specifiniai poymiai,
leidiantys atriboti nusikaltim nuo kit. Kartais bna paprastos, kartais sudtingos nusikalstam veik sudtys. Pati vairov lemi
46
Bendroji nusikalstamos veikos sudties samprata yra universali: tai kas apibdina kiekvieno nusikaltimo pavojingiausius momentus
(pavojingum ir prieingum statymui). Modelis pagal kur yra konstruojamos atskiros nusikalstam veik struktros. Nusikalstam
veik sudtyje ireikiama bet kokia nusikalstamos veikos esm, struktra, turinys. Struktra: elementai, poymiai. Struktr sudaro
poymi visuma (atskir bruo, atskir savybi visuma). Pagal nusikalstamos veikos sudties poymi ireikimo lyg statyme.
Nusikalstamos veikos sudties poymiai gali bti pozityvs, negatyvs poymiai. Suvokiami lingvistinio, gramatinio aikinimo prasme.
Jie atskleidiami vartojant vienok ar kitok statymo naudojimo bd. Poymiai nenurodomi atskirai, nes tai yra BK bendrosios dalies
nuostatos (nra kartojami, bet suvokiami). Pagal poymi pastovum nusikalstam veik sudtyse. Pastovs poymiai (pagrindiniai
poymiai): turi bti objektas (nra nusikaltimo be dalyko), subjektas (su savo btinais poymiais kaip amius, pakaltinamumas),
kalts principas (kalts forma, kalts ris), objektyvieji poymiai kaip veika (prieinga ir pavojinga teisei veika). Kintami poymiai yra
i visos visumos sudaranios nusikalstamos veikos sudties specialieji subjekto poymiai, motyvas ir tikslas yra ne visos
nusikalstamos veikos sudtyje, ne visada nurodomi padariniai kaip sudties poymiai (formalios sudtys), nra btinas poymis
vieta, laikas, priemons, rankiai, bdas, taip pat nebtinas prieastinis ryys. Pagal statym tai nra btina kiekvienai nusikalstamai
veikai. Apraomieji ir vertinamieji nusikalstamos veikos sudties poymiai (vertybins charakteristikos kaip didel ala, sunks
padariniai). Reikia suprasti ir aikinti t poymi turin. Apraomieji poymiai: kai statym leidjas pakankamai plaiai apibdina
vienus ar kitus nusikaltimo ar nusiengimo momentus. Nusikaltimai, kurie apibdinami kaip nusikaltimai sveikatai (neteistas
disponavimas narkotikais, audmenimis). Kiti nusikaltimai gali bti apraomi siaurai: nuudymas (net neatskleidiant turinio). Atskiri
poymiai gali bti laikomi btinais ir pagrindiniais dar vartojama svoka apie fakultatyvinius poymius, kurie gali bti tik papildomose
sudtyse. Jei motyvas ar tikslas nurodomas sudtyje, jis tampa btinu poymiu. Poymiai yra svarbs ir reikmingi jei jie analizuojami
vairiais aspektais.

paprastum ir sudtingum. Paprastumo poymiai yra ireikiami vien kart (viena veikos, kalts forma, vienokie padariniai), laiko,
erdvs prasme ireikti vien kart. Kai kada paprastos sudtys skirstomos blanketines, nukreipianias (painiojama su teiss normos
vidine struktra). Visi sudi poymiai yra tvirtinti B, negali bti blanketini sudi. Pats statym leidjas tai darydamas
realizuoja Konstitucin nuostat (31 str.). Poymiai, kurie yra tvirtinti B gali bti suprantami analizuojant postatyminius aktus,
taiau pagrindai yra statyme. Sudtingos sudtys tai nusikalstam veik sudtys su dviem ar daugiau nusikalstam veik.
Alternatyvios kalts formos, alternatyvios pasekms, alternatyvs nusikalstam veik padarymo bdai. BK 233 str. Sudtingos
sudties pavyzdys. Kai kada sudtingose sudtyse gali bti iskiriamos sudtins sudtys (plimo sudtis BK 180). Neteistas
svetimo turto pasisavinimas, i esms vagyst. Poveikis asmeniui yra ksinimasis mogaus sveikat veika. Sudtos dvi veikos
ksinimasis turt ir ksinimasis sveikat.
statym leidjas priklausomai nuo nusikalstam veik specifikos, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo atskirais atvejais
pilnai aprao objektyviuosius poymius (veika, padariniai, prieastinis ryys), kitais atvejais (kaip meiimas) padariniai nra vardijami
(tokiais atvejais sakome, kad nusikaltimai aprayti formaliomis sudtimis). Materialios sudtys, kai vardijami padariniai. Kai sudiai
konstatuoti pakanka paios veikos, nekalbant apie padarinius tai yra formali sudtis. Toks skirstymas yra santykinis, nra nusikaltim,
nusiengim, kurie nesukelt padarini. Galimos situacijos, kad nusikalstam veik padarinius sunku ivardinti (meiimo pasekms).
Atotrkis laike tarp nusikalstamos veikos ir padarini. Sprendiant atsakomybs klausim bt nepagrstai nukeliamas proceso
baigimas. Kitais atvejais pat pavojingum sukelia pati veika. Tokie momentai lemia, kad atskirai nusikaltimai yra apraomi
formaliomis sudtimis. Kiekvienas nusiengimas ksinasi tam tikr objekt. Jei yra formali sudtis, tai apskritai nra nusikalstama
sudtis. Formaliai poymiai yra, bet nra pavojingumo (BK 37 str.?).
Nukirstins sudtys kai pirmieji rengimosi veiksmai yra tiek pavojingi, kad statymo leidjas mano, jog utenka pirmini veiksm,
kurie kitose situacijose bt nebaudiami, taiau kitais atvejais numatoma atsakomyb kaip jau baigt nusikalstam veik (stojamas
nusikalstam veik). Padariniai ne tik neikyla, bet ir veika gali bti vertinama kaip pirmins nusikalstamos veikos padarymo
stadijos. Ireikia statymo leidjo pozicij. Galime kalbti apie bendras (BK 258 str. Piktnaudiavimas tarnyba) apima visas
manomas sudtis, specialias sudtis atskir variant konkretizavimas, iskiriant i piktnaudiavimo atskiras sudtis kaip
kyininkavim. Specialios sudtys reikalingos, nes jos aikiau, tiksliau ireikia atskir piktnaudiavim, galima tiksliau parinkti
atsakomybs form ir r.
Puslapis
Kalbant apie nusikalstam veik sudi ris turime iskirti bendrj, rin, konkrei nusikalstam veik sudt. statym leidjas
apraydamas nusikaltimus, nusiengimus B naudoja vairius nusikaltim, nusiengim atskleidimo apraymo B bdus. Pavojingumo
laipsnis neretai lemia apraym toki veik tiek be pagrindins sudties, tiek ir tvirtinim kvalifikuot, privilegijuot sudi.
Nusiengimai paprastai apraomi viena sudtimi. Nra privilegijuot nusiengim, todl ir sudtys ireikianios nusiengimus yra
iek tiek paprastesns. Pagrindin sudtis, kai joje yra nurodomi poymiai pasireikiantys vien kart darant tos ries nusikalstamas
veikas, joje ireikiama kiekvienos ries nusikalstamos veikos esm. Poymiai apibdina atskir nusikalstam veik esm. Nra
poymi, kurie lengvint ar sunkint baudiamj atsakomyb. manomos situacijos kai nusikalstam veik rys apraomos tik
pagrindine sudtimi. Praktikoje nepasitaiko danai pasikartojani aplinkybi, kuri didina tik nusikalstamos veikos pavojingumo
laipsn, taiau yra daug nusikaltim, kurios apraomos ir kvalifikuotomis sudtimis. Tai gali bti nurodymas nuudymo nusikaltimas
(BK 129 str.). Nuudymo samprat pateikia tiek teorija, tiek praktika. Antroji straipsnio dalis vardina aplinkybes, kurios neretai
egzistuoja darant ios ries nusikalstamas veikas. Faktikai 12 sudi yra tvirtinta BK 129.2. Kai sunkinanios aplinkybs gyja toki
reikm, kad statym leidjas mato jas kaip nusikaltimo padarymo prieast, jos jau vertinamos kaip kvalifikuojanios aplinkybs,
kvalifikuota sudtis. Privilegijuota sudtis nurodo tas aplinkybes, kurios lengvina kaltininko padt, nes jos i esms rodo, kad tos
veikos pavojingumo laipsnis yra maesnis lyginant su paprastai padaromais tokiais nusikaltimais. Nuudymas didiai susijaudinus,
fiktimologinis momentas. Pagrindins, kvalifikuotos, privilegijuotos sudtys sudaro prielaidas diferencijuoti atsakomyb. Tai
reikalinga dl vairi moment. Tokiu bdu sudaromos prielaidos veikos pavojingumo pobdiui suprasti. Diferencijavimas
atsakomybs statyme dar nereikia, kad bus teisingai suvokiama kaip teisingai bausti t veik autorius. Kalbant apie sudtis, tiek
kvalifikuotos, tiek privilegijuotos sudtys yra neatskiriamos nuo pagrindins sudties. Papildomos sudtys yra apibdinamos atskirais
straipsniais, o kvalifikuotos bna to paties straipsnio atskiros dalys. Tiek kvalifikuotose, tiek privilegijuotose sudtyse yra ir
pagrindins sudties poymiai ir aplinkybs, kurios sunkina ar velnina pavojingumo laipsn. Atskiras nusikalstam veik kategorijos
lemia ir j apraymo bdas. Neretai statymai apibdina nusikaltim negaldamas paaikinti kokie yra to specifiniai poymiai,
leidiantys atriboti nusikaltim nuo kit. Kartais bna paprastos, kartais sudtingos nusikalstam veik sudtys. Pati vairov lemi
paprastum ir sudtingum. Paprastumo poymiai yra ireikiami vien kart (viena veikos, kalts forma, vienokie padariniai), laiko,
erdvs prasme ireikti vien kart. Kai kada paprastos sudtys skirstomos blanketines, nukreipianias (painiojama su teiss normos
vidine struktra). Visi sudi poymiai yra tvirtinti B, negali bti blanketini sudi. Pats statym leidjas tai darydamas
realizuoja Konstitucin nuostat (31 str.). Poymiai, kurie yra tvirtinti B gali bti suprantami analizuojant postatyminius aktus,
taiau pagrindai yra statyme. Sudtingos sudtys tai nusikalstam veik sudtys su dviem ar daugiau nusikalstam veik.
Alternatyvios kalts formos, alternatyvios pasekms, alternatyvs nusikalstam veik padarymo bdai. BK 233 str. Sudtingos
sudties pavyzdys. Kai kada sudtingose sudtyse gali bti iskiriamos sudtins sudtys (plimo sudtis BK 180). Neteistas
47
NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIO SVOKA, J RYS.

svetimo turto pasisavinimas, i esms vagyst. Poveikis asmeniui yra ksinimasis mogaus sveikat veika. Sudtos dvi veikos
ksinimasis turt ir ksinimasis sveikat.
statym leidjas priklausomai nuo nusikalstam veik specifikos, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo atskirais atvejais
pilnai aprao objektyviuosius poymius (veika, padariniai, prieastinis ryys), kitais atvejais (kaip meiimas) padariniai nra vardijami
(tokiais atvejais sakome, kad nusikaltimai aprayti formaliomis sudtimis). Materialios sudtys, kai vardijami padariniai. Kai sudiai
konstatuoti pakanka paios veikos, nekalbant apie padarinius tai yra formali sudtis. Toks skirstymas yra santykinis, nra nusikaltim,
nusiengim, kurie nesukelt padarini. Galimos situacijos, kad nusikalstam veik padarinius sunku ivardinti (meiimo pasekms).
Atotrkis laike tarp nusikalstamos veikos ir padarini. Sprendiant atsakomybs klausim bt nepagrstai nukeliamas proceso
baigimas. Kitais atvejais pat pavojingum sukelia pati veika. Tokie momentai lemia, kad atskirai nusikaltimai yra apraomi
formaliomis sudtimis. Kiekvienas nusiengimas ksinasi tam tikr objekt. Jei yra formali sudtis, tai apskritai nra nusikalstama
sudtis. Formaliai poymiai yra, bet nra pavojingumo (BK 37 str.?).
Nukirstins sudtys kai pirmieji rengimosi veiksmai yra tiek pavojingi, kad statymo leidjas mano, jog utenka pirmini veiksm,
kurie kitose situacijose bt nebaudiami, taiau kitais atvejais numatoma atsakomyb kaip jau baigt nusikalstam veik (stojamas
nusikalstam veik). Padariniai ne tik neikyla, bet ir veika gali bti vertinama kaip pirmins nusikalstamos veikos padarymo
stadijos. Ireikia statymo leidjo pozicij. Galime kalbti apie bendras (BK 258 str. Piktnaudiavimas tarnyba) apima visas
manomas sudtis, specialias sudtis atskir variant konkretizavimas, iskiriant i piktnaudiavimo atskiras sudtis kaip
kyininkavim. Specialios sudtys reikalingos, nes jos aikiau, tiksliau ireikia atskir piktnaudiavim, galima tiksliau parinkti
atsakomybs form ir r.
Nusikaltimo sudties poymiai tai atitinkamos savybs, apibdinanios, individualizuojanios sudties elementus. Nusikaltimo
sudties poymiai padeda iskirti nusikaltimo sudi specifines savybes, atskirti vienas nusikaltimo sudtis nuo kit nusikaltimo
sudi.
3.
Bendroji;
Rin nusikalstam veik sudtis. Jos esm sudaro tam tikros ries nusikalstam veik sudi grup (BK specialiosios
dalies skyriai iskirti riniu pagrindu). Atsivelgdami poymius galime rasti, kur rayti t veik BK. i klasifikacija parodo
tam tikr veik rinius poymius, kurie bdingi ne tik vienai nusikalstamai veikai, bet ir visoms tos ries veikoms;
Konkreti nusikalstamos veikos sudtis. Kalbama apie konkrei nusikalstam veik, kuri klasifikuojama horizontaliai.
Skiriami trys kriterijai, pagal kuriuos klasifikuojama konkreti sudtis:
a. Pavojingumas. Daniausiai pagrindin sudtis idstoma pirmojoje straipsnio dalyje, o privilegijuota arba
kvalifikuota sudtis dstoma kitose dalyse. Pagrindinis kriterijus yra sankcijoje numatytos bausms ir j dydiai
(privilegijuotos sudties atveju velnesn bausm, kvalifikuotoje grietesn). Deja, ne visada laikomasi io
principo: statym leidjas kartais privilegijuotas sudtis numato keliuose savarankikuose straipsniuose, pvz.,
nuudymo atveju panaudojami abudu metodai. Treias bdas statym leidjas viename straipsnyje idsto ne
vien, o kelias pagrindines nusikalstamos veikos sudtis, tokiuose straipsniuose btina tiksliai nustatyti, kurios
dalys bus pagrindinmis dalimis, o likusias tikrinti, su kuria pagrindine sudtimi jos yra siejamos. Kartais
panaudojama nukreipianioji dispozicija, tada t ryi nra taip sunku nustatyti:
i. Pagrindin. i sudtis nustato tokius nusikalstamos veikos poymius, kuriais statym leidjas nenumato
nei sunkinani, nei lengvinani aplinkybi;
ii. Sudtis su lengvinaniomis aplinkybmis (privilegijuota sudtis). Tai tokia sudtis, kurioje yra pagrindins
sudties poymiai, taiau alia j iskiriami papildomi po ymiai, kurie maina veikos pavojingum;
iii. Sudtis su sunkinaniomis aplinkybmis (kvalifikuota sudtis). Joje yra pagrindiniai veikos poymiai, greta
j papildomi poymiai, kurie didina veikos pavojingum.
b. Sudties apraymas, ia skirstoma :
Puslapis
1.
2.
48
Nusikaltimo sudties poymiai, apibdinantys nusikaltimo objekt ir objektyvij pus, vadinami objektyviaisiais nusikaltimo
sudties poymiais, o poymiai, apibdinantys nusikaltimo subjekt ir subjektyvij pus subjektyviaisiais nusikaltimo sudties
poymiais. Nusikaltimo sudties poymius galima suskirstyti pagrindinius ir papildomus (fakultatyvius). i klasifikacija yra labai
svarbi rodinjant nusikaltim. Prie pagrindini nusikaltimo sudties poymi priskiriami tie nusikaltimo sudties poymiai, kurie
statym leidjo yra naudojami apraant kiekvienos nusikaltimo sudties poymius, taigi, jie eina kiekvieno nusikaltimo sudt ir
privalo bti rodinjami tiriant kiekvien nusikaltim, tai nusikaltimo objekt apibdinantis poymis, pavojinga veika, pasekms,
prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi (objektyvioji pus), subjekto amius ir pakaltinamumas (subjektas), kalt (subjektyvioji
pus). Papildomiems nusikaltimo sudties poymiams priklauso poymiai, kuriuos statym leidjas naudoja konstruodamas ne
kiekvien, o tik kaip kurias nusikaltim sudtis. ie poymiai eina ne visas nusikaltim sudtis, todl rodinjami tiriant ne visas
bylas. Reikia atkreipti dmes, kad nusikaltimo sudties poymiai pagrindinius ir papildomus skirstomi tik bendrojoje nusikaltim
sudtyje. Konkreiose nusikaltim sudtyse visi konkretaus nusikaltimo sudt einantys poymiai yra pagrindiniai, t.y. rodintini.
Dar baudiamosios teiss teorijoje iskiriami deskriptyvs ( apraomieji) ir norminiai (vertinamieji), pozityvs ir negatyvs, pastovs
ir kintami nusikaltimo sudties poymiai. Nusikaltim sudtys gali bti skirstomos vertikalus (skirtingais lygmenimis) ir horizontalus
(vienu lygmeniu) principais. Baudiamojoje teisje vertikaliuoju principu iskiriami trys nusikaltim sudi lygmenys:
c.
i. Paprastas (sutampa su dispozicij turiniu):

ii. Apraomosios;
iii. Nukreipianios;
iv. Blanketins.
Sudi klasifikacija pagal konstrukcij. Klasifikacija atsiremia teisin baigtinumo moment:
i. Materialiosios. Turi bti ne tik veika, bet ir padariniai;
ii. Formalios tai tokios sudtys, kuriose minima tik pati veika. Teisikai laikoma, kad veika padaryta tik j
padarius;
iii. Nukirstins pirmo veiksmo pradia jau yra baigta visa nusikalstama veika.
NUSIKALTIMO SUDTIES NUSTATYMO KLAIDA.
Padaryta veika bus teisikai teisingai vertinta tik tada kai objektyvieji ir subjektyvieji jos poymiai sutiks. Kai nesutinka prioritetas
teikiamas subjektyviesiems poymiams. Ivad apie subjektyviuosius poymius ir j turin daro ikiteisminio tyrimo pareignas,
prokuroras ir teismas. Galima nusikaltimo sudties kvalifikavimo klaida iekant formali poymi materialiose sudtyse ar pan.
NUSIKALTIMO IR NUSIK ALTIMO SUDTIES SVOK TARP USAVIO RYYS.
Negalima tapatinti nusikaltimo sudties ir nusikaltimo svok. Nusikaltimas tai realaus gyvenimo reikinys, konkretaus asmens
poelgis. Nusikaltimas visada pasireikia pavojinga veika, kuria ksinamasi tam tikrus valstybs saugomus grius. Nusikaltimo
padarym mes galime stebti savo akimis. Aiku, mes negalime i karto daryti teisikai pagrstos ivados dl nusikaltimo, bet
preliminari ivad padaryti galime. Toki ivad daro ir teisininkai, priimdami nutarimus ikelti baudiamj byl ir praddami teisin
persekiojim, nes pagrindas baudiamajai bylai ikelti yra nusikaltimo poymi buvimas veikoje.
Nusikaltimo sudtis (prieingai negu nusikaltimas) nra objektyvios tikrovs reikinys. Nusikaltimo sudties nemanoma pamatyti.
Nusikaltimo sudtis tai mokslin abstrakcija, teiss mokslo iradimas, rankis ivadai dl nusikaltimo padaryti. Tik rodius visus
inkriminuoto nusikaltimo sudties poymius, galima bus veik pavadinti nusikaltimu.
Taigi esminis i termin skirtumas yra tas, kad nusikaltimo terminas vartojamas objektyvios tikrovs reikiniui vagystei ar
nuudymui paymti, o nusikaltimo sudties terminas vartojamas objektyvios tikrovs reikiniui teisikai apibrti ir konkreiam
atvejui teisikai vertinti. Kyla klausimas, ar nusikaltimo sudiai bdingi tokie nusikaltimo poymiai kaip pavojingumas ir
prieingumas teisei. Pavojingumas yra materiali nusikaltimo savyb. Pavojingas yra nusikaltimas, o ne jo apraymas baudiamajame
statyme, t.y. nusikaltimo sudtis. Nusikaltimo sudtis tik atspindi nusikaltimo pavojingum, bet pati ios savybs neturi.
Prieingumas teisei yra teisin nusikaltimo pavojingumo iraika baudiamajame statyme. Pavojinga veika pripastama nusikaltimu
todl, kad jos poymiai atitinka baudiamajame statyme apraytus nusikaltimo sudties poymius. Tik nustaius atitikim
teigiama, kad tokia veika yra udrausta baudiamajame statyme, t.y. konstruojamas nusikaltimo prieingumas teisei. Taigi,
nusikaltimo sudtis tik parodo nusikaltimo prieingum teisei. Nusikaltimo sudties reikm baudiamojoje teisje yra labai didel.
Nusikaltimo sudtis yra vienas i baudiamosios atsakomybs pagrind. Kai veikoje nra nusikaltimo sudties, tokia veika negali bti
laikoma nusikaltimu. Nusikaltimo sudtis turi didel reikm ir teisingai kvalifikuojant nusikaltimus.
Puslapis
Nusikaltimo sudties terminas nra iskirtinis Lietuvos baudiamosios teiss teorijos reikinys. Nusikaltimo sudties terminas
imtas vartoti dar XVII a. Kaip procesinis pagrindas baudiamajam persekiojimui pradti. is principas buvo pagrstas ir ipltotas
ezario Bekarijos. Lotynikai jis skamba "non crimen sine lege". Dabartiniu metu daugumos Europos valstybi baudiamosios teiss
vadovliuose ar net statymuose vartojamas nusikaltimo sudties terminas. Kaip ir Lietuvoje, nusikaltimo sudtis laikoma
baudiamosios atsakomybs pagrindu. Taiau vairi Vakar Europos valstybi teisje nusikaltimo sudtis suprantama nevienodai.
Pvz., Anglijos baudiamojoje teisje ji apima tik objektyvij (actus reus) ir subjektyvij (mens rea) nusikaltimo pus. Subjekto
amiaus bei nusikaltimo objekto poymi nusikaltimo sudties terminas neapima. Panaiai nusikaltimo sudtis suprantama ir JAV
baudiamojoje teisje. Labiausiai mokslas apie nusikaltimo sudt pltotas Vokietijos baudiamojoje teisje. Tiesa, Vokietijos
baudiamojoje teisje nusikaltimo sudtis suprantama kiek kitaip negu ms baudiamojoje teisje. Nusikaltimo sudtis apima
nusikaltimo objekt, objektyvij pus, subjekt, subjektyvij pus. Subjektyviajai pusei be kalts bei motyv, dar priklauso
pakaltinamumo poymis. Be to, kalt tik i dalies eina nusikaltimo sudt. Be kalts, kuri suprantama kaip tyia ir neatsargumas, dar
iskiriamas kaltumas, kuris ir yra baudiamosios atsakomybs pagrindas greta nusikaltimo sudties. Nusikaltimo sudtis vokiei
baudiamojoje teisje slygoja tik veikos prieingum teisei. Veika gali bti prieinga baudiamajai teisei, bet nekalta, taiga
neutrauks baudiamosios atsakomybs. Rusijos ir buvusi TSRS bei kaip kuri Ryt Europos valstybi teisje nusikaltimo sudtis
suprantama taip pat, kaip nusikaltimo sudtis Lietuvos baudiamojoje teisje.
49
NUSIKALTIMO SUDTIS USIENIO ALI BAUDIAMOSIOS TEISS TEORIJOJE IR PRAKTIKOJE.
8 TEMA. OBJEKTYVS N USIKALTIMO SUDTIES POYMIAI

OBJEKTYVAUS NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIO ESM NUSIKALTIMO SUDTYJE.
NV objektyvieji poymiai (objektyvioji pus - veika, padariniai, prieastinis ryys, vieta, laikas). NV objektyvioji pus tai tas, kuo
pasireikia NV iorje. Kiekviena NV sukelia atitinkamus padarinius. Paprastai nusikaltimas vienyb tiek vidini tiek ir iorini
proces. Nusikaltimas statym leidjui kai pradedama veika. Iskyrimas pusi norint geriau suprasti reikin.
Kiekvienas nusiengimas iorje pasireikia labai vairiai. statym leidjui ne visi iorje pasirekiantys NV momentai yra svarbs. Jis
i vis egzistuojani aplinkybi atrenka tai kas yra svarbiausia. Galima kalbti apie NV objektyvij pus bei apie NV sudties
objektyvij pus (poymiai, kurie pasireikia iorje, kurie statymo leidjo nuomone yra svarbs). i pusi santykis yra skirtingas:
NV objektyvioji pus yra daug platesnis ir turtingesnis reikinys, tai visa tai kas pasireikia iorje. statymas aprao tik dal
objektyvij poymi tiek kiek reikia pagrsti NV.
Atskiri objektyvieji poymiai gali bti laikomi pagrindiniais (visada btinas veika) ir fakultatyviais (kiti poymiai, nusikalstamos
veikos sudties institute, ne visada padariniai nurodomi kaip NV poymis). Kai poymiai yra nurodomi statymo leidjo jie yra
btini. NV objektyviais poymiais laikytini prieingumas, pavojingumas teisei.
Objektyvioji NV pus (poymi visuma) pagrindas BA. Objektyvioji pus aprayta B, i pus yra pilniausiai apibdinama statyme.
Taip sudaromos prielaidos ir garantijos, kad nebus tie, kurie neatliko joki veiksm ar tos veikos kuri nra udrausta statyme.
1.
2.
3.
Objektyvioji pus turi viena i pagrindini kriterij atribojant NV nuo ne ar panaias NV reikm.
Objektyvioji pus yra svarbi, lemianti pastant subjektyvij pus.
NV objektyvioji pus j pilnai atskleidiant ir apibdinant turi takos prevenciniam poveikiui.
OBJEKTYVI NUSIKALTI MO SUDTIES POYMI KLASIFIKAVIMAS.
Konkrets poymiai sudarantys NV:

1.
2.
3.
4.
NV samprata veikimas arba neveikimas (konkretus elgesio variantas NV ar baudiamajame nusiengime). statym leidjas
nurodo kokia forma gal bti padaroma NV (aktyvs ar pasyvs veiksmai). Nusikalstama veika baudiamas mogaus elgesio
variantas. Elgesio reikm BT pirmiausia mogaus veika kuri yra smoninga ir valinga.
Instinktyvs, refleksiniai subjekto veiksmai negali bti laikomi pagrind BA. Negalima laikyti ir tokius veiksmu, kurie yra
sergantys. NV gali bti nulemta prievartos arba force majore. Tokiais atvejais asmuo praranda galimyb realizuoti savo
supratim ar suvokim tos veikos ir yra priverstas elgtis tam tikru bdu. Tada konstatuojama, kad tokia veika nra svarbi BT
ir nesudaro pagrindo BA.
NV daniausiai padaroma mogaus judesiai (ne liguisti ar refleksiniai). NV gali bti padaroma ir vienu judesiu, gali bti ir
sisteminis veikiamas. Gali bti, kad NV pasireikia monms valdant tam tikrus procesus, tai sudtingas reikinys nes tai ne
vien judesi visuma, bet ir panaudojami tam tirki veiksniai kurie tampa NV padarymo mechanizmu. Daugiausia tai apie
aktyvi NV.
NV gali bti ir pasyvi asmuo neatlieka tam tikr veiksm. Pripastant neveikim objektyviuoju poymi yra slygos: asmuo
privaljo elgtis tam tikru bdu bei galimyb tuos veiksmus atlikti. Nors tai pasyvus NV variantas, taiau padariniai danai
bna nepalyginamai sunkesni nei padarius NV aktyvia forma. Kiekvienu atveju turi bti vertinama situacija ar asmuo galjo
pasielgti pagal reikiam model.
OBJEKTYVI NUSIKALTI MO SUDTIES POYMI NUSTATYMO REIKM VERTINANT KALT BEI SPRENDIANT
BAUSMS SKYRIM.
Atskiri objektyvieji poymiai gali bti laikomi pagrindiniais (visada btinas veika) ir fakultatyviais (kiti poymiai, nusikalstamos
veikos sudties institute, ne visada padariniai nurodomi kaip NV poymis). Kai poymiai yra nurodomi statymo leidjo jie yra
btini. NV objektyviais poymiais laikytini prieingumas, pavojingumas teisei.
Objektyvioji pus turi viena i pagrindini kriterij atribojant NV nuo ne ar panaias NV reikm.
Objektyvioji pus yra svarbi, lemianti pastant subjektyvij pus.
NV objektyvioji pus j pilnai atskleidiant ir apibdinant turi takos prevenciniam poveikiui.
Puslapis
1.
2.
3.
50
Objektyvioji NV pus (poymi visuma) pagrindas BA. Objektyvioji pus aprayta B, i pus yra pilniausiai apibdinama statyme.
Taip sudaromos prielaidos ir garantijos, kad nebus tie, kurie neatliko joki veiksm ar tos veikos kuri nra udrausta statyme.
9 TEMA. NUSIKALTIMO OBJEKT APIBDINANTYS P OYMIAI

TEISINIS GRIS KAIP NUSIKALTIMO OBJEKTAS.
Nusikalstamos veikos objektas. Nusikalstama veika kaip planuota visada yra nukreipta tam tikras vertybes ir visada palieka pokyius.
Nusikalstama veika visada sudaro real pavoj pasikeitimams tikrovje, kurie yra stipraus pavojingumo laipsnio. k nukreipta
nusikalstam veika laikoma nusikalstamos veikos subjektu.
Nusikalstamos veikos objektas: vadovlyje tvirtinama, kad tai teisiniai griai. Priimtinesn pozicija: nusikalstamos veikos objektas yra
visuomeniniai santykiai. Toks poiris padeda lengviau paaikinti kas yra NV objektas, dalykas. Svarbu, kad visuomeniniai santykiai
(vertybs) visada yra naudingi, btini individui, visuomenei, valstybei. Neutrals santykiai BT reikms neturi. BK specialiosios dalies
struktra nurodo objektus, kuriuos ksinasi NV. Kai kuriais atvejais teisiniai santykiai saugomi BT yra kintantys. Yra vertybi kurios
yra aminos, visada ginamos, taiau istorikai BT objektas kinta. i santyki apsauga yra ne vien BT dalykas, iuos santykius saugo ir
AT,CT. BT sijungia kai paeidimai i santyki pasiekia aukt lyg, BT paskutin priemon, kuri griebiasi valstyb siekdama
apsaugoti tam tikrus santykius.
1.
2.
3.
4.
5.
Nusikalstamos veikos objektas padeda apriboti kas yra nusikalstama ir nenusikalstama.

Objektas padeda atskleisti nusikalstamos veikos esm, jis padeda apibdinti nusikalstamos veikos materialj poym.
Objektas padeda apriboti nusikalstamas veikas vienas nuo kit.
Objektu gali bti laikomas baudiamasis statymas. Terminijos tai netikslumas. BT norma nra paeidiama. Padarius
nusikalstam veik BT norma yra taikoma, ne paeidiama.
Objekto NV negalima painioti su BT dalyku baudiamaisiais teisiniais santykiais. NV objektas teisiniai santykiais saugomi
teisins sistemos (ypa BT).
NUSIKALTIMO OBJEKT RYS. ATSKIR NUSIKALTIMO OBJEKT RI APIBDINIMAS.
NV objekt rys, naudojama trinar sistema:

1.
2.
3.
Bendrasis objektas: visuma teisini santyki saugom BT ir kuri yra ksinamasi NV. Bet kuris nusikaltimas visada sukelia
neigiamus padarinius teisiniams santykiams. Apibdina BK 1.1 kur nurodoma ksinamasi NV.
Rinis visuma pateikiamas BK specialiojoje dalyje. Konkretizuoja bendrj objekt. Apjungiami tarpusavyje susij
visuomeniniai santykiai, vienariai. Ssajos gali pasireikti vairiais aspektais; politiniais, socialiniais ir t.t. Teisin reikm:
specialiosios dalies klasifikacija, sistematizacijos pagrindas. Rinis NV objektas padeda suprasti atskir ri NV esm,
pavojingumo pobd. Jis paddamas apjungti BT normas atskirus skyrius, padeda nustatyti t skyri viet specialiojoje
dalyje. io objekto supratimas padeda sprsti NV klasifikavimo klausimus, nes norint suprasti NV esm ir pateikti jos teisin
vertinim reikia isiaikinti rin objekt.
Tiesioginis objektas tai santykis, kur ksinasi nusikalstama veika. Tai dalis rinio objekto. Dauguma NV nurodo atskirus
tiesioginius objektus. Taiau yra daug NV, kurios turi t pat objekt. Tai konkretus teisinis santykis kur ksinamasi
konkreia nusikalstama veika, taiau yra veik, kuriomis ksinamasi kelis tiesioginius objektus. Tokiose veikose yra
iskiriamas pagrindinis tiesioginis objektas. Taiau abu objektai btini, kad veika galima bt klasifikuoti pagal straipsn.
Kartais tiesioginis objektas lemi ir normos viet tam tikrame BK specialiosios dalies skyriuje. Kartais tiesioginiai objektai turi
fakultatyvin reikm (nra btini nusikalstamos veikos poymiai, bet yra paeidiami darant kit NV).
BT normos sudtys konstruojamos taip, kad apsaugoti tiesiogin objekt, o jo supratimas padeda kvalifikuoti nusikalstam veik.
Kartais tiesioginis objektas lemia BT normos viet konkreiame BT specialiosios dalies skyriuje.
4.
5.
Specialusis;
Ivestinis momentas integralus (apjungiami keli riniai objektai) pvz.: plimo objektas, ksinamais nuosavyb ir
asmenyb.
NUSIKALTIMO DALYKAS. NUSIKALTIMO OBJEKTAS IR NUSIKALTIMO DALYKAS.
Daiktai, dl kuri padaromi nusikaltimai ar nusiengimai;

Tai kas tiesiogiai veikiami darant NV;
Materiali teisinio grio iraika realiame pasaulyje.
Puslapis
1.
2.
3.
51
Teorijoje nra vieningos nuomons dl nusikaltimo objekto:

Dominuoja nuomon, kad tai materials dalykai. Taiau taip suprantant NV dalyk sunku paaikinti, kodl NV galima padaryti al
sveikatai, garbei, orumui. NV sukeliami tokie padariniai, kuri apibdinti kaip materiali pasekmi nra galimybi. NV dalyko
supratimas yra platesnis.
1.
2.
3.
Subjektai;
Reikiniai, dl kuri kyla teisiniai santykiai;
Teisini santyki visuma, j veikla.
Taip suprantant NV dalyk (kaip bet kuris visuomenini santyki element) galima paaikinti ir vis vairov padarini kylani darant
NV. NV dalykas reikia, kad nra nusikalstam veik be dalyko. Gali bti, kad statyme padariniai nenurodyti, bet tai nereikia, kad
padariniai nekyla. Nra NV kuri neturt savo dalyko reikinio kur ksinamasi NV ir sukeliami tam tikri padariniai.
Reikm atskirais atvejais NV dalykas statymo leidjo nurodomas kaip btinas NV sudties poymis. Kartais atvejais NV dalykas
laikomas kvalifikuojaniu poymiu. NV dalykas negali bti painiojamas su NV padarymo rankiais, priemonmis. NV priemonmis yra
tiesiogiai ksinamasi arba jie panaudojami NV procese, jais veikimas NV dalykas. Dalykas paprastai yra pasyvus, j yra nukreipiama
NV veikla. Priemons nra susij su NV objektu. Priemons naudoti NV metu paprastai yra konfiskuojami. NV dalykas skirtingai nuo
priemoni nepraranda savo savininko, jis ilieka savininko nuosavybje.
Atskirais atvejais NV dalykas skirtingai nuo objekto darant NV alos nepatiria. NV dalykas padeda atriboti NV nuo nenusikalstamos
veikos. Dalykas turi reikms atribojant panaias NV. Dalykas padeda atriboti paprastas sudtis nuo kvalifikuot.
Greta objekto iskiriamas nusikalstamos veikos dalykas. j yra 2 poiriai. Vienas teigia, kad tai materiali objekto iraika, kitas
dalyku gali bti ir nematerials aspektai (pvz., tvarka, garb, orumas). iuo metu linkstama prie to, kad pirmoji pozicija tikslesn, nes
antrosios pozicijos atveju daniausiai sunku atskirti objekt nuo dalyko. Taigi: objektu laikomi tam tikri teisiniai santykiai, kuri
nemanoma paiupinti, o dalykas materiali iraik turintis daiktas, kurio pagrindu susiklosto objekt sudarantys teisiniai
santykiai. Pavyzdys: automobilio vagysts atveju objektu yra nuosavybs teisiniai santykiai, kurie yra paeidiami (savininkas
nebegali faktikai valdyti ir disponuoti pavogtu automobiliu), o dalykas yra pats automobilis. Objektas visuomet turi bti paeidiami,
o dalykas gali bti ne tik nepaeidiamas, bet netgi pagerinamas (pvz., pavogtas automobilis suremontuojamas). Dalyku gali bti ir
mogus, bet jis yra vardijamas nukentjusiuoju.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Objektas leidia priskirti konkrei nusikalstam veik tam tikrai veik riai;
Objektas leidia atriboti vienas veikas nuo kit;
Dalykas neretai leidia rasti tinkam viet baudiamajame statyme (pvz., narkotini priemoni vagysts atveju visos
nusikalstamos veikos susijusios su neteista narkotini mediag apyvarta yra nusikaltim susijusi su narkotini mediag
apyvarta skyriuje);
Dalykas leidia atskirti vien nuo kitos vienares veikas. Pavyzdiui, nuudymo atveju kvalifikuot nuudym galima atskirti
taip: nios moters nuudymas yra pavojingesnis u paprast nuudym;
Kartais dalykas leidia atskirti nusikalstam veik ris (nusikaltim ir nusiengim). Pavyzdiui: vagysts atveju nuo 1 iki 3
MGL vagyst tik nusiengimas;
Dalykas leidia atskirti nusikalstam veik nuo nenusikalstamos veikos. Pavyzdiui: vagyst dalyko, nevirijanio 1 MGL, sudaro
tik administracinio teis paeidimo sudt.
NUKENTJUSYSIS.
Nukentjusysis - asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala; reikia nepainioti su nusikaltimo subjektu fizinis, pakaltinamas, sulauks tam tikro amiaus asmuo, darantis nusikaltim. Nukentjusiuoju gali bti pripastamas bet kuris
asmuo, neatsivelgiant jo ami ir pakaltinamum, skirtingai nuo nusikaltimo subjekto, kuriam btinas tam tikras amius ir
pakaltinamumas.
10 TEMA. NUSIKALSTAM OS VEIKOS POYMIAI
Puslapis
Nusikalstama veika - tai prieingas teisei, pavojingas, smoningas ir valingas mogaus elgesys ioriniame pasaulyje (veikimas arba
neveikimas). Nusikalstamos veikos pavojingumas yra tas, kad ja daroma ala baudiamojo statymo saugomiems griams; ji visada
yra objektyviai pavojinga. Yra prieinga teisei, nes udrausta statym. Taip pat ji pasireikia ioriniame pasaulyje, nes negalima
bausti u mintis, sitikinimus, pairas. Nusikalstama veika turi bti smoninga ir valinga; todl asmuo, kuris veik dl nenugalimos
jgos ar fizins prievartos, negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn.
52
VEIKOS SVOKA. VEIKIMO IR NEVEIKIMO SAMPRATA, J ATSKYRIMAS. VEIKOS SMONINGUMAS, VALINGUMAS,

PRIEINGUMAS TEISEI.

Nenugalima jga - tai nenumatytas, neivengiamas iorinis vykis, kurio asmuo, padars veik negaljo kontroliuoti.
Fizin prievarta - tai veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvaryti ar j palenkti nusikaltlio norima linkme. Dl psichins prievartos
takos reikia atsivelgti jos turin, pavojingum bei veikos, padarytos esant psichinei prievartai, pasekmes (ji gali bti traktuojama tik
kaip atsakomyb velninanti aplinkyb).
Veikimas -tai aktyvus mogaus elgesys (judesys, judesi visuma); tai smoninga veika, kai mogus valdo tam tikras priemones ir
panaudoja jas nusikaltimui. Taiau nusikaltlis gali veikti ir odiu, pavyzdiui, meiimo, karo kurstymo atveju ir pan. odiu
daniausiai veikia nusikaltimo bendrininkai: kurstytojas, organizatorius. Veikimas odiu irgi yra tam tikras kno judesio
pasireikimas. Neveikimas -mogus neatlieka tam tikr pareig , veiksm, kuriuos buvo btina atlikti ir jis subjektyviai galjo elgtis
taip, kad nekilt pavojaus monms. Veikimas nuo neveikimo skiriasi fizine prasme - pirmu atveju daro tam tikrus judesius , o
neveikimo - nuo j susilaiko, nors privaljo juos atlikti.
VEIKIMO TEORIJOS: KAUZALIN, FINALIN. SOCIALIN.
Kauzalin teorija- atsirado kartu su klasikine mokykla (F. Listas, E. Belingas) veik siejo su atitinkamais pakitimais ioriniame
pasaulyje, tai valingas iorinio pasaulio poveikis , sukeliantis jam tam tikrus pakitimus (judesys arba susilaikymas nuo jo), turi bti
nulemtas asmens valios.
Finalin teorija (V. Velcelis, G. Radbruchas) veika siejama su mogaus poelgio tikslingumu - tai mogaus tikslingos veiklos iraika.
Socialin teorija (E. midtas, H. Jeekas, K. Enigas) - veika domino kaip socialinis fenomenas, kuris yra nukreiptas socialin tikrov;
tai socialiai slygota mogaus veikla.
VEIKIMAS PER TARPINI NK.
Vykdymas gali bti tiesioginis, netiesioginis. Tiesioginiu vykdytoju yra pripastamas tas bendrininkas, kuris pats asmenikai vykdo
baudiamj veik. Netiesioginis vykdytojas yra tas asmuo, kuris padaro baudiamj veik, pasiekia nusikalstam rezultat per
asmen (asmenis)- tarpinink (tarpininkus), kuris nesuvokia savo veiksm esms ar negali j valdyti arba yra nesulauks amiaus,
nuo kurio galima baudiamoji atsakomyb. Nusikaltimo vykdytojas - asmuo, kuris yra nusikaltimo ukulisiuose, bet teisingai suvokia
situacij, kurioje daromas nusikaltimas, supranta jo padarymo mechanizm ir planingai pasinaudoja tarpininku, kuris marionetikai
vykdo duot uduot. Sykiu jis supranta, kad veikos tarpininkas nepakaltinamas arba ino kitas aplinkybes, dl kuri is tarpininkas
nebus patrauktas baudiamojon atsakomybn.
NEVEIKIMAS. TEISIN PAREIGA IVENGTI NUSIKALSTAMO REZULTATO. PADARINI REIKM V ERTINANT
NEVEIKIM. NEVEIKIMAS PRADJUS VEIKSMUS.
Neveikimas - tai pasyvus mogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Jam bdingas
pavojingumas (atsiranda ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm), prieingumas teisei (atsakomyb turi bti
reglamentuota baudiamajame statyme). Neveikimas turi bti smoningas (asmuo turi suvokti, kad jis privalo atitinkamai veikti) ir
Puslapis
Pasiksinimas yra objektyvi nusikalstamos veikos poymi gyvendinimo pradia. Kaltininkas, nordamas baigti pradt nusikaltim,
turi tsti pradtus veiksmus. Todl ia daniausiai pasiksinimo nemanoma pradti veikimu ir baigti neveikimu (taip pat atvirkiai).
53
Kalbant apie neveikim pradjus veiksmus, reikt aptarti neveikim nusikaltimo stadijose: rengiantis nusikaltimui (nors rengiantis
padaryti nusikaltim, jis faktikai dar nepadaromas, bet tai yra pavojingi juridikai konkrets veiksmai), pasiksinim padaryti
nusikaltim. Rengimasis padaryti nusikaltim veikimu, o vliau j gyvendinti neveikimu. Dauguma kontinentins Europos ali
rengimosi nusikaltimui stadijos nepripasta (sunku atskirti elementarius buitinius veiksmus nuo rengimosi nusikaltimui, be to
realizuoti atsakomyb u rengimsi nusikaltimui tik ,kai asmuo rengiasi padaryti sunk nusikaltim). LR BK tokia nusikaltimo stadija
pripastama. Tokia nusikaltimo konstrukcija, kai aktyviai rengiamasi atlikti nusikaltim, kuris bus padarytas neveikimu, galima. Eilinio
aukimo tikrj krato apsaugos ar alternatyvij ( darbo) tarnyb vengimas susialojant kn, simuliuojant lig, suklastojant
dokumentus arba kitokios apgauls bdu. Visais iais veiksmais siekiama ivengti krato apsaugos tarnybos. Veiksmus, padarytus i
anksto , inant, kad ateity reiks atlikti karin prievol, galima vardinti kaip rengimsi iam nusikaltimui. io nusikaltimo esm aukim tikrj ar alternatyvij tarnyb ivengimas. statyme ivardinti nusikaltimo padarymo bdai j padarymo momentu dar
nereikia tiesioginio vengimo atlikti mint tarnyb -tai tik rengimasis iam nusikaltimui. Kai tokiu bdu asmuo visai ar laikinai
ivengia tarnybos, nusikaltimas laikomas baigtu.(kaip pasiksinimas nusikaltimui - atvejai, kai asmuo panaudojo vien, kelis statyme
ivardytus bdus mintai tarnybai ivengti, taiau to padaryti nepavyko). Apie panai konstrukcij galima bt kalbti vengiant
mokti alimentus ar tvams ilaikyti. Veikimo ir neveikimo derinimas rengiantis padaryti nusikaltim yra galimas tiek, kiek rengimasis
yra savarankikas, palyginti su tolesne veika. Tok rengimosi savarankikum lemia tai, jog tuo metu padaryti veiksmai ir
neveikimas nra organinis tiesioginio objektyvaus poymio - veikos tsinys. Kitaip pasiksinimo nusikaltim atvejais.

valingas mogaus poelgis. Norint patraukti baudiamojon atsakomybn u neveikim, pirma, reikia nustatyti, ar asmuo privaljo
veikti atitinkamu bdu; baudiamajame statyme numatyt pareig veikti atitinkamu bdu gali lemti:
1)
2)
3)
4)
asmens profesija bei jo tarnybins pareigos (gydytojas privalo suteikti medicinin pagalb);
giminysts ryiai (tvai privalo ilaikyti vaikus ir atvirkiai);
pilietins pareigos (asmuo privalo praneti apie nusikaltim);
ankstesnis paties asmens elgesys (vairuotojas privalo nukentjusiajam suteikti pagalb).
Neveikimas gali bti paprastas, kai j sudaro vienas epizodas; taip pat gali bti sudtinis, t. y. susidedantis i daugelio epizod.
VEIKIMO PRIEINGUM ALINANIOS APLINKYBS. PROVOKACIJA. KLAIDA. BTINOJI GINTIS. BTINASIS
REIKALINGUMAS. NUKENTJUSIOJO SUTIKIMAS. TARNYBOS GALIOJIMAI .
Baudiamosios teiss teorijoje aplinkybs, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos poymi, nelaikomi
nusikaltimu, apibriamos kaip aplinkybs, paalinanios veikos pavojingum ir prieingum teisei.LR BK i aplinkybi grupei
priskiriama:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
12)
13)
veikos maareikmikumas;
btinoji gintis;
asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymas;
btinasis reikalingumas;
savanorikas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo.
nukentjusiojo sutikimas;
profesins pareigos vykdymas;
sakymo vykdymas;
gamybin arba kin rizika;
mokslinis eksperimentas;
savo teiss realizavimas nenugalima jga;
fizin ir psichin prievarta;
nusikaltimo imitacija.
Aplinkybi poymiai:
1) btinas alos, numatytos BK, padarymas (prieingu atveju neatsiranda baudiamieji teisiniai santykiai ir nebelieka diskusijos
objekto; aplinkyb turi paalinti btent baudiamj atsakomyb, o ne veikos baudiamum;
2) baudiamosios atsakomybs paalinimas negali bti siejamas su kalts nebuvimu. Visos aplinkybs pagal j teisin prigimt gali
bti klasifikuojamos aplinkybes, paalinanias veikos pavojingum (veikos maareikmikumas, savanorikas atsisakymas nuo
nusikaltimo padarymo, btinoji gintis ir pan.) -ir aplinkybes, paalinanias veikos prieingum teisei (nukentjusiojo sutikimas,
sakymo vykdymas, profesins pareigos vykdymas ir pan.)
Btinosios ginties provokacija - alos padarymas besiksinaniam po to, kai upuolimas buvo smoningai sukeltas paties
besiginanio, siekianio panaudoti upuolim kaip pretekst savo neteistiems veiksmams - tai tyinis nusikaltimas.
Teistumo reikalavimai:
Puslapis
Btinasis reikalingumas - nra nusikaltimas toks veiksmas, kuris kad ir atitinka baudiamojo statymo numatytos veikos poymius,
bet padarytus btinojo reikalingumo bklje, t. y. siekiant paalinti pavoj, gresiant Lietuvos valstybs interesams, visuomens
interesams, to asmens ar kit piliei asmenybei arba teisms, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis
priemonmis, ir jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga, negu ivengtoji ala. Nukentjusiojo sutikimas - kai padaroma ala
baudiamojo statymo ginamiems interesams, taiau ji padaroma su asmeniu, kuriam priklauso ie interesai, sutikimu.
54
Btinoji gintis - nra nusikaltimas toks veikimas, kuris nors formaliai atitinka baudiamajame statyme numatytos veikos poymius,
taiau padarytas esant btinajai giniai, t. y. ginant save, kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar
valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi, jei tuo metu nebuvo perengtosios btinosios ginties
ribos. mogus turi teis btinj gynyb nepriklausomai nuo to, ar jis turjo galimyb ivengti ksinimosi arba kreiptis pagalbos
kitus asmenis ar valdios organus. Btinosios ginties rib perengimas yra aikus gynybos neatitikimas ksinimosi pobdiui ir
pavojingumui. Nelaikomas btinosios ginties rib perengimu veiksmas, kurio metu besiksinaniam padarytas lengvas ar apysunkis
kno sualojimas, materialin ala. Neutraukia baudiamosios atsakomybs toks veikimas, kai btinosios ginties ribos buvo
perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl ksinimasis, arba ginantis nuo sibrovimo bst: taip pat jeigu
besiksinaniam padaryta ala dl neatsargumo, taip pat atvejais, kai btinosios ginties rib perengimas utraukia baudiamj
atsakomyb, gali bti skiriama velnesn negu statymo numatyta bausm.

1) sutikim turi duoti veiksnus asmuo ( pakaltinamas) , sulauks t. t. amiaus;
2) sutikimas turi bti savanorikas (neturi bti panaudota fizin ar psichin prievarta) ir duotas iki arba veiksm atlikimo metu.
Plaiausiai asmuo gali naudotis savo turtiniais interesais, daug siauresnis yra asmenini interes ratas ( negali laisvai disponuoti savo
gyvybe).
Profesins pareigos vykdymas (tarnybos galiojimai)- kai al baudiamojo statymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis
statymo numatytas funkcijas ar pareigas. Tokia veika kaip aplinkyb, paalinanti veikos prieingum teisei, siejama su gydytojo bei
teissaugos institucij pareign veika.
Teistumo reikalavimai:
1) toks pareigos vykdymas turi bti numatytas statyme;
2) pareiga turi bti vykdoma pagal statymo nustatytas slygas;
3) neturi perengti statyme numatyt rib.
NUSIKALSTAMI PADARINIAI. PADARINI RYS IR REIKM.
Padariniais baudiamojoj teisje laikomi pasikeitimai objektyvioje tikrovje, kuriuos nulemia kaltininko veika. Jais pripastami tik
tokie pasikeitimai, kuriuos galima pamatyti, paiupinti. Visi padariniai klasifikuojami pagal kelis kriterijus kelias grupes:
1.
2.
Padarini pobdis:
i) Fiziniai padariniai (pvz., sveikatos sutrikdymai, gyvybs atmimas);
ii) Materials padariniai, dar skirstomi:
(1) Gali bti vertinti pinigais (pvz., pavogus automobil);
(2) Nekainuojami pinigine iraika:
(3) Siejami su gamta ( ala gamtai);
(4) vairios kultros, mokslo ar pan. vertybs.
Padarini realumas:
i) Realiai atsirad;
ii) Tiktini padariniai. Pagal LRBK kai kuri nusikalstam veik atveju nustatyta atsakomyb,
kai tam tikrai veikai bdinga ne tik realiai atsirad padariniai, bet ir tuo atveju, kai veika sukelia reali grsm tam tikr padarini
atsiradimui. Turi bti nustatyta, kad konkreti veika realiai galjo sukelti tam tikrus padarinius. Pavyzdys: gele inkelio
transporto taisykli paeidimas, galjs sukelti avarij ar pan. pasekmes.
3.
Dar viena klasifikacija:

i) Formals padariniai;
ii) Padariniai, apibrti vertinamuoju poymiu.
VEIKIMO IR NEVEIKIMO PRIEASTINGUMAS. PRI EASTINIO RYIO TEORIJOS BAUDIAMOJOJE TEISJE:

EKVIVALENTINS TEORI JOS, ADEKVATAUS PRIE ASTINIO RYIO TEORI JA. PRIEASTINIO RYIO SUVOKIMO
PROBLEMA.
Prieastinis ryys paprastai tai realiai egzistuojantis ryys tarp NV ir tos veikos sukelt padarini. Veika tampa nusikalstama, kad ji
pradjo, vyst prieastingum, kurias pasibaig NV padariniais. Pakankamai danai veika laiko, erdvs atvilgiu bna atitrkusi nuo
padarini. Nekonstatavus prieastinio ryio kaltinant asmen padarius NV ir suklus padarinius ikrenta vienas i btin objektyvij
moment. statymo leidjas ne visus nusikaltimus aprao nurodant pilnai objektyvij pus, bet prieastinio ryio nustatymas
kiekvienoje byloje yra btinas. Nra NV be padarini. NV sudties kontekste prieastinis ryys yra fakultatyvinis poymis, bet
atsakomybs individualizavimo momentu jis btinas.
Prieastinio ryio teorijos.
Puslapis
Svarbi bendroji BA samprata (objektyvi ir subjektyvi poymi visuma). Konstatavus prieastin ry, turi bti konstatuota tuo paiu
ir kalt.
55
Galimos situacijos kai tam tikri padariniai gali bti nulemti keli asmen veikos. Tarp kiekvieno subjekto ir padarini turi bti
konstatuotas prieastinis ryys. Tie patys padariniai sukelti keli asmen veikomis gali bti kvalifikuojami skirtingai. Tam tikros
specifikos neveikimu sukeltiems padariniams. Neveikimas i esms lygus veikimui, bet situacija skirtinga, nes neveikdamas asmuo
(esant galimybei) neatlieka savo pareigos. Jei tai nulemia nusikalstam padarini atsiradimas. Turi bti tada konstatuojama ir
subjekto pareiga ir kalt (galjo elgtis kitaip bet nesielg).

Ekvivalentinio (beslygiko, iimtinio) prieastingumo teorija. Atsiranda viduramiais, ital teisininkai pridjo letenl. Garsiausias
Alberto de Gandino. Daugelio valstybi statymuose to meto valstybse buvo tvirtintas prieastinis ryys. Buvo siekiama atrasti
protingas B taikymo ribas:
1)
2)
3)
4)
Konstatuojant prieastin ry turjo bti nustatyta, kad pasekmes nulm kaltininko veiksmai.
Reikalavimas, kad kaltininkas suprast savo veiksmus.
Kit aplinkybi prisidjimas paneigdavo kaltinim dl padarini.
Prieastinis ryys turjo bti tik tiesioginis. Jei mirtis susijusi su ligonio kondicija prieastinis ryys negaljo bti
konstatuojamas.
5) Jei konstatuojama, kad mirties galima buvo ivengti suteikus medicinin pagalb nra prieastinio ryio.
6) Slyga be kurios nebt. 19 a. prasidjo, pradininkas Diuri, tak turjo Milis, Listas.
7) Nusikaltimo padarini prieastimi yra visos slygos. Jei slyga lm tai pagrindas prieastinio ryio pripainimui.
Adekvataus prieastingumo teorija. Pradininkas Krizas. 19 a. pab.
1) Asmuo turi atsakyti tik u adekvaias savo veiksm pasekmes.
2) Pasekms gali bti inkriminuojamos asmeniui tik tada, kad btent tokie veiksmai bet kokioje situacijoje sukels tokias paias
pasekmes.
3) Pamintina, kad prieastinio ryio priskyrimas prie objektyvij poymi rodo, kad jis realybje yra suvokiamas reikinys, jis
egzistuoja objektyviai. Nustatant prieastin ry remiamasi taisyklmis (prieastinio ryio suvokimo problema):
4) Atskiriama veika ir padariniai (abstrahuojamasi nuo kit poymi). Iekoma koks ryys tarp i dviej teisini reikini.
5) Paprastai turi bti konstatuojama, kad ne tik padariniai, bet ir veika turi bti padaryta to paties asmens. Pati kaltininko veika turi
BT prasm.
6) Turi bti konstatuojama tam tikra seka laiko atvilgiu. Veika turi bti pirmiau padarini.
7) Turi bti konstatuojama, kad veika i tikro prisidjo prie padarini atsiradimo. turi bti konstatuojama, kad prieastingumo
vystymasis nebuvo nulemtas kit jg, atsitiktinumo. Visada patvirtina ne atsitiktiniai, bet btini reikiniai.
NUSIKALTIMO PADARYMO VIETA, LAIKAS, APLINKYBS BEI PRIEMONS. J TAKA BAUDIAMAJAI ATSAKOMYBEI.
Objektyviosios puss fakultatyvieji poymiai kiekvienas nusikaltimas daromas konkreiu metu, konkreioje vietoje, veikos
pavojingumui turi situacija, kada daroma NV. ie poymiai labiau susij su NV padarymo mechanizmu, dalyvauja tame procese kai
veikiamas NV dalykas.
NV ris visuma bd, kaip padaroma NV. Tie bdai, kurie daniausiai pasikartojantys ar ypatingai keiia NV laipsn, gali atskirais
atvejais bti nurodyti kaip kvalifikuojantys. Neretai NV padarymo bdas padeda atriboti NV. Bdas atskir NV sudties btinas
poymis ( kaip plimo), kitai atvejais apie bd kalbama kaip apie kvalifikuojani aplinkyb. 187.2 . Kitais atvejai NV padarymo
bdas fiksuojamas kaip sunkinanti aplinkyb. Daniausiai tai ne btinas NV poymis, bet sunkinanti aplinkyb.
NV padarymo priemons NV mechanizme panaudojama darant poveik NV dalykui bei objektui. Tai patys vairiausi reikiniai, kaip
daiktai, technologiniai procesai. rankiais gali bti ir mons (maameio panaudojimas). Baigtinio srao nemanoma sudaryti.
Priemons sudaro slygas, prielaidas NV padarymui, priemons tiesiogiai NV dalyko neveikia. NV priemons yra glaudiai susij su
NV padarymo bdu. NV padarymo priemons, rankiai gali bti btinais NV sudties poymiais. Kitas momentas priemons ir
rankiai gali bti kvalifikuojantys poymiai. Kitais atvejais jie gali bti sunkinanios aplinkybs.
NV padarymo vieta bei laikas. Tai paprastai reikiniai kurie apibdina bendrsias NV padarymo slygas. Retais atvejais NV sudties
padarymo poymiu nurodoma vieta. Vieta kaip btinas poymis. Vieta turi reikms numatant atsakomyb ksinantis mirusio
ramyb ar kakaip panaiai, tai specifiniai nusikaltimai. Laikas (ne paros laikas, bet periodas, kuris gali bti apibdinamas
visuomeniniais, politiniais aspektais) danai krato apsaugai, aplinkai. Laikas kaip kvalifikuojantis poymis (vado sakymo
nevykdymas karo padties metu).
Veikos pavojingumas danai vadinamas materialiu nusikalstamos veikos poymiu, nes jis parodo veikos esm, paaikina, dl ko
mogaus poelgis visuomens netoleruojamas ir pripastamas nusikalstamas. Kita vertus. io poymio pabrimas kartais susilaukia
kritikos. Antai tarybinje baudiamosios teiss teorijoje is nusikaltimo poymis visaip buvo parykinamas, juo buvo pabriama
klasin nusikaltimo sampratos esm tarybinje baudiamojoje teisje. Vakar Europos mokslininkai, atvirkiai, stengiasi io poymio
Puslapis
VEIKOS CHARAKTERISTI KA USIENIO ALI BAUDIAMOJOJE TEISJE.
56
NV padarymo situacija palyginus retas poymis, kuris tvirtintas B. Atskirais atvejais vieta (viea) gali lemti BA taikym. Kitais
atvejais nusikalstamos veikos kvalifikuojantis poymis (nukentjusiajam esant tam tikroje situacijos, ksinimasis j utraukia didesn
BA). Kitais atvejais NV padarymo situacija gali bti tiek lengvinanti, tiek sunkinanti aplinkyb. Atskirais atvejais tvirtinama situacija,
kai NV padaroma dl didelio susijaudinimo dl paties nukentjusiojo veikos. Tai lengvinanti BA atsakomyb.

neakcentuoti, pateikia formalius nusikalstamos veikos apibrimus, pabria tik formalj nusikaltimo prad - veikos draudiamum
baudiamuoju statymu. Taiau nemaai garsi pasaulio mokslinink pripasta, kad daromos veikos pavojingumas turt bti vienas
i esmini nusikaltimo poymi. I ties is nusikalstamos veikos poymis neturi jokio neigiamo atspalvio. Viskas priklauso nuo to,
kaip jis suprantamas ir aikinamas. Gal todl statym leidjas nepanoro jo atsisakyti, nors Baudiamojo kodekso projekte buvo
silomas formalus nusikalstamos veikos apibrimas. Tarybinje baudiamoje teisje buvo tvirtinta nuostata, kad nusikaltimai - tai
pavojingos visuomenei veikos. Nusikaltimai daro al. visai visuomenei9. Taiau tai nebuvo tiesa. Ir tarybin visuomen nebuvo
vienalyt. Antai spekuliacija pagal tarybinius statymus buvo laikoma veika, pavojinga visuomenei, taigi ir nusikalstama veika. Taiau
nemaa dalis visuomens nepripaino tokio ios veikos teisinio vertinimo ir aktyviai vertsi spekuliacija, laikydami preki pirkim
tam, kad vliau jas parduot ir gaut peln, normaliu poelgiu, atitinkaniu j vertybines orientacijas. Deja, ne jie priiminjo
statymus.
Kiekviena visuomen turi savo vertybi skal, kuri priklauso ne tik nuo politini, bet ir nuo istorini, kultrini, religini ir kitoki
visuomens raidos ypatum. Jau dl to analogiki reikiniai moraliniu ir teisiniu poiriu skirtingose valstybse vertinami nevienodai.
Antai kai kuriose valstybse itin vertinami nuolatiniai santuokiniai ryiai, moters itikimyb, visuomens moralinis veidas,
religingumas ir religijos norm laikymasis. Gal todl valstybse, kuriose ipastamas islamas, itekjusios moters lytiniai santykiai su
kitu vyru laikomi nusikaltimu. Antai i Baudiamojo kodekso norma tapo didele klitimi Turkijai vedant derybas dl stojimo i Europos
Sjung. Kitose valstybse, atvirkiai, net' prostitucija ir kai kuri ri narkotik vartojimas laikomas normaliu reikiniu ir u tai
nra jokios teisins atsakomybs. Viskam, kas pripastama visuomens vertyb, suteikiama teisin apsauga, taiau nebtinai
vienodo lygio teisin apsauga. Vienos vertybs yra ginamos administracins teiss norm, kitos civilins teiss norm. Aukiausios
visuomens vertybs yra imamos baudiamosios teiss apsaugon, kriminalizuojant pasiksinimus i ias vertybes. Dl to galima teigti,
kad nusikalstamos pripastamos ne iaip pavojingos veikos, 0 paios pavojingiausios - veikos, kuriomis ksinamasi didiausias
vertybes.
11 TEMA. SUBJEKTYVS NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIAI

SUBJEKTYVAUS NUSIKAL TIMO SUDTIES POYMI O ESM NUSIKALTIMO SUDTYJE.
Subjektyvioji NV pus dalis NV, kuri apibdina kalt, motyvas tikslas, retais atvejais emocijos. Tai vidin mogaus poelgio pus.
Jei veikia asmuo, kuris nesupranta k daro BT tai nedomu, konstatuojamas nepakaltinamumas. NV visada vienyb, vienyb vidinio
elgesio ir elgesio pasireikianti iorje.
Vidin NV pus turi bti ireikta B. Juridin technika visada formalizuoja, ji tvirtina tik tai, kas yra svarbiausia, kas ireikia
apraomo reikinio esm. irint NV sudties kontekste, ireikus subjektyvij NV pus, statymuose bando tvirtinti momentus
tuos, kurie pasireikia visuose nusikalstamuose veikose. Kalbant apie NV kaip vienyb objektyvi ir subjektyvi poymi, kalbant apie
pastaruosius, statym leidjui svarbs tie psichiniai poymiai, kurie pasireikia NV metu.
SUBJEKTYVI POYMI AIKINIMAS IR KLASIFIKAVIMAS.
Subjektyviosios nusikaltimo puss nustatymas yra sudtingas, nes susiduriama su psichiniais procesais, kurie vyksta mogaus
smonje. i proces eig galima iaikinti tik esant objektyviems duomenims. Prie j priskirtinos aplinkybs, apibdinanios veikos
pobd (veikos padarymo priemons, rankiai, bdai), veikimo pobd (veiksm vienkartikumas ar daugkartikumas, intensyvumas,
apimtis), kaltininko elges prie ir po nusikaltimo padarymo (priemoni ar ranki suradimas arba slpimas, grasinimai), konkrei
nusikaltimo padarymo situacij, kaltininko asmenyb. i aplinkybi visuma leidia tiksliai parodyti subjektyvij padaryto
nusikaltimo pus. Nusikaltimo subjektyvij pus, kuri parodo asmens psichin santyk su daroma veika, apibdina: kalt, tikslas,
motyvas.
Motyvas, tikslas ne visada yra btinieji poymiai. Svarbiausias poymis kalt (psichinis santykis su NV ir jos padariniais). is poymis
turi bti kiekvienoje NV sudtyje. Jei tikslai ir motyvai yra neobjektyvizuojami negali bti pagrindas BA. Nra objektyvij poymi.
Tas ukerta keli drausti u mintis, motyvus, tikslus (nuoga tyia). Tik atskirais atvejais tai pagrindas BA, kaip grasinamas.
Puslapis
NV subjektyvioji pus kiekvienoje konkreioje veikoje yra labai konkreti. NV sudties turin lemia konkreios NV sudties turinys.
Asmen galima kaltinti padarius veik nustatyt BK, jei konstatuojama, kad per kaltininko samprat prajo tiek objektyvieji, tiek
subjektyvieji poymiai. Visi objektyvieji, subjekto poymiai turi atsispindti kaltininko smonje. Kalbant apie sudt kur yra ir veika
bei padariniai turi bti ir prieastinis ryys.
57
BA pagrindimui, reikia konstatuoti, kad asmuo buvo pakaltinamas. Asmuo pajg suvokti tai, k jis daro tikrovje faktin, socialin,
teisin poelgio reikm. Tik kaltai padaryta veika (kaltas gali bti tik pakaltinamas asmuo) gali bti baudiama. Asmuo taip pat turi
turti valios laisv.

Gali bti poymiai ir nesuprasti, nesuvokti, taiau tada reikia konstatuoti, kad asmuo privaljo ir privaljo t padaryti kitas kalts
variantas neatsargumas.
Psichinis mogaus mechanizmas apibdinamas tokiais momentais:
1) Nesuvokti poreikiai. Kai poreikiai yra suvokiami, tada formuojasi motyvai.
2) Supratus ko norima, suformulavus motyvus, pradeda iekoti bd kaip tuo motyvus patenkinti formuojamas tikslas. Tai yra tai
ko reikia siekti, kad bt patenkinti motyvai.
3) Suformulavus motyvus ir isiaikinus tikslus priimamas sprendimas veikti tam tikrais elgesio variantais, apibriamas bdas,
kaip turima veikti, kad pasiekti tiksl.
4) Primus sprendim veikti, iekoma priemoni, kurios padt efektyviai realizuoti usibrt tiksl.
5) Pradjus veikti pradedamas vertinti kiekvienas elgesio pasireikimas psichinis santykis su daroma veika ir tos veikos
padariniais. Ta psichin veikla apibdinamas ir kaip santykis su tos veiklos padariniais. Tai jau teisin reikm turintis psichinis
santykis su veika, kuris turi reikm teisiniams padariniams. Visus procesus visada lydi ir emociniai jausmai (veiksniai). Emociniai
momentai yra bdingi kiekvienai NV.
Motyvas, tikslas subjektyvieji poymiai, ne kiekvienoje sudtyje jie yra, todl jie laikomi fakultatyviaisiais poymiais. Taiau
nurodyti NV sudtyje motyvas ir tikslas tampa btinaisiais poymiais. Taiau bet koki atveju jie yra privalomi kiekvienoje byloje, jie
turi bti nustatyti, kad bt galima individualizuoti bausm. Jeigu negalima iaikinti motyvo ar tikslo, tai poymis, kad asmuo
nepakaltinamas, visada turi bti tikslas ir motyvas prieingu atveju. Motyvas kiekvieno elgesio psichinis altinis, suvokti poreikiai ir
interesai, kurie lemia, konkret kaltininko elges veikim ir neveikim. Tikslas tai subjekto suvokta riba, padarini modelis, kur
pasiekus kaltininkas pabaigia savo pradt veik. Motyvas ir tikslas i esms yra ta psichin mediaga, kuri padeda formuotis kaltei.
Motyvai ir tikslai, kalbant apie tyinius ir neatsargius veiksmus skiriasi tuo, kad tyiniuose motyvas ir tikslas susijs su visa
nusikalstama veika ir padariniais. Tyiniais nusikaltimais siekiama arba smoningai leidiama kilti padariniams nurodytiems BK.
Kalbant apie neatsargias NV galime kalbti apie nusikalstamo elgesio tiksl ir motyv. Neatsargiuose nusikaltimuose padariniai nra
tas tikslas, kurio siekia asmuo, jis veikia todl, kad padariniai nekils ir padariniai bna netikti. Neatsargaus nusikaltimo tikslas,
motyvas, nra tikslus. Kalbama apie nusikalstamo elgesio motyv ir tiksl, o ne apie nusikalstamo nusikaltimo motyv ir tiksl.
1)
2)
3)
4)
5)
Motyvas ir tikslas btinas NV sudties poymis tyinje NV.

Motyvas ir tikslas atskirais atvejais gali bti ne tik btinu, bet ir kvalifikuojaniu poymiu.
Motyvas ir tikslas gali tapti lengvinania arba sunkinania aplinkybe.
Tikslas ir motyvas turi reikms bausms individualizavimui.
Motyvas ir tikslas padeda nustatyti kalts forma, kalts r, nes tyiniuose nusikaltimuose motyvas apima ir veiksm ir
padarinius.
6) Motyvas ir tikslas parodo NV prieastis.
7) Tikslas neturi bti painiojamas su padariniais. Tikslas visada yra subjektyvusis poymis, o padariniai objektyvusis.
8) Jei motyvas ir tikslas nepasireikia konkreioje veikoje, tai jie negali bti prielaidomis BA.
Kalt tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir pasekmmis. (platesn kalts apibdinim r. 13 temoje)
Nusikaltimo padarymo motyvas tai suvoktos vidins paskatos, kurios nulemia asmens pasiryim padaryti nusikaltim.
Nusikaltimo padarymo tikslas tai asmens sivaizduojami objektyviosios tikrovs pasikeitimai, kurie turi atsirasti dl nusikaltimo
padarymo.
Tarp motyvo ir tikslo yra egzistuoja glaudus vidinis ryys. Motyvas yra ta jga, kuri asmen veda tiksl. Nusikaltimo padarymo
motyvas ir tikslas turi takos tyios ir jos kryptingumo susiformavimui, taiau jie netraukiami tyios turin. Antra vertus, nusikaltimo
padarymo tikslo negalima tapatinti su nusikaltimo pasekmmis. Tikslas, kaip norimo rezultato vaizdis, apibdina mogaus mstym,
tuo tarpu pasekms yra objektyvios tikrovs faktas. Paymtina, kad nusikaltimas gali bti padarytas dl keli, net prieingai
vertinam, motyv. Nusikalstamo tikslo siekimas bdingas tik nusikaltimams, padaromiems tiesiogine tyia, t.y. kaltininkas nori ir
siekia tam tikr pasekmi. Nusikaltimuose, padarytuose netiesiogine tyia, ir neatsargiuose nusikaltimuose nusikalstamo tikslo nra.
Suprantama, kad valinga mogaus veikla visada motyvuota, taiau neatsargi nusikaltim atveju galima iskirti tik elgesio, suklusio
pavojingas pasekmes, o ne nusikaltimo motyvus. Tikslai skiriasi savo turiniu (antivalstybiniai, savanaudiki ir kt.). Tikslo pavojingumas
nulemia ir nusikaltimo pavojingumo laipsn. Subjektyvius poymius galima suskirstyti pagrindinius ir fakultatyvinius.
Puslapis
SUBJEKTYVI POYMI NUSTATYMO REIKM BAUDIAMOJOJE ATSAKOMYBJE.
58
1) Pagrindiniai: pakaltinamumas, amius, kalt.

2) Fakultatyviniai: motyvas ir tikslas.

Psichiniai momentai kaip jausmai, emocijos retai turi reikm nustatant BA, bet j individualizuojant, nustatant kaltininko asmenyb.
Taiau laikoma, kad jausmai, emocijos neatskleidia psichinio NV suvokimo. Tam tikrais atvejais emocin bsena gali tapti btinu NV
sudties poymiu. Daniausiai tai lengvinanti aplinkyb (gali bti ir sunkinanti).
1) Subjektyvieji poymiai yra NV sudties dalis, BA subjektyvusis pagrindas, nekonstatavus psichinio santykio su daroma veika ir
padariniai negalima kalbti apie BA. Tas lemia, kad BT dominuoja subjektyvaus pakaltinimo principas.
2) Subjektyvioji pus padeda kvalifikuoti NV.
3) Padeda diferencijuoti BA. Kiekybin charakteristika. Kalts forma lemia BA sudtingum ir dyd.
4) Atskiri subjektyvieji poymiai padeda individualizuoti BA. statymas reikalauja, kad bt isiaikintas motyvas ir tikslas.
12 TEMA. NUSIKALTIMO SUBJEKTAS

ASMENS, PADARIUSIO NUSIKALTIM, VARDIJI MAS BK, BPK, BVK. VARTOJAM KODEKSUOSE SVOK
BENDRUMAS IR SKIRTUMAI. NUSIKALTLIO ASMENYB IR NUSIKALTIMO SUBJEKTAS.
Svoka daugiau siejama su subjektu, tad pagal subjekt ir subjektyvioji pus subjektyvieji poymiai.
Asmenyb turi reikms tik individualizuojant bausm, o nusikaltimo subjektas kvalifikuojant NV.
NV subjektas dabartiniu metu yra pripastamas asmuo. Greta fizinio asmens tvirtintas ir JA asmens subjekto institutas.
Nusikaltimo subjekto svokos B praktikai nevartoja. Svoka ireikia tokiu asmenis kaip kaltinamasis, tariamasis. NV subjektas
(fizinis asmuo) BT kuriama pirmiausia FA, kurie paeidia B nustatytus draudimus. NV subjektas yra tariamasis, kaltininkas,
nuteistasis. Vis pirma BT skirta FA, todl skirta valingai asmenybei.
NV subjektas ir nusikaltlio asmenyb nusikaltlio asmenyb plati svoka. NV subjektas visuma t specialij poymi.
Asmenyb apibdinama visais poymiais, kurie apibdina asmenybs socialin padt. Turit tik poymi visum galima konstatuoti
kokia yra nusikaltlio asmenyb. Asmenyb gali bti daugelio teisini ir neteisini moksl dalykas. nusikaltlio asmenyb teisin
kategorija, statym leidjas reikalauja detalios nusikaltlio asmenybs tyrimo bei bsenos apibdinimo. Nusikaltlio asmenyb
padeda atskleisti NV prieastis, slygas. Be NA nemanomas BA individualizavimas. NA, atskiri jos bruoai yra nurodomos aplinkybi
srae (lengvinanios, sunkinanios). NA yra ypatingai svarbi sprendiant atleidimo nuo BA klausimus. NA supratimas turi reikms ir
sprendiant nuo bausms klausimus. NA apima ir NV subjekto poymius. Charakteristika NA yra nepalyginamai platesn, tai ir
informacija apie elges eimoje, darbe, visuomenje ir t.t. neturi bti nukrypimai kratutinumus, kaip vien tik NA lemia bausm. LAT
laikosi pozicijos, kad darant smurtinius, sunkius nusikaltimus, asmenyb negali neutralizuoti NV padarymo poymius ir padarinius.
Ypatingo dmesio reikalauja nepilnamei nusikaltli asmenybs analiz. Lygybs prie statym principas realizuojamas per NV
subjekto bendruosius poymius. Kartais yra nurodomi tam tikroms veiklos subjekto specialiuosius poymius. Reikalavimas
individualizuoti bausm atsivelgiant ir NA poymius realizuoja humanikumo princip.
NRA NUSIKALTIMO BE SUBJEKTO. NUSIKALTIMO SUBJEKTAS ASMUO, VEIKIANTIS KALTAI.
Bendrieji NV subjekto poymiai: amius ir psichins atitinkamos savybs (apibdinamos pakaltinamumo svoka). ie poymiai yra
neatskiriamai susij. Kazusas tai BK numatyt padarini suklimas be kalts. Tai toks psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir
tokiais padariniais, kuris neatitinka nei tyios, nei neatsargios kalts sampratos (nenumat ir negaljo numatyti padarini, bet jie
kilo). Padjau vazon ant auktos lentynos, atjo kaimynas, trenk durim, gavo su vazonu per galv ir ... pasimir.
SUBJEKTO PAVOJINGUMO PRIELAIDA PADARYTAS NUSIKALTIMAS. BAUDIAMJ STATYM NUOSTATOS DL
SUBJEKTO PAVOJINGUMO RYIUM SU ANKSTESNE NUSIKALSTAMA VEIKA.
Subjektas, pakartotinai padars tyin NV yra recidyvistas, jam taikoma grietesn BA. Subjektas, padars NV automatikai laikomas
pavojingu dl visuomenini santyki paeidimo. Recidyv teismas nagrindamas byl konstatuoja automatikai, o pavojingo recidyvo
konstatavimas yra teismo teis, ne pareiga.
Puslapis
FA prastas NV subjektas, bet daniau vartojama ne NV subjekto, o kaltininko arba asmens, kalto padariusio NV, svoka. NV
subjektu gali bti tik protingas, smoningas, valingas subjektas, kuris gali suvokti savo veiksmus ir j padarinius. B nurodoma, kad
NV subjektu gali bti pilietis, usienietis, vienas i tv ir kiti asmenys. Bendrieji NV subjekto poymiai yra kiekvienos NV sudtyje, tai
utikrina vis lygybs prie statym princip. NV padarymo subjekt apibdina ne tik amius ir pakaltinamumas, bet ir jo psichins
savybs ir jo asmenybs poymiai.
59
NUSIKALTIMO SUBJEKTAS FIZINIS ASMUO.

FA u padaryt NV taikoma asmenin atsakomyb, nusikaltimo subjektas yra tik pakaltinamas, BK nurodyto amiaus sulauks
asmuo, jei jis yra kaltas, padars NV ir tik jeigu veikos padarymo metu i jo buvo galima reikalauti statymus atitinkanio elgesio (BK
2 str. 3 d.).
Baudiamasis kodeksas numato 2 poymius:
1.
2.
Formalus subjekto amius;

Materialus subjekto pakaltinamumas.
Praktikai vis valstybi baudiamieji statymai numato tam tikr amiaus rib, nuo kurios asmuo gali atsakyti pagal baudiamuosius
statymus. i amiaus riba yra siejama su mogaus fiziniu ir psichiniu isivystymu, nulemianiu jo sugebjim vertinti savo elges.
JURIDINIS ASMUO KAIP NUSIKALTIMO SUBJEKTAS.
JA BA reikalinga tam, kad FA neprisidengt JA siekdamas ivengti BA. Be to, JA i esms pradjo takoti asmens, j grups,
visuomens gyvenim (preki, paslaug teikimas, oro tara). JA i esms takingas socialinio gyvenimo dalyvis. FA daromai NV
galima pasiprieinti, o JA NV negalima, nes tos NV daniausiai nra jauiamos. JA BA tapo aktuali ir todl, nes FA gali prisidengti JA.
JA socialin atsakomyb tai JA asmenin iniciatyva daryti taip, kad bt laikomasi moralini, etini, politini ir teisini taisykli.
Jei veikla pelninga, tai sankcijos u JA NV nra efektyvios. Baudos tapo pastoviais katais JA veikloje.
Visu tuo yra grindiamas JA BA reikalingumas ir tikslingumas.
Fikcijos doktrina teigia, kad vienintelis teiss subjektas yra fizinis asmuo, o juridinis asmuo dirbtinis teiss subjektas, teisin fikcija.
JA nra veiksnus, veiksns yra tik JA valdymo organai, kurie susideda i FA ir gyvendina JA teises ir pareigas. Pagal fikcijos teorij, JA
nra teiss subjektas, tad jis negali bti nei BT santyki , nei CT santyki subjektu, o tai neatitikt susiklosiusios dabartins
situacijos.
Realin (organin) doktrina teigia, kad ne tik FA, bet ir JA gali bti savarankikas teisi ir pareig subjektas. JA yra veiksnus, o jo
veiksnum gyvendina JA valdymo organai.
moni korporatyvin kultra vertybs, kurias puoselja konkreti mon tam, kad jas puoselt visi monje dirbantys asmenys, kad
jos bt gyvendinamos. i kultra takoja mog tiek, kad jis ima elgtis tam tikru bdu. Negatyvi korporatyvin kultra gali priversti
mog padaryti NV.
Pagrindins JA BA doktrinos, tvirtintos BK.
Netiesiogins atsakomybs (respondat superior teatsako vyresnysis) doktrina u darbuotojo NV turi atsakyti JA, nes laikoma, kad
NV padar ne darbuotojas, o JA. JA priskiriama darbuotojo padaryta NV. Jei FA esant tam tikroms slygoms (yra JA darbuotojas ar
galiotas asmuo, JA vardu ir naudai, ir pan.) padar NV, laikoma, kad NV padar JA. Doktrina atsirado JAV. Pirma stadija
kvalifikuojama FA padaryta veika (tai darbuotojo ar galioto asmens NV). Antra kopijavimo procesas kadangi FA veik dar JA
vardu ir naudai, u veik atsako JA t.y. ios veikos obj.ir subjektyvieji poymiai perkeliami JA (taikomas veikos ir kalts priskyrimo
principas). BK 20 str. 3 dalis. Netiesiogin atsakomyb orientuota darbuotoj.
Tiesiogins atsakomybs (direct liability) doktrina JA traukiamas BA, kai nV padaro vadovaujantis asmuo. Identifikacijos,
sutapatinimo doktrina. JA tapatinami su JA vadovaujanias pareigas einaniais asmenimis. 20 str. 2 dalis.
i doktrin problema JA nra apsaugoti nuo veik, kurias padaro asmenys, neturintys galiojimo t.y. neautorizuoti.
Taiau visais atvejais btina vertinti, koki tak turjo kolektyvin kultra (etosas) FA nusikalstamos veikos padarymui. Ji atsispindi
mons korporatyviniuose dokumentuose.
Puslapis
Apie j pradta galvoti tada, kai pastebta, kad juridiniai asmenys daro didel tak ms gyvenime. Kai fizinis asmuo daro
nusikalstam veik, mes galime jam pasiprieinti. Kai juridinis asmuo nedaro kako, kas jam priklauso (tiekia utert vanden), mes
jam negalime pasiprieinti. Juridini asmen atsakomyb tapo aktuali todl, kad fiziniai asmenys gali prisidengti juridiniais
asmenimis. Kad taip nebt, juridiniai asmenys tapo pakaltinami dl tam tikr veik. Buvo mstoma, ar nereikia, i pradi vesti
socialinio atsakingumo. Socialinis atsakingumas mons asmenin iniciatyva, kad bt laikomasi nustatyt vertybi. Bet tai nebt
veiksminga. Vien socialins atsakomybs nepakaks. Buvo galvojama apie fizinio asmens (mons direktoriaus) patraukim, bet
tuomet pakeitus direktori juridinis asmuo vis tiek darys nusikalstamas veikas. Korporatyvin kultra yra tokia, kuri daro tak
60
Visumos (aggregation) doktrina skirting subjekt kali suma laikoma JA kalte. Jei subjektas A ino vienas aplinkybes, o subjektas
B kitas aplinkybes, laikoma, kad JA ino A+B (t.y. visum). JA darbuotoj kali suma, tampa JA kalte.

monms elgtis vienaip ar kitaip. Atsiranda kompanij, kurios formuoja negatyvi korporatyvin kultr, jei vienas asmuo yra
nubaudiamas, j pakeis kitas, kuris vl greiiausiai nusikals. Tai vyksta dl tam tikros kompanijos dvasios. Nes juridinis asmuo nra
tik dokument rinkinys. Buvo galvojama ir apie administracin atsakomyb, bet mons ima traukti baudas savo katodar ir geriau
nusprendia nusikalsti, nei nedaryti veikos visai.
Fikcijos doktrina teigia, kad juridinis asmuo yra mons, kurie yra jame, tai moni kolektyvas, gyvendinantis teises. Organin
doktrina teigia, kad juridinis asmuo gali bti teisi subjektas. Dabar juridinis asmuo, bent jau ms CK yra tvirtintas kaip teisi
subjektui, prilyginamam fiziniam asmeniui. Kyla klausimas, kodl juridinis asmuo turdamas teisi civilinje teisje, kodl jis turi gyti
imunitet, kai kalbame apie baudiamj teis? moni kultra tam tikros vertybs, kurias puoselja mon, su kuriomis yra
susipain jos darbuotojai.
Jei fizinis asmuo padaro nusikalstam veik, pirmiausia irima, ar nusikalstama veika buvo daroma juridinio asmens naudai. Tada
taikoma netiesiogin atsakomyb. Darbuotojo nusikalstama veika, jo kalt yra perkeliama juridiniam asmeniui ir atsiranda juridinio
asmens kalt. Sakoma, kad juridinis asmuo darbuotojo rankomis padaroma nusikalstama veika. Tiesiogins atsakomybs doktrina
teigia, kad juridinis asmuo bus traukiamas baudiamojon atsakomybm tik tada, kai nusikalstam veik padaro mons vadovas. Taigi
juridinis asmuo tapatinamas su vadovaujaniaisiais asmenimis (identifikacijos doktrina). i doktrin problema yra ta, kad negalima
apsaugoti juridinio asmens nuo t, kurie nusikalsta savo naudai ir primeta tai juridiniam asmeniui (nors mons korporatyvin kultra
yra pozityvi).
Visumos doktrina. Skirting subjekt kali suma yra laikoma juridinio asmens kalte. Bet i doktrina nra plaiai paplitusi.
NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIAI APIBDINANTYS FIZIN SUBJEKT: AMI US, PAKALTINAMUMAS. SPECIALIOJO
SUBJEKTO POYMIAI.
Amius gali bti nulemtas vairi aplinkybi, taiau danai statym leidjai nustatydami rib atsivelgia kit moksl ivadas,
vertinimus. Amius kad asmuo jau sugeba vertinti ir suvokti savo darom veik pobd, pavojingum ir pasekmes. Minimalus
amius pagal Lietuvos BK 14 m. bendra riba 16 m. yra nusikaltim, kuri asmenys iki 18 m. praktikai negali (kaip ir subjektai
apibdinami atskirais poymiais, kaip nusikaltimas krato apsaugoje). Pakaltinamumas FA sugebjimas suvokti savo veiksm esm
ir juos valdyti. T. y. vienas i btin NV subjekto, FA poymi. Tik i pakaltinamo asmens B gali bei turi reikalauti daryti tam tikrus
veiksmus arba susilaikyti nuo j ir u io reikalavimo nevykdym grasinti jam kriminaline bausme. Pakaltinamumas preziumuojamas.
Specialusis NV subjektas atskirais atvejais be bendrj poymi yra nurodomi ir specialieji (atsispindi dispozicijose). Tos veikos turi
specifikum, kad jas negali padaryti bet kuris subjektas, kaip nusikaltimas valstybs tarnybai. Specialusis poymis kaip vykdytojas
gali bti tik tas asmuo, kuris be bendrj poymi turi ir specialiuosius. Bendrininkais t nusikaltim gali bti bet kas, kas atitinka
bendruosius poymius. Kalbant apie specialiuosius poymius kalbama apie NV vykdytoj. Klasifikacij poymi daug, pagrindiniai
kriterijai:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
Subjekto valstybin teisin padtis (valstyb iduoti gali tik pilietis);

Demografiniai momentai (vyras, moteris, artimi giminaiiai, amius, giminysts ryiai);
Pareigin, tarnybin padtis, profesin pareiga (medikas visur yra medikas);
Poymiai, kuriuos lemia uimamos pareigos (laivo kapitonas), atliekamo darbo pobdis (rinkim komisijos narys);
Ypatinga padtis asmens padaryto nusikaltimo atvilgiu (anksiau teisti asmenys);
Poymiai nulemti subjekto santykio su nukentjusiuoju (tarnybin priklausomyb, giminyst).
1) Psichin liga veikia smon, intelekt.

2) Nesuprantama faktin reikm;
3) Nesuprantama socialin reikm.
Puslapis
Pakaltinamumas (btinas NV subjekto poymis) reikalingas tam ,kad pagrsti BA ir etine, filosofine prasme, pakaltinamumas
reikalingas ir tam, kad poveikio priemons pasiekia asmen, kuriam jos yra skiriamos. Tik smoningas asmuo gali vertinti ir faktin
bei socialin veikos svoka. Pakaltinamumas psichologin charakteristika, kuri parodo NV subjekto intelekto lyg, atskleidia
charakterio vali, emocin pus. Pakaltinamumas neatsiejamas pirmiausia nuo kalts. Apibdinant pakaltinamum ir kalt kalbama
apie intelekt bei vali. Tik veikiant smonei, galima kalbti apie kalts formas. B pakaltinamumo svokos nepateikia, bet tvirtinta
nepakaltinamumo svoka, preziumuoja, kad B gali bti taikomas tik pakaltinamiems asmenims. Psichin bkl medicininis
kriterijus. is kriterijus rodo, kad asmuo privalo bti sveikos psichikos. Vien psichinio susirgimo konstatavimas nra pagrindas
pripainti asmen nepakaltinamu, turi bti ir juridinis kriterijus negaljo suvokti pavojingumo ar vadyti savo veiksm. Medicininis
kriterijus pagrindas juridiniam kriterijui. Juridinis kriterijus gali bti konstatuotas jei:
61
NEPAKALTINAMUMO SVO KA. NEPAKALTINAMUMO KRITERIJAI. MEDICINI NIS NEPAKALTINAMUMO KRITERIJUS.

JURIDINIS NEPAKALTINAMUMO KRITERIJUS. NE PAKALTINAMUMO PASEKMS.

4) Veikia vali.
Kai kada turi bti konstatuojamas ir emocinis kriterijus, bet medikai aikina, kad tai psichikos sutrikimo poymis, nepakaltinamumas
nra nuolatin bsena. Nepakaltinamumas yra konstatuojamas konkrei veik atvilgiu. Nepakaltinamam asmeniui nekyla BA
Asmuo, teismo pripaintas nepakaltinamumu neatsako pagal kodeks u padaryt pavojing veik. Jam teismas gali taikyti io
Kodekso 98str. numatytas priveriamsias medicinines priemones. (BK 17 str.)
NEPAKALTINAMUMO LAI PSNIAI. RIBOTAS PAKALTINAMUMAS. JURIDINI AI RIBOTO PAKALTINAMUMO PADARINIAI.
Ribotas pakaltinamumas palyginus naujas institutas LT BT. pakankamai daug visuomenje yra moni, kurie nra pajgs visikai
suprasti savo veiksmu ir juos koreguoti. Pakaltinamumas sumajs, bet jis nra inyks. Riboto pakaltinamumo problema ikilo 19 a.
pradioje klasikin BT mokykla neig institut. Sociologai irgi abejojo riboto pakaltinamumo instituto btinumu (Listas). Taiau
sakoma, kad tokiems asmenims turi bti taikomos socialins gynybos priemons. Primus naujj BK buvo tvirtintas is institutas.
Ribotas pakaltinamumas pakaltinamumo bsena. Taikomi tie patys medicininiai, juridiniai kriterijai, kurie apibdina
pakaltinamum. Kitas momentas, tvirtinus riboto pakaltinamumo tvirtinimas nereikia btinum mainti bausm, paliekama teis
teismui vertinti riboto pakaltinamumo bsen vienoje ar kitoje situacijoje. Vienais ar kitais atvejais gali bti velninama BA tam
tikromis aplinkybms esant. Ribotas pakaltinamumas niekad nra sunkinanti aplinkyb, jis gali turti reikm sprendiant bausms
atlikimo viet. Riboto pakaltinamumo institutas tarpukario Lietuvoje nebuvo tvirtintas, bet to meto mokslininkai ra, kad i
aplinkyb turt bti bausm palengvinania prieastimi.
Ribotas nepakaltinamumas susijs su tikslesnmis diagnozmis, nusikaltlio asmenybs tyrimais. Afekto bsena, didelis
susijaudinimas yra laikomi atsakomyb lengvinaniomis aplinkybmis. Tai nra ribin bsena, nustatoma tais paiais medicininiais
kriterijais. Ribotas pakaltinamumas didiausi reikm turi todl, kad tuomet gali bti nustatomos kitokios bausms atlikimo slygos.
Jis nustatomas tyrjo teismo nuosprendyje. Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg, nesunk ar apysunk tyin
nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu atsako pagal B, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis io kodekso
59 str. arba jis gali bti atleistas nuo BA ir jam taikomos io kodekso 67 str. numatytos BPP arba io kodekso 98 str. numatytos PMP.
Asmuo, padars sunk ar labai sunk nusikaltim, teismo pripaintas ribotai pakaltinamumu atsako pagal B, taiau bausm jam gali
bti velninama remiantis io kodekso 59 str. (BK 18 str.)
ACTIO LIBERA IN CAUSA. ASMEN, PADARIUSI NUSIKALTIMUS ALKOHOLINIO AR NARKO TINIO APSVAIGIMO
BSENOJE, BAUDIAMOJI ATSAKOMYB.
(lot.) Actio libera in causa asmuo atsako u veik, padaryt tam tikroje bsenoje, kurioje jis atsidr savo noru. Baudiamojoje
teisje tai nra priimtina, nes apsvaigimas tada iskiriamas i kit psichikos sutrikim ri ir jie tampa vertinami nevienodai. Antra,
atsakomyb kyla ne u pat apsvaigimo fakt, o u veik.
Asmen apsvaigusi nuo mediag BA. Bendra nuostata, kad asmenys padar NV apsvaig nra atleidiami nuo BA. Ji atsiranda
bendrais pagrindais. Yra iimtys jei asmuo prie vali apsvaigintas ir dl to ne visikai suvok savo veiksm pobd atleidiamas
nuo BA (esant nesunkiam NV), jei sunkus nusikaltimas - gali bti velninama BA. Pirmiausia kalbama apie fiziologin, patologin,
savanorik ir priverstin apsvaigim:
1) Fiziologinis apsvaigimas. Bet kurio laipsnio kai asmuo nepraranda subjekto poymio, nes jo veikoje nra nei medicininio, nei
juridini kriterij. Taiau asmuo silpniau suvokia aplink, nra proporcijos tarp dirgikli ir stabdi. Taiau tai nra liguista
bsena ir lemt konstatavim, kad yra nepakaltinamumo kriterijus.
2) Patologinis trumpalaikis ir rykus psichikos sutrikimas. Prasideda haliucinacijos ir pan. greit prasideda ir greit baigiasi. Situacija
gali bti vertinama kaip trumpalaik psichoz nepakaltinamumo kriterijus. Asmeniui BA negali bti taikoma, nes neatitinka
bendrj NV subjekto poymi.
3) Savanorikas apsvaigimas.
ASMEN, SUSIRGUSI PSICHINE LIGA PO PADARYTO NUSIKALTIMO, ATSAKOMYB.
13 TEMA. KALT IR SU JA SUSIJ KLAUSIMAI
Puslapis
Priklausomai nuo psichins ligos sunkumo asmeniui paskiriamos priveriamosios medicinins poveikio priemons.
62
Nepakaltinamas nra asmuo, kuriam po NV padarymo ir bausms paskyrimo sutriko psichika ir dl to jis negali suprasti savo veiksm
esms ar j valdyti. Tokiu atveju taikomos BK 76 str. 3 d. numatytos taisykls.

MOKYMO APIE KALT PAGRINDAI. PRINCIPAS NRA ATSAKOMYBS BE KALTS. TEISIN KALT IR MORALIN
KALT. KONKREIOS VE IKOS KALT IR KALT, PAGRSTA GYVENIMO BDU.
Kalt gali pasireikti tyios ar neatsargumo forma. Mintys ar sitikinimai, jei jie nepasireikia tikrovje nra baudiami. BT doktrinoje
kalt kaip btinas NV sudties poymis apibdinama kaip valstybs smerkiamas asmens daranio NV veik psichinis santykis su NV ir
jos padariniais. statymo leidjas atskleisdamas kalts formas, fiksuoja du momentus. Kalbant apie psichin santyk ir t santyk norint
apibdinti kaip kalt, nurodo, kad t santyk galima konstatuoti kai asmuo supranta savo elgesio faktines aplinkybes ir elgesio
padarinius.
Kalt socialinis reikinys, kaltje atsispindi kaltininko santykis su vertybmis, kurias jis ksintis negali. Kiekvienoje byloje turi bti
konstatuota, kad asmuo suprato savo elges, tiek to elgesio variantus, priemoni panaudojim. Tie poymiai turi bti rodyti, kad
asmens buvo suvokti.
Kalts klausimas neatsiejamas nuo subjekto pakaltinamumo, amiaus, jo gebjimo kontroliuoti savo elges. Ms statym leidjas
reikalauja ne tik aplinkybi suvokimo, bet ir j vertinimo. Pavojingumo supratimas neatskiriamas nuo neteistumo supratimo. ios
nuostatos paaikina, kad ms baudiamosios atsakomybs pagrindai tai socialins prasms suvokimas. Pagrindiant atsakomyb
dominuoja valios laisv. Smerktinas poiris darom veik, nes asmuo suprasdamas, kad elgiasi pavojingai, savo elgesio
nekoreguoja.
Kalt, pagrsta gyvenimo bdu yra socialinis fonas, kuriame kaltininkas vystosi (tvai alkoholikai liepia vaikui parneti pinig, o is turi
vokti.
Moralin kalt padarius NV kyla ne tik teisin, bet ir moralin atsakomyb, kadangi paeidiamos morals normos. NV padarymas
kartu yra ir amoralus elgesys, tok elges smerkia visuomen, kaltininkas patiria ne tik valstybs prievart, bet ir visuomens
pasmerkim.
KALTS APIBRIMAS: PSICHOLOGINIS, NORMINIS. KALTS SAMPRATA FINALIN JE VEIKOS TEORIJOJE.
Finalin teorija pradjo formuotis 20 a. 3 deimtmetyje. Atstovai M. Velcelis, A. Kaufmanas. I esms pakeit veikos apibrim:
mogaus poelgiai yra nukreipiami numatytam tikslui pasiekti. (veika tikslingos veiklos atlikimas). Teig, kad tyia priklauso ne kaltei,
o nusikaltimo sudiai.
Kalt visuomens smerktinas asmens psichinis santykis su veika ir padariniais ir ta kalt visada siejasi su subjektu, jo poymiais.
Apie kalt galima kalbti, kai asmuo supranta faktines aplinkybes ir socialin teisin prasm.
Kalt yra btinasis NV poymis. Paiame BK tvirtinta kalt, kuri gali pasireikti tyios arba neatsargumo formomis.
SMONS IR VALIOS RE IKM SPRENDIANT KALTS KLAUSIMUS.
Kalbant apie kalt, statym leidjas konkretizuodamas kalts pasireikimo formas (tyia, neatsargumas) irykina psichinio santykio
turinio du elementus:
1) Intelektinis momentas;
2) Valinis momentas.
Visuma i dviej element sudaro kalt. ie momentai yra neatskiriamai susij, skaldymas daugiausia paintine reikme.
1) Intelektinis momentas tyioje kaltininkas suvok NV pavojing pobd, numat padarinius.
2) Valinis momentas kalbant apie tyi siekimas NV padarini arba smoningas leidimas kilti padariniams.
Neatsargumas: psichinis (intelektualinis) santykis apibdinamas skurdiau. Psichinis santykis i esms nra nurodomas, apsiribojama
atskleidiant tokius intelektualinius momentus; numat veikos padarinius arba jei nenumat, tai prival arba galjo numanyti.
Kalbant apie kalts form turin:
Puslapis
KALTS FORMOS. TYIN KALT. JOS ELEMENTAI. TYIOS RYS BAUDIAMAJAME STATYME IR BAUDIAMOSIOS
TEISS TEORIJOJE.
63
Valinis neatsargumo momentas; kalbama apie pareig ir galimyb, kad suprasti daromos veikos pavojingum ir veikos padarinius.

Tyia. Intelektinis momentas pagal BK 15 str. pasireikia konstatavimu dviej psichini moment: suvokimas pavojingo NV pobdio
ir numatymas tos veikos padarini. Valinis momentas apie tyi; kai asmuo smoningai nukreipia savo elges siekdamas numatyt
padarini, kryptinga veikla. Kitas valinis tyios variantas: asmuo smoningai kryptingai nesiekia vienoki padarini, bet numato, kad
jie gali kilti ir smoningai leidia jiems kilti. Pagal valin momento skirstoma tyi: siekimas padarini ir savo elgesiu smoningas
leidimas padariniams kilti. Apibdinant tyi, reikalaujama kaltinant asmen veikiant tyia konstatuoti, kad asmuo suvok NV
pavojingumo pobd. Jei visuma faktini duomen leidia tvirtinti, kad asmuo darydamas pavojing veik suvok, kad jo veika
nukreipta vertybes saugomas B, tada jo elgesys sudaro real pavoj paeisti tas vertybes. Be supratimo, kad yra ksinamasi
objekt, asmuo turi suprasti, kad savo elgesiu jis pajgus sukleti neigiamus nusikalstamus padarinius. Realizavus kas yra numatyta
ikils padariniai, apibdinti kaip nusikalstami. NV pavojingumo pobdio treias momentas asmuo turi bti sitikins, suprasti, kad
situacijoje, kurioje jis ksinasi saugomas vertybes, btent jo veika sukels padarinius. Kalbant apie tyios intelektin moment NBK
tvirtinti pavadinimai atskir kalts ri (tiesiogin, netiesiogin tyia, nusikalstamas neatsargumas/pasitikjimas). Apibdinant
tyi, nurodoma, kad ji gali bti konstruojama materialiomis sudtimis ar formaliomis sudtimis. Intelektinis momentas tyios
numatymas padarini. Jei suprantamas pavojingumo pobdis, suprantama, kad veika nusikalstama, tai turi bti ir supratimas, kad u
tokias veikas ir padarinius gali sukelti BA. Numatymas padarini suponuoja ir tai, kad kaltininkas supranta prieastin ry. Kalbant
apie padarinius kaip vien i tyios intelektini poymi, galima rasti skirtum tarp tiesiogins ir netiesiogins tyios. Praktika rodo,
kad atskirais atvejais asmuo gali suprasti skirting padarini tikimyb. Gali bti situacijos, kai asmuo supranta, kad NV padariniai yra
neivengiami. Jei bylos aplinkybs rodo, kad asmuo suprato, kad padariniai neivengiami ir jis nieko nedar, kad t padarini nebt,
tai daug ariau link tiesiogins tyios nei tarp netiesiogins tyios. Valinis momentas tyios jei tyia tiesiogin, jei asmuo norjo taip
veikti, tai kaltininko valia ir pastangos yra sukoncentruotos siekiant padarini. Netiesiogins tyios atveju asmuo smoningai leidia
kilti padariniams, arba pastangos tokios menkos, kad padarini nebuvo vis tiek ivengti. Nors asmuo padarini nesiek, bet nesim
joki veiksm, kad padariniai nekilt. is momentas yra kriterijus atribojant netiesiogin tyi nuo nusikalstamo pasitikjimo.
Nusikalstamo pasitikjimo atveju asmuo jau daro daugiau, bet mano, kad yra aplinkybi, kurios neleis kilti padariniams.
Netiesiogins tyios atveju, konkrei faktori ar aplinkybi asmuo nemato, jis pasitiki neapibrtomis jgomis.
Doktrinin teorija dl tyios skirstymo pagal apgalvojim:
1) I anksto apgalvota tyia. Lemia, kad reikia pasiruoti.
2) Staiga kilusi tyia (vertinimas, kuri tyia pavojingesn turi remtis faktinmis bylos aplinkybmis). Gali bti konkretizuota arba
nekonkretizuota. Asmuo gali tiek siekti konkrei padarini, kitais atvejais daugma tik suprantam, bet nekonkretizuot
padarini. Ketinimas realizuojamas akimirksniu, ar prajus nedaug laiko:
3) Paprastoji tyia susiformuluoja normalioje aplinkoje.
4) Afektin tyia lemia netiktos prieastys. Daniausiai lemia paio nukentjusiojo neteisti veiksmai.
Pagal faktin suvokim tyia gali bti:
1) Konkretizuota. Subjektas suvokia kokybinius, kiekybinius veika padaromus padarinius. Jei asmuo turjo konkreius padarinius,
asmuo j siek, ir nors padariniai nebuvo pasiekti, veika klasifikuojama vis tiek pagal ketinimus. Tyia gali bti konkretizuota, bet
alternatyviai apibrta: asmuo numato, kad dl veikos gali kilti tokie arba kitokie padariniai. Tokiu atveju asmuo bus baudiamas
pagal realiai kilusius padarinius. Alternatyvs padariniai paprastai pagal pavojingum labai panas padariniai. Jei alternatyvs
padariniai labai skiriasi, kvalifikuojama daniau pagal sunkesnius.
2) Nekonkretizuota. Veiklos pasekms neindividualizuojamos. Pasekms suprantamos riniais poymiais.
NEATSARGI KALT. NEATSARGUMO POYMIAI. NEATSARGIOS KALTS RYS BAUDIAMAJAME STATYME IR
BAUDIAMOSIOS TEISS TEORIJOJE. NEATSARGUMAS IR PASEKMI KVAL IFIKUOTI DELIKTAI.
Puslapis
Nusikalstamas pasitikjimas. NV padaryta dl NP jei j padars asmuo numat, kad dl jo veikos gali atsirasti kodekse numatyti
padariniai, bet lengvabdikai tikjosi t padarini ivengti. BK 16.2 NP apibdinamas ne taip plaiai atskleidia turin nei lyginant su
tyia. Psichinis santykis nra nurodytas, bet tai nereikia, kad jo nra. Jis yra, bet jis gan sudtingas, trksta praktikos ir dl to tai
netvirtinta statyme. Psichinis santykis su daroma veika ireikiamas tik nuoroda pasekmes. Akivaizdu, kad NP atveju kaltininkas
darydamas veikas supranta savo rizikinga, tam tikrais atvejais ir neteist elges. Kaltininkas NP atveju randa aplinkybes, faktorius,
kurie jo nuomone neleis kilti nusikalstamiems padariniams, kurie gali bti numatomi. Prie priimant sprendim kaltininkas dvejoja,
itame apsvarstym procese pradeda dominuoti mintis, kad vertinus visas aplinkybes itoje situacijoje pasekmi nebus, nors iaip
kitoje tokioje paioje situacijoje galt bti pasekms. Asmuo mano, kad apskritai tokie paeidimai gali sukleti padarinius, bet
btent itoje konkreioje situacijoje padarini nebus. Valinis momentas nulemia kaltininko sprendim tsti riziking veik. ia nra
nei siekimo padarini, nei smoningo leidimo jiems kilti. Nebt tikjimo, kad nebus padarini, kaltininkas netst veikos. Dstytojas
NP vadina lengvabdiku pasitikjimu. Kaltininkas suklysta dl faktori, u i klaid i esms jis ir yra baudiamas, kai ta klaida
64
Neatsargumas. NV padaromos neatsargiai reiau, bet padariniai danai bna daug didesni, nei veik padaryt tyia (Prapiestis tikrai
taip pasak). Tendencijos rodo, kad toki nusikaltim daugja. Visais atvejais turi bti konstatuojama kaltininko pareiga ir galimyb
teisingai vertinti savo veik bei galimus padarinius. Turi bti ie momentai (neatsargumo kriterijai). Galjimas, privaljimas turi bti
taikomi analizuojant psichin santyk su padaryta veika.

sukelia padarinius. Turi bti konstatuota galjimas elgtis atidiau, atsargiau, taip pat ir pareiga taip elgtis (ji turi bti konkretinama
psichiniu santykiu su veika ir veikos padariniais). Valia yra, ir tos valios pastangos nukreiptos, kad padarini nebt.
Nusikalstamas nerpestingumas. NN apibdinamas tokia kalts ris, kai veik padars asmuo nenumet, kad dl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti kodekse numatyti padariniai nors galjo ir turjo numatyti. Intelektinis momentas nenumat padarini,
valinis galjo ir turjo numatyti. Psichinis santykis apraomas gana skurdiai. Taiau jis vis tiek yra. Kad kaltininkas nesupranta
daromos veikos pavojingumo, tai irgi psichinis momentas, asmeniui nesvarbu kaip vertinama jo veika, ar ji sukels padarinius. Toks
atsainus poiris vertybes, kurios paeidiamos dl jo veikos irgi yra psichinis momentas. BA pagrindimas dl NN konstatuoja, kad
turi bti situacija, kad galima buvo numatyti padarinius ir vertinti situacij, o kartu turi bti ir galimyb t padaryti. 16.3 NN
apibdinamas kalbant apie:
Galjim (objektyvus kriterijus) privaljimas numatyti veiklos pavojingum ir jos padarinius. Pareiga gali bti nulemta statymo,
uimam pareig, tarnybinio statuso, profesini pareig, bendrabuio taisykli
Turjim (subjektyvus kriterijus) galimyb numatyti. Ji sudeda i:
1) Paties kaltininko asmenins, profesins savybs buvo tokios, kad jis buvo pajgus numatyti savo elgesio padarinius, vertinti
teisingai veik.
2) Situacijos aplinkybs, kurioms esant kilo nusikalstami padariniai.
Turi bti konstatuojama ir pareiga ir galjimas. Turi bti norminis pagrindimas, nuoroda normas, kurias asmuo paeid ir sukl
padarinius numatytus normose. Tada galima kalbti apie neatsargum, kuris yra baudiamas. Nesant pareigos ar galimybs,
konstatuojama kazuso situacija atsitikimas buvo, sukls padarinius. Kalbant apibendrintai apie neatsargum ir skirtumus nuo
tyios:
1) Nra proporcingumo tarp kaltininko valios ir atsiradusi padarini. Nerpestingumo atveju valia nepanaudojama, kad nebt
padarini.
2) Neatsargumo atveju veikos klasifikuojamos paprastai pagal padarinius. Tyios atveju danai veikos klasifikacij veikia tyios
kryptis.
3) Neatsargs nusikaltimai dl to daniausiai aprayti materialiomis sudtimis. Sudtyse fiksuojami NV padariniai, pilnai parayta
objektyvioji pus.
4) Neatsargumas nra baudiamas rengimasis, pasiksinimas, jis apskritai nemanomas. Negalima ir bendrininkauti neatsargiai.
Praktikoje galima iskirti neatsargumo ris, kurios i esms telpa bendrsias formules, bet turi toki moment, kurie gali byloti ir
tyi:
1) Teisinis neatsargumas situacija, kai asmuo suvokia savo elgesio teisin pus, bet nepateisinamai klysta dl savo veikos
socialinio vertinimo. Tariamoji btinoji gintis, eutanazija... asmuo supranta elgesio faktin pus, net galima sakyti supranta
padarinius ir leidia net tiems padariniams kilti. Baudiama, nes yra ir objektyvusis ir subjektyvusis neatsargumo kriterijus.
2) Teisinis tamsumas situacijos kyla dl subjekto nemokikumo. Jis vykdo veikl, bet neturi ini ir tuo sukelia padarinius. Dl
savo tamsumo subjektas net negali numatyti padarini, taiau tokiu pagrindu atleidinti nuo BA yra pernelyg didelis velninimas
situacijos kaltininkui.
3) Valinis nerpestingumas (atsainumas) subjektas atsidrs pavojingoje situacijoje, privalo priimti sprendim (pareigoja
aplinkybs) siekiant ivengti visuomenei pavojing padarini, bet sprendimas priimamas klaidingas. Tokiu atveju galima
konstatuoti, kad valins pastangos buvo nepakankamos.
BT reikm kalts form ir ri skirstymo:
MIRIOS KALTS KLAUSIMAI BAUDIAMOSIOS TEISS TEORIJOJE.

Doktrinoje tvirtinama, kad manomos situacijos, kai kaltininkas darydamas nusikalstam veik elgiasi tyia, o padarini atvilgiu
konstatuojamas neatsargumas. Tai yra ne pagal statym. prielaidas sudar anksiau galiojs BK. BK 228 str.
65
Kalts forma lemia danai baudiamum nuo nebaudiamumo.

Kalts formos ir atskirais atvejais rys padeda diferencijuoti BA.
Kalts formos nustatymas lemia veikos klasifikacija.
Kalts forma atskirais atvejais yra ir veik klasifikacij.
Su kalts forma ir rimi susijusi bausms individualizacija.
Kalts forma turi reikms nustatant bausms atlikimo slygas, rim.
Kalts forma turi reikm sprendiant atleidimo nuo bausms klausim, nepilnamei atsakomyb.
Puslapis
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)

statymas reikalauja, kad konkreios veikos atvilgiu bt pritaikyta atitinkama kalts forma. Turi tikslas atitikti padarinius. Kiekviena
kalt yra konkreti, turinys yra konkretus konkreioje NV. Turin lemia sudtis. Kad ir kokie poymiai sudaryt t turin jie turi bti
suvokti, suprasti, vertinti. Jei konstatuojamas smoningumas, tai tada daniausiai konstatuojama tyia. Jeigu konstatuojama, kad
asmuo smoningas, tai teigimas asmens, kad nesuvok, greiiau vertinamas, kaip kalts neigimas.
BT teorijoje ir iandien diskutuojama, ar egzistuoja toks reikinys kaip miri kalt ir kaip j teisikai reikt vertinti. Bendriausia
prasme miria kalte laikoma situacija, kai kaltininko psichinis santykis su veika ir padariniais yra skirtingas. Mirios kalts atvejis gali
bti tiktai tuomet, kai kaltininko veika yra daroma tiktai tyia, o padariniai atsiranda dl neatsargumo. I bendrosios taisykls
inome, kad jei pati veika neatsargi, padariniai tyia atsirasti negali. Tokia situacija yra miri kalt plaija prasme. Nusikaltim
kvalifikavimo taisykls sako, kad tokias atvejais visa nusikalstama veika vertinama kaip padaryta dl neatsargumo. ia padarini
kalts forma apsprendia veikos kalts forma. Didesn problema dl mirios kalts ikyla, kai turime mirij kalt siaurja prasme.
Tam, kad turtume mirij kalt siaurj prasme, btinos tokios slygos:
1.
2.
3.
Turi bti padaroma viena veikia (veika gali bti tiktai tyin);
Viena veika turi sukelti du padarinius, ikuri vieni yra tyiniai, antri neatsargs;
Tarp veikos ir abiej padarini turi bti savarankiki prieastiniai ryiai.
iuo atveju tursime mirij kalt siaurja prasme. iuo atveju svarbiausia nustatyti, ar yra du savarankiki prieastiniai ryiai. Pvz.:
tyin veika dris peiliu kitam mogui kn sveikatos sutrikdymas, mogus vliau mirta dl nukraujavimo. iuo atveju tai vieninga
prieastinio ryio vystymosi grandin. Apie du atsirus prieastinius ryius kalbti negalime. Pvz.: dris peiliu ak akies netekimas
(sunkus sveikatos sutrikdymas), kitas padarinys nukentjusiojo mirtis, sukelta kraujo ukrtimo, nes peilis buvo nevarus. ia yra du
savarankiki padariniai ir savarankiki prieastiniai ryiai. Kyla klausimas, kaip visa tai vertinti. Autoriai, kurie sako, kad gali egzistuoti
miri kalt, situacij silo vertinti kaip vien nusikalstam veik. Kiti autoriai, nepripastantys miriosios kalts, sako, kad B nustato
tiktai tyi arba tiktai neatsargum. Tokiu atveju turime tai vadinam idealij sutapt, kai viena veika paeidiami du kodekso
straipsniai. ie autoriai teigia, kad tai yra du savarankiki nusikaltimai. Dabar galiojantis BK labiau linksta prie antro vertinimo, pagal j
tokia situacija bt vertinama, kaip du savarankiki nusikaltimai. Sename BK turjome netiesiogiai teisint mirij kalt: pvz.:
tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukelia neatsargi mirt.
FAKTINI APLINKYBI KLAIDA IR DRAUDIMO KLAIDA. KLAIDA DL OBJEKTO, VEIKOS, P ASEKMI IR PRIEASTI NIO
RYIO. DRAUDIMO KLAI DA: KLAIDINGAS VEIKO S NETEISTUMO SUVOKI MAS, BAUDIAMUMO KLAIDA. KLAID
TAKA BAUDIAMAJAI ATSAKOMYBEI.
Juridin klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina veikos draudiamum, veikos kvalifikavim bei bausms r ir dyd.
Faktin klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina faktines aplinkybes, kurios sudaro objektyviuosius nusikaltimo poymius.
Teisikai reikmingos (dl objektyvi nusikaltimo poymi nustatymo) ir teisikai nereikmingos.
Puslapis
1) Tariama nusikalstama veika. Nebaudiama veika laikoma nusikaltimu. Tokiu atveju, manyti, kad tai yra nusikaltimas bt
neteisinga. Tai gali bti vertinama kaip maareikm veika.
2) Kaltininkas mano, kad jo daroma veika nra udrausta baudiamuoju statymu. Nors asmuo buvo sitikins, kad tai, k jis daro
yra leistina, taiau neinojimas nuo atsakomybs neatleidia. Tokia situacija ikyla, kai valstybje yra reform, keiiamas
baudiamasis statymas.
3) Juridin klaida dl daromos veikos teisini pasekmi. Asmuo mano, kad u veik skiriama velni bausm ar kt. Tai neturi
reikms atsakomybei, taiau bausms individualizavimui gali turti reikms. Anksiau statym neinojim buvo norta
padaryti pagrindu, atleidianiu nuo atsakomybs, taiau tai bt pernelyg sudtinga reglamentuoti praktikoje.
4) Faktin klaida. Tai neteisingas aplinkybi vertinimas, kurie yra nusikalstamos veikos sudties poymis. Tai neteisingas
nusikalstamos veikos objektyvij poymi vertinimas. Subjektas klysta dl objekto faktini moment, tiek ir dl socialinio
vertinimo. Paprastai klaida dl objekto yra tyinse veikose, taigi veika dl objekto yra pakankamai aiki. Klystama dl
sivaizduojamo objekto (norta padaryti veik vienam objektui, taiau padaryta kitam). Jei konstatuojama, kad buvo norta
pagrobti narkotines mediagas, o pagrobta kilogramas gipso, baudiama u tai, k norta padaryti (tyios krypt). Jei vietoj
narkotini mediag pagrobiami kiti, vertingi elementai, tuomet baudiama dl j (realiai ikilusius padarinius). Ne visada klaida
dl dalyko turi teisin reikm (pvz. kai yra tas pats turtinis santykis).
5) Klaida dl nukentjusiojo asmenybs. Tokia klaida neturi reikms, nes statymas mones saugo vienodai (iskyrus tuos atvejus,
kai subjektas turi ypating poymi).
6) Klaida dl kit objektyvij poymi. Klaida dl pasekmi turi reikms pasekmms.
66
Akivaizdu, kad su subjektyvaus pakaltinimo klausimu susijs klaidos klausimas. Klaida turi nevienod vertinim. Svarbu yra ne tik
psichinis santykis, bet ir klaidos. Tai irgi informacija apie asmenyb. Klaidos gali bti tiek juridins, tiek faktins. Kalbant apie
juridins klaidas tai situacijos, kai asmuo neteisingai supranta daromos veikos teisines pasekmes, asmuo klysta dl veikos
nusikalstamumo, nenusikalstamumo. Tiek dl veikos baudiamumo, tiek dl pasekmi. Tipins klaidos:

7) Klaida dl nusikaltimo padarymo priemoni, rankio. Gali bti, kad kaltininkas nuskalstamai veikai panaudoja kit priemon.
Tokia klaida teisins reikms neturi, nes pakankamai efektyviai padeda padaryti nusikalstam veik. Kartais priemoni
panaudojimas gali sukelti teisines pasekmes ir turi takos bausms individualizacijai.
8) Klaida dl alos. Numatoma didesn ala nei buvo padaryta. Tuomet baudiama u motyvus.
KAZUSAS. OBJEKTYVINI S PAKALTINAMUMAS.
Kazusas tai BK numatyt padarini suklimas be kalts. Tai toks psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir tokiais padariniais,
kuris neatitinka nei tyios, nei neatsargios kalts sampratos (nenumat ir negaljo numatyti padarini, bet jie kilo). Padjau vazon
ant auktos lentynos, atjo kaimynas, trenk durim, gavo su vazonu per galv ir ... pasimir.
Jeigu asmuo padar veik, nenumatydamas bei negaldamas ar neturdamas numatyti padarini, tokia veika laikoma kazusu (vykiu)
ir asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. U neatsargias veikas asmuo gali bti traukiamas baudiamojon
atsakomybn tik specialiai kodekse numatytais atvejais. ie atvejai yra numatyti BK Specialiosios dalies straipsniuose naudojant
vairius juridins norm technikos bdus: Lietuvos baudiamoji teis nepripasta objektyvaus pakaltinimo, todl fizinis asmuo negali
bti traukiamas baudiamojon atsakomybn ir jam negali bti skiriama bausm, jeigu jis pavojing ir baudiamojo statymo
udraust veik padar bdamas nepakaltinamas. Toks asmuo nra ir negali bti pripastamas nusikalstamos veikos subjektu.
KALTS KLAUSIMAI USIENIO ALI BAUDIAMOJOJE TEISJE.
Praktikai visose usienio valstybse vienas i b atsakomybs pagrind yra kalt (mens rea arba moralinis elementas). Antra vertus, B
statymai daniausiai neapibria kalts, o tik nurodo jos formas, kuriomis tradicikai yra tyia (intention) ir neatsargumas
(recklessness). Paymtina, kad b atsakomyb ikyla u neatsarg nusikaltimo padarym tik statymo numatytais atvejais (Suomija,
vedija, il, Argentina, Peru, Danija, Vokietija). Kai kuri valstybi (Kosta Rikos, Somalio, Kolumbijos, Ekvadoro, Salvadoro) B
statymai nustato trij kalts form sistem - tyia, neatsargumas ir nerpestingumas (negligence). Anglosaks teisins sistemos
valstybse (Anglijoje, JAV) egzistuoja grietos atsakomybs institutas. io instituto esm sudaro tai, kad tam tikr, statyme
numatyt nusikaltim atveju (pvz., nekokybiko maisto produkt gaminimas, aplinkos terimas) nereikalaujama rodinti asmens
kalt. Tai nereikia, kad iuo atveju nra kalts, taiau b atsakomybei kilti pakanka konstatuoti statymo paeidimo fakt ir nustatyti
pavojingas pasekmes suklus asmen. Pagrindine kalts forma usienio valstybi B statymai laiko tyi. Kontinentins teisins
sistemos valstybse (VFR, Pranc., Danijoje, Olandijoje) B statymai tyios neapibria, palikti jos turinio aikinim teism praktikai ir
BT teorijai. Anglosaks t. sistemos valstybse tyia apibrta statymuose, pvz., JAV tyinis psichinis santykis apibriamas svokomis
tikslingai bei inomai.
Tarptautinje BT tyia laikoma pagrindine (ir vienintele) kalts forma. JTO ir ET konvencijos, nustatanios valstybms pareig
kriminalizuoti tam tikras veikas, nurodo, kad jos gali bti padarytos tik tyia, pvz., Europos 1990 m. konvencijos dl pinig iplovimo
ir nusikalstamu bdu gyt pajam paiekos, areto bei konfiskavimo 6 str., apibrdamas nusikalstam veik poymius, pabr,
kad ios veikos gali bti padaromos tik tyia. Neatsargumo B statymai taip pat daniausiai neapibria. Jo turin aikina teismai ir BT
teorija. ia skiriamos dvi neatsargumo rys - pasitikjimas (asmuo suvokia ir smoningai ignoruoja nepateisinam rizik, dl kurios
atsirado pasekms) ir nerpestingumas (asmuo nesuvokia ir nenumato pasekmi, nors protingas mogus tai gali suvokti) (JAV,
Danija). Mirios kalts dauguma valstybi nepripasta. Tik kai kuriose Lotyn Amerikos valstybse.
14 TEMA. TYINIO NUSIKALTIMO PADARYMO STADIJOS

TYINIO NUSIKALTIMO STADIJ SVOKA. NUSIKALTIMAI , KURIUOSE SKIRIAMOS STADIJOS. STADIJ RYS.
NUSIKALTIMO STADIJ NUSTATYMO REIKM BAUDIAMAJAI ATSAKOMYBEI IR BAUSMEI.
Nusikalstamos veikos padarymo stadijos 21 22 str.
Puslapis
1) Staigi veika, kai viskas vyksta vienu metu (erdvs, laiko atvilgiu). Tokios veikos daniausiai nemanoma skirstyti stadijas. Viskas
realizuojama vienu veiksmu.
2) Veika tsiasi erdvje, tsiasi laiko atvilgiu. Vyksta tam tikras pasirengimas, prie pradedant vykdyti nusikaltim. Tokiu atveju
galime skirti:
1. rengimosi stadija;
2. ksinimasis;
3. baigta nusikalstama veika.
67
Nusikalstama veika gali bti padaroma dviem variantais:

Jei veika nutrksta kurioje nors stadijoje, tai vlesnje veikoje ksinimasis apima rengimosi stadij. Bendra taisykl. Jei veika yra
baigta, tai iskyrimas taikant BA, didesns reikms neturi. statyme ir rengimasis ir pasiksinimas pripastami pavojingais, todl
pripastama BA. BK numato, kad rengimasis baudiamas, jei rengiamasi padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim. Jei rengimo
stadijoje nutrksta veika, ne dl paties kaltininko sukelt aplinkybi, tai BA atsiranda. BA yra numatyt BK u pabaigtas NV.
Pagrindiant BA u rengimsi, ksinimsi padaryti BN nepakanka, reikia konstatuoti, kad tie veiksmai yra nukreipti konkret objekt.
Turi bti kvalifikuota veika. Rengimasis ir ksinimasis gali bti atliktas tik tyia. Subjektas turi turti tiksl. i veiksm pobdis rodo,
kad ie veiksmai yra kryptingi, taigi rodo, kad neatsargiai negalima nei rengtis nei ksintis. ie veiksmai pasireikia tik tiesioginje
tyioje.
Materialiose sudtyse galima ir rengtis ir ksintis. Jeigu nusikalstama veika aprayta, kaip neveikimas, tai rengtis neveikimu
neveikimui nelabai galima. Neveikimu rengtis veikimui galima.
NV padarymo stadijose paymtina, kad rengimasis klaidingai pripastamas kalts iaikinimas. Atskleidimas vien tik motyvo ar
tiksl nra nusikaltimas, jei tie motyvai ar tikslai nra realizuojami, nra konkretizuojami veiksmai. Taiau negalima to painioti su
grasinimu. Tai jau yra ne tik motyvo, tikslo atskleidimas, nes tai jau yra objektyvizuoti veiksmai. meiimas taip pat laikomas
pakankamai pavojingu veiksmu.
BAIGTINIS NUSIKALTIMAS. ATSKIR RI NUSIKALTIM BAIGTUMO MOMENTAS.
Baigta nusikalstama veika tai realizacija nusikalstamos veikos sudties poymi numatyt specialiojoje BK dalyje. NV laikoma baigta
kai realizuojami visi NV sudties poymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji.
Ne kiekvienas nusikaltimas yra baigiamas, todl BK numato t.t. taisykles, kaip elgtis tuo atveju, jei veika juridikai nra baigiama.
Veika juridikai baigta:
1) Materialiose sudtyse atsiradus pasekmms;
2) Formaliose sudtyse padarius veik;
3) Nukirstinse sudtyse atlikus bent vien veiksm (iki veikos pradios). Baigtas nusikaltimas skiriamas pagal du momentus:
1. Juridin nusikaltimo baigtinumo moment (pagal j iskiriamos nusikaltim sudtys: materialios, formalios, nukirstins);
2. Faktin nusikaltimo baigtinumo moment (t.y., kada i tikrj baigiasi nusikalstama veika).
ie abu momentai sutampa tik materialiose sudtyse.
Juridini ir faktini moment iskyrimas reikalingas tam, kad bt tinkamai kvalifikuojama veika. Reikm turi tik juridinis
baigtinumo momentas. Faktinio reikm tik skiriant ir parenkant bausm. BT teorija baigtu nusikaltimu laiko toki asmens veik
(veikim arba neveikim), kuri turi visus btinus ios ries nusikaltimo sudties poymius, numatytus Baudiamajame statyme.
vairi nusikaltim ri baigtinumo momentas gali bti skirtingas ir priklauso nuo tos ries nusikaltimo sudties BK Specialiosios
dalies normoje konstrukcijos. Nusikaltim baigtum galima aikintis remiantis nusikaltimo sudi skirstymu materialisias,
formalisias ir nukirstines.
1) Materialiose sudtyse pavojingos pasekms yra btinas objektyvus nusikaltimo sudties poymis; nusikaltimas yra baigtas tik
toms pasekmms atsiradus.
2) Formaliose sudtyse kai sudt netrauktas pavojing pasekmi atsiradimas, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus statyme
nurodyt pavojing veik atitinkamai veikiant ar susilaikant nuo veiksm, nesvarbu, ar veika sukl kokias nors alingas
pasekmes, ar nesukl.
3) Nukirstinse sudtyse atlikus bent vien veiksm, kuris eina nusikaltimo objektyvij pus. (nusikalstamo susivienijimo
sudtis)
RENGIMOSI PADARYTI NUSIKALTIM SVOKA IR POYMIAI. RENGIMOSI SKIRTINGUMAS NUO TYIOS. RENGIMOSI
VEIKSM RYS. RENGI MOSI PADARYTI NUSIKALTIM PAVOJINGUMAS IR JO NUSTATYMO KRITE RIJAI. RENGIMOSI
BAUDIAMUMAS.
Puslapis
1) Gali nutrkti tiek rengimosi, tiek ksinimosi stadijose, dl aplinkybi, kurios nepriklauso nuo kaltininko.
2) Savanorikas atsisakymas pabaigti NV. Asmuo turi visas galimybes vykdyti, taiau pats atsisako.
68
Gali bti ir toki situacij, kad NV sudtis yra, nors kaltininkai savo tiksl, motyv nepasiek. Nepabaigtos NV:

Rengimasis tai stadija, kurios poymiai tvirtinti BK. Ji apibdinama kaip priemoni, aplinkybi ar plan sudarymas. Rengimosi
veiksmais kaltininkas siek sudaryti pavojingas slygas NV realizuoti. statymas pateikia preliminar rengimosi veiksm sra. Jis
nra baigtas. Tai gali bti pripastami, bet kokie veiksmai, kurie gali bti pripastami veiksmai, sudariusiais slygas vykti tai NV.
Atskleidimas rengimosi veiksm pobdio padeda apibdinti kaltininko asmenyb. Rengimosi veiksmai neretai priklauso nuo NV
sudtingumo. T sudtingum gali lemti sudties konstrukcija, nusikalstamos veikos mastas ir t.t. kai yra padaromi atsitiktiniai
nusikaltimai, tai kalbti apie rengimosi stadij vargiai manoma. Rengimosi stadija BT doktrinoje buvo vertinama gana skirtingai.
Rengimasis padaryti nusikaltim yra apibdinamas tiek objektyvi, tiek subjektyvi poymi visuma.
Objektyvieji rengimosi poymiai tiesioginio ksinimosi tam tikr objekt nra.
Subjektyvieji poymiai turi bti konstatuojama, kad asmuo supranta, suvokia, kad asmuo atlikdamas vienus ar kitus veiksmus
rengiasi daryti NV. Suvokiama, kad ie veiksmai sudarys efektyvias slygas, palengvinanias. Kaltininkas supranta, kad neivengiamai
tie veiksmai prives prie NV. Turime konstatuoti tiesiogin tyi. Tyia gali bti labai vairi. Afektin tyia i esms nemanoma.
PASIKSINIMO PADARYTI NUSIKALTIM SVOKA. PASIKSINIMO SKIRTINGUMAS NUO RENGIMOSI PADARYTI
NUSIKALTIM IR NUO BAIGTINIO NUSIKALTIMO. SUBJEKTYVS IR OBJEKTYVS PASIKSINIMO POYMIAI.
PASIKSINIMO RYS. BAIGTINIS IR NEBAIGTINIS PASIKSINIMAS. J SKYRIMO KRITERIJAI.
Pasiksinimas tyinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti NV. Jei ta veika, nebuvo baigta, dl prieasi, nepriklausiusi
nuo kaltininko valios. Pasiksinimas kaltininkas pradeda realizuoti NV sudties poymius, realizuojama NV sudtis. Galima sakyti,
kad toks pasiksinimo stadijos supratimas klasikins teiss mokyklos rezultatas. Supranta, kad pasiksinimo atveju yra pai
vairiausi. Pagrindiant BA u pasiksinim, kalbame apie objektyvi, subjektyvi poymi visum. Jau turime konstatuoti objekt,
kur yra nukreipta veika. NV kurios apraytos formaliomis, tai pasiksinimo variantai yra vairesni, ksinimasis galimas tokiose
veikose, kur yra visuma veiksm, jau dalies veiksm atlikimas skaitomas kaip pasiksinimas. Galime kalbti tik apie tiesiogin tyi,
galima kalbti jau ir apie afektin tyi. Pasiksinimo rys:
1) baigtas i esms tokio pasiksinimo konstatavim lemia subjektyvus elementas. Neikyla NV padariniai. Baigtas pasiksinimas
kaltininkas supranta, kad jis padar visk taip kaip reikia, kaip buvo numats, kad padariniai atsirast, taiau jam sutrukto
prieastys nulemtos i alies.
2) nebaigtas kaltininkas supranta, kad jis ne visk padar, kad nusikalstami padariniai atsirast.
3) pasiksinimas netinkam objekt netinkamu objektu gali bti bet kad, mons, gyvnai, daiktai ir pan. Lemia subjektyvusis
elementas. tai faktin klaida.
4) pasiksinimas netinkamomis priemonmis klaida gali bti dvejopa. Ksinamasi priemonmis, kurios netinkamos apskritai, arba
btent toje situacijoje buvo panaudotos ne tos priemons (vietoj nuod duota paprast vaist).
Atsakomyb palyginus sudtingesn, nei pagrindiama atsakomyb u baigt NV. Rengimasis - tai veiksmai kurie yra daromi dar iki
nusikalstamos veikos realizavimo. Ksinimasis pradjus realizuoti NV, bet ji dar pilnai neatsispindi NV. Ksinimosi rys kvalifikuojant
reikms neturi. Tai gali turti reikms apibdinant kaltininko asmenyb. Formuluojant teisinius padarinius turi bti nurodomas
bendrosios dalies straipsniai, nurodyti pradioje ir vienas specialiosios dalies straipsnis. Tada galime sprsti NV individualizavimo
klausim.
BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS U PARENGTIN VEIKL PAGRINDAI IR RIBOS. APLINKYBS, KURIAS TEISMAS
ATSIVELGIA SKIRDAMAS BAUSM U PARENGTI N NUSIKALSTAM VEIKL.
Puslapis
Rengimosi stadijoje atliekant rengimosi veiksmus tiesiogiai atliekant ksinimsi, realus pavojus objektui dar nesukeliamas.
Rengimasis paprastai yra aktyvs veiksmai. Atskirais atvejais manomos situacijos kai tai neveikimas. Rengimosi variantai, veiksmai
gali sudaryti ir savarankiko nusikaltimo sudt. Atsakomyb tampa sudtingesn, galime kalbti apie nusikalstam veik daugt.
Kaltininkas supranta savo veiksm pavojingum, tai rodo tiesiogin tyi. Pakankamai konkreiai kaltininkas vertina savo veiksmus.
69
BK specialiojoje dalyje veikos apraytos kaip baigti nusikaltimai. Baigta nusikalstama veika yra tokia, kai realizuoti visi nusikalstamos
veikos poymiai: tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Galima konstatuoti, kad veika baigta, nors kaltininkas ir nerealizavo savo
veiksm. Taiau baigtumo konstatavimui tai reikms neturi. Nebaigtos nusikalstam veik rys: baigimas, ksinimasis,
savanorikas tolesni veiksm atsisakymas. Tuomet nusikaltimas nutraukiama savo valia. Konkreioje veikoje veiksmai gali bti patys
vairiausi. Rengimosi veiksm pobd, veiksm apimt lemia nusikaltimo mastas ir kt. Staigus, situacijos nusikaltimas nereikalauja
dideli pasirengim. Baudiamosios teiss doktrinoje rengimasis vertinamas kaip atitolintas ksinimasis, tai tiksl atskleidimas.
Kartais laikoma, kad u rengimsi baudiama neturi bti, nes neretai tai rodyti labai sunku. Kai kuri valstybi statymai nurodo,
kokiems nusikaltimams rengiantis gali bti baudiama. Jei rengimosi veiksmai gali bti jau kito nusikaltimo sudtis. Ms BK
pasirinko optimal variant, kai baudiama u rengimosi stadij. Inykus tokiam baudimui bt sunku sprsti savanoriko atsisakymo
klausimus. Taiau BK palieka nereikaling sprag nenurodym to, kad jei rengimasis ar veika nutrko dl aplinkybi,
nepriklausani nuo nusikaltusiojo valios.

Jis rengdamasis nemato aplinkybi, kurios nebt neveikiamos ar sutrukdyt jo nusikalstamai veikai. Kaltininkas turi pasirinkimo
laisv, o jo valia yra laisva. Tiesiogin tyia dar gali bti konkretizuota. Rengimosi situacija bet kokia tyia yra manoma (kiek sunkiau
manoma afektin tyia).
Ksinimosi stadijoje nusikalstamos veikos pradia. Pasiksinimo variant gali bti vairi. Tai rengimosi stadijos rezultatas realus
pavojus, pradedami realizuoti objektyvieji poymiai. Jei nusikaltimas apraytas materialia sudtimi, ksinimasis manomas, jei sudtis
formali ksinimasis manomas, kai veikos esm sudaro aktyvs veiksmai. Atskirais atvejais ksinimasis manomas ir neveikimu.
Kalbant apie subjektyviuosius poymius, pasiksinimas galimas ir afekto bsenoje. Ksinimosi situacijoje turi bti rodoma, kad
kaltininko veika yra pavojinga. Kalbant apie pasiksinim, skiriamos tokios jo rys:
Rengimasis nutrksta iki pasiksinimo. Jei nutrksta pasiksinimo metu, tai jau yra pasiksinimas. Pavojingumo iraika paprastai yra
sudtys. Norint pagrsti baudiamj atsakomyb u rengimsi ir ksinimsi reikia nustatyti poymius bendrojoje dalyje (21, 22 str.) ir
tam tikro nusikaltimo poymius specialiojoje dalyje. Vien BK bendrosios dalies straipsni nepakanka. Objektyviuosius poymius
statym leidjas nurodo, o analizuodami konkret nusikaltim galime suprasti, kad baudiamoji atsakomyb galima. Konstatavimas
fakto, kad rengtasi ar ksintasi padaryti nusikalstam veik, jo gali nepakakti. Tiek rengimosi, tiek ksinimosi veiksmai yra nutol nuo
nusikaltimo padarymo. Bendrieji atsakomybs pagrindai yra virtinti BK 21, 22 str, nuostatose. Taiau tiek rengimsi, tiek
pasiksinim statym leidjas laiko menkesniu nusikaltimu nei ubaigt veik (nes mint straipsni dalys tvirtina velninimo
galimyb).
Turi bti konstatuota konkreti NV stadija. Parenkant konkrei bausm yra vertinama kokioje konkreioje vietoje nutraukiama
nusikalstama veika, kokie padariniai ikilo, kiek nutolusi NV buvo nuo paios pradios NV. Netinkamas pasiksinimas tada, kai
ksinamasi netinkamomis priemonmis.
SAVANORIKAS ATSISAKYMAS PABAIGTI NUSIKALTIM. ATLE IDIMO NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS DL
SAVANORIKO ATSISAKYMO PAGRINDAI IR SLYGOS. AKTYVIOJI ATGAILA IR JOS SKIRTINGUMAS NUO
SAVANORIKO ATSISAKYMO.
Savanorikas atsisakymas pabaigti NV. Savanoriko atsisakymo institutas yra konkretizuotas ir ivystytas. Asmuo savo noru nutraukia
NV. statym leidjas elgiasi labai humanikai. statym leidjas kelia ir atitinkamas slygas, kuri tik visumai esant galima teigti, kad
veika buvo savanorikai baigta. Tai reikia, kad kaltininkas suvokia, kad jis buvo pajgus pabaigti t veik, taiau jis pajgus pabaigti.
Atsisakymas tsti NV jeigu kaltininkas yra nepajgus pabaigti, tai k suman, BA tokiu atveju ikyla. Jei asmuo atsisako, inodamas
tokias klitis, kuri negalt veikti, tada taikomas BA. Kita slyga atsisakymo, tai, kad statym leidjas nurodo (netiesiogiai), kad
statymas turi bti galutinis, tai negali bti pertrauka. Jeigu po pirmos neskms auna ir atsisako tsti tokius veiksmus, tai
atsisakymas tokiu atveju yra nepagrstas. Atsisakymas baigti NV yra aiku, kad galimas tik rengimosi ar ksinimosi stadijoje. Dl
rengimosi stadijos problem nekyla, o dl ksinimosi stadijos kyla diskusij. Baigto pasiksinimo atveju dar galimas savanorikas
atsisakymas. Motyvai, savanoriki motyvai turi bti. Motyvai gali bti patys vairiausi, taiau atsisakymo motyvai neturi panaikinti
kaltininko savarankikumo, taiau atsisakom turi lemti vidinis sitikinimas, kaltininkas pats turi suprasti, kad jis t veik gali pabaigti.
Dar viena slyga, kad asmuo netraukiamas BA, jeigu rengimosi ar ksinimosi veiksmuose, kuriuos atsisak kaltininkas tsti, nra
kitos NV sudties poymio. Pamintos penkios aplinkybs.
Naujas BK tvirtina naujov, kad numato papildomas slygas, tais atvejais, kai NV daroma bendrinink, kalbant apie savanorik
atsisakom. Principas toks, kad statym leidjas remiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas turi neutralizuoti savo indl
nusikalstamoje veikoje. Sustoti ir nieko neveikti nepakanka, tokiu atveju mes galime kalbti apie atsakomybs velninim, bet apie
ivengim negalime kalbti.
manoma, kad ne visada pavyksta padaryti savanorik atsisakym, tada priartjama prie aktyvios atgailos. Tai yra aktyvus asmens
elgesys po NV padarymo, jis gali bti ir po to, kai nepavyksta savanorikai atsisakyti. Aktyvioji atgaila daniausiai po NV padarymo ir
to tikslas, tai sumainti padarytos alos mainimu (gali pasireikti pagalba teissaugai, padedant atskleisti NV). Tai gali bti veiksmai
padedant atskleisti kitus NV dalyvius. Aktyvi atgaila nepanaikina BA, bet ji velnina. Retais atvejais, taiau statym leidjas aktyvij
atgaila laiko pagrindu atleisti asmen nuo BA. statym leidjas siekia ivengi nepalyginamai sunkesni padarini, nei kaltininko
nubaudimo. Savanoriko atsisakymo atveju laiko, kad nra kaltininko veiksmuose nusikalstamos veikos sudties, o kai aktyvioji
atgaila sudtis yra. Lengvinanti aplinkyb retais atvejais gali bti atleistas nuo BA.
Puslapis
Savanoriko atsisakymo .motyvai gali bti patys vairiausi: auka tikinaniai prao, artimieji kalbinja, ikyla baim bti nubaustam.
Turi bti konstatuota, kad kaltininko veikoje nra kito nusikaltimo poymi. Tuomet baudiamoji atsakomyb neikils. Bet jei jau
padarytuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos poymi (neteistas ginklo nusipirkimas ir pan.), jis bus traukiamas baudiamojon
atsakomybn. Dabartinis BK aikiau isprendia savanorik atsisakym, kai nusikaltim daro bendrininkai. statym leidjas
70
Savanorikas atsisakymas galimas ir baigto pasiksinimo atveju, kai dar galima kontroliuoti prieastin ry, galima neutralizuoti
padarinius.

nereikalauja aktyvi veiksm i nusikaltimo vykdytojo, taiau kiti nusikaltimo dalyviai turi paalinti t indl, kur djo nusikalstamos
veikos padarym.
Reikia skirti savanorik atsisakym nuo aktyviosios atgailos, kai veika jau padaryta, taiau kaltininkas suvokia k padars. Kaltininkas
padeda teissaugos institucijoms, duoda bendrininkus, atskleidia nusikaltim. Tai gali bti kaip aplinkyb velninti baudiamj
atsakomyb, taiau reikalingos tam tikros slygos. Savanoriko atsisakymo atveju kaltininko veiksmuose nra nusikalstamos veikos
sudties. Valstyb suinteresuota bent ioje srityje plsti bendrj prevencij.
Atsakomyb u rengimsi ir pasiksinim usienio ali teisje.
Daugumos usienio valstybi baudiamieji statymai pripasta tik dvi nusikaltimo stadijas pasiksinim padaryti nusikaltim ir
pabaigt nusikaltim. Rengimasis nelaikoma nusikaltimo stadija, bet kartais vardinama rengimusi padaryti nusikaltim
bendrininkaujant ir tai prilyginama pasiksinimu padaryti nusikaltim, o kaip kurie pasirengimo padaryti nusikaltim atvejai
traktuojami kaip baigti nusikaltimai. Parengtins nusikalstamos veiklos stadija nepripastama. Vokietijoje parengtine nusikalstama
veikla laiko tik pasiksinim padaryti nusikaltim tai veika, kuria tiesiogiai pradedama vykdyti nusikaltimo sudtis. Jis baudiamas
visada; gali bti baudiamas velniau nei pabaigta veikla. Panaiai parengtin veikla suprantama ir anglosaks sistemos alyse, tik
kiek kitaip formuluojama. JAV numato tris parengtins nusikalstamos veiklos formas: susitarim (kai vienas i suokalbio dalyvi atliko
esminio pobdio ir aik veiksm, kuriuo buvo siekiama realizuoti suokalb), kurstym (pasilymas, praymas bei vertimas padaryti
nusikaltim) ir pasiksinim (tai bendriausia nebaigto nusikaltimo forma). Neformuluojamos bendros savanoriko atsisakymo
pabaigti nusikaltim taisykls, taiau kaip kuriems nusikaltimams numatytos parengtins veiklos nebaudiamumo u toki
parengtin veikl slygos. Tarybiniai baudiamieji statymai buvo suformulav bendr taisykl, kad bet kurie rengimosi veiksmai
padaryti bet kur nusikaltim yra baudiami kaip parengtin nusikalstama veikla.
15 TEMA. BENDRININKAVIMAS PADARANT NUSIKALTIM

BENDRININKAVIMO SVO KA. BENDRININKAVIMO TEORIJOS.
Bendrininkavimas yra viena i NV padarymo form. BK tvirtina btent tok NV padarymo variant, gana dan praktikoje nuo 1/3
iki vis NV padaroma bendrininkaujant. Bendrininkavimo institutas labai sudtingas, nes nuo jo priklauso BA taikymo ribos.
Bendrininkavimo institutas yra vienas i t kurios lengvai gali paeisti mogaus teises ir laisves jei neteisingai taikomas. Sudtinga
problema ir bendrininko atsakomybs klausimas, kuri bendrininkavimo forma yra pavojingesn, kokios formos egzistuoja tikrovje ir
kokios atsispindi statyme? Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui taip pat bendrininkavimo ris. Istorikai BT is institutas buvo
teisin priemon taikyti represines priemones (disidentams ir kitiems valdiai nepaklstantiems). Baudiamas ne tik vykdytojas, bet
ir kurstytojas, padjjas.
Bendrininkavimas yra tokia NV padarymo forma, kai ji yra sukuriama, ja naudojamasi darant sunkius, sudtingus nusikaltimus,
tsiant nusikalstam profesionali veikl. Bendrininkavimas sudaro slygas daniau ivengti BA, apjungiamos pajgos, los, darant
saugesn visuomen. Bendrininkavime didels los metamos tam, kad nusikaltliai organizuotuose susivienijimuose kuo lengviau
ivengt BA. BK dauguma (spec. dalyje) NV apibdinama taip lyg ias veikas daryt vienas asmuo. Susiduriame su situacija, kai
kalbama apie NV padarymo stadijas. Praktika rodo, kad galimi vairs NV padarymo stadij variantai. Yra NV, kuri vienas asmuo
padaryti negali (riaus), nusikalstamas susivienijimas 249 str. Pats stojimas nusikalstam susivienijim laikomas baigta NV.
Reikalinga nustatyti bendrinink poymius. Ypatingai svarbu tiksli bendrininkavimo samprata B. Ne visose valstybse tokia samprata
buvo tvirtinta. Ne visada buvo aiks bendrininkavimo poymiai 24.1 str. NV bendrininkaujant tai bendrai daroma keli asmen
veika. Suprantama, kaip ir kiekviena NV bendrininkavimas gali bti apibdinamas isiaikinant subjektyviuosius ir objektyviuosius
poymius.
OBJEKTYVS IR SUBJEKTYVS BENDRINI NKAVIMO POYMIAI. OBJEKTYVAUS IR SUBJEKTYVAUS RYIO TARP
BENDRININK VEIKSM IR J PASEKMI YPATUMAI. BENDRUMO POYMI S IR JO REIKM.
Plaiau apie mintus poymius.
Puslapis
1) Pats statymas nurodo, kad turi dalyvauti ne maiau kaip du asmenys NV.
2) Kiekvieno i bendrinink veiksmai yra btina arba esmin slyga kit bendrinink veiksmams. Atskirais atvejais ir vienas gali
realizuoti NV.
3) Prieastinis ryys tarp bendrinink veiksm ir bendro rezultato. Neretai painiojamas su prisidjimo prie NV institutu, kuris
tiesiogiai BK netvirtintas.
71
Objektyvieji:

1) Du ir daugiau asmen. Tiems asmenims turi bti taikomi tie patys kriterijai, kaip ir bet kuriam asmeniui, kuris traukiamas BA.
Bendrininkais gali bti tik tie asmenys, kurie turi NV asmens subjektyviuosius poymius pakaltinamas, teisnus. Kalbama apie
fizin asmen, nors bendrininkavimo variantas fizinio asmens su JA nra atmetamas. Jei kalbame apie BA, kuri ikyla kiekvienam
asmeniui pripaintam bendrininku, tai jis turi atitikti NV subjekto poymius. Suprantama, kad vairios situacijos kai NV
panaudojami asmenys nesulauk amiaus numatyto BA. Asmuo neturintis subjekto poymi nra bendrininkas. Gali bti ir
pakaltinamas, taiau veikia apgautas (tokiu atveju veikia be kalts), siningai klysta, taiau atlieka tam tikrus veiksmus, kurie
gali bti vertinami kaip padjimas. Jei tik du tokie asmenys, tai nra bendrininkavimo. Yra BK prietaravimas tarp 21.1 d. ir 23.3.
d. ? dl vykdytojo svokos. Kiekvienas subjektas turi suprasti k daro. Tai turi bti tyinis bendras susitarimas dl NV padarymo.
Programoje apibdinama kaip tarpinis vykdymas. Nelogika, kai teisminje praktikoje yra atskir teism sprendimai, kai NV
padaryta bendrininkaujant vykdant kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. Apibdinant asmenyb ir kitus variantus
tai gali turti reikms didinant atsakomyb. Artimiausiu metu LAT turt suformuoti vienod praktik baudiamj byl
skyriaus plenarinje sesijoje. Negali bti bendrininkavimas, kai bendrininkas yra nenustatytas asmuo.
2) Bendrai veikiani asmen bendrinink veiksmai nukreipti padaryti t pai NV. NV apibdinamos arba formaliomis, arba
materialiomis sudtimis. Bendrininkavimas manomas darant tiek formalios, tiek materialios sudties NV. Kai formali sudtis,
pakanka konstatuoti, kad bendrinink veiksmai nukreipti padaryti NV. Kai materialia sudtimi, tai turi bti nukreipti padaryti NV
ir jais siekiama bendros NV rezultato (bendr pasekmi). Todl nra bendrininkavimo tais atvejais, kai ta pati NV padaroma
savarankikais veiksmais, nors veiksmai, siekis, rezultatas tas pats. Tai danai bna vairi reform veiksmai (pradjus griauti
kolkius, kai nesikr bendros ems kio bendrovs buvo ivagiamos fermos, dirbtuvs. Kiekvienas veik atskirai. Tai ne
bendrininkavimas, nors iorikai objektyvija prasme veikos gali bti apibdinamos kaip bendrai daromos).
3) Bendrininkai savo veiksmais sudaro slygas veikti kitiems bendrininkams. Pastangos turi bti pakankamai reikmingos. Jei be to
asmens pastang kit bendrinink veiksm padarymas bt pasunkjs, galime konstatuoti, kad to asmens veiksmai gali bti
vertinami kaip bendrininkavimas.
4) Paprastai bendrininkavimas tai aktyvs veiksmai. Retais atvejais gali bti bendrininkavimas neveikimu. Pvz.: padjjai.
Organizuota grup susitaria, kad bus gabenama kontrabanda ir tie asmenys, kurie privalo atlikti tam tikrus veiksmus (tikrinti,
priirti, saugoti, kviesti pagalb darant paeidimus to nedaro). Muitininkas netikrina krovinio, sargas nejungia signalizacijos.
5) Bendrininko veiksmai nukreipti padaryti bendr nusikaltim. Indlis tame bendrame nusikaltime gali bti labai skirtingas. Nuo
indlio priklauso bendrinink ri iskyrimas. Tai veiksmai nukreipti bendr NV, kai vieni asmenys tiesiogiai realizuoja NV
objektyvij pus, kiti padeda vykdytojams realizuoti sumanytus veiksmus, taiau rezultatas yra bendras. Kiekvieno bendrininko
dalis yra bendra padarytoje NV. Veiksmai sujungti prieastiniu ryiu. Kiti veiksmai gali bti atitol nuo rezultato: padjjas
nedalyvauja realizuojant objektyvi NV pus.
6) Bendrininkavimas manomas bet kurioje NV padarymo stadijoje. BK 25, 26 str. NV gali bti pradta vieno asmens, bet rezultate
kalti gali bti jau keli asmenys.
Subjektyvieji bendrininkavimo poymiai. Didiausias naujojo BK pasiekimas, kad bendrininkaujant veikos padaromos tyia. Jei bt
galimyb bendrininkavim suprasti kaip netyia, labai isiplst jo taikymo ribos. Pagal kit valstybi B galima bendrininkauti ir
netyia.
Bendrininkavimo poymiai:
Apibdinami kalts forma.
Tarpusavio susitarimas veikti tyia. Anksiau B nebdavo nurodytas, bet buvo skiriamos formos (iankstins bendrininkavimo
formos). Tyia turi apimti tiek objektyviuosius bendrininkavimo kaip formos poymius, taip pat ir tos NV, kuri bendrai daroma
sudties poymius. Turi bti suprantama, suvokiama, kad asmuo veikia ne vienas. Tuo paiu turi bti suprantama koki NV padaryti
pastangos yra nukreiptos. Neatsargumas yra nemanomas. Draugai sugalvoja mesti draug vanden nuo lieptelio. Jis nusksta.
Rezultato nebuvo siekta, todl kiekvienas draugas atskirai atsako u nusikaltim. Tyia daro bendr tyin nusikaltim.
Jei bendrininkavime yra daugiau asmen tai pakanka konstatuoti abipus subjektyvj ry tarp dviej asmen. Kurstytojas gali
neinoti apie padjj ir atvirkiai. Padvigubinta subjektyvioji pus rengimosi ir ksinimosi atvejais. Kadangi pagal savo pobd
Puslapis
Apjungiami bent dviej asmen intelektinis ir moralinis susitarimas. Turi bti supratimas NV darymo poymi. Supratimas, kad veikia
ne vienas. Intelektinis momentas turi bti suvokiamas, kad ne vienas, bet ir kitas asmuo turi inoti, kad veikia kartu. Bent du asmenys
turi suprasti, kad veikia bendrai. Tuo paiu turi suprasti ir vykdytojo darom veiksm pobd. Dalyvauja bendroje NV, siekia bendro
rezultato, jei veika aprayta materialia sudtimi. Ne tik, kad veikia ne vienas, bet ir kad padeda, kursto, organizuoja.
72
Jeigu konstatuojamas tarpinis vykdymas panaudojant nepilnamet ir toks tarpinis vykdymas tvirtintas BK 24.3 d. apibdinant
vykdytoj, tai yra netikslu. Jei tokiame vykdyme dalyvauja ir kiti asmenys bendrininkavim galime nustatyti tarp vykdytojo ir
kurstytojo. Tas asmuo, kuris panaudotas nekaltai nra kaltininkas. statymas nefiksuoja laiko, nefiksuoja stadijos kada nusikaltimas
gali bti pasiekiamas. Turi bti fiksuotas susitarimas, reikiantis supratim, kad asmuo veikia ne vienas, o bendrai. Susitarimas gali
bti iankstinis, kai aptariami veiksmai, pasiskirstoma vaidmenimis, analizuojama, tiriama. Gali bti susitarimas, kai utenka tik
mosto, kad atsirast supratimas.

bendrininkavimas yra tyin veikla, tai bendrininkavimas yra padaromas tiesiogine tyia. Sutelktomis bendromis jgomis, moralinis
momentas, siekiama bendros NV.
Motyvai, tikslai dl kuri siekiama NV gali bti skirtingi. Vienas vagia, kad jam domu, kitas, kad jam reikia pragyventi, kitas, kad
demaskuot bendrininkus. Jeigu NV, kuri bendrai daroma, kai spec. dalyje motyvas ir tikslas nurodomas kaip btini NV sudties
poymiai, tuomet ir motyvas ir tikslas vis bendrinink turi bti vienas.
Bendrininkavim galime konstatuoti tik tada, kai yra visuma objektyvij ir subjektyvij poymi, nes tai yra NV padarymo forma,
kuri turi savo sudt.
BENDRININKAVIMO FORM OS. NUSIKALSTAMAS SUSIVIENIJIMAS.
Pakankamai diskutuotinas klausimas. Sudtingas dl to, kad atskiras bendrininkavimo formas nepavyksta vienodai atskleisti
statymuose. Pvz. 2 LAT senato sprendimai ir viena apvalga. statym leidjas ne tik pateikia bendrininkavimo form sampratas, bet
ir kalbant apie BK spec. dal padarymo forma yra btinas poymis. Tai tampa savarankika, pavojinga NV forma. i veikla laikoma tiek
pavojinga, kad jos organizavimas gali bti pripastamas kaip baigtas nusikaltimas. NV bendrininkavimo forma atskleidia atskiros NV
ries esm. Tai yra lyg atskiros NV ris. BK turi kvalifikuojani poymi reikm (plimai, aginimai). Kitais atvejais statym
leidjas atskiras bendrininkavimo formas pripasta kaip aplinkybes sunkinanias BA. Kai atskleidiami organizuotos grups poymiai
jau imperatyviai statymas nurodo, kad tai yra sunkinanti aplinkyb. Kalbdami apie bendrinink ris paymime, kad ri
iskyrimas yra svarbus atskleidiant kiekvieno i bendrinink vaidmen. Bendrininkavimo forma parodo NV apskirtai pavojingum. Tai
lemia ir sudi konstrukcija, ir forma padeda suprasti vis darom NV, neiskiriant atskiro bendrininko vaidmens. Tyinis dviej ar
daugiau asmen dalyvavimas bendroje NV.
Norint pateikti teising teisin vertinim galime vertinti apibdinant asmenyb. Taiau pats statym leidjas kaip formos, kurios
turt atskir reikm, tokio atvejo netvirtina. BK 24 str. 1 d. momentas gali bti reikmingas apibdinant bendrininko asmenyb.
Bendrinink grup. Kaip vien i bendrininkavimo form, kurios statymo leidjo iskirtinai suformuotos, paymime bendrinink
grup (sukonstruota gan sudtingai). Ne visada bendrinink grup yra pavojingesn, todl nutolsta nuo vyraujanios sampratos.
Praktikoje daug atvej, kai nesant dviej vykdytoj kurstytojas yra toks pavojingas, kad ten galima atrasti didelio pavojingumo
bendrininkavim, nors statym leidjo tokia galimyb nenumatyta. Praktikoje nra daug NV, kur bt bendrinink grups (masins
mutyns). Kvalifikuojantis poymis, kai yra iaginimas ar plimas su bendrinink grupe. Bendrinink grup yra visada, kai jau prie
pradtos NV asmens prisijungia kiti. ia bendrinink grupje pasidalinimo vaidmenimis, aiki organizacini ar vadovavimo funkcij
nra, visi dalyvauja bendroje NV. Diskutuojama ar yra prasm, kai visi bendrininkai realizuoja bendros NV sudties poymius, daryti
nuorodas BK 25 str. (jei visi vykdytojai, vis vaidmuo yra vienodas, kam nuoroda 25 str. Net jei tai nekeiia pavojingumo). Taiau
taip mes galime pilniau suprasti ir vertinti asmenyb. Tai nereikia, kad toks kvalifikavimas gali automatikai lemti situacij, jog
visiems sunkinama BA. Bendrinink grupje daniausiai padaromos bendros NV. 1995 m. vir 30% vis nusikaltim buvo padaryta
bendrinink grupe. 2000 m. 25% (8-9 tkst. Nusikaltim). Tai yra pakankamai danas bendrininkavimo variantas.
Nusikalstamas susivienijimas. 1995 m. LAT senato nutarimas dl teism praktikos nusikalstamo susivienijimo bylose. 1997 m.
Senatas taiso praktik. 2006m. grtama prie praktikos apibendrinimo. Nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo forma
statym leidjas apibdina jau taip, kad vien stojimas reikia baigt NV. Tai bendra veikla, kuri gali bti apibdinama kaip sudtinga
struktra organizacine prasme. Yra skyriai, hierarchija. Leidia tvirtinti, kad tai yra organizacija, kai ryiai tarp jos nari yra pastovs,
didelis organizacinis pagrindas. Stabilumas, pavaldumas ir kiti momentai rodo, kad tai tampri ryi nusikaltli bendrija. statymas
nurodo, kad nusikalstamas susivienijimas kaip bendrininkavimo forma pasireikia tuo, kad joje dalyvauja ne maiau kaip trys
asmenys. Joje gali bti dar atskirai autonomins grups. Gana danai to paties nusikalstamo susivienijimo padalini dalyviai net
neino vienas apie kito egzistavim.
73
Veiklos teritorija labai vairi (net tarptautiniai ryiai, tarptautiniai nusikaltimai). Aukiausias Teismas apibendrindamas praktik i
esms konstatavo, kad nusikalstamam susivienijimui yra bdingi pastovs ryiai. Sumanym ir pavedimo vykdymo kontrol, bendros
Puslapis
Organizuota grup. BK 25 str. 3 d. Nurodoma, kad kiekvienas grups narys NV atlieka tam tikr uduot, turi skirting vaidmen.
Organizuotoje grupje yra skirting ri bendrininkai. Paprastai kalbant apie organizuot grup akivaizdu, kad tai NV padarymo
forma, kuri pasireikia su aikiu iankstiniu susitarimu. Paprastai iankstinis susitarimas aikus pasidalinimas vaidmen, nustatymas
ryi, aptarimas veiksm. Susitarimas padaryti kelis nusikaltimus. Impulsyviai prisijungti (konkliudentiniais veiksmais) prie NV
sudtinga, nors teoriniame lygmenyje tai galima. manomos situacijos, kai keiiamasi vaidmenimis. Organizatorius gali atlikti
vykdytojo funkcijas. Visada bendrininko ris yra nustatoma pagal srit, kurioje darant NV vaidmuo yra svarbiausias (tuo atveju, kai
organizatorius bna ir vykdytojas ir pan.). Kvalifikuojantis poymis nra danas organizuotos grups vertinimas (BK 80 str.). Iekant
panaum ir atribojim nuo bendrinink grups yra bdinga tarpusavio ryi pastovumo momentas. Tai pakankamai pastovi
bendrinink santalka lyginant su bendrinink grupe. Per pastovumo ryius organizuota grup yra atribojama nuo nusikalstamo
susivienijimo, todl akcentavimas pastovumo organizuot grup pernelyg
priartint prie nusikalstamo susivienijimo.
Neorganizuotoje grupje susitariama daryti NV, prisijungiama prie NV, taiau numatymas veikti ateityje nra akcentuojamas.

los, konspiracinis bendravimo bdas. Nusikalstamas susivienijimas apibdinamas kaip atsakingas smoningas pasirengimas veikti
tokio susivienijimo naudai, o konkreiai su gaut pavedim vykdymu. Tai gali bti apsauga, teikiamas prieglobstis, rpinamasis
transportu. Organizavimas tai veiksmai, kuriais susivienijimo dalyviai yra parenkami, sutelkiami bendrai NV. Atliekamas
susivienijimo nari vaidmen paskirstymas.
Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui. Vadov kaip atskiros bendrinink ries statym leidjas netvirtina, jis lyginamas su
organizacine veikla, taiau praktikoje jis koordinuoja vidinius nusikalstamo susivienijimo dalyvi ryius, nustato elgesio taisykles ir jas
palaiko, parengia NV planus, ginkl, sprogmen paskirstymo valdymas, kiti veiksmai, kuriais palaikomas susivienijimo gyvybingumas
(gin sprendimas, individuali uduoi paskyrimas). Tai veikla, kuri yra sudtingesn, danai svarbesn nei organizacin. Tokias
funkcijas atlikti gali tik pakankamai intelektuals mons, todl nusikalstam susivienijim veikla laikoma pavojingesn, j sunku
atskleisti.
statym leidjas iai pavojingiausiai formai prilygina ir antikonstitucin grup ar organizacij arba teroristin grup. Tai reikia, kad
grietinama atsakomyb tiems, kurie rengia ias grupes.
BENDRININK RYS. BENDRININK RI APIBDINIMAS. NUSIKALTI MO VYKDYMAS PER TARP ININK.
OBJEKTYVS IR SUBJEKTYVS POYMIAI, APIBDINANTYS BENDRININK VEIKSMUS.
Naujame BK statym leidjas nurodo, kas yra bendrininkavimo rimi, kas yra bendrininkavimo forma. BK 24 str. Vykdytojas,
organizatorius, kurstytojas, padjjas. Pagal sra nereikia, kad vienas i asmen yra pavojingesnis. Bendrininkai NV realizuoja
subjektyvij pus. Vis vaidmuo vienodas. Gali bti sudtingas bendrininkavimas. Bendrai daromoje NV bendrininkai pasiskirsto
vaidmenimis: vienas padeda, slepia, kitas organizuoja, treias realizuoja. Bendrininkavimo ri iskyrimas turi teisin reikm ir ta
prasme, kad jei rys apibdinamos BK, tai pateikiant piln bendrininkavimo vertinim turi bti patiekiamos bendrininko rys.
Diskutuojama, kad tai neturi reikms kvalifikuojant, taiau paprasiau procesiniuose dokumentuose suprasti bylos turin. Tai svarbu
individualizuojant atsakomyb. statym leidjas kalbdamas apie bausmi skyrimo taisykles, iskiria 24 str. Kaip teisins
kvalifikacijos ireikimui.
Vykdytojas asmuo NV padars pats arba pasitelks nepakaltinamus asmenis, arba amiaus nesulaukusius asmenis, arba kitus
nesuprantanius k daro. ia yra netikslumas dl tarpinio vykdymo. Todl BK neturi bti pateiktas klaidinantis aikinimas, nes
bendrininkavimas turi bti dviej asmen bendrai suprantama NV, kurios padarini tyia siekiama. Tai bt teisinga, jei be
vykdytojo ir aprayto asmens, bt dar vienas asmuo, kuris bendrai siekt NV padarymo.
Prisimeni savo praeit - reikia esi senas. Jei nori bti jaunas, kalbk apie tai, kas yra dabar. (J. Prapiestis).
Objektyvij pus gali realizuoti keli asmenys. statym leidjas traukia svok bendravykdytojai, nebtinai jie turi realizuoti
objektyvij pus (vienas duris ilauia, kitas vagia).
Vykdytojas tai asmuo, kuris atlieka aktyvius veiksmus. Jei sudtyje galimas neveikimas, tai galimi vykdytojo pasyvs veiksmai, jei jie
sudaro NV objektyviuosius poymius.
Kurstytojas asmuo, kuris palenk kit asmen padaryti NV. Tai asmuo, kuris bendrininko smonje valingai formuoja ketinim
padaryti NV. Palenkimo bdai gali bti patys vairiausi, priklauso nuo NV pobdio, nuo palenkiamojo charakterio, nuo j tarpusavio
santyki, taiau visa tai daroma smoningai. Praktika rodo, kad tai gali bti patarimai, kalbinjimai, pagyrimai. Svadautojo
Puslapis
Organizatorius asmuo, subrs organizuot grup ar nusikalstam susivienijim, jai vadovavs ar koordinavs NV. Artjama prie
kitos bendrininkavimo ries vadovo. Akivaizdu, kad i vis bendrinink isiskiria vadovai, kurie nurodymus duoda kitiems
bendrininkams. iuo metu BK tvirtinta svoka apima ir vadovavimo funkcijas. BK 24.4. yra spraga, ne pilnas organizatoriaus funkcij
apibdinimas, nes be organizuotos grups ir nusikalstamo susivienijimo BK minima ir bendrinink grup. Praktikoje organizatorius
gali bti iskiriamas visose statymo numatytose bendrininkavimo formose. Tai bendrininkas, kuris tam tikra prasme yra ikils vir
kit, turintis auktesn status. Kuo auktesnis organizuotumo laipsnis, tuo reiau organizatorius pats daro NV. Praktika rodo, kad vis
daniau i organizatoriaus funkcij isiskiria siekiamas padti ivengti atsakomybs u NV. Organizatoriai - tai paprastai sunkiausi
nusikaltim sumanytojai, kur reikalingas didesnis pasiruoimas. Tai veikos, kai reikalingi specials NV padarymo bdai, priemons.
Apibdinant r turi bti iskiriama dominuojanti funkcija. Jei organizatorius be kit savo funkcij esmine dalimi atlieka
organizavimo funkcij, dl to jis ir vadinamas organizatoriumi. Organizatorius neretai isiskiria savo intelektu ir sugebjimais
gyvendinti NV. Organizatorius suvokia darom NV pobd, supranta, kad turi tak kitiems bendrininkams, kad nuo jo priklauso
bendra NV. Suvokia savo kaip bendrininko funkcijas, kaip organizatoriaus funkcijas, supranta rezultat, numato prieastin ry, turi
ry tarp jo kaip bendrininko veiksm ir bendro nusikalstamo rezultato, kur pasieks kiti asmenys.
74
Subjektyvieji poymiai vykdytojui: suvokia daromos NV pobd (veikia ne vienas, supranta koki NV daro). Vykdytojas turi suvokti,
kad veikia su asmeniu, kuris trauktinas BA. Tiesiogine tyia siekia veikos padarini, jei NV aprayta materialia sudtimi, suvokia
prieastinio ryio vystymsi.

pagyrimas: jeigu js btumt su manimi, tai knik saldybi teikjai kapituliuot. Lenkiama daryti konkret nusikaltim.
Kurstomasis asmuo turi aikiai suvokti, kad jis yra lenkiamas daryti NV. Lenkiamasis asmuo turi suvokti, koki nusikalstam veik
asmuo yra lenkiamas daryti. Lenkimas prie neapibrtos NV kurstymu negali bti laikomas, nes BK nubrdamas atsakomyb
konkretina pagrindus. Turi bti suprantama kas lenkiamas, k daryti lenkiama, kurstomasis turi suprasti ko siekia kurstytojas.
Kurstymo formos neturi likviduoti kurstomojo asmens valios pasirinkti vienok ar kitok elgesio variant. Jei naudojama psichin ar
fizin prievarta kurstom padaryti NV palauia, tai turime btinojo reikalingumo situacij. Tai negali bti laikoma bendrininkavimu.
Kurstymo subjektyvioji pus: 1) kurstytojas turi suvokti ir faktines ir juridines aplinkybes nusikaltimo, kuriam yra lenkiamas. 2)Turi
suprasti, kad kurstomas asmuo yra potencialus BA subjektas. 3) Su NV padariniais turi bti prieastinis ryys (veiksmai turi bti
paskata, kuri sukels bendrus nusikalstamus padarinius). 4) Valin pus: siekimas palenkti kit asmen padaryti NV. Tyia gali bti, kai
kurstymas konkretizuotas ar nekonkretizuotas. Kai nekonkretizuotas tyios atveju atsako pagal pasekmes. Tai nra bendro pobdio
agitacija padaryti NV. Motyvai, tikslai negali bti skirtingi. statymas reikalauja, kad bt konstatuotas sutapimas motyvo ir tikslo.
Kalbant apie kurstym svarbi provokacijos problema. Ji aktuali spec. tarnyb veikloje. Tai situacija, kai asmuo nordamas demaskuoti
kit asmen sukursto j padaryti NV. Tokia situacija i esms nepanaikina BA, ji ikyla bendrais pagrindais. Kokiais motyvais tai yra
daroma statymo leidjas nenumato. Tie spec. tarnyb darbuotojai, kurie atlikdavo tokius veiksmus, kurie provokuot padaryti NV,
rizikuodavo bti patraukti BA. Dabartiniu metu statymas saugo spec. tarnyb darbuotojus, kurie vykdydami savo tarnybines
funkcijas atlieka veiksmus kurie balansuoja tarp kurstymo ir provokacijos. BK 92 str. Teiss taikymo praktikoje reikmingas KT 2000
05 08 d. nutarimas dl operatyvins veiklos, kuris atribojo provokacij nuo kurstymo. Jame buvo pasakyta, kad nusikalstamos veikos
modelis gali bti tik viena i priemoni, kai reikia iaikinti asmens rengiam ar jau padaryt nusikaltim. Modelis neturi virsti
provokacija. Modelis neturi sukelti asmeniui noro daryti NV, noras turi bti susiformavs. Strasbras panaikino sprendimus dvejose
bylose, kai modelis buvo pritaikytas. Prie pora mnesi Strasbro teismas pripaino, kad prokuroras buvo iprovokuotas imti ky.
Strasbro praktika remiasi principu Dieve, saugok mus nuo pagund. LAT supratimu kyis prokurorui ar teisjui negali bti
iprovokuotas. Daugiau leidiama priartti prie provokacijos, narkotik, ginkl platinimo bylose.
Kurstytojas skirtingai nuo organizatoriaus pats traukia asmen NV. Kurstomas gali bti ne tik vykdytojas, gali bti ir padjjas ar net
organizatorius.
Padjjas BK apraytas plaiausiai. Pateikia baigt sra veiksm kada asmuo vadinamas padjju. Padjjo samprata iplsta
lyginant su senuoju BK. Padjjas sudaro slygas bendros NV padarymui. Padjjas neatlieka veiksm, kurie sudaro NV objektyvij
pus (galimos iimtys). Padjimas yra asmeniui, kuris susiformavs ketinim nusikalsti. Padjimas tai veikla, kuria reikmingai
padedama NV. Praktikoje neymus padjimas laikomas bendrininkavimu. Intelektinis ar materialus padjimas. Praktikoje daniau
sutinkamas materialus (fizinis) padjimas. Sukiavimo atvejais padjimas svarbesnis intelektine prasme. Paprastai padjimas yra
aktyvs veiksmai, reiau tai neveikimas, kai asmuo nevykdo savo pareigos, kylanios i uimam pareig. Intelektinis padjimas - tai
paprastai patarimai, rekomendacijos kaip padaryti NV ar j nuslpti. Strasbro Europos Teisingumo Teismas ir Pranczijos taryba yra
prim sprendim, kai advokatai suteikdami konsultacijas pvz. pinig plovimo bylose neatribojami nuo galimybs bti patrauktam
kaip bendrininkavimu baudiamosiose bylose. Informacija turi bti pateikiami tokiomis aplinkybmis, kad j gaunantis asmuo
suvokia, kad jau palengvinama pradta NV. Lietuvoje advokat imunitetas nra susiaurintas (vienas i nedaugelio Europos valstybi
atvejis).
Tais atvejais, kai buvo paadta teikti pagalb kitiems bendrininkams, o jie pagalba nepasinaudojo, tai tokiam padjjui (nevykliui)
nepaalina BA, nes liks subjektyvusis elementas. Savo esme tokia veika yra pavojinga, ji veikia kit bendrinink smon, todl pagal
B ta pagalba, kuri ir nebuvo panaudota gali bti pagrindu BA.
Padjjas padjjo susitarimas su kuriuo nors i bendrinink yra btinas. Laikas, vieta, momentas kada tai vyk didels reikms
neturi. Gali bti rodoma konkliudentiniais veiksmais. 1) Supratimas, kokiai bendrai NV yra padedama. Supratimas kalbant apie
subjektyvij pus bendrininko padjjo veiklos, turime konstatuoti jo 2) inojim, kad jis veikia ne vienas. 3) Savo veiksm pobdio
supratimas. Reikalauti sitikinimo, kad jei nebt padjjo pagalbos NV nevykt i padjjo nebtina, taiau jam 4) reikia suvokti,
kad jo indlis bendroje NV yra ymus, svarbus. 5) Pagal BK padjjas turi suvokti, kad tai k jis daro nra leistina. Bendrininkavimui
yra bdinga tiesiogin tyia. Akivaizdu, kad asmuo siekia t veiksm. Kartais preziumuojama ir netiesiogin tyia, taiau tai daugiau
teorin konstrukcija.
Pagrindas tas pats NV sudtis, taiau bendrininkavime ji yra sunkesn. Pagrindiant kit bendrinink atsakomyb, mes turime
konstatuoti, vis bendrininkavimo objektyvi ir subjektyvi poymi visum. Visuma toki poymi, kurie turi pagrsti
bendrininkavimo asmen BA. Visuma bendrininkavimo poymi, ne vien tik bendro supratimo. Atsakomyb bendra, pagrindai
bendri, taiau tai nepanaikina tokio principo, kaip bausms individualizavimas. 26 str. 3d. jei yra vieno bendrininko lengvinani
Puslapis
Bendrininkavimas tai NV padarymo forma. Veika baudiama, kai yra teisinis pagrindas. Filosofinis etinis pagrindas reikalingas BA ta
apimtimi, kam atsakomyb reikalinga. Teisiniam pagrindui svarbu atsakomybs pagrindimas. Dl vykdytojo problem nra.
75
BENDRININK BAUDIAM OSIOS ATSAKOMYBS PAGRINDAI IR RIBOS. AK CESORIKUMAS. BENDRI NINK VEIKSM
KVALIFIKAVIMAS. BENDRININK ATSAKOMYBS IR BAUSMI INDIVIDUALIZAVIMAS. SUNKINANI IR
LENGVINANI APLINKYBI INKRIMINAVIMO BE NDRININKAMS RIBOS.

aplinkybi, jos netaikomos kitiems bendrininkams. Ikyla akcesorin atsakomyb (antraeil). Bendrinink atsakomyb tiesiogiai
priklauso nuo vykdytojo atsakomybs. Be vykdytojo nra bendrininkavimo. Kiekvieno bendrininko vaidmuo turi bti vertinamas,
neatsivelgiant vykdytojo veiksmus. Bendrininkavimo forma turi tiesiogin reikm sprendiant BA klausimus.
Be BK bendrj taisykli taikymo (BK 54.2.6 p.) statym leidjas dar kart pakartoja i esm t pat BK 58 str. nurodydamas, kad turi
bti isiaikinta bendrinink dalyvavimo forma, ris, pobdis. statym leidjas nenurodo kuri dalyvavimo ris yra pavojingesn
(organizatorius, kurstytojas, vykdytojas).
BENDRININKAVIMAS PAD ARANT NUSIKALTIMUS, NUMATANIUS SPECIALJ SUBJEKT.
Baudiamajame kodekse yra numatyta nusikaltim, pvz., valstybs tarnybai, krato apsaugos tarnybai, sudi, i kuri akivaizdu, jog
toki nusikaltim vykdytoju gali bti tik asmuo, be bendrj subjekto poymi, turintis ir specialiuosius subjekto poymius, pvz.,
pareigno, kario. statymas numato, kad tokias savybes privalo turti kiti asmenys vykdytojo bendrininkai. BK bendrosios dalies
normos, nustatanios bendrinink atsakomybs pagrindus ir principus, atskirai minimo klausimo nesprendia. Taiau pamint
norm ir BK 270 str. analiz leidia tvirtinti, kad asmenys, organizav, kurst ar padj padaryti nusikaltimus, kuri vykdytoju gali
bti tik specialusis subjektas, atsako pagal tuos paius straipsnius, kaip ir vykdytojas.
VYKDYTOJO EKSCESAS. SAVANORIKAS ATSISAKYMAS, ESANT BENDRINI NKAVIMUI. NEPAVYKS KURSTYMAS IR
PADJIMAS.
Vykdytojo ekscesai. Tai tokie veiksmai, kurie nebuvo apimti kit bendrinink susitarimo. Gali bti kiekybiniai, kokybiniai vykdytojo
ekscesai. Prieastinis ryys tarp vykdytojo veiksm ir padarini tokiu atveju nenutrksta. Gali bti, kad alia sumanyto nusikaltimo
padaromas kitas, kad vietoj sumanyto padaromas to paties pobdio (kokybinis ekscesas). Vietoj reketavimo apipl (kitos NV, bet
vienodo pobdio). Bendrininkavimas tokioje situacijoje neinyksta. Kiekybinis kai padaroma ne vienar NV, kuri buvo sumanyta
(tokia veika, kuri nesuderinama su bendru prieastiniu ryiu). Vietoj vagysts plimas su sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kalbant apie
atsakomyb pakankamai aktualus savanoriko atsisakymo pabaigti NV bendrininkavimo atvejis, siekiant ivengti atsakomybs u
sunki nusikaltim padarym. Savanorikas atisakymas bendrininkui tvirtintas BK 23 str. 3 d. Toks bendrininkas turi neutralizuoti
savo vaidmen. Padjjas turi neutralizuoti t pagalb.
Savanorikas atsisakymas bendrininkavimo atveju yra pakankamai svarbus klausimas sprendiant BA. Savanoriko atsisakym skatina
pati valstyb. Skirtingai nuo asmens veikianio vieno, bendrininkavimo atveju, kiekvienas bendrininkas nordamas nutraukti BA turi
neutralizuoti savo darom veikl, taigi kiekvieno vaidmuo turi bti neutralizuojamas.
Paprastai bendrinink veiksm kvalifikacija priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendr nusikalstam ketinim. Btent
vykdytojo veiksmai lemia, kuri stadij pasiekia bendra nusikalstama veika. Taiau nra ir negali bti visiko bendrinink
atsakomybs priklausymo nuo vykdytojo atsakomybs. Bendrininkams negali bti inkriminuojamos vykdytojo asmenins savybs:
pakartotinumas, itin pavojingas recidyvas. Bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces.
1) Bendrinink savanorikas atsisakymas pabaigti bendr nusikaltim yra galimas tik jei vykdytojas dar nra pabaigs nusikaltimo.
2) Kai savanorikai pabaigti nusikaltim atsisako vykdytojas, jo atsakomybs klausimas sprendiamas kaip individualiai veikusio
subjekto.
3) Organizatorius ar kurstytojas, atsisaks tsti bendr nusikalstam veik, privalo bti aktyvus.
Savanorikas padjjo atsisakymas gali pasireikti:
1) Nepadarymu t veiksm, kuriuos jis, kaip padjjas, privaljo atlikti ir be kuri tolimesn kit bendrinink veika bt
nemanoma arba labai sunkiai tsiama;
2) Aktyvia veikla, kuria siekiama paalinti savo indl, savo pagalb ir ukirsti keli galimoms pasekmms, kurioms slygas atsirasti
ruo ir jis.
Puslapis
PRISIDJIMO PRIE NUSIKALTIMO SVOKA. PRI SIDJIMO SKIRTINGUMAS NUO BENDRININKAVIMO. PRISIDJIMO
RYS. ATSAKOMYBS U PRISIDJIM SLYGOS. AKTUALS NEPRANEIMO APIE NUSIKALTIM BAUDIAMUMO
KLAUSIMAI.
76
Jei organizatoriui ar kurstytojui, savanorikai atsisakiusiam pabaigti nusikaltim, nepasisek nutraukti kit bendrinink veikos, jei
padjjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalb, jiems baudiamosios atsakomybs pagrindai u bendrininkavim neinyksta ir tai
gali bti tik kaip aplinkyb, velninanti atsakomyb.

Prisidjimas prie NV apibdina tokias situacijas, kurios kaip nors susijusios su kit asmen daroma veika, taiau tarp j nra
prieastinio ryio. Tai laikoma tik prisidjimu prie NV, bet ne bendrininkavimu. Prisidjimas yra maiau pavojingesnis. I BK nuostat
akivaizdu, kad galime rasti tokius prisidjimo prie NV variantus:
I anksto nepaadtas nusikaltimo ar nusikaltlio slpimas (237 str.);
NEPRANEIMAS APIE RE NGIAM PADARYTI NUSI KALTIM;
Kad tai nelaikoma bendrininkavimu aiku i BK nuostat apie bendrininkavimo ris. Lyginant dabartin BK su ankstesniu paymtina,
kad anksiau galiojusiame BK buvo du kartus kartojama kas yra prisidjimas prie NV, bet nelaikoma bendrininkavimu. Tai buvo
galima suprasti tai, kad tam tikra prasme praktikoje ivengti klaid , tai buvo saugikliai, kad nepradt kartotis sovietini laik
praktika represyviai naudoti institut. Kalbant apie prisidjim prie NV, galime manyti, kad tai dar vienas variantas. Tos veikos yra
i esms tyins. BK 229 str. atsispindi tyinis neveikimas. Neveiklumas, tarnybos neatlikimas taip pat gali bti prisidjimas prie NV.
Prisidjimu prie nusikaltimo yra tokia situacija, kuri objektyviai yra labai panai bendrininkavim, taiau neturi vieno esminio po
ymio: nusikalstamos veikos padarymo bendrumo. To bendrumo gali nebti todl, kad susitarimas buvo pasiektas ne reikalaujamu
statymo metu. Pavyzdiui, jeigu asmuo slepia nusikaltimo rezultatus ar pat nusikaltl be iankstinio pa ado tai ne
bendrininkavimas, o prisidjimas prie nusikaltimo. Prisidjimas prie nusikaltimo baudiamas, taiau ms baudiamojoje teisje
skiriamos tik trys prisidjimo prie nusikaltimo baudiamumo formos:
1.
2.
3.
Nusikaltlio slpimas.
Nepraneimas apie nusikaltim (tik labai sunkiems ir sunkiems nusikaltimams).
Nusikaltimo nesudraudimas. i forma irgi yra specifin: u tok prisidjim atsako tik toks asmuo, kuris turjo teisin pareig
ukirsti keli nusikalstamai veikai. Daniausiai tai siejama su pareigno elgesiu.
16 TEMA. BAUDIAMJ ATSAKOMYB ALINANI OS APLINKYBS

BAUDIAMJ ATSAKOMYB ALINANI APLINK YBI SVOKA IR RYS.
is BT institutas jis buvo apibdinamas skirtingomis formuluotmis (pvz. aplinkybs, alinanios prieingum teisei), taiau tai i
esms baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs. statym leidjas pats skatina atlikti tam tikrus veiksmus, kurie iorikai gali
bti nusikalstami (kertamas mikas ar griaunami namai tam, kad bt sustabdytas gaisro plitimas). Taiau ie veiksmai nra
negatyvs ir statym leidjas utikrina, kad asmuo nebus baudiamas, jei jie padeda teissaugos institucijoms. Kai kada ie veiksmai
reikalingi todl, kad valstyb pati negali utikrinti visiko saugumo ar realizuoti tam tikr asmen teisi.
I pradi aplinkybs, alinanios aplinkybs buvo 2: btinoji gintis ir btinasis reikalingumas. Vliau buvo pridtas ir nusikaltlio
sulaikymas. Dabar is institutas toks platus, kad yra traukta ir aplinkybi, kurios pakankamai naujos ms teisinje sistemoje.
Btinoji gintis, nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymas, profesini pareig vykdymas, btinasis reikalingumas, teissaugos
institucijos uduoties vykdymas, sakymo vykdymas, pateisinama profesin ir kin rizika, mokslinis eksperimentas.
Taiau kitose alyse manoma, kad reikia i aplinkybi sra dar plsti. Pavyzdiui, vyksta aktyvios diskusijos dl eutanazijos
tvirtinimo.
Ms statymas i esms nedraudia naikinti savo turto, nuosavybs, jei tai nekenkia kitiems. Taiau statymas draudiamas, jei
sveikata alojama nors ir nukentjusiojo praymu, kitam asmeniui. B kategorikai draudia eutanazij. Tai nra tvirtinta BK, bet yra
kuriamos prielaidos BK, 59 str. Pirmieji eutanazijos galimyb tvirtino olandai. Nustatomos slygos, kad tik suvokiantiems situacij
asmenims bt galima atlikti tokius veiksmus, atskirais atvejais, medik komisija tai turi nusprsti, kad bt ivengta
piktnaudiavimo tokia veika.
Asmuo turi teis btinj gint. Tai ne pasiteisinimas o asmens teis. Btinoji gintis siejama su ksinimosi svoka, 28 str. 2 dalyje
kalba eina apie tai, kad btinoji gintis atsiranda kai ginamasi nuo ksinimosi, kuris yra pavojingas, realus ir akivaizdus. Ksinimasis
baudiamajame statyme numatytos vertybs, susijusios su asmeniu, nuosavybe, bsto nelieiamybe, visuomens ir valstybs
interesais ir kt.
77
BK numato kad btinoji gintis galima ne tik ginantis nuo upuolimo, bet ir ginant nuosavyb. LAT pasisak dl galimybs gintis nuo
eidimo (2001 gegus 21 2k - 486).
Puslapis
BTINOJI GINTIS (BK 28 STR.). BTINOSIOS GINTIES TEISTUMO SLYGOS, APIBDINANIOS KSINI MSI IR
GYNYB. TARIAMOJI BTINOJI GINTIS. BTINOSIOS GINTIES PROVOKACIJA.

Btinosios ginties rib perengimas kai tiesiogine tyia nuudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata. Pavojingo ksinimosi realumas
objektyvus egzistavimas o ne tik besiginanios vaizduotje.
Besiginantis nesuvok ir neturjo galimybs numatyti kad jis klysta. Tokiu atveju paprasiausiai laikoma, kad asmens kalts nra ir
prilyginama kad jo padaryta ala buvo padaryta btinosios ginties bklje nors btinosios ginties realiai nebuvo tariamoji btinoji
gintis.
Kai asmuo nesuvok, kad klysta, bet galjo ir turjo numatyt, kad jis klysta, tuomet laikoma, kad ala padaryta dl neatsargumo.
Kai kita ala padaroma nesant pagrindo manyti kad gresia pavojingas ksinimasis, asmuo veikiamas nepagrsto tarumo, panikos,
tuomet 28 str. nuostatos netaikomos, ir asmens veikos kvalifikuojamos kaip padarytos tyia.
Pavojingo ksinimosi akivaizdumas. Akivaizdus turima galvoje laiko atvilgiu, toks ksinimasis, kuris jau prasidjo arba tiesiogiai
gresia ir dar nra pasibaigs. Teism praktikoj pripastama kad nustatinjant pradi ir pabaig reikia tai daryti labai atsargiai.
Turtina omeny kad btinosios ginties bkl atsiranda ne tik prasidjus, bet ir tada kai ksinimasis realiai tiesiogiai gresia. Pvz.:
kakas isitraukia peil ir j atlenkia, ar isitraukimas kitas ginklas, asmeniui tiesiogiai negrasinama, bet esamoms aplinkybm asmuo
gali manyti jog bus pasiksinta j. Vien peilio isitraukimas nereikia kad jis bus panaudotas ksinimuisi (gal mogus nors atsipjaut
duonos). Bsimas besiginantis apsupamas kit asmen, kurie gali tai daryti nieko nesakydami ir asmeniui tiesiogiai nugrasina, taiau
tai gali bti pagrindas manyti kad tai susij su tuoj pats prasidsianiu pavojingu ksinimusi. Neutenka nustatyti kad upuolikas
nutrauk savo ksinimsi, nustojo pulti, reikia vertinti ar upultajam yra aiku jog ksinimasis baigtas. Ksinimosi pabaiga nelaikoma
jei upuolikas padaro pertrauk, pvz.: upuolikas pasitrauk pasikeisti pakab.
Problemin aplinkyb kad upuoliko naudot ginkl atmimas beslygikai nereikia kad pavojingas ksinimasis pasibaig, kadangi
upuolikas gali veik tsti ir be ginklo. Teiss btinj gint atsiradimas siejamas su pavojingo ksinimosi pradia ar realia grsme,
laikoma kad i anksto atlikti pasirengimo veiksmai (sprogmen taisymas, elektros srovs paleidimas per srov ir t. t.) yra nesusij su
btinj gintimi. Bt galima galvoti plaiau, jei kakokia mediaga skirta vagiui skirta tik tam kad apsvaiginti o nenuudyti tai gal bt
viskas bt tvarkoje. LAT 2002 balandio 20 2k 369. LAT pasak kad pagrstai pripainta jog kaltintojo veikos forma netiesiogin
tyia.
LAT 2008 09 16 2k-336, plaiai pasisakyta vairiai klausimais kurie susij su btinosios ginties institutu, skaitant jo perengim. Vien
tam kad asmuo dl savo patirties gali bti vertinamas kaip pavojingas dar nesudaro prielaid btinajai giniai, nes btinoji gintis yra
skirta apsiginti nuo pavojing ksinimsi, o ne nuo pavojing asmen.
Btinosios ginties provokacija. Pagal senato nutarim kai asmuo tyia provokuoja kito asmens veiksmus siekdamas veikti paskui
kaip btinosios ginties situacijoje. Kovingas pensininkas Smuiukas Petrauskas, iauliai 2 nutartys. LAT 2007 spalio 30 2K-666. Apie
nusikaltlio sulaikym ir tarimus apie padaryt nusikaltim, bei galimybes naudoti jg ir pan.
BTINOSIOS GINTIES VIRIJIMAS (BK 28 STR. 3, 4 D.). ATSAKOMYB U VEIKAS PERENGIANT BTINOSIOS
GINTIES RIBAS.
Btinosios ginties rib perengim (28 str. 3 dalis) reikia nustatyti ar buvo btinosios ginties situacija ir tik tada ar perengtos ribos.
Asmuo gindamas nuosavyb turi maesnes btinosios ginties ribas nei gindamasis nuo ksinimosi asmen. Ksinimosi pavojingumas
pasireikia galimos alos dydiu, ginklu, intensyvumu, jg santykiu, asmens pavojingumu ir pan. Btinoji gintis pagal savo esm
siejama su gynyba, pvz.: gavo stipr smg ir atsistoj pradedat atstatinti teisingum tai nra btinoji gintis. LAT 1999 birelio 29,
2K-433.
Mutyns ir btinoji gintis. LAT 1999 spalio 26 2k-684. Mutynms bdinga kad abi puss naudoja smurt puolimo o ne gynybos
tikslais, btinoji gintis mutyni atveju nekyla, iskyrus atvejus, kai viena i pusi veiksmus nutraukia o kita pus tsia. Btinoji gintis
pasibaigus ksinimuisi. LAT ir apeliacinis nustat kad btinosios ginties nebuvo, nes ksinimasis buvo atremtas ir tolia tsti gynyba
nebuvo reikalo (pats kaltasis pasak, kad kai pamaiau kai jis rimsta nusprendiau j ir pribaigti).
Puslapis
Situacija: but sibrov 2 vyrai ir moteris, pradjo muti paaugl, bgo brolis ir jis grieb peil ir dr visiem upuolikam, igyveno gal
tik 1, buvo pripainta kad nudrs vyrus veik btinosios ginties bklje ir ribose, taiau kai nudr moter jis nebebuvo btinosios
ginties bklje, taiau jis veik labai susijaudinus, afekto bsenoje.0020zzxYra labai svarbi taisykl, kad tuo metu kai upuolikui ala
padaroma kai ksinimasis atremtas ir gynybos priemones naudoti nebuvo btina veiksmus vertinti ne kaip btinj gint, taiau
btina nustatyti ar veiksmai nebuvo atlikti didelio susijaudinimo bklje.
78
Ksinimosi pabaigos reikm. Kilo odis konfliktas, vienas asmuo pastm 2 kartus, kitas gindamasis iov 2 vius, kurie vertinti
kaip nesunkiai sutrikd sveikat, taiau nustatytas dar vienas vis, sunkiai sutrikds sveikat, kuris buvo iautas, kai asmuo jau baig
ksinimsi ir bgo nuo upultojo. Nesant ksinimosi, nebuvo btinosios ginties, tuomet ir negalima kalbti apie btinosios ginties
ribas.

Btinoji gintis ir afekto sryis. Asmuo nuteistas u tai kad jis nakt savo bulvi lauke pastebjs asmen kuris be leidimo nukas dal
bulvi, sudav kelt smgi galva ir dar kelet kojom pasekm - asmuo mir. Nustat aplinkybes: sumuta tada kai pavojingas
ksinimasis buvo baigtas, nebuvo btinybs gintis, veiksmai negali bti vertinti kai btinosios ginties perengimas, nes btinosios
ginties nebuvo, veika buvo padaryta afekto bsenoje.
Reikia atsivelgti mogikj faktori ,kad emocijos nenuslgsta i karto po ksinimosi pasibaigimo. LAT 2004 vasario 24 2k-93. Apie
afekto bsen galutin ivad priima teismas. Pritraukimas prie btinosios ginties nra gerai. Nors LAT tai padar.
Pavojingu ksinimusi nra laikomi pareign veiksmai ribojantys asmens laisv ir pan. vienu atveju: asmuo tariamas pasiprieins
pareignui tariamas piktybiniu chuliganizmu (dl ko vliau iteisintas). Net ir tuo atveju kai asmuo pats save laik nekaltu negaljo
prieintis pareigno reikalavimam. Antras atvejis: policija sustabd moter, atsisak psti, paband j pristatyti ligonin, ji
pasiprieino spirdama koj. Teismas iteisino pasakydamas pareignai neturjo teiss prievarta jos pristatyti ligonin, ir moteris
gynsi.
Viena naujausi nutari ioje srityje, btinoji gintis prie antstol. Visi teismai iteisino asmen kuris, situacijoje: antstolis su 2
darbuotojas atvyk skolininkei priklausant nam kuriame gyveno ir kaltasis, kaltasis pareikalavo ieiti jie neijo, antstoliai nepais
CK norm, nes neturjo teismo leidimo eiti patalpas, taip pat kaltininkas neleido Kaltinamasis suinojs apie antstolio tikslus oko
rkti necenzriniai odiais ir mosuoti kirviu. Antstolio veiksmai vertinti kaip pasiksinimas asmens nuosavyb. Kaltinamojo
veiksmai atitiko ksinimosi pobd. Tokia teismo ivada tikrai gana keista. Reikia irti atsargiai.
TEISSAUGOS INSTITUCIJOS UDUOTIES VYKDYMAS (BK 32 STR.).
Profesini pareig vykdymas. LAT aikiai pasak, kad profesinje veikloje taikant teiss normas j iaikinimas yra nevienodas. Pvz.:
tyrja sulaik asmen dl nusikaltimo, taiau paaikjo, kad jis nekaltas ir paleido, asmuo ikl byl, pirmos instancijos teismas
nuteis tyrj, bet visos kitos iteisino. LAT 2008 sausio 15 2K-10; LAT 2008 birelio 16, 2K-3.
Asmuo, neatsako pagal BK, jeigu jis teistai veik pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio model. Neatsako, jeigu jis
nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grups veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas
teissaugos institucijos kit teist uduot ir nepereng ios uduoties rib.
Numatomi atvejai, kai neatsako:
a) Asmuo dalyvauja gyvendinant nusikalstam veik imituojanio elgesio model.
b) Dalyvavimas vykdant kitoki teist teissaugos institucijos uduot.
Asmuo, sutiks padti teissaugos institucijos iaikinti rengiam ar pradta nusikaltim, asmuo nebus traukiamas baudiamojon
atsakomybn, yra nusikalstamos veikos poymi gyvendinimas esant statym nustatyta tvarka patvirtintam nusikalstam veik
imituojaniam elgesio modeliui. Modelis gali bti taikomas, kai nusialkstamos veikos poymiai nra nustatyti, bet turima
informacijos apie rengiam, darom ar padaryt labai sunk ar sunk nusikaltim, kai kurios apysunkius nusikaltimus, nusikaltim
rengiant, darant ar padarius asmen. Asmens veikimas pagal model yra viena i veikos teistumo slyg, bet nepakankama
baudiamajai atsakomybei alinti. Svarbu, koks asmens veikimo turinys. K asmuo gali ir ko negali padaryti pagal model, kokius
padarinius gali sukelti ir koki ne. Antra ios aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb, teistumo slyga yra teistas
veikimas,. Teistas veikimas yra veikimas neperengiant modelio nustatyt rib ir nevirijant uduoties rib.
SAKYMO VYKDYMO REIKM SPRENDIANT BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYB S KLAUSIMUS (BK 33 STR. IR BK 317
STR.).
sakymo vykdymas - tai tokia situacija, kai B ginamiems interesams asmuo padaro al vykdydamas auktesnio pagal pavaldum
pareigno sakym. Kai sakymas teistas, tai u jo vykdym pavaldinys neatsakys net ir tuo atveju, jei padaroma ala B statymo
saugomiems interesams. Kai sakymas neteistas - pavaldinys j gali suvokti trejopai:
1) suvokia, kad neteistas;
2) abejoja teistumu;
3) nesuvokia, kad jis neteistas.
1) jei pavaldinys suvok, kad sakymas (nurodymas) neteistas, tai jis kartu su virininku atsakys u tyin nusikaltim;
2) jei abejojo - atsakys u neatsargu (nusikalstamas pasitikjimas) nusik-m;
Puslapis
Civilins tarnybos slygomis:
79
Neteisto sakymo vykdymo pasekms skirtingos civilinje ir karinje sferoje.

3) jei nesuvok neteistumo, tai pagal bendr taisykl jis neatsakys u jo vykdym. Iimtys: kai dl tam tikr galiojim,
numatyt statyme, pavaldinys privalo ir gali numatyti pasekmes, pvz., finansininkas atsako u staigos finansin veikl. iuo
atvejus pavaldinys atsakys u neatsargi (nusikalstamas pasitikjimas) NV.
Karins tarnybos slygomis:
ia pavaldinys neturi teiss svarstyti gauto sakymo, nes jo nevykdymas utraukai b atsakomyb. Pavaldinys privalo vykdyti ir tok
sakym, kurio teistumu jis abejoja ar net taria, kad jis nusikalstamas. U tokia sakymo vykdymo pasekmes atsako tik sakym
davs pareignas. Pavaldinys turi teis nevykdyti tik aikiai neteisto sakymo. LR BK 351 str. 2 d. karys, nevykds virininko
sakymo, verianio sulauyti priesaik ar aikiai neteisto, pagal B statymus neatsako. Jei vykdo ir sukelia sunkias pasekmes, tai b
atsakomybn traukiamas ir sakym davs pareignas, ir j vykds pavaldinys.
ASMENS, PADARIUSIO NUSIKALTIM, SULAIKYMAS (BK 29 STR.). VEIKSM NUSIKALTL IUI SULAIKYTI TEISTUMO
SLYGOS.
Nusikaltlio sulaikymas santykinai naujas aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb. Jis visuomet buvo tvirtintas BK, bet i
pradi buvo btinosios ginties ris. Tik XX a. i aplinkyb tapo savarankika, alinanti nusikalstamj atsakomyb.
is institutas galimas tik po veikos padarymo (arba iek tiek anksiau). Btinoji gintis reikalinga atremti pavoj, sulaikymo atveju
siekiama utikrinti nusikaltlio sulaikym. Tai tam tikra prevencin priemon, siekianti gyvendinti teisingum. Bet kokiu atveju
visada galima konstatuoti i aplinkyb kaip alinani baudiamj atsakomyb. Btinos tokios teistumo slygos (turi bti siejamos
su pagrindais):
1)
2)
3)
4)
Nra vykdomas apkaltinamasis nuosprendis.

Tai asmuo, kuriam skelbta paieka.
J nurodo kiti asmenys (vykio dalyviai).
Ant sulaikomo asmens pastebta nusikaltimo pdsak.
Nusikalstam veik padars asmuo i formuluot ne visai tiksli, nes kaltum sprendia tik teismas, taiau svok apima bet kuri
procesin ar net iki procesin stadij, bet reikia sitikinti, kad asmuo kaltas. Kartais gali bti klystama, taiau klysti turi bti siningai.
Jei sulaikytajam padaroma ala, nors tai ir nebtina (jis nesiprieina), sulaikytojas gali bti baudiamas u tai. Slygos, kurias turi
atitikti sulaikymo bdas (kai padaroma ala, kuri numatyta BK):
Sulaikymas neturi virsti susidorojimu. statymas toleruoja sunk sveikatos sutrikdym, taiau teisingumas turi bti vykdomas
teisminmis priemonmis. Jei paeidiamos sulaikymo slygos, tokio asmens veiksmai vertinami pagal btinosios ginties taisykles.
PROFESINI PAREIG V YKDYMAS (BK 30 STR.).
Pareignas neatsako u al, padaryt vykdant profesines pareigas, jeigu jis nevirijo statym ar kit teiss akt nustatyt galiojim.
Slygos, alos darymo teistumo vykdant profesines pareigas:
a) ala, padaryta, vykdant profesines pareigas. ala susijusi su profesini funkcij vykdymu.
b) Padaryta ala siejama su jos pobdiu ir sunkumu. Asmuo neatsako u al, padaryt vykdant profesines funkcijas. Atliekant
profesines funkcijas lyg ir pateisinama bet kokia mogui padaryta ala, svarbu tik, kad asmuo nepaeist teiss aktuose
nustatyt galiojim.
BTINASIS REIKALINGUMAS (BK 31 STR.). BTINOJO REIKALING UMO SLYGOS.
Teisti interesai ginami nuo dar didesns alos. statym leidjas leidia saugoti vertingesn interes paeidiant ne tok verting.
Pavojaus altiniai:
Puslapis
spdingiausi pavyzdiai: kai emdirbiai blokavo kelius ir sukl riaues jie sak kad tai btinasis reikalingumas. Teismas tai paneig,
nes btinasis reikalingumas yra tuomet, kai yra realus ir akivaizdus pavojus. LAT pabr, kad valstybs asignavimai nra emdirbi
nuosavyb. Kitas pavyzdys: udtas aretas, taiau turt parduoda, pasiteisindamas btinuoju reikalingumu, kadangi neturjo kuo
erti gyvulius, todl juos pardav taip pat pardav ir k, taiau teismas nustat, kad nebuvo btinojo reikalingumo, kadangi nebuvo
nei informacijos apie gyvuli kritimus ir t.t.
80
Nepagrstas teiginys, kad ala turi bti padaryta treiajam asmeniui, taiau gali bti padaryti ir tam paiam asmeniui. Tokia nuomon
yra, nes siekiama atriboti nuo btinosios ginties, todl atsiranda treias asmuo, Andejus mano, kad tai nra protinga. Dl btinojo
reikalingumo byl maai.

1)
2)
3)
4)
5)
Liga;
moni veiksmai;
Gyvnai;
Technikos priemons;
Tyia susikuriamas pavojus (provokacija).
Tokie veiksmai gali bti sukeliami ir netyia. Btinojo reikalingumo atveju ala padaroma nekuo dtiems subjektams (daniausiai).
ala yra priverstin, neivengiama, kito varianto nra. Jei pagal statym buvo galimyb ivengti pavojaus, tokia situacija negali bti
vertinama pagal btinojo reikalingumo taisykles. Gali bti, kad ivengiama ne paios didiausios alos, taiau ivengtoji ala turi bti
didesn nei padaryta. ala neturi bti atlyginama, bent jau to, kas gina treij asmen interesus. Tiems, kuriems yra pareiga atlikti
vien ar kit funkcij, net jei ir jiems gresia pavojus, tokia situacija jiems negali bti vertinama kaip btinasis reikalingumas. Btinasis
reikalingumas buvo inomas ir statutuose.
Btinoji gintis ir btinasis reikalingumas skiriasi pagal:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
Pavojaus altinius;
Interesus, kuriems padaroma ala;
Kam padaroma ala;
alos padarymo btinyb ar galimyb;
Padarytos alos pobd, kiek, proporcingum;
alos atlyginimo klausim;
PATEISINAMA PROFESIN IR KIN RIZIKA (BK 34 STR.).
Profesin ir kin rizika - tai tokia situacija, kai ala B ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomikai nauding rezultat ir
neperengus pateisinamos rizikos rib. Profesin arba kin rizika manoma bet kurioje smoningoje mogaus veiklos sferoje. BT
teorijoje yra suformuluoti profesins arba kins rizikos teistumo reikalavimai:
1) padaryti veiksmai turi atitikti iuolaikinius mokslo pasiekimus. Btinas veiksm pagrindimas, j modeliavimas ir bent jau
apytikris rezultatas;
2) norimo tikslo negalima pasiekti be rizikos. io reikalavimo negalima vertinti vien formaliai, nes bet kok tiksl galima pasiekti
nepadarant alos, taiau per ilg laik arba ileidus milinikas pinig sumas. iuo atveju btinas norimo tikslo ir rizikos
(galimos alos) palyginimas, nes reikmingesnis tikslas pateisina didesn rizik. Negalima reikalauti, kad bt pasirinktas
objektyviai naudingiausias variantas. Asmuo turi pasirinkti tok sprendimo variant, kuris, jo nuomone, leis pasiekti
maksimal rezultat minimaliai rizikuojant. Rizikos objektu paprastai bna materials veiksniai. Galimi atvejai, kai
rizikuojama ir mogaus gyvybe, pvz., laknas bandytojas. iuo atveju btinas asmens , kurio gyvybe rizikuojama, sutikimas.
3) buvo imtasi vis galim saugumo priemoni, ukertani keli alai atsirasti. Asmuo turi imtis tik t vis galim saugumo
priemoni, kurios egzistuoja rizikos metu. Reikalauti objektyviai vis galim saugumo priemoni yra beprasmika, nes tokiu
atveju ala nebt padaroma. Veiksmai, kuriais perengiama pateisinama rizika, yra pavojingi ir gali sudaryti nusikaltimo
sudt. Pateisinamos rizikos rib perengimas galimas tik esant nusikalstamam pasitikjimui, o negalimas esant tyiai, nes
tai paalins pateisinamumo moment, ir nusikalstamam nerpestingumui, nes rizika turi bti i anksto apgalvota.
MOKSLINIS EKSPERIMENTAS (BK 35 STR.).
Asmuo, kuris atlikdamas teist mokslin eksperiment padar alos, msi btin priemoni, kad nepaeist statym saugom
interes, neatsako pagal BK.
SEIMO NARI PARLAMENTINS NELIEIAMYBS DL PASISAKYM IR INFORMACIJ SEIME RIBOS.
ATLEIDIMO NUO BAUDI AMOSIOS ATSAKOMYBS SVOKA IR REIKM.
Puslapis
17 TEMA. ATLEIDIMAS NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS
81
LR Konstitucijos 62 str. Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas BA, suimamas, negali
bti kitaip suvaroma jo laisv. Seimo narys u balsavimus ar kalbas Seime negali bti persekiojimas. Taiau u asmens eidim ir
meit jis gali bti traukiamas atsakomybn bendrja tvarka.

Kompetetingos valstybs institucijos (taikanios B) atsisakymas asmen, padarius NV, bausti taip kaip numatyta B u atitinkamos
veikos padarym. Valstyb atsisako pasmerkti kaltinink, kadangi kaip rodo praktika atskirais atvejais taikant kai kuriuos atleidimo
nuo BA normas, teisjas kai kuriais atvejais tik vizuoja prokuroro sprendim atleisti asmen nuo BA. Teismas tik pilnai vertins bylos
aplinkybes konstatuoja asmuo kaltas ar ne. Atleidimas nuo BA tai valstybs atsisakymas taikyti bausm. Atleidimas gali bti
ireikiamas ir teistumo pavidalu nra bausms, nra ir teistumo. Atleidiamas nuo BA gali bti tik tas asmuo, kurio veika atitinka
konkreios NV sudt, numatyt BK spec. dalyje. Atskiri variantai yra tiek humaniki, kad asmenys gali bti atleidiami nuo BA ir
padar kelias NV.
Atleidiant nuo BA pagrindai BA neinyksta. Atleidimas nuo atsakomybs nereabilituoja. Kaltumas ilieka, pagrindai BA ilieka. Jei
nepateisina pasitikjimo per bandomj laikotarp gali bti grtama prie BA pagrindo.
Nepainioti BA su dekriminalizavimu. Dekriminalizavimas tai statymo leidjo priimtas sprendimas, vienas ar kitas B numatytas
veikas ibraukiant i srao veik, esani BK spec. dalyje. Atleidimas nuo BA taikomas kiekvienoje situacijoje, atskiru atveju ir gana
danai. I 10 NV atvej 9 gali bti taikomas atleidimas nuo BA (pagal statistik).
1990 m. dar gana ilgai buvo sprendiamas atsakomybs klausimas u spekuliacij. AT prezidiumo posdiai kuriuos buvo kvieiamas
vidaus reikal ministras, nes tuo atveju daugelis AT nari nesivaizdavo kaip gali bti dekriminalizuotas spekuliavimas. Veikos,
buvusios pavojingos, panaikinus statym tapo skatinanios. Buvo silymas visus Garinus apsupti ir parodyti.
Atleidimo nuo BA nereikia painioti su situacija, kai BA nra, nors formaliai atrodo, kad yra padaryta NV (pvz. Btinoji gintis,
nepakaltinamumas, maareikmikumas, savanorikas atsisakymas pabaigti NV). Kai nra pagrind BA, tai reikia ir asmens
reabilitavim.
Tam tikra prasme atleidimas nuo BA gali bti apibdinamas ir sulyginamas su tokiu reikiniu kaip dekriminalizacijos procesas. Veikos
gali bti laikomos tiek pavojingos, kad BA u jas turi bti nustatyta, taiau statym leidjas tai vertins praktikoje (vertinus tipinius
tas veikas darani asmenybi poymius) mano, kad atskirais atvejais nra prasms taikyti grieiausias bausmes, todl tvirtina
galimyb teismui sprsti atleidimo nuo BA (ar bausms) klausim. BA tai realizacija depenalizacijos. Sistema form kaip gali bti
atleidiami asmenys, padar NV, pripainti kaltais. Galime kalbti apie sistem, atleidimo nuo BA tvirtint BK 6 skirsnyje.
Atleidimas nuo BA yra teismo teis, bet ne pareiga, todl kaltininkas negali spausti teismo. Jeigu yra pagrindas matyti, kad yra
sprendiamas atleidimo nuo BA pagrindas, j reikia sprsti. Turi bti vertinama situacija, turi bti iekoma galimyb, taiau
teisiamasis negali reikalauti ir apeliacine tvarka teismo taikyti BA atleidimo pagrindus.
Instituto esm kompromiso iekojimas tarp kaltinamojo ir valstybs. Valstybei pigiau taikyti atleidim nuo BA (ir gumins kulkos
kainuoja). Tai sudaro galimybes ir valstybei elgtis humanikai, panaudoti tiek kiek reikia valstybs prievartos, valstybs pastang,
minimaliai apribojant kaltininko teises ir laisves. Atleidimas nuo BA tai valstybs skatinimas atskirus asmenis bendradarbiauti su
teissaugos institucijomis. Panevio gangsteri byla nebt inagrinta, jei tos gaujos nariai nebt pradj bendradarbiauti su
teissaugos institucijomis. tvirtinimas atleidimo nuo BA variant. Tai rodo, kad statym leidjas siekia, kad bt kuo maiau
latentikumo. Suteikiant galimyb ivengti BA, valstyb sudaro galimybes nusimesti moralin ir kitoki nat dl latentikumo.
Tai institutas, kuris sudaro galimyb realizuoti daugel BT princip reikalavim Sudaro galimybes statym leidjui diferencijuoti BA.
Individualizuoja bausmes. Prielaida realizuojant teisingumo princip. Palengvinama padtis i esms, neikyla teistumas. Asmens
atleidimas nuo BA neatleidiamas nuo kit teiss akt atsakomybs.
is institutas realizuoja ir humanikumo principo reikalavimus, bei bausmi ekonomijos principo reikalavimas. Kai kaltininkas
susitaiko su nukentjusiuoju valstybei sutaupo 10 15 mln. kasmet. Paskaiiavus kokia skiriama bausm u NV padarym ir kiek
kainuoja ilaikymas kalinimo staigoje yra brangiau nei teiss studento 1 met ruoimo kaina.
Nepainioti io instituto su baudiamosios bylos nutraukimu. BK numatyta, kad baudiamoji byla ikelta turi bti nutraukiama. Tai yra
situacijos, kai nesakoma, kad asmuo nra atleidiamas nuo BA, bet nra pakankamai rodym patraukti asmen BA. BA gali ir nutrkti
(kaltininkui mirtant). Psichine liga susirgus. Baudiamoji atsakomybe prasideda, kai atsiranda prielaidos taikyti baudiamojo
poveikio proceso priemones.
Puslapis
statym leidjas nereikalauja lengvinani aplinkybi atleidimui nuo BA atsirasti. Pakankamai plaios galimybs taikyti institut.
Atleidimas yra beslyginis, nra numatytos slygos ir pareigojimai, nors atleidiant nuo BA teismas gali paskirti atitinkamas poveikio
priemones. Padarius nauj NV negali bti vertinama nauja veika ankstesns veikos atvilgiu kaip pakartotin. Senajame BK buvusios
pakartotinumo situacijos veikos nesudaro, jos tam tikra prasme yra anuliuojamos ir kaltininkui nebeprimenamos (tai yra jei atleista
nuo BA pagal BK 36 str.). Atleidimas nuo atsakomybs apskritai nesukelia teistumo.
82
Baudiamasis statutas, galiojs tarpukario laikotarpiu buvo numats ir vadinamas bausmes, alinanias aplinkybes. Baudiama dl
nusenjimo (senaties).

Procesin tvarka pagal Konstitucij. Gali atleisti ikiteisminio tyrimo teisjas, teisminio nagrinjimo metu. Bendras reikalavimas, kad
sprendim priimt teismas, nes kaltum konstatuoti gali tik teismas. BK 37 str. atleidimas nuo atsakomybs dl nusikaltimo
maareikmikumo. Nra gera formuluot, nes maareikmikumas nusikaltimo reikia, kad padarius baudiamj nusiengim
maareikmikumo klausimas negali bti keliamas, jis turi pirma pasiekti nusikaltim. 2000 12 21 d. LAT praktika dl teism
praktikos veikas pripastant maareikmmis. Dl nusikaltimo dalyko ar kit nusikaltimo poymi ypatum (neteisinga formuluot)
veika gali bti pripainta maareikm. Poymiai negali kisti, j suvokimas negali bti skirtingas statyme ir praktikoje. Praktika
negausi, taiau bna atvej, kai procesas nutraukiamas pagal nusikaltimo maareikmikum. Turi bti vertinama vis objektyvij ir
subjektyvij NV sudties poymi iraika tikrovje.
ATLEIDIMAS NUO BAUD IAMOSIOS ATSAKOMYBS, KAI ASMUO AR NUSIKALSTAMA VEIKA PRARADO
PAVOJINGUM (BK 36 STR.).
Beslyginis atleidimas nra visikai tikslus, nes BK 67 str. asmuo atleidiamas nuo atsakomybs ar bausms gali patirti tam tikro
poveikio priemones. ia turima galvoje, kad negali bti grtama prie BA jei asmuo padaro NV pagal numatytus atleidimo nuo BA
variantus.
Asmuo atleidiamas nuo BA, kai asmuo ar NV prarado pavojingum. Atleidus nuo BA pagal BK 36 str. tame paiame straipsnyje nra
numatyta koki nors slyg. Dl nusikaltimo maareikmikumo nurodo statymas, tvirtina tam tikrus pagrindus, kada galima taikyti
atleidim nuo BA. BK 95 str. atleidimo nuo BA institutas, kai sujo apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis. Jei subjektas, kurio
valstyb pasigaili, subjektas nesilaiko tam tikr reikalavim, gali bti grtama prie BA ir u t veik, kuri padars asmuo buvo
atleistas nuo BA.
BK 36 str. numato dvi formas atleidimo nuo BA.
Kai asmuo praranda pavojingum. Slyginis, nes asmeniui dar kart patenkant jurisdikcij prie BA klausimo vl sugrtama. Skyrimas
bausms tokiam asmeniui esant tokiai situacijai neatitinka BK 41 str. apie bausmi paskirt reikalavim. Sakoma, kad atleidiama nuo
atsakomybs, kai nusikalstama veika praranda pavojingum. Padarius nusiengimus gali bti pritaikomas BK 26 str. Rib kokio
sunkumo gali bti NV nra. sivaizduotina situacija, kai asmuo padars itin sunk nusikaltim pripainti, kad asmuo nebaustinas, ar
veika nra pavojinga. Suprantama, neturi bti pamirtama, kad taikant statym turi bti vadovaujamasi logika, teisingumo
reikalavimais.
I 36 str. nuostat akivaizdu, kad sprendiant atleidim nuo BA turi bti konstatuota padarytoji veika. Kad kaltininko asmenyje,
veikloje yra nusikaltimo sudtis, asmens kaltumas. veika yra kriminalizuota.
Aplinkybs, kurios keiia veikos pavojingum, tokia situacija gali atsirasti veikos darymo metu, po veikos padarymo. Kalbant apie
asmen, kuris prarado pavojingum, tos aplinkybs turi atsirasti byloje iki nagrinjimo teisme, kad teismas galt pritaikyti atleidimo
nuo BA institut. Laiko atvilgiu asmeniui yra daugiau galimybi ivengti BA pagal BK 36 str. Situacija, kai pasikeiia faktins
aplinkybs ir asmuo nebekelia pavojingumo (kaimo chuliganl paauk karin tarnyb). Nuo paties kaltininko atitinkam veiksm
teismui ikyla klausimas ar yra pagrindas taikyti baudiamojo poveikio priemones (priekabiautojas ved, narkomanas gydsi ir yra tai
patvirtint dokument). AT praktikoje buvo atvejis, kad asmuo prekiavs narkotikais, pabaigs gydytis, pradjo dirbti, baig kolegij,
bylos nagrinjimo eigoje teismas asmen atleido nuo BA. Nors asmuo nepavojingas, veika ilieka pavojinga. Nra reikalavimo, kad
teismas konstatuot, jog asmuo toliau nebedarys NV.
Kai veika praranda pavojingum. Pvz. spekuliacija, vliau teista komercine veikla. Paymtina, kad ne tik konkreti veika, bet ir visos
tos ries NV tampa nebepavojingomis. Tai pasikeitimai, kurie paprastai nuo kaltininko nepriklauso. Jie gali vykti visos valstybs
mastu. Gali keistis ir situacija atskirose vietovse (rengiantis utvenkti teritorij, kurioje dabar yra Kuri marios, buvo neteistai
kirsti mediai, nes j iaip ar taip neliks). Tai nedani atvejai, bet jie manomi.
ATLEIDIMAS NUO BAUD IAMOSIOS ATSAKOMYBS, KAI KALTININKAS IR NUKENTJUSYSIS SUSITAIKO (BK 38 STR.).
Puslapis
Gali bti taikoma visiems asmenims, kurie padaro baudiamuosius nusiengimus. I vis NV sudi, baudiamieji nusiengimai
sudaro 11,5% vis sudi. Nusikaltimai, kurie yra statym leidjo priskirti prie neatsargi. ~10% Tyiniai nesunks nusikaltimai.
42% vis sudi. Apysunkiai beveik 21,4% vis sudi.
83
Atleidimas nuo BA, kai kaltininkas susitaiko su nukentjusiuoju asmeniu (BK 38 str.). Paymtina, kad ji yra slygin ris, kadangi BK
tvirtina slygas (per vienerius metus nepadarys naujos NV), savo pobdiu tai yra bandomasis laikotarpis, nors taip nra tiesiogiai
nurodyta. Visumoje slygos yra tvirtintos BK 28 str. 1 d. Momentai, apibriantys atleidimo nuo BA ribas. Vardinamos veikos, kurias
padarius gali bti sprendiamas atleidimo nuo BA klausimas jei realizuojamos 4 slygos.

Beveik 90% vis veik gali bti sprendiamas atleidimas nuo BA klausimas. Paymtina, kad gali bti taikoma, jei ala padaroma tiek
fiziniam, tiek juridiniam asmeniui (jei susitaiko su nukentjusiuoju asmeniu ar juridinio asmens atstovu). Institutas taikomas labai
aktyviai nuo pat jo atsiradimo BK. Kiekvienais metais nuo 2.5 tkst. asmen atleidiami nuo BA pagal 38 str. Kaip turi vykti
susitaikymas statymas nenurodo. Praktika vairi (teisjas fiksuoja, notaras patvirtina, utenka rezoliucijos teisjo ant prokuroro
nutarimo). Turi vykti procesas pilnai, nukentjusysis neturi bti prigsdinamas, nukentjusysis neturi neteistai pelnytis. alos
klausimas turi bti isprendiamas gana aikiai. Nusikaltimai vieajai tvarkai ar gali bti susitaikymas su valstybe. Valstybs atstovas
gali atstovauti valstybs interesus, pvz. mokesi nemokjimo bylose. Prokuroras gali ginti valstybs interesus.
Dl nukentjusiojo asmens su kuriuo turi bti susitaikoma. LAT praktika precedentai, kad gali bti susitaikoma ne tik su paiu
nukentjusiuoju asmeniu, bet ir su to nukentjusiojo artimaisiais (autovykyje sta nukentjusysis). Kita pozicija teigia, kad taip
galima prekiauti mirtimi, todl amoralu, neprotinga taikyti susitaikym, kai susitaikoma su jo artimaisiais. Jeigu uvo, jeigu
nesupranta kas vyksta, susitaikymas nemanomas. Dabartin LAT praktika, kad gali susitaikyti ir su artimaisiais. Jei kaltininkas sutinka
teikti materialin aprpinim uvusiojo maitintojo vaikams, neleidiant tokio susitaikymo bt siaurinami nukentjusij asmen
interesai.
1) Atlygino al. Taikymo galimybs turi bti platesns. Susitar dl alos atlyginimo ir paalinimo. Jeigu konstatuojama, kad
susitarimas yra realus, pagrstas (n viena pus neapgauna kitos) tada galimas alos atlyginimas.
2) Susitaikymas turi bti vyks sava valia. statymas reikalauja, kad asmuo bt prisipains padars NV. Jei neprisipasta yra
procesiniai keliai sprsti klausim. Asmuo gali ir nepripainti savo kalts (abejojama savo kalte apskritai). Prisipasta,
taiau kaltininko nuomone jis yra nekaltas. Slyga, kad Tu gali patekti nelaisvn, todl, kad Tu neprisipasti ir todl negali
susitaikyti.
3) Turi bti pakankamas pagrindas matyti, kad asmuo ateityje nedarys nusikalstam veik.
4) Nustatomas bandomasis vieneri met laikotarpis. Gali bti susitariama, kad met bgyje bus atlyginta ala. Jeigu asmuo
nepadaro naujos tyins veikos vieneri met bgyje, tai laikoma, kad asmuo yra galutinai atleidiamas nuo BA. Jeigu
vieneri met bgyje asmuo padaro tyin veik, anuliuojamas BK 38 str. taikymas asmuo yra baudiamas ir u pirmj ir u
antrj veik. Procesinis reguliavimas ioje situacijoje turi bti detalesnis. Jei neatsargi nusikalstama veika teismas gali
sprsti ar panaikinti susitaikym ar pabaigti laukti bandomj laikotarp.
Kategorija asmen, kuriems netraukiamas atleidimas nuo BA. Tas, kuris jau buvo atleistas nuo BA prajus ketveriems metams,
negali bti dar kart atleidiamas pagal 38 str. Taigi negalima recidyvistui, pavojingam recidyvistui. Vis daniau ir plaiau taikomo
susitaikymo instituto perspektyvos geros, tereikia detalizuoti procesinius reikalavimus.
ATLEIDIMAS NUO BAUD IAMOSIOS ATSAKOMYBS, KAI YRA LENGVINANI APLINKYBI (BK 39 STR.).
BK 29 str. atleidimas nuo BA, kai yra lengvinani aplinkybi. io instituto taikymo ribos siauresns. Jei padars baudiamj
nusiengim ar neatsarg nusikaltim, jei padar pirm kart ir yra ne maiau kaip dvi lengvinanios aplinkybs, numatytos 59 str. 1
d. (2 d. gali bti numatytos ir kitos aplinkybs, kurios nra numatytos 1 d.) Nra sunkinani aplinkybi (BK 60 str.), baigtinis sraas.
Nepadars anksiau NV. O jei padaryta NV, taiau suj patraukimo BA senaties terminai (apkaltinamojo nuosprendio primimo
senaties terminai), asmuo laikomas nepadars NV. Kai asmuo padars NV, taiau inyk teistumo terminai (asmuo atlieka NV ir
nustatomas tam tikras laikotarpis kai asmuo turi teistum 95 str.), laikoma kad pirm kart padar NV. Teismai neturi teiss rayti
procesiniuose dokumentuose teistas jei yra inyks teistumas. Nors praktikoje bylose tai nevengiama paymti. Pasakymas ne
maiau nei dvi lengvinanios aplinkybs nra visikai tikslios, nes teismas motyvuotai gali surasti ir kitoki aplinkybi, kurios nra
vardintos BK 59 str. 1d. Esant visoms itoms slygoms teismas neturi pareigos atleisti asmen nuo BA.
Kai asmuo aktyviai padjo atskleisti nusikalstamos grups nari padarytas nusikalstamas veikas. Labai ginytinas institutas, nes
visuomen nemano, kad pelnytai atleidiami nuo BA asmenys patys dalyvav darant pavojingas nusikalstamas veikas. Realyb, kad
tokios bylos iaikinamos daniausiai tik dl to, kad bendrininkai atskleid nusikalstamos grups veiksmus. Prokurorai pirm kart
Lietuvoje pasil skirti kelis kartus bausm iki gyvos galvos vienam asmeniui. Tokios bausms konstatavimas parodo NV
pavojingum. Toks veik vertinimas atitinka tikrj toki veiksm pavojingum.
ATLEIDIMAS NUO BAUD IAMOSIOS ATSAKOMYBS PAGAL LAIDAVIM (BK 40 STR.).
Veik ratas. Visikai sutampa veika patenkanti pirm grup.

Tokia veika turi bti padaryta pirm kart visikas sutapimas.
Kaltininkas turi pripainti padars nusikalstam veik. Norint pritaikyti laidavim, kaltininkas ne tik
turi pripainti, bet ir galtis dl tokios veikos padarymo.
Puslapis
1.
2.
3.
84
Tai naujas institutas ms baudiamojoje teisje, teisintas naujame baudiamajame kodekse, pasiremta Vokietijos pavyzdiu, kur jis
orientuojas jaunus nusikaltlius (iki 21 met). Pas mus taikomas nepriklausomai nuo amiaus. Laidavimo esm mogus, kur dar
galima paveikti, j paveikti turt vyresnis mogus. Slygos panaios susitaikymo atvej:

4.
5.
Pilnai ar bent i dalies atlygino padaryt al, jeigu nusikalstama veika tokia ala buvo padaryta. Tai
slyginis reikalavimas jei ala nebuvo padaryta, tai is reikalavimas ir nekeliamas. Jei ala yra
atlyginta tik i dalies, tai kakokio papildomo susitarimo nebereikia. iuo atveju alos dyd atsprs ne
nukentjusysis, o teismas. Nereikalaujama susitaikymo. Labiau objektyvizuotas institutas, vertinama
objektyviai padaryta ala.
Teismo ivada, kad kaltininkas ateityje nebedarys nauj nusikalstam veik ir yra pagrindo manyti,
kad kaltininkas pilnai atlygins likusi alos dal.
Padars ivad, kad yra visi statymo numatyti reikalavimai, teismas gali atleisti asmen nuo atsakomybs, tik jei jis turi asmens, kuris
yra vertas teismo pasitikjimo, praym perduoti kaltinink jam pagal laidavim. Toks praymas i principo jau i anksto turi bti
pateikiamas teismui. statymas nepateikia isamaus atsakymo, kad gali bti laiduotoju. Tai gali bti tvai, artimieji giminaiiai, taip
pat ir visikai paaliniai asmenys, kurie usitarnauja teismo pasitikjim. Vertindamas laiduotoj teismas atsivelgia tokio mogaus
asmenines savybes ir jo galimyb daryti teigiam tak tam asmeniui, kur jis pasiima pagal laidavim. Laiduotoju gali bti tik fizinis
asmuo. Kadangi tai slygin atleidimo ris, tai teismas taikydamas atleidim privalo nustatyti bandomj laikotarp (1-3 met).
Joki speciali slyg kaltininkui statymas nenumato. Svarbu, kad jis vykdyt alos atlyginim ir nebedaryt nusikalstam veik.
Numatoma, kad laidavimas gali bti su ustatu ir be ustato. Teismas ne visai aikiam laiduotojui gali paskirti sumokti ustat,
baudiamasis statymas nenumato joki u stato rib, taiau negali reikalauti nemanomo. Jei teismas paskiria laidavim su ustatu,
toks sprendimas vykdomas po to, kai laiduotojas sumoka numatyt sum. Jei kaltininkas per bandomj laikotarp nieko blogo
nepadaro, suma grta laiduotojui, jei padaro teismas sprendia ir gali nebegrinti. Laiduotojui suteikta absoliuti teis bet kuriuo
momentu atsisakyti nuo laidavimo. Tokio atsisakymo teisins pasekms kaltininkui gali bti dvejopos, vedamas t.t. vertinimo
kriterij, teismas turi isiaikinti prieastis ir motyvus, kodl yra atsisakoma, koks laiko tarpas yra prijs ir koks buvo kaltininko
elgesys. Teismas gali arba naikinti tok atleidim (pavyzdiui, tada, kai laiduotojas atsisako dl motyv ir prieasi, susijusi su
kaltininko elgesiu), tada asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn. Jeigu prieastys yra objektyvios (ivaiuoja gyventi kitur,
nebegali dl sveikatos), teismas savo iniciatyva turi iekoti kito asmens, kuris sutikt laiduoti. Tokiu atveju neturt bti jokio teisinio
pagrindo sprsti apie atsakomyb (pavyzdiui, nevykdo susitarimo neatlygina alos).
Teisiniai padariniai: Kada asmuo padaro nusiengim ar neatsarg nusikaltim teismas turi diskrecin teis panaikinti tok
atleidim.
Jei per bandomj laikotarp asmuo padaro tyin nusikaltim, atleidimas automatikai netenka galios ir asmuo traukiamas
baudiamojon atsakomybn u nusikalstam veik daugt. io instituto taikymo populiarumas auga, tarp kit institut uima antr
viet. Skirtas organizuoto nusikalstamumo reikalams, gali bti taikomas tik labai apibrtai moni grupei organizuotos grups ar
nusikalstamo susivienijimo nariams. statyme numatytos slygos:
1.
2.
3.
Toks asmuo turi bti dalyvavs organizuotos grups daromuose nusikaltimuose ar priklauss nusikalstamas susivienijimui. Bet
kuri bendrinink ris, iskyrus organizatori.
Jis turi prisipainti dalyvavs darant nusikaltimus organizuotoje grupje ar nusikalstamame susivienijime. Turi pripainti visas
veikas, kuri padaryme jis dalyvavo (gali nesutikti su teisiniu vertinimu, bet pripainti paius faktus).
Jis turi aktyviai padti teissaugos institucijoms isiaikinti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo padarytas
veikas. Objektyvi pagalba apima materialij pus, tai yra turi atskleisti visk, k ino apie organizuotos grups ar
nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas savo iniciatyva nepriklausomai nuo to, ar teissaugos institucijos
apie tai turi informacijos, ar ne), kitas veiksnys tokia objektyvi pagalba turi bti iki galo ir bylos nagrinjime, ir apeliacinio,
ir kasacinio proceso metu. is institutas negali bti taikomas organizatoriui, taip pat asmeniui, kuris dalyvavo nuudant kit
mog bei asmeniui, kuris jau kart buvo atleistas nuo BA iuo pagrindu (jokio termino nra, galima pasinaudoti tik vien kart
gyvenime). Beslygin ris, gali bti taikomos baudiamojo poveikio priemons. iuo atveju atleidiama ir nuo nusikalstam
veik padarymo, ir nuo dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.
KITI ATLEIDIMO NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS ATVEJAI, NUMATYTI BK BENDROJOJE DAL YJE (RIBOTAS
PAKALTINAMUMAS, ASMENS PRIE JO VALI APSVAIGINIMAS NARKOTINMIS MEDIAGOMIS AR JO NUGIRD YMAS
IR KT.).
Maareikmikumo institutas turi bti pritaikytas emesns instancijos teismams, taiau praktika rodo, kad visose instancijose
maareikmikumas nagrinjamas.
Puslapis
BK 19 str. NV, padaryta apsvaigus. Kai nugirdytas prie jo vali. Padtis prilyginama riboto pakaltinamumo atvejams. Atleidimo nuo
BA variantas kalbant apie nepilnameius. Tam yra atskiras BK skyrius (Nepilnamei BA ypatumai).
85
Kai asmuo, pripaintas teismo ribotai pakaltinamas, teismo gali bti atleidiamas nuo BA. statym leidjas apibria iki apysunkio
tyinio nusikaltimo veikos gali bti pripaintos tokiomis, kad u j padarym galima ivengti pasmerkimo ribotai pakaltinamas.

Sunku sprsti BK 37 str. kaip sprendiamas maareikmikumo klausimas esant idealiai ar realiai sutapiai remiantis LAT senato
pozicija.
statymas nenurodo koki veik atvilgiu negali bti taikomas maareikmikumo institutas. Aiku tik, kad nusikaltimai, bet koks
pai nusikaltim sunkumas. Maareikmikumas jei pati veika priskiriama prie labai sunki neatrodo logika, todl tam tikros ribos
turi bti. statymas turi bti taikomas pagal protingumo princip.
Atleidimas vlgi beslyginis, dl atskir atvej poveikio priemoni skyrimui. Nenumato ir tos paios atnaujinimo pagrind. Kaip
besielgt kaltininkas ta pati byla negali bti atnaujinama jei ji nutraukta esant maareikmikumui. NV daugeto form situacija. Vlgi
teismo teis, bet ne pareiga. Jeigu sprendiamas klausimas dl BK 37str. pritaikymo tais atvejais, kai padaryta NV ir jos vienas i
btin sudties poymi yra vertinamasis ir jei is poymis yra realizuotas (Didel ala), konkreioje byloje yra nustatytas ir
realizuotas, tai kitus momentus pripastant formaliaisiais 37 str. taikymas tampa negalimu.
ATLEIDIMAS NUO BAUD IAMOSIOS ATSAKOMYBS U VEIKAS, NUMATYTAS BK SPECIALIOSIOS DAL IES
STRAIPSNIUOSE.
statym leidjas suprasdamas io instituto svarb, lemia tai, kad atskiri atleidimo nuo BA variantai numatomi ir BK spec. dalyje. Toks
momentas tvirtintas BK 114 str. 3 d. Asmuo, gali bti atleidiamas nuo BA, nors dalyvavo smoksle prie valstyb, taiau laiku
prane apie darom NV.
Papirkimas 227 str. 4 d. Atleidiamas nuo BA, kur valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo vert duoti ky. Jei jis t ky dav
su teissaugos institucij inia, tai asmuo nuo BA atleidiamas. 235 str. 4 d. u melagingus parodymus. Liudytojas neatsako u
parodym teisingum, jei su teise neduoti teisingus parodymus asmuo su ia teise nebuvo supaindintas. Konstitucin teis duoti
parodymus prie savo artimuosius.
BK 227 str. 2 d. jei nusikaltim padarius asmen slepia t NV padariusio asmens artimieji, giminaiiai, eimos nariai. Nepraneimas
apie nusikaltim 238 str. 2 d. BK 259 str. 3 d. asmenys, kurie yra sigij, pasigamin, laiko psichotropines mediagas be tikslo jas
parduoti ir prane apie tai teissaugai jie nuo BA atleidiami. 291 str. 3 d. Neteistas valstybs sienos perjimas.
18 TEMA. NUSIKALTIM DAUGETAS.

NUSIKALTIM DAUGETO POYMIAI IR SVOKA.
Tai sudtinga tiek teorin, tiek praktin problema. Naujasis BK palengvino daugeto supratim, jame inyko pakartotinumas. Kai
kuriuose BK straipsniuose yra tvirtinta recidyvisto svoka. Tik teisingai kvalifikavus nusikalstam veik galima sprsti nusikalstamos
veikos teisini pasekmi klausim (bausm, jos atlikimo reim). Paprastai daugtu pripastama situacija, kai nusikalstama veika
vertinama kaip keletas nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Nusikalstama veika turi atitikti keli specialiosios dalies straipsni
sudtis. Taiau turi bti ir kitos teisins priemons, vien to nepakanka. Kitos slygos:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Ikiteisminis tyrimas nra nutrauktas, procesas vyksta bent 2 baudiamosiose veikose.

Yra suj apkaltinamojo nuosprendio senaties terminai.
Neturi bti inyks teistumas u bent 2 nusikalstamas veikas.
Neturi bti inykusios baudiamosios teisins pasekms.
Bylos neturi bti privataus kaltinimo.
Nusikalstam veik daugt gali sudaryti baigtos ar nebaigtos veikos.
Neturi reikms bendrininkavimo formos, rys. Bet koks bendrininkavimas nekeiia ivados apie nusikalstam veik daugt.
Nusikaltim daugeto skirtingumas nuo pavieni nusikaltim, kuriuos sudaro keli elgesio aktai. Nusikaltimai su sudtinmis
sudtimis. Trunkamieji nusikaltimai. Tstiniai nusikaltimai.
Puslapis
1) Pavienis nusikaltimas veika, tvirtinta viename specialiosios dalies BK straipsnyje, kuria ksinamasi vien objekt, j sudaro
vientisa veiksm ar neveikimo sistema, veikiama viena kalts forma. Ta pati kalts forma jungia vienodus padarinius, jei
padariniai nra vienariai, yra pagrindas kalbti apie nusikalstam veik daugt.
2) Pavienis tstinis nusikaltimas tai laiko atvilgius itss nusikaltimas, kuris susideda i tam tikr nuosekliai darom tapai ar
vienari veiksm. Tstiniu nusikaltimu ksinamasi t pat objekt, bdinga viena kalts forma. Tikslas gali bti ir
nenusikalstamas. Padariniai taip pat vienariai, turi bti konstatuojamas tas pats prieastinis ryys.
86
Sprendiant nusikalstam veik daugeto klausim ikyla atribojimo nuo pavienio nusikaltimo klausimas. Neretai BK taip
konstruojama nusikalstam veik sudtis, kad pakankamai sunku nusprsti ar tai nusikalstam veik daugetas ar pavienis
nusikaltimas.

3) Trunkamasis nusikaltimas tai ilgai besitsianti veika. Tokia veika realizuojama nepertraukiamai tam tikr laik be joki
paalini veiksni. Padariniai egzistuoja vis laik. Tokia veika gali bti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Kalts formos gali
bti vairios, taiau viename nusikaltime, tik viena kalts forma.
4) Sudtingas pavienis nusikaltimas ksinamasi daugiau nei vien objekt, objektyvioji pus susideda i daug skirting veiksm,
veikos itsusios laike.
5) Sudtinis nusikaltimas tokia nusikalstama veika (sudtis), kurioje sujungiamos kelios nuskalstam veik sudtys, kurios
paprastai apraytos keliuose straipsniuose. ios veikos yra neatskiriamos, nors ir jas gali kvalifikuoti pagal atskirus straipsnius
(pvz. plimas). Nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, forma sujungia j vien nusikaltim. Pasekms nevienars, ta
pati veika sukelia daugiau nei vien pasekm.
Nusikaltim daugeto rys.
1.
2.
3.
Sutaptis.
Pakartotinumas.
Recidyvas tai specifin daugto ris.
Nusikaltim sutaptis. Nusikaltim sutapties atskyrimas nuo baudiamosios teiss norm konkurencijos. Idealioji ir realioji
nusikaltim sutaptis. Idealiosios nusikaltim sutapties atskyrimas nuo pavienio nusikaltimo. Nusikaltim kvalifikavimas, esant
idealiajai ir realiajai sutapiai.
Nusikalstam veik sutaptis:
1) Ideali viena veika tuo paiu metu yra padaromi keli nusikaltimai. Yra keli nusikalstam veik sudties poymi visuma.
Tokioje teisinje struktroje yra ir tam tikr ypating poymi. Ta paia veika (netgi tuo paiu veiksmu) ksinamasi kelis
objektus. Tai dviej nusikaltim poymis. Sukeliami bent dviej ri padariniai. Idealija sutaptimi gali bti padaroma skirtinga
ala tam paiam objektui. Kiekviename nusikaltime skirtingi padariniai, todl galimos skirtingos kalts formos. Realizuojama
aktyviais veiksmais.
Galimos situacijos, kai ta pati veika kvalifikuojama bent pagal 2 BK str. pvz. piktnaudiavimas tarnyba ir kyininkavimas. Taiau
atskirais atvejais kuriamos specialios normos (tai vadinama norm konkurencija) ir paprastai taikoma specialioji forma, kuri tiksliau
atspindi bendrosios veikos pavojingumo laipsn. Bendrosios normos sankcija bna tokia, kuri apima ir specialiosios normos sankcij.
Taigi statym leidjas danai tikslingai kuria specialisias normas, kurios padeda geriau individualizuoti bausm. Tokiu atveju, apie
ideali sutapt kalbti nra pagrindo.
2) Reali tokia nusikalstam veik sutaptis, kai kiekvienas nusikaltimas realizuojamas savarankikais veiksmais. Tai veikos, kurios
padaromos skirtingu laiku, taiau tas atotrkis gali bti labai nedidelis. Reali sutaptis du ar daugiau nusikalstam veik,
kuriomis realizuojama bent 2 sudi poymiai. Neretai pirma nusikalstama veika gali bti bdas pasiekti tam tikr tiksl.
Kaltininkas sumans pakankamai sudting nusikaltim.
statymo leidjo nuomone, idealioji sutaptis yra maiau pavojinga negu realioji sutaptis, atsivelgiant tai, konstruojamos specialios
baudiamosios teiss taisykles:
1.
2.
3.
Bausmi skyrimo atvejis. Idealiosios sutapties atveju sakoma, kad galutin bausm skiriama apmimo bdu. Kai asmuo yra
teisiamas u kelias nuskalstamas veikas, i pradi teismas paskiria bausm u kiekvien nusikaltim, o po to galutin
subendrint bausm (apmimo ir audjimo bdu). Apmimo bdas u vien nusikaltim paskirta grieiausia bausm apima
visas kitas bausmes. Realiosios sutapties atveju galutin bausm turi bti skiriama sudjimo bdu.
Realios sutapties atveju primoji nusikalstama veika antrosios veikos atvilgiu bus kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb.
Teismas, skirdamas bausm u antr veik, turs tai atsivelgti.
Senaties terminai. Jie skaiiuojami skirtingai. Idealiosios sutapties atveju: kuo pavojingesnis nusikaltimas, tuo senaties
terminas ilgesnis. Pavyzdiui, u vien senaties terminas 5 metai, u kit 3 metai, prasideda kartu, eina kartu, baigiasi u abu
kai baigiasi ilgesnis. Realiosios sutapties atveju prasideda skirtingai u pirm prasideda jo padarymo, antrosios veikos
padarymas nutraukia senaties termino eig ir tas terminas i naujo pradeda eiti u abu nusikaltimus. U abu baigiasi, kai
baigiasi ilgesnis. Trumpesnis idealiosios sutapties senaties terminas.
Paprastas. Norint konstatuoti recidyv, kalts forma turi bti tyia. Toki nusikaltim turi bti padaryta ne maiau nei 2 ir neinyks
teistumas bent u 1 nusikaltim. Neturi bti skaitomi nusikaltimai, kurie padaryti nesulaukus pilnametysts, nesvarbu, kokio jie
sunkumo. Nusikaltimai, padaryti usienyje negali bti recidyvo dalis, jei jie Lietuvos BK nra nusikaltimai. Recidyvas gali bti
Puslapis
Recidyvas yra pakankamai danas atvejis teism praktikoje. Formos:
87
RECIDYVAS, JO RYS IR APIBDINIMAS. TEI SIN RECIDYVO REIKM. PAVOJINGAS RECIDYVISTAS. ASMENS
PRIPAINIMO PAVOJINGU RECIDYVISTU SLYGOS, TVARKA IR PASEKM S.

konstatuotas tik teismo ir jis sprendia padaryta veika yra nusikaltimas ar ne, baustina ar ne. Teismas atskirai nekonstatuoja
recidyvo, tai automatikai lemia nusikaltimo pripainimas. Teisines pasekmes recidyvas sukelia kai padaroma nauja veika.
Konstatuojant recidyv reikms neturi ios slygos:
1)
2)
3)
4)
5)
Nusikaltimo ris;
Paskirtos bausms ris;
Bausms atlikimo vieta, reimas;
Ar bausm atlikta u ankstesn nusikalstam veik;
Kokia buvo bendrininkavimo ris;
Pavojingas. J apibdina tokie patys kriterijai kaip ir paprast recidyv. statym leidjas nemini kalts formos, taiau akivaizdu, kad
tai tyiniai nusikaltimai. Nurodytos keturios situacijos, kurioms esant galima konstatuoti pavojing nusikaltim recidyv. Taiau
padarius ias veikas nereikia, kad asmuo jau tampa pavojingu recidyvistu. Teismas, sprsdamas dl asmens pripainimo pavojingu
recidyvistu, neatsivelgia teistum u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar bdamas jaunesnis negu atuoniolika met, neatsargius
nusikaltimus, nusikaltimus u kuriuos teistumas yra inyks ar panaikintas, taip pat usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos
Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai atsakomybs nenumato. Pavojingas nusikaltim recidyvas baigiasi tada, kai inyksta
teistumas u bent vien nusikaltim. Daugeto svoka galima tik tada, kai neinykusios teisins pasekms ir nra procesini klii.
Teisins pasekms. Recidyvistams pagal statymus turi bti skiriama sunkesn bausm, recidyvistui turi bti skiriama laisvs atmimo
bausm, jei tokia numatyta sankcijoje. Pavojingam recidyvistui turi bti skiriamas didesnis nei sankcijos vidurkis. Pavojingam
recidyvistui turi bti netaikomas atleidimas nuo atsakomybs (arba taikomas sunkesnmis slygomis). Iimtys galt bti daromos
tik tuo atveju, kai asmuo padeda iaikinti nusikalstam veik.
Taip pat recidyvistui ar pavojingam recidyvistui netaikomas nusikalstamos veikos maareikmikumas. Amnestijos aktai tokiems
nusikaltliams taikomi labai ribotai. Ilgesni teistumo terminai (10 m.). Dabar galiojantis BK nenurodo recidyvisto poymi. Daugto
formos nra tarp aplinkybi, kurios sunkina baudiamj atsakomyb.
Veikos, kurios buvo padarytos asmeniui nesulaukus 18 met, pavojingo recidyvo samprat negali bti traukiamos. Pavojingu
recidyvistu gali bti tik pilnametis ir tik u tuos nusikaltimus, kuriuos padar jau bdamas pilnametis. Neskaiiuojami neatsargs
nusikaltimai, taiau gali bti skaiiuojami nusikaltimai padaryti usienyje, jei tokios veikos, u kurias asmuo teistas usienyje,
laikomos nusikaltimais ir Lietuvoje. Pavojingo recidyvisto atveju yra btinas atskiras teismo sprendimas. Pripainti pavojingu
recidyvistu yra teismo diskrecin teis, tai jis gali padaryti apkaltinamajame nuosprendyje u paskutin nusikaltim, kur padar
asmuo, atsivelgdamas padaryt nusikaltim skaii, baigtinumo moment, kaltininko asmenyb.
BT teorija skiria daugiau recidyvo variant:
1)
2)
3)
4)
Bendrasis bet koks nusikalstamos veikos pakartojimas.

Specialusis padaroma vienar ar ta pati veik.
Penitencinis padaromas nusikaltimas, u kur BK numatytas laisvs atmimas.
Daugkartinis tas, kuris baustas u daug nusikaltim ir vl padaro vien ar daugiau nusikaltim.
19 TEMA. BAUSMS SVOKA IR TIKSLAI

BAUSMS SVOKA IR POYMIAI (BK 41 STR.). BAUSMS SKIRTINGUMAS NUO ADMINISTRACINI NUOBAUD IR
KIT VALSTYBINS PRIEVARTOS PRIEMONI. BAUSMS SKIRTINGUMAS NUO VISUOMENINIO POVEIKIO
PRIEMONI.
Puslapis
1) Tai valstybs reakcija padaryt nusikalstam veik ir jos autorius. Konstituciniu lygiu yra tvirtinta nuostata, kad bausm
skiriama tik kaltam asmeniui.
2) i priemon gyvendinama asmeniui taikant statymus ir BK normas.
3) Bausm numatyta tik statymu.
4) Bausm skiriama tik teismo, tai konstitucin nuostata, kuri reikalinga ir norint ivengti susidorojimo. Teismas ireikia valstybs
vertinim jo veik, taigi asmuo ir jo veika yra pasmerkiami.
5) Tik teismas gali tenkinti atleidim nuo bausms.
6) Teismo sprendimai, susij su bausms taikymu, turi statymo gali visoms institucijoms.
88
statym leidjas bausms sampratos apibrimo vengia ir neatskleidia. Bausms ir jos paskirties supratimas keiantis valstybei ir
vieuomenei taip pat keiiasi, todl paliekama tam erdvs nenurodant tiksliai BK bausms turinio ir jos element. Nuo to, kaip
suprantama nusikalstama veika ir bausms priklauso visa BT sistema. Kalbant apie bausm, galima nurodyti kelis poymius:

7) Tik bausms sukelia ypatingas teisines pasekmes, kuri kitos poveikio priemons nesukelia (teistumas). ie apribojimai tsiasi ne
tik bausms atlikimo laikotarp, bet ir po to.
8) Bausm yra skiriama konkreiam asmeniui, kuris yra kaltas.
9) Bausm yra tam tikri suvarymai ar apribojimai, tokia bausm, kuri nesukelia joki nepatogum, nra bausm. Prarandama
judjimo laisv. statym leidjas siekia suderinti bausm bei padarytos veikos proporcingum.
Bausms taikymas praeito amiaus pradioje buvo pagrstas ne vien kaltumu, bet ir pavojinga asmens bsena, kilme (Soviet
Sjungoje). Todl Konstitucija ir BK nustato, kad bausm gali bti taikoma tik kaltam asmeniui. Ir ms valstybje 1994-1995 m. buvo
priimtas prevencinio sulaikymo statymas, buvo galima iki 2 mn. sulaikyti asmenis, kurie yra organizuot grupi vadai ir panas
pavojingi asmenys. is statymas atne ir naudos, nes rajonuose, kur buvo inoma apie nusikalstamas grupuotes, i ties buvo
efektyviai ukardyti nusikaltimai. Taiau buvo nusprsta, kad jis paeidia konstitucines asmens teises ir todl ilgai negaliojo.
BAUSMS TIKSLAI. BENDROJI IR SPECIALIOJI PREVENCIJA. TIKINIMO, PREVENTYVAUS IR AUKLJAMOJO DARBO
VAIDMUO KOVOJANT SU NUSIKALTIMAIS. BAUSMI U NELABAI SUNKIUS NUSIKALTIMUS VELNINIMAS. GRIET
BAUSMI U SUNKIUS NUSIKALTIMUS IR RECIDYVISTAMS STABILUMAS.
Bausms paskirtis vairiose valstybse suprantama skirtingai, ypa tai matyti istoriniu aspektu. Bausms samprata priklauso nuo tam
tikr alies ypatum. Todl bausm ireikiama skirtingomis svokomis. Ilg laik bausm buvo kertas nusikaltliui. Kartais
baudiami buvo netgi mirusieji.
Bausms tiksl supratimas lemia labai daug: nuo to priklauso ir penitencini staig sistema. Jei siekiama nubausti, tai ir institucijos
bus tokios, kurios atitikt tiksl. XX a. pr. kai buvo pastatytas Lukiki kaljimas, turjo ne vien nubaudimo, bet ir aukljimo
elementas didel svarba buvo teikiama religiniam aukljimui. Kitose valstybse buvo taikomos tyljimo sistemos. Atsirado
progresyvin sistema kuo geriau elgiasi nuteistais, tuo greiiau jis gali ieiti laisv. Ms kalinimo staigos buvo pertvarkomos
taip, kad atitikt kit ali panaias staigas.
Tokia bausms paskirtis yra bdinga bet kokiai bausmei. Skiriant kiekvien bausm turi bti irima, ar bus pasiekti ie tikslai.
Bausm turi bti pakankamai konkreti ir turti takos kaltininkui. Bausms tikslai turi bti reals, teisingi. Tiktis visiko asmenybs
pasikeitimo nra visikai realu (nors tai buvo keliama sovietinje teisje). Turi bti realios galimybs pasiekti tai, kas keliama. Bausm
turi pakoreguoti asmens mstysen ir elges (bent tiek, kad asmuo pakartotinai nusikalst). Valstybs vairiai ireikia bausms
tikslus, jos paskirt, bet vis pirma ji turi daryti poveik tiems, kas padar nusikalstamas veikas ir tiems, kurie, j dar nepadar.
Bendroji ir specialioji prevencija Reikalinga tam, kad bausm baugint ir asmenys nepasiduot situacijai ar susiklosiusioms
aplinkybms. Bausms stiprina t, kurie nemano nusikalsti nusistatym. Bendroji prevencija tai toks BT poveikis, kuriuo siekiama
sulaikyti nuo nusikalstam veik potencialius BT paeidjus. Tokiu bdu suprantant BT funkcij yra eidiama didioji dalis
visuomens, kadangi didioji visuomens dalis nesivaizduoja kaip galima paeisti baudiamuosius statymus.
Nusikalstamumas yra ne vien recidyvizmas, nes jis sudaro tik 20% vis nusikaltim. Visa kita kyla i visuomens, kuriai neva
nereikalinga bendroji prevencija. Vienas i pagrindini bendrosios prevencijos aspekt yra bausms neivengiamumas.
Specialioji prevencija prevencija jau padariusiems nusikalstamas veikas, kad asmenys pakartotinai nenusikalst. Specialioji
prevencija pasiekiama taikant laisvs atmimo bausmes, progresyvin sistem, tam tikras reimas (pvz. darbas). kalinimo staigose
yra tkstaniai panai specialiosios prevencijos priemoni.
Bausme turi bti realizuojamas teisingumas. Tai svarbus dalykas, nes Konstitucinis teismas apie teisingumo princip taip pat yra daug
ras. Teisingumas turi veikti ne tik kuriant, bet ir gyvendinant teis. Teisingumo principas realizuojamas tada, kai skiriamos
bausms, nemenkinanios nusikaltusiojo orumo.
Atpildo teorija. Pagrindinis teiginys ala turi bti atlyginta. Joje skiriamos metafizin ir teologin kryptys.
Metafizin kryptis. Kiekvienas visuomens narys yra laisva asmenyb ir jis turi pasirinkti elgesio variant, todl nusikaltimo
padarymas yra logika jo elgesio pasekm. Bausm yra nusikaltlio teis. Pagrindiniai atstovai buvo Kantas, Hgelis. Jie teig, kad
Puslapis
Vienas i bausmi teorij pagrind yra bausms teistumo problema: ar turi teis valstyb skirti bausm? Yra teorij, kurios tai
neigia, nes bausm yra tam tikra netektis, apribojimas. Su blogiu reikia kovoti griu, o ne blogiu. Be to, reikia atsivelgti tai, kad
asmuo yra gims laisvas ir negalima jo eminti. Teigiama, kad bausms nusikalstamumui neturi didels takos. Bausmi teorijos gali
bti klasifikuojamos ne vien bausmi teistumo-neteistumo kriterijumi, taiau ir bausms paskirties kriterijumi. Bausm neturi
speciali tiksl tai tik nubaudimas (kertas). Tam tikros eklektins teorijos jungia vis teorij pagrindines nuostatas, stengiasi jas
suderinti. Yra toki bausmi teorij, kaip atpildo, galimybi atimti galimyb padaryti nusikaltimus teorijos, bauginimo teorijos.
89
BAUSMS EFEKTYVUMO SVOKA. EFEKTYVUMO TEORIJA IR PRAKTIKA.

bausm yra atpildas u nusikaltim, kadangi kitaip nebt utikrinama visuomenje tvarka. Jei mogus nusikalsta, tai jis nori, kad su
juo bt pasielgta taip, kaip jis elgsi. To reikalauja lygybs principas. Taiau vertinant atpild, tos paios krypties atstov pozicijos
skiriasi. Atpildas ir teisingumo principas bus pasiektas, kai nusikaltlis gaus toki bausm, kok nusikaltim padar (Taliono principas).
Surasti ekvivalent yra labai sunku, teig Hgelis, todl reikia bausti taip, kaip leidia statymas. Atpildo teorija rmsi filosofiniais
teiginiais. Atstovai pripasta, kad bausm yra neivengiama, jos tikslas nubausti nusikaltl. Esminis ginas tarp krypties atstov
ekvivalentikumas. Ekvivalentikumo principas XIX a. pab. XX a. pr. buvo vyraujantis.
Teologin kryptis atpild sieja su dievikuoju pradu. Dievo nustatytas principas turi numatyti atpild, o ne moni sistema. U
nuodmes reikia kentti ir toks asmuo baudiamas bausme. Buvo ginijamasi dl atpildo kaip bausms dydio. Propaguojamos
grietos, iaurios bausms, klaidos nra svarbios, nes j pasitaiko mogaus praktikoje. Jei asmuo nuteistas u nusikaltim mirties
bausme, bet jis to nenusipeln, taiau galbt jis nusipeln to u kit nusikaltim. Bausti reikia u tai, kad nusiengiama dievikiesiems
statymams.
Europoje atpildo teorijoje derinama su kitomis (pvz. Anglijoje socialinio atlyginimo teorija). Atpildas turi bti toks, kad atlygint u
padaryt nusikaltim bei pasmerkt asmen u jo veik. ios idjos buvo labai gajos, ia teorija grindiama mirties bausm. Teorija
turi tvirt palikim ir iais laikais (nemaai JAV valstij yra tvirtinusios mirties bausm). ios krypties atstovai siek pagrsti, kodl
bausm reikalinga. Silomos konkreios priemons, kaip siekti teisingumo. Atpildo teorija deda pradi proporcingumo principui
(bausm turi atitikti padaryt veik, jos padarinius, taiau nereikia elgtis taip pat su nusikaltusiuoju, kaip jis elgsi su auka), kuris nra
tapatus ekvivalentikumo principui. Taip pat tvirtinamas bausms neivengiamumo principas. Bausm turi atlikti ir prevencin
funkcij, be to, bausm turi turti pataisomj pobd.
Galimybs padaryti nusikaltim atmimo teorija. i teorija siejama su antropologine kryptimi. Tam tikri asmenys yra gim nusikalsti,
jie yra usilik laukiniai civilizuotoje visuomenje. Teigiama, kad nusikalstamumas yra biologin savyb, jie ypatinga monijos
ris. Nusikaltliai turi tam tikrus stigmatus savybes, kurios bdingos nusikaltliams. Kad asmuo bt ukardomas
nusikalstamumas, reikia naikinti tas blogsias savybes arba sunaikinti pat nusikaltl. Bausms tikslas atimti galimyb padaryti
nusikaltim. Pats nusikaltimo faktas nra svarbus, nes jis patvirtina mogaus prigimtin polink daryti nusikaltimus. Skiriant bausm
reikia atsivelgti nusikaltlio asmenyb, jo pavojingum. Taigi poveikio priemonse galima velgti individualizacij. Nuolatiniams
nusikaltliams turi bti taikomos mechanins priemons, o atsitiktiniams nusikaltliams psichologinis poveikis. Pagalbins
priemons padeda utikrinti prevencij. iuolaikin ios teorijos modifikacija skiriasi, taikomos kitokios priemons, pvz. galimybs
daryti nusikaltimus atmimas gali bti laikomas ir ilgalaikis kalinimas. Arba tam tikri psichiniai ligoniai, kurie yra pavojingi
visuomenei turi bti izoliuojami, taikomos specialios priemons, nealojanios mogaus, bet jos utikrina tokio asmens interes
apsaug. Kiekvienoje visuomenje nusikalstamumas yra neivengiamas, taigi galima j tik sumainti, bet ne visikai likviduoti. ioje
teorijoje pagrindiama, kas lemia nusikalstamum, nors biologinis pradas yra pakankamai siauras supratimas, taiau bent jau
bandoma pagrsti. Pakankamai svarbu tai, kad stengiamasi atimti galimyb daryti nusikaltimus. Neigiama ioje teorijoje yra tai, kad
remiamasi tik biologiniu pradu ir kiti faktoriai nepagrstai atmetami. Bausmi supratimas taip pat pernelyg siauras (bausms skirtos
tik paalinti neigiamoms savybms). Negali bti baudiama ir dl patologini bsen. Teorijos autoriai sil pernelyg grietas
bausmes, kurios yra sunkiai realizuojamos.
bauginimo teorija. Pagrindin idja baudiamj statym primimas ir vykdymas. bauginimas nukreipiamas 2 visuomens
grupes: bendroji prevencija (dar nepadariusiems nusikaltim) ir jau padariusiems nusikaltimus. Bausm turi turti didesn
bauginamj bausms pobd tai visuomens daliai, kuri yra linkusi nusikalsti. Taigi bausms turi bti paios iauriausios. XIX a. i
teorija pradedama tikslinti, o Fojerbachas j modifikuoja. Bausm turi bti psichologins prievartos aspektas. Turi bti grasinama
bausme (efektyvi informacin BT funkcija) tiek priimant statymus, tiek juos taikant. moni poveikiui taikoma fizin ir psichin
prievarta, taigi pripastama ir specialioji prevencija.
Pataisymo teorija. Bausm gali pataisyti. Teigiama, kad vienus nusikaltlius reikia izoliuoti, kitus pataisyti. Teorija populiariausia XIX
a. pab. XX a. pr. Svarbiausios idjos, pagrindianios teorij teigia, kad kiekvienas asmuo nra prarads orumo, todl nusikaltlis,
kaip smoninga btyb gali bti pataisomas. Valstyb turi gerbti nusikaltl ir tikti jo noru taisytis bei sudaryti tam slygas. Bausms
Puslapis
Teisinis reguliavimas pakankamai rykus ir maina teisj savival vykdant teistum. Vliau auginimo teorija koreguojama, siloma
velninti represin poveik, turi bti siekiama bendrosios prevencijos. Kita bauginimo teorijos kryptys siekia recidyvo prevencijos.
Todl bausms bt tokios, kad syk jas patyrs asmuo daugiau nebenusikalst. Todl jo silymu teismai turi turti neapibrtas
teises, teismai turi parinkti efektyviausi bausm. Pradedama kalbti apie aukljamj poveik. Jei recidyvo nra bausm pasiek
savo tiksl. ios teorijos element galima rasti baudiamojoje teisje ir politikoje. Apibendrinant teorij, galima nurodyti iuos
teigiamus momentus: bauginti progresyviau, paangiau, nereikia aklo atpildo; bendroji prevencija skirta tam, kad nebt nauj
nusikaltli; specialioji kad mat recidyvist. Taigi i teorija siekia plaiai suvokti baudiamj statym paskirt. ios krypties
atstovai teigia, kad bausms turi bti suvokiamos iauriai. Vis tik bauginimo nepakanka. Ilgalaiki baudiamojo poveikio priemoni
politika valstybei daug kainuoja ir nebtinai bna efektyvi, yra visuomens dalis, kuriai grietos bausms poveikio neturi. ios
teorijos pagrindins idjos neturi perspektyvos ir iaikinamumas gana emas atskleidiamas kas treias, kas antras nusikaltimas.
90
Bausm turi bauginti linkusius nusikalsti. Dmesys paiam bausms vykdymui. Bausms turi bti tuo grietesns, kuo labiau
visuomen linkusi nusikalti (vieos bausms visuomens akyse). XVIII a. vid. i teorija pradedama tikslinti.

trukm turi bti nustatoma tik teismo ir bausms atlikimo metu, o ne statymu. ios idjos, kurios buvo pakankamai plaiai
propaguojamos XX a. pr. turjo atstov ir Lietuvoje (Stankeviius, Jonaitis). J idjos buvo pakankamai aktualios. Buvo tvirtinama,
kad nusikaltliai turi bti grupuojami atskiriant pagal ami, nusikaltimus polinkius. Turi bti sudaromos galimybs taisytis. Reikia
atskirti gudusius nusikaltlius ir naujokus. ios idjos buvo bandomos kai kuriuose Lietuvos bausms vietose, buvo tvirtintos
progresyvios bausms, atostogos. Pataisymo teorija griauna nusistatym, kad nusikaltliai nepataisomi. Teorija silo konkreius savo
idj gyvendinimo bdus, akcentuojamas visapusis nusikaltlio asmenybs tyrimas. Bet teigiama, kad i teorija pernelyg nukreipta
bausms atlikimo akt. J keiia reabilitacijos teorija.
iai teorijai padar didel poveik socialin mokykla (vienas atstov Gramatikas). Atstovai teig, kad kai kuri svok reikia
atsisakyti BT, nes jos bauginanios ir turi neigiam atspalv. ios idjos buvo populiarios sovietiniu laikotarpiu. Buvo tvirtinama, kad
konkreios nusikaltim sudtys nereikalingos, nusikaltlis turi bti tokioje bsenoje, kad jaust, jog yra ne baudiamas, bet taisomas.
Nusikaltlius reikia gydyti (tam takos turjo antropologin mokykla). Buvo teigiama, kad kaljimai turi bti keiiami ligoninmis, kur
nusikaltliai bt gydomi specialiomis priemonmis. ios idjos pakankamai paangios ir jos ikreipta forma buvo perimtos
sovietins teiss. Atsisakant BT institut ir svok, BT praranda savo esm ir visuomens nra pasirengusios tokioms priemonms.
Ancelis teig, kad bausms atmesti negalima, nes dar nra nieko, kas pakeist bausmes. Atgaivinama Riomerio idja apie nusikaltl,
kad jis taip pat asmenyb. Vienas svarbiausi tiksl itirti asmenyb ir tik tada skirti bausm, nes tuomet ji bus efektyviausia. Turi
bti atsisakoma bausmi, kurios emina nusikaltlius, garb, orum. Bausms turi ne siutinti nusikaltl, bet padti jam grti
visuomen. Jei nusikaltlis, kaip visuomens narys, yra atidavs dal teisi visuomenei, visuomen turi bti jam palanki ir sudaryti
galimyb taisytis. Teorijos pasekm JT prim elgesio su kaliniais taisykles.
Reabilitacijos teorija. Ji teigia, kad konkreiam asmeniui bausm gali padti keisti jo elges, asmuo atliks bausm turi sugebti grti
normal gyvenim ir ateityje vengti konflikt su baudiamuoju statymu. Bausme turi bti siekiama pataisymo, bausms turi bti
humanikos, procesas po bausms atlikimo taip pat svarbus. Turi bti tokios priemons, kurios utikrint nusikaltlio elges po
bausms atlikimo. ios teorijos esm geriausiai ireikia Jonaiio teiginiai. Tinkam bausms slyg sudarymas po atlikimo. Tai turi
bti utikrinama tokiomis priemonmis: psichologine pagalba, ekonomins-socialins priemons (paalpos, pagalba susirandant
bst, darb). ios idjos labai paangios ir sovietiniu laikotarpiu buvo bandoma jas realizuoti. Valstyb turi rpintis nusikaltlio
elgesio korekcija, jis neturi bti paliekamas, pamirtamas, nusikaltlis turi bti pakeistas nekonfliktuojant visuomens nar. ios
idjos inomos, taiau labai sunkiai gyvendinamos. Tam takos turi tokios politikos brangumas bei neigiamas visuomens poiris.
ios sistemos pavyzdiu gali bti Skandinavijos valstybs.
20 TEMA. BAUSMI SIS TEMA IR RYS.

BAUSMI SISTEMOS SVOKA IR REIKM.
Akivaizdu, kad statym leidjas numato gana daug bausmi, kurios padt pasiekti tiksl, numatyt BK 41 str. Bausms gali bti
atitinkamo sunkumo. Bausms individualizavimas tai galimyb teismui parinkti tinkam bausm (diferencijuoti bausm). BK
bendrojoje dalyje ivardijamos bausmi rys, nurodoma tvarka, kaip jos skiriamos, o BK specialiosios dalies sankcijose, bausms
konkretizuojamos numatomas tam tikras dydis. Tai ne paprastas bausmi sraas, o tam tikra bausmi sistema.
BK bendrojoje dalyje bausms idstytos pagal sunkum, taigi bausmi sistema pagal sunkum idstytas, isamus ir teismams
privalomas bausmi sraas. is sraas privalomas ir statym leidjui, nes is gali skirti tik tokias bausmes, kurios tvirtintos iame
srae. Gali bti skiriamos tik tos bausms, kurios numatytos statyme, tai reikia, kad gali bti skiriama tik tokio dydio bausm, kuri
numatyta sankcijoje, i taisykl turi iimi. Bausti grieiau negalima, laisvi atmimas gali bti taikomas ir teismo, teis dirbti tam
tikr darb gali paskirti teismas, net jei to nra tvirtinta sankcijoje. Atskirais atvejais teismo gali bti skiriama ir bauda. Kai esant
statyme numatytiems pagrindams ir slygoms galima velninti bausm, gali bti paskirta ir kita bausm, nenumatyta sankcijoje.
Teismas turi teis skirti bausm, kurios nra sankcijoje, jei to reikalauja teisingumo principas.
1) Bausms, skiriamos u nusikaltim padarym.

2) Bausms, skiriamos u baudiamj nusiengim padarym. Bausms tokios pat, kaip ir u nusikaltim padarym, taiau negali
bti skiriamas laisvs atmimas.
Puslapis
Siekiant painti bausmi sistem, neretai vartojami kriterijai, bausmi sistemai nusakyti. BK galime iskirti tokias bausmi sistemas:
91
statym leidjas leidia u t paia nusikalstam veik skirti tik vien bausm. Yra iimi, kai kalbama u veik, gali bti padaroma
daugiau veik ir skiriamos kelios bausms (idealioji sutaptis). Niekas negali skirti bausmi, nenumatyt baudiamajame statyme.
Ms BK stengiamasi tvirtinti humanikumo idj, nes bausms tvirtintos nuo velniausios iki grieiausios. Taigi teismas turi iekoti
bausms praddamas nuo velniausios. Kiekviena sankcija sukurta remiantis iuo principu. Valstyb nra nusiteikusi taikyti itin
griet bausmi. Pateikta bausmi sistema rodo, kad taip statym leidjas supranta bausmi sunkum. Taikant bausmi sudjimo
taisykles, remiamasi 65 str. taisyklmis, kai bausms konvertuojamos viena kit. Dabartin bausmi sistema yra pakankama, ji yra
gana plati ir isami.

3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
Bausms nepilnameiams.
Bausms juridiniams asmenims.
Bausms, ribojanios tam tikras teises.
Bausms, nesusijusios su laisvs atmimu.
Pagal subjektus, kuriems yra taikomos.
Terminuotos ar neterminuotos (pvz. bauda) bausms.
Susijusios su darbiniu poveikiu.
Bausms, kurios palieia subjekto turtinius interesus (bauda, teiss dirbti atmimas).
ios klasifikacijos rodo, kaip vystsi bausmi sistema ir tai, kad statym leidjas ieko bd, kaip nubausti. Bausmi sistemos
idstymas nuo sunkiausios iki velniausios yra vis dar tvirtintas kai kuriose alyse (ne tik SSRS). Bausmi sistemose matyti, kad
valstybs siekia isaugoti numatytus baudimo momentus. Bausmi sistemos humanizuojamos, taikomas proporcingumo principas.
BAUSMI SISTEMOS RAI DA. BAUSMI SISTEMA GALIOJANIUOSE BAUD IAMUOSIUOSE STATYMUOSE. BAUSMI
RYS (BK 42, 43 STR.). BAUSMI SISTEMOS TOBULINIMAS. BAUSMS ASMENIMS, PADARIUSIEMS NUSIKALTI M.
Lietuvoje bausms idstytos nuo velniausios iki grieiausios. Teiss dirbti ar usiimti veikla ir viej teisi atmimas yra pagal
savo grietum tolygios, tik vienos skiriamos privaiame sektoriuje dirbantiems, kitos vieajame. Remiantis bausmi dstymo
principu analogikai konstruojamos ir bausmi straipsni sankcijos. Netgi teismas privalo pradti svarstym nuo lengviausios
bausms. Apibriant bausmi sistem tvirtinta ir keletas principini bausms skyrimo taisykli. Viena i j asmeniui u
nusikaltim ar nusiengim gali bti paskirta tik viena bausm, o asmeniui, kuris padars du ar daugiau nusikaltim ar nusiengim
gali bti skirta tik dvi bausms. alia bausmi baudiamasis kodeksas numato ir baudiamojo poveikio priemones. ia statym
leidjas sakydamas princip, kad bausms ir baudiamojo poveikio priemons yra i principo nesuderinamos, numato kelet iimi:
pavyzdiui, pasakoma, kad kartu su bausme turi bti skiriama ir baudiamojo poveikio priemon. Jei asmuo teisiamas u du ir
daugiau nusikalstam veik ar nusiengim, galioja kitokios priemons. Jeigu bendrinant bausmes lieka daugiau negu dvi bausms,
tai viena i j turi bti pati grieiausia i paskirtj, o antr bausm teismas parenka savo nuoira. Abi bausms turi bti
suderinamos (negali vien bausm atlikdamas tuo pat metu atlikti ir kit).
Teisingumo principo gyvendinimas. Naujos nuostatos, atsiradusios naujame BK. Viena i BT bausms paskiri yra teisingumo
principo gyvendinimas. Kalbant apie teisingumo principo gyvendinim BT reikia vadovautis KT jurisprudencija. Daugiausia BT
nuostat yra KT 2000 m. gruodio 6 d. nutarime. Teisingumo principu turi bti vadovaujantis ne tik kuriant teis, bet ir j
gyvendinant. Juo grindiama visa LT teiss sistema. Tuo principu vadovaudamasi turi remtis visos LT institucijos. Teisingumo
principas kartu su teisins valstybs principu valstybje turi bti utikrintos asmens teiss ir laisvs.
Kitas KT nutarimas 1995 m. gruodio 22 d. Sakoma, kad teisingumas yra vienas i pagrindini teisinio reguliavimo tiksl. Jis yra
vienas svarbiausi moralini vertybi ir teisins valstybs pagrind.
Dabar suteikiamas prioritetas nukentjusiojo teisi pagrindu. Bausms paskyrimas siejant j su teisingumo principo reikalavimu
neturi bti paminamas nukentjusiojo orumas, todl jei vien dominuos humanikumo principas skiriant bausm, tai bus naudinga
kaltinamajam.
VIEJ TEISI ATMI MAS (BK 44 STR.).
Viej teisi atmimas. statym leidjo supratimu, i bausm yra velniausia.
Norint taikyti i bausm, pirmiausia reikia isiaikinti, kam ji gali bti taikoma. Tam kartais prireikia analizuoti apie 10 statym.
Atimamos teiss, jei nusikalstama veika padaryta piktnaudiaujant pareigomis. i bausm gali bti taikoma turintiems ias teises ar
galintiems jas turti. Bausm taikoma ir tiems, kuriems viej teisi atmimas paskirtas kitais pagrindais. Teismas vertindamas
situacij gali paskirti toki poveikio priemon. i priemon skiriama 1 - 5 m. vykdyti pradedama, kai priimamas nuosprendis
nepriklausomai nuo to, ar yra paskirta kit bausmi. Gali bti atleidiama dl ligos, amnestijos ar malons. 2006 m. i bausm buvo
paskirta tik 39 kartus (i i viso 15 tkst. nuteistj). Tai rodo, kad bausm nelabai suprantama.
1.
2.
Draudimas usiimti tam tikra veikla.

Apribojimas dirbti tam tikr darb.
Puslapis
i bausm panai viej teisi atmim: turi irgi pasinaudoti padtimi. Bausm sudaro 2 pobdi apribojimai:
92
TEISS EITI TAM TIKRAS PAREIGAS ARBA DIRBTI TAM TIKR DARB ATMI MAS (BK 45 STR.). I BAUSMI
SKYRIMO PAGRINDAI IR TVARKA.

Teismas turi nurodyti konkreiai kokiu darbu draudiama dirbti. Bausm terminuota nuo 1 met iki 5 met, bausms pradia
priklauso nuo to, ar ji paskirta viena ar kartu su kita bausme. Kai ji paskirta su aretu arba laisvs atmimu, jos vykdymas
pradedamas tik po areto arba laisvs atmimo bausms atlikimo.
VIEIEJI DARBAI (BK 46 STR.).
Vieieji darbai. Skiriami BK specialiosios dalies numatytais atvejais. Ji pakankamai velni ir nauja BK. Ji turt bti pakankamai
efektyvi, taiau ji gali bti taikoma tik tada, kai nuteistasis sutinka. ios bausms taikymo sfera labai plati. Bausm skiriama, kai
numatyta sankcijoje, taiau kartais ir teismui paskyrus. Teismas turi nurodyti darb trukm ir kur jie turi bti atliekami. Jie turi bti
atliekami tam tikrose staigose, pvz. slaugos namuose. Teismai mano, kad tai nra sunki bausm, o danai ir nuteistj nesutikimas
lemia tai, kad teismai priversti iekoti pakaitalo.
ios bausms esm asmens pareiga idirbti tam tikr darbo valand skaii visuomens labui neatlygintinai. i bausm gali bti
paskirta tik tuomet, kai numatyta straipsnio sankcijoje, be to, specifinis yra jos taikymo bdas. Pati bausm atliekama tik tokiu
atveju, jei nuteistasis sutinka dirbti vieuosius darbus, todl teismas, paskyrs i bausm, ikarto isiunia tokio nuosprendio kopij
pataisos inspekcijai, kuri atsakinga u bausms vykdym. Pataisos institucija turi isprsti, ar nuteistasis dirbs vieuosius darbus, ar
ne. Jei atsisako, tai teismas institucijos teikimu turi pakeisti bausm kita bausme: yra dvi galimos alternatyvos: bauda arba aretas.
Vieieji darbai apibriami tiek per kiekybin kriterij (iuo atveju numatomi keli reikalavimai): bausms trukm gali bti nuo 1
mnesio iki 1 met, be to, darbo valand skaiius numato tik maksimal darbo valand skaii (240 maksimumas u nusikalstam
nusiengim, jei nusikaltimas 480 valand.). Teismas turi nurodyti taip pat ir kiek valand nuteistasis turi idirbti per savait (ne
maiau nei 10 ir ne daugiau nei 40 valand). Kokybinis bausms reikalavimas yra toks: nuteistasis pareigojamas dirbti visuomens
labui, o u tok darb jam nra atlyginama. Darb nuteistajam parenka pataisos inspekcija, kuri turi tam tikr darbo viet pasil, nes
apskrii administracijos turi pateikti viet, kuriose reikalingi savanoriai, sra. Sutikim nuteistas turi duoti ratu. Parinkus jam
priimtin darb pataisos inspekcija duoda nukreipim tam tikr darbo viet. Reikalaujama, kad darbas bt visuomens labui:
neturi darbdaviui duoti materialins naudos. Tradicikai darbas bna ligonins, rpybos staigose ir panaiai. statymas nedraudia
paiam nuteistajam pasilyti savo darbo variant. Jeigu nuteistasis neidirba jam teismo paskirt darbo valand, tokiu atveju teismas
gali pratsti bausms termin iki tol, kol jis idirbs btin valand skaii. Kita vertus, toks pratsimas turi tam tikras ribas, kurios yra
siejamos su maksimaliu ios bausms terminu 1 metais. Jei asmuo per metus, kurie jam buvo paskirti, neatliko savo bausms,
pripastama, kad jis atliko bausm. Jeigu asmuo, kuriam paskirta atlikti vieuosius darbus, po kurio laiko negali dl objektyvi
prieasi ilg laik negali atlikti ios bausms., tokiu atveju teismas gali inspekcijos teikimu pakeisti bausm baudiamojo poveikio
priemone. Jeigu sutiks dirbti asmuo vengia atlikti i bausm, tai inspekcija pirma turi ratu spti tok asmen. Asmeniui nekeiiant
elgesio po spjimo, teismas bausm keiia kit bausm i dviej: baud arba aret.
BAUDA, JOS TAIKYMO TVARKA (BK 47 STR.). BAUDOS DYDIS. BAUDOS PAKEITIMAS KITA BAUSME. PIKTYBIKO
VENGIMO MOKTI BAUD PASEKMS.
Baudos esm sudaro nuteistojo pareiga sumokti tam tikr pinig sum. i bausm gali bti paskirta tik tada, kai yra numatyta
sankcijoje. Baudos dydiai nustatyti baudiamajame statyme priklauso nuo nusikalstamos veikos ries ir nusikaltimo sunkumo.
Minimali baudos riba yra tokia pati visais atvejais (1 MGL). Maksimali riba:
1.
2.
3.
4.
5.
iki 50 MGL baudiamojo nusiengimo atveju.

iki 75 MGL neatsargaus nusikaltimo atveju.
iki 100 MGL nesunkaus nusikaltimo atveju.
iki 200 MGL Apysunkio nusikaltimo atveju.
iki 300 MGL Sunkaus nusikaltimo atveju.
MGL dabar yra 130 Lt. is dydis turi bti tvirtinamas kasmet, bet svarstoma rayti dyd kodeks. Bauda gali bti paskirta ir
juridiniam, ir fiziniam asmeniui. Juridiniam asmeniui gali bti paskirta bausm nuo 1 iki 50 tkst. MGL.
Puslapis
LAISVS APRIBOJIMAS (BK 48 STR.).
93
Jeigu nuteistasis neturi l, i kuri bt galima sumokti baud, teismas bausm gali pakeisti vieuosius darbus. statymas
reikalauja, jog asmuo objektyviai neturt toki l (reikalaujama antstolio ivada apie asmens turtin padt). Jeigu asmuo vengia
mokti baud (slepia pinigines las ar kitok turt) ir antstolis konstatuoja, kad nra galimybi, kaip iiekoti baud priverstinai, tai
teismas antstolio teikimu baud keiia aret. Bauda yra vienintel i vis bausmi, kur nuteistajam suteikiama teis paiam
savanorikai j vykdyti: baudos iiekojimas yra tik antrasis etapas, kai asmuo savanorikai jos nesumokjo. Bauda laikoma viena
geriausi bausms ri, ypa asmenims, kurie padar turtinio pobdio nusikaltimus.

Laisvs apribojimas viena i vidutinio grietumo bausmi, kuri trko senajame kodekse. Laisvs apribojimo bausm gali bti
skiriama tik tada, kai yra numatyta sankcijoje. Jos esm nusako kiekybinis ir kokybinis kriterijai. Kiekybinis trukm (nuo 3 mnesi
iki 2 met), kokybiniai:
1.
2.
3.
ia bausme nuteistas asmuo negali keisti savo gyvenamosios vietos be pataisos inspekcijos, kuri vykdo i bausm, inios.
Keitimas galimas tik informavus arba pataisos inspekcija, arba teism.
Nuteistasis privalo laikytis ir vykdyti jam teismo skirtus draudimus ir pareigojimus. Baudiamasis statymas nurodo, kokius
draudimus ir pareigojimus gali priimti teismas, jis turi diskrecin teis dl j skaiiaus, bet bent vien i j privalo skirti. Visi
draudimai ir pareigojimai privalo sudaryti logik visum bei turi bti realiai gyvendinami. Jie turi bti vardijami kaip
manoma konkreiau ir tiksliau. Teismas atskir draudim ar pareigojim vykdymui gali nustatyti trumpesn termin negu
skiriama bausm. Baudiamasis statymas sako, kad vietoj statyme numatyt draudim ir pareigojim teismas gali paskirti
kitus draudimus ir pareigojimus, kurie nenumatyti statyme, bet gali daryti pozityvi tak nuteistajam (numatomi ribojimai:
galima iuos pareigojimus arba draudimus skirti tik tuo atveju, jei juos pasilo proceso dalyviai). Draudimai:
a. Draudimas lankytis tam tikrose vietose;
b. Draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis arba grupmis;
c. Draudimas turti, gyti, naudoti tam tikrus daiktus. pareigojimai:
d. Tam tikru laiku bti namuose;
e. Atlyginti vis arba dal padarytos alos, arba paalinti j savo darbu;
f. Pradti dirbti arba usiregistruoti darbo biroje;
g. Neatlygintinai idirbti iki 200 valand socialins rpybos ir globos staigose visuomenei nauding
darb;
h. Gydytis nuo priklausomybs arba venerini lig (skiriamas tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka).
Asmuo periodikai privalo pataisos inspekcijai atsiskaityti u draudim ir pareigojim vykdym. Nuteistasis dalyk turi
daryti kas 3 mnesius, formos parinkimas pataisos inspekcijos kompetencija. Jeigu nuteistasis bausms atlikimo metu dl
objektyvi prieasi nebegali vykdyti jam nustatyt pareigojim, teismas pataisos inspekcijos teikimu i bausm gali
pakeisti baudiamojo poveikio priemone. Jeigu nuteistasis vengia atlikti i bausm (sprendiama pagal ataskaitas), teismas
pataisos inspekcijos teikimu bausm gali pakeisti aretu. Laisvs apribojimui sunku nustatyti grietum: sunku vertinti kuri i
toki bausmi yra grietesn, nes bausm turi ir kiekybin, ir kokybin iraik ir nra nustatyta, kas i j yra svarbesnis.
ARETAS (BK 49 STR.).
Aretas trumpalaikis laisvs atmimas, jis gali bti skiriamas tik tada, kai tai numato straipsnio sankcija. Bausm pasi ymi tiek
kiekybiniu, tiek kokybiniu kriterijumi. Kokybinis u koki veik teisiamas asmuo:
1.
2.
Baudiamasis nusiengimas nuo 10 iki 45 par.

Nusikaltimas nuo 15 iki 90 par.
Bausm atliekama aretinse (ne policijos aretinse). Jeigu bausm yra paskirta iki 45 par, tai teismas gali leisti toki bausm atlikti
poilsio dienomis. Jeigu asmuo paeidia toki bausms atlikimo tvark, tai teismas turi teis poilsio dienas pakeisti prastin tvark.
Baudiamasis kodeksas numato kelet kategorij asmen, kam i bausm negali bti skiriama: ji negali bti skiriama absoliuiai
niosioms, o asmenims (abiej lyi) auginantiems vaikus iki 3 met. Bausm gali bti neskiriama (bet tik remiantis vaiko
interesais).
TERMINUOTAS LAISVS ATMIMAS. IOS BAUSMS ISTORIN RAIDA. L AISVS ATMIMO TRAKTAVIMAS
GALIOJANIUOSE STATYMUOSE. LAISVS ATMIMO TERMINAI. PATAISOS DARB STAIG LAI SVS ATMIMO
BAUSMEI ATLIKTI RYS.
Terminuoto laisvs atmimo esm fizinis asmens izoliavimas tam tikrose staigose nuo visuomens. Bausm gali bti skiriama tik
tada, kai numatyta sankcijoje. i bausm turi bendras ir sankcij minimalias bei maksimalias ribas. Bausms trukm yra nuo 3
mnesi iki 20 met, o tuo atveju, kai asmuo teisiamas u nusikaltim, padaryt atliekant bausm, maksimali bausms riba gali bti
25 metai. i bausm atliekama tam tikrose pataisos staigose, j yra 3 ri:
Greta i staig ri, bausmi vykdymo kodeksas papildomai iskiria:

1.
Nepilnamei pataisos namai (kur bausm atlieka nepilnameiai, o tam tikrais atvejais iki 21 met
am iaus asmenys).
94
Pataisos namai (pagrindin staiga).

Atviroji kolonija (lengvesns formos).
Kaljimas (grietesns formos).
Puslapis
1.
2.
3.

2.
3.
Gydymo pataisos namai.

Laisvs atmimo viet ligonin.
staigos r parenka teismas, tok parinkim statymas sieja su padaryto nusikaltimo pavojingumo pobdiu ir laipsniu bei kaltininko
asmenybe.
LAISVS ATMIMAS IKI GYVOS GALVOS.
i bausm gali bti skiriama tik sankcijoje numatytais atvejais. i bausm yra iimtin, nes iuo metu nra n vienos sankcijos, kur
bt numatyta tik i bausm. J numato tik 13 sankcij u labai sunkius nusikaltimus, daugiausiai susij su tyiniu mogaus gyvybs
atmimu. Laisvs atmimo iki gyvos galvos esm neterminuotas asmens izoliavimas nuo visuomens tam tikrose staigose.
Baudiamasis kodeksas sako, kad jei asmeniui velninama i bausm, tai ji gali bti velninama terminuot bausm ne maesn nei
25 metai. Numatomos tik dvi teorins galimybs suvelninti i bausm:
1.
2.
Malon.
Amnestija.
i bausm yra atliekama kaljime. Atlikus pirmuosius 10 met kaljimo administracijos teikimu teismas turi teis sprsti,
atsivelgdamas nuteistojo elges ir saugumo reikalavimo, ar nukelti nuteistj pataisos namus atlikti likusi bausm. Pataisos
namuose ie nuteistieji privalomai laikomi izoliuotai nuo kit nuteistj.
BAUSMI REFORMOS GYVENDINIMO PROBLEMOS.
KT nutarimai dl Mirties bausms panaikinimo, dl liudijimo prie savo artimuosius, dl turto konfiskavimo (kontrabanda), dl
baudiamosios atsakomybs taikymo atsisakant gydytis sergant venerine liga.
Ateiiai numatytos baudiamosios politikos kryptys Lietuvos Respublikoje:
1) apsisprsti dl galutinio nusikaltim,, numatyt Lietuvos BK srao. Vengti konjunktrini norm, kurios danai nra
realizuojamos, nes toki norm traukimas paprastai darko baudiamj statym sistem, j apsunkina. Priimant
baudiamosios teiss normas tiksliai laikytis statym leidybos technikos, aikiai, precizikai formuluoti nusikaltim sudtis, kad
bt ivengta skirtingo j interpretavimo teismuose.
2) Perirti bausmi sistem ir numatytiems nusikaltimams nustatyti adekvaias bausmes.
3) numatyti baudiamj sankcij struktr, kuri turi padti sprsti dvejopo pobdio udavin, sudaryti galimybes teismams
priimti maiau nuosprendi , kuriais asmenys nuteisiami laisvs atmimu;
4) plaiau formuoti alternatyvias bausmes ( vieuosius privalomus darbus ir pan.).
iuo metu didjantis nuteistj laisvs atmimu skaiius ne tik kad neisprendia nusikalstamumo kontrols, bet ir brangiai kainuoja
mokesi moktojams.
BAUSMS ASMENIMS, PADARIUSIE MS BAUDIAMJ NUSIENGIM. VIEJ TEISI ATMI MAS; TEISS DIRBTI
TAM TIKR DARB AR USIIMTI TAM TIKRA VE IKLA ATMIMAS; VIEI EJI DARBAI; BAUDA; L AISVS APRIBOJIMAS;
ARETAS.
Padariusiam baudiamj nusiengim asmeniui gali bti skiriamos ios bausms:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
1)viej teisi atmimas;

2)teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas;
3)vieieji darbai;
4)bauda;
5)laisvs apribojimas;
6)aretas.
Pagal 33 str. JA gali bti bauda, veiklos apribojimu, likvidavimu (tolygu mirties bausmei). 43 str. bausms JA idstytos tuo paiu
principu kaip ir fiziniams asmenims. Tai atitinka ir daugel valstybi, kuriuose numatyta atsakomyb JA. Sankcijose du straipsniai
(bausms numatytas JA nra nurodomos). Teismas yra laisvas sprendiant JA atsakomybs klausimus parinkti vien i bausmi.
Puslapis
Lietuvoje 2006 m. JA paskirtos 22 bausms, 2007 m. 37.
95
BAUSMI RYS JURIDINIAMS ASME NIMS IR J SKYRIMO TVARKA.

Bauda. Apie baud jau yra kalbta, dydiai nurodyti straipsnyje, kuris ir skirtas bausmei. Dabartiniu metu nustatyta bauda yra 50 000
MGL, kaip rodo teism praktik JA yra pareigojami atlyginti padaryt al.
Juridins veiklos apribojimas. BK 52 str. udraudia verstis tam tikra veikla ar pareigoja udaryti tam tikr JA padalin. Gali bti
skiriama tik tam asmeniui, kurio veikla vairiapus. Udraudimas verstis veikla yra ribotas laike, statymas nustato, kad ta veikla gali
bti apribota nuo 3 iki 5 met. Gali bti udrausta ta veikla, kuria JA nesiveria, taiau statuose tai vardinta. Atimamas leidimas
verstis tam tikra veikla, taigi yra atimama licencija. pareigojimas udaryti tam tikra JA padalin tai tam tikro filialo, atstovybs ar kito
padalinio veiklos nutraukimas. Negali bti udaromi tie padaliniai, kurie yra skirti aptarnauti JA, pvz. finans skyrius.
JA likvidavimas pagal BK 53 str. pareigoja nutraukti vis finansin profesin veikl ir pareigoja udaryti visus padalinius. Praktikoje
tokios bausms taikymas yra labai sudtingas dalykas, kadangi su JA yra susij daug kit subjekt. Praktikoje i bausm nra taikoma
ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybse, ypa jei tas JA vykd plai veikl. ita priemon taikoma tada, kai JA veikla yra susijusi su
maisto pramone, farmacija ir kyla grsm moni sveikatai.
Kai kuriose valstybse BK yra numatyta, kad nuosprendis yra pagarsinamas, kai sprendiamas JA atsakomybs klausimas.
Sustiprinamas bausms poveikis. Vertinama kaip labai efektyvi, JA nepageidaujama priemon.
21 TEMA. BAUSMS SKYRIMAS

BENDRIEJI BAUSMS SKYRIMO PAGRINDAI. BENDROSIOS IR SPECIALIO SIOS DALI NUOSTAT REIKM SKIRIANT
BAUSM. NUSIKALTLIO PAVOJINGUMO, KALTOJO ASMENYBS IR LENGVINANI BEI SUNKINANI APLINKYBI
TAKA. BAUSMS INDIVIDUALIZAVIMO REIKM JOS TIKSLAMS PASIEKTI.
BK 54 str. tvirtina bendruosius bausms skyrimo pagrindus, j privalu laikytis kiekvienoje baudiamojoje byloje sprendiant subjekto
atsakomybs klausim. 54.1 d. teismas skirdamas bausm vadovaujasi BK spec dalies straipsnio sankcija, laikydamasis io kodekso
bendrosios dalies nuostat. Taip tvirtinama, kad skiriant bausm turi bti laikomasi teistumo principo. 54.2 d. statym leidjas
nurodo, kad skirdamas bausm teismas atsivelgia: ... duomenis, faktus, kurie turi bti konstatuoti, procesine tvarka tvirtinti,
vertinami skiriant bausm. Padarytos NV pavojingumo laipsnis, motyvas, tikslas, stadija, kaltininko asmenyb, bendrininko (jei yra)
vaidmuo, lengvinanios, sunkinanios aplinkybs. Turi bti ireikta teismo nuomon, kiek kiekvienas momentas turi reikms bylai.
i dalis yra skirta atsakomybs individualizavimui. 1 dal realizavus galime sakyti, kad nuosprendis teistas, o pagal 2 dal
realizuojamas bausms individualizavimo principas (taip pat Konstitucinis principas). 54.3 d. tvirtina imperatyv, kad turi bti
atsivelgiama teisingumo principo reikalavimus. Toks atskyrimas yra santykinis. Visi reikalavimai tvirtinti 54 str. yra gyvendinami
kartu, ir i esms vis princip reikalavimai reikia, kad turi bti paskirta teisinga bausm kaltininkui. K 7 str. 2 d. tvirtina, kad
statymo neinojimas nuo atsakomybs neatleidia. K 31 str. tik teismas gali pripainti asmen kaltu, padariusiu NV. Kalbant plaiau
apie 54 str. taikym. 2007 m. buvo padaryta 74 000 NV. Praktikoje tiek apeliacinio teismo jurisprudencija, LAT jurisprudencija 54 str.
taikymo klausimai yra kas penktoje byloje keliami, teigiama, kad netinkamai taikomos straipsnio nuostatos, kad paskirta neteisinga
bausm.
BK 54 str. 1 d. tvirtinta nuostata, kad bausm gali bti skiriama tik to straipsnio, pagal kur kvalifikuojama NV, sankcijose ribose. Toks
reikalavimas yra btinas, kadangi tam tikra prasme atsakomybs dyd sankcijose parenka pats statym leidjas. Tai daroma
atsivelgiant NV pavojingumo pobd. Pobdis tai objekto, kur ksinamasi NV bdas, ris. Vien tik remtis BK spec. dalies
straipsni sankcij nuostatomis bt neteisinga, todl tvirtinta, kad turi bti vadovaujamasi ir bendrosios dalies nuostatomis. Tai
reikia, kad teismas turi patikrinti ar yra BA pagrindai, tikrinama ar pagrstai asmuo patrauktas BA, tuo paiu reikalavimas reikia, kad
teismas turi vertinti visus BK bendrosios dalies institutus, kurie susij su NV. Atvejis, kai Dzkijos pliklis buvo nuteistas bausme
nuo 16 m. likus 5 dienom iki jo 16 gimtadienio (nepastebjo nei teisja, nei prokuroras).
Pagal 1 d. nuostatas turi bti atsivelgiama, kad taikoma visuma bausmi, kiekviena bausm turi atitikti bausms paskirt. Teisingas
bausms paskyrimas tuo paiu suponuoja tai, kad turi bti teisinga NV kvalifikacija. Tik tada, kai NV atitinka konkreios NV sudt,
t.y., kai veika teisingai kvalifikuojama, galime kalbti apie teist pagrst bausm, teist pagrst atsakomyb.
Pagal 62 str. teismai paskiria velnesn bausm ir dar atideda laisvs atmimo bausms vykdym.
Puslapis
BK 281 str. autovykiai. Seimas numato grietinti atsakomyb, kai autovyki bylose sta mons. Sankcijos pakeitimas neduos
rezultato, nes tai nra pakankamai pagrsta bendrojoje dalyje.
96
Pagal 2 d. sitikiname, kad asmuo pagrstai patrauktas BA. 2 d. 1 p. nurodyta, kad teismas atsivelgia padarytos NV pavojingumo
laipsn. Ankstesnje redakcijoje buvo ir pobdis. turi bti vertinami visi NV sudties poymiai, kaip jie pasireik konkreioje
tikrovje, padarytoje NV. Nors statym leidjas akcentuoja pavojingumo laipsn, vis tik neturi bti pamirtamas ir NV pavojingumo
pobdis.

BK 54 str. tvirtinti bendrieji pagrindai. 1 d. - teismas skirdamas bausm vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio sankcija
remiantis BK bendrja dalimi. Tai teistumo principas, jo laikymosi reikalavimas. 2 d. - skirdamas bausm teismas atsivelgia
veiksnius, faktorius, duomenis, kurie btini kiekvienoje byloje, konstatuoti, tinkama forma tvirtinti ir vertinti. Faktoriai nurodyti
straipsnyje. ie momentai turi bti konstatuojami kiekvienoje byloje. i dalis yra skirta atsakomybs individualizavimui. 3 d. imperatyvas, kad skiriant bausm reikia atsivelgti teisingumo principo reikalavimus.
Atskyrimas nuostat slyginis, visos ios nuostatos yra gyvendinamos kartu vardan to, kad kaltininkui bt paskirta teisinga bausm.
Tai i esms ir Konstitucijos nuostat realizavimas.
1) 54. str. 1 d. - nuostata, kad bausm skiriama tik to straipsnio, kuriame kvalifikuojama veika, sankcijos ribose. Taip yra, nes
sankcijos ribos yra parenkamos pagal NV pobd. Vien tik specialiosios dalies straipsniu bt pernelyg supaprastintas dalykas.
Todl turi bti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Tai reikia, kad teismas skirdamas bausm turi patikrinti ar
yra BA pagrindai, ar pagrstai asmuo yra patrauktas BA ir sprendiamas jo atsakomybs klausimas. Taip pat teismas turi vertinti
visus BK bendrosios dalies institutus susijusius su konkreia NV. Bausms skyrimas neatskiriamas ir nuo BPK reikalavim.
Ypatingi reikalavimai nuosprendi, sprendim suraymui rodo, kad daug taisykli yra tvirtinta BPK. Taip pat skiriant bausm
reikia prisiminti ir bausms tikslus. Bet kuri bausm turi atitikti bausms paskirt, ji turi pasiekti visas funkcijas. Teisingas
bausms paskyrimas suponuoja, kad turi bti teisinga NV kvalifikacija. Tik tada kai konkreti NV atitinka visus konkreios veikos
sudties elementus, tada galime kalbti apie pagrst bausm.
2) 54. str. 2 d. Skirta bausms konkretizacijai. Reikia atsivelgti skiriant bausm padarytos veikos pavojingumo laipsn. Tai
lyginamoji charakteristika. T padaryti gali padti ir LAT apvalgos. Turi bti vertinami visi NV sudties poymiai kaip jie
pasireikia konkreioje tikrovje, konkreioje NV. Neturi bti pamirtamas ir NV pavojingumo pobdis. Turi bti suvokiama tos
veikos socialin reikm kokie padariniai visuomenei, kaip ta NV paplitusi, koks poiris statymo leidjo t NV. vertinus
pavojingumo laipsn reikia vertinti kalts form ir r. Tai momentai kurie, padeda vertinti NV pavojingumo laipsn. Turi bti
konstatuota NV kalts forma, ris, motyvas, tikslai, NV stadija. Visi ie momentai turi bti vertinti. Taip pat kaip ir kaltininko
asmenyb. Kaltininko asmenyb btini duomenys, j apibdinant neturt bti remiamasi vien kakokio pareigno payma.
Reikia kaupti vis informacij, kaip pagyrimai mokykloje ar darbe ir t.t. Paymtina, kad neretai kaltininko asmenyb yra
pervertinama baudiamosiose bylose. Ji tampa lemiamu faktoriumi skiriant bausm. Reikia paymti, kad asmenybei negali bti
skiriamas prioritetinis dmesys. Tai galioja visoms aplinkybms iame straipsnyje. Visos aplinkybs turi vienod teisin reikm ir
nei vienam negalima suteikti prioriteto vienai i aplinkybi. Reikt skiriant bausm ir atsivelgti nepilnametyst. Dar vienas
momentas: atsakomyb sunkinanios ir lengvinanios aplinkybs. statym leidjas konstatuoja, kad jei viena i i aplinkybi
yra numatyta NV sudtyje, skiriant bausm nereikia tas aplinkybes atsivelgti skiriant bausm. Tais atvejais kai aplinkybs
tampa NV sudties poymiais: jei sunkinanios kvalifikuojanios, lengvinanti privilegijuojanti. Reikalaujama, kad tokias
aplinkybes nebt atsivelgiama, nes jos jau vertintos numatant sankcijas. Prapiestis mano, kad taip yra neteisinga.
3) BK 54. str. 3 d. tvirtintas imperatyvas nepamirti ir teisingumo principo reikalavimo. Jei sankcijoje numatytos bausms
paskyrimas prietaraut teisingumo principui, teismas gali paskirti velnesn bausm. i dalis taikoma tada, kai taikyti BK 62 str.
yra problemika. io straipsnio dalis yra universalesn. Ji apima galimyb taikyti humanik reakcij, reaguoti individualiai
konkrei NV. io straipsnio reikalavim gyvendinimas yra gana sudtingas ir problemikas. i dalis gali bti taikoma tik
iimtinais atvejais, kai yra byloje iskirtins aplinkybs, j visuma, kai atvejai yra netipiki, labai reti.
Dabartinis BK be pagrind bausmi skyrimo, 8 skyriuje tvirtina vis eil nuostat ir reikalavim. statym leidjas imasi pastang
vienodinti praktik, kad nebt nukrypim. BK 56 str. kaip turi bti skiriama bausm recidyvistui, padariusiam NV.
BAUSMS SKYRIMAS ASMENIUI, PIRM KART TEISIAMAM U NESUNK AR APYSUNK TYIN NUSIKALTIM.
Asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias
bausmes. Skirdamas laisvs atmimo bausm, teismas privalo motyvuoti savo sprendim. Bausmi skyrimo politika turi bti
orientuota danesn su laisvs atmimu nesusijusi bausmi taikym. Asmenys, teisiami pirm kart u nusikalstamas veikas, kuri
pavojingumas nra didelis, paprastai nebna baudiami laisvs atmimu ir izoliuojami nuo visuomens. Atsivelgiant tai,
komentuojamame straipsnyje numatyta pareiga asmenims, pirm kart teisiamiems u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim,
paprastai skirti su laisvs atmimu nesusijusias bausmes.
dl savo padarytos nusikalstamos veikos traukiamas baudia mojon atsakomybn pirm kart;
dl anksiau padaryto baudiamojo nusiengimo asmuo buvo nuteistas ir atliko bausm;
dl anksiau padaryto nusikaltimo buvo nuteistas, atliko baus m ir jo teistumas inyko ar panaikintas;
buvo nuteistas u ankstesns nusikalstamos veikos padarym, taiau pritaikius amnestij arba suteikus malon
atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendiu paskirtos bausms (ir jo teistumas inyko ar buvo panaikintas);
5) dl anksiau padarytos nusikalstamos veikos atleistas nuo baudiamosios atsakomybs
Puslapis
1)
2)
3)
4)
97
Asmuo laikytinas teisiamu pirm kart, jei:

BAUSMS SKYRIMAS RECIDYVISTUI IR PAVOJINGAM RECIDYVISTUI U TYINIO NUSIKALTIMO PADARYM.
1.
2.
Recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym teismas paprastai skiria laisvs atmimo bausm.
Pavojingam recidyvistui u tyin nusikaltim skiriama grietesn ne gu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim
nustatytos laisvs atmimo bausms vidurkis bausm. Kitokia bausm pavojingam recidyvistui gali bti skiriama tik io
kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais.
BAUSMS SKYRIMAS U PARENGTIN VEIKL.
Skirtingas pabaigtos ir nutrauktos nusikalstamos veikos vertinimas atsispindi ir veikos kvalifikavimo procese. Kai veika nutrksta
rengimosi padaryti nusikaltim stadijoje, ji kvalifikuojama pagal BK straipsn, nustatant atsakomyb u atitinkam pabaigt
nusikaltim, bei BK 21 str. 1 dal, o pasiksinimo atveju - pagal BK straipsn, nustatant atsakomyb u atitinkam pabaigt
nusikalstam veik, bei BK 22 str. 1 ar 2 dal
Bausms skyrimas u rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim bendra tvarka reikia, kad skirdamas
bausm teismas vadovaujasi bendraisiais bausms skyrimo pagrindais, atsivelgdamas nusikalstamos veikos padarymo stadij
bausms skyrimo nuostatomis
BAUSMS SKYRIMAS NUSIKALSTAMOS VEIKOS BENDRININKAMS.
Bausm nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsivelgiant asmens kaip bendrininko
dalyvavimo darant nusikalstam veik r, form, vaidmen ir pobd. Organizuotos grups nariams u nusikaltimo padarym
paprastai skiriama grietesn bausm negu bendrinink grups nariams. Visiems nusikalstamos veikos bendrininkams taikomi
vienodi baudiamosios atsakomybs pagrindai, taiau skiriamos poveikio priemons turi bti kiek galima labiau individualizuotos
kiekvienam i j, atsivelgiant j tyios turin bei kitas teisikai reikmingas aplinkybes. Bausm visiems bendrininkams skiriama
asmenikai.
ATSAKOMYB LENGVINANIOS IR SUNKINANIOS APLINKYBS. LENGVINANI IR SUNKINANI APLINKYBI
RYS. J KLASIFIKAVIMAS IR APIBDINIMAS. TEISMO TEIS ATSIVELGTI ATSAKOMYB LENGVINANIAS
APLINKYBES, NENURODYTAS STATYME.
Atsakomyb lengvinanios aplinkybs tam tikr aplinkybi sraas, kuris pateiktas baudiamajame statyme, kurios rodo maesn
veikos ar kaltininko asmenybs pavojingum. Lengvinani aplinkybi sraas yra pavyzdinis, tai reikia, kad jis nra isamus: teismui
suteikta galimyb bet koki kit aplinkyb, kuri nenumatyta srae, pripainti atsakomyb lengvinania (inoma, motyvuotai).
Numatoma ir bendra taisykl, jog aplinkyb, kuri yra numatyta kaip nusikalstamos veikos sudties poymis, negali bti taikoma
bausms skyrimo metu. Pvz., numatyta baudiamoji atsakomyb u tyin nuudym didiai susijaudinus, kai kaltininko didel
susijaudinim sukelia nukentjusiojo veiksmai, nebus galima panaudoti provokuojanio nukentjusiojo elgesio kaip aplinkybs.
Sunkinanios aplinkybs tai tokios aplinkybs, kurios didina arba veikos, arba kaltininko pavojingum. i aplinkybi sraas
pateikiamas baudiamajame statyme ir jis yra isamus. Tarp sunkinani aplinkybi yra kelios aplinkybs, kurios pasiymi tam tikrais
ypatumais: pvz., bendrininkavimo forma bendrinink grup ios aplinkybs atveju teismas, atsivelgdamas kiekvieno
bendrininko dalyvavim ir indl nusikalstamoje veikoj gali ios aplinkybs nepripainti atsakomyb sunkinania (kiekvieno
bendrininko atveju teismas turi tai nustatyti). Kita specifin aplinkyb apsvaigimas. ios aplinkybs atveju reikalaujama vertinti
apsvaigimo tak nusikalstamos veikos padarymui, pat apsvaigim leidia pripainti sunkinanio aplinkybe tik tada, jei jis turjo
takos nusikalstamos veikos padarymui. Negali bti pripaintos sunkinaniomis aplinkybmis privalomi nusikalstamos veikos
poymiai.
Gali bti, kad nustatytos aplinkybs:
Kiekvienu atveju teismas turi nustatyti aplinkyb ir jos reikm. Jei yra ir lengvinani ir sunkinani aplinkybi, reikia nustatyti j
santyk: pasakyti, kurios i j yra reikmingesns. T nustaius, teismas turi parinkti bausms r i numatyt straipsnio sankcijoje.
Bausms dydis pradedamas svarstyti nuo sankcijos medianos (atskaitos takas vidurkis). Kai byloje yra tik lengvinani arba
lengvinanios aplinkybs pripaintos svarbesnmis, bausm nuo sankcijos vidurkio juda sankcijos minimumo link, o kai tik
sunkinanios arba j daugiau sankcijos maksimumo link.
98
Lengvinanios;
Sunkinanios;
Ir lengvinanios ir sunkinanios.
Puslapis
1.
2.
3.

Be lengvinani ir sunkinani aplinkybi yra numatytos dar keturios situacijos, apibrianios bausms ypatum, kurios nustatomos
pagal du kriterijus:
1) Taisykl-principas. iuo atveju teismui paliekama diskrecin teis nukrypti nuo taisykls. Prie taisykli princip priskiriama:
a) bausm skiriama prim kart teisiamam asmeniui. iuo atveju iki apysunkio tyinio nusikaltimo imtinai nustatyta taisyklprincipas, kad turi paprastai bti skiriama su laisvs atmimu nesusijusios bausms (areto bausm gali bti taikoma).
Pabrtina, kad numatoma teismo diskrecin teis ir iais atvejais skirti laisvs atmimo bausm, bet turi bti
motyvuojama, kodl jis nesilaiko io principo (laikantis principo motyvuoti nereikia). Pirm kart teisiamo asmeniu laikomas
teisikai pirm kart teisiamas asmuo;
b) bausm skiriama recidyvistui arba pavojingam recidyvistui. Paprasto recidyvo atveju taisykl - principas reikalauja, jog
tokiam asmeniui bt skiriama laisvs atmimo bausm. Teismas negali rinktis velnesns bausms ries, taiau galimas
motyvuotas nukrypimas. Pavojingo recidyvisto atveju teismas numato dar grietesnes bausms skyrimo taisykles, tai
siejama ne tik su bausms rimi, t. y. tik laisvs atmimu, bet nustatoma ir i esms kita laisvs atmimo bausms minimali
riba, kuri yra sankcijos vidurkis. Teismui leidiama nesilaikyti ios taisykls tik vienu atveju kai taikomas velnesns
bausms nei numatyta statyme skyrimo institutas (BK 62 str.);
c) bausm skiriama u nebaigt nusikalstam veik. iuo atveju bausm skiriama bendra tvarka, tai yra, pagal t straipsn, kur
asmuo yra teisiamas, taiau greta vis aplinkybi teismas turi vertinti papildomai padaryt veiksm pavojingum,
nusikalstam ketinim gyvendinimo laipsn ir prieastis, dl kuri nusikalstama veika nebuvo baigta. Bet kuriuo atveju
laikoma, jog nebaigta nusikalstama veika yra maiau pavojinga negu baigta, t. y. ir bausm turi bti velnesn (rengimasis
maiausiai pavojingas, pasiksinimas labiau);
2) Taisykls. Teismas neturi joki teisi nukrypti vien ar kit pus.
VELNESNS NEGU STATYMO NUMATYTA BAUSM S SKYRIMAS. BAUSMS VELNINIMO SLYGOS.
BK 62 str. Humanikas institutas. KT konstatavo, kad is institutas gali bti taikomas kiekvieno subjekto atvilgiu jei atitinka poymius.
Institutas, kuris gali bti pritaikomas kiekvienoje baudiamojoje byloje. vertinus konkreias NV, al, kalt, motyvus ir t.t. bna
situacij kai sankcijose numatytos bausms ar j dydiai yra per grieti. Teismas gali:
Pagal BK 62 paskirti velnesn bausm nei numatyta sankcijoje minimali riba.
Teismas gali skirti ir kit, velnesn, bausms r nei numatyta konkretaus straipsnio sankcijoje. Kuri velnesn parodo 42 str. Nuo
velnesnio prie sunkesnio galiama paskirt maesn bausm nei numatyta maiausia bausm, numatyta recidyvistui (BK 56. str.2 d.).
Tai teismo teis. Net ir esant visoms aplinkybms, teismas turi teis taikyti straipsn ar ne. Bet jei yra ta aplinkybi visuma, teismas
privalo svarstyti i teis. Suraant nuosprend turi bent vienas motyvas, kodl netaikomas straipsnis, nors yra formalus pagrindas
taikyti straipsn. Taikant straipsn teismas turi pagrsti, kodl jis yra taikomas.
Numatytos dvi kategorijos pagrind, kurias nustaius galima taikyti velnesn nei numatyta statyme bausm:
1) BK 59 str. 1 dalis.- aplinkybi visuma, kuri nurodo, koks buvo nusikaltlio elgesys po NV padarymo. Kyla klausimas ar turi bti
visos slygos, ar tai alternatyvos? Greiiausiai gali bti alternatyvos sprendiant io straipsnio taikym. Neretai, ar yra pagrindas
taikyti i dal lemia teism motyvacij.
2) BK 59 str. 2 dalis tvirtina sudtingesnes situacijas, kai bet kuriai i j esant gali bti taikomas straipsnis. U kiekvien NV galima
skirti velnesn bausm kai yra bent dvi lengvinanios aplinkybs. BK pateiktas lengvinani aplinkybi sraas nra baigtinis.
Bent i dalies turi bti atlyginta turtin ala jei ji buvo padaryta. Plius alternatyvios aplinkybs numatytos straipsnyje. Kai yra
pagrindins dalies aplinkybi visuma su papildoma bent viena aplinkybe, tada galima taikyti straipsn.
Taikant straipsn galima taikyti ir 75 str. Teorija to nedraudia. Praktika sako: tai turi bti reti atvejais esant ypatingoms
aplinkybms. Jau 62 str. taikymas ireikia pozicij.
BAUSMS SKYRIMAS, PADARIUS KELIS NUSIKALTIMUS. BAUSMS SKYRIMO TAISYKLS, ESANT NUSIKALTIM
SUTAPIAI.
Puslapis
1) bausms sudjimas bausms u NV sudarani sutapt gali bti sudedamos visikai arba i dalies. Lietuvoje negalioja principas,
kad sudedama tiek, kiek paskirta, nes yra minimals ir maksimals dydiai. Sudedant laisvs atmimo bausmes maksimali riba
20 m. Bausmi sudjimo principas labiau ireikia pavojingum. Gali bti sudedamos skirting ri bausms. Kaip tai padaryti
BK 65 str. statymas tvirtina ir specialias taisykles, nes straipsnyje yra bendros nuostatos. Gali bti bausmi, kurios negali bti
nei keiiamos, nei sudedamos.
99
Padarius kelias NV, kai nustatoma bausm u konkrei NV taikomas arba:

2) bausms apmimas (labiausiai patinka Lietuvos teisjams) taikomas kai yra ideali NV sutaptis arba kai padarytos NV labai skiriasi
pagal pavojingum ir priskiriamos skirtingoms NV kategorijoms. Apmimas turi bti taikomas kai u vien NV paskirta 20 m., ar
iki galvos. Principo esm velnesns paskirtos bausms yra apimamos grietesns bausms. Grietesn bausm susiurbia kitas
bausmes ir lieka grietesn bausm. Subendrinta bausm prilygsta paiai grieiausiai bausmei paskirtai u veikas sudaranias
sutapt.
Kai reali sutaptis ar nra savybi apmimui sprendiama ar taikyti sudt ar apimt. Kai bausms yra visikai sudedamos, prie
grietesns bausms pridedamos kitos, kai i dalies prie grieiausios velnesns bausms pridedamos i dalies.
Bausms skyrimas padarius kelias NV. Taisykli visuma 63 str. Tai i esms situacijos esant NV sutaptims. Straipsnis numato taisykles,
kaip bausm turi bti skiriama jei asmuo padaro ne maiau kaip 2 NV iki nuosprendio primimo ir iki tol asmuo nebuvo baustas.
Taip pat turi bti nepasibaig senaties terminai. Praktikoje gali bti taip, kad asmuo yra pripastamas kaltu padarius kelias NV ir nei
u vien i j dar nra nuteistas; asmuo gali bti nuteistas, bet vliau paaikja, kad asmuo dar padar veik, kurias asmuo padar iki
nuosprendio primimo.
Esant tokiai situacijai teismas skiria bausmes u kiekvien NV. U kiekvien NV skiriama bausm laikantis BK 54 reikalavim. U
kiekvien NV paskiriama konkreti bausm. Tai svarbu, nes utikrinama bausms individualizavimo principo realizavimas, taip pat
sprendiant kitus klausimus.
BAUSMS SKYRIMAS, KAI NEATLIKUS BAUSMS PADAROMAS NAUJAS NUSIKALTIMAS. BAUSMI SUDJIMO
TAISYKLS. NUOSPRENDI SUTAPTIES SKIRTI NGUMAS NUO NUSIKALTIM SUTAPTIES.
Situacija apima kelet galim variant:
1.
2.
3.
Nauja nusikalstama veika padaroma bausms atlikimo metu;

Nauja nusikalstama veika padaroma bausms vykdymo atidjimo metu;
Nauja nusikalstama veika padaroma lygtinio atleidimo arba lygtinio paleidimo metu.
Kai nuosprendis yra siteisjs, nekyla abejoni dl naujos veikos padarymo bausms atlikimo metu (20 dien pirmos instancijos
teismo nuosprendio sigaliojimui, jei nepaduodama apeliacija, jei nauja veika padaryta laikotarpyje tarp nuosprendio primimo ir
sigaliojimo nra iki galo aiku, kaip elgtis).
iais atvejais bausms taisykls yra grietesns, todl galutin subendrinta bausm gali bti skiriama tik sudjimo bdu. Sudjimas
gali bti tiek dalinis, tiek visikas. Prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms pridedama dalis arba visa neatliktos bausms dalis.
Jeigu neatliktos bausms dalis yra didesn nei paskirta nauja bausm, pridjimas yra prieingas, t. y. prie neatliktos dalies pridedama
dalis arba visa paskirtos bausms dalis. Laisvs atmimo bausms maksimumas, kai skiriama bausm neatlikus dar anksiau
paskirtosios, yra 25 metai. Kit bausmi ri atveju riba yra maksimali tos bausms ries riba. statym leidjas numato
vienintel iimt, kai teismas privalo taikyti apmim: jeigu asmuo atlieka arba naujuoju nuosprendiu yra paskiriama bausm laisvs
atmimas iki gyvos galvos. Jeigu asmuo bausms atlikimo metu padaro kelet nusikaltim, tokiu atveju teismas skiria u kiekvien i
nusikalstam veik bausm atskirai, po to bausmes bendrina pagal bausms skyrimo u kelias nusikalstamas veikas taisykles ir
subendrint i veik bausm bendrina su neatliktj bausms dalimi. statym leidjas paskirt galutin bausm privalo skaityti
kardomj priemon sumim. Viena kardomojo kalinimo sumimo diena prilyginama vienai areto arba laisvs atmimo dienai.
Teismai, suimtam asmeniui paskyr su laisvs atmimu nesusijusi bausm, skaityti tokios bausms negali, bet visada atsivelgia tai
ir skiria arba velnesn bausm arba maesn jos trukm. Keiiant bausmes proporcijos yra taikomos tokios, kaip ir aptartos, taiau
reikia turti galvoje, kad bausms ribos gali bti tokios, kokios yra nustatytos statymo. Kai kuri bausmi tarpusavio palyginimas yra
labai sudtingas, ypa vieieji darbai, laisvs apribojimas, nes j turin sudaro bausms apimtys ir pareigojimai.
Puslapis
Baudiamasis kodeksas numato bausmi tarpusavio proporcijas, kuriomis vadovaujantis teismas keiia vien bausm kit. Toki
bausmi tarpusavio proporcij yra nedaug, nes versti galima tik per vien laiptel bausmi sistemoje (viena areto diena prilyginama
dienai laisvs atmimui). Pervertus bausm taikomas visikas arba dalinis sudjimas. Tuo atveju, kai bausm yra jau pakeista,
taisykl, kad turi bti pridta bent minimali bausms ris netaikoma. Skirdamas bausmes u atskiras veikas teismas turi
orientuotis galutin bausm ir skirti tokias bausmes, kurias bt galima keisti arba kurios bt tarpusavyje suderinamos. Bauda turi
iimt i ankstesni taisykli ji negali bti keiiama kitas baudas, jei jau yra paskirta. Jos keitimas galimas tik vienu atveju asmens
piktybikas nevykdymas, nesant turto, i kurio negalima iiekoti pinig, bet sudjimo atveju ji visada lieka bauda. Apmimo bdu
grieiausia bausm apima ir baud, taiau, yra manani, kad bauda negali bti keiiama ir netgi apmimo atveju bauda turi ateiti
galutin bausm kaip savarankika bausm. Kai teismas paskiria daugiau nei dvi bausmes, kuri negalima subendrinti, tai lieka tik dvi
bausms, i j grieiausias i paskirtj ir antra bausm ta, kuri parenka teismas. i likusi bausmi vykdymas turi bti
suderintas.
100
Bausms sudjimo ir keitimo taisykls.

KARDOMOJO KALINIMO SKAITYMAS (BK 66 STR.). IO INSTITUTO REIKM. KARDOMOJO KALINIMO SKAITYMAS,
PASKYRUS VAIRIAS BAUSMI RIS. BAUSMS U- NUSIKALTIMUS, PADARYTUS ATLIEKANT LAISV S ATMIMO
BAUSM, ATLIKIMO PRADIOS NUSTATYMAS.
Teismas, skirdamas bausm asmeniui , kuriam buvo taikomas kardomasis kalinimas (sumimas) privalo j skaityti paskirt bausm.
Kardomasis kalinimas (sumimas) paskirt bausm skaitomas pagal BK 65 1 d. taisykles vien kardomojo kalinimo (sumimo)
dien prilyginant vienai laisvs atmimo ar areto parai, 2 MGL dydio baudai, 6 viej darb valandoms, 2 laisvs apribojim
dienoms.
iuo institutu gyvendinamas non bis in idem principas, kad kardomuoju kalinimu suvarant asmens laisv bausms tikslai pasiekiami
kaip ir analogikai taikant pavien bausm.
Asmeniui, atliekant laisvs atmimo bausm padarius nauj NV pradedamas naujas teismo procesas, kurio metu taikomas
nuosprendi sudjimas (bausmes subendrinant), i naujo pradedami skaiiuoti teistumo terminai, u tyin veik konstatuojamas
recidyvas.
BK 64 str. Jeigu nuteistasis neatliks paskirtos bausms padaro nauj NV, teismas paskyrs bausm u nauj NV bausmes
subendrina. Skirdamas subendrint bausm teismas gali bausmes visikai ar i dalies sudti. Kai bausms visikai sudedamos prie
nauj nuosprendiu paskirtos bausms pridedama visa neatliktos bausms dalis. Kai bausms sudedamos i dalies prie nauj
nuosprendiu paskirtos bausms pridedama neatliktos bausms dalis, jei neatliktos bausms dalis yra didesn, tai prie jos pridedama
nauju nuosprendiu paskirtos bausms dalis.
22 TEMA. BAUDIAMOJO POVEIKIO PRIEMONS IR J SKYRIMAS

BAUDIAMOJO POVEIKIO PRIEMONI PASKIRTIS IR RYS (BK 67 STR.).
Tam tikra prasme sakoma, kad BPP institutas tvirtintas IX BK skyriuje yra vietoj buvusi papildom bausmi. Tos papildomos
bausms atskirais atvejais galjo bti taikomos kaip pagrindins, kai kurios kartu su pagrindinmis. Buvo aikinama, kad tokia
situacija negalima, nes paeidiama non bis in idem. Kai kuriuose KT nutarimuose buvo aikinama, kad kelios poveikio priemons
skiriamos u t pai NV to paties proceso metu nra non bis in idem paeidimas. BK 67 str. tvirtina BPP paskirt ir ris. Jos turi
padti gyvendinti bausms paskirt. Udraudimas naudotis spec. teise, turtins alos atlyginamas ar paalinamas, nemokami darbai,
turto konfiskavimas, moka nukentjusi nuo nusikalstam veik fond, draudimas prisiartinti prie nukentjusio asmens,
dalyvavimas smurtin elges keiianiose programose. Gali bti skiriama pilnameiam nusikaltliui, jos turi padti utikrinti bausms
paskirt. statym leidjas sakydamas, kad BPP skirtos padti gyvendinti bausms paskirt, tai kad atleidiama nuo BA turi atstoti tai,
kas yra pasiekiama taikant bausmes (paskirtis BK 41 str.). BPP skyrimas yra teismo diskrecija. ios BPP nepasiekt bausms paskirties
jei nesuvaryt asmen padariusi NV teises. Uprogramuota, kad BPP nustato tam tikras pareigas. Teismui yra suteikiama plati
diskrecija teismai nedanai naudojasi ia teise. Jei nusprendiama skirti BPP, tai gali skirti ne vien, o kelias i karto (jos turi bti
suderintos). Teismui suteikta teis, jei asmuo nevykdo BPP, paskirtas BPP pakeisti kitomis. Kalbant apibendrintai galima skirti BPP
turinias aikiai prevencin poveik (draudimas naudotis spec. teise), ranki priemoni, naudos konfiskavimas, prisiartinti prie
nukentjusio. tvirtinamos galimybs ginti nukentjusiojo teises, taigi ir BPP yra is momentas, kadangi tai priemons, kurios gali bti
vadinamos nukentjusij teisi atstatymu. Galima kalbti ir apie tas poveikio priemones, kuriose rykesnis kaltininko pataisymo
momentas (nemokami darbai jei pats sutinka), pareigojimas dalyvauti smurtin elges keiianiose programose. statym leidjas
tvirtina BK 67 str. bendruosius kriterijus, pagrindus. irint sistemikai galime matyti, kad BPP yra nurodomos ne viename BT
institute. BPP turt bti taikomos pakankamai danai praktikoje (BK 18 str. 2 d.), taip pat 19 str. 2 d. (teismai vietoj bausms turt
taikyti BPP), BK 34 40 str. Atskirais atvejais BPP prisimenamos kalbant apie atskiras ris (BK 46 str. 5 d.), 48 str. 9 d.
Baudiamojo poveikio priemons, kurios gali bti paskirtos pilnameiui asmeniui:
Baudiamojo poveikio priemons gali bti skiriamos tik pilnameiams asmenims, atleistiems nuo baudiamosios atsakomybs ar
bausms. Nepilnameiams asmenims, atleistiems nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms, gali bti skiriamos aukljamojo
poveikio priemons bei turto konfiskavimas.
101
udraudimas naudotis specialia teise;

turtins alos atlyginimas ar jos paalinimas;
nemokami darbai;
moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond;
turto konfiskavimas.
Puslapis
1.
2.
3.
4.
5.

Kai kurios BPP skiriamos kartu su bausme, pirmiausia kalbant apie turto konfiskavim. Kitais atvejais statym leidjas vardija kada
BPP gali bti taikomos kartu su bausme. Tam tikra prasme bet kuris atleidimas nuo BA gali tapti slyginiu jei taikomos BPP, slyginis
nes jei vengia vykdyti pritaikytas BPP priemones asmeniui gali bti keliama baudiamoji byla pagal BK 244 str. BPP teistumo
neutraukia. BPP gali bti taikomos ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui. Juridiniam kai susij su neteisto pelno gavimu, kai neteistai
legalizuojant neteistu bdu gautas pajamas.
BPP skyrimas
2007 m. 74 000, iaikinta 33 000 NV. Nuteista daugiau nei 14 000 asmen, i nuteistj daugiau nei 2300 atidtas bausms
vykdymas. Paskirtos tik 700 BPP (maiau nei tredalis). Per pirmj 2008 m. pusmet nuteistas 7500 asmen, atleista nuo
atsakomybs beveik 1200, BPP paskirta 450.
UDRAUDIMAS NAUDOTIS SPECIALIA TEISE (BK 68 STR.).
Pagal statymo leidjo supratim i poveikio priemon lengviausia i vis BPP. Teismas gali udrausti asmeniui vairuoti, medioti,
vejoti ir pan., kai naudojantis iomis teismis asmuo padar NV. O teiss gali bti labai vairios gali bti asmenins, politins,
ekonomins, socialins, kultrins. Jei prigimtins teiss suteikia galimyb paeisti kit moni interesus, tai statym leidjas turi
teis apriboti ias teises (I. Kanto kategorinis imperatyvas). i BPP yra panai su bausme numatyta BK 45 str. atmimas teiss dirbti
tam tikr darb, usiimti tam tikra veika. Praktika rodo, kad 45 ir 67 str. yra painiojamos. Kai atimama teis dirbti tam tikr darb.
Pagal 45 str. Tos teiss, kurios nesusijusios su profesine veika, kurios nelemia mogaus igyvenimo/pragyvenimo pagrindo. Spec.
teiss neprarandamos, po apriboto laikotarpio jos grinamos. Atstatant teises nereikia pakartotinai laikyti egzamin, test ir pan.
Udraudimas turi bti aikus, neturi bti siejamas su darbine teise.
TURTINS ALOS ATLYG INIMAS AR PAALINIMAS (BK 69 STR.).
Nukentjusiojo interes apsauga, atstatymas yra valstybs pareiga. Tai ir atspindi fondo paskirtis. Manytina, kad fondas galt bti
kiek atviresnis, kad bt papildomas tik nuteistj, atleistj nuo bausms, mokomis. mokos dydis 5 iki 25 MGL. Teismas laisvai
parinka dyd, nurodytose ribose. mokos mint fond gali bti skiriamos ir vietoj bausms (BK 46 str.), vietoj viej darb. Vietoje
laisvs apribojimo taip pat gali bti moka. BK 46, BK 48 str. tvirtina nuostatas, kai negalima keisti. Terminas turi bti logikas,
suteikiantis galimyb realiai vykdyti BPP. Tam tikra prasme nukentjusiojo interes apsauga yra utikrinama, smurtiniais
nusikaltimais padarytos alos statymais. Smurtiniais nusikaltimais padarytoji ala nukentjusiajam asmeniui yra atlyginama.
Paskutiniuoju metu buvo plstas sraas nusikalstam veik.
NEMOKAMI DARBAI (BK 70 STR.).
Nemokami darbai-pareigojimas neatlygintinai dirbti nuo 20 iki 100 valand sveikatos prieiros, globos ir rpybos ar kitose
valstybinse ar nevalstybinse staigose bei organizacijose. Nemokam darb trukm yra ymiai trumpesn nei viej darb. Antra,
nemokam darb atveju akcentuojama j atlikimo vieta - sveikatos prieiros, globos ir rpybos bei pan. staigos bei organizacijos,
tuo tarpu viej darb atveju j atlikimo viet parenka bausm vykdanti institucija -pataisos inspekcija kartu su savivaldybi
vykdomosiomis institucijomis ir (ar) apskrities virininko administracija. Treia, vengimo atlikti vieuosius darbus teisins pasekms
yra ymiai sunkesns, nei nemokam darb. Nemokami darbai gali bti skiriami nuo 20 iki 100 valand. Konk ret valand skaii
nustato teismas.
MOKA NUKENTJUSI NUO NUSIKALTIM ASME N FOND (BK 71 STR. ).
Svarbu ne tik nubausti asmen, padarius NV, bet ir kiek manoma daugiau paalinti t padarini, kurie atsirado dl padarytos NV.
Numatyta BPP grindiama nauju poiriu nukentjus. i BPP panai bausm, taiau yra keletas skirtum:
mokos nukentjusi nuo asmen fond dydis yra ymiai maesnis nei baudos.
mokos fond paskirtis yra materialin pagalba nukentjusiems nuo NV, o tuo tarpu bauda sumokama valstybs biudet.
Nustatydamas konkret mokos dyd teismas turi atsivelgti padarytos NV pobd, kaltininko asmenyb, skiriam BPP skaii ir kt.
aplinkybes.
102
Jeigu kaltininkas neturi pakankamai l, tai teismas turt paskirti ilgesn termin, o ne paskirti kit BPP. Privalo sumokti LR
Teisingumo ministerijos spec. banko sskait.
Puslapis
Teisins vengimo baud pasekms yra ymiai sunkesns nei mokos fond.
BK 71 str. Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydio mok nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond. moka turi bti
sumokta per teismo nustatyt termin.
TURTO KONFISKAVIMAS (BK 72 STR.).
Turto konfiskavimas - priverstinis, neatlygintinas, bet kokio turto pamimas. statym leidjas siekia sudaryti toki situacij, kad
daryti NV neturi bti naudinga. i poveikio priemon tam, kad daryti NV neturi bti naudinga, kad bt atimta viskas, kas gauta
nusikalstamu bdu. Tuo paiu tai prevencin priemon, kad gautos pajamos nebt investuojamos nusikalstamos veikos pltimui.
KT pasak, kad turto konfiskavimas kaip bausm neprietarauja nuosavybs institut, tai kriminologai, spec. tarnyb darbuotojai
teig, kad laikotarpis, kai buvo sustabdytas turto konfiskavimui organizuotam nusikalstamumui leido suklestti. KT konstatavo, kad
gali bti konfiskuojama dalis ar visas turtas, kuris yra asmenin nuteistojo nuosavyb, ar buvo perduotas valdyti kitiems asmenims.
Dabartinio kodekso nuostatomis nuosavyb apibrta kiek kitaip. statym leidjas atsisak nuo asmeninio turto konfiskavimo kaip
bausms ir buvo palikta specialioji konfiskacija tai kas gauta nusikalstamu bdu ar panaudotas kaip NV darymo priemons. Teismas
privalo konfiskuoti turt, taiau nesusieto turto konfiskuoti negali. Gali bti konfiskuojamas ir tas turtas, kuris perduotas kitiems
asmenims, nepriklausomai ar jie patraukti BA, jei jie gydami turt inojo ar turjo inoti, kad turtas gautas i NV (tokiu atveju galime
konstatuoti tyin kalts form). Paymtina, kad specialiojoje BK dalyje i poveikio priemon nra numatyta, nors ji gali bti
skiriama ir su bausme. Teismas kiekvienu atveju vertina situacij ir jei konstatuojama, kad turtas gautas NV keliu, tai jis turi bti
konfiskuojamas. Neatsargiai padarius NV sunku tokios situacijos tiktis. Teismas gali nustatyti sum, atitinkani turto vert iiekoti
i kaltininko. Yra vienas atvejis, kai tokia poveikio priemon galima taikyti nepilnameiams (82 str.). Konfiskavim vykdo antstoliai.
Kalbant apie kit valstybi B plaios galimybs sutiekiamos teismui naudotis tokia BPP.
DRAUDIMAS PRISIARTINTI PRIE NUKENTJUSIOJO ASMENS (BK 72 1 STR.).
Naujas institutas (vestas 2008 m.) Kad neerzint, nemenkint nukentjusiojo. Pagal statym tai ne vien fizinis draudimas.
Udraudiama bet kokia bendravimo forma. i poveikio priemon susiaukia su BPK 132 prim straipsn. Ikiteisminio tyrimo teisjas
nutartimi gali paskirti pareigojim gyventi skyrium su nukentjusiuoju.Su nukentjusiuoju neleidiama bendrauti, taiau su
artimaisiais ne. Todl perspektyvoje gali bti pleiamas subjekt ratas, prie kuri bt udrausta prisiartinti kaltininkui.
DALYVAVIMAS SMURTIN ELGES KEIIANIOSE PROGRAMOSE (BK 72 2 STR.).
Naujas institutas (taip pat vestas 2008 m.) iuolaikika priemon. vaigds dalyvauja tokiose priemonse, slopina savo t. Tikslas
ivengti smurto, bet vlgi siaurame rate. Taikomos artimajam giminaiiui ir eimos nariui. Paprastai kit valstybi praktika rodo, kad
i BPP gali bti efektyvi, kai pats kaltininkas sutinka su taikoma priemone, nes netikint toki program poveikiu pareigojimas bt
diskreditavimas. Btinas ratikas sutikimas.
BAUDIAMOJO POVEIKIO PRIEMONI SKYRIMAS (BK 73 STR.) IR J NEVYKDYMO PASEKMS (BK 74 STR.).
Puslapis
Vienas i svarbiausi baudiamojo poveikio priemoni taikymo aspekt yra paveikti asmen, padarius nusikalstam veik, kuris
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms, kad ateityje laikytsi statym ir vl nenusikalst. Pateisinama prieastimi ,
dl kurios negalima vykdyti paskirtos baudiamojo poveikio priemons, laikytini atvejai, kai asmuo, turintis vykdyti baudiamojo
poveikio priemon, po teismo sprendimo siteisjimo tam pa pirmos ar antros grups invalidu, suserga, sulaukia pensinio amiaus,
ieina ntumo ir gimdymo atostog, vaiko prieiros atostog, privalo slaugyti invalid ar ligon bei pan. ir dl i prieasi negali
vykdyti jam paskirt pareig ar laikytis nustatyt draudim. Ar prieast, dl kurios asmuo negali vykdyti baudiamojo poveikio
priemon, laikyti pateisinama, sprendia teisinas, todl asmuo privalo kreiptis teism. Jeigu teismas prieina ivad, kad asmuo,
kuriam paskirta viena ar daugiau baudiamojo poveikio priemoni, negali vykdyti jos (j) dl pateisinamos prieasties, taip pat jei
asmuo nesutinka atlikti nemokam darb, teismas privalo savo nuoira parinkti ir paskirti kit (kitas) baudiamojo poveikio
priemon (-es).
103
Kai kartu su kriminaline bausme yra paskirta baudiamojo poveikio priemon, jos negali bti subendrinamos ir vykdomos atskirai.
Paymtina, kad nors baudiamojo poveikio priemon gali bti paskirta tik atleidus asmen nuo baudiamosios atsakomybs arba
bausms (t. y. tarsi paalinama galimyb skirti ir bausm, ir baudiamojo poveikio priemon), faktikai tokia situacija manoma,
pavyzdiui, asmuo, atliekantis bausm arba baudiamojo poveikio priemon, padaro nauj nusikalstam veik, u kuri teismas jam
paskiria baudiamojo poveikio priemon arba bausm, ir pan. Tokiu atveju, kai kartu paskirtos bausm ir baudiamojo poveikio
priemon (net jei jos iorikai labai panaios, pavyzdiui, teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla atmimas ir
udraudimas naudotis specialia teise, vieieji darbai ir nemokami darbai bei pan.), j subendrinimas yra negalimas, nes BK nustato
skirtingas nuostatas dl j paskirties, skyrimo pagrind ir tvarkos, teisini vengimo vykdyti ar negaljimo jas atlikti pasekmi ir pan.

Kai asmuo vengia vykdyti jam paskirt baudiamojo poveikio priemon (iskyrus turto konfiskavim), teismas bausm vykdanios
institucijos teikimu gali paskirti bausm pagal BK 243 str.
23 TEMA. BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMS

BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMAS, TEISIN IO ATIDJIMO PRIGIMTIS. BAUSMS, KURI VYKDYMAS GALI BTI
ATIDTAS.
Atleidimas nuo bausms yra i esms statymo leidjo valia sukurtas depenalizacijos institutas. Veikos, kurias padarius asmuo gali
bti atleistas nuo bausms, tai i esms vertinimas ypating, atskir situacij, kai kaltas asmuo dl vienoki ar kitoki aplinkybi gali
bti nevaromas tiek, kiek bt suvarytas jei jam bt paskirta kriminalin bausm. I esms tai ir humanikumo principo
reikalavim vykdymas, bausms individualizavimo, bausmi ekonomijos princip vykdymas. Apibendrintai tai valstybs
atsisakymas nubausti kaltinink.
Atleidimas nuo bausms yra teismo kompetencija, teismo sprendimas atleisti nuo tolesnio bausms vykdymo ar atidti bausms
vykdym. Galimas atvejis, kad atleisti nuo neatliktos bausms dalies.
Atleidimas nuo BA ir atleidimas nuo bausms. Atleidimas nuo BA atleidiama nuo BA, jei nusikalstama veika nepasiekia sunkaus,
labai sunkaus nusikaltimo lygio. Atleidimas nuo bausms manomas padarius bet kokio sunkumo nusikaltim (su tam tikromis
slygomis). Pasekms atleidus nuo bausms (atskirais atvejais galima kalbti apie teistumo galimyb), pritaikius atleidimo nuo BA
institut teistumas neatsiranda.
BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMO TAIKYMO SLYGOS.
Bausms vykdymo atidjimas. 1977 m. tvirtintas Lietuvoje, pirma buvo ibandytas nepilnamei atveju. Kita kategorija karikiai
(1979 m.). Kai buvo sitikinta, kad is institutas veikia pakankamai efektyviai buvo pradtas taikyti vis asmen atvilgiu. Jis
pakankamai danai taikomas praktikoje.
Taikomas asmeniui nuteistam laisvs atmimu, u vien ar kelis sunkius ar apysunkius nusikaltimus nuteistas 3 - 6 metams, taip pat
u neatsargius nusikaltimus gali tiktis bausms vykdymo atidjimo 1 - 3 m. Teismas turi sitikinti, kad asmuo savo elgesiu atitiks tuos
reikalavimus, kurie numatyti 41 str. Jei rezultatas gali bti pasiektas be laisvs atmimo bausms atmimas, tai teismas institut
pritaikys. Paymtina, kad skirtingai nuo ankstesnio reguliavimo taikant bausms vykdymo institut nra nurodyta, kad asmuo
privalo atlyginti padaryt al, nereikalaujama, kad asmuo pirm kart bt padars NV (nurodyta, kad gali bti padaryta vienas arba
keli nusikaltimai).
Idealioji sutaptis paprastai nesukuria pakartotinumo (tas pats asmuo padaro ne vien NV). Jei yra ideali sutaptis, tai negalime sakyti,
kad asmuo padar pakartotin NV, kaip yra realiosios sutapties atveju. Teismas nusprendia, kad yra pakankamas pagrindas manyti,
kad bausms tikslai gali bti pasiekti be laisvs atmimo bausms skyrim. 92 str. skirtas nepilnameiams. LAT pozicija, irima
elgesys ne tik iki NV, apie pat NV padarym, sudt, aplinkybes, bet ir elgesys padarius NV. Vienas i argument teismo
konstatuojamas atlygino al, atsipra. Turi bti aplinkybi visuma, kuria nurodoma, kad kaltininkui nra bdinga daryti NV.
statymo leidjas atidedant bausms vykdym teismas paskiria vien i BPP ir/arba vien i pareigojim numatyt baudiamajame
statyme (atlyginimai ar pareigojimai atlyginti padaryt al, atsiprayti nukentjusiojo asmens, teikti asmeniui pagalb, pradti
dirbti ar usiregistruoti, gydytis nuo priklausomybs, venerins ligos jei sutinka pats nuteistasis, neivykti i NGG ne ilgiau nei 7
paroms). Yra baigtinis sraas pareigojim.
manomos situacijos, kai asmuo padaro kelias NV ir n u vien i t veik nebuvo nuteistas. statymas nedraudia esant realiai
sutapiai (tai yra kai ne pirm kart padaro NV) taikyti 75 str. is klausimas yra sprendiamas tada, kai paskiriama galutin
subendrinta bausm. Tai reikia ir 92 str. taikym nepilnameiams. Paskyrus galutin subendrint bausm gali bti sprendiamas
Puslapis
Minta, kad bausms atmimas gali bti atidtas 1 3 metam. is atidjimas neturi ryio su paskirtos laisvs atmimo bausms
trukme. Teismas sprendia, kuriam laikotarpiui atleisti, i esms tai bandomasis laikotarpis. Nurodomi variantai k turi padaryti toks
asmuo, kad bt panaikintas sprendimas dl bausms vykdymo atidjimo. Terminas nuo 1 iki 3 m. negali bti trumpinamas. Teismas
iose ribose turi sprsti kiek toks asmuo turi rodinti, kad jis pagrstai atleistas nuo laisvs atmimo bausms vykdymo. Terminas
pradedamas skaiiuoti nuo nuosprendio paskelbimo, o ne nuo jo siteisjimo. Teismo argumentai tokie, kad paskelbus nuosprend
asmuo gali daryti naujas NV ir jei konstatuosim, kad tas terminas yra paskirtas, o nuosprendis siteisjs paneigsime 64 str.
nuostatas. Jei bt skaiiuojamas nuo siteisjimo sudarytume nepagrstas lengvatas tam asmeniui, nes asmuo tuo laikotarpiu galt
daryti pakartotines NV taikant 63 str. taikant velnesnes bausms vykdymo priemones pagal velnesnes bausmi skyrimo taisykles.
104
Neturi bti formalus paskyrimas pareigojimo ar BPP.

atleidimo nuo bausms klausimas. Paskirtos skirting ri bausms. statymas nedraudia atidti bausms vykdym, kai
subendrintoje bausmje yra ir laisvs atmimas, taigi laisvs atmim galima atidti, o baudos atidjimas negalimas. statymas
nenumato ir BPP atidjimo. Jei su laisvs atmimo bausme paskirtas turto konfiskavimas, turto konfiskavimas vykdomas
savarankikai. Anksiau pagal galiojus BK laisvs vykdymo atidjimas buvo manomas ne tik nuteistiems laisvs atmimo bausme,
bet ir nuteistiems bauda, konfiskavimu. Praktikoje sukuriamos kuriozins situacijos. Sankcijose yra alternatyva (laisvs atmimas ir
kitos bausms). Kadangi galima atidti bausms vykdym, tik kai paskirtas laisvs atmimas. Teismai turi motyvuoti, kodl i
sankcijoje numatyt bausmi paskiriama pati grieiausia. Taigi teismai motyvuoja, tam tikra prasme formuoja nuomon, kad is
asmuo turi bti nuteistas laisvs atmimu. Po to pradeda rodinti, kad asmenyb tokia, kad bausms tikslai bus pasiekiami be
laisvs atmimo bausms. 54 str. 3 d. danai bna sunkiai veikiama teismui, tai daromi tokie jimai: paskiria laisvs atmimo
bausm, j pagrindia, po to argumentuoja, kad galima tiktis laisvs atmimo atidjimo tikintis, kad asmuo gali pasitaisyti.
statymas sako trumpalaikis laisvs atmimas aretas. iuo atveju asmuo negali tiktis areto vykdymo atidjimo.
PAREIGOJIMAI, NUSTATOMI ASMENIMS, KURIE MS TAIKOMAS BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMAS. J PAEIDI MO
PASEKMS. ASMEN, KURIEMS ATIDTAS BAUSMS VYKDYMAS, ELGESIO KONTROL.
Kalbant apie bausms vykdymo atidjim tam tikri suvarymai, apribojimai, nubaudimo elementai lieka. Teismas turi teis, bet ne
pareig paskirti BPP taikym. pareigojimais atskirais atvejais taip pat pakankamai grieti. ios poveikio priemons turin sudaro tam
tikri pareigojimai. Kol bausms vykdymas atidtas institucijos turi kontroliuoti tokio asmens veiksmus. Galutinis atleidimas nuo
bausms bus tada, kai asmuo per bandomj laikotarp rodys, kad teismas nesuklydo, jo elgesys toks, kad yra pagrindas atleisti nuo
bausms atskirai. Bausms vykdymo atleidimo terminas gali bti pratstas, pvz. jei daro administracinius pakeitimus. Gali kreiptis
atitinkamos institucijos dl pratsimo (gali bti max 4 metai, 3 m. + 1 m. pratsimas). Laukiama bylos ir i jos bus daromas LAT
precedentas. Per bausms vykdymo atidjimo laikotarp asmuo yra kontroliuojamas pataisos inspekcij. Jei asmuo padaro naujas
NV, tai teismo sprendimas atidti bausms vykdym yra naikinamas ir paskirta laisvs atmimo bausm pradedama vykdyti.
Teismas privalo paskirti vien ar kelis pareigojimus. statymas numato 7 galimus pareigojimus:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
atlyginti arba paalinti nusikaltimu padaryt turin al;

atsiprayti nukentjusio asmens;
teigti nukentjusiajam asmeniui pagalb, kol is gydosi (is pareigojimas galt ir turt bti skiriamas tuo atveju kai ala
nukentjusio sveikatai buvo padaryta btent nusikaltimu);
pareigoti asmen dirbti (usiregistruoti darbo biroje) ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;
pareigoti mokytis (pradti arba tsti mokslus), gyti specialyb;
gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, venerins ligos (tok pareigojim nuteistasis privals vykdyt, jei jis sutinka. Jei
teismas paskiria, taiau nuteistasis nenori gydytis, tai toks pareigojimo nevykdymas nebus laikomas slyg nevykdymu;
be bausms vykdym priirinios institucijos negali ivykti igyvenamosios vietos ilgiau nei 7 parom (nenumatytas
draudimas, kad asmuo neivykt, bet jei ilgesn nei 7 dienos, asmuo turi gauti pataisos inspekcijos iankstin sutikima).
Kartu su vienu ar keliai gali skirti ir baudiamojo poveikio priemones. Visi paskirti pareigojimai turi bti tarpusavyje suderinti,
netrukdyti vienas kito vykdymui, ir turi bti logiki. Teismas gali nustatyti atskir pareigojim vykdymo termin. Jis gali bti
trumpesnis nei maksimalus bandomasis laikotarpis.
GALUTINIS ATLEIDIMAS NUO BAUSMS ATIDJUS JOS VYKDYM.
2.
3.
kai nuteistasis vykdo jam paskirtus pareigojimus, nepadaro nei administracini teiss paeidim, nei nauj nusikalstam
veik. iuo atveju teismas gali atleisti nuo paskirtosios bausms atlikimo.
jei asmuo per bandomj laikotarp be pateinam prie asi nevykdo pareigojim arba padaro administracins teiss pa
eidim. iuo atveju, u tai jam taikomos ne maiau kaip 2 arba administracins arba drausminio poveikio priemons. Tokiais
atvejais sprendimas atidti bausms vykdym gali bti panaikintas. Pataisos inspekcija, kuri tai kontroliuoja, turi teis kreipti
teism su teikimu, taiau statymas numato, kad inspekcija gali kreiptis tik po asmens spjimo. Sprendim naikinti arba
nenaikinti priima teismas. Jeigu asmuo bandomojo laikotarpio metu padaro nauj nusikalstam veik, tai bausms vykdymo
atidjimas automatikai netenka galios ir teismas bausm skiria pagal nuosprendi sutapties taisykles.
kai asmuo vykdo teismo paskirtus pareigojimus, taiau per t laikotarp padaro administracin teiss paeidim u kuriuos
jam buvo taikomos administracinio ar drausminio poveikio priemons. Teismas gali pratsti bausms vykdymo atidjim iki
1 met. Taiau teorijoje sakoma, kad jis negali viryti max bandomojo laikotarpio trukms. AT savo nutartyje, konkreioj
byloj prats laikotarp vir 3 met ir iai dienai AT pozicija nra paknakamai aiki, nes tai nebuvo pripainta precedentu
(nebuvo aprobuojama). Prajus iam papildomam laikotarpiui teismas vl i naujo sprendia kok sprendim priimti.
statymas nereglamentuoja toki pratsim skaiiaus. Bet kuriuo atveju teismas privalo pasirinkti vien i 2: arba atleisti
Puslapis
1.
105
Pasibaigus bandomajam laikotarpiui teismas privalo sprsti ar galima asmen atleisti nuo realaus paskirtosios bausms atlikimo.
Galimi 3 teismo sprendimai:

nuo bausms arba pasisti realiai atlikti laisvs atmimo bausm. iuo atveju bandomasis laikotarpis nra skaitomas
bausms atlikimo trukm
Praktikoje is institutas pakankamai populiarus. 2007 m. laisvs atmimas buvo paskirtas 6700 moni, daugiau nei pus nuteistus u
nusikaltimus suaugusi ir 2/3 nepilnamei. I j kas antras nepilnametis patyr humanik poir teism pritaikius 92 str. (54,47%),
suaug kas treias patyr bausms vykdymo atidjimo variant (75 str.). Faktikai laisvs atmimo bausm atliekama ne taip jau
danai.
ATLEIDIMO NUO BAUSM S SVOKA. IO INSTITUTO REIKM. ATLEIDIMO NUO BAUSMS PAGRI NDAI IR RYS.
Bausms paskyrimas logikas, dsningas baudiamojo proceso padarinys. Taiau danai manomos situacijos, kad bausms atlikimas
nemanomas ar atleidiant nuo bausms asmuo geriau pataisomas, gyvendinamas bausms ekonomijos principas. statymas palieka
galimyb keisti nuteistojo padt, nes mons skirtingi. statym leidjas pateikia pakankamai plat variant sra. Nuo atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs atleidimas nuo bausms skiriasi tuo, kad pirmajam yra taikomos grietesns slygos. Atleidiant
nuo bausms galima atleisti ir nuo sunki nusikaltim. Atleidiant nuo bausms ilieka didesns pasekms (teistumas). Suprantama,
kad teismas sprendia tiek atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, tiek nuo bausms. Taiau pirmajam tak daro nuketjusysis ir
kiti proceso dalyviai. Atleidimo nuo bausms atveju, atleisti gali nebtinai teismas (prezidentas).
ATLEIDIMAS NUO BAUSMS DL LIGOS (BK 76 STR.).
io instituto nuostatos kyla i K 21 str. i ETPLAK 2 str. iose nuostatose minimas draudimas mog kankinti, aloti, eminti garb ir
orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Realizavimas toki nuostat tvirtintas 76 str. Jei asmuo padars NV
suserga sunkia nepagydoma liga ar liga, dl kurios jis negali suvokti savs aplinkoje, jei toks asmuo atlikt bausm bt paeidiamos
Konstitucijos ir ETPLAK nuostatos.
Trys B numatyti variantai:
1) Jei iki nuosprendio primim suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios paskirta bausm bt per sunki.
2) Jei po nuosprendio primimo suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios paskirta bausm bt per sunki. iose dviejuose
variantuose nelaikomi susirgimai psichine liga.
3) Jei asmuo suserga psichine liga, apibdinami kriterijais, kurie apibdina nepakaltinamumo situacij.
Galutinio srao nepagydoma liga nra. Bt nehumanik j sudaryti. Kalbant apie paskutinj moment kalbama ir apie BT
paskirties, kalbant ir apie BA subjektyviuosius pagrindus, bausms pagrindus. Jei asmens psichika tokia, kad jis nesuvokia kas vyksta
aplink j (mano kad yra imperatorius, j lydi garbs palyda). statym leidjas numano, kad bausms taikymas bt per ne lyg grietas,
nehumanikas. Kai asmuo suserga psichine liga, paprastai laikoma, kad teismas jau privalo asmen atleisti nuo bausms. Jei suserga
sunkia nepagydoma liga, galimos situacijos, kai tokios ligos simptomai paaikja jau bausms atlikimo metu, teismo posdio metu.
Todl praktikoje galvojama, kad jei asmuo turdamas tam tikr negali, fizinius sveikatos sutrikimus (koj neturi, veimlyje sdi, bet
sugeba tvirkinti nepilnameius), tokiu atveju bausms vykdymas bt sunkus variantas, suvarymas tiek kitiems nuteistiesiems. iuo
atveju teismo medik ivados ne visada privalomos. Jei asmuo pagyja, tai tokiu atveju bausms vykdymas, apkaltinamasis
nuosprendis gali bti vykdymas su slyga, kad nesujusi apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis. Toks asmuo gali patirti visus
bausms teikiamus malonumus.
is institutas nedanai taikomas. Prajusiais metais 3 suaugusieji buvo atleisti nuo ligos, pagal BK 6 str. Ir toki NV bna nedaug.
Pernai buvo 14 atvej ir visi nusiud, buvo toki, kurie suinojo, kad serga nepagydoma liga ir taip isprend savo problemas.
Puslapis
Slyginis atleidimas, lygtinis atleidimas. BK 77 str. Atleidimas nuo bausms prie termin ir neatliktos bausms pakeitimas kita nuo
neatliktos bausms. I esms kalbama apie du variantus. Vietoj ar rayta ir. Kalbant apie institut tai rodo, kad BT yra
atsivelgiama ir tas situacijas, kad pats protingiausias teismas vertins visas manomas aplinkybes, faktinius duomenis negali bti
tikras, kad atliekant bausm paskirtoji bausm atitiks bausms tiksl, asmenyb, todl paliekama galimyb bausms
individualizavimo proces tsti po bausms paskyrimo. Jei matoma, kad bausm per grieta, nuteistojo padt galima suvelninti
taikomas is institutas. Visgi, slygos grietos. 77 str. 1 d. grietos slygos: atlikta tam tikra dalis laisvs atmimo bausms, i dalies
atlyginta ala, asmuo savo elgesiu rod, kad yra links taisytis ar pasitaiss. Teismas sprendia apie pateikt pataisos nam
informacij. Vertinama visa situacija. Kad BK nevirst vien tik humanikumo princip dominavimu, vardyti tam tikri reikalavimai ir
kitoms kategorijoms nuteistj. Lygtinis atleidimas bausms prie termin. Netaikomas pavojingam recidyvistui, asmeniui, kuriam
taikomas laisvs atmimas iki gyvos galvos, kuris padar nauj tyin NV. Neatsargi nusikalstama veika galima. Lygtinai atleidiant
teismas gali paskirti tuos pareigojimus, kurie yra 75 str. 2 d. (parinkti vien ar kelis pareigojimus, gali j ir netaikyti). Sprendiant
106
LYGTINIS ATLEIDIMAS NUO BAUSMS PRIE TERMIN IR NEATLIKTOS BAUSMS DALI ES PAKEITIMAS VELNE SNE
(BK 77STR.).

kokius pareigojimus taikyti, pareigojimas atlyginti padarytj al nelogikas. Atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie
termin yra slyginis. Atleidiama nuo neatliktos bausms dalies, jei nustatoma, kad nepagrstai paskirta, gali patirti ir visai kitok
poveik sprendim atleisti nuo laisvs atmimo prie termin panaikinant. Jei padaro nauj NV neatliktos bausms laikotarpiu
taikoma BK 64 str. Bandomasis laikotarpis pradedamas skaiiuoti nuo teismo sprendimo paskelbimo. Pagal praktik matyti, kad
teismai i pareig atlieka gana formaliai. Turi bti iaikinamos kokios pasekms laukia panaikinant sprendim dl lygtinio
atleidimo, bet teismai neretai tokios informacijos neteikia.
Neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne. Pakeiiama velnesne vadovaujantis BK 62 str. ir 65 str.
nuostatomis. 62 str. pateikia bausmi sistem (nuo velnesns prie grietesns), keitimo taisykls BK 65 str. is humanikas
sprendimas yra beslyginis, nes padarius nauj NV neatlikta laisvs atmimo bausm nra vykdoma (ji yra dovanojama). Paskirta
nauja velnesn bausm gali turti apribojimus, gali bti nustatomi pareigojimai. Lygtinis atleidimas panaikinamas, kai nevykdomas
77 str. numatytos slygos. Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin taikant palyginus retai. 2007 m. buvo pritaikyta 13 atveju.
Taiau visa tai atstoja bausmi vykdymo kodekse 7 skyriuje numatytas lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet, 156 str. numato
pagrindines slygas, kurias vykdius asmuo paleidiamas i laisvs atmimo viet. is institutas taikomas aktyviai. 2007 m. remiantis
bausmi vykdymo kodeksu patyr 1980 m. suaugusieji ir 88 nepilnameiai. iame kodekse tvirtinta progresyvin bausms atlikimo
sistema. Lygtinis paleidimas yra virn toje sistemoje skatinimo asmen. Lygtinis paleidimas gali bti taikomas kitoms kategorijoms
nuteistj nioms ir turinioms vaik iki 3 met.
MALON (BK 78 STR.).
Kalbant apie malon paymtina, kad 1930 m. liepos 14 d. Lietuvoje buvo priimtas malons statymas, kuris nustat tvark, kaip turi
bti teikiama i pasigailjimo teis. Malons teis suteikta prezidentui, pareikimo praym prezidento vardu paduoda nusmerktasis
ar jo globjas, jie pateikiami teismams, i ten teisingumo ministeriui. Buvo reikalavimai kalbai ir ratui. statymas mok praytojus
bti mandagiais ir rayti aikiai. Malons aktus kontrasignuodavo tas ministeris, kuris pristatydavo malons byl.
Malon humanikas valstybs aktas, skirtas palengvinti nuteistj asmen asmenin padt ir yra pagrindas pasigailti asmens,
pripainto kaltu, atskirais atvejais kaip paskatinimas, kurie laikosi vietos taisykli atlikimo tvarkos. Malon lyginant su amnestija yra
individualus teiss aktas, dekretuose vardijamos atskiros pavards, ne grups. Nei sunkumas, nei nusikaltlio asmenyb neriboja
malons taikymo, amnestijos aktai prieingai.
Buvo minta, kad dabar teisinje sistemoje nra statyminio lygio reguliavimo malons teiss realizavimo. Bendros nuostatos
tvirtintos konstitucijoje, apie tai minima BK, taiau kitur nra. Iimtin prezidento teis, todl prezidentas pats ir nustato kaip turi
bti teikiama i malon. Paskutiniai variantai malons teikimo tvarkos nurodo ribas, nustato vienod malons teikimo praktik, nes
nurodo kokie sprendimai gali bti priimami realizuojant malons teis. Malons teikimo pagrindus, slygas, tvark nustato dekretas.
Paskutinis dekretas 2007 m. vasario 15 d. dekretas dl malons komisijos sudarymo ir jos nuostat patvirtinimo. Juo patvirtinta ir
malons praym nagrinjimo nuostatai, sudaryta komisija, kuri sprendia tuos klausimas. komisij sudaro LAT, Apeliacinio teismo
pirmininkai, gen. prokuroras, teisingumo ministras, teiss departamento direktorius, vyr. specialistas malons klausimais, vis. org.
atstovai (kalini globos, carito ir pan.), prezidento patarjai. Anksiau bdavo ir policijos kapelionas. Paprastai komisijos posdiuose
aktyvs politikai, anksiau buvo nustatyta, kad gali dalyvauti Seimo nariai.
Malons komisija patardamas prezidentui tam tikra prasme padeda priimti objektyvius, pagrstus sprendimus, taiau is patarimas
prezidentui nra privalomas. Malons teikiama asmenims, kurie nuteisti Lietuvos teism ir asmenims, kurie nuteisti kit valstybi
teism, taiau bausm atlieka Lietuvoje. Pagal mintj tvark malons praymai nagrinjami paduoti tik pai nuteistj (be joki
artimj pagalbos). Tai galima paaikinti tuo, kad kreipdamasis nuteistasis prezident sutinka su nuteisimu, sutinka su teism
sprendimu. Jei nesutinka, tai gali bandyti eiti reabilitacijos keliu. Naujov, kad malons praymas gali bti sprendiamas, kai to
asmens byloje yra baigtas procesas (ir apeliacinis, ir kasacinis). Gali bti naujai paaikjusios aplinkybs, aikiai netinkamas B
pritaikymas. Dar vienas pagrindas pastaruoju metu, kai bylos atnaujinamos Strasbro sprendimais konkreioje byloje. Buvo atvej,
kai prezidentui teko sprsti malons klausim, kai asmuo buvo nuteistas laisvs atmimu, bet slapstsi.
Puslapis
Malons klausimo sprendimui ruoiamasi kruopiai. Jie pateikiami per pataisos nam administracij ir paprastai prezidentrai yra
siuniami nuosprendiai, j kopijos, pateikiama informacija apie j elges laisvs atmimo vietose, nuobaudos, paskatinimai.
Iaikinama situacija ilikusi ryi su eima, darboviete, gyvenamj vieta. irima kokia asmenyb, kok poveik turjo bausms
atlikimas, kokios galimybs asmens resocializacijai. Paskutinis malons posdis baigsi tuo, kad i 50 praym nei vienas nebuvo
patenkintas. Malon teikiama prezidento dekretais. Dekrete yra nurodoma prezidento sprendimas dl io asmens pasigailjimo,
prezidentas gali sumainti paskirt bausm, gali atleisti nuo neatliktos bausms dalies. Gali pakeisti neatlikt bausms dal velnesne
(paskutinis momentas yra naujas). Pakankamai platus sprendim ratas vykdant malon. Prezidento dekretus vykdo VRM arba
Teisingumo ministerija (priklausomai nuo to, kokia bausm paskirta).
107
Tie asmenys, kurie nuteisti iki gyvos galvos malons praym gali pateikti ne anksiau atlik 20 m. laisvs atmimo bausms. BK 51
str. nustatyta, kad jei statymo nustatyta tvarka bausm iki gyvos galvos gali bti keiiama, tai ta bausm negali bti maesn nei 25
m. Taigi jei po 20 m. kreipsi, prezidentas gali paskirti atlikti viso 25 m. bausm.

Galima nurodyti ir tai, kad pakartotinai malons praymas gali bti teikiamas prajus ne anksiau kaip pusei met. Jei dl vien ar
kit prieasi negaljo bti nusprendiama, kad yra pagrindas asmens pasigailti, tai po pusmeio toki atvej padaugja. 1993 m.
Lietuvoje pirmieji metai teikiant malon: 405 praymai, patenkinta 93 (apie ketvirtis). 1994 m. buvo 800 praymai, tenkinama beveik
200. Pakankamai ilgai laiksi tokia proporcija. Dabartiniu metu is procentas maja. Prezidentai labai tiksliai realizuoja iimtin
teis, nes tik 2% t, kuriems buvo suteikta malon padar NV. Paprastai recidyvas 25%.
AMNESTIJA (79 STR.).
Atleidimas nuo bausms neteisminiu keliu, konstituciniai amnestijos ir malons institutai. BK 88 str. nustato, kad NV padars asmuo
gali bti atleistas nuo bausms vykdymo seimo priimtu amnestijos aktu. 75 str. ? Prezidentas teikia malon. Bendrja prasme tai yra
teiss aktai, kurie paalina, anuliuoja, asmens pripainto kaltu ir nuteisto teisin padt. i padtis gerinama ne teismo. Galimyb
taikyti amnestij ir malon yra remiantis supratimu, kad ir veikos keiia savo pavojingum ir asmenybs vertinimas bausms atlikimo
metu. Pagaliau gali bti iimtini situacij, kuri statymas negali apibdinti. Neatsisakoma principo, kad teisingum vykdo teismas,
taiau kitos valdios institucijos gali lengvinti nuteistj padt. Tiek amnestija, tiek malon taikoma jau nuteistiesiems. Svokos yra
tapaios, kaip sinonimai. Jie turi savarankik prasm.
odis amnestija kils i graik kalbos, atleidimas, pamirimas, pasigailjimas. Teisinje sistemoje amnestija, malon vardijama kaip
pasigailjimo teis. Pasigailjimo teis inojo jau romn teis. Vliau i teis tapo auktesni luom privilegija ivengti bausms u
padarytas NV. Bekarija ir Monteskje pagrstai kritikavo i teis dl privilegijuot asmen piktnaudiavimo ja. Atleidimas nuo
bausms yra piktnaudiavimas valdia, malon reikalinga tik tose alyse, kuriuose yra iaurs statymai ir neteisingi statymai.
Prezidentas i 50 malons praym atmet visus (iuo atveju buvo pateikti praymai asmen, kuri veikos buvo labai sunkios).
Valdovas malons aktu sudaro nusikaltimo nebaustinumo vie akt. Tokios idjos nebuvo dominuojanios ilg laik. Daugelis
valstybi turi tvirtinusios savo teisinse sistemose amnestijos, malons galimyb. Kalbant apie pasigailjimo teis kalbama, kad ji
gali bti bendra ir atskira. Bendra, kad sprendiama amnestijos statymais, tai norminis pobdis, nes taikomas atitinkamai kategorijai
asmen, veikia apibrtam laikui. Malon tai individuali sprendimo teis konkretaus asmens atvilgiu. Malon gali teisingai vertinti
kiekvien situacij, kai tiek asmenyb, tiek kitos aplinkybs rodo, kad tokiam asmeniui yra pagrindas ar btina velninti padt.
24 TEMA. NEPILNAMEI BAUDIAMOSIOS ATSA KOMYBS YPATUMAI
Puslapis
Nei Konstitucijos nei BK nenumato subjekt rib, kuriems taikoma amnestija. Paprastai amnestija netaikoma tiems, kurie padar
genocido ir nusikaltimus monikumui, tiems, kurie nuteisti laisvs atmimu iki gyvos galvos. Netaikomi pavojingiems recidyvistams,
arba asmenims, kuriems laisvs atmimo vietos administracija negali teikti praym (blogos reputacijos). Amnestijos statym gali
bti sumainama bausms dalis, gali bti paskiriama velnesn bausm, taiau daniausiai amnestijos klausimas sprendiamas
teismo, sudaromos komisijos ar nuteistasis atitinka slygas, kad teismas galt sprsti jo amnestavimo bylas. Baigus gydym
amnestija gali bti taikoma. Kalbant apie amnestij, tiek ir apie malon. Gali bti tam tikri kriterijai, tam tikri reikalavimai, kuriems
paklust ir pats Seimas priimdamas amnestijos statymus. Nors Konst. sakoma, kad malon iimtin prezidento teis, bet nra joki
rib kada i teis gali bti realizuojama. Pats prezidentas nusiman.
108
Nuo 1918 m. ir dabar pakankamai danai buvo teikiamos amnestijos. Nuo 1990 m. kovo 11 d. ileisti 7 amnestijos aktai. Amnestijos
aktai yra siejami su vienais ar kitais valstybei svarbiais vykiais. Paprastai amnestija buvo taikoma su naujo valdovo irinkimu. Pas mus
tai labiau siejama su naujos Konstitucijos primimu. Paprastai prietaringas procesas, kai didja nusikalstamumas, kai valstyb nra
pasirengusi taikyti amnestija. Nes amnestija tai toks aktas, kur pritaikius sumaja 1.5 3 tkst. nuteistj. Nelogika taikyti
amnestij, kai matome nusikalstamumo didjimo tendencijas (tai rodo ir pastarieji mnesiai). Visuomenje saugumo nuo to
sumaja. Amnestijos statyme galt bti priimami tik tada, kai nusikalstamumas maja, kai valstyb yra pasiruousi priimti
nuteistuosius j resocializacijos procese. Ankstesnij met amnestijos buvo siejamos su kalinimo staig perpildymu. Dabar gali
priimti dar 2.5 tkst. nuteistj (nra perkrautos). N viena amnestija nesprend teistumo klausimo. Gali bti amnestija, kuria
panaikinamas teistumas, kadangi tai varo atlikti tam tikras pareigas, funkcijas. 1953 m. mirus Stalinui buvo paskelbta amnestija. Tai
tiesiog pasityiojimas i io akto, kadangi buvo paleidiami visi sunkiausi nusikaltliai, o represij aukos taip ir liko trmimo vietose.
1991 m. Rusijos amnestija Maskvos puo atveju. Jei bt laimjusi ta klika, kuri formavo nauj valdi, tai tos tankets ir tankai bt
paleisti darb. Tie, kurie sukl pavoj atgimstanioje Rusijoje buvo amnestuoti. Buvo ir daugiau amnestijos akt, kurie ikraip
humanik ir reikming akt prasm. Jei amnestijos yra vienkartiniai teiss aktai, tai malons teikimas yra nepertraukiamas
procesas. Prezidentas praktikai kiekvien mnes sprendia malons suteikimo klausimus. Kalbant tiek apie amnestij, tiek apie
malon, asmenys nra reabilituojami, kalbama apie asmenis, kurie padar nauj NV. Abu aktai priklauso nuo asmens, kuriam ji
taikoma. Amnestijos atveju visada turi bti amnestuojamo asmens sutikimas, pritarimas taikyti amnestuojamo statymo. Asmuo,
galbt sitikins, kad jis nepadar NV, o amnestijos primimas reikt savo kalts pripainim. Kalbant apie amnestijos statym,
minta, kad amnestija numatyta K 69 str. 19 p. Tai norminis atvejis, nes jis nukreiptas apibrto, taiau pakankamai plataus subjekt
skaiiui. Amnestija nepanaikina veikos baudiamumo. Tai nereikia, kad keiiasi veik pripainimas pavojingomis. Nekeiia ir
nepanaikina nuosprendi, kuriais panaikinamos bausms. Amnestijos atvejis nereikia, kad kyla abejons dl teismo priimt
sprendim, taiau amnestijos aktas atleidia nuo bausms, galima situacija, kai paskirtos bausms keiiamos velnesnmis.

NEPILNAMEIAMS NUSTATOM BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS YPATUM PAGRINDIMAS BEI TAIKYMO
SLYGOS.
Labai humanikas skyrius. The best of Lithuania . Deja, praktikoje labai sunkiai suprantamos skyriaus nuostatos vis kriminolog
darbas
Nepilnameiai yra tie, kurie nesulauk 18 m. taiau jau pasiek 14 ar 16 m. Nepilnameiams asmenims yra siauresnis taikom
bausmi ri sraas. Nors skiriant bausm turi bti atsivelgiama aplinkybes kurios lm nusikaltim. Skiriant bausm turi bti
inagrinjamas platesnis aplinkybi sraas. Daugiau galimybi atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, bausms, trumpesni
teistumo terminai, daugiau galimybi taikyti baudiamojo poveikio priemones. Sakoma, kad nepilnamei atsakomybs ypatumas
yra ir tai, kad bausm turi atitikti ami ir socialin brand, turi bti vertinama asmenyb ir kiek bausm pasieks savo tikslus.
Pats statym leidjas nurodo, kad skiriant bausmes turi bti ribojamas laisvs atmimas ir toki priemon kaip manoma daniau
keisti baudiamojo poveikio priemonmis. Turi bti siekiama vis mint tiksl, tada galima kalbti apie efektyvi bausm bei
atsakomyb. Visiki ypatumai turi bti taikomi nesulaukusiam 18 m., taiau juos galima taikyti ir tiems, kurie nra sulauk 21 m.,
jeigu jie atsilik psichikai.
AUKLJAMOJO POVEIKIO PRIEMONS NEPILNAMEIAMS (BK 82 STR.).
Nepilnameiui padariusiam baudiamj nusiengim ar nusikaltim (skirtingai nuo BPP taikymo nepilnameiui) ir atleistam nuo
atsakomybs ar bausms gali bti skiriamos ios aukljamosios poveikio priemons. 82 str.
Norint paymti, kad statym leidjas padarytas nusiengimas, tai gali bti taikomos aukljamojo poveikio priemons. Skirtingai nuo
ankstesns redakcijos nebra privalomumo. Paymtina, kad statym leidjas nustato, jeigu asmuo padar du ar daugiau
baudiamj nusiengim teismas nepilnameiui gali skirti bausm, skirdamas bausm teismas turi motyvuoti savo sprendim.
Iplsta teismo diskrecija iame institute.
statymas nustato, kad gali bti skiriamos kelios aukljamojo poveikio priemons, taiau ne daugiau trij (vienam asmeniui). Jos turi
bti suderintos, vieno poveikio priemon turi padti realizuoti kitas poveikio priemones. specialij vaik aukljimo staig
patalpintas asmuo bet kuriam asmeniui lankytis negalima. Turi padti siekti bausms tiksl. Apibendrinus BK 85 88 str. matyti, kad
statym leidjas iskiria, jog atidavimas spec. aukljamojo staig galimas kartu su spjimu ar turtins alos atlyginimu, paalinimu.
Nepilnameiui, padariusiam nusikaltim ar baudiamj nusiengim gali bti skiriamos baudiamojo poveikio priemons. Pagal
statym, gali bti parenkamos ne daugiau kaip 3 aukljamojo poveikio priemons. Todl teismas, parinkdamas aukljamojo poveikio
priemones, negali parinkti toki, kurios viena kit neutralizuot.
SPJIMAS (BK 83 STR.).
Nuo lengvesni poveikio priemoni prie sunkesni. Pats lengviausias spjimas nepilnameiui. spjimas gali bti skiriamas
nepilnameiui kaip savarankika aukljimo priemon arba su keliomis tokiomis priemonmis. Turi bti konstatuojama, kad asmuo
tikrai links pasitaisyti, nuoirdiai gailisi. spjimu turi bti iaikinamos ir teisins pasekms, turi bti fiksuojama ratu, protokole ir
aikinama kas bus jei asmuo pakartotinai padarys NV. Turi bti nepilnameio supratimas ir konstatavimas pasekmi kas laukia. Turi
bti inoma, kad jei vl bus padarytas nusikalstamas nusiengimas tai jam bus paskirta grietesn APP. Jei nusikaltimas, tai toks
asmuo nuo BA nebus atleidiamas, APP nebus skiriama.
TURTINS ALOS ATLYG INIMAS AR PAALINIMAS (BK 84 STR.).
i APP neskirtina tais atvejais, kai padarytas alos atlyginimas ar paalinimas buvo pagrindas atleisti nepilnamet nuo BA (pagal BK
93.1.1.). Jei asmuo buvo atleistas remiantis tuo pagrindu, tai kartoti tos paios priemons paskyrim negalima.
Gali bti skiriami iki 100 valand. Negali bti skiriami tokie darbai, kuriais bt baudiama, bt menkinama garb, orumas. ios
poveikio priemons gali bti skiriamos jei nepilnametis asmuo sutinka. Prievarta negali bti skiriama. Tai parodo nedidel skaii
toki atvej.
Puslapis
NEMOKAMI AUKLJAMOJO POBDIO DARBAI (BK 85 STR.).
109
Artimj atsakomyb u nepilnameio padaryt NV neatsako. Turi bti skiriama ta APP tik nepilnameiui ir tik tam, kuris turi realias
galimybes atlyginti ar paalinti padarytj al.

ATIDAVIMAS TVAMS (BK 86 STR.).
Kiti fiziniai asmenys apibdintini kaip tviai, giminaiiai, globjai, rpintojai, eimynos, valstybins ar nevalstybins vaik globos ar
rpybos staigos, kurios usiima nepilnamei nusikaltli aukljimu, prieira (buvo Krakse pas klebon). Gali bti skiriama nuo 6
mn. iki 3 m, bet ne ilgiau kai sueis 18 m. Jei nebrangina, tai gali tsti iki 21 m. Skiriant atsivelgiama minim asmen gebjimus
priirti (apie asmenis, kuriems atiduodama). Teismas turi sitikinti ar bus tinkamos slygos nepilnameiui auklti, pataisyti. Skiriant
ia APP gali bti pareigojama nepilnameiui keisti savo elges. Kad bt galima skirti i APP turi bti konstatuota, kad nepilnametis
sutinka, kad juo rpintsi, sutikimas t kurie imasi auklti, turi bti slygos aukljimui, sutikimas mint asmen informuoti
institucijas, kurios priiri APP vykdym apie aukljimo eig, negali bti skiriama su atidavimu spec. aukljimo staig.
ELGESIO APRIBOJIMAS (BK 87 STR.).
Elgesio apribojimas. Elgesys gali bti apribojimas nuo 30 d. iki 12 mn. Toks nepilnametis, kuriam paskirtas elgesio apribojimas gali
bti pareigotas mokytis, atlikti gydym ir panaiai (BK 87 str.). statymas nenurodo koks skaiius gali bti elgesio apribojimo
priemoni. Turi bti atsiskaitoma institucijoms ar teismui (jei is nustato toki kontrols form). Apribojimas negalimas su atidavimu
spec. aukljimo staiga.
ATIDAVIMAS SPEC. AUKLJIMO STAIGA (BK 88 STR.).
i APP tikslinga, kai velnesns jau nebegalimos ar jau visos ibandytos. Turi bti konstatuojama, kad nepilnametis links ir toliau
nusikalsti, todl kartais reikalinga ir grietesn izoliacija. Prezidentas pasak, kad kaljime ko gero yra geriau nei tokioje staigoje. i
APP gali bti skiriama savarankikai, nes visos kitos lyginant su ita priemone yra paglostymas. Skiriant i APP kitos priemons
neskiriamos.
AUKLJAMOJO POBDIO PRIEMONI NEPILNAMEIAMS SKYRIMO TVARKA IR J NEVYKDYMO P ASEKMS (BK 89
STR.).
Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena aukljamojo poveikio priemon, jos nevykdo ar netinkamai j vykdo ir dl to buvo ne
maiau kaip du kartus sptas, teismas, remdamasis ios priemons vykdym kontroliuojani institucij teikimu, gali pakeisti t
poveikio priemon bet kokia kita aukljamo jo poveikio priemone, iskyrus atidavim speciali aukljimo staig. Jeigu nepilnametis,
kuriam yra paskirtos dvi ar trys aukljamojo poveikio priemons, j nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dl to buvo ne maiau kaip du
kartus sptas, teismas, remdamasis i priemoni vykdym kontroliuojani institucij teikimu, gali pakeisti jas kitomis aukljamojo
poveikio priemonmis, skaitant atidavim speciali aukljimo staig.
BAUSMS, SKIRIAMOS NEPILNAMEIAMS (BK 90 STR.). VIEIEJI DARBAI. BAUDA. ARETAS. TERMINUOTAS LAISVS
ATMIMAS.
Nepilnameiui gali bti skiriamos tik ios bausms:
1)
2)
3)
4)
5)
vieieji darbai;
bauda;
laisvs apribojimas;
aretas;
terminuotas laisvs atmimas.
Bausm, kaip grieiausia prievartos priemon, nepilnameiui turt bti taikoma tada, kai paaikja, jog jis padar tokio pobdio
nusikalstam veik, u kuri jam negali bti taikomos velnesns poveikio priemons.
Aretas. Aretas -trumpalaikis laisvs atmimas nepilnameiui, kuris gali bti jam skiriamas nuo penki iki keturiasdeimt penki
par.
Puslapis
Bauda. Baud nepilnameiui teismas skiria tik BK Specialiosios dalies konkretaus straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. Minimali
bauda nepilnameiui, kaip ir suaugusiems asmenims, yra vieno MGL dydio Bauda gali bti skiriama tik dirbaniam ar savo turto
turiniam nepilnameiui. Bauda gali bti paskirta ir nedirbaniam, bet turiniam turto nepilnameiui. Bauda nepilnameiui gali bti
paskirta ir tais atvejais, kai jis gauna pajam turdamas pinigini indli banke, dividend u jam priklausanias akcijas, nuomos
mokest, pensij, paalp, stipendij.
110
Vieieji darbai. Viej darb bausms vykdymo tvark ir slygas reglamentuoja Bausmi vykdymo kodeksas. Kartu su toki bausm
vykdania institucija nepilnameio teisi apsauga rpinasi Vaiko teisi apsaugos tarnybos

Terminuotas laisvs atmimas. Laisvs atmimas - sunkiausia bausm nepilnameiui, kuri taikoma jam tik kaip ultima ratio
priemon, ukertanti keli nusikalstamiems jo veiksmams. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm nepilnameiui neskiriama. Jeigu
straipsnio, pagal kur teisiamas nepilnametis, sankcijoje nenustatytas konkretus laisvs atmimo bausms minimumas,
nepilnameiui tokios bausms minimumas, kaip ir suaugusiems, yra trys mnesiai. Laisvs atmimo bausms maksimumas
nepilnameiui negali viryti deimties met.
BAUSMI SKYRIMO NEPI LNAMEIAMS YPATUMAI (BK 91 STR.).
Teismas nepilnameiui skiria bausm vadovaudamasis bendrais bausmi skyrimo pagrindais ir iame skyriuje numatytais ypatumais.
Teismas, skirdamas bausm nepilnameiui, be io kodekso 54 straipsnio 2 dalyje ivardyt aplinkybi, atsivelgia :
1)
2)
3)
4)
nepilnameio gyvenimo ir aukljimo slygas;

nepilnameio sveikatos bkl ir socialin brand;
anksiau taikytas poveikio priemones ir j veiksmingum;
nepilnameio elges po nusikalstamos veikos padarymo.
Terminuot laisvs atmim nepilnameiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos ries bausmi nepilnameio
nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padar sunk ar labai sunk nusikaltim. Kai skiriama
laisvs atmimo bausm nepilnameiui, jos minimum sudaro pus minimalios bausms, numatytos io kodekso straipsnio, pagal
kur teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Btina pabrti, kad tais atvejais, kai atsakomyb lengvinanios aplinkybs dominuoja
atsakomyb sunkinani aplinkybi atvilgiu, nepilnameiui turt bti skiriama velnesn bausm Nepilnameiams atidti paskirtos
bausms vykdym teismas gali: a) u bet kokio vieno ar keli neatsargi nusikaltim padarym ne priklausomai nuo paskirtos
galutins laisvs atmimo bausms dydio (BK 90 str. nustatytos ribos); b) u vieno ar net keli tyini nusikaltim padarym, jeigu
u j (ar juos) nepilnameiui paskirtas laisvs atmimas ne ilgiau kaip ketveriems metams. statym leidjas nekelia joki reikalavim
dl padaryt tyini nusikaltim sunkumo. Todl nepilnameiui bausms vykdymas gali bti atidedamas tada, kai jis padaro kelis
nesunkius nusikaltimus arba vien ar kelis apysunkius nusikaltimus, taip pat sunk ar net labai sunk tyin nusikaltim. Svarbu tai,
kad galutin subendrinta bausm nebt didesn kaip ketveri metai laisvs atmimo.
Teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym tik laisvs atmimu nuteistam nepilnameiui. Paskirt viej darb, baudos, laisvs
apribojimo ar areto vykdymas negali bti atidedamas. Paskirtos bausms vykdymas gali bti atidedamas nuo vieneri iki trej met.
Bausms vykdymo atidjimo terminas skaiiuojamas nuo nuosprendio paskelbimo dienos.
NEPILNAMEIO ATLEIDI MAS NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS (BK 93 STR.).
Nepilnametis gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs esant iems pagrindams:
a) nepilnametis padar neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim
b) tok nusikaltim jis padar pirm kart.
Bdamas nepilnameiu nusikaltim padars asmuo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu yra bent viena i
komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyt slyg:
1)
2)
3)
4)
nukentjusio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino padaryt turtin al;
pripaintas ribotai pakaltinamu;
pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik;
yra kit pagrind manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik.
Asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo 18 met, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie
termin arba laisvs atmimo bausms pakeitimas jam velnesne.
2.
3.
asmuo atliko: ne maiau kaip pus paskirtos bausms u ne atsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim arba ne
maiau kaip du tredalius paskirtos bausms u sunk ar labai sunk nusikaltim;
asmuo visikai atlygino ar paalino arba i dalies atlygino ar paalino ir sipareigojo per neatliktos ar paskirtos velnesns
baus ms laik visikai atlyginti ar paalinti padaryt turtin al;
asmens elgesys, mokymasis ir (ar) darbas laisvs atmimo bausms atlikimo metu rodo, kad galima j lygtinai atleisti nuo
bausms prie termin arba laisvs atmimo bausm pakeisti velnesne.
Visos ios slygos yra btinos.
Puslapis
1.
111
Lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba jos pakeitim velnesne bausme teismas gali taikyti tik esant
nurodytoms trims slygoms:
25 TEMA. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SENATIS

BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SENATIES SAMPRATA.
Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis sujus tam tikriems terminams po NV padarymo, kaltininkas neturt bti
baudiamas, o beslygikai atleidiamas nuo BA. Atleidimas dl senaties yra beslyginis. Jei prajus tam tikram laiko tarpui nebuvo
sugebti atskleisti NV, atlikti tyrim ar teismas buvo vangus valstyb prisiima kalt sau. Bausms tikslai jau nebus pasiekiami
prajus dideliam laiko tarpui. Kitas momentas neegzistuoja kerto principas, bausm negali bti kertas u padaryt NV. is
institutas faktikai taikomas gana danai. Statistikos nra. Atsivelgiama, kad bgant laikui, sunkiau iaikinti NV, ir pats mogus
patiria igyvenim. is institutas realizuoja humanikumo princip. Bet atleidiant nuo BA yra slygos (turi bti visuma): turi bti
suj atitinkami terminai nuo NV padarymo (termin dydis priklauso nuo padarytos NV pavojingumo), kaltininkas neturi vengti
ikiteisminio tyrimo ar vengti teisminio nagrinjimo, neturi asmuo padaryti nauj NV. Iimtis padarius sunkiausius nusikaltimus,
senaties terminai negali bti taikomi. Baigtinis sraas veik. ia remiamasi tarptautiniais dokumentais, kurie nustato, kokioms
veikoms senaties terminai netaikomi. manomos situacijos kai senaties eiga sustoja arba nutrksta. Sustoja senatis kai asmuo
padars NV pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinjimo. Tokiais atvejais terminas yra atnaujinamas, kai asmuo
sulaikomas, arba pats prisistato. Skaiiavimas termino toliau tsias nuo tokio ilgio, koks buvo konstatavus jo pasislpim. Bet yra
atvejai, kad net ir slepiantis sueina senaties terminas. Bet yra slyga, kad senatis taikoma jei asmuo per t laikotarp nepadaro naujo
nusikaltimo. Senatis nutrksta jei iki senaties termino pabaigos asmuo padaro nauj NV. Viskas pradedama skaiiuoti i naujo.
BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SENATIES TERMI NAI.
statymas numato ir absoliut senaties termin tai penkiolika met arba dvideimt met, jei nusikaltimas susijs su gyvybs
atmimu, termin skaitomas visas kalendorinis laikas, nepriklausomai nuo to, ar asmuo slapstsi, ar ne, iskyrus naujos
nusikalstamos veikos padarym. Jei asmuo padaro nauj nusikalstam veik, tai senaties eiga nutrksta. O nutrkimas reikia kad tas
laikas, kuris prajo nuo naujos veikos padarymo, yra ibraukiamas, ir senatis pradeda eiti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo
momento. B numato kai kuri nusikaltimo atvej B galiojim atgal. Remiantis tomis paiomis sutartimis yra numatyta ir analogik
nusikaltim grup, u kuriuos nra taikoma senatis, t.y. nepriklausomai nuo to, kiek laiko praeina nuo veikos padarymo momento
(pvz.: genocidas), teismas pagal statym netaiko senaties termino. i nusikaltim sraas iplaukia i tarptautins teiss
reikalavim. Senaties terminas CT prasme yra naikinamasis, o tai reikia, kad jo atstatyti nebegalima. Pagal senj kodeks i senatis
buvo vardinama kaip patraukimo baudiamojon atsakomybn senatis.
BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SENATIES EIGOS SUSTOJIMAS IR NUTRKIMAS.
Tuo atveju, jei asmuo slapstosi, teismin jurisprudencija rodo, kad slapstymaisis yra ne tik tam tikr objektyvi asmens veiksm
ireikia, bet ir turi bti tam tikri subjektyvus aspektai, pvz.: asmuo suvokia, kad gyvenamj viet keiia ne dl darbo pasikeitimo, o
dl to, kad siekia ivengti BA. is momentas labai svarbus, tik objektyvs veiksmai nevertinami kaip slapstymasis. Tokiu atveju (kai
yra ir objektyvus, ir subjektyvus veiksnys) senaties eiga sustoja ir ji atsinaujina, kai asmuo yra sulaikomas ir pats atvyksta
teissaugos institucij ir pripasta padars tam tikr nusikalstam veik. Senaties terminas sustoja tuo momentu, kai asmuo
slapstosi, ir vl pradeda eiti, kai asmuo sulaikomas.
BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SENATIES NETAIKYMAS.
Nra senaties iems nusikaltimams, numatytiems iame kodekse:
Puslapis
genocidui (99 straipsnis);

tarptautins teiss draudiamam elgesiui su monmis (100 straipsnis);
tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymui (101 straipsnis);
okupuotos valstybs civili trmimui ar okupavusios valstybs civili gyventoj perklimui (102 straipsnis);
tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimui, kankinimui ar kitokiam nemonikam elgesiui su jais (BK 103
str.);
6. tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j turto apsa gos karo metu paeidimui (BK 104 str.);
7. civili ar karo belaisvi prievartiniam panaudojimui prieo ginkluotosiose pajgose (BK 105 str.);
8. saugom objekt naikinimui ar nacionalini vertybi grobstymui (BK 106 str.);
9. agresijai (110 straipsnis);
10. draudiamai karo atakai (BK111 str.);
11. udraust karo priemoni naudojimui (BK 112 str.).
112
1.
2.
3.
4.
5.

APKALTINAMOJO NUOSPR ENDIO PRIMIMO SENATIES SAMPRATA, TERMINAI, SENATIES SUSTOJIMAS IR
NUTRKIMAS (BK 95 STR.).
Instituto esm, jog statym leidjas supranta, kad sujus terminams NV padarymo, kaltininkas nebeturi bti baudiamas, o turi bti
beslygikai atleidiamas nuo BA. Paprastai manoma, kad jei prajo tam tikras laiko tarpas (kuris nra trumpas), jei valstybs
institucijos nesugebjo atskleisti NV, ar nesugebjo atlikti tyrim, bet nepasiek mediaga teismui, arba teismas buvo vangus, tai
valstyb prisiima kalt sau. Per ilg laiko tarp nesugeba slyg nuosprendio primimui kaltam asmeniui, tai asmen nuo BA
atleidia. Ilgai besitsiantis laikas nuo nusikaltimo padarymo iki bausms paskyrimo, menkina bausms poveik. Tie bausms tikslai,
kurie turt bti pasiekiami skiriant bausm, nebebus pasiekiami.
Lietuvoje neegzistuoja kerto principas. Bausm negali bti kerto aktas u padaryt NV. Lietuvos BT kerto tradicij iveng. domu
tai, kad is institutas faktikai taikomas danai, taiau danai joki procesini dokument fiksuojani io instituto taikym nra.
Atskirais atvejais net ir baudiamoji byla neikeliama, taiau prajus tam tikram laiko tarpui institutas suveikia. Tai pakankamai
logika ir humanika. Negali vis gyvenim kyboti mogui grsm, kad jis padar NV, nors prajo ir ilgas laiko tarpas. Tam tikras laiko
tarpas gali bti pripaintas tam tikru nubaudimu, laikas sumenkina galimybes rodyti kalt, maja rodym. Lietuvoje su usitsusiu
tyrimu nesiseka Strasbro teisme (gaunama priekait, kad nepagrstai ilgai usits procesas baudiamojoje byloje). Kai i bylos
mediagos matyti, kad procesas usitsia ilgai, daug kainuoja valstybei, sunkiai taikomos kardomosios priemons. LAT nuostata, kad
jei nepagrstai ilgai usitsia procesas, tai teismas turi tai atsivelgti. Kartais taip vilkinant proces ir paskiriant bausm galima net
vertinti, kaip dvigubos bausms paskyrim, nes nuteistieji jau prajo ilg kardomj laikotarp.
Ikiteisminio tyrimo metu byla gali bti nutraukia, kai vilkinamas procesas.
Suprantama, kad atleidimas nuo BA pritaikant BK 95 str. pakankamai humanika priemon, neirint pergyvenimus, netektis
teisiamojo. Turi bti suj terminai, priklausantys pagal padarytos veikos pavojingum.
statym leidjas tvirtina iimt, kai padarius sunkiausius nusikaltimus senaties terminai netaikomi. BK 95 str. 5 d. 11 veik, u kurias
senaties nra. BK ioje srityje remiasi tarptautiniais dokumentais, konvencijas. Pirmiausia 1968 m. JT konvencija dl senaties
netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monijai. Turi bti iskirta nusikalstamos veikos, kurias padarius asmuo negali
tiktis, kad bus ivengta atsakomybs.
Kalbant apie senat manomos situacijos, kai senaties eiga sustoja arba nutrksta. Senatis pagal statym sustoja tada, kai asmuo
padars NV pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar nagrinjimo. Tokiais atvejais terminas atnaujinamas (jei iduotas orderis
atnaujinama paieka, arba pats atvyksta). Jis sustabdomas, kai asmuo vengia atvykti, o pratsiama, kai arba sulaikytas, arba
prisipasta. Net ir pasislpus jei praeina tam tikras laiko tarpas (nuo nusikaltimo padarymo 15 m. nuo tyinio gyvybs atmimo po
20 m. nuosprendis negali bti priimamas). Tuo paiu keliama slyga, kad tokiu atveju taikoma senatis, kad per t laikotarp neturi
bti padarytas naujas nusikaltimas. Senatis nutrksta jeigu iki senaties termino pabaigos, padaro nauj NV. Nauja NV nutraukia
senaties termin, tai reikia, kad senatis skaiiuojama i naujo.
APKALTINAMOJO NUOSPRENDIO VYKDYMO SENATIES SAMPRATA, TERMINAI, SENATIES EIGOS SUSTOJIMAS IR
NUTRKIMAS (BK 96 STR.).
Senaties terminas visad skaiiuojamas nuo nuosprendio siteisjimo iki nuosprendio vykdymo dienos. Todl apkaltinamasis
nuosprendis negali bti vykdomas jei nebuvo vykdytas per du metus, kai buvo paskirta bausm u baudiamj nusiengim.
Nustatyti ir kiti terminai, kurie diferencijuojami pagal padarytos veikos kategorijas. ia nuosprendis priimtas, bausm paskirta, bet ji
nevykdoma. Jei per t laik nepadaro naujos NV (tai ir baudiamojo nusiengimo). Eiga gali sustoti arba nutrkti. Sustoja jei
nuteistasis vengia, atsinaujina jei bna sulaikytas. Vengiant net ir ibuvus 15 m., iki gyvos galvos 20 m. toks asmuo yra atleidiamas
nuo BA, jei per t laik nepadaryta nauja NV. Nutrksta i senaties termino skaiiavimo eiga, kai padaroma nauja NV.
Socialinis teisinis instituto pagrstumas. Valstyb turdama savo galioje institucij sistem, nesugeba utikrinti nuosprendio
vykdym. Yra situacij, kai nevykdomas nuosprendis dl pai valstybs institucij kalts. Paaikja, kad teisja pamiro isisti
nuosprend. Daniausiai vengiama, slapstosi jei institucijos neutikrina asmens izoliavimo.
BK 97 str. Teisines pasekmes sukeliantis reikinys. Paymtina, kad tokios pasekms ikyla tada, kai asmuo turintis teistum padaro
nauj NV ir yra teisiamas u naujo nusikaltimo padarym. Tokiu atveju teistumas turi teisin reikm. Teistumas anksiau bdavo
Puslapis
TEISTUMO INYKIMAS I R PANAIKINIMAS. TEISTUMO INYKIMO SLYGOS. TEISTUMO PANAIKINIMO SLYGOS IR

TVARKA (97 STR.).
113
26 TEMA. TEISTUMAS

btinas NV sudties poymis. Teistumo teisins pasekms baudiamosiomis teisinmis priemonmis neapsiriboja. Todl gali bti
skiriamos bendros teisins pasekms. Tokiomis bendromis teisinmis pasekmmis, asmuo, kuris yra nuteistas pildydamas anketas
turi pateikti informacij apie savo teistum. Gali bti nustatyti ribojimai dirbti tam tikr darb. Teisininkui turiniam teistum, dirbti
valstybinse institucijose (o teistumas gali bti vertinamas kaip negalimumas nepriekaitingos situacijos), gali baigtis teisininko
karjera. Gali bti pasekms tik tokios, kokios nustatytos statyme. Net ir inykus teistumo terminui karjer tokiems asmenims daryti
gali bti sudtinga. Visuomen ginasi nuo t asmen, kurie ir atlik bausm statymo leidjo valia laikomi pavojingais visuomenei.
Nebra t padarini, kurie kildavo anksiau, kai asmenys turintys teistum negaljo gyventi atskiruose valstybs regionuose.
Teistumo teisin reikm. BK 97 str.1 d. teismas atsivelgia teistum nagrindamas naujos NV padarym. statym leidjas
pareigoja teism skiriant bausm atsivelgti teistum. Teistumo nra aplinkybi, sunkinani BA srae (skirtingai nei senasis BK).
Faktikai tai nra ir bausms lengvinimas. Atsivelgiama teistum apibdinant kaltininko asmen (individualizuojant bausm).
Pabrtina, kad naujasis BK nurodo, kad asmuo, kai baigiasi teistumo laikas nelaikomas teistu, visgi, bylose to rao nesistengiama
panaikinti. Teistum apraymas ne visada telpa vien psl. (dl nusikaltlio gabum). Ar taip teismai paeidinja teistumo institut,
palikdami raus bylose? Jei ta informacija bt panaudojama skiriant bausm (atsivelgiant tai, kad tiek kart teistas), bt galima
teigti, jog teismas paeid io instituto taikym ir pripaino teistum sunkinania aplinkybe. Sprsdamas kaltininko nuo bausms,
keitimo atvejais, jei asmuo turi teistum klausimas atleidimo nuo BA sprendiami sunkiau. Faktikai ne visada yra reikalavimas, kad
pirm kart padars NV atleidiamas nuo BA. Turi bti ypatingai kruopiai vertinama situacija, kai sprendiamas atleidimo nuo BA
klausim turintis teistum. Teistumas padarius neatsargius NV ilieka tik bausms atlikimo laikotarpiu, u tyinius ir po atlikimo.
Specifin teisin padtis apibdinama teistumu nra ireikiama vien tik BT aspektais. Teistumas tampa tam tikra prasme ir
socialins gynybos priemone, kadangi asmuo turintis teistum gali bti varovas, ribojama jo laisv, tokiam asmeniui negali bti
iduodami ginklai savigynai. Tam tikra prasme tai prevencin B ir kituose teiss aktuose numatyta priemon. statymo leidjas
nustatydamas teistumo terminus, kalbama, kad pernelyg ilgas resocializacijos procesas, taiau ji taip pat neturi usitsti per ilgai (per
ilgai usitsusi gali trukdyti socialinei aplinkai).
Paymtina, kad naujasis BK tvirtindamas teistumo institut tuo paiu draudia piktnaudiauti iuo institutu, nes BK yra nurodyta,
kad gali bti taikomos tik tokios priemons, tokios teiss ir laisvs apie kurias kalbama teiss aktuose. Teiss aktai, paprastai
statymai gali bti taikomi asmeniui turiniam teistum. Teistumas panaikina nepriekaitingos reputacijos buvim, nebent tai bt
ypatingas asmuo (galioja net jei teistumas inyks). Teistumo bsena trunka tam tikr laik, tiek bausms atlikimo metu, jei tyin tai
ir po bausms atlikimo. Prasideda, kai yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir kai tas nuosprendis siteisja. Sprendiant
bausmi sudjimo klausimus ir laikoma, kad asmuo padar nauj NV, taikant 64 str. (negali bti nepagrstai velninama situacija to,
kuris paeidinja statym ne pirm kart).
Paskelbus apkaltinamj nuosprend, teistumas neatsiranda jei paskelbus yra sujs nuosprendio senaties terminas. Gali bti
situacija, kai asmuo yra nuteistas, bausm paskirta, bet pritaikomas BK 66 str. (dl ligos). Neturi teistumo ir asmenys, kurie atleisti
nuo BA. (skirtumai teisini pasekmi, kai asmuo atleidiamas nuo BA ir nuo bausms). Nuo bausms atleidiant teistum turi.
Teistumo inykimas ir panaikinimas. Gali inykti arba bti panaikintas. Inyksta, sujus statyme nustatytiems terminam,
panaikinamas (teismo prajus pusei teistumo laiko, gali sutrumpinti ar panaikinti teistumo laik), statymas nedraudia panaikinti
teistumo, trumpinti malons, amnestijos tvarka (bet toki atvej kol kas nra).
Nepilnameiams asmenims teistumas yra sumainamas per pus. Netapati situacija yra teistumo inykimas ir reabilitacija.
Teistumo terminus lemia:
1.
2.
3.
4.
5.
Kokia NV kategorija. Pamintina, kad statym leidjas nurodo, jog asmenys, kuriem bausms vykdymas atidtas yra teistas
tuo laikotarpiu, kai buvo atidtas bausms vykdymas.
Jei NV neatsargi teistumas yra visu bausms atlikimo laikotarpiu.
Jei NV tyin, tai nustatomas 3 10 met terminas (per bausms atlikimo laikotarp + 3-10 met). 3 m. nesunks ir
apysunkiai, sunks 5 m., labai sunks 8 m. 10 m. u pavojing recidyv.
Nepilnameiams teistumo terminai statym leidjo valia trumpinami per pus. Sprendiant j pripainimo recidyvistu
klausim teistumai, kurie buvo asmeniui NV padarymo metu nesulaukus pilnametysts recidyvo slygas nra velgiama.
Teistumui inykus neatsiranda reabilitacija.
Puslapis
Reabilitacijos teorija. Ji teigia, kad konkreiam asmeniui bausm gali padti keisti jo elges, asmuo atliks bausm turi sugebti grti
normal gyvenim ir ateityje vengti konflikt su baudiamuoju statymu. Bausme turi bti siekiama pataisymo, bausms turi bti
humanikos, procesas po bausms atlikimo taip pat svarbus. Turi bti tokios priemons, kurios utikrint nusikaltlio elges po
bausms atlikimo. ios teorijos esm geriausiai ireikia Jonaiio teiginiai. Tinkam bausms slyg sudarymas po atlikimo. Tai turi
bti utikrinama tokiomis priemonmis: psichologine pagalba, ekonomins-socialins priemons (paalpos, pagalba susirandant
bst, darb). ios idjos labai paangios ir sovietiniu laikotarpiu buvo bandoma jas realizuoti. Valstyb turi rpintis nusikaltlio
114
NUTEISTJ ASMEN RE ABILITAVIMAS. REABIL ITACIJOS PAGRINDAI. REABILITACIJOS PASEKMS.

elgesio korekcija, jis neturi bti paliekamas, pamirtamas, nusikaltlis turi bti pakeistas nekonfliktuojant visuomens nar. ios
idjos inomos, taiau labai sunkiai gyvendinamos. Tam takos turi tokios politikos brangumas bei neigiamas visuomens poiris.
ios sistemos pavyzdiu gali bti Skandinavijos valstybs.
27 TEMA. PRIVERIAMOSIOS MEDICINOS PRIEMONS

PRIVERIAMJ MEDICINOS PRIEMONI SVOKA. I PRIEMONI SKIRTINGUMAS NUO BAUSMS.
Visikai manomos situacijos, kai asmuo darydamas nusikalstam veik yra nepakaltinamas. ios priemons anksiau buvo
naudojamos kovoje su disidentais. inant tai, kad buvo piktnaudiaudavo su psichiatrija, lm tai, kad dabar su iomis poveikio
priemonmis elgiamasi atsargiai. Jos jungia ir teisinius ir medicininius momentus. Priemons skiriamos tik patarus medikams, kai tai
reikalinga. i priemoni skyrimo tvark nustato BK ir BPK. Priemons taikomos asmenims, kurie padaro nusikalstamas veikas. Tik
teismas nusprendia skirti ar ne bei nustato laik, kuriam ios priemons turi bti skirtos. Skirtingai nuo bausms, ios priemons
neskirtos nubausti, o igydyti. Asmuo, kuriam skiriamos ios priemons, nra smerkiamos valstybs. Jomis siekiama apsaugoti
asmen bei aplinkinius ir padti paiam asmeniui. Todl ios priemons gali bti apibdinamos kaip prevencija, bet jokiu bdu ne
nubaudimas.
Vis danesns situacijos, kai paaikja, jog asmuo padar NV bdamas nepakaltindamas, ribotai pakaltinamas, paskirus bausm
asmuo suserga tokia lig, kai bausms vykdymas tampa nemanomas. Toki situacij daugja, nes daugja stres gyvenime. is
institutas pakankamai aktualus dabar, dar aktualesnis bus ateityje. Realizavimas ir vykdymas yra ypatingas procesas. 1 diena
prilyginama 1 laisvs atmimo dienai (beveik tapats ribojimai). Pakankamai sudtingas realizavimas i priemoni, sudtingesnis
nei tardymo izoliatoriaus, pataisos nam. B numato pakeitim mintose trijose situacijose suvarym ribojim.
PRIVERIAMOSIOS MEDI CININS PRIEMONS. J RYS.
Priveriamj medicinini priemoni teisiniai ir medicininiai aspektai. Teisiniais pradais yra tai, kad j taikymo rys yra vardinamas
BK, skyrimo tvarka pagal BPK, ios priemons yra taikomos individualiai, konkretiems asmenims, tiems, kurie padar pavojingas
veikas (atskirais atvejais gali neturt subjektikumo elemento), skiriamos teismo, teismas sprendia kiek turi trukti ios poveikio
priemons, sprendia pagrindus keitimo vien ar kit poveikio priemoni.
Medicininiai pradai skiriant tokias priemones asmenims yra atsivelgiama medik patarimus (gydytoj psichiatr komisija arba
teismo psichiatrin ekspertiz pateikia ivad ir silo gydymo reim). Tuo paiu medikai sprendia/ teikia pasilymus dl toki
priemoni teikimo, trukms. statymas pareigoja, kas 6 mn. teismui, gavus medik ivadas sprsti priemoni keitimo velnesnmis/
grietesnmis pagrindus. Tai yra ambulatorinis stebjimas (prastinje aplinkoje, kartais lankosi pas medikus), stebjimas sveikatos
staigose (sustiprinto, atskirai grieto).
statym leidjas atskiras medicininio poveikio priemones prilygina bausmei laisvs atmimui, bet io poveikio priemons nra
bausm dl i moment: jomis nesiekiama pataisyti ir nubausti, siekiama pagydyti asmen, pagerinti jo sveikat, asmuo nra
pasmerkiamas valstybs vardu. Skirtingai nuo bausmi terminas nenustatomas skiriant medicininio poveikio priemon. ios poveikio
priemons skirtos pagerinti asmens, kuriam paskirtos sveikatos bsen, jos yra skirtos apsaugoti kitus asmenis nuo asmens kelianio
pavojaus, tuo paiu apsaugant ir tuos paius asmenis. Btinoji gintis galima prie bet k, jei neperengtos ginties ribos. is institutas
yra pakankamai senas, kartu ir pakankamai naujas. Ankstesniuose kodeksuose jis buvo, bet sovietiniu laikotarpiu jis buvo taikomas
ikreiptai (disidentam), ios poveikio priemons buvo taikomos nesant BK numatyt pagrind. Buvo smerkiami ir medikai, irainj
ivadas tuo laikotarpiu, todl galbt pernelyg daug agresyvi asmen.
Piktnaudiavimo psichiatrija atvej buvo. Susitariusios mediks vienos vyrui ira ekspertiz udaryti j stacionari staig.
Institutas reikalauja atidumo prokuror ir teisj.
Puslapis
Kokia priemon bus taikoma ir kokio tipo staigoje, priklauso nuo ligos pobdio ir kiek pavojingas aplinkiniams ir sau yra toks asmuo.
Jei asmuo yra pavojingas aplinkiniams arba sau, jo gydymo slygos yra grietesns. Medicinini priemoni atveju j taikymo
terminas nenustatomas, jos taikomas tol, kol asmuo igis. Kadangi grieiausia priemon yra susijusi su laisvs apribojimu,
numatoma, kad kas eis mnesiu teismas gydymo staigos teikimu turi sprsti apie ios priemons taikymo pratsim (jei asmuo
pasveiko), pakeitim (tapo nebepavojingas) ar jos taikymo panaikinim. Bet kuriam i i sprendim turi bti statyminis pagrindas.
Priemons pratsim skaiius yra neribojamas. Tuo atveju, kai asmuo pasveiksta arba medikai konstatuoja, kad gydymo taikyti
nebereikia, jos gali bti perduodamas artimj globai, arba, esant reikalui, specialias globos staigas. Teismas, esant medicininiam
115
PRIVERIAMJ MEDICI NINI PRIEMONI TAIK YMO, PAKEITIMO BEI NUTRAUKIMO PAGRINDAI IR TVARKA.
Puslapis
116
pagrindui, gali nustatyti privalom toki asmen medicininiam stebjimui. Tai nra bausm, todl kalbti apie teistum ir kitas
teisines pasekmes iuo atveju negalima.

BT Prapiestis

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

BT Prapiestis

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

JONO PRAPIESIO PASKAITOS

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

27 tema. Priveriamosios medicinos priemons ............................................................................................................................. 115

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

1 TEMA. BAUDIAMOSIOS TEISS SVOKA, FUNKCIJOS, SISTEMA.

nusikalstama veika ir visa, kas su ja susij;

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

gri svarba visuomenje ir

ATRANKINIS BAUDIAMO SIOS TEISS REGULIUOJAM SANTYKI POBDI S.

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

BAUSMI VYKDYMO TEIS.

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

BAUSM, ATPILDAS, KALTS IPIRKIMAS.

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLAS.

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

TEISS MOKSLO RAIDA.

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

i krypi viduje yra daugyb teorij, j modifikacij.

turi bti mainamas NV sraas (ibraukti nusikaltimus religijai);

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

kaltino banyi u iaurius persekiojimus, jie prietarauja sveikam protui.

tez yra abstrakios teiss, statymas tvirtina vienus ar kitus reikalavimus,

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Markas Anselis naujoji socialin gynyba:

IUOLAIKINIS BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLAS APIE NUSIKALTIMUS IR BAUDIAMJ ATSAKOMYB.

2 TEMA. BAUDIAMOSIOS POLITIKOS PAGRINDAI

Tam tikr statym ir teiss akt primimas;

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji politika turi bti vykdoma tik pagal statymus.

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamosios teiss princip reikm

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Pasaulyje vagysts kaip turtins vagysts sudaro 80% nusikalstamumo.

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

3 TEMA. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB IR JOS PA GRINDAI

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

nesutampa j atsiradimo ir pabaigos laikas;

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

NUSIKALTIMO SUDTIES POYMI NUSTATYMAS FORMALUS BAUDIAMOSI OS ATSAKOMYBS PAGRI NDAS.

BAUDIAMOJO STATYMO UDRAUSTOS KALTAI VEIKOS PADARYMAS.

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

4 TEMA. LIETUVOS BAUDIAMOSIOS TEISS A LTINIAI

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Klasinio principo taikymas.

BAUDIAMJ STATYM PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI ATKRUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB. NAUJO

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

5 TEMA. BAUDIAMASIS STATYMAS IR JO GALIOJIMO RIBOS

BAUDIAMJ STATYM SANDARA. BENDROJI IR SPECIALIOJI DALYS. SKIRSNIAI, STRAIPSNIAI IR J DALYS.

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Diplomatins atstovybs tiek alyje, tiek usienyje (priklauso ir ambasadoriaus mainos);

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait

Baudiamoji teis 2008/ 2009 m. m. arnas Narbutas, Lorena Paknait