SOCIALINI MOKSL KOLEGIJOS VILNIAUS FILIALO TEIS S KATEDRA PROGRAMAVIMO KOMPIUTERIAMS STUDIJ PROGRAMA

BAUD IAMOJI TEIS . BAUSM S SAMPRATA IR R

Teis s referat as

YS

Darbo autorius PK-10 gr. studentas Augustas irba 2012-02-23

Darbo vadovas Vladislovas Vitkevi ius 2012-02-23

Vilnius, 2012

TURINYS

VADAS ........................................................................................................................................ 3 I. BAUD IAMOJI TEIS ............................................................................................................ 4 II. BAUSM S S VOKA IR PO YMIAI .................................................................................... 6 2.1. Bausm s teorijos ............................................................................................................. 7 2.2. Bausm s paskirtis ........................................................................................................... 8 III. BAUSMI R YS ................................................................................................................. 9 3.1. Vie j teisi at mimas .................................................................................................. 9 3.2. Teis s dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla at mimas .............................. 9 3.3. Vie ieji darbai ............................................................................................................... 10 3.4. Bauda ........................................................................................................................... 10 3.5. Laisv s apribojimas ...................................................................................................... 11 3.6. Are tas .......................................................................................................................... 11 3.7. Terminuotas laisv s at mimas ....................................................................................... 12 3.8. Laisv s at mimas iki gyvos galvos ................................................................................ 12 IV. ATSAKOMYB LENGVINAN IOS APLINKYB S ....................................................... 13 V. ATSAKOMYB SUNKINAN IOS APLINKYB S ............................................................ 14 I VADOS .................................................................................................................................... 15 LITERAT ROS S RA AS ....................................................................................................... 16

VADAS
Baud iamoji teis m s dienomis labai svarb vaidmen vaidina ne tik teis s srityje, bet ir visuomeniniuose santykiuose, kadangi ji u draud ia nusikalstamas veikas, numato u i draudim pa eidim atitinkamas bausmes ar poveikio priemones bei atleidim nuo j ir bausmi lengvinim . Bausm s skyrimas yra viena i baud iamosios teis s paskir i . io darbo objektas: bausm s samprata ir jos r ys. Taigi darbe nagrin siu bausmes, kokiu pagrindu jos skiriamos, kas jas skiria, kokie Baud iamojo kodekso straipsniai jas apra o ir t. t. Pirmiausiai darbe apra ysiu bausm s samprat , jos bruo us. Taip pat i samiai apib dinsiu visas Baud iamajame kodekse i vardintas bausmes, j skyrimo tvark ir trukm . Baud iamojoje teis je yra numatytos lengvinan ios ir sunkinan ios aplinkyb s, kurias taip pat pateiksiu darbo pabaigoje. Ra ant darb r miausi med iaga i interneto ir keleto teisini knyg . Pagrindiniai darbo u daviniai: y y y aptarti bausm s samprat ; i nagrin ti LR Baud iamajame kodekse nurodytas bausmes; i nagrin ti bausmi skyrimo tvark , trukm ir kitas aplinkybes.

I. BAUD IAMOJI TEIS

Baud iamoji teis - vie osios teis s aka; visuma teis s norm , kuriomis veikos yra u draud iamos, vardijamos kaip baud iamosios ir u jas nustatomos sankcijos. Baud iamosios normos - apsaugin s. J reguliavimo metodas - imperatyvinis: baud iamosios taisykl s yra tiksliai apibr iamos, jos negali b ti pakei iamos ali susitarimu, privalomos laikytis, jas taikyti ir vykdyti. J reikalavim gyvendinimui gali b ti panaudojama (valstyb s) prievarta. Baud iamosios teis s normomis tvirtintos sankcijomis siekiama paveikti teis s pa eid j , kuriam u baud iam j veik numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pob d io suvar ymai. Baud iamoji teis kaip teisinio reguliavimo priemon yra laikoma ultima ratio, tai yra sankcij tvirtinimo baud iamaisiais statymais turi b ti imamasi tik tada, kai ne manoma kitomis socialin mis, teisin mis priemon mis (ap)ginti teisini g ri , kurie yra pa eidin jami. Pla i ja prasme baud iamoji teis skirstoma 2 po akius:
y y

materialin baud iamoji teis formalioji (procesin ) baud iamoji teis .

Materialin baud iamoji teis visuma teis s norm , u draud ian i veikas kaip nusikalstamas ir numatan i u i draudim pa eidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, o taip pat atleidim nuo bausm s ar bausm s palengvinim . Nusikalstama veikla kaip teisinis rei kinys yra susijusi su dviem labai svarbiais i eities momentais. moni ar valstyb s interesams apginti baud iamaisiais statymais ar kitomis normomis yra nustatomas draud iam veikl ratas. Asmuo, savo veiksmais pa eisdamas vien ar kelis nustatytus draudimus, padaro al teis s saugomiems g riams t.y. nusikaltim . Suprantama, kad d l to nei vengiama teisin pasekm bausm . Taigi nusikaltimas ir bausm tai tos dvi pagrindin s kategorijos, kuri pagrindu formuojama visa teis s aka baud iamoji teis . Baud iamoji teis , kuri numato, kokios veikos yra draud iamos ir kokios taikomos bausm s u nusikaltim padarym , paprastai vadinama materiali j teise, skirtingai nuo baud iamojo proceso ir bausmi vykdymo teis s, kurios laikomos formaliomis teis s akomis. Materialin baud iamoji teis trumpai gali b ti apib dinta taip: tai teis s norm visuma, kuri u draud ia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes. Lietuvos teis s normos paprastai yra priimamos auk iausi j vald ios organ statym ar juos atitinkan i kit akt forma. ymiai sud tingesn yra kita problema. iuolaikin baud iamoji teis daugelyje ali ne kiekvien baud iamajame statyme u draust veik sieja su kriminalin s bausm s skyrimu. Yra nema ai atvej , kai baud iamoji atsakomyb realizuojama be kriminalin s bausm s. Lietuvos Baud iamasis kodeksas (BK), kaip ir daugelio kit ali baud iamieji statymai, numato, kad pilname iui, padariusiam nusikalstam veik , kuri n ra labai pavojinga, yra galimyb pritaikyti nekriminalinio pob d io poveikio priemones. Asmenims, kurie padar nusikalstamas veikas b dami nepakaltinami d l psichin s ligos ar kito psichikos sutrikimo, BK numato tvark , kuria jiems taikomos medicinos priemon s.

5 Taigi iuolaikin s baud iamoji teis nebei sitenka tradiciniuose r muose, nusikaltimas bausm , o reglamentuoja kitus, su nusikalstamomis veikomis susijusius klausimus. Tod l tiksliau baud iam j teis galima b t apibr ti taip: tai teis s norm visuma, kuri u draud ia veikas kaip nusikalstamas ir numato u i draudim pa eidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, taip pat atleidim nuo bausm s ar bausm s palengvinim . Aptariant baud iamosios teis s s vok kartais jos turinys yra skirstomas dvi dalis: baud iam j teis objektyvi j prasme ir baud iam j teis subjektyvi j prasme. Baud iamoji teis objektyvi j prasme tai visuma statymo numatyt draudim ar pareigojim , kurie i d styti baud iamosios teis s normose. ios baud iamosios teis s normos apibr ia saugom teisini g ri apimt ir jiems padaromos alos pob d . Tuo tarpu teis subjektyvi ja prasme i esm s turi atsakyti klausim d l valstyb s teis s nubausti asmen , padarius nusikaltim . I pirmo vilgsnio toks klausimo k limas gali pasirodyti ne visai korekti kas. Jeigu yra nustatyti draudimai, tai savaime egzistuoja teis nubausti tokius asmenis, kurie iuos draudimus pa eid . Juk kiek gyvuoja valstyb tiek nusikalt liai yra baud iami. Valstyb s teis nubausti pirmiausiai atsiranda tod l, kad ji teis s norm pagrindu imasi reguliuoti tvark visuomen je. Tod l kiekvienas visuomen s narys turi teis reikalauti, kad b t u tikrintas saugumas, suprantama, jeigu jis pats elgiasi teis tai. Valstyb s pareiga u kirsti keli nusikaltimams yra atsiradusi ne i ka kur, o betarpi kai i jos pa ios paskirties. Teis s nustatytai tvarkai u tikrinti valstyb s panaudoja vairias priemones, tarp j ir teis s pa eid j nubaudim bei taisym .

II. BAUSM S S VOKA IR PO YMIAI

Kriminalin bausm tai valstyb s prievartos priemon , skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprend iu asmeniui, padariusiam nusikaltim , ir apribuojanti nuteistojo teises bei laisves visuomen s labui. Kriminalin bausm yra valstyb s prievartos priemon , kuri, kaip ir kiekvienas socialinis rei kinys, turi savo esm ir turin . Rei kinio esm tai svarbiausios rei kinio detales, jo pagrindas, o turinys tai sudedamosios esm s dalys, jo elementai. Pranc zijos, Vokietijos, Japonijos, vedijos ir daugelio kit valstybi baud iamieji statymai neatsako klausim d l bausm s esm s. Tuo tarpu Lietuvoje BK 21 str. nustato, kad bausm yra prievartos priemon . Kartu tvirtinama nuostata, kad bausm s esm yra nusikaltim padariusio asmens nubaudimas, o jos turin sudaro tam tikr teisi ar laisvi at mimas arba ribojimas. Nubaudimas, kuris sukelia kan ias ir suvar ymus, yra objektyvus bausm s po ymis, prie ingu atveju bausm prarast savo prasm . Ta iau ir bausm , ir nubaudimas yra tik abstrakcijos. Bausm pasirei kia konkre iomis bausmes r imis laisv s at mimu, bauda, turto konfiskavimu ir t. t., o nubaudimas asmens fizin s laisv s apribojimu, teis s pasirinkti darb apribojimu (pataisos darbai be laisv s at mimo), turto konfiskavimas ir t. t... Kriminalin bausm pasi ymi tam tikrais specifiniais po ymiais, kurie i skiria j i kit valstybin s prievartos priemoni administracini nuobaud , procesini priemoni (su mimo, baudos, priver iam j aukl jimo ar medicininio pob d io priemoni BK 59 ir 61 str.). Teisin je literat roje i skiriama net iki 50 toki po ymi , ta iau svarbiausi yra bausm s skyrimo pagrindas ir tvarka, jos oficialumas ir vie umas, individualumas bei sukeliamos teisin s pasekm s. Bausmei b dingas oficialumas, kuris pasirei kia tuo, kad nuosprendis priimamas valstyb s vardu, laikantis baud iamojo proceso reikalavim . Bausm visais atvejais skiriama vie ai, net ir tuo atveju, kai teismo procesas buvo u daras, revoliucin apkaltinamojo nuosprend io dalis, kurioje nustatoma bausm s r is ir didis, skelbiama vie ai. siteis j s teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybin ms ir priva ioms staigoms, mon ms ir organizacijoms, visiems pareig nams ir asmenims ir turi b ti be priekai t vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteist j atleisti nuo bausmes gali tik valstyb s institucijos teismas statym numatytais atvejais, Seimas amnestijos aktu ir Prezidentas malon s tvarka. Bausm tai individuali poveikio priemon . Ji skiriama tik asmeniui, padariusiam nusikaltim . Bausm negali b ti skiriama kaltininko eimos nariams ar kitiems asmenims. Antra vertus, bausm s paskyrimas kaltininkui tam tiru mastu paveikia kitus asmenis, pavyzd iui, turtin s bausm s suma ina turt , kurio naudojasi ir kiti eimos nariai, laisv s at mimo bausm izoliuoja kaltinink nuo artim j ir pan. Teismo paskirt bausm privalo atlikti pats nuteistasis. ias nuostatas tam tikra apimtimi pa eid ia turto konfiskavimo taisykl , leid ianti konfiskuoti turt i tre i j asmen , jei ie asmenys inojo arba tur jo ir gal jo numanyti, kad jiems perduotas konfiskuotinas turtas. Teismo paskirtos bausm s atlikimas u traukia nuteistajam teisines pasekmes teistum . Kai kurie Lietuvos Respublikos statymai numato, kad teistumas gali riboti kai kurias asmenines nuteistojo teises, pavyzd iui, teistam asmeniui gali b ti nesuteikta Lietuvos Respublikos pilietyb , teistas asmuo negali tapti advokatu ar u imti teis jo pareigas ir pan. Jeigu teistas asmuo padaro nauj nusikaltim , teistumas tampa atsakomyb kvalifikuojan ia arba sunkinan ia aplinkybe. Savo visas teises asmuo atgauna tik teistumui i nykus arba ji panaikinus (BK 58 str.). Kiekviena bausm , be min t objektyvi po ymi , pasi ymi ir subjektyviais po ymiais, i kuri

7 svarbiausias jos efektyvumas. Bausm s efektyvumas tai bausm s tiksl pasiekimas minimaliomis represin mis ir materialin mis s naudomis. Vertinant kiekvienos bausm s efektyvum , b tina atsi velgti nusikalstamumo dinamik ir strukt r , recidyvinio nusikaltimo dal , bausmi skyrimo praktik , materialines ir finansines i laidas ir pan.

2.1. Bausm s teorijos

Kiekviena valstyb , siekdama kontroliuoti nusikalstamum , pasirenka tam tikr baud iamosios politikos kryptingum . is kryptingumas priklauso nuo nusikaltimo b kl s ir dinamikos, valstyb s ekonominio i sivystymo, teisini tradicij ir papro i , tarptautin s teis s reikalavim . Vienas i baud iamosios politikos sud tini element yra bausm s teorijos pasirinkimas. Bausm s teorija tai visuomen je susiformav s po i ris bausm ir jos paskirt . Bausm s teorijos pasirinkimas yra valingas valstyb s sprendimas, ta iau j lemia ir pamin ti objektyv s veiksniai. Valstyb je vyraujanti bausm s teorija turi ir gr tam j ry , svarb tiek statym leidybai, tiek ir baud iamajai politikai, nes padeda apibr ti bausm s esm ir suformuluoti jai keliamus tikslus, sudaryti ir tobulinti bausmi sistem , taip pat orientuoja teism praktik , kai reikia skirti bausmes, bei bausmes vykdan i institucij veikl . Bausm s teorijos pagal bausm s esm klasifikuojamos absoliu i sias ir utilitarines teorijas. Absoliu iosios teorijos bausm savaiminiu g riu, kuriam negali b ti keliami special s tikslai. Pagrindine bausm s funkcija pripa stamas pa eistos teis s atstatymas. Utilitarin s teorijos bausmei i kelia specialias funkcijas, pagal kurias ios teorijos tris grupes: 1) bausm s esme pripa stan ias bendr j prevencij ; 2) bausm s esme pripa stan ias speciali j prevencij ; 3) bausm s esme pripa stan ias ir bendr j , ir speciali j prevencij . Be to, pagal bausm s paskirt i skiriamos atpildo, bauginimo, galimyb s padaryti nusikaltim at mimo ir reabilitacijos teorijos. Pirmoji ir seniausia bausm s teorija tai atpildo teorija. Jos aknys gl di bendruomenin je santvarkoje galiojusiame ker te, kurio esm apib dinama taisykle dantis u dant , akis u ak . Dabartiniu metu atpildo teorija neturi didesnio populiarumo pasaulyje. Tiesa, besivystan i valstybi baud iamuosiuose statymuose ir baud iamojoje politikoje galima aptikti jos bruo tai platus mirties bausmes taikymas, k no bausm s, pavyzd iui, Sudano ir Libijos BK numato plakim , mu im akmenimis, rankos ar kojos nukirtim . bauginimo teorijos atstovas J. Bentamas teig , kad bausme reikia bauginti asmen , kad jis daugiau nedaryt nusikaltim . i teorija turi dvi kryptis tai bendroji ir specialioji prevencija. Galimyb s padaryti nusikaltim at mimo teorijos esm labai artima bauginimo teorijai tai fizinis poveikis nusikalt liui, kuriuo siekiama atimti i jo galimyb padaryti naujus nusikaltimus. ios teorijos i takos gl di biologiniame nusikaltimo elgesio suvokime. Kadangi nusikalt lis turi tam tikr gimt , paveld t arba gyt bruo , kurie ver ia j nusikalsti, tai reikia jos neutralizuoti. I . pabaigoje a. pirmojoje pus je, kai biologin nusikalstamumo prigimties teorija buvo gana populiari, jos atstovai ( . Lombrozo, E. Feri, R. Garofalo) baud iamajai teisei si l naujovi kas nusikaltim prevencijos priemones kastracij , sterilizacij ,

8 amputacij , deportacij negyvenamas salas arba atokius alies kampelius, mirties bausm . Kai kurie i i pasi lym buvo realizuoti. V liau, nepasitvirtinus daugelio biologini nusikalstamumo prigimties teorij i vadoms, si lomos prevencijos veln jo - taikomas kalinimas iki gyvos galvos, ilgalaikis laisv s at mimas ir pan. Pati jauniausia yra reabilitacijos teorija, nes nusikalt lio pataisymo termin pirmasis pavartojo vokietis V. telceris a. pabaigoje. ios teorijos esm sudaro nuostata, kad asmen , padarius nusikaltim , galima ir reikia paveikti, kad jis daugiau nebenusikalst . B tina pabr ti, kad, skirtingai nuo kit , i teorija pripa sta tik pozityv poveik tai psichologin terapija, profesinis parengimas, aukl jimas. Be to, poveikio priemones stengiamasi individualizuoti atsi velgiant nusikalt lio asmenyb s ypatyb s. Dauguma civilizuot valstybi dabartiniu metu baud iam j politik orientuoja i bausm s teorij . Bausmi sistemos, sankcij ir bausmi taikymo statistikos analiz leid ia teigti, kad Lietuvoje baud iamoji politika orientuota bauginimo ir galimyb s padaryti nusikaltim at mimo teorijas. Teoriniu po i riu pa angiausia yra reabilitacijos teorija, ta iau jos nuostat per mimas visuomen je turi susiformuoti objektyviai, atsi velgiant ekonominius ir socialinius visuomen s vystymosi d sningumus.

2.2. Bausm s paskirtis

Bausm s paskirtis (BK 21 str.) tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausm s siekia valstyb . Bausm s paskirties nustatym nulemia nusikaltimo b kl ir dinamika, baud iamosios politikos kryptingumas, vyraujanti bausm s teorija. Kriminalin s bausm s paskirtis: a) sulaikyti asmenis nuo nusikaltim padarymo; b) nubausti nusikaltim padarius asmen ; c) atimti ir apribuoti nuteistajam galimyb s daryti naujus nusikaltimus; d) siekti, kad asmenys, atlik bausm , laikyt si valstyb je galiojan i statym ir nedaryt nauj nusikaltim . Bausme nesiekiama daryti fizini kan i arba eminti mogaus asmen (BK 21str.). Bausmi s ra as yra i samus, teismas turi teis skirti tik jame numatytas bausmes, ir tik tokio dyd io ar trukm s, kaip yra nurodyta statymo straipsnio, pagal kur kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje. i taisykl netaikoma baudos ir turto konfiskavimo atvejais, nes i bausmi didi nustato BK 32 ir 35 str. Nukrypti nuo min tos taisykl s ir su velninti bausm galima tik esant baud iamajame statyme numatytiems pagrindams, pavyzd iui, skiriant velnesn , nei statymo numatyta, bausm (BK 45 str.) arba taikant bausm s vykdymo atid jim (BK 47(1) str.). BK 22 str. asmeniui, pripa intam kaltu padarius nusikaltim , numato pagrindines ir papildomas bausmes. Nuteistajam gali b ti skiriama ne daugiau kaip dvi papildomos bausm s.

III. BAUSMI R

YS

Padariusiam nusikaltim asmeniui gali b ti skiriamos ios bausm s: 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) vie j teisi at mimas; teis s dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla at mimas; vie ieji darbai; bauda; laisv s apribojimas; are tas; terminuotas laisv s at mimas; laisv s at mimas iki gyvos galvos.

3.1. Vie j teisi at mimas

Vie j teisi at mimas yra teis s b ti i rinktam ar paskirtam valstyb s ar savivaldyb s institucij ir staig , moni ar nevalstybini organizacij renkamas ar skiriamas pareigas at mimas. Teismas, skirdamas vie j teisi at mimo bausm , nurodo, kokia teis atimama. Vie osios teis s gali b ti atimtos nuo vieneri iki penkeri met . ios bausm s terminas skai iuojamas metais ir m nesiais.

3.2. Teis s dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla at mimas
Teismas skiria teis s dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla at mim io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstam veik padaro darbin s ar profesin s veiklos srityje arba kai teismas, atsi velgdamas padarytos nusikalstamos veikos pob d , padaro i vad , kad nuteistajam negalima palikti teis s dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla. Teis dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla gali b ti atimama nuo vieneri iki penkeri met . ios bausm s laikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. J nustato teismas, skirdamas bausm . Bausm s terminas skai iuojamas metais ir m nesiais. Jeigu teis s dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla at mimo bausm paskirta kartu su laisv s at mimu arba are tu, ji taikoma vis laisv s at mimo ar are to atlikimo laik ir teismo paskirt laik po laisv s at mimo ar are to atlikimo.

10

3.3. Vie ieji darbai

Vie uosius darbus teismas skiria io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Vie ieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. 2. Vie ieji darbai skiriami nuo vieno m nesio iki vieneri met . Bausm s terminas skai iuojamas m nesiais. Asmuo, nuteistas atlikti vie uosius darbus, pareigojamas per teismo paskirt laik neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valand per m nes visuomen s labui. 3. Vie j darb atlikimo laikas bei darbo valand skai ius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausm , ta iau is laikas negali b ti ilgesnis nei 480 valand , kai bausm skiriama u nusikaltim , ir 240 valand , kai bausm skiriama u baud iam j nusi engim .

3.4. Bauda
Bauda yra pinigin nuobauda, teismo skiriama kaip pagrindin ar papildoma bausm baud iamojo statymo numatytais atvejais. Bauda turi b ti sumok ta per 2 m nesius nuo nuosprend io siteis jimo dienos. Bauda skai iuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL)1 dyd iais. Minimali bauda yra vieno MGL dyd io. Nustatoma bauda: 1) 2) 3) 4) 5) u u u u u baud iam j nusi engim - iki 50 MGL dyd io; nesunk nusikaltim - iki 100 MGL dyd io; apysunk nusikaltim - iki 200 MGL dyd io; sunk nusikaltim - iki 300 MGL dyd io; neatsarg nusikaltim - iki 75 MGL dyd io.

Jeigu asmuo neturi l sumok ti teismo paskirt baud , teismas, vadovaudamasis io kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisykl mis, nuteistojo sutikimu i bausm gali pakeisti vie aisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumok ti baud ir n ra galimybi j i ie koti, teismas gali pakeisti baud are tu.

Minimalus gyvenimo lygis (MGL) - tai eimos m nesini pajam suma, tenkanti vienam mogui per m nes ir garantuojanti visiems minimal socialiai priimtin poreiki patenkinimo lyg , atitinkant organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabu i , avalyn s, bald , kini , sanitarijos ir higienos reikmen , buto, komunalini , buitini , transporto, ry i , kult ros ir vietimo paslaug poreikius.

11

3.5. Laisv s apribojimas

Laisv s apribojimo bausm gali b ti skiriama nuo trij m nesi iki dvej met . Teismas gali u drausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmen grup mis; 3) tur ti, naudoti, gyti, saugoti pa iam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Teismas gali pareigoti: 1) tam tikru laiku b ti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padaryt turtin al ar jos dal arba toki al pa alinti savo darbu; 3) prad ti dirbti arba u siregistruoti darbo bir oje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerin s ligos, kai nuteistasis sutinka; 5) neatlygintinai i dirbti iki 200 valand per teismo nustatyt , bet ne ilgesn kaip laisv s apribojimo laik sveikatos prie i ros, globos ir r pybos staigose ar nevalstybin se organizacijose, kurios r pinasi ne galiaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais mon mis.

3.6. Are tas

Are tas yra trumpalaikis laisv s at mimas, atliekamas are tin je. Are to terminas skai iuojamas paromis. 3. U nusikaltim nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasde imties par are to, u baud iam j nusi engim - nuo de imties iki keturiasde imt penki par are to. 4. Are to laikas u nusikalstam veik straipsnio sankcijoje nenurodomas. J nustato teismas, skirdamas bausm . 5. Jeigu paskirta iki keturiasde imt penki par are to, teismas gali nustatyti atlikti j poilsio dienomis. Viena are to para prilyginama: a) dviej MGL dyd io baudai (1:2); b) e ioms vie j darb valandoms (1:6); c) dviem laisv s apribojimo dienoms.

12

3.7. Terminuotas laisv s at mimas

Terminuotas laisv s at mimas yra pagrindin bausm , teismo skiriama baud iamojo statymo numatytais atvejais, siekiant izoliuoti nuteistuosius nuo visuomen s. Laisv s at mimas nustatomas nuo 3 m nesi iki 20 met , o skiriant bausm , kai neatlikus bausm s padaromas naujas nusikaltimas, iki 25 met . Asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo 18 met , laisv s at mimo bausm negali vir yti 10 met . kalinimo staig sistema: 1) kal jimas (Luki k s); 2) pataisos darb gyvenviet s (d l neatsargi nusikaltim ; u ty inius nusikaltimus; perkeliama i kit kalinimo staig ); tai lengviausias re imas, n ra didel s izoliacijos, gyvena su eimomis; 3) pataisos darb kolonijos: a. bendro; b. sustiprinto; c. grie to re imo; 4) aukl jimo darb kolonija (nepilname iams): a. bendro; b. sustiprinto re imo.

3.8. Laisv s at mimas iki gyvos galvos

Jeigu baud iamasis statymas numato galimyb velninti laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm , su velnintos laisv s at mimo bausm s terminas negali b ti trumpesnis negu dvide imt penkeri metai. Pirmuosius de imt met laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm s atlik nuteistieji statym nustatytais atvejais ir tvarka gali b ti perkelti pataisos namus. Laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm s atlikimo tvark ir s lygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas. Laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm neskiriama asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo momentu nebuvo su j 18 met .

13

IV. ATSAKOMYB LENGVINAN IOS APLINKYB S

Lengvinan ios aplinkyb s aplinkyb s, d l kuri yra velninama teisin atsakomyb padarius teis s pa eidim (nusikaltim , administracin pa eidim ). Padarius nusi engim ar nusikaltim ir paai k jus lengvinan ioms aplinkyb ms gali b ti suma inta bausm . velninti bausm paliekama teis jui ar bausm skirian iam pareig nui.

Baud iamajame kodekse nurodytos atsakomyb lengvinan ios aplinkyb s: 1) kaltininkas suteik nukent jusiam asmeniui pagalb arba kitais aktyviais veiksmais i veng ar band i vengti sunkesni padarini ; 2) kaltininkas prisipa ino padar s baud iamojo statymo numatyt veik ir nuo ird iai gailisi arba pad jo i ai kinti i veik ar joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar pa alino padaryt al ; 4) nusikalstama veika padaryta d l labai sunkios turtin s arba bevilti kos kaltininko pad ties; 5) veika padaryta d l psichin s ar fizin s prievartos, jeigu tokia prievarta nepa alina baud iamosios atsakomyb s; 6) veikos padarymui takos tur jo provokuojantis ar rizikingas nukent jusio asmens elgesys; 7) veika padaryta nukent jusio asmens, kurio b kl bevilti ka, pra ymu; 8) veika padaryta pa eid iant nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, b tinojo u duoties vykdymo, reikalingumo, profesin s pareigos arba teis saugos institucij

gamybin s ar kin s rizikos, mokslinio eksperimento teis tumo s lygas; 9) veika padaryta per engiant b tinosios ginties ribas, kai baud iamasis statymas numato atsakomyb u b tinosios ginties rib per engim ; 10) veika padaryta d l didelio susijaudinimo, kur nul m veiksmai; 11) veik padar ribotai pakaltinamas asmuo; 12) veik padar prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) nepavyk s savanori kas atsisakymas padaryti nusikalstam veik . neteis ti nukent jusio asmens

14

V. ATSAKOMYB SUNKINAN IOS APLINKYB S

Sunkinan ios aplinkyb s aplinkyb s, d l kuri u padaryt teis s pa eidim , nusikaltim ir atsi velgus jas gali b ti skiriamos grie iausios pagal statym numatytos bausm s. Padarius nusi engim ar nusikaltim teis jas ar pareig nas atsi velg s sunkinan ias aplinkybes skiri didesnes ar net did iausias nuobaudas ar bausmes numatytas statymais. Teis spr sti, kiek didinti bausm , priklauso teis jui arba bausm skirian iam pareig nui.

Baud iamajame kodekse nurodytos atsakomyb sunkinan ios aplinkyb s: 1) veik padar bendrinink grup . 2) veik padar organizuota grup ; 3) veika padaryta d l chuligani k ar savanaudi k paskat ; 4) veika padaryta kankinant nukent jus asmen ar ty iojantis i jo; 5) veika padaryta ma ame iui; 6) veika padaryta asmeniui, kuris d l ligos, ne galumo, senatv s ar kit prie as i buvo bej gi kos b kl s, be jo pra ymo; 7) veika padaryta n iai moteriai, kai akivaizdu kad ji n ia; 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime; 9) veik padar asmuo, apsvaig s nuo alkoholio, narkotini , psichotropini ar kit psichik veikian i padarymui; 10) veika padaryta visuotinai pavojingu b du arba naudojant sprogmenis, sprogstam sias med iagas arba aunamuosius ginklus; 11) d l padarytos veikos atsirado sunki padarini . med iag , jeigu ios aplinkyb s tur jo takos nusikalstamos veikos

15

I VADOS
Taigi baud iamoji teis u ima vien i svarbiausi viet teis s akoje. Be jos negal t b ti skiriamos bausm s, apskritai neb t netgi kam jas apibr ti. Baud iamosios teis s samprata ir bausm s r ys tur t b ti gerai inomos kiekvienam Lietuvos Respublikos pilie iui, nesvarbu ar jis yra baustas viena i j , ar ne. Taip pat bausm s skatina baim nedaryti nusikalstomos veikos, taip i vengiant baisi pasekmi turto ar asmens at vilgiu.

16 LITERAT ROS S RA AS: 1. io ys A. P. Teis s pagrindai (2002). Vilnius.

2. LR Baud iamasis kodeksas (11 laida) (2010). 3. Baud iamoji teis . [ i r ta 2010 m. lapkri io 17 d.]. Prieiga per internet <http://lt.wikipedia.org/wiki/Baud iamoji_teis > 4. Bausm . [ i r ta 2010 m. lapkri io 17 d.]. Prieiga per internet <http://lt.wikipedia.org/wiki/Bausm > 5. Piesliakas V. Lietuvos Baud iamoji teis I-II (2008). Vilnius. 6. Lengvinan ios aplinkyb s. [ i r ta 2010 m. lapkri io 17 d.]. Prieiga per internet <http://lt.wikipedia.org/wiki/Lengvinan ios_aplinkyb s> 7. Sunkinan ios aplinkyb s. [ i r ta 2010 m. lapkri io 17 d.]. Prieiga per internet <http://lt.wikipedia.org/wiki/Sunkinan ios_aplinkyb s> 8. Masandukait A. Teis . Mokomoji knyga (2004). Vilnius.