Prekyba žmonėmis: samprata ir teismų

praktikos aktualijos

prof. dr. Olegas Fedosiukas

 Kam reikalinga teisinė prekybos žmonėmis koncepcija?

 Prekybos žmonėmis koncepcija tarptautinėje teisėje atsirado kaip

priemonė prieš pažeidžiamų žmonių pavergimą ir išnaudojimą.
 Įprastų smurtinių nusikaltimų (žmogaus pagrobimo, sužalojimo,
grasinimo ir pan.) koncepcijos yra bejėgiškos prieš šiuolaikinę
vergovę, kuri dažniausiai pagrįsta ne pagrobimais ir smurtavimu, bet
aukos ir išnaudotojo susitarimu.
 Užtat prireikė efektyvesnio teisinio instrumento, kuris įgavo
prekybos žmonėmis (angl. traffikcing in humans) pavadinimą.
 Šiek tiek istorijos
Vaistų nuo prekybos žmonėmis tarptautinėje teisėje ieškota labai ilgai

 1904 ir 1910 m. tarptautiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo

kovojant su prekyba baltosiomis vergėmis;
 1921 m. rugsėjo 30 d. Tarptautinė konvencija dėl kovos su prekyba
moterimis ir vaikais;
 1926 m. Jungtinių Tautų vergijos konvencija;
 1933 m. spalio 11 d. Tarptautinė konvencija dėl kovos su prekyba
pilnametėmis moterimis;
 1949 m. JTO konvencija dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų
asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams;
 1956 m. Jungtinių Tautų vergijos konvencija.
 Prekybos žmonėmis norma buvo ir tarpukario Lietuvos
baudžiamojoje teisėje

 Baudžiamojo statuto 526-1 str.:

 1. Tas , kas nusikalto įgundęs moteriškę, kuriai nesukako dvidešimt vieneri
metai amžiaus, išvažiuoti iš Lietuvos, norėdamas paversti tą moteriškę ne
Lietuvoje prostitute, tas baudžiamas kalėti paprastajame kalėjime.
 2. Jeigu toks įgundymas padarytas 526 straipsnyje nurodytomis
priemonėmis, tai nežiūrint nukentėjusios amžiaus, kaltininkas baudžiamas
kalėti grasos kalėjime ne daugiau kaip trejis metus.
 3. Jeigu bus išrasta, kad kaltininkas vertėsi 526 straipsnyje nurodytais
nusikalstamais darbais, tai jis baudžiamas kalėti grasos kalėjime.
 4. Už kėsinimąsi baudžiama.
 Pastaba: Statuto 526 str. buvo kriminalizuotas smurtinis, apgaulingas įgundymas,
taip pat pasinaudojant aukos neišgalėjimu ir priklausomumu, piktnaudžiaujant
valdžia.
 Pagrindiniai tarptautiniai dokumentai, apibrėžiantys
prekybos žmonėmis sampratą

 2000 m. lapkričio 15 d. Protokolas dėl prekybos žmonėmis,

ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei
baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų
Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą
nusikalstamumą (Palermo).
 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencija dėl
veiksmų prieš prekybą žmonėmis (Varšuva).
 2011 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos,
kovos su ja ir aukų apsaugos (labiausiai išvystytas
dokumentas) .
 Šie aktai prekybą žmonėmis apibrėžia iš esmės vienodai.
 Aktualumas Lietuvai

 Lietuva tapo šalimi, kuri ne tik eksportuoja į prostituciją

užverbuotas moteris į Vakarus, bet ir priima tokias moteris iš kitų
šalių – buvusių SSSR respublikų.
 Niekas tiksliai nežino kiek moterų kasmet išvežama prostitucijai iš
Lietuvos į užsienį, kiek jų išnaudojama Lietuvoje.
 Šie procesai pasižymi dideliu latentiškumu ir visiškai neatsispindi
oficialioje statistikoje.
 Paskutiniu metu vis dažniau atskleidžiami išnaudojimo vergiškam
darbui, nusikaltimams daryti, priverstinėms santuokoms atvejai.
 Skaičiai parodo tendencijas

 2016 m. Lietuvoje buvo atliekami 56 ikiteisminiai tyrimai dėl

prekybos žmonėmis ir vaikais. Teismams perduota 18 bylų.
 2016 m. šalyje buvo pradėti 29 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos
žmonėmis ir susisijusių veikų:
 13 – dėl išnaudojimo nusikalstamoms veikoms,
 7 – del išnaudojimo prostitucijai,
 4 – del išnaudojimo priverstiniam darbui,
 2 – del išnaudijimo priverstinėms santuokoms,
 1 – dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms,
 1 – dėl išnaudojimo pornografijai,
 1 – išnaudojimo forma nebuvo nustatyta.
 Nukentėjusieji pagal lytį ir išnaudojimo formą
(pagal 2016 m. tyrimus)

 Prostitucijai - 10 moterų, 1 mergaitė.

 Nusikaltimams vykdyti - 11 vyrų, 3 berniukai.
 Priverstiniam darbui - 9 vyrai, 3 moterys.
 Nusikaltimams vykdyti ir priverstiniam darbui - 2 vyrai.
 Priverstinei santuokai - 5 moterys.
 2016 m. pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose minimos
„tikslo“ valstybės

 Lietuva (10)
 Vokietija (6)
 Jungtinė Karalystė (5)
 Norvegija (2)
 Airija (1)
 Danija (1)
 Jungtiniai Arabų Emyratai (1)
 Prancūzija (1)
 Suomija (1)
 Prekybos žmonėmis apibrėžimas pagal 2011 m. balandžio
11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES
(2 straipsnis)

 1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiama už toliau
nurodytas tyčines veikas. Asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, laikymas ar
priėmimas, įskaitant tų asmenų kontrolės perėmimą ar perdavimą, grasinant arba
panaudojant jėgą ar kitokią prievartą, pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule,
piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, duodant arba
gaunant pinigų ar naudos siekiant kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimo, kai šios
veikos tikslas yra išnaudojimas.
 2. Pažeidžiamumas – padėtis, kai atitinkamas asmuo neturi tikro arba priimtino
pasirinkimo, kaip tik pasiduoti prievartai.
 3. Išnaudojimas apima bent jau kitų asmenų prostitucijos išnaudojimą ar kitas seksualinio
išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergiją ar į vergiją
panašią praktiką, priverstinę tarnystę, išnaudojimą įtraukiant į nusikalstamą veiką, arba
organų išėmimą.
 4. Prekybos žmonėmis aukos sutikimas su ketinamu arba faktišku išnaudojimu neturi
reikšmės, jeigu buvo panaudotas bent vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.
 5. Jeigu 1 dalyje nurodytas elgesys yra susijęs su vaiku, už jį baudžiama kaip už prekybą
žmonėmis, net jeigu nepanaudotas nė vienas iš 1 dalyje nurodytų būdų.
 6. Šioje direktyvoje "vaikas" – jaunesnis nei 18 metų asmuo.
 Prekybos žmonėmis sampratos tarptautinėje ir ES teisėje
pagrindiniai elementai

 1. Prekyba žmonėmis – tai sandėris, kurio objektas yra žmogus.

 2. Šis sandėris sudarytas siekiant išnaudoti tą žmogų.
 3. Sandėris yra susijęs su tam tikru piktavališku poveikiu
nukentėjusiajam.
 4. Aukos sutikimas būti išnaudojamai nėra juridiškai reikšmingas,
jeigu šis sutikimas išgautas naudojant minėtą poveikį.
 5. Sandėris, kurio objektas yra vaikas, pripažįstamas prekyba
žmonėmis net ir tada, jei nebuvo anksčiau išvardyto poveikio.
 Išnaudotojiškas sandėris dėl žmogaus

 Tarptautinėje ir ES teisėje nurodytos šios sandėrių rūšys:

 verbavimas,
 pervežimas,
 priėmimas,
 perdavimas,
 slėpimas
 kontrolės kito asmens atžvilgiu perėmimas ar perdavimas
 Prekyba žmonėmis gali pasireikšti kaip kaltininko sandėris tiek su
pačiu išnaudojamu asmeniu (pvz., jo užverbavimas), tiek ir su
trečiaisiais asmenimis (pvz., perdavimas, pervežimas ir kt.).
 Visuotinai žinomos išnaudojimo sritys

 2011 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2011/36/ES praplėtė išnaudojimo sritis, kurios dabar minimaliai
apima:
 prostituciją ir kitokį seksualinį išnaudojimą, įskaitant
pornografiją;
 prievartinį darbą;
 vergovę arba į ją panašią veiklą,
 priverstinę tarnystę;
 elgetavimą;
 įtraukimą į nusikalstamą veiklą.
 Pabrėžtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis, šalys gali nusistatyti
platesnį išnaudojimo sričių sąrašą.
 Vergijos samprata

 Vergijos samprata pateikta 1926 ir 1956 m. Jungtinių Tautų vergijos

konvencijoje.
 Vergija pagal šias konvencijas tai – asmens statusas arba padėtis, kai
jo atžvilgiu iš dalies ar absoliučiai taikomi įgaliojimai, palyginami su
nuosavybės teise.
 Prekybos vergais samprata apima bet kokį disponavimą vergu
(įgijimą, pardavimą, keitimą, gabenimą), taip pat žmogaus
pagrobimą, įgijimą ar disponavimą juo su tikslu įstumti jį į vergiją.
 Pagal konvencijas prie vergijos priskirtini pavergimas už skolas
(angl. debt bondage), baudžiavinė padėtis (angl. serfdom) ir santuokinė
vergija.
 Priverstinio darbo ir paslaugų samprata
(pateikta 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoje Nr. 29
dėl priverstinio ar privalomojo darbo)

 2 straipsnis
 1. Šioje Konvencijoje terminas „priverstinis ar privalomasis darbas“
reiškia bet kokį darbą ar tarnybą, kurių buvo išreikalauta prievarta,
grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia.
 Kartu Konvencijoje numatyta daug išminčių, pvz., karinė
tarnyba, visokie teisiniai įpareigojimai ir kitos normalios
pilietinės pareigos.
 ES direktyva 2011/36/ES apie išnaudojimą elgetavimui:

 „Šioje direktyvoje priverstinis elgetavimas turėtų būti suprantamas kaip

priverstinio darbo arba paslaugų forma, kaip apibrėžta 1930 m.
Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoje Nr. 29 dėl priverstinio ar
privalomojo darbo. Prekybos žmonėmis apibrėžtis išnaudojimą verčiant
elgetauti, įskaitant parduoto priklausomo asmens naudojimą elgetavimui,
apima tik tada, kai yra visi priverstinio darbo ar paslaugų požymiai. Ar
sutikimas dirbti tokį darbą ar teikti tokias paslaugas galioja, reikėtų vertinti
kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į atitinkamą teismo praktiką. Tačiau
kai tai susiję su vaikais, joks galimas sutikimas niekada neturėtų būti
laikomas galiojančiu“.
 ES direktyva 2011/36/ES apie išnaudojimą įtraukiant į
nusikalstamą veiką

 „Sąvoka „išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką“ turėtų būti

suprantama kaip asmens išnaudojimas, inter alia, verčiant užsiimti
kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita
panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu
pasipelnymu“.
 ES direktyva 2011/36/ES apie išnaudojimą neteisėtam
įvaikinimui ir priverstinei santuokai

 Apibrėžtis taip pat apima <…> ir kitą elgesį, pvz. neteisėtą įsivaikinimą
arba priverstinę santuoką, tiek kiek toks elgesys atitinka pagrindinius
prekybos žmonėmis elementus.
 Galima suprasti, kad neteisėtas įvaikinimas pripažįstamas prekyba
vaikais tais atvejais, kai siekiama vienaip ar kitaip išnaudoti vaiką
(pvz., elgetavimui, nusikalstamai veiklai, tarnystei ir pan.).
 Neteisėtas įvaikinimas siekiant gerų tikslų, matyt, neatitinka
išnaudojimo sampratos.
 Priverstinė santuoka, matyt, laikoma prievartinio darbo, vergovės ir
priverstinės tarnystės atmaina.
 Pripažįstant vieną ar kitą veiklą išnaudojimu, vis dėlto
reikėtų labiau vadovautis turiniu nei forma (sąrašu)

 Žmogaus išnaudojimo sąvoka gali būti įvairiai apibrėžta. Vienokios

ar kitokios veiklos pripažinimas išnaudojimu didele dalimi priklauso
nuo konkrečių bylos aplinkybių ir vadovavimosi protingumo
principu.
 Matyt, niekam nekiltų minties NBA žaidėjo pardavimą kitam klubui
pripažinti prekyba žmonėmis .
 „<...> išnaudojimu galima pripažinti tik tokias naudojimosi kitu žmogumi
formas, kurios pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia
žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis“.
(iš kasacinės nutarties Nr. 2K-551-788/2015).
 Nepaisant prezumpcijos, yra vietos ir abejonėms:

 Ar brangiai apmokamos eskorto paslaugos – visada išnaudojimas?

 Ar porno žvaigždės – tai išnaudojimo aukos?
 Ar į užsienyje veikiančią vagių gaują užverbuoti asmenys – visada
išnaudojimo aukos?
 Svarbu

 Neturi reikšmės, ar nukentėjusįjį siekiama išnaudoti užsienyje ar

savo šalyje. Ši nuostata pripažinta ir Lietuvos teismų praktikoje.
 Iš kasacinės nutarties 2K-344-942/2016: “Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad paprastai prekybos žmonėmis nusikaltimas yra inkriminuojamas tiems,
kurie įgijo ar perleido asmenis prostitucijai į užsienį. Tačiau, atsižvelgiant
tiek į Palermo protokolo, tiek į Europos Sąjungos <...> nuostatas, prekyba
žmonėmis nėra apribota aukų eksportu, t. y. išvežimu į užsienį.
Nusikalstami sandoriai dėl žmonių išnaudojimo gali būti (ir yra) sudaromi
ir vienos valstybės ribose”.
 Piktavališkas poveikis aukai

 Sandėris dėl žmogaus tampa nusikalstama prekyba žmonėmis tik

tais atvejais, jeigu jis yra susijęs su tam tikru piktavališku poveikiu
nukentėjusiajam (ši nuostata netaikoma prekybos vaikais atveju). Šio
poveikio pagalba tampa įmanoma šį asmenį kontroliuoti ir įtraukti į
išnaudojimą.
 Šis poveikis gali pasireikšti kaip:
 fizinė ir psichinė prievarta, pagrobimas;
 apgaulė; piktnaudžiavimas įgaliojimais;
 piktnaudžiavimas aukos pažeidžiamumu;
 sumokėjimas nukentėjusįjį kontroliuojančiam asmeniui už
sutikimą išnaudoti (šią paskutinę poveikio rūšį logiškai sunku
paaiškinti, nes neaišku kas turėta galvoje).
Ypatinga pasinaudojimo pažeidžiamumu požymio reikšmė
(abuse of a position of vulnerability)

 Tai prekybos žmonėmis esmę nusakantis požymis.

 Tiek JT protokole, tiek ES direktyvoje šis požymis specialiai
išskirtas prekybos žmonėmis apibrėžime:
 Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino
pasirinkimo kaip tik pasiduoti piktnaudžiavimui.
 Svarbi išvada

 Taigi, sutikimo būti išnaudojamam išgavimas iš asmens, esančio

sunkioje socialinėje padėtyje (skolos, skurdas, priklausomybė ir
pan.) gali rodyti prekybos žmonėmis požymius.
 Daugybėje bylų tik piktnaudžiavimo pažeidžiamumu požymis
leidžia patraukti prekeivius žmonėmis atsakomybėn, nes nė vienos
kitos poveikio rūšies neįmanoma įrodyti.
Pažeidžiamumo požymiui atskleisti net buvo skirtas atskiras
Jungtinių Tautų tyrimas
(Abuse of a position of vulnerability and other „means“ within the definition of
trafficking in persons. United Nations, 2013)

Tyrimo metu buvo apklausti teisės praktikai, kurie į aukos pažeidžiamumą

įtraukė šiuos faktorius:
Amžius: (paprastai labai jaunas)
Nelegalus ar nepastovus teisinis statusas šalyje
Skurdas, socialinis nestabilumas
Nėštumas, ligos, neįgalumas, priklausomybės
 Translytiškumas, netradicinė seksualinė orientacija
Religiniai ir kultūriniai įsitikinimai
Lingvistinė izoliacija, socialinių ryšių stoka
Informacijos atskleidimo baimė
Piktnaudžiavimas emociniu prieraišumu ir romantiniais santykiais
https://www.unodc.org/documents/human-trafficking/2012/UNODC_2012_Issue_Paper_-_Abuse_of_a_Position_of_Vulnerability.pdf
 ES direktyvos 2011/36/ES preambulės 12 p.:

Šioje direktyvoje ypač pažeidžiami asmenys turėtų apimti bent jau visus
vaikus. Kiti faktoriai, į kuriuos galima būtų atsižvelgti, vertinant aukos
pažeidžiamumą, gali būti, pvz., lytis, nėštumas, sveikatos būklė ir negalia.
 Aiškinamojo rašto 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos
konvencijai dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 83 p:

Pažeidžiamumas gali būti bet kurios rūšies: fizinis, psichologinis, emocinis,

šeimos santykių sąlygotas, socialinis ar ekonominis. Situacija gali apimti, pvz.,
aukų nesaugumą ar nelegalią padėtį, administracinį statusą , ekonominį
priklausomumą ar blogą sveikatą. Trumpai tariant, tai gali būti bet kokia sunki
padėtis, kai žmogus yra priverstas pripažinti išnaudojamą. Asmenys,
piktnaudžiaujantys tokia situacija, akivaizdžiai pažeidžia žmogaus teises,
žmogaus orumą ir vientisumą, kurių niekas negali teisėtai prarasti.
 Vaikams taikoma išimtis

 ES direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio 5 ir 6 dalys:

 5. Jeigu 1 dalyje nurodytas elgesys yra susijęs su vaiku, už jį baudžiama
kaip už prekybą žmonėmis, net jeigu nepanaudotas nė vienas iš 1 dalyje
nurodytų būdų.
 6. Šioje direktyvoje "vaikas" – jaunesnis nei 18 metų asmuo.
 2011 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/36/ES be kita ko reikalauja užtikrinti:

 kad už kurstymą, bendrininkavimą ir pasikėsinimą būtų baudžiama;

 kad maksimali bausmė būtų ne trumpesnėmis kaip 5 metai laisvės
atėmimo ir ne trumpesnė kaip 10 metų laisvės atėmimo, jeigu
nusikalstama veika padaryta vaikui, dalyvaujant nusikalstamoje
organizacijoje, panaudojant sunkų smurtą, sukeliant pavojų aukos
gyvybei arba padarant jai ypač didelę žalą.
 kad valdžios institucijos turėtų įgaliojimus netraukti baudžiamojon
atsakomybėn prekybos žmonėmis aukų, kurias jie buvo priversti
padaryti tiesiogiai dėl bet kurios iš jų atžvilgiu įvykdytų veikų,
nurodytų 2 straipsnyje.
 kad būtų svarstoma galimybė kriminalizuoti naudojimąsi asmens
paslaugomis žinant, kad jas teikiantis asmuo yra prekybos
žmonėmis auka.
 Prekybos žmonėmis baudžiamojo teisinio reguliavimo
Lietuvoje specifika
 Bendroji ir specialioji normos

 Prekyba suaugusiais žmonėmis kriminalizuota BK 147 straipsnyje

(nusikaltimas laisvei).
 Prekyba vaikais kriminalizuota BK 157 straipsnyje (nusikaltimas
vaikui ir šeimai).
 Galioja 2016 m. gegužės 25 d. šių normų redakcijos
 Grėmėzdiškumas

 Pasirinktas tiesioginis (nekritiškas) būdas prekybos žmonėmis

definicijai įtvirtinti nacionalinėje teisėje.
 Todėl definicija gavosi gremėzdiška ir paini (BK 147 straipsnio 1 dalyje
pateiktą apibrėžimą sudaro 76 žodžiai).
 Tokią normą nelengva struktūrizuoti ir perprasti. Nelogiškumai,
būdingi tarptautinei sampratai, perkelti į nacionalinę teisę.
 Pvz., neįmanoma tiksliai pasakyti, ką reiškia formuluotė
“priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas
kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį
asmenį”.
 Ar tai veikos požymis, ar vienas iš poveikio būdų? Koks čia
apskritai sandėris – kas kam ir už ką sumoka?
 BK 147 ir 157 straipsniuose įtvirtintos teisinės sampratos
struktūriniai elementai (1):

 Prekyba žmonėmis – tai sandėris, kurio objektas yra žmogus, ir

kuris sudarytas siekiant išnaudoti tą žmogų:
 pardavimas,
 pirkimas,
 kitoks perleidimas,
 įgijimas,
 verbavimas,
 gabenimas,
 laikymas nelaisvėje.
 BK 147 ir 157 straipsniuose įtvirtintos teisinės sampratos
struktūriniai elementai (2):

 2) Išnaudojimas apima:
 vergiją ir sąlygas, panašias į vergiją,
 prostituciją, pornografiją ir kitas seksualinio išnaudojimo
formas,
 priverstines ir fiktyvias santuokas,
 priverstinį darbą ir paslaugas, įskaitant elgetavimą,
 neteisėtą įvaikinimą,
 organų, audinių ir ląstelių išėmimą,
 nusikalstamą veiklą,
 ir kitą išnaudojimą.
 BK 147 ir 157 straipsniuose įtvirtintos teisinės sampratos
struktūriniai elementai (3):

 Piktavališkas ir laisvę ribojantis poveikis nukentėjusiam asmeniui:

 fizinis smurtas,
 grasinimai,
 kitoks atėmimas galimybės priešintis,
 pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar
pažeidžiamumu,
 apgaulė,
 priėmimas ar sumokėjimas asmeniui, kuris faktiškai
kontroliuoja nukentėjusį asmenį;
 Poveikis turi varžyti asmens laisvę.
 BK 147 ir 157 straipsniuose įtvirtintos teisinės sampratos
struktūriniai elementai (4):

 Aukos, patyrusios minėtą poveikį, sutikimas būti išnaudojamai

nepaneigia nusikaltimo sudėties požymių.
 BK 147 ir 157 straipsniuose įtvirtintos teisinės sampratos
struktūriniai elementai (5):

 Prekybos vaikais (iki 18 metų amžiaus) atveju (BK 157 str.) poveikis
ir priešingumas laisvei nėra būtina nusikalstamos veikos elementas.
 Jo įrodinėti nebūtina.
 Argumentas, kad vaiko valia ir laisvė nebuvo varžoma,
teisiškai neveiksmingas

 Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-417-697/2016

 “Nuteistojo D. N. ir jo gynėjo advokato Ž. R. kasaciniame skunde teigiama,
kad nukentėjusiosios J. K. laisvė <...> nebuvo suvaržyta, ji nebuvo
izoliuota, palaikė ryšį su aplinkiniais, taip pat galėjo laisvai apsispręsti, ar
vykti į Ispaniją. <...> Pagal BK 157 straipsnį nukentėjusysis yra vaikas –
asmuo iki 18 metų. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamame
nuosprendyje teisingai nurodė, kad specifinis šios nusikalstamos veikos
dalykas lemia, jog, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis
įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valią palenkiančių būdų
panaudojimo, nes vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas.
 Sudėtinga, bet lanksti kaltės formulė, įtvirtinta BK 147 ir
157 straipsniuose.

 Tiesioginė tyčia ir tikslas išnaudoti asmenį:

 1) kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena

ar laiko nelaisvėje kitą žmogų,
 2) žino, kad prieš šį žmogų buvo yra ar bus naudojamas
piktavališkas poveikis siekiant jo kontrolės ir paklusnumo
(negalioja vaikams),
 3) siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas
arba kad ir to nesiekia, bet žino apie tai,
 4) ir nori taip veikti;
 Taigi

 Pagrindžiant tyčinę kaltę, nebūtina, kad prekeivis žmonėmis

pats darytų poveikį aukai ar siektų, jog ji būtų išnaudojama,
pakanka, kad jis žinotų apie tai.
 Tai svarbu vertinant grupinius veiksmus, kai vienas verbuoja,
kitas gabena, trečias įdarbina ir išnaudoja.
 Pvz., tas, kuris atliko tik techninę gabenimo funkciją,
negali teisintis, kad jam nerūpėjo, kas bus su auka. Jei jis
žinojo, kad ji gabenama išnaudojimui, to pakanka.
 Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-43-942/2016
(kaltės pagrindimas)

 “BK 147 straipsnyje detalizuojamas kaltininko suvokimas, kad jis turi tikslą
įtraukti auką į išnaudojimą arba, net ir neturėdamas tokio tikslo, suvokia,
kad auka yra įtraukta arba bus įtraukta į išnaudojimą. Tokiu atveju
svarbiausia tampa tai, jog kaltininkas tiesiog supranta, kad jis įgyvendina
kažkokią sandorio su žmogumi tam, kad jį išnaudotų, funkciją <...>. Taigi
toks detalizavimas yra pateisinamas, nes prekyba žmonėmis yra
pakankamai funkcionalus verslas. Vieni auką verbuoja, kiti ruošia ją
išvežti, treti gabena ir t. t. Todėl, turint tokią įstatyminę formuluotę,
kvalifikuoti asmens veiksmus kaip prekybą žmonėmis pakanka fakto, kad
nusikaltėlis tiesiog suvokia, jog jis atlieka kažkokią tai funkciją dėl šio
sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti”.
 Siekimas išnaudoti legalioje prostitucijoje savaime
nepanaikina kaltės dėl prekybos žmonėmis

 Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-487/2014: “Veikos kvalifikavimui neturi

reikšmės, kad nukentėjusiosios buvo perleistos legaliai veikiančio viešnamio
savininkui. Prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis nereikalauja, kad
įtraukimas į prostituciją ar pelnymasis iš kito asmens prostitucijos būtų
draudžiami toje valstybėje, kur tai ketinama daryti. Pakanka fakto, kad
prekiaujant žmonėmis siekiama, jog nukentėję asmenys užsiimtų
prostitucija ar iš šios prostitucijos pelnytųsi kitas asmuo”.
 Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su tuo, kad prostitucija Lietuvoje
uždrausta. Jei būtų kitaip, natūraliai kiltų klausimas, ar legali
prostitucija yra išnaudojimas.
Kvalifikuojančios aplinkybės (BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d.):

 keli nukentėję asmenys;

 nukentėjusio asmens mažametystė;
 pavojus nukentėjusio asmens gyvybei;
 organizuota grupė;
 priekyba žmonėmis, susijusi su organų, audinių ar ląstelių išėmimu;
 subjektas - valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas
atliekantis asmuo, vykdęs įgaliojimus.
 Organizuotos grupės samprata yra adekvati įprastiems
prekeivių žmonėmis metodams

 Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-378-942/2015:

„Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad visi trys nuteistieji darydami
nusikalstamą veiką atliko skirtingus vaidmenis: V. D. užverbavo V. B. vykti
į užsienį, J. J. apgyvendino ją savo nuomojamame bute ir laikė nelaisvėje, o
M. Š. suorganizavo ir nugabeno V. B. į Panevėžyje esančią nenustatytą
degalinę, kur ją įsodino į Jungtinę Karalystę vykstantį mikroautobusą.
Nusikaltimas buvo padarytas aukštu organizuotumo lygiu – visiems
nuteistiesiems veikiant aktyviai, iš anksto apgalvotai ir suderintai, t. y. iš
anksto susitarus ir veikiant pagal iš anksto aptartą detalų planą
nukentėjusiosios išgabenimas buvo suorganizuotas per trumpą laiką – 12
dienų. <...>Taigi nustatyta nuteistųjų bendrininkavimo forma atitinka
organizuotos grupės požymius <...>“
 Tęsinys

 „Nagrinėjamu atveju, net jeigu būtų taip, kaip nurodo kasatorius, kad M.Š.
kitų grupės narių nebūtų pažinojęs, nepaneigtų jo dalyvavimo darant
nusikaltimą organizuota grupe, nes pagal teismų praktiką organizuotos
grupės buvimas konstatuojamas net ir tada, kai grupės nariai nepažįsta
kiekvieno grupės nario (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-
96/2012).
 Tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog M. Š. ar kiti nuteistieji būtų
bendravę su asmenimis iš Jungtinės Karalystės, taręsi dėl prekybos
žmonėmis, būtų pardavę V. B. ir už tai būtų gavę pelną, neturi reikšmės M.
Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes
jis nuteistas už tuos veiksmus, kuriuos padarė, t. y. už suorganizavimą ir V.
B. nugabenimą į Panevėžį ir įsodinimą į automobilį „VW Transporter“,
vykstantį į Jungtinę Karalystę“.
 Lydinčios kriminalizacijos

Šalia prekybos žmonėmis kriminalizuotos giminingos veikos:

 Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms (BK 1471 str.)
ir
 Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis (BK 1472
str.).
 Konkuruojančios normos. Ar jos reikalingos?

 BK 307 str. 3 d.: Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba
organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip
išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams...
 BK 308 str. 2 d.: Tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, dėl tarnybos ar
kitaip priklausomą asmenį arba įtraukė į prostituciją asmenį
panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę...
 BK 308 str. 3 d.: Tas, kas verbavo, vertė užsiimti prostitucija ar bet kokiu
būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį asmenį...
 Neaišku, kodėl netaikytas BK 147 straipsnis.

 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu R. J.

pripažintas kaltu pagal BK 307 str. 2 d. ir 308 str. 2 d. už tai, kad
“pasinaudodamas M. V. ir N. K. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės
bei socialinės padėties bei panaudojęs apgaulę – melagingai pažadėjęs gerą
darbo užmokestį ir darbą Norvegijos Karalystėje, Oslo bare,
nenurodydamas, jog reikės teikti seksualines paslaugas, <...> atgabeno M.
V. ir N. K. <...> iki Oslo, Norvegijos Karalystėje. <...> Naudodamas
nukentėjusiųjų atžvilgiu psichinę prievartą, o būtent: pagrasinęs, kad turi
ryšių policijoje ir pasienio tarnyboje, todėl pabėgimo atveju jos bus surastos
ir grąžintos, o jei besiversdamos prostitucija, neuždirbs pinigų bus stipriai
sumuštos, bei naudodamas M. V. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: tris
kartus ją sumušęs, suduodamas smūgius kumščiais ir diržu į galvą ir kitas
kūno dalis, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, vertė pastarąsias
užsiiminėti prostitucija, organizavo ir vadovavo M. V. ir N. K. prostitucijai
<...>”.
Prekybos žmogaus normos santykis su kitomis normomis

 Prekybos žmonėmis norma apima:

 Neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.);
 Sveikatos sutrikdymus (BK 135-140 str.), išskyrus sunkų
sveikatos sutrikdymą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 135
str. 2 d.);
 Grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, terorizavimą
(BK 145 str.);
 Žmogaus veiksmų laisvės varžymą (BK 148);
 Gabenimą prostitucijai (BK 307 str. 2 d.);
 Įtraukimą į prostituciją (BK 308 str.).
Prekybos žmogaus normos santykis su kitomis normomis
(2)

 Prekybos žmonėmis norma gali būti inkriminuojama kartu (kaip

idealioji, o kartais ir kaip realioji sutaptis) su šiomis normomis:
 BK 307 str. 1-3 d., išskyrus gabenimą prostitucijai;
 Išnaudojimas priverstiniam darbui (BK 147-1 str.);
 Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis (BK
147-2 str.);
 Nusikaltimai, susiję su neteisėtu asmens gabenimu per
valstybės sieną (BK 292, 293 str.).
 Papildoma aukos apsauga

 BK 147 straipsnio 3 dalyje ir 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta

galimybė atleisti prekybos žmonėmis auką nuo baudžiamosios
atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią ji buvo priversta padaryti
dėl savo padėties.
 Tai taikytina atvejams, kai pati auka verbavo kitas aukas, prižiūrėjo
jas, grasino joms ir pan. Įstatymas leidžia atleisti tokį asmenį nuo
atsakomybės ir suteikti jam nukentėjusiojo ar liudytojo statusą.
 Tačiau nėra visiškai aišku, už kokių veikų padarymą įmanoma
atleisti auką nuo atsakomybės. Ko gero, nužudymas nėra ta veika.
 Teismų praktikos aktualijos

 Tokio pobūdžio bylose problemiška įrodyti prekeivių žmonėmis

darytą poveikį aukai ir sandėrio priešingumą aukos laisvei. Į tai savo
argumentus paprastai ir nukreipia gynyba.
 Kaip įrodymų šaltinis prekybos žmonėmis aukos – labai prieštaringi,
dažnai blogos reputacijos asmenys. Teisėjai neturėtų to labai
sureikšminti, nes „patikimų aukų“ tokiose bylose nebūna.
 Teismų praktikos aktualijos (2)

 Būtina nuo tyrimo pradžios ne apsiriboti vien tik smurtinių epizodų

įrodinėjimu, bet rinkti įrodymus ir apie nesmurtinį poveikį aukai:
piktnaudžiavimą pažeidžiamumu ir apgaulę.
 Dirbtinis smurtinių aplinkybių įtraukimas į kaltinimą (pvz., laikymą
nelaisvėje, kai auka iš tikrųjų savo valia leido laiką su prekeiviais
žmonėmis) tik kenkia bylai.
 Socialinės aukos gyvenimo sąlygos yra labai svarbi informacija
poveikiui ir laisvės ribojimui įrodyti.
 ES direktyvos 2011/36/ES preambulės 25 p.:

 Pareigūnai, kuriems gali tekti susidurti su prekybos žmonėmis aukomis arba

galimomis aukomis, turėtų būti tinkamai parengti atpažinti tokias aukas ir
su jomis elgtis.
 Byla, kuri žlugo, nes įrodymai apsiribojo prieštaringais
nepatikimos nukentėjusiosios parodymais.

 S. V., E.J. ir R.V. buvo kaltinami pagal BK 157 str. 1 d., 308 str. 2 d.
ir 307 str. 3 d. už tai, kad gabeno ir laikė nelaisvėje užrakintame bute
nepilnametę E.K., įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos
panaudodami prieš ją fizinį ir psichinį smurtą. Jie į televiziją siuntė
SMS žinutes, nurodant, jog „18 metų mergina nori susitikti su vyrais
už paramą“, bendravo telefonu su klientais, lydėjo nepilnametę pas
klientus, dalį pajamų pasiimdavo.
 Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu visi
kaltinamieji išteisinti. Prokuroro apeliacinis skundas atmestas
(Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 1A-364-165/2015).
 Kasacine tvarka byla nenagrinėta.
 Iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties byloje Nr. 1A-364-
165/2015
(tipinė prekybos žmonėmis aukos charakteristika)

 „Nukentėjusioji E. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu buvo nepilnametė,

tačiau bylos medžiaga liudija, kad nukentėjusiosios poelgiai ir veiksmai iki
byloje nagrinėjamų įvykių buvo prieštaraujantis visuomenėje priimtoms
teisės ir moralės normoms. E. K. nuo 2007-11-26 įrašyta į policijos apskaitą
už bėgimą iš namų ir valkatavimą, mokymo įstaigų charakterizuojama
kaip nepažangi, nuolat meluojanti ir išsisukinėjanti, 2010-11-05
nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą
veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 2011-06-15 nuosprendžiu
nuteista už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusiosios motina liudytoja V. K. teisme parodė, kad jos dukra E. K.
nebelankė mokyklos, dažnai būdavo su draugais, gyveno su vyrais, kartais
išeidavo iš namų ir negrįždavo. Dukra vartojo narkotines medžiagas, iš kur
ji gaudavo pinigų narkotikams įsigyti ji (liudytoja) neišsiaiškino, tačiau
būdavo, kad jai iš piniginės dukra paimdavo pinigų (4 t. 141-144 b. l.)“.
 Tęsinys

 „Nuo 2010-11-25 iki 2010-12-20 iš nukentėjusiajai priklausančių telefonų į

M. kabelinę televiziją UAB (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamos SMS
žinutės, kuriose nurodyta, kad mergina ieško vyriškių už paramą (1 t. 133-
134; 141-142 b. l.). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes
nukentėjusioji V. K. kaltinime nurodytu laiku teikė seksualines paslaugas ir
visais byloje nustatytais atvejais tai darė klientų pasiriktose vietose, į kurias
vykdavo be išteisintųjų palydos ir priežiūros. Taip pat byloje nustatyta, kad
nukentėjusioji nuolat su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną ir juo
naudojosi, rašė SMS žinutes ne tik savo motinai, nurodydama, kad jai
viskas gerai, kad ji nepergyventų, kad ji gyvena su draugu, bet ir
išteisintiesiems, kad šie ją pasitiktų grįžtančią iš klientų“.
 Tęsinys 2

 <...> byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę

išvadą, kad nukentėjusioji nuo 2010-11-25 iki 2010-12-20 turėjo realias
galimybes pasišalinti iš buto, <...>, ir jame buvo savo noru.
 Nukentėjusiosios parodymai, kad ji bijojo išteisintųjų dėl pastarųjų jos
atžvilgiu naudoto psichinio ir fizinio smurto, todėl nuo jų nebėgo ir niekam
nesiskundė dėl jos laikymo nelaisvėje, yra motyvuotai paneigti pirmosios
instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje“.
 Tęsinys 3

 „Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų

nukentėjusiosios teiginius apie jos atžvilgiu naudotą išteisintųjų fizinį ir
psichinį smurtą“.
 „Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų
nukentėjusiosios parodymus, kad jos iš prostitucijos gautus pinigus
paimdavo išteisintieji. <...> Tai, kad nukentėjusioji E. K. gavusi pajamų iš
prostitucijos galimai įsigijo narkotinių medžiagų ar alkoholinių gėrimų ir
juos vartojo kartu su išteisintaisiais, nei patvirtina, nei paneigia
išteisintiesiems pareikštus kaltinimus“.
 Prieštaringi nukentėjusiosios parodymai bylos nesužlugdė

 D. N., D.Č. ir V. M. buvo kaltinami pagal BK 157 str. tuo, kad jie,
siekdami, kad 17 metų amžiaus J. K. būtų įtraukta į prostituciją ir
būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, melagingai žadėdami jai gerai
apmokamą darbą prie daržovių, žinodami, kad nukentėjusioji yra
vaikas, pasinaudodami jos pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia
materialine padėtimi, psichiniu sutrikimu, depresiniu elgesio
sutrikimu, mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, verbavo, laikė
nelaisvėje, gabeno ir perleido į prostituciją Ispanijoje.
 Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu
kaltinamieji pagal BK 157 str. išteisinti dėl nenuoseklių ir
prieštaringų nukentėjusiosios parodymų, blogos reputacijos.
 Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, patenkinus prokurorės
skundą, visi nuteisti pagal BK 157 str.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos nuosprendžio Nr. 1A-16-449/2016

 „Iš nurodytų ir kitų nuosprendžių aprašomosiose dalyse išdėstytų motyvų matosi,

kad teismas savo išvadas dėl D. Č., D. N. ir V. M. išteisinimo pagal BK 157 str. 1 d.
<...> iš esmės pagrindė tuo, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir
prieštaringi. Be to, jos parodymus teismas įvertino kaip mažiau patikimus, nes J. K.
į Ispaniją išvyko tuoj po to, kai dėl jos nusikalstamų veikų į teismą buvo perduotos
dvi baudžiamosios bylos ir jai grėsė atsakomybė, taip pat dėl to, kad nukentėjusioji
anksčiau yra apkalbėjusi savo tėvą, ji nepagrįstai kaltino jį dėl jos seksualinio
prievartavimo, atsižvelgė ir į teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės
išvadas, kuriose nurodyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo J. K. turėjo
depresinį elgesio sutrikimą, mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą, jai nustatyti psichikos
ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Taip pat į tai,
kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teismui nurodė išgalvotas neatvykimo į
teismo posėdžius priežastis, vėliau pati pripažino, jog neatvyko dėl girtavimo“.
 Tęsinys

 „Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos priežastys nesuteikia pagrindo J. K.

parodymus vertinti kaip nepatikimus, kuriais negali pagrįsti apkaltinamojo
nuosprendžio. <...> Nors pati nukentėjusioji J. K. parodė skirtingai apie
tai, kur ji buvo išlaipinta Ispanijoje, kiek laiko ji dirbo prostitute ir kaip ji
pabėgo iš buto, tai nepaneigia kitų įrodymų, taip pat ir pačios J. K.
parodymų apie tai, kad D. Č., V. M. ir D. N. pastangomis ir atliktais
aktyviais veiksmais J. K. buvo perleista nenustatytiems asmenims, žinant ir
siekiant, kad ji būtų įtraukta į prostituciją ir iš jos prostitucijos buvo
pelnomasi. <...> Išnagrinėti įrodymai tikrai patvirtina, kad J. K. tikrai
buvo išvežta į Ispaniją vėliau, negu nurodo ji pati, taip pat nustatyta, kad ji
Ispanijoje buvo verčiama dirbti prostitute trumpesnį laikotarpį, galimai tik
kelias dienas. Tačiau pažymėtina, kad tai nepaneigia nei išteisintųjų šioje
byloje asmenų kaltės, taip pat ir neturi reikšmės jų padarytos nusikalstamos
veikos kvalifikavimui“.
 Tęsinys 2

 „Įrodyta, kad veikiant bendrininkų grupe, D. Č. ir V. M., apgaule, žadant

darbą, susijusį su daržovėmis, intensyviai įkalbinėdami vaiką J. K.,
pasinaudojant jos pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties bei
psichiniu ir depresiniu elgesio sutrikimais, verbavo J. K.. Jai sutikus, D. Č. ir
V. M. skubos tvarka jai pagamino ir sumokėjo už asmens tapatybės kortelės
pagaminimą, D. N. J. K. fotografavo, taip pat D. Č., V. M. ir D. N. J. K.
gabeno į butą (duomenys neskelbtini), kuriame D. Č. prižiūrėjo
nukentėjusiąją, o V. M. ir D. N. gabeno ją iš šio buto iki mikroautobusiuko,
D. N. autobusiuko vairuotojui sumokėjo už jos nuvežimą į Ispanijos
Karalystę. J. K. buvo perleista nenustatytiems asmenims, kurie ją pasitikę ir
įgiję nukentėjusiąją, atėmė iš jos asmens dokumentą, laiką ją nelaisvėje
bute ir pasimatymų klube bei vertė J. K. užsiimti prostituciją. “.
 Inkriminuojant prekybą suaugusiais žmonėmis, sudėtinga
pagrįsti, kad nukentėjusiojo laisvė buvo pažeista

 Neįrodžius laisvės pažeidimo, veika dažnai perkvalifikuojama į BK

307 str. (pelnymasis iš kitos asmens prostitucijos) ar BK 308 str.
(įtraukimas į prostituciją).
 Laisvės pažeidimo mechanizmą prekyboje žmonėmis atspindi
sąvokos “valios palenkimas”, “laisvę varžanti kontrolė”, “asmens
kontrolė”.
 Prekybos žmonėmis aukos laisvės varžymas gali būti tiek
tiesioginis (akivaizdus), tiek ir netiesioginis (užmaskuotas).

 Tiesioginis laisvės varžymas gali pasireikšti kaip kito asmens

laikymas nelaisvėje arba kaip jo kontroliavimas naudojant psichinę
prievartą, apgaulę, manipuliuojant vaiku, psichiškai nesveiku
asmeniu. Fizinės ir valios laisvės pažeidimas tokioje kontrolėje yra
akivaizdus, todėl jį lengviau įrodyti.
 Netiesioginis laisvės varžymas paprastai būna užmaskuotas tam
tikru kaltininko ir aukos susitarimu, kai auka sutinka būti
kontroliuojama ir išnaudojama. Tokia kontrolė paprastai būna
būdinga nelegalioms veiklos sritims, kuriose išnaudojami žmonės
(prostitucijai, nelegaliam darbui, nusikalstamai veiklai ir pan.).
Aplinkybės, padedančios konstatuoti netiesioginį (užmaskuotą)
laisvės varžymą

 Tais atvejais, kai prekyba žmonėmis atskleista stadijoje, kai aukos

jau yra išnaudojamos arba rengiamos išnaudoti, svarbiomis
aplinkybėmis, rodančiomis užmaskuotą laisvės varžymą, yra tai,
kad auka turi ribotas galimybes ištrukti iš išnaudojimo tinklo dėl to,
kad apribojama jos judėjimo laisvė, pasisavinami tapatybės
dokumentai, kontroliuojamas jos kasdienis gyvenimas,
užblokuojami socialiniai kontaktai, darbo konfliktai sprendžiami
neteisiniais būdais ir pan.
 Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-43-942/2016
(apie sąlyginį laisvės varžymą)

 “Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens laisvės

suvaržymas (pažeidimas) gali būti susijęs ne tik su pilna, bet ir daline
galimybe judėti ar galimybe pasirinkti savo elgesio variantą. Šioje
baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusiosioms N. V. ir J. D. buvo
pasakyta, kad jos turės vykdyti visus joms duodamus nurodymus (priešingu
atveju jos bus perduotos albanams); nukentėjusiosioms nuolat buvo
primenama, kad jos bus tikrinamos, ar dirba; jos bus nuolat stebimos ir kad
nebandytų bėgti; iš gyvenamosios vietos jos gali išeiti tik po vieną, nes bent
viena iš jų turi nuolat aptarnauti klientus. Be to, visos nukentėjusiosios
merginos gyveno joms nepažįstamoje aplinkoje. Taigi nors
nukentėjusiosioms buvo suteikta sąlyginė veiksmų laisvė, tačiau anksčiau
aptartos aplinkybės nepaneigia, jog ši nukentėjusiųjų laisvė buvo iš dalies
suvaržyta”.
 Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-289/2010
(apie sąlyginį laisvės varžymą - 2)

“Nors nemaža dalis merginų sutiko vykti į Jungtinius Arabų Emyratus savo
noru, suprasdamos kelionės tikslą (galimam išnaudojimui prostitucijai),
gaudavo už tai atlygį, po išvykų saugiai grįždavo namo, šie faktai
neprieštarauja išvadai, kad jų verbavimas, gabenimas ir perleidimas
šeichams prostitucijai, atlygio už tai gavimas, atitinka prekybos žmonėmis
požymius. Šiuo kontekstu pažymėtina, kad merginos buvo gabenamos į
musulmoniškų tradicijų šalį, kurioje galioja prostituciją draudžiantys
įstatymai ir ją smerkiantys papročiai, taigi pačios kelionės negali būti
vertinamos kaip saugios. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, atsidūrusios
svetimoje šalyje, merginos buvo kontroliuojamos ir turėjo menką
pasirinkimą nepaklusti R. M. ir jos bendrininkių valiai. Būnant JAE iki
išvykimo atgal iš merginų buvo paimami pasai, jos buvo priverčiamos
praeiti orumą žeminantį patikrinimą dėl galimų lytiškai plintančių ligų –
buvo apžiūrimos gydytojo, turėjo duoti kraujo, gaudavo kontraceptikų.
Merginos buvo apgyvendinamos tvoromis aptvertuose namuose, vartai buvo
rakinami, taigi jų judėjimo laisvė buvo ribojama”.
 Sunkiau pagrįsti laisvės varžymą tada, kai prekyba
žmonėmis atskleista verbavimo, gabenimo, pardavimo
stadijose, t. y. kai auka dar nebuvo išnaudojama.

 Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-332/2006 buvo išsakyta kategoriška

nuostata, kad prezumpcijos, jog aukos laisvė bus varžoma ateityje,
baudžiamojoje justicijoje būti negali:
 “Nenustačius, kad laisvė buvo suvaržyta, veika pagal BK 147 straipsnį
negali būti kvalifikuojama. <...> Apeliacinės instancijos teismas išvadą,
kad sandoriui pavykus pirkėjai galėtų visiškai kontroliuoti E. K., grindė
„analogiškų bylų praktika“. Toks įrodinėjimo būdas baudžiamojoje
teisenoje neleistinas. <...> Informacija apie tai, kas tam tikrais atvejais
atsitinka prostitucija užsienio valstybėse užsiimančioms moterims, nėra
pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad E. K. valia nagrinėjamu
atveju buvo palenkta”.
 Po šios nutarties prokurorai pradėjo aktyviau grįsti kaltinimus
kita teisine logika, būtent pasinaudojimo pažeidžiamumu ir
apgaulės požymiais.

 Veiksminga teisinė logika:

 Veikos priešingumas laisvei gali būti grindžiamas tuo, kad
pažeidžiamas ar apgautas asmuo nepriima sprendimo kaip laisvas
žmogus. Jis pasiduoda verbuotojui, nes dėl savo socialinio
atskirtumo, sunkios materialinės padėties, priklausomybės, naivumo
ir pan. neturi pasirinkimo laisvės, kaip tik pasiduoti jai primestam
pasiūlymui įsitraukti į išnaudojimą.
 Tokia teisinė logika veikia ir duoda rezultatų. Skirtingai nei kitos
valstybės, Lietuva pasižymi gana sėkmingais rezultatais pažabojant
nesmurtinę prekybą žmonėmis.
 Verbavimo prostitucijai ir laisvės varžymo motyvavimas
(Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-475-942/2015)

 “Pagal teismų baigiamaisiais aktais nustatytas faktines bylos aplinkybes,

veikdamas pagal išankstinį susitarimą tarp bendrininkų, R. Š. užverbavo
D. K., kaip asmenį, tinkamą dirbti prostitute, panaudodamas apgaulę, t. y.
melagingai žadėdamas gerai apmokamą darbą ir pasinaudodamas
nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. jos sunkia materialine padėtimi,
socializuoto elgesio sutrikimu, lengvu protiniu atsilikimu, mišriu elgesio ir
emocijų sutrikimu, ribotu intelektu, adaptacijos sutrikimu“.
 Pažeidžiamumo požymio ir laisvės varžymo motyvavimo
pavyzdys konstatuojant verbavimą prostitucijai
(iš kasacinės nutarties Nr. 2K-344-942/2016)

 “Šioje baudžiamojoje byloje žemesnių instancijų teismai nusikalstamos veikos

padarymo būdą – pasinaudojimą nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu –
konstatavo nustatę pasinaudojimą itin sunkia nukentėjusios O. D. materialine
ir socialine padėtimi (O. D. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą; pati
nukentėjusioji niekur nedirbo ir su trimis vaikais gyveno pas tėvus, gaudama tik
socialinę pašalpą už vaikus; jos tėvai taip pat niekur nedirbo ir tik tėvas
gaudavo invalidumo pašalpą). Taigi O. D. vienintelės pajamos buvo socialinės
pašalpos, gaunamos už vaikus, ir tėvo invalidumo pašalpa. Baudžiamojoje
byloje taip pat nustatyta, kad O. D. buitis buvo ypač prasta: ji neturėjo jokių
drabužių, maisto ar kitų būtiniausių daiktų. Tiek A. B., tiek ir S. M. tuo metu
faktiškai išlaikė O. D. (A. B. jai davė naujus drabužius, pirko maistą bei kitus
būtiniausius daiktus; vėliau, persikėlus gyventi pas S. M., šis ją taip pat išlaikė).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog O. D. vien tik iš gaunamų pašalpų
negalėjo patenkinti savo būtiniausių poreikių. Materialinis nepriteklius net
privertė O. D. užstatyti savo asmens dokumentą perkant daržoves
parduotuvėje”.
 Pažeidžiamumo požymio ir laisvės varžymo motyvavimo
pavyzdys konstatuojant verbavimą prostitucijai (2)
(iš kasacinės nutarties Nr. 2K-43-942/2016)

 “Šioje baudžiamojoje byloje žemesnių instancijų teismai nusikalstamos

veikos padarymo būdą – pasinaudojimą nukentėjusiojo asmens
pažeidžiamumu – konstatavo nustatę pasinaudojimą sunkia
nukentėjusiųjų materialine padėtimi (nukentėjusioji J. D. neturėjo darbo,
augino vaiką, neturėjo pinigų kelionei; nukentėjusioji N. V. taip pat
neturėjo darbo, augino vaiką, neturėjo pinigų kelionei, gyveno iš pašalpų;
nukentėjusioji M. B. darbo neturėjo, buvo nepilnametė ir su vyru augino
vaiką, gyveno tik iš pašalpų; nukentėjusioji K. B. taip pat neturėjo kitų
pajamų šaltinių).<...>. Be to, su nukentėjusiomis M. B. ir K. B. nuteistoji
J. L. pasirašė paskolos sutartis, kad jos J. L. yra skolingos po 2 000 Lt. Taip
dar labiau buvo apsunkinta jau prieš tai sunki materialinė nukentėjusiųjų
padėtis ir galimybė atsisakyti nuteistųjų pasiūlyto darbo”.
 Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-43-942/2016
(apie apgaulę verbuojant į prostituciją)

 “Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja

daroma (pvz., teigiama, kad ji vežama darbui viešbutyje, kavinėje, bare,
fabrike, aukle, modeliu ir pan., o iš tikrųjų yra gabenama seksualiniam
išnaudojimui), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., ji žino, kad
gabenama prostitutės darbui, tačiau jai pameluojama dėl darbo sąlygų –
klientų skaičiaus, jų pasirinkimo galimybės, atlyginimo dydžio, poilsio
trukmės, galimybės bet kada „mesti“ prostitucijos amatą ir pan.). Apgaulė
dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą
žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku aukos ir
kaltininko susitarimu. Taigi apgaulė kaip poveikio aukai priemonė yra
būdinga „savanoriškos vergijos“ byloms”.
Fabula (byla praėjo dvi apeliacinio ir dvi kasacinio nagrinėjimo
stadijas)

 Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžiu L.D. ir

R.D. buvo nuteisti už prekybą žmonėmis už tai, kad iš M. L. įgijo
apgaule atgabentą nukentėjusiąją J. D., pažadėdami M. L. už ją
ateityje sumokėti 3000 Lt. Po to nugabeno nukentėjusiąją J. D. į
viešbutį, kur ją laikė nelaisvėje, siekdami, kad nukentėjusioji kitą
dieną būtų išgabenta į Graikiją, kur būtų įtraukta į prostituciją. Bet
nukentėjusioji pabėgo iš viešbučio. Apeliacinis nuteistųjų skundas,
kuriame jie teigė, jog nukentėjusiosios laisvė nebuvo ribojama,
atmestas. Tačiau analogiškas kasacinis skundas patenkintas, bylą
gražinta nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
 Kasaciniam teismui (pirmoji kasacija) kilo abejonių dėl byloje
nustatytų faktų atitikimo tikrovei, kad nukentėjusioji iš tikrųjų buvo
laikoma nelaisvėje ir buvo varžoma jos laisvė. Byla grąžinta iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-17/2012).
 Aplinkybės, sukėlusios abejonių dėl kaltinimo pagrįstumo
(ištrauka iš 2012 m. vasario 6 d. kasacinės nutarties Nr. 2K-17/2012)

 „Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nukentėjusiosios laisvė

buvo suvaržyta, o apeliacinės instancijos teismas pritardamas šiai išvadai,
neatkreipė dėmesio į itin svarbią aplinkybę, kad nukentėjusioji visą laiką,
tiek būdama automobilyje su vaikinais, tiek likusi jame viena bei būdama
minėtame viešbutyje, turėjo veikiantį mobilųjį telefoną ir laisvai juo
disponavo, o tai rodo, jog nebuvo siekta nukentėjusiosios izoliuoti nuo
galimybės palaikyti ryšį su aplinka. Kaip matyti iš nukentėjusiosios
parodymų, net ir po A. P. perspėjimo dėl naudojimosi telefonu, jis iš jos
nebuvo atimtas. Iš bylos medžiagos, matyti, tolesnė įvykių eiga taip pat
suponuoja pagrįstą abejonę dėl nukentėjusiosios laisvės suvaržymo.
Pažymėtina, kad J. D. ne kartą buvo likusi viena, šalia esant pašaliniams
asmenims, kurie galėjo suteikti jai pagalbą, tačiau ji tiesiogiai į juos
nesikreipė, niekaip nerodė, jog jai ši reikalinga”.
 Tęsinys

 „Nuvykus į viešbutį A. P. pritrūko pinigų apmokėti už kambarį, taigi jis

palikęs nukentėjusiąją stovinčią prie administratorės nuėjo jų paimti iš dar
nespėjusių nuvažiuoti draugų; kai J. D. buvo tualete ir verkė, buvo priėjęs
vyriškis (liudytojas R. D. ), teiravosi, ar jai nereikalinga pagalba, ši atsakė,
kad iš jų jai nieko nereikia. Liudytoja I. M. , kuri tuo metu dirbo viešbučio
administratore, taip pat nurodė, kad kelis kartus kontaktavo su
nukentėjusiąja, tačiau ši nieko nesakė, pagalbos neprašė. Atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad J. D. įvykio metu buvo neblaivi, jai buvo nustatytas
1,55 promilės girtumas (b.l.41-42), tai rodo, jog nukentėjusioji su A. P.
kambaryje girtavo, užuot bandžiusi iškart pabėgti ar kviestis pagalbos.
Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji galėjo nevaržomai vaikščioti į
tualetą, o kambario durys, per kurias galėjo patekti į viešbučio koridorių,
nebuvo užrakintos”.
 Pakartotino bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje
rezultatai

 Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegija, iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, dar kartą
patvirtino, kad nuteistieji pagrįstai nuteisti už prekybą žmonėmis
(byla Nr. 1A-309/2012).
 Teismas daug dėmesio skyrė nukentėjusiosios pažeidžiamumui
atskleisti: “Kolegija, apklaususi nukentėjusiąją teismo posėdyje, įsitikino
jos naivumu, patiklumu ir primityviu suvokimu. Subjektyvus J. D.
suvokimas t. y. taip, kaip ji suprato ir reagavo sužinojusi apie realų darbo
pobūdį Graikijoje, rodo, jog ji išties pasimetė, susijaudino ir pastoviai verkė,
tačiau pripažino, jog apie pabėgimą galvojo nuo pat pradžios. J. D.
paaiškino, jog ji per visą savo gyvenimą buvo išvykusi tik į Raseinius,
Ariogalą, niekada nėra buvusi nei Šiauliuose, nei kituose Lietuvos miestuose,
todėl ji sunkiai orientuojasi aplinkoje ir bijodama pasiklysti, neturėdama
pinigų, nebandė iš automobilio pabėgti”.
 Tęsinys

 “Nukentėjusiosios J. D. valios palenkimo faktas šioje byloje yra nustatytas.

<...> Nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo pažeidžiama:
pastoviai verkė, prašė padėti – pranešti policijai, buvo susijaudinusi ir
stresinėje būsenoje. Nukentėjusioji buvo faktiškai kontroliuojama nuteistųjų
– tiek pakeliui į Šiaulius, tiek ir viešbutyje, kuriame ją saugojo A. P. Kad
sandoris sėkmingai įvyktų, jis patikrino, ar nukentėjusioji turi pasą, kurį jis
bandė atimti – išplėšti jai iš rankų, tačiau to padaryti nepavyko, bet pasas
liko sulamdytas (t. 1, b. l. 61-65). Svarbi aplinkybė ta, kad J. D. prieš savo
valią buvo laikoma viešbučio kambaryje, o kai ji išeidavo į tualetą, A. P.
atidarydavo duris į koridorių ir stebėdavo, kada ši sugrįš į kambarį. Tik
atsitiktinumo dėka jai pavyko iš viešbučio pabėgti”.
 Tęsinys (2)

 “Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kurio valia palenkta

apgaule ar kitais būdais, yra pažeidžiamas, todėl teismo išvada apie J. D.
valios palenkimą pasinaudojant apgaule ir jos pažeidžiamumu, padaryta
nepažeidžiant įstatymo nuostatų.”.
 Taškas šioje byloje (antroji kasacija)

 Nuteistųjų L. D. ir R. D. kasacinį skundą LAT teisėjų kolegija 2013

m. sausio 29 d. nutartimi Nr. 2K-29/2013 atmetė ir paliko galioti
apkaltinamąjį nuosprendį.
 Aukos pažeidžiamumo konstatavimas verbavimo
nusikalstamai veiklai byloje
(iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 1A-242-165/2017)

 “R. B. ir S. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir

260 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, <...> romų
bendrijoje (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nukentėjusiosios O. B.
pažeidžiamumu, t. y. tuo, kad ji yra neraštinga, menko išprusimo, lengvo
protinio atsilikimo, neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo,
legalaus pragyvenimo šaltinio, stokojanti socialinių įgūdžių, bei
kompetencijos ir priklausoma nuo narkotinių medžiagų, užverbavo ją
nusikalstamai veikai daryti, pasiūlydami ir suteikdami nukentėjusiajai O.
B. gyvenamąjį plotą Vilniaus romų bendrijoje, <...> duodami maisto,
drabužių, narkotinių medžiagų jos pačios vartojimui, o būtent: išnaudojo ją
nusikalstamai veikai daryti – narkotinių medžiagų platinimui <...>”
 Pažeidžiamumo konstatavimas verbavimo nusikalstamai
veiklai byloje
(iš kasacinės nutarties Nr. 2K-565-139/2015)

 “D. R. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas nukentėjusiojo K. D.

pažeidžiamumu dėl to, kad šis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo
bei pragyvenimo šaltinio, taip siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią,
įkalbinėdamas verbavo nukentėjusįjį vykti į užsienio valstybę vogti iš
parduotuvių prekes, <...> taip pat nukentėjusįjį nuvežti į užsienio valstybę,
ten apgyvendinti ir maitinti <...>”.
 Pastaba

 Vis dėlto, kaltinimo pagrindimas pažeidžiamumo požymiu labiau

tinka verbavimo prostitucijai bylose, nes yra prezumpcija, kad tokios
moterys ne iš gero gyvenimo tampa prostitutėmis, yra išnaudojamos
žmogaus orumą žeminančiai ir sveikatą žalojančiai veiklai.
 Kitais atvejais vadovautis išnaudojimo prezumpcija yra sudėtingiau.
 Ar žmogus, išėjęs iš kalėjimo ir sutikęs važiuoti į užsienį vogti, visada
laikytinas pažeidžiamu asmeniu?
 Ar moteris, sutikusi fiktyviai už pinigus ištekėti už užsieniečio, yra
būtinai pažeidžiama?
 Fabula (verbavo bedarbius trumpam nuvykti į Vokietiją)

 E.D. apkaltintas pagal BK 147 str. 2 d. inkriminuojant pažeidžiamų

asmenų verbavimą ir jų gabenimą į Vokietiją nusikalstamoms
veikoms daryti ir kitais išnaudojimo tikslais. Nustatyta, kad E.D.
pagal darbo paieškos skelbimą susisiekė su M. K. ir D. V. ir verbavo
juos vykti savaitei į Vokietiją, kur šie bus legaliai įdarbinti,
apgyvendinti ir maitinami, o po savaitės jie saugiai grįš į Lietuvą. Į
klausimą, ką ten reikės daryti, E.D. atsakydavo miglotai (manytina,
jie būtų ten fiktyviai įdarbinti ir jų tapatybėmis būtų pasinaudota
vykdant internetinį sukčiavimą). Už sutikimą nuvykti savaitei į
Vokietiją žadėjo sumokėti po 200 Eur kiekvienam. M. K. atsisakė
vykti, o D.V. sutiko. Kaltinamasis rūpinosi D. V. nugabenimu į
Vokietiją, sumokėjo už kelionę 90 Eur, įsodino šį į mikroautobusą,
davė adresą, kuriuo jis turi prisistatyti. Vykstantį į Vokietiją
mikroautobusą sustabdė VSAT pareigūnai.
 Proceso rezultatas

 Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu E. D.

pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos,
turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
 Prokuroro apeliacinis ir kasacinis skundai atmesti, nes išnaudojimo
tikslo negalima grįsti prielaidomis.
 Kasacinės instancijos teismo motyvai atmetant prokuroro
skundą (nutartis Nr. 2K-551-788/2015)

 “Iš tiesų, iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad darbo ieškančių ir
dėl sunkios materialinės padėties bei psichinės sveikatos būklės
pažeidžiamų nukentėjusiųjų verbavimas už atlygį vykti į Vokietiją nebuvo
panašus į įprastą įdarbinimą ir galėjo kelti įtarimų dėl ketinimų išnaudoti
šiuos asmenis. Kita vertus, byloje nėra konkrečių duomenų, kad
nukentėjusieji asmenys buvo verbuojami nusikalstamoms veikoms daryti
Vokietijoje. Pritartina teismų išvadai, kad šie kaltinimo teiginiai pagrįsti
prielaidomis, bet ne įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prekybai
žmonėmis skirtoje Europos parlamento ir tarybos 2011 m. balandžio 5 d.
direktyvoje 2011/36/ES nurodyta, kad sąvoka „išnaudojimas įtraukiant į
nusikalstamą veiką“ turėtų būti suprantama kaip asmens išnaudojimas,
inter alia, verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse,
prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir
kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu”.
 Tęsinys

 “Byloje nėra jokių duomenų, kad E. D. ar kiti asmenys verstų ar ketintų

versti nukentėjusiuosius daryti nusikaltimus Vokietijoje. Tiek iš bylos
medžiagos, tiek iš kasacinių skundų turinio galima daryti išvadą, kad
Vokietijoje esantis asmuo ar asmenys, tikėtina, ketino pasinaudoti
nukentėjusiųjų dokumentais, jų vardu sudarinėti fiktyvius sandorius,
registruoti verslus, vykdyti prekybą internetu. Tačiau byloje nėra duomenų,
kad šioje veikloje turėjo dalyvauti patys nukentėjusieji, to netvirtina ir
kasatoriai. Atvirkščiai, iš bylos duomenų galima spręsti, kad pasirašę
būtinus dokumentus ir gavę atlygį, jie, tikėtina, turėjo grįžti į Lietuvą. Vien
tai, kad suklaidintas asmuo sudaro sąlygas kitiems asmenims vykdyti
neteisėtą veiklą pasinaudojant jo asmeniniais duomenimis, nelaikytina to
asmens išnaudojimu nusikalstamai veikai daryti kaip prekybos žmonėmis
požymiu”.
 Tęsinys (2)

 “Kasaciniuose skunduose taip pat bandoma pagrįsti išvadą, kad E. D.

veiksmai atitinka požymį „kitais išnaudojimo tikslais“, tačiau šie teiginiai
nepakankamai motyvuoti ir taip pat pagrįsti prielaidomis. Pažymėtina ir
tai, kad prekyba žmonėmis tiek tarptautinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje
traktuojama kaip vergijos forma ir pripažįstama vienu pagrindinių žmogaus
teisių pažeidimu. Visuotinai žinomos žmogaus išnaudojimo formos, su
kuriomis siejama prekyba žmonėmis, yra vergija, prostitucija ir kitos
seksualinio išnaudojimo sritys, pornografijos gaminimas, priverstinis darbas
ir paslaugos, elgetavimas, pavergimas už skolas, baudžiavinė padėtis,
nelegalus įvaikinimas, įtraukimas į nusikalstamą veiklą, santuokinė vergija,
nelegalus žmogaus organų transplantavimas”.
 Tęsinys (3)

 “BK 147 straipsnyje pateikta prekybos žmonėmis definicija palieka

galimybę pripažinti išnaudojimu ir kitas mažiau žinomas arba anksčiau
nepasitaikiusias formas, kita vertus, tokia išvada turi būti suderinta su šio
sunkaus nusikaltimo bendra teisine samprata. Taigi kitokiu išnaudojimu
galima pripažinti tik tokias naudojimosi kitu žmogumi formas, kurios
pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises bei
orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis. Plečiamasis
aiškinimas įtraukiant į prekybos žmonėmis sudėtį vis naujas išnaudojimo
sritis be tinkamo pagrindimo neatitinka nei šio sunkaus nusikaltimo teisinės
prasmės, nei baudžiamosios teisės paskirties”.
 Tęsinys (4)

 “Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė vienas nukentėjusysis į Vokietiją nebuvo

atvykęs, su ten juos laukiančiais asmenimis susitikęs nebuvo, ką ten tektų
realiai daryti, konkrečiai nežino. Kasacinių skundų teiginiai, kad
nukentėjusieji būtų apgaule verčiami sudaryti sandorius dėl banko sąskaitos
atidarymo, atiduoti sąskaitos valdymo įrankius ir kad būtų pasisavinamos
socialinės išmokos, patenkančios į šias sąskaitas, yra tik prielaida.
Pažymėtina, kad prekybos žmonėmis požymių negalima įrodinėti spėjimais
apie tai, kas būtų nutikę užverbuotam asmeniui užsienio valstybėje
(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2006)”.
 Tęsinys (5)

 “Nežinant konkrečiai, kaip būtų elgiamasi su nukentėjusiaisiais Vokietijoje,

kokiomis sąlygomis jie būtų ten laikomi ir kokios poveikio priemonės būtų
jiems taikomos, kad šie pasirašytų reikiamus dokumentus ir suteiktų kitiems
asmenims galimybę naudotis jų asmeniniais duomenimis, kokie žalingi
padariniai dėl to jiems galėtų kilti, negalima ir išvada, jog veika padaryta
išnaudojimo tikslais, lygiaverčiais prekybos žmonėmis sampratai”.
 Išvados

 Inkriminuojant prekybą žmonėmis, negalima pernelyg sureikšminti

nukentėjusiųjų blogos reputacijos ir jų parodymų nenuoseklumo.
Prekybos žmonėmis specifika pasireiškia būtent tuo, kad
išnaudojimui verbuojami pažeidžiami, neadekvačiai besielgiantys ir
priklausomybių kamuojami žmonės.
Kita vertus:
 Ne bet koks pažeidžiamų asmenų verbavimas vykti į užsienį ir jų
gabenimas yra prekyba žmonėmis.
 Ne bet kokia nelegali veikla, kuriai užverbuotas pažeidžiamas
asmuo, yra išnaudojimas.
 Tiek pernelyg siauras, tiek ir pernelyg platus prekybos žmonėmis
požymių interpretavimas gali lemti netinkamą įstatymo taikymą.
Teisingumas nugalės