6.

ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA TARPTAUTINĖJE TEISĖJE

1. Žmogaus teisių sąvoka ir rūšys.

2. Universali tarptautinė žmogaus teisių apsauga.
3. Europos žmogaus teisių apsaugos sistema.

1. Žmogaus teisių sąvoka ir rūšys.

Žmogaus teisių kategorija aiškinama įvairiai. Visų pirma, ši kategorija gali būti įvairių
mokslų – filosofijos, politologijos, sociologijos, teisės – tyrinėjimo objektas. Tačiau ir teisinėje
literatūroje nėra vieningos nuomonės, atskleidžiant žmogaus teisių sąvoką. Pavyzdžiui,
Konstitucinės teisės vadovėlio autoriai žmogaus teises apibūdina, kaip „asmens laisves
visuomenėje ir galimybes jas realizuoti“. Didžiosios Britanijos enciklopedijoje numatyta, kad
„žmogaus teisės – tai teisės priklausančios individui dėl to, kad jis yra žmogus. Jos siejamos su
plačia vertybių sistema, pagal savo savybes yra universalios ir tam tikra prasme priklauso
visiems žmonėms vienodai“.
Tobulos definicijos sukurti neįmanoma – žmogaus teisių kategorija pernelyg sudėtingas
reiškinys. Tačiau galima išskirti požymius, kurie apibūdina žmogaus teisių kategoriją.
Žmogaus teisės – vertybės, priklausančios žmogui iš prigimties. Kiekvienas žmogus gali tų
teisių reikalauti iš valstybės.
Pozityvūs pasikeitimai šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje visų pirma vyko tarptautinėje
žmogaus teisių apsaugos srityje. Individas tampa tarptautinės teisės subjektu visų pirma žmogaus
teisių apsaugos srityje. Žmogus kaip biologinė, socialinė būtybė turi būti vienodai traktuojamas
visame pasaulyje – ir apsaugos standartai taip pat turi būti vienodi visame pasaulyje. Žmogaus
teisės yra evoliucinio pobūdžio kategorija. Jau romėnai iškėlė pozityvias žmogaus teisių idėjas.
Vadinasi reikia nustatyti tokias teises, kurios atitiktų žmogaus prigimtį.

Prigimtinės teisės:
Žmonijos vystymosi istorijoje būta įvairių momentų. Romėnai išryškino tris svarbias
prigimtinių teisių grupes: teisę į gyvybę, teisę į nuosavybę (lemia privačios iniciatyvos
atsiradimą) ir teisę į judėjimą. Deja, po to seka feodalizmas, kuris buvo labai kontrastingas.
Katalikybės koncepcija traktuojanti žmogų, kaip dulkę vertė pamiršti žmogaus teises. Pavieniai
uždari ūkiai taip pat nevedė prie žmogaus teisių apsaugos. Tačiau po to Renesanso epocha
žmogų gražina į visatos centrą – čia didžiulę reikšmę turi Prancūzijos Didžioji Revoliucija,
Anglijos teisių bilis. XX a. atneša karus, o po jų reikia grąžinti pasitikėjimą žmogaus teisėmis ir
galvoti apie žmogaus teisių apsaugą. JTO Chartija įtvirtina grįžimą prie žmogaus teisių.

70
Žmogaus teisių apsauga:
Žmogaus teisės tai pirmiausia vertybės, kurių dėka užtikrinama žmogaus, kaip biologinės
būtybės, egzistencija ir kurių dėka užtikrinamas žmogaus kaip subjekto vystymasis. Šios
vertybės fiksuojamos dvejuose lygiuose: nacionaliniame ir tarptautiniame. Žmogaus teises
galima klasifikuoti įvairiais pagrindais. Tarptautinėje teisėje egzistuoja III žmogaus teisių kartos.

I karta – asmeninės žmogaus teisės:

 Teisė į gyvybę;
 Teisė į laisvę;
 Teisė į kankinimų nenaudojimą.

II karta – kolektyvinės teisės:

 Tautinių mažumų teisė;
 Tautos apsisprendimo teisė.
Prof. S. Katuoka mano, kad prie šios kartos reikia priskirti ir socialines teises – teisė į darbą ir
atlyginimą.

III karta – naujai besiformuojančios teisės.

 Teisė į ramų miegą;
 Teisė į klonavimą.
Šiuo metu net ir tradicinės teisės papildomos nauju turiniu.

Žmogaus teisės gali būti klasifikuojamos dalykiniu pagrindu – politinės, socialinės ir t.t.
Prof. V.Vadapalas analizuodamas Europos Žmogaus Teisių Konvenciją (toliau – EŽTK) visas
teises ir laisves sugrupuoja į 5 grupes:
1. Elementarios teisės – teisė į gyvybę, kankinimų, žiauraus elgesio draudimas.
2. Teisė į laisvę.
3. Teisės užtikrinančios teismines garantijas.
4. Teisės užtikrinančios privatų ir šeimos gyvenimą.
5. Pagrindinės laisvės.
Teisių ir laisvių skirtumo klausimas – teise nusakoma konkreti vertybė ir jos ribos, laisvė taip
pat nusako vertybę, tačiau jos ribos yra platesnio pobūdžio.

71
 Jokiu būdu žmogaus teisių negalima sieti su pilietybe. Be abejo, tam tikroje srityje žmogaus
teisių apimtis gali būti susiaurinta – ypač kai kalbama apie politines teises.

2. Universali žmogaus teisių sistema.

Būtent JTO pastangomis buvo suformuota Žmogaus teisių chartija, kuri yra kompleksinis
dokumentas, susidedantis iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir
politinių teisių pakto, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, 1966 m.
Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių protokolo ir 1989 m. priimto fakultatyvinio protokolo,
panaikinančio mirties bausmę.
1948 gruodžio 10 d. priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Ši diena laikoma
tarptautine žmogaus teisių apsaugos diena. Formuojant šią Deklaraciją kilo nemažai problemų –
ką tik praūžęs karas, todėl pati Deklaracija buvo rekomendacinio pobūdžio. Šiandien ši
Deklaracija yra paprotinė tarptautinės teisės norma, kuria remiasi visos pasaulio valstybės,
priimdamos savo konstitucijas, kuria remiasi teismai.
Paktai traktuojami kaip tarptautinės sutartys. Lietuva prisijungė prie šių paktų 1992 m.
Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas įtvirtina tas teises ir laisves, kurios įpareigoja
valstybę atlikti tam tikrus veiksmus – tai veiksmo arba vyksmo uždraudimo teisės. Pagal šio
pakto IV dalį įsteigtas Žmogaus teisių komitetas, jo funkcijos:
1. Nagrinėja valstybių pranešimus, ataskaitas apie pakto įgyvendinimą.
2. Komitetas gali nagrinėti tarpvalstybinius skundus – pranešimus dėl žmogaus teisių ir
laisvių įtvirtintų pakte pažeidimo. Būtina sąlyga – abi valstybės privalo pripažinti
žmogaus teisių komiteto kompetenciją nagrinėti šiuos pareiškimus.
3. Turi teisę nagrinėti individualias peticijas.

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas įtvirtina rezultato arba siekio
teises. Pvz. teisės į darbą lygis įvairiose valstybėse yra skirtingas, tačiau visos valstybės privalo
gerinti situaciją.

3. Europos žmogaus teisės ir jų apsaugos sistema.

1950 m. buvo priimta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Šios konvencijos I skyriuje įtvirtinta 14 teisių ir laisvių. Tačiau svarbu yra tai, kad EŽTK
įtvirtintas veiksmingas žmogaus teisų apsaugos režimas. Asmeniui leidžiama galynėtis su savo
valstybe šioje srityje. EŽTK laikui bėgant papildyta protokolais. XI protokolas modifikavo
EŽTK panaikindamas Europos žmogaus teisių komisiją ir Žmogaus teisių teismą padarydamas
nuolat veikiančia institucija.

72
 Žmogaus teisės ir laisvės nuolat papildomos protokoluose. I protokolas įtvirtina teisę į
nuosavybę, teisę į mokslą ir rinkimų teisę. Labai svarbus VI protokolas – jis panaikina mirties
bausmę. Tačiau vėliau priimamas dar vienas protokolas panaikinantis mirties bausmę karo metu.
12 protokolas dėl diskriminacijos panaikinimo. 14 protokolas pakeičia Konvencijos kontrolės
sistemą.

Peticijos teisė:
Konvencijoje nustatyti peticijos nepriimtinumo pagrindai:
1. Nepriimtinumas peticijos ratione temporis pagrindu – peticijoje skundžiami įvykiai turi
būti įvykę po to, kai valstybė prisiėmė įsipareigojimus laikytis Konvencijos (Lietuvoje
nuo 1995 birželio 25 d., reikia žiūrėti protokolo įsigaliojimo datą);
2. Asmuo turi išnaudoti visas vidaus gynybos priemones;
3. 6 mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo galutinio sprendimo priėmimo
nacionaliniame teisme.
4. Ratione materia pagrindas – galima kreiptis tik dėl tų teisių ir laisvių pažeidimo, kurias
įtvirtina Konvencija.
5. Ratione persone – gali kreiptis fiziniai asmenys, asmenų grupės ir valstybės. Asmuo turi
būti įvardijamas aiškiai.
Teismas paskelbia nepriimtina kiekvieną pagal 34 straipsnį pateiktą individualią peticiją, jeigu
mano, kad:

a) peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra

aiškiai nepagrįsta arba pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise; arba
b) pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms
pagal Konvenciją ir jos protokolus peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir su sąlyga, kad byla
negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei ji nebuvo tinkamai išnagrinėta valstybės teismo.“

Savarankiškai – žmogaus teisių teismas – sudėtis, struktūra, sprendimų vykdymas.

Kontroliniai klausimai:
1. Apibūdinkite žmogaus teises kaip teisinę kategoriją.
2. Kokios išskiriamos žmogaus teisių kartos?
3. Išvardinkite sudėtines Žmogaus teisių chartijos dalis.
4. Kuo ypatingi Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių bei Tarptautinis ekonominių, socialinių ir
kultūrinių teisių paktai?

73
5. Apibūdinkite Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją.
6. Išvardinkite ir paaiškinkite peticijos nepriimtinumo pagrindus.
7. Kokia Europos žmogaus teisių teismo sudėtis, struktūra?
8. Kaip užtikrinami Europos žmogaus teisių teismo sprendimai?

Uždaviniai
1 uždavinys

Išeivis iš Alžyro p. Alibėjus Rauritanijoje susituokė su Rauritanijos piliete p. Daniela.

Alibėjus gavo leidimą laikinai gyventi Rauritanijos valstybėje ir gyveno čia su žmona. Po metų
pora išsituokė. Po skyrybų praėjus šešiems mėnesiams gimė jų sūnus, jis iš karto tapo
Rauritanijos piliečiu.
P. Alibėjus sūnaus gimimo momentu jau neturėjo leidimo gyventi Rauritanijoje, nes šios
valstybės valdžia, motyvuodama jo ištuoka, įvykusia iki sūnaus gimimo, atsisakė leidimą pratęsti
ir išsiuntė Alibėjų iš šalies.
Netrukus Alibėjus sudarė naują vedybų sutartį su p. Daniela ir to pasekoje gavo leidimą
gyventi ir dirbti Rauritanijoje. Tačiau buvo leista suprasti, kad šis leidimas galios tol, kol
Alibėjus gyvens su žmona.
Kadangi Rauritanija yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvenciją, p. Alibėjus su p.
Daniela ėmė svarstyti galimybę kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Jų manymu,
Rauritanijos valdžia pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į šeimos
gyvenimo gerbimą, o vyro išsiuntimas iš šalies yra nežmoniškas elgesys tiek p. Alibėjaus ir p.
Danielos, tiek jų sūnaus atžvilgiu.

Klausimai:
1. Ką patartumėte p. Alibėjui ir p. Danielai? Ar jie galėtų kreiptis į Europos žmogaus teisių
teismą?
2. Įvertinkite p. Alibėjaus ir p. Danielos ketinamą pareikšti peticiją priimtinumo aspektu. Ar
Europos žmogaus teisių teismas imtųsi ją nagrinėti?
3. Ar Rauritanijos veiksmai p. Alibėjaus ir p. Danielos bei jų sūnaus atžvilgiu neprieštarauja
Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatoms?

Papildoma informacija:
Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str.:

74
“Niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo
orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas.”
Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str.:
“1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto
neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.
2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus
atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar
šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar
nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms
apsaugoti.”

2 uždavinys

Lietuvos Respublikos pilietis Jonas Armonaitis (gim. 1939 m.  birželio 12 d.) 1998 metų
vasario 4 dieną gavo licenciją verstis gydytojo praktika Rytų Afrikos Karalystėje ir ja vertėsi šios
karalystės sostinėje iki 2000 metų gegužės 1 dienos. Kadangi jo turima medicininė įranga buvo
aukšto lygio ir paslaugos buvo nepriekaištingos, daug vietos klientų paliko savo privačius
gydytojus ir atėjo į J. Armonaičio kliniką. Tačiau 1999 m. kovo 17 d. pas jį apsilankė Karalystės
sveikatos priežiūros kontrolės pareigūnai ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl
nelicencijuotų vaistų naudojimo gydant ligonius. 1999 m. gegužės 2 dieną operacijos metu mirė
vienas iš J. Armonaičio ligonių. Karališkosios prokuratūros pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą
dėl nužudymo ir sulaikė gydytoją J. Armonaitį. Po apklausos J. Armonaitis buvo paleistas.
Tačiau po dviejų savaičių tie patys pareigūnai vėl apsilankė pas gydytoją ir, pareiškę turintys
naujų įrodymų dėl nužudymo, vėl sulaikė gydytoją, atliko kratą jo klinikoje, vėl jį apklausė. Šį
kartą gydytojui buvo paskirta kardomoji priemonė, namų areštas ir laikinas draudimas verstis
gydytojo praktika. 2000 m. balandžio 14 dieną baudžiamoji byla buvo nutraukta. Tačiau
pasirėmus Karalystės užsieniečių teisinės padėties įstatymo norma (“Kai užsieniečio vykdoma
veikla kelia pavojų Karalystės piliečiams”), nutarta gydytoją J. Armonaitį deportuoti į Lietuvos
Respubliką. Pranešimą apie deportaciją gydytojas J. Armonaitis gavo likus 4 val. iki nustatyto
deportacijos laiko ir 3 val. iki lėktuvo reiso į Maskvą.
2000 m. gegužės 15 d. iš Lietuvos Respublikos J. Armonaitis išsiuntė skundą dėl jo
deportacijos neteisėtumo į Rytų Afrikos Karalystės vidaus reikalų ministeriją, tačiau jokio
atsakymo negavo. 2000 m. rugsėjo 28 d. gydytojas J. Armonaitis kreipėsi į Rytų Afrikos
Karalystės Administracinį teismą prašydamas panaikinti ministerijos įsakymą dėl deportacijos,
tačiau gavo atsakymą, kad teismas negali nagrinėti skundo dėl senaties termino, kuris suėjo

75
2000 m. birželio 1 dieną. 2000 m. spalio 19 d. J. Armonaitis pateikė prašymą teismui atstatyti
senaties terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau teismas atmetė šį prašymą,
kartu pažymėdamas, kad sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
2000 m. lapkričio 15 dieną, remdamasis 1966 metų Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių
paktu, gydytojas J. Armonaitis kreipėsi į Žmogaus teisių komitetą pateikdamas individualią
peticiją dėl jo teisių pažeidimo. Ir Lietuva, ir Rytų Afrikos Karalystė yra šio pakto dalyvės nuo
1992 metų.
2001 m. spalio 21 dieną Komitetas pripažino peticiją priimtina ir paskyrė posėdį lapkričio
11 dieną.

Užduotis 1.
Jūs esate pareiškėjo atstovas.
Jūsų užduotis - nurodyti Komitetui teises, nustatytas 1966 metų Pakte, kurias pažeidė Rytų
Afrikos Karalystė, ir tai pagrįsti. Pareikauti iš Karalystės atlyginti žalą.

Užduotis 2.
Jūs esate Rytų Afrikos Karalystės Vyriausybės atstovas.
Jūsų užduotis - įrodyti Komitetui, kad Karalystė nepažeidė teisių, nustatytų 1966 metų
Pakte, ir tai pagrįsti. Atmesti reikalavimus atlyginti žalą kaip nepagrįstus.

Reikalingi dokumentai:
1.Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas

3 uždavinys

Maribijos Respublikos vyriausybė gavo žinių, kad asmenų grupė ketina įvykdyti
pasikėsinimą distanciniu būdu susprogdindama automobilį. Buvo nutarta suimti grupės narius
tada, kai jie automobiliu atvyks į Maribiją, taip užtikrinant įrodymų teisminiam procesui
surinkimą. Grupės nariai laikyti pavojingais teroristais, gerai ginkluotais ir pasirengusiais
pasinaudoti ginklais ar sprogmenimis.
Grupės narių vardai: Marko, Džordžas ir Haris.
Po dviejų dienų nuo minėtos informacijos gavimo Marko buvo pastebėtas Maribijos
Respublikoje, kai statė savo automobilį aikštelėje. Vėliau jį matė su Džordžu bei Hariu šalia
automobilio. Jiems nutolus nuo automobilio, pirotechnikas paskubomis išoriškai apžiūrėjo

76
automobilį ir pranešė, kad automobilyje tikriausiai yra sprogmuo. Tuomet nuspręsta visus tris
įtariamuosius suimti. Suėmimo operaciją atlikti pavesta specialiam armijos pulkui.
Džordžas ir Haris atsiskyrė nuo Marko. Juos sekė du kariškiai. Kai Džordžas atsigręžė,
vienas iš kariškių išsitraukė ginklą ir įsakė sustoti. Džordžas priglaudė ranką prie šono, o Haris
staiga siektelėjo savo krepšio. Manydami, kad taip jie nori distancinio valdymo būdu
susprogdinti automobilį, kariškiai daugelį kartų iš labai arti šovė ir nukovė abu įtariamuosius.
Marko sekė kiti du kariškiai. Pasigirdus šūviams, jis atsisuko į savo persekiotojus. Vienas
jų įsakė sustoti ir išsitraukė ginklą. Marko ištiesė ranką prie klubo. Manydami, kad jis siekia
distancinio valdymo pulto, kariškiai šovė daug kartų iš labai arti, ir Marko buvo nukautas vietoje.
Vėliau teismo medikai nustatė, kad Haris gavo aštuonias kulkas, Džordžas – šešias, Marko
– šešiolika. Prie nukautųjų kūnų nerasta nei ginklų, nei detonatoriaus. Automobilyje, kurį Marko
paliko aikštelėje, irgi nebuvo jokio sprogstamojo įtaiso. Tačiau kitame automobilyje, kurį
Maribijos policija aptiko už trijų šimtų kilometrų nuo įvykio vietos, rastas 64 kg sprogstamasis
įtaisas ir du laikrodiniai mechanizmai. Liudytojai patvirtino, kad automobilį atvairavo ir paliko
Marko, Džordžas ir Haris.

Klausimai:
1. Ar Maribijos Respublikos kariškių veiksmais nebuvo pažeista Europos žmogaus teisių
konvencijos 2 straipsnyje įtvirtinta prigimtinė žmogaus teisė į gyvybę?
2. Ar jėgos panaudojimas prieš įtariamuosius buvo neišvengiamai būtinas? Kodėl?
3. Kokiais atvejais asmens teisės į gyvybę pažeidimas laikomas teisėtu?

4 uždavinys

Jūs dirbate JTO Peticijų skyriuje ir priiminėjate peticijas. Jūs gaunate tokio turinio peticiją:

Rašo pensininkė Marja Cvetanova iš Rusijos, kad jos žmogaus teisės yra pažeistos, nes jos
gaunama pensija yra nepakankama pragyvenimui ir taip yra žeminama jos garbė ir orumas.
Pensininkė rašo, kad ji Rusijos Pensijų skyrių dėl to skundė jau visuose teismuose, ji parašė net į
Aukščiausiąjį Rusijos Teismą, bet niekas jai nesutiko pensijos padidinti ir todėl paskutinė jos
viltis yra JTO Žmogaus teisų komisija. Ji prašo priimti nagrinėti jos bylą.

Klausimas.
Ar peticija priimtina? Motyvuokite.

77
Paaiškinimas
Peticiją reikia atmesti, nes ji nepatenka į Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto apimtį.

Reikalingi dokumentai:
1. Pilietinių ir politinių teisių paktas (ICCPR);
2. Pilietinių ir politinių teisių pakto Fakultatyvinis protokolas;
3. ICCPR ratifikavimo lentelė;
4. ICCPR Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo lentelė.

Literatūra:
1. Vincent Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. - V., Pradai, 1997.
2. Paksas A.  Tarptautinės ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos priemonės ir institucijos
Lietuvos teisės akademija, 2000.
3. Vadapalas V. Tarptautinė teisė. - Vilnius, Eugrimas, 2006.
4. D. Jočienė. K. Čilinskas. Žmogaus teisių apsaugos problemos tarptautinėje ir Lietuvos
Respublikos teisėje. LR Seimas. Jungtinių Tautų vystymo programa. Vilnius, 2004. 
5. D. Jočienė. Diskriminacijos draudimo principo aiškinimas ir taikymas tarptautinėje teisėje. 
Mokslo darbai, Teisė, 2003, Nr. 46.
6. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija // Valstybės žinios,
1995, Nr. 40-987. 
7. Mažumų teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys – Vilnius, 1996.
8. Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1991.
9. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas // Valstybės žinios, 2002, Nr.
77-3290
10. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas // Valstybės žinios, 2002, Nr.77-3288.

78