Nr.

Byla Reikšmė

1. Šiaurės jūros TVT samprata: Ginčas tarp Olandijos, Vokietijos ir Danijos dėl kontinentinio šelfo delimitacijos. Danai norėjo dalintis pagal “trumpiausią lygių atstumų” principą, Vokiečiai
kontinentinio šelfo - “pasiskirstymo teoriją” (pagal kranto ilgį).
delimitacijos byla
Danija ir Olandija taip pat teigė, kad trumpiausiu atstumų principas turėtų būti taikomas, nes jis tapo tarptautinės teisės papročiu. Bet teismas paaiškino, kad šis principas
nelaikytinas papročiu jau vien dėl to, kad ratifikuodamos konvenciją šalys gali priimti išlygų dėl 6 str. Dėl to trumpiausiu atstumų principas negali būti taikomas nei dėl
Ženevos konvencijos nei kaip paprotys.

2. Nikaragva vs. JAV Esmė: 1984 m. Nikaragva padavė ieškinį prieš Jungtines Amerikos Valstijas. Nikaragva kaltino JAV, kad buvo užminuoti vandenys šalia El Bluffo, Vorinto ir Puerto Sandino
uostų, taip pat vidaus vandenys. Taip pat kaltina JAV oro erdvės pažeidimais kariniais lėktuvais bei užpuolimais naftos įrenginių ir jūrų bazių. Taip pat Nikaragva kaltina
JAV, kad ši sumanė, sukūrė ir organizavo „contras“ veiklą. JAV teigė jog, Salvadoras, Hondūras ir Kosta Rika buvo užpulta Nikaragvos, todėl tai buvo pagalba šioms šalims,
t.y. kolektyvinė savigyna.
Teismas: Yra laikoma, jog sutariama, kad ginkluotas užpuolimas turi būti suprantamas ne vien tik kaip reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų veiksmai peržengiant tarptautinę
sieną, bet ir valstybės ar jos vardu siuntimas ginkluotųjų gaujų, grupių, nereguliarių pajėgų ar samdinių, vykdančių ginkluotus veiksmus prieš kitą valstybę, turintis tokį
sunkų pobūdį, kuris prilygsta reguliariųjų pajėgų vykdomam tikrajam ginkluotajam užpuolimui.
Akivaizdu, kad tik valstybė, kuri yra ginkluoto užpuolimo auka, turi teigti, kad ji buvo užpulta ir pareikšti apie tai. Paprotinėje teisėje nėra normos, kuri leistų kitai valstybei
vykdyti kolektyvinę savigyną remianti tik jos pačios daromu situacijos įvertinimu.
TAIGI, NEI VIENA VALSTYBĖ NEPRAŠĖ JAV PAGALBOS DĖL KOLEKTYVINĖS GYNYBOS IR NEPRIPAŽINO, JOG YRA UŽPULTOS, TODĖL JAV NEGALĖJO PASINAUDOTI
KOLEKTYVINĖS GYNYBOS TEISE (O TAI YRA DVI BŪTINOS SĄLYGOS NAUDOJANTIS KOLEKTYVINE GYNYBA).
JAV pasirinkta savigynos argumentacija negali būti apginta, iš to išplaukia, jog JAV pažeidė grasinimo jėga ar jėgos naudojimo draudimo principą. Teismo nuomone, pagal
šiandien galiojančią tarptautinę teisę valstybės neturi teisės į kolektyvinį ginkluotą atsaką į veiksmus, kurie nesudaro ginkluoto užpuolimo.
3. LR KT 1995-10-17 d. Paklausimas į KT atėjo dėl subjektų, kurie gali ratifikuoti sutartis, apimties skirtumų.
nutarimas dėl LR
Esmė, kad įstatymas priimtas prieš įsigaliojant LRK, todėl įstatymas galioja tiek, kiek tiesiogiai neprieštarauja Konstitucijai. Teismas šiuo atveju Konstituciją aiškino kaip
įstatymo „Dėl
vientisą aktą, kurio nuostatos taikomos ne tik tiesiogiai, bet ir aiškinant sistemiškai. KT interpretavo įstatymo neprieštaringumą K per Konstitucijoje apibrėžtas valstybės
Lietuvos
institucijų kompetencijas, bet pripažįsta, kad įstatymas nėra gerai suderintas ar apibrėžtas.
Respublikos
tarptautinių
sutarčių“

4. LR KT 2014-03-18 d. Baudžiamoji atsakomybė už genocido nusikaltimą numatyta ir Lietuvos Respublikos, ir tarptautinės teisės normose. Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 99 straipsnyje
nutarimas „Dėl BK įtvirtinta platesnė genocido nusikaltimo sudėtis nei atsakomybę už šį nusikaltimą numatančiose tarptautinės teisės normose.
nuostatų apie
KT aiškino, kad valstybėms suteikiama tam tikra diskrecija pasirinkti genocido apibrėžimo apimtį, atsižvelgiant į istorinę situaciją. Genocido nusikaltimams (pagal
genocidą“
konvenciją) netaikomi senaties terminai.

5. konsultacinės Tarptautinėje teisėje nėra susiformavusi visuotinai pripažinta paprotinė norma, pripažįstanti branduolinio ginklo panaudojimą neteisėtu bet kokiomis aplinkybėmis, nes
išvados dėl bet kuri valstybė turi teisę į savigyną, tad ir branduolinį ginklą kuria ar turi šiuo tikslu. Tačiau lygiai taip pat nei paprotinėje, nei sutartinėje teisėje nėra jokios konkrečios
branduolinio ginklo normos, leidžiančios branduolinį ginklą naudoti ar juo grasinti.
panaudojimo ir
Branduolinio ginklo naudojimas pažeidžiant JTO įstatus yra neteisėtas, taip pat branduolinio ginklo panaudojimas turi būti suderinamas su žmogaus teisių apsaugos
grasinimo juo
 normomis ir humanitarinės teisės reikalavimais.

Be proporcingumo būtina atsižvelgti ir į humanitarinės teisės taisykles ir principus: Į tai, ar pats branduolinio ginklo turėjimas gali būti laikomas grasinimu, Teismas
atsakė, jog tai priklauso nuo to, ar galimas jėgos panaudojimas nukreiptas prieš teritorinį vientisumą ar politinę valstybės nepriklausomybę, JT tikslus.
Kokius THT principus gali pažeisti: 1. Civilių populiacijos ir objektų apsauga ir kovotojų bei nesikaunančiųjų atskyrimas; 2. Draudžiama sukelti kovojantiesiems
nereikalingas kančias.

6. JAV ir JK karo JAV ir JK karo veiksmai prieš Iraką 2003 m. pradėti be Saugumo tarybos leidimo. Rezoliucija 1441 nustatė paskutinę galimybę Irakui įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus
veiksmai prieš Iraką ir atsikratyti masinio naikinimo ginklų ir baigti nusiginklavimą.

Karui Irake pateisinti naudojama gerai žinoma preventyvios savigynos koncepcija, kuri pagal 51 str. chartijos savigyną leidžia ne tik ginkluotam užpuolimui, bet ir tokiam
užpuolimui gresiant.

Tolesnė raida parodė, jog Irako teritorijoje nerasta masinio naikinimo ginklų, todėl JAV ir JK karinių veiksmų negalima pateisinti „ginkluoto užpuolimo grėsme“.

JAV su sąjungininkais, taip ir nesulaukę JT Saugumo Tarybos pritarimo, vis dėlto puolė Iraką, paskelbusios, kad siekia palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą

Prancūzija, Rusija, Vokietija ir Kinija pasipriešino tokiems JAV veiksmams ir paskelbė, kad jokiu būdu nepritars Vašingtono vienašališkiems veiksmams.

7. 2008 m. Rusijos ir Tautų apsisprendimo teisė: Konflikto esmė: „Įšaldyti“ konfliktai Gruzijoje- Abchazijos ir Pietų Osetijos atvejai. 2008m. konflikto metu: Pietų Osetija nebuvo
Gruzijos konfliktas nepriklausomas valstybinis darinys; Abchazija taip pat nelaikytina nepriklausomu valstybiniu dariniu. Siekiant atsiskirti būtini nepriklausomybės elementai. Rusija vykdė
masinę Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojų natūralizaciją. Gruzijos manymu, tai- teritorinio vientisumo pažeidimas. Secesija – tai valstybės teritorijos dalies
atsiskyrimas, kurį įgyvendina tos teritorijos gyventojai, siekdami sukurti naują nepriklausomą valstybę ar prisijungti prie kitos egzistuojančios valstybės. Kiekviena tauta
turi teisę laisvai ir be išorinio įsikišimo nuspręsti dėl savo politinio statuso bei ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi.
Jėgos panaudojimas: Gruzija jėgą panaudojo pirma (prieš Pietų Osetiją) - Gruzijos ataka traktuotina kaip ginkluotas puolimas. Prieš Rusijos karines pajėgas Gruzija jėgą
naudojo savo teritorijoje. Rusijos invazija įvyko tik po gruzinų karinės operacijos, tad pagal JT Chartijos 51 straipsnį negali būti traktuojama kaip savigyna. Rusijos atsakas į
Gruzijos puolimą galėtų būti traktuojamas kaip savigyna, bet Rusija atsakė neproporcingai, taip pat nepaisė būtinumo principo – tad savigynos šiuo atveju irgi nebūta.

8. Rusijos Krymo Grasinimo jėga ir jėgos draudimo principas bei laisvo tautų apsisprendimo principas.
pusiasalio aneksija
Krymo pusiasalio aneksija neabejotinai atitinka agresijos akto sampratą. Šiame kontekste reikia pastebėti, kad Rusijos veiksmai Kryme sukėlė diskusijų, ar agresijos aktas
ir veiksmai rytų
gali būti įvykdytas be reikšmingų karinių susidūrimų ar realaus ginklų panaudojimo. Rusijos veiksmai aneksuojant Krymo pusiasalį pažeidė jėgos draudimo principą ir
Ukrainoje
prilygo agresijai bei ginkluotam užpuolimui, buvo pažeisti ir kiti pamatiniai tarptautinės teisės principai: nesikišimo į kitos valstybės vidaus reikalus principas, teritorinio
vientisumo bei sienų neliečiamybės principai. Tarptautinei bendruomenei kyla pareiga nepripažinti tokių veiksmų.
Tautų apsisprendimas: „Krymo referendumas“ dėl prisijungimo prie Rusijos buvo vykdomas ginkluotos jėgos naudojimo ir grasinimų panaudoti ginkluotą jėgą fone,
Krymo teritorijoje neteisėtai veikiant Rusijos ir jos kontroliuojamoms karinėms ir sukarintoms pajėgoms, realiai parėmusioms teritorijos kontrolę, taip pat atliekant didelio
masto karinius manevrus prie Ukrainos sienų ir nuolat deklaruojant parengtį panaudoti jėgą, paneigia Krymo secesijos teisėtumą.

9. 2011 m. Rezoliucija 1970: humanitarinė pagalba visiems esantiems asmenims Libijoje (nuverstas lyderis, suirutė), taip pat leisti išvykti užsieniečiams iš Libijos. Kriminaliniam
intervencija Libijoje teismui perduodama byla, esamiems ir buvusiems lyderiams reikalaujama, kad jie besąlygiškai dalyvautų teisme ir padėtų siekti teisingumo.

(praeita rezoliucija nepadeda)

 Rezoliucija 1973: JT ST inicijuoja derybas dėl tvarkos atkūrimo Libijoje;

Pirmiausia iškeliama civilių apsaugojimo būtinybė, neleidžiama skraidyti virš Libijos oro erdvės; sustiprina valstybėms narėms pareigą taikyti embargą prekių; neleidžia
skristi lėktuvams iš ir į Libiją; išlieka visi ribojimai iš praeitos rezoliucijos.

10. Konsultacinė išvada Esmė: Nuo 1967 m. Izraelis yra okupavęs Palestinos teritoriją. Palestinos gyventojai visą okupacijos laiką vykdo teroro atakas prieš Izraelį. Dėl šios priežasties Izraelis ėmė
dėl sienos statymo statyti apsaugos sieną, kuria aptvėrė dalį Palestinos miestų, vandens rezervuarų, žemės ūkiui reikalingos palestiniečių žemės. Taip pat į siena aptvertas palestiniečių
okupuotoje teritorijas atkeldino žydus. Visa tai Izraelis pateisino savo teise į savigyną.
Palestinos
Teismas padarė išvadą, kad šis straipsnis netaikytinas nagrinėjamoje byloje, nes savigyna galima naudotis, kai viena valstybė užpuola kitą valstybę.
teritorijoje
Teismas pabrėžė, jog savigyna yra galima tada, kai viena valstybė puola kitą valstybę. Tačiau kai okupuota valstybė (Palestinos teritorija) puola ją okupavusią valstybę
(Izraelį), okupavusios valstybės veiksmai negali būti laikomi savigyna.

Siena pripažinta neteisėta, o Izraelis įpareigotas nutraukti statybas ir nugriauti jau pastatytą.

Tautų apsisprendimo teisė: žydų gyvenvietės okupuotoje Palestinos teritorijoje įsteigtos pažeidžiant tarptautinę teisę. Izraelio nukrypimai nuo tarptautinių žmogaus teisių
apsaugos įsipareigojimų nėra pateisinami jo saugumo užtikrinimo interesais, nes sienos statyba pagal nustatytą maršrutą negali būti laikoma būtina, paskutine ir
proporcinga priemone saugumo užtikrinimo poreikiams. Teismas padarė išvadą, kad sienos statyba trukdo įgyvendinti palestiniečių tautos teisę į apsisprendimą, todėl
pažeisti įsipareigojimai gerbti šią teisę. Tai yra erga omnes pobūdžio įsipareigojimas ir visos valstybės turi būti suinteresuotos jo laikymųsi. Todėl sienos statyba sukelia
teisinių padarinių ne tik Izraeliui, bet ir kitoms valstybėms.

Dėl jurisdikcijos: TTT negali atsisakyti svarstyti klausimo remiantis tuo, kad konsultacinė išvada neturės jokios praktinės reikšmės. Taip pat TTT negali atsisakyti svarstyti
klausimo remiantis tuo, kad konsultacinės išvados teikimas galbūt darys neigiamą įtaką ir paskatins konfliktuojančias šalis nesiekti teisinio susitarimo. Generalinė
Asamblėja turi įgaliojimus teikti rekomendacijas dėl taikaus situacijos, keliančios grėsmę, sureguliavimo (GA kreipėsi į TTT).

Erga omnes - dėl visų, visiems (tarptautinėje teisėje – visoms valstybėms ypač svarbūs įsipareigojimai)

11. Kongo
Demokratinės
Respublikos ir
Ugandos byla

12. JAV savigyna nuo (problema, kad agresija neapėmė terorizmo, nes nebuvo aktualu)
2001 m. rugsėjo 11
Tai nebuvo ginkluota gauja, grupė, nereguliarios pajėgos apie kurias byloje kalbėjo TTT.
d. teroristinių
išpuolių Po to kai susidūrė su terorizmo grėsme pradėta labiau analizuoti ir bandyta išplėsti ginkluotojo užpuolimo sąvoką, kuris standartiškai konstatuojamas atsižvelgiant į kelis
aspektus: ginklus, žalos pobūdį, tai veiksmai iš išorės, valstybės reakciją, kitų valstybių reakciją.

IŠVADOS. Ar teroristų veiksmai pagal savo pobūdį prilygsta ginkluotam užpuolimui pagal JT chartijos 51 straipsnį, galima spręsti iš objektyvių ir subjektyvių kriterijų.
 Objektyvūs kriterijai – naudojami ginklai, teroristų siekiamos sukelti žalos mastas, išorinis veiksmų pobūdis.
Subjektyvūs veiksniai – užpultosios valstybės vidaus reakcija ir tarptautinės bendruomenės opinio iuris.
Rugsėjo 11 d. įvykiai aiškiai atitiko ginkluoto užpuolimo mastą ir beveik visų pasaulio valstybių buvo laikomi ginkluotu užpuolimu ir suteikia teisę į savigyną.

Bendrai opinio juris gali būti apibr÷žtas kaip valstybių įsitikinimas, jog jos įgyvendina atitinkamą praktiką, kadangi ši yra teis÷, o d÷l nukrypimo nuo atitinkamos taisykl÷s
valstybei būtų arba tur÷tų būti taikomas sankcija.

13. Konsultacinė išvada Esmė: Ispanija vykdė kolonizaciją, bet Vakarų Sachara pirmiausia nebuvo „niekieno žemė“ (terra nullius), o Maroką ir Mauritaniją siejo tam tikri teritorinio suvereniteto
dėl Vakarų ryšiai su vakarų Sacharos gentimis. Čia svarbus tautų apsisprendimo principas.
Sacharos
Teismas: Maroko ir Sacharos nesieja jokie ryšiai: lemiamą reikšmę jo išvadoje atliks efektyvaus valdžios įgyvendinimo įrodymas. Net atsižvelgiant į specifinę Maroko
valstybės struktūrą, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Marokas įgyvendino efektyvią valdžią Vakarų Sacharos teritorijoje, o taip pat, kad toks jo santykis su šia
teritorija buvo pripažįstamas tarptautiniu mastu.

Mauritanijos ir Sacharos nesieja irgi: tarp Mauritanijos ir V. Saharos egzistavo rasiniai, lingvistiniai, religiniai, kultūriniai ir ekonominiai ryšiai, Emyratai ir dauguma genčių
šiame susivienijime buvo nepriklausomi vieni nuo kitų, jie neturėjo bendrų valdžios organų ir institucijų.

Išvada: nėra efektyvios valdžios ar bendrų valdžios institucijų, todėl šitos šalys negali turėti jokių pretenzijų dėl vakarų Sacharos genčių priklausymo būtent šioms
valstybėms ir tos gentys yra laisvos.

14. Konsultacinė išvada Anot Teismo, valstybių praktikoje nėra nieko, kas patvirtintų, jog nepriklausomybės deklaracijų priėmimas buvo vertinamas kaip priešinga tarptautinei teisei veika.
dėl Kosovo
XX a. antroje pusėje tautų apsisprendimo principas išsivystė į nepriklausomybės teisę nesavavaldžių teritorijų tautoms, pavergtoms bei okupuotoms tautoms ir kaip šios
vienašalio
teisės įgyvendinimo rezultatas atsirado daug naujų valstybių. Teismas vengė tautų apsisprendimo teisės turinio ir sąlygų analizės, nors ir patvirtino, kad egzistuoja
nepriklausomybės
vadinamasis „išorinis“ tautų apsisprendimas, įgyvendinamas naujos valstybės sukūrimu, ir kad nepriklausomybės deklaracijos nėra savaime neteisėtos.
paskelbimo
Kosovas nepažeidė teritorinio vientisumo principo, nes jis galioja tik santykiuose tarp valstybių.

Išvada: Kadangi nei tarptautinių sutarčių nuostatos, nei tarptautiniai papročiai nedraudžia vienašalių nepriklausomybės deklaracijų, jų neteisėtumas turi būti siejamas su
visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų pažeidimu.

15. Tibeto teisinis Istorija: Kinija visada kėsinosi į Tibetą, bet nuo viduramžių jokio realaus ar teisėto valdymo nėra turėjusi.
statusas
Tarptautinis Teisingumo Teismas „Minquiers and Ecrehos“ bei Vakarų Sacharos bylose pabrėžė, jog nustatant teritorinio suvereniteto priklausomybę svarbiausias yra
realus suvereniteto įgyvendinimas ir efektyvumas, grindžiamas ne senovės istorija, o pastaraisiais įvykiais, be to, vasalinės priklausomybės santykiai nereiškia realaus
suvereniteto įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Kinija iš esmės niekada neturėjo realaus suvereniteto Tibete, Čio-Jono santykiai negalėjo būti pagrindu
Kinijos pretenzijoms į suverenitetą Tibete, galiausiai nebuvo jokio teisinio pagrindo Tibetui užgrobti 1949-1951 metais.

16. Sprendimas Corfu Šis ginčas buvo pradėtas nagrinėti esant vienašaliam D. Britanijos kreipimuisi.
Channel byloje Forum prorogatum – tai doktrina, kai viena iš ginčo šalių kreipiasi į Teismą kartu su pasiūlymu kitai ginčo šaliai sutikti su bylos nagrinėjimu Teisme (itin reta).
(Albanija vs. JK)
Esmė: JK plaukė per Albanijos teritorinius vandenis ir užplaukė ant minų (nors vandenys buvo laikomi saugiais ir išvalytais). Albanija neprisiėmė atsakomybės, sakė, kad JK
 ne taikiai plaukė, o JK savo ruožtu pranešė Albanijai, kad išvalys sąsiaurį. Albanija nesutiko, bet JK vis tiek valė, juos apšaudė.

Teismas: Nustatė Albanijos atsakomybę. TTT nustatė tarptautinės laivybos principus ir pareigą užtikrinti saugumą, pranešant apie galimus pavojus. Suformuluota idėja dėl
galimybės taikiai kirsti sąsiaurius bei įtvirtintas valstybių suvereniteto nepriklausomumas, Teismas konstatavo, kad nesvarbu kokie būtų tikslai, tačiau vienašališki valstybių
veiksmai svetimoje teritorijoje yra draudžiami.

Žalos atlyginimas: Albanija pralaimėjusi šalis, 3 dalių kompensacija, daug svarų turi sumokėt.

Prie šitos temos dar buvo Palestinos siena ir branduolinis ginklas, viskas yra aukščiau.

17. Preah Vihear Išvada: Preah Vihear šventykla yra Kambodžos suvereniteto įtakoje, ir atsižvelgiant į tai, Tailandas turi išvesti visas karines ir politines jėgas, kurios laikomos šventyklos
Temple byla teritorijoje arba netoli jos
(Kambodža vs.
Ši senovinė šventykla stovi ant Dangrek kalno, kuris yra laikomas Kombodžos ir Tailando pasieniu.
Tailandas)
Svarbiausia čia siena: XX a. pradžioje nustatinėjo Siamas (Tailandas) ir Prancūzija (valdė Kambodžą) – Prancūzija pranešė vyriausybei savo, kad sieną nustatė (sutartimi).
Galutinis įrodymas – paruošti žemėlapiai. Jie nusiųsti Tailandui, jie niekaip nereagavo, todėl daroma išvada, kad sutiko.

18. Gabčíkovo – Ginčo objektas: tarp Vengrijos ir Čekoslovakijos, kurios 1977 m. pasirašė sutartį, kurios pagrindinis objektas buvo šliuzų sistemos elektros energijai gaminti statyba.
Nagymaros
Vengrija nevykdo įsipareigojimų: 1983 m. Vengrija paprašė, kad darbai pagal sutartį būtų sulėtinti dėl ekonominių priežasčių bei aplinkosaugos. Kadangi 1989 m. mokslo
projekto byla
žinių lygis Vengrijoje žymiai pakilo, ji paprašė paspartinti darbus. Tačiau po 3 mėnesių paprašė juos sustabdyti, o vėliau nutraukti. Vengrija visiems šiems veiksmams ir
(Vengrija vs.
neveikimui pateisinti rėmėsi būtinuoju reikalingumu.
Slovakija)
TEISMAS: Vengrija negalėjo remtis būtinuoju reikalingumu, kad pateisintų savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, jis nėra sutartinių santykių nutraukimo pagrindas.

Vengrija bandė vartytis su esminiai pasikeitusiomis aplinkybėmis. Teismas pasakė, kad irgi netinka, nustato sąlygas: 1. Nenumatytos; 2. Aplinkybės, egzistuojančios
sutarties sudarymo metu turėjo sudaryti esminį pagrindą šalims sutikti su tuo, kad joms sutartis bus privaloma.
Čia yra visko:
3. Teisinimasis esminių aplinkybių pasikeitimu turi būti tik išimtiniais atvejais.
sutarčių teisė, jos
nevykdymas, Dar viena problema – šalių pasibaigimas. Čekoslovakijos nelieka, tačiau sutarties šalimi pripažįstama Slovakija (teisių perėmimas sutartims).
nutraukimas,
valstybių Slovakija darbus ima vykdyti viena (atsakomoji priemonė valstybės atsakomybės), bet irgi pažeidžia TT: kad atsakomoji priemonė būtų pateisinta, ji turi atitikti tam
atsakomybė, tikrus reikalavimus: 1. Jos turi būti imtasi atsakant į prieš tai kitos valstybės įvykdytą tarptautinės teisės pažeidimą ir ji turi būti nukreipta prieš šią valstybę. 2.
atsakomosios Nukentėjusioji valstybė turi prieš tai pareikalauti, kad valstybė, įvykdžiusi tarptautinės teisės pažeidimą nutrauktų savo veiką ir suteiktų už ją reparaciją. Reparacijos tikslas
priemonės, žalos – kiek tai įmanoma pašalinti visas neteisėtų veiksmų pasekmes ir atkurti situaciją, kuri tikrai būtų egzistavusi, jei šie veiksmai nebūtų įvykdyti. 3. Atsakomųjų priemonių
atlyginimas. pasekmės turi būti galima sulyginti su patirta žala.

Cherry on the top, pacta sunt servanta principo elementai apibrėžti: 1. kiekviena galiojanti sutartis yra privaloma šalims; 2. ji turi būti gera valia vykdoma.

Žalos atlyginimas; abi šalys padarė tarptautinės teisės pažeidimus ir pažymėjo, kad abi patyrė nuostolių. Todėl tiek Vengrija, tiek Slovakija privalo sumokėti kompensaciją
ir abi jų turi teisę gauti kompensaciją.

19. Soering vs. JK Bylos esmė: Soering (Vokietijos pilietis) būdamas 18 m. su savo 20-mete drauge amerikiete Virdžinijos valstijoje nužudė jos tėvus. Soering apklaustas JK, kur buvo priimtas
 (JT chartijos kaltinamasis aktas dėl žmogžudystės. JAV paprašė ekstradicijos pagal 1972m. JAV ir JK tarptautinę sutartį. Soering dėl to pateikė apeliaciją Europos Žmogaus Teisių
pažeidimai) Teismui dėl EU Žmogaus Teisių Konvencijos 3, 6, 13 str. Pažeidimų. Pagrindinis ginčas vyko dėl galimo Soering ekstradijavimo į JAV, kadangi tos valstijos įstatymai numatė
galimą jam mirties bausmę už tokį nusikaltimą. Buvo išduotas arešto orderis jį suimti, bet galutinis sprendimas jį išduoti JAV nepriimtas.

EŽTT teismo išvados: Taigi jei yra nors pati menkiausia galimybė kilti tokių laisvių ir teisių pažeidimams, valstybė privalo atsisakyti išduoti asmenį.

laukimą mirties Teismas traktavo kaip psichologinį kankinimą 3 str. aspektu ir pasakė, kad toks laukimas/atidėliojimas patenka į Konvencijos 3 str. ribą. Pagal Teismą, jei
yra nors pati menkiausia galimybė, kad ekstradijuojamas asmuo atsidurs nors šiek tiek blogesnėje situacijoj nei dabar yra, šalis privalo atsisakyti išduoti tokį asmenį. JAV
pareigūnų pareiškimus, kad bus stengiamasi, kad jis nebūtų nuteistas myriop, Teismas traktavo kaip nepakankamą pagrindą užtikrinant, kad jam nebūtų įvykdyta mirties
bausmė. Tuo labiau, kad tokiu atveju JAV teismai būtų varžomi tokio pareiškimo, ribojama jų teisė priimti teisingą sprendimą, kuris yra priimamas tik išnagrinėjus bylą.

Priėmus sprendimą jį išduoti JAV, būtų pažeistas Konvencijos 3 str. ir kad tiesiogiai šis straipsnis nėra pažeistas, nes dar nėra galutinio sprendimo jį išduoti JAV.

Čia yra žymiai daugiau bylų dėl EŽTK pažeidimų, ir lietuviškų (pvz.: Paksas), bet nemanau, kad jos labai svarbios.

20. JAV diplomatinio ir Ryškiausias diplomatinių imunitetų pažeidimo pavyzdys.

konsulinio Aplinkybės: Irano studentai jėga užėmė JAV ambasadą Teherane bei JAV konsulatus kituose miestuose bei užgrobė jų archyvus ir dokumentus. 52 JAV piliečiai, iš jų 50
personalo laikymo diplomatų, buvo 444 dienas jėga sulaikomi atstovybės ir konsulatų patalpose kaip įkaitai. Irano institucijos faktiškai pritarė JAV diplomatinių atstovybių bei konsulinių
įkaitais Irane byla įstaigų personalo sulaikymui ir nesiėmė priemonių pažeidimų padariniams pašalinti.
(JAV vs. Iranas)
TTT: įpareigojo Iraną perimti kontrolę ir užtikrinti visas privilegijas ir imunitetus, numatytus JAV diplomatams Vienos Konvencijose ir dvišalėje JAV bei Irano sutartyje.
Diplomatinės teisės nustatyta pareiga nepažeisti diplomatinių imunitetų yra imperatyvinė ir turi būti vykdoma bet kokiomis aplinkybėmis.

ST taip pat pasmerkė situaciją savo rezoliucijoje.

Situacija išspręsta ne teismo, o politinio susitarimo būdu, Iranas susitvarkė viską ir paleido diplomatus, o JAV įsipareigojo nutraukti bylą TTT.

21. Byla Nottebohm Gvatemala (pasak Lich.) neteisėtai suėmė ir ištrėmė, o Notebomui priklausiusi nuosavybė paimta ir nesumokėta jokia kompensacija, nes jis palaikytas „priešišku“. Taip pat
(Lichtenšteinas vs. Lichtenšteino pilietybę laikė neteisėtai gauta (nes per natūralizaciją). Notebomas tampa generaliniu Gvatemalos garbės konsulu.
Gvatemala)
Klausimas kyla dėl pilietybės: naudoti diplomatinę gynybą reiškia dalyvauti tarptautinėje teisėje. Kai dvi šalys patvirtina savo pilietybę tam pačiam asmeniui, situacija
išsiplečia į tarptautinę plotmę. Reikia siekti nustatyti, ar pilietybė yra suteikta tokiomis aplinkybėmis, kurios leistų iškilti kitos valstybės pareigai pilietybės valstybei
pripažinti tos pilietybės galiojimą.

TTT išreiškė pirmenybę tikrajai ir „veikiančiai“, t.y. efektyviai pilietybei.

Išvados: įgyvendinant diplomatinės gynybos teisę, reikalaujamas pilietybės ryšys turi būti ne formalus, bet efektyvus, veikiantis. Teismas tvirtino, kad valstybė gali
įgyvendinti diplomatinę gynybą kitos valstybės atžvilgiu, jei asmuo turi faktinį ryšį su valstybe. Teismas nustatė, kad Notebomas neturėjo faktinio, veiksmingo pilietybės
ryšio su Lichtenšteinu. Ieškinys atmestas.

22. Byla LaGrand 2001 m. birželio 27 d. sprendime TTT konstatavo, kad JAV, nuteisdama du Vokietijos piliečius mirties bausme ir neinformuodama jų bei nesuteikdama galimybių susižinoti
(Vokietija prieš JAV) su pilietybės valstybe, pažeidė įsipareigojimus, kylančius iš Konvencijos dėl konsulinių santykių, taip pat Vokietijos piliečių La Grands teises.

PLAČIAU MANAU REIKĖTŲ, BET NIEKO NERANDU.