1 tema LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

I Seminaras NUTARTIS
2000 spalio 31
dl ems pirkimopardavimo sutarties pripainimo negaliojania, potvarki ir nuosavybs teisi ems sklyp registravimo panaikinimo.
Gino esm
Iekovas P. Miceviius 1999 m. birelio 2 d. kreipsi teism su iekininiu pareikimu, kuriame nurod, kad jis nuo 1979 m. naudojosi 1,5 ha
ploto ems sklypu, esaniu prie jo sodybos Marijampols rajone, Mekui kaime. Greta io sklypo yra J. Anusausko sodyba. Marijampols
rajono valdyba 1993 m. gruodio 8 d. potvarkiu Nr. 1433 ir 1995 m. kovo 14 d. potvarkiu Nr. 37 leido J. Anusauskui sigyti nuosavybn 2
ha ems. i em J. Anusauskas sigijo pagal 1996 m. balandio 12 d. valstybins ems pirkimopardavimo sutart Nr. P51/960798
(b.l.82). sigyt em sudaro 0,77 ha ploto nam valda ir 1,23 ha ploto asmeninio kio ems sklypas (b.l. 83, 85). pastarj sklyp buvo
traukta 0,34 ha pievos, kuria naudojosi iekovas.
Reikalavimai
Iekovas teigia, kad iais veiksmais buvo paeista jo kaip ems naudotojo teis, todl pra pripainti negaliojaniais ems pirkimopardavimo sutart ir jos registravim Valstybiniame ems kadastro duomen registre. Papildomu iekininiu pareikimu, pateiktu teismui 1999 m.
lapkriio 3 d., iekovas patikslino ir papild iekininius reikalavimus: pra panaikinti Marijampols rajono valdybos 1993 m. gruodio 8 d.
potvarkio Nr. 1433 (b.l. 87) ir 1995 m. kovo 14 d. potvarkio Nr. 37 (b.l.97) dal dl leidimo J. Anusauskui sigyti 1,23 ha ploto ems sklyp, pripainti negaliojania 1996 m. balandio 12 d. valstybins ems pirkimopardavimo sutarties Nr. 951/960798 dal dl 1,23 ha ploto
ems sklypo pirkimo J. Anusausko vardu bei panaikinti ra Valstybinio ems kadastro duomen registre Nr. 51/78912, kadastro Nr.
5148/0005: 19 dl 1,23 ha ploto ems sklypo registracijos J. Anusausko vardu
Iekovas suformulavo atsakovams material reikalavim, kad atsakovui Jonui Anusauskui bt panaikintas suteikimas ir leidimas isipirkti 2
ha ems sklyp asmeniniam ems kiui, nes buvo paeista jo teis jau naudojam ir pirmiau u J. Anusausk jam suteikt 34 ar piev
(CPK 146 str. 2 d. 7 punktas).
Teisj kolegijos iaikinimai
Dl rinio teismingumo
Jeigu ginas kyla i civilinio teisinio santykio, tai nepriklausomai nuo to, kad viena i io gino ali yra valstybs ar savivaldybs institucija,
is ginas turi bti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Bendrosios kompetencijos
teism kompetencija, kaip platesn pagal savo pobd, turi apimti tuos atvejus, kai ginas nra grynai administracinio pobdio. Pagal
princip, jeigu valstybs ar savivaldybs aktas tra tik vienas i keli juridini fakt, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginas dl tokio akto turi bti sprendiamas kartu su civiliniu ginu, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka nagrinja ginus, kylanius i civilini, darbo, bankroto teisini
santyki 1999 m. sausio 14 d. primus Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statym, skundams, praymams dl vieojo ir
vidinio administravimo subjekt priimt administracini akt bei veiksm ar neveikimo nagrinti steigti specializuoti administraciniai teismai
Bendrosios kompetencijos ir administracini teism kompetencijos atribojimas yra susijs su vieu interesu, nes nuo io klausimo sprendimo
priklauso, ar bus utikrinta mogaus teis operatyv teismo proces, kuri garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos vieojo administravimo subjektu laikoma institucijos ir pareignai, gyvendinantys vykdomj valdi ar atskiras vykdomosios valdios funkcijas. Taigi administracini teism kompetencija apibrta ne vien per teisinio santykio, i kurio kilo ginas, subjekt, bet ir
per teisinio santykio pobd . valstyb ir savivaldybs, kaip vieieji asmenys, vykdo dvejopas funkcijas. Pirma, valstyb ir savivaldybs vykdo valdios, t. y. vieojo administravimo, funkcijas. i funkcij realizavimo tvark reglamentuoja vieoji teis, todl iems santykiams bdingas valdios pavaldumo elementas. Todl ir gin, kilusi i vieojo administravimo veiklos, nagrinjimas priskirtas administracini
teism kompetencijai .Taiau tiek valstyb, tiek ir savivaldybs, be valdios funkcij, taip pat vykdo ir kin komercin veikl, t. y. atlieka
civilinio teisinio pobdio veiksmus dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilini teisini santyki subjektai. Valstybs ir
savivaldybi veiklos skirstym viej administravim ir kinkomercin veikl pripasta ne tik nacionalin teis, bet ir iuolaikin
tarptautin teis. Ir valstyb, ir savivaldybs yra tam tikro turto savininkai (Konstitucijos 47 str.), jos sudaro vairius sandorius (CK 96 str., 99
str., ems statymo 3 str.). Civiliniuose teisiniuose santykiuose valstyb ir savivaldyb dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilini
teisini santyki subjektais, t. y. iems santykiams nra bdingas valdiospavaldumo arba subordinacijos elementas, nes iuos santykius reguliuoja privatin teis. Tokia institucij veikla negali bti pripainta vieuoju administravimu. Valstybs ar savivaldybs veiksmai, pavyzdiui: turto pardavimas, inuomojimas ir pan., vertintini kaip civilinio teisinio pobdio juridiniai faktai, sukuriantys, pakeiiantys ar nutraukiantys atitinkamus civilinius teisinius santykius. Akivaizdu, kad, pavyzdiui, valstybs ar savivaldybs institucija, priimdama sprendim dl
ems inuomojimo, skyrimo ar pardavimo, veikia savininko valstybs ar savivaldybs vardu ir jo galiota, t. y. gyvendina savininko,
kaip civilini teisini santyki subjekto, o ne valdios institucijos, funkcijas. Civiliniam teisiniam santykiui atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti
neretai reikalingas ne vienas juridinis faktas, o keli juridiniai faktai, t. y. faktin sudtis. Pavyzdiui, iki ems pirkimopardavimo sutarties
sudarymo valstyb, kaip savininkas, turi priimti atitinkam sprendim, kam t ems sklyp parduoti. Taiau nepriklausomai nuo to, kad vienas i keleto faktins sudties, kurios pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, element yra valstybs ar savivaldybs institucijos aktas, i faktin sudtis nepraranda savo civilinio teisinio pobdio. Todl valstybs ar savivaldybs institucijos akto, priimto vykdant kineskomercines funkcijas, o ne vieojo administravimo funkcijas, negalima vertinti atsietai nuo visos faktins sudties, sukrusios, pakeitusios ar nutraukusios civilin teisin santyk. Vadinasi, jeigu ginas kyla i civilinio teisinio santykio, tai nepriklausomai nuo

to, kad viena i io gino ali yra valstybs ar savivaldybs institucija, is ginas turi bti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra
teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Be to, jeigu i faktins sudties, kurios pagrindu atsirado, pasikeit ar pasibaig civilinis teisinis santykis, bt dirbtinai eliminuojamas valstybs ar savivaldybs institucijos aktas ir jis bt nagrinjamas administraciniuose teismuose, ymiai pailgt ne tik byl nagrinjimo terminai, bet ir kilt teismo sprendimo prejudicins galios problema. Pagal savo prigimt civilini
teisini santyki priskyrimas subordinaciniams santykiams neatitinka iuolaikins teiss doktrinos poirio, pagal kur valstybs ir jos institucijos taip pat yra ir civilini teisini santyki subjektai ir iuose santykiuose dalyvauja lygiomis teismis su kitais asmenimis. Remiantis tokiu principu tekt pripainti, kad administraciniams teismams teismingi visi ginai, kuri viena i ali yra valstyb, savivaldyb ar j institucija bendrosios kompetencijos teism kompetencija, kaip platesn pagal savo pobd, turi apimti tuos atvejus, kai ginas nra grynai administracinio pobdio. Pagal princip, jeigu valstybs ar savivaldybs aktas tra tik vienas i keli juridini fakt, kuri pagrindu atsiranda,
pasikeiia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginas dl tokio akto turi bti sprendiamas kartu su civiliniu ginu, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. is principas leist vis gin isprsti bendrosios kompetencijos teisme, dirbtinai neskaidant
gino atskirus elementus ir nenagrinjant i atskir element skirting sistem teismuose. Toks principas leist ne tik taupyti moni laik
ir las, bet bt naudingas ir valstybei, nes leist taupyti biudeto las, skiriamas teism sistemai ilaikyti, vietoj keli byl bt tik viena. io principo gyvendinimas taip pat sumaint gin dl teismingumo skaii, leist utikrinti vienodos teism praktikos formavim ir
paalint skirting, vienas kitam prietaraujani teismo sprendim galimyb. Tokiu bdu administracini teism kompetencijai reikt priskirti tik grynai administracinio pobdio gin vieojo administravimo srityje sprendim, t. y. gin, kuri isprendimas nra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio gino isprendimu. O ginai, kylantys dl valstybs ar savivaldybs institucijos akt, joms veikiant kaip
civilini teisini santyki subjektams ir kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia teisiniai santykiai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.
Dl ems sklyp
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 1.2.5 punkt apylinki agrarins reformos tarnybos iki 1994
m. rugpjio 1 d. turjo pateikti duomenis apie suteiktus gyventojams ems sklypus asmeniniam kiui ir vietovje paenklinti ems plotus.
U matavimo darbus buvo atsakingi apylinki agrarins reformos tarnyb vadovai ir ems projektus rengiantys specialistai, o ems sklyp
forminim ir apskait kontroliavo rajono ems kio valdyba. J. Anusauskui asmeninio kio ems sklypo plan 1993 m. liepos 23 d. pareng V. Uleckas (b.l. 88), bet asmeninio kio ems paenklinimo aktas (b.l. 91) atsakovo, ems reformos projekto vadov, ems reformos
tarnybos vadovo patvirtinti tik 1996 m. kovo mnes
parduodami asmeniniam kiui skirti naudotis ems sklypai suteikti apylinks tarybos sprendimu iki 1994 m. liepos 1 d. Jeigu apylinks taryba sprendimo neprim, tai praym iki 1994 m. liepos 1 d. pateikusi piliei teis pirkti ems asmeniniam kiui gyvendina apskrities
valdytojas, kuris ianalizavs emtvarkos tarnybos pateiktus duomenis priima sprendim, kuriuo konstatuoja, kad ie pilieiai teistai naudojasi asmeninio kio eme. Tik esant iems individualiems teiss aktams, atsiranda teis nupirkti asmeniniam kiui ems sklyp iki 3 ha..
asmeniniam kiui em lengvatinmis slygomis parduota asmenims, kurie 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. I411 primimo dien buvo
rayti apylinks kio knygas. Iekovas buvo raytas knygas (b.l. 140), o atsakovas J. Anusauskas nebuvo. ems sklypai asmeniniam
kiui turjo bti suteikti, o vliau parduoti, atsivelgiant statymo leidjo tikslus: pirma, ems suteikimas asmeniniam kiui turi skatinti
kaimo gyventoj k; antra, sudaryti palankesnes slygas kininkauti; treia, turjo atsivelgti faktin naudojim. Iekovas dirbo ems kyje nuo 1971 m., sodyb pirko 1979 m., o apie atsakovo darb ems kyje byloje duomen nra, sodyb jis nusipirko 1987 m., bet apylinks
knygose raytas 1991 metais. Asmeninio kio em turjo bti paskirta tokiu bdu, kad ja bt galima lengvai naudotis ir kartu ivengti
konflikt tarp kaimynini ems sklyp naudotoj. piliei asmeninio kio eme laikoma em, kuri pagal statymus buvo suteikta ir piliei
naudojama asmeniniam kiui iki io statymo sigaliojimo dienos. Asmeninio kio ems reformos emtvarkos projektas turjo bti formuojamas pagal emnaud projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio kio ems naudotoj bei kit suinteresuot piliei susirinkimuose. Tik esant svarbioms prieastims, btinumui utikrinti kit asmen teistus ir pagrstus interesus, ems statymo tikslus bt galima neatsivelgti ir ems sklypus skirti tokiu bdu, kad bt suderinti tiek iekovo, tiek atsakovo interesai
Kolegija nutaria:
Marijampols rajono apylinks teismo 2000 m. kovo mn. 30 d. sprendim ir Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. gegus 30 d. nutart panaikinti. Byl perduoti nagrinti i naujo Marijampols rajono apylinks teismui.
2008 m. vasario 25 d.
dl juridin reikm turinio fakto nustatymo, termino atnaujinimo
Pareikimo esm
Pareikjas 2006 m. spalio 16 d. paduotame pareikime pra teism: 1) nustatyti juridin reikm turint fakt, kad jo senel G. G. iki
nacionalizacijos nuosavybs teismis vald 233,35 kv. m ems ir 1/8 dal dviej gyvenamj nam ir vieno gamybinio pastato (duomenys
neskelbtini); 2) atnaujinti praleist termin praymui atkurti nuosavybs teises jo senelei priklausius nekilnojamj turt Kauno miesto savivaldybei
ir Kauno apskrities virininko administracijai pateikti.
Pareikjas nurod, kad yra praleids termin praymui atkurti nuosavybs teises jo senelei priklausiusi em ir pastatus paduoti. Pareikjo
seneliai G. ir G. G. iki nacionalizacijos nuosavybs teismis lygiomis dalimis su bendrasavininkiu M. O. vald nam vald Kaune: 1870 kv. m
ems, du gyvenamuosius namus ir gamybin pastat, kuriame veik mon Volga, (duomenys neskelbtini). Visa i nuosavyb 1940 m.
buvo nacionalizuota. 1937 m. mirus seneliui, 1/4 dal jo nuosavybs paveldjo senel. Taigi pareikjo senel nuosavybs teismis vald
1/8 dal visos nam valdos, arba 233,75 kv. m ems ir 1/8 dal dviej gyvenamj nam ir vieno gamybinio pastato. Pareikjo
motina, G. ir G. G. dukt M. P. (ikisantuokin pavard ir vardas M. D. G.) yra mirusi. Motinos gimimo liudijimo neiliko.
Pareikjas yra Izraelio pilietis. Pareikjas teig neinojs, kad nuo 1997 m. gyvendamas JAV ir turdamas JAV pilietyb turi teis
kreiptis dl nuosavybs teisi atkrimo senels turt nekilnojamj turt. Pareikjas iki 2003 m. sausio 1 d. negaljo tapti Lietuvos
Respublikos pilieiu, nes to nebuvo numatyta Lietuvos Respublikos pilietybs statyme ir Lietuvos Respublikos pilietybs statymo
gyvendinimo statyme

A.P -2006 m. sausio 5 d. gijo Lietuvos Respublikos pilietyb.Reikalavimai

A. P. reikalauja atkurti nuosavybs teise jo senelei G. G. nuosavybs teise priklausius ir ilikus nekilnojamj turt.
Teisj kolegijos iaikinimai
Lietuvos pilieiai turi teis susigrinti statymo apibrtose ribose ir tvarka ilikus jiems priklausius turt natra, o nesant
galimybs susigrinti, gauti kompensacij.
Lietuvos Respublikos piliei prie okupacij gytos nuosavybs teiss nepanaikintos ir turi tstinum, kad 1992 metais Lietuvos
Respublikos piliei valia priimta <...> Konstitucija garantuoja ir gina valstybs, jos piliei teises bei nuosavyb
Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg nuostata Lietuvos Respublikos pilieiams
grinamas iliks nekilnojamasis turtas, o jei ios galimybs nra, teisingai u j atlyginama
Nuosavybs teiss atkrimas yra subjektins teiss gyvendinimas. Asmuo, siekiantis j gyvendinti, vis pirma turi bti
pateiks praym atkurti nuosavybs teises. Pilietyb yra btinas subjektikumo pagal Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs
teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statym reikalavimas, todl praym atkurti nuosavybs teises gali pateikti tik
asmuo, turintis Lietuvos Respublikos pilietyb. Tik tokio asmens paduotas praymas sukels teisinius padarinius pradedant
nuosavybs teisi atkrimo proces.
Sistemikai aikinant Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 10 straipsnio 1
dalies nuostat, kurioje nustatytas terminas, kad praymai turi bti paduoti iki 200 1 m. gruodio 31 d., su to paties straipsnio 4
dalimi, kurioje nustatyta, kad kiti dokumentai patvirtinantys nuosavybs teises bei giminysts ry su savininku, turi bti
paduoti iki 2003 m. gruodio 31 d., darytina ivada, kad statyme nustatyta prielaida bti Lietuvos Respublikos pilieiu arba gyti i
pilietyb, turjo atsirasti iki 2001 m. gruodio 31 d. Asmeniui, gijusiam Lietuvos Respublikos pilietyb po 2001 m. gruodio 31 d.,
nuosavybs teiss ilikus nekilnojamj turt negali bti atkuriamos , todl tokio asmens paduotas praymas teisini padarini
nesukurs. Pilieiai praleid nustatytus terminus praymams paduoti, netenka teiss nuosavybs teisi atkrim pagal statym. Taigi
statymu nustatytas praym padavimo terminas (iki 2001 m. gruodio 31 d.) tapo naikinamuoju terminu. Tai reik, kad praym atkurti
nuosavybs teises po ios datos nebus galima paduoti.
Byloje nustatyta, kad A. P. pripaintas Lietuvos Respublikos pilieiu 2006 m. sausio 5 d., t. y. po 1997 m. liepos 1 d. statymo Nr. VIII359 10 straipsnio 1 dalyje (2001 m. rugpjio 3 d. nustatytos datos 2001 m. gruodio 31 d. Esant tokiai teism konstatuotai
aplinkybei, darytina ivada, kad pareikjas neatitiko 1997 m. liepos 1 d. statymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 1 dalyje (2001 m.
rugpjio 3 d. statymo Nr. IX-489 redakcija) nustatyto reikalavimo iki 2001 m. gruodio 31 d. bti Lietuvos Respublikos pilieiu,
todl jis negijo teiss atkurti nuosavybs teises.
Neturdamas subjektins teiss nuosavybs atkrim, asmuo neturi teiss ar statym saugomo intereso (CPK 5 straipsnis),
kuris turi bti apgintas, todl pareikjo praymas atnaujinti praleist termin pareikimui paduoti teisme negaljo bti
nagrinjamas.
Be reikalavimo bti Lietuvos Respublikos pilieiu, asmuo aktyviu veiksmu turi ireikti savo vali atkurti nuosavybs teises
paduoti praym atkurti jas konkreius ilikusius objektus. Praymas turi bti paduotas ne teismui, bet atitinkamai institucijai,
Tik tada, kai po 2001 m. gruodio 31 d. buvo kreiptasi su praymu atitinkam valstybs institucij, pilieiui atsiranda teis kreiptis
teism su pareikimu atnaujinti praleist termin
ilikusio nekilnojamojo turto grinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose statymuose ir kituose teiss
aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybs teisi atkrimo procesas yra reglamentuojamas vieosios teiss norm, o atitinkama
valstybs ir jos institucij veikla, susijusi su nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimu ir nacionalizuoto turto
grinimu, yra vieojo administravimo sritisTaigi iame procese kylantys ginai nenagrintini bendrosios kompetencijos teisme.
iuo atveju su pareikimu atnaujinti praleist termin praymui paduoti pareikjas A. P. kreipsi tiesiogiai bendrosios kompetencijos
teism
pareikjui dar negavus atitinkamos institucijos ivados dl nuosavybs teis rodani dokument pakankamumo (nepakankamumo), mint
klausim bendrosios kompetencijos teismai isprend ypatingosios teisenos tvarka
Pareikime pareikjas pra teism ne tik atnaujinti praleist termin praymui pateikti, bet ir nustatyti juridin reikm turint fakt, kad
jo senel.
Juridin reikm turinius faktus teismas gali nustatyti, kai yra ios aplinkybs: 1) praomas nustatyti faktas turi turti juridin reikm; 2)
pareikjas neturi dokument, patvirtinani t juridin reikm turint fakt; 3) pareikjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti
dokument, patvirtinani atitinkam juridin reikm turint fakt, arba pareikjas negali ne teismo tvarka atkurti prarast dokument,
patvirtinani juridin reikm turint fakt. Kai nra bent vienos i nurodyt aplinkybi, pareikimas dl juridin reikm turinio fakto
nustatymo nenagrintinas teisme
Tuo tarpu ioje byloje juridin reikm turintis faktas kad pareikjo senel G. G. nuosavybs teismis vald atitinkam turt
negaljo bti nustatytas.
Kolegija nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gegus 30 d. ir Kauno miesto apylinks teismo 2006
m. gruodio 19 d. sprendimus panaikinti ir byl nutraukti.

2 tema CIVILINS TEISS REGLAMENTAVIMO METODAS IR PRINCIPAI

2000 m. kovo 29 d.
dl visuotinio akcinink susirinkimo nutarimo pripainimo i dalies negaliojaniu, bendrovs valdybos pirmininks neteist veiksm ir bendrovei padarytos alos atlyginimo.
Gino esm
Iekovas Vilniaus miesto valdyba 1998 m. spalio 30 d. kreipsi su iekiniu Vilniaus apygardos teism. Iekininiame pareikime iekovas
nurod, kad Vilniaus miesto valdyba 1991 m. rugsjo 13 d. potvarkiu Nr. 1489V Dl valstybini paslaug moni skaidymo nuo valstybinio siuvimo fabriko Ramun atskyr drabui siuvimo atelj, esani Vokiei g. 9, atskir privatizuojamj objekt; 1994 m. rugsjo 29
d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu buvo registruota valstybin drabui, odos ir kaili siuvimo mon Sangreta; 1994 m. spalio 18 d.
primimoperdavimo aktu valstybin mon Ramun perdav valstybinei monei Sangreta patalpas Vokiei g. 9 ir kit turt; 1995 m.
viena pastarosios mons turto dalis (59,6 proc. verts) buvo privatizuota vieojo akcij pasiraymo bdu, o kita dalis, kaip valstybinis kapitalas, esantis mons statiniame kapitale, akcionuota; 1995 m. rugpjio 17 d. valstybin mon Sangreta perregistruota udarj akcin
bendrov Sangreta (toliau UAB Sangreta); Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiotas asmuo 1997 m. birelio 4 d. primimoperdavimo aktu Nr. 14001 u akcionuot valstybs turt gautas 153 UAB Sangreta akcijas, kuri nominali vert 58 293 Lt (t. y. 40,4 proc. mons statinio kapitalo) perdav savivaldybs nuosavybn; 1997 m. spalio 5 d. vyks UAB Sangreta visuotinis akcinink susirinkimas nutar parduoti 412,78 kv.m. ploto atelj patalpas, esanias Vokiei g. 9, ir pareigojo bendrovs valdybos pirminink S. Jasiulionien bendrovs
vardu pasirayti patalp pirkimopardavimo sutart ir kitus btinus dokumentus; 1997 m. lapkriio 27 d. pagal pirkimopardavimo sutart patalpos Vokiei g. 9, paeidiant bendrovs interesus, buvo parduotos u 100 000 Lt, nors j rinkos vert buvo 435 297 Lt; apie 1997 m. spalio 5 d. aukiam UAB Sangreta akcinink susirinkim savivaldybei, kaip akcininkei, nebuvo tinkamai praneta, todl apie susirinkim ji
neinojo ir neturjo galimybs jame dalyvauti; pagal Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 21 straipsnio 6 dal apie aukiam akcinink susirinkim turi bti skelbiama statuose numatyta tvarka; UAB Sangreta stat 9 skyriaus 4 punkte nurodoma, jog apie aukiam
susirinkim ir jo darbotvark skelbiama vieai spaudoje arba ratu praneama kiekvienam akcininkui ne vliau kaip prie 30 dien iki susirinkimo dienos; odi junginys vieai spaudoje susirinkimo skelbimo tvarkos tinkamai neapibria, nes nenurodytas konkretus leidinys, todl valdyba turjo pasirinkti antrj informavimo bd ir praneti kiekvienam akcininkui ratu; kadangi taip nebuvo padaryta, skelbimas apie
aukiam susirinkim 1997 m. rugsjo 4 d. laikratyje Vakarins naujienos negali bti laikomas tinkamu praneimu; tokiais veiksmais atsakovas paeid Akcini bendrovi statymo 21 straipsnyje numatyt susirinkimo suaukimo tvark, taip pat io statymo 16 straipsnio 1 punkte tvirtint akcininko teis dalyvauti susirinkime sprendiamojo balso teise; ie paeidimai yra pagrindas 1997 m. spalio 5 d. UAB Sangreta akcinink susirinkimo nutarimus pripainti negaliojaniais (Akcini bendrovi statymo 23 str.); akcinink susirinkimas neteistai pareigojo bendrovs valdybos pirminink S. Jasiulionien pasirayti gino patalp pirkimopardavimo dokumentus, nes pagal Akcini bendrovi
statymo 29 straipsnio 10 punkt teis sudaryti bendrovs sandorius suteikiama administracijos vadovui; visuotinis akcinink susirinkimas,
pareigodamas valdybos pirminink UAB Sangreta vardu pasirayti sandorio dokumentus, pereng savo kompetencijos ribas, todl visuotinio akcinink nutarimo 3.2 punktas turi bti pripaintas negaliojaniu; bendrovs valdybos pirminink S. Jasiulionien, pardavusi patalpas
Vokiei g. 9 u 100 000 Lt, kai j rinkos vert 435 297 Lt, padar bendrovei 335 297 Lt (435 297 Lt 100 000 Lt) al, todl jos veiksmai
turi bti pripainti neteistais, o ji pareigota atlyginti padarytj al (Akcini bendrovi statymo 29 str. 11 p., CK 483, 485 str. ); be to, savivaldyb gino patalpas perdav valstybinei monei Sangreta kaip valstybs turt balansine verte ir 40,4 proc. io turto bendrovje buvo
akcionuota kaip vieoji nuosavyb, todl turt privatizuoti buvo galima tik Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto privatizavimo statymo nustatyta tvarka (statymo 2 str. 2 p.), t. y. savivaldybei nustatytja tvarka parduodant akcijas.

Reikalavimai
Iekovas, pra teism pripainti negaliojaniais UAB Sangreta 1997 m. spalio 5 d. akcinink susirinkimo nutarimo 3.1 ir 3.3 punktus,
UAB Sangreta valdybos pirmininks S. Jasiulioniens veiksmus, parduodant 412,78 kv.m ploto patalpas Vokiei g. 9 ir pasiraant j 1997
m. lapkriio 27 d. pirkimopardavimo sutart bei 1998 m. balandio 16 d. susitarim dl ios sutarties 1 punkto pakeitimo, pripainti neteistais bei priteisti i S. Jasiulioniens UAB Sangreta naudai 335 297 Lt alos atlyginimo (b.l. 23, 1618).

Teisj kolegijos iaikinimai

Visuotinio akcinink susirinkimo metu (1997 m. spalio 5 d.) galiojusi Akcini bendrovi statymo 21 straipsnio 6 dalis nustat, kad apie aukiam visuotin akcinink susirinkim valdyba privalo paskelbti statuose numatyta tvarka ne vliau kaip prie 30 dien iki susirinkimo dienos
. i teiss norma vertintina kaip dispozityvi, nes konkreios praneimo tvarkos imperatyvia forma nenustato ir palieka klausim pai akcinink savireguliacijai, t. y. nustatyti bendrovs statuose. Taiau net ir esant dispozityviai statymo normai, teisini santyki subjektai negali
elgtis absoliuiai laisvai ir savavalikai. Tais atvejais, kai dispozityvi statymo norma teisini santyki subjektams suteikia diskrecijos teis, t.
y. teis veikti savo nuoira ir patiems reguliuoti savo santykius tarpusavio susitarimais, teisini santyki subjektai privalo vadovautis bendraisiais teiss principais. Tokiais bendraisiais teiss principais yra teisingumas, siningumas ir protingumas (CPK 11 str. 7 d.). Taigi iais
principais privalu vadovautis ir nustatant bendrovs statuose praneimo apie aukiam visuotin akcinink susirinkim tvark. i tvarka turi
bti tokia, kad utikrint galimyb kiekvienam akcininkui realizuoti savo neturtin teis teis dalyvauti aukiausio bendrovs valdymo organo visuotinio akcinink susirinkimo darbe (Akcini bendrovi statymo 16 str.). Teisingumo, protingumo ir siningumo principai reikalauja, kad, nustatant praneimo tvark, bt atsivelgta bendrovs akcinink skaii, j galimyb operatyviai gauti informacij, galimas
bendrovs ilaidas, btinas praneant akcininkams apie aukiam susirinkim vienu ar kitu bdu, ir kitas reikmingas aplinkybes.

Atsakovo UAB Sangreta stat 9.4 punkte nustatyta, kad apie aukiam susirinkim ir jo darbotvark skelbiama vieai spaudoje arba ratu praneama kiekvienam akcininkui ne vliau kaip prie 30 dien iki susirinkimo dienos. Kaip matyti, statymai nustato du alternatyvius
praneimo bdus: vie skelbim ir asmenin kiekvieno akcininko informavim
apie aukiam visuotin akcinink susirinkim gali bti praneta skelbiant vieai spaudoje, statuose nedetalizuojant, kokiame konkreiame
spaudos leidinyje toks skelbimas bus spausdinamas, neatitinka teisingumo, protingumo ir siningumo princip reikalavim.
akcininkas atsiduria praktikai sunkiai realizuojamoje situacijoje, ir jo teis bti informuotam tampa deklaratyvi: tokiu atveju akcininkas yra
veriamas skaityti visus leidinius, abejotina, ar tai manoma, todl toks praneimo bdas negali bti pripastamas tinkamu utikrinant akcininko teisi realizavim
Toks praneimo bdas gali bti pripaintas tinkamu tik tuo atveju, jeigu aptariamoji abstrakti stat nuostata bt sukonkretinta kituose bendrovs veiklos dokumentuose arba bendrovs veiklos metu bt susiklosts paprotys tokio pobdio skelbimus visada spausdinti kuriame
nors konkreiame spaudos leidinyje ir su slyga apie paprot inojo ar turjo inoti visi bendrovs akcininkai.
Kai bendrovs statuose yra nustatyta ne vienas, o du ar daugiau praneimo apie aukiam visuotin akcinink susirinkim bd, teismui reikia atsivelgti tai, kuris i t bd buvo taikomas bendrovs praktikoje. Jeigu bendrovs valdyba anksiau taik vien praneimo bd, tai
vliau jo atsisakyti ir pradti naudoti kit alternatyv praneimo bd bendrovs valdybai bt protinga tik esant svarbioms prieastims. Tokiu atveju siningumo, protingumo ir teisingumo principai reikalauja, kad bendrovs valdyba, kuri yra atsakinga u tinkam visuotinio akcinink susirinkimo organizavim (Akcini bendrovi statymo 21 str.1 d.), taigi ir u tinkam akcinink informavim, i anksto pranet akcininkams apie praneimo bdo pakeitim
I byloje esani rodym matyti, kad UAB Sangreta praktikoje buvo taikomas tik vienas i jos statuose numatyt praneimo bd asmeninis kiekvieno akcininko informavimas apie aukiam akcinink susirinkim
Kadangi byloje nra duomen apie vieo praneimo naudojim, darytina ivada, kad ir apie kitus visuotinius akcinink susirinkimus bendrovs akcininkai buvo informuojami individualiai ratu. is praneimo bdas, atsivelgiant nedidel akcinink skaii (18), taip pat tai, kad
dauguma akcinink yra bendrovs darbuotojai, buvo visikai logikas. Susiklosius tokiai praneimo praktikai, visi bendrovs akcininkai galjo visikai pagrstai tiktis, kad ir apie kitus aukiamus visuotinius akcinink susirinkimus jiems bus praneama asmenikai ratu
Teisj kolegija konstatuoja, kad bendrovs valdyba, be pakankamo pagrindo pakeitusi praneimo tvark ir apie aukiam susirinkim praneusi vieu skelbimu, bendrovs akcinink atvilgiu pasielg nesiningai ir tokiu bdu nesudar jiems tinkam slyg gyvendinti savo teises.
I byloje esani rodym matyti, kad Vilniaus miesto savivaldyb buvo pagrindinis bendrovs akcininkas jai priklaus 153 akcijos, tai sudaro 40,4 procent vis bendrovs ileist akcij (b.l.50).
esant tokioms aplinkybms praneimo apie aukiam akcinink susirinkim tvarkos pakeitimas vertintinas kaip nesiningas bendrovs valdybos siekis ivengti Vilniaus miesto savivaldybs atstovo dalyvavimo visuotiniame akcinink susirinkime. reikalauja, kad praneime apie
visuotinio akcinink susirinkimo suaukim bt nurodytas susirinkimo darbotvarks projektas. Taigi praneime btina tiksliai ir nedviprasmikai vardyti, kokie klausimai bus svarstomi susirinkime. Informacija apie susirinkimo darbotvark turi bti aiki ir nekelti abejoni Akcini bendrovi statymo 21 straipsnio 8 dalis reikalauja, kad ne vliau kaip prie 7 dienas iki susirinkimo pradios akcininkams bt sudaryta galimyb susipainti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke. Kadangi Vilniaus miesto savivaldyb nebuvo tinkamai informuota apie aukiam visuotin akcinink susirinkim, i imperatyvi statymo norma taip pat nebuvo realizuota. Todl ir dl ios prieasties
yra pagrindas pripainti negaliojaniu ginijam visuotinio akcinink susirinkimo nutarim
Akcini bendrovi statymo 23 straipsnio 2 dalis nustato sutrumpint 30 dien termin ginyti visuotinio akcinink susirinkimo nutarimus.
i norma taip pat nustato, kad sutrumpinto 30 dien iekinins senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai nutarim ginijantis asmuo
suinojo ar turjo suinoti apie jo primim . Taigi iuo atveju Akcini bendrovi statymas orientuoja taikyti bendrsias iekinins senaties
termino eigos pradios nustatymo taisykles (CK 86 str.). Nustatant iekinins senaties termino pradi, lemiam reikm turi subjektyvus kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Kaip matyti i Akcini bendrovi statymo 23
straipsnio 2 dalies dispozicijos, statymas iekinins senaties termino eigos pradi sieja ne su visuotinio akcinink susirinkimo nutarimo primimo momentu, o su suinojimo apie jo primim momentu . visuotinio akcinink susirinkimo nutarim ginijant akcininkui, kuriam nebuvo tinkamai praneta apie aukiam visuotin akcinink susirinkim, sutrumpinto 30 dien iekinins senaties termino eiga prasideda ne nuo
ginijamo nutarimo primimo dienos, o nuo tos dienos, kai nutarim ginijantis akcininkas suinojo ar turjo suinoti apie nutarimo primim juridinis asmuo gyja civilines teises ir pareigas per savo valdymo organus. Akcini bendrovi statymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad
valdybos ir jos nari galiojimus nustato bendrovs statai
visuotinis akcinink susirinkimas, kaip aukiausias bendrovs valdymo organas, turi teis ne tik nustatyti bendrovs valdymo organ struktr, bet ir, kiek leidia statymas, sprsti j kompetencijos klausimus. Todl darytina ivada, kad visuotinis akcinink susirinkimas, atsivelgdamas konkreias aplinkybes ir laikydamasis statymo imperatyvi norm, gali nusprsti, kuriam i bendrovs valdymo organ pavesti sudaryti bendrovs vardu tam tikr konkret sandor. Bendrov ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, t. y. tarpusavio pasitikjimu
grindiami santykiai, todl visi bendrovs valdymo organai privalo veikti iimtinai bendrovs interesais. Bendrovs valdymo organas privalo
balsuoti prie bet kok nutarim, paeidiant bendrovs interesus. Tais atvejais, kai bendrovs valdymo organo narys kartu yra ir bendrovs
akcininkas, jo, kaip akcininko, ir jo, kaip bendrovs valdymo organo nario, interesai gali nesutapti. Taip pat gali nesutapti ir bendrovs bei
jos akcinink interesai. Esant interes konfliktui, siningumo, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad bendrovs valdymo organo narys apie tai informuot kitus bendrovs valdymo organus. Taiau vienoki ar kitoki asmenini interes turjimas neatleidia bendrovs valdymo organo nario nuo jo fiduciarins pareigos veikti iimtinai bendrovs interesais. Jeigu bendrovs valdybos narys dl savo asmenini interes negali veikti iimtinai bendrovs interesais, jis, kaip valdybos narys, apie tai informavs kitus bendrovs valdymo organus, privalo nusialinti nuo klausimo, dl kurio kyla interes konfliktas, sprendimo .
I byloje esani rodym matyti, kad atsakov UAB Sangreta valdybos pirminink S. Jasiulionien kartu buvo ir bendrovs akcinink
turjo sigijusi 92 bendrovs akcijas. Kaip akcinink, ji balsavo u dalies bendrovei priklausanio turto pardavim, kasatoriaus teigimu, u
ymiai maesn, nei rinkos vert, kain. Tuo tarpu fiduciarini santyki poiriu, bendrovs valdybos pirminink, privalanti veikti iimtinai
bendrovs interesais, negali sudaryti sandorio, kuris paeist bendrovs interesus.
parduotos patalpos buvo sudtin bendrovs turto dalis, nesant Nekilnojamojo turto registro iduot dokument, negali bti pripainta pakankamai pagrsta ir motyvuota (CPK 222 str.). Dl i prieasi teism sprendimas ir nutartis naikintini, ir byla perduotina nagrinti i naujo
Kolegija nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisjo 1999 m. sausio 20 d. sprendim ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1999 m. lapkriio 16 d. nutart panaikinti ir perduoti byl i naujo nagrinti naujos sudties Vilniaus apygardos teismui.

2003 m. rugsjo 22 d.
Dl alos atlyginimo
Gino esm

Iekovas L.Varnas, kreipdamasis teism, nurod, kad nuo 1954 met dirbo L.Giros kolkyje traktorininku, po privatizavimo dirbo
Laibgali ems kio bendrovje (likviduota 2001 m. lapkriio 22 d.), i kurios atleistas 1996 m. rugpjio 13 d. ir vliau niekur nedirbo.
Utenos medicinins socialins ekspertizs komisija 2002 m. gegus 2 d. nustat treios grups invalidum ir 50 proc. darbingumo netekim
iki 2003 m. birelio 1 d. Dl alos atlyginimo mokjimo kreipsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokikio skyri ir
Rokikio rajono savivaldyb, taiau abu atsakovai mokti alos atlyginim atsisak, nes profesins ligos, nustatytos po 2001 m. liepos 1 d.,
nepripaintos draudiminiu vykiu, alos atlyginimo klausimus reglamentuoja nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojantis Civilinis kodeksas, pagal
kurio 6.289 str. 1 d. savivaldyb ar valstyb perima tik likviduot valstybs ir savivaldybs moni ar staig prievoles, o kolkio ir ems
kio mon nebuvo valstybs ar savivaldybs mon ar staiga. Iekovas nurod, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m.
rugpjio 10 d. nutarimo Nr.607 7 punkt periodin netekto darbingumo kompensacij turi mokti Rokikio rajono savivaldyb. Iekovo
nuomone, kadangi profesins ligos nustatymo momentu niekur nedirbo, draudiamj pajam kompensavimo koeficientas apskaiiuojamas
i pensijos bylos, kuris yra 1,3531, o periodin netekto darbingumo kompensacija po 299,71 Lt kas mnes. Vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., Lietuvos Respublikos alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgim profesine liga
laikinuoju statymu, iekovas teismo pra priteisti i Rokikio rajono savivaldybs periodin netekto darbingumo kompensacij po 299,71
Lt kas mnes nuo 2002 m. gegus 2 d. iki 2003 m. birelio 1 d., kompensacij didinant didjant draudiamoms pajamoms.
Teisj kolegijos iaikinimai

Rokikio rajono apylinks teismas 2002 m. gruodio 19 d. sprendimu iekin tenkino, priteis i Lietuvos Respublikos valstybs nuo
2002 m. gegus 2 d. iekovui periodin netekto darbingumo kompensacij po 299,71 Lt kas mnes iki 2003 m. birelio 1 d.,
atitinkamai i sum didinant, didjant draudiamoms pajamoms, nurod, kad priteistin sum iekovui turi mokti Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Rokikio skyrius. Sprendimo dal dl periodins netekto darbingumo kompensacijos mokjimo u
laikotarp nuo 2002 m. gegus 2 d. iki 2002 m. gruodio 1 d. vykdyti skubiai. Teismas i Utenos MSEK darbingumo ekspertizs akto
(b.l.45) nustat, kad iekovas, dirbdamas L.Giros kolkyje neteko 46 procent profesinio darbingumo, dirbdamas Laibgali ems kio
bendrovje 4 procent, t.y. atleidimo i darbo dien buvo neteks 50 procent profesinio darbingumo, is procentas iki ligos diagnozavimo
2002 m. nepasikeit. Teismas nurod, kad atsivelgiant tai, jog veiksniai, slygoj iekovo susirgim profesine liga atsirado iki 1996 m.
rugpjio 13 d., t.y. iki 2000 m. CK sigaliojimo, todl nors profesin liga nustatyta ir iekinys pareiktas galiojant 2000 m. CK, taiau alos
atlyginimo santykiams reguliuoti taikytinas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar
susirgim profesine liga laikinojo statymo (toliau Laikinasis statymas) 18 1 str., numatantis, kad alos atlyginimo prievol pereina
valstybei kai mon likviduota ir (ar) iregistruota, kai nra jos teisi ir pareig permjo, taiau alos atlyginimas nebuvo kapitalizuotas nei
perduota i prievol auktesniajai organizacijai. Teismas, laikydamas, kad alos atlyginimas iekovui turi bti priteistas i Lietuvos
Respublikos valstybs, pareigojant priteist sum imokti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokikio skyri, vadovavosi
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. rugsjo 15 d. nutarimu Nr.997 (2002 m. gruodio 29 d. nutarimo Nr.1628 red.) patvirtintos alos
atlyginimo nukentjusiesiems dl sveikatos sualojimo ar susirgimo profesine liga, kai i prievol pereina valstybei, tvarkos (toliau Tvarka)
2 punktu, kuriame nurodyta, kad perjus alos atlyginimo mokjimo prievolei valstybei, i prievol vykdo Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos teritoriniai skyriai, ir 5 punktu, kuriame nurodyta, kad alos atlyginimo skyrimo, mokjimo, pristatymo ir kitos aptarnavimo
ilaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apmokamos i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto. pagal iuo metu
galiojanius norminius aktus formaliai irint nra tiesioginio subjekto, pareigoto atlyginti nedirbaniam nukentjusiajam dl profesins
ligos padaryt al kai nukentjusysis nedirba ir dl to nra draudiamas nuo nelaiming atsitikim darbe ar susirgim profesine liga, o
mon, kurioje jis dirbo, jau likviduota ar privatizuota . alos atlyginimo mokjimo prievol perkl valstybei, nes iekovas dirbo ir jo
sveikata buvo veikiama kenksming faktori galiojant mintam statymui ir nra duomen, kad iekovo sveikata pablogjo po to momento,
kai jis nutrauk savo darbin veikl 1996 m. vadovaujantis teisingumo kriterijumi alos atlyginimas priteistinas ir iems nukentjusiesiems
taip pat, kaip ir tais atvejais, kai profesin liga nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d . alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar
susirgim profesine liga civilinius teisinius santykius iuo metu reglamentuoja 2000 m. CK, 1999 m. gruodio 23 d. Nelaiming atsitikim
darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas bei 1997 m. liepos 1 d. alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgim
profesine liga laikinasis statymas
Derinant i statym teiss normas buvo siekiama ginti nukentjusij asmen, patyrusi nelaiming atsitikim darbe ar susirgusi
profesine liga, civilines teises. Atsivelgus pasikeitusius ekonominius santykius (ekonomin sistem) buvo nustatyta, kad kai kuriais
atvejais prievol atlyginti tokiems nukentjusiesiems al perima valstyb
CK 6.289 str. numato baigtin sra atvej, kada alos atlyginimas pereina valstybei tik kai likviduojama valstybs mon ir
staiga
Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojama teism praktika Laikinojo statymo 18 1 str. nuostatas dl alos atlyginimo prievols perjimo
valstybei
taiko ir tais atvejais, kai profesin liga pripainta ir po 2001 m. liepos 1 d. I bylos aplinkybi nustatyta,
kad iekovas nuo 1954 met dirbo L.Giros kolkyje traktorininku, po privatizavimo dirbo Laibgali ems kio bendrovje (likviduota 2001

m. lapkriio 22 d.), i kurios atleistas 1996 m. rugpjio 13 d. ir vliau niekur nedirbo. Utenos medicinins socialins ekspertizs komisija
2002 m. gegus 2 d. nustat treios grups invalidum ir 50 proc. darbingumo netekim iki 2003 m. birelio 1 d. Be to, Utenos VMSEK
2002 m. spalio 8 d. Darbingumo ekspertizs aktas patvirtina, kad iekovas 46 proc. nedarbingumo neteko dirbdamas kolkyje, o 4 proc.
Laibgali B. Atsivelgiant ias faktines aplinkybes ir nurodyt teiss norm aikinim ir taikym, teisj kolegija laiko, kad teismai
gino santykiams reguliuoti pagrstai taik Laikinojo statymo nuostatas.
Pagal Laikinojo statymo 13 str. 2 d. periodin netekto darbingumo kompensacija nukentjusiajam apskaiiuojama pagal formul 0,5
x d x k x D, kur d darbingumo netekimo koeficientas, k kompensavimo koeficientas, D mokjimo mnes galiojani draudiamosios
pajamos. 1) kiekvien skaiiuojamj met asmens draudiamj pajam koeficientas dauginamas i skaitytos sta t met dalies, 2)
gautos atitinkam met sandaugos sudedamos, 3) gauta suma dalijama i viso stao, gyto per tuos metus, kuriems vidurkis skaiiuojamas.
Kolegija nutaria:
Rokikio rajono apylinks teismo 2002 m. gruodio 19 d. sprendim ir Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2003 m. vasario 13 d. nutart palikti nepakeist.
2006 m. balandio 26 d
dl turto pripainimo bendrja daline nuosavybe ir jo padalijimo, paveldjimo teiss liudijimo dalies panaikinimo ir
laidojimo ilaid priteisimo
Gino esm
Iekov I. B. patikslintu iekinio pareikimu pra pripainti:
1. Bendrja daline nuosavybe lygiomis dalimis turt, buvus E. V. vardu - dviej kambari but, esant (duomenys neskelbtini), 89 622 Lt
verts, pripastant jos teis 1/2 dal buto ir priteisiant kompensacij po 22 405 Lt i kiekvienos atsakovs;
2. 313 Vyriausybs taupymo lakt, kuri vert 31 300 Lt, pripastant jos teis 1/2 dal taupymo lakt ir priteisiant i atsakovi po 7800 Lt
kompensacijos;
3. 1759,48 Lt indl, buvus E. V. vardu AB Hansabankas sskaitoje, pripastant jos teis 1/2 dal io indlio ir priteisiant i atsakovi po
439,85 Lt turto indlio sskaitoje;
4. 2003 m. kovo 6 d. E. V. ir E. . iduot paveldjimo pagal statym teiss liudijim i dalies negaliojaniu.
Iekov nurod, kad 2002 m. gruodio 2 d. mir E. V., su kuriuo neregistruotoje santuokoje ji gyveno nuo 1977 m. Praddami kartu gyventi
jie buvo susitar, kad visos los bus bendros, turtas, kuris bus gytas bendro gyvenimo metu, priklausys abiem bendrosios dalins
nuosavybs teise, nepriklausomai nuo to, kieno vardu bus registruotas. Nuo bendro gyvenimo pradios iki 1986 m. abu gyveno iekovs
bute (duomenys neskelbtini), ved bendr k, darbo umokesiai buvo laikomi vienoje eimos kasoje. But, esant (duomenys neskelbtini),
kartu nusipirko 2002 m. rugpjio 28 d., registruodami E. V. vardu. Iekov ir jos eimos nariai prisidjo pinigais perkant but.
Reikalavimai
Iekov prao pripainti jdviej bendrja daline nuosavybe: butas (duomenys neskelbtini), 313 Vyriausybs taupymo lakt ir banko indlis.
U iekovei atitektin turto dal ji prao i kiekvienos atsakovs priteisti i viso 30 644,85 Lt kompensacij.
Teisj Kolegijos iaikinimai
Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 19 straipsnio 2 dal esant eimos santykiams,
atsiradusiems iki 2000 m. Civilinio kodekso sigaliojimo, is kodeksas taikomas toms teisms ir pareigoms, kurios atsiras jam
sigaliojus. Taigi nagrinjamoje byloje tv ir vaik (taip pat ir patvi bei povaiki) tarpusavio teises ir pareigas, tv (sugyventini)
tarpusavio turtinius santykius, atsiradusius iki 2000 m. CK sigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., reglamentavo i santyki atsiradimo metu
galiojusios eimos teiss normos.
Atsakovs E. V. ir E. . yra E. V. tikrosios dukterys ir iekovs I. B. podukros. Pagal galiojusio Santuokos ir eimos kodekso 57 straipsn
vaikai, gim i nesani tarpusavio santuokoje tv, nustaius j tvyst, turi tv ir j giminaii atvilgiu tas paias teises ir pareigas, kaip
ir vaikai, gim i esani tarpusavyje santuokoje tv
E. V. ir E. . tvas E. V. gyveno kartu su I. B. nesusituok, taiau jiems, kaip sugyventiniams, pradjusiems kartu gyventi jau po pamint
dukter gimimo, galiojs statymas pripaino tas paias, kaip ir sutuoktini, teises ir pareigas rpintis vaikais ir juos auklti. Santuokos ir
eimos kodekso 19 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vaik aukljimo ir kitus eimos gyvenimo klausimus sutuoktiniai sprendia kartu.
Tokia teis sprsti kitus eimos gyvenimo klausimus reikia ir rpinimsi tuo turtu, kuris yra gytas bendro gyvenimo metu.
Byloje esani raytini rodym visuma, taip pat liudytoj parodymai rodo, kad ie asmenys buvo bendro gyvenimo partneriai
Tarp sugyventini susiklosts ilgalaikis, truks beveik 26 metus, gyvenimas drauge, normals ilti tarpusavio santykiai, bendravimas su
giminaiiais ir teigiami giminaii atsiliepimai apie i por tik patvirtina j faktinius santuokinius santykius ir eimin ry
Mikalojaus parapijos banyios paymos (b. l. 18) matyti, kad velionis E. V. buvo veds mon I. B. is dokumentas yra reikmingas
vertinant banytin santuok, kuri patvirtina, kad ie asmenys buvo ireik savo vali sukurti eim net ir nesant statym nustatyta tvarka
registruotos santuokos civilins metrikacijos staigoje. Tai rodo, kad nurodyti asmenys turjo duoti vienas kitam banytin sutuoktini
priesaik. Taigi faktikai santuoka buvo sudaryta
Iekov bendro gyvenimo metu su E. V. buvo darbinga, iki senatvs pensijinio amiaus dirbo pagal gyt siuvjos profesij ir gaudama
pajamas kartu su E. V. gydavo turt bei kaup santaupas. ie asmenys kartu gyvendami turtinius reikalus tvark bendru sutarimu. Iekov
turjo savarankikas pajamas i darbo teisini santyki, dl to nepagrstas atsakovi teiginys apie tai, kad atlyginim iekovei mokjo E. V.
Todl iekovei savo gaunamomis piniginmis lomis ir pastangomis ilg laik prisidedant prie turto gijimo E. V. vardu, rpinimasis
sugyventiniu iki jo mirties, o vykus miriai iekovs lomis j palaidojus, civilinje teisje visuotinai pripastamas protingumo,
siningumo ir teisingumo principas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) lemia tai, kad iekovei turi bti pripainta E. V. turto dalis po jo
mirties. E. V. nra paliks ilikusio testamento dl savo turto patvarkymo, dl to nra pagrindo ivadai, kad dalies turto pripainimas
I. B. prietaraut velionio valiai. Pripastant iekovei turto dal atsivelgtina ir iekovs nedarbingum dl senatvs pensijinio
amiaus, o nedarbingiems asmenims yra statymuose preziumuojamas ilaikymo reikalingumas.

Surinkt byloje rodym visuma leidia padaryti pakankamai pagrst ivad, kad iekov ir mirusysis E. V., ilg laik gyvendami kartu,
turtiniuose santykiuose siek susikurti teisines pasekmes, bdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje, t. y. gyti kartu bendr turt, kurio
teisinis reimas bt panaus sutuoktini nuosavybs teisin reim.

Kolegija nutaria: Apeliacins instancijos teismo 2005m lapkriio 22d nutart palikti nepakeist.
Priteisti iekovei I. B. i atsakovi E. V. ir E. . po 8243,74 Lt kompensacijos; sumainti Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 2005
m. liepos 25 d. sprendimu priteistas ilaidas advokato pagalbai apmokti ir priteisti i I. B. atsakovms E. V. ir E. . po 500
kiekvienai; kit teismo sprendimo dal palikti nepakeist; taip pat priteisti i I. B. atsakovms E. V. ir E. . po 250 Lt advokat
atstovavimo ilaid apeliacins instancijos teisme, o iekovei I. B. i atsakovi E. V. ir E. . po 25 Lt yminio mokesio u apeliacinio
skundo padavim.

3 tema LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINS TEISS ALTINIAI,

CIVILINS TEISS SISTEMA.
LIETUVOS AUKIAUSIOJO TEISMO TEISJ SENATO NUTARIMAS Nr. 28
2000 m. gruodio 21 d.
Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas
vairiose santyki, susijusi su tarptautiniu (usienio) elementu, srityse teisinis reguliavimas yra unifikuotas tarptautinmis sutartimis. Galiojanti tarptautin sutartis tampa Lietuvos vidaus teiss sudtine dalimi, todl teismai privalo j taikyti tiesiogiai, sprsdami ginus, kylanius
i santyki, kuriuos unifikuotai reguliuoja atitinkama tarptautin sutartis.
nutar: I. Iaikinti teismams, kad:
1. Pagal Lietuvos CK 603 straipsn usienio teis turi bti taikoma, kai yra bent vienas i i teisini pagrind:
1) Lietuvos tarptautin privatin teis (kolizins normos) numato, kad turi bti taikoma ne Lietuvos, o usienio teis;
2) Lietuvos galiojanti tarptautin sutartis (dvial ar daugiaal) numato, kad turi bti taikoma ne Lietuvos, o usienio teis;
3) Sutarties alys yra pasirinkusios usienio teis kaip teis, taikytin j santykiams (CK 616 str. 1 d.).
Pirmaisiais dviem atvejais teismas privalo taikyti usienio teis savo iniciatyva, t. y. ex officio, iskyrus atvejus, kai teismas taiko CK 604
straipsn. Treiuoju atveju teismas turi taikyti usienio teis, kai to reikalauja bent viena i ali, iskyrus atvejus, kai teismas nusprendia,
kad nra pakankamo pagrindo taikyti ali pasirinkt usienio teis (pvz., kai taikytinos teiss klausimai nra aikiai ireikti ali sutartyje,
taip pat kai taikytina teis visikai nesusijusi su ali ginu, o pasirinkta vien dl sunkesnio kitai aliai bylinjimosi arba siekiant apeiti imperatyvias teiss normas).
2. Taikant tarptautines konvencijas (sutartis) btina atsivelgti j aikinim ir taikym usienio valstybi teism praktikoje.
3. Teismai, aikindami ir taikydami tarptautines konvencijas (sutartis), privalo vadovautis bendraisiais tarptautins teiss aikinimo principais, tvirtintais 1969 m. Vienos konvencijos dl sutari teiss 3133 straipsniuose.
Aikinant ir taikant tarptautines konvencijas (sutartis), reikia atsivelgti konvencijos autentiko teksto ir j oficialaus vertimo lietuvi kalb galimus lingvistinius neatitikimus.
4. Pagal 1969 m. Vienos konvencijos dl sutari teiss 26 straipsn kiekviena galiojanti tarptautin sutartis yra privaloma jos dalyviams ir
turi bti siningai vykdoma. Tarptautins sutarties sigaliojimas reikia, kad i sutartis tampa privaloma valstybms tos sutarties dalyvms,
o j teismai privalo taikyti sigaliojusios tarptautins sutarties normas.
5. Tarptautins sutartys (konvencijos), prie kuri Lietuva nra prisijungusi, taikomos tada, kai tarptautin sutartis (konvencija), nustatanti
unifikuotas privatins teiss normas, numato, jog ji yra taikoma, kai bent viena i bylos ali yra valstybje - tos tarptautins sutarties(konvencijos) dalyvje, o pagal kolizines normas turi bti taikoma btent valstybs tos tarptautins sutarties (konvencijos) dalyvs teis.
6. Nustatydamas usienio teiss turin teismas reikaling informacij gali rinkti pats betarpikai arba gali j gauti teismo pavedimo pagalba.
Jeigu Lietuva yra sudariusi dvial tarptautin sutart dl teisins pagalbos su valstybe, kurios teis turi bti taikoma, informacij apie Susitarianiosios Valstybs teis teismas gali gauti tarptautinje sutartyje nustatyta tvarka, nes svoka teisin pagalba apima ir informacijos apie
Susitarianiosios Valstybs teis teikim.
7. Jeigu usienio teis taikoma bylos ali iniciatyva, tai pagal CK 605 straipsn usienio teiss turinio nustatymas yra fakto, o ne teiss klausimas, todl usienio teiss turin turi pateikti alis, kuri remiasi usienio teise ir reikalauja j taikyti. Teismas, esant alies praymui, turi padti aliai nustatyti taikytinos usienio teiss turin. Be to, teismas turi tikrinti ali pateikt mediag apie usienio teis: aikintis, ar alys
pateik tikrai galiojant usienio valstybs statymo tekst; prireikus reikalauti i alies, kuri remiasi usienio teise, papildomos mediagos ir
pan.
8. Taikyti usienio teis teismas gali atsisakyti, jeigu usienio teiss taikymas prietaraut Lietuvos Respublikos vieajai tvarkai (visuomens
interesams CK 604 str.) ir jeigu btina taikyti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs, su kuria ginas labiau susijs, imperatyvias teiss
normas.
9. Remiantis vieosios tvarkos kriterijumi, galima atsisakyti taikyti usienio teis, jeigu:

a) usienio teiss taikymas reikt pagrindini mogaus teisi ir laisvi paeidim (pvz., teisint asmens diskriminavim lyties pagrindu,
leist prekyb monmis ar laisvs suvarym ir pan.);
b) usienio teiss taikymas prietaraut teisingumui, geriems paproiams, pagrindinms visuomenje nusistovjusioms morals nuostatoms
(pvz., leist prisiteisti i tv krait, teisint prostitucij, sipareigojimus, kylanius i statymo draudiam azartini aidim, udraust asmeniui kreiptis teism ir pan.);
c) usienio teiss taikymas paeist valstybs interesus ar pakenkt geros kaimynysts su usienio valstybe santykiams (pvz., usienio teiss
taikymas leist alims ivengti mokesi mokjimo usienio valstybje, paeist nustatytus importo ir eksporto draudimus, leist finansuoti
neteist valdios ugrobim usienio valstybje ir pan.).
10. Nustatant taikytin teis, vienos ar kitos teiss normos ar teiss instituto priskyrimo materialinei arba proceso teisei klausim Lietuvos
teismai turi sprsti vadovaudamiesi Lietuvos teise. Lietuvos tarptautins privatins teiss poiriu materialins teiss dalimi pripaintinos
ios teiss normos:
a) reguliuojanios iekinin senat;
b) nustatanios teisines prezumpcijas;
c) nustatanios tinkam iekov ir atsakov;
d) slygojanios nuostoli sudt;
e) reguliuojanios teis palkanas ir j dyd;
f) reguliuojanios atsiskaitym valiut;
g) kitos normos ir teiss institutai, kuriuos Lietuvos teis pripasta materialins teiss dalimi.
Atitinkamai Lietuvos tarptautins privatins teiss poiriu proceso teiss dalimi pripaintinos ios teiss normos:
a) nustatanios civilini teisi gynimo bdus (CK 6 str.);
b) reguliuojanios iiekojim eilikum;
c) kitos normos ir teiss institutai, kuriuos Lietuvos teis pripasta proceso teiss dalimi.
11. Teismas ex officio privalo tikrinti, ar byla jam yra teisminga. Prireikus teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 151 straipsniu.
12. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis, kurioje isprsti teismingumo klausimai, tai turi bti taikomos tarptautins
sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisykls, nustatytos Lietuvos vidaus teisje (CPK 482 str.).
Kai yra daugiaal ir dvial tarptautin sutartis teismingumo klausimais, prioritetas suteikiamas daugiaalje tarptautinje sutartyje nustatytoms teismingumo taisyklms, iskyrus atvejus, kai daugiaal tarptautin sutartis numato, jog ji neturi takos valstybi sutarties dalyvi
sudarytoms dvialms tarptautinms sutartims.
13. Teismas, sprsdamas teismingumo klausim, turi atsivelgti ali ir rodym buvimo viet. Jeigu ir atsakovas, ir dauguma rodym yra
usienio valstybje, su kuria Lietuva nra pasiraiusi tarptautins dvials sutarties dl teisins pagalbos, inagrinti byl Lietuvos teisme bt labai sudtinga. Vadovaujantis Lietuvos CPK 150 straipsnio 2 dalies 6 punktu, reikt atsisakyti priimti pasilant iekovui kreiptis atitinkamos usienio valstybs teism (forum non conveniens).
14. Pagal CPK 140 straipsn alys gali susitarti, koks teismas nagrins j gin. i taisykl taikoma ir byloms su tarptautiniu (usienio) elementu. alys gali pasirinkti tik tokios valstybs teismus, su kuria ta byla turi tam tikr ry (toje valstybje gyvena viena i ali, joje yra dauguma rodym, gino dalykas ir pan.). Kai bylos teismingumas nustatytas ali susitarimu, kit, su ia byla susijusi byl, teismingumas turi
bti nustatomas pagal bendras teismingumo taisykles. Kiti asmenys tarp ali pradt civilin byl gali stoti bendrais pagrindais.
ali sudarytas susitarimas dl bylos teismingumo neturi takos nustatant byl, ikelt pagal kit asmen iekinius, teismingum, iskyrus atvejus, kai iekin vienos i tokio susitarimo ali interesais pareikia CPK 55 straipsnyje numatyti asmenys. Pareikus iekin kito asmens interesais CPK 55 straipsnio tvarka, iekovu laikomas asmuo, kurio interesais pradta byla (CPK 34 str. 2 d.). Todl tokio asmens sudarytas susitarimas dl bylos teismingumo privalomas ir CPK 55 straipsnyje numatytiems asmenims.
15. Teismas, sprsdamas bylos su tarptautiniu (usienio) elementu teismingumo klausim, turi isiaikinti, ar byla nepriklauso valstybs, kurioje teks pripainti ir vykdyti bsim teismo sprendim, teism iimtinei jurisdikcijai.
16. Bylos teismingumui neturi takos taikytina materialin teis, todl teismas negali atsisakyti priimti iekininio pareikimo, motyvuodamas
tuo, kad ali santykiams reikia taikyti ne Lietuvos, o usienio valstybs teis.
17. Kai nra tarptautins sutarties arba ji nenumato teismingumo taisykli, bylos teismingumas nustatomas pagal bendras teismingumo taisykles (CPK 4781 str.). Civilini byl su tarptautiniu (usienio) elementu teismingumo Lietuvos teismams klausim reikt sprsti vadovaujantis iais pagrindiniais kriterijais:
1) kai yra asmeninio neturtinio pobdio iekinys, civilin byla su tarptautiniu (usienio) elementu teisminga Lietuvos teismams, jeigu:
a) atsakovo gyvenamoji vieta ar buvein yra Lietuvoje (CPK 137 str.);
b) bylos alimi yra vaikas, turintis gyvenamj viet Lietuvoje (CPK 138 str. 4 d.);
c) pareiktas iekinys dl santuokos pripainimo negaliojania ar santuokos nutraukimo, o santuoka buvo sudaryta Lietuvoje arba viena i ali turi gyvenamj viet Lietuvoje (CPK 138 str. 9 d.) ;
d) bylos dl vaikinimo teismingos Lietuvos teismams, jeigu vaikinamas vaikas ir/ar vaikintojas gyvena Lietuvoje;
2) kai yra asmeninio turtinio pobdio iekinys, civilin byla su tarptautiniu (usienio) elementu teisminga Lietuvos teismams, jeigu:
a) atsakovo gyvenamoji vieta ar buvein yra Lietuvoje (CPK 137 str.);
b) pareiktas iekinys dl aliment nepilnameiams vaikams iiekojimo ir viena i ali gyvena Lietuvoje (CPK 138 str. 4 d.);
c) atsakovas usienio juridinis asmuo turi filial Lietuvoje, ir iekinys yra kils i filialo veiklos (CPK 138 str. 3 d.);
d) pareiktas iekinys dl alos, padarytos suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo gyvybs atmimu, jeigu iekovas
gyvena Lietuvoje arba Lietuvoje yra alos padarymo vieta (CPK 138 str. 5 d.);
e) pareiktas iekinys dl alos, padarytos asmens turtui, o alos padarymo vieta yra Lietuvoje (CPK 138 str. 6 d.);
f) pareiktas iekinys dl nuostoli, padaryt laiv susidrimu ar dl iiekojimo atlyginimo u pagalbos suteikim bei gelbjim jroje, o
laivo buvimo ar jo registravimo uostas yra Lietuvoje (CPK 138 str. 7 d.);

g) pareiktas iekinys, kylantis i sutarties, kurioje jos vykdymo vieta yra nurodyta Lietuvos teritorija (CPK 138 str. 8 d.);
h) alys sutartyje yra pasirinkusios Lietuvos teism jurisdikcij ir toks ali susitarimas nepaeidia nei vienos i ali valstybi teiss nustatyt iimtinio teismingumo taisykli (CPK 140 str.);
i) pareikus iekin atsakovas neprietarauja, kad byla bt nagrinjama Lietuvos teismuose, o tokios bylos nagrinjimas nepaeis nei vienos
i ali valstybs teiss nustatyt iimtinio teismingumo taisykli.
3) kai yra daiktinio pobdio iekinys, civilin byla su tarptautiniu (usienio) elementu yra teisminga Lietuvos teismams, jeigu:
a) turtas, esantis gino dalyku, yra Lietuvoje (CPK 139 str. 1 d.);
b) pareiktas iekinys, kylantis i paveldjimo teisini santyki, o palikimas yra Lietuvoje arba Lietuvoje yra palikimo atsiradimo vieta, arba
Lietuvoje gyveno palikjas (CPK 139 str. 2 d.);
c) pareiktas iekinys dl sutuoktini bendrosios nuosavybs padalijimo, o turtas yra Lietuvoje arba Lietuvoje gyvena atsakovas.
18. Jeigu byla yra teisminga tiek usienio valstybs teismui, tiek Lietuvos teismui ir yra duomen, kad pagal tapat iekin civilin byla yra
ikelta usienio valstybs teisme, tai teismas, remdamasis CPK 150 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turi atsisakyti priimti pareikim. Jeigu tokia
aplinkyb paaikja po civilins bylos iklimo Lietuvos teisme, teismas pareikim turi palikti nenagrint (CPK 245 str. 4 p.).
3 SEMINARAS N U T A R T I S
1999m. gegus 3 d.
dl ems sklypo dovanojimo sutarties pripainimo negaliojania
Gino esm
Iekovas AB Turto bankas 1998 m. sausio 29 d. kreipsi Vilniaus miesto 1j apylinks teism dl ems sklypo dovanojimo
sutarties pripainimo negaliojania. Iekovas nurod, kad atsakovo S.Kviklio individuali mon pam i komercinio banko Aurabankas
40 000 JAV doleri paskol, kuri sipareigojo grinti iki 1995 m. birelio 5 d. Iekovo nuomone, atsakovas S.Kviklys, inodamas, kad
negali grinti paskolos, msi priemoni apsaugoti jam priklausant turt ir 1995 m. birelio 8 d. padovanojo J.Anikeviitei 0,9 ha ems
sklyp, esant Jankovic kaime, Grendavs apyl., Trak rajone. Iekovas nurod, kad dovanodamas ems sklyp S.Kviklys pakenk banko,
kaip kreditoriaus, interesams dar ir tuo, kad apsunkino bankui keist dovanotoje emje esani poilsio nam realizavim, todl juos u
nepaprastai em 14 420 Lt kain varytynse nusipirko atsakov J.Anikeviit, kuriai S.Kviklys padovanojo em.
Reikalavimai

1.
2.

Pripainti ems dovanojimo sutart negaliojania pagal CK 571 straipsn.

Grsti CK 5, 47, 176 str. bei Konstitucijos 28 str.

3.

Pripainti paeidim Kredito sutarties 2.6 punkto (suteikia bankui teis grinti kredit kitu skolininkui nuosavybs teise priklausaniu turtu)
Teisj kolegijos iaikinimai

1. Dl CK 571 str. Taikymo

2.

3.

Visuotinai pripaintas teiss principas statymas atgal negalioja reikia, kad teisiniai norminiai aktai reguliuoja tik tuos visuomeninius
santykius, kurie atsirado sigaliojus norminiam aktui. Civiliniteisini santyki specifika yra ta, kad naujos normos primimas palieia
dviej teisikai lygi subjekt teises ir pareigas, todl nra galimas vienareikmis vienodom slygom proporcingas abiej ali padties
pagerinimas. Todl tam, kad bt pateisinamas civilins teiss normos galiojimas iki jos primimo susiklosiu siems santykiams reguliuoti,
btinas iuo klausimu statymo leidjo aikus ir nedviprasmikas pozicijos pareikimas. Tai galima padaryti tik statymo forma. Todl teismai
pagrstai nesim sprsti klausimo dl CK 571 str. taikymo sutartiniams santykiams (dovanojimo), atsiradusiems iki CK 57 1 str. sigaliojimo,
nes tai yra statymo leidjo, bet ne teismo prerogatyva.
Dl Konstitucijos tiesioginio taikymo
Konstitucijos normos yra normosprincipai, bendrieji statym pradmenys. Tiesiogiai Konstitucijos pagrindu iekinys gali bti tenkinamas
tik tuo atveju, kai gino santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai statymai ar postatyminiai aktai, neprietaraujantys Konstitucijai. Jei
ginui isprsti teismai remiasi specialiomis normomis, detalizuojaniomis konstitucines normas, nra pagrindo konstatuoti, kad teismai
nepasisak dl vis pareikt ali reikalavim. Konstitucijos 28 str. detalizuojantys statymai buvo pritaikyti tinkamai. Teismai pagrstai
konstatavo, kad atsakovas S.Kviklys, dovanodamas jam priklausant ir nekeist ems sklyp, taip pat atsakov J.Anikeviit, keisdama
ems sklyp ir poilsio namus banko paskolai gauti, sudarinjo sandorius jiems teistai priklausanio turto atvilgiu, kuris nebuvo keistas,
jam nebuvo udti draudimai ar aretas, todl nebuvo paeisti CK 5, 47 bei 176 str. reikalavimai, taip pat ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 28 straipsnis.
Dl Kredito sutarties 2.6 punkto aikinimo
Kredito sutarties 2.6 punkte nra suformuluotas draudimas kredito gavjui disponuoti nekeistu nuosavybs teise priklausaniu turtu.
Nutaria iekinio netenkinti

4.

3 SEMINARAS N U T A R T I S
2000 m. spalio 18 d.
dl pareigojimo sudaryti buto pirkimo pardavimo sutart
Gino esm
Iekov Virginija Matulaitien kreipsi teism ir nurod, kad nuo 1994 m. kovo 1 d. su dviem nepilnametmis dukterimis gyvena
atsakovo Kauno miesto savivaldybs vieno kambario bute Taikos pr. 73-89, Kaune. 1997 m. gruodio 31 d., dar galiojant But privatizavimo
statymui, ji pateik atsakovui praym dl buto privatizavimo. Pasibaigus teisminiam procesui dl gino buto nuomos, Kauno miesto
valdyba 1999 m. kovo 30 d. prim sprendim Nr. 307 dl gino patalp nuomos sutarties sudarymo, o 1999 m. balandio 6 d. buvo sudaryta
gino patalp nuomos sutartis. Ji ( iekov ) pakartotinai kreipsi atsakov dl buto privatizavimo, praymas nebuvo patenkintas, nurodant,
kad But privatizavimo statymas nebegalioja nuo 1998 m. liepos 1 d.
Reikalavimai
pareigoti Kauno miesto savivaldyb sudaryti su ja buto Taikos pr. 73-89, Kaune pirkimo-pardavimo sutart
Teisj kolegijos iaikinimai
Civiliniams teisiniams santykiams taikomi tie teiss aktai, kurie galiojo t teisini santyki atsiradimo metu, t.y. kad teisiniam
ginui isprsti gali bti taikomos ir teiss normos, kurios bylos nagrinjimo metu yra netek galios, taiau kurios galiojo teisini santyki
tarp gino ali atsiradimo momentu. Praym dl gyvenamosios patalpos privatizavimo turjo teis paduoti tik asmenys, kuri nuomojamos
patalpos buvo priskirtos prie pirkimo pardavimo sutarties objekt, ivardint But privatizavimo statymo 2 straipsnyje. Gyvenamosios
patalpos valstybinio but fondo name nuomos sutartis su iekove sudaryta tik 1999 m. balandio 6 d. But privatizavimo statymo galiojimo
laikas pasibaig 1998 m. liepos 1 d. Pasibaigus statymo galiojimui galima realizuoti tik teis, kuri buvo gyta statymo galiojimo metu ir
pagal statym ir kuri buvo paeista. Kadangi iekovs butas privatizavimo objektu tapo jau pasibaigus But privatizavimo statymo
galiojimui, iekov teiss privatizuoti but pagal negaliojant statym gyti negaljo ir negijo, o nesant teiss, negaljo bti ir teiss
paeidimo. Todl negalima pripainti, jog gino teisiniai santykiai tarp ali kilo i galiojanio But privatizavimo statymo.
Kita vertus, But privatizavimo statymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad is statymas nustato valstybinio ir visuomeninio but
fondo pirkimo pardavimo tvark nuomininkams, iki 1992 m. gruodio 1 d. pareikusiems nor sigyti nuosavybn gyvenamsias patalpas.
Tai reikia, kad statymas ne tik nustat tam tikras slygas, kurioms esant gyjama teis privatizuoti nuomojamas gyvenamsias patalpas,
taiau nustat ir teiss realizavimo termin. Taigi, pagal bendr taisykl ketinim sigyti nuosavybn io statymo 2 straipsnyje numatytas
gyvenamsias patalpas nuomininkai turjo ireikti ne vliau kaip iki 1992 m. gruodio 1 d. Byloje nustatyta, kad iekovs eimai butas buvo
suteiktas tik 1994 m. kovo 1 d. Tokiu bdu, nuo pat buto suteikimo dienos, nepriklausomai nuo aplinkybs, ar tinkamai buvo nustatytas buto
teisinis reimas, iekov bendra tvarka kreiptis dl buto privatizavimo pagal But privatizavimo statym negaljo, nes terminas tokiems
praymams pateikti pasibaig iki buto paskyrimo dienos. 1993 m. balandio 1 d. statymu Nr. I-116 But privatizavimo statymo 1 straipsnis
buvo papildytas nauja antrja dalimi (su vlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dl savo kalts laiku nepadavusiems pareikim
gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimyb praymus dl but privatizavimo pateikti ir vliau, taiau su ilyga, kad
tokie praymai pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, kuri turjo teis leisti tokius praymus paduoti iki 1997 m gruodio 31 d.
Vienok, iekov Valstybin komisij nei tiesiogiai, nei per Kauno miesto savivaldyb, laikantis Vyriausybs 1991 m. liepos 31 d. nutarimu
Nr.309 patvirtint Taisykli bei Vyriausybs 1993 m. balandio 20 d. potvarkiu Nr.290p nustatytos tvarkos dl buto privatizavimo
nesikreip. Iekov tik 1997 m. gruodio 31 d., t.y. paskutin dien, iki kurios Valstybin komisija galjo iduoti leidim but privatizuoti,
padav atsakovui laisvos formos praym leisti but privatizuoti. Taiau atsakovas pats klausim sprsti statymu nebuvo galiotas, o dl
pasibaigusio termino negaljo imtis ir Vyriausybs 1993 m. balandio 20 d. potvarkyje Nr.290p numatyt priemoni, kad praymo
realizavim svarstyt Valstybin komisija. Todl negalima sutikti su teism padaryta ivada, jog praym privatizuoti but iekov padav
nepraleidusi But privatizavimo statyme numatyto termino.
Nutar: Kadangi byl sprend teismai gino teisiniam santykiui taik statym, kurio galiojimas buvo pasibaigs, ir, tokiu bdu,
paeid teiss norm galiojimo laike princip, skundiami teism sprendimai ir nutartis naikintini ir byloje priimamas naujas sprendimas
iekovs Virginijos Matulaitiens iekin atmesti (CPK 368 straipsnio 4 dalis).

3 SEMINARAS N U T A R T I S
2005 m. kovo 30 d.
dl sandori pripainimo negaliojaniais
Gino esm
Iekovas Alvydas Rakauskas nurod, kad iki 1999 m., kai ivyko gyventi Didij Britanij, jis nuosavybs teise Vilniaus rajone
Bendori kaime vald 4,0206 ha ems sklyp. Jis 2000 m. gegus 23 d. Didiojoje Britanijoje sudar galiojim savo dukteriai Rasai
Rakauskaitei ir seseriai Vitalijai Babrauskienei, galiodamas tvarkyti turt, taip pat j parduoti. Iekovo nuomone, galiojimas galiojo tik
vienerius metus. Iekovas 2003 m. nusprend parduoti ems sklyp ir suinojo, kad nesuderinus su juo ems sklypas buvo padalytas,
vliau V. Babrauskien dal ems pardav u ma kain. Iekovo nuomone, ginijam sandori ali atstovai, sudarydami sandorius u
ma kain, veik nesiningai.
Reikalavimai

1.

2.

Pripainti negaliojaniomis A. R., atstovaujamo V. B., ir P. N., atstovaujamos M. O., 2002 m. lapkriio 12 d. sudaryt pirkimo-pardavimo
sutart bei A. R., atstovaujamo V. B., ir V.P., M.J., J.J. 2003 m. sausio 17 d. sudaryt pirkimo-pardavimo sutart
Taikyti restitucij
Teisj kolegijos iaikinimai
CK 2.137 straipsnio 1 dalyje tvirtinta galiojimo samprata. Nagrinjamoje byloje iekovas pateik raytin galiojim (surayt Londone
praktikuojanio advokato, remiantis Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts teise), patvirtinant, kad iekovas galiojo
dvi galiotines valdyti bei disponuoti jo nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu: veikti vienai arba kartu, pavesti tuos veiksmus atlikti
patiktiniui ar agentui. galiojimas iduotas 2000 m. gegus 23 d., nenurodant io galiojimo galiojimo termino. galiotins iekovo
galiojimu suteiktas teises ir pareigas vykd Lietuvos Respublikoje. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojo 1964 m. CK 617 straipsnis, pagal kur
galiojimo formai ir terminui buvo taikomi valstybs, kurioje jis iduotas, statym reikalavimai. Taigi iduotas galiojimas Vitalijai
Babrauskienei galiojo Lietuvoje iki tol, kol galiojo 1964 m. CK 617 straipsnis. i teiss norma 2001 m. liepos 1 d. neteko galios ir sigaliojo
CK 1.40 straipsnis, nustatantis, kad galiojimo formai taikoma valstybs, kurioje jis iduotas, teis. galiojimo galiojimo terminas
nustatomas pagal valstybs, kurioje atstovas veikia, teis. Nagrinjamos bylos atveju Lietuvos Respublikos teis numato, kad tais
atvejais, kai galiojime nenurodytas galiojimo terminas, tai galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos (CK
2.142 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 18 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso
patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statyme nustatytas CK 1.40 straipsnio taikymas atstovavimo santykiams, kurie tssi po 2001 m.
liepos 1 d. Tais atvejais, kai galiojimas iduotas usienio valstybje, tai idavusi galiojim alies teis taikoma tik galiojimo formai.
galiojimo terminas, jeigu jis nenurodytas galiojime, nustatomas pagal Lietuvos teis, jeigu pagal usienio valstybje iduot
galiojim galiotinis veikia Lietuvoje.
CK 2.147 straipsnio 3 dalyje numatyta treij asmen apsauga tais atvejais, kai galiotinis sukuria ir palaiko su jais santykius, nors
jo galiojimas pasibaigs. Treij asmen teisi ir teist interes apsauga pasireikia tuo, kad prie juos negalima panaudoti
galiojimo pasibaigimo fakto, jeigu galiotojas nerod, kad tretieji asmenys turjo ar galjo inoti, kad galiojimas pasibaig, taiau
nepatikrino galiojimo galiojimo dl savo aplaidumo. Kolegija paymi, kad tais atvejais, kai galiotinis veikia pagal galiojim, kurio
galiojimo terminas pasibaig, tai galiojimo pasibaigimo faktu remtis prie siningus treiuosius asmenis negalima, jeigu nerodyta,
kad treiasis asmuo dl savo aplaidumo nesuinojo, kad galiojimo galiojimas jau pasibaigs. Jeigu dl galiotinio nesiningumo ar
netinkamo jam galiojimu suteikt pareig atlikimo galiotojui atsirado nuostoli ar alos, is turi teis reikti iekin galiotiniui (CK
2.148, 2.150 straipsniai).
Kolegija nutar: netinkamas materialini teiss norm taikymas, taiau konstatuoja, kad ioje byloje atstovavimo pasibaigimas negali
bti panaudotas prie siningus treiuosius asmenis (CK 2.147 straipsnio 3 dalis), todl paliktini galioti teism priimti procesiniai
sprendimai, kuriais iekinys atmestas. Kolegija nepasisako dl 2003 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria parduotas ems
sklypas V. P., nes ios sprendimo dalies iekovas neskund apeliacine tvarka, todl dl jos negalima ir kasacija (CPK 341 straipsnio 1
punktas).
3 SEMINARAS N U T A R T I S
2008 m. kovo 17 d.
dl alos atlyginimo ir kompensacijos priteisimo
Gino esm
Iekovai nurod, kad iekov R. G. i atsakovo I Palangos Avia nupirko bilietus iekovams A. G. ir A. J. atsakovo UAB Aurela
vykdomiems skrydiams, turjusiems vykti 2005 m. gruodio 24 d. ir 2006 m. sausio 2 d. reisu DublinasPalangaDublinas. Iekovai A. G.
ir A. J., atvyk registruotis Dublino oro uost, suinojo, kad nurodytu laiku skrydi nebus. Dl toki aplinkybi iekovai turjo daug
nepatogum ir papildom ilaid. Atauk skrydius, atsakovai neteik jokios pagalbos, keleiviais nepasirpino, nesil skristi kitu reisu.
Pagal Reglament keleiviui per septynias dienas turjo bti grinta u biliet sumokta suma bei imokta pinigin kompensacija, taiau
atsakovai patirt ilaid neatlygino, kompensacijos nesumokjo.
Atsakovas I Palangos Avia atsiliepime iekin nurod, kad jis su UAB Aurela 2005 m. spalio 20 d. sudar usakomj skrydi
sutart, pagal kuri UAB Aurela sipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir slygomis atlikti usakomuosius skrydius. UAB Aurela
2005 m. gruodio 20 d. vienaalikai nutrauk suplanuotus skrydius. I Palangos Avia paymjo, kad nurodytus reisus buvo parduoti visi
UAB Aurela aviabilietai, kurie patvirtino vejo ir keleivio sudaryt veimo sutart, todl atsakomyb pagal pareikt iekin tenka vejui
UAB Aurela.
Atsakovas UAB Aurela atsiliepime iekin nurod, kad jis nebuvo sipareigojs skraidinti keleivi. Keleiviai bilietus sigijo i
atsakovo I Palangos Avia, kuris, nesuderins su UAB Aurela ir neturdamas tam galiojim, neteistai platino bilietus.
Reikalavimai

1. Priteisti jiems solidariai i atsakov I Palangos Avia ir UAB Aurela 2500 Lt skolos u sumoktus bilietus, iekovei R. G. 61,20 Lt
delspinigi, iekovams A. G. ir A. J. i atsakovo UAB Aurela po 2760 Lt kompensacijos ir 5 proc. dydio metini palkan nuo
priteistos sumos nuo bylos iklimo iki teismo sprendimo visiko vykdymo bei bylinjimosi ilaidas
Teisj kolegijos iaikinimai
Remiantis CK 6.809 straipsniu, pagal keleivio veimo sutart vejas sipareigoja nuveti keleiv paskirties punkt, o keleivis
sumokti u veim nustatyt umokest. Keleivio veimo sutarties sudarym patvirtina bilietas. Tuo atveju, kai sudaryta veimo oru sutartis
dl skrydio i oro uosto, esanio vienoje Europos Sjungos valstybje narje, oro uost, esant kitoje valstybje narje, ir skryd vykdo
Bendrijos oro vejas, teisinius santykius dl minimalios keleivi teisi apsaugos, kai skrydis ataukiamas, reglamentuoja 2004 m. vasario
11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendrsias kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles
atsisakymo veti ir skrydi ataukimo ir atidjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglament (EEB) Nr. 295/91. Paymtina, kad

Reglamento taikoma apsauga keleiviams, ivykstantiems i valstybje narje esanio oro uosto, taikytina ir vykstantiems i treiojoje alyje
esanio oro uosto valstybje narje esant oro uost, jei reis vykdo Bendrijos oro vejas (Reglamento preambuls 6 punktas).
Reglamento 3 straipsnio 2.1 punkte nustatyta, kad keleiviams minimali apsauga taikoma tuo atveju, kai jie turi patvirtint
rezervavim atitinkamam skrydiui ir atvyksta registruotis, iskyrus 5 straipsnyje nurodyt ataukim. Reglamento 5 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad dl klausim, susijusi su tuo, ar keleiviui buvo praneta apie skrydio ataukim ir kada tai buvo padaryta, rodinjimo
pareiga tenka skryd vykdaniam oro vejui. Pagal Reglamento 2 straipsnio 6 punkt skryd vykdantis oro vejas tai oro vejas,
vykdantis arba ketinantis vykdyti skryd pagal sutart su keleiviu arba kito su keleiviu sutart sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu.
Skryd vykdaniu oro veju laikytinas atsakovas UAB Aurela. Skryd vykdantis oro vejas nepateik duomen, kad, laikantis
Reglamente nustatytos tvarkos, keleiviams buvo praneta apie skrydio ataukim. Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skryd
vykdantis oro vejas neprivalo mokti kompensacijos pagal 7 straipsn, jei gali rodyti, jog skrydis buvo atauktas dl ypating aplinkybi,
kuri nebt buv galima ivengti net ir imantis vis pagrst priemoni. Atsakovas UAB Aurela nepateik rodym, kad yra pagrindas
remiantis pirmiau nurodyta nuostata atleisti skryd vykdant oro vej nuo atsakomybs.
Bylos duomenimis, apie skrydi ataukim buvo praneta per visuomens informavimo priemones, taiau, paeidiant nustatyt
tvark ir terminus, nebuvo suteikta galimybs nustatyta tvarka ir terminais atgauti sumokt sum u bilietus ar vykti kitu marrutu, todl
keleiviai turi teis atgauti vis u biliet j perkant sumokt sum bei teis kompensacij. Taigi, atsakomyb u Reglamente nustatyt
prievoli vykdym tenka skryd vykdaniam oro vejui, taiau is, vykds prievoles, pagal nacionalin teis gali reikalauti, kad asmuo, su
kuriuo skryd vykdantis oro vejas yra sudars sutart, atsakyt, esant statyme nustatytoms slygoms.
Kolegija nutaria: apeliacins instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinti i naujo apeliacine tvarka
4 tema CIVILINI TEISI OBJEKTAI
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2007 m. spalio 1 d.
nutartis civilinje byloje dl vekseli pripainimo negaliojaniais
Gino esm: Iekov 2005 m. liepos 15 d. kreipsi su iekiniu teism ir nurod, kad AB Oida, atstovaujama direktoriaus G. R., ir UAB
Miltena, atstovaujama direktors iekovs, buvo sudariusios sutart, pagal kuri AB Oida tiek elektros energij UAB Miltena, o i
privaljo atsiskaityti u sunaudot elektros energij. UAB Miltena vluodavo atsiskaityti, vliau tapo nemoki, ir Kauno apygardos teismo
2003 m. liepos 11 d. nutartimi, kuri siteisjo 2003 m. spalio 2 d., buvo ikelta UAB Miltena bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2004
m. kovo 25 d. nutartimi UAB Miltena pripainta bankrutavusia ir nusprsta j likviduoti dl bankroto; ia nutartimi taip pat patvirtintas
kreditoriaus AB Oida 33 042,20 Lt reikalavimas. Iekovs teigimu, AB Oida direktorius atsakovas G. R., inodamas apie gresiant
bankrot, primygtinai reikalavo sumokti skol, grasino ijungti elektros energijos tiekim, o tai galjo visikai sutrikdyti gamyb, t. y.
duonos ir kit miltini gamini kepim, sunaikinti mons turt. Iekov nurod, kad dl atsakovo nesiningo veikimo, darant ekonomin ir
psichologin spaudim, vengdama nenauding ekonomini padarini monei, ji, kaip fizinis asmuo, ira du jai nenaudingus vekselius
2003 m. liepos 1 d. veksel dl 29 260 Lt ir 2003 m. lapkriio 3 d. veksel dl 12 000 Lt atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Iekov taip pat
nurod, kad 2003 m. lapkriio 14 d. ji ir atsakovas G. R. pasira susitarim, pagal kur, jeigu UAB Miltena padengs 33 042,20 Lt
siskolinim AB Oida u sunaudot elektros energij iki 2005 m. liepos 1 d., tai iekov gals reikalauti i G. R. 12 000 Lt pagal io 2004
m. liepos 1 d. irayt veksel 12 000 Lt; nevykdius i sipareigojim, susitarimas ir G. R. vekselis turjo bti grintas vekselio
davjui G. R.
Reikalavimai: pripainti negaliojaniais jos iraytus vekseli turtojui G. R. vekselius: 2003 m. liepos 1 d. veksel dl 29 260 Lt ir 2003 m.
lapkriio 3 d. veksel dl 12 000 Lt.
Kasacinio teismo argumentai:
Dl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisins prigimties ir savybi. Pagal Lietuvoje nustatyt teisin reglamentavim vekselis yra
vertybinis popierius ir civilini teisi objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). statyme vekselis, kaip vertybinis
popierius, apibriamas kaip dokumentas, kuriuo j iraantis asmuo be ilyg sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig
sum vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, PV 2 straipsnio 1
dalis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali bti sakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). sakomuoju vekseliu
(trata) jo davjas paveda kitam asmeniui, kad is vekselio sum sumokt jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davjas
pats sipareigoja sumokti jame nurodyt sum (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, PV 2 straipsnio 3, 4 punktai). Taigi galima teigti, kad
vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausani nuo joki juridini fakt (vyki ar veiksm) teisto
vekselio turtojo subjektin turtin teis, t. y. reikalavimo teis jame nurodyt pinig sum.
Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi vieo patikimumo savyb, kuri reikia tai, kad siningas io vertybinio popieriaus turtojas
gali pasitikti tuo, jog dokumentas, atitinkantis statymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teistas iame
dokumente ireiktos teiss subjektas. Taigi vekselio vieo patikimumo savyb lemia tai, kad io vertybinio popieriaus turtojas tol, kol
nerodyta prieingai, laikomas siningu jo savininku, kuriam priklauso visos teiss pagal vertybin popieri.
Vekselyje tvirtintos prievols abstraktumas reikia tai, kad i prievol nesusijusi teisiniu ryiu su vekselio idavimo pagrindu, t. y. tuo
teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dl kurio vekselis buvo iraytas. Tai reikia, kad skolininkas (vekselio davjas), iduodamas veksel,
sukuria kreditoriaus (vekselio turtojo) naudai jau visikai kit, negu jo sipareigojimas pagal t teisin santyk (tam tikr sandor), dl kurio
iduodamas vekselis, prievol prievol pagal veksel.Kita vertus, vekselio abstraktumo savyb negali bti suabsoliutinta. Vekselio
abstraktumo savyb nereikia, kad vekselis gali patekti apyvart visikai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai
teismas konstatuoja jo idavimo pagrindo negaliojim, arba kai tas pagrindas inyksta dl kit prieasi.
Nagrinjamoje byloje iekovs irayti atsakovui paprastieji vekseliai atitinka visus pagal PV 77 straipsn paprastajam vekseliui keliamus
reikalavimus. Taiau apeliacins instancijos teismas nurod, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes iekovs irayti dokumentai
laikytini ne vertybiniais popieriais, o pripaintini garantijomis pagal CK 6.90 straipsn. Iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad i
apeliacins instancijos teismo ivada yra nepagrsta. Todl, kad iraius veksel, sukuriamas naujas civilini teisi objektas vertybinis
popierius. Dl to dokumentas, atitinkantis statymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali bti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir
juolab sutapatinamas su prievoli vykdymo utikrinimo priemonmis.

Dl vekselio turtojo teisins padties.Tiesioginiai vekseli teisini santyki subjektai, t. y. vekselio davjas ir pirmasis vekselio turtojas,
tuo paiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas iduoti veksel. Kreditoriaus
reikalavimo teis, atsiradusi i abstraktaus pobdio teisinio santykio, laikoma galiojania, kol nerodyta prieingai. Dl to ne vekselio
turtojas turi rodinti jo reikalavimo teiss pagal veksel pagrindo buvim ar jo galiojim, bet vekselio davjas privalo pateikti patikim
rodym, patvirtinani, kad nebuvo pagrindo vekseliui iduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Paymtina, kad vekselio vieo
patikimumo savyb yra itin svarbi santykiams su treiaisiais asmenimis. Dl to skolininko pagal veksel teisiniai santykiai su pirmuoju
vekselio gijju negali turti takos vlesnio teisto vekselio turtojo teisms pagal veksel netgi tuo atveju, jeigu sandoris, kurio pagrindu
buvo iduotas vekselis, yra negaliojantis.
Dl prietaravim pagal veksel galimumo ir pobdio. PV 19 straipsnyje nustatyta, kad sipareigoj pagal veksel asmenys gynybai
negali vekselio turtojui pareikti prietaravim, grindiam asmeniniais j ir vekselio davjo arba ankstesnij vekselio turtoj santykiais,
nebent vekselio turtojas, gydamas veksel, tyia bt veiks skolininko nenaudai. Pagal i teiss norm skolininkas pagal veksel negali
reikti prietaravim siningam vekselio turtojui, t. y. tokiam, kuris, gydamas veksel, pasitikjo tuo, kad dokumentas, atitinkantis
statymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teistas iame dokumente ireiktos teiss subjektas.
Vadovaudamasi tuo, kas idstyta, iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad PV 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikti vekselio
turtojui prietaravimus, grindiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prietaravimus reikia paprastojo vekselio
davjas pirmajam vekselio gijjui, t. y. tiesioginiam santyki, kurie buvo pagrindas iduoti veksel, kontrahentui. Vekselio davjas pirmajam
vekselio turtojui turi teis reikti prietaravimus dl vekselio apmokjimo, remdamasis jiems inomais santykiais.
Nagrinjamoje byloje kilusio gino alys yra tiesioginiai vekseli teisini santyki dalyviai todl iekov turi teis reikti atsakovui
prietaravimus dl sipareigojim pagal gino vekselius, remdamasi jiems inomais asmeniniais santykiais. Byl nagrinj teismai grietai
atribojo gino ali, kaip fizini asmen, ir j, kaip moni vadov, santykius dl moni veiklos bei nurod, kad ali nesiejo asmeniniai
paskolos teisiniai santykiai, o j santykiai dl vadovaujam moni veiklos negaljo bti pagrindas gino vekseliams iduoti. i aplinkyb
teismai laik esmine, pripastant gino vekselius negaliojaniais. Taiau nagrinjamu atveju teismai turjo tinkamai nustatyti ir itirti bylos
faktus, susijusius su iekovs reikalavim pagrindu nurodytomis aplinkybmis, t. y. tuo, kad gino ali nesiejo jokie santykiai, dl kuri
galjo bti iduoti gino vekseliai, taip pat tuo, kad gino vekselius iekov ira ne laisva valia, t. y. dl atsakovo jai daryto ekonominio
spaudimo ir realaus grasinimo.
Iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas, sprsdamas dl iekovs reikalavim pagrstumo, paeid
materialiosios teiss normas, susijusias su vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisiniu reglamentavimu, ivad dl gino vekseli
pripainimo negaliojaniais padar nenustats ir neityrs ali ginui teisingai isprsti reikming bylos fakt, be to, paeid rodym
vertinimo ir rodinjimo pareigos paskirstymo taisykles, sprendiant ali gin, kilus i abstraktaus pobdio teisini santyki. Nurodyti
esminiai paeidimai yra pagrindas panaikinti apeliacins instancijos teismo nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2001 m. balandio 11 d. Nutartis
dl sandori pripainimo negaliojaniais.
Gino esm: Iekovas A.Kuchalskis nurod, kad, gyvenant santuokoje su atsakove L.Kuchalskiene, 1991 m. spalio 14 d. i bendr l kr
individuali mon L.Kuchalskiens firm Aleta. mons veiklai 1998 m. gegus 12 d. pirko automobil ,,VW Golf, valstybinis
numeris LKH 061, o 1998 m. gruodio 28 d. automobil ,,Fiat Tempra, valstybinis numeris MKG 973, kurie buvo registruoti
individualios mons vardu. 1995 m. spalio 31 d. pirko automobil ,,VW LT-28, valstybinis numeris FKE 150, kuris buvo registruotas
L.Kuchalskiens vardu. 1999 m. rugpjio 6 d. L.Kuchalskien ikl civilin byl dl ituokos. Atsakov L.Kuchalskien 1999 m. rugsjospalio mnesiais mintus automobilius be jo iekovo sutikimo pardav savo motinos K.Adomaitiens vardu registruotai UAB ,,Aleta.
Iekovas nurod, kad minti sandoriai prietarauja statymui, nes turtas, gytas santuokos metu ir esantis bendra jungtine nuosavybe, negaljo
bti perleistas be jo sutikimo (SK 21 str. 4 d.). Iekovo nuomone, akivaizdu, kad atsakov L.Kuchalskien tai atliko dl aki, siekiant
ivengti bendrosios jungtins nuosavybs padalijimo. Iekovas, remdamasis SK 21 str. 4 d., moni statymo (toliau ) 3, 7 str., CK 47,
52 str., pra pripainti negaliojaniomis tarp atsakov sudarytas automobili ,,VW LT-28, valstybinis numeris FKE 150, ,,Fiat Tempra,
valstybinis numeris MKG 973 ir ,,VW Golf, valstybinis numeris LKH 061, pirkimo-pardavimo sutartis.
Kauno miesto apylinks teismas iekin patenkino. Teismas sprendim motyvavo tuo, kad automobiliai buvo sigyti A. ir L.Kuchalski
santuokos metu ir i j bendr l. Kadangi ie automobiliai buvo parduoti negavus iekovo raytinio sutikimo, teismas sprend, kad
j pirkimo-pardavimo sandoriai prietarauja statymui. Be to, teismas nurod, kad atsivelgiant tai, jog visi trys automobiliai buvo
parduoti UAB ,,Aleta, kurios direktore yra atsakov L.Kuchalskien, bei faktikai per iekovo ir atsakovs L.Kuchalskiens
skyryb laikotarp, tai yra pagrindas manyti, kad ie sandoriai apsimestini ir gali bti pripainti negaliojaniais CK 52 str. pagrindu.
Teismas taik restitucij pagal CK 47 str. 2 d.
Kauno apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinks teismo sprendimo dal dl automobili ,,VW Golf ir ,,Fiat Tempra
pirkimo-pardavimo sutari pripainimo negaliojaniomis ir ioje dalyje iekovo iekininius reikalavimus atmet, atitinkamai
pakeit teismo ilaid paskirstym, o likusi sprendimo dal paliko nepakeist.
Kasacinis teismas konstatavo: Teisine prasme mon yra savarankikas teiss subjektas, statym nustatyta tvarka steigtas tam tikrai
kinei-komercinei veiklai. Individuali (personalin) mon yra taip vadinama neinkorporuota mon, kai verslininku, komersantu
pripastama ne mon, kaip tokia, o fizinis asmuo. iais atvejais mon neturi poymi, bding monei, kaip juridiniam asmeniui
(juridiniam asmeniui bdinga, kad jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvi turto; savarankika juridinio asmens civilin atsakomyb
u savo prievoles tik savo turtu; savarankiki juridinio asmens interesai ir tikslai, nesutampantys su jo dalyvi individualiais
interesais ir tikslais; veiklos trukms neapibrtumas ir egzistavimas nepriklausomai nuo jo dalyvi pasikeitimo ar pasibaigimo;
galimyb sigyti turt bei sudaryti sandorius savo vardu ir pan.). Tokiais atvejais odis ,,mon suprantamas ne kaip savarankik
teisini santyki subjekt yminti svoka, o tik kaip fizinio asmens verslo teisin forma, neturinti savarankiko teisinio statuso ir nesanti
savarankiku, atskiru asmeniu. Remiantis idstytais argumentais darytina ivada, kad ioje byloje apeliacins instancijos teismas netinkamai
iaikino L.Kuchalskiens firmos ,,Aleta, kuri yra individuali mon, teisin status ir i mon nepagrstai laik savarankiku teiss, tame
tarpe ir nuosavybs teiss, subjektu. 7 str. 1 d. numato, kad individuali (personalin) mon nuosavybs teise priklauso fiziniam asmeniui
ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtins nuosavybs teise. Analogikas teisinis statusas taikomas ir individualios (personalins)
mons balanse apskaitomam turtui. Bendrj jungtin sutuoktini nuosavyb sudaro turtas, kuris statymo nustatyta tvarka gytas gyvenant
santuokoje. SK 21 str. 1 d. preziumuoja, kad turtas, sutuoktini gytas santuokos metu, yra bendroji jungtin j nuosavyb.

Savininko, tame tarpe ir monininko, teis jam priklausant turt valdyti, juo naudotis ir disponuoti nra absoliuti, kadangi
savininkas savo nuosavybs teis privalo gyvendinti taip, kad nepaeist statym ir kit asmens teisi ar teist interes (CK 96 str.
1 d.). ias teises reglamentuojantys statymai numato, kad sutuoktiniai turi lygias teises valdyti j bendrj jungtin nuosavyb
sudarant turt, juo naudotis ir disponuoti, o sandoriams sudaryti dl turto, kuriam reikalinga registracija atitinkamuose organuose,
perleidimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi bti ireiktas ratu (SK 21str. 1, 4 d.)
Apsimestinis sandoris (CK 52 str.) sudaromas neketinant pasiekti i jo iplaukiani teisini padarini. Juo dengiamas kitas
sandoris, kurio teisini padarini alys kaip tik siekia. Tokiu bdu i esms sudaromi du sandoriai apsimestinis (pridengiantis) ir
tikrasis (pridengiamasis). Teismas, pripaindamas sandor negaliojaniu pagal CK 52 str., turi nustatyti, kad sandoryje
(pridengianiajame) nra ireikta tikroji ali valia, taip pat, kad juo pridengtas kitas sandoris, kurio teisini pasekmi alys kaip
tik siek, bei taikyti pastarojo (pridengiamojo) sandorio taisykles. pirmosios instancijos teismas, sprendim motyvuodamas tuo, jog yra
pagrindas manyti, kad sandoriai apsimestini ir gali bti pripainti negaliojaniais CK 52 str. pagrindu, i materialins teiss norm taik
nenustats btin jos taikymui faktini aplinkybi, taigi netinkamai. Pareiga rodyti toki fakt buvim tenka asmeniui, praaniam
sandor pripainti negaliojaniu (CPK 58 str. 1 d.). Kaip matyti i ios bylos duomen iekovas, praydamas sandorius pripainti
negaliojaniais pagal CK 52 str., nenurod ir nerod aplinkybi, slygojani ivad dl toki fakt buvimo.
Remiantis idstytais argumentais, apsksta apeliacins instancijos teismo nutartis pakeistina, jos dalis, kuria pirmosios
instancijos teismo sprendimas pakeistas, jo (sprendimo) dalis panaikinta ir toje dalyje priimtas naujas sprendimas, i iekovo priteistas
yminis mokestis bei sumaintos iekovui priteistos atstovavimo ilaidos, panaikintina, ioje dalyje paliekant galioti pirmosios
instancijos teismo sprendim (CPK 3542 str. 2 d.).
Teismo ilaid paskirstymas tarp ali pakeistinas (CPK 112 str., 117 str.).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2003 m. vasario 19 d.nutartis civilinje byloje dl autori turtini ir neturini
teisi paeidimo, turins ir moralins alos atlyginimo.
Gino esm: Lietuvos autori teisi gynimo asociacijos agentra (LATGA-A), atstovaudama 20 autori ir j pdini (Autori teisi ir
gretutini teisi statymo (toliau ATGT) 56 ir 66 straipsniai) pareik iekin teisme dl autori turtini ir neturtini teisi paeidimo,
turtins bei moralins alos atlyginimo. Iekininiame pareikime nurodoma, kad atsakovas 2000 m. ileistoje knygoje Grto parko lyrika.
Totalitarins poezijos antologija 1940-1990 (Vilnius, 2000 m.) neteistai, be nurodyt LATGA-A atstovaujam autori ar autori teisi
permj, leidimo, nemokant autorinio atlyginimo, atspausdino atitinkamus krinius. Be to, atsakovas paeid autoriaus J. Jakto neturtines
teises (teis krinio nelieiamyb), nes mintoje knygoje atspausdino io autoriaus krin Sprogimas, pakeisdamas atskirus krinio
odius ir skyryb. Padaryti ikraipymai paeidia autoriaus garb ir reputacij, nes toks krinio paskelbimas yra neprofesionalus, padarytas
aplaidiai. Atstovas pareikimu (b.l. 205-207), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, ATGT 2 straipsnio 17 dalies, 14 straipsnio
1 dalies 3 punktas, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 64 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto, 65 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 3 dalies, 68
straipsniu, o taip pat remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimu, pra priteisti i atsakovo 14592,96
Lt (viso bendrai) kompensacij u autori turtini teisi paeidim, i sum iiekant LATGA-A sskait, 10000 Lt dydio moralin al
u autoriaus (J. Jakto) neturtini teisi paeidim, konfiskuoti neteistai ileisto leidinio Grto parko lyrika. Totalitarins poezijos
antologija 1940-1990 neparduotus egzempliorius; priteisti i atsakovo LATGA-A naudai teismo ilaidas.
Vilniaus apygardos teismas iekin patenkino i dalies; priteis i atsakovo UAB Ms gairs u turtini autori teisi paeidim 2990,26
Lt kompensacij (viso bendrai), pinigus iiekant LATGA-A sskait; priteis i atsakovo iekovo Jono Jakto naudai 5000 Lt moralinei
alai u autoriaus neturtini teisi paeidim atlyginti; priteis i atsakovo LATGA-A naudai 2312 Lt yminio mokesio, priteis i atsakovo
88,50 Lt pato ilaid valstybei; nurod konfiskuoti neteistai ileisto leidinio Grto parko lyrika. Totalitarins poezijos antologija 19401990 neparduotus egzempliorius; kit iekinio dal atmet.
Lietuvos apeliaciniui teismui inagrinjusi byl apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo sprendim pakeit: panaikino sprendimo
dal, kuria i atsakovo iekovo J. Jakto naudai priteistas 5000 Lt moralins alos atlyginimas ir iekinin reikalavim atmet, panaikino
sprendimo dal, kuria konfiskuoti neteistai ileisto leidinio Grto parko lyrika. Totalitarins poezijos antologija 1940-1990 neparduoti
egzemplioriai ir iekinin reikalavim atmet; kit sprendimo dal paliko nepakeist; priteis i LATGA-A atsakovo naudai 250 Lt teismo
ilaid.
Kasacinis teismas konstatavo: Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymo (toliau ATGT) 14 straipsnio 1 dalies 3
punkte nustatyta, kad krinio autorius, neatsivelgiant jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtins teiss perduotos kitam asmeniui, turi
teis prietarauti bet kokiam krinio ar jo pavadinimo ikraipymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam ksinimuisi krin,
galiniam paeisti autoriaus garb ar reputacij (teis krinio nelieiamyb). Pagal ATGT 68 straipsn, asmuo, paeids autoriaus ar
atlikjo asmenines neturtines teises, numatytas io statymo 14 ir 43 straipsniuose, privalo atlyginti moralin al, kurios dyd, ireikt
pinigais, nustato teismas. Moralins alos atlyginimo dydis kiekvienu atveju neturi bti maesnis negu 5000 lit ir ne didesnis negu 25000
lit. Teismas, nustatydamas moralins alos, ireiktos pinigais dyd, atsivelgia al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, moralins
alos pasekmes bei kitas turinias reikms bylai aplinkybes. Atsakovo turtin padtis iuo atveju tai, kiek jis turjo pajam u ileist
knyg, yra aplinkyb, kuri atsivelgiama sprendiant dl priteistino moralins alos dydio, bet negalt lemti atsakovo atleidimo nuo
moralins alos atlyginimo apskritai.i teis reikia krinio autoriaus teis reikalauti, kad nebt paeidiama jo teis pagarb kriniui,
taigi ir paiam autoriui, nes krinys yra autoriaus asmenybs atspindys. Btent iuo aspektu inter alia turi bti vadovaujamasi sprendiant dl
to, buvo ar ne paeista autoriaus asmenin neturtin teis, tvirtinta ATGT 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte teis krinio nelieiamyb.
Teisj kolegija konstatuoja, kad kalbti apie teis krinio nelieiamyb negalima atsietai nuo to, kad kryba yra dvasinio igyvenimo
procesas, susijs su ypatingai jautriais asmeniniais autoriaus jausmais ir igyvenimais, jo mintimis, ir atitinkami pakeitimai, ikraipymai, nors
jie savo apimtimi, jeigu vertinant formaliai, ir nra dideli, paiam autoriui gali bti skausmingi ir jo suprantami kaip nepagarba jo kriniui,
taigi ir jam kaip asmenybei krjui. Todl atsivelgiant tai, kok (pagal ATGT 2 straipsnio 17 dal) krin panaudojo paeidimui
atsakovas, taip pat tai, kad 2000 m. CK 6.250 str. nenumato neturtins alos atlyginimo minimali ar maksimali rib, o palieka teismui
sprsti dl neturtins alos atlyginimo dydio, atsivelgiant jos pasekmes, i al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos
turtins alos dyd bei kitas turinias reikms bylai aplinkybes, taip pat siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisj kolegija
pripasta galimyb mainti priteistinos moralins alos dyd.
Tai, kad atsakovas iekovo atsipra ir i naujo ispausdino jo krin laikratyje Opozicija 2001 m. Nr. 33 (486) (b.l. 187) savaime
neeliminuoja kito autoriaus asmenini neturtini teisi gynimo bdo moralins alos atlyginimo taikymo (ATGT 65 straipsnio 1 dalies 5
punktas), jeigu vis tik sprendiama esant pagrind mintos normos taikymui (ATGT 68 straipsnis). O toks atsakovo elgesys siekiant tam
tikra prasme atkurti autoriaus asmenines neturtines teises, be kita ko byloja, jog ir jis pats man ias teises paeids, nes korektros klaidos
atitaisymui leidjai paprastai taiko kitus bdus, nei viso krinio atspausdinimas laikratyje, kuris i viso neaiku, ar pasieks t pat, kaip ir

ileistosios knygos, skaitytoj. Beto daugyb neatitikim negali bti laikomi tik paprastomis korektros klaidomis, bet yra krinio
ikraipymas ir pakeitimas, dl ko yra pagrindas sprsti, jog atsakovas paeid autoriaus asmenin neturtin teis, tvirtint ATGT 14
straipsnio 1 dalies 3 punkte (teis krinio nelieiamyb).
Apibendrinus idstytus argumentus, darytina ivada, kad kasacinis skundas yra tenkintinas i dalies. Apeliacins instancijos teismo
nutarties, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria i atsakovo UAB Ms gairs Jonui Jaktui priteistas 5000
Lt moralins alos atlyginimas ir is iekininis reikalavimas atmestas, naikintina, ir i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina,
priteisiant iekovui 1000 (vien tkstant) lit moralins alos atlyginimo.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinje byloje dl pareigojimo leisti susipainti
su visuotini akcinink susirinkim protokolais.
Gino esm: Iekovas nurod, kad jis yra atsakovo AB Malsena akcininkas. Jis 2003 m. kovo mnesyje kreipsi atsakov su praymu
leisti jam susipainti su bendrovs visuotini akcinink susirinkim protokolais. Atsakovas informavo, kad tokia galimyb jam bus sudaryta,
taiau pareikalavo pasirayti sipareigojim nevieinti komercins paslapties bei pateikti 1 proc. bendrovs metins apyvartos dydio banko
garant, galimai alai atlyginti. Jis nesutiko su iuo reikalavimu, kadangi nei statymas, nei atsakovo statai nenumato, jog bendrov gali
reikalauti i akcininko tokio turinio sipareigojimo, kuomet praoma susipainti su visuotini akcinink susirinkim protokolais, taip pat
reikalauti pateikti banko garant. statyme numatyta, kad komercin paslaptis gali bti tik mons stebtoj tarybos bei valdybos posdi
protokoluose ar kituose dokumentuose, kuriuose forminti mons organ sprendimai. Visuotini akcinink susirinkim protokoluose neturi
ir negali bti komercins paslapties. Atsakovas atsisak leisti jam susipainti su praomais dokumentais. Jis mano, kad atsakovo veiksmai yra
neteisti ir paeidia jo kaip akcininko neturtin teis informacij, nustatyt Akcini bendrovi statymo 20 str. 7 d.Iekovas pra pareigoti
atsakov sudaryti slygas jam ar jo atstovui susipainti su visais bendrovs visuotini susirinkim protokolais, o atsakovui vengiant suteikti
toki informacij, skirti jam 1 061 060 Lt baud.
Panevio miesto apylinks teismas iekin atmet. Teismas padar ivad, kad atsakovas, apribodamas iekovo teis susipainti su
bendrovs visuotini akcinink susirinkim protokolais, statymo nuostat nepaeid. Akcininko teis susipainti su bendrovs dokumentais
nra absoliuti ir priklauso nuo akcininko turimo akcij paketo dydio. Iekovui priklauso 0,02 proc. atsakovo bendrovs akcij, todl pagal
Akcini bendrovi statymo 20 straipsnio 7 dalies nuostat, jis turi teis susipainti tik su tais dokumentais, skaitant ir visuotini akcinink
susirinkim protokolus, kuriuose nra gamybins (komercins) paslapties.
Panevio apygardos teismas nutartimi apylinks teismo sprendim paliko nepakeist. Teisj kolegija sutiko su teismo sprendimo
motyvacija ir papildomai nurod, kad atsakovo bendrovs valdybai nutarus visuotini akcinink susirinkimo protokolus laikyti komercin
paslaptimi, iekovas kaip akcininkas turintis maiau nei 1/10 bendrovs akcij, pagal Akcini bendrovi statymo 20 str. 7 d. bei bendrovs
stat 12 str. 107 p., neturi teiss susipainti su iais dokumentais.
Kasacinis teismas konstatavo: Akcininkui kreipiantis dl neturtins teiss realizavimo galiojo Akcini bendrovi statymo 20 str. 7 d. 2002
m. gruodio 10 d. statymo Nr. IX-1275 redakcija. Joje buvo numatyta, kad akcininkas be apribojim gali gauti informacij, esani
bendrovs dokumentuose, kurie turi bti viei pagal statym. Prie toki dokument galiojusi kreipimosi metu Akcini bendrovi statymo
nurodyta redakcija priskyr visuotini akcinink susirinkim protokolus. Btent j pra iekovas i atsakovo.
Pagal statym viei dokumentai be apribojim turi bti prieinami akcininkui, nes i teis nustato statymas, o viea pagal statym
informacija negali bti konfidenciali. I to seka kelios ivados:
Pirma, pagal statymus vie dokument bendrovs sprendimu negalima paskelbti konfidencialia informacija. Jei toks sprendimas yra
priimtas, tai, kaip prietaraujantis imperatyviai statymo nuostatai, bendrovs sprendimas turi bti teismo vertinamas kaip nesukeliantis
teisini pasekmi. Pagal ias taisykles turjo bti vertinamos AB ,,Malsena valdybos posdio 2003 m. kovo 7 d. protokole Nr. 4 esanio
sprendimo dl informacijos, susijusios su visuotinio akcinink susirinkimo protokolais, teisins pasekms.
Antra, informacijos ribojimas yra reikalavimas prisiimti sipareigojimus ryium su gautos informacijos panaudojimu. Konfidencialumo
sipareigojim prisimimas galimas u konfidenciali, bet ne vie informacij. Kaip jau paminta, bendrovs visuotini akcinink
susirinkim protokolai pagal kreipimosi metu galiojusio statymo nuostat buvo viei pagal statym ir be apribojim yra prieinami
akcininkui.
Nutar: Teismas netinkamai aikino ir taik Akcini bendrovi statymo 20 str. 7 d. paminto statymo redakcija nuostatas. Tai sudaro
pagrind panaikinti apeliacins instancijos teismo nutart (CPK 346 str. 2 d. 1 p.). Kasacin instancija negali isprsti akcininko teisi
gyvendinimo klausimo i esms, nes sprendimo primimas ir vykdymas siejamas su baudos skyrimu u pareigojimo nevykdym (CPK 273
str.). Baudos dydis yra nurodomas teismo. Tai yra fakto ir vertinimo klausimas, kuris dar nebuvo teismo nagrintas. Kadangi padaryto
materialins teiss normos paeidimo paalinimas susijs su fakt klausimais, tai kasacins instancijos teismas perduoda byl nagrinti i
naujo apeliacine tvarka (CPK 359 str. 3, 4 dalys,).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2004 m. spalio mn. 20 d. nutartis civilinje byloje dl nuosavybs teiss
pripainimo rs, sandorio pripainimo negaliojaniu, teisins registracijos bei susitarimo panaikinimo ir savininko teisi gynimo ir
atsakovs Biruts Zokaityts prieiekin dl savininko teisi gynimo.
Gino esm: Iekov nurod, kad 1996 m. sausio 5 d. ji privatizavo but, esant Vilniuje, Uupio g. 18-14, su rsiu. Ji privatizavo rs R-8,
kuris yra gyvenamajame name Vilniuje, Uupio g. 20, nes jos name rsio patalp nra. Rsiu ji naudojasi nuo 1972 met, kuomet su
B.Levanovi apsikeit gyvenamosiomis patalpomis. Tai, kad ji naudojasi iuo rsiu, buvo inoma tuometiniam rsio savininkui Vilniaus
miesto savivaldybei ir jis tam neprietaravo. Rsys susijs su jos butu kine ir funkcine paskirtimi, todl yra jos buto priklausinys.
Gyvenamojo namo Uupio g. 20 savininkai atsakovai - niekuomet iuo rsiu nesinaudojo, jie turi savo rsius. Atsakovs B.Zokaityt ir
D.Urbonaviit 2003 m. kovo 14 d. notarikai patvirtintu sutikimu susitar, kad rsys R-8 priklauso R. Zokaitytei, i atliko rsio teisin
registracij savo vardu, o vliau pardav j atsakovams Petrakeviiams. Sutikimas, teisin registracija ir sutarties dalis dl rsio pardavimo
yra neteisti, nes paeidia jos kaip savininks teises todl naikintini.

Reikalavimai: Iekov pra pripainti, kad pagal 1996 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutart, sudaryt tarp jos ir Vilniaus miesto
Senamiesio seninijos; panaikinti 2003 m. kovo 14 d. notarikai patvirtint sutikim, sudaryt tarp B.Zokaityts ir D.Urbanaviits; ;
panaikinti rsio R-8, esanio Vilniuje, Uupio g. 20 teisin registracij B.Zokaityts vardu; pripainti negaliojania 2003 m. kovo 26 d. buto
su rsio patalpomis pirkimo-pardavimo sutarties dal, kuria D.D. Petrakeviienei ir R.J.Petrakeviiui parduotas rsys R-8, esantis Vilniuje,
Uupio g. 20; apginti iekovs nuosavybs teises ir pareigoti B.Zokaityt ir R.Viliausk netrukdyti jai pateikti mint rs ir statyti
buvusi iekovs spyn. Prieiekiniu atsakov B.Zokaityt pra apginti jos paeistas nuosavybs teises ir pareigoti iekov netrukdyti
naudotis jai priklausaniu rsiu.
Kasacinio teismo argumentai:
Dl 1964 m.CK 153 straipsnio, 2000 m. CK 4.12, 4.19 straipsni taikymo. Pagal pamint CK 153 straipsn priklausiniu pripastamas
daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijs su juo bendra kine paskirtimi. Teiss norma reikalauja, kad tarp pagrindinio ir jam
tarnaujanio daikto egzistuot pakankamai tamprus ryys. Jis apibdinamas kaip funkcinis, t. y. tarnaujantis daiktas turi bti skirtas tenkinti
pagrindinio daikto poreikius. Antras io ryio poymis yra tai, kad funkcinio ryio egzistavimui fizinis ryys neturi beslygikos takos.
Priklausinys gali bti kitoje vietoje, negu pagrindinis daiktas. Kad funkcinis ryys bt pripaintas teisikai reikmingu, jis turi bti
nuolatinio pobdio ir pasiymti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu. Sandliukas, esantis to pat namo rsyje, yra
funkcikai susijs nuolatiniu ryiu su jame esania gyvenamja patalpa vien dl isidstymo, kadangi buvo sumontuotas tarnauti tam statiniui
kaip konstrukcija ir turint tiksl nuolat patenkinti tos nam valdos gyventojo poreikius. Jeigu tos nam valdos naudotojams tokio priklausinio
laikinai nereikia naudoti, tai jis gali bti suteikiamas naudotis kitiems asmenims. Pagal funkcines ir konstrukcines savybes tarnavimo
santykiai su pagrindiniu daiktu nesikeiia, bet pakinta tik naudojimas, nes daiktas paskiriamas kitam asmeniui naudojimui. Tuo tarpu toks
naudojimas nesukuria tarnavimo kitam daiktui visapusiko efekto ir vien dl naudojimo jis netampa priklausiniu.
Teismas nustat, kad tarnaujantis daiktas buvo priskirtas naudojimui, bet dl to teisikai nepakito paskirto naudotis daikto padtis, jis netapo
buto priklausiniu. Beje, tai buvo numatyta privatizavimo sutartyje.
Dl CK 6.193 straipsnio taikymo. CK 6.193 straipsnis numato sutari aikinimo taisykles. J paeidimas kasaciniame skunde grindiamas
faktiniais argumentais, todl neatitinka statymo reikalavimo (CPK 347 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. gegus 3 d. nutart palikti nepakeist. Kad
iekinys ir prieiekinys atmetamas. Todl, kad Iekov nuo 1972 met naudojosi gino rsiu, taiau tai nesukr jos nuosavybs teisi
objekt. Iekov nerod, kad privatizavo gino rs ir yra jo savinink, todl rsio perleidimo sandoriai ir jo teisin registracija, jos
nuosavybs teisi nepaeidia. Atsakov B.Zokaityt nuosavybs teis gino rs perleido kitiems asmenims, todl jos nuosavybs teiss
rs neegzistuoja ir negali bti paeidiamos.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2005 m. spalio 3 d nutartis civilinje byloje dl paprastojo vekselio
pripainimo negaliojaniu ir vykdomojo rao panaikinimo.
Gino esm: Iekovas A. L. nurod, kad jis nuo 2001 m. sausio 30 d. dirbo UAB Staita direktoriumi. i bendrov i AB firmos VITI
pagal PVM sskaitas-faktras konsignacijos pagrindais sigijo statybini mediag u 22 082,56 Lt. Dalis preki u 12 389,91 Lt buvo
realizuotos, o likusios grintos tiekjui. Pablogjus UAB Staita finansinei bklei, jos akcininkai 2001 m. gruodio 12 d. prim nutarim
kreiptis teism dl bankroto. 2001 m. gruodio 21 d. Valstybs inios paskelb apie mons nemokum. 2002 m. sausio 10 d. iekovas
atsakovo darbuotojo praymu pasira io paruot paprastj veksel, kuriuo sipareigojo sumokti AB firmai VITI 22 082,56 Lt sum.
Vekselyje nurodyta, kad atsiskaitymas pagal veksel yra ir galutinis atsiskaitymas pagal PVM sskaitas-faktras, pagal kurias AB firma
VITI pateik prekes UAB Staita. A. L. teigia, kad buvo sitikins, jog jis, pasiraydamas veksel, kaip UAB Staita direktorius
patvirtino mons skol kreditoriui AB firmai VITI. Kauno apygardos teismas 2002 m. kovo 15 d. nutartimi AB firm VITI patvirtino
bankrutuojanios UAB Staita kreditoriumi su 22 082,56 Lt finansiniu reikalavimu. Iekovas 2002 m. balandio 16 d. gavo antstolio
raginim gera valia sumokti AB firmai VITI 12 499,92 Lt. Iekovas nurod, kad jis asmenikai su atsakovu joki turtini santyki
neturjo, o vekselio pasiraymo metu buvo nuslpta, jog patvirtinama ne mons, bet jo asmenin prievol sumokti vekselyje nurodyt
pinig sum, todl pra teismo pripainti negaliojaniu nuo pasiraymo momento jo pasirayt 2002 m. sausio 10 d. paprastj veksel, taip
pat pripainti negaliojaniu nuo idavimo momento Vilniaus miesto 2-ojo notar biuro iduot 2002 m. kovo 15 d. vykdomj ra iiekoti
i A. Lipinsko vekselio turtojo AB firmos VITI naudai 12 389,91 Lt.
Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas iekin atmet. Teismas nurod, kad iekovo pasiraytas vekselis atitinka visus statymo
reikalavimus. Iekovas j pasira kaip fizinis asmuo, nurodyti jo asmens duomenys. Teismas paymjo, kad nra duomen, jog iekovas
galjo nesuprasti trumpo ir aikaus dokumento turinio. Pasiraydamas veksel jis turjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes. Jei jis abejojo
dl savo atliekamo veiksmo teisins reikms ir galim teisini padarini, prie atlikdamas t veiksm, jis turjo pasikonsultuoti su
kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidiai ir
veikdamas tokiu bdu pats prisiima neigiamas savo veiksm pasekmes (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kai suklydimas yra tik suklydusios
sandorio alies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripainti sandor negaliojaniu nra pagrindo, nes tokiu atveju alies
suklydimo negalima pateisinti.
Vilniaus apygardos teismas iekin tenkino i dalies: 2002 m. sausio 10 d. paprastj veksel pripaino garantija, Kolegija konstatavo, kad
ginijamas dokumentas neatitinka vekseliui nustatyt reikalavim, taiau akivaizdu, kad yra sudarytas ir vykdomas kitas sandoris,
neprietaraujantis statymams, todl iekovo prisiimt prievol pripaino garantija.
Kasacinis teismas konstatavo: Vekselis yra universali atsiskaitymo ir kreditavimo priemon. Naudojant veksel kaip atsiskaitymo priemon
u pateiktas prekes, vekselis atlieka dvi funkcijas juo atsiskaitoma u prekes ir pardavjas kredituoja pirkj, todl vekselis dar vadinamas
kredito pinigais. statyme vekselis apibrtas kaip vertybinis popierius, kuris iraomas statymo nustatyta tvarka ir kuriuo j iras
asmuo be slyg sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig sum vekselyje nurodytam asmeniui pats arba
sako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, PV 2 straipsnio 1 dalis). Vekselio atsiradimo pagrindas yra vienaalis sandoris.
Iraydamas veksel, jo davjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavjui, moktojui). Nuo to momento
jis gali bti naudojamas civilinje apyvartoje perleidiamas kitiems asmenims, kurie gij nuosavybs teises j, gali juo disponuoti savo
nuoira perleisti, keisti (PV 13, 18 straipsniai). Tok paprast ir plat vekselio panaudojim utikrina jo vieas patikimumas, o lemia
grieti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. PV 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus btinus vekseli
rekvizitus ir j nebuvimo pasekmes dokumentas, kuriame nra btin rekvizit, neturi vekselio galios.Abstraktumas reikia, kad prievol

1.

2.

3.

pagal veksel nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo (tam tikro sandorio) ir yra be ilyg. ie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio
gijjui siekiant sitikinti vekselio galiojimu, pakanka patikrinti statyme nurodytus jo rekvizitus. Kita vertus skolininkas (moktojas) gali
ginyti savo prievol pagal veksel tik remdamasis vekselio formaliais trkumais. Dl i vekselio savybi skolininkas negali vekselio
turtojui pareikti prietaravim, grindiam asmeniniais j ir vekselio davjo arba ankstesnij vekselio turtoj santykiais,
nebent vekselio turtojas, gydamas veksel, tyia bt veiks skolininko nenaudai (PV 19 straipsnis). Taigi vekselio prigimtis, savybs,
utikrinanios jo vie patikimum, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribot vekselio davjo galimyb reikti prietaravimus
vekselio turtojui, t. y. tik sakomj ir paprastj vekseli statyme grietai apibrtais pagrindais. Toks vekselio teisinis reglamentavimas
daro negalim vekselio pripainim negaliojaniu pagalCivilinio kodekso nuostatas dl sandori negaliojimo.
Nagrinjamoje byloje iekovas, remdamasis sandori negaliojimo pagrindais, pra pripainti negaliojaniu paprastj veksel. Iekovas
nurod, kad, pasiraant veksel, buvo suklaidintas atsakovo, nes nuo jo buvo nuslpta aplinkyb, jog patvirtina ne mons, bet savo asmenin
prievol sumokti vekselyje nurodyt pinig sum. Minta, kad statymas nenumato galimybs pripainti veksel negaliojaniu sandori
negaliojimo pagrindais. Iekovo iraytas vekselis atitinka PV 77 straipsnio reikalavimus paprastajam vekseliui, todl nra pagrindo jo
laikyti neturiniu vekselio galios pagal PV 78 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuoroda 2002 m. sausio 10 d. vekselyje, kad atsiskaitymas
pagal veksel yra ir galutinis atsiskaitymas pagal PVM sskaitas-faktras, pagal kurias AB firma VITI pateik prekes UAB Staita,
laikytina btent tokiu rau, neturiniu takos vekselio galiojimui. Aptariamas papildomas raas nurodo mokjimo pagal veksel pagrind ir
tiksl, taiau nesaisto mokjimo jokiomis ilygomis, todl neturi jokios reikms vekselio galiojimui ir iekovo sipareigojimui mokti
bei nra pagrindas laikyti veksel kitu sandoriu.
Nutar: Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. vasario 10 d. nutart panaikinti ir palikti galioti
Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo 2004 m. spalio 26 d. sprendim.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2006 m. balandio 10 d.
nutartis civilinje byloje dl paj pirkimopardavimo sandori pripainimo negaliojaniais.
Byloje teism nustatytos aplinkybs:Atsakovas A. A. B. 2004 m. lapkriio 15 d. sudar su A. P., R. K., A. K., A. K., Z. M., R. B., G. ., A.
., D. ., J. ., S. K., K. ., V. . ir J. D. B Spindulys pajaus pirkimopardavimo sutartis. Byl nagrinj teismai nustat, kad nurodytos
sutartys yra apsimestiniai sandoriai, nes paj pardavjams nebuvo paaikinta, kas buvo tikrasis paj pirkjas, atsakovai siek sudaryti sutartis
su bendrove arba jos pirmininku, o ne su nurodytu atsakovu. Paj pardavjai neireik savo valios dl pajaus pardavimo, nesusitar dl
esmini pajaus pirkimopardavimo sutarties slyg, todl teismai pripaino ginijamus sandorius negaliojaniais pagal CK 6.162 straipsn.
Pirmosios ir apeliacins instancij teismai pripaino, kad pajus turi vertybiniam popieriui bding poymi, alys ginijamus pajus gijo
santuokos metu, pajai buvo bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, todl, sudarant pajaus pirkimopardavimo sutartis, buvo btinas abiej
sutuoktini dalyvavimas arba kito sutuoktinio raytinis galiojimas tam sandoriui sudaryti. Teismai nustat, kad sutuoktiniai nedav
galiojimo sudaryti ginijamas pajaus pirkimopardavimo sutartis; visos ginijamos sutartys pasiraytos tik vieno sutuoktinio. Pagal CK 3.94
straipsnio 4 dal ios sutartys buvo pripaintos negaliojaniomis.
Kasacinio teismo argumentai:
Dl pajaus prilyginimo vertybianiam popieriui. Teisj kolegija vertina, kad byl nagrinj teismai pagrstai pripaino, jog pajus yra
vertybinis popierius, nes atitinka CK 1.101 straipsnio reikalavimus. Teismai byloje nustat, kad pajaus turtojas turi teis dalyvauti
bendrovs valdyme, jis gali gauti dividendus (dal pelno), gauti dal likviduojamos bendrovs turto; pajus, kaip vertybinis popierius, gali bti
perleidiamas kitam asmeniui, paveldimas ir pan. (CK 1.101 straipsnio 1, 3, 7 dalys). Esant ioms byloje nustatytoms aplinkybms, byl
nagrinj teismai tinkamai taik CK 1.101, 3.92 ir 6.162 straipsnius ir pagrstai pripaino negaliojaniomis paj pirkimopardavimo sutartis
(CK 1.78, 1.80 straipsniai), todl nra pagrindo naikinti skundiamus pirmosios instancijos teismo sprendim ir apeliacins instancijos
teismo nutart dl netinkamo nurodyt materialins teiss norm taikymo pagal kasaciniame skunde idstytus argumentus (CPK 346
straipsnio 2 dalis).
Dl rinio teismingumo ir CPK 5str. taikymo. Byl nagrinj teismai nustat, kad bendra iekov pareikta iekinio suma yra didesn
kaip vienas imtas tkstani lit (bendra iekinio suma yra 1 106 492,50 Lt). CPK 85 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad jeigu iekin
sudaro keli savarankiki reikalavimai, tai iekinio suma nustatoma pagal bendr vis reikalavim sum. ioje byloje vis iekov
reikalavimai yra to paties pobdio, pagrsti ta paia mediaga, todl jie visi, remdamiesi CPK 43 straipsnio 1 dalimi, tvirtinania procesinio
bendrininkavimo nuostatas, galjo pareikti bendr iekin atsakovams. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas
asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas,
todl teisj kolegija atmeta kasacinio skundo argument, kad B Spindulys neturjo subjektins teiss kreiptis teism dl pajaus
pardavimo sutari pripainimo. negaliojaniomis, nes is kasacinio skundo argumentas prietarauja CPK 5 straipsniui.
Dl atstovavimo. Kasacinio skundo argumentai, kad nagrinjant byl teisme buvo paeisti CPK 51 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes
byloje nedalyvavo iekovai ir atsakovai, o teismas nepripaino j dalyvavimo btinu, yra atmetami kaip nepagrsti. CPK 51 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo atvykimas
teismo posd laikomas tinkamu byloje dalyvaujanio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posdyje. Byl nagrinj teismai
pagrstai nepripaino, kad atstovaujamj dalyvavimas nagrinjant i byl buvo btinas, nes iekov ir atsakov atstovai teismui tinkamai
idst atstovaujamj pozicij ir pagrind j atitinkamais argumentais bei rodymais.
Nutar:
iauli apygardos teismo 2005 m. balandio 5 d. sprendim ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2005 m. lapkriio 2 d. nutart palikti nepakeistus.
4 SEMINARAS N U T A R T I S
2006 m. rugsjo 20 d.
dl atleidimo i darbo pripainimo neteistu, atleidimo i darbo pagrindo pakeitimo, ieitins imokos ir vidutinio darbo umokesio u
priverstins pravaiktos laik priteisimo
Gino esm

Iekov G. Z. nurod, kad ji dirbo pas atsakov klient vadybininke. Atsakovas 2005 m. gegus 20 d. paskyr jai drausmin
nuobaud atleidim i darbo u iurkt darbo pareig paeidim. sakyme nurodyta, kad iekov atskleid banko paslapt ir taip
iurkiai paeid Bank statymo 55 straipsnio 2 dalies bei AB Parex bankas valdybos 2000 m. lapkriio 2 d. nutarimu patvirtint
Informacijos, sudaranios AB Parex banko komercin ir tarnybin paslapt, apsaugos taisykli reikalavimus. T pai dien ji buvo
atleista i darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkt ir 235 straipsnio 2 dalies 2 punkt. Paslapties atskleidimas reiksi tuo, kad ji
perdav vertim biurui iversti 2005 m. balandio 15 d. jos parayt paaikinim Dl 2005 m. balandio 5 d. audito ivad. iame
dokumente neva yra duomen, sudarani banko paslapt. Jos nuomone, paaikinime nra joki duomen, kuriuos bt galima laikyti
banko paslaptimi, nes jame nra nurodyti banko klient asmens kodai, iduot kredit tikslai ir paskirtis ar kita konfidenciali informacija.
is paaikinimas buvo skirtas akcins bendrovs valdybos pirmininkui J. T., kuris nesupranta lietuvi kalbos. Iekov vykd darbdavio
nurodym pateikti paaikinim asmeniui, kuriam is skirtas, suprantama jam kalba.
Reikalavimai
1) pripainti AB Parex bankas 2005 m. gegus 20 d. sakym Nr. 89 P Dl drausmins nuobaudos G. Z. paskyrimo ir jos atleidim i
darbo AB Parex bankas Vilniaus filiale neteistu;
2) priteisti i atsakovo keturi mnesi jos vidutinio atlyginimo dydio 12 000 Lt ieitin imok bei darbo umokest u priverstins
pravaiktos laik nuo atleidimo i darbo dienos iki teismo sprendimo sigaliojimo dienos;
3) pakeisti iekovs atleidimo i AB Parex bankas Vilniaus filialo pagrind nurodant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu (DK
297 straipsnio 4 dalis)
Teisj kolegijos iaikinimai
Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart apie tai i anksto nespjs darbuotojo, kai darbuotojas vien kart iurkiai paeidia darbo
pareigas (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad iurkiu darbo pareig paeidimu
laikoma valstybs, tarnybos, komercini ar technologini paslapi atskleidimas arba j praneimas konkuruojaniai monei. Ar yra banko
darbuotojo kalt dl komercins paslapties atskleidimo, kaip teiss klausimas gali bti svarstomas analizuojant ne faktinius darbuotojo
veiksmus, j prieastis, tikslus ir motyvus, bet tiriant jo veikl reglamentuojanias teiss normas, nustatanias pageidaujam banko
darbuotojo elgesio standart. Bank sistemai keliami stabilumo, patikimumo, efektyvumo ir saugumo reikalavimai. Banko darbuotojo
veiksmai turi bti tokie, kad padt gyvendinti iuos tikslus. Jis turi veikti banko interesais ir todl gali bti pareigotas saugoti komercin
paslapt. Jo elgesys turi bti tokio atsargumo laipsnio, kad bt isaugota komercin paslaptis, kad jos atskleidimas nebt galimas dl
subjektyvi nuostat ar prieasi. Vienas i komercins paslapties poymi yra tai, kad paslapt sudaranias inias turintis subjektas imasi
priemoni informacijai apsaugoti. Viena i toki priemoni yra vidaus teiss akt primimas ir taikymas. Jais udraudiama darbuotojui
skleisti informacij, sudarani banko komercin paslapt. Jeigu bankas parengia tokius lokalinius aktus, su jais supaindina banko
darbuotoj, tai darbuotojo pareiga saugoti banko komercin paslapt vertinama kaip tiksliai apibrta, jam aiki ir dl to nesunkiai
gyvendinama. Atitinkamai banko darbuotojui keliami grieti atidumo ir rpestingumo reikalavimai, o j nesilaikymas yra darbuotojo kalt
dl paslapties neisaugojimo (Darbo kodekso 234 straipsnis).
Komercin paslaptis yra apibrta CK 1.116 straipsnyje. Tai gali bti duomenys, atitinkantys tokius poymius: 1) neviea
informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercin vert informacija. Pagal iuos poymius komercine paslaptimi gali bti
informacija, kuri neprivaloma vieai skelbti, nra inoma tretiesiems asmenims ir j pagal statym nedraudiama pripainti komercine
paslaptimi; kuri savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdiui, fizinmis, techninmis, teisinmis, organizacinmis ar kitokiomis
priemonmis; ir kuri turi komercin vert arba jos praradimas bt komercikai alingas. Vien tai, kad komercin paslapt sudarantys
duomenys yra tokios pat ries ar turinio, kaip ir banko paslapt sudarantys duomenys, nra pagrindas teigti, kad tai banko, o ne komercin
paslaptis. Svarbu, ar banko paslapt sudarantys duomenys atitinka komercinei paslapiai keliamus pirmiau nurodytus reikalavimus.
Komercins paslapties atskleidimas yra informacijos perdavimas bent vienam paaliniam asmeniui, t. y. tam asmeniui, kuris pagal
nustatyt tvark neturi teiss jos gauti. Paalinio asmens veiklos pobdis, sugebjimas panaudoti informacij ar jos realus panaudojimas,
paslapties atskleidimo faktui konstatuoti nra reikmingi.
NUTARTA: iekin atmesti
5 tema Terminai. Iekinio senatis

2000 m. birelio 5 d.

Gino esm: Iekovas nurod, kad 1996 m. rugpjio 25 d. atsakov pasiskolino i iekovo motinos O.Jonaitiens 7700 lit, skol turjo
grinti iki 1996 m. gruodio 11 d. Skolos patvirtinimui atsakov idav jos pasirayt paskolos rat, kuriame u paskolos grinimo
udelsim numatyti delspinigiai po 16 lit kiekvien udelst dien. Iekovo motina 1997 m. rugpjio 7 d. mir, iekovas po motinos
mirties prim palikim ir tapo viso jos turto paveldtoju. Atsakovs skola taip pat yra iekovo motinos turtas, taiau atsakov skolos gera
valia negrina. Iekovas pra priteisti i atsakovs 7700 lit skol ir 2944 litus delspinigi u 6 mnesius iki iekinio pareikimo.
Papildomu iekiniu iekovas reikalavimus padidino ir pra priteisti delspinigius dar u eis mnesius 2880 lit.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai:
Kasaciniu skundu atsakov prao panaikinti iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. vasario 1 d.
sprendim ir palikti galioti Jonikio rajono apylinks teismo 1999 m. spalio 21 d. sprendim. Nurodo iuos skundo argumentus :
1)
pagal CK 43 straipsn paskolos sutartis dl 7700 lt. sumos turi bti sudaryta raytine forma; paskolos ratas negali bti laikomas
raytine paskolos sutartimi; kadangi sandoris pagal form neatitinka statymo keliam reikalavim, jis negalioja nepriklausomai
nuo to, ar yra kreiptasi teism dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu; todl, atsakovs teigimu, nerodyta, jog iekovo motina
pinigus atsakovei perdav;

2)

delspinigi per statymo nustatyt 6 mnesi termin galjo reikalauti tik pati iekovo motina; nurodyt termin praleidus, reikalauti
delspinigi iekovas neturi teiss;
3)
iekovui jo motina prie mirt reikalavimo teiss pagal paskolos sutart neperleido; iekovas taip pat nesikreip CPK 272 straipsnio
nustatyta tvarka teism dl 7700 lt. palikimo primimo fakto nustatymo.
Atsiliepimu kasacin skund iekovas prao skund atmesti.
Konstatuoja:
1. Dl reikalavim paskolos sutarties sudarymo formai
Paskolos sutartis tarp fizini asmen, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesn kaip penki imtai lit, turi bti
sudaryta raytine forma (CK 43 straipsnio 2 punktas, 293 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 169 straipsn jei statymas reikalauja
sudaryti sutart tam tikra forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji ia forma ireikta. Sutartis laikoma sudaryta, kada
alys tarpusavyje susitar dl vis esmini jos punkt (CK 168 straipsnis).
Atsakovs L.Pupieniens 1996 m.rugpjio 25 d. surayt ir pasirayt ratel (b.l.40) negalima pripainti ali sudaryta ir raytine
forma ireikta paskolos sutartimi, kadangi jame nenurodyta viena i esmini paskolos sutarties slyg. Taiau statyme nenumatyta, kad
paprastos raytins formos nesilaikymas paskolos sandor daro negaliojant. Pagal CK 58 straipsnio 2 dal statymo reikalaujamos paprastos
raytins formos nesilaikymas, sudarant paskolos sutart, tik atima i ali teis, esant ginui, remtis sandoriui patvirtinti liudytoj
parodymais. Tokiu bdu, statymo leidjas vienodai abiems sutarties alims tiek paskolos davjui, tiek ir paskolos gavjui apriboja
rodinjimo priemones. Taiau kit rodinjimo priemoni naudojimo apribojim, statymas nenumato ir alys tam gali teikti visus kitus CPK
57 straipsnyje numatytus rodymus.
Byl nagrinjusieji teismai aukiau nurodyt materialins teiss norm bei rodinjimo taisykli nepaeid, taip pat tinkamai
vertino ir byloje surinktus rodymus. Nors atsakovs 1996 m. rugpjio 25 d. suraytame ratelyje nra tiesiogiai nurodyta apie pinig
perdavim iekovo motinos atsakovei bei perdavimo data, taiau is raytinis rodymas patvirtina paskolos sutarties sudarymo fakt ir
slygas skolos dyd, jos grinimo termin bei netesybas (delspinigius) u skolos grinimo termino paeidim.
Atsakovs suraytas skolos ratelis liko pas iekovo motin ir iki iekovo motinos mirties ar vliau atsakovei grintas nebuvo. CK
244 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu skolininkas kreditoriui yra idavs prievolei patvirtinti skolos dokument, tai kreditorius,
priimdamas vis vykdym, privalo skolininkui t dokument grinti, o nesant galimybs grinti nurodyti tai savo duodamame
pakvitavime. Skolos dokumento buvimas pas skolinink patvirtina, kad prievol yra pasibaigusi (CK 244 straipsnio 4 dalis). Todl skolos
ratelio buvimo pas kreditori (iekov) faktas patvirtina, jog prievol pagal paskolos sutart iki iekovo motinos mirties vykdyta nebuvo.
2.Dl CK 238 straipsnio bei paveldjim reglamentuojani teiss norm santykio bei taikymo byloje
Pagal CK 238 straipsn kreditorius turi teis perleisti reikalavim kitam asmeniui. Susitarimas dl reikalavimo teiss
perleidimo yra dvialis sandoris, sudaromas tarp pradinio kreditoriaus ir naujojo kreditoriaus. Taigi, pradiniam kreditoriui mirus,
asmen pasikeitimas prievolje reikalavimo perleidimo bdu pagal CK 238-241 straipsni nuostatas yra negalimas. Iekovo motina
iki mirties i tikrj reikalavimo teiss pagal paskolos sutart iekovui neperleido. Tai nereikia, kad prievol pagal paskolos sutart pasibaig
vien dl kreditoriaus mirties fakto. Pagal 252 straipsnio 2 dal prievol pasibaigia, mirus kreditoriui, tik tada, jei vykdymas buvo
skiriamas asmenikai kreditoriui, tuo tarpu turtinio pobdio subjektini teisi ir pareig pasibaigimo prievolje kreditoriaus mirtis
nesukelia. Po kreditoriaus mirties atsiranda teis palikim. Paveldjimas taip pat yra vienas i bd prievolje pasikeisti asmenims.
pdiniai paveldi ne tik materialius daiktus, bet ir turtines teises bei pareigas. Pagal CK 587 straipsnio 1 dal palikimui gyti pdinis
j turi priimti, palikim priimti dalinai arba su slygomis ar ilygomis neleidiama. Priimtas palikimas laikomas priklausaniu
pdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnio 5 dalis). I byloje esanio iekovo motinos testamento turinio (b.l.5) matyti,
kad motina iekovui paliko vis savo turt, taigi ir testatorei jos mirties dien priklausiusi reikalavimo teis pagal paskolos sutart.
Paveldjimo pagal testament teiss liudijimas (b.l.6) patvirtina, jog iekovas palikim po motinos mirties prim. Palikimo primimas
ir gijimas dal palikjo turto reikia, kad iekovas palikim prim visa apimtimi. Pasikeitus prievolje asmeniui, naujasis
kreditorius (iekovas) pagal reikalavim i paskolos sutarties gijo teisi tiek, kiek j turjo buvusi kreditor - iekovo motina.
3.Dl delspinigi iiekojim reglamentuojani teiss norm aikinimo ir taikymo
Kadangi paskolos sutartyje buvo nustatyti delspinigiai u prievols vykdymo termino paeidim, iekovas gijo teis reikalauti
delspinigi tomis paiomis slygomis, kokiomis j galjo reikalauti buvusi kreditor. Iekovas pagal pradin iekin pagrstai reikalavo
delspinigi ne daugiau kaip u eis mnesius iki iekinio pareikimo, nes iekin teisme pareik prajus daugiau kaip 6 mnesiams nuo
pagrindins prievols vykdymo termino paeidimo (CK 84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Delspinigi skaiiavimas turi tstin pobd, nes
delspinigiai iiekomi u tam tikr praleist laikotarp dien, savait, dekad (CK 195 straipsnio 3 dalis). Pagal paskolos sutarties slygas,
nustatytu terminu skolos negrinus, numatyti delspinigiai po 16 lt. u kiekvien dien. Todl atsakovei kiekvien dien nevykdius
pagrindins prievols, dl delspinigi iiekojimo kiekvien t dien iekinins senaties termino eiga prasideda i naujo, nes kiekvienos
dienos praleidimas laikytinas savarankiku paeidimu (CK 86 straipsnis). Be to, CK 87 straipsnyje numatyta, jog asmen pasikeitimas
prievolje iekinins senaties termino eigos skaiiavimo nepakeiia. Dl nurodyt motyv nepagrstas yra kasacinio skundo argumentas, kad
delspinigi galjo reikalauti tik iekovo motina ir tik per 6 mnesius nuo pagrindins prievols vykdymo termino pasibaigimo. Pagrindin
prievol nebuvo vykdyta ir po to, kai iekovas teisme pareik pradin iekin, teiss paeidimas kiekvien dien tssi, todl iekovas toje
paioje byloje, nepaeisdamas statyme nustatyto iekinins senaties termino, turjo teis papildomu iekininiu pareikimu reikalauti
netesyb u nauj laikotarp. Tuo remiantis teisj kolegija konstatuoja, kad reikalavimams dl delspinigi priteisimo pareikti CK 84
straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas 6 mnesi iekinins senaties terminas skaiiuojamas nuo pagrindins prievols vykdymo
termino paeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Todl u paskutiniuosius 6
mnesius iki iekinio dl delspinigi iiekojimo pareikimo delspinigiai gali bti priteisiami, nors iekinys pareiktas prajus
daugiau kaip 6 mnesiams nuo pagrindins prievols vykdymo termino paeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikti iekinins
senaties terminas nra pasibaigs. Daugiau kaip u 6 mnesius tokiu atveju delspinigius galima priteisti, jeigu iekinins senaties
terminas praleistas dl svarbi prieasi ir yra atnaujinamas, jeigu skolininkas taikyti iekinins senaties termin neprao, taip pat
jeigu bendra tvarka pareikiamas iekinys (ar papildomas iekinys toje paioje byloje) dl delspinigi priteisimo u nauj laikotarp.
Delspinigius priteisti galima tik u laikotarp iki pagrindins prievols vykdymo.

2009 m. balandio 2 d.
Gino esm:
Iekovas, energijos tiekimo mon, 2007 m. liepos 4 d. iekiniu pra priteisti i atsakovs u laikotarp nuo 1998 m. lapkriio 1 d. iki 2002
m. rugpjio 20 d. u patiekt ilumos energij atsiradusi skol ir delspinigius; byl nagrinjusiems teismams nusprendus, kad iekinio
reikalavimas dl imok priteisimo u laikotarp nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2002 m. rugpjio 20 d. atmestinas kitais pagrindais, t. y.
nustaius, jog atsakovs nuosavybs teis but perduota kitam asmeniui 2002 m. vasario 15 d., kilo ginas dl to, ar iuo atveju
reikalavimui dl vis imok laikotarpiu iki 2002 m. liepos 4 d. priteisimo netaikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas
penkeri met iekinio senaties terminas. Iekovas pareik, kad u pirmiau nurodyt laikotarp atsakovs skol sudaro: 8005,45 Lt u
patiekt ilumos energij, 589,22 Lt delspinigi, 293,95 Lt u ildymo ir karto vandens tiekimo sistem aptarnavim, 5 proc. metini
palkan, 266,66 Lt yminio mokesio bei kit bylinjimosi ilaid.
Kasaciniu skundu kasator (atsakov) prao panaikinti apeliacins instancijos teismo nutart, priimti nauj sprendim, iekin atmesti.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai:

ekinio senat reglamentuojani CK norm taikymo

Iekinio senaties instituto paskirtis utikrinti civilini teisini santyki stabilum ir apibrtum, nes civilini teisini
santyki dalyviams garantuojama, kad, sujus statymo nustatytam terminui, j subjektins teiss teismine tvarka negals bti
nuginytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, inodamas arba turdamas inoti apie savo teiss
paeidim, per vis iekinio senaties termin nesikreip teism su iekiniu, kad apgint paeist teis, prieinga teisinio santykio
alis gali pagrstai tiktis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teiss arba nemano, kad jo teis yra paeista. Kita vertus, iekinio senaties
termin nustatymas skatina nukentjusi al imtis priemoni operatyviai ir tinkamai ginti savo paeistas teises. Tuo bdu iekinio senaties
institutas sumaina teisinio neapibrtumo neigiam poveik civilinei apyvartai, iekinio senaties termin nustatymas sudaro objektyvias
prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; prajus tam tikram laikui, faktini aplinkybi iaikinimas tampa sudtingesnis. CK 1.125
straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis iekinio senaties terminas deimt met; atskir ri reikalavimams pareikti io
straipsnio 311 dalyse tvirtinti vairios trukms sutrumpinti terminai.
Nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismas sprend, kad i ilumos energijos tiekimo energijos vartotojui kilusiam
reikalavimui priteisti skol u patiekt energij taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis iekinio senaties
terminas. Kasator nurodo, kad byl nagrinjs apeliacins instancijos teismas be pagrindo taik CK 1.125 straipsnio 1 dalies norm,
paymjo, jog iuo atveju teismas turjo taikyti CK 1.125 straipsnio 8, 9 dalyse nustatyt sutrumpint penkeri met iekinio senaties
termin. Teisj kolegija pripasta nepagrstu kasacinio skundo argument. Pirmiausia energijos tiekimo mon ir vartotojas yra saistomi
susiklosiusi prievolini teisini santyki, todl vartotojo skola u patiekt ilumos energij nelaikytina ala, dl kurios atlyginimo
pareiktam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas iekinio senaties terminas. Kita vertus, apeliacins instancijos
teismas pagrstai pareiktam reikalavimui netaik CK 1.125 straipsnio 9 dalyje tvirtinto sutrumpinto penkeri met iekinio senaties
termino, kuris taikomas reikalavimams dl palkan ir kitoki periodini imok iiekojimo; periodin imoka pirmiau nurodytos
teiss normos prasme aikintina kaip tam tikra konkreti pinigin suma, mokama konkreiais terminais; iuo aspektu laikytinas
tinkamas apeliacins instancijos teismo nutartyje pateiktas periodins imokos pavyzdys, kai atsiskaitoma pagal franizs sutart; tuo tarpu
mokesiai u ilumos energij nra pastovs, priklauso nuo met laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir ilumos energijos tiekimo metu
galiojani mokesi tarif. Taigi statymo ir postatymini teiss norm nustatytas reglamentavimas dl mokesi u energij mokjimo tam
tikros tvarkos, teisj kolegijos vertinimu, nepatvirtina j periodikumo, nes, minta, periodinei imokai pripainti btina konstatuoti
kriterij visum, t. y. mokesio konkret dyd ir mokjimo konkret termin; i pirmiau nurodyt teiss norm neiplaukia, kad
mokesiai u energij atitinka kriterij visum.
Kasator nurodo, kad byl nagrinjs apeliacins instancijos teismas nepagrstai atsivelg teism praktikos nuostatas dl iekinio senaties
taikymo, idstytas Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. birelio 23 d. nutartyje civilinje byloje
AB Kauno energija prie B. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2004, nes nagrinjamoje byloje keliami kiti, nesusij su pirmiau nurodytoje
kasacinio teismo inagrintoje civilinje byloje idstytu teiss aikinimu ir taikymu, klausimai. Teisj kolegija paymi, kad byl nagrinjs
apeliacins instancijos teismas procesiniame dokumente nuorodos atitinkam teiss altin nepateik, vadinasi, nra pagrindo teigti, jog
nutartyje be teisinio pagrindo atsivelgta teism praktikos nuostatas.
Teisj kolegija daro ivad, kad dl pirmiau nurodyt argument kasacinio skundo motyvais naikinti apeliacins instancijos teismo
nutart nra pagrindo.
2010 m. vasario 17 d.
Gino esm: Byloje kilo ginas dl reikalavimo priteisti sutartines netesybas baud tenkinimo ir iekinio senaties iam reikalavimui
taikymo.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacin skund teisiniai argumentai :
Kasaciniu skundu iekovas prao panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 7 d.
nutart bei iauli apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendim ir perduoti byl i naujo nagrinti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Iekovo argumentai ivien susij tik su senaties termino pradios momentu.
Atsiliepimu kasacin skund atsakovas prao kasacin skund atmesti.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai:
Dl byloje nagrinjamo iekinio reikalavimo ir jam taikytinos iekinio senaties
Netesybos tai statym, sutarties ar teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol
nevykdyta arba netinkamai vykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesyb teisin prigimtis yra dvejopa: jos
yra prievols vykdymo utikrinimo bdas, nes skatina skolinink vykdyti prievol, taip pat jos yra sutartins civilins atsakomybs
forma (CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

Viena i netesyb ri yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai i anksto statymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinig suma
arba atitinkama procentin utikrinamosios prievols sumos iraika (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Esminiai baudos skirtumai nuo
kitos netesyb ries delspinigi yra tai, kad ji gali bti nustatoma ne tik u sutarties vykdymo termino praleidim, bet ir u
kitaip ireikt sutarties nevykdym arba netinkam vykdym, yra vienkartin (neturi tstinio pobdio), nra skaiiuojama u
kiekvien prievols vykdymo termino praleidimo laiko tarp (pavyzdiui, u kiekvien praleist dien, savait ir pan.).
Negalima sutapatinti pagrindin prievol utikrinanio sandorio sudarymo momento ir utikrinaniosios prievols pagal sandor
atsiradimo momento. Prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko pagal pagrindins prievols vykdym utikrinani
papildom prievol (utikrinanij prievol) atsiranda ne nuo sutarties, kuria susitarta dl pagrindins prievols vykdymo utikrinimo
taikymo, sudarymo dienos, bet nuo tada, kada pagrindin prievol yra paeidiama, t. y. nuo pagrindins prievols nevykdymo arba
netinkamo vykdymo.
ios bylos kontekste teisj kolegija konstatuoja, kad ali 2006 m. balandio 12 d. sutartyje tvirtinta atsakovo prievol per 2006 m.
bitumo gamybos sezon nupirkti i kasatoriaus ne maiau kaip 22 000 m/t keli bitumo ir u ios prievols paeidim toje paioje sutartyje
nustatyta atsakovo pareiga mokti baud kvalifikuotinos atitinkamai kaip pagrindin ir jos vykdym utikrinanti papildoma prievol. Pagal
bylos duomenis konstatuotina ir tai, kad prievoliniai santykiai tarp ali dl sutartyje nustatytos baudos, kaip pagrindin prievol
utikrinaniosios prievols, atsirado nuo 2006 m. gruodio 1 d. Aktualu paymti, kad ali sutartyje nustatyta, jog: visos netesybos
(delspinigiai, baudos) pagal i sutart yra mokamos sutarties specialiosiose slygose nurodytais terminais (sutarties bendrj slyg
3.9 papunktis); pirkjas moka penki procent nuo preks verts (esanios paskutin kalendorinio mnesio darbo dien arba sutarties
galiojimo pasibaigimo dien) dydio baud u kiekvien sipareigot nupirkti, bet faktikai nenupirkt minimalaus preks kiekio ton per
sutarties 3.1 papunktyje nurodyt laikotarp (sutarties specialij slyg 6.4.2.k papunktis); netesyb mokjimo terminai per trisdeimt
kalendorini dien nuo sskaitos-faktros iraymo dienos (sutarties specialij slyg 6.4.3 papunktis). Tai reikia, kad ali valia sutartimi
buvo nustatytas ir prievols sumokti baud vykdymo terminas, btent per trisdeimt kalendorini dien nuo sskaitos-faktros iraymo
dienos.
Iekinio senatis tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas
iekin (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrj iekinio senaties termino eigos pradios nustatymo taisykl, tvirtint CK
1.127 straipsnio 1 dalyje, iekinio senaties terminas prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos, o teis iekin atsiranda nuo tos
dienos, kuri asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. i taisykl taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba
kiti statymai nenustato kitokios iekinio senaties termin eigos pradios skaiiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK
1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais iekinio senaties termin eigos pradia tam tikriems reikalavimams pareikti nustatoma
remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje tvirtintos bendrosios taisykls iimtys. Tuo atveju, kai statymai
numato kitok nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrt iekinio senaties termino eigos pradios moment, pagal j ir turi bti
nustatoma iekinio senaties termino eigos pradia. Kai statymai iekinio senaties termino eigos pradi susieja su objektyviais
vykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkyb, kad apie paeistas teises asmuo realiai galjo suinoti ir suinojo tik pasibaigus iekinio
senaties terminui, neturi takos iekinio senaties termino eigos pradios nustatymui, bet, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes,
gali bti pripainta pagrindu praleistam iekinio senaties terminui atnaujinti. Kreditoriaus reikalavimui pagal pagrindin prievol ir su
juo susijusiems reikalavimams pagal papildom prievol, kuria utikrinamas pagrindins prievols vykdymas (pavyzdiui, netesyb),
pareikti iekinio senaties termin eiga prasideda nepriklausomai vieni nuo kit.
ios bylos kontekste aktualu, kad CK 1.127 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, jog, jeigu prievolei vykdyti yra nustatytas terminas, tai
i tokios prievols atsirandanio reikalavimo iekinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievols vykdymo terminui. Minta,
kad i teiss norma tvirtina CK 1.127 straipsnio 1 dalyje suformuluotos bendrosios iekinio senaties termino eigos pradios
nustatymo taisykls iimt. Kasatorius ioje byloje reikia reikalavim dl prievols sumokti baud vykdymo, kuriai ali sutartimi yra
nustatytas vykdymo terminas. Remdamasi idstytais argumentais, teisj kolegija konstatuoja, kad iam kasatoriaus reikalavimui
iekinio senaties termino eigos pradia turi bti nustatoma pagal CK 1.127 straipsnio 2 dal. Byloje nustatyta, kad PVM sskaitfaktr dl baudos sumokjimo kasatorius atsakovui ira bei pateik 2007 m. vasario 1 d. (T. 1, b. l. 43). Dl to darytina ivada, kad byloje
pareiktam iekinio reikalavimui priteisti baud iekinio senaties terminas prasidjo 2007 m. kovo 4 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis,
1.127 straipsnio 2 dalis). Byl nagrinj teismai, nustatydami iekinio senaties termino eigos pradi, netinkamai taik CK 1.127 straipsnio
1 dal, nepagrstai netaik CK 1.127 straipsnio 2 dalies ir netinkamai nustat, jog kasatoriaus reikalavimui priteisti baud iekinio senaties
terminas prasidjo 2006 m. gruodio 1 d. Tai konstatavusi, teisj kolegija atmeta kaip teisikai nereikmingus kasacinio skundo argumentus,
kuriais apeliuojama aplinkybes, susijusias su kasatoriaus subjektyviuoju suvokimu apie jo paeist teis gauti ginijamas netesybas (baud).
Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad kasacinis teismas formuoja praktik, jog jeigu gino alis reikalauja taikyti iekinio
senat, teismas, atsivelgdamas nustatytas faktines bylos aplinkybes, iekinio senat reglamentuojanias teiss normas (dl iekinio
senaties trukms ir eigos pradios nustatymo, sustabdymo, pratsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nra
iekovo praymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Iekinio senat reglamentuojanios normos idstytos CK pirmosios knygos IV dalies
VII skyriuje (CK 1.124-1.135 straipsniai). Iekinio senat reglamentuoja ir kitos CK normos bei kiti statymai. Paprastai tai susij su iekinio
senaties sutrumpint termin arba j eigos pradios atskir ri reikalavimams pareikti nustatymu (CK 1.125 straipsnio 2 dalis,
1.127 straipsnio 1 dalis). Specialisias iekinio senaties taikymo taisykles kiti statymai gali nustatyti tik tais atvejais, kai tai leidia CK
pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus arba kitos CK teiss normos, reglamentuojanios iekinio senat. Iekinio senaties terminus, j
skaiiavimo ir taikymo tvark reglamentuojanios statym normos yra imperatyvaus pobdio, todl ali susitarimu j pakeisti
negalima (CK 1.125 straipsnio 12 dalis, 1.126 straipsnio 3 dalis), ali susitarimai, paeidiantys ias imperatyvias statymo
nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
I skundiam procesini sprendim matyti, kad byl nagrinjs pirmosios instancijos teismas, nurods, jos iekovas nepra atnaujinti
iekinio senaties termino, sprendime nepasisak dl materialiosios teiss norm, reglamentuojani iekinio senaties termino nutraukim bei
atnaujinim, taikymo, tuo tarpu apeliacins instancijos teismas itais mint pirmosios instancijos teismo klaid, iekinio senat
reglamentuojanias teiss normas taik visa apimtimi. Teisj kolegija sutinka su apeliacins instancijos teismo ivadomis, kad: kasatoriaus
reikalavimui dl ginijamos baudos priteisimo iekinio senaties termino eiga nebuvo nutraukta; kasatorius nerod, jog iekinio senaties
termin praleido dl svarbi prieasi, ir nra pagrindo iam terminui atnaujinti; iekinys pareiktas praleidus iekinio senaties termin.
Konstatuotina, kad ios apeliacins instancijos teismo ivados padarytos tinkamai pritaikius materialiosios teiss normas ir nenukrypus nuo
formuojamos vienodos teiss aikinimo ir taikymo praktikos.
Teisj kolegija pripasta pagrstu atsakovo atsiliepimo kasacin skund argument, kad ali sutarties bendrj slyg
13.2 papunkio nuostatos, kurios pagal savo esm nustat taikinimo procedr, negali bti aikinamos kaip nustatanios privalom
ikiteismin gino sprendimo tvark, kuria nepasinaudojusi suinteresuota alis neturi teiss kreiptis teism. Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism.
Pasisakydamas dl ios konstitucins normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart yra konstatavs, kad
teis kreiptis teism yra absoliuti, ios teiss negalima apriboti ar paneigti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi
nuostatos, kad i konstitucinio teisins valstybs principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teiss ar laisvs yra paeistos, turi
absoliui teis nepriklausom ir nealik teism; i teis negali bti dirbtinai suvaroma arba negali bti dirbtinai apsunkinama j
gyvendinti; ios teiss negalima paneigti; asmeniui jo paeist teisi gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso.
Sutarties alys savo susitarimu negali nustatyti atsisakymo nuo teiss kreiptis teism, taip pat negali apriboti jos gyvendinimo (CK
6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnis). Prieingu atveju tokios sutari nuostatos teisikai vertintinos kaip niekins ir negaliojanios
ab initio (CK 1.80, 6.157 straipsniai). Teisj kolegija atmeta kaip nepagrstus kasacinio skundo argumentus, kad sutartimi alys susitar dl
privalomos ikiteismins gino sprendimo tvarkos, tik kuria pasinaudojus atsiranda teis kreiptis teism, taip pat kad byl nagrinj teismai
paeid sutari aikinimo taisykles, tvirtintas CK 6.193 straipsnyje.
Aikinant CK 6.38 straipsnio 3 dalis ir 6.200 straipsnio 2 dalis, tvirtinanias sutarties (prievols) ali bendradarbiavimo ir
kooperavimosi pareigas, konstatuotina, kad ios teiss normos nereglamentuoja iekinio senaties. Kai CK normos ar kiti statymai,
reglamentuojantys iekinio senat, nenustato kitoki nei CK 1.127 straipsnyje nustatyt iekinio senaties termino eigos pradios nustatymo
taisykli, iekinio senaties termino eigos pradia, nepriklausomai nuo sutarties (prievols) ali bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos
vykdymo ar nevykdymo, nustatoma pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Taikant iekinio senat reglamentuojanias teiss normas,
aplinkybs, susijusios su sutarties (prievols) ali aptariam pareig vykdymu, gali bti reikmingos sprendiant, pavyzdiui, dl iekinio
senaties termino praleidimo prieasi svarbos ir io termino atnaujinimo.
Bylos duomenys nepatvirtina kasacinio skundo teiginio, kad kasatorius atsakovui bt nustats papildom termin netesyboms sumokti
(CK 6.209 straipsnis). Teisj kolegija paymi, kad vienasmenis sutarties pakeitimas yra negalimas (CK 6.223 straipsnis). Be to, kaip
teisingai nurodoma atsakovo atsiliepime kasacin skund, aplinkyb, kad kreditorius nustato skolininkui papildom termin prievolei
vykdyti, nra nurodyta nei tarp CK 1.129 straipsnyje tvirtint iekinio senaties termino sustabdymo, nei tarp CK 1.130 straipsnyje tvirtint
iekinio senaties termino nutraukimo pagrind. Faktiniai bylos duomenys (tarp j ali susirainjimas dl geranoriko baudos
sumokjimo), teisj kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad atsakovas es elgsi nesiningai ir
kad dl atsakovo tokio elgesio kasatorius apie savo paeist teis suprato 2007 m. rugpjio 16 d. Atkreiptinas dmesys tai, kad ios bylos
alys yra verslininkai ir turi aktyviai veikti, nutraukti, j nuomone, nesiningus veiksmus kreipdamiesi teism. Apeliacins instancijos
teismas isamiai ityr ir vertino visas teisikai reikmingas aplinkybes, turinias reikms iekinio senaties termino nutraukimui bei
atnaujinimui, ir padar faktines bylos aplinkybes bei teiss aktuose tvirtint teisin reguliavim atitinkanias ivadas. Bylos duomenys
neteikia pagrindo pripainti, kad iekinio senaties terminas kasatoriaus reikalavimui dl baudos priteisimo buvo nutrauktas ar praleistas dl
svarbios prieasties. Iekinio senaties termino eiga gali bti nutraukta tik tuo atveju, jeigu ji yra prasidjusi, taiau iekinio senaties terminas
dar nra pasibaigs (CK 1.130 straipsnis). Dl to, sprendiant dl iekinio senaties taikymo, kasatoriaus nurodomos aplinkybs, atsiradusios
ir (arba) egzistavusios dar iki prasidedant iekinio senaties terminui, t. y. iki 2007 m. kovo 3 d., nra teisikai reikmingos.
Remdamasi idstytais motyvais, teisj kolegija konstatuoja, kad byl nagrinj teismai, nustatydami iekinio senaties termino eigos
pradi, netinkamai taik CK 1.127 straipsnio 1 dal, nepagrstai netaik CK 1.127 straipsnio 2 dalies ir netinkamai nustat, jog kasatoriaus
reikalavimui priteisti baud iekinio senaties terminas prasidjo 2006 m. gruodio 1 d., taiau is nustatytas materialiosios teiss norm
paeidimas nevertintinas, kaip galjs turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir nra
pagrindas naikinti skundiamus teism procesinius sprendimus, nes byl nagrinj teismai, atmesdami iekin, kaip pareikt praleidus
iekinio senaties termin, prim i esms teisingus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 7 d. nutart palikti nepakeist.
6 tema Fiziniai asmenys
Fiziniai asmenys: Civilin byla Nr. 3K-3-328/2007
Ieskovs D.L. kasacinis skundas dl Vilniaus miesto 1ojo apylinks teismo 2005 m. birelio 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos
teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006m. gruodio 8 d. Nutarties.
Gino esm: Pareikjas pra teismo pripainti jo motin D. L. neveiksnia. Jis nurod, kad nuo 2000 m. motina serga psichine
liga.Taip pat pareikjas paaikino, kad motina negali dirbti dl incident su bendradarbiais, nieko nesileidia but ir jam neleidia niekam
dur atidaryti, neatplia jai adresuotos korespondencijos pasireikia kalbos sutrikimai ir t.t.
Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimo ir nutarties esm:
Vilniaus miesto 1asis apylinks teismas 2005 m. birelio 27 d. sprendimu pareikim patenkino ir pripaino D. L. neveiksnia.
Teismas nurod, kad pagal pareikjo, liudytoj G.L., V.P. paaikinimus bei raytinius bylos rodymus D. L. serga ltine psichikos liga , dl
ios ligos ji negali suprasti savo veiksm esms ir j valdyti. Teismas sprend, kad nurodytos aplinkybs yra pagrindas pagal
CK2.10straipsn D. L. pripainti neveiksnia.
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. gruodio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos
teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ekspertai psichiatrai nustat, kad ji serga ltine psichikos liga ir kad dl ios ligos ji negali
suprasti savo veiksm esms ir j valdyti, todl kolegija sprend, kad pareikjo praymas pripainti D.L. neveiksnia pagrstas.
Kolegija nurod, kad ta aplinkyb, jog D.L. dirba pakankamai atsaking darb, nra pagrindas abejoti ekspert ivada dl jos ligos,
taip pat keisti teismo sprendim. Kolegija, remdamasi tuo, kad D.L. nepriiminjo teismo aukim, neatvyko teismo posd, nevyko
atlikti teismo psichiatrins ekspertizs, o j atvesdinus priverstinai, kategorikai atsisak j atlikti, padar ivad, kad D.L. pati
nesiek naudotis procesinmis teismis, todl laik, kad jos procesins teiss bylos nagrinjimo metu nepaeistos.
Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo kasacin skund argumentai:
Kasaciniu skundu D.L. prao atmesti pirmos ir apeliacins instancijos teism sprendimus. Kasacinis skundas grindiamas iais
argumentais:
1)Dl CK 2.10 straipsnio taikymo. Nei CK 2.10 straipsnis, nei CPK 270, 468 straipsniai negali bti aikinami taip, kad ekspertas
psichiatras yra tas subjektas, kuris sprendia, ar konkretus asmuo serga taip, kad nesupranta savo veiksm esms ir j negali valdyti CK 2.10
straipsnio prasme.(negalima vadovautis tik ekspertu psichiatru).Jei asmuo dirba, CK 2.10 straipsnis apskritai netaikytinas. ioje byloje
nenustatyta aplinkybi, kuriomis remiantis bt galima taikyti CK 2.10 straipsn.

2)Dl CPK 465 straipsnio paeidimo. Teismas priimdamas pareikim prie kurio nepridti reikiami dokumentai apie asmens
psichin bsen paeid CPK 465 straipsn ir suinteresuoto asmens teises, nes jei pradedamas procesas dl asmens pripainimo neveiksniu,
asmuo gali bti per prievart paguldomas psichiatrin ligonin ekspertizei atlikti. Pareikjas smoningai neinformavo suinteresuoto
asmens apie pateikt pareikim ir teismo proces (CPK 463 straipsnio 4 dalis).
3)Dl teismo psichiatrijos ekspertizs skyrimo treiajam asmeniui.
a)nebuvo objektyvi duomen, kad asmuo turi psichikos sutrikim ir nebuvo btin ekspertizei atlikti asmens medicinini
dokument.; b)nebuvo duomen, kad asmuo vengia savanorikos ekspertizs (aukimas tik 1 posd, kuris nebuvo teiktas, buvo siekiama ,
kad D.L. nesuinot apie byl, teig, kad negavo nut. dl ekspertizs skyrimo: teismas paskyr priverstin teismo psichiatrijos ekspertiz
neteistai, nes ji galjo bti paskirta tik tada, jei asmuo ino, kad paskirta ekspertiz ir atsisako vykti geruoju (CPK 467 straipsnio 3 dalis));
c)nesudar galimybs apsksti ekspertizs vykdymo.; d)dl teismo isireikimo, kad D.L. Serga psi. Liga buvo padarytas spaudimas
ekspertams.
4)Teismas, prims pirmajame teismo posdyje protokolin nutart byl nagrinti be suinteresuoto asmens ir tolimesniame procese
nelaikydamas jo proceso dalyviu, apribojo suinteresuoto asmens procesines teises ir paeid CPK 464 straipsnio 2 dal.(diskriminacija)
5)Teismas, teismo posdyje tiesiogiai neapklauss teismo ekspert, atlikusi teismo psichiatrin ekspertiz, paeid CPK 443
straipsnio 8 dal, 14 straipsn, 217 straipsn.
6)Teismai paeid CPK 270 straipsn, nes nenurod, kokios nustatytos aplinkybs patvirtina teismo ivad.
7)Apeliacins instancijos teismas paeid D.L teises ribodamas jos dalyvavim.
Pareikjas atsiliepime kasacin skund nurodo, kad su kasacinio skundo argumentais nesutinka ir prao palikti nepakeistus
priimtus teism procesinius sprendimus. Argumentai nepaneigia eksperto ivad, teism procesiniai sprendimai yra pagrsti, nes buvo priimti
remiantis ne tik eksperto ivada, bet ir kitais rodymais (liudytoj parodymais, kasators elgesiu bylos nagrinjimo metu), visi dok. yra gauti
teistai, yra duomen, kad D.L inojo apie ekspertiz. Pareikjas nurodo, kad pati kasator savo veiksmais nesiek naudotis procesinmis
teismis.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Sprendiant mogaus veiksnumo apribojimo klausim, kyla pavojus paeisti fundamentalias asmens teises, todl tokio proceso
inicijavimui turi egzistuoti svars argumentai, o jo metu turi bti kreipiamas ypatingas dmesys tinkamai asmens teisi apsaugai.
Pirmos inst. teismas netrauk suinteresuoto asmens(D.L.) byl, nepagrstai susiklosiusi situacij vertino kaip atsisakym priimti
aukim ir pagal CPK124straipsnio 2 dal j prilygino aukimo teikimui ir byl nagrinjo D.L. teismo posdyje nedalyvaujant. Paeistos D.L
procesins teiss(teikti praymus ir t.t.).
Darytina ivada, kad pirmosios instancijos teismas pradjo proces ir nagrinjo byl dl asmens pripainimo neveiksniu nemats
io asmens, net nesitikins, kad asmuo apie tok proces ino.
Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pareikjas pirmosios instancijos teismui nepateik gydytojo paymos apie D.L.
psichin bsen.
Teisj kolegija nustat, kad ekspertiz buvo atlikta teistai, nes nebuvo pagrindo manyti, kad pareikimas aikiai nepagrstas.
Teisj kolegija sutinka su kasacinio skundo arg. dl procesinio lygiateisikumo, pirmosios instancijos teismas paeid D.L. teis
atskiruoju skundu apsksti ekspertiz. Teisj kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, jog apeliacins instancijos teismas,
neleisdamas teismo posdyje dalyvavusiai D.L. teikti praym, argument, dstyti savo nuomon baigiamojoje kalboje ir panaiai, paeid
CPK 13, 17, 324 straipsnius.
Teisj kolegija atmeta kaip teisikai nepagrst kasacinio skundo argument dl tiesioginio ekspert apklausimo.
Teisj kolegija pripasta, kad teismai nesiaikino ir nevertino D.L. Elgesio, nors yra ini apie sunki finansin padt ir t.t.
Byl nagrinj teismai nenurod nustatyt aplinkybi, patvirtinani ivad, kad D.L. negali suprasti savo veiksm reikms ir j
valdyti, nenurod rodym, patvirtinani, jog negaljimas suprasti savo veiksm reikms ir j valdyti yra tokio pobdio, kad ji bt
pripainta neveiksnia.
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1ojo apylinks teismo 2005 m. birelio 27 d. sprendim ir Vilniaus apygardos teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. gruodio 8 d. nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.

Fiziniai asmenys: Civilin byla Nr. 3K-3-311/2009

Iekovo, Kaiiadori rajono savivaldybs administracijos vietimo, kultros, sporto ir socialini reikal departamento Socialins
paramos skyriaus kasacin skund dl perirjimo Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 11 d
nutarties, kuria palikta nepakeista Kaiiadori rajono apylinks teismo 2008 m. gruodio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti civilins
bylos nagrinjim pagal pareikjos L. B. pareikim dl asmens pripainimo neveiksniu.
Pareikimo esm
Pareikja pra teism pripainti neveiksnia jos motin I. .; nurod, kad motina buvo itikta hipoglikemins komos, jai yra
sutrikusi galvos smegen kraujotaka, dl to ligon nekalba, nejuda, visika negali pasirpinti savimi, nesiorientuoja aplinkoje, pripainta
negalia, jos darbingumo lygis 0 proc.
Kaiiadori rajono apylinks teismas 2008 m. lapkriio 17 d. nutartimi civilin byl sustabd iki pagers I. . bkl ir bus galima
vertinti jos psichin bsen.( I.. nustatyta koma)
Pirmosios instancijos teismo ir apeliacins instancijos teismo nutari esm
Kaiiadori rajono apylinks teismas 2008 m. gruodio 11 d. nutartimi atmet suinteresuoto asmens pareikim dl civilins bylos
nagrinjimo atnaujinimo. Teismas nurod, kad reikia vertinti psichin bkl, taiau to padaryti ekspertai negali dl sunkios paios I..
bkls.
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2009 m. vasario 11 d. nutartimi Kaiiadori rajono apylinks teismo
2008 m. gruodio 11 d. nutart paliko nepakeist.
Teisj kolegija nurod, kad CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyti du medicininiai asmens pripainimo neveiksniu kriterijai yra
privalomi. Teisj kolegija sprend, kad nra inyk bylos sustabdymo pagrindai, nes neatlikta teismo psichiatrijos ekspertiz.

Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo pra panaikinti apeliacins instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo nutartis ir
perduoti byl i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti ie argumentai:
1) Neveiksniu ir globos reikalingu i esms turi bti pripaintas asmuo, kurio psichin ar proto negalia nuolat ir visikai apriboja
galimyb jam orientuotis, dirbti, integruotis, bti ekonomikai savarankikam paiam priimti sprendimus ir u juos atsakyti. CK 2.10
straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos prieiros statymo 4 straipsnyje tvirtinta galimyb teismui pripainti asmen neveiksniu, kai
psichikos ligonis negali suprasti savo veiksm reikms ir (ar) j valdyti, kai tai lemia jo nesugebjim pasirpinti savimi, savarankikai
priimti sprendimus dl naudojimosi jam suteiktomis teismis ir laisvmis ir u juos atsakyti. I. ., esanios komos bsenoje, psichikos
sveikatos bkl negali bti vertinama kaip natrali mogaus asmenybs bsena.
2) Bylos nagrinjimo sustabdymas ir teismo atsisakymas atnaujinti bylos nagrinjim paeid I. . teis tenkinti jos btiniausius,
gyvybikai svarbius poreikius ir dukters L.B. teis socialines garantijas negaliuosius slaugantiems asmenims. Tai paeidia Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 52 straipsn.
3) pirmosios instancijos teismo posd, kuriame buvo priimta nutartis sustabdyti bylos nagrinjim, nebuvo pakviesti nei pareikja,
nei suinteresuotas asmuo. Teismas paeid CPK 12, 13, 17 straipsni, 464 straipsnio 1 dalies, 467 straipsnio nuostatas, isamiai ir nuodugniai
neityr bylai reikming aplinkybi. Raytinio proceso tvarka prims nutart sustabdyti bylos nagrinjim, nedalyvaujant proceso
dalyviams, teismas nesuteik galimybs nei pareikjui, nei suinteresuotam asmeniui pareikti savo nuomons.
Teismai, priimdami skundiamas nutartis, nevertino vis aplinkybi, turini reikms priimti objektyvi, teising, teist ir pagrst
nutart. Teismai suabsoliutino medicinin neveiksnumo nustatymo kriterij, savo ivadas grind i esms tik teismo psichiatrijos ekspertizs
akto ivada, neanalizuodami ir nevertindami I. . ligos pasekmi jos socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, saugumui.
Pareikja L. B. padav pareikim, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo.
Teisj kolegija
konstatuoja:
Dl teismo psichiatrins ekspertizs ivados, kaip btino rodymo
Byloje iuo metu kyla i esms vienintelis teiss aikinimo klausimas ar teismas gali asmen pripainti neveiksniu, jeigu
teismo psichiatras negali duoti ivados, ar jis dl savo psichins ligos arba silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm reikms ar j
valdyti.
1)Nepakanka vien to, kad asmuo sirgt tokia liga ar bt silpnaprotis, dar btinas kitas elementas kad dl tokios ligos
asmuo negalt suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti.
2)Teisjas gali skirti teismo psichiatrin ekspertiz tik tada, kai yra duomen apie fizinio asmens psichikos sutrikim (CPK
466 straipsnis). Taigi, pagal statym net teismo teis skirti teismo psichiatrin ekspertiz yra saistoma atitinkam reikalavim, nustatyt
CPK 465 straipsnyje.
3)Minta, kad pagal CPK 466 ir 469 straipsni nuostatas asmens psichinei bsenai nustatyti btina teismo psichiatrijos
eksperto ivada. iuo atveju btinai turi bti taikoma statymo konkreiai nurodyta privaloma rodinjimo priemon, taiau tai nedraudia i
aplinkybi papildomai rodinti dar ir kitomis rodinjimo priemonmis. Taiau nesant teismo psichiatrins ekspertizs ivados, teismas
neturi teiss, remdamasis papildomomis rodinjimo priemonmis, kurios iorikai ir akivaizdiai lyg ir leist taikyti medicinin ir teisin
kriterijus, konstatuoti, kad asmuo yra neveiksnus.
Teismas, remdamasis CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta teise tam tikrus klausimus sprsti savo nuoira, neturi teiss,
vadovaudamas teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais, savavalikai konstatuoti fakt, kuriuos gali konstatuoti tik esant
privalomam rodymui teismo psichiatrins ekspertizei.
Dl bylos nagrinjimo atnaujinimo
Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinjim sustabd remdamasis CPK 164 straipsnio 1dalies 2 ir 4 punktuose
nustatytais pagrindais. iuo metu neinyko aplinkybs, kurios buvo pagrindas sustabdyti byl, todl bylos atnaujinimas negalimas (CPK 167
straipsnio 1 dalis).
Kasatoriaus nurodyta situacija, kai asmuo dl savo sveikatos bsenos negali rpintis savo socialiniu gyvenimu, sveikata,
turtiniais interesais, saugumu, nra pagrindas, nesant psichiatrins ekspertizs, j pripainti neveiksniu.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutart palikti nepakeist.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.

Fiziniai asmenys: Civilin byla Nr. 3K-3-200/2006

Iekovs D.P. kasacin skund dl Kauno miesto apylinks teismo 2003m. rugsjo 15d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2005m. rugsjo 26d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekovs D.P. iekin atsakovams vieajai
staigai Respublikinei Kauno psichiatrinei ligoninei, vieajai staigai Kauno medicinos universiteto klinikoms, Kauno miesto savivaldybei.
Gino esm
Iekov D.P. kreipsi su iekiniu teism ir pra: 1) atnaujinti iekinio senaties terminus; 2) pripainti neteistu jos priverstin
hospitalizavim 3)pripainti neteistais iekovs pareikimus dl pervedim, perklim kit darbo viet; 4) grinti j pirmesn darb; 5)
pripainti neteistu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybs psichikos sveikatos komisijos sprendim dl leidimo j priverstinai
hospitalizuoti; 6) priteisti i atsakov 220MMA dydio 94 600 Lt moralin (neturtin) al; 7)priteisti i atsakovo RKPL vidutin darbo
umokest u neteisto nualinimo laik ; 8) pripainti jos atleidim i darbo neteistu ir priteisti vidutin darbo umokest u priverstin
pravaikt.
Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimo ir nutarties esm
Kauno miesto apylinks teismas 2003m. rugsjo 15d. sprendimu iekin atmet. Psichiatr komisija, 1996m. gruodio 17d. patikrinusi
iekovs psichikos bkl, nustat, kad iekovei yra endogeninio proceso pamjimas paranoidine linkme ir ji savo kompetencijos lygyje yra
nedarbinga bei kelia reali grsm ligoni sveikatai. Teismas nustat, kad 1997m. balandio 21d. iekovei nustatyta III invalidumo grup.
Teismas paymjo, kad iekov neginijo psichiatr komisijos 1996m. gruodio 17d. nustatytos diagnozs. Teismas sprend, jog iekov

nebuvo neteistai nualinta nuo darbo. Teismas dar ivad, kad nra pagrindo pripainti neteistais iekovs priverstin hospitalizavim
1997m. kovo 24d. ir Kauno miesto savivaldybs psichikos sveikatos komisijos 1997m. kovo 24d. sprendim dl iekovs priverstinio
hospitalizavimo. Teismas nurod, kad iekovei 1997m. kovo 24d. balandio 30d. laikotarpiu iduoti nedarbingumo paymjimai apmokti,
todl nepagrstas iekovs reikalavimas priteisti dar 431,48Lt u mint laikotarp. Teismas konstatavo, kad iekov nerod, jog dl
netinkamo gydymo buvo sualota jos sveikata. Teismas konstatavo, kad iekov nerod, jog pareikim ji ra bdama sualota
neuroleptik. Teismas sprend, kad nra pagrindo pripainti neteistais iekovs pareikimus dl darbo perklim ir t.t. Teismas atmet kaip
nepagrst iekovs teigin, kad ji, turdama didesn nei 10 met nepertraukiamj darbo sta, turjo pirmenyb likti darbe. Teismas
konstatavo, kad iekovs nurodyta termino praleidimo prieastis yra nerodyta.
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi iekovs apeliacin skund, 2005m. rugsjo 26d. nutartimi
Kauno miesto apylinks teismo 2003m. rugsjo 15d. sprendim paliko nepakeist.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu iekov D.P. prao panaikinti 1,2 instancij sprendimus ir iekin patenkinti. Kasacinis skundas grindiamas iais
argumentais:
1. Byl nagrinj teismai netinkamai aikino ir taik priverstin hospitalizacij reglamentuojanius teiss aktus.
1.1. Kasators teigimu, priverstins hospitalizacijos fakt patvirtina oficials raytiniai rodymai.
1.2. Anot kasators, nuosekli byloje pateikt rodym analiz leidia sprsti, kad nra nei vienos slygos, kuri bt leidusi j kasator
priverstinai hospitalizuoti: a) byloje nra joki duomen, kad iekov sirgt sunkia psichikos liga; b) Kasator nurodo, kad pagal PSP
prasm asmens psichikos sveikatos sutrikimo pobdis (laipsnis) turi bti pakankamai akivaizdus ir rodytas kompetenting valstybs
pareign, kad bt taikomas priverstinis hospitalizavimas.
2. Byl nagrinj teismai darydami ivad dl hospitalizacijos teistumo ir jos nebuvimo, grubiai paeid CPK 185, 197 straipsni nuostatas.
2.1. Bylos duomenys neginytinai patvirtina, kad kasator buvo priverstinai hospitalizuota RKPL, jai prievarta buvo suleisti stiprs
raminamieji vaistai, taip alojant jos sveikat. Teism argumentai, kad KMUK kasator gydsi savo noru, su savo artimj namiki
sutikimu, prietarauja bylos mediagai, nes niekada jokio sutikimo iam gydymui nedav nei pati kasator, nei jos artimieji.
2.2. Kasator paymi, kad analogikose bylose pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktik reikalinga paskirti medicinin ekspertiz,
pavedant j atlikti nepriklausomiems ekspertams. Taigi, kasators manymu, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo
suformuotos statymo aikinimo ir taikymo praktikos.
2.3. Byl nagrinj teismai nevertino Seimo kontrolieriaus 1997m. kovo 14d. ivados Nr.97/01-1/768a, kuri patvirtina neteistus
RKPL vadov ir darbuotoj veiksmus.
2.4. Ekspertai nedav ivados, kad kasator sirgo sunkia psichine liga, ivados neparemtos jokiais bylos duomenimis, o tik
prielaidomis ir ivediojimais.
3. Byl nagrinj teismai netinkamai aikino materialins teiss normas, reglamentuojanias sveikatos prieiros priimtinumo
reikalavimus, dl ko be pagrindo nepriteis moralins alos.
4. Byl nagrinj teismai, atmesdami iekinio reikalavimus dl sakym, iekovs praym, perklimo kitas pareigas pripainimo
neteistais, netinkamai aikino ir taik DS nuostatas. Kasator nurodo, kad jos valia vis laik buvo veikiama neuroleptik.
5. Byl nagrinj teismai netinkamai aikino ir taik DS 29 ir nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos, nagrinjant
reikalavimus dl grinimo darb.
5.1. Kasators teigimu, jos atleidimas i darbo pagal DS 29 straipsnio 1 dalies 2 punkt yra neteistas. Esant ginui teisme dl
grinimo darb, atsakovas vl atleido i darbo, nors inojo kasators vali grti ankstesn darb. Be to, atleidiant kasator i darbo buvo
paeista eil kit reikalavim.
5.2. Teismai netinkamai aikino iekinio senat reglamentuojanias teiss normas, neteisingai aikino prieasties svarbumo svok,
todl neteisingai nustat, jog gydymasis, sveikatos bkl, nelaikytini svarbia prieastimi.
Atsiliepimu kasacin skund atsakovas V Kauno medicinos universiteto klinikos prao kasacin skund atmesti. Atsiliepime
nurodoma, kad kasacinis skundas yra nepagrstas.
Atsiliepimu kasacin skund atsakovo V Respublikins Kauno psichiatrijos ligonins teisi ir pareig permjas V Kauno
apskrities ligonin prao kasacin skund atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad byl nagrinj teismai tinkamai vertino rodymus bei
tinkamai taik materialins ir proceso teiss normas.
Atsiliepimu kasacin skund atsakovas Kauno miesto savivaldyb prao kasacin skund atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad
kasaciniu skundu apsksti teism procesiniai sprendimai yra pagrsti ir teisti.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
PSP 27 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, sergs sunkia psichikos liga ir atsisaks hospitalizavimo, gali bti hospitalizuotas
prievarta tik jeigu yra reali grsm, kad jis savo veiksmais gali padaryti esmin al. Apskst sprendim ir nutarties turinys galina padaryti
ivad, kad byl nagrinj teismai i teiss norm aikino tinkamai.
Kasacinio skundo argumentas, jog teismai nepagrstai nenustat iekovs priverstins hospitalizacijos fakto, yra neteisingas, neatitinkantis
apskst procesini sprendim turinio.
Sprendimas leisti iekov priverstinai hospitalizuoti yra teisti, nes atitiko PSP 27 straipsnio bei kit straipsni reikalavimus.
Teisj kolegija nutar, kad hospitalizavimo turin sudaranius faktus teismai konstatavo tinkamai vertin visus byloje surinktus rodymus ir
nepaeisdami proceso teiss norm reikalavim.
Byl nagrinj teismai savo ivad, kad yra ir antroji i PSP 27 straipsnyje numatyt slyg, tik kurioms esant yra leidiamas
asmens priverstinis hospitalizavimas, motyvavo tuo, kad iekov 1997 m. kovo 24 d. isak suicidines mintis. Taiau vien tik toki mini
isakymo faktas savaime neduoda pagrindo padaryti pagrst ivad apie tam tikros grsms realum, nra pakankamai duomen,
patvirtinani, kad buvo reali grsm. Aptariamai aplinkybei esant nerodytai, byl nagrinj teismai netinkamai taik PSP 27 straipsn ir

padar nepagrst ivad, kad iekovs priverstin hospitalizacija bei Kauno miesto savivaldybs psichikos sveikatos komisijos sprendimas
leisti iekov priverstinai hospitalizuoti yra teisti. Iekovs reikalavimai tenkintini.
vertin byloje surinktus rodymus j nagrinj teismai padar ivad, kad is iekovs perklimas gydymui KMUK ir gydymas
nebuvo priverstinis. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia mintos teism ivados ir neduoda pagrindo pripainti, kad minta teism
ivada padaryta paeidiant proceso ar materialins teiss normas.
Nustaius, kad iekov buvo priverstinai hospitalizuota RKPL neteistai, yra teisinis pagrindas iekovs naudai priteisti moralins
(neturtins) alos atlyginim. Tenkinamas i dalies, iekovei priteistina 3300Lt suma.
Kasator kasaciniame skunde teigdama, kad byl nagrinj teismai, atmesdami iekinio reikalavimus dl sakym, iekovs
praym, perklimo kitas pareigas pripainimo neteistais nra tinkamai motyvuoti (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todl minti
kasacinio skundo teiginiai nra kasacinio nagrinjimo dalyku ir nenagrintini.
Atmetami kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai aikino iekinio senat reglamentuojanias teiss normas,
neteisingai aikino termino praleidimo prieasties svarbumo svok.
Iekinio senaties termino pabaiga iki iekinio pareikimo yra savarankikas pagrindas iekin atmesti (1964m. CK 90 straipsnis,
2000m. CK 1.131 straipsnis), todl kasacinio skundo argumentai dl kasators atleidimo i darbo pagal DS 29 straipsnio 1 dalies 2 punkt
neteistumo yra teisikai nereikmingi nagrinjamos bylos isprendimui ir nenagrintini.
Remiantis idstytais argumentais kasacinis skundas tenkintinas i dalies.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362
straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinks teismo 2003m. rugsjo 15d. sprendim ir Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2005m. rugsjo 26d. nutart pakeisti.
Panaikinti Kauno miesto apylinks teismo 2003m. rugsjo 15d. sprendimo dal, kuria atmesti iekovs D.P. reikalavimai pripainti
neteistu jos priverstin hospitalizavim ir panaikinti Kauno miesto savivaldybs psichikos sveikatos komisijos sprendim leisti j
priverstinai hospitalizuoti, priteisti moralin (neturtin) al. Pripainti juos neteistais.
Priteisti i V Kauno apskrities ligonins (.k. 135042056) 3300 Lt (trij tkstani trij imt lit) moralins (neturtins) alos
atlyginim iekovs D.P. (duomenys neskelbtini) naudai, o kit reikalavimo dl moralins (neturtins) alos atlyginimo dal atmesti.
Likusias sprendimo ir nutarties dalis palikti galioti.
Priteisti iekovs naudai dal yminio mokesio, atstovavimo ilaid.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.
Fiziniai asmenys: Civilin byla Nr. 3K-3-206/2005
Atsakovo vieosios staigos Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinik ir treiojo asmens Marcus Peter Haw kasacinius
skundus dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. lapkriio 8 d. nutarties perirjimo civilinje
byloje.
Gino esm
Iekovai J. Raudonien ir Z. Raudonius 2003 m. liepos 11 d. kreipsi su iekiniu teism ir iekinio pareikime nurod, kad j dukt
Fausta Raudonyt gim 1991 m. rugpjio 9 d., turdama irdies yd. Faustai buvo atlikta korekcijos operacija, taiau ne iki galo. Iekovai
taip pat nurod, kad Fontano operacija, kuriai jie ruosi, yra TIK korekcin, atjus laikui buvo pasiryta ubaigti korekcin operacij, M.P.
Haw buvo chirurgas. Sutikimas duotas tik korekcinei operacijai, o ne ydos alinimui, operacijos metu buvo bandoma paalinti yd, Fausta
mir. Iekovai prao priteisti i atsakovo Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinik dl dukters mirties j patirt turtin al, jie dav
sutikim tik korekcijai.
Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimo ir nutarties esm
Vilniaus miesto 1asis apylinks teismas 2004 m. birelio 9d. sprendimu iekov iekin patenkino. Mergaits tvai nebuvo
informuoti apie alternatyvius chirurginio gydymo metodus, t. y. apie septacijos operacij. Teismas taip pat nurod, kad atsakovas inojo
mergaits tv nuostatas neatlikti sudtingiausios operacijos. Teismas konstatavo, kad septacijos operacijos atlikimas virijo nepilnamets F.
Raudonyts tv duot sutikim daryti Fontano operacij,
ir tokie gydytoj veiksmai rodo j kalt bei paeidia paciento teises. Nustatyta hirurgo atsargos toka. Teismas konstatavo, kad atsakovas
paeid CK 2.25 straipsn. Teismas konstatavo, kad yra visos slygos taikyti atsakovui deliktin atsakomyb, ir priteis iekovams i
atsakovo j nurodyto dydio alos atlyginim (CK 2.25 straipsnio 6 dalis, 6.263 straipsnis, Sveikatos sistemos statymo 88 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegija 2004 m. lapkriio 8 d. nutartimi atmet atsakovo ir treiojo asmens M. P. Haw apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto 1ojo
apylinks teismo 2004 m. birelio 9 d. sprendim paliko nepakeist. Kolegija nutartyje nurod, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo
ivada, jog gino atveju septacijos operacij atliks gydytojas virijo duot sutikim atlikti Fontano operacij, ir tokie veiksmai sukl
teisini pasekmi atsakovo pareig atlyginti al, atsiradusi dl i kalt ir paciento teises paeidiani veiksm.
Kasacinio skundo ir atsiliepim kasacin skund teisiniai
argumentai, nurodymas apie prisidjim prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinikos prao panaikinti Vilniaus miesto 1ojo apylinks teismo
2004 m. birelio 9 d. sprendim, Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. lapkriio 8 d. nutart, priimti
nauj sprendim ir iekin atmesti. Kasacinis skundas grindiamas tokiais
argumentais: 1. Teismai, nusprend, kad operacijos bdo pakeitimas be nepilnamets pacients statyminio atstovo sutikimo neatitiko
Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 8 straipsnio 5 dalies nuostat, neteisingai aikino btinosios pagalbos svok. 2.
Teismai netaik Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 8 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad gydytojas, gydydamas
nepilnametturi parinkti metodus, labiausiai atitinkanius
nepilnameio interesus. 3. Teismai, vertin operacij atlikusio gydytojo M. P. Haw veiksmus kaip atsargumo stok, nukrypo nuo Lietuvos
Aukiausiojo Teismo suformuotos praktikos dl gydytoj civilins atsakomybs. Gydytojas M. P. Haw, operacijos metu nustats anatomin
galimyb, panaudojo geresn gydymo metodik. 4. Teismai paeid CPK nustatytas rodym vertinimo taisykles, nes byloje esanius
rodymus vertino nevisapusikai ir subjektyviai. 5. Teismai, priteis alos atlyginim i atsakovo, paeid CK 6.264 straipsn. Teismai
neteisingai pasirinko civilins atsakomybs subjekt. Treiasis asmuo M. P. Haw pateik pareikim dl prisidjimo prie atsakovo kasacinio
skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su atsakovo kasaciniame skunde idstytais argumentais. Kasacinis skundas grindiamas tokiais
argumentais: 1. Teism ivada dl iekovams padarytos alos prietarauja Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 14
straipsniui. I ios teiss normos aiku, kad ala turi bti tiesiogin neteist gydymo veiksm pasekm. Visuotinai pripaintais medicinos
praktikos ir mokslo principais ar standartais pagrsto gydymo pasekms, kuri negalima buvo ivengti kitu lygiaveriu efektyviu gydymo
metodu, negali bti laikomos pacientui padaryta ala.
2. Teismai neteisingai aikino ir taik CK 2.25 straipsn. Tiek pagal Lietuvos teis, tiek pagal tarptautins teiss altinius paciento sutikimas
gydymui nra absoliutus, ir nuo duoto sutikimo galima nukrypti, jeigu btina gelbti paciento sveikat ir/ar tuo atveju, jeigu nukrypimas nuo
sutikimo labiau atitinka paciento interesus. 3. Teismai paeid rodym vertinimo taisykles, ir tai lm j nepagrstas ivadas dl gydytoj
veiksm teisinio vertinimo. Teismai nepagrstai suteik prioritet medicininio audito ataskaitai, nors kiti byloje esantys rodymai (operacijos
protokolas, gydytoj komisijos ivados, patologinis anatominis tyrimas, mirties liudijimas) paneigia medicininio audito ataskaitos ivadas
(CPK 179 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnio 2 dalis). 4. Apeliacinis teismas, konstatavs, kad chirurgas M. P. Haw yra kaltas ir kad jis,
atlikdamas i septacijos operacij, siek diegti Lietuvoje medicinos laimjimus, paeid /non reformatio in pejus/ princip, nes prim
apeliantui M. P. Haw blogesn, negu yra skundiamas, procesin sprendim (CPK 313 straipsnis). Atsiliepime treiojo asmens kasacin
skund atsakovas Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinikos nurodo, kad sutinka su kasacinio skundo argumentais ir kartu prao
tenkinti Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinik kasacin skund. Atsiliepime kasacinius skundus iekovai J. Raudonien ir Z.
Raudonius
prao kasacinius skundus atmesti ir teism sprendim bei nutart palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Teismai pagrstai konstatavo, kad operacijos bdo pakeitimas be statyminio atstovo sutikimo paeid CK 2.25 straipsnio, Paciento teisi
ir alos sveikatai atlyginimo statymo 8 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 2. Teismai pagrstai netaik Paciento teisi ir alos sveikatai
atlyginimo statymo 8 straipsnio 2 dalies. Pirma, i norma negali bti aikinama izoliuotai nuo pirmosios dalies, pagal kuri nepilnametis
negali bti gydomas prie jo vali. Antra, kiekvienas mogus turi prigimtin teis pats sprsti savo likim (Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 11 protokolo 5 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis; Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalis; CK 1.2,
1.114, 2.25 straipsniai). Gydantis gydytojas gali pasirinkti gydymo metod ir operacijos r, taiau kai yra aikiai ireikta vaiko ir jo
statyminio atstovo valia, jam nesuteikta teis gydyti prie i vali. 3. Kasatorius M. P. Haw nepagrstai iekov patirt al sieja tik su
Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 14 straipsniu. Pagal io statymo 2 straipsnio 1 dal is statymas nustato pacient
sveikatai padarytos alos vertinimo bei kompensavimo tvark, kai ala padaryta gydytojo ar slaugos darbuotojo teistais veiksmais (be j
kalts). Gino atveju iekovai prao atlyginti al, atsiradusi dl
neteist ir kalt atsakovo bei treiojo asmens veiksm. 4. Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuot praktik gydytojo profesija yra
vertinama kaip padidinto dmesingumo, atidumo bei klaidos ar aplaidumo netoleruotinumo profesija. Gydytojo atsakomyb kyla tada, kai jis
imasi gydyti neatliks btin tyrim ir neityrs galim pasekmi (LAT praktika) Be to, byloje nra rodym, patvirtinani, kad Lietuvoje
septacijos operacija yra medicinos ir mokslo principais pripaintas irdies gydymo metodas. 5. Teismai pagrstai konstatavo, kad yra
prieastinis ryys tarp neteist atsakovo veiksm ir atsiradusios alos. Gydytojo prievol pasibaigia tik tinkamai j vykdius ir nesibaigia
operacijos atlikimu (LAT praktika) Neteisti atsakovo veiksmai lm F. Raudonyts mirt. Atsakovo teiginys, kad pacient galjo mirti ir po
Fontano operacijos, yra tik prielaida. 6. Teismai nepaeid CK 6.264 straipsnio. F. Raudonyt gydsi ir buvo
rayta kaip pacient Vilniaus universiteto Santariki klinikose, u jos operacij buvo sumokta i privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudeto, taigi gino atveju tinkamas atsakovas yra Vilniaus universiteto Santariki klinikos (LAT praktika). 7. Teismai nepaeid
rodinjim reglamentuojani teiss norm. Medicininio audito ivada yra oficialus didesn rodomj gali turintis rodymas (Sveikatos
prieiros staig statymo 2 straipsnis; CPK 197
straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovo ir treij asmen veiksm neteistum patvirtina ir medicininis mirties liudijimas, operacijai asistavusi
gydytoj paaikinimai, teism praktika, tarptautin bei prigimtin teis.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Dl atsakovo Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinikos kasacinio skundo argument
Byl nagrinj teismai pagrstai nustat, kad nagrinjamojoje byloje nebuvo statyme numatyt atvej, kai gydymas galimas be
paciento sutikimo. Akivaizdu, kad, ruoiantis planinei operacijai, galima numatyti visus galimus ir medicinos praktikai inomus metodus bei
i anksto dl j gauti paciento sutikim. Byloje esantis J. Raudoniens sutikimas patvirtina, jog sutikimas buvo duotas tik Fontano operacijai
(T. 1, b. l. 15).Byl nagrinj teismai pagrstai pripaino, kad nagrinjamoje byloje nra rodyta, jog pacient galjo bti operuojama
septacijos metodu be jos sutikimo. Btinas iankstinis paciento ar jo atstov sutikimas. Kadangi to nebuvo, atsakovo veiksmai pagrstai
pripainti neteistais. Dl i motyv teisj kolegija pirmj ir antrj kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisikai nepagrstus.
Nagrinjamoje byloje pacient mirtis itiko btent po atliktos operacijos. Dl to byl
nagrinj teismai pagrstai pripaino, kad yra faktinis prieastinis ryys tarp atsakovo veiksm ir alos. Teisine prasme prieastinis ryys taip
pat yra, nes mirt lm be pacients tv sutikimo panaudotas gydymo metodas, kuris Lietuvoje iki tol apskritai nebuvo naudojamas. Dl i
motyv teisj kolegija treij kasacinio skundo argument atmeta kaip
teisikai nepagrst. Kasatorius teigia, kad teismai paeid rodym vertinimo taisykles, taiau atsakovas nenurodo,
kuo reikiasi rodym vertinimo taisykli paeidimas. Esant tokiems neapibrtiems ir nemotyvuotiems teiginiams, teisj kolegija neturi
galimybs patikrinti io argumento pagrstum. Esant tokioms aplinkybms, teisj kolegija konstatuoja, kad is kasacinio skundo
argumentas nra pagrstas. Bylos mediaga patvirtina, kad M. P. Haw atvyko Lietuv atsakovo kvietimu, atsakovas jam leido atlikti
operacij, todl atsakovas tapo atsakingas u H. P. Haw veiksmus.
Dl treiojo asmens M. P. Haw kasacinio skundo argument

M. P. Haw elgsi kvalifikuotai ir rpestingai (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Teisj kolegija argument
atmeta kaip teisikai nepagrst. Bet kuris kvalifikuotas ir rpestingas gydytojas turi inoti savo pareig visapusikai
atskleisti informacij apie tai, kokie bus naudojami gydymo metodai. Objektyvi rodym, kad H. P. Haw tikrai yra kvalifikuotas chirurgas,
atliekantis irdies operacijas septacijos bdu, byloje nra. Darytina ivada, kad M. P. Haw, atliks Lietuvos slygomis eksperimentin
operacij, ir pacient, ir Lietuvos gydytojus paliko likimo valiai.
Kasatorius, teigiantis ess kvalifikuotas chirurgas, turjo galimyb ir
privaljo numatyti, kad operacijos metu gali tekti keisti taktik bei pasirinkti kit gydymo metod ir apie tai i anksto informuoti pacient bei
jos tvus ir gauti (arba negauti) j sutikim toki metod naudojimui. Taiau bylos mediaga patvirtina, kad apie septacijos metod nei
pacient, nei jos tvai nebuvo informuoti. Toks M. P. Haw elgsys neatitinka kvalifikuoto ir rpestingo gydytojo elgesio standarto, todl byl
nagrinj teismai pagrstai jo veiksmus pripaino neteistais ir kaltais. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai paeid rodym vertinimo
taisykles. Teisj kolegija paymi, kad teism ivada grindiama
byloje esani rodym visumos analize ir toks argumentas nra pagrstas.
Teisj kolegija, inagrinjusi byl, konstatuoja, kad nra
pagrindo naikinti skundiam teismo nutart kasaciniuose skunduose
nurodytais motyvais.Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegija,vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2004 m. lapkriio 8 d. nutart palikti nepakeist.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin,
neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.
7 tema Fiziniai asmenys
Civilin byla Nr. 3K - 7 130/2000 m.
N U TARTIS 2000 m. vasario 24 d.
7 seminaras FIZINIAI ASMENYS:
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija,
inagrinjo civilin byl pagal iekovo Vidmanto iemelio kasacin skund dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos nutarties ir Vilniaus miesto antrojo apylinks teismo sprendimo perirjimo civilinje byloje pagal iekovo Vidmanto iemelio
iekin atsakovui UAB ,,Lietuvos rytas, treiajam asmeniui Bronei Vainauskienei dl garbs ir orumo gynimo, moralins alos atlyginimo,
NUSTAT :
Iekovas nurod, jog atsakovui priklausaniame dienratyje ,,Lietuvos rytas buvo ispausdintas treiojo asmens B.
Vainauskiens straipsnis ,,Dl gando nukentjo ministras ir nekaltas pareignas, Jo nuomone, buvo paskleistos inios, neatitinkanios
tikrovs, eminanios jo garb ir orum, dl ko jis patyr moralin al. Iekovas pra priteisti i atsakovo UAB ,,Lietuvos rytas 10000 Lt
moralins alos atlyginim ir pareigoti atsakov adekvaiu bdu ispausdinti paneigim i ini.
Vilniaus miesto antrasis apylinks teismas 1999 m. rugpjio 24 d. sprendimu i dalies patenkino iekin : pareigojo
atsakov paskelbti paneigim ir priteis i atsakovo iekovui 3000 Lt moralins alos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegija 1999 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto antrojo apylinks teismo 1999 m. rugpjio 24 d.
sprendim paliko nepakeist. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginijamos inios i esms neatitinka tikrovs.
Be to, ini pateikimas neigiamai apibdino iekov, emino jo garb bei orum.
Kasaciniu skundu kasatorius UAB ,,Lietuvos rytas prao panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos nutart ir Vilniaus miesto antrojo apylinks teismo sprendim, priimti nauj sprendim, atmetant iekovo iekin dl
netinkamo materialins ir procesins teiss norm iaikinimo ir pritaikymo.
1) faktas, ar paskleistos inios atitinka tikrov, nustatomas, palyginus jas su tais reikiniais, veiksmais, vykiais, kurie vyko
ar egzistuoja tikrovje. Kasatoriaus nuomone, paskleistos inios atitiko tikrov.
2) dienratyje paskleistoje informacijoje buvs neesminis.
3) Kasatoriaus manymu, iekovas savo elgesiu neusitarnavo, kad mintas netikslumas bt vertinamas, kaip jo garbs ir
orumo paeminimas;
4) Vilniaus apygardos teismas nagrindamas byl apeliacine tvarka i esms pakeit iekinio dalyk (atsakovas rodinjo, kad
nepatvirtintos inios buvo pateiktos, kaip ,,turima informacija, o kolegija savo nutartyje teig, kad nebuvo rodyta, jog ta informacija
buvo ,,tikra).
Atsiliepime kasacin skund iekovo atstovas V. Barkauskas prao palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 1999 m. spalio 4 d. nutart ir Vilniaus miesto antrojo apylinks teismo 1999 m. rugpjio 24 d. sprendim, o
kasacin skund atmesti.
Teisj kolegija
KONSTATUOJA :
urnalistai viej informacij turi pateikti teisingai, tiksliai ir nealikai, laikytis urnalist profesins etikos norm, gerbti
kit teises. Spaudos laisv ir teis skleisti informacij yra teista tol, kol nepaeidia kito asmens teisi. Kai asmuo, gyvendindamas savo
teis skleisti informacij, paeidia teiss normas ir kit asmen teises, taikoma teisin atsakomyb u asmens garbs ir orumo paeidim.
ioje byloje nebuvo ikil neaikumai, susij su ini paskleidimo fakto ir fakto, jog inios apie iekov nustatymu, nes
ginijamoje publikacijoje ie faktai akivaizds ir ali neginijami. Tarp ali kilo ginas dl paskleist ini atitikimo tikrovei ir j
eminanio pobdio. Svoka ,,atitikimas tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas praneimas apie faktus, ar teisingai (adekvaiai)
vertinami vyk vykiai.
Straipsnyje apraomas buvs vidaus reikal ministras V. iemelis - visuomenei inomas mogus, Seimo narys, signataras,
todl jam taikomi vieojo asmens kriterijai. Vieieji asmenys reprezentuoja visuomen, valstyb, todl j veiklai keliami didesni reikalavimai
nei eilinio visuomens nario, o j atvilgiu taikomos kritikos ribos yra atitinkamai platesns.
Teisj kolegija, patikrinusi kasatoriaus
skundiamus teism sprendim ir nutart teiss taikymo aspektu (CPK 358 str.), konstatuoja, kad eminanios garb ir orum informacijos

paskleidimas suteik iekovui teis reikalauti moralins kompensacijos (V I 21 str.), bet ne tokio dydio, kokio pra iekovas ir priteis
teismas. Netinkamas materialins teiss normos iaikinimas turjo takos neteisingam sprendimo ir nutarties primimui, priteisiant moralin
al (CPK 3542 str. 2 d.). ios sprendimo ir nutarties dalys keiiamos moralins alos dyd sumainant iki 500 Lt.
NUTAR :
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1999 m. spalio 4 d. nutart ir Vilniaus miesto antrojo
apylinks teismo 1999 m. rugpjio 24 d. sprendim pakeisti.
I UAB ,,Lietuvos rytas Vidmantui iemeliui priteist moralins alos atlyginim sumainti iki 500 (penki imt) lit.

2008 m. sausio 2 d.
inagrinjo civilin byl pagal iekov S. . ir V. . kasacin skund dl Vilniaus miesto 3iojo apylinks teismo sprendimo, Vilniaus
apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekov S. . ir V. . iekin
atsakovui UAB Lietuvos rytas dl teisi atvaizd ir privat gyvenim gynimo; treiasis asmuo R. .
nustat:
I. Gino esm
Iekovai S. . ir V. . kreipsi teism ir nurod, kad atsakovo dienratyje UAB Lietuvos rytas buvo ispausdintas
korespondents R. . straipsnis Gimins nepasidalija dviej nalaii, Iekov teigimu, duomen apie j velionio snaus sveikatos bkl ir
mirties prieast paskelbimas bei informacijos apie j eimos privat gyvenim rinkimas be j, t. y. iekov, sutikimo paeid j velionio
snaus ir j eimos teis privat gyvenim. Be to dienratyje be iekov sutikimo buvo ispausdinta j velionio snaus D. . nuotrauka

Iplstin teisj kolegija

konstatuoja:
IV. Byloje teism nustatytos aplinkybs
dl iniasklaidos ir mogaus teisi pateikta privataus gyvenimo samprata tai mogaus teis gyventi savo gyvenim, esant tik
minimaliems apribojimams; i teis apima privat eimos ir nam gyvenim, asmens fizin ir psichin nelieiamyb, garb ir reputacij,
nereikming ir nepatogi asmenini fakt slaptum, draudim be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas, draudim skelbti
konfidenciali informacij.
privataus gyvenimo nelieiamumas reikia tai, kad informacij apie asmens privat gyvenim galima skelbti tik jo sutikimu. Asmuo
savo sutikim gali ireikti odiu, ratu, toks sutikimas gali bti nuspjamas ir i konkliudentini veiksm.
tiek teiss privat gyvenim, tiek teiss saviraikos laisv apribojimo slygos i esms yra tokios paios: pirma, galimyb apriboti
atitinkam teis (pagrindas) turi bti nustatyta statyme; antra, tokiu apribojimu turi bti siekiama teisto tikslo; treia, toks ribojimas btinas
demokratinje visuomenje.
Iplstin teisj kolegija paymi, kad tokiu atveju, kai duomenys apie tam tikro asmens privat gyvenim pavieinami per
visuomens informavimo priemones, kyla dviej konstitucini, taip pat Konvencijos saugom vertybi teiss privat gyvenim ir teises i
saviraikos laisve konfliktas.
Dl informacijos apie asmens sveikat ir mirties prieast paskelbimo
asmens sveikata neabejotinai yra privataus gyvenimo dalis. Informacija apie privat mogaus gyvenim, taigi ir duomenys, susij su
asmens sveikata, gali bti renkama ir panaudojama tik remiantis statymu ir tik statyme nustatytiems tikslams. Dl to, kad informacija apie
asmens sveikat yra privataus gyvenimo dalis, visuomens informavimo priemons ir urnalistai gali rinkti toki informacij tik pagal
statym ir skelbti toki informacij paties asmens, apie kur i informacija, sutikimu arba remdamiesi statyme nustatytu teiss tokios
informacijos konfidencialum ribojimu, btinu demokratinje visuomenje, siekiant teisto tikslo.
Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacient privatus gyvenimas yra
nelieiamas; informacija apie pacient gyvenimo faktus gali bti renkama ligos istorijai pacient sutikimu ir, jei gydanio gydytojo
nuomone, tai btina diagnozuoti lig, gydyti ar slaugyti..
Nagrinjamos situacijos specifika yra ta, kad iekov nurodyt informacij apie j snaus mirties prieast ir aplinkybes
visuomens informavimo priemons darbuotoja urnalist gavo ne i sveikatos prieiros staig ar j darbuotoj, bet i teissaugos
institucij ir j pareign. Kartu iplstin teisj kolegija paymi, kad, nepaisant to, jog nagrinjamu atveju visuomens informavimo
priemonei tiesiogiai negali bti taikomas bendrasis duomenims apie pacient sveikat nustatytas teisinis reimas, atsakovas, skelbdamas
iekov vardyt informacij, privaljo laikytis statym, reglamentavusi visuomens informavimo priemoni teis skelbti informacij apie
privat asmens gyvenim, be kita ko, ir asmens sveikat, gino publikacij ispausdinimo metu.
nurodytos publikacijos tema teismo procesas ir giminaii ginai dl dviej maamei nalaii globos. ios temos kontekste
informacija apie mergaii tvo (iekov snaus) gydymsi Toksikologijos centre ir mirties prieast (narkotikus) pateikta taip, kad nra
pagrindo velgti apeliacins instancijos teismo vardyt tiksl informuoti visuomen apie narkotik vartojimo pasekmes.
skelbiant privataus pobdio informacij, turi bti realus socialinis interesas inoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus.
Teisto ir pagrsto visuomens intereso inoti tam tikr informacij apie kit asmen negalima sutapatinti su visuomens interesu patenkinti
savo smalsum.
informacijos apie vieojo asmens privat gyvenim skleidimas yra viena i draudimo skleisti informacij apie privat asmens
gyvenim be io sutikimo iimi. Atsivelgiant tai, kad vieasis asmuo savo padt visuomenje isikovoja i dalies btent dl visuomens

dmesio jam, taip pat tai, kad vieojo asmens elgesys daro takos kit visuomens nari gyvenimui, jis negali pretenduoti tok pat
privataus gyvenimo gynim kaip ir privatus asmuo.
Kartu iplstin teisj kolegija paymi, kad asmens padtis visuomenje suprantama ne vien tik kaip asmens veikla ar pareigos.
Tiek teiss teorijoje, tiek praktikoje pripastama, kad gali bti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomjimas konkreiu asmeniu dl jo
veiklos ar su juo susijusio vykio. Taiau tokiu atveju turi bti paisoma sikiimo asmens privatum proporcingumo pagrstam visuomens
interesui inoti tam tikrus asmens privataus gyvenimo faktus.
Iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad nagrinjamu atveju, sprendiant dl teiss privat gyvenim ir teiss saviraikos
laisv, apimani tiek teis skleisti informacij, tiek visuomens teis j gauti, pusiausvyros, yra pagrindas ginti teis privatum, nes gino
informacijos paskelbimo metu atsakovo visuomens informavimo priemons laisv skleisti informacij buvo apribota statym,
reglamentuojani asmens teiss privat gyvenim apsaug; nurodytu apribojimu buvo siekiama teisto tikslo saugoti asmenis nuo
nepagrsto kiimosi j privat gyvenim; toks apribojimas, atsivelgiant nagrinjamos bylos aplinkybi visum, btinas demokratinje
visuomenje, nes yra proporcingas siekiamam tikslui.
Dl teiss atvaizd
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrstai negyn iekov snaus teiss atvaizd, kuri buvo paeista ispausdinus
2000 m. gegus 22 d. straipsniui Gimins nepasidalija dviej nalaii iliustruoti jo asmenin nuotrauk.
Mirusio asmens nuotrauk, padaryt jam esant gyvam, galima demonstruoti ar kitaip platinti tik jo sutuoktinio, tv ar vaik
sutikimu, iskyrus atvejus, kai asmuo dav tok sutikim bdamas gyvas. Iplstin teisj kolegija paymi, kad tuo atveju, kai nuotraukoje
pavaizduoti du asmenys, tokiai nuotraukai publikuoti reikia abiej asmen, o kai ie yra mir, j artimj sutikimo.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 ir 5
punktais, 360, 362 straipsniais,
nutaria:
Iekinio dal dl teiss privat gyvenim paeidimo patenkinti. Pripainti, kad atsakovo UAB Lietuvos rytas 2000 m. gegus
22 d. dienraio Lietuvos rytas Nr. 119 straipsnyje Gimins nepasidalija dviej nalaii ir 2003 m. balandio 22 d. dienraio Lietuvos
rytas Nr. 92 straipsnyje Globj kova dl nalaii paskelbti be iekov sutikimo duomenys apie j snaus D. . mirties prieast ir
aplinkybes paeid D. . ir iekov teis privat gyvenim.

2005 m. kovo 23 d.
Vilnius
nustat:
I.

Gino esm

Iekovas kreipsi su iekiniu teism. Jis nurod, kad 2003 m. vasario 1 d. tretysis asmuo I. Sutkeviit per UAB Pkas
radijo stot transliuot laid vietimo eliai ir viesa vieai paskelb inias. ios inios neatitinka tikrovs, emina iekovo garb ir
orum. Dl tikrovs neatitinkani ini paskleidimo iekovas patyr dvasin sukrtim, sumenkjo jo reputacija bei profesinis vaizdis,
pablogjo santykiai su motina, eimos nariais. Iekovas kreipsi atsakovus su praymu paneigti tikrovs neatitinkanias inias, pateik
paneigimo tekst, taiau atsakovai iekovo praymo nevykd. iekinio pareikimais pra teismo: 1) pripainti, kad UAB Pkas radijo
laidoje paskelbti duomenys neatitinka tikrovs ir emina iekovo garb ir orum; 2) pripainti, kad atsakovas UAB Pkas neteistai
paskleid informacij apie iekovo privat gyvenim; 3) priteisti iekovui i atsakov 50 000 Lt neturtinei alai atlyginti; 4) priteisti iekovui
i atsakov bylinjimosi ilaidas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai

Dl CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyt teiss norm aikinimo ir taikymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje, kituose tarptautins ir
nacionalins teiss aktuose laiduojama informacijos laisv, bet kartu pripastama, jog teis skleisti informacij nra absoliuti. Pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 25 straipsn laisv skleisti informacij gali bti ribojama statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai,
garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. vieoji informacija visuomens informavimo priemonse
turi bti pateikiama teisingai, tiksliai ir nealikai.
Visuomens informavimo priemons (laikraio, urnalo, radijo, televizijos laidos leidjo) atsakomyb u asmens garbs ir orumo
paeidim galima trimis atvejais. Pirmuoju atveju atsakomybs pagrindas yra tas, kad visuomens informavimo priemon, paskleisdama apie
asmen duomenis, inojo arba turjo inoti, kad jie neatitinka tikrovs. inios apie iekov buvo paskelbtos tiesioginio eterio metu; teismas
kritikai vertino atsakov paaikinimus, kad tretysis asmuo turjo teis skelbti inias tiesioginio eterio metu.
Dl CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyt teiss norm aikinimo ir taikymo
Byloje nustatyta, kad iekovas yra vieasis asmuo. Demokratinje visuomenje yra leistina grieta vieojo asmens kritika. Pagal
CK 2.24 straipsnio 6 dal asmuo, paskleids tikrovs neatitinkanius duomenis, atleidiamas nuo civilins atsakomybs, jeigu tie duomenys
yra paskelbti apie viej asmen bei jo valstybin ar visuomenin veikl, o juos paskelbs asmuo rodo, kad jis veik siningai, siekdamas

supaindinti visuomen su tuo asmeniu ir jo veikla. Taikant i teiss norm btina nustatyti duomen paskleidimo tiksl ir juos paskleidusio
asmens elges. Pagal aptariam teiss norm paskelbusiam duomenis asmeniui tenka pareiga rodyti, kad jis veik siningai.
Dl bylinjimosi ilaid paskirstymo
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patenkinus dal iekinio reikalavim, iekovui bylinjimosi ilaidos priteisiamos
proporcingai teismo patenkint reikalavim daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmest iekinio reikalavim daliai. laikytinas
nepagrstu kasatori argumentas, kad priteisiant bylinjimosi ilaidas visi iekovo pareikti reikalavimai turjo bti vertinti vienoda
procentine iraika.
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. gruodio 1 d. nutart palikti nepakeist.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.

N U T A R T I S 2000 m. spalio 19 d.Vilnius

NUSTAT: Iekovas B. Kaplanas 1998 m. liepos 29 d. kreipsi su iekiniu Vilniaus miesto 2-j apylinks teism. Iekininiame pareikime
iekovas nurod, kad 1995 m. liepos 29 d. laikratyje Respublika atspausdintoje Tado Ignataviiaus publikacijoje viai Vilniaus
sinagogoje didioji dalis paskelbtos informacijos, pradedant jau paiu pavadinimu, neatitinka tikrovs, pra teism pareigoti laikraio
Respublika redakcij per vien mnes laikraio skyriuje Teistvarka analogiku ini paskleidimui bdu ir riftu paskelbti, kad
neatitinka tikrovs ios inios:
1. straipsnio pavadinimas; 2. teiginys,kad uvakar Izraelio pilietis B. Kaplanas grasino Vilniaus sinagogos seninui D. Gelinskiui ir duj
pistoletu ov or.; 3. teiginys, kad B. Kaplanas kreipsi D. Gelinsk, jog is vakar turjusiame vykti teismo posdyje neliudyt prie j.;
4. teiginys Mat B. Kaplanas prie kelias savaites Vilniaus sinagogoje apstumd savo tautiet J. Kasimov; 5.. teiginys, jog pribrends
klausimas dl B. Kaplano deportacijos i Lietuvos.; 6. teiginys Jau senokai is asmuo, panors likti neinomu, bendruomens nariams kelia
daug problem;
Iekovas pra teism priteisti jam i atsakovo 10 tkstani lit moralins alos atlyginimo bei teismo ilaidas (b.l. 34).
Vilniaus miesto 2-asis apylinks teismas 1999 m. gruodio 27 d. sprendimu iekovo B. Kaplano iekin atmet. Teismas sprendime
nurod, kad pagal Lietuvos CK 7 straipsn, Visuomens informavimo statymo 20, 21 straipsnius garb ir orumas ginami nustaius
i fakt visum (1998m. gegus 15d. nutartis). Teismas sprendime konstatavo, jog pirmojo teiginio - straipsnio pavadinimo - inios
neatitinka tikrovs, ali paaikinim, matyti, kad Vilniaus sinagogoje nebuvo audoma, taiau praydamas paneigti ias inias
iekovas nepateik teismui rodym, kad ios inios yra apie j (CPK 58 str.).
2.teig. - uvakar Izraelio pilietis B. Kaplanas grasino Vilniaus sinagogos seninui D. Gelinskiui ir duj pistoletu ov or.- teismas nurod,
jog tretysis asmuo T. Ignataviius paaikino, o liudytojas J. Paus parod, kad su Respublikos korespondentu i ties kalbjosi tuo metu
buvs nuovados komisaru J. Paus, suteikdamas korespondentui informacij pagal tuo metu policijos nuovadoje buvusius dokumentus.
Teismas konstatavo, jog visos iame teiginyje nurodytos inios atitinka tikrov, todl reikalavimas dl io sakinio paneigimo atmestinas.
3teig. - Komisaro J. Paus teigimu, B. Kaplanas kreipsi D. Gelinsk, jog is vakar turjusiame vykti teismo posdyje neliudyt prie j.
teismas nurod, kad liudytojas J. Paus paaikino duomenis korespondentui davs, remdamasis policijos nuovadoje buvusiais dokumentais;
Teismas konstatavo ir iame teiginyje nurodytas inias atitinkant faktines bylos aplinkybes, tikrov, todl reikalavim dl io sakinio
paneigimo atmet.
4.teig. - Mat B. Kaplanas prie kelias savaites Vilniaus sinagogoje apstumd savo tautiet J. Kasimov, kuris iuo metu guli ligoninje. J.
Kasimovas i ties gydsi ligoninje. Teismas pripaino io teiginio inias atitinkant faktines bylos aplinkybes ir iekin dl io teiginio
paneigimo atmet.
5.teig - Liudytojas S. Alperaviius patvirtino (b.l. 157-158), kad bendruomenje buvo keliamas klausimas ir dl B. Kaplano deportacijos i
Lietuvos tiek dl vyki sinagogoje, tiek ir dl iekovo elgesio. Remdamasis iais motyvais teismas konstatavo, kad aptariamos inios
atitinka tikrov ir reikalavim dl j paneigimo atmet.
Teismas sprendime taip pat paymjo, kad iekovas nerod, kaip emina jo garb ir orum paskleistos inios. Be to, teismo nuomone,
iekovas prao paneigti tas inias, kurios yra inomai teisingos arba yra ne apie iekov.
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2000 m. kovo 27 d. nutartimi atmet iekovo B. Kaplano apeliacin skund
ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 1999 m. gruodio 27 d. sprendim paliko nepakeist.

Kasaciniu skundu iekovas B. Kaplanas prao panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 1999 m. gruodio 27 d. sprendim, Vilniaus
apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. kovo 27 d. nutart ir perduoti byl nagrinti i naujo. Kasacinis skundas
grindiamas tokiais argumentais:
1) teismai netinkami aikino Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1998 m. gegus 15 d. nutarimo, nes daugelyje sakini kalbama apie
iekov, eminamas jo orumas ir garb, o eminanio paskleist ini pobdio atsakovas neginijo;
2) apylinks teismas nepagrstai konstatavo, jog straipsnio viai Vilniaus sinagogoje pavadinimas yra alegorija, kurioje iekovo pavard
nefigruoja, todl ios inios yra ne apie iekov ir jo garbs bei orumo neemina. Straipsnio pavadinimas sudomina skaitytoj, skatina
susipainti su jame pateikiama informacija, o kadangi straipsnyje paskleistos inios (faktai ir duomenys) daugiausiai yra apie iekov B.
Kaplan;
3) apeliacins instancijos teismo teisj kolegijos ivada, kad neesminiai paskleistos informacijos netikslumai iekovo atveju neturi reikms
ini atitikimo tikrovei faktui nustatyti, neatitinka Lietuvos Aukiausiojo Teismo teiss aikinimo praktikos (Nutarimo Nr. 1 8 p.), nes
atsakovo pateikti paskleistos informacijos tikrumui rodyti duomenys esminiai skyrsi nuo t ini, kurias jis turjo rodyti visuose deimtyje
teigini. Neteisingos ir nerodytos inios apie asmen negali bti laikomos neesminiais netikslumais. Pavyzdiui, inia dl B. Kaplano
deportacijos i Lietuvos yra nerodyta, nes liudytojas S. Alperaviius neig tai saks Respublikai (b.l. 166), be to, deportacijos klausimas
sprendiamas teisiniu bdu, o tariamas neegzistuojani Lietuvos yd bendruomens nari niekuo nepatvirtintas kreipimasis, pasak Ch. J.
Kasimovo - Izraelio emigracijos tarnyb, yra visikai prasimanytas;
4) surinkti pareikimai nebuvo patikrinti BPK nustatyta tvarka (nenustatytas tikrasis vykio kaltininkas, neatlikta vietos apira, akistatos ir
pan.), t.y. nebuvo visapusiko, pilno ir objektyvaus vis bylos aplinkybi inagrinjimo (CPK 64 str.);
5) apeliacins instancijos teismas nepagrstai nurod, kad pirmosios instancijos teismas analizavo rodymus, nes rodymai nebuvo tiesiogiai
tiriami teismo posdyje;
6) teismas, paeisdamas CPK 64, 65 straipsni reikalavimus, nepagrstai rmsi liudytojo D. Gelinskio parodymais, duotais apklausos
policijos nuovadoje metu, o ne esaniais tardymo skyriaus mediagoje dl baudiamosios bylos nutraukimo;
9) apylinks teismo nuoroda, kad iekovas reikalauja paneigti ir inomai teisingas inias (b.l. 223-224), yra nepagrsta, nes i sakinio
nemanoma paalinti odi, o pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 1 17 punkt galima paneigti inias ir citat forma.
KONSTATUOJA:
Teisj kolegija sutinka su byl nagrinjusi teism ivada, jog pagal Lietuvos CK 7 straipsn ir Visuomens informavimo statymo 20, 21
straipsnius garb ir orumas ginami tik nustaius tam tikr fakt visum. Todl teisj kolegija neanalizuoja kasacinio skundo argument,
susijusi su fakto, o ne teiss klausimais, nes ie kasacinio skundo motyvai negali bti kasacinio nagrinjimo dalyku.
Kartu teisj kolegija paymi, kad, nagrinjant garbs ir orumo gynimo bylas, be mint keturi fakt visumos, svarbu vertinti dar vien
svarbi aplinkyb teiss skleisti informacij ir teiss garbs ir orumo gynim santyk, galim i dviej teisi konflikt ir prioritetus bei
inias paskleidusios visuomens informavimo priemons elges ar ji elgsi siningai, ar ne. Galiojant teiss altini hierarchijai, bet kokio
teisinio gino sprendimas turi prasidti nuo aukiausi teisin gali turini teiss altini analizs Konstitucijos ir statymo.
Lietuva 1995 m. balandio 27 d. ratifikavo Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij (sigaliojo nuo 1995 m.
birelio 20 d.). Tiek Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, tiek ir i Konvencij aikinanti ir detalizuojanti
Europos mogaus Teisi Teismo praktika yra sudtin Lietuvos teiss dalis. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra ne kart akcentavs btent
tok Konvencijos ir Europos mogaus Teisi Teismo praktikos vertinim. Todl Lietuvos teismai, nagrindami bylas, susijusias su mogaus
teismis ir laisvmis, tvirtintomis Konvencijoje, turi remtis Konvencija ir jos aikinimu, kur pateikia Europos mogaus Teisi Teismas.
Nagrinjamoje byloje iekovas teigia, kad atsakovo paskleistos inios paeid jo garb ir orum. Todl btina atsakyti, ar atsakovas visuomens informavimo priemon, kurios pagrindin funkcija siningai informuoti visuomen apie valstybs ir pasaulio
vykius, pereng Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje ir Konstitucijos 25 straipsnyje nustatytas teiss skleisti informacij ribas.
Europos mogaus Teisi Teismas, aikindamas Konvencijos 10 straipsnio turin, yra nurods, kad teis skleisti informacij ir idjas apima ne
tik teis skleisti neutrali informacij ir idjas, kurios yra palankios ir neeidianios, bet ir informacij, kuri yra okiruojanti, erzinanti ar
trikdanti visuomen ar jos dal. Vadinasi, sprendiant konflikt, kilus tarp teiss garbs ir orumo gynim ir teiss skleisti informacij,
btina vadovautis proporcingumo ir i teisi pusiausvyros principais.
Teisj kolegija paymi, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacins instancijos teismai visapusikai ir nealikai, kaip to reikalauja CPK 65
straipsnis, ityr ir vertino visas bylos aplinkybes ir rodymus. Byl nagrinj teismai konstatavo, kad didioji dalis iekovo praom
paneigti teigini atitinka tikrov, todl publikacijoje paskleistos inios iekovo garbs ir orumo objektyviai negali paeisti. Teisj kolegija
paymi, kad apeliacins instancijos teismas savo sprendime rmsi kasatoriaus nurodytu Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimu ir
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taik Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato aprobuot metodin mediag apie
statym taikymo praktik (b.l.307). Be to, kasatorius ikraipo minto Nutarimo tikrj prasm. Nutarimo 8 punkte btent ir yra nurodyta,
kad ini atitikimo tikrovei faktui nustatyti neturi reikms neesminiai paskleistos informacijos netikslumai, jeigu jie neturi takos fakto
egzistavimui... Teisj kolegija inagrinjusi byl konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nra pagrindo naikinti

skundiam teismo nutart (CPK 354 2 str. 5 d.). Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, remdamasi
idstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 370 straipsniu,
NUTAR:
1. Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. kovo 27 d. nutart palikti nepakeist. 2. Nutartis galutin,
neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.

LIETUVOS AUKIAUSIOJO TEISMO TEISJ SENATO NUTARIMAS Nr. 1

1998 m. gegus 15 d.

Dl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsni ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo taikymo teism
praktikoje nagrinjant garbs ir orumo gynimo civilines bylas
Aukiausiojo Teismo senatas, apsvarsts statym, reguliuojani santykius dl asmens garbs ir orumo gynimo, taikymo praktik,
nustat, kad teismai ne visuomet teisingai taiko iuos statymus, nepakankamai dmesio skiria informacijos laisvs, tvirtintos Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 25 ir 44 str., bei asmens teisi garb, orum ir privat gyvenim, numatyt Konstitucijos 21 ir 22 str., santyki
derinimui. Teism praktikoje kyla neaikum sprendiant CK 7, 71 str. ir Visuomens informavimo statymo prietaravimus bei nustatant: ar
ginas dl garbs ir orumo gynimo nagrintinas civilinio ar baudiamojo proceso tvarka, kokie asmenys trauktini dalyvauti byloje atsakovais,
kokios inios yra eminanios asmens garb ir orum, kada ir kokiu pagrindu asmuo yra atleidiamas nuo civilins atsakomybs dl ini
paskleidimo ir kt.
nutar:
1. Asmens garb ir orumas, privataus gyvenimo nelieiamumas, teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti, gauti ir skleisti
informacij bei idjas yra mogaus konstitucins teiss. Nagrinjant bylas reikia derinti konstitucines nuostatas. Spaudos laisv ir teis
skleisti informacij yra teista tol, kol nepaeidia kito asmens garbs, orumo, privataus gyvenimo nelieiamumo
2. Nagrindamas tokias bylas teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71
str., Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymu, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, Europos
Tarybos Parlamentins Asambljos rezoliucija dl urnalistikos etikos Nr. 1003 (1993), Europos mogaus Teisi Teismo praktika.
Tiesiogiai vadovaudamasis Konstitucija, teismas gali upildyti teiss sprag ar isprsti statym kolizij.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 str. yra taikomi tada, kai inios ar informacija apie asmens privat gyvenim yra
paskelbtos ne per visuomens informavimo priemones.
3. Asmens garb ir orumas pagal CK 7, 71 str. ir Visuomens informavimo statym yra ginami, kai nustatoma i fakt visuma: a)
ini paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos inios yra apie iekov; c) faktas, jog paskleistos inios emina asmens garb ir orum; d)
faktas, jog paskleistos inios neatitinka tikrovs. Kai inios apie juridin asmen yra paskleistos per visuomens informavimo priemones,
statymas nereikalauja nustatyti fakto, jog inios emina juridinio asmens ger vard.
4. Paskleistomis laikomos inios: paskelbtos per visuomens informavimo priemones - knygas, laikraius, urnalus, biuletenius ar
kitus leidinius, televizijos, radijo programas, kino ar kit garso ar vaizdo studijos produkcij, informacijos agentros praneimus,
elektroninmis priemonmis platinamus praneimus (VI 2 str. 2 d.), pranetos vienam ar daugeliui asmen pokalbio metu, vieuose
pasisakymuose, per atvirlaikius, telegramas, dokumentus, idstytos tarnybinse charakteristikose bei paskelbtos kitu bdu odine, raytine
ar kita materialia forma.
5. Teismas vadovaujasi i svok aikinimu. Garb - tai vieoji teigiama nuomon apie asmen, asmens geras vardas. Orumas - tai
asmens savs vertinimas, kur lemia visuomens vertinimas.
Gynimo objektas ios kategorijos bylose yra: fizinio asmens - garb ir orumas, juridinio asmens - geras vardas.
6. Ar paskleistos inios yra eminanios, rodinja iekovas (CPK 58 str.). Paskleist ini eminantis pobdis nenustatinjimas, kai
odis ar j junginiai, kuriais isakytos inios, yra akivaizdiai eminanios (CPK 60 str.). Teiginiai: vagis, sukius, girtuoklis ir pan.
7. teismas atsivelgdamas kiekvienos bylos faktines aplinkybes sprendia ar buvo paeista garb ir orumas.
Faktas - tikras, nepramanytas vykis, reikinys, dalykas. Duomenys - fakto turin atskleidianti informacija. inia - tai informacija apie
faktus ir j duomenis, t. y. reikinius, dalykus, savybes, veiksmus, vykius, grindiamus tiesa, kuri galima utikrinti patikrinimo bei rodymo
priemonmis (VI 2 str. 14 d.). Nuomon - asmens subjektyvus fakt ir duomen vertinimas, poiris, perduoda-mos mintys, idjos bei
pastabos apie inias, susijusias su tikrais vykiais (VI 2 str. 15 d.). iniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomen egzistavim galima
nustatyti CPK 57 str. numatytais rodymais.
8. Faktas, ar paskleistos inios atitinka tikrov, nustatomas palyginus jas su tais reikiniais, veiksmais, vykiais, kurie vyko ar
egzistuoja tikrovje.
9. Teismas, nagrindamas byl dl garbs ir orumo gynimo, turi nustatyti fakt, ar paskleistos inios yra apie iekov.
Kai paskleidiamos inios apie organizacijos, jos padalini veikl konkreiai nenurodant darbuotoj pavardi ar kit duomen, pagal
kuriuos bt galima atpainti konkret asmen, tuomet laikytina, jog paskleistos inios yra apie organizacij.
10. Iekinius dl garbs ir orumo, privataus gyvenimo nelieiamumo gynimo turi teis pareikti asmenys, kurie laiko, kad j garb ir
orumas, asmeninio gyveni-mo nelieiamumas yra paeisti. Iekinys negali bti pareiktas siekiant apginti kito asmens teises (dl mirusio
asmens garbs gynimo r. 24 punkt), iskyrus statymo numatytus atvejus (CPK 33 str. 2, 4 d., 43 str., 55 str. 1 d., Prokuratros statymo 31
str. 1 d. 1 p. ir kt.).
Tokius iekinius turi teis pareikti fiziniai asmenys, turintys civilin teisin subjektikum (CPK 33 str. 1 d., CK 8, 11 str.).
11. Tokiose bylose atsak., gali bti tik visik teisin subjektikum turintys asmenys.
Kai inios yra paskelbtos per visuomens informavimo priemones, atsakovu yra vieosios informacijos rengjas.

1.

Juridin asmen reorganizavus, iekinys gali bti pareiktas jo teisi ir pareig permjui (CK 38 str.). Likvidavus juridin asmen jo
teiss ir pareigos pasibaigia (CK 37 str.). Iekinys negali bti pareikiamas likviduotam juridiniam asmeniui, jeigu Lietuvos Respublikos
statymai nenumato jo teisi ir pareig perklimo kitam juridiniam asmeniui. Likvidavus individuali (personalin) mon, iekinys gali bti
pareiktas likviduotos mons savininkui (moni statymo 7 str.).
12. Reikalavimas dl asmens garbs ir orumo, gero vardo gynimo, moralins ir materialins alos atlyginimo nagrinjamas iekinins
teisenos tvarka. Iekovas turi teis pareikti reikalavim tik dl paskleist ini pripainimo eminaniomis jo garb ir orum ir
neatitinkaniomis tikrovs, nepareikdamas reikalavimo dl j paneigimo. Toks asmens paeist teisi ir statymo saugom interes gynimas
yra galimas, atsivelgiant asmens vali dl paeist teisi gynimo rib.
Iekovas, remiantis CK 6 str., turi teis pareikti reikalavim iimti i apyvartos knygos, biuletenio ar kito leidinio, kuriame buvo
paskleistos jo garb ir orum, ger vard eminanios ir tikrovs neatitinkanios inios, tira, udrausti antrojo tirao spausdinim ir pan.
13. Kai asmens garb ir orum eminanios ir tikrovs neatitinkanios inios yra paskelbtos per visuomens informavimo priemones,
teismas priima nagrinti reikalavim dl ini paneigimo vieosios informacijos rengjui atsisakius paskelbti asmens pateikt ratik
paneigim arba jo nepaskelbus nustatytu laiku ir bdu (CK 7 str. 2 d.).
14. Teismas, nuteisdamas kaltj asmen u meiim, nustato, kad jo paskleistos inios yra inomai melagingos. Nuosprendis
paskelbiamas vieai ir tuo paneigiamos meiikikos inios (BPK 16, 400 str.).
15. Iekin patenkinus, teismo sprendimo rezoliucinje dalyje turi bti nurodyta, kokios inios apie asmen neatitinka tikrovs ir emina
jo garb ir orum, t ini paneigimo bdas, terminas. Paskleist ini paneigimo bd esant galimybei teismas nustato atsivelgdamas
bylos aplinkybes bei iekovo praym. ini paneigimo bdas turi atitikti j paskleidimo bd.
15. Atkreiptinas dmesys tai, kad CK 71 str., VI 21 str. numato du savarankikus fizinio asmens gynimo objektus: asmens garb ir
orum bei mogaus privataus gyvenimo nelieiamum. J paeidim sudaro skirting juridini fakt visuma, dl to iuos objektus btina
atriboti. Asmens teiss yra ginamos nepriklausomai nuo to, ar paskelbta informacija apie asmens privat gyvenim emina jo garb ir orum,
ar neemina (Konstitucijos 6 str. 1 d., 22 str.).
19. Vieosios informacijos rengjas, organizacija ar asmenys, paskelb tikro-vs neatitinkanias inias, atlygina moralin al (CK 71
str., VI 20 str. 1 d., 21 str.).
20. Teismas, vertindamas moralin al pinigais, turi atsivelgti al padariusio asmens kalt.
21. Materialin ala ios kategorijos bylose nustatoma pagal bendrsias materialins alos atlyginimo taisykles (CK 42-asis skirsnis).
22. Vieosios informacijos rengjas, nurods ini altin, atleidiamas nuo moralins ir materialins alos atlyginimo u tikrovs
neatitinkani ini paskelbim, jeigu ios inios pateiktos valstybs valdios institucij, politini partij ir visuomenini organizacij,
fizini ar juridini asmen oficialiuose ar vieai paskelbtuose dokumentuose, vieai pasakytos atviruose posdiuose, pasitarimuose, spaudos
konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose ir kai nustatoma, jog vieosios informacijos rengjas neikreip dokumento ir kalbos
esms, konkrei fakt ir nra rengjo kalts dl toki ini paskleidimo (VI 22 str. 1 d. 1, 2 p.).
Vieosios informacijos rengjas atleidiamas nuo alos atlyginimo, kai paskelbia oficiali informacij, gaut i Vidaus reikal
ministerijos ir jos sistemos struktrini padalini, apie nusikalstamumo ir vieosios tvarkos bkl mieste, rajone (nusikaltimus, vieosios
tvarkos paeidimus, eismo vykius, gaisrus ir kt.) bei kitais tarnybins veiklos klausimais, jeigu ios informacijos neikreip (VI 22 str. 1 d.
1 p.).
25. Iekinin senatis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems dl asmeni-ni neturtini teisi paeidimo, ginant asmens garb ir
orum, ger vard pagal CK 7 str., VI 20 str. (CK 93 str. 1 d. 1 p.). Teismas, sprsdamas moralins ir materialins alos atlyginimo
klausimus, taiko statymo normas, reguliuojanias iekinin senat (CK 6-asis skirsnis).
8 tema Bendrosios inios apie juridinius asmenis
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis byloje UAB
Gllner spedition v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004+
Iekovas UAB Gllner spedition iekiniu pra priteisti i atsakov S. Beinoriaus ir J. Beinoriens solidariai Klaipdos apygardos
teismo 2002 m. spalio 15 d. sprendimu iekovo naudai priteist sum 107 744,72 Lt ir 5387,23 Lt teismo ilaid, i viso 113 131,95 Lt.
Iekovas nurod, kad atsakovai turi po 50 proc. UAB prekybos namai Baninis (toliau UAB Baninis) akcij. Klaipdos apygardos teismas 2002 m. spalio 15 d. sprendimu priteis i UAB Baninis iekovui 113 131,95 Lt dl krovinio praradimo vykdant 1995 m. sausio 1 d.
krovini perveimo sutart. Atsakov nesiningi veiksmai sumaino UAB Baninis turt ir pajamas, dl to bendrov negali vykdyti teismo
sprendimo. Nuo 2001 m. gegus 23 d. UAB Baninis pardav didiausi vert turjusius automobilius. Vien i automobili bendrov perleido atsakov snui, kuris po keli dien perdav t pat automobil naudotis UAB Baninis (CK 6.67 straipsnis). I trij iki 2002 m. spalio
15 d. likusi transporto priemoni dvi yra aretuotos, o treia konfiskuota Lenkijoje. Atsakovas S. Beinorius kr kit bendrov UAB
Transbaninis, kurios panaus pavadinimas, tas pats adresas, vadovas ir veikla. UAB Baninis sskaitos aretuotos, jas daugiau kaip metus nra joki plauk, taiau bendrov vykdo veikl. Dl nesining atsakov veiksm UAB Baninis neturi turto ir pajam, i kuri galima vykdyti siteisjus sprendim, faktin bendrovs veikla perkelta UAB Transbaninis, skolas paliekant treiajam asmeniui. Todl yra
pagrindas taikyti atsakomyb atsakovams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dal.
Konstatuoja:
Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybs teise ar patikjimo teise priklausaniu turtu. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje
tvirtinta bendra taisykl, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens
prievoles, kartu numatyta iimtis, kad juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas u kito prievoles, kai tai numatyta statymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Kita iimtis numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, kuri nurodo, kada pagal juridinio asmens prievoles
gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. CK 1.5 straipsnio 1 dalis tvirtina civilini teisini santyki subjekt pareig elgtis teisingai, protingai
ir siningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodyt princip. Pareigos elgtis siningai nevykdymas reikia
asmens kaltus veiksmus, sukelianius civilin atsakomyb (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Btent juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50
straipsnio 3 dal atsakomyb atsiranda dl jo nesining veiksm. i norma nustato papildom atsakomyb juridinio asmens dalyviams, kad

2.

jie negalt piktnaudiauti galimybe ivengti turtins atsakomybs, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai j veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo vykdyti prievols kreditoriui ir jos siekia ivengti nesiningais veiksmais. Nesining veiksm
konstatavimas ir reikia juridinio asmens dalyvio kalt. Taigi nustaius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesiningus
veiksmus iekovo (kreditoriaus) atvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dl nesining veiksm atlikimo.

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 21 d. sprendim palikti nepakeist.( iekin patenkino, priteis i atsakov Stasio Beinoriaus ir Jrats Beinoriens i kiekvieno po 56 565,98 Lt nuostoliams atlyginti.)

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinje byloje
BUAB Alveronas v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-329/2009+
nustat:
I. Gino esm
Ginas byloje yra dl bankrutavusios udarosios akcins bendrovs akcinink subsidiariosios atsakomybs u tos bendrovs
prievoles kreditoriams.
Iekovo bankrutavusios UAB reklamos agentros Alveronas bankroto administratoriaus galiotas asmuo 2007 m. gegus 4 d.
iekiniu pra priteisti i atsakov D. ., I. S., R. P., A. P., G. M., G. B. solidariai 208 721,05 Lt nuostoli atlyginimo, 9 233,15 Lt mons
administravimo ilaidoms apmokti, 5 proc. metini palkan nuo bylos iklimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko vykdymo.
UAB Alveronas ikelta bankroto byla Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 10 d. nutartimi. Nutariai dl bankroto bylos
iklimo siteisjus, bendrovs valdymo organai turjo perduoti administratoriui mons turt ir visus dokumentus, taiau to nepadaryta.
mons direktoriaus pareigas js A. . 2002 m. rugpjio 15 d. mir. Iekovo teigimu, mons akcijos priklauso atsakovams, todl jie
laikytini mons savininkais. Akcininkai, mirus direktoriui A. ., neatliko bendrovs statuose nustatyt pareig suaukti neeilin visuotin
akcinink susirinkim ir irinkti direktori, todl dingo bendrovs turtas ir dokumentai.
Teisj kolegija
konstatuoja:
Dl juridinio asmens organ ir j nari statuso
Akcini bendrovi statyme nustatyta, kad bendrov turi turti visuotin akcinink susirinkim ir vienasmen valdymo organ
bendrovs vadov. Bendrovje gali bti sudaromas kolegialus valdymo organas valdyba, ir kolegialus prieiros organas stebtoj
taryba. CK 2.82 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turti vienasmen ar kolegial valdymo organ ir dalyvi
susirinkim, jeigu steigimo dokumentuose ir juridini asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose nenumatyta kitokia organ struktra.
Teiss aktuose tvirtintos galimos mons valdymo alternatyvos. Pagal CK 2.82 straipsn juridinio asmens dalyvi susirinkimas laikomas
mons organu, taiau io straipsnio prasme nelaikomas mons valdymo organu. Akcininko teiss apibdinamos kaip valdymas nuosavybs
teise, taip atskiriant nuo bendrovs valdymo organ veiklos mons reikal tvarkymo. Visuotinis akcinink susirinkimas, nors ir bdamas
aukiausias mons organas, neturi teiss sprsti klausim, priskirt kitiems tos bendrovs valdymo organams. statyme tvirtintos atskiros
visuotinio akcinink susirinkimo teiss sprsti bendrovs reikalus, taiau atskiri dalyviai (akcininkai) negali vienokiu ar kitokiu bdu duoti
tiesiogini nurodym valdymo organams, kuriems priskirta sprsti j kompetencijos klausimus. Juridinio asmens dalyvi susirinkimas
priima sprendimus dl valdymo organ sudarymo, steigimo dokument keitimo, juridinio asmens pasibaigimo ir kitais klausimais, kurie nra
tokio asmens kasdiens veiklos pobdio ir kurie susij su viso ar esmins juridinio asmens dalies turto pasikeitimu (pvz., akcins bendrovs
statinio kapitalo didinimu ar mainimu).
Dl akcins bendrovs akcinink civilins atsakomybs
Vertindama akcins bendrovs akcinink veikimo teistum Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegija 2009 m. birelio 1 d. nutartyje BUAB ,,Panevio balsas v. UAB ,,Eksena byloje Nr. 3K-3-244/2009 nurod, kad juridinio asmens
dalyvio ir valdymo organo nario priimt sprendim teisinis vertinimas yra skirtingas. Juridinio asmens dalyvi susirinkimas formuoja
juridinio asmens vali, kuri gyvendina per valdymo organus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam
asmeniui, t. y. pareigas veikti iimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir i pareig nevykdymas ar netinkamas vykdymas
lemia valdymo organo nario atsakomyb pagal CK 2.87 straipsnio 7 dal. Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne
visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todl juridinio asmens dalyvio veiksm vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis.
Nagrinjamos bylos atveju iekovui pareikus iekin dl udarosios akcins bendrovs akcinink veiksmais (neveikimu)
padarytos alos bendrovs kreditoriams atlyginimo, svarbu iaikinti, ar akcinink elgesys nulm bendrovs negaljim atsiskaityti su

kreditoriais ir jos nemokum. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teiss aikinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovs akcininkai (t.
y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsivelgti statymuose tvirtint viej interes, veikti bendrovs naudai,
utikrinti, kad priimami sprendimai bt protingi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 4
d. nutartis S. A. v. AB ,,Maeiki nafta ir kt. byloje Nr. 3K-3-650/2003).
Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovs akcinink pareig elgtis taip, kad dl j veikimo ar neveikimo bendrov
nesukelt alos tretiesiems asmenims.
Nagrinjamoje byloje iekovui rodinjant alos atsiradim dl atsakov kaip bendrovs akcinink elgesio pasekmi, byl
nagrinj pirmosios ir apeliacins instancij teismai turjo itirti ir vertinti atsakov elges ir jo pasekmes iekovo praomos atlyginti alos
kontekste. Byloje priimtoje apeliacins instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovai neturjo pareigos suaukti visuotin akcinink
susirinkim, kuriame bt renkamas bendrovs vadovas, nes kiekvienas i atsakov buvo smulkusis akcininkas, kiekvieno i kuri balsai
neturjo lemiamos reikms. Kasacinio teismo teisj kolegija su tokia ivada nesutinka, laikydama j nevisikai teisikai pagrsta. Byloje
konstatavus, kad kiekvienas i atsakov turjo bendrovs akcij, kurios suteik po 11 proc. vis bals, i tikrj atskiro atsakovo balsas
neturjo lemiamos sprendiamosios galios. Sistemikai taikant Akcini bendrovi statymo 23 straipsnio 1-3 dalis, nebelikus bendrovs
vadovo, pareiga inicijuoti visuotinio akcinink susirinkimo suaukim tenka bet kuriam akcininkui, kurio turim akcij kiekis yra ne maiau
kaip 10 proc. Mirus bendrovs vadovui, i statyme nustatyt pozityvi pareig turjo vykdyti bet kuris i bendrovs akcinink, valdiusi
ne maesn kaip 10 proc. bendrovs akcij paket. Tuo tarpu visuotinio akcinink susirinkimo, o ne atskir akcinink kompetencija buvo
pavesti eiti pareigas paskirtam bendrovs vadovui. Taigi aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste atsakovai turjo teisin pareig
inicijuoti bendrovs visuotinio akcinink susirinkimo suaukim, kuriame bt sprendiama dl statyme nurodyt privalom sprsti
klausim (tarp j - dl bendrovs vadovo skyrimo, finansins atskaitomybs tvirtinimo ir kt.).
kolegija
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutart panaikinti ir perduoti byl
nagrinti i naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. gruodio 21 d. nutartis civilinje byloje UAB
Panevio gelbetonis v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009
I. Gino esm
2003 m. lapkriio 10 d. iekovas udaroji akcin bendrov PANEVIO GELBETONIS ir udaroji akcin bendrov Elekstas
sudar sutart, pagal kuri pastaroji neatsiskait. 2004 m. lapkriio 22 d. udarajai akcinei bendrovei Elekstas ikelta bankroto byla, kurioje
buvo pripaintas ir patvirtintas iekovo 42 825,37 lit reikalavimas. 2007 m. birelio 13 d. udarosios akcins bendrovs Elekstas veikla
pripainta pasibaigusia. Paaikjus, kad udarosios akcins bendrovs Elekstas vienintelis akcininkas atsakovas L. G. 2004 m. balandio
30 d. prim sprendim paskirstyti 2003 m. veiklos peln ir imokti 644 000 Lt dividend, iekovas, remdamasis CK 2.50 straipsniu ir
teigdamas, jog atsakovas elgsi nesiningai, isimokdamas dividendus ir taip sumaindamas bendrovs mokum, pra priteisti i atsakovo
42 825,37 Lt skolos ir 5 proc. procesini palkan.
konstatuoja:
Dl absoliutaus apeliacins instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo
Teisj kolegija paymi, kad tam, jog bt pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkreioje byloje turi bti
gyvendintas vienas svarbiausi civilinio proceso princip teiss tinkam teismo proces principas, kurio vienas i turinio element yra
tas, kad teismas turi bti sudarytas pagal statym (CPK 319 straipsnio 1 dalis). Nagrinjamos bylos atveju taip pat aktualus teisj sudties
nekintamumo principas, tvirtintas CPK 16 straipsnyje. I bylos mediagos matyti, kad Kauno apygardos teismo teisjas, laikinai einantis
Civilini byl skyriaus pirmininko pareigas, 2008 m. liepos 17 d. nutartimi iekovo apeliaciniam skundui inagrinti sudar tokios sudties
teisj kolegij: B. Bobrel, A. Rudzinskas ir L. Jachimaviius. ios sudties teisj kolegija nagrinjo byl 2008 m. lapkriio 5 d., o 2009 m.
sausio 7 d. Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus pirmininko nutartimi teisj kolegija iekovo apeliaciniam skundui inagrinti
buvo pakeista toki: B. Bobrel, E. Burzdikas, A. Rudzinskas, motyvuojant tai teisjo A. Remeikos liga. Tokios sudties teisj kolegija
nagrinjo byl 2009 m. sausio 8 d., taiau nuo 2009 m. kovo 12 d. byl nagrinjo ir skundiam 2009 m. birelio 25 d. nutart pasira
teisjai B. Bobrel, E. Burzdikas ir A. Remeika. Byloje nra duomen, kad teisjas A. Remeika teismo ar skyriaus pirmininko nutartimi bt
paskirtas i byl nagrinjanios kolegijos nariu, taigi byl inagrinjo neteistos sudties teismas, paeisti teisj sudties nekintamumo ir
teiss tinkam teismo proces principai. Teisj kolegija konstatuoja, kad yra absoliutus apeliacins instancijos teismo nutarties negaliojimo
pagrindas, todl apeliacins instancijos teismo nutartis turi bti panaikinta ir byla perduota i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui
(CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dl juridinio asmens dalyvio atsakomybs pagal juridinio asmens prievoles, Akcini bendrovi statymo 60 straipsnio 3
dalies 1 punkte tvirtintos nemokumo sampratos
Grindama byl nagrinti i naujo apeliacins instancijos teismui, teisj kolegija taip pat pasisako dl iai bylai isprsti
aktuali teiss norm aikinimo ir taikymo (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
Kai juridinis asmuo negali vykdyti prievols dl juridinio asmens dalyvio nesining veiksm, juridinio asmens dalyvis atsako
pagal juridinio asmens prievol savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). i taisykl inter alia taikytina ir tais atvejais, kai akcins
bendrovs visuotinio akcinink susirinkimo sprendimu priimamas sprendimas imokti dividendus ir ie imokami paeidiant statymo

1.

reikalavimus. Akcini bendrovi statymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2003 m. gruodio 11 d. statymo Nr. IX-1889 redakcija) nustatyta,
kad visuotinis akcinink susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir imokti dividendus, jei bendrov yra nemoki ar imokjusi
dividendus tapt nemoki. Teisj kolegija paymi, kad ioje normoje tvirtinta nemokumo samprata neturi bti aikinama analogikai moni
bankroto statyme tvirtintai mons nemokumo sampratai, nes jos tikslai yra kitokie, nei bankrot reglamentuojani teiss norm. Akcini
bendrovi statymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama nemokumo svoka turi bti aikinama teikiant prioritet bendrovs kreditoriaus
teisei gauti savo reikalavimo patenkinim i bendrovs prie bendrovs akcininko turtin teis gauti bendrovs pelno dal (dividend). Dl
ios prieasties negali bti pateisinama situacija, kai, esant nevykdytiems bendrovs piniginiams sipareigojimams kitiems kreditoriams
pagal prievoles, kuri vykdymo terminai suj, bendrovs akcininkai priima sprendim isimokti ir isimoka dividendus, paneigdami
prioritetines kreditori teises. Atsivelgdama idstytus argumentus, teisj kolegija konstatuoja, kad bendrovs nemokumas Akcini
bendrovi statymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme yra tokia bendrovs bkl, kai ji negali vykdyti pinigini prievoli, kuri
vykdymo terminai yra suj. Nepaisant to, kokia yra bendrovs finansinje atskaitomybje formaliai deklaruojama mons finansin bkl,
vien faktas, kad, priimant sprendim imokti dividendus, bendrov turjo pinigini prievoli, kuri mokjimo terminai yra suj, suponuoja
prielaid, kad bendrov buvo nemoki. Pareiga paneigti i prezumpcij tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis).
Dl ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu kasaciniame teisme
Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. gruodio 4 d. paym apie ilaidas, susijusias su procesini dokument teikimu,
ioje byloje kasaciniame teisme patirta 46,10 Lt ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Kadangi
byla grinama nagrinti i naujo apeliacins instancijos teismui, tai nurodyt ilaid priteisti valstybs naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis)
ioje procesinje stadijoje nra galimybs. Dl nurodyt ilaid priteisimo valstybs naudai turs pasisakyti apeliacins instancijos teismas,
inagrinjs byl pakartotinai.
Dl yminio mokesio grinimo
Panaikinusi skundiam apeliacins instancijos teismo nutart dl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, teisj kolegija, remdamasi
CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, grina kasatoriui ymin mokest, sumokt u kasacin skund.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 359
straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. birelio 25 d. nutart panaikinti ir perduoti byl i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui.
( panaikino 2007 m. rugpjio 7 d. preliminar sprendim, kuriuo iekinys buvo patenkintas, ir iekin atmet.)
Grinti iekovei udarajai akcinei bendrovei PANEVIO GELBETONIS (kodas 247024280) 642,38 Lt (eis imtus
keturiasdeimt du litus 38 ct) yminio mokesio, sumokto 2009 m. rugsjo 25 d. Swedbank AB.
9/10 tema Privatieji juridiniai asmenys

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis byloje V. Palinas v.
Radvilikio rajono savivaldyb ir kt., bylos Nr. 3K-7-760/2001, nutartis paskelbta biuletenyje Teism praktika Nr. 16, psl. 205211+

n u s t a t :

Iekovas V.Palinas nurod, kad dirbo UAB Radvilikio autobus parkas direktoriumi. 2000 m. liepos 3 d. pareikimu
atsakovui Radvilikio rajono savivaldybei iekovas pra atleisti j i darbo pagal DS 28 1 str., nes jam nebuvo imoktas darbo umokestis
u penkis mnesius, taiau jo praymas nebuvo patenkintas. Iekovas taip pat nurod, kad Radvilikio rajono valdybos 2000 m. liepos 13 d.
sprendimu Nr. 82V jis buvo atleistas i darbo u darbo drausms paeidimus pagal Akcini bendrovi statymo (toliau AB) 19 str. 3 d. 3 p.
ir DS 29 str. 1 d. 12 p. Iekovo teigimu, toks atleidimas yra neteistas, nes jis nebuvo renkamas, jo darbo santykiai tssi reorganizavus
mon; iekovas jokio drausms paeidimo nepadar, sprendime dl jo atleidimo konkreiai nenurodytas darbo drausms paeidimas;
atleidimas DS 29 str. 1 d. 12 p. pagrindu yra drausmin nuobauda, o atsakovas Radvilikio rajono savivaldyb nesilaik jos skyrimo tvarkos;
2000 m. liepos 10 d. buvo paskutin iekovo darbo diena, todl drausmin nuobauda jam negaljo bti skiriama. Iekovas pra pripainti jo
atleidim i darbo neteistu, darb jo negrinti, laikyti j atleistu pagal DS 28 str., priteisti i atsakovo 12 vidutini mnesini darbo
umokesi (toliau VMDU) dydio kompensacij 15120 Lt.
k o n s t a t u o j a:
Nagrinjamoje byloje yra kils ginas dl udarosios akcins bendrovs administracijos vadovo
direktoriaus atleidimo i darbo teistumo. Todl bylos isprendimui aktuali udarosios akcins bendrovs administracijos vadovo teisinio
statuso problema. Udarosios akcins bendrovs administracijos vadovo (toliau administracijos vadovo) teisin status, vis pirma,
reguliuoja AB. Tai atitinka ir DS 1 str. 3 d. nuostat, jog darbo santyki, atsiradusi akcinse bendrovse, ypatumus nustato i bendrovi
veikl reglamentuojantys statymai, statai ir kolektyvins sutartys. Administracijos vadovo ir bendrovs santykiai pasiymi tam tikrais
ypatumais. I vienos puss, tai yra atstovavimo santykiai, kuomet administracijos vadovui, kaip bendrovs galiotiniui, pavedama veikti

2.

bendrovs vardu ir savo veiksmais sukurti bendrovei teises ir pareigas. I kitos puss, administracijos vadovas teikia tam tikras intelektines
paslaugas, t.y. utikrina kasdienin bendrovs funkcionavim ir jos reikal tvarkym. Treia, administracijos vadovo veikla yra jo profesin
veikla ir pragyvenimo altinis, t.y. administracijos vadovo ir bendrovs santykiams bdingas darbuotoj ir darbdav siejanio darbo santykio
elementas.
Kaip matyti i nagrinjamos bylos duomen, UAB Radvilikio autobus parkas nebuvo sudaroma nei stebtoj taryba, nei
valdyba, taigi administracijos vadovas vadovaujantis AB 19 str. 3 d. 2 p. buvo renkamas visuotinio akcinink susirinkimo. Bylos
mediagoje, kalbant apie administracijos vadov, nenuoseklus vartojimas svok rinkti, skirti, patvirtinti, tsti darbo sutart
nesudaro pagrindo padaryti kitoki, prietaraujani AB 19 str. 3 d. 2 p., ivad. Tokiu bdu pripaintina, kad iekovas visuotinio akcinink
susirinkimo Radvilikio rajono tarybos 1995 m. gegus 25 d. sprendimu (b.l. 97-98) buvo irinktas UAB Radvilikio autobus parkas
direktoriaus pareigas (AB 4 str. 3 d., 19 str. 3 d. 2 p.). Todl vadovaujantis AB 19 str. 3 d. 3 p. iekovas i direktoriaus pareig galjo bti
atauktas bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jo kalt veiksm buvimo ar nebuvimo. Visuotinis akcinink susirinkimas, realizuodamas
teis ataukti jo irinkt administracijos vadov, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti.
Remiantis idstytais argumentais, iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad nagrinjamoje byloje nra pagrindo pripainti,
jog tarp ali sudaryta darbo sutartis pasibaig DS 281 str. pagrindu.
n u t a r i a:

iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. kovo 5 d. sprendim panaikinti.
Radvilikio rajono apylinks teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendim palikti i esms nepakeist, tik patikslinti, kad iekovas
Vygaudas Palinas i UAB Radvilikio autobus parkas direktoriaus pareig atleistas pagal AB 19 str. 3 d. 3 p. ir DS 26 str. 12 p.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. gegus 25 d. nutartis byloje K. J. J. V. J. B.
ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006, nutartis paskelbta biuletenyje Teism praktika Nr. 26, psl. 25-34+
nustat:
I. Gino esm
Iekovas K. J. J., 1995 m. lapkriio 6 d. kreipdamasis teism, nurod, kad 1995 m. sausio 3 d. su investicine akcine
bendrove Investicin Kauno holdingo kompanija (toliau Bendrov) sudar l primimo laikinam naudojimui sutart, pagal kuri jis
Bendrovei paskolino 3000 Lt, o Bendrov sipareigojo pinigus grinti ir sumokti jam 60 procent metini palkan pried, taiau ji
iekovui pinig negrino dl atsakov V. K. ir J. B. nusikalstam veiksm, nes ie ivaist bendrovs las, dl to Kauno apygardos teismo
2003 m. liepos 30 d. nuosprendiu buvo nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dal dl jiems patikto didels verts svetimo turto ivaistymo.
Iekovas paymjo, kad Bendrovei buvo pripaintas tyinis bankrotas ir iuo metu ji pripainta bankrutavusia ir likviduota. Iekovas,
vadovaudamasis 2000 m. CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad kai juridinis asmuo negali vykdyti prievols dl juridinio
asmens dalyvio nesining veiksm, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievol savo turtu subsidiariai, teismo pra
priteisti i atsakov subsidiariai 3000 Lt negrintos skolos, 60 procent metini palkan 18 900 Lt, i viso 21 900 Lt, ir 5 procentus
metini procesini palkan nuo bylos iklimo dienos iki teismo sprendimo visiko vykdymo.
Iplstin teisj kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
mons administracijos vadovas atsako u mons komercins veiklos organizavim. Jis privalo dirbti rpestingai ir kvalifikuotai bei
daryti visk, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama mon veikt pagal statymus ir kitus teiss aktus. mons vadovas taip pat privalo
rpintis, kad mon laikytsi statym, nustatyt jos veiklos apribojim. Administracijos vadov ir jo vadovaujam mon sieja pasitikjimo
(fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo mons administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rpestingai, atidiai ir apdairiai. mons
valdyba kolegialus vykdomasis mons valdymo organas - atsako u mons valdym, jos tiksl gyvendinim, tinkam komercin-kin
veikl, taip pat u mons valdymo praktik ir mons kontrol.
Byl nagrinj teismai konstatavo, kad atsakov, kurie buvo juridinio asmens dalyviai ir valdymo organ nariai, nesiningi
veiksmai lm tai, jog juridinis asmuo IAB ,,Investicin Kauno holdingo kompanija negaljo vykdyti prievols iekovui, ir tai, kad atsakov
nesiningus veiksmus, siekiant ivengti juridinio asmens prievoli vykdymo iekovui, patvirtina Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30
d. nuosprendis, kuriuo atsakovai nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dal u jiems patikto ir j inioje buvusio IAB ,,Investicin Kauno
holdingo kompanija didels verts turto ivaistym, todl atsakovai turt atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles tretiesiems
asmenims. Taiau teismai, konstatav ias teisikai reikmingas faktines aplinkybes dl civilins atsakomybs taikymo juridinio asmens
dalyviams ir valdymo organo nariams, civilins atsakomybs atsakovams netaik ir nesvarst klausimo dl atsakomybs taikymo pagal CK

3.

483 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nenustatinjo teisikai reikming fakt, kurie yra btini aptart materialins teiss norm (CK 483
straipsnio 1 dalis, 494 straipsnis) taikymui gino santykiams. Dl to teism priimti procesiniai sprendimai negali bti laikomi teistais ir
pagrstais. iuo aspektu kasacinio skundo argumentai, kad byl nagrinj teismai, sprsdami dl civilins atsakomybs taikymo juridinio
asmens valdymo organo nariams, netinkamai taik materialins teiss normas, laikytini pagrstais, remiantis aptartais motyvais.
Teism priimtuose sprendimuose konstatuota, kad iekovo (ir kit kreditori) pareikt turtini reikalavim pagrstumas ir dydio
klausimas yra isprstas bankroto byloje, kuri baigta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodio 23 d. nutartimi. Vilniaus apygardos
teismas 1998 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino iekovo 3981 Lt patikslint finansin reikalavim.
Atsakov civilins atsakomybs dydis ir apimtis aikintina nagrinjant byl i naujo, nes byl nagrinj teismai i teisikai
reikming faktini aplinkybi nesiaikino ir dl to nra atskleista bylos esm.
Vilniaus apygardos teismo 1998 m. vasario 27 d. sprendimu IAB Investicin Kauno Holdingo kompanija bankrotas pripaintas
tyiniu. Kai nustatomas tyinis bankrotas, administratorius privalo patikrinti bankrutuojanios mons sandorius, sudarytus per penkeri
met laikotarp iki bankroto bylos iklimo, ir pareikti iekinius dl sandori, prieing mons veiklos tikslams ir (arba) galjusi turti
takos tam, kad mon negali atsiskaityti su kreditoriais, pripainimo negaliojaniais (moni bankroto statymo 20 straipsnis). Byloje nra
duomen, ar buvo pareikti kiti iekiniai ir kokios sumos iiekotos i atsakov monei bankroto byloje. Taip pat aikintina, kokio dydio
kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje buvo nustatyti ios mons indlininkams, kokio dydio pinigins los buvo iiekomos i
atsakov monei bei tretiesiems asmenims. Aikintinos ir kitos teisikai reikmingos aplinkybs sprendiant dl pareikto iekinio. Faktini
aplinkybi nustatymas yra emesnij instancij teism prerogatyva, todl priimti teism sprendimai dl netinkamo materialins teiss
norm taikymo sprendiant atsakov civilins atsakomybs klausim, nenustaius faktini aplinkybi, naikinami, ir byla perduodama
nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 360 straipsnis).
nutaria:
Kauno miesto apylinks teismo 2005 m. rugsjo 14 d. sprendim ir Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2005 m. gruodio 28 d. nutart panaikinti ir perduoti byl nagrinti i naujo Kauno miesto apylinks teismui.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 20 d. nutartis civilinje byloje
bankrutuojanti UAB Optimals finansai v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009+

Iplstin teisj kolegija

nustat:
I. Gino esm
Byloje nagrinjamas ginas dl udarosios akcins bendrovs direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybs u
juridiniam asmeniui padaryt al.
Iekovas pra priteisti i atsakovo 201 000 Lt alos atlyginim, 5 proc. dydio metines palkanas nuo visos priteistos sumos nuo
bylos iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo . Iekovas nurod, kad atsakovas, kaip UAB Optimals finansai direktorius,
2005 m. gruodio 14 d. su treiuoju asmeniu UAB Previlsta sudar penkias cesijos sutartis, pagal kurias iekovas i viso u 200 998,86 Lt
gijo reikalavimo teises 223 093 Lt siskolinimus skolininkams V. M. individualiai monei, N. M. firmai Nelvita, A. K. P, S. B. statybos
ir remonto monei bei UAB Adelant. Atsakovui i bendrovs kasos grynaisiais pinigais imokta 201 000 Lt, kuriuos jis sumokjo
treiajam asmeniui u cesijos sutartimis gytas reikalavimo teises.
Iplstin teisj kolegija
konstatuoja:
Dl udarosios akcins bendrovs direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybs u juridiniam asmeniui
padaryt al teisinio reglamentavimo ir pobdio
Pirma, bendrovs vadov ir bendrov sieja sutartiniai santykiai. Jie forminami darbo sutartimi, be to, su vadovu gali bti sudaryta
jo visikos materialins atsakomybs sutartis (AB 37 straipsnio 4 dalis, 2003 m. gruodio 11 d. statymo Nr. IX-1889 redakcija, galiojanti
nuo 2004 m. sausio 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovs organu lemia tai, jog
daugelis administracijos vadovo teisi ir pareig atsiranda statymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovs
santykiams daugiau bdingi statyminio atstovavimo bruoai. Be to, vadovo, kaip bendrovs valdymo organo, teisin status reglamentuoja
civilins teiss normos, taikomos akcini bendrovi organ veiklai reguliuoti (pavyzdiui, AB 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis,
CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam
taikomi auktesni veiklos ir atsakomybs standartai nei eiliniam bendrovs darbuotojui; mon ir administracijos vadov sieja pasitikjimo
(fiduciariniai) santykiai
Antra, daugelis bendrovs vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareig, be abejo, ir teisi, atsiranda btent statym, o ne darbo
sutarties ar vietini (lokalini) normini (darbo) teiss akt pagrindu. U statymuose tvirtint pareig nevykdym ir (arba) netinkam
vykdym bendrovs vadovo, kaip bendrovs valdymo organo, atsakomyb kyla taip pat statym, o ne darbo sutarties ar vietini (lokalini)
normini (darbo) teiss akt pagrindu. Paymtina ir tai, kad u pirmiau nurodyt civilinio teisinio pobdio pareig nevykdym ar

netinkam vykdym bendrovs vadovui, kaip bendrovs valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant statymuose
tvirtint pareig, padaryt al. i pareig ir jos teisin pagrind nustato civilins, o ne darbo teiss normos.
Kai udarosios akcins bendrovs vadovas padaro bendrovei alos veikdamas kaip jos valdymo organas ioriniuose santykiuose,
tai jam taikytina civilin atsakomyb pagal civilinius statymus, o ne materialin atsakomyb pagal Darbo kodeks. Civilinei atsakomybei
taikyti pirmiau nurodytomis slygomis teisikai nereikminga aplinkyb, ar su bendrovs vadovu yra sudaryta visikos jo materialins
atsakomybs sutartis.
Dl kasatoriaus, kaip bendrovs valdymo organo, civilins atsakomybs slyg
Skundiamoje nutartyje ivad, kad atsakovas, savo sprendimu u bendrovei priklausanias las sigijs reikalavimo teises
nemokius skolininkus ir laiduotoju pasirinks nemok treij asmen, padar iekovui 201 000 Lt al, apeliacins instancijos teismas
motyvavo tuo, jog: Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 16 d. nutartimi N. M. firmai Nelvita ikl bankroto byl, o 2007 m. spalio
30 d. prim sprendim dl ios firmos pabaigos; kiti skolininkai turto, kur bt galima nukreipti iiekojim, praktikai neturi; treiasis
asmuo UAB Previlsta (laiduotojas) patvirtino, kad atsakovas inojo, jog skolos yra beviltikos, ir jis neketina padengti atsakovo skolos;
atsakovas cesijos sutari sudarymo metu ir vliau, dar kelet mnesi bdamas iekovo vadovas, veik neapdairiai ir nerpestingai.
Iplstin teisj kolegija, atsivelgdama bylos duomenis, pirmiau nurodytus apeliacins instancijos teismo motyvus vertina kaip
nepakankamus, teisikai nepagrindianius ivados dl kasatoriaus veiksmais (sudarytomis cesijos sutartimis, su jose tvirtintu treiojo
asmens laidavimu) iekovui padarytos alos fakto ir jos dydio. Pirma, kasaciniame skunde pagrstai apeliuojama tai, kad beveik visi
skolininkai (keturi i penki) yra individualios mons, kuri savinink turtas ir sipareigojimai neatskirti nuo mons turto ir sipareigojim.
iuo aspektu pripaintina, kad byloje buvo neisamiai tirtos ir vertintos aplinkybs dl skolinink (debitori pagal cesijos sutartis) turtins
padties, iekovo, kaip kreditoriaus, galimybi realiai (visikai ar i dalies) gyvendinti gytas reikalavimo teises, skaitant ir galimyb
pareikti atitinkamus reikalavimus tam tikriems skolininkams ikeltose bankroto bylose. Antra, iplstin teisj kolegija sutinka su kasacinio
skundo argumentais, kad apeliacins instancijos teismas nepagrstai rmsi treiojo asmens UAB Previlsta atstovo paaikinimais, jog
kasatorius inojo, kad skolos yra beviltikos ir kad treiasis asmuo neketina padengti kasatoriaus skolos. Paymtina, kad ie treiojo asmens
atstovo paaikinimai prietarauja kasatoriaus paaikinimams dl cesijos sutari sudarymo aplinkybi, tuo tarpu teismas nenurod motyv,
kodl rmsi btent treiojo asmens paaikinimais ir neatsivelg kasatoriaus atitinkamus paaikinimus. Dl to sutiktina su kasacinio
skundo argumentais, kuriais apeliuojama CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto paeidim.
Kadangi faktins bylos aplinkybs dl iekovui padarytos alos fakto ir dydio yra teisikai reikmingos ir sprendiant dl
kasatoriaus veiksm kvalifikavimo kaip neteist, tai, tinkamai neinagrinjus ir nenustaius bendrovei padarytos alos fakto ir dydio, nra
galimybs sprsti ir dl kasatoriaus, kaip bendrovs valdymo organo, veiksm teistumo (neteistumo), taip pat dl alos ir atitinkam
veiksm prieastinio ryio bei kasatoriaus kalts. Visos ios aplinkybs yra glaudiai tarpusavyje susijusios, todl nustatintinos, tirtinos ir
vertintinos kompleksikai. Iplstins teisj kolegijos vertinimu, byl nagrinj pirmosios bei apeliacins instancij teismai skundiamus
procesinius sprendimus prim nenustat vis iai bylai teisingai isprsti reikming aplinkybi, nevisapusikai ir neisamiai ityr bei
vertin bylos duomenis ir teisikai reikmingas aplinkybes dl kasatoriaus, kaip bendrovs valdymo organo, civilins atsakomybs slyg
bendrovei padarytos alos fakto ir dydio, neteist veiksm, prieastinio ryio ir kalts. Dl to sutiktina su kasacinio skundo argumentais,
kuriais apeliuojama CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostat paeidim visapusiko bylos aplinkybi ityrimo, rodym
vertinimo aspektais. Nurodyt proceso teiss norm paeidimai vertintini kaip nulm ir netinkam, bylos faktini aplinkybi neatitinkant
materialins teiss norm taikym. Nustatyti paeidimai galjo turti takos neteist procesini sprendim primimui, todl konstatuotinas
CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte tvirtinto pagrindo perirti byl kasacine tvarka egzistavimas. Iplstin teisj kolegija daro ivad,
kad ioje byloje, atsivelgiant jos rodinjimo dalyk, kur kontroliuoti, beje, yra teismo pareiga (CPK 159 straipsnio 1 dalis), reikalinga
rinkti, tirti ir vertinti rodymus, nustatinti ir vertinti didel dal bylai teisingai isprsti reikming faktini aplinkybi. Dl to, konstatavusi
pagrindo perirti byl kasacine tvarka egzistavim ir atsivelgusi nauj rodym bei nustatintin faktini aplinkybi mast, iplstin
teisj kolegija sprendia, kad naikintini ioje byloje priimti tiek apeliacins instancijos teismo, tiek ir pirmosios instancijos teismo
procesiniai sprendimai, byla perduotina i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
nutaria:
Klaipdos apygardos teismo 2007 m. rugsjo 17 d. sprendim ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2009 m. balandio 21 d. nutart panaikinti ir perduoti byl i naujo nagrinti Klaipdos apygardos teismui.
Civilin byla Nr. 3K-7-308/2004 m.
2004 m. birelio 22 d.
Vilnius
12 seminaras PRIVATIEJI JURIDINIAI ASMENYS:
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija,
vieame teismo posdyje kasacine tvarka inagrinjo civilin byl pagal atsakovo Algimanto Luo kasacin skund dl Jurbarko rajono
apylinks teismo 2003 m. rugsjo 2 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. lapkriio 20 d.
nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekovo akcins bendrovs kio bankas iekin atsakovui Algimantui Luui dl siskolinimo
priteisimo.
n u s t a t :
AB kio bankas (toliau bankas) ir atsakovo A.Luo individuali medienos perdirbimo mon (toliau I) 1997 m.
gegus 3 d. sudar paskolos sutart, pagal kuri bankas suteik I 100000 Lt paskol iki 1999 m. sausio 29 d., kurios I 49 197,34 Lt dalies
negrino. Kauno apygardos teismas 2000 m. rugsjo 11 d. sprendimu pripaino I bankrutavusia ir nutar j likviduoti, nurodydamas, kad i
l, gaut pardavus likviduojamos mons turt, be kit kreditori reikalavim tenkinti ir AB kio bankas Jurbarko filialo 69 781,34 Lt
kreditin reikalavim. Pagal I 2001 m. gruodio 5 d. likvidavimo akt be kit nepatenkint kreditini reikalavim, iekovo reikalavimai
sudar 49 197,34 Lt. iuo aktu taip pat konstatuota, kad pinigini l I kasoje ir banko sskaitoje nra, taip pat nra lik ir I priklausanio
ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Iekovas rmsi CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, CK 6.37 straipsnio 2dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi
numato 5 proc. palkan dyd. Iekovas teismo pra priteisti i atsakovo 49 197,34 Lt siskolinim ir 1475,92 Lt ymin mokest bei 5 proc.
metines palkanas nuo siskolinimo sumos u laikotarp nuo ios bylos iklimo iki sprendimo visiko vykdymo.

Jurbarko rajono apylinks teismas 2003 m. rugsjo 2 d. sprendimu iekin tenkino visikai. Teismas nustat, kad Kauno
apygardos teismo 2000 m. rugsjo 11 d. sprendimu I pripainta bankrutavusia ir j nutarta likviduoti, 2001 m. gruodio 5 d. suraytas I
likvidavimo aktas, kuriame ufiksuota 49 197,34 Lt skola bankui. Teismas nurod, kad atsivelgiant tai, jog individualios mons turtas
neatskirtas nuo savininko turto, tai atsakovas A.Luas privalo mint siskolinim padengti i savo asmeninio turto, be to, pagal CK 6.37
straipsnio 2 dal skolininkas privalo mokti 5 proc. u priteist sum nuo bylos iklimo teisme iki sprendimo visiko vykdymo.
Apeliacins instancijos teismas atmet atsakovo argument, kad likvidavus I dl bankroto ir j iregistravus, atsakovo prievol
iekovui pasibaig. Teismas paymjo, kad pagal individualios (personalins) mons prievoles monininkas atsako visu savo turtu taip pat ir
po ios mons likvidavimo, joki iimi likvidavimo pagrind atvilgiu nenumato. Rmsi CK 2.50 str.4d.
Kasaciniu skundu atsakovas A.Luas prao panaikinti Jurbarko rajono apylinks teismo 2003 m. rugsjo 2 d. sprendim ir
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. lapkriio 20 d. nutart, priimti nauj sprendim iekin atmesti.
Kasacin skund grindia iais teisiniais argumentais:
1. Atsakovas teigia, kad prie tai priimti sprendimai neatitinka formuojamos teism praktikos, kad paeisto LRK nuostatos
t.p kad prie CK pirmenyb turi LR moni bankroto statymas.
2.Teism ivados prietarauja Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodio 21 d. nutarimo Nr.33 Dl statym
taikymo moni bankroto bylose. io nutarimo 11 punkte aptartas moni, kuri turtas neatskirtas nuo monininko ar jos nari turto,
bankroto procedr klausimas, nurodyta, kad bankroto administratorius privalo ireikalauti i mons savininko viso turimo turto sra ir
prireikus nukreipti j iiekojim, todl darytina ivada, kad baigus bankroto procedras ir mon iregistravus, moni bankroto statymas
nesuteikia teiss kreditoriams kelti nauj reikalavim bankroto procedroje dalyvavusiems asmenims.
4. Jurbarko rajono apylinks teismas, prims nagrinti iekovo iekin, paeid CPK, nes bylas dl bankroto nagrinja
apygard teismai. Atsiliepimu kasacin skund iekovas AB kio bankas prao abiej teism spr., palikti nepakeistus remiasi iais
argumentais: 1. moni bankroto statymas ir CK teiss normos nekonkuruoja. mons bankroto metu jie taikomi abu;
2.moni
statymo 7 straipsnis reglamentuoja, jog pagal individualios mons prievoles monininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po mons
likvidavimo (bankroto). 3. Teismas nepaeid joki taisykli, nes byla ikelta ne likviduotai monei, o fiziniam asmeniui jos savininkui.
k o n s t a t u o j a:
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato 2001 m. gruodio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 punkte iaikinta teismams,
kad ,, ...tais atvejais, kai bankroto byla ikeliama monei, kurios turtas neatskirtas nuo monininko ar jos nari turto, teismo paskirtam
bankrutuojanios mons administratoriui turtas natra nra perduodamas. mons savininkas ( savininkai) administratoriui privalo pateikti
viso turimo turto sra, skaitant ir esanio bendrja jungtine nuosavybe. Teismas turi imtis priemoni, kad is turtas bt isaugotas iki
bylos inagrinjimo ir prireikus bt galima j nukreipti iiekojim, iskyrus t jo dal, kuri iiekojimas negali bti nukreiptas pagal
CPK priedl Nr. 2 . Bankrutavusios mons savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakoviu. Tik vykdius visas nurodytas slygas,
mons savininko prievols prie mons kreditorius laikytinos pasibaigusiomis.
I Kauno apygardos teismo civilins bylos Nr. 2-547/2000 dl A.Luo medienos perdirbimo mons bankroto bylos matyti,
kad bankroto byl nagrinjs teismas nenustat, jog Algimantas Luas turt kito turto, iskyrus jo vardu registruotai I priklausanio turto.
Teisj kolegija sprendia, kad kai likviduojama dl bankroto individuali (personalin) mon, kuri yra neribotos
civilins atsakomybs asmuo ( CK 2.50 str. 4 d.) ir nra io juridinio asmens dalyvio turto, kur gali bti nukreiptas iiekojimas
tenkinant ios mons kreditori reikalavimus, laikytina, jog ios mons savininko (dalyvio) prievols prie mons kreditorius
pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.).
Kasacinio skundo argumentas, jog buvo paeistos byl teismingumo taisykls, atmestinas, nes iekinys buvo pareiktas dl
skolos priteisimo i Algimanto Luo, o ne i jo personalins mons, kuri buvo atsakovu bankroto byloje.
Remdamasi idstytais argumentais, iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos
teismai neteisingai iaikino ir pritaik materialins teiss normas, dl ko priimt j procesini sprendim negalima pripainti teistais ( CPK
346 str. 2 d. 1 p.).
n u t a r i a:
1. Jurbarko rajono apylinks teismo 2003 m. rugsjo 2 d. sprendim ir Kauno apygardos Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2003 m. lapkriio 20 d. nutart panaikinti.
2. Akcins bendrovs ,, kio bankas iekin dl 49197,34 Lt siskolinimo bei 5 procent metini palkan priteisimo i
atsakovo Algimanto Luo atmesti.
3. Priteisti atsakovui Algimantui Luui, a/k XXXXXXXXXXX, i iekovo AB ,,kio bankas /k 1202013, a/s 7010037107
Lietuvos banke, b.k. 10100, 1926 ( vien tkstant devynis imtus dvideimt eis) litus yminiam mokesiui atlyginti ir 2000 ( du
tkstanius) lit advokato pagalbai apmokti.
4. Priteisti i iekovo AB ,,kio bankas, /k 1202013, a/s 7010037107 Lietuvos banke, b.k. 10100, 1026 ( vien tkstant
dvideimt eis) litus yminiam mokesiui atlyginti valstybs naudai.
5. i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.

11 tema Vieieji juridiniai asmenys

Seminaras Nr. 12 Tema. Vieieji juridiniai asmenys
Civilin byla Nr. 3K-7-470/2009
Gino esm
Kasacinje byloje nagrinjami klausimai dl asociacijos nario paalinimo i nari tvarkos, bylos teisminio nagrinjimo rib, kai paalintas
asociacijos narys teisme ginija jo paalinimo teistum ir pagrstum.
Iekovas pra pripainti negaliojaniu atsakovo visuotinio nari susirinkimo nutarim dl jo (iekovo) paalinimo i io mediotoj klubo.
Iekovas nurod, kad jis i klubo nari paalintas neteistai, u tai, kad neturjo dvideimt dviej klubo nari pasitikjimo, nors klubo

statuose nra nuostatos dl nario, kuriuo nepasitikima, paalinimo i klubo nari. Iekovas taip pat nurod, kad atsakovo visuotiniame nari
susirinkime buvo svarstomas jo (iekovo) paalinimo i klubo nari pagrstumo klausimas. Susirinkimas nusprend, kad iekovas i klubo
nari paalintas teistai ir pagrstai, taiau, iekovo teigimu, dl netinkamos balsavimo biuletenio formuluots dauguma klubo nari
neteisingai ireik savo vali.
Apylinks teismo sprendimas iekinys atmestas.
Apygardos teismo sprendimas iekin patenkino i dalies.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Dl bylos teisminio nagrinjimo rib, kai paalintas asociacijos narys teisme ginija jo paalinimo i asociacijos teistum ir pagrstum
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad esminis Konstitucijoje numatyt susivienijim konstitucinio teisinio statuso
elementas yra j autonomikumas valstybs valdios, kit valstybs ir savivaldybi institucij, kitaip tariant, vieosios valdios, atvilgiu.
Susivienijim autonomikumas vieosios valdios atvilgiu suponuoja inter alia j konstitucin teis laikantis statym savarankikai, savo
aktais (statais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvark.
Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos Konvencijos 11 straipsnis tvirtina dvi
lygiavertes teises asmens teis netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) asociacij ir asociacijos galimyb nusistatyti veiklos
taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, skaitant teis laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams
gyvendinti. is straipsnis negali bti aikinamas kaip udedantis asociacijoms ar organizacijoms pareig priimti savo gretas bet kur
asmen, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos i moni, kurie palaikydami konkreias vertybes ar idealus, ketina siekti
bendr tiksl, neturjimas jokios galimybs kontroliuoti asociacij narysts klausim prietaraut ios laisvs efektyvumui. Susidrus dviem
konkuruojantiems asociacijos ir jos nario konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. iame
kontekste Teismo praktikoje paymta, kad, nors pliuralizmas, tolerancija ir plaios pairos yra demokratins visuomens poymis ir kartais
individo interesai turi bti subordinuoti grups interesams, demokratija nereikia, kad daugumos nuomon visada turi pirmenyb: kiekvienu
atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teising ir tinkam maum traktavim ir vengiant bet kokio piktnaudiavimo dominuojania
padtimi.
Asociacijos neturi nelieiamumo garantij (imuniteto) prie pagal statymus veikianios teismins valdios sikiim.
Asociacij statymo 14 straipsnyje, reglamentuojaniame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybs ir savivaldybi institucijoms
ir pareignams statym nenustatytais atvejais ir tvarka, politinms partijoms ir politinms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir
asmenims draudiama kitis asociacijos veikl ir jos vidaus reikalus. i teiss norma skirta tvirtinti asociacij veikimo laisvei, j
autonomikumui. Iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad kai paalintas asociacijos narys teisme ginija jo paalinimo i asociacijos
teistum ir pagrstum, bylos teisminio nagrinjimo ribos nustatomos pagal bendrsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsivelgiant
pareikto iekinio dalyk ir faktin pagrind, taip pat atsikirtim pagrindu nurodytas aplinkybes . Paymtina, kad Asociacij
statymo 14 straipsnio nuostata statym nenustatytais atvejais ir tvarka reikia, jog gino dl i asociacijos paalinto nario teisi ir teist
interes teisminis nagrinjimas, negali bti vertinamas kaip asociacij veiklos garantij paeidimas, nes toks teisminis nagrinjimas
vykdomas btent statym nustatytais atvejais ir tvarka. Asociacij savanorikumo, nari savitarpio supratimo ir interes bendrumo
principai neteikia teisinio pagrindo kitaip aikinti Asociacij statymo 14 straipsn, nes tai reikt nepagrst ir nepateisinam j
suabsoliutinim bei neteist teiss teismin gynyb apribojim. Iplstins teisj kolegijos vertinimu, Asociacij statymo 14 straipsnyje
tvirtintos asociacij veiklos garantijos galt bti suprantamos ir aikinamos kaip garantijos, suteikianios asociacijoms tam tikr
autonomikum vieosios valdios administracinio kiimosi aspektais, taiau negali bti vertinamos kaip ribojanios pagal statymus
veikianios teismins valdios kontrols.
Dl iekovo paalinimo i klubo nari procedros paeidim
Asociacijos statuose turi bti nurodyta asociacijos nari paalinimo i asociacijos tvarka bei slygos, visuotinio nari susirinkimo
kompetencija, suaukimo tvarka, sprendim primimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio nari susirinkimo
teises.
Asociacijoje, sprendiant klausimus dl nari paalinimo, turi bti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios slygos visiems
suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinjimui: pavyzdiui, turi bti i anksto ir aikiai
suformuluojami paalinimo pagrindai, sudaromos slygos (galimybs) surinkti ir pateikti vis iam klausimui isprsti reikming
informacij, susiformuoti nari nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi
bti utikrinama, kad ie reikmingi klausimai nebt nagrinjami, sprendiami ir (arba) dl j balsuojama i esms nepasirengus. Nors ios
garantijos nra tiesiogiai tvirtintos norminiuose teiss aktuose, taiau, jas lemia ne tik narysts asociacijoje, kaip konstitucins ir
konvencins mogaus teiss, reikm, bet ir CK 1.5 straipsnyje tvirtinti teisingumo, protingumo ir siningumo principai. Be to, nurodytos
garantijos atitinka vis asociacijos nari, o ne vien tik asmens, kurio narysts klausimas sprendiamas, interesus. ios garantijos gali bti
nustatomos asociacijos statuose, taiau ir tuo atveju, kai statuose j nenustatyta, aptariamos garantijos turi bti, vadovaujantis teisingumo,
protingumo bei siningumo principais, gyvendinamos asociacijos atitinkam organ konkreiais veiksmais, pavyzdiui, i anksto, per
proting iki visuotinio nari susirinkimo termin ikeliant klausim dl nario paalinimo, j i anksto traukiant susirinkimo darbotvark,
suteikiant proting termin nariui, kurio paalinimo klausim numatyta nagrinti, bei kitiems nariams pasirengti io klausimo nagrinjimui
ir pan. Esant ginui teisme, atsivelgiant bylos nagrinjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario paalinimo procedra nebuvo paeista, turi
rodyti aptariam garantij gyvendinimo fakt (CPK 178 straipsnis).
Atsivelgdama ios bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad iekovo paalinimo i klubo nari klausimas buvo
be iankstinio informavimo ikeltas ir isprstas tame paiame jau vykstaniame susirinkime, taip i esms nesuteikiant iekovui galimybi
tinkamai pasirengti io klausimo nagrinjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei nesudarant
galimybs tinkamai apsisprsti kitiems atsakovo nariams, iplstin teisj kolegija, remdamasi pirmiau idstytais teisiniais argumentais,
konstatuoja, kad iekovo paalinimo i atsakovo nari klausimas buvo inagrintas ir sprendimas dl jo priimtas esmingai paeidus bendro
pobdio standartus. Tokia procedra, kokia buvo taikyta iekovo paalinimo i atsakovo nari atveju, nra tinkama. Konstatuotina, kad
byloje nustatyti esminiai iekovo paalinimo i atsakovo nari procedriniai paeidimai sudar teisin pagrind apeliacins instancijos
teismui pripainti negaliojaniu atsakovo visuotinio nari susirinkimo 2008 m. balandio 9 d. nutarim dl iekovo paalinimo i klubo nari.
Iplstin teisj kolegija nutar: Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos sprendim palikti nepakeist.
Civilin byla Nr. 3K-7-308/2008
Gino esm

Iekov A. N. pra panaikinti Lietuvos Respublikos kultros ministro sakym dl jos atleidimo i Klaipdos valstybinio muzikinio teatro
vadovs pareig, imokant jai ieitin imok ir pinigin kompensacij u nepanaudotas kasmetines atostogas, grinti j pirmesn darb ir
priteisti jai i atsakovo vidutin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo i darbo dienos iki teismo sprendimo
vykdymo dienos. Kultros ministras sakymu prim iekov, laimjusi konkurs, Klaipdos valstybinio muzikinio teatro vadovs
pareigas, su ja sudaryta terminuota darbo sutartis. Kultros ministras sakymu, vadovaudamasis DK 124 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 2
dalimi, Biudetini staig statymo 6 straipsniu, atleido j i pareig. Iekovs nuomone, is sakymas yra neteistas, nes jame nenurodytas
n vienas DK 125129 straipsniuose tvirtintas darbo santyki pasibaigimo pagrindas, o nurodytos bendrosios teiss normos negali bti
laikomos darbuotojo atleidimo i darbo teisiniu pagrindu. Be to, kultros ministro, t. y. vieojo administravimo subjekto, priimtas ginijamas
sakymas, kuris yra individualaus pobdio administracinis aktas, nepagrstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teiss akt normomis,
nenurodyta akto apskundimo tvarka (Vieojo administravimo statymo 8 straipsnio 1, 2 dalys).
Apylinks teismo sprendimas iekinys atmestas.
Apeliacinio teismo sprendimas iekinys patenkintas.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Dl teiss norm, reglamentuojani teatro vadovo atleidim i darbo, aikinimo ir taikymo
Teatr veikl reglamentuoja specialieji teiss aktai - Teatr ir koncertini staig statymas bei postatyminiai aktai, kuriais nustatomi i
staig, j darbuotoj, vadov teisinio statuso, darbo slyg ir kiti ypatumai. Kadangi Klaipdos valstybinis muzikinis teatras yra biudetin
staiga, tai taikytinos ir Biudetini staig statymo nuostatos, aktualios konkreiam klausimui, taiau atsivelgiant tai, kad minto statymo
atvilgiu Teatr ir koncertini staig statymas yra specialusis, vis pirma btina vadovautis specialiojo teiss akto normomis (lex specialis
derogat lex generalis).
Sprendiant dl konkreios mons ar staigos vadovo atleidimo i darbo tvarkos, btina vertinti staigos, taip pat jos steigjo ar savininko
teisin status sudarani ypatum visum, bendrj ir specialij teiss akt nuostatas, susijusias su io klausimo reglamentavimu.
Iplstin teisj kolegija paymi, kad biudetins staigos teatro veikla yra viej paslaug teikimas, todl ios veiklos efektyvumas
yra vieasis interesas. Biudetini staig steigj valstybs ar savivaldybs institucij, kuri funkcija utikrinti vieojo intereso
tenkinim, sprendimai dl staigos vadovo primimo darb ar atleidimo taip pat turi atitikti viej interes. vertinus biudetins staigos
teisinio statuso ypatumus, jos veikl kaip viej interes, darytina ivada, kad sprendimai, susij su biudetins staigos veiklos
organizavimu, turi bti objektyviai pagrsti vieuoju interesu, o ne absoliutaus pobdio teise atleisti darbuotoj, suteikiania
nekontroliuojam galimyb priimti bet koki motyv nulemt sprendim. Iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad, siekiant ukirsti
keli piktnaudiavimams valdia, vien asmen diskriminavimui ir privilegij teikimui kitiems, valstybs ar savivaldybs institucij
sprendimai dl biudetins staigos vadovo atleidimo turi bti aiks, racionaliai motyvuoti, pagrsti atitinkamomis teiss normomis bei
faktinmis aplinkybmis. Aikindamas statymo nuostatas, aktualias sprendiant klausim dl biudetins staigos steigjo teisi atleisti ios
staigos vadov apimties, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis iais principais, atsivelgiant tai, kad minto klausimo tinkamas, skaidrus ir pagrstas sprendimas yra vieasis interesas,
tokios steigjo teiss negali bti aikinamos kaip absoliuios, jei tai tiesiogiai nenurodyta statyme.
Valstybs teatro vadovo primimas darb negali bti grindiamas fiduciarini pavedimo teisini santyki atsiradimu, o atleidimas j
pasibaigimu, todl steigjo nepasitikjimas vadovu gali bti pagrindas nutraukti su juo sudaryt darbo sutart tik tada, kai toks
pagrindas ir jo konstatavimo kriterijai nustatyti statyme ir konkreiu atveju nustatyti faktai iuos kriterijus atitinka.
Atsivelgdama idstytus argumentus, Teatr ir koncertini staig statymo 8 straipsnio nuostat, kad teatr darbuotoj darbo santykius
reglamentuoja Darbo kodeksas, is statymas ir kiti norminiai aktai, taip pat Lietuvos Respublikos kultros ministro 2004 m. gruodio 31 d.
sakymu Nr. V-447 patvirtint Klaipdos valstybinio muzikinio tetaro nuostat 11 punkto nuostat, kad teatro vadov skiria pareigas ir
atleidia i j kultros ministras Darbo kodekso ir kit teiss akt nustatyta tvarka, iplstin teisj kolegija sprendia, jog biudetins
staigos - teatro vadov ir steigj sieja darbo teisiniai santykiai, atsirandantys terminuotos darbo sutarties pagrindu. i sutartis gali bti
nutraukiama tik vadovaujantis Darbo kodekse tvirtintu darbo sutarties nutraukimo reglamentavimu. Toki ivad patvirtina DK 1 straipsnio
1 dalis, kurioje nurodyta, kad is kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius ne tik su iame kodekse, bet ir kituose norminiuose
teiss aktuose nustatyt darbo teisi ir pareig gyvendinimu bei gynyba. Taigi sistemikai taikomos Teatr ir koncertini staig statymo bei
Darbo kodekso normos sudaro bendr teiss norm sistem, reglamentuojani teatro vadov primim darb ir atleidim i jo.
DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia specialiuosius statymus, kuriuose gali bti nustatyti kitokie nei Darbo kodekse tvirtinti darbo
sutarties nutraukimo pagrindai. Biudetini staig statymo 6 straipsnis nelaikytinas nustataniu darbo sutarties nutraukimo pagrind, nes
nurodo tik subjekt, kompetenting sprsti darbo sutarties nutraukimo klausim, be to, i norma, sprendiant teatro vadovo atleidimo
klausim, netaikytina kaip bendroji specialiosios normos - Teatr ir koncertini staig statymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punkto - atvilgiu.
Tuo tarpu specialiosios teatro vadovo darbo santykius reglamentuojanios normos - Teatr ir koncertini staig statymo 8 straipsnis,
Klaipdos valstybinio muzikinio teatro nuostat 11 punktas nukreipia Darbo kodekso ir kitus norminius teiss aktus. Be ivardyt, kiti
teiss aktai biudetins staigos teatro vadovo atleidimo i darbo klausimo nereglamentuoja, o i nurodyt teiss akt darbo sutarties
nutraukimo pagrindai tvirtinti Darbo kodekse, todl btent jais ir btina vadovautis sprendiant klausim.
Kadangi kasatorius iekov atleido i darbo be teisto pagrindo, tai apeliacins instancijos teismas pagrstai darbo sutarties su ja nutraukim
pripaino neteistu.
Biudetins staigos valstybs teatro vadovui specialiajame Teatr ir koncertini staig statyme suteiktas specifinis teisinis statusas,
kuris gali i esms skirtis nuo vieosios staigos vadovo teisins padties, priklausomai nuo konkreios vieosios staigos teisinio statuso. Dl
ios prieasties ioje byloje nesiremiama ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartimis, kuriomis nagrintas viej staig vadov atleidimo
i darbo teistumo klausimas.
Dl darbo umokesio u priverstins pravaiktos laik ir bylinjimosi ilaid priteisimo
Nepriteiss vidutinio darbo umokesio u priverstins pravaiktos laik iki teismo sprendimo vykdymo dienos, apeliacins instancijos
teismas paeid DK 297 straipsnio 3 dal, silpnesns darbo santyki alies teis turtin kompensacij u priklausani gauti pajam
negavim ne dl jos kalts, kai kasatorius nevykdo sprendimo. Kasacinis teismas, vertins mint paeist iekovs teisi svarb jai kaip
silpnesnei gino aliai, sprendia, kad ioje byloje vieasis interesas silpnesns darbo santyki alies, t. y. darbuotojo, teisi apsauga
reikalauja perengti kasacinio skundo ribas ir tinkamai pritaikyti statym, todl vadovaujantis DK 297 straipsnio 3 dalimi iekovei
papildomai priteistinas vidutinis darbo umokestis u priverstins pravaiktos laik nuo apeliacins instancijos teismo sprendimo primimo
dienos iki io teismo sprendimo vykdymo dienos.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija,
nutaria:

Priteisti i atsakovo Lietuvos Respublikos kultros ministerijos (. k. 188683671) iekovs A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)
naudai vidutin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik nuo Kit sprendimo dal palikti nepakeist.

13 tema Sandoriai
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus Civilin byla Nr. 3K-3-1319/2001 dl pirkimo pardavimo sutarties pripainimo
negaliojania ir potvarkio dalies panaikinimo (sandoriai) 2001 m. gruodio 10 d
Gino esm: Iekovas P. Vilkys kreipsi teism ir nurod, kad su atsakove E. M. Vilkiene santuok nutrauk dar 1968 metais. 1978 m.
sausio 13 d. Klaipdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 14 ir Kultros darbuotoj profsjungos Klaipdos miesto prezidiumo
1978 m. vasario 15 d. protokolu Nr. 23 iekovui sodinink bendrijoje Minija Klaipdos rajone buvo iskirtas sodo sklypas Nr. 721. 1982
m. liepos 6 d. gavs leidim iekovas iame sklype pasistat sodo namel, kuris 1984 m. birelio 21 d. priimtas eksploatacijai. 1996 m.
rugsjo 27 d. atlikus pakartotin namelio inventorizacij P. Vilkys suinojs, jog sklypas Nr. 721 parduotas M. E. Vilkienei. Tai atsitiko todl,
kad sodinink bendrija Minija, remdamasi Klaipdos miesto kombinato Dail profsjungos komiteto 1983 m. balandio 29 d. posdio
protokolu Nr. 14 perra atsakovei sodo sklyp. Iekovas teig, kad sodinink bendrija paeid tuo metu galiojusius Tipinius darbinink ir
tarnautoj sodinink bendrijos status. Pagal iuos status klausim dl sodo sklypo suteikimo E. Vilkienei galjo svarstyti tik Kultros
darbuotoj profsjungos Klaipdos miesto komiteto prezidiumas. Be to, sklypas i iekovo turjo bti atimtas, o 1983 m. balandio 29 d.
posdio protokole Nr. 14 kalbama tik apie tarpininkavim. Iekovas teismo pra pripainti negaliojania sklypo Nr. 721, esanio sodinink
bendrijoje Minija, pirkimo pardavimo sutart Nr. P 55/95-163 ir panaikinti Klaipdos rajono savivaldybs 1994 m. lapkriio 24 d.
potvarkio Nr. 625 V 7 p. dal, numatani sodo sklyp Nr. 721, esant sodinink bendrijoje Minija, registruoti atsakovs E. Vilkiens
vardu.
Reikalavimas: 2001 m. balandio 25 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekovo Petro Vilkio iekin atsakovams Eugenijai
Mildai Vilkienei, Klaipdos rajono merui, Klaipdos rajono emtvarkos tarnybai, Klaipdos apskrities virininko administracijai,
dalyvaujant treiajam asmeniui sodinink bendrijai Minija, dl pirkimo pardavimo sutarties pripainimo negaliojania ir potvarkio dalies
panaikinimo.
Iekovo argumentai: 1. Teismai netinkamai vertino byloje surinktus rodymus ir netaik t teiss norm, kurias turjo taikyti Lietuvos
TSR Ministr tarybos ir Lietuvos Respublikins profesini sjung tarybos 1979 m. birelio 18 d. nutarimu Nr. 213 patvirtint Tipini
darbinink ir tarnautoj sodinink bendrijos stat (toliau Tipiniai statai) ir sodinink bendrijos Minija stat. Ginijama ems pirkimo
pardavimo sutartis sudaryta remiantis tuo, kad atsakovei E. M. Vilkienei ems sklypas Nr. 721 perraytas Klaipdos kombinato Dail
profsjungos komiteto 1983 m. balandio 29 d. nutarimu (protokolo Nr. 14). is nutarimas, kasatoriaus manymu, yra niekinis. Pagal Tipinius
status bei sodinink bendrijos Minija status sklypai galjo bti tik skiriami, o ne perraomi. Klaipdos miesto kombinato Dail
profsjungos komiteto 1983 m. balandio 29 d. posdio protokolo Nr. 14 pagrindu gino sodo sklypas negaljo bti perraytas atsakovei.
Iekovas savo noru i sodinink bendrijos nra istojs, taip pat nra jokiu kitu bdu paalintas. ias aplinkybes patvirtinani rodym
atsakovai nepateik. Klaipdos miesto kombinato Dail profsjungos komitetas neturjo teiss sprsti sodinink bendrijos Minija sklyp
skirstymo klausim, nes minta sodinink bendrija nebuvo steigta prie Klaipdos miesto kombinato Dail. Be to, 1983 m. balandio 29 d.
protokole Nr. 14 kalbama tik apie tarpininkavim, o ne konkret nutarim dl ems sklypo iskyrimo;
2. Apie tai, kad gino sklypas perraytas E. M. Vilkiens vardu iekovas suinojs tik 1997 metais. Tais paiais metais jis kreipsi teism;
3. Apeliacins instancijos teismo vertinimas, kad iekovas su E. M. Vilkiene gyvena kartu ir veda bendr k, yra neteisingas.
Atsakovo argumentai: 1. Gino sklypas atsakovs vardu perraytas teistai. Sklypas Nr. 721 Kultros darbuotoj profsjungos Klaipdos
miesto komiteto 1978 m. vasario 15 d. nutarimu buvo iskirtas Klaipdos miesto kombinatui Dail. Atsakovui sklypo atsisakius, pagal
Tipinius status ir sodinink bendrijos Minija status tarpininkaujant Klaipdos miesto kombinato Dail profsjungos komitetui sklypas
galjo bti skirtas bet kuriam noriniam darbuotojui;
2. Iekovas P. Vilkys kasaciniame skunde rao neties, kad apie sodo perraym suinojo tik 1997 metais. Atsakovei E. M. Vilkienei
iperkant sodo em, 1994 metais iekovas mokjo savais investiciniais ekiais;
3. E. M. Vilkienei sodo sklypas skirtas ne kaip P. Vikio eimos nariui, o kaip Klaipdos miesto kombinato Dail darbuotojai.
Teisj kolegija konstatuoja: Teismas gali taikyti niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, t.y. pripainti i tokio sandorio ar akto
atsiradusias civilines teises ir pareigas negaliojaniomis, kai nustato, jog yra pakankamas pagrindas sandor ar akt pripainti niekiniu. Ex
officio (savo iniciatyva), nesant gino alies reikalavimo, teismas taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, tik tuomet, kai
nagrinjant byl pagrindas pripainti sandor ar akt niekiniu tampa akivaizdus. Bylos nagrinjimo teisme, rodym vertinimo ir rodinjimo
ribas apsprendia iekinio pagrindas ir dalykas. Todl tuo atveju, kai sandoris ar aktas nra akivaizdiai niekinis, teismas imtis nagrinti ir
sprsti proceso ali gin dl aplinkybi, suponuojani kokio nors sandorio ar akto negaliojim, bei tirti su tuo susijusius rodymus
gali tik esant alies reikalavimui pripainti tok sandor ar akt negaliojaniu, pareiktam iekinio ar prieiekinio forma. Jeigu teismas,
nesant alies iekininio reikalavimo pripainti sandor ar akt negaliojaniu, imtsi savo iniciatyva nagrinti ir sprsti sandorio ar akto, kuris
nra akivaizdiai niekinis, negaliojimo klausim, tirti su tuo susijusius rodymus, bt paeidiami civilinio proceso dispozityvumo ir
rungimosi principai.
Teism nustatyta aplinkyb, kad P. Vilkys 1992 m. spalio 31 d. pagal mokjimo praneim, kuriame gino sodo sklypo pirkja vardinta
atsakov, net mokjo 297 investicinius ekius, bei kiti byloje esantys rodymai prietarauja iekovo teiginiui, kad 1983 metais teises sodo
sklyp ir kitas sodinink bendrijos nario teises atsakov gijo be jo inios. Esant tokioms aplinkybms, teismai negaljo pripainti, jog yra
akivaizdu, kad Klaipdos miesto kombinato Dail profsjungos komiteto 1983 m. balandio 29 d. nutarimo pagrindu E. M. Vilkien
negaljo gyti sodinink bendrijos Minija nario teisi ir pareig. Iekovas P. Vilkys iekinyje nepareik reikalavimo Klaipdos miesto
kombinato Dail profsjungos komiteto 1983 m. balandio 29 d. nutarim pripainti negaliojaniu (b.l. 3, 151, 152). Todl teismai
pagrstai atsisak nagrinti 1983 m. balandio 29 d. nutarimo teisins galios klausim ir laikyti j niekiniu. Kadangi ems pirkimo
pardavimo sutartis ir Klaipdos rajono savivaldybs 1994 m. lapkriio 24 d. potvarkis Nr. 625 V buvo ginijami tuo pagrindu, jog atsakov
E. M. Vilkien neteistai pripainta sodinink bendrijos Minija nare, nenuginijus 1983 m. balandio 29 d. nutarimo, iekinio tenkinti
pagrindo nebuvo

Nutaria: Klaipdos rajono apylinks teismo 2000 m. gruodio 8 d. sprendim ir Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2001 m. balandio 25 d. nutart palikti nepakeistus.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus Civilin byla 3K-3-281/2002 dl nutarties perirjimo monei dl apmokjimo
u atliktus darbus. ( sandoriai) 2002 m. vasario 11 d.
Gino esm: Iekovas nurod, jog su atsakovu 1994 m. sudar odin rangos sutart, pagal kuri iekovas, atsakovui pateiktus usakymus,
atlikdavo darbus ivedavo kietas atliekas i Teli miesto gyventoj kiem. Iekovo teigimu, jis atlikdavo darbus ir suteikdavo paslaugas,
atsakovas sipareigojo iekovui u tai sumokti, taiau apmokjo u darbus tik i dalies. Iekovas, vadovaudamasis CK 4 str., 40 str., 374 str.,
pra teismo priteisti jam i atsakovo 53 889,15 Lt u laikotarp nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. sausio 1 d. u suteiktas paslaugas.
Teli rajono apylins teismas 2001 m. gegus 28 d. sprendimu iekin atmet. Surinkt rodym pagrindu teismas padar ivad, jog
atsakovas nesipareigojo iekovui pats mokti u iukli iveim, o tik priimdavo i gyventoj mokas ir pervesdavo jas iekovui, be to,
suteikdavo informacij, kur tikslinga iveti susikaupusias iukles, ir u tai i gyventoj gaudavo atlyginim. Teismas taip pat nurod, jog
tarp ali nra sudaryta raytin sutartis ir nra kit rodym, kad atsakovas bt odiu sipareigojs sumokti iekovui u gyventojams
suteiktas paslaugas, todl tenkinti iekin nra pagrindo.
iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2001 m. rugsjo 24 d. nutartimi iekovo UAB Teli keliai apeliacin
skund atmet. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir ivadomis. Kolegija nurod, kad byloje esani rodym pagrindu
neginijamai nustatyta, kad iekovo suteiktos paslaugos suteiktos ne atsakovui, bet Teli miesto gyventojams, atsakovas nei odiu, nei
ratu nesipareigojo iekovui pats mokti u iukli iveim, todl apylinks teismas rodymus vertino tinkamai ir nra jokio pagrindo
apylinks teismo sprendim naikinti.
Reikalavimas: UAB Teli keliai iekin atsakovui Teli rajono savivaldybs but kio remonto ir eksploatavimo monei dl
apmokjimo u atliktus darbus ir 889, 15 Lt .
Konstatuoja: Tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teismai atmet iekin, i esms motyvuodami tuo, jog tarp ali nebuvo sudaryta
raytin sutartis dl iukli iveimo, paslaugos buvo teikiamos ne atsakovui, bet Teli miesto gyventojams, aikaus atsakovo
sipareigojimo mokti u gyventoj skolas teismai nenustat, todl laik, jog atsakovas pervesdavo surinktus pinigus i gyventoj iekovui
tik kaip tarpininkas. Kolegija konstatuoja, jog tokios teism ivados nepagrstos.
Kaip matyti i bylos mediagos, iekovas pagal atsakovo pateiktus usakymus (t. 1, b.l. 176-184) ivedavo i Teli miesto gyventoj
gyvenamj nam kiem iukles, o atsakovas u gyventojams suteiktas paslaugas sumokdavo iekovui pagal jo pateiktas sskaitas
faktras mokjimo pavedimais (t. 1, b.l. 19-39). Teisj kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, jog ali veiksmai atitinka klasikin
sutari sudarymo tvark vienos alies pasilymas kitai (oferta), ir io pasilymo primimas (akceptas).
Vadovaudamasi byloje esaniais raytiniais rodymais, ali paaikinimais, liudytoj parodymais, kolegija daro ivad, jog tarp iekovo ir
atsakovo dl paslaug teikimo (iukli iveimo) bei mokjim u paslaugas susiklost ir jas sieja dvipusiai prievoliniai santykiai bei
nusistovjusi paslaug teikimo ir mokjim u ias paslaugas praktika, kuri pagal bendruosius statym pradmenis sukuria alims
sutartines civilines teises ir pareigas. Tik tai, jog tarp ali nra sudaryta vieninga raytin sutartis, nesudaro pagrindo teigti, jog
iekovo reikalavimai atsakovo atvilgiu yra nepagrsti.
Teisj kolegija konstatuoja, jog byloje kilo ginas dl ali sutartini santyki turinio bei j kvalifikavimo, todl ali tarpusavio
teiss ir pareigos turi bti aikinamos vadovaujantis bendrosiomis sutarties aikinimo taisyklmis, taip pat siningumo, protingumo
bei teisingumo principais.
Vienas pagrindini princip, aikinant ioje byloje tarp ali susiklosiusius sutartinius santykius, yra reikalavimas nustatyti
tikruosius ali ketinimus, o jeigu to padaryti nemanoma, ali sutartinius santykius btina aikinti pagal reikm, kuri protingi
asmenys, veikdami kaip sutarties alis, suteikt sutariai analogikomis aplinkybmis (CK 6.123 str.,.).
Teisj kolegija, atsivelgdama civilinje teisje tvirtint vartotoj (iuo atveju Teli miesto gyventoj) teisi gynimo prioriteto
princip, kuris aikinant ali sutartinius santykius, suponuoja reikalavim sutarties slygas visais atvejais aikinti vartotojo naudai,
sprendia, jog tarp atsakovo ir iekovo susiklost paslaug teikimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos iekovas sipareigojo atsakovui pateikus
usakymus iveti i Teli gyventoj gyvenamj nam kiem iukles, o atsakovas yra galiotas rinkti gyventoj mokas ir surinktas las
mokti iekovui. Atsakovas yra pareigotas utikrinti tinkam savo prievols vykdym iekovui bei imtis reikiam priemoni surinkti i
gyventoj mokesius u teikiamas paslaugas (skol iiekojim teisminiu keliu ir pan.). Todl aplinkyb, jog atsakovas negali atsiskaityti su
iekovu u iukli iveim anksiau, nei surenka mokesius i gyventoj, nesudaro pagrindo atleisti atsakov nuo prievols iekovui
vykdymo.
Bylos nagrinjimo metu alys vadovavosi taip pat ir LR Vyriausybs 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124, kuriame nurodyta, kad
siskolinimai ir delspinigiai u laiku neapmoktas komunalines paslaugas, dl kuri iiekojimo i gyventoj statym nustatyta tvarka
kreipiasi gyvenamsias patalpas eksploatuojanios mons, staigos, organizacijos ar bendrijos, negali bti iiekoma anksiau negu jos
gauna i gyventoj pagal statymus (3.4 str.). Teisj kolegija paymi, kad io nutarimo straipsnio tikslas pristabdyti galim kitos alies
ekonomin lugdym, bet is straipsnis neatleidia nuo sutartini sipareigojim vykdymo apskritai.
CK 176 str. numato, jog prievols turi bti vykdytos tinkamai ir nustatytu terminu pagal statym ar sutarties nurodymus, o jeigu nurodym
nra pagal paprastai reikiamus reikalavimus. Tokiu bdu, teisj kolegija sprendia, jog teismai, neteisingai aikindami ir taikydami
materialins teiss normas, nepagrstai atmet iekovo reikalavimus, ir konstatuoja, jog atsakovas turi vykdyti prievol sumokti iekovui u
jo suteiktas paslaugas, todl pirmosios bei apeliacins instancijos teism sprendimas ir nutartis naikintini.
Be to, teisj kolegija paymi, kad teisminio nagrinjimo metu konstatuota, jog atsakovas kreipsi teism dl dalies 25904,49 Lt
siskolinimo i gyventoj iiekojimo, bet nepateikta duomen dl likusios siskolinimo atsakovui sumos iiekojimo. Teismai i aplinkybi
netyr, taip pat nra aiku, kokia apskritai iuo metu yra siskolinimo iekovui suma. Tai yra fakto klausimai, kuriuos nustatyti, itirti ir
vertinti yra pirmosios ir apeliacins instancijos teism prerogatyva. Todl byla perduotina nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutaria: Teli rajono apylinks teismo 2001 m. gegus 28 d. sprendim bei iauli apygardos teismo 2001 m. rugsjo 24 d. nutart
panaikinti ir perduoti byl nagrinti i naujo Teli rajono apylinks teismui.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus Civilin byla Nr. 3K-3-125/2001 m. dl sutikimo keisti santuokin turt ir turto
keitimo sutarties pripainimo negaliojaniais (sandoriai) (galiojo senas CK) 2001m. sausio 31 d.
Gino esm: Iekov J.Staniulien 1999 m. gegus 27 d. kreipsi teism su iekiniu, praydama pripainti negaliojaniu atsakovo
A.Staniulio 1994 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 8-am notar biurui pateikt pareikim iekovs vardu, kuriuo ireiktas sutikimas keisti
but, esant Vilniuje, Basanaviiaus g. 53-2. Iekovs para pareikime patvirtino notar R.Steckyt. Iekov taip pat pra pripainti
negaliojania 1994 m. sausio 19 d. keitimo sutart (registro Nr. 141), kuria keistas mintas butas. Iekov nurod, kad 1994 m. sausio 19 d.,
jai neinant, Vilniaus m. 8-jame notar biure atsakovas A.Staniulis jos vardu pateik pareikim, kuriuo ji neva sutinka keisti jiems abiem
priklausant but. is butas keistas utikrinant UAB ,,Vytardas paskolos, gautos i Lietuvos taupomojo banko (toliau LTB), grinim.
Iekov paaikino, kad sausio 19 d. ji gyveno pas savo motin J.aumanien, irmn g. 81-81, Vilniuje, ten A.Staniulis jai atve
neupildyt pareikimo blank ir papra j pasirayti, nurods, kad to reikia verslo reikalais, daugiau nieko nepaaikins. Iekov pasira jai
pateiktame blanke. Kaip vliau paaikjo, pareikimo tekst ra ir pareikim patvirtino Vilniaus miesto 8-ojo notar biuro notar
R.Steckyt (dabartin pavard - iien), iekovei nedalyvaujant. ie veiksmai atlikti paeidiant Notariato statymo reikalavimus. Minto
pareikimo pagrindu notar t pai dien patvirtino buto keitimo sutart. Dl nurodyt prieasi 1994 m. sausio 19 d. pareikimas ir
keitimo sutartis turi bti pripainti negaliojaniais. Iekininio pareikimo papildymu ir patikslintu iekininiu pareikimu iekov pra
atstatyti praleist senaties termin, nes apie paeist savo teis suinojo tik 1997 m. spalio mnes, kai atvyko keist but varytinse
nusipirk asmenys ir pateik jai 1997 m. spalio 13 d. varytini akt.
Reikalavimas: dl sutikimo keisti santuokin turt ir turto keitimo sutarties pripainimo negaliojaniais
Argumentai dl sandori: Sandoriais laikomi piliei ir organizacij veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines
teises ir pareigas (CK 40 straipsnis). Kad sandoris galiot, reikia i slyg : 1) sandor sudarantys asmenys turi bti veiksns; 2) sandorio
turinys turi atitikti statyme nurodytus reikalavimus; 3) valios ireikimas turi atitikti sandorio dalyvi tikrj vali; 4) sandoris turi bti
ireiktas statyme numatyta forma. Iekov ginijo vienaal sandor pareikim, kuriame ji pasira, kad sutinka keisti bendrja jungtine
sutuoktini nuosavybe valdom turt but, esant Basanaviiaus g. 53-2, Vilniuje, kaip neatitinkant statymo reikalaujamos formos, t.y.
notarinis pareikimas nebuvo priimtas Notariato statymo 37 str. nustatyta tvarka.
Santuokoje gytu turtu, esaniu bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe, sutuoktiniai negali vienasmenikai disponuoti ar jo apsunkinti (SK
21 str. 1 d.). Pagal Lietuvos CK 200 straipsnio 2 dal kaito davju gali bti tik turto savininkas arba asmuo, turintis t turt patikjimo teis.
Kai turtas yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, kaito davju pagal SK 21 str. 4 d. ir CK 200 straipsnio 2 d. prasm gali bti tik abu
sutuoktiniai. Tai reikia, kad vienas sutuoktinis, neturdamas kito sutuoktinio sutikimo negali keisti buto, esanio bendrja jungtine
nuosavybe. CK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad statymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandor daro negaliojant tik tuo atveju, jei ta
pasekm yra sakmiai nurodyta statyme. Sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi bti ireiktas ratu (SK 21 str. 4 d.). Privalomos
notarins sutuoktinio sutikimo formos nenumato statymas. CK 45 str. 1 d. numato, kad sandorius sudaromus raytine forma turi pasirayti
juos sudarantys asmenys. i norma nenustato, kad paraus btina tvirtinti notarikai. Byloje nustatyta, kad iekov pasira pareikim
notar biurui. Klausimas, ar iekov pareikim pasira namuose, ar notar biure, bt reikmingi, jeigu bt pareiktas materialinis
reikalavimas dl parao pareikime tikrumo, ar bt ginijamas sandoris dl valios ydingumo. Notar neatliko notarini veiksm, kad
forminti iekovs sutikim keisti turt, nes toks sutikimas buvo formintas paprasta raytine forma, todl teismai nepagrstai konstatavo
Notariato statymo 37 str. paeidimus, jog nra rao registre, patvirtinanio, kad notarinis veiksmas atliktas. Notariato statymo paskirtis reglamentuoti notaro praktika usiimani asmen veiklos slygas ir tvarka, j atsakomyb, todl iame statyme nereglamentuojami
sandori formos klausimai. ioje byloje nustatyti notaro padaryti paeidimai patvirtinant asmens parao pareikime tikrum negali sudaryti
statyminio pagrindo pripainti sandorius negaliojaniais.
Teismai, vertindami iekovs ir atsakovo A.Staniulio paaikinimus dl pareikimo suraymo notar biurui aplinkybes, turjo atkreipti dmes,
kad sutuoktiniai veikia nesiningai daiktins teiss keitimo teiss turtojo atvilgiu. Panaudojo banko kredit keisto turto pagerinimui,
naudojant UAB ,,Vytardas akcijas, siekia ivengti skolos grinimo bei pagerint turt ilaisvinti nuo keitimu atsiradusio suvarymo. Butas,
nekeiiant jo teisinio statuso paveriama kavine, nuomojamas kaip negyvenama patalpa, o vliau vl dalinamas tarp sutuoktini, kaip
gyvenamas bstas. ie sutuoktini veiksmai turjo bti pagrindas teismams vertinant iekovs ir atsakovo aikinimus (CPK 65 str.).
Pareikimo forma - tipin, jame yra atspausdinti odiai, kurie parodo pareikimo esm - kad tai yra sutuoktinio sutikimas. Iekov,
pasiraydama tokio pobdio dokument, ireik savo vali dl disponavimo santuokiniu turtu. Dl i argument konstatuotina, kad
pagrindo pripainti ginijamus sandorius negaliojaniais nenustatyta.
Nutaria: kad iekinys atmestinas dl jo nepagrstumo, kasacinio skundo argumentas apie iekinins senaties taikym nenagrintinas, nes jei
subjektyvin teis nra paeista, tai iekinins senaties termino eiga i viso negali prasidti (CK 86 str.). teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2000 m. rugpjio mn. 10 d. nutart panaikinti.
Jrats Staniuliens iekin atsakovams Artrui Staniuliui, Vilniaus m. 8-to notar biuro notarei R.iienei, Lietuvos taupomojo banko
Sostins skyriui dl sutikimo keisti santuokin turt ir turto keitimo 1994 m. sausio 19 d. sutarties (registro numeris 141) pripainimo
negaliojaniais atmesti.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus Civilin byla Nr. 3K-7-829/2002 dl nuosavybs teiss pripainimo ir keitimo
sutarties pripainimo negaliojania. ( sandoriai) 2002 m. rugsjo 24 d

Gino esm: Iekovas Giedrius ukutis nurod, kad 1993 m. jo tvai Nijol ir Mykolas ukuiai pradjo gyvenamojo namo statyb
Smeltals g. 23, Gargduose. 1994 m. gegus 13 d. Nijol ukutien mir. Tuo metu buvo atlikta 60% gyvenamojo namo statybos darb ir
supirktos statybins mediagos. Kadangi nebaigtas statyti namas buvo bendroji jungtin tv nuosavyb, motinos mirties dien atsirado
paveldjimo teis jai priklausiusi dal namo dal pirmosios eils statyminiams pdiniams (iekovui, jo seseriai ir tvui). Iekovo sesuo
Meirita Tamaauskien sipareigojo nereikti pretenzij motinos turto dal natra, o iekovas sipareigojo jai priklausiusios palikimo dalies
(1/6 namo dalies) vert kompensuoti pinigais. Taip pat buvo susitarta, kad G. ukuiui atiteks gyvenamojo namo mansarda, kuri jis savo
lomis sirengs. Iekovas sumokjo kompensacij seseriai bei sireng mansard, kurioje 1996 m. sausio 10 d. apsigyveno su eima. Jo
nuomone, palikim jis prim, kai pradjo faktikai valdyti paveldt turt. 1997 m. G. ukutis suinojo, kad jo tvas M. ukutis, kurio
vardu buvo registruotas visas gyvenamasis namas, j kartu su eme 1996 m. gruodio 19 d. keit AB Vilniaus bankas. Kadangi keisti
galima tik savininkui priklausant turt, o 1/3 dalis namo priklauso jam, kaip mirusios motinos palikimas, dalis keitimo sutarties negaliojanti.
Iekovas pra pripainti jam nuosavybs teis 1/3 dal gyvenamojo namo, esanio Smeltals g. 23, Gargduose, pripainti negaliojania
1996 m. gruodio 19 d. keitimo sutarties, patvirtintos Klaipdos miesto ketvirtajame notar biure, 1.2 punkt dl io namo keitimo.
Reikalavimas: pagal iekovo Giedriaus ukuio iekin atsakovams Mykolui ukuiui, akcinei bendrovei Vilniaus bankas, V. Kavergos
individualiai monei, tretiesiems asmenims: Meiritai Tamoauskienei, Juozui Buraiiui, Klaipdos miesto ketvirtajam notar biurui dl
nuosavybs teiss pripainimo ir keitimo sutarties pripainimo negaliojania.
Iekovo kasacinio skundo argumentai: 1) Apeliacins instancijos teismas nurodydamas, kas M. Tamaauskien palikimo neprim,
pripaino, kad G. ukutis galjo paveldti tik dal gyvenamojo namo, todl turjo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim, kuriuo
iekovui buvo pripainta nuosavybs teis 1/3 dal namo;
2)
Teism argumentas, kad keitimo sutartis pripaintina negaliojania, nes nam keit asmuo, nesantis turto savininku, nepagrstas. M.
ukutis 1996 m. kovo 26 d. registravo nam savo vardu. Iekovas tam neprietaravo. Iekovas neregistravs jam galjusios priklausyti
nuosavybs teise namo dalies, neireik savo, kaip galimo bendrasavininkio valios disponuoti namo dalimi;
3)
Bankas, sudarydamas keitimo sutart su M. ukuiu, rmsi oficialiais dokumentais ir duomenimis, kuriuos privaljo inoti ir
iekovas;
4)
Giedriui ukuiui tapus keisto namo bendrasavininkiu keitimo teis lieka galioti;
5)
Net laikant, kad M. ukuiui priklauso tik namo dalys, nebuvo pagrindo pripainti negaliojaniu jam priklausani namo dali
keitimo.
Atsakovo argumentai: prao palikti galioti Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. lapkriio 14 d.
nutart ir Klaipdos rajono apylinks teismo 2001 m. rugsjo 13 d. sprendim. Atsiliepimas grindiamas iais argumentais:
1)
Kasacinis skundas paduotas paeidus CPK 340 str. numatyt termin;
2)
Iekovui nebuvo suteikta teis pasisakyti dl atsakovo prayme atstatyti praleist termin kasaciniam skundui paduoti nurodytos
prieasties svarbumo;
3)
Aikindamas CK 211 str. kasatorius neatkreipia dmesio, kad i norma reglamentuoja tik tuos atvejus, kai nuosavybs teis gyjama
sandorio pagrindu ir gijjas ino apie daikto apsunkinim keitimo sutartimi;
4)
Daugelis kasacinio skundo argument lieia ne teiss, o fakto klausimus.
Teismas konstatuoja: Dl paveldjimo teisinius santykius reglamentuojani norm taikymo: Paveldjimo bdu nuosavybei gyti pdinis
turi priimti palikim. Laikoma, kad pdinis palikim prim, kai jis faktikai pradjo paveldim turt valdyti arba kai jis padav palikimo
atsiradimo vietos notarinei institucijai pareikim apie palikimo primim ( 1964 m. CK 587 str.). Priimtas palikimas laikomas priklausaniu
pdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 5 d.). Toks turtas pdiniui priklauso nuosavybs teise. Pagal palikimo primimo
teisini santyki principus palikimui priimti pdinis turi ireikti savo vali, o tai gali bti padaryta ratu - per eis mnesius nuo palikimo
atsiradimo dienos paduodant pareikim dl paveldjimo teiss liudijimo idavimo palikimo atsiradimo vietos notar biurui ar veiksmais faktikai pradedant paveldt turt valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausaniu pdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587
str. 5 d.). I to seka, kad savo esme palikimo primimas yra vienaalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes.
Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, smoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo (CK 40 str.). Kiekvieno
mogaus valios veiksmo prieastimi yra jo kiniai, buitiniai ar kiti poreikiai, jie lemia nor sudaryti sandor. Vienok sandoriui sudaryti
nepakanka tik asmens vidins valios, o btina asmens vali ireikti statymo nustatyta forma ir terminais, kad jo vali inot kiti asmenys.
Tik toks valios ireikimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. Tokiu bdu, palikimo primimas - tai pdinio valios ireikimas
veiksmais, liudijaniais pdinio sutikim gyti visas teises palikim ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinias kilti i palikimo. Teism
praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiku pradjimu valdyti paveldt turt, patvirtinaniu CK 587 straipsnio prasme palikimo primim,
suprantami bet kokie pdinio veiksmai valdant t turt, naudojantis juo, palaikant j tinkamoje bklje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai
laikoma tai, kad pdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, j tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad ireik savo vali
siekdamas gyti teises atsiradus palikim ir faktikai pradjo j valdyti ir juo naudotis. Kilus ginui dl palikimo primimo fakto, pdinis,
kuris nra ratu ireiks savo valios palikim priimti, turi rodyti, kad jis palikim prim faktikai pradjs paveldt turt valdyti, o iuos
veiksmus atliko per eis mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Teismai padar ivad, jog iekovas prim palikim. Teismai i esms vadovavosi liudytoj parodymais, iekovo ir atsakovo paaikinimais.
Vadovaujantis bylos mediaga, kolegija daro ivad, jog vertindami rodymus apie tai, kad iekovas G.ukutis prim palikim, tiek
pirmosios, tiek ir apeliacins instancijos teismai rodinjimo tvarkos taisykli nepaeid ir padar pagrst ivad, jog iekovas po motinos
mirties prim palikim. Bet teisj kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padar nepagrst ivad, jog ir iekovo sesuo M.
Tamoauskien prim palikim. Kasacinio teismo kolegija sutinka su apeliacins instancijos teismo ivada, kad iekovo sesuo palikimo
neprim, o neprimusi, negaljo perleisti.
Byloje nra duomen, kad M. Tamoauskien prim palikim. Prieingai, ji pati nurodo, kad palikimo neprim, nes atsisak savo dalies u
kompensacij brolio naudai. 1964 m. CK 591 str. 1 ir 3 dalys numat, kad neprims palikimo pdinis gali atsisakyti palikimo kito pdinio
naudai tik per eis mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos padavs atitinkam pareikim palikimo atsiradimo vietos notar biurui. i
statymo norma imperatyvi, todl neprimusio palikimo pdinio atsisakymas nuo palikimo kito pdinio naudai nesuteikia pastarajam
daugiau teisi palikim, nei jis turt. Todl apeliacins instancijos teismo ivada, kad po N.ukutiens mirties palikim prim du
pdininiai snus G.ukutis ir sutuoktinis M.ukutis yra pagrsta. Bet padars toki ivad, apeliacins instancijos teismas be pagrindo
nurod, kad tai neturi reikms nagrinjamam ginui teisingai sprsti. Konstatavimas fakto, kad po N.ukutiens mirties palikim prim du
asmenys iekovas G.ukutis ir atsakovas M.ukutis, leidia sprsti, kad G.ukutis galjo paveldti tik , bet ne 1/3 gyvenamojo namo
dal, kaip tai nurod teismai.

Dl registracijos fakto takos nuosavybs teiss realizavimui: Teisj kolegija paymi, jog tuo atveju, kai palikim prims pdinis nra
gavs paveldjimo teiss liudijimo ir nra registravs paveldto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teis paveldt
turt valdyti ir juo naudotis, taiau ribojama jo teis iuo turtu disponuoti, t.y. visa apimtimi gyvendinti 1964 m. CK 96 straipsnyje
numatytas savininko teises. Tokia ivada darytina remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymo 4, 20 bei kit
straipsni, taip pat CK 149 str. 2 dalies analize, kuris nuosavybs teiss registruotin turt atsiradim sieja su io turto registracija.
Be to, pagal 1964 m. CK 96 str. (naujojo CK 4.37 str.) savininkas turt valdo ir juo disponuoja, nepaeisdamas kit asmen teisi ir interes.
Tai reikia, kad savininkas savo teises turt turi gyvendinti siningai, nepiktnaudiaudamas savo teise, bei laikydamasis statyme nustatyt
reikalavim.
Kaip buvo minta, po faktinio palikimo primimo, iekovas savo teisi gino turt neregistravo ir pretenzij dl to, kad tvas registravo
nam savo vardu, nereik. Nekilnojamojo turto registravimas siejamas su treij asmen, turini vienokius ar kitokius interesus
nekilnojamj turt, teisi gerbimu ir apsauga, todl kolegija sprendia, jog asmuo, vieai neireiks savo teisi ir j turinio turt, negali i
teisi panaudoti prie siningus treiuosius asmenis, iuo atveju nekilnojamojo turto keitimo subjekt - bank. Vadovaudamasi idstytu,
kolegija daro ivad, jog ioje byloje iekovo, kaip bendraturtojo, nuosavybs dalis lieka apsunkinta keitimu. Iekovas turi teis reikalauti
nuostoli, patirt dl jam nuosavybs teise priklausanios namo dalies keitimo, atlyginimo i atsakovo M.ukuio, bet jokiu bdu neturi
teiss panaudoti neregistravimo fakto prie sining treij asmen bank ir reikalauti pripainti negaliojania gino namo keitimo
sutart.
Nutaria:. nutarties dal panaikinti ir priimti nauj sprendim, kit sprendimo ir nutarties dal pakeisti.Pakeisti sprendimo ir nutarties dal,
kuria Giedriui ukuiui pripainta nuosavybs teis 1/3 dal gyvenamojo namo, esanio Gargduose, Smeltals 23, pripastant Giedriui
ukuiui nuosavybs teis gyvenamojo namo, esanio Smeltals 23, Gargd m. dal. Teismo sprendimo ir nutarties dal, kuria pripainta
dalinai negaliojania 1996 m. gruodio 19 d. Klaipdos m. 4 notar biure sudaryta keitimo sutartis, kiek tai lieia sutarties 1.2 p. nurodyto
viso gyvenamojo namo Smeltals g. 23, Gargd m. keitim, panaikinti ir ioje dalyje iekovo iekin atmesti.Priteisti Giedriui ukuiui i
atsakovo Mykolo ukuio 2605,40 Lt (du tkstanius eis imtus penkis Lt ir 40 ct.) teismo ilaid. Priteisti AB Vilniaus bankas i
Mykolo ukuio 2292,80 Lt (du tkstanius du imtus devyniasdeimt du Lt ir 80 ct.) teismo ilaid.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus Civilin byla Nr. 3K-3-359/2006 dl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties
pripainimo negaliojania ir restitucijos taikymo (sandoriai) 2006 m. gegus 29
Gino esm: Iekovas I. T. pra teismo pripainti negaliojania 1999 m. balandio 27 d. su atsakovu G. . sudaryt automobilio
pirkimo-pardavimo sutart ir priteisti i atsakovo 33 136 Lt nuostoli atlyginim. Iekinyje nurodyta, kad 1999 m. balandio 27 d. i
atsakovo nusipirko 1994 m. laidos automobil WV-Caravelle (duomenys neskelbtini) u 30 850 Lt. 1999 m. balandio 30 d. Klaipdos
m. VPK ETAS registravo pirkt automobil valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir idav transporto priemons registracijos liudijim.
2003 m. sausio mnes iekovui atvykus V Regitra Klaipdos filial perregistruoti automobil policijos pareignai, tar
automobilio kbulo numerio klastot, automobil sulaik, pam i iekovo automobilio dokumentus ir raktelius. Tyrimo metu
pasitvirtino, kad automobilio kbulo numeris suklastotas, paskutiniai skaitmenys perkalti, nustatyta, kad automobilis yra vogtas.
Automobilis buvo apdraustas Vokietijos draudimo kompanijoje, kuri automobilio savininkui imokjo 13 191,33 eur kompensacij ir
pareik iekin dl automobilio ireikalavimo. Iekinys nurodytoje byloje buvo patenkintas automobilis buvo ireikalautas i iekovo ir
grintas teistam savininkui-Vokietijos draudimo kompanijai. Taigi iekovas patyr nuostoli, kuriuos privalo atlyginti vogt automobil
pardavs atsakovas.
Reikalavimas: kasacino skundo dl Radvilikio rajono apylinks teismo 2005 m. rugpjio 5 d. sprendimo ir iauli apygardos teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. lapkriio 17 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekovo I. T. (I. T. ) iekin
atsakovui G. . dl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripainimo negaliojania ir restitucijos taikymo.
Kasacinio skundo argumentai: 1. Teismai netinkamai taik sandorio, sudaryto dl suklydimo, pripainimo negaliojaniu institut. Tik
teisingai nustaius teisikai reikmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teiss norm ir teisingai isprsti gin,
procesin arba kur nors kit civilins bylos klausim (CK 1.136 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 260
straipsnis ir kt.). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dal i esms suklydus sudarytas sandoris gali bti teismo tvarka pripaintas
negaliojaniu pagal klydusios alies iekin. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas
sandoris. iuo pagrindu sandoris gali bti pripastamas negaliojaniu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandor, neteisingai suvokia
sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dl kit asmen veiklos. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus
(CK 1 . 5 straipsnis), t. y. alies, teigianios, kad ji suklydo, elges btina vertinti atsivelgiant apdairaus, atidaus mogaus elges tokiomis
paiomis aplinkybmis. Suklydo asmuo ar ne, turi bti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusi faktin situacij, o ne
pagal t, kuri susiklosto po sandorio sudarymo prajus tam tikram laikotarpiui. Iekovas net kelet kart perregistravo automobil
V Regitra Klaipdos filiale ir tik 2003 m. sausio 14 d. perregistruojant filialo darbuotojas pastebjo, kad kbulo identifikaciniai numeriai
yra perkalti. Vertinant, ar suklydimas gali bti kvalifikuojamas kaip esminis, btina atsivelgti tai, dl ko buvo suklysta, nes ne bet koks
suklydimas yra pagrindas sandor pripainti negaliojaniu. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dal teismas turi teis, bet neprivalo
pripainti negaliojaniu sandor, sudaryt suklydus. Kiekvienu atveju dar btina isiaikinti, ar nra CK 1.90 straipsnyje nurodyt
aplinkybi, dl kuri sandoris neturi bti pripaintas negaliojaniu. Be to, svarbu nustatyti, klydo tik viena sandorio alis
(vienpus klaida) ar abi (abipus klaida). Vienpuss klaidos atveju, kai nra kitos alies kalts, sandoris gali bti pripastamas
negaliojaniu tik iimtiniais atvejais, kai yra svarbios aplinkybs, dl kuri iekovo suklydim galima pateisinti. Lietuvos
aukiausiasis teismas yra konstatavs atsakovo kalt dl iekovo suklydimo, taiau nepateik argument dl jo kalts. Atsakovas taip
pat yra siningas io automobilio gijjas. Baudiamoji byla, ikelta dl automobilio vagysts, prie atsakov buvo nutraukta. Panaikinus
automobilio pirkimo-pardavimo sandor atsakovas taip pat patyr nuostoli. Automobil atsakovas pirko u nedidel kain, j remontavo
ir pardav u 30 850 Lt. Iekovas net penkerius metus naudojosi automobiliu, todl jam nepagrstai buvo priteista visa suma, u kuri pirko

automobil. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nerod, jog pirkjas inojo, kad perka vogt automobil, taiau byloje taip pat
nepateikti rodymai, kad apie tai inojo atsakovas.
2. Dl procesins teiss norm taikymo. Atsakovo teigimu, jis automobil pirko i S. J. , kuris automobil registravo 1998 m. gruodio 29 d.
Automobil atsakovas pardav iekovui per galiot asmen. Taigi ie asmenys turjo bti traukti dalyvauti byloje treiaisiais asmenimis.
Pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Taip pat teismas privaljo traukti dalyvauti byloje treiuoju asmeniu V Regitra Klaipdos filial, nes kelet kart automobilis buvo
perregistruojamas, buvo tikrinami jo identifikaciniai numeriai, todl bet kuris asmuo bt sudars pirkimo-pradavimo sandor. Taigi dl
filialo kalts ir kilo is ginas. iauli apygardos teismas visikai nepagristai nutartyje nurodo, kad reikalavimas patraukti treiaisiais
asmenimis V Regitra Klaipdos filial ir asmen, pagal galiojim pardavus automobil, buvo pareiktas tik apeliacins instancijos
teisme, nes jau pirmame pirmosios instancijos teismo posdyje tokie reikalavimai buvo pareikti, taiau teismas juos atmet.
Atsiliepimu kasacin skund iekovas I. T. prao kasacin skund atmesti. Atsiliepime kasacin skund nurodyta, kad teismai pagrstai
konstatavo, jog iekovas buvo suklaidintas dl sandorio dalyko, pagrstai taik restitucij (2001 m. CK 1.80, 1.90 straipsnis, 6.323 straipsnio
1 dalis, 1964 m. CK 267 straipsnis). Atsakovas nerod, kad jis automobil remontavo. Atsakovas sigijo automobil u 5000 Lt ir po dviej
dien pardav u 30 850 Lt. Teismai pagrstai jam priteis vis sumokt atsakovui kain, nes sandorio pripainimo negaliojaniu teisins
pasekms yra susijusios su ali turtins padties iki sandorio sudarymo atkrimu. Byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas
nesirpino savo teisi gyvendinimu: nepra traukti bylos nagrinjim kit asmen, nedalyvavo teismo posdiuose. Iekovo nuomone,
nra pagrindo traukti bylos nagrinjim V Regitra Klaipdos filial, nes pirm kart jau su pakeistu numeriu automobilis buvo
registruotas 1998 m. gruodio 29 d. Raseini rajono TAG. 1999 m. balandio 27 d. pasiraant sutart S. J. nedalyvavo, todl pagal
sandor teisini pasekmi jam neatsirast. Paymtina, kad S. J. gyvenamoji vieta neinoma. Be to, atsakovas turi teis reikti iekin dl
su S. J. sudaryto sandorio pripainimo negaliojaniu.
Teisj kolegija konstatuoja: 1. Dl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio teistumo. Kolegija, sprsdama dl 1999 m. balandio 27
d. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo esmingai suklydus fakto, remiasi teism, vertinusi byloje esanius rodymus, nustatytomis
aplinkybmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta (ios aplinkybs neginija n viena i bylos ali), kad iekovui buvo parduotas
vogtas automobilis. Tai, kad iekovas inojo ar turjo inoti, jog perka vogt automobil, pagal byloje pateiktus rodymus nenustatyta. Taip
pat nenustatytos ir CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybs. Dl to logika ir nereikalinga papildomos argumentacijos teism
ivada, padaryta pagal byloje pateiktus rodymus, kad iekovas, sudarydamas ginijam pirkimo-pardavimo sandor, esmingai
suklydo dl sandorio dalyko, nes pirko vogt, kitam asmeniui priklausant automobil. Akivaizdu, jog asmuo, turdamas informacij, t.
y. inodamas tikrj padt dl parduodamo turto, tiksliau - apie tai, jog jam parduodamas turtas, kur pretenzijas ateityje gali pareikti kiti
asmenys - teisti turto savininkai (nagrinjamo gino atveju automobilio VW Caravelle savininkas, kuris turto valdym prarado prie
savo vali dl vagysts), nebt sudars tokio sandorio (CK 1.90 straipsnio 2, 4 dalys). Tiriant kiekvieno ginijamo sandorio teistumo
klausim, viena esmini nustatintin aplinkybi yra civilinio teisinio santykio dalyvi valia, buvusi sandorio sudarymo metu. Vliau, po
sandorio sudarymo atsiradusios ginijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybs negali bti pagrindas sudaryto sandorio
neteistumo faktui konstatuoti. Aplinkyb, suformavusi klaiding iekovo valios iraik ir nulmusi iekovo esmin suklydim, sudarant
ginijam 1999 m. balandio 27 d. pirkimo-pardavimo sandor, t. y. aplinkyb, kad sandorio objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo
jau sandorio sudarymo metu, tik nebuvo inoma iekovui. Taigi tai nra aplinkyb, atsiradusi po sandorio sudarymo. Kadangi
aplinkyb dl vogto automobilio pardavimo fakto jau egzistavo sandorio sudarymo metu, tai jos vlesnis paaikjimas negali bti
pagrindu j laikyti aplinkybe, atsiradusia po sandorio sudarymo, kuri, pagal kasatori, btina atsivelgti. Pagal byloje pateiktus
rodymus teism ivada dl sandorio pripainimo negaliojaniu pripaintina teisinga ir pagrsta.
Taiau, kolegija pabria, kad i ivada daroma sutinkant su byl nagrinjusi teism motyvais dl sandorio sudarymo esmingai suklydus
fakto konstatavimo pagal byloje pateiktus rodymus, t. y. bylos ali paaikinimus ir raytinius rodymus, kuriuos vertino byl nagrinj
teismai. CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, jei bylos isprendimas gali turti
takos j teisms ar pareigoms, byl gali stoti ne tik savo iniciatyva, bet gali bti traukiami taip pat ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnis
1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nesvarst, nors, pagal bylos duomenis, tam buvo pagrindas, S. J. traukimo dalyvauti byloje klausimo.
I io asmens 1999 m. vasario 9 d. atsakovas G. . pirko automobil, kuris po to ginijamu sandoriu buvo parduotas iekovui. Akivaizdu, kad
bylos isprendimas gali turti takos S. J. teisms ir pareigoms, nes iekinio patenkinimo atveju yra galimas G. . reikalavimas S. J. . Kartu
svarstytini klausimai dl D. B. ir V Regitra Klaipdos filialo traukimo byl, prie tai isiaikinus bylos isprendimo galim poveik i
asmen teisms ir pareigoms. Nusprendus traukti iuos asmenis dalyvauti byloje, nagrinjant byl j paaikinimai vertintini kaip rodym
altinis, teismui nusprendiant dl 1999 m. balandio 27 d. pirkimo-pardavimo sandorio teistumo (CPK 177 straipsnis).
2. Dl restitucijos, kaip pripainto negaliojaniu sandorio pasekms, taikymo. Kolegija konstatuoja, kad teismai ioje byloje netinkamai
aikino ir taik restitucijos taikym reglamentuojanias teiss normas. Restitucija yra sandorio, pripainto negaliojaniu, pasekm (CK
1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dl restitucijos turi svarstyti: 1) ar j apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nusprsti dl taikymo
bdo natra ar sumokant ekvivalent pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybs turi bti tiriamos. Taikant restitucij asmuo
grinamas ankstesn padt, buvusi iki jo teiss paeidimo. Tai reikia, kad, pritaikius restitucij, asmuo negali gauti maiau,
negu i jo buvo paimta, taiau jis negali gauti ir daugiau, nei turjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai,
negali bti taikomas formaliai, nesiejant su konkreiomis kiekvienu individualiu atveju reikmingomis bylos aplinkybmis.
Restitucijos taikym nustato CK 6.145 6.153 straipsniai, kuri taikymo klausimas nagrinjamoje byloje nebuvo sprendiamas. CK
6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos vairios restitucijos taikymo modifikacijos. J esm ta, kad negalimas dl restitucijos taikymo
vienos i ali padties nepagrstas ir nesiningas pablogjimas, o kitos - atitinkamas pagerjimas. Pritaikius restitucij tokia
forma, kaip atliko byl nagrinj teismai, tokia padtis ir sukuriama. Iekovas automobil VW Caravelle sigijo 1999 m. balandio
27 d. sandoriu, o i jo automobilis buvo paimtas vykdant Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m.
spalio 20 d. nutart. Taigi apie penkerius metus (automobilio faktinio pamimo i iekovo data turi bti patikslinta) automobilis iekovo buvo
valdomas ir naudojamas jo poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad eksploatuojamo (nagrinjamu atveju - pakankamai ilg laik) automobilio
iliekamoji vert maja, atitinkamai maja ir jo kaina rinkoje. Dl to neatsivelgti faktori ir restitucijos taikymo pagrindu priteisti
iekovui automobilio vert, buvusi 1999 m. balandio 27 d. sudarant pirkimo-pardavimo sandor, t. y. 30 850 Lt, neatsivelgiant jo verts
sumajim dl pakankamai ilgai trukusios eksploatacijos iki automobilio pamimo i iekovo momento, reikt, kad iekovo padtis
nepagrstai pagerinama, o atsakovo - atitinkamai pabloginama, nes akivaizdu, kad iekovui kompensuojama didesn vert nei automobilis
buvo vertas jo pamimo i iekovo metu. Sprendiant dl restitucijos taikymo, pagal bylos duomenis, o j nepakankant - tikimybiniu
principu, turi bti nustatyta automobilio vert jo pamimo i iekovo metu ir turi bti sprendiamas atitinkamos verts atlyginimo klausimas.

Nutaria: Radvilikio rajono apylinks teismo 2005 m. rugpjio 5 d. sprendim ir iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2005 m. lapkriio 17 d. nutart panaikinti ir byl perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus Civilin byla 3K-3-449/2008 dl nuomos mokesio ir delspinigi priteisimo,
nuomos sutarties nutraukimo (sandoriai) 2008 m. spalio 6 d.
Gino esm: Iekovas 2004 m. sausio 2 d. sudar su atsakovu gino patalp, nuosavybs teise priklausani valstybei, kuri valdytojas
patikjimo teise yra Panevio apskrities virininko administracija, o iekovas ias valdo ir naudoja panaudos teise, nuomos sutart be gino
patalp savininko sutikimo, nors Panevio apskrities virininko administracija inojo, kad gino patalpos yra inuomotos atsakovui ir tam
aktyviai neprietaravo. Atsakovas u gino patalp nuom nemokjo nuompinigi, teig, kad gino patalpomis nesinaudojo, taiau gino
patalp iekovui negrino, todl iekovas pra teismo priteisti 7800 Lt nuomos mokesio, 9818,40 Lt delspinigi, o nuomos sutart
nutraukti.
Reikalavimas: dl Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. kovo 18 d. sprendimo civilinje byloje
pagal iekov Lietuvos techninio sporto draugijos iekin atsakovui udarosios akcins bendrovs Pas uol dl nuomos mokesio ir
delspinigi priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo; treiasis asmuo Panevio apskrities virininko administracija.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai: 1. Teismai nustat, kad gino objektas nagrinjamoje byloje yra valstybs turtas; gino ali
sudaryta nuomos sutartis paeidia taikytin teiss norm nuostatas, taiau apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino tokio
paeidimo pasekmes ir nepagrstai sprend, kad iekovo padaryti paeidimai nesudaro pagrindo pripainti sandor niekiniu CK 1.78, 1.80
straipsni pagrindu. Apeliacins instancijos teismas neteisingai taik CK 1.78, 1.80 straipsni nuostatas, nenustat vieojo intereso gino
santykiuose, neteisingai kvalifikavo paeidim pobd ir pasekmes. Gino turto nuomos sutartis turjo bti pripainta niekine, nes i buvo
sudaryta be Lietuvos Respublikos Vyriausybs sutikimo, nors 1998 m. gegus 12 d. Valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo statymo (2002 m. gegus 23 d. redakcija) 9 straipsnio 4 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas tok sutikim gauti.
Apeliacins instancijos teismas nepagrstai nepripaino mintos teiss normos imperatyvija, netaik CK nuostat sistemikai ir atsivelgiant
specialj statym dl valstybs turto valdymo.
2. Apeliacins instancijos teismas neanalizavo gino turto panaudos sutarties nuostat ir netaik iems santykiams taikytin teiss norm,
reglamentuojani patikjimo teisinius santykius (CK 6.954 straipsnis, 4.106 straipsnio 1 dalis, 4.109 straipsnis). Kompetenting valstybs
institucij neveikimas panaudos sutarties paeidimo atveju negali pakeisti imperatyvij Valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
juo statymo nuostat, todl apeliacins instancijos teismas i esms paeid materialini teiss norm (CK 6.954 straipsnio, 4.106 straipsnio
1 dalies, 4.109 straipsnio, 6.637 straipsnio 2 dalies) nuostatas.
3. Apeliacins instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos bylose dl sandori pripainimo negaliojaniais.
Teisj kolegija konstatuoja: Dl gino ali sudaryto sandorio negaliojimo: Nagrinjamoje byloje kilo ali ginas dl nuomos mokesio
mokjimo ir nuomos sutarties galiojimo. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad iekovas turjo gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybs
leidim inuomoti gino patalpas kitiems asmenims, nes tokia ilyga aptarta panaudos sutarties 5.2 punkte, statymuose, Vyriausybs
nutarimuose, CK 6.637 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad be iankstinio raytinio panaudos davjo sutikimo panaudos gavjas neturi
teiss duoti gautj daikt naudotis treiajam asmeniui. Taiau alys, sudarydamos ginijam nuomos sutart, nepais imperatyvaus ir
statyme tvirtinto draudimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teismai pripaino, kad gino patalpos yra valstybs turtas,
kad nuomos sutartis ali sudaryta paeidiant panaudos sutart reglamentuojani teiss norm nuostatas, taiau teismai iems
santykiams skirtingai taik juos reglamentuojanias normas ir nevienodai vertino paeidimo pasekmes. Kasatorius (atsakovas),
siekdamas ivengti nuomos mokesio mokjimo pagal ginijam sutart, pra pripainti i sutart niekine ir negaliojania nuo jos
sudarymo momento kaip prietaraujani imperatyviosioms statymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisj kolegija
paymi, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje tvirtintam sandori negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias slygas: pirma,
kad teiss norma, kuriai, atsakovo teigimu, prietarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad gino sandoris paeidia nurodytoje
normoje tvirtint imperatyv ir kad io paeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teiss norma yra
imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aikinimas jeigu vartojami odiai draudiama, neturi teiss, privalo bti ir
pan., tai darytina ivada, kad teiss norma yra imperatyvi. Jeigu teiss normoje nra aikiai ireikto imperatyvo, sprendiant dl
normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilins teiss norm aikinimo principais: atsivelgiama tam tikros teiss normos tikslus ir
udavinius, objekt ir interes, kur ta teiss norma gina, taip pat tos teiss normos sisteminius ryius su kitomis normomis ir t. t.
(CK 1.9 straipsnis). Nustaius, kad tam tikra teiss norma yra imperatyvi, reikia isiaikinti, ar konkretus sandoris sudarytas
paeidiant ioje normoje tvirtint sakm reikalavim arba draudim ir ar io paeidimas lemia btent sandorio negaliojim
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. rugsjo 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje D. K. v. A.
K., bylos Nr. 3K-3-432/2008).
CK 6.637 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be iankstinio raytinio panaudos davjo sutikimo panaudos gavjas neturi teiss duoti gautj
daikt naudotis treiajam asmeniui. ia teiss norma siekiama utikrinta, kad panaudos gavjas, naudojantis daikt neatlygintinai,
nepiktnaudiaut savo padtimi ir nepasipelyt i io daikto perdavimo tretiesiems asmenims be panaudos davjo iankstinio raytinio
sutikimo. Teisj kolegija sprendia, kad CK 6.637 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi, o ali sudaryta ginijama nuomos sutartis
paeidia i imperatyvij teiss norm, nes nei gino pastat panaudos davjas (treiasis asmuo Panevio apskrities virininko
administracija), nei i pastat savininkas (Lietuvos valstyb, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybs) nedav iekovui iankstinio
raytinio sutikimo inuomoti gino pastatus atsakovui. Teism nustatyta, kad 1996 m. rugpjio 16 d. iekovo ir Ekonomikos ministerijos
sudarytos turto panaudos sutarties 5.2 punkte alys susitar, kad panaudos gavjui (iekovui) perduotas turtas gali bti perduotas tretiesiems
asmenims, keistas, parduotas ar juo laiduojama tik leidus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. i panaudos sutarties nuostata paaikinama
panaudos objekto specifikumu, nes gino pastatai yra valstybs turtas, kuris yra vieosios nuosavybs objektas, ir turi bti naudojamas tik
siekiant patenkinti vieuosius interesus. Atsivelgdama tai, teisj kolegija sprendia, kad ginijamos nuomos sutarties prietaravimas
imperatyviajai CK 6.637 straipsnio 2 dalies normai lemia ios sutarties negaliojim CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dl to teisj
kolegija sutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentais, kad apeliacins instancijos teismas nepagrstai nepripaino ginijamo sandorio
negaliojaniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojamos teism praktikos

bylose dl sandori pripainimo negaliojaniais, ir sprendia, kad apeliacins instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkinta iekovo
iekinio dalis dl ginijamos sutarties nutraukimo ir i sutartis buvo nutraukta, naikintina ir dl ios dalies palikti galioti Pasvalio rajono
apylinks teismo 2007 m. gruodio 6 d. sprendim, patikslinant, kad niekinio sandorio pasekms taikytinos nuo teismo sprendimo
siteisjimo dienos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dl sandorio negaliojimo pasekmi: Kai sandoris negalioja, viena jo alis privalo grinti kitai sandorio aliai visa, k yra gavusi pagal
sandor, t. y. taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Iimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bd arba apskritai jos
netaikyti, jeigu dl jos taikymo vienos i ali padtis nepagrstai ar nesiningai pablogt, o kitos atitinkamai pagert (CK 6.145
straipsnio 2 dalis). Teisj kolegija paymi, kad nagrinjamu atveju aktualus yra ali sudarytos sutarties pripainimo negaliojania
pasekmi vertinimas. Teism priimtais sprendimais, remiantis Panevio apskrities virininko administracijos (treiojo asmens) pateiktais
duomenimis, konstatuota, kad pagal sudaryt sandor kasatorius (atsakovas) naudojosi gino patalpomis, ios patalpos iekovui nebuvo
grintos. Paymtina ir tai, kad atlygintinis sandoris, nors ir nevisikai tinkamai, ilg laik buvo vykdomas. Teisj kolegija konstatuoja,
kad, nagrinjamoje byloje pripainus sandor negaliojaniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, naudojimosi patalpomis faktas ir
i jo atsiradusios teisins pasekms neinyksta. statyme nustatyta, kad jeigu pagal turin pripainti sandorio negaliojaniu ab initio
negalima, jis gali bti pripaintas negaliojaniu nuo teismo sprendimo siteisjimo momento (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Teisj
kolegija sprendia, kad kai negalima ali grinti padt, buvusi iki sandorio sudarymo, tai btina isprsti ali atsiskaitymo pagal
sandorio slygas klausim, o sandoris kaip toks, pripaintinas negaliojaniu nuo teismo sprendimo siteisjimo momento. Teisj kolegija
negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad, nagrinjamoje byloje pripainus sandor niekiniu, i to iplaukianios pasekms visais
atvejais taikytinos nuo sandorio sudarymo momento. Teisj kolegija konstatuoja, kad tiek niekiniai, tiek nuginijami sandoriai pagal
bendrj taisykl negalioja ab initio nepaisant to, kad nuginijami sandoriai kur laik buvo laikomi galiojaniais. Tokia ivada iplaukia i
CK 1.95 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje teigiama, kad pripaintas negaliojaniu sandoris laikomas negaliojaniu ab initio (nuo jo
sudarymo momento), analizs. Atsivelgdama nagrinjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (atsakovas naudojosi gino patalpomis),
tai, kad atsakovas, siekdamas ivengti nuomos mokesio mokjimo, iuo atveju reikalavim pripainti sutart niekine naudoja kaip savo
atsikirtim pagrind, tai, kad gino patalpos yra valstybs nuosavyb, panaudos pagrindais perduota iekovui tikslinei veiklai vykdyti,
valstyb (Ekonomikos ministerija, Panevio apskrities virininko administracija) gino sutarties nekvestionuoja ir pan., teisj kolegija
nurodo, jog nagrinjamoje byloje CK 1.95 straipsnio 2 dalies nuostata aikintina taip, kad ji gali bti taikoma tiek niekini, tiek nuginijam
sandori atveju, nes galimos situacijos, kai ir niekinio sandorio nebus manoma pripainti negaliojaniu ab initio arba toks pripainimas
prietaraus teisingumo, protingumo ir siningumo principams. Teisj kolegija paymi, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojamoje
teism praktikoje, atsivelgiant konkreios bylos faktines aplinkybes iskirtiniais atvejais, yra nurodoma, jog, nepaisant gana aikios CK
1.80 straipsnio formuluots, kad imperatyviosioms statymo normoms prietaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o viena jo alis
privalo grinti kitai sandorio aliai visa tai, k yra gavusi pagal sandor (restitucija), negalima teigti, kad visada, pripainus sandor
niekiniu, manoma visikai atkurti status quo ante. Kiekvienu konkreiu atveju restitucija turi bti atliekama ne mechanikai, o sigilinus
individuali situacij ir atidiai pasvrus ali bei treij asmen interesus. Paymtina ir tai, kad abstrakiam grimui pradin padt, t. y.
principui tarsi sutarties niekada nebuvo, kai kuriais atvejais prieinasi materiali ir ekonomin realyb, kuri yra iki teismo sprendimo dl
sandorio pripainimo negaliojaniu primimo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. birelio 27
d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB alvis v. UAB Sanitex, bylos Nr. 3K-3-392/2006). Tokia situacija susiklost ir iuo atveju, nes
ali ginas yra kils dl i nuomos sutarties kylani pasekmi nuomos mokesio sumokjimo u atitinkam nuomos laikotarp, nors
gino patalpomis pasinaudojusio atsakovo turtin nauda tokiu atveju gali bti iiekoma ir CK 6.242 straipsnio pagrindu.
Teisj kolegijos nuomone, atsivelgiant tai, kad atsakovas (kasatorius) yra pasinaudojs gino patalpomis nuomos pagrindais, gino
sandor laikant negaliojaniu ab initio (nuo sudarymo momento), nagrinjamoje byloje nepalankesnje padtyje atsidurt iekovas, kaip
valstybs turto naudotojas, nes jam bt apsunkintas susigrinimas tos naudos, kuri buvo atsakovo gauta naudojantis gino patalpomis. Dl
to teisj kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir siningumo principais bei atvelgdama nagrinjamoje byloje susiklosiusi
faktin situacij, sprendia, kad gino ali sudaryta nuomos sutartis, prietaraujanti imperatyviosioms statymo normoms, yra niekin (CK
1.80 straipsnio 1 dalis), taiau niekinio sandorio pasekms iuo konkreiu atveju taikytinos nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos (CK
1.95 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).
Teisj kolegija nesutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacins instancijos teismas paeid materialins teiss normas,
reglamentuojanias valstybs turto apsaug, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos ios kategorijos bylose.
Apeliacins instancijos teismas, priteisdamas iekovui atsakovo nesumokt nuomos mokest u naudojimsi gino pastatais, siek valstybs
turto apsaugos, nes prieingu atveju bt susidariusi situacija, kai atsakovas, pasinaudojs valstybs turtu, neturi pareigos sumokti u tai, o
tai prietaraut vieajam interesui. Dl to teisj kolegija sprendia, kad apeliacins instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iekovui i
atsakovo priteista 7800 Lt nuomos mokesio, paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 359 straipsnio 1 dalies 1
punktas). Pripainus ginijam nuomos sandor negaliojaniu, iekovui grintinos gino patalpos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
Nutaria: Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. kovo 18 d. sprendimo dal, kuria panaikintas
Pasvalio rajono apylinks teismo 2007 m. gruodio 6 d. sprendimas, kuriuo 2004 m. sausio 2 d. negyvenamj pastat ir patalp (duomenys
neskelbtini), nuomos sutartis, sudaryta Lietuvos techninio sporto draugijos ir udarosios akcins bendrovs Pas uol, pripainta
niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu, panaikinti ir dl ios dalies palikti galioti Pasvalio rajono apylinks teismo 2007 m. gruodio 6
d. sprendim, patikslinant, kad niekinio sandorio pasekms taikytinos nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos. Patalpas (duomenys
neskelbtini) grinti Lietuvos techninio sporto draugijai, juridinio asmens kodas 191766892.
Panevio apygardos teismo civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. kovo 18 d. sprendimo dal, kuria 2004 m. sausio 2 d.
negyvenamj pastat ir patalp (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, sudaryta Lietuvos techninio sporto draugijos ir udarosios akcins
bendrovs Pas uol, nutraukta, panaikinti.

14 tema TEMA: SANDORI NEGALIOJIMAS

Civilin byla Nr. 3K-3-263/2005

Gino esm:
Iekovo atstovas iekinio pareikime nurod, kad notarikai patvirtinta 2003 m. kovo 5 d. akcij pirkimo-pardavimo sutartimi iekovas
sigijo 915 paprastj vardini materiali UAB vaistin irdaol akcij. Indosamentu buvo perduoti UAB vaistins irdaol
sertifikatai, patvirtinantys 915 paprastj vardini akcij perjim iekovo nuosavybn (2000 m. liepos 13 d. Akcini bendrovi statymo Nr.
VIII-1835 (toliau 2000 m. AB) 49 straipsnio 1 dalis). Iekovas kelet kart pateik atsakovei praym registruoti j bendrovs akcinink
registre (pateikdamas tiek akcij pirkimo-pardavimo sutarties kopij, tiek indosuot sertifikat kopijas), taiau tai padaryti buvo atsisakyta,
nepagrstai motyvuojant akcij perleidimo sandorio neteistumu. Atsisakymas registruoti akcinink registre yra nepagrstas, todl atsakov
pareigotina registruoti iekov akcinink registre (Notariato statymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 2 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 2000
m. AB 43 straipsnio 1 dalis, Akcij apskaitos udarosiose akcinse bendrovse tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos kio ministro
2001 m. spalio 31 d. sakymu Nr. 328, 13, 17 punktai, 19 punkto 9 papunktis, 22 punktas). Iekovo atstovas teismo pra: 1) pareigoti
atsakov per dvi darbo dienas nuo sprendimo siteisjimo registruoti iekov UAB vaistin irdaol akcinink registre kaip akcinink,
valdant nuosavybs teise 915 paprastj vardini materiali bendrovs akcij; 2) nurodyti teismo sprendime, kokio dydio bauda turi bti
skiriama atsakovei nevykdius sprendimo per dviej darbo dien termin; 3) priteisti i atsakovs iekovo naudai jo turtas bylinjimosi
ilaidas.
Atsakov pareik prieiekin, kuriame nurod, kad 2003 m. kovo 5 d. akcij pirkimo-pardavimo sutartis yra niekin, taigi
negaliojanti, kaip prietaraujanti imperatyvioms statymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sudarant i sutart, nebuvo laikytasi 2000
m. AB 49 straipsnio 9 ir 11 dalyse tvirtint reikalavim, t.y. apie ketinim parduoti akcijas statymo nustatyta tvarka nebuvo praneta
bendrovs administracijos vadovui, dl ko nebuvo garantuota kit bendrovs akcinink pirmenybs teis sigyti parduodamas akcijas. i
aplinkybi, kaip nurod atsakov, nepaneigia tai, jog 2000 m. rugsjo 13 d. bendrovs akcininkai buvo informuoti apie ketinim parduoti
akcijas, ir tai, jog 2000 m. gruodio 28 d. UAB vaistin irdaol visuotinio akcinink susirinkimo nutarimu buvo leista parduoti akcijas
bet kuriam asmeniui. Pagal tuo metu galiojusio 1994 m. liepos 5 d. Akcini bendrovi statymo Nr. I-528 (toliau 1994 m. AB) nuostatas
udarj akcini bendrovi akcininkai neturjo pirmenybs teiss sigyti parduodamas bendrovs akcijas (i teis jie gijo tik 2001 m. liepos
1 d., sigaliojus 2000 m. AB), j apie ketinim parduoti akcijas informuoti nereikjo. Taigi iki 2001 m. liepos 1 d. atlikti bet kokie
praneimai yra teisikai nereikmingi. Kita vertus, akcininkai, gav minto 2000 m. gruodio 28 d. visuotinio akcinink susirinkimo
sutikim, j galjo gyvendinti tik iki 2000 AB sigaliojimo, t. y. iki sigaliojo i esms kitokia io statymo nustatyta akcij perleidimo
tvarka ir, kaip minta, akcininkams buvo suteikta pirmenybs teis sigyti parduodamas bendrovs akcijas. Akcijas parduodant jau po 2000
m. AB sigaliojimo, turjo bti laikomasi btent iame statyme nustatytos akcij perleidimo tvarkos. Atsakov taip pat paymi, kad pagal
1994 m. AB 37 straipsnio 7 dalyje tvirtint nuostat, akcininkams parduodant visas savo akcijas (kaip kad ir buvo ginijamosios sutarties
atveju), visuotinio akcinink susirinkimo sutikimo gauti apskritai nereikjo (nors tai ir buvo numatyta tuo metu galiojusiuose bendrovs
statuose). Dl to, sprendiant dl ginijamosios akcij pirkimo-pardavimo sutarties teistumo, anksiau mintas bendrovs visuotinio
akcinink susirinkimo sutikimas taip pat yra teisikai nereikmingas. Atsakov teismo pra: pripainti negaliojania 2003 m. kovo 5 d.
akcij pirkimo-pardavimo sutart ir priteisti jos patirtas bylinjimosi ilaidas.
LAT:
2004 m. rugsjo 23 d. sprendimu iekin patenkinti: pareigojo atsakov per dvi darbo dienas nuo sprendimo siteisjimo dienos registruoti
iekov UAB vaistin irdaol akcinink registre kaip akcinink, valdant nuosavybs teise 915 paprastj vardini materiali bendrovs
akcij; nurod, kad jeigu nurodyti veiksmai nustatytu terminu nebus atlikti, atsakovei bus skiriama 1000 Lt bauda; priteis i UAB vaistin
irdaol 1200 Lt Danuts Zuzanos Ivanauskiens naudai, 2695,70 Lt UAB Domus Perfecta naudai j turtoms advokato atstovavimo
ilaidoms atlyginti ir 24 Lt ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu, - valstybs naudai; prieiekin atmet. Teismas, atmesdamas
prieiekin, paymjo, kad byloje nra rodym, jog UAB vaistin irdaol bendrovs administracijos vadov yra galiota atstovauti kit
bendrovs akcinink turtiniams interesams teisme. Teismas, byloje surinkt rodym (2000 m. gruodio 28 d., 2001 m. kovo 22 d. visuotini
akcinink susirinkim protokolai, 2000 m. rugsjo 13 d. raytinis praneimas akcininkams apie parduodamas akcijas, registruot praneim
isiuntimas, liudytoj bendrovs akcinink parodymai) pagrindu sprend, kad kitiems mons akcininkams realiai buvo sudaryta galimyb
pirmenybs teise sigyti parduodamas akcijas. Be to, byloje nra rodym, jog bent vienas mons akcininkas bt sieks sigyti iekovui
parduot akcij. Teismas nurod, kad galiojant 2003 m. kovo 5 d. akcij pirkimo-pardavimo sutariai, atsakovs pareiga yra registruoti
iekov akcinink registre, o atsisakymas registruoti pripaintinas neteistu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi byl apeliacine tvarka pagal atsakovs apeliacin
skund, 2004 m. gruodio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsjo 23 d. sprendim paliko nepakeist, priteis i UAB
vaistin irdaol 27 Lt pato ilaid valstybei; 2005 m. kovo 22 d. papildoma nutartimi priteis i UAB vaistin irdaol atsakovs
pagal prieiekin Danuts Zuzanos Ivanauskiens naudai 720 Lt ilaid, turt advokato pagalbai apmokti, atlyginimui ir atmet iekovo
praym dl ilaid advokato pagalbai apmokti priteisimo. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei io
sprendimo motyvais, nurod, kad statym leidjas, drausdamas varyti udarj akcini bendrovi akcij savinink teis perleisti turimas
akcijas, kartu nustat ir tam tikrus ribojimus (2000 m. AB 49 straipsnio 8-14 dalys). Toks teisinis reglamentavimas nustatytas siekiant keli
tiksl: siekiama reguliuoti akcinink skaii, kad bt isaugotas udarosios akcins bendrovs teisinis statusas (ginamos bendrovs teiss),
taip pat siekiant apsaugoti udarosios akcins bendrovs akcinink teises, sudarant jiems kuo palankesnes slygas pirmenybs teise sigyti
parduodam bendrovs akcij (ginamos bendrovs akcinink teiss). Udaroji akcin bendrov ir jos akcininkai yra savarankiki civilini
teisini santyki subjektai, kiekvienas i j gali ginti savo paeistas teises, pareikdami iekin teisme. Kolegija nurod, kad i prieiekinio
dl akcij pirkimo-pardavimo sutarties pripainimo negaliojania pagrind matyti, jog iuo prieiekiniu yra ginamos akcinink, bet ne
bendrovs teiss. Ginijamuoju sandoriu bendrovs teiss nebuvo paeistos: akcinink skaiius sumajo, o akcinink pasikeitimas neturjo
takos bendrovs teisiniam statusui. Tuo tarpu bendrovs akcininkai akcij pirkimo-pardavimo sutarties neginija. I byloje esani duomen
matyti, kad akcininkams pateiktuose pasilymuose pirkti akcijas nurodyta informacija atitinka 2000 m. AB 49 straipsnyje tvirtintus

reikalavimus, o pirkti akcijas pageidavimo nepareik n vienas akcininkas. Kolegija taip pat nurod, kad UAB vaistins irdaol
finansin padtis sunki, o akcij pirkj buvo iekoma ilgai. LAT tokiam sprendimui pritaria.

Civilin byla Nr. 3K-3-20/2008

Gino esm:
Nagrinjamoje byloje sprendiamas notarikai neformintos nekilnojamojo turto-buto pirkimo-pardavimo sutarties pripainimo
galiojania klausimas. Tam tikslui yra aktualus ios sutarties vykdymo, t. y. sutartyje tvirtintos kainos u but sumokjimo, fakto
nustatymas. Dl to yra svarbu tinkamai apibrti rodinjimo dalyk, vertinti visus byloje esanius rodymus, tinkamai pritaikyti CK 1.93
straipsnio nuostatas. 2001 m. rugsjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi J. B. sipareigojo parduoti isimoktinai R. P. but Radvilikyje,
Kudirkos g. 19-31, u 16 000 Lt, mokas mokant kas mnes, ir visikai atsiskaitant iki 2005 m.. sausio 1 d. Pagal sutarties 5 punkt J. B.
sutiko, kad pirkjas but gals sikelti nuo sutarties pasiraymo dienos; iekovas but vald, mokjo mokesius, atliko buto remonto
darbus. V. B. pasira ratel, kuriame nurodyta, kad ji parduoda R. P. but (duomenys neskelbtini) u 33 000 Lt, o likusi siskolinimo suma 17 000 Lt. Pagal 2001 m. gruodio 1 d. ratel J. B. gavo i R. P. 1500 Lt na u but. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakov inojo
apie pirkimo-pardavimo sutart, pripaino pinig u but sumokjim.
LAT:
Tenkinti atsakovs V. B. apeliacin skund - panaikinti pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodio 11 d. sprendim ir iekin
atmesti. Kolegija nustat, kad iekovas gino but vald, todl nepagrstas apeliacinio skundo argumentas, kad J. B. ir iekovas buvo sudars
preliminarij sutart. 2001 m. rugsjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties 8, 9 punktuose nustatyta, kad iekovo mokamos sumos u but bus
patvirtinamos pirkjo ir pardavjo parau kitoje sutarties pusje; neant pinigus kitoje sutarties pusje turi bti nurodyta data, neama pinig
suma. Byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties kitoje pusje nepatvirtinta, kad iekovas sumokjo J. B. sutartyje nurodytus 16 000 Lt u
but. Dl to darytina ivada, kad iekovas nepateik rodym, kad vykd pirkimo-pardavimo sutarties 8, 9 punkt slygas. 2001 m. gruodio
1 d. ratelis, kuriame nurodyta, kad J. B. gavo i iekovo 1500 Lt na, nepatvirtina, jog iekovas i esms vykd sipareigojim sumokti
u perkam but. Byloje esantys pirmosios instancijos teismo nurodyti rodymai nesuteikia pagrindo teigti, kad iekovas vykd pirkimopardavimo sutartimi prisiimtus sipareigojimus, t. y. sumokjo sutartyje sulygt sum u but. Taip pat byloje nra duomen, patvirtinani,
kad J. B. prim i iekovo 16 000 Lt. Paymtina, kad J. B. mir prajus daugiau kaip vieneriems metams nuo pirkimo-pardavimo sutartyje
nustatyto termino sumokti u parduodam but, todl iekovo argumentai, jog J. B. mirtis lm, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis
nebuvo sudaryta notarine tvarka, prietarauja byloje esantiems duomenims. Tai, kad iekovas nuo sutarties pasiraymo dienos apsigyveno
bute, mokjo mokesius ir atliko buto remonto darbus, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad iekovas vykd sutartimi prisiimtus
sipareigojimus - sumokjo 16 000 Lt u perkam but. Byloje esantis atsakovs ratelis, pagal kur ji parduoda but u 33 000 Lt, nes
likusi siskolinimo suma - 17 000 Lt, taip pat i esms nepatvirtina iekovo teigini, jog alys sutart i dalies vykd - iekovas sumokjo
sutart kain, o pardavjas prim sumoktus pinigus. Apeliacins instancijos teismas padar prieing ivad nei pirmosios instancijos
teismas dl konstatuot fakt, kurie yra btini taikant materialins teiss normas (CK 1.93 straipsnio 4 dalis) gino santykiams
reglamentuoti.

Civilin byla Nr. 3K-3-228/2009

Gino esm:
2007 m. birelio 27 d. atsakovai A. C. ir M. B. sudar notarikai patvirtint pirkimopardavimo sutart, kurioje nurodyta, kad A. C. parduoda,
o M. B. perka 1,0322 ha ems sklyp. Iekovs teigimu, is sandoris yra apsimestinis, nes buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. Pagal
nurodyt sutart ems sklyp faktikai sigijo ne atsakovas M. B., o iekovs sutuoktinis E. R., kuris mir 2007 m. rugsjo 11 d. Iekovs
teigimu, j eima buvo nusprendusi sigyti ems sklyp alia eimos draugo V. R. sklypo ir statyti jame gyvenamj nam. V. R.
supaindinus iekovs eim su A. C., is ir iekovs sutuoktinis E. R. 2006 m. birelio 7 d. sudar avansinio mokjimo sutart, kurioje
susitar, kad E. R. nupirks i A. C. apie 70 ar ems sklyp i viso turimo 11,8200 ha bendro ploto ems sklypo, esanio. ios sutarties
sudarymo dien iekovs sutuoktinis sumokjo A. C. 8600 Lt avans. A. C. sipareigojo iki 2006 m. gruodio 21 d. atlikti visus reikiamus
veiksmus, susijusius su ems sklypo atidalijimu, taip pat gauti visus sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus. ems tvarkymo reikalai
utruko ne dl nuo A. C. priklausani aplinkybi, todl, avansinio mokjimo sutartyje nustatyt dien pagrindinei ems sklypo pirkimo
pardavimo sutariai nebuvus sudarytai, n viena i ali neatsisak vykdyti avansinio mokjimo sutarties. A. C., sutvarks ems sklypo
atidalijimo ir reikaling dokument gavimo reikalus, informavo apie tai E. R., kuris aptar (taip pat ir telefonu) su ems sklypo pardavju
bsimos sutarties slygas, susitar, kad sklypas bus parduotas u 40 000 Lt, skaiius i kain sumokt 8600 Lt avans. Iekovs teigimu,
ems sklypui sigyti jos sutuoktinis panaudojo santuokoje gytas las: 8600 Lt sumokjo 2006 m. birelio 7 d., sudarydamas avansinio
mokjimo sutart, o likusius 31 400 Lt grynais pinigais sandorio patvirtinimo dien (30 000 Lt, numusi nuo savo sskaitos, ems sklypui
sigyti dav iekov, o 1400 Lt E. R. turjo su savimi). Iekov taip pat nurod, kad po sandorio sudarymo jos sutuoktinis rpinosi savo
nuosavybe: susitar dl ems sklypo prieiros ir ienavimo, leido kaimynams ganyti sklype gyvulius. 2007 m. rugsjo 11 d. E. R. staiga
mir. Po sutuoktinio mirties iekov rado 2007 m. birelio 27 d. ems sklypo pirkimopardavimo sutart, kurioje pirkju nurodytas ne jos
sutuoktinis, o M. B. Iekovs teigimu, vliau ji suinojusi, kad M. B. buvo tik statytinis, j, kaip galint gauti leidim statiniams gino ems
sklype statyti, vardyti pirkju rekomendavo E. R. vaikysts draugas E. M. Tvirtindama, kad 2007 m. birelio 27 d. pirkimopardavimo
sutartyje nurodytos alys, sudarydamos sandor, siek, jog em gis ne pirkju sutartyje vardytas M. B., o iekovs sutuoktinis E. R.,
iekov pra pripainti atsakov A. C. ir M. B. 2007 m. birelio 27 d. pirkimopardavimo sutarties dal, pagal kuri pirkjas M. B. sigijo
1,0322 ha ems sklyp, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkjo teises pagal i sutart perkelti E. R.

LAT:
Iekin tenkinti, pripainti atsakov A. C. ir M. B. 2007 m. birelio 27 d. sudarytos ir notarikai patvirtintos pirkimopardavimo sutarties
dal, pagal kuri pirkjas M. B. sigijo 1,0322 ha ems sklyp, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkjo teises pagal i
sutart perkl E. R., mirusiam 2007 m. rugsjo 11 d. Teismas pripaino rodytomis iekovs nurodytas aplinkybes, kad jos sutuoktinis E. R.
ved derybas su ems sklypo pardavju A. C. dl ems sklypo, esanio (duomenys neskelbtini), alia eimos draugo V. R. sklypo, sigijimo
jo eimos poreikiams tenkinti (gyvenamajam namui statyti), u nupirkt ems sklyp sumokjo iekovs sutuoktinis, po sandorio sudarymo
sutuoktiniai naudojosi ems sklypu, tvark ir priirjo j, paymjo ribas. Teismo vertinimu, apsimestinio sandorio sudarymo fakt
patvirtina ir ta aplinkyb, kad pirkimopardavimo sutart, kuri turjo turti M. B., pateik iekov, nurodiusi, jog sutartis buvo rasta pas E.
R. po jo mirties. Be to, teismas paymjo, kad iekovs nurodytus faktus, kuriais ji grindia savo reikalavim, pripasta atsakovas A. C.
(CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas laik, kad atsakovas M. B. nerod, jog, sudarius gino ems sklypo pirkimopardavimo sutart,
susiklost jo ir atsakovo A. C. sutartiniai santykiai (CPK 12, 178 straipsniai); teigdamas, kad jis mokjo u ems sklyp, juo naudojosi,
atliko sklypo registravimo nekilnojamojo turto registre veiksmus, atsakovas M. B. nepateik joki iuos faktus patvirtinani rodym.
M. B. paaikinimus, liudytojo E. M. (iekovs sutuoktinio vaikysts draugo, kuriuo is pasitikjo), tarpininkavusio E. R. ir M. B., parodymus
teismas vertino kritikai, nes j nurodytos faktins aplinkybs nesutapo su atsakovo A. C., pripainusio iekin, paaikinimais bei kitais
byloje esaniais rodymais. Atsivelgs nustatytus prietaravimus, vertins rodym viset, teismas dar ivad, kad yra didesn tikimyb,
jog iekovs nurodyti faktai egzistavo, negu neegzistavo (tikimybi pusiausvyros principas), kartu konstatuodamas, kad A. C. ir statytinio
M. B. sudaryta ems sklypo pirkimopardavimo sutartis yra apsimestin, kuri buvo vykdoma kaip A. C. ir iekovs sutuoktinio E. R.
sudaryta sutartis, t. y. ali valia buvo nukreipta sudaryti btent i asmen sutart. Taikydamas CK 1.87 straipsnio taisykles, teismas nurod,
kad, pripainus A. C. ir M. B. sudaryt ems sklypo pirkimopardavimo sutart apsimestine, galiojaniu laikytinas tas sandoris, kur alys
turjo galvoje, o pirkjo teiss perkeliamos E. R.
Civilin byla Nr. 3K-3-394/2009
Gino esm:
Iekovas pra pripainti 2005 m. lapkriio 28 d. sudarytos paskolos sutarties su Medicinos kredito unija 4.8 punkt negaliojaniu;
pripainti 2007 m. rugpjio 20 d. reikalavim perleidimo sutart, sudaryt Medicinos kredito unijos ir UAB Medicinos bankas, ir 2007 m.
lapkriio 14 d. reikalavim perleidimo sutart, sudaryt UAB Medicinos bankas ir A. K., negaliojaniomis nuo j sudarymo momento;
pripainti A. K. apskaiiuotus 7679,88 Lt palkanas ir 39 060,90 Lt delspinigius neteistais ir atleisti nuo j mokjimo. Iekovas nurod, kad
2005 m. liepos 28 d. jis tapo Medicinos kredito unijos pajininku. 2005 m. lapkriio 24 d. kredito unijos valdybos nutarimu iekovui buvo
nusprsta suteikti 111 650 Lt paskol. 2005 m. lapkriio 28 d. iekovas su atsakovu Medicinos kredito unija sudar paskolos sutart Nr.
51128-17. Iekovas sutartinius sipareigojimus vykd nuo 2005 m. gruodio 28 d. iki 2007 m. lapkriio 28 d., t. y. kiekvien mnes mokjo
palkanas po 1023,42 Lt ir i viso sumokjo 24 563 Lt. 2008 m. sausio 16 d. gavs Finans konsultacij biuro 2007 m. gruodio 21 d.
praneim, kad yra skolingas kreditoriui A. K., iekovas suinojo, kad Medicinos kredito unija savo reikalavimus perleido atsakovui UAB
Medicinos bankas, o is - A. K. Nors pagal paskolos sutarties 4.8 punkt atsakovas Medicinos kredito unija turi teis perleisti kreditorin
reikalavim kitiems asmenims, taiau pagal CK 6.101 straipsn kreditorius reikalavim negali perleisti, jei tai prietarauja statymams ar
reikalavimo teiss perleidimas paeidia skolininko teises. 2007 m. rugpjio 20 d. sutartis prietarauja Kredito unij statymui,
pareigojaniam unij ginti jos nari interesus, o savo reikalavim neperleidimas tretiesiems asmenims yra vienas i gynybos bd. Be to,
Kredito unij statymas yra specialusis statymas ir jame nenustatyta reikalavimo teisi perleidimo galimybs, todl atsakovas negaljo
vadovautis bendrosiomis teiss normomis ir perleisti savo reikalavimus. Nepaisant 2007 m. rugpjio 20 d. sudarytos Medicinos kredito
unijos ir UAB Medicinos bankas sutarties, iekovas palkanas mokjo kredito unijai, nes neinojo apie reikalavim perleidim. 2007 m.
rugpjio 20 d. bei 2007 m. lapkriio 14 d. sutartys yra niekins, nes sudarytos nesilaikant CK 6.109, 6.107 straipsni reikalavim. Iekovas
negaljo pasinaudoti paskolos sutartyje ir Kredito unijos statyme nustatyta teise pratsti termin paskolai grinti. Jis kelet kart kreipsi
atsakov Medicinos kredito unij dl paskolos termino pratsimo esant svarbioms aplinkybms, taiau jo praymus nebuvo atsakyta.
LAT:
Iekin atmesti. Teismas nustat, kad 2005 m. liepos 28 d. iekovas tapo atsakovo Nacionalins kredito unijos (buvusios Medicinos
kredito unijos) pajininku ir iki iol turi 11 200 Lt paj. 2005 m. lapkriio 28 d. iekovas ir atsakovas Nacionalin kredito unija pasira
paskolos sutart Nr. 51128-17, kurios pagrindu iekovui buvo suteikta 111 650 Lt dydio paskola. 2007 m. rugpjio 20 d. atsakovas
Medicinos kredito unija savo reikalavimus iekov perleido atsakovui UAB Medicinos bankui, o is 2007 m. lapkriio 14 d. sudar
reikalavim perleidimo sutart su atsakovu A. K. Kadangi iekovas vis savo prievoli nevykd, tai Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo
Hipotekos skyrius 2008 m. birelio 13 d. prim nutart dl iekovui priklausanio keisto buto areto, taip pat spjo iekov, kad, jam
negrinus 111 502,26 Lt skolos, 7679,88 Lt palkan, 39 060,90 Lt delspinigi bei yminio mokesio per vien mnes, keistas daiktas bus
parduotas. Teismas atmet iekovo argumentus, kad reikalavimo teisi perleidimas yra laikytinas neteistu, nes pajiniai naai negaljo pereiti
atsakovams UAB Medicinos bankas ir A. K., nustats, kad iekovo pajus A. K. neperjo ir tebra Nacionalinje kredito unijoje. Teismas
nurod, kad, prieingai nei teigia iekovas, CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teis be skolininko sutikimo perleisti
vis reikalavim ar jo dal kitam asmeniui. Atsakovas Nacionalin kredito unija 2007 m. rugpjio 20 d. perleido savo reikalavim UAB
,,Medicinos bankas, kuris 2007 m. lapkriio 14 d. perleido reikalavimo teis A. K. Pagal Kredito unij statymo 8 straipsnio 1 dalies 5
punkt kredito unijoms suteikta teis sudaryti sandorius ir prisiimti sipareigojimus. Reikalavimo teiss perleidimas yra teistas sandoris,
kuris neprietarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems teiss aktams. Be to, Nacionalins kredito unijos ir iekovo pasiraytos paskolos
sutarties 6.5. punkte nustatyta, kad paskolos gavjas sutinka, kad Kredito unija perleist skolin reikalavim pagal Paskolos sutart kitiems
asmenims. Net ir pripainus negaliojaniu paskolos sutarties punkt, galiot CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuri reikalavimo
perleidimas bt teistas. Teismas nurod, kad reikalavimo perleidimo kitiems asmenims klausimo neaptarimas Kredito unij statyme
nereikia, kad is veiksmas yra negalimas, ir laik, kad paskolos sutarties 4.8. punktas neprietarauja nei CK, nei Kredito unij statymui, o
iekovo reikalavimas pripainti punkt negaliojaniu yra atmestinas kaip nepagrstas.

Dl 2007 m. rugpjio 20 d. ir 2007 m. lapkriio 24 d. reikalavimo perleidimo sutari pripainimo prietaraujaniomis Kredito
unij statymui, t. y. negaliojaniomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas nurod, kad Kredito unij statymo 1 ir 2 straipsniuose
apibriama io statymo paskirtis ir iame statyme vartojamos svokos, taiau nei iuose, nei kituose Kredito unij statymo straipsniuose
iekovo nurodyto draudimo kredito unijoms perleisti tretiesiems asmenims, taip pat ir fiziniams, savo narius gytas reikalavimo teises
nenumatyta. Teismo nuomone, atsivelgiant tai, kad Kredito unij statyme nenustatyta tiesioginio draudimo perleisti tretiesiems asmenims
reikalavimo teises, kurias savo nar gijo kredito unija, darytina ivada, jog atsakovai Nacionalin kredito unija, UAB Medicinos bankas ir
A. K. turjo teis remdamiesi CK 6.101 straipsnio 1 dalimi sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis. Toki teis atsakovams suteik ir
iekovo pasiraytos 2005 m. lapkriio 28 d. paskolos sutarties 4.8 punktas, pagal kur Nacionalin kredito unija turi teis perleisti skolin
reikalavim kitiems asmenis, bei 6.5 punktas, kuriuo iekovas sutiko, kad Nacionalin kredito unija i sutarties atsiradus skolin reikalavim
perleist kitiems asmenims. Teismas atkreip dmes tai, kad reikalavimo perleidimo sutari pripainimas negaliojaniomis niekaip
nepakeist iekovo padties, jis vis vien privalt grinti paskol bei sumokti kitas pagal sutart priklausanias mokas.
Dl iekovo reikalavimo palkanas ir delspinigius pripainti neteistais bei atleisti nuo j mokjimo teismas nurod, kad iekovas,
pasiraydamas paskolos sutart, sutiko su sutartyje nustatytu palkan ir delspinigi dydiu. Tiek Nacionalins kredito unijos reikalavimo
perleidimas UAB ,,Medicinos bankas, tiek io reikalavimo perleidimas A. K. yra teisti, todl remdamasis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi
kreditorius turi teis perleisti vis reikalavim, kuris reikalavimo perleidimo dien buvo sudarytas i negrintos paskolos, palkan bei
galim skaiiuoti delspinigi. Apie reikalavimo perleidim iekovas buvo informuotas Nacionalins kredito unijos 2007 m. rugpjio 20 d.
praneimu ir A. K. 2007 m. lapkriio 20 d. praneimu. I iekovo pateikto Kredito grinimo dalimis ir palkan mokjimo grafiko projekto
matyti, kad UAB Medicinos bankas derjosi su juo dl paskolos grinimo idstymo. Teismas nurod, kad iekovas nepateik rodym,
kad jis savo prievol vykd Nacionalinei kredito unijai, todl konstatuotina, jog iekovas nepagrstai reikalauja atleisti j nuo palkan ir
delspinigi sumokjimo.
Civilin byla Nr. 3K-3-504/2008
Gino esm:
Iekov ir atsakov yra senel ir vaikait. Iekov 2003 m. gegus 21 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei ems sklyp
ir jame esant gyvenamj nam su priklausiniais Alytaus rajone. Iekov nurod, kad, sudarydama dovanojimo sutart, ji esmingai suklydo
pasiraydama i sutart, buvo sitikinusi, kad gino turt palieka vaikaitei testamentu ir kad is turtas pereis jai tik po iekovs mirties; tai
patvirtina ir aplinkybs, kad iekov po sutarties sudarymo liko gyventi dovanotame name, rpinosi jo prieira, mokjo mokesius; be to,
joks protingas asmuo nedovanot senatvje vienintelio savo gyvenamojo bsto. Iekov taip pat nurod, kad ji dl amiaus ir silpnos
sveikatos norjo sutvarkyti paveldjimo reikalus, tikjosi, kad atsakov j priirs ir slaugys, pads buityje, ir u tai iekov paliks jai savo
turt. Iekovs teigimu, jos suklydimui turjo takos senyvas amius, isilavinimo stoka, taip pat susidjusios aplinkybs, nes prie gino
sandorio sudarym ji savait guljo ligoninje, o iraymo dien buvo skubiai nuveta pas notar. Dl to, kad iekov, sudarydama
dovanojimo sutart, suklydo dl sandorio esms, i sutartis turi bti pripainta negaliojania pagal CK 1.90 straipsnio 1 dal ir taikyta
restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Be to, iekovs teigimu, ginijama dovanojimo sutartis pripaintina negaliojania ir pagal CK 6.472
straipsn, nes apdovanotoji atliko prie dovanotoj veiksmus, kurie yra neabejotinai grietai smerktini geros morals poiriu: po nurodytos
sutarties sudarymo vaikait m iurkiai elgtis su iekove, namuose buvo nuolat girtaujama, rinkdavosi abejotinos reputacijos asmenys; ne
vaikait, o seninijos darbuotojai teik iekovei visokeriop prieir: tvark gyvenamsias patalpas, kreno krosn, pristatydavo vaistus,
mokdavo u komunalines paslaugas.
Iekov pra pripainti negaliojania nuo sudarymo momento 2003 m. gegus 21 d. dovanojimo sutart, pagal kuri ji padovanojo
atsakovei ems sklyp, gyvenamj nam ir jo priklausinius: viralin, kinius pastatus Alytaus rajone; taikyti restitucij; pareigoti V
Registr centro Alytaus filial pakeisti raus nekilnojamojo turto registre, nurodant gino turto savininke iekov.
LAT:
Teismas nurod, kad atsakovs, notars paaikinimai, apklausto kaip liudytojo iekov gydiusio gydytojo, kit liudytoj parodymai
leidia daryti ivad, jog iekov sandorio sudarymo metu normaliai mst, byloje nra joki duomen, kad ji sirgo ligomis, dl kuri galjo
nesuprasti savo veiksm. Nors iekov yra senyvo amiaus (g. 1926 m.), taiau baigusi 4 klases, skaito ir rao, iri politines laidas, skaito
laikraius, noriai diskutuoja su monmis apie politik; liudytojai patvirtino, kad iekov logikai msto, yra labai apdairi, gudri ir protinga,
pasirao dokumentus tik atidiai juos perskaiiuosi ir visk isiaikinusi. Teismas, remdamasis epikrize ir iekov gydiusi gydytoj
parodymais, nustat, kad iekovei nebuvo duota joki raminamj ar mstym slopinani vaist; be to, iekov ir iki ginijamo sandorio
sudarymo sirgo panaiomis ligomis, taiau tai nebuvo klitis jai 2001 m. liepos 27 d. sudaryti daug sudtingesn turto pasidalijimo
sandor, kuriam reikjo atlikti matavimus, pasirayti pasidalijimo sutart, i naujo registruoti turt. Ginijam sutart tvirtinusi notar
paaikino, kad iekov norjo sudaryti btent dovanojimo sutart, o ne testament; jai buvo iaikinta dl dovanojimo sutarties ir testamento
skirtumo; tai nurodyta ir dovanojimo sutarties 11 punkte; be to, notar sil sudaryti iekovei kitok sandor, pvz., ilaikymo iki gyvos
galvos, taiau ji buvo tvirtai nusprendusi btent dovanoti vaikaitei gino turt. Teismas, vertins rodymus, konstatavo, kad iekov siek
sudaryti beslygin ir neatlygintin gino turto perleidimo sutart, nes teig norinti perduoti vaikaitei turt taip, kad io i jos niekas neatimt;
artimi iekovs giminaiiai, kuriems geriausiai inomi ali tarpusavio santykiai, apklausti kaip liudytojai, parod kad iekov i anksto
planavo dovanoti turt vaikaitei ir apie tai nuolat sakydavo savo giminaiiams. Teismo nuomone, iekovs teigin, kad ji tikjo pasiraanti
testament, paneigia tai, kad iekov 2006 m. birelio 12 d. sudar testament dl kito turimo turto palikimo vaikaitei, taiau testament
2007 m. balandio 17 d. panaikino. Be to, fakt, kad iekov inojo, jog sudar dovanojimo sutart, patvirtina ir ali elgesys po gino
sandorio: atsakov jai padovanot nam pradjo remontuoti, ved vandentiek, pastat lauko pavsin, apdraud nam, mokjo kitus
mokesius, gamino valg iekovei ir kartu gyvenusiam negaliam ddei; socialiniai darbuotojai iekov pradjo priirti tik tada, kai
atsakov dl kilusi nesutarim isikl gyventi kitur. Teismas nesirm liudytojo Daug senino parodymus dl to, kad jis yra artimas
iekovs giminaitis ir turi interes dl bylos baigties, be to, jo parodymai prietarauja tiesiogiai iekovs eimoje dirbusi liudytoj
parodymams. Nurodyto liudytojo sutuoktins parodymus teismas taip pat atmet kaip nepatvirtintus arba prietaraujanius kitiems bylos

rodymams. Liudytoj R. G. ir G. S. parodymais teismas nesirm, nes jos pateik duomen apie laikotarp, kai atsakov kaime negyveno ir
lauksi kdikio. Be to, teismas nustat, kad iekovs atstov band paveikti liudytojus, mokydama iuos, k jie turt kalbti apklausiami
teisme; tai patvirtino penki liudytojai. Teismas nusprend, kad nra pagrindo pripainti ginijam sutart paeidiania CK 6.472 straipsnio 2
dalies nuostatas; prieingai, byloje yra daug raytini rodym, patvirtinani, kad atsakov tinkamai rpinosi iekove ir jai padovanotu turtu.
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2008 m. balandio 30 d. nutartimi atmet iekovs apeliacin
skund ir Alytaus rajono apylinks teismo 2007 m. gruodio 3 d. sprendim paliko nepakeist. Kolegija nurod, kad pirmosios instancijos
teismo ivada, jog iekov ginijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu nesuklydo dl sandorio esms, nes siek sudaryti beslygin ir
neatlygintin turto perleidimo sutart, yra visikai pagrsta byloje surinktais rodymais. Aplinkyb, kad iekov ketino ir siek perleisti
vaikaitei (atsakovei) gino turt nuo sandorio sudarymo, o ne po mirties, patvirtina teismo nustatytos aplinkybs apie ali santykius iki
ginijamo sandorio sudarymo momento ir j sudarius, atsakovs elgesys tvarkant gino turt kaip savo. Be to, ginijamame sandoryje rayta
slyga, kad notar iaikino dovanotojai, jog i sutartis nra patvarkymas mirties atveju ir, registravus i sutart V Registr cente,
padovanoto turto savininke taps atsakov. Kolegijos nuomone, tokia ginijamo sandorio slyga, kuri, notars tvirtinimu, per jos notarins
praktikos 29 metus buvo rayta vienintel kart, paneigia iekovs suklydim dl sandorio esms ir nuosavybs teisi perleist turt gijimo
momento. Notar parod, kad sandorio sudarymo metu iekovei buvo pasilyta sudaryti testament arba turto perleidimo su ilaikymo slyga
sutart, buvo paaikintos skirtingos i sandori teisins pasekms, taiau iekov reik aiki vali dovanoti gino turt. Kai yra nustatytos
tokios aplinkybs, apeliacinio skundo argumentas, kad notar inojo apie ali susitarim, jog iekov ir toliau liks gyventi savo namuose, o
vaikait j priirs, jokiu bdu nereikia iekovs valios ydingumo, t. y. jos suklydimo dl sandorio esms. Notar, iaikinusi iekovei
sandori skirtumus ir j pasekmes, pasiliusi sudaryti kit sandor, neturjo jokios teiss atsisakyti patvirtinti praom dovanojimo sandor,
kai iekov aikiai ireik savo apsisprendim btent dovanoti gino turt. Teisj kolegija konstatavo, kad ginijamo sandorio sudarymo
metu iekovs valia buvo aiki; jos vali dovanoti, o ne palikti testamentu gino turt, patvirtina ir artim giminaii, kaimyn, ligonins
palatos kaimyns, laikininki parodymai apie tai, jog atsakov buvo mylimiausia vaikait, kuri iekov faktikai uaugino, nuolat rm,
taip pat apie tai, kad atsakov nuoirdiai rpinosi senele ir negaliu dde. Nors iekov teigia, kad apie ginijam sandor suinojo tik 2007
m. sausio mn., kai gavo io nuora, taiau daugelis liudytoj patvirtino, jog ji daug anksiau yra kalbjusi, kad vaikaitei padovanojo turt.
Kolegijos nuomone, ios aplinkybs leidia daryti ivad, kad iekovs pradjo neigti savo vali dovanoti gino turt vliau dl treij
asmen, konkreiai dukters, su kuria iekov gino sandorio sudarymo metu buvo nutraukusi ryius, takos, kai i gro pas motin.
Pirmosios instancijos teismas pagrstai atsivelg ir tai, kad atsakov po gino sandorio sudarymo, rpinosi turtu (remontavo nam, reng
voni, tualet, pastat pavsin); notar, tvirtinusi sandor, taip pat paaikino, kad iekov, sudarydama dovanojimo sutart, siek apsaugoti
vaikaits interesus, kad ji, investavusi savo las, vliau j neprarast ir kad namas neatitekt kitiems. Kolegija taip pat paymjo, kad byloje
surinkti duomenys patvirtina, jog iekov sandorio sudarymo metu normaliai ir logikai mst, nors atvyko sandorio sudaryti i karto po
gydymosi ligoninje; iekovs palatos kaimyn parod, kad iekov ketino sudaryti dovanojimo sutart grdama i ligonins; i gydytojo
parodym apie iekovs sveikatos bkl, kit liudytoj parodym galima sprsti, kad iekov visada buvo nuovoki, smoninga, logikai
mstanti, atsargi ir netgi gudri, niekada nepasiraydavo dokument, neisiaikinusi ir nepasitikrinusi. Teisj kolegija konstatavo, kad byloje
surinkti rodymai nepatvirtina, jog iekov, sudarydama ginijam dovanojimo sutart, suklydo, todl pirmosios instancijos teismas teistai ir
pagrstai atmet reikalavim pripainti i sutart negaliojania. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo ivada, kad nra CK
6.472 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo panaikinti dovanojim, nes atsakov neatliko joki morals poiriu smerktin veiksm dl
dovanotojos, nuoirdiai rpinosi senele ir j priirjo; tai patvirtino dauguma apklaust liudytoj; socialiniai darbuotojai param iekovei
pradjo teikti tik tada, kai atsakov buvo priversta isikelti i gino nam valdos ir dl to nustojo globoti senel.
Civilin byla Nr. 3K-3-574/2006
Gino esm:
Iekiniu bankrutuojanti UAB Novatorika statyba pra pripainti negaliojaniu 2002 m. balandio 12 d. AB emaitijos pienas
ir UAB Novatorika statyba pasirayt akt Nr. 368 dl galutinio atsiskaitymo. Iekovas nurod, kad 2001 m. liepos 3 d. alys sudar
pirkimo - pardavimo sutart Nr. 633, pagal kuri iekovas sipareigojo parengti projekt, smat bei pagaminti kilnojamuosius pieno
surinkimo punktus, juos pastatyti atsakovo nurodytose vietose, o atsakovas - iekovui sumokti sutartyje nustatyta tvarka. 2002 m. vasario 8
d. iekovas ira PVM sskait - faktr, pagal kuri pardav atsakovui septyniolika kilnojamj pieno surinkimo punkt u 333 060,66 Lt.
Atsakovas iuos pieno supirkimo punktus prim, pretenzij nepareik. Atsakovas 2001 m. liepos 9 d. iankstiniu mokjimo pavedimu
sumokjo iekovui 123 200 Lt avans (35 proc. bendros sutartins kainos), 2001 m. gruodio 11 d. mokjimo pavedimu - 30 000 Lt, 2002 m.
balandio 12 d. mokjimo pavedimu - 54 016,73 Lt. I viso u gaminius atsakovas sumokjo 207 216,73 Lt ir liko skolingas 125 843,93 Lt.
ali atstovai 2002 m. balandio 12 d. pasira akt Nr. 368 prie 2001 m. liepos 3 d. sutarties Nr. 633 dl galutinio atsiskaitymo. iuo aktu
sutarta, kad iekovui taikomos baudins netesybos po 5000 Lt u kiekvieno pieno surinkimo punkto pastatym ne laiku (i viso 85 000 Lt),
priskaiiuojama 34 000 Lt delspinigi ir 13 983,27 Lt dl nekokybikai atlikt darb, iomis sumomis sumainant iekovui u gaminius
mokam sum, taip pat nustatoma, kad galutinai atsiskaitydamas atsakovas turi iekovui sumokti 54 016,73 Lt. Iekovas nurod, kad is
aktas yra pripaintinas negaliojaniu, nes buvo pasiraytas dl atsakovo taikyto ekonominio spaudimo iekovui.
LAT:
Iekovo apeliacin skund atmesti, o atsakovo apeliacin skund tenkinti . Teisj kolegija priimt sprendim motyvavo tuo, kad
nebuvo nustatytos aplinkybs, kurios reikt pagrind pripainti, jog iekovo ginijamas susitarimas dl galutinio atsiskaitymo (ar jo dalis),
kaip sandoris, buvo sudarytas dl atsakovo daryto ekonominio spaudimo. Pagal iekinio pareikimo turin iekovas neteista laik tik t
ginijamo suderinimo akto dal, kurioje ireiktas susitarimas taikyti iekovui 85 000 Lt baud. Dl to iekovui laikant neteista tik sandorio
dal nebuvo teisinio pagrindo iekiniu reikalauti pripainti negaliojaniu vis sandor, nes galima daryti prielaid, kad sandoris dl galutinio
atsiskaitymo galjo bti sudarytas ir netraukiant ginijamos jo dalies (CK 1.96 straipsnis). Civilinje byloje nra rodyta, kad atsakovas
objektyviais nesiningais veiksmais, realiai grasindamas nenaudingais iekovui ekonominiais padariniais, bt j priverts ginijamame
suderinimo akte pasirayti susitarim dl baudini netesyb taikymo ir j dydio. Teiss doktrinoje laikomasi nuostatos, kad iekovo
nurodytu pagrindu sandor galima pripainti negaliojaniu esant tokioms nustatytoms aplinkybms: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti
sandor; 2) kitas asmuo grasino ekonominiais padariniais, kuri atsiradimas priklaus nuo grasinaniojo nesining veiksm; 3) sandoris
sudarytas akivaizdiai nenaudingomis j sudariusiam asmeniui slygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebt sudarytas. Toki

aplinkybi byloje nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas ir vertino, kad sutarties 6.4 punkte buvo numatytos neprotingai didels
netesybos, teisj kolegija paymjo, kad i sutartini netesyb dydio vertinimas nebuvo ios bylos nagrinjimo dalykas. Suderinimo akt
dl 85 000 Lt baudini netesyb iekovas pasira siekdamas ivengti sutartyje numatyt dar didesni netesyb galimo mokjimo. i
aplinkyb neduoda pagrindo manyti, kad 2002 m. balandio 12 d. susitarimas, kaip sandoris, buvo sudarytas akivaizdiai nenaudingomis
iekovui slygomis.

15 tema ATSTOVAVIMAS
Atstovavimas: Civilin byla Nr. 3K-3-315/2009
Iekovo UADBB Rizikos cesija kasacin skund dl Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009m. kovo 31 d.
nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekovo UADBB Rizikos cesija iekin atsakovui udarajai akcinei draudimo brokeri
bendrovei Altarija dl skolos pritesimo bei atsakovo UADBB Altarija prieiekin iekovui UADBB Rizikos cesija dl skolos
priteisimo.
Gino esm
Byloje kilo ginas dl to, ar iekovas (galiotinis) turi teis atlyginim i atsakovo (galiotojo) po pavedimo sutarties nutraukimo.
Atsakovas ir udaroji akcin bendrov Kauno termofikacijos elektrin sudar bendradarbiavimo sutart pagal kuri draudimo brokeris
(atsakovas) gavo i elektrins pavedim atlikti teisinius veiksmus, susijusius su elektrins turto, bendrosios civilins atsakomybs ir verslo
nutrkimo draudimu. Iekovas ir atsakovas 2004 m. gegus 9 d. sudar pavedimo sutart, kuria Altarija galiojo Rizikos cesij atlikti
teisinius veiksmus, susijusius su derybomis su draudimo kompanijomis dl elektrins turto ir pan. Pavedimo sutartis iduota iekovo
darbuotojui 2004m gegus 9d. U tai atsakovas sipareigojo mokti iekovui 25% nuo gaunamo komisinio atlyginimo. Atsakovas 2007m.
saus vienaalikai nutrauk pavedimo sutart ir iekovas nori gauti atlyginim po pavedimo sutarties nutraukimo u 2007m. ir palkanas iki
teismo sprendimo vykdymo. Atsakovas prieiekiniu irgi nori atgauti skol pagal draudimo tarpininkavimo sutart, pagal kuri susitar, kad
elektrin per tarpinink (atsakov) naudosis draudimo brokerio (iekovo) paslaugomis, drausdamasi laidavimo draudimu.
Pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimo ir nutarties esm
Kauno miesto apylinks teismas 2008 m. lapkriio 25 d. sprendimu atmet iekovo iekin, o atsakovo prieiekin
patenkinoTeismas atmet iekovo iekin, nes padar ivad, kad iekovas nerod, kad po nurodytos datos vykd 2004 m. gegus 9 d.
pavedimo sutart ir kad jam priklauso atlyginimas u kokius nors atliktus veiksmus. Teismas patenkino atsakovo prieiekin, nes konstatavo,
kad iekovas pripaino fakt dl 7125 Lt nesumokto tarpininkavimo mokesio.
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2009 m. kovo 31 d. nutartimi atmet iekovo apeliacin skund ir
Kauno miesto apylinks teismo 2008 m. lapkriio 25d. sprendim paliko nepakeist. Teismas padar ivad, kad nurodyta sutartis neatitinka
komercinio atstovavimo sutarties poymi(CK 2.156 straipsnio 1 dalis, 2.154, 2.156 straipsniai). Apeliacins instancijos teismas nurod, kad
galiotojas(atstovas) galjo bet kada panaikinti galiojim (CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai apeliacins instancijos
teismas pabr, kad pagal ali pavedimo sutarties 1.2 punkt iekovo darbuotojui atsakovo iduotas galiojimas, kurio pagrindu galjo bti
vykdoma pavedimo sutartis, baigsi 2005 m. gegus 9 d., nes galiojime nustatytas vieneri met galiojimo terminas. Dl to Kauno
apygardos teismas sprend, kad tik iki ios datos iekovas galjo veikti ir atlikti teisinius veiksmus galiotojo vardu.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacin skund teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu iekovas prao panaikinti Kauno miesto apylinks teismo 2008 m. lapkriio 25 d. sprendim ir Kauno apygardos teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009m. kovo 31 d. nutart bei priimti nauj sprendim: patenkinti iekovo iekin ir atmesti
atsakovo prieiekin. Kasacinis skundas grindiamas tokiais argumentais:
Komisinis atlyginimas buvo mokamas dalimis. Dal atlyginimo iekovas gavo 2006 metais, antrj dal turjo gauti 2007 metais. Kasatorius
pabr, kad, siekdamas ivengti antrosios komisinio atlyginimo dalies mokjimo, atsakovas 2007 metais nutrauk ali sutart. Taiau,
kasatoriaus sitikinimu, vienaalikai nutraukus sutart, privalo bti sumokama u faktikai iki nutraukimo atlikt darb (suteiktas paslaugas).
Kasatorius nurodo, kad teismai klaidingai kvalifikavo teisinius santykius, todl prim neteising sprendim. Kasatoriaus vertinimu, teismai
turjo ali santykius kvalifikuoti kaip komercin atstovavim ir taikyti CK 2.160 straipsnyje nustatytas pasekmes.
Kasatorius tvirtina, kad teism pateiktas gino ali sutarties aikinimas neatitinka sutari aikinimo taisykli, dl kuri yra pasisaks
kasacinis teismas (LAT praktika)
Kasatorius teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad sutart nutraukusi alis privalo sumokti antrj atlyginimo dal,
jeigu sutartyje u atliktus darbus buvo nustatytas atlyginimo mokjimas dalimis.
Kasatorius nurodo, kad teismai paeid CPK 185 straipsn, nes nevisapusikai ir neobjektyviai vertino byloje ali pateiktus rodymus.
Kasatoriaus teigimu, teismai neatsivelg ali praktik, kad atsakovas kasatoriui atlyginim mokjo u sudarytas draudimo sutartis.
Atsiliepime kasacin skund atsakovas prao kasacin skund atmesti ir teism sprendim bei nutart palikti nepakeistus. Atsiliepimas
grindiamas tokiais argumentais:
Atsiliepime nurodoma, kad alys sudar ne komercinio atstovavimo, bet pavedimo sutart, nes kasatorius pats nesudar draudimo sutari.
Atsiliepime pabriama, kad kasatoriaus darbuotojui galiojimas vesti derybas dl draudimo sutari sudarymo suteiktas vieneri met
terminui, todl po 2005 m. gegus 9 d. kasatorius prarado teis atlikti galiojime nustatytus veiksmus ir jo atlikti veiksmai po ios datos yra
neteisti. Atsiliepime teigiama, kad atsakovas odiu su kasatoriumi susitar, jog is po draudimo sutari sudarymo atliks rizikos vertinimo
veiksmus ir parengs pristatym dokumentus. U iuos darbus atsakovas kasatoriui yra visikai sumokjs.
Atsiliepime nurodoma, kad teismai teisingai kvalifikavo ali santykius ir pripaino, kad alys sudar pavedimo sutart. Pagal pavedimo
sutart galiotojas gali bet kada nutraukti, panaikinti galiojim (CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas su kasatoriumi visikai
atsiskait, o u pasiraytas draudimo sutartis kasatoriui nepriklaus joks atlyginimas.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Dl ali sutarties kvalifikavimo

Kasatorius pats nesudar draudimo sutari, negavo komisinio atlyginimo, koks yra apibriamas CK 2.158 straipsnyje. Dl to
apeliacins instancijos teismas padar pagrst ivad, kad nurodyta sutartis neatitinka komercinio atstovavimo sutarties poymi, nes pagal
sutarties 1.1 punkt iekovui nesuteikta teisi atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius ar tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sandorius
(CK 2.156 straipsnio 1 dalis, 2.154, 2.156 straipsniai). Teismai byloje nustat, kad iekovas negaudavo atlyginimo u draudimo sutari
sudarym, t. y. u tarpininkavim sudarant draudimo sutartis, nes draudimo sutari nesudarinjo, bet tik derjosi dl j slyg. I nurodytos
slygos ir teism nustatyt aplinkybi matyti, kad byl nagrinj pirmosios ir apeliacins instancij teismai teisingai kvalifikavo ali sutart
ir pripaino j pavedimo sutartimi, nes sutarties dalykas atitinka CK 6.757 straipsnio 1 dal.
Dl kasatoriaus (galiotinio) teiss atlyginim
Pagal CK 2.151 straipsnio 2 dal atstovui u darb atstovaujamasis turi sumokti atlyginim, iskyrus atvejus, kai sutartis ar
statymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 6.758 straipsnis). I u sutartis atsakovo 2007 metais gauto atlyginimo (88 980 Lt ir
44 500 Lt) kasatorius reikalauja sumokti jam atlyginim. Byloje yra nustatytos faktins aplinkybs, kad kasatoriui buvo atlyginta u visus
iki pavedimo sutarties nutraukimo atliktus darbus (suteiktas paslaugas), o po nurodytos sutarties nutraukimo nebuvo atlikta joki veiksm.
Prie nurodyt draudimo sutari atnaujinim kasatorius neatliko joki pavedimo sutartyje nustatyt veiksm, u kuriuos atsakovas turt
mokti atlyginim, todl kasatoriui nepriklauso teis gauti atlyginim. Teisj kolegija sutinka su byl nagrinjusi teism ivada, kad
kasatoriaus iekinys nepagrstas, nes kasatorius nerod, jog atliko kokius nors teisinius veiksmus atsakovo vardu pagal pavedimo sutart
2007 metais, kuriais atsakovas gavo komisin atlyginim u 20042006 metais sudarytas draudimo sutartis.
Teisj kolegija konstatuoja, kad emesnij instancij teismai tinkamai aikino ir taik materialins teiss normas, kuriose
reglamentuojami pavedimo civiliniai teisiniai santykiai, pavedimo sutarties galiojimas ir atlyginimas galiotiniui u pavedimo sutarties
vykdym, todl apeliacins instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o kasatoriaus kasacinis skundas atmetamas. Byl nagrinj
teismai pagrstai atmet kasatoriaus reikalavimus, o atsakovo patenkino.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5
dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nut ari a :
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutart palikti nepakeist.
Priteisti valstybei i iekovo UADBB Rizikos cesija (juridinio asmens kodas 126231645) 30,90 Lt (trisdeimt lit 90 ct)
bylinjimosi ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu, patirt kasaciniame teisme.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.

Atstovavimas Civilin byla Nr. 3K-3-614/2008

Atsakovo J. J. kasacinis skund dl Klaipdos miesto apylinks teismo
2008 m. kovo 14 d. sprendimo ir Klaipdos apygardos teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. liepos 23 d. nutarties
perirjimo civilinje byloje pagal iekovs A. V. iekin atsakovams
J. J. ir . . dl sutarties pripainimo negaliojania.
Gino esm
2005 m. sausio 21 d. iekov atsakovui . . idav galiojim dl
iekovei priklausanio 0,8 ha ems sklypo valdymo. galiotiniui buvo pavesta u galiotinio aptart kain ir slygas parduoti mint ems
sklyp. 2005 m. liepos 18 d. Iekov panaikino atsakovui . . iduot galiojim. . ., veikdamas kaip iekovs atstovas pagal galiojim
sudar preliminari sutart su JJ, taiau kaina neatitiko verts. Iekov nurod, kad galiotinis veik prieingai jos interesams (CK 2.135
straipsnis), nes sipareigojo ems sklyp parduoti u 4,5 karto maesn
nei rinkos kaina, todl sutart pra pripainti negaliojania.
Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendim esm
Klaipdos miesto apylinks teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimu 2005 m. gegus 16 d. preliminarij sutart pripaino negaliojania.
Darydamas ivad, kad 40 000 Lt ems sklypo pardavimo kaina akivaizdiai neatitiko tuomets rinkos kainos teismas rmsi turto verts
nustatymo ataskaita. Atsakovo . . veiksmai, nustatant kelis kartus maesn nei rinkos ems sklypo kain, teismo buvo vertinti kaip
nenaudingi galiotojai ir prietaraujantys jos interesams. Teismas paymjo, kad byloje nra duomen, jog atsakovas . . Bt informavs
iekov, J. J. taipogi nerod, jog jam nebuvo inoma apie interes konflikt tarp iekovs ir atsakovo . . Preliminarioji sutartis buvo
pripainta negaliojania (CK 2.135 straipsnis). Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2008 m. liepos 23 d.
nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendim paliko nepakeist. Teisj kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis
ivadomis. Kolegija konstatavo, kad atsakovai sudar tyin piktavalik susitarim parduoti ems sklyp ymiai maesne nei rinkos kaina.
Teisj kolegija pabr ir tai, kad sandoris dl ems sklypo pardavimo 4 kartus maesne kaina nei rinkos vert, prietarauja teisingumo,
protingo ir siningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas J. J., remdamasis CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 ir 2 punktais prao panaikinti 1,2 instancijos teism sprendim ir priimti nauj sprendim
iekin atmesti. Kasacinis skundas grindiamas iais argumentais:
1. Iekovs kasatoriui iduotame galiojime buvo nurodyta, kad galiotinis turi teis savo nuoira nustatyti ems sklypo kain. Kasatoriaus
teigimu, tokiu atveju turjo bti ginijamas ir galiojimas. Nenuginijus galiojimo, nra pagrindo teigti, kad iekovs atstovo veiksmai
neatitinka iekovs valios ir turi galiotojos valios trkum.
2. Teismams sandor pripainus negaliojaniu, buvo paeistas civilini teisini santyki stabilumo principas. Sandori pripainimas
negaliojaniais be pakankamo pagrindo prietarauja sandoriais nustatyt civilini teisini santyki stabilumui (LAT praktika).
3. Teismai paeid rodym vertinimo taisykles, nepagrstai konstatavo atsakovo J. J. nesiningum ir jo inojim apie
atstovo ir atstovaujamosios interes konflikt bei piktavalik atstovo ir kitos sandorio alies susitarim, nes neatsivelg tai, kad atstovas
veik, turdamas nepanaikint galiojim, neperengdamas galinim rib.
4. Byloje nra rodym, kurie patvirtint iekovs vali parduoti ems sklyp u didesn kain. Atsakovo . . pateiktu pareikimu dl
prisidjimo prie atsakovo J. J. kasacinio skundo sutinkama su kasacinio skundo argumentais ir praoma kasacin skund tenkinti.

Atsiliepime kasacin skund iekov A. V. prao kasacin skund atmesti ir kasaciniu skundu skundiamus teism procesinius sprendimus
palikti nepakeistus. Atsiliepime kasacin skund nurodomi ie argumentai:
1. Esminis klausimas nagrinjamoje byloje yra ne galiojimu neireiktos iekovs valios dl ems sklypo kainos nustatymo, bet interes
konflikto egzistavimas sudarant ginijam sutart.
2. Remdamasi CPK 13 straipsnyje tvirtinta proceso alies teise laisvai disponuoti procesinmis teismis, iekov teigia, kad kasatorius
negali nurodyti, kok savo paeist teisi gynimo bd ji turt pasirinkti.
3. Teismai nepaeid rodym vertinimo taisykli, pripain, kad kasatoriaus veiksmai, sudarant preliminarij sutart, prietaravo iekovs
interesams.
4. Teismai neprivaljo aikintis iekovs siekio parduoti ems sklyp u rinkos kain, nes nagrinjamos kategorijos bylose teisikai
reikminga aplinkyb yra atstovo sudaryto sandorio nenaudingumas atstovaujamajam.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Dl bendrosios atstovo pareigos nepaeisti atstovaujamojo interes
Atstovavimo teisini santyki esm juridin reikm turini veiksm atlikimas kito asmens vardu ir interesais, jie grindiami
atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir
kruopiu atstovaujamojo nurodym vykdymu (LAT praktika). Reikalavimas vykdant pavedim nepaeisti atstovaujamojo interes yra
bendroji statymin atstovo pareiga. Kai atstovas, neturdamas atstovaujamojo pritarimo, sudaro sandor dl turto pardavimo per maa kaina,
toks sandoris gali bti atstovaujamojo ginijamas neginijant galiojimo slygos dl atstovo teiss savo nuoira nustatyti turto pardavimo
kain. Kasacinio skundo argumentai
dl btinybs ginyti galiojim atmetami.
Dl atstovaujamojo interesus paeidianio sandorio pripainimo negaliojaniu pagrind
Byl nagrinj teismai nustat, kad gino sutartimi atsakovai susitar dl iekovs ems sklypo pirkimo pardavimo u 4,5 karto
maesn negu rinkos kain. i aplinkyb teism pagrstai vertinta kaip reikmingas iekovs turtini interes paeidimas, atitinkantis CK
2.135 straipsnio 1 dalyje tvirtint sandorio ginijimo pagrind.
Nagrinjamoje byloje teismai pripaino nerodytais atsakov pateiktus atsikirtimus, kad dl susidjusi nepalanki aplinkybi
pablogjusios sveikatos bei pinig trkumo iekov pritar sklypo pardavimo kainai.
Kasaciniame skunde nra argument, kurie paneigt ias teism ivadas.
Teisj kolegija pripasta pagrstu kasacinio skundo argument, kad pirmosios instancijos teismas
dl ios gino dalies paeid rodinjimo taisykles: teismas sprendim grind teiginiu, kad atsakovas J. J. nerod, jog jis neinojo apie
interes konflikt, t. y. taik treiojo asmens nesiningumo prezumpcij. Apeliacins instancijos teismas i klaid itais vertino byloje
surinktus rodymus ir j pagrindu konstatavo, kad abu atsakovai buvo artimai pastami (bendradarbiai), atsakovas J. J. inojo, kad . .
parduoda iekovei priklausant ems sklyp, jis suprato, kad sklypas parduodamas u keturis kartus maesn negu rinkos kain, taiau
nesiaikino, ar tai atitinka tikruosius iekovs
ketinimus.
Kartu teisj kolegija paymi, kad apeliacins instancijos teismas, kvalifikuodamas gino teisinius santykius pereng bylos
nagrinjimo apeliacine tvarka ribas Nei alys, nei pirmosios instancijos teismas procesiniuose dokumentuose nesirm CK 1.91 straipsnio
normomis, toki teisini argument nra ir apeliaciniame skunde.
Byloje konstatuotos teisikai reikmingos aplinkybs, sudaranios pagrind taikyti CK 2.135 straipsnio 1 dal. Dl i aplinkybi
kasatoriaus argumentai, kad iekovs reikalavimas pripainti sandor negaliojaniu paeidia teisini santyki stabilumo princip, todl savo
teises ji turi ginti reikalaudama nuostoli atlyginimo, atmetami kaip nepagrsti.
Konstatuot aplinkybi pagrindu teisj kolegija pripasta, kad byl nagrinj teismai i esms teisingai isprend ali gin.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi, n u t a r i a :
Klaipdos miesto apylinks teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendim ir Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2008 m. liepos 23 d. nutart palikti nepakeistus.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.

2008 m. birelio 13 d.
Dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. sausio 30 d. sprendimo perirjimo civilinje byloje
pagal iekovo UAB Penki kontinent bankins technologijos iekin atsakovui UAB Kriptonika, tretiesiems asmenims A. S., R.
. dl galiojim pripainimo niekiniais ir negaliojaniais.
Gino esm
UAB Kriptonika direktorius A. S. 2006 m. spalio 17 d. idav treiajam asmeniui R. . neataukiamus galiojimus Nr.
K06/1871 ir Nr. KS06/1871 su pergaliojimo teise atstovauti bendrovei visuose Lietuvos Respublikos teismuose, teiskros, teistvarkos ir
teissaugos institucijose, visose viej pirkim ir bankroto procedrose su teise pateikti dokumentus, pasilymus, pareikti nuomones ir
atsiliepimus bei pasirayti dokumentus bendrovs vardu. Iekovas teismo pra iuos galiojimus pripainti negaliojaniais.
Iekinyje nurodyta, kad UAB Kriptonika 2005 m. balandio 28 d. visuotiniame akcinink susirinkime vienbalsiai nutarta
nustatyti kiekybin atstovavim, t. y. bendrovs vadovas A. S. gali veikti tik kartu su UAB Penki kontinent bankins technologijos
atstove A. D. galiojimai treiajam asmeniui R. . buvo iduoti be iekovo atstovo inios ir pritarimo.
Teisj kolegijos iaikinimai
visuotiniam akcinink susirinkimui primus sprendim pakeisti bendrovs status, suraomas visas pakeist stat tekstas ir po juo pasirao
visuotinio akcinink susirinkimo galiotas asmuo. i statymo nuostata reikia, kad konstatavimui, jog bendrovs statai yra pakeisti,
nepakanka sprendimo apie tai. statymo reikalaujama tokio sprendimo turinio atskleidimo - pakeist stat teksto, po kuriuo pasirao
visuotinio akcinink susirinkimo galiotas asmuo

Akcini bendrovi statymo 19 straipsnio 7 dalis suponuoja, kad kiekybinis atstovavimas turi bti nustatytas statuose. Dar daugiau, turi bti
tvirtinta konkreti tokio atstovavimo taisykl, pagal kuri kartu su valdymo organ nariais visais atvejais bendrovs vardu turi veikti ir
bendrovs vadovas. iuo atveju kiekybinio atstovavimo taisykls nustatymas visuotinio akcinink susirinkimo sprendimu negali bti
vertinamas kaip stat faktinis pakeitimas anksiau nustatyta tvarka. Be to, stat pakeitimas, kuriuo tvirtinama tokia taisykl, tampa
privaloma juridinio asmens organui, veikianiam pagal statymus ir juridini asmen steigimo dokumentus (CK 2.46 straipsnio 1 dalis, 2.81
straipsnio 1 dalis), nuo stat pakeitimo sigaliojimo - registravimo juridini asmen registre (CK 2.66 straipsnio 5 dalis). Nurodytas teisinis
reguliavimas leidia teigti, kad visuotinio akcinink susirinkimo sprendimas pritarti, jog visi UAB Kriptonika pasiraomi dokumentai (iki
stat pakeitimai bus registruoti juridini asmen registre) bus tvirtinami abiej akcinink galiot atstov A. S. ir A. D. kartu, t. y.
kiekybinio atstovavimo taisykls faktinis taikymas iki bendrovs stat pakeitim, nustatani kiekybin atstovavim, registravimo juridini
asmen registre, vertintinas kaip juridinio asmens dalyvi susirinkimo kompetencijos virijimas, nes tokiu sprendimu juridinio asmens
valdymo organo galinim apimtis siaurinama ne statyme nustatyta tvarka, todl bendrovs vienasmenio valdymo organo veiksmai pagal
statuose suteikt kompetencij nepaeidia j veiklos teistumo imperatyvo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Dl to darytina ivada, kad A. S.
2006 m. spalio 17 d. iduodamas galiojimus Nr. K06/1871 ir Nr. KS06/1871 nepaeid statym ir juridinio asmens stat.
UAB Kriptonika direktorius A. S. 2006 m. spalio 17 d. idav R. . du neataukiamus galiojimus Nr. K06/1871 ir Nr. KS06/1871 su
pergaliojimo teise atstovauti bendrovei visuose Lietuvos Respublikos teismuose, teiskros, teistvarkos ir teissaugos institucijose, visose
viej pirkim ir bankroto procedrose su teise pateikti dokumentus, pasilymus, pareikti nuomones ir atsiliepimus bei pasirayti
dokumentus UAB Kriptonika vardu. galiojimai iduoti dvejiems metams
Vienas i atstovavimo teisiniams santykiams bding poymi yra tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobdio santykiai: 1)
tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai) ir 2) atstovo ir treiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus
teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (ioriniai santykiai). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja j sudaryta
sutartis, pvz., pavedimo. galiojimas yra skiriamas ioriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius
veiksmus su treiuoju asmeniu turi teis atlikti galiotinis galiotojo vardu (CK 2.137 straipsnis). Specialusis galiojimas, kurio suteikiam
teisi apimtis nustatoma statyme (CK 2.176 straipsnio 1 dalis, 2.179 straipsnis), yra prokra. Apibriant prokros esminius skirtingumus
nuo kit galiojimo ri, paymtina, kad prokristui suteikiam teisi apimtis nustatyta specialij norm, tvirtint CK 2.176 2.185
straipsniuose, todl prokros atveju atstovo teiss, kai jos galiojime nra apibrtos, neribojamos tik tais veiksmais, kuri reikia
atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams isaugoti bei turtui priirti (CK 2.137 straipsnis). Prokros paskirtis yra tenkinti juridinio
asmens (verslininko) verslo poreikius iduodamas prokr verslo subjektas savo darbuotojui ar kitam asmeniui gali suteikti sandori
tvarkymo ir kit teisini veiksm atlikimo teises j nekonkretindamas. Pagal CK 2.176 straipsnio 1 ir 2 dalis prokra suteikia teis
atstovaujamojo vardu ir dl jo interes atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu, skaitant teisinius
veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Dl pastarosios teiss gyvendinimo, pabrtina, kad prokuristas atlikti teisinius veiksmus
teisme gali tiek, kiek tai leidiama pagal CPK (CPK 55 straipsnio 2 dalis, 354 straipsnis). Kartu paymtina, kad statymo nustatyta ne tik
prokra suteikiam teisi apimtis, bet ir ribos (CK 2.179, 2.180 straipsniai). CK 2.179 straipsnyje nustatyti sandoriai ir teisiniai veiksmai,
kuri prokra neapima. ios bylos kontekste pabrtina, kad prokra neapima prokuristo teiss perduoti savo galiojim kitam asmeniui (CK
2.179 straipsnio 2 dalis). CK 2.180 straipsnyje nustatyti prokuristui suteikiamos teiss ribojimo statyminiai kriterijai, kurie, remiantis to
paties straipsnio 2 dalimi, neturi poveikio ioriniams atstovavimo santykiams ir galioja tik vidiniams
statyminiai teisi apribojimo kriterijai yra: 1) juridinio asmens filialas; 2) atitinkamos juridinio asmens veiklos sritys ir rys; 3) tam tikros
aplinkybs; 4) laikas; 5) teritorija. ios bylos kontekste pamintina ir CK 2.184 straipsnio 1 dalies 1 punkte tvirtinta nuostata, kad prokra
pasibaigia, kai atstovaujamasis j ataukia. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad verslininko iduota prokra negali bti neataukiama.
Jeigu galiojimo turinys atitinka prokros reikalavimus, nors jos pavadinimas yra kitoks, iai generalinio galiojimo riai taikytinos CK
2.176-2.184 straipsniuose tvirtintos nuostatos, kuri imperatyvams prietaraujanios sandorio slygos yra niekins
A. S. 2006 m. spalio 17 d. idav du galiojimus Nr. K06/1871 ir Nr. KS06/1871 atstovauti bendrovei visuose Lietuvos Respublikos
teismuose, teiskros, teistvarkos ir teissaugos institucijose, visose viej pirkim ir bankroto procedrose su teise pateikti dokumentus,
pasilymus, pareikti nuomones ir atsiliepimus bei pasirayti dokumentus UAB Kriptonika vardu, kurie savo turiniu atitinka prokros,
ribojamos juridinio asmens veiklos sritimis ir rimis (CK 2.18 straipsnio 1 dalis), teisin status, kuri atstovaujamojo ir prokuristo
santykiams sigalioja nuo jos idavimo, o prokuristo ir treij asmen santykiams nuo jos registravimo teiss akt nustatyta tvarka
prokra neapima prokuristo teiss perduoti savo galiojim kitam asmeniui (CK 2.179 straipsnio 2 dalis) ir prokra negali bti neataukiama
(CK 2.184 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todl A. S. 2006 m. spalio 17 d. iduot prokr Nr. K06/1871 ir Nr. KS06/1871 dalys, kuriose
nustatyta, kad galiojimas neataukiamas ir galiotiniui suteikiama pergaliojimo teis, yra imperatyviosioms statymo normoms
prietaraujantys, todl niekiniai, sandoriai (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 1.80 straipsnis). Sandorio dalies negaliojimas nedaro
negaliojani kit jo dali, jeigu galima daryti prielaid, kad sandoris bt buvs sudarytas ir netraukiant negaliojanios dalies (CK 1.96
straipsnis). Byloje nra pagrindo prielaidai, kad be i dali prokra nebt duota, todl kitos sandorio dalys lieka galioti.
. CK 2.176 straipsnyje nustatyta, kad prokra gali bti duodama ne tik darbuotojui, bet ir kitiems asmenims, todl iuo aspektu statymo
reikalavim laikytasi. Kita, nesusijusi su prokros galiojimu santykiams tarp atstovaujamojo ir prokuristo, aplinkyb yra tokios prokros
panaudojimas atstovavimui teismuose
Kolegija nutaria: Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. sausio 30 d. sprendim pakeisti.
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. sausio 30 d. sprendimo dal, kuria pripaintos negaliojaniomis
A. S. 2006 m. spalio 17 d. iduotos prokros Nr. K06/1871 ir Nr. KS06/1871 atstovauti bendrovei visuose Lietuvos Respublikos teismuose,
teiskros, teistvarkos ir teissaugos institucijose, visose viej pirkim ir bankroto procedrose su teise pateikti dokumentus, pasilymus,
pareikti nuomones ir atsiliepimus bei pasirayti dokumentus UAB Kriptonika vardu, ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinks
teismo 2007 m. gegus 14 d. sprendim, kuriuo iekinys dl ios dalies atmestas.
Kit Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. sausio 30 d. sprendimo dal, kuria panaikintos A. S. 2006 m.
spalio 17 d. iduot prokr Nr. K06/1871 ir Nr. KS06/1871 dalys, kuriose nustatyta, kad galiojimas neataukiamas ir galiotiniui
suteikiama pergaliojimo teis, idstyti taip:
Pripainti niekinmis ir negaliojaniomis A. S. 2006 m. spalio 17 d. iduot prokr Nr. K06/1871 ir Nr. KS06/1871 dalis, kuriose nustatyta,
kad galiojimas neataukiamas ir galiotiniui suteikiama pergaliojimo teis.
A. S. i UAB Penki kontinent bankins technologijos priteisti 150 Lt jo turt bylinjimosi ilaid ir 1000 Lt ilaid advokato pagalbai
apmokti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. sausio 30 d. sprendimo dal dl bylinjimosi ilaid
paskirstymo ir i UAB Kriptonika UAB Penki kontinent bankins technologijos naudai priteisti 50 Lt bylinjimosi ilaid
4. LAT CBS 2009 m. lapkriio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2009
Gino esm: Atsakovas padovanojo savo tvui - iekovui 8 ems sklypus, kuriuos iekovas testamentu paliko kitam snui, galiodamas
atsakov savo nuoira jais naudotis, valdyti bei disponuoti. Atsakov padovanojo sklypus sutuoktiniui, bet iekovas dovanojimo sutartis ir
galiojim pra pripainti negaliojaniais, nes negaljo suprasti savo veiksm reikms ir j valdyti. Pirmosios ir apeliacins instancijos
teismai iekin atmet. Iekovas pateik kasacin skund.
LAT konstatuoja: LAT paymjo, kad nagrindami iekin dl sandorio pripainimo negaliojaniu, kai sandor sudar fizinis asmuo,
negaljs suprasti savo veiksm reikms, teismai turi vertinti asmens bsen sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turin (jo
naudingum ar alingum, pagrstum), tuo tarpu asmens bsen, kaip juridin fakt, gali patvirtinti teismo psichiatrin ekspertiz bei kiti
rodymai. Nagrinjamu atveju teismo paskirta ekspertiz nustat, kad pasiraydamas galiojim iekovas visikai suprato io veiksmo
reikm ir prasm bei ireik tikrj vali padovanoti turt savo snui (atsakovui), be to simuliavo psichins ligos simptomus, turdamas
tiksl pripainti galiojim negaliojaniu, t.y. elgsi dirbtinai, neprotingai ir nesiningai. Btent todl teismai pagrstai atmet iekovo
reikalavimus. Vertindami ginijamo galiojimo turin jo naudingumo ar alingumo, pagrstumo, protingumo bei kitais reikmingais aspektais,
teismai pagrstai atsivelg iekovo ir atsakov eimoje paplitusi praktik vienas kitam perleisti tam tikr nekilnojamj turt, sudarinti
varius didels verts sandorius pagal duotus vienas kitam galiojimus, o kadangi iekovo galiojime atstovaujamasis atstovui pats nurod
sudaryti jo vardu sandor btent su snumi, toks sandoris negali bti vertinamas kaip paeidiantis atstovaujamojo teises ir sukeliantis
atstovs bei kitos sandorio alies (atstovs sutuoktinio) interes konflikt.
LAT paliko galioti apeliacins instancijos teismo nutart.
5. LAT CBS 2010 m. spalio 18 d. nutartis c.b. 3K-3-393/2010
Gino esm: Iekovas - mons akcininkas pra pripainti negaliojaniu atsakovo (mons) akcinink susirinkimo sprendim j likviduoti,
kadangi iekovui nebuvo leista balsuoti kito akcininko vardu "prie" mons likvidavim dl to, kad susirinkimui buvo pateiktas ne akcininko
galiojimo balsuoti originalas, o nepatvirtinta kopija. Pirmosios ir apeliacins instancij teismai iekin tenkino. Atsakovas pateik kasacin
skund.
LAT konstatuoja: LAT paymjo, kad neproporcingas ir formaliais pagrindais grindiamas akcinink turtini ir neturtini teisi, skaitant
teiss dalyvauti bei balsuoti akcinink susirinkimuose, suvarymas paeidia akcininko nuosavybs teis, ginam Konstitucijos 23 str. Jei
akcininkas nepateikia galiojimo balsuoti kito akcininko vardu arba jo kopijos, tai savaime dar nereikia, kad atstovavimo prievolini
santyki nra. Tretysis asmuo gali atsisakyti traktuoti asmen kaip atstov tik tada, kai jis nepateikia galiojimo ar kito aikiai ireikto
atstovavim patvirtinanio dokumento, ir i aplinkybi visumos negalima daryti ivados apie numanomo atstovavimo (CK 2.133 str. 2 d.)
buvim. Nagrinjamu atveju buvo pakankamai aplinkybi, patvirtinani numanom akcininko atstovavim: monje buvo tik keli
akcininkai; ankstesni ginai rod, kad vien akcinink interesas bendrovs atvilgiu buvo prieingas kit akcinink interesams; iekovas
pareik balsu, jog galiotas atstovauti kitam akcininkui ir pateik nepatvirtint galiojimo kopij; egzistuoja baudiamoji atsakomyb u
dokument klastojim, kas silpnina motyv nepasitikti pateikta galiojimo kopija ir kt. Btent todl atsakovas turjo pagrstai numanyti ir
pripainti iekovo bei kito akcininko atstovavimo santykius, suteikiant teis iekovui balsuoti pastarojo vardu.
LAT paliko galioti apeliacins instancijos teismo nutart.

17 tema Daiktin teis

Civilin byla Nr. 3K-3-377/2006
Gino esm:
Iekovas prao pareigoti atsakov I.M. nugriauti jai nuosavybs teise priklausanius nam ir ulin.
Gyvenamasis namas 2001 m. kovo 26 d. nutarimu buvo trauktas nugriautin privatizuojam objekt sra.V Valstybs turto fondas
2001m. gruodio 7 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi pardav statinius treiajam asmeniui UAB Stepra Sutartyje buvo
nurodyta, kad objektas parduodamas nugriauti .2002 m. pirkimo-pardavimo sutartimi Stepra pardav iuos statinius treiajam asmeniui R.
L. , kuri savo ruotu pardav juos atsakovei I. M.. Pagal 2001 m. gruodio 7 d. sutart UAB Stepra buvo pareigota privatizuotus statinius
nugriauti. iuos statinius sigijus atsakovei, jai perjo ir sipareigojimas nugriauti buvus gyvenamj nam ir ulin. Atsakov nenugriov
statini, bet pradjo neteist pastato rekonstrukcij.
Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija pareigojo atsakov per tris mnesius nugriauti gyvenamj
nam ir kiemo statin ulin.
Teisj kolegija motyvavo, kad gino statini paskirtis buvo j nugriovimas, alys savo susitarimu negaljo pakeisti daikto paskirties.
Daiktins teiss suvarymai kartu su daiktu perleidiami naujajam daikto savininkui nepriklausomai nuo to, kiek kart tas daiktas
perleidiamas (CK 4.9 straipsnio 2 dalis), dl to 2001 m. gruodio 7 d. sutartyje apibrta turto gijjo prievol nugriauti sigytus statinius
perjo tiek UAB Stepra, tiek ir vlesnms turto savininkms R. L. bei I. M. (CK 6.2 straipsnis).
Kasacinis teismas paliko galioti Klaipdos apygardos teismo sprendim:
Nuosavybs teiss turin sudaro teis savo nuoira, nepaeidiant kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti nuosavybs objekt ir juo
disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bet kurios i i teisi ribojimas, atsirads sutarties pagrindu, yra prievoliniu pagrindu kils daiktins teiss
nuosavybs teiss suvarymas. Tai vienas i registruojam juridini fakt (CK 4.253 straipsnis, 4.254 straipsnio 1 punktas). Vieame
registre registruotas daiktins nuosavybs teiss suvarymas pareiga nugriauti nuosavybn gyt statin dl ryio su daiktu, per tai taikant
absoliutumo ir sekimo principus yra privalomas bet kuriam daikt nuosavybn gijusiam asmeniui, nors jo gijimo sandoryje tai nenurodyta.
Toks gijjas negali gintis siningumu, nes nuosavybs teiss ribojimo faktas yra pavieintas per registr. Nuosavybs teiss suvarymai,

kurie atsirado teiss akt pagrindu, o vliau buvo perkelti sutart, vlesni nuosavybs teiss objekto gijj vienaalika valia negali bti
panaikinti, o panaikinimas ar j neraymas perleidimo sutartis turi bti traktuojamas kaip niekinis, nesukeliantis teisini pasekmi, kitoki,
negu jas numato galiojantis teiss aktas. Nuosavybs teiss buvo apribotos LRV 2001 m. kovo 26 d. nutarimu, kuriuo buvs gyvenamasis
namas trauktas nugriautin privatizuojam objekt sra. Taip nuosavybs teis buvo suvaryta teiss aktu ir prieingi jo gyvendinimui
asmen valiniai veiksmai prietaraut imperatyviosioms statymo nuostatoms ir bt niekiniai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis)

Civilin byla Nr. 3K-3-554/2009

I. Gino esm
Iekovas- Alytaus apskrities virininko administracija pra teismo pripainti negaliojania statinio Perlojos kaime teisin
registracij Nekilnojamojo turto registre.
2004 m. birelio 29 d. turto pardavimo i varytyni aktu UAB los sala sigijo i BUAB Varnos paruoos fizikai paeist
(baigtumas 6 proc.) statin, kur V Registr centro Alytaus filialas registravo UAB los sala nuosavybs teise. 2004 m. spalio 29 d.
pirkimopardavimo sutartimi UAB los sala pardav nurodyt statin UAB Dzkijos turizmas. V Registr centro Alytaus filialas
registravo nurodyt statin UAB Dzkijos turizmas nuosavybs teise. Iekovas 2006 m. gruodio 28 d. kreipsi V Registr centr,
praydamas atnaujinti termin skundui dl V Registr centro Alytaus filialo sprendim registruoti daiktines teises gino statin paduoti ir
panaikinti nesamo statinio teisin registracij Nekilnojamojo turto registre.
Iekovas nurod, kad 2003 m. rugpjio 7 d. BUAB Varnos paruoos kreipsi teism, praydama nustatyti nuosavybs teiss
paruo punktus, tarp j ir gino statin, gijimo pagal gyjamj senat fakt tam, kad galt registruoti juos nuosavybs teis
Nekilnojamojo turto registre. Varnos rajono apylinks teismas 2004 m. balandio 6 d. pareikjo BUAB Varnos paruoos pareikim
atmet, nes konstatavo, kad nurodyti statinys yra laikinas, todl negali bti registruojamas Nekilnojamojo turto registre; teismas taip pat
nustat, kad Perlojos kaime buvs pastatas neiliks, buvs be pamat, yra tik betonini grind dalis. Iekovo teigimu, V Registr centro
Alytaus filialas neteistai registravo gino statin Nekilnojamojo turto registre bei bendrovi nuosavybs teises j. V Registr centro
Centrinio registratoriaus gin nagrinjimo komisija 2007 m. vasario 6 d. sprendimu paliko galioti vardytus teritorinio registratoriaus
sprendimus, remdamasi tuo, kad praleistas vieno mnesio terminas skundui paduoti, taip pat tuo, kad 2004 m. birelio 29 d. turto pardavimo
i varytyni aktas bei 2004 m. spalio 29 d. gino statinio pirkimopardavimo sutartis, kuri pagrindu atlikta teisin registracija, nenuginyti
ir galioja. Iekovo teigimu, nurodytas Centrinio registratoriaus sprendimas neteistas, nes skundo padavimo terminas gali bti atnaujintas,
jeigu jis praleistas dl svarbi prieasi , o iekovas tokias prieastis nurod: jis aikinosi gino statinio buvimo viet, ilgai truko teisminiai
ginai dl ems sklypo iam statiniui suformavimo.
Kasacinio teismo sprendimas
emesni instancij teismai tenkino iekovo reikalavimus.Kasacinis paliko galioti nutartis.
Nustatyta, kad iekovas nepraleido termino:Kasatori argumentai, kad iekovas apie gino statinio teisin registracij suinojo i karto po
jos atlikimo, nes tiek UAB los sala, tiek UAB Dzkijos turizmas, sigijusios gino statin, kreipsi iekov dl ems sklypo iam
statiniui suformavimo, todl, manydamas, jog statinio teisin registracija neteista, galjo i karto i ginyti, teisikai nepagrsti. Teisj
kolegija visikai sutinka su apeliacins instancijos teismo motyvais, kad iekovo inojimas apie gino statinio ir daiktini teisi j teisin
registracij vieajame registre nereikia, jog jis inojo ar turjo inoti, kad teisin registracija yra neteista. Nurodyta aplinkyb iekovui tapo
inoma, kai, sprsdamas ems sklypo gino statiniui suformavimo klausim, isiaikino io statinio pobd, t. y. kad tai laikinas statinys,
kuris nra nekilnojamasis daiktas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre.
Teisj kolegija sprend, kad is teismo sprendimu nustatytas faktas sukelia teisines pasekmes ne tik BUAB Varnos paruoos, bet ir
vardytoje civilinje byloje nedalyvavusiems asmenims, nes tas pats statinys skirtingose bylose negali bti vertinamas skirtingai; teismo
sprendimas priimtas ypatingosios teisenos tvarka nagrintoje, t. y. susijusioje su vieuoju interesu, byloje, todl iame sprendime nustatytas faktas,
kad Perlojos paruo punktas yra laikinas statinys, turi prejudicin reikm ir nagrinjamoje byloje. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad
nereikia rodinti aplinkybi, nustatyt siteisjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iskyrus atvejus, kai
teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). LAT iaikinta, kad tam tikras
faktas pripastamas prejudiciniu kai jis atitinka tokias slygas: 1) faktas nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriais
nusprsta dl bylos esms, yra siteisj; 3) teismo sprendimas ar nutartis priimti kitoje, negu nagrinjama, byloje; 4) teismo sprendimas ar
nutartis priimti civilinje arba administracinje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukl teisini
pasekmi ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkyb buvo rodinjimo dalykas kitoje byloje
Teisj kolegija paymi, kad civilinje byloje pagal pareikjo BUAB Varnos paruoos pareikim dl nuosavybs teiss gijimo
pagal gyjamj senat fakto nustatymo pareikjas pra nustatyti nurodyt fakt tam, jog galt registruoti statinius, tarp j ir gino statin
Perlojos kaime, Nekilnojamojo turto registre. Dl to nurodyt byl nagrinjs teismas nustatinjo ir tyr duomenis, susijusius su io statinio
teisiniu statusu. Taigi nagrinjamoje byloje reikmingos aplinkybs dl gino statinio teisinio statuso, t. y. ar tai nekilnojamasis daiktas,
registruojamas Nekilnojamojo turto registre, ar laikinas statinys, kuris iame registre neregistruojamas, buvo rodinjimo dalykas
inagrintoje byloje. siteisjusiu teismo sprendimu nurodytoje byloje nustatyta, kad gino statinys neiliks ir buvs be pamat, bei
teisikai kvalifikuota, jog is statinys laikinas. Tai statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, pagamintas gamykloje ar
pastatytas i surenkamj konstrukcij, kur galima iardyti ar perkelti kit viet ir kuris neturi pamat, bet remiasi ems paviri.
Laikinas statinys ir teiss j neregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Teisj kolegija sprend, kad nors 2004 m. birelio 29 d.
varytyni aktas ir pirkimopardavimo sutartis yra galiojantys, rodo nuosavybs teises, taiau nra pagrindas registruoti vieajame registre
neregistruotino turto; dl ios prieasties V Registr centro Alytaus filialas neturjo teiss registruoti nurodyt paruo punkt Nekilnojamojo
turto registre.

3K-3K-3-433/2009
I. Gino esm
Iekovams G. I. nuosavybs teise priklauso kinis pastatas, UAB City gate viebui paskirties pastatai . ie statiniai yra
valstybei nuosavybs teise priklausaniame ems sklype, inuomotame atsakovui UAB Vilga. Vilniaus apskrities virininkui sutikus,
iekovams priklausaniais statiniais ustatyta ems sklypo dalis, subnuomojama devyniasdeimt devyneriems metams iekovui G. I..
Subnuomojamame ems sklype vykdomi statini rekonstrukcijos ir statybos darbai. Atsakovas UAB Vilga. pirkimopardavimo sutartimi
kiemo statinius (kiemo aiktel ir tvor), kurie buvo buvusio gamyklos komplekso pastat priklausiniai, pardav atsakovui UAB Kaili
idirbimo technologij sistemos. Iekov teigimu, i pirkimopardavimo sutartis niekin, nes kiemo statiniai ankiau buvo registruoti
kaip atsakovui UAB Vilga priklausanio gamybinio komplekso priklausiniai. Kiemo statini kaip atskiro objekto registravimas taip pat
yra neteistas, nes nebuvo priimta vieojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti atskir nekilnojamojo turto objekt. Iekovai G. I.
ir UAB City gate pra: panaikinti kiemo statini kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto teisin registracij nekilnojamojo turto registre
ir pripainti, kad ie yra pastat priklausiniai ir priklauso i pastat savininkams bendrosios dalins nuosavybs teise
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Vilniaus apygardos teismas tenkino iekinius, LAT paliko galioti j priimtas nutartis.
Dl pagrindinio daikto ir antraeilio daikto (priklausinio) likimo esant pagrindini daikt daugetui
. Antraeiliais daiktais priklausiniais pripastami daiktai, kuri ssajos su pagrindiniu daiktu reikiasi per bendr kin paskirt.
Nustatant juridikai reikmingas ssajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografin padtis, buvimas greta vienas kito), bet
funkcinis daikt ryys, t. y. priklausiniu pripastamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijs su juo bendra kine paskirtimi
bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryys bt pripastamas teisikai
reikmingu, jis turi bti nuolatinio pobdio ir pasiymti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam
daiktui Nagrinjamoje byloje teisikai reikmingas yra fakt ar priklausiniai savo kine paskirtimi tarnavo iekovams nuosavybs teise
priklausantiems ir i atsakovo sigytiems pagrindiniams daiktams.
Nagrinjant byl i naujo apeliacine tvarka teismas nustat gino isprendimui reikmingas aplinkybes: 1) prie pastat galima
patekti tik per vienintel vaiavim tvoroje; 2) kiemo aiktel reikalinga tam, kad bt galima naudotis pastatais; 3) kiemo aiktelje nebuvo
joki kit objekt, iskyrus pastatus; 4) tvora negalima naudotis atskirai, nes ji supo viso kiemo teritorij; 5) asfalto ir poemini tinkl
prieirai ir remontui reikalingas las alys deng bendrai sutarties pagrindu. Apeliacins instancijos teismas, ityrs ir nustats iuos faktus,
padar ivad, kad kiemo statiniai (tvora ir aiktel) savo funkcine paskirtimi buvo susij ne tik su atsakovui UAB Vilga priklausaniu
pastatu, bet savo kine paskirtimi tarnavo ir iekovams priklausantiems ir i atsakovo sigytiems pagrindiniams daiktams. Taigi teismo
nustatytos aplinkybs leidia daryti ivad, kad antraeiliai daiktai tvora ir aiktel yra ne vieno, o keli pagrindini daikt priklausiniai.
Tokia funkcine paskirtimi ie kiemo statiniai su pagrindiniais daiktais yra susij nuolatinai.
Tais atvejais, kai pirkimopardavimo sutartyje nepadaryta ilygos, kad priklausinys neparduodamas kartu su pagrindiniu daiktu,
laikoma, jog priklausin itinka pagrindinio daikto likimas. i CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, vieno ar
keli pagrindini daikt priklausinys yra antraeilis daiktas.
Kasatoriaus teigimu, pagal CK 4.14 straipsn priklausin itinka pagrindinio daikto likimas tuo atveju, kai priklausinys nebuvo
registruotas, o gino atveju kiemo statiniai buvo registruoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Teisj kolegija atmeta iuos kasacinio
skundo argumentus. priklausinio status ir paskirt lemia ne jo registravimo faktas, o jo nuolatinis funkcinis ryys su vienu arba
keliais pagrindiniais daiktais, o likim nulemia pagrindinio daikto (daikt) likimas, jeigu alys sutartyje nepadaro kitoki ilyg ar
statyme nra nustatyta kitaip,todl kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrstas.

Civilin byla Nr. 3K-3-294/2009

Byloje kilo ginas dl materialins teiss norm, reglamentuojani hipotekos objekt aikinimo ir taikymo.
Kreditoriai A. F., R. K. ir T. G. prao leisti keistus daiktus, t. y. ems sklyp, ir jame esant nebaigt statyti nam, parduoti i varytyni
u skol ir iiekoti i skolininko R. D. kreditoriams A. F.,R.K., T.G. skol ir delspinigius.
Pareikjai nurod, kad skolininkas R. D. 2007 m. gegus 18 d. paskolos sutartimi gautos paskolos grinim iki 2007 m.
rugpjio 18 d. utikrino 2007 m. gegus 21 d. registruotu hipotekos laktu,kuriuo keit 0,36 ha ems sklyp. Kadangi skolininkas
nevykd hipoteka apsaugot sipareigojim,sklypas buvo aretuotas, skolininkas sptas dl skolos kreditoriams grinimo per vien mnes
nuo nutarties gavimo dienos. Vliau skolininkas gavo leidim keistame ems sklype vykdyti statybos darbus, pastat nam ir savo vardu
registravo nuosavybs teises nebaigt pastat. Kadangi nebaigtas gyvenamasis namas CK 4.171 straipsnio 2 dalies pagrindu yra
keisto sklypo priklausinys, hipotekos lakte nra nurodyta, kad po hipotekos lakto sudarymo sklype statomi statiniai nebus keisti
kreditoriams, tai, anot pareikj, i varytyni turi bti parduotas ne tik keistas ems sklypas, bet ir jo priklausinys.
Kasacinio teismo sprendimas
Hipoteka tai daiktin teis, kuria utikrinamas pagrindins prievols esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo - vykdymas
keiiant nekilnojamj daikt, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka, kaip prievol, gali
atsirasti i statymo ar teismo sprendimo (priverstin hipoteka) arba i ali laisva valia sudaryto susitarimo (sutartin hipoteka) (CK 4.175
straipsnio 1 dalis).
Nagrinjamu atveju ginas kilo dl to, kokie nekilnojamieji daiktai yra keisti ali sudaryta hipotekos sutartimi.Teismas iaikino,
kad sutartins hipotekos atveju alys, vadovaudamosi sutarties laisvs principu, gali laisvai sprsti dl ems sklypo ir jo priklausiniais

esani statini keitimo ir susitarti, kad keiiant ems sklyp jame esantys bei bsimi statiniai nekeiiami, arba keiiami tik esantys
statiniai, arba keiiami tik bsimi statiniai ir pan. Nagrinjamoje byloje hipotekos sutarties alys susitar dl ems sklypo keitimo ir
sutartyje padar priklausini keitimo ilyg: nurod, kad ali susitarimu keiiamame ems sklype esantys pastatai nekeiiami. Teisj
kolegija sprendia, kad, esant tokioms hipotekos sutarties sudarymo aplinkybms, byl nagrinj teismai pagrstai pripaino, kad hipotekos
objektas buvo tik ems sklypas, o priklausini keitimo ilyga ireikia sutarties ali vali nekeisti tiek esam, tiek bsim statini.

Civilin byla Nr. 3K-3-134/2008

I. Gino esm
UAB Nekilnojamojo turto fondas sigijo gamybos cech ir kiemo statinius. iuos nekilnojamuosius daiktus UAB
Nekilnojamojo turto fondas perdavimoprimimo aktu perdav V Sveikutis, kuri savo ruotu iuos statinius. perdavimoprimimo
aktu perdav iekovei.
Iekov pra:
1) pripainti iekovei nuosavybs teis betono aiktel kaip gamybos cecho priklausin,
2) panaikinti ios gino aiktels teisin registracij AB Enifas vardu Nekilnojamojo turto registre;
3) pripainti negaliojania Vilniaus apskrities virininko administracijos iduot paym, kurioje gino aiktels savininke
nurodyta AB Enifas.Iekovs nuomone, iuo atveju taikytinas bendrasis deimties met iekinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1
dalis), o ne ABT 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mnesio iekinio senaties terminas.Todl iekinio senaties terminas ginyti
atsakovui Enifas iduot paym nra pasibaigs, nes gino payma iduota atsakovei Vilniaus apskrities virininko administracijai, kaip
nekilnojamojo daikto valdytojai, dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, o ne vykdant vieojo administravimo funkcijas.
Kasacinio teismo sprendimas

Priklausiniu pripastamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijs su pagrindiniu daiktu bendra
kine paskirtimi. Konstatuojant teisikai reikmingas priklausinio ssajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne j fizinis ryys (geografin
padtis, buvimas vieno alia kito), o funkcinis ryys, t. y. priklausiniu pripastamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijs su
juo bendra kine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryys bt
pripaintas teisikai reikmingu, jis turi bti nuolatinio pobdio ir pasiymti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu
pagrindiniam daiktui
Klausimas, ar tarp daikt yra teisikai reikmingas funkcinis ryys yra susijs su konkrei faktini aplinkybi
konstatavimu, tai yra fakto klausimas, kuris negali bti kasacinio teismo nagrinjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byl nagrinj
emesnij instancij teismai nustat, kad varytinse gyjant turt jokio faktinio ryio nebuvo- faktikai aiktel nebuvo naudojama, nuo
pastato ji atskirta tvora. Iekovas nepateik rodym, kurie paneigt teism sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes. Nustatyt
faktini aplinkybi pagrindu byl nagrinj teismai pagrstai pripaino, kad betono aiktel nra iekovui priklausanio pastato priklausinys.
Tai reikia, kad iekovas negali savo teisi gino statin grsti CK 4.14 straipsnio normomis, ir byl nagrinj teismai jo iekinio
reikalavim dl nuosavybs teiss pripainimo atmet pagrstai.
Iekovo teis ginyti Vilniaus apskrities virininko administracijos. paym ir gino turto teisin registracij AB Enifas vardu
Nekilnojamojo turto registre yra ivestin i jo pirmojo reikalavimo dl nuosavybs teiss pripainimo. Tik pripainus iekovo teis gino
betono aiktel, jis gyt CPK 5 straipsnyje tvirtint teis kreiptis teismins gynybos dl nurodyt administracini akt nuginijimo teismine
tvarka, nes atsirast pagrindas teigti, jog jie tikrai ar tariamai paeidia jo, kaip turto savininko, teises ar teistus interesus.
Nagrinjamu atveju byloje vyksta ginas dl nuosavybs teiss gynimo, todl visiems iekinio reikalavimams taikytinas bendrasis
iekinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnyje 1 dalyje deimt met. Taigi kasatoriaus skundo motyvas, kad pirmosios
instancijos teismas nagrindamas byl neteisingai taik terminus reglamentuojanius statymus, yra pagrstas. Taiau, kaip nurodyta pirmiau
ioje nutartyje, iekovas neturi reikalavimo teiss dl administracini akt nuginijimo, todl i pirmosios instancijos teismo klaida neturjo
takos teisingam gino isprendimui i esms.
Civilin byla Nr. 3K-3-530/2009
Gino esm:
Iekovai E., V.. ir atsakovas A.G. yra namo bendraturiai. Name yra nerengta pastog ir rsys. Iekovai yra sutuoktiniai, jiems
bendrosios jungtins nuosavybs teise priklauso dalis buto , o kita dalis-atsakovui. 2005 m. liepos 21 d. pasirayta sutartis, kuria iekovas E.
. ir atsakovas A. G. pasidalijo jiems bendrosios dalins nuosavybs teise priklausianias patalpas: rs ir nerengt pastog. Iekovas E. .
visas jam priklausanias pastogs dalis perleido atsakovui A. G., o visos nuosavybs teiss rs perjo iekovui E. . Iekov teigimu,
nurodyta sutartis yra negaliojanti nuo jos pasiraymo momento, nes atsakovui perleistas turtas gytas iekovams esant santuokoje, todl
laikytinas bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe. Iekovas E. . sutuoktin V. . nieko neinojo apie sandor ir neireik valios j
sudaryti, todl toks sandoris, iekov nuomone, negalioja, nepriklausomai nuo to, yra sininga kita sandorio alis ar ne. Taip pat nurodyta
sutartis neatitinka statymo reikalaujamos formos. Sutartimi iekovas E. . ne pasidalijo, bet perleido atsakovo nuosavybn nerengt pastog
be kito sutuoktinio sutikimo. Toks sandoris, iekov teigimu, pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkt turjo bti patvirtintas notaro.
Sutartis notarikai nepatvirtinta, todl iekovai j pra teismo pripainti negaliojania. Iekovas E. . sutart pasira dl suklydimo,
bdamas neblaivus.Sutartis neteista dar ir dl to, kad sudaryta esant esminms ali nelygybs slygoms, nes pagal j atsakovas i iekov

gijo nuosavybn pastogs patalpas, o iekovai i atsakovo negavo nieko, nes rsys iekovams ir taip priklaus pagal buto
privatizavimo sandor.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Butus privatizav asmenys nuosavybs teise sigijo nekilnojamojo turto objektus gyvenamajame name butus, taip pat but
savininkai gijo bendrosios dalins nuosavybs teise bendrojo naudojimo objektus. Bendrojo naudojimo objektai tai konstrukcijos, ranga,
patalpos ar kiti objektai, kurie tarnauja bendriesiems savinink poreikiams, nes susij su viso namo rengimu, funkcionavimu ar kitokiu
naudojimu ir nra atskir namo patalp savinink ar treij asmen nuosavyb. Patalpos keliems savininkams priklausaniame name gali
bti individualaus ir bendrojo naudojimo. Pagal tai gali bti sprendiama, ar jos privatizacijos procese buvo privatizuotos kartu su butu kaip
but gijusio asmens buto dalis ar priklausinys, ar privatizacijos metu jos privatizuotos kaip namo dalis ir bendroji dalin nuosavyb vis (ar
keli) jame butus gijusi asmen. Ar patalpos yra individualaus, ar bendrojo naudojimo sprendiama pagal tai, ar yra sprendimas jas suteikti
naudotis individualiai, ar jos suprojektuotos ir numatytos taip naudoti, ar j suteikimo individualiai naudotis klausimas isprstas
privatizacijos dokumentuose ar vlesniuose but savinink susitarimuose, taip pat ir pagal kitas aplinkybes. Jeigu patalpas funkcine
paskirtimi galima naudoti buto gyventoj poreikiams patenkinti ir jos fizikai susijusios tik su vienu butu, o kit but savininkai neturi
galimybs jomis naudotis, tai pagal konkreias aplinkybes gali bti daroma ivada, kad is objektas yra ne bendrojo naudojimo ir gytas
privatizacijos metu ne bendrosios dalins nuosavybs teise su kit but savininkais kaip namo dalis, bet gytas but nuosavybs teise
privatizavusi asmen kartu su butu. Kas privatizuota pagal but privatizavimo sutart, nustatoma aikinant but privatizavimo sutarties
slygas pagal sutari aikinimo taisykles. Turi bti aikinamos sutarties slygos, ali ketinimai, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybs.
Privatizuojamo buto plotas yra vienas i duomen, pagal kur galime sprsti, kokios patalpos yra privatizuotos pagal buto privatizavimo
sutart. Su butu neprivatizuotos patalpos, kurios buvo namo gyventoj bendrojo naudojimo patalpos. Tokios yra patalpos, kurios nepriskirtos
atskiriems savininkams ar neturi tiesioginio funkcinio ryio su atskir savinink patalpomis. I to iplaukia, kad svarbu nustatyti patalp
priskyrimo atskiram savininkui ar tiesioginio funkcinio ryio faktus.
Teismas iaikino, kad patalpos palpse, rsiuose gali bti parduodamos kartu su butu, jeigu jos buvo trauktos buto
inventorizavimo byl kaip buto priklausiniai. ie objektai privatizuoti kartu su konkreiu butu, jeigu pagal aplinkybes rsio ar palps
patalpos yra izoliuotos, negaljo bti priskirtos bendriems namo gyventoj poreikiams naudoti ir tam nebuvo naudojamos, bet buvo susietos
su konkreiu butu ir apie tai nurodyta namo inventorizavimo byloje.
Byloje rodyta, kad iekov butas privatizuotas 1994 metais, o atsakovui iuo metu priklausantis 1998 metais. Teismai nustat
aplinkyb, kad iekov buto inventorizavimo byloje nurodytas rsys, o atsakov nuosavybs teise dabar turimam butui palp. Ji
nenurodoma kaip rengta namo dalis, kaip patalpa ar gyvenamoji patalpa, taip pat netraukta buto kvadratr. Vien dl to ji neturi bti
vertinama tik kaip namo dalis ar kaip namo bendrojo naudojimo objektas ir kaip nepriklausanti iam butui dalis ar priklausinys. Tam tikros
izoliuotos erdvs gyvenamojo namo pastate priskyrim prie individualiai naudojamos buto dalies ar priklausinio lemia funkcinis ryys ar
priskyrimo faktas, bet ne jos rengimo ar pritaikymo kokiai nors paskiriai faktas. Nerengta palp neatitinka gyvenamosioms patalpoms
keliam reikalavim. Taiau, jeigu ji priskirta ar funkcikai susijusi su konkreiu butu ir nustatyta, kad pagal paskirt, idstym ar
racionalaus panaudojimo galimybes ji negali bti bendrai naudojama bei taip nebuvo naudojama, tai teismas gali j pripainti privatizuota
kaip priklausin. Tokie pat reikalavimai taikomi kitose gyvenamojo namo dalyse, pavyzdiui, rsyje, esanioms izoliuotoms erdvms.
Byloje esanioje iekovo buto privatizavimo sutartyje yra raas apie rsio privatizavim, tai paymta inventorizavimo byloje.
Teismas nustat, kad rsyje yra viena patalpa, kuri patenkama tik i iekov buto. Atsakov buto privatizavimo sutartyje dl rsio yra
upildyta grafa ir paymta . Tai reikia, kad rsys pagal i sutart neprivatizuotas ir inventorizacijos byloje nenurodytas, jokiu bdu
nepaymtas ir neaptartas. Teisikai kvalifikuodami ias aplinkybes, teismai turjo pagrind daryti ivad, kad iekov butas privatizuotas su
priklausiniu rsiu.
Atsakovams priklausanio buto privatizavimo sutartyje tiesiogiai netvirtinta nuostat dl palps, bet buto inventorizacijos byloje
nurodyta, kad palp yra. Privatizacijos metu buto nuominink B. K. prayme parduoti jai but nurod, kad naudojasi vir buto esania
palpe ir pra j privatizuoti. Teismai nustat, kad ji siejasi tik su B. K. butu ir i jo yra jimas palp. Iekov privatizavimo sutartyje ir
dokumentuose nuorod dl palps priskyrimo iekovams nra, o fizinio ar funkcinio ryio su iekov butu teismai nenustat. Tai sudaro
pagrind kvalifikuoti palp kaip B. K. buto priklausin, o ne namo dal ar bendrojo naudojimo patalpas, priklausanias namo but
savininkams bendrosios dalins nuosavybs teise.
emesni instancij teismai be pagrindo padar ivadas, jog palps ir rsio patalpos negytos privatizacijos metu kaip but
priklausiniai. Tai yra pagrindas teism sprendim ir nutart pakeisti, nes vykdant restitucij turi bti atkurta iki 2005 m. liepos 21 d. sutarties
sudarymo buvusi padtis. I teismo sprendimo rezoliucins dalies paalinamos nuostatos, kad palp ir rsys yra grinami bendrojon
dalinn nuosavybn. Nerengt pastog privatizavimo metu nuosavybs teise gijo atsakovas, todl nebuvo teisinio pagrindo panaikinti jos
teisin registracij vieame registre vien dl to, kad registravimo pagrindu nurodytas negaliojaniu pripaintas sandoris. Savininko teis, kuri
ivieinta vieame registre, atsirado pagal statym sudarytos privatizavimo sutarties pagrindu. Teiss atsiradimo pagrindo netikslus
nurodymas gali bti itaisytas administracine tvarka, o kilus ginui teismo sprendimu.
Kvalifikavus, kad alys bendrosios dalins nuosavybs teise negijo nerengtos pastogs, kad tai nra bendroji dalin namo
savinink nuosavyb, nra pagrindo sprsti klausimo dl sutikimo davimo ir jo teisins galios.
Taikant restitucij, iekovms grintinas rsys, o atsakovui A. G. palp.
18 tema NUOSAVYBS TEISS SAMPRATA, TURINYS, NUOSAVYBS TEISS SUBJEKTAI, NUOSAVYBS TEISS
OBJEKTAI
2002 m. birelio 11 d.
Gino esm:
Iekovas AB ,,aliakalnio turgaviet nurod, kad V Turgaviet ir A.Gaigalo I Aniukas 1991 m. sudar sutart, pagal kuri V
Turgaviet finansavo kavins, esanios Zanavyk g. 25, Kaune, statybos darbus, kontroliavo j kokyb, privaljo priimti ubaigt statyti

objekt ir suteikti pastat nemokamai eksploatuoti A.Gaigalo I Aniukas penkeriems metams, tokiu bdu kompensuojant statybini
mediag pabrangim, nenumatyt smatoje, o atsakovas privaljo organizuoti statyb pagal pateikt projekt ir smatos ribose. Kavins
statybai 1990 m. sausio 22 d. buvo iduotas leidimas Nr. 2/90, kurio pagrindu buvo pradta kavins statyba. Nebaigta statyti kavin buvo
privatizuota AB aliakalnio turgaviet akcinink ir traukta mintos bendrovs statin kapital. Iekovo teigimu, A.Gaigalo I
Aniukas be jo inios atliko kavins teisin registracij savo vardu, tuo paeidama iekovo teises. Kauno m. valdyba 1995 m. vasario 21 d.
potvarkiu Nr. 240-V nusprend inuomoti atsakovui ems sklyp, kuriame yra iekovui priklausantys pastatai bei komunikacijos, o tai taip
pat paeid iekovo teises. Iekovas papildomu iekininiu pareikimu taip pat nurod, kad 1993 m. vasario 3 d. pasiraytas pastato, esanio
Zanavyk g. 25, Kaune primimo naudotis aktas, kuris, iekovo teigimu, prietarauja statymams, kadangi jame nurodyta, kad pastatas
priklauso A.Gaigalo I Aniukas, taiau pagal sutart atsakovas privaljo tik organizuoti kavins statyb pagal pateikt projekt ir atsakyti
u norm bei technini reikalavim vykdym, todl is pastatas jam nepriklauso. Iekovas, vadovaudamasis CK 47 str., pra teismo:
1) pripainti leidimo statybai Nr. 2/90 dublikat, iduot A.Gaigalo I Aniukas 1990 m. sausio 17 d., negaliojaniu; 2) pripainti AB
aliakalnio turgaviet nuosavybs teis kavin, esani Zanavyk g. 25, Kaune; 3) pripainti pastato, esanio Zanavyk g. 25, Kaune,
1993 m. vasario 3 d. primimo naudoti akt negaliojaniu ir atstatyti iam reikalavimui praleist iekinins senaties termin; 4) panaikinti
Kauno m. valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvark Nr. 240-V dl ems sklypo inuomojimo atsakovui A.Gaigalo I Aniukas; 5)
panaikinti gino pastato teisin registracij A.Gaigalo I Aniukas vardu ir pareigoti atlikti pastato teisin registracij AB aliakalnio
turgaviet vardu.
Atsakovas A.Gaigalo I Aniukas prieiekininiu pareikimu pra teismo pripainti Kauno m. statybos kontrols skyriaus 1991
m. sausio 22 d. leidim statybai Nr. 2/90 dl kavins ir smulki metalo dirbini kiosko, esanio Zanavyk g. 25, Kaune, negaliojaniu.
Atsakovo teigimu, toks leidimas nebuvo iduotas, tai patvirtina faktas, jog leidim registracijos urnale tokio leidimo nra. Atsakovas
nurod, jog prieingai, nei teigia iekovas, 1990 m. sausio 17 d. leidimas Nr. 2/90 kavins statybai buvo iduotas kooperatyvui Aniukas
(dabar A.Gaigalo I Aniukas), ir statybos leidim byloje yra iliks io leidimo originalas.
Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai.
Kasaciniame skunde A.Gaigalo I Aniukas teigia, kad pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimas ir nutartis yra nepagrsti
ir neteisti, kadangi teismai neteisingai aikino ir taik materialins bei procesins teiss normas:
1. Teismai nepagrstai taik ir aikino CK 4.93 bei 4.95 str.
2. Teismai neteisingai taik ir aikino CK 142, 1421, 374, 1.138, 4.93, 4.95, 6.644, 6.645 str. nuostatas.
3. Teismai nepagrstai nusprend, jog iekinins senaties terminas pastato primimo naudotis aktui apsksti praleistas dl svarbios
prieasties.
4. Teismai neteisingai aikino ir taik CK 148 str., 4 str., 5 str., 1.136 str., 1.137 str., 4.68 str., kadangi nepagrstai nurod, jog Kauno m.
valdyba neturjo teisinio pagrindo sumainti iekovui iskirt ems sklyp.
Atsiliepimu kasacin skund AB aliakalnio turgus teism sprendim ir nutart ioje byloje prao palikti nepakeistus, o kasacin
skund atmesti.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai.
Dl iekovo nuosavybs teisi gino pastat
Pareikdamas iekin iekovas nuosavybs teis gino kavins pastat rodinjo vieojo akcij pasiraymo sutartimi Nr. 249. Iekovo
teigimu, gino pastatas, kaip nebaigta statyba trauktas 1992 m. balandio 27 d. V Turgaviet privatizavimo kort, o po to perduotas
iekovui 1993 m. lapkriio 23 d. primimo-perdavimo aktu prie vieojo akcij pasiraymo sutarties. Kaip matyti i bylos mediagos, 1992 m.
balandio 27 d. privatizavimo kortos 3 p. nurodoma nebaigta statyba, taiau nenurodyta, jog tai yra btent gino objektas (74 b.l.; t. 2). Be
to, 1993 m. lapkriio 23 d. primimo-perdavimo akte numatyta, jog AB aliakalnio turgaviet perduodami nebaigti statybos darbai u 9
639,17 Lt. (b.l.83-84; t.1). Tik priede prie 1993 lapkriio 23 d. akto nurodoma kavin ir metalo dirbini kioskas, kurio vert 2186,40 Lt. (211
b.l.; t. 3). Paymtina ir tai, kad 1993 m. lapkriio 23 d. primimo-perdavimo akto priedas buvo pateiktas tik po to, kai atsakovas pateik
kasacin skund dl 2000 m. balandio 20 d. Kauno apygardos teismo civilini byl skyriaus teisj kolegijos nutarties. Paymtina ir tai,
kad V Turgaviets 1994 04 19 Kauno miesto Valdybos potvarkiu Nr.553-v buvo iregistruota i rejestro, nepaskiriant teisi ir pajg
permjo (70 b.l., t.1).
Teisj kolegija paymi, jog kiti byloje esantys dokumentai bei ali paaikinimai rodo, jog 1993 m. kovo 23 d. gino kavins
pastatas jau buvo pastatytas ir registruotas atsakovo vardu, o smatin vert j pastaius 1993 m. vasario 8 d. baigt statyb primimo
naudoti akte 1 179 946 rub. Be to, vadovaujantis ali paaikinimais bei liudytoj parodymais, galima daryti ivad, jog tuo metu
turgaviets teritorijoje buvo vykdoma ne viena statyba. Vadovaudamasi idstytu, kolegija sprendia, jog tiek pirmosios, tiek apeliacins
instancijos teism ivada, jog iekovas privatizavimo bdu perm V Turgaviet priklausius gino kavins pastat, prietarauja byloje
esantiems rodymams ir todl laikytina, kad iekovas nerod, kad gino objektas buvo iekovo privatizuotas.
Dl atsakovo gino pastato valdymo teistumo
Pirmosios ir apeliacins instancij teismai surinkt rodym pagrindu padar ivad, jog atsakovui leidimas statybai buvo iduotas
paeidiant 1976 m. gruodio 30 d. Valstybinio statybos reikal komiteto sakymu Nr. 307 patvirtint leidim statybai idavimo tvark, todl
pripaino j negaliojaniu. Be to, teismai laik, jog V Turgaviet ir atsakov pagal 1991 m. vasario mn. sutart siejo rangos santykiai,
kurie nuosavybs teiss atsakovui gino kavins pastat nesukr, todl panaikino gino pastato teisin registracij atsakovo vardu.
Vadovaudamasi bylos mediaga, kolegija tokias teism ivadas laiko nepagrstomis.
Kolegija paymi, jog tam tikro asmens nuosavybs teisei tam tikr turt atsirasti turi bti konkretus nuosavybs teiss gijimo
pagrindas. Nuosavybs teis nekilnojamj turt gali bti gyjama tame tarpe ir statybos procese pastatant nauj statin ar pastato
rekonstrukcijos rezultate padidinant rekonstruojamo turto vert. Taiau gyti nuosavyb statin ir tuo paiu gyti visas savininko teises bei
savininko teisi garantijas yra galima ne bet kokio statybos proceso idavoje, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos
proces reglamentuojani normini akt reikalavim, t. y. jei statybos procesas buvo teistas.
Byloje nustatyta, jog 1990 m. sausio 17 d. kooperatyvui Aniukas iduotas leidimas statybai. Tuo metu leidim statybai idavimo
tvark nustat 1976 m. gruodio 30 d. Valstybinio statybos reikal komiteto sakymas Nr. 307 Dl leidim statyti ir rekonstruoti
gyvenamuosius namus, pramons, civilinius, ems kio ir kitus objektus forminimo tvarkos. Leidimas statybai buvo iduotas pateikus
visus reikalingus dokumentus, nepaeidiant nustatytos leidim statybai idavimo tvarkos.

Tai, jog leidimas statybai iduotas teistai ir pagrstai byloje patvirtino ir Kauno apskrities virininko administracijos atstovas (b.l.
136; t. 6). Be to, baudiamojoje byloje dl suklastoto oficialaus dokumento panaudojimo (b.l. 142; b.b. Nr. 22-1-1028/94) taip pat nustatyta,
jog leidimas statybai iduotas teistai ir nra suklastotas. Tokiu bdu teigti, jog leidimas statybai kooperatyvui Aniukas iduotas
paeidiant nustatyt tvark nra jokio pagrindo.
Byl nagrinj teismai padar ivad, jog V Turgaviet ir atsakov pagal 1991 m. vasario mn. sutart siejo rangos santykiai,
kurie nuosavybs teisi atsakovui nesukr. Su tokia teism ivada sutikti negalima. Kaip matyti i mintos sutarties, ji sudaryta 1991 m.
vasario mn., t.y. po to, kai gino kavins statyba jau buvo pradta. Paymtina, jog iekovas byloje rodinjo, jog yra sumokjs atsakovui
u gino kavins statyb. Taiau byloje pateikti dokumentai apie las moktas atsakovui nerodo, jog atsakovui buvo mokama btent u
gino kavins pastato statyb. 1991 m. vasario mn. sutartis bei mokjimo dokumentai iekovui suteikia teis reikalauti i atsakovo jam
sumokt pinigini l atlyginimo, taiau nuosavybs teisi iekovui gino pastat nerodo.
I bylos mediagos matyti, jog pastaius objekt 1993 m. vasario 8 d. Kauno miesto valdyba patvirtino io objekto primimo akt
(smatin vert 1 179 946 rub.) ir 1993 m. kovo 23 d. jis buvo uregistruotas I Aniukas vardu. Gino pastatas buvo priimtas naudoti
vadovaujantis tuo metu galiojusiomis LR Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintomis Baigt statyb primimo naudoti taisyklmis
(RSN 124-91), kuri 3 p. numat, jog baigtas statybas primimui naudoti statant kio bdu pateikia statytojai. Pastat primus naudoti, jis
buvo uregistruotas vadovaujantis LR Vyriausybs 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastat, statini ir but teisinio
registravimo instrukcija, galiojusia gino teisini santyki atsiradimo laikotarpiu, pagal kuri visi negyvenamieji pastatai ir statiniai turjo
bti teisikai registruojami, juos privaljo registruoti visi savininkai primus pastat naudoti ar pasikeitus savininkui (Instrukcijos 1, 2, 4, 6
punktai); registruojant nurodytus pastatus, savininkai turjo pateikti registro staigai nuosavybs teis patvirtinanius dokumentus
(Instrukcijos 8-10 punktai). Kaip matyti i bylos mediagos, gino kavins pastatas buvo registruotas atsakovo vardu, pateikus jam valdybos
patvirtint pastato primimo naudotis akt, kuris vadovaujantis Instrukcijos 9.4 p. buvo vienas i dokument, patvirtinani nuosavybs teis
pastat. teisinus nuosavybs teis, Kauno miesto valdyba, kaip valstybins ems valdytojas, 1995 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. 240-v
inuomojo atsakovui prie gino pastato esania em.
Vadovaudamasi idstytu, kolegija daro ivad, jog gino pastato statyba atsakovo buvo vykdoma laikantis jos proces
reglamentuojani normini akt reikalavim, todl sprendia, jog atsakovas visas savininko teises bei savininko teisi garantijas
gijo teistos statybos pagrindu.
Teisj kolegija paymi, jog CPK 58 str. nustatyta, kad kiekviena alis turi rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip
savo reikalavim ir atsikirtim pagrindu. rodymus pateikia alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Tuo yra tvirtinti pagrindiniai
rungimosi ir ali lygiateisikumo principai civiliniame procese. Laisva valia pasirinkusios reikalavim ir atsikirtim pagrind, alys j
pasirinktomis rodinjimo priemonmis paios turi nurodytas aplinkybes rodyti. Ivadas apie nustatytus byloje faktus pagal pareiktus ali
reikalavimus bei atsikirtimus teismas gali padaryti tik pilnai visapusikai ir objektyviai inagrinjs visas bylos aplinkybes ir vertins
surinktus byloje rodymus; jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios (CPK 65 str.). Konstatuoti tam tikr aplinkybi
egzistavim galima tik leistinomis rodinjimo priemonmis, turiniomis ryi su nagrinjama byla, jeigu faktini duomen pakanka
atitinkamoms ivadoms daryti.
Vadovaudamasi idstytu, kolegija daro ivad, jog byloje esani rodym nepakanka konstatuoti iekovo, kaip gino
objekto savininko, teiss ireikalauti turt i svetimo neteisto valdymo pagrstumo, todl sprendia, kad iekovas savo reikalavim nerods,
o teismai, pripain leidim statybai, iduot A.Gaigalo I Aniukas, negaliojaniu; taip pat pripain AB aliakalnio turgaviet
nuosavybs teis gino pastat, panaikin gino pastato teisin registracij A.Gaigalo I Aniukas vardu ir pareigoj KNTKR V Kauno
filial atlikti pastato teisin registracij iekovo AB aliakalnio turgaviet vardu; taip pat panaikin Kauno m. valdybos 1995 m. vasario
21 d. potvark Nr. 240-V Dl ems inuomojimo A.Gaigalo I Aniukas, paeid rodym vertinimo taisykles, t.y. paeid procesines
teiss normas, netinkamai jas taikant ir aikinant, kas turjo takos priimant neteist sprendim ir nutart, netinkamai aikino materialins
teiss normas, t.y. CK nuostatas, reglamentuojanias vindikacijos taisykles, ir tai sudaro pagrind teism sprendim bei nutart naikinti (CPK
354 2 str. 2 d.).
Dl iekinins senaties
Kasaciniame skunde teigiama, jog teismai nepagrstai atstat iekovui iekinins senaties termin gino pastato primimo
naudotis aktui ginyti. Kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pastaius gino pastat iekovas turjo inoti kieno vardu jis
priduotas valstybinei komisijai, taiau atsivelgiant tai, jog iekovas teism su iekiniu dl savo paeist teis gynimo kreipsi jau 1995
m., o teis ginyti mint akt jam buvo iaikinta tik 1997 m., tai kolegija i esms sutinka su teism sprendimu atstatyti iekovui iekinins
senaties termin primimo aktui ginyti, kaip praleist dl svarbios prieasties.
Vadovaujantis idstytu, teism sprendimai yra naikintini, iekinys atmestinas, o prieiekinys tenkintinas
2004 m. rugsjo 8 d.
dl pareigojimo nutraukti neteist firmos vardo naudojim ir nuostoli atlyginimo.
Iekovas nurod, kad 2001 m. rugsjo 20 d. Lietuvos moni rejestre buvo registruota UAB Balion alis; nuo ios dienos iekovas gijo
juridinio asmens teises ir iimtin teis firmos vard (1999 m. Firm vard statymo (toliau FV) 6 straipsnio 3 dalis, 1990 m. moni statymo (toliau ) 21 straipsnis). Tiek iekovas, tiek atsakovas prekiauja balionais, fejerverkais, teikia su prekyba iomis prekmis susijusias
paslaugas. 2003 m. pradioje iekovas suinojo, kad atsakovas savo interneto tinklalapio (www.balionai.lt) antratje, neturdamas iekovo
sutikimo, naudoja iekovo firmos vardo simbolin dal (tik be lietuvik raidi), o svetains titulinio puslapio virutinje dalyje k
sveiki atvyk balion al!!!. Atsakovas, 2003 m. birelio 13 d., atsakydamas iekovo 2003 m. birelio 9 d. pretenzij dl neteisto firmos vardo naudojimo ir nesiningos konkurencijos veiksm, nurod, kad iekovo reikalavimus iki 2003 m. birelio 11 d. paalinti i interneto tinklalapio antrats odi jungin Balionu salis, o i minto kio odius balion al, taip pat ateityje nenaudoti joki ymen,
tapai ar klaidinamai panai iekovo firmos vard, vykdys iki 2003 m. gruodio 31 d. Atsakovas atsisak paalinti paeidimus per proting termin, taikaus susitarimo tarp ali galimybs taip pat yra isemtos.
Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai.
1. Apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino firmos vardo naudojimo svok (FV 6 straipsnis, CK 2.42 straipsnio 1 dalis).
2. Apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino firmos vardo apsaugos apimt (FV 2, 4, 6 straipsniai, CK 2.42 straipsnis).

3. Apeliacins instancijos teismas nepagrstai sprend, kad atsakovas iekovo firmos vard naudoja teistai (FV 6 straipsnis) atsakovo teistas interesas plsti bei vystyti savo balion prekybos versl negali bti gyvendinamas paeidiant iekovo (pramonins nuosavybs savininko) teises.
4. Apeliacins instancijos teismas paeid CPK 306, 314 straipsniuose tvirtintas nuostatas, nes prim atsakovo apeliacins instancijos teismui pateiktus naujus raytinius rodymus (dl atsakovo interneto tinklalapio sukrimo datos), nesant mintose teiss normose numatyt slyg.
5. Apeliacins instancijos teismas, priimdamas sprendim, kuriuo i esms atsisak ginti iekovo (pramonins nuosavybs savininko
teises), dl to, kad atsakovas pradjo anksiau naudoti odi jungin, klaidinamai pana iekovo firmos vardo simbolin dal, nukrypo
nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos.
6. Apeliacins instancijos teismas paeid CPK 263 straipsnyje, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte tvirtintas nuostatas, nes nevertino
svarbaus raytinio rodymo atsakovo rato, kuriuo is sipareigojo paalinti iekovo nurodytus paeidimus, nustatydamas ilgesn negu puss
met termin.
7. Apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino Konkurencijos statymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyje tvirtintas nuostatas. Pagrindo
taikyti Konkurencijos statymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyt iimt nra (interneto tinklalapio antratje Balionu salis kokios nors nuorodos atsakovo firmos vard nra, o klaiding spd, kad tai yra iekovo interneto tinklalapis, vartotojui gali sustiprinti tituliniame puslapyje
esantis kis sveiki atvyk balion al).
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
1.Dl juridinio asmens pavadinimo (firmos vardo) teisins apsaugos
1.1. Paryiaus konvencijos dl pramonins nuosavybs saugojimo (toliau Paryiaus konvencija) 8 straipsnyje tvirtinta, kad firmos
vardas visose Sjungos alyse saugomas ir nepadavus paraikos arba be registracijos nepriklausomai nuo to, ar jis eina preki enklo sudt, ar ne. Iekovo firmos vardas buvo registruotas pagal 1999 m. Firm vard statymo nuostatas (in., 1999, Nr. 63-2060), taiau, sprendiant tarp ali kilus gin dl iekovo iimtins teiss juridinio asmens pavadinim (firmos vard) paeidimo, aktualiu teises firmos vard bei j gynim reglamentuojaniu ratione materiae yra CK 2.42 straipsnyje, bet ne 1999 m. Firm vard statymo 6 straipsnyje tvirtintos
nuostatos (CK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 4 straipsnio 2 dalis). Gino alys yra konkurentai (Konkurencijos statymo
3 straipsnio 9 dalis), todl, sprendiant tarp ali kilus gin, yra reikmingos ir atitinkamos Konkurencijos statymo nuostatos. Paryiaus
konvencijos 10bis straipsnio 2 dalis nustato, kad nesininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prietaraujantis siningiems pramons ir prekybos reikal vedimo paproiams. io straipsnio 3 dalies 1 punkte tvirtinta, jog yra draudiami visi veiksmai, dl
kuri bet kuriuo bdu gali bti supainiotos mons, gaminiai arba konkurento pramonin ar prekybin veikla.
Galima daryti ivad, kad sprendiant dl to, ar atitinkamas ginijamas veiksmas gali bti laikomas neteistu kito juridinio asmens pavadinimo naudojimu, yra svarbios konkreioje byloje susiklosiusios faktins aplinkybs. iuolaikiniame pasaulyje nekyla abejoni, kad atitinkamo juridinio asmens pavadinimo neteistas panaudojimas kito juridinio asmens interneto tinklalapyje gali bti pripaintas kaip paeidiantis juridinio asmens pavadinimo savininko teises. Vienas i kriterij, sprendiant tokio pobdio ginus, yra tai, ar toks kito juridinio asmens pavadinimo neteistas naudojimas turi komercinio pobdio poveik (Paryiaus Sjungos dl pramonins nuosavybs apsaugos Asambljos ir Pasaulins intelektins nuosavybs apsaugos organizacijos (WIPO) Generalins Asambljos 2001 m. Bendrosios rekomendacijos
dl nuostat, reglamentuojani enkl ir kit pramonins nuosavybs teisi ymenimis apsaug (toliau 2001 m. Rekomendacija), 2 ir
3 straipsniai). Nesiningi ketinimai bei aplinkybs, susijusios su tuo, ar teisi savininkas informavo atsakov apie savo teisi paeidim, ir
jeigu taip, tai koks buvo atsakovo elgesys, gavus tok praneim, taip pat yra svarbs kriterijai, nagrinjant tokio pobdio ginus (r., pvz.,
2001 m. Rekomendacijos 4, 9 straipsnius).
1.2. 1999 m. Firm vard statymo 2 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata, kad firmos vardas firmos ar firmos padalinio pavadinimas, kuris identifikuoja firm ar firmos padalin ir leidia j atskirti nuo kit firm ar firm padalini. CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad juridinis asmuo privalo turti savo pavadinim, pagal kur j bt galima atskirti nuo kit juridini asmen. Juridinio asmens pavadinimo
funkcija yra atskirti vien juridin asmen (firm, firmos padalin) nuo kit juridini asmen (firm, firm padalini).
2. Dl iekovo teiss firmos vard UAB Balion alis paeidimo
2.1. Atsakovas iekovo konkurentas savo interneto tinklalapio (www.balionai.lt) antratje naudodamas iekovo firmos vardo simbolinei daliai analogik odi jungin (tik be lietuvik raidi) Balionu salis, taip pat tinklalapio tituliniame puslapyje prisistatymo kyje sveiki atvyk balion al!!! odi jungin balion al (iekovo firmos vardo simbolin dalis kitu linksniu) paeidia iekovo
teis firmos vard. Pagal ioje byloje susiklosiusias aplinkybes, gino ali tarpusavio santyk (t. y. jie yra konkurentai), minto odi
junginio iekovo firmos vardo simbolins dalies panaudojimo pobd atsakovo interneto tinklalapyje, darytina ivada, kad tas panaudojimas turi komercinio pobdio poveik (2001 m. Rekomendacijos 3 straipsnis). Atkreiptinas dmesys tai, jog, kaip matyti i byloje pateikt
duomen, toks atsakovo pasirinktas minto odi junginio (iekovo firmos vardo simbolins dalies) naudojimas savo interneto tinklalapyje,
atsispindi populiariose, plaiai vartotoj naudojamose elektroninse paiekos sistemose (b. l. 1214), tai taip pat pagrindia mint komercinio pobdio poveik ir galim painiav tarp i kio subjekt bei j veiklos (Paryiaus konvencijos 10bis straipsnio 3 dalies 1 punktas, Konkurencijos statymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.2. Analizuodama tarp ali kilusio gino aplinkybes, susijusias su teisi savininko praneimu atsakovui apie jo teisi paeidim ir
atitinkamu atsakovo elgesiu, gavus tok praneim, teisj kolegija tai vertina kaip reikming fakt, sprendiant dl iekovo siningumo
(2001 m. Rekomendacijos 4, 9 straipsniai). Paymtina, jog atsakovas, gavs iekovo pretenzij (b. l. 10), ir toliau naudojo mint odi
jungin, iekovo firmos vardo simbolin dal, savo interneto puslapio antratje bei tituliniame puslapyje esaniame prisistatymo kyje, nors
savo atsakyme iekovo pretenzij (b. l. 11), iekovo reikalavim i esms nekvestionavo tik nurod jam (atsakovui) tinkam iekovo reikalavim vykdymo termin. Bet iekovui kreipusis teism, atsakovas ignoravo ir , t. y. savo paties pasirinkt iekovo reikalavim vykdymo termin. ios aplinkybs, susijusios su iekovo pretenzija ir atsakovo reakcija bei elgesiu, gavus i pretenzij, yra svarbios, vertinant
tarp ali kilusio gino visum ir taikant iekovo teis firmos vard reglamentuojanias teiss normas (Paryiaus konvencijos 8 straipsnis,
10bis straipsnio 3 dalies 1 punktas, CK 2.42 straipsnio 1 dalis, 1999 m. Firm vard statymo 6 straipsnio 1 dalis, Konkurencijos statymo
16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kasaciniame skunde pagrstai nurodoma, kad apeliacins instancijos teismas, priimdamas atsakovo tik apeliacins instancijos teismui
pateiktus rodymus dl savo interneto tinklalapio sukrimo datos, iekovui tam prietaraujant (b. l. 9496, 9798), paeid CPK 314 straipsnyje tvirtint procesin norm, ribojani galimyb naujus rodymus teikti apeliacins instancijos teismui. Kita vertus, paymtina tai, jog,
vertinant io gino esm, atsivelgiant anksiau idstytas, reikmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo elgesiu, gavus iekovo pretenzij,

pati savaime ta aplinkyb, kada iekovas sukr savo tinklalap, neturi esmins reikms, nes iekovas nekl gino dl, pavyzdiui, paties
atsakovo interneto tinklalapio adreso (angl. domain name) (www.balionai.lt) naudojimo ir pan. Gino esm yra tai, kad atsakovo interneto
tinklalapyje neteistai netgi iekovui atsakov apie tai spjus ir toliau naudojama iekovo firmos vardo simbolin dalis (interneto puslapio antratje bei interneto tinklalapio tituliniame puslapyje esaniame prisistatymo kyje).
Remiantis tuo, kas idstyta, darytina ivada, kad apeliacins instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendim ir atmesdamas iekovo iekin, paeid teis juridinio asmens pavadinim (firmos vard) ir nesiningos konkurencijos veiksmus reglamentuojanias teiss normas (Paryiaus konvencijos 8 straipsnis, 10bis straipsnio 3 dalies 1 punktas, CK 2.42 straipsnio 1 dalis, 1999 m. Firm vard statymo 6 straipsnio 1 dalis, Konkurencijos statymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai turjo esmins reikms vienodam teiss
aikinimui ir taikymui ir lm neteisto sprendimo primim (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacins instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
2010 m. gegus 25 d
Gino esm: Gino alys yra nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) bendraturts. Atsakov 2008 m. liepos mnesio pradioje
nugriov gyvenamojo namo priestat, paymt (duomenys neskelbtini), kuris ribojosi su gyvenamojo namo dalimi, tenkania naudotis
atsakovei. Priestatas buvo pastatytas i lent, sutvirtintas skarda, dengtas iferio stogu, medinmis grindimis. Iekovs teigimu, atsakov
paeid bendrosios nuosavybs valdymo tvark. Atsakov neleido iekovei naudotis koridoriumi, nors pagal 1972 m. gruodio 12 d.
nekilnojamojo turto pirkimopardavimo sutartyje nustatyt naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvark 2,55 kv. m ploto koridoriumi,
gyvenamojo namo bendraturiai naudojosi bendrai. Iekov pra teismo pareigoti atsakov atstatyti prie gyvenamojo namo stovjus
priestat, pradin padt, sudti priestat i nugriautojo priestato inetus ten buvusius daiktus, atsakovei neatlikus nurodyt darb, leisti
iekovei atlikti priestato atstatymo darbus, pareigojant atsakov sumokti priestato atstatymo kain bei mediag ilaidas; pareigoti
atsakov netrukdyti iekovei naudotis gyvenamojo namo koridoriumi.
Atsakov pareik prieiekin ir pra atidalyti jos dal i bendrosios jos ir iekovs nuosavybs pastate atsakovei priteisiant vis
kio pastat, o iekovei i atsakovs priteisiant 608 Lt kompensacij. Ji nurod, kad, iekovei nesutikus tvarkyti aplinkos, ji nujo
savivaldyb, kur architektas informavo, jog, norint nugriauti priestat, nereikjo leidimo, todl nugriov priestat; pra iekovs leidimo, bet
i nesutiko. Sandliukas buvo i supuvusi lent, apkalt skardos gabaliukais, iferis sutrnijs, stoge buvo plyys, pro j lijo ir namo vid
bgo vanduo, siena drko. Iekovei priklaus tik sandliuko dalis, u j atsakov sil sumokti 608 Lt kompensacij. Atsakov, pareikdama
atsikirtimus dl naudojimosi koridoriumi, nurod, kad koridorius buvo jos nuosavyb, nuo 1984 met iekov ia patalpa nevaikiojo.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai:
Kasaciniu skundu iekov prao panaikinti Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. gruodio
24 d. nutart, Panevio miesto apylinks teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo dal, kuria atmestas iekinio reikalavimas, ir dl ios dalies
priimti nauj sprendim iekin tenkinti ir pareigoti atsakov netrukdyti iekovei naudotis gyvenamojo namo koridoriaus patalpa, perduoti
koridoriaus dur raktus iekovei; kit pirmosios instancijos teismo sprendimo dal palikti nepakeist, priteisti bylinjimosi ilaidas. Kasacinis
skundas grindiamas iais argumentais:
1.
Apeliacins instancijos teismas netinkamai taik CK 4.93 straipsn. Nors gino alys yra bendrosios nuosavybs dalyvs,
taiau j nuosavybs teiss nekilnojamj daikt gyvenamojo namo priestat nebuvo ginamos proporcingai. Kasators teigimu,
apeliacins instancijos teismas nepripaino atsakovs veiksm nugriaunant priestat kaip paeidusi savininko nuosavybs teises. Dl to
iekovei nebuvo taikytos CK 4.93 straipsnio 2 dalyje tvirtintos nuosavybs teisi apsaugos garantijos. Kasators teigimu, atsakovs
veiksmai turjo bti vertinami atsivelgiant CK 4.75 straipsnio 1 dal, kai atsakov privaljo prayti bendraturts sutikimo dl priestato
nugriovimo; nepasiekus susitarimo, nuosavybs teises galjo ir turjo ginti teisme.
2.
Apeliacins instancijos teismas, paeisdamas CK 4.81 straipsn, nepagrstai atmet iekinio reikalavim pareigoti atsakov
netrukdyti naudotis koridoriumi.
3.
Apeliacins instancijos teismas, sprsdamas klausim dl atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs, paeid CK 4.80
straipsn, nukrypo nuo teism praktikos, pagal kuri kompensacija u dal bendrojoje nuosavybje, nesant bendraturio sutikimo, galima tik
iimtiniais atvejais, kai inaudotos visos galimybs padalyti daikt natra pagal bendraturiams tenkanias dalis, nepadarius daiktui
neproporcingos alos. Apeliacins instancijos teismo nustatyti pagrindai nutraukti bendrj dalin nuosavyb ir imokti kompensacij
neatitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendrosios dalins nuosavybs nutraukimo slygos, CK 1.5 straipsnyje tvirtint
protingumo, teisingumo, siningumo princip. Teismas netinkamai ir nevisapusikai vertino byloje surinktus rodymus, kad kasators gino
kio pastate yra tualetas, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, atskirti tualeto be alos gino kiniam pastatui negalima. Teismas
netyr ir nevertino aplinkybi, kurios i bendrasavininki interesas naudotis kiniu pastatu didesnis; kasator naudojasi kiniu pastatu bei
jame esania tualeto patalpa, atsakov kiniu pastatu nesinaudoja. Byloje nebuvo duomen, kad kinis pastatas nedalus.
Atsiliepimu iekovs kasacin skund atsakov prao j atmesti ir palikti nepakeist apeliacins instancijos teismo nutart, priteisti
bylinjimosi ilaidas. Atsakovs teigimu, apeliacins instancijos teismas byl ityr gerai, ir iekovs argumentai nepagrysti.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai:
Dl savininko teisi apsaugos ir gynimo bd
Nagrinjamoje byloje kasator kelia klausim dl CK 4.93 straipsnio 2 dalyje tvirtint nuosavybs teisi apsaugos garantij
taikymo, nurodydama, kad apeliacins instancijos teismas nepagrstai nepripaino atsakovs veiksm nugriaunant priestat kaip paeidusi
savininko nuosavybs teises ir parinko netinkam jos teisi gynimo bd.
iuolaikins teiss sampratos turin atskleidia subjektini teisi ir pareig vienov. Kiekviena subjektin teis turi socialin vert
tiek, kiek j galima gyvendinti, kiek galima tenkinti teiss subjekto materialinius ir dvasinius poreikius. Civilini teisi gyvendinimo ir
gynimo institutas civilinje teisje nustato bdus ir priemones, kaip gyvendinti teises ir vykdyti pareigas. Nagrinjamoje byloje ali ginas
kilo dl bendrosios dalins nuosavybs teiss gyvendinimo. Nuosavybs teis savo turiniu yra plaiausia daiktin teis, suteikianti
savininkui ir tik jam galimyb, gyvendinant visik savininko viepatavim turto atvilgiu, nustatyti jam priklausanio turto naudojimo bd
ir krypt bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turt. Nuosavybs teis suteikia plaiausias galias savininkui disponuoti turtu,
taiau, nepaisant to, ir nuosavybs teis turi ribas bei gali bti ribojama. Konstitucinis Teismas ne kart yra konstatavs, kad nuosavybs
santyki subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Nuosavybs teiss gyvendinimas suponuoja tam tikras savininko
pareigas, nes nuosavyb turi ir tam tikr socialin funkcij. Taigi, savininkui yra pripastamos ne tik galimybs apsaugoti savo teises bei
interesus, bet ir juos gyvendinant tenka pareiga atsivelgti visuomens poreikius, susilaikyti nuo veiksm, kuriais bt paeistos kit
asmen teiss ar visuomens interesai.

Nuosavybs teiss gyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.
y. nuosavyb yra asmenin ar bendroji. Nagrinjamoje byloje alys yra nekilnojamj daikt bendraturts. Esant tokiai situacijai pagal
CK 4.72 straipsnio 1 dal laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalins nuosavybs teise.
Bendrosios nuosavybs teis traktuotina kaip savininko teisi apribojimas, kai savininko teiss ribojamos ne treij asmen, bet kit to
paties nuosavybs teiss objekto savinink. Bendrosios dalins nuosavybs teiss ypatumas savinink daugetas lemia, kad, jie turi vairi
teisi ir pareig vienas kitam. Pagrindin bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimo taisykl, taikoma bendraturi vidiniams santykiams,
kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalins nuosavybs teiss poymis bei esmin slyga bendro objekto valdymui,
naudojimui, disponavimui, yra tvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo
naudojmasi ir disponuojama bendraturi sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostat aikina kaip bendraturi pareig, iems
gyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, inaudoti visas galimybes suderinti savo vali dl bendro daikto likimo, nesiekti
savo interes apsaugos kito bendraturio teisi suvarymo sskaita ir aktyviai iekoti priimtiniausio visoms alims sprendimo bdo. Teisj
kolegija, atsivelgdama byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturi pareig valdant
bendr daikt bendradarbiauti. i bendraturi pareiga iplaukia ir i btinumo laikytis kit teiss akt nuostat, reglamentuojani
privalomuosius statini naudojimo ir prieiros reikalavimus. ie reikalavimai nustatyti Statybos statyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos
1 d. sakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 Gyvenamj nam naudojimo ir prieiros
privalomieji reikalavimai ir j gyvendinimo tvarka (toliau Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibria gyvenamj nam naudojimo
ir prieiros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamj nam savininkams (bendraturiams). Pagal Reglamento
11 punkt privalomi reikalavimai yra: 1) ilaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir ininerini sistem savybes, atitinkanias esminius
statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrins saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo;
apsaugos nuo triukmo; energijos taupymo ir ilumos isaugojimo (11.1-11.1.6 papunkiai); 2) gyvenamj nam ir jo aplink naudoti,
priirti ir tvarkyti taip, kad: patalp naudojimas atitikt paskirt, registruot Nekilnojamojo turto kadastre; bt ilaikyta estetika namo ir
jo aplinkos ivaizda; bt nepaeistos treij asmen gyvenimo ir veiklos slygos (11.2-11.2.3 papunkiai).
Byl nagrinj teismai nustat, kad alims bendrosios dalins nuosavybs teise priklausantis kio pastatas stovjo prie iekovei
priklausanios namo dalies, neturjo vienos i laikanij konstrukcij (sienos), taiau buvo pristatytas prie gyvenamojo namo sienos
atsakovs pusje; nuo io priestato drko ir puvo iekovs puss gyvenamojo namo siena, bgo lietaus vanduo, priestatas buvo nusidvjs ir
blogos bkls. Kasator su iekove nebendradarbiavio ir nesim joki priemoni, kad priestatas bt tvarkomas taip, jog atitikt statiniui
keliamus normini akt reikalavimus, nedaryt alos atsakovs turtui ir negadint estetins namo ivaizdos. Atsakov po io priestato
nugriovimo rekonstravo savo gyvenamojo namo dal, j sutvark, apkal sienas plastikinmis lentelmis, todl pastatas tapo apsaugotas nuo
neigiamo atmosferos poveikio, buvo pagerinta estetin pastato ivaizda. i byloje nustatyt aplinkybi pagrindu apeliacins instancijos
teismas sprend, kad alims bendrai priklausiusio priestato atstatymas buvo ekonomikai netikslingas ir parinko CK 1.136 straipsnio
6 punkte nustatyt kasators civilini teisi gynimo bd priteis nuostolius dl priestato nugriovimo. Kasacinio teismo teisj kolegija
konstatuoja, kad gyvenamj nam naudojimo ir prieiros privalomj reikalavim laikymasis yra susijs su vieojo intereso utikrinimu,
todl apeliacins instancijos teismas, nustats, jog kasator gyvenamojo namo, jo aplinkos nenaudojo, nepriirjo ir netvark taip, kad
nebt daroma ala kitai bendraturtei bei bt ilaikyta estetika namo ir aplinkos ivaizda, parinko abiej ali interes pusiausvyr
atitinkant kasators teisi gynimo bd. Teisj kolegija, vadovaudamasi nuosavybs nelieiamumo ir apsaugos principais, konstatuoja, kad,
tinkamai atlyginus u kasatorei priklausiusi priestato dal, jos, kaip bendraturts, interesai nra i esms paeisti ir atitinka protingumo bei
proporcingumo kriterijus.
Dl atidalijimo imokant kompensacij pinigais
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo i bendrosios nuosavybs gyvendinimo slygos: pirma, bendraturio teis jo
dalies atidalijim i bendrosios nuosavybs gyvendinama bendru susitarimu arba per teism pagal vieno i bendraturio iekin, jeigu
bendraturiai nesutaria dl atidalijimo bdo; antra, prioritetas teikiamas atidalijimui natra; treia, tik negalint bendraturio nuosavybs teiss
objekto atidalyti natra be neproporcingos alos daikto paskiriai, vienas ar keli i atidalijam bendraturi gauna kompensacij pinigais.
Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkani dal per teism, turi rodyti, kad jo silomas bendrosios dalins nuosavybs teiss objekto
atidalijimo bdas yra priimtiniausias ir nepaeis bendraturi teisi ir teist interes, nepadarys neproporcingos alos daiktui bei jo
paskiriai. Minta, kad atidalijimo natra bdas vertintinas kaip prioritetinis, taiau pagal CK 4.80 straipsnio 2 dal jis parenkamas visais
atvejais, jeigu galima daryti ivad, kad tokia atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs tvarka utikrins tolesn racional tokio turto
naudojim ir nepadarys neproporcingos alos daikto paskiriai.
Teism praktikoje iimtin galimyb priteisti kompensacij be kito bendraturio sutikimo pripastama pagrsta, kai yra ios
slygos: a) inaudotos visos galimybs padalyti daikt natra pagal bendraturiams tenkanias dalis, taiau to padaryti negalima be
neproporcingos alos daikto paskiriai; b) kompensacija daniausiai priteisiama atsidalijimo siekianiam bendraturiui; c) faktins
aplinkybs yra tokios, dl kuri daikto dalies i bendraturio pamimas neturt bti vertinamas kaip esminis savininko teisi paeidimas.
Nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismas nustat reikmingas aplinkybes, kad gino kio pastate kasatorei tenkanti ploto
dalis buvo itin maa, i dal atskirti be alos tiesioginei statinio paskiriai nebuvo galimybi, be to, pastatas susidvjs, alys nesutar dl
io statinio naudojimo, jo tvarkymo bei remonto. Teismas taip pat konstatavo, kad kasator turjo kitus kio pastatus, kurie galjo atlikti
praomo atidalyti statinio funkcijas, ir, vertins visas nurodytas aplinkybes, padar ivad, jog kasators interesas naudotis atidalijamu
statiniu nra labai svarbus. Teisj kolegija konstatuoja, Apeliacins instancijos teismas nustat teisikai reikmingas aplinkybes ali ginui
isprsti, todl teisj kolegija neturi pagrindo konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto kasacijos pagrindo buvim.
Teisj kolegija, apibendrindama idstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti
skundiamo apeliacins instancijos teismo procesinio dokumento, todl apeliacine tvarka priimta nutartis paliktina nepakeista (CPK 359
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19 tema Nuosavybs teiss gijimo ir praradimo pagrindai
Civilin byla Nr. 3K-3-91/2009, 2009 m. kovo 3 d.
Gino esm: Kauno apygardos teismo 2006 07 03 nutartimi AB ,,Daisotra ikelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2007 09 03
nutartimi patvirtino 5 157 833 Lt kreditoriaus Daimler Chrysler Bank AG (toliau- DchBAG) finansin reikalavim, kildinam i DchBAG ir
AB Daisotra sudaryt kreditavimo sutari transporto priemonms sigyti. AB Daisotra iklus bankroto byl, DchBAG nutrauk
kreditavimo sutartis, susigrino ir realizavo jam nuosavybs teise priklausiusias transporto priemones. DchBAG reikalavimo dydis buvo

nustatytas kaip atsakovo 8 204 578 Lt negrintos skolos pagal kreditavimo sutartis ir turto vertintojo nustatytos transporto priemoni 3 046
745 Lt rinkos verts skirtumas.
Remdamasis 2007 07 09 reikalavimo teisi perleidimo sutartimi ir 2007 07 20 reikalavimo teisi perleidimo aktu, Kauno apygardos teismas
2007 10 01 nutartimi pakeit kreditori DchBAG ir vietoj jo BAB ,,Daisotra kreditori sra trauk kreditori Z. . su 5 157 833 Lt
finansiniu reikalavimu. Kreditoriui UAB Eurazijos logistika pateikus atskirj skund dl Kauno apygardos teismo 2007 09 03 nutarties
nepagrstumo ir teigiant, kad DchBAG finansinio reikalavimo dydis turt bti nustatomas kaip BAB ,,Daisotra siskolinimo DchBAG ir
118 transporto priemoni realizavimo kainos (o ne vertintojo nustatytos verts), i jos atmus realizavimo procedros vykdymo katus,
skirtumas, Kauno apygardos teismas 2007 10 19 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2007 09 03 nutart ir nutar kreditoriaus
DchBAG finansinio reikalavimo patvirtinimo klausim nagrinti i naujo.
Kauno apygardos teismas 2008 06 12 nutartimi patvirtino kreditoriaus Z. . 5 442 338 Lt reikalavim AB ,,Daisotra bankroto
byloje. Teismas nustat, kad pagal DchBAG ir atsakovo sudarytas kreditavimo sutartis DchBAG suteik atsakovui paskolas transporto
priemonms sigyti. Atsakovui buvo perduota 118 vilkik ir priekab, i kuri 24 buvo registruotos AB Daisotra vardu, 26 i j atsakovas
yra perleids tretiesiems asmenims, 68 yra registruotos DchBAG vardu ir iki 07 11 buvo atsakovo inioje. Atsakovui iklus bankroto byl,
DchBAG, remdamasis bendrj paskol suteikimo slyg verslo klientams punktu, nutrauk su atsakovu sudarytas kreditavimo sutartis.
Bendrj paskol suteikimo slyg verslo klientams punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos sutartis nutraukiama, DchBAG turi teis
susigrinti finansuojam objekt transporto priemones, ir jas realizuoti, o i realizuoto turto verts atms visas snaudas, susijusias su jo
pardavimu, likusi sum DchBAG gali panaudoti savo reikalavimams tenkinti, todl skolos dydis turi bti mainamas realizuot transporto
priemoni verte. Remdamasis atsakovo ir DchBAG pasirayt transporto priemoni primimo-perdavimo aktais, teismas nustat, kad
atsakovas savo inioje turtas ir DchBAG vardu registruotas 73 transporto priemones perdav DchBAG, o pastarasis jas pardav
UAB ,,Silberauto u 2 762 240 Lt. Nustats tokias aplinkybes, teismas nusprend, kad kreditoriaus Z. . reikalavimas turi bti sumaintas 2
762 240 Lt ir, atsivelgdamas DchBAG ir AB Daisotra pasirayt 8 204 578 Lt skolos dydio suderinimo akt, patvirtino kreditoriaus Z.
. 5 442 338 Lt reikalavim.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegija 2008 09 25 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutart paliko nepakeist. DchBAG
bendrj nauj transporto priemoni pardavimo slyg VI d. 1 punktu, kurios yra laikomos neatskiriama kreditavimo sutari dalimi,
pardavjas isaugo nuosavybs teis pirkimo objekt iki visiko pardavjo reikalavim vykdymo, ir padar ivad, kad AB ,,Daisotra
perduotos transporto priemons nuosavybs teise priklaus DchBAG. BAB ,Daisotra ir DchBAG sudarytuose transporto priemoni
primimo-perdavimo aktuose perduodam transporto priemoni vert buvo nurodyta remiantis ERGO Lietuva leidiamu leidiniu. Teisj
kolegija sutiko, kad DchBAG perleidiant 73 transporto priemones UAB ,,Silberauto nebuvo pagrindo remtis draudimo moni
nustatytomis transporto priemoni vertmis, taip pat transporto priemoni realizavimo kaina laikyti j vert, nes toks realizuojam transporto
priemoni verts nustatymo bdas ir momentas nebuvo tvirtintas ali susitarime. alys sutartyse numat, jog transporto priemons
vertinamos vadovaujantis ,,pardavjo sigijimo verts kriterijumi j realizavimo momentu. ,,Bankas gali finansuojam objekt parduoti
rinkoje vadovaujantis nepriklausomo eksperto nustatyta verte. Ypa DC Bankas turi teis organizuoti pardavim per prekybos mon, nebent
paskolos gavjas arba laiduotojas nedelsiant po automobilio atsimimo prane bankui apie kit pirkj, kuris silo didesn kain, svoka
,,pardavjo sigijimo vert reikia vert, u kuri prekybos mon sutinka nupirkti transporto priemon i jos savininko, atsivelgiant
naudot transporto priemoni rinkos vert, rid, nusidvjim, likvidacin vert, galimyb realizuoti ias transporto priemones patiriant kuo
maiau nuostoli, atsirandani dl j prastovos ir pan. Transporto priemoni vert pagal bendrsias paskolos suteikimo slygas verslo
klientams yra nustatoma j realizavimo rinkoje momentu, konkreiai j perleidimo prekybos monei momentu.
Teisj kolegija k o n s t a t u o j a :
Dl kreditori nuosavybs teiss gyvendinimo bankroto byloje ir finansinio reikalavimo dydio.
Bankrutuojanios mons statusas reikia, kad mon yra nemoki. Vienas i bankroto proces reglamentuojani statym tiksl utikrinti,
kad bankrutuojanios mons turtas bt panaudotas kreditori reikalavim tenkinimui laikantis j interes derinimo ir lygiateisikumo
princip visi tos paios eils kreditoriai turi teis savo reikalavim patenkinim proporcingai pagal priklausani kiekvienam kreditoriui
sum. LR moni bankroto st. 10 str. 7 d. 3 p. nustatyta siteisjus teismo nutariai ikelti bankroto byl bankrutuojaniai monei
draudiama vykdyti visas finansines prievoles, nevykdytas iki bankroto bylos iklimo, skaitant palkan, netesyb, mokesi ir kit
privalomj mok mokjim, iiekoti skolas i ios mons teismo ar ne gino tvarka. Visas bankrutuojanios mons turtas (tiek faktikai
turimas bankroto bylos iklimo metu, tiek mons naudai gytas pagal prievoles, kuri vykdymo laikas sujo iklus bankroto byl) tampa
tokios mons kreditoriams dalytinu turtu. i statymo norma negali bti aikinama kaip ribojanti kreditori ar treij asmen teis
susigrinti jiems nuosavybs teise priklausant turt i bankrutuojanios mons valdymo, nes prietaraut Konstitucijos 23 str. tvirtintam
nuosavybs nelieiamumo principui(nuosavybs teis negali ribojama kitaip negu statymu). is principas yra atspindtas CK 4.39.
Draudimas kreditoriams ar tretiesiems asmenims susigrinti jiems nuosavybs teise priklausant turt i bankrutuojanios mons valdymo
nei expressis verbis (paodiui), nei numanomai nra tvirtintas Bankroto statymo normose ar kituose galiojaniuose statymuose. Kitiems
asmenims nuosavybs teise priklausantis turtas negali bti panaudotas bankrutuojanios mons prievoli vykdymui, io turto grinimas
savininkams nepadidina mons skol (kreditori reikalavim), prieingai bankrutuojaniai monei negrinus svetimo turto atsirast
prievol atlyginti to turto vert, atitinkamai padidt bendra mons skol suma, o parduoto likviduojamos mons turto nepakankant visiems
kreditori reikalavimams patenkinti ir sumat kiekvieno kreditoriaus patenkint reikalavim dalis. Nustatyta, kad gino transporto
priemons nuosavybs teise priklaus pradiniam kreditoriui DchBAG, o ne bankrutuojaniai monei. Todl Bankroto st. 10 str. 7 d. 3 p.
nustatyti draudimai ir statyme nustatytos disponavimo bankrutuojanios mons turtu taisykls iam turtui netaikytinos. Teisj kolegija
atmeta kaip nepagrst kasatoriaus teigin, kad pradiniam kreditoriui DchBAG nuosavybs teise priklausanios transporto priemons 2007 07
mnes buvo sugrintos neteistai.
Sprsdami dl likusios finansinio reikalavimo dalies teismai pagrstai rmsi ali tarpusavio sutartimi nustatytomis taisyklmis
- DchBAG bendrosiomis paskolos suteikimo slygomis verslo klientams. iose Slygose yra specialiai reglamentuota situacija, kai sutartis
nutraukiama prie termin dl bankroto bylos paskolos gavjui iklimo. Apeliacins instancijos teismas tyr, kaip bankas laiksi nurodyt
sutarties nuostat, vertino transporto priemoni pardavimo verts atitikt realioms rinkos kainoms ir padar ivad, kad nra pagrindo
kasatoriaus teiginiui, kad transporto priemons buvo parduotos u per ma kain. ali sutartyje nra nuostat, kurios patvirtint
kasatoriaus teigin, kad suma, kuria padengiami banko reikalavimai, turi bti skaiiuojama ne nuo grinto finansavimo objekto realizavimo
verts, o nuo transporto priemoni perdavimo-primimo akte nurodytos transporto priemoni verts j perdavimo bankui momentu.
Teigdamas, kad perdavimo- primimo aktu alys pakeit aptartas sutarties slygas dl grinto turto verts skaitymo banko reikalavimams
padengti, kasatorius savo teiginio nepagrindia konkreiomis ali susitarimo nuostatomis. Turto perdavimo-primimo akto paskirtis

patvirtinti turto perdavimo i vieno subjekto kitam fakt ir moment, gino turto perdavimo-primimo aktuose nra nuostat, rodani, kad
alys iam dokumentui suteik kitoki teisin reikm. Byloje nustatyta, kad perdavimo-primimo aktuose transporto priemons buvo
vertintos orientaciniai pagal draudimo bendrovi informacinius leidinius, o ne individualaus vertinimo pagrindu.
Nutar: Kauno apygardos teismo 2008 06 12 nutart ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 09 25
nutart palikti nepakeistas.
Nr. 3K-3-475/2009, 2009 m. spalio 28 d.
Ginas dl nuosavybs teiss gijimo perleist turt. Pirkimo-pardavimo sutartimis iekovas sipareigojo parduoti
atsakovui rang u 45 916,52 Lt, o atsakovas u j. Sutari 1.3 punktuose alys nustat: nuosavybs teis rang pirkjui pereina, kai jis
umoka u j vis kain. Iekovas perdav atsakovui vis rang, atsakovas sumokjo dal rangos kainos ir liko skolingas 21 716,16 Lt ir
1650,72 Lt delspinigi. alys papildomais susitarimais sutar, kad atsakovas iki 2007 12 20 sumoks iekovui skol ir delspinigius. 2008 05
26 d. teismo nutartimi atsakovo mon pripainta bankrutavusia ir likviduotina bei patvirtinti kreditori finansiniai reikalavimai, tarp j ir
iekovo 21 716,16 Lt - u neapmokt rang. Iekovas teigia, kad atsakovas, neapmokjs visos kainos u parduot rang, negijo
nuosavybs teiss turt, todl visa ranga turi bti grinta iekovui ir negali bti panaudota bankrutuojanios mons kreditori
reikalavimams tenkinti. Iekovas prao pareigoti atsakov grinti jam turt (rang).
Kauno apygardos teismas iekin atmet nes, iklus atsakovui bankroto byl ir patvirtinus kreditori reikalavimus, tarp j ir
iekovo 21 716,16 Lt -u neapmokt rang, vadovaujantis moni bankroto st. 10 str. 7 d. 3 p. draudiama vykdyti visas finansines
prievoles, nevykdytas iki bankroto bylos iklimo, iiekoti skolas i ios mons teismo ar ne gino tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo teisj kolegija, pirmosios instancijos teismo sprendim paliko nepakeist. Teisj kolegija nurod,
kad pagal CK 4.49 1 d. daikto (turto) gijjas nuosavybs teis j gyja nuo jo perdavimo momento. Byloje nustatyta, kad iekovas atsakovui
perdav pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyt rang. Tai, kad atsakovas nevisikai atsiskait su iekovu, nra pagrindas pripainti, jog jis
negijo nuosavybs teiss rang. Pagal CK 6.345 1 d., jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkjui, o jis kainos nesumokjo, pardavjas
turi teis atsisakyti sutarties ratu apie tai pranedamas pirkjui ir ireikalauti daiktus i pirkjo. Taiau jeigu nesumokta tik kainos dalis,
pardavjas gali ireikalauti tik nesumokt daikto kainos dal, kai daiktas yra dalusis. Atsakovas u parduot rang turjo sumokti 45
916,16 Lt, iki bankroto bylos iklimo jis liko nesumokjs 21 716,16 Lt. Gino turtas yra dalusis, todl iekovas negali reikalauti i
atsakovo grinti parduot rang, o vadovaudamasis CK 6.314 5 d., reikalauti i atsakovo sumokti sutartyje nustatyt kain bei palkanas.
U parduot rang atsakovas neatsiskait ne dl savo kalts, o dl to, kad jam buvo ikelta bankroto byla. Paymtina, kad u didesn dal
rangos atsakovas atsiskait, taiau iekovas prao grinti vis rang, tokiu atveju jis nepagrstai praturtt, nes gaut didesns verts turt,
nei yra atsakovo skola.
Kasacinio teismo argumentai dl nuosavybs teiss gino turt:
Nuosavybs teis gyjama CK 4.47 nustatytais pagrindais(pvz:sandori). Sutari laisv nra absoliuti. ios teiss ribojimai, jei jie
kyla statymuose nustatytais pagrindais, neprietarauja sutari laisvs principo tikslams ir yra skirti ivengti piktnaudiavimo teise bei
isaugoti ali teisi ir teist interes pusiausvyr. Aikindamas CK 4.49, LAT nurods: kai yra ali susitarimas dl nuosavybs teiss
perjimo momento, bendroji taisykl, kad nuosavybs teis daikt pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma. T.y., kad
nuosavybs teiss gijimo moment lemia btent sutarties slyga, jog nuosavybs teis daiktus pirkjui pereina sumokjus pardavjui vis
sutartyje nustatyt kain sutartyje nustatyta tvarka, kaip yra ioje byloje. CK 6.345, 1 d. nustatyta, jeigu nesumokta tik kainos dalis,
pardavjas gali ireikalauti tik nesumokt daikto kainos dal, kai daiktas yra dalusis. ios CK nuostatos reglamentuoja teisines situacijas, kai
turto gijjas nuosavybs teis turt gyja nuo turto perdavimo momento (CK 4.49), nes tais atvejais, kai pagal sutart nuosavybs teis
daiktus pirkjui pereina tik sumokjus pardavjui vis sutartyje nustatyt kain, net ir dalies kainos sumokjimo atveju, kai daiktas yra
dalusis, pardavjas, kaip daikto savininkas, pirkjui paeidus mokjimo prievoles, nepraranda teiss ireikalauti visus pagal sutart
parduodamus daiktus (CK 6.349, 2 d,).
Dl pardavjo teiss ireikalauti daiktus i bankrutuojanio pirkjo:
siteisjus teismo nutariai ikelti monei bankroto byl, draudiama vykdyti visas finansines prievoles, nevykdytas iki
bankroto bylos iklimo, skaitant palkan, netesyb, mokesi ir kit privalomj mok mokjim, iiekoti skolas i ios
mons teismo ar ne gino tvarka. Kai yra udraudiamas vis finansini prievoli vykdymas, daikt, sutarties pagrindu (teistai)
valdom ir naudojam bankrutuojanios mons, savininkui tenka pasirinkimo teis ar isireikalauti visus daiktus ir pardavjui grinti jo
sumokt kainos dal, ar reikalauti grinti tik t dalij daikt dal, u kuri pirkjas nesumokjo, ar pareikti pirkjo nesumoktos kainos
dalies dydio finansin reikalavim bankroto procedrose. Atsakovo bankrutuojanios mons administratorius teisme paaikino, kad
iekovas pareik 21 716 Lt reikalavim bankroto byloje ir bankroto byl nagrinjantis teismas kreditoriaus reikalavim patvirtino.
Pasirinkus pardavjo teisi gynimo bd ir bankroto byl nagrinjaniam teismui nutartimi patvirtinus tok pardavjo finansin
reikalavim, pardavjas gyja kreditoriaus bankroto procedrose teisin ir teises bei pareigas. Tai, kad yra siteisjs teismo procesinis
sprendimas bankroto byloje, kuriuo patvirtinta bankrutuojanios mons skola iekovui, pardavjas prarado teis reikalauti dalij daikt
dalies, u kuri pirkjas nesumokjo, grinimo, nes tokio reikalavimo tenkinimas reikt kito pardavjo teisi gynimo bdo taikym jau
esant siteisjusiam teismo procesiniam sprendimui dl skolos dydio ir vykstant bankroto procedroms dl kreditoriaus reikalavimo.
Nutar: nutart palikti nepakeist.

Civilin byla Nr. 3K3959/2002 ,2002 m. rugsjo 23 d.

dl turto pamimo visuomens poreikiams ir kompensacijos priteisimo.
Teisj kolegija n u s t a t :

Iekov Klaipdos m. savivaldyb nurod, jog 1998 10 22 savivaldybs taryba sprendimu nusprend i Klaipdoje, Jros g. 3 esanio namo
gyventoj ipirkti jiems nuosavybs teise priklausanius butus. 2001 06 21 savivaldybs taryba nusprend paimti visuomens poreikiams atsakovei nuosavybs teise priklausani gyvenamojo ploto dal, i viso 76,96 kv. m, kompensuojant jai turto vert. Turto vertintojai buvo nustat 218 000 Lt turto vert. Taiau su atsakove susitarti nepavyko, pagal 2001 05 turto vertinimo ataskait gino turto vert 82 000 Lt. Kadangi su atsakove geruoju nebuvo susitarta, iekovas pra teismo paimti visuomens poreikiams turt, kompensuojant iekovei jo vert 82
000 Lt.
Klaipdos m. apylinks teismas 2001 11 06 sprendimu iekin patenkino: pam iekovei nuosavybs teise priklausant turt valstybei visuomens poreikiams, kompensuojant i atsakovo iekovei 307 224,32 Lt. Teismas nurod, jog gino dl patalp pamimo visuomens poreikiams nra, todl i atsakovs paimtina nuosavyb valstybei visuomens poreikiams, imokant paimamo turto vert. Atskirai u rsius
kompensacijos nepriteis, nes laik, jog jo, kaip priklausinio, vert trauktina bendr patalp vert, sandliuk priklausymo nuosavybs teise atsakovei laik nerodytu.
Klaipdos apygardos teismo teisj kolegija 2002 01 18 nutartimi iekovo apeliacin skund patenkino, atsakovs apeliacin skund atmet,
pirmosios instancijos teismo sprendim pakeit ir nusprend paimti i atsakovs turt visuomens poreikiams, kompensuojant atsakovei 235
000 Lt. Kolegija konstatavo, jog tuo metu, kai buvo nusprsta ipirkti Jr patalpas i j gyventoj visuomens poreikiams, atsakovei nuosavybs teise priklaus 78,07 kv. m patalp. Kolegija laik reikming 1998 m. turto vertinimo ataskait, sudaryt isprendus nuosavybs i atsakovs pamimo btinumo klausimus, t.y. primus 1998 05 28 bei 1998 10 22 sprendimus.
Kasaciniame skunde D. L. teigia, kad apygardos teismo nutartis neteista ir nepagrsta. Taigi paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo
sprendimas, taiau kompensacija turi bti apskaiiuota ne nuo 76,96 kv. m ploto, bet nuo 78,06 kv. m ir bendra kompensacija turt bti 311
615,52 Lt. Kasator D. L. prao teismo Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2002 01 18 nutart panaikinti ir
palikti galioti Klaipdos miesto apylinks teismo 2001 11 06 sprendim, padidinant jai priteist kompensacij iki 311 615,52 Lt.
PATENKINO.
Teisj kolegija k o n s t a t u o j a :
Nuosavybs nelieiamumas reikia, kad nuosavybs teiss apsaug ir gynim utikrina statymas. Nuosavybs teis nra absoliuti. Todl siekiant apsaugoti visuomens ar kit asmen teises ir teistus interesus galimi tam tikri savininko teisi ribojimai. Vienas i toki Konstitucijos 23 str.3 d., jog iimtiniais atvejais nuosavybs teis pasibaigia, paimant nuosavyb visuomens poreikiams, j turi slygoti vieosios naudos interesai, o turto pamimo visuomens poreikiams slygos turi bti numatytos statymu ir tik teisingai atlyginant. CK 4.100.
Apeliacins instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dyd, laik reikminga 1998 m. turto vertinimo ataskait, sudaryt savivaldybei primus 1998 06 28 ir 1998 10 22 sprendimus dl btinumo paimti atsakovei priklausanias patalpas visuomens poreikiams. Vadovaudamasis minta ataskaita, apeliacins instancijos teismas apskaiiavo kompensacij, taikydamas 3000 Lt kain u 1 kv. m. Su tokia apeliacins instancijos teismo ivada kasacins instancijos teismas nesutinka, nes nuo sprendimo paimti visuomens poreikiams momento nekilnojamojo turto rinkos vert pakito, o iekovas sprendimo nusavinti nuosavyb metu nepasil savininkei sumokti 1998 m. buvusi rinkos kain,
u kuri bt galima nusipirkti lygiavert turt.
CK tiesiogiai nenustato taisykli, kuriomis vadovaujantis reikt nustatyti daikto rinkos vert, kai sprendimo dl daikto pamimo, faktinio
nusavinimo ir kompensacijos imokjimo daikto savininkui momentai nesutampa. statymo leidjas nusavinamo turto verts nustatym sieja
su faktiniu io turto nusavinimo momentu.
1998 09 10 V PE vertinimu, turtas buvo vertas 218 000 Lt. Bet savininkei 1998 10 07 iekovas ratu pasil tik 154 000 Lt. Dl kompensacijos dydio su savininke nebuvo susitarta, taiau, kilus ginui, teism savivaldyb kreipsi tik 2000 09. Tik 2001 03 (beveik po 3 met)
buvo parengtas pirkti i savininks patalpas u 218 000 Lt sprendimo projektas, bet per t laik nekilnojamojo turto kainos jau buvo pasikeitusios. Paymtina, kad patikslintu iekininiu pareikimu, pareiktu 2001 06 26, iekovas pra priteisti savininkei tik 82 000 Lt pagal 2001
05 mnesio ataskait, tai akivaizdiai tuo metu neatitiko rinkos kain bei CK 4.100.
Teisj kolegija atsivelgdama tai, jog 2001 06 21, t.y. bylos nagrinjimo metu, savivaldyb prim sprendim paimti visuomens poreikiams gino patalpas, kurios 2001 09 14 iduoto leidimo pagrindu buvo nugriautos, sprendia, jog ioje byloje teisingo atlyginimo dydis turi
bti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su faktiniu turto patalp pamimu ir nugriovimu. Nusavinamo turto verts padidjimo
rizika laikotarpiu nuo sprendimo dl nusavinimo primimo iki faktinio io turto pamimo visuomens poreikiams iuo atveju tenka savivaldybei, o kadangi ji nepateik rodym, dl ko turi bti atlyginta pagal 2001 06 ataskait, pirmosios instancijos teismas pagrstai nurod, jog
kompensacijos dydis turi bti toks, kad savininkas galt sigyti lygiavertes patalpas.
LR KONSTITUCINIO TEISMO N U T A R I M A S
DL LR MUZIEJ ST. 5 STR. 2 D. ATITIKIMO KONSTITUCIJAI, 1999 m. kovo 16 d.
Vilniaus miesto 1 apylinks teismas atmet iekovs A. V. K. iekin dl turto ireikalavimo i svetimo neteisto valdymo.
Vilniaus apygardos teismas pagal iekovs apeliacin skund, 1997 06 23 nutartimi apylinks teismo sprendim paliko nepakeist.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegija 1998 02 17 nagrinjo civilin byl pagal iekovs A. V. K. kasacin skund ioje civilinje
byloje. Teismas nutartimi bylos nagrinjim sustabd ir kreipsi Konstitucin Teism su praymu itirti, ar LR muziej st. 5 str. 2 d.
atitinka Konstitucijos 23 str.
Gino esm: Iekovs tvas sovietins okupacijos metais buvo Ypatingojo pasitarimo nuteistas ir jo turtas konfiskuotas. 27
konfiskuoti paveikslai 1951 10 12 perduoti Vilniaus valstybiniam dails muziejui. 1989 05 25 iekovs tvas po mirties reabilituotas,
taip pat atkurtos visos jo pilietins teiss. Iekov, primusi palikim, kreipsi teism dl paveiksl ireikalavimo i Lietuvos

dails muziejaus. Iekinys atmestas remiantis Muziej st. 5str. 2 d., kurioje nustatyta, kad muziejins vertybs, sudaranios
valstybini muziej fond, yra valstybin nuosavyb;
io
fondo muziejins vertybs ankstesniems savininkams negrinamos.
Pareikjo nuomone, mintos statymo normos neatitinka Konstitucijos 23 str. tvirtinto nuosavybs nelieiamumo ir nuosavybs teisi
apsaugos principo. statymai nenumato muziejini vertybi pamimo atvej ir tvarkos. Muziej st. 5 str. 2 d. paneigia konstitucines
privaios nuosavybs garantijas, joje tvirtinamas neteistas nuosavybs teiss atsiradimas valstybei.
Konstitucinis Teismas konstatuoja:
1. 1995 06 08 priimto Muziej st. 5 str. 2 d. nustatyta: "Valstybini muziej fondas yra valstybin nuosavyb. io fondo muziejins
vertybs ankstesniems savininkams negrinamos." Muziejin vertyb- tai archeologiniu, istoriniu, etniniu, religiniu, mokslo,
memorialiniu arba kitokiu kultros poiriu vertingas daiktas, muziej kaupimo, saugojimo, tyrimo ir eksponavimo objektas. Jos
sudaro dal valstybs saugom kultros vertybi. Muziej st. 5 str. 2 d. nustatytu reguliavimu, siekiama isaugoti valstybini
muziej fonde sukauptas kultros vertybes, todl akivaizdi ginijam norm ssaja su Konstitucijos 42 str. nustatyta valstybs
pareiga rpintis savo kultros paveldu. Paymtina, kad Nacionalinio saugumo pagrind statyme kultros paveldas priskirtas prie
pagrindini nacionalinio saugumo objekt.
2. Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad doktrinoje konstitucin nuosavybs apsaugos garantija paprastai suprantama kaip
status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo asmens turimas nuosavybs teises.
3. Valstybini muziej fonde yra kultros vertybi, kurios j pateko tuo laikotarpiu, kai Lietuva buvo okupuota, aneksuota ir
inkorporuota SSRS, t. y. iki 1990 03 11. Okupacin valdia nacionalizavo em bei kitaip neteistai nusavino kitus privaios
nuosavybs objektus, tarp j ir daug kultros vertybi. 1990 03 11 Aukiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui primus Akt dl
Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo, buvo atstatytas privaios nuosavybs teiss institutas. Taiau visikai atkurti 1940 m.
buvusios nuosavybs santyki sistemos buvo objektyviai nemanoma. Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad kol atitinkamos
valstybs institucijos remiantis statymu nra primusios sprendimo dl nuosavybs teisi atstatymo, asmenys, kuri turtas okupacijos
metais buvo nusavintas, realiai neturi subjektini nuosavybs teisi. Antai 1991 06 18 buvo priimtas statymas "Dl piliei nuosavybs
teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg". kilnojamj turt - nepriimtas.
4. Muziejins vertybs - svarbi nacionalins kultros dalis. Siekiant utikrinti toki vertybi apsaug, kaip to reikalauja alies
Konstitucija, nuosavybs teisi kultros vertybes atkrimo klausimu gali bti nustatytas specialus teisinis reguliavimas.
Atsivelgiant tai darytinos ivados: pirma, statym leidjas statymikai netvirtino galimybs atkurti nuosavybs teises muziejines
vertybes; antra, yra prielaid Muziej st. 5 str. 2 d. vertinti kaip special statymin sureguliavim, nustatant, kad valstybini
muziej fonde esanios kultros vertybs negrinamos savininkams, kurie j neteko dl
okupacins
valdios
vykdytos
visuotins nacionalizacijos arba kitokio neteisto nusavinimo. Taigi, Muziej st. 5 Str. 2 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad iki 1990 03 11
nusavintos muziejins vertybs ankstesniems savininkams negrinamos, neprietarauja Konstitucijos 23 str.
5. Kultros vertybs valstybini muziej fond gali patekti skirtingais bdais, ir tai suponuoja skirtingo teisinio reguliavimo
btinyb. Tiriant ginijam statymo norm galiojimo ribas konstatuotina, kad jos galioja kiekvienam asmeniui, prie savo vali
praradusiam kultros vertybes ir siekianiam jas isireikalauti i valstybini muziej fondo. Taigi Muziej st. 5 str. 2 d.
neatsivelgiama nei muziejini vertybi gijimo bdus, nei j gijimo laik. Vadinasi, ignoruojamas ir toks svarbus faktas, jog
kultros vertybs galjo atitekti valstybiniam muziej fondue ir po Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo. Kaip minta, atkrus
nepriklausomyb Lietuvos teiss sistem buvo grintas privatins nuosavybs teiss institutas, todl po 1990 03 11 paeistoms
nuosavybs teisms ginti visa apimtimi taikytinos konstitucins nuosavybs teisi apsaugos garantijos. iuo aspektu vertinant
ginijam statymin reguliavim paymtina, kad jame be joki ilyg draudiama grinti muziejines vertybes ankstesniems
savininkams. Tokiu bdu atimama a priori galimyb tenkinti bet kok vindikacin reikalavim, nepaisant atitinkam juridini fakt.
Darytina ivada, kad Muziej st. 5str. 2 d. ta apimtimi, kuria paneigiama galimyb ginti po 1990 03 11 paeistas nuosavybs teises,
prietarauja Konstitucijos 23 str.

20 tema Nuosavybs teiss gyjimo pagrindai

20 Seminaras. Nuosavybs teiss gyjimo pagrindai (2)
2002 m. lapkriio 18 d. Nr.3K-3-1361/2002 m.
Iekovs Felicijos Laims Broel Plateriens galiotas atstovas Petras Donatas Lapienis pareik iekin, kuriuo pra pareigoti atsakov
emaii muziej ,,Alka grinti iekovei natra iuos paveikslus ir baldus: graf Plateri herb, paveikslus ,,Kaukazas, ,,uo, ,,Ant jros
kranto, ,,Senut, ,,Jaunos moters portretas, ,,Senovs raiteliai, ,,Kautyni scena, ,,Rudens malonumai, ,,Atgailaujanti Magdalena,
,,Lis neasi kik, ,,Kelias per Pompjos griuvsius, ir t.t. (CK 1.136, 1.137 ir 4.95 straipsniai).
Civilinio kodekso 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teis ireikalauti savo turt i svetimo neteisto valdymo. ia teiss norma
yra ginama savininko teis valdyti turt, todl niekas neturi teiss paimti i savininko turt prie jo vali. Tais atvejais, kai turtas yra
paimamas prie savininko vali, jis turi teis pareikti vindikacin iekin ir ireikalauti turt i neteisto valdymo. Byl nagrinj teismai
teisingai nurod, kad vindikacinis iekinys turi bti pagrstas nuosavybs teismis, t.y. iekovas iekinio pareikimo teisme metu privalo
turti nuosavybs teises reikalaujam grinti daikt.
Kasators teigimu, nurodyti daiktai Liaudies vietimo komisariato 1940 m. rugpjio 31 d. galiojimu buvo paimti tik apsaugai, taiau teisj
kolegija atkreipia dmes tai, kad kasators mintame dokumente (galiojime) yra nurodyta, kad suregistruotas turtas yra paimamas
apsaugon ne kaip privati nuosavyb, o kaip kultros paminklai. Dl ios prieasties negalima sutikti, kad gino daiktai, paimant juos saugoti
muziej, neperjo valstybs nuosavybn.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 1 p. ir 370
str. 1 d.,
n u t a r i a:
Teli rajono apylinks teismas 2002 m. vasario 28 d. sprendimu iekin atmet. Teismas nurod, kad gino turtas priklauso valstybiniam
muziej fondui. Vindikaciniai iekiniai yra grindiami nuosavybs teismis, t.y. iekovas privalo turti nuosavybs teises reikalaujamus
daiktus. Tuo tarpu, Muziej statymo 5 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad muziejins vertybs, sudaranios valstybin muziej fond, yra
valstybin nuosavyb ir io fondo muziejins vertybs ankstesniems savininkams negrinamos. statym leidjas nenumato galimybi
atkurti nuosavybs teises muziejines vertybes.
2008 m. spalio 29 d. Nr. 3K-3-514/2008
Pareikjas O. L prao nustatyti nuosavybs teiss pastat gijimo pagal gyjamj senat fakt. Jis teigia, kad 1991 m. suremontavo,
perstat ir pritaik arklidms apleist ir niekieno nenaudojam pastat-sandliuk, esant duomenys neskelbtini, ir valdo pastat siningai,
teistai, atvirai ir nepertraukiamai jau daugiau kaip deimt met. V Registr centre nra duomen, kad is pastatas bt registruotas kaip
kieno nors nuosavyb. Vilniaus miesto savivaldybs administracijos Ras seninija sutiko, kad pareikjas naudotsi iuo pastatu, taip pat
leido jam naudotis prie pastato esaniu ems sklypu. Per vis valdymo laikotarp niekas kitas negyvendino savo teisi pastat.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2008 m. vasario 20 d. sprendimu pareikim atmet.Teismas, vertins byloje pateikt rodym
visum, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog pastato-arklidi statybos buvo neteistos, todl pareikimas negali bti tenkinamas vien
dl ios prieasties. Pareikjo ir suinteresuot asmen paaikinimais, liudytoj parodymais nustatyta, kad pareikjas apie 1990 m. m
naudotis statiniu (paire ar sandliuku), kuris buvo itin paprastos konstrukcijos, labai fizikai nusidvjs, iki 36-40 kv. m bendro ploto. is
statinys nra iliks, jo vietoje iuo metu pastatytos 68,79 kv. m bendro ploto arklids. Vienareikmi duomen apie tai, kieno ir kada is
neiliks statinys buvo pastatytas, byloje nra. Nors pareikjo pateiktame 1959 m. vietovs plane buvo paymtas negyvenamasis pastatas,
negalima teigti, kad tai tas pats statinys, nes vliau jis niekur nebuvo ymimas. Naujos kokybs statinys-arklids galjo bti pradtas statyti
nuo 1994 iki 1996 m., baigtas nuo 1998 iki 2000 m. Pareikjas neturjo statybos leidimo ir negaljo vykdyti nei buvusio statinio
rekonstrukcijos, nei naujo statinio statybos darb valstybei priklausanioje emje, kuria naudotis jis neturjo jokio teisto pagrindo, be to,
teritorijoje, priskirtoje Pavilni regioniniam parkui, kuriame ribojama kin veikla, nauj statini statyba bei esam rekonstrukcija.
Teismas taip pat konstatavo, kad nra pagrindo manyti, jog gino pastato valdymas tssi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyt
deimties met termin, kuris skaiiuojamas nuo daikto uvaldymo iki kreipimosi teism dl nuosavybs teiss pripainimo. Kadangi
byloje nustatyta, kad gino pastatas-arklids galjo bti baigtas statyti laikotarpiu nuo 1998 iki 2000 m., tai jo valdymas iki pareikimo
padavimo teisme (2006 m.) nesits deimt met. Be to, pagal CK 4.27 straipsnio 2 dal nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo
valdymo registravimo vieame registre momento (i teiss norma sigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d.). Nors gyjamosios senaties terminas
skaiiuojamas ir daikto valdymui, kuris prasidjo iki 2000 m. CK sigaliojimo, taiau, netgi ir pripainus, kad pareikjas gino pastat
pradjo valdyti 1998 m., tai iki 2003 m. liepos 1 d. nebuvo praj deimt met.
Teisj kolegija sutiko su teismo padarytomis ivadomis, kad gino statinio valdymas nesits deimt met ir kad jo statyba buvo neteista.
gyjamoji senatis yra savarankikas nuosavybs teiss gijimo bdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). is bdas taikomas, kai pareikjas
nra ir nebuvo gijs nuosavybs teiss daikt iki termin, nustatyt CK 4.68 straipsnio 1 dalyje sujimo, o prao teismo konstatuoti, kad
yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos gyjamosios senaties taikymo slygos. Teismui ias slygas konstatavus, valdymo teis
transformuojasi nuosavybs teis, t. y. pareikjas gyja nuosavybs teis daikt nuo teismo sprendime nurodytos gyjamosios senaties
termino sujimo dienos ir gali j registruoti vieame registre. Taigi iuo atveju teisminio nagrinjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose
nustatyt aplinkybi, patvirtinani valdymo teistum, siningum, atvirum ir nepertraukiamum, konstatavimas ir nuosavybs teiss
gijimo fakto pripainimas, o nuosavybs teiss gijimo faktas pagal gyjamj senat taikomas tik esant ioms slygoms:
1) pareikjas nra ir nebuvo gijs nuosavybs teiss daikt kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bdu;
2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos slygos:
a) daikto valdymas yra prasidjs siningai;
b) daiktas nra registruotas kito asmens vardu;
c) vis valdymo laikotarp daiktas buvo valdomas teistai, siningai, atvirai ir nepertraukiamai;
d) daiktas vis valdymo laikotarp buvo valdomas kaip savas, t. y. pareikjas elgsi kaip daikto savininkas ir suvok, kad kiti asmenys neturi
daugiau teisi u j valdom daikt;
e) valdymas tssi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyt termin.
Kasacinis teismas, aikindamas gyjamosios senaties taikymo slygas, taip pat yra iaikins, kad pagal CK nustatyt reglamentavim
nuosavybs teiss nekilnojamj daikt gijimas gyjamja senatimi konstatuojamas esant i slyg visetui:
1) asmuo nra daikto savininkas, bet valdo j kaip sav, t. y. siningai gijs (uvalds) daikt, valdo j kaip nuosav, nemanydamas, kad
daikto savininkas yra kakas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutart, neatitinka
nurodytos statymo slygos;
2) asmuo, siningai gijs daikt, j siningai valdo. Tai reikia, kad uvaldydamas daikt asmuo turjo bti pagrstai sitikins, jog niekas
neturi daugiau u j teisi uvaldom daikt, ir per vis daikto valdymo laik asmuo neturi inoti apie klitis, trukdanias gyti jam t daikt
nuosavybn, jeigu toki bt (CK 4.68, 4.70 straipsniai);
3) asmuo valdo daikt teistai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teistu laikomas daikto valdymas, gytas tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs
teis. Daikto valdymas laikomas teistu, kol nerodyta prieingai. Neteistu daikto valdymu laikomas per prievart, slaptai ar kitaip
paeidiant teiss aktus gyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 2 dal gyjamja senatimi negali bti gyjama nuosavybs
teis valstybei ar savivaldybei priklausanius daiktus, todl asmuo negali tokio daikto teistai valdyti kaip savo;
4) daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis). i slyga reikia, kad asmuo valdo daikt kaip sav nesislapstydamas;
5) nepertraukiamas daikto valdymas ne maiau kaip deimt met (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris siningai gijo (uvald) daikt,
bet nra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teiss neginamos, jas uginijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems
daikto valdymo teis pagal statymus ar sutart.

Daiktas gali bti gyjamas gyjamja senatimi, jeigu jis gali bti privaios nuosavybs teiss objektu. Pirmiausia jis turi bti nuosavybs
teiss objektu. Tai teisei neprietaraujaniu bdu ar tvarka atsirads daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukrimas
ar esamo daikto rekonstrukcija statybos bdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos statymas ir kiti statyb reglamentuojantys teiss
aktai). Jeigu praoma nustatyti nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakt nekilnojamj daikt, kuris atsirado statybos bdu, tai
gyjamosios senaties teiss normos nekilnojamajam daiktui gyti nuosavybs teise gali bti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas
statyb reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka. Jeigu objektas i reikalavim neatitinka, tai jis nra privaios nuosavybs teiss
objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavim. Tada turi bti konstatuojama, kad nra vis slyg gyjamosios senaties faktui
patvirtinti.
ioje byloje teismai sprend, kad arklids kaip nekilnojamasis daiktas yra sukurtas statybos bdu ir nesilaikant tai
reglamentuojani akt, todl netaik gyjamj senat reglamentuojani akt. Tokia teism ivada dl teiss akt, reglamentuojani
gyjamj senat, taikymo yra pagrsta, atsivelgiant pirmiau idstytas slygas, kurios keliamos nekilnojamam daiktui kaip privaios
nuosavybs teiss objektui, nes jis turi atitikti visas gyjamosios senaties taikymo slygas. Tai sudaro pagrind atmesti kasacinio skundo
argumentus dl gyjamj senat reglamentuojani teiss norm netinkamo taikymo.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362
straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinks teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendim palikti nepakeista
2009 m. rugsjo 22 d. Nr. 3K-3-327/2008
UAB Narp metaliniai garaai 2006 m. lapkriio 8 d. pareikimu pra teismo nustatyti nuosavybs teiss kiemo statinius, asfaltuotas
aikteles, kelius, tvoras, gara pamatus, esanius Kauno rajone, Karmlavos seninijoje, Narp kaime, gijimo pagal gyjamj senat
fakt.
Pareikjas nurod, kad valdo nuosavybs teise statinius Kauno rajone, Karmlavos seninijoje, Narp kaime, taiau teisikai registruoti yra
tik pagrindiniai statiniai administracinis pastatas ir remonto dirbtuvs, o prie i esantys kiemo statiniai, asfaltuotos aiktels, keliai, tvoros,
gara pamatai yra inventorizuoti, bet teisikai neregistruoti. Nurodyti statiniai buvo pastatyti Lietuvos automgj draugijos ir priimti
naudoti 1984 m. rugsjo 31 d. valstybins komisijos aktu, nedetalizuojant konkrei objekt, vardijant j visum kaip metalini gara
aiktel. Vadovaujantis Lietuvos TSR Ministr Tarybos 1989 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 21-1895, Kauno rajono valdybos 1990 m. lapkriio
29 d. potvarkiu Nr. 187 visas Lietuvos automgj draugijos turtas buvo perduotas Lietuvos automobilinink sjungai, kuri 1996 m.
rugpjio 1 d. primimo-perdavimo aktu perdav metalini gara aiktel UAB Narp metaliniai garaai balans. Pareikjo teigimu,
dl to, kad nei 1984 m. rugsjo 31 d. primimo naudoti akte, nei 1996 m. rugpjio 1 d. primimo-perdavimo akte nurodytas turtas nebuvo
detalizuotas, tam, jog is turtas bt teisintas kaip UAB Narp metaliniai garaai nuosavyb, btina nustatyti nuosavybs teiss gijimo
pagal gyjamj senat fakt, nes yra visos CK 4.684.71 straipsniuose nurodytos slygos.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinta, kad nuosavybs teiss gijimo gyjamja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra i
slyg visuma:
1) pareikjas nra ir nebuvo gijs nuosavybs teiss daikt kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bdu;
2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos slygos:
a) daiktas pradtas valdyti siningai;
b) daiktas nra registruotas vieajame registre kito asmens vardu;
c) vis valdymo laik daiktas buvo valdomas teistai, siningai, atvirai ir nepertraukiamai;
d) vis valdymo laik daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareikjas elgsi kaip daikto savininkas ir suvok, kad kiti asmenys
neturi daugiau teisi u j valdom daikt;
e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyt termin.
Byl nagrinj teismai privaljo itirti, ar 1996 m. rugpjio 1 d. primimoperdavimo aktu pareikjo ivardyti statiniai, kaip
einantys metalini gara aiktels kompleks, buvo perduoti jam valdyti nuosavybs teise, ar kitu pagrindu. Tam teismai turjo aikintis,
ar nurodytos metalini gara aiktels statytojas, t. y. Automgj draugija, ir pareikjo steigja Lietuvos automobilink sjunga, kuriai
buvo perduotas visas Automgj draugijos turtas, vald nurodyt objekt (metalini gara aiktel) nuosavybs teise, ar kitu pagrindu, taip
pat 1996 m. rugpjio 1 d. primimoperdavimo akte buvo ireikta valia perduoti turtin kompleks metalini gara aiktel pareikjo
nuosavybn ar valdyti jam kitu pagrindu.
Jeigu pareikjas yra gijs nuosavybs teis nurodytus statinius kitu pagrindu, gyjamosios senaties institutas negali bti taikomas,
nes, minta, gyjamoji senatis yra pirminis nuosavybs teiss gijimo bdas ir nuosavybs teis daikt iuo pagrindu gali gyti tik asmuo,
kuris nra to daikto savininkas. Paymtina, kad pareikjo nuosavybs teis nurodytus statinius nra kvestionuojama kit asmen. Pats
pareikjas pripasta, kad teismo sprendimas dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo jam reikalingas tam, kad
jis galt teisikai registruoti iuos statinius vieajame registre, o ne tam, kad bt pripaintas j savininku. Paymtina, kad nuosavybs
teiss gijimo pagal gyjamj senat institutas skirtas ne slygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nra daikto savininkas, bet
yra siningai gijs daikt bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valds tam tikr daikt statyme nustatyt laik,
nuosavybs teisei pripainti (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).
gyjamja senatimi nuosavybn gali bti gyjami tik tie daiktai, kurie gali bti privaios nuosavybs teiss objektais (CK 4.69
straipsnio 1 dalis). gyjamja senatimi negali bti gyjama nuosavybs teis valstybei ar savivaldybei priklausanius daiktus bei kito
asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
Nekilnojamieji daiktai, kuriuos siekiama nuosavybs teiss pripainimo pagal gyjamj senat, turi bti teisikai suformuoti, be to,
registruoti Nekilnojamojo turto registre, teisj kolegija paymi, jog nekilnojamuoju daiktu gyjamosios senaties poiriu gali bti ir
teisikai nesuformuotas i prigimties nekilnojamasis daiktas. Kita vertus, sprendiant dl nuosavybs teiss gijimo gyjamja senatimi, reikia
vertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali bti nuosavybs teiss objektas, po to isiaikinti, ar tas daiktas gali bti
privaios nuosavybs objektas, o kai siekiama nuosavybs teiss nekilnojamj daikt, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98,

4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto poymius, ar gali bti teisikai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo
turto kadastro statymo nustatyta tvarka.
Pareikjas pra nustatyti nuosavybs teiss gijimo gyjamja senatimi fakt tvoras, vartus, asfaltuotas aikteles, asfaltuotus
kelius, taip pat metalini gara pamatus. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartyje, kuria atnaujino proces
nagrinjamoje byloje, paymjo, kad kai teisme nagrinjamos aplinkybs dl nuosavybs teiss gijimo, pirmiausia reikia teisikai
kvalifikuoti, ar konkrets materials objektai yra nuosavybs teiss objektai (statiniai, pastatai, renginiai ar j dalys), ar tik j liekanos arba
kitokie likuiai, kurie neatitinka nuosavybs teiss objektams keliam reikalavim. Atnaujint byl dl gyjamosios senaties fakto nustatymo
nagrinj pirmosios ir apeliacins instancij teismai netyr bylos aplinkybi nurodytu aspektu. Apeliacins instancijos teismas, atsakydamas
suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus iuo klausimu, tik nurod, kad pirmosios instancijos teismas, vertins rodym visum,
pagrstai konstatavo, jog pareikjo nurodyti statiniai yra natra ir yra nekilnojamojo turto objektai, taiau nevardijo, koki rodym visuma
patvirtina toki ivad, netyr ir nevertino bylos aplinkybi bei rodym, nors apeliacins instancijos teismas turi patikrinti apsksto
pirmosios instancijos teismo sprendim tiek teistum, tiek pagrstum (CPK 320 straipsnis).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti
apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.
2010 m. gruodio 21 d. Nr. 3K-3-549/2010
Byloje kilo materialiosios teiss norm, reglamentuojani nuosavybs teiss nematerialisias akcijas, ir proceso teiss norm,
reglamentuojani skolininko dalyvavim antstoliui apraant aretuojam turt, aikinimo bei taikymo klausimai.
Pareikjas V. G pra teismo panaikinti 2009 m. spalio 20 d. turto apra, kuriuo aprayta 5000 vienet UAB Neapolis akcij. Byloje
nustatyta, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjio 12 d. nutartimi pareikjo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemons ir
aretuotas pareikjo kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, los ir turtins teiss, priklausanios
pareikjui ir esanios pas j ar treiuosius asmenis, 10 023 000 Lt sumai. Pareikjas buvo informuotas apie jo turto aret. Vykdydamas
nurodyt nutart antstolis 2009 m. rugpjio 14 d. patvarkymu aretavo pareikjo turt 8 262 725 Lt sumai. Antstolis 2009 m. spalio 20 d.
gavo UAB Neapolis vadovo ir iiekotojo R. G. praym taip pat taikyti aret 5000 vienetams UAB Neapolis akcij, kurios yra
pareikjo asmenin nuosavyb. Pareikjas, M. G. ir UAB Statega 2009 m. spalio 12 d. sudar main sutart, kuria pareikjas ir jo
sutuoktin 5000 vienet UAB Neapolis akcij iman UAB Statega turtus 5000 vienetus Vyriausybs ido vekseli. UAB Neapolis
akcinink knygoje antstolio aprayt 5000 vienet UAB Neapolis akcij savininkas nurodytas pareikjas. Antstolio padjja 2009 m.
spalio 20 d. sura turto para, kuriuo aprayta 5000 vienet UAB Neapolis akcij. Nurodytas apraas 2009 m. spalio 26 d. teiktas
pareikjui.
Vilniaus miesto 1asis apylinks teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi pareikjo skund atmet. Teismas nurod, kad pagal Akcini
bendrovi statymo 46 straipsnio 2 dal nematerialij akcij perleidimas fiksuojamas raais j perleidjo ir j gijjo asmeninse vertybini
popieri sskaitose. Turto aprao sudarymo dien nebuvo ra apie pareikjui priklausani 5000 vienet UAB Neapolis akcij
perleidim, todl teismas pripaino, kad ginijamo turto aprao sudarymo metu jos buvo pareikjo asmenin nuosavyb. Teismas pripaino
nepagrstu pareikjo argument, kad, apraant gino akcijas, nedalyvavo jo savininkas, nes CPK 677 straipsnio 3 dalies nuostatos i esms
taikomos apraant materialaus pobdio turt, bet ne vertybinius popierius. Be to, teismas pabr, kad pareikjas buvo pareigotas pateikti
antstoliui duomenis apie savo turt, bet to nepadar.
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2010 m. liepos 14 d. nutartimi atmet pareikjo ir suinteresuoto asmens
UAB ,,Statega atskiruosius skundus, Vilniaus miesto 1ojo apylinks teismo 2010 m. vasario 8 d. nutart paliko nepakeist. Apeliacins
instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir ivadomis, papildomai teismas nurod, kad pareikjas negaljo
main sutartimi perleisti gino akcij, nes tuo metu pareikjui galiojo teismo nutartimi nustatytas draudimas disponuoti turtu, taip pat
vertybiniais popieriais. Apeliacins instancijos teismas pabr, kad pagal CPK 677 straipsnio 3 dal skolininko dalyvavimas btinas tik
apraant materialj turt.
Dl nuosavybs teiss akcijas perjimo momento
Akcija tai vertybini popieri ris, suteikianti teis jos turtojui (akcininkui) tam tikras turtines teises gauti mons pelno dal
dividendais, teis dal mons turto, likusio po jos likvidavimo, pirmumo teise sigyti bendrovs ileidiam akcij, iskyrus atvej, kai
visuotinis akcinink susirinkimas nusprendia pirmumo teis visiems akcininkams ataukti, taip pat neturtines teises dalyvauti
visuotiniuose akcinink susirinkimuose ir pagal akcij suteikiamas teises balsuoti juose, kitas statymuose bei bendrovs statuose nustatytas
teises (CK 1.102 straipsnis; Akcini bendrovi statymo 15, 16 straipsniai). Udarosios akcins bendrovs akcijos gali bti nematerialiosios
arba materialiosios (Akcini bendrovi 40 straipsnio 8 dalis). Skirting ri akcij specifika lemia nuosavybs teiss jas gijimo ypatumus.
Nematerialiosios akcijos neturi materialios iraikos, todl negali bti fizikai perduotos gijjui. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje
tvirtinta bendroji taisykl, kad daikto gijjas nuosavybs teis daiktus (turt) gyja nuo j perdavimo gijjui momento, jeigu statymai ar
sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dal nematerials vertybiniai popieriai perleidiami atitinkamais raais vertybini
popieri sskaitose. Vadovaujantis Akcini bendrovi statymo 46 straipsnio 2 dalimi nematerialij akcij perleidimas fiksuojamas raais
j perleidjo ir j gijjo asmeninse vertybini popieri sskaitose. Vyriausybs 2004 m. rugpjio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtint
Udarj akcini bendrovi akcinink nematerialij akcij savinink asmenini vertybini popieri sskait tvarkymo ir materialij
akcij savinink registravimo udarosiose akcinse bendrovse taisykli (toliau Taisykls) 3 punkte nustatyta, kad akcij apskaitos
tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybini popieri sskaitas (Taisykli 1 priedas) kiekvienam akcininkui, sigijusiam bendrovs, kuri
yra ileidusi nematerialisias akcijas, nematerialij akcij, ir j turimas akcijas apskaityti iose vertybini popieri sskaitose. Pagal
Taisykli 5 punkt nematerialij akcij perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinse sskaitose: asmens, sigijusio akcij, sskaitoje
akcij sigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sskaitoje akcij perleidimas. Paymtina, kad, perleidiant udarosios akcins
bendrovs nematerialisias akcijas pagal sandor, nuosavybs teiss akcijas gijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio gijjas
gyja nuosavybs teis jas, yra ra akcijas perleidianio asmens ir jas gyjanio asmens akcij sskaitose raymas. Udarosios akcins

bendrovs nematerialiosios akcijos savininku, turiniu teis disponuoti sigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dl nematerialij akcij
perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmenin vertybini popieri sskaita, t. y. nuosavybs
teis nematerialisias akcijas perneina jas raius gijjo sskait. Taigi nuosavybs teisei nematerialisias akcijas atsirasti turi bti dvi
slygos: 1) raytins formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialij
akcij perleidimo fakto ufiksavimas akcijas perleidusio ir gijusio asmen vertybini popieri sskaitose. Tik vykdius ias abi slygas,
nematerialisias akcijas gijs asmuo turi teis visa apimtimi gyvendinti Akcini bendrovi statyme nustatytas turtines bei neturtines akcij
suteikiamas teises.
Nagrinjamo gino atveju, galiojant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjio 12 d. nutartimi pritaikytai laikinosios apsaugos
priemonei kasatoriaus turto aretui, is asmuo 2009 m. spalio 12 d. main sutartimi perleido 5000 vienet UAB Neapolis akcij UAB
Statega. 2009 m. spalio 20 d. turto aprao, kuriuo apraytos nurodytos akcijos, suraymo metu UAB Neapolis akcinink nematerialij
akcij sskaitose nebuvo ra apie kasatoriui priklausani akcij perleidim, taip pat kasatorius nepateik main sutarties UAB Neapolis.
UAB Statega pateik praym UAB Neapolis registruoti j UAB Neapolis akcininke 2009 m. spalio 23 d., t. y. po antstolio atlikto
gino akcij apraymo. Teisj kolegija sprendia, kad byl nagrinj teismai padar pagrst ivad, jog gino akcij apraymo metu
kasatorius buvo j savininkas. Byl nagrinj teismai nustat, kad kasatorius bt pateiks gino akcij main sutart akcij sskaitas
tvarkaniai UAB Neapolis. Dl to kasatoriaus argumentas, kad antstolis apra ne jam priklausanias UAB Neapolis akcijas ir taip
paeid CPK 690 straipsn, yra nepagrstas. Be to, kasatorius nepagrstai remiasi Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d.
nutartimi civilinje byloje N. P. v. UAB Moduva ir Ko, byla Nr. 3K-3-112/2008, nes jos ir nagrinjamos bylos faktins aplinkybs
netapaios. Nagrinjamoje byloje kilo ginas dl, esant pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonms (turto aretui), main sutartimi
perleist nematerialij akcij perleidimo galimumo. Kasatoriaus nurodomoje byloje sprstas klausimas dl materialij akcij perleidimo
pirkimopardavimo sutari pagrindu, u jas neatsiskaiius ir akcij sskaitose raius klaidingus raus, teistumo klausimas. Paymtina,
kad materialiosios akcijos perleidiamos kitokia negu nematerialiosios akcijos tvarka (Akcini bendrovi statymo 46 straipsnio 1 dalis).
Dl teismo taikyto turto areto, kaip laikinosios apsaugos priemons pobdio
Kasatorius nepagrstai teigia, kad gino akcij perleidimo metu jam negaliojo teismo nutartimi pritaikyta laikinosios apsaugos
priemon turto aretas.
Pagal Turto areto akt registro statymo 6 straipsnio 1 dal Turto areto akt registre registruojami teism, teisj, antstoli,
prokuror, Valstybins mokesi inspekcijos ir kit valstybs institucij bei pareign turto areto aktai, kuriais statym nustatytais
pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teiss Lietuvos Respublikoje esant turt, j aretuojant. CPK 675 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad, vykdydamas teismo (teisjo) nutart aretuoti turt, antstolis sudaro aretuojamo turto apra CPK 677 straipsnyje nustatyta
tvarka. iuo atveju antstolis turto areto akto nesurao. Turto aretas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas aretuotas, nuo turto
areto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybs paskelbti nuo turto areto akto registravimo turto areto akt registre momento,
jei kiti statymai nenustato kitaip (CPK 675 straipsnio 4 dalis; Turto areto akt registro statymo 4 straipsnio 1 dalis). Taigi teismo nutartis
dl laikinosios apsaugos priemons (turto areto) taikymo yra turto areto aktas (Turto areto akt registro statymo 2 straipsnio 5 dalis).
Nagrinjamu atveju teismas, priimdamas nutart dl areto, kaip laikinosios apsaugos priemons, taikymo, apribojo viso kasatoriui
priklausanio turto disponavim iki antstolis aprays konkret skolininko turt. Antstoliui neapraius pakankamai turto, kurio utekt teismo
nutariai dl laikinj apsaugos priemoni vykdyti, laikoma, kad teismo nustatytas aretas taikymas visam skolininko turtui. Taigi kasatorius
nuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjio 12 d. nutarties dl laikinj apsaugos priemoni taikymo primimo dienos negaljo
perleisti jokio savo turto. Teisj kolegija paymi, kad kasatoriaus sudaryta main sutartis laikytina nustatyt areto apribojim paeidimu
CPK 145 straipsnio 8 dalies prasme, t. y. asmuo, kurio turtas aretuotas, atsako u nustatyt apribojim paeidim nuo nutarties aretuoti
turt paskelbimo jam momento, o nesant galimybs paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dl laikinosios apsaugos priemons priimama
iam asmeniui nedalyvaujant, nuo nutarties registravimo turto areto akt registre momento.
Dl nematerialij akcij apraymo pagal CPK 677 straipsn
Kasaciniame skunde nurodoma, kad antstolis paeid CPK 677 straipsnio 3 dal, nes apraant nurodytas akcijas nedalyvavo skolininkas
(kasatorius). Teisj kolegija sprendia, kad is kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrstas.
Pabrtina, kad, gyvendinant nematerialij akcij aret, kaip laikinj apsaugos priemon, CPK 677 straipsnio 3 dal btina
aikinti sistemikai su kitomis io straipsnio dalimis, taip pat mutatis mutandis CPK L skyriaus, kuriame nustatyti vertybini popieri areto
ir realizavimo ypatumai, normas. CPK 677 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybs teiss
skolininko turt ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko
turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teiss turto registre neregistruojam kilnojamj turt, turi bti sudarytas io turto apraas.
Pagal CPK 677 straipsnio 3 dal skolininko turtas apraomas dalyvaujant skolininkui. Jeigu paties skolininko nra, turtas apraomas
dalyvaujant kuriam nors i pilnamei jo eimos nari, o jeigu ir i nra, dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui
(administratoriui). CPK 728 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad, iiekant i vertybini popieri, antstolis bankams, finans maklerio
monms, vertybini popieri emitentams bei Lietuvos centriniam vertybini popieri depozitoriumui pasiunia patvarkym patikrinti, ar
skolininko vardu yra vertybini popieri, bei sustabdyti vertybini popieri realizavim u toki sum, kokia reikalinga iiekotinai sumai ir
vykdymo ilaidoms padengti. Nurodyto straipsnio 3 dalyje tvirtinta, kad antstolis, gavs io straipsnio 1 dalyje nurodyt asmen praneim
apie tai, kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybini popieri realizavim yra vykdytas, per tris dienas iems asmenims ir skolininkui
isiunia patvarkym aretuoti skolininko turt. Nagrinjamu atveju, vykdant teismo nutart dl laikinosios apsaugos priemons (turto areto)
apraytos nematerialiosios UAB Neapolis akcijos. Pirmiau nutartyje minta, kad nematerialiosios akcijos neturi fizins iraikos ir yra
apskaitomos akcij sskaitose, kurias tvarko atitinkami tvarkytojai (nagrinjamu atveju UAB Neapolis). Atsivelgiant tai, kad pagal CPK
728 straipsnyje nustatyt vertybini popieri areto tvark nenustatytas skolininko, kurio vertybiniai popieriai aretuojami, dalyvavimas
aretuojant vertybinius popierius, darytina ivada, jog tokioje kaip ioje byloje susidariusioje situacijoje skolininko dalyvavimas, apraant jo
turimas nematerialisias akcijas, yra neprivalomas. Dl to teisj kolegija sprendia, kad byl nagrinj teismai tinkamai aikino CPK 677
straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreiptinas dmesys tai, kad nagrinjamos bylos atveju kasatoriaus turimos nematerialiosios akcijos
apraytos gyvendinant teismo pritaikyt laikinj apsaugos priemon (turto aret), kurios tikslas utikrinti ateityje bsimo teismo
sprendimo vykdym, t. y. kad tokio sprendimo vykdymas nepasunkt arba nepasidaryt nebemanomas (CPK 144 straipsnis). Dl to jo
interesai iuo atveju nebuvo paeisti. Be to, byloje nustatyta, kad kasatoriui 2009 m. rugpjio 20 d. teiktas patvarkymas, kuriuo jis
pareigotas apteikti vis informacij apie turt, vertybinius popierius ir las, bet io pareigojimo nevykd. Taip pat pabrtina, kad pagal
CPK 603 straipsnio 1 dal kiti asmenys gali pareikti iekin dl civilins teiss, jeigu jis susijs su turto, i kurio iiekoma, priklausymu.

Tok gin nagrinja teismas pagal gino teisenos taisykles. Iekinius dl areto turtui panaikinimo gali pareikti ir nepriklausanio
skolininkui turto savininkas, ir teistas jo valdytojas (CPK 603 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5
dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nut ari a :
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. liepos 14 d. nutart palikti nepakeist.
2010 m. spalio 19 d. Nr. 3K-3-399/2010
Byloje kilo ginas dl nuosavybs teisi gynim reglamentuojani teiss norm, iekovui praant pripainti nuosavybs teises kio pastato
dal, aikinimo ir taikymo.
Iekovas 1992 m. lapkriio 12 d. pirkimopardavimo sutartimi i Vilniaus mik chemijos kio nuosavybn gijo nuomojam gyvenamj
nam ir 2/5 dalis prie jo esanio kio pastato (duomenys neskelbtini). Nuosavyb likusias 3/5 dalis io kio pastato liko registruota Vilniaus
valstybinio miko chemijos kio vardu. Nors i mon likviduota 1994 m. kovo 9 d., likviduoto kio Varnos miko chemijos ruoo
materialins vertybs pagal Lietuvos Respublikos mik kio ministro 1993 m. gruodio 20 d. sakym Nr. 169 Dl Vilniaus valstybinio
miko chemijos kio likvidavimo perduotos Varnos mik urdijai, kuri 1994 m. vasario 1 d. primimoperdavimo aktu ias materialines
vertybes perdav Valkinink mik urdijai, taiau pastato valdytojas negali sutvarkyti Nekilnojamojo turto registro duomen, nes nra
aikus 3/5 dali kio pastato savininkas ar valdytojas; pastato dalys keliolika met nenaudojamos, jo bkl yra bloga, avarin. Iekovo
teigimu, kio pastatas yra jo nam valdos kieme, taiau jis, nebdamas viso pastato savininkas, negali jo tinkamai tvarkyti, priirti, atlikti
reikaling renovacijos, remonto darb; iekovas sutiko sumokti rinkos kain u 3/5 dalis kio pastato. Generalin mik urdija 2007 m.
rugsjo 26 d. ratu informavo, kad Vilniaus miko chemijos kio Varnos miko chemijos ruoo materialins vertybs buvo perduotos
Varnos mik urdijai, taiau is konkretus turtas kio pastato dalis nebuvo perduotas. Dl to, neperdavus io pastato dalies Varnos
mik urdijai, pastaroji neturi teisto pagrindo registruoti nuosavybs teises jai nepriklausant turt ir negali sprsti dl pastato perdavimo
jo nuosavybn. Iekovo teigimu, i valstybin mon ir neketina perimti io turto; tokiais veiksmais atsakovas V Varnos mik urdija
vengia prisiimti sipareigojim kaip pastato bendraturt ir taip paeidia iekovo teises ir teistus interesus. Iekovas pra teismo pripainti
jam atlygintinai nuosavybs teis 3/5 dalis (1000 Lt verts)jo nam valdoje esanio kio pastato; panaikinti Nekilnojamojo turto registre
ra dl 3/5 dali nurodyto kio pastato nuosavybs teiss registracijos Vilniaus valstybinio miko chemijos kio vardu; priteisti i iekovo
atsakovui 1000 Lt kompensacij pagal rinkos vert u 3/5 dalis nurodyto kio pastato.
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi civilin byl pagal atsakovo valstybs mons
Valstybs turto fondo apeliacin skund, 2010 m. balandio 2 d. sprendimu j tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim ir
iekin atmet. Kolegija nurod, kad valstybs nuosavyb gali bti perleista ne sutarties, o statyme nustatyto sandorio pagrindu bei valstybs
ir savivaldybs turto privatizavim reglamentuojani teiss normini akt nustatyta tvarka. Kolegija nurod, kad iekovo nupirkta kio
pastato dalis bei kiti pastatai ir renginiai skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir susij su juo bendra kine paskirtimi pagrindinio daikto
poreikiams tenkinti, juos sieja funkcinis ryys tiek pagal idstym, tiek pagal daikt naudojim, taiau byloje nebuvo duomen, jog 3/5
dalys gino kio pastato buvo iekovui priklausanio gyvenamojo namo priklausinys. Vien tik ta aplinkyb, kad po kio likvidavimo
iekovas naudojosi tiek jam, tiek chemijos kiui priklausaniomis dalimis, nebuvo pagrindas sprsti, kad gino pastato dalis tapo iekovui
priklausanio gyvenamojo namo priklausiniu. Kolegijos teigimu, gino kio pastato dal parduoti iekovui gali tik io pastato savininkas arba
teistas valdytojas, jeigu jis turi galinimus tokiam sandoriui. Kolegija paymjo, kad valstybs mon Valstybs turto fondas nebuvo
tinkamas atsakovas ioje byloje, nes jam gino pastatas nra perduotas valstybs valdyti patikjimo teise; pagal Lietuvos Respublikos mik
kio ministro 1993 m. gruodio 20 d. sakym Nr. 169 Dl Vilniaus valstybinio miko chemijos kio likvidavimo gino pastatas buvo
perduotas Varnos mik urdijai, todl urdija arba valstyb gali disponuoti gino turtu.
Dl nuosavybs teiss gijimo
Nuosavybs teiss gijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje (tai inter alia sandoriai, kiti statymo nustatyti pagrindai).
Pagal CK 4.23 straipsnio 2 dal teistu laikomas daikto valdymas, gytas tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs teis. Nuosavybs teis
pagal CK 4.48 straipsnio 1 dal gali perduoti tik pats savininkas arba savininko galiotas asmuo. Vadinasi, tais atvejais, kai daiktas yra
gyjamas be savininko valios, iskyrus tam tikrus CK nustatytus atvejus (inter alia, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CK 4.96 straipsnio 4 dalis), daikto gijimas pats savaime nereikia ir nuosavybs teiss t daikt
atsiradimo, t. y. asmuo, gijs daikt (gijjas), netampa to daikto savininku, o tik tampa faktiniu io daikto valdytoju.
Nagrinjamoje byloje kasatorius siekia gyti nuosavybs teis kio pastat, kuriuos nuosavybs teis Nekilnojamojo turto registre
registruota likviduoto (t. y. neegzistuojanio) juridinio asmens vardu, dal. Kasatoriaus teigimu, gino pastat dalis yra jo gyvenamojo namo
priklausinys, faktikai valdomas kasatoriaus, valstybs reikmms nra reikalingas ir tinkamas naudoti, todl, Valstybs turto fondui io turto
nepermus, yra pagrindas nuosavybs teis pripainti kasatoriui.
Minta, kad nuosavybs teis gyjama statymuose nustatytais bdais ir pagrindais. Nagrinjamoje byloje yra nustatyta, kad gino
pastat dalies savininkas buvo Vilniaus valstybinis mik chemijos kis, kur 1993 m. gruodio 20 d. buvo nutarta likviduoti. Pagal tuo metu
galiojusio 1964 m. CK 37 straipsn juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo pagrindus bei tvark nustat j statai bei Lietuvos
Respublikos statymai. moni statymo (1993 m. rugsjo 28 d. statymo Nr. I-253 redakcija) 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad vienu i
mons likvidavimo pagrind galjo bti mons savininko sprendimas nutraukti mons veikl. Kadangi Vilniaus valstybinis mik chemijos
kis turjo valstybins mons status (t. y. mon nuosavybs teise priklaus valstybei), mintas 1993 m. gruodio 20 d. Mik kio ministro
sakymas atitiko nurodyt mons likvidavimo pagrind, kuriame buvo nurodyti mons likvidavimo tvarka ir padariniai, taip pat tai, jog
vienas i likviduojamos mons padalini Varnos miko chemijos ruoas su jo pagrindiniais fondais, materialinmis vertybmis,
debitoriniaiskreditoriniais siskolinimais turjo bti perduotas Varnos mik urdijai. Byl nagrinj teismai nustat, kad gino kio
pastatas Varnos mik urdijai 1994 m. vasario 1 d. primimoperdavimo aktu nebuvo perduotas. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 38
straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad turtas kitam juridiniam asmeniui pereina perduodamojo dokumento pasiraymo dien, jeigu ko kita
nenustatyta statyme ar dl reorganizavimo priimtame nutarime. Teism nustatytos aplinkybs leidia daryti ivad, kad pagal galiojusius
statymus, Varnos mik urdijai nepermus gino turto, nuosavybs teis iam asmeniui kio pastat neatsirado. Nekilnojamojo turto

registro duomenys patvirtina, kad nuosavybs teis iki iol registruota likviduoto juridinio asmens Vilniaus valstybinio miko chemijos kio
vardu.
Savininko samprata vairiais aspektais (kaip nuosavybs teiss turtojo, kaip nuosavybs teis gyjanio asmens) gali bti atskleista
aikinant daugelyje CK straipsni (j dali), taip pat CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, 4.39, 4.47, 4.48 straipsniuose tvirtint teisin reguliavim.
Atskleidiant savininko samprat nagrinjamos bylos kontekste, t. y. nuosavybs teis gyjanio asmens aspektu, savininku laikytinas asmuo,
kuris nuosavybs teis gijo vienu i Civiliniame kodekse nustatyt ar jam neprietaraujani pagrind ir ios teiss nra prarads
(CK 4.47 straipsnis).
Kasatoriaus teigimu, jam nuosavybs teis gino pastato dal pripaintina vadovaujantis CK 4.14 straipsnio normomis, kuriose
nustatyta, kad priklausin itinka pagrindinio daikto likimas. Teisj kolegija konstatuoja, kad kasatorius ias normas aikina neteisingai. CK
4.14 straipsnio 1 dalis yra dispozityvaus pobdio norma, i kurios dispozicijos matyti, jog antraeil daikt itinka pagrindinio daikto likimas,
taiau sutarties ar statymo gali bti nustatyta kitaip. Nagrinjamoje byloje yra nustatyta, kad btent sutartimi, t. y. 1992 m. lapkriio 12 d.
pirkimopardavimo sutartimi, kasatoriui buvo parduotas ne visas kio pastatas, o tik 2/5 jo dalys, todl nra pagrindo sutikti su kasatoriaus
teiginiais, jog nuosavybs teis gino pastat jam perjo sandorio pagrindu, vadovaujantis CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Minta, kad nuosavybs teis gino pastato dal Nekilnojamojo turto registre yra registruota likviduoto juridinio asmens vardu.
Pagal Nekilnojamojo turto registro statymo 2 straipsn Nekilnojamojo turto registro paskirtis registruoti nekilnojamuosius daiktus,
nuosavybs teises bei kitas daiktines teises iuos daiktus, i teisi suvarymus, statym nustatytus juridinius faktus bei teikti oficiali
informacij apie registre sukauptus duomenis. Teisj kolegija konstatuoja, kad turto registracija vieame registre atlieka vis pirma teisi
ivieinimo, bet ne teises nustatani funkcij. Registro duomen teisingumas utikrinamas tuo, kad jame padaryti raai turi atitikti
dokumentus, kuri pagrindu tam tikri duomenys buvo rayti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad rayti vie registr duomenys laikomi
teisingais ir isamiais, kol nenuginijami statymuose nustatyta tvarka. Panai nuostata tvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro statymo
4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo j raymo laikomi teisingais ir isamiais, kol
jie nenuginyti statymuose nustatyta tvarka. Asmens nuosavybs teiss konkret daikt teisin registracija yra ivestinis veiksmas, kur
lemia nuosavybs teiss t registruotin daikt atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukrimas ir kt. (CK 4.47
straipsnis).
Taigi, nagrinjamoje byloje yra susiklosiusi situacija, kai nuosavybs teis nekilnojamojo daikto dal yra registruota likviduoto
juridinio asmens vardu, o juridiniai faktai, kurie bt pagrindas kito asmens nuosavybei atsirasti, byloje nenustatyti. Tokia situacija atitinka
CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nurodyt beeimininkio turto samprat, nes realiai gino turtas neturi savininko. Nekilnojamojo turto registre
ivieintas daikto savininkas neegzistuoja, todl nra nuosavybs teiss turtojo. Nuosavybs teiss beeiminink turt gijimo tvarka yra
nustatyta CK 4.58 straipsnyje. ios procedros nagrinjamo gino atveju neinaudotos. Byloje atsakovu patrauktas Valstybs turto fondas
nra gino turto valdytojas ir naudotojas, nes is turtas atsakovui neperduotas teiss akt nustatyta tvarka (Valstybs turto fondo statymo 3
straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362
straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. balandio 2 d. sprendim palikti nepakeist.
2011 m. vasario 8 d. Nr. 3K-3-41/2011
Byloje keliamas nekilnojamj daikt (sandlio ir tualeto) gijimo nuosavybn gyjamja senatimi teistumo klausimas.
iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2007 m. rugsjo 27 d. sprendimu pripaino, kad pareikja L. K.
gyjamja senatimi gijo nuosavybs teis nekilnojamuosius daiktus: sandl ir tualet, esanius iauli rajone, Ginkn seninijoje,
Ginkn kaime.
2007 m. spalio 9 d. pareikja L. K. iuos daiktus pardav UAB Eriadas, i 2007 m. spalio 12 d. suinteresuotam asmeniui M. J..
iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. rugsjo 27 d. sprendime nepagrstai konstatuota, jog L.
K. nekilnojamj turt vald siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav ne maiau kaip deimt met (paeistas CK 4.68
straipsnio 1 dalies reikalavimas); nekilnojamasis turtas yra sukurtas (pastatytas) valstybs lomis, yra valstybs turtas, todl, vadovaujantis
CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, negaljo bti pripaintas gytu gyjamja senatimi; teismas netinkamai vertino byloje surinktus rodymus,
nesilaik rodym vertinimo remiantis tikimybi pusiausvyra principo, nepasisak ir nevertino dalies byloje esani rodym, paeisdamas
CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
iauli rajono apylinks teismas 2009 m. gruodio 2 d. sprendimu generalinio prokuroro praym patenkino: iauli apygardos
teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. rugsjo 27 d. sprendim panaikino ir prim nauj sprendim pareikjos L. K.
pareikim dl nuosavybs teisi gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo atmet.
Teismas padar ivad, kad pareikjos L. K. paaikinimai, jog gino nekilnojamuosius daiktus ji vald ne maiau kaip deimt met,
neatitinka nustatyt aplinkybi visumos ir prietarauja byloje esantiems raytiniams rodymams (buto pirkimo-pardavimo sutartis, iauli
rajono policijos komisariato Vieosios policijos Migracijos poskyrio ir Zaras rajono savivaldybs administracijos Suvieko seninijos ratai
dl pareikjos gyvenamosios vietos) bei liudytoj parodymams vald trumpiau kaip deimt met, taigi ir pagalbiniais pastatais, t. y. sandliu
ir tualetu, taip pat naudojosi maiau nei reikalaujama teiss akt. Teismas taip pat nustat, kad gino lauko tualetas ir sandlis buvo pastatyti
apie 1964 m., sandlis buvo sudarytas i 16 sandliuk, kuri kiekvienas buvo skirtas alia esani dviej gyvenamj nam gyventojams,
dalis gyventoj iais sandliukais nuolat naudojosi; nors pareikja yra valiusi tualet, taiau juo naudojosi visi namo gyventojai bei stotelje
autobus laukdav keleiviai. Paymjs, kad, nusipirkdama but i P. F., pareikja tualeto ir sandlio nesigijo, nes nuosavybs teiss juos
neturjo ir pats pardavjas, teismas konstatavo, kad gino turtas naudotas ir valdytas bendromis namo gyventoj pastangomis ir lomis;
iskirtinio pareikjos indlio, jos vienvaldikumo ir daikto valdymo kaip savo teismas nenustat. Nustats, kad gino statiniai buvo pastatyti
Ginkn tarybinio darininkysts kio darbinink i kiui priklausiusi statybini mediag ir naudoti Ginkn tarybinio darininkysts
kio darbuotoj poreikiams, teismas konstatavo, jog is turtas niekuomet nebuvo beeimininkis ir negali bti nuosavybs teiss gijimo pagal
gyjamj senat gijimo objektu. Paymjs, kad sandlio ir tualeto statybos metais privaios nuosavybs nebuvo, teismas padar ivad, kad
ie pastatai buvo sukurti valstybs lomis, jie nebuvo privatizuoti, todl tebra valstybs nuosavyb. Atsivelgdamas tai, kas idstyta,
teismas konstatavo, kad pareikja nepateik rodym, patvirtinani, kad ji siningai gijo ir vald daikt kaip nuosav, nemanydama, kad

daikto savininkas yra kakas kitas, kad vald daikt teistai, atvirai ir nepertraukiamai ne maiau kaip deimt met, todl pripaino, jog nra
CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatyt poymi viseto.
iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2010 m. birelio 30 d. nutartimi atmet pareikjos L. K. apeliacin
skund ir iauli rajono apylinks teismo 2009 m. gruodio 2 d. sprendim paliko nepakeist.
Dl gyjamosios senaties instituto taikymo slyg, CK 4.69 straipsnio 3 dalies aikinimo ir taikymo
Nagrinjamoje byloje aikia teiss normos taikymo klaida buvo praoma kvalifikuoti CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostat
netinkam taikym ir CK 4.69 straipsnio 3 dalyje tvirtinto draudimo nepaisym. Tokiais atvejais, kai aikia teiss taikymo klaida praoma
pripainti netinkam teiss instituto taikym, atsivelgtina visas jo taikymo slygas, paskirt, juo sukuriamas, pakeiiamas ar pabaigiamas
teises ir pareigas.
gyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybs teisiniuose santykiuose upildyti ir teisins padties
netikrumui juose panaikinti, daikt apyvartos galimumui utikrinti ir daikt valdanio asmens teisinei padiai stabilizuoti. Nuosavybs
teisi gijimo gyjamja senatimi slygos tvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. gyjamja senatimi nuosavybs teis nekilnojamj daikt
gali gyti asmuo, siningai gijs daikt bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valds tok daikt ne maiau kaip deimt
met, kai per vis valdymo laikotarp daikto savininkas turjo teisin galimyb gyvendinti savo teis daikt, bet n karto nepasinaudojo ja.
Paymtina, kad gyjamoji senatis yra pirminis privaios nuosavybs teiss (CK 4.69 straipsnio 1 dalis) gijimo bdas, kur reikia
skirti nuo beeimininkio daikto pasisavinimo, esanio pagrindu valstybs ar savivaldybs nuosavybs teisei atsirasti (CK 4.57 straipsnio
2 dalis). Siningai gytas ir teistai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas gyjamja senatimi dar nra gijs nuosavybs teiss daikt,
nelaikomas beeimininkiu (CK 4.56 straipsnio 2 dalis).
Nagrinjamoje byloje kilus ginui dl nekilnojamj daikt buvimo vieosios nuosavybs teiss objektais, reikminga nuosavybs
ries transformavimosi i vieosios privai teisinio reguliavimo analiz. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimo tarybini
ki sukurti daiktai buvo valstybs nuosavyb. Atkrus Lietuvos Respublikos nepriklausomyb, buvo pradtas gyvendinti privaios
nuosavybs teise grindiamo alies kio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir vieoji nuosavyb statym nustatyta tvarka
perleidiama privatiems subjektams. Vieosios nuosavybs perleidimas privaion nuosavybn buvo vykdytas 1991 m. gegus 28 d. But
privatizavimo statymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo statymo nustatyta tvarka. Sistemikai
aikinant i specialij teiss akt nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dal, konstatuotina, kad valstybei nuosavybs teise priklausanio turto
negalima gyti privaion nuosavybn kitaip, nei specialiuosiuose teiss aktuose nustatyta tvarka, gyjamosios senaties institutas nra
pagrindas vieajai nuosavybei transformuotis privaij.
Dl pareigos rodyti CK 4.69 straipsnio 3 dalyje tvirtinto draudimo gyti daikt gyjamja senatimi slyg ( fakt, kad daiktas
nuosavybs teise priklauso valstybei)
Nagrinjamoje byloje nustatytos ir nepaneigtos faktins aplinkybs, kad gino statiniai buvo sukurti Ginkn tarybinio
darininkysts kio kaip valstybs nuosavybs teiss objektas; atkrus nuosavybs teises gyvenamuosius namus, gino statiniai nebuvo
perduoti nam savininkams kaip priklausiniai; pareikjai nusipirkus dal patalp gyvenamajame name, teiss gino statinius jai nebuvo
perleistos; nra duomen, kad jie perduoti Ginkn valstybins agrofirmos pagrindu susiformavusioms bendrovms. Kasacinis teismas yra
saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisj kolegija konstatuoja, kad ios
aplinkybs sudar pakankam pagrind byl nagrinjusi teism ivadai, jog gino statiniai, sukurti kaip valstybs nuosavybs teiss
objektai, teiss akt nustatyta tvarka nebuvo perduoti privai asmen nuosavybn ir tebepriklauso valstybei, todl negaljo bti gyti
gyjamja senatimi, taigi kasacinio skundo argumentai dl rodinjim ir rodym vertinim reglamentuojani proceso teiss norm
paeidimo atmestini kaip teisikai nepagrsti.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus 2010 m. birelio 30 d. nutart palikti nepakeist.
2011 m. vasario 21 d. Nr. 3K-7-67/2011
Byloje kilo ginas dl nuosavybs teiss gyjamja senatimi gijimo slyg valstybei priklausant ir registruot kito asmens vardu
turt.
Klaipdos miesto valdyba 1993 m. rusjo 17 d. sutartimi pardav pareikjui 64,65 kv. m ploto krybines dirbtuves bei rs,
esanius (duomenys neskelbtini). Po dirbtuvi pardavimo buvo suformuotas ems sklypas; 1993 m. lapkriio 19 d. Klaipdos miesto
valdyba ir pareikjas sudar valstybins ems sklypo pirkimopardavimo sutart, kuria pareikjas sigijo tuo paiu adresu esant 881 kv. m
ploto ems sklyp. Pareikjas kreipsi V Registr centro Klaipdos filial dl daiktini teisi registravimo iame ems sklype
esanius nekilnojamuosius daiktus kin pastat, plane paymt indeksu 2I 1p, ir medin sandl, plane paymt indeksu 3I 1m. V Registr
centro Klaipdos filialas 2006 m. gruodio 21 d. sprendimu netenkino pareikjo praymo, nurodydamas, kad nepateikti dokumentai,
nustatantys nuosavybs teises mintus objektus: Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kinis pastatas yra registruotas kaip valstybs
nuosavyb, patikjimo teise valdoma Klaipdos miesto darbo moni deputat tarybos (toliau DDT), duomen apie io objekto
pardavim nra, o sandlis niekada nebuvo suformuotas kaip priklausinys prie pareikjo sigyto ems sklypo bei krybini dirbtuvi.
Pareikjas kreipsi teism, praydamas pripainti jo nuosavybs teises krybini dirbtuvi priklausinius kin pastat ir medin
sandl. Nagrinjant byl jis tikslino savo reikalavimus ir pateik teismui pareikim nustatyti nuosavybs teiss gijimo mintus
pagalbinius statinius pagal gyjamj senat fakt. Pareikjo teigimu, nuo 1993 m. rusjo 17 d. sudarytos krybini dirbtuvi pirkimo
pardavimo sutarties jis daugiau kaip deimt met, atvirai, teistai, nepertraukiamai ir neginijamai valdo i dirbtuvi priklausinius.
Suinteresuoti asmenys Klaipdos miesto savivaldyb ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb nesutiko su pareikimu, nurodydami, kad, V
Registr centro duomenimis, kinis pastatas nuosavybs teise priklauso valstybei, ie nenuginyti, todl pareikjas negali gyjamja

senatimi gyti nuosavybs teiss valstybei priklausanius daiktus (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Suinteresuot asmen teigimu, nuosavybs
teiss medin sandl neregistruotos, jo statyba neteisinta statym nustatyta tvarka, todl is statinys negali bti nuosavybs teiss
objektas.
Nuosavybs teiss gijimo gyjamja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra i slyg visuma:
1. Pareikjas nra ir nebuvo gijs nuosavybs teiss daikt kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bdu, t. y. asmuo nra daikto
savininkas.
2. Daiktas nra valstybs ar savivaldybs nuosavyb; nra registruotas vieame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69
straipsnio 3 dalis).
3. Asmuo, siningai gijs daikt, j siningai valdo vis valdymo laik. Tai reikia, kad valdytojas, tiek uvaldydamas daikt, tiek
vis gyjamosios senaties laik ir net gydamas daikt nuosavybn gyjamja senatimi, turi bti sitikins, jog niekas neturi daugiau u j
teisi daikt, neinoti apie klitis, trukdanias gyti jam t daikt nuosavybn, jeigu toki klii bt (CK 4.26 straipsnio 3 dalis,
4.70 straipsnio 1 dalis).
4. Vis valdymo laik daiktas buvo valdomas teistai. Teistas yra daikto valdymas, gytas tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs
teis, o per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss aktus gyto daikto valdymas yra neteistas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teistas
valdymas atsiranda tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs teis, kai dl tam tikr prieasi nuosavybs teiss neatsirado, pavyzdiui,
atvejai, kai daikt sandoriu (teistu pagrindu) perleidiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
5. Vis valdymo laik daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo slyga reikia, kad asmuo valdo
daikt kaip sav nesislapstydamas.
6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.
7. Vis valdymo laik daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareikjas elgsi kaip daikto savininkas ir suvok, kad kiti asmenys
neturi daugiau teisi u j valdom daikt (asmuo turi bti sitikins, kad nra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
8. Valdymas tssi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyt termin.
Pasisakydamas dl daikto atviro valdymo slygos kasacinis teismas yra iaikins, kad neivieintas daikto valdymas negali sukurti
nuosavybs teiss j, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dal slaptas gyto daikto valdymas yra neteistas ir kad pagal CK 4.68 straipsnio 1 dal
nustatytas reikalavimas valdyti daikt atvirai reikia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi bti registruotas vieame registre
nepriklausomai nuo to, kada is valdymas prasidjo iki 2000 m. CK sigaliojimo ar jam sigaliojus. Daikto valdymo registracijos pagrindas
yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 straipsnis). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidjo iki
2000 m. CK sigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas deimties met terminas nesujo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po ios datos
daikto valdymo neregistravus vieame registre, turi bti laikoma, kad nevykdyta statyme nustatyta slyga daikt deimt met valdyti
atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neregistravus jo vieame registre, negali bti pagrindas nustatyti fakt, kad nuosavybs teiss gytos
pagal gyjamj senat. Po 2003 m. liepos 1 d., registravus daikto valdym, prasidjus iki 2000 m. CK sigaliojimo, is terminas skaitomas
deimties met termin, skaiiuojam nuo daikto valdymo registravimo vieame registre momento
Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dal daikto valdymu, kaip pagrindu gyti nuosavybs teis pagal gyjamj senat, laikomas faktinis
daikto turjimas turint tiksl valdyti j kaip sav, nekeliant reikalavimo valdym registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje tvirtinta bendroji
taisykl, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fizikai
uvaldius daikt, taip pat daikto fizikai neuvaldius, bet kai perduodantis valdyti daikt asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nra
joki klii patekti t daikt ar kitu panaiu bdu j fizikai uvaldyti. Taigi abi ios statymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdym
reglamentuoja kaip faktin padt, kuri nustaius teismas turi pagrind sprsti dl valdymo teiss.
Nekilnojamojo daikto valdymo registravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto
valdymo atsiradimo moment.
Kaip jau minta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo
registravimas bt btinas io daikto valdymo teiss atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisje tvirtinant gyjamosios senaties instituto
reglamentavim remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu registravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo,
sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 33 straipsnis).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 79, 96
straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Klaipdos miesto apylinks teismo 2009 m. rugpjio 12 d. sprendim ir Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2010 m. rugpjio 19 d. nutart panaikinti ir priimti nauj sprendim pareikjo A. B. pareikim nustatyti nuosavybs teiss
kin pastat, plane paymt indeksu 2I1p, ir medin sandl, plane paymt indeksu 3I 1m, esanius (duomenys neskelbtini), gijimo pagal
gyjamj senat fakt atmesti.
21 tema VIEOSIOS NUOSAVYBS TEIS. BENDROSIOS NUOSAVYBS TEIS
TEISM PRAKTIKOS NAGRINJANT GINUS DL BENDROSIOS
DALINS NUOSAVYBS APVALGA
Bendrosios nuosavybs atveju daikt nukreipta dvej ar daugiau asmen valdia. Esant tokiai situacijai pagal CK 4.72 str. 1 d.
laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybs (lot. communio) teise. Bendrosios
nuosavybs teis traktuotina kaip savininko teisi gyvendinimo apribojimas, kai savininko teiss ribojamos ne treij asmen, bet kit to
paties nuosavybs teiss objekto savinink.
Skiriamos dvi bendrosios nuosavybs teiss rys: bendroji dalin ir bendroji jungtin. Bendrosios nuosavybs teiss rys
skiriamos pagal tai, nustatytos savinink dalys bendrosios nuosavybs teisje ar ne. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybs teis
laikoma daline, jei nenustatytos bendrosios jungtins nuosavybs teise (CK 4.73 str. 1 d). CK 4.73 str. 2 d. tvirtinta prezumpcija, kad
bendrosios nuosavybs teis laikoma daline, jeigu statymai nenustato ko kita.

DALYS BENDROSIOS DALINS NUOSAVYBS TEISJE

. Teiss doktrinoje ir teism praktikoje bendrosios nuosavybs teiss dalys danai vadinamos idealiosiomis dalimis. Dalys
bendrosios dalins nuosavybs teisje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibdinamos tik matematine iraika, pavyzdiui, 1/2,
1/4, 3/8.
Bendraturi tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant per teism, gali bti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra
bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas danai vadinamas realij dali
nustatymu. Realiosios dalys nustatomos siekiant utikrinti galimyb gyvendinti vien i nuosavybs teiss turin sudarani teisi
naudojimosi teis. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkreia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.
Dali bendrosios dalins nuosavybs teisje (idealij dali) nustatymas
Pagal CK 4.73 str. 3 d., jeigu bendrosios dalins nuosavybs teiss konkretus kiekvieno bendraturio dali dydis nenustatytas,
preziumuojama, kad j dalys yra lygios. Dali bendrosios nuosavybs teisje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalins nuosavybs
teiss atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalins nuosavybs teiss atsiradimo pagrindo (CK 4.47 str.). Kai bendrosios dalins
nuosavybs teis atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 str. 1 d. 1 p.) arba pagaminant nauj daikt (CK 4.47 str. 1 d. 4 p.), dali dyd lemia
bendraturi susitarimas. Kai bendrosios dalins nuosavybs teis gyjama paveldjimu (CK 4.47 str. 1 d. 2 p.), dali dyd lemia palikjo
valia, kai paveldima pagal testament, arba nustato paveldjim reglamentuojanios teiss normos, kai paveldima pagal statym.
Dar vienas atvejis, kai bendraturi dalys nuosavybs teisje nustatomos pagal statym, nustatytas CK 4.82 str., skirto daugiabui
nam savinink bendrajai nuosavybei reglamentuoti, 5 dalyje. Daugiabuio gyvenamojo namo buto savininko teiss bendrja nuosavybe
esant turt (pagal CK 4.82 str. 1 d.) grindiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybje
lygi jam priklausani patalp naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
LAT yra konstatavs, kad, apskaiiuojant bendrosios nuosavybs dalis po bendro daikto, esanio daugiabuio namo but savinink
bendrja nuosavybe (pavyzdiui palps), pertvarkymo, bendraturiui, padidinusiam savo nuosavyb bendrosios nuosavybs sskaita,
priklausani patalp naudingj plot neskaitomas patalp, iskirt i bendro daikto ir perduot konkreiam bendraturiui, plotas, nes
btent dl tokio iskyrimo ir pasikeiia dalys bendrojoje nuosavybje (LAT 2005 m. rugsjo 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3391/2005).
Bendraturi dali bendrosios nuosavybs teisje pasikeitimas
dl daikto ar jo verts padidinimo
Pagal CK 4.77 str. 1 d. bendraturio dalis bendrojoje dalinje nuosavybje jo reikalavimu gali bti padidinama ir atitinkamai
pakeiiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vert padidinami tokiomis slygomis: 1) turint kit bendraturi sutikim;
2) laikantis statym nustatyt taisykli; 3) bendraturio lomis. Teism praktikoje suformuluotos tokios ios teiss normos aikinimo ir
taikymo taisykls:
pirma, pagal CK 4.77 str. gali bti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vert, taiau kad atsirast jame nustatyti padariniai, visais
atvejais turi ilikti daikto, kaip bendrosios nuosavybs, statusas (LAT 2005 m. rugsjo 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-391/2005);
antra, aplinkyb, kad bendraturtis, kurio turtas bendrame turte buvo apgadintas, vliau t turt atkr, nereikia bendro daikto ar jo
verts padidinimo (LAT 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-226/2006). Tokiu atveju bendraturtis, atkrs bendr daikt,
gali reikalauti i kit bendraturi proporcingai j dalims bendrosios dalins nuosavybs teisje atlyginti ilaidas, patirtas dl bendro daikto
atkrimo (CK 4.76 str.);
treia, pagal CK 4.77 str. viena i btin slyg, norint, padidinus daikt ar jo vert, padidinti bendraturio dal bendrojoje dalinje
nuosavybje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvark kit bendraturi sutikimas tokiems daikto pakeitimams.
Bendraturio teis atsisakyti duoti sutikim padidinti daikt teism praktikoje pripastama pagrsta tais atvejais, kai kito
bendraturio pageidaujamas daikto pakeitimas paeidia jo, kaip savininko, teises (apsunkina j gyvendinim ar net padaro negalim) arba
prietarauja vieosios teiss reikalavimams. Pareiga rodyti, kad atsisakymas duoti sutikim atlikti bendro daikto pakeitimus pagrstas, t. y.
kad bus paeistos kit bendraturi teiss, tenka atsisakaniam duoti sutikim asmeniui. Pagal statym reikalingas pateikti bendraturi
sutikimas reikia ne abstrakt, o konkretizuot bendraturi sutikim, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei statyb gyvendinti, bet
konkretiems statybos darbams atlikti. (LAT Civilini 2009 m. birelio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Teismo sprendimas, kuriuo bendraturio atsisakymas duoti kitam bendraturiui sutikim daikto rekonstrukcijai ar kitokiam daikto
arba jo verts padidinimui pripaintas nepagrstu, prilyginamas tokiam sutikimui ir suteikia bendraturiui gauti projektavimo slyg svad ir
statybos leidim be kito bendraturio sutikimo, taiau toks teismo sprendimas neatstoja statybos leidimo ar projektini statybos dokument
(LAT 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-132/2009).
CK 4.77 str. 2 d. nustatyti daikto ar jo verts padidinimo padariniai, kai bendraturtis tai padaro neturdamas kit bendraturi
sutikimo: tokiu atveju jis gyja nuosavybs teis t padidint dal, jeigu j galima atskirti nesualojant bendro daikto; jeigu padidintos daikto
ar jo verts dalies negalima atskirti nesualojant bendro daikto, tai vis bendraturi dalys padidja proporcingai j bendrosios nuosavybs
teise turimoms dalims.
ketvirta, dar viena btina slyga dalies bendrosios nuosavybs teisje pasikeitimui bendraturiui padidinus bendr daikt ar jo vert
i padidinim atlikimas laikantis statym nustatyt taisykli. Teismai ne kart analizavo daikto padidinim pagal CK 4.77 str. ir statybos
proceso pagal Statybos statym tarpusavio santykio ypatumus. Sprendiant dl bendro turto padidinimo statybos bdu padarini, CK
4.77 str. turi bti aikinamas kartu su CK 4.103 str., nustataniu normatyvini statybos technini dokument reikalavim paeidimo
civilinius teisinius padarinius, bei atitinkamomis Statybos statymo normomis. Aukiausiasis Teismas nurod, kad i administracini teisini
santyki, susijusi su statybos veikla, atsirad faktai reikmingi nuosavybs teiss subjekt santykiams tiek, kiek ie subjektai nuosavybs
teis gyvendina pagal administracinius santykius nustatanias teiss normas (LAT 2004 m. kovo 10 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3184/2004).
Jeigu daikto pakeitimai, kurie turi bti atliekami laikantis Statybos statyme nustatytos tvarkos, padaromi paeidiant i tvark
(pavyzdiui, neturint statybos leidimo, nukrypstant nuo projekto ir kt.), CK 4.77 str. 1 d. nustatyt padarini neatsiranda, nors faktinis daikto
padidinimas atliktas. Taiau jeigu vieojo administravimo subjektai, kuriems priskirta statyb kontrol, nutaria, paalinus trkumus, leisti
teisinti savavalikai pastatyt statin (tokio leidimo suteikimo galimybs kinta, keiiantis teisiniam reglamentavimui), tai tokiu bdu vyksta
bendro daikto padidinimo teisinimas. is teisinimas, esant bendraturi susitarimui, tampa pagrindu padidti vieno bendraturio, kuriam
bendr daikt leido didinti kitas bendraturtis, nuosavybs daliai, arba ne jei tokio susitarimo nebuvo ( LAT 2003 m. birelio 18 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-736/2003). Statybos darb pripainimas teistais vieosios teiss poiriu nereikia, kad nra gino ir dl
bendrosios dalins nuosavybs teiss.

Dar viena btina slyga CK 4.77 str. 1 d. nustatytiems padariniams atsirasti daikto ar jo verts padidinimas turi bti atliktas j
atlikusio bendraturio lomis.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reikia naudojimosi teiss konkreia daikto dalimi nustatym.
Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybs teiss objektu naudojamasi bendraturi sutarimu. i nuostata dl nekilnojamj
daikt detalizuota CK 4.81 str. Jo 1 dalyje tvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturi teis tarpusavio susitarimu nustatyti tvark.
Bendraturiai turi teis susitarim dl naudojimosi tvarkos patvirtinti notarikai ir registruoti vieame registre (CK 4.81 str. 2 d.).
Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturiams, taiau, pasikeitus kuriam nors i susitarusi
bendraturi, jis naujajam bendraturiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 str. 2 d. reikalavim susitarimo formai
(LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-576/2006;
2009 m. gruodio 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
Bendraturiams dl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio i bendraturi iekin.
Neteistu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bti pripainti tokie atvejai, kai ia tvarka inter alia nepagrstai
suteikiamas prioritetas vienam i bendraturi; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturiams tenkani idealij dali dydi ir
u tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai tvirtina prielaidas kilti konfliktams dl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali,
nustato neefektyv, neekonomik daikto naudojim; kai tvarka paeidia teiss akt reikalavimus ar treij asmen teises.
Teismai praktikoje iaikino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrsias taisykles, taikytinus
nekilnojamj daikt naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie:
1) teistumo kriterijus. alys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteista, nesuderinama su teiss
aktuose nustatytais reikalavimais. Teistumo reikalavimas bus paeistas ir tada, kai alys nusistatys toki naudojimosi bendru daiktu tvark,
kurios gyvendinimas paeis treij asmen teises.
2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybs teisje kriterijus. Pagal CK 4.81 str. 1 d. naudojimosi tvarka turi bti nustatyta
atsivelgiant bendraturio turim dal bendrosios nuosavybs teisje.
LAT paymjo, kad, paskyrus alims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant btinybei kuriai nors i ali skirti
didesn dal, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybs teisje, bendraturi iniciatyva sprstinas atlyginimo (kompensacijos) u
naudojimsi svetimu turtu klausimas (LAT 2004 m. lapkriio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-576/2006).
3) socialins taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilini teisini santyki subjektai (gino alys), gyvendindami savo teises bei
atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Dl to j teismui
pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi bti atsivelgta gino ali turimas dalis bendrojoje
nuosavybje, siloma naudojimosi tvarka turi bti patogi visiems bendraturiams ir utikrinanti jiems galimyb naudojant daikt pagal
paskirt gauti maksimali naud. Taiau praktikoje ali pateikiami naudojimosi bendrja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada
atitinka vis gino ali interesus. Kasacinis teismas pripasta, kad tokiais atvejais teismas turi teis nukrypti nuo ali pareikt
reikalavim ir nustatyti naudojimosi tvark, kuri ne visikai atitinka ali teiktus projektus ( LAT 2009 m. rugsjo 28 d. nutartis civilinje
byloje Nr. 3K-3-353/2009).
4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu
tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikmingas dmesys, t. y. stengiamasi utikrinti kiek manoma efektyvesn
ir racionalesn daikto naudojim.
5) faktini nuosavybs teisini santyki stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrtumo, pagrst lkesi ir kiti civilins
teiss principai (CK 1.2, 1.5, kiti str.) bei nuosavybs teiss (kaip daiktins teiss) prigimtis lemia civilini teisini santyki stabilumo siek.
Vienas i svarbesni civilini santyki stabilumo nustatant bendrosios nuosavybs naudojimo tvark garant teism praktikoje nusistovjs
reikalavimas atsivelgti susiklosiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (LAT 2003 m. balandio 9 d. nutartis civilinje byloje
Nr. 3K-3-494/2003). Pagal LAT iaikinim, bendrosios dalins nuosavybs objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai,
daromi bendraturi iniciatyva, kuriais kuo maiau bt keiiami turto sigijimo metu ali vali atitik susitarimai dl naudojimo tvarkos.
Taip bt utikrinta proporcinga bendraturi teisi apsauga nepaeidiant teist lkesi principo (LAT 2007 m. gruodio 7 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Taiau kiekvienu konkreiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 str. nurodytais principais, teismas gali
nukrypti nuo ios taisykls, motyvuodamas kitok tvarkos nustatymo bd. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprietarauja CK 4.75 str.
ir atitinka LAT formuojam praktik (LAT 2007 m. birelio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Naudojimosi ems sklypu tvarkos nustatymo ypatumai
ems santykiai reguliuojami taip, kad bt sudarytos slygos gyventoj poreiki tenkinimui, vis kio ak racionaliam
teritoriniam idstymui ir pltojimui, gamtins aplinkos isaugojimui ir gerinimui, racionaliam ems naudojimui, ems nuosavybs,
valdymo ir naudojimo teiss apsaugai (ems statymo 1 str.).
Teism praktikoje daniausiai nagrinjami ginai dl nam valdoms skirt ems sklyp naudojimosi tvarkos, todl ir naudojimosi
ems sklypu tvarkos nustatymo ypatumai iskirti i gin pagrindu. Aukiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie ios gin
kategorijos nagrinjimo ypatumai:
Pirma, ems statymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad ems sandorio sudtin dalis yra nekilnojamojo turto objekto ems sklypo planas
ar schema. Dl to naudojimosi ems sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru ems sklypu tvarkos projekt, parengt ems
santykius reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka pagal teritorij planavimo dokument, kurio pagrindu is ems sklypas buvo
suformuotas (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006). ems sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju
turi bti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kit objekt atvilgiu. Dl to emtvarkos projekte turi
bti aikiai atspindta bendraturiui tenkanios dalies dydis ir isidstymas, o riba, skirianti bendraturi naudojamas dalis, turi bti nubrta
taip, kad alims ir teismui bt galima nustatyti jos faktin viet (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
Antra, jeigu bendraturi faktikai naudojamame sklype yra vieno i j statiniai, renginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad
ie statiniai, renginiai likt iam bendraturiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturiui naudojimosi teis turi bti
kompensuota, paskiriant naudotis eme kitoje to sklypo vietoje (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Treia, dalis ems sklypo gali bti paliekama bendraturiams naudotis bendrai. Vienas toki atvej sklypo dalis prie bendrai
naudojam statini. Bendram naudojimui paliekama minimali ems sklypo dalis tiek, kiek btina naudoti sklype esantiems bendriems
pastatams, inineriniams ir kitiems statiniams (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Ketvirta, papildomas ems sklypas, j prijungus prie bendraturi turto ems sklypo, turi bti naudojamas atsivelgiant dalis,
turimas bendrosios dalins nuosavybs teise (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje bylos Nr. 3K-3-964/2003).

Penkta, kadangi servitutu nustatomos teiss svetim daikt (CK 4.111 str.), tai bendrosios dalins nuosavybs atveju teiss naudotis
paskirtomis ems sklypo dalimis gyvendinimui servitutas netaikytinas (LAT 2007 m. gruodio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3598/2007). Bendraturiui galimyb tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali bti sudaroma, tam tikr sklypo dal paliekant naudotis
bendrai.
Nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos pakeitimas
Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todl keiiant naudojimosi
tvark turi galioti tie patys tvarkos vertinimo principai, kaip ir j nustatant.
Teismas nurod, kad bendrosios dalins nuosavybs objekto (daikto) atvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno i
bendraturi iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto verts pagerinimu,
taip pat nedaro alos ir nesuvaro kit bendraturi teisi, taip pat jei toks pakeitimas nedraudiamas statym ( LAT 2005 m. balandio 25 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-283/2005).
Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalins nuosavybs objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai,
daromi vieno i bendraturi iniciatyva, kuriais kuo maiau keiiami jo sigijimo metu ar vliau sudaryti ali vali atitik susitarimai dl
naudojimo tvarkos. Taip bt utikrinta proporcinga bendraturi teisi apsauga nepaeidiant teist lkesi principo ( LAT 2007 m.
gruodio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
Esant skirtingiems ali pasilymams keisti bendrosios dalins nuosavybs objekt valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark,
turi bti vertinamas vis pasilym konstruktyvumas, gyvendinimo realumas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2005 m. balandio 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-283/2005).
ATIDALIJIMAS I BENDROSIOS DALINS NUOSAVYBS
Atidalijimo instituto samprata, tikslai, ypatumai ir j nulemta byl dl atidalijimo
i bendrosios nuosavybs specifika
CK 4.80 str. prasme atidalijimas reikia daikto teisinio reimo ir (arba) bendraturio statuso pasikeitimus. Atidalijimas i bendrosios
nuosavybs teiss yra vienas i bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimo pagrind. iuo bdu gyvendinus nuosavybs teises reikia, kad
atidalijamo bendraturio atvilgiu pasibaigia bendroji dalin nuosavyb su kitu (kitais) bendraturiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybs
atskiriama konkretaus bendraturio dalis. Atidalijim, po kurio atsiranda asmenin nuosavyb, reikia skirti nuo bendrosios nuosavybs teiss
ri kitimo (pavyzdiui, i bendrosios dalins nuosavybs teiss bendrj jungtin).
Atidalijimas galimas bendraturi tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturio iekin dl atidalijimo (CK
4.80 str. 1 d.). Atidalijimo iniciatyvos teis priklauso ne tik bendraturiams, bet ir bendraturi kreditoriams, kad i atidalytos dalies bt
galima iiekoti (CK 4.80 str. 3 d.).
Atskyrus vieno bendraturio dal, sumaja bendraturi skaiius, taiau daiktas ilieka bendrosios dalins nuosavybs teiss
objektu, kiti bendraturiai tarp savs lieka neatidalyti. is atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliuiu atidalijimu (padalijimu)
teisinis santykis kvalifikuojamas tuo atveju, kai i bendrosios nuosavybs teisini santyki pasitraukia visi bendraturiai, t. y. ne tik sumaja
bendraturi skaiius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalin nuosavyb, nes daiktas (daiktai) tampa asmenins nuosavybs teiss objektu.
Asmeniui, noriniam gyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikt teis atidalyti jo dal i bendrosios dalins nuosavybs, kit
bendraturi sutikimo dl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bd (atidalijimo teiss absoliutumas).
Atidalijimo teiss gyvendinimo slygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturiams nepavyko susitarti dl atidalijimo bdo;
2) prioritetas skiriamas atidalijimui natra; 3) nesant atidalijimo natra galimybs, atidalijama, paskiriant kompensacij pinigais.
Atidalijimo absoliutumo taisykl netaikytina, kai siekiama atsidalyti dal turto, nurodyto CK 4.82 str. 1 d., ir kitais panaiais
atvejais. CK 4.82 str. 1 d. ivardyti but ir kit patalp savininkams bendrosios dalins nuosavybs teise priklausani objekt (namo
bendrojo naudojimo patalpos, pagrindins namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechanin, elektros, sanitarintechnin ir kitokia
ranga) negali bti atidalyti, iskyrus iimt, kurios taikymui btinos dvi slygos: 1) atidalijama daikto dalis gali bti ar pertvarkius gals bti
naudojama kaip atskiras daiktas ir 2) toks jo naudojimas netrukdys naudoti but ar kit patalp pagal paskirt. i iimtis gali bti taikoma
daliai bendrojo naudojimo patalp, pavyzdiui, gali bti atidalijama dalis namo rsio patalp.
Atidalyti praantis bendraturtis turi aikiai vardyti, kok atskir nekilnojamj daikt prao suformuoti ir priklausomai nuo tokio
pasirinkimo pagrsti jo suformavimo bd. Atidalijus i bendrosios dalins nuosavybs, pasikeiia buvusio bendro daikto teisinis reimas,
t. y. suformuojami atskiri nuosavybs teiss objektai. Taiau tam, kad galt tokiais bti, ie objektai turi atitikti jiems teiss akt keliamus
reikalavimus (LAT 2009 m. birelio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Praomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealij bendraturio dal bendrosios dalins nuosavybs teisje, jeigu tai
objektyviai ir technikai manoma. Dl to prie atidalijant bendraturio dal, btina isiaikinti, ar nra gino dl dalies dydio (LAT 2009 m.
lapkriio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-476/2009).
Atidalijimo bdai
Atidalijimo institut sudaranios teiss normos yra dispozityvios, todl remdamosi sutarties laisvs principu (CK 6.156 str.) alys
gali paios nustatyti, kokiu bdu jos atidalys bendrj nuosavyb.
Jei bendraturiai nesusitaria dl atidalijimo bdo, taikomos CK 4.80 str nuostatos.
Atidalijimas natra
Atidalijimo natra slygos daikto dalumas ir neproporcingos alos daikto paskiriai padarymo ivengimas. Sprendiant dl
galimybs padalyti daikt natra, btina atsivelgti CK 4.6 str. normas, apibrianias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Daikto dalum ar
nedalum lemia jo tikslin paskirtis ir tai, ar padalijus j i paskirtis ilieka, pasikeiia ar inyksta (iskyrus atvejus, kai daikto nedalum
nustato statymai).
Daikto atidalijimui natra svarbu ir tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris pagal CK 4.12 str. gali bti savarankiku
teisini santyki objektu, ar antraeilis, kuris pagal CK 4.13 str. 1 d. yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui
priklausantis, arba kitaip su juo susijs daiktas. Atsivelgdamas pagrindini ir antraeili daikt buvim, teismas gali sprsti, ar padalijamo
natra daikto paskiriai padaroma neproporcinga ala.
Sprendiant, ar galima atidalyti daikt natra, taip pat turi reikms ir CK 4.15 str, kuriame nustatyta, kad esminmis pagrindinio
daikto dalimis laikomi daiktai, kurie eina pagrindinio daikto sudt ir su juo susij taip neatskiriamai, kad be j pagrindinis daiktas negalt
bti naudojamas pagal paskirt arba bt pripaintas nevisaveriu. i statymo norma reikia, kad bendraturio atidalijimo i bendrosios
dalins nuosavybs atveju ta daikto dalis, kuri, nors ir eina pagrindinio daikto sudt, bet be io daikto pagrindinis daiktas gali bti
naudojamas pagal paskirt ir ilieka visavertis, gali bti atskirtas nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali bti pripaintas kaip
proporcingos alos padarymas atidalijamam daiktui.

Teism praktikoje atskleistas proporcingos (neproporcingos) alos svokos turinys ir jos ypatumai. Aukiausiasis Teismas
iaikino, kad atidalijant daikt al galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aikiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdiui,
praktikai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirt galimybs. Paprastai alos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daikt
galima naudoti pagal paskirt, nepaeidiant statymo reikalavim (LAT 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003;
2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
Atidalijimas natra galimas ir tais atvejais, kai, norint i vieno daikto suformuoti du ar daugiau daikt, btini tam tikri daikto
pakeitimai. Tokie pakeitimai negali bti klitis bendraturi teisei atidalijim i bendrosios dalins nuosavybs gyvendinti ( LAT 2002 m.
gruodio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-1498/2002).
Bendraturiams priklausani dali atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs nereikia, kad negali likti joki bendrojo
naudojimo patalp (LAT 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Atidalijimas imokant kompensacij pinigais
Daikto nedalumas fizine prasme nereikia, kad bendraturio dalis negali bti atidalijama. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad kai daikto
atidalijimas natra be neproporcingos alos jo paskiriai nemanomas, vienas ar keli i atidalijam bendraturi gauna kompensacij
pinigais. LAT konstatavo, kad i nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iimtis vis pirma turi bti sprendiamas jo
atidalijimo natra galimumas, net padarant atitinkam (proporcing) al daikto paskiriai. Tik nesant galimybs atidalyti daikto natra arba
jei atidalijant natra daikt bus padaryta neproporcinga ala jo paskiriai, atidalijamajam ar kitiems bendraturiams gali bti priteista
kompensacija pinigais (LAT 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taikant atidalijimo bd btina
motyvuotai pagrsti, kad atidalijimas natra nemanomas.
Tais atvejais, kai alims vykdant bendradarbiavimo pareig galima rasti racionalaus atidalijimo natra variant, iekinys, kuriuo
siloma vienam i bendraturi be jo sutikimo skirti kompensacij pinigais, turi bti atmetamas (LAT 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinje
byloje Nr. 3K-3-21/2009).
Btina atidalijimo imokant bendraturiui pinigin kompensacij slyga, kad i pinigin kompensacija atitikt atidalijamos dalies
vert. Dl to prie atidalijant bendraturio dal, btina isiaikinti, ar nra gino dl dalies dydio (LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinje
byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teising kompensacijos dyd
(LAT 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripastama teisinga, jeigu ji atitinka daikto
dalies rinkos vert.
Pagal 2000 m. Civiliniame kodekse esant teisin reglamentavim kompensacij galima priteisti tiek iekovui, tiek atsakovui.
Sprendimas, kam konkreiai kompensacija priteistina, gali skirtis priklausomai nuo bylos ali valios, nuo to, ar byloje yra tik vienas
iekovas (atsakovas), ar j yra ir daugiau, kiekvieno i atidalijam bendraturi poreikio dalijamam daiktui, galimybs sigyti kit tok
daikt, imokti kompensacij kitiems atidalijamiems bendraturiams, kit reikming aplinkybi (LAT 2007 m. spalio 31 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
CK 4.80 str. 2 d. teiss normos, kai n vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aikintinos kartu su nuosavybs
nelieiamumo principu, tvirtintu Konstitucijos 23 str., bei CK 4.93 str. tvirtintomis savininko teisi apsaugos garantijomis. Toks aikinimas
suponuoja ivad, kad priteisti kompensacij be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturiams galima, kai:
1) inaudotos visos galimybs, parenkant atidalijimo bdus, siekiant padalyti daikt natra pagal bendraturiams tenkanias dalis, taiau to
padaryti negalima be neproporcingos alos daikto paskiriai; 2) faktins aplinkybs yra tokios, dl kuri daikto dalies i bendraturio
pamimas neturt bti vertinamas kaip esminis savininko teisi paeidimas, pavyzdiui, kai dalis bendrojoje nuosavybje, palyginus su
kitais bendraturiais, yra gerokai maesn, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dl tokios nuosavybs teiss apimties neturi realios
galimybs naudotis bendro daikto dalimi (LAT 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkriio 4 d.
nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-85/2006).
Nagrinjant kompensacijos pinigais priteisimo klausim, svarbu itirti, ar bendraturiai realiai igali sumokti nustatyto dydio
kompensacij, nes prieingu atveju teismo sprendimo vykdymas tapt komplikuotas. Tais atvejais, kai teismas ityrs realias ali galimybes
sumokti kompensacij pripasta, kad toks atidalijimo bdas negals bti vykdomas, iekin dl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas
galt bti pagrindas bendraturiams svarstyti, ar nra racionalesnio bendrosios nuosavybs pasibaigimo bdo, pavyzdiui, bendro daikto
pardavimas.
statym nedraudiamas ir miraus atidalijimo bdas.
Atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo santykis
Teismas iaikino, kad, sprendiant bendraturi gin, kai vienas (ar keli) i j reikalauja atidalyti i bendrosios dalins
nuosavybs, o kitas nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalin nuosavyb, naudojimosi tvark, prioritetas turi bti teikiamas atidalijimui i
bendrosios nuosavybs (CK 4.80 str. 1 d.). Pirmenyb atidalijimui i bendrosios nuosavybs gyvendinant nuosavybs teises teikiama, nes
taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisi turin sudarani teisi gyvendinimas ir ivengiama gin, galini kilti tarp
bendraturi (LAT 2005 m. birelio 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
Atidalijimo teiss ir pirmenybs teiss pirkti parduodamas bendro daikto dalis santykis
Teis atsidalyti ir parduoti savo dal yra skirtingi disponavimo bendrosios nuosavybs teiss objektu bdai ir pasirinkimas, kuriuo i
i bd pasinaudoti priklauso tik nuo bendraturio valios.
Kai kurie ems sklyp dalies atidalijimo ypatumai
statyme ems sklypo atidalijimas apibrtas kaip ems sklyp formavimo ir pertvarkymo bdas, kai i bendrosios nuosavybs
teise valdomo ems sklypo vieno ar daugiau bendraturi reikalavimu atskiriamos iems bendraturiams priklausanios ems sklypo dalys,
suformuojant i j atskirus ems sklypus (ems statymo 2 str. 19 d.). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti ems sklypo
formavimo ir pertvarkymo projekto parengim. Toks projektas rengiamas ems statymo 40 str. nustatyta tvarka, Teritorij planavimo
statyme, o kai dalijamas sklypas yra kaim teritorijose ar kaim ir miest teritorijose esaniose mgj sod teritorijose ir ems kio
ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. sakymu patvirtintose ems sklyp formavimo ir pertvarkymo projekt rengimo ir
gyvendinimo taisyklse nustatyta tvarka (LAT 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

BENDRATURIO PIRMENYBS TEIS SIGYTI PARDUODAMAS DALIS

CK 4.78 str. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teis perleisti kitam asmeniui nuosavybn, inuomoti ar kitu bdu perduoti
naudotis, keisti ar kitaip suvaryti vis savo dal ar dalies, turimos bendrosios dalins nuosavybs teise, dal, iskyrus CK nustatytas iimtis.
Bendraturio nuosavybs teiss gyvendinimo ribojimai gali bti tiek statym nustatyti, tiek priklausantys nuo bendraturi valios. Vienas
statym nustatyt bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimo ypatum yra aptartas CK 4.79 str. (LAT 2007 m. vasario 8 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-7-133/2007). io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dal, tai kitas
bendraturtis turi pirmenybs teis j pirkti ta kaina, kuria ji parduodama.
Aukiausiasis Teismas, aikindamas pirmenybs teiss instituto tikslus, nurod, kad CK 4.79 str. normomis yra siekiama, jog tuo
atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausani dal, kitas bendraturtis turt teis j sigyti, taip padidindamas savo dal bendrojoje
nuosavybje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (LAT 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-133/2007).
Nra svarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybje buvo pasilyta sigyti vienam bendraturiui, primusiam pasilym ir
sigijusiam parduodam turto dal, ar visiems bendraturiams, nes tai neturi reikms siekiant pirmiau nurodyto tikslo mainti bendraturi
skaii ir taip utikrinti ekonomik turto valdym ir laisv disponavim juo. Pardavjo teis pasirinkti, kuriam i bendraturi parduoti savo
dal bendrojoje nuosavybje, statyme neribojama (LAT 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-451/2009).
LAT nurod, kad bendrosios nuosavybs dal parduodantis bendraturtis, silydamas kitam bendraturiui pirkti i dal pirmenybs
teise, nepareigotas jau turti potencial parduodamos dalies pirkj. Jeigu bendraturtis, nusprends parduoti savo dal ir tinkamai pranes
kitiems bendraturiams apie i teis pirkti parduodam dal pirmenybs teise, nekeiia savo valios dl bendrja nuosavybe esanios dalies
pardavimo, taiau negyvendina io siekio dar kur laik, pavyzdiui, dl to, kad neatsiranda ios dalies pirkj ar nesusitaria su potencialiais
pirkjais dl pirkimopardavimo slyg, tai jis neprivalo pakartotinai praneti bendraturiams apie ios dalies pardavim. Toki pareig
bendrosios nuosavybs dal parduodantis bendraturtis turt tuo atveju, jeigu pasikeist jo valia dl bendrja nuosavybe esanios dalies
pardavimo slyg. Tokiu atveju jis turt i naujo praneti kitiems bendraturiams apie bendrosios nuosavybs dalies pardavim,
nurodydamas nauj kain ir kitas pardavimo slygas. Savo ruotu bendrosios nuosavybs daliai dar kur laik esant neparduotai kiti
bendraturiai, nepasinaudoj pirmenybs teise per statyme nurodyt ar bendraturi susitarimu nustatyt termin, ir pakeit savo sprendim
dl dalies, esanios bendrja nuosavybe sigijimo, elgdamiesi siningai, protingai ir teisingai, turt informuoti i dal parduodant
bendraturt apie nor pirkti parduodam dal (LAT 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
Jei bendraturio pirmenybs teis buvo paeista, per sutrumpint trij mnesi iekinio senaties termin jis gali kreiptis teism ir
reikalauti pirkjo teisi ir pareig perklimo (CK 4.79 str. 3 d.).
BENDRATURI TEISINIAI SANTYKIAI
Esant bendrajai dalinei nuosavybei susiklosto dvejopo pobdio santykiai: bendraturi kaip vieno subjekto santykiai su treiaisiais
asmenimis (vadinamieji ioriniai bendrosios dalins nuosavybs teisiniai santykiai) ir bendraturi tarpusavio santykiai (vadinamieji vidiniai
bendrosios dalins nuosavybs teisiniai santykiai).
Bendrosios dalins nuosavybs teiss ypatumas savinink daugetas lemia, kad, be santyki su treiaisiais asmenimis, susiklosto ir
vidiniai bendraturi teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie tarpusavyje turi vairi teisi ir pareig vienas kito atvilgiu (pirmenybs teis
pirkti vienas kito dal, teis proporcingai savo turto daliai gauti turto duodamas pajamas, pareiga apmokti ilaidas bendram daiktui ilaikyti,
isaugoti ir kt.).
Pagrindin bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimo taisykl, taikoma bendraturi vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir
pagrindinis specifinis bendrosios dalins nuosavybs teiss poymis bei esmin slyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui,
idstyta CK 4.75 str. 1 d.: bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturi sutarimu.
Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio
bendraturio iekin.
Teismas, nagrindamas bendraturi gin, kai nesusitariama dl bendrosios nuosavybs gyvendinimo bdo ir slyg, turi patikrinti
prieastis, kodl jie nesutaria, kuris i j paeidia interes derinimo princip, kurio interesai labiau atitinka interes pusiausvyr ir todl
turt bti ginami (LAT 2003 m. rugsjo 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkriio 5 d. nutartis civilinje byloje
Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkriio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-604/2004).
Jei statymo nedraudiama, statyminiu reguliavimu nustatytos tarpusavio santyki taisykls gali bti keiiamos ar papildomos
sutartimis. Dauguma bendrosios dalins nuosavybs teis reglamentuojani statymo nuostat yra dispozityvios, todl bendraturiai
remdamiesi sutarties laisvs principu (CK 6.156 str.) ir nepaeisdami kit asmen teisi ir teist interes sutartimi gali nusistatyti statymo
pateikt taisykli iimtis ar susikurti individual tarpusavio santyki reglamentavimo model.
Tais atvejais, kai vienas ar keli bendraturiai patiria alos dl kito bendraturio neteist veiksm, j tarpusavio santykiai
reguliuojami delikt teiss normomis (CK XXII skyriaus antrasis skirsnis).
Taip pat galimos situacijos, kai vien bendrosios nuosavybs objekt netinkamas naudojimas pakenkia kitiems t pai bendraturi
turimiems bendriems objektams. Tokiu atveju atsiras bendraturi tarpusavio atsakomyb (CK 6.1 straipsnis).
DAUGIABUI GYVENAMJ NAM SAVININK BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKT BENDRATURI
BENDROSIOS DALINS NUOSAVYBS TEISS GYVENDINIMO YPATUMAI
But ir kit patalp savinink teiss ir pareigos naudojantis bendrja daline nuosavybe (CK 4.82 str. 1 d.) nustatytos CK 4.83 str.
But ir kit patalp savininkas (naudotojas) turi teis naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal j funkcin paskirt,
nepaeisdamas kit patalp savinink (naudotoj) teisi ir teist interes (CK 4.83 str. 1 d.) ir reikalauti tokio elgesio i kit but ir kit
patalp savinink (naudotoj) (CK 4.83 str. 2 d. 2 p.). Asmuo, ginydamas kit bendraturi veiksmus kaip daranius al jo teisms ar
teistiems interesams, turi vertinti, ar savo veiksmais gyvendindamas turim teis turt, esant bendrja daline nuosavybe, nesukr
padties, apsunkinanios to turto tolesn naudojim (LAT 2008 m. gruodio 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-588/2008).
But ir kit patalp savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai priirti, remontuoti ar kitaip
tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). But ir kit patalp savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokti ilaidas namui ilaikyti ir isaugoti,
mokti mokesius, rinkliavas ir kitas mokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti las, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK
4.82 str. 3 d.). Taiau but ir kit patalp savininkas (naudotojas) neprivalo apmokti ilaid, dl kuri jis nra davs sutikimo ir kurios
nesusijusios su statym ir kit teiss akt nustatytais privalomaisiais statini naudojimo ir prieiros reikalavimais arba dl kuri nra
priimta administratoriaus ar but ir kit patalp savinink susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.).
LAT, analizuodamas teiss norm, reglamentuojani ilumins energijos ir karto vandens vartojim daugiabuiuose namuose,
taikymo ypatumus, nurod, kad daugiabuio namo but savininkai turi dvejop padt ilumos energijos vartojimo poiriu. Be ilumos ir
karto vandens vartojimo santyki, yra ir atlyginimo u ilaidas, skirtas bendram turtui ilaikyti, aspektas. Kaip vartotojas abonentas turi

apmokti u tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. U kit dal (bendr patalp ildym, karto vandens temperatros palaikym)
tiekjui turi apmokti but savininkai, kaip bendrojo naudojimo objekt bendraturiai. i dalis turi bti tarp j paskirstoma pagal nuosavybs
dal gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 str. nuostatas kiekvienas i bendraturi proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims
pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokti ilaidas jam ilaikyti (LAT 2004 m. rugsjo 29 d. nutartis
civilinje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsjo 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-342/2009).
LAT sprsdamas gin dl lifto ilaikymo ilaid paskirstymo, kai iekov buto daugiabuiame name savinink pageidavo
atsisakyti teiss naudotis liftu, nurod, kad iekovs subjektin teis atsisakyti naudojimosi liftu paslaug ir iai daliai tenkani mokjim
yra ginama, taiau tai neturi takos jos kaip bendraturts pareigoms, kurios kyla i statymu jai suteikt pareig dalyvauti ilaikant bendr
turt (LAT 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-1/2003).
Daugiabuio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti but ir kit patalp savininkai steigia but ir kit patalp savininki
bendrij arba sudaro jungtins veiklos sutart (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu but ir kit patalp savininkai nesteigia bendrijos ar
nesudaro jungtins veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota ar jungtins veiklos sutartis nutraukta, skiriamas bendrojo naudojimo
objekt administratorius (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys).
APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS
1. Nuosavybs teiss gyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims
vienu metu, t. y. nuosavyb yra asmenin ar bendroji.
2. Esant bendrajai dalinei nuosavybei bendrosios nuosavybs teisje visada nustatytos kiekvieno savininko nuosavybs teiss dalys
(idealiosios dalys). Gali bti nustatoma ir naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas, tvarka (realioji dalis).
3. Dali bendrosios nuosavybs teisje dydis priklauso nuo bendrosios dalins nuosavybs teiss atsiradimo pagrindo (CK
4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalins nuosavybs teis atsiranda sutartiniu pagrindu, bendraturi dali bendrosios dalins nuosavybs
teisje dydis nustatomas bendraturi susitarimu. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas dali bendrosios dalins nuosavybs teisje dydis, gali
bti nustatyti teiss akt.
4. sigyjant prie statini naudojamus valstybins ems sklypus bendrosios dalins nuosavybs teise, dalies nuosavybs teisje dydis
nustatomas pagal kiekvienam bendraturiui priklausani gyvenamojo namo ar kito statinio arba renginio dal, kuri neskaitomos
gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausini bendraturi nuosavybs teise turimos dalys.
5. Nagrinjant ginus teisme atsivelgiama ne tik konkreiam bendraturiui priklausani gyvenamojo namo ar kito statinio dal,
bet taikomi ir kiti kriterijai: naudojimosi racionalumas, patogumas, statini isidstymas sklype, istorikai susiklost santykiai ir kiti faktinio
ems sklypo naudojimo aspektai.
6. Gyvenamojo namo bendraturi teiss sigyjant nam valdos ems sklyp nepriklauso nuo sigijimo formos (pavyzdiui,
atkuriant nuosavybs teis sklypo dal ar j perkant).
7. Dali bendrosios nuosavybs teisje nustatymas galimas tiek bendraturi sutarimu, tiek, tokio sutarimo nepasiekus, teismine
tvarka.
8. Bendraturio dalis bendrojoje dalinje nuosavybje jo reikalavimu gali bti padidinama ir atitinkamai pakeiiama naudojimosi
tvarka, jei bendras daiktas ar jo vert padidinami tokiomis slygomis: a) turint kit bendraturi sutikim; b) laikantis statym nustatyt
taisykli; c) bendraturio lomis.
9. Kiti bendraturiai gali ginyti ne teis didinti ar kitaip keisti daikt, bet jos gyvendinimo bd ar slygas, jei pasirinktas bdas ar
slygos, kit bendraturi manymu, paeis j teises bendr daikt ar teistus interesus.
10. Bendraturio teis atsisakyti duoti sutikim padidinti daikt ar jo vert pagrsta, jei pageidaujamas daikto pagerinimas paeidia
jo, kaip savininko, teises (apsunkina j gyvendinim ar net padaro negalim) arba prietarauja vieosios teiss reikalavimams. Pareiga
rodyti, kad atsisakymas duoti sutikim atlikti bendro daikto pagerinimus pagrstas, tenka atsisakaniam duoti sutikim asmeniui, todl
nesutikimas turi bti motyvuotas.
11. Bendraturiui padidinus bendr daikt ar jo vert btina dalies bendrosios nuosavybs teisje pasikeitimo slyga i
padidinim atlikimas laikantis statym nustatyt taisykli. Kadangi nekilnojamojo daikto pagerinimai daniausiai kvalifikuojami kaip
statybos procesas, tai daikto pakeitimai turi bti atlikti, laikantis Statybos statymo ir kit statybos teisinius santykius reglamentuojani
teiss akt reikalavim.
12. Savininko teisi utikrinim geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturiui paskiriama naudotis
daikto dalis atitinka jo dal bendrosios dalins nuosavybs teisje ir visiems bendraturiams tenka pagal savo naudingsias savybes vienodo
vertingumo daikto dalys.
13. Bendraturiai turi teis susitarim dl naudojimosi tvarkos patvirtinti notarikai ir registruoti vieame registre (CK
4.81 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vliau gyja dal turto bendrosios
nuosavybs teismis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturiams, taiau, pasikeitus kuriam
nors i susitarusi bendraturi, jis naujajam bendraturiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies
reikalavim susitarimo formai.
14. Nustatant naudojimosi tvark vis pirma turi bti taikomi ie kriterijai: 1) teistumas; 2) realij dali adekvatumas dalims
bendrosios nuosavybs teisje; 3) socialins taikos utikrinimas ir proporcingumas; 4) naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir
efektyvumas; 5) faktini nuosavybs santyki stabilumas.
15. Naudojimosi ems sklypu tvarka nustatoma pagal naudojimosi bendru ems sklypu tvarkos projekt, parengt ems
santykius reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka.
16. Tais atvejais, kai bendraturi faktikai naudojamame sklype yra vieno i j statiniai, renginiai, nustatytina tokia naudojimosi
tvarka, kad tie statiniai, renginiai likt iam bendraturiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje.
17. Bendraturiui galimyb tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali bti utikrinama, tam tikr sklypo dal paliekant
naudotis bendrai. Tinkamo naudojimosi utikrinimui negalimas servituto nustatymas, nes servitutu suteikiama teis naudotis svetimu daiktu.
18. Atidalijimas reikia daikto teisinio reimo ir (arba) bendraturio statuso pasikeitimus. Atskyrus vieno bendraturio dal,
sumaja bendraturi skaiius, taiau daiktas ilieka bendrosios dalins nuosavybs teiss objektu, kiti bendraturiai tarp savs lieka
neatidalyti. is atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliuiu atidalijimu (padalijimu) kvalifikuojamas toks teisinis santykis, kai
i bendrosios nuosavybs teisini santyki pasitraukia visi bendraturiai, t. y. ne tik sumaja bendraturi skaiius, bet ir apskritai pasibaigia
bendroji dalin nuosavyb, nes daiktas (daiktai) tampa asmenins nuosavybs teiss objektu.

19. Atidalijimas galimas bendraturi sutarimu, o jo nepasiekus, teismo sprendimu. Iekinio pareikimas patvirtina, kad
bendraturiai nesutaria dl bendrosios dalins nuosavybs gyvendinimo, todl neturi bti reikalaujama rodyti nesutarim.
20. Atidalijimas negalimas, kai siekiama atidalyti dal turto, nurodyto CK 4.82 straipsnio 1 dalyje ir kitais statym nustatytais
atvejais.
21. Atidalyti praantis bendraturtis turi aikiai vardyti, kok atskir nekilnojamj daikt prao suformuoti. Atidalijimo variantai turi
atitikti bendraturi dalis bendrosios dalins nuosavybs teisje, nepaeisti treij asmen teisi, juos turi bti manoma gyvendinti.
22. Esant skirtingiems ali reikalavimams (nustatyti naudojimosi tvark ir atidalyti), prioritetas teikiamas atidalijimui i bendrosios
nuosavybs, ir tik negalint daikto padalyti natra gali bti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Kai pareikiamas tik vienas kuris nors
reikalavimas (dl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo), teismas neturi teiss perengti pareikto reikalavimo rib.
23. Atidalijimas gali bti gyvendintas dviem bdais: natra ir piniginiu ekvivalentu. Atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra
subsidiarus atidalijimo bdas, kuris taikomas tik nesant galimybs pritaikyti pagrindin atidalijimo bd atidalijim natra. Vis pirma turi
bti sprendiamas daikto atidalijimo natra galimumas, net padarant atitinkam (proporcing) al daikto paskiriai.
24. Atidalijant daiktui padaryta ala laikoma neproporcinga, kai ji aikiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, kai praktikai
nelieka daikto panaudojimo pagal paskirt galimybs. i taisykl netaikoma, jei atidalijamas bendraturtis jam tenkani atidalijamo daikto
dal ketina naudoti pagal kit paskirt.
25. Sprendiant dl galimybs padalyti daikt natra, btina atsivelgti CK 4.6 straipsnio normas, apibrianias daliuosius ir
nedaliuosius daiktus.
26. Daikto atidalijimo procese esmin reikm turi pagrindinis daiktas, galintis bti savarankiku teisini santyki objektu. Jeigu
bendraturiui j galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, taikomas pagrindinio daikto visiko atidalijimo bdas, antraeiliam
daiktui pasirenkant kitok nuosavybs teiss gyvendinimo bd, pavyzdiui, naudojimosi tvarkos nustatym.
27. Daikto dalis, kuri, nors ir eina pagrindinio daikto sudt, bet be io daikto pagrindinis daiktas gali bti naudojamas pagal
paskirt ir ilieka visavertis, gali bti atskirta nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali bti pripaintas kaip proporcingos alos
padarymas atidalijamam daiktui.
28. Kaip savininko teisi paeidimas nevertinamas kompensacijos be savininko sutikimo vienam ar keliems atidalijamiems
bendraturiams priteisimas, jei laikomasi i slyg: a) inaudotos visos galimybs padalyti daikt natra pagal bendraturiams tenkanias
dalis, taiau to padaryti negalima be neproporcingos alos daikto paskiriai; b) faktins aplinkybs yra tokios, dl kuri daikto dalies i
bendraturio pamimas neturt bti vertinamas kaip esminis savininko teisi paeidimas, pavyzdiui, kai dalis bendrojoje nuosavybje,
palyginus su kitais bendraturiais, yra gerokai maesn, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dl tokios nuosavybs teiss apimties
neturi realios galimybs naudotis bendro daikto dalimi; c) bendraturiai, i kuri priteisiama kompensacija, realiai igali sumokti tokio
dydio kompensacij; d) pinigin kompensacija atitinka atidalijam dal ir yra teisinga. Paprastai kompensacija pripastama teisinga, jeigu ji
atitinka daikto rinkos vert.
29. ems sklypo atidalijimas reikia atskir ems sklyp suformavim, todl tam btini teiss akt nustatyta tvarka parengti
ems sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai.
30. Prie statinio gali bti formuojamas tik vienas ems sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesiogin paskirt. is
reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai kartu su ems sklypo atidalijimu atidalijama ir statinio dalis, suformuojant atskir nekilnojamojo
turto objekt.
31. Teis atidalyti ir teis parduoti savo dal yra skirtingi disponavimo bendrosios nuosavybs teiss objektu bdai. Pasirinkimas,
kuriuo i i bd pasinaudoti, priklauso tik nuo savininko valios, teismai neturi diskrecijos teiss pareigoti savinink, kokiu konkreiu bdu
gyvendinti disponavimo teis.
32. Bendraturtis turi pirmenybs teis pirkti kito bendraturio parduodam dal kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis
paiomis slygomis. Parduodanio savo dal bendraturio pareiga atsivelgti kit bendraturi pirmenybs teis galioja tik tada, kai daiktas
parduodamas treiajam asmeniui.
33. Pardavjo teis pasirinkti, kuriam i bendraturi parduoti savo dal bendrojoje nuosavybje, statyme neribojama. Tinkamu
pareigos praneti apie parduodam dal gyvendinimu pripastamas parduodamos dalies bendrojoje nuosavybje pasilymas visiems
bendraturiams ar vienam i j, jei jis pasilym priima. iam bendraturiui pasilymo atsisakius, turi bti siloma kitiems bendraturiams.
34. Bendraturio pirmenybs teis pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas i varytyni priverstinai. Kai turtas
parduodamas ne priverstinio, o savanoriko aukciono bdu, turi bti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavim.
35. Pirmenybs teis galioja pirkimopardavimo sutari sudarymui ir netaikoma kitais turto dalies perleidimo atvejais (main
sutartis ir kt.).
36. Bendrosios nuosavybs dal parduodantis bendraturtis, silydamas kitam bendraturiui pirkti i dal pirmenybs teise,
nepareigotas jau turti potencial parduodamos dalies pirkj. Jeigu bendraturtis, tinkamai pranes kitiems bendraturiams apie i teis
pirkti parduodam dal pirmenybs teise, nekeiia savo valios dl bendrja nuosavybe esanios dalies pardavimo, taiau negyvendina io
siekio dar kur laik, jis neprivalo pakartotinai praneti bendraturiams apie ios dalies pardavim. Toki pareig bendrosios nuosavybs dal
parduodantis bendraturtis turt tuo atveju, jeigu pasikeist jo valia dl bendrja nuosavybe esanios dalies pardavimo slyg.
37. Bendraturio teis reikalauti pirkjo teisi perklimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) atsiranda tik tada, kai pirkimopardavimo
sutartis su treiuoju asmeniu jau sudaryta. Pirkjo teisi ir pareig perklimas reikia, kad pirkimopardavimo sandoris ilieka, keiiasi tik
pirkjas.
38. Perkeliant pirkjo teises ir pareigas nereikia nustatyti joki kit teiss norm paeidim, pakanka konstatuoti, kad buvo paeista
kito bendraturio pirmenybs teis pirkti parduodam dal. Perkeliant pirkjo teises ir pareigas neatsivelgiama asmens, gijusio turt, esant
bendrja daline nuosavybe, siningum.
39. Valdant daikt bendrosios dalins nuosavybs teise susiklosto dvejopo pobdio santykiai: bendraturi kaip vieno subjekto
santykiai su treiaisiais asmenimis (vadinamieji ioriniai bendrosios dalins nuosavybs teisiniai santykiai) ir bendraturi tarpusavio
santykiai (vadinamieji vidiniai bendrosios dalins nuosavybs teisiniai santykiai).
40. Nuosavybs subjekto daugetas neturi takos savinink santykiams su treiaisiais asmenimis. Taiau vieno bendraturio veiksmai
kitiems bendraturiams teisinius padarinius sukelia tik tada, kai veikiama atstovavimo santyki pagrindu.
41. Bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturi sutarimu.
Bendraturiai, gyvendindami ias teises, privalo inaudoti visas galimybes, derindami savo vali dl bendro daikto likimo, nesiekti savo
interes apsaugos kito bendraturio teisi suvarymo sskaita ir aktyviai iekoti priimtiniausio visoms alims sprendimo bdo.
42. Sprendiant ginus dl bendraturi nuosavybs teiss gyvendinimo, j interesai turi bti vertinti taikant nuosavybs
nelieiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interes derinimo ir pusiausvyros principus.

43. Daugiabui nam but ir kit patalp savininkai disponavimo bendru turtu teis, kaip ir kiti bendraturiai, gali gyvendinti tik
bendru sutarimu, o kitas savininko teisi turin sudaranias teises (valdymo, naudojimo) i bendraturi bals dauguma, jeigu but ir kit
patalp savinink bendrijos statuose ar jungtins veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
44. Teis sprsti dl bendrojo naudojimo objekt valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso btent but ir kit patalp
savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia statyme nustatyta forma (steigdami daugiabui nam savinink bendrij, sudarydami jungtins
veiklos sutart ar paskyrus administratori) jie i teis gyvendina. Daugiabui nam savinink bendrija veikia kaip jos dalyvi atstovas,
padedantis gyvendinti bendraturi bendrosios nuosavybs teis, taiau negyja savininko teisi ir pareig.
45. Prisidjimo prie bendro turto ilaikymo apimtis nepriklauso nuo naudojimosi iuo turtu danumo, intensyvumo ir pan., j lemia
tik bendraturio dalis bendrosios dalins nuosavybs teisje.
46. Daugiabuio gyvenamojo namo buto savininko teiss bendrja nuosavybe esant turt grindiamos proporcingumo principu,
t. y. bendraturio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybje lygi jam priklausani patalp naudingojo ploto ir gyvenamojo namo
naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
47. CK 4.82 straipsnio 5 dalies prasme but ir kit patalp savinink nuosavybs teise priklausani patalp gyvenamajame name
naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktikai turimas (uimamas) plotas.
48. Tais atvejais, kai vienas ar keli bendraturiai patiria alos dl kito bendraturio neteist veiksm, j tarpusavio santykiai
reguliuojami delikt teiss norm (CK XXII skyriaus antrasis skirsnis).
49. Daugiabuio namo but savinink bendrij nariais tampama, tik ireikus toki vali. Narysts bendrijoje savanorikumo
principas reikia, kad savininkas gali ir nesusieti savs narysts bendrijoje ryiais. Nepriklausomai nuo narysts bendrijoje gyvenamj ir
negyvenamj patalp daugiabuiame name savininkas yra teisini santyki, susijusi su bendrosios dalins nuosavybs teisi
gyvendinimu, subjektas ir jam turi bti garantuojama teis dalyvauti, sprendiant dl bendrosios dalins nuosavybs teise priklausani
bendrojo naudojimo objekt valdymo, naudojimo ar disponavimo jais.
22 tema NUOSAVYBS TEISS GYVENDINIMAS IR GYNIMAS
2007 m. lapkriio 13 d. Dl uosini lent
Lentas jis (iekovas) pasidjo vaikysts draugui A. B. priklausiusioje sodyboje, esanioje (duomenys neskelbtini), nes savo kieme neturjo
pakankamai vietos. Iekovo teigimu, lentas isive A. B. snus atsakovas A. B., taiau is dl lent grinimo jokias kalbas nesileidia,
tvirtindamas, kad lentos priklaus jo tvui A. B., kuris jas gavo u darb mike. Iekovas pra teismo pareigoti atsakov grinti jam 15
kub. m uosini lent, o jeigu medienos natra grinti nemanoma, priteisti jam i atsakovo 7000 Lt.
Panevio miesto apylinks teismas 2007 m. sausio 23 d. sprendimu iekin patenkino; pareigojo atsakov A. B. grinti iekovui J. K. 15
kub. m medienos lent, kuri vert 7000 Lt.
Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2007 m. kovo 28 d. nutartimi Panevio miesto apylinks teismo 2007
m. sausio 23 d. sprendim paliko nepakeist, atsakovo apeliacin skund atmet.
Atsakovo tvui A. B., mirusiam 2005 m. lapkriio 24 d., priklausiusioje sodyboje buvo sudta 15 kub. m medienos lent, kurias teigia 2002
metais ten pasidjs iekovas J. K., ir tai patvirtina jo (iekovo) nurodyti liudytojai. Ginas tarp iekovo ir atsakovo (palikjo A. B. teisi ir
pareig permjo) kilo dl nuosavybs teiss ias lentas.
Vindikacinis iekinys yra daiktinis teisinis iekinys, esantis absoliutaus pobdio, t. y. gynimo bd savininkas gali panaudoti prie bet kur
asmen, kuris neteistai valdo savininkui priklausant daikt. iais poymiais vindikacinis iekinys skiriasi nuo asmenini iekini, kylani
i prievolini teisini santyki. I iekovo pareikto iekinio turinio, pirmosios ir apeliacins instancij teism procesiniuose sprendimuose
padaryt ivad seka, kad iekovas lentas pasidjo vaikysts draugui A. B. (atsakovo tvui) priklausanioje sodyboje, iam leidus.
Teisj kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, nenustat palikjo neteisto lent valdymo fakto, neteisingai
kvalifikavo gino teisin santyk, todl nepagrstai iekin patenkino CK 4.95 straipsnio pagrindu. Iekovo teiss, jeigu jos yra paeistos, gali
bti ginamos prievolins teiss normomis, tvirtintomis CK etojoje knygoje.
Iekovas, teigdamas, kad lentas palikjo sodyboje pasidjo iam sutikus (leidus), raytins sutarties teismui nepateik, o pirmosios instancijos
teismas nesiaikino tarp iekovo ir palikjo susiklosiusi teisini santyki pobdio, t. y. nesim priemoni isamioms esminms bylos
aplinkybms, kurios btinos teisingam bylos isprendimui, nustatyti. Teismas nesiaikino, ar, esant sutartiniams iekovo ir palikjo
santykiams, tarp j buvo susiklost lent pasaugos, ar ems sklypo dalies, kurioje buvo sukrautos lentos, panaudos sutartiniai teisiniai
santykiai. Teisj kolegija sprendia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustats esmini bylos aplinkybi, kurios yra btinos teisingam
gino teisinio santykio kvalifikavimui, i esms paeid procesins teiss normas (CPK 159, 265 straipsniai), todl negalima pripainti, kad
byla isprsta teisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisj kolegija paymi, kad nustatymas, kokie teisiniai santykiai buvo susiklost tarp iekovo ir palikjo, gali turti teisins reikms
sprendiant klausim, ar iekovas, kaip palikjo kreditorius, per statyme nustatyt termin pareik pretenzij dl lent grinimo palikim
primusiam asmeniui (atsakovui), taip pat sprendiant praleisto termino atnaujinimo klausim (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys).
Kadangi teism procesiniai sprendimai naikinami dl esmini materialins ir procesins teiss norm paeidim ir byla perduodama
pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, tai kit kasacinio skundo argument teisj kolegija nenagrinja ir dl j nepasisako.
2009 m. vasario 17 d. Dl uosini lent
Byloje kilo ginas dl 15 kub. m uosini lent, kuri vert 7000 Lt, ireikalavimo i svetimo neteisto valdymo. 2002 m. iekovas gino
lentas pasidjo vaikysts draugui A. B. (atsakovo tvui) priklausiusioje sodyboje, esanioje (duomenys neskelbtini), nes savo kieme neturjo
pakankamai vietos. A. B. nurod viet, esani netoli jo namo, lentoms pasidti, kur jos buvo sukrautos, apdengtos ir paymtos nudaant kai
kuri lent galus. 2005 m. lapkriio 24 d. A. B. mir, jo sodyb paveldjo snus atsakovas A. B., kuriam nebuvo inoma, kad paveldtoje
sodyboje iekovas yra pasidjs lentas. 2006 m. rugpjio 20 d. nuvyks atsakovo paveldt sodyb, iekovas pastebjo, kad jam
priklausanios lentos yra ivetos. Atsakovas gino lentas ive kit viet, pas L., atsisak jas grinti iekovui, tvirtindamas, kad lentos
priklaus jo tvui (A. B.) ir buvo atsakovo paveldtos.

Iekovas pra teismo pareigoti atsakov grinti 15 kub. m uosini lent, o jeigu j natra grinti nemanoma, priteisti i atsakovo 7000
Lt.
Panevio miesto apylinks teismas 2008 m. gegus 27 d. sprendimu iekovo iekin atmet ir paskirst bylinjimosi ilaidas. vertins
bylos duomenis ir surinktus rodymus, teismas nusprend netenkinti iekovo reikalavimo ireikalauti gino lentas i svetimo neteisto
valdymo CK 4.95 straipsnio pagrindu, nes tarp ali susiklost prievoliniai teisiniai santykiai, todl iekovo paeistos teiss gali bti ginamos
tokiais prievoliniais teisiniai bdais kaip reikalavimas grinti be pagrindo gyt turt (CK 6.237 straipsnis). Kadangi iekovas tokio
reikalavimo nereik, tai teismas formuluoti iekinio dalyk ir pagrind u iekov neturi teiss.
Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2008 m. spalio 13 d. sprendimu Panevio miesto apylinks teismo 2008
m. gegus 27 d. sprendim panaikino ir prim nauj sprendim iekin tenkinti ir pareigoti atsakov grinti iekovui 7000 Lt verts
gino lentas.
Vindikacinis iekinys yra daiktinis savininko teisi gynimo bdas, t. y. jis reikiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja
prievoliniai santykiai, susij su reikalaujamu grinti turtu. is reikalavimas pareikiamas asmeniui, neteistai valdaniam svetim turt, t. y.
tam asmeniui, pas kur is turtas yra. Sprendiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turt, yra
teistas valdytojas, o iekovas privalo paneigti i prezumpcij, rodydamas savo nuosavybs teis, t. y. iekovas privalo rodyti, kad turi
nuosavybs teis turt reikalavimo pareikimo momentu, bei kad toki teis turjo iki turt neteistai uvaldant asmeniui, i kurio
reikalaujama grinti turt. Be to, savininkas privalo rodyti statyme nustatytas slygas, kuriomis jis prarado daikt, bei paneigti statyme
tvirtint gijjo siningumo prezumpcij, tada jis gali atgauti savo daikt natra.
Taigi, reikiant vindikacin reikalavim, iekovas privalo rodyti ias faktin iekinio pagrind sudaranias aplinkybes: 1) iekovas turjo ir
turi nuosavybs (valdymo) teis daikt iekinio pareikimo momentu ir iki daikt neteistai uvaldant atsakovui, i kurio reikalaujama
grinti daikt; 2) savininkas daikto valdymo teis prarado be savo valios; 3) daikt valdo atsakovas; 4) daikt atsakovas valdo neteistai; 6)
daiktas yra natra; 7) bylos ali nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Nagrinjamoje byloje iekovas nurod, kad yra kilnojamojo daikto
(lent) savininkas; lentas sandliavo atsakovo tvo nam valdoje, bet atsakovo tvas pasaugos prievols nebuvo prisims, todl teig, jog
turi teis vindikuoti turt i paveldtojo atsakovo kaip nepagrstai maniusio, kad lentos yra palikimo dalis.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojama teism praktika nenumato daiktini ir prievolini gynimo bd konkurencijos: jeigu asmuo gijo
teis svetim daikt prievolini santyki pagrindu, o iems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrina, tai pastarasis ginasi
prievoli teiss pagrindu reikdamas iekin dl restitucijos, dl nepagrsto praturtjimo ar dl nuostoli atlyginimo; jeigu daikto savininko
prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kur yra daiktas, nesieja, tai reikiamas vindikacinis iekinys.
Teisj kolegija, atsivelgdama tai, kad apeliacins instancijos teismas, bylos ali santykius kvalifikavs prievoliniais, iekovo paeistai
teisei apginti nepagrstai taik vindikacij, kaip daiktin civilini teisi gynimo bd, sprendia, jog apeliacins instancijos teismo
sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo vindikacinis iekinys atmestas, paliktinas galioti.
2009 m. birelio 17 d. Dl nameli
Iekov, teigdama, kad nam valdos teritorijoje pastatyti poilsio nameliai trukdo gyvendinti nuosavybs teises em ir valdyti bei
netrukdomai naudotis nam valda (CK 4.98 straipsnis), poilsio nameliai buvo pastatyti savavalikai (be suderintos projektins
dokumentacijos, statybos leidimo ir pan.; i statini statybos teistum patvirtinani dokument nepateik ir atsakovai), laikydama, kad
poilsio nameliai yra laikini statiniai (i aplinkyb nustat ekspertas; nameliai be pamat, pastatyti ant asbestcementini vamzdi, kuriuos
galima ikasti, prie nameli sien apatins dalies pritvirtinti metaliniai kampainiai, t. y. padaryta taip, kad juos galima nukelti ir
transportuoti), bei tvirtindama, kad 2005 m. lapkriio 14 d. nameli pirkimo-pardavimo sutartis yra niekin, nes prietarauja CK 6.394
straipsnio 2 daliai (neaptartos pirkj teiss em), pra: 1) pripainti poilsio namus, esanius (duomenys neskelbtini), laikinais statiniais;
2) pareigoti atsakov A. L. per trisdeimt dien nuo sprendimo siteisjimo nusikelti laikinus namelius; 3) panaikinti laikin poilsio nameli
daiktini teisi registravim nekilnojamojo turto registre.
Trak rajono apylinks teismas 2008 m. rugsjo 18 d. sprendimu iekin atmet. Konstatavo, kad nameliai nra laikini. Teismas
nesivadovavo byl pateiktu eksperto J. R. . 2006 m. rugsjo mn. ekspertizs aktu, nurodydamas, kad ekspertizs aktas neisamus: jame
nra klausim, uduodam ekspertui; neaprayti atlikti tyrimai; nenurodyta, kokiais teiss aktais remdamasis, ekspertas padar ivadas. Kai
kurios ivados yra be motyv; be to, dalis pateikt ivad yra ne techninio, o teisinio pobdio.
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2009 m. sausio 28 d. nutartimi iekovs apeliacin skund atmet ir Trak
rajono apylinks teismo 2008 m. rugsjo 18 d. sprendim paliko nepakeist.
Taiau gyti nuosavybs teis statin ir kartu visas savininko teises bei savininko teisi garantijas galima ne bet kokio statybos proceso
padarinyje, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradta ir vykdoma laikantis jos proces reglamentuojani teiss normini akt
reikalavim, t. y. jeigu statybos procesas buvo teistas.
I bylos duomen matyti, kad nameli statybai nebuvo iskirtas ems sklypas, nebuvo iduotas j statybos leidimas ir jie nebuvo priimti
kaip tinkami naudoti. Tokia statyba yra laikoma savavalika ir jos procese pastatyti objektai neturi bti teisikai registruojami. Pirmoji gino
poilsio nameli teisin registracija atlikta 1992 m. birelio 19 d. A. J. vardu ne teistai ubaigto statyb proceso, o notarine tvarka
patvirtintos pirkimopardavimo sutarties pagrindu. Vyriausybs 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintoje Pastat, statini ir but
teisinio registravimo instrukcijoje, galiojusioje iki 1996 m. rugpjio 23 d. (in., 1996, Nr. 92-1981) buvo nustatyta, kad statiniai su jiems
skirtais ems sklypais turi bti teisikai registruojami. Teisj kolegija konstatuoja, kad poilsio nameliai pastatyti savavalikai, j teisin
registracija yra neteista, nes nameli pirkimopardavimo sandoris, sudarytas notarine forma, negali bti pagrindas teisinei registracijai
atlikti. Tolesn nameli teisin registracija, atlikta keiiantis savininkams, netapo teista, nes i neteiss teis negaljo atsirasti.
Dl to teismo sprendimas ir nutartis naikintini ir priimtinas naujas sprendimas iekin tenkinti, panaikinant nameli teisin registracij ir
pareigojant atsakovus per eiasdeimt dien nusikelti gino namelius i iekovei nuosavybs teise priklausanio ems sklypo (CK 4.98
straipsnis). eiasdeimties dien terminas nutariai vykdyti nustatytinas atsivelgiant tai, kad atsakovams reikia laiko ne tik nameli
nugriovimui (nuveimui) pasiruoti ir juos nugriauti (nuveti), bet ir surasti viet jiems sandliuoti.
Patenkinus iekovs reikalavim dl gino nameli, kaip savavalikai pastatyt, nusiklimo, kiti kasacinio skundo argumentai yra teisikai
nereikmingi, todl teisj kolegija dl j nepasisako.
2009 m. spalio 23 d. Dl garao, komposto duobs ir tvoros (sklyp ribos)

I naujai suformuoto ems sklypo Nr. 283-2 plano paaikjo, kad io sklypo ribose yra atsakovei nuosavybs teise priklausanio garao
dalis, komposto duob bei tvora. 2006 m. gruodio 14 d. iekovas per notar biur isiunt atsakovei ir jos sutuoktiniui pareikim iki 2007
m. sausio 15 d. geranorikai perkelti ems sklypus skiriani tvor ant tikrosios ems sklypo ribos, taiau pareikim atsakov
nereagavo. Iekovas, kreipdamasis teism, pra pareigoti atsakov 1) perkelti savo lomis jai priklausanius statinius gara ir
komposto duob nuo iekovui nuosavybs teise priklausanio ems sklypo, esanio (duomenys neskelbtini), trij metr atstumu per tris
mnesius nuo sprendimo siteisjimo dienos; 2) perkelti savo lomis statin tvor nuo iekovui nuosavybs teise priklausanio ems
sklypo, esanio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausanio ems sklypo, esanio (duomenys neskelbtini), ribos per tris mnesius
nuo sprendimo siteisjimo dienos.
Vilniaus rajono apylinks teismas 2008 m. gruodio 15 d. sprendimu iekin atmet. Teismas sprendime nurod, kad, reikdamas negatorin
iekin, iekovas turi rodyti tai, jog jis yra turto savininkas ir jo teiss yra paeistos. Teismas byloje esani rodym ir treiojo asmens S. R.,
liudytojo J. A., J. F. parodym pagrindu nustat, kad, iekovui sigyjant sklyp, atsakovs ems sklype tvora, yminti jos sklypo rib, jau
buvo sklypas buvo suformuotas 1995 m. kovo 29 d. patvirtinus suderint ems sklypo plan.
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2009 m. balandio 20 d. sprendimu iekovo apeliacin skund tenkino,
panaikino Vilniaus rajono apylinks teismo 2008 m. gruodio 15 d. sprendim ir iekin tenkino.
Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio iekinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko paeistas teises nevaldantis savo turto
savininkas reikalauja grinti neteistai valdom turt, pareikdamas vindikacin iekin, o kai savininkas siekia paalinti nuosavybs teiss
paeidim, nesusijus su valdymo netekimu, pareikia negatorin iekin. ems sklypo savininkas, kilus ginui dl ribos su greta esaniu
ems sklypu, turi teis kreiptis teism dl ems sklyp rib nustatymo. Sprendiant iuos ginus, gali bti keiiamos sklyp ribos,
konfigracija, taiau n vienas tokiu bdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisikai tvirtinto sklypo (CK 4.45 straipsnis).
Kasacinis teismas taip pat yra iaikins, kad, ems sklypo savininkui pareikus negatorin iekin ir nepareikus reikalavimo dl ems
sklypo rib nustatymo, teismas negali sprsti nuosavybs teisi ginytin ems sklypo plot bei nustatinti kaimynini ems sklyp rib.
Iekovas, laikydamas save ems, kurioje stovi kasators statiniai, savininku, pareik negatorin iekin (CK 4.98 straipsnis) ir pra
pareigoti kasator perkelti savo statinius nuo jam priklausanios ems. Reikdamas tok iekin, iekovas turi rodyti du dalykus: kad jis yra
tos ems sklypo dalies savininkas ir kad kasator paeid jo teises.
Tuo tarpu, minta, byloje nustatyta, kad iekovas ir kasator nuosavybs teise valdo ems sklypus, kuri kiekvieno dydis yra 0,2500 ha. i
sklyp ribos buvo imatuotos ir kadastriniai matavimai registruoti nekilnojamojo turto registre. Iekovui perkant 1999 m. sklyp jo ribos
buvo inomos. Kasator nuo bylos nagrinjimo pradios teigia, kad perklus statinius jos sklypas sumas, t. y. teigia, kad esama tvora yra
gretim sklyp riba ir ji riboja jos 0,2500 ems sklyp; tokia riba registruota nekilnojamojo turto registre. Taigi pirmosios instancijos
teismas, taikydamas aptartas teiss normas ir formuojam teism praktik, pagrstai nustat, kad yra kils bylos ali ginas dl ems sklypo
rib, t. y. dl nuosavybs teiss em gyvendinimo, nepaeidiant kit asmen teisi em ir, siekiant isprsti i problem, reikia
isprsti ems sklyp rib nustatymo teistumo klausim, kurio iekovas savo iekinyje nekelia.
Teisj kolegija, remdamasi iomis ivadomis, naikina apeliacins instancijos teismo sprendim ir palieka galioti pirmosios instancijos
teismo sprendim.
2008 m. lapkriio 17 d. Dl pardavimo i varytini
Vykdomojoje byloje dl priverstinio skolos iiekojimo i treiojo asmens V. B. turto iiekotojo Visagino savivaldybs tarybos naudai
antstolis atliko iuos vykdymo veiksmus: 1) 2005 m. spalio 14 d. aretavo pastat, esant duomenys neskelbtini, ir j vertino 140 000 Lt; 2)
2005 m. lapkriio 29 d. paskelb pirmsias pastato varytynes u pradin 112 000 Lt kain; 3) pirmosioms varytynms nevykus
(nedalyvavo n vienas pirkjas) 2005 m. lapkriio 29 d. pasil iiekotojui pasiimti neparduot i varytyni pastat u pradin kain; 4)
iiekotojui atsisakius paimti pastat, 2005 m. gruodio 6 d. paskelb antrsias pastato varytynes u pradin 84 000 Lt kain; 5) 2006 m.
sausio 11 d. turto pardavimo i varytyni aktu pardav pastat atsakovui UAB Eldermonta u 87 360 Lt ir pirkjas vis sum u nupirkt
turt sumokjo 2006 m. sausio 12 d.; 6) 2006 m. vasario 27 d. isiunt teismui tvirtinti turto pardavimo i varytyni akt.
2006 m. kovo 6 d. teisjas rezoliucija patvirtino varytyni akt.
2005 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas iekinys dl bankroto bylos iekovui iklimo.
2005 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi aretavo iekovo mons ir mons savininks treiojo asmens V. B. turt. Turto
areto aktas vieame registre buvo registruotas 2005 m. gruodio 2 d.
2006 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismas prim nutart dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, kuria sustabd aretuoto turto
realizavim, t. y. sustabd 2006 m. sausio 11 d. turto pardavimo i varytyni akto tvirtinimo procedr. 2006 m. sausio 30 d. teismas
informavo antstol apie tai, kad 2005 m. spalio 6 d. priimtas iekinys dl bankroto bylos iklimo iekovo monei ir isiunt jam vykdyti
teismo 2006 m. sausio 30 d. nutart dl laikinj apsaugos priemoni taikymo.
2006 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi ikl iekovui bankroto byl. ios nutarties nuora antstolis gavo 2006 m. kovo
6 d.
2006 m. kovo 6 d. aktu iekovo bankroto administratorius perm i treiojo asmens pastat, esant duomenys neskelbtini.
Iekovas teig, kad turto pardavimo i varytyni aktas prietarauja imperatyviosioms moni bankroto statymo (toliau tekste B)
normoms. Bankroto byloje teismas nutartimi sustabd gino pastato realizavim, t. y. sustabd varytyni akto tvirtinimo procedr. i
teismo nutart antstoliui buvo pavesta vykdyti skubiai. Nepaisant to, antstolis isiunt turto pardavimo i varytyni akt teismui tvirtinti, o
gautus pinigus u parduot turt perved iekovui. Turto pardavimo i varytyni akt teismas patvirtino tuo metu, kai jau buvo siteisjusi
teismo nutartis dl bankroto bylos iklimo, o gino pastatas perduotas iekovo bankroto administratoriui. Pastatas varytynse parduotas u
daug maesn, nei jo rinkos vert, kain. Jeigu turtas bt realizuojamas pagal moni bankroto statym, tai bankroto administratorius
parduot u daug didesn kain. Dl to iekovui padaryta turtin ala. Ji atsirado dl neteist antstolio ir teisjo veiksm. U padaryt al
jie atsako solidariai.
Iekovas prao: 1) pripainti negaliojaniu 2006 m. sausio 11 d. turto pardavimo i varytyni akt Nr.0049/05/01622, pagal kur buvo
perleistas turtas (pastatas), esantis duomenys neskelbtini; 2) taikyti restitucij pastat perduoti iekovo kreditori finansiniams
reikalavimams tenkinti, o i iekovo atsakovui UAB Eldermonta priteisti 87 360 Lt; 3) jeigu teismas pripaint, kad atsakovas UAB
Eldermonta yra siningas gijjas, tai priteisti i atsakov UAB DK PZU Lietuva ir Lietuvos valstybs 363 005 Lt alos atlyginimo
lygiomis dalimis; nepakakus draudimo imokos alai atlyginti, draudimo imokos ir faktins alos dydio skirtum priteisti i antstols N. D.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkriio 20 d. sprendimu iekin atmet.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi iekovo apeliacin skund, 2008 m. birelio 3 d. nutartimi
pirmosios instancijos teismo sprendim pakeit: iekin patenkino i dalies ir pripaino negaliojaniu nuo sudarymo momento turto
pardavimo i varytyni akt; iekinio dal dl restitucijos taikymo ir alos atlyginimo atmet; kit sprendimo dal paliko nepakeist.
Jeigu turtas realizuotas varytynse antstoliui ar teismui paeidiant B 9 straipsnio 3 dal, tai taikomas CK 1.80 straipsnis ir teismo ex
officio sprendiamas klausimas dl restitucijos taikymo. Apeliacins instancijos teismas taik B 9 straipsnio 3 dal ir pripaino turto
pardavimo i varytyni akt negaliojaniu, todl darytina ivada, kad nepaeid B nuostat, o kasacinio skundo argumentai dl nurodyt
B nuostat paeidimo yra teisikai nepagrsti.
Pagal CPK 725 straipsnio 6 dal turtas laikomas parduotas, kai siteisja teismo nutartis, kuria patvirtintas varytyni aktas. Tik teisjo
rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo i varytyni aktas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8
dalis). Byl nagrinj teismai pagrstai sprend, kad antstolio veiksmai turto pardavimo i varytyni akto perdavimas tvirtinti teismui
nelaikytini turto realizavimu. Dl to iuo atveju neteistus, prietaraujanius B 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui, 3 daliai veiksmus atliko
teisjas, nes patvirtino turto pardavimo i varytyni akt esant priimtai teismo nutariai dl laikinj apsaugos priemoni taikymo po
pareikimo ikelti bankroto byl skolininkui gavimo teisme ir siteisjus teismo nutariai dl bankroto bylos iklimo. Teisj kolegija
paymi, kad teisjui tvirtinant varytyni akt turjo bti vadovaujamasi B 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, jog nuo nutarties ikelti
bankroto byl siteisjimo dienos teis disponuoti bankrutuojanios mons turtu priklaus tik bankroto administratoriui, ir io straipsnio 2
dalies nuostata kad visi sandoriai, sudaryti paeidiant i nuostat, yra negaliojantys nuo j sudarymo.
Sandor pripainus negaliojaniu ar turt gavus neteistai dl niekinio sandorio vykdymo restitucija taikoma pagal CK etosios
knygos taisykles (CK 1.80 straipsnio 3 dalis), o ne vykdoma vindikacija. Jeigu varytyns pripastamos negaliojaniomis dl B 9
straipsnio 3 dalies paeidimo, tai pagal CK 1.80 straipsnio 3 dal ir 6.145 straipsnio 1 dal yra taikoma restitucija.
Restitucija yra prievolinis teisinis paeist teisi gynimo bdas. Tai reikia, kad, vykdant restitucij tarp pripainto negaliojaniu sandorio
ali, netaikomos daiktins teiss normos, reglamentuojanios daikto ireikalavim i siningo gijjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). I to
iplaukia, kad, pripainus pardavimo i varytyni akt negaliojaniu, sprendiama dl restitucijos taikymo tarp ali (CK 6.145 straipsnis) ir
nesprendiama dl vindikacijos slyg ir gijjo siningumo pagal vindikacijos slygas. Teisj kolegija paymi, kad, taikant restitucij,
siningumo principas, bet ne asmens siningumas, yra teisikai reikmingas sprendiant klausim dl restitucijos ali tarpusavio interes
pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vien turto gijjo siningumas nelemia, kad restitucija natra neturi bti vykdoma. Sprendiant
pagal CK 6.145 straipsnio 2 dal gijjo siningumas yra vienas i aspekt, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restitucij i viso
ir ar vykdyti j natra. Teisj kolegija daro ivad, kad apeliacins instancijos teismas be pagrindo tiesiogiai taik CK 4.96 straipsn, o ne
analizavo asmens siningumo reikms taikant CK 6.145 straipsnio 2 dal ir 6.146 straipsn kartu su kitomis svarbiomis bylos aplinkybmis,
taip paeid ias materialins teiss normas.
Pagal suformuot kasacinio teismo praktik vienas i kriterij, pagal kur antstolis gali nustatyti aretuojamo turto vert, yra Nekilnojamojo
turto registro paymjime nurodyta turto vert, nors rinkos vert nesutapatinama su paymjime nurodyta turto verte, nes gali jos neatitikti
turto aretuoto akto suraymo dien.
Padaryt teiss norm paeidim kasacinis teismas pats negali paalinti, todl byla perduotina nagrinti i naujo apeliacins instancijos
teismui (CPK 359 straipsnio 3, 4 dalys).
Kai turtas neteistai parduotas i varytyni, tai turi bti sprendiama, kas padar al ir kam, kokiais pagrindais taikoma civilin
atsakomyb. Civilins atsakomybs slygos yra ala, kalt, neteisti veiksmai, prieastinis ryys tarp neteist veiksm ir atsiradusios alos.
ala prarasto turto vert, kuri gali bti varytynse parduoto negalimo restitucijos bdu natra atgauti turto verts ir varytynse gautos
kainos skirtumas. Neteisti veiksmai varytyni organizatori, vykdytoj ar varytyni rezultat tvirtintoj teisins pareigos paeidimas,
dl kurio atsirado ala. Sprendiant klausim, kieno neteistais veiksmais buvo padaryta ala realizuojant turt varytynse, reikia atsivelgti
tai, kad turtas varytynse laikomas parduotu, kai varytyni akt patvirtina teismas. Kalt asmens atsargumo, atidumo, apdairumo stoka.
Byloje turi bti nustatyta, ar asmen, vykdiusi turto pardavim i varytyni, veiksmai atitiko iuos reikalavimus, t. y. ar antstolis iuo
atveju atliko visus btinus CPK ir B nustatytus veiksmus, ir ar tinkamai veik teismas, tvirtindamas varytyni rezultatus. Galimais
antstolio neteistais veiksmais, parduodant turt maesne kaina, padaryta ala gali bti nustatoma kaip skirtumas tarp parduoto i varytyni
turto rinkos verts, kuri bt gauta, jeigu antstolis nebt padars paeidim, ir faktikai gautos kainos. Numatoma gauti u parduodam
varytynse turt kaina pagal savo prigimt yra spjamojo pobdio ir negali bti konkreiai rodoma. J nustato teismas. Teismui turi bti
pateikti duomenys, koki parduodamo turto kain bt galima realiai gauti. Jeigu teismas prieit prie ivados, kad turto pardavimo kaina
neatitiko CPK 602 straipsnio 6 punkto reikalavim ir dl to iekovui padaryta alos, tai turi bti taikoma CK 6.249 straipsnio 1 dalis ir
nustatytas padarytos alos dydis. Spjam tinkam kain teismas gali nustatyti pagal analogik sandori kain, turto pardavimo vlesn
kain (pvz., jei po varytyni per neilg laik esant stabiliai rinkai turtas buvo parduotas), turto vertinimo ataskait, registro paymjim,
vertinim ir kitus duomenis. Vertindamas konkreius rodymus teismas gali remtis tais duomenimis, kurie yra informatyviausi, labiausiai
panas parduodam objekt. Jeigu toki duomen nepakanka, tai teismas, vadovaudamasis visapusikumo principu, gali pareikalauti ali
pateikti papildomus rodymus.
2009 m. gruodio 21 d. Dl ilaid namo remontui grinimo
Byloje kilo ginas dl materialins teiss norm, reglamentuojani nepagrst praturtjim ar turto gavim bei atsiskaitymus grinant
daikt i neteisto valdymo, aikinimo ir taikymo.
Iekovai kreipsi teism, praydami priteisti solidariai i atsakov 62 457 Lt nuostoli atlyginimo bei 1000 Lt rankpinigi i atsakovs A.
M. Jie nurod, kad 2006 m. liepos 5 d. su atsakove A. M. sudar gyvenamojo namo, esanio (duomenys neskelbtini), abiej atsakov
paveldto po J. R. mirties, preliminarij pirkimo-pardavimo sutart, kuria susitar, kad nam pirks u 10 000 Lt. Apie tai, kad dalis
gyvenamojo namo paveldta atsakovo A. R., iekovai teigia neinoj. Pagal i sutart iekovai atsakovei A. M. sumokjo 1000 Lt avanso;
atsakov leido iekovams savo lomis atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcij ir remont. Iekovai namo rekonstrukcijai ir remontui ileido
62 457 Lt. Atsakovams tarpusavyje nesusitarus dl gyvenamojo namo pardavimo, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir iekovams
atsirado nuostoli dl namo rekonstrukcijai ir remontui ileist l.
Taurags rajono apylinks teismo 2008 m. gruodio 5 d. sprendimu iekinys tenkintas. Atsakovai, paveldto turto nepasidalij, valdo j
lygiomis dalimis. Kadangi iekovai buvo siningi namo valdytojai nuo 2006 m. liepos 5 d., tai teismas sprend, kad jie turi teis reikalauti
atlyginti padarytas namo pagerinimo ilaidas i abiej atsakov.

Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutartimi Taurags rajono apylinks teismo 2008
m. gruodio 5 d. sprendimas pakeistas i dalies: iekovams i atsakov priteista suma sumainta iki 43 837 Lt; ji priteista i kiekvieno
atsakovo lygiomis dalimis (po 21 918, 50 Lt). Teisj kolegija nurod, kad solidarioji atsakov atsakomyb neatsiranda, nes jai atsirasti nra
CK 6.66 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyt pagrind. Iekov lomis pagerintas nekilnojamasis turtas atsakovams priklauso bendrosios
dalins nuosavybs teise, todl jie savarankikai atsako iekovams u atliktus pagerinimus.
Vien ta aplinkyb, kad pareikim teismui pateiks asmuo neteisingai nurodo statym, kuriuo grindia reikalavimus, negali bti pagrindas
pareiktiems reikalavimams atmesti.
Abu atsakovai prim palikim ir yra paveldto turto savininkai nuo 2006 m. birelio 13 d., nes paveldjim reglamentuojanias teiss
normas palikimo primimas veikia retroaktyviai: palikimas laikomas priklausaniu pdiniui ne nuo palikimo primimo, o nuo jo atsiradimo
momento, t.y. palikjo mirties.
Teisj kolegija konstatuoja, kad vardyti gino materialiniai santykiai tarp iekov ir kasatoriaus kvalifikuotini kaip atsiskaitymai grinus
savininkui turt i neteisto svetimo valdymo, todl gino sprendimui taikytinos savininko teis gynim reglamentuojanios daiktins teiss
normos, inter alia, CK 4.97 straipsnis. Savininko nuosavybs teis gali bti ribojama tik statymu, laikantis btinumo ir proporcingumo
reikalavim (CK 4.93 straipsnis). Teis valdyti daikt, j naudoti ir juo disponuoti priklauso iimtinai jo savininkui; daikto perleidimas,
perdavimas faktikai valdyti ar naudotis be jo savininko valios yra neteistas. CK 4.95 straipsnyje tvirtinta savininko teisi garantija - teis
ireikalauti savo turt i svetimo neteisto valdymo (vindikacijos teis), pagal CK 4.98 straipsn savininkas gali reikalauti paalinti bet
kuriuos jo teiss paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinio iekinio teis).
Atsiskaitymai tarp savininko ir neteisto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis slygomis. Atsiskaitym tarp neteisto
valdytojo ir ireikalavusio daikt savininko apimt lemia neteisto valdytojo siningumas ar nesiningumas. Tai, siningas ar nesiningas
valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvj ir subjektyvj siningumo kriterijus: asmuo, kuris inojo arba turjo inoti, kad jo
valdymas neteistas, yra laikomas nesiningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris neinojo ir neturjo inoti, kad jo valdymas neteistas, yra
laikomas siningu valdytoju (CK 4.97 straipsnio 1 dalis).
Jeigu neteistas valdytojas nesiningas, savininkas, turi teis reikalauti: grinti arba atlyginti visas pajamas, kurias is asmuo gavo arba
turjo gauti per vis valdymo laik; neteistas nesiningas valdytojas savo ruotu turi teis reikalauti i savininko atlyginti jo padarytas dl
daikto btinas ilaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos i daikto pajamos (CK 4.97 straipsnio 1, 2 dalys).
Jeigu valdytojas siningas, savininkas turi teis ireikalauti visas pajamas, kurias is gavo arba turjo gauti nuo to laiko, kai jis suinojo ar
turjo suinoti apie valdymo neteistum arba suinojo apie civilins bylos dl daikto grinimo iklim; neteistas siningas valdytojas
turi teis reikalauti i savininko atlyginti visas jo padarytas dl daikto btinas ilaidas, kuri nepadeng i daikto gautos pajamos; neteistas
siningas valdytojas turi teis pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali bti atskirtos nesualojant
daikto, jeigu pagerint dali atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteistas siningas valdytojas turi teis reikalauti
atlyginti dl pagerinimo padarytas ilaidas, bet ne didesnes kaip daikto verts padidjimas (CK 4.79 straipsnio 1, 3 dalys). Skirtingai nuo
atsiskaitym nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo atveju, net ir siningas neteistas valdytojas gali reikalauti ne svetimo daikto
pagerinimo ilaid verts, o tik tos j sumos, kuria padidjo daikto vert. Tai reikia, kad esmin reikm turi ne tai, kiek l asmuo djo
svetim daikt, o tai, kiek dl t djim geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas.
Prievolei dl nepagrsto turto gavimo ar praturtjimo atsirasti btinas slyg visetas: 1) nra statymo ar sandorio, i kuri atsiranda prievol;
2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turt, yra teisti; 3) turto negalima ireikalauti kitais civilini teisi gynybos bdais; 4)
kreditorius atliko veiksmus iimtinai savo interesais ir savo rizika.
Dl nurodyt aplinkybi teisj kolegija konstatuoja, kad byl nagrinj teismai, sprsdami iekov ir kasatoriaus gin, padar materialini
statym taikymo klaid, dl kuri galjo bti priimtas neteistas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), dl to skundiama
apeliacinio teismo nutarties dalis panaikinama ir i bylos dalis grinama nagrinti i naujo apeliacins instancijos teismui. Byl i naujo
nagrinsiantis teismas turi itirti nutartyje vardytas reikmingas atsiskaitymams grinus daikt i svetimo neteisto valdymo aplinkybes ir
atitinkamai vertinti iekov reikalavim pagrstum.
2010 m. liepos 2 d. Dl iltnamio ir atramins sienels
ali kaimynini ems sklyp savinink ginas kilo dl atsakovo V. B. pastatyt iltnamio ir atramins sienels statybos teistumo ir
iekov teisi bei interes paeidimo.
Iekovai teigia, kad atsakovas V. B., kurio ems sklypas ribojasi su j ems sklypais, pastat ant bendros sklyp ribos ininerin statin
atramin sienel, taip pat stacionar iltnam, nesilaikydamas aplinkos ministro 2002 m. balandio 16 d. sakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos
techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudtingi (tarp j laikini) statiniai (toliau STR 1.01.07:2002) 1 priede nustatyt atstum nuo
kaimynini, t. y. iekov, ems sklyp, o atramin sienel ir leistino aukio reikalavim. Atsakovas nepra raytini iekov sutikim,
be to, neturi supaprastinto atramins sienels projekto.
Iekovai V. O. ir V. . nurod, kad j sklyp dalys (apie 3 m ploio), kurios ribojasi su atramine sienele, iki gegus mn. vidurio bna
alusios ir dl to nemanoma sodinti augal, o vasar vis laik bna elis, kenkiantis augalams. Remdamiesi CK 4.103 straipsniu,
iekovai pra pripainti neteista atsakovo V. B. ems sklype Trakuose, Statybinink g. 5A, esani iltnamio ir atramins sienels, kuri
ribojasi su iekov ems sklypais, statyb; panaikinti Vilniaus apskrities virininko administracijos Teritorij planavimo ir statybos
valstybins prieiros departamento 2007 m. sausio 22 d. pripainimo tinkamu naudoti akto dal dl nurodyt iltnamio ir atramins sienels
pripainimo tinkamais naudoti, taip pat i statini teisin registracij; pareigoti atsakov V. B. per vien mnes nuo teismo sprendimo
siteisjimo dienos nugriauti nurodytus iltnam ir atramin sienel.
Trak rajono apylinks teismas 2008 m. spalio 13 d. sprendimu iekin atmet. Teismas paymjo, kad ginas byloje yra kils dl savininko
teisi gynimo nuo galim paeidim, todl iekovai turi rodyti, kaip konkreiai paeistos j teiss.
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2010 m. sausio 4 d. nutartimi atmet iekov apeliacin skund ir
pirmosios instancijos teismo sprendim paliko nepakeist.
Iplstin teisj kolegija paymi, kad kasacinio teismo praktika dl rodinjimo dalyko bylose, kuriose kaimynini sklyp savininkai
nesutaria dl statyb viename i sklyp, yra nevienoda: vienose kasacinse bylose iaikinta, kad kaimyninio sklypo savininkas,
prietaraujantis dl statyb, nukrypstant nuo teiss aktuose nustatyt atstum, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikim, t. y. rodyti,
kad tokios statybos sukels (sukelia) jam neigiam padarini, kitose kad atsisakymas duoti sutikim turi bti protingai motyvuotas ir

1.

pagrstas, be to, prietaraujantis statyboms asmuo turi rodyti, kad statybos sukels (sukelia) jam neigiam padarini, nes tokie asmenys
negalioti priirti, kaip laikomasi statyb reglamentuojani teiss akt reikalavim.
Konstatavusi btinum suvienodinti kasacinio teismo praktik, iplstin teisj kolegija iaikina, kad tuo atveju, kai reikalavimas
reikiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teistumas ginijamas teiss akt reikalavim paeidimo pagrindu,
rodinjimo dalykas yra tik statyb reglamentuojani teiss akt paeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi rodyti, kokie
teiss aktai ir kaip paeidiami, taiau neturi rodinti, koki neigiam padarini (alos) jam sukelia tokios statybos, nes i reikalavim
paeidimas kvalifikuojamas jo subjektins teiss, garantuojamos tuo teiss aktu, paeidimu. Iplstin teisj kolegija taip pat paymi, kad
btina skirti negatorin iekin, reikiam CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti ems sklypo savininko daiktin teis, ir iekin dl
neteist statyb padarini paalinimo, reikiam CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti vieosios teiss akt garantuojamas
teises: pirmuoju atveju rodinjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis ems sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju,
minta, vien teiss akt reikalavim paeidimas.
Iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad byl nagrinj teismai netinkamai taik CK 4.103 straipsnio 1 dal ir paeid rodinjimo bei
rodym vertinim reglamentuojanias proceso teiss normas. Be to, pirmosios instancijos teismas, nurods, kad kasatoriai, nordami rodyti
savo teisi paeidim, turjo nuginyti statybos leidim, netinkamai taik CK 4.103 straipsn 1 dal, nepagrstai iplt rodinjimo dalyk ir
paeid dispozityvumo princip, neatsivelgdamas tai, kad kasatoriai pra pripainti atsakovo statini statyb neteista, taiau jie neturi
pareigos kontroliuoti u statybos prieir atsaking valstybs institucij veiklos ir ginyti vis j priimam akt, siekdami apginti savo
paeistas teises, kurias jie turi galimyb apginti kitomis priemonmis.
Civilins teiss subjektai turi lygias teises savo nuoira naudotis civilinmis teismis, todl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas
atsisako duoti sutikim statyti statinius maesniu negu norminiuose teiss aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo
neprivalo motyvuoti savo atsisakymo prieasi, o statytojas pagal bendrj taisykl negali tokio atsisakymo ginyti. Statytojas privalo
utikrinti imperatyvij teiss akt reikalavim laikymsi.
Iplstin teisj kolegija, remdamasi idstytais argumentais, konstatuoja, kad teiss aktuose nustatyt atstum paeidimas kvalifikuojamas
kaip gretimo sklypo savininko teisi, tvirtint teiss aktuose, paeidimas.
Kolegija paymi, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teiss aktuose nustatyt atstum yra nedidelis palyginti su viso privalomo atstumo
dydiu, ir nepaeidia minimali atstum nustatymo viej tiksl, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje tvirtintais teisingumo, protingumo ir
siningumo principais, jis gali bti pripaintas paeidimu, nelemianiu statybos neteistumo. Byl nagrinj teismai netinkamai taik ir
aikino aplinkos ministro 2002 m. balandio 16 d. sakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatas,
darydami ivad, kad normini statybos teiss akt reikalavim nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad paeidiamos kaimyninio ems
sklypo ar jame esanio statinio savininko teiss.
Minta, kad, reikalaujant pripainti statyb neteista, nereikia rodyti ios statybos neigiam padarini (kurie ir gali bti trunkamojo
pobdio), o tik pat paeidimo fakt, kuris tiksliai apibriamas statinio statybos laiku.
Atsivelgdama idstytus argumentus, iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad iekinio senaties terminas kasatori reikalavimams dl
atramins sienels statybos pripainimo neteista pasibaig iki 2000 m. CK sigaliojimo, taigi ir iki iekinio pareikimo, i aplinkyb yra
pagrindas atmesti reikalavim dl atramins sienels statybos pripainimo neteista ir ivestinius reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis),
todl iplstin teisj kolegija nepasisako dl i reikalavim pagrstumo.
Vadovaujantis STR 1.01.07:2002 1 priedo normomis, nagrinjamos bylos atveju atstumas nuo iltnamio statytojo (atsakovo) sklypo
iaurinje pusje iki kasatori sklypo ribos turi bti 3 m, taiau byl nagrinjusi teism nustatyta ir atsakovas neginija fakto, kad iltnamis
pastatytas paeidiant reikalavim (0,6 m atstumu), be to, atsakovas net nepra kasatori sutikimo dl atstumo sumainimo. Iplstin
teisj kolegija konstatuoja, kad atsakovo iltnamis pastatytas, paeidiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento
(STR 1.01.07:2002) reikalavimus ir kasatoriams io teiss akto garantuojamas teises. is paeidimas, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio
1 dalimi, yra teisinis pagrindas kvalifikuoti iltnamio statyb neteista. Pripainus iltnamio statyb neteista, taikytinos CK 4.103 straipsnio
3 dalyje nustatytos sankcijos. Kadangi iltnamio nemanoma pertvarkyti taip, kad bt ilaikytas teiss akt nustatytas atstumas iki
kasatoriaus V. O. sklypo ribos, is turi bti nugriautas (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Konstatavus, kad atsakovo iltnamis
pastatytas, paeidiant imperatyviuosius statyb reglamentuojani teiss akt reikalavimus, ir turi bti nugriautas, naikintina ir Vilniaus
apskrities virininko administracijos Teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros departamento 2007 m. sausio 22 d. pripainimo
tinkamu naudoti akto dalis dl iltnamio pripainimo tinkamu naudoti, taip pat io statinio teisin registracija.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi, nutaria panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutarties dal ir Trak
rajono apylinks teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo dal, kuriomis atmesti iekov V. O. ir V. . reikalavimai pripainti iltnamio,
(duomenys neskelbtini), statyb neteista, pripainti neteista ir panaikinti Vilniaus apskrities virininko administracijos Teritorij planavimo
ir statybos valstybins prieiros departamento 2007 m. sausio 22 d. pripainimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-l 1.73.-09 dal dl iltnamio
pripainimo tinkamu naudoti, pripainti jo teisin registracij negaliojania, pareigoti atsakov V. B. per vien mnes nuo teismo sprendimo
siteisjimo dienos iltnam nugriauti ir paskirstytos bylinjimosi ilaidos.Dl ios dalies reikalavim priimti nauj sprendim iekin
tenkinti i dalies, paskirstyti bylinjimosi ilaidas.

23 tema Valdymas. Servitutas, uzufruktas, ustatymo teis, ilgalaik nuoma.

Valdymas. Servitutas, uzufruktas, ustatymo teis, ilgalaik nuoma.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 11 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr.
3K-3-234/2007; nutartis paskelbta biuletenyje Teism praktika Nr. 28
Gino esm: Iekovas nurod, kad ems kio paskirties sklyp nuo 150 m atstumu esanio eero, kurio pakrantje yra iekovo pastatyti
stalas ir suolai, eer nutiestas lieptas ir rengta maudykla, skiria atsakovo ems sklypas. Todl iekovas pra teismo nustatyti kelio
servitut, suteikiant teis naudotis 1 m ploio psij taku atsakovui priklausaniame ems sklype. Teismai iekin patenkino.
LAT konstatuoja: LAT konstatavo, kad nuolat savo ems sklype gyvenaniam iekovui galimyb prieiti prie eero prie 15 m.

2.

3.

susiformavusiu psij taku ems sklype, kuris iuo metu priklauso atsakovui, yra labai reikminga tinkamo naudojimosi iekovo turima
nuosavybe bei jo ems sklypo kaimynystje esaniu eeru slyga, kas pateisina kito savininko teisi ribojim. Nors atsakovo ems sklypui
jau buvo nustatytas servitutas, leidiantis neapibrtam subjekt ratui privaiuoti prie eero pakrants ir ja naudotis, taiau iekovo padtis i
esms skiriasi nuo padties ir poreiki vis kit asmen, kurie gali poilsiui patekti prie eero, naudodamiesi iuo servitutu. Todl teism
nustatytas atsakovo sklypui 0,02 ha ploto servitutas iekovo poreikiui tinkamai naudotis viepataujaniuoju daiktu utikrinti nelaikytinas
atsakovo teisi ribojimu, paeidianiu proporcingumo bei abiej savinink interes pusiausvyros principus.
LAT teism sprendim ir nutart paliko nepakeistus.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr.
3K-3-69/2009; nutartis paskelbta biuletenyje Teism praktika Nr. 31
Gino esm: Teismo sprendimu buvo nustatytas kelio servitutas, pagal kur atsakovei buvo suteikta teis vaiuoti transporto priemonmis ir
naudotis psij taku per iekovui priklausanio sklypo dal. Iekovas teismo pra priteisti i atsakovs 20 000 Lt vienkartin kompensacij
dl kelio servituto nustatymo, skaitant j 5806,14 Lt ilaid dl bsimo kelio rengimo, bei 40 000 Lt nuostoli, atsiradusi dl ems
sklypo verts sumajimo nustaius kelio servitut. Teismai iekin patenkino i dalies: priteis iekovui i atsakovs 3000 Lt vienkartin
kompensacij dl kelio servituto nustatymo. Iekovas pateik kasacin skund.
LAT konstatuoja: LAT paymjo, kad nors servituto nustatymas yra teistas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujaniojo daikto savininkui
turtini ir neturtini netekim, suvarym ar nepatogum, kurie turi bti kompensuojami (CK 6.246 str. 3d., CK 4.129 str., LAT bylos Nr.
3K-3-315/2007, Nr. 3K-3-468/2008). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dl servituto nustatymo, yra nuostoli faktas ir j ryys su
servitutu tarnaujaniojo daikto savininko nuosavybs teiss suvarymu. Nuostoliai dl servituto nustatymo gali pasireikti kaip daikto
nuvertjimas dl servituto nustatymo, asmens ilaidos, padarytos dl servituto nustatymo, arba bsimos ilaidos, kurias dl to ateityje btina
daryti (CK 4.10 str., CK 6.249 str.). Nagrinjamu atveju tarnaujaniojo daikto savininkas dl kelio servituto nustatymo turjo pertvarkyti dal
savo ems sklypo ir numatyti bei rengti kit viet automobiliui statyti, nes kelio servituto vietoje to daryti negaljo. Be to, teismai turjo
vertinti servituto ir viso ems sklypo dyd bei galimybes toliau naudotis tarnaujaniuoju sklypu. Kadangi ios aplinkybs nebuvo itirtos,
darytina ivada, jog teismai nevisapusikai ianalizavo turto nuvertjimo aspektus ir taip paeid CPK 185 str.
LAT perdav byl nagrinti i naujo apeliacins instancijos teismui.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr.
3K-3-959/2003
Gino esm: Iekovs nurod, kad i treiojo asmens lygiomis dalimis pirko trij kambari but. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo
patvirtinta notaro ir registruota nekilnojamojo turto registre. Po keli mnesi iekovs suinojo, kad j sigytame bute gyvena ir yra
registruota atsakov ir jos nepilnametis snus. Atsakov jos buvusiam sutuoktiniui asmenins nuosavybs teise priklausaniame bute buvo
registruota 1994 m, o 1995m. butas dovanojimo sutartimi perjo treiojo asmens nuosavybn. Iekovs 2000 m. rugsjo 27 d. isiunt
atsakovei raginim per tris mnesius atlaisvinti gino gyvenamj patalp ir isikelti i buto, taiau atsakov atsisak geranorikai t padaryti
ir toliau prie j vali naudojasi gino butu, tuo paeisdama, j, buto savinink, teis disponuoti jiems nuosavybs teise priklausaniu butu.
Iekovs pra ikeldinti atsakov ir jos sn i jiems nuosavybs teise priklausanio buto.
LAT konstatuoja: Uzufrukto nustatymas ir nepilnameio vaiko teiss gynimas (CK 4.147 str., 3.3 str.) yra teiss klausimai, o konkreiai
imant kokios teiss ilieka buto savininko eimos nariams, gyvenusiems bute panaudos sutarties pagrindu, kai nuosavybs teis but
pereina kitiems asmenims. Iekovai ioje byloje pareik reikalavim ikeldinti atsakovus i buto, t.y. reikalavim ginti paeist daiktin
teis (1964 m. CK 147 str., CK 4.98 str.). LAT nurod, kad atsakovai bute teistai apsigyveno kaip buto savininko eimos nariai ir bute toliau
teistai gyvena, negalima laikyti, kad atsakovai paeidia iekov nuosavybs teises. Nuosavybs teiss but perjimas treiajam asmeniui
dovanojimu, o vliau iekovams pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, savaime nepanaikina atsakov teiss naudotis butu, kuriuo jie iki
buto savininko mirties teistai naudojosi. Taigi atsakovai iekov pareiktu pagrindu negali bti ikeldinti i buto, jie turi teis naudotis butu
savo poreiki gyvenamj patalp tenkinimo tikslu ir ia teise atsakovai gali naudotis iki, j manymu, reikalingo termino, kaip antai: iki
sigis kit gyvenamj patalp ar ja bus aprpinti (CK 1.117 str. 2 d.). Taiau tokios nuosavybs su suvarymu turjimas ir jos ilaikymas
negali bti nuostolingas paiam turto savininkui iekovms, todl atsakov, o vliau jos snus, taps pilnameiu negali bti atleidiami nuo
CK 6 knygos XXXII skyriuje nustatyt panaudos gavjo pareig bei nra apsaugoti nuo iekovi, kaip panaudos davj, teiss nutraukti
panaudos sutart esant sutarties paeidimo atvejams, numatytiems CK 6.641 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
LAT nustat nepilnameiui atsakovs snui panaudos uzufrukt iekovms nuosavybs teise priklausant but.

25 tema HIPOTEKA. KEITIMAS. DAIKTO SULAIKYMAS.

SEMINARAS NR. XXIV
HIPOTEKA. KEITIMAS. DAIKTO SULAIKYMAS
Civilin byla Nr. 3K-3-1151/2003 m.
I. Gino esm
Kreditorius AB Lietuvos ems kio bankas (dabartinis pavadinimas AB bankas NORD/LB Lietuva) nurod, kad pagal 1995 m. liepos 4
d. kredito sutart R.Samulionienei buvo suteikta 50 000 Lt paskola, kuri skolinink sipareigojo grinti 2005 m. liepos 1 d. Papildomas
susitarimas sudarytas 2000 m. spalio 9 d., kuriuo iki tol negrinta 44 000 Lt suma buvo idstyta patikslintais terminais. Kadangi skolinink
nemoka dalini mok, kreditorius pra priverstinai iiekoti vis skol prie termin i skolininks R.Samulioniens keisto kilnojamojo ir
nekilnojamojo turto, vienaalikai nutraukus kredito sutart.
Hipotekos skyriaus prie Panevio miesto apylinks teismo hipotekos teisja 2003 m. balandio 4 d. nutartimi atmet kreditoriaus praym.
Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2003 m. birelio 3 d. nutartimi Hipotekos skyriaus prie Panevio miesto
apylinks teismo hipotekos teisjos 2003 m. balandio 4 d. nutart paliko nepakeist.
IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Hipotekos kreditoriaus teis nukreipti savo reikalavimo patenkinim keist turt, kai skolininkas negrina eilins paskolos sumos dalies ir
kreditorius reikalauja grinti vis likusi sum prie termin, yra teiss klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Hipotekos kreditoriaus teis gauti savo reikalavimo patenkinim i keisto turto atsiranda, jeigu keitimo sutartyje nustatytu terminu
skolininkas nevykdo prievols grinti skol arba nepilnai toki prievol vykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). keitimo
teiss reikm pasireikia tuomet, kai skolininkui nevykdius keitimu utikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavim keist
objekt. Toki nukreipimo teis kreditorius gyja, kai skola negrinama sujus grinimo terminui. Be to, teis reikalauti patenkinti hipoteka
ar keitimu apsaugot reikalavim prie termin, numatyt keitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi statyme ir sutartyje numatytais
atvejais. Teis reikalauti patenkinti hipoteka ar keitimu apsaugot reikalavim prie termin numato CK 4.196 straipsnis ir 4.216 straipsnio 2
dalis. ios keitimo teiss ypatumus nustatanios teiss normos numato pagrind reikalavimo patenkinimui prie prievols vykdymo termino
pasibaigim, taiau toks pagrindas neapima prievols dalies nevykdymo. i speciali norm paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teistus
interesus ir suteikti jam teis gauti patenkinim i keisto turto anksiau, nei pasibaigia pagrindins prievols vykdymo terminas, atsiradus
grsmei dl keisto turto sumajimo, praradimo ar keitimo teiss subjekto atvilgiu vykus vykiui, galiniam pakenkti kreditoriaus
interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Akivaizdu, kad toki kreditoriaus teis nulemia pasikeitimas keitimo teisje,
o ne pagrindinje prievolje. Hipotekos ir keitimo teisinius santykius reglamentuojanios normos turi bti aikinamos taip, kad utikrint ne
tik kreditoriaus interes gynim, bet ir kaito davjo teisi apsaug, ypatingai, kai kaito davjas yra ne skolininkas, bet treiasis asmuo.
Nors keitimo teis, kaip papildoma (aksesorin) prievol, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam vykdymui utikrinti,
visgi i prievol yra atskira. keitimo sutarties alys gyja tokias konkreias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar statymu.
Sutarties laisvs principas ir draudimas aliai vienaalikai keisti sutarties slygas utikrina, kad statymui nenustatant sutarties aliai kokios
nors pareigos ir dl jos nesutarus paioms sutarties alims, kita alis neturi pagrindo reikalauti toki pareig vykdyti. Dl ios prieasties
kaito davjas keistu turtu pagrindins prievols vykdym utikrina tik tokiomis slygomis, kokias nustato keitimo sutartis.
Kolegija konstatuoja, kad jei hipotekos lakte ar keitimo sutartyje (lakte) nenumatyta kitaip, keitimo teiss normos, nustatanios
kreditoriaus teis kreiptis dl skolos iiekojimo i keisto turto, nenumato tokios teiss atsiradimo, skolininkui nustatytu terminu nevykdius
etapinio skolos grinimo, jeigu netinkamai vykdant paskolos grinim dalimis, paskolos sutartis nra nutraukta. Kadangi hipotekos
kreditoriaus teis kreiptis dl skolos iiekojimo i keisto turto susijusi su statymo nuostatomis dl sutartini santyki, skolininko ir
kreditoriaus teisi bei pareig pasibaigimu, tai CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali bti taikomos hipotekos
kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindin prievol numatanti sutartis, j nutraukiant vienaalikai. Pagrindin prievol nustatanti
sutartis (nagrinjamoje byloje - kredito sutartis) turi bti nutraukta iki kreipiantis dl skolos iiekojimo nukreipimo keist turt. Tokios
sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dl skolos iiekojimo i keisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie praymo pradti iiekojim Hipotekos skyriui privalo pateikti rodymus, patvirtinanius, kad
pagrindin prievol nustatanti sutartis pasibaig j vienaalikai prie termin nutraukiant.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, n u t a r i a: Hipotekos skyriaus prie Panevio miesto apylinks
teismo teisjos 2003 m. balandio 4 d. nutart ir Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 3 d.
nutart palikti nepakeistomis.
Civilin byla Nr. 3K-3-294/2009
I. Gino esm
Byloje kilo ginas dl materialins teiss norm, reglamentuojani hipotekos objekt aikinimo ir taikymo.
Pareikjai (kreditoriai) kreipsi Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo Hipotekos skyri, praydami leisti keistus daiktus, t. y. ems
sklyp, esant ir jame esant nebaigt statyti dvibut gyvenamj nam, parduoti i varytyni u skol ir iiekoti i skolininko R. D.
kreditoriui A. F. 105 000 Lt skolos bei 12 810 Lt delspinigi ir 123 Lt yminio mokesio, i viso 117 933 Lt, kreditoriui R. K. - 125 000 Lt
skolos bei 15 250 Lt delspinigi, i viso 140 250 Lt, kreditorei T. G. - 150 000 Lt skolos bei 18 300 Lt delspinigi, i viso 168 300 Lt.
Pareikjai nurod, kad skolininkas R. D. 2007 m. gegus 18 d. paskolos sutartimi gautos paskolos grinim iki 2007 m. rugpjio 18 d.
(terminas papildomu susitarimu buvo pratstas iki 2008 m. kovo 18 d.) utikrino 2007 m. gegus 21 d. registruotu hipotekos laktu kuriuo
keit 0,36 ha ems sklyp, esant. Kadangi skolininkas nevykd hipoteka apsaugot sipareigojim, Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo
Hipotekos skyriaus 2008 m. liepos 22 d. nutartimi buvo aretuotas skolininkui R. D. priklausantis keistas nekilnojamasis daiktas 0,36 ha
ems sklypas, esantis ), skolininkas sptas dl skolos kreditoriams grinimo per vien mnes nuo nutarties gavimo dienos. Skolininkas
2008 m. rugsjo 30 d. gavo leidim keistame ems sklype vykdyti statybos darbus, pastat dvibut gyvenamj nam ir savo vardu
registravo nuosavybs teises nebaigt pastat. Kadangi nebaigtas gyvenamasis namas CK 4.171 straipsnio 2 dalies pagrindu yra keisto
sklypo priklausinys, hipotekos lakte nra nurodyta, kad po hipotekos lakto sudarymo sklype statomi statiniai nebus keisti kreditoriams, tai,
anot pareikj, i varytyni turi bti parduotas ne tik keistas ems sklypas, bet ir jo priklausinys.
Apylinks teismo sprendimas: Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. gruodio 3 d. nutartimi pareikj
praymas patenkintas i dalies.
Apygardos teismo sprendimas: Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2008 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios
instancijos teismo nutart paliko nepakeist
IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Dl ems sklypo priklausiniais esani statini keitimo hipotekos sutartimi
Hipoteka tai daiktin teis, kuria utikrinamas pagrindins prievols esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo - vykdymas keiiant
nekilnojamj daikt, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka, kaip prievol, gali atsirasti i
statymo ar teismo sprendimo (priverstin hipoteka) arba i ali laisva valia sudaryto susitarimo (sutartin hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1
dalis).
Nagrinjamu atveju ginas kilo dl to, kokie nekilnojamieji daiktai yra keisti ali sudaryta hipotekos sutartimi. Hipotekos objekto
nustatymo taisykls tvirtintos CK 4.171 straipsnyje; io straipsnio 2 dalies norma yra bendrosios pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio
ryio taisykls hipotekos santykiuose iraika: kai keiiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra keiiami ir esantys bei bsimi daikto
savininko valia prijungti ar dl gamtini vyki prie pagrindinio daikto prisijung priklausiniai; to paties straipsnio 12 dalyje tvirtinta
speciali 2 dalies atvilgiu teiss norma, reglamentuojanti ems sklypo priklausiniais esani statini keitimo: keiiant em, kaip
priklausiniai keiiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Aptartas statymo normas aikinant bendrj
civilini santyki reglamentavimo princip kontekste darytina ivada, kad sutartins hipotekos atveju alys, vadovaudamosi sutarties laisvs
principu, gali laisvai sprsti dl ems sklypo ir jo priklausiniais esani statini keitimo ir susitarti, kad keiiant ems sklyp jame esantys
bei bsimi statiniai nekeiiami, arba keiiami tik esantys statiniai, arba keiiami tik bsimi statiniai, arba keiiami tik atskiri priklausiniai
ir pan.

Nagrinjamoje byloje akcentuotini statymo reikalavimai aikinant sutart neapsiriboti paodiniu jos teksto aikinimu ir tikruosius jos ali
ketinimus nustatyti pagal visas reikmingas aplinkybes: sutarties slygas, sutarties esm, tiksl, sudarymo aplinkybes, prastines slygas ir kt.
Aikindamas hipotekos sutarties slyg dl hipotekos objekto, teismas taip turi vertinti aksesorin keitimo prievols pobd jos ry su
pagrindine prievole. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindins prievols nevykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai bt
patenkinti i keisto turto. Pagal CK 4.171 straipsnio 11 dal priverstins hipotekos objektu turi bti parenkamas toks daiktas, kur pardavus
bt visikai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentt kuo maiau. ioje statymo normoje atsispindi bendrieji
proporcingumo ir interes derinimo teisikai reglamentuojant civilinius santykius principai. Dl to viena reikming aplinkybi, aikinant
hipotekos sutarties slyg dl keitimo objekto, yra pagrindins prievols - kaito davjo skolinio sipareigojimo - apimtis; preziumuotina,
kad hipotekos sutarties alys, tardamosi dl hipotekos objekto, orientuojasi utikrinamos prievols dyd ir parenka tok turt, kurio
verts optimaliai pakakt skolai padengti.
Nagrinjamoje byloje hipotekos sutarties alys susitar dl ems sklypo keitimo ir sutartyje padar priklausini keitimo ilyg: nurod, kad
ali susitarimu keiiamame ems sklype esantys pastatai nekeiiami. keitimu buvo utikrinta 315 000 Lt paskola, keiiamas ems
sklypas keitimo metu kainotas 500 000 Lt. Kasatorius pripasta inojs, kad keiiamame ems sklype yra statiniai, tarp j senas
gyvenamasis namas, kur kaito davjas ketino nugriauti, vietoj nugriauto pastato 2008 m. ir buvo pastatytas gino gyvenamasis namas.
Teisj kolegija sprendia, kad, esant tokioms hipotekos sutarties sudarymo aplinkybms, byl nagrinj teismai pagrstai pripaino, kad
hipotekos objektas buvo tik ems sklypas, o priklausini keitimo ilyga ireikia sutarties ali vali nekeisti tiek esam, tiek bsim
statini.
Dl nurodyt aplinkybi skundiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Civilin byla Nr. 3K-3-100/2008
I. Praymo esm
Kreditoriaus atstovui pareikjui J. M. pateikus praym registruoti keitimo lakt, pagal kur skolininkas UAB Hausera,
utikrindamas prievols vykdym kreditoriui AB bankui Hansabankas, keit visas esamas ir bsimas las, esanias kaito davjo banko
sskaitoje.
Panevio miesto apylinks teismo Hipotekos skyriaus teisja 2007 m. balandio 16 d. nutartimi nustat termin praymo trkumams
paalinti iki 2007 m. gegus 3 d., nes vis pirma nebuvo nurodyta, kokio dydio los buvo keiiamojoje sskaitoje, antra, keitimo
objektas buvo vertintas 1 Lt. Tai neutikrino tinkamo 200 000 Lt dydio prievols vykdymo.
Apylinks teismo sprendimas: Panevio miesto apylinks teismo Hipotekos skyriaus teisja 2007 m. gegus 5 d. nutartimi atmet praym
Apygardos teismo sprendimas : praymas atmestas
IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
keitimas esamas ar bsimas skolinio reikalavimo vykdymo utikrinimas kilnojamaisiais daiktais ar turtinmis teismis (CK 4.198
straipsnio 1 dalis). i keitimo teiss funkcija nulemia prievols dalyk, t. y. kilnojamasis daiktas ar turtin teis suvaroma utikrinimo
tikslams tiek ir tokia apimtimi, kad bt galima vykdyti utikrint sipareigojim. Tiek kreditoriui, tiek keisto turto savininkui turi bti
aikios tokio suvarymo apimtys, kad bt nepaeistas kreditoriaus ir kaito davjo teisi ir pareig pusiausvyros principas. keitimo sutarties
alys, bdamos siningos ir apdairios, bendradarbiaudamos sutarties sudarymo momentu turjo laikytis io principo.
CK 4.210 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi reikalavimai keitimo objektui, kad keiiamas daiktas (turtin teis) turi bti apraomas,
kainotas. iais poymiais keiiamas turtas yra individualizuojamas, taip susitariama dl keitimo prievols dalyko, t. y. kokius daiktus ar
turtines teises, kokia apimtimi bus nukreiptas iiekojimas, jeigu skolinis sipareigojimas nebus laiku ir tinkamai vykdytas. keitimo
prievols dalykas taip pat turi atitikti ir bendruosius prievols dalykui keliamus reikalavimus, nustatytus CK 6.3 straipsnyje. Prievols dalyku
gali bti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibdintas pagal r ar kiek arba gali bti apibdintas pagal kitus
kriterijus (CK 6.3 straipsnio 2 dalis). Bendrosios ir specialiosios teiss normos, nustatanios reikalavimus prievols dalykui, yra privalomos
keitimo sutarties alims ir nepaeidia sutarties ali teiss susitarti kitaip, nes alys laisvos pasirinkti keitimo objektus, j r, kiek ir kita,
o statyminis reikalavimas apibdinti keiiam kilnojamj daikt ar turtin teis apsaugo sutarties alis nuo galimo tokio susitarimo
pripainimo niekiniu dl jo vykdymo nemanomumo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).
Teisj kolegija paymi, kad keitimo sutarties alys, siekdamos apibdinti prievols dalyk, pasirenka kriterijus, atsivelgdamos keiiamo
daikto ar turtins teiss ypatumus. L, esani banko sskaitoje, keitimas tai kaito davjo finansinio turto keitimas. Praktikoje tokios
los apibdinamos kiekiu. Kiekio kriterijus gali sutapti su pagrindins prievols dydiu, kaip ir nesutapti, taiau negali bti tokio
minimalaus dydio, kuris paneigt utikrinamj keitimo teiss funkcij, kitaip tariant, jau susitarimo momentu bt aiku, kad
prievols dalykas yra tokio dydio, jog nemanoma utikrinti kitos prievols vykdymo. keiiam esam ir bsim l apibdinimas
kiekio kriterijumi isaugo kreditoriaus ir skolininko ar kaito davjo teisi ir pareig pusiausvyr. Sutarties sudarymo momentu alims
inoma, kokia apimtimi bus galimas iiekojimas i l, kokia apimtimi kreditorius gali tiktis skolinio sipareigojimo patenkinimo, o kaito
davjas gali be suvarymo keitimu naudotis likusia l dalimi. Sutartis, kaip teiss atsiradimo pagrindas, lemia ios teiss gyvendinimo
slygas ir tvark, todl CK 4.221 straipsnis nepaneigia CK 4.210 straipsnyje tvirtint reikalavim prievols dalykui; prieingai, prievols
dalykas, apibdintas atitinkamu dydiu, lemia kreditoriaus teis, nustatyt CK 4.221 straipsnyje. Esant situacijai, kai keitus pinigines las
banko sskaitoje, kreditorius yra pats bankas ir pagal io ir kliento sutart bankas tvarko kliento sskait, nereikia, kad keitus banko
sskaitoje esanias pinigines las u 1 Lt, bankas pagal sutart gyja teis tvarkyti visas las. L keitimo sutartimi keiiamas ne visos
banko sskaitos tvarkymas, o joje esani keitimo sutartyje nustatyto dydio l tvarkymas.
Hipotekos teisjas, gavs praym registruoti keitim, atlieka teisin tyrim, kurio metu patikrina, ar keitimo sandoris atitinka statymo
reikalavimus (Hipotekos registro nuostat 46.6 punktas), ar tinkamai apibdintas keitimo prievols dalykas, kad bt pasiektas susitarimo
tikslas utikrinti pagrindins prievols vykdym, nebt paeistas ali teisi ir pareig pusiausvyros principas. Nagrinjamoje byloje
keitimo sutarties alys kainojo esamas ir bsimas las banko sskaitoje 1 Lt kaina. Toks keiiamo turto vertinimas reikia, kad alys
nevykd statymo reikalavimo dl keitimo sutarties turinio. Tais atvejais, kai yra keiiamos los, esanios pas kreditori, tai keitimo
teis atsiranda nuo sutarties sudarymo momento, o ne nuo sutarties registravimo hipotekos registre (CK 4.213 straipsnis). Tokiais
atvejais alys gali pasirinkti ir neturti keitimo lakto tvirtinimo, hipotekos registravimo ilaid, taiau ir neregistruota keitimo sutartis taip
pat turi atitikti statymo reikalavimus, nes kitu atveju skolininkui bt apsunkinta galimyb naudotis likusiomis nuo keitimo pinig lomis,
bt atimta galimyb kitiems kreditoriams tiktis j reikalavim patenkinimo i nesuvaryt keitimu l. Hipotekos teisjas tinkamai atliko
veiksmus, susijusius su praymu registruoti esam ir bsim l kaito davjo sskaitoje keitim, pagrstai atsisak tenkinti tok praym,
nes keitimo prievols dalykas nebuvo apibdintas pagal statyme nustatytus reikalavimus

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, n u t a r i a : Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2007 m. birelio 28 d. nutart palikti nepakeist.
Civilin byla Nr. 3K-3-257/2008
Gino esm
Iekovas UAB Ad Locum 2006 m. balandio 28 d. kreipsi teism, praydamas pareigoti atsakov V. A. grinti jam gara ir automobil
Opel Omega, visus j raktus bei turimus dokumentus, priteisti i atsakovo iekovo patirtus 11 046 Lt nuostoli iki iekinio pareikimo ir
8992 Lt po iekinio pareikimo, 5 procent dydio procesines palkanas u po iekinio pareikimo patirtus 8992 Lt nuostolius nuo turto
grinimo dienos, t. y. 2006 m. spalio 18-osios, iki teismo sprendimo visiko vykdymo. Iekovas nurod, kad atsakovas dirbo
UAB ,,Ad Locum, todl jam darbo funkcijoms atlikti buvo perduoti naudotis iekovui priklausantys automobilis ir garaas. Atsakov 2004
m. rugpjio 30 d. atleidus i darbo UAB Ad Locum, jis automobil ir gara grino tik po bylos iklimo teisme. Iekovas teigia, kad jis,
negaljs naudotis bei disponuoti gino automobiliu ir garau, patyr nuostoli, kuriuos sudar per vis neteisto valdymo ir naudojimosi
laikotarp automobilio verts praradimas ir atsakovo gauta nepagrsta ekonomin nauda, naudojantis garau.
Apylinks teismo sprendimas: Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas 2007 m. gegus 16 d. sprendimu iekin atmet.
Apygardos teismo sprendimas: iekin patenkino i dalies.
VI. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
CK 6.69 straipsnis tvirtina daikto sulaikymo teis, tok kreditoriaus teisi gynybos bd, kuriuo jis turi teis naudotis tol, kol skolininkas
vykdo savo prievol kreditoriui. CK 6.69 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sulaikymo teiss realizavimo tvark nustato daiktin teis
reglamentuojanios teiss normos (CK 4.2294.235 straipsniai). Teisj kolegija paymi, kad sulaikymo teis gali bti vertinama kaip
daiktinis teisinis prievoli vykdymo utikrinimo bdas. Daikto sulaikymo teis yra laikino pobdio teis, t. y. kreditorius turi teis sulaikyti
daikt tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavim arba pateikia adekvat savo prievols vykdymo utikrinim, arba
kreditorius praranda valdymo teis daikt. Teisj kolegija konstatuoja, kad remiantis CK 4.229 straipsnio 1 dalimi daikto sulaikymo teis
atsiranda tais atvejais, kai kreditorius gyja reikalavimo teis skolinink ir valdo skolininko daikt. Kiti statymai gali nustatyti kitokias
daikto sulaikymo taisykles (CK 4.229 straipsnio 3 dalis). CK 4.229 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad daikto sulaikymo teis turi
kitam asmeniui priklausanio daikto teistas valdytojas. Sulaikymo teiss objektu gali bti visi daiktins teiss objektai, neiimti i
apyvartos, skaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Teisj kolegija paymi, kad kreditoriaus teis sulaikyti
daikt neatskiriama nuo skolininko prievols kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas
nevykdo prievols kreditoriui ir tik jei yra sujs reikalavimo vykdymo terminas. Svarbiausia aplinkyb yra reikalavimo teiss
vykdytinumas bei skolininko prievols nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Daikto sulaikymo teis laikoma teista savigynos
priemone, todl sulaikant daikt turi bti taikomas ir CK 1.139 straipsnis. Siekdamas apginti savo teises asmuo negali imtis toki teisi
gynimo bd ir priemoni, kuri pagal statym neleidiama naudoti savigynai. Daikto sulaikymas neturi paeisti asmens, prie kur
naudojama savigyna, teisi labiau, negu is padarytu teiss paeidimu paeid savigyn naudojanio asmens teises. Pagal CK 1.139 straipsn
savigyna galima tik CK numatytais atvejais, musis savigynos statymo nenumatytais atvejais, taip pat perengus savigynos leistinas ribas,
padaryta ala atlyginama bendraisiais pagrindais. ala taip pat turi bti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesininga ar neprotinga (pvz., CK
6.58 straipsnio 7 dalis) arba teis galjo bti gyvendinta kitais bdais, kreipiantis teism ir pan. Panaudoti savigyn ginant savo civilines
teises leidiama CK numatytais atvejais; savigynos bdai ir priemons turi atitikti teiss paeidimo pobd ir kiekvienu konkreiu atveju
neperengti savigynos rib; naudojant savigyn btina gerbti mogaus teises ir laisves bei laikytis statym reikalavim. CK 6.253 straipsnio
8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojs savigyn neteistai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padaryt al.
Teism nustatyta, kad, atleidiant kasatori (atsakov) i darbo UAB Ad Locum, mon su kasatoriumi (atsakovu) iki galo neatsiskait,
todl kasatorius (atsakovas), siekdamas utikrinti savo reikalavim, pasinaudojo daikt (automobilio ir garao) sulaikymo teise. ie daiktai
kasatoriui (atsakovui) buvo perduoti daikt savininko (mons) dl darbo monje. Teisj kolegija paymi, kad atsakovas (kasatorius) buvo
teistas nurodyt daikt valdytojas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis), valds juos pagal mons vadovo sakym.
Teisj kolegija sprendia, kad, taikant aptart teis nurodytiems santykiams, atsakovas (kasatorius) turjo teis taikyti daikt sulaikym, kol
iekovas (daikt savininkas) neimokjo jam kompensacij dl darbo santyki nutraukimo (CK 4.229 straipsnio 1 dalis).
Civilin atsakomyb atsiranda, jeigu skolininko elgesys yra neteistas; dl neteisto elgesio asmeniui atsiranda ala; ala yra skolininko
neteist veiksm rezultatas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Minta, kad atsakovas (kasatorius) daikt sulaikymo teise galjo naudotis tik tol,
kol bus patenkintas jo reikalavimas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis), vliau turjo pareig sulaikytus daiktus grinti (CK 4.235 straipsnio 2
dalis, 6.253 straipsnio 8 dalis), bet jos nevykd dl nepateisinam prieasi.
Teisj kolegija paymi, kad CK 4.232 straipsnio 2 dalyje draudiama disponuoti sulaikytu turtu, numatant, kad kreditorius negali jo
inuomoti, keisti, kitaip varyti ar naudoti pagal tikslin paskirt. Teisj kolegija sprendia, kad daikto sulaikymo teiss turin sudaro tik
valdymo ir riboto naudojimo teis ir nesuteikia teiss kreditoriui disponuoti ir laisvai naudotis sulaikytu daiktu. Pagal CK 4.231 straipsn
kreditorius turi teis patenkinti savo reikalavimus pirmiau u kitus kreditorius i daikto duodamos naudos. Remdamasi tuo, kas aptarta,
teisj kolegija paymi, kad atsakovas (kasatorius) neturjo teiss naudotis sulaikytais daiktais; tokie veiksmai pripaintini neteistais (CK
4.232 straipsnio 2 dalis). Apeliacins instancijos teismas, sprsdamas dl nuostoli konstatavimo, pasisak dl naudojimosi garau (CK
6.249 straipsnio 2 dalis), is faktas nustatytas nepaeidiant CPK 178, 185 straipsni nuostat. Dl automobilio neteisto sulaikymo, minta,
nuostoliais savininkas laik turto verts sumajim dl natralaus automobilio senjimo. Dl to faktin aplinkyb ar buvo naudojamasi
automobiliu, nustatant patirtus nuostolius neturi reikms.
Kasaciniame skunde kasatorius taip pat nurodo, kad turjo teis sulaikyti daiktus, nes daikt savininkas (iekovas) buvo
skolingas ne tik darbo umokesio atitinkam sum, bet 300 000 Lt pagal neeilinio visuotinio akcinink susirinkimo sprendim. Teisj
kolegija paymi, kad dl ios daikt savininko (iekovo) skolos buvimo nepasisakyta teism sprendimuose, dl to nebuvo pasisakyta
apeliaciniame skunde ir atsiliepime j, todl is klausimas negali bti keliamas kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, i
bylos duomen matyti, kad alys sprendia dl 300 000 Lt siskolinimo viena kitai, skolos skaitymo ir pan. Remdamasi tuo, kas aptarta,
teisj kolegija iuos kasacinio skundo argumentus nelaiko pagrstais, sprendiant dl daikto sulaikymo teiss teistumo.
Teisj kolegija konstatuoja, kad daikt sulaikymo teiss prigimtis (vienaalis sandoris; teiss ir pareigos kyla i statymo; ir pan.) daikt
sulaikymo teistumo vertinimui, nuostoli ir j dydio konstatavimui nagrinjamu atveju neturi reikms, dl to iuo kasacinio skundo
argumentu plaiau nepasisako. Teisj kolegija pritaria apeliacins instancijos teismo ivadai, kad kreditorius (daikto valdytojas) turi

informuoti daikto savinink apie daikto sulaikym, kad susiformuot daikto sulaikymo teisiniai santykiai ir kiekviena i santyki alis
inot savo teises ir pareigas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, daikt savininkui buvo suprantama, kad kasatorius
pasinaudojo daikt sulaikymo teise.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. sausio 11 d. nutarties dal, kuria priteistas nuostoli atlyginimas
ir paskirstytos bylinjimosi ilaidos, pakeisti ir idstyti taip:
Priteisti i atsakovo V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iekovui UAB Ad Locum (. k. 120725480) : 5523 Lt (penkis tkstanius penkis
imtus dvideimt tris litus) nuostoli atlyginimo; penki procent dydio metines palkanas, skaiiuojamas nuo 5523 Lt sumos nuo bylos
iklimo teisme 2006 m. balandio 28 d. iki teismo sprendimo visiko vykdymo; 531,38 Lt (penkis imtus trisdeimt vien lit 38 ct)
bylinjimosi ilaid.

26 tema Paveldejimas

I nutartis
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus Civilin byla Nr. 3K-3-581/2004 dl asmeninio testamento patvirtinimo
(paveldjimas) 2004 m. lapkriio 3
Gino esm: Pareikja Tekl Vengryt 2003 m. rugsjo 18 d. kreipsi su pareikimu teism ir nurod, kad 2003 m. rugpjio 18 d. mir
Aldona iukait, gyvenusi Vilniuje, Tuskuln g. 13-22, su kuria ji bendravo daugiau kaip 35 metus, buvo kaimyn ir tvark bendr k.
2003 m. rugpjio 2 d. A. iukait, sirgdama nepagydoma liga, dl kurios ji negaljo pati rayti, papra, kad pagal jos odius raomja
mainle bt atspausdintas testamentas. Atspausdint testament, kuriuo A. iukait paliko vis jai priklausant kilnojamj ir nekilnojamj
turt pareikjai, A. iukait pasira trij liudytoj Genoefos ukovskiens, Valentinos Bondarenko ir Genovaits Jacnaits
akivaizdoje, kurios taip pat patvirtino testament savo paraais. Joki gimini A. iukait neturjo.
Pareikja, remdamasi CK 5.31 straipsnio 4 dalimi, pra teism patvirtinti A. iukaits asmenin testament, sudaryt 2003 m. rugpjio 2
d.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai: 1. Teismai, nagrinj byl, netinkamai taik ir aikino materialiosios teiss norm CK 3.50
straipsn. Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuluot teiss aikinimo taisykl teismas turi taikyti ne a priori, o pagal vis bylos faktini
aplinkybi kontekst (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1998 m. rugsjo 28 d. nutartis, priimta
civilinje byloje Nr. 3K-122/1998). Teismas turjo vertinti t aplinkyb, kad A. iukait negaljo pati surayti asmeninio testamento,
nes sirgo nepagydoma liga, testament ji pati pasira, dalyvaujant trims liudytojams. Atsivelgiant iuolaikins civilins teiss
raidos tendencijas, pirmenyb turt bti teikiama vidinei sandorio alies valiai, o ne jos iorinei iraikos formai, todl pagal
bendr princip valios iraikos forma negali turti lemiamos reikms sandorio galiojimui (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).
2. Vienintelis aikinimas dl asmeninio testamento formos yra mintoje Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartyje. Kitose Lietuvos Aukiausiojo Teismo nagrintose bylose nurodyta, kad formos nesilaikymas nedaro
sandorio negaliojanio (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartis civilinje byloje
Nr. 3K-3-246/2004; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K-3-931/2003). Analizuojant nurodytas nutartis, galima daryti ivad, kad tam tikrais atvejais Lietuvos Aukiausiasis Teismas
nelaiko iorins sandorio iraikos formos esminiu sutarties elementu, skirdamas pagrindin dmes sandorio alies valios
iaikinimui, taiau kitais atvejais teiss normas dl sandorio formos aikina paodiui, visikai neatsivelgdamas sandorio alies
laisv vali, nors statymas sakmiai nenumato, kad asmeninio testamento formos nesilaikymas daro sandor negaliojaniu.
3. CK 5.30 straipsnyje numatytam asmeniniam testamentui sudaryti utenka vienos alies testatoriaus valios (CK 1.63 straipsnio
3 dalis). Kadangi CK 1.93 straipsnio 1 dalis numato, kad statym reikalaujamos formos nesilaikymas sandor daro negaliojaniu tik
sakmiai statymuose nurodytais atvejais, CK 5.30 straipsnis negali bti aikinamas pleiamai. CK 5.30 straipsnio 3 dalis nustato,
kad negalioja testatoriaus nepasiraytas asmeninis testamentas, todl testatorius turi teis pasirinkti pats surayti testament
ranka, surinkti tekst kompiuteriu ar mainle arba paprayti tai atlikti kit asmen. Tai ypa reikminga, kai testatorius dl ligos,
fizins negalios ar kit panai aplinkybi negali pats surayti testamento, nes taip testatoriui suteikiama galimyb ireikti tikrj savo vali,
prieingai, bt apribotos statym saugomos pagrindins asmens teiss ir laisvs. Tarpukario Lietuvoje civilini statym svadas numat
pana institut namin testament, kuris galjo bti suraytas visas palikjo ranka, arba, jam praant, i jo odi kito mogaus. To meto
teism praktika aikino ias nuostatas taip, kad pakako tinkamai ireiktos palikjo valios, o visos abejons buvo paalinamos jo parau, tai
buvo esmin tokio testamento galiojimo slyga (alkauskis K., Civiliniai statymai X tomas, I dalis, K., 1933, p. 249). Vystantis technikai,
vis daugiau dokument sudaroma spausdinimo priemonmis, todl reikalavimas surayti asmenin testament ranka neatitinka CK 1.5
straipsnyje tvirtint teisingumo, protingumo ir siningumo princip.
Atsiliepime kasacin skund suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybin mokesi inspekcija prao pareikjos kasacin
skund atmesti, o skundiamus teism sprendim bei nutart palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad teismai pagrstai
nustat, jog A. iukaits pasiraytas testamentas yra negaliojantis, nes neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavim, t. y.

nesuraytas A. iukaits ranka. Kasator nepagrstai teigia, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje Bron Lukoeviien v. Vilniaus apskrities valstybin mokesi inspekcija, bylos Nr.
3K-3-14/2004, nustatytos aplinkybs skiriasi nuo nagrinjamos bylos aplinkybi, nes CK 5.30 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvius
reikalavimus asmeninio testamento formai ir nenumato joki iimi. Taip pat kasator teigdama, kad ginijamu teiss klausimu yra
nevienoda praktika, nurodo Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis, kuriose buvo pasisakyta dl kitoki sandori pasaugos sutarties,
nekilnojamojo turto sutarties, kurie negali bti prilyginti asmeniniam testamentui. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartimi pradjo formuoti praktik dl asmeninio testamento sudarymo, jo turinio ir formos, todl
negalima teigti, kad praktika iuo klausimu yra nevienoda.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai:
Kolegija konstatuoja, kad ios bylos nagrinjimo dalykas susijs su CK 5.30 straipsnio aikinimu. Asmeninis testamentas turi bti
suraytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasiraytas. Kito asmens ranka suraytas, o testatoriaus pasiraytas testamentas, negalioja.
Asmeninis testamentas negali bti suraytas spausdinimo ar kompiuterine technika. i taisykl yra paskelbta, todl yra privaloma.
Kasator nepagrstai nurodo, kad mintoje byloje nustatytos aplinkybs ir A. iukaits testamento suraymo aplinkybs skiriasi. Abiem
atvejais testators paios negaljo surayti testamento, todl papra tai padaryti kit asmen E. Misiniens testament sura B.
Lukoeviien, o A. iukaits atspausdino pareikja T. Vengryt.
Asmeninio testamento tikslas suteikti palikjui galimyb paiam surayti jam priklausanio turto patvarkym mirties atveju.
statymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia utikrinti testatoriaus vidins valios
atitikim jos iorinei iraikai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisin paveldjimo santyk tik po testatoriaus mirties,
galimybs nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis raytiniais dokumentais, kuriuos jis sudar prie savo mirt,
nra, todl CK 5.30 straipsnyje virtinta privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo technin bd, ir ios normos pagal savo
prigimt laikomos imperatyvios. statymas nenumato galimybs kitam asmeniui surayti asmenin testament. Kasator nepagrstai nurodo,
kad taip yra paeidiamos moni, negalini surayti asmeninio testamento ranka, teiss. CK 5.29 straipsnis nustato, jeigu testatorius dl
fizini trkum, ligos ar kitoki prieasi negali pats pasirayti testamento, testament gali pasirayti notaro ar kito turinio teis patvirtinti
testament pareigno ir ne maiau kaip dviej liudytoj akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nra pdinis pagal testament (CK
5.29 straipsnis). i statymo numatyta iimtis gali bti taikoma tik oficialiems testamentams.
Nutaria: Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. gegus 27 d. nutart palikti nepakeist. Ir
nepripainti asmeninio testamento teistumo.
II nutartis
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus Civilin byla Nr. 3K-3-12/2007 dl termino palikimui priimti pratsimo ir leidimo
idavimo (paveldjimas) 2007 m. sausio 10
Gino esm: Pareikja nurod, kad 2003 m. spalio 5 d. mir jos vyro D. M. tvas J. M., kurio vardu buvo registruotas namas. Mirus
uoviui, jos vyras dl palikimo primimo nesikreip. Tik i 2004 m. vasario 19 d. rato Nr. 17 ji suinojusi, kad dl palikimo kreipsi
mirusiojo mona G. M. ir dukt A. S., o jos vyras savo palikimo atsisak. Pareikjos nuomone, pirmos eils pdiniui D. M. atsisakius
palikimo, teis j priimti turi atsisakiusiojo vaikai. Palikimo primimo terminas praleistas dl svarbi prieasi, nes ji neinojo, kad D. M.
atsisak palikimo, taip pat apie D. M. vaik teis j priimti. Pareikja pra teismo pratsti termin palikimui, atsiradusiam po J. M. mirties,
priimti vaik vardu ir iduoti leidim priimti palikim nepilnamei vaik vardu.
Pirmosios ir apeliacins instancij teism nutari esm: Teismas, atsivelgdamas tai, kad pareikja kitose bylose naudojasi advokato
pagalba ir jos specialj vidurin isilavinim, laik, kad ji statymo reikalavimus dl palikimo primimo turjo inoti, o jos neinojimas
apie toki teis nepripaintinas svarbia termino praleidimo prieastimi, todl konstatavo, kad nra pagrindo pratsti praleist termin. Be to,
teismas paymjo, kad pareikjos vaikai neturi teiss paveldti J. M. palikimo dalies, nes, pirmos eils statyminiam pdiniui atsisakius
nuo jam priklausanios palikimo dalies, ji atitenka kitiems pirmos eils pdiniams pagal statym. CK 5.12 straipsnio analogija
netaikytina, nes atvejis, kai vienas i pdini atsisako palikimo, reglamentuojamas CK 5.60, 5.61 straipsniuose.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai: 1. Teismai CK 5.11 straipsnio 2 dalies nuostatas turjo aikinti sistemikai kartu
su 5.12 straipsniu, reglamentuojaniu paveldjim atstovavimo teise. Nepilnamei vaik teis paveldti J. M. turt priklauso nuo
pirmos eils pdini veiksm. Pagal CK 5.5 straipsnio 2 dal antros eils pdiniai paveldi pagal statym tiktai nesant pirmos eils pdini
arba jiems neprimus ar atsisakius palikimo. Kadangi D. M. atsisak palikimo, tai jo dal turt paveldti antros eils pdiniai jo
nepilnameiai vaikai.
3. Teismai nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 4 dalyje tvirtintais teisingumo, siningumo ir protingumo principais, netinkamai taik
ir aikino CK 5.57 straipsn, jame esani svok svarbios prieastys. Jie neatsivelg nepilnamei paveldtoj interesus, kurie
patys negali tinkamai gyvendinti savo teisi ir pareig. Nepilnamei tv veiksmai, netinkamas statym suvokimas ar neinojimas
negali atimti i vaik teis paveldti. Tai nesuderinama su protingumo, siningumo, ir teisingumo princip taikymu, taip pat su teiss
normomis, kuriose ginamos nepilnamei vaik teiss.
4. Teismai netinkamai taik CK 5.50 straipsnio 4 dal, nes iame straipsnyje tvirtinta tik galimyb pareikti sutikim priimti
palikim per tris mnesius nuo teiss priimti palikim atsiradimo dienos. Tai reikia, kad notaras ar kiti pdiniai turt praneti
apie galimyb priimti palikim. Notaras tik 2004 m. spalio 19 d. nurod, kad pareikja turi gauti teismo leidim ir kad praleistas terminas
palikimui priimti, todl tik nuo io momento skaiiuotinas terminas palikimui priimti.

5. Kadangi pareikimas pareiktas ginant nepilnamei vaik teises, tai btina vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje tvirtintais
teisingumo, siningumo ir protingumo principais, apsaugant vaik teis saugias ir sveikas gyvenimo slygas. Kasator paymjo,
kad paveldimas turtas yra gyvenamasis namas, kuriame buvo vaik nuolatin gyvenamoji vieta, jame rengti vaik kambariai, yra j daiktai,
o pirmos eils pdinis atsisak paveldti tvo turt, kad nebt galima nukreipti ilaikymo iiekojimo turt.
Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai:
Dl antros eils pdini teiss priimti palikim, ios teiss atsisakius pirmos eils pdiniui : Paveldjimo teis utikrina, kad po asmens
mirties jo sukurtos vertybs kartu su j suvarymais ar be j pagal testamente ireikt mirusiojo vali ar pagal statymo nuostatas bus
perimtos jo artimj ar kit asmen. ios teiss paskirtis utikrinti mirusiojo valios gyvendinim, paveldtoj ir vis treij
asmen interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekms. Paveldjimo teis turi utikrinti teisini santyki
stabilum ir perimamum. Paveldint vyksta universalus teisi permimas, t. y. teiss perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa
apimtimi ir tuo paiu momentu, jeigu nra koki nors statyme nustatyt iimi. Palikjo mirties faktas yra pagrindas teisms ir
pareigoms perimti. Jeigu palikjas nesura testamento, tai pdiniais ipso iure pagal statyme nustatyt eil tampa asmenys palikimo
atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Btent palikjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu
susiformuoja paveldjimo santykiai ir pdiniai per statyme nustatyt termin gali priimti palikim. Paveldjimo teis yra asmenin. pdinio
teiss priimti palikim turinys jo valios ireikimas priimti palikim ar jo atsisakyti. Jeigu pdinis nusprendia priimti palikim, tai
pradeda paveldim turt valdyti ar pareikia apie palikimo primim CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol pdinis per statyme
nustatyt termin neireikia valios dl palikimo primimo, tol kitiems pdiniams nepereina jo teis priimti palikim. statyme nustatytais
atvejais teis priimti palikim gali atsirasti ne palikjo mirties dien, o vliau. Kai pdinis atsisako priimti palikim, nesant kit tos paios
eils paveldtoj, teis priimti palikim pereina kitiems asmenims, iki tol neturjusiems ios teiss (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie
asmenys teis priimti palikim gyja nuo atsisakymo dienos. pdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia i paveldjimo santyki. Palikimo
atsisakymas, kaip ir jo primimas, yra beslyginio, neataukiamo pobdio. Palikimo atsisakymas reikia ios teiss pasibaigim tam
pdiniui be ios teiss transformacijos kit teis. Atsisakydamas priimti palikim pdinis ireikia savo vali ir taip gyvendina
atsiradusi teis paveldti. Tokiu atveju io asmens teiss priimti palikim neperima jo pdiniai, kaip, pavyzdiui, paveldjimo transmisijos
atveju, kai pdinis mirta, nespjs ireikti valios dl palikimo primimo (CK 5.58 straipsnis), arba paveldjimo atstovavimo atveju, kai
pdinis mirta iki palikimo atsiradimo t. y. mirta pirmiau u palikj (CK 5.12 straipsnis). Kolegija paymi, kad CK 5.50 straipsnio
4 dalies taikymo slyga po pdinio atsisakymo priimti palikim palikimo primimo teis turi atsirasti kitiems asmenims, iki tol jos
neturjusiems, t. y. paskesns eils pdiniams. Tokia teis atsiranda tik tada, kai be atsisakiusiojo priimti palikim nra tos paios
eils pdini arba kai jie taip pat atsisak teiss priimti palikim, arba kai i j atimta paveldjimo teis (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).
Jeigu yra tos paios eils pdini, gyvendinani savo teis priimti palikim, paskesns eils pdiniams tokia teis neatsiranda. Vienam i
keli tos paios eils pdini atsisakius priimti palikim, tik pakinta i pdini palikimo dalis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Tai daniausiai
pasitaikantis ir paprasiausias paveldimos dalies padidjimo atvejis paveldjimo santykiuose. Kolegija konstatuoja, kad palikimo
atsisakymas sudaro teisin pagrind paveldti kitos eils pdiniams tik tada, kai nra kit tos paios eils, kuriai priklauso atsisakiusysis,
pdini, nes kai yra toki pdini, atsisakymas sudaro pagrind jiems paveldti didesn palikimo dal. Atsisakiusiojo paveldjimo teis
pasibaigia, todl negalimas nei paveldjimo atstovavimas, nei paveldjimo transmisija. Paymtina, kad CK 5.12 straipsnyje nustatyta teis
palikjo vaikaiiams paveldti atstovavimo bdu tuo atveju, kai nebra gyvo to i j tv, kuris bt pdinis.
Nagrinjamoje byloje nustatyta, kad teis paveldti mirusio J. M. palikim gijo du pirmos eils pdiniai ir palikjo sutuoktin. Tai
klasikinis paveldjimo atvejis, kai po palikjo mirties likus turt paveldi jo vaikai. Vienam i j palikimo atsisakius, kitam kartu su
palikjo sutuoktine atiteko teis paveldti vis mirusio tvo turt. CK 5.11 straipsnio 2 dal taikyti ioje byloje nra pagrindo, nes
nuo palikimo neatsisak abu pirmos eils pdiniai. Vaikaiiai negijo teiss priimti palikim kaip mirusio savo senelio antros eils
pdiniai, nes nuo palikimo atsisak tik vienas pirmos eils pdinis. Tokio atsisakymo pasekms nurodytos CK 5.60 straipsnio 2 dalyje ir
CK 5.61 straipsnio 1 dalyje atsisakymas sukelia tas paias pasekmes kaip palikimo neprimimas, todl padidja kitam pdiniui tenkanti
palikimo dalis. CK 5.12 straipsnis reglamentuoja paveldjimo teiss atsiradim vaikaiiams vieno i tv, kuris bt pdinis, mirties, o ne
paveldjimo teiss atsisakymo atveju. Kai vienas i tv gyja teis priimti palikim, bet atsisako ios teiss, ji io asmens vaikams nepereina,
nes jau buvo gyvendinta. Nagrinj byl teismai pagrstai konstatavo, kad nra teisinio pagrindo antros eils pdiniams gyvendinti
palikimo primimo teis, nes ios teiss jie negijo, todl negaljo bti taikomos CK 5.50 straipsni 4 dalies nuostatos. Byl nagrinj teismai
tinkamai taik materialins ir proceso teiss normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aikinimo
praktikos.
Nutaria: Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutart palikti nepakeist: idstytomis
ivadomis, kad pareikjos vaikai negijo teisi palikim ir nra pagrindo atnaujinti termin palikimui priimti.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. sausio 22 d. nutartis dl Kauno apygardos teismo nutarties
perirjimo civilinje byloje pagal pareikjo M. D. pareikim pratsti termin palikimui priimti.
Gino esm: D. D., pareikjo motina, mir 2005 m. liepos 11 d. Pareikjas 2006 m. gegus 25 d. pareikimu kreipsi Kauno miesto
apylinks teism dl termino palikimui priimti pratsimo, nurodydamas, kad termin praleido, nes gyvena JAV ir yra negalus (pirmos grups
invalidas). ios aplinkybs yra nustatytos bylos dokumentais. D. D. testamentu paliko lygiomis dalimis turt dukterims, suinteresuotiems
asmenims J. S. ir V. M. . Jos 2006 m. balandio 12 d. pareikimu informavo pareikj, jog ketina parduoti paveldtas nekilnojamojo turto
dalis. 2006 m. kovo 14 d. pareikimu M. D., atsakydamas V. M. . ir J. S. pareikim, pareik, kad ketina pirkti jam bendrosios dalins
nuosavybs teise priklausanias ems sklypo ir pastat dalis, esanias.
Kasacinio teismo argumentai:
Dl palikjo vaiko teiss privalomj palikimo dal teisini pagrind ir rodinjimo dalyko. Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi,
palikjo vaikas, kuriam palikjo mirties dien reikalingas ilaikymas, priskiriamas prie asmen, pagal statym turini teis paveldti,
nepaisant testamento turinio, pus tos dalies, kuri kiekvienam i paveldtoj tekt paveldint pagal statym, jeigu testamentu neskirta daugiau
privalomj palikimo dal. Paymtina, kad palikjo vaiko nedarbingumo dl negalumo faktas, jei negalumas nustatytas ne jo
nepilnametysts metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja ilaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme.
Procesikai tai reikia, kad negalus palikjo vaikas pagal statym turi teis privalomj palikimo dal, jei ilaikymo reikalingumas palikjo

mirties dien rodytas bendra tvarka (CPK 176, 177, 178 straipsniai). Aikinant nurodyt palikimo teisini santyki reguliavim, pabrtina,
kad teis privalomj palikimo dal turi tik tokie palikjo vaikai, kurie palikjo mirties dien atitinka asmens, reikalingo ilaikymo, teisin
status.Pirmiau nurodyti teisiniai argumentai suponuoja, kad pirmos grups invalidumas, visika negalia, nuolatins slaugos reikalingumas yra
esminiai poymiai, rodantys pdinio atitikt CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektikumo kriterijui, taiau rodinjimo dalykas
neapribojamas vien pamintais faktais. iais atvejais btina rodyti, kad palikjo mirties dien pilnametis negalus vaikas neturjo
pakankamai pajam btinoms gyvenimo reikmms, todl buvo reikalingas palikjo ilaikymo. Tokiems vertinimams reikmingi duomenys
apie nuosavyb daiktus ir i j gaunamas pajamas, banko indlius, gaunamas visas kit ri pajamas ir pan. Paymtina ir tai, kad
ilaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir siningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat
proporcingumo princip (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kur teiss akt nustatytos ir taikomos priemons turi bti proporcingos siekiamam
tikslui, o asmens teiss negali bti ribojamos labiau negu btina teistam ir visuotinai reikmingam, konstitucikai pagrstam tikslui pasiekti.
Dl teiss privalomj palikimo dal ir teiss prayti pratsti termin palikimui priimti santykio. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyt
palikimui priimti termin teismas gali pratsti, jeigu pripasta, kad terminas praleistas dl svarbi prieasi. Palikimas gali bti priimamas
pasibaigus terminui ir be kreipimosi teism, jeigu su tuo sutinka visi kiti prim palikim pdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). ioje
situaciajoje Apeliacins instancijos teismas, atmesdamas pareikjo praym dl statymo nustatyto termino pratsimo, nurod, jog
pareikjas privaljo rodinti ne tik aplinkybes, kad jis gyvena kitoje alyje nei atsirado palikimas ir kad jo sveikata yra bloga, bet ir kodl
ios aplinkybs sutrukd jam laiku kreiptis galiot institucij paiam arba per kitus asmenis tam, kad laiku gyvendint savo subjektines
teises dl palikimo primimo. Apeliacins instancijos teismo ivados, kad pareikjas privaljo rodinti ne tik aplinkybes, kad jo sveikata yra
bloga, bet ir kodl tai sutrukd laiku kreiptis galiot institucij paiam ar per kitus asmenis, kasacinio teismo vertinamos kaip
nesuderinamos su negalaus asmens teisine padtimi ir civilinio proceso tiksl gyvendinimu. Taigi vien negalumo faktas reikia objektyv
veiklos galimybi sumajim, todl tokio asmens teisi gynyba yra vieojo intereso sudtin dalis, o negalumo lygio - kompleksikai
vertinus nustatytas asmens sveikatos bkls, savarankikumo kasdienje veikloje ir galimybi ugdytis netekimo mastas (Negalij
socialins integracijos statymo 2 straipsnio 7 dalis) vertinimas turt bti pagrindas sprendimui ginti paeist ar ginijam teis priimti.
Taiau ie teiss taikymo aspektai, susij su asmens negalumo taka termino palikimui priimti praleidimo prieasi vertinimui, yra
reikmingi tik tada, jei nustatoma, kad toks asmuo turi materialin subjektin teis atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus
subjektikumo kriterijus, t. y. tik nustaius, kad palikjo vaikas palikjo mirties dien buvo reikalingas ilaikymo, kartu turi teis
privalomj palikimo dal, yra teisinis pagrindas vertinti, ar praleistas procedrinis terminas pratstinas.
Nutar: Apeliacins instancijos teismo nutart naikinti ir perduoti byl nagrinti i naujo, nes teismas netyr ir nevertino aplinkybi,
kuriomis remtasi rodinjant pareikjo subjektikum pagal CK 5.20 straipsnio 1 dal, taip pat ir atsikertant tokius argumentus. Dl to
apeliacins instancijos teismo nutartis panaikinama kaip nepagrsta ir neteista ir byla perduodama i naujo nagrinti apeliacins instancijos
teismui.

25 SEMINARAS N U T A R T I S
2009 m. spalio 16 d.
dl paveldjimo pagal statym teiss liudijimo pripainimo negaliojaniu, nekilnojamojo turto teisins registracijos panaikinimo,
termino palikimui priimti atnaujinimo
Gino esm
2006 m. rugsjo 9 d. mir palikja E. G. Dal savo turto testamentu ji paliko treiajam asmeniui G. . Dl kito turto atsirado
paveldjimas pagal statym. Palikja neturi pirmos, antros, treios ir ketvirtos eils pdini. 2006 m. gruodio 8 d. palikimo atsiradimo
vietos notar su pareikimu apie palikimo primim kreipsi palikjos pusseser atsakov L. K. (etos eils pdin pagal statym).
Pareikime ji nurod, kad kit pdini nra. 2007 m. kovo 26 d. jai buvo iduotas paveldjimo teiss pagal statym liudijimas palikjos
turt 1/2 dal gyvenamojo namo ir kini pastat bei avansin mokest u dal nam valdos ems sklypo.
2007 m. spalio 22 d. teism, ginydama atsakovei iduot paveldjimo teiss pagal statym liudijim, kreipsi iekov N. V. Ji
nurod, kad yra palikjos dukteria, t. y. penktos eils pdin pagal statym, todl turi pirmumo teis palikim prie atsakov. Atsakov
smoningai nuslp, kad yra auktesns eils pdin. Apie palikjos mirt jai niekas neprane, apie tai ji suinojo tik 2007 m. rugpjio
mnes, todl terminas palikimui priimti praleistas dl svarbios prieasties.

1.
2.
3.

Reikalavimai
Pripainti negaliojaniu 2007 m. kovo 26 d. L. K. iduot paveldjimo teiss liudijim;
Panaikinti L. K. vardu teisin registracij 1/2 dal gyvenamojo namo ir kini pastat;
Atnaujinti iekovei termin E. G. palikimui priimti.

Teisj kolegijos iaikinimai

Dl pdini teisi gyvendinimo ir paskesns eils pdini teiss paveldti
Paveldjimo teis utikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybs kartu su j suvarymais ar be j pagal testamente ireikt
mirusiojo vali ar pagal statymo nuostatas bus perimtos jo artimj ar kit asmen. ios teiss paskirtis utikrinti mirusiojo valios
gyvendinim, paveldtoj ir vis treij asmen teistus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekms. Paveldjimo
teis turi utikrinti teisini santyki stabilum ir perimamum. Paveldint vyksta universalus teisi permimas, t. y. teiss perimamos visa
apimtimi ir tuo paiu momentu, jeigu nra koki nors statyme nustatyt iimi. Palikjo mirties faktas yra pagrindas teisms ir pareigoms
perimti. Jeigu palikjas nesura testamento, tai pdiniais ipso iure pagal statyme nustatyt eil tampa asmenys palikimo atsiradimo
momentu (CK 5.3 straipsnis). Paveldjimo teis yra asmenin. ios bylos kontekste vertinant CK 5.50 straipsnio 4 dalyje tvirtint teisin
reglamentavim, konstatuotina, kad, esant faktinei situacijai, kai pirmos-ketvirtos eils pdini nra, penktos eils pdiniui teis priimti
palikim atsirado palikjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir palikim toks pdinis turjo priimti per tris mnesius nuo palikimo
atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). etos eils pdiniui atsakovei i teis, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 4 dalimi,
atsirado, kai auktesns eils pdinis palikimo neprim per tris mnesius nuo jo atsiradimo dienos. Taikant nurodytas palikimo primimo
pagal pdini eils tvark taisykles, iekovei per statyme nustatyt termin palikimo neprimus, pasibaigus trij mnesi terminui, etos
eils pdinei atsirado teiss, nustatytos CK 5.50 straipsnio 4 dalyje. Taiau i paskesns eils pdinio teis, vadovaujantis CK 5.57

straipsniu, nra absoliuti. Paveldjimo teisinis reglamentavimas prioritet teikia pirmesns eils pdini teisi apsaugai, jei teise priimti
palikim per statyme nustatyt termin toks pdinis nepasinaudojo dl svarbi prieasi (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teis nuosavyb
riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrta statymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).
Dl termino palikimui priimti pratsimo pagrind ir teisins reikms
pdinis, kuris apie palikimo teiss atsiradim neinojo arba suinojo vliau ir praleido termin palikimui priimti, gali ginyti
palikimo primimo teistum bei iduot paveldjimo teiss liudijim, pareikdamas iekin palikim primusiam asmeniui (CK 5.8
straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu prats tokiam pdiniui termin palikimui priimti. CK 5.8 straipsnyje
nustatyto vieneri met termino pradia yra ta diena, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie tai, kad palikim prim kitas asmuo. Dl
to net ir tuo atveju, kai teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratsia pdiniui termin palikimui priimti, nepaneigiama CK
5.8 straipsnyje nustatyto termino reikm nagrinjant gin dl palikimo primimo teistumo bei iduoto paveldjimo teiss liudijimo, nes
nustaius, kad pdinis, pareiks tok iekin ir kreipsis dl termino palikimui priimti pratsimo, yra praleids CK 5.8 straipsnyje nustatyt
vieneri met termin savo paeistai teisei teisme ginti, iekinys turi bti atmestas. Termino pratsimas i esms reikia, kad, pasibaigus
statyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldjimo teisiniai santykiai su pdiniu, praleidusiu termin, statymo apibrtu momentu
nepasibaig, o yra pratsti statyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks pdinis yra stojs paveldjimo santykius palikimo
atsiradimo momentu ir i j nebuvo pasitrauks. Tokia jo teisin padtis sudaro teisines prielaidas palikimo primimo teisei gyvendinti ir
lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojaniu palikim ir galiniu ginyti palikimo primimo teistum bei iduot paveldjimo teiss
liudijim (CK 5.8 straipsnis). Taiau tuo pat metu toks asmuo skatinamas aktyviai veikti, jei termin palikimui priimti dl svarbi prieasi
praleids pdinis siekia teisme apginti savo paeistas teises ir paneigti palikimo primimo teistum bei panaikinti iduot paveldjimo
teiss liudijim, nes tokia teis gintina per sutrumpint iekinio senaties termin - vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo suinojo arba
turjo suinoti apie tai, kad palikim prim kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).
NUTAR: byla siuniama nagrinti i naujo pirmos instancijos teismui

25 SEMINARAS N U T A R T I S
2007 m. spalio 4 d.
dl atsisakymo iduoti paveldjimo teiss pagal testament liudijim
Gino esm
Pareikja 2006 m. sausio 6 d. kreipsi su skundu Jonikio rajono apylinks teism ir nurod, kad 2004 m. rugpjio 6 d. mir jos
motina E. P., kuria pareikja rpinosi ir kuri priirjo. Po motinos mirties pareikja kreipsi notar biur dl paveldjimo pagal statym
bylos uvedimo. Notar biure pareikja suinojo, kad jos motina ir tvas 2002 m. vasario 1 d. sudar testament, pagal kur abu sutuoktiniai
po kurio nors i j mirties paveldi vienas kito turt. Pareikja kreipsi teism, kuris 2005 m. vasario 21 d. sprendimu pripaino
negaliojania 2002 m. vasario 1 d. testamento dal, kuria jos motina vis turt paliko savo sutuoktiniui P. P. siteisjus teismo sprendimui,
pareikja pateik motinos 1998 m. spalio 8 d. testament, kuriuo jai paliktas visas testators turtas, taip pat pra notaro iduoti paveldjimo
teiss pagal nurodyt testament liudijim. Notar L. Stankeviien 2005 m. gruodio 15 d. nutarimu atsisak iduoti pareikjai paveldjimo
teiss pagal 1998 m. spalio 8 d. testament liudijim, atsisakym grind CK 5.17 straipsnio 2 dalimi, pagal kuri, vlesn testament
pripainus negaliojaniu, ankstesnis netampa galiojaniu. Pareikja man, kad notars L. Stankeviiens nutarimas yra neteistas, todl
turt bti panaikintas.
Reikalavimai
1.

pareigoti notar L. Stankeviien iduoti paveldjimo teiss pagal 1998 m. spalio 8 d. testament liudijim
Teisj kolegijos iaikinimai

Nagrinjam ginui sprsti taikomas 2000 m., bet ne 1964 m. CK. Anksiau sudaryto testamento galiojimo, pripainus negaliojaniu
vlesn testament, klausimas reglamentuotas CK 5.17 straipsnio 2 dalyje, todl pirmosios ir apeliacins instancij teismai pagrstai ja
vadovavosi. Nurodytoje teiss normoje tvirtinti testamento pripainimo negaliojaniu padariniai ir nustatyta bendroji taisykl, kad, vlesn
testament pripainus negaliojaniu, anksiau sudarytas testamentas netampa galiojaniu, nes, prastomis aplinkybmis sudarydamas nauj
testament, testatorius ireikia vali panaikinti ankstesn testament arba pakeisti konkreias jo dalis (CK 5.35 straipsnio 2 dalis).
Straipsnyje daromos tik trys iimtys, ir ankstesnis testamentas lieka galioti tais atvejais, kai vlesn testament testatorius sudar ne laisva
valia (testamentas sudarytas dl smurto, realaus grasinimo) arba neturdamas teiss sudaryti vlesn testament (teismo sprendimu
pripaintas neveiksniu arba bdamas toks, kurio veiksnumas apribotas) (CK 1.84, 1.85, 1.91 straipsniai). iais trimis atvejais vlesniame
testamente ireikta testatoriaus valia nesusiformavusi laisvai arba yra ireikta asmens, kuris neturjo teiss sudaryti testament. Taigi teisj
kolegija konstatuoja, kad ioje civilinje byloje teismai teisingai taik ir aikino CK 5.17 straipsnio 2 dal bei padar ia teiss norma pagrst
ivad, kad teismui pripainus negaliojaniu vliau sudaryt testament tuo pagrindu, jog j sudar asmuo, negaljs suprasti savo veiksm
reikms ir j valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojaniu. Dl to nagrinjamo gino atveju susidar paveldjimo pagal statym

civiliniai teisiniai santykiai. Teisj kolegija paymi, kad pareikja turi teis kreiptis teism, praydama pripainti galiojaniu motinos
1998 met testament ir, tik teismui pripainus j galiojaniu, reikalauti, kad notaras iduot paveldjimo teiss pagal nurodyt testament
liudijim.
NUTAR: notar L. Stankeviien, nesant teismo sprendimo, patvirtinanio testamento, kaip sandorio, galiojim, neturjo teisinio
pagrindo iduoti paveldjimo teiss liudijim pagal E. P. 1998 m. spalio 8 d. testament. Kasacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2009 m. birelio 8 d.nutartis dl UAB DK PZU Lietuva iekin atsakovei D.
V. dl alos priteisimo.
Gino esm: Byloje kilo teiss norm, reglamentuojani termin palikjo kreditori reikalavimams pareikti pdiniui, kai dl eismo vykio
alos patyrusiems asmenims draudimo bendrov imoka draudimo imokas ir pareikia reikalavimus alos padariusio asmens pdiniui,
aikinimo ir taikymo klausimas (CK 5.63 straipsnis).
Byl nagrinj teismai nustat, kad V. V. 2006 m. birelio 28 d. Plungs rajone, kelyje MaeikiaiPlungTaurag, bdamas neblaivus,
vairavo automobil Audi 90, ivaiavo prieingos krypties eismo juost ir susidr su automobiliu Mazda 323 .Eismo vykio metu uvo
abiej automobili vairuotojai, sualotas automobilio Mazda 323 keleivis, apgadinti abu automobiliai. uvusio u al atsakingo asmens
V. V. pdin yra atsakov pagal Plungs rajono 2ojo notar biuro notars G. D. 2006 m. liepos 20 d. iduot paveldjimo teiss liudijim.
Eismo vykio metu galiojo V. V. ir iekovo 2006 m. birelio 6 d. sudaryta Transporto priemoni savinink ir valdytoj civilins atsakomybs
privalomojo draudimo sutartis, pagal kuri nuo 2007 m. balandio 26 d. iki 2007 m. spalio 24 d. iekovas tretiesiems asmenims imokjo
draudimo imok, kuri bendra suma yra 20 607,56 Lt.
Reikalavimai: 1) pratsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyt trij mnesi iekinio senaties termin kreditori reikalavimams atsakovei
(palikim primusiai pdinei) pareikti; 2) priteisti i atsakovs 20 607,56 Lt alos, 5 proc. metini palkan u priteist sum nuo bylos
iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo, bylinjimosi ilaidas ir 500 Lt ikiteisminio skolos iiekojimo ilaid.
Kasacinio teismo argumentai:
Dl pareigos atlyginti palikjo padaryt al paveldjimo. Nagrinjamoje byloje kilo ginas dl to, nuo kada turi bti skaiiuojamas trij
mnesi terminas palikjo kreditori reikalavimams pareikti. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dal palikjo kreditoriai turi teis per tris mnesius
nuo palikimo atsiradimo dienos pareikti reikalavimus primusiems palikim pdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo
administratoriui arba pareikti teisme iekin dl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dal teismas gali pratsti nurodyt termin,
jeigu terminas buvo praleistas dl svarbi prieasi ir nuo palikimo atsiradimo dienos neprajo daugiau kaip treji metai. Nagrinjamo gino
atveju palikjo prievol atlyginti al jos patyrusiems asmenims atsirado vykus eismo vykiui, t. y. prievols atsiradimo palikjui ir jo
mirties momentai sutampa. Kadangi palikjas eismo vykio metu uvo, tai nurodyta prievol su visu palikjo turtu perjo atsakovei
palikim primusiai pdinei (CK 5.1, 5.50, 5.67 straipsniai). Palikjui mirus, jo turtins teiss ir pareigos nepasibaigia, bet vyksta
universalus jo turtini teisi ir pareig bei kai kuri asmenini neturtini teisi perjimas jo pdiniams. Teisi perjimo universalumas
reikiasi tuo, kad palikjo teiss ir pareigos pereina palikim primusiam pdiniui nepaisant to, inojo jis ar neinojo esant atitinkamas
palikjo teises ar pareigas. pdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti palikimo i dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima vis
palikim beslygikai, t. y. ir visas palikjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi pdiniui kartu su paveldtu turtu pereina ir palikjo pareiga
atlyginti io eismo vykio metu padaryt al, nes ji yra turtin prievol (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys). Palikimo
primimo sandoris turi grtamj poveik, nes palikim primusiam pdiniui palikjo teiss ir pareigos pereina ne nuo palikimo primimo
dienos, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis).
Dl termino palikjo kreditori reikalavimams pareikti. Palikjo kreditoriaus reikalavimo pareikimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas
yra suteikti pdiniui informacij apie palikjo kreditori turtines pretenzijas palikjo turt, nes informacija apie palikjo kreditorius padeda
pdiniui apsisprsti, ar jam apskritai priimti palikim, o jeigu priimti, tai kokiu bdu. Atkreiptinas dmesys tai, kad pdinis, kuris prim

palikim pradjs turt valdyti arba padavs pareikim notarui, u palikjo skolas atsako visu savo turtu, iskyrus CK nustatytus atvejus
(CK 5.52 straipsnis), pdinis, prims palikim pagal teismo antstolio sudaryt apyra, u palikjo skolas atsako tik paveldtu turtu (CK
5.53 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.63 straipsnyje nustatyt termin pradti skaiiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be joki
iimi svarbu tam, kad paveldjimo procesas neusitst neapibrt laiko tarp, kad bt utikrintas tiek pdini, tiek palikjo kreditori
teisi teisinis tikrumas, civilini teisini santyki stabilumas bei kad pdini interesai bt apsaugoti nuo nepagrstai ilgai udelst pareikti
palikjo kreditori reikalavim. Dl to sistemikai aikinant paveldjimo teiss normas, darytina ivada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje
nustatytas trij mnesi terminas, per kur draudikas turi pareikti atgrtin reikalavim draudjo, dl kalto draudiamojo vykio, pdiniui,
turi bti skaiiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, bet ne nuo draudimo imokos imokjimo momento. Paymtina, kad maksimali
draudimo imoka negali viryti draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos. Nagrinjamo gino atveju draudikas, kaip palikjo
kreditorius, netinkamai pasinaudojo teise informuoti atsakov, kaip palikjo pdin, apie pretenzijas paveldim turt, nes praleido trij
mnesi termin tokiems reikalavimams pareikti.
Dl CK 5.63 straipsnio 1 dalies termino pratsimo. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje teismui suteikta teis pratsti palikjo kreditoriaus dl
svarbi prieasi praleist trij mnesi termin reikalavimams pareikti. Kokios prieastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai
kiekvienu konkreiu atveju sprendia teismas, atsivelgdamas konkreias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir
siningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys).
Nagrinjamu atveju tam, kad bt vertintos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tvirtinto termino praleidimo prieastys, svarbu nustatyti, ar
draudikas tinkamai vykd pareig itirti draudimin vyk. Todl, kad Draudikas yra kio subjektas, savo srities profesionalas, jam ir jo
veiklai taikomi padidinti statym reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos i draudimo sutarties ali (draudiko) ekonomin padt. Dl to
jam taip pat taikomi didesni atidumo ir rpestingumo reikalavimai. Vienos svarbiausi draudiko pareig yra pareiga operatyviai itirti su
draudiminiu vykiu susijusias aplinkybes, nustatyti ir operatyviai imokti draudimo imok. Nagrinjamu atveju kasatorius, bdamas
draudimo bendrov, juridinis asmuo, turintis darbuotojteisinink, negali gintis negaljimu ir nesugebjimu surasti palikjo pdini kaip
prieastimi, ukertania keli tinkamai gyvendinti savo teises ir vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas bei statymuose nustatytas pareigas.
Tik teisti, siningi ir protingi asmens veiksmai gali bti pagrindas prieingai teisinio santykio aliai protingai tiktis, kad asmuo neatsisako
reikalavim.
Nutar: atsisak pratsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyt termin.