11 tema. Atstovavimas.

(IX skyrius pagal vadovl)

Atkreipti dmes atstovavimo santykius apibdinanius poymius. Skirti atstovavimo santykius
nuo kit panai santyki (veiksmai, atliekami savo vardu, bet kito asmens interesais, kitam
asmeniui nuosavybs teise priklausanio turto administravimas, turto patikjimo santykiai ir kt.).
inoti atstovavimo ris, atstovo teises ir j ribas, atstovavimo juridiniams asmenims ypatumus.
Mokti apibdinti ias teisines kategorijas: atstovavimo subjektai, atstovavimo atsiradimo
pagrindai.
inoti galiojimo svok, galiojim ris, galiotojo ir galiotinio teises ir pareigas, galiojimo
pabaigos pagrindus bei pabaigos teisinius padarinius. Atkreipti dmes galiojimo formai keliamus
reikalavimus ir j nesilaikymo teisinius padarinius. Mokti paaikinti, kas yra pergaliojimas bei
kokie reikalavimai jam yra keliami.
Komercinis atstovavimas ir jo ypatumai, palyginti su bendraisiais atstovavimo santykiais.

Atstovavimo samprata ir rys

Atstovavimo svoka ir poymiai

Civilins teiss subjektai,galdami patys sudaryti sandorius ar atlikti kitus teisinius veiksmus,gali suteikti
teis j vardu tai daryti kitiems asmenims.Kai u civilini teisini santyki subjektus j vardu sandorius
sudaro ar kitus teisinius veiksmus atlieka kiti asmenys,yra atstovavimo santykiai.Atstovas sudaro
sandor,taiau ne savo,o atstovaujamojo vardu.Todl atstovaujamasis,o ne atstovas tampa sandorio
alimi,jam atsiranda su tuo sandoriu susijusi teisini padarini-jam sukuriamos,pakeiiamos ar
panaikinamos civilins teiss ir pareigos.(CK 2.133str. 1d.).

statym leidjas leidia per atstovus sudaryti visus sandorius,iskyrus tuos,kuriuos dl j pobdio civilins
teiss subjektai gali sudaryti tik asmenikai ir kitokius statym numatytus sandorius.(pvz.santuok
registruoti gali tik patys sutuoktiniai,testament gali sudaryti tik pats testatorius ir kita.).

Atstovavimas-atlikimas teisini veiksm,kuriuos vieno asmens-atstovaujamojo-vardu ir interesais

atskleisdamas atstovavimo fakt ir nevirydamas suteikt teisi atlieka kitas asmuo-atstovas,ir kurie
tiesiogiai sukuria,pakeiia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Atstovavimo poymiai:

1. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobdio-vidiniai ir ioriniai- santykiai.

Atstovavimo pagrindu atsiranda santykiai tarp trij subjekt-atstovaujamojo,atstovo ir treiojo asmens

,tarp kurio ir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dl atstovo veiksm.
Atstovo ir atstovaujamojo santykiai yra vidiniai ir teiss literatroje vadinami organizaciniais
santykiais.Grindiami tarpusavio pasitikjimu(fiduciariniai santykiai).Atstovas privalo elgtis siningai,ginti
atstovaujamojo interesus ir pan.

Kitos ries santykiai atsiranda tarp atstovo ir treiojo asmens,su kuriuo atstovas sudaro sandor ar atlieka
kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais.Tai ioriniai santykiai.iems santykiams taip pat
bdinga,kad atstovas ir treiasis asmuo turi elgtis siningai.

Atstovavimo pagrindu atsiranda sudtinga atstovavimo santyki subjekt ryi struktra,o btent:
atstovaujamojo ir atstovo santykiai (vidinis atstovavimo aspektas) ,atstovo ir treiojo asmens
santykiai(iorinis atstovavimo aspektas) ir atstovaujamojo ir treiojo asmens santykiai (atstovo atlikt
atstovaujamojo vardu ir interesais teisini veiksm padarinys).

2. Atstovas veikia atstovaujamojo vardu ir interesais.

CK 2.133str.1d. Atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus ne savo,o atstovaujamojo
vardu ir interesais.

Atstovo veikimas atstovaujamojo vardu turi bti vieas.Atstovas,veikdamas atstovaujamojo interesais,turi

atskleisti atstovavimo fakt.Utenka bendrai atskleisti,kad veikiama kito asmens vardu.

Treiasis asmuo turi inoti,kad sudaromas sandoris galios ne atstovui,o atstovaujamajam ir todl kita
sandorio alis yra ne atstovas,o atstovaujamasis. Atstovavimo faktas gali bti atskleistas vairiai:atstovas
treiajam asmeniui parodo galiojim arba atstovavimas gali bti numanomas i konkrei aplinkybi.Tam
tikrais atvejais statym leidjas nurodo,kad atstovavimo faktas turi bti vieai skelbiamas registruojant j
vieuose registruose ir paskelbiant teiss akt nustatyta tvarka.

3. Atstovaujamasis suteikia atstovui teises veikti jo vardu ir interesais

Atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo verdu ir interesais
nevirydamas jam suteikt teisi.Atstovo sudarytas sandoris ar atliktas kitoks teisinis veiksmas sukuria
,pakeiia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas,jeigu atstovas veik nevirydamas jam
suteikt teisi,iskyrus tam tikras iimtis.

4. Atstovas esant atstovavimo santykiams ireikia savo vali

Atstovo reikiamos valios turinys priklauso nuo atstovaujamojo jam suteikt teisi,kuriomis remdamasis
atstovas veikia.

Atstovavimo reikm

Teisikai atstovavimo institutas svarbus tuo,kad jo pagrindu gali bti gyvendinamos civilins teiss subjekt
teiss ir vykdomos pareigos,paiam subjektui neatliekant veiksm,o pavedant juos atlikti kitam asmeniui.

Teisins prieastys,dl kuri civilins teiss subjektas negali savarankikai sukurti,pakeisti ar panaikinti savo
teis ir pareig,susijusios su veiksnumu.(nepilnameiai iki 14m,pilnameiai ,kurie dl psichikos ligos ar
silpnaprotysts teismo sprendimu pripainti neveiksniais sandorius sudaro ar kitus teisinius veiksmus
atlieka tik per atstov,nes jie negali savarankikai gyvendinti savo teisi).

Faktins prieastys: fizinio asmens liga,uimtumas,komandiruots,gebjim ir ini

trkumas,nenoras,nebuvimas tam tikroje vietoje ir pan.

Atstovavimo santyki apribojimas nuo kit panai santyki

Kiti santykiai,nuo atstovavimo skiriasi :

1. Veiksmai,atliekami kito asmens interesais

Atstovais nelaikomi asmenys,kurie veikia savo vardu,nors ir kito asmens interesais.Savo vardu veikia
tarpininkai,taiau jo veiksmai lemia bsimos sutarties tarp ali sudarym,bet nesusieja sutarties ali
teismis ir pareigomis.

Atstovu nra laikomas platintojas,kuris sipareigoja tam tikr laik ar neterminuotai savo vardu ir lomis
pirkti i kitos alies-gamintojo-preks ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems platintojams.Platintojas
veikia savarankikai,savo vardu,savo rizika ir interesais.

Atstovavimo normos,esanios CK 2.132-152str, netaikomos netiesioginiam atstovavimui.Netiesioginiu

atstovavimu grindiami komiso teisiniai santykiai.

2. Kito asmens turto administravimas ir atstovavimas

Kitam asmeniui priklausanio turto administravimo teisiniai pagrindai gali bti vairs:sandoris,teismo
nutartis,statymas.Turto administravimo santykiai panas atstovavimo santykius,taiau
administratorius,kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybs teise priklausant turt,nelaikytinas to
asmens,kurio turt jis administruoja,atstovu.Pats administratorius,pagal sandorius,kuriuos jis sudar kaip
administratorius,joki teisi ar pareig nesukuria.
Taip pat administravimo santykiams,nors jie ir nra atstovavimo santykiai,mutatis mutandis gali bti
taikomos atstovavimo normos.

Turto administravimo ir atstovavimo santykiai turi panaum ir ssaj,bet vis dlto pripaintina,kad nors
veikdamas administratorius ir sukuria kitam asmeniui teisi ir pareig,taiau jis veikia savo
vardu.Adminsitratorius yra asmuo,vykdantis specialias tarnybos funkcijas.Atlikdamas jam pavestas pareigas
veikia kaip savarankikas subjektas ir dl savo administruojamo turto sukuria teisi ir pareig io turto
savininkui.

3. Turto patikjimo santykiai ir atstovavimas

Turto patikjimas yra viena i kito asmens turtini interes gyvendinimo form,kai patiktinis veikai savo
vardu,bet patiktojo interesais.ios sutarties pagrindu viena alis perduoda kitai aliai savo turt patikjimo
teise tam tikram laikui,o kita alis sipareigoja t turt valdyti ,naudoti ir juo disponuoti patiktojo ar jo
nurodyto asmens interesais.Esminiai skirtumai: pirma,patiktinis veikia turto patikjimo sutarties pagrindu
ir sudaro sandorius savo vardu,nors ir patiktojo interesais.Antra,patiktinio atliekami veiksmai i esms
susij su jam patikto turto valdymu,naudojimu ir disponavimu juo.Patiktinis,kaip ir turto administratorius
vykdo tam tikras funkcijas,veikia kaip savarankikas teisini santyki subjektas.

4. Santykiai,atsirandantys dl antstolio atliekam teisini veiksm

Antstolis nra laikomas kreditoriaus atstovu,o yra valstybs galiotas asmuo,kuriam i suteikia teismo
sprendim ir kit vykdomj dokument vykdymo,faktini aplinkybi konstatavimo ir kitas statymo
numatytas funkcijas,Todl antstolis veikia ne kaip kreditoriaus atstovas,o kaip valstybs galiotas asmuo..

5. Kiti atvejai

Nuo atstovavimo skiriasi ir sutikimo atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius davimas.Nepilnamei
ar pilnamei ribotai veiksni fizini asmen atstovai pagal statym duodami sutikim sudaryti tam tikr
sandor nebeveikia kaip atstovai,nes sandor,kuriam sudaryti reikjo gauti sutikim,tokie FA sudaro patys
savo vardu.Vali sudarydamos sutart ireikia paios alys,o kitas asmuo,pasiraydamas u asmen ,savo
valios neireikia,tik patvirtina,kad tas asmuo ireik savo vali sudarydamas sutart.

6. Atstovavimas teisme (procesinis atstovavimas)

Atstovavimo teisme,kaip ir materialiosios teiss reguliuojamo atstovavimo instituto,atveju susiklosto

dvejopi teisiniai santykiai :vidiniai teisiniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai ir ioriniai teisiniai
atstovo,kaip dalyvaujanio byloje asmens ,ir teismo santykiai.Iorinis aspektas lemia pagrindinius skirtumus
tarp procesinio ir materialinio atstovavimo.Atstovavimas teisme tai procesin veikla,kai atstovui
gyvendinant ir ginant kito asmens atstovaujamojo-teises ir teistus interesus teisme,susiklosto teismo ir
atstovo procesiniai teisiniai santykiai.

CPK imperatyviai nurodo subjektus,kurie gali bti atstovai teisme.Tai advokatai,advokat padejjai,turintys
j praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim atstovauti konkreioje byloje,vienas i bendrinink kit
bendrinink pavedimu,asmenys turintys auktj universitetin isilavinim,jeigu jie atstovauja savo
giminaiiams,profesins sjungos,jeigu atstovauja savo savo nariams.JA atstovai teisme gali bti
darbuotojai,advokatai,advokat padejjai,turintys j praktikai vadovaujanios advokato raytin leidim.
Kasacins instancijos teismo posdyje alims gali atstovauti atstovai pagal statym,advokatai,ja darbuotojai
turintys universitetin isilavinim ir asmenys,turintys auktj universitetin isilavinim jeigu atstovauja
savo giminaiiams.

Skiriasi atstovo teisme teisi ir pareig forminimas.Atstovo teisi ir pareig forminim reguliuoja CK 57str.

Atstovavimo subjektai

Atstovaujamasis-tai asmuo,kuriuo vardu ir interesais sudaryti sandorius ar atlikti kitus teisinius veiksmus
suteikiamos teiss kitam asmeniui.Atstovaujamasis gali bti bet kuris fizinis asmuo,nesvarbu veiksmus ar
ne,bet kriuos ries juridinis asmuo.gali bti bet kuris civilins teiss subjektas.statymuose gali bti
draudim sudaryti sandorius per atstovus.Tokiu atveju atstovavimo nebus,taiau tai lems ne
atstovaujamojo savybs,o paties sandorio ar kitokio teisinio veiksmo pobdis ir ypatumai.

Atstovas-asmuo,kuriam suteikiamos teiss sudaryti sandorius ar atlikti kitus teisinius veiksmus

atstovaujamojo vardu ir interesais.Btent atstovas atlieka teisinius veiksmus,dl kuri tiesiogiai
sukuriamos,pakeiiamos ar panaikinamos atstovaujamojo civilins teiss ir pareigos.Atstovaujamasis veikia
per atstov ir is gyvendina atstovaujamojo teises.Atstovas turi bti visikai veiksnus.

statymas gali nurodyti ir kitokius atvejus,kai veiksnus fizinis asmuo negali bti atstovas.Pvz.,advokatas
negali bti atstovas ikeltojo byloje jo tvams ir pan.

Privats JA gali turti ir gyti bet koki civilini teisi ir pareig,iskyrus tas,kurioms atsirasti reikalingos
fizinio asmens savybs kaip lytis,amius ir pan,o vieieji JA dl specialiojo teisnumo gali bti atstovai,jeigu
tai neprietarauja j steigimo dokumentams ar veikslo tikslams.

Treiasis asmuo- tai asmuo,su kuriuo atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais sudaro sandorius ar
atlieka kitus teisinius veiksmus.Toks asmuo gali bti bet kuris civilins teiss subjektas.

Atstovavimo pagrindai ir rys

CK 2.132str.2d. nurodyti 4 atstovavimo pagrindai:

 1.sandoris;
2.statymas;
3.teismo sprendimas;
4.administracinis aktas.

Atsivelgiant tai,kokiu pagrindu atstovui suteikiama teis veikti atstovaujamojo vardu ir interesais,civilins
teiss doktrinoje skiriamas :

1.savanorikas(sutartinis) atstovavimas;
2.privalomas atstovavimas (atstovavimas pagal statym).

Savanorikas atstovavimas atsiranda kai atstovaujamasis savanorikai ireikdamas savo vali ,susitaria su
kitu asmeniu ir ios sutarties pagrindu suteikia teisi atstovui.Pavedimo sutartimi viena alis sipareigoja
kitos alies vardu ir lomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su treiaisiais asmenimis.

Privalomas atstovavimas ,arba atstovavimas pagal statym nepriklauso nuo atstovaujamojo valios,Nei
atstovo asmuo,nei suteikiamos teiss iuo atveju nuo atstovaujamojo valios nepriklauso,nes tai nustatoma
statyme,teismo sprendime ar administraciniame akte.Gali bti tokiais atvejais:

1.kai nurodo pats statymas(vaiko globjas yra vaiko atstobas pagal statym ir pan.)
2.teismo sprendimo pagrindu(pvz.teismas pripains asmen neveiksniu,privalo jam skirti rpintoj
arba globj).
3.pagal administracin akt(pvz.pagal mero potvark,kuriuo pavedama atlikti tam tikrus teisinius
veiksmus).

CK ,teiss doktrinoje pripastamas dar numanomas atstovavimas.Tai tokie atvjai,kai atstovavimo faktas
gali bti suprantamas i konkrei aplinkybi,kuriomis atstovas veikia(CK 2.133str.2d.)
Numanomo atstovavimo atvejais reikia nustatyti:

1. Aplinkybes ,kurioms esant yra rimto pagrindo treiajam asmeniui protingai manyti,kad sandor jis
sudaro su kito asmens atstovu;
2. Ar tos aplinkybs ,kurios dav pagrind treiajam asmeniui protingai manyti,kad sandor jis sudaro
su kito asmens atstovu,atsirado dl atstovaujamojo elgesio;
3. Ar treias asmuo buvo siningas.

Yra inomas ir tariamas atstovavimas.Yra tais atvejais,kai treiaisis asmuo turi rimt pagrind manyti
sudars sandor su kito asmens atstovu,turiniu teis veikti jo vardu,nors i ties tas asmuo neturi jokios
teiss.Tariamo atstovavimp atvejais turi bti tikrinama,ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie,kad protingas
mogus analogikomis aplinkybmis patikt esant atstovavimo santykius(turi aikintis ar buvo objektyvi
aplinkybi,kurios sudar rimt pagrind asmen laikyti kito asmens atstovu).Nuo numanomo atstovavimo
skiriasi tuo,kad pastaruoju atveju teisiniai santykiai yra,o tariamu-ne.

Atstovo teiss ir j ribos

Atstovui suteiktos teiss gali bti aikiai ireiktos ,pvz. nurodytos raytiniame galiojime,arba,numanomos
,atsivelgiant ali santykius ir aplinkybes,kuriomis atstovas veikia.Jeigu atstovas sudaro sandorius
neturdamas tam teiss arba virydamas jam suteiktas teises,atsiranda neigiam padarini,nurodyt CK
2.133str.6-8dalyse,2.136str.
Pirmoji grup atstovo teisi ribojim susijusi su draudimu sudaryti sandorius atstovaujamojo
vardu.Atstovas negali sudaryti sandori:

1. Su paiu savimi;
2. Su asmeniu,kurio atstovas jis tuo metu yra;
3. Su savo sutuoktiniu,tvais,vaikais,kitais artimais giminaiiais.

Nurodyti apribojimai gali bti netaikomi tokiais atvejais:

1. Kai atstovas veikai kaip atstovas pagal statym(pvz.tvai yra nepilnameio atstovai pagal
statym,todl nepilnamei iki 14m.vardu sandorius sudaro jo tvai)
2. Kai statymas nurodo,kad minti ribojimai arba vienas kuris nors nors i j yra netaikomas.

Asmuo gali bti tuo pat metu abiej sandori ali atstovas,kai:

1. Vykdoma prievol;
2. Abi sandorio alys aikiai ireikia savo vali,kad atstovas veikt j abiej interesais.

statymai galu nurodyti atvjus,kai apskritai draudiama sudaryti sandorius per atstovus,taiau tai laikytina
ne atstovo teisi ribojimu,o atstovavimo draudimu.

Atstovavimas juridiniams asmenims

Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis jo organas,per kur juridinis asmuo gyja ir gyvendina
civilines teises,prisiima ir vykdo pareigas.Ja valdymo organas yra atsakingas u JA valdym ir atstovavim
jam turint santyki su treiaisiais asmenimis.Valdymo organas yra JA atstovas pagal statym.JA valdymo
organo kaip atstovo pagal statym teises veikti JA vardu nustato statymai ir steigimo dokumentai.

Tokiems santykiams bdingi bruoai:

1. JA valdymo organas atlieka dvejopas funkcijas: vidin(atsako u JA valdym) ir iorin (atstovauj JA

santykiuose su treiaisiais asmenimis ).Vidiniai santykiai grindiami tarpusavio pasitikjimu,valdymo
organas turi fiduciarines pareigas.
2. JA valdymo organas,kaip atstovas,veikai JA vardu ir interesais.Sandoris,kur sudaro privatus JA
paeisdamas savo kompetencij,sukuria prievoli JA,iskyrus atvjus,aki rodoma,kad sudarydamas
sandor treiasis asmuo inojo ar dl susiklosiusi aplinkybinegaljo neinoti,jog sandor sudar
tokios teiss neturintis asmuo.
3. JA valdymo organo narys,kaip ir atstovas,esant atstovavimo santykiams ,sudarydamas sandorius
ireikia savo vali.

Veikimas kito asmens vardu neturint tam teiss arba virijant suteiktas teises

Teisiniai padariniai,kurie atsiranda veikiant kito asmens vardu neturint tam teiss ar virijant suteiktas
teises nurodyti CK 2.133str.6-8d,2.136str. Tokie teisiniai padariniai svarbs visiems trims atstovavimo
subjektams: atstovaujamajam(jam svarbiausia,ar toks sandoris sukurs,pakeis,panaikins jam civilines teises ir
pareigas),treiajam asmeniui (svarbu inoti,ar toks sandoris saistys kit sandorio al ir kokiu bdu bus
ginami jo interesai,jeigu toks sandoris negalios atstovaujamajam),bei atstovui(jam svarbu inoti ar jis gali
bti atsakingas u savo veiksmus ir kam jis atsakingas).
Teisiniai padariniai,atsirandantys veikiant kito asmens vardu neturint tam teiss ar virijant suteiktas teises:

1. Teisiniai padariniai,reikmingi atstovaujamajam

CK 2.133str.6d. ir 2.136str.1d. nustatyta taisykl,kad sandoris,kur kito asmens vardu sudaro tokios teiss
neturintis asmuo arba asmuo,virydamas suteiktas teises,sukuria teisini padarini atstovaujamajam tik kai
is tok sandor patvirtina. Taigi,sandoris,sudarytas atstovui neturint galios ar virijant savo
teises,atstovaujamajam neturi galios.Taiau tok sandor atstovaujamasis gali patvirtinti.Treiasis asmuo,su
kuriuo sandoris yra sudarytas,gali kreiptis asmen,kuriuo vardu sandoris yra sudarytas,ir prayti j
patvirtinti arba jo nepatvirtinti.Tokiam praymui keliami tokie reikalavimai:

a) Praymas turi bti raytins formos;

b) Terminas,per kur praoma patvirtinti arba nepatvirtinti sandor,negali bti trumpesnis
kaip 14 dien(praanti alis gali nustatyti ir ilgesn termin).

Jeigu asmuo,kurio praoma patvirtinti arba nepatvirtinti sandor per nustatyt laik
neatsako,pripastama,kad sandor atsisakyta patvirtinti.Sandoris gali bti patvirtintas ratu,odiu,tam
tikrais veiksmais(pvz.atstovaujamasis i dalies vykd sandor).Sandorio patvirtinim reglamentuoja CK
1.79str.Sandoris laikomas sudarytu ne nuo patvirtinimo,o nuo to momento,kai j sudar tam teiss
neturintis asmuo ir treiasis asmuo. Sandorio patvirtinimas laikomas vienaaliu sandoriu,todl atsisakyti
sandorio patvirtinimo negalima.

Jeigu sandoris sudaromas paeidiant JA valdymo organ kompetencij,bendrosios atstovavimo normos

netaikomos,taikomos specialiosios CK 1.82,2.83,2.84str.Privataus JA teisnumas yra bendrasis,todl
sandoriai,nors valdymo organ sudaryti ir paeidiant savo kompetencij,sukuria prievoli privaiam
JA,iskyrus atvejus,kai rodoma,kad treiasis asmuo inojo arba negaljo neinoti,kad valdymo organas
sudaro sandor paeisdamas savo kompetencij.Viej JA teisnumas yra specialusis,todl sandoriai,vieojo
JA valdymo organ sudaryti paeidiant savo kompetencij,nesukuria prievoli JA,iskyrus tuos
atvejus,jeigu vliau JA juos patvirtina.

2. Teisiniai padariniai,reikmingi treiajam asmeniui

CK 2.133str.7-8d. ir 2.136str.3d. pateikti siningo treiojo asmens(kitos sandorio alies) teisi gynimo
bdai:

a) Atsisakyti sandorio,kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino arba atsisak j

patvirtinti;
b) Reikalauti atsakomybs(nuostoli atlyginimo) i sandor sudariusio asmens (neturinio
tam teiss ar virijusio savo teises) bd kita sandorio alis gali panaudoti,jeigu
atstovaujamasis nepatvirtina sandorio.

Nurodytais teisi gynimo bdais treioji alis gali pasinaudoti tik jei buvo sininga.Sprendiant,ar inojo ar
turjo inoti,kad sandor sudaro su neturiniu teiss kito asmens vardu veikti asmeniu,turi bti
aikinamasi,ar treiasis asmuo buvo pakankamai rpestingas sitikindamas,asmuo turi teis ar ne veikti kito
asmens vardu.Taip pat svarbu aikintis,ar treiasis asmuo nebuvo susitars su atstovu.

Privataus JA valdymo organas,sudars sandor virydamas savo kompetencij,lieka subsidiariai

atsakingas,jeigu treiojo asmens reikalavimo JA iki galo nepatenkins,o vieajam JA nepritarus
sandoriui,sudarytam jo valdymo organui paeidiant savo kompetencij,asmuo,sudars tok sandor,privalo
atlyginti siningam treiajam asmeniui nuostolius.

3. Teisiniai padariniai,atsirandantys asmeniui,sudariusiam sandor kito asmens vardu neturint tam

teiss arba virijant savo teises

Toks asmuo yra atsakingas siningam treiajam asmeniui,jeigu atstovaujamasis sudaryto sandorio
nepatvirtina.I tokio asmens sininga treioji alis gals reikalauti atlyginti nuostolius.

Dl tokio sandorio nuostoli patyrs atstovaujamasis,nesvarbu ar patvirtino sandor,turi teis nuostoli

atlyginim.JA patyrs nuostoli taip pat turi teis j atlyginim.

galiojimas

galiojimo samprata ir rys

CK 2.137str.2d.

galiojimu laikomas raytinis dokumentas,asmens(galiotojo) duodamas kitam asmeniui(galiotiniui)

atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis.

Atstovaujamasis,idavs galiojim,vadinamas galiotoju,o jo atstovas-galiotiniu. galiojimas yra vienaalis

atstovaujamojo sandoris.Jam sudaryti pakanka vieno asmens-atstovaujamojo valios.Atstovo sutikimo
nereikia,kadangi atstovui suteikiamos teiss nra susijusios su jo paties civilinmis teismis,o tik suteikia
pagrind veikti atstovui atstovaujamojo vardu ir interesais.Taiau atstovas gali atsisakyti jam suteikt teisi.

galiojimo idavimas patvirtina esant savanorikj(sutartin) atstovavim.Tokio atstovavimo pagrindas

paprastai yra sutartis.Taiau ji skirta vidiniams atstovavimo,t.y. atstovaujamojo ir atstovo,santykiams
reguliuoti.Tuo tarpu galiojimas yra skiriamas ioriniams ,t.y. atstovo ir treiojo asmens,su kuriuo
santykiams nustatyti ir palaikyti jis ir iduodamas,atstovavimo santykiams.galiojimas parodo,kokius
sandorius turi sudaryti ar kitokius teisinius veiksmus su treiuoju asmeniu turi atlikti galiotinis galiotojo
vardu.

galiojimas ,vis pirma, svarbus tretiesiems asmenims,su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti
jis yra iduodamas.Todl atstovas arba atstovaujamasis galiojim turi pateikti tiesiogiai tretiesiems
asmenims,notarui,jeigu sandoris,kur sudaro atstovaujamojo vardu atstovas,tvirtinamas notarine tvarka,o
treiasis asmuo turi teis reikalauti pateikti galiojim ir jo kopij.Neutenka vien kopijos pateikimo.

galiojim rys

I. Pagal suteikiam teisi apimt:

1) Vienkartinius (paprastuosius) galiojimus;
2) Generalinius(bendruosius) galiojimus;
3) Specialiuosius galiojimus;
Vienkartinis galiojimas-toks,kuris iduodamas vienam konkreiam teisiniam veiksmui atlikti(pvz.sudaryti
transporto nuomos sutart).

Generalinis galiojimas-toks,kuriame suteikiami galiojimai atlikti i esms visus su atstovaujamuoju

susijusius reikalus.Nra aikiai apibrtos konkreios suteikiamos teiss.Paprastai suteikiamos teiss leidia
atstovui atlikti tik su atstovaujamojo turtiniais reikalais susijusius veiksmus.CK 2.137str.2d. sakoma,kad
atstovas,kurio teiss galiojime nra apibrtos,turi teis atlikti tik tuos veiksmus,kuri reikia
atstovaujamojo turto ir turtini interes apsaugai ir turto prieirai.

Specialios ries generalinis galiojimas-prokra-CK 2.176str.1d. Iduotai prokrai ,kaip specialios ries
generaliniam galiojimui,CK 2.137str.2d. norma netaikoma,o prokros suteikiam teisi apimt nustato
specialiosios CK 2.176-2.185 str.normos.

Specialusis galiojimas- toks,kuris iduodamas keletui ar daugeliui teisini veiksm atlikti ar sandoriams
sudaryti.Specialiuoju galiojimu suteikiamos teiss veikti atstovaujamojo vardu gali bti apibdintos
vardijant tam tikr veikl(pvz.atstovauti atstovaujamajam teisme) arba tam tikros ries konkreius
teisinius veiksmus ar sandorius(pvz.sudaryti sandorius,kuri suma nevirija 50000lt.)

II. Pagal tai,keliems atstovams iduodami galiojimai:

1) Paprastuosius (atskiruosius) galiojimus;

2) Bendruosius (kiekybinius) galiojimus.

Paprastasis galiojimas iduodamas vienam konkreiam asmeniui,kuriam suteikiama teis veikti galiotojo
vardu.Jeigu galiojimas,kuriuo suteikiama tokia pati teis ,iduodama keliems galiotiniams,jie kiekvienas
veikia savarankikai.

Bendrasis galiojimas iduodamas ne vienam asmeniui ar ne keliems asmenims,veikiantiems savarankikai,o

dviem ar daugiau asmen,kurie galiotojo vardu gali veikti tik kartu.

III. Pagal tai,gali bti ataukiami ar ne:

1) Ataukiamus galiojimus;
2) Neataukiamus galiojimus.

galiotojas savo valia gali panaikinti savo iduot galiojim ir tai yra vienas i galiojimo pasibaigimo
pagrind.Neataukiamo galiojimo pagal bendrj taisykl CK 2.146str.2d.,galiotojas negali ataukti savo
galiojimo,iskyrus tam tikrais atvejais.Neataukiamo galiojimo atvejus gali nustatyti statymai,ali
valia,taip pat,galiojimas yra ataukiamas ar neataukiamas gali bti nustatoma ir i galiotojo valiso
ireikimo j iduodant,taip pat i teisini santyki,kuri pagrindu yra atsirads atstovavimas,specifikos.

Teiss doktrinoje pripastama,kad neataukiam galiojim tam tikrais atvejais,esant pagrst pagrind,net
ir neataukiam galiojim galima ataukti.Neataukiamo galiojimo ataukim pateisinantys pagrindai gali
bti tokie kaip esminis galiotinio pareig paeidimas,galiojimo neataukiamumo pagrindo
inykimas.Ataukiant beataukiam galiojim pagal analogij gali bti taikomi ir sutari nutraukimo
pagrindai.
galiojimo forma ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai

galiojimui,kaip ir sandoriui,nustatoma paprasta raytin forma,ir tik CK nurodytais atvejais galiojimas turi
bti patvirtintas notaro.

I. Paprasta raytin forma

Pagal CK 1.73str.2d.,galiojimas,aki raytinis dokumentas,gali bti sudaromas suraant vien

dokument,paprastai j pavadinant galiojimu,kuris pasiraomas j iduodanio asmens.Be to,atstovui
suteikiamos teiss gali bti apibriamos ir raytinje atstovaujamojo ir atstovo
sutartyje(pvz.pavedimo).Nesvarbu,kokiame raytiniame dokumente nustatomos galiotiniui suteikiamos
teiss,svarbu,kad tas raytinis dokumentas atitikt galiojimui keliamus reikalavimus(bt reikalaujamos
formos,turt btinus rekvizitus).

galiojim turi pasirayti j iduodantis asmuo(galiotojas).JA iduodam form turi pasirayti jo vadovas.

II. Notarin forma

1) galiojimai,kuriuos tvirtina notaras

CK 2.138str.1d. nurodyti notarins galiojimo formos atvejai:

a) galiojimai sudaryti sandorius,kuriems bdinga notarin forma.Pvz.nekilnojamojo turto
pirkimo-pardavimo sutartis turi bti sudaryta notarine forma,taigi galiojimas sudaryti toki
sutart turi bti irgi notarins formos.
Jeigu galiojim sudaryti sandor,kuriam btina notarin forma,iduoda JA,is notarins
formos reikalavimas netaikomas,utenka paprastos raytins formos,iskyrus atvejus,kai JA
iduoda galiojim perleisti nekilnojamj daikt ar mon kito asmens nuosavybn arba
suvaryti teises savo nekilnojamj daikt.
b) galiojimai FA vardu sudaryti sandorius ar atlikti kitus teisinius veiksmus,susijusius su JA.
statyme gali bti nurodyta,kad galiojimas FA vardu sudaryti sandorius ar atlikti kitus
teisinius su JA susijusius veiksmus gali bti iduodami ir paprasta raytine forma.(Pvz.CK
2.139str.).galiojimui FA vardu sudaryti sandorius ar atlikti kitus teisinius veiksmus,susijusius
su FA,pakanka paprastos raytins formos.
c) galiojimai,kuriuos FA iduoda nekilnojamajam turtui valdyti,juo naudotis ir disponuoti.
Notarin forma privaloma ir kai vienas FA galioja atlikti mintus veiksmus iduoda kitam
FA,ir kai tok galiojim iduoda juridiniam asmeniui.

2) galiojimai,kuriuos tvirtina ne notarai,o kiti statyme nurodyti subjektai

CK 2.138str.2d.:
a) Kari galiojimai,patvirtinti karini dalini,jungini,karo staig ir mokykl vad;
b) Asmen,esani laisvs atmimo vietose,galiojimai,patvirtinti laisvs atmimo viet
vadov;
c) Asmen,esani tolimojo plaukiojimo metu jr laivuose,plaukiojaniuose su LT valstybs
vliava,galiojimai,patvirtinti t laiv kapiton.
 ie atvejai yra aktuals tik kai galiojimas privalo bti notarins formos,t.y.CK 2.138str.2dalis
turi bti taikoma sistemikai,kartu su CK 2.138str.1dalimi.

III. Supaprastintas galiojimo tvirtinimas

CK 2.139str. vardyti supaprastinto galiojimo atvejai.Subjektai,kurie iame straipsnyje nurodytais

atvejais gali tvirtinti galiojim:
a) Organizacijos,kurioje FA dirba ar mokosi ,vadovas;
b) Daugiabui nam savinink bendrijos,kurios name gyvena
asmuo(galiotojas),pirmininkas;
c) Esanio tolimajame plaukiojime jr laivo kapitonas;

Minti subjektai gali tvirtinti tik tokisu galiojimus:

a) galiojimus gauti korespondencij(siuniamus pinigus ir siuntinius)

b) galiojimus gauti darbo umokest ir kitas su darbo santykiais,taip pat su valstybs
tarnyba susijusias imokas(pvz.premijas,kompensacijas)

galiojimo formos nesilaikymo teisiniai padariniai

Kadangi galiojimas yra sandoris,todl nesilaikius nustatytos jo formos taikomi bendrieji sandori formos
nesilaikymo teisiniai padariniai.

Parastos raytins formos nesilaikymo teisiniai padariniai. Pagal CK 1.93str.2d.:1)ali negaljimas

kilus ginui dl sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto remtis liudytoj parodymais iam faktui
rodyti,iskyrus CK nurodytus atvejus (CK 1.93str.6d.) 2)sandorio negaliojimas,taiau tik statyme
nurodytais atvejais.
Notarins formos nesilaikymo teisiniai padariniai. statyme nustatytos notarins sandorio formos
nesilaikymas daro sandor negaliojant,todl nesilaikius galiojimo notarins formos,kai CK to
reikalauja,galiojimas negalios.i taisykl taikoma ir galiojimams,kurie prilyginami notaro
patvirtintiems,nors tvirtina 2.138str.nurodyti subjektai,taip pat tais atvejais,kai nesilaikoma
supaprastintis galiojimo tvirtinimo tvarkos.

galiojimo terminas

galiojimo terminas nustato galiojimo galiojimo laikotarp.Kelios taisykls,susijusios su galiojimo terminu:

1. Nra btina galiojime nurodyti (apibrti) termin.Terminas nra privalomas

reikalavimas.galiojimo terminas gali bti apibrtas ir neapibrtas.Jeigu galiojime terminas
nurodomas,jis gali bti apibriamas kalendorine data.,metais,mnesiais,valandomis arba nurodant
vyk,kuris neivengiamai turi vykti.
2. galiojimas gali bti duodamas bet kokiam terminui.Nra nustatytas maksimalus leistinas galiojimo
galiojimo terminas.
3. galiojimas galioja vienus metus nuo jo sudarymo(idavimo) dienos,jeigu jame
nenurodytas(neapibrtas) terminas. i taisykl netaikoma,kai iduodamas notaro patvirtintas
 galiojimas atlikti veiksmus usienio valstybje nenurodant galiojimo termino(ia galioja tol,kol
nepanaikina galiotojas).
4. galiojime turi bti nurodyta jo sudarymo (idavimo) data.Tai btina galiojimo galiojimo slyga,nes
btent nuo galiojimo sudarymo dienos skaiiuojamas galiojimo galiojimo terminas tiek tais
atvejais,aki jis nurodytas,tiek tada,kai nenurodytas.galiojime turi bti kalendorin data.

galiojimo pabaiga

CK 2.147str.1d.nurodyti galiojimo pabaigos pagrindai:

1) galiojimas baigiasi pasibaigus jo terminui.Baigiasi tiek esant apibrtam terminui,tiek

neapibrtam,nes tokiu atveju galioja 1 metus.
2) galiojimas baigiasi galiotojui j panaikinus arba galiotiniui jo atsisakius. galiojimo panaikinimas ar
atsisakymas yra vienaalis sandoris ,todl pakanka vienos sandorio alies valios,o kitos alies
sutikimas nra btinas.Neataukiamo galiojimo atveju teis panaikinti neataukiam apribojim
yra apribota ir galima tik tam tikrais atvejais,taiau esant neataukiamam galiojimui neribojama
galiotinio teis jo atsisakyti.

3) galiojimas baigiasi ,kai nustoja egzistuoti galiotojas ar galiotojas,kuris buvo JA,arba kai galiotiniui
ikeliama bankroto byla. Taikomas tada,kai asmuo ,kuris iduoda galiojim,arba asmuo,kuriam
iduotas galiojimas yra JA.Pripastamas nuo sprendimo reorganizuoti JA arba nuo sprendimo
likviduoti JA primimo momento. Taiau yra iimi:galiojimas net ir po sprendimo likviduoti JA
galt galioti,jeigu jis iduotas sudaryti tokiam sandoriui,kurio sudarymas neprietaraut
likviduojamo JA veiklai.
JA pertvarkymo atveju naujos teisins formos JA perima visas pertvarkyto JA teises ir pareigas.

4) galiojimas baigiasi,aki mirta ar pripastamas neveiksniu ar ribotai veiksniu,arba neinia kur

esaniu galiotojas ar galiotinis,jeigu jis buvo FA.( Antru juridinio fakto atveju,galiojimas baigiasi
nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos.Ketvirtu atveju,galiojimas neturt baigtis,jei ribotai
veiksnus asmuo gali sudaryti tok sandor arba jis gavo savo rpintojo sutikim.)

galiojimo pabaigos teisiniai padariniai

Teisinius padarinius,kurie atsiranda dl to,kad baigsi galiojimas,galima suskirstyti 2 grupes:

1) galiotinio atlikt veiksm galiotojo vardu rezultat galia tretiesiems asmenims ir paiam
galiotojui;
2) galiotojo ir galiotinio pareigos pasibaigus galiojimui;

galiotinio atlikt veiksm galiotojo vardu rezultat galia tretiesiems asmenims ir paiam galiotojui

galiotinio veiksmai galiotojo vardu pasibaigus galiojimui laikomi veikimu neturint tam teiss ir galiotojui
teisi ir pareig,kaip toki veiksm rezultato,neatsiranda.
statym leidjas galiojimo pabaigos esminio teisinio padarinio galiotinio veiksm rezultat galiojimo ar
negaliojimo galiotojui ir tretiesiems asmenims-atsiradim sieja ne su juridinio fakto,kuris yra galiojimo
pabaigos pagrindas,atsiradimo momentu,o su galiotinio suinojimu ar turjimu suinoti apie tok juridin
fakt momentu.

galiotojo ir galiotinio pareigos pasibaigus galiojimui

galiotojo ir galiotinio teiss bei pareigos

1) galiotojo pareiga atlyginti ilaidas ir sumokti atlyginim(CK 5.151str.)Atstovui atlyginamos tos

ilaidos,kuri jis faktikai turjo turti ir kuri reikjo patirti.galiotojas neprivalo atlyginti
ilaid,jeigu atstovaujamojo ir atstovo sutartyje nurodyta,kad ilaidos neatlyginamos,arba jeigu
itaip bus nustatyta statymuose.statymai gali numatyti,kad atstovo patirtas ilaidas atlygins kiti
asmenys.
Atstovas u darb turi teis gauti atlyginim,iskyrus atvejus,kai sutartis ar statymai nurodo,kad
atstovaujama neatlygintinai.
2) galiotojo pareiga praneti apie galiojimo pabaig. i pareiga atsiranda ,kai galiojimas pasibaigia
tokiais pagrindais: galiotojui panaikinus galiojim,nustojus egzistuoti ar mirus galiotojui,nelygu ar
jis buvo JA ar FA,pripainus galiotoj neveiksniu ar ribotai veiksniu,neinia kur esaniu.ios pareigos
nustatymas galiotojui skirtas vis atstovavimo subjekt interes apsaugai.Apie galiojimo pabaig
nustojus egzistuoti galiotojui JA-pareig praneti galiotiniui ir tretiesiems asmenims turi
sprendim prims organas,o jeigu jis nepranea,toki pareig turi likvidatorius-likvidavimo
atveju,arba reorganizuoto juridinio asmens teisi permjais reorganizavimo atveju.Apie
galiojimo pabaig mirus galiotojui turi praneti jo teisi permjai,pripainus neveiksniu ar ribotai
veiksniu-atitinkamai jo globjas ar rpintojas,pripainus neinia kur esaniu-neinia kur esanio
asmens turto administratorius.
3) galiotinio pareiga grinti galiojim galiotojui ar jo teisi permjams(CK
2.144str.,2.148str.3d.).Jeigu galiojimas baigiasi nustojus egzistuoti galiotojui,kai tai buvo juridinis
asmuo,ar jam mirus,pripainus j neveiksniu,ribotai veiksniu ar neinia kur esaniu,galiotinis privalo
grinti galiojim atitinkamai likviduojamo JA organui,primusiam sprendim dl likvidavimo,ar
likvidatoriui,reorganizuojamo JA teisi permjui,pdiniams,globjams,turto administratoriui.i
pareiga turi bti vykdoma ir kai galiojimas baigiasi dl prieasi,susijusi su galiotiniu.Turi bti
grinamas galiojimo originalas.
4) galiotinio pareiga atsiskaityti su galiotoju.(CK 2.150str.).Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam
vis informacij,susijusi su pavedimo vykdymu.Taip pat privalo perduoti visa,k gavo dl pavedimo
vykdymo.

Pergaliojimas

Tai atstovo jam atstovaujamojo suteiktos teiss atlikti tam tikrus veiksmus perdavimas kitam
asmeniui.Galimas tik CK 2.145str.1d. nurodytais atvejais:

1) Kai teis pergalioti suteikta galiotiniui iduotame galiojime.galiotojas gali duoti sutikim
pergalioti ir vliau,pakeisdamas iduot galiojima.
 2) Kai dl susiklosiusi aplinkybi siekiant vykdyti galiotojo vali ir apsaugoti galiotojo interesus
btina pergalioti kit asmen tai padaryti(Pvz.galiotinis dl ligos negali pasirayti,o galiotojas
ivyks,o tai padaryti btina.)

Pergaliojimo atveju asmuo,kuriam galiotinis perduoda teis atlikti veiksmus,tampa galiojim davusio
asmens atstovu.Taiau atstovaujamojo ir atstovo santykiai nesibaigia,tiesiog atsiranda dar vienas
atstovavimo santyki subjektas,kuris atlieka pareigas vietoj galiotinio.

Pergaliojimui keliami reikalavimai

Pergaliojimui keliamus reikalavimus lemia visikas priklausymas nuo galiojimo.

Pergaliojimo turinys.Pergaliotas asmuo turi tokias paias teises ir pareigas teik

atstovaujamajam,tiek tretiesiems asmenims kaip ir atstovas.Pergaliojimu atstovas negali perduoti
daugiau teisi,nei pats j turi.Pergaliojimo turin lemia galiojimo turinys.
Pergaliojimo forma.CK 2.145str.2d. nustatyta,kad pergaliojimo forma turi atitikti galiojimo,kurio
pagrindu iduodamas pergaliojimas,form.
Pergaliojimo terminas.Terminas negali bti ilgesnis negu galiojimo terminas.
Pergaliojimo pabaiga.CK 2.147str.2d. sakoma,kad pasibaigus galiojimui netenka galios ir
pergaliojimas.galiojimo,iduoto pergaliojant,pabaigai taikomi tokie patys pagrindai kaip ir
galiojimo pabaigai.Pergaliojim gali panaikinti tiek galiotojas,tiek galiotinis,o pergaliotas asmuo
gali bet kada jo atsisakyti.
Pergaliojimo negaliojimas.galiojimo pripainimas negaliojaniu ir pergaliojim daro negaliojant.

Dl pergaliojimo atsirandanios pareigos

galiotinio pareiga praneti apie pergaliojim galiotojui.Asmuo,kuris perduoda galiojimus kitam

asmeniui,turi apie tai praneti galiotojui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie asmen,kuriam
perduoti galiojimai.Tai tinkamo informavimo pareiga.i pareiga vykdom,jei pergaliot asmen
pasirenka galiotinis,ne galiotojas.
galiotinis,nevykds ios pareigos ,prisiima rizik dl pergaliotojo asmens atliekam
veiksm,atsakys u juos.Pagal CK 2.145str.4d.atstovas neatsakys u pergalioto asmens veiksmus tik
iais atvejais:
1) Pergaliotas asmuo buvo paskirtas atstovaujamojo nurodymu;
2) galiotinis,inodamas,kad pergaliotas asmuo,nors ir pasirinktas atstovaujamojo,yra
nesiningas,nepatikimas ir gali pakenkti atstovaujamojo interesams,pranea apie tai
atstovaujamajam.
Kitos pareigos:galiotojo pareiga praneti apie galiojimo pabaig,pergalioto asmens pareiga
grinti galiojim galiotojui,atsiskaityti su juo ir kita.

KOMERCINIO ATSTOVAVIMO YPATUMAI

Prekybos agento,kaip komercinio atstovo,ypatumai

CK 2.152-2.168 str. reguliuoja prekybos agent veikl.Remiasi 1986m.Tarybos direktyva 86/653/EEB dl
valstybi nari statym,susijusi su savarankikai dirbaniais prekybos agentais.

Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo,kurio pagrindin kin veikla-nuolat u atlyginim

tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir
atstovaujamojo sskaita bei jo interesais.

Taigi prekybos agentai yra pardavimo tarpininkai,kuri pagrindin funkcija yra sandori atstovaujamojo
vardu sudarymas ir kitoki su tuo susijusi veiksm atlikimas.

Prekybos agento teisiniai poymiai

1) Prekybos agentas yra nepriklausomas verslo subjektas,kuris gali bti tiek fizinis,tiek juridinis
asmuo.Veikla gali bti pripastama verslu,jeigu jai bdingi bent tokie poymiai:
a) Nepriklausomumas-asmuo usiimantis verslu,yra savarankikas,nepriklausomas.
b) Atlygintinumas-koki nors pajam gavimas i veiklos arba u veikl.
c) Tstinumas-veikla paprastai turi bti susijusi su neapibrto skaiiaus sandori
sudarymu,veikla usiimama nuolat.
2) Prekybos agentas yra nepriklausomas verslo subjektas.Tarp atstovaujamojo ir prekybos agento
negali bti darbo santyki,prekybos agentas neturi bti sudedamoji organizacin atstovaujamojo
dalis.Prekybos agentas laisvai vykdo savo veikl,o btent laisvai nustato savo darbo laik,laisvai
sprendia dl usimimo tokia veikla trukms,taip pat laisvai nustato savo veiklos vykdymo
taisykles,iskyrus tas,kurias nurodo prekybos agento ir atstovaujamojo sudaryta sutartis.Pagal
konkurencijos teis prekybos agento veikla bus nepriklausoma tik nustaius,kad jis prisiima dl jos
rizik.
3) Prekybos agento veikla yra tarpininkauti sudarant sutartis ir/arba sudaryti jas atstovaujamojo
vardu,sskaita ir interesais.Taigi prekybos agentas yra atstovas palaikant atstovaujamajam
santykius su treiaisiais asmenim.Tarpininkavimas pasireikia tuo,kad prekybos agentas daro
poveik klientui skatindamas j sudaryti sutart(reklama,derybos ir pan.)
4) Prekybos agento veikla turi bti atlygintin.
5) Prekybos agentas yra asmuo,kuriam atstovaujamasis paveda tarpininkauti sudarant sutartis arba
sudaryti sutartis jo vardu,sskaita ir interesais.Prekybos agentas yra kitos asmens atstovas.Tai
reikia,kad tarp prekybos agento ir atstovaujamojo atsiranda atstovavimo santykiai,grindiami
tarpusavio pasitikjimu.

Prekybos agento,kaip komercinio atstovo,veiklos ypatumai,palyginti su bendraisiais atstovavimo santykiais

Prekybos agento ir atstovaujamojo santykiai grindiami tarpusavio pasitikjimu.Prekybos agentas privalo

siningai ir rpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir protingumo kriterij atitinkanias
instrukcijas,bti lojalus atstovaujamajam ir veikti tik atstovaujamojo interesais.Atstovaujamajam taip pat
priskiriama siningo ir rpestingo elgesio pareiga,jis privalo bendradarbiauti su prekybos agentu,aprpinti
j reikiamais dokumentais ir pan.
Kaip ir atstovas bendrojo atstovavimo atveju,prekybos agentas veikai atstovaujamojo
vardu,sskaita,interesais.

Specifinis prekybos agento ir atstovaujamojo tarpusavio vidini santyki forminimas

Prekybos agento teiss ir pareigos forminamos prekybos agento ir atstovaujamojo sutartimi.Sutartis gali
bti sudaroma ratu arba odiu.Ratu ji turi bti sudaroma bent vienos alies reikalavimu.Tokia sutartis
vadinama komercinio atstovavimo sutartimi,kuri teisins prigimties poiriu yra miri sutartis,turinti ir
pavedimo,ir atlygintini paslaug teikimo sutari bruo.

Prekybos agento ir atstovaujamojo pareig ypatumai

Komercinio atstovavimo atveju ,abi alys turi specifini teisi ir pareig,bding usiimant komercine
veikla.

I. Prekybos agento veiklos ypatumai

Bendrosios prekybos agento pareigos nurodytos CK 2.156str.Tai minimals jam keliami reikalavimai,kadangi
jie gali bti detalizuoti komercinio atstovavimo sutartyje.

1) Pareiga vykdyti atstovaujamojo pavedimus ir nurodymus ir veikti atstovaujamojo interesais

Tai bendroji ir pati svarbiausia pareiga.ios pareigos turin sudaro prekybos agento
sipareigojimas siningai ir rpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir kitus
protingus nurodymus,bti lojaliam,veikti tik jo interesais.

2) Pareiga teikti informacij apie pavestos veiklos vykdym ir saugoti komercines paslaptis

Pareigos turin sudaro informacijos apie sudaromas arba sudarytas sutartis,taip pat kitos
svarbios informacijos,susijusios su prekybos agento ir atstovaujamojo vykdoma
veikla,reguliarus praneimas atstovaujamajam.

Prekybos agentas taip pat privalo saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis ne tik esant
komercinio atstovavimo santykiams,bet ir jiems pasibaigus.

3) Pareiga nekonkuruoti su atstovaujamuoju

ia pareig lemia komerciniai santykiai,kuri dalyviai yra prekybos agentas ir

atstovaujamasis,bei pareiga veikti tik atstovaujamojo interesais.i pareiga gali bti nustatyta ne
tik komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiui,kai prekybos agentas vykdo veikl
veikdamas atstovaujamojo interesais,bet ir ne daugiau kaip dviej met laikotarpiu po to,kai
baig galioti komercinio atstovavimo sutartis.Dl nekonkuravimo turi bti susitarta,o dl
slygos,kad tokia pareiga galiot ir pasibaigus komercinio atstovavimo sutariai turi bti
susitarta ratu.

Prekybos agento pareiga nekonkuruoti su atstovaujamuoju pagal galiojim laiko atvilgiu yra
dvejopa: 1)pareiga nekonkuruoti ,kuri galioja tol,kol galioja komercinio atstovavimo sutartis;
2)pareiga nekonkuruoti,kuri galioja ir pasibaigus komercinio atstovavimo sutariai.
 Prekybos agento Pareigos nekonkuruoti su atstovaujamuoju,nesvarbu,galioja sutarties
galiojimo laikotarpiu ar jai pasibaigus,bendri bruoai:

a) i prekybos agento pareiga atsiranda tik jeigu dl jos buvo susitarta;

b) Bdingas vienodas pareigos nekonkuruoti turinys(neusiimti konkuruojania
veikla,taiau ne visikas konkuravimo draudimas).

3 pagrindiniai ypatumai,skiriantys pareig nekonkuruoti pasibaigus sutariai nuo pareigos

nekonkuruoti galiojant sutariai.

a) Tam,kad pareiga nekonkuruoti pasibaigus sutariai galiot,dl jos btina

susitarti ratu.
b) Slyga nekonkuruoti pasibaigus komercinio atstovavimo sutariai galioja ne
ilgiau kaip 2 metus,po to,kai baigsi sutartis.
c) Prekybos agento konkuravimo ribojimas gali bti apibrtas tik pagal tam tikr
teritorij ir preki ar paslaug ris arba klient grup it teritorij,kurios
prekybos agentui buvo patiktos sutarties galiojimo laikotarpiu.

II. Atstovaujamojo pareig ypatumai.

Atstovaujamojo pareigos nurodytos CK 2.157str.Tai minimals reikalavimai:

1) Pareiga rpintis ir teikti informacij.

Atstovaujamasis pareigojamas aprpinti prekybos agent reikiamais dokumentais ir

informacija,kuri yra btina pavedimams vykdyti.is informacijos tiekimas apima: A)praneim
apie sutikim ar atsisakym sudaryti ar vykdyti konkrei sutart,taip pat apie sudarom
sutarties lyg pakeitim ar papildym. B)praneim apie sutarties,kuri prekybos agentas
sudar neturdamas tam teiss arba virydamas savo galiojimus,nepatvirtinim ; C)suteikim
kitos informacijos,btinos komercinio atstovavimo sutariai vykdyti,ypa apie prekybos
sandori apimt.

2) Pareiga mokti prekybos agentui atlyginim

Pareigos mokti atlyginim atsiradimo ir vykdymo slygos:sutartis privalo atitikti tokius

reikalavimus: 1)turi bti prieastinis sudarytos sutarties ir prekybos agento veiklos ryys
;2)sudaryta sutartis turi galioti ;3)atstovaujamasis neturi pasinaudoti savo teise atsisakyti
sudaryti sutart. Taip pat pareigos mokti atlyginim atsiradimas i vykdymas prikalauso ir nuo
atstovaujamojo bei treiosios alies sipareigojim pagal sudaryt sutart
vykdymo.Atstovaujamasis pareig mokti atlyginim turi vykdyti: 1)nuo to momento,kai
atstovaujamasis vykd sandor ar turjo pagal su treiaja alimi pasirayt sutart vykdyti
sandor;2)nuo to momento,kai treioji alis vykd sandor.

Atlyginimo dydio nustatymas.Atlyginimo skaiiavimo tvarka paprastai nurodoma komercinio

atstovavimo sutartyje.Jeigu nenurodyta,tai prekybos agentui turi bti mokamas
atlyginimas,kuris mokamas prekybos agentams,paskirtiems jo veiklos vietoje ,ir u
prekes,nurodytas prekybos agento sutartyje,o jeigu tokios praktikos nra,jam priklauso
 protingumo kriterijus atitinkantis atlyginimas,nustatomas atsivelgiant visus sandorio
ypatumus.

Atlyginimo mokjimo terminai.Atlyginimas mokamas kas mnes ir ne vliau kaip iki

mnesio,einanio po ataskaitinio laipotarpio,paskutins dienos.

Teisiniai padariniai,atsirandantys prekybos agentui atstovaujamojo vardu sudarius sutart,kurios sudaryti jis
neturjo teiss ar kuri sudarydamas virijo jam suteiktas teises

CK 2.163str. Kai prekybos agentas atstovaujamojo vardu sudaro sutart,kurios sudaryti jis neturjo teiss ar
virijo suteiktas teises,o kita sandorio alis to neinojo ir negaljo inoti,pripastama,kad atstovaujamasis
toki sutart patvirtino,jeigu is nedelsdamas po to,kai apie toki sutart suinojo i prekybos agento ar
treiojo asmens ,nepareik treiajam asmeniui,jog sutariai nepritaria.

Specials komercinio atstovavimo pabaigos pagrindai ir specifiniai atstovavimo pabaigos teisiniai padariniai

I. Komercinio atstovavimo pabaigos pagrindai

Gali baigtis bendraisiais atstovavimo pagrindais (CK 2.147str.),taiau atsivelgiant komercini santyki
ir komercinio atstovavimo ypatumus yra nurodyti ir i santyki pabaigos ypatumai.

Komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo pagrindai priklauso nuo to,sutartis yra terminuota ar
neterminuota.

1) Sutarties nutraukimas nesant svarbi prieasi

Komercinio atstovavimo sutart galima nutraukti nesant svarbi prieasi,jeigu ji sudaryta

neapibrtam terminui.Nutraukim inicijuojanti alis turi i anksto praneti apie tai kitai aliai
per CK 2.165str.1d.1-4 punktuose nurodytus terminus.

alis,kuri paeidia praneimo apie sutarties nutraukim terminus,privalo kitai aliai atlyginti
tokiu paeidimu padarytus nuostolius,jeigu sutartis buvo nutraukta be svarbi prieasi.

2) Sutarties nutraukimas dl svarbi prieasi

Dl svarbi prieasi galima nutraukti tiek apibrt,tiek neapibrt komercinio atstovavimo

sutart.Esant svarbi prieasi,sutartis gali bti nutraukta nesilaikant 2.165str.1d. nurodyt
praneimo apie sutarties nutraukim termin.

CK nra svarbi prieasi srao.Tai fakto klausimas,kur btina vertinti kiekvienu konkreiu
atveju.Nustatant reikmingi keli kriterijai:1)gali turti reikm esminis pakenkimas
atstovaujamojo ir prekybos agento tarpusavio pasitikjimo santykiams.2)prieasties svarbai gali
turti reikm sutarties tikslo sulugdymas arba realus pavojus,kad tikslas nebus pasiektas.

II. Komercinio atstovavimo pabaigos padarini ypatumai

Specialieji,tik komerciniam atstovavimui bdingi ypatumai:

1) Teis nuostoli atlyginim paeidus sutart ir dl paeidimo nutraukus j

 Teis reikalauti atlyginti nuostolius atsiranda,jeigu komercinio atstovavimo sutartis buvo
nutaukta dl prieasi,u kurias atsako kita alis.Teis reikalauti atlyginti nuostolius gali bti
gyvendinama neatsivelgiant teis gauti kompensacij pagal CK 2.167str.2d.

2) Teis kompensacij

Reglamentuoja CK 2.167str.

CK 2.167str.1d. sakoma,kad pasibaigus prekybos agento ir atstovaujamojo sutariai prekybos

agentas turi teis kompensacij pagal CK 2.167str.2dal,jeigu alys nesusitar,jog pasibaigus
sutariai prekybos agentas turi teis nuostoli atlyginim pagal CK 2.167str.6d.

Negalima atsisakyti teiss kompensacij ar nuostoli atlyginim,taiau kai komercinio

atstovavimo sutartis jau pasibaigusi,gali bti susitarta dl kompensacijos nemokjimo ar
sumainimo.

Teis kompensacij

Prekybos agento teiss kompensacij slygos:

a) Nra ali susitarimo dl nuostoli atlyginimo remiantis CK 2.167str.6d.

b) Prekybos agentas pritrauk nauj klient arba i esms padidino
atstovaujamojo verslo su esamais klientais apimt ir atstovaujamasis i
prekybos agento pritraukt nauj klient ar i esms padidjusios verslo su
esamais klientais turi nemaai naudos;
c) Kompensacijos mokjimas atitinka teisingumo princip.

Kompensacijos dydis.Maksimalus kompensacijos dydis pagal direktyv-vidutin metin prekybos

agento atlyginimo suma,apskaiiuota u vis sutarties galiojimo laikotarp,jei sutartis galiojo ne ilgiau kaip 5
metus.Jeigu sutartis galiojo ilgiau negu 5 metus,tai imamas 5 paskutinij met vidutinis metinis
atlyginimas.

Teis nuostoli atlyginim

Kalbama apie tokius nuostolius,kuri prekybos agentas patiria dl sutarties su atstovaujamuoju

nutraukimo.Tokie nuostoliai pagal CK 2.167str.6d.ir Direktyv atlyginami,ypa jeigu:

a) Prekybos agentas netenka atlyginimo,kur bt gavs galiojant komercinio atstovavimo

sutariai,o atstovaujamasis,nesumokdamas atlyginimo,turi esmins naudos i prekybos
agento veiklos; ir /arba
b) Neapmokamos prekybos agento ilaidos ,kuri jis turjo vykdydamas atstovaujamojo
nurodymus.

Teiss kompensacij ir nuostoli atlyginim neatsiradimas ir netekimas

Teis kompensacij ir nuostoli atlyginim neatsiranda esant tokiems pagrindams:

 1) Komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama prekybos agento iniciatyva,iskyrus
atvjus,kai prekybos agentas nutraukia sutart :
a) Dl aplinkybi,u kurias atsako atstovaujamasis;
b) Dl savo ligos,amiaus ar negalios,dl kuri jis negali tinkamai atlikti savo pareig;
2) Komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama atstovaujamojo iniciatyva dl prekybis
agento kalts;
3) Prekybos agentas atstovaujamojo sutikimu perduoda savo teises ir pareigas pagal
komercinio atstovavimo sutart kitam asmeniui.

Prekybos agentas netenka teiss kompensacij ar nuostoli atlyginim,jeigu per vienus metus
nuo komercinio atstovavimo sutarties pabaigos nepranea atstovaujamajam apie ketinim
gyvendinti teis kompensacij ar nuostoli atlyginim.

Remiantis Direktyva,i teis ilieka ir agentui mirus.Ji paveldima.

PROKRA

Prokra bendriausia prasme galima apibdinti kaip specialj galiojim,kurio suteikiam teisi apimtis
nustatoma statyme.(CK 2.176str.1d.,2.179str.).Todl prokroje nebtina nurodyti suteikiam teisi,nes
teiss suteikiamos tokios,kurios nurodytos CK 2.176str.Prokra yra speciali galiojimo ris,kuri reguliuoja
CK 2.176-2.185str. normos.

Prokra,palyginti su paprastu galiojimu, yra lankstesnis institutas,pritaikytas kasdieniams verslo

santykiams.Verslo subjektas,kuris nori visus savo sandori tvarkymo,kit teisini veiksm atlikimo
klausimus nekonkretindamas pavesti savo darbuotojui ar kitam asmeniui,turi toki galimyb iduodamas
prokr.

Subjektas,kuris iduoda prokr-atstovaujamasis,kuriam iduoda-prokuristas.

Prokros rys

1) Paprastoji prokra;
2) Bendroji prokra;
3) Miri bendroji prokra.

Paprastoji prokra-tokia,kuri iduodama vienam prokuristui.

Bendroji prokra-iduodama daugiau nei vienam prokuristui ir visi prokuristai turi veikti tik kartu.

Miri bendroji prokra-tokia,jeigu prokuristas gali atlikti teisinius veiksmus kartu su atstovaujamojo
valdymo organu.Gali bti 2 ri: a)visika miri bendroji prokra-kai tiek prokristas,tiek valdymo organas
gali veikti tik kartu. b) nevisika miri bendroji prokra-kai valdymo organas gali veikti ir be prokuristo,o
prokuristas gali veikti tik kartu su valdymo organu,arba atvirkiai,-valdymo organas negali veikti be
prokuristo,o prokuristas be valdymo organo gali.

Prokuristui,kuris gali veikti tik kartu su valdymo organu,suteikiam teisi ribos nustatomos pagal prokr
reguliuojanias normas(CK 2.176,2.179-2.185str.).
O jeigu valdymo organas gali veikti tik su prokristu,tokiu atveju prokuristo teisi apimtis nustatoma pagal
statym ir steigimo dokumentuose nurodyt valdymo organo kompetencij,t.y. valdymo organo
kompetencija nukonkuruoja prokuristui pagal CK normas,reguliuojanias prokr,suteikiamas teises.

Prokros idavimas

Prokra yra vienaalis sandoris.Idavim reglamentuoja CK 2.177str.,kuriame nurodyta,kad prokr iduoda

atitinkamas JA valdymo organas ar JA savininkas arba jo galiotas asmuo JA steigimo dokument nustatyta
tvarka.

Subjektai,turintys teis iduoti prokr

Kadangi prokra suteikiama teis atlikti visus teisinius veiksmus ,susijusius su JA (verslininko)
verslu,prokr turi teis iduoti:

a) Privats JA ,kurie usiima verslu ir siekia i to naudos.

b) FA,usiimantys verslu(vykdantys kin komercin veikl).

Vieieji JA neturi teiss iduoti prokr,nes jie paprastai neusiima verslu,arba,jei ir usiima,tai tik ta kine
komercine veikla,kuri neatsiejamai susijusi su veiklos tikslais,o j veiklos dalyviai ir organai nesiekia sau
naudos.Be to,vieiesiems JA keliami sprecialiojo teisnumo reikalavimai,taigi teisiniai padariniai nesiderina su
prokros institutu.

Prokr iduoda(CK 2.177str.1d.):

a) JA valdymo organas;
b) JA savininkas;
c) JA galiotas asmuo.

Prokuristai negali patys iduoti prokros,taip pat perduoti savo galiojim kitiems asmenims.

Prokros idavimo tvarka gali bti nurodyta ir JA steigimo dokumentuose.

Subjektai,galintys bti prokuristais

1. Prokuristai gali bti tik veiksns FA,nesvarbu,jie yra JA iduodanio prokr darbuotojai,ar ne;
2. Prokra negali bti iduodama JA;
3. Prokuristas ir prokr iduodantis asmuo ar jo atstovas pagal statym negali sutapti,tai turi bti
skirtingi asmenys.Prokr iduodantis subjektas-FA,kart negali bti ir prokuristu.FA atstovai pagal
statym taip pat negali bti atstovaujamojo prokuristais.

JA valdymo organai yra jo atstovai pagal statym,todl jie negali bti kartu ir prokuristai.

Jeigu prokra iduodama nesilaikant nustatyt reikalavim,tokiu pagrindu suteiktos teiss nebus savaime
negaliojanios,taiau prokra bus aikinama kaip parastas galiojimas.

Prokros forma ir registravimas.

Prokros formai keliami reikalavimai

Prokra turi bti raytinis dokumentas ir pasirayta asmens,turinio teis j iduoti.(CK 1.73str.2d.).
Pasiraydamas atstovaujamojo vardu dokumentus prokuristas privalo nurodyti veikis kaip prokuristas.

Nesilaikius prokros raytins formos ,prokra nebus negaliojanti,nes statymas nenurodo negaliojimo
padarinio,todl gali kilti tik prokros idavimo fakto rodinjimo klausimas.

Prokros registravimas

Pokros registravimas palyginti su paprastu galiojimu,yra jos ypatumas.

Prokros registravimo reikm.Prokros registravimas nesiejamas su jos galiojimu,taiau siejamas su

panaudojimu prie treiuosius asmenis.Prokra sigalioja atstovaujamajam ir prokuristui nuo
idavimo,taiau tretiesiems asmenims turi gali tik po registravimo.

Registruotini duomenys. JA registre turi bti registruojami tokie duomenys:

a)pats prokros idavimo faktas;
b)duomenys apie prokurist;
c)prokuristo parao pavyzdys.

Jeigu iduodama prokra veikti tik viename ar keliuose JA filialuose,registre turt bti nurodytas tas JA
filialas,kuriame veikti iduota prokra.

Prokr privalo registruoti j iduodantis asmuo arba jo galiotas asmuo.

JA registro tvarkytojas neprivalo tikrinti fakt ir aplinkybi,kurioms esant ar kuriomis remiantis iduodama
ar baigiasi prokra,tikrumo,taip pat prokros sutikimo su statymais.

Prokros suteikiamos teiss ir j ribos

Prokros suteikiamos teiss

Prokra suteikia teis sudaryti visus sandorius ir atlikti visus teisinius veiksmus,susijusius su j iduodanio
JA vardu.Prokra apima ne tik kasdieni,pagrindin veiklos dal sudarani sandori ar teisini veiksm
atlikim,bet ir paprastai atstovaujamojo verslui nebding sandori sudarym ar veiksm
atlikim.Svarbu,kad atitinkamas sandoris ar kitas teisinis veiksmas bt susijs su kuria nors verslo sritimi.

Prokra apima teis sudaryti bet kuriai teiss sriiai bdingus sandorius ar atlikti kitokius teisinius
veiksmus,iskyrus CK daromas iimtis.

Mirios bendrosios prokros atveju prokuristui suteikiam teisi ribos nustatomos atsivelgiant mirios
bendrosios prokros r.

Prokros ribojimai

Prokros ribojimus galima skirstyti 2 ris:

1. Sandoriai ar veiksmai,kuri prokra apskritai neapima;

2. Ribojimai,kuriais prokuristui suteikiamos teiss ribojamas pagal statyme nustatytus kriterijus.

Pirmos ries ribojimai nurodyti statyme ,todl jie turi takos ir vidiniams atstovaujamojo bei prokuristo
santykiams,ir ioriniams santykiams,atsirandantiems su treiaisiais asmenimis.
Konkrets antros ries ribojimai,remiantis statyme nurodytais kriterijais,nustatomi vadovaujantis
atstovaujamojo ir prokuristi susitarimu ar vienaaliu atstovaujamojo sandoriu,todl jie neturi takos
tretiesiems asmenims,t.y. neturi jokio poveikio ioriniams santykiams,o galioja tik vidiniams santykiams.

Sandoriai ir veiksmai,kuri prokra neapima

CK 2.179str. nurodyti veiksmai,kuriuos atlikti prokra negali suteikti teiss.iame straipsnyje nurodyta,kad
prokuristas neturi teiss atlikti ir jam negali bti pavesta atlikti toki veiksm:

1. Perleisti atstovaujamojo nekilnojamojo daikto ar varyti teiss j;

2. Pasirayti atstovaujamojo balanso ir mokesi deklaracijas
3. Skelbti atstovaujamojo bankroto;
4. Iduoti prokros;
5. Priimti mon dalinink;
6. Perduoti savo galiojim kitam asmeniui.

Ribojimai,kuriais prokuristui suteikiamos teiss ribojamos pagal statyme nustatytus kriterijus

CK 2.180str. nustatyta,kad prokuristui suteiktos teiss atlikti atstovaujamojo vardu ir interesais visu
teisinius veiksmus gali bti ribojamos remiantis tokiais pagrindiniais kriterijais,atsivelgiant :

1) JA filial;
2) Atitinkamos JA veikslos sritis ir ris;
3) Tam tikras aplinkybes(pvz.prokra teis atlikti teisinius veiksmus gali bti suteikiama tol,kol
prokuristas eina kokio nors skyriaus vedjo pareigas);
4) Laik(prokra teis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus suteikiama tam tikro sezono laikotarpiui);
5) Teritorij (prokuristui suteikta teis atikti tam tikrus teisinius veiksmus gali bti apibrta tam tikra
teritorija);

CK 2.180str. vardyto prokros ribojimai neturi takos tretiesiems asmenims.

Teisiniai padariniai virijus prokros suteiktas teises

Teisiniai padariniai virijus prokros teises priklauso nuo to,kokie prokros ribojimai paeisti,t.y.ar paeisti
ribojimai,kurie turi takos tretiesiems asmenims ,ar ribojimai,neturintys takos tretiesiems asmenims.

1. Teisniai padariniai,kai paeidiami prokros ribojimai ,turintys takos tretiesiems asmenims

Jeigu prokristas atliko veiksmus,kuriuos atlikti jam draudiama pagal CK 2.179str. ,o

treiasis asmuo to neinojo ar negaljo inoti,toks sandoris ar kitos veiksmas sukurs ,pakeis
ar panaikins atstovaujamojo teises ir pareigas,nebent atstovaujamasis nedelsdamas po
to,kai apie tok sandor suinojo i prokuristo ar treiojo asmens,nepareik treiajam
asmeniui,kad tokiam sandoriui nepritaria.Jeigu atstovaujamasis nepritaria prokuristo
sudarytam sandoriui ar atliktam kitokiam veiksmui,tai treiasis asmuo gali reikalauti i
prokuristo atlyginti al ir/arba vykdyti prievol.
 2. Teisiniai padariniai,kaip paeidiami prokros ribojimai,neturintys takos tretiesiems
asmenims

Tie prokros ribojimai,kurie nurodyti CK 2.180str.,neturi takos tretiesiems asmenims,jie

taikomi tik vidiniams atstovaujamojo ir prokuristo santykiams.Taiau tretieji asmenys negals
remtis nuostata,kad prokros ribojimai neturi jiems takos,jeigu prokuristas smoningai veik
prieingai atstovaujamojo interesams,paeisdamas prokros ribojimus,o tretieji asmenys apie
tai inojo arba turjo inoti.Jeigu tretieji asmenys buvo siningi,prokuristo veiksmai,nors jis ir
smoningai paeid prokros ribojimus,pareigoja atstovaujamj.

Prokros pabaiga

Prokros pabaigos pagrindai beveik nesiskiria nuo paprasto galiojimo pabaigos pagrind.Prokra baigiasi
esant toliau nurodytiems pagrindams.

1) Prokros ataukimas arba atsisakymas.

CK 2.184str.1d.1-2punkte numatyta,kad prokra baigiasi atstovaujamajam j ataukus arba
prokuristui jos atsisakius.
Prokros ataukimas ir atsisakymas yra vienaaliai sandoriai,todl pakanka vienos alies valios,o
kitos sutikimas nra btinas.
2) Bankroto bylos iklimas.
CK 2.184str.1d.3punkte nustatyta,kad prokra baigiasi iklus atstovaujamajam bankroto
byl.Kadangi iklus bankroto byl yra ribojama JA veikla,todl baigiasi ir prokra.
3) Prokr idavusio asmens (atstovaujamojo) likvidavimas ar reorganizavimas.
Prokra baigiasi nuo sprendimo reorganizuoti JA arba nuo sprendimo likviduoti JA primimo
momento.
4) Prokuristo arba prokr idavusio FA asmens mirtis.
Prokra baigiasi mirus FA,kadangi inyksta jo teisnumas.FA paskelbus mirusiu prokra baigiasi nuo
teismo sprendimo siteisjimo dienos,nes teismo sprendimo siteisjimo diena laikoma to FA mirties
diena.
5) Prokuristo arba prokra idavusio FA pripainimas neveiksniu,ribotai veiksniu arba neinia kur
esaniu.
6) Prokros galiojimo termino pabaiga.
Prokra iduodama tam tikram terminui,o jei terminas nenurodytas,tai vieniems metams nuo
idavimo datos.

Prokros pabaigos momentas tam tikrai atvejais siejamas su jos sudarymo fakto iregistravimu i JA
registro.CK 2.184str.2d.nurodyta,kad prokra baigiasi nuo atitinkamo rao atitinkame registre
padarymo dienos,iskyrus atvejus,kai baigiasi dl atstovaujamojo likvidavimo ar reorganizavimo arba
dl prokuristo mirties.
 Dl atitinkamo rao registre padarymo,atsiradus prokros pabaigos pagaibos pagrindui,turt
kreiptis:prokros ataukimo atveju-atstovaujamojo valdymo organas;prokros atsisakymo atveju-
prokuristas;atstovaujamojo bankroto bylos atveju-bankrutuojanio JA administratorius;mirus prokr
idavusiam FA-prokuristas arba mirusio prokr idavusio asmens pdiniai,testamento vykdytojas arba
palikimo turto administratorius;pripainus prokurist ar prokr idavus asmen neveiksniu ar ribotai
veiksniu-jo atstovas pagal statym.pripainus neinia kur esaniu-pripainto neinai kur esaniu
paskelbto asmens turto administratorius arba jo sutuoktis,tvai,vaikai ar kiti artimi
giminaiiai;pasibaigus prokros galiojimo terminui-atstovaujamasis arba prokuristas.

Kaip Ir prokros idavimo fakto registravimas,prokros pabaigos fakto registravimas turi takos tik
ioriniams santykiams,t.y. tretiesiems asmenims.Taiau atstovaujamojo ir prokuristo santykiams
prokros pabaigos fakto registravimas neturi reikms.

Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis

Reglamentuoja CK 2.169-2.175str.ie santykiai reguliuojami atsivelgiant 1983m.enevos konvencij dl

atstovavimo sudarant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis.

Taikymo sritis ir ribos

Komercinio atstovavimo sudarant ir vykdant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis santykius

reguliuojanios CK normos taikomos,jeigu:

1) Sudaroma ir vykdoma tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis;

2) Atstovaujamasis ir treiasis asmuo yra skirtingose valstybse.

CK normos,reguliuojanios komercinio atstovavimo ypatumus sudarant ir vykdant tarptautinio preki

pirkimo-pardavimo sutartis,netaikomos,jeigu:

1) Sudaroma akcij ar kit vertybini popieri vertybini popieri biroje pirkimo-pardavimo sutartis;
2) Sudaroma preki pirkimo pardavimo aukcione sutartis;
3) Atstovai veikai pagal statym arba teismo ar administracini institucij sprendim;
4) Sudaroma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis,t.y.kai pirkjas sigyja prekes savo asmeniniams
,eimos,nam kio poreikiams tenkinti;
5) Tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutart JA vardu sudaro JA valdymo organai ar
darbuotojai,jeigu jie veikia neperengdami statym ar JA steigimo dokument nustatyt rib;
6) Pagal tarptautins privatins teiss normas konkreiu atveju netaikytina LR teis.

Atstovo teiss ir pareigos ir j forminimas

Komercinio atstovavimo sudarant ir vykdant tarpt. Preki pirkimo-pardavimo sutartis atveju atstovo teiss
ir pareigos taip pat gali bti aikiai ireiktos arba numanomos i konkrei aplinkybi.

Atstovui suteikiamos teiss atlikti bet kokius veiksmus,kurie konkreiomis aplinkybmis btini
atstovaujamojo pavedimui vykdyti.Kokei veiksmai konkreiu atveju btini atstovaujamojo pavedimui
vykdyti,nustatoma atsivelgiant konkreios situacijos aplinkybs.
Atstovo teisms ir pareigoms forminti nereikalaujama kokios nors specialios formos.Taigi atstovo teiss ir
pareigos gali bti ireiktos odine,raytine,raytine notarine forma arba numanoma i konkrei
aplinkybi.Atstovo teises ir pareigas galima rodinti bet kokiomis rodinjimo priemonmis,tarp j ir
liudytoj parodymais.

Atstovo sutari teisiniai padariniai

I. Kai atstovas nevirija jam suteikt teisi

Kai atstovas veikia turdamas tam teisi ir nevirydamas jam suteikt teisi,dl jo atstovaujamojo
vardu sudarytos sutarties atsiranda toki teisni padarini:

1) Sutartis sukuria,pakeiia,panaikina civilines teises ir pareigas tiesiogiai atstovaujamajam,jeigu

buvo atskleistas atstovavimo faktas.
2) Sutartis sukuria,pakeiia ar panaikina civilines teises ir pareigas ne atstovaujamajam,o
atstovui,jeigu:
a) Nebuvo atskleistas atstovavimo faktas,t.y.treiasis asmuo neinojo ar negaljo inoti
,kad sutart sudaro su atstovu;
b) Konkreios aplinkybs patvirtina,kad atstovas siek teisi ir pareig sau,o ne
atstovaujamajam atsiradimo.

Net jeigu esant mintoms aplinkybms atstovas ir gyt teisi ir pareig,statyme numatyta galimyb
atsirasti tiesioginiams atstovaujamojo ir treiojo asmens tarpusavio santykiams.Galimyb tiek
atstovaujamajam,tiek treiajam asmeniui gyvendinti atstovo gytas teises,vadovaujantis CK 2.171str.3d.,yra
tokiais atvejais:

a) Atstovaujamajam-kai atstovas atstovaujamajam nevykdo savo prievoli,atsirandani ir vidini

atstovavimo santyki.Taiau atstovaujamasis negals gyvendinti savo atstovo gyt su treiuoju
asmeniu susijusi teisi,jeigu treiasis asmuo rodys,kad jis nebt sudars sutarties inodamas,kas
yra atstovaujamasis.
b) Treiajam asmeniui kai atstovas nevykdo savo prievoli treiajam asmeniui.Prie treij asmen
gynybos priemones gali naudoti tiek atstovaujamasis,tiek atstovas.

Atstovaujamasis ir treiasis asmuo,norintys neatskleisto atstovavimo atveju tiesiogiai gyvendinti

teises,susijusias su treiuoju asmeniu ar atstovaujamuoju,turi apie savo ketinim atitinkamai praneti
atstovaujamajam,atstovui ar treiam asmeniui.Atstovaujamasis turi praneti atstovui ir treiajam
asmeniui,o treiasis asmuo-atstovaujamajam ir atstovui.

II. Kai atstovas neturi teiss veikti atstovaujamojo vardu arba virija jam suteiktas teises

Kai atstovas sudaro ir vykdo sutart neturdamas tam teiss arba virydamas jam suteiktas teises,pagal
CK 2.172str.1d. jo veiksmai atstovaujamajam nesukelia teisini padarini,nes tokiais atvejais atsiranda
atstovo ir treiojo asmens teiss ir pareigos.
Tais atvejais,kai atstovaujamojo elgesys dav protingumo kriterijus atitinkant pagrind treiajam
asmeniui siningai manyti,jog atstovas turi reikiamas teises ir veikia j nevirydamas,teisi ir pareig
gyja atstovaujamasis ir treiasis asmuo.
 Kaip ir esant paprastam atstovavimui,komercinio atstovavimo sudarant ir vykdant tarpt. Preki pirkimo-
pardavimo sutartis atveju yra nustatyta atstovaujamojo teis patvirtinti atstovo veiksmus,kurie atlikti
neturint tam teiss ar virijant suteiktas teises.

Komercinio atstovavimo sudarant ir vykdant tarpt.preki pirkimo-pardavimo sutarti atveju btina aktyvi
atstovaujamojo valia patvirtinti atstovo veiksmus.Atstovaujamasis gali patvirtinti atstovo
veiksmus,atliktus neturint tam teiss ar virijant suteiktas teises,bet kokia forma,skaitant ir
konkliudentinius veiksmus.Taiau atstovaujamojo tyljimas nebus laikomas valios
ireikimu.Terminas,per kur atstovaujamasis turi patvirtinti atstovo veiksmus ,tiesiogiai
nenurodytas,taiau terminas turi bti protingas,nes treiasis asmuo turi teis atsisakyti sutarties,jeigu
atstovaujamasis patvirtina atstovo veiksmus,bet tai padaro ne per proting termin.

III. Siningo treiojo asmens teiss,kai atstovas sudaro ir vykdo sutart neturdamas tam teiss ar
virydamas jam suteiktas teises

Siningas treiasis asmuo turi teis:

1) Kol atstovaujamasis patvirtins atstovo veiksmus,praneti atstovaujamajam,kad sutartis jam

neprivaloma,t.y. jis neprisiima pagal sutart teisi ir pareig.
2) Pareikalauti i atstovo atlyginti nuostolius,jeigu atstovaujamasis nepatvirtino atstovo veiksm
arba,jeigu ir patvirtino,treiasis asmuo,kiek leidia statymas,atsisak priimti patvirtinim.

Nesiningas treiasi asmuo,kuris sudarydamas sutart inojo ar turjo inoti,kad atstovas neturi tam teiss
arba virija jam suteiktas teises,neturi teiss pareikti mintus reikalavimus,kuriais galt ginti savo teises.

Jeigu atstovaujamasis patvirtino tik dal atstovo veiksm,treiasis asmuo turi teis atsisakyti sutarties visais
atvejais,nesvarbu,jsi siningas ar nesiningas,taip pat laikytasi CK 2.173str.2d. nurodyt atsisakymo
pareikimo termin ar ne.

Atstovo teisi pabaiga

Komercinio atstovavimo sudarant ir vykdant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis pabaigos

pagrindai,kaip matyti i CK 2.175str, nesiskiria nuo bendrj atstovavimo pabaigos pagrind.