CIVILINĖ TEISĖ.

Bendroji dalis
Civilinių teisių objektai
 Planas
• Civilinių teisių objektai ir civilinės apyvartos objektai. Daiktų
kaip civilinių teisių obj. Daikto ir turto terminų reikšmė
civiliniuose įstatymuose. Daiktų apskaita ir registrai. Daiktų
rūšys. Pinigai kaip civilinių teisių objektas.
• Vertybiniai popieriai, jų sąvoka, skiriamieji požymiai.
Daiktinės ir prievolinės teisės kaip išvestiniai civilinių teisių
objektai. Intelektinės veiklos rezultatai kaip civilinių teisių
objektai. Išradimai, pramoninės nuosavybės objektai,
mokslo, meno ir literatūros kūriniai.
• Asmeninių neturtinių vertybių, saugomų civilinių ektų
samprataįstatymų normomis, rūšys ir jų apibūdinimas.
• 1.1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso reglamentuojami santykiai
• 1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su
šiais santykiais susijusius asmeninius
neturtinius santykius, taip pat šeimos
santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis
kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius
asmeninius neturtinius santykius.
•  Civilinių teisių objektų rūšys
1.  Daiktai  
2. Turtinės teisės 
1. Intelektinės veiklos rezultatai 
2. Asmeninės nematerialios vertybės
3.  Daiktinės teisės
4.  Reikalavimo teisės
5.  Darbai ir paslaugos
6.  Informacija
 Civilinių teisių objektų rūšys
• 1.97 straipsnis. Civilinių teisių objektų rūšys
• 1. Civilinių teisių objektai yra
1. daiktai,
2. pinigai ir
3. vertybiniai popieriai,
4. kitas turtas bei turtinės teisės,
5. intelektinės veiklos rezultatai,
6. informacija,
7. veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat
8. kitos turtinės ir neturtinės vertybės.
• 2. Daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti civilinių teisių objektai tik
įstatymų numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių
apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju
laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota.
 Daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti
civilinių teisių objektai tik įstatymų numatytais atvejais.
Daiktai, kurie yra išimti apyvartumo
Objektų iš civilinės apyvartos ar kurių
apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti
prezumpcija
įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar
Civilinė
turto civilinė apyvarta apyvarta(CK1.97 str. 2d.)
neapribota.

Objektų rūšys

daiktai turtinės darbai ir informacija

teisės paslaugos

intelektinės daiktinė
s teisės reikalavim asmeninės nematerialios
veiklos
vertybės
rezultatai o teisės
 I. Daiktai
• 4.1 straipsnis. Daiktų sąvoka
• Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos
procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.
• 4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas
pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę
• […]
• 4. Nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus
registruotiną daiktą, gali būti sutartimi perleista iš
anksto.
 Pagrindinės daiktų rūšys

Apibrėžti Apibrėžti
rūšiniais individualias
požymiais požymiais

Dalūs daiktai
kilnojami
nekilnojami daiktai Nedalūs
daiktai

Pagrindinis
daiktas Suvartojami daiktai

Antraeilis daiktas Nesuvartojami

ir priklausinys daiktai
4.12 straipsnis. Pagrindiniai daiktai
Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais
• Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie
susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos
vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės
nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir
kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra
nekilnojamieji).

• Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami

įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems
nustatyta privaloma teisinė registracija.

• Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir

kitą turtą. Pvz., 1.110 str. Įmonės ir turtiniai kompleksai.
 II. Pinigai
• Pinigai – tai:
• Lietuvos banko išleidžiami banknotai,
• monetos,
• lėšos sąskaitose,
• kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai,
monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo
priemonė. (CK 1.100 str.)
• 6.913 str. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja
priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko)
atidarytą sąskaitą […] Bankas gali disponuoti kliento
sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrina
kliento teisę netrukdomai disponuoti tomis lėšomis.
 III. Vertybiniai popieriai

• Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas,

patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio
dokumento turėtojui.
• Vertybinis popierius gali patvirtinti teisę:
• gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar
emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.),
• atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius
(pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas
obligacijas ir kt.),
• teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių
popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.).
• Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai
pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina
pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam
asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai
vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą
įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis
vertybinis popierius).

Teisės, atsirandančios iš vertybinių popierių (taip pat ir iš

kitų apyvartos dokumentų) vadinamos finansiniu turtu
 Vertybinių popierių (VP)
atribojimas nuo civilinės
•
apyvartos dokumentų
Civilinės apyvartos dokumentai: sutartys, pakvitavimai,
atsiskaitymų procesą aptarnaujantys dokumentai, garantijos ir
t.t. patvirtina civilinių teisinių santykių egzistavimą, tam tikrų
teisių ir pareigų turėjimą, jų pasikeitimą ar pasibaigimą.
• Teisės atsirandančios iš paprastų prievolinių santykių gali būti
perleidžiamos pagal prievolės subjektų keitimo taisykles
(cessio lot. reikalavimo teisių perleidimas)
• VP patys savaime yra civilinės apyvartos objektai. VP tarsi
daiktai perkami ir parduodami ar kitaip perleidžiami tuo būdu
perduodant ir teises, kylančias iš to vertybinio popieriaus.
• VP perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar
papročius laisvai be jokių apribojimų.
 IV. Turtinės teisės
Civilinių teisių objektai yra:
• daiktinės teisės,
• prievolinės teisės,
• teisės, atsirandančios iš intelektinės
veiklos rezultatų.

• Turtinės teisės gali būti perduodamos ir

paveldimos.
• 6.305 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutarties
samprata
• 1. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas)
įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui)
nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja
priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų
sumą (kainą).
• (…………..)
• 4. Šio skyriaus normos taikomos turtinių teisių pirkimui
– pardavimui tiek, kiek tai neprieštarauja šių teisių
prigimčiai ir esmei.
• Pvz.
• Paveldėjimo teisių pardavimas
• Priėmęs palikimą asmuo, parduodamas
paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas
palikimą sudarantis turtas, privalo
garantuoti pirkėjui tik savo, kaip įpėdinio,
teisinį statusą. CK 6.426 straipsnis.
 V. Intelektinės veiklos rezultatai
• Intelektinės nuosavybės teisės objektais laikytini intelektinės veiklos
rezultatai, kuriems suteikiama teisinė apsauga.
• 1.111 straipsnyje netiesiogiai pateikiamas nebaigtinis intelektinės
veiklos rezultatų sąrašas – nurodoma, jog civilinių teisių objektais
laikomi:
• mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai
pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti, kuria nors
objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.).
• Išradimų patentai ir kiti intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių
objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos
rezultatais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka.
 Intelektinė nuosavybė
• Iš Stokholmo konvencijos dėl Pasaulinės intelektinės
nuosavybės organizacijos įkūrimo 2 straipsnio 7 punkto
analizės darytina išvada, kad intelektinė nuosavybės
objektais laikytini:
• literatūros, meno ir mokslo kūriniai, atlikėjų veiklos
rezultatai, garso įrašai, radijo ir televizijos laidos
(transliacijos), išradimai visose žmogaus veiklos srityse,
moksliniai atradimai, pramoninis dizainas, prekių ir
paslaugų ženklai, firmų vardai, prekybos ženklai bei kiti
intelektinės veiklos gamybos, mokslo, literatūros ir
meno srityse rezultatai.
 Autorinės teisės objektai ir jų teisinė
apsauga. Gretutinių teisių apsauga
• Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
• Autorių teisių objektai - tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai,
kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikšti kokia nors objektyvia
forma. Taigi, autorinė teisė yra taikoma literatūros, meno ir mokslo
kūriniams.
• Teisės teorijoje kūrinys apibrėžiamas kaip idėjų, minčių ir vaizdinių visuma,
kuri autoriaus kūrybinės veiklos procese įgauna konkrečią formą,
leidžiančią kūrinį atgaminti .
• Kūrinys yra nemateriali vertybė.
• Tačiau tam, kad kūriniui būtų suteikiama teisinė apsauga, jis turi būti
išreikštas kuria nors objektyvia forma, kuri leistų kūrinį atgaminti be
autoriaus pagalbos.
– Tai gali būti rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, fotografija, vieša kalba,
pranešimas, viešas atlikimas, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas ir
pan. Svarbu yra skirti patį nematerialų kūrinį ir jo išreiškimo formą, t.y.
materialų objektą, kuriame kūrinys yra išreikštas.
• Kartais atskirti kūrinio nuo materialaus objekto,
kuriame jis išreikštas, gali būti praktiškai neįmanoma,
pavyzdžiui, skulptūros, paveikslai. Tačiau autorinė teisė
į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialų objektą,
kuriame yra išreikštas kūrinys. Todėl perėjus
nuosavybės teisei į materialųjį objektą, kuriame
išreikštas kūrinys, autorinės teisės į kūrinį savaime
nepereina. Autorinė teisė taikoma visiems kūriniams
nepaisant jų formos, paskirties ir vertės, jų atgaminimo
būdo. Taip pat yra saugomi tiek paskelbti, tiek ir
nepaskelbti kūriniai.
• Kad būtų saugomos autoriaus teisės,
nereikalaujama kūrinio įregistruoti ar kitaip jį
įteisinti, nes autorinė teisė atsiranda nuo kūrinio
sukūrimo momento. Kūrinio autorius, ar jo teisių
perėmėjas gali informuoti visuomenę apie savo
teises, panaudodamas autorinių teisių apsaugos
ženklą, kurį sudaro trys elementai: raidė C (nuo
anglų kalbos žodžio “copyright”) apskritime - ©
arba apvaliuosiuose skliaustuose - (C), autoriaus
arba jo teisių perėmėjo vardas (pavadinimas) ir
kūrinio pirmojo paskelbimo metai.
• Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pateikiamas
autorių teisių objektų sąrašas. Autorinės teisės objektais laikytini šie
intelektinės veiklos rezultatai:
· knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai, kompiuterių programos
(išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę projektinę
medžiagą) ir kiti literatūros kūriniai;
· kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;
· rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos,
monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei
kiti mokslo kūriniai);
· dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti sceniniam
atlikimui skirti kūriniai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;
· muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;
(…)
• Kūrinių sąrašas nėra baigtinis, nes neįmanoma išvardinti visų įmanomų
kūrinių, ypač dėl atsirandančių vis naujų išraiškos būdų ir formų.
• autorių teisės išvestiniams kūriniams ir
rinkiniams netaikomos, jeigu išvestiniai
kūriniai buvo sukurti arba rinkiniai buvo
sudaryti pažeidžiant autorių teises į kūrinį ar
kūrinius, kurių pagrindu jie buvo sukurti ar
sudaryti.
• Siekiant visapusiškai aptarti autorinės teisės objektus, reikia
pažymėti, jog autorių teisių objektais nėra laikomi:
· idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai,
koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
· teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio
pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai,
normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų
oficialūs vertimai;
· oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai,
piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);
· oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
· įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
· liaudies meno kūriniai.
• Asmuo, sukūręs literatūros, mokslo ar meno
kūrinį, įgyja autorių asmenines neturtines ir
turtines teises, kurių šiame darbe
nenagrinėsime. Autoriaus turtinės teisės
galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po
autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto
viešo paskelbimo datos. Autoriaus asmeninės
neturtinės teisės saugomos neterminuotai.
 Pramoninės nuosavybės teisės
objektai ir jų teisinė apsauga
• Pramoninės nuosavybės objektų sąrašas pateikiamas
Paryžiaus konvencijos 1 straipsnyje:
• pramoninės nuosavybės apsaugos objektais laikomi
išradimų patentai, naudingieji modeliai, pramoninis
dizainas, prekių ženklai, paslaugų ženklai, firmų vardai ir
kilmės nuorodos arba kilmės vietos pavadinimai, taip pat
apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos.
• Skirtingai nei literatūros, meno ar mokslo kūriniai,
pramoninės nuosavybės objektai yra saugomi ne nuo jų
sukūrimo momento, o nuo jų įteisinimo įstatymų nustatyta
tvarka.
• Apsauga yra teikiama pačiai idėjai, o ne jos išraiškai.
 Išradimų teisinė apsauga

• Patentų įstatymo 1 straipsnis nustato, kad patentas, kurį išduoda

Valstybinis patentų biuras šio įstatymo nustatyta tvarka, yra
išradimų apsaugos forma.
Išradimai yra patentabilūs, jei jie yra nauji, išradimo lygio ir turi
pramoninį pritaikomumą.
• Išradimas yra naujas, jei jis nežinomas technikos lygiu.
• Išradimas yra išradimo lygio, jeigu jis nežinomas atitinkamos srities
specialistui.
• Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar
panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos srityje ar
kitose srityse.
• Išradimo objektu gali būti įrenginys, būdas, medžiaga,
mikroorganizmo kamienas, augalų ir gyvūnų ląstelių kultūros,
žinomo įrenginio būdo, medžiagos, mikroorganizmo kamieno
naujas panaudojimas.
• Išradimais nelaikomi: atradimai, mokslo teorijos ir
matematiniai metodai; gaminių išoriniai vaizdai; žaidimų,
intelektinės ir ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip
pat skaičiavimo mašinų programos; informacijos teikimo
būdai.
• Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga
suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui.
• Patentai neišduodami už žmonių ir gyvūnų gydymo, ligų
diagnozavimo ir profilaktikos būdus (išskyrus įrenginius ir
medžiagas, kurie naudojami tiems būdams), augalų ir
gyvūnų veisles, biologinius (išskyrus mikrobiologinius) jų
išvedimo būdus, išradimus, prieštaraujančius visuomenės
interesams, moralės ir humaniškumo principams.
• Patento savininko teisės yra absoliutaus, išimtinio pobūdžio, bet
ribotos laike ir teritorijoje.
• Patento savininko teisių absoliutumą lemia tai, kad visi kiti asmenys
privalo susilaikyti nuo savininkui priklausančio išradimo
panaudojimo.
• Išimtinis subjektinių patentinių teisių pobūdis reiškia, kad teisės į
išradimą gali priklausyti tik vienam patento savininkui. Du patentai
tam pačiam išradimu negali būti išduodami.
• Tačiau tokia taisyklė galioja tik vienos valstybės teritorijos ribose.
Patentinės teisės yra apribotos laike, nes galioja įstatymų nustatytą
laiką. Lietuvoje patentai galioja 20 metų nuo patentinės paraiškos
padavimo datos.
Pramoninio dizaino teisinė apsauga
• Pramoninis dizainas - tai viso gaminio ar jo dalies, sukonstruotų iš specifinių linijų, kontūrų, spalvų,
formų ir (arba) medžiagų, estetinis vaizdas. Gaminiu laikomas pramoniniu ar rankiniu būdu
pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys, taip pat daiktų rinkiniai ar kompozicijos, įpakavimas,
grafiniai simboliai bei spaustuvės šriftai.
• Pramoninis dizainas turi būti naujas ir turėti individualias savybes, neprieštarauti viešosios moralės
principams.
• Pramoninis dizainas yra naujas, jeigu iki paraiškos padavimo arba prioriteto datos savo išvaizda
nebuvo tapatus kitam visuomenei prieinamam ar žinomam Lietuvoje gaminiui.
• Pramoninis dizainas turi individualias savybes, jeigu informuotas vartotojas atskiria vieną
pramoninį dizainą pagal bendrą jo išvaizdą nuo kito pramoninio dizaino, pateikto Lietuvos
Respublikos rinkai ar įregistruoto Valstybiniame patentų ir šio pramoninio dizaino galiojimo laikas
dar nepasibaigęs.

• Teisinė apsauga pramoniniam dizainui suteikiama tik jį įregistravus Valstybiniame patentų biure.
Pramoninio dizaino savininko teisių pobūdis yra toks pat kaip ir patento savininko teisių. Jos yra
absoliutaus, išimtino ir laikino pobūdžio, taip pat yra apribotos valstybės, išdavusios teisės į
pramoninį dizainą liudijimą teritorijoje. Registruoto pramoninio dizaino teisinė apsauga galioja 5
metus nuo paraiškos padavimo datos. Galiojimo terminas, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti
pratęstas keturis kartus po 5 metus iki 25 metų.
 Prekių ir paslaugų ženklų teisinė
apsauga
• Prekių ar paslaugų ženklu gali būti bet koks žymuo, kurio
paskirtis atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes ar
teikiamas paslaugas nuo kitam asmeniui priklausančių ar
teikiamų paslaugų ir kurį galima grafiškai pavaizduoti.
• Žymenimis gali būti žodžiai, raidės ir skaitmenys, piešiniai,
emblemos, erdvinės formos (gaminių įpakavimas, talpa),
spalvos, spalvų derinys, jų išdėstymas ar bet koks paminėtų
žymenų derinys. Žymuo nepripažįstamas ženklu, jei jis
neturi skiriamojo požymio, nusistovėjusioje veikloje yra
tapęs bendriniu, žymi tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį,
vertę, kilmės vietą ar kitas prekių ar paslaugų
charakteristikas, gali suklaidinti visuomenę, prieštarauja
moralei ar viešajai tvarkai, žmogiškumo principams.
• Juridiniai ir fiziniai asmenys, užregistravę ženklą Valstybiniame
patentų biure, įgyja teisę jį naudoti prekėms ar paslaugoms žymėti
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši teisė galioja 10 metų nuo
paraiškos padavimo dienos. Galiojimo terminas, jei laikomasi
įstatyme numatytų sąlygų, gali būti pratęsiamas kiekvieną kartą, bet
ne ilgiau kaip 10 metų.
Teisės į prekių ar paslaugų ženklą yra absoliutaus ir išimtinio
pobūdžio. Tik ženklo savininkas turi monopolinę galimybę vartoti
ženklą savo veikloje, taip pat uždrausti jį vartoti kitiems asmenims.
Plačiai žinomo Lietuvos Respublikoje ženklo savininkas turi teisę,
net jo neįregistravęs, uždrausti kitiems be jo sutikimo vartoti
komercinėje veikloje bet kokį žymenį, susijusį su gerai žinomo jo
ženklo atgaminimu, imitacija ar vertimu.
 VI. Informacija. Informacija apie
privatų asmenį, komercinė
informacija, profesinė paslaptis
• Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija
apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo
sutikimu.Asmens duomenų apsauga reglamentuojama
specialiu įstatymu.
• Asmens duomenys - bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu
- duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti
tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais
duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi
fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar
socialinio pobūdžio požymiai.
• Ypatingi asmens duomenys - duomenys apie fizinio asmens rasinę
ir etninę kilmę, politinius, religinius, filosofinius ar kitus įsitikinimus,
narystę profesinėse sąjungose ir politinėse partijose, sveikatą, lytinį
gyvenimą, teistumą.
Viešo asmens privataus gyvenimo
apsaugos ypatumai
• Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis
asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės,
jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą
asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę
veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis
veikė sąžiningai siekdamas supažindinti
visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
• 2.24 straipsnis.
 Komercinė paslaptis

• Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar

potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji
asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko
ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų
išsaugoti jos slaptumą.
• 1.116 straipsnis. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis.
• Komercinės paslapties sąvoką taip pat nustato Akcinių bendrovių
įstatymo 20 str.
• Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi,
nustato įstatymai.
• Pvz., bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai
• Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo
atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas
visuomenės saugumo interesais. 1.116 straipsnis
 Profesinė paslaptis

• Informacija pripažįstama profesine

paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį
privalo saugoti tam tikros profesijos
asmenys (advokatai, notarai)
 VII. Veiksmai ir jų rezultatai
• Civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai
ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų
remontas, patarnavimai ir kt.).
 VIII. Asmeninės neturtinės
teisės ir vertybės
• 1.115 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės
• 1. Civilinės teisės saugomi objektai yra
asmeninės neturtinės teisės, t. y. ekonominio
turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios
su jų turėtoju teisės.
• 2. Asmeninės neturtinės teisės gali būti
susijusios arba nesusijusios su turtinėmis
teisėmis.
 VIII. Asmeninės neturtinės
teisės ir vertybės
• Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės:
• vardas, gyvybė, sveikata, kūno
neliečiamybė, garbė, orumas, žmogaus
privatus gyvenimas, autoriaus vardas,
dalykinė reputacija, juridinio asmens
pavadinimas, prekių (paslaugų) ženklai ir
kitos vertybės, su kuriomis įstatymai sieja
tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.
 Asmens garbė ir orumas

• Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis,

žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių
duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
• Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs
asmuo neįrodo priešingai.
• Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės
neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei
orumą.
• Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to,
ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne.
• 2.24 straipsnis.
• Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens
dalykinę reputaciją.
• Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per
visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje,
radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo
paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta
visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą
nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų.
• Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo
išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo
dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę
atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju,
jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.
 VIII. Asmeninės neturtinės
teisės ir civilinė apyvarta
• Asmeninės neturtinės teisės gali būti
perduodamos ar paveldimos tik
įstatymų numatytais atvejais
• 1.114 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės
ir vertybės arba jei tai neprieštarauja:
• šių vertybių prigimčiai
• geros moralės principams
• ar nėra apribota įstatymų.
 • LIETUVOS RESPUBLIKOS
• ŽMOGAUS AUDINIŲ IR ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS
ĮSTATYMAS

• 11 straipsnis. Komercinių sandorių

neleistinumas
• Gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės ir
organai negali būti civilinių komercinių
sandorių objektas.