I.

Sokrato, sofist, Platono ir Aristotelio etik samprata

Sokrato etika:
Etika yra normatyv mokslas. Ji yra skirstoma dvi ris:
1. Etinis absoliutizmas pozicija, su kuria tapatinasi daugelis autori, skelbia, jog
egzistuoja bendri, kartu ir absoliuts, visiems privalomi moraliniai nuostatai, principai
(absoliutu, amina, nekintama).
2. Etinis reliatyvizmas doktrina, kurios besilaikantys teoretikai skelbia, jog bendr,
absoliui moralini nuostat nra, o egzistuoja tik skirtingi moraliniai principai ir ivesti
bendr vertinim nemanoma (paskira, laikina, konvencionalu).
Sokratas laikosi absoliutizmo pozicijos. Jis nepaliko joki tekst, todl jo nuostatas nustatome i
Aristotelio ir Platono tekst. Sokrato pozicija sutampa su absoliutistine etika, nes jo etikoje
egzistuoja bendros moralins nuostatos (teisingumo doryb).
Sokrato etikos bruoai:
1. Sokrato etikoje egzistuoja bendros moralins nuostatos;
2. Pats mogus gali rinktis gr arba blog;
3. mogus, remdamasis savo protu, gali paaikinti, kas yra blogai, o kas gerai, nes
mogus turi prot ir jo dka gali paaikinti savo pasirinkimus;
4. Aukiausia doryb inojimas (Antikoje dominuoja proto kultas, prieingas
krikionybs dorybms). Niekas nesielgia blogai i neinojimo, nes jis turi prot ir
suvokia.
Pagrindins dorybs:
1. Teisingumas
2. Drsa
3. Nuosaikumas (saikas)
Sofistai (Protagoras):
Sofistai kultroje turi paniekinamj reikm. Taip yra todl, kad filosofai siekia iminties, o
sofistai orientavosi toki imint, kuri pardavinjo u pinigus (sprsdavo problemas, kaip, pvz.,
dabar dirba advokatai). Sofistai buvo vairi srii specialistai. ymiausias i j Protagoras.
Sofistai remiasi etiniu reliatyvizmu nra bendr moralini nuostat.
Sofist (Protagoro) pagr. teiginys etiniam reliatyvizmui: mogus yra viso ko matas esani
dalyk, kad jie yra, ir nesani dalyk, kad j nra. Tai reikia, kad paskiras individas yra viso
ko matas arba vertintojas. io teiginio esm ta, jog aplinkos vertinimas priklauso nuo vertintojo
(mogaus) nuostat. Negali bti joki bendr moralini nuostat, o visi veiksmai yra reliatyvs.
Ms nuostatos yra partikuliarios, ne universalios. Reikia suvokti, kad skirtingi individai gali
priklausyti skirtingoms socialinms kultroms ir kitoms aplinkybms, todl tiktina, kad jie
remsis skirtingomis nuostatomis. Tai rodo, kad negali bti bendros nuostatos, bendro,

universalaus vardiklio. Kur laik galima remtis tam tikromis nuostatomis, bet aplinkybs
keiiasi, todl kinta ir nuostatos.
Norint bti savu tarp nauj nuostat, reikia atsisakyti sen ir priimti naujas. Sofist nuostatos yra
konvencionalios priimtos bendru sutarimu. Mes sutariame, kad tai yra normalu, moralu,
priimtina vis.

Platono etika:
Platonas yra susijs su etiniu absoliutizmu. Jis teigia, kad egzistuoja bendros moralins
nuostatos.
Platono etika kalba apie gr. Gris pasiekiamas tik save montuojant Platono nustatyt luom
schem. Bendrasis gris gris visiems. Gris gali bti suprastas kaip laim, tad bet kokiu atveju
siekiame laims (taiau tai ne eudemonistin etika).
Platonas teigia, kad individas priklauso kakokia korporacijai, sociumui. Tai sietina su
prigimtiniu mogaus priklausymu eimai (eima maiausias sociumas): A pirmiausia
priklausau savo eimai (korporacija), todl savo interesus turiu derinti su eimos nari interesais,
visi turime remtis kakokiomis nuostatomis.
Nesame tik paskiri individai, priklausome sociumui (iuo atveju valstybei). Sociumas yra
skirstomas 3 luomus:
1. Valdovai (statym leidyba; vertyb imintis, orientuotis visuotin gr);
2. Kariai (valdov statym gynyba; vertyb drsa);
3. Amatininkai arba emdirbiai (valdov ir kari ilaikymas; vertyb nuosaikumas).
Kiekvienas individas, priklausantis sociumui, yra priskirtas kakuriam i sluoksni ir turi remtis
to sluoksnio nuostatomis, elgesio normomis, dorybmis.
Visus 3 iuos luomus apjungia ketvirtoji doryb teisingumas. Valdovai leidia statymus, kurie
reglamentuoja ms gyvenim. statymai privalt bti imintingi, kurie yra orientuoti bendrj
gr. Kariai priiri, kad bt vykdomas statymas, o amatininkai turi laikytis nuosaikumo ir
statum. Derm tarp 3 dorybi bus manoma tik tada, kai bus laikomasi vis nuostat.
Sociumo esm skmingas funkcionavimas. Jeigu visi sociumo sluoksniai laikysis moralini
dorybi, tai sociume (valstybje) triumfuos teisingumas. Platono modelis siekiamyb (idealus
modelis).

Aristotelis:
Aristotelio etika taip pat remiasi etinio absoliutizmo idja.
Aristotelio etika yra eudemonistin. Tai reikia, kad mogaus (paskiro individo) pagr. siekis yra
laims siekis (eudemonija laim).

Platonas gris
Aristotelis laim
Bendrasis gris (Platonas) gris visiems.
Aristotelis teigia, jog gris = laim. Siekiant laims reikt vadovautis tam tikromis nuostatomis,
dorybmis.
Doryb, pagal Aristotel aukso vidurys (vidurio pozicija) tarp dviej kratutinum. Pvz.:
imintis yra aukso vidurys tarp visainikumo ir nieko neinojimo. Prieingyb iminiai
perdtas savo proto auktinimas/menkinimas.
Atsidrus naujoje situacijoje reikia i naujo iekoti aukso vidurio ir dmes kreipti prot.
Sokrato inau, kad neinau atitinka Aristotelio aukso vidurio princip.
Aukso vidurys 4 pagrindinse dorybse:
1.
2.
3.
4.

II.

Visainikumas < imintis > nieko neinojimas

Bebaimikumas < drsa > bailumas
Saiko neturjimas < nuosaikumas, saikas > perdtas saikas
Perdtas teisingumas < teisingumas > neteisingumas

Epikrinink etikos samprata

Epikras gyveno 341 270 m. pr. Kr.

Epikrinink tikslas malonumas. Epikrinink etika yra malonumo hedemonistin etika
(Hedon malonumas).
Karo sumaities situacijoje atsiranda moni pojtis, kad pasikeiia laims samprata, tampa
nebeaiku, kas yra gerai, o kas blogai, mstoma, k daryti. iuo neramum laikotarpiu
malonumai tampa siekiamybe.
Ataraksijos principas hedonist principas. Ataraksija vis trokim nuslopinimas, sielos
ramyb. Apatijos principas stoik principas.
Epikrininkai iskiria 3 konkreias malonumo ris:
1. Natrals, btini (maistas, komfortas).
2. Natrals, bet nebtini (turtas, mantrumas).
3. Nenatrals ir nebtini (lov, garbs siekimas).
Pagal Epikr, jei norime pasiekti malonum, turime vadovautis 1 rimi ir atmesti 2 bei 3. 1
minimalistiniai malonumai, 3 maksimalistiniai malonumai. mogui, kad jo gyvenimas bt
malonus, pakanka to, kad jis privalt apsirpinti minimaliais ir btinais poreikiais/malonumais.
Pvz.: 1 turti duonos ir bst. 2 natralu turti bst, bet nebtina turti koted. 3 lovs,
garbs siekimas, materialins grybs yra nenatralu ir nebtina.

Laim/malonumas nepatiriami, kai ikeliami per dideli sau reikalavimai. Sielos penui utenka
duonos, pastogs ir draug. Vadovautis reikia kanios nebuvimu (epikrinink tikslas). Kanios
blogio altinis yra ne iorje, bet viduje. Jei nori bti sveikas, bk saikingas. Jei nori turti
ataraksij, atsiribok nuo iorinio pasaulio. Nevesk, netekk, neturk eimos, nes ja reikia rpintis
ir aprpinti j. Filosofija turi atlikti terapin funkcij, malonumui pasiekti reikalinga imintis,
reikia mokytis iminties ir taip gydyti siel.
Malonumui pasiekti gali trukdyti baims. 3 pagrindins, iskiriamos epikrinink:
1. Diev baim Dievai nustato, k privaltume ir ko neprivaltume daryti. mogui
gyvenimas gali bti nemalonus, kai jis bijo bti nubaustas Dievo. Diev bijoti yra
neprotinga todl, kad Diev gyvenimas nra susijs su rpesiais, tai yra malonus
gyvenimas, todl Dievai nesikia moni gyvenimus. Dievai gyvena malon gyvenim,
tad nesirpina baudimu.
2. Gamtinio btinumo baim pasitelkus prot galima paaikinti gamtos reikinius ir tada
dingsta baim. Baimei dingus liks atsakingumas.
3. Mirties baim j galima isklaidyti pasitelkus prot. Epikras ir jo pasekjai remiasi
Demokrito mokymu. Pagal j mogus yra laikinas atom darinys, kuris laiko eigoje
isiskaido. Mirtant knui mirta ir siela. Mirtis nieko nereikia, kadangi, kol mes
gyvename, mirties dar nra, o kai mirtis ateina, ms jau nebra. Mirtis nieko nereikia
nei gyviesiems, nei mirusiems, nes gyviems jos dar nra, o mirus jau nebus kam jos
suvokti.
Epikrininkai auktina prot kaip gali veikti baimes.
Gyvenimo malonumas priklauso nuo gyvenimo kokybs, o ne jo trukms.

III.

Stoik etikos samprata

Stoik etika atsirado toje paioje epochoje kaip ir epikrinink. Stoikai, prieingai nei
epikrininkai, teigia, kad mogus turi ilikti vieumoje, o nelaiming gyvenim daro ioriniai
poveikiai.
Apatijos principas stoik principas. Apatija beaistrikumas. Tai yra teigiamas dalykas.
Stoikai silo remtis apatikumu (beaistrikumu). Pagr. mogaus gyvenimo tikslas laim. Taiau
laims siekimas nesutampa su Aristotelio etikos laims siekimu. Bti stoiku reikia ilikti
apatiku visose srityse ir situacijose (stoik etikos principas).
Zenonas stoik mokyklos steigjas. Stoiku taip pat buvo Aleksandras Makedonietis.
Stoik mokymo laiksi Markas Aurelijus. Jis teigia, kad mogus visada turi turti galvoje 2
svarbiausias tiesas:
1. Ioriniai dalykai nepalieia mogaus sielos, o nerimas, baims ir kiti negatyvs dalykai
yra neatsiejami nuo vidinio poirio iorinius dalykus. Laim priklauso nuo poirio,

kaip mes j irsime. Laiming gyvenimas yra susijs su poiriu Kaip tu irsi
gyvenim, toks tas gyvenimas ir bus. Daugelis troktam dalyk ioriki ir laikini,
todl mogus neturt prie j prisiriti. Tai suvoks mogus tampa apatikas.
2. Visa, k matai, keiiasi ir nyksta. Pasaulis yra kitimas, o gyvenimas yra sitikinimas.
Individai gali bti laimingi nepriklausomai nuo iorini dalyk, todl stoicizmas moko
apatikai (ramiai) vertinti savo padt probleminiame pasaulyje, priimti visus likimo
siuniamus smgius. Mes danai elgiams neimintingai bgame nuo problemins
situacijos (prieingai nei epikrininkai jie bga nuo visko).
Bgimas daniausiai yra susijs su nelaisva siela, todl reikia keisti poir visk. Apatikas yra
toks mogus, kuris yra laisvas nuo iorini dalyk. Nelaisva siela yra serganti siela, priklausanti
nuo iorini dalyk, apimta patoso. Serganti siela yra linkusi racionalizuoti savo sielos
liguistum. Ydas gali pripainti tik sveikstanti siela. Filosofija turi ne mokyti, ne kelti
vairiausius klausimus, o gydyti siel. Serganti siela gyvena ateitimi, kokybine prasme padaro
nelaiming ms dabart.
Protas yra pajgus valdyti jausmus ir emocijas ir to dka galime ilikti rams (stoiki). Tik
protingas mogus suvoks, kad patiria kani dl iorini dalyk ir jie veria bti apimtam patoso
(aistros) ir savyje atrasti apatijos princip. Laim ar nelaim priklauso ne nuo iorini dalyk, o
nuo vertinani nuostat, pvz. liga (poiris j; iorin).
Stoikai pateisino eutanazij. Tai yra medicinin, teisin, etinio pobdio problema. Eutanazija
savanorikas mogaus pasitraukimas i gyvenimo. Nusiudymas amoralus veiksmas ne tiek
savo paties atvilgiu, kiek savo artimj, aplinkini atvilgiu. Pagal Aristotel, tai yra neteisinga
ne tik prie aplinkinius, bet ir prie save, nes atsisuku prie savo prigimt, kuri man liepia
gyventi. Jei norima nusiudyti, vadinasi, yra nesutariama su savo prigimtimi.
Stoikai nors ir pateisino eutanazij, bet to neskatino. Viskas priklauso nuo nuostat. Saviudyb
kyla i baims, o toki saviudyb stoikai smerkia. Bet tam tikros aplinkybs (pvz. liga) gali
sunaikinti prot ir palikti tik gyvast tik tokiai situacijai esant mogaus pasitraukimas i
gyvenimo gali bti moraliai pateisinamas vardan pilnakraujo gyvenimo.
Bti apatiku nereikia bti abejingu.

IV.

Krikionikoji etika ir jos dorybs

Krikionikoji etika itin skiriasi nuo Antikos ir jos sistemos. Antikoje (graikai) sukr toki
mogaus samprat, kai mogaus protas buvo iauktinamas, mogus yra protinga btyb ir gali
priimti protingus sprendimus. Tai yra intelektualistin etika.
Krikionikoji etika remiasi Senuoju Testamentu. ia pagrindinje kategorijoje yra ne protas, o
tikjimas. Tai yra anti-intelektualistin etika. 10 Dievo sakym yra ir moraliniai priesakai. i
etika neivengiamai susijusi su apreikimo tiesomis. Krikionybje proto kultas buvo laikomas
puikybe. Protas buvo pakeistas tikjimu, viltimi, meile. Taiau visa tai nereikia, kad protui nra

suteikiama jokia svarba, jie transformavo pai imint. Bandoma atsiriboti nuo tokio proto, kuris
buvo suformuotas Antikoje, jie auktina imint, kuri Dievas yra mums paskelbs garbinti.
mogika imintis yra ne paneigiama, o nuvertinama, prioritetas yra teikiamas iminiai, Dievui
ir jo iminiai, aikiai pabriamas racionalus mstymas, Dievo iauktinimas.
Krikioni persekiojimai primityviausia Antikos pasauliros kova pries krikionikj.
Kvintas Tertulianas (155 200 m.) laikosi poirio, kad protas ir tikjimas yra du nesuderinami
dalykai. Kiti krik. autoriai iek tiek velnino pozicij, nors proto ir tikjimo tiesos yra
skirtingos, bet vis dlto reikt jas derinti. Tikiu, nors tai yra absurdika tai reikia, kad tai,
kuo mes tikime (apsireikusiu Dievu), kai mes tai irime pro proto prizm, tai daugelis
teigini mums pasirodo nemanomi, negalimi ir todl absurdiki, bet vis tiek tuo yra tikima. Pvz.
viena i apreikimo ties sako, kad Dievas apsireikia 3 asmenyse, Dievas yra mogus, kuris i
tikro gyveno, bet i proto pozicij tai yra absurdika, nemanoma. Tertulianas taip pat aikina,
kad proto tiesos laikinos, o tikjimo aminos.
Proto tiesos ir tikjimo tiesos nra bendramats tai kitos kategorijos dalykai, kurie vienas kito
nepaneigia.
Anzelmas: Ne tam iekau ir noriu suprasti, kad patikiau. Bet prieingai tikiu, kad jeigu
netiksiu, tai nieko ir nesuprasiu. Jam pirmiau yra tikjimas, o prot galima pasitelkti pagalb.
I proto ties nemanoma logikai ivesti tikjimo ties. Tikjimo irgi negalima ivesti i proto
ties.
Tomas Akvinietis: Protas negali rodyti to, k tikiu, bet protas gali nuviesti tikjimo
neivengiamum.
Krikionikosios dorybs:
1. sakymas. Krikionikoji etika, prieingai nei Antikos, remiasi sakymu, pvz., Mylk
savo artim. Pagr. sakymas: Mylk savo viepat Diev. Senajame Testamente
sakymai i iors, Naujajame Testamente i vidaus (sins).
2. Nuolankumas. Garbingas mogus mielai padeda kitiems, bet gdijasi, kai kiti jam
padeda. Padti reikia bti pranaesniam, o priimti pagalb reikia jausti kito pranaum
ir savo menkum. Tokiam garbingam mogui trksta nuolankumo. Ikeliamas nuolankus,
bet neididus mogus. Didiausia nuodm puikyb.
3. Kantryb/kantrumas. Visos krik. dorybs remiasi kantrumu. Per nekantrum atsiranda
blogis, per nekantrum uvo pirmasis mogus (Ieva). Meils principas kit privalu
beslygikai mylti, nereikalaujant atsakymo. Krikionyb asimetrija.
4. Meil. Ji pabria nelygiavertikum, meilje nra lygiaveri main. Antikoje
susiduriama su lygiavertikumu, kai kalbama apie draugyst ar meil. Antikoje
nesusiduriame su asimetrija.
5. Atlaidumas. Meil yra negalima be atlaidumo.
Eutanazijos klausimas: Nei ST, nei NT nra saviudybs draudimo.
Tomas Akvinietis apie saviudybes:

1. Individas priklauso krikionikai bendruomenei. mogus, kuris nusiudo, blogai

pasielgia ne tiek su savimi, kiek su bendruomene.
2. Saviudyb amorali, nes tai atsigrimas prie prigimt.
3. Saviudyb nusiengimas prie Diev.

V.

Kanto etika

Kanto etika yra deontologin etika (pareigos, normatyvistin etika).

Kategorinis imperatyvas poelgio moralin vert, nustatoma atsivelgiant paties proto
formuluojam kriterij. Tai yra proto suformuota taisykl.
Hiumo etikoje poelgio moralin vert yra nustatoma pagal knikus malonumus, o protas
nekuria jokio kriterijaus. Kantas teigia prieingai protas formuluoja kriterij ir taip suprantama,
kas yra gerai, o kas blogai.
Pagal Kant moralus elgesys yra toks elgesys, kai mes elgiams i pareigos jausmo sisavinimo,
o ta pareiga nebtinai turi turti kak bendro su nauda, malonumu, laime. Tos pareigos
nebtinai turi bti moralios, naudingos ir t.t. Moralus elgesys pagal pareig.
Maksimos skirtingos nuostatos, kuriomis remiams atlikdami veiksmus.
Maksima subjektyvi nuostata, kuria savo gyvenime remiasi mogus.
Kanto klausimas kurios maksimos yra moralios, o kurios amoralios (nepriklausomai nuo
malonumo, naudos, laims)? Klausimas keliamas tam, kad maksimas galtume klasifikuoti.
Reikia protu sukurti kriterij kategorin imperatyv.
Pagal Kant mes remiams maksimomis (subjektyviais principais/nuostatomis) atlikdami
kiekvien veiksm.
4 kategorinio imperatyvo versijos:
1. Pagrindin formul. Elkis taip, kad tavo valios maksima galt tapti visuotinio statymo
leidimo principu (Nedaryk to, ko nonenortum, kad tau bt daroma). Moralus
elgesys (maksima), kuriuo remiantis veiksmas bus moralus, jei nepaeis ios
taisykls/kad mano elgesys galt tapti pavyzdiu visiems.
2. Gamtos dsnio formul. Elkis taip, tarsi tavo elgesio maksima per tavo vali galt tapti
visuotiniu gamtos dsniu. Gamta sistema, kurioje yra viskas dsninga. Mes galime
suprasti ir sociumo gyvenim, taisykls pradeda galioti visuomenje kaip dsniai. Gamta
teikia gamtos dsnius, protas teikia proto dsnius.
3. Savitikslikumo formul. Elkis taip, kad nei savo asmenyje, nei kieno nors kito
asmenyje niekada mogaus nepanaudotum vien kaip priemons, o kaip tiksl. moni
veikla visuomet yra tikslinga (orientuotas veiksmas tiksl). Tikslui gyvendinti mes
renkams vienokias ar kitokias priemones. Ne visos priemons ir tikslai gali bti
traktuojami moraliai.

4. Autonomijos formul. Elkis taip, tarytum per savo maksimas visuotinje tiksl
viepatijoje visada btum dsnius kurianiu nariu. Visuomens gyvenimas siejamas su
visuotiniu socialinio teisingumo principu.
Hiumo etikoje protas yra nereikmingas (prieingai nei Kanto), Hiumo etika yra empiristin, kuri
remiasi malonumais. mogus nra tik ir tik juslikai determinuota btyb, todl tos btybs
veikla nra susijusi vien tik su malonumu. Pagal Kant tiksl galima apibrti geru ar blogu
nekreipiant dmesio laim, malonumus ir kt.
Gerai yra tai, kas gali bti universalizuojama.
Pats aukiausias tikslas pagal Kant mogus.
Ger vali Kantas sieja su pareiga, tikslu bti moraliam. Tik elgesys i pareigos gali bti
moralus. Elgesys i polinkio gali bti amoralus.
Kanto etika beslygikumo etika. Veiksmas i pareigos bei pagarba beslygiki dalykai.
A priori iki patyrimo (duotas i anksto).
A pasteriori kas duota i patyrimo.
Kanto kategoriniai imperatyvai a priori ivedami ne i juslinio stebjimo.

VI.

Empiristin Hiumo etikos samprata

David Hume 1711 1776 m.

Hiumo etika hedonistin (pagrindinis siekis malonumas), taip pat empiristin (remiasi
pojiais).
Hiumo etikos bruoai:
1. Aikinasi, kodl tam tikri veiksmai sulaukia moralinio pritarimo, o kiti ne;
2. Tai hedonistin etika. Gerai yra tai, kas malonu. Tai turi bti ne egoistinis, bet altruistinis
malonumas malonu yra tai, kas malonu visiems.
Moraliniu poiriu mones vertiname ir giriame tada, kai jiems yra bdingas tam tikras
palankumas kit moni bei moni visuomens atvilgiu ir kai jie savo veikla siekia kitiems
pasitarnauti ir padti pasiekti laim. Taigi moralinis pritarimas siejasi su nuostatomis,
laikysenomis ir poelgiais, kurie yra motyvuoti ne egoistikai, o altruistikai ir socialiai, ir iuo
poiriu nukreipti kit gerov bei visuotin naud. Tokios nuostatos, laikysenos ir poelgiai
priimami su diaugsmu ir pritarimu, o tai ir yra moralinis pritarimas.
Altruistins ir socialins nuostatos, laikysenos bei poelgiai mums patinka, teikia diaugsmo, t.y.
mes jiems pritariame. Lygiai taip pat mums nepatinka egoistins ir asocialios nuostatos,
laikysenos bei poelgiai; juos velgiame bjaurdamiesi, nenoriai, mes jiems nepritariame. Hiumo
teigimu, itas pagrindinis moralinio pritarimo fenomenas yra bdingas visoms kultroms ir
visiems monms. Jis veikiausiai siejasi su mogaus psichine konstitucija. Bet kodl teigiamai
reaguojame tai, kas socialiai naudinga, ir neigiamai tai, kas socialiai alinga? Be abejo, dl to,
kad mums rpi moni gerov, arba visuotin gerov. Taiau sykiu matyti, kad ms motyvacija

jokiu bdu nra tik egoistikai orientuota asmenin naud, o altruistikai ir socialiai krypsta
mus supani moni bei visuomens naud. Taiau kaip suprasti t dalyk remiantis
empiristinmis slygomis?
Empiristin minto principo rekonstrukcija nurodo juslini-empirini afekt (instinktai, jausmai,
polinkiai, aistros) darin. Hiumas remiasi ekstensyvios simpatijos kaip moralinio jausmo pamato
konstrukcija. Trumpai aptarkime tos konstrukcijos punktus:
Afektas juslinis pojtis.
Afektai:
1. Tiesioginiai (sukelia daiktai ir gamtos objektai);
2. Netiesioginiai (moni veiksmai).
Tiesioginius sukelia patys objektai, mumyse paadinantys malonum arba nemalonum ir dl to
suvokiami kaip gris arba blogis. Tiesiogini afekt (pvz. geidimas ir pasibjaurjimas, rpestis
ir diaugsmas) malonumo-nemalonumo motyvacija yra apibrta egoistiniu-hedonistiniu
bdu.
Netiesioginiai afektai daniausiai yra susij su asmenimis netiesiogiai ta prasme, jog tie asmenys
dl konkrei savybi mums sukelia simpatij arba antipatij. Taigi malonumas ir nemalonumas
ia randasi tarpikai. Todl afektai yra trigubi: A juose afektyviai yra susijs su asmeniu dl
kokios nors tam asmeniui bdingos savybs. Tra dvi netiesiogins afekt poros: puikybnuolankumas ir meil-neapykanta.
Kalbant apie puikyb-nuolankum turime reikal su savuoju A, kuris dl konkrei savybi
patinka (puikyb) arba nepatinka (nuolankumas). Kalbant apie meil-neapykant turime reikal
su kitais asmenimis, kurie dl koki nors savybi patinka (meil) arba nepatinka (neapykanta).
Mums rpi, kad ms netiesioginiai-afektyvs vertinimai sutapt su kit moni vertinimais,
pvz., kad savybs, kuriomis mes asmenikai didiuojams, patikt ne tik subjektyviai, bet ir kaip
pagarbos vertos savybs.
Simpatija (ia suprantama ne kaip geranorikumas, atjauta arba uuojauta, o kaip sijautimas
kit moni afektus) sukuria komunikacin afekt perdavim ir prisideda prie afektyvaus
vertinimo apibendrinimo ir objektyvavimo.
iuo simpatiniu perdavimu galima paaikinti, kodl mums patinka, kaip asmenikai gerbtinos ir
dorybingos mus supani moni ir visuomens gerov ir naud orientuotos savybs. Afektas,
kuris geranorikai ir atjauianiai kreipiasi t tiksl, yra moralinis jausmas ir (plaija prasme)
irgi vadinamas "simpatija".
Taigi moralinis jausmas usimezga esant netiesioginiams afektams dl komunikacinio-simpatinio
perdavimo. Jis lemia tai, kad dorybingos (altruistikos, socialiai naudingos) savybs ir poelgiai
mums teikia diaugsmo (malonumo) ir pasitenkinimo, t.y. kad mes jiems pritariame, o ydingas
savybes ir poelgius afektyviai atmetame (nemalonumas) ir jiems nepritariame. Taigi moralinis
jausmas apibdinamas kaip ypatingas malonumo nemalonumo motyvacijos tipas. Tiesa, ia irgi
turime reikal su savaiminiu, subjektyviu malonumu ir nemalonumu (hedonizmas), taiau taip,
kad j objektas nra (egoistine prasme) asmenin nauda, o visuotin gerov.
Visu tuo remdamasis Hiumas nusako ir teisingumo, kaip dorybs, moralin reikm.
Susirpinimas teisingomis taisyklmis ir slygomis randasi i (egoistinio) naudos skaiiavimo:

esame taip sukurti, kad savo interesus galime efektyviau realizuoti socialiai kooperuodamiesi, o
ne izoliuodamiesi. Be to, savo poreikius turime patenkinti juos saikingai apribodami, ir veikiau
esame egoistai bei menki didiadvasiai. Todl ms socialin kooperavimsi turi reguliuoti
intersubjektyviai pripaintos ir veiksmingos sutartys, kuriomis dl bendros naudos bt paaboti
atskir individ norai. Taip randasi idja teisingumo kaip bkls, kai pavienio individo interesai
koordinuojami pagal bendr naud.Vis dlto didesniuose socialiniuose kontekstuose tas
teisingumo taisykli ir asmenins naudos sryis danai dingsta i akiraio ir tada dl asmenins
naudos linkstama paeisti taisykles. Hiumi teigimu, vl sijungia simpatija, nulemdama t
bendr, nealik pozicij, simpatizuojani visuotinei naudai ir moraliniu poiriu pritariani
teistiems poelgiams ir nuostatoms. Tada kitus mylime dl to, kad jie yra teisingi, ir patys galime
didiuotis savo pai teisingumu.
Hiumo etika yra empiristin, nes joje praktik galiausiai visikai lemia (jusliniai) afektai,
polinkiai arba jausmai. Ji yra hedonistika, nes pripasta (net esant simpatiniam perdavimui) tik
malonumo-nemalonumo motyvacij.
Protas, palyginti su empiriniais afektais, atlieka pavaldi, instrumentin funkcij. morals
klausimus protas negali duoti atsakymo. Jis konstatuoja faktus ir nustato, kokios priemons yra
paios tinkamiausios veikimo tikslams pasiekti. I esms jis praktikai teikia meistrikumo
taisykles ir iminties patarimus .Taiau moralinis tikslo nustatymas bei vertinimas vyksta
afektyviai arba emocionaliai. Dl to Hiumo
etika yra jausm moral.
Etika yra siejama su netiesioginiu afektu. Simpatijos principas yra susijs su malonumu.
Hiumas teigia, kad daugumos pritarimo sulauksiantis veiksmas yra teisingas.
Malonu, bet nemoralu Kanto pozicija. Tai yra prieinga Hiumo pozicijai.
Moralinis pritarimas siejasi su nuostatomis, laikysenomis ir poelgiais, kurie yra motyvuoti ne
egoistikai, o altruistikai ir socialiai, ir iuo poiriu nukreipti kit gerov bei visuotin naud.
Tokios nuostatos, laikysenos ir poelgiai priimami su diaugsmu ir pritarimu, o tai ir yra moralinis
pritarimas.
Hiumo etikos kritika:
1. Savanorikumas nra laisvo apsisprendimo. Laisvo pasirinkimo galimyb, bet apie j
nemanoma kalbti, nes mogus yra juslin btyb, o apsisprendim lemia pojtis.
2. Universalumas nra universali moralini nuostat. Pagal Hium yra taip, kad poelgiui
mes simpatizuojame arba ne. Kokia yra tikroji poelgio vert? Atsakyti nemanoma, kaip
ir pasakyti, kas yra gerai, o kas blogai.
3. Beslygikumas viskas priklauso nuo slyg (kaip ir universalumas). Tos nuostatos,
kurios yra partikuliarios, negali bti beslygikos. Reikia atsivelgti slygas, aplinkybes,
kontekstus.
4. Universalus teisingumas visada bus moni, kuriems tam tikri veiksmai nesukels
malonumo. Kuo daugiau malonumo, tuo vienas ar kitas veiksmas yra teisingesnis. Tai yra
kiekybinis aspektas. Kuo daugiau malonumo, tuo daugiau ir teisingumo.

Hiumo etika remiasi malonumais ir ia protas yra nereikmingas. Pagrindinis siekis

malonumas.
Kaip hedonistin, tai yra altruistin etika socialiai angauota.

VII.

Utilitaristin etikos samprata

Utilitaristin etika teleologin etika, kartais vadinama pasekmi etika. Pirmasis principas yra
pasekmi principas.
Pradininku laikomas J. Benthamas. Be jo utilitarizmo klasikais laikomi J. St. ir H. Sidgvickas.
Utilitaristin etika yra prieinga Kanto etikai.
Norint vertinti poelgio moralin vert, reikia atsivelgti pasekmes, kurias tas veiksmas sukels.
Kuo daugiau naudos, tuo tas veiksmas yra moralesnis.
Utilitaristai silo nekelti klausimo Ar egzistuoja moralin vert nepriklausomai nuo
padarini?.
Poelgio moralin vert vertinama pagal iuos principus: (kalbdami apie poelg, galime taip
apibendrinti: "Morals poiriu poelgiai tik tada yra teisingi, kai j padariniai
optimals visiems su tais poelgiais susijusiems monms")
Principai:
1. Pasekmi principas nra poelgi, kurie yra teisingi ar neteisingi savaime viskas
priklauso nuo poelgio padarini. is principas dar vadinamas teleologiniu principu (telostikslas, paskm) (deontologas gali teigti, kad mogudyst, iprievartavimas,
vagyst ar melas bet kuriuo atveju yra amorals patys savaime ir nepriklausomai nuo
j padarini, pavyzdiui, dl to, kad jie savaime prietarauja prigimiai arba dl to,
kad jie prietarauja kokiam nors beslygikam bendram principui). Utilitaristas kaip
teleologas arba konsekvencialistas atmeta tok imanentik vertinim ir visus poelgius
moraliniu poiriu vertina tik remdamasis padarini skaiiavimu.
2. Naudingumo principas - kriterijus yra poelgio pasekmi naudingumas
realizuojant savaimin gryb. Tad skaiiuojant pasekmes, reikia nustatyti t mast, kuriuo
poelgio pasekms gali prisidti prie savaiminio grio realizavimo.
3. Hedonizmas mogik poreiki ir interes tenkinimas, t.y. malonumas, diaugsmas.
Kuo daugiau malonumo poelgis sukels, tuo jis bus malonesnis.
4. Socialinis principas svarbu laim vis, kuriuos kakoks poelgis lieia, svarbu
"kuo didesnio moni skaiius, kuo didesn laim". Teisinga yra tai, kas naudinga daugumai.
Tai nebtinai yra gerai.
Minusai: tie patys kaip ir Hiumo etikai. Ne viskas, kas teisinga yra naudinga. Taiau ir
ikeliamos ir kitos pastabos:

1. Poelgio ir taisykli utilitarizmas. Taiau utilitarizmo kritika pagrstai nurodo, jog ms

kasdien samprata i esms prieinga poiriui, kad poelgi (pvz. mogudysts,
iprievartavimo, vagysts, melo) moralinis vertinimas visuomet turi bti ivedamas i
utilitaristinio pasekmi skaiiavimo. Viena vertus, kai kurie poelgiai (tokie, kaip
mogudysts) mums tiesiogiai atrodo nemorals, kita vertus, be abejons, didel
reikm visuotinei naudai turi tai, ar tam tikros taisykls (normos) gali pretenduoti
socialin pripainim bei reikmingum, taiau utilitarizmas gali panaikinti tokias
taisykles, nes tikrinamas kiekvienas poelgis atskirai.
2. Hedonistinis vertybs principas. Daugelis utilitarist seka Benthamu laikydamiesi
poirio, jog hedonistin pagrindin vertyb (malonum, diaugsm, laim) reikia
traktuoti vien kiekybikai (t.y. atsivelgiant vien intensyvum, trukm ir t.t.) ir nekreipti
dmesio j kokybinius skirtumus. Smarto teigimu, (tikroji) laim yra ne vien
pasitenkinimas; dar turime sugebti nusakyti kaip ger to pasitenkinimo prieast, o
utilitarizmas neleidia to padaryti.
3. Teleologin prognoz. Utilitarizmas reikalauja, kad moraliniu poiriu vertindami
vairias poelgi ar taisykli alternatyvas, prognozuotume ir suvienodintume alternatyvias
pasekmi aibes. Tad turtume gretinti prognozuojamas alternatyvias pasaulio bsenas.
Daug diskutuojama, ar is reikalavimas apskritai vykdomas.
4. Teisingumas. Utilitarizmo socialinis principas socialin naud traktuoja adityviaikvantitatyviai kaip naud sum arba kaip naud vidurk. Taiau taip ileidiamas i aki
distributyvaus (paskirstanio) teisingumo arba padorumo poiris.
5. Teleologija ir moralin teologija.

VIII. Nys etikos samprata

Nys etika priklauso reliatyvizmo etikai. Tai tokia etika, kuri vardijama kaip morals ar
moralini vertinim geneologija. Tai rodo:
1. Nuostatos yra reliatyvios. Nys morals teorijoje uima reliatyvistin pozicij apie
nekintamas/absoliuias nuostatas kalbti nemanoma.
2. Nys nuostatos yra labai kritins. Jis yra radikalas, polemizuoja su visais teoretikais (ir
morals teoretikais), kuriuos anksiau aptarme.
Vienas i naujesni vyki, kur noriau diagnozuoti savo laikmeiui, yra tas faktas, kad
Dievas mire. Kakada jis neteko galios mire, o su Dievo mirtimi netekome galimybs kalbti ir
apie visas aukiausias vertybes, kurios buvo grindiamos to Dievo vaizdui. Jei jis mire, tai yra
problemika toliau kalbti apie vertybines nuostatas, nes jos neturi kuo remtis.
Mes praradome tikjim Dievu ir tai yra diagnose savo laikmeiui (taip pat ir ms laikmeiui
XXI a.). Ms mstymas yra silpnas tas, kur mes tapatiname su savimi po Dievo mirties.
Nereikia rodyti Dievo egzistavimo, utenka tikti.
Ny pirmiausia galvoja apie moralines nuostatas ir jis pirmiausia kritikuoja krikionikj
etik. Jis kritikuoja kartu ir Platono, ir Aristotelio moralines nuostatas. Krikionyb yra ne kas
kita, kaip Platonizmas liaudiai. Platonikos nuostatos transformavosi krikionikas
nuostatas. Bendrum sudaro tai, kad egzistuoja jos paios savaime tarsi i dangaus nukritusios

moralins nuostatos. Platonui geris yra tik idja, geris, kuris yra bendras geris. Ny kritikuoja
tai.
Ny kritikuoja poir, kuris remiasi svokomis geras arba blogas. Tai Ny vadina
morals metafizika ir kritikuoja, nes i koncepcija nekelia klausimo i kur atsirado gris ar
blogis.
Morals geneologija i svok kilms aikinimasis.
Ny iskiria 2 morals tipus:
1. Verg moral bandos moral krikionika moral (remiasi perskyra geras/blogas).
Pirminis dalykas verg moralje reaktyvi jga neigimas. Pirminis santykis su aplinka
neigiamas, negatyvus. Tokiai logikai viskas, kas nra bloga, tas yra gera. Verg moral:
A geras, visi kiti blogi. Aktyvumas gris, reaktyvumas blogis. Verg moralje
aktyvumas gaunamas per reaktyvum. Verg moral ne sakymo moral.
2. Pon moral remiasi perskyra geras/prastas. Pirminis dalykas pon moralje
aktyvumas, pozityvumas. Viskas prasideda nuo savs auktinimo.
Morals tipologija atitinka aktyvias ir reaktyvias eigas.
Verg moral aukos moral; pon moral nugaltojo moral.
Verg moralje blogis aptinkamas iorje, bet ne savyje.
Pagal Ny, krikionyb atsirado tarp moraliai prispaust moni. Grio ir blogio perskyra
prasidjo nuo judaizmo.
Ny simpatizuoja aktyviems, stipriems (nugaltojams) (Galios, stiprybs principas).
Ny sako, jog krikionybs principas Mylk savo artim numato uslpt neapykant tam
artimajam (resentimento svoka; resentimentas iankstinis nusistatymas).
Meil, pagal Ny, tada kai myli mog tok, koks jis yra, o ne tok, kok nori j padaryti.
Krikionikoji praktika pagal Ny kastratizmas (per slopinim bandoma panaikinti
nepatinkanias kito savybes).
Resentimentas, pagal Ny, bdingas judaizmui.
Krikionyb jau teigia, kad dl blogio gali bti kaltas ir pats mogus.
Nevari sin: krikioni dvasininkai iranda tok dalyk kaip nevari sin. Blogis yra
randamas ne iorje, o viduje (sieloje). Dvasininkai moko, kad blogis yra tavyje, kad tu kenti ne
todl, jog tavo sin nevari. Nevari sin atsiranda, kai paadama, bet neitsiama:
1) mons su varia sine, kurie paadus itsi (stiprs mons).
2) mons su nevaria sine, kurie paad neitsi (silpni mons).

Ny nevari sin iri kaip kreditoriaus ir skolininko santyk.

Ny teig, kad stiprus mogus turi nuolat veikinti save, iekoti prieybi, tampos (kovotojo
kelias). Turti vari sin gali tik stiprus mogus.
Ny prisiriim laiko silpnybe. Neprisiris mogus krybingas mogus. Kuo daugiau prie,
tuo daugiau krybikumo, nes bus su kuo ir dl ko ginytis. Krikionikosios sielos ramyb yra
silpnos sielos ypatumas, o stiprus mogus visada bus neramus.
Jeigu tave iri i krikionikosios puss, tu esi krinys Dievui ir savyje aptinki krj
Diev. Mes turime paneigti save kaip krin ir ikelti kaip krj. Reikia bti negailestingam
tam, kas yra sukurta tavyje, kakieno kito skiepyta. Tapk tuo, kuo dar niekada nebuvai nra
rib, aminas tobuljimas.

IX.

Emotyvistin etika

Pamatin emotyvistins etikos idja - moraliniai ir apskritai visi vertybiniai sprendimai

(teiginiai) tra juos formuluojanio mogaus emocin iraika.
Ms moraliniai sprendiniai apie veiksmus yra viso labo tik emociniai sprendiniai. Tai emocin
iraika, kuri negali bti kvalifikuota nei kaip teisinga, nei kaip neteisinga.
Nuostata (tu esi blogas) yra tik emocin nuostata, kuriai negalima/nemanoma kelti klausimo,
teisinga i nuostata ar ne, nes nemanoma atsakyti.
Ms vertinimai = emocijos, emocins nuostatos.
Tarp daugybs sprendini teiginius galima skirstyti :
1. Faktinius empirinius (nurodo faktus, turi paintin prasm, yra prasminiai. Jiems galima
taikyti teisingumo ir neteisingumo kriterijus. Faktin teigin galima patvirtinti eksperimentu. Tai
yra praktiniai teiginiai, jie remiasi loginio pozityvizmo nuostata);
2. Vertybinius (apie vertybes) (j nemanoma rodyti ir juos atsakyti, nemanoma nustatyti j
reikms. Tai yra ms emocijos, kurios negali bti teisingos ar klaidingos. Moralini teigini
nemanoma iversti teiginius empirinius faktus).
Vertybiniai teiginiai - tiesiog ms emocijos, formuluojant moralin teigin apraoma ne kokia
tikroji padtis, o ireikiamas tik jausmas, emocija. Ta emocin nuostata - tik reakcija veiksm,
todl nemanoma kelti klausimo - teisus a ar ne? Vertybiniai teiginiai (pvz: tu esi graus, geras)
klausim i tikrj ar taip yra atsakyti negali. Tokie teiginiai taip pat gali bti vartojami ne tik
jausmams ireikti, bet ir jiems sukelti. Taiau akivaizdu, jog jie neturi jokio objektyvaus
pagrstumo, joms tiesos ir melo kategorijos nepritaikomos.
Emotyvistai remiasi moralinmis nuostatomis, kurias jie periima i mokslo teoretik (pvz:
loginis pozityvumas, i etika yra glaudiai susijusi su loginio pozityvumo filosofija, nes jie taip
pat skiria faktinius ir vertinamuosius teiginius).

Kita teigini ris faktiniai (empiriniai). Faktiniai teiginiai nurodo faktus, yra pripainti
teiginiai. Jiems galima taikyti teisingumo arba neteisingumo kriterijus. Loginio pozityvumo
nariai sako, jog vertybiniai teiginiai yra neaiku ar beslygikai tikri, o faktiniai teiginiai yra
praktiniai.
Yra pakankamai sudtinga padaryti skirtum tarp faktins empirins ir vertybins pusi.
Kategoriniu imperatyvu remiantis galima taskirti maksimas. Kantikoji etika yra visikai
prieinga emotyvistams. Emotyvist poiris moralinius poirius negali tapti morals
moksline teorija.
Nemanoma rasti joki kriterij, kuriais galtume nustatyti vertybinio poelgio reikm,
nemanoma diskutuoti vertybi klausimais, nes tai beprasmika. Mes danai reikiame nuomones
dl vien ar kit poelgi moralins verts, bet, emotyvisto poiriu, tai i tikrj nra ginai dl
vertybi. Stengiams rodyti, kad mogaus moraliniai vertinimai skiriasi nuo ms, klaidingai
suvokia veikjo motyvus ar jo elgesio padarinius. Mes ginijams dl fakt ir turime vilt, jog
sutiks su faktais toks mogus prads juos vertinti panaiai kaip mes. Jei oponento moralins
nuostatos panaios ms, mes panaiai ir vertinsime tuos paius faktus, o jei ne, teks tiesiog
konstatuoti, jog oponento vertybi sistema skiriasi nuo ms ir kieno vertybi sistema viresn
bus nemanoma rodyti.
Ginas dl fakt yra prasmingas, taiau dl tezi - ne.
Tokio dalyko, kaip etikos mokslas, jei etikos mokslu suprantamas teisingos morals sistemos
suradimas, negali bti. Jei mokslu vadinsime teorij, kuri atitinka reali, faktin tikrov, mokslo
prasme tokios etikos nra (pvz. fizika yra mokslas, nes remiasi teiginiais). Galime tik tyrinti,
kokie yra asmens moraliniai proiai ar pan., bet tai tyrinja socialiniai mokslai.
Emotyvistai negali rodyti teiginio, kad visi vertinimai yra tik emociniai, jie nesugeba paaikinti,
kuo moraliniai jausmai skiriasi nuo kitoki, todl ir praktikoje paskyr tarp faktini ir vertybini
teigini yra sunku nustatyti.
Emotyvistai pagrstai konstatuoja, jog vertinimai yra kultrikai determinuoti (vienoje kultroje
giriami, kitoje toks veiksmas gali bti smerkiamas). iais laikais emotyvistai turi daug alinink.
ymiausi atstovai - Ejeris ir Stivensonas.