I SEMESTRO FILOSOFIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI

1.Filosofijos apibrimo problema.

Viena i svarbesni filosofijos problem kaip tik ir yra klausimas Kas yra filosofija? Kai kurie mstytojai,
padar ivad, jog filosofija nagrinja tiek daug skirting problem, kad nra jokios vilties aprpti j vienu
apibrimu. Taiau, filosofas E. Nekreas apm daugel filosof mintis ir apibendrino filosofij keliais
apibrimais: 1) Pagal objekt: Filosofija aikina bties pagrindus, mogaus santyk su pasauliu ir paiu savimi.
2) Pagal filosofijos sprendiam login pobd: Filosofija yra bandymas argumentuotai atsakyti i esms
ginytinus konceptinius klausimus. 3) Pagal filosofijos veiklos pobd: Filosofija yra mstymo kritin analiz.

2.Filosofijos struktra ir jos subdisciplinos.

Filosofija nagrinja labai vairias problemas, kurias galima suskirstyti grupes:1.Ontologija - tai bties teorija.
Metafizikos aka. Ontologija bando iaikinti klausim ar yra viena btis, ar j yra daugiau? Ji stengiasi suvokti
bties prigimt, jos esmines savybes. 2. Gnoseologija painimo teorija. Ji nagrinja paintin moni santyk su
tikrove. Ji tiria mogaus painties galimybes, pasaulio painimo proces, ties ir t. t. 3. Aksiologija vertybi
teorija. Ji tiria vertybi prigimt, egzistavimo ir realizavimo slygas, vertinimo pagrindus ir kriterijus. 4.
Filosofin antropologija pateikia vientis mogaus samprat. Pirmiausia ji aikina mogaus prigimties esm,
stengiasi apibrti jo viet gamtiniame bei visuomeniniame kultriniame pasaulyje.5. Etika dorovs teorija, kuri
tiria moni elges, jo pobd grio ir blogio poiriu, nagrinja moralinio vertinimo normas, etin ideal. 6.
Estetika meno ir groio teorija. 7. Socialin filosofija nagrinja mogaus visuomeninio gyvenimo klausimus.
Tarpakins disciplinos: Istorijos filosofija - mgina paaikinti istorijos esm, prasm ir vyksm, suvokti mogaus
istorikum. Religijos filosofija - aptariama religijos esm. Gamtos filosofija - gamtos aikinimas. Teiss
filosofija - socialins filosofijos sritis, teorinis teiss mokslas. Socialin ir politikos filosofija - domisi valstybs ir
visuomens struktra, funkcija ir prasme. mogus suvokiamas kaip visuomenika btyb, realizuojanti save
bendruomenje.

3.Filosofijos santykis su mokslu ir menu.

F.s. su mokslu: i pradi filosofija buvo tapatinama su visomis teorinmis iniomis apie pasaul ir mog, todl
ji buvo universalus mokslas. Taiau daugjant ini apie pasaul ir mog, filosofijoje prasidjo skaidymosi
procesas. Bene pirmasis iskaidyti filosofij paband Aristotelis. Filosofijoje jis iskyr svarbiausias sritis: teorin
filosofij, tyrinjani bties principus, ir praktin filosofij, tyrinjani mogaus veiklos principus.
Pagrindinmis teorins filosofijos dalimis jis laik fizik, matematik ir pirmj filosofij, o praktins filosofijos
dalimi etik ir politik. Filosofijai skaidantis atsirad mokslai i pradi siek panati metafizik. Taiau
XVIIa., metafizikos autoritetas pradeda mati. Kadaise filosofija buvo vadinama moksl karaliene, pavertus
filosofij mokslo filosofija, ji tampa veikiau mokslo talkininke.Mokslo filosofija neatsako mogui gyvybikai
svarbius jo egzistencijos, tiek individualios, tiek socialins, klausimus. Mokslai tik dalinai palieia tikrov, o
filosofija aprpia visum. mons, kurie pripasta scientizm, tiki, kad mogaus problemas galima isprsti
remiantis vien moksliniais metodais. Mokslininkai nefilosofuoja, o tyrinja. F. s. su menu: Menas yra laisvas.
Mene yra svarbus dvasinis turinys. Ir moksas, ir filosofija ir menas visada pradeda nuo juslmis fiksuojam
dalyk, taiau menas baigtame krinyje, ilieka groio, t.y juslumo, lygmenyje, o mokslas arba filosofijoja - proto
lygmenyje.Filosofijos ties sudaro proto argumentacijos grietumas, meno ties vaizdavimo tobulumas. Todl
filosofija nra suinteresuota bti grai.

4.Filosofijos santykis su religija ir pasaulira.

Didel tak pasaulirai daro religija. Krikionikosios idjos ir vertybs nuo vidurami iki iol veikia
visos Europos dvasin gyvenim, vis europiei mstym, j poir pasaul ir save. Vis pirma
1
religija paaikina pasaul kasdienybs mogui, t pasaul padaro paprast, suprantam, tvarking ir aik.
Taiau religija ne tik aikina pasaul, bet ir nurodo mogui, kaip jis turi elgtis, kokie turi bti jo santykiai
su kitais monmis. Religija formuoja morals taisykles ir jas pagrindia. Filosofijos santykis su religija ir
pasaulira: suvokiamas kaip tikjimo ir inojimo santykis. Abiej pagrindin funkcija yra ta pati:
egzistencijos nuskaidrinimas, orientavimasis pasaulyje ir transcendavimas. Filosofijos ir religijos
skirtumai: 1) Religija bna tik kolektyvin, o filosofijos kolektyvins nra. 2) Filosofija save laiko proto
mokslu, o religija ne. Filosofija ir religija prietarauja viena kitai. Jos neturi nieko bendro. Taiau jos
sudaro vienov (tikjimas nuvieia prot).

5.Filosofavimo altiniai (pagal K. Jaspers).

Itaka visuomet yra altinis, teikiantis paskat filosofuoti. Pagrindins itakos yra ios: 1) Nuostaba, kuri veria
painti. Stebdamasis a suvokiu savo neinojim ir siekiu inoti, taiau dl paties inojimo, o ne dl kokios nors
naudos. 2) Abejojimas. Mums mstant, paaikja, kad nra nieko tikro, nes vieni teiginiai paneigia kitus.
Abejojimas yra kiekvieno painimo kritinio patikrinimo altinis. Be abejojimo negali bti siningo filosofavimo.
3) Ribini situacij patirtis, kuri mes negalime pakeisti ir ivengti. Tad, trumpai tariant, i nuostabos kyla
klausimas ir painimas, i abejojimo tuo, kas painta kritinis patikrinimas ir skaidrus tikrumas, i mogaus
sukrtimo ir savo pasmerkties suvokimo klausimas dl savs. Kiti filosofavimo altiniai yra: mirties baim,
vilties spindulys gyvenimo kelyje,Vidin ir iorin asmens laisv, demokratika visuomen.

6.Istorins Vakar filosofijos susiformavimo senovs Graikijoje slygos.

Filosofija gim Graikijoje (Heladoje). Suklestjo Atnuose. Kodl Graikijoje? 1) Todl, kad paioje Graikijoje
nebuvo takingo yni luomo, kuris sugebt ilaikyti mitologinio religinio mstymo monopol. Todl Graikijoje
susiklost geros slygos laisvai ir nevaromai mstyti. Atsirado naujas poiris pasaul ir mog. 2) Pats mogus
ioje valstybje buvo kur kas laisvesnis nei Rytuose. Graikija demokratijos tvyn. Tiesa, ne visi graik poliai
buvo demokratiki, bet ne veltui filosofija suklestjo demokratikiausiame i j - Atnuose. Mstymas Rytuose
buvo dogmatikas ne tik dl yni draudimo abejoti j skelbiamomis tiesomis, bet ir dl despotik valdov,
kurie neleisdavo svarstyti savo sakym. Jie turjo bti tik vykdomi. Graikijoje, prieingai, tautos susirinkime,
teisme kiekvienas galjo reikti savo nuomon. Nordamas nuginyti oponent, jis turjo argumentuoti, rodinti.
Todl visikai natralu, kad rodym pradta reikalauti ne tik silant politinius sprendimus, bet ir samprotaujant
apie pasaulio ir mogaus, grio ir teisingumo prigimt. Siekdami rodinti savo teiginius, mons privaljo vartoti
tikslias svokas ir samprotauti nuosekliai. O tai sudar prielaidas teoriniam mstymui ir filosofijos atsiradimui.
3) Taip pat takos turjo prastos gamtins slygos - tai skurdi em ir t.t., kurios skatino mones pradti
filosofuoti.

7.Filosofija ir graik mitologija (teorijos ir mito ypatybs; pasaulio kilms klausimas graik mitologijoje ir
filosofijoje).
Mitas - igalvotas pasakojimas apie kokius nors vykius. Jau mintame pasaulio ir diev atsiradimo mite, pasaulis,
kitaip tariant, kosmosas, kildinamas i chaoso. Kosmoso atsiradim i chaoso mitas aikina kaip diev ir dievik
jg veiklos padarin. Taiau laikui bgant mito autoritetas m mati. Prekybai reikjo aritmetikos, statybai ir
emdirbystei geometrijos, emdirbystei ir laivininkystei astronomijos ini. Pltojantis amatams ir prekybai,
augant miestams ir dl vairi prieasi maiantis gyventojams, kraujo giminysts ryi reikm moni
gyvenime m mati. Todl ne tokia svarbi tapo ir tradicija, o be jos mitas netenka savo natralaus pagrindo.
2
Mito teisingumas, susidrus su kitokiais svetimtaui mitais, imamas ginyti. Tokiomis slygomis atsiranda
visikai kitoks teorinis aikinimo bdas. Jie skyr keturias pasaulio stichijas: ugn, or, vanden ir em.
Teorinis aikinimo bdas skyrsi nuo mitologinio, tuo, kad: 1) Dievas ir herojus, veikianius mite, keiia
beasmens jgos, stichijos.2) Aikinant teorikai, vartojami ne poetiniai vaizdiai, o tikslios svokos. 3) Laisv
pasakojim keiia teorija loginiais ryiais siejam teigini sistema. 4) Teorija remiasi ne tradicija ir tikjimu, o
proto argumentais, rodymais. Teorinis pasaulio aikinimas atsirado madaug VII a.pr.Kr. Senovs graikai j
vadino filosofija. Pirm kart od pavadino Pitagoras.
8)Jonijos filosof kosmologija (arch problema; pasaulio atsiradimo samprata; judjimo samprata;
hilozoizmas).
Pagrindiniai antikos filosofijos bruoai: klausiama apie pasaulio pirmin prad (arche ) bei pirmin dsn ( logos).
Talio mokinys Anaksimandras pirmasis m vartoti prado, arche termin. Ir pirmasis i Jonijos folosof daikt
pradu jis paskelb ne vien i inom stichij, o juslmis nesuvokiam mediagik esyb, kuri jis vadino
apeironu. Apeironas tai neapibrta berib btis. Pirmoji graik filosof grup man, kad gyvyb neatskiriama
nuo mediagos, todl juos vadindavo hilozoistais. Gamta atsiranda i neapibrties, taiau kokiu bdu? Tai
buvo antra didioji Anaksimandro ir kit Mileto filosof problema. Talis, nors aiki rodym nturjo, visa tai
sivaizdavo labai paprastai, kaip vienos stichijos virtim kitu, kaip transformacij. O Anaksimandras man, kad
pasaulio tapsmas yra prieybi isiskyrimas. proces sukelia aminas judjimas. Judjimas neatskiriamas nuo
mediagos (tai buvo hilozoistams bdingas poiris). Pirmiausia es isiskyr prieybs, altis ir iluma, o dl
alio ir ilumos susidar vairaus tankio bviai, pradedant eme, kurios tankis didiausias, paskui vanduo, oras
ir pagaliau ugnis. Anaksimenas pradu laik or. Laiksi poirio, kad pasaulis yra beribis, o judjimas
aminas. Arche, t.y. pasaulio pradios arba prado problema yra ta, kad visi filosofai nesuter dl vienodo
pirminio prado, vieni filosofai prad laik vanden, kiti or ir pn.

9)Herakleito dinamin pasaulio samprata (daikt tapatybs problema, Logos).

Prad laik ugn. Svarbiausia jos savyb yra kintamumas. Nra toki dalyk, kuri savybs bt pastovios, nra
bties, yra tik tapsmas. Nesiliaujanioje daikt kaitoje dingsta ribos tarp prieybi. Niekur nra aikios ribos,
visur yra tik tolyds perjimai, pvz., tarp dienos ir nakties, jaunysts ir senatvs. Jis mat, kad joks esantis daiktas
neturi pastovi ir beslygik savybi, kad visos savybs kinta ir vienos prieybs tampa kitomis. Tad daikt
pagrindas yra prieybs. Pasaulis aminai yra ir aminai kinta:Visatos nesukr joks dievas ir joks mogus, ji
visada buvo, yra ir bus gyva ugnis. Herakleitas man, kad viskas kinta, taiau kaip tik dl to yra ir kakas
pastovaus tai kintamumas. Jis mat, kad prieybs viena kit papildo ir kad be j tikrov yra negalima. Jis
kritikai irjo juslin painim. Filosofijos istorijoje jis reikmingas pirmiausia dl dviej savo teorij: 1)
visuotinio kintamumo (su juo susijusi ir visuotinio santykinumo teorija) bei 2) pasaulio protingumo (logoso,
kosminio proto) teorija.

3
10)Pitagoriei religinis-etinis mokymas
Dl Ryt bei Trakijos takos ir Graikijoje tuo metu m kurtis religins sjungos, besiremianios slaptais mokslais
ir misterijomis arba tik ventintiesiems inomomis apeigomis, kurios turjo padti sieloms bendrauti su dievybe.
Misterij tikslas bendravimas su dievybe: tai buvo religijos apraika, pati gryniausia i vis kada nors buvusi
Graikijoje. Pitagoras, ventintas Apolono ir orfik misterijas, kr religin sjung joms praktikuoti. Sjungoje
jis buvo veds ne tik tam tikras religines apeigas, bet ir gyvenimo taisykles, todl sjunga tapo etine.
Pitagorinink sjunga puoseljo mokslin veikla ir todl tapo mokslo centru. V amiuje sjunga suskilo
akusmatikus ir matematikus.
11)Pitagoriei pasaulio tvarkos samprata (skaii teorija, sfer muzika).
Pitagoras pradu laik skaii. Joniei kosmosas yra menkai apibrtas, o pitagorinink kosmosas jau stabilus ir
aikiai apibrtas. J gamta tai tam tikra dsninga tvarka isidst ir aikias formas turintys knai, j pasaulis
tai geometrinis pasaulis. Ir kartu tai pasaulis, kuriame viskas yra skaiiai. Pitagorininkai buvo tikri, kad
skaiiams paklsta ne tik forma, bet ir judjimas. Ypa svarbu, skaiius jie siejo su erdviniais dydiais,
panaudodami skaiius geometrijoje, jie atrodo iracionalius skaiius. Harmoningai skambantys muzikiniai
intervalai atitinka elementariausius skaitinius santykius. Be skaiiaus viskas bt be rib, neaiku ir
nesuprantama, viskas bt neapibrta. Pitagorininkai susistemino senovin skaii simbolik: vienetas tai
takas, 2 ties, 3 plokia geometrin figra, 4 geometrinis knas, 5 fizini kn savybs, ypa spalva, 6
gyvyb, 7 dvasia, 8 meil, 9 imintingumas, teisingumas, 10 pasaulio tobulyb. Tobuliausiu knu jie laik
rutul, nes jo sandara paprasiausia, ir dl to pasaul sivaizdavo esant rutuliu. Viena i svarbiausi domjimosi
objekt buvo kosmosas. sitikinimas, kad planetos juda taisyklingai ir kad j apsisukimo periodas yra skirtingas,
skatino pitagorinink mokslininkus sprsti planet nuotolio ir greiio problem. Sprendim jiems palengvino
akustikos atradimai. Architas savo Harmonijoje garsus aikino kaip judjim, btent kaip skambanio kno
virpjim, ir atrado, kad tono auktis tiesiai proporcingas judjimo greiiui ir atvirkiai proporcingas kno
ilgiui.Taisyklingos pasaulio sandaros idj jungdami su akustikos atradimais, pitagorininkai sukr savit teorij.
Jie nustat, kad garso prieastis yra judesys, jie teig, jog ir besisukanios apie pasaulio centr vaigdi sferos
savo judesiu skleidia gars. Tas garsas yra harmoningas, nes sfer nuotoliai sudaro harmoning proporcij: tad
erdvse turi skambti sfer muzika, pasaulio simfonija, kurios negirdime tik todl, kad ji tolygiai skamba vis
laik.
12)Ksenofano teologija (Dievo samprata ir jos ryys su Jonijos filosof arch paiekomis, mitologini diev
vaizdini kritika).
Susiformavs Jonijos filosof aplinkoje, jis buvo ryys tarp Jonijos ir Eljos mokykl. I esms jis buvo poetas,
kr etinio ir religinio turinio poezij. Pagrindinis jo dmesio objektas buvo ne gamta, o dievyb. Apie dievyb jis
ra, kad ji yra viena. Ksenofanas kovojo su politeizmu ir antropomorfizmu. Dievas yra vienas ir rutulio formos.
t.y beribis ir begalinis, todl btis visur viena ir ta pati. Dievo esm rimtis. Dievas - visk supranta ir visk girdi, o
pasaul valdo mintimis. Ksenofanas priskiriamas panteistams. Jo samprata atitiko pirmykts hilozoistins
filosofijos dvasi: pasaulis turi savyje dievik jg, kuri j judina ir vairuoja, ir dl to pasauliui nereikalingas
iorinis dievybs poveikis. Ksenofanui pradai - vanduo ir em. Btis yra amina ir nekintanti.
13)Parmenido bties teorija: btis ir nebtis, mstymo ir bties santykis, bties savybs, empirinio
pasaulio egzistavimo problema.
Madaug vienu metu su Herakleito filosofija Graikijoje atsirado visikai prieinga doktrina. Ji neig pasaulio
kintamum, o pastovum laik pirminiu bties bruou. Jos centras buvo italik miestas Elja, todl ji vadinama

4
eljiei filosofija. Tikrasis jos krjas buvo Permenidas. Parmenidas - Ksenofano mokinys. Jis buvo sitikins,
kad bties poymis yra pastovumas, o pastovumas eliminuoja kait. Nebties nra, nes apie nebt apskritai
nemanoma mstyti, nebties negalima nei painti, nei odiais nusakyti.Todl, kad tarp minties ir bties yra
glaudiausias ryys. Tas pats daiktas yra ir yra mstomas, kartu yra mintis ir daiktas, apie kur mstoma, nes
juk nerasi minties be ko nors esanio, apie k i mintis kalba. Proto prigimties samprata: proto prigimtis gali
atgaminti tik tai, kas jau yra. Parmenidas biai priskyr penkeriopas savybes: ji yra 1) amina arba begalin
laiko atvilgiu, 2) begalin ir erdvs atvilgiu. 3) vienintel. 4) nekintanti. 5) nepatirianti nei skausmo, nei
kanios. Btis yra viena ir visur. Visur bdama ji negali ir judti. Perkelti k nors kit viet nemanoma, nes toje
vietoje kas nors jau yra. Pasaulio pradas - nekintanti substancija. Tai ne materija, nes ji kinta, Niekas i nieko
neatsiranda ir tai, kas yra, negali pavirsti niek. Pastovumas nuolat ilieka.

14)Empedoklio gamtos filosofija: arch problema; kosmini jg samprata; evoliucijos idja; suvokimo
aikinimas.
Empedoklis nurodo keturis elementus. Prie pamint (vandens, oro, ugnies) jis prideda ketvirt em. Tie
elementai niekada neinyksta ir neatsiranda i nieko, o dl gausumo ar negausumo susijungia vien ar atsiskiria
i vieno. Yra tik susimaiymas ir to, kas susimai, atsiskyrimas. Itin svarbi Empedoklio problema buvo tokia:
kodl stichijos jungiasi ir isiskiria? Jis atskyr jga nuo mediagos. Patys pradai pasyvs ir bejgiai, nes juos
valdo iorins materialios jgos - meil ir nesantaika. Kiekvienas pradas yra aminas, t,y nesukurtas ir
nesunaikinamas, o daikt vairov yra susijungusi prad proporcij padarinys. Meil pradus sujungia, nesantaika
iskiria. Pasak Empedoklio galimos keturios kosmoso stadijos, kuriove viepatauja arba meil arba nesantaika:
pirmuoju laikotarpiu viepatauja harmonija, antruoju harmonija nyksta, treiuoju neapykanta visk galutinai
suardo iki chaoso, o ketvirtuoju vl pradeda veikti meil, advedanti pasaul harmonij Keturi pasaulio stadij
kaita ir yra pasaulio aminyb. Empadoklis bties nekintamum taik tik pradams, bet ne daiktams.

15)Anaksagoro gamtos filosofija: arch problema, mediagos dalumo klausimas ir judjimo aikinimas.
Pradas homeomerijos, tai yra, kaip i vadinamj kruopelyi susidaro auksas, taip i homeomerij susideda
ma kn visuma. Jos aminos, t.y nesukurtos ir nesunaikinamos, gali dalytis iki begalybs. Kiekvienoje
homeomerijoje yra viso pasaulio sudedamj dali. Daiktai vieni nuo kit skiriasi tik skirting dali
proporcijomis. Protas yra judjimo pradia. Sunkieji knai, kaip antai em, uima emesn viet, o lengvieji,
pavyzdiui, ugnis auktesn. Vanduo ir oras um vidur. Tik todl, saulei igarinus drgm, ant plokios
ems stovi jra. vaigds i pradi judjo skliautu, o prie ems virn visada buvo sivaizduojama ais,
kuri vliau paliko.Vjai susidaro, kai saul suskystina or. Griausmas yra debes susidrimas. aibai debes
trynimasis. ems drebjimas oro siskverbimas em. Gyvnai kil i drgms, ilumos ir ems, o vliau
vienas i kito. Anaksagoras pasak, kad visas dangus susideda i akmen, kurie, smarkiai besisukdami sukibo, bet
atsileid jie kris emyn. I debes isiskyr vanduo, o i vandens em. I ems dl alio darsi akmenys.
16)Demokrito atomistin teorija: atomai ir j savybs, atom judjimo aikinimas ir painimo teorija
(suvokimo aikinimas; painimo rys).
Atom teorija: Sudtiniai knai skiriasi vienas nuo kito tomis dalelmis, i kuri jie susideda. Demokritas mano,
kad tie knai, kuriuos jis vadina atomais, t.y. nedalomais, dl savo kietumo lekioja beribje tutumoje, kurioje
nra nei aukiausio, nei emiausio, nei vidurinio, nei tolimiausio, nei paties kratinio tako, lekioja taip, kad
susidr sukimba vienas su kitu, ir dl to susidaro visi tie daiktai, kurie egzistuoja ir kuriuos mes matome, t
atom judjim reikia mstyti neturint pradios, bet vykstant jau begalin laik. I atom, turini begalin
skaii form, rutulio formos atomus jis vadina ugnimi ir siela. Demokritas mano, jog tos dalels - substancijos
tokios maos, kad jos neprieinamos ms juslms. Jos yra vairiausio pavidalo ir vairiausi form, ir
skirtingiausi dydi. Pasaulis susijung viena dl judjimo. Demokritas pripaino vien judjimo r
5
vibracijos judjim. Sumaiomis knai neisaugo savo iorinio pavidalo, bet suskyla savo sudedamsias dalis, ir
itaip vienas prie kito priglunda patys elementai: itai tvirtino tie, kurie postulavo atomus. Leukipas ir
Demokritas, ir Epikras man, kad pasauli daug, netgi begalinis skaiius. Visa ko pradia yra atomai ir tutuma,
o visa kita tik prielaida. Pasauliai yra nesiskaiiuojami, tur pradi ir pabaig. Ir atomai yra begaliniai pagal
didum ir pagal daugum. Visatoje jie juda ir itaip gimdo visus sudtinius knus: ugn, vanden, or, em.
Atomai turi tik kiekybines savybes, bet neturi kokybini. Vien nuo kito atomus skiria tik trejopos savybs:
forma, padtis, tvarka. Visuotin atom savyb yra judjimas. Atomai bna ir juda tutumoje. Atomai negalt
judti, jei nebt tutumos. Atomus vadino btimi, o tutum nebtimi. Atomai kaip rodo pats graikikas
odis yra nedalomos dalels, kurios, eljiei namuose, yra nekintanios, bet juddamos erdvje jos sukuria
kintant ir kaskart vis kitok pasaul. Atomai turi matematines savybes, bet neturi jutimo savybi. Todl saldumas,
kartumas, iluma ir spalvos yra subjektyvs dalykai, ms smons vaizdinys.Yra dvi painimo rys: 1)
Juslmis. 2) Mintimi. Jis odis odin sako tai k:Yra dvi minties rys: viena teista, kita neteista.
Neteistai priklauso tokie dalykai: regjimas, klausa, uosl, skonis, lytjimas. O kita teista. Jai priklauso tai, kas
paslpta nuo ms jusli.
17)Sofist filosofija: sofist vestos naujovs, painimo teorija (Protagoras ir Gorgijas) ir etins pairos
(etinis reliatyvizmas; stipriojo ir silpnojo dialektika).
Protogoras: Jis yra sofist mokyklos krjas. Jis pirmasis pradjo imti mokest u moksl. Jis tvirtina, kad kaip
kiekvienas k nors pajunta, toks jam tas daiktas ir yra. Protagoras teigia, kad kiekvien dalyk galima svarstyti i
dviej pusi. Gorgijas domjosi gamtos mokslais, vliau retorika ir eristika. Gorgijo sofistin filosofija
pagrsta trimis tezmis: 1) nieko nra, 2) jei kas ir bt, bt nepaintu. 3)jei tai paintume, vis tiek negaltume tu
ini nusakyti odiais ir perduoti j kitiems. Tai kas mstoma nra btis. Jis teigia, kad bties nra, Mat, jeigu
btis yra amina, tai ji neturi pradios. Kas neturi pradios, yra beribis, o jei yra beribis, tai to niekur nra. Jo
niekur nra, nes u berib nieko negali bti didesnio. Todl btis negali bti ir pati savyje. Vadinasi, jei btis yra
amina, ji yra berib, o jei yra berib, tai ji niekur neegzistuoja, ir jos nra. Btis negali bti ir atsiradusi, nes jei
atsirado, tai atsirado arba i esamo, arba i nesamo. I esamo ji neatsirado, nes jei esamas egzistuoja, tai jis
neatsirado, o jau yra. Ji neatsirado ir i nesamo, nes nesamas negali nieko pagimdyti, kadangi tas, kas gimdo,
btinai turi egzistuoti. Vadinasi, btis nra atsiradusi. Tad kadangi btis nra nei amina, nei atsiradusi, vadinasi,
ji neegzistuoja. Graik poiris sofistus radikaliai pasikeit. Prieasi bta dvejop. Aristokratinis visuomens
sluoksnis jiems priekaitavo, kad moko u pinigus, graik supratimu, tai emino protin darb, griauna tikjim ir
paproius. Sofist ratai dingo. Pats odis sofistas, kuris pradioje turjo teigiam prasm, gijo neigiam.
Sofistai piktnaudiavo dialektika, bet tada taip elgsi visi, t dar Sokrato mokiniai, ir pats Platonas nebuvo be
kalts. Naujas poiris moksl. 1) Iki tol filosofai apsiribojo gamtos tyrinjimu, dabar vyko radikalus poskis
humanitarinius tyrinjimus. Svarbiausias sofist, kaip vieojo gyvenimo mokytoj, tyrimo objektas buvo, inoma,
dialektika, retorika, politika, etika. Apskritai j tyrinjimai apm tai, k vadiname kultra. 2) Pirmieji
mokslininkai mokslo tiksl suprato kaip grynai teorin, tikslas buvo paios inios, o sofistai savo tyrinjimais
siek praktini tiksl, moksl suartino su praktiniais sugebjimais. Sofist silpna vieta jiems rpjo ne tai, kas
teisinga, o tai, kas naudinga. 3)Pirmuoju filosofijos laikotarpiu labai svarbus buvo dedukcijos metodas: sofistai,
tiesa, naudojosi ir dialektika, bet ne kaip tyrim, o kaip gin metodu. Jei k tyrinjo, tai daugiausia empirikai.
J pairos painim buvo ketveriopos. Pirmiausia, jie teig, kad ties pastame tik juslmis, - tai buvo j
sensualizmas. Antra, nra visuotini ties, nes kiekvieno tiesa kita, - tai j reliatyvizmas. Treia, vieno mogaus
tiesa pranaesn u kito ties tik tiek, kiek naudingesn praktikai, - tai buvo prakticizmas. Pagaliau jie man, kad
yra tik susitarimo dalykas, jog tam tikros tiesos laikomos visuotinai pareigojaniomis, - tai buvo j
kovencionalizmas. (Protogoras).Estetikos pradmenys: Sofistai taip pat buvo pirmieji, su dideliu umoju msi
estetikos arba, tiksliau, meno teorijos. Pradininkas Gorgijas. Sofist estetika pirmoji graik estetika buvo tik
poezijos teorija. Savo tyrinjimus nukreip mog, jo veikl ir darbus.

18)Sokrato etins pairos: morals norm statusas, laims samprata ir filosofija kaip gyvenimo bdas
(Sokrato gyvenimas ir mirtis).

6
Sokratas gim Atnuose ir nugyveno ten vis savo gyvenim. Tai buvo mogus, kurio mintys nesiskyr nuo
darb. Tarnavo tvynei, kaip kareivis, taiau atsidavs jis buvo kitai veiklai mokytojo veiklai. Tai primin
sofist veikl ir visi j laik sofistu. Taiau nuo sofist jis skyrsi ne tik tuo, kad mok nesuinteresuotai, - kitoks
buvo ir jo mokslo turinys. Jo veikla buvo mokyti mones doros, tiksliau sakant, lavinti j prot, kad jo dka bt
pasiekta dora. Jis visada buvo ten, kur galjo rasti panekov, sulaikydavo mones turguje, palestroje arba
puotoje, kad su kiekvienu pasikalbt apie jo reikalus ir priverst pat apie juos susimstyti, pagalvoti apie savo
sugebjimus ir dor. U mokym, Sokratas neimdavo mokesio, todl daugumos buvo laikomu keistuoliu.
Sokratas buvo apkaltintas bedievyste ir jaunimo tvirkinimu. Dl religini aplinkybi mirties bausm negaljo bti
vykdyta ikart, ir Sokratui teko 30 dien praleisti kaljime. Jis lengvai galjo ivengti mirties, mokiniai norjo
suorganizuoti jo pabgim, bet Sokratas nesutiko, motyvuodamas paklusnumu statymui. Rat jis nepaliko, mok
tik odiu. Sokrato pairos: Sokratas, panaiai kaip sofistai ir dauguma jo meto moni, domjosi tik mogumi.
O moguje j domino vien tik tai, k man esant svarbiausia ir kartu galima pakeisti bei pagerinti:Domjosi jis, -
teigia Aristotelis, - vien etikos reikalais, o gamta nesidomjo visikai, sak, kad mediai negali jo nieko
imokyti, utat j pamoko mons mieste. Ir dirbo jis tik dvejose srityse: etikos ir logikos, kuri man esant btin
etikai. Etins Sokrato pairos. Jas galima sutraukti tris pamatines tezes:
1)Dora yra beslygikas gris. Sokratas buvo pirmasis, kuris iskyr moralin gr, tikrj etikos objekt (dl to
jis ir vadinamas etikos pradininku), taip pat jis buvo pirmasis pairos pavadinkime j imoralizmu, -
ikelianios moralin gr vir vis kit, atstovas. 2) Dora yra susijusi su nauda ir laime. Jis skelb poelg esant
neabejotinai ger, jei jis teikia naud. Laimingas yra tas, kuris pasiek aukiausij gr, o aukiausiasis gris
yra dora. 3) Dora yra inojimas. Bet koks blogis atsiranda i neinojimo: niekas inodamas ir smoningai blogio
nedaro. Ir negali bti kitaip: jei gris yra naudingas ir utikrina laim, nra pagrindo, kad tai inantis nesielgt
gerai. Tai inios ne apie stichijas, vaigdes, kosmos, o apie teisingum ir drs, ne gamtamokslins, o etins
inios, kurios remiasi ne grynai teoriniu svarstymu, o praktiniu samprotavimu. Tokia paira vadinama etiniu
intelektualizmu. I to kilo tezs: doros galima mokytis, juk dora yra inojimas, o inios gyjamos. Aukiausias
gris, koks yra dora, nra gimtas. J galima gyti, ir nuo ms pai priklauso, ar t gr turime. Dora yra viena,
nes visos dorybs yra inojimas.

19)Sokrato etinio painimo teorija: inojimo ir dorybs santykis, inojimo gijimo metodologija (elenktikos
ir majeutikos metodas).
Sokrato teorija: Etiniai Sokrato teiginiai jungsi vien grandin ir ved prie aikios ivados: mons siekia
laims ir naudos. Tikr laim ir tikr naud teikia tik gris. Tikrasis gris yra dora. Dora yra viena, nes kiekviena
doryb yra inojimas. gydami ini, pasiekiame gr, o su juo naud ir laim. Sokratas ragino ne tiesiog dorai
gyventi, bet susimstyti apie dor. Jis neadjo, kaip sofistai, kad mokinius imokys tiesos, bet sak, jog kartu su
jais iekos tiesos. Jo inojimo teorija buvo ini iekojimo teorija arba metodologija. Sokratas nebuvo teoretikas,
o tik metodo virtuozas. Jis neformulavo taisykli, o tik savo pavyzdiu rod, kaip tuo metodu naudotis. Metodas,
kokiu jis naudojosi, buvo diskusija, protinis bendradarbiavimas. Jis susideda i dviej, negatyvios ir pozityvios,
elenktikos ir majeutikos, pirmoji mok, kaip atmesti melagingus sitikinimus, antroji kaip gyti teisingus. 1)
Elenktinio metodo, arba nuginijamo metodo esm atvesti prie absurdo: klaiding prieininko mint Sokratas
priima rimtai (ironikai) ir savo klausimais priveria tol samprotauti, kol prieinama prie ivados, prietaraujanios
arba visuotinai pripastamiems teiginiams, arba paiam pradiniam teiginiui. io metodo tikslas demaskuoti
tariam inojim ir apvalyti nuo jo prot. 2) Majeutinis metodas arba pribuvjos menas. Kiekvienas mogus turi
savyje teising inojim, bet nra jo sismonins, ir jam reikia padti, reikia igauti i jo ties. Sokratas i
funkcij vykd klausimais. Sokratas veik tokiu bdu: sudtingus klausimus jis skaid paius paprasiausius ir
taip juos suformuluodavo, kad atsakant nedaug tereikjo savarankikumo, - pakako pasakyti taip arba ne. Tokiais
klausimais jis panekov priremdavo prie sienos, verste priversdavo atsakyti. Atsakymas paprastus etinius
klausimus turdavo bti tikslus, nereikalaudavo joki speciali ini, tik sveiko proto, kur turi kiekvienas.

7
20)Platono idj pasaulio koncepcija (kas yra idjos, idj savybs, j santykis su empiriniais daiktais).
Koncepcija pair kuriuos nors reikinius sistema, daikto, proceso samprata. Idja daikto rin esm.
Rin esm pagrindin ir bendroji daikt savyb ar daikt grup. Bendra ir pagrindin medio savyb yra
medikumas. Tai savyb, kuri yra bdinga tik mediams. Gali bti bendros savybs, bet jos nebti pagrindins.
Bet vien bendrosios savybs rin esm neeina. Pvz., Pauki bendra savyb yra dviej koj turjimas, bet tai
bt ne pagrindin, nes ir mons turi dvi kojas. Mstyme ir kalboje naudojame tas bendrsias svokas. Tai k
mes pairiame aplinkui yra idj eliai. O tikroji btis yra empirinis. Jei daiktai bt inyk, vistiek idja ilikt.
Platonas tikina, kad laikydami juslinio pasaulio daiktus tikrais, realiais, mes apsirinkame. Tikrove, btimi reikia
laikyti tik tai, kas neatsiranda ir neinyksta, tai kas amina, tobula. Todl tikrove, btimi reikia laikyti ne daiktus ,
o idjas. Platonas ikl klausim: kas yra toji tikrov, kuri pasame svokomis?Jam buvo aiku, jei svokos
nusako inojim, jos turi turti kok nors objekt tikrovje. Bet kas tas objektas? Svok savyb yra vientisumas
ir pastovumas.Objektai, kuriais remiantis svokos yra sukurtos, turi pasiymti tokiomis paiomis savybmis kaip
ir svokos. Visi mums i patirties inomi daiktai btent i savybi ir neturi, nes yra sudtingi ir kintantys. Ivada:
ne daiktai yra svok objektai. Bties atvilgiu daiktai yra tas, kas j pai atvilgiu yra eliai ar atspindiai
vandenyje: jie yra tik laikinos apraikos. Esame, kaip pasakoja Platonas garsioje parabolje, panas belaisvius,
oloje prikaustytus veidais galin sien ir galinius matyti tik atvaitus to, kas dedasi iorje. Mes tiesiogiai
matome tik daiktus, o ie yra idj eliai. Daikt ir idj tarpusavio santykis: daiktai, kad ir neprilygstantys
idjoms, yra jas panas, taip yra dl to, aikino Platonas, kad daiktai priklauso nuo idj, i priklausomyb nra
prieastin, idjos yra ne prieastis, o daikt pavyzdiai. Daiktai tarsi dalyvauja idjose ir dl to gyja j
savybes. Atrodo, kad idjos bna daiktuose.

21)Platono painimo kaip prisiminimo samprata.

Be idj teorijos negalima aikinti painimo teorijos:Materials daiktai, kurie yra prieinami pojiams
nra btis, tai tik panau bt, bties eliai, o pati btis yra tik tai, kas nematoma ir negirdima,
vadinasi, nematerialu, dvasika ir prieinama tik protui, grynajam mstymui, operuojaniam taip pat
nematerialiais dalykais svokomis. Siela pasta idjas i ankstesnio, anapusinio gyvenimo. Idjos ne
sukuriamos, o velgiamos siela jas prisimena. Visas painimas ir mokymasis yra prisiminimas arba
anamnesis.Siela idjas regi ankstesniame gyvenime, taiau apsigyvenusi kne jas pamirta.Olos
alegorijoje vaizduojamas kilimas idj pasaul: mons panas olose surakintas btybes, kurios
nemato tikrojo pasaulio. Jie mano, kad eliai, kuriuos ant olos sienos meta viesos apviesti dirbtiniai
daiktai, yra tikrov.Anamnez tai tarsi toks vyksmas, kai kuris nors i t nelaimli, ivestas dienos
vies, pamato saul bei natralius daiktus ir suvokia, kokie jie i tikrj yra.eliai ir oloje esantys
daiktai tai juslmis suvokiam daikt atitikmenys, o pasaulis atitinka inteligibilumo, t.y. protu pastam
dalyk, srit.Platono poiriu prisiminti galima dalyvaujant dialoge. Taip idjos turi bti atskleidiamos
bei j tarpusavio santykis turi bti irykinamas vien dialektika, be pavaizdumo. Tai padaroma
analizuojant bei sintezuojant svokas ir kuriant hipotezes; tezs tikrinamos antitezmis.

22)Platono poiris valstybs kilm, darbo pasidalijim, luom funkcijas ir sveik bei nesveik
valstyb.
Valstyb atsiranda tada, kai kiekvienas i ms jauiasi negals pats vienas viskuo pasirpinti, nes trksta
daugelio dalyk (tai valstybs sukrimo prieastis).
Vienas mogus kokiam nors reikalui pasitelkia kit mog, dar kit kitam reikalui, ir kadangi visiems
daug ko trksta, mons susiburia draug ir sudaro bendrij, kad vieni kitiems padt, ir t bendrij
vadiname valstybe.Valstyb sukurs ms poreikiai. O pirmutinis ir svarbiausias poreikis yra maistas, jo
reikia, kad gyventume. Antrasis poreikis bstas, treiasis drabuiai ir panas dalykai. Visa tai
parpins valstyb: vienas turs bti emdirbiu, kitas nam statytoju, dar kitas audju. Turbt pridsime
dar ir batsiuv, ir kok kit amatinink, kuris patenkins kno poreikius. Galima padaryti daugiau, geriau ir
lengviau, kai kiekvienas dirba tik t vien darb, kuris atitinka jo prigimt, be to, dirba tinkamu laiku,
neusiimdamas kitais darbais.Valstyb, kuri ia apvelgme, yra tikroji, tai yra sveika, valstyb.
8
- Panagrinkime ir kariuojani valstyb. nepasitenkindami tuo, kas btinai reikalinga, pasiduodame
trokimui gyti vis daugiau turt. Tada tursime kariauti. Kar sukelia aistra vis daugiau turti; uvaldiusi
mones ji tampa vis asmenini ir valstybs nelaimi prieastimi.Valstyb yra teisinga, kai kiekvienas i
luom dirba tik savo darb.Yra penkios valstybs santvarkos rys. Viena i santvarkos ri yra ta, kuri
aptarme; pavadinti j galima dvejopai: kai vienas mogus turi didiausi gali tarp valdanij, itai
vadinama monarchija, o kai valdi dalijasi keletas moni aristokratija. itoki valstybs valdymo
form a vadinu teisinga ir gera. Tokiu laikau ir j atitinkant mog. Platono nuomone, valstybje tik tada
viepataus harmonija, kai valdys tie, kurie turi valdyti. Jei valdia atitenka netikriems, negabiems
valdovams, neivengiamai prasideda neramumai bei irimas. klausim, kas gi yra tie valdovai, nesunku
atsakyti: tai geriausi, labiausiai tinkantys valdyti; tik tie, kurie gali velgti tai, kas darnu ir aminai
tapatu, velgti idj; tik tie, kurie regi valstybs ideal ir gali j atkurti; tik tie, kurie myli ties ir regi
viset. Tai nedidel moni grup: valdyti turi karaliai filosofai arba filosofai karaliai.

23)Platono poiris lyi, eimos ir privaios nuosavybs viet idealioje valstybje.

Idealioje valstybeje- lyciu lygybe,t.y.moterys laikomos ne ka prastesnes uz vyrus,gali dalyvauti politiniuose ar net
kariniuose reikaluose. Taciau reali ju funkcija-namu prieziura ir vaiku auginimas. Dvieju aukstesniuju luomu nariai negali
tureti privacios nuosavybes ir seimos,ju vaikus aukleja valstybe,o sargu net zmonos turi buti bendros. ''Is principo,kad
sargai vyrai ir moterys tures bendra uzsiemima seka,kad ne vienas vyras ir moteris privaciai nesukurs savo
zidinio:zmonos priklauso bendrai visiems,taip pat ir vaikai,ir ne vienas is tevu nezinos savo vaiko,o vaikas-tevu''

24)Aristotelio substancijos samprata: substancijos apibrimas, pirmins ir antrins substancijos,

substancijos struktra (forma ir materija).

Substancija,tai kas egzistuoja savarankiskai,realus daiktai.SUBSTANCIJA:pirmin:1)atskiros mediagos,2)atskiri

gamtiniai daiktai.3)gyvos btybs.Antrin: 1)rins esms:ruys, gimins. Forma-bendros rusines daikto savybes.
Materija-individualios daikto savybes,kitimo pagrindas.

25)Aristotelio judjimo koncepcija: potencija ir aktualyb, Dievas kaip pirmasis judintojas (kodl ir kaip
judina).
Potencija-galimybe -tai,kas gali atsitikti.(tapatinama su materija)
Aktualybe-issipildziusi galimybe (tikrove). (tapatinama su forma)
Dievas-pirmasis judintojas,kurio veikla yra pastovi,todel ir sukeltas judejimas yra pastovus. Vidinis impulsas.

26)Aristotelio painimo samprata.

Logikoje,atspindincioje daiktu (tiesu) tvarka einama nuo bendrybiu prie atskirybiu,tuo tarpu zmogaus protas pazinimo
procese eina nuo atskirybiu prie bendrybiu. Tai akivaizdziai Aristoteli daro artima empyrizmui-pazinimo pamatas yra
empyrinis. Juslinis pazinimas igauna svarba visame pazinimo procese. Kita vertus,proto funkcija yra taip pat svarbi-
egzistuoja tam tikros bendros protu pripazistamos tiesos,kuriu irodyti nereikia. Pats pazinimas,anot Aristotelio yra pasyvus-
objektai veikia samone. Pazinimas pasiekiamas protu,savokomis. Mane,kad pazinima galima pasiekti susiejant isankstini
zinojima bei juslini patyrima.

9
27)Aristotelio etika: gri klasifikacija, aukiausias gris ir etins dorybs.
Atrodo, kad kiekv menas, kiekv mokslas taip pat kiekv veiksmas ir smoningas pasirinkimas siekia ko
nors gero. Todl teisingai buvo pavadinta griu tai, ko visi siekia.Jeigu v veiklos rsi tikslas yra tas,
kurio mes visi siekiame dl jo paties o visa kita norime pasiekti tik dl sito galutinio tikslo ir kiekv atveju
pasirenkame, irdami ne kokio kito tikslo o tik ito, tai aiku kad tas galutinis tikslas bus gris, t.y.
aukiausias gris.Kas jis yra ir kuriam menui ar mokslui priklauso?.Kadangi kiekv painimas ir kiekv
smoningas pasirinkimas siekia tam tikro grio, tai mes tsdami dstym paklauskime ko siekia vbs
tvarkymo menas ir koks i vis veikla pasiekiamas gris yra aukiausias. Dl jo pavadinimo beveik visi
mons sutinka: ir minia ir isimokslinusieji j vadina laime, o laim jie sutapatina su odiais gerai
gyventi ir sektis. Bet dl laims esms jau nra sutarimo. Dauguma j laiko kakokiu apiuopiamu
dalyku pvz: malonumu ar turtu, ar garbe.Apsirgs laim laiko sveikat, nuskurds turt ir t.t
Dauguma moni gr ir laim supranta taip, kaip prasta kasdieniniame gyvenime ir laime laiko
malonum. Todl jie mgsta gyvenim, kupin malonum, nes yra 3 pagr gyvenimo bdai:gyvenimas
pilnas malonum, gyvenimas tarnaujant vbei ir filosofo gyvenimas.Kiekv veikloje, kiekv mene gris vis
kitoks bna: gydymo mene sveikata, karo mene pergal, statybos mene namas ir t.t ir tai yra kiekv
veiklos tikslas, juk dl jo mons daro visk. Taigi jeigu visos veiklos rys turi vien tiksl, tai bus ir
vienas veikla pasiekiamas gris, o jei yra daug tiksl, tai bus daug grybi pasiekiam
Tik aukiausias gris galutinis tikslas. Taigi jei yra tik vienas galutinis tikslas, tai jis ir bus ms
siekiamas gris, o jei j daug yra, tai gris bus tas , kuris bus tobuliausias. Tiksl kurio siekiame tik dl jo
paties, vadiname tobulesniu u t, kuris yra tik priemon kitam tikslui pasiekti. Absoliuiai tobulu
vadiname t tiksl, kurio siekiame tik dl jo paties, o niekuomet dl kit tiksl.Toks gris kaip tik yra
laim. Nes j mes visuomet pasirenkame dl jos paios, o niekuomet dl ko nors kito. Garb, malonum,
imintingum, kiekv dorybs r pasirenkame ir dl j pai, nes net nesitikdami i j kokios naudos
manome kad jie mus nuves laim.Laim yra tai kas tobula, kam pakanka savs paties, ji yra ms
veiklos galutinis tikslas.Vidurys tai yra tas pats kas ir saikas, forma. Vidurys yra dorybs ypatyb.
Saikas=matas. etersonas vidur pavadino pusiausvyra taip pat j dar galima vadinti
harmonija.Aristotelis Saikas laikomas teisingu dalyku.Aukiausias laipsnis=(gr) to meson norma,
saikas, esm, pusiausvyra.To meson reikalinga tam kad galtume pasiekti gr, pavadinti j aukiausiu.
Tada inome, kas yra geriausia.Aukso vidurys Roselas taip teigia apie Aristotelio vidur.
Aukso vidurys atsirado romn laikais. Poetas Horacijus: auksinis vidutinikumas ironikai pasak
Vidurys yra tai ko nra nei per daug, nei trksta.Kiekv mogus, inovas vengia to kas per daug ir per maa
o ieko ir parenka vidur, atsivelgdamas ne pat dalyk o tik mus. Taigi jei turi prie akis vidur ir jo
sieki visuose darbuose tai tursi gerai atlikt darb prie kurio nei atimsi nei pridsi, kaip
sakoma.Perteklius ir stoka sugadina daikto vert o vidurys isaugo.Pvz: bijoti, bti drsiam, aistringai
siekti, pykti, gailtis, diaugtis, lidti galima ir per maai, ir per daug, bet patirti iuos afektus ir yra
vidurys, ir doryb, nes vidurys yra dorybs ypatyb
Doryb sukasi apie afektus( aistra, baim, pyktis, drsa, pavydas) ir veiksmus, kuriuose tai kas per daug ir
per maai laikoma klaida ir peikiama o vidurys giriamas ir laikomas teisingu dalyku
Etin doryb yra kakoks vidurys, kadangi ji siekia vidurio.Etin doryb yra polinkis, jis gldi
vidutinikume. Vidutinikumas yra vidurys tarp dviej yd pertekliaus ir stokos.Ivados:etin doryb
yra vidutinikumas tarp dviej yd pertekliaus ir stokos. Jos ypatyb yar siekti vidutinikumo kaip
tikslo ir veiksmuose, ir afektuose. Todl sunku bti dorybingu mogumi nes nelengva kiekv dalyke
ilaikyti vidur.Pvz: rasti rato vidur gali ne kiekv o tik t dalyk imanantis mogus.Siekiant
vidutinikumo reikia pirmiausia vengti to, kas yra labiausiai prieinga vidutinikumui.Etin doryb tai
vidurys( to meson) tarp dviej klaiding kratutinum
Pvz: lumas Drsa Bailumas( drsa cia yra vidurys)
Itvirkimas Saikingumas Bukumas
vaistymas Dosnumas yktumas
Aiku tai jog vidutinikumas yra girtinas dalykas, bet kartais reikia nukrypti tai pertekliaus, tai stokos
pus, nes tik itokiu bdu lengviausiai pasieksime ir surasime vidur ir tai kas gera.

10
28)Aristotelio poiris valstybs prigimt.
Aristotelio valstybs teorijoje irykja kai kurie saviti jo tyrimo metodo bei valstybs esms sampratos
bruoai. Aristotelis savo valstyb kuria galimybi pasaulyje: reikia turti galvoje ne tik pai geriausi
valstyb, bet ir toki, kuri galt bti. Jis teigia, kad akstinas valstybei susikurti yra ne individo
silpnumas, o jo natralus polinkis bendruomenei. tai yra jo klasikin formul: mogus i prigimties
yra valstybika btyb. Aristotelio poiriu, kalba taip pat nurodo, kad mogus gyvena ne tik tam, kad
pats ilikt. Bet ir bendruomenei, kuri turi sprsti, kas yra naudinga, gera bei teisinga. Jis sitikins, kad
valstybs udavinys dorovinis piliei tobuljimas. Valstyb egzistuoja tam, kad pilieiai laimingai ir
gerai gyvent. Tik valstybje gali visikai isiskleisti individo doryb. Valstyb susikuria i didesni
bendruomeni: Pirmins bendruomens yra i dviej moni (vyras ir moteris, tvai ir vaikai, eimininkas
ir vergas. Drauge jos sudaro nam bendruomen. Kai toki bendruomeni yra daug, randasi kaimas, o
daug kaim sudaro pol (tik polis garantuoja bendruomens autarkij, t.y. savaimingum, nepriklausomyb
ir savarankikum). Pol formuojantis principas yra jo santvarka: valstyb yra tam tikros santvarkos
piliei bendruomen.

29)Platono ir Aristotelio politini santvark klasifikacija ir j vertinimas. Koki santvark Platonas

ir Aristotelis laiko geriausia? Labai svarbs yra du painimo altiniai:jusls patyrimas;protas.Jau Antikos
filosofijoje ikilo problema, kuris altinis yra tikras, kuris patikimas. Vieni filosofai man, kad svarbiau
yra jusls. Jie vadinami empiristais. Kiti pirmenyb teik protui. Tai racionalistai. Antikos filosofijoje
vyravo racionalizmas. Rykus jo atstovas Platonas, kuris teig, kad tikrasis inojimas galimas tik proto
pagalba. Platonas painim suskirst jutimin ir racionalj. Daiktus painti jutimais galima, taiau idj
jutimai nepasiekia. Jis teig, kad viskas, kas egzistuoja jusliniame pasaulyje, netrunka ilgai. Mes niekada
negalime pasiekti tikro inojimo apie tai, kas nuolatos kinta. Daiktai, kuriuos pastame juslmis, gali
inykti, todl juslinis pasaulis suteikia netobul inojim. Painimas negali bti paaikintas remiantis tik
juslumu. Platonas teig, kad tikrj inojim galime turti tik apie t, k pastame protu, kuris mogaus
sieloje iri idjas tobulas, nekintamas ir ibaigtas. Galime pasitikti tuo, k sako protas, nes protas yra
aminas ir universalus kaip tik todl, kad kalba tik apie aminus ir nekintamus reikinius.Platono
nuomone, apie tai, k juntame, galime turti tik neaik supratim. Taiau apie tai, k suvokiame protu,
galime pasiekti tikr inojim. Tokia Platono mstysena buvo svetima Aristoteliui. Aristotelis band
veikti platonikj idjos ir realaus daikto dualizm.Aristotelis nesutinka su Platonu, kad idja atsirado
pirmiau u daikt, jos tra tik daikt kopijos. Jis man, kad tai, kas yra mogaus sieloje, tra gamtos
objekt atspindiai. Aristotelis ikl mint, kad smonje nra nieko, ko pirmiau nebt buv pojiuose.
Tai reikia, kad juslinis painimas yra svarbiau u prot. Jis teig, kad visos ms mintys ir idjos
smon patenka per tai, k matome ir girdime. Kol mes nieko nejuntame, ms protas yra visikai tuias.
Taiau Aristotelis neneig, kad mogus turi prot. Pasak jo, protas yra svarbiausia mogaus ypatyb. Mes
turime gimt sugebjim skirstyti tuos pojius ir taip sukurti svokas. Taigi, Aristotelis nesutinka su
Platonu, kad mogus turi gimtas idjas. Jis teig, kad mogus turi gimt prot. Vadinasi, mstymas nra
visikai savarankikas painimo altinis. Jis negali apsieiti be jutiminio suvokimo paramos.Metafizikoje
Aristotelis nusigr nuo Platono todl, kad Platonas tik protavo, o Aristotelis pasitelk dar ir jusles.
Taiau jiedu abu laikomi racionalizmo pradininkais Antikos filosofijoje, nes pirmieji pradjo nagrinti ir
aikinti pasaulio painimo problem, iskirdami proto svarb.

30)Platono ir Aristotelio aukljimo teorijos.

11