Filosofija

1. Kas yra filosofija? Filosofijos, mitologijos ir mokslo santykiai

Kas yra filosofija - Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: aarba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško,
arba ją neigia. Dabartine filosofija yra kaip mokslo teorija. Filosofijos apibrėžti vienu sakiniu neįmanoma, nes ji liečia
kiekvieną žmogų, todėl ji turi būti suvokiama, suprantama ir prienama visiems. Filosfija aiškina būties pagrindus, aiškina
žmogaus pažinitnį santykį su pasauliu. (zr. Filosofija 2 konspk.)

Filosofijos ir mokslo santykiai - Visuose moksluose esama kilimo, pažangos, perimamumo. F-je pažangos nėra.
mokslas siekia objektyvumo, F-je subjektyvumas, jis neatsiejamas nuo asmenybės.
F.kelia fundamentalius klausimus, o atsakymai lieka atviri. Mokslas nekelia klausimų, jei į juos neįmanoma atsakyti.
mokslininkas tyrinėja, o filosofas mąsto.
mokslo žinios apima atskirus objektus, apie kuriuos kiekvienam žinoti nebūtina, o filosofija apmąsto būties visumą.
filosofija nėra vienodai visų pripažįstama.
Filososfija praplečia žmogas pasaulėvaizdį, leidžia pažinti patį save.
Filosofinės teorijos yra pagrindas plėtojant kitų mokslų teorijas.

2. Kokie klausimai yra filosofiniai? Kokiomis aplinkybėmis žmonėms kyla filosofiniai klausimai?

Klausimai - Kas yra žmogus?

•Kas yra laisvė?
•Ar gyvenimas turi prasmę?
•Kas yra tiesa?
•Kas yra gėris? Kodėl egzistuoja blogis?
•Kas yra grožis?
•Ar yra Dievas ir ar galima jį pažinti?
•Kas yra valstybė ir ar ji reikalinga?
filosofijos klausimai kiekvienam žmogui kyla vis iš naujo. kiekvienas galime filosofuoti.
filosofija gali būti įvairaus lygio. Galima filosofuoti gerai ir blogai.
Galima tik tam tikra prasme mokytis filosofuoti.
tai įmanoma tik tada, kai mes įsijungiame į dialogą
turime atsrasti savojo filosofavimo problemas. Tai ir yra svarbiausia.

3. Pagrindiniai ontologijos klausimai

Ontologija (būties teorija) - pagrindinė filosofijos, kurioje svarstomi liečiantieji būtį klausimai, teorija, gilinamasi į
bendrąsias būties ypatybes, dėsnius, būties pagrindines kategorijas arba rūšis, į vykstančių būtyse permainų bendriausiais
atžvilgiais priežastis.

4. Pirmieji natūrfilosofiniai būties aiškinimai

Būties klausimą iškėlė graikų filosofas Parmenidas

Parmenido požiūriu, nebūties nėra, ji net nemąstoma. Būtis yra nejudanti ir nekintanti, nedaloma ir neturinti savyje jokių
skirtumų, ji yra pastovi ir vienoda, priešinga bet kokiam tapsmui, įvairovei ir kintamumui. Parmenido mąstymo tradicijas tęsė
Platonas, jis pripažino nebūties sąvoką. Platono filosofinė sistema atskyrė du pasaulius – idėjų ir realių daiktų. Aristotelis,
filosofas teigė, būtis yra daiktas ar individas, kuris remiasi pačiu savimi, nebūdamas kitame.

5. Platono dualizmas

Platono duozalizmas - Gerio, grozio ideja, idejos bei daiktai.

Dualizmas: egzistuoja tarsi du atskiri pasauliai – idėjų pasaulis ir materialus pasaulis. Kiekvienas daiktas ar reiškinys (grožis,
gėris, ...) turi savo idėją Bet idėja egzistuoja atskirai nuo daikto. Daiktai tik atspindi idėjas.

6. Aristotelio būties teorija

Aristotelis Tvirtino, kad aukščiausia realybės būtis – tai, ką suvokiame pojūčiais.

Protas, yra svarbiausia žmogaus ypatybė, bet kol mes nieko nejaučiame jis yra visiškai tuščias
Substancija – kiekviena tikroji būtybė, tikrasis vienys. Substancija susideda iš formos ir materijos.
Forma – ypatingiausios daikto savybės.
Materija – medžiaga iš kurios padarytas daiktas
Kiekvienoje būtyje aptinkame du momentus:
● aktualiosios būties momentas (aktualybė) – būtybė yra tai, kas ji aktualiai yra.
potencialiosios būties momentas – (potencija) būtybė gali būti kažkas kita, negu tai, kas ji yra (galimybė).

7. Objektyvaus pažinimo problema

pažinimo objektas yra materiali tikrovė. Bet ne visa objektyvi tikrovė, o tik ta jos dalis, kuri įtraukta į praktinę žmogaus
veiklą. Pažinimo objektas yra tai, ką žmogus pažįsta. Mes pažinimo objekto laisvai negalime pasirinkti. Jis priklauso nuo
visuomenės turimų žinių lygio.

8. Dekarto racionalizmas

Racionalizmas-gnoseologijos kryptis pažinimo priemone pripažįstanti žmogaus protą. Daikto esmę išreiškiančių bendrųjų
sąvokų šaltinis-objektyvios proto idėjos. Protas gali pažinti tikrovę autonomiškai, nepriklausomai nuo patyrimo(Dekartas)

9. Racionalistinės pažinimo teorijos ypatybės

•Pažinimo metodas
•Įgimtų idėjų teorija
•Teorijų stipriosios ir problemiškos pusės
Racionalizmas – požiūris, kad pažinimo šaltinis yra protas. Protu galima įžvelgti tai, ko nemato akys. Loginiais argumentais
galime įrodyti tai, ko nežinome iš patirties. Pasaulio tvarka yra protinga ir būtina, todėl tik protas gali ir privalo ją perprasti.
Žinių visuotinumą ir būtinumą nusako tik protas.

10. Empiristinės epistemologijos charakteristika

Tikro pažinimo šaltinis pagal empirizmą yra juslės. Protas arba neprideda nieko naujo, arba netgi iškraipo pažinimo
informaciją, nors tai nereiškia, kad neturime juo naudotis.
Empirizmas-gnoseologijos koncepcija pažinimo pagrindu pripažįstanti patyrimą, kuris yra vienintelis pažinimo šaltinis.
Pasaulį įmanoma pažinti tik jutimais(Lokas, Hobsas,)

11. Kanto pažinimo teorija

Kantas išsamiai nagrinėjo pažinimo problemą. Savo sukurtoje pažinimo teorijoje jis didelį dėmesį skyrė apriorinio
pažinimo galimybės pagrindimui.I.Kantas svarbiausia užduotimi laikė grynojo proto kritiką, o ne doktrinos kūrimą.

12. Grožio ir meno sampratos (filosofija konsp. 2)

menas, filosofijos šaka, nagrinėjanti meno kilmę, prigimtį, jo būtį ir prasmę, meninės kūrybos, suvokimo ir kritikos
kriterijus.
Grožio sąvoką suvokė gana plačiai ir netapatino jos tik su estetine sritimi. Tobuliausiu grožio pavyzdžiu laikydami kosmosą,
grožį jie siejo su amžinumu, pastovumu ir nekintamumu. 

13. Filosofinės žmogaus sampratos

Filosofijoje žmogus suprantamas nevienodai. Anot Platono, žmogaus esmė yra jo siela, kūnas yra sielos kalėjimas, laikina
buveinė. Aristotelis suprato žmogų kaip gyvą būtybę, turinčią protingą sielą ir galinčią dalyvauti visuomeniniame,
politiniame gyvenime. žmogaus asmenybės problema yra esminė. žmogus gali būti suvokiamas tik kokiu nors vienu –
biologiniu, psichologiniu, socialiniu, ar dvasiniu aspektu.

14. Filosofinės politikos sampratos (filosofija 2)

Politika buvo viena iš būtinų politikos mokslo sąlygų.  mokslo revoliucija paskatino mąstytojus į filosofiją perkelti gamtos
mokslų metodus. Gamtos mokslų metodais pakelti filosofiją į naują mokslinį lygmenį buvo vienas didžiausių daugelio
Apšvietos filosofų tikslų. Taigi, kai pozityvistai prakalbo apie būtinybę sukurti naujus pozityvius mokslus apie žmogų ir
visuomenę, intelektualiems pokyčiams jau buvo visiškai pasirengta.

15. Pagrindinės etikos teorijos (2 filosof)

Etika - dažniausiai apibūdinama moralės teorija. Filosofijoje etiškas elgesys yra tas, kuris laikomas „geru“ arba „teisingu“.
Deontologija
Teologija
Utilitarizmas
Teisingumo teorija
Pasak I.Kanto, būti moraliam , reiškia gyventi pagal proto diktuojamus principus. Elkis taip, kad tavo elgesio taisyklė galėtų
tapti visuotiniu elgesio dėsniu. Kantas pirmą kartą filosofijos istorijoje atskyrė moralę nuo laimės.

16. Šiuolaikinės teisingumo sampratos f(ilo 2)

šiuolaikinę teisingumo sampratą, paradigminiai pavyzdžiai būtų iš mokesčių surinktų lėšų bei socialinės paramos, įvairių
lengvatų paskirstymas (pats Aristotelis paskirstomojo teisingumo turinį aiškino kiek kitaip, paskirstymo kriterijumi
įvardydamas graikų piliečių statusą). Aristotelio paskirstomojo teisingumo samprata gali būti taikoma aiškinant ir
šiuolaikinio teisingumo, kaip teisės principo, kurio tikslas užtikrinti pusiausvyrą, turinį. Aristotelio suformuluotą
paskirstomojo teisingumo sampratą savo ištakomis remiasi šiuolaikinė socialinio teisingumo koncepcija.

17. Šiuolaikinės filosofijos kryptys ir problemos (filo 2)

Siuolaikines filosofijos kryptis ir problema yra buties klausimas. Buties klausimas filosofijos istorijoi - ikisokratikų iki
šiuolaikinės filosofijos neduoda ramybės visų laikų mąstytojams. Tokį mįslingumą yra išlaikęs būties klausimas. Būties
klausimas arba kas yra būtis? domina mąstytojus jau nuo platono laikų. Visa šiuolaikinė filosofija kalba apie būtį, taciau
nesiekdama išsiaiškinti, kas sudaro būties esmę ir prasmę. Nėra vienodų būties aiškinimų nei antikoje, nei dabartyje. Būties
sąvoka, pati plačiausia ir bendriausia sąvoka, yra logiška neapibrėžiama.