BYLA 3K-3-532/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Egidijaus Baranausko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Švenčionių rajono
savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Švenčionių
rajono savivaldybės administracijai, politinei partijai ,,Naujoji sąjunga“ dėl Švenčionių rajono
savivaldybės administracijos direktorės įsakymo panaikinimo ir savivaldybės turto panaudos sutarties
panaikinimo; tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės atstovas Vilniaus
apskrityje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių niekinio sandorio negaliojimo ir
sutarties nutraukimo teisines pasekmes, aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-287 ,,Dėl savivaldybės turto perdavimo“ ir pripažinti
negaliojančia 2005 m. liepos 1 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir politinės
partijos ,,Naujoji sąjunga“ sudarytą panaudos sutartį Nr. J-155.

6Ieškovas nurodė, kad ginčijamas įsakymas priimtas ir panaudos sutartis sudaryta, pažeidžiant
imperatyviąsias įstatymų ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių disponavimo valstybės ir
savivaldybių turtu tvarką, nuostatas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė 2005
m. liepos 1 d. priėmė įsakymą Nr. A-287 ,,Dėl savivaldybės turto perdavimo“, kuriuo suteikė pagal
panaudos sutartį dvidešimčiai metų politinei partijai ,,Naujoji sąjunga“ valstybei nuosavybės teise
priklausančią ir savivaldybės patikėjimo teise valdomą 110,18 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąją
patalpą, esančią ( - ). Tą pačią dieną Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir politinė
partija ,,Naujoji sąjunga“ sudarė ginčijamame įsakyme nurodytos negyvenamosios patalpos panaudos
sutartį Nr. J-155. Ieškovas nurodė, kad, remiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo
ir disponavimo įstatymo 81 straipsnio 4 punktu, 813 straipsniu, 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1890 patvirtintos Valstybės turto perdavimo panaudos
pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos 2.1 punktu, aptarta negyvenamoji patalpa
galėjo būti perduota politinei partijai ,,Naujoji sąjunga“ neatlygtinai naudotis tik Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimu, savivaldybei galiojantys teisės aktai tokių įgaliojimų nesuteikia,
savivaldybės ir valstybės turtas tvarkomas viešosios teisės principo pagrindu, todėl ginčijamas
įsakymas ir jo pagrindu sudaryta panaudos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.
7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė

8Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinys netenkintas.

9Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės direktorė, priimdama ginčijamą įsakymą ir
sudarydama panaudos sutartį su politine partija ,,Naujoji sąjunga“, pažeidė disponavimo
savivaldybėms patikėtu valstybės turtu tvarką ir pripažino, kad ieškovas kreipėsi į teismą pagrįstai.
Tačiau, remdamasis bylos dokumentais, teismas priėjo prie išvados, kad byloje neliko ginčo dalyko:
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorės 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A-665
,,Dėl savivaldybės turto panaudos sutarties nutraukimo“ ginčo panaudos sutartis nuo 2008 m.
gruodžio 15 d. nutraukta, o 2005 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. A-287 ,,Dėl savivaldybė turto
perdavimo“ pripažintas netekusiu galios; ginčo panaudos sutarties objektas - negyvenamoji patalpa -
grąžinta Švenčionių rajono savivaldybės administracijai. Ieškovas iki bylos iš esmės nagrinėjimo
pabaigos savo reikalavimų netikslino ir nepildė, teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų
pagrindą peržengti pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis), todėl sprendė, kad
ieškinys negali būti patenkintas, nelikus ginčo objekto.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 28 d.
sprendimu panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį,
kuria atmestas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir tenkino ieškinį iš dalies –
pripažino negaliojančia 2005 m. liepos 1 d. panaudos sutartį Nr. J-155, sudarytą Švenčionių rajono
savivaldybės administracijos ir politinės partijos ,,Naujoji sąjunga“.

11Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ginčo
įsakymas ir panaudos sutartis buvo sudaryti, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
direktorei viršijus savo kompetenciją, tačiau nesutiko, kad, panaikinus ginčo įsakymą ir nutraukus
panaudos sutartį, neliko ginčo dalyko. Teisėjų kolegija nurodė, kad sandorių negaliojimo ir sutarties
nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuojamos skirtingai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK
6.221 straipsnio nuostatas, nutraukus sutartį, šalys yra atleidžiamos nuo tolimesnės sutarties
vykdymo, tačiau jos yra susaistytos įsipareigojimų pagal sutartį iki sutarties nutraukimo momento, o
tam tikrais atvejais sutarties sąlygos lieka galioti ir po sutarties nutraukimo; sutarties nutraukimas
nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties nevykdymo, bei netesybų;
neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal
savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegijos teigimu, šaliai byloje pareiškus
reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir, nagrinėjant bylą, vienai iš šalių nutraukus
sutartį, teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti ieškinį dėl to, jog neliko ginčo dalyko, o pripažinus,
kad ginčijama panaudos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, teismui buvo
pagrindas tenkinti ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą
ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė ieškinio

reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnis), pažeidė dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo
principus. Kasatorės teigimu, teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. L. A. A.,
bylos Nr. 3K-3-616/2003) įtvirtinamas nuoseklus rungimosi principo laikymasis, nurodant, kad
įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose nustato ginčo šalys, o teismas negali peržengti ieškinio ribų, t. y.
negali remtis nenurodytais faktais, nei ignoruoti nurodytus faktus. Šalys nustato bylos nagrinėjimo
dalyką, o teismas negali keisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, kartu ir priteisti to, ko ieškovas
neprašo. Ieškovas, vadovaudamasis rungimosi ir dispozityvumo principais, turėjo teisę keisti ieškinio
dalyką (CPK 141 straipsnis), tačiau šia teise nepasinaudojo nei parengiamajame teismo posėdyje, nei
bylos iš esmės nagrinėjimo metu. Ieškovo pageidaujamas rezultatas buvo pasiektas atsakovo atliktais
veiksmais dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl nebeliko ginčo dalyko.

152. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į visas
šalių nurodytas ir dokumentais pagrįstas faktines aplinkybes. Kasatorės nuomone, skundžiamame
teismo sprendime neįvertinta tai, kad ginčijami panaudos sutartis ir įsakymas yra negaliojantys, todėl
negali būti dar kartą teismo pripažįstami negaliojančiais. Be to, nutraukus panaudos sutartį,
Švenčionių rajono savivaldybės administracijai grąžinta panaudos sutarties objektu buvusi
negyvenamoji patalpa, todėl atsirado tokios pačios teisinės pasekmės, kaip ir nustatytos CK 1.80
straipsnyje, kuriuo remdamasis ieškovas prašė pripažinti negaliojančia panaudos sutartį. Be to,
skundžiama nutartimi pripažinus panaudos sutartį negaliojančia, neįmanoma taikyti privalomų
sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos), nes ginčo sutarties objektas - negyvenamoji patalpa -
jau yra grąžinta kasatorei. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neanalizavo kasatorės pateiktų
įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, kad byloje nėra ginčo dalyko, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių
papildomų įrodymų; netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą; argumentuotai neįvertino visų
apeliacinio skundo argumentų ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2003; 2003
m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB ,,Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-
1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK ,,Lindra“ v. V. B.
individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.
G. ir kt. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-429/2006).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad vienas iš
pareikštų ieškinio reikalavimų buvo pripažinti negaliojančia 2005 m. liepos 1 d. panaudos sutartį Nr.
J-155. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčo sutartį negaliojančia, savo
iniciatyva nekeitė ieškinio pagrindo ar dalyko ir neperžengė pareikštų reikalavimų ribų. Ieškovo
nuomone, aplinkybė, kad, priimant skundžiamą sprendimą, ginčo sutartis buvo nutraukta, nereiškia,
kad byloje neliko ginčo dalyko; taip pat neatsirado ieškovui pareigos tikslinti ieškinio reikalavimus.
Dėl to nepagrįstas kasatorės teiginys, kad, nepatikslinus ieškinio, buvo pažeisti proceso
dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principai. Ieškovas nesutinka su kasatorės pozicija, kad
teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės
instancijos teismas rėmėsi kasatorės įsakymu, kuriuo nutraukta panaudos sutartis, ir priėjo prie
išvados, kad jis nelaikytinas pagrindu ieškiniui atmesti. Kasatorė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktika, suformuota bylose, kurių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi ir
kuriose pateikti išaiškinimai dėl ieškinio ribas apibrėžiančio ieškinio dalyko ir pagrindo negali būti
vertinami kaip neatitinkantys skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašė
skundą atmesti. Trečiojo asmens nuomone, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad apeliacinės
instancijos teismas išanalizavo kasatorės pateiktus įrodymus ir priėjo prie išvados, kad, nepaisant to,
jog prieš priimant teismo sprendimą ginčo sutartis buvo nutraukta, ginčo dalykas išliko. Ieškovas
neskundė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo
reikalavimas dėl ginčo įsakymo panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį paliko
nepakeistą. Tačiau ieškovo reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia pirmosios
instancijos teismo buvo atmestas nepagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas
dispozityvumo principo, tenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino ginčo sutartį negaliojančia.
Trečiasis asmuo pažymėjo, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog niekinio sandorio teisines
pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sutarties nutraukimo teisinės reikšmės

21Nagrinėjamoje byloje aktualus sandorio, kuris yra niekinis dėl prieštaravimo

imperatyviosioms įstatymo normoms ir sutarties nutraukimo teisinių pasekmių atskyrimo
klausimas. Sutartis - tai dvišalis ar daugiašalis sandoris, sutartims inter alia taikomos CK pirmosios
knygos normos, reglamentuojančios sandorius (CK 6.154 straipsnio 2 dalis), taip pat sandorių
negaliojimo institutą (CK 6.224 straipsnis). Pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžtį sandoriais laikomi
asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK
1.63 straipsnis); sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo
pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių
santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių
santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami
pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų
interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti
interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant
sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis).
Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų pasekmių, kurių
siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.

22Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa:
siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių
santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
BUAB ,,Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. T. v. UAB ,,Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. UAB ,,Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008).
Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų
sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. Pagal CK
1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu
imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis,
kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų
apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu -
imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo
pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti
(CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo
padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje S. T. ir kt. v. AB Rytų skirstomieji tinklai ir
kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Reklamos
laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2008).

23Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento - ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).
Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių
ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio
sudarymo – taikoma restitucija, o kai negalima grąžinti to, ką sandorio šalys yra gavusios, natūra –
atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (CK
1.80 straipsnio 2 dalis). Konstatavus niekinį sandorio pobūdį, ne visada gali būti anuliuotos faktinės
sandorio pasekmės, todėl, įvertinęs iš negaliojančio sandorio atsiradusių pasekmių pobūdį, teismas
gali restitucijos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra Lietuvos – JAV įmonė UAB
„Sanitex“ v. UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009.). Tais atvejais, kai restitucijos
nepakanka pažeistoms asmenų teisėms ar viešajam interesui apginti, gali būti taikomi subsidiarūs
civilinių teisių gynimo būdai, pvz., nuostolių atlyginimas, nepagrįsto praturtėjimo išreikalavimas ir
pan. Pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas restitucijos klausimą sprendžia ex officio (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Lietuvos dailininkų sąjunga v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531; 2006 m.
sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr.
3K-7-4/2006); subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai taikomi laikantis dispozityviškumo principo
suinteresuotų asmenų reikalavimu.

24Sutarčių teisėje niekinis sutarties pobūdis reiškia jos absoliutų negaliojimą ir sukelia įstatyme
nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.227 straipsnio 2 dalis),
absoliutaus sutarties negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi
retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį.

25Sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis) institutas taikomas, kai civilinės teisės pažeidžiamos
ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos
dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas
nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio, o nuo nutraukimo momento (ex nunc), t. y.
sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės
nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo
prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis); tai yra
esminis skirtumas nuo absoliutaus sutarties negaliojimo. Nutraukus sutartį, restitucija vykdoma pagal
specialias CK 6.222 straipsnyje nustatytas taisykles.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sandorio (sutarties) pripažinimas negaliojančiu ir sutarties

nutraukimas yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, galintys būti savarankiškais, atskirais ieškinio
dalykais.

27Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų, esančių valstybės nuosavybe,

panaudos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas, savivaldybei
pažeidus viešosios teisės principą tvarkant valstybės turtą ir peržengus įstatymo nustatytas
kompetencijos ribas, t. y. veikiant ultra vires. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį
ir konstatavo šios sutarties niekinį pobūdį. Niekinės sutarties nutraukimas teisine prasme
negalimas, nes tokia sutartis negalioja įstatymo pagrindu, todėl tas faktas, kad ginčo patalpos
yra grąžintos savivaldybei ir jų neteisėtas naudojimas nutrūko, nagrinėjamos bylos atžvilgiu
reiškia tik tai, kad restitucijos taikyti teismo sprendimu nereikėjo; tuo tarpu ieškinio dėl
niekinio sandorio negaliojimo dalykas, grąžinus ginčo patalpas, neišnyko, nežiūrint to, kad
ieškovas šioje byloje neprašė taikyti subsidiarių teisių gynimo būdų, ir atmesti ieškinį dėl šio
reikalavimo nėra įstatyme nustatyto pagrindo.

28Kasacinio skundo motyvai dėl įrodymų vertinimo nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl
nenagrinėjami.

29Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nenustatyta pagrindų skundžiamam teismo sprendimui
panaikinti ar pakeisti.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė
31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d.
sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 49,80 Lt (keturiasdešimt

devynis litus aštuoniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo
dienos.