BYLA E3K-3-46-686/2016

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos
atlyginimo priteisimo
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito
Gurevičiaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios
akcinės bendrovės „Samsonas“ kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d.
sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei
„Samsonas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio ir
neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė
4I. Ginčo esmė

5
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl uždarosios akcinės bendrovės darbuotojo atšaukimą iš einamų
pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu reglamentuojančių teisės normų taikymo.
2. Ieškovas H. U. prašė pripažinti neteisėtu jo 2014 m. liepos 2 d. atleidimą iš UAB „Samsonas“
generalinio direktoriaus pareigų, grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
3000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
3. Ieškovas nuo 2004 m. gruodžio 28 d. buvo išrinktas ir dirbo UAB „Samsonas“ generaliniu
direktoriumi, yra vienas iš šios bendrovės akcininkų. Ieškovas 2014 m. birželio 19 d. pateikė bendrovei
sutartis su smulkiaisiais bendrovės akcininkais, pagal kurias šie buvo padovanoję ieškovui akcijas.
Ieškovas prašė šias akcijas įregistruoti akcijų registro knygoje, bet jos nebuvo įregistruotos. 2014 m.
liepos 2 d. atsakovės prezidentas A. R. įsakymu Nr. 17 atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136
straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą), motyvuodamas tuo, kad 2012 m.
birželio 21–23 d. ieškovo ir kitų asmenų sudarytose akcijų dovanojimo sutartyse yra dokumento
suklastojimo ir sukčiavimo požymių.
4. Ieškovas teigė, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes generalinį direktorių iš darbo gali atleisti
tik bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas; jokių sutarčių klastojimo požymių nenustatyta;
sutarčių originalus pasiėmė A. R.; sutarčių galiojimas ar negaliojimas neturi jokio ryšio su ieškovo kaip
generalinio direktoriaus atliekamomis darbo funkcijomis.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7
5. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino
neteisėtu ieškovo H. U. atleidimą iš UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigų 2014 m. liepos
2 d. ir liepos 3 d. UAB „Samsonas“ prezidento įsakymais Nr. 17 ir Nr. 19, grąžino ieškovą į ankstesnį
darbą; priteisė ieškovui 16 293,65 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką nuo kitos dienos po atleidimo iš darbo (2014 m. liepos 9 d.) iki šio teismo sprendimo
paskelbimo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir dėl vieno
 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2359,77 Eur) (neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovui iš
atsakovės leido vykdyti skubiai.
6. Teismas nustatė, kad atsakovės prezidento 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 17 ieškovas iš darbo
atleistas nuo 2014 m. liepos 2 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnio 2 dalies
7 punktas), vėliau atsakovės prezidento 2014 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 19 atleidimo iš darbo data
buvo pakeista į 2014 m. liepos 8 d.
7. Dėl ieškovo pareigybės. Atsakovės įstatuose 67 punktu nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo
kompetencija priimti į darbą ir atšaukti bendrovės prezidentą ir generalinį direktorių, įstatuose jos abi
yra bendrovės vadovo pareigybės. Bendrovės generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai nurodo, kad
generalinis direktorius vykdo bendrovės prezidento įgaliojimus jam nesant. Vertindamas UAB
„Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigybę kaip alternatyvaus įmonės vadovo pareigybę, teismas
padarė išvadą, kad atsakovės įstatų 67 punkte nustatyta galimybė tik visuotiniam akcininkų
susirinkimui spręsti dėl generalinio direktoriaus paskyrimo ir atšaukimo neprieštarauja
imperatyviosioms Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatoms. Todėl teismas sprendė,
kad atsakovės prezidentas neturėjo įgaliojimų atleisti iš darbo bendrovės generalinio direktoriaus, nes
tai pagal bendrovės įstatus yra bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai pavestas
klausimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas generalinio direktoriaus atšaukimo klausimo nesvarstė ir
jokio nutarimo dėl to nepriėmė. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, pakankamas pagrindas pripažinti
ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.
8. Dėl drausminės nuobaudos. Ieškovas 2014 m. birželio 19 d. pateikė UAB „Samsonas“ užregistruoti 25
akcijų įsigijimo sutartis. Atsakovės prezidentas 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 13 pareikalavo iš
ieškovo pateikti paaiškinimą dėl akcijų įsigijimo sutarčių sudarymo laiko ir aplinkybių, šių sutarčių
UAB „Samsonas“ pateikimo laiko ir kitų reikšmingų aplinkybių. Ieškovas pateikė paaiškinimą,
kuriame nurodė, kad sutarčių sudarymo laikas ir vieta nurodyti pačiose sutartyse. 2014 m. liepos 2 d.
atsakovės prezidentas įsakymu atleido ieškovą iš darbo, nurodęs, kad ieškovo padarytą darbo drausmės
pažeidimą sudaro: 1) siekis apgaule neteisėtai perimti UAB „Samsonas“ valdymą; 2) galbūt suklastotų
oficialių dokumentų – UAB „Samsonas“ akcijų dovanojimo sutarčių (kopijų) – pateikimas, 3) ieškovo
veika turi oficialių dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir sukčiavimo požymių.
9. Teismo vertinimu, jeigu bendrovės prezidentas galėjo skirti drausminę nuobaudą generaliniam
direktoriui, tai ji turėjo būti skiriama laikantis DK nustatytų pagrindų ir skyrimo taisyklių. Kai
darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo
teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius
nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes,
kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.
Atsakovės pateikti įrodymai (elektroninis susirašinėjimas, jo data, pavyzdžio panašumas su pateiktų
sutarčių išvaizda, išdėstymu), teismo vertinimu, nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovas pateikė
suklastotas sutartis. Net jeigu ateityje ir būtų nustatyta, kad ieškovo sudarytos akcijų dovanojimo
sutartys yra negaliojančios, tai neturi įtakos ieškovo kaip generalinio direktoriaus tinkamam darbo
funkcijų vykdymui. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė apskritai buvus darbo drausmės pažeidimo
faktą (įvykį), todėl pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.
10. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių. Teismas, pripažinęs atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžino
ieškovą į ankstesnį darbą – UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigas, priteisė ieškovui
vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – po 112,37 Eur už kiekvieną darbo dieną
nuo 2014 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (16 293,65 Eur). Teismas neturtinės
žalos atlyginimo nepriteisė, įvertinęs, kad nors darbdavės elgesys su ieškovu buvo tendencingas,
atleidimas iš darbo buvo skubotas ir neteisėtas, bet ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos
pripažinimas neteisėta ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas yra pakankama
satisfakcija ieškovui.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartimi
atsakovės UAB „Samsonas“ apeliacinis skundas netenkintas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario
3 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
12. Teismas nurodė, kad UAB „Samsonas“ prezidentas kaip vadovas negali skirti ir atšaukti bendrovės
generalinio direktoriaus, jam suteikta teisė pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalies, DK nuostatas spręsti dėl
priėmimo, atleidimo iš darbo tik tų bendrovės darbuotojų, kurie nėra renkami į pareigas UAB
„Samsonas“ visuotinio akcininkų susirinkimo įstatų 67 punkte nustatyta tvarka.
 13. Vadovą ir įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi
elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Nustačius, kad bendrovės generalinis direktorius netinkamai
vykdo jo ir bendrovės pasitikėjimu (fiduciariniais santykiais) paremtas darbines funkcijas, jis net be
jokių darbo drausmės pažeidimo nustatytų procedūrų gali būti atšauktas iš pareigų, jeigu tokį
sprendimą teisės aktų ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka priimtų tinkamas subjektas – visuotinis
akcininkų susirinkimas.
14. Atsakovė neįrodė apskritai buvus darbo drausmės pažeidimo faktą (įvykį). Darbo drausmės pažeidimas
yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).
DK 236 straipsnyje nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik konkretų darbo
drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Todėl ieškovui skirta drausminė nuobauda yra neteisėta
ir naikintina.
15. Dėl ieškovo akcijų įgijimo sutarčių suklastojimo pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis
tyrimas nėra kitos bylos nagrinėjimas baudžiamąja tvarka, todėl ikiteisminio tyrimo aplinkybė
nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
Teismas neįžvelgė bylos sustabdymo būtinumo pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą.

8II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9
16. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Samsonas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m.
vasario 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.
liepos 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie
esminiai argumentai:

1016.1.

11Įstatymai neįtvirtina alternatyvaus vadovo pareigybės nei akcinėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse,
nei kitų rūšių juridiniuose asmenyse, nei galimybės greta juridinio asmens vadovo Juridinių asmenų
registre registruoti kitą, „alternatyvų“ juridinio asmens vadovą. Tai, kokius organus turi juridinis asmuo,
nustatoma juridinio asmens steigimo dokumentuose, kurie sudaromi atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklą
reglamentuojančius įstatymus ir juose nustatytas imperatyviąsias normas (CK 2.82 straipsnio komentaro 2
pastraipa). ABĮ 19 straipsnio 1–6 dalyse tiek bendrovės organų sistema, tiek jų kompetencijos
paskirstymas, kai fakultatyvūs (neprivalomi) bendrovės organai (stebėtojų taryba ar valdyba) yra
nesudaromi, reglamentuojama tiksliai, detaliai ir nenumatant galimybės kurti įstatymo nenumatytus
bendrovės organus. ABĮ nenurodo galimybės turėti alternatyvų vienasmenį bendrovės valdymo organą, t.
y. „alternatyvų“ bendrovės vadovą, tokios pareigybės bendrovės įstatai įtvirtinti negali. Ieškovo statusas
einant bendrovės generalinio direktoriaus pareigas greta bendrovės vadovo (atsakovės prezidento) pagal
galiojančius įstatymus nėra laikomas alternatyviu vadovu. Todėl teismai nepagrįstai prilygino ieškovo eitas
pareigas bendrovės vadovo pareigoms.

1216.2.

13Teismai sprendė, kad bendrovės įstatai gali darbuotojų (neskaitant bendrovės vadovo) priėmimo į darbą,
drausminės atsakomybės taikymo bei atleidimo iš darbo klausimus pavesti spręsti bendrovės visuotiniam
akcininkų susirinkimui, nors ABĮ tokios galimybės nenustato. CK 2.42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad
steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms.
Todėl UAB „Samsonas“ įstatų 67 punkto nuostata, kad bendrovės generalinį direktorių skiria ir atšaukia
visuotinis akcininkų susirinkimas, laikytina negaliojančia dėl prieštaravimo nurodytoms imperatyviosioms
įstatymo normoms. Pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį, įstatų 69 punktą bendrovės vadovas organizuoja
kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis,
skatina juos ir skiria nuobaudas. Todėl UAB „Samsonas“ vadovas (prezidentas), spręsdamas klausimą dėl
ieškovo traukimo drausminėn atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo, veikė teisėtai.

1416.3.

15Ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą – jame nurodytos veikos susijusios
ne su darbdavio darbovietėje nustatytos darbo tvarkos ir darbo drausmės nesilaikymu, o su šiurkščiu
įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, dėl kurio darbdavys gali turėti pagrįstą interesą iš naujo įvertinti
darbuotojo tinkamumą eiti savo pareigas ir galimybe pasitikėti tokiu darbuotoju. Būtent ieškovui buvo
pavestos vadovaujamos pareigos, susijusios su darbdavės atstovavimu, kurioms reikalingas darbdavės
pasitikėjimas.

1616.4.

17Dėl ieškovo atsakovei pateiktų akcijų įgijimo sutarčių vyksta ikiteisminis tyrimas įtariant jų galimą
klastojimą, šiam tyrimui nesibaigus, atsakovė turi ribotas galimybes įrodinėti drausminio pažeidimo sudėtį
sudarančias aplinkybes, dėl to ji negalėjo pateikti pažeidimo sudėtį pagrindžiančių įrodymų. Kol vyksta
ikiteisminis tyrimas, civilinė byla turi būti sustabdyta pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

1816.5.

19Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vienas iš kolegiją sudarančių teisėjų, t. y. teisėjas A. Žibas (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), jau buvo sprendęs su šioje byloje nagrinėjamu H. U. atleidimu ir jo grąžinimu į
darbą UAB „Samsonas“ susijusius klausimus ir buvo išsakęs savo nuomonę dėl šioje byloje priimto Kauno
apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-197-038/2015 vykdymo būdo,
spręsdamas bylą pagal UAB „Samsonas“ ir A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m.
kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8734-638/2015 pagal antstolio U. Stanislausko
pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „Samsonas“ vadovui A. R. už šioje byloje priimto Kauno apylinkės
teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-197-638/2015 nevykdymą dėl skubiai
vykdytinos jo dalies. Minėtoje byloje teisėjas A. Žibas konstatavo, kad UAB „Samsonas“ sąmoningai
nevykdo skubiai vykdytinos Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo dalies, nors UAB
„Samsonas“ yra priėmusi H. U. į darbą, moka jam darbo užmokestį. Šiuo pagrindu kasatorė reiškė
kolegijos teisėjui A. Žibui nušalinimą, bet pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo patenkintas, teisėjas
dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kasatorės nuomone, pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo
netenkintas nepagrįstai, nes situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas jau yra oficialiai pareiškęs savo
poziciją dėl kai kurių bylos nagrinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių ar su byla susijusių bylos šalies
veiksmų, leidžia šaliai pagrįstai abejoti, ar byla bus išnagrinėta objektyviai, nešališkai ir nedarant įtakos
anksčiau nagrinėjant kitą susijusią bylą susiformavusioms nuostatoms. Todėl, nagrinėjant bylą apeliacine
tvarka, buvo pažeistas teismo ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas (CPK 23 straipsnis),
taip pat CPK 64 straipsnio nuostata, kad teisėjas turi būti nušalinamas, jei yra aplinkybių, kurios kelia
abejonių jo nešališkumu.
 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas H. U. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti
nepakeistus Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie
esminiai argumentai:

2017.1.

21Atsakovės UAB „Samsonas“ įstatų 67 punkte nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija
rinkti ir atšaukti bendrovės prezidentą ir generalinį direktorių. Įstatų 73.4 punktu administravimo,
gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius klausimus įmonės administracijos vadovas
(prezidentas) sprendžia ir vykdo kartu su generaliniu direktoriumi pagal visuotiniame akcininkų
susirinkime patvirtintą pareigybių paskirstymą. Tiek administracijos vadovo – prezidento – pareiginių
nuostatų antros dalies „Administracijos vadovo – prezidento įgaliojimai, teisės ir pareigos“ 3 punkte, tiek
generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų antros dalies „Generalinio direktoriaus įgaliojimai, teisės ir
pareigos“ 2 punkte tapačiai nustatyta, kad prezidentas kartu su generaliniu direktoriumi svarsto ir priima
sprendimus: dėl bendrovės valdymo struktūros ir pareigybių; dėl pareigybių, į kurias darbuotojai priimami
konkurso tvarka, ir kandidatūrų į jas; dėl ūkinės gamybinės, techninės ir investicinės veiklos strategijos;
dėl gamybos valdymo organizavimo; dėl finansinių išteklių kaupimo šaltinių ir jų naudojimo būdų; dėl
bendrovės sandorių; dėl ketvirčių ir metų ūkinės veiklos rezultatų, bendrovės finansinės atskaitomybės
projektų, pajamų ir išlaidų sąmatų, pelno paskirstymo projektų; dėl revizijos audito rezultatų. Be to,
bendrovės generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai nurodo, kad generalinis direktorius vykdo
bendrovės prezidento įgaliojimus jam nesant. Tiek bendrovės įstatų 70 punktas, tiek administracijos
vadovo – prezidento pareiginių nuostatų antros dalies „Administracijos vadovo – prezidento įgaliojimai,
teisės ir pareigos“ 1 punkte nustatyta, kad būtent jis atstovauja bendrovei veikiant su trečiaisiais asmenimis
ir jai vadovauja. Taigi iš bendrovės įstatų ir prezidento bei generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų
matyti, kad bendrovės vadovas yra prezidentas, o generalinio direktoriaus pareigybė, atsižvelgiant į
kompetencijos tarp prezidento ir generalinio direktoriaus paskirstymą, traktuotina kaip „alternatyvaus
bendrovės vadovo“, kuri tiesiogiai bendrovei nevadovauja, nepriskiriama bendrovės organams, bet visi
svarbiausi bendrovės klausimai sprendžiami prezidento ir generalinio direktoriaus kartu. Akcininkai
įstatuose sąmoningai nustatė visuotinio akcininkų susirinkimo teisę skirti ir atšaukti bendrovės generalinį
direktorių, nes jį kaip ir bendrovės prezidentą su bendrove sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai.
Bendrovės prezidentui ir generaliniam direktoriui kartu priklauso daugiau kaip 99 proc. bendrovės akcijų.
Todėl toks stambiųjų akcininkų susitarimas, įtvirtintas bendrovės įstatuose, visiškai atitinka jų interesus,
kad nė vienas iš jų, tiesiogiai dalyvaudamas bendrovės veikloje ir valdant bendrovę, negalėtų vienvaldiškai
priimti sprendimų svarbiausiais bendrovei klausimais.

2217.2.

23ABĮ 37 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad bendrovės vadovas priima į darbą ir atleidžia darbuotojus,
sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, priskiria bendrovės vadovui
kompetenciją spręsti klausimus dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo tik tų darbuotojų, kurie nėra renkami į
pareigas. 2004 m. gruodžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovas buvo išrinktas atsakovės
UAB „Samsonas“ generaliniu direktoriumi, o jį atleisti iš darbo bendrovės prezidentas neturėjo tokios
teisės.

2417.3.

25Darbuotojo veika šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos
drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi
padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo
kaltė. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia
nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Darbuotojo neteisėtiems veiksmams
nustatyti nebūtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio
darbuotojo, jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo
priemonėmis, bet įrodymų visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas atliko tokius veiksmus.
Pateikęs bendrovės akcijų dovanojimo sutartis, kurių pagrindu ieškovas siekė, kad būtų įregistruota jo
nuosavybės teisė į bendrovės akcijas, jis generalinio direktoriaus darbo pareigų nevykdė, o veikė išskirtinai
kaip bendrovės akcininkas. Už tokių veiksmų atlikimą ieškovui negali būti taikoma drausminė
atsakomybė.

2617.4.

27Vykstantis ikiteisminis tyrimas nėra būtinas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, nes atsakovė ieškovo
darbo drausmės pažeidimo faktą ir kitas drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas gali įrodinėti
remdamasi visomis CPK įrodinėjimo priemonėmis, o ji nepateikė įrodymų, kuriais remiantis nustatė darbo
drausmės pažeidimo faktą ir atleido ieškovą iš darbo.

2817.5.

29Dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjo šališkumo – procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų
procesinių sprendimų priėmimas kitoje byloje negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir
suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Teisėjas A. Žibas dalyvavo
apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant kitą bylą, be to, jo procesinis sprendimas nėra panaikintas, todėl
ir dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo spręsti, kad teisėjas negalėjo dalyvauti nagrinėjant atsakovės
apeliacinį skundą.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:
31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl uždarosios akcinės bendrovės darbuotojų, kartu su bendrovės vadovu vykdančių tam tikras darbo
pareigas, statuso
18. Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas; Juridinių asmenų registre, be kita ko,
įrašomi duomenys apie bendrovės vadovą. Jeigu bendrovės įstatuose numatytas kiekybinis
 atstovavimas, įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė, pagal kurią kartu su
valdymo organų nariais visais atvejais bendrovės vardu turi veikti ir bendrovės vadovas (ABĮ 17
straipsnio 9 dalis). Nesant bendrovės įstatuose nurodyto bendrovės kiekybinio atstovavimo, bendrovei
vadovauja vienasmenis bendrovės vadovas, duomenys apie jį pateikiami viešame Juridinių asmenų
registre.
19. ABĮ, taip pat kituose akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra alternatyvaus
bendrovės vadovo kaip veikiančio bendrovės valdymo organo ar pareigybės. Teisės doktrinoje
aptinkama alternatyvaus įmonės vadovo koncepcija, toks vadovas atlieka pakeisto vadovo funkcijas
pagal įmonės įstatus, jis susijęs fiduciariniais santykiais su juridiniu asmeniu, todėl turi analogiškas
pareigas kaip ir įprastinis vadovas. Tokios rūšies valdymo organo pripažinimas prilygtų bendrovės
vadovo kompetencijos vykdymo atskyrimui, reiškiančiam, kad tam tikrais atvejais bendrovės vadovo
funkcijas atlieka alternatyvus vadovas. Kadangi ABĮ teisiškai nereglamentuojamas akcinės bendrovės
alternatyvaus vadovo statusas, tai nėra teisinio pagrindo pripažinti ir išskirti jam įstatyme priskirtas
bendrovės vadovui teises ir pareigas.
20. Atsakovės UAB „Samsonas“ įstatų 69 punkte nurodyta, kad bendrovės administracijos veiklai
vadovauja prezidentas, juose nenurodytas kiekybinis atstovavimas, Juridinių asmenų registre įrašytas
vienasmenis bendrovės vadovas – jos prezidentas A. R. Įstatų 73.4 punkte nurodyta, kad
administracijos vadovas (prezidentas) administravimo, gamybinius, organizacinius, prekybinius,
finansinius klausimus sprendžia ir vykdo kartu su generaliniu direktoriumi pagal visuotiniame
akcininkų susirinkime patvirtintą pareigybių pasiskirstymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes
darytina išvada, kad ieškovo kaip bendrovės generalinio direktoriaus pareigos nėra prilygintinos
bendrovės vadovo statusui.

33Dėl bendrovės įstatuose nustatytos visuotinio akcininkų susirinkimo teisės rinkti ir atšaukti darbuotojus
21. Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo
atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba
nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų
susirinkimas), visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat turi kompetenciją leisti lokalius teisės aktus,
kurie yra specialiosios normos įstatymų atžvilgiu. Lokalių teisės aktų reglamentavimas bendrovei yra
privalomas, jei neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte
nurodyta, kad bendrovės įstatuose nustatoma bendrovės organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka.
Pagal atsakovės įstatų 67 punktą bendrovės administracijos vadovą (prezidentą) ir generalinį direktorių
renka ir atšaukia, nustato jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką visuotinis akcininkų susirinkimas.
22. Juridinio asmens dalyvių susirinkimui įstatyme suteikta teisė dispozityviai reglamentuoti juridinio
asmens veiklą pagal dalyvių valią, jei toks reguliavimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo
normoms. Pirmiau nurodyta, kad akcinės bendrovės įstatuose nustatoma bendrovės organų narių
rinkimo ir atšaukimo tvarka (ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ši įstatymo nuostata suteikia
galimybę įstatuose išvardyti organų narius ir darbuotojus, kuriuos renka ir atšaukia iš pareigų
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi darbuotojo atleidimas iš darbo tik su dalyvių
susirinkimo pritarimu neprieštarauja nei ABĮ, nei DK normoms (kadangi nepaneigia darbuotojo teisės
nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva DK nustatytais pagrindais, o tik riboja juridinio asmens
kompetenciją šiuo aspektu), vertintina, kad tokia įstatų nuostata nepažeidžia imperatyvių įstatymo
normų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad akcinės bendrovės įstatuose
įtvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo teisė išrinkti ir atšaukti išvardijamus organų narius ir
darbuotojus neprieštarauja ABĮ nustatytai tvarkai.
23. Konstatuotina, kad tais atvejais, kai bendrovės įstatuose išvardytus bendrovės organų narius ir
darbuotojus renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas, turintis šią išimtinę teisę, tai bendrovės
vadovas, sudarydamas ir nutraukdamas darbo sutartis su įstatuose išvardytais organų nariais ir
darbuotojais, turi turėti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą atšaukti šiuos asmenis iš einamų
pareigų, kitaip tai reikštų bendrovės įstatuose nustatytų specialiųjų normų pažeidimą.
24. Darytina išvada, kad ieškovo atleidimas iš darbo, atliktas pagal bendrovės įstatus neturinčio tokios
teisės bendrovės vadovo ir nesant įstatuose reikalaujamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo
atšaukti jį iš pareigų, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimu ir nutartimi teisiškai
pagrįstai pripažintas neteisėtu.
25. Pripažinus neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbą, atliktą tokios teisės neturinčio asmens, šio asmens
įrodinėjamos ieškovo darbo drausmės pažeidimo aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi teisinės
 reikšmės. Todėl nepagrįstas ir kasatorės prašymas sustabdyti civilinę bylą, kol vyksta ikiteisminis
tyrimas, kuriame nustatinėjamos darbo drausmės pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės.

34Dėl teisėjo nešališkumo

26. Kasatorė teigia, kad buvo pažeista jos teisė į nešališką teismą, nes bylą apeliacine tvarka, be kitų
kolegijos teisėjų, nagrinėjo teisėjas A. Žibas, prieš tai nagrinėjęs su šia byla susijusią civilinę bylą
pagal antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo
sprendimo skubiai vykdytinos dalies nevykdymą.
27. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6
straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje užtikrinta asmens teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą.
Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo
bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio
nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas,
kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei
teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB ,,Baltijos
garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, išaiškinta, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių
prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.
29. Kasatorės įvardijama aplinkybė neatitinka CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto privalomo
pagrindo teisėjui nusišalinti. CPK 71 straipsnyje nustatytas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti
nagrinėjant tą pačią bylą. Situacija, kai tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant ir kitą su kasatore
susijusią bylą, iškeltą kitu teisiniu pagrindu, nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo apimtį.
Aplinkybė, kad tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant apeliacine tvarka civilinę bylą ir kitą susijusią
bylą, savaime nepatvirtina teisėjo šališkumo buvimo. Kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl
teisėjo nešališkumo šioje byloje, nenurodyta. Kasatorės argumentai dėl teisėjo šališkumo grindžiami tik
prielaida, kuri nepaneigia preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nėra pagrindas
daryti išvadą dėl nurodyto teisėjo šališkumo, todėl šie kasatorės argumentai nepagrįsti.
30. Konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami ieškovo atleidimą iš darbo
neteisėtu, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrovės visuotinio
akcininkų susirinkimo teisę atšaukti valdymo organų narius ir darbuotojus iš einamų pareigų,
apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo
sprendimas, yra suderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo
praktika, dėl to jos keisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai,
359 straipsnio 3 dalis).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Už atsiliepimo į
kasacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo advokatui 500 Eur (t. 2, b. l. 81, 83), ši suma neviršija
teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)
maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punkto. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovo
prašymas tenkintinas, priteisiant jam iš kasatorės advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimą
(CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
32. Kasacinis teismas turėjo 8,15 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2016 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jų
atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1
dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė
37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartį palikti
nepakeistą.

38Priteisti ieškovui H. U. iš atsakovės UAB „Samsonas“ (j. a. k. 133140587) 500 (penkis šimtus) Eur
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Samsonas“ (j. a. k. 133140587) 8,15 Eur (aštuonis Eur 15 ct)
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos
(j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.