1.

Bylos numeris Tematika Bylos esmė

2. CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
3. 3K-3-64-916/2021 Principai; Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (LR K
nutarimas). Tinkamą procesą garantuoja užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinės nepriklausomas ir nešališkas teismas. <...> asmens konstitucinė teisė, jog jo by
Teismo nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neu
nešališkumas nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitik
sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo n
EŽTT praktikoje nurodoma, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo neturėjimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas K
straipsnio 1 dalies prasme turi būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į kon
asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu vadovaujantis objektyviuoju test
pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo;
Sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai y
pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryšys. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktik
argumentuojant, jog ji neteko galimybės į nešališką požiūrį naujoje (šioje) byloje, kadangi pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo nulemtas kitos c
kurioje tas pats teisėjas priėmė sprendimą dėl tų pačių asmenų ir juo rėmėsi šioje byloje, turi būti identifikuoti teisėjo nurodytose bylose nagrinėti faktai, jų ryšys (ta
pat bylose spręsti teisiniai klausimai, siekiant nustatyti, ar jie yra panašūs ar galbūt visiškai skirtingi. Taip pat kasacinio teismo konstatuota, kad tai, jog teismas s
remiasi kai kuriomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tos pačios sudėties teismo ankstesnėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių, savaime nepagrindžia teismo (teisė
absoliutaus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindo;
4. e3K-3-317-378/2020 Teismo EŽTT yra pabrėžęs, kad nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvi
nešališkumas suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis
(subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., LAT byla byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališ
kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.
5. 3K-3-279-684/2020 Piktnaudžiavimas Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia
procesinėmis atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems pri
teisėmis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais
reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidė
tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo. <...> Kasacinio teismo išaiškinta, kad pik
procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę
įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį s
atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas tei
bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas;
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar k
dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo
savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, regla
piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyva
asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinky
turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95straipsnio 1 dalyje;
Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asm
(neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atl
pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis
teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu
 pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis;
6. TEISMŲ KOMPETENCIJA
7. LKT 1997-10-01 Dėl tvarkos skųsti Taigi ginčijamoje 195 straipsnio penktosios dalies normoje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė taikoma tardytojo veiksmams vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Šiuo
nutarimas tardytojo nutarimą gali atlikti, kol baudžiamoji byla nėra perduota teismui arba ji nenutraukta. Šia norma nereglamentuojama ir nevaržoma žmogaus teisė į teisminį gynimą, todėl daryti
areštuoti turtą Konstitucijai ji neprieštarauja.
prieštaravimo Neginamos žmogaus teisės ir laisvės taptų beprasmės, jeigu nebūtų atsižvelgiama į visuotinę taisyklę ubi jus ibi remedium: jei įstatymas suteikia teisę, jis duoda i
Konstitucijai apginti. Tokios priemonės valstybės teisinėje sistemoje nustatomos šios valstybės įstatymais. Kaip minėta, viena pagrindinių žmogaus teisių gynybos garantijų yra jo
teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Tuo atveju, k
atmeta skundą panaikinti tardytojo nutarimą, kuriuo turtui uždėtas areštas, asmeniui neturėtų būti užkirstas kelias kreiptis į teismą. Kadangi nuosavybės te
pagrindinėms konstitucinėms žmogaus teisėms, tai tik teismas turėtų būti galutinis arbitras, sprendžiantis nutarimo uždėti turtui areštą teisėtumą. Remiantis išdėstyta
darytina išvada, jog Baudžiamojo proceso kodekso 242 straipsnio norma ta apimtimi, kuria ribojama asmens teisė skųsti teismui nutarimą areštuoti turtą, prieštarauja
23 straipsnio pirmajai bei antrajai dalims ir 30 straipsnio pirmajai daliai.
8. LKT 2000-06-30 Dėl atsiradusių panaikinti įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, ir bylą nutraukti arba nuteistą asmenį išteisinti dėl to, kad kuri n
nutarimas naujų aplinkybių ir naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien tik arb
Žalos, padarytos nuteistojo kaltės;
neteisėtais kvotos,
● panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimą, teismo (teisėjo) nutartį, pagal kurį asmeniui buvo paskirtas laikinas sulaikym
tardymo,
prokuratūros ir ar suėmimas;
teismo veiksmais, ● teismo sprendimas panaikinti administracinį areštą arba pataisos darbus dėl asmenį reabilituojančių aplinkybių.
atlyginimo
● Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nukreipiamoji norma, pagal kurią asmenys, buvę neteisėtai laikinai sulaikyti, neteisėtai sulaikyti, neteisėtai nute
suimti, arba kuriems neteisėtai buvo paskirtas administracinis areštas ar pataisos darbai, turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu yra Įstatymo 4 straipsnyje nurod
todėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies atitikimas nurodytiems Konstitucijos straipsniams vertintinas pagal tai, ar tuos straipsnius atitinka Įstatymo 4 straips
punktas.

9. LKT 2002-07-02 Dėl karių galimybės atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus bei atleidimo iš profesinės karo tar
nutarimas; kreiptis į teismą. savanorio tarnybos pagal 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytus pagrindus, kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būt
atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.
Konstatavus, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytu ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, kartu konstatu
pažeidžiama asmens teisė į teisingumą, yra ribojamos teismų galimybės vykdyti teisingumą, taigi yra pažeidžiama Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, taip pat konstit
valstybės principas.
kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būti nutraukiama, atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atle
pažeidimo, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
10. LKT 2006-11-27 Dėl teisėjų teisės iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališ
nutarimas kreiptis į teismą ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; kad šios teisės negalima paneigti; kad asmeniui jo pažeistų teisių g
garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl as
laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, a
įtvirtinti Konstitucijoje
įstatymų leidėjas turi diskreciją, laikydamasis konstitucinio teisinės valstybės principo, nustatyti, į kokį teismą ir kokia tvarka asmuo gali kreiptis dėl savo pažeistų t
gynimo. Kartu pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, nepriklausomai nuo jo teisinio sta
pažeistų teisių negalėtų kreiptis į teismą ar ši jo teisė būtų suvaržyta.
teisėjo ir teismų nepriklausomumą lemia teisingumo vykdymo funkcija, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra vienas iš esminių demokratinės teisinės valst
 teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsa
teises ir laisve. Vienas iš svarbių Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo nepriklausomumo aspektų yra tai, kad visi teisėjai vykdydami teisingumą turi vienodą teisinį statusą
kad negali būti nustatomos nevienodos teisėjo nepriklausomumo vykdant teisingumą (sprendžiant bylas) savarankiškumo garantijos. Joks teisėjas vykdydamas teisi
negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo (inter alia teismo, kuriame dirba, taip pat aukštesnės grandies ar instancijos teismo) pirmininkui. Spręs
priimdamas sprendimus, teisėjas vadovaujasi tik Konstitucija, įstatymais ir teise. Nagrinėjantis bylą teisėjas turi būti neutralus, jis negali būti šališkas.
pagal Konstituciją teisėjas, kaip ir kiekvienas kitas asmuo, manantis, jog buvo nepagrįstai, neteisėtai atleistas iš pareigų, turi teisę dėl savo pažeistos teisės gynimo kr
Ši jo teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti arba paneigti. Taip pat minėta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi diskreciją, laikydamasis konstitucinio teis
principo, nustatyti, į kokį teismą, inter alia bendrosios kompetencijos, ir kokia tvarka teisėjas, manantis, jog buvo nepagrįstai, neteisėtai atleistas iš pareigų, gali kr
pažeistų teisių gynimo.
11. LKT 2012-12-10 Dėl karo tarnybos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykiai turi savo ypatumų; atsižvelgiant į šiuos ypatumus, įstatymais gali būti nustatyti įvairūs ginčų dėl te
nutarimas ginčų pažeidimo sprendimo būdai, taip pat ikiteisminė tokių ginčų sprendimo tvarka, tačiau krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykių ypatumai n
asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių ar laisvių gynimo.
12. LKT 2014-03-07 Dėl Konstitucinio Kaip konstatuota minėtame nutarime, įstatymų leidėjas, Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam
sprendimas Teismo 2012 m. užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų ga
vasario 6 d. dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti ta
nutarimo nuostatų, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirban
susijusių su verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.
sumažintų senatvės „<...> teisinio reguliavimo koregavimas mažinant senatvės pensijas net ir dėl to, kad valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilusi ekonomikos krizė ir kt.), r
pensijų konstitucinės socialinės garantijos – senatvės pensijos ribojimą; tokiu teisiniu reguliavimu tam tikru mastu yra ribojama asmens, kuriam senatvės pensija buvo paski
kompensavimu, nuosavybės teisė; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senat
išaiškinimo mokėti, mažindamas senatvės pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechaniz
valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl sen
sumažinimo; <...>
Šiame kontekste pabrėžtina, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų maž
mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nust
sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka.“.
Vadinasi, specialus teisės aktas (įstatymas), kuriuo nustatomi visiems asmenims jų patirtų praradimų, atsiradusių sumažinus senatvės pensijas, kompensavimo dydž
kiti esminiai elementai, valstybėje nebelikus ypatingos situacijos ir atsiradus prielaidoms pagal objektyvius duomenis (ekonominius rodiklius, inter alia ekono
rodiklius, valstybės sukauptas lėšas) įvertinti atitinkamas valstybės išgales užtikrinti šių praradimų kompensavimą, turi būti priimtas nedelsiant.
13. LKT 2014-04-16 Dėl Konstitucinio Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime buvo tiriamos įstatymų nuostatos, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstyb
sprendimas Teismo 2013 m. itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytas neproporcingas valstybės a
liepos 1 d. nutarimo biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimų mažinimo mastas, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finan
nuostatų, susijusių susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų teisėjų pareigų (Konstitucinio Teismo teisėjų ir bendrosios kompetencijos bei specializuotų teismų teisėjų) atlyginimų dydž
su neproporcingai teisėjų ir kitų asmenų, kuriems už darbą apmokama ir valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų (valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir pareigūn
sumažintų atlyginimų dydžių proporcijos.
atlyginimų Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla tai, kad valstybės
kompensavimu, būti realus, jame numatytos pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos visuomenės ir valstybės reikmių bei galimybių įvertinimu.
išaiškinimo Taigi konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo pati
kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę pad
į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su vals
pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Visuomenei turi būti nurodomi konkretūs kriterijai, kuriais grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėtie
lemiantis patirtų praradimų mechanizmo nustatymo ar įgyvendinimo atidėjimą. Valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, įstatymų leidėjas turi nedelsiant priim
(įstatymu) nustatyti kompensavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinti asmenų, patyrusių šiuos praradimus, teisėti lūkesčiai.
 Vadinasi, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą nustatyti kompensavimo mechanizmą, privalo įvertinti, kurie iš patirtų praradimų buvo neproporcingi. Įstatymų l
teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradima
kompensuoti be nepagrįsto delsimo.
Pažymėtina, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmą, dar nėra įvyk
pareigos, nėra aišku:
● kiek šie praradimai turi būti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį;

● nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situac
ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto paj
subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus.
Todėl, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir
požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
14. T-45/2019 Dėl sprendimų Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas
panaikinimo ir teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
įpareigojimo atlikti Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
veiksmus, rūšinio valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutartie
teismingumo valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkci
klausimą; savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas
Dėl valstybei valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie
nuosavybės teise juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šiom
priklausančios dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas.
žemės pardavimo (ir Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo keliamame ginče dėl NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinio, suti
nuomos) santykių statinius, esančius valstybinėje žemėje, ir nesutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą pagal tarp pareiškėjo ir NŽT sudarytą valstybinės žemės n
dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui
15. T-39/2015 Dėl bylos SNORAS. Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui
teismingumo Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis,
Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusi
administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovams banko akcininkams ir valdymo organų nariams grindžiamas jų neteisėtais veiksmais vadovaujant bankui bei prived
nemokumo situacijos. Atsakovo audito bendrovės UAB „Ernst & Young Baltic“ civilinė atsakomybė grindžiama šio juridinio asmens veiksmais teikiant neteisinga
audito ataskaitas. Kadangi šie atsakovai nėra viešojo administravimo subjektai, tad šie reikalavimai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto sritį ir yra teismi
kompetencijos teismui.
Nors aptariamu atveju reiškiami reikalavimai solidariai atlyginti žalą skirtingos teisinės prigimties (žala kildinama tiek iš viešojo administravimo subjekto viešojo a
srityje atliktų neteisėtų veiksmų, tiek iš privačių subjektų (fizinių asmenų ir juridinio asmens) neteisėtų veiksmų), tačiau Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi
aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad reikalavimų pagrindai dėl žalos atlyginimo yra labai glaudžiai susiję bei į tai, kad didžioji dalis keliamų reikalavimų yra civ
pobūdžio, tad vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, sprendžia, kad pareikštus reikalavimus į atskiras bylas išskirti netikslinga, todėl ši
nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
16. BYLA T-77-2013 Dėl žalos Specialioji kolegija: Byla teisminga administraciniam teismui.
atlyginimo Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 2
priteisimo dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straips
punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Rūšinio Pareiškėjai reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo grindžia valstybės institucijų, t. y. Lietuvos banko, Vertybinių popierių komisijos ir valstybės įmonės „Indėli
 teismingumo draudimas“ neteisėtu veikimu ir neveikimu, t. y. pareigos prižiūrėti ir kontroliuoti bankų veiklą nevykdymu, klaidinančios informacijos skleidimu ir kt., taip paže
įstatymą, Finansinių priemonių rinkų įstatymą, Finansinių įstaigų įstatymą bei Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Pareiškėjų reikalavim
atsiradusios dėl valstybės institucijų ir kitų viešojo administravimo įgalinimus turinčių subjektų neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojama ve
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo sritį ir yra teismingas administraciniam teismui.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju minėtas reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo išskirtas į atskirą bylą ir yra savarankiškas reikalavimas šioje byloje
alternatyvus.
17. T-102/2014 Dėl bylos Šioje byloje keliamas reikalavimas solidariai atlyginti žalą, padarytą Lietuvos banko veiksmais netinkamai vykdant pareigą kontroliuoti Ūkio banko veiklą, o U
teismingumo Lietuva“ (audito bendrovė) netinkamai atlikus Ūkio banko veiklos auditą.
Nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas valstybei dėl žalos atlyginimo grindžiamas valstybės institucijos – Lietuvos banko, neteisėtu veikimu ir neveikimu,
prižiūrėti ir kontroliuoti bankų veiklą nevykdymu, taip pažeidžiant Bankų įstatymą bei Finansų įstaigų įstatymą. Šis reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl valsty
neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojama veiklą, patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme;
Taip pat šioje byloje reiškiamas reikalavimas UAB „Deloitte Lietuva“ (audito bendrovei) atlyginti žalą netinkamai atlikus Ūkio banko veiklos auditą. Kadangi at
„Deloitte Lietuva“ nėra viešojo administravimo subjektas, tad šis reikalavimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto sritį ir yra teismingas bendrosios
teismui.
Kadangi aptariamu atveju reikalavimas solidariai atlyginti žalą kildinamas tiek iš viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų v
privataus subjekto (juridinio asmens) neteisėtų veiksmų, tad keliamas ginčas mišrus. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingum
kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklaus
teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija šioje by
vyraujančiais administracinius teisinius santykius, nes pagrindinis byloje sprendžiamas klausimas yra dėl Lietuvos banko veiksmų bankų priežiūros ir kon
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčas turi būti nagrinėtinas administraciniame teisme.
18. 3K-7-470/1999 Dėl atleisto iš Ieškovas prašė panaikinti Respublikos Prezidento dekretą, grąžinti jį į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas ir išieškoti atlyginimą už visą priverstinės pra
pareigų teisėjo teisių Prašymą motyvavo tuo, kad darbdavys nenurodė atleidimo iš darbo priežasčių, o jis nėra padaręs žeminančių teisėjo vardą veiksmų.
gynimo Respublikos Prezidento dekretas atleisti teisėją iš pareigų yra individualaus pobūdžio vienkartinis aktas, kuriuo, realizuojant įstatymų suteiktą kompetenciją darbo sa
išreikšta valia dėl darbo sutarties pasibaigimo. Nagrinėjant ieškovo inicijuojamą ginčą svarstytina, ar visi procedūriniai veiksmai iki dekreto priėmimo atlikti laikan
reikalavimų, ar teisingumo ministras turėjo pagrindą prašyti Respublikos Prezidentą atleisti ieškovą A. M-ą, savo poelgiu pažeminusį teisėjo vardą. Ieškovo inici
dalykas yra ne Respublikos Prezidento dekreto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams patikrinimas, o ieškovo atleidimo iš pareigų teisėtumo
patikrinimas.
Esant DĮK 241 str. 2 d. 1 p. ir DĮK 251 str. kolizijai su DSĮ 42 str. 1 d. , taikytina vėlesnė teisės norma – DSĮ 42 str. 1 d. , kuri atitinka Lietuvos Respublikos Konstitu
d. ir Konvencijos 6 str. 1 d. bei tiesiogiai reguliuoja ginčo teisinį santykį dėl teisės kreiptis į teismą išnagrinėti tokio pobūdžio darbo ginčą. Išdėstyti ieškininio pareišk
teisinio reguliavimo ypatumai leidžia daryti išvadą, kad atleistas iš teisėjo pareigų ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti jį į ankstesnes pareigas, ir šis ginčas žinyb
Teismai, padarę išvadas, kad A. M-o ieškininis reikalavimas teismui nežinybingas, pažeidė CPK 26 str. 1 d. , 150 str. 1 d. 1 p. normas, todėl teismų nutartys naikintin
pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas svarstyti iš naujo (CPK 3542 str. 2 d.;
19. 3K-3-62/2007 Dėl šalių Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas Lietuvos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir atsakovas Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, sudary
arbitražinio vasario 28 d. rangos sutartį, kartu sudarė ir arbitražinį susitarimą arbitražinės išlygos forma, susitardami spręsti iš rangos sutarties kilsiančius ginčus arbitražo būdu.
susitarimo Arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitražine, o ne teismine tvarka. Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet ku
teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui. Taigi arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. T
pažymi, kad sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai šio keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje
pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekvien
šalims yra privalomas (Lietuvos CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda).
Lietuvos CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražu
prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, o pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą, jeigu šalys yra tarpusavyje suda
perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą.
Pirma, teismas atsisako jurisdikcijos tik tada, jeigu viena iš šalių reikalauja, kad ginčą spręstų arbitražas. Kai viena iš šalių, nepaisydama arbitražinio susitarimo buv
 dėl ginčo į teismą, o kita šalis dėl to neprieštarauja, laikoma, kad šalys atsisako arbitražinio susitarimo, ir tokiu atveju šalių ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Tač
viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže, teismas turi atsisakyti savo jurisdikcijos. Antra, teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeig
arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Arbitražinis susitarimas gali būti pripažįstamas negaliojan
kurios nors valstybės nacionalinės teisės normomis. Taigi tam tikrais atvejais nacionalinis teismas gali arbitražinio susitarimo nepripažinti dėl to, kad jis negalioja,
šalių ginčą.
šalių arbitražinis susitarimas yra niekinis ir negaliojantis: šis susitarimas prieštarauja imperatyviajai Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 strai
normai, draudžiančiai perduoti arbitražui ginčus, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, o
susitarimui sudaryti nebuvo gauta išankstinio šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimo. Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju nereikėjo reikšti atskiro re
arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, nes ginčo šalių arbitražinis susitarimas yra niekinis pagal Lietuvos CK 1.80 straipsnį, o niekinio sandorio fa
pasekmes teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
Arbitražinio susitarimo galiojimą lemia arbitražiniam susitarimui taikytina teisė. Paprastai šis klausimas sprendžiamas remiantis lex loci arbitri principu, t. y. arbitraži
galiojimas nustatomas pagal arbitražo vietos valstybės teisę, išskyrus dvi išimtis. Pirma, arbitražinio susitarimo galiojimas dėl šalių veiksnumo nustatomas remiantis
tarptautinės privatinės teisės taisyklėmis (kitaip tariant pagal šalims „taikytiną“ teisę, t. y. nacionalines kolizines normas ir jų pagrindu taikytinus nacionalinius įsta
arbitražinio susitarimo galiojimas dėl ginčo arbitruotinumo nustatomas pagal teismo vietos materialiąją teisę.
Dėl niekinio arbitražinio susitarimo: arbitražinis susitarimas gali būti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybės teismas gali jo nepripažinti, kartu pažymi, kad niekin
susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus, t. y. turi būti akivaizdu, jog toks susitarimas prieštarauja tos valstybės viešajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės
teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba, kitaip tariant, gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių
atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos
rinkti bei tirti papildomų įrodymų.
Pažymėtina, kad tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje laikomasi pozicijos, jog, kilus abejonei dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejon
arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus.
Teismo veiksmai: Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą ir atsakovas prieštarauja bylos nagrinėjimui teisme bei reik
arbitražinio susitarimo, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o jeigu tai paaiškėja iškėlus bylą, pareiškimą palikti nenagrin
straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tik jeigu teismui pateikiami įrodymai, kad arbitražinis susitarimas yra teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu ar šalys nauju su
panaikinusios arba teismui nustačius, kad arbitražinis susitarimas yra niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti, šalių ginčai gali būti nagrinėjam
20. 3K-3-92/2007 Dėl papildomo CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų klausimo, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu priimti papildo
sprendimo; Dėl Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteistinos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokat
bylinėjimosi išlaidų padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse byl
priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kuriose nustatytais priteistino u
advokatams ar jų suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos. Spręsdama dėl trečiajam asmeniui AB „DFDS LISC
padėjėjams kriterijų atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų sumos, teisėjų kolegija atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę paga
išnagrinėta byla nebuvo didelės apimties ir itin sudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, trečiajam asmeniui atstovavę advokatai dalyvavo byloje nuo
pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Remdamasi šiais kriterijais ir Rekomendacijose nustatytu maksimaliu užmokesči
teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą dydžiu (Rekomendacijų 8.14 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ieškovo D. S. trečiajam asmeniui AB „D
prašoma priteisti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą suma mažintina iki 1200 Lt. (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
21. 3K-7-518/2002 Žinybingumas Žinybingumas suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus (kokiai institucijai priklauso nagr
to, žinybingumas nusako, kokio proceso tvarka nagrinėtina byla. Pirmuoju atveju atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą kaip nežinybingą teismui ir nutartyje nuro
instituciją pareiškėjui reikia kreiptis. Antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 150 str. 3 d. ): CPK 26 straipsnio 1 da
kad teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių
teisės pagrindu. Teismai taip pat nagrinėja CPK 270 straipsnyje nurodytas ypatingosios teisenos bylas.
22. 3K-3-167/2008 Priskirtinumas; Klausimas nepriklauso teismų kompetencijai, jeigu suinteresuotas asmuo įstatymo nustatyta tvarka pasirinko alternatyvų teismo procesui ginčo dėl teisės sprendim
Klausimai, arbitražą).
nepriklausantys Konkrečioje byloje faktoringo sutartyje ieškovas įsipareigojo laikytis susitarimo dėl arbitražinės išlygos. Konstatuota, kad susitarimo sąlygos dėl arbitražinės išly
 teismų sudarius naują sutartį bei padarius faktoringo sutarties pakeitimą, nes bylos duomenimis nustatyta, kad susitarimo šalys savo verslo santykius ir toliau grindė nuost
kompetencijai buvo įtvirtintos ankstesnėse sutartyse.
(arbitražinė išlyga; Konstatavus, kad tam tikras ginčas spręstinas arbitraže, atsakovui prieštaraujant ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalaujant laikytis arbitražinio susitarimo, ieškin
Jei ginčas spręstinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
arbitraže, ieškinys
paliekamas
nenagrinėtas
23. 3K-3-171/2014 Priskirtinumas; Klausimas nepriklauso teismų kompetencijai, jeigu suinteresuotas asmuo įstatymo nustatyta tvarka pasirinko alternatyvų teismo procesui ginčo dėl teisės sprendim
Klausimai, arbitražą).
nepriklausantys Priešingai nei teismų jurisdikcija, arbitražo teismo jurisdikcija yra grindžiama šalių susitarimu perduoti konkretaus ginčo nagrinėjimą arbitražo teismui, todėl pagrin
teismų kurią ne kartą savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad arbitražinė išlyga galioja sutarties šalims.
kompetencijai Arbitražinės išlygos sudarymo padariniai sieja tik arbitražinį susitarimą sudariusias šalis, nes ginčų sprendimas arbitražo teisme savo prigimtimi yra sutartinis, i
(arbitražinė išlyga). atvejų, kai asmuo gali būti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė: 1) kai asmuo atskiru susitarimu perima vienos iš sutarties
pareigas konkrečioje sutartyje, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga; 2) kai asmuo vėlesniu savo elgesiu sutiko su ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme; 3) kai arbitražin
Arbitražinio sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, sudarė teisėtas asmens atstovas ir šis atstovas veikė pagal savo įgaliojimus; 4) kai arbitražinis susitarimas saisto vieną juridinį as
susitarimo laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme. Taigi, sprendžiant arbitražinio susitarim
išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims klausimą, turi būti analizuojama tikroji susitarimo nepasirašiusio asmens valia dėl arbitražinio susitarimo taikymo ir aplinkybės, rod
nepasirašiusiems asmens sutikimą būti arbitražinio susitarimo šalimi, arba pagrįstą numatymą, kad jam bus taikomas arbitražinis susitarimas.
asmenims galimas Arbitražinio susitarimo išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims galimas tik išskirtiniais atvejais. Nurodyti išskirtiniai atvejai yra išimtys iš Komercinio arbitraž
tik išskirtiniais straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl rašytinės arbitražinio susitarimo formos. Konkrečios bylos atveju, konstatuota, jog ieškovas, ginčydama
atvejais. sutartį, nepatenka į nurodytus išskirtinius atvejus, kai yra galimas arbitražinio susitarimo išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims.
Tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiškiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė išlyga, o dėl dalies tokios išlygos nėra ir šiuos reikalavimus galima faktiškai ir te
Kai daliai byloje (jie kyla iš skirtingų sandorių, tarp skirtingų asmenų ir pan.), jie turi būti nagrinėjami atskirai (priešingai, nei, iš pirmo žvilgsnio, nurodyta CPK 24 str. 1 d.). Jei bylo
reiškiamų galima nagrinėti, kol nebus išnagrinėtas ginčas arbitraže, bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas. (seminaras – prioritetas turėtų būti teikiamas arbitražui);
reikalavimų galioja CPK 24 straipsnio nuostatos, priešingai nei 23 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto, nėra skirtos teismo ir arbitražo tei
arbitražinė išlyga, ši reguliuoti. CPK 24 straipsniu, reglamentuojančiu bylos priskyrimo teismui prioritetą, siekiama užtikrinti asmenų teisę į teisminę gynybą ir jis taikytinas tais atve
dalis turi būti reikalavimų priskirtini teismo, o dalis kitų institucijų kompetencijai.
atskirai nagrinėjama
arbitraže Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiškiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė išlyga, o dė
išlygos nėra ir šiuos reikalavimus galima faktiškai ir teisiškai atskirti (jie kyla iš skirtingų sandorių, tarp skirtingų asmenų ir pan.), jie turi būti nagrinėjami atskirai. Je
nebus galima nagrinėti, kol nebus išnagrinėtas ginčas arbitraže, bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas. Priešingas CPK 23 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies aiškin
arbitražinio susitarimo privalomumą (pacta sunt servanda) sutarties šalims, sutarčių laisvės principą, galbūt sudarytų prielaidas šalims piktnaudžiauti, vengiant
susitarimo kylančių prievolių vykdymo, byloje pareiškiant keletą reikalavimų, kurių bent vienas būtų priskirtas teismo kompetencijai. Teisėjų kolegija konstatuoj
nagrinėjamu atveju tinkamai taikė ir aiškino CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog ji nėra taikoma tuo atveju, kai dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo šalys y
arbitražinį susitarimą;
24. e3K-7-471-403/2018 Dėl paskleistų Seimo komitetas ar Seimo kontrolierius neturi kompetencijos priimti tam tikras skundą pateikusiam asmeniui teigiamas pasekmes lemiančio sprendimo, kurio v
duomenų privalomas ir galėtų būti apgintos jo pažeistos teisės bei teisėti interesai (nagrinėjamu atveju – dalykinė reputacija). Tokiu būdu nėra užtikrinama efektyvi ir veiks
pripažinimo teisių gynyba, kuri galima asmeniui ginant savo teises teisme. Ši teisė į teisminę gynybą pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką yra absoliuti (išskyrus tam tikr
neatitinkančiais ribojimus, kurie nepažeidžia pačios šios teisės esmės), taigi negali būti paneigiama ar dirbtinai varžoma (ribojama) (nutarties 25–30 punktai). Išplėstinė teisėjų kolegi
tikrovės ir Žvalgybos įstatymą nurodytų Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų kontekste, sprendžia, kad Žvalgybos įstatyme nustatytos priemonės (parlamentinė kontrolė ir
pažeidžiančiais Seimo kontrolierių) nesudaro pagrindo riboti teisę į teisminę gynybą, tiesiogiai išplaukiančią iš Konstitucijos ir Konvencijos. Atitinkamai, žvalgybos institucijos ne
juridinio asmens ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija.
dalykinę reputaciją; Dėl replikos teisės: Išplėstinė teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo p
 2.24 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka, t. y. replikos teise (asmuo turi reikalauti, kad visuomenės
priemonė paneigtų paskelbtus duomenis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudo
duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informav
perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir
teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą.
Remdamasi nurodytais argumentais išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškovo pateiktą ieškinį dėl teismų nutartyse nurodyt
t. y. kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškovas savo teises turėtų ginti kreipdamasis į atsakovo veiklos kontrolę atliekančias instituc
straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Byloje netinkamai taikytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos ir dėl esminio proceso teisės normos pažeidimo yra pagrindas panaikinti ieškinio priėm
sprendusių teismų nutartis ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis)
25. e3K-3-8-248/2018 Dėl teisės normų, Pagal bendrąsias sutarčių vienašališko nutraukimo taisykles sutarties šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali: pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 da
reglamentuojančių kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys). Skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienaša
vienašališką viešojo nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienaša
pirkimo būdu nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutart
sudarytos sutarties nutraukti šiuo teisiniu pagrindu.
nutraukimą, žalos Pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio Kodekso nustatyta tvarka. Apygardos teismai,
dydžio įrodinėjimą, instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, išvardytas CPK 27 straipsnyje. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teis
teismingumą, civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
aiškinimo ir Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima by
taikymo. pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar vei
vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis.
Dėl CPK 27 straipsnio 3 punkto pažymėtina, kad ši bendroji norma kaip vienintelė teismingumo taisyklė viešojo konkurso teisiniams santykiams nagrinėti galioj
sausio 31 d., nes nuo 2006 m. sausio 31 d. įsigaliojusio VPĮ (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) 122 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad apy
kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja ieškinius dėl nepatenkintų pretenzijų. Toks reguliavimas iš esmės reiškė teismingumo taisyklės taikymą ginčams dėl v
metu priimtų sprendimų teisėtumo. Pažymėtina, kad šis reguliavimas iš esmės kokybiškai nepakeistas iki šiol (išskyrus išimtį dėl ginčų, susijusių su viena
nutraukimu).
Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką VPĮ – lex specialis (specialusis teisės aktas) viešųjų pirkimų srityje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir CPK 27 straipsnio, ir VPĮ 93 straipsnio nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apim
įtvirtinta taisyklė siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik proce
santykių stadija. Taigi tos civilinės bylos iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurios neįvardytos VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje, nagrinėtinos apygardos teismų, k
instancijos teismų, pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą.

Dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo: CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeisto
teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio
taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis te
sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-21
proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas yra vienas absoliučių teis
(nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016, 11 punktas).

BET Tačiau bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teism
nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo b
išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje
219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktą).
 jeigu apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų bylą, teismingą apylinkės teismui, toks proceso teisės normų pažeidimas nelaikytinas absoliu
negaliojimo pagrindu ir, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojan
26. e3K-3-386-1075/2019 Dėl alternatyviojo CPK 29 straipsnis įtvirtina bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę – ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 6 dalis
teismingumo alternatyviojo teismingumo galimybę, t. y. teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą – ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškov
taisyklės taikymo, vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.
kai ieškinį pareiškia Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos draudėjui, žalos atlyginimo pri
draudikas, perėmęs nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Turtinės žalos atlyginimo klausimas subrogacijos tvarka sprendžiam
teisę į žalos draudimo teisės normas, o deliktinės civilinės atsakomybės santykius reglamentuojančias teisės normas. Draudikas, iš draudėjo perėmęs reikalavimo teisę, turi tokia
atlyginimą kokias turėjo draudėjas. Todėl pritartina kasacinio skundo argumentui, kad nors šiuo atveju ieškinį reiškia draudimo bendrovė, tačiau draudikas iš žalą patyrusio a
subrogacijos materialines teises į žalos atlyginimą ir įstojo į tą patį teisinį santykį, kuris siejo žalą padariusį ir nukentėjusį asmenį.
pagrindu; CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė ir 12 dalyje nustatyta ieškovo teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teismin
ieškovui (draudikui), kuriam perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą iš nukentėjusio asmens subrogacijos pagrindu. Todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo ats
ieškovo ieškinį remdamiesi tuo, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
27. e3K-3-322-916/2019 Dėl prevencinio CK 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte nustatytas vienas iš tokių būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nu
ieškinio sąlygų; gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą
Dėl atsisakymo atsirasti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje. Taigi, ieškovas turi įrodyti, kad veiksmai, k
priimti ieškinį, kai atsakovas, yra neteisėti, tačiau kol kas nesukėlė jokių pasekmių. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 strai
ginčas Procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu, inter alia (be ki
nenagrinėtinas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).
teisme civilinio Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja byla
proceso tvarka ar administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo.
ieškinys
neteismingas tam
teismui (CPK 137
straipsnio 2 dalies 1
ir 2 punktai)
28. e3K-3-21-313/2019 Dėl ieškinių, Nagrinėjamu atveju civilinės bylos priskyrimo konkrečiam teismui klausimas sprendžiamas, kai byloje bankrutuojančios įmonės kreditoriai pateikė neties
pareikštų bankrutuojančios įmonės naudai priteisti iš atsakovės bankroto administratorės žalos atlyginimą, anot ieškovų, už neišsaugotą bankrutuojančios įmonės turtą.
bankrutuojančios ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustato specialią teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto adm
įmonės naudai reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Lietuvos Aukščiausiojo Teis
kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bankroto administratoriui reiškiant ieškinius nustatomas teritorinis teismingumas; reikalavimai, kuriuos reiškia bankrutuoj
administratorius, neprivalo būti sprendžiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme;
Todėl pripažintina, kad tokio pobūdžio ieškiniai, kai kreditoriai pareiškia netiesioginius ieškinius bankrutuojančios įmonės naudai, yra iš esmės tapatūs bankroto adm
ieškiniams bankrutuojančios įmonės naudai teismingumo nustatymo prasme, nes visų tokių iškeltų bylų bankrutuojančios įmonės naudai teismingumas nustatomas re
straipsnio 3 dalimi.
CPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, turi būti pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pra
Taigi priešieškinio pareiškimo teismingumą nulemia ieškinio teismingumas konkrečiam teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė perduoti bylą kitam teismui jau po to, kai priėmė patikslintą ieškinį, kuriuo ginčijama ieškinio reikalavimų suma padidėjo
Eur ir taip viršijo CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą ribą, kai tokios vertės bylas nagrinėja apygardų teismai. Todėl paaiškėjus, kad byla iškelta pažeidžian
taisykles, t. y. ji turėjo būti iškelta teisme pagal bankrutavusios įmonės buveinės vietą Šiaulių mieste, tokia byla turėjo būti perduodama tam teismui, kuriam ji b
būtent procesinio sprendimo dėl bylos perdavimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pagal ginčijamą sumą šiuo metu teisminga apygardos teismui (CPK
punktas), o pagal ginčo pobūdį ir šalis, kai pareikštas kreditoriaus netiesioginis ieškinys bankrutavusios įmonės naudai, toks ieškinys turėjo būti paduodamas bankruta
 buveinės teismui (ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis), byla turėjo būti perduota pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, o ne, kaip sprendė teismai k
skundžiamomis nutartimis, Vilniaus miesto apylinkės ar Vilniaus apygardos teismui. Dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumo taisy
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys panaikintinos, o byla pagal teismingumą perduotina nagrinėti pirmąja instancija Šiaulių apygardos teismui (CPK 3
dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).
29. e3K-3-159-219/2019 Dėl praleisto bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti ieškinio teismingumą
įstatymų nustatyto ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, arba ieškiny
termino paduotam teismui, teismas tokį ieškinį privalo atsisakyti priimti. Tačiau jeigu priėmus ieškinį bendrosios kompetencijos teisme ir iškėlus civilinę bylą vėliau paaiš
atnaujinimo, teisminga administraciniam teismui, teismas negali tokios bylos nutraukti arba palikti ieškinio nenagrinėto, o privalo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą adm
sprendimo teismui. Jeigu bendrosios kompetencijos teismas procesiniu sprendimu iš esmės išnagrinėja bylą, kuri teisminga administraciniam teismui, tai sudaro absoliutų to
panaikinimo ir sprendimo negaliojimą pagrindą.
įpareigojimo atlikti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių as
veiksmus pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas.
pagal nurodytą teisinį reguliavimą sprendimus (įsakymus ir (ar kitus administracinius aktus) dėl asmenų (šeimų) įrašymo arba išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių
būstui išsinuomoti, sąrašo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Priimdama nurodyto pobūdžio sprendimus (įsakymus ir (ar) kitus administracinius aktus
vykdomoji institucija vykdo įstatymo (šiuo atveju PBĮIĮ) jai pavestas viešojo administravimo funkcijas. Dėl šios priežasties asmenų ir savivaldybės vykdomosios inst
dėl tokių sprendimų (įsakymų ir (ar) kitų administracinių aktų) teisėtumo pagal savo prigimtį ir pobūdį laikytini administraciniais ginčais, pagal rūšinį teismingum
specializuotų, t. y. administracinių, teismų kompetencijai.
Kadangi šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio ir jis nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proc
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, išaiškindamas jai teisę su nurodytu reikalav
administracinius ginčus nagrinėjančią instituciją (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Ieškinį priėmęs ir bylą iškėlęs pirmosios instancijos teismas
perduoti administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nurodyto pirmosios instancijos teismo pažeidimo neištaisė.
Taigi, nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administrac
taisykles, bylą išnagrinėjo iš esmės. Nurodytas pažeidimas sudaro absoliutų skundžiamų teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindą, todėl naikintini pirmos
teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
kolegijai nustačius, kad šioje byloje kilęs ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius spr
perduotina pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
30. e3K-3-2020-
915/2020;
31. e3K-3-61-403/2020 Dėl bylos rūšinio Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas
teismingumo teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo a
bendrosios subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o gi
kompetencijos ar srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose.
administraciniam Įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijama deklaracija būtų buvusi patvirtinta ar registruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje
teismui ministerijos, Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teis
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta šios nutarties 17 punkte ir įvertinusi, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Deklaracija neturėjo būti ir (staty
nebuvo tvirtinama ar registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, prieina prie išvados, kad, priešingai
kasaciniame skunde, ginčą nagrinėjamoje byloje pagrįstai sprendė bendrosios kompetencijos teismai.
32. e3K-3-218-684/2020 dėl teisės normų, Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad administracinių aktų teisėtumo ir jų panaikinimo klausimus sprendžia specializuoti administraciniai teismai, kurie yra įste
reglamentuojančių (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti, todėl ieškov
asmens garbės ir panaikinti atsakovės sprendimus negali būti civilinio ieškinio objektas. Teisėjų kolegija laiko šią teismų išvadą nepagrįsta, nes ginčijami atsakovės sprendimai priim
orumo gynimą, reikštų pretenzijų atsakovei dėl garbės ir orumo pažeidimo, t. y. dėl ginčo, kilusio iš šalių civilinių teisinių santykių. Ieškovas nesuformulavo jokių reikalavimų
rūšinio teismingumo savivaldybės administracijos veiksmų viešojo administravimo srityje, tą konstatavo ir administraciniai teismai administracinėje byloje Nr. eI-6291-968/2017. Taigi š
taisykles, aiškinimo ginčijamų sprendimų teisėtumo turėjo būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
 ir taikymo; Dėl Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346
rūšinio teismingumo straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
taisyklių taikymo
33. e3K-3-126-421/2020; Dėl teismingumo, Civilinių bylų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose tvarką, taigi ir teismingumo juose taisykles nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnis),
kai dalyką minėta, įtvirtintos CPK IV skyriuje, o šio skyriaus 29 straipsnyje – bendroji teritorinį teismingumą reglamentuojanti norma (žr. šios nutarties 13 punktą). CM
reguliuoja Ženevos reguliuojanti tarptautinio krovinių vežimo keliais teisinius santykius ir kartu nustatanti iš šių teisinių santykių kylančių ginčų tarpvalstybinės teismų jurisdikcijos ta
tarptautinio krovinių valstybės teismams tokie ginčai teismingi), valstybių vidaus teismingumo taisyklių nenustato, nes tokias taisykles nustato procesą reglamentuojančios kiekvienos va
vežimo keliais teisės normos.
sutarties
konvencijos
34. Teismingumo https://www.lvat.lt/data/public/uploads/2020/02/biuletenis_36.pdf.
kolegijos praktikos
apžvalga
“Administracinė
justicija“ 2019, Nr. 36
35. e3K-3-126-421/2020 Teritorinis Civilinių bylų teismingumo Lietuvos Respublikos teismuose taisyklės nustatytos CPK IV skyriuje. Šio skyriaus 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji teritorinio teismin
teismingumas nustatyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinio asmens registre.
Šioje byloje teismų taip pat nustatyta, kad šalių santykiai kilo iš tarptautinio krovinio vežimo sutarties (CK 6.808 straipsnio 1 dalis), todėl šiems santykiams ta
konvencijos nuostatos. Vadovaudamiesi Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, nustatančiu, jog visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo,
Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse-dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje yra krovinio priėmimo v
numatyta pristatymo vieta, ir nustatę, kad krovinio pristatymo vieta nagrinėjamu atveju yra Kaune, teismai sprendė, jog byla yra teisminga Lietuvos teismams. Dėl
byloje ginčo nėra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b papunkčio nuostatą, visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, paten
Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse-dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje yra krovinio priėmimo v
numatyta pristatymo vieta. Taigi ši Konvencijos nuostata, įtvirtinanti ginčų, kilusių dėl vežimo, patenkančio į Konvencijos veikimo sritį, alternatyvios jurisdik
reglamentuoja tik jurisdikciją tarp valstybių teismų, t. y. nustato, kurios valstybės teismams toks ginčas yra teismingas, tačiau nenustato valstybės vidaus teismingumo
nereglamentuoja, kuriam valstybės, kurios teismų jurisdikcijai yra priskirtas ginčo nagrinėjimas, teismui yra teisminga byla.
Civilinių bylų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose tvarką, taigi ir teismingumo juose taisykles nustato Civilinio proceso kodeksas ( CPK 1 straipsnis),
minėta, įtvirtintos CPK IV skyriuje, o šio skyriaus 29 straipsnyje – bendroji teritorinį teismingumą reglamentuojanti norma (žr. šios nutarties 13 punktą). CM
reguliuojanti tarptautinio krovinių vežimo keliais teisinius santykius ir kartu nustatanti iš šių teisinių santykių kylančių ginčų tarpvalstybinės teismų jurisdikcijos ta
valstybės teismams tokie ginčai teismingi), valstybių vidaus teismingumo taisyklių nenustato, nes tokias taisykles nustato procesą reglamentuojančios kiekvienos va
teisės normos.
36.
37. 3K-3-497/2014 Teismo, teisėjų CPK 319 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 304 straipsnyje numatytais atvejais apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių
sudėties tvirtinimo pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato tei
(ne)teisėtumas datą. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, žodinio bylos nagrinėjimo atvejais byloje dalyvaujantiems asmenims siunčiami pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir l
bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvar
interneto svetainėje); rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujan
kad CPK normos nedraudžia jau suformuotą teismo sudėtį ta pačia tvarka, kuria teismo sudėtis buvo suformuota, pakeisti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (pavyz
susirgus, išvykus į komandiruotę, teisėją nušalinus arba jam pačiam nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo ir pan.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad te
pakeitimas iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios savaime nereiškia, kad byla bus nagrinėjama neteisėtos sudėties teismo. Kai dalyvaujantiems byloje asmenims p
bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką bei apeliacinės instancijos teismo sudėtis pasikeičia iki bylos nagrinėjimo pradžios, tai, siekiant užtikrinti dalyva
asmenų teisę pareikšti teisėjui (teisėjams) nušalinimą, apie pasikeitusią teismo sudėtį šie asmenys turi būti informuojami CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvark
dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismo pranešimais iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo informuoti apie teismo sudėties pasikei
nereiškia apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo ar nutarties neteisėtumo, jeigu nėra kitų pagrindų, darančių sprendimą ar nuta
pvz.: CPK 65, 66 straipsniuose, 71 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas (teisėjai) negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą.
Taigi, nors 2013 m. rugsėjo 26 d. pranešime teisėjų kolegijos sudėtis buvo nurodyta netiksliai, tačiau bylos dalyviai, tarp jų ir kasatorius, apie pasikeitusią teisėjų k
buvo informuoti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka, tai 2013 m. rugsėjo 20 d. paskelbiant Lietuvos teismų informacinėje sistemo
(CPK 133 straipsnio 3 dalis, 319straipsnio 3 dalis). Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 6, 9, 324 straipsnių ir jais laiduojamų kasatoria
teisių. Be to, kasaciniame skunde kasatorius nenurodo CPK nustatytų pagrindų, kuriems esant bylą apeliacine tvarka išnagrinėję teisėjai (teisėjas) negalėjo dalyvauti
bylą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus nurodomos aplinkybės, susijusios su apeliacinės instancijos teismo sudėties paskyrimu (pas
informavimu apie šio teismo sudėtį, nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nesudaro absoliutaus jos negaliojim
įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte;

38. 3K-3-485/2014
39. 3K-3-245-611/2017 Nešališkas teismas Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, yra pabrėžęs, jog turi būti nustatyta real
kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra
lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuog
būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7
byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso
(žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99, 45827/99; 2006 m. liepos 15
byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad
nešališkumo stoką (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Vertinant nuogąstavimų objektyvų p
būti reikšmingos tokios aplinkybės kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, užimtų pareigų pobūdis, tę
su buvusia darboviete palaikymas ir kt.
<...>
Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ši byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties apeliacinės instancijos teismo, nes į kolegijos, nagrinėjusios š
įėjo teisėjas Andrius Ignotas, kuris 2013 m. gegužės 24 d. paėmė iš AB SEB banko paskolą gyvenamajam namui statyti, be to, šis teisėjas ilgą laiką buvo susijęs su a
teisiniais santykiais;
40. e3K-3-330-916/2019 (ne)šališkas teismas CPK 360 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teis
konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti šio CPK 329 straipsnio 2ir 3 dalyse. Byla gali būti perduodama nagrinėti pirmos
teismui taip pat nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Aptariama teisės norma įgalina k
spręsti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų klausimą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikoma, kai b
neteisėtos sudėties teismo. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas teisėjo šališkumas, darytina išvada, kad teismo sudėtis buvo neteisėta. Esant situacijai, kai aplinkybės dėl
 šališkumo paaiškėja vėliau, negu buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kasacinis teismas turi teisę spręsti šį procesinio pobūdžio klausimą ir
susijusius įrodymus.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir p
pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto ne
nešališko teismo.
Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, te
sekretorius, ekspertas ar vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, ar
aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindai išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti
pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoj
pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį
Teisėjo nušalinimas yra viena iš procesinių teisių, kuria siekiama teisingo bylos išnagrinėjimo. Ši procesinė teisė leidžia vienai iš šalių, abejojančių teisėjo nešališk
nušalinimą, kad byloje būtų išsaugomas nešališkumo principas ir užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas, ja yra užtikrinama asmens teisė į tinkamą procesą bei t
kad šalių bylą nagrinėjantis šališkas teisėjas nusišalintų ir būtų paskirtas kitas teisėjas, dėl kurio nešališkumo nekiltų abejonių. Siekiant užtikrinti tinkamą teisės
objektyvų teismo procesą, CPK 64–71 straipsniuose įtvirtintas nušalinimo institutas.
41. e3K-3-280-684/2019
42. 3K-3-253-684/2020 Dėl CPK 464 straips EŽTT praktika, formuojama Konvencijos 6 ir 8 straipsnių kontekste, pagrįsta idėja, kad teisėjai, priimantys sprendimus, turinčius rimtų pasekmių asmens privačia
nio 2 dalies, pavyzdžiui, susijusius su asmens teisnumo atėmimu (ribojimu), turėtų su šiais asmenimis turėti asmeninį kontaktą
reglamentuojančios EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad galimybė dalyvauti teismo procese, pačiam išdėstyti savo argumentus ir kitos procesinės teisės asmeniui negali būti atimtos tik
asmens, kurį serga psichikos liga. Šių proceso teisių atėmimas galimas tik tais atvejais, kai objektyvūs ir išsamūs bylos duomenys patvirtina, jog asmens psichikos būklė reikšmin
prašoma pripažinti neleidžia asmeniškai įgyvendinti proceso teisių, asmens dalyvavimas būtų beprasmis. EŽTT sprendimuose pagal Konvencijos 6 straipsnį nurodoma, kad ribotas te
neveiksniu tam bylos nagrinėjimą garantijų aiškinimas yra nepateisinamas
tikroje srityje ar CPK XXVIII skyriuje reglamentuota bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinėjimo tvarka. CPK464 straipsnyje nurodyti
ribotai veiksniu tam dalyvaujantys asmenys. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje
tikroje srityje, asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija
dalyvavimą bylos dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityj
nagrinėjime giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. CPK 464 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad tik tais atvejais, kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti n
tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teism
teismo dokumentų, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant.
Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso įstatymo nuostatą, yra išaiškinęs, kad CPK 464 straipsnio 1 dalyje nurodyta proceso dalyvių sudėtis yra būtina, išsky
asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, dėl savo sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negali dalyvauti teismo posėdyje. Tai reiškia, kad byla dėl asme
neveiksniu nedalyvaujant šiam asmeniui, kai dėl jo eksperto išvadoje nepatvirtinta ar eksperto neišaiškinta, jog jis pagal psichikos būklę negali dalyvauti teismo po
būti nagrinėjama. Juolab šiam asmeniui nedalyvaujant negali vykti teismo posėdis, kuriame iš esmės svarstomas jo neveiksnumo nustatymo klausimas
Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens sava
laisvei, jo tiesioginis dalyvavimas teismo procese yra būtinas ne tik dėl jo, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinių teisių (teisės būti asmeniškai išklausytam, t
nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisės duoti paaiškinimus, dėstyti argumentus ir teikti prašymus, teisės išdėstyti savo nuomonę baigiamojoje kalboje)
užtikrinimo, bet ir dėl galimybės teisėjui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichikos būklę bei gebėjimą suvokti
reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsni
tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų
Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad pažeidžiamas asmuo (dėl psichikos sutrikimo) taip pat yra dalyvaujantis
(CPK 464 straipsnio 1 dalis), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises, o teismo, nagrinėjančio bylą dėl neveiksnumo nustatymo, pareiga – užtikrinti šių teisių t
gerbimą
43. 3K-3-214-219/2020 a) CPK 163 str. a) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai
bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civil
 nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje b
nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio
ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai
CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomas pagrindas sustabdyti bylą taikomas tik tokiu atveju, kai nagrinėjama ir kita byla tiesiogiai susijusi ir kitoje byloje n
turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai, be to, teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai,
nustatyti kitoje byloje, ir tokių faktų pats nagrinėjantis teismas negali nustatyti (nutarties 43 punktas). Nagrinėjamoje byloje atsakovas iešk
neteisėtumą CK2.115 straipsnio prasme įrodinėjo aplinkybe, kad, sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, jis veikė prieš Bendrovės intere
nurodomoje byloje yra vertinama žemės sklypo įsigijimo sandorio (2015 m. birželio 2 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir jos pagrindu sudarytos 201
28 d. pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties) atitiktis Bendrovės veiklos tikslams, t. y. sprendžiama dėl juridinio asmens teisnumui prieštarauja
negaliojimo.Stabdymo pagrindu nurodoma byla pradėta nagrinėti jau kilus akcininkų ginčui ir iškėlus šią bylą dėl priverstinio akcijų pardavimo kaip akcininko teisių
taikymo, be to, joje nagrinėtos aplinkybės tiesioginės įtakos šioje byloje sprendžiamam akcininkų ginčui neturi. Pažymėtina, kad CK 2.115 straipsnio taikymo aspe
yra juridinio asmens dalyvio veiksmai, atlikti iki kreipimosi į teismą dėl priverstinio akcijų pardavimo, todėl vėliau atliktų veiksmų vertinimas nėra nagrin
pagrindas.Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta prieštaraujančių Bendrovės interesams ieškovo veiksmų, atliktų iki tol, kol buvo pradėta byla d
akcijų pardavimo. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovui nebuvo apribotos galimybės įrodyti CK2.115 straipsnyje nustatytas sąlygas. Be to, šios bylos išsprend
greitesnį teisinės taikos tarp šalių atkūrimą (CPK 2straipsnis).

b) Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68straipsnyje nustatyta t
esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti šiuose straipsniuose nustatytais at
b) teisėjo nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas b
nu(si)šalinimas jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją
tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia a
nešališkumo (CPK 66 straipsnis).
<...>
Sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai y
pagrįsti, koks yra esminių to paties teisėjo skirtingose bylose nagrinėtų faktų, spręstų klausimų ryšys;
44. e3K-3-10-1075/2020
45. e3K-3-22-701-2021
46. e3K-3-165-1075-
2021
47. e3K-3-93-701/2020
48. e3K-3-267-611/2019
49. e3K-3-195-916/2019
50. e3K-3-478-687/2018
51. 3K-3-463-313/2018
52. 3K-3-417-421/2018
53. e3K-3-292-403/2018
54. e3K-3-189-701/2018
55. 3K-3-503-469/2016
56. 3K-3-104-313/2018
57. 3K-3-157-421/2018
58. 3K-3-239-684/2017
59. e3K-3-409-684/2017
60. e3K-3-359-611/2017
61. e3K-3304-686/2017
62. e3K-3-272-916/2016
63. e3K-3-475-611/2016
64.
65. 3K-3-362/2014
66. 3K-3-539/2014
67. 3K-3-311/2014
68. e3K-3-36-403-2021
69. 3K-3-175-1075/2020
70. e3K-3-326-701-2020
71. e3K-3-178-403/2020
72. e3K-3-282-403/2019
73. e3K-3-97-421/2019
74. 3K-3-111-701/2018
75. 3K-3-175-706/2015
76. 3K-3-309/2013
77. 3K-3-372/2013
78. 3K-3-391/2009
79. 3K-3-397/2006
80. Bylinėjimosi išlaidos ir žyminis mokestis
81. 3K-3-642/2013

82. 3K-3-439/2014

83. 3K-3-446/2014

84. 3K-3-256-684/2015
85. 3K-3-212-219/2015

86. 3K-3-493-421/2015

87. 3K-7-149-706/2015

88. 3K-3-207-313/2015

89. 3k-3-53-415/2015

90. 3K-7-334-687/2015

91. e3K-3-361-686/2017

92. e3K-3-279-690/2017

93. 3K-7-74-313/2017

94. 3K-3-518-248/2018

95. 3K-3-19-378/2018

96. 3K-3-274-1075/2019

97. e3K-3-124-219/2019

98. e3K-3-188-403-2020 Bylinėjimosi Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendima
išlaidos atsisakius bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaid
apeliacinio skundo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis.
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės n
proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas,
patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėju
kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas;
CPK 94 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, 1 dalyje nustatyta, kad kai
nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas
kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirsto
priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežas
apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvie
pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningu
(CK 1.5 straipsnis);
 Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių pr
nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, n
jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos
Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo nutrauktas ieškovei atsisakius apeliacinio skundo. Apeliacinio skundo atsisakymą ieškovė grindė tuo, kad nebeliko ginč
ieškiniu ginčijamo atsakovės 2019 m. birželio 27 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo vykdytame viešajame pirkime, nes atsakovė 2019 m. spalio 25 d. pate
ieškovės 2019 m. rugsėjo 24 d. pretenziją, nusprendusi pakartotinai patikrinti pirkimo laimėtojos UAB „Apex Medicus“ teisę vykdyti pirkimo sutartį. Atsisakydam
skundo ieškovė kartu prašė priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes, ieškovės teigimu, atsakovės elgesys (ieškovės 2019 m. rugsėjo 24 d. preten
patenkinimas) prisidėjo prie apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 42 straipsni
93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, sutiko su nurodytais ieškovės argumentais, dėl to priteisė iš atsakovės 50 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų
UAB „Apex Medicatus“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovės.

Taigi šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klau
įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek apeliacinio skundo pad
atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad apeliacinio skundo atsisakymas ir apeli
nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes liko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmesta
neteks atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus (žr. šios nutarties 26 punktą).

Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 19–28 punktuose nurodytomis teisės normomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertinusi šios nutarties 32 pun
aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės elgesys (atsakovės 2019 m. spalio 25 d. atsakymas į 2019 m. rugsėjo 24 d. pretenziją) neturėjo (negalėjo turėti) įtakos ieškovės a
atsisakyti apeliacinio skundo, todėl neturėjo (negalėjo) prisidėti prie bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ir (ar) jų padidėjimo. Priešinga apeliacinės inst
išvada yra teisiškai nepagrįsta. Būtent pačios ieškovės neatsargus procesinis elgesys (apeliacinio skundo padavimas ir vėliau jo atsisakymas nesulaukus pretenzijos
rezultato) prisidėjo tiek prie jos pačios, tiek prie trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ir (ar) jų padidėjimo.
Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, netinka
taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Dėl nurodytos priežasties egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamos apeliaci
teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovės prašymo priteisti ja
bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; trečiojo asmens patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą priteisti tik iš ieškovės (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3
99. e3K-3-277-248/2020 Žyminis mokestis Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies parei
(turtinis ar neturtinis procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kred
ginčas) sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo
dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žymin
dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nu
Neturtiniai ginčai žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės
teisme sąlygų.
Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikala
Turtiniai ginčai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo da
(CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negal
arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir j
atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje by
264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio
nors konkrečiu turtu;
 ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtini
Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, a
turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis

Ieškovė nagrinėjamu atveju įgyvendina vieną iš bendraturčio nuosavybės teisių į bendrosios nuosavybės dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybe
nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimu prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ji gautų to turto vertę pinigais
neprašo didesnės vertės turto, negu ji turėjo iki ieškinio reikalavimo pateikimo. Kompensacija atitinka turto, kurį prašoma atidalyti, vertę, todėl, net ir tenkinus aptar
reikalavimą, ji vietoj turimos ir prašomos atidalyti nekilnojamojo turto dalies gautų tos pačios vertės lėšas. Taigi ieškovės turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nu
(iš bendrosios dalinės nuosavybės ši taptų asmenine nuosavybe) ir nuosavybės teisės objektas. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo
ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Šis reikalavimas, kaip jis suformuluotas ieškinyje, pripažintinas neturtiniu reikalavimu, apmokamu CPK 80straipsnio 1
nustatytu žyminiu mokesčiu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendimą šalių ginčą kvalifikuoti kaip turtinį priėmė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. papild
civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo papildoma nu
dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Toje byloje ginčas buvo kilęs dėl daikto vertės nustatymo ir nuo to priklausančios už nuosavybės dalį priteist
kompensacijos dydžio, reikalaujant ją atitinkamai padidinti, t. y. ginčas buvo kilęs dėl konkrečios pinigų sumos, kurią siekė gauti viena iš šalių.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimu prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ji gautų
pinigais, o atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, tačiau nenurodo ir neginčija konkrečios kompensacijos sumos kaip nepagrįstos, sprę
nutarties 23 punkte aptartos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad šioje byloje apeliaci
teismas netinkamai taikė išaiškinimus, pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. papildomoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012, to
kaip teismo precedentu rėmėsi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi;
100.e3K-3-271-421/2020 CPK 93 str. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bū
bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios
už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išla
šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį
įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos s
advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryb
patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato pa
pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl CPK 98 straipsnio, reglamentuojančio išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, 1 dal
aiškinimo ta apimtimi, kiek tai susiję su reikalavimu pateikti tokių išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą
kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai
patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios
patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija

b) Apibendrindamas ankstesnę kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-
pažymėjo, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakank
b) dėl mokėjimą laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kont
patvirtinančių asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos,
dokumentų advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumen
atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs

Taigi pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini dokumentai, iš kurių turinio matyti esminia
 patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys; be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažy
nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Pakankamu įrodymu laikoma advokato, advok
bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi bū
duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną i
advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.

Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (kasatorius) su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė teisinių paslaugų suvestinę nuo 2019 m. lapkričio 25
lapkričio 25 d.. Šioje suvestinėje nurodyta advokato suteikta paslauga (atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas), suma už šios paslaugos suteikimą, bylos pirmos
teisme numeris, taip pat pirminio atsiskaitymo dokumento – PVM sąskaitos faktūros – duomenys: data, numeris. Siekiant įrodyti šios PVM sąskaitos faktūros apm
kliento mokėjimo prievolės pagal nurodytą pirminį atsiskaitymo dokumentą įvykdymą, minėtoje teisinių paslaugų suvestinėje buvo pateikti duomenys apie mokėjim
PVM sąskaitos faktūros, kurios pagrindu buvo atlikta mokėjimo operacija, duomenys, mokėjimo data, mokėjimo dokumento pavadinimas (mokėjimo nurodyma
mokėjimo suma.Teisinių paslaugų suvestinėje taip pat pažymėta, kad ją sudarė advokatų profesinė bendrija, o patvirtino advokatas M. T..
Minėta, kad tuo atveju, kai nepateikiamas pirminis mokėjimo įvykdymą patvirtinantis įrodymas, pakankamu mokėjimo įvykdymą patvirtinančiu įrodymu laiko
advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pa
be kitų duomenų taip pat turi būti patvirtinimas, kad klientas yra atsiskaitęs su advokatų profesine bendrija. Nagrinėjimu atveju pateiktoje teisinių paslaugų su
patvirtinimo nėra.
Be to, nors pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje ir nurodyta, kad ją sudarė advokatų profesinė bendrija, tačiau nėra duomenų, kad ją pasirašęs advokatas M. T
juridinio asmens – advokatų profesinės bendrijos vardu pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus. Tai reiškia, kad byloje nėra duomenų, jog teisinių paslaugų suves
juridinio asmens įgalioto asmens, kuris, be kita ko, prisiima teisinę atsakomybę už šiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą. Vadovauja
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto apskaitą tvarkantis asmuo yra vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal su
paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, o vadovaujantis to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, būtent šie subjektai at
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka už buhalterinių įrašų teisingumą. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju pateikta teisinių pasl
pasirašyta už advokatų kontoros apskaitos tvarkymą atsakingo asmens, ji negali būti pripažįstama tinkamu bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiu įrodymu.

Šios nutarties 18-19 punktuose išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad su suinteresuoto asmens prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyg
teisinių paslaugų suvestinė negali būti pripažįstama pakankamu bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiu įrodymu, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nuta
išvada, jog suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bylinėjimosi išlaidos (už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą) faktiškai
yra pagrįsta byloje pateiktais duomenimis ir padaryta laikantis kasacinio teismo suformuotos proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato ar advo
pagalbai apmokėti atlyginimą, aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį kasaciniame skun
argumentais kasacinis teismas nenustatė.
101.e3K-3-144-469-2021 Bylinėjimosi išlaidų Pareiškėja procesu dėl arbitražo sprendimo pripažinimo nepiktnaudžiavo ir nėra aplinkybių, patvirtinančių CPK nustatytus atvejus, kada bylinėjimosi išlaid
normų taikymas nepriteisiamas (pvz., CPK 93 straipsnio 4 dalies, 443 straipsnio 6 dalies taikymo atvejai). Pareiškėjos procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi
byloje, kurioje teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl neįrodžius priešingai, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjos naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo s
prašoma pripažinti atsisakymo jas priteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: nukrypimas nuo bendrųjų bylinė
užsienio arbitražo paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys
sprendimą teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrind
aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą;
102.e3K-3-105-378-2021 CPK 98 str. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustaty
reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai
priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengia
dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būt
jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko
 priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmo
(CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad
asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų paž
teisingumo ir protingumo principai bei CPK2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi intere
ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, ka
instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos

b) Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, šiam klausimui spręsti yra įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo
b)| papildomas Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių b
sprendimas dėl pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelt
bylinėjimosi išlaidų papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
Taigi papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir dydį patvirtinantys į
pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

c) turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrod
nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos
esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą
c) nepateikė byl. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis spre
išlaidų dokumentų pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstov
laiku ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstov
ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos
Pradėto teismo proceso pabaiga laikoma ne tik bylos nutraukimas, bet ir ieškinio palikimas nenagrinėto ar priimto teismo įsakymo panaikinimas, kada pradėto
materialusis ginčas paliekamas neišspręstas, nes nepriimamas baigiamasis teismo sprendimas dėl ginčo esmės

d) Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos atveju Plungės apylinkės teismas klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo sprendė rašytinio proceso tvarka, ie
informuota apie posėdį, nebuvo skirtas bylos nagrinėjimas, o tik rašytinio proceso tvarka priimtas sprendimas už akių dėl skolos ieškovei iš atsakovės prit
pripažintina, kad nagrinėjamu atveju rašytinis bylos procesas buvo baigtas priimant sprendimą už akių, t. y. bylos šalims neturint realios galimybės iki bylos nagrinė
pabaigos pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo procesas dėl ginčo esmės net ir nevyko. Dėl to ieškovė turėjo pagrindą teikti sav
d) procesas už akių atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo jau po Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo už akių priėmimo. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „P
advokato prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme buvo gautas 2020 m. kovo 26 d., kartu su prašymu pateikiant ir dokumentus, pagrindžiančius patirta
išlaidas.
103.e3K-3-60-248-2021 Dėl bylinėjimosi Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėta
išlaidų paskirstymo išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nuk
kai byla baigiasi straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas prieža
taikos sutartimi susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareig
normose įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.
CPK 93 str.
CPK 94 str. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdama
procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylin
paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remian
teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, ša

104.e3K-3-47-916-2021 CPK 93 str.
105.e3K-3-280-219/2018
106.Procesiniai terminai
107.e2KT-13-790-2021
rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.
Ieškovei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada ir teigiant, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas tik atsakovas, todėl jų atlyginimas jai iš a
būti priteistas, apeliacinės instancijos teismas pasisakė šiuo klausimu. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje
apie tai, jog ieškovė būtų siekusi dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti kompromisą su atsakovu dėl naudojimosi ginčo pastatu tvarkos pakeitimo, o netinkamą atsak
elgesį patvirtinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl teism
ieškovės susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas išimtinai tik atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi tiek pirmosios, ti
instancijos teismai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendė, vertindami aplinkybes, turinčias reikšmės bylinėjimosi išlaidų
nurodytas CPK 94 straipsnio 1 dalyje ir pirmiau išdėstytuose kasacinio teismo išaiškinimuose, bei jas įvertinę konstatavo, kad jos sudaro pagrindą nurodytą klau
nepriteisiant nė vienai šaliai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kitos šalies.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendęs pirmosios instancijos teism
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pačios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme nesant baigtam, priteisė bylinėjimosi
dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo, atlyginimą. Kasaciniame skunde pažymima, jog apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlygi
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog šiam procesiniam klausimui spręsti aktualioje CPK 88 straipsnio 1 dalyje išvardytos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie j
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu, kurioms, be kita ko, priskiriamos ir išlaidos dėl atsiliepimo į atskirąjį skund
(CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
šlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą
visiškai ar iš dalies atlyginamos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos.
1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylin
mokėjimo į valstybės biudžetą.
Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šali
bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaid
sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proces
naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji pa
išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių
išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas;
Kasaciniame skunde pažymima, jog apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengim
nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nebuvo baigtas ir byloje nebuvo priimtas baigiamasis procesinis sprendimas, nukrypo nuo kasacinio teis
aiškinančios CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, nesilaikė aktualių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje N
219/2018 pateiktų išaiškinimų.
Atsižvelgdama į nurodytos bylos ir šios bylos aplinkybes, minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su kasaciniame skunde nurodytais arg
apeliacinės instancijos teismas, nesant CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl rengto atsiliepimo į atskirąjį
nukrypo nuo minėtos kasacinio teismo formuojamos praktikos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, minėti jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. T
įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip pralai
atitinkamai laikoma pažeidusia kitos šalies teises;
kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo
galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi paten
procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudarė pagrindo tarp šalių kilusį ginč
išspręstą ieškovės naudai
 108.3K-3-551/2012

109.3K-3-364/2011

110.3K-3-144/2010

111.3K-3-379/2009
112.3K-3-106/2009
113.3K-3-141/2007
114.3K-3-638/2006
Procesiniai dokumentai
115.e3K-3-160-916-2021 Procesinių CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausy
dokumentų įteikimo bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žm
institutas pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instit
remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civ
teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.
Nagrinėdamas bylas, kuriose nacionaliniai teismai nusprendė vieną iš šalių apie procesą informuoti viešo paskelbimo būdu tam, kad galėtų būti tęsiamas bylos nagrin
priminė bendrąjį principą, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi pareiškiant ieškinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vyk
pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą. Neribotam laikui pratęsus pro
nustatyti vieno iš susijusių asmenų adresą, gali būti pažeisti teisinio tikrumo ir tinkamo teisingumo vykdymo principai. Taigi teisė į teismą valstybėms Konvenc
neužkerta kelio savo įstatymuose nustatyti tokioms situacijoms taikomą procedūrą, su sąlyga, kad yra užtikrinama tinkama suinteresuotų asmenų teisių apsauga (žr.,
balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos i
nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar
laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teism
reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić pr
par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tok
bei vykstantį teisminį procesą;
Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paž
akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adre
nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo info
cituotą sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją). Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo pa
iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pare
vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje Gakharia
par. 39–44), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją par. 84–85 – šioje
atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įte
darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. cituoto sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, par. 41).

Aktualios nagrinėjamai bylai redakcijos CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam
jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo nerand
gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su ju
 pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteres
baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar ki
procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai
gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesini
įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktin
dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu pra
dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įtei
pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą
Taigi, proceso dalyviui – fiziniam asmeniui pranešama apie vyksiantį bylos nagrinėjimą, jo vietą ir laiką, taip pat įteikiami kiti procesiniai dokumentai gali būti
atstovui, per kartu su juo gyvenantį pilnametį šeimos narį, per darbovietę arba įstatyme nurodytu atveju procesinius dokumentus paliekant adresato deklaruotoje
vietoje.

Minėta, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka
asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesin
šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Lietuvos apeliaciniam teismui buvo grąžinta pažyma apie įteikimą, kuri būtų suteikusi galimybę
dėl teisinio pagrindo taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad procesinis dokumentas šiuo atveju (neįteikus jo asmeniškai gavėjui, o pa
deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje) laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato
gyvenamojoje vietoje.
Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nep
asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,je
dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo
kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą (žr. šios nutarties 13–15 punktus). Kaip nurodoma kasacinio teismo
pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teis
dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių;
116.e3K-3-136-916-2021
117.e3K-3-191-378-2020 Nepavyksta įteikti EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai, nepavykus teismo procesinių dokumentų įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvena
procesinių adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos
dokumentų tikslesnės informacijos

b) Aktualios nagrinėjamai bylai redakcijos CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami ja
b) CPK 123 str. o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo nerand
gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su ju
pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteres
baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar ki
procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai
gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesini
įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktin
dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu pra
dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir p
įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., redakcija). 2016
d. įstatymu Nr. XII-2751 CPK 123straipsnio 3 dalį papildžius nuostata dėl naujo procesinių dokumentų įteikimo būdo – procesinių dokumentų, paliktų asmen
 gyvenamojoje vietoje, laikymo įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų n
buvo grąžinti teismui, kasacinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktin
dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. T
leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 da
procesinių dokumentų įteikimo galimybes;
Be to, kasacinio teismo yra pažymėta, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdeš
jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežast
taikant CPK 123 straipsnio 3dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į
praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus
teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų ne
asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių
c)Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemone
dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik
galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą
procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo
c) nepavykus įteikti procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje
PD
118.3K-3-249-611/2020

119.e3K-3-228-313/2019 CPK 123 str. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra s
skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 12
įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyr
juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adr
asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmen
kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu pra
dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 pun
kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tva
dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti tai
atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat šios nutarties 29–30 punktuose išp
kolegija nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumen
asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnau
prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adre
elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiunti
asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat yra nurodęs, kad juridiniam asm
pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos s
procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją;
Nagrinėjamoje byloje keliamas procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumo klausimas skolininkei nurodant, kad pirmosios instancijos teism
dokumentų įteikimą skolininkei vykdė formaliai, nes, užuot dokumentus siuntęs įmonės direktorės registruotos gyvenamosios vietos adresu ar UAB „Aspolitas“ išv
vykdymo vietos adresu, juos išsiuntė tik Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės registruotos buveinės adresu. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų šiuo ad
 vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus skolininkės buveinės adresu ir juos laikė įteiktais praėjus 10 dienų po išsiu
UAB „Aspolitas“ prieštaravimuose dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir kasaciniame skunde nurodė, kad faktinė veiklos vykdymo vieta ja
aštuonerius metus yra Klaipėdoje, Butkų Juzės g., be to, informacija apie UAB „Aspolitas“ faktinę veiklos vykdymo vietą (biuro adresą) pateikta Valstybinei mokes
kaip mokesčių mokėtojo adresas, taip pat nurodyta UAB „Aspolitas“ priklausančioje interneto svetainėje ir kituose interneto puslapiuose, tačiau iš bylos duome
procesiniai dokumentai skolininkei nė karto nebuvo išsiųsti nurodytais kitais adresais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti
apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „FF lizingas“ ir bankroto administratore paskyrė UAB „Admivita“, ši ir teikė teismui
teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismai neįvertino UAB „Aspolitas“ pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytų įrodymų ir aplinkyb
„Aspolitas“ ir UAB „Admivita“ bendravo elektroniniu paštu, iš kurio akivaizdžiai matyti kitas nei teismo įsakyme nurodytas UAB „Aspolitas“ adresas. Teisėjų koleg
pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo n
skolininkės UAB „Aspolitas“ adresu ir nevertino vėliau UAB „Aspolitas“ pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo pirmiau išvardytų aplinkybių,
liko neįvertinta ir nepatikrinta skolininkės nurodyta aplinkybė, kad pačioje 2007 m. birželio 5 d. išperkamosios nuomos sutartyje Nr. L-VLJ-B1-07-0034 buvo n
skolininkės buveinės ir perduoto turto saugojimo adresas.
Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šiuo atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus UAB
skolininkė nebuvo veiksmingai ir tikslingai informuota apie pradėtą teismo procesą ir priimtą teismo procesinį dokumentą. Skolininkei vėliau prieštaravimuose
adresą, kuriuo galėjo būti siųsti teismo procesiniai dokumentai, teismas nepagrįstai nesvarstė tokios skolininkės nurodytos aplinkybės kaip galimybės atna
prieštaravimams pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį pateikti.
120.e3K-7-16-313/2019 Dėl procesinių Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo proce
dokumentų įteikimo faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti do
juridiniam asmeniui byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus
kaip sprendimo už procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). T
akių priėmimo sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl
prielaidos akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl k
atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir tei
procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo dau
mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmu
faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą. Tuo atveju, kai praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas dėl to, k
dokumentai šaliai - juridiniam asmeniui - įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, ir pareiškimas priimamas nagrinėti, pareiški
šaliai tenka CPK 288straipsnio 7 dalyje nustatytos tokio proceso pasekmės, nes pati šalis neveikė tinkamai, nevykdydama įstatymo nustatytos atskleidimo pareigos,
Juridinių asmenų registre savo tikrosios buveinės vietos, nepasirūpindama, kad jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespond

Apibendrindama išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos bu
teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo
vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešim
išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
31. Taikant aptartas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, turi būti atsižvelgta į šios nutarties 13 punkte nurodytą
specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nuro
vertinimą. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo i
prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių inte
principų
121.e3K-3-80-403/2019
122.e3K-3-520-469/2018 Skolininkas prašė atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai prašymą atmetė. Skolininkas pateikė kasacinį
išaiškino, kad nors procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir bylose dėl teismo įsakym
atveju turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas turi ab
 gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui p
teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų deri
LAT pažymėjo, kad nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas proting
pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į te
išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti p
įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus 30 dienų nuo pranešimo
procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kadangi nagrinėjamu atveju ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteiki
gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje nėra žymos, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, o esant duomenų, kad skolininkas yra a
procesiniai dokumentai galėjo būti įteikiami elektroninėmis ryšių priemonėmis, darytina išvada, kad teismas pripažino dokumentus įteiktais pagal įstatymą neišnaud
įteikimo asmeniškai pareiškėjui galimybės. LAT panaikino žemesnių instancijų teismų nutartis, atnaujino procesą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teism

Procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir bylose dėl teismo įsakymo. Šis dokumentų
nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokum
galimybes. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teisma
įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą,, pateikti prieštarav
pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo n
kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.
Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemone
dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik
galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą a
procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo
procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vieto
dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyr
byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fizi
įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmen
gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asme
gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nusta
pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažym
dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje
vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką
apie įteiktinus procesinius dokumentus formą;
123.3K-3-14-1075/2018 Skolininkė (UAB) prašė panaikinti teismo įsakymą bei atnaujinti terminą prieštaravimams dėl jo pateikti, teigdama, kad jai procesiniai dokumentai niekada n
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai prašymus atmetė. Skolininkė pateikė kasacinį skundą. LAT nurodė, kad juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, todėl jo b
reikšminga informacija apie jį patį, užtikrinanti galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Jur
nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu suponuoja tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teis
nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas skolininkei vyko tris kartus: du kartus dokumentai buvo siųsti JAR nuro
adresu, kartą - skolininkės vadovo adresu, tačiau pats juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir savo vadovo gyvenamosios
Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CPK 431 str. 2 d. 4 p., ir įsakymą naikinti, nes ši norma taikoma tik fiziniams asmenims, o juridinių asmenų te
ir jų reguliavimo specifika reiškia, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinio asmens buveinė teisiniu požiūriu būtų nežinoma. Pagaliau, skolinin
priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą prieštaravimams pateikti, nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo

CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 d
 nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmu
procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
Minėta, kad CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesini
įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems JAR nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto str
įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesin
įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyk
dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokum
pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvi
asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR be
atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo prin
užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai vi
nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavim
asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teis
kaip juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis).
124.3K-3-179-611/2017 Dėl procesinių Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas išsiuntė procesinius dokumentus su naujais įrodymais ieškovės advokatui teisės aktais neįtv
dokumentų įteikimo y. išsiuntė el. paštu.
advokatui 48.Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms,
elektroninėmis organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų įteikimo ele
priemonėmis priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
49.Remiantis teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elek
priemonėmis tvarkos aprašo 2 ir 23 punktais, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gau
dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokume
LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodyt
paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Jei adresatas privalo procesinius dok
elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo a
LITEKO VEP posistemio paskyrą, ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teism
išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka.
50.Taigi vadovaudamasis nurodytais teisės aktais apeliacinės instancijos teismas ieškovės advokatui kitos šalies procesinius dokumentus turėjo įteikti išsiųsdamas j
advokato LITEKO VEP posistemio paskyrą, o ne elektroniniu paštu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors procesiniu dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į ko
aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu byloje dalyvaujančių asmenų teisių (pvz., jeigu būtų nustatyta, kad elektroniniu paštu išsiųstu
advokatas gavo, ir pan.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teisės buvo suvaržytos nustatant per trumpą terminą susipažinti su nau
ir savo nuomonei dėl jų pareikšti, nepasisako, ar nagrinėjamu atveju ir įteikimo būdas pažeidė jos teises.
125.3K-3-374-378/2015 Fabula Ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą už atsakovų butui ir sodo pastatui tiektą elektros energiją. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį tenkino. Atsakovai p
skundą. LAT nurodė, kad tiek ieškovas, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovas, kaip vartotojas, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – rūpestingai vykdy
tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Elektros energijos tiekėjas turi pa
abonentui (vartotojui) atsiskaitymo už suteiktas paslaugas būdus, tačiau imperatyviosios teisės normos, kuri reikalautų paslaugų teikėjui tiesiogiai priimti grynuo
vartotojų, nėra. Kadangi elektros energijos teikėjas (ieškovas) tinkamai vykdė savo sutartines pareigas, t. y. užtikrino elektros energijos teikimą abonentui (varto
informaciją, būtiną sutarčiai vykdyti, ta aplinkybė, kad atsakovas neturi galimybės tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos teikėju bankiniais pavedimais, nepaneig
atsiskaityti už pateiktą prekę – elektros energiją. LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et alt
 teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų (toks
šaukimas) įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris, pagal CPK 117 straipsnio 1 da
diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia
šaukimus. CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asme
asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba
kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma
jis faktiškai dažniausiai gyvena. Siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą, nustatytos bendrųjų procesinių dokumentų įteikimo tvarkos taisyk
procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilna
narių. Toks įteikimas yra lygiavertis įteikimui asmeniškai adresatui. Jei adresato gyvenamojoje vietoje nerandama nei paties adresato, nei pilnamečių jo šeimos narių,
dokumentus galima įteikti kitais alternatyviais būdais: namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės
(CPK 123 straipsnio 3 dalis).
126.3K-3-315/2014
127.3K-3-392/2014
128.3K-3-90/2014
129.3K-3-302/2013 Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, jam neištaisius patikslinto ieškinio trūkumų per nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas nu
ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Atsakovas pateikė kasacinį skundą. LAT nurodė, kad teismo įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateikta
pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigm
neatitiktų šio instituto paskirties, todėl tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu
atveju apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal ieškovo pateiktus dokumentus galima gana tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – sandor
actio Pauliana pagrindu ir juridiniam asmeniui jo vadovo ir dalyvių veiksmais padarytos žalos atlyginimas, o įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį a
atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Ieškovas pateikė, jo nuomone, reikalingus įrodymus, nurodė, kurių negali gauti ir kuriuos teismas turėtų išreikalauti,
įgyvendino CPK 135 str. 2 d. nustatytą pareigą, todėl pirmosios instancijos teismo taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas vertintinas kaip proceso eko
koncentracijos principų pažeidimas. LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

130.3K-3-372/2013
131.Ieškinys
132.e3K-3-181-695-2021 Aiškus ieškinio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suform
dalykas dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) su
užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinkt
pažeistas teises
Išdėstant ieškinio dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėt
ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo b
materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną a
civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo
suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus).
133.e3K-3-8-313-2021 Dėl teisės kreiptis į Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių
teismą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būd
įgyvendinimo ir bylos nagrinėjimo dalyką.Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti ( CPK 5 straipsnis), ieškinyje pr
teisės patikslinti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.
ieškinį 50. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškin
dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant b
 ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pag
nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik l
tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrind
priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo t
jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo
prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).
51. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus
tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą galima tik nagrinėjant bylą pirmosios inst
iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai to
būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamenta
garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso
Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje N
701/2017, 32 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatyma
nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę
Taigi, teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia
interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias apl
atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą
134.3K-3-67-421-2021 Dėl išankstinės Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijo
ginčų sprendimo ne pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tv
teisme tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Į
nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka d
pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
135.e3K-3-138-381-2021 Dėl ieškinio Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo mate
trūkumų šalinimo procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, k
instituto taikymo ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu iešk
nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo
pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškiny
tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antr
paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą
sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartį ci
Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 25, 27 punktus; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje N
1075/2021 27, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą.
19. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai jiems suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas),
asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra ginčą inicijavę subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, ka
suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius
reikalavimus (jie turi visas ieškovo teises ir pareigas) (CPK 46 straipsnis), ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (šie asmenys turi vi
teises, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku) (CPK 47straipsnis). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys
reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo
20. CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškint
įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo te
pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas
kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankišk
 dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigt
Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Bylose dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo pagal bendrąją taisyklę atsako viešosios informacijos rengėja
todėl, esant reikalavimui paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, jie tokiose bylose paprastai yra atsakovai (CK 2.24 straipsnis, VIĮ 44, 51, 54 straipsniai)
Jeigu ieškovas, teismui išaiškinus galimybę ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu arba įtraukti į bylą antrą atsakovą, nesutinka su tuo, kad pirminis inform
būtų patrauktas kaip atsakovas, teismas tokiu atveju turėtų spręsti dėl pagrindo pirminį informacijos šaltinį įtraukti dalyvauti byloje kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiant
reikalavimų, atsakovo pusėje (CPK 47 straipsnis).

b) Ieškinio turinio reikalavimus nustatančio CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisme pareiškiamas ieškinys turi atitikti ir bendruosius reikalavimus, keliam
dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus,
ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą – ieškinio dalyką; dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeig
gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomų kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje
vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visą pavadinimą, buveinę, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus a
b) ieškinio turinio atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitus (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2–5 punktai, 135 straipsnio 2–4 punktai
reikalavimai Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str
procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų rei
nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
aigi, nors pagal aptartą teisinį reguliavimą dėl ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamų reikalavimų ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti atsakovą
asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesines padėtis, duomenis apie juos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 pun
neesminiai trūkumai, nesudarantys kliūčių tolesnei proceso eigai, neturėtų būti pagrindas pernelyg formaliai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tokiu būdu suv
teisę kreiptis į teismą. Pavyzdžiui, jeigu iš teismui pateikto ieškinio turinio nėra akivaizdu, kad ieškinyje turi būti nurodomi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys
reikalavimų, tokių asmenų nenurodymas negali būti laikomas ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, be kita ko, atsižvelgi
pats teismas gali asmenį įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų (žr. šios nutarties 19 punktą).
Išimtiniais atvejais teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti atitinkamus duomenis (pvz., asmens kodą, gyvenamąją vietą) apie byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau
turėtų įvertinti, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, be to, ar ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi
136.e3K-3-272-1075- Dėl proceso teisės CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pa
2021 normų, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
reglamentuojančių Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą
teismo atsisakymą Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar a
priimti ieškinį pagal paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai.
CPK 137 str. 2 d. 4 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato ji
p. aiškinimo bei pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada r
taikymo ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, v
priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas verti
ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas;

Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirin
suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyk
suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustat
pasirinktu būdu apginti pažeistas teises;

Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisin
subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne
 aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reika
teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atv
su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą
pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės norm
kategoriją

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato ji
pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Tai, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, n
teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas
ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu
137.e3K-3-255-1075- Dėl draudžiamojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekd
2020 įvykio pripažinimo teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkta
savarankišku atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situac
ieškinio dalyku nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagri
(CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo v
būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyve
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti draudžiamuoju 2017 m. gegužės 10 d. įvykį (gaisrą), kilusį pastate Klaipėdos g. 99, V.
r., pagal verslo draudimo Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurias buvo apdraustas pastatas bei jame esantys įrenginiai. Ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti draudimo išm
23. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį, tokį, koks buvo pareikštas, patenkino. Teismas konstatavo, kad įpareigojimai, kuriuos ieškovė
iki 2017 m. vasario 28 d., yra priemonės draudimo rizikai mažinti, nurodė, jog šių ieškovei papildomai nustatytų sąlygų nevykdymas nepanaikina atsakovės pa
draudimo išmoką pagal draudimo sutartis, tačiau suponuoja pagrindą vertinti, ar dėl to gali būti mažinamas draudimo išmokos dydis. Tačiau teismas nusprendė n
šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų, kurie vertintini nustatant kaltę, draudimo sutarties pažeidimo (ne)buvimą, priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos dydį, t
motyvuodamas tuo, kad ieškovė yra pareiškusi vienintelį reikalavimą – įvykį pripažinti draudžiamuoju. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmos
teismo sprendimą, skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad teismo išvados – nepasisakyti dėl atitinkamų šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų, atsižvelgi
pareikštą reikalavimą, atsakovė nekvestionuoja.
Kasaciniame skunde atsakovė argumentuoja, kad teismai, išnagrinėdami bylą pagal ieškovės pareikštą ieškinį ir jame suformuluotą reikalavimą – pripažinti 2017 m.
įvykį (gaisrą) draudžiamuoju pagal šalių sudarytas Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl reikalavimo pripažinti įvykį d
negalėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pripažinimas, kad įvykis yra draudžiamasis, šiuo atveju nesukuria materialiųjų padarinių – atsak
išmokėti ieškovei draudimo išmoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasaciniame skunde minimoje 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, plėtodamas
reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, aiškinimo ir taikymo praktiką (žr. šios nutarties 20, 21 punktus) draudimo teisinių santykių srityje nurodė, kad
jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kredito
reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką (net ir pr
draudžiamuoju, esant tokiam draudėjo pareigų pažeidimui, kuris nurodytas kaip pagrindas mažinti draudimo išmoką ar jos apskritai nemokėti, draudikas neturėtų p
atleistas nuo prievolės) mokėti draudimo išmoką ar jos dalį). Vadinasi, reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civ
draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, ka
pripažinti įvykį draudžiamuoju (kartu nereiškiant reikalavimo priteisti draudimo išmoką) negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, byla perdu
nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartos aplinkybės dėl šioje byloje ieškovės pareikšto vienintelio reikalavimo – pripažinti įvykį dra
negalėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku suponuoja pagrindą panaikinti šią bylą išnagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, kuriais
kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, padarytas esminis proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyk
 (CPK 346straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Siekiant teisiškai ištaisyti šią procesinę situaciją byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, suteikiant
per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus – suformuluoti ir pareikšti reikalavimus, kurių patenkinimas sukeltų materialiuosius teisinius padarinius (atsa
išmokėti draudimo išmoką bei ieškovės reikalavimo teisę į ją) ir taip užtikrintų ieškovės teisės į teisminę gynybą tinkamą įgyvendinimą.
138.e3K-3-305-378-2020 Dėl išankstinės Išankstinė neteisminė bylos sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka“ visų p
neteisminės bylos neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilines bylas, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tv
sprendimo tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą ti
kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, be kita ko, yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinte
asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo d
atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali civilinių teisinių santykių, iš kurių kildinamas ieškinys, kvalifikavimo problema, kurios išsprendimas lemia atsakymą į klausimą, a
privalėjo laikytis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo
įsiteisėjimo dienos pateikti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų ataskaitą pagal šalių sudarytas sutartis dėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo kartu su at
duomenis pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, jog tarp šalių buvo sudarytos sutartys dėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo bei jo teikimo sąlygų
ieškovo ir atsakovės sutartis ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės gautų lėšų panaudojimo ataskaitų ir tokias ataskaitas gauti per 5 darbo dienas, tačiau atsakovė pa
tokių ataskaitų nepateikia. Ieškovo teigimu, jo reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus pagal išlaikymo vaikams teikimo sutartį negali būti priskiriamas šeim
kuriems spręsti nustatyta privaloma mediacija.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo civilinius teisinius santykius ir pagrįstai
tokiam ginčui spręsti yra privaloma mediacija, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
139.e3K-3-256-969-2020 Dėl ieškinio Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo
tapatumo pagal tapatų ieškinį nutraukt
ankstesniems Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapa
ieškiniams. CPK konstatuoti;
137 str. 2 d. 4 p. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies s
paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrin
kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisak
pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali suke
pagal CPK182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo <...> Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo p
dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą
pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas).
Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje s
reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas
140.e3K-3-143-248-2020 Negatorinis ir Ieškinyje, teikiamame teismui, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys iešk
prevencinis ieškinys aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Teismas nei ieškinio dalyko, nei faktinio pagrindo keisti negali
reikalavimų pagrindo ieškovas nurodyti neprivalo, o ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas. Taigi, teismas turi pareigą teisiškai kvalif
faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad negatorinis ieškinys, remiantis CK 4.99 straipsniu, susijęs su asmens daiktinių teisių pažeidimų pašalinimu, o preven
reikalavimai yra prievolinio teisinio pobūdžio ir skirti užkirsti kelią žalos atsiradimui ateityje. Vien ta aplinkybė, kad CK 4.99 straipsnio pagrindu asmuo gali reika
ateityje atlikti konkrečius minėtame straipsnyje nurodytus veiksmus, nedaro šių reikalavimų prevencinio ieškinio reikalavimais
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ( CK 4.98 straipsnis), aiškinimo i
konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos
 Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio t
daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdy
pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai,
savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įsta
pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas tur
su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimu
kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens
Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dali
apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teis
priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu;
141.e3K-3-324-421-2019 Dėl teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu ir CPK 5 straipsniu kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikiama teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeist
teismą jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama, tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės a
įgyvendinimo reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Šalys savo susitarimu taip pat gali perduoti bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės sp
tvarkos ir teisės tvarka, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnio 1 dalis).
perduoti ginčą 13. Pagal CPK 137 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio priėmimą, 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti t
spręsti arbitražui arbitražui. Teismas taip pat atsisako priimti ieškinį ir tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos iša
sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio arbitražinio susitarimo teisminį pripažinimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl
kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti.
Nagrinėjamoje byloje aktualu yra nustatyti, ar šalys dėl ginčo, dėl kurio paduotas ieškinys, yra sudariusios arbitražinį susitarimą, ar dėl jo yra nustatyta išankstinė gi
ne teisme tvarka.
142.e3K-3-370-248-2019 Asmens Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip pirmosios grupės subjektas, ginantis jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė p
suinteresuotumas ir saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Asmuo neturi teisės kr
teisė kreiptis prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį.
teisminės gynybos Pažymėtina ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar b
asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės da
pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-3
punktas).Taigi teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo pa
pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginč
teisinių santykių dalyvis.
46. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi
interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam prikl
jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko
Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio p
(CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos,
suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 16
nurodytą kasacinio teismo praktiką.
48. Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė p
saugomas interesas turėtų būti ginamas.
143.e3K-3-317-421-2019 Dėl ieškinio Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esmin
tapatumo teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti d
asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nusta
 teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jei
įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros t
tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje ned
asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.Material
res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali bū
pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu ir tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būt
konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai
tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų

Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmeny
materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Šioje byloje šalių tapatumas su Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-41
nustatytas.
38. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes,
reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikal
teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezu
byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne
tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, v
priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas verti
ieškinio esmę, turinį bei tikslus.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys yra grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis,
apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė iš esmės naujų faktų nenurodė, pateikė savo te
aplinkybių vertinimą ir suformulavo teisinį ieškinio pagrindą, teigdama, kad atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas kaip vadovas (CK 2.87 straipsnis), o atsakovė p
laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų ieškovei žalos (CK 6.246 straipsnis). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skiriasi šios bylos ir Ka
teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015 nagrinėjimo dalykai.
Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pasirinkti pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstaty
interesas. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas buvo reikalavimas atlyginti ieškovei nuostolius – negautas pajamas, kurie atsirado atsakovui kaip vadovui pažeid
pareigas, o atsakovei pažeidus pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų ieškovei žalos. Kauno apygardos teismo civilinės bylo
413/2015 pagal ieškovės ieškinį dalykas buvo priteisti iš atsakovų ir UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ šių įmonių gautą naudą (nepagrįstą praturtėjimą) dė
konkurencijos veiksmų. Nurodytoje byloje atsakovų veiksmų (ne)teisėtumas buvo vertinamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies
buvo sprendžiama, ar jie atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Nagrinėjamoje byloje šis klausimas nebuvo sprendžiamas, be to, atsakovams nebuvo reiškiam
nepagrįsto praturtėjimo CK 1.116 straipsnio pagrindu, kaip Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015. Taigi nagrinėjamos bylos ir Kauno apy
civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 nagrinėjimo dalyko, apimančio ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visuma patvirtina, kad šių bylų
tapatūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ieškovai turi teisę ginti savo pažeistus interesus kitais įstatymo nus
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas CPK 279 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios ieškinio tapatumą, nepažeidė. Teisėjų kolegij
pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjęs teismo sprendimas išnagrinėtose bylose gali turėti prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas
byloje (šalis, kuriai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitoje byloje gali remtis tuo teismo sprendimu kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu
nereikės įrodinėti), tačiau tai negalėjo būti pagrindas teismui šioje byloje atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą, kurioje ieškovė savo pažeistas teises gynė k
nustatytais būdais.
144.3K-3-19-378/2019 Dėl ieškinio dalyko Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieš
ir pagrindo savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje,
asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagr
nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį gi
ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtim
(atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pare
suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti
tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia sa
teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, k
reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikal
teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą;
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų
būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezu
iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti b
nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis
ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti a
asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidau
prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti,
nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
17. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo (kreditorė) pareiškė savarankiškus reikalavimus pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje ir prašė vieno sutuoktin
įsipareigojimą, kuris jau priteistas teismo sprendimu, pripažinti solidariąja abiejų sutuoktinių prievole. Byloje keliamas teisės klausimas, ar toks reikalavimas at
reikalavimus, t. y. ar jame yra suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas.
Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytom
supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir X
538–541 straipsnių normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir d
sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas y
kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip tre
pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai p
straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė so
bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuok
padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprend
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K

19. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad kreditoriaus savarankiškas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje yra
procesinis materialiųjų teisių gynimo būdas ir savo esme atitinka ieškinio pareiškimą, todėl procesinis dokumentas, kuriuo savarankiški reikalavimai reiškiami, turi a
keliamus reikalavimus, be kita ko, jame turi būti suformuluotas reikalavimų pagrindas ir dalykas. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius pareiškia atskirą ieš
įstoja į santuokos nutraukimo bylą su savarankiškais reikalavimais, jo teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti nuostatas, aptartas šios nutarties 14 punkte.
Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad klausimas dėl prievolės pobūdžio (solidarioji, dalinė ar asmeninė) gali būti atskiras nagrinėjimo dalykas
tokio reikalavimo turi priimti sprendimą. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreditorės pareikštas reikalavimas ir jo pagrindas yra pakankama
atitinka CPK 111–115 straipsniuose ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus; kreditorė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, ji procesiniame d
nurodžiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus, todėl aplinkybes dėl įrodymų nepakankamumo teismas turi aiškintis bylą nagrinėda
 bet ne procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
145.e3K-3-45-701/2019 Dėl teisės normų, Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje daly
reglamentuojančių asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
prejudicinius faktus, 43. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai neb
aiškinimo ir pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
taikymo 44. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais la
byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu sta
tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti fak
prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose
146.e3K-3-489-687-2018 Ieškovė po santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsak
dalininko dalies, kuri sudaro 100 proc. dalininkų kapitalo, nustatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalininko dalis, ir atsakovui priklauso
dalis. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai atsisakė priimti ieškinį. Ieškovė pateikė kasacinį skundą. LAT nurodė, kad tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiu
santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį klausimą išspręsti santuokos nutra
pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pa
objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (kaip nagrinėjamu atveju) ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės
(buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Vertinant, ar situacija yra išs
nustatyti ir įvertinti: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo
žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kit
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nenurodė, ar turtas, kurį ieškiniu prašoma padalyti, egzistavo nutraukiant šalių santuoką, ar jai buvo žinoma apie šį turtą, ji taip
nė vienos priežasties, dėl kurios šis turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir kodėl nebuvo siekiama jo padalyti. LAT panaikino žemesnių instancijų t
ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
147.3K-3-115-916-2018 Fabula BUAB prašė priteisti solidariai iš atsakovų - buvusio įmonės vadovo ir paskolos įmonei davėjos - įmonei padarytos žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieš
dalies, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą iš dalies panaikino. Atsakovė pateikė kasacinį skundą. LAT nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovės reika
grindžiamas atsakovų deliktine atsakomybe, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį taikydamas du teisių gynimo būdus: actio Pauliana pagrindu pripažind
grąžinimą atsakovei negaliojančiu ir taikydamas restituciją, ir iš atsakovo (buvusio įmonės vadovo) priteisdamas žalos atlyginimą. LAT pažymėjo, kad nauj
pareiškimas turi būti atliekamas laikantis CPK 135 str. nustatytų reikalavimų, o nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir pagrindas, t. y. naujas reikalavimas, buvo n
tvarka teismo posėdžio metu, atsakovams nebuvo suteikta galimybė pasirengti bylos nagrinėjimui pagal teismo posėdyje pakeistą (naujai pareikštą) reikalavimą. Teism
įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, pakeistas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos ir tai padaryta
nuostatų, tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ne tik netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir netinkamai veikdamas pasiren
bylų nagrinėjimui stadijoje (CPK 138 str.), bet ir netinkamai taikydamas ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą reglamentuojančias normas (CPK 141 str. 1, 2 d.)
instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. LAT panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos te

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrin
y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tin
b) dėl ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagr
dalyko ir pagrindo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik l
suformulavimo ir tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrind
teismo teisės keisti priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo t
ieškinio dalyką jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo
prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
29.Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio daly
suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikyd
trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių byl
 teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straips
Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
30.Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 strai
tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieš
keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas
neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos
(CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429
punktas; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas). Taigi keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamas
teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Bet kokiu atveju tai turi būti padaryta pirmosios instancijos teis
atsakovui galimybę pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir t
santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nuro
aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti i
(materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo
Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32.Nagrinėjamoje byloje ieškovės bendrovės „Julidona“ bankroto administratorius pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų jos naudai 295 731 Eur (vė
priteistiną žalos dydį – 246 507,81 Eur) žalai atlyginti. Ieškinio faktiniu pagrindu ieškovė nurodė esmines aplinkybes, pagrindžiančias deliktinės atsakomybės s
atsakovų atsakomybė deliktinė ir solidarioji, nes dėl abiejų neteisėtų veiksmų padaryta kreditoriams žala; abiejų veiksmai neteisėti (pažeistas CK6.9301 straipsn
atsiskaitymo eiliškumas); yra priežastinis ryšys; įmonė neprivalėjo atsiskaityti prieš terminą, nes nesuėję prievolės įvykdymo terminai), taip pat tai, kad iškėlus įm
bylą paaiškėjo, jog neatsiskaityta iki galo su valstybe (Muitinės departamentas apskaičiavo importo PVM, baudą, palūkanas); bendrovės vadovas atsakovas J. S. p
pobūdžio pareigą elgtis tinkamai (jis turėjo lėšas mokėti pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka); atsakovė J. T. yra nesąžininga, nes yra vienint
akcininko sutuoktinė. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai pasisakė tik dėl ieškinyje nurodytų argumentų – CK 6.9301 straipsnio taikymo, įrodymų dėl deliktinė
nebuvimo, pažymėdami, kad nesąžiningumo prezumpcija taikytina reiškiant actio Pauliana reikalavimą.
LAP
148.e3K-3-198-378-2021 Dėl atsakovų Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga
neteisėtų veiksmų asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtinamas įsite
pagal CPK 146 str. sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, kad atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažin
2 d. rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso
dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesin
(CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi
neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika;

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga pagal CPK146 straipsnio 2 dalį, nes ieškov
prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, jog tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas veikia sav
pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius;

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemo
išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius, o ieškovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pagal CPK 146 s
laikytini nustatytais ir įrodytais, jeigu ieškinys byloje, kurioje jo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas įsitei
sprendimu;

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 31 punktą, konstatuoja, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo spręst
atsakovų neteisėtų veiksmų pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį buvimo, nes jų neteisėti veiksmai, t. y. bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigo
 (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), buvo nustatyti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 15 d. nutartimi, kuri ne
kasacine tvarka, yra galiojanti ir privaloma teismams, nagrinėjusiems bylos dalį iš naujo (CPK 18 straipsnis
149.e3K-3-391-421/2019 Dėl atsakovo teisės Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsako
gauti nuostolių, ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu
kilusių dėl ieškovo skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezult
prašymu taikytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK146 straipsnio 2 da
laikinųjų apsaugos galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priem
priemonių, atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ie
panaikintų kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį
pasirengimo bylos laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesio
nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449
stadijoje, atlyginimą punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013 nurodyta, kad civilinės atsakom
dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies suformuotoje kasacinio teismo praktikoje išlieka nepakitusios ir taikant CPK 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. s
Kasacinio teismo pažymėta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (dabar galiojančio CPK 146 straipsnio 2 dalis) pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos są
nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priem
civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos
Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; kt.).Neteisėti veiksmai y
ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir r
taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Plėtodamas CPK 146 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas taip pat gali patirti nuostolių taikius laikiną
priemones byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas, ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplin
išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą; nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščia
2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 37 punktas; kt.). Tuo a
neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemo
neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl būtinybės nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą
lėmusios ieškinio atmetimą, pateikti bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių, galiojusių viso bylos nagrinėjimo metu iki nutarties ją nutr
žalos atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti žalos, jos nuomone, kilusios dėl atsakovo prašymu Lietuvos ir Maltos teismų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galio
m. balandžio 30 d. iki 2015 m. spalio 21 d., atlyginimą. Maltos Respublikos teismas 2015 m. balandžio 30 d. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė 2015
d. rengti (tęsti) trečiojo asmens neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir balsuoti pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą dėl akcijų pardavimo; Vilniaus apygardos tei
gegužės 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo: uždraudė trečiajam asmeniui ir ieškovei sudaryti sandorius dėl akcijų pardav
laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu ieškovė negalėjo sudaryti planuoto akcijų įsigijimo sandorio su trečiuoju asmeniu. Galiojant laikinosioms apsaugos prie
m. gegužės 29 d. nustojo galioti ieškovės ir trečiojo asmens pasirašytas ketinimų protokolas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje vertinant, ar atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo panaikintos kaip pritaiky
dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė savo patirtus nuostolius sieja su tuo, jog dėl ta
apsaugos priemonių iki 2015 m. gegužės 29 d. nepavyko sudaryti planuoto akcijų įsigijimo sandorio pagal jos pirminį pasiūlymą, o kai laikinosios apsaugos pr
panaikintos ir derybos atnaujintos, akcijų kaina buvo pakilusi ir ieškovė jas įsigijo už didesnę kainą nei ta, kurią būtų mokėjusi, jei sandorio sudarymas 2015 m. balan
mėnesiais nebūtų buvęs sustabdytas. Taip pat svarbus aspektas yra tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių dalykas buvo trečiojo asmens disponavimo konkrečiu jam
turtu apribojimas, pačiam atsakovui nereiškiant reikalavimų dėl šio turto, o tik siekiant apginti, jo manymu, pažeistą jo, kaip mažumos akcininko, teisę į informaciją.
 Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kai ieškovė patirtą žalą sieja su laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo panaikintos dar nepradėjus nagrinėti b
taikymu, o pati byla baigėsi teismui nepriėmus sprendimo dėl jos esmės, teisiškai reikšmingos aplinkybės, vertinant atsakovo elgesį atitikties pareigai elg
rūpestingai aspektu, yra laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą lėmusios priežastys

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisinio vertinimo jau yra pa
teismas 2015 m. gegužės 26 d. galutiniu sprendimu (kuris, remiantis Reglamento 1215/2012 36 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje netaikant
procedūrų) bei Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi.
48. Maltos Respublikos teismas 2015 m. gegužės 26 d. galutiniame sprendime, kuriuo panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nebuv
menkiausias įrodymas, jog trečiojo asmens pareigūnai pakenkė arba bet kokiu būdu neleido atsakovui naudotis savo teise balsuoti neeiliniame visuotiniame su
atitinkamo minėto nutarimo; teismas konstatavo, kad, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas siekė užkirsti kelią pirmam pasiūlymui, kurį pal
trečiojo asmens akcininkas, kuriam priklauso 66 proc. akcijų, kad antrasis pasiūlymas, kurį pateikė atsakovas, turintis perkančios bendrovės akcijų, įgytų pranašu
nepateikė prima facie teisės įrodymų ir, be to, neįrodė teismui, kad jam būtų padaryta nepataisoma žala, jeigu orderis nebūtų išduotas.

49. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, nurodęs, kad, Maltos Respublikos teismui pripažinus, jog
trečiajam asmeniui drausti rengti atidėtą visuotinį akcininkų susirinkimą ir drausti akcininkams jame balsuoti dėl siūlomo nutarimo, t. y. pripažinus, kad siaure
draudimas buvo pritaikytas nepagrįstai, nėra pagrindo taikyti platesnės apimties draudimo.

Nurodytais procesiniais sprendimais teismai iš esmės konstatavo, kad atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ribojusios ieškovės ir trečiojo
sudaryti akcijų perleidimo sandorį, neatitiko teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nes nebuvo būtinos siekiant užtikrinti atsakovo teisėtus inter
šiuose Lietuvos ir Maltos teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė įrodė, jog
atsakovo veiksmų neteisėtumas pateikiant prašymą teismams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šie veiksmai pasireiškė asmeniui tenkančios bendrojo pob
elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovės kasacinio skundo argumentą ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminę reikš
ši nustatyta aplinkybė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo teisiškai nepagrįstas, o ne atsakovo Maltos teisme reikštų reikalavimų treči
(ne)pagrįstumas.

51. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą lėmusias priežastis, yra nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtum
prašymą teismams dėl jų taikymo, o Maltos teisme atsakovo reikštų reikalavimų trečiajam asmeniui (ne)pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, n
ieškovės ir trečiojo asmens kasacinių skundų argumentų, susijusių su teismo pareigos nustatyti Maltos materialiosios ir proceso teisės turinį pažeidimu, nes šie kas
argumentai neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
150.3K-3-215-421/2019 Autorių teisės
151.e3K-3-213-313-2017 Fabula Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių nuostolių, atsiradusių dėl kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieš
apeliacinės instancijos teismas - tenkino. Atsakovės pateikė kasacinį skundą. LAT nurodė, kad sprendžiant nuostolių, kilusių dėl taikytų kitoje civilinėje byloje laiki
priemonių, atlyginimo klausimą, kai civilinė byla nutraukta atsisakius ieškinio, būtina nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėm
atmetimą. Tokiu atveju svarbios ir ieškinio atsisakymo priežastys, nes jos gali patvirtinti arba paneigti tokių aplinkybių egzistavimą, o nagrinėjamu atveju ats
pripažino kitoje byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumą ir dėl to jo atsisakė. Tuo atveju, kai byla neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuot
teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžia
pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškinio atmetimą kitoje civilinėje byloje lėmusias aplinkybes, kurios yra pagrindas konstatuoti atsakovių pareigos
ir rūpestingai pažeidimą, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Kita vertus, teismas nepilnai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išl
asmeniui atlyginimo, nes nesuteikė jam galimybės pateikti pažymą dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo, kurios turinys atitiktų keliamus reikalavimus. LAT panaiki
instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ją nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

b) Kasacinio teismo pažymėta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (dabar galiojančio CPK 146 straipsnio 2 dalis) pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatan
b) Dėl atsakovo kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priem
 teisės gauti civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos
nuostolių, padarytų Pagal kasacinio teismo praktiką byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, tod
ieškovų prašymu būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas, ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atme
taikant laikinąsias nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos;
apsaugos
priemones, kai byla Nutarties 27 punkte minėta, kad sprendžiant nuostolių, kilusių dėl taikytų kitoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo klausimą, kai civilinė byla nutrau
nutraukta atsisakius ieškinio, būtina nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą. Pažymėtina, kad tokiu atveju svarbios ir ieškin
ieškinio priežastys, nes jos gali patvirtinti arba paneigti aplinkybių, galėjusių lemti ieškinio atmetimą, egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės (
pasirengimo bylos byloje atsakovės) pačios pripažino ieškinio nepagrįstumą ir dėl to jo atsisakė.Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie tokios išvados dėl to, kad atsakovės nepateikė
nagrinėjimui byloje įrodymų, pagrindžiančių sudarytą su A. G. susitarimą dėl balsavimo akcininkų susirinkime, o ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 nebuvo pate
stadijoje, atlyginimą kurie būtų leidę spręsti apie galimą ieškinio patenkinimą.
Tuo atveju, kai byla neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaug
veiksmų neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas n
atmetimą kitoje civilinėje byloje lėmusias aplinkybes, kurios yra pagrindas konstatuoti atsakovių pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Be to, nustatytas pri
tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovių neteisėtų veiksmų. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 146 straipsnio 2
6.247 straipsnių nuostatas, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškovas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje, atlyginimą.
152.3K-3-156-687/2015 Dėl nuostolių Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia, yra išaiškinęs
padarytų taikant ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kr
LAP, įrodinėjimo ir atskiru ieškiniu CPK147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsako
įrodymų vertinimo rizika atliktus veiksmus atvejis. Taigi kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąs
priemones, atlyginimo ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, taikoma griežtoji civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi
negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipo
remiantis CK 6.249straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas,
priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. <...> Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes to
atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės, nei faktiškai asmens patirta žala, atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų paja
pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė kasatoriaus negautas pajamas laikotarpiu, kai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos
draudimas parduoti VALIDOL preparatus, kuri galiojo 133 dienas – nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. Kasatoriaus teigimu, nors apeliacin
teismas pagrįstai rėmėsi grynojo pelno, gauto pardavus VALIDOL preparatų, apskaičiavimu, tačiau vertindamas byloje esančius įrodymus, VALIDOL prepara
pelningumą (procentais) nepagrįstai prilygino bendram ieškovo veiklos pelningumui (procentais). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, s
kasatoriaus patirtų nuostolių, pagrįstai nurodė, jog pateikti įrodymus apie patirtos žalos dydį yra ieškovo (kasatoriaus) pareiga (CPK 178 straipsnis). Tačiau kasator
konkrečiais skaičiavimais pateiktos buhalterinės pažymos duomenų apie grynąjį pelną, įrodinėjimo naštą dėl pažymos duomenų pagrįstumo (nepagrįst
atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančios auditoriaus tikrintos oficialiai teiktos pelno (nuostolių) ataskaitos sprendė, kad grynasis pelnas sudarė api
pardavimo pajamų. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog grynasis pelnas dėl kokių nors priežasč
VALIDOL preparatus būtų išskirtinai kitoks, nei nuo kitų preparatų pardavimo;

Kasaciniame skunde teigiama, kad kiekvieno produkto ar paslaugos pardavimo (teikimo) pelningumas skiriasi; bendras veiklos pelningumas parodo tik įvairių produ
pelningumo vidurkį. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo skaičiavimais dėl nustatytos pelningumo normos ir kasa
nuostolių dydžio. Kasatorius neteikė jokių papildomų finansinių duomenų, kurie leistų nustatyti kitokį negauto grynojo pelno dydį. Pažymėtina, kad grynasis pelnas
atėmus iš pardavimo pajamų visas veiklos sąnaudas; apeliacinės instancijos teismas vadovavosi šiomis nuostatomis
 Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ie
įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šių įstatyme įtvirtintų nuosta
instancijos teismas laikėsi, nuostolių dydį nustatė remdamasis bylos duomenimis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skund
kad apeliacinės instancijos teismas, suabejojęs kasatoriaus pateikta buhalterine pažyma, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, koks yra tikrasis VALIDOL prepara
pelningumo rodiklis, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų vertinimo k

Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius dėl veiksmų, nulemtų laikinosios apsaugos priemonės taikymo, ir šią priemonę panaikinus nuo 2006 m. balandžio 27
gruodžio 31 d. negalėjo atnaujinti VALIDOL preparato prekybos, todėl patyrė nuostolių. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti priež
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kasatoriaus patirtų nuostolių bei juos priteisti. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą už šį laikotarpį, k
kasatorius, grįsdamas sutarčių nesudarymą rinkos dalyvių atsargumu, nepateikė tokius teiginius patvirtinančių patikimų įrodymų, t. y. kad jis turėjo galimybę ir
sudaryti naujas sutartis, tačiau konkretūs potencialūs kontrahentai dėl galimai kasatoriaus pablogėjusios reputacijos jas sudaryti atsisakė; kad sutartis sudarę kon
pranešę apie sutarčių nutraukimą. Šis teismas pažymėjo, kad dauguma sutarčių, šalims nepranešus apie jų nutraukimą, buvo pratęsiamos automatiškai. Teismai nete
reikalavimo priteisti nuostolius už laikotarpį po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iki metų pabaigos, konstatavę, kad kasatorius nepateikė įrodymų, patv
laikinosios apsaugos priemonės ir po panaikinimo tiesiogiai lėmė ieškovo nuostolius (negautą pelną). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismų išvad
panaikinus draudimą parduoti prekes ieškovas nesudarė sutarčių dėl tam tikro kiekio prekių tiekimo ir negavo pelno, savaime nereiškia, kad šiuos nuostolius
laikinosios apsaugos priemonės. Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad 2005 m. ieškovo prekyba VALIDOL preparatais buvo pakankamai didelė ir pelninga, dar 2005 m
ieškovo ir preparato gamintojo vyko derinimai dėl atitinkamų preparatų kiekių įsigijimo 2006 m. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nenustatė aplinkybių, d
logikos prasme kasatorius turėjo nuo 2006 m. atsisakyti tolesnės veiklos šioje srityje ar jai vykdyti buvo kitos objektyvios kliūtys. Kasatoriaus teigimu, nuostoliai
negautos pajamos, kurios būtų gautos tęsiant įprastinę įmonės veiklą, ir šiuo atveju nuostoliai aiškintini kaip ekonominė kategorija, kai įsiterpiama į normalią įmonės
patiriami nuostoliai. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasatoriaus argumentais, tačiau nurodo, kad nuostolius turi įrodyti kasatorius, taip pat laiko pagrįstomis teism
nėra pateikta įrodymų, jog po taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kasatorius dėl VALIDOL preparatų pardavimo nebesudarė sutarčių ir patyrė
pardavimų sumažėjimo, o liudytojų D. S. , buvusių ar esamų ieškovo darbuotojų I.M. , R. G. parodymai nėra pakankami tokiai išvadai. Taigi nėra pagrindo ko
liudytojų parodymai teismų būtų įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teism
šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinim
visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis);
153.2-418-464/2015 Fabula Atsakovas UAB „Eidina“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (b. l. 2-6), prašydamas užtikrinti jo arbitražo teisme nagrinėjamoje byloje pareikšto priešieškinio
„Niskama“ reikalavimus, 113 382,13 Lt sumai areštuojant UAB „Niskama“ pinigines lėšas bankų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsako
arba esant nepakankamai – areštuoti ieškovo nekilnojamuosius arba kilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad priešieškinyje pareikštų reikalavimų suma ieškovui yr
pagrindžia 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentai. Atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas nėra linkęs kilusį ginčą išspręsti taikiu būdu, tikslinga suvaržyti UA
turtines teises, tokiu būdu užtikrinant jo turtinės padėties stabilumą iki arbitražo sprendimo priėmimo.
b) CPK 147 straipsnyje numatyta, kad Vilniaus apygardos teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Komercinio arbitražo įstaty
b) LAP arbitraže atvejais. Šalis turi teisę prašyti teismo taikyti tokias priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašym
laikinąsias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimą ir po arbitražo teismo sudarymo (Komercinio arbitražo įstatymo 27 str. 1 d.). Teismas laikinąsias apsaugos p
tuomet, jeigu jų prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti a
nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas, remdamasis atsakovo su prašymu pateiktais dokumentais, susijusiais su arbitražo teisme nagrinėjamu ginču, be
pridėtomis UAB „Niskama“ 2013 m. finansinės atskaitomybės ataskaitomis (balansu, pelno (nuostolių) ataskaita), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie i
padėtį nutarties priėmimo metu byloje nebuvo, konstatavo, jog atsakovo UAB „Eidina“ pareikšto priešieškinio reikalavimų suma – 113 382,13 Lt UAB „Niskama“ y
sudaro prielaidas galimam arbitražo sprendimo neįvykdymui arba sunkesniam įvykdymui, jei apelianto turtui nebūtų taikomi laikini ribojimai, iki teismas išs
Pažymėtina, kad vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę . Kiekvienu atve
vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiai jam yra didelė ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės
 turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo konstatuota prezumpcija, jog atsakovo priešieškinio suma (113 382,13 Lt) jam yra didelė, atskirajame skunde nurodo, jog 2013
atskaitomybės duomenys, atspindintys UAB „Niskama“ valdomo turto vertę, nuosavo kapitalo dydį, patvirtina, kad 113 382,13 Lt suma nėra bendrovei tiek reikšmin
kelti grėsmę atsakovui galimai palankaus arbitražo sprendimo tinkamam įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje situacijoje taikytos nepa
argumentams pagrįsti su skundu teikia rašytinius įrodymus, liudijančius, kad UAB „Niskama“ turi nekilnojamojo turto, taip pat nuosavybės teise valdo ketu
priemones, be to, neturi įsipareigojimų socialinio draudimo fondo biudžetui, nebuvo įtraukta į asmenų, kurių savininkai ir vadovai nevykdo mokesčių administratoriau
neatvyksta į valstybinę mokesčių inspekcija bei nepateikia tikrinti buhalterinės apskaitos dokumentų, sąrašą (b. l. 118-131).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su tokia apelianto procesine pozicija d
sumos jam dydžio bei galimybės šį reikalavimą ateityje įvykdyti. Iš UAB „Niskama“ 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė, vykdydama veiklą, k
siekia 7-8 mln. Lt, tiek praėjusiais (2012 m.), tiek einamaisiais metais dirbo pelningai, pagal 2013 m. balanso duomenis, turėjo virš 3 mln. Lt vertės turto, dalis kurio –
Lt vertės materialusis turtas, be to, turi apie 1,5 mln. Lt nuosavo kapitalo (b. l. 101-102). Nors aktualesnio balanso nesamam, teismams prieinami Nekilnojamojo
Turto arešto akto registro duomenys patvirtina, kad UAB „Niskama“ valdo nekilnojamojo turto už 35 770 Lt, taip pat transporto priemonių, kurių bendra vertė 79 0
informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina atskirojo skundo argumentą, kad laikotarpiu, kai buvo nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taiky
(prašymas gautas 2014-11-17, skundžiama nutartis priimta 2014-11-20, atskirasis skundas gautas 2014-12-08), ginčų dėl skolos priteisimo iš UAB „Niskama“ te
nebuvo sprendžiama (CPK 179 str. 3 d.).

Išdėstytos aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas, jam kilus abejonių dėl prašymo nagrinėjimo metu buvusios UAB „Niskama“ turtinės padėties,
pasinaudodamas teismui prieinamų viešųjų registrų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis arba pasiūlydamas apeliantui pateikti tokias jo abejones
įrodymus (CPK 179 str. 1 d., 3 d.), nesudaro pagrindo pripažinti pagrįsta skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsau
taikymo UAB „Niskama“ atžvilgiu, jam, kaip juridiniam asmeniui, 113 382,13 Lt suma buvo tiek reikšminga, jog kėlė realią grėsmę būsimo arbitražo sprendimo n
netinkamam vykdymui. Šiame kontekste aktualu pažymėti ir tokią svarbią aplinkybę, kad ginčas jau yra išspręstas, o atsakovo UAB „Eidina“ priešieškinis, kurio
užtikrinti bendrovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Niskama“ turtui, Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015-02-09 sprend
iš dalies, priteisiant atsakovui iš UAB „Niskama“ 25 307,44 Eur (87 381 Lt) skolos, kas dar labiau sumažina grėsmės dėl galimo atsakovui palankaus sprendim
tikimybę. Kita vertus, ši aplinkybė, atsakovui inicijavus apeliacinį procesą dėl minėto sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2A-573-XX/2015; teismų
sistemos LITEKO duomenys), visgi pripažintina reikšminga, vertinant priešieškinyje reiškiamų reikalavimų (visa apimtimi) preliminarų pagrįstumą, juo labiau, kai
nutartyje jokių išvadų dėl prima facie atsakovo pareikštų reikalavimų preliminaraus pagrįstumo iš viso nesama, formaliai atkartojant įstatymo bei teismų praktikoj
nuostatas.
Dar vien reikšminga ir grėsmes atsakovo turtiniams interesams eliminuojanti aplinkybė yra ta, kad minėtu arbitražo teismo 2015-02-09 sprendimu (arbitražo byla Nr
jam pačiam yra nustatyta ženkliai didesnė prievolė apeliantui ( 49 476,29 Eur arba 170 831,72 Lt). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra formuojama nuostata
abejonės dėl šaliai palankaus sprendimo priėmimo yra tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas jam nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis y
teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir / ar yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis c. b. 2-222/2014; 2013-09-19 n
2232/2013; 2014-07-03 nutartis c. b. Nr. 2-1218/2014). Nors nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra identiškos nurodytoms byloms (šalių priešpriešiniai re
atmesti, o tenkinti iš dalies), vis tik priimto, nors ir skundžiamo, sprendimo turinys jau leidžia daryti atitinkamas preliminarias išvadas dėl kiekvienos iš ginčo šal
pagrįstumo.
154.eA2-3-196/2016 Proceso atnaujinimo Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra išsprendžiamas šalių ginčas, kas patvirtina šios priemonės taikymo skirtumą nuo šalių ginčo iš esmės
institutas laikinųjų Laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas turi teisę pats šią priemonę ne tik pakeisti, bet ir panaikinti. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog proces
apsaugos priemonių institutas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais apskritai netaikytinas. Nesant iš esmės išspręsto šalių ginčo bei esant galimybei teismui, pritaikiusiam laik
taikymo klausimais priemonę <...> pačiam šią priemonę panaikinti, proceso atnaujinimo instituto taikymas šiam klausimui reikštų šio proceso paskirties ir juo siekiamų tikslų (ekstra
apskritai galimybės bylą išnagrinėti pakartotinai sudarymo) paneigimą;
netaikytinas
 155.3K-3-531/2014 Fabula Ieškovas prašė pripažinti terminuotą laidavimą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, už dabar jau bankrutuojantį skolininką pasibaigusiu. Pirmosios ir apeliacinės ins
ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė kasacinį skundą. LAT nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas buvo užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, remiantis CPK
nuostata, t.y. laiduotojas prisiėmė atsakomybę už tinkamą atsakovo prievolės, kilsiančios teismo sprendimo vykdymo procese, įvykdymą. Teismui nutartimi pana
laikinąsias apsaugos priemones, trečiojo asmens laidavimu kreditoriui, t. y. šioje byloje atsakovui, turi būti užtikrinamas būsimo galutinio teismo sprendimo įvykdym
apimtimi, kokia jis būtų užtikrintas taikant buvusias laikinąsias apsaugos priemones. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuri
ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4, 5 d.), todėl laidavimas už atsakovą, kai tokio laidavimo pagrindu yra panaikin
laikinosios apsaugos priemonės, galioja iki CPK 150 str. 4, 5 d. teisiškai reikšmingų faktų atsiradimo. LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

b) Laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekiln
b) teorija LAP turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuri
ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar j
taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateity
išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos prie
susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinosios apsaugos priem
taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnis 3 dalis) ir bet kurioje – ginčo ar ne ginčo teisena – nagrinėjamoje byloje. Laikinąją apsaugos p
teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK145 straipsnio 2 da
panaikinti (CPK 150 straipsnis). Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sum
sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Taigi šioje normoje šalia laikinųjų apsaugos
įtvirtinti ir kiti ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdai, tarp jų ir laidavimas. Kasacinio teismo nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių atveju yra priverstinai riboj
turtinės teisės ir interesai arba jam uždedama prievolė atlikti tam tikrus veiksmus, o ieškinio užtikrinimo kitomis priemonėmis atveju atsakovas bendrąja pra
prievartinio pobūdžio apribojimų. Šiuo atveju ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo naudojamos paties atsakovo pasirinktos priemonės, kurias jis galėjo pasirinkti va
ekonomiškumo principu;

c) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartimi pirmiau taikyta laikinoji apsaugos priemonė – UAB „Koralita“
piniginių lėšų areštas, buvo pakeista į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimą 228 683,84 Lt suma UAB „Baltijos grupė“ pareikštų ieškinio reikalavimų dal
c) Dėl laidavimo, užtikrinti. <...> Taigi šiuo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas buvo užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostata. Pa
kaip ieškinio laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kurio tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas atsi
reikalavimų laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laiduotojas (kasatorius) laidavo už UAB „Koralita“ ir įsipar
užtikrinimo būdo atsakovui BUAB „Baltijos grupė“, jeigu atsakovas neįvykdys būsimo teismo sprendimo dėl nuostolių, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Laiduotojas prisiėm
už tinkamą atsakovo prievolės, kilsiančios teismo sprendimo vykdymo procese, įvykdymą. Dėl to šios prievolės prigimtis ir pobūdis lemia specifinį laidavimo insti
nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai UAB „Koralita“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tuo pagrindu, jog už
laiduojama, tokio laidavimo paskirtis, tikslai ir laiduotojo atsakomybė turi būti aiškinama sistemiškai su proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis laiki
priemonių taikymo paskirtį ir šių priemonių ryšį su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu ir laidavimo nusta
užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Todėl, teismui nutartimi panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priem
asmens laidavimu kreditoriui, t. y. šioje byloje atsakovui, turi būti užtikrinamas būsimo galutinio teismo sprendimo įvykdymas tokia pačia apimtimi, kokia jis b
taikant buvusias laikinąsias apsaugos priemones. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykd
sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys). Taigi ir laidavimas už UAB „Koralita“, kai tokio laidavimo pagrindu yra panaikinamos taiky
apsaugos priemonės, galioja iki CPK 150 straipsnio 4, 5 dalyse teisiškai reikšmingų faktų atsiradimo. Dėl to atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nagri
kasatoriaus laidavimas yra pasibaigęs.
įrodinėjimas
156.e3K-3-319-1075/2021

157.e3K-3-226-943/2021
158.e3K-3-243-943/2021

159.e3K-3-67-969/2019

160.3K-3-3/2010

161.3K-3-342/2010 Fabula Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo - ligoninės - 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovas netinkamai ir nesant informuoto pacientės sutikimo atliko
ieškovės krūtinkauliu įdėjo metalinį fiksatorių, kuris vėliau suaugo su audiniais, dėl ko buvo apsunkintas jo pašalinimas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenk
priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismas padidino kompensaciją iki 24000 Lt. Atsakovas pateikė kasacinį skundą. LAT prip
teismų išvadas dėl atsakovo darbuotojų veiksmų neteisėtumo - netinkamos gydymo priemonės parinkimo ir ieškovės neinformavimo apie kitas gydymo priemon
komplikacijas, nes dėl panaudotos netinkamos plokštelės ir pacientės sutikimo atliktai operacijai nebuvimo atsirado komplikacija – plokštelė suaugo su audiniais orga
pašalinta tik kitoje gydymo įstaigoje, atlikus sudėtingesnę operaciją. Kita vertus, apeliacinės instacijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, lygus 30 MMA
Pacientų sveikatai padarytos žalos dydžio nustatymo komisijos sprendime, buvo pripažintas neteisingu. LAT pažymėjo, kad komisijos sprendimų, kuriais nustato
žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 str. 2 d., kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos sprendimu nustatytos žalos dydž
ir šis dydis neturi teismui privalomosios galios. Kadangi pakenkimas ieškovės sveikatai buvo nedidelis, jos gyvenimo kokybė nepakito, darbingumas, galimybės
gebėjimai nesumažėjo, ji nepatyrė didelio fizinio ir psichinio skausmo, skausmas nebuvo intensyvus, o sveikatos pakenkimas ir jo sukelti padariniai buvo laikini ir
išnykę, nėra rizikos ateityje atsirasti neigiamiems reiškiniams ir pagrindinis ieškovės gydymo tikslas yra pasiektas, neturtinės žalos atlyginimo, atitinkančio vis
teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovei dydis nustatytinas 15000 Lt. LAT pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį.

b) Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padar
dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netikimais ar skausmais, y
b) dėl neturtinės žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo
žalos įrodinėjimo žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos
specifikos reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai.
Atsižvelgdama į šias nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad negalima pripažinti pagrįstu antrojo kasacinio skundo argumento, jog apeliacinės instan
pažeidė CPK 12, 178, 197 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes rėmėsi leistinais rašytiniais įrodymais nepagrįstais ieškovės teiginiais apie p
esančios metalinės plokštelės neigiamus padarinius jos gyvenimui. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad iš bylos duomenų negalima daryti kasatoriaus nurodomo
ieškovės teiginiai apie patirtą neturtinę žalą prieštarauja Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. birželio 21 d. asm
priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje pateiktai išvadai. Nurodytoje ataskaitoje analizuota ir vertinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė bei
paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tačiau ataskaitoje nespręstas pacientei padarytos neturtinės žalos nustatymo klausimas.
162.3K-3-2572010 Fabula Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo už nupirktą iš ieškovo butą atsiskaityti dalimis sutartyje nustatytais terminais. Ieškovas p
negaliojančiu pakvitavimą apie visišką sutarties įvykdymą, kaip jo pasirašytą dėl suklydimo, nes atsakovė liko skolinga už butą. Pirmosios instancijos teismas iešk
dalies, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė kasacinį
LAT pažymėjo, kad jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, p
kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 str. 1 d., 6.65 str. 1 d.). Pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta neti
pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (CK 6.123 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad atsakovė neįvykdė sutartin
pakvitavimo turinys neatitiko tikrovės, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažeidė įrodinėjimo
pakvitavimą išdavusio ieškovo atstovo parašo tikrumas buvo paliudytas notaro, tačiau tai nesuteikė jam didesnės įrodomosios galios, kadangi liudydamas parašo tik
netikrina pasirašomo dokumento turinio
LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
b) dėl įrodymų ir b) Atmetęs ieškinį dėl sandorio (pakvitavimo) negaliojimo kaip nesant pagrindo tokiam ieškiniui reikšti, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nesuri
įrodinėjimo kuriais būtų paneigta pakvitavimu paremta prezumpcija, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę (t. y. visą, o ne jos dalį).
 ginčijant Nagrinėjamoje byloje pakvitavimą išdavusio kasatoriaus atstovo parašo tikrumas paliudytas notaro. Notariato įstatymo 26straipsnyje įtvirtinta, kad notarine forma
pakvitavimu dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, t y. notaro patvirtin
patvirtintą yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys prima facie galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didesnę įrodomąją galią turinč
prezumpciją laikytini tik notaro tvirtinami dokumentai, bet ne parašo tikrumo liudijimai. Liudydamas parašo tikrumą, notaras netikrina pasirašomo dokumento turinio tikrumo
bylos atveju – ar atsakovė visiškai įvykdė savo piniginę prievolę pagal šalių sutarties 2.1 punktą, taigi pakvitavimas nevertintinas kaip prima facie galią turinti
kasatorius turėjo teisę įrodinėti, kad atsakovė prievolę įvykdė netinkamai, visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudama
vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrin
posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų vi
kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia dide
galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog byloje nesurinkta įrodymų, kuriais būtų paneigta tinkamo prievolės įvykdymo pre
nepagrįsta, padaryta pažeidžiant įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas CPK 176–185straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašų,
banko „ Hansabankas“ pateiktų pažymų, liudytojų parodymų nustatė, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 6 d. nei atsakovė D. E., nei trečiasis asmuo D. B
pavedimų į ieškovo sąskaitas AB banke „ Hansabankas“, išskyrus 71 200 Lt 2006 m. spalio 10 d. ir 20 000 Lt 2008 m. birželio 10 d. Minėta, kad šalių sutarties
nustatytas atsakovės piniginės prievolės įvykdymo būdas – sumokėti į sutartyje nurodytą kasatoriaus atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB banke „ Hansabankas“.T
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasatorius įrodė, jog atsakovė netinkamai įvykdė prievolę.Atsakovei teigiant, kad prievolę ji įvykdė kitu, nei su
tenka pareiga įrodyti prievolės įvykdymo ir tokio įvykdymo priėmimo faktus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių tokius jos teiginius, nepate
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, tačiau kitais – šioje nutar
– teisiniais motyvais.

163.3K-3-218/2010 Fabula Ieškovas atsakovo užsakymu perplukdė krovinį iš Klaipėdos i Monrealį, tačiau krovinio gavėjui atsisakius jį priimti, ieškovas atgabeno krovinį į Klaipėdą, o
neatsiėmus bei valstybės institucijoms uždraudus jį iškrauti, ieškovas jį nuplukdė į Hamburgą, kur utilizavo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo nuostolius, susijusi
grąžinimu į Klaipėdą, pervežimu į Vokietiją, prastova bei sunaikinimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė kasacinį
konstatavo, kad teismai tinkamai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus bei atsakovo elgesį ir pagrįstai nustatė, jog atsakovas veikė neturėdamas krov
įgaliojimų, t.y. veikė ne kaip krovinio savininko agentas, o savo vardu, rizika ir sąskaita, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. LAT pažymėjo, kad kono
krovinio vežimo dokumentas, išduodamas krovinį transportuojant jūra, t.y. disponavimo kroviniu (reikalavimo teisę į prekes patvirtinantis) dokumentas, kuriame
siuntėjo nurodyta informacija, todėl, priešingai nei teigė atsakovas, pats savaime šis dokumentas atstovavimo santykių tarp konosamente nurodyto krovinio savinink
leidžiančių kitaip paskirstyti atsakomybės naštą, nepatvirtina. LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

b) Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėja
nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada d
b) dėl įrodymų faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 1
vertinimo dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija
R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio
civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v.
savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2008 m. gegužės
civilinėje byloje M. K., E. K. v. G. N., A. N., byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v.P. V., bylos Nr. 3K-3-2
Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodin
konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civili
M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.)
konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai įvertino tiek ieškovo, tiek kasator
 įrodymus: 2006 m. rugpjūčio 11 d. šalių sudarytą krovinių ekspedijavimo sutartį, kasatoriaus pateiktus 2006 m. birželio 1 d. sutartį su „ Jambor LLC“ bei 2006 m
įgaliojimą, 2006 m. rugpjūčio 27 d. konosamentą, „ Jambor LLC“ 2009 m. rugsėjo 28 d. raštą, ir kt. Teismai pasisakė dėl šiais įrodymais patvirtinamų aplink
tinkamumo bei įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir kasatoriaus elgesį, kad: kasatorius sąskaitą faktūrą už ginčo krovinio perveži
konosamente nurodytam krovinio siuntėjui „ Jambor LLC“; kasatorius neatsikleidė savo ryšių su jo paties konosamente nurodytu krovinio gavėjo kontaktiniu asme
pats elektroniniu paštu informavo šį asmenį apie ginčo krovinio atsiuntimą į Monrealį, prašė apmokėti už vežimą bei klausė, ką daryti su į Klaipėdą grąžintu k
Remdamiesi šiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, teismai konstatavo, kad kasatorius veikė neturėdamas krovinio savininko „ Jambor LLC“ įgaliojimų, t. y.
krovinio savininko „ Jambot LLC“ agentas, o savo vardu, rizika ir sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė argumentus, kodėl, darydamas minėtą išv
kasatoriaus pateiktais 2006 m. birželio 1 d. kasatoriaus ir „ Jambor LLC“ sudaryta krovinio sandėliavimo sutartimi bei 2006 m. liepos 25 d. „ Jambor LLC“ kas
įgaliojimu.
Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su teismų pateiktu minėtų įrodymų vertinimu, nenurodo teismų padarytų teisės nor
vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taip pat kasatorius nenurodo ir argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos tei
kuriais remdamasis teismas nesirėmė kasatoriaus pateiktais krovinio sandėliavimo sutartimi ir įgaliojimu. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrod
būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai.
Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinka
bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu. Šios išvados
kasatoriaus argumentas, kad teismai privalėjo nagrinėti „ Jambor LLC“ komercijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 28 d. rašto santykį su įgaliojimo kasator
pagal CK 2.146 straipsnio nuostatas, nes, minėta, teismai pripažino kasatoriaus pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė jam „ Jambor LLC“ suteiktus įgaliojimus,
nenustatė, kad kasatorius būtų buvęs įgaliotas veikti „ Jambor LLC“ vardu, todėl ir įgaliojimo atšaukimo klausimas negalėjo ir neturėjo būti nagrinėjamas.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleid
tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, jog teismai, vertindami įrodymus ir darydami išvadą, kad kasatorius veikė savo vardu ir rizika, rėmėsi byloje pateiktų įrodym
proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

c) Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus teisinės padėties, netinkamai vertino 2006 m. rugpjūčio 27 d.
neatsižvelgė į tai, kad konosamentas yra prima facie įrodymas dėl sutarties sudarymo, jos turinio ir vykdymo, t. y. ir dėl kasatoriaus teisinės padėties. Kasato
apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas konosamentu, pažeidė 1924 m. tarptautinės konvencijos dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienod
taisyklės), iš dalies pakeistos 1968 m. Briuselio protokolu, iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, s
( Visbi taisyklės) ir iš dalies pakeistos Protokolu (protokolas dėl SST), 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nagrinėjamu atveju konosamentas patvirtina tai, kad g
siuntėjas yra „ Jambor LLC“, o kasatorius veikė kaip siuntėjo

c) dėl CPK 197 str. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus teiginiai neduoda pagrindo konstatuoti teismų procesinių sprendimų neteisė
2 d. pažeidimo
Pirma, kasatorius netiksliai aiškina oficialiųjų rašytinių įrodymų reikšmę bei vietą įrodinėjimo priemonių sistemoje. Įrodymų vertinimas byloje turi būti grindži
lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.
išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo. Tai – oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Proceso ekonomiškumo i
sumetimais, atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose rašytiniuose įrodymuose pateikiama informacija yra gerokai objektyvesnė ir patikimesnė, įstatymo nustatyta, ka
išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgalintų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumen
formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kole
vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S., L. R., A. Ž., bylos Nr. 3K-3-51/2010). Šių įrodymų didesnė įrodomoji galia reiškia, kad o
rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
įrodomoji oficialiųjų rašytinių įrodymų galia nereiškia, jog šiuose užfiksuotos aplinkybės negali būti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pa
įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Dėl to atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai, esant oficialiajam rašytiniam įrodymui, privalo juo vadovautis daryda
išvadas.
 Antra, kasatorius, teigdamas, kad konosamentas turi būti laikomas prima facie įrodymu, patvirtinančiu jo, kaip krovinio siuntėjo agento, teisinį statusą, remia
Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės) ir pasirašymo protokolo, bei 1968 metų Proto
pakeičiančio tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo ( Visbi taisyklės) (šių teisės aktų konsoliduotas tekstas vadi
Visbi taisyklėmis) 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius klaidingai aiškina šias teisės normas, todėl neteisingai suvokia konosame
galią ir nepagrįstai nurodo, jog konosamentas nagrinėjamoje situacijoje turi būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu dėl reikšmingų bylai aplinkybių.

Konosamentas - tai krovinio vežimo dokumentas, išduodamas krovinius transportuojant jūra. Hagos- Visbi taisyklių 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma vežėjo, kapiton
agento pareiga priėmus prekes išduoti siuntėjui konosamentą ir nurodoma informacija, kuri turi būti įrašyta konosamente (t. y. pagrindiniai ženklai, būtini nustatyti,
tokios, kokias siuntėjas raštu nurodo prieš pradedant krauti prekes, paketų ar vienetų skaičius, kiekis arba svoris, prekių būklė ir kt.). Konosamentas yra dispona
(reikalavimo teisę į prekes patvirtinantis) dokumentas, kuriame užfiksuojama siuntėjo nurodyta informacija, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, pats savaime š
atstovavimo santykių neįrodo. Dėl šios priežasties nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai, kad konosamentas inter alia patvirtina faktines aplinkybes, kad
konosamente nurodytas asmuo „ Jambor LLC“ ir kad kasatorius veikė kaip siuntėjo atstovas.

Pažymėtina ir tai, kad Hagos- Visbi taisyklių 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog konosamentas yra prima facie įrodymas, kad prekių vežėjas priėmė konosamente nur
apibūdintas pagal 4 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktus. Taigi, remiantis šia nuostata, konosamentas laikytinas prima facie įrodymu, patvirtinančiu tik tai, kad prekių v
konosamente nurodytas prekes. Kadangi konosamentas kaip prima facie įrodymas laikytinas tik vežėjo priėmimo krovinio pervežimui aspektu, visos kitos aplinkyb
sutarties šalis, turi būti nustatomos vertinant konosamentą kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje, t.y. pagal sutartį ar užsakymą, kitus dokumentus, ypač atkreipia
kas su vežėju šią sutartį sudarė, kas konkrečiai įsipareigojo sumokėti už vežimo paslaugas, kas krovinį perdavė vežėjui, ar buvo pateiktas įgaliojimas veikti kito as
pan. Tais atvejais, kai ekspeditorius su vežėju sutartį sudaro ne savo, o kliento vardu, tai turi būti aiškiai matyti sutarties turinyje ar net konosamente, darant atitinkam
order“ arba „ on behalf“). Taigi nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl kasatoriaus teisinio statuso, konosamentas nėra prima facie įrodymas su tuo susijusioms aplinkyb
ar

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad konosamentas yra vienašalis dokumentas (t. y. pasirašomas vieno asmens), kuriame nurodoma siuntėjo suteikta informacija
savininką, siuntėją, gavėją ir pan. Vežėjas, kapitonas arba vežėjo agentas, priimdamas krovinį turi ribotą galimybę patikrinti suteiktos informacijos tikrumą ir ši kon
apsiriboja duomenų apie gautas prekes patikrinimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčo konosamento įrodomąją galią, pagrįstai atsižve
nagrinėjamu atveju konosamentas taip pat buvo surašytas vadovaujantis kasatoriaus pateikta informacija apie krovinio siuntėją, ekspeditorių ir gavėją.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus skunde nurodytus argumentus, susijusius su netinkamu konosamento vertinimu, ir sprendž
konosamentą ir kitus kasatoriaus nurodytus įrodymus tinkamai vertino kartu su visais byloje surinktais įrodymais ir CPK 185 straipsnio 2 dalies bei 197 straipsnio 2 d
nepažeidė.
164.3K-3-561/2010 Fabula Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, o atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ieškovui duotą sutikimą įgyti nekilnojamąjį tu
nuosavybėn, kaip gautą apgaule bei pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė, priešieškinį atmetė, o apeliaci
teismas sprendimą dalyje dėl priešieškinio panaikino ir jį tenkino. Ieškovas pateikė kasacinį skundą. LAT pabrėžė, kad turtas, įregistruotas viešame registre vie
vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Kita vertus, sutuoktinių turto regi
tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet i
duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas vertino visas šias apli
ieškovo pajamų deklaraciją nepagrįstai pripažino oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, nevertino visų duomenų, patvirtinančių lėšų
įsigijimo šaltinius, jo priklausymą sutuoktiniams asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jų panaudojimo sąžiningumą kito sutuoktinio atžvilgiu, t. y. ar s
šių lėšų įgijimą, jų panaudojimą buvo tinkamai informuotas, taip pat neanalizavo ydingos sandorio šalies valios formavimosi proceso, priežasčių, jos tikrųjų ke
atsakovė suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar tokiam sprendimui
veiksniai. LAT iš dalies panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

b) kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas dalytino turto vertę, be pagrindo vadovavosi tik atsakovės pateikta turto vertinimo pažyma. Iš te
 b) dėl turto vertę motyvų matyti, kad teismas laikėsi CPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo atsisakymą priimti įrodymus motyvuoti ir pagrindė nesivadovavimą ieškovo pa
patvirtinančių vertės nustatymo pažymomis duomenų jose nepakankamumu – pažymėjo, kad pažymose turto vertintojai neatskleidė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatym
įrodymų vertinimo nenurodė lyginamųjų analogiško turto vertės nustatymo pavyzdžių. Dėl to nurodytas kasatoriaus argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi byloje nenustatytos jos teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės, tai vadovaujantis CPK 359 straipsnio 3 dalimi skundžiama apeliacinės instancijos te
dalis naikintina ir grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
165.3K-3-428/2010 Fabula Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 50000 Lt avansą, sumokėtą pagal preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuri nebuvo sudaryta dėl atsakovo kal
priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 50000 Lt baudą, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino,
atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikino, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir priteistą baudą įskaitė į avansą. Ieškovas pateikė kasacinį
pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį bei konstatuodamas ieškovo kaltę dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartie
tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus bei šalių elgesį. Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas buvo sklypo, dėl kurio pardavimo šalys tarė
turėjo sklypo planą, sklypui nebuvo jokių disponavimo apribojimų, t. y. iš esmės nebuvo kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti, dėl kurių būtų kaltas atsakovas, tuo
laikėsi pasyvios pozicijos ir nerodė jokios iniciatyvos sudaryti sandorį, tuo pažeisdamas teisėtus atsakovo lūkesčius. LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo

b) Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėja
b) dėl įrodymų nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada d
vertinimo faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 1
dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija
R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio
civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v.
savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas t
tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių
ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garan
3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surin
duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino tiek atsakovo, tiek kasatoriaus pateiktus įrodymus: šalių ir tr
paaiškinimus, telefono skambučių ataskaitas, duomenis iš VĮ Registrų centro ir kt. Teismas pasisakė dėl šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių, įrodymų ti
įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir šalių elgesį, kad atsakovas pateikė įrodymus apie pastangas bendrauti su kasatoriumi telefonu
laikėsi pasyvios pozicijos bei nerodė iniciatyvos sudaryti pagrindinį sandorį. Teismas atsižvelgė į tai, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas buvo sk
pardavimo šalys tarėsi, savininkas, turėjo sklypo planą, sklypui nebuvo jokių disponavimo apribojimų, t. y. iš esmės nebuvo kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti,
kaltas atsakovas. Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su teismo pateiktu minėtų įrodymų vertinimu, nenurodo apeliacinės inst
padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrod
būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant
susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pa
apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumu.

Šios išvados nepaneigia kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis pokalbio telefonu įrašu. Pirmiausia, minėta, šį įrašą teismas vertin
įrodymų, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintomis įrodymų sąsajumo bei leistinumo taisyklėmis (CPK 177, 180 straipsniai). Be to, apeliacinės instancijos teismas pagr
į tai, kad ginčo preliminariojoje sutartyje šalys, nurodydamos telefono numerius, iš esmės susitarė dėl bendravimo mobiliaisiais telefonais, kad kasatorius nesiekė ben
išsiaiškinti situacijos dėl pagrindinio sandorio sudarymo, nereikalavo grąžinti avansą, o iš karto kreipėsi su ieškiniu į teismą, kas atsakovui, siekusiam bendrada
telefonu, buvo netikėta. Kasatorius neginčijo pokalbio autentiškumo, todėl, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, laikytina, kad apeliacinės instancijos teism
įrodymą laikė leistina įrodinėjimo
 Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius
tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadą, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kasatoriaus kaltė, rėmėsi b
įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
166.3K-3-412/2010 Fabula Ieškovas, iš trečiojo asmens perėmęs reikalavimo teisę atsakovui, prašė priteisti iš atsakovo pagal paskolos sutartį suteiktą, bet negrąžintą paskolą. Atsakovas prieš
reikalavimo perleidimo ieškovui sutartį pripažinti negaliojančia, nes paskolą trečiajam asmeniui yra grąžinęs. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o prieši
Apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Ieškovas pateikė kasacinį skundą. LAT konstatavo, kad jeigu šalis
santykiai, o skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau šios aplinkybės kita šalis nepripažįsta, tai garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisinga
pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, nepripažįstamas neteisėtu įrodymu rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės n
asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis. Tokiu atveju garso įrašas pripažintinas leistina įrodinėjimo priemone, nes ji padaryta nepažeidžiant žmogaus privat
neliečiamumo principo. Nagrinėjamoje byloje iš atsakovo pateikto garso įrašo ir jo išklotinės neaišku, kada jis yra padarytas, iš jo turinio negalima padaryti išvado
pripažino, kad atsakovas jam grąžino skolą, atsakovas nepateikė teismui nei skolos dokumento (paskolos sutarties), nei kreditoriaus pakvitavimo, patvirtinančio a
skola kreditoriui yra grąžinta, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovo pateiktas įrodymas (garso įrašas) patvirtina skolos grąžinimą k
pripažindamas paskolos prievolę įvykdytą, pažeidė tiek procesines (CPK 177 str.), tiek materialines (CK 6.65 str.) teisės normas. LAT panaikino apeliacin
teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

b) Civilinių teisinių santykių dalyviai turi plačias elgesio ribas. Jie gali įgyti teises tiek įstatyme nustatytais, tiek nenustatytais, tačiau jam neprieštaraujanči
b) dėl įrodymų (CK 1.136 straipsnis). Įstatymuose vienodai pripažįstamos tiek įstatymo pagrindu, tiek jam neprieštaraujančiais pagrindais įgytos teisės ir garantuojama teisminė paž
leistinumo taisyklių teisių gynyba (CK 1.138straipsnis). Kartu pažymėtina, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai – teisingumo, protingumo, sąžiningumo ( CK
negalėjimo turėti naudos iš įstatymo nežinojimo (CK 1.6 straipsnis) ir kt. – sukuria civilinių teisinių santykių dalyvių pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir
apdairiai ir rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų padarinių ir nepasunkėtų teisės į tei
įgyvendinimas.
CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakm
įstatymuose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti teisiniai padariniai, kai nesilaikoma paprastos rašytinės sandorio formos. Tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta ko
galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jo sudarymo ir įvykdymo fakto, negalima remtis liudytojų parodymais. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį r
kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek jos sudarymas, tiek įvykdymas yra sandoriai,
(prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščia
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463/2006; 2008 m. kovo 6 d. n
civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).
CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) išimtis, pagal kurią teismui suteikta
draudimo remtis liudytojų parodymais, kai konstatuojama esminė sąlyga – „jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams“; įstaty
nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę, sąrašas: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodym
sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sand
raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų
teisingumo ir protingumo principams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies norma suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės san
nesilaikiusioms šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau ji negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui absoliučią sprendimo laisvę. Nagrinėjamu atveju teismo dis
tai, kad ji turi atitikti įstatymines aktualių teisinių santykių ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra principinė įstatyminės įrodinėjimo taisyklės taikymo są
konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokia teismo išvada visais atvejais turi b
motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, pri
byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymą
konkrečių bylos aplinkybių, kurioms esant teismas turėtų diskreciją nustatant sandorio įvykdymo faktą leisti atsakovui remtis liudytojų parodymais. Teisėjų kolegi
kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs reikšmingų bylai aplinkybių (jų neįrodinėjo ir atsakovas (CK 1.93 straipsnio 6 dalis), esant ginčui dėl prievo
nepagrįstai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų leistinumo išimtį bei nukrypo nuo kasacinio teismo pirmiau nurodytos normos aiškinimo ir taiky
 (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

c) CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatym
garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fik
priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. P. v. J. M., by
c) CPK 177 str. 136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje bylo
P. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-302/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje galėjo pripažinti garso įrašą leistinu įrodymu, nes atsakovas, nors ir
sutikimo, bandė įtikinti kitą sandorio šalį A. K., kad 17 000 Lt skola šiam yra grąžinta. Jeigu šalis siejo paskolos santykiai, o skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau š
kita šalis nepripažįsta, tai garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi s
teismų jurisprudencijoje nepripažįstamas neteisėtu įrodymu rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privat
aplinkybėmis. Tokiu atveju garso įrašas galėtų būti pripažintas leistina įrodinėjimo priemone, nes ji padaryta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įtvirtinto žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principo. Tačiau nagrinėjamu atveju iš garso įrašo neaišku, kada jis yra padarytas. Iš garso įrašo išklotin
atsakovas trumpo pokalbio metu teigia kitai sandorio šaliai, jog 17 000 Lt skolą grąžinęs, ir tariamai rodo paskolos sutartį, kurios jis negalėjo turėti, nes v
egzempliorius buvo paliktas notaro biure, o kitas išduotas paskolos davėjui A. K. Atsakovas šią aplinkybę patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, grąžinus
šaliai skolą, pastaroji jam paskolos sutarties vienintelio egzemplioriaus neatidavė, nes tuo metu nerado. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei iš garso įrašo turinio, ne
išklotinės, kurią padarė atsakovas, negalima padaryti išvados, jog A. K. pripažino, kad atsakovas jam grąžino 17 000 Lt skolą. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, k
instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovo pateiktas įrodymas (garso įrašas) patvirtina, kad atsakovas grąžino kreditoriui skolą, pažeidė CPK 177 straipsnio nuostat

d) pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis rem
reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad k
įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių be žymos, kad prievolė
pagrindas preziumuoti, jog skolininkas paskolos nėra grąžinęs. Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prie
(CK 6.65 straipsnis). Atsakovas nepateikė teismui nei skolos dokumento (paskolos sutarties), nei kreditoriaus pakvitavimo, patvirtinančio aplinkybę, kad skola
d) dėl įrodymų grąžinta, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas paskolos prievolę įvykdyta, netinkamai taikė materialiosios teisės normą (CK 6.65 straipsnis).
naštos paskirstymo Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą spren
proceso ir materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ( CPK 346 straipsnio 2 dalie
Nurodyti pažeidimai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teism
(CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Patenkinus ieškovo kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkama
bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Pagal šalių pateiktus jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame ir kasaciniame teisme patvirtinančius
vadovaujantis CPK 93, 98straipsnių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004
nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksim
nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 510 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą bei 1400 Lt atstovavimo išlaidų apeliaciniame teisme atlyginimo. Be t
atsakovo priteistinas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 53,30 Lt apeliacinės instancijos teisme ir 53,93 Lt kasaciniame teisme.
167.3K-3-569/2010 Fabula Ieškovas prašė nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį ir priteisti skolą, nes pagal sutartį atsakovo perduotos prekės, už kurias ieškovas sumokėjo, yra netinkam
atsakovas atsisakė nutraukti sutartį, atsiimti prekes bei grąžinti sumokėtus pinigus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas pa
skundą. LAT pažymėjo, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų turi įrodyti pirkėjas
vienašališkai nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 2, 4 p.). Sutarties pažeidimą pripažįstan
būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per vi
pagrįstai tikėjosi gauti, ar nukentėjusios šalies lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiks
priežasčių. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Nagrinėjamu atveju teismų išvada
pažeidimas - netinkamos kokybės prekių perdavimas - yra esminis, buvo padaryta apsiribojus teiginiu, jog ieškovas tikėjosi, kad gaminys turės ant jo pakuotės nuro
tačiau neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių pagal CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus. Teismai nesiaiškino, kokią įtaką ieškovo interesams turėjo sutarti
 ar ieškovas pardavė prekes, ar patyrė neigiamų turtinių praradimų, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelė atsakovui bei netinkamai išsprendė restitucijos taikymo k
panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

b) Įrodinėjimo dalyku, sprendžiant ginčus dėl parduotų daiktų trūkumų, konkrečiu atveju gali būti vienos ar kitos CK 6.327straipsnyje ir jo turinį plėtojančiose įsta
b) įrodinėjimas nurodytos aplinkybės, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja pardavėjo atsakomybę. Nagrinėjamu atveju kasatorius kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant p
esant daikto trūkumus, klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų,
trūkumams nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis),turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja t
įtvirtinto CPK 178straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, ne
teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeid
pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas ( CPK 176 -
teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas.

Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia
konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio ap
kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis.
Net ir sutarties nutraukimas dėl kitos šalies nevykdymo negali būti pagrindas nukentėjusiai šaliai nepagrįstai praturtėti. Sutartį nutraukus dėl esminio pažeidimo, atsi
ir sutartyje įtvirtintų sutarčių nutraukimo padarinių, vienas jų - restitucija. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai v
perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalim
dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo krit
168.3K-3-366/2010 Fabula Šalys sudarė paskolos sutartį, ką patvirtino atsakovo ranka surašytas paskolos raštelis, kuriuo jis įsipareigojo grąžinti skolą, tačiau savo prievolės neįvykdė, todėl
priteisti iš atsakovo 30000 Lt negrąžintos skolos. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, nes pinigai jam nebuvo perduoti. Pirmos
teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Atsakovas pateikė kasacinį skundą. LA
paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o sko
paskolą grąžino. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aišk
pinigų perdavimo faktas. Nagrinėjamoje byloje paskolos raštelyje pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, t. y. skolos dokumentas nepilnai atitinka C
d. reikalavimus, todėl sprendžiant, buvo 30000 Lt perdavimo atsakovui faktas ar ne, būtina aiškintis šio dokumento nuostatas, jo surašymo aplinkybes, tikrąją šal
pažymėjo, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga
perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK
reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos g
būdu įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos ra
skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvar

b) Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir
ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta
b) dėl įrodymų dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigim
naštos paskirstymo faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytino
santykiams. Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė
aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis rem
reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdav
(CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o
kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., b
 187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu s
tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad suta
pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis ne
(CK 6.875 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje paskolos raštelyje, kuriuo ieškovas įrodinėjo ginčo šalių paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo paskolos davėjui faktas neužfiksuota
dokumentas nepilnai atitinka CK 8.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl to, šioje byloje sprendžiant, buvo 30 000 Lt perdavimo kasatoriui faktas ar ne, būtin
dokumento nuostatas, jo surašymo aplinkybes, tikrąją šalių valią. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente
pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvi
dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta
įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos
galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

169.3K-3-243/2010 Dėl įrodinėjimo ir Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir
įrodymų vertinimo nustatyta tvarka. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra šalies parodymai. Joje esantys faktiniai duomenys yra įrodymai ir jie vertinami kartu su kitais įrodymais, neturi
taisyklių taikymo padidintos įrodomosios galios (CPK 185 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais
reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tiksla
įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straip
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009).

Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudama
vertina tik teismas; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo
proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą su
vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsiti
abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinim
(CPK 159 straipsnis, 179straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje D
v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010).

Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos
įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų ab
protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi
kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkreč
aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringi įrodymai, kurie protingai sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tik
turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to įvertinti įrodymų visumą. Įrodinėjimo ir įrodymų verti
pagal įstatymą, teisę ir nurodytą teismų praktiką nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paa
aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK177 arba 185 straipsnis. Turi būti patikrinta, ar
yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.
Teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl fizinio smurto naudojimo ir gautų sužalojimų kilmės ir aplinkybių bei šių faktų pagrindu dėl sutuoktinių kaltės dėl sant
tyrė, analizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus: šalių paaiškinimus, kreipimosi dėl jų tyrimo aplinkybes, ekspertų išvadas, rašytinius ir kitus įrodymus. T
kasacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo atmeta kaip teisiškai nepagrįstus

170.3K-3-206/2010 Fabula Ieškovas - DNSB - prašė uždrausti atsakovui naudoti jam priklausantį butą ne pagal funkcinę paskirtį, t.y. vykdyti bute ūkinę–komercinę veiklą, pažeidžiančią daug
savininkų bendrijos teisėtus interesus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė kasacinį skundą. LAT p
 nors DNSBĮ nekonkretizuota, kuriam organui – bendrijos narių susirinkimui ar valdybai (pirmininkui) – suteikta teisė pareikšti ieškinį teisme bendrijos vardu, ta
pirmininkas (kai nuspręsta nerinkti valdybos) yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų, t.y. vykdantis kasd
valdymą, veikos organizavimą (vidinė funkcija) bei atstovaujantis bendrijai (išorinė funkcija), saugantis ir ginantis jos bei bendrijos narių interesus, todėl jis turi t
vardu pareikšti ieškinį teisme ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir teisėtus interesus nuo pažeidimų. Bendrijos narių susirinkimo įgaliojimas pirmininkui pareikšti ie
vardu reikalingas tik tais atvejais, kai ieškiniu siekiama įgyvendinti bendrijos interesus narių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais. Nagrinėjamu
konstatavo, kad atsakovas butą ir rūsį bei daugiabučio namo stogą naudojo arba leido naudoti ūkinei–komercinei veiklai (interneto paslaugoms teikti), t.y. ne pagal b
gyvenamąją paskirtį, buto paskirties iš gyvenamosios į komercinę nebuvo pakeitęs, todėl bute vykdoma veikla uždraustina. LAT paliko galioti apeliacin
teismo nutartį.

Byloje kilo ginčas dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos vadovo teisės pareikšti ieškinį vienam iš butų savininkų dėl to, kad šis neleistinai bu
naudoja komercinei interneto paslaugų teikimo veiklai, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

b) dėl įrodinėjimo ir b) Bylos teisminio nagrinėjimo šiame kasaciniame procese dalykas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumas, todėl teisėjų kolegija tiria, ar šis teis
įrodymų vertinimo aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPKnormas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas negali nustatyti naujų faktinių bylos aplinky
taisyklių nagrinėjimo ribos kasaciniame teisme yra apskųstų sprendimų (nutarčių) patikra tik teisės taikymo aspektu. Tai darydama, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK įtvirtint
nepažeidimo įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir
nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą.
įrodymų teorija pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjim
teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla Nr. 3K-3-13/2009). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluo
įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitiki
visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teis
laipsnis. CPK įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl įrodinėjimo procese taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tokia įrodinėjimo standarto samp
tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsiti
abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinim
(CPK159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis).

Bylą nagrinėję teismai, laikydamiesi pirmiau nurodytų įrodinėjimo taisyklių, nustatė esmines šios bylos aplinkybes. Kasacinio skundo argumentų kontekste pažym
nagrinėję teismai nustatė kasatoriaus neteisėtus veiksmus, kuriais pažeisti DNSB „Eglutė“ ir jos narių teisėti interesai. Byloje nustatyta, kad kasatorius jam priklausa
bei daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, stogą naudojo arba leido naudoti ūkinei–komercinei veiklai (interneto paslaugoms teikti), t. y. ne pagal butui nustaty
paskirtį. Taip pat teismai nustatė ir apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad kasatorius teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakei
paskirties iš gyvenamosios į komercinę, todėl bute vykdoma veikla prieštarauja CK 4.88 straipsniui, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1, 2
„Eglutė“ įstatų 29.7 punktui. Dėl to kasatorius yra neteisus, teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai nenurodė, kokiais veiksmais jis pažeidė DNSB „Eglutė“ ir jos nari
to, nagrinėjamoje byloje teismai, nepažeisdami CPK 185straipsnio reikalavimų, išsamiai, siekdami padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertino ir išan
surinktus rašytinius įrodymus, nurodydami, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, pagrindžiančiais ieškovo reikalavimus, o kuriuos – atmeta. Apeliacinės insta
nuodugniai pasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, juos papunkčiui išdėstė ir argumentavo (kasatoriaus ir D. M. 2008 m. birželio 4 d. rūsių mainų sutartis; Uteno
administracijos Utenos seniūno sudarytos komisijos 2006 m. gegužės 2 d. ginčo buto patikros duomenys; Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės
priežiūros inspekcijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas; Utenos visuomenės sveikatos centro laboratorijos 2006 m. gegužės 2 d. Triukšmo matavimo protokolas; Ute
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. gegužės 28 d. raštas; antstolio L. J. 2007 m. lapkričio 22
lapkričio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai; Ryšių reguliavimo tarnybos 2008 m. birželio 25 d. aktas ir kt.). Kasaciniame skunde keldamas klausim
įrodomosios vertės nagrinėjamo ginčo atveju, kasatorius siekia, kad kasaciniame teisme iš naujo būtų atliktas įrodymų tyrimas ir nustatytos priešingos žemesniųjų ins
nustatytosioms aplinkybės. Tai yra fakto klausimas, o kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimus, negali nustatyti byloje naujų faktų ir yra saistomas pirmosios
instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir na
 nustatymu.

171.3K-3-58/2007 Fabula Pareiškėjas (savivaldybė) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje, kurioje pagal UAB prašymą 2005-09-02 sprendimu buvo nustatytas nuosavybė
įgyjamąją senatį įgijimo faktas, įtraukti pareiškėją į bylą suinteresuotu asmeniu ir priimti naują sprendimą – UAB prašymą atmesti. Savivaldybė nurodė, kad
nuosavybės ir patikėjimo teise priklauso valstybei ir savivaldybei. Teismai pareiškimo netenkino. LAT konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai padarė aiškią teisės n
klaidą netaikydami CK 4.69 str. 3 d., kurioje įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į valstybei ar savivaldybei pri
kito asmens vardu įregistruotus daiktus, nors byloje buvo pateikti duomenys, kad ginčo turtas priklausė nuosavybės teise LR, o patikėjimo teise – savivaldybei, kas yr
pagrindas procesui atnaujinti. Be to, procesas šioje byloje atnaujintinas, nes byloje buvo nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų, neįtraukus jo į bylos nagrinė
nepagrįstai vadovavosi tik CPK 532 str., reglamentuojančiu pasirengimą nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
bendrųjų ypatingosios teisenos instituto normų. Bylose, ypatingos teisenos tvarka sprendžiant nuosavybės teisės klausimus, teismas turi būti aktyvesnis ir privalo im
priemonių, kad būtų įtraukti visi suinteresuoti asmenys (2000 m. LAT byla Nr. 3K-3-739). Todėl pagal CPK 532 str. paskelbimas apie bylos nagrinėjimą spaudoje y
tik tais atvejais, kai nėra jokių duomenų apie suinteresuotus asmenis. Taigi teismas, šioje byloje turėdamas duomenų apie pareiškėjo (savivaldybės) teises į g
nepagrįstai pareiškėjo teisių apsaugai užtikrinti pripažino pakankama priemone skelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimą. LAT priėmė naują sprendimą – atnau
perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Tomis“ su Kauno miesto savivaldybe sudarytos žemės nuomos sutarties pagrindu valdė žemės sklypą, kuria
pastatai. Byloje pateikta Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovo Kauno miesto valdybos ir atsakovo UAB „
sutartis. Vienoje iš taikos sutarties sąlygų įtvirtintas UAB „Tomis“ įsipareigojimas išsikelti iš tų pačių pastatų, kurių sąžiningo ir nepertraukiamo valdymo faktą vėl
m., jis prašė nustatyti. Apie šią teismo nutartį buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pateiktame teismui kartu su UAB „Tom
dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąją senatimi (T. 1, b. l. 44). Šiame išraše nurodyti duomenys ir apie ginčo turto priklausymą nuosavybės teise Lietuvos Respubli
teise – Kauno miesto savivaldybei, o UAB „Tomis“ – nuomos teise. Analogiška informacija nurodyta ir 2005 m. liepos 26 d. išrašuose (T. 1, b. l. 51-63). Šie įrod
UAB „Tomis“ teisę pretenduoti įgyti ginčo daiktus įgyjamosios senaties pagrindu, nes patvirtina, kad ji žinojo, jog valdo juos nesąžiningai, neteisėtai, kad neturi teis
kaip savininkė ir kad teisėta jų savininkė (valdytoja) yra Kauno miesto savivaldybė, kuri gynė UAB „Tomis“ veiksmais pažeistas teises (CK 4.70 straipsnio 1 dalis)
apylinkės teismas byloje esančių duomenų nevertino ir netaikė CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. padarė aiškią įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės n
klaidą. Spręsdami proceso atnaujinimo klausimą, teismai taip pat nevertino išvardytų įrodymų, pažeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimus, o Kauno apygardos
bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, kad daiktinės teisės į ginčo pastatus nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre.Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m
sprendimas apeliacine tvarka neperžiūrėtas, todėl konstatuota teisės taikymo klaida yra pagrindas procesui atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
172.3K-3-67/2006 Dėl juridinę reikšmę a) Atsakovas A. K. priešieškiniu prašė teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. sprendimą, taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, nu
turinčio fakto reikšmę turintį faktą, kad V. K., V. S. (S.) ir V. F. (F.) nuo 1941 m. valstiečių kiemo nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys nes
nustatymas metu (duomenys neskelbtini). Šis juridinis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įregistravimo
Atsakovas nurodė, kad jo senoliai kaip repatrijantai atsikėlė gyventi iš Lenkijos, jiems buvo suteiktas visas ginčo namas, o ieškovės šeimai leido apsigyventi atsako
a) Fabula motinos mirties atsakovas paveldėjo visą turtą, todėl mano, kad turi teisę iškeldinti ieškovę.

b) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenyb
b) įrodymų Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiški
viršenybė suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadova
reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko fak
173.
174.
175.
176.
177.
178.
179.
180.
181.
182.
183.
184.
185.
186.