15 tema.

Civilinės bylos iškėlimas

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės tinkamo
realizavimo sąlygos.
Ieškinio pareiškimas ir jo turinys. Ieškinio pareiškimo trūkumų ištaisymas. Ieškinio pareiškimo
priėmimas. Atsisakymas priimti ieškinio pareiškimą. Kelių reikalavimų sujungimas ir išskyrimas.
Civilinės bylos iškėlimo teisiniai padariniai.

1. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės tinkamo
realizavimo sąlygos.

A. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Pagal LR Konstitucijos 30 str. kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Alternatyvi
nuostata yra įtvirtinta CPK 5 str. 1 d. 1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Atsisakymas teisminės gynybos negalioja, išskyrus arbitražinį susitarimą.

Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva, t.y.
teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva, taip pat niekas negali priversti ieškovo pareikšti ieškinį. Yra
išimtis su ypatingaja teisena, kai teismas privalo inicijuoti globos ar rūpybos steigimo, globėjo ar rūpintojo
skyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui bylą (CPK 505 str.) Buvo šio straipsnio pakeitimas:

505 straipsnis. Teismo pareiga inicijuoti bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo
neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui nagrinėjimą
1. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam
tikroje srityje, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo toje
srityje paskyrimo nagrinėjimą.
2. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam
tikroje srityje, jeigu šis asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam
asmeniui globą ar rūpybą toje srityje.
3. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam
tikroje srityje, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam
asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje.

Beje, teismas gali inicijuoti prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo bylą.

Siekdami apginti viešąjį interesą į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybių ar savivaldybių institucijos ir
kiti asmenys įstatymo nurodytais atvejais.

B. PRIELAIDOS:

Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo realizavimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiš-
kintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Taigi, kai asmuo kreipiasi į teismą, teismas turi patikrinti ne tik
tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numaty-
tus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir privalo nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę
kreiptis į teismą teisminės gynybos. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klau-
simą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius spren-
dimus: ieškinį priimti, jį atsisakyti priimti vienu iš CPK 137 straipsnyje nurodytų pagrindų arba nu-
statyti terminą ieškinio trūkumams šalinti (CPK 138 straipsnis). 
CPK 137 str. 2 d. teismas gali iškelti civilinę bylą tik tokiais atvejais, jei :
1
1. ieškinys nagrinėtinas teisme; teigiama prielaida
2. ieškinys teismingas tam teismui;
3. suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, laikėsi įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos
sprendimo ne teisme tvarkos; teigiama prielaida
4. nėra įsiteisėjusio teismo arba arbitražo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties
dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutarties priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių
taikos sutartį; neigiama prielaida
5. teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
6. šalys nesudariusios susitarimo perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, o jei sudariusios, tai atsakovas
neprieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir nereikalauja laikytis arbitražinio susitarimo;
7. pareiškimą paduoda veiksnus fizinis asmuo;
8. pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda įgaliotas vesti bylą asmuo.
Asmens teisnumas taip pat yra teigiama prielaida, todėl tik esant visoms teigiamoms ir nesant nei vienai
neigiamai prielaidai asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą.

2. Ieškinio pareiškimas ir jo turinys. Ieškinio pareiškimo trūkumų ištaisymas. Ieškinio pareiškimo

priėmimas. Atsisakymas priimti ieškinio pareiškimą. Kelių reikalavimų sujungimas ir išskyrimas.

A. Ieškinio pareiškimas ir jo turinys.

Ieškinys – procesinis dokumentas, kuriuo mes inicijuojame bylą. Jo pagalba apibrėžiamas teisminio
nagrinėjimo dalykas, atsiranda matereliųjų ir procesinių teisinių padarinių. Taip pat, tai yra informacijos
perteikimo priemonė kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (ieškinio kopija nusiunčiama atsakovui).

Imperatyvūs reikalavimai ieškinio turiniui:

a. Jam taikomi visi reikalavimai, kurie taikomi procesiniams dokumentams (CPK 111 str.).
b. Be šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų ieškiniui turi būti CPK 135 str.numatyti reikalavimai:
a) Ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
b) Aplinkybės, kurioms ieškovas grindžia savo reikalavimą;
c) Įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir
kitokių įrodymų buvimo vietą;
d) Ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);
e) Ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo arba prengiamasis procesinis
dokumentas;
f) Informacija, ar byla bus vedama per advokatą;
g) Ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo, jei ieškovas pageidauja ją pateikti.
c. Atskirose bylose gali būti papildomų reikalavimų:
a. CPK 382, 387, 396, 403, 420, 425 str.

Surašytas ieškinys kartu su priedais (nurodytais ieškinyje) pateikiamas teismui su tiek kopijų, kiek byloje
yra dalyvaujančių asmenų. Prieduose teismui turi būti pateikti įrodymai – ieškinio faktinis pagrindas.
Ieškinys turi būti pasirašytas ir arba nuneštas į teismo raštinę, arba išsiųstas paštu.

Teismo raštinėje dedamas antspaudas, nurodoma gavimo data ir ieškinys perduodamas teisėjui. Jei teismas
yra didelis ir yra teisėjų specializacija, tai ieškinys siunčiamas atitinkamiems teisėjams.
2
 B. Ieškinio pareiškimo trūkumų ištaisymas.

Taikant šį institutą civilinė byla nėra iškeliama, tačiau ir nėra atsisakoma priimti ieškinį. Ieškinio
reikalavimai yra išdėstyti ne tik 135 str., bet ir bendrosiose normose – 111, 113-114 str. ir šie reikalavimai
yra imperatyvūs ir jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų padarinių (gali svarstyti dėl procesinio
dokumento priėmumo).

Teismas gali priimti nutartį pašalinti ieškinio ir jo priedų trūkumus tokiais atvejais:

a) ieškinys surašytas netinkamai (nesilaikant 111 ir 135 str. 1 d. reikalavimų);

b) ieškinys nėra apmokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (išskyrus atvejus kai yra
atleistas nuo ŽM) arba teismas netenkina ieškovo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar
neatideda jo sumokėjimo;
c) neapateiktas reikiamas skaičius ieškinio nuorašų ir jo priedų, išskyrus atvejus, kai dėl didelės
apimties teismas leidžia nepateikti priedų byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 str. 1-2 d.),
taip pat nepateikiami ieškovo pareiškime minimi dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais jis grindžia
savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.)
d) iekškinys ir jo priedai neatininka valstybinės kalbos reikalvimų (CPK 113 str. 3 d.);
e) ieškinio priedų pateikimo forma neatininka CPK 114 str. reikalvimų.

Svarbu: pavadinimo, taip pat ieškinio pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis priimti
ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 115 str. 4d.)

111 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir  turinys
1. Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu, teismui, kuriam teisminga byla.
2. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:
1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;
2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie
žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų
įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo,
– jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų
įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai
(jeigu jie žinomi);
3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto
korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;
4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;
5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias
aplinkybes;
6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;
7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.
3. Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikšto ieškinio, atskirojo, apeliacinio ar
kasacinio skundo, turi būti pažymėta, kad pareiškėjui žinomos atsisakymo procesinės pasekmės.
Procesiniame dokumente, kuriuo teismo prašoma patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, turi būti pažymėta,
kad pareiškėjams žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.
4. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinį dokumentą grindžia tarptautinio ar užsienio teismo
priimta teisės aiškinimo taisykle, turi pateikti šio teismo procesinio sprendimo, kuriame suformuluota ši
taisyklė, kopiją, taip pat įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į valstybinę kalbą.
5. Procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies
2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo
teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra
pasibaigęs.
3
 6. Už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo,
nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo
dokumento.

113 straipsnis. Pateikiamų procesinių dokumentų skaičius ir kalba

1. Dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to,
teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio
bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su
byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems
asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus
šio Kodekso numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio
dokumento egzemplioriai. Kai šiame Kodekse numatytais atvejais procesinių dokumentų pateikiama
mažiau, negu yra proceso dalyvių, siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip
galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais.
2. Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų,
išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl
didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims.
3. Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir
kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti
procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems
suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio
kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

138 straipsnis. Ieškinio trūkumų šalinimas

Jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso
nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

135 straipsnis. Ieškinio turinys

1. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių
dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma:
1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);
3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių
įrodymų buvimo vietą;
4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);
5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į
pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas;
6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat
nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;
7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti.
2. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip
pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali,
išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

Ieškinio trūkumų išytaisymo tvarka numatyta 115 str.

115 straipsnis. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas

1. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus
reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame Kodekse
4
 numatytus atvejus.
2. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba
nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne
trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną
po jos priėmimo dienos.
3. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo
nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu
pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne
vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi
kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
4. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas,
atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento
surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai,
nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra
pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.
5. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą
pateikusiam asmeniui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali
būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.
6. Jeigu procesinis dokumentas paduodamas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, šio
teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas, mutatis
mutandis taikydami šio Kodekso 137 straipsnio nuostatas, nutartimi atsisako tokį dokumentą priimti ir
grąžina jį padavusiam asmeniui, nurodydami, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis.
7. Šiame straipsnyje išvardytos teismo nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.

C. Ieškinio pareiškimo priėmimas

137 straipsnis. Ieškinio priėmimas
1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas
laikomas civilinės bylos iškėlimu.

D. Atsisakymas priimti ieškinio pareiškimą

137 straipsnis. Ieškinio priėmimas

1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis
veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.
2. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu:
1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;
2) ieškinys neteismingas tam teismui;
3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos
išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;
4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti
šalių taikos sutartį;
5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;
7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;
8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
3. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas
privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar
neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismo nutartis dėl
5
 ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo
teisme dienos. Jeigu ieškinyje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio priėmimo klausimas
turi būti išsprendžiamas mutatis mutandis taikant šio Kodekso 147 straipsnio nuostatas. Teismo nutarties,
kuria atsisakoma priimti ieškinį, patvirtinta kopija, taip pat ieškinys ir jo priedai (išskyrus atvejus, kai jie
pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti
priimti ieškinį priėmimo dienos įteikiami arba išsiunčiami pareiškėjui.
4. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra
pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
5. Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.
6. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba
daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui,
kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar
restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai
institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-1567, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-10, i. k. 2015-05574

137 str. 2 d. pagrindai atsisakyti priimti ieškinį (baigtinis sąrašas) Atsisakyti priimti ieškinį teismas gali ir
tuomet, kai asmuo netinkamai įgyvendina savo teisę į ieškinį. Tačiau šie pažeidimai gali būti pataisomi (111,
113-114, 135 str.) ir todėl nesant nei vieno iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, teismas nutartyje nurodo
pašalinti tam tikrus trūkumus (CPK 115, 138 str.) kitu atveju suinteresuotas asmuo iš esmės pažeidžia
kreipimosi į teismą tvarką, todėl, kai nėra galimybių tokius trūkumus greitai pašalinti, ieškinį būtina
atsisakyti priimti.

Atsisakymas priimti ieškinį ir atsisakymo pagrindai

Teisėjas, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrina, ar šią teisę asmuo
įgyvendina tinkamai (ex officio sąlygų ir pagrindų tikrinimas). Baigtinis atsisakymo priimti ieškinį pagrindų
sąrašas – draudžiama atsisakyti priimti kitais pagrindais. Tinkamas dalyko ir pagrindo formulavimas leidžia
apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribas, nes be šito teismo procesas būtų neįmanomas. Tačiau kreipiantis
negali būti reikalaujama įrodyti reikalavimo pagrįstumą. Ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio
pagrindą.

Ieškinys nenagrinėtinas teisme. Atsisakoma priimti, kai: i) byla apskritai nepriskirtina teismui; ii) byla
nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną nagrinėti CP tvarka bendrosios
komeptencijos teismui, tiek tuo atveju, kai ginčas priskirtinas nagrinėti ne teisme, tiek tuo atveju, kai byla
turi būti nagrinėjama baudžiamojo proceso ar administracinio proceso tvarka.

Ieškinys neteismingas tam teismui. Atsisakoma priimti šiuo pagrindu, kai byla priskirtina bendrosios
kompetencijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau ieškinys paduotas nesilaikant nustatytų
teismingumo taisyklių. Atsisakant priimti reikia nurodyti kitą bendrosios kompetencijos teismą, kuriam
priklauso nagrinėti bylą. Jeigu aplinkybė paaiškėja iškėlus bylą, privaloma perduoti.

Suinteresuotas asmuo nesilaikė išankstinio sprendimo neteismine tvarka sąlygos. Galimi 2 tokios tvarkos
atvejai: i) įstatymas gali įpareigoti šalis mėginti savo jėgomis išspręsti ginčą nesikreipiant į jokias kitas
ginčų sprendimo ne teisme institucijas ir tik pareiškęs pretenziją asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą, kad kilęs
ginčas būtų išspręstas teismo tvarka; ii) įpareigojimas prieš perduodant ginčą spręsti teismui mėginti jį
išspręsti specialioje neteisminėje institucijoje. Išankstinio sprendimo ne teisme tvarką gali nustatyti tik
įstatymai, o ne kiti teisės aktai. Jei kad tvarkos nesilaikyta paaiškėja jau iškėlus bylą, galimi dvejopi
6
padariniai: i) byla gali būti nutraukta, jei ta tvarka negalima pasinaudoti; ii) ieškinys paliekamas
nenagrinėtas, jei suinteresuotas asmuo dar gali ta tvarka pasinaudoti.

Yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas (tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu) Taip
pat jei yra teismo nutartis priimti ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Įsiteisėjus minėtiems
sprendimams šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimas jau būna išspręstas, pripažįstama, kad teisė kreiptis
dėl teisminės gynybos yra įgyvendinta. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: i) šalys; ii) ieškinio
dalykas; iii) faktinis ieškinio pagrindas. Kai ieškinio dalykas yra alternatyvus, vienas pašalina kito galimybę.
Yra atvejų, kai visi trys elementai sutampa, bet ieškiniai nelaikytini tapačiais. Tai atvejai, kai tarp šalių
susiklosto tęstiniai teisiniai santykiai arba prievolės nesibaigia vienkartiniu pareigos atlikimu. Jei aplinkybė,
kad yra sprendimas paaiškėja jau priėmus ieškinį ir iškėlus bylą, teismas bylą nutraukia.

Teismo žinioje yra byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad
ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis dėl teisminės gynybos, ir jis laikomas praradusiu teisę
pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Iš dviejų ar daugiau iškeltų bylų nagrinėjama ta, kuri iškelta
anksčiausiai. Ieškinys paliekamas nenagrinėtinas, nes nežinoma bylos baigtis.

Arbitražinis susitarimas – šalių susitarimas perduoti spręsti ginčus arbitražo teismui. Pats arbitražinio
susitarimo faktas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ar iškelti civilinę bylą. Tai daroma, jei to reikalauja
kita šalis.

Pareiškimą paduoda neveiksnus asmuo. Visiškas procesinis veiksnumas nuo 18 metų. Nepilnametis nuo 14
metų amžiaus turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo,
jeigu ginčas yra dėl santykių, kur jiems pripažįstamas visiškas civilinis veiksnumas.

Pareiškimą suineteruoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo. Jeigu į teismą kreipiamasi kito
asmens interesais, būtina pateikti suinteresuoto asmens įgaliojimą veikti jo vardu. Jei iš karto
įgaliojimas nepateikiamas, teismas negali iš karto atsisakyti priimti ieškinio, turi nustatyti terminą
trūkumams pašalinti. Atskiro įgaliojimo nereikia kai pareiškiamas ieškinys dėl viešojo intereso gynimo.
Aplinkybei paaiškėjus po bylos iškėlimo – ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Ieškinio priėmimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka, dėl atsisakymo priimti ieškinį
priimama motyvuota rašytinė nutartis. Nutartis skundžiama apeliacine, prireikus ir kasacine tvarka.

Atsisakymo priimti ieškinį institutas vertinamas teigiamai, jis užtikrina proceso koncentruotumo,
ekonomiškumo, ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principų įgyvendinimą, padeda taupyti tiek šalių, tiek
teismo laiką, užkerta kelią iškelti bylą be jokio teisinio pagrindo.

E. Kelių reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

136 straipsnis. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

1. Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.
2. Teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar
kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.
3. Kai sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems
atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu
pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.
4. Teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja
tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal
skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu
išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai
nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame
7
 teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to
teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose
teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės
pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bendrosios kompetencijos
teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo su administraciniuose teismuose nagrinėjamomis bylomis
sprendžiama šio Kodekso 36 straipsnyje nustatyta bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar
administraciniam teismui klausimų nagrinėjimo tvarka.

3. Civilinės bylos iškėlimo teisiniai padariniai.

Civilinė byla laikoma iškelta tada, kai teisėjas užrašo savo ranka rezoliuciją ant pareiškimo pirmo puslapio
(priimti, data ir parašas). Ne visose valstybės vienodai laikomas civilinės bylos iškėlimas. Civilinės bylos
iškėlimas – juridinis faktas, sukeliantis svarbius teisinius padarinius, kurie skirstomi į materialinius teisnius
padarinius (turi įtakos ginčo šalių materialinėms teisėms ir pareigoms) ir procesinius teisinius padarinius.

Materialiniai teisiniai padariniai:

1. Ieškinio pareiškimo senaties termino nutraukimas (CK 1.130 str. 1d.). Tačiau, jei po priėmimo
nustatomi tam tikri trūkumai, kurių ieškovas neištaiso per nustatytą terminą, ir dėl to ieškinys
paliekamas nenagrinėti, laikoma, kad ieškinio senaties terminas nenutrūko.
2. Periodiniai mokėjimai, pvz., išlaikymas, priteisiami nuo iškėlimo dienos, išskyrus įstatymo
nustatytas išimtis (CK 3.200 str.).
3. Sąžiningas neteisėtas valdytojas turi grąžinti pajamas (CK 4.97 str.).
4. Palūkanos priteisiamos (CK 6.37str. 2 d.). Palūkanos priteisiamos iki kreipimosi dienos, o nuo
kreipimosi dienos priteisiamos procesinės palūkanos, kurias teismas priteis už laikotarpį nuo
kreipimosi dienos iki sprendimo priėmimo dienos.

Procesiniai teisiniai padariniai:

1. Pradeda veikti Lis pendans taisyklė (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp
tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2. Ieškinio pareiškimo priėmimas reiškia, kad yra pasiektas pirmosios stadijos tikslas ir procesas
pereina į antrąją stadiją, t.y. pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui. Nuo bylos iškėlimo
momento prasideda procesinių terminų eiga (CPK 413, 421 str.).
3. Alternatyvaus teritorinio teismingumo išnykimas (CPK 30 str.).
4. Informavimo pareiga (CPK 137 str. 6 d.). Jei pareikštas ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo
į nekilnojamąjį daiktą, teismas turi informuoti registrų tvarkytoją apie ieškinį.