1. Atstovavimo sąvoka. Atstovavimo taikymo sritys. Atstovavimo rūšys.

Per atstovą sudaryto

sandorio pasekmės. Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas. Sandorio,sudaryto kito
asmens vardu neturint teisės arba viršijant suteiktas teises, pasekmės. Interesų konfliktas.

Kai už civilinių teisinių santykių subjektus jų vardu sandorius sudaro ar kitus teisinius veiksmus atlieka kiti
asmenys, yra atstovavimo santykiai. Atstovas sudaro sandorį, tačiau ne savo, o atstovaujamojo vardu. Todėl
atstoaujamasis, o ne atstovas tampa sandorio šalimi, jam sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos
civilinės teisės ir pareigos (CK 2.133 str. 1 d.)

CK 2.132 str. 1 d. sakoma, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius ne tik parys, bet ir per kitus asmenis,
kurie vadinami atstovais Įtstatymų leidėjas keidžiaper atstovus sudaryti visus sandorius, išskyrus tuos,
kuriuos dėl jų pobūdžio civilinės teisės subjektai gali sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus
sandorius.

Atstovavimą galima apibūdinti kaip atlikimą teisinių veiksmų (įskaitant, be abejo, sandorius), kuriuos
vieno asmens – atstovaujamojo – vardu ir interesais atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas
suteiktų teisių atlieka kitas asmuo – atstovas, ir kurie tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina
atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šis apibrėžimas tinka tik tiesioginiam atstovavimui.

Atstovavimo požymiai:

1) Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio – vidiniai ir išoriniai – santykiai. Atstovo ir

atstovaujamojo santykiai yra vidiniai ir teisės literatūroje vadinami organizaciniais santykiais.
Vidiniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, todėl civilinės teisės
doktrinoje vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo).
Išoriniai, arba išorinio atstovavimo aspekto, santykiai atsiranda tarp atstovo ir trečiojo asmens, su
kuriuo sudaroma sutartis. Šiems santykiams taip pat būdinga tai, kad atstovas ir trečiasis asmuo turi
elgtis sąžiningai.
Taigi atstovavimo pagrindu atsiranda sudėtinga atstovavimo santykių subjektų ryšių struktūra, o
būtent: atstovaujamojo ir atstovo santykiai (vidinis atstovavimo subjektas), atstovo ir trečiojo
asmens santykiai (išorinis atstovavimo aspektas) ir atstovaujamojo ir trečiojo asmens santykiai
(atstovo atliktų atstovaujamojo vardu ir interesais teisinių veiksmų padarinys).
2) Atstovas veikia atstovaujamojo vardu ir interesais. Šis požymis nurodytas CK 2.133 str. 1 d. Tai turi
didelę reikšmę: pirma, dėl to sandorio šalis yra ne atstovas, o atstovaujamasis, antra, kai atstovas
veikia neviršydamas jam suteiktų teisių, nuo pat sandorio sudarymo ar kitokio teisinio veiksmo
atlikimo tiesiogiai sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos būtent atstovaujamojo civilinės teisės
ir pareigos. Taigi taikoma taisyklė – tas, kas veikia per kitą, veikia pats (lot. fact per alium facit per
se).
Atstovo veikimas atstovaujamojo vardu turi būti viešas, t.y. galioja fakto atskleidimo principas.
3) Atstovaujamasis suteikia atstovui teises veikti jo vardu ir interesais.
4) Atstovas esant atstovavimo santykiams išreiškia savo valią. Nors atstovavimo santykių atstovas
sudaro sandorius atstovaujamojo vardu ir interesais, tačiau sudarydamas sandorį su trečiuoju
asmeniu jis reiškia ne atstovaujamojo, o savo valią. Tačiau jo valios turinys priklauso nuo
atstovaujamojo jam suteiktų teisių, kuriomis remdamasis atstovas veikia.

Apibendrinant atstovavimo požymius, galima pateikti tokią atstovavimo sąvoką: atstovavimas – tai civiliniai
teisiniai santykiai tarp atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, tarp kurio ir atstovaujamojo atsiranda
teisinis santykis dėl atstovo teisinių veiksmų, kuriuos šisatlieka neviršydamas atstovaujamojo suteiktų
teisių, veikdamas jo vardu ir interesais, ir dėl kurių tiesiogiai sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos
atstovaujamojo civilinės teisės ir pareigos.
Atstovavimo reikšmė

 Jo pagrindu gali būti įgyvendinamos civilinės teisės subjekto teisės ir vykdomos pareigos pačiam
subjektui neatliekant veiksmų, o pavedant juos atlikti kitam asmeniui.
 Kai civilinės teisės subjektas pats savo veiksmais negali įgyvendinti teisių ir vykdyti pareigų, tokiais
atvejais civilinės teisės ir pareigos gali būti sukuriamos, pakeičiamos, panaikinamos atstovavimo
pagrindu, t.y. sudarant sandorius ir atliekant veiksmus civilinės teisės subjekto vardu ir interesais
kitam asmeniui.

Atstovavimo santykių atribojimas nuo kitų panašių santykių

1) Veiksmai, atliekami kito asmens interesais.

2) Kito asmens turto administravimas iratstovavimas. Kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio
turto administravimasgali būti savanoriškas irnustatomas remiantis sutartimi, tačiau gali būti ir
privalomas turto administravimas, kuris nustatomas pagal įstatymą teismo sprendimu (pvz.,
paveldimo turto administravimas, asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto administravimas,
areštuoto turto administravimas, bankrutuojančio privataus juridinio asmens turto
administravimas). Nors turto sdministravimo santykiai labai panašūs į atstovavimo santykiuss,
tačiau administratorius, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą,
nelaikytinas to asmens, kurio turtą jis administruoja, atstovu. Panašumas į atstovavimo santykius
labiausiai pasireiškia tuo, kad turto administratorius, nesvarbu, kokiu pagrindu nustatytas
administravimas, gali būti įgaliojamas valdyti, naudoti kitam asmeniui priklausantį turtą ir juo
disponuoti, ir tokiais veiksmais sukurti savininkui tam tikrų pareigų, susijusių su jo turtu. Antra,
administravimo teisiniams santykiams, nors jie ir nėra atstovavimo santykiai, mutatis mutandis gali
būti taikomos atstovavimo normos.
3) Turto patikėjimo santykiai ir atstovavimas. Turto patikėjimas, panašiai kaip ir turto
administravimas, taip pat yra viena iš kito asmens turtinių interesų įgyvendinimo formų, kai
patikėtinis veikia savo vardu, bet patikėtojo interesais. Paga; CK 6.953 str. 1 d. pateiktą turto
patikėjimo sutarties sampratą šios sutarties pagrindu viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai
(patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti,
naudoti ir juo disponuoti patikėjimo, ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) ineteresais. Taigi
esminiai turto patikėjimo skirtumai nuo atstovavimo yra tokie: pirma, patikėtinis veikia turto
patikėjimo sutarties pagrindu ir sudaro sandorius savo vardu (CK 6.953, 6.955 str), nors ir patikėtojo
(ar naudo gavėjo) interesais, antra, patikėtinio atliekami veiksmai iš esmės susiję su jam patikėto
turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.
4) Santykiai, atsirandantys dėl antstolio atliekamų teisinių veiksmų. Antstolis nėra laikomas
kreditoriaus (išieškotojo) atstovu, o yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam ši suteikia teismo
sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo,dokumentų
perdavimo ir kitas įstatymų nurodytas funkcijas.
5) Kiti atvejai. Nuo atstovavim reikia skirti ir kitus panašius santykius, tarkim, sutikimo atlikti tam
tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius savimą (pvz., neveiksnių (nuo 14 iki 18 m.) nepilnamečių
atstovai pagal įstatymą duodami sutikimą sudaryti tam tikrą sandorį neveikia kaip atstovai, nes
sandorį, kuriam sudaryti reikėjo gauti sutikimą, tokie fiziniai asmenys sudaro patys savo vardu).
6) Atstovavimas teisme (procesinis atstovavimas). Atstovavimo teisme, kaip ir materialiosios teisės
reguliuojamo atstovavimo instituto, atveju susiklosto dvejopi teisiniai santykiai: vidiniai teisiniai
atstovo ir atstovaujamojo santykiai (iš prigimties jie yra materialiniai teisiniai santykiai) ir išoriniai
teisiniai atstovo, kaip dalyvaujančio byloje asmens, ir teismo santykiai (tai procesiniai teisiniai
santykiai, reguliuojami civilinio proceso normų). Būtent išoriniai atstovavimo teisme santykiai lemia
jų ypatumus, leidžiančius aiškiai atskirti procesinį atstovavimą nuo materialinio teisinio
 atstovavimo. Atstovavimas teisme bendriausia prasme suprantamas kaip procesinė veikla, kai,
atstovui įgyvendinant ir ginant kito asmens – atstovaujamojo – teises ir teisėtus interesus teisme,
susiklosto teismo ir atstovo procesiniai teisiniai santykiai. Galima išskirti tokius pagrindinius
procesinio atstovavimo, reguliuojamo materialiosios teisės normų ypatumus:
a) CPK imperatyviai nurodo subjektus, kurie gali būti atstovai teisme. Pagal CK atstovas gali būti
kiekvienas veiksnus civilinės teisės subjektas, išskyrus įstatymų daromas išimtis.
b) Skiriasi atstovo teisme teisių ir pareigų įforminimas. Atstovo teisiųir pareigų įforminimą
reguliuoja CPK 57 str.

Atstovavimo atsiradimo pagrindai ir rūšys:

CK 2.132 str. 2 d. nurodyti keturi atstovavimo atsiradimo pagrindai:

1) Sandoris
2) Įstatymas
3) Teismo sprendimas
4) Administracinis aktas

Atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu atstovui suteikiama teisė veikti atstovaujamojo vardu ir interesais,
civilinės teisės doktrinoje skiriamas savanoriškas (sutartinis) atstovavimas ir privalomas atstovavimas
(atstovavimas pagal įstatymą).

Atstovavimas pagal įstatymą gali atsirasti tokiais atvejais:

1) Kai tai nurodo pats įstatymas (pvz., tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atsakovai pagal
įstatymą, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu (CK 3.157 dtr.), vaiko globėjas
(rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą (CK 3.240, 3.272 str.)
2) Teismo sprendimo pagrindu (pvz., teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi jam
skirti globėją (CK 3.242 str.)
3) Pagal administracinį aktą (pvz., mero potvarkį, kuriuo pavedama atlikti tam tikrus teisinius
veiksmus, tarkim, sudaryti tam tikrus sanoždorius)

Dar viena atstovavimo rūšis – numanomas atstovavimas. Numanomu atstovavimu laikomi atvejai, kai
atstovavimo faktas gali būti suprantamas iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Numanomo
atstovavimo atvejais reikia nustatyti:

1) Aplinkybes, kurioms esant yra rimto pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti, kad sandorį jis
sudaro su kito asmens atstovu
2) Ar tos aplinkybėsm kurios davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti, kad sandorį jis
sudaro su kito asmens atstovu, atsirado dėl atstovaujamojo elgesio
3) Ar trečiasis asmuo buvo sąžiningas, t.y. jis nebuvo ginamas
2. Įgaliojimas. Įgaliojimo forma ir galiojimo terminas. Perįgaliojimas. Įgaliojimo pabaiga. Įgaliotojo ir
įgaliotinio teisės ir pareigos.

3. Komercinis atstovavimas (sąvoka, rūšys). Prekybos agentas, jo teisių ir pareigų įforminimas.

Prekybos agento ir atstovaujamojo teisės ir pareigos. Prekybos agento atlyginimas ir jo mokėjimo
tvarka.Konkurencijos draudimas. Sutarties su prekybos agentu nutraukimas.
4. Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo ir pardavimo
sutartis. Atstovo teisės ir pareigos, jo sudarytų sandorių galiojimas. Atstovo veiksmų
patvirtinimas. Atstovo teisių pasibaigimas.

5. Prokūros samprata, išdavimas ir forma. Prokuristo teisės. Prokūros pabaiga.