17 tema.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

Klausimai
1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata
1.1. Sąvoka
1.2. Sistema ir rū šys
1.3. Formos
1.3.1. Besąlyginis
1.3.2. Sąlyginis
1.4. Atribojimas nuo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių
1.5. Atribojimas nuo atleidimo nuo bausmės instituto
2. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado
pavojingumą
2.1. Samprata
2.1.1. Kai asmuo praranda pavojingumą
2.1.2. Kai nusikalstama veika praranda pavojingumą
2.2. Atribojimas nuo dekriminalizavimo ir depenalizavimo
2.3. Atribojimas nuo mažareikšmiškumo
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo
3.1. Mažareikšmiškumo samprata
3.2. Problemos praktikoje
4. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko
4.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis
susitaiko samprata ir sąlygos
4.2. Savanoriško prisipažinimo samprata ir problematika
4.3. Ž alos samprata. Ž alos atlyginimo ir pašalinimo skirtingumas
4.4. Susitaikymas su nukentėjusiuoju samprata
4.5. Pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamų veikų problematika
5. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių
5.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių
samprata
5.2. Požymio „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ samprata
6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti
organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas
6.1. Samprata, kilmė ir reikalavimai
6.2. Taikymo ribojimai
7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
7.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą samprata ir sąlygos
7.2. Laidavimo rū šys
7.3. Laiduotojas ir šio subjekto problematika
8. Kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai, numatyti BK Bendrojoje dalyje
(ribotas pakaltinamumas, asmens prieš jo valią apsvaiginimas narkotinėmis medžiagomis ar
jo nugirdymas ir kt.)
8.1. Ribotai pakaltinamų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata ir
reikalavimai
8.2. Prieš valią nugirdytų ar apsvaigintų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės samprata ir reikalavimai
9. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikas, numatytas BK Specialiosios dalies
straipsniuose
1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata
1.1. Sąvoka
1.2. Sistema ir rū šys
1.3. Formos
1.3.1. Besąlyginis
1.3.2. Sąlyginis
1.4. Atribojimas nuo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių
1.5. Atribojimas nuo atleidimo nuo bausmės instituto

1.1. Sąvoka

Atleidimas nuo BA – tai asmens, teismo pripažinto kaltu nusikaltimo padarymu, sąlyginis arba
besąlyginis atleidimas nuo tų pasėkmių, kurios sudaro BA turinį, ir teistumo.

Reikšmė: tai BT humaniškumo pavyzdys, šių principų įgyvendinimas. Bausmės

individualizavimas. Kartu ir bausmės ekonomijos principo realizavimas. Asmeniui, kuris atleidžiamas
nuo BA neatsiranda teistumas, bet jeigu metų bėgyje padaroma nauja veika, tai atleidimas naikinamas
ir skiriamos bausmės už abi NV.

1.2. Sistema ir rū šys

Rū šys:
a) kai asmuo ar veika prarado pavojingumą; b) nusikaltimo mažareikšmiškumas; c) kaltininko
ir nukentėjusiojo susitaikymas; d) lengvinančios aplnkybės; e)asmuo aktyviai padėjo
atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas
veikas; f) pagal laidavimą

1.3. Formos
1.3.1. Besąlyginis
1.3.2. Sąlyginis
Atleidimo nuo BA rū šys pagal savo turinį klasifikuojamos į sąlygines ir besąlygines.
Besąlyginės yra tokios, kurios po kurių pritaikymo laikomasi nuomonės, kad
baudžiamieji teisiniai santykiai dėl padaryto nusikaltimo baigėsi, o asmuo, padaręs
nusikaltimą vėliau nebebus traukiamas BA. (veikai praradus pavojingumą)
Sąlyginė atleidimo nuo BA rū šis yra tokia, kai asmeniniui, padariusiam nusikaltimą, yra
duodamas bandomasis laikotarpis (pvz. Kaltininkui ir nukelntėjusiajam susitaikius).

1.4. Atribojimas nuo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių

BA šalinančios aplinkybės - aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys
nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu, apibrėžiamos kaip aplinkybės, pašalinančios
veikos pavojingumą ir priešingumą teisei.

1.5. Atribojimas nuo atleidimo nuo bausmės instituto

Atleidimo nuo BA atvejų negalima tapatinti su atleidimu nuo bausmės, nes šiuo atveju
asmeniui nuosprendžiu paskiriama bausmė, o po to jis atleidžiamas nuo visos ar dalies
paskirtosios bausmės atlikimo. Tuo tarpu atelidimo nuo BA atveju asmuo atleidžiamas nuo
visų pasėkmių , sudarančių BA turinį, ir teistumo.

2. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado

pavojingumą
 2.1. Samprata
2.1.1. Kai asmuo praranda pavojingumą
2.1.2. Kai nusikalstama veika praranda pavojingumą
2.2. Atribojimas nuo dekriminalizavimo ir depenalizavimo
2.3. Atribojimas nuo mažareikšmiškumo

2.1. Samprata
2.1.1. Kai asmuo praranda pavojingumą
2.1.2. Kai nusikalstama veika praranda pavojingumą

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą yra
besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rū šis, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios
atsakomybės dėl to, kad jis pats arba jo padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą . Asmens, kuris
nustojo bū ti pavojingas, arba asmens padariusio veiką, kuri nebėra pavojinga, patraukimas baudžiamojon
atsakomybėn yra netikslingas ir nereikalingas.

Padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu

teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių
pasikeitimo tapo nepavojingi.
Besąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju bausmės paskyrimas
būtų netikslingas bausmės paskirties požiūriais. Paprastai sunkūs nusikaltimai negali prarasti
pavojingumo netgi esant faktiniam aplinkybių pasikeitimui. Atsakomybės klausimas gali būti
keliamas tik nustačius, jog padaryta veika atitinka Kodekse nurodytus nusikalstamos veikos
požymius ir tik nustačius veiką padariusį asmenį. Reikia skirti nuo baudžiamųjų įstatymų
pakeitimų, naikinančių veikos baudžiamumą, bei nuo mažareikšmės nusikalstamos veikos.
Straipsnis nurodo du skirtingus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus: kai
nusikalstama veika praranda pavojingumą ir kai asmuo praranda pavojingumą. Išvados, kad asmuo
prarado pavojingumą turi būti vertinamos kompleksiškai. Negali būti vertinamas kaip aplinkybių
pasikeitimas teigiamas asmens elgesys, susijęs su nusikalstama veika. Kai veika praranda
pavojingumą, aplinkybių pasikeitimas gali įvykti valstybės, vietovių ar net konkretaus subjekto,
pvz. valstybės institucijos mastu. Aplinkybių pasikeitimas šiuo atveju turi nepriklausyti nuo asmens
valios. Pasikeitus aplinkybėms veika gali būti įvertinta kaip administracinis ar drausminis
pažeidimas. Gali būti paskirtos auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės. Atleidimas
besąlyginis – elgesiui ateityje nekeliami reikalavimai, nėra privaloma teismui taikyti kokias nors
priemones. Šiuo pagrindu ikiteisminį tyrimą gali nutraukti ir prokuroras. /// Pagal LAT praktiką:
numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių
aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu.
Nagrinėjamu atveju didelį tam tikro asmens padarytos veikos padarytą pavojingumą lėmė didelis
padarytos veikos mastas, žalos, kilusios šalies finansų sistemai dėl nesumokėtų mokesčių dydis.
Privaloma perskaityti bylą dėl kontrabandos (bylos su P raide – precedentinės).

2.2. Atribojimas nuo dekriminalizavimo ir depenalizavimo

dekriminalizacija – baudžiamosios veikos įtvirtintos BK, panaikinimas;
Depenalizacija – tai sankcijos už padarytą NV, kuri yra įtvirtinta BK, mažinimas, naujų
“lengvesių” sankcijų įtraukimas.
2.3. Atribojimas nuo mažareikšmiškumo
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo
3.1. Mažareikšmiškumo samprata
3.2. Problemos praktikoje

Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu
dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika
pripažįstama mažareikšme.
Tokia situacija, kai formaliai vertinant kaltininko veiką joje yra nusikalstamos veikos
požymių, tačiau realaus pavojingumas yra nedidelis. Tai besąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios
atsakomybės. Taikoma siekiant išvengti nepagrįsto traukimo baudžiamojon atsakomybėn. Veika
pripažįstama mažareikšme jei ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms vertybėms. Vertinant
mažareikšmiškumą būtina atsižvelgti ir į objektyviuosius, ir į subjektyviuosius požymius.
Aplinkybės, nesusijusios su veikos padarymu, vertinant veiką kaip mažareikšmę įtakos neturi (pvz.
gailestis, atsiprašymas ir pan.). Pagal LAT jei baudžiamosios atsakomybės atsiradimas siejamas su
tam tikru vertinamuoju požymiu sudėtyje (pvz. didelė žala, nepaprastas cinizmas), nustačius kad
veikai ar jos pasekmėms būdingas šis požymis, jos mažareikšme pripažinti negalima. Veika,
padaryta bendrininkaujant, mažareikšme pripažintina tik visų bendrininkų atžvilgiu. Teismas
neturėtų mažareikšmiams pripažinti labai sunkių nusikaltimų, nors įstatymas tiesiogiai tokio
draudimo nenumato. Veika taip pat gali būti pripažinta mažareikšme, jei nutrūksta parengtinėje
stadijoje dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.
4. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko
4.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis
susitaiko samprata ir sąlygos
4.2. Savanoriško prisipažinimo samprata ir problematika
4.3. Ž alos samprata. Ž alos atlyginimo ir pašalinimo skirtingumas
4.4. Susitaikymas su nukentėjusiuoju samprata
4.5. Pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamų veikų problematika

4.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis

susitaiko samprata ir sąlygos

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį

nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba
susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos
atstovu, ir;
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės recidyvistas [1], pavojingas recidyvistas [2], taip pat asmuo, kuris anksčiau
jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeni u
[3], jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri
metai.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per
vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be
pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir
tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir
 spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas
veikas.
4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per
vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo
baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens BA.
Tai sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kelianti reikalavimus asmens
elgesiui ateityje. Ši forma gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui.
4.2. Savanoriško prisipažinimo samprata ir problematika

Savanoriškas prisipažinimas reiškia, jog asmuo prisipažįsta savanoriškai, o ne stumiamas

byloje surinktų įrodymų, taip pat savanoriškai duoda parodymus bei pripažįsta kaltę.

4.3. Ž alos samprata. Ž alos atlyginimo ir pašalinimo skirtingumas

Žalos pašalinimas – moralinės, fizinės ar turtinės žalos, kurią nukentėjusysis patyrė dėl
nusikalstamos veikos, atlyginimas ar pašalinimas bet kokiu būdu. Žalos atlyginimas –
piniginis žalos, padarytos nusikalstama veika, kompensavimas (pvz. sugadinto turto remonto
išlaidos). Žalos pašalinimas – padarytos žalos neutralizavimas (pvz. turtinė žala atlyginama
darbu, apmokamos gydymo išlaidos). Moralinė žala atlyginama viešai atsiprašant
nukentėjusiojo ir pan. Kaltininkas ir nukentėjusysis taip pat gali susitarti, kad žala ar jos
dalis bus atlyginta vėliau, po teismo nuosprendžio. Jei asmuo nevykdys šių įsipareigojimų,
teismas turės teisę panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

4.4. Susitaikymas su nukentėjusiuoju samprata

Susitaikymas reiškia, jog nukentėjusysis ne tik atleido kaltininkui, bet ir neturi jokių
pretenzijų bei reikalavimų, pareikštų baudžiamojo proceso metu. Susitaikymo motyvai
reikšmės neturi.
4.5. Pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamų veikų problematika

Pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų turi būti matomas iš bylos
medžiagos, pvz. nusikalstamos veikos tikslai ir motyvai, kaltininko asmenybė, sunkinančios
ir lengvinančios aplinkybės ir pan. Tai, kad kaltininkas yra padaręs nusikalstamų veikų ar
turi neišnykusį teistumą (bet nėra recidyvistas), savaime nėra pagrindas neatleisti jo pagal šį
straipsnį. Susitaikymo diena laikoma diena, kai nukentėjusysis priėmė sprendimą susitaikyti.
Bandomuoju laikotarpiu asmens baudžiamosios atsakomybės atsiradimas priklauso nuo jo
padarytos veikos pavojingumo pobūdžio. Teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo
nevykdymas reiškia, jog kaltininkas tokią galimybę turi, tačiau sąmoningai nevykdo
įsipareigojimo. Sąmoningą nevykdymą reiškia ir turto slėpimas, darbo vengimas ir pan.
Kaltininkas ir nukentėjusysis gali susitaikyti iš esmės bet kada nuo ikiteisminio tyrimo iki
teisėjų išėjimo pasitarti į posėdžių kambarį. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
susitaikius neturėtų būti taikomas privataus kaltinimo byloms.
5. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių
5.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių
samprata
5.2. Požymio „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ samprata
 5.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių
samprata
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu
sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę
lengvinančios aplinkybės, ir
3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Esant sąlygų visumai tai yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis.
5.2. Požymio „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ samprata

Skaitoma, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jei teistumas jam išnykęs arba
panaikintas, pritaikyta malonė arba amnestijos aktas. Lengvinančios aplinkybės, kurios nėra
paminėtos BK 59 str. 1 d. reikšmės neturi (sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo
atsakomybės). Sąlyga, jog neturi būti sunkinančių aplinkybių, apima tik 60 str. išvardintas
aplinkybes. Net ir esant visoms sąlygoms, teismas turi teisę atsisakyti atleisti nuo
baudžiamosios atsakomybės.
6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti
organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas
6.1. Samprata, kilmė ir reikalavimai
6.2. Taikymo ribojimai

6.1. Samprata, kilmė ir reikalavimai

1. Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant
nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką
ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės
ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant [1]arba kuris
tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas [2], taip pat
organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui [3].
Tai yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės forma. Šiam pagrindui būtinos šios
sąlygos: a) asmuo yra įtariamas dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje ar nusikalstamame
susivienijime ir pagal baudžiamojo proceso normas yra laikomas įtariamuoju ar kaltinamuoju; b)
baudžiamojo proceso tvarka yra gautas tokio asmens prisipažinimas dėl dalyvavimo atitinkamoje
grupėje; c) asmuo aktyviai padėjo atskleisti atitinkamos grupės nusikalstamas veikas. Asmuo gali
būti atleidžiamas tiek už konkrečias veikas, tiek už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime arba
organizuotoje grupėje. Asmens prisipažinimas reiškia ne tik nusikalstamų veikų pripažinimą, bet ir
teisingų parodymų davimą. Aktyvi pagalba – tai vertingos informacijos davimas, liudijimas prieš
atitinkamų grupių narius, teisėsaugos institucijos užduoties įvykdymas ir pan. Galioja tik tada, kai
asmuo pateikė visą jam žinomą informaciją.

6.2. Taikymo ribojimai

Asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant (kaip vykdytojui ar kaip bendrininkui), atleidimas šiuo
pagrindu netaikomas. Visgi, jei asmuo dalyvavo tik rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje, straipsnis
gali būti pritaikytas. Jei negalima pritaikyti šio pagrindo dėl tyčinio nužudymo, galima skirti
švelnesnę bausmę.
7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
7.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą samprata ir sąlygos
7.2. Laidavimo rū šys
7.3. Laiduotojas ir šio subjekto problematika

7.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą samprata ir sąlygos

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį
nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens,
kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal
laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti,
jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis
įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo
verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes
ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
5. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti
teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę
padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo
terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą
nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
6. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į
laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens
baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar
asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
7. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu
padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti
sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios
atsakomybės už visas padarytas veikas.
8. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu
padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios
atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už
visas padarytas nusikalstamas veikas.

Sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Atidavimas pagal laidavimą kartu
traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo –
terminas nuo 1 iki 3 metų. Laidavimo iniciatyva galima tiek iš laiduotojo, tiek iš kaltinamojo
pusės, tačiau bet kuriuo atveju laidavimas yra laisvas laiduotojo pasirinkimas. Kaltės
pripažinimas nėra tapatus gailėjimuisi, nes pastarasis gali pasireikšti ir aktyviais veiksmais,
pvz. padėjimu teisėsaugai. Tik visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis yra pagrindas
 pritaikyti šį straipsnį. Padaryta žala atlyginama savo noru, o ne dėl teismo sprendimo.
Straipsnis nereikalauja atlyginti visą žalą, nes kaltininkas ir nukentėjusysis dėl dalies žalos
gali susitarti vėliau. Pagrindą manyti, jog asmuo atlygins žalą, sukelia dalies žalos
atlyginimas, pajamų, turto turėjimas ir pan. Tokiu atveju teismas turėtų nustatyti ne ilgesnį
nei 3 metų terminą žalai atlyginti.

7.3. Laiduotojas ir šio subjekto problematika

Tėvams prilyginami ir įtėviai, artimieji giminaičiai – tiesiosios linijos giminaičiai iki antro
laipsnio imtinai. Asmenys, verti teismo pasitikėjimo, yra pilnamečiai, turintys autoritetą
nusikaltusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Laiduotoju negali būti juridinis
asmuo. Užstato ribos nenumatytos įstatyme, todėl jas parenka teismas. Laiduotojas gali
atsisakyti laidavimo tiek dėl asmeninių priežasčių, tiek dėl priežasčių, susijusių su kaltininko
elgesiu. Tais atvejais, kai laidavimo atsisakoma dėl kaltininko elgesio laidavimo metu,
teismas turėtų patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybėn. Kaltininkas gali nesutikti
būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
8. Kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai, numatyti BK Bendrojoje dalyje
(ribotas pakaltinamumas, asmens prieš jo valią apsvaiginimas narkotinėmis medžiagomis ar
jo nugirdymas ir kt.)
8.1. Ribotai pakaltinamų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata ir
reikalavimai
8.2. Prieš valią nugirdytų ar apsvaigintų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės samprata ir reikalavimai

8.1. Ribotai pakaltinamų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata ir

reikalavimai
Greta pakaltinamumo ir nepakaltinamumo BK įteisintas dar vienas žmogaus psichikos įvertinimo
variantas – ribotas pakaltinamumas. Tai yra pakaltinamumo porū šis (sudedamoji dalis), turi bū ti
konstatuojama, kad asmuo iš esmės yra pakaltinamas tik tada sprendžiama, ar asmuo turėtų bū ti
ribotai pakaltinamas. Medicininė riboto pakaltinamumo dalis: psichikos sutrikimas yra riboto
pakaltinamumo kriterijus, bet Lietuvos teismai riboto pakaltinamumo atveju medicininį
kriterijų aiskina plečiamai ir, be psihikos sutrikimų, kriterijumi gali būti pripažįstami ir
psihologiniai sutrikimai , ir tam tikros psichologinės būsenos. Teisinį kriterijų, kaip ir
nepakaltinamumo atveju, sudaro valinis ir intelektualinis momentai. Jų skirtumas nuo
nepakaltinamumo slypi čia: riboto nepakaltinamumo atveju, asmuo negalėjo visiškai suvokti savo
veiksmų esmės arba visiškai jų valdyti (dalinis sugebėjimas suvokti ir valdyti savo veiksmus).

Teisinės pasėkmės: Jeigu asmnuo yra pripažįstamas ribotai pakaltinamu ir patenka į primąją
nusikaltimų grupę( neatsargus, nesunkus, apysunkis nusikaltimas), tai teismas gali atleisti nusikaltusįjį
nuo bausmės, ją švelninti ir abejais atvejais taikyti medicinos priemones. Antrosios nusikaltimų grupės
atveju(sunkus, labai sunkus nusikaltimas) – tik švelninti bausme ir taikyti medicinines priemones.

8.2. Prieš valią nugirdytų ar apsvaigintų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios

atsakomybės samprata ir reikalavimai
Asmuo, kuris padaro nusikalstamą veika apsvaigęs, nuo baudžiamosios atsakomybės
neatleidžiamas:

 Apsvaigimo šaltinis: nepateikiamas išsamiai, tik pavyzdinis sąrašas( alkoholis,

naktorikai ir pan.) tai gali bū ti bet kokios medžiagos ( net teisėtai vartojami vaistai)
naudojamos tiek pagal paskirtį, tiek ne, kurių pasėkmės žmogui – apsvaigimas;
  BĮ skiria II apsvaigimo grupes, kurios yra reiškmingos atsakomybės aspektu
a) Pirma grupė:
i. Savanoriškas apsvaigimas;
ii. Nesavanoriškas apsvaigimas. Tik šiuo atveju baudžiamasis įstatymas
numato keletą specialių taisyklių. Tai toks apsvaigimas, kuomet tai yra
pasiekiama priverstinai arba apgaulės bū du. Tokio apsvaigimo
numatomos II situacijos:
A. Jeigu asmuo padaro I gurpei priskirtą veiką, tada jis atleidžiamas
nuo BA;
B. Jei padaroma II grupei – tada teismas turi teisę švelninti skiriamą
bausmę;
b) Antra grupė:
i. Patologinis apsvaigimas. Tik jis turi teisinę reikšmę, nes jis priskiriamas
laikiniems psichikos sutrikimams. Tai jau yra medicininis
nepakaltinamumo kriterijus. Tokiu atveju, nesuvokęs ar negalėjęs valdyti
savo veiksmų asmuo pripažįstamas nepakaltinamu arba ribotai
pakaltinamu. O jei pripažįstamas pakaltinamu, taikomas priverstinio
apsvaigimo taisyklės.
ii. Fiziologinis apsvaigimas arba actio libero in causa - asmuo atsako už
veiką, padarytą tam tikroje bū senoje, kurioje jis atsidū rė savo noru.
Baudžiamojoje teisės jai nėra priimtina, nes apsvaigimas tada
išskiriamas iš kitų psichikos sutrikimų rū šių ir jie tampa vertinami
nevienodai. Antra, atsakomybė kyla ne už patį apsvaigimo faktą, o už
veiką.

Kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai, numatyti BK Bendrojoje dalyje

1. Nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų

ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
jeigu jis:
1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino
arba pašalino padarytą turtię žalą arba
2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba
3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti,
kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje
numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo
poveikio priemones.
Tai besąlyginis nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš esmės
nurodomos keturios pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusio nepilnamečio atleidimo nuo
baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir nepilnametis turi tenkinti bent vieną iš jų. Atsiprašyti
galima žodžiu arba raštu. Nepilnamečiui nekeliamas reikalavimas atlyginti visą žalą. Esant
tam tikroms aplinkybėms, bendrininkų atlygintą žalą teismas gali pripažinti ir konkrečiam
nepilnamečiui. Atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas skiria BK 82
str. numatytas auklėjimo priemones. Nepilnametis, net ir keletą kartų atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės, negali būti pripažintas recidyvistu.
 Baudžiamosios atsakomybės senatis.
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.
1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis
nuosprendis, jeigu:
1) praėję:
a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas;
b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;
c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas;
d) penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;
e) dvidešimt penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;
f) trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus
gyvybės atėmimu;
2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio
tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos.
2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio
priėmimo dienos.
3. Jeigu nuo šio kodekso XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų
veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui
sueina dvidešimt penkeri metai.
4. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo,
senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba
kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau
apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė
nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą,
susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga
nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
5. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar
tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas
kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga
sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos
institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon
atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto.
6. Bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam:
1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl
kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo;
2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta
ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio
valstybei;
3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio
tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus
procesinius veiksmus;
4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo
gynėjui susipažinti su bylos medžiaga.
7. Šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti
priimtas, jeigu nuo senaties termino pradžios praėjo penkeriais metais ilgesnis terminas,
negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje.
8. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę
nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą
 veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas
ar baudžiamasis nusižengimas.
9. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse:
1) genocidui (99 straipsnis);
2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis);
3) priverstiniam dingimui (1001 straipsnis);
4) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis);
5) civilių trėmimui ar perkėlimui (102 straipsnis);
6) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar
kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais ar jų turto apsaugos pažeidimui (103
straipsnis);
7) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose
(105 straipsnis);
8) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis);
9) agresijai (110 straipsnis);
10) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis);
11) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis);
12) aplaidžiam vado pareigų vykdymui (1131 straipsnis).
96 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis
1. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu:
1) jis nebuvo įvykdytas:
a) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba
b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės
atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, arba
c) per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų,
arba
d) per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų, arba
e) per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar
paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir
2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos
bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos.
2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio
įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
3. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja.
Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar
buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos
praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba
laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos
nusikalstamos veikos padarymo.
4. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos
padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo
nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo padarymo.
5. Skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi šio kodekso 64
straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
9. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikas, numatytas BK Specialiosios dalies
straipsniuose