KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

REFERATAS
DELIKTIN CIVILIN ATSAKOMYB





Kaunas, 2014









2

TURINYS

TURINYS ..................................................................................................................................... 2
VADAS ....................................................................................................................................... 3
Delikto samprata ........................................................................................................................... 4
Delikt rys ................................................................................................................................. 5
Deliktins atsakomybs reglamentavimas .................................................................................... 8
Esminiai delikto poymiai ............................................................................................................ 9
Praktiniai pavyzdiai .................................................................................................................... 11
Deliktins ir sutartins atsakomybs skirtumai ............................................................................ 14
IVADOS ..................................................................................................................................... 16

















VADAS
3


Tiek tarptautinje, tiek vidaus teisje pripastama, kad asmuo savo prigimtimi yra laisvas.
Laisvo pasirinkimo galimyb nra absoliuti: asmens teis elgtis savo nuoira pripastama tiek,
kiek ji neriboja kit asmen pasirinkimo laisvs. Todl valstyb, utikrindama asmens teises
pozityvioje teisje, tvirtina pareigas ir atsakomyb u t pareig nevykdym. Ji kildinama i tos
paios teiss prigimties ir gali bti aikinama kaip teisinis sipareigojimas, teiss subjektas. Teisin
atsakomyb pasireikia kaip teiss paeidjui valstybs vardu, remiantis galiojaniais statymais ir
kitais teiss aktais, daromas prievartinis poveikis, kuriuo siekiama garantuoti teiss norm nustatyt
teisin tvark, atkurti teisi ir pareig pusiausvyr. Teisin atsakomyb galima nagrinti
perspektyvija prasme bei retrospektyviuoju aspektu. Ji gali bti apibdinta kaip specifinis teisinis
santykis dl prieingos teisei veiklos teiss paeidimo. Taigi deliktin teisin atsakomyb
atsiranda kaip specifinis teisinis santykis dl prieingos teisei veiklos teiss paeidimo, o
gyvendinama, kaip relizuojama pareiga atsakyti u padaryt teisei prieing veikl. Taigi deliktin
atsakomyb galime vardinti kaip negatyvij atsakomyb. I dalies deliktins teisins atsakomybs
gyvendinimas susideda i veikos pasmerkimo ir valstybs taikom teisini priemoni.
Ms darbo tikslas yra tinkamai susipainti su deliktine civiline atsakomybe, jos rimis,
teisiniu reglamentavimu. Ianalizav deliktin civilin atsakomyb, palyginsime j su sutartine
atsakomybe. Darbe bus pateikiami civilini byl pavyzdiai, kurie liudys apie deliktin atsakomyb.









4

Delikto samprata
Deliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri
nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin
atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Delikt teiss
reguliavimo dalykas prievoliniai teisiniai santykiai, atsirandantys dl alos turtui ir asmeniui
padarymo. Prievols dl alos padarymo alys yra kreditorius ir skolininkas. Kreditorius yra alos
atlyginimo prievols dalyvis, kuriam priklauso teis reikalauti atlyginti al (CK 6.1 str.).
Skolininkas yra al padars asmuo. Delikto atveju tai gali bti asmuo, kuris padar al, arba
asmuo, kuriam statymas numato atsakyti u kito asmens veiksmus arba u jo valdom daikt
padaryt al. Pavyzdiui, didesnio pavojaus altinio valdytojas atsako u didesnio pavojaus altinio
padaryt al (CK 6.270 str.). Dl padarytos alos atsiranda turtinio pobdio teisinis santykis -
civilin atsakomyb. al, padaryt asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais - ir neturtin
al privalo visikai atlyginti j padars asmuo. Visikas nuostoli atlyginimas reikia nukentjusiojo
grinim toki padt, kokia bt nepadarius alos. Visikai atlyginti reikia tik turtin al, nes
neturtin ala yra atlyginama tik statymo numatytais atvejais.
Deliktins civilins atsakomybs poymiai:
Prievols (atsakomybs) atsiradimo pagrindas civilinis deliktas;
Kitokie negu sutartins atsakomybs senaties terminai;
DCA negalima apdrausti;
DCA visada yra btina ala - kontinentinje teisje, o bendrojoje teisje yra iimtis
kompensuojami nominals nuostoliai, atliekantys ne pagrindin kompensacin funkcij, o
aukljamj (kaimyno sis atliko reikalus kaimyno dare joki nuostoli, bet nemandagu,
nepriirjai sies mokk svar);
DCA pasireikia tik nuostoli atlyginimu (priklausomai nuo teiss sistemos gali bti baudiniai
ir nominals nuostoliai);
Siauras paeist teisi gynimo bd ratas: alia deliktins atsakomybs negali bti taikomi bet
kokie (dl kuri gali susitarti sutarties alys) bdai, o tik tie ir tokiu bdu, kurie numatyti
statyme (pvz. restitucija).


Delikt rys
5

Pareiga atlyginti al. (CK 6.263 str.) Kiekvienas asmuo turi pareig laikytis toki elgesio
taisykli, kad savo veiksmais nepadaryt kitam asmeniui alos ar nuostoli. Panaiais odiai
btent skamba vadinamoji Generalinio delikto doktrina. Ji reikia, kad bet koks alos padarymas yra
laikomas deliktu, jeigu asmuo nerodo aplinkybi, dl kuri jo civilin atsakomyb nra galima.
Generalinio delikto doktrina buvo tvirtinta ir 1964m. Civiliniame kodekse. Kiekvienas asmuo turi
bendr pareig kiekvienam alia esaniajam elgtis atsargiai. Tai vadinamoji Rpestingumo
pareiga. Taiau ios pareigos pobdis, turinys, laipsnis nra vienodi, nes tai priklauso nuo daugelio
aplinkybi, toki, kaip asmens atliekamo darbo, kvalifikacijos ir t.t. Tarkim, asmuo, kuris dirba su
aplinkiniams galiniomis pavoj sukelti mediagomis, privalo rpintis labiau negu tie, kurie
tokiomis slygomis nedirba. Pareiga atlyginti padaryt al yra tiesiogiai susijusi su deliktine
atsakomybe, nes deliktin civilin atsakomyb yra tokia turtin prievol, kuri atsiranda dl alos,
nesusijusios su sutartiniais santykiais.
Atsakomyb u kit asmen padaryt al. (CK 6.265 str.) Civiliniame kodekse yra numatytos dvi
alos atlyginimo prievols:
Dl alos atlyginimo, padarytos duodant nurodym ir j vykdant;
Dl alos, padarytos atstovo ir atstovaujamojo veiksmais.
ios deliktins atsakomybs ries veiksm neteistum lemia nurodymai, o tiksliau, j pobdis.
Prieing teisei nurodym davimas ir vykdymas yra neteisti veiksmai. Nurodym davjo kalt yra
per maas rpestingumas ir atsargumas. U neteist veiksm vykdym nurodym davs ir j
vykds asmuo atsako solidariai. Iimtinis atvejis, jei nurodymas buvo teistas, taiau vykdytas
prieingu teisei bdu, tuomet atstovaujamasis gali rodyti, kad jo kalts ia nra (LR CK 6.279str.
4d.).
Atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al.(CK 6.266, 6.267 str.) i
atsakomybs ris apima statini savininko ir alos, kuri padaro jo gyvnai, atsakomyb. ala
padaroma asmeniui priklausanio pastato, statinio, konstrukcijos ar kitokio panaaus objekto
sugriuvimu. Taip pat ala gali bti padaryta gyvn, nesvarbu, ar jie priklauso asmeniui nuosavybs
ar valdymo teise, ar jis juos priiri nuolat, ar laikinai. Jei asmens inioje yra laukiniai gyvnai,
kuriuos jis prisijaukino ir laiko verslo, pramog ar pomgi tikslais, jis taip pat atsako u padaryt
al be kalts.
LR CK 6.266str. ir 6.267str. aptariamos ir konkretinamos specialiosios normos, nustatanios
savininko deliktin civilin atsakomyb.
6

Atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al. (CK 6.270 str.) Didesnio pavojaus altiniu
laikoma veikla, kuri gali sukelti aplinkiniams asmenims didesn negu prasta pavoj. (transporto
priemoni, mechanizm, elektros ir atomins energijos, sprogstamj ir nuoding mediag
naudojimas, statybos ir t. t.) Tokia veikla gali bti pavojinga dl naudojam priemoni, ranki ar
daikt . Taip pat ji galima dl to, kad asmuo negali visikai valdyti tam tikr proces (pvz.,
vairuodamas transporto priemones). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams
privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl
nenugalimos jgos arba nukentjusio asmens tyios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus
altinio valdytojas atsako be kalts. Atsakomybs be kalts pagrindas yra rizikos teorija: asmuo
vykdo toki veikl, kurios negali visikai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis saugumo taisykli
tokiu atveju yra neesminis, kadangi ir elgiantis saugiai, iliks realus alos pavojus. Be to, tokia
veikla negali bti udrausta, kadangi ji yra labai naudinga visuomenei.
Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt
al. al gali padaryti ne tik privatus asmuo, bet ir kiti teiss subjektai valstyb, savivaldyb, j
institucijos ir tarnautojai. al dl i teiss subjekt kalts turi atlyginti valstyb ar savivaldyb i
savo biudeto, nepriklausomai nuo institucijos ar tarnautojo kalts. Turi bti atlyginta tiesiogiai
padaryta ala, ilaidos, negautos pajamos. Atlyginama ir turtin, ir neturtin ala. ala, padaryta
neteistais valdios aktais, tiesiogiai atlyginama i valstybs ar savivaldybs biudeto. ala,
padaryta asmeniui procesine institucij veikla arba pareign veiksmais, valstybs atlyginama
specialiomis statymo numatytomis slygomis. Gali bti atsisakyta atlyginti al, jei asmuo
ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu save apkalbjo ar kitaip kliud nustatyti ties. Teism
praktikoje suformuluota tokia taisykl, kad toks elgesys vertinamas ne kaip atsakomyb alinanti
aplinkyb, o kaip prisidjimas prie alos atsiradimo ar jos padidinimo. Valstyb, atlyginusi
ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuratros ar teismo pareigno tyiniais veiksmais padaryt al,
gyja atgrtinio reikalavimo (regreso) teis.
Atsakomyb u al, padaryt nepilnamei iki 14 met veiksmais. (CK 6.275 str.) Atsakyti gali tik
tie asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir teisingai vertinti galim pasekmi kilim.
Kadangi yra nustatyta, kad tik sulauks 14 met asmuo gali atsakyti u savo veiksmus teisikai, iki
tol, kol jis sulauks tokio amiaus, u j atsako jo tvai ar paskirti globjai. Jie atsako tada, kai yra
nustatoma j kalt dl tokio neteisto nepilnameio elgesio. Jei nepilnametis padaro nusikalstam
veik tuo metu, kai jis randasi mokymo, aukljimo, globos ar rpybos staigose, jos atsako ir privalo
atlyginti padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts.
7

ios deliktins atsakomybs ries prieastinis ryys yra ypatingas, nes tam, kad atsirast
atsakomyb, turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp nepilnameio veiksm ir aling pasekmi.
Taip pat turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp tv ar globj ir atsiradusios alos.
Atsakomyb u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais. (CK 6.276 str.) Asmuo
nuo 14 iki 18 met laikomas i dalies veiksniu, todl jis yra tiesioginis skolininkas, taiau
daniausiai tokio amiaus nepilnametis neturi pajam ar turto atlyginti padaryt al, todl jo
tvams, rpintojams ar kitoms staigoms nustatoma papildoma atsakomyb. Papildomi skolininkai
atsako ta dalimi, kuria negali atsakyti nepilnametis. Jei ala padaroma keli nepilnamei bendrai,
tai jie atsako solidariai. O j tvai (globjai, atitinkamos staigos) papildomai atsako dalins
atsakomybs tvarka pagal nustatyt kalts laipsn.
Atsakomyb u al, padaryt neveiksni ar riboto veiksnumo asmen veiksmais. (CK 6.278 str.)
Tokie asmenys, kurie yra pripainti neveiksniais, negali bti civilini teisini santyki subjektai,
todl ir negali atsakyti civilins atsakomybs tvarka. ie asmenys turi bti priirimi, ir jeigu jie vis
tiek padaro prieing teisei viekl, u tai turi atsakyti juos priirj asmenys ar staigos kaip
netinkamai savo pareig vykdantieji. Atsakomyb taikoma esant mintai kaltei. Civilin atsakomyb
neatsiras, jeigu nebus nustatytas prieastinis ryys tarp neveiksnaus asmens veikos ir kilusi
pasekmi bei prieastinis ryys tarp prieir vykdani asmen ar staig veiksm ir kilusi
pasekmi.
Atsakomyb u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms. (CK 6.268
str.) ivilinje teisje, veiksnus fizinis asmuo, kuris padaro al tokios bkls, kai nesupranta savo
veiksm reikms ar negali j valdyti, u j neatsako. Yra numatytos tokios situacijos iimtys:
Yra nustatyta, kad jei asmuo padaro al apsvaigs nuo alkoholini grim, narkotini ar
psichotropini mediag, jis vis tiek turi suprasti ir numatyti galimas prieingas teisei
pasekmes, todl nuo atsakomybs negali bti atleidiamas ir privalo atlyginti savo veiksmais
padaryt al.
Pagal LR CK 6.268str. 2 dalyje nurodytas slygas, asmuo visikai ar i dalies turi atlyginti
al, jeigu ji padaryta ypa svarbiam objektui. (ala turi bti padaryta asmens sveikatai arba
gyvybei; nukentjusiojo asmens turtin padtis turi bti sunki; al padariusio asmens turtin
padtis leist pareigoti j atlyginti al ir kt.)
8

alos atlyginimas gali bti perkeliamas asmenims, kurie gyvena su savo veiksm negaliniu
suprasti asmeniu ir j priiri, jeigu jie nesisteng pripainti asmen neveiksniu ir taip
tikjosi, kad u al nereiks atsakyti niekam.
Atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo. ala, padaryta
asmeniui dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo, yra atlyginama pagal specialias taisykles.
Bendrosios alos atlyginimo taisykls, numatytos CK. ala gali bti dvejopa: fizin ir psichin.
Fizikas sualojimas pasireikia kno vientisumo paeidimu, kno nelieiamumo paeidimu,
gyvybs atmimu. Psichin ala pasireikia dvasiniu sukrtimu, tampa, nemiga, smons netekimu,
oku ir kitaip. Prieastinis ryys yra dvejopas: jis turi bti nustatytas tarp neteist veiksm ir
pasekmi ir tarp i pasekmi ir alos
Atsakomyb u al, padaryt dl netinkamos kokybs produkcijos (paslaug). Jeigu dl pirktos
preks netinkamos kokybs vartotojo sveikatai, gyvybei ar turtui padaroma ala, tai ali santykiai
kvalifikuojami kaip deliktiniai. ios prevols alys yra gamintojas, pateiks netinkamos kokybs
prek ir vartotojas, nukentjs nuo netinkamos kokybs preks ir turintis teis reikalauti atlyginti
patirt al.
Atsakomyb u al, padaryt klaidinania reklama. io specialaus delikto atveju ala padaroma
nesiningai skleidiant atitinkam informacij apie prek, kuri suklaidina pirkjus ir paskatina juos
pirkti. Klaidinanti reklama tai bet kokios formos ir bet kokiomis priemonmis skleidiama
informacija, kuri daro neigiam tak vartotojams ir rinkos dalyviams ir skatina pirkti prek, kurios
vartotojai tikriausiai normaliomis slygomis nepirkt, taip padaroma ala.
Deliktins atsakomybs reglamentavimas
Konstitucijos 30 straipsnis suteikia teis kreiptis teism, jeigu yra paeidiamos asmens
teiss ir laisvs. Teis teismin gynim egzistuoja nepriklausomai nuo teises ir laisves paeidusiojo
statuso, t.y. nepriklausomai nuo to, privatus ar vieasis asmuo jas paeid. Neteisti veiksmai gali
sukelti vairius teisinius padarinius. Vienas i toki padarini ala. Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje ala apibrta kaip asmens turto netekimas arba sualojimas,
turtos ilaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt neteist
veiksm. Pagal i Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norm btina tam tikr ilaid
pripainimo atlygintina ala slyga yra pareign veiksm neteistumo faktas esantis prieastiniame
ryyje su atsiradusiomis pasekmmis. al privalo rodyti pareikjas. alos atlyginimas statymo
9

siejamas su jos atsiradimu dl al privatiems asmenims suklusi asmen. Santykiai dl alos
atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kas padar al, nra santykiai, grindiami administraciniu
vienos alies pavaldumu kitai. Tai civiliniai santykiai, atsirad dl alos padarymo, t.y. civilins
deliktins atsakomybs santykiai. Nepriklausomai nuo to, kokio asmens privataus ar vieojo -
neteistais veiksmais padaroma ala, tarp ali susiklosto civiliniai teisiniai santykiai dl alos
atlyginimo, kuriuos reguliuoja civilins teiss normos. Lietuvos Respublikos administracini byl
teisenos statymas yra specialusis statymas, kurio 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad
administraciniai teismai sprendia bylas dl alos, atsiradusios dl vieojo administravimo subjekt
neteist veiksm, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje
nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis toki elgesio taisykli, kad savo veiksmais (veikimu,
neveikimu) nepadaryt kitam asmeniui alos. ios pareigos nevykdymas utraukia civilin
atsakomyb, padaryta turtin ala, o statym numatytais atvejais ir neturtin ala, turi bti visikai
atlyginama atsakingo asmens. Kad bt pripaintas reikalavimas dl alos atlyginimo pagrstu, turi
bti nustatytos visos civilins atsakomybs slygos: alos faktas, neteista veika, prieastinis ryys
tarp j bei al padariusio asmens kalt.

Esminiai delikto poymiai
Neteisti veiksmai. Neteistumas civilinje teisje i esms skiriasi nuo neteistumo sampratos
kitose teiss akose. Neteisti veiksmai pasireikia neteistu veikimu, kai asmuo veikia aktyviai,
arba neveikimu, kai asmuo veikia pasyviai. Deliktin atsakomyb atsiranda tada, kai egzistuojant
tam tikrai teisinei pareigai pareigotas asmuo jos nevykdo arba vykdo netinkamai ir taip padaro al
kitam asmeniui. Deliktin civilin atsakomyb sukeliantys neteisti veiksmai arba neveikimas yra
asmens elgesys tiek paeidiant bendruosiuos teiss principus, draudianius daryti al kitiems,
tiek ir neatitinkantys speciali statymo reikalavim ir todl lemiantys al. Deliktai gali bti
skirstomi pagal vairius kriterijus: pagal tai, kam yra ala padaryta deliktus asmeniui arba
deliktus turtui, pagal kalts form: tyiniai, neatsargs arba nerpestingi deliktai.
Prieastinis ryys. Prieastinis ryys atspindi dviej objektyvios tikrovs reikini prieasties ir
pasekms ssaj. Reikinys arba j grup, sukelianti naujus reikinius, yra prieastis. Reikinys
atspindintis veikiant prieasiai, yra pasekm. Teisinei atsakomybei taikyti nustatytas konkretus
ryys yra vadinamas teisikai reikmingu. Prieastinis ryys yra teisikai reikmingas, jeigu dl
asmens veiksm alos atsiradimo galimyb virsta tikrove arba neigiam pasekmi abstrakti
galimyb konkreia galimybe. Teisikai nereikmingas prieastinis ryys yra atsitiktinumas.
10

Teisikai reikmingu pripastamas ir tiesioginis, ir netiesioginis prieastinis ryys. Tiesiogin
prieastis yra tada, kai ala atsiranda i neteist veiksm, kaip tiesiogin neteist veiksm
pasekm. Kai dl neteist veiksm susidaro palankios slygos alai atsirasti, tai laikoma
netiesioginiu prieastiniu ryiu.
Kalt. Civilin atsakomyb atsiranda tik esant skolininko kaltei, iskyrus statym numatytus
atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be kalts. Civilinje teisje kalt suprantama kaip
asmens veiksm iorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo
kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis nebuvo rpestingas ir apdairus,
kiek atitinkamomis slygomis buvo btina. Kalts formos yra tyia arba neatsargumas. Pastarasis
skirstomas paprast ir didel neatsargum. Tyia pasireikia kaip siekimas padaryti al.
Neatsargumas pasireikia kaip atsargumo, atidumo, uolumo ir rpestingumo stoka. Dideliu
neatsargumu laikytinas paprast, visiems suprantam elgesio taisykli nesilaikymas arba asmeniui
neabejotinai inom saugaus elgesio reikalavim ignoravimas numatant alos atsiradim.
ala. ala civilins teiss moksle apibdinama kaip teiss saugom asmenini ir turtini vertybi
sunaikinimas arba pakenkimas neteistais veiksmais, sukls neigiam pasekmi, kurias pagal
statymus galima vertinti turtine iraika. alos darymas reikia konkreios subjektins teiss
paeidim, o taikant civilin atsakomyb alos atlyginimas visada yra turtinis. Jeigu asmens
subjektyvi teisi paeidimas paeidia asmens turtinius arba neturtinius interesus, tai reikia
nustatyti, ar ala kaip civilins atsakomybs pagrindas. alos poymiai civilins atsakomybs
prasme yra ie:
1. Tai poveikis asmeninms ar turtinms vertybms;
2. is poveikis padaromas neteistais veiksmais;
3. Poveikio rezultatas nukentjusiam yra neigimas;
4. J galima vertinti turtine iraika;
5. Su iais juridiniais faktais statymas sieja prievol atlyginti al.
ala arba nuostoliai pasireikia kaip asmens turto netekimas arba sualojimas, jo turtos ilaidos,
negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. alos yra keli
ri:
Pagal vertybi pobd ala skirstoma al turtui, asmeniui ir neturtin al.
Pagal neteisto veikimo ir alos santyk skiriama tiesiogin ir netiesiogin ala.
11

Netiesiogin ala yra neteist veiksm patiriamos ilaidos arba turto sumajimas. Ji
atsiranda kaip padarytos alos papildomas rezultatas arba yra btina siekiant alos
atlyginimo.
Tiesiogin ala dar yra vadinama realija. Realioji ala atsiranda dl tiesioginio poveikio ir
pasireikia turto sugadinimu arba sunaikinimu.
Praktiniai pavyzdiai
Dl darbdavio teiss/pareigos kontroliuoti darbuotoj (sprendiant dl darbdavio civilins
atsakomybs taikymo u jo darbuotojo kaltais veiksmais padaryt al)
Raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal atsakovo UAB
Technoverslas kasacin skund dl Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutarties panaikinimo civilinje byloje pagal iekov Autodesk
Incorporated ir Microsoft Korporacijos iekin atsakovui UAB Technoverslas (buvusi udaroji
akcin bendrov Topo technika), treiajam asmeniui N. M. dl autori teisi paeidimo ir alos
atlyginimo. Pagal byloje pateiktas atsakovo darbuotoj darbo tvarkos taisykles ir treiojo asmens N.
M. parodymus darbdavys ne tik formaliai nesudar galimybi darbuotojams usiimti neteista veikla
(tvirtino pareig darbo tvarkos taisyklse), bet ir realiai bei periodikai instruktavo darbuotojus,
organizavo pasitarimus, susirinkimus, kontroliavo darbuotojus darbo metu darbo vietoje. Darbdavio
teis kontroliuoti nra absoliuti ir negali perengti statyme nustatyt rib, t. y. darbdavys gali
kontroliuoti savo darbuotojus tik darbo metu ir darbo vietoje. Vyriausiasis tyrjas A. K.
baudiamojoje byloje paliudijo, kad kompiuter i N. M. atsim automobili stovjimo aiktelje,
t.y. ne darbdavio patalpose. Be to, nagrinjamoje byloje darbdavio atliekama kontrol atitiko DK
tvirtintus teisingumo, protingumo ir siningumo principus, t. y. ji buvo laiku, profesionali,
nuolatin, periodika ir protinga. Sutiktina, kad kontrols pakankamumo faktas yra vertinamas
kiekvienu konkreiu atveju, taiau surinkti rodymai nesuteikia pagrindo ivadai, kad i kontrol
buvo nepakankama. Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m.
spalio 24 d. nutart panaikinti ir palikti galioti Klaipdos miesto apylinks teismo 2012 m. balandio
5 d. sprendim. Priteisti i iekov Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos 59,66 Lt
(penkiasdeimt devynis litus 66 ct) ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu kasaciniame
teisme, valstybs biudet. Priteisti i iekov Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos
kasatoriui UAB Technoverslas 3073 Lt (tris tkstanius septyniasdeimt tris litus) bylinjimosi
12

ilaid. i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo
primimo dienos.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. liepos 11 d.
nutartis, priimta civilinje byloje Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacija v. UAB
Technoverslas, bylos Nr. 3K-3-385/2013.

Dl neturtins alos dydio, kai prarandamas gyvnas (augintinis) dl kito asmens
neteist veiksm
Raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal iekovs I. M.
kasacin skund dl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkriio 28 d. nutarties ir Vilniaus miesto
1-ojo apylinks teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo perirjimo civilinje byloje pagal iekovs
I. M. iekin atsakovei R. G. dl turtins ir neturtins alos atlyginimo. Iekov I. M. (iki santuokos
sudarymo .) kreipsi teism praydama priteisti i atsakovs R. G. 1611,71 Lt turtins ir 3000 Lt
neturtins alos dl to, kad 2011 m. vasario 26 d., jai ivedus pavedioti savo Jorkyro terjer
veisls un, atsakovei priklausantis vokiei avigani veisls uo j upuol ir sualojo, dl ko
pastarj teko eutanazuoti. Prarastas uo iekovei kainavs 1500 Lt, jo umigdymas 97,71 Lt,
vaistai 14 Lt, o patirtus igyvenimus iekov vertino 3000 Lt suma, nes dl nurodyto vykio
pablogjo iekovs sveikata. Asmens praomas priteisti neturtins alos atlyginimo dydis negali bti
vertinamas kaip i anksto inomas ir nustatytas, nes dyd vertina ir nustato teismas, ityrs ir
vertins visas teisikai reikmingas bylos aplinkybes. Paymtina, kad paprastai nukentjusysis
subjektyviai vertina ir nurodo jam padarytos neturtins alos dyd. Asmens reakcija jo neturtini
vertybi paeidim gali bti adekvati ir neadekvati, nukentjusiojo jausmai, vidiniai igyvenimai,
sukrtimai ir kanios yra individuals, todl, remdamasis tokiais vidiniais igyvenimais, nulemtais
individualios reakcijos to paties pobdio ir sunkumo veiksmus, kuriais paeidiamas didesn ar
maesn vert asmeniui turintis gris, nukentjusysis subjektyviai vertina ir nurodo jam padarytos
neturtins alos dyd. Vis dlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus
neturtins alos dyd lemianius kriterijus, vis pirma turi vertinti paeistos vertybs pobd pagal
protingo mogaus etalon. Atkreiptinas dmesys tai, kad neturtin ala, patirta dl prarasto
augintinio, kuris tenkino iekovs bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtini vertybi
hierarchijoje nra esmin, todl kad ji, nepaisant individuali augintinio savybi ir iekovs
prisiriimo prie gyvno, gali bti i dalies atkurta. Kitas svarbus neturtins alos dyd lemiantis
13

kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado iekovei dl neturtins vertybs paeidimo.
vertinus byloje surinktus rodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai
nustat, jog nra duomen apie ilgalaikius iekovs sveikatos sutrikimo padarinius ateityje,
sumajusias iekovs bendravimo galimybes ar nemig, iekovs patirtas sveikatos sutrikimas nra
sunkus. al padariusio asmens, atsakovs, kalt kasacinis teismas vertina kaip nerpestingum ir
nepakankam atsargum, nesant atsakovs tyios, todl tai nra neturtins alos dyd didinantis
veiksnys. Nagrinjamoje byloje turtin atsakovs padtis nra svarbus kriterijus vertinant neturtins
alos atlyginimo dyd vis pirma dl to, kad neturtins alos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti
al padarius asmen, o kompensuoti nukentjusiojo patirtus neigiamus igyvenimus, esmin
reikm suteikiant paeistos vertybs pobdiui ir kilusiems padariniams. Kasacinis teismas,
vertins visus pirmiau ivardytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo
nustatytas neturtins alos dydis [1 500 Lt] neatitinka teisingumo, siningumo ir protingumo
kriterij. Teism praktikos, kuria teismai turi vadovautis sprsdami bylas dl neturtins alos
atlyginimo, ios bylos kontekste nra, taiau kasacinis teismas, vertindamas teism praktikoje
nustatytus neturtins alos dydius ne u fundamentalias, tokias kaip sveikata ar gyvyb, neturtines
vertybes, daro ivad: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkriio 28 d. nutarties dal, kuria
atmestas iekinio reikalavimas priteisti neturtin al, panaikinti ir dl io reikalavimo priimti nauj
sprendim priteisti i atsakovs R. G. iekovs I. M. naudai 300 (tris imtus) Lt neturtins alos
atlyginim. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkriio 28 d. nutarties dal dl bylinjimosi ilaid
pirmosios ir apeliacins instancijos teismuose priteisimo pakeisti, i iekovs I. M. atsakovei R. G.
priteisiant 516 (penkis imtus eiolika) Lt bylinjimosi ilaid. Kit Vilniaus apygardos teismo
2012 m. lapkriio 28 d. nutarties dal palikti nepakeist. Priteisti i iekovs I. M. duomenys
atsakovs R. G. naudai 385,60 Lt (tris imtus atuoniasdeimt penkis litus 60 ct) bylinjimosi ilaid
kasaciniame teisme. Priteisti i I. M. 20,45 Lt (dvideimt lit 45 ct) bylinjimosi ilaid valstybs
naudai. i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo
primimo dienos.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. liepos 25 d.
nutartis, priimta civilinje byloje I. M. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-417/2013.



14

Deliktins ir sutartins atsakomybs skirtumai

Pagal prievols prigimt civilin atsakomyb skirstoma sutartin ir deliktin. alims
sudarius sutart, atsiranda sutartin prievol, o kai ta prievol yra paeidiama, susidaro nauja
prievol sutartin civilin atsakomyb (LR CK 6.245str. 3d.). Kai ala yra padaroma tarp
kaltininko ir nukentjusiojo nesant jokiems sutartiniams santykiams, atsiranda deliktin civilin
atsakomyb (LR CK 6.245str. 4d.). Tokiais atvejais daniausiai paeidiamos jau mintos
absoliuios teiss. Jeigu numato statymas, deliktiniai santykiai gali bti ir tarp asmen, kuriai jau
yra susieti sutartiniais santykiais. Taip pat yra iskiriama ikisutartin civilin atsakomyb, kuri gali
atsirasti santykiuose iki sutari sudarymo padarius al vedant derybas dl sutarties.
Skirtumai:
Skirtinga ginam interes prigimtis (sutarties paeidimas arba delikto padarymas):
sutari teis gina lkesi interes, o deliktin tikrumo interes.
Skirtingas kompensacijos tikslas deliktins atsakomybs atveju asmuo, atsakingas
u al privalo j atlyginti, kad nukentjusysis atsidurt tokioje padtyje, kurioje jis
bt, jei jam nebt padaryta alos, o sutartins kad jis atsidurt tokioje padtyje,
lyg sutartis bt vykdyta
Skirtingas atsakomybs pagrindas sutartin- kai padaromas sutarties paeidimas;
deliktin - dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus statyme
numatytus atvejus (civilins atsakomybs konkurencijos draudimas).
Skirtingi iekinio senaties terminai (bendrasis terminas numatytas 10 met, o
reikalavimams dl padarytos alos numatytas sutrumpintas 3 met terminas);
Skirtingas atsakomybs dydis ir jo nustatymo principai: sutartins atsakomybs dyd
gali apriboti sutarties alys, arba jos gali susitarti ir i viso netaikyti atsakomybs, o
deliktins atsakomybs atveju tokie susitarimai negalimi.
Skirtinga kalts reikm ir jos rodinjimas
Delikto sistema remiasi nuostata, pareigojania asmenis elgtis atidiai ir rpestingai,
nedaryti alos CK 263 str. 1 d.; sutartinje- teiss normos nukreiptos konkrei
teisi ir pareig nustatym sutarties alims;
Delikt teiss pareigos kyla i statymo; o sutartins teiss ir pareigos i sutarties;
15

Sutarties teiss normos nustato konkreias pareigas konkreioms sutarties alims;
delikt teiss bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai;
Sutartins atsakomybs atveju nukentjusiajai aliai pakanka rodyti, kad sutartis
nevykdyta ar vykdyta netinkamai; deliktins atsakomybs atveju nukentjusiajai
aliai tenka grieti alos bei kit civilins atsakomybs slyg rodinjimo standartai.



























16

IVADOS

Delikt teiss reguliavimo dalykas prievoliniai teisiniai santykiai, atsirandantys dl alos
turtui ir asmeniui padarymo. Deliktin teisin atsakomyb tai valstybs reakcija vienok
ar kitok teiss paeidim. iuo atveju atsakomybs esm ir paskirtis yra valstybins
prievartos taikymas teiss nustatytiems ir reguliuojamiems visuomeniniams santykiams
saugoti ir ginti, teiss reikalavimams utikrinti.
Delikt rys: pareiga atlyginti al, atsakomyb u kit asmen padaryt al, atsakomyb
u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al, atsakomyb u didesnio pavojaus
altinio padaryt al, valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign
neteistais veiksmais padaryt al, atsakomyb u al, padaryt nepilnamei iki 14 met
veiksmais, atsakomyb u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais,
atsakomyb u al, padaryt neveiksni ar riboto veiksnumo asmen veiksmais atsakomyb
u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms, atsakomyb u
al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo, atsakomyb u al, padaryt
dl netinkamos kokybs produkcijos (paslaug) ir atsakomyb u al, padaryt klaidinania
reklama.
Esminiai delikto poymiai: neteisti veiksmai, prieastinis ryys, ala ir kalt.
Deliktins ir sutartins atsakomybs skirtumai : skirtinga ginam interes prigimtis: sutari
teis gina lkesi interes, o deliktin tikrumo interes; skirtingi iekinio senaties
terminai; skirtingas atsakomybs dydis bei jos nustatymo principai; skirtinga kalts reikm
ir jos rodinjimas; sutarties teiss normos nustato konkreias pareigas konkreioms sutarties
alims; delikt teiss bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai;









17

LITERATRA

1. Ambrasien D., Baranauskas E. ir kiti Civilin teis. Prievoli teis Vilnius, 2004.
2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas;
3. Mikelnas V. Prievoli teis. Vilnius, 2001;
4. MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Teiss teorijos vadas. Vilnius, 2010;
5. MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Civilin teis. Prievoli teis.Vilnius 2004;
6. Vasarien D. Civilin teis. Paskait ciklas. Vilnius, 2002;
7. VILNIAUS UNIVERSITETAS Civilin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2009;
8. http://www.lat.lt/lt/aktuali-praktika/aktuali-praktika-civilinese-bylose.html