Baudžiamosios teisės konspektai.

1. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.

Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių samprata ir rūšys

Kai kurios formaliai atitinkančios nusikalstamos veikos požymius ir darančios žalą

baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms veikos esant tam tikroms aplinkybėms gali būti
ne tik nepavojingos, bet net ir naudingos visuomenės požiūriu arba jų naudingumas persveria
jų pavojingumą. Įstatymų leidėjas kai kurias veikas pašalina iš nusikalstamų veikų sąrašo ir
įteisina žalos darymą BĮ saugomoms vertybėms.
Veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, bet priskiriamos prie nenusikalstamų,
sudaro atskirą BT institutą, pavadintą „Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės“ ir
formuluojama atskirame BK V skyriuje.
 1961m. BK buvo nustatyti du žalos darymo BĮ saugomoms vertybėms atvejai,
neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės: būtinoji gintis ir būtinasis
reikalingumas.
 1993m. BK buvo papildytas dar vienu atveju: nusikalstamą veiką padariusio
asmens sulaikymas.
 2000m. BK be šių minėtų numatė nemažai naujų fizinės ar turtinės žalos darymo
žmogui atvejų, šalinančių baudžiamąją atsakomybę: tai žalos darymas vykdant
profesines pareigas, teisėsaugos institucijos užduotį, teisėtą įstatymą, mokslinį
eksperimentą, pateisinamai rizikuojant profesinėje ar ūkinėje veikloje.

Lietuvoje žalos žmogui darymas jo sutikimu nėra aplinkybė, šalinanti baudžiamąją

atsakomybę.
Veikų, formaliai atitinkančių BK numatyto nusikaltimo požymius, priskyrimo prie
nenusikalstamų veikų pagrindas yra vieno iš nusikalstamos veikos požymių- veikos
pavojingumo nebuvimas. Tokios aplinkybės, kurioms esant padaryta veika nelaikoma
nusikalstama, vadinamos padarytų veikų teisėtumo sąlygomis.

Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos

Teisė aktyviai gintis darant kitam asmeniui žalą BT įvardijama kaip būtinoji gintis. Ji
įtvirtinama BK 28str. Nepripažįstama nusikalstama ir neužtraukia baudžiamosios
atsakomybės veika, dėl kurios žala padaryta esant būtinajai ginčiai. Būtinoji gintis yra
aktyvi žmogaus gynyba nuo pavojingo kėsinimosi darant žalos besikėsiančio asmens
sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei.
Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinta neatsižvelgiant į galimybę išvengti pavojingo
kėsinimosi bėgant, slepiantis ar kreipiantis pagalbos į kitus asmenis ar pareigūnus.
Įstatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų teises, valstybės ar visuomenės interesus
atremiant pavojingą kėsinimąsi. Ginant kitą asmenį nebūtinas to asmens sutikimas.
Būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jei yra visos įstatyme
numatytos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

Sąlygos gali būti dar skirstomos į:

 Sąlygas, apibūdinančias kėsinimąsi- realus, pavojingas ir akivaizdus.
  Sąlygas, apibūdinančias gintį- ginamos gali būti tik baudžiamojo įstatymo saugomos
vertybės, ginties veiksmai turi būti nukreipti tik į besikėsinantį asmenį, ginties
veiksmai turi būti savalaikiai, neturi būti peržengtos būtinosios ginties sąlygos.

Sąlygos

1) Būtinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo kėsinimosi

Teisė į būtinąją gintį atsiranda tik susidūrus su pavojingu kėsinimusi. Pavojingas kėsinimasis
pirmiausia siejamas su pasikėsinimais į žmogų: jo sveikatą, gyvybę, lytinę ir kitokią laisvę,
tačiau leidžiama ginti ir nuosavybę. Įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar valstybės interesus
ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka BĮ numatytos veikos požymius.
 Negalima naudotis būtinosios ginties teise prieš teisėtus policijos pareigūnų veiksmus,
išskyrus jei veiksmai kelia pavojų gyvybei ar sveikatai.
 Susimušus teisė į būtinąją gintį paprastai nekyla. Muštynių dalyvis negali remtis
būtinosios ginties motyvu teisindamasis dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės
atėmimo kitam asmeniui, jei tai padaryta kilus muštynėms. Išimtis- kai asmuo savo
noru nutraukia savo veiksmus prieš kitą asmenį ir šiam tai tampa aišku, tačiau jis tęsia
savo veiksmus, vienam iš muštynių dalyvių gali kilti teisė į būtinąją gintį.
 Įstatymas nedraudžia gintis nuo mažamečių asmenų pavojingų veiksmų. Tačiau
svarbu, kad besiginančioji veika atitiktų ir kitas būtinosios ginties teisėtumo sąlygas.
Pavojingi veiksmai tai tie, kurie turi galimai nusikalstamos veikos požymius. pavojingumą
nustato baudžiamasis įstatymas.

2) Būtinoji gintis naudotina tik nuo realaus kėsinimosi

Padaryti sužalojimai vertintini kaip būtinoji gintis, jei pavojingas kėsinimasis buvo realus.
Kėsinimasis pripažįstamas realiu, kai objektyviai egzistuoja tikrovėje, o ne besiginančio
vaizduotėje. Gynyba nuo įsivaizduojamo kėsinimosi vadinama tariamąja gintimi.
Neteisingai suvokęs ir įvertinęs situaciją asmuo priėmė neteisingą sprendimą, gynėsi nuo
tariamo užpuolimo ir padarė žalą žmogui. Asmuo esant tariamosios ginties būsenai ginasi
nuo nesančio, tariamo užpuolimo ir padaro žalos asmeniui, kuris iš tikrųjų nesikėsino į
įstatymų saugomus interesus. (PVZ.: Asmuo girdėjo, kad kai vakare keletas vaikinų prieina
prie praeivio ir paprašo užsirūkyti, toks prašymas yra tik priežastis prikibti ir sumušti jį. Ir kai
prie jo prieina vaikinai ir paprašo cigaretės, jis galvoja, kad jį tuoj muš ir suduoda vienam
peiliu. Vėliau paaiškėja, kad tie vaikinai jokių blogų ketinimų neturėjo.)
Tariamąją gintį sukelia dviejų rūšių aplinkybės: aplinkybės, susijusios su situacija, į kurią
pateko ginamasis, ir aplinkybės, susijusios su besiginančiojo asmenybe.
Nuo tariamosios ginties reikėtų skirti būtinosios ginties provokaciją, kai vienas asmuo iš
tikrųjų sąmoningai sukuria, išprovokuoja situaciją, dėl kurios kitas asmuo atlieka tam tikrus
fizinius veiksmus prieš provokatorių, o šis naudojasi būtinąja gintimi. Tačiau kitą žmogų
išprovokavęs asmuo neturi teisės į būtinąją gintį.
Tariamoji gintis gali sukelti trijų rūšių padarinių:
a) Gali būti prilyginta būtinajai ginčiai ir neužtraukti baudžiamosios atsakomybės,
b) Gali būti įvertinta kaip būtinosios ginties ribų peržengimas arba
c) Kaip neatsargus nusikaltimas.
B ir C užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Tariamoji gintis vertinama kaip būtinoji gintis kai nors ir nebuvo realaus pavojingo
kėsinimosi, tačiau įvykio aplinkybės pagrįstai leido manyti, jog prasideda ar jau prasidėjo
pavojingas kėsinimasis ir vertybėms kilo pavojus, o asmuo pagal savo asmenines savybes
negalėjo tinkamai suvokti situacijos kaip nekeliančios pavojaus ir dėl to pasinaudojo teise į
būtinąją gintį.
Tačiau jei asmuo turėjo ir galėjo teisingai suvokti įvykio aplinkybes ir išvengti žalos, jo
veiksmai laikomi kaip nusikaltimas, padarytas dėl neatsargumo(nepateisinamoji klaida).

3) Būtinoji gintis naudotina tik nuo akivaizdaus kėsinimosi

Akivaizdžiu pripažįstamas pradėtas kėsinimasis arba tiesioginė, nors dar neįgyvendinta
grėsmė besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Teisė į
būtinąją gintį kyla nuo kėsinimosi pradžios. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik esant
pavojingam kėsinimuisi, bet ir kai yra reali jo grėsmė, pvz. Išsitraukiamas ginklas,
atlenkiamas peilis, užsimojama peiliu, akivaizdu, kad tuoj bus suduoti smūgiai, todėl
įstatymas tokiais atvejais nereikalauja laukti smūgio ir tik tada gintis.
Įstatymas nedraudžia rengtis būtinajai ginčiai. Tačiau turi atitikti reikalavimus. Rengimosi
būtinajai ginčiai veiksmų ir jų sukeltų padarinių teisėtumas priklausys nuo dviejų sąlygų: a)
paruošiamųjų veiksmų pobūdis turi atitikti tikėtino kėsinimosi pavojingumą ir b)
nukentėjusysis nuo rengimosi būtinajai ginčiai turi būti besikėsinantis asmuo. Tačiau turi būti
jis akivaizdus ir realus. Paruošiamųjų veiksmų pobūdis turi atitikti tikėtino kėsinimosi
pavojingumą, nes vienaip galima rengtis atremti kėsinimąsi prieš žmogų, kitaip prieš
nuosavybę.
Teisė į būtinąją gintį išnyksta kartu su kėsinimosi pabaiga. Žala, padaryta
besikėsinančiajam pasibaigus kėsinimuisi, jį atrėmus ir nesant būtinybės gintis, vertinama ne
kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, o kaip tyčinis nusikaltimas. Teismas turi įvertinti, ar
sužalojimai užpuolikui buvo padaryti suvokiant, jog kėsinimasis pasibaigęs.

4) Neturi būti peržengtos būtinosios ginties ribos

Peržengti būtinosios ginties ribas galima tik kai būtinoji gintis yra nepasibaigusi. Išvada dėl
būtinosios ginties ribų peržengimo gali būti daroma tik kai ginamasi nuo pavojingo,
realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, tačiau gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio
ir pavojingumo.
Būtinosios ginties peržengimas jau yra pavojinga veika, turinti nusikaltimo sudėties požymių
ir užtraukianti baudžiamąją atsakomybę.
Remiantis BK 28str. 3 dalimi būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai gynimasis
akivaizdžiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kai tyčia nužudoma arba
sunkiai sutrikdoma sveikata.
Sprendimas dėl šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos priimamas atsižvelgiant į tris
kriterijus: a) kėsinimosi pobūdį; b) kėsinimosi pavojingumą; c) padarytos žalos sunkumą.
a) Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus. Viena iš didžiausių
vertybių yra žmogus, jo sveikata ir gyvybė, todėl šią vertybę ginantis besiginantysis
mažaiusiai ribojamas renakntis gynybos priemones ir galimos žalos dydį. Tokia
vertybė kaip nuosavybė paprastai turi būti ginama taip, kad nenukentėtų
reikšmingesnė vertybė- gyvybė. Jei atimama gyvybė, didelė tikimybė, kad ši veika
vertintina kiaip nusikaltimas, jei teismas padarys išvadą, kad kėsinimosi pobūdis ir
žalos dydis akivaizdžiai neatitinka.
b) Kėsinimosi pavojingumą lemia kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius,
jėgų santykis, kėsinantis naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir kt. Nuo
beginklio užpuoliko galima gintis peiliu ir net šaunamuoju ginklu. Teismo sprendimas
priklausys tik nuo padarytų sužalojimų dydžio. Bet kokie padariniai ginant būstą
pripažįstami teisėta būtinąja gintimi. Ribų peržengimas bus kai kesinimosi pobūdis ir
pavojingumas nesutaps su ginties veiksmais.
 c) Padaryta žala vertinama kaip padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas tik
kai ginantis atimama gyvybė besikėsinančiajam arba sunkiai sutrikdoma jo
sveikata. 28str. 3d. Baudžiamajai atsakomybei keliamas reikalavimas, kad žala būtų
padaroma tiesiogine tyčia. Įstatyme būtinosios ginties ribų peržengimu
nepripažįstami veiksmai, dėl kurių besikėsinančiajam padaromas nežymus ar
nesunkus sveikatos sutrikdymas ar materialinė žala. Taip pat nepripažįstamas
žmogaus gyvybės atėmimas ar sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl didelio
sumišimo ar išgąsčio, sukelto pavojingo kėsinimosi.

Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo teisėtumo sąlygos

Žala asmeniui gali būti padaroma ne tik ginantis nuo pavojingo kėsinimosi, bet ir siekiant
sulaikyti kokią nors nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Žalos darymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui jį sulaikant teisėtumo sąlygos
formuluojamos BK 29str.: asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis,
stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti
sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos
sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo
vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti,- sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu
nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Šiomis nuostatomis
turi vadovautis teisėsaugos institucijos.

Sąlygos

Nusikaltusio asmens sulaikymas ir žalos jam darymas neužtrauks baudžiamosios

atsakomybės tik jei padaryta veika atitiks visas nusikaltusio asmens sulaikymo teisėtumo
sąlygas:
Pirmoji susijusi su asmens padarytos nusikalastamos veikos rūšimi ar kategorija.
Galima panaudoti jėgą sulaikant asmenį, padariusį bet kokios rūšies ar kategorijos
nusikalstamą veiką.
Antroje reikalaujama, kad nusikalstama veika jau būtų pasibaigusi. Jei nusikaltimą
padaręs asmuo matydamas, kad nepavyks išvengti sulaikymo, siekdamas jo išvengti pradeda
kėsintis į jį norintį sulaikyti asmenį pastarasis įgyja teisę į būtinąją gintį ir gali ja pasinaudoti
pagal BK 28str. numatytas teisėtumo sąlygas. Pareigūnas turi teisę bandyti sulaikyti
nusikaltėlį naudodamas jėgą neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo nuo nusikaltimo.
Bet kokios jėgos naudojimui įstatyme keliami dar du reikalavimai: nusikalstamą veiką
padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti dėl vengimo būti sulaikytam ir padaryta
žala atitinka BK 29str. nuostatas.
Trečiojoje reikalaujama, kad asmuo aktyviais veiksmais vengtų sulaikymo. Tai itin
svarbi sąlyga, kuri iš esmės pateisina jėgos naudojimą sulaikant nusikaltėlį. Jei asmuo
nevengia sulaikymo, nesipriešina, jėgos naudojimas yra teisiškai nepateisinamas ir kyla
baudžiamoji atsakomybė.
Ketvirtoji susijusi su jėgos naudojimo sulaikant asmenį intensyvumu ir žalos dydžiu.
Įstatyme pateisinamas turtinės žalos darymas ir nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas
sulaikant asmenį. Sunkus sveikatos sutrikdymas šalina baudžiamąją atsakomybę tik jei
sulaikomas tyčia nužudęs ar kėsinęsis nužudyti asmuo, be to, jei sulaikoma nusikaltimo
vietoje. Kitais atvejais sunkus sveikatos sutrikdymas pateisinamas tik jei jis padarytas dėl
neatsargumo, t.y. nesiekiant tokios žalos.
Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar net mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek
reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos
priemonės nebuvo veiksmingos. Policijos pareigūnas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą
sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia būti
sulaikytas, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat kai asmuo atsisako vykdyti teisėtą
reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, kilus pavojui policijos
pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir jei kitaip jo neįmanoma nuginkluoti.

Būtinasis reikalingumas ir jo teisėtumo sąlygos.

Būtinasis reikalingumas atsiranda, kai asmeniui, jo sveikatai, gyvybei arba nuosavybei kyla
pavojus ir jis siekdamas šį pavojų pašalinti ir išvengti žalos sau ar kitoms vertybėms pradeda
atitinkamai veikti ir taip apdaro žalą kitam asmeniui ar nuosavybei. Kad asmuo būtų
išteisintas dėl padarytos veikos ir sukeltų padarinių, teismas turi nustatyti būtinojo
reikalingumo būklę, t.y. asmens veikai būdingas būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas.
Tik esant jų visumai galima daryti išvadą, kad asmuo žalą darė esant aplinkybėms,
šalinančioms baudžiamąją atsakomybę.
Sąlygos

1. Pirma sąlyga susijusi su situacija, kuriai esant atsiranda būtinasis reikalingumas.

Būtinasis reikalingumas atsiranda asmeniui tik kai BĮ saugomoms vertybėms kyla pavojus.
Pavojų gali kelti tyčinė nusikalstama veika, neatsargi ar nenusikalstama, ar nesant kaltės
padaryta veika, gamtos jėgos, žmogaus nebevaldomi techniniai procesai.
Taigi kitaip nei esant būtinajai ginčiai, būtinąjį reikalingumą gali sukelti ne tik
nusikalstama, bet ir nenusikalstama žmogaus veikla ir netgi ne žmogaus veikla.
2. Antroje sąlygoje reikalaujama, kad pavojus būtų realus, o ne tariamas.
3. Trečioje reikalaujama, kad pavojus būtų akivaizdus, o ne galimas esant tam
tikroms sąlygoms ar kilsiąs ateityje. Akivaizdus pavojus reiškia jau prasidėjusį ir
dar nesibaigusį pavojų.
4. Ketvirtoje reikalaujama, kad kilusį pavojų būtų galima pašalinti tik vienu būdu-
darant žalą pavojaus šaltiniui, arba- nekėlusiems pavojaus nekaltam asmeniui ar
valstybei.
5. Įstatyme reikalaujama, kad esant būtinajam reikalingumui padaryta žala būtų
mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Tik esant tokiai žalai baudžiamoji
atsakomybė šalinama. Kalbant apie nuosavybę- kas brangesnis, tas vertingesnis.

Kitos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.

Profesinių pareigų vykdymas.

Remiantis BK 30 str. Asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, padarytą vykdant profesines
pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Dvi žalos
darymo teisėtumo sąlygos vykdant profesines pareigas. Jų visuma šalina asmens baudžiamąją
atsakomybę. Pirma sąlyga siejama su žala, padaryta vykdant profesines pareigas.
Medikų, policijos, prokuratūros veikkla savo pobūd-iu susijusi su rizika padaryti žalą
asmenims, kurių atžvilgiu vykdomos profesinės funkcijos. Antra sąlyga siejama su
padaryta žala, jos pobūdžiu ir sunkumu. Jėgos naudojimas Policijos įstatyme
nenumatytais atvejais vertinamas kaip tarnybos įgaliojimų viršijimas, nes pareigūnas atlieka
veiksmus, nepriskirtus policijos ar kito valstybės pareigūno kompetencijai ir draudžiamus
įstatymu.
Iš straipsnio
Teisėtumo sąlygos:
1) Įstatyminė pareiga veikti- asmens pareiga veikti turi būti numatyta įstatyme.
2) Įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliojimų neviršijimas;
3) Žala turi būti kaip įmanoma mažesnė. Žala priklauso nuo konkrečios situacijos.
Išvada
1. Asmuo, BK 30str. numatytomis sąlygomis, nėra laisvas pasirinkti savo elgesio
pobūdžio, nes įstatymas jį įpareigoja veikti tam tikru būdu, be to, detaliai
reglamentuoja veikimo ribas.
2. Asmens, veikiančio BK 30str. numatytomis sąlygomis, prisistatymas, kitaip tariant,
pareiškimas, kad jis veikia įgaliotas įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie įgalina jį
padaryti žalos, padeda apsaugoti nuo nereikalingos žalos padarymo.
3. BK 30str. taikant yra svarbūs ne tik veiksmai, kurių gali imtis profesines pareigas
vykdantis asmuo, bet ir jų atlikimo procedūra, kurios laikymasis numatytas atitnkamų
įstatymų ar kitų teisės aktų.
4. BK 30str. nenumato padarytos žalos vertinimo reikalavimų, tačiau juos „skolinasi“ iš
giminingų BK normų.
5. BK 30str. yra specialioji profesines pareigas vykdančių asmenų baudžiamąją
atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri skirta pateisinti tų asmenų veiksmus, atliktus
būtinosios ginties, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo ar būtinojo
reikalingumo sąlygomis.

Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas

Tai nauja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. BK 32str. 1 dalyje numatoma, kad
asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis teisėtai atliko nusikalstamą veiką imituojančius
veiksmus. 2 dalyje nurodoma, kad asmuo neatsako pagal BĮ, jeigu jis nusikalstamo
susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose
dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios
užduoties ribų. Šiame straispnyje numatomi du atvejai, kada baudžiamajame įstatyme
numatytą veiką padaręs asmuo nepripažįstamas padaręs nusikaltimą. Pirmas- susijęs su
asmens dalyvavimu įgyvendinant nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį,
antras- su jo dalyvavimu vykdant kitokią teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį.
Viena iš sąlygų, garantuojančių, kad asmuo nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,
yra nusikalstamos veikos požymių įgyvendinimas esant įstatymų nustatyta tvarka
patvirtintam nusikalstamą veiką imituojančiam elgesio modeliui. Galimybė teisėsaugos
istitucijoms per trečiąjį asmenį dalyvauti darant nusikaltimą, o asmeniui jį daryti, numatoma
Kriminalinės žvalgybos įstatyme.
Nusikalstamos veikos imitavimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas,
formaliai turintis nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekamas
siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas žmogaus teises ir laisves,
nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą(Kriminalinės žvalgybos įstatymas).
Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą- nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus
sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo
pavaduotojo motyvuotą teikimą.
Antra sąlyga yra teisėtas veikimas. Teisėtas veikimas yra veikimas neperžengiant modelio
nustatytų ribų ir neviršijant užduoties ribų. Asmeniui, dalyvaujančiam modelyje ir
padariusiam veiką, kuri turi baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos
požymių ir nebuvo numatyta pagal modelį, kyla baudžiamoji atsakomybė.
5str. 4dalyje teigiama, kad: „ Kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti
asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar
kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu
dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino
padaryti.“
Kriminalinės žvalgybos įstatyme teigiama, kad: „Draudžiama veikti vykdant teisėsaugos
institucijos užduotį, jeigu tai kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar gali sukelti
kitų sunkių padarinių“.

7. Draudžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų

žmogaus gyvybei, sveikatai arba gali sukelti kitų sunkių padarinių. Asmuo, prieš
pradėdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pasirašytinai supažindinamas su
nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribomis kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų
nustatyta tvarka.

Asmuo nusikalstamoje veikoje gali dalyvauti ne tik takant modelį, bet ir kitomis
aplinkybėmis teisėsaugos institucijoms leidus. Pvz.asmuo, iš kurio reikalaujama kyšio,
praneša apie tai pollicijai. Ji aprūpina asmenį garso ar vaizdo įrašymo aparatūra ir
rekomenduoja duoti kyšį, nors jokio nusikalstamos veikos imitacijos modelio netvirtina. Jis
netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad kyšį davė teisėsaugos institucijoms
žinant.
Teisėsaugos institucijoms leidus ar vykdydamas užduotį asmuo gali dalyvauti ir organizuotos
grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Įsakymo vykdymas
BK 33 str. numatoma, kad asmuo neatsako pagal BĮ už veiką, kurią padarė vykdydamas
teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą.
Asmuo, įvykdęs žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, už padarytą žalą
atsako pagal BĮ.
Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, negali būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn.

Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika

BK 34str. numatoma, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, atliktus pateisinama
profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui, nors atsiranda BĮ numatytų
padarinių. Rizika pripažįstama pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir
techniką, o nurodyto tikslo nebuvimo galima pasiekti su rizika nesusijusiais veiksmais ir
rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų
saugomus interesus.

Mokslinis eksperimentas
BK 35 str. numatoma, kad asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė
žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis
metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas
ėmėsi būtinų priemonių, kad nepažeistų įstatymo saugomų interesų. Atlikti mokslinį
eksperimentą draudžiama negavus apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio
savanoriško sutikimo. Draudžiama eksperimentus atlikti su nėščia moterimi, jos vaisiumi,
mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė.

Is kito konspekto
Baudžiamajame įstatyme nenumatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios
aplinkybės

Ne visos išvardintos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės yra įtvirtintos

galiojančiame BK. Tokia aplinkybe yra nukentėjusiojo sutikimas. Kita vertus, galima klausti,
ar nukentėjusiojo sutikimas visa apimtimi gali būti priskirtinas prie baudžiamąją atsakomybę
šalinančių aplinkybių? Atsakymas į šį klausimą neabejotinai turėtų būti neigiamas, bet tai
nepaneigia paties principo, kad nukentėjęs gali duoti sutikimą žalos darymui.
Nukentėjusiojo sutikimas. Apibūdinant šią baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę
galima teigti, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, jei jis padarė žalą
baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms dėl nukentėjusiojo sutikimo. Kita vertus, ši
taisyklė taikoma ne visų saugomų vertybių atžvilgiu, o tik tų dėl kurių asmuo gali laisvai
apsispręsti. Niekam nekyla abejonių, kad esant turto šeimininko valiai jis paimamas,
sugadinamas ar sunaikinamas – tai baudžiamoji atsakomybė tai padariusiam asmeniui
negalima. Tuo tarpu visai kita situacija yra dėl gyvybės atėmimo esant nukentėjusiojo
sutikimui. Nepaisant to, kad su savo gyvybe žmogus gali daryti tai ką jis nori, kitiems šios
teisės jis perleisti negali. Tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių baudžiamieji įstatymai griežtai
draudžia atimti kitam žmogui gyvybę net ir esant nukentėjusiojo sutikimui (maža to, kai kur
baudžiamas net ir pasikėsinimas atimti sau gyvybę). Išimtis - beviltiškai sergančio žmogaus
gyvybės atėmimas jo arba jų artimųjų sutikimu (gr. – euthanasija (lengva mirtis). Tačiau ir
šiuo atveju valstybių praktika nevienoda. Eutanaziją legalizavo tik kelios valstybės (pvz.,
Olandija, Australija ir iš dalies Anglija). Tačiau tikėtina, kad laikui bėgant kitos valstybės taip
pat paseks šiuo pavyzdžiu, nes jos priešininkų argumentai nėra stiprūs. Jie daugiau moralinio
pobūdžio, todėl pragmatiškai mąstant, eutanazijos platesnio įteisinimo galimybė ne už kalnų.
Nukentėjusiojo valios apribojimai taikomi ir sveikatos sutrikdymui, nepaisant to fakto, jog
tam tikri autoriai teigia, kad žmogaus kūnas, sveikata yra jo nuosavybė ir jis laisvas dėl jų
apsispręsti. Kiti mano priešingai – žmogaus kūnas, sveikata yra ne tik jo, bet ir socialinė
vertybė, todėl net ir esant žmogaus sutikimui daryti žalą žmogaus sveikatai nevalia. Trečia
grupė mokslininkų mano, kad sprendžiant šią problemą būtina atsižvelgti į sveikatos
sutrikdymo laipsnį ir sąlygas kurioms esant tai buvo padaryta. Tarkime, jei draugui sužalojate
sveikatą tikslu išvengti jo privalomosios karinės tarnybos, tai elgiatės ne tik neteisėtai, bet ir
nusikalstamai.
Kita vertus, jei omenyje turėti nukentėjusiojo sutikimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar
nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė neturėtų kilti. Juk
daugybė žmonių veriasi ausis, kitas kūno vietas, padaro gyvatės liežuvį ir pan. Tačiau apie
šias paslaugas darančių asmenų atsakomybę negirdėti. Ir tai savaime suprantama. Taigi,
Nukentėjusiojo sutikimas - tai tokia situacija, kai padaroma žala teisės ginamiems interesams,
tačiau ji padaroma su asmens, kuriam priklauso šie interesai, sutikimu.
NS teisėtumo sąlygos:
1) sutikimą turi duoti veiksnus, sulaukęs reikiamo amžiaus asmuo. Sutikimas turi būti
savanoriškas.
2) asmuo gali disponuoti tik kai kuriais asmeniniais ar turtiniais interesais. Turtinių interesų
ratas daug platesnis nei asmeninių, pvz.: asmuo negali disponuoti savo gyvybe, o sveikata
gali disponuoti tik tuo atveju, jei tai neviršys lengvo kūno sužalojimo.
Savo teisės realizavimas. Tai tokia situacija, kai teisės saugomiems interesams žalą padaro
asmuo, realizuojantis savo teises. Tai dažniausiai siejama su teise disponuoti savo turtu (jį
sužaloti ar sunaikinti) arba tėvų teisių įgyvendinimu panaudojant prievartos priemones
vaikams auklėti, pvz.: vaiko judėjimo laisvės apribojimas.
TR teisėtumo sąlygos.
1) asmuo turi turėti teisę;
2) ši teisė negali būti ginčijama ar tariama, nes tai būtų savivaldžiavimas;
3) teisę realizuoti gali tik ją turintis asmuo ir tik įstatymo leistinais būdais.

Būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atribojimas:

 Būtinajame reikalingumo ne nusikalstama veika, o pavojus turi būti akivaizdus ir
realus.
 Būtinojoje gintyje gali būti padaryta žala mažiau reikšminga, lygiavertė ir net labiau
reikšminga nei žala, kuri grėsė pavojingo kėsinimosi metu. Neteisėta yra tik
būtinosios ginties peržengimas.
 Būtinojo reikalingumo atveju pavojus gali būti pašalintas tik vieninteliu galimu žalos
padarymo būdu. Būtinosios ginteis atveju panašaus reikalavimo nėra. Asmuo gali
imtis aktyvių gynybos veiksmų nepriklausomai nuo to ar buvo galimybė išvengti
žalos padarymo besikėsinančiajam.
 Skiriasi šių aplinkybių subjektų elgesys: būtinojo reiklaingumo atveju šalinamas
pavojus, o būtinosios ginties atveju ginamasi nuo kėsinimosi. Asmeuo, patekęs į
būtinojo reikalingumo situaiją, pavojų perkelia nuo vienos baudžiamojo įstatymo
saugomos vertybės į kitą, mažiau reikšmingą vertybę; būtinojoje gintyje kėsinimasis
yra atremiamas.
 Būtinojo reikalingumo atveju žala gali kilti ir trečiajam asmeniui ir pavojaus šaltiniui.

2. Nusikalstamos veikos stadijos

Nusikalstamos veikos stadijų samprata ir rūšys.

Baudžiamosios teisės normos numato baudžiamąją atsakomybę ir už parengtinę

nusikalstamą veiką. Terminas „parengtinė nusikalstama veika“(reguliuoja BK 21, 22,
23str.) apima dvi nusikalstamos veikos darymo stadijas: rengimąsi daryti nusikalstamą
veiką ir pasikėsinimą daryti nusikalstamą veiką.
Reikia atkreipti dėmesį, kad pagrindinis kriterijus, nulemiantis padarytos veikos stadiją,
yra ne kaltininko tikslai, jų pasiekimas ar kaltininko subjektyvus įsivaizdavimas, kad
veika baigta ir kelti tikslai pasiekti, bet BĮ, kuriame formuluojamas draudimas,
dispozicijos formuluotė, pirmiausia pavojingos veikos ir įstatyme numatytų padarinių
požymių aprašymo ypatumai.
Jei nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikalstama veika laikoma baigta neatsižvelgiant į
tai, ar kilo padarinių.
Siekiant tinkamai įvertinti padarytą nusikalstamą veiką stadijų požiūriu būtina gerai
išsiaiškinti du dalykus:
1) BK straipsnį, pagal kurį norima inkriminuoti kaltininkui objektyviuosius veikos ir
padarinių požymius ir
 2) Tiksliai nustatyti konkrečius asmens padarytus veiksmus ar neveikimą.
Traukiant atsakomybėn už parengtinę nusikalstamą veiką pakanka, kad veika pasižymėtų tik
kai kuriais BK spe.dalies straipsnio dispozicijoje aprašytais požymiais, kurių kai kada gali ir
visai nebūti. Tokius veiksmus kvalifikuojant greta BK spec.dalies straipsnio veika
kvalifikuojama ir pagal BK 21 ar 22 straipsnius.
Traukiant už baigtinę nusikalstamą veiką reikalaujama, kad veika pasižymėtų visais
nusikaltimo sudėties požymiais, numatytais BK spec.dalies straipsnio dispozicijoje.
Nepakankamai konkretus reikiamos BK bendrosios dalies normos, susijusios su veikos
kvalifikavimu, nurodymas nuosprendyje yra pagrindas pakeisti nuosprendį proceso
dalyviams padavus apeliacinį ar kasacinį skundą.

1. Rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir jo baudžiamumas. „Tyčios

iškėlimas aikštėn“ („Tyčios atskleidimas“) ir jo atribojimas nuo rengimosi.

Parengiamosios veikos užtrauks asmeniui baudžiamąją atsakomybę, jeigu atitiks

rengimosi daryti nusikaltimą požymius ir bus pripažintos rengimuisi daryti
nusikaltimą. Remiantis BK 21str. 1dalimi rengimasis yra toks poelgis kaip: priemonių ir
įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas, kitoks
tyčinis nusikaltimo darymą lengvinančių sąlygų sudarymas.
Esminis rengimosi daryti nusikaltimą požymis- kad rengimosi veikos nėra numatytos BK
specialiosios dalies straipsnių dispozicijose. Jų požymiai jose neaprašomi. Jei aprašyti- tada
vertinami kaip baigta nusikalstama veika ar pasikėsinimas ją daryti.
Rengimosi veikos paprastai daromos veikimu, tačiau gali būti daromos ir neveikimu.
Rengimosi veikos gali būti daromos ir fiziniais kūno judesiais ,ir žodžiais (veikimas).
Padarytus veiksmus vertinant kaip rengimąsi daryti nusikaltimą svarbu nustatyti tris dalykus:
1) Šie veiksmai nėra numatyti BK spec.dalies straipsnyje kaip atskiros nusikalstamos
veikos požymiai arba nusikaltimo, kuris inkriminuojamas kaltininkui, veikos
požymis;
2) Padaryta veika objektyviai atitinka BK 21str. 1 dalyje numatytų veikų požymius(tai
baigtinis sąrašas);
3) Padarytos veikos palengvina baudžiamajame įstatyme numatytos pavojingos veikos
darymą, padarinių kilimą.
4) Rengimasis turi būti tik dėl konkrečios nusikalstamos veikos.

Naujojo BK 21str. numatoma, kad asmuo atsako tik už rengimąsi daryti sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą. Už rengimąsi padaryti baudžiamąjį nusižengimą baudžiamoji atsakomybė iš viso
nekyla.
„Tyčios iškėlimas aikštėn“- juo įvardijami kaltininko veiksmai, padaromi žodžiu ar raštu,
kuriais jis atskleidžia tretiesiems asmenims savo ketinimą ar apsisprendimą padaryti konkretų
nusikaltimą. Tai veiksmai atliekami iki tiesiogiai pradedant daryti nusikaltimą, tačiau tie
veiksmai baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikalstami ir baudžiami. Jei asmuo pasako
kitam asmeniui apie tai, kad pvz neseniai matė draugo bute daug vertingų daiktų, tai nebus
rengimasis, nes pasakymas nepalengvina nusikalstamos veikos darymo ir todėl neužtraukia
baudžiamosios atsakomybės, tačiau jei jis paprašytų to asmens gauti daugiau informacijos
apie tą butą, šeimininkus, jų išėjimo laiką, tuomet tai bus jau rengimasis daryti nusikaltimą,
nes gali būti vertinami kaip veiksmai, palengvinantys daryti vagystę.
2. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Pasikėsinimo atribojimas nuo rengimosi
padaryti nusikaltimą.

Pasikėsinimo požymiai aprašyti BK 22str. Pagal jį pasikėsinimas daryti nusikalstamą veiką

yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar
baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios
nepriklausomų aplinkybių.
Požymiai:
 Pirmiausia, įstatyme pabrėžiama, kad baudžiamosios atsakomybės už pasikėsinimą
klausimus galima nagrinėti tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl tyčinių nusikalstamų
veikų.
 Antras požymis yra tas, kad baudžiamoji atsakomybė kyla už pasikėsinimą daryti bet
kokios rūšies nusikalstamą veiką.
 Trečias siejamas su nusikalstamos veikos darymo pradžia. Pasikėsinimas prasideda
tada, kai asmuo tiesiogiai pradeda daryti nusikalstamą veiką.
 Ketvirtas požymis- kaltininkas nebaigia pradėtos daryti nusikalstamos veikos.
 Paskutinis požymis- asmuo nebaigia įgyvendinti visų nusikalstamos veikos požymių
dėl nuo jo valios nepriklausomų priežasčių.

Pasikėsinimo atribojimas nuo rengimosi

Kai asmenys randami ir sulaikomi svetimoje patalpoje ar teritorijoje, tačiau dar nėra
pasisavinę svetimą turtą, reikia spręsti pagal BK 178str.2 dalį, kurioje numatomi du veikos
požymiai- įsibrovimas į patalpas ir turto pagrobimas. Taigi vagystė šiuo atveju prasideda nuo
įsibrovimo į patalpas. Todėl tai yra jau pasikėsinimas.
Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas
daryti nusikaltimą, jei kaltininkas pradėjo vartoti smurtą ar grasino jį pavartoti, arba kitaip
atėmė galimybę priešintis.
Užsimojimas peiliu ar ginklo nutaikymas jau yra kūno judesiai, kuriais tiesiogiai keliama
grėsmė gyvybei, todėl tokie veiksmai vertintini kaip pasikėsinimas žudyti.
Taigi, siekiant teisingai išspręsti bylą būtina išsiaiškinti du dalykus: kokia veika yra
dominančios nusikaltimo sudėties požymis ir koks pirmas judesys yra veikos darymo pradžia.
Jei atliktas kūno judesys tiesiogiai stato pavojun BĮ saugomą vertybę ir bent iš dalies atitinka
įstatyme aprašytą veikos požymį, galima kalbėti apie pasikėsinimą daryti nusikalstamą veiką.

3. Baigtos nusikalstamos veikos požymiai

Pasikėsinimo nėra formaliose sudėtyse, nes ten neturi būti padarinių. Gali būti tam
tikrose sudėtyse.
Pasikėsinimo stadija prasideda tada, kai asmuo padaro pirmą kūno judesį, atitinkantį
atitinkamame BK straipsnyje aprašyto pavojingos veikos požymį. O pasikėsinimas perauga į
baigtinę nusikalstamą veiką, kai asmuo padaro įstatyme aprašytą veiką, o kai kuriais atvejais-
kyla padariniai.
Yra keli atvejai, kada padaryta veika vertinama kaip pasikėsinimas daryti nusikalstamą veiką:
1) Padaryta ne visa ar ne visos veikos, numatytos BK straipsnio dispozicijoje, esant
formaliajai ar materialajai nusikaltimo sudėčiai;
2) Padaryta veika, numatyta BK straipsnio dispozicijoje, tačiau nekilo įstatyme numatytų
padarinių, esant materialiajai nusikaltimo sudėčiai;
3) Padaryta veika ir kilo BĮ numatyti padariniai, bet ne tie, kurių siekė kaltininkas;
 4) Padaryta veika, numatyta BK straipsnio dispozicijoje, tačiau ji buvo daroma
kontroliuojant teisėsaugos institucijoms.

Padaryta ne visa ar ne visos veikos, numatytos BK straipsnio dispoziijoje, esant formaliajai

ar materialiajai nusikaltimo sudėčiai

Esant formaliajai nusikalstamos veikos sudėčiai nusikalstamos veikos baigtumui pakanka

padaryti BK straipsnio dispozicijoje aprašytą veiką. Išžaginimo atveju veika bus vertinama
kaip baigta nuo lytinio santykiavimo. Tai sudėtinė veika. Vieno veiksmo atlikimas reiškia
pasikėsinimą.
Kai numatoma alternatyva tarp kelių skirtingų veikų, tuomet bent viena padaryta veika yra
pagrindas vertinti nusikaltimą kaip baigtą.

Padaryta veika, numatyta BK straipsnio dispozicijoje, tačiau nekilo įstatyme numatytų

padarinių, esant materialiajai nusikaltimo sudėčiai

Jeigu asmuo įsibrauna į butą, tačiau nieko nepasiima dėl ne nuo jų priklausančių veiksnių, tai
laikoma pasikėsinimu.
Pasitaiko ir situacijų, kai asmuo užvaldo tik dalį turto. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta
daryti didelės vertės turto plėšimą, bet turto nepavyko užvaldyti, veika vertinama kaip
pasikėsinimas daryti didelės vertės turto plėšimą. Jei neapibrėžta- plėšimas yra baigtas
nusikaltimas, jei bent dalis svetimo turto buvo užvaldyta.
Sukčiamimas įgyjant teisę į svetimą turtą laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja
dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, neatsižvelgiant į tai, ar kaltininkas užvaldė tą turtą, ar
ne.
Jei nusikaltimas daromas iš patalpos ar saugomos teritorijos, jo baigtumas siejamas su
išėjimu iš patalpos ar teritorijos.

Padaryta veika ir kilo BĮ numatyti padariniai, bet ne tie, kurių siekė kaltininkas

Teisingas padarytos veikos vertinimas reikalauja atsižvelgti ne tik į veikos ir padarinių

požymius, bet ir į kaltininko siekius. Subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti ir
subjektyviuosius. Pvz jei asmuo įsilaužia į butą ir teigia, kad nenorėjo nieko pavogti, tai
neatitinka jo tikslai su veiksmais, todėl tai vertintina kaip pasikėsinimas.
BK 22str. 2 dalyje pasakyta, kad pasikėsinimas daryti nusikalstamą veiką yra ir kai
kaltininkas nesuvokia, jog veikos negali baigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba
naudoja netinkamas priemones.

Padaryta veika, numatyta BK straipsnio dispozicijoje, tačiau ji buvo daroma kontroliuojant

teisėsaugos institucijoms

Nusikalstama veika, padaryta ir išaiškinta veikiant pagal nusikalstamos veikos imitavimo

modelį, kvalifikuojama ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas daryti
nusikalstamą veiką, nes šia veika nepadaroma esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms
vertybėms, kadangi kaltininkas, nors ir atlieka viską, ką, jo nuomone, turi atlikti,
nusikalstamos veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausomų aplinkybių.

4. Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką samprata, požymiai ir teisinės

pasekmės.
BK 23str. Įtvirtintas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutas.
Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai
asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti.
Atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką savanoriškumas yra aplinkybė, šalinanti
baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pirmas ir esminis savanorško atsisakymo požymis yra
atsisakymo pabaigti pradėtą veiką savanoriškumas. Tai, kad nėra realaus pavojaus svekatai ar
saugumui, yra antras savanoriško atsisakymo požymis.
Nelaikomas savanorišku nusikalstamos veikos nutraukimas dėl to, kad kaltininkas buvo
pastebėtas darant nusikaltimą pašalinių asmenų, kad išgirdo policijos automobilio sireną ar į
butą grįžo šeimininkas. Nėra savanoriškumas ir tai, kad asmuo nieko nepaėmė iš patalpos, į
kurią buvo įsibrovęs, todėl, kad joje nebuvo vertingų daiktų. Bus baudžiama už pasikėsinimą
padaryti nusikaltimą.
Įstatyme numatyta vieno iš dalyvaujančių darant nusikaltimą asmenų savanoriško atsisakymo
galimybė ir esant bendrininkavimui. Išvada dėl savanoriško atsisakymo tokiu atveju turi būti
pagrįsta trimis aplinkybėmis:
1) Veika turi būti nutraukta esant rengimosi ar pasikėsinimo stadijai, kol dar nepasižymi
baigtine nusikalstamos veikos sudėtimi;
2) Atsisakymas turi ūti savanoriškas;
3) Kitas ar kiti vykdytojai turi būti informuoti apie asmens apsisprednimą ir suvokti, kad
toliau dalyvauja darant nusikaltimą ir jį baigia be kito bendravykdytojo pagalbos.
Nusikalstamą veiką darant keliems asmenims savanoriškai atsisakęs ją baigti organizatorius
ar kurstytojas pagal šį kodeksą neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausomų priemonių,
kad bendrininkai nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jis suorganizavo ir ta veika nebuvo
padaryta.
Savanoriškas atsisakymas galimas esant bet kokiai parengtinės nusikalstamos veikos stadijai,
kol dar padaryta nusikalstama veika neturi baigtos nusikalstamos veikos požymių. Tai trečias
požymis. Asmuo nutraukęs veiką, tačiau sukėlęs padarinių traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn.

Baigtas pasikėsinimas- tai toks pasikėsinimas, kai kaltininkas padaro visus veiksmus, kurie,
jo manymu, yra būtini nusikalstamai veikai atlikti, tačiau ji nebaigiama dėl aplinkybių,
nepriklausančių nuo kaltininko valios. Pavyzdžiui, kaltininkas šauna iš ginklo norėdamas
nušauti, tačiau tik sužeidžia.
Nebaigtas pasikėsinimas yra, kai kaltininkas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios,
nepadaro visų veiksmų, kurie jam atrodo būtini nusikalstamai veikai baigti. Pavyzdžiui,
kaltininkas šovė, tačiau užsikirto ginklas.

Tinkamas pasikėsinimas- pasirenkamos tos priemonės ir tie būdai, kuriais realiai galima
padaryti žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei.
Netinkamas pasikėsinimas- tokie būdai ir priemonės, kada asmuo per klaidą naudoja ir dėl
to negali iki galo realizuoti nusikalstamos veikos sudėties požymių. Klaidos: Viena-
netinkamų priemonių pasirinkimas(įrankis praradęs savo savybes), kita- netinkamo objekto
pasirinkimas(parenkamas dalykas, kuris iš esmės BĮ nevertinamas kaip vertingas). Asmuo
bus traukiamas už pasikėsinimą vis tiek.

3. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jo

baudžiamasis teisinis vertinimas.
Bendrininkavimo samprata ir teisinė reikšmė, kvalifikavimo ypatumai.

BT teorijoje ir BK nuostatose numatoma, kad kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą

veiką gali būti vertinamas dvejopai: kaip bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką ir kaip
prisidėjimas prie nusikalstamos veikos. Pagal BĮ bendrininkavimas- tai tyčinis bendras
dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir įstatyme nustatyto amžiaus,
nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, sulaukusių asmenų dalyvavimas darant
nusikalstamą veiką (BK 24str.1d.).

Kelių asmenų suderinta bendra nusikalstama veika pavojingesnė visuomenei nei padaryta 1
asmens. Bendrininkavimu padaromi pavojingesni, sunkesni nusikaltimai, taip atsiranda
galimybė kilti didesnėms nusikalstamoms pasekmėms, daugiau galimybių paslėpti
nusikaltimo pėdsakus, išvengti atsakomybės. Bendrai veikiant yra tvirtesnis psichologinis
nusistatymas ir pasiryžimas padaryti ar tęsti nusikaltimą, geriau apgalvojami nusikaltimo
padarymo būdai, pasirenkami efektyvesni nusikaltimo įrankiai ir priemonės. Už
nusikalstamas veikas padarytas bendrininkaujant dažnai yra skiriamos griežtesnės sankcijos,
taigi nusikalstamų veikų darymas bendrininkaujant yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Bendrininkavimo požymiai. Objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jų

charakteristika.

Žinoti bendrininkavimo požymius svarbu tuo aspektu, kad remiantis jais, įvardytais BK
24str. 1 dalyje, bendininkavimas atribojamas nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos.
Jei darant nusikaltimą dalyvauja bent du asmenys, reikia įrodyti kiekvieno asmens padarytos
veikos santykį ne tik su nusikaltimo sudėties, bet ir su bendrininkavimo požymiais.
Bendrininkavimą, kaip ir bet kurią kitą nusikaltimo padarymo formą, apibūdina bei
atskleidžia jo esmę daugelis objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
Jeigu negalima nustatyti kitų asmenų negalima teigti, kad yra bendrininkavimo požymiai.

Objektyvieji požymiai
Objektyviųjų grupei galime priskirti šiuos: 1) dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas
nusikalstamos veikos padaryme bei 2)kelių asmenų veikos bendrumas.
1) Norint kalbėti apie bendrininkavimą, būtina, kad vertinimo objektu taptų dviejų
asmenų padaryta veika. Norint nustatyti bendrininkavimą reikalaujama, kad
nusiklastamoje veikoje dalyvavę asmenys būtų sulaukę baudžiamosios atsakomybės
amžiaus, nustatyto BK 13str. ir jie turi būti pakaltinami. Jei jaunesnis netraukiamas
baudžiamojon atsakomybėn.
Jeigu asmuo nėra sukakęs amžiaus nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už
atitinkamos veikos padarymą, tai jis negali būti pripažintas bendrininku, o atitinkamų
asmenų bendri veiksmai bendrininkavimu. Tačiau tai nereiškia, kad tas, kas sukurstė,
suorganizavo ar padėjo daryti nusikalstamą veiką asmeniui, kuris neturėjo
baudžiamajai atsakomybei kilti būtino amžiaus liks nenubaustas. Jo atsakomybės
klausimas bus sprendžiamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo per
tarpininką teorija.
Kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visuma turi patvirtinti ir tai,
kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendrininkavio požymius, kad yra
bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia,
jog kėsinasi į tą patį objektą, supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties
požymius ir t.t.
 2) Kelių asmenų dalyvavimo bendrumas pasireiškia tuo, kad kiekvieno asmens veika yra
indėlis į nusikalstamą veiką. Kelių asmenų veikos bendrumas gali įgauti šias formas:
1. Kiekvienas bendrininkas iki galo padaro nusikalstamą veiką.
2. Kiekvienas iš bendrininkų padaro dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių
arba vieni padaro visus požymius, kiti tik dalį.
3. BK spec.dalyje įstatyme numatytus objektyviuosius veikos požymius įgyvendina
tik vienas ar keli bendrininkai, o kiti nusikaltimo sudėties požymių neįgyvendina,
taigi nusikaltimo lyg ir nepadaro.
Veikos bendrumas labai svarbus bendrininkų atsakomybei. Jis lemia bendrus padarinius,
bendrą žalą BĮ saugomoms vertybėms. Jeigu nėra atskirų asmenų veikų ir kilusių padarinių
priežastinio ryšio, nėra nei bendrininkavimo, nei bendros atsakomybės. Tokiu atveju
kiekvienas kaltininkas atsako tik už tuos veiksmus ir tik tuos padarinius, kuriuos jis pats
sukėlė.

Subjektyvieji požymiai
Prie subjektyviųjų požymių priskiriamas susitarimas daryti nusikaltimą ir tyčia
bendrininkauti.
1. Esant tyčia bendrininkavimui yra tai, kad asmuo, kuriam inkriminuotas
nusikaltimas, suvokia, jog daro pavojingą veiką, ir nori ją daryti arba dar ir numato
galimus padarinius ir nori jų. Kiekvienas kaltininkas turi suvokti, kad daro
nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis. O prisidėjime prie
nusikalstamo veikos šio požymio niekada nebus, nes asmuo nesuvokia , kad daro
nusikalstamą veiką kelių asmenų pastangomis.
2. Susitarti daryti nusikalstamą veiką galima įvairiais būdais ir formomis. Susitarimo
turinys ir jo išsamumas priklauso nuo bendrininkavimo formos. Jis gali būti
išankstinis, bet galima susitarti ir prieš pat nusikaltimo pradžią ar net darant
nusikaltimą, prisidedant prie jo, kai vienas kaltininkas jį jau pradėjo daryti, tačiau
tik ne jį padarius. Susitarimas padarius nusikalstamą veiką laikomas ne
bendrininkavimu, o prisidėjimu prie nusikalstamos veikos. Turinyje nustatomos
priemonės, laikas, vieta, būdai, nusikalstama veika.
Kai vienas ar keli dalyvaujatys asmenys peržengia susitarimo ribas, padaro veiką
ar sukelia padarinius, dėl kurių nesitarta, toks atvejis įvardijamas kaip vykdytojo
ekscesas.
BK 26str. įtvirtinta nuostata, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo
padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

Iš rašto darbo:
Reikia nustatyti susitarimo laiką, tyčią, asmens suvokimą veiksmų pobūdžio,kaltės
turinį.
Reikia rašyti konkrečiai amžių.

Bendrininkų rūšys: vykdytojas ir padėjėjas. Nusikalstamos veikos padarymas

per tarpininką („tarpinis nusikalstamos veikos padarymas“, „tarpinis
vykdymas“).
Veikos be vykdytojo nėra.
Bendrininkų rūšys įvardijamos BK 24str. Tai vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ir
padėjėjas. Juos galima skirstyti į dvi grupes:
  Bendrininkai, darantys veikas, aprašytas BK spec.dalies straipsnio dispozicijoje, ir
 bendrininkai, darantys ne veikas, aprašytas BK spec.dalies straipsnio dispozicijoje,
bet kitokias veikas, kurias įstatymų leidėjas laiko pavojingomis ir už jas baudžia.
Pirmos grupės bendrininkas yra vykdytojas. Tai pagrindinis bendrininkas. Tik vykdytojas
yra tas asmuo, kuris padaro nusikalstamą veiką, savo veika pažeidžia BK spec.dalyje
nustatytą draudimą, tiesiogiai įgyvendina nusikalstamos veikos sudėtį. Jei nusikalstamos
veikos sudėtį bendrai įgyvendino keli asmenys, kiekvienas iš jų pripažįstamas vykdytoju ir
vadinamas bendravykdytoju. Pabrėžtina, kad vykdytoju pripažįstamas asmuo, atlikęs visą ar
bent dalį įstatyme numatytos nusikalstamos veikos.
 Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, vartojęs
fizinį smurtą, grasinęs ar kitais veiksmais atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis,
bet lytiškai nesantikiavęs.
 Taip pat asmuo, kuris nors ir nevartojo smurto, negrasino, tačiau lytiškai santykiavo.
 Plėšimo byloje vykdytoju bus asmuo, kuris vartojo fizinį smurtą ar grasinimus ir
pagrobė svetimą turtą, ir tas, kuris tik vartojo smurtą, bet turto neužvaldė.
 Vagystės byloje bus pripažintas kiekvienas, kuris įėjo į butą, neatsižvelgiant į tai, ar
kuris nors asmeniškai pagrobė bent vieną svetimą daiktą.
 Vykdytoju pripažįstamas ir toks asmuo, kuris daryti nusikalstamą veiką pakviečia
nepakaltinamus ar šio kodekso 13str.nustatyto amžiaus nesulaukusius asmenis, arba
kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Tokia situacija vadinama tarpiniu
nusikalstamos veikos vykdymu (asmenys patys neatlieka grobimo veiksmų, o
pasinaudoja trečiaisiais asmenimis, suklaidinę dėl grobiamo turto priklausomybės).
Vykdytojo baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra BK spec.dalies straipsnyje numatyta
nusikalstamos veikos sudėtis, kurią jis įgyvendino savo veika.

Antrajai grupei priklauso organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.

Jų nusikalstamos veikos aprašytos BK 24str. 4,5,6 dalyse.

Remiantis BK 24str. 6dalimi padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką.
Veikos:
 Patarimų davimas;
 Nurodymų davimas;
 Priemonių teikimas;
 Kliūčių šalinimas;
 Kitų bendrininkų saugojimas ar dengimas;
 Iš anksto duotas pažadas paslėptį nusikaltėlį, nusikalstamos veikos įrankius ar
priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus;
 Iš anksto duotas pažadas realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus
daiktus.
Padėjėjas ne tik padaro išvardytas veikas, bet ir turi suvokti, kad savo veika padeda kitam
asmeniui daryti nusikalstamą veiką, palengvina vykdytojui apsispręsti, ar ją daryti, nors pats
prie objektyviųjų požymių nprisideda.

Antraeiliais bendrininkais gali būti pripažinti tik vienas iš kelių vykdytojų arba padėjėjas.

Iš straipsnio( Budvydžio):
Norint aiškiau atskirti vykdytojus nuo kitų bendrininkų, Vokietijos Aukščiausiasis Teismas
nuo 1940 metų išvystė moderniąją subjektyviąją teoriją. Anot šios teorijos, atribojimui
reikšmingos dvi sąvokos: 1) animus auctoris – ar asmuo nusikaltimo nori kaip savo paties, ar
patį nusikaltimą traktuoja kaip savo veiksmų tiesioginį rezultatą, ir 2) animus socii – ar
tiesiog norima tik paremti, palengvinti kitų asmenų nusikalstamus veiksmus.

Bendrininkų rūšys: organizatorius ir kurstytojas.

Remiantis BK 24str. 4dalimi organizatoriumi pripažįstamas asmuo, padaręs šias veikas:
 Subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą
 Jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą
 Arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.
Organizatorius gali būti ne visais bendrininkavimo atvejais, o tik esant specialioms
bendrininkavimo formoms- organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui.

Remiantis BK 24str. 5dalimi kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti
nusikalstamą veiką. Kurstytojo veika yra:
 sukėlimas kitam asmeniu-būsimam vykdytojui- noro ir
 padėjimas apsispręsti daryti nusikaltimą.
 Taip pat kurstytojo veika yra žodžiai ar raštu parašytas tekstas, kuriais kitas asmuo
prašomas, įkalbinėjamas daryti nusikaltimą, apie kurį jis anksčiau negalvojo ar
nesiryžo jo daryti.
 Grasinimai ar net fizinis smurtas. Tai nepašalina vykdytojo atsakomybės, nebent
nustatomos būtinojo reikalingumo sąlygos.
Kurstyti galima tik veikiant. Asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn dėl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir
subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.
Subjektyvieji kurstymo požymiai yra kurstytojo suvokimas, kad jis lenkia kitą asmenį
nusikalstamai veikai, supratimas, jog jo žodžiai ar laiškas yra lemiami vykdytojui
apsisprendžiant, ir noras, kad kitas asmuo padarytų nusikaltimą.
Vykdytojo sutikimas daryti nusikaltimą yra bendrininkų susitarimas.

Bendrininkų atsakomybės klausimus reguliuoja BK 26str., kurio 4 dalyje nurodoma,

kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį,
numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24str. 4,5,ar 6 dalį.

Iš straipsnio:
Galiojantis LR BK nurodo baigtinį veiksmų, iš kurių vieną atlikęs asmuo laikomas
organizatoriumi, sąrašą:
1) subūrė organizuotą grupę,
2) subūrė nusikalstamą susivienijimą,
3) vadovavo organizuotai grupei,
4) vadovavo nusikalstamam susivienijimui,
5) koordinavo organizuotos grupės veiklą,
6) koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklą,
7) parengė nusikalstamą veiką,8) vadovavo nusikalstamai veikai.

Teorijoje ir praktikoje kurstytojas – nusikalstamos veikos iniciatorius, jis sukelia norą,

pasiryžimą padaryti atitinkamą veiką1. Priešingai nei organizatorius, jis nekuria plano,
neburia bendrininkų, nevienija jų pastangų bendram rezultatui pasiekti. Pvz.: Norėdamas
gauti pinigų nuosavo verslo pradžiai, V. K. pasiūlė G. U. pagrobti mažametį vaiką ir

1 Abramavičius, A., et al., supra note 1, p. 162.

pareikalauti už jo išlaisvinimą didelės vertės svetimo turto (400 000 Lt)2. Pats kurstytojas
nenurodė konkretaus vaiko, nesekė jo, nenurodė, kur ir kaip laikyti pagrobus, viską šioje
byloje atliko pats vykdytojas. Jei kurstytojas būtų tai nurodęs (atlikęs konkrečius
paruošiamuosius veiksmus), manytina, jog tik tada toks asmuo pripažintinas
organizatoriumi.
Pažymėtina, jog ir rusų autoriai teigia, kad kai kurstytojas pateikia nusikaltimo įvykdymo
planą (pradeda vadovauti nusikaltimo įvykdymui), jis tampa nusikaltimo organizatoriumi.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, organizavimą galima suvokti
plačiąja prasme, kai suburiama, koordinuojama ir / ar vadovaujama keliems nusikalstamą veiką ar
veikas darantiems ar ketinantiems ją daryti asmenims, ir siaurąja prasme, kai organizatorius yra
atsakingas tik už vienos konkrečios veikos (kad ir su vienu vykdytoju) sėkmingą įvykdymą.

Bendrininko ekscesas. Bendrininko eksceso reikšmė kitų bendrininkų

baudžiamajai atsakomybei.
Bendrininko ekscesas yra, kai vykdytojas ar vienas iš vykdytojų peržengia susitarimo ribas,
atlieka tokius veiksmus ir sukelia tokius padarinius, dėl kurių nebuvo tartasi, ir jų nesuvokė
bei nenumatė kiti bendrininkai.
Nėra būtina, kad kiekvienas iš nužudymo vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus. Pakanka,
kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jei nukentėjusysis miršta nuo visų sužalojimų, tyčinis
nužudymas inkriminuojamas visiems mušant dalyvavusiems asmenims. Svarbu, kad būtų
bendrininkų tyčia nužudyti- kad jie suprastų, jog jų veiksmai gali sukelti pavojų gyvybei.
Nužudymas per grupines muštynes paprastai padaromas nesant išankstinės tyčios
neapribrėžta tyčia. Tada už tyčinį nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno
sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Jei nukentėjusysi mirė nuo visų kūno
sužalojimų, už šį padarinį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.
Ekscesas nustatomas teismo labai retai.

Kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmeys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis
mirtino smūgio doktrina arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis
mirtino smūgio doktrina, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai
ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą vartojo norėdami nužudyti, už nužudymą atsako tik
asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.
Remiantis mirties dėl sužalojimų visumos doktrina, jei smurtą vartojo keli asmenys ir šis
mirė nuo visų sužalojimų, už nužudymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys, jei jie
apibrėžta ar neapribrėžta tyčia numatė galimą mirtį.
Esant vykdytojo ekscesui už nužudymą atsako tik asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai
buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

Taigi reikia nustatyti ne tik, kas sukėlė mirtį, bet ir kiekvieno siekius. Jei mirtį sukėlė nors ir
vienas smūgis, tačiau išsiaiškinama, kad smurtą vartojo ir kiti asmenys siekdami mirties,
tuomet atsakomybė kyla ne tik tam, nuo kurio smūgio mirė, bet ir kitiems.

Iš straipsnio(Gutausko):
EKSCESO SAMPRATA

Vykdytojo ekscesas – sąvoka, kilusi iš lotyniško žodžio „excessus“ – išėjimas, pasitraukimas,

prasilenkimas. Vykdytojas padaro nusikalstamą veiką, kurios neapima kitų bendrininkų
ketinimai.
2
Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro
tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo
turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą
nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta.
Galima išskirti ir vykdytojo eksceso požymius:
1) nėra veiksmų bendrumo;
2) iš anksto nežinoma apie vykdytojo veiksmus.
Kiekybinis ekscesas yra toks, kai vykdytojas padaro nusikalstamą veiką, t. y. tokią, kokią jis
turėjo įvykdyti pagal bendrininkų susitarimą. Dažniausiai kiekybiniu ekscesu laikomos
nusikalstamos veikos, kurios padaro žalą vienam objektui.
Kokybinis ekscesas yra toks, kai vykdytojas padaro tokią nusikalstamą veiką, kurią jis buvo
lenkiamas padaryti arba kurią padaryti jam padėjo kiti bendrininkai.
Praktikoje žinomos šios kokybinio eksceso rūšys:
1) vietoj vienos sugalvotos nusikalstamos veikos padaroma visiškai kitokia nusikalstama
veika, pavyzdžiui, vietoj vagystės padaromas plėšimas.
2) padaroma sugalvota nusikalstama veika, tačiau esant kvalifikuojančioms aplinkybėms,
pavyzdžiui, vietoj paprasto nužudymo, padaromas nužudymas sunkinančiomis
aplinkybėmis. Tas pats straipsnis, bet kita dalis.
3) Kai padaroma susitarta veika, bet dar padaroma dar viena.

Bendrininkų veiksmų bendrumas pirmiausia pasireiškia tuo, kad nusikalstama veika

padaroma tarpusavyje susijusiais ir iš anksto suderintais bendrininkų veiksmais arba
neveikimu; antra, veiksmų bendrumas susijęs su bendru visiems bendrininkams nusikalstamų
padarinių siekimu; trečia, egzistuoja kiekvieno bendrininko veiksmų ir bendrų nusikalstamų
padarinių priežastinis ryšys.
Kiekvienas bendrininkas siekia būtent to nusikalstamo rezultato, kurio siekia ir kiti
bendrininkai, tačiau tokiose situacijose, kai darydami nusikalstamą veiką bendrininkai
pasiekia skirtingą rezultatą, vargu ar galima kalbėti apie bendrininkavimą (nelieka
priežastinio kiekvieno bendrininko veiksmų ir bendrų nusikalstamų padarinių ryšio, ekscesas
neįeina ir į bendrą bendrininkų tyčią).
Remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26 straipsnio 1 dalies nuostata, jog
bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų
tyčia, galime teigti, kad kiti bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą.

Eksceso baudžiamasis teisinis vertinimas, kai darant nusikalstamą veiką panaudojamas

ginklas

Įdomūs teismų sprendimai susiję su ginklo naudojimu bendrai darant nusikalstamas veikas.
Tarkime, kad plėšikai daro plėšimą turėdami su savimi šaunamąjį ginklą. Jie nesitaria dėl
būtino jo naudojimo, bet vis dėlto ginklą paima su savimi. Tokiu atveju, matyt, galime
preziumuoti, kad paimdami ginklą su savimi jie turėjo galvoje ir tikimybę, kad jį panaudos,
jei prireiks. Vargu ar tokiais atvejais už nužudymą neatsakingi tie, kurie patys nežudė, bet
žinojo, kad kažkas turi ginklą, nebent prieš darant nusikalstamą veiką būtų akivaizdžiai
susitarę ginklo nenaudoti jokiu būdu pagal paskirtį, o tik pagąsdinti.

Eksceso baudžiamasis teisinis vertinimas grupinių nužudymų atvejais

Grupinio nužudymo atveju gana dažnai pasitaiko vykdytojų ekscesų. Taip būna tada, kai
bendroji bendrininkų tyčia neapima gyvybės atėmimo, tačiau vienas arba keli bendrininkai
nužudo arba kėsinasi nužudyti. Tik jie atsako už nužudymą, o kiti atsako pagal bendrą
susitarimą už tai, ką apėmė jų tyčia. Čia reikia turėti galvoje tai, kad vykdytojo ekscesas
galimas tik tada, kai apie nužudymą bendrininkai visai nekalbėjo, nebuvo ir kitų aplinkybių,
iš kurių galima buvo suprasti, kad tai įmanoma. Taigi nužudymų bylose vykdytojo eksceso
klausimas sprendžiamas gana paprastai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo savo veiksmais
nepadarė nukentėjusiajam mirtinų kūno sužalojimų.
Išvados:
Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, siūlyčiau vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo
bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne; ir antras kriterijus – jei susitarimas
nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini, ar ne.
Nuo ribų susitarimo gali nukrypti ir kiti bendrininkai.
Iš straipsnio:
Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikaltimą. . Vadinasi, tai turi būti asmuo,
kuris realizuodavo visus arba bent dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Jeigu
asmuo, norėdamas įvykdyti nusikaltimą, pasinaudojo baudžiamojon atsakomybėn
netraukiamu asmeniu, negalėsime jo pripažinti vykdytoju, nes tokio asmens veikimo
neįvardijo minėta vykdytojo sąvoka.
Vadinasi, įstatymas įteisina tris galimas tarpinio vykdymo situacijas: a) vykdytoju
pripažįstamas asmuo, pasinaudojęs nesulaukusiu LR BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus
asmeniu; b) vykdytoju pripažįstamas asmuo, pasinaudojęs nepakaltinamais asmenimis; c)
vykdytoju pripažįstamas ir tas, kuris pasinaudoja dėl tos veikos nekaltais asmenimis.
Tokie asmenys yra tik priemonės, įrankiai.
Pasinaudojimas nekaltu asmeniu- jei asmuo nesuvokia, kad daro nusikalstamą veiką, tuomet
jis nebus traukiamas baudž.atsakomybėn.

Bendrininkavimo formos, jų samprata ir teisinė reikšmė. Kvalifikavimo

ypatumai.
Nustačius bendrininkų rūšį kitas svarbus etapas- nustatyti bendrininkavimo formą.
Bendrininkavimo forma esant tam tikroms nusikaltimų sudėtims yra kvalifikuotos
nusikaltimo sudėties požymis, arba kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, arba
aplinkybė, turinti įtakos parenkant bausmės rūšį ir dydį.
Bendrininkavimo formos išskiriamos remiantis dviem kriterijais: objektyviaisiais
bendrininkavimo požymiais ir subjektyviaisiais.

Remiantis objektyviųjų bendrininkavimo požymių ypatumais, skiriami paprastas ir

sudėtingas bendrininkavimas:
 Paprasta bendrininkavimo forma yra toks bendrininkų tarpusavio ryšys, kai darant
nusikaltimą dalyvaujantys asmenys visiškai ar iš dalies įgyvendina BĮ numatytus
pavojingos veikos požymius. Esant tokiai formai dalyvauja tik vykdytojai arba bent
du vykdytojai- bendrininkų grupė. Jos požymiai formuluojami BK 25str. 2 dalyje. Ši
bendrininkavimo forma didina nusikaltimo pavojingumą, todėl įstatymų leidėjas ją
vertina kaip kaltininkų atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir skiria griežtesnę bausmę.
 Sudėtingas bendrininkavimas yra tokia bedrininkavimo forma, kai darant nusikaltimą,
be vykdytojų dalyvauja dar ir kitų rūšių bendrininkai. Tai remiamasi ir 25 ir 24str.
Bendrininkų grupė gali būti ir paprasto bendrininkavimo ir sudėtinio. Gali būti ir tokie atvejai
kai įstatyminis formos neatitinka jokių veiksmų: pvz. kai yra vienas vykdytojas ir vienas
kurstytojas.
Yra kvalifikuojantis požymis arba sunkinanti aplinkybė.
Pagal subjektyviųjų bendrininkavimo požymių ypatumus, pirmiausia pagal susitarimo laiką,
turinį ir išsamumą, išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkavimas neesant
išankstinio susitarimo, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas.
 Bendrininkavimas nesant išankstinio susitarimo yra, kai susitariama prieš pat
nusikaltimą ar jį darant. Jis įgyvendinamas paprasta bendrininkavimo forma, visiems
bendrininkams esat vykdytojais.
 Organizuota grupė yra, kai esant bet kuriai nusikalstamos veikos stadijai du ar
daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys atleika tam tikrą užduotį. Tokiu atveju visi
bendrininkai, neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimą, pripažįstami
nusikaltimo vykdytojais ir padarytos veikos kvalifikuojamos pagal BK spec.dalies
straipsnį, o esant nusikaltimo kvalifikuojamam požymiui- pagal jį.
Iš straipsnio:
Požymiai:
1. Išankstinis susitarimas. Organizuota grupė visada buvo suprantama kaip
bendrininkavimo forma, kuriai būdingas išankstinis susitarimas. Būtent
išankstinis susitarimas (susitarimas iki veiksmų atlikimo) yra poţymis, kuris
pirmiausia turi būti pabrėžiamas formuluojant organizuotos grupės apibrėžimą.
2. (Išankstinis susitarimas) padaryti vieną arba kelis nusikaltimus. Aš taip pat
manau, jog organizuota grupe galima vadinti ir tokią grupę, į kurią asmenys
susiburia padaryti vieną nusikaltimą. Tačiau jeigu susitariama padaryti vieną
nusikaltimą, jis turi būti gana sudėtingas arba reikalaujantis atlikti daug veiksmų.
Galima sakyti, jog organizuota grupė yra kaip vieningas, tvirtas junginys,
patikimai ir nuolat vykdantis sau iškeltas uţduotis ir besipriešinantis išoriniams
poveikiams (konkuruojančių grupių arba teisėsaugos institucijų) bei vidiniams
poveikiams (pvz., keičiantis grupės lyderiui ar kilus kitiems konfliktams).
3. Vaidmenų arba uţduočių pasiskirstymas kaip organizuotos grupės poţymis.
Kiekvienas grupės narys turi tiksliai ţinoti, ką jis turi daryti, t. y. jis privalo ţinoti
savo uţduotį ir vaidmenį, nes dėl to visi buvo susitarę. Veikimas organizuota
grupe nebūtinai turi būti sudė- tinis. Pasiskirstymas vaidmenimis ir uţduotimis
gali reikšti ir tai, kad grupės nariai susitarė kartu padaryti nusikaltimą kaip
bendravykdytojai arba atlikdami skirtingus vaidmenis: ne tik vykdytojų, bet ir
organizatoriaus, kurstytojo arba padėjėjo.
 Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai- vienam ar
keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti- susivienija trys ar daugiau
asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių
pasiskirstymas. Jiems prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei
teroristinė grupuotė. Nesvarbu koks kiekvieno vaidmuo, atsako pagal kodekso 249str.
kaip vykdytojai.
Iš straipsnio:
Naujajame BK šis nusikaltimas numatytas 249 straipsnyje. Naujas teisinis atsakomybės
reglamentavimas, palyginus su senuoju įstatymu, išplėtotas detaliau ir įtvirtintas kitaip –
naujojo kodekso 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra viena
iš bendrininkavimo formų, o šio straipsnio 4 dalyje pateikiamas nusikalstamo susivienijimo
apibrėžimas, kartu nurodant, kad nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė
grupė ar organizacija bei teroristinė grupė. Be to, BK 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad
nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką,
kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal šio kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai. BK 391
straipsnyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikrų asmenų, kurie
aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.
 Esminis skirtumas tarp 1961 m. BK ir 2000 m. BK numatytų nusikalstamo
susivienijimo sąvokų yra tai, kad dabar galiojantis baudžiamasis įstatymas nusikalstamo
susivienijimo sąvoką papildo nuolatinių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ir užduočių
pasiskirstymo reikalavimu tarp nusikalstamą junginį sudarančių asmenų. Šie požymiai
sugriežtina įstatymo taikymo reikalavimus, pripažįstant bendrininkavimo formą nusikalstamu
susivienijimu. Todėl 2000 m. BK numatyta nusikalstamo susivienijimo sąvoka yra
palankesnė apsigynimo nuo kaltinimo aspektu nei tokia veika kaltinamiems asmenims pagal
1961  m. BK įtvirtintą sąvokos apibrėžimą.

Atribojimas- pvz. atskiriant turto prievartavimą, kurį padarė organizuota grupė, nuo turto
prievartavimo, padaryto grupės iš anksto susitarusių asmenų, reikia atsižvelgti į kaltininkų
organizuotumo lygį, kuris nustatomas vertinant konkrečias veiką apibūdinančias aplinkybess.
Jos gali būti grupės pastovumas, veikos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis
funkcijomis ir pnš.
Galiojančiame Baudžiamajame kodekse organizuotą grupę ir nusikalstamą susivienijimą
skiria tik formalūs kriterijai (jeigu juos iš viso galima vadinti atskyrimo kriterijais), t. y.
narių skaičius ir tikslai. Organizuotai grupei nereikėtų kelti pernelyg didelių reikalavimų –
tai dabar ją tapatina su nusikalstamu susivienijimu. Asmenų, kurie daro nusikaltimus
organizuota grupe, mes neturėtume sieti su tuo, jog jie būtinai priklauso mafinėms
grupuotėms. Organizuota grupė galėtų būti tiesiog kaip tarpinė grandis tarp grupės iš anksto
susitarusių asmenų ir nusikalstamo susivienijimo. Organizuota grupė apimtų visus
organizuotus nusikaltimus iki tos ribos, uţ kurios juos apima nusikalstamas susivienijimas.

Iš rašto darbo:
Jei asmenys pasako tarkim, kad yra iš gaujos, be situacijoje neparašyta, kad taifaktas ir tai
yra įrodyta, tuomet tai tik žodžiai, kurie nieko nereiškia, reikia visų pirma tai įrodyti.
Organizuotumo formas nustatant reikia ne tik įstatyminio aiškinimo, bet ir iš bylų, iš
straipsnių, vadovėlio.
Norint inkriminuoti sunkesnę bendrininkavimo formą, teismas turi įrodyti visus požymius, jei
jų neįrodo, tada lieka tik bendrininkų grupė, jei ir jos neįrodo tada bus paprastas
bendrininkavimas be jokios formos.

Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką esant bendrininkavimui

ypatumai.

BK 23str. Įtvirtintas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutas.

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai
asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti.
Atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką savanoriškumas yra aplinkybė, šalinanti
baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pirmas ir esminis savanorško atsisakymo požymis yra
atsisakymo pabaigti pradėtą veiką savanoriškumas. Tai, kad nėra realaus pavojaus sveikatai
ar saugumui, yra antras savanoriško atsisakymo požymis.
Įstatyme numatyta vieno iš dalyvaujančių darant nusikaltimą asmenų savanoriško atsisakymo
galimybė ir esant bendrininkavimui.
Savanoriškas atsisakymas galimas esant bet kokiai parengtinės nusikalstamos veikos stadijai,
kol dar padaryta nusikalstama veika neturi baigtos nusikalstamos veikos požymių. Tai trečias
požymis. Asmuo nutraukęs veiką, tačiau sukėlęs padarinių traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn.
Ketvirtas požymis- turi būti matoma, kad asmuo tikrai apsisprendę nevykdyti nusikalstamos
veikos visam laikui(galutinai), o ne atidėti tam tikram laikui.

Pirmiausia reikia nustatyti bendras sąlygas 4, tada žiūrėti į bendrininkų požymius:

 Vykdytojas turi informuoti kitus bendininkus, turi būti pasyvus tuose veiksmuose,
kurie susiję su pavojinga veika.
 Nusikalstamą veiką darant keliems asmenims savanoriškai atsisakęs ją baigti
organizatorius ar kurstytojas pagal šį kodeksą neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo
priklausomų priemonių, kad bendrininkai nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jis
suorganizavo ir ta veika nebuvo padaryta- jie gali pranešti būsimam nukentėjusiajam,
teisėsaugos institucijoms, tačiau jei veika vis tiek buvo padaryta, tai jis bus traukiamas
vis tiek baudžiamojon atsakomybėn.
 Padėjėjas turėtų atsiimti duotas priemones, atkalbėti, imtis veiksmų, kad nebūtų
padaryta veika pasinaudojant jo pagalba.
Nepavykęs savanoriškas atsisakymas- kai ėmėsi veiksmų, kad nebūtų padaryta veika, bet ji
įvyko.
Aktyvi atgaila- kai pavogia, bet paskui grąžina tuos daiktus. Kai jau yra baigta nusikalstama
veika. Tai lengvinanti aplinkybė.

Prisidėjimo prie nusikalstamos veikos padarymo samprata, formos ir

atribojimas nuo bendrininkavimo.
Nustačius, kad prie nusikaltimo prisidėjo keli asmenys, tačiau nenustačius bendrininkavimo
požymių ar bent vieno iš jų, galima kelti asmens prisidėjimo prie nusikalstamos veikos ir
atsakomybės už jį klausimą.
Teisinė situacija, kur asmuo atlieka veiksmus po nusikalstamos veikos padarymo, kurie
palengvina veikos darymą arba sudaromos kliūtys, kurios gali užkirsti keliq atskleisti
nusikalstamą veiką.

Prisidėjimas prie nusikaltimo gali būti suvoktas ir sąmoningas, nesąmoningas ar be

kaltės.
 Kaip prisidėjimas gali būti vertinami neveikimas ir veiksmai, kuriais asmuo visai
nenutuokdamas apie rengiamą nusikaltimą iš esmės palengviną bendrininkams daryti
nusikalstamą veiką(pvz.: asmuo pasakoja mažai pažįstamam žmogui apie savo
turtingą kaimyną, vardija jo turtus, pateikia duomenis apie gyvenamąją vietą.) tai
vadinamasis asmens prisidėjimas be kaltės prie kito asmens nusikalstamos veikos.
Toks prisidėjimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
 Jei asmuo stebi nusikaltimą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už
nepranešimą apie nusikaltimą. Asmuo savo pasyviu stebėjimu gali padaryti
nusikaltimą tarnybai, jei turėdamas pareigą nutraukti nusikalstamą veiką ir sulaikyti
nusikaltusius asmenis neatlieka savo pareigos(pvz.policininkas). Tai taip pat
prisidėjimo prie nusikaltimo forma, tačiau galinti kelti baudžiamąją atsakomybę.
 Prisidėjimu laikomas ir tam tikras sąmoningas tyčinis padėjimas vykdytojui daryti
nusikaltimą, tačiau nesusitarus prieš darant nusikalstamą veiką. Tai atvejai, kai
kaltininkas jau padaręs nusikalstamą veiką kreipiasi į asmenį ir praneša, kad padarė
nusikaltimą, prašo tam tikrų paslaugų. Tada kyla baudžiamoji atsakomybė. Jei
susitarta iki nusikaltimo, kelių asmenų ryšys vertinamas kaip bendrininkavimas su
visais iš to fakto išplaukiančiais padariniais.
  Atskira prisidėjimo prie nusikaltimo forma yra nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas
ar realizavimas nesant susitarimo jį įgyti ar realizuoti iki vagystės.
 Atsakomybė kyla tik už nepranešimą apie žinomą daromą ar padarytą labai
sunkų nusikaltimą.

Skirtumai:
Yra asmenys keli, tačiau prisidėjime asmuo nėra bendrininkas tos veikos, kurią padarė.
Susitarimas yra po veikos padarymo.
Bendrumo veikos nėra.
Tyčia- asmuo supranta, kad nedalyvauja veikoje.

4. Nusikalstamų veikų daugetas.

Nusikalstamų veikų daugeto samprata, rūšys ir atribojimo nuo pavienių
nusikalstamų veikų kriterijai.
NV Daugetas – tai tokia teisinė situacija, kai asmuo padaro kelias NV dėl kurių
sprendžiamas jo patraukimas BA klausimas. Šis terminas apima dviejų rūšių situacijas:
1) kai tiriama, ar teismas nagrinėja bylą dėl kelių padarytų nusikalstamų veikų, ir nėra
juridinių kliūčių dėl kiekvienos iš jų traukti asmenį BA;
2) byla tiriama ir teisme kaltinimas pateiktas dėl vienos nusikalstamos veikos, ir abi
veikos padarytos iki priimant pirmesnį nuosprendį.

NV daugetas gali reikšti: a) nusikaltimų daugetas ; b) nusikaltimų ir baudžiamųjų

nusižengimų daugetas; c) baudžiamųjų nusižengimų daugetas.

Teisiniai padariniai daugeto:

1) kiekviena padaryta veika atskirai kvalifikuojama pagal atitinkamą BK spec dalies

straipsnį ( pvz.: kiekviena iš padarytų dešimt vagysčių kvalifikuojama pagal BK 178str
2d ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dešimt kartų minimas šis straipsnis) ;
2) Padarinys susijęs su bausmės skyrimu. BK numatytos specialios bausmių skyrimo
taisyklės esant NV daugetui.

NV daugetas gali įgauti dvi teisiškai reikšmingas formas: a) idealioji sutaptis; b) realioji
sutaptis. Tačiau kvalifikuojant NV toks daugeto skirstymas reikšmės neturi. Kvalifikuojant
reikšmingas tik pats faktas, ar kalbama apie daugetą, ar apie vieną NV. Tačiau šis skirstymas
turi nemažos reikšmės bausmės skyrimo procesui.

2000m. BK atsisakius nusikaltimų recidyvo kaip nusikaltimą kvalifikuojančio požymio

nusikaltimų recidyvas jau nelaikomas nusikalstamų veikų daugeto forma ir yra atskiras BT
institutas.

Nusikalstamų veikų sutaptis: samprata, rūšys, baudžiamoji teisinė reikšmė.

Sutapties apibrėžimas pateiktas BK 63str. 1 dalyje. Tačiau tai ne visi požymiai. Ji gali būti
apibrėžta taip: tokia teisinė situacija, kai asmuo padaro kelias NV numatytas viename ar
keliuose skirtinguose BK spec dalies straipsniuose iki priimant apkaltinamąjį
nuosprendį dėl padarytų veikų, jei nėra juridinių kliūčių traukti asmenį BA bent už dvi
iš padarytų NV.
Požymiai:
1) kelių NV padarymas- tapačios veikos- tai veikos, atitinkančios tą patį BK straipsnį.
Vienarūšėmis laikomos veikos, atitinkančios skirtingus BK straipsnius, bet ginančius tas
pačias BĮ saugomas vertybes. NV sutaptį gali sudaryti tiek kelios tapačios , tiek kelios
vienarūšės ar skirtingos NV. Visos jos turi būti atskirai kvalifikuotos kaltinamojo akto ir
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje;

2) NV padarymas iki priimant apkaltinąmąjį nuosprendį už padarytas veikas- Jei byloje

yra keli nuosprendžiai ir dalis NV padarytos iki priimant pirmą nuosprendį , o dalis jį
priėmus, NV sutaptį sudarys tik tos veikos, kurios buvo padarytos iki priimant pirmą
nuosprendį arba po jį priėmus, bet iki priimant antrą nuosprendį;
3) juridinių kliūčių patraukti BA už padarytas veikas nebuvimas. Pvz.: gali būti viena iš
aplinkybių tai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, taigi suėjus senačiai ir esant
kitoms sąlygoms asmuo dėl padarytos veikos negali būti nuteistas.

NV sutapties požymiai:

Idealioji ir realioji sutaptis, jų atribojimas- kelios NV gali būti padaromos vienu metu iš
esmės viena veika, bet gali būti padaromos keliomis veikomis, skirtingu laiku. Todėl pagal tai
skiriamos idealioji ir realioji sutaptys:

 Idealioji sutaptis – yra tokia NV daugeto ir sutapties forma, kai viena pavojinga veika
vienu metu pažeidžiami keli BK straipsniai. Ji bus tik tada, kai viena veika
pažeidžiami keli skirtingi spec.dalies straipsniai. Idealiąją sutaptį gali sudaryti atvejai
kai: a) padaryta pavojinga veika atitinka keliuose skirtinguose BK straipsniuose
aprašytus sudėties požymius. b) viena veika sukelia kelis pavojingus padarinius, kurių
nenumato vienas BK straipsnis( jei asmuo bute grobia turtą i dokumentus tai jie buvo
grobiami viena veika ir šie du nusikaltimai sudaro idealiąją turto grobimo ir
dokumentų grobimo sutaptį.)
LAT išplėtė jos požymius: 1) veikos, padarytos per labai trumpą laiką; 2) bendras
sumanymas dėl veikų; 3) viena iš nusikalstamų veikų yra tik etapas tikslui pasiekti.

 Realioji NV sutaptis – bus tada, kai asmuo kelis kartus padaro (kartoja) veiką,
numatytą viename BK straipsnyje, ar per tam tikrą laiko tarpą (kelis kartus) padaro
kelias veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose. Visais atvejais tarp tų veikų
turi būti bent nedidelis laiko tarpas, leidžiantis spręsti, kad tai kelios veikos, o ne
vienos veikos tęsinys. (pvz. nužudo įsilaužęs į butą abu sutuoktinius vieną po kito ir
tada apvogia butą. Tarp jų tam tirkas laiko tarpas, leidžiantis jas vertinti kaip atskiras
veikas.)

Padarytų veikų, atitinkančių BK spec.dalies straipsnių dispozicijose aprašytus požymius,

skaičius ie jų padarymo laikas yra du pagrindiniai požymiai, idealiąją sutaptį atskiriantys nuo
realiosios sutapties.
Idealioji sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo paęiu metu
padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtingose BK spec.dalies straipsniuose,
o ralioji- kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau
savarankiškų nusikalstamų veikų.

Iš Neveros straipsnio:

Vertinant BK 63 straipsnyje reglamentuotas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas

veikas nuostatas, galima neabejojant pasakyti, kad šio straipsnio esmė arba, kitaip
tariant, jo taikymo pagrindas, atsispindi 1 dalyje, kur parašyta, jog „Jeigu padarytos
kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką
atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą
NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ DAUGETAS
bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti“.

REALIOJI NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ SUTAPTIS

IDEALIOJI NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ SUTAPTIS
(NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ PAKARTOTINUMAS)

Situacija, kada asmuo viena veika padaro

dvi ar daugiau nusikalstamų veikų,
numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso
straipsniuose
Situacija, kada asmuo keliomis veikomis
padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų,
numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso
normose

Galvočiau, kad „poelgio“ terminas yra žymiai imlesnis nei terminas „viena veika“, todėl
geriau tenkintų šios dienos poreikį. Tuomet, kalbėdami apie idealią sutaptį žinotumėme, kad
tai situacija, kuomet asmuo vienu poelgiu (išskirta autoriaus) padaro dvi ar daugiau
nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose.

Dalinis bausmių sudėjimas:

Analizuojant Lietuvos teismų praktiką, galima pastebėti, kad atsakymas į klausimą, ką reiškia
„dalinis bausmių sudėjimas“ yra nevienareikšmiškas. Vieni teismai mano, kad iš dalies sudėti
bausmes - tai prie griežčiausios iš asmeniui paskirtų bausmių pridėti bet kokią dalį švelnesnių
bausmių. Kiti tvirtai įsitikinę, kad iš dalies sudedant bausmes būtina prie griežčiausios iš
paskirtųjų pridėti dalį kiekvienos asmeniui paskirtos švelnesnės bausmės.
Vertinant šias pozicijas, galima teigti, kad abi jos turėti teisę gyvuoti. Tačiau, mano manymu,
teisingesnė yra antroji. Šią išvadą galima daryti jau vien todėl, kad pritarus pirmajai,
susidurtumėme su situacija, kada ne dalis, o beveik visos asmeniui paskirtos švelnesnės
bausmės lieka užmarštyje.
Kasacinis teismas šiuo klausimu išdėstė nuomonę, kad nors BK ir nereglamentuoja dalinio
bausmių sudėjimo būdo taikymo taisyklių, jis šiam bausmių sudėjimo būdui kelia keturis
reikalavimus, o būtent:
• bausmės turi būti pridedamos prie griežčiausios bausmės, paskirtos
už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų;
• iš dalies turi būti pridedamos švelnesnės bausmės nuo visų paskirtų
bausmių;
• bendrinant paskirtas už kelias nusikalstamas veikas bausmes turi būti
paskirta viena arba dvi galutinės bausmės;
• galutinė subendrinta bausmė turi būti griežtesnė už griežčiausią iš
paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių.
- kokia švelnesnių bausmių dalis turi būti pridėta prie griežčiausios iš paskirtųjų?
pagrindinės pozicijos galėtų būti dvi:
• prie griežčiausios iš asmeniui paskirtų bausmių pridedama bet kokia dalis
kiekvienos iš asmeniui paskirtų švelnesnių bausmių;
• prie griežčiausios iš asmeniui paskirtų bausmių pridedama kiekvienos iš
asmeniui paskirtų bausmių dalis, bet ne mažesnė nei pridedamos bausmės įstatyminis
minimumas.

Bausmių apėmimas taikomas tada, kada:

• padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir (išskirta
autoriaus);
• priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal
kodekso 10 ar 11 straipsnius.

BAUSMĖS SUBENDRINIMO SU BAUDŽIAMOJO POVEIKIO IR AUKLĖJAMOJO

POVEIKIO PRIEMONĖMIS PROBLEMOS
Įsivaizduokime, kad nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriama tokia
auklėjamojo poveikio priemonė kaip elgesio apribojimas arba atidavimas į specialią
auklėjimo įstaigą, o už nusikaltimo padarymą – terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Neabejotina, kad taip elgiantis sukuriama situacija, kuomet asmeniui paskirtos auklėjamojo
poveikio priemonės įvykdymas tampa neįmanomas.

Nusikalstamų veikų pakartotinumo samprata ir teisinio vertinimo aspektai.

Nusikalstamų veikų pakartotinumo ir nusikalstamų veikų sutapties santykis.
Nusikalstamų veikų pakartotinumo ir tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo
kriterijai.

Daugeto(sutapties) atribojimas nuo pavienės NV:

Bendroji taisyklė yra tokia – kiekvienoje BK spec dalies straipsnio ir jo dalies dispozicijoje
aprašomi tik pavienės t,y, vienos NV požymiai. Nėra dispozicijų, kurios aprašytų kelių NV,
t,y, NV daugeto, požymius.

Pavienė NV – kai įtariamojo ar kaltinamojo padaryta veika ir jos padariniai aprašyti vieno
BK straipsnio dispozicijoje.

Kai asmens veikai būdingi keli kvalifikuojamieji požymiai, numatyti skirtinguose BK str
dalyse, teismas veiką kvalifikuoja pagal sunkiausią kvalifikuojąmąjį požymį.

Kitas būdas spręsti kilusią problemą – tai sankcijų už NV aiškinimas ir lyginimas. Tokiais
atvejais nustatomi keli BK straipsniai, kuriuos inkriminuojant kyla abejonių. Vienas BK str
bus pagrindinis str, o kitas , kuriame išvardyti požymiai, būdingi padarytai veikai, bus
šalutinis straipsnis. TAIGI – jei įstatymo sankcija šalutiniame straipsnyje yra griežtesnė už
sankciją pagrindiniame straipsnyje, galima daryti išvadą, kad yra idealioji sutaptis. Tačiau
jeigu sankcija šalutiniame straipsnyje yra švelnesnė arba tokia pat, veika turėtų būti
kvalifikuojama kaip viena NV pagal pagrindinį straipsnį.
LAT : nukentėjusiojo turto sunaikinimas ar sugadinimas darant išžaginimo ar seksualinio
priekabiavimo nusikaltimus kvalifikuojamas ir pagal BK 187 str nors sankcija už turto
sugadinimą yra švelnesnė už BK 149 str ir 150 str.

NV idealiosios sutapties atribojimas nuo pavienės NV

Pavyzdžiai:

a) Nužudymas padarytas plėšiant ar prievartaujant turtą, kvalifikuojamas pagal BK 129

str 2d 9p ir 180str ar 181 str dalis kaip idealioji NV sutaptis.
b) Jei plėšiant padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika ir kilę padariniai
kvalifikuojami kaip vienas nusikaltimas.
c) Kaip idealioji sutaptis vertinami ir smurtiniai veiksmai prieš kelis nukentėjusiuosius
kai kiekvienas bendrininkas vartoja smurtą tik prieš vieną nukentėjusįjį, o visos
veikos padarytos esant bendrininkavimo požymių.
d) Realiosios sutapties atvejis – jei kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir jį
pateikęs apgaule užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į jį .
e) Kai naudojant suklastotus dokumentus įsibraunama ar kitaip patenkama į patalpą
vagystės ar plėšimo tikslais, veika kvalifikuojama kaip NV numatytų BK 178 str 2d
ar BK 180str 2d ir BK 300 STR idealioji sutaptis.
f) Valstybės pareigūno ar tarnautojo piktnaudžiavimas tarnyba ir dokumentų
suklastojimas kvalifikuojami kaip nusikaltimų, numatytų BK 228 str ir BK 300 str ar
302 str sutaptis.
g) Padarius kontrabandos nusikaltimą ir kitą NV , veikos taip pat kvalifikuojamos pagal
NV sutaptį.

NV realiosios sutapties(pakartotinumo) atribojimas nuo tęstinės NV

Bylų pavyzdžiai:

a) Turto prievartavimo bylose nereti atvejai, kai vienas ar keli kaltininkai reikalauja
iš asmens mokėti duoklę už tariamą apsaugą. Tai, kad kaltininkas pareikalavo iš
nukentėjusiojo mokėti jam pinigus tam tikrą laiką ir kas mėnesį ateidavo pasiimti
pinigų, yra vienas tęstinis nusikaltimas. ( nes yra bendras sumanymas ir bendra
tyčia ).

Kelių turto prievartavimo nusikaltimų realioji sutaptis yra, jei kaltininkas pareikalavo
mokesčio ir jį gavęs, po kiek laiko pareiškia naują savarankišką reikalavimą vėl
mokėti tam tikrą sumą, nes yra du atskiri sumanymai.

b) Asmuo per vakarą tarp 20 – 21 val aplanko dešimt sodo namelių, esančių vienoje
sodų bendrijoje, ir įsibraudamas į juos iš kiekvieno pavogia įvairių piniginės
vertės turto daiktų. Pripažinus padarytas veikas vienu (tęstiniu) nusikaltimu, veika
kvalifikuojama pagal BK 178 str 2d. Tačiau šias veikas pripažinus nusikaltimų
realiąja sutaptimi bus dešimt vagysčių įsibraunant į patalpą ir jos bus dešimt kartų
kvalifikuojamos pagal BK 178str 2d. Taigi, nors veikos padarytos tapačios ir
kaltininko nuomone esant bendram sumanymui, tačiau jos padarytos iš skirtingų
šaltinių, pažeistos skirtingų žmonių nuosavybės teisės, žala padaryta tos pačios
rūšies vertybei, bet skirtingoms vertybėms tiesioginės BĮ saugomos vertybės
lygiu. TAIGI ŠIUO ATVEJU BUS REALIOJI NV SUTAPTIS.

Tęstinė NV – tai veika susidedanti iš kelių tapačių kūno judesių, iš kurių

kiekvienas atskiras kūno judesys turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje
aprašytą veikos požymį ir gali sudaryti NV sudėtį. Visi tie kūno judesiai nukreipti
į tą pačią BĮ saugomą vertybę ir padaryti iš vieno šaltinio bei visus tuos judesius
sieja vieninga kaltininko tyčia.

Tęstinės NV požymiai: 1) turi būti padaryti keli kūno judesiai, kiekvienas iš jų turi
atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje aprašytą veikos požymį, be to,
kiekvienas atskiras kūno judesys turi būti nusikalstamas arba sudaryti teisės
pažeidimą. 2) visus kūno judesius turi sieti vieninga kaltininko tyčia( reiškia, kad
kaltininkas turi vieną sumanymą ir visus kūno judesius suvokia ne kaip atskiras
veikas, o kaip vieną NV. Be to, kaltininko tyčia turi atsirasti prieš atliekant pirmą
veiksmą arba jo atlikimo metu 3) visi kūno judesiai nukreipti į tą pačią BĮ
saugomą vertybę, ir NV padarytos iš vieno šaltinio.

Pavyzdžiai: Jei turtas prievartaujamas iš kelių nukentėjusiųjų tuo pačiu metu ir

motyvu, bet iš kiekvieno atskirai, veika kvalifikuojama kaip pakartotinumas t,y,
realioji sutaptis. //// Jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai
santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu žmogumi prieš jo
valią esant vieningai tyčiai, tai keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros
tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. O jei tai daro su
keliais žmonėmis, tai vertinama kaip sutaptis. TAČIAU : kai pačioje normoje
numatyta, kad nukentėjusiaisiais gali būti keli asmenys, tada vieno šaltinio ar
nukentėjusiojo požymis netaikomas (pvz nužudymas dviejų ar daugiau asmenų) .

!!! PABRĖŽTINA, KAD esant tęstinei NV, atskiroms veikoms įvardyti

vartojamas NV epizodo terminas. EPIZODAS – tai tęstinio nusikaltimo sudėtinė
dalis, atskira veika, turinti nusikaltimo sudėties požymių, bet nekvalifikuojama
kaip atskiras nusikaltimas. NEGALIMA ĮVARDYTI VEIKAS EPIZODAIS, JEI
JOS YRA ATSKIROS NUSIKALSTAMOS VEIKOS, NES JIS VARTOJAMAS
TIK PAVIENĖS TĘSTINĖS NV ATSKIROMS VEIKOMS ŽYMĖTI. Epizodą
turi jungti vieninga tyčia.

Tęstinės požymiai- vienas objektas, vienas šaltinis, vienas BK straipsnis.

Pavienė veika- tęstinė.
1. Nusikalstamų veikų recidyvas: samprata, rūšys, santykis su daugetu bei teisinė
reikšmė. Pavojingas nusikalstamų veikų recidyvas.

27 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį
padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas
įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks
asmuo yra recidyvistas.

2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti
pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo:
1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų
nusikaltimą;
2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą;
3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai
sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą;
4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą.
3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į
kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo
darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu
recidyvistu.
4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į
teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos
metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar
panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus šio kodekso 97 straipsnio 9 dalyje
numatytais atvejais.
5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas
išnyksta arba panaikinamas.

Pagal BK 60 str 1d 13p recidyvistas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Nusikaltimų recidyvo požymiai: 1) asmuo padarė nusikaltimą; 2) nusikaltimas yra tyčinis; 3)

yra duomenų, kad šis asmuo jau anksčiau padarė tyčinį nusikaltimą ir už jį teismo sprendimu
buvo nuteistas; 4) naują nusikaltimą asmuo padarė neatlikęs bausmės ar neišnykus teistumui
dėl ankstesnio nusikaltimo.
Asmuo anksčiau padaręs nusikaltimus, bet už juos atleistas nuo BA pvz.: pagal 38 str dėl
susitaikymo ir vėl padaręs naują tyčinį nusikaltimą, nebus pripažįstamas recidyvistu.

Asmuo pripažįstamas pavojingu recidyvistu ne visam laikui. Pripažinimas netenka galios kai
asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas.

Reikia įrodant vieną, paneigti kitą.

1. Asmuo buvo nuteistas už vagystę, nuosprendį jis apskundė, tuomet jis padarė
dar vieną vagystę, priimtas teismo sprendimas, tuomet jis apskundė ir
padarė dar vieną vagystę. Todėl tai yra daugetas, nes du ar daugiau
 nusikaltimų turi būti padaryti iki teismo pirmesnio sprendimo, o šiuo atveju
buvo dvi vagystės iki apeliacinio teismo sprendimo įsigaliojimo. Kai asmuo
padaro kelias nusikalstamas veikas numatytas šiuo atveju viename BK
spec.dalies straipsnyje iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl padarytų
veikų, o šiuo atveju buvo po nuosprendžio. Tai yra recidyvas, nes asmuo jau
teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis(?), ir teistumas
neišnykęs arba nepanaikintas, vėl padaro vieną ar daugiau NV. Taip ir buvo
šioje situacijoje.

5. Nusikalstamų veikų padarymo teisinės pasekmės. Baudžiamoji

atsakomybė ir bausmė.
Baudžiamosios atsakomybės samprata, atsiradimas, realizavimas ir turinys.
Baudžiamoji atsakomybė- pagrindinis ir natūralus nusikaltimo teisinis padarinys. Rezultatas.
Tai teisinis santykis tarp asmens ir valstybės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kyla nuo to
momento, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką. Siekiant išsiaiškinti, ką reiškia terminas
„baudžiamoji atsakomybė“, būtina iš eilės atsakyti į šiuos klausimus:
1) Kada baudžiamoji atsakomybė prasideda ir kada baigiasi;
2) Koks baudžiamosios atsakomybės turinys;
3) Koks jos santykis su bausme.

Baudžiamosios atsakomybės atsiradimas ir įgyvendinimas

Baudžiamoji atsakomybė tiesiogiai sietina su baudžiamuoju teisiniu santykiu ir nagrinėjama

kaip baudžiamojo teisinio santykio turinio sudėtinė dalis. Darant nusikalstamą veiką atsiranda
baudžiamasis teisinis santykis. Jau pati veika yra teisinis santykis.
 Darydamas nusikalstamą veiką asmuo sueina į teisinį santykį su nukentėjusiuoju,
kuris yra antras šio teisinio santykio dalyvis. Tai vadinamasis pirminis
baudžiamasis teisinis santykis, kurio subjektai yra kaltininkas ir nukentėjęs asmuo.
Esant šiai teisinio santykio stadijai baudžiamoji atsakomybė yra nusikalstamą veiką
padariusio asmens pareiga būti patrauktam badžiamojon atsakomybėn remiantis
įstatymu.
 Pažeidus baudžiamosios teisės normą, t.y. padarius kaltininkui baudžiamajame
įstatyme numatytą veiką, atsiranda dar ir antrinis baudžiamasis teisinis santykis. Jo
dalykas yra asmens, padariusio nusikalstamą veiką nustatymas, jo padarytos veikos
nusikaltimo požymių nustatymas ir jo baudžiamosios atsakomybės klausimo
išsprendimas. Šis teisinis santykis atsiranda tarp asmens, pažeidusio BĮ, ir valstybės,
kuriai atstovauja kriminalinės teisėsaugos institucijos. Teisinis santykis turi savo
turinį, o turinys- dalyvių teisės ir pareigos bei veiksmai, atliekami įgyvendinant teises
ir pareigas. Baudžiamoji atsakomybė esant šiam teisiniam santykiui yra viena iš
asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pareigų. Nusikalstamą veiką padaręs
asmuo turi pareigą atsakyti pagal BĮ. Baudž.atsakomybė yra kaltininko pareiga, kol
oficialiai įrodoma, kad asmuo iš tikrųjų padarė nusikalstamą veiką ir tokią pareigą
turi. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme turi būti įrodoma, kad šis
asmuo padarė nusikalstamą veiką ir iš tikrųjų turi pareigą atsakyti pagal BĮ.
Stadijos:
1. Esant pirmajai teisinio santykio stadijai baudžiamoji atsakomybė yra nusikalstamą
veiką padariusio asmens pareiga būti patrauktam badžiamojon atsakomybėn remiantis
įstatymu. Teisės taikymo aktas, nustatantis pareigą, yra teismo apkaltinamasis
nuosprendis. Būtent priėmus jį prasideda antroji baudž.atsakomybės stadija-
baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimas. Kai baudž.atsakomybė pradedama
įgyvendinti, asmuo laikomas patrauktu baudž.atsakomybėn.

Todėl baudž.atsakomybė prasideda, kai asmuo pažeidžia baudžiamosios teisės normą. Ji

realiai pradedama įgyvendinti priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

Gali būti, kad baudž.atsakomybė neįgyvendinama ir lieka tik asmens pareiga:

 Remiantis senaties normomis asmuo netraukiamas baudž.atsakomybėn, jei suėjo BĮ
numatyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.
 Baudž.atsakomybė gali būti neįgyvendinta ir teisėsaugos institucijos nuožiūra.
 BK numatytas atleidimo nuo baudž.atsakomybės institutas(VI BK skyrius)
Taip pat nepilnametis pagal 93str. gali būti atleidžiamas nuo baudž.atsakomybės pakeičiant ją
auklėjamojo pobūdžio priemonėmis, jei jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, kaltę pripažino,
atlyginimo padarytą žalą ar susitarė dėl jos atlyginimo ir yra priežasčių manyti, kad jis
ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujo nusikaltimo.

Baudžiamosios atsakomybės turinys ir formos

Terminas „baudžiamoji atsakomybė“ apima tris elementus:

1. Asmens pasmerkimas valstybės vardu, išreiškiamas apkaltinamajame
nuosprendyje, pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikalstamą veką, numatytą
BK. Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra vienintelė procesinė baudžiamosios
atsakomybės įgyvendinimo forma. Be apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžių
yra ir teismo nuosprendis dėl atleidimo nuo baudž.atsakomybės. Asmuo pripažįstamas
patrauktu baudž.atsakomybėn tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis
nuosprendis yra pirmas ir pagrindinis baudž. atsakomybės elementas. Gali būti teismo
nuosprendis atleisti asmenį nuo BA.
2. Antras ir stipriausiai veikiantis elementas yra bausmė. Taigi, bausmė- vienas iš
baudžiamosios atsakomybės elementų. Be bausmės skyrimo ir vykdymo dar yra ir
asmens pasmerkimas valstybės vardu už BĮ numatytą veiką priimant apkaltinamąjį
nuosprendį ir teistumas. BK numatytos kelios BA įgyvendinimo formos: a) BA
skiriant ir atliekant bausmę (pilna BA), b) BA atleidžiant nuo bausmės (atleidimas
nuo bausmės).
3. Trečias elementas yra asmens teistumas. Teistumas šiuo požiūriu suprantamas kaip
BK 97str. įtvirtintas terminas bausmę atlikus, kuriam einant asmuo laikomas teistu.
Šiuo laikotarpiu asmens santykiai su valstybe nėra nutrūkę ir padarius naują
nusikalstamą veiką jam suteikiamas recidyvisto ar pavijingo recidyvisto statusas.
Padarius baudžiamąjį nusižengimą teistumas išvis neatsiranda.

Išvada:
Baudžiamoji atsakomybė- tai asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pareigos, kilusios dėl
padarytos nusikalstamos veikos, būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, t.y. būti teismo
pasmerktam valstybės vardu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, atlikti bausmę ir turėti
teistumą, įgyvendinimas. Ji įgyvendinama priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Bausmė.
Dvigubos atsakomybės problema
Non bis in idem- ne 2 kartus už tą patį. Yra įtvirtintas šiuose šaltiniuose:
 EŽTPLK- žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija
 LR Konstitucija- 30str.2d.(nors k-joj tik nusikaltimas, o ne n.v, aiškinimas nesikeičia)
 LR BK
Šis principas draudžia dvigubą baudimą, bet nedraudžia dvigubos atsakomybės
Dviguba baudžiamoji ats. Už tą pačią veiką- 2 kartus teisti arba bausti už tą pačią n.v. yra
draudžiama. Non bis in idem principo pažeidimu nelaikoma:
 Pirmos instancijos teismas išteisina asmenį, o aukštesnės - pripažįsta kaltu
 Idealioji sutaptis- tai nėra pažeidimas, kai vienu veiksmu padaromos kelios n.v.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė
Asmens nubaudimas administracine nuobauda ir kriminaline bausme už tą patį pažeidimą-
yra non bis in idem principo pažeidimas. Jei darai veiką- tai adm. Pažeidimas, jei kyla
padariniai-baudžiamoji. (pvz: važiuoju išgėręs-adm. t. pažeidimas, o jei partrenkiu žmogų-
baudžiamoji).
1. Reikia naikinti ad.ats., nes nužudymo atveju pirmenybę turi baudž. Ats.
2. Palikti abu-pripažįsta teismas, kad nepažeidžia principo
3. ?
Baudžiamoji ir drausminė atsakomybės
Neprieštarauja non bis in idem principui, nes šis principas labiau taikomas esant baudž.
Procesui. Orientuota į vieną sritį- darbo santykiai.
Baudžiamoji ir civilinė atsakomybė
Neprieštarauja, labiau papildo. Dažniausiai baudžiamosiose bylose kartu su jomis eina ir
civiliniai ieškiniai.
Tarptautinis dvigubos atsakomybės aspektas
BK 8str. svarbus, kuris numato reikalavimus, kad asmuo, padaręs nusikaltimus, numatytus
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 6 ir 7 straipsniuose, neatsako pagal šį
kodeksą, jeigu jis:
1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę;
2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės
atlikimo;
3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais
toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais.
Mūsų 8 str. nėra kalbama apie valstybes, ratifikavusias konvencijas, o apie visas.
Įsipareigojam pripažinti bet kurios valstybės nuosprendį, tuo tarpu kitos mini tik tas
valstybes, kurios ratifikavo.
Bausmės samprata ir požymiai. Bausmė ir baudžiamoji atsakomybė.

2000m. BK už veiką, pasižyminčią nusikaltamos veikos požymiais, numatomos šios poveikio

priemonės:bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės, auklėjamojo poveikio piemonės,
priverčiamosios medicinos priemonės.
 Bausmės skiriamos asmenims, patrauktiems BA, t.y. teismo nuteistiems asmenims už
nusikaltimą ar baudž.nusižengimą.
 Baudžiamojo poveikio priemonės paprastai skiriamos asmenims, teismo atleistiems
nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, tačiau gali būti skiriamos ir kartu su
bausme.
 Auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos asmenį atleidus nuo bausmės ar
baudž.atsakomybės.
 Priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos asmenims, padariusiems BĮ numatytą
veiką ir teismo pripažintiems nepakaltinamais.

BK 41str. 1dalyje pateikiamas bausmės apibrėžimas. Bausmė yra valstybės prievartos

priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamajį nusižengimą
padariusiam asmeniui.

Požymiai:
1. Bausmė yra valstybės taikoma prievartos priemonė. Bausmė taikoma neatsižvelgiant į
kaltininko ar kitų BP dalyvių norus. Prokurojo siūlymai dėl bausės teismui nėra
privalomi. Jis pats nusprendžia.
2. Bausmę skiria tik teismas. Jokia kita institucija neturi teisęs bausti nusikalstamą veiką
padariusio žmogaus. Bausmės skyrymas- tai tik valstybės funkcija, kurią įgyvendina
teismas.
3. Bausmė skiriama valstybės vardu. Šis požymis nurodo viešą bausmės pobūdį ir
valstybės pasmerkimą dėl kaltininko poelgio.
4. Bausmė skiriama tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.
5. Bausmė skiriama tik už nusikalstamą veiką.
6. Bausmė- tai asmens nubaudimas. Nubaudimas yra bausmės esmė.
7. Bausmės skyrimas užtraukia kaltininkui tam tikrus neigiamus padarinius atlikus
bausmę, būtent teistumą. Už baudžiamuosius nusižengimus teistumas neatsiranda.

Bausmės paskirtis (tikslai). Bausmės santykis su kitomis teisinės atsakomybės

rūšimis.

BK 41str. nurodoma, kad bausme siekiama:

1) Sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) Nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) Atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) Paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) Užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmės tikslus galima skirstyti į tris grupes:

1. Bausmės tikslai, keliami visiems be išimties visuomenės nariams;
2. Bausmės tikslai, keliami nusikaltusiems asmenims;
3. Bausmės tikslai, keliami teismui.
 1. Tikslas sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo yra skirtas visiems
visuomenės nariams ir vadinamas bendrąja prevencija. Juo siekiama atkreipti
asmenų, kurie dar nepadarė nusikalstamos veikos, bet pagal savo socialines nuostatas
linkę pažeidinėti BĮ, dėmesį į BĮ ir galimus nusikalstamos veikos padarinius.
2. Yra formuluojama antra bausmių grupė, kuri vadinama specialiąja prevencija,
nes ji nukreipta į asmenis, jau pažeidusius BĮ. Šiai grupei priklauso tikslai:
Nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; Atimti ar apriboti nuteistam asmeniui
galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; Paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad
laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nubaudimas yra bausmės esmė. Nubaudimas- tai nusikalstamą veiką padariusiam
asmeniui tam tikras skausmas, nuostoliai, išgyvenimai, prardimai, nepatogumai.
Kiekvienai bausmei būdingi nubaudimo elementai. Bausmė negalima be nubaudimo
elementų. Tuo bausmė skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių, nes jos
nenubaudžia, o priverčia atlyginti žalą. Nubaudimu siekiama atimti kaltininkui
galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. BT nubaudimas griežtesnis nei AT.
Drausminėje yra darbdavio reakcija arba sudrausminti asmenį, griežčiausia ką gali
paskirti tai atleidimas iš darbo.

3. Tikslai, keliami tik teismui- užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės

teisingumas yra vienas iš BT principų.

Tiek administracinę nuobaudą, tiek baudą mokame valstybei. O civilinė- asmeniui pačiam,
kuris patyrė žalą. CT kreiptis nebūtina į teismą, galima susitarti patiems, AT pareigūnai ir
teismai nagriėnėja, o BT tik teismai. Darbdavys skiria baudą drausminėje teisėje. BP
nuosprendžiai, AT nutarimai, o CT sprendimai. Bausmė- tik BT terminas. BT valstybės vardu
priimamas nuosprendis. O kitose nėra valstybės reakcijos.

7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata ir požymiai.

Samprata
Atleidimas nuo BA- tai nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimas nuo jo pasmerkimo
valsybės vardu oficialiai pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką ir priimant
apkaltinamąjį nuosprendį, nuo bausmės skyrimo ir teistumo.
Atleidimas nuo BA- tai atleidimas nuo visų padarinių, kurie sudaro BA turinį.

Požymiai
Atleidimas nuo BA, kaip savarankiškas BT institutas, apibūdinamas tam tikrais požymiais,
kurie skiria jį nuo kitų panašių institutų.

Padaryta nusikalstama veika kaip atleidimo nuo BA preliminari sąlyga.

Apie asmens atleidimą nuo BA galima kalbėti tik padarius nusikalstamą veiką. Todėl reikia
konstatuoti esant visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. atleidimo klausimas
nekeliamas kai asmuo padaro formaliai įstatymo draudžiamą veiką, bet yra aplinkybių,
šalinančių BA (būtinoji gintis, reikalingumas ir pnš.) nes nebus veikos pavojingumo-
nusik.veikos sudėties požymio. Kai nėra pagrindo traukti BA, tai nėra pagrindo ir atleisti.
Prokurorui ar teismui konstatavus, kad padaryta veika neturi nusikalstamos veikos sudėties
požymių, tyrimas nutraukiamas ar asmuo išteisinamas, tačiau tai nėra asmens atleidimas nuo
bA, nes nėra nusikalstamos veikos, nėra pareigos būti patrauktam BA. O nusprendus teisme
atleisti nuo BA asmuo nėra išteisinamas.

Atleidimo nuo BA sąlygos ir pagrindai

Atleisti nuo BA galima tik esant visiems įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
Sąlygos- tai formalūs įstatyme numatyti reikalavimai, kurių buvimu įsitikinę prokuroras ar
kaltinamasis turi teisę teikti prašymą teismui dėl atleidimo nuo BA.
Pagrindas paprastai siejamas su galimybe pasiekti bausmės tikslus netaikant BA ir teismo
įsitikinimu, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį vertinimą daro teismas. Pvz.
svarstydamas, ar galima atleisti asmenį nuo BA kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui
susitaikius, teismas turi įvertinti bylos apslinkybes ir kaltininko asmenybę, kad atleidimu nuo
BA būtų pasiekti bausmės tikslai. Pagrindai yra 38, 40 ir 93str.
Esant visoms sąlygoms teismas turėtų atleisti asmenį, kalbant apie 6 skyrių.

Atleidimo sąlygos dažniausiai susijusios su nusikalstamos veikos ypatumais ir nusikalstamą

veiką padariusio asmens savybėmis.
Pvz BK 38str. 1-4 punktuose formuojamos sąlygos, o 5 punkte- pagrindas.

Atleidimo nuo BA subjektai ir procesinė forma

Naujajame BPK nustatyti trys atleidimo būdai:

1) Atliekant ikiteisminį tyrimą
2) Esant parengtinei bylos nagrinėjimo teisme stadijai;
3) Išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme.

Iniciatyvą pareiškia prokuroras, kuris priima nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir

perduoda nutarimą teisėjui, kuris patvirtina arba nepatvirtina prokuroro nutarimą (BPK
214str.). patvirtindamas teisėjas ant nutarimo užrašo, kad ustinka arba priima naują nutartį.
Gavęs bylą su kaltinamuoju aktu teismas turi teisę esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir
pagrindams ne perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, o ją nutraukti. Išnagrinėjęs
bylą šiame posėdyje, teismas gali atleisti kaltininką nuo BA. Šiuo atveju priimamas teismo
nuosprendis. Juo byla nutraukiama. Nuo BA atleistų asmenų teismas nenuteisia. Taigi jie
neturi teistumo- būtinojo BA bruožo. Bet tai nėra ir išteisinimas.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys. Atleidimo nuo baudžiamosios

atsakomybės rūšių klasifikavimas.

BK bendrojoje dalyje numatytas šių rūšių atleidimas nuo BA:

1. Atleidimas nuo BA, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK
36str.).
2. Atleidimas nuo BA dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37str.).
3. Atleidimas nuo BA kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38str.).
4. Atleidimas nuo BA, kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39str.).
 5. Kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo
susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK39(1)).
6. Pagal laidavimą (BK 40str.).
7. Nepilnamečio atleidimas nuo BA (BK 93str.).

Taip pat BK spec.dalyje numatytos dar kelios rūšys:

1. BK 18str. 2d. ribotai pakaltinamas asmuo gali būti atleidžiamas nuo BA.
2. 19 str. 2d. asmuo, nugirdytas prieš jo valią ar apsvaigintas tai pat atleidžiamas nuo
BA.
3. BK 114str. 3d. numatoma galimybė atleisti uo baudžiamosios atsakomybės asmenį,
dalyvavusį sąmoksle siekiant padaryti valstybės perversmą jam savo noru valstybės
institucijai suteikus svarbios informacijos apie rengiamą valstybės perversmą.
4. BK 227str. 4d. numatoma galimybė atleisti nuo BA asmenį už papirkimą, jeigu kyšio
iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį
nedelsdamas apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį pasiūlė, pažadėjo ar
davė teisėsaugos institucijai žinant.
5. BK 259str. 3d. numatoma galimybė atleisti nuo BA asmenį, kuris savo noru kreipėsi į
valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas
neturint tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas.
6. BK 291str. 2d. numatoma galimybė atleisti nuo BA užsienietį, neteisėtai atvykusį į
LR turint tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3d. numatoma užsienietį atleisti jeigu
jis perėjo ketindamas neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, jei jis nustatyta tvarka
išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo LR sieną, arba į valstybę,
kurios pilietis jis yra.

147str. 3d. 147str.2.2d.157str.3d. 189str1.2d.226str.6d.

Rūšių klasifikacija
Visas atleidimo nuo BA rūšis galima suskirstyti į besąlygines ir sąlygines.
Taikant besąlyginį atleidimą atleidimas nuo BA negali būti panaikintas ir asmuo negali būti
už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką traukiamas BA, net jei jis padaro naują nusikalstamą
veiką. BK numato tokias rūšis:
 Asmeniui ar nusikalstamai veikai praradus pavojingumą (BK 36str.)
 Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37str.)
 Esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 39str.)
 Asmeniui padėjus ištirti organizuotos grupės ar nusikaltamo susivienijimo veiklą
(BK39(1)str. )
 Nepilnamečio atleidimas (BK93str.)
Yra ir BK spec.dalyje.

Sąlyginis
Pagal BK 38 ir 40str. nuo BA atleistam asmeniui teismas ar įstatymas kelia tam tikrus
reikalavimus. Jeigu jie nevykdomi, gali būti panaikintas atleidimas ir asmuo patraukiamas
BA už anksčiau padarytą veiką.

1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių charakteristika ir taikymo sąlygos.

1. Asmeniui ar nusikalstamai veikai praradus pavojingumą (BK 36str.)
Pavojingumą gali prarasti tam tikros rūšies nusikalstama veka arba konkrečiomis
aplinkybėmis padaryta veika. Tai būna susiję su esminiais pasiekitimais valstybėje.
Pavojingumą gali prarasti ir pats asmuo, nors pavojinga veika pavojingumo
nepraranda. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius NV pasikeitė faktinės
aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo nebekelia pavojaus. Tai gali būti susiję
su asmens sveikatos būkle. Pvz. kyšį paėmęs asmuo po nusikaltimo iki priimant nuosprendį
patenka į eismo įvykį, per kurį stipriai suluošinamas. Teismas dėl to gali atleisti jį nuo BA,
nes jis daugiau negalės padaryti tokio nusikaltimo.
 Asmeniui gali būti paskirtos baudžiamojo poeikio priemonės
 Atleidimas yra besąlyginis.
 Nesąlygoja teistumo.
Sąlygos:
1) Veika ar asmuo prarado pavojingumą;
2) Asmuo ar padaryta veika dėl pasikeitusių aplinkybių prarado pavojingumą.

2. Atleidimas nuo BA dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37str.).

Iš komentaro:
Padarytos veikos mažareikšmiškumas ir nepavojingumas yra vertinamieji požymiai. Jų
egzistavimą konstatuoja prokuroras, teisėjas ar teismas, kiekvienu konkrečiu atveju
remdamiesi visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tokiu atveju turi reikšmės žalingų
padarinių dydis, dalykas, į kurį kėsinamasi, nusikaltimo padarymo būdas, sąlygos ir
aplinkybės, kaltės forma, tyčio kryptingumas, motyvai, kuriais vadovavosi kaltininkas,
tikslai, kurių jis siekė, kaltininko asmenybės ypatumai ir kt.
 Veika, padaryta bendrininkaujant, mažareikšme pripažintina tik visų bendrininkų
atžvilgiu. Tačiau tuo atveju, kai konkretaus asmens indėlis nėra reikšmingas bendrai
daromai nusikalstamai veikai, jo veiksmai gali būti vertinami kaip
mažareikšmiškumas, nepriklausomai nuo to, kaip vertinami kitų bendrininkų
veiksmai.
 Idealiosios nusikalstamų veikų sutapties atveju nėra būtina, jog visi šią sutaptį
sudarantys nusikaltimai turi būti mažareikšmiai. Kai mažareikšmiai pripažįstami visi
idealiąją sutaptį sudarantys nusikaltimai, asmuo tokiu atveju apskritai turėtų būti
atleidžiamas nuo BA, o jei tik kai kurie, tuomet už kitas veikas asmuo traukiamas BA
bendra tvarka.
 Pripažinimui reikšmės neturi byloje nustatytos lengvinančios ir sunkinančios
aplinkybės.
 Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra galutinis- besąlyginis. Tokia byla tik
gali būti atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
 Toks atleidimas nesukelia teistumo.
 Tokiam asmeniui gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
 Toks atleidimas yra teismo teisė, o ne pareiga.
 Asmuo gali būti atleista ikiteisminio tyrimo stadijoje, bylos parengimo nagrinėti
teisme metu ar teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje.
Sąlygos:
1. Turi būti nusikaltimas;
2. Veika turi būti pripažįstama mažareikšme.
Iš knygos:
Jei BK straipsnyje, ne nusikaltimo, numatoma ir baudžiamojo nusižengimo sudėtis, veika
negali būti pripažįstama mažareikšme ir asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios
atsakomybės.
Iš straipsnio:
BK 37str. nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis- nusikaltimas, todėl baudžiamajam
nusižengimui šis straipsnis netaikomas. Baudžiamojo nusižengimo pavojingumas
(žalingumas) yra didesnis nei mažareikšmio nusikaltimo. Įstatyme nėra aiškiai apibrėžta,
kokioms nusikalstamos veikos kategorijoms gali būti pripažintas mažareikšmiškumas.
Pavyzdžiui, asmuo, priėmęs mažesnį negu 1 MGL vertės kyšį (20 Lt), bus nuteistas už
baudžiamojo nusižengimo padarymą, tuo tarpu asmuo, priėmęs didesnį negu 1 MGL vertės
kyšį (135Lt), remiantis BK 37 str. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis konstitucine ir baudžiamąja teise tokia padėtis nėra teisinga
Atsižvelgiant į BK 37 str. nuostatas nusikaltimas mažareikšmiu laikomas, kai padaryta veika
atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl
kai kurių sudėties požymių ypatumų teismas prieina prie išvados, kad padaryta veika nėra
tokia pavojinga, kad būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon
atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo
požymiai straipsnyje nenumatyti.
Keletas pavyzdžių, kaip mažareikšmiškumo klausimai svarstomi tiriant
baudžiamuosius nusižengimus: asmuo iš parduotuvės pagrobė kosmetiką, teismas nustatė
kad tai baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK atitinkamame straipsnyje, tačiau
atsižvelgdamas į objektyviuosius požymius ir į tai, kad neatsirado sunkių pasekmių, turto
vertė nedidelė, pagrobtas turtas grąžintas, remdamasis BK 37str. atleido nuo atsakomybės.

Vertinant veiką kaip mažareikšmę taip pat pirmiausia atsižvelgiama į pavojingumo

kriterijų:
 padarytos žalos dydį (žalos pobūdis ir dydis rodo nusikaltimų pavojingumą);
jeigu veika turi konkretaus nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės
nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba nesukelia
realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti;
 visų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką tiriant konkretų
nusikaltimą.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo

susitaiko. BK 38str.
NV padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo BA, jeigu jis:
1) Padarė baudžiamajį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį
nusikaltimą,
2) Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir
3) Savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba
susitarė dėl šios žaos atlyginimo,
4) Susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu ar juridinio asmens atstovu.
Asmeniui keliamos tam tikros sąlygos:
1. Per šį laikotarpį(1m) nedaryti naujų nusikalstamų veikų;
2. Vykdyti teismo patvritintą susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos.

4. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kai yra lengvinančių aplinkybių(BK

39str.)
Sąlygos:
1) Asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą;
2) Padarė pirmą kartą- reikalaujama, kad asmuo būtų padaręs tik vieną nusikalstamą
veiką. Padaręs kelias veikas asmuo gali būti pripažįstamas pirmą kartą padariusiu
nusikalstamą veiką tik dėl pirmos veikos.
3) Yra ne mažiau kaip dvi 59str. numatytos lengvinančios aplinkybės;
4) Nėra sunkinančių aplinkybių.

5. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti

organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas
nusikalstamas veikas(BK 39(1)str.)
Gutausko str.
Sąlygos : Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui
darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą
veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos
grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK
391 straipsnis)
Netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo
baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo
susivienijimo organizatoriui ar vadovui.

6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą(BK 40str.)

Laidavimo taikymo sąlygos:
1. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;
2. Asmuo padarė baudž.nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį
nusikaltimą;
3. Yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo
atsakomybei pagal laidavimą;
4. Asmuo visiškai pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;
5. Asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įpareigojo ją atlyginti
jeigu ji buvo padaryta.

Be šių sąlygų teismas turi nustatyti pagrindą atleisti nuo BA:

Teismas turi pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis
įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jo atleidimas atitiks bausmės tikslus.
 Toks atleidimas yra teismo teisė.
 Esmė- turi būti raštiškas asmens, sutinkančio laiduoti už kaltininką, jog jis įvykdys
visas jam keliamas sąlygas, prašymas. Toks asmuo vadinamas laiduotoju.
 Atleidimas gali būti ir duodant ir neduodant užstatą. Užstatas grąžinamas pasibaigus
laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą
laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
 Laidavimo terminas nustatomas nuo 1- 3metų. Per šį terminą laiduotojas turi teisę
atsisakyti laidavimo.
 Jeigu nuo BA pagal laidavimą atleistas asmuo padaro laidavimo metu tyčinį
nusikaltimą, ankstesnis atleidimo sprendimas nustoja galioti ir sprendžiamas šio
asmens BA už visas padarytas NV klausimas.
Papildomos sąlygos:
 visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – reikia ieškoti
gailesčio. Nėra paprasta jį nustatyti, teismo iniciatyva tai nustatinėti giliau ar
ne(bausmės skyrime yra paaiškinta labiau)
 bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji
buvo padaryta- atlygino žalą- piniginė turtinė ir neturtinė, turi būti esminė arba
susijusi su nepertraukiamomis įmokom. Pašalinimas žalos gali būti ne tik
finansinis(pavogiau ir grąžinau)

7. Nepilnamečio atleidimas nuo b.a.(BK 93str.)

 Asmuo padarė baudž.nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį
nusikaltimą;
 Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą;
 Nustatyta viena iš tokių alternatyvių sąlygų:
 nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais
atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba
 pripažintas ribotai pakaltinamu, arba
 pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų
pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų
nusikalstamų veikų.
Teismas skiria auklėjamojo poveikio priemones. Šiuo atveju jam PRIVALOMA jas taikyti.
Jis taip pat gali būti atleidžiamas ir pagal kitus BK straipsnus dėl atlidimo nuo BA. Bet jam
gali būti taikomas ir 6skyrius. Bet 93str. lengviau pritaikyti ir jis turi prioritetą.
Nepilnamečių auklėjamojo pobūdžio priemonės yra skirtingos.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės.

Atleidimas neužtraukia asmeniui teistumo. Nuo atsakomybės atleistas asmuo padaręs naują
tyčinį nusikaltimą nelaikomas recidyvistu. Jei asmuo atleidžiamas nuo BA taikant besąlyginį
atleidimą nuo BA, vėliau padarius naują nusikalstamą veiką jis pripažįstamas pirmą kartą
teisiamu asmeniu, o jei taikkant sąlyginį kai nevykdo teismo sąlygų, baudžiamoji byla gali
būti atnaujinta ir asmuo gali būti patrauktas BA už veiką, dėl kurios jis buvo atleistas nuo
BA.
Nuo BA atleistam asmneiui gali būti taikomos baudžiamojo poveikio ar auklėjamosios
priemonės (BK 67, 82str.). auklėjamojo pobūdžio priemones teismas taio savo nuožiūra,
išskyrus atleidžiant pagal 93str. jos yra būtinos.

8. Bausmių sistema ir bausmių rūšys.

Bausmių sistemos samprata.
Naujajame BK 42str. numatomos 7 rūšių bausmės:
1. Viešieji darbai;
2. Bauda;
3. Laisvės apribojimas;
4. Areštas;
 5. Terminuotas laisvės atėmimas;
6. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Šios bausmės sudaro bausmių sistemą. Bausmės vardijamos nuo švelniausios iki
griežčiausios. Sistemos žinojimas labai praverčia prreikus keisti teismo paskirtas bausmes
kitomis. Vienais atvejais numatomas švelnesnių bausmių pakeitimas griežtesnėmis, kitais
atvejais- girežtesnių pakeitimas švelnesnėmis.

BK 42str. formuluojamos atskiros bausmių už nusikaltimus, už baudž.nusižengimus sistemos,

taip pat bausmės asmenims, kurie darydami nusikasltamą veiką buvo nepilnamečiai. taip pat
ir juridinių asmenų bausmes (43str.).
BK 90str. numatoma, kad asmenims, padariusiems nusikaltimą nesulaukus 18m., gali būti
skiriamos šios bausmės:
1. Viešieji darbai;
2. Bauda;
3. Laisvės apribojimas;
4. Areštas;
5. Laisvės atėmimas (terminuotas).

Visos naujajame BK numatytos bausmės yra pagrindinės.

BK 42str. nustatyta, kad vieną nusikaltimą ar baudž.nusižengimą padariusiam asmeniui gali
būti skiriama tik viena bausmė.

Bausmių rūšys. Bausmių charakteristika ir atlikimo sąlygos.

Viešieji darbai
Įtvirtinti BK 46str. esmė yra toks asmens nubaudimas, kai jis priverčiamas tam tikrą laiką
dirbti paprastai fizinį aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. Už darbą neatlyginama.
Viešieji darbai, kaip ir kitos bausmės, gali būti skiriami tik už as NV, už kurias įstatymo
sankcijoje numatoma šios rūšies bausmė. Atlikimo laikas ir valandų skaičius numatomi tik
BK 46str. Jie paskiriami teismo nuožiūra teismo nuosprendyje. Teismas taip pat nenurodo,
kokio pobūdžio ir kokiose įstaigose viešuosius darbus nuteistasis atliks. Darbą jam parenka
bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.
Vienas iš ypatumų lyginant su kitomis bausmėmis- jie vykdomi tik jeigu nuteistasis sutinka.
Prieš pradėdama vykdyti bausmę, bausmės vykdymo institucija turės atsiklausti nuteistojo ir
gauti raštišką sutikimą. Priešingu atveju ji kreipsis į teismą dėl bausmės paskyrimo kita.
Teismas gali pakeisti bauda arba areštu pagal BK 47,49,65str. taip pat gali pakeisti jei asmuo
vengia atlikti viešuosius darbus, o jei dėl objektyvių priežasčių megali jų atlikti (pvz.
sveikatos būklės), tuomt gali atleisti jį nuo bausmė ir skirti BK IX skyriuje numatytą
baudžiamojo poveikio priemonę.
Viešieji darbai negali būti skiriami nedarbingiems asmenims bei nėščiom moterims.

Bauda
Formuojamas BK 47str. bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK spec.dalyje
numatytais atvejais. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą veiką. Bauda mokama į
valstybės biudžetą, o ne nukentėjusiajam. Bauda skiriama MGL. Sankcijoje nenurodomas
baudos dydis. Jis nustatomas BK 47str.
Bauda gali būti skiriama ir nepilnamečiui, tik jei jis dirba ar turi savo turto.
Teismo nuosprendyje bauda turi būti nurodoma ir MGL, ir absoliučia pinigų suma, nes MGL
laikui bėgant keičiasi.
Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Bauda turi būti savanoriškai
sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tačiau teismas,
atsižvelgdamas į nuteistojo padėtį, gali prailgi laiką. Nustatytu laiku nesumokėta bauda yra
išieškoma antstolio.
Jei asmuo vengia savanorškai sumokėti baudą ir jos negalima išieškoti, teismas per BK 96str.
nustatytą laiką gali pakeisti baudą giežtesne bausme- areštu. Kai asmuo neturi lėšų ir
nevengia sumokėti, js pats gali prašyti teismo pakeisti bausmę- gali būti ir švelnesnė.

Laisvės apribojimas
Aprašytas BK 48str.
Ją teismas gali skirti tik BK spec.dalyje numatytais atvejais. Šios bausmės esmė- kad asmuo
gyvena lasivėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri apribojimai ir
draudimai. Būtent apribojimų ir draudimų sistema yra šios bausmės esmė ir pagrindiniai
nubaudimo elementai.
Skiriama nuo 3mėn iki 2metų. Konkretų bausmės laiką skirdamas bausmę nustato teismas.
BK 48str. 3d. yra privalomieji įpareigojimai, o 6d.- papildomi. Tačiau teismas gali skirti ir
kitus šiame straipsnyje nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu tai darytų teigiamą
įtaką jo elgesiui.
Šią bausmę vykdo pataisos inspekcijos. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos
pareigūnai privalo lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi
jam nustatytų draudimų, teikti socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socalines jų
problemas.
Nuteistasis privalo ne vėliau kaip prieš 7 dienas pranešti nuosprendį priėmusiam teismui arba
šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
Asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę ši bausmė keičiama areštu pagal 49 ir 65
str.

Areštas
Areštas yra trumpalaikis lasivės atėmimas. Ši bausmė atliekama areštinėje. Formuluojamas
BK 49str. Esmė- trumpalaikis laisvės atėmimas girežto izoliavimo sąlygomis. Tai vadinamoji
šoko terapija kaltininkui. Tai įvardijama kaip bausmės atlikimo rėžimas. Režimas- tai
diferencijuotų arešto bausmės vykdymo sąlygų ir areštą atliekančių nuteistųjų elgesio
taisyklių visuma. Pagrindiniai reikalavimai:
 Būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra;
 Reikalavimas, kad nuteistieji tiksliai ir nenukrypdami vykdytų savo pareigas.
Nuo laisvės atėmimo bausmės skiriasi lyginant bausmės terminus ir atlikimo sąlygas.
 Atlikdami areštą jie dėvi nuosavus drabužius.
 Daroma nuteistųjų asmens krata.
 Nuteistųjų siunčiami ir gaunami laiškai gali būti cenzūruojami, o pašto ar perduodami
siuntiniai, smulkieji paketai su spauda, privalomai tikrinami.
 Areštą atliekantiems draudžiama su savimi turėti įstatyme numatytus daiktus.
 Jų dienotvarkėje turi būti griežtai reglamentuotas jų elgesys visą parą ir nustatytas
nuteistųjų poilsio (8h), laisvalaikio( ne trumpiau kaip 2h), pasivaikščiojimo ir
socialinės reabilitacijos laikas.
 Jie turi teisę į vieną trumpalaikį (iki 4h) pasimatymą per 30 parų.
 Gali dirbti jei pasiūlo darbą ir jis sutinka.
 Terminuotas laisvės atėmimas

Terminuoto laisvės atėmmo bausmė yra nuteistojo izoliavimas tam tikram laikui nuo
visuomenės, laikant jį specialiai tam skirtose pataisos įstaigose: kolonijose, pataisos namuose
ir kalėjimuose. Bausmės atlikimas atvirose kolonijose skirtinas asmenims, padariusiems
neatsargius nusikaltimus, tyęinius nesunkius nusikaltimus, pirmą kartą nuteistiems už
tyčinius apysunkius nusikaltimus ir pan. o kalėjimuose skirtinas tik išimtiniais atvejais
pilnamečiams asmenims, padariusiems tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Galima atlikti bausmę ir ten ir ten.
Ši bausmė skiriama tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jis gali būti taikomas tik kai
numatytas straipsnio sankcijoje.
Lisvės atėmimas trumpesniam kaip 3 mėn laikotarpiui gali būti paskirtas tik BK 65str.
numatytų taisyklių pagrindu pakeičiant kitas bausmes į laisvės atėmimą. Maksimalais laisvės
aėmimo termino- 20metų teismas negali viršyti net tais atvejais, kai skiria galutinę bausmė už
kelias nusikaltamas veikas.
Asmeniui, kuris padarė nusikaltimą neturėdamas 18 metų, šią bausmę teismas gali skirti,
jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems nepilnamečio
polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą. Tuomet šios bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos
straipsnio sankcijoje. Bausmė jam negali viršyti 10 metų.
Paskyręs šią bausmę teismas gali taikyti atidėjimą remdamasis 75 ar 92str.
Atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą galima dėl ligos, taikant lygtinį atleidimą
or neatliktos bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme, amnestijos ir malonės tvarka.

Laisvės atėmimas iki gyvos galvos

Yra 51str. Tai yra nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neribotam laikui, laikant jį
specialiai tam skirtose pataisos įstaigose. Ši bausmė gali būti skiriama tik už labai sunkų
nuskaltimą. Tai pati griežčiausia bausmė, todėl įtvirtinta tik 11oje straipsnių sankcijose: 99,
100, 101, 110, 111, 115, 116, 129, 249, 250, 251.
BK numatytos laisvės atėmimo švelninimo galimybės:
1. Amnestija(BK 78str.);
2. Malonė(BK 79str.);
Bausmė gali būti keičiama tik į terminuotą laisvės atėmimą. Be to toks laisvės atėmimas
neturi būti trumpesnis nei 25metai. Į šį terminą įskaitomas suėmimo laikas, priverčiamosios
medicinos priemonės taikymo laikas bei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės metu
atliktas laikas.

Visoms rūšims gali būti taikoma malonė.

Bausmės atribojimas nuo baudžiamojo poveikio priemonių.

Tik teismas.
Tesitumo nebuvimas.
Tik už nusikalsamą priemonę.
Bausmė- nubausti, o priemonė tik sustiprinti valstybės nepasitenkinimą.
Baudžiamojo poveikio priemonė- teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri
apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo BA arb bausmės, teises ar laisves bei nustato
specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Jos netapačios bausmėms, nes
skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvoių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo
padariniai ir kt. poveikio priemones skiria asmeniui, padariusiam baudž.nusižengimą,
neatsargų, nesunkų, apysunkį a sunkų nusikaltimą ir atleistam nuo BA ar bausmės. BK
numato galimybę atleisti nuo BA ir sunkų nusikaltimą padariusį asmenį. Jos yra privalomos,
todėl jų nevykdymas užtraukia baudž.atsakomybę.
BK 67str. nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės
paskirtį, nes jomis siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme.

Baudžiamojo poveikio priemonės nėra bausmės. Jos skiriamos už paadarytą nusikalstamą

veiką, todėl remiantis BK 67str. jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 73str.
2d. baudž.poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.
Jos skirstomos į dvi grupes:
1. Skiriamos kartu su bausme.
2. Skiriamos nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės atleistam asmeniui.

Teismas turi teisę kartu su bausme skirti dvi baudž.poveikio priemones. Atleidus nuo BA gali
būti skiriamos kelios poveikio priemonės.
BK 67str. įtvirtintos tokios baudž.poveikio priemonės:
1. Uždraudimas naudotis specialia teise (68str.)
2. Viešųjų teisių atėmimas (68(1)str.)
3. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (68(2)str.)
4. Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (69str.)
5. Nemokami darbai (70str.)
6. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (71str.)
7. Turto konfiskavimas (72str.)
8. Draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (72(1)str.)
9. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičianęiose programose (72(2) str.);
10. Išplėstinis turto konfiskavimas (72(3) str..

Turto konfiskavimas(BK 72str.):

Bendroji taisyklė- konfiskuojamas gali būti tik turtas, susijęs su padaryta nusikalstama
veika. BK 72str. 2d. nurodomi trys atvejai, kada teismas privalo konfiskuoti turtą: 1. Perduoti
kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai daryti pinigai ar kiti materialią vertę
turintys daiktai (nusikaltimo priemonės). 2. Darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai ir
kiti materialią vertę turintys daiktai (nusikaltimo įrankiai). 3. Iš nusikalstamos veikos gauti
pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai( nusikalstamos veikos rezultatas).
1. Perduoti NV daryti daiktai- tai pinigai ar daiktai, kuriuos tretieji asmenys perduoda
kaltininkui, kad jis juos panaudotų rengdamasis ar darydamas NV. Tai gali būti
automobilis prekėms ar ginklams gabenti, ginklas žudyti ir pnš.
2. Panaudoti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai- gali būti ginklai, panaudoti
kitam asmeniui nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą, narkotinės ar psichotropinės
medžiagos, parduodamos tretiesiems asmenims, per valstybės sieną kontrabanda
gabenami daiktai ir pnš.
3. Iš NV gauti pinigai yra nusikaltusio asmens materiali nauda, nedarbinės pajamos,
gautos padarius nusikaltimą. Turtinę naudą ne visada lengva nustatyti.
3 nuostata- nusikaltimų sąrašas. BK nevardijami nusikaltimai, už kuriuos gali būti
konfiskuojamas turtas. Tai leidžia daryti išvadą, kad urto konfiskavimas taikomas už visas
BK spec.dalyje numatytas NV esant BK 72str. numatytoms sąlygoms.
4ta nuostata- teismo nuožiūra taikant turto konfiskavimą. LR BK 72str. nėra teismo nuožiūros
taikant turto konfiskavimą.
5ta nuostata-kitiems asmenims perduoto turto konfiskavimas. Kitiems fiziniams ar
juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas.

9. Bausmės skyrimas.
Bausmės skyrimo principai ir bendrieji pradmenys.

Skiriant bausmę įgyvendinami tam tikri BT principai, iš kurių išsiskiria teisingumo principas.
Pagrindinis uždavinys, keliamas bausmės skyrimo procesui, kad bausmė būtų teisinga.
Bausmės skyrimo taisyklės atspindi įstatymo nuostatų (imperatyvų) ir teismo laisvės
(nuožiūros) santykį. Galimi keli bausmių skyrimo nuostatų variantai. Bausmė už nusikaltimą
skiriama pagal įstatymą, numatantį atsakomybę už padarytą nusikaltimą, o vertinti konkrečius
veiksnius, apibūdinančius padarytą nusikaltimą ir asmenybę, priskiriama teismo nuožiūrai.
54str.2d, kuri numato pagrindinius pagrindus, kuriuos teismas PRIVALO išskirti ir motyvuoti
kiekvienoje byloje. Aktualus ir LAT apibendrinimas“ dėl bendrųjų bausmės skyrimo
pagrindų“. Teismas turi atsižvelgti į:
1. Veikos pavojingumo laipsnį(išskyrė kaip pagrindinį)(pagal MGL dydį vagystės
atveju), dalykas, žala, būdas ir kt.
2. Kaltės forma(dažnai nurodyta būna str. tam pačiam) ir rūšis(tiesioginė tyčia,
netiesioginė tyčia, nusikalstamas pasitikėjimas, nusikalstamas nerūpestingumas)
3. Nusikalstamos veikos tikslai ir motyvai. Tėvas daro plėšimą, kad padėtų savo
sergančiam vaikui, tuomet bausmė bus švelnesnė
4. Nusikalstamos veikos stadiją. Kokioj stadijoj nutrūko ir veikos nutraukimo priežastys.
Į stadiją atsižvelgiama labai stipriai. Skiria švelnias bausmes už rengimąsi ir
pasikėsinimą, o už baigtą veiką-griežtą
5. Kaltininko asmenybę(dėstytojas išskyrė kaip pagrindinį)- į kaltininko prieš
nusikaltimą, per nusikaltimą (visi objekt. požymiai) ir po nusikaltimo (atgaila ir kita).
Galima atsižvelgti į išnykusį teistumą, bet apibūdinant asmenybę (jei turi 3 teistumus
išnykusius, sakoma, kad neteistas, bet yra linkęs daryti n.v.). taip pat galima
atsižvelgti į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejus. negalima atsižvelgti į
kitus ikiteisminius tyrimus, tačiau beveik visi teisėjai atsižvelgia (tam, kad nepažeistų
nekaltumo prezumpcijos, nes gali dar žmogų išteisinti).
6. Asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant n.v. formą ir rūšį- kuo sudėtingesnė
forma, tuo griežtesnė bausmė. Vykdytojas ir organizatorius griežčiausiai, kiti
švelniau. Vaidmuo- pirmaeilis ar antraeilis
7. Atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes
Bendrosios dalies nuostatos:
BK 55str. įtvirtintas šanso principas. Skiriama dažniausiai skiriama laisvės atėmimu
nesisijusias bausmes(alternatyvias). Jei skiriamas laisvės atėmimas turi būti teismo
motyvuotas.
BK 55str. taikomas tada kai:
1. Asmuo yra pirmą kartą teisiamas- asmuo neteistas arba teistumas išnykęs
2. Turi būti neteistas veikos padarymo metu
3. Turi būti numatytos alternatyvios bausmės rūšys sankcijoje. Visada teikiama
pirmenybė alternatyvioms bausmės rūšims, o ne bausmės atidėjimui.
56str., 57str.
Bausmės skyrimo pagrindai(taisyklės)
Bausmės skyrimas yra BK bendrosios ir speialiosios dalių nuostatų taikymo rezultatas.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54str. Pagal šio straipsnio nuostatas
teismas skirdamas bausmę turi laikytis trijų taisyklių, kurios visos kartu sudaro bausmės
skyrimo pagrindus:
1. Bausmė skiriama pagal BK spec.dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už
padarytą nusikastamą veiką, sankciją:
Už padarytą nusikaltimą skirtinos bausmės išvardytos BK spec.dalies straipsnių
sankcijose. Teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje bylą pagal kaltinimą dėl atitinkamo
BK spec.dalies straipsnio pažeidimo, išeina priimti sprendimo. Jis pirmiausia
sprendžia, ar byloje yra pakankamai įrodymų, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką,
o jo poelgiui būdinga atitinkamame BK spec.dalies straipsnyje numatyta ir kaltinime
suformuluota NV sudėtis. Išsprendęs šį klausimą, jis sprendžia kitus: kokius teisinius
padarinius taikyti nusikaltusiam asmeniui- ar BA, ar atleidimą nuo jos. Jei padarytas
nusikaltimas yra apysunkis arba nesunkus, teismas nusprendęs asmenį traukti BA
sprendžia bausmės skyrimo klausimą. Pirmas bausmių skyrimo pagrindas įpareigoja
teismą skirti tik tos rūšies ir tokio dydžio bausmę, kuri nustatyta BK spec.dalies
straipsnio sankcijoje. Skirdamas bausmę teismas pirmiausia vadovaujasi ne BK 42str.,
o BK spec.dalies straipsnyje numatyta sankcija. Tai pirmoji bausmių skyrimo
taisyklė. Būtent nuo jos prasideda bausmių skyrimo procesas. Tačiau BK 42str. 3d.
nurodoma, kad už vieną NV skiriama tik viena bausmė.
Sankcijoje galima sužinoti bausmių rūšį ir dydį terminuoto laisvės atėmimo. Gali būti
minimumas ir maksimumas, arba maksimumas ir tokiu atveju reikia žiūrėti į bendrąją
dalį.

2. Teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis:

Tokios nuostatos yra BK skyriuose: „Bausmė“, „bausmės skyrimas‘, „Baudžiamojo
poveikio priemonės“, „nepilnamečių BA ypatumai“. Pvz. norint nuspręsti kiek
bausmių teisas gali skirti iš išvardytų spec.dalyje, ar galima be bausmės ar vietoje jos
skirti baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones. Yra tam tikrų apribojimų,
numatytų bendrojoje dalyje ir kurių negalima pamatyti susipažįstant su sankcija. Pvz
palyginus BK 42 ir 90str. darytina išvada, kad nepilnamečiams, padariusiems NV,
negali būti skiriamas atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra
veikla. Arba BK 49str. formuluojami arešto bausmės požymiai, baudimo elementai ir
skyrimo sąlygos. Taip pat bendrosios dalies nuostatos svarbios nustatant skiriamos
bausmės minimalias ir maksimalias ribas. Spec.dalyje bausmės įvardijamos, tačiau
nenurodomi bausmių dydžiai, laikas ir kiti elementai. Laisvės atėmimas yra vienintelė
bausmės rūšis, kurios dydžiai įvardijami Spec.dalies sankcijoje.
Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir su bausme ir atleistiem nuo
jos.
Areštas neskiriamas nėščioms moterims.

3. Bausmės individualizavimo aspektas. Skirdamas bausmę teismas įvertina

nusikalstamos veikos pavojingumo laispnį, kaltės formas ir rūšis, nusikalstamos
veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos vikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens
kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę
lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54str. 1d.)
Teismas, išsiaiškinęs įstatymo nuostatas ir nusprendęs, ką skirs- ar laisvės atėmimo
bausmę, ar kitas bausmes, turi nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydį, o skirdamas
kitą bausmę- dar ir bausmės rūšį. Šiuo etapu teismas vadovaujasi BK 54str. 2 dalyje
numatyta bausmės skyrimo taisykle. Ji nustato, kad teismas skirdamas bausmę turi
įvertinti nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jų įtaką skirtinos bausmės dydžiui, o
skirdamas ne laisvės atėmimo bausmę- ir įtaką skirtinos bausmės rūšiai.

Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio vertinimas

Konkrečios NV pavojingumas gali būti ir didesnis, ir mažesnis negu įstatymo
sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Įvertinęs padarytos veikos pavojingumo
laipsnį teismas parenka griežtesnę arba švelnesnę bausmę ir jos dydį. NV
pavojingumą teismas vertina vadovaudamasis savo teisine sąmone ir nuožiūra.

Kaltės formos vertinimas

Yra dvi kaltės formos, turinčios įtakos BA. Kaltės formos įtaką įstatymo sankcijai
vertina įstatymų leidėjas. Sankcijos už tyčinius nusikaltimus yra griežtesnės negu už
neatsargius. Teismas pats savarankiškai sprendžia, ar pvz, už netiesiogine tyčia
padarytą nusikaltimą turi būti baudžiama švelniau negu už tiesiogine tyčia padarytą
veiką, ar nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, turi būti
baudžiamas švelniau negu dėl nusikalstamo pasitikėjimo padaryta veika.
Motyvų ir tikslų vertinimas
Tam tikri motyvai ir tikslai yra atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės
ir į juos atsižvelgiama kaip į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas pats sprendžia, kaip atsižvelgti į šias aplinkybes.

Nusikalstamos veikos stadija

Atsižvelgti į šią aplinkybę teismas įpareigojamas ne tik BK 54str. 2 dalies nuostatose,
bet ir BK 57str. jame nurodoma, kad bausmė už rengimąsi ar kėsinimąsi daryti NV
skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko veiksmų pavojingumą, kiek
nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, priežastis, dėl kurių NV nebuvo baigta.
Be to, šio straipsnio 2 dalyje numtoma, kad už rengimąsi ar pasikėsinimą daryti NV
remiantis BK 62str. gali būti skiriama švelnesnė negu už baigtą NV numatyta bausmė.
Tačiau tai teismo teisė.

Kaltininko asmenybė
Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę teismas turi skirti asmenybės po-
ymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi.
Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki NV, darant NV ir
padarius. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rindamas bausmės rūšį ir
dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai,
dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko
antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir
nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstensio elgesio
padarinys.
Skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti ir į kitus asmenybę apibūdinančius
požymius: amžių, lytį, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. tačiau
remdamasis šiais požymiais teismas negali griežtinti bausmės.
Rinkdamas duomenis apie kaltininko asmenybę ir juos vertindamas teismas turi
atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, nes atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį tą patį
kaltininką apibūdinanti aplinkybė gali turėti skirtingą reikšmę nustatant asmenybės
pavojingumą ir skiriant bausmę.
 Asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant NV formos ir rūšies vertinimas skiriant
bausmę
Įtvirtinta BK 58str. Jame sakoma, kad bausmė NV bendrininkams skiriama bendra
tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant NV rūšį, formą,
vaidmenį ir pobūdį. Konkreti nuostata numatoma šio straipsnio 2 dalyje. Joje sakoma,
kad organizuotos grupės nariams už nusikaltimą paprastai skiriama griežtesnė bausmė
negu bendrininkų grupės nariams. Spręsti kalausimą, kuriam bendrininkui skirti
švelnesnę, o kuriam griežtesnę bausmę yra priskirta teismo nuožiūrai.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

Šios aplinkybės turi įtakos skiriant bausmę bausmės rūšies ir dydžio požiūriu. Jos
susijusios su NV pavojingumu, arba su kaltininko asmenybės pavojingumu. Jos
įtvirtintos BK 59 ir 60str. sunkinančių aplinkybių sąrašas yra išsamus, o lengvinančių-
pavyzdinis. Tai reiškia, kad teismas gali pripažinti ir tokią aplinkybę, kurios BK 59str.
nėra.atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms galioja taisyklė, kad jas paprastai
teismas gali pripažinti kaltininko atskaomybę sunkinančiomis tik jei jos nurodytos
kaltinamajame akte.

Pirmos dvi taisyklės yra imperatyvios, o trečia- daugiau laisvės skiriant bausmę palieka
teisėjui.

Bausmės skyrimo ypatumai asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar

apysunkį nusikaltimą; recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą; už
rengimąsi padaryti nusikaltimą ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką;
bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams; kaltininkui savo noru
prisipažinus padarius nusikaltimą.

1) BK 55str. įtvirtintas bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už

neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.
Čia įtvirtintas principas, kad tokiam asmeniui teismas paprastai skiria su nuskaltimu
nesusijusias bausmes. LAT pabrėžė, kad BK 55str. požiūriu areštas nėra laikomas
laisvės atėmimo bausme, toėl gali būti skiriamas ir asmeniui, pirmą kartą teisiamam
už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.
Pirmą kartą teisiamo asmens samprata
 Pirmą kartą teisiamu laikomas asmuo, pirmą kartą gyvenime stojantis prieš teismą
kaip kaltinamasis. Jei visos padarytos veikos sudaro NV sutaptį, asmuo laikomas
pirmą kartą teisiamu.
 Pirmą kartą teisiamu laikomas ir toks asmuo, kuris ne pirmą kartą gyvenime stoja
prieš teismą kaip kaltinamasis ir net jau buvo teistas bei atliko bausmę, jei jo
teistumas yra išnykęs.
 Pirmą kartą teisiamu laikomas asmuo, anksčiau bet kokiu pagrnidu besąlygiškai
atleistas nuo BA.
 Laikomas ir asmuo, atleistas nuo BA esant sąlygai, kad per tam tikrą laikotarpį
nedarys naujų nusikaltimų, jeigu jis atleistas atliekant ikiteisminį tyrimą ir nebuvo
byloje kaltinamasis.
Nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo samprata
BK 55str. nuostata neįpareigoja teismo skirti ne laisvės atėmimo bausmę asmenims,
teisiamiems už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Skiriant bausmę už neatsargų
 nusikaltimą siūloma vadovautis BK spec.dalies straipsnio sankcija. Jei sankcija
neviršija 6metų laisvės atėmimo, skiriant bausmę siūloma vadovautis BK 55str.
snuostatomis, o jei viršija- nesivadovaujama.
Teisdamas nepilnametį teismas vadovaujasi dar ir BK 91str. jame numatoma, kad
terminuoto laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra
pagrindas manyti, jog kitų rūšių bausmių nepilnamečio nepilnamečio nusikalstamiems
polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą.

2) BK 56str. įtvirtintas bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčino

nusikaltimo padarymą
Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje
už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia
bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais
pagrindais.
Recidyvisto samprata pateikiama BK 27str. nusikaltimų recidyvas yra kai asmuo,
jau teistas už tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas
įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ir daugiau tyčinių nusikaltimų.
Nusikaltimų recidyvas 2000metų BK yra aplinkybė, turinti įtakos asmens
pavojigumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.
 Pirmas skiriamasis bruožas- nusikaltimų recidyvas siejamas tik su nusikaltimų
kartojimu. Baudžiamųjų nusižengimų kartojimas yra taip pat recidyvas, bet tik
teoriškai.
 Kitas skiriamasis bruožas- jis siejamas ne su bet kokių nusikaltimų kartojimu, o
tik su tyčiniais nusikaltimais. Nusikaltimų recidyvui nėra svarbi už ankstesnį
nusikaltimą skirta bausmės rūšis ir jos dydis.
 Trečias požymis siejamas su asmens nuteisimu už anksčiau padarytą nusikaltimą.
Asmuo anksčiau padaręs nusikaltimus, bet už juos atleistas nuo BA nebus
laikomas recidyvistu. Taip pat jei nusikaltimai sudaro nusikaltimų sutaptį.
 Paskutinis esminis bruožas- naujas nusikaltimas padaromas esant neišnykusiam ar
įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už ankstesnį nusikaltimą.

Bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką

Įtvirtintas BK 57str.
1. Bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą
skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek
nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo
baigta.
2. Už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio kodekso 62
straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė.

Parengtinė nv laikoma mažiau pavojinga nei pabaigta.

Bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį
nusižengimą bendra tvarka reiškia, kad skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais
bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į NV padarymo stadiją, bausmės skyrimo
nuostatomis, jei asmuo teisiamas pirmą kartą, jei asmuo yra recidyvistas ir t.t.
Visada reikia atsižvelgti į:
1) Kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą- veiksmų pavojingumas išreiškiamas per
pavojingumo pobūdį ir laispnį.
 2) Tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas- jį nulemia stadija, kurioje NV
nutrūko. Paprastai kuo didesnis nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laispnis, tuo
pavojingesnė laikytina veika.
3) Priežastis, dėl kurių NV nepabaigta.

Galimybė taikyti BK 62str. ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, jei veika
nutrūksta rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką,
nustatomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginama turtinė žala, jei
ji padaryta.
Bausmė BK 57str. 2d.pagrindu gai būti švelninama vienu iš trijų būdu:
1) Paskiriant mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą NV numatyta
mažiausia bausmė;
2) Paskirint mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56str.2dalyje,
3) Paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą
NV.

Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams

Įtvirtintas BK 58str.
1. Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka,
atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką  rūšį, formą, vaidmenį
ir pobūdį.
2. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė
bausmė negu bendrininkų grupės nariams.
Visiems NV bendrininkams taikomi vienodi BA pagrindai, tačiau skiriamos poveikio
priemonės turi būti kiek galima labiau individualizuojamos kiekvienam iš jų atsižvelgiant į jų
tyčios turinį bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Bausmė visiems bendrininkams
skiriama asmeniškai.
Bausmės skyrmo metu NV požymiai , apibūdinantys asmenines kiekvieno iš bendrininkų
savybes ar padėtį yra reikšmingi tik sprendžiant kiekvieno iš bendrininko BA klausimą.

1. Bausmę lengvinančios aplinkybės ir jų baudžiamoji teisinė reikšmė.

Tai- BĮ specialiai įvardintų aplinkybių sąrašas. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra
susijusios arba su NV pavojingumu, arba su kaltininko asmenybės pavojingumu.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės išvardintos BK 59str. tai- pavyzdinis sąrašas. Reškia,
kad teismas gali atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tokią aplinkybę,kurios nėra
BK 59dtr. Nurodytame sąraše.
Teismas gali pripažinti bet kurią BK 59str. išvardytą aplinkybę lengvinančia
neatsižvelgdamas, ar ji buvo nurodyta kaltinamajame akte, ar ne.
Tais atvejais ka atsakomybę lengvinančios aplinkybės sutampa su NV sudėties požymiais,
pakartotinai byloje jos negali būti vertinamos kaip atsakomybę lengvivančios.

Įtvirtintos BK 59str.
Kaltininkas prisipažino padaręs BĮ numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo
išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis
Šiai aplinkybei konstatuoti būtina nustatyti vieną iš trijų alternatyvų:
1. Kaltininko prisipažinimą padarius NV ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi;
2. Kaltiniko prisipažinimą padarius NV ir padėjimą išaiškinti NV;
 3. Kaltininko prisipažinimą ir padėjimą išaiškinti dalyvavusius asmenis.
Kaltininko pripažinimas gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe,
jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą ikitesiminio bylos tyrimo ar teisminio bylos
nagrinėjimo metu.
Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo,kai laisva valia pripažįsta padaręs
baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalimo padarinius.
Gailėjimasis bus pripažintas lengvinančia aplinkybe jei jis gailisi iki priimant apkaltinamąjį
nuosprendį.
Ištirti padedama, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo
aplinkybes.

Kaltininkas savo noru atlygino arba pašalino padarytą žalą

Tai jis turi padaryti savo laisva valia iki priimant teismo nuosprendį. Šios aplinkbės
ypatumas- kad ji gali būti pripažinta ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme.
Žalą gali atlyginti ir kaltinamojo tėvai, sutuoktinis, giminaičiai. Taip pat draudimo bendrovės.

Kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė
ar bandė išvengti sunkesnių padarinių
Tai aktyvi kaltininko atgila. Ji vyksta po to, kai kaltininkas jau baigia nsuiakalstamus
veiksmus, arba nors jų nebaigė daryti, tačiau savanoriškai atsisakyti baigti nusikaltimą jau
nebeįmanoma.
Svarbu: galima tik tada, kai yra susiduriama su nekontroliuojamo priežastinio ryšio
vystymusi(kaltininkas kažką padaro ir toliau susidaro priežastinis ryšys, o asmuo bando
įsiterpti į priežastinio ryšio vystymąsi). Žala gali peraugti į didesnę žalą, o didesnės žalos
bandoma išvengti. Pagalba TURI būti aktyvi ir neturi leisti vystytis priežastiniam ryšiui.
Ypač aktualu auto įvykių atveju.
NV padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties
Jis padaromas, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto
praradimas ir pan.) turi tiesioginės įtakos tokiam elgesiui. Jeigu ši ar kita aplinkybė kilo dėl
paties kaltininko veiksmų, jos negalima pripažinti lengvinančia.

Veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina BA

Toks nusikaltimas padaromas, kai kitas asmuo siekdamas priversti kaltininką daryti
nusikaltimą vartoja smurtą, paima, sunaikina ar ugadina jo turtą ir pan. teismas turi
apsvastyti, ar esant šioms aplinkybėms kaltininko veika neturi būtinosios ginties ar būtinojo
reikalingumo požymių, kurie ne lengvina, o šalina BA.
Psichinės prievartos atmaina yra šantažas. Asmuo gali būti šantažuojamas dėl kokių nors jo
gyvenimo faktų, kurie nėra viuotinai žinomi.

Veikai padaryti įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys

Kyla bylose, kai konfliktą, dėl kurio padaroma NV sukelia pats nukentėjusysis. Kaltinamasis
išprovokuotas ir susijaudinęs sužaloja asmenį.
Rizikingas nukentėjusiojo elgesys dažnesnis NV transporto eismo saugumui bylose, kai
eismo įvykį, be kaltininko nusikalstamų veiksmų, paskatino ir paties nukentėjusiojo
rizikingas elgesys, kuriuo buvo pažeistos eismo saugumo taisyklės.

Veika, padaryta nukentėjusiojo asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu

Siekdamas nutraukti asmens fizines ir dvasines kančias kaltininkas pildydamas į beviltišką
būklę patekusio asmens prašymą jį tyčia sužaloja ar atima jam gyvybę. Svarbu, kad liga būtų
tokia, dėl kurios asmuo neišvengiamai mirs, sukeltų didelius skausmus, kančias ar kitaip
apsunkintų asmens gyvenimą.

Veika, padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai BĮ numatoma atsakomybė už

būtinosios ginties ribū peržengimą, arba veika, padaryta pažeidžiant NV padariusio asmens
sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijos užduoties
vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teiėtumo sąlygas

Nusikaltimo padarymas, kai yra požymių aplinkybių, šalinančių BA, bet pažeidžiamos
įstatymo leistinos žalos padarymo ribos ir dėl to kyla sunkesni padariniai, negu numatyta
įstatyme, teismo turi būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Žmogaus
nužudymas ginanti nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi, nors ir peržengiant būtinosios
ginties ribas, eismo turi būti pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Veika, padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens
veiksmai
Dėl didelio susijaudinimo paprastai atleikami prieš asmenį nukreipti smurtiniai veiksmai:
atimama gyvybė ar sutrikdoma sveikata. Šiaplinkybė iš esmės netaikoma kai yra BK 131 ar
136str., nes negalima to paties požymio inkriminuoti du kartus.
Dideliu susijaudinimu teismas pripažįsta tokį kaltininko emocinės būsenos pakitimą, kai dėl
to pakinta intelektinė ir valinė kaltiniko būsena ir susilpnėja veiksmų kontrolė.

Veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo

Kaltininko ribotas pakaltinamumas teismo turi būti vertinamas kaip kaltininko atsakomybę
lengvinanti aplinkybė.

Veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo

Lengvinanti aplinkybė yra tik kai asmuo nugirdomas vartojant fizinį, psichinį smurtą ar
apgaule ir dėl girtumo padaro NV.

Nepavykęs savanoriškas atsisakymas daryti NV

Tai aplinkybė, šalinanti BA.

Bausmę sunkinančios aplinkybės ir jų baudžiamoji teisinė reikšmė.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra susijusios arba su nv pavojingumu, arba su

kalininko asmenybės pavojingumu.
Atsakomybę sunkinančios aplinkybes teismas paprastai gali pripažinti tik, jeigu jos nurodytos
kaltinamajamae akte. Jeigu tokią aplinkybę patvirtinantys faktai išaiškėja tik teisme, teismas
negali savo iniciatyva šios aplinkybės pripažinti atsakomybę sunkinančia. Kaltinamajame
akte nenurodytą aplinkybę teismas gali pripažinti atsakomybę sunkinančia tik, kai iš faktinių
bylos aplinkybių ji yra nustatyta, tačiau nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti (pvz.
nustatyta, kad nusikaltimą darė organizuota grupė ir pan.).
Tais atvejais, kai atsakomybę sunkinančios aplinkybės sutampa su nv sudėties požymiais,
pakartotinai byloje jos negali būti vertinamos kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Jos įtvirtintos BK 60str.
Veiką padarė bendrininkų grupė
Ši aplinkybė gali būti pripažinta ne tik bendrininkų grupės nariams, bet ir asmenims, kurie
organizavo, kurstė ar padėjo bendrininkų grupei daryti nusikaltimą suvokdami šią aplinkybę.

Veiką padarė organizuota grupė

Nustatęs, kad nusikaltimą apdarė organizuota grupė, teismas privalo šią aplinkybę pripažinti
visų organizuotos grupės narių atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Išimtis yra tik kai
organzizuota grupe padarytas nsuikaltimas yra nusikaltimo kvalifikuojamasis požymis,
inkriminuojamas kaltininkams.

Veika, padaryta iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų

Tokia veika yra atsakomybę sunkinanti nustačius, kad NV padaryta akivaizdžiai negerbiant
žmogaus ar visuomenės, niekinant elementarias moralės ir elgesio normas, kai kaltinino
elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai siekiant supriešinti save su aplinkiniais. Asmuo
turi siekti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims.

Veikla padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčionjantis iš jo

Pripažįstama, kai kaltininkas darydamas nusikaltimą atlieka nukentėjusiojo garbę ir orumą
žeminančius veiksmus arba verčia jį patį atlikti tokius prieš save nukreiptus veiksmus.

Veika, padaryta mažamečiui

Yra, kai daroma veika, nukreipta prieš asmenį, nesulaukusį 14 metų, ir kai nustatyta, kad
kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo
suvokti, kad nukentėjusysis dar neturi 14 metų.

Veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįglumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo
bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiui asmeniui, pasinaudojus
jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka
Bejėgiška būklė yra kai asmens būsena, kai dėl fizninių ar psichinių ypatybių asmuo negali
suprasti kaltininko veikos pobūdžio ar negali gintis arba kitaip vengti pavojaus.
Veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia
Sunkinanti tik kai kaltininkas žinojo arba pagal savo asmenines savybes ar veikos aplinkybes
turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra nėščia.

Veika, padaryta nauudojantis visuomenine at kito asmens nelaime

Sunkinanti aplinkybė, kai NV padaroma ištikus karui, potvyniui, epidemijai ir pan. asmeninė
nelaimė- laidotuvės, sudegus žmogaus būstui, sudegus automobiliui, gavus traumą.

Veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką
veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkubės turėjo įtakos darant NV
Atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, girtumą ar kitokį apsvaigimą teismas šių aplinkybių
gali nepripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, jei girtumas neturėjo įtakos
darant nusikaltimą arba kaltininkas buvo prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas.

Nusikalstamos veikos darymas visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis,

sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus
Kai veikai padaryti naudojamas būdas, realiai pavojingas ne vieno, o dviejų ar daugiau
asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir kaltininkas suvokia tai.
 Dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusiojo asmens
gyvybei
Pripažįstama sunkinančia, jei dėl padarytos NV kilo gerokai didesni, negu įstatyme numatyti,
neišvengiami NV padariniai ir kaltininkas suvokė tokių padarnių atsiradimo galimybę arba
nors ir nesuvokė, bet pagal veikos darymo aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo
juos numatyti.

Veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui
dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrių

Nusikalstamą veiką padarė recidyvistas

Bausmės skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas. Bausmių subendrinimo

būdai, jų charakteristika bei baudžiamoji teisinė reikšmė.
Bausmių skyrimo padarius kelias NV mechanizmas numatytas BK 63str. įtvirtintos
nuostatose. Jame numatoma, kad esant NV sutapčiai bausmės skyrimą sudaro du etapai:
1) Bausmės skyrimas už kiekvieną padarytą NV;
2) Paskirtų bausmių bendrinimas.

Bausmės skyrimas už kiekvieną NV

Bk 63str. 1 dalyje teigiama, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria
bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai pagal BK 8 skyrių. Tai yra pirmasis
bausmės skyrimo etapas.
Pagal BK 63str. redakciją nesvarbu, kokias veikas padarė asmuo: ar kelias veikas,
kvalifikuojamas pagal vieno straipsnio tą pačią, skirtingas dalis, ar pagal skirtingus
straipsnius.- bausmės skyrimo taisyklės vienodai taikytinos visoms NV, sudarančioms NV
sutaptį.

Bausmių bendrinimas
Tuomet teismas prieina prie antro bausmės skyrimo etapo- galutinės bausmės skyrimo,
vadinamo bausmės bendrinimu. Bausmės bendrinimas- tai galutinės bausmės skyrimas, kai
kelios ar net keliolika vienarūšių ar skirtingų paskirtų bausmių apibendrinamos viena bausme.
Pagal BK 42str. 4d.: „už kelias NV gali būti skiriamos viena arba dvi galutinės bausmės.“
Bausmių bendrinimas vyksta tam tikrais bausmių bendrinimo būdais ir metodais. Jie išvardyti
BK 63str. 1d.: „Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba
visiškai ar iš dalies jas sudėti.“ Tai yra du bausmių bendrinimo būdai.

Bausmių bendrinimas bausmių apėmimo būdu

Esmė- kad teismas griežtesne bausme apima už atskirus nusikaltimus skirtas švelnesnes
bausmes. Nustatoma griežčiausia iš skirtų bausmių, apimanti kitas švelnesnes bausmes.
Subendrinti apėmimo būdu galima ne tik tos pačios, bet ir skirtingų rūšių bausmes.
BK 63str. 5 dalyje vardijamas išsamus sąrašas atvejų, kada teismas bausmes privalo bendrinti
tik apimdamas ir negali naudoti bausmių sudėjimo būdo.
 Pirmas atvejis yra idealioji NV sutaptis, t.y. kai viena veika asmuo pažeidžia kelis
skirtingus BK straipsnius.
 Antras atvejis- padarytos NV labai skiriasi savo pavojingumu. BK 63str.5 d. 2p.
aiškinama, kad veikos labai skiriasi savo pavojingumu dviem atvejais: 1. Jos
 priskiriamos skirtingoms NV rūšims; 2. Jos priskiriamos skirtingoms NV
kategorijoms. Įstatyme reikalaujama, kad nusikaltimai labai skirtųsi savo
pavojingumu „bent per vieną“(pvz. apysunkis ir labai sukus), tačiau jei yra gretimos
kategorijos, tuomet kiekvienu atveju pavojingumą nagrinėja teismas.
 Trečias atvejis- už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo
arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šis reikalavimas yra susijęs su taisykle, kad
galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama
kitos rūšies bausmė- šiame kodekse nustatyto maksimalaus tos rūšies bausmės dydžio.

Bausmių bendrinimas bausmių sudėjimo būdu

Jis paprastai pasirenkamas , jei padarytos NV sudaro realiąją sutaptį ir priskiriamos tai pačiai
arba greta esančioms nusikaltimų kategorijoms. Esmė- kai už atskiras NV skirtos bausmės
sudedamos. Numatomos dvi rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Griežtuma
nustatomas pagal BK 42str. kur bausmės išvardytos nuo lengviausios iki griežčiausios.
Visiškas:
Taikydamas šį principą teismas prie griežčiausios iš paskirtų bausmių prideda visas už
atskirus nusikaltimus paskirtas švelnesnes bausmes. Griežčiausia bausmė nustatoma
remiantis BK 42str.
BK 65str. teigia: „Teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose
numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir
skiriama kartu su kita bausme- 42str. 4d. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas.“
Bk 42str. 5d. nurodoma, kad jeigu už kelis nusikaltimus skiriamos daugiau negu dvi skirtingų
rūšių bausmės, skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas iš skirtų bausmių palieka dvi
bausmes: vieną iš jų- griežčiausią, kitą- savo nuožiūra.

Dalinis:
Esmė- prie girežčiausios iš už atskiras NV skirtų bausmių teismas iš dalies prideda paskirtas
švelnesnes bausmes. Galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių,
paskirtų už atskiras NV, tačiau galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 metų laisvės
atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies galutinė bausmė- maksimalaus BK nustatyto tos rūšies
bausmės dydžio.
Pažymėtina, kad įstatyme dalinio bausmių sudėjimo būdui keliami keturi reikalavimai:
1) Kad kitos bausmės būtų pridedamos prie griežčiausios bausmės, skirtos už vieną iš
NV.
2) Kad iš dalies būtų pridedamos švelnesnės bausmės nuo visų skirtų bausmių,
3) Kad bendrinanr už kelias NV skirtas bausmes būtų skirta viena galutinė bausmė arba
vadovaujantis BK 42str. 4 dalimi- dvi bausmės,
4) Kad galutinė subendrinta bausmė būtų didesnė už griežčiausią iš už atskiras NV skirtų
bausmių.
Maksimalus pridėtinės bausmės dydis yra teismo nuožiūros klausimas. Svarbu tik nepažeisti
taisyklės, įvardytos BK 63str. 7dalyje : „Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1
dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu
skiriama kitos rūšies bausmė, - šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus
dydžio.“
Iš dalies sudedant bausmes nuo kiekvienos už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės turi
būti pridedama ne mažiau kai minimalus bausmės dydis, numatytas BK bendrojoje dalyje.
Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas sirtas bausmes bendrina visiško, o kada-
dalinio būdu. Tai paliekama teismo nuožiūrai.
Tais atvejais, kai padaroma trys ir daugiau NV, gali atsitikti, kad bendrinant bausmes vienas
bausmes reikės apimti, o kitas- sudėti. Tada vadovaujamasi BK 63str. 6dalimi.
Jeigu teismas pirmame nuosprendyje taikė dalinį būdą, kitame nuosprendyje negali būti
taikomas kitas būdas.

Iš Neveros straipsnio:
Tradiciškai manoma, kad idealioji sutaptis yra tada, kada asmuo viena veika padaro kelias
nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose, o realioji –
kada skirtingomis veikomis padaro dvi ar kelias nusikalstamas veikas, numatytos skirtingose
baudžiamojo kodekso normose.
Be to, buvo teisingai pažymėta, kad BK 63 straipsnio 4 dalies aiškinimas leidžia daryti
išvadą, kad taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių
būtina pridėti bent po dalį bausmės nuo kiekvienos iš paskirtų už atskiras nusikalstamas
veikas.
 Norint išvengti situacijos, kada asmeniui, padariusiam kelias nusikalstamas veikas
galutinė bausmė būtų teisinga, būtina pritarti teismų praktikoje vyraujančiai pozicijai,
kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalį iš dalies sudedant bausmes būtina: a) švelnesnių
bausmių dalis dėti prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų
nusikalstamų veikų; b) iš dalies turi būti pridedamos švelnesnės bausmės nuo visų
paskirtų bausmių; c) bendrinant paskirtas už kelias nusikalstamas veikas bausmes turi
būti paskirta viena arba dvi galutinės bausmės; d) galutinė subendrinta bausmė turi
būti griežtesnė už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių.
 BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymas galimas tada, kada kelios veikos nors ir
priskiriamos skirtingoms rūšims (viena veika yra nusikaltimas, o kita baudžiamasis
nusižengimas) ar skirtingoms kategorijoms (vienas nusikaltimas nesunku, o kitas
apysunkis), bet jų pavojingumas labai nesiskiria.
 Keičiant BK 63 straipsnį, turėtų būti atsižvelgta į tai, jog naujos baudžiamojo įstatymo
normos iš vienos pusės turėtų nevaržyti teismų formaliomis bausmių subendrinimo
taisyklėmis, o iš kitos pusės – neturėtų nepalikti vietos galimoms interpretacijoms,
kurios netarnauja sklandžios teismų praktikos formavimuisi.

Bausmės skyrimas pagal kelis nuosprendžius (nuosprendžių sutaptis).

Pasitaiko, kai teismas nagrinėdamas bylą dėl vieno ar kelių padarytų veikų jau turi kito
teismo sprendimą dėl veikų, sudarančių nusikaltimų sutaptį. Tokiais atvejais bylą
nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įsitikinti, ar kiti nusiakltimai, dėl kurių yra priimti
nuosprendžiai, sudaro NV sutaptį, ar teismas susidūrė su nusikaltimų recidyvu. Jei yra NV
sutaptis, teismas vadovaujasi Bk 63str. 9dalyje numatyta taisykle: „Pagal šio straipsnio
taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad
asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies
atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.“
Teismas kaip parastai skiria bausmes dėl NV, kurios yra teisminio nagrinėjimo dalykas, ir
vėliau skirtas bausmes subendrina su bausmėmis, skirtomis kitais teismų sprendimais už
atskiras veikas, suadarančias NV sutaptį.
Kai reikia bendrinti vienu nuosprendžiu už kelias NV skirtas bausmes su bausmėmis,
skirtomis kitu nuosprendžiu, turi būti bendrinamos ne jau subendrintos bausmės, bet abiem
nuosprendžiais už atskiras NV skirtos bausmės.

Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja NV (BK 64str.)

BK 63str. nuostatos taikomos esant NV sutapčiai, o BK 64str. nuostatos taikomos esant NV
recidyvui. BK 64str. nuostatos taikomos tik kai naujas nusikaltimas padaromas neatlikus
bausmės už ankstesnį nusikaltimą.
1dalyje išvardintos situacijos, kada taikomos straipsnio taisyklės:
1. Jeigu nuteistasus, neatlikęs bausmės, padaro naują NV;
2. Naują NV bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės
vykdymas atidėtas;
3. Naują NV neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai priešterminą atleistas
nuo bausmės.
Etapai:
1. Teismas išnagrinėjęs bylą, skiria bausmę už naują NV.
2. Teismas bendrina bausmes, t.y. skiria galutinę bausmę.

Busmių bendrinimo būdai:

Teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Tai teismo pasirinkimas. Tačiau kitaip nei
esant situacijoms numatytoms BK 63str., įstatyme numatyta bausmes bendrinti bausmių
apėmimo būdu.
Bausmes visiškai sudedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės teismas prideda visą
neatliktą bausmę.
Sudedant iš dalies bausmes, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedama
neatlikos bausmės dalis.
Todėl bendra taisyklė yra ta, kad bendrinant bausmes pagrindu imama naujai paskirta
bausmė ir būtent prie jos pridedama neatlikta bausmė. Kai neatliktos bausmės dalis yra
didesnė, negu naujai paskirta bausmė, bendrinimas vyksta atvrkštine tvarka- ne prie
nuosprendžiu paskirtos bausmės, o prie neatliktos bausmės pridedama nauju
nuosprendžiu paskirta bausmė ar jos dalis.

Praktikoje nereti atvejai, kai bausmės neatlikęs asmuo padaro ne vieną, o klias naujas NV.
Tokiu atveju bausmė skiriama ne dviem, o trim etapais. Pirmu etapu teismas skiria bausmes
už kiekvieną iš naujų NV, antr- vadovaudamasis BK 63sr. Bendrina tas bausmes, o trečiu-
vadovaudamasis BK 64str. teismas bendrina kelis nuosprendžius ir skiria galutinę bausmę.

Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas.

Švelnesnės negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimo sąvoka ir būdai
BK numatomos galimybės teismui skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą minimalią
bausmę. Jos numatytos BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. (juose aprašyta švelnesnės bausmės
skyrimo pagrindai).
Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas – tai teismo galimybės:
1. Paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už nusikalstamą veiką
numatyta mažiausia bausmė; Mažesnės nei minimali bausmės skyrimas gali būti
taikomas tik laisvės atėmimo bausmei, jei sankcijoje numatyti laisvės atėmimo
bausmės ir maksimalus ir minimalus dydžiai. Jei nėra minimalios ribos, šis
bausmės skyrimo būdas negali būti taikomas. Tada ji sutampa su BK bendrojoje
dalyje numatytu minimaliu laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Negali būti skiriama
trumpesnė nei 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
 2. Paskirti švelnesnės bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už
nusikalstamą veiką; Teismas laisvas spręsti kokios rūšies švelnesnę bausmę skirti
kaltininkui. Svarbu, kad tai būtų bausmė, sankcijoje nenumatyta už nusikaltimą.
Nedraudžiama skirti kitą bausmės rūšį ir kai įstatymo sankcijoje numatyta minimali
laisvės atėmimo bausmės riba.
3. Paskirti pavojingam recidyvistui mažesnę bausmę negu nustatyta BK 56 str. 2 d.
Teismas esant BK 62 str. numatytoms sąlygoms, pavojingam recidyvistui gali skirti
mažesnę bausmę, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis,
tačiau bet kuriuo atveju tai bus įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.
Švelnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimas kaltininkui nesiejamas su
skirtos bausmės vykdymo atidėjimu. BK 54 str. 3 d. nuostatas teismas taiko tik kai nėra
BK 62 str. (švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas) nurodytų pagrindų.
Švelnesnės negu įstatyme numatyta bausmės skyrimas (BK 62 str.)
BK 62 str. numatytos trys grupės sąlygų, kurios gali paskatinti teismą skirti švelnesnę,
negu įstatyme numatyta, bausmę:
1. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką
gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu (BK 62 str. 1 d.):
 nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie
šią veiką,
 prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam
tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką,
 visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Šią grupę sąlygų sudaro trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK BK

59 str. 1 d. 2,3,4 punktuose. Būtina nustatyti visas išvardintas aplinkybes. Neesant bent
vienos, negalima taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatų.
2. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą
veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai (BK
62 str. 2 d.):
 yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių,
 bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta,
 byloje nustatyta bent viena iš toliau minimų aplinkybių, būtent:
a) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra
kam juos prižiūrėti, arba
b) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme
numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba
c) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo
antraeilis, arba
d) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti
nusikalstamą veiką, arba
e) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba
f) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo,
būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų
 užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento
teisėtumo sąlygas.
Skiriant švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę, esant šioms sąlygoms, reikalaujama, kad
bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta turtinė žala jeigu ji uvo padaryta, ir kad būtų
atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Žalos atlyginimas ar pašalinimas yra atsakomybę
lengvinanti aplinkybė, tačiau teismas turi nustatyti dar bent vieną kitą BK 59 str. minimą
aplinkybę. Be minėtų dviejų aplinkybių, dar būtina papildomai nustatyti bent vieną iš BK 62
str 2 d. 1-6 punktuose numatytų ir išvardytų aplinkybių.
3. Teismas taip pat gali pagal šio straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę, negu įstatymo
numatyta, bausmę asmeniui (BK 62 str. 4 d.):
 dalyvavusiam tyčia nužudant,
 jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai
padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių
padarytą tyčinį nužudymą,
 byloje yra bent viena iššių sąlygų:
a) nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos arba
b) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nužudant buvo antraeilis, arba
c) veika nutrūko rengiantis nužudyti ar kėsinantis nužudyti.

Skirti švelnesnę bausmę, negu įstatyme numatyta, yra teismo teisė, o ne pareiga.

Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas, jei skirta bausmė aiškiai
prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
BK 54 str 3 d. numatyta: ,,Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai
prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali
motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.‘‘ Pagrindo esmė – sankcijoje numatytos bausmės
skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. LAT – teismas esant atitinkamai
situacijai pirmiausia turi svarstyti galimybę skirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str.
Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Kaip nurodyta BK 54 str 1 d.: ,, Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies
straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio
kodekso bendrosios dalies nuostatų.‘‘ Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos
bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę,
negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 str. 3 d.
Remiantis BK 54 str. 3 d. bausmės skyrimas reikalauja teismo išvados, kad nurodytų
išimtines aplinkybes, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai
prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti taip, kad įstatymas
reikalauja nustatyti kokias nors ypatingas ar išskirtines aplinkybes. BK 54 str. 3 d.
taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią
veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.
Siekiant taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo
(pvz.:seksualinio prievartavimo) pavojingumas atsižvelgiant į jo vietą, laiką ir būdą,
lytinės aistros tenkinimo fizinio sąlyčio būdu intensyvumą ir formas, kilusius
padarinius, yra daug mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas,
įvertintas įstatymo leidėjo BĮ sankcijoje už padarytą nusikalstama veiką.
Taikant BK 54 str. 3 d. nemažiau svarbu, kad kaltininko asmenybės vertinimas
pastūmėtų prie išvados, jog skirti laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, padarytą
byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisinga.
Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, labai svarbus kaltininko elgesys:
 Prieš nusikalstamą veiką;
 Darant nusikalstamą veika( naudojama lengva fizinė prievarta, negrasinama ir pan.);
 Padarius nusikalstamą veiką (atsiprašyta, visiškai atlyginta moralinė žala…).

Be to skiriant bausmę svarbu įvertinti nukentėjusiojo įtaką darant nusikalstamą veiką.

(pvz.: pasisiūlius pavežti nepažįstamam vyrui, sutinkama, duodamas tel . nr. Nesipriešinama
pradėjus bučiuoti ir pan.). Iš to galima daryti išvadą, kad padaryti atitinkamą nusikalstamą
veiką (pvz.:seksualinį prievartaavimą), paskatino atsitiktinio pobūdžio situacija.

10. Baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas.

Baudžiamojo poveikio priemonių samprata. Baudžiamojo poveikio priemonių
atribojimas nuo bausmės.
Baudžiamojo poveikio priemonės nėra bausmės. Jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Jos dažniausiai skiriamos pilanmečiui asmeniui, tačiau kai kurios priemonės glai būti
skiriamos ir nepilnamečiui. Jos skirstomos į dvi grupes:
 Skiriamos kartu su bausme- priskiriamos šios priemonės: uždraudimas naudotis
specialia teise ir turto konfiskavimas. Jos gali būt skiriamos ir atleidus nuo bausmės ar
BA.
 Skiriamos nuo BA arba bausmės atleistam asmeniui- priskiriami: turtinės žalos
atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų
asmenų foną.

Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų samprata, nubaudimo elementai.

Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68str.)

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių,
oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti,
teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė
nusikalstamą veiką. Čia numatyta sąlyga- uždrausti naudotis specialia teise
galima tik tada, kai NV padaryta naudojantis šia teise.
2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas
skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo,
kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.
4. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu,
taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po
laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

Uždraudimas naudotis specialia teise- terminuotas draudimas naudotis specialia teise, kai NV
padaryta naudojantis šia teise.
Uždraudžiant naudotis tam tikra teise ją patvirtinantis dokumentas iš kaltininko nėra
paimamas. Tuo ji skiriasi nuo bausmės- atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą ar uzsiimti tam
tikra veikla. Taip pat bausmės atveju atimama teisė dirbti su profesine veikla susijusį darbą
arba užsiimti profesine veikla, o baudž.poveikio priemonės atveju uždraudžiama tik naudotis
specialia teise. Bausmės atveju teisė atimama tam tikram laikui, o baudž. poveikio priemonės
atveju tik draudžiama tam tikrą laiką ja naudotis.

 Teismas turi įvertinti, ar šia teie nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veikla. Pvz.
jeigu dirba asmuo vairuotoju, draudimas naudotis vairavimo teise neturėtų būti
taikomas, nes tai faktiškai reikštų ir teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą.
 Skirdamas šią baudž.poveikio priemonę teismas turi nustatyti, ar NV padaryta
naudojantis šia teise. Uždraudimo naudotis pecialia teise negalima taikyti tais atvejais,
kai asmuo, turintis specialią teisę, NV padaro nesinaudodamas šia teise. Pvz.
neteisėtos medžioklės atveju asmuo pasinaudoja teise medžioti rodėl teismas gali
taikyti baudž.poveikio priemonę uždrausdamas naudotis teise medžioti.

Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69str.)

1. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai- čia numatyta sąlyga- NV
padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ir gamtai.
2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo
ar kitų institucijų patirtai žalai padengti.
3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą- terminas turi būti realus,
tačiau ne per daug ilgas.

Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas- įpareigojimas kaltininkui per teismo nustatytą

terminą atlyginti ar pašalinti nusikaltimu ar baudž.nusižengimu padarytą žalą asmeniui,
nuosavybei ar gamtai.
Šios baudž.poveikio priemonės esmę sudaro turtinės žalos atlyginimas arba žalos
pašalinimas. Turtinės žalos atlyginimas pasireiškia padarytos žalos įvertinimu pinigine
išraiška ir pinigų sumos sumokėjimu nukentėjusiajam. Padarytos žalos pašalinimas gali
pasireikšti žalingų padarinių pašalinimu savo darbu, remontu, tokio paties daikto grąžinimu ir
pan.
Teismas turi įvertinti visas aplinkybes, tarp jų ir tai ,ar nukentėjusysis pageidauja tokio žalos
atlyginimo ar pašalinimo, ar kaltininkas turi realių galimybių atlyginti, pašalinti padarytą
žalą.

Nemokami darbai (BK 70str.)

1. Teismas skiria nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir
rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Skirdamas
nemokamus darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali
būti ilgesnis kaip vieneri metai.
2. Nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka- čia yra esminė sąlyga-
turi būti raštiškas sutikimas dirbti nemokamus darbus, kuris įsiteisėjus teismo
sprendimui paimamas asmniui pirmą kartą atvykus į pataisos inspekciją.

Jeigu asmuo nesutinka, teismas baudžiamojo poveikio priemonę vykdančios institucijos

teikimu pakeičia nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone.
Nemokami darbai- įpareigojimas nealygintinai dirbti nuo 20 iki 100 valandų sveikatos
priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėe įstaigose bei
organizacijose.
Skirtumai nuo bausmės- viešieji darbai:
Pirma, nemokamų darbų trukmė yra žymiai trumpesnė nei viešųjų darbų.
Antra, nemokamų darbų atveju akcentuojama jų atlikimo vieta- sveikatos priežiūros, globos
ir rūpybos ir pan. įstaigos bei organiacijos, tuo tarpu viešųjų darbų atveju jų atlikimo vietą
parenka bausmę vykdanti institucija- pataisos inspekcija.
Trečia, vengimo atlikti viešuosius darbus teisinės pasekmės yra žymiai sunkesnės nei
nemokamų darbų.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (71str.)

Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų
fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą- įpareigojimas kaltininkui per teismo
nustatytą terminą sumokėti į specialų fondą nuo 5 iki 25 MGL dydžio pinigų sumą.
Ji panaši į bausmę- baudą. Skirtumai:
Pirma, įmokos į nukentėjusiųjų fondą dydis yra žymiai mažensis negu baudos.
Antra, įmokos paskirtis yra materialinė pagalba, tuo tarpu bauda sumokama į valstybės
biudžetą.
Trečia, teisinės vengimo atlikti baudą pasekmės yra žymiai sunkesnės nei įmokos.
Turto konfiskavimas.
Bendroji taisyklė- konfiskuojamas gali būti tim turtas, susijęs su padaryta NV. BK 72str.
nurodoma, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio
pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodomi trys atvejai, kada teismas privalo konfiskuoti turtą:
1) Perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui NV daryti pinigai ar kiti materialią vertę
turintys daiktai (nusikaltimo priemonės)- tai pinigai ar daiktai, kuriuos tretieji
asmenys perduoda kaltininkui, kad jis juos panaudotų ar jais pasinaudotų rengdamasis
ar darydamas NV.
2) Darant NV panaudoti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai (nusikaltimo
įrankiai)- gali būti ginklai, panaudoti kitam asmeniui nužudyti ar sutrikdyti jo
sveikatą, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, perduodamos tretiesiems asmenims
ir pan.
3) Iš NV gauti pinigai ir kiri materialią vertę turintys daiktai ( NV rezultatas)- yra
nusikaltusio asmens materiali nauda, nedarbinės pajamos, gautos padarius
nusikaltimą.

 Nusikaltimų sąrašas- BK nevardijami nusikaltimai, už kuriuos gali būti konfiksuotas

turtas. Tai leidžia daryti išvadą, kad turto konfiskavimas taikomas už visas BK spec.
dalyje numatytas veikas esant BK 72str. numatytoms sąlygoms.
 Teismo nuožiūra- BK 72str. nėra teismo nuožiūros taikant turto konfiskavimą.
 Kitiems asmenims perduoto turto konfiskavimas- kitiems asmenims priklausantis
turtas taip apt turi būti konfiskuojamas. 72str. 3. Kaltininkui priklausantis
konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atačiau tretiesiems
asmenims priklausantis turtas gali būti konfiksuojamas tik šiems asmenims suvokiant
nusikalstamą turto prigimtį ar turto eprdavimo tikslus ar esant jų kaltei. Įstatyme
pabrėžiama, kad: „Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis
konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio
kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:
1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti,
kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;
2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo
narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens
akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam
atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą
turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos
veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

 Turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriasi nuo civilinio

poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, kai tuo tarpu
taikant civilinės atsakomybės priemones- nukentėjusiajam.
BK 72str. nuostatos netaikomos patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl pagrobto
turto, taikomos tokiais atvejais tik jei asmuo pagrobtą turtą ar jo dalį pardavė ar kitaip
panaudojęs gavo už jį materialios naudos.
 Koks turtas gali būti konfiskuotas? – pagal 72str. konfiksuojamas bet kokio pavidalo
turtas: pinigai, nekilnojamas turtas, daiktai ir pan. Tik kai konfiskuotinas turtas yra
paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų
priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio
straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią
pinigų sumą.
Bet kokiu atveju teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus
daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turto konfiskavimas taikomas ir nepilnamečimas. Jis

gali būti skiriamas ir juridiniam asmeniui.

Išplėstinis turto konfiskavimas

72(3) straipsnis. Išplėstinis turto konfiskavimas
1. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko
teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas
gautas nusikalstamu būdu.
2. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos:
1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš
kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos;
2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per
penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis
skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems
asmenims yra perleidęs tokio turto;
3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas konfiskuotinas turtas, perleistas kitam fiziniam ar
juridiniam asmeniui, iš šio asmens konfiskuojamas, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) turtas perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
2) turtas perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams;
3) turtas perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai,
valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir
pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
4) asmuo, kuriam perleistas turtas, arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir
teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio
asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas įgytas
nusikalstamu būdu ar neteisėtomis kaltininko lėšomis.
4. Šiame straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas negali būti taikomas kaltininko
ar trečiųjų asmenų turtui ar jo daliai, iš kurių pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis,
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, kitų įstatymų nuostatas negali būti
išieškoma.
5. Kai konfiskuotinas visas turtas arba jo dalis yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems
asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga,
teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino
turto ar jo dalies vertę atitinkančią pinigų sumą.
6. Teismas, skirdamas išplėstinį turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus
arba konfiskuojamo turto ar jo dalies vertę pinigais.

Auklėjamojo poveikio priemonių samprata ir teisinė prigimtis, rūšys.

Auklėjamojo poveikio priemonės- tai tam tikrų priemonių, taikomų NV padariusiems
18 metų nesulaukusiems asmenims, sistema. Kai kurios iš jų gali būti taikomos ir tiems,
kuriems jau suėjo 18 metų. Tai numatyta BK 81str. „Šio kodekso 90-94 straipsnių
nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo
poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo
metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu
teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos
aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo
pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų
taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.“
BK XI skyriuje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams taikomos vietoje
bausmės atleidus juos nuo BA pagal BK 93str. ir 92str. jos negali būti skiriamos kartu su
bausme. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas
auklėjamojo poveikio priemones.
Gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės:
1) įspėjimas;
2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;
3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai;
4) atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais,
ugdyti ir prižiūrėti;
5) elgesio apribojimas;
6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

Įspėjimas (83str.)
Gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba
kartu su kitomis tokiomis priemonėmis. Teismas raštu išaiškina galimus teisinius padarinius,
jeigu jis padarytų naujų NV. Ji retai duoda naudos.

Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas (84str.)

Skiriamas tik kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą
žalą gali pašalinti savo darbu. Ji turi būti pašalinta per teismo nustatytą terminą.

Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (85str.)

1. skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose
valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti
auklėjamąjį pobūdį.
2. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, jeigu nepilnametis sutinka.
3. Nemokamų darbų nepilnamečiui negalima skirti, jeigu jis atiduodamas į specialią
auklėjimo įstaigą.

Atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais,

ugdyti ir priiūrėti (BK 86str.)
1. Atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais,
ugdyti ir prižiūrėti nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki
nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta priemonė gali būti skiriama tais atvejais, kai:
1) tėvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei prižiūrėti nepilnametį, patys nedaro neigiamos
įtakos nepilnamečiui, turi galimybių sudaryti jo asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, sutinka
teikti būtiną informaciją šios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institucijoms;
2) nepilnametis sutinka, kad jį ugdytų bei prižiūrėtų nurodyti asmenys, ir pasižada jų klausyti
bei tinkamai elgtis.
3. Atidavimas tėvams ar kitiems asmenims ugdyti ir prižiūrėti gali būti skiriamas
nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio
priemonėmis. Ši priemonė negali būti skiriama, jeigu nepilnametis atiduodamas į specialią
auklėjimo įstaigą.

Elgesio apribojimas (BK 87str.)

1. Elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio
priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais.
2. Teismas nepilnametį gali įpareigoti:
1) būti namuose nustatytu laiku;
2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);
4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos
kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka;
5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio
ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
3. Teismas nepilnamečiui gali uždrausti:
1) žaisti azartinius žaidimus;
2) užsiimti tam tikra veikla;
3) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.);
4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su
žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos;
5) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
4. Teismas nepilnamečiui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo
nuožiūra gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar
draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui.
5. Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų vykdymą.
6. Nepilnamečio elgesio apribojimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška
poveikio priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonė negali būti
skiriama, jeigu nepilnametis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.

Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą (BK 88str.)

1. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet
ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.
2. Konkretų buvimo specialioje auklėjimo įstaigoje laiką nustato teismas, atsižvelgdamas į
nepilnamečio asmenybę, tai, ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kokios poveikio priemonės
jau taikytos, ir kitas bylos aplinkybes.
3. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip
savarankiška poveikio priemonė arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu arba
pašalinimu.

Jeigu nepilnametis, kuriam skirta viena aukl.poveikio priemonė, jos nevykdo ar vykdo
netinkamai ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas gali pakeisti tą poveikio
priemonę bet kokia kita, išskyrus atidavimą į spec. auklėjimo įstaigą.
Jeigu nepilnamečiui skirtos dvi ar trys priemonės, tada galima pakeisti kita įskaitant ir
atidavimą į spec.auklėjimo įstaigą.

11. Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės.

Bausmės vykdymo atidėjimo samprata, juridinė prigimtis ir taikymo sąlygos.
BK 75 ir 92str. formuluojamos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos. Bausmės vykdymo
atidėjimas yra praktikoje dažniausiai taikoma atleidimo nuo bausmės rūšis. Bausmės
vykdymo atidėjimo negalima laikyti bausmės rūšimi. Prieš atidėdamas bausmės vykdymą
teismas skiria bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas svarsto išnagrinėjęs
baudžiamąją bylą ir išėjęs priimti nuosprendžio. Tik skyręs bausmę teismas pradeda spręsti
klausimą, ar tikslinga nuteistajam atlikti ją ir ar jis atleistinas nuo bausmės. Priėjęs prie
išvados jog netikslinga skirti, tuomet jis nusprendžia atidėti jos vykdymą.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai

Remiantis BK 75str. 1 dalimi: „1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip
šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip
ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius
nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas
pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“
Ir BK 92str. 1 dalimi: „1. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis
neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną
ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių
iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra
pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės
atlikimo.“
  Pirma sąlyga susijusi su nusikaltimo kategorija. Dėl asmenų, padariusių NV
sulaukus pilnametystės, toks klausimas gali būti svarstomas tik jei padarytas
nusikaltimas yra neatsargus, nesunkus,sunkus. O nepilnamečiams- nėra tokių
apribojimų. Bausmės vykdymas gali būti atidedamas padarius ne tik vieną, bet ir kelis
nusikaltimus, jei jie sudaro nusikaltimų sutaptį. Teismas remiasi galutinės
subendrintos bausmės dydžiu.
 Antra sąlyga- paskirtos bausmės rūšis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismui
paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę.
 Trečia sąlyga susijusi su paskirtos bausmės dydžiu. Jis neturi viršyti 6 metus už dėl
neatsargumo padarytą nusikaltimą arba ne daugiau kaip 4 metus už tyčinę NV. O
nusikaltimą padarius nepilnamečiui- bet kokio dydžio laisvės atėmimo bausmė už
neatsargų nusikaltimą, ne daugiau kaip 5 metus už tyčinį.
Esant visoms trims sąlygoms teismas turi teisę svarstyti paskirtos bausmės vykdymo
atidėjimo klausimą. Be sąlygų turi būti ir pagrindai:
Tiek BK 75, tike 92 str. nuromoda, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas
nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be
realaus bausmės atlikimo. Tai nustatydamas teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir
ypač daug dėmesio kreipia į kaltininko asmenybę.
Pažymėtina, kad kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės nėra formali kliūtis taikyti
bausmės vykdymo atidėjimą, jei byloje yra BK 75 ir 92 str. numatytos bausmės vykdymo
atidėjimo sąlygos, ir teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės realiai
neatliekant. Recidyvas taip pat nėra formali kliūtis atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikas

Atidėdamas bausmės vykdymą teismas privalo nurodyti bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
Jis gali būti skiriamas nuo 1 iki 3 metų. Tuo metu kaltininkui keliami tam tikri reikalavimai,
kuriuos jis turi vykdyti visą bausmės atidėjimo laikotarpį. Bendrasis reikalavimas yra
nepadaryti naujos NV ir kitų teisės pažeidimų.

Be to, teismas privalo skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar)

įstatyme numatytus specialius įpareigojimus. Jos vardijamos BK IX skyriuje. Remiantis
BK 67str.. 6 dalimi teismas gali skirti ir dvi baudžiamojo poveikio priemones. Be to teismas
gali skirti ir įpareigojimus: Atlyginti arba pašalinti dėl nusikaltimo padarytą turtinę
žalą;Atsiprašyti nukentėjusiojo asmens; Teikti pagalbą, kol šis gydosi; pradėti dirbti ar
užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; pradėti mokytis, tęsti
mokslą ar įgyti specialybę; gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar
venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo
atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Nepilnamečiui teismas skiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, numatytas
BK IX skyriaus 82 str. išimtis- atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

Tuomet teismas nuosprendyje privalo nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo viską
įvykdyti.

Bausmės vykdymo atidėjimo teisiniai padariniai

1. Jie bendri ir suaugusiems ir nepilnamečiams. Jeigu nuteistasis bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpiui įvykdė teismo paskirtus baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio
 priemones bei įpareigojimus ir yra pagrindas manyti, kad jis alikysis įstatymų,
nedarys naujų NV, teismas galutinai atleidžia nuteistąjį nuo bausmės suėjus bausmės
vykdymo atidėjimo terminui.
2. Asmenys, nuteisti bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, teistumą turi tik bausmės
vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jei per tą laiką jis nepadaro naujų nusikaltimų,
teistumas išnyksta.
3. Jeigu po to, kai nuteistasis buvo galutinai atleistas nuo bausmės, paaiškėja, kad jis
bausmės vykdymo atidėjimo laikotrapiu padarė naują nusikaltimą, teismas ansktesnį
sprendimą panaikina BPK XXXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl naujai paaiškėjusių
aplinkybių.
4. Jei nuteistasis vykdo teismo paskirtas poveikio priemones ir įpareigojimus, tačiau
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam
taikytos administracinės ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali 1 metams
pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
5. Pymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas yra pagrindas naikinti bausmės
atidėjimą. Nutesitojo padarytų pažeidimų pobūdis turi parodyti jo nenorą taisytis ir
sudaryti pagrindą teismui spręsti, kad asmuo ir ateityje nesilaikys įstatymų, darys
naujus nusikaltimus.

Atleidimo nuo bausmės samprata, požymiai ir klasifikacija.

Atleidimas nuo bausmės- tai NV padariusio ir teismo dėl to pripažinto kaltu asmens
atleidimas nuo visos ar dalies teismo skirtos bausmės atlikimo. Taigi atleidimo nuo bausmės
preliminari sąlyga yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, asmens pripažinimas kaltu dėl
padarytos NV ir dažniausiai bausmės skyrimas. O atleidžiant nuo BA apkaltinamasis
nuosprendis nepriimamas, asmuo kaltu dėl NV nuosprendyje nepripažįstamas, o bausmė
apskritai neskiriama. Tai yra esminiai šių institutų skirtumai.
BK numatytas dviejų rūšių atleidimas nuo bausmės:
1) Atleidimas nuo visos teismo paskirtos bausmės atlikimo;
2) Atleidimas nuo dalies teismo paskirtos bausmės atlikimo.

Atleidimo nuo bausmės pagrindai ir sąlygos

Atleisti nuo bausmės galima tik esant atitinkamuose BK straipsniuose numatytoms sąlygoms
ir pagrindams. Atleidimo sąlygos formuluojamos atitinkamų BK bendrosios dalies straipsnių
dispozicijose arba amnestijos įstatyme.
Tik malonės suteikimo sąlygos ir pagrindai BK iš viso nereglamentuojami. Prezidentas yra
laisvas spręsdamas malonės suteikimo klausimus.
Atleidimą nuo bausmės gali taikyti:
a) Visų intancijų teismai;
b) LR Prezidentas;
c) Amnestijos komisijos.

Nuo bausmės atleistas asmuo pripažįstamas patrauktu BA, taigi jis turi teistumą. Teistumo
išnykimo laikas pradedamas skaičiuoti teismui, LR Prez.ar amnestijos komisijai priėmus
sprendimą. Teistumo trukmė pagal BK 97str. nuostatas priklauso ne nuo paskirtos ar atliktos
bausmės laiko ar bausmės rūšies, o nuo nusikaltimo sunkumo.
Esant sąlyginiam atleidimui nuo bausmės asmeniui teismas taiko tam tikrus įpareigojimus ar
baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Jas taikyti privaloma.
Atleidimo nuo bausmės rūšių charakteristika ir jų taikymo sąlygos.
Atleidimo nuo bausmės rūšys įtvirtinamos BK X skyriuje, pavadintame „Bausmės vykdymo
atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“ ir XI skyriuje „Nepilnamečių BA ypatumai.“
BK bendrojoje dalyje numatytos šios atleidimo nuo bausmės galimybės arba rūšys:
1. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75str.);
2. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92str.);
3. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76str.);
4. Amnestija (BK 78str.);
5. Malonė (BK 79str.)
Lygtinis paleidimas yra įtvirtintas BVK (157str.) ir LR Probacijos įstatyme.

Šios atleidimo nuo bausmės rūšys gali būti klasifikuojamos pagal tam tikrus kriterijus: ar yra
atleidimas tik nuo dalies ar nuo visos bausmės:
1) Nuo visos bausmės- priskiriami BK 75, 76 1dalis ir 92str.
2) Nuo dalies- priskiriami BK 76str. 2 ir 3 dalys, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos
(BVK 157str.)
3) Amnestijos ir malonės atveju galima atleisti ir nuo visos bausmės, ir nuo dalies.

Atleidimas nuo bausmės gali būti skirstomas į:

 Besąlyginį- esant jam, asmeniui nekeliami jokie reikalavimai, atelidimas negali būti
panaikintas, o asmuo negali būti pasiųstas baigti atlikti neatliktos bausmės.
Priskiriami BK 76str. 1 ir 2d., amnestija ir malonė.
 Sąlyginį- teismo sprendimas dėl atleidimo esant tam tikroms sqlygoms gali būti
panaikintas ir nuo bausmės atleistas asmuo gali būti pasiųstas atlikti bausmę.

Atleidimas nuo bausmės dėl ligos

Įtvirtinta BK 76str. Jame numatoma, kad NV padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės,
jeigu iki priimant teismo nuosprendį suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios atlikti
bausmę būtų per sunku. Teismas turi įvertinti, ar diagnozė atitinka šias dvi įstatyme
numatytas sąlygas:
1. Sunki liga;
2. Nepagydoma liga.
Pagrindas- dėl ligos kaltininkui būtų per sunku atlikti bausmę.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismo medicinos ekspertai nustato, ar liga, kuria serga
nuteistasis atitinka ligą, įrašytą į nepagydomų ligų sąrašą.
Pripažinęs, kad asmuo padarė NV, bet serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios atlikti
bausmę būtų per sunku, teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, kurio rzoliucinėje dalyje
pripažįsta asmenį kaltu padarius nv, skiria jam bausmę ir tuo pačiu nuosprendžiu atleidžia jį
nuo visos bausmės atlikimo. Tačiau teismas neprivalo atleisti nuo bausmės asmens, sergančio
sunkia nepagydoma liga. Tai ne pareiga, o teisė.
BK 76str. 2 dalyje numatoma, kad asmuo, kuris priėmus nuosprendį suserga sunkia
nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą
teismas atsižvelgia į ligos pobūdį, į padarytos NV sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį
atliekant bausmę. Ši atleidimo nuo bausmės rūšis yra besąlyginė.
BK 76str. 3 dalyje numatytas dar vienas atvejis, kada asmuo gali būti atleistas nuo bausmės-
Asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir
dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės
atlikimo. Pasveikęs toks asmuo gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę.

Lygtinis paleidimas
Įtvirtintas tik BVK 157str.:
157 straipsnis. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų
1. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo
individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių
nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką
sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš
pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
2. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš
pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus
atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, –
nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija
šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo,
taip pat nepilnamečiai;
2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus
nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems
paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės
atėmimo;
3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė
viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta
bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų
laisvės atėmimo.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi
priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie
faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
4. Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo
pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš
pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos
įstaigos.
5. Lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam teismas nutartimi nustato Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir
(ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas
pareigas, laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio
priemones ir (ar) pareigas, ir (ar) intensyvią priežiūrą.
6. Lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nepilnamečiams vietoj Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų nustatomos
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio
priemonės (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą).
7. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią
nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali praėjus vieneriems
metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra
faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė
neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta
bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
3) keturis penktadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta
bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų
laisvės atėmimo.
8. Jeigu pataisos įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų
pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos
komisija per tris darbo dienas nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos
gavimo praneša nukentėjusiajam apie teisę per dešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo
pateikti atsiliepimą dėl nuteistojo prašymo.

Yra kelios sąlygos:

Pirma- lygtinis atleidimas taikomas tik asmenims, kurie buvo nuteisti laisvės atėmimo
bausme.
Antra- reikalaujama, kad asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, jau atliktų tam tikrą
teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (157str. 2d.).
Atleidimas nuo bausmės pagal BVK 157str. priklauso ne nuo padaryti nusikaltimo
kategorijos ar skirtos bausmės dydžio, o nuo bausmės atlikimo sąlygų, kurioms savo ruožtu
įtaką daro arba teismo sprendimas, arba asmens elgesys atliekant bausmę.
Kad teismas priimtų sprendimą dėl lygtinio atleidimo, turi būti teisinis pagrindas- gali būti
atleidžiami laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma
toliau taisyti ne izoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Tokį klausimą teismas sprendžia
visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį atliekant bausmę, požiūrį į darbą ir kt.

BVK 158str. nurodoma, kad lygtinai nepaleidžiami:

1) asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos
vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
2) asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei
ir (ar) neliečiamumui;
3) asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu
iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys;
4) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir
kardomojo kalinimo vietose;
5) asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys
mėnesiai.

Amnestijos samprata ir teisinė prigimtis. Amnestijos akto priėmimo ir taikymo

tvarka.

LR Konstitucijos 67str. 19 punkte numatyta, kad amnestija yra LR Seimo priimtas aktas,
pagal kurį nuteistiesiems taikomas visiškas ar dalinis atleidimas nuo bausmės.
Skirtingai nuo LR Prezidento teikiamos malonės, amnestijos aktai taikomi daugeliui
individualiai nurodytų asmenų. Amnestijos paskelbimas paprastai siejamas su valstybei
reikšmingais įvykiais- konstitucijos priėmimu, valstybinio gyvenimo jubiliejais- ir savo
paskirtimi padeda realizuoti humanizmo bei teisingumo principus, patikslina valstybės
baudžiamąją politiką.

Įtvirtinta BK 78str.
Amnestijos teisę turi tik LR Seimas. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo amnestijos aktu gali
būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo. BK nereguliuojami amnestijos pagrindai ir
sąlygos. Atleidimo nuo bausmės sąlygos skirtinguose amnestijos įstatymuose gali būti
formuluojamos skirtingai. Amnestijos įstatymo turinys yra LR Seimo nuožiūros klausimas.
Amnestija gali būti sąlyginė ir besąlygiška. T.y. įstatymų leidėjas gali numatyti tam tikras
sąlygas, kurios apribotų amnestijos akto taikymą.
Amnestijos įstatymą taiko ir vykdo teismai asmenims, kurių bylos įsigaliojus įstatymui buvo
neišnagrinėtos teisme arba išnagrinėtos, tačiau nuosprendžiai dar neįsiteisėję., taip pat
nuteistiesiems, kurie iki amnestijos paskelbimo buvo lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo
bausmės prieš terminą ir kuriems bausmė dalis pakeista švelnesne bausme. Amnestiją taiko
sudaryta amnestijos komisija. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį, priima sprendimą, kurį
nuteistasis ar prokuroras, paduodami apeliacinį skundą dėl amnestijos taikymo ar netaikymo,
gali apskųsti teismui.

Paskutiniame įstatyme „Dėl amnestijos pažymint LR Konstitucijos dešimties metų

sukaktį“ nurodoma, kas atleidžiami šia tvarka:
1) nėščios moterys ir motinos, auginančios iki 18 metų vaiką, nuteistos iki 5 metų
imtinai;
2) pirmą kartą nuteisti iki 3 metų imtinai: moterys, vyresni kaip 65 metų vyrai, I ir II
grupių invalidai ir nepilnamečiai, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 7 straipsnyje
numatytus nusikaltimus.

Minėtame įstatyme, 9 straipsnyje nurodoma, kokiems amenims netaikoma amnestija.

Tai:
1) asmenims, nuteistiems už genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos
gyventojų genocidą“;
2) asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė arba mirties
bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
3) asmenims, už tyčinius nusikaltimus nuteistiems laisvės atėmimu daugiau kaip 15
metų;
4) asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, jeigu bent dėl vieno iš jų šis Įstatymas
amnestijos nenumato;
5) asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose;
6) asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, atidedant paskirtos bausmės vykdymą;
7) lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą, taip pat lygtinai paleistiems iš
laisvės atėmimo vietų (Baudžiamojo kodekso 54, 542, 55 straipsniai) laisvės atėmimo
bausmės daliai, nuo kurios jie lygtinai atleisti ar prieš laiką paleisti;
8) asmenims, pripažintiems itin pavojingais recidyvais.

1. Malonės samprata, teisinė prigimtis, atribojimas nuo amnestijos ir suteikimo

tvarka.
Malonė pagal LR Konstitucijos 84str. 23punktą yra respublikos Prezidento išleistas teisės
aktas, kuriuo, neikeičiant ir neatšaukiant BĮ, numatančio atsakomybę už konkrečią NV, bei
nenaikinant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, tuo pačiu metu visiškai ar iš dalies
atleidžiamas konkretus asmuo nuo bausmės ar jos dalies atlikimo. Malonės tvarka asmuo gali
būti atleistas tik nuo bausmės.
Malonė gali būti pilna arba dalinė.

BK 79str. numatoma, kad malonės aktu nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies
bausmės atlikimo. Taip pat gali būti sumažinamas nuteistajam paskirtos bausmės dydis,
neatlikta bausmės dalis pakeičiama švelnesne bausme.
Prezidentas yra visiškai laisvas suteikti malonę ir atleisti nuo visos ar dalies skirtos bausmės
vykdymo bet kurį asmenį, nuteistą bet kurio LR teismo. Būtina sąlyga yra nuteistojo asmens
prašymas. Teisę paduoti prašymą turi asmuo, nutesitas bet kokios rūšies bausme. Įgyvendinti
teisę į malonę padeda Malonės komisija.
Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme prašymai svarstomi tik pradėjus atlikti bausmę.
Nuteistasis gali rašyti malonės prašymą bet kuriuo metu atlikdamas bausmę.
Teikiant malonę atsižvelgiama į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo
asmenybę, elgesį, kitų nuomonę it kt.
Malonės klausimai sprendžiami LR Prezidento dekretu. Nepatenkinus malonės prašymų
pakartotinai pateikti malonės prašymai svarstomi praėjus ne mažiau kaip 6 mėn. nuo
ankstensio svarstymo.

12. Savarakiškos temos.

Baudžiamųjų teisės normų konkurencija.
BT normų konkurencijos sąvoka dažniausiai pažymi tuos atvejus, kai kelios BĮ normos gali
būti pritaikytos kokrečiam juridiniam faktui (nusikaltimui). Tačiau gali būti parenkama tik
viena. Taigi, kai kelios normos atitinka vieą padarytą nusikalstamą veiką, tai vadinama
normų konkurencija.
Normų konkurencijos atsiradimo priežastys:
1. Priimamos naujos normos, kurios paliečia jau galiojančias normas, kurios reguliuoja
tą patį visuomeninį santykį.
2. Kartais įstatymų leidėjas sąmoningai sukuria normų konkurenciją, tuo pabręždamas
vienokį ar kitokį veikos pavojingumo laipsnį, kartu atitinkmai išspręsdamas ir
bausmės klausimą.

Kolizijos ir konkurencijos skirtumai:

1. Kolizinės normos yra tokios, kurios prieštarauja viena kitai. Esant konkurecijai
priešatravimo nėra. Abi normos galioja savarankiškai ir savarankiškai turi būti
pritaikytos.
2. Normų kolizija- tai įstatymų leidybos netobulumas. O esant konkurenijai jokių
prieštaravimų nėra.
3. Normų kolizijos klausimą privalo išspręsti įstatymų leidėjas. Normų konkurencijos
klausimą išsprendžia tardytojas, prokuroras, teisėjas ar kitas pareigūnas, kuriam
pavesta taikyti teisės normą, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis.

Normų konkurencijos rūšys:

1. Bendrosios ir specialiosios normų konkurencija;
2. Specilaiųjų normų konkurencija;
 3. Visumos ir dalies normų konkurencija.

Kiekvienai iš šių normų konkurencios rūšių įveikti yra suformuluotos atitinkamos taisyklės.

Bendrosios ir specialiosios normų konkurencija

Ji yra tuomet, kai vienam nusikaltimui gali būti pritaikytos dvi normos: viena bendresnė, kita
konkretesnė. Tokiu atveju būtina nustatyti kiekvienos konkuruojančios normos pobūdį: kuri
iš normų yra bendra, kuri- speciali. Kiekvienoje specialioje normoje turi būti bendrosios
normos požymiai. O specialioji norma turi turėti ypatingų, tik šiai normai būdingų požymių.
Tuomet reikia nustatyti, kuri iš jų taikytina. Teismų praktika laikosi tokios taisyklės- taikoma
specialioji norma. Tuo tarpu bendroji norma yra lyg rezervinė tiems atvejams, kurie neapimti
specialiosios normos.
Bendroji ir specialioji normos kartu gli būti tqikomos ti ktais atvejais, kai padarytos kelios
veikos, nesusijusios tarpusavyje, iš kurių viena atitinka specialiąją, o kita- bendrąją normą.
Kai konkurencija yra ne tarp dviejų skirtinguose straipsniuose išdėstytų normų, bet ir tarp
straipsnio skirtingų dalių, tuomet viena dalis turės bendrąjį, kitaž specialųjį pobūdį. Tai
konkurencija tarp pagrindinės ir kvalifikuotos sudėties.

Specialiųjų normų konkurencija

Yra keli spec.normų konkurencijos atvejai:
1. Bendrosios normos atžvilgiu tarpusavyje gali konkuruoti normos su sunkinančiomis ir
lengvinančiomis aplinkybėmis. Tokiu atveju prioritetas atiduodamas normai su
lengvinančiomis aplinkybėmis.
2. Kai viename BK strapsnyje yra numatytos kelios skirtingo sunkumo kvalifikuojančios
aplinkybės. Tai tokie atvejai, kai greta pagrindinės sudėties yra dalys, numatančios
kvalifiuotas ir itin kvalifikuotas sudėtis. Tokiu atveju kiekvienas labiau pavojingas
požyms apima visus kitus, mažiau pavojingus. Pateikus visų požymių aprašymą turi
būti taikomos tos, kuros numato labiausiai pavojingas.

Visumos ir dalies konkurencija

Jos ypatumas yra tas, kad kelios veiką atitinkančios normos sutampa nevienodai. Viena
norma šią veiką atitinka visapusiškai, o kitos- tik iš dalies.
Būdinga:
1. Dvi ar daugiau normų numato atsakomybę už padarytą veiką.
2. Bendra norma apima visą veiką. Kitos normos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis.
3. Bendroji norma atitinka veiką tiksliausiai, nes atskiras šios veikos dalis
apibūdinančios normos neišryškina šios veikos specifikos.
4. Normos dėl savo turinio yra tarpusavyje pavaldžios.

Šiuo atveju turi būti taikoma bendra norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius.
Norint nustatyti ar veiką reikia kvalifikuoti kaip visumą, ar kaip dviejų nusikaltimų sutaptį,
reikia pirmiausia išsiaiškinti, ar įeinanty į šią visumą nusikaltimai yra mažiau pavojingi.

Priverčiamosios medicinos priemonės.

Priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinės medicininio poveikio priemonės,
taikomos pavojingas veikas padarusiems asmenims teismo pripažintiems nepakaltinamais ar
ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar
bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų
valdyti.

Priverčiamosios medicinis priemonės yra panačios į bausmes, jomis siekiama iš dalies

analogiškų tikslų, tačiau jos savo forma ir esme yra skirtingos.

Bausmių ir priverčiamųjų medicinos priemonių panašumai:

1) Abejos yra valstybės prievartos priemonės,

2) Taikomos nepriklausomai nuo asmenų, kuriems jos taikomos, ar jų atstovų noro,
3) Jas taiko tik teismas asmenims, padariusiems pavojingas veikas.

Priverčiamosios medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės savo paskirtimi, turiniu ir

teisinėmis pasekmėmis:

1) Jomis nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką,

2) Veika, už kurią jos taikomos, nelaikoma nusikalstama,
3) Jų taikymasneužtraukia teistumo ir kitų BĮ numatytų pasekmių.
4) Jos skiriamos nenurodant termino, kada jų taikymas privalo būti nutrauktas.
Ribotai pakaltinami asmenys, padarę baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų nusikaltimą arba
nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti atleisti nuo B.A. taikant priverčiamąsias
medicinos priemones.
Asmuo, kuriam po n.v. padrymo arba atlikenat bausmę sutriko psichika ir dėl to jis negali
suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismo atleidžiamas nuo bausmės atlikimo.
Atleisdamas tokų asmenį nuo bausmės atlikimo, teimas išsprendžia klausimą dėl
priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Pasveikęs asmuo gali būti siunčiamas atlikti
likusią bausmę. Laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės,
įskaitomas į laisvės atėmimo laiką – diena už dieną.

Kriterijai, pagal kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos

priemones:
a) Psichikos sutrikimą ir jo sunkumą,
b) Padarytos pavojingos veikos pobūdį,
c) Pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Nuo kitų BK numatytų poveikio priemonių jos skiriasi asmenų kategorijomis, kurioms jos
taikomos, ir taikymo tikslais. Taikomos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas.
Tačiau tokiems, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais dėl padarytos veikos. Jei nesuvokė
daromos veikos pavojingumo ar negalėjo savo veiksmų valdyti dėl tam tikros psichinės
būsenos.
Medicinos priemonių tikslas ne nubausti asmenį, o gydyti jį, izoliuoti, kad nekeltų pavojaus
kitiems visuomenės nariams.
Jos įvardijamos BK XIV skyriuje. BK 98str. įvardytos priemonės:
1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos
priežiūros įstaigose;
3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos
priežiūros įstaigose;
4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos
priežiūros įstaigose.
Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir
jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau
ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.
Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo
psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.
Stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl
padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti
specializuotame stacionare.
Stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į
žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi
būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.

Laikas nėra nustatomas. Jis taikomas, kai asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė
bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėn. privalo spręsti dėl
pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
Baudžiamosios atsakomybės senatis ir teistumas
BK nurodomos 2 senaties rūšys: a) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK
95str.) ir b) apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BK 96str.)

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis reiškia, kad n.v. padaręs asmuo

netraukiamas BA už padarytą veiką, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis reiškia,
kad nevykdoma teismo nuteistajam skirta bausmė.

Senaties taikymo sąlygos numatytos pačiame įstatyme, jos yra susijusios su:

1. Padaryto nusikaltimo sunkumu,

2. Asmens elgesiu po n.v.,
3. Laiku, praėjusiu nuo n.v. iki ikiteisminio tyrimo, bylos teisminio nagrinėjimo,
nuosprendžio priėmimo arba jo vykdymo pradžios,
Senaties instituto įtvirtinimą BT pateisina tai, kad n.v. padaręs asmuo, suėjus įstatyme
nurodytiems terminams praranda pavojingumą. Kartu galima teigti, kad asmens pavojingumo
praradimas yra ir senaties taikymo pagrindas. Jei BA būtų taikoma asmeniui, kuris nėra
pavojingas tai reikštų kerštą, atpildą, kurie prieštarauja bausmės tikslams. Pavojingumas
negali dingti iškart, tam reikia laiko, todėl BĮ numatytos senaties taikymo sąlygos, kurių
visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad asmuo nepavojingas. Tarp visų sąlygų įstatymų
leidėjas numato terminus, nulemiančius asmens pavojingumą arba jo išnykimą. Tik suėjus
atitinkamiems terminams, gali būti keliamas asmens pavojingumo praradimo klausimas,
tačiau vien to nepakanka. Kitas momentas išsiaiškinti- kas yra senaties institutas? Ar
savarankiškas BT institutas, ar atleidimo nuo BA institutas ar atleidimo nuo bausmės institutų
sudėtinė dalis, atskira rūšis? Autoriaus nuomone tai savarankiškas BT institutas, nors ir
panašus į atleidimą nuo BA(taiko tik teismas, senatis- ikiteisminio tyrimo pareigūno ir teismo
prerogatyva) (nes yra pavojingumo kriterijus keliamas abiem), tačiau jų tikslai skirtingi.
Senaties instituto taikymas nereiškia asmens išteisinimo (senaties taikymo negalima laikyti
atleidimo nusikaltėliui aktu).

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis

Esmė ir taikymo sąlygos

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis- BĮ numatytas terminas, kuriam suėjus n.v.

padaręs asmuo negali būti traukimas BA(jis nepripažįstamas kaltu ir dėl jo nepriimamas
apkaltinamasis nuosprendis.)turi būti ir kitos įstatyme numatytos sąlygos. Šios senaties
egzistavimą pagrindžia reikalavimas, jog BA turi atsirasti tuoj pat po n.v. padarymo arba
praėjus kuo trumpesniam laikui- priešingu atveju bus prarastas jos efektyvumas, prevencinė
reikšmė.

Taikymo pagrindas- asmens pavojingumo praradimas, t.y. n.v. padaręs asmuo yra
nepavojingas ir BA poveikio priemonių taikymas jo atžvilgiu prieštarautų bausmės tikslams.
BK 95str. 1d. numatytos sąlygos, kurių visuma suteikia teisę teigti, kad asmuo nėra
pavojingas.

Asmeniui, padariusiam n.v., negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis jeigu:

1) Yra praėję BK 95 str. 1 d. 1 p. a-f dalyse numatyti laiko tarpai

2) Per šio str. 1 d. nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo
3) Asmuo per 1 d. nustatytą laiką nepadarė jaunos tyčinės n.v..
Šios 3 sąlygos suteikia teisę ir pareigą taikyti senatį.

1 sąlyga: Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų suėjimas kaip

senaties taikymo sąlyga

Remiantis BK 95str. 1d. 1p. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas
apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję:

 treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas;

 aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;
 dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas;
 penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;
 dvidešimt penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;
 trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus
gyvybės atėmimu;(SENATIES TAIKYMO IŠIMTIS- pvz:. BK 115, 116, 129str.
tokiu atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas priklauso nuo
padaryto nusikaltimo objekto ir dalyko (nukentėjusiojo), o ne nuo nusikaltimo
sunkumo laipsnio)
Koks terminas bus taikomas priklauso nuo nusikaltimo sunkumo (kategorijos).

Senaties terminai skaičiuojami metais. Jis pasibaigia praėjus 1d. 1p. numatytam metų skaičiui
24val, prieš prasidedant atitinkamai paskutinei termino dienai. Termino pasibaigimas švenčių
ir nedarbo dienomis termino nepratęsia. Senaties terminai, numatyti BK 1d. 1p. pradedami
skaičiuoti nuo n.v. padarymo(t.y. kai veikoje yra baigtinio nusikaltimo arba parengtinės n.v.
sudėtis) iki nuosprendžio priėmimo dienos , bet ne jo įsiteisėjimo dienos (BK 95str. 2d.)
nuosprendis gali įsiteisėti ir BK 95 str. numatytiems terminams suėjus.

Senaties terminų eiga skaičiuojama esant:

- materialiosios sudėtims skaičiuojama nuo kaltininkui inkriminuotų padarinių

atsiradimo dienos
- formalioms- prasideda nusikalstamo veikimo arba neveikimo dieną
- bendrininkavimui- vykdytojui atlikus veiksmus arba sukėlus padarinius netsižvelgiant
į atskirų bendrininkų veiksmų atlikimo laiką
- tęstinei veikai- nuo paskutinės veikos, įeinančios į nusikaltimo sudėtį
- trunkamajai veikai- kai kaltininkas pats nutraukia n.v. arba kai ją nutraukia
teisėsaugos institucijos arba pasibaigia pareigos vykdymas (pvz:. alimentų
mokėjimas vaikui kai jis miršta)
- idealiajai n.v. sutapčiai- skaičiuojami atskirai kiekvienam sutaptį sudarančiam
nusikaltimui
Kol asmuo nenutraukia n.v., kol pavojingai veikia (neveikia), kaltininkas nusikalsta ir senatis
nepradedama skaičiuoti(pvz:. asmuo neteisėtai įsigyja šaunamąjį ginklą ir jį laiko. Kol jį laiko
– daro nusikaltimą ir jokie senaties terminai neina. Priešingu atveju –asmens daroma
nusikalstama veika būtų įteisinta )

Per BK 95str. numatytus terminus būtina ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, perduoti bylą
nagrinėti teisiamajame posėdyje, bet ir spėti priimti nuosprendį. (ikiteisminio tyrimo
pradėjimas, įtarimo pareiškimas ar bylos teisminio nagrinėjimo pradėjimas nestabdo ir
nenutraukia senaties terminų eigos)

Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo

nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, senaties terminų
eiga ATSINAUJINA. Jeigu terminas sueina iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos
teisme- procesą reiks nutraukti. Tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina
pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priima išteisinamąjį- senaties
terminų eiga NEATSINAUJINA.

BK 95str.9d. 1-12p. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma ne

visiems nusikaltimams. Senatis netaikoma šiems nusikaltimams: (nusikaltimai žmogiškumui
ir karo nusikaltimai)

1) genocidui (99 straipsnis);

2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis);
3) priverstiniam dingimui (1001 straipsnis);
4) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis);
5) civilių trėmimui ar perkėlimui (102 straipsnis);
6) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam
nežmoniškam elgesiui su jais ar jų turto apsaugos pažeidimui (103 straipsnis);
7) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105
straipsnis);
 8) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis);
9) agresijai (110 straipsnis);
10) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis);
11) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis);
12) aplaidžiam vado pareigų vykdymui (1131 straipsnis).

2 sąlyga. Nesislėpimas nuo teisėsaugos institucijų kaip senaties taikymo sąlyga.

Įstatyme reikaalaujama, kad asmuo nesislėptų nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Asmens
slėpimąsis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo sustabdo senaties eigą tam laikotarpiui,
kuriuo asmuo slapstosi.

Slėpimąsis – sąmoningi asmens veiksmai , atliekami padarius n.v., kuries siekiama išvegti
patraukimo B.A. Tai veikssmai apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo
apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Pvz.: gyvenamosios vietos pakeitimas išvykimas į
užsienį, pavardės, vardo pakeitimas, išvaizdos pakeitimas, išvykimas į užsienį ir pan. Tačiau
reikia nustatyti ar asmuo tais veiksmais siekia išvegti B.A. Nelaikoma slėpimusi: kai pačios
teisėsaugos institucijos atlikdamos tyrimą nenustato asmens ir skelbia jo paiešką, dėl
sanuokos pakeitė gyvenamąją vietą, pavardę ir pan.

BK 95 str. 4 d. pasakyta, kad ,,Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo
ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos,
kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną,
prokurorą ar į teismą.“ Taigi sustabdžius senaties eigą į senaties terminą įskaitomas ir laikas,
praėjęs nuo dienos, kai buvo padaryta n.v. iki pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo arba
teismo dienos, ir laikas nuo asmens sulaikymo arba pačio atvykimo pas ikiteisminio tyrimo
pareigūną, prokurorą ar į teismąbei padarius baudžiamąjį nusižengimą. Jei tas laikas neviršija
BK 95 str. 1 d. 1 p. numatytų terminų tada asmuo traukiamas B.A., t.y. dėl jo priimamaas
apkaltinamasis nuosprendis.

Laikas, praėjęs nuo n.v. padarymo iki pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo, į
senatį įskaitomas:jis toliau skaičiuojama atsinaujinus senaties eigai. Laikas, kurį asmuo buvo
pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo į senatį neįksaitomas.

Kai kaltininko asmenybė žinoma, slėpimasis skaičiuojamas nuo nuo kaltininko paieškos
paskelbimo dienos. Jei nežinoma – nuo kaltininko padarytų konkrečių veiksmų, kuriuos
teismas įvertina kaip slėpimosi pradžią. Taigi BK 95 str, 4 d. teigiama: ,, Senaties eiga
atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas
ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.‘‘

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė
nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė
nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir
senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. 25 metų
terminas galioja visiems asmenims, padariusiems bet kokio sunkumo nusikaltimus arba
pasilėpusiems nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo. Išimtis yra – nusikaltimai susiję su tyčiniu
žmogaus gyvybės atėmimu, kuriam nustatytas 30 metų senaties terminas. PVZ.: dėl
asmens, pabėgusio iš pataisos namų ir beislapsčiusio 25 m. besislapsčiusio nuo teisėsaugos,
negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis , jei per tą laiką jis nepadarė nė vieno naujo
nusikaltimo.

3 sąlyga. Naujos nusikalstamos veikos nepadarymas, kaip senaties taikymo sąlyga

BK 95 str. 8 dalyje teigiama: ,, Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų
pabaigos padaro naują tyčinę  nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta.‘‘. Taigi įstatymas
senaties taikymui kelia ir trečią sąlyga: nepadaryti naujos tyčinės n.v.. Taigi šiuo atveju
senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo
padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad laikas,
praėjęs nuo pirmos n.v. padarymo iki antros n.v. padarymo momento, anuliuojamas.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl pirmos n.v. senaties eiga pradedama skaičiuoti iš
naujo nuo antrosios n.v. padarymo momento ir tęsiasi už abi nusikalstamas veikas.

Ikiteisminio tyrimo pradėjo nepakanka konstatuoti, kad padaryta nauja tyčinė n.v., reikia, kad
būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, arba nuosprends dėl atleidimo nuo B.A.

Esant kelių nusikalstamų veikų sutapčiai senaties eiga skaičiuojama atskirai kiekvienam
nusikaltimui. Todėl gali susidaryti situacija, kai už kaikurius padarytus nusikaltimus asmuo
bus traukiamas B.A., o dėl kaikurių baudžiamasis procesas bus nutrauktasdėl senaties pagal
95 str. nuostatas.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis – tai situacija, kai n.v. padaręs ir teismo
realia bausme nuteistas asmuo atleidžiamas nuo bausmės ir nuosprendis nevykdomas, jei
įsiteisėjus nuosprendžiui praėjo tam tikras įstatyme nustatytas laikotarpis ir yra kitos įstatyme
nustatytos sąlygos.

Pagrindas taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį yra asmens pavojingumo

praradimas, t.y. asmuo, teismo nuteistas dėl n.v., tapo nepavojingas ir B.A. priemonių
taikymasjo atžvilgiu prieštarautų bausmės tikslams.

Sąlygos, kad asmuo tapo nepavojingas ( BK 96 str. 1 d.):

1. Apkaltinamasis nuosprendis nepradėtas vykdyti per tam tikrą laikotarpį,

2. Teismo nuteistas asmuo per įstatymo nustatytą laiką nevengia atlikti skirtos bausmės,
3. Teismo nuteistas asmuo, per įstatymo nustatytą laiką nepadarė naujos n.v.

1 sąlyga: Apkaltinamasis nuosprendis nepradėtas vykdyti per tam tikrą laikotarpį

Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas:

a) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba
 b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės
atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, arba
c) per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų,
arba
d) per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų, arba
e) per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar
paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos bausmė.

Kaip matyti, tam tikri suėję terminai yra viena iš būtinų sąlygų sprendžiant apkaltinamojo
nuosprendžio vykdymo senaties taikymo klausimą.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo

nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pvz.: jei proceso dalyviai padavė apeliacinį skundą,
apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai neeina. Jie pradedami skaičiuoti nuo
apeliacinės instanijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Jei apie. Skuundas nebuvo
paduotas, priėmus nuosprendį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas
pradedamas skaičiuoti praėjus 20 dienų.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas iki nuosprendžio

vykdymo pradžios. Įsiteisjusį nuosprendį pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip
per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės
instancijos dienos. Teisėjas surašo patvarkymą vykdyti nuosprendį ir kartu su nuosprendžio
nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai (pataisos inspekcijai, areštinėms ir pan.)
Taigi nuosprendžio vykdymo pradžia sutampa su su atitinkamų institucijų teismo patvarkymo
dėl bausmės vykdymo gavimu. Prasidėjus nuosprendžio vykdymui senaties terminai
neskaičiuojami.

2 sąlyga: Nevengimas atlikti bausmės kaip senaties taikymo sąlyga

Reikalaujama, kad nuteistasis nevengtų atlikti bausmės. Jeigu nuteistasis įsteisėjus

nuosprendžiui vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos
dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas.

Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo

penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba
laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl
naujos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi asmuo išklausęs nuosprendį teismo salėje ir
nesulaikytas išvyksta į užsienį, tai jis turi mažiausiai penkiolika metų slėptis nuo teisėsaugos
institucijų, kad galėtų teisėtai išvengti paskirtos bausmės vykdymo.

3 sąlyga: Naujos nusikalstamos veikos padarymas, kaip senaties taikymo sąlyga

Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro
naują n.v., senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo
senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo padaryto naujo nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo.
Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis asmenui taikoma tik tuo atveju , kai
egzistuoja nurodytų sąlygų visuma.

Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos visos

nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 str. – tai teismo pareiga, o ne teisė.

Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas metais ir baigiasi 96 str. 1 d. 1

p. nustatytam metų skaičiui 24 val. , prieš prasidedant atitinkamai paskutinri termino dienai.

Teistumas

Teistumas yra tik BT vartojama sąvoka. Ji žymi juridinį faktą, būtent asmens nuteisimą
už NV teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tesitumo terminas vartojamas dviem
prasmėmis:
 Pirma, kaip apsakyta BK 97str., teistumas yra asmnes nuteisimo teismo
apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas.

 Antra, tau tam tikras laikotarpis, praėjęs priėmus nsuoprendį. Šiuo alikotarpiu
asmuo laikomas turintis teistumą, ir asmeniui BK normos kelia tam tikrus elgesio
reikalavimus.

Asmenys turi teistumą tik jei nubausti už nusikaltimus, tai netaikoma baudžiamiesiems
nusižengimams. Asmenys, nutesiti už baudžiamuosiūus nusižengimus turi teisumą tik
kaip nuteisimo faktą, bet neturi teistumo, kaip tam tikro laikotarpio atlikus bausmę ar
atleidus nuo jos, kurio metu asmenys prpažįstami turinčiais teistumą. Teistumas
skaičiuojamas ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo jo priėmimo momento.
Teistumas yra vienas iš bA elementų, jos sudėtinė dalis. Asmuo, turintis teistumą,
pripažįstamas dar iki galo neatsiskaičiusiu su valstybe, neatlikusiu BA.
Asmuo, turintis teistumą ir padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką, laikomas recidyvistu.

Pagal BK 97str. 1 dalį: „Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos

nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar
baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.“

 Teistumas pats savaime jokių baudžiamųjų teisinių padarinių asmeniui nesukelia.

Pagrindinis teistumo baudžiamasis teisinis padarinys pasireiškia įtaka skiriant bausmę.

Teistumas yra būtina sąlyga asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu. Spręsdamas asmens
pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą teismas neatsižvelgia į teistumą už
nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu 18 metų, neatsargius
nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs, arba panaikintas.
 Daryti įtaką atleidžiant nuo bausmės gali teistumų skaičius. Pvz. BK 77str. 3
dalyje numatyta, kad lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir neatliktos
laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme netaikomas
pavojingam recidyvistui ir asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausmės
prieš terminą ir per neatliktos bausmės dalies laiką padarė naują tyčinį
nusikaltimą.
 Asmenims, turintiems kelis teistumus, amnestijos įstatymai arba netaikomi, arba
keliamos papildomos sąlygos.
Ribojamas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų, kurie turi
teistumą. Pvz. BK 38str. nurodoma, kad netaikomas jis pavojingiems
recidyvistams.
BK 39str. nurodyta, kad nuo BA gali būti atleidžiamas pirmą kartą NV padaręs
asmuo. Tokia sąlyga įtvirtinta ir 40str. 2 dalyje. Taip pat 93str.

Teistumo išnykimo sąlygos

Teistumas- tai asmens nuteisimą patvirtiantis faktas ir tam tikras laikotarps priėmus
nuosprendį ir jam įsiteisėjus. Suėjus įstatyme numatytam terminui teistumas išnyksta ir
asmuo pripažįstamas anksčiau neteistu.jis išnyksta savaime, tam nereikia teismo sprendimo.
Jei asmuo vėliau adaro nusikaltią, jis pripažįstamas pirmą kartą padariusiu nusikaltimą.
Teistumo terminai yra dviejų rūšių:
1. Teistumas atliekant bausmę;

2. Teistumas atliekant bausmę ir ją atlikus.

 Tam tikrų kategorijų asmenys teistumą turi tik atlikdami bausmę. BK 97str. 3
dalyje įtvirtinta, kad turinčiais teistumą tik atliekant bausmę pripažįstami
asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus. Taip pat asmenys, kurių bausmės
vykdymas buvo atidėtas, teistumą turi tik tuo laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas
bausmės vykdymas.

 Tačiau daugumai asmenų atlikus bausmę teistumas neišnyksta. BK 97str. 3 dalyje

numatyta: „ asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą
bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo
bausmės atlikimo:

a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą;

b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą;
c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą;
d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.“

Nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus,

teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per
pusę.

Teistumo išnykimo terminai priklauso ne nuo pskirtos ir atliktos bausmės laiko, o nuo
padaryto nusikaltimo kategorijos. Kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo ilgesnis teistumo išnykimo
terminas atlikus bausmę. Eina vienas teistumo terminas už kelis nusikaltimus. Kada teistumas
išnyks, lemia įstatyme už sunkaisuią nusikaltimą numatytas terminas.
BK 97str. 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo tada, kai paskirta
bausmė atliekama arba nuo jos atleidžiama.
BK 97str. 7 dalyje nurodyta: „Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas
nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.“
BK 97str. 8 dalyje nurodyta: „Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už
ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už
naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną
nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.“ Tai reiškia, kad kitaip nei
senaties terminai , skaičiuojamas vienas teistumo išnykimo terminas, kurį nulemia teistumo
už sunkaiusią nusiakltimą terminas.
BK 97str. 9 dalis teigia: „ Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos
padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės,
taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio
1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu:
1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines
žmogaus teises ir (ar) laisves;
2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu;
3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo
padarytą veiką;
4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį
nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia;
5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų.

Nors teistumo institutas yra grynai BT institutas, neretai teistumo sąvoka minima ir kituose
teisės aktuose, kurie nėra BĮ. Šie teisės aktai teistiems asmenims nustato įvairius teisių
apribojimus, kurie tam tikru požiūriu apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo
galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises, pvz.: užimti pareigas
valstybės tarnyboje,tapti teisėju, Seimo kontrolieriumi, būti priimtam į tarnybą muitinėje,
prokūratūrą, policiją ar vidaus tarnybą, būti notaru, antstoliu arba jo padėjėju, ardvokatu arba
jo padėjėju, asmuo negali būti draudimo įmonės steigėju ir kt.

Iš komentaro:
Teistumas- teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo teismo
priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą BĮ numatytą
(priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo) laiką.
Vien asmens patraukimas BA už nusikaltimo padarymą savaime nesąlygoja teistumo
atsiradimo. Tais atvejais, kai asmuo nors ir buvo patrauktas BA, tačiau nuo BA ar bausmės
atlikimo buvo atleistas, jis nėra laikomas teistu. Neturinčiais teistumo taip pat laikomi
asmenys, kuriems buvo paskirtos baudžiamojo poveikio, priverčiamosios medicinos ar
auklėjimo priemonės.
Teismas gali panaikinti teistumą prieš terminą. Tokiu atveju jis atsižvelgia į nuteistojo
asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes. Teismas
tokiu atveju priima nutartį. Jei teismas priima nutartį atmesti asmens prašymą, pakartotinai
tokius klausimus jis gali nagrinėti ne anksčiau kaip praėjus vienieriems metams nuo nutarties
atmesti tokį nutestojo prašymą priėmimo.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai.

80 str. Nepilnamečių B.A. ypatumų paskirtis

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų šiame skyriuje (80-94 str.) ir šio
kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis:

1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą (B.A. gali būti
taikoma tik tuo atveju kaipasiekiamas toks asmenybės vystymosi lygis, kuriam esant
nepilnamečiai gerai įsisamonina draudimus bei liepimus ir tampa pajėgūs valdyti savo
elgesį. Todėl 13 str. įtvirtinta atsakomybė nuo 14 m. tam tikrom n.v. ir nuo 16 m. );
2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo
šiems asmenims galimybes (Terminuotas laisvės atėmimas taikomas tik išimtiniais
atvejais, kaip paskutinė priemonė, ir skiriam tik tada, kai taikytos kitos bausmįs ar
auklėjamojo poveikio priemonės nepadarė jam teigiamos įtakos ir teismas turi pagrindą
manyti, kad kitų bausmių rūšių ir auklėjamo poveikio priemonių pakeisti nepilnamečio
nusikalstamiems polinkiams nepakanka,arba nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą).;
3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą
nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių
šalinimu (skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytą n.v. kaltės formą, atsak.
lngvinančias ir uunkinančias aplinkybes, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, , sveikatos būklę
ir psichinį išsivystymą ir pan.)Likvienu atveju teismas turėtų vertinti asmens tiek
teigiamus teik neigiamus požymius ir skirdamas bausmę didintų racionalizacijos,
asmenybės ugdymą);
4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. (siekiama, kad įvykdžius
bausmę ar taikytas auklėjimo poveikio priemones, laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų
n.v. Asmenys, kuris nėra būdingas įžūlumas, agresyvumas, turėtų būti baudžiami ne taip
griežtai kaip tie asmenys, kurie yra nepaklusnūs, agresyvūs, įžūlūs ir pan.)

Nepilnametis – apima visus asmenis, kurie nesulaukė pilnametystės (18 m), bet sulaukė amžiaus,
nuo kurio traukiama B.A. Jaunesni kaip 14 m. neatsako pagal BĮ.

Pagrindiniai nepilnamečių B.A. ypatumai įtvirtinami pagal:

 trumpesnį taikomų nepilnamečių bausmių sąrašą;

 šių bausmių skyrimo specifiką (atsižvelgiant į subjektą ir aplinkybes, sąlygojančias b.
nusižengimą arnusikaltimą).
 Galimybę taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones;
 Švelnesnes atleidimo nuo B.A. ir bausmės sąlygas;
 Teistumo terminu sutrumpinimą ir kt.

Bausmė yra griežčiausia prievartos priemonė, suvaržati nepilnamečiams jų teises ir laisves bei
lemianti sunkiausias pasekmes (teistumą). Tikoma tik tada kai nėra galimybės taikyti švellnesnę
poveikio priemonę. Bausmės numatytos BK 90 str., netaikomos tiems nepilnameiams, kurie padarė
vieną b. nusižengimą arba yra atleisti nuo B.A. Jiems nustatyta speciali auklėjamo poveikio priemonių
sistema (BK 82 str.)

Auklėjamo poveikio priemonės nepilnamečiui gali būti pritaikytos kaip bausmės alternatyva
( Atleidus nuo B.A.) arba kaip pataisymo bei ugdymo priemonė (padarius jamvieną b. nusižengimą)

81 str. Skyriaus nuostatų taikymas

Auklėjamojo poveikio priemonės - tai tam tikrų priemonių, taikomų NV padariusiems 18 metų
nesulaukusiems asmenims, sistema. Kai kurios iš jų gali būti taikomos ir tiems, kuriems jau suėjo
18 metų. Tai numatyta BK 81str. „Šio kodekso 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1
dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui,
kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję
dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus
bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks
asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų
taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.“

82 str. Auklėjimo poveikio priemonės

BK XI skyriuje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams taikomos vietoje

bausmės atleidus juos nuo BA pagal BK 93str. ir 92str. jos negali būti skiriamos kartu su bausme.
Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo
poveikio priemones iš 82 straipsnio.

Jei nepilnametis padarė b. nusengimą, teismas turi skirti auklėjimo poveikio riemonę, o jei
nusikaltimą jam auklėjimo poveikio priemonės gali būti skiriamos remiantis BK 92 str. – laisvės
atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui, 93 str ir 94 str.

Gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės:

1) įspėjimas;
2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;
3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai;
4) atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti
ir prižiūrėti;
5) elgesio apribojimas;
6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

Nepilnamečiui, padariusiam du ar daugiau b.. nusižengimų, teismas gali paskirti bausmę. Teismas
nepilnamečiui už b. nusižengimų padarymą gali paskiriti vieną iš BK 90 str. 1 d. numatytų bausmės
rūšių , iškyrus laisvės atėmimą, nes neleidžia 12 str.. Prieš skirdamas bausmę teismas turi apsvarstyti
galiimybę skirti švelniausią bausmę numatytą sankcijoje..

Įspėjimas (83str.)

Gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba kartu su
kitomis tokiomis priemonėmis. Teismas raštu išaiškina galimus teisinius padarinius, jeigu jis padarytų
naujų NV. Ji retai duoda naudos. Ji švelniausia auklėjimo poveikio priemonė, kuri skiriama už b.
nusižengimą arba nusikaltimą. Pvz. padaręs atsitiktinai n.v., pasižada gerai elgtis ir pan. Įspėjimą
galima derinti su visom poveikio priemonėm. Teismas skirdamas įspėjimą, tur išaiškinti teisines
paekmes , kurios atsirastų, jei jis padarytų naujų n.v.

Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas (84str.)

Skiriamas tik kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali
pašalinti savo darbu. Ji turi būti pašalinta per teismo nustatytą terminą. Šiaip galima derinti su kitom
poveikio priemonėm, tik vargu ar derėtų su nemokamais auklėjimo poveikio darbais.Kiti asmenys
neturėtų atlyginti žalos už nepilnametį asmenį. Lėšos: darbo užmokestis, lėšos banko sąskaitose,
palikimas ir pan.

Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (85str.)

1. skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar
nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Valandas
nustato atsižvelgiant į asmenybė, n.v. pobūdį ir pan.

2. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, jeigu nepilnametis sutinka. Priešingu atveju bus
laikoma priverstiniais ir prieštaraujančiais EŽTK. Jei nesutinka, tada kreipiamasi į teismą, kad būtų
pakeista kita aukėjimo priemone.

3. Nemokamų darbų nepilnamečiui negalima skirti, jeigu jis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.

Tai ne bausmė, o poveikis darbu. Nesuderinama su atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą, nes
negalėtų tų darbų įgyvendint institucijose.

Atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir
priiūrėti (BK 86str.)

1. Atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir
prižiūrėti nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis
aštuoniolika metų. Turi būti aatsižvelgiama ar sugebės asmenys priži9rėti ir auklėti nepilnametį.
Negalima paskirt pilnamečiui nors n.v. metu buvo nepilnametis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta priemonė gali būti skiriama tais atvejais, kai:

1) tėvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei prižiūrėti nepilnametį, patys nedaro neigiamos įtakos
nepilnamečiui, turi galimybių sudaryti jo asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, sutinka teikti būtiną
informaciją šios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institucijoms;

2) nepilnametis sutinka, kad jį ugdytų bei prižiūrėtų nurodyti asmenys, ir pasižada jų klausyti bei
tinkamai elgtis.

3. Atidavimas tėvams ar kitiems asmenims ugdyti ir prižiūrėti gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip
savarankiška poveikio priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonė negali
būti skiriama, jeigu nepilnametis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.

Nefali būti kartu skiriama su atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą.

Elgesio apribojimas (BK 87str.)

1. Elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės
terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais.

2. Teismas nepilnametį gali įpareigoti:

1) būti namuose nustatytu laiku (pvz.: nuo 18 val iki 22 val. Svarbu kad tiksliai būtų nustatytos
dienos ir laikas).;
2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (pvz.: imti lankyti specialią ugdymo ar lavinimo mokyklą,
tęsti mokslą, pradėti dirbti, jei jam galima);
3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);
4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą.
Šis įpareigojimas skiriamastik sergančiam asmeniui, tėvų ar globėjų prašymu, jeigu
nepilnametis sutinka;
5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo
ar reabilitacijos priemonėse.(grupinė arba individuali psichoterapija ir pan.) (Gali skirti vieną
ar net visus įpareigojimus)

3. Teismas nepilnamečiui gali uždrausti:

1) žaisti azartinius žaidimus (lošti žaidimų aparatais, kortomis);

2) užsiimti tam tikra veikla (užsiimti konkrečia veikla, dirbti konkretų darbą);
3) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan. Jei turi teisę
vairuoti.);
4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su
žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos (lankytis stadionuose, sporto salese, kur daroma
neigiama įtaka, bendrauti su buvusiais n.v. bendrininkais);
5) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. (Gali
skirti vieną ar net visus draudimus).
4. Teismas nepilnamečiui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali
paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus, kurie, teismo
nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui.

5. Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų

vykdymą.Atsiskaitoma teismui teismui arba kitoms šios auklėjimo priemonės vykdymą
kontroliuojamčioms institucijoms ar pareigūnams.

6. Nepilnamečio elgesio apribojimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio
priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonė negali būti skiriama, jeigu
nepilnametis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.

Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą (88str.)

Teismas NV padariusiam nepilnamečiui griežčiausią auklėjamojo poveikio priemonę-

atidavimą į specilią auklėjimo įstaigą- gali paskirti nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne
ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų. Sulaukęs 18 metų jis turi būti
paleidžiamas. Remiantis šiuo straipsniu, asmeniui, kuris teismo nutarties priėmimo metu jau
yra pilnametis, nebebus galima pskirti tokios auklėjamojo poveikio priemonės, nepaisant to,
kad jis NV padarymo metu dar buvo nepilnametis.

Atidavimą į spec.auklėjimo įstaigą tikslinga taikyti tik tuomet, kai nebegalima skirti kitų,
švelnesnių auklėjamojo poveikio priemonių arba kada kitos jau buvo taikytos anksčiau ,
tačiau nedavė pageidaujamų rezultatų, taip pat kada yra duomenų, jog nepilnametis yra linkęs
ir toliau daryti NV, kada nepilnamečiui nepakanka daryti vien auklėjamąjį poveikį, neribojant
jo laisvės, jį reikia kuriam laikui ir izoliuoti.

Konkretų buvimo specialioje auklėjimo įstaigoje laiką nustato teismas, atsižvelgdamas į

nepilnamečio asmenybę, tai, ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kokios poveikio priemonės
jau taikytos, ir kitas bylos aplinkybes.

Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška
poveikio priemonė arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu arba pašalinimu.
Atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą negalima skirti kartu su nemoka ais auklėjamojo
pobūdžio darbais, atidavimu tėvams ar kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie
rūpinasi vaikais, ugdyti ir ptižiūrėti bei elgesio apribojimu, kadangi pastarosios auklėjamojo
poveikio priemonės nėra suderinamos su griežčiausia auklėjamojo poveikio priemone.

Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės (89str.)

Teismas gali paskirti vieną arba dvi, bet ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas
auklėjamojo poveikio priemones.
Nepilnamečiams, kurie pirmą kartą NV padarė atsitiktinai ar susiklosčius nepalankioms
gyvenimo aplinkybėms, teismas paprastai turėtų skirti vieną auklėjamojo poveikio priemonę.

Kartu teismas sprendžia klausimą, kas yra atsakingas už paskirtų auklėjamojo poveikio
priemonių vykdymą.

Nepilnametis, kuriam paskirta priemonė, privalo ją sąžiningai vykdyti. Nepilnametis nevykdo

tada, kai tyčia: a) nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (pvz. neklauso tėvų) ; b) nevykdo teismo
įpareigojimų (pvz. būti nauose nustatytu laiku); c) nepaiso teismo įspėjimo dėl naujų NV
padarymo; d) nepaiso teismo draudimų (pvz. žaisti azartinius žaidimus).

Nepilnametis netinkamai vykdo paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę kai: a)vykdo ją tik
iš dalies; b) tyčia blogai ir esąžiningai vykdo prisiimtus įsipareigojimus ar teismo paskirtus
įpareigojimus; c) vykdo tik vieną iš visų teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių.

Dėl nevykdymo ar netinkamo vykdymo nepilnametiskontroliuojančių jo elgesį institucijų turi

būti ne mažiau kaip du kartus raštu oficialiai įspėtas. Jeigu jis nereaguoja, teismas gali
pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita, išskyrus atidėjimą į spec. auklėjimo įstaigą.

Teismas, nagrinėdamas kontroliuojančių institucijų teikimą dėl nepilnamečio elgesio turi

įsitikinti, ar nepilanmetis turėjo galimybę įvykdyti jam paskirtas poveikio priemones, ar
oficialųs įspėjimai buvo pagrįsti. Jeigu teismui paaiškėja, kad nepilnametis objektyviai negali
įvykdyti paskirtos priemonės, jis gai pakeisti tokią priemonę kita.

Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų
nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas,
remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas
kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Įvertinęs visas naujas bylos aplinkybes ir nepilnamečio asmenybę, teismas taip pat gali vietoj
dviejš auklėjamojo poveikio priemonių paskirti griežčiausią priemonę- atidavimą į specialią
auklėjimo įstaigą.

Bausmių ypatumai nepilnamečiams (90str.)

Bausmė, kaip griežčiausia prievartos priemonė, nepilnamečiui turėtų būti taikoma tada, kai
paaiškėja, jog jis padarė tokio pobūdžio NV, už kurią jam negali būti taikomos švelnesnės
poveikio priemonės.

90str. 1 dalyje nurodytos bausmės yra nuo švelniausios iki griežčiausios:

1) viešieji darbai;

2) bauda;

3) laisvės apribojimas;
4) areštas;

5) terminuotas laisvės atėmimas.

Bausmių sąrašas yra išsamus. Vadovaujantis BK 42str. 3 dalimi, nepilnamečiui, padariusiam

vieną nusikaltimą, gali būti skiriama tik viena bausmė. BK 63 ir 64str. numatytais atvejais
gali būti skiriamos dvi bausmės. Auklėjamojo poveikio priemonės kartu su bausmėmis negali
būti paskirtos.

Viešuosius darbus teismas skiria nepilnamečiui tik BK spec.dalies straipsnio sankcijoje

numatytais atvejais.

Nepilnamečiams negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjų darbų. Teismas
pasirenka pats atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Skiriamos bausmės turi atitikti ne tik
nepilnamečio padėtį bei asmenybę, bet ir nusikaltimo aplinkybes, jo sunkumą. Negali būti
paskirti viešieji darbai, kurie gali kenkti jo sveikatai.

Baudą teismas skiria tik BK spec.dalies konkretus straipsnio sankcijoje numatytais atvejais.
Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Nepilnamečiui
gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda. Bauda gali būti paskirta ir tais atvejais kai jis
gauna pajamų turėdamas piniginių indėlių banke, dividendų už jam priklausančias akcijas,
nuomos mokestį, pensiją, pašalpas, stipendiją. Nepilnametis per 2 mėn. nuo nuosprendžio
įsiteiėjimo dienos turi sumokėti baudą. Jei laiku nesumoka, išieškoma priverstinai.

Laisvės apribojimas gali būti taikomas už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, jeigu tai
numtatyta straipsnio sankcijoje.

Areštas- trumpalaikis laisvės atėmimas nepilnamečiui, kuris gali būti jam skiriamas nuo 5 iki
40 parų. Skiriama tik spec.dalies straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. Teismas turi
išaiškinti atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. Areštinėje nepilnamečiai laikomi
izoliuoti nuo suugusiųjų asmenų. Už AT pažeidimus areštas kaip nuobauda gali būti
skiriamas tik asmenims, kuriems sukako 18 metų. Arešto trukmę nustato teismas. Areštas už
nesunkius ir apysunkius nusikaltimus galėtų būti taikomas tais atvejais, kai anksčiau atidėtas
bausmės vykdymas ar taikytos jam kitos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nesulaikė
jo nuo naujų NV padarymo.

Terminuotas laisvės atėmimas skiriamas BK spec.dalyje numatytais atvejais. Teismas

vadovaujasi BK 50,54,90,91 str. numatytomis taisyklėmis. Laisvės atėmimo bausmės
minimumas yra 3 mėn jei jis nenustatytas sankcijoje. Maksimumas yra 10 metų. Bausmę
atlieka nepilnamečių pataisos namuose. Kai laisvės atėmimas paskiriamas asmenims, kurie
nusikaltimą padarė būdami nepilnamečiai, bet teisiami ir laisvės atėmimo bausmė jiems
skiriama jau sulaukus 18 metų, bausmę jie turėtų atlikti suaugusiems asmenims skirtose
laisvės atėmimo vietose.

Nepilnamečiui, nuteistam už neatsargų nusikaltimą arba nuteistam bauda, areštu arba laisvės
atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už tyčinį nusikaltimą, paskirtos bausmės vykdymas gali
būti atidėtas.
 Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai (91str.)

Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais

ir šiame skyriuje numatytais ypatumais.

Tais atvejais, kai atsakomybę lengvinančios aplinkybės dominuoja atsakomybę sunkinančių

aplinkybių atžvilgiu, nepilnamečiui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų

aplinkybių, atsižvelgia į:

1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;

2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą;

3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;

4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Tačiau teismas turi atsižvelgti ir į kitas aplinkybes.

Gyvenimo ir auklėjimo sąlygų vertinimas turi padėti teismui atskleisti jo asmenybę,

atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir parinkti poveikio priemonę.
Aplinkybės- kurios apibūdina šeimą arba ją atstojančią instituciją, mokymo įstaigos
kolektyvą, paties nepilnamečio santykį su jį supančia aplinka.

Sveikatos būklė ir socialinė branda parodo svarbius bausmės skyrimui aspektus, susijusius
ne tik su fiziniu jo išsivystymu, bet ir jo intelektu, valia, emocijomis, gebėjimu prientuotis
situacijose ir jas valdyti. Taip pat sveikatos būklė, buvusios traumos. Socialinę brandą
atskleidžia turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas
numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti bei kt.

Duomenys apie anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą leidžia teismui

spręsti, kokios poveikio priemonės gali padėti koreguoti elgesį.

Nepilnamečio elgesys po NV padarymo iš dalies atspindi pagrindines jo vertybes, gebėjimą

suvokti bei vertinti padarytą veiką ir atsiradusius padarinius.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir skirdamas bausmę teismas gali:

1) atleisti nepilnametį nuo BA ir paskirti jm auklėjamojo poveikio priemones(93str.);

2) paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (90str.);

3) paskirti bausmę ir atidėti jos vykdymą (92str.);

4) psakirti realią laisvės atėmimo bausmę (90str.)

Kartu su bausmėmis auklėjamojo poveikio priemonės negali būti skiriamos.

Nepilnamečiui taiap pat negali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išskyrus
privalomą turto konfiskavimą. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis,
priemonė ar rezultatas.

Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti,
kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba
jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo
bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio
kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Apie nusikalstamus polinkius liudija aplinkybės, charakterizuojančios jį:

1. iki nusikalstamos veikos padarymo;

2. NV padarymo metu;

3. Po NV padarymo.

Visos šios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad būtų galima skirti terminuotą laisvės
atėmimą, tačiau teismas gali šios bausmės neskirti arba paskyręs atidėti jos vykdymą, jeigu
yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasieki ne realaus laisvės
atėmimo bausmės atlikimo.