BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS

Įtvirtintos BK 28-35 str. Teismų praktikoje egzistuoja keturios pagrindinės (būtinoji gintis, būtinasis
reikalingumas, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas ir profesinių pareigų vykdymas). Aplinkybės,
kurios lyg ir egzistuoja Lietuvoje, lyg ir ne:
 Nukentėjusiojo sutikimas, kad su juo ar jo turtu būtų daroma nusikalstama veika.
 Sportas (pvz. boksas, karatė).
 Tėvų valdžia (kiek tėvai gali daryti nusikaltimus prieš vaikus / ar galima naudoti smurtą auklėjimo
tikslais)

BŪTINOJI GINTIS (BK 28 STR.)

SĄLYGOS, APIBŪDINANČIOS KĖSINIMĄSI
Kėsinimosi pavojingumas
 Svarbiausia taisyklė – galima gintis nuo BĮ uždraustos pavojingos veikos, nes gintis galima ne tik nuo
nusikalstamos veikos, bet ir tais atvejais, kai nėra sudėties, bet veika vistiek yra pavojinga. Galima gintis nuo
nepakaltinamų bei tinkamo amžiaus nesulaukusių asmenų, jeigu jie kėsinasi pavojingai, tačiau tokiais
atvejais reikia stengtis padaryti kuo minimalesnę žalą. Kai yra daroma administracinė veika, tokiu atveju
reikia gintis administracinėmis priemonėmis (vagystė iki 3 MGL – administracinė atsakomybė, vagystė nuo 3
MGL – baudžiamoji atsakomybė).
 Augintinio vagystė – nėra baudžiamosios atsakomybės ginybos priemonė, nes jis neturi kažkokios tai vertės
(normalios išraiškos).
 Gintis galima nuo veikų, kurios sukelia pasekmes nedelsiant, arba kurios gali sukelti neatitaisomas pasekmes.
Nuo formalių veikų – iš esmės gintis negalima.
 Negalima gintis nuo teisėtų pareigūnų veiksmų, gintis galima tik nuo akivaizdžiai neteisėtų pareigūnų
veiksmų, kurių pareigūnas niekada negali atlikti, pvz. pribėga ir pradeda žaginti, be priežasties pradeda
smurtauti ir kt.
 Negalima gintis nuo puolimo, kurį pats išprovokavai (tyčia skatina).
 Svarbi taisyklė – negalima būtinoji gintis yra tada, kai abi pusės yra puolančiosios (pvz. abu asmenys
mušasi).
Kėsinimosi realumas
Kėsinimosi realumas – kėsinimosi buvimas erdvėje arba objektyvioje tikrovėje (kėsinimasis yra tikras, o ne
įsivaizduojamas). Tariamoji gintis yra tada, kai žmogus ginasi nuo įsivaizduojamo puolimo, tariamoji gintis
gali sukelti keleriopas teisines pasekmes. Tariamosios ginties pasekmės:
 Jeigu žmogus klydo pagrįstai (neturėjo ir negalėjo suvokti, kad puolimas yra tikras), tokiu atveju tariamoji
gintis yra prilyginama būtinajai ginčiai ir žmogus yra išteisinamas.
 Jeigu žmogus klydo nepagrįstai (turėjo ir galėjo suvokti, jog puolimas nėra tikras), tokiu atveju jis yra
teisiamas už neatsargiai sukeltą žalą (už neatsargumą).
 Jeigu žmogus pagrįstai/nepagrįstai klydo ir dar viršijo būtinosios ginties ribas, tokiu atveju asmuo yra
teisiamas už tyčinį žalos padarymą peržengiant būtinosios ginties ribas.
Kėsinimosi akivaizdumas
Kėsinimosi akivaizdumas – kėsinimosi buvimas laike, t.y. kėsinimasis yra prasidėjęs ir nepasibaigęs. Gintis
galima tol, kol puola. Galimi du atvejai:
 Kai žmogus pradeda gintis ankščiau negu reikia, tokiu atveju jis neturi teisės į būtinąją gintį, pvz. kažkas eina
su peiliu) turi būti objektyvi galimybė užpuoliko sukelti pasekmes.
 Kai puolimas yra pasibaigęs, tokiu atveju būtinoji gintis yra negalima. Tačiau jeigu puolimas tęsiasi, gintis
galima net ir pvz. perėmus ginklą, tačiau jeigu puolimas pasibaigė, gintis nebegalima.
Kyla klausimas, ar galima įrenginėti įrenginius, automatiškai darančius žalą? Pagal LAT – negalima. Piesliako
nuomonė kita.
Kai yra visos trys sąlygos iš šios grupės, tada konstatuojama kad yra puolimas ir žmogus turi teisę gintis, tačiau
toliau kyla klausimas, kaip jis gali gintis ir kiek?

SĄLYGOS, APIBŪDINANČIOS GYNYBĄ

Žala yra daroma užpuolikui, besikėsinančiajam
Šiuo požymiu galime atriboti būtinąją gintį nuo būtinojo reikalingumo (esant būtinajam reikalingumui, žala yra
daroma viskam, išskyrus užpuoliką).
Neturi būti viršytos būtinosios ginties ribos
Būtinosios ginties ribų viršijimo požymiai:
 Padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas arba gyvybės atėmimas.
 Tai yra padaroma veikiant tiesiogine tyčia.
 Gynyba yra neproporcinga puolimui (ginamasi ženkliai stipriau negu reikia). Turi būti visi trys būtinosios
ginties ribų viršijimo požymiai, jog būtų peržengtos būtinosios ginties ribos.
Išimtys:
 Būtinosios ginties ribų peržengimo atvejais nelaikoma, kai didesnė žala yra padaroma dėl didelio išgasčio ar
sumišimo (realaus) kurį sukėlė netikėtas puolimas.
 Būtinosios ginties ribų peržengimo atvejais nelaikoma, kai žala yra padaroma ginantis nuo įsibrovimo į būstą
(būsto neliečiamybė, būstas – patalpa, kurioje asmuo gyvena, bet ne kiemas).
Jeigu yra visos penkios sąlygos, būtinoji gintis yra teisėta, jeigu bent vienos nėra, tada tokiu atveju – neteisėta.

BŪTINASIS REIKALINGUMAS (BK 31 STR.). TEISĖTUMO SĄLYGOS

 Pavojus kyla BĮ saugomoms vertybėms (platesnis pavojaus ratas negu būtinojoje gintyje, pavojų gali kelti ir
nusikalstama veika bet ir kiti pavojaus šaltiniai pvz. gyvūnai, stichinės nelaimės, gaisras, potvynis, uraganas
ir kt. Šis kriterijus padeda atriboti būtinąjį reikalingumą nuo būtinosios ginties, tačiau nėra absoliutus. Jei
puola gyvūnas, mes nuo jo nesiginame, o vadovaujamies būtinuoju reikalingumu, tačiau jeigu gyvūnas yra
kaip žmogaus įrankis – tada būtinoji gintis.
 Pavojaus realumas (jeigu įsivaizduojamas – negalimas būtinasis reikalingumas, nebent žmogus sąžiningai
klysta, turi būti tikras ir realus pavojus.
 Pavojaus akivaizdumas, pavojus yra prasidėjęs ir nepasibaigęs, būtinasis reikalingumas yra reikalingas tol,
kol yra pavojinga situacija.
 Žala yra daroma ne užpuolikui (pvz. dega namas, per vidurį yra sandėliukas ir už to sandėliuko yra
sprogmenų fabrikas, ir reikia užgesinti tą namą, siekiant išvengti didesnės žalos sugriaunamas sandėliukas –
žala yra padaroma trečiajam asmeniui. pvz. žala yra padaroma pačiam pavojaus šaltiniui, bet kai tai nėra
užpuolikas, pvz. žala yra daroma pačiam nukentėjusiajam, kad jį patį išgelbėti.
 Reikia padaryti mažesnę žalą nei grėsė (lygi žala negalima).
 Nėra kitų būdų, kaip išvengti pavojaus (mažesnės žalos darymas yra vienintelis būdas iš susidariusios
situacijos.

NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ PADARIUSIO ASMENS SULAIKYMAS (BK 29 STR.) TEISĖTUMO

SĄLYGOS
 Sulaikinėti galima asmenį, kuris pagrįstai įtariamas padaręs nusikalstamą veiką.
 Nusikalstama veika turi būti nebedaroma, nutraukta.
 Sulaikomas asmuo aktyviai vengia sulaikymo (aktyvus vengimas – bėgimas, bandymas ištrūkti).
 Sulaikant, galima padaryti iki nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sunkų – tik tuo atveju, jei yra sulaikomas
asmuo, kuris yra įtariamas padaręs nužudymą arba pasikėsinimą nužudyti, ir tik tokiu atveju, jeigu nebuvo
įmanoma jo sulaikyti kitaip, kaip kraštutinė priemonė.

PROFESINIŲ PAREIGŲ VYKDYMAS (BK 30 STR.). TEISĖTUMO SĄLYGOS

 Asmuo vykdo profesinę pareigą įtvirtintą teisės aktuose (pvz. Policijos veiklos įstatymas).
 Neviršija teisės aktuose numatytų įgaliojimų.
 NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO STADIJOS
RENGIMASIS DARYTI NUSIKALTIMĄ (RENGIMOSI POŽYMIAI) (BK 21 STR.)
 Atliekami objektyvieji veiksmai numatyti BK 21 str.:
 Įrankių (tiesiogiai daroma žala vertybei) ar priemonių (palengvina žalos darymą) suieškojimas
(teisėtai įsigijo, nusipirko, gavo dovanų arba neteisėtai – pabrobė) ar pritaikymas (daikto funkcinis
paskirties pakitimas);
 Bendrininkų telkimas (į nusikalstamos veikos padarymą bandoma surasti pagalbininkus, padėjėjus);
 Plano sudarymas (sunkiai atribojamas nuo tyčios iškilimo aikštėn, nes sunku atskirti kur yra planas, o
kur yra ketinimas daryti nusikaltimą, tačiau plano sudarymas turi palengvinti nusikalstamos veikos
padarymą);
 Kitoks nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas (pvz. Gali būti bet kas, gali būti padaroma
tiek veikimu, tiek neveikimu).
 Tais veiksmais dar nepradedami realizuoti konkrečios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai
(pagal tai atribojame nuo pasikėsinimo). Kitaip tariant, tie veiksmai, kurie palengvina nusikaltimo
padarymą, jie dar nėra konkrečios nusikalstamos veikos sudėties dalis.
 Tie veiksmai palengvina nusikalstamos veikos padarymą.
 Tie paruošiamieji veiksmai yra atliekami tik tiesiogine ir tik apibrėžta tyčia.
 Veika nebaigiama dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
 Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
PASIKĖSINIMAS DARYTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ (PASIKĖSINIMO POŽYMIAI)
 Asmuo atlieka veiksmus, kuriais pradedami realizuoti konkretaus BK straipsnio objektyvieji
nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kitaip tariant, turime susieti kažkokius tai veiksmus su konkrečiu
požymiu iš BK straipsnio. (Jeigu kažkas tai laužia duris, kokia tai stadija? Tai priklauso nuo nusikaltimo,
kurį asmuo planuoja atlikti, pvz. jeigu tai yra nužudymas, tai bus rengimosi stadija, tačiau jeigu tai bus
vagystė – tai bus pasikėsinimo stadija. Esminis skirtumas yra konkrečiam BK straipsnyje.
 Sudėtis nėra visiškai realizuota (pradeda realizuoti sudėtį, tačiau jos visiškai iki galo nerealizuoja).
 Asmuo veikia tik tiesiogine ir tik apibrėžta tyčia.
 Veika nebaigiama dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Ta aplinkybė turi turėti du bruožus:
 Nepriklauso nuo mano valios
 Trukdo pabaigti nusikalstamą veiką arba kelia grėsmę kaltininkui).
BAIGTA NUSIKALSTAMA VEIKA
 Baigta veika yra tada, kai realizuojami visi būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai (jeigu materiali
sudėtis – kyla pasekmės, jeigu formali – atliekami veiksmai, kurie yra numatyti straipsnyje). Jeigu veika yra
išaiškinama taikant nusikalstamos veikos imitavimą, net ir realizavus visus sudėties požymius, veika yra
vertinama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą.
 Savanoriškas nusikalstamos veikos atsisakymas - jeigu asmuo savanoriškai atsisako (BK 23 str.) nuo
nusikalstamos veikos padarymo, tai jis neatsako už tai, nebent realizavo kito nusikaltimo sudėtį. Pvz.
plėšimas susideda iš dviejų elementų – smurto panaudojimas ir turto pagrobimas, tai jeigu panaudojau
smurtą, bet nieko nepavogiau, tai atsakysiu tik už atliktus smurtinius veiksmus.
Tyčios iškilimas aikštėn (neužtraukia baudžiamosios atsakomybės) – tai nėra nusikalstamos veikos padarymo
stadija, tai yra tokia teisinė situacija, kai apie asmens ketinimą daryti nusikalstamą veiką sužino pašalinis asmuo.
Kitaip tariant, tai yra minčių išraiška, apie kurią sužino kažkoks draugas, kaimynas ar kt. Kadangi baudžiamojoje
teisėje yra baudžiama tik už veiksmus, o už mintis nėra baudžiama, todėl tai neužtraukia baudžiamosios
atsakomybės.
Rengimasis ir pasikėsinimas, kai reikia susieti su konkrečia nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos
padarymo stadija susijusi su konkrečiu nusikaltimu. Pvz. BK 21 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. – rengimasis nužudyti.
BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 2 d. – pasikėsinimo stadija (pasikėsinimas išžaginti bendrininkų grupėje).
Kvalifikuojanr specialiosios dalies straipsnį, būtina nurodyti bendrosios dalies atitinkamą straipsnį. Nurodinėjame
stadijas, kai žmogus visos sudėties nerelizuoja, bet reikia pagrįsti, kodėl mes jį baudžiame. Stadija, kaip ir viskas
baudžiamojoje teisėje nustatinėjama kiekvienam nusikaltimui atskirai.
BENDRININKAVIMAS PADARANT NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ (POŽYMIAI, RŪŠYS IR FORMOS)
BENDRININKAVIMO POŽYMIAI (BK 24 STR.)
 Dalyvauja du ar daugiau asmenų - tie bent du asmenys (bendrininkai) turi turėti visus subjekto požymius,
kitaip tariant tie du asmenys turi būti sulaukę baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingo amžiaus ir būti
pakaltinami. Jeigu bent vieno iš tų nėra, tokiu atveju bendrininkavimo neturime. Bendrininkavimas su
nenustatytu asmeniu yra galimas.
 Veiksmų bendrumas – tai priežastinis ryšys tarp bendrininko padarytos veikos ir visos nusikalstamos
veikos. Bendrumas pasižymi per objektyvumą ir per priežastinį ryšį. Tai reiškia, kad vienas iš bendrininkų
atlieka veiksmus, kurie palengvina arba aplamai padaro įmanomu, salygoja nusikaltimo padarymą.
 Tyčia - bendrininkavimas yra galimas tik tyčiniuose nusikaltimuose (tačiau tiek veikiant tiesiogine tyčia,
tiek netiesiogine tyčia). Bendrininkavimas visiškai negalimas neatsargiuose nusikaltimuose.
 Susitarimas daryti nusikalstamą veiką – čia yra trys svarbūs momentai:
 Susitarimo laikas - susitarimas turi būti sudaromas prieš nusikalstamą veiką arba nusikalstamos veikos
darymo metu. Jeigu susitarimas yra sudaromas po nusikaltimo, tai nelaikoma bendrininkavimu, o yra
vadinama prisidėjimu prie nusikalstamos veikos padarymo).
 Susitarimo forma - dažniausiai sudaroma žodžiu, tačiau susitarimas yra įmanomas pritarimu, tai tokia
situacija, kai vienas iš bendrininkų, matydamas kito bendrininko veiksmus, tęsia savo veiksmus.
 Susitarimo turinys - bendrininkai atsako tik už tas veikas, dėl kurių buvo susitarta konkrečiam
nusikaltimui. Kai vienas iš bendrininkų padaro ne tai dėl ko buvo susitarta, paprastai daugiau, tai mes
turime bendrininko ekscesą, tokiu atveju visi bendrininkai atsako už tai, dėl ko buvo susitarta, o ekscesą
įvykdęs asmuo – už tai, ką padarė).
BENDRININKŲ RŪŠYS
VYKDYTOJAS
 Tiesioginis vykdytojas (asmuo, kuris savo veika realizuoja bent dalį konkrečios nusikalstamos veikos
sudėties objektyviųjų požymių). Būtina atsiversti BK, pvz. vienas išlaužė buto duris, o kitas – neša daiktus,
pagal BK 178 str. 2 d. – abu yra vykdytojai. Norint nuspręsti, kad žmogus yra tiesioginis vykdytojas,
privaloma ieškoti konkretaus straipsnio, konkretaus požymio, kokį padarė ir jį nurodyti.
 Tarpinis vykdymas (tai tokia situacija, kai nusikalstamai veikai daryti yra pasitelkiamas asmuo, kuris yra
nesulaukęs baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingo amžiaus, arba nėra pakaltinamas arba nėra kaltas).
Kačerausko str.
 Betarpiškas dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme (tai tokia situacija, kai asmuo savo veiksmais
tiesiogiai sudėties nerealizuoja, bet suteikia būtiną pagalbą įvykio vietoje, tai taikoma tik nužudymų ir
sveikatos sutrikdymų bylose – laikymas už rankų, buvimas šalia.
 Kvalifikavimo taisyklės – kai asmuo yra vykdytojas, kvalifikuojame tik pagal specialiosios dalies straipsnį,
pvz. BK 178 str. 1 d. (bendrininkavimo atveju), nes vykdytojas ir yra tas asmuo, kuris realizuoja sudėtį.
Nuorodos į bendrosios dalies straipsnius yra nurodomos tada, kai asmuo sudėties nerealizuoja.
KURSTYTOJAS
 Kurstytojas – asmuo, kuris tiesiogiai sudėties nerealizuoja, bet savo veiksmais sukelia apsisprendimą,
pasiryžimą daryti nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, iki kurstymo veiksmų tas žmogus nebuvo apsisprendęs,
priėmęs sprendimą daryti nusikalstamą veiką, tačiau jeigu žmogus yra apsisprendęs daryti nusikalstamą
veiką, tai kurstymas jam yra neįmanomas.
 Kurstytojo kvalifikavimas – pvz. BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 1 d. Jeigu padaro du kurstymus, tai vėl iš naujo
– BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. (kurstymas daryti vagystę ir kurstymas daryti
plėšimą). Tačiau, kai nutrūko pasikėsinimo stadija, tada – BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 178 str. 1 d. –
pasikėsinimo daryti vagystę kurstymas.
 Kurstymas įmanomas įvairiais būdais – įkalbinėjimu, prašymu, maldavimu, netgi pinigų mokėjimu, jeigu
tai sukelia norą asmeniui daryti nusikalstamą veiką, šantažuojant, grasinant (tik tol, kol grasinimas nėra toks
stiprus, jog grasinančiajam atsiranda būtinojo reikalingumo situacija). Kurstymas turi būti tyčinis ir
nukreiptas į konkretaus nusikaltimo padarymą.
 ORGANIZATORIUS
 Organizatoriumi yra laikomas asmuo, kuris subūrė, organizavo, vadovavo organizuotai grupei arba
nusikalstamam susivienijimui, arba parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo. Esminis bruožas atskirti
organizatorių nuo kurstytojo yra tas, kad kurstytojas tik tai sukelia pasiryžimą daryti nusikaltimą, o
organizatorius ne tik sukelia norą, bet ir palengvina nusikaltimo darymą atlikdamas tam tikrus veiksmus.
Organizatoriaus kvalifikavimas - pvz. pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 1 d. (vagystės organizavimas).
Jeigu asmuo tuo pačiu metu yra ir organizatorius ir vykdytojas, jo veiksmai yra kvalifikuojami taip : BK 24
str. 3 d., 4 d. ir 178 str. 1 d.
PADĖJĖJAS
 Fizinis padėjėjas - priemonių, įrankių telkimas – ginklai, transporto priemonės; kliūčių šalinimas;
bendrininkų saugojimas ar pridengimas.
 Intelektinis - patarimų, nurodymų davimas, informacijos sutelkimas, iš ankstinis pažadas paslėpti
nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu
įgytus daiktus, iš ankstinis pažadas realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
 Padėjėjo kvalifikavimas – pvz. BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d. (padėjėjas padaryti vagystę).
BENDRININKAVIMO FORMOS
BENDRININKŲ GRUPĖ
Veikos padaryme dalyvauja bent du vykdytojai. Reikšmė:
 Bendrininkų grupė gali būti pripažinta sunkinančia aplinkybe (teismo nuožiūra) pagal BK 60 str. 1 d. 1 p.;
 Tam tikrais atvejais tai gali būti kvalifikuojantis požymis, pvz. BK 149 str. 2 d. (išžaginimas bendrininkų
grupėje).
ORGANIZUOTA GRUPĖ
Įstatyminiai požymiai:
 Du ir daugiau asmenų;
 Išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką (daryti kelis nusikaltimus, vieną apysunkį, sunkų arba labai
sunkų nusikaltimą);
 Užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas.
Papildomi požymiai:
 Susitarimas turi būti iš ankstinis, profesionalizmas, specializacija (tam tikros rūšies nusikaltimų darymui),
pastovumas (paprastai nėra vienas nusikaltimas).
Reikšmė:
 Tai sunkinanti aplinkybė BK 60 str. 1 d. 2 p. (privalomai);
 Organizuota grupė būna kvalifikuojančiu požymiu (turtiniai nusikaltimai, prekyba žmonėmis ir kt.);
 Visi organizuotos grupės asmenys yra laikomi vykdytojais. Esant organizuotai grupei, pagrindus, kad
asmuo atliko padėjėjo veiksmus, kvalifikuojant reikia daryti nuorodą į BK 25 str. 3 d. ir pvz. 129 str. 1 d.
(nužudymas padarytas organizuotos grupės). Jeigu organizuota grupė yra kvalifikuojantis požymis,
nuorodos į BK 25 str. 3 d. daryti nereikia, pvz. BK 180 str. 3 d. (plėšimas padarytas organizuotos grupės),
bet vistiek visi yra laikomi vykdytojais.
NUSIKALSTAMAS SUSIVIENIJIMAS (MAFIJA)
Įstatyminiai požymiai:
 Trys ar daugiau asmenų;
 Susitarimas daryti vieną ar kelis apysunkius, sunkius arba labai sunkius nusikaltimus;
 Vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas;
 Pastovumas (pastovi grupuotė).
Papildomi požymiai:
 Vidinės drausmės taisyklės; vidinė hierarchinė struktūra; baimės atmosfera; bendra kasa, išdas;
konspiracinis bendravimo būdas; specialių įrankių ar priemonių turėjimas; ginkluotumas; korupciniai ryšiai;
teritorijos, pavadinimo turėjimas.
Reikšmė:
 Nusikalstamo susivienijimo dalyviai atskirai baudžiami pagal BK 249 str. už dalyvavimą nusikalstamo
susivienijimo veikloje (gali būti baudžiami ir iki gyvos galvos).
Bendrininkavimo institutas – pagrindinė paskirtis: būtinybė, turėti galimybę nubausti asmenis, kurie tiesiogiai
nusikaltimo nepadaro. Sudėtį realizuoja tik vykddytojas, kitos bendrininkų rūšies atstovas yra baudžiamas tik už
savo pavojingą elgesį konkrečios nusikalstamos veikos sudėties. Bendrininkų rūšį parenkame tada, kai yra visi
bendrininkavimo požymiai.
PAVIENĖ NUSIKALSTAMA VEIKA
Pavienė nusikalstama veika – vienos nusikalstamos veikos sudėties realizavimas. (LAT 2019 m. apibendrinimas
dėl daugeto).
TĘSTINĖ NUSIKALSTAMA VEIKA
Tęstinė nusikalstama veika – tai tokia veika, kai asmuo atlieka kelias veikas, kurios atitinka tą patį BK straipsnį
ar analogišką teisės pažeidimą, sujungtos vieningos tyčios ir nukreiptą į vieną baudžiamojo įstatymo saugomą
vertybę. Pvz. vagystė, išžaginimas artimoje aplinkoje.
Tęstinės nusikalstamos veikos požymiai :
 Atliekami tapatūs veiksmai, atitinkantys tą patį BK straipsnį arba analogišką teisės pažeidimą.
 Visus šiuos veiksmus jungia vieninga tyčia. Tai reiškia, kad sumanymas atlikti tuos atskirus veiksmus yra
kilęs prieš veiką, arba veikos darymo metu, jeigu susiformuoja po – atskiras nusikaltimas.
 Veika nukreipta į vieną baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę (į vieną nukentėjusijį, grobiant iš vieno
šaltinio ir kt.)
TRUNKAMOJI NUSIKALSTAMA VEIKA
Trunkamoji nusikalstama veika – tai tokia veika (veikimas/neveikimas), kai atlikus veiksmą, arba neveikimo
atveju – neatlikus, asmuo papuola į nusikalstamą būseną, kurios metu yra nuolat realizuojama sudėtis, ir ji
trunka tol, kol pats asmuo ar pašalinė jėga – ją nutraukia, arba dingsta pareiga veikti arba priimamas teisinis
sprendimas dėl šios veikos. Pvz. draudžiamas disponavimas kažkuo (ginklai, kontrabanda) ir neveikimu daromi
nusikaltimai.
SUDĖTINĖ NUSIKALSTAMA VEIKA
Sudėtinės nusikalstamos veikos požymiai:
 Vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių visiškai atitinka šalutinę nusikalstamos veikos sudėtį.
 Šalutinės nusikalstamos veikos sankcija yra švelnesnė arba lygi pagrindinei veikos sankcijai.

NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ DAUGETAS

Nusikalstamų veikų daugetas – kelių nusikalstamų veikų padarymas. Nusikalstamų veikų daugeto požymiai:
 Asmuo padaro bent dvi nusikalstamas veikas.
 Tos veikos yra padaromos iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.
 Nėra juridinių kliučių patraukti baudžiamojon atsakomybėn bent už dvi veikas.
Daugeto požymiai nepadeda atriboti nuo tęstinės (pavienės) nusikalstamos veikos. Būtent per tęstinės veikos
požymius vyksta atribojimas nuo nusikalstamų veikų daugeto. Nusikalstamų veikų daugetas = sutaptis (MRU
pozicija). Nusikalstamų veikų daugetas = sutaptis + recidyvas – nusikaltimo padarymas po nuteisimo (VU
pozicija).
Kai asmuo padaro tris vagystes, kaip atsispindi veikos kvalifikavimas? Pvz. BK 178 str. 1 d. (dėl pagrobimo iš A
buto, reikia kažkaip identifikuoti, kad būtų aišku, apie kokią konkrečią veiką kalbama); 178 str. 1 d.; 178 str. 1 d.
(jeigu trys vagystės – kvalifikavime taip pat reikia tris kartus rašyti).
 NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ DAUGETO FORMOS
IDEALIOJI NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ SUTAPTIS
Idealioji sutaptis – tai tokia situacija, kai asmuo vienu poelgiu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas
skirtinguose BK straipsniuose. Idealiosios nusikalstamos vekos sutapties požymiai:
 Padaromas vienas poelgis, tačiau vienas poelgis gali būti dviejų rūšių:
 Kai viena pavojinga veika yra realizuojamos kelios sudėtys (klasikinė idealioji sutaptis).
 Asmuo atlieka kelias veikas, tačiau tas veikas jungia vienas sumanymas, trumpas laiko tarpas ir vienas
veiksmas yra kito veiksmo etapas (naujoji idealioji sutaptis).
 Padaromi nusikaltimai numatyti skirtinguose BK straipsniuose, t.y. negalima idealioji to paties BK str.
sutaptis.
Idealiosios sutapties reikšmė – esant idealiajai sutapčiai, bausmės yra apimamos už tas veikas, tai reiškia, kad
penki plius trys lygu penki, kitaip tariant lieka tik griežčiausia bausmė.
REALIOJI NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ SUTAPTIS ARBA PAKARTOTINUMAS
Realioji nusikalstamų veikų sutaptis – tai tokia situacija, kai asmuo keliais poelgiais padaro kelias
nusikalstamas veikas. Realioji sutaptis yra tada, kai nėra idealiosios (oficialiai nevartoti, tačiau tai padeda kai
reikia nuspręsti ar yra idealioji ar realioji). Idealioji yra skirtingų straipsnių sutaptis, o realioji – nėra skirtumo
(tiek to paties straipsnio, tiek skirtingų), tai tik nusikaltimų kartojimas, pvz. vieną dieną padarau vagystę, antrą
dieną padarau vagystę, trečią dieną padarau išžaginimą – tai realioji sutaptis.
Reikšmė – esant realiajai sutapčiai, bausmės paprastai yra visiškai arba iš dalies sudedamos, tik išimtinais
atvejais gali būti apimamos.

BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS NORMŲ KONKURENCIJOS RŪŠYS

Bendros ir specialios normų konkurencija, pvz. bendra norma – BK 129 str. 1 d., o speciali – BK 129 str. 2
d. kažkuris punktas, esant bendros ir specialios normų konkurencijai, visada kvalifikuojama pagal specialią
normą. Kitas pvz. bendra norma yra – neatsargus gyvybės atėmimas pažeidžiant saugaus eismo taisykles,
speciali – tas kas pažeidė kelių eismo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus.
Dviejų specialių normų konkurencija, ji turi du porūšius :
 Kvalifikuotos ir privilegijuotos normos konkurencija, pvz. privilegijuota – BK 131 str., o
kvalifikuota – BK 129 str. 2 d. (1, 2 ir 3 punktai), tokiu atveju pirmenybė yra privilegijuotai normai,
taigi esant kvalifikuotos ir privilegijuotos normų konkurencijai, veika kvalifikuojama pagal
privilegijuojančią normą.
 Kvalifikuotos ir itin kvalifikuotos normų konkurencija, pvz. kvalifikuota – BK 178 str. 2 d., itin
kvalifikuota – BK 178 str. 3 d., taigi esant kvalifikuotos ir itin kvalifikuotos normų konkurencijai, veika
yra kvalifikuojama pagal sunkiausią kvalifikuojantį požymį, šiuo atveju pagal BK 178 str. 3 d.
Kartais būna trečia rūšis, visumos ir dalies konkurencija, tačiau tai tas pats kas sudėtinė nusikalstama veika,
t.y. tokie atvejai, kai realizuojant vieną iš sudėties požymių kartu yra realizuojama ir kitą sudėtis, ir tada reikia
lyginti sankcijas, ir pažiūrėti – apima ar neapima.
 BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ
Baudžiamoji atsakomybė – tai asmens, padariusio nusikalstamą veiką pareiga, kilusi dėl nusikalstamos veikos
padarymo, būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, t.y. būti teismo pasmerktam valstybės vardu, priimant
apkaltinamąjį nuosprendį atlikti bausmę ir turėti teistumą.
Baudžiamoji atsakomybė (teisinis santykis tarp žmogaus ir valstybės) – ją galima padalinti į du teisinius
santykius, iš esmės prasideda nuo pirminio teisinio santykio, kuriame dalyvauja kaltininkas ir nukentėjusysis
(gali būti ir plačiaja prasme – valstybės interesai). Antrinis teisinis santykis – tarp kaltininko ir valstybės, čia
pasireiškia to asmens pareiga atsakyti už savo veiksmus, o valstybės pareiga – patraukti baudžiamojon
atsakomybėn. Baudžiamoji atsakomybė realizuojama priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
NUSIKALSTAMOS VEIKOS TEISINIAI PADARINIAI
TEISINIAI PADARINIAI
Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ
Baudžiamoji atsakomybė su bausmės paskyrimu ir Baudžiamoji atsakomybė su bausmės paskyrimu, bet
vykdymu. atleidimu nuo jos, arba vykdymo atidėjimu.
ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės su Arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės be
baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu (galima baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo.
priskirti ir auklėjamo pobūdžio priemonių, tačiau tai
skirta nepilnamečiams).
Atskiras savarankiškas teisinis padarinys – priverčiamos medicininio pobūdžio priemonės (kai asmuo
pripažįstamas nepakaltinamu, psichiškai nesveiku).

BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS TURINYS

BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS ELEMENTAI
 Asmens pasmerkimas valstybės vardu, kitaip tariant asmuo, Lietuvos Respublikos vardu pripažįstamas
kaltu padaręs nusikalstamą veiką.
 Bausmė (paprastai būna su bausme, bet gali būti ir su bausmės vykdymo atidėjimu).
 Asmens teistumas (asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką yra nuteisiamas ir tam tikrą laiką yra laikomas
teistu, nes teistumas baudžiamojoje teisėje turi tam tikrą laiką, jis išnyksta, bet tai, kad žmogus teistas kaip
faktas – neišnyksta.
Taikant baudžiamąją atsakomybę, nebūtinai visi šie trys elementai yra, gali būti ir du elementai (baudžiamasis
nusižengimas teistumo neužtraukia).
DVIGUBOS ATSAKOMYBĖS PROBLEMA (NON BIS IN IDEM PRINCIPAS)
Non bis in idem principas reiškia, kad negalima bausti du kartus už tą patį nusikaltimą.
Non bis in idem principo šaltiniai :
 Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis.
 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis.
 Baudžiamojo Kodekso 2 straipsnio 6 dalis.

BAUDŽIAMOJI IR ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ TĄ PAČIĄ VEIKĄ

Tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė turi nubaudimo elementą. Jeigu žmogus padaro teisės
pažeidimą, kuris perauga į baudžiamąją nusikalstamą veiką, tai iš esmės pirmenybė turi būti teikiama
baudžiamajai teisei. Jeigu žmogus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tai baudžiamojon patraukti
negalima. Jeigu asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir yra traukiamas baudžiamojon – tai galima
naikinti administracinę ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Atsižvelgiant į EŽTT praktiką, nustatyti baudžiamąjį pažeidimo pobūdį reikia atsižvelgiant į tai : 1) ar
pažeidimas pagal valstybės įstatymus priklauso baudžiamajai teisei; 2) ištirti pažeidimo prigimtį ir 3) įvertinti
sankcijos pobūdį ir laipsnį.
ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimas nuo
pasmerkimo valstybės vardu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, bei kartu atleidžiant nuo bausmės ir teistumo.
Tačiau atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (bet
bausmės, pasmerkimo, teistumo – nėra).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai tokios situacijos, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, tačiau
dėl įstatyme numatytų tam tikrų papildomų aplinkybių, prieinama prie išvados, kad baudžiamoji atsakomybė
nėra tikslinga (kad pati veika nėra pakankamai pavojinga, kad asmuo nėra pavojingas ant tiek, kad jį reikėtų
bausti, ir kada yra tam tikra nauda tokios aplinkybės – valstybei, pvz. asmuo padeda atskleisti organizuotos gaujos
nusikaltimus).

ATLEIDIMO NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS POŽYMIAI

 Nusikalstamos veikos padarymas (atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima tik tada, kai asmuo
padaro nusikalstamą veiką).
 Turi būti nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai (aišku jeigu jie yra
reikalingi). Tačiau net ir esant visoms sąlygoms, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo
teisė, bet ne pareiga. Sąlygos – bendro pobūdžio taisyklės skiriamos kiekvienai atleidimo rūšiai, pvz. kad
atleisti galima padarius nesunkų, apysunkį nusikaltimą. Pagrindas – teismo motyvuotas manymas, kad
asmuo ateityje nedarys naujų nusikaltimų.
 Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turi tam tikrą specialią procesinę formą ir ji priklauso nuo
procesinės stadijos (galutinį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priima teismas).
 Asmuo yra atleidžiamas nuo viso baudžiamosios atsakomybės turinio (nuo pasmerkimo valstybės
vardu, pripažįstant kaltu, nuo bausmės ir nuo teistumo, tačiau tokiam asmeniui gali būti skiriamos
baudžiamojo arba auklėjamo (jeigu asmuo yra nepilnametis) poveikio priemonės).
ATLEIDIMO NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS RŪŠIŲ KLASIFIKACIJA
SKIRSTYMAS PAGAL APIMTĮ
Pagal apimtį, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skirstomas į:
 Bendrasis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai tos rūšys, kurios yra įtvirtintos bendrojoje
BK dalyje, 6 skyriuje (36-40 str.). Apart šio skyriaus, yra įtvirtintos dar kelios rūšys – nepilnamečio
atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.). Taip pat BK 18 str. (ribotai pakaltinamo asmens
atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės) ir BK 19 str. 2,3 d. (per prievartą apsvaiginto asmens
atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės). Bendrasis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra
taikomas visoms nusikalstamų veikų rūšims, susiejant su nusikaltimo kategorija.
 Specialusis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – jie yra įtvirtinti BK specialiojoje dalyje ties
konkrečia nusikalstama veika (kaip taisyklė, paskutinė straipsnio dalis), pvz. BK 114 str., BK 227 str.
SKIRSTYMAS PAGAL TEISINIUS PADARINIUS
Skirstymas pagal teisinius padarinius, pagal įtaką atsakomybei skirstoma į:
 Besąlyginis – tai toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai teismas šio sprendimo nebegali
panaikinti (galutinis sprendimas).
 Sąlyginis – įstatymas numato tam tikras sąlygas, kurių atleistasis nuo atsakomybės turi laikytis, jeigu jis tų
sąlygų nesilaiko, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikinamas. Sąlyginiai atleidimai
nuo baudžiamosios atsakomybės yra trys – BK 38 str. (kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas), BK 39
 str. (pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės) ir BK 40 str. (atleidimas nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal laidavimą). Visi kiti yra besąlyginiai atleidimai nuo baudžiamosios atsakomybės.

ATSKIROS ATLEIDIMO NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS RŪŠYS IR SĄLYGOS

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą
(BK 36 str.).
 Veika, dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nebepavojinga (pagal dominuojančią teismų praktiką BK 36 str. gali
būti taikomas tik tada, kai dingsta visų analogiškų veikų pavojingumas, bet ne pavojingumas konkrečioje
situacijoje, tai yra bendra taisyklė)
 Asmuo, dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nebepavojingas (pavojingumą asmuo gali prarasti praradus
galimybę daryti veikas, dėl tam tikrų aplinkybių pasikeitimo, pvz. praradus darbą ar sutrikus sveikatai).
Tačiau tos aplinkybės, kurios pakeičia pavojingumą, turi atsirasti po nusikalstamos veikos padarymo ir iki
nuosprendžio priėmimo.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.).
 Padarius baudžiamąjį nusižengimą negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
 Jeigu sudėtyje, straipsnyje yra baudžiamojo nusižengimo sudėtis irgi atleisti negalima. Tais atvejais, kai
sudėties požymiai, ypač susiję su žalos padarymu, yra vertinamieji, tai mažareikšmiškumas iš esmės
neturėtų būti taikomas, jis yra taikomas tik tada, kai yra pakankamai konkretūs padariniai arba yra
formalios sudėtys.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.).
 Galima atleisti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį (apysunkis
baudžiamas iki 6 metų) tyčinį nusikaltimą padariusį asmenį;
 Asmuo turi prisipažinti (savo noru, neverčiamas įrodymų ir turi pripažinti esmines bylos aplinkybes)
padaręs nusikalstamą veiką;
 Savo noru atlygino (tiek pats kaltininkas, tiek jo valia kiti asmenys, pvz. tėvai, draudimo bendrovės) ar
pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė (turi būti teisme patvirtinta raštu, ir
paskirtas terminas) dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo (pvz. pagrobto daikto grąžinimas);
 Susitaikė su nukentėjusiu asmeniu (mirties atveju susitaikymas su giminaičiais – įstatymas draudžia, tačiau
praktika leidžia) ar juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;
 Yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (tai yra teisinio vertinimo dalykas,
teisėjas turi susiformuoti vidinį įsitikinimą pagal įvairias aplinkybes).
Esant visoms penkioms šioms sąlygoms, galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau
negalima atleisti: pavojingo recidyvisto, bei ankščiau susitaikiusio asmens (jeigu nepraėjo 4 metai nuo
susitaikymo).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 str.)
 Kai padaromas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas;
 Nusikalstama veika yra padaryta pirmą kartą (tai reiškia, kad asmens teisinis santykis su valstybe dėl
ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo yra išnykęs – išnykęs ar panaikintas teistumas, atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės), tačiau ši sąlyga tenkinama ir tais atvejais, kai asmuo padaro kelias
nusikalstamas veikas, tačiau jos sudaro idealiąją sutaptį, tačiau jeigu yra daroma tęstinė veika, bet ji yra
daroma versliškai ir sistemingai – tokiu atveju nelaikoma, kad ši veika yra padaryta pirmą kartą;
 Yra nemažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos lengvinančios aplinkybės;
 Nėra sunkinančių aplinkybių.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
 Padaromas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus, nesunkus ar apysunkis nusikaltimas;
 Yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą;
 Asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą;
 Visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi;
 Bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
 Yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų
nusikalstamų veikų.
Laidavimas yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, ir gali būti dviejų rūšių – 1) su
 užstatu ar 2) be užstato.

BAUSMĖ IR BAUSMIŲ SISTEMA

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą
padariusiam asmeniui. BK 41 str. 1 d.
BAUSMĖS POŽYMIAI
 Tai yra prievartos priemonė – nepriklauso nuo kaltininko valios.
 Skiriant bausmę, įvykdomas asmens nubaudimas.
 Skiriama tik teismo.
 Skiriama Lietuvos Respublikos vardu ir tai parodo viešą bausmės pobūdį ir kad tokiu būdu valstybė
pasmerkia kaltininko elgesį.
 Bausmė skiriama tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu arba jam prilygintu sprendimu.
 Bausmė yra skiriama tik dėl nusikalstamos veikos padarymo.
 Bausmės paskyrimas gali užtraukia teistumą.
BAUSMĖS TIKSLAI (BK 41 STR. 2 D.)
 Bendroji prevencija – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo.
 Specialioji prevencija – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas
veikas/paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų
 Nubaudimas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
 Užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą
 Atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
BAUSMIŲ SISTEMOS
 Pilnamečiams asmenims už nusikaltimus (BK 42 str. 1 d.)
 Baudžiamiesiems nusižengimams (BK 42 str. 2 d.)
 Nepilnamečiams asmenims už nusikaltimus (BK 90 str. 1 d.)
 Bausmės juridiniams asmenims (43 str. 1 d.)
BAUSMIŲ RŪŠYS
 Viešieji darbai yra skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltininkas sutinka atlikti viešuosius darbus. Bausmės
terminas skaičiuojamas mėnesiais. Jeigu negali atlikti viešųjų darbų dėl objektyvių priežasčių, skiriama
kita bausmė.
 Bauda yra skaičiuoajama BBND (Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – lygus 50 eurų). Baudos dydis
priklauso nuo nusikaltimo sunkumo.
 Laisvės apribojimas – griežtesnė bausmė nei bauda.
 Areštas – trumpalaikis laisvės atėmimas nuo 15 iki 90 parų.
 Laisvės atėmimas – skiriamas ilgiau negu 90 parų, iki 20-25 metų.
 Laisvės atėmimas iki gyvos galvos – skiriama už nusikaltimus, nurodytus BK specialiojoje dalyje.
 Juridinio asmens likvidavimas – juridinio asmens turtas atidavimas akcinininkams.
 BAUSMĖS SKYRIMAS
BAUSMĖS SKYRIMO PAGRINDAI
 Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją.
 Vadovaujamasi BK bendrosios dalies nuostatomis – skirdamas bausmę, atsižvelgia į kitas taisykles,
nustatytas BK bendrosios dalies nuostatose (BK 55, 56, 57, 58 str.)
 Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
TEISMAS, SKIRDAMAS BAUSMĘ, ATSIŽVELGIA Į (BK 54 STR. 2 D.):
 Į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pavojingumo laipsnį apibūdina padarytos žalos dydis,
nusikalstamos veikos padarymo būdas, vieta, laikas, panaudoti įrankiai ir priemonės, kėsinimosi
dalykas.
 Į kaltės formą ir rūšį – kaltės forma (tyčia ir neatsargumas) kaltės rūšys (tiesioginė tyčia, netiesioginė
tyčia, nusikalstamas nerūpestingas ir nusikalstamas pasitikėjimas).
 Į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – blogi motyvai (chuliganiški, savanaudiški) ir
kilnūs motyvai (pasirinko nusikalstamą veiką dėl gyvenimo aplinkybių).
 Į nusikalstamos veikos stadiją - kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas.
 Į kaltininko asmenybę – atsižvelgiama į kaltininko asmenybę prieš (kiek nusikalstamų veikų padaręs,
kiek teistas, ankstesni teisės pažeidimai, polinkis į alkoholizmą/narkomaniją, vertybinė orientacija -
požiūris į šeimą, į darbą, į mokslą), į kaltininko asmenybę veikos padarymo metu (ar nusikaltimas buvo
daromas intensyviai), elgesys po nusikalstamos veikos (ar kaltininkas prisipažįsta, ar gailisi, ar pats
atvyko prisipažinti ar buvo pagautas, ar vengia atsakomybės, duoda klaidingus parodymus, neatsiprašo
nukentėjusio ar jo artimųjų). Teismas gali atsižvelgti į senesnius išnykusius teistumus.
 Į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį – ar asmuo yra
vykdytojas, kurstytojas, padėjėjas ar organizatorius; ar bendrininkų grupė, organizuota grupė ar
nusikalstamas susivienijimas.
 Į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes
 Į nusikalstama veika padarytą žalą – perteklinis požymis, žalos dydis įeina į pavojingumo laipsnį.

BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ LENGVINANČIOS IR SUNKINANČIOS APLINKYBĖS

Jeigu lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė tuo pačiu yra nusikalstamos veikos sudėties požymis (gali būti
pagrindinis, gali būti kvalifikuojantis) ar yra nusikaltimo esmė, tai ta aplinkybė negali būti antrą kartą taikoma.
Pavyzdžiui, jeigu nužudo iš savanaudiškų paskatų (sunkinanti aplinkybė), tačiau pagal BK 129 str. 2 d. tokiama
nusikaltime nebus naudojama sunkinanti aplinkybė.
Tipiniai 59 str. 2 d. atvejai: dalinis/esminis žalos atlyginimas ir nepateisinimai ilgas baudžiamasis persekiojimas.
BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ LENGVINANČIOS APLINKYBĖS
1. Kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais išvengė arba bandė
išvengė sunkesnių padarinių:
 Tai yra aktyvioji atgaila, kai asmuo bando susišvelninti savo veiksmų pasekmes (iškviečia greitąją
medicinę pagalbą).
 Pagalba turi būti efektyvi ir nepavėluota.
2. Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba
padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis:
 Gali būti trys atvejai: kaltininkas prisipažino nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; prisipažino
ir pradėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; prisipažino ir padėjo išaiškinti bendrininką.
 Prisipažinimas – tai esminių bylos aplinkybių pripažinimas. Prisipažinimas turi būti savanoriškas,
tačiau ne dėl teisėsaugos surinktų įrodymų. Svarbus yra prisipažinimo laikas – kuo anksčiau, tuo
geriau.
 Galima prisipažinimą padaryti apeliaciniam ar kasaciniam teisme, bet tai yra beveik neįmanoma,
nes kaltinamasis turi prisipažinti ties naujomis aplinkybėmis (pvz. buvo teistas už vieną
žmogžudystę, paskui pripažįsta dar vieną).
  Jeigu asmuo keičia parodymus, ši lengvinanti aplinkybė kinta (jeigu iš pradžių neprisipažįsta, o
paskui prisipažįsta – aplinkybė galioja, jeigu iš pradžių prisipažįsta, paskui ne – aplinkybė
netaikoma).
 Nuoširdus gailestis konstatuojamas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi
susišvelninti nusikaltimo pasekmes (atsiprašo, teikia būtinąją pagalbą – vežioja į ligoninę, atlygina
laidojimo išlaidas, grąžina pavogtus daiktus), aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą (savo valia
padeda išaiškinti esmines bylos aplinkybes, kurios teisėsaugai nebuvo žinomos), padėjo išaiškinti
bendrininkus (kaltininkas turi nurodyti tokią informaciją, kuri yra teisiškai naudinga ir padeda
bendrininkus patraukti į baudžiamąją atsakomybę).
3. Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą:
 Žalos atlyginimas turi būti padarytas iki apeliacinės instancijos.
 Jeigu nusikaltimą darė kartu su bendrininkais, tokia aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuo atveju,
jeigu visa žala atlyginama visiems nukentėjusiesiems.
 Kaltinamasis turi atlyginti visą žalą (šios aplinkybės taikymui), tačiau jeigu asmuo atlygina esminę
žalos dalį, teismas pripažįsta lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 2 d.
 Žalos atlyginimas (šita aplinkybė yra užskaitoma) kai kiti asmenys atlygina kaltininko žalą dėl
kaltininko valios. Jeigu nukentėjusio draudimas atlygina žalą, aplinkybė netaikoma.
4. Nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties:
 Ši aplinkybė taikoma tada, kai šios objektyvinės sąlygos nulemia nusikaltimo padarymą.
 Šios aplinkybės turi atsirasti ne dėl kaltininko kaltės (negalima pačiam susikurti sunkios padėties).
5. Veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios
atsakomybės:
 Smurtinis poveikis kaltininkui.
 Psichinė prievarta – grasinimas sužaloti, šantažas, grasinimas pakenkti, grasinimas išmesti iš
darbo.
6. Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys:
 Toks elgesys, kaip nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką. Tai
gali būti įžeidimai, šmeižtas, smurtas.
 Rizikingas nukentėjusio asmens elgesys – toks elgesys, kai nukentėjusys neatsargiai skatina
kaltininką pradėti nusikalstamą elgesį prieš jį. Pavyzdžiui, įvykus autoavarijai, kaltininko smurtinį
elgesį išprovokuoja nukentėjusiojo elgesys dėl sužeisto vaiko. Elgesys turi būti nukreiptas į
kaltinamąjį, o ne į kilusias pasekmes.
7. Veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu:
 Beviltiška būklė tai liga ar būklė, dėl kurios nukentėjusysis neabejotinai mirs, sukelianti didelius
skausmus ar kitaip apsunkinanti nukentėjusiojo gyvenimą.
8. Veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo
reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar
ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
9. Veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato
atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą.
10. Veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai –
kalbama apie nesunkius nusikaltimus.
11. Veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo:
 BK 18 str., jeigu padaro nesunkų arba apysunkį nusikaltimą, kaltinamasis atleidžiamas nuo
baudžiamosios atsakomybės, jeigu padaro sunkų arba labai sunkų, taikoma ši aplinkybė.
12. Veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo:
 Per prievartą priverstas vartoti narkotines medžiagas ar gerti alokoholį, apgaulės būdu
apsivaigintas.
13. Nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką:
 Kai žmogus dar nepasibaigus nusikaltimui bando išvengti nusikaltimo padarymo ar pasėkmių, bet
jam tai nepavyksta.
BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ SUNKINANČIOS APLINKYBĖS
1. Veiką padarė bendrininkų grupė:
 Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir
laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia – teismas gali ir nepripažinti to
sunkinančia aplinkybe, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvivavimą darant nusikalstamą
veiką pobūdį ir laipsnį.
2. Veiką padarė organizuota grupė:
 Jeigu nusikaltimas padaromas organizuotos grupės, ši aplinkybė yra inkriminuojama tik tiems
bendrininkams, kurie realiai yra organizuotos grupės nariai.
3. Veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų:
 Chuliganiškos paskatos tai tokie atvejai, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės
negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras
iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinantį požiūrį į žmones arba kai nusikaltimas
padaromas visai be priežasties arba kai pretekstas panaudojant mažareikšmę priežastį.
 Šita aplinkybė dubliuojasi su kvalifikuojančiu požymiu, BK 129, 135, 138 straipsniuose.
Netaikoma 184 straipsniui, nes tai yra nusikaltimo esmė.
 Nelaikoma chuliganiškomis paskatomis, jeigu kaltinamąjį ir nukentėjusyjį siejo asmeniniai
santykiai.
 Savanaudiškos paskatos – tai siekis turėti iš nusikalstamos veikos kažkokią turtinę naudą sau ar
kitiems asmenims, išvengti mokėjimo esant pareigai sumokėti. Jeigu kaltininkas negauna iš
nusikaltimo naudos, negalima to pripažinti savanaudiškomis paskatomis.
4. Veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar kitaip itin žiauriai elgiantis arba tyčiojantis iš jo:
 Kankinimas yra ilgalaikis poveikis, sukeliantis nukentėjusiam ilgas fizines ar emocines kančias.
 Tyčiojamasis yra susijęs su garbės ir orumo žeminimu.
5. Veika padaryta mažamečiui:
 Mažametis asmuo yra asmuo, nesulaukęs 14 metų. Jeigu tai nėra kvalifikacinis požymis, tai tampa
sunkinančia aplinkybe.
6. Veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos
būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo
priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka:
 Bejėgiškos būklės asmuo yra asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti
kaltininko veikos pobūdžio, negali realiai gintis, aktyviai priešintis ar kitaip išvengti pavojaus, ši
būklė gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių – miego, ligos, senatvės, mažametystės.
7. Veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia:
 Turi matytis iš kūno formų ar turi būti realus žinojimas, kad moteris yra nėščia.
8. Veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime:
 Visuomeninė nelaimė yra tada, kai kyla pavojus daugeliui žmonių (uraganas, pandemija.
 Asmens nelaimė yra siejama su konkretaus asmens asmeninio gyvenimo pablogėjimu, pavyzdžiui
– laidotuvės, darbo ar būsto netekimas, liga. Kaltininkas turi žinoti apie asmens nelaimę.
9. Veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką
veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
10. Veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas
arba šaunamuosius ginklus:
 Visuotinai pavojingas būdas yra kai darant nusikaltamą veiką, kyla pavojus bent vieno pašalinio
asmens (į kurį nenukreipta tyčia) gyvybei ar turtui. Ginklas ir sprogmenys turi būti tikri, ne
muliažiniai.
11. Dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens
gyvybei:
 Aplinkybė gali būti taikoma tik tada, kai tai nėra sudėties požymis (autoįvykis, kuriame žūsta keli
žmonės/išprievartimas, po kurio mergina nusižudo).
12. Veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl
amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės,
etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
13. Veiką padarė recidyvistas:
 Pilnametis asmuo, nuteistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui padaro tyčinį nusikaltimą.
14. 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511, 1521, 153, 162
straipsniuose, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas
veikas padarė nukentėjusio nepilnamečio artimasis giminaitis, šeimos narys ar kartu gyvenantis
asmuo.
BAUSMĖS DYDŽIO PARINKIMAS
BK 61 straipsnis aprašo bausmės parinkimą esant lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms. BK 61
straipsnio 2 dalim teismai nesivadovauja.
ŠVELNESNĖS NEI ĮSTATYME NUMATYTA BAUSMĖS SKYRIMAS
 Pagrindinis principas – pirma teismas svarsto BK 62 straipsnį, paskui BK 54 straipsnio 3 dalį.
 54 straipsnio 3 dalis – teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, jeigu sankcijoje numatytas bausmės
principas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai turi būti visiškai išskirtinės aplinkybės, kurios
nepasitaiko kiekvienoje byloje.
 Tipiniai BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo atvejai – kai konkrečios veikos pavojingumas akivaizdžiai
neatitinka šių veikų rūšinio pavojingumo (seksualinis prievartavimas – lytinių organų glostymas,
lietimas su savo lytiniu organu, užgulimas savo kūnu); bausmė švelninama dėl pernelyg ilgo
baudžiamojo proceso.

BAUSMIŲ SKYRIMAS PADARIUS KELIAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS

BAUSMIŲ SKYRIMAS, PADARIUS KELIAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS, ETAPAI
 Bausmės paskyrimas už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką.
 Bausmių bendrinimas – BK 63 straipsnis (esant nusikaltamų veikų daugetui) ir BK 64 straipsnis (esant
recidyvui) straipsniai.
BAUSMIŲ BENDRINIMO BŪDAI
 Bausmių apėmimas – gali būti taikomas tik esant daugetui. Tai reiškia, kad yra paskiriamos kelios
bausmės, o apimant lieka griežčiausia bausmė. Taikoma ir alternatyvioms bausmėms (jeigu skiriama
bausmė ir laisvės atėmimas, apėmus bus skiriamas laisvės atėmimas). Bausmių atėmimas taikomas:
 Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
 Kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos
skirtingoms nusikaltimo rūšims ar kategorijoms. Pagal pavojingumą skiriasi:
 Baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas.
 Nesunkus ir sunkus nusikaltimas.
 Apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas.
 Kai už vieną nusikalstamą veiką yra paskirta 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki
gyvos galvos.
 Visiškas bausmių sudėjimas – kai bausmės yra sudedamos, prie griežčiausios bausmės pridedama
švelniausia bausmė. Teismų praktikoje visiško sudėjimo beveik nėra, nes jie taiko dalinį sudėjimą.
 Dalinis bausmių sudėjimas – tokia situacija, kai prie griežčiausios paskirtos bausmės yra priskiriama
dalis (ne mažesnė nei atitinkamos bausmės rūšies minimumas) bausmės už atskirą nusikalstamą veiką.
Negalima paskirti subendrintos tokios bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskirą veiką.
NUOSPRENDŽIŲ BENDRINIMAS ESANT NUSIKALTAMŲ VEIKŲ DAUGETUI
 BK 63 straispnio 9 dalis - pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po
nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė
kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar
iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
 Nuosprendžių bendrininkimo taisyklės (63 str. 9 dalis ir 64 str.):
 Jeigu įmanoma, teismas bendrina atskiras (nesubendrintas) bausmes už atskirus nusikaltimus.
  Jeigu bausmės jau yra subendrintos ankstesniame nuosprendyje, teismas jų negali išbendrinti.
 Visų pirma, bendrinama viskas, ką galima subendrinti pagal BK 63 straipsnį, o tada bendrinama
pagal BK 64 straipsnį.
KITI BAUDŽIAMIEJI TEISINIAI PADARINIAI
ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS
Atleidimas nuo bausmės pagal apimtį:
 Atleidimas nuo visos bausmės – atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis).
 Atleidimas nuo dalies bausmės – tinka amnestijos (BK 78 straipsnis) ir malonės (BK 79 straipsnis)
atveju, lygtinis paleidimas.
Atleidimas gali būti dvejopas:
 Sąlyginis atleidimas – asmuo atleidžiamas nuo visos ar dalies bausmės, bet nurodomos tam tikros
sąlygos/įsipareigojimai, kurių asmuo turi laikytis tam tikrą laiką.
 Besąlyginis atleidimas – asmuo atleidžiamas nuo visos ar dalies bausmės be jokių sąlygų.
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis):
 Atidėjus bausmės vykdymą, galima skirti visas baudžiamojo poveikio priemones (sąlyginis atleidimas
nuo bausmės).
Baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnis):
 Uždraudimas naudotis specialia teise
 Viešųjų teisių atėmimas
 Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas
 Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas
 Nemokami darbai
 Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą
 Turto konfiskavimas
 Įsipareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens
arčiau nei nustatytu atstumu
 Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose
 Išplėstinis turto konfiskavimas
 Įsipareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos
TEISTUMAS
Teistumas gali būti dviejų dalių (pagal KT jurisprudenciją):
 Baudžiamosios teisės teistumas (BK 97 straipsnis).
 Nuteisimo faktas.
SENATIS
Senatis yra dviejų rūšių:
 Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnis).
 Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BK 96 straipsnis).