Kl

Tarptautines sutarties nutraukimo arba sustabdymo pasekmės. Ginčų sprendimas

Ats
Tarptautinė teisinė atsakomybė – tai juridiniai padariniai, atsirandantys tarptautinės teisės
subjektams pažeidus tarptautinius teisinius
įsipareigojimus. Viena iš pagrindinių atsakomybės tarptautinėje teisėje ypatumų - civiliškumas- t.y.
pašalinti žalą, bet nebaustipirmiausia, bet kokia atsakomybė vertinama
reparacijos (žalos atlyginimo) prizmę.

Tarptautinės teisės normos gali būti įtvirtintos sutartyje, kilti iš tarptautinio papročio, bendrųjų teisės
principų ar kitų tarptautinės
teisės šaltinių. Taigi, sutartis yra laikoma tarptautinio įsipareigojimo atsiradimo pagrindu ir jos
pažeidimas traktuojamas kaip
tarptautinės teisės pažeidimas.

Kl

Savigyna: sąvoka ir vykdymo sąlygos

Ats

Savigyna- tai valstybės gynimas ginkluota jėga nuo ginkluoto užpuolimo. Jungtinių Tautų Chartijos 51
straipsnis numato prigimtinę
teisę imtis invidualios ar kolektyvinės savigynos, jei jvykdomas Jungtinių Tautų narės ginkluotas
užpuolimas, tol kol Saugumo Taryba
nesiims būtinų priemonių traptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Apie savigyną turi būti nedelsiant
pranešta Saugumo Tarybai.
Nukentėjusios nuo ginkluoto užpuolimo valstybės prašymu kitos valstybės gali teikti jai ginkluotą
pagalbą taip vykdydamos kartu su ja
kolektyvinę savigyną. Savigyna turi būti proporcinga užpuolimo mastui. Savigyna taip pat turi būti
vykdoma kaip proporcinga
užpuolimo mastui. Savigyna taip pat turi būti vykdoma kaip atsakas į ginkluotą užpuolimą, o ne
atsakomoji priemonė į anksčiau
įvykdytą ir jau nutrauktą užpuolimą. Tačiau ginkluotas jėgos panaudojimas okupuotai teritorijai
išvaduoti gali būti kvalifikuojamas kaip
teisėta savigyna, jeigu atitinka kitas savigynos salygas.

Kl

Pripažinimas tarptautinėje teisėje

Ats

Pripažinimo kategorija priklauso tiek politikos, tiek tarptautinės teisės sričiai. Valstybių ir vyriausybių
pripažinimas iš esmės yra
politinis aktas, turintis teisinių pasekmių tiek tarptautinės viešosios, tiek vidaus teisės požiuriu.
Valstybė pirmiaus yra politinis
vienetas, o jos pripažinimas yra politinis aktas. Kartu tai yra pripažįstančios valstybės vienašalis aktas,
tiesiogiai susijęs su dviejų
valstybių teisinius santykiais. Valstybės pripažinimo aktu taip pat reikia laikyti jos priėmimą į
tarptautinę organizaciją.

Kl

Atsakomybė už tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus

Ats

80 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas

1. Už tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios

atsakomybės, privalomosios karo
tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš
tarnybos vietos, arba
pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas
tarnybinis atlyginimas, arba
pažeminamas kario laipsnis.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys

atleidžiamas iš tarnybos.

Kl

Atsakomybės tarptautinėje teisėje kodifikavimas

Ats

Tarptautinė teisinė atsakomybė - juridiniai padaryniai, kurie atsiranda tarptautinės teisės subjektams
pažeidus tarptautinius teisinius
įsipareigojimus.
Tarptautinė teisinė atsakomybė labai svarbi ypač dėl to, kad ji yra būtina juridinė priemonė,
užtikrinanti tarptautinės teisės normų
laikymasi. Tarptautinės teisės subjektų atsakomybė susijusi su griežtų tarptautinio teisėtumo
laikymusi, kova dėl taikos išsaugojimo ir
stiprinimo bei tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinimo. Ji pasireiškia kaip atitinkamas tarptautinių
santykių teisinio reguliavimo
instrumentas ir stimuliuoja tarptautinės teisės funkcionavima.
Kodifikacija - teisės normų, sisteminimo būdas, tam tikrą teisinių santykių sritį reguliuojančias
normas susisteminus apibendrinant,
įtvirtinant viename teisės akte (teisynė).Jei teisės rinkinys nėra sisteminamas.

Kl
Valstybių teisių peremimas

Ats

73 straipsnis
Valstybės teisių perėmimas, valstybių atsakomybė ir karo veiksmai
Šios Konvencijos nuostatos iš anksto nenusprendžia su sutartimis susijusių klausimų, kurie gali kilti
dėl valstybės teisių perėmimo,
valstybės tarptautinės atsakomybės ar tarp valstybių prasidėjusių karo veiksmų.

Kl

Tarptautinis ginkluotas konfliktas

Ats

Tarptautinis konfliktas, tarptautinės sistemos dviejų ar daugiau subjektų ar jų grupių prieštaravimas,

kai kyla ginkluoto susirėmimo
grėsmė. Skiriamos šios tarptautinio konflikto sprendimo tradicinės priemonės: diplomatinės
(derybos, tyrimas, gerosios paslaugos,
tarpininkavinmas, taikinimas), teisminės (tarptautinio konfikto arbitražinis arba teisminis
nagrinėjimas), tarptautinio konflikto
sprendimas tarptautinėse organizacijose. Tarptautinės teisės subjektų tarptautinį konfliktą sprendžia
Tarptautinis Teismas. Į ginkluotą
susirėmimą neturintis potencijos peraugti tarptautinės teisės subjektų nesutarimas vadinamas
tarptautiniu ginču.

Kl

Karinės jėgos naudojimo tarptautiniuose santykiuose draudimo teisiniai pagrindai

Ats

Tarptautinės humanitarinės teisės tikslas - sušvelninti ginkluoto konflikto poveikį apsaugant konflikte
nedalyvaujančius arba
nebedalyvaujančius asmenis ir reglamentuojant karo veiksmų vykdymo priemones ir metodus.
Valstybės privalo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės taisyklių, kurios jiems yra privalomos
pagal sutartį arba kurios yra paprotinės
tarptautinės teisės dalis. Jos taip gali būti taikomos nevalstybiniams subjektams. Toks laikymasis yra
tarptautinio lygio klausimas. Be to,
vykdyti susitarimus pasibaigus konfliktui tampa sunkiau dėl THT pažeidimų sukeltų kančių ir
sunaikinimo. Todėl politiniais ir
humanitariniais sumetimais svarbu gerinti THT laikymąsi visame pasaulyje.
Karo įstatymai ir papročiai, karo aukų apsauga ir draudžiami ginklai bei kariavimo metodai.
Kl

Tarptautinés teisės normos, taikomos tarptautinio ginkluoto konflikto metu.

Šios normos paprastai skirstomos į 4 grupes:

1- draudžančios grasinti jėga arba ją naudoti tarptautiniuose santykiuose ir numatančios išimtis, kai
jėga naudoti arba ja
grasinti yra leidžiama.
2- reguliuojnačios karo veiksmų taisykles, vadinamos karo įstatymais ir papročiais.
3- apsaugančios karo aukas - civilius gyventojus, karo belaisvius, sužeistus ir ligonius karius, karinį
medicinos personalą ir kt.
vadinamos tarptautinės humanitarinės teisės normomis.
4-draudžiančias tam tikrus ginklus bei kariavimo metodus. Šiuo metu dažnai tarptautinės
humanitarinės teisės terminas
sujungia į vieną visumą karo aukų apsaugos normas, karo įstatymus ir papročius bei tam tikrų ginklų
ir kariavimo metodų draudima.

Kl

Tarptautinės sutarties sąvoka ir prigimtis

Ats

Tarptautinė sutartis - Tarptautinės teisės principų ir normų reguliuojamas tarptautinės teisės

subjektas. Tarptautinės sutartys yra
pagrindinis teisinis instrumentas, kurį pasitelkus organizuojamas tarptautinis bendradarbiavimas
visose srityse. Skaičiuojama, kad
valstybės, tarptautinės organizacijos ir kiti tarptautinės teisės subjektai yra sudarę dešimtis
tukstančių sutarčių.

1969 m. Vienos konvencijoje įtvirtintas tarptautinės sutarties apibrėžimas yra visuotinai primtas, jį į
savo nacionalinius teisės aktus iš
esmės pažodžiui perkelė dauguma valstybių, savo tyrimų atskaitos tašku šį apibrėžimą naudoja
didžioji dalis tarptautinės sutarčių
teisės tyrėjų. Visgi derėtų nepamiršti, kad šis apibrėžimas pateikiamas 1969 m. Vienos konvencijos
kontekste ir skirtas tik
tarptautinėms sutartims tarp valstybių, kurioms taikoma šį konvencija, apibrėžti. Kaip nurodo
konvencijos 3 straipsnis, ši konvencija
netaikoma tarptautiniams susitarimams, sudarytiems tarp valstybių ir kitų tarptautinės teisės
subjektų arba tik tarp kitų tarptautinės
teisės subjektų, taip pat ne raštu sudarytiems tarptautiniams susitarimams. Tačiau dalis tokių
susitarimų gali būti laikomi
tarptautinėmis sutartimis tarptautinės teisės prasme.