Tarptautins teiss savarankikas darbas

TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO TAKA TARPTAUTINS TEISS NORM KRIMUI

Kaunas 2012

TURINYS

VADAS .............................................................................................................................................. 3 1. TARPTAUTINS TEISS NORM KRIMAS .......................................................................... 4 2. TARPTAUTINIS TEISINGUMO TEISMAS (TTT) ..................................................................... 4 2.1 Tarptautinio Teisingumo Teismo kompetencija ....................................................................... 5 2.2 TTT byl pavyzdiai ................................................................................................................. 7 3. TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO TAKA TARPTAUTINS TEISS NORM KRIMUI............................................................................................................................................ 8 IVADOS .......................................................................................................................................... 12 LITERATROS SRAAS ............................................................................................................. 13

59 straipsnis Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik tai konkreiai bylai

VADAS
Tarptautiniuose santykiuose egzistuoja tam tikra bendrija, t.y. valstybi, tarptautini organizacij ir kit subjekt visuma, turinti privalomsias elgesio taisykles. Kaip ir kiekviena teiss aka, Tarptautin teis taip pat turi subjektus, kurie turi takos kuriant tarptautines teises normas. Vienas i subjekt tai - Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT), kuris yra pagrindinis Jungtini Taut teisminis organas. Darbo objektas- Tarptautinio Teisingumo Teismo tak tarptautins teiss norm krimui Darbo tikslas - ianalizuoti Tarptautinio Teisingumo Teismo tak tarptautins teiss norm krimui Darbo udaviniai: 1. Ianalizuoti tarptautins teiss norm krim; 2. Inagrinti Tarptautinio Teisingumo Teismo sudt; 3. Ianalizuoti Tarptautinio Teisingumo Teismo kompetencij; 4. Inagrinti Tarptautinio Teisingumo Teismo taka tarptautins teiss norm krime.

1. TARPTAUTINS TEISS NORM KRIMAS

Viena i tarptautins teiss ypatybi yra ta, jog valstybs, tarptautins organizacijos ir kiti subjektai nra vien tik pasyvs subjektini teisi ir pareig turtojai. Jie tiesiogiai dalyvauja kuriant tarptautins teiss normas. Tarptautins teiss subjektui normos privalomos pirmiausia todl, kad pagrindiniai tarptautini santyki veikjai- valstybs viena ar kita forma pripasta, kad tam tikra taisykl yra privaloma. Tok pripainim arba net sutikim valstybs irekia arba sudarydamos tarptautin sutart, arba savo praktikoje patvirtindamos, kad tam tikra nusistovjusi taisykl paprotys yra privaloma. Nesvarbu, kaip ir kokiame akte tarptautins teiss norma yra ireikta,svarbu, kad tai yra teisin norma. Vieni aktai nustato privalomas tarptautins teisines normas, kiti daniausiai tarptautini organizacij neprivalomos rezoliucijos turi tik rekomendacin gali. Btina pabrti, kad tarptautins teiss normos nekuriamos leidiant statymam. Tarptautin teis nra statymo sukurta. Jos turinys nra statikas. Nors pasaulyje nebuvo kokios nors materialines normas, nekliud iai teisei paangiai vystytis. Angl bendrosios teiss maniera ji vystsi, kad atitikt besikeiianias slygas, - pabr JAV karinis tribunolas savo nuosprendyje Re Alstotter and others byloje (1947).

2. TARPTAUTINIS TEISINGUMO TEISMAS (TTT)

Teismas buvo kurtas 1952 metais, remiantis 1951 met balandio 18 dienos Sutartimi, steigiania Europos anglies ir plieno bendrij. Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindin Jungtini Taut teismo institucija. Jis veikia pagal pridedam Statut, kuris yra pagrstas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutu ir yra ios Chartijos sudtin dalis. Kiekviena Jungtini Taut nar sipareigoja vykdyti Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendim kiekvienoje byloje, kurios alis ji yra. Jeigu kuri nors bylos alis nevykdo Teismo sprendimu jai nustatyto sipareigojimo, kita alis gali kreiptis Saugumo Taryb, kuri prireikus gali pateikti rekomendacijas arba imtis sprendimui vykdyti reikaling priemoni. Teism sudaro kolegija nepriklausom teisj, neatsivelgiant j pilietyb irinkt i auktomis moralinmis savybmis pasiymini asmen, atitinkani reikalavimus, keliamus j alyse asmenims, skiriamiems aukiausias teisj pareigas, arba i tarptautins teiss srityje autoritet turini teisinink. Teism sudaro penkiolika nari, i j negali bti dviej tos paios valstybs piliei. Asmuo, kuris renkant Teismo narius gali bti laikomas daugiau negu vienos valstybs pilieiu, laikomas pilieiu tos valstybs, kurioje jis paprastai naudojasi pilietinmis ir politinmis teismis. Teismo narius renka Generalin Asamblja ir Saugumo Taryba i srao asmen, kuriuos pasilo valstybi grups Nuolatiniame Arbitrao Teisme, pagal tolesnes nuostatas.
1

Jei Jungtini Taut narms neatstovaujama Nuolatiniame

59 straipsnis Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik tai konkreiai bylai

Arbitrao Teisme, kandidatus silo valstybi grups, kurias iam tikslui j vyriausybs skiria tomis paiomis slygomis, kurios 1907 m. Hagos konvencijos dl taikaus tarptautini gin sprendimo 44 straipsniu yra nustatytos Nuolatinio Arbitrao Teismo nariams. Jeigu nra specialaus susitarimo, slygas, kuriomis valstyb, bdama io Statuto alis, taiau nebdama Jungtini Taut nar, gali dalyvauti Teismo nari rinkimuose, nustato Generalin Asamblja, remdamasi Saugumo Tarybos rekomendacija. Kiekvienas Teismo narys, prie praddamas eiti savo pareigas, turi atvirame Teismo posdyje ikilmingai pareikti, kad jis savo galiojimus vykdys nealikai ir siningai. Teismo buvein steigiama Hagos mieste. Taiau tai netrukdo Teismui posdiauti ir atlikti savo funkcijas kitoje vietoje, jeigu Teismas mano, jog tai bt pageidautina. Teismo Pirmininkas ir Sekretorius turi gyventi tame mieste, kuriame yra Teismo buvein. Teismas trejiems metams isirenka savo Pirminink ir Vicepirminink. Jie gali bti perrinkti. Teismas skiria savo Teismo Sekretori, taip pat prireikus gali numatyti skirti kitus reikalingus pareignus. Jeigu dl kokios nors ypatingos prieasties Teismo narys mano, kad jis neturi dalyvauti sprendiant kuri nors byl, jis apie tai pranea Pirmininkui. Siekdamas pagreitinti byl nagrinjim, Teismas kasmet i penki teisj sudaro kolegij, kuri ali praymu gali svarstyti ir sprsti bylas supaprastinta tvarka. Pakeisti teisjams, kurie mano, jog negali dalyvauti posdiuose, papildomai skiriami dar du teisjai. Teismas gali pateikti konsultacin ivad bet kokiu teiss klausimu, jei to prao kuri nors tarptautin institucija ar organizacija, kurioms Jungtini Taut statai suteikia teis pateikti tok praym, arba remdamasi iais statais. iuo metu teismo prezidentas Peter Tomka (slovakas), viceprezidentas meksikietis Bernardo Sepulveda-Amor.

2.1 Tarptautinio Teisingumo Teismo kompetencija

Pirmasis nagrinjimo aspektas Teismo nagrinjam byl rys. Visas jas galima suskirstyti penkias grupes: 1. Tiesiogini iekini bylos. 2. Bylos nagrinjamos apeliacine tvarka. 3. Preliminari nutarim bylos. 4. Arbitrains bylos. 5. Konsultacins ivados Pagal TARPTAUTINIO TEISMO STATUTO, II skyriaus 36 straipsn TTT kompetencija nustatoma:

1. Teismo jurisdikcijai priklauso visos bylos, kurias alys perduoda jam sprsti, ir visi klausimai, specialiai numatyti Jungtini Taut statuose ir galiojaniose tarptautinse sutartyse bei konvencijose. 2. Valstybs, io Statuto alys, gali bet kuriuo metu pareikti, kad jos pripasta, be specialaus dl to sutarimo, ipso facto, Teismo privalomj jurisdikcij sprendiant visus teisinius ginus su bet kuria kita valstybe, prisimusi tok pat sipareigojim, dl: a) tarptautins sutarties aikinimo; b) bet kurio tarptautins teiss klausimo; c) kokio nors fakto, kuris, jeigu bt itirtas, bt laikomas tarptautinio sipareigojimo paeidimu; d) reparacij u tarptautinio sipareigojimo paeidim dydio. 3. Pirmiau nurodyti pareikimai gali bti daromi nekeliant joki slyg arba juose keliant keli ar tam tikr valstybi savitarpikumo slyg, arba tam tikram laikui. 4. Tokie pareikimai atiduodami saugoti Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui, kuris j nuoraus perduoda io Statuto alims ir Teismo Sekretoriui. 5. Pagal Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsn padaryti ir tebegaliojantys pareikimai yra laikomi io Statuto ali sutikimu su Tarptautinio Teismo privalomja jurisdikcija ir jos pripainimu tam laikotarpiui, kol jie dar galioja, ir juose nurodytomis slygomis. 6. Jei kyla gin dl to, ar Teismas turi jurisdikcij, klausim sprendia Teismas. Apeliacins bylos Teismas nagrinja apeliacine tvarka bylas, dl kuri sprendim buvo prims Pirmosios Instancijos Teismas. Pagrindu pradti apeliacin proces gali bti tik teiss klausimai, O btent: 1) jei pirmosios instancijos teismas buvo nekompetentingas nagrinti gino; 2) jei buvo paeistos bylos nagrinjimo procedros; 3) Pirmosios Instancijos Teismas paeid Bendrij teis. Preliminars nutarimai i Teismo nagrinjam byl ris labai isiskiria i anksiau aptart. Didiausi skirtumai pastebimi paiame bylos procese, bei Teismo sprendimo teisinje reikmje. Preliminars sprendimai yra minimi EB Sutarties 177 straipsnyje. J tikslas padti EB valstybs nars nacionaliniam teismui priimti tinkam sprendim byloje, kai yra taikoma EB teis.
1

59 straipsnis Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik tai konkreiai bylai

Arbitrains bylos Remiantis EB sutarties 181 bei 182 straipsniais, nagrinja bylas, kurios yra ikeltos arbitrains ilygos pagrindu. Teismas gali priimti sprendimus dl Bendrijos ar Bendrijos vardu sudarytos sutarties su arbitraine ilyga, nepriklausomai nuo to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viej, ar pagal privatin teis. Konsultacins ivados Teisingumo teismas ne tik sprendia bylas, kilusias dl vairaus pobdio gin, ar nacionalini teism uklausim, bet ir vykdo konsultacines funkcijas. Teismas gali bti papraytas pateikti ivadas dl sudarom tarptautini sutari su treiosiomis valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis.

2.2 TTT byl pavyzdiai

1. TTT 2010 Lapkriio 19 dienos byloje Nr. 150 Kosta Rikos Respublika inicijav procesinius veiksmus prie Nikaragvos Respublikos gino dl tam tikr pasienio teritorijoje vykdom veikl Nikaragva paduotos paraikos. Kadangi, susitikimo, vykusio 2011 kovo 29 d. ali atstov teismo pirmininko, pastaroji ireik savo atitinkam vyriausybi nuomon dl galutini termin, kurie buvo btina parengti pirmojo turo raytiniais pareikimais. Tarptautinis Teisingumo Teismas nustat, kad terminas turi bti nustatytas kiekvienos alies padavimo ratiko pareikimo, su slyga, kad laikotarpis negali bti daugiau kaip ei mnesiai. 2. Tarptautinis Teisingumo Teismas byloje Nr.152 2011 gruodio 22 d. Nikaragvos

Respublika ikelta byl prie Kosta Rikos Respublikos, Nikaragvos suvereniteto paeidimus ir pagrindini alos aplinkai jos teritorijoje ," Statyba [Kosta Rika] keli veikia lygiagreiai. . . pietins pakrants San Juan upe ". Nikaragva teigia, kad Kosta Rika kart atsisak suteikti Nikaragva atitinkam informacij apie statybos darbus vykdo ir neigia, kad jis turi koki nors savo pareigos parengti ir pateikti Nikaragva poveikio aplinkai vertinim, kuris leist vertinti darb. Todl iekov prao Pirmosios instancijos teismo nurodyti Kosta Rika pateikti tok dokument ir perduoda j Nikaragv. Ji priduria, kad "bet kokiomis aplinkybmis ir ypa, jei is praymas nra gauti rezultatus pasilieka teis oficialiai prayti laikin priemoni". ali atstov teismo susirinkime buvo susitarta laiko termin atvilgiais. 3. Australija ikl byla Japonijai tariamai paeidiant tarptautinius sipareigojimus dl bangini mediokls. Bylos Nr. 148 2010 Liepos 20 dienos. Australija teigia, kad Japonija taip pat paeid ir toliau paeidia jos sipareigojimus pagal Konvencij dl tarptautins prekybos

nykstaniomis laukins faunos ir floros ri ir pagal Biologins vairovs konvencijos. Teismas prim sakym, atsivelgiant ali susitarim. Tvarka buvo skirtas tolesnis sprendimas.

3. TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO TAKA TARPTAUTINS TEISS NORM KRIMUI

Tarptautinis Teisingumo Teismas savo statuto 38 straipsnyje apibria vien i svarbiausi nuostat- tarptautins teiss altini sra, kuris yra: tarptautins konvencijos; tarptautinis paprotys; bendrieji teiss principai; teism sprendimai. Nors is straipsnis jau nebeatspindi vis iuolaikins tarptautins teiss altini ri, jis vienintelis pateikia tarptautins teiss altini sra ir juos apibria. Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas i esms pakartoja analogik Nuolatinio Teisingumo Teismo statuto formul, pasirodiusi 1920m. Be to. Tarptautins taiss altini srae nematome tarptautini organizacij akt. J taip pat reikt papildyti valstybi vienaaliais aktais. Formaliai teismo precedentas nra tarptautins teiss altinis, nes Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 59 straipsnis1 nustato, kad Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik ioje byloje. Maa to, teism ir arbitra sprendimai gali parodyti, kad susiformavo tam tikra anksiau neegzistavusi tarptautins teiss norma. Pavyzdys gali bti principas, kad valstyb privalo susilaikyti nuo veiklos, kuri gali padaryti alos kitoms valstybms. Taigi jurisprudencija yra pagalbin priemon tarptautins teiss normom nustatyti ir aikinti.

Bendrosios ir specialiosios tarptautins konvencijos

Tarptautin konvencija universali sutartis, prie kurios gali prisijungti neribotas ratas asmen; tarptautins sutarties (2 ar daugiau subjekt susitarimas siekiant apibrto rezultato, kur reguliuoja tarptautin teis) ris.

59 straipsnis Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik tai konkreiai bylai

Nemaai tarptautini konvencij yra priimta JTO veiklos metu bei jos akini organizacij, siekiani unifikuoti tarptautin teis. Pavyzdiai - Jungtini Taut Vaiko teisi konvencija, enevos konvencijos, Hagos konvencijos Tarptautini sutari rys: Universalioji, regionin sutartis, specialioji sutartis Dvial, daugiaal Terminuota arba neterminuota sutartis.

Praktikoje taip pat gerai inomos ir tarptautins sutartys, sudarytos odiu, kitaip draugiki susitarimai. Tarptautinis Teisingumo Teismas savo konvencijoje Dl ilyg Konvencijai dl ukirtimo kelio genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j (1950)1 sudaryti sutart, be joki vertim. teigia: Valstyb savo sutartiniuose santykiuose negali bti susieta sipareigojimais be jos sutikimo Tad sutarties alys savo valia turi

Tarptautinis paprotys
Teisinis paprotys teisikai privaloma taisykl, gali gijusi dl nuolatinio pasikartojimo, naudojimo. Paprotys bdingiausias primityvioms teisinms sistemos, taiau tai nereikia, kad jis negali ilikti ir iuolaikinje, nacionalinje ir tarptautinje teisje. Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsnio 2 b punkto formuluot visuotin praktika, pripainta teisine norma rodo. Kaip tai visuotinai pripainta, du tarptautinio paproio sudtinius elementus: 1) visuotin praktika reikia tam tikr fakt, elgesio (veiksm ar neveikimo) ir pan. pasikartojim, pastovum; 2) tokios praktikos pripainimas teisine norma reikia, kad valstybs ne vien tik laikosi tam tikr prastini taisykli, bet aikiai ireikia savo sitikinim, kad tokia taisykl yra privaloma. TTT savo sprendime iaurs jros kontinentinio elfo byloje (1969) pabr, kad Suinteresuotos valstybs turi bti sitikinusios, kad jos laikosi to, kas laikoma teisiniu sipareigojimu

10

Kartais tarptautinis paprotys gali keisti normas, tvirtintas universaliuose tarptautinse konvencijose. Pavyzdys gali bti 1958m. enevos konvencijos dl kontinentinio elfo 6 straipsnis, pagal kur atribojant kaimynini valstybi kontinentin elf reikia vadovautis vidurio linijos ir lygi atstum metodu. Taiau 1969m Tarptautinis Teisingumo Teismas patvirtino, kad is metodas nra privalomas. Taip pat TTT nustat, kad nors atsisakymo grasinti jga arba j naudoti bei nesikiimo valstybs vidaus reikalus principai yra tvirtinti Jungtini Taut Chartijoje, ie principai kartu lieka ir paprotinmis normomis. Savo sprendime dl jurisdikcijos Karini ir pusiau karini veiksm prie Nikaragv ir Nikaragvoje byloje (1984) TTT nustat, kad nors atsisakymo grasinti jga arba j naudoti bei nesikiimo valstybs vidaus reikalus principai yra tvirtinti JTO, ie principai kartu lieka ir paprotinmis normomis.

Bendrieji teiss principai

Bendrieji teiss principai tarptautinje teisje - tokie principai, kuriuos pripasta civilizuotos tautos; danai susiformav tam tikros tarptautins teisenos, procesins tvarkos metu, todl gali bti paprasiau identifikuojami bei pripastami. Teisinink komitetas, krs Nuolatinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsn, ivardijant teiss altinius, kuriuos turs taikyti Teismas, siek ivengti situacij, kai Teismas negalt isprsti bylos dl spragos tarptautinje teisje. Tai rodo pagalbin io altinio, palyginti su sutartimi arba paproiu, pobd. iuos principus Tarptautinis Teismas, tiek kiti tarptautiniai teismai ir arbitraai skmingai taiko sprsdami bylas.

Teismo sprendimai kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti

Formaliai irint teismo precedentas nra tarptautins teiss altinis, nes Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 59 straipsnis nustato, kad Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik ioje byloje. Vis dlto tarptautini teism ir arbitra sprendim bendrosios pasekms neapsiriboja tik tuo, kad byla isprsta. TTT statuto 38 straipsnio 1d punkte teigiama, kad tai yra pagalbin priemon teiss normoms nustatyti. Jie gali nustatyti, kad egzistuoja konkreti tarptautins teiss norma, taip pat nustatomos ios normos turinys. Taip pat teism ir arbitra sprendimai gali parodyti, kad susiformavo tam tikra ankiau neegzistavusi tarptautins teiss norma. Kaip pavyzdiui TTT sprendimas Pasienio gino tarp Burkina Faso ir Mali byloje)1986) kartais naudojamas kaip rodymas, kad tarptautinje teisje egzistuoja principas uit

59 straipsnis Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik tai konkreiai bylai

11

possidetis juris (naujai susidariusi valstyb perima tas sienas, kuriuose ji egzistavo iki nepriklausomybs).

Aukiausios kvalifikacijos specialist doktrina

Klasikinje tarptautinje teisje, kai tarptautini sutari buvo palyginti nedaug, o tarptautin teismin bei arbitrain praktika buvo negausi, teiss mokslo reikm buvo gana svari. Tarptautinio Teismo statutas pripaino doktrin kaip pagalbin priemon tarptautins teiss normoms nustatyti. Mokslin analiz gali gana tiksliai paaikinti tarptautins taiss normas ir j turin.

Vienaaliai aktai
Vienaaliai aktai valstybi aktai (taip pat veiksmai), kurie gali bti pripainti tarptautins teiss altiniais, jei sukuria tarptautinius sipareigojimus. Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Branduolini bandym byloje (1974) konstatavo: Pripainta, kad pareikimai, turintys vienaali akt form ir susij su teisinmis ar faktinmis situacijomis, gali sukurti teisinius sipareigojimus... Jeigu valstyb, io pareikimo autor, siekia bti susaistyta savo taigini, is siekis suteikia jos pozicijai teisinio sipareigojimo pobd, ir todl teisikai i valstyb privalo laikytis elgesio bdo, atitinkanio jos pareikim. Tokiomis aplinkybmis iam pareikimui sigalioti visikai nereikia koki nors atsitiktini ingsni, juo labiau kit valstybi vienaals io valstybs atlikto teisinio akto prigimties. Kita pavyzdys TTT Preah Vihear ventyklos byloje (1962) Teismas konstatavo, jog Tailandas savo veiksmais pripaino linij, kuri Tailando ir Kambodos miri sienos delimitacijos komisija nubr emlapyje ir kartu pripaino ventykl esant Kambodos teritorijoje. Panaus vienaalis aktas yra teisi atsisakymas, kai, pavyzdiui, nukentjusi valstyb atsisako jai priklausanio alos atlyginimo, taiau teisi atsisakymas negali bti numanomas jis visada turi bti aikiai ireiktas.

12

IVADOS
1. Tarptautins teiss altiniai yra vieosios taiss altiniai, i kuri sudaromos tarptautins teiss normos. Tarptautins teiss normos kuriamos tam, kad bt siekiama ilaikyti tarptautin saugum, taik, ginkluots kontrol taip pat jgos panaudojim tarp ali. 2. Tarptautinio Teisingumo Teismo veikla nepakito nuo jo sukrimo. Trumpai apibriant jo paskirt, galima j pavadinti svarbiausia teissaugos institucija, utikrinania Bendrij teiss vystymsi. Teismas apjungia penkiolikos valstybi teisines sistemas viening visum. Teisingumo Teismas negali bti priskirtas nei tarptautini, nei nacionalini teism grupms. Jo kompetencija toli pralenkia abiej i teism grupi kompetencij. iuo metu Lietuvos Respublika rengiasi pripainti Hagos Tarptautinio teisingumo teismo jurisdikcij. statymo tikslas pripainti privalomj Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcij Lietuvos Respublikos sprendiant visus teisinius ginus su bet kuria kita valstybe, prisimusi tok pat sipareigojim, su ilygomis. 3. Tarptautinio Teisingumo Teismo bylose nusprstos ivados laikomos pavyzdys kitoms panai situacij byloms sprsti. Taip tas sprendimas tampa precedentu, ir po kurio laiko tampa tarptautins teiss paproiu. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimai gali padti nustatyti, kad egzistuoja tam tikra teiss norma , taip pat nustatomas teiss normos turinys. Be to Teismo sprendimai gali parodyti, kad susiformavo nauja tarptautins teiss norma. iems sprendimams alys negali prietarauti ir j nevykdyti. Taigi galima teigti, kad jurisprudencija yra pagalbin priemon tarptautins teiss normoms nustatyti ir aikinti.

59 straipsnis Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik tai konkreiai bylai

13

LITERATROS SRAAS

1. Tarptautinio Teisingumo statutas: Tarptautinis dokumentas 2002-02-13, Nr. 15-557 www.lrs.lt 2. V.Vadapalas Tarptautin teis.- Vilnius, 2006. 3. Tarptautinio Teisingumo Teismo oficiali svetain http://www.icj-cij.org 4. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos oficiali svetain http://www.tm.lt 5. Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos http://www.icjcij.org/docket/index.php?p1=3&p2=2 6. BNS straipsnis Lietuva rengiasi pripainti Hagos Tarptautinio teisingumo teismo jurisdikcij www.delfi.lt