SEMINARAS NR.

VI
TEMA: TERMINAI. IEŠKINIO SENATIS

Termino sąvoka, terminų pritaikymo sfera ir teisinė reikšmė. Termino naudingumo

prezumpcija. Terminų klasifikavimo kriterijai ir jų rūšys. Įgyjamieji ir naikinamieji terminai, teisių
įgyvendinimo terminai. Termino praleidimas. Praleisto termino atstatymo pagrindai ir tvarka.
Terminų skaičiavimo tvarka. Termino pradžios ir pabaigos nustatymas
Ieškinio senaties sąvoka ir funkcijos. Ieškinio senaties termino pasibaigimo reikšmė
materialiniams ir procesiniams teisiniams santykiams. Ieškinio senatis ir įgyjamoji senatis.
Ieškinio senaties terminų nustatymo ypatumai. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties
terminai.
Ieškinio senaties termino eigos pradžia. Teisės pažeidimas kaip ieškinio senaties termino eigos
pradžią nustatantis faktorius. Tęstinio teisės pažeidimo reikšmė nustatant ieškinio senaties termino
pradžią. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties pradžią nustatantys pagrindai. Subjektyvios ir
objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės ieškinio senaties termino pradžios momentui nustatyti.
Ieškinio senaties taikymo samprata ir sąlygos. Teismo funkcijos ir kompetencija taikant ieškinio
senatį. Ieškinio senaties taikymo apribojimas.
Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindai. Ieškinio senaties
sustabdymas.
Ieškinio senaties atnaujinimas.

Klausimai:

1. Remdamiesi CK normomis ir konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinkite, kokia yra termino teisinė

reikšmė.
2. Kokias terminų rūšis žinote? Kokią praktinę-teisinę reikšmę turi terminų klasifikacija?
3. Su kokiomis konkrečiomis problemomis susiduriama, skaičiuojant terminus? Kaip jos
sprendžiamos? Pateikite pavyzdžių iš teismų praktikos.
4. Ar galima nustatyti terminą, kuris skaičiuojamas valandomis?
5. Ką reiškia teiginys „termino praleidimo rizika?“
6. Kuo skiriasi, kuo panašios toliau išvardytos sąvokos, koks jų tarpusavio santykis?: ieškinio
senatis; ieškinio senaties terminas; ieškinio senaties taikymas; įgyjamoji senatis; naikinamasis
terminas.
7. Pagal kokius požymius galima atskirti ieškinio senaties terminą nuo kitų terminų?
8. Ar ieškinio senačiai gali būti taikomos Civilinio kodekso bendrosios terminus
reglamentuojančios nuostatos?
9. Atskirai aptarkite, kuo reikšmingas ieškinio senaties institutas materialiniams ir procesiniams
teisiniams santykiams.
10. Ar ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės
normos yra dispozityvios ar imperatyvios?
11. Kokie faktoriai, pagrindai lemia ieškinio senaties termino eigos pradžią? Ar galima juos
suskirstyti į tam tikras grupes? Pasiūlykite, kaip.
12. Kuo remiantis sprendžiama, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas
asmuo?
13. Kada taikomi bendrieji, o kada specialieji ieškinio senaties terminai? Pateikite pavyzdžių.
Paaiškinkite, kas lėmė specialiųjų ieškinio senaties terminų įtvirtinimą civiliniuose įstatymuose?
14. Ar gali Vyriausybė nustatyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus?
15. Apibūdinkite ieškinio senaties taikymo sąlygas ir ypatumus.
16. Kuo skiriasi ieškinio senaties termino nutraukimas nuo sustabdymo?
17. Ar galima apriboti ieškinio senaties taikymą:
a. žodiniu šalių susitarimu?
1
 b. rašytiniu šalių susitarimu?
c. įstatymu?
d. teismo sprendimu?
18. Ar sutartyje galima nustatyti ilgesnius ieškinio senaties terminus, nei nustatyta įstatyme? Ar
galima nustatyti trumpesnius?
19. Ar civiliniame kodekse yra įtvirtintos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti
pasibaigusį ieškinio senaties terminą? Ar yra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų
spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis?

Teismų praktika:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl
ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ //
Teismų praktika, 2002, Nr. 18.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m.
birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-643/2000.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-87/2010.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 28 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 7 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio mėn. 26 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012.

Norminė literatūra:
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 2000-07-18 Nr. VIII-1864 //
Žin., 2000, Nr.74
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1964-07-07 priėmė Lietuvos Tarybų
Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba) // Žin., 1964, Nr. 19-138 

Specialioji literatūra:
1. Civilinė teisė. Bendroji dalis.- Vadovėlis. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė-
Kvainauskienė, Julija Kiršienė, Vytautas Pakalniškis, Leonas Virginijus Papirtis, Daina
Petrauskaitė, Ramutė Ruškytė, Pranciškus Vitkevičius. Vilnius: Mykolo Romerio
universiteto Leidybos centras, 2007.
2. Civilinė teisė. Bendroji dalis. Vytautas Mizaras, Alfonsas Vileita, Valentinas Mikelėnas ir
kt., Vilnius: Justitia, 2009.
3. Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001.
4. Driukas. A. Ieškinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai aspektai.
Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); p. 89–102.
5. Driukas, A. Terminai civilinėje teisėje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji
dešimt galiojimo metų. Mokslo studija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p.
193-224.