SEMINARAS NR. IX.

TEMA: FIZINIAI ASMENYS (II)

1. Asmens teisė į vardą. 2.20
Kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Ši teisė apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.
Pavardė gali būti keičiama esant poreikiui su santuoka.

2. Asmens teisė į atvaizdą ir šios teisės gynimas.

Atvaizdas – tai žmogaus portretas, paveikslas. CK 2.22 straipsnį asmens nuotrauka gali būti spausdinama tik jo
sutikimu, o po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Asmens sutikimas
duodamas raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Sutikimas konkliudentiniais veiksmais

3. Kokiais atvejais asmens atvaizdas gali būti atgaminamas, parduodamas, spausdinamas ir pan.?
Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami,
spausdinami, taip pat asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimo.
Asmens sutikimo nereikia, kai jo atvaizdas atgaminamas, spausdinamas ar asmuo fotografuojamas dėl savo
visuomeninės veiklos, tarnybinės padėties, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba kai fotografuojama viešoje
vietoje.
4. Asmens teisė į privatų gyvenimą.
LR K 22str. 2d. žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis
privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar
neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
CK 2.23 Žmogaus teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą yra konstitucinė teisė. Neliečiama bet kokia
informacija (susirašinėjimai, telefono pokalbiai). Galima rinkti tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal
įstatymą.
Privataus gyvenimo pažeidimai – neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ar kitokias patalpas, teritoriją,
neteisėtas asmens stebėjimas ar turto apieškojimas, telefono pokalbių, susirašinėjimo konfidencialumo
pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas ir kt.
Teisė į atvaizdą yra integrali teisės į privatų dalis, lex specialis ir lex generalies

5. Ar leidžiama be asmens sutikimo atlikti jo medicininę apžiūrą, patikrinti, ar asmuo nevartoja

narkotikų ir pan.? 2.25
Be asmens valios ir laisvo sutikimo, išreikšto raštu, negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai
ar tyrimai.
6. Ar skirtingai ginama plačiai žinomo visuomenėje asmens (politiko, verslininko ir pan.) teisė į
privatų gyvenimą? Jei taip, kuo pasireiškia šie skirtumai?
CK 2.23 str. 3d. , Visuomenės formavimo įstatyme 14 str. Be asmens sutikimo gali būti skelbiama info apie
politikų, valstybės ir visuomenės veikėjų privatų gyvenimą, jeigu tokios info skleidimas atitinka teisėtą ir
pagrįstą visuomenės interesą ją gauti. Visuomenės veikėjų gyvenimas saugomas siauresne apimtimi.

7. Ar asmuo, parašęs pareiškimą policijai, kuriame nurodo, kad kitas asmuo padarė nusikaltimą (kurio
iš tikrųjų tas asmuo nepadarė), gali būti traukiamas atsakomybėn už garbės ir orumo pažeminimą?
Pagal LAT praktiką asmens kreipimasis į kompetetingus asmenis, tas asmenų sužinojimas nėra laikomas
informacijos skleidimu.

8. Asmens garbės ir orumo samprata.

Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, geras asmens vardas. Tai socialinis įvertinimas, visuomenės
požiūris į žmogų.
Orumas – kertinė moralinė savybė, reiškianti asmens vertingumą. Tai kaip asmuo pats save vertina.

9. Ar galima reikalauti žalos atlyginimo, jeigu paskleisti viešai duomenys yra teisingi, pvz.,
paskelbiama, kad žinomas politikas turi nesantuokinį vaiką?
Pažeistas privatus gyvenimas, 2.

10. Duomenų ir nuomonės atskyrimas, atskyrimo reikšmė. Ar gali būti traukiamas atsakomybėn asmuo,
viešai paskelbęs savo nuomonę?
Galima reikalauti paneigti tik duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą.
Duomuo – tai tam tikras įvykis, reiškinys, dalykas, tam tikro asmens elgesys.
Nuomonė – asmens tam tikrų įvykių, faktų supratimas, jų vertinimas. Nuomonė yra asmens samprotavimas apie
įvykius, realios tikrovės faktus, įvykių vertinimai.

Paskelbti tikrovės neatitinkantys ir asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys gali būti paneigti teismo
tvarka.
11. Kaip turi būti suprantamas “duomenų paskleidimas”? Ar paskleidimu gali būti laikomas žinių
perdavimas privataus pokalbio metu? CK
Duomenys laikomi paskleistais, jeigu apie juos sužino bent vienas trečiasis asmuo.
Duomenys laikomi paskleistais ir kai jie yra pranešami vienam ar (ne asmeniui, su kuriuo jie susiję) ar
daugeliui asmenų per pokalbį, viešas kalbas ir kitaip rašytine arba žodine forma.

12. Kokia yra interneto svetainės valdytojo atsakomybė už lankytojų savarankiškai paskelbtus
komentarus?
(dėl duomenų atskleidimo) Teismų praktikoje buvo nustatyta, kad už paskleistų duomenų turinį teisinė
atsakomybė tenka ne interneto svetainės valdytojui, o tam, kas pasinaudojo šia platforma duomenims paskleisti.

13. Kokie reikalavimai gali būti keliami žurnalistų elgesiui skelbiant informaciją apie kokius nors
asmenis?
CK 2.23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama skleisti informaciją apie asmens privatų gyvenimą,
nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka
teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Taigi pagal įstatymą leidžiama skleisti
informaciją apie privatų gyvenimą, jeigu yra dvi sąlygos: asmuo užima ypatingas pareigas arba ypatingą padėtį
visuomenėje ir kai informacijos skleidimas atitinka teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą žinoti tokią
informaciją. Supažindinant visuomenę su visuomenei aktualiais klausimais (problema), turi pasverti, ar
problema gali būti iškeliama ir plėtojama neatskleidžiant konkretaus asmens privačių duomenų

14. Kas turi įrodyti, kad buvo pažeminta garbė ar orumas? Kas turi įrodyti, kad paskleistos žinios
neatitinka tikrovės? Kodėl?
CK 2.24 1d.
Privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis paneigti paskleistus duomenis. (sprendžiant šią problemą dalyvauja asmuo,
paskleidęs info ir teismas).
Teismas turi vadovautis ne subjektyvia ginčo šalių nuomone, o objektyviais, visuotinai priimtais garbės
kriterijais. Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus yra teisės normos, kurios ne tik nustato privalomo ar
leistino elgesio taisykles, bet ir smerkia visuomenei žalingą elgesį

15. Ką reikia patraukti atsakovu, jeigu tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskleistos per visuomenės
informavimo priemonę, pvz., laikraštyje?
Duomenis paskleidusį juridinį asmenį, pvz. UAB Lietuvos rytas. Tačiau atsakovu gali būti ir konkretus
duomenis paskleidęs asmuo.

16. Ką reiškia teiginys, jog fizinis asmuo neliečiamas? Kaip ginamas fizinio asmens neliečiamumas?
Be žmogaus laisvo sutikimo negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.

17. Ką reiškia teiginys, jog fizinio asmens laisvė neliečiama? Kaip ginama fizinio asmens laisvė?
Asmens laisvė gali būti apribota tik įstatymų nurodytais atvejais. Asmens laisvės ribojimas, kai serga, ypač
psichikos liga.

Literatūra:
1. Civilinė teisė. Bendroji dalis.- Vadovėlis. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė-Kvainauskienė, Julija
Kiršienė, Vytautas Pakalniškis, Leonas Virginijus Papirtis, Daina Petrauskaitė, Ramutė Ruškytė,
Pranciškus Vitkevičius. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007.
 2. Civilinė teisė. Bendroji dalis / Vytautas Mizaras, Alfonsas Vileita, Valentinas Mikelėnas ir kt., Vilnius:
Justitia, 2009.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. - Vilnius: Justitia, 2002.
4. Čekanavičius, Ą. Specifinės fizinių asmenų teisės. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji
dešimt galiojimo metų: mokslo studija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 227-272.
5. Čekanavičius, Ą. Viešojo fizinio asmens sampratos problematika. Privatinės teisės doktrina ir
praktika : Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui : mokslinių straipsnių rinkinys. Mykolo Romerio
universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. ISBN 9789955196518, P. 119-132.
6. Šindeikis, A. Saviraiškos laisvė v. asmens garbė ir orumas: ar konstitucinga Lietuvos teismų praktika?
Jurisprudencija. 2010, 2(120): 121−157.

Teismų praktika:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl civilinio kodekso
7, 71 straipsnių ir Visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant garbės ir orumo
gynimo civilines bylas“ // Biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 9;
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis byloje
K. J. v. UAB „Pūkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-205/2005, nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr.
24, psl. 28-38;
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-308/2006;
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis
civilinėje byloje S. Š ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008, nutartis paskelbta biuletenyje
„Teismų praktika“ Nr. 29, psl. 20-38;
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-262/2011;
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-22/2012. Teismų praktika. 2012 37 p. 15-27.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-479/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 19-37.