SEMINARAS Nr.

XXVI
Hipoteka, įkeitimas, kito asmens turto administravimas, daikto sulaikymo teisė

1. Kito asmens turto administravimas

Kito asmens turto administravimas, kaip ir patikėjimo teisė, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo
būdas suteikiant daiktinę teisę paskirtam daikto (turto) valdytojui.
Kito asmens turto administravimas reglamentuojamas CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus
normose, išskyrus atvejus, kai CK ar kituose įstatymuose nustatytas kitoks turto administravimo
būdas. Turto administratoriumi gali būti fizinis ir juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti
turto administravimo paslaugas. Administravimo faktas turi būti įregistruotas viešame registre
nurodant jo administratorių.

2. Turto administravimo ir patikėjimo teisės atribojimas

Sudarydamas sandorius dėl administruojamo turto administratorius paprastai veikia turto savininko
vardu. Jis privalo nurodyti, kad veikia kaip administratorius.
Sudarydamas sandorius, susijusius su jam patikėjimo teise perduotu turtu, patikėtinis veikia savo
vardu nurodydamas, kad veikia turto patikėjimo teise.

3. Turto administravimo rūšys. Kokios prezumpcijos taikomos?

Pagal administratoriaus teisių turinio apimtį skiriami paprastasis ir visiškas administravimas.
Paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti
arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Visiško administravimo atveju administratorius
ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, ir
naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui.
Laikoma, kad turtui nustatytas paprastasis administravimas, jeigu kitaip nėra nurodyta turto
administravimą nustatančiame akte.

4. Daikto sulaikymo teisės turinys

Daikto valdymo teisę turintis asmuo privalo daiktą saugoti ir laikyti taip, kad būtų užtikrintas jo
saugumas. Jis negali daikto nei išnuomoti, nei įkeisti ar kitaip daikto suvaržyti ar naudoti. Daiktas
gali būti naudojamas tik tiek, kiek toks naudojimas yra būtinas daiktui išsaugoti. Tačiau įstatymas ar
daiktą sulaikęs asmuo ir savininkas gali susitarti ir kitaip (CK 4.232 str. 1 d.).
Daikto sulaikymas nesuteikia teisės patenkinti kreditoriaus reikalavimą iš daikto vertės, kaip tai yra
įkeitimo atveju, išskyrus komiso santykius, kai komitentas tampa nemokus. Kaip jau buvo minėta,
pagal bendrą taisyklę kreditorius gali pasilikti tik sulaikyto daikto vaisius ir taip patenkinti savo
reikalavimą pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.231 str. 1 d.).

5. Daikto sulaikymo teisės ir priverstinio įkeitimo santykis

“Daiktinė teisė” 291psl.

6. Daikto sulaikymo teisės pabaigos pagrindai

Įstatymas nustato daikto savininko teisę reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam, jeigu jis pateikia
adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą (CK 4.235 str. 1 d.). Toks teisinis reguliavimas leidžia
išvengti ir kreditoriaus piktnaudžiavimo sulaikymo teise atvejų. Nepagrįstai toliau sulaikydamas
daiktą kreditorius privalės atlyginti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą pateikusio asmens
nuostolius.
Daikto sulaikymo teisė baigiasi ir tais atvejais, kai daiktas be savininko sutikimo buvo išnuomotas,
įkeistas, kitaip suvaržytas ar naudojamas (CK 4.232 str. 2 d., 4.235 str. 2 d.).

7. Įkeitimo samprata ir formos

 Sąvoka reglamentuota CK 4.198 str.
Įkeitimas – tai vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, kai užtikrinto įkeitimu reikalavimo
kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės,
patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius.
Senovės Romoje skiriamos trys įkeitimo formos: fiducia, pignus ir hypotheca.

8. Hipotekos samprata

9. Hipotekos įsigaliojimo momentas

Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento (CK 4.187 str.).

10. Hipotekos subjektai

Hipotekos subjektais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.

11. Hipotekos objektai

Hipotekos objektu laikomas tik nekilnojamasis daiktas. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos CK (4.170
str. 1 d., 4.171 str. 1 d).
Hipotekos objektais yra pripažinti ir laivai bei orlaiviai, kurie iš prigimties yra kilnojamieji daiktai.
Lietuvoje, laivai ir orlaiviai įkeičiami pagal hipotekos taisykles. Nors hipoteką reglamentuojančiose
CK ketvirtosios knygos normose vartojama tik nekilnojamųjų daiktų sąvoka, laivai ir orlaiviai,
registruoti atitinkamuose registruose, įstatymo (CK 1.98 str. 3 d.) priskiriami prie nekilnojamųjų
daiktų ir taip pat gali būti hipotekos objektas.
Bendri reikalavimai hipotekos objektui nustatyti CK 4.171
straipsnio 1 dalyje. Hipotekos objektas:
1) turi būti įregistruotas viešame registre,
2) turi būti civilinėje apyvartoje,
3) gali būti parduotas viešose varžytynėse.
Valstybei ir savivaldybėms priklausantys nekilnojamieji daiktai gali būti įkeisti hipoteka tik
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme numatytais
atvejais.
Negali būti įkeistas turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Toks turtas
nedalyvauja civilinėje apyvartoje, nes nuosavybės teise gali priklausyti išimtinai tik valstybei.
Išimtinė valstybės nuosavybė yra žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai,
parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

12. Hipotekos rūšys

Viena iš hipotekos klasifikacijų pateikiama CK 4.175 straipsnyje. Priklausomai nuo to, ar hipoteka
nustatyta daikto savininko valia ar be jos, hipoteka gali būti sutartinė arba priverstinė.
Sutartinė hipoteka gali būti;
 Paprastoji- vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas,
norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.179 str.).
 jungtinė- kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu,
norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 str.).
 svetimo turto- nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint
apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.).
 maksimalioji- nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai susitariama tik dėl maksimalios
įsipareigojimų apsaugojimo įkeičiamu daiktu sumos ir dėl paskolos naudojimo srities.
Maksimalioji hipoteka registruojama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui (CK
4.182 str.).
  bendroji- keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas,
norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą (CK 4.183 str.).
 sąlyginė- daikto įkeitimas, norint apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, jeigu
susitariama, kad hipoteka įsigalios nuo sutartyje numatytos sąlygos įvykdymo momento
arba kad hipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta sąlyga.
Sąlyga gali būti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui (CK 4.184 str.).

Priverstinė hipoteka gali atsirasti įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu. Priverstinė hipoteka
gali būti nustatyta tik įstatyme numatytais atvejais. CK 4.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu šiais atvejais:
- valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių
santykių, užtikrinti;
- reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinti;
- pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti;
- kitais CK numatytais atvejais.
Lietuvos teisinis reglamentavimas leidžia išskirti dar vieną hipotekos rūšį. Hipoteka gali būti
įregistruojama vienašaliu įkeičiamo daikto savininko pareiškimu. Šiuo atveju hipotekos lakštą
pasirašo tik daikto savininkas, o kreditorius nenurodomas (CK 4.185 ir 4.186 str.). Ši hipoteka
įsigalioja nuo įregistravimo hipotekos registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkami
įrašai.

13. Hipotekos forma

Hipotekos sutartis, įkeičiamo daikto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktą, taip pat
prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką įforminami surašant hipotekos lakštą. Jeigu hipoteka
sutartinė, hipotekos lakštą tvirtina notaras. Skirtingai nuo kai kurių teisinių sistemų, kuriose
hipotekos lakštas yra pripažįstamas vertybiniu popieriumi, Lietuvoje lakštas tėra tik standartizuota
sutarties (pareiškimo) forma.
Hipotekos lakšte turi būti nurodoma: sudarymo vieta ir data, skolininkas, kreditorius ir įkeičiamo
daikto savininkas (kai skolininkas ir daikto savininkas ne tas pats asmuo), jų gyvenamoji vieta
(buveinė), įkeičiamas daiktas, jo įkainojimas ir buvimo vieta, įkeitimu užtikrinta prievolė, jos
konkretus arba maksimalus dydis (kai hipoteka sutartinė) ir įvykdymo terminas. Prievolės dydis
hipotekos lakšte nurodomas įskaitant palūkanas. Jeigu hipoteka priverstinė, hipotekos lakšte
nurodomas jos nustatymo pagrindas.

14. Kaip hipoteka apriboja įkaito davėjo teises?

15. Ar perleidžiant hipotekos reikalavimą reikalinga skolininko sutikimas?

Jeigu kitaip nėra nustatyta pradinėje hipotekos sutartyje (hipotekos lakšte), perleidžiant hipotekos
reikalavimą skolininko sutikimas nereikalingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad
daiktinės teisės prasme įkeitimas yra daiktinė teisė, kuri eina paskui apsunkintą daiktą. Ši teisė
priklauso kreditoriui, turinčiam reikalavimo teisę, o ne skolininkui. Todėl skolininkas negali turėti
įtakos sprendžiant, kam gali būti perleista įkeitimo teisė.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skolininko sutikimas perleidžiant pagrindinį reikalavimą yra
būtinas, jeigu kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.).

16. Hipotekos pabaigos pagrindai

Hipoteka pasibaigia ją išregistravus iš hipotekos registro. Jos pasibaigimo momentas yra
išregistravimo iš hipotekos registro momentas. Priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos
kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų.
 Įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu:
1) yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas;
2) daiktui panaikinama hipoteka;
3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos
mokėjimo termino pabaigos.
Hipoteka gali baigtis hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimu ar kai hipotekos kreditorius
hipotekos atsisako. Jeigu suėjus skolos grąžinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti
hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali įmokėti atitinkamą sumą į hipotekos įstaigos
depozito sąskaitą. Įmokėjus visą skolos sumą į depozito sąskaitą, hipoteka baigiasi.

17. Įkeitimo (siaurąja prasme) samprata

Įkeitimo, kaip vieno iš užtikrinimo būdų siaurąja reikšme (kaip savarankiškos daiktinės teisės),
samprata pateikiama CK 4.198 straipsnyje: Įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo
įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas
perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui.

18. Įkeitimo subjektai

Kaip ir hipotekos atveju įkeitimo teisiniuose santykiuose dalyvauja įkaito davėjas (skolininkas) ir
įkaito turėtojas (kreditorius). Įkaito davėjas gali būti ir tretysis asmuo (pagrindinės prievolės
atžvilgiu). Įkaito davėjas ir įkaito turėtojas gali būti fizinis ar juridinis asmuo. Valstybės ir
savivaldybių turtas įkeičiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymą.

19. Įkeitimo objektai. Turtinių teisių, vertybinių popierių, lėšų sąskaitose įkeitimo ypatumai.
Pagrindinis įkeitimo teisės požymis, skiriantis ją nuo hipotekos, yra įkeitimo objektas. Įkeitimo
objektais gali būti laikomi visi kiti civilinių teisių objektai, kurie nepriskiriami nekilnojamiesiems
daiktams.
Bendrosios ir specialiosios teisės normos, nustatančios reikalavimus prievolės dalykui, yra
privalomos įkeitimo sutarties šalims ir nepažeidžia sutarties šalių teisės susitarti kitaip, nes šalys
laisvos pasirinkti įkeitimo objektus, jų rūšį, kiekį ir kita, o įstatyminis reikalavimas apibūdinti
įkeičiamą kilnojamąjį daiktą ar turtinę teisę apsaugo sutarties šalis nuo galimo tokio susitarimo
pripažinimo niekiniu dėl jo įvykdymo neįmanomumo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).

Turtinių teisių įkeitimas- turtinės teisės, pavyzdžiui, emphyteusis, nuoma ar bet kuri reikalavimo
teisė, gali būti perleidžiama kitam asmeniui pirkimo– pardavimo ar kitokiu sandoriu. Jos gali būti ir
įkeičiamos. CK 4.204 straipsnyje numatyta, kad įkeitimo objektas gali būti teisės į žemę, mišką,
kitus daiktus, t. y. naudojimo teisė, nuomos teisė ir kitos turtinės teisės. Turtinėms teisėms į
nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, o
daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus – kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas,
jeigu įstatyme nenustatyta kitaip.

Vertybinių popierių įkeitimas-

Objektyviąja turtinės teisės išraiška gali būti laikomas ir vertybinis popierius. Tais atvejais, kai
įkeičiamą turtinę teisę patvirtina vertybiniai popieriai, jie perduodami įkaito turėtojui, jeigu
įstatymas ar šalių susitarimas nenustato kitaip (CK 4.204 str. 3 d.). Vertybiniai popieriai kaip
savarankiški civilinės apyvartos objektai gali būti įkeitimo objektai. Įkeičiami gali būti tiek
materialūs, tiek ir nematerialūs vertybiniai popieriai. Įkeičiamos gali būti akcinių bendrovių akcijos,
obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai ir kt. Vertybiniai popieriai gali būti įkeičiami tiek
juos perduodant įkaito turėtojui, tiek ir pasiliekant įkaito davėjui. Kai vertybiniai popieriai įkeičiami
 paliekant juos įkaito davėjui, įkeitimo sutartis turi būti įforminta įkeitimo lakštu ir įregistruota
hipotekos registre.

Lėšų sąskaitoje įkeitimas- Sutarties sudarymo momentu įkeičiant lėšas sąskaitoje šalims žinoma,
kokia apimtimi bus galimas išieškojimas iš lėšų, kokia apimtimi kreditorius gali tikėtis skolinio
įsipareigojimo patenkinimo, o įkaito davėjas gali be suvaržymo įkeitimu naudotis likusia lėšų
dalimi. Tačiau kreditorius neturi teisės naudotis kita sąskaitoje esančia, neįkeista lėšų dalimi. esant
situacijai, kai įkeitus pinigines lėšas banko sąskaitoje, kreditorius yra pats bankas ir pagal šio ir
kliento sutartį bankas tvarko kliento sąskaitą, nereiškia, kad įkeitus banko sąskaitoje esančias
pinigines lėšas, bankas pagal sutartį įgyja teisę tvarkyti visas lėšas. Lėšų įkeitimo sutartimi
įkeičiamas ne visos banko sąskaitos tvarkymas, o joje esančių įkeitimo sutartyje nustatyto dydžio
lėšų tvarkymas.

20. Ar galimas įkeitimo objekto pakeitimas?

Įkaito davėjas įkaito turėtojo (turėtojų) sutikimu gali pakeisti individualiais požymiais apibūdintą
daiktą, kuris yra įkeitimo objektas, kitu dar nė karto neįkeistu daiktu. Pirmesnio daikto įkeitimas
panaikinamas po to, kai įforminamas naujo daikto įkeitimas (CK 4.203 str.). Jeigu įkeitimo objektas
buvo apdraustas, įvykus draudžiamajam įvykiui, kreditorius, kurio reikalavimai užtikrinti įkeitimu,
turi pirmumo teisę (laikantis įkeitimo eilės, jei buvo keli įkeitimai) patenkinti savo reikalavimus iš
draudimo atlyginimo sumos.

21. Įkeitimo rūšys

Sutartinis ir priverstinis įkeitimas (hipoteka)

22. Įkeitimo teisės pabaiga

Skirtingai nuo hipotekos, kurios pabaiga siejama su išregistravimu iš hipotekos registro, įkeitimas
baigiasi įvykus bent vienam iš šių juridinių faktų:
1) pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei;
2) žuvus įkeistam daiktui;
3) įkaito turėtojui įgijus nuosavybės teisęįįkeistą daiktą arba
įkeistoms teisėms perėjus įkaito turėtojui;
4) pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui;
5) kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo
dalyko dėl ieškinio senaties termino praleidimo;
6) šalių susitarimu ar kreditoriui atsisakius įkeitimo.
Kai įkeistas turtas priverstinai parduodamas kreditoriaus, kuriam turtas įkeistas, reikalavimu, visi
turto įkeitimai panaikinami.

23. Išieškojimo nukreipimas į įkeistą objektą

Įkaito turėtojas įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą, jeigu, suėjus prievolės įvykdymo
terminui, prievolė nėra įvykdyta. Tačiau ieškojimas negali būti pradėtas anksčiau kaip praėjus
dvidešimčiai dienų po prievolės įvykdymo termino pabaigos. Šis terminas gali būti šalių susitarimu
nustatytas kitoks, tačiau ne trumpesnis kaip dešimt dienų.
Kai skolininkas neįvykdo įkeitimo užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš
įkeistojo daikto vertės, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis.
Kreditorius privalo raštu įspėti skolininką ir įkaito davėją (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas),
kad neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės per nustatytą terminą, bus pradėtas išieškojimas.
Jeigu įkeitimas įregistruotas hipotekos registre, rašytinis įspėjimas skolininkui įteikiamas per
hipotekos įstaigą.
 Jeigu įkaito davėjas neperduoda kreditoriui įkeisto daikto, kreditorius gali kreiptis į hipotekos
teisėją su prašymu areštuoti įkeistą daiktą ir perduoti jam.
Kreditorius parduoda įkeistą daiktą kreditoriaus, skolininko ir įkaito davėjo (kai įkaito davėjas yra
ne skolininkas) sutartu būdu arba bendru sutarimu įkeistas daiktas perduodamas kreditoriaus
nuosavybėn, o nesutarus – parduodamas aukcione.
Jeigu sumos, gautos pardavus įkeistą daiktą, neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui visiškai
patenkinti, tai, jeigu įstatyme ar sutartyje nenurodyta kitaip, įkaito turėtojas turi teisę išieškoti
trūkstamą sumą iš skolininko kito turto.
Dėl išieškojimo nukreipimo į įkeisto daikto priklausinį. Teismai nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes nukreipė išieškojimą tik į pagrindinį daiktą, nenukreipdami
išieškojimo ir į jo priklausinį (CK 4.13, 4.14 straipsniai, 4.171 straipsnio 2, 12
dalys, CPK 558 straipsnis. Remdamiesi CK 4.13, 4.14 straipsniais, 4.171 straipsnio 2, 12 dalimis
teismai neteisingai aiškino hipoteka įkeisto nekilnojamojo daikto priklausinio teisinį statusą, todėl
padarė klaidingas išvadas konstatuodami, kad tik tokiu atveju, kai priklausinio įkeitimas yra
įformintas atskirai, galimas priverstinis išieškojimas iš priklausinio. Pagal antraeilių daiktų teisinį
statusą įkeitus pagrindinį daiktą laikoma, kad yra įkeistas ir priklausinys, todėl priverstinis
išieškojimas yra galimas iš pagrindinio daikto ir šio daikto priklausinio net ir tuo atveju, kai jis
teisiškai neįregistruotas 

24. Įkeitimo lombarde sąvoka ir ypatumai

Lombarduose gali būti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, kad būtų užtikrintas trumpalaikių
kreditų, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grąžinimas. Perdavus lombardui
įkeičiamus daiktus, įkaito davėjui išduodamas įkeitimo bilietas.
Lombardas neturi teisės naudoti įkeistų daiktų bei jais disponuoti. Jeigu per nustatytą terminą
lombardui negrąžinama daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma, lombardas turi teisę pasibaigus
vieno mėnesio terminui parduoti įkeistą daiktą CK 4.219 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 4.222 ir 4.225
straipsniuose nustatyta tvarka.
Pardavus įkeistą daiktą, lombardo reikalavimo teisė įkaito davėjui (skolininkui) pasibaigia net ir tuo
atveju, jeigu sumos, gautos pardavus daiktą, neužteko visiškai patenkinti lombardo, kaip
kreditoriaus, reikalavimus.

Teismų praktika

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003;
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų
praktika” Nr. 32, psl. 118;
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2008; nutartis paskelbta biuletenyje
“Teismų praktika” Nr. 29, psl. 188;
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės
28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008;
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 60-67.

Literatūra:
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 74.
2. Baranauskas E., Laurinavičius K., Pakalniškis V., Vasarienė, D. Daiktinė teisė. Vilnius:
Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010.