SEMINARAS NR.

XIX
TEMA: SANDORIŲ NEGALIOJIMO PASEKMĖS. SANDORIO ĮVYKDYMO
NEĮMANOMUMAS

Klausimai:
1. Nuo kokio momento sandoris laikomas negaliojančiu?
CK 1.95str.
1) Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).
2) Jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas
negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nuginčijamas sandoris negalioja nuo teismo sprendimo, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikomas galiojančiu.

2. Kokios yra sandorio negaliojimo pasekmės?

1) Sandoris nustoja galioti (ab initio arba ex nunc pagal CK 1. 95 str.);
2) Atkuriama pradinė šalių padėtis arba restitucija netaikoma;
3) Pakeičiamas teisinis santykis (pakeičiama prievolė);
4) Šaliai, kaltai dėl negaliojančio sandorio sudarymo, kyla civilinė atsakomybė;
5) Sandoris nustoja galioti.

3. Kokios yra sandorio dalies negaliojimo pasekmės?

Jeigu viena sandorio dalis gali galioti ir nepriklausydama nuo kitos sąlygos, tai viena sąlyga neturėtų lemti viso
sandorio negaliojimo, nes tai trukdytų civilinės apyvartos plėtrai. Todėl CK 1.96 str. nustato, jog sandorio
dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandori būtų buvęs
sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.

Neteisėtas praturtėjimas

4. Restitucija (vienašalė, dvišalė)

Restitucijos
Pagal restitucijos taikymą negaliojančius sandorius galima skirstyti į tris grupes:
1) sandoriai, kuriuos pripažinus negaliojančiais taikoma dvišalė restitucija;
2) sandoriai, kuriuos pripažinus negaliojančiais taikoma vienašalė restitucija;
3) sandoriai, kuriuos pripažinus negaliojančiais restitucija netaikoma.
 Dvišalė restitucija taikoma pripažinus negaliojančiais:
1) sandorį, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 2 d.);
2) sandorį, kuris prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei, išskyrus atvejus, kai šalys žinojo arba
turėjo žinoti, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei (CK 1.81 str. 2 d.);
3) sandorį, prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str. 4 d.);
4) neveiksnaus asmens sudarytą sandorį (CK 1.84 str. 4 d.);
5) asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis
medžiagomis, sudarytą sandorį (CK 1.85 str. 2 d.);
6) tariamą sandorį (CK 1.86 str. 2 d.); nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sudarytą
sandorį (CK 1.88 str. 2 d.);
7) savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytą sandorį (CK 1.89 str. 2 d.);
8) dėl suklydimo sudarytą sandorį (CK 1.90 str. 3 d.);
9) sandorį dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo (CK 1.93 str. 5 d.).
Nurodytais atvejais dvišalės restitucijos taikymas tiesiogiai įtvirtintas negaliojimą reglamentuojančiose
normose. Restitucija yra bendras sandorių negaliojimo padarinys (CK 6.145 str. 1 d.). Ji gali būti taikoma ir
kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, jeigu negalima taikyti tokiais atvejais įstatymo normoje
tiesiogiai įvardytų padarinių. Restitucija bus taikoma, jeigu nebus galima nustatyti naujų sandorių taisyklių
apsimestinio sandorio atveju (CK 1.87 str.). Dvišalė restitucija taikoma ir tada, kai sandoris pripažįstamas
negaliojančiu dėl įgaliojimų viršijimo (CK 1.92 str.).
 Vienašalės restitucijos taikymas yra išimtinis. Jos taikymas vienai iš šalių reikštų turto praradimą. Vienašalė
restitucija taikoma pripažinus negaliojančiu sandorį, sudarytą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo
arba realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi arba dėl
 susidėjusių sunkių aplinkybių. Tokiu atveju grąžinti visa, ką gavusi pagal tokį sandorį, o kai to negalima
grąžinti, – atlyginti vertę pinigais privalo antroji šalis (CK 1.91 str.). Toks vienašalės restitucijos taikymas iš
esmės skiriasi nuo vienašalės restitucijos pagal 1964 metų CK. Pagal šio Kodekso analogišką negaliojimo
pagrindą numatantį straipsnį visas kaltosios šalies perduotas pagal sandorį turtas buvo perduodamas į
valstybės pajamas.

5. Sandorio negaliojimo daiktiniai aspektai

https://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3590/3382
 Tais atvejais, kai vienas asmuo, neteisėtai užvaldęs svetimą daiktą, jį neteisėta sutartimi perduoda kitam
asmeniui (galinčiam ir nežinoti, kad jis daiktą įgijo neteisėtai), o pastarasis šį daiktą perduoda dar kitiems
asmenims, vindikacinis ieškinys pareiškiamas tam asmeniui, pas kurį yra daiktas, o ne tam, kuris pažeidė
savininko nuosavybės teisę.
 Kai turtas iš savininko paimamas šantažo, apgaulės ar kitokiu būdu, tokie atvejai vertintini kaip turto
praradimas be savininko valios. Nors šiais atvejais savininkas turtą perduoda lyg ir savo valia, bet ši valia
nėra laisvai susiformavusi. Į savininko aplaidumą, dėl kurio prarastas valdymas, neatsižvelgiama, nes
aplaidumas nėra valios išreiškimas.
 Jeigu savininkas turtą pagal sutartį perduoda kitam asmeniui naudotis, išnuomoja, duoda pasinaudoti
neatlygintinai, o asmuo parduoda šį turtą kitam asmeniui, tai savininkas negali šio turto vindikuoti, jeigu
pirkėjas yra sąžiningas. Šie vindikacijos apribojimai nustatyti atsižvelgiant į sąžiningo įgijėjo interesus.


6. Status quo ante- iki sandorio sudarymo egzistavusi padėtis- Nr. 3K-3-284-219/2016

Teismų praktika:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis
byloje I. T. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-359/2006 (restitucija)
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. e3K-7-89-378/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 92-112 (dėl niekinio sandorio negaliojimo
pasekmių)
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-449/2008 (atvejai, kai negalima atkurti status quo ante)
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-284-219/2016 (dėl niekinio sandorio negaliojimo pasekmių)

Norminė literatūra:
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 2000-07-18 Nr. VIII-1864 // Žin., 2000, Nr.74.
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1964-07-07 priėmė Lietuvos Tarybų Socialistinės
Respublikos Aukščiausioji Taryba) // Žin., 1964, Nr. 19-138.

Specialioji literatūra:
1. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė-Kvainauskienė, Julija Kiršienė ir kt. Civilinė teisė. Bendroji
dalis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. psl. 315-346, 367-370.
2. Civilinė teisė. Bendroji dalis / Vytautas Mizaras, Alfonsas Vileita, Valentinas Mikelėnas ir kt.,
Vilnius: Justitia, 2009. psl. 317-346, 365-370.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. - Vilnius:
Justitia, 2001. psl. 157-180, 210-212.
4. Dambrauskaitė A. Sandorių negaliojimo teisinės pasekmės. Vilnius: Justitia, 2009.

Papildoma specialioji literatūra:

1. Dambrauskaitė A. Sandorių pripažinimas negaliojančiais ir sąžiningo įgijėjo interesų apsauga.
Jurisprudencija, 2002, t. 28 (20), p. 23 – 33.
2. Dambrauskaitė A. Sandorių pripažinimo negaliojančiais daiktiniai teisiniai aspektai // Justitia.
Vilnius: Justitia. ISSN 1392-5709. 2008, Nr.4 (70), p. 36-44.
3. Dambrauskaitė A. Restitucijos taikymo sandorių pripažinimo negaliojančiais bylose problemos.
Jurisprudencija, 2003, t. 37 (29), p. 79 – 88.
4. Dambrauskaitė, Asta, „Neįmanomumo įvykdyti prievolę įtaka sandorių galiojimui: principo
Impossibilium nulla obligatio est taikymas šiuolaikinėje teisėje“. Jurisprudencija, 2009, Nr 3(117).