1.

Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas ir jo reikšmė daiktinių teisių apsaugai ir gynimui

23 straipsnis
Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

2. Daiktinių teisių apsaugos ir gynimo sąvokos

Turi būti skiriamos nuosavybės teisės apsaugos ir gynimo sąvokos. Apsauga – tai teisinių priemonių, užtikrinančių
nuosavybės teisės įgyvendinimą, sistema, o gynimas –teisės normomis leistinos savigynos bei valstybės taikomos
pažeistos nuosavybės teisės atkūrimo priemonės.

Nuosavybės teisės gynimo priemones pagal jų poveikį galima suskirstyti į dvi grupes: nukreiptas į daiktą arba į
asmenį, pažeidusį savininko teises. Todėl nuosavybės teisės gynimo būdai gali būti daiktiniai arba prievoliniai.

3. Daiktinių teisių apsaugos reikšmė

4. Daiktinių teisių suvaržymai ir jų rūšys

4.9 straipsnis. Daiktinės teisės suvaržymai

1. Daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai.
2. Daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. Jeigu daiktinės teisės
suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai. Įstatymų numatytais
atvejais arba asmenų susitarimu daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu gali būti perleidžiami ir kitam
asmeniui.
3. Nekilnojamąjį daiktą padalijus arba sujungus su kitu nekilnojamuoju daiktu, viešame registre įregistruotos
daiktinės teisės ir jų suvaržymai išlieka, jeigu įstatymas nenustato kitaip

O kokios rūšys???

5. Neatlygintinas ir atlygintinas nuosavybės paėmimas prieš savininko valią

CK 4.93 str. 3 d. nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar
nuosprendžiu.

4 d. nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimta tik teisingai atlyginant.

6. Prievoliniai ir daiktiniai savininko teisių gynimo būdai, jų konkurencija

Nuosavybės teisės, kaip daiktinės teisės, gynimo specifiką lemia jos objekto – daikto – kūniškumo požymis, t. y. jo
buvimas erdvėje kaip savarankiškos būties, atskirtos nuo kitų daiktų. Dėl šios priežasties Romos privatinėje teisėje
susiformavo daiktiniai ieškiniai – actiones ad rem. Jų esmę sudaro tai, kad daiktinių teisių savininkas savo
reikalavimus nukreipia į tą asmenį, kuris valdo ginčijamą daiktą, nepriklausomai nuo to, ar tas valdytojas yra jo teisių
pažeidėjas, ar ne. Kai ginčas kyla dėl pažeistų prievolinių teisių, tai ieškinys vadinamas actiones ad personam, nes
ieškinio reikalavimas nukreiptas į asmenį (skolininką), pažeidusį savo įsipareigojimus kreditoriui (ieškovui).

Toks ieškinys vadinamas ad rem todėl, kad asmuo, kurio daiktinė teisė pažeista, savo ieškinį nukreipia ne tam
asmeniui, kuris pažeidė jo daiktinę teisę, o tam asmeniui, kuris tuo metu tą daiktą valdo. Jeigu dėl įstatyme
numatytų aplinkybių teismas nepatenkintų ieškinio, pa-vyzdžiui, todėl, kad valdytojas yra sąžiningas daikto įgijėjas,
tai ieš-kovas galėtų pareikšti ieškinį ad personam, t. y. asmeniui – jo teisių pažeidėjui, pavyzdžiui, neteisėtai
užvaldžiusiam daiktą asmeniui, jei jis bus surastas, arba daikto saugotojui, jei daiktas pagal sutartį jam buvo
perduotas saugoti. Tačiau šiuo atveju prarasto daikto savininkas galės reikalauti grąžinti ne patį daiktą, o tik atlyginti
jo vertę, t. y. reikalauti atlyginti jo patirtus nuostolius. Taigi tokiu atveju savininkas neturės galimybės atgauti savo
daiktą, todėl toks teisių gynimo būdas vadinamas ne daiktiniu, o prievoliniu savininko teisių gynimo būdu.

Prievolinius teisių gynimo būdus savininkas galės taikyti ir tuo atveju, kai dėl teisės pažeidimo daiktas žuvo arba tapo
netinkamas naudoti. Tokiu atveju susiformuoja delikto teisinė prievolė. Ieškiniai ad rem negali būti pritaikomi ir tais
atvejais, kai pažeistos daiktinės teisės objektas yra res incorporales, nes daiktinės teisės objektas yra suformuotas
prievolių teisės priemonėmis, pavyzdžiui, paskolos sutartis, nuomos sutartis ir pan., todėl pažeistas teises galima ginti
tik asmeniniais ieškiniais.

Tais atvejais, kai savininkas nėra praradęs valdymo, bet jo nuosavybės teisė pažeidžiama kitaip trukdant jam
įgyvendinti jo teises, nuo-savybės teisė gali būti ginama negatoriniu ieškiniu. Šiuo atveju daiktas yra pas savininką,
todėl jo išieškoti nereikia, o tik įpareigoti pažeidėją nutraukti neteisėtus veiksmus.

Prievoliniai nuosavybės gynimo būdai– tai savininko ieškininiai reikalavimai, nukreipti į tą asmenį, kuris pažeidė jo
nuosavybės teisę. Tai savininko ieškiniai:

 Kylantys iš deliktinių prievolių arba

 Dėl sandorių, kuriais buvo pažeistos savininko teisės, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos
taikymo be žalos, padarytos dėl netinkamo sutarčių vykdymo, atlyginimo.

Daiktinių ir prievolinių nuosavybės teisės gynimo būdų konkurencija.CK 1.80 str.4 dalyje suformuluotas sąžiningo
įgijėjo prioritetinio nuosavybės teisių gynimo principas, tačiau nepaneigtas vindikacinio ieškinio taikymo ir daiktinių
gynimo būdų prioritetas prieš prievolinius.

CK 1.80 str. 4 d. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti iš-reikalautas iš jį sąžiningai
įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Pagal CK 4.96 str. reikalavimus dėl nekilnojamojo daikto išieškojimo savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo
daikto praradimo momento.

Savininkas, išreikalaudamas daiktą, turi teisę reikalauti:

 iš nesąžiningo valdytojo grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą
valdymo laiką;
 iš neteisėto sąžiningo valdytojo – grąžinti visas pajamas, kurias jis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai
sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo
iškėlimą (CK 4.97 straipsnis).

Tačiau sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko at-lyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas,
kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos. Jis taip pat turi teisę pasilikti jo pagamintas daikto dalis – pagerinimus,
jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas
kitaip, jis turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės
padidėjimas.

Nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas
nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos.

7. Ieškinys dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (rei vindicatio)

Pagal CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Tai vindikacinis ieškinys,
kuris susiformavo Romos teisės doktrinoje kaip actiones in rem ieškinys.

Šio ieš-kinio esmė yra tai, kad savininko reikalavimas nukreipiamas į tą asmenį, kuris neturėdamas tinkamo teisinio
pagrindo (neteisėtai) valdo ar kitaip veikia jo daiktą. Šio ieškinio prigimtį sąlygoja sekimo teisė kaip subjektinės
daiktinės teisės požymis285. Pagal sekimo teisę kad ir kur daiktas būtų ir kad ir kas jį valdytų, nuosavybės teisė seka
paskui jį, todėl savininkas tiesiogiai gali imtis priemonių įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą ir jos gynimą.
Tiesioginis nuosavybės teisės įgyvendinimas reiškia, kad savininkas gali pareikšti ieškinį ne tam asmeniui, kuris
pažeidė savininko nuosavybės teisę neteisėtai užvaldydamas daiktą, o tam, kas šiuo momentu valdo jo daiktą, nors
valdytojas nėra tas asmuo, dėl kurio veiksmų savininkas prarado daiktą.

Svarbiausia vindikacijos taikymo sąlyga yra tai, kad tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo neturi būti jokių
sutarčių dėl ginčijamo daikto, nes Lietuvos civilinėje teisėje nenumatytos galimybės savininkui alternatyviai
pasirinkti daiktinius ar prievolinius nuosavybės gynimo būdus. (Pavyzdžiui, savininkas siekia susigrąžinti išnuomotą
daiktą pasibaigus nuomos sutarčiai, jis gali naudotis tik prievoliniais būdais, nes šiuo atveju jis veikia kaip
nuomotojas. Nei nuomininkui, nei kokiu nors kitokiu teisiniu titulu (saugotojas, panaudos gavėjas ir pan.) valdančiam
daiktą asmeniui vindikacijos ieškinio reikšti negalima. Šiuo atveju ginčas kyla dėl sutartinių teisių ir pareigų, kurių
objektas yra daiktas, įgyvendinimo, todėl ir ieškinys gali būti tik asmeninis, t. y. nukreiptas į sutarties pažeidėją.)

Vindikacija gali būti yra ribojama ir tuo atveju, kai tarp savininko ir neteisėto valdytojo nėra jokių sutartinių santykių.
Nes įstatymas gina ne tik savininką, bet ir sąžiningus apyvartos dalyvius, kurie įsigyja (perka) daiktus. Todėl numatyta,
kad tam tikrais atvejais savininkas negali visapusiškai apginti savo nuosavybės teisės, t. y. atgauti praras-to daikto.
Tokiu atveju jam tektų išieškoti tik nuostolių atlyginimą iš to asmens, kuris pažeidė jo nuosavybės teisę, t. y. taikyti
prievolinius nuosavybės gynimo būdus. Numato atvejus, kai sąžiningas daikto įgijėjas tampa neteisėtai įgyto daikto
savininku, t. y. jo teisės ginamos labiau nei savininko.

Vadovaujantis CK 4.96 str., iš nesąžiningo įgijėjo daiktas išieš-komas visais atvejais, o iš sąžiningo – tik esant įstatymo
numatytoms sąlygoms. Daiktą praradusio savininko ir sąžiningai daiktą įsigijusio asmens teisių gynimo priemonių
santykis priklauso nuo to, ar:

•nuosavybės teisės objektas yra kilnojamas ar nekilnojamas daiktas;

•savininkas nustojo daiktą valdyti savo valia ar daiktą prarado prieš savo valią;

•sąžiningas daikto įgijėjas daiktą įgijo atlygintinai.

Pagal CK 4.96 str. nekilnojamųjų daiktų vindikacija yra labiausiai apsunkinta. Iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti
nekilnojamąjį daiktą galima tik vienu atveju – kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto
nusikaltimo.

Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris ne-turėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to
nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai
daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas arba iš kurio nors iš jų
pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus
metus nuo daikto praradimo momento. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti
nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir
nekilnojamiesiems daiktams. Šios taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Jeigu daiktas įgytas neatlygintinai, jis visada grąžinamas savininkui.

CK 6.153 straipsnis. Restitucijos įtaka tretiesiems asmenims

2. Sąžiningi tretieji asmenys, pagal neatlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, negali šio sandorio
panaudoti prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos, jeigu pastarasis nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

8. Atsiskaitymai grąžinant neteisėtai valdomus daiktus

CK 4.97 str.

9. Ieškinys su reikalavimu pašalinti teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (actio negatoria)

Negatorinis ieškinys – tai ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
CK 4.98 str.: Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo
netekimu.

PAVYZDYS

Pavyzdžiui, G. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis XX g. 3, Vilniuje. Po šio buto langais prie išorinės namo
sienos pritvirtinta dalis elektros kabelio, nutiesto nuo kabelių tinklo spintos iki trifazio įvadinio apskaitos skydelio,
įrengto name, esančiame XX g. 3a, Vilniuje. Kita elektros kabelio (atvado) apie 10 metrų ilgio dalis, pažeidžiant
saugumo technikos taisykles, nuvesta oru iki namo XX g. 3a. Šiuo kabeliu tiekiama 380 voltų elektros srovė. Ieškovas
G. J. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus A. A. ir UAB Senamiesčio ūkis pašalinti elektros kabelį nuo
pastato, esančio XX g. Teismas įpareigojo atsakovą UAB Senamiesčio ūkis per vieną mėnesį grąžinti kabelį į vietą
pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.
Nuosavybės pažeidimai, kurie nėra susiję su valdymo pažeidimu, yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senatis
taikoma pagal CK 1.127 str. 5 dalį. Ieškinio senaties terminas prasideda kasdieną – jis nenutrūksta ir todėl negali būti
praleistas.

10. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas kaip specialus savininko teisių gynimo būdas

Nuosavybės teisių atkūrimas yra pagrindas sugrąžinti faktiškai prarastą (neteisėtai nusavintą) turtą savininkams
laikantis specialių įstatymo nustatytų procedūrų. Jeigu nusavintas turtas nėra grąžinamas pagal specialius įstatymus,
laikoma, kad grąžinimas yra ribotas ir kad asmenys laikomi praradusiais nuosavybės teises į nusavintą turtą.
Reglamentuojama specialiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, nustatyta, kad iki 1990 m. kovo 11 d. muziejų fondui
atitekusios vertybės ankstesniems savininkams nėra grąžinamos.

Kontroliniai klausimai
3.
Paaiškinkite kokiais asmens teisių pažeidimo atvejais taikoma vindikacija, o kokiais – restitucija.
Vindikacijos ir restitucijos negalima maišyti. Šiuos du reikalavimus skiria pirmiausiai jų teisinė prigimtis. Vindikacija
yra daiktinės teisės institutas t. y. daiktinis teisinis reikalavimas, o restitucija yra prievolių teisės institutas t. y.
reikalavimas taikyti restituciją yra asmeninis, o ne daiktinis teisinis. Reikalavimą taikyti restituciją vienas kitam gali
pareikšti tik asmenys, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, jei jų prievoliniai teisiniai santykiai nesieja, nėra
pagrindo taikyti restituciją, tokiu atveju daiktas gali būti išsireikalaujamas tik pareiškus vindikacinį ieškinį.
Vindikacijai būdinga: kad savininkas galėtų išsireikalauti vindikaciniu ieškiniu, nebūtina atstatyti viską į pradinę padėtį
– tiesiog pas ką randamas savininko daiktas, iš to jis ir išsireikalaujamas (nereikia naikinti tarpinių sandorių, svarbiausia,
kad atitiktų vindikacijos sąlygas).
Restitucijai būdinga: savininkas parduoda daiktą, tačiau paaiškėja, kad naujas savininkas yra nesąžiningas, kuris dar
perparduoda kitam, o tas kitas kitam ir t. t., tai daiktas grįžta tik taikant restituciją visų tarpinių santykių atžvilgiu.
Tai yra, restitucijoje reikia sunaikinti pagrindus, kurie yra teisės perėjimui (pripažinti negaliojančiais
sandorius), o vindikacijos atveju teisė niekada nebūna išėjus iš pirminio savininkas.
Skiriasi atsiskaitymai už susigrąžinamą daiktą priklausomai nuo to, ar susigrąžinama iš sąžiningo įgijėjo, ar iš
nesąžiningo. Iš nesąžiningo valdytojo savininkas turi teisę reikalauti grąžinti pajamas, kurias tas valdytojas gavo
ar turėjo gauti iš valdomo daikto. Iš neteisėto sąžiningo valdytojo savininkas turi teisę reikalauti grąžinti pajamas,
kurias valdytojas gavo ar turėjo gauti iš valdomo daikto tik už tą laikotarpį, nuo kada valdytojas sužinojo ar turėjo
sužinoti, kad jis įgijo daiktą neteisėtai (pvz., nuo civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimo). Neteisėtas nesąžiningas
valdytojas turi teisę iš savininko reikalauti padengti būtinas išlaidas už tą laikotarpį, kuriam savininkas turi pajamų
reikalavimo teisę. Neteisėtas sąžiningas įgijėjas turi teisę reikalauti padengti iš savininko išlaidas, kurių nepadengė
iš to daikto gaunama nauda. Neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo
pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jei pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas
pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti dėl daikto pagerinimo padarytas išlaidas, bet
nedidesnes nei daikto vertės padidėjimas dėl to pagerinimo.

4.
Paaiškinkite kaip turi pasireikšti nekilnojamojo turto savininko teisių pažeidimas, kad būtų pagrindas
reikšti vindikacinį ieškinį.

Viena iš pagrindinių savininko teisių – valdyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą. Netekęs šios teisės,
savininkas pas kitą asmenį be jokio teisinio pagrindo atsidūrusį (pvz.: pavogtą) daiktą turi teisę išsireikalauti iš
svetimo neteisėto valdymo. Nevaldančio savo turto savininko reikalavimas grąžinti neteisėtai valdomą turtą yra
vadinamas vindikacija.
Vindikacinis ieškinys yra ieškinys dėl priteisimo, reiškiamas, kai savininkas praranda valdymo teisė t. y. kai
jis nebevaldo daikto ir šis atsiduria pas kitą asmenį.
4.95 straipsnis. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Pagal šį str. vindikacinį ieškinį gali pareikšti faktiškai daikto nevaldantis savininkas (tiek FA, tiek JA). Be savininko
tokią teisę turi ir asmenys, nors ir neesantys savininkai tačiau teisėtai valdantys turtą prievolinės teisės pagrindu (pvz.:
nuomininkas, saugotojas, vežėjas ir pan.) arba daiktinės teisės pagrindu pvz.: uzufrukto gavėjas, turto patikėtinis ir pan.).
Tokią teisę turi ir daikto valdytojas. Taigi tinkamas ieškovas pagal vindikacinį ieškinį gali būti tik daikto savininkas
ar jo teisėtas valdytojas. Asmuo pareiškęs vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti esąs turto savininkas arba teisėtas
valdytojas.
Prarandamas gali būti tik kilnojamas daiktas, dėl nekilnojamų galima reikšti negatorinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys
nekilnojamojo daikto atveju gali būti reiškiamas tik kai savininkas praranda ir faktinio ir teisinio valdymo
galimybę, t. y. viešajame registre kaip daikto savininkas nurodomas kitas asmuo.
Asmuo, kuris teigia, kad jo turtas valdomas be teisinio pagrindo turi įrodyti valdymo neteisėtumą.
Tinkamas atsakovas pagal vindikacinį ieškinį yra asmuo, kuris neteisėtai valdo svetimą daiktą. Neteisėtu valdytoju
laikomas ne tik toks asmuo, kuris pavogė, pasisavinimo radęs svetimą daiktą, bet ir tas kuris įsigijo jį iš kito asmens,
neturinčio teisės jį parduoti. Tas kuris valdo teisėtai, nors ir nėra daikto savininkas nėra tinkamas atsakovas.

Vindikacinio ieškinio dalykas – reikalavimas grąžinti daiktą iš neteisėto valdytojo.

Vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudaro kelios grupės aplinkybių:

1) aplinkybės pagrindžiančios ieškovo turimą ginčijamo daikto nuosavybės ar valdymo teisę;
2) daikto valdymo teisės praradimą ir praradimo aplinkybes liudijančios aplinkybės;
3) aplinkybės, kurioms esant daiktą pradėjo valdyti atsakovas;
4) aplinkybės, patvirtinančios, kad daiktas yra natūra;
5) aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai;
6) aplinkybės, rodančios, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

Vindikacinio ieškinio objektas – daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga. Gali būti tik pagal
individualius požymius apibūdinami daiktai arba jų dalys. Vindikacinio ieškinio dalyko negalima keisti.
Vindikacinį ieškinį galima reikšti tik tol, kol egzistuoja tas daiktas, kitu atveju turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos
atlyginimo.
Pagal rūšinius požymius apibrėžti daiktai objektais gali būti tik tada, jei jie yra individualizuoti (su pinigais tas pats).

Patenkinus vindikacinį ieškinį teismo sprendime nurodytą daiktą antstolis paima iš skolininko ir perduoda išieškotojui.
Taigai daiktas iš valdytojo paimamas prievarta. Savininkas, kuris praradęs daiktą patyrė nuostolių be vindikacinio
ieškinio gali pareikšti ir ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Vindikacinis ieškinys gali būti pareikštas tik tada kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
4.96 straipsnis. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo
1. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir
įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo
atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš
jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus
metus nuo daikto praradimo momento.
2. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį
daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
3. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi
teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams.
 4. Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti
nustatyta tvarka.

Bendrosios vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos:

A. kilnojamų daiktų atžvilgiu
1) Iš neteisėto ir nesąžiningo įgijėjo daiktas išsireikalaujamas visais atvejais. Daikto išsireikalavimas iš neteisėto ir
nesąžiningo įgijėjo – neribota vindikacija.
2) Jeigu daikto įgijėjas yra sąžiningas, taikoma ribota vindikacija. Iš sąžiningo įgijėjo daiktas paimamas ne visais atvejais
(CK 4.96 str. 1 dalis), nes reikia apsaugoti ir savininko, ir sąžiningo įgijėjo interesus. Įgijėjas laikomas sąžiningu, kol
neįrodoma priešingai (įrodinėja asmuo kuris pateikia vindikacinį ieškinį).
3) Jeigu sąžiningas įgijėjas daiktą įgijo neatlygintinai (dovana, paveldėjimas ir pan.) iš asmens neturinčio teisės jį
perleisti, vindikacinis ieškinys tenkintinas visais atvejais, nesvarbu ar daiktas kilnojamas ar ne, nes nepatiria nuostolių.
4) Savininkas turi teisę išsireikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo , kurį šis įgijo atlygintinai, tik jeigu daiktas yra savininko
ar asmens , kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti pamestas arba kurio nors iš jų pagrobtas ar kitaip be jų valios
nustojo būti valdomas (svarbu kad ne savo valia prarado)
5) Neleidžiama išsireikaauti daikto kai jis buvo parduotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

B. nekilnojamieji daiktai
1) nekilnojamųjų daiktų valdymą savininkas prieš savo valią praranda gerokai rečiau, nes jų neįmanoma pamesti ar
pavogti.
2) Dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registracijos iki minimumo sumažėja atvejų, kai daiktą perleidžia
asmuo neturintis tokios teisės.

Nekilnojamų daiktų išsireikalavimui iš svetimo neteisėto valdymo taikomos taisyklės:

1) Iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamas daiktas išsireikalaujamas visais atvejais – neribota vindikacija.
2) Iš sąžiningo įgijėjo, kuris nekilnojamąjį daiktą įgijo neatlygintinai, šis išreikalaujamas neatsižvelgiant į tai dėl kokių
priežasčių savininkas jį prarado.
3) Iš sąžiningo ir įregistravusio savo nuosavybės teisę įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išsireikalauti tik tada jeigu
savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
4) Kai teismo sprendimu parduotas iš varžytinių išsireikalauti galima tik tada kai įgijėjas nesąžiningas.
5.
Kas yra ribota ir neribota vindikacija?
Valstybės turto neribota vindikacija, t. y. valstybės turto išieškojimui iš svetimo neteisėto valdymo nebuvo taikoma
ieškinio senatis, o neišieškotas lėšas perimdavo valstybės iždas (Pakalniškio str.).
Mikelėno straipsnis „Vindikacija ir jos taikymas“:
Neribota vindikacija – vadinama visiškos vindikacijos koncepcija. Ji yra palankiausia savininkui. Gina tik privatų
savininko interesą. Tačiau neleidžia atsižvelgti į kitų civilinės apyvartos subjektų interesus. Ji neleidžia atsižvelgti
į viešąjį interesą, todėl tokios vindikacijos taikymas iš esmės pažeistų civilinės apyvartos saugumą ir stabilumą,
bet kuris asmuo įgijęs daiktinę teisę neturėtų garantijų, kad iš jo nebus atimta, todėl įvedama ribota vindikacija.
Ribota vindikacija – reiškia, kad įstatyme daroma išimčių, kai savininkas neturi teisės išsireikalauti iš kito asmens
neteisėto valdymo ir vindikacinis ieškinys atmetamas. Ribotos vindikacijos atveju įstatymų leidėjas siekia
protingos savininko ir kitų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros.
6.
Pateikite asmens pažeistų teisių, kurias ginant turėtų būti teikiamas negatorinis ieškinys, pavyzdžių.
4.98 straipsnis. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Skirtingai
nuo vindikacinio ieškinio atvejo, savininkas nėra praradęs daikto ir jo teisės niekas neneigia (pvz., teisiškai
neįregistruota kitu vardu), tačiau jis negali įgyvendinti nuosavybės teisę sudarančių visų ar tik kai kurių teisių. Paprastai
negatorinius ieškinius reiškia tada, kai teisės pažeidimas yra toks tęstinis ir nepadeda jokios kitos teisių gynimo
priemonės, pvz., administraciniai teisės gynimo būdai (policija ir pan.).
NUOSAVYBĖS PRIPAŽINIMO IEŠKINYS yra reiškiamas tais atvejais, kai nuosavybės teisė
paneigiama (pvz., įregistruojama kitu vardu), tačiau valdymo niekas netrukdo.
Pvz. vienas iš namo bendraturčių išpylė malkas prie garažo, kitas savin negali naudotis savo garažu, nors NT-sės iš jo
niekas neatėmė.
Svarbus aspektas – daikto naudojimas pagal paskirtį.
4.99 straipsnis. Žemės sklypo savininko teisių gynimas nuo galimų pažeidimų, nesusijusių su valdymo
netekimu
Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai,
perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad
tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys
neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

8.
Kokie senaties terminai taikomi vindikaciniams ir negatoriniams ieškiniams?
Vindikacinio ieškinio senatis: Kilnojamam daiktui išsireikalauti taikoma sutrumpinta 3 metų ieškinio senatis
(CK 4.96 str. 1 dalis). Ieškinio senatis pradedama skaičiuoti pagal bendrąsias taisykles, t. y. nuo tos dienos, kai
savininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nekilnojamam daiktui taikoma bendroji 10
metų ieškinio senatis.

Negatorinis neturi. Jis atsinaujina kiekvieną dieną, nes nuolat daromas tęstinis pažeidimas.
Uždaviniai
1.

Šiuo atveju gali būti pareikštas negatorinis ieškinys, kurį numato CK 4.98 str. ir nurodo, kad savininkas gali
reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors jie ir nesusiję su valdymo netekimu, nes šioje situacijoje
jo buvo neatsiklausta ir nebuvo gautas A leidimas dėl grindų izoliacijos išėmimo.

Negatorinis ieškinys – tai ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Gai būti leidžiamas pateikti net ir posesorinis ieškinys – nes gali būti ir paduodamas už tai, kad trukdo valdyti.
Pažeidžiama teisė naudoti butą pagal paskirtį.
2.
a) Sesuo yra neteisi teigdama, kad atidalijimas yra ultima ratio ir taip pat kad pirmiausia reikia nusistatyti
naudojimosi tvarką, tada atidalyti, nes remiantis teismų praktika (apžvalga dėl bendrosios dalinės
nuosavybės), kai yra vienas bendraturtis reiškia reikalavimą atidalyti, o kitas nustatyti bendrą naudojimosi
tvarką, tai atidalijimui yra skiriama pirmenybė prieš reikalavimą nustatyti bendrą naudojimosi tvarką. Be
to CK 4.80 str. 1 daly pasakyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios
dalinės nuosavybės. Be to atsidalyti turtą yra bendraturčių absoliuti teisė.

4.80 straipsnis. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės

1. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
2. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra
kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna
kompensaciją pinigais.
3. Bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti.
4. Jeigu vienas iš bendraturčių yra neveiksnus ar nepilnametis, atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės
turi dalyvauti globos (rūpybos) institucija.

b) CK 4.73 str. 2 dalis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko
kita. Šiuo atveju nėra jokių nuostatų, kurios liudytų apie kitokią bendrosios nuosavybės rūšį šioje
situacijoje, o kaip nurodo CK 4.73 str. 1 dalis bendra dalinė nuosavybė yra tada, kai yra nustatytos
kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys ir to paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu bendrosios
dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad
jų dalys yra lygios. Todėl šioje situacijoje galima preziumuoti, kad kiekvienam iš vaikų priklauso po 1/3
turimos bendros nuosavybės ir kiekvienas gali naudotis savo turima dalimi. Taigi sesuo naudodamasi ne
tik 1/3 bet ir kitomis nuosavybės dalimis, pažeidžia kitų bendraturčių teises ir taip užkerta jiems kelia
tinkamai naudotis savo turima dalimi, todėl brolio reikalavimai šiuo atveju yra pagrįsti.

Uždrausti daryti vakarėlių negali. Jeigu sakom, kad negatorinis ieškinys, tai jis atmestinas.
Nėra šioje situacijoje realių dalių, yra tik idealios, todėl jai nenustatyta, kad ji turi naudotis tik tam tikra dalimi,
ji gali naudotis visa.

O dėl garsiau ar tyliau, nebent per administracinę teisę, kai draudžia triukšmauti nuo 22 val. todėl netenkins to
negatorinio ieškinio.
Angaras yra skirtas lėktuvams laikyti. Tad jo paskirtis yra laikyti lėktuvą. Todėl nė vakarėlio, nė kūryba, nė dar ką
nors, negali užsiimti, nes jau būtų ne pagal paskirtį. Bendraturčiai negali reikšti negatorinio ieškinio kitam
bendraturčiui, kadangi negatorinį ieškinį gali reikšti asmeniui iš neapibrėžto rato. Bendraturčiai aiškintis dėl to gali
pagal naudojimosi tvarka nustatymą. Tarp bendraturčių negalima reikšti nei vindikacinio, nei negatorinio ieškinio.
Jie sprendžiasi teises pagal naudojimosi tvarkos nustatymą, atsidalijimą.

3.
Jei galima atskirti iš kitų maišų tada vindikacinį gali, o jei ne, tai tada ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nes
vindikacinio ieškinio objektas individualiais požymiais apibrėžtas daiktas tik. Be to bulves gavo neatlygintinai, tai
kai neatlygintinai tai tada visais atvejais gali išsireikalauti CK 4.96 3 dalis. | Vindikacinio ieškinio esmė ta, kad
prieš jo valią daikto nebevaldo. Bet jis nenorėdamas sumaišė ir jo nebuvo valios padėti kitur to maišo.
4.
Jeigu A teiktų vindikacinį ieškinį, jis galėtų atgauti traktorių natūra, kadangi vindikacinio reikalavimo objektas gali
būti tik pagal individualius požymius apibūdinamas daiktas, kuris pareiškiant ieškinį egzistuoja natūra, savininkas
prarado daiktą prieš savo valią (valia svarbi, nes jis yra kilnojamasis), todėl jam teikiamas pirmumas savininko
teisių gynimui, jis prarado ir faktinio ir teisinio valdymo galimybę, kadangi pakeičiant ratus ir tepalus daikto pačio
kaip tokio nepakeitė, vadinasi vindikacinis ieškinys tenkintinas, tinkamas atsakovas būtų tas asmuo, kuris tą
traktorių turi (B), nes jis asmuo, nusipirkęs vogtą daiktą (ir ko gero to nežinojo, nes pirko iš kaimyno C, kuris
nusipirko jį iš trečiojo asmens), juolab jį užregistravo, todėl laikomas sąžiningu įgijėju. Todėl A turi įrodyti, kad
ne savo valia prarado ta traktorių, o 4.95 str. pagrindu jis turi teisę išreikalauti savo daiktą iš neteisėto valdymo.
Dėl sumų- kadangi kaip ir neatiduosi traktoriaus be padangų, remiantis 4.97 str. 4a dalimi, A tada turėtų padengti
išlaidas už tepalus. O padangos buvo ypatingos išlaidos, todėl nereikia A už jas atlyginti. B galėtų pasilikti jas sau,
bet traktoriaus be padangų negali atiduoti, nes pažeistų tą traktorių. Kadangi padangų nebus galima atskirti, tai
reiks A jam atlyginti jo išlaidas, nes be padangų negrąžinsi, kadangi traktoriaus nebus galima naudoti pagal paskirtį.
9000 LT patirta, kai turėjo A nuomoti kitą traktorių, nes savo buvo praradęs, tai šitas išlaidas B turėjo sumokėti,
kadangi traktorius A neuždirbo, tai sulyginama su negautomis pajamomis A. tai galiausiai A turėtų sumokėti B
5000LT, tai dar iš šitos sumos reiktų minusuoti pagerinimą daikto vertės dėl padangų pakeitimo.

B- jis negali būti paliktas be nieko, galima pritempti prie žalos šioje situacijoje, nes jis buvo sąžiningas.
5.
A gali pareikšti vindikacinį ieškinį pagal CK 4.95 straipsnį. Tačiau tada A turi įrodyti C nesąžiningumą, jeigu nori
atgauti dviratį. Įgijėjo sąžiningumas ar nesąžiningumas yra fakto klausimas. Jis pripažįstamas nesąžiningu, kai
tyčia ar dėl didelio neatsargumo neatkreipė dėmesio į tai, kad daiktą įgyja iš asmens, neturinčio jį perleisti. Visais
atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio aplinkybes, patį įgijėją (pvz., jo profesiją). Turint omenyje, kad dviratį
C įsigijo iš neblaivių asocialių asmenų vėlų vakarą už įtartinai mažą kainą, kai pačiam C aišku, kad jis vertas
gerokai daugiau, būtų galima teigti, kad jis nėra sąžiningas. Jeigu būtų pripažintas nesąžiningumas dėl šių
aplinkybių, tada ieškinys būtų tenkinamas.

Turėtų būti pripažintas nesąžiningu įgijėju.

Jeigu būtų sąžiningas įgijėjas, tai išsireikalauti nebūtų įmanoma, nes pats dviračio savininkas savo valia davė jam
pasinaudoti dviratį.
6.
CK. 4.93. Atsižvelgiama į rinkos kainą. Vertinama pagal faktinį nusavinimo momentą.

Jeigu kyla ginčas, tai teismas sprendžia dėl visuomenės poreikio ir atlyginimo dydžio. KT yra pasakęs, kad jeigu yra
laikomasi visų trijų reikalavimų, tai nelaikoma, kad yra pažeidžiama savininko teisė. Teisingo atlyginimo gavimas
suteikia savininkui galimybę įsigyti kitą nuosavybės teisei priklausantį objektą. Todėl įstatymų leidėjas nustato ir
įtvirtina CK 4.100 str. reguliavimą, kad paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą reikia nedelsiant. Reguliavimas yra
toks, kad teismas turi išspręsti klausimą su visuomenės poreikiu, tai jei teismas nustato, jog yra visuomenės poreikis,
leidžiama paimti ir įregistruoti ir pervedus sumą, kuri laikoma kaip rinkos kainą, į savininko sąskaitą ar depozitinę
sąskaitą (ne tik notaro, bet ir kredito sąskaitos). Byla gali tęstis tiek, kiek reikia, bet vilkinti proceso nebelieka reikalo,
nes paimta visuomenės poreikiams. Esmė yra ta, kai reikia nedelsiant visuomenės poreikiams. Žemės įstatymo 47 str.
7 d. Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir
pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės
savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į
notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas
reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė
paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai
nuosavybei.

7.
Svarbios aplinkybės: savo noru inicijavo norą pakeisti žemės sklypo paskirties tikslą; miesto savivaldybės sutikimas su
sąlyga; buvo įrengti keliai ir kitos svarbios inžinerinės infrastruktūros.

YRA BYLA. 3K-3-224/2014

Nėra galimybės paimti visuomenės poreikiams, nes žinojo apie sąlygas ir galimas pasekmes. Teisėta, proporcinga ir
reikalinga visuomenės poreikiui.

Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluoti nuosavybės teisių apribojimo
teisėtumo kriterijai suponuoja, kad toks ribojimas pateisinamas, jeigu jis yra teisėtas (aiškiai išplaukia iš nacionalinės
teisės nuostatų ir ją aiškinančios teismų praktikos), turi teisėtą tikslą (apribojimu siekiama bendro, viešojo intereso
tikslų), yra proporcingas (skundžiamas ribojimas neturi savininkui uždėti neproporcingos ir pernelyg didelės naštos).

Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. vasario 21 d.) 45 straipsnio 1 dalyje atitinkamai nustatyta, kad
žemė iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais ir tik šiame straipsnyje įtvirtintais viešojo
intereso tenkinimo tikslais. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams
išimtinumu pagrįsta taisyklė: valstybės ar savivaldybės institucija, pateikianti prašymą paimti žemę visuomenės
poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti
patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma
panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.

8.