Santuokos sudarymas

3.7 straipsnis. Santuokos samprata

1. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos
teisinius santykius.
2. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.

1 d. Pagal CK santuoką apibūdina šie požymiai:

1) Santuoka yra savanoriškai pasiektas dviejų veiksnių asmenų susitarimas, t. y. jų valios sutapimas. Bet kokie
šalių valios trūkumai, leidžiantys abejoti šalių savanoriškumu, yra pagrindas pripažinti santuoką
negaliojančią.
2) Susitarimo šalys turi atitikti įstatymo numatytus kriterijus: galima tik vyro ir moters, sulaukusių įstatymo
nustatyto amžiaus, nesudariusių kitos santuokos ar neįregistravusių partnerystės ir nesančių artimųjų
giminaičių, kuriems įstatymas draudžia tuoktis tarpusavyje, tarpusavio santuoka.
3) Turi būti specialus susitarimo tikslas, šalių ketinimas: santuoka laikoma tik vyro ir moters susitarimas,
kuriuos siekiama sukurti teisinius padarinius – šeimos teisinius santykius, t. y. šeimą. Jei tokio tikslo šalys
neturėjo, jų susitarimas laikomas fiktyvia santuoka ir gali būti pripažinta negaliojančia.
4) Speciali susitarimo forma: santuoka sudaryta tik civilinės metrikacijos įstaigoje arba bažnyčios (konfesijų)
nustatyta tvarka laikantis CK keliamų reikalavimų.

2 d. Vyras ir moteris, sudarę santuoką įgyja naują teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja turtines bei
asmenines neturtines teises ir pareigas, kurias gali turėti tik sutuoktiniai. Asmenys, kartu gyvenantys, bet
neįregistravę santuokos yra laikomi sugyventiniais ir jų teisės šiek tiek skiriasi nuo sutuoktinių teisių, pvz.,
sugyventiniui mirus, kitas sugyventinis nepaveldi turto.

3.8 straipsnis. Susitarimas tuoktis (sužadėtuvės)

1. Susitarimas tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendintas prievarta, tačiau gali sukelti šio kodekso 3.9–
3.11 straipsniuose nustatytas teisines pasekmes.
2. Susitarimas tuoktis gali būti išreikštas žodžiu arba raštu.
3. Civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka paduotas prašymas
įregistruoti santuoką laikomas viešu susitarimu tuoktis.

1 d. Susitarimas tuoktis (sužadėtuvės) – tai santuokos sudarymas po ilgesnės ar trumpesnės vyro ir moters pažinties, t.
y. prieš sudarant santuoką šalis sieja tam tikri Ikisutartiniai santykiai. Remiantis santuokos savanoriškumo principu,
asmens negalima priversti tuoktis, todėl sužadėtuvės gali būti nutrauktos, jeigu šalys pakeičia nuomonę ir atsisako
sudaryti santuoką.
Šalys, tardamiesi sudaryti santuoką, gali sudaryti tam tikrus susitarimus, pvz., ikivedybinę sutartį, padovanoti vienas
kitam tam tikrą turtą ar atlikti kitus veiksmus.
2 d. Šioje dalyje nurodoma, kad šalys gali susitarti tuoktis gali ir žodžiu, ir raštu. Taip pat tokį susitarimą galima
sudaryti ir notarine forma. Notarinę formą toks susitarimas įgis savaime, kai bus sudaryta ikivedybinė sutartis. Tokios
sutarties sudarymas reiškia ir susitarimą tuoktis. Susitarimo tuoktis forma turi didelę reikšmę, nes teisinius padarinius
(CK 3.9 ir 3.11 str.) sukelia tik viešas susitarimas tuoktis.
3 d. Viešas susitarimas tuoktis:
1) civilinės metrikacijos įstaigai paduotas nustatytos formos prašymas įregistruoti santuoką
2) viešas paskelbimas apie numatomą bažnytinę santuoką.
Tačiau viešu susitarimu tuoktis nelaikoma kietinančių tuoktis asmenų, jų tėvų vieši pareiškimai dėl numatomos
santuokos ir pan.
Ši aplinkybė yra svarbi, nes teisinius padarinius gali sukelti tik viešas pareiškimas tuoktis.
Susitarimas tuoktis gali būti pripažįstamas negaliojančiu tais pačiais pagrindais kaip ir santuoka.

3.9 straipsnis. Dovanų grąžinimas

1. Jeigu santuoka nesudaroma, abi viešo susitarimo tuoktis šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos grąžinti
viską, ką viena yra gavusi iš kitos kaip dovaną ryšium su būsima santuoka, išskyrus atvejus, kai dovanos vertė
neviršija trijų šimtų eurų ir kai šalis, gavusi dovaną, mirė iki santuokos įregistravimo, ir santuoka nebuvo sudaryta dėl
šalies mirties.
2. Reikalavimams grąžinti dovanas taikomos šio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios
santykius, susijusius su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu.
 3. Ieškinys dėl dovanos grąžinimo gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą,
skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.

1 d. Kiekviena viešo susitarimo tuoktis šalis nesudarius santuokos turi teisę reikalauti grąžinti kitai šaliai dėl būsimos
santuokos padovanotus daiktus. Šiuo atveju priežastys, dėl kurių nebuvo sudaryta santuoka, neturi reikšmės – tiek
pagrįstai, tiek nepagrįstai atsisakius sudaryti santuoką, atsiranda teisė reikalauti grąžinti dovanas. Tačiau šiuo atveju
dovanojimo tikslas yra svarbus – galima reikalauti grąžinti tik tokią dovaną, kuri dovanota dėl būsimos santuokos.
Tačiau yra numatomos dvi išimtys, kai teisė reikalauti grąžinti dovanas neatsiranda:
1) negalima reikalauti grąžinti dovanos, kurios vertė neviršija 300 eurų vertės;
2) negalima reikalauti grąžinti dovanos, kurios gavėjas mirė nesudaręs santuokos ir ši nebuvo sudaryta būtent
dėl jo mirties. Jei dovanos gavėjas iki mirties pareiškė, kad santuokos sudaryti nenori, tokiu atveju pastarojo
mirtis kitai šaliai netrukdo išsireikalauti dovanos, kurios vertė viršija 300 eurų.
Pabrėžtina, kad šioje dalyje yra kalbama tik apie viešo susitarimo tuoktis šalių teisę reikalauti grąžinti dovanas,
tačiau daiktus būsimiems sutuoktiniams gali dovanoti ir kiti žmonės (tėvai, draugai, kiti artimieji). Jeigu dovanota dėl
būsimos santuokos ir ši nesudaroma, tokiu atveju dovaną dovanoję asmenys taip pat turi teisę reikalauti grąžinti
dovanas remiantis CK 6.237 – 6.242 str., 6.467 str. 6.472 str. Šiuo atveju irgi yra taikomi dvi nurodytos išvados, kada
dovanos negalima išsireikalauti.
2 d. Kadangi būsimieji sutuoktiniai daiktus dovanoja vienas kitam dėl būsimos santuokos, tai vienam iš jų atsisakius
sudaryti santuoką, išnyksta aplinkybė, buvusi dovanojimo pagrindas, t. y. turto įgijimo priežastis. Jeigu ketinimas
sudaryti santuoką yra neįgyvendinamas, išnyksta aplinkybė, buvusi dovanojimo pagrindas, ir atsiranda teisė
reikalauti be pagrindo įgytą turtą. Tokiu atveju yra taikomi CK 6.237-6.242 str.
3 d. Atsisakymo sudaryti santuoką diena – tai diena, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad kita susitarimo
šalis atsisako sudaryti santuoką.

3.10 straipsnis. Nuostolių atlyginimas

1. Susitarimo tuoktis šalis, be pakankamo pagrindo atsisakiusi sudaryti santuoką, turi atlyginti kitai šaliai
nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo.
2. Nuostolių dydį sudaro šalies turėtos faktinės išlaidos ruošiantis sudaryti santuoką, taip pat prievolių,
susijusių su būsima santuoka, įvykdymo faktinės išlaidos.
3. Jeigu šalis atsisakė tuoktis dėl svarbios priežasties, kuri atsirado dėl kitos šalies kaltės, tai kaltoji šalis turi
atlyginti nuostolius pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
4. Reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas
nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.

1 d. skirtingai nei dovanų grąžinimo atveju, teisė į nuostolių atlyginimą pripažįstama neatsižvelgiant į tai, kokia
forma sudarytas susitarimas tuoktis – raštu, žodžiu, viešas ar ne ir pan. Tiesė į nuostolių atlyginimą galima esant
trims sąlygoms:
1) Turi būti įrodytas susitarimo tuoktis faktas. Susitarimo tuoktis faktą turi įrodyti ieškovas.
2) Atsisakymas sudaryti santuoką turi būti nepagrįstas. Aplinkybė, kad atsakovas atsisakė sudaryti santuoką be
pakankamo pagrindo, yra preziumuojama, todėl atsakovas siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad
pakankamas pagrindas atsisakyti sudaryti santuoką buvo. Pakankamu pagrindu atsisakyti sudaryti santuoką
gali būti pripažįstamos svarbios aplinkybės, kurias atsakovas sužino po to, kai buvo sudarytas susitarimas
tuoktis, pvz., faktas, kad kita šalis yra nevaisinga, serga AIDS, venerine ar kitokia užkrečiama ar pavojinga
liga, yra padariusi nusikaltimą, yra CK 3.12 – 3.17 str. numatytų kliūčių šalims sudaryti santuoką.
3) Turi būti priežastinis ryšys tarp atsisakymo sudaryti santuoką ir nuostolių patyrimo, t. y. atsiradę nuostoliai
yra pasirengimo sudaryti santuoką išlaidos ir jos patirtos būtent dėl to, kad nepagrįstai atsisakyta sudaryti
santuoką. Priežastinį ryšį ir nuostolių dydį turi įrodyti ieškovas.
Jei nuostolius dėl atsisakymo tuoktis patyrė tretieji asmenys (tėvai, draugai, kiti artimieji), tiesioginės išlaidos gali
būti atlyginamos pagal bendrąsias CA taisykles.
2 d. galima išieškoti tik tiesioginius nuostolius, o ne negautas pajamas. Tiesioginius nuostolius gali sudaryti tik
faktinės išlaidos, pvz., vestuvinės suknelės įsigijimas, fotografo paslaugos, patalpų vestuvėms nuoma ir pan.
3 d. Atsakovas, kuris įrodo, kad atsisakė sudaryti santuoką dėl pakankamo pagrindo ir šis yra atsiradęs dėl kitos
šalies kaltės, pareigos atlyginti ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius neatsiranda. Tokiu atveju atlyginti nuostolius
gali reikalauti atsakovas, įrodęs, kad santuoka nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės.
4 d. Sutrumpintas vienerių metų senaties terminas.

3.11 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas

1. Jeigu susitarimas tuoktis buvo viešas, tai šalis, turinti teisę į nuostolių atlyginimą pagal šio kodekso 3.10
straipsnį, taip pat gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
 2. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą,
skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.

1 d. teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik susitarusios tuoktis šalys. Kiti asmenys tokios teisės neturi. Neturtinė
žala gali būti atlyginta tik esant šioms sąlygoms:
1) Susitarimas tuoktis buvo viešas;
2) Atsakovas atsisakė sudaryti santuoką be pakankamo pagrindo;
3) Dėl atsakovo atsisakymo sudaryti santuoką nėra ieškovo kaltės;
4) Ieškovas įrodė neturtinės žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo nepagrįsto atsisakymo tuoktis ir
neturtinės žalos atsiradimo.
2 d. sutrumpintas vienerių metų senaties terminas.

Santuokos sudarymo sąlygos

3.12 straipsnis. Draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims

Santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu.

Tai yra vadinama materialioji santuokos sudarymo ir jos galiojimo sąlyga. Skirtinga asmenų lytis yra ne tik
santuokos sudarymo, bet ir registruotos partnerystės sąlyga. Šis reikalavimas grindžiamas moralinėmis, tradicinėmis
pažiūromis į šeimą, kurios viena iš funkcijų yra reprodukcinė funkcija. Kadangi ši norma yra imperatyvi, tai ir
užsienio šalyje, kurioje leidžiama sudaryti tos pačios lyties asmenų santuoką ar partnerystę, nebus pripažinta
Lietuvoje, nes prieštarauja LR įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai.

Kadangi lytis yra biologinis kriterijus, todėl tuokiantis dviem asmenims turi būti vadovaujamasi ta lytimi, kurią
asmuo turėjo gimdamas. Vėlesnis lyties pakeitimas medicininiu būdu nėra pagrindas tokiam asmeniui leisti susituokti
su tos pačios lyties, kurios jis buvo gimdamas, asmeniu.

3.13 straipsnis. Santuokos savanoriškumas

1. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia.
2. Bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti
negaliojančia.

1 d. reikalavimas, kad santuoka būtų sudaryta laisva vyro ir moters valia yra grindžiamas asmens laisvės principu
(KT 20 ir 38 str.) Kad santuoka galiotų, ją sudarydamas asmuo turi suprasti tikrąją savo veiksmų prasmę, todėl
sudarantis santuoką asmuo turi būti veiksnus. Santuokos savanoriškumas yra grindžiamas žmogaus teisių apsaugos
būtinumu, todėl jis yra viešosios tvarkos elementas. Dėl šios priežasties, remiantis CK 1.11 str. 1 d. ir CK 3.13 str.,
bus atsisakoma pripažinti santuoką, sudarytą užsienio valstybėje pažeidžiant savanoriškumo principą, nors pagal
sudarymo vietos valstybės teisę tokia santuoka ir galiotų. Būsimieji sutuoktiniai turi asmeniškai paduoti prašymą
sudaryti santuoką – to negalima daryti per atstovą, taip pat santuoka yra sudaroma viešai ir kiekvienas suinteresuotas
asmuo gali pareikšti, kad yra kliūčių ją sudaryti, įskaitant santuokos nesavanoriškumą.
2 d. Atvejai, kai pažeidžiamas savanoriškumo principas, gali būti dviejų rūšių:
1) Savanoriškumas gali būti pažeidžiamas dėl objektyvių išorinių priežasčių, t. y. kai asmuo visiškai
suvokdamas savo veiksmų prasmę yra priverčiamas sudaryti santuoką dėl išorinių jėgų poveikio (pvz.,
santuoka sudaroma dėl grasinimo panaudoti smurtą ar ji panaudojus prieš būsimą sutuoktinį ar jo
artimuosius). Santuoka taip pat gali būti sudaryta apgaule, t. y. kai nuo kitos šalies nuslepiamos aplinkybės,
kurias jis žinojęs nebūtų sudaręs santuokos (pvz., asmuo veikia svetima pavarde, nuslėpė kliūtis sudaryti
santuoką ir pan.)
2) Savanoriškumo principas pažeidžiamas dėl asmens subjektyvaus gebėjimo suvokti tikrąją savo veiksmų
prasmę ar dėl jo suklydimo (pvz., santuoką asmuo sudarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių
medžiagų, turėdamas psichinę ligą, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų, taip pat jeigu savo veiksmų
negalėjo suprasti dėl senatvės ir pan.)Valios trūkumas gali pasireikšti ir suklydimu (CK 1.90 str.) Šiuo atveju
teisinę reikšmę turi tik esminė klaida, t. y. suklydimas dėl tokių aplinkybių, kurios labai reikšmingos šeimai
(pvz., buvo suklysta dėl sutuoktinio sveikatos būklės, lytinio pajėgumo ir pan.)
 
 3.14 straipsnis. Santuokinis amžius
1. Santuoką leidžiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dieną yra aštuoniolikos metų.
2. Norinčio tuoktis, tačiau neturinčio aštuoniolikos metų asmens prašymu teismas supaprastinto proceso
tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip dvejais metais.
3. Nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam šešiolikos metų.
4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti
norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichikos  bei psichologinę būklę,
turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių. Nėštumas – svarbi priežastis
sumažinti santuokinį amžių.
5. Kai sprendžiamas klausimas dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos
institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio
interesus.

1 d. Bendra taisyklė – santuoką galima sudaryti sulaukus 18 metų. Santuokos amžius siejamas su pilnametyste tiek dėl
moralinių ir medicininių sumetimų, tiek dėl teisinių priežasčių – sulaukęs 18 asmuo tampa pilnamečiu ir įgyja visišką
civilinį veiksnumą. Nepilnameti, 16 metų amžiaus buvęs emancipuotas, neįgyja teisės sudaryti santuoką, nes
santuokinis veiksnumas yra savarankiškas, specialusis veiksnumas atsiranda tik nuo 18 metų.
2d. Šioje dalyje yra numatyta išimtis iš 1 d. Dėl svarbių priežasčių teismo sprendimu santuokinis amžius gali būti
sumažinamas, bet ne daugiau kaip 3 metais, t. y. iki 15 m. Teisę kreiptis į teismą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo
turi pats nepilnametis, norintis sudaryti santuoką, tačiau tokį prašymą taip pat gali paduoti nepilnamečio tėvai ar
rūpintojai. Sumažinti santuokinį amžių – teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas tokį sprendimą teismas turi
vadovautis nepilnamečio interesais.
3d. Čia numatoma 1 ir 2 d. išimtis. Teismas tik nėštumo atveju gali leisti sudaryti santuoką ir asmeniui,
nesulaukusiam 15 metų amžiaus. Taip pat santuokinis amžius gali būti sumažinamas, jeigu nepilnametė, nesulaukusi
15 metų amžiaus ir norinti sudaryti santuoką, jau pagimdė arba jeigu nepilnamečiui, nesulaukusiam 15 metų amžiaus,
jau gimė vaikas. Minimalus amžius, nuo kurio teismas gali leisti sudaryti santuoką šiuo pagrindu, nėra numatytas,
tačiau leidimas sudaryti santuoką asmeniui, jaunesniam nei 14 metų, neturėtų būti toleruojamas dėl teisinių,
moralinių ir medicininių priežasčių. Spręsdamas šį klausimą teismas pirmiausia vadovaujasi būsimo ar jau gimusio
vaiko interesais.
4d. Kad būtų sumažintas santuokinis amžius, nepilnamečio tėvų (globėjų) sutikimo nereikia, tačiau teismas privalo
išklausyti jų nuomonę. Tėvų nuomonė yra vienas iš kriterijų, kuriuo remdamasis teismas gali sumažinti arba atsisakyti
sumažinti santuokinį amžių. Teismas taip pat atsižvelgia į kitas svarbias aplinkybes: nėštumą, turtinę padėtį,
nepilnamečio psichinę ir psichologinę būklę, jau susiklosčiusius šeimos santykius ir pan.
5d. Sprendžiant santuokinio amžiaus sumažinimo klausimą dalyvauja ir valstybinės vaiko teisių apaugos institucijos.
Ši institucija patikrina nepilnamečių gyvenimo sąlygas ir pan. ir raštu pateikia teismui išvadą, ar jos nuomone
santuokinio amžiaus sumažinimas atitinka nepilnamečio interesus. Institucijos išvada teismui nėra privaloma, tačiau
teismas, priimdamas priešingą sprendimą nei nurodė instituciją, privalo nurodyti argumentus, kodėl su institucijos
nuomone nesutiko.

3.15 straipsnis. Veiksnumas

1. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti santuokos.
2. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti santuokos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu
rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti santuoką gali duoti
teismas.
3. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje
srityje, santuokos registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.

1 d. Neveiksnaus asmens santuokos sudarymas prieštarautų santuokos savanoriškumo principui. Asmens

pripažinimas neveiksniu sudarius santuoką nedaro santuokos negaliojančios, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad
asmuo, sudarydamas santuoką, negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės. Psichikos liga ar pripažinimas ribotai
veiksniu nėra kliūtis sudaryti santuoką.

Straipsnis pasikeitęs, kitų dalių komentaras nebeaktualus.

3.16 straipsnis. Draudimas pažeisti monogamijos principą

Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos.
Draudžiama sudaryti santuoką asmenims, kurie jau yra sudarę santuoką arba santuoka dar nėra nutraukta ar
pasibaigus. Šis draudimas taip pat taikomas ir asmenims, įregistravusiems partnerystę.
 3.17 straipsnis. Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams
Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems
broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.

Draudimas tuoktis minimiems asmenims yra paremtas tiek moraliniais, tiek medicininiais kriterijais. Įtėvių ir įvaikių
santuoka draudžiama moraliniais sumetimais. Draudimas tuoktis artimiems giminaičiams yra grindžiamas kraujo
giminystės faktu, nesvarbu ar šis faktas juridiškai patvirtintas, ar ne. Artimųjų įvaikio ir įtėvio giminaičių tarpusavio
santuoka nėra draudžiama, nes jų nesieja kraujo giminystės ryšiai.
Komentuojamoje normoje nėra draudžiama sudaryti santuoką ,,suvestiniams“ broliams ir seserims, t. y. asmenims,
kurie neturi nei bendro tėvo, nei bendros motinos. Taip pat nėra draudžiama sudaryti santuoką tolimesnės nei
numatyta komentuojamoje normoje giminystės linijos ar laipsnio asmenims.

Santuokos sudarymas

3.18 straipsnis. Santuokos sudarymas

Santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus prašymą įregistruoti santuoką ir ją
įregistravus civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo arba šio kodekso 3.24 straipsnio
nustatyta tvarka.
Turi būti paduodamas prašymas civilinės metrikacijos įstaigai. Prašymas paduodamas vieno iš sutuoktinių arba jų
tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Prašymo tikslas – patvirtinti asmenų ketinimą sudaryti
santuoką. Taip pat prašymo padavimas yra laikomas vieš pareiškimu sudaryti santuoką.
3.19 straipsnis. Prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas
NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)

3.20 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygų įvykdymo patvirtinimas

NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)

3.21 straipsnis. Norinčių susituokti asmenų sveikatos tikrinimas

NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)

3.22 straipsnis. Prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką 

NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)

3.23 straipsnis. Santuokos įrodymas

NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)

3.24 straipsnis. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka

1. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės
nustatytą procedūrą.
2. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir
santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo
nustatyta tvarka, jeigu:
1) nebuvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos;
2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių
organizacijų kanonų nustatytą procedūrą;
3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos
įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
 3. Jeigu santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija
privalo per dešimt dienų po šios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai
teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka.
Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka dienos.
4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie santuokos sudarymą bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą
civilinės metrikacijos įstaigoje.

Straipsnis pasikeitęs nuo straipsnio komentare.

1 d. CK tokios santuokos sudarymo detaliai nereglamentuoja, todėl tokia santuoka sudaroma pagal atitinkamos
religijos vidaus normas.
2 d. Bažnytinės santuokos sudarymas nėra ir negali būti absoliutus. Sąlygos, kai bažnytinė santuoka pripažinta:
1) nebuvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. Šios sąlygos
yra privalomos visoms Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms, nes jos yra viešosios tvarkos
elementas.
2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių
organizacijų kanonų nustatytą procedūrą. Jeigu buvo pažeisti kanonų teisės principai – santuoka
nepripažįstama.
3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos
įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Valstybė gali
pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma, todėl atitinkama religinė konfesija, norėdama, kad valstybė pripažintų
jos įregistruotą santuoką, privalo apie tokios santuokos įregistravimą informuoti valstybę – santuoka turi būti
įtraukta į viešuosius registrus.

3-4 dalys naujos – komentare jų nėra.

3.25 straipsnis. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficiali apskaita
NETEKO GALIOS:
2015 12 03 įstatymu Nr. XII-2112 (nuo 2017 01 01)

Santuokos teisinės pasekmės

3.26 straipsnis. Sutuoktinių lygiateisiškumas

1. Sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja šioje knygoje numatytas teises ir pareigas. 
2. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo,
jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais.
3. Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip
santuokos pasekmė.
 
1 d. Asmenų, sudariusių santuoką, teisinio santykio pokyčiai yra trejopi:
1) Asmuo, sudaręs santuoką, įgyja naujų teisių, kurių neturi santuokos nesudaręs asmuo (pvz., teisę turėti
dvigubą – savo ir sutuoktinio – pavardę);
2) Asmuo, sudaręs santuoką, įgyja tam tikras pareigas, kurių neturi santuokos nesudaręs asmuo (pvz., pareigą
išlaikyti kitą sutuoktinį);
3) Asmuo, sudaręs santuoką praranda tam tikras teises ar nustatomi tam tikri jo teisių ribojimai (pvz., asmuo
praranda teisę sudaryti kitą santuoką ar įregistruoti partnerystę).
2 d. Lygiateisiškumas reiškia diskriminavimo draudimą, todėl vienas sutuoktinis neturi daugiau teisių už kitą
sutuoktinį (pvz., vienas sutuoktinis neturi daugiau teisių už kitą į vaikus, bendrą turtą ir pan.)
Taip pat lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai būtų sprendžiami ne vienašališkai, o
abipusiu sutuoktinių sutarimu. Lygiateisiškumas reikalauja, kad kiekvienas sutuoktinis prisidėtų prie šeimos pareigų
vykdymo pagal savo galimybes, o ne visiškai vienodo materialiojo indėlio.
3d. Dauguma šeimos teisės normų, nustatančių sutuoktinių teises ir pareigas, yra imperatyvios, todėl šalių susitarimai
ar vienašaliai pareiškimai, kurie reikštų įstatyme numatytų sutuoktinių teisių ar pareigų atsisakymą, komentuojamo
straipsnio 3 dalyje yra draudžiami (pvz., sutuoktiniai vedybų sutartyje negali iš anksto atsisakyti teisės į išlaikymą,
panaikinti savo pareigas išlaikyti vaikus ir pan.) Dispozityvios ribos šeimos teisėje yra siauresnės negu kitose CT
šakose.

3.27 straipsnis. Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti

1. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei
materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių
tenkinimo.
2. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių
tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis.

1 d. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu.
Aptariamų teisinių sutuoktinių pareigų savitumas yra tas, kad už šių pareigų nevykdymą nėra numatytos teisinės
sankcijos, taip pat negalima priversti sutuoktinių šių pareigų vykdyti (išskyrus materialios paramos pareigą).
Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, tiek visos
šeimos interesais. Lojalumas reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško jų atvirumo. Lojalumo
pareigą užtikrina ne tik CT normos, bet ir kitų teisės šakų, pvz., Konstitucijos 31 str. 3 d. draudžiama versti duoti
parodymus prieš savo šeimos narius. Lojalumo pareigą pažeidžia santuokinė neištikimybė, lėšų slėpimas ir pan.
Lojalumas taip pat reiškia protingą toleranciją ir pakantumą: sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą
profesiją ir kitokios rūšies užsiėmimą, jo pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ar visos šeimos teisių ir
interesų, geros moralės principų ir imperatyvių teisės normų.
Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo pasyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi,
visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti prieš vienas kitą ir kitus šeimos narius fizinės
prievartos, prievartos, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo ir pan.
Moralinė ir materialioji pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialine, tiek fizine, tiek
psichologine, tiek dvasine būsena. Jei vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi (pvz.,
suserga), tai kitas sutuoktinis turi pasirūpinti tiek juo, tiek kitais šeimos nariais. Jeigu vienos sutuoktinio galimybės
materialiai pasirūpinti šeima dėl objektyvių priežasčių sumenko (pvz., dėl nėštumo, nedarbo, ligos ir pan.), tai kitas
sutuoktinis privalo prisiimti atsakomybę už materialųjį šeimos išlaikymą.
2 d. Sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą
šeimą. Visiškas nesirūpinimas kitu sutuoktiniu ar šeima daugiau nei vienus metus yra pagrindas pripažinti, kad
santuoka iširo dėl šeima nesirūpinusio sutuoktinio kaltės.
3.28 straipsnis. Šeimos santykių sukūrimas
Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t. y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba,
lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos
santykiai. Santuoka yra pripažįstamas tik toks susitarimas, kurio tikslas yra sukurti šeimos santykius. Santuoką
apibūdina susitarimo turinio ir formos vienovė. Jeigu yra tik formalus susitarimas, tačiau šeimos santykiai
nesukuriami, tai yra santuokos imitavimas – fiktyvi santuoka. Jeigu sutuoktiniai sudarydami santuoką, neketino
sukurti ir susituokę faktiškai nesukūrė šeimos santykių, tokia santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia.
Įstatymas nereikalauja, kad sutuoktiniai turėtų bendrą gyvenamą vietą (Konstitucija garantuoja asmens teisę
nevaržomai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą, o tai reiškia, kad vieno žmogaus gyvenama vieta negali
besąlygiškai priklausyti nuo kito žmogaus gyvenamosios vietos), tačiau sisteminė CK normų analizė leidžia daryti
išvadą, kad įstatymų leidėjas teikia pirmenybę bendram sutuoktinių gyvenimui. Tai yra ypač svarbu, kai sutuoktiniai
turi nepilnamečių vaikų.
3.29 straipsnis. Sutuoktinių teisnumas ir veiksnumas
 Santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras
teises gali būti ribojamas vedybų sutarties bei imperatyvių šio kodekso normų.

Santuoką sudaręs asmuo, įgyją naują teisinį statusą, tačiau tai nereiškia, kad yra ribojamas asmens teisnumas ir
veiksnumas ir vyras ar žmona tampa vienas kito priklausiniu ar pavaldiniu. Sudarius santuoką šeimos gyvenimas
neįmanomas be minimalių materialiųjų jos gyvenimo sąlygų: šeimos gyvenamosios patalpos, namu apyvokos daiktai,
bendras šeimos biudžetas ir pan., todėl santuoką sudariusio asmens teisė laisvai disponuoti savo turtu objektyviai
negali būti tokia pati kaip santuokos nesudariusio asmens. Sudaręs santuoką asmuo tam tikras savo turtines teises
gali įgyvendinti tik laikydamasis imperatyvių šeimos teisės normų reikalavimų, pvz., sutuoktinis savo teisę į turtą,
kuris pagal įstatymą yra laikomas šeimos turtu, gali įgyvendinti tik su kito sutuoktinio sutikimu.

Tam tikrus teisių įgyvendinimo ribojimus sutuoktiniai gali nustatyti ir tarpusavio susitarimu sudarydami vedybų
sutartį, tačiau tokie ribojimai galimi tik dėl jų turtinių, o ne asmeninių neturinių teisių įgyvendinimo, pvz., sutuoktiniai
galis susitarti, kad jų bendra nuosavybe tampa ir jų individualus turtas, įgytas prieš sudarant santuoką. Sutuoktiniai
savo vedybų sutartyje negali nustatyti savo asmeninių neturinių teisių ar jų įgyvendinimo ribojimų (pvz., numatyti
tokiu sąlygų, kad žmona seks paskui vyrą šiam keičiant gyvenamąją vietą, kad pastos tik vyro sutikimu ir pan.)

3.30 straipsnis. Sutuoktinių pareigos vaikams

Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti
vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas
vidaus ir tarptautinės teisės.

Gimus vaikui sutuoktiniai įgyja naują teisinį statusą – jie tampa tėvais. Tai reiškia, kad jie įgyja naujų teisių ir
pareigų ir papildomų atsakomybių. Su vaikais susijusios sutuoktinių teisės ir pareigos yra lygios. Sutuoktiniai yra
savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą (ex officio), todėl privalo užtikrinti vaikų turtinių ir asmeninių
neturtinių teisių ir interesų apsaugą.

3.31 straipsnis. Sutuoktinių pavardė

Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip
bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.

Įstatymas numato tris galimas alternatyvas:

1) Sutuoktiniai gali pasilikti kiekvienas savo pavardę;
2) Tarpusavio susitarimu gali pasilikti vieno iš sutuoktinių pavardę (tiek vyro, tiek žmonos);
3) Kiekvienas sutuoktinis gali pasirinkti dvigubą pavardę.

3.32 straipsnis. Atstovavimas

1. Vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti.
2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl
objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti
teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai neįmanoma
ir kad tokio leidimo davimas atitinka šeimos interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam
veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą. Teismas, nustatęs, kad sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar
nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą
leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo
dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu, – viešam
registrui.
3. Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems
veiksmams ir jų pasekmėms taikomos šio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų
tvarkymą be pavedimo.
1 d. Sutuoktiniai ir sudarę santuoką savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo savarankiškai. Sutuoktinių tarpusavio
atstovavimo santykiai gali susiklostyti bendrais pagrindais. Tokie santykiai dažniausiai atsiranda dėl to, kad
sutuoktiniai kai kuriuos veiksmus gali atlikti tik abu kartu arba kiekvienas atskirai, tačiau tik turint sutuoktinio
sutikimą. Pvz., sandorius, susijusius su disponavimu bendrąja jungtine nuosavybe į nekilnojamus daiktus ar
daiktinėmis teisėmis į jį ar jų varžymus, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai arba vienas turint kito sutuoktinio
įgaliojimą.
2 d. tai specialioji norma, kuri yra taikoma tais atvejais, kai nėra sutuoktinių tarpusavio atstovavimo santykių, o tam
tikras veiksmas gali būti atliktas tik esant kito sutuoktinio sutikimui, tačiau jo negalima gauti dėl objektyvių priežasčių
(pvz., kitas sutuoktinis dingęs, dėl sunkios ligos yra be sąmonės ir pan.) Suinteresuotas sutoktinis gali kreiptis į teismą
ir prašyti leisti jam atlikti būtiną veiksmą ar veiksmus be kito sutuoktinio sutikimo. Šiuo atveju teismo nutartis leisti
atlikti tam tikrus veiksmus atstoja sutuoktinio sutikimą. Leisti sutuoktiniui atlikti tam tikrus veiksmus yra teismo teisė,
o ne pareiga, todėl teismas gali atsisakyti leisti atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu nustato, kad galima gauti sutuoktinio
sutikimą, kad leidimas prieštarautų nepilnamečių vaikų ir visos šeimos interesams ir pan. Vienkartiniam veiksmui gali
būti išduotas terminuotas leidimas.
Teismas taip pat turi teisę panaikinti išduotą leidimą, jeigu paaiškėja, kad sutuoktinis piktnaudžiauja jam suteikta
teise veikti be kito sutuoktinio sutikimo, veikia savo asmeniniais, o ne šeimos interesais ir pan. leidimas panaikinti
nutarimą, leidžiantį atlikti tam tikrus veiksmus, gali būti teismo iniciatyva, prokuroro ar valstybinės vaiko teisių
apsaugos institucijos prašymu.
Jei leidimas buvo išduotas veiksmas, susijusiais su nekilnojamu daiktu, nutarties kopija turi būti išsiųsta atitinkamam
viešam registrui. Leidimo panaikinimas galioja tik ateityje, todėl iki panaikinant leidimą sudaryti sandoriai galioja,
kol nėra nuginčyti kitais pagrindais.
Jeigu kitas sutuoktinis nepagrįstai atsisako duoti leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, suinteresuotas sutuoktinis gali
kreiptis į teismą.
3 d. Sutuoktinio, be kito sutuoktinio sutikimo ar teismo leidimo tvarkiusio ir kito sutuoktinio, dėl objektyvių priežasčių
negalinčio išreikšti savo valios, reikalus, veiksmams ir jų padariniams taikomos normos, reglamentuojančios kito
asmens reikalų tvarkymą be pavedimo (CK 6.229-6.236 str.) Visais atvejais sutuoktinis privalo elgtis rūpestingai,
apdairiai, nedarydamas žalos kito sutuoktinio teisėms ir interesams.
3.33 straipsnis. Sutuoktinių ginčai dėl pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo
1. Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, bet kuris sutuoktinis
turi teisę kreiptis į teismą, kad teismas išspręstų jų ginčą.
2. Teismas, spręsdamas sutuoktinių ginčą, privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.
3. Sprendimą dėl sutuoktinių ginčo teismas privalo priimti atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir
visos šeimos interesus.

Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad sutuoktiniai kiekvieną šeimos klausimą spręstu tarpusavio
sutarimu, tačiau sutuoktiniai ne visada gali pasiekti abiem priimtiną sprendimą – bet kokiu atveju bylinėjimasis yra
kraštutinė priemonė, nes teismas gali išspręsti tik teisines, o ne vidines, psichologines ar kitokias šeimos problemas.

1 d. Numatoma bendroji taisyklė, kad bet kuris sutuoktinis turi teisę tarpusavio ginčą perduoti spręsti teismui, pvz.,
sutuoktinių nepilnamečiui vaikui reikia atlikti operaciją, bet sutuoktiniai nesutaria dėl leidimo ją atlikti – vienas
sutinka, o kitas – ne. Tokiu atveju leidimą gali duoti teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Kai kurie sutuoktinių ginčai neįeina į teismo kompetenciją, nes teismo įsikišimas pažeistų sutuoktinių ar vieno jų.
Teisę į privatų gyvenimą, pvz., vienas sutuoktinis nori turėti vaikų, kitas – ne. Teismas negali vieno iš sutuoktinių
įpareigoti naudotis kontraceptinėmis priemonėmis, nes tai būtų kišimasis į privataus asmens gyvenimo sritį, tačiau tai
gali būti reikšminga aplinkybė sprendžiant santuokos nutraukimo ginčą.
2 d. Visi šeimos ginčai yra sprendžiami siekiant išsaugoti šeimą, o jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų – ginčai
sprendžiami atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus (CK  3.3 str.) Sutuoktinių ginčus, susijusius su jų teisėmis ir
pareigomis vaikams, teismas privalo spręsti vadovaudamasis tik vaiko interesais ir atsižvelgdamas į jo nuomonę.
Šeimos ginčus teismas sprendžia atsižvelgdamas į šeimos interesus, o ne į vieno sutuoktinio interesus.

3.34 straipsnis. Laikinas sutuoktinio turtinių teisių apribojimas

1. Jeigu vienas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas, numatytas šioje knygoje, ir savo
veiksmais kelia grėsmę turtiniams šeimos interesams, kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti
sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru sutuoktinių turtu. Tokio draudimo terminas negali būti
ilgesnis nei dveji metai.
2. Sandoriai, kurių sutuoktinis neturėjo teisės sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, gali būti pripažinti
negaliojančiais pagal pastarojo ieškinį, jeigu trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas.
Toks ieškinys gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai
sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį sandorį.

1 d. Sutuoktinio, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar kitomis psichiką veikiančiomis

medžiagomis, veiksmus galim apriboti remiantis CK 2.11 str. Ši norma taikoma, kai vienas sutuoktinis bendras šeimos
pajamas išleidžia tik savo asmeniniams poreikiams ir nesirūpina kitu sutuoktiniu ar šeimos interesais. Nors bendru
turtu sutuoktiniai gali disponuoti tik abipusiu sutarimu, tačiau dažniausiai sudarant sandorius su trečiaisiais
asmenimis toks kito sutuoktinio sutikimas yra preziumuojamas, išskyrus atvejus, kai tam reikia rašytinio kito
sutuoktinio sutikimo (ši prezumpcija netaikoma, jei kita sandorio šalis buvo nesąžininga). Komentuojama norma
suteikia sutuoktiniu teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad šis nutartimi laikinai uždraustų kitam sutuoktiniui be jo
sutikimo disponuoti bendru turtu. Šis draudimas taikomas teims veiksmams ir sandoriams, kuriems įstatymas
nenustato privalomo rašytinio kito sutuoktinio sutarimo. Toks draudimas gali būti nustatomas ne ilgiau kaip 2
metams. Ši nutartis turi būti išsiunčiama atitinkamoms įstaigoms, siekiant tinkamai įvykdyti tokio draudimo vykdymą.
Nutartis taip pat gali būti siunčiama sutuoktinio darbovietei, kad darbo užmokestis būtų išmokėtas ne jam asmeniškai,
o pervestas į banko sąskaitą, iš kurios pinigai gali būti paimami tik kito sutuoktinio sutarimu.
Jeigu sutuoktiniai neturi bendro turto (pvz., yra sudarę vedybų sutartį, pagal kurią kiekvieno sutuoktinio atskirai
įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė), šios normos negalima taikyti. Vienam sutuoktiniui nevykdant savo sutuoktinio
pareigų, kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino sutuoktinio teisių ribojimo (CK 3.92 str. 2 d.)
2 d. sutuoktiniui pažeidus draudimą sudaryti sandorius, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal kito
sutuoktinio ieškinį, tačiau tik jeigu kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro
sandorų su sutuoktiniu, kuris neturi kito sutuoktinio sutikimo sandorį sudaryti. Aplinkybė, kad kita sandorio šalis buvo
nesąžininga, turi įrodyti ieškovas, nes galioja sąžiningumo ir sutikimo buvimo prezumpcija. Tačiau sandorį, kurį
sudarė sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, kitas sutuoktinis gali patvirtinti ir kartu atsisakyti teisės jį ginčyti.

3.35 straipsnis. Sutuoktinių teisės ir pareigos namų ūkyje

1. Sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti
teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje.
2. Kilnojamuoju daiktu, naudojamu šeimos namų ūkyje, pripažįstami namų apyvokos daiktai, baldai, išskyrus
meno kūrinius, kolekcijas ir namų bibliotekas.
3. Sutuoktinis, be kurio sutikimo buvo sudarytas toks sandoris, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį
negaliojančiu, jeigu jis sandorio nepatvirtino po jo sudarymo, išskyrus atvejus, kai sandoris buvo atlygintinis, o
trečioji šalis buvo sąžininga.

1 d. šis straipsnis aiškinamas ir taikomas sistemiškai su kartu su CK 3.84 str., kur nurodyta, kad kilnojamieji daiktai,
skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti ex officio yra pripažinti šeimos turtu. CK 3.85 str. Sakoma, kad šeimos
turtu sutuoktinis gali disponuoti ar jį valdyti tik 3.85 str. numatyta tvarka. Todėl CK 3.35 str. 1 d. minimas sutikimas
gali būti išreikštas žodžiu arba raštu, nes šio straipsnio 2 d. reikalaujamas rašytis sutikimas, kai kalbama apie
nekilnojamą daiktą. Toks ribojimas nustatytas todėl, kad daiktai naudojami namų ūkiui yra deramo šeimos namų ūkio
gyvavimo sąlyga, o vienašalis disponavimas namų ūkio daiktais gali kelti grėsmę visos šeimos gyvavimui.
2 d. šioje dalyje nurodoma, kas yra laikoma daiktais, naudojamais šeimos ūkiui, tačiau daiktais, naudojamais šeimos
namų ūkiui yra nepripažįstamas automobilis, kitos transporto priemonės, meno kūriniai, įvairios kolekcijos, namų
biblioteka, ginklai, poilsiui skirti daiktai (kateris, burlaivis), papuošalai ir pan. Šiems daiktams disponuoti taikomos
bendrosios CK taisyklės, atsižvelgiant į tai, kieno šie daiktai yra – bendra sutuoktinių nuosavybė ar kiekvieno
sutuoktinio asmeninis turtas. Būtent kokie daiktai naudojami namų ūkiui yra fakto klausimas, todėl kai kurie kilnojami
daiktai prie namų ūkio kategorijos gali būti priskiriami atsižvelgiant į faktines šeimos gyvenimo aplinkybes, pvz.,
automobilis, kurį šeima naudoja vaikams į mokyklą vežti.
3 d. atlygintinio sandorio, kurio kita šalis buvo sąžininga (nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sudaro sandorį su
sutuoktiniu, kuris neturi kito sutuoktinio leidimo tokį sandorį sudaryti) negalima pripažinti negaliojančiu. Tokia
išimtis taikoma, nes atlygintinio sandorio atveju preziumuojama, kad pardavus daiktą yra gaunamos tam tikros
pajamos, kurios bus skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau jeigu sutuoktinis, sudaręs sandorį be kito sutuoktinio
sutikimo ir gavęs pajamas jas skyrė asmeninių interesų tenkinimui, kitas sutuoktinis gali savo interesus ginti kitais CK
numatytais būdais (pvz., prašyti, kad sutuoktinis, išleidęs pajamas, gautas iš bendro turto pardavimo, kompensuotų iš
savo lėšų ir pan.) Tačiau sudarius neatlygintinį sandorį, kai daiktas buvo padovanotas, tokį sandorį galima pripažinti
negaliojančiu, neatsižvelgiant į kitos sandorio šalies sąžiningumą. Taip pat negaliojančiu galima pripažinti
neatlygintinį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga.
3.36 straipsnis. Sutuoktinių teisės ir pareigos į gyvenamąją patalpą, esančią šeimos turtu
1. Jeigu sutuoktiniai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutartį, tai sutuoktinis, sudaręs nuomos
sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti
gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį
ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti jį negaliojančiu.
2. Sutuoktinis, kuriam šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito
sutuoktinio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Sutuoktinis, nedavęs
sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu
viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip šeimos turtas.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos taisyklės taikomos ir uzufrukto (t. y. teisės naudoti svetimą daiktą ir
gauti iš jo pajamas, produkciją ir vaisius) bei panaudos atvejais.

Šeimos gyvenamoji patalpa yra būtina materialioji šeimos gyvenimo prielaida. JT vaikų teisių konvencijos 27 str.
Nurodyta, kad vaikui privalu garantuoti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei
ar socialinei raidai. Šis straipsnis aiškinamas sistemiškai kartu su CK 3.84-3.86 str., kur nurodyta, kad šeimos
gyvenamoji patalpa, nesvarbu, kurio sutuoktinio nuosavybė ji yra, taip pat turtinė teise naudotis gyvenamąja patalpa,
ex officio yra šeimos turtas, todėl šį turtą galima disponuoti ir jį varžyti tik abiejų sutuoktinių sutikimu.
1 d. jei sutuoktiniai gyvena nuomotoje patalpoje, tai sutuoktinis, esantis nuomos sutarties šalis, neturi teisęs be kito
sutuoktinio rašytinio sutikimo nutraukti nuomos sutarties prieš terminą ar sudaryti subnuomos sutartį ir pan. tokius
sandorius kitas sutuoktinis turi teisę ginčyti. Jiems taikomas 1 metų senaties terminas.
2 d. kai šeimos būstas priklauso vienam sutuoktiniui nuosavybės teise ir jie yra sudarę sutartį, pagal kurią neįgyja
bendro turto, tokiais atvejis būsto savininkas vis tiek neturi teisės be rašytinio kito sutuoktinio leidimo perleisti,
įkeisti, parduoti ar pan. gyvenamojo būsto. Be to, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, tokiems sandoriams yra
būtinas teismo leidimas. Sutuoktinis turi teisę ginčyti be jo sutikimo sudarytus turto perleidimo sandorius. Tačiau CK
3.84 str.4 d. nurodyta aplinkybė, kad šeimos gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, prieš sąžiningus trečiuosius
asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu daiktas buvo įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas.
Priešingu atveju kita sandorio šalis laikoma sąžininga ir sandorio negalima pripažinti negaliojančiu. Tik įrodžius,
kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga (žinojo arba turėjo žinoti, kad gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas)
sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu.

Santuokos negaliojimas
3.37 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka
1. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose
nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat šio kodekso 3.39 ir 3.40 straipsniuose nustatytais pagrindais arba
jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.
2. Santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas.
3. Santuoka negaliojančia pripažįstama nuo jos sudarymo momento.
4. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo pripažinti santuoką negaliojančia
įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės
metrikacijos įstaigai.

1 d. įregistruota santuoka laikoma galiojančia tol, kol teismo tvarka bus pripažinta negaliojančia – CT taikoma
santuokos galiojimo prezumpcija, todėl ši prezumpcija gali būti panaikinta tik įstatymo numatytais pagrindais ir
tvarka. Negaliojančių sandorių klasifikavimo požiūriu, vienais atvejais santuoka laikytina nuginčijama, o kitais –
niekine, atsižvelgiant į jos negaliojimo pagrindą. Šiame straipsnyje pateikiamas baigtinis santuokos pripažinimo
negaliojančia pagrindų sąrašas. Pvz., santuokos negaliojančia negalima pripažinti dėl procedūrinių pažeidimų,
tačiau negaliojančia santuoką reikia skirti nuo nesudarytos, t. y. nesamos santuokos. Tokia santuoka yra tada, kai
nesilaikyta įstatyme numatytos santuokos įforminimo tvarkos, būtinos jos sudarymo procedūros. Tokios santuokos
nereikia pripažinti negaliojančia, nes jos paprasčiausiai net ir nebuvo. Santuoka nesudaryta ir tada, kai civilinės
metrikacijos įstaigoje santuokos įrašas padarytas nedalyvaujant kitam sutuoktiniui ar dalyvaujant jo atstovui.
Santuokos negaliojimo pagrindai skirstomi į tris grupes:
 1) Santuoka negalioja, jeigu buvo pažeistos materialiosios jos sudarymo sąlygos:
a) sudaryta tos pačios lyties asmenų santuoka. Prieš įregistruodami santuoką civilinės metrikacijos
pareigūnai privalo patikrinti santuoką įregistruoti norinčių asmenų dokumentus ir įsitikinti, kad jie
yra skirtingos biologinės lyties. Lyties pakeitimas nesuteikia teisės asmeniui sudaryti santuokos su tos
pačios biologinės lyties asmeniu.
b) santuoka sudaryta neišreiškus tikrosios valios.
c) santuoka sudaryta su nepilnamečiu asmeniu, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sumažintas
santuokinis amžius. Tokiu atveju santuoka vis tiek gali būti pripažinta negaliojančia jeigu toks
pripažinimas nepažeis sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų.
d) santuoka sudaryta su neveiksniu asmeniu. Tokiu atveju santuoka pripažįstama negaliojančia tik jeigu
santuokos sudarymo metu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas asmenį pripažinti neveiksniu.
e) santuoką sudaręs asmuo nebuvo nutraukęs ankstesnės santuokos ar registruotos partnerystės. Šis
pagrindas yra dažniausias santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindas.
f) sudaryta artimų giminaičių santuoka. Šiuo atveju svarbu tiek oficiali (įteisinta) kraujo giminystė, tiek
neoficiali (neįteisinta) kraujo giminystė.
2) Santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu vienas sutuoktinis kitam nepranešė, kad serga venerine
liga arba AIDS. Jeigu asmuo nežinojo ar negalėjo žinoti, kad serga tokia liga, santuokos negalima pripažinti
negaliojančia. Taip pat santuokos pripažinti negaliojančia negalima ir tada, jei sutuoktinis šį faktą kitam
sutuoktiniui atskleidė prieš sudarant santuoką.
3) Gali būti pripažinta negaliojančia fiktyvi santuoka.
2 d. svarbu pabrėžti, kad ir banyčioje sudarytą santuoką negaliojančia gali pripažinti tik teismas.
3 d. ši norma nustato grįžtamąjį teismo sprendimo tokiose bylose termino galiojimą – santuoka pripažįstama
negaliojančia nuo jos įregistravimo momento (ab initio), o ne nuo teismo priimto sprendimo dienos.
3.38 straipsnis.    Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia
pažeidus jos sudarymo sąlygas
1. Santuoka, sudaryta pažeidžiant šio kodekso 3.16 ir 3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo
sąlygas, gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio, nežinojusio apie kliūtis santuokai sudaryti, prokuroro arba
bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.
2. Santuoka, sudaryta pažeidžiant šio kodekso 3.14 straipsnyje nustatytą santuokos sudarymo sąlygą, gali būti
pripažinta negaliojančia pagal nepilnamečio sutuoktinio, jo tėvų, globėjų ar rūpintojų, valstybinės vaiko teisių
apsaugos institucijos arba prokuroro ieškinį. Kai nepilnamečiam sutuoktiniui sukanka aštuoniolika metų, ieškinį dėl
santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti tik pats sutuoktinis.
3. Santuoka, sudaryta pažeidžiant šio kodekso 3.15 straipsnyje nustatytą santuokos sudarymo sąlygą, gali būti
pripažinta negaliojančia pagal neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio globėjo, ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio
rūpintojo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.
4. Santuoka, sudaryta pažeidžiant šio kodekso 3.13 straipsnyje nustatytą santuokos sudarymo sąlygą, gali būti
pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio, neišreiškusio savo tikrosios valios, arba prokuroro ieškinį. Jeigu
sutuoktinis, neišreiškęs savo tikrosios valios, yra nepilnametis, ieškinį gali pareikšti jo tėvai, globėjai, rūpintojai arba
valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
5. Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia šio kodekso 3.21 straipsnio 3 dalyje [Infolex – 3.37 straipsnio
1 dalyje] numatytu pagrindu turi teisę sutuoktinis, kuriam iki santuokos sudarymo nebuvo praneštas ligos faktas.

1 d. santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia ginant tiek viešą, tiek privatų interesą. Šiame straipsnyje
nenurodyti asmenys neturi. Teisės ginčyti santuokos, tačiau gali kreiptis į prokurorą ar kitą instituciją, turinčią teisę
reikšti tokius ieškinius. Šioje dalyje pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia galima tik tada, kai yra
pažeistas monogamijos principas arba sudaryta artimųjų giminaičių santuoka. Šiuo pagrindu santuoka gali būti
pripažinta negaliojanti ne tik vieno iš sutuoktinių prašymu, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, pvz., jeigu santuoka
buvo sudaryta nenutraukus senosios santuokos, tai sutuoktinis iš ankstesnės santuokos gali prašyti pripažinti vėlesnę
santuoką negaliojančia. Nesąžiningas sutuoktinis neturi teisės ginčyti santuoką.
2 d. tai asmenys turintys teisę ginčyti nepilnamečių sudarytą santuoką, tačiau kai nepilnametis sutuoktinis sulaukia 18
metų, kiti šioje normoje nurodyti asmenys netenka teisės ginčyti santuoką. Kitas sutuoktinis, nors ir nežinojęs tikrojo
sutuoktinio amžiaus, neturi teisės ginčyti santuoką, nes šiuo atveju CK gina nepilnamečio, o ne pilnamečio asmens
interesus.
3 d. tai asmenys, turintys teisę ginčyti neveiksnių asmenų sudarytą santuoką. Šiuo pagrindu ginčyti santuoką gali ne
tik minimi asmenys, bet ir kiekvienas kitas suinteresuotas asmuo, pvz., neveiksnaus asmens artimieji giminaičiai.
4d. tai asmenys, turintys teisę ginčyti santuoką, pažeidžiančią santuokos savanoriškumo principą. Šiuo atveju ginčyti
santuokos negali nesąžiningas sutuoktinis, kuris vartojo prievartą, apgaudinėjo grasino ar apie šiuos faktus žinojo.
5d. jeigu venerine liga ar AIDS sergantis sutuoktinis nepraneša apie tokias aplinkybes iki santuokos sudarymo, šiuo
pagrindu santuoką pripažinti negaliojančia turi teisę prašyti tik sąžiningas sutuoktinis.
3.39 straipsnis. Fiktyvios santuokos pripažinimas negaliojančia 
Santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta
negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį.

Fiktyvi santuoka – tai santuokos imitavimas, santuokos sudarymas neturint tikslo sukurti šeimos santykių. Santuokos
imitavimas gali būti:

 Abipusis. Šiuo atveju nei vienas iš sutuoktinių neketina sukurti šeimos santykiu.
 Vienpusis. Šiuo atveju vienas sutuoktinis išreiškia savo tikrąją valią sukurti šeimos santykius, tačiau kitas
sutuoktinis tokio tikslo neturi.
Jeigu sutuoktinis ar abu sutuoktiniai sudarydami santuoką neplanavo sukurti šeimos santykių, tačiau šeimyninio
gyvenimo eigoje tokie santykiai yra sukuriami, tai tokiu atveju tokia santuoka nebegali būti pripažįstama fiktyvia.
Fiktyvią santuoką prašyti pripažinti negaliojančia gali ir prokuroras gindamas viešą interesą (tokia santuoka
pažeidžia viešą interesą). Taip pat tokią santuoką ginčyti gali sąžiningas sutuoktinis, t. y. tas, kuris turėjo ketinimus
sukurti šeimyninius santykius. Jeigu abu sutuoktiniai imitavo santuoką – jos neturi teisės ginčyti nei vienas.
Fiktyvią santuoką reikia skirti nuo sudarytos ne iš abipusės meilės, o savanaudiškais tikslais, pvz., dėl išskaičiavimo,
siekiant sujungti dviejų šeimų kapitalą ir pan. Ji nuo fiktyvios santuokos skiriasi tuo, kad ją sudarant savanaudiškais
tikslais siekiama ne tik gauti materialinės naudos, bet ir sukurti šeimos santykius. Tokia santuoka smerkiama moralės
požiūriu, bet ne teisės. Tokia santuoką negali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu šeimos santykiai iš tikrųjų
atsirado.
3.40 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl tikrosios valios neišreiškimo
1. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio ieškinį, jeigu jis įrodo, kad santuokos
sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.
2. Reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia gali sutuoktinis, jeigu jis santuoką sudarė paveiktas grasinimo,
prievartos ar apgaulės.
3. Sutuoktinis, davęs sutikimą sudaryti santuoką dėl esminės klaidos, gali reikalauti santuoką pripažinti
negaliojančia. Klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl tokių su kitu sutuoktiniu susijusių aplinkybių, kurias
žinodamas sutuoktinis nebūtų sutikęs sudaryti santuokos. Preziumuojama, kad klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta
dėl:
1) kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas;
2) to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą.

1 d. šioje dalyje aptariami atvejai, kai asmuo, nors teismo sprendimu ir nepripažintas neveiksniu, tačiau dėl tam tikrų
objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir negalėjo jų valdyti, pvz., sudarė
santuoką būdamas girtas, apsvaigęs nuo medikamentų, narkotikų, paūmėjus psichikos ligai ir pan.

2 d. santuoka gali būti sudaryta prievarta, t. y. vartojant psichinį ar fizinį smurtą ar grasinant pavartoti jį prieš
asmenį, jo artimuosius, giminaičius, jo ar artimųjų turtą. Santuoka tokiu atveju gali būti pripažinta negaliojančia
neatsižvelgiant į tai, kas panaudojo smurtą – ar pats sutuoktinis, ar tretieji asmenys. Prievarta taip pat gali pasireikšti
ir šantažu: grasinimu viešai atskleisti tam tikras aplinkybes, kompromituojančias kitą sutuoktinį ar jo artimuosius.
Prievarta negali būti pateisinama net tokiais motyvais kaip nėštumas, jei mergina sakytų ,,vesk mane, nes laukiuosi
tavo vaiko, o jeigu nevesi, pasidarysiu abortą“. Vertinant ar buvo prievarta pagal analogiją taikomas CK 1.91 str.

Santuokos sudarymas apgaule, t. y. atliekant aktyvius tyčinius veiksmus, kuriais siekiama išgauti asmens sutikimą
sudaryti santuoką. Gali pasireikšti įvairiais būdais, pvz., pranešant sutuoktiniui melagingą informaciją, reikšmingą
suformuoti valią sudaryti santuokai (mergina melagingai praneša vaikinui, kad laukiasi jo kūdikio). Šiuo atveju irgi
taikomas CK 1.91 str.
3d. klaida kaip santuokos negaliojimo pagrindas – tai klaidinga prielaida dėl esminių santuokos sudarymo galimybių,
reikšmingų tikrajai asmens valiai sudaryti santuoką (CK 1.90 str.) Klaida turi būti esminė, t. y. turi būti suklysta dėl
tokiu su jo sutuoktinio asmeniu susijusių faktų, kuriuos žinodamas asmuo tikrai nebūtų sudaręs santuokos (pvz., buvo
suklysta dėl asmens tapatybės, suklysta dėl būsimos žmonos nėštumo ir pan.) Tačiau gali būti suklysta ir dėl paties
veiksmo esmės, pvz., kurčnebylys nesuvokia, kad sudaro santuoką. Esmine klaida negalima laikyti tokios situacijos,
kai pvz. manyta, kad sutuoktinis yra turtingas, o susituokus paaiškėja priešingai.

Komentuojama norma taip pat nustato dvi prezumpcijas, t. y. įstatymas pripažįsta, kad komentuojamos normos 3 d. 1-
2 punktuose numatytais atvejais klaida buvo esminė, todėl kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia, tereikia įrodyti
šios normos numatytus faktus, ir nebereikia įrodinėti, jog tie faktai yra esminiai, t. y. jie būtų galėję nulemti asmens
apsisprendimą sudaryti santuoką.

1) kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas.
Viena iš pagrindinių šeimos funkcijų yra reprodukcinė funkcija, o deramas lytinis sutuoktinių gyvenimas yra
viena iš santuokos ir šeimos stabilumo garantijų. Šioje normoje esmine klaida laikoma būtent toks sutuoktinio
sveikatos sutrikimas ar lytinė anomalija, dėl kurių sutuoktiniai negali gyventi deramo šeimos gyvenimo, pvz.,
negali turėti normalių lytinių santykių ar šie keltų pavojų kitam sutuoktiniui, negali susilaukti vaikų ar yra
didelė apsigimimų tikimybė, tai yra tam tikros užkrečiamos ir paveldimos ligos, psichikos sutrikimai, lytinis
nepajėgumas ir pan. Aplinkybė, kad sutuoktinis žinojo, jog serga arba turi lytinę anomaliją ir dėl to deramas
šeimos gyvenimas nebus galimas, tačiau apie tai kito sutuoktinio neinformavimo, vertinama kaip apgaulė ir
santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia remiantis komentuojamo straipsnio 2 d.
2) Esminės klaidos dėl sunkaus nusikaltimo prezumpcija yra grindžiama moraliniais sumetimais. Sprendžiant
dėl dėl santuokos pripažinimo negaliojančia šiuo pagrindu būtina atsižvelgti į laiką, praėjusį nuo asmens
nuteisimo iki santuokos sudarymo, taip pat į tai ar teistumas išnykęs, ar ne, kitas sutuoktinis buvo informuotas
apie šį faktą ar ne ir t. t.

3.41 straipsnis. Aplinkybės, naikinančios santuokos negaliojimą

1. Teismas gali netenkinti reikalavimo pripažinti santuoką negaliojančia, jeigu bylos nagrinėjimo metu išnyko
aplinkybės, pagal šį kodeksą buvusios kliūtimi sudaryti santuoką.
2. Teismas gali atsisakyti pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą nepilnamečio, jeigu santuokos
pripažinimas negaliojančia prieštarautų nepilnamečio sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.
3. Santuoka negali būti pripažinta fiktyvia, jeigu, kol byla dėl santuokos pripažinimo negaliojančia buvo
iškelta, sutuoktiniai sukūrė šeimos santykius arba daugiau nei metus po santuokos sudarymo bendrai gyvena, arba
jiems gimė bendras vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.
4. Santuoka negali būti pripažinta negaliojančia po jos nutraukimo, išskyrus atvejus, kai buvo pažeistas
monogamijos principas arba santuoka buvo sudaryta su artimuoju giminaičiu (šio kodekso 3.16 ir 3.17 straipsniai).
5. Santuoka, sudaryta, kai vienas iš sutuoktinių neišreiškė savo tikrosios valios, negali būti pripažinta
negaliojančia, jeigu po tokios santuokos sudarymo arba po to, kai paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą reikalauti
santuoką pripažinti negaliojančia, sutuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei vienerius metus, arba jiems gimė bendras
vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.

1 d. šioje dalyje yra įtvirtinama bendroji taisyklė, kad teismas gali atmesti ieškinį dėl santuokos pripažinimo
negaliojančia, jeigu nagrinėjant ieškinį išnyko ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, dėl kurių reikalauta santuoką
pripažinti negaliojančia. Kadangi dėl santuokos galiojimo sprendžiama atsižvelgti į ją registruojant buvusias
sudarymo kliūtis, santuoką galima pripažinti negaliojančia, net jeigu nagrinėjant bylą tos kliūtys jau yra išnykusios ar
pašalintos. Pvz., monogamijos pažeidimas yra taip pat ir viešosios tvarkos pažeidimas, todėl ši santuoka būtų
pripažįstama negaliojančia, net kai nagrinėjant bylą ankstesnė santuoka nutraukiama ar baigiasi dėl sutuoktinio
mirties. tačiau jeigu ankstesnė santuoka nagrinėjant bylą pripažįstama negaliojančia, atsižvelgiant į konkrečios bylos
aplinkybes, galima ir atsisakyti pripažinti antrąją santuoką negaliojančią.
Santuoka, kurią teismas atsisako pripažinti negaliojančia ir įteisina, laikoma galiojančia nuo jos įregistravimo, t. y.
santuokos įteisinimas turi grįžtamąją galią. Šios taisyklės išimtis turi būti taikoma tik monogamijos principo
pažeidimo atveju. Tokiu atveju santuoką reikia laikyti galiojančia nuo ankstesnės santuokos pasibaigimo, nes
priešingu atveju tam tikrą laiką galiotų abi santuokos, o tai prieštarautų monogamijos principui.
2 d. šioje dalyje yra numatyta specialioji norma 1 d. atžvilgiu ir taikytina, kai nagrinėjant bylą nepilnametis
sutuoktinis dar nėra sulaukęs 18 m. Tokiu atveju teismas turi vadovautis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaiko
teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu. Ši norma numato du nepilnamečio sudaryto santuokos įteisinimo
pagrindus:
 1) Nepilnamečio sutuoktinio interesai. Teismas gali pripažinti santuoką galiojančia, kurios pripažinimas
negaliojančia pažeistų nepilnamečio sutuoktinio interesus. Svarbios aplinkybės, į kurias teismas turi
atsižvelgti tokiu atveju: nepilnametės sutuoktinės nėštumas, nepilnamečio sutuoktinio nuomonė dėl santuokos
pripažinimo negaliojančia, susiklostę šeimos santykiai, jų pobūdis ir pan.
2) Kai sutuoktiniams gimęs bendras vaikas, teismas santuokos negaliojimo pripažinimo klausimą privalo
atsižvelgti į vaiko interesus. Šiuo atveju vaiko interesams teikiama pirmenybė prieš nepilnamečių interesus.
3 d. speciali norma, numatanti fiktyvios santuokos įteisinimo atveju. Ši norma yra imperatyvi, nes nustato draudimą
pripažinti fiktyvią santuoką negaliojančia, jeigu būdama įregistruota, ji virto tikra santuoka. Ši dalis nustato 4
atvejus, kai teismas negali pripažinti fiktyvios santuokos negaliojančia:
1) Kai prieš iškeliant santuokos pripažinimo negaliojančia bylą sutuoktiniai sukūrė šeimos santykius;
2) Kai sudarę santuoką sutuoktiniai kartu gyveno ilgiau nei metus. Ilgesnis nei metų laikotarpis patvirtina faktinį
šeimos santykių sukūrimą
3) Sutuoktiniai laukiasi bendro vaiko. Žmonos nėštumas, jeigu būsimo vaiko tėvas yra sutuoktinis, yra
pakankamas patvirtinimas, kad tarp sutuoktinių susiklostė šeimos santykiai;
4) Kai sutuoktiniams gimė bendras vaikas. Vaiko gimimas taip pat yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad
šeimoje susiklostė šeimos santykiai, be to tėvų santuokos pripažinimas negaliojančia prieštarautų vaiko
interesams.
Pastaraisiais dviem atvejais yra kalbama apie vaiko gimimą, todėl sutuoktiniai turi pateikti įrodymus, kad vaiko tėvas
yra sutuoktinis. Jei tėvas yra kitas asmuo – ši norma netaikytina.
4d. tai specialioji norma, aptarianti santuokos pripažinimą negaliojančia galimybę, kai santuoka jau yra nutraukta, t.
y. priimtas teismo sprendimas ją nutraukti. Norma įtvirtina bendrą taisyklę, kad pasibaigusios santuokos negalima
pripažinti negaliojančia, tačiau yra dvi išimtys:
1) Gali būti pripažinta negaliojančia pasibaigusi santuoka, sudaryta pažeidus monogamijos principą;
2) Gali būti pripažinta negaliojančia pasibaigusi santuoka, sudaryta su artimuoju giminaičiu.
Šios išimtys apsaugo tiek viešą interesą, tiek sutuoktinio iš pirmosios santuokos interesą.
Kai santuoka yra nutraukiama ištuokos būdu, teismo sprendimas nutraukti santuoką taip pat reiškia, kad teismas laikė
ją galiojančia, todėl norint pareikšti ieškinį dėl pasibaigusios santuokos pripažinimo negaliojančia, pirmiausia reikia
panaikinti teismo sprendimą ją nutraukti. Panaikinus teismo sprendimą santuoką nutraukti, tada gali būti
sprendžiama dėl jos galiojimo. Jeigu pasibaigusi santuoka pripažįstama negaliojančia, atsiranda ne santuokos
nutraukimo (pasibaigimo) o jos negaliojimo teisiniai pagrindai. Tokiu atveju taikomos bendrosios CK normos,
reglamentuojančios restituciją ( CK 6.145-6.153 str.) Tačiau sąžiningo sutuoktinio ir sąžiningų trečiųjų asmenų
teisėms, kurias jie įgyjo pasibaigus santuokai, tai negali turėti įtakos.
3.42 straipsnis. Ieškinio senatis
1. Sutuoktinis, kuris sudarė santuoką neturėdamas aštuoniolikos metų, gali reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia
per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo pilnametystės dienos.
2. Reikalauti pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą neišreiškus tikrosios valios, galima per vienerių metų ieškinio
senaties terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą santuoką pripažinti negaliojančia, išnykimo arba
paaiškėjimo dienos.
3. Reikalauti pripažinti fiktyvią santuoką negaliojančia galima per vienerius metus nuo tokios santuokos sudarymo
dienos. Šio kodekso 3.39 straipsnio nustatytu pagrindu prokuroras ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali
pareikšti per penkerius metus nuo santuokos sudarymo.
4. Reikalavimams pripažinti santuoką negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma.
Šį straipsnį reikia taikyti kartu su CK ĮĮ 10 str. (čia tas CK patvirtinimo, įsigaliojimo, įgyvendinimo įstatymas, kuris
būna CK pačioj pradžioj).
1 d. – sutuoktinio, kuris sudarė santuoką būdamas nepilnametis, reikalavimu pripažinti santuoką negaliojančia
pareikšti nustatytas 1 metų senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo jo pilnamestystės dienos. Kiti asmenys (3.38
str. 2 d.), kadangi teisė reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia šiuo pagrindu išnyksta nepilnamečiui sutuoktiniui
sulaukus 18 m., turi teisę reikšti tokius reikalavimus tik kol nepilnametis sutuoktinis sulauks pilnametystės.
2 d. – galima ginčyti santuoką, kai neišreiškia tikrosios valios (3.13, 3.21 str. 3 d., 3.38 str. 4 d., 3.40 str.). pvz., jei
ieškinį reiškia sutuoktinis, prieš kurį vartota prievarta, 1 metų senties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos,
kai nustota ją vartoti, t.y. kai sutuoktinis galėjo laisvai, savarankiškai išreikšti valią. Sutuoktinis sužinojęs apie kito
sutuoktinio nevaisingumą, venerinę ligą ir t.t. gali reikšti ieškinį per 1 metų terminą, kuris skaičiuojamas nuo dienos,
kai šitai sužinojo ir pnš.
3 d. fiktyvią santuoką pripažinti negaliojančia galima per 1 metus nuo jos sudarymo dienos. Bet prokuroras gali per 5
metus nuo santuokos sudarymo dienos.
4 d. – reikalavimams pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ją sudarė tos pačios lyties asmenys (3.12 str.), buvo
pažeistas monogamijos principas (3.16 str.), santuoką sudarė neveiksnus (3.15 str.), artimi giminaičiai (3.17 str.)
ieškinio senais netaikoma.
3.43 straipsnis. Sutuoktinių atskyrimas ir išlaikymo priteisimas
1. Teismas, siekdamas apsaugoti vieno iš sutuoktinių teisėtus interesus, gali įpareigoti, esant galimybei,
sutuoktinius gyventi skyrium, kol bus išnagrinėta byla dėl jų santuokos pripažinimo negaliojančia.
2. Teismas, pripažindamas santuoką negaliojančia, turi išspręsti nepilnamečių vaikų ir sąžiningo sutuoktinio
išlaikymo klausimus, taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei dalyvavimo juos auklėjant ir
nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
 
INFOLEX PASTABA: 2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (TAR, 2016, Nr. 2016-19358) nustatyta, kad 3.43
str. 2 d. taikoma tik po įstatymo Nr. XII-2552 įsigaliojimo (2017 01 02) pradėtoms byloms.

1 d. – numatyta teismo galimybė taikyti vieno iš sutuoktinių (taip pat jų nepilnamečių vaikų) teisių interesų LAP
priemonę (3.65 str.) – sutuoktinių atskyrimą. Pvz., santuoka buvo sudaryta prievarta ir ši toliau vartojama prieš
sutuoktinį, vienas iš sutuoktinių, sergantis AIDS, venerine liga ar kita lytiniu būdu plintančia liga, verčia kitą
sutuoktinį turėti lytinių santykių. Vienas sutuoktinis yra neveiksnus ir kelia grėsmę kito sutuoktinio ar jų nepilnamečio
vaiko saugumui. Todėl teismas gali savo iniciatyva priimti nutartį ir įpareigoti sutuoktinius nutraukti bendrą
gyvenimą. Be abejo, ši LAP gali būti taikoma tik esant realiai galimybei ją įgyvendinti, pvz., kai sutuoktiniai turi ne
vieną butą, gali serganttį sutuoktinį įkurdinti sveikatos priežiūros ar globos įstaigoje, laikinai apgyvendinti kitur.
2 d. – sprendžiant santuokos pripžinimo negaliojančia bylą turi būti išspręsit kartu ir visi kiti svarbūs klausimai. Nors
šitoj normoj neparašyta, kad teismas turi nuspręsti dėl sutuoktinių turto padalijimo, atsakomybės pagal prievoles,
dovanų gražinimo, pavardės klausimus, tačiau sisteminė kitų normų (3.45-3.47 str.) leidžia daryti išvadą, kad teismas
santuokos pripažinimo negaliojančia byloje turėtų išspręsti ir šiuos klausimus.
Todėl ieškinio pareiškime, be reikalavimo pripažinti santuoką negaliojančia, turi būti detalizuoti ir visi šie
reikalavimai arba nurodoma, kad dėl ljų ginčo nėra.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo teismas sprendžia pagal 3.192-3.208 str., o dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
3.47 str.
3.44 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį išnykimas
1. Teisė pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia negali būti perduodama asmeniui
paveldėjimo ar kitokiu būdu.
2. Kai vienas sutuoktinis miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo
negaliojančia.

1 d. čia papildomi pagrindai, kada išnyksta teisė reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia. teisė reikalauti pripažinti
santuoką negaliojančia yra asmeninė neturtinė teisė, todėl ji negali būti perleidžiama kitam asmeniui ar paveldima.
Tad mirus asmeniui, turėjusiam teisė reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia, ši teisė išnyksta. Pvz. jei sudaręs
santuoką būdamas nepilnametis, sulaukęs 18 m. asmuo tik pats gali reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia (CK
3.38 str. 2d.). jei toks sutuoktinis, sulaukęs 18 m. miršta, santuoka apskritai negali būti pripažinta negaliojančia, nes
nelieka asmens, turinčio teisę ja tokia pripažinti.
2 d. taikoma visais atvejais, kai įstatymas teisė reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia suteikia ir prokurorui.
Pagal šią normą prokuroras turi tokią teisė, kol sutuoktiniai gyvi aišku laikantis ieškinio senaties termino. Tačiau kiti
asmenys įstatymo suteiktą teisę ginčyti santuoką išsaugo ir sutuoktiniui mirus. Pvz., santuoką sudarytą
pažeidžiant monogamijos principą, asmenys, nurodyti 3.38 str. 1 d. išskyrus prokurorą, turi teisę reikalauti pripažinti
santuoką negaliojančia ir kai sutuoktinis miręs.
3.45 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės
1. Tėvų, kurie buvo susituokę ir kurių santuoka vėliau buvo pripažinta negaliojančia, vaikai laikomi
santuokiniais.
2. Jeigu abu sutuoktiniai buvo sąžiningi, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra kliūčių sudaryti santuoką, tai
santuoka, nors ir pripažinta negaliojančia, sukelia jiems tokias pat teisines pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka,
išskyrus paveldėjimo teisę. Aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio sąžiningumą, turi būti nurodytos teismo
sprendime.

1 d. tėvų santuokos pripažinimas negaliojančia nedaro įtakos vaikų teisiniam statusui, nesvarbu sutuoktiniai buvo
sąžiningi ar ne. Vaikai, gimę jau tėvams susituokus, o vėliau santuoką pripažinus negaliojančia, taip pat gimę praėjus
ne daugiau kaip 300 dienų po tėvų santuokos pripažinimo negaliojančia (3.140 str. 2 d.). tokie vaikai turi tokias pat
teises kaip ir gimę santuokoj.
2 d. bendrasis pricnipas, kad santuokos pripažinimo negaliojančia teisiniai padariniai sutuoktiniams yra skirtingi,
atsižvelgiant į ai, ar jie buvo sąžiningi ar ne, t.y. ar registruojant santuoką žinojo ar turėjo žinoti, kad yra kliūčių ją
sudaryti.
Sąžiningiems sutuoktiniams santuokos pripažinimas negaliojančia sukelia panašius turinius i neturinius teisinius
padarinius kaip ir ištuoka. Vadovaujantis CT galiojančia sąžiningumo prezumpcija pripažintina, kad sutuoktiniai
buvo sąžiningo, todėl vieno ar jų abiejų nesąžiningumą reikia įrodyti. Tai turi padaryti ar suinteresuotas sutuoktinis,
arba asmuo, reikalaujantis pripažinti santuoką negaliojančia.
Tačiau vadovaujantis principu res ipsa loquitur kai kurie faktai patys savaime gali paneigti sąžiningumo prezumpciją.
Pvz., vienas sutuokinis sudarė santuoką nenutraukęs ankstesnės. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad įstatyme (3.20 str. 1
d.) reikalaujama, kad prieš sudarydami santuoką sutuoktiniai raštu patvirtintų nesant įstatyme numatytų kliūčių ją
registruoti. Todėl būsimi sutuoktiniai įpareigojami imtis aktyvių veiksmų patikrinti ar tikrai nėra tokių kliūčių. Todėl
būsimų sutuoktinių aplaidumas, nepasinaudojimas galimybėmis patikrinti ar nėra kliūčių, gali būti įvertintas kaip jų
nesąžiningumas.
Sąžiningumas yra tik tada, kai asmuo tikrai ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie tam tikras aplinkybes.
Sąžiningiems sutuoktiniams santuokos pripažinimas negaliojančia sukelia panašius teisinius padarinius kaip ir ištuoka:
jų turtas, įgytas santuokoje, turi būti dalijamas kaip bendroji jungitnė nuosavvybė (3.116-3.129 str.), jei jie nebuvo
sudarę vedybų sutarties (3.101-3.107 str.). Sąžiningi sutuoktiniai turi teisę pasilikti savo santuokinę ar ikisantuokinę
pavardę (3.69 str.). ir kt.
Kartu norma nurodo, kad santuokos pripažinimas negaliojančia atima iš buvusių sutuoktinių pavelėjimo teisę visais
atvejais, t.y. neatsižvelgiant į tai, jie buvo sąžiningi ar ne, atsiradus palikimui, kai santuoka pripažinta negaliojančia
buvč sutuoktiniai neturi teisės paveldėti vienam mirus. Kai palikimas atsiranda dar prieš teismui priimant sprendimą
dėl santuokos pripažnimo negaliojančia, pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisė turi būti nustatoma pagal
specialią normą – CK 5.57 str. 1 d. 3 p ., kad pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą,
jei prieš atsirandant palikimui buvo pagrindo pripažinti santuoką negaliojančia ir pareikštas ieškinys dėl santuokos
pripažinimo negaliojančia, išskyrus, kai pergyvenęs sutuoktinis yra nekaltas dėl santuokos negaliojimo.
3.46 straipsnis.     Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės, kai vienas arba abu
sutuoktiniai buvo nesąžiningi
1. Kai sąžiningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam tas teises, kurios
pripažįstamos sutuoktiniui.
2. Jeigu abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria sutuoktinių teisių ir
pareigų. Kiekvienas jų turi teisę atsiimti savo turtą, taip pat ir padovanotą kitam sutuoktiniui.

1 d. aptariami atvejai, kai esant kliūčių sudaryti santuoką nežinojo ir negalėjo žinoti tik vienas sutuoktinis, t.y. kai
sąžiningas buvo tik vienas iš jų. Tokiu atveju santuokos pripažinimo negaliojančia padariniai sutuoktiniams yra
skirtingi: sąžiningam sutuoktiniui pripažįstamos teisės, kurias įstatymas ar vedybų sutartis pripažįsta sutuoktiniu,
pvz., teisė į išlaikymą. sąžiningas sutuoktinis taip pat turi teisę reikalauti, kad nesąžiningas jam grąžintų visas
dovanas. Šiuo atveju dovanų grąžinimui pagal analogiją taikomas 3.9 str. nesąžiningas sutuoktinis tokiu atveju šių ir
kitų teisių, kurias suteikia įstatymas ar vedybų sutartis, neturi.
2 d. – kai abu nesąžiningi – kai sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti apie kliūtis santuokai sudaryti. Reiškia, kad jie
neįgijo teisių, kurias įstatymas nustato sutuoktiniams. Kadangi pripažįstama negaliojančia ab initio (3.37 str. 3 d.)
nesąžiningų asmenų santuoka laikoma išvis neegzistavusia. Tokiu atveju jie ne tik neįgyja įstatymi suteikiamų teisių,
bet ir negali remtis vedybų sutartimi, jei tokią buvo sudarę. Tai reiškia, kad sutuoktiniai negali pasilitki
santuokinės pavardės, neturi teisės į išlaikymą, jų bendrai įgytas turtas dalijamas ne pagal bendros jungtinės, o pagal
bendros dalinės nuosavybės taisykles. Jei buvo vedybų sutartis, tai jai taikomi bendri sandorių negaliojimo pagrindai
1.80 str. 2-4 d. nes santuoka, kuri buvo pagrindas jai sudaryti, pripažinta negaliojančia.
Taip pat kiekvienas gali reikalaut grąžinti visas dovanas. Dovqnų grąžinimui pagal analogiją taikomas 3.9 str.
3.47 straipsnis. Sąžiningo sutuoktinio teisės
1. Sąžiningas ir išlaikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti iš nesąžiningo sutuoktinio
išlaikymą, bet ne ilgiau kaip trejiems metams.
2. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Išlaikymas priteisiamas
periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, arba nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma. Jeigu pasikeičia
vieno sutuoktinio turtinė padėtis, suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo,
sumažinimo arba jo išieškojimo nutraukimo.
3. Išlaikymo mokėjimas sąžiningam sutuoktiniui savaime nutrūksta, jei jis sudaro naują santuoką arba
pasibaigus trejų metų terminui, per kurį išlaikymas buvo mokamas.

Šis straipsnis yra specialioji norma lyginant su 3.72 straipsniu, todėl jo normos taikomos tiek, kiek sąžiningo
sutuoktinio išlaikymo klausimų nereglamentuoja 3.47 str.
Čia pripažįstama sąžiningam sutuoktiniui santuokos pripažinimo negaliojančia atveju terminuota teisė į išlaikymą
priešingai nei 3.72 str. Priteisti galima ne daugiau kaip 3 metams. Tačiau sąžiningas sutuoktinis, kuriam dėl santuokos
pripažinimo negaliojančia padaroma žalos, pvz., vartojant prievartą jis sužalojamas, užkrečiamas kokia liga, turi teisę į
žalos atlyginimą bendrais pagrindais (6.263-6.291 str.).
2 d. - vertinant ar sutuoktiniui reikia išlaikymo pagal analogiją taikoma 3.72 str. 2 d. (turi būti preziumuojama, kad
išlaikymas reikalingas, jei sutuoktinis augina bendrą vaiką, yra nedarbingas dėl amžiaus ar sveikatos būklės.
Nors čia numatyta, kad priteisia periodinėm išmokom ar vienkartine suma, bet galėtų būti taikomi ir kiti būdai pagal
analogija taikant 3.72 str. 8 d. pvz., dalijant bendrą jungtinę nuosavybę tam sutuoktiniui, kuriam reikia išlaikymo
galima padalinti daugiau ir bus turtas jam kaip išlaikymas. Tačiau čia išlaikymas tik 3 metam, todėl neturėtų būti
priteisiamas nekilnojamas daiktas, kitoks brangus turtas, kurio vertė viršija išlaikymo vertę.
Taip pat bet kurio sutuoktinio prašymu teismas turi peržiūrėti ir pakeisti išlaikymo dydį, jei pasikeičia sutuoktinių
turtinė padėtis.
3d. du atvejai, kai automatiškai nutraukiama mokėti išlaikymą. Tas pats nutinka, jei teisma buvo priteisęs išlaikymą
trumpiau nei 3 metus ir sueina sprendime nurodytas terminas.
3.48 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijų dalyvavimas
KEISTA:
1. 2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
2. 2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
 
Nagrinėjant bylas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai
arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais šioje srityje ar ribotai veiksniais šioje srityje, privalo dalyvauti globos
(rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas
negaliojančia nepažeis šių asmenų ir jų vaikų teisių ir interesų, išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu.
Būtina, kad šios instituticijos būtų įtraukos į procesą ir pateiktų išvadą. Jų išvada teismui nėra privaloma ir vertinama
kaip oficialus rašytinis įrodymas. Tačiau teismas, nesutikdamas su išvada išsprendęs bylą priešingai, sprendime turi
nurodyti nesutikimo motyvus.
Santuokos pabaiga
3.49 straipsnis. Santuokos pabaigos atvejai
1. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
2. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl
sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.

1 d. numatyti du santuokos pasibaigimo pagrindai: a) vieno iš sutuoktinių mirtis, detalizuoja 3.50 str. b) ištuoka, t.y.
santuokos pasibaigimas abiejų ar vieno sutuoktinio valia. Reglamentuoja 3.51-3.72 str.
2 d. numatyti trys galimi ištuokos, t.y. santuokos pasibaigimo ją nutraukiant atvejai: a) bendru sutarimu, b) vieno
sutuoktinio prašymu, c) vieno sutuoktinio prašymu dėl kitos sutuoktinio kaltės. Taigi CK skiria „kalta“ ir „nekalta“
ištuoka. Nuo to priklauso skirtingi santuokos nutraukimo padariniai. Visada santuoka nutraukiama tik teismo tvarka,
todėl nėra administracinės procedūros.
Remiantis CK teisinių padarinių sukelia tik pagal įstatymą įformintas santuokos nutraukimas. Todėl faktinis
santuokinių santykių nutrūkimas, neįforminus santuokos nutraukimo teismo tvarka, padarinių nesukelia.
3.50 straipsnis. Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties
1. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba teismas sprendimu paskelbia jį mirusiu.
2. Paskelbus sutuoktinį mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba
nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos.
3. Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai, panaikinus teismo sprendimą,
abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai,
santuoka gali būti atnaujinta.
4. Santuoka negali būti atnaujinta, jeigu kitas sutuoktinis sudarė naują santuoką arba yra kliūčių, numatytų šio
kodekso 3.12-3.17 straipsniuose.
 
Santuoka irgi baigiasi, kai vienas paskelbiamas mirusiu. Santuoka dėl mirties baigiasi be jokios specialios procedūros.
Pateikus civilinės metrikacijos įstaigai sutuoktinio mirties liudijimą ar įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti jį
mirusiu, santuokos įraše daromas atitinkamas įrašas.
2 d. jei visgi sprendime dėl sutuoktinio paskelbimo mirusiu jo mirties data nenurodyta, santuoka baigiasi įsiteisėjus
teismo sprendimu. Bet jei sprendime nurodyta konkreti data, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendime
nurodytos mirties datos.
3d. sutuoktinio atsiradimas automatiškai neatnaujina santuokos. Siekiant atnaujinti santuoką reikia, kad: a) abu
sutuoktiniai paduotų civilinės metrikacijos įstaigai prašymą atnaujinti santuoką. Atnaujinti santuokos tik vieno
sutuoktinio prašymu negalima. B) nebūtų santuokos atnaujinimo kliūčių.
4 d. vsio jasna kas straipsny parašyta
Santuokos nutrukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu
3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
1. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
 2. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

Pirmoji sąlyga reikalauja, kad nuo santuokos sudarymo būtų praėję daugiau nei 1 metai toks terminas nustatytas
užkirsti kelią lengvabūdiškiems, neapgalvotiems, impulsyviems sprendimams ir nesudaryti sąlygų fiktyvioms
santuokoms. Tačiau šis terminas taikomas tik nutraukaint santuoką bendru susitarimu. Nutraukiant santuoką 3.55 str. 1
d. 2-4 p r CK 3.60 str. numatytais atvejais galima ir nepraėjus metams.
Nutraukti santuoką galima tik kai sutuoktiniai yra susitarę dėl santuokos nutraukimo padarinių. Jei jie susitaria dėl
santuokos nutraukimo bendru sutarimu, bet nesusitaria dėl teisinių padarinių, tai santuokos šiuo straipsniu negalima
nutraukti. Turi būti sudaryta sutartus. Pagal CK 3.52 str. 2 d. sutartis dėl nutraukimo padarinių turi būti sudaryta raštu.
Sutartyje privalo būti aptarta:
1. Turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimas. Turi būti išvardytas turtas ir daitkai, jų įsigijimo
pagrindas, ir konkrečiai, koks turtas atititenka kiekvienam iš jų. Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo nuspręsti
dėl bendro turto padalijimo, todėl ateityje, t.y. nutraukus santuoką šis klausimas nebegali būti keliamas. Kad
sutuoktiniai neturi bendro turto, turi būti nurodyta sutartyje. kai sutuoktiniai sudarę vedybų sutartį, tada
sprendžiama pagal ją. Pvz., jei vedybų sutarty nurodyta, kad sutuoktiniai bendro turto neturėjo, tai sutartyje
dėl teisinių padarinių nurodoma, kad pagal vedybų sutartį sutuoktiniai bendro turto neturi. Tokiu atveju
teismui kartu su padarinių sutartimi teikiama ir vedybų sutartis. Jei sutuoktiniai prieš nutraukiant santuoką
pasidalijo turtą notarine ar teismo tvarka (3.116, 3.124 str.), sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių
nurodoma, kad bendras turtas jau padalintas.
2. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas. Sutartyje nurodoma, kuris sutuoktinis kuriam teiks išlaikymą ir
nurodomas išlaikymo būdas ir dydis. Jei nė vienam jis nereikalingas, tai nurodoma sutartyje. tačiau tokios
sutarties sąlygos neužkerta kelio ateityje pasikeitus aplinkybėms (vienas suserga, reikia didesnio išlaikymo)
išlaikymo reikalingam sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio keitimo bendrąja tvarka 3.72 str. jei
vedybų suatrtyje išspręsti išlaikymo klausimai, tai nurodoma sutartyje, o vedybų sutartis teismui pateikiama
kartu su santuokos nutraukimo padarinių sutartimi.
3. Jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų – su kuriuo iš tėvų nutraukus santuoką jie lieka gyventi. Šiuo
atveju jie turi aptarti kaip atskirai gyvenantis tėvas ar motina bendraus su vaiku ir dalyvaus jį auklėjant.
4. Nepilnamečių vaikų išlaikymas, t.y. privalo būti numatytas konkretus išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai
mokėjimai, konrketi suma, natūra.jei nutraukus santuoką pasikeičia aplinkybės ir reikia didesnio išlaikymo
vaikui, ar reikia pakeisti jų būdą, tačiau tėvai nesutaria, dėl vaiko išlaikymo galima kreiptis bendra tvarka
Abu sutuoktiniai turi būti veiksnūs. Jei vienas neveiksnus ar ribotai veiksnus, tai šia tvarka nutraukti santuokos
negalima. Tokiais atvejais galima nutraukti 3.55 str. tvarka. Arba 3.60 str. tvarka
3.52 straipsnis. Prašymas nutraukti santuoką
1. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos
apylinkės teismui.
2. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo
pasekmių.
3. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.

1 d. – šios bylos priklauso sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismo kompetencijai. Ji sutuoktniai neturi
bendros gyvenamos vietos, bylą priklauso nagrinėti vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui abiejų
sutuoktinių pasirinkimu. Tada yra sutartinė jurisdikcija.
2 d. – jei kreipiasi į teismą pagal 3.51 str. nereikia mokėti žyminio. Jei tokia sutartis nepateikiama, teisėjas turi
nustatyti terminą trūkumams pašalinti CPK 138 str.
3 d. reikia nurodyt pagrindą – priežastis, dėl kurių santuoka iširo, t.y. faktus, dėl kurių, sutuoktinių manymu, tolesnis
jų bendras gyvenimas yra neįmanomas ir kurie patvirtina, kad santuoka iširo ir nėra tikimybės, jos šeimos santykiai
bus atnaujinti. Tokios priežastys gali būti įvairios: faktinis santykių nutrūkimas dėl charakterių skirtumo, sutuoktinių
nesutarimai dėl bendrų lėšų naudojimo ir kt. gali būti nutraukimo priežastys ir 3.60 str. 3 d. nurodytos: santuokinė
neištikimybė, jei abu sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką bendru sutarimu ir nereikalauja jos nutraukti dėl vieno iš
sutuoktinių kaltės.
3.53 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
1. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka
laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
2. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir
negyvena santuokinio gyvenimo.
 3. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos
nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių
vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium
gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo
sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai
arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
 
4. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia
sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl
santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo
dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
 
INFOLEX PASTABA: 2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (TAR, 2016, Nr. 2016-19358) nustatyta, kad 3.53
str. 3 d. taikoma tik po įstatymo Nr. XII-2552 įsigaliojimo (2017 01 02) pradėtoms byloms.

3.54 str. 1 d. numatyta, kad teismas įpareigojamas imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Todėl teismas gali
patenkinti bendrą sutuoktinių prašymą nutraukit santuoką tik jei jame nurodytos santuokos iširimo priežastys ir jos
tikrai įtikina, kad santuoka iširo ir nebėra vilties, jos sutuoktiniai susitaikys. Taigi teismas gali atsisakyti tenkinti
prašymą, jei nemanys, kad šeima tikrai iširo. Pagal 1 d. teismui suteikiama teisė savo nuožiūra vertinti prašyme
nurodytas priežastis. Faktinis santuokos nutraukimas – tai sutuokttinių šeimos santykių nutrūkimas prieš paduodant
bendrą prašymą nutruakti santuoką. Taigi prieš paduodant prašyma sutuoktiniai jau negyvena kartu. Ar santuoka iš
tikrųjų iširo, teismas turi vertinti atsivželgdamas į aplinykbių visumą. Toks teismo vertinimas neturi būti tik formalus.
Faktinis santuokos iširimas reiškia, kad sutuoktiniai gyvena skyrium: nebetvarko bendro ūkio, gyvena skirtingose
patalpose, nebesirūpina vienas kitu, šeima, turi kitą partnerį ir t.t. tačiau santuoka gali būti iširusi ir kai sutuoktiniai
tebegyvena toje pačioje patalpoje. Dėl ekonominių sąlygų gali neturėti kitos gyvenamos vietos. Todėl tolesnis
gyvenimas tame pačiame bute ar name nereiškia, kad santuoka neiširo. Jie gali gyventi kartu, bet netvarkyti bendro
ūkio, nesirūpinti vienas kitu.
2 d. numatyta prezumpcija, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir
negyvena santuokinio gyvenimo. Nurodyta prašyme tokia aplinkybė atleidžia sutuoktinius nuo pareigos įrodyti, kad jų
santuoka iširo. Šiuo atveju bendra sutuoktinių prašyme nutraukti santuoką pakanka nurodyti, kad jie nebetvarko
bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių ilgiau nei 1 metus, o teismas nebegali reikalauti pateikti papildomų
įrodymų, patvirtinančių, jog santuoka iširo, nes iširusi santuoka tokiu atveju preziumuojama.
3 d. nustatyta kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos
nutrakimo padarinių turinį. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teisėjas perkelia į teismo sprendimą.
Bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas galutinis ir turi res judicata galią. Sutarties sąlygos, kartu ir teismo
sprendimas, gali būti keičiamos tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Pvz., vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas.
Negali būti keičiamas teismo sprendimas nutrauki pačią santuoką. Jis yra galutinis ir turi res judicata galią ir
negali sutuoktiniai pakeisti nuomonės. Taip pat nebegali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl
sutuoktinių turt padalijimo, nes tai gali pažeisti trečiųjų asmenų interesus (pvz., kreditorių).
Vadinasi, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su
nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamąja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Pvz., sutuoktiniai
susitarė ir teismas patvirtino, kad vaiks gyvens su mama, bet ji suserga. Arba tėvas mokės motinai alimentus po
400eur per mėn., bet po to tėvas suserga profesine liga ir gali mokėti mažiau. Tada jis gali kreiptsi į teismą, kad būtų
sumažintas išlaikymo dydis.
Dėl teismo sprendimo pakeitimo gali kreiptis abu buvę sutuoktiniai, jei susitaria dėl naujų sutarties sąlygų, arba vienas
iš jų.
Teismas prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti ar jos sąlygos yra
teisėtos, t.y. ar neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar iš esmės nepažeidžia vieno iš
sutuoktinių interesų. Jei tokios aplinkybės nustatomos, teismas negali tvirtinti sutarties. Turi nurodyti sutuoktiniams
kodėl viena ar kita sąlygos neteisėtos ir gali pasiūlyti jas pakeisti, o bylą turi stabdyti. Max bylos stabdymo terminas 6
mėn. jei sutuoktiniai nepataiso sutarties, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tada jie gali iš naujo kreiptis į teismą
dėl nutraukimo bendru sutarimu, arba vienas iš jų gali kreiptis pagal 3.55 str. ar 3.60 str.
Viešajai tvarkai prieštarauja sutarties sąlygos, kai jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pvz., sutuoktinio
išlaikymą sieja su jo atsisakymu sudaryti naują santuoką ar kitu būdu riboja asmens teises, numato vieno iš sutuoktinių
teisės kreiptis į teismą atsisakymą ir kt.
Vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sąlygos, darančios jų išlaikymą priklausomą nuo tam tikrų sąlygų
įvykdymo – pvz., tėvas įsipareigoja mokėti išlaikymą vaikui, jei motina nesudarys naujos santuokos ar jei vaikas kas
savaitę jį lankys ar jei vaikai išsikels iš tėvo buto ir kt.
Taip pat nustatančios akivaizdžiai per mažą išlaikymą atsižvelgiant į poreikius.
Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančios sutarties sąlygos – riboja turtines i asmenines neturtines sutuoktinio
teises, pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Pvz., atimama teisė turėti santuokinę pavardę, bendras
sutuoktinių turtas, atsižvelgiant į kiekvieno indėlį, padalijamas neadekvačiai, nelygiomis dalimis, ribojamos
sutuoktinio teisės susijusios su vaikais ir kt.

3.54 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas

1. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.
2. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą
sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo
nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu.
3. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti
santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
4. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti
nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja
nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas.

Šią pareigą teismas privalo įgyvendinti tiek rengdamasis nagrinėti bylą, tiek ją nagrinėdamas. (pvz., rengiantis
nagrinėti bylą teisme teisėjas gali išsikviesti abu sutuoktinius, neformaliai su jais pasikalbėti siekdamas išsiaiškinti,,
dėl kokių priežasčių jie nori nutraukti santuoką ir pasiūlyti jiems susitaikyti).
2 d. numato vieną iš būdų kaip teismas gali įgyvendinti savo pareigą sutaikyti sutuoktinius – bylos nagrinėjimo
sustabdymas. Ši norma suteikia teismui teisę nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėn. terminą sutuoktiniams susitaikyti. Taigi
teisėjas gali nustatyti ir mažiau- 1 mėn., 3 mėn. ir pnš. Bet max galima 6 mėn. tokiu atveju teismas privalo stabdyti
bylos nagrinėjimą. Teismas gali stabdyti bylą tiek vieno sutuoktinio prašymu, tiek savo iniciatyva pvz., kai
sutuoktinių prašymas teisėjui leidžia daryti išvadą, kad santuokos iširimo priežastys yra abejotinos.
Sustabdyta byla atnaujinama bet kurio sutuoktinio prašymu. Nors normoje numatyta, kad byla atnaujinama praėjus
teismo nustatytam terminui, tačiau šios normos negali vertinti kaip imperatyvios. Bet kuris sutuoktinis turi teisę
kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo ir nepasibaigus teismo nustatytam terminui. Jei pareiškėjo priežastys
svarbios (pvz., sutuoktinį nurodo gyvenanti su kitu vyru ir besilaukianti jo vaiko), teismas gali atnaujinti bylos
nagrinėjimą ir nesibaigus teismo nustatytam terminui. Tačiau savo iniciatyva teismas negali atnaujinti bylos
nagrinėjimo net ir pasibus nustatytam susitaikymo terminui. Sutuoktinių tylėjimas tokiu atveju laikomas jų
susitaikymo įrodymu.
Teisėjas gali imtis ir kitokių priemonių: neformaliai pasikalbėti su sutuoktiniais, rengti ne rašytinį, o žodinį posėdį,
pasiūlyti sutuoktiniams apsilankyti šeimos krizių centre ir kt.
3 d. teisiniai padariniai, kai sustabdžius bylą nė vienas sutuoktinis nereikalauja atnaujinti jos nagrinėjimo. Jei praeina
teisėjo nustatytas susitaikymo terminas, tačiau nei vienas sutuoktinis nereikalauja atnaujinti bylos nagrinėjimo,
teismas savo iniciatyva to daryti negali. Ir tik praėjus 1 metams nuo susitaikymo termino pradžios teismas palieka
pareiškimą nenagrinėtą. (sutuoktinių tylėjimas laikomas susitaikymo įrodymu, byla negali amžinai būti bylų sąraše).
Tokia teismo nutartis vėliau neužkerta kelio sutuoktiniams paduoti naują prašymą nutraukti santuoką.
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
3.55 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
 1. Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui,
gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;
2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai
veiksniu šioje srityje;
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
 
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.
2. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas,
prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Ribotai veiksnus šioje srityje sutuoktinis prašymą dėl santuokos
nutraukimo gali paduoti su rūpintojo sutikimu. Kai rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens
prašymu leidimą paduoti prašymą nutraukti santuoką gali duoti teismas.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
 
1 d. – nurodyti 4 atvejai, kai santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta supaprastinta tvarka, t.y.
ypatingąja teisena. Šiuo atveju preziumuojama, kad jei sutuoktiniai gyvena ne kartu ilgiau nei 1 metus, pripažinus
nežinia kur esančiu, ar vienam tapus neveiksniu ar ribotai veiksniu, šeima iširo.
Visais šiais atvejais svarbu, kad sutuoktinis, norintis nutraukti santuoką, nekaltina kito, t.y. nėra keliamas sutuoktinio
kaltės klausimas. tačiau dėl kažkokių priežasčių sutuoktiniams nėra galimybės susitarti dėl santuokos nutraukimo
padarinių ir negali nutraukti santuokos bendru susitarimu. Priežastys, dėl kurių negalima nutraukti santuokos bendru
sutikimu, gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios. Pvz., jei vienas sutuoktinis neveiksnus ar nežinia kur esantis,
bendra ssutikimas objektyviai negalimas. Kitais atvejais sutuoktiniai tiesiog gali nepasiekti bendro susitarimo dėl
padarinių.
1 p. – separacija, t.y. gyvenimas skyrium yra pagrindas nutraukti santuoką tik jei separacija buvo patvirtinta teismo
tvarka pagal 3.73-3.80 st. Ši norma neapima faktinio gyvenimo skyrium, neįforminto teismo tvarka. Jei vienas
sutuoktinis paliko šeimą ir ilgiau nei 1 metus ja nesirūpina, kitas sutuoktinis turi teisę inicijuoti santuokos nutraukimo
bylą pagal 3.60 str. tačiau sutuoktiniai net ir išgyvenę separacijos režimu ilgiau nei 1 metus, turi teisę nutraukti
santuoką bendru sutarimu pagal 3.51str. kokiu būdu nutraukti santuoką sprendžia sutuoktiniai.
2 p. – jei vienas pripažįstamas neveiksniu. Santuoka, sudaryta su asmeniu, kuris buvo pripažintas neveiksniu dar
prieš sudarant santuoką, negalioja (3.15 str.). apribojus sutuoktinio veiksnumą, santuoka gali būti nutraukta 3.60 str.
3 p. – kai vienas pripažįstamas nežinia kur esančiu. Tačiau šiuo atveju sutuoktinis gali reikšti ieškinį ir pagal 3.60
str. bei įrodinėti, kad dingęs sutuoktinis sąmoningai paliko šeimą ir vengė ja rūpintis
4 p. – sutuoktiniai gali nutraukti santuoką bendru sutarimu pagal 3.51 str. jei vienas sutuoktinis nuteistas laisvės
atėmimu ilgaiu nei 1 metams už netyčinį nusikaltimą. Jei už tyčinį, sutuoktiniai vis tiek gali nutraukti santuoką
bendru sutarimu pagal 3.51 str.
Tačiau kai vienas sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, kitas gali naudotis ir 3.60 str. ir reikalauti nutraukti
santuoką motyvuojant sutuoktinio kalte, kad santuoka iširusi. Vadinasi ir šiuo atveju santuokos nutraukimo būdas
priklauso nuo sutuoktinių.
2 d. – numatyta ne tik paties sutuoktinio, bet ir pripažinto neveiksniu globėjo ar globos ir rūpybos institucijos ir
prokuroro galimybė inicijuoti santuokos nutraukimo bylą. Neveiksnus pats negali inicijuoti bylos.
3.56 straipsnis. Prašymo turinys
1. Prašyme turi būti nurodytas vienas iš šio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytų santuokos nutraukimo
pagrindų.
2. Prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir
nepilnamečiams vaikams.
3. Prašyme taip pat turi būti nurodyti Civilinio proceso kodekse numatyti duomenys.
1 d. – sutuoktinis, inicijuojantis santuokos nutraukimo bylą pagal šį straipsnį, turi nurodyti konkretų CK 3.55 str. 1 d.
punktą, kuriuo remiasi.
Kadangi santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio prašymu, tai sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių nebus.
Pagal 2 d. reikalaujama, kad pareiškėjas prašyme nurodytų kitus duomenis, būtinus sprendžiant santuokos nutraukimo
bylą.

1. Pirma, jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, tai prašyme turi būti nurodyta, kur jie gyvens, kas juos išlaikys
2. Antra, kai kitas sutuoktinis yra neveiksnus, pareiškėjas turi nurodyti, kaip bus užtikrintas tokio sutuoktinio
išlaikymas
3. Trečia, jei yra bendro sutuoktinių turto, turi būti nurodyti pareiškėjo reikalavimai dėl bendro turto padalijimo.
Sutuoktinių vedybų sutartis, kur išspręsti jų turtiniai klausimai, taip pat turi būti pateikta kartu su prašymu.
3.57 straipsnis. Prašymo nagrinėjimas
1. Sutuoktinio prašymas dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.
2. Jeigu byla nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio prašymą, šio kodekso 3.54 straipsnyje
numatytos taikinimo priemonės netaikomos.
3. Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus,
gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam
sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams.
4. Kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, ir
reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu,
santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (šio kodekso
3.60 straipsnis).
 

2 d. sako, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, teismas neturi teisės nustatyti 6mėn termino sutuoktiniams
susitaikyti. Tokia išimtis padaryta dėl dviejų priežasčių: 1) tam tikrais atvejais objektyviai neįmanoma taikyti
sutaikinimo procedūros. Pvz., jei vienas sutuoktinis pripažintas nežinia kur esančiu. 2) kai kada sutaikinimo procedūra
yra netikslinga dėl gana ilgo sutuoktinių gyvenimo skyrium, pvz., jei sutuoktiniai gyveno skyrium ilgiau nei 1 metus,
o vienas iš jų prašo santuoką nutraukti, tai nėra tikėtina, kad jie susitaikys.
Tačiau nors šiais atvejais teismas negali nustatyti susitaikymo termino ir stabdyti bylos tačiau, kai santuoka
nutraukiama 3.55 str. 1 d. 4 p. atvejais, teisėjas, vadovaujantis bendromis CPK normomis (CPK 2, 231, 249 str.), turi
teisę pasiūlyti šalims susitaikyti. Pvz. teisėjas gali pasiūlyti pasinaudoti neteisminėmis sutaikinimo procedūromis –
kreiptis pas psichologą, šeimos krizių centrą ir pnš. Jei šalys su tuo sutinka, teismas gali atidėti nagrinėjimą
Teismas neprivalo tenkinti sutuoktinio prašymo nutraukti santuoką, jei nėra įsitikinęs, kad ši tikrai iširo. Šiuo atveju
taip pat taikoma 3.53 str. 1 d., pagal kurią teismas santuoką nutraukia tik įsitikinęs, kad šį iš tikrųjų iširo. 3 d. numatyti
papildomi kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti spręsdamas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio
prašymu. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis.
Nagrinėdamas konkrečią bylą teismas gali atsižvelgti į kitas svarbias aplinkybes. Pvz., sprendžiant tenkinti prašymą ar
ne, gali teikti atsižvelgti į kito sutuoktinio sveikatos būklę, į tai, kad sutuoktinis po ištuokos gali netekti gyvenamos
patalpos ir kt.
Ypač svarbu tokias aplinkybes vertinti, kai santuoką prašoma nutraukti dėl kito sutuoktinio pripažinimo neveiksniu ar
nuteisimo už netyčinį nusikaltimą. Šią norma reikia sistemiškai aiškinti su 3.27 str. santuoka sukuria prievoles rūpintis
vienas kitu, todėl pripažinimas neveiksniu savaime šios pareigos nepanaikina. Atvirkšičiai tokiam sutuoktiniui reikia
daugiau priežiūros. Todėl kitos sutuoktinio neveiksnumas retai pas savaime laikomas pakankamu pagrindu nutraukti
santuoką.
4 d. numatytas kito sutuoktinio gynybos būdas – pareiškimas, kad santuoka iširo dėl prašančiojo nutraukti santuoką
kaltės. Nors ir yra toks pareiškimas, santuokos nutraukimo byla toliau nagrinėjama ypatingąja teisena. Šiuo atveju
taikomi 3.60-3.65 str. jei teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, taikomi 3.70
str. santuokos nutraukimo padariniai. Tačiau teismas atsižvelgiant į aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl
abiejų kaltės. Pažymėtina, kad neveiksnaus sutuoktinio elgesy pripažinus jį neveiksniu, negali būti pripažintinas kaltu.
3.58 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
 
Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus šioje srityje arba ribotai veiksnus šioje srityje, globos (rūpybos)
institucija privalo pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio
turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką.

Pateikia jos išvadą. Globos institucija privalo išsiaiškinti kur nutraukus santuoką gyvens neveiksnus sutuoktnis, iš
kokių lėšų jis bus išlaikomas ir pnš. Ji taip pat privalo pateikti nuomonę, ar prašymą nutraukti santuoką padavusio
sutuoktinio nurodytas turto padalijmo ar neveiksnaus sutuoktinio išlaikymo variantas nepažeidžia neveiksnaus
sutuoktinio interesų. Teismui globos instiucijos išvada neprivaloma, tačiau jei teismas nesutinka su ja, turi nurodyti
motyvus.
3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
 
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo
juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių
nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus
atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Bendras principas, kad nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti ir visus kitus klausimus,
susijusius su jos nutraukimu.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės
3.60 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
1. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo
dėl kito sutuoktinio kaltės.
2. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio
pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
3. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį
nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir
daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

1. Pirma, santuoka yra sutartis (3.7 str.). kaip ir bet kuri kita sutartis, santuoka gali baigtis arba šalims
susitarimus (3.51 str.) arba kitai šaliai iš esmės pažeidus savo pareigas.
2. Antra, kai vienas sutoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas, teisingumas reikalaua suteikti kitam
– nukentėjusiam sutuoktiniui tam tikrą satisfakciją.
3. Trečia, iš esmės pažeidusiam savo santuokines pareigas sutuoktiniui turi atsirasti atsakomybė.
4. Ketvirtam kaltės principo įvedimas į šeimos teisę turi ir prevencinę ir auklėjamąją reikšmę.
1 d. nustato sutuoktinio teisę, o ne pareigą reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Todėl net ir esant 3
d. numatytoms aplinkybėms, sutuoktiniai gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo kitu pagrindu – prašyti teismą
nutraukti santuoką bendru sutarimu. Jie taip pat gali pasirinkti separacijos režimą, o po metų vienas iš jų gali prašyti
nutraukti santuoką pagal 3.55 str.
Šia teise piktnaudžiauti negalima, todėl kreiptis į teismą dėl kito sutuoktinio kaltės galima tik tada, kai kitas
sutuoktinis iš tikrųjų kaltas, kad santuoka iširo.
Reikalauti nutraukit santuoką pagal 3.60 str. galima neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėję, kai sudaryta santuoka.
2 d. apibrėžta kaltės samprata. Šeimos teisėje kaltė suprantama savitai. Nėra taikoma CK 6.248 str. pateikta kaltės
samprata. Taigi 3.60 str. 2 d. yra specialioji norma 6.248 str. atžvilgiu.
Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio
pareigas numato 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. tai lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės ir
materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš
esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas. Pvz.
visiškas nesirūpinimas vaikais, neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pnš. Todėl sutuoktinio
kaltės nebūtų, jei šios pareigos būtų pažeistos ne iš esmės, pvz., sutuoktinis vieną mėnesį šeimos poreikiams skiria
daugiau, kitą mažiau lėšų. Kaltės nebus ir kai nesutmapa sutuoktinių požiūris į šeimos lėšų panaudojimą (pvz.,už
sutaupytsu pinigus tėvukas nori mocą pirkti, o žmona nori kailinių).
Kaltės nėra ir kai sutuoktinis negali vykdyti santuokinių pareigų dėl objektyvių priežasčių, pvz., dėl ligos yra
nedarbingas, lytiškai nepajėgus.
Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu taip pat laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus
elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, seksualinis vaikų išnaudojimas, kita prievarta, tiek fizinė ir psichinė,
santuokinė neištikimybė, narkomanija, alkoholizmas, religinis fanatizmas ir kt.
3 d. nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai. Nutraukiant santuoką dėl kitos sutuoktinio kaltės – kito sutuoktinio
kaltė nėra preziumuojama, išskyrus komentuojamos normos atvejus. Tai reiškia, kad ieškovas pareiškęs ieškinį
pagal 3.60 str. privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau keturiais atvejais daroma išimtis ir
atsakovo kaltė preziumuojama.
Visais 4 atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, pvz.,
santuokinę neištikimybę. Įrodžius šį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėk santuokos iširimo. Tačiau šios
prezumpcijos yra nuginčijamos. Todėl atsakovas turi teisę įrodinėti, kad ieškovo nurodyt faktų nebuvo, arba nors ir
buvo, yra kitų aplinkybių, kurios atsakovo kaltę paneigia ar rodo esant ir ieškovo kaltę. Pvz., vyras kaltinamas
neištikimybe, gali gintis įrodinėdamas, kad neištikima ir žmona.

3.61 straipsnis. Abiejų sutuoktinių kaltė

1. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir
nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus
santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai).

1 d. atsakovo teisė gintis nuo jam pareikšto ieškinio neigiant savo kaltę dėl santuokos iširimo. Pvz., atsakovas, kurio
kaltė preziumuojama (3.60 str. 3 d.) gali įrodinėti, kad ieškovo nurodytų aplinkybių nebuvo ir ieškovas meluoja. Be
abejo, atsakovas gali gintis ne tik neigdamas kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. egzistuojant mišrią kaltę.
2 d. numato sutuoktinių mišrios kaltės institutą. Gali teismas priimti sprendimą, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.
Pvz., teismas nustato, kad abu buvo neištikimi.
Teismui konstatavus, kad abu kalti, atsiranda svarbių teisinių padarinių. Kadangi pripažįstama, kad abu sutuoktiniai
yra kalti dėl santuokos iširimo, nė vienas negali reikalauti kokios nors satisfakcijos ar kito atsakomybės. todėl tokiais
atvejais netaikomas 3.70 str. (išskyrus jo 4 d.), numatantis santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
padarinius.
Tai reiškia, kad nė vienas iš jį neturi teisės prisiteisti iš kito turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; jei sudaryta vedybų,
abiem sutuoktiniams lieka galioti jos sąlygos, jie abu išsaugo teisę į išlaikymą. Tačiau tokiu atveju jie gali reikalaut
grąžinti dovanas nekilnojamus daiktus, jei nuo dovanojimo sutarties nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir nekilnojamas
daiktas nėra perleistas kitiems (3.70 str. 4d.)
3.62 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
1. Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka.
2. Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
3. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, mutatis mutandis taikomas šio kodekso 3.59 straipsnis.

Santuokos nutraukimas pagal CK 3.60 str. nagrinėjamas ne ypatingąja teisena, o ieškinio teisena.
Kad būtų nagrinėjama uždarame posėdyje, pakanka vieno sutuoktinio prašymo.
3 d. – reiškia, kad turi būti išspęsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai nepilnamečių vaikų išlaikymas, jų
gyvenamosios vietos nustatymas, bendro turto padalijimas ir jų tarpusavio išlaikymas.
 3.63 straipsnis. Santuokos nutraukimo priežasčių nenurodymas teismo sprendime
Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų,
patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl
vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Skirta teisei į privatų gyvenimą apsaugoti. Sutuoktiniai gali būti suinteresuoti, kad jų gyvenimo detalės kitiems nebūtų
žinomos. Kuo pasireikšė kaltė aukštesnė instancija alės tikrinti iš protokolo, nes sprendime nebus nurodyta.
Tačiau tokį prašymą turi pareikšti abu sutuoktiniai. Jei prašys tik vienas, tai nesvarbu tada jo tas prašymas
3.64 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas
1. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.
2. Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir
auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos
klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos šio kodekso 3.53
straipsnio 3 ir 4 dalys.
KEISTA:
2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2552 (nuo 2017 01 02)
(TAR, 2016, Nr. 2016-19358)
 
3. Teismas taiko šio kodekso 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, išskyrus atvejus, kai jų
taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.

1 d. – pakartojama 3.54 str. 1 d. Nors ieškovas kaltina atsakovą dėl santuokos iširimo, įstatymas reikalauja, kad
teismas vis vien mėgintų sutaikyti sutuoktinius. Tačiau sutaikymo galimybės šiuo atveju ribotos – tai priklauso nuo to
kuo pasireiškia atsakovo kaltė. Todėl 3 d. numato kokių priemonių galima imtis.
2 d. – numatyta galimybė taikyti sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių institutą ir nutraukiant santuoką dėl
vieno sutuoktinio kaltės. Todėl teismas, nors pareikštas prašymas nutraukti santuoką, privalo pasiūlyti sutuoktiniams
taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios
vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo
pasekmes.
Jei sutuoktiniai sutinka sudaryti tokią sutartį, teismas turi atidėti nagrinėjimą. Tokiu atveju pripažįstama, kad santuoka
nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir 3.70 str. netaikomas. Toks santuokos nutraukimo būdas galimas net tada,
kai nuo santuokos sudarymo nėra praėję daugiau kaip 1 metai.
3 d. teismas gali ir nesiimti sutaikymo, tai priklauso nuo teismo ir konkrečių aplinkybių. Pvz., jei sutuoktinis nurodys,
kad kitas kaltas sutuoktinis prieš jį ir vaikus naudoja smurtą, bylos stabdymas pažeistų tiek ieškovo, tiek vaikų
interesus. Tokiu atveju reikia kuo greičiau nutraukti santuoką ir kol ji bus nutraukta, taikyti LAP.
3.65 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės
1. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų
apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
2. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;
5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip
pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam
sutuoktiniui;
7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

Nors čia normos numatytos prie santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tačiau šitos LAP gali būti taikomos ir
kitais atvejais.
Čia nėra baigtinis LAP sąrašas, teismas gali taikyti ir kitokias priemones. Pvz., gali uždrausti vienam iš sutuoktinių
išvežti vaiką į užsienį. Gali perduoti vaiką prižiūrėti kitiems asmenims, kol bus nuspręsta dėl vaiko gyvenamosios
vietos.
1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; - kai sutuoktinis vartoja smurtą, prievartą, todėl bendras
gyvenimas gali padaryti žalos vaikams. Ši LAP taikoma tada, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi ksyrium –
turi kitą gyvenamąją patalpą ar jo finansinė padėtis jam leid-ia nuomotis kitą patalpą. Tokios galimybės nesant, vikas
gali būti laikinai atskirtas globos įstaigoje, perduotas artimųjų priežiūrai ir kt.
2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; - jei gyvena vaikas su vienu iš tėvų. Pvz.,
vaikas gyvena su tėvu, tačiau motina, inicijuojanti santuokos nutraukimo bylą, pateikia įrodymus, kad tėvas muša
vaiką. Tada teismas laikinai gali nustatyti gyventi su motina.
3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; - kol bus išspręstas
klausimas dėl bendro turto padalijimo, teismas gali uždrausti vienam sutuoktiniui atlikt bet kokius veiksmus, kuriais
būtų trukdomai kitam sutuoktiniui naudotis turtu. Pvz., sutuoktinį, kuris laikosi nuomonės, kad namas priklauso jam
asmeninės nuosavybės teise, todėl neįsileidžia kito sutuoktinio, teismas šio prašymu gali įpareigoti netrukdyti naudotis
turtu.
4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; - kol bus
išnagrinėta santuokos nutraukimo bylas teismas gali priteisti.
5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip
pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; - kai yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems
asmenims.galima areštuoti, siekaint išsaugoti turtą, kol šis bus padalintas.
6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam
sutuoktiniui;
7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. – jei jis
seksualiai išnaudojo vaiką, vartojo fizinę ar psichinę prievartą, visais kitais atvejais, kai jo bendravimas su vaiku
galėtų būti žalingas šio sveikatai.

Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės

3.66 straipsnis. Santuokos nutraukimo momentas

1. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos
privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Santuokos nutraukimo momentas turi svarbią teisinę reikšmę, nes su juo siejamas turtinių ir asmeninių neturtinių
santuokinių tarpusavio santykių pasibaigimas (išskyrus kai kuriuos santykius: išlaikymą, pareigą į santuokinę
pavardę). Tik nutraukę santuoką, sutuoktiniai galės vėl įregistruoti naują santuoką ar partnerystę.

 Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu
sprendimas nėra apskųstas.

3.67 straipsnis. Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms

1. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo
bylos iškėlimo.
2. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas
nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie
faktiškai nustojo kartu gyventi.
 
1 d. – bendroji taisyklė, kad santuokos nutraukimas teisinius padarinius turtinėms teisėms sukelia ne įsiteisėjus teismo
sprendimui, o iškėlus santuokos nutraukimo bylą. Tokia nuostata yra todėl, kad santuokos nutraukimo bylos
nagrinėjimas, atsižvelgiant į tai, jog kartu tenka spręsti ir kitus su ja susijusius klausimus, gali trukti ilgai. Todėl būtų
nelogiška pripažinti, kad per visą santuokos bylos nagrinėjimo laiką įgytas turtas bus laikomas bendrąja jungtine
nuosavybe. Tačiau turtas įgytas bendrai prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą, laikomas bendrąja jungtine
nuosavybe, kol bus padalytas teismo sprendimu.
Turtinių teisinių padarinių atsiradimas iškėlus santuokos nutraukimo bylą reiškia, kad nuo šio momento išlaikymo
reikalingas sutuoktinis turit teisę jį gauti, t.y. mokėti išlaikymą bus priteista nuo bylos iškėlimo. Taip pat pripažįstma,
kad iškėlus bylą baigėsi bendros jungtinės nuosavybės teisė ar nustojo galio sudaryta vedybų sutartis. Todėl paprastai
kaip bendras dalijamas tik tas sutuoktinių turtas, kuris įgytas prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą.
Taigi ir turtinės prievolės, atsiradusios iškėlus santuokos nutraukimo bylą, pripažįstamos asmeninėmis, o ne
bendromis sutuoktinių prievolėmis. Tačiau šeimos turto teisinis režimas baigiasi tik nutraukus santuoką ar pavirtinus
separaciją.
2 d. – čia numatyta 1 d. išimtis. Numato galimybė taikyti turtinius teisiniu nutraukimo padarinius ne nuo santuokos
nutraukimo bylos iškėlimo, o nuo dar anksčiau – nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Bendras jų gyvenimas baigiasi gerokai anksčiau nei iškeliama nutraukimo byla. Turtinių teisinių santuokos
nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji
jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios; nuo gyvenimo skyrium
dienos bus laikoma pasibaigusia vedybų sutartis; išlaikymas bu priteisiamas nuo tos dienos, kai pradėjo gyventi
skyrium;
Tačiau nustatyti, kad turtiniai padariniai atsidaro nuo to dienos, kai faktiškai sutuoktiniai nustojo gyventi, teismas gali
tik vieno ar abiejų sutuoktinių prašymu. Bet ne savo iniciatyva.
Be to, teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.
3.68 straipsnis.     Sandorių, sudarytų po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pripažinimas
negaliojančiais
Sandoriai, susiję su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis po bylos dėl
santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jeigu tas
sutuoktinis įrodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises, o trečiasis asmuo buvo
nesąžiningas.

Nesąžiningas sutuoktinis, sužinojęs, kad iškelta santuokos nutraukimo byla, gali mėginti perleisti turtą, esantį bendrąja
jungtine nuosavybe kitiems, sudaryti kitus nenaudingus kitam sutuoktiniui sandorius, kurie būtų vykdomi bendro
sutuoktinių turto sąskaita.
Gali būti ginčijami sandoriai, kurie atitinka sąlygas:
1. Sudarytas sandoris susijęs su bendrąja jungtine nuosavybe. Pvz., perleistas ar suvaržytas turtas, kuris yra
bendroji jungtinė nuosavybė ar prisiimta prievolė, vykdoma bendro turto sąskaita
2. Sandoris pažeidžia kito sutuoktinio turtines teises, pvz., dėl jo sumažėja bendro turto vertė, bendras turtas
suvaržomas, padidėja bendra skola ir kt.
3. Kita sandorio šalis nesąžininga, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį, susijusį su bendrąja jungtine
nuosavybe, nesant kito sutuoktinio sutikimo, taip pat tai, kad sandoris gali pažeisti turtines kito sutuoktinio
teises ir interesus.
Jei bent vienos iš šių sąlygų nėra, sandorio negalima pripažinti negaliojančiu.
Nesąžiningas sutuoktinis, sužinojęs apie santuokos nutraukimo bylą, gali mėginti paslėpti ir savo asmeninį turtą
vengdamas vykyti prievoles kitam sutuoktiniui. Pvz., sutuoktinis, kad išvengtų mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniu,
gali perleisti turtą savo asmeninį kitiems. Tokiu atveju kitas sutuoktinis savo pažeistas teises gali ginti reikšdamas 6.66
str. Actio Pauliana ieškinį.
3.69 straipsnis. Buvusių sutuoktinių pavardės
1. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
2. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali
uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi
bendrų vaikų.

1 d. numatyti asmeniniai neturtiniai santuokos nutraukimo padariniai. Suteikia teisę kiekvienam apsispręsti, kokią
pavardę pasilikti nutraukus santuoką – santuokinę ar ikisantuokinę.
2 d. – ši norma gali būti taikoma, kai santuoka nutraukiama 3.60 str. pagrindu. Tokiu atveju sutuoktinis turi teisę
prašyti teismo uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.
Tačiau jei turi bendrų vaikų – negali prašyti uždrausti pasilikti santuokinę pavardę, nes nukentėtų vaikų interesai.

3.70 straipsnis. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės
1. Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo,
praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą.
 2. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą,
susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata
netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo
gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.
4. Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas
kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt
metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

Šie padariniai yra kaip sankcija kaltam sutuoktiniui už santuokos iširimą.

1 d. kaltas sutuoktinis neturi tų teisių, kurias turi išsituokę sutuoktiniai:
1. Jis negali laisvai pasirinkt santuokinės pavardės, jei ši yra kito sutuoktinio,
2. neturi teisės reikalauti, kad turtiniai santuokos nutraukimo padariniai būtų taikomi nuo tos dienos, kai pradėta
gyventi skyrium (3.67 str. 2 d.),
3. netenka teisės į išlaikymą.
4. Negali reikalauti iš kito sutuoktinio vykdyti jam naudingas vedybų sutarties sąlygas. Pvz., jei santuoka
nutraukiama dėl žmonos kaltės, o vedybų sutartis numato, kad nutraukus santuoką vyras mokės buvusiai
žmonai po 10 000 eur už kiekvienus susituokus išgyventus metus, žmona netenka teisės reikalauti šią salygą
vykdyti.
2 d. – kitas sutuoktinis gali reikalauti iš kalto atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Šį
klausimą teismas sprendžia sutuoktinio reikalavimu, bet ne savo iniciatyva. Taigi sutuoktinis gali ir neprašyti žalos
atlyginimo.
 Turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos (žyminis, advoco, kelionės išlaidos ir kt.), susijusios su bendro turto
apsauga nuo neteisėtų kito sutuoktinio veiksmų, bendro turto vertės nustatymas ir kt.
 Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai sutuoktniai išgyvenimai, emocinis
skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė. Jei santuoka nutraukta
dėl abiejų kaltės nė vienas sutuoktinis neturi teisės į žalos atlyginimą.

3 d. sutuoktinis gali reikalauti iš kalto sutuoktinio grąžinti visas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą. Ši sankcija taikoma
tik sutuoktinio reikalavimu. jei dovanoti daiktai perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, sutuoktinis turi teisę
reikalauti priteisti iš kalto sutuoktinio daiktų vertę pinigais. kai yra vedybų sutartis ir ten aptarti turtiniai santuokos
nutraukimo padariniai, įskaitant ir dovanas, taikomos vedybų sutarties nuostatos. Pvz., joje gali būti numatyta kalto
sutuoktinio pareiga grąžinti vestuvinį žiedą ir kt.
4 d. – spec norma, kuri taikoma tik kai santuoka iširusi dėl abiejų kaltės. Tada abu sutuoktiniai gali reikalauti grąžinti
visus padovanotus nekilnojamuosius daiktus. Pareigos grąžinti kilnojamuosius daiktus įstatymas nenumato.
Nekilnojamų daiktų grąžinimas siejamas su dviem sąlygom:
1) nuo dovanojimo sutarties sudarymo dienos nėra praėję daugiau kaip 10 m. jei šis terminas ilgesnis, dovanos
negalima išreikalauti.
2) Nekilnojamas daiktas nėra perleistas tretiems asmenims. Jei sutuoktinis perleido jam dovanotą turtą tretiems
asmenims, kitas sutuoktinis siekdamas jo išreikalavimo gali reikšti actio Pauliana ieškinį ir pripažinti tokį
sandorį negaliojančiu.

3.71 straipsnis. Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas

1. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir
palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.
2. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.
3. Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo
lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas
gyventi skyrium.

Kad sutuoktinis su vaiku neatsidurtų gatvėje, suteikiama teisė teismui nustatyti uzufruktą į gyvenamąj patalpą
nepilnamečiams vaikams ir kitam sutuoktiniui. Uzufruktas gali būti nustatytas tiek į gyvenamos patalpos dalį, tiek į
visą patalpą pagal aplinkybes.
Uzufruktas gali būti nustatomas tiek kito sutuoktinio, tiek teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į aplinkybes gali būti
nustatytas uzufruktas konkrečiam terminui (pvz. iki vaiko pilnamestystės) ar visai gyvenimo trukmei.
2 d. numatyta uzufrukto trukmė – iki vaiko pilnametystės. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė. Jei
yra keli vaikai skirtingo amžiaus, tai vieno vaiko uzufrukto teisės pabaiga neturi įtakos kito vaiko, nesulaukusio 18m.
uzufrukto teisei. Pastaruoju atveju sutuoktinis, su kuriuos gyvena vaikai, išsaugo uzufrukto teisę, kol j turi bent vienas
vaikas. Tačiau teismas pagal konkrečią situaciją gali numatyti ir ilgesnį uzufrukto terminą. pvz.., vaikas neįgalus nuo
gimimo, mokosi, teismas gali nustatyti uzufruktą iki gyvos galvos ar mokymosi pabaigos.
3 d. numatyta galimybė perkelti nuomininko teises kitam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ar
kuri yra nedarbingas. Kitas sutuoktinis – buvęs nuomininkas – tokiu atveju gali būti šikldintas, jei teismo sprendimu
įpareigotas gyventi skyrium. Pvz., nuomininkas yra vyras. Santuoka nutraukiama dėl jo kaltės. Teismo sprendimu jis
įparegotas gyventi skyrium, nes naudojo smurtą. Tokiu atveju jis bus iškeldintas, o nuomininko teisės bus perkeltos
buvusiai žmonai. Nuomotojo sutikimo šiuo atveju nereikia
3.72 straipsnis. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam
sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo
pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai
save išlaikyti.
2. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio
nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.
3. Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti
kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo
perkvalifikavimo išlaidas.
4. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.
5. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę,
išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą,
nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.
6. Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu
yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai;
2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems
giminaičiams;
3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;
4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė
kito sutuoktinio ar šeimos interesams.
7. Teismas gali pareikalauti iš buvusio sutuoktinio, privalančio teikti išlaikymą kitam sutuoktiniui, pateikti
adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
8. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta),
mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.
9. Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo šioje srityje ar
riboto veiksnumo šioje srityje, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus
šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra
padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.
KEISTA:
2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (nuo 2016 01 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-05573)
 
10. Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką).
Jeigu buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo, išieškoma iš jo turto įstatymų nustatyta tvarka.
11. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje
numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar
apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet
indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
12. Kai buvęs sutuoktinis, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo
įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.
13. Kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo
mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo
įpėdiniams. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlaikymo
reikalingas sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri neįgalų vaiką iš ankstesnės santuokos. Visais
kitais atvejais sutuoktinio iš vėlesnės santuokos pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį atsiranda pirmiau negu tokia
sutuoktinio iš ankstesnės santuokos pareiga.

Išlaikymas taikomas ne tik kai išsiskiria, bet ir kai nėra išsiskyrę – nes sutuoktiniai turi pareigą remti vienas kitą
materialiai tiek esant susituokus, tiek nutraukiant santuoką.
1 d. numatyti du išlaikymo klausimų sprendimo būdai:
1) Sutuoktiniai tarpusavio išlaikymo klausimus gali susireguliuot vedybų sutartyje ir sutartyje dėl santuokos
nutraukimo padarinių
2) Jei šie klausimai nėra pačių sutuoktinių aptarti, išlaikymo reikalingi sutuoktinis santuokos nutraukimo byloje
teismo tvarka turi teisę prašyti priteisti jam išlaikymą. Sutuoktiis, nutraukiant santuoką nebuvęs reikalingas
išlaikumas, nutraukus santuoką net ir pasikeitus aplinkybėms neturi teisės reikalauti išlaikymo, nes
sutuoktinių išlaikymo pareiga atsirada tik esant susituokus. Todėl reikalauti priteisti išlaikymą galima tik
esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. nepareiškus tokių reikalavimų
esant susituokus ar nagrinėjant santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia bylą, vėliau jau
nebegalima reikšti
Galima priteisti išlaikymą iki gyvenimo galo ar tam tikram terminui.
Norma sieja sutuoktinio teisę į išlaikymą su jo turtine padėtimi. Taigi teisė į išlaikymą siejama ne su sutuoktinio
nedarbingumu, o su jo turtine padėtimi. Todėl teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktini, kurio turto ar pajamų
neužtenka jo minimaliam gyvenimo lygiui užtikrinti. Sutuoktinis, kurs turi turto ar pajamų, nors ir yra nedarbingas,
negalės reikalauti išlaikymo.
Pareiga įrodyti, kad turtimas turtas ar pajamos yra nepakankamos ir reikalingas išlaikymas, tenka ieškovui, išskyrus 2
dalį.
Sąvoka pakankami visiškai save išlaikyti – reiškia tokį gyvenimo lygį, kai sutuoktinio turtas ir gaunamos pajamos
racionaliai naudojant leidžia užtikrint minimalius būsto, maitinimosi, apsirengimo poreikius. Sprendžiant ar
sutuoktinio turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos, reikia vadovautis minimalios mėnesinės algos kriterijumi ir
pagal analogiją taikyti CK 6.461 str. 2 d. Taip pat reikia spręsti, ar sutuoktiniui, kuriam reikia mokėti išlaikymą, viską
atskaičius lieka pajamų, kad galėtų normaliai pragyventi. Turi likti bent minimalios mėnesinės pajamos.
Kadangi sutuoktinių tarpusavio išlaikymo prievolė grindžiama principu „pagal poreikius ir galimybes“ teisė į
išlaikymą gali būt ripažinta sutuoktiniui, kurio vieno mėnesio pajamos didesnės nei minimali agla, jei kito sutuoktinio
turtinė padėtis leidžia mokėti išlaikymą.
2 d. – prezumpcija kokiomis aplinkybėmis esant sutuoktiniui reikalingas išlaikymas. Ieškovui pakanka įrodyti, kad jis
nedarbingas dėl amžiaus, ar sveikatos būklės, augina bendrą vaiką. Įrodžius bent vieną iš šių aplinykbių, pripažįstama,
kad išlaikymas reikalinga. Tačiau ši prezumpcija nuginčijama. Todėl atsakovas gali įrodyti, kad net ir esant šioms
aplinkybėms sutuoktinis neturi teisės į išlaiykmą, nes turi pakankamai pajamų save išlaikyti. Pvz.,atsakovas gali
įrodyti, kad nors ir sutuoktinis yra pensininkas, bet jo pensija pakankama. Visais kitais atvejais nenumatytais 2d.
ieškovas privalo įrodyti, kad jam tikrai reikia išlaikymo, o kitas sutuoktini gali jį mokėti.
3 d. sutuoktinio, nebaigusio studijų dėl santuokos sudarymo, galimybė prisiteisti savo studijų ir persikvalifikavimo
išlaidas. Taigi ši norma gali būti taikoma tik kai yra studijų nebaigimo, kvalifikaijos praradimo ar jos neįgijimo ir
santuokos priežastinis ryšys. Jei studijos nebaigtos ne dėl santuokos, o dėl kitų priežasčių, tai ši norma netaikoma. Jei
pvz., metė pats ar išmetė unikas. Tačiau jei vienas sutuoktinis turėjo išvykti dirbti į užsienį ir kartu su juo išvyko kitas
sutuoktinis ir dėl to nutraukė studijas, laikoma, kad sutidjos nutrauktos dėl bendrų šeimos interesų ,todėl sutuoktinis
ali prisiteiti studijų baigimo išlaidas. Galimas ir kitas pvz: motina augina vaiką iki 7 metų ir tada jai reikia
persikvalifikuoti. Išlaidas studijų sudaro tiesioginės išlaidos – studijų mokestis, vadovėlių pirkimo ir kt.
4 d. kartojama 3. 70 str. jei pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo – neturi teisės į išlaikymą.
5 d. numatyti kriterijai, kuriais privalo vadovautis teismas spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio.:

 Santuokos trukmė – pvz., jei ji truko mažiau nei metus, teismas apskritai gali nepriteisti išlaikymo ar labai
minimalų ir atvirkščiai
 Abiejų turtinė padėtis – sutuoktinis, kuris turi pakankamai turto, neturi teisės į išlaikymą. Ir atvirkščiai.
Išlaikymo negalima priteisti, jei atsakovas priteisus iš jo išlaikymą, neturės pats minimalių lėšų gyvenimui. Ir
atvirkščia jei vienas sutuoktinis yra rich, kitas gali prisiteisti išlaikymą ir didesnį nei minimalus mėnesinis
atlyginimas.
 Sveikatos būklė – reikia vertinti gydymo, vaistų išlaidas. Todėl šiuo atveju išlaikymo gali reikėti net jei tos jo
pajamos didesnės nei MMA.
 Čia nėra baigtinis sąrašas, teismas gali vertinti ir kitu dalykus.
6 d. – papildo 5 dalį ir nustato papildomus kriterijus į ką turi atsižvelgti teismas.
1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai; - gali būti visai nepriteisiamas ar priteisiamas laikinas
išlaikymas pvz., 2 metams, kol sutuotkinis baigs studijas. Tačiau kartais santuokos trukmė gali būti nesvarbi ir
išlaikymą gali lemti kitos priežastys pvz., jei augina bendrą vaiką.
2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems
giminaičiams; - dažniausiai tokiu atveju nepriteisiamas moralės sumetimais.
3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais; - pvz.,
girtaudamas, vartodamas narkotikus, lošdamas, neprotingai investuodamas.
4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito
sutuoktinio ar šeimos interesams
Jei sutuoktinis, kuris turi mokėti išlaikymą tampa nemokus, tada kitas sutuoktinis gali prašyti teismą įpareigoti
atsakovą pateikti savo prievolės užtikrinimą. Pvz., įkeisti turtą, pagal laidavimą ir kt.
8 d. – trys išlaikymo priteisimo būdai: periodinės išmokos, vienkartine suma ar natūra.
9 d. – viskas jasna,
10 d. – numatyta galimybė nustatyti išlaikymą privalančio mokėti sutuoktinio turto priverstinį įkeitimą (hipoteką), jei
teismas priima sprendimą priteisti išlaikymą.
11d. – ši norma netaikoma, kai priteistas išlaikymas vienkartine suma ar natūra. Turi pasikeisti aplinkybės iš esmės.
tai reiškia, kad teismui priėmus sprendimą, turi iš esmės pasikeisti vienos šalies turitnė padėtis, sveikatos būklė,
darbingumas ir kt.
12 d. – pareiga mokėt išlaikymą pereina įpėdiniams tik tiek, kiek leidžia palikimas, visais atvejais, t.y. neatsižvelgiant
į tai, kokiu būdu įpėdiniai priėmė palikimą. Todėl 5.52 str. netaikomas. Tai aiškinama tuo, kad išlaikymo prievolė yra
asmeninė, todėl gali būti vykdoma tik skolininko turto sąskaita ir negali būt vykdoma jo įpėdinių turto sąskaita.
13 d. iš normos aišku kas čia kaip ką.