Darbo Kodekso Komentaras III Dalis

LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSO
KOMENTARAS
III DALIS
INDIVIDUALS DARBO SANTYKIAI
ANTRAS TOMAS
Z^ Justitia
Vilnius
2004
UDK 349.2(474.5)(094)
Li311
Autori kolektyvas:
G. Buinskas, G. Dambrauskien, T. Davulis, P. Grbliauskas,
P. Koverovas, J. Maculeviius, V. Nekraas, I. Nekroius, D.
Petrylait, V. Tiakijus, V. Vgelis
V a dovas prof. I poli ta s N e kro i us
Darbo kodekso komentaro antro tomo autoriai:

Vytautas Nekraas (DK 86-92, 186-226, 245-247, 253-258 str.)
Ipolitas Nekroius (DK 93-107, 118-141 str.)
Tomas Davulis (DK 108-117 str.)
Paulius Koverovas (DK 142-185 str.)
Vidmondas Vgelis (DK 227-244 str.)
Jurijus Maculeviius (DK 248-252 str.)
Petras Grbliauskas (DK 259-284 str.)
Gintautas Buinskas (DK 285-303 str.)
'l'tffi
ISBN 9955-616-00-8 (2 tomas)

ISBN 9986-567-87-* (bendras)
V. Nekraas, 2004
I. Nekroius, 2004 T.
Davulis, 2004 P.
Koverovas, 2004 V.
Vgelis, 2004 J.
Maculeviius, 2004
P. Grbliauskas, 2004
G. Buinskas, 2004
UAB Justitia", 2004
TURINYS
Sutrumpinimai .........................................................................................7
Pratarm ...................................................................................................9
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSAS
III DALIS
INDIVIDUALS
DARBO SANTYKIAI
(86-303 str.) ..........................................11
X I SKYRIUS
DARBINIMAS (86-92 str.) .......................................................................11

X I I SKYRIUS
DARBO SUTARTIS (93-141 str.) ................................................................45

Pirmasis skirsnis
Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas (93-107 str
.).................45
Antrasis skirsnis
Darbo sutari rys (108-117 Str.) ................................................75
Treiasis skirsnis
Darbo sutarties vykdymas (118-123 str.) ..................................... 113
Ketvirtasis skirsnis
Darbo sutarties pasibaigimas (124-141 str.) ................................ 121
XIII SKYRIUS
D A R B O L A I K A S (142-155 str.).............................................................165
X IV SKYRIUS
P OILS IO LA I K A S (156-185 str.)............................................................207
X V SKY RIU S
DAR BO U M O KEST IS.

GA R AN T IJO S IR K O M P E N S AC IJ O S(186-226 str.).......................................261
XVI SKYRIUS
D A R B O D R A U S M (227 -244 str.).........................................................317
X V II SKYRIUS
M A T ER IA LIN A TS A K O M Y B(245-258 str.).............................................355
X V I I I SKYRIUS
DARBUOTOJ SAUGA IR SVEIKATA (259-284 str.).....................................407

X I X SKYRIUS
DARBO GINAI (285-303 str.).......................................................509

Komentaro abclin dalykin rodykl......................................539
Normini teiss akt rodykl....................................................595
SUTRUMPINIMAI
ATPK...................Administracini teiss paeidim kodeksas //
inios. 1985, Nr. 1-1
BK .....................Baudiamasis kodeksas //inios. 2000, Nr. 89-2741
BPK ...................Baudiamojo proceso kodeksas // inios. 2002,
Nr. 37-1341
BVK.....................Bausmi vykdymo kodeksas // inios. 2002,
Nr. 73-3084
c.b........................civilin byla
CBS ...................Civilini byl skyrius
CK .....................Civilinis kodeksas // inios. 2000, Nr. 74-2262.
CPK ....................Civilinio proceso kodeksas // inios. 2002,
Nr. 36-1340
DK .....................Darbo kodeksas // inios. 2002, Nr. 64-2569
DK ...................Darbo statym kodeksas // inios. 1972,
Nr. 18-137 (negalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.)
..........................Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,
sigaliojimo ir gyvendinimo statymas // inios.
2002, Nr. 64-2569
kat........................kategorija
Konstitucija..........Lietuvos Respublikos Konstitucija
LAT ...................Lietuvos Aukiausiasis Teismas
LR KT ................Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
OJ........................Official Journal ofthe European Union
TDO.....................Tarptautin darbo organizacija
inios...................Valstybs inios
PRATARME
Mokslinio praktinio DK komentaro antr tom pareng autori kolektyvas, kurio daugum sudaro Vilniaus universiteto Darbo teiss
katedros dstytojai. Dalis j taip pat dirba atsaking praktin teisin
darb, todl gerai imano ne tik darbo teiss teorij, bet ir darbo
statym taikymo praktik.
Antrame DK komentaro tome komentuojama treioji kodekso dalis Individuals darbo santykiai". Individuali darbo santyki, ypa
darbo sutarties, teisinio reguliavimo srityje padaryta labai daug esmini pakeitim. Komentare aikinama ne tik DK naujovs, bet ir
postatyminiai aktai, kurie buvo priimti gyvendinant kodekso nuostatas. Autori kolektyvas apgailestauja, kad menkai galjo remtis
teism praktika. Ta praktika kol kas yra per daug menka, kad j bt galima apibendrinti ir tuo remiantis daryti kokias nors ivadas.
Komentaro skyriai buvo kolegialiai aptariami autori kolektyvo.
Stengms kiek manoma pateikti skaitytojams kolektyvin suderint nuomon. Deja, ne visuomet tai pavyko pasiekti, todl kai kuri straipsni komentare idstyta nuomon nebtinai sutampa su
autori kolektyvo daugumos nuomone.
Komentaras skiriamas teisininkams, darbdaviams ir darbuotojams,
j asociacijoms, teiss specialybs studentams ir visiems, kurie domisi darbo teise.
DK straipsniai komentare pateikiami pagal oficial io kodekso
tekst (inios. 2002, Nr. 64-2569; 2003, Nr. 70-3167). Panaudoti norminiai teiss aktai, paskelbti iki 2004 m. sausio 1 dienos.
Prof. Ipolitas Nekroius
III
86 str.
L IE T U V O S R E S P U B L IK O S D A R B O K O D E K S A S
III DALIS INDIVIDUALS
DARBO SANTYKIAI
XI SKYRIUS
DARBINIMAS
OD STRAIPSNIS
Teiss darb gyvendinimas
Asmenys teis darb gyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant darbinimo tarnyboms.
1. Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kokiomis pagrindi- 1

nmis formomis asmenys gyvendina teis darb: patys be paalins pagalbos sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant tam galiotoms institucijoms.
Teise darb laikoma garantuojama teis gauti apmokam darb 2
pagal dto darbo kiek, kokyb, veiklos rezultatus bei darbo paklaus ir
pasil darbo rinkoje, darbo pasirinkim pagal turim profesij,
isilavinim, taip pat turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas. Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas mogus
gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turti teis tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising darbo umokest ir socialin apsaug nedarbo atveju.
i teis utikrinama besipltojanio kio sistema rinkos slygomis,
galimybe sigyti tam tikr profesij (specialyb), kelti savo kvalifikacij. Teiss laisvai pasirinkti darb iraika yra tai, kad darbuotojas be
didesni apribojim savo praymu gali nutraukti sudaryt darbo sutart, t. y. baigti su darbdaviu atsiradusius darbo teisinius santykius.
Priveriamasis darbas yra draudiamas. Tokiu darbu nelaikoma tar- 3
nyba kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, statymo
11
86 str.
III DALIS. Individuals darbo santykiai
reguliuojamas teismo nuteistj darbas, taip pat asmen darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ir kitais ypatingais atvejais. Esant
prastoms normalioms slygoms mogus savo noru gali apskritai nedirbti, suprantama, jei jis turi tam tikr teist pragyvenimo altin.
Tokios Konstitucijoje ir kituose norminiuose teiss aktuose ireiktos nuostatos visikai atitinka tarptautini dokument reikalavimus.
Antai Europos socialins chartijos (pataisytos) 1-4 straipsniuose nurodoma, kad mogus turi teis laisvai pasirinkti darb, teis tinkamas darbo slygas ir darbo apsaug, teis tok darbo umokest,
kuris garantuot jam ir jo eimai normal gyvenimo lyg 1. Analogikas taisykles nustato keletas TDO konvencij ir rekomendacij.
2. Dauguma moni savo teis darb, pasirinkdami jiems priim
tinas darbo slygas, gyvendina patys savanorikai sudarydami dar
bo sutartis. Darbo sutariai sudaryti btinos tam tikros slygos: yra
sukaks reikalingas amius, turti reikiam kvalifikacij, specialy
bs ini, bti tam tikros sveikatos bkls ir panaiai. Darbo sutartis
sudaroma ratu (smulkiau apie darbo sutarties sudarymo tvark r.
DK 99 str. komentar). Pas darbdav pradti darbo veikl paprastai
leidiama tik sudarius darbo sutart. iems darbo santykiams regu
liuoti yra bdingas darbuotoj lygiateisikumo principas, neatsivel
giant lyt, ras, tautyb, pilietyb, politinius sitikinimus, pair
religij ir kitas aplinkybes, nesusijusias su dalykinmis darbuotoj
savybmis.
Tam tikros darbo veiklos rys (specifiniai darbai) yra galimos ir
nesudarant darbo sutarties, pavyzdiui, asmenys, turintys verslo liudijim, gali patys atlikti tam tikrus darbus, nurodytus tame liudijime; atlikti reikiam darb pagal autorines sutartis; atlikti trumpalaikius savanorikus ir pagalbos (talkos) darbus.
Specifin darbo veiklos atmaina, kurios reguliavimas ieina u darbo teiss rib, yra valstybs tarnyba valstybs ir savivaldybi institucijose, kai jose dirbantys asmenys gyja valstybs tarnautojo status.
J darbo veikla pradedama paskyrus eiti pareigas. Valstybs tarnautoj tarnybos santykius daugiausia reguliuoja Valstybs tarnybos statymas2.
3. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad asmenys teis dar
b gali gyvendinti tarpininkaujant darbinimo tarnyboms. Esant pa
lyginti dideliam nedarbui rasti tinkam darb ir sidarbinti nedir
baniam asmeniui savarankikai yra sunku. Tai ypa pasakytina apie
1
2
12
inios. 2001, Nr. 49-1704.

inios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.
XI SKYRIUS. darbinimas
8687 str.
jaunus, danai neturinius paklausios specialybs asmenis, priepensinio amiaus mones, negalius asmenis ir kai kuriuos kitus. Teikti
pagalb sidarbinti yra sudaryta darbinimo tarpininkavimo tarnyb
sistema (r. DK88 str. komentar), turinti specialius galiojimus ioje
srityje.
Teisiniu poiriu nra tarpininkavimas sidarbinti, jei asmen konsultuoja kiti mons, neturintys speciali galiojim iuo klausimu,
teikia vairius patarimus (k daryti, kur kreiptis, ko mokytis ir pan.),
bei sutikimas, leidimas dirbti, pavyzdiui, mokyklos, kurioje vaikas
mokosi, taip pat vieno i tv ar kito vaiko atstovo pagal statym
raytinis sutikimas bei vaiko nuo keturiolikos iki eiolikos met sveikat priirinio gydytojo leidimas dirbti konkret darb. Taiau tai
gali bti laikoma pagalba rasti darb ir panaiai.
O / STRAIPSNIS
darbinimo svoka
darbinimas yra sistema teisini, ekonomini, socialini ir organizacini priemoni, kurias teikia valstybs, savivaldybi arba kitos mons, staigos, organizacijos, padedanios sudaryti darbo sutart.
1. Komentuojamame straipsnyje pateikiami nusakyti, apibrti i
darbinimui bdingi veiksniai, kitaip tariant, pateikiama darbinimo
svoka. Visi jame ivardyti darbinimo veiksniai yra glaudiai susij,
skirti tam tikram tikslui: teikti pagalb greiiau, tinkamiau sidar
binti sudarant darbo sutart. Teisiniai veiksniai bt tuti, jei jie ne
siremt ekonomine baze, ekonominiais dsniais. Savo ruotu geras,
tinkamas visuomenini ekonomini santyki teisinis reguliavimas
padeda ekonominei bazei tvirtti, pltotis. Be mint dviej veiks
ni (teisini, ekonomini) nemanomas socialini reikmi tenkini
mas, organizacini priemoni, padedani sudaryti darbo sutartis,
gyvendinimas. Taigi visuma i priemoni, kurias teikia valstybs,
savivaldybi arba kitos mons, staigos, organizacijos, padedanios
vairi kategorij asmenims greitai ir tinkamomis darbo slygomis
sidarbinti, sudaro darbinimo institut.
2. darbinimo instituto normos ne tik nepaeidia darbo santy- 2
ki teisinio reglamentavimo principo - laisvai pasirinkti darb, bet
kartu lemia ir kito principo - valstybs pagalbos asmenims gyven
dinti teis darb - egzistavim (r. DK 2 str. komentaro 3 ir 4 da
lis), kartu ipleia galimyb bei jos apimt, kuria asmuo gali taikyti
laisv darbo pasirinkim. darbinimo institucij veikla darbinant
13
8788str.
konkret asmen pradedama tik jam kreipusis suteikti pagalb sidarbinti, i pagalba asmeniui nra privaloma, jis bet kada gali jos
atsisakyti.
O O STRAIPSNIS
darbinimo tarpininkavimo tarnybos
1. darbinimo tarpininkavimo paslaugas nemokamai teikia Lietuvos
darbo bira prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Lie
tuvos darbo bira). Lietuvos darbo biros struktr sudaro Respubliki
n ir teritorins darbo biros.
2. Tarpininkauti dl darbinimo gali ir kitos mons, staigos, organi
zacijos, kuri statuose ar steigimo dokumentuose nurodyta i veikla.
1 1. Siekiant garantuoti, kad bt veiksmingai gyvendinama teis

darb, Europos socialins chartijos (pataisytos) 1 straipsnio 3 ir 4 da
lyse nurodoma, kad reikia sukurti tarnybas, teikianias visiems dar
buotojams nemokamas paslaugas sidarbinimo reikalais, arba palai
kyti j veikl, taip pat organizuoti arba skatinti darbuotoj reikiam
profesin orientavim, rengim ir perkvalifikavim1. Lietuvos Res
publika, ratifikuodama i chartij, taip pat sipareigojo laikytis i
principini nuostat2. Pagrindins taisykls, kuriomis vadovaujantis
turi bti kuriamos darbinimo tarnybos, nustatomos TDO konven
cijoje Nr. 88 Dl darbinimo tarnyb organizavimo"3. i taisykli
buvo laikomasi sudarant darbinimo tarpininkavimo tarnyb siste
m ir nustatant j teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikoje.
Komentuojamame DK straipsnyje nurodoma, kokia darbinimo
tarpininkavimo tarnyb sistema veikia Lietuvoje.
2 Pagrindin darbinimo tarpininkavimo grandis yra Lietuvos darbo
bira prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Lietuvos
darbo bira) ir teritoriniai jos padaliniai - teritorins darbo biros.
3 2. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal darbo biros darbinimo
tarpininkavimo paslaugas asmenims teikia nemokamai.
4 Remiantis Bedarbi rmimo statymo 21 straipsniu4 Lietuvos dar
bo bir steigia Vyriausyb, kuri (arba jos galiota institucija) taip
pat tvirtina ios darbo biros nuostatus. Teritorines (miest, rajon)
1
inios. 2001, Nr. 49-1704.

statymas Dl 1996 met Europos socialins chartijos (pataisytos) ratifika
vimo" // inios. 2001, Nr. 49-1699.
3
inios. 1996, Nr. 28-672.
4
inios. 1991, Nr. 2-25.
2
14
str.
darbo biras steigia ir j nuostatus tvirtina Lietuvos darbo bira. Lietuvos darbo bira ir jos teritorins darbo biros yra valstybs staigos, kurios yra juridiniai asmenys, turintys savo sskaitas banke, antspaudus ir bendr simbolik. Lietuvos darbo bira ir jos teritorins
darbo biros yra ilaikomos i Uimtumo fondo l.
Svarbiausi Lietuvos darbo biros udaviniai yra organizuoti Lietu- 5
vos gyventoj uimtumo garantij realizavim darbo rinkoje; statym nustatyta tvarka skirti ir mokti bedarbio paalpas ir kitas numatytas pinigines imokas; teikti paslaugas ir param darbdaviams,
iekantiems reikiamos kvalifikacijos darbuotoj; siekti alies ir jos
teritorijos darbo rinkose suderinti darbo paklaus ir pasil; organizuoti Trials komisijos prie Lietuvos darbo biros veikl; tvirtinti
teritorini darbo bir veiklos kryptis, tikslus ir uduotis.
Pagal Lietuvos darbo biros prie Socialins apsaugos ir darbo
ministerijos nuostat, patvirtint socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. liepos 18 d. sakymu Nr. Al-1231, 11 punkt i darbo bira, vykdydama jai pavestus udavinius, atlieka tokius pagrindinius veiksmus: 1) organizuoja darbo rinkos politikos priemoni
gyvendinim, teikiant paslaugas ir param darbo netekusiems asmenims, nustato teritorini darbo bir veiklos tikslus, udavinius
ir j pasiekimo rodiklius, vertina teritorini darbo bir veiklos
planus ir ataskaitas; 2) organizuoja gyventoj uimtumo ir nedarbo kitimo, teikiam klientams paslaug ir valstybs paramos efektyvumo tyrimus, pagal savo kompetencij rengia ir gyvendina priemones jam didinti; 3) organizuoja Trials komisijos prie Lietuvos
darbo biros veikl; 4) disponuoja statym ir socialins apsaugos
ir darbo ministro nustatyta tvarka i Uimtumo fondo ir kit altini gautomis lomis, skirsto jas teritorinms darbo biroms finansuoti darbo rinkos politikos priemones ir atlieka j panaudojimo
kontrol; 5) informuoja visuomen apie darbo rinkos politikos priemoni vykdym ir i Uimtumo fondo gaut l joms finansuoti
panaudojim; 6) skelbia, suderinusi su Socialins apsaugos ir darbo ministerija, teritorinse darbo birose registruot nedarbo lyg
alyje ir jos teritorijose; 7) atlieka ekonomikos ir socialini-demografini pokyi takos nedarbo lygiui alyje ir jos teritorijose vertinim, numato tam tikr socialini demografini gyventoj grupi
uimtumo didinimo ir prevencines nedarbo ribojimo priemones;
8) rengia praneimus ir apvalgas Socialins apsaugos ir darbo ministerijai apie alies ir jos teritorij darbo rinkos bkl ir galimus
1
inios. 2003, Nr. 82-3759.

15
88 str.
pokyius, teikia nedarbo mainimo bei galiojani statym ir kit

normini teiss akt, reguliuojani darbo rink, pildymo ar keitimo pasilymus; 9) bendradarbiauja pagal savo kompetencij su Lietuvos Respublikos ir usienio ali darbinimo tarpininkavimo tarnybomis bei kitomis institucijomis ir organizacijomis darbo rinkos
politikos gyvendinimo srityje; 10) konsultuoja ir tarpininkauja dl
Lietuvos Respublikos piliei ir nuolatini Lietuvos Respublikos
gyventoj darbinimo usienyje; 11) nustatyta tvarka iduoda usienieiams leidimus dirbti ir tarpininkauja sidarbinti Lietuvoje
pagal nustatyt kvot; 12) dalyvauja programuojant ir planuojant
Europos Sjungos struktrin param, nustatyta tvarka rengia projektus paramai i Europos Sjungos gauti ir juos gyvendina;
13) konsultuoja visuomen ir projekt pareikjus apie Europos
Sjungos struktrins paramos galimybes; 14) vykdo kitas statym ir kit normini teiss akt pavestas funkcijas.
Savo ruotu teritorins darbo biros panaius veiksmus atlieka
savo teritorijose. Jos analizuoja darbo paklaus ir pasil savo teritorijoje; registruoja ir skelbia laisvas darbo vietas, registruoja iekanius darbo asmenis ir bedarbius; kartu su savivaldybmis rengia teritorines uimtumo programas pirmiausiai toms grupms
gyventoj, kurie negali lygiaveriai su kitais asmenimis gyvendinti
teiss darb; skiria ir moka bedarbio paalp; nustatyta tvarka
skiria neprocentines paskolas bedarbiams pradti savo versl ir panaiai.
Pagal Bedarbi rmimo statymo 10 straipsn1 darbdavys, statym nustatyta tvarka maindamas darbuotoj skaii arba nutraukdamas mons veikl, privalo prie du mnesius praneti darbo birai, savivaldybei ir mons profesinms sjungoms, o j nesant,
mons darbuotoj visuotiniame susirinkime (konferencijoje), kai
per trisdeimt kalendorini dien numatoma atleisti grup darbuotoj. Jeigu darbdavys atleido grup darbuotoj nesilaikydamas nustatytos praneimo tvarkos, j atleidimo terminai perkeliami iki to
laiko, kada turjo pasibaigti nurodyti praneimo terminai.
Grups darbuotoj atleidimu laikomas atleidimas, kai i darbo atleidiama: 1) deimt ir daugiau darbuotoj, jei monje dirba iki devyniasdeimt devyni darbuotoj; 2) daugiau kaip deimt procent
darbuotoj, jei monje dirba nuo imto iki dviej imt devyniasdeimt devyni darbuotoj; 3) trisdeimt ir daugiau darbuotoj, jei
monje dirba trys imtai ir daugiau darbuotoj. Grups darbuotoj
1
16
inios. 1991, Nr. 2-25.
L\
"86I-8t> '*N 'OOOZ
hfojonjBp sneiorejS oijgpip ns gfisns IB JI BfpBjBojdsjja hiuoui hto
-UBD[9A njSBUI S9qXjSBA SOSA 'hiUIBS 'tliqjBAS BUIBppiBJMlU tlT3f
BSBUBd JI BUIUipU9AX hUOUI3jd JUBfOTVZUBJO jnBA^Bp - SO
-unffes smsaiojd !sBurejojd iijBp hfhsaiA i}S9jd ' SB S AES OUIUIBSS
OUItUIZn O5Sp[UBJBABS J OSJ9A SBUIOpndEd JiCreptlS - ?qXpBAA
- BS '(^3[ J ouiniuiizn oup[Bi 'hqnp[ ojsp ' OUL C JOU I OsajoJd) sau
-OUISjd SO5[lOd SO5UJ OqJBp SUI9lf ^CjBJ iSBI9JBd J S9S91 hfol
-onqjBp '3fo5[u;j oqjsp jpBd aids ii
siBfoionqjBp ns ijonziuBJO - BZJiq
-JX BUIJAJ SBjn5[ 'S9UOUI9jd SBJBA jXp?[XA J 1AJBUIIIU B dnjS
OqjBp 'SniUJBpBd OrnipialB UU9ASnS BUIBpj[9S "SOZJiq OqjBp S9U
- JO ; J 3J 9ijd B C SUI 05[ 9IBS JX BuiajAi ijpns sadtuS oqjBQ "hAojsiB
hSunffes tiisaiojd suouit J oiABpqjBp 'saqXpBAABS 'sozjiq oqjBp
suiJOjjaa si B U I B fonuijojns npuuBd ojaaiJBd dtuS oqjBp Bp[ox
SniUJBpBd OUIP3JB OUIO^BUinU JUU3ASnS S9UOUI3jd S3U0U9A9jd
pu3JBd dtuS oqjBp jAJBpns Onis if STO 3 JJJ "snUJBpBd snuiBiSiau
lUU9ASnS S9qAlUB J B5UJ OqJBp SOJ3A b[9AOd OUIip
A hU9ip hlUJOpU9B5[
hfo}onqjBp
lUIS9p J9d 'BUIP9JB
snfojonqjBp
feuiS9UBjd isnAB 'Bzjiq oqjBp 9uuoaJ3X
-9ud jAjB OUIP9JB
^ O U K I B B U J B juiqjBpi S B I J J S 'sauoui
hfojonqjep
hfojonqjBp huiBizp9iiB juizBuins 'oqjBp si
gdnjS J U 9 A S S9uoui9ud J snpnq ij
SUIOjpU9q 19pBd B
hfojonqjBp psi9pB huiojBuinu i9q 5ur>[nja J BJ B ' BJ S BU I 'sii
ouiipigpB ouio;Buinu 9idB (guippiJsns hf BUJB BJ [S U 9 UISB snfojonq
-JBp BfonUIJOIU Slf 1UBS9U h[) SBUnffeS S9US9IOjd S9UOUlt BfonUJJOJU
niSBJ SBU9P OqjBp S9UJOpU9IB5[ SBUAjd9S S9Jd dlB5[ nBJ9A 9U SXA
-BpqJBp 9qXpEAABS J BZJiq OqJBp 9UJOaiJ91 BUIP9JB hfojOnqjBp
S9dnj 9ldB BUIS9UBjd SBUIBp5[9JBd 5f }UU9ASnS SUIBUJBpBd OUI
-JP91B SUI9UJES Snj5Und J 9 SO5[JBA1 SOflOU9A9jd Of J OUIP9JB
hfoionqjBp sgdnjr) sojguiui B S B J "Efisugd ouiifosi ? p ijJBjns oq
'huiS5[9A hjBJ ofojOnqjBp 9p BAA^BOU OABpqjBp
OABS jJBins oqjBp Bi5[nBJinu 9un5[ 'iBfojonq
-JBp uiBfonioB5st9u nrare5[S hfojonqjBp jsi9|iB huioiBuinu i Ejjpind c
XSO5[JBA1 SOflOU9A9jd Of J OUIP9IJB hfOJOnqJBp S9dnjQ SOlUJJABd
X9 -l^i nuiA5[Es| "p 0 S9zn9 - UJ 0003 S9 JJSUUJ oqjBp J soSnBsdB
S9UB0OS BBd 'OI 9Q -OUUIJ9J SOf Ol^pOJnU 3pClJBanS JUBZp9ZBd
-9U ijJBins hqjBp hiuiuoz9S J pBans oqjBp BionmuiJ9i
-JP 'hfojOnqjBp 9dnj BUIBIZpigpB IB5[ 'BfoAJB UIO5JB9U
gg
IX
88
str.
III DALIS. Individualus darbo

santykiai
atleidimu i darbo, darbo biroms ir kitoms organizacijoms papildom reikalavim utikrinti atleidiam (atleist) darbuotoj, nedirbani j eimos nari uimtumo ir socialines garantijas gali nustatyti specials statymai. I toki statym pamintinas Valstybs
mons Ignalinos atomins elektrins darbuotoj papildom uimtumo ir socialini garantij statymas 1. Pagal io statymo 4 straipsn
atleidiamam ar atleistam i darbo darbuotojui sudaromas individualus planas, kuriame numatomos jo uimtumo priemons ir socialins garantijos. Teritorinje darbo biroje usiregistravusiems atleistiems i darbo darbuotojams ir nedirbantiems j eim nariams
yra taikomos darbo rinkoje papildomai remiam bedarbi garantijos (r. DK 92 str. komentar). Darbdaviams, steigiantiems kompensuojamsias darbo vietas (pirmiausia Ignalinos atomins elektrins regione) atleistiems i darbo darbuotojams darbinti bei
atitinkanias j isilavinim ir kvalifikacij ir jas pagal individualius planus darbinantiems atleistus i darbo darbuotojus, u kiekvien darbo viet mokama dvideimt keturi minimalij mnesini alg dydio kompensacija: sudarius darbo sutart, pervedama
dvylikos minimalij mnesini alg dydio kompensacija, o prajus dvylikai mnesi nuo darbo sutarties sudarymo dienos, pervedama po vien minimalij mnesin alg kas mnes darbintj
darbo laikotarpiu. iuo statymu numatytos ir kai kurios kitos papildomos uimtumo ir socialins garantijos: ilgesnis (iki deimties mnesi, o teritorins darbo biros sprendimu ir ilgiau) atleidiam ir
atleist i darbo darbuotoj profesinis mokymas, vykdomas Bedarbi rmimo statymo nustatyta tvarka; atleistiesiems mokamos papildomos ieitins imokos; specialios persiklimo imokos ir kitos
garantijos. Uimtumo ir socialins garantijos finansuojamos Ignalinos atomins elektrins eksploatavimo nutraukimo fondo, tarptautins paramos ir kit altini lomis.
3. Darbo rinkos bklei, darbo rinkos politikos priemoni ir paslaug gyvendinimo klausimams nagrinti prie Lietuvos darbo biros ir teritorini darbo bir steigiamos visuomeniniais pagrindais
veikianios trials komisijos. Jos sudaromos i vienodo skaiiaus
lygiateisi nari: darbuotoj (profesini sjung, susivienijim, asociacij ir kt.), darbdavi (asociacij, konfederacij ir kt.) ir valstybs
bei savivaldybi institucij atstov.
Trials komisijos savo veikloje vadovaujasi statymais, kitais norminiais teiss aktais ir Vyriausybs patvirtintais Triali komisij prie
1
18
inios. 2003, Nr. 48-2106.
H H i.
i str.
Lietuvos darbo biros nuostatais1. Remiantis Bedarbi rmimo statymo 21 straipsnio 10 dalimi, Trials komisijos prie Lietuvos darbo biros nuostatus ir Pavyzdinius triali komisij prie teritorini
darbo bir nuostatus pavesta tvirtinti socialins apsaugos ir darbo ministrui. Taiau kol ie nuostatai nra patvirtinti, trials komisijos vadovaujasi mintais Vyriausybs nutarimu patvirtintais nuostatais.
Pagal Triali komisij prie Lietuvos darbo biros nuostatus Res- 9
publikin trial komisija teikia Lietuvos darbo birai ir Uimtumo
tarybai prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos prioritetini
darbo rinkos politikos priemoni nustatymo, j finansavimo, atsivelgiant darbo rinkos tendencijas ir nedarbo bkl, pasilymus;
nustato prioritetines verslo pltojimo teritorijas, kuriose bedarbiams
organizuoti savo versl suteikiamos paskolos atsivelgiant verslo
pobd gali bti didinamos; svarsto Lietuvos darbo biros ir teritorini
darbo bir veiklos ataskaitas ir teikia j veiklos tobulinimo pasilymus; teikia pasilymus dl darbo rinkos srities mokslo tiriamj
darb vykdymo ir panaiai.
Teritorins trials komisijos teikia teritorinms darbo biroms, 10
apskrii vadovybei ir savivaldybms pasilymus dl gyventoj uimtumo program, nedarbo ribojimo priemoni rengimo, viej
darb, Uimtumo fondo remiam darb organizavimo ir finansavimo;
svarsto teritorini darbo bir veiklos ataskaitas; analizuoja darbo
paklaus ir pasil tam tikroje teritorijoje ir teikia pasilymus
teritorinms darbo biroms dl laikino (iki ei savaii) grups
darbuotoj atleidimo sustabdymo arba atleidimo termino atidjimo,
jeigu nesudaryta slyg darbinti atleidiamus darbuotojus, organizuoti j profesin mokym; aprobuoja teritorini darbo bir
pateikt moni, kuriose numatoma organizuoti Uimtumo fondo
remiamus darbus, sra; teikia teritorinms darbo biroms pasilymus dl profesinio mokymo bedarbi, kuriems profesijai sigyti reikia
daugiau kaip ei mnesi, finansavimo i Uimtumo fondo
pratsimo tikslingumo ir panaiai.
4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tarpinin- ii
kauti dl darbinimo, be darbo bir, gali ir kitos mons, staigos,
organizacijos, kuri statuose ar steigimo dokumentuose nurodyta i
veikla.
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. gegus 24 d. nutarimas Nr. 618
Dl Uimtumo tarybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostat
ir Triali komisij prie Lietuvos darbo biros nuostat patvirtinimo" // inios.
1996, Nr. 51-1227.
19
89
str.

santykiai
STRAIPSNIS Informacija apie

laisvas darbo vietas
1. Iekantys darbuotoj darbdaviai turi informuoti teritorines darbo

biras apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobd, darbo
apmokjimo ir kitas slygas bei pretendentams sidarbinti keliamus kva
lifikacinius reikalavimus.
2. Teritorins darbo biros registruoja laisvas darbo vietas, vieai jas
skelbia ir silo iekantiems darbo asmenims.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatomos pagrindins gairs,
kurios suteikia galimyb iekantiems darbo asmenims ir darbdaviams
gauti informacij apie esamas laisvas darbo vietas, darbinimo sly
gas, be to gyvendinti darbinimo proceso nemanoma. iame straips
nyje nurodomi veiksmai, kuriuos turi atlikti darbdaviai ir teritorins
darbo biros, kad reikiam informacij apie laisvas darbo vietas ga
lt gauti visi suinteresuoti asmenys.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal laisvas darbo vietas re
gistruoja teritorins darbo biros. Bedarbi rmimo statymo
11 straipsnyje1 nustatyta, kad laisv darbo viet registravimo terito
rinje darbo biroje tvark nustato socialins apsaugos ir darbo mi
nistras. Socialins apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandio 18 d.
sakymu Nr. 55 patvirtinta Laisv darbo viet registravimo darbo
biroje tvarka2.
Pagal Laisv darbo viet registravimo darbo biroje tvarkos 2 punkt
laisva darbo vieta yra: 1) darbo vieta, kuri atsiranda darbdaviui
nutraukus su darbuotoju darbo sutart (jei i darbo vieta nelikviduojama); 2) darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams darbinti mons steigta (pritaikyta) darbo vieta.
Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi iekantys darbuotoj darbdaviai turi informuoti teritorines darbo biras apie laisvas
darbo vietas, nurodyti silomo darbo funkcijas ir pobd, darbo umokest ir kitas slygas bei pretendentams sidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Laisvos darbo vietos yra skirting paskiri, jas darbdavys nurodo laisvos darbo vietos registravimo kortelje.
Darbo vietos registravimo pagrindas gali bti bet kokios laisvos
darbo vietos atsiradimas, darbo vietos, steigtos pagal susitarim su
darbo bira, darbo vietos papildomai remiamiems darbo rinkoje
1
2
20
inios. 1991, Nr. 2-25.

inios. 2002, Nr. 43-1637.
89-90 str.
bedarbiams darbinti (smulkiau apie darbo viet pastariesiems darbinti steigim ir darbinim r. DK 92 str. komentar).
3. Savo ruotu teritorins darbo biros remdamosi komentuojamo 4
straipsnio 2 dalimi ir Laisv darbo viet registravimo darbo biroje
tvarka renka informacij i darbdavi apie laisvas darbo vietas ir registruoja jas, susitaria su darbdaviais dl darbinimo laisvas darbo vietas
datos, suderinusios su darbdaviais dl darbinimo, vieai skelbia informacij apie laisvas darbo vietas savarankikos informacijos paiekos
sistemoje, internetinje darbo biroje, informaciniuose konsultaciniuose
centruose, jaunimo darbo centruose ir kitose atviro informavimo
vietose. Darbo biros keiiasi informacija apie laisvas darbo vietas,
silo jas iekantiems darbo asmenims, kontroliuoja j darbinim.
STRAIPSNIS Tarpininkavimas
darbinant usienyje
Tarpininkauti dl piliei darbo usienyje - iimtin valstybs teis.

J gyvendina Lietuvos darbo bira. Kitos mons, staigos ir organizacijos gali tarpininkauti dl piliei darbinimo usienyje tik turdamos
Vyriausybs galiotos institucijos iduotas licencijas.
1. Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kad tarpininkauti dl 1
piliei darbinimo usienyje yra iimtin valstybs teis. J gyven
dina Lietuvos darbo bira. i bira dl Lietuvos Respublikos pilie
i, taip pat nuolatini Lietuvos Respublikos gyventoj darbinimo
usienyje tarpininkauja pagal Lietuvos tarptautines sutartis arba su
tartis, sudarytas su usienio valstybs darbinimo tarpininkavimo
agentra ar darbdaviu (Bedarbi rmimo statymo 4 str.)1.
2. Be Lietuvos darbo biros, kitos mons, staigos, organizacijos 2
gali tarpininkauti dl Lietuvos Respublikos piliei ir nuolatini Lie
tuvos Respublikos gyventoj darbinimo usienyje tik turdamos Vy
riausybs galiotos institucijos iduotas licencijas. Tokia institucija
yra Socialins apsaugos ir darbo ministerija.
Licencijos tarpininkauti dl asmen darbinimo usienyje iduodamos vadovaujantis Licencij tarpininkauti dl Lietuvos Respublikos piliei darbinimo usienyje idavimo tvarka, patvirtinta socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugpjio 19 d. sakymu
Nr. Al-1272. Tokios licencijos iduodamos monms, staigoms, organizacijoms, bet ne atskiriems fiziniams asmenims.
1
2
inios. 1991, Nr. 2-25.

inios. 2003, Nr. 82 -3760.
21
90
str.

santykiai
Pagal Licencij tarpininkauti dl Lietuvos Respublikos piliei

darbinimo usienyje idavimo tvarkos 6 punkt iduodamos i ri licencijos: 1) usiimti Lietuvos Respublikos piliei ir nuolatini
Lietuvos Respublikos gyventoj darbinimo usienyje (licencijoje nurodoma konkreti alis arba darbinimo agentra, arba darbdavys)
tarpininkavimo veikla; 2) usiimti jrinink (Lietuvos Respublikos
piliei ir nuolatini Lietuvos Respublikos gyventoj) darbinimo
usienio laivuose tarpininkavimo veikla; 3) usiimti Lietuvos Respublikos piliei ir nuolatini Lietuvos Respublikos gyventoj darbinimo aptarnaujaniu personalu kruiziniuose laivuose tarpininkavimo veikla.
Juridinis asmuo, norintis gauti licencij, pateikia paraik Socialins apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir lygi galimybi
skyriui. Paraikoje nurodoma: juridinio asmens pavadinimas (jo teisin forma, identifikavimo kodas, buvein, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pato adresas); licencijuojamos veiklos pavadinimas (licencijos ris); pareikjui atstovaujanio asmens duomenys
(vardas, pavard, pareigos, telefono, fakso numeriai, atstovavimo
pagrindas ir atstovavim pagrindiantys dokumentai); paraikos padavimo data; pridedam dokument sraas.
Kartu su paraika pateikiami ie dokumentai: juridinio asmens steigimo dokument ir registravimo paymjimo kopijos; patalp, kuriose vyks iekani darbo asmen primimas, nuosavyb ar patikjimo teis patvirtinani dokument arba nuomos ar panaudos
sutari kopijos; bendradarbiavimo su darbinanios alies darbinimo tarpininkavimo agentra sutarties kopija; darbinimo tarpininkavimo veiklos apraymas; Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos atitinkamo teritorinio skyriaus, taip pat Valstybins mokesi inspekcijos atitinkamo teritorinio skyriaus paymos, kad mon
neturi siskolinim Valstybinio socialinio draudimo fondui ir valstybs biudetui; kiti Licencij tarpininkauti dl Lietuvos Respublikos
piliei darbinimo usienyje idavimo tvarkos 10 punkte nurodyti
dokumentai. Vis dokument, sudaryt ne lietuvi kalba, pateikiamas notaro patvirtintas vertimas lietuvi kalb.
Tuo atveju, kai bendradarbiavimo sutartis pasiraoma ne su darbinimo tarpininkavimo agentra, o tiesiogiai su darbinanios alies
darbdaviu, yra pristatomas darbinanios alies atsakingos institucijos ratas, patvirtinantis, kad pagal darbinanios alies norminius
teiss aktus darbdavys turi teis darbinti usienio ali pilieius.
Socialins apsaugos ir darbo ministerija licencij iduoda arba raytin motyvuot atsisakym iduoti licencij pateikia ne vliau kaip
22
90 str.
per trisdeimt kalendorini dien nuo dokument gavimo dienos.

Licencija iduodama neterminuotam laikui.
Prarads licencij jos turtojas turi paskelbti apie prarast licenci- 6
j viename Lietuvos Respublikos dienrai. Nuo paskelbimo dienos licencija laikoma negaliojania. Praradusiam licencij asmeniui,
kuris pateikia paraik, motyvuot paaikinim, skelbimo apie
prarast licencij dienratyje kopij, Socialins apsaugos ir darbo
ministerija iduoda licencijos dublikat su yma Dublikatas" arba
pateikia raytin motyvuot atsisakym iduoti licencijos dublikat
ne vliau kaip per penkias darbo dienas nuo paraikos gavimo
dienos.
Socialins apsaugos ir darbo ministerija licencijos neiduoda, jei- 7
gu: pareikjas pateikia ne visus licencijai gauti reikalingus dokumentus; pateikia klaidingus, netikslius duomenis; nustatoma, kad
pareikjas nesumokjo valstybinio socialinio draudimo mok arba
mokesi valstybs biudetui, savivaldybi biudetams ar valstybs
pinig fondams, kuriuos administruoja Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos. Juridinis asmuo, kuriam buvo atsisakyta iduoti licencij, gali jos kreiptis pakartotinai bendra tvarka,
nurods prieastis, dl kuri nebuvo iduota licencija, ir pateiks
informacij apie t prieasi paalinim.
Socialins apsaugos ir darbo ministerija gali sustabdyti licencijos 8
galiojim arba spti licencijos turtoj apie galim jos panaikinim,
jeigu licencijos turtojas paeid statym, kit normini teiss akt
reikalavimus, susijusius su licencijoje nurodyta veikla. Apie sprendim
sustabdyti licencijos galiojim ministerija per penkias darbo dienas
nuo sprendimo primimo ratu pranea licencijos turtojui ir
nurodo licencijos galiojimo sustabdymo motyvus. Sustabdius licencijos galiojim, licencijos turtojas licencijuojamos veiklos paeidimus turi paalinti ne vliau kaip per trisdeimt kalendorini dien
nuo licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Paalins paeidimus,
licencijos turtojas turi ratu apie tai informuoti ministerij, kuri
patikrina, ar paeidimai paalinti, ir priima sprendim panaikinti
licencijos galiojimo sustabdym, o jeigu paeidimas nepaalintas,
-panaikinti licencij.
Pagal Licencij tarpininkauti dl Lietuvos Respublikos piliei 9
darbinimo usienyje idavimo tvarkos 33 punkt licencija panaikinama, jeigu: 1) licencijos turtojas ratu prao panaikinti licencij;
2) licencijos turtojas per trisdeimt kalendorini dien nuo licencijos galiojimo sustabdymo nepaalina licencijuojamos veiklos paeidimo; 3) licencijos turtojas buvo sptas apie galim licencijos pa23
90 str.
naikinim arba jam buvo sustabdytas licencijos galiojimas ir jis per

vienerius metus antr kart padar paeidim, susijus su licencijuojama veikla; 4) likviduotas arba reorganizuotas juridinis asmuo; 5) nustatoma, kad licencijos turtojas ministerijai pateik tikrovs neatitinkani informacij; 6) licencijos turtojas ilgiau kaip eis mnesius
nevykdo licencijoje nurodytos veiklos; 7) licencijos turtojas, kurio
licencijos galiojimas sustabdytas, vykdo licencijuojam veikl. Panaikinus licencij, nauja licencija paprastai gali bti iduodama ne
anksiau kaip po met nuo jos panaikinimo. Licencijos turtojas,
kurio licencija panaikinta, per penkias darbo dienas nuo praneimo
apie licencijos panaikinim gavimo privalo grinti licencij ministerijai.
U licencij tarpininkauti dl Lietuvos Respublikos piliei ir nuolatini Lietuvos Respublikos gyventoj darbinimo usienyje, taip
pat laivuose, plaukiojaniuose su usienio valstybs vliava, idavim ar patikslinim, taip pat u licencijos dublikato idavim imama
Vyriausybs nustatyto dydio rinkliava.
Licencijos turtojas turi teis statym nustatyta tvarka apsksti
atsisakym iduoti (papildyti) licencij, licencijos galiojimo sustabdym ar licencijos panaikinim.
10 3. Tarpininkavimas dl Lietuvos Respublikos piliei darbinimo
usienyje, taip pat laivuose su usienio valstybs vliava - tai mokamos arba nemokamos paslaugos iekantiems darbo asmenims, siekiant padti jiems susirasti atitinkant j poreikius ir kvalifikacij
darb ir sidarbinti. Tam, kad mons, staigos, organizacijos galt
tinkamai atlikti tarpininkavim dl piliei darbinimo usienyje bei
laivuose, plaukiojaniuose su usienio valstybs vliav, turi bti tam
reikalingos slygos: tokios mons privalo turti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, o jie - informacij apie darbinimo tvark bei
darbo ir apsigyvenimo darbinanioje alyje slygas. Tuo tikslu sudaromos jau mintos bendradarbiavimo sutartys tarp mons, norinios tarpininkauti dl asmen darbinimo usienyje bei laivuose, plaukiojaniuose su usienio valstybs vliava, ir darbinanios alies
darbinimo tarpininkavimo agentros arba darbinanios alies darbdavio. iose sutartyse turi bti numatyta tarpininkavimo dl darbinimo procedra ir abiej susitariani ali sipareigojimai. darbinanios alies darbinimo tarpininkavimo agentra (darbinanios
alies darbdavys) turi teikti kitai aliai (monei, tarpininkaujaniai
dl asmen darbinimo usienyje) informacij apie laisvas darbo vietas darbinanioje alyje, taip pat informacij apie sidarbinimo toje
alyje galimybes ir slygas; pateikti gyvenimo ir darbo apmokjimo
24
90 str.
slygas; pateikti konkreius darbo pasilymus iekantiems darbo asmenims; susitarus su darbdaviu dl iekanio darbo asmens darbinimo - parengti ir persisti Lietuvos juridiniam asmeniui dokumentus, kurie pagal darbinanios alies norminius teiss aktus yra btini
sidarbinti ioje alyje; pateikti Lietuvos juridiniam asmeniui norminius teiss aktus ir kitoki informacij apie apsigyvenimo toje alyje,
sidarbinimo ir darbo slyg, mokesi ir socialinio draudimo mok mokjimo, sveikatos apsaugos reglamentavim darbinanioje alyje. mons, teikianios darbinimo paslaugas, sipareigoja kaupti
iekani darbo asmen duomen baz, padti iems asmenims parengti reikalingus darbinti usienyje dokumentus, tarpininkauti tarp
iekanio darbo asmens ir darbinanios alies darbinimo tarpininkavimo agentros arba darbinanios alies darbdavio iekant jam
tinkamos darbo vietos bei tvarkant reikalingus dokumentus darbinti
pagal darbinanios alies teiss aktus.
Savo ruotu remiantis Licencij tarpininkauti dl Lietuvos Respublikos piliei darbinimo usienyje idavimo tvarkos 24 punktu
licencijos turtojas sudaro su iekaniu darbo asmeniu paslaugos sutart, kurioje nurodomos licencijos turtojo teikiamos paslaugos (j
pobdis ir kt.) ir jo sipareigojimai: teikti informacij iekaniam
darbo asmeniui apie laisvas darbo vietas darbinanioje alyje, taip
pat apie sidarbinimo toje alyje galimybes ir slygas, gyvenimo ir
darbo apmokjimo slygas; iekoti darbo vietos pagal iekanio darbo asmens pageidavimus ir profesin pasirengim; suradus darbo viet - utikrinti leidimo dirbti ir kit dokument, btin asmen darbinti pagal darbinanios alies norminius teiss aktus ir procedras
sutvarkym ir pateikim iekaniam darbo asmeniui. Asmuo, gavs
pasilym dirbti, privalo bti isamiai informuotas apie darbo pobd, darbinimo ir apmokjimo slygas, terminus, taip pat nuvykimo darbo viet slygas; prireikus bendradarbiaujant su darbinanios alies darbinimo tarpininkavimo agentra arba darbinanios
alies darbdaviu ir kitomis tos alies kompetentingomis institucijomis suteikti darbintam asmeniui reikaling pagalb bei padti sprsti
jo buvimo ir darbo vietoje ikilusias problemas. Paslaugos sutartyje
numatoma paslaug apmokjimo tvarka.
Licencijos turtojas privalo vykdyti teistus kontroliuojani institucij reikalavimus; nustatytu laiku kart per mnes teikti ataskait
apie vykdom darbinimo tarpininkavimo veikl Lietuvos darbo birai.
Licencijos turtojas negali galioti kit juridini ar fizini asmen vykdyti licencijoje nurodyt veikl arba perduoti i teis pagal
sandor.
25
91 str.
III DALIS. Individualus darbo santykiai
STRAIPSNIS
Bedarbiai
1. Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amiaus darbingi asme
nys, nesimokantys dieninse mokymo staigose, neturintys pakankam
pragyvenimo l, usiregistrav gyvenamosios vietos teritorinje dar
bo biroje kaip iekantys darbo ir pasireng priimti pasilym sidar
binti arba mokytis profesijos.
2. Bedarbiams teikiam darbinimo paslaug ir paramos formas bei
tvark nustato specialus statymas.
l 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas pagal galiojanius statymus yra laikomas bedarbiu. Tai svarbu, nes bedarbiams
remti statym leidjas nustato daug garantij uimtumo, socialins
apsaugos ir kitose srityse.
Bedarbiai nuo kit iekani darbo asmen (dirbani, besimokani dieninse mokymo staigose, nesukakusi darbingo
amiaus, pensinio amiaus) skiriasi pagal iuos pagrindinius poymius, tai asmenys: 1) nedirbantys ir negaunantys darbo umokesio dl ne nuo j priklausani prieasi; 2) esantys darbingo
amiaus, t. y. sukak eiolikos met (r. DK13 str. komentaro 3 dal
ir 277 str. komentar); 3) kurie yra darbingi. Asmenys gali bti
darbingo amiaus, bet dl tam tikr prieasi (laikinai ar nuolat)
speciali institucij pripainti nedarbingais, pavyzdiui, teismo
sprendimu pripainti neveiksns asmenys; asmenys, kuriuos Valstybins medicinins socialins ekspertizs komisija pripaino visikos negalios invalidais1 ir panaiai; 4) nesimokantys dieninse
mokymo staigose; 5) neturintys pakankam pragyvenimo l. Tai
palyginti naujas bedarbio poymis, nurodytas DK 91 straipsnio
1 dalyje. Jis kartojamas ir Bedarbi rmimo statymo 2 5 straipsnyje, io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturiniais pakankam
pragyvenimo l laikomi asmenys, kurie neturi draudiamj
pajam ir nra registrav moni arba kininko kio; 6) usiregistrav gyvenamosios vietos teritorinje darbo biroje kaip iekantys darbo ir 7) pasireng priimti pasilym sidarbinti arba mokytis profesijos.
1
Sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministrs 2000 m.
balandio 28 d. sakymas Nr. 226/49 Dl Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo ne
tekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo" // inios. 2000, Nr. 36-1011.
2
inios. 1991, Nr. 2-25.
26
91 str.
Nurodyti poymiai atsispindi Iekanio darbo asmens kortelje1, 2

kurioje tam tikras dalis pildo ir pasirao iekantysis darbo (apie asmens duomenis, pageidaujam darb ir pan.). Teritorin darbo bira
bedarbiams iduoda nustatytos formos Bedarbio registracijos paymjim. Pagal Bedarbi registravimo, paalp jiems skyrimo ir
mokjimo tvarkos2 8 punkt darbo bira utikrina, kad duomenys
apie iekanius darbo asmenis bt laikomi paslaptyje ir apsaugoti
nuo vidinio ir iorinio poveikio. Jie gali bti skelbiami tik apibendrinti (skaiiais ir lentelmis).
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bedarbiams 3
teikiam darbinimo paslaug ir paramos formas bei tvark nustato
specialus statymas. Pagrindinis toks statymas yra Bedarbi rmi
mo statymas. Taiau daugel io statymo nuostat konkretina ir pildo
kiti statymai ir norminiai teiss aktai.
Bedarbi rmimo statymo 6 straipsnyje nurodoma, kad valstyb 4
pilieiams garantuoja: 1) nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informacij apie laisvas darbo vietas; 2) nemokamas darbo biros paslaugas sidarbinti; 3) nemokam profesin
mokym nedarbo atveju; 4) galimyb nedarbo atveju dirbti
vieuosius ir Uimtumo fondo remiamus darbus; 5) bedarbio paalp.
Pagrindin i garantij gyvendinimo institucija yra Lietuvos darbo
bira. Kai kurios Lietuvos darbo biros teikiamos paslaugos yra
apibrtos DK XI skyriaus 88,89 ir 90 straipsni komentaruose bei
kai kuri kit DK straipsni (pvz., DK 211 str.) komentaruose.
Todl ia plaiau panagrinsime tas bedarbiams teikiamas paslaugas, j taikym, apie kurias maai raoma mintuose DK straipsni
komentaruose.
3. Remiantis Bedarbi rmimo statymo 19 straipsniu bedarbiai, ku- 5
riems darbo bira nustatyta tvarka negali pasilyti darbo, atitinkanio
j profesin pasirengim, sveikatos bkl, taip pat bedarbiai, neturin
tys profesinio pasirengimo, gali bti siuniami mokytis profesijos, ati
tinkanios vietos darbo rinkos poreikius, arba tobulinti kvalifikacij.
1
Iekanio darbo asmens kortels forma patvirtinta socialins apsaugos ir
darbo ministro 2002 m. balandio 3 d. sakymu Nr. 47 Dl Bedarbi registra
vimo, paalp jiems skyrimo ir mokjimo tvarkos, patvirtintos Socialins ap
saugos ir darbo ministerijos 1996 m. liepos 21 d. sakymu Nr. 76 Dl Bedarbi
registravimo, paalp jiems skyrimo ir mokjimo tvarkos patvirtinimo" dalinio
pakeitimo" // inios. 2002, Nr. 39-1442.
2
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. birelio 21 d. sakymas
Nr. 76 Dl Bedarbi registravimo, paalp jiems skyrimo ir mokjimo tvarkos
patvirtinimo" // inios. 1996, Nr. 65-1561.
27
91 str.
6 Mokymo laikotarpiu tokiems bedarbiams mokama 1,3 gaunamos
bedarbio paalpos dydio bedarbio mokymo paalpa, kuri negali vir

yti dviej minimali gyvenimo lygi, t. y. 250 lit. Bedarbiams, ku
rie prie siuntim mokytis nebuvo gij teiss bedarbio paalp (ne
pakankamas valstybinio socialinio draudimo staas, be pagrindo
atsisak silomo darbo ir pan.), mokymosi metu mokama valstybs
remiam pajam dydio bedarbio mokymo paalpa - 135 litai.
7 Mokymas paprastai neturi trukti ilgiau kaip eis mnesius. Kai
kuriais atvejais, jeigu tam tikrai profesijai gyti reikia daugiau laiko,
trials komisijos prie darbo biros silymu profesinio mokymo pa
alpos mokjimas gali bti pratstas iki deimties mnesi. Tokia
pat tvarka mokymas gali bti organizuojamas ir darbuotojams, sp
tiems apie darbo sutarties nutraukim. Bedarbi, taip pat spt apie
atleidim i darbo darbuotoj profesin konsultavim ir mokym or
ganizuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.
8 4. Bedarbiams gali bti organizuojami Uimtumo fondo remiami
darbai. Remiam darb tikslas yra sudaryti galimyb gyti darbo g
di arba juos tobulinti tiesiogiai darbo vietoje, siekiant sitvirtinti
nuolatiniam darbui, taip pat nustatyti, koki trksta kvalifikacini
ini, siekiant dirbti ioje darbo vietoje, ir jas papildyti profesinio
mokymo kursuose. Remiamus darbus darbo bira organizuoja ne
ilgiau kaip eiems mnesiams. i darb trukm gali bti pratsta
iki atuoni mnesi, jeigu paaikja, kad norint pradti dirbti nuo
latin darb btinas papildomas profesinis mokymas (Bedarbi r
mimo statymo 201 str. 2 d.).
Darbo bira Uimtumo fondo remiamus darbus gali organizuoti
vis nuosavybs form monse, staigose ir organizacijose, kurios per
pastaruosius tris mnesius atitiko ias slygas: 1) vykd kin veikl;
2) deklaravo pajamas ir mokjo statym nustatytus mokesius; 3) nemaino darbuotoj skaiiaus; 4) neturjo gamybos prastov, kilusi
ne dl darbuotoj kalts, ir priverstinio ne visos darbo dienos arba
savaits darbo laiko (socialins apsaugos ir darbo ministro 2002 m.
sausio 28 d. sakymu Nr. 14 patvirtintos darbinimo Uimtumo fondo remiamus darbus tvarkos 4 punktas1). Bendras dirbani remiamus darbus asmen skaiius kalendoriniais metais negali viryti mons, kurioje dirba pagal neterminuot darbo sutart: iki deimties
darbuotoj - vieno darbuotojo; nuo vienuolikos iki penkiasdeimties
darbuotoj - dviej darbuotoj; per penkiasdeimt darbuotoj - penki procent vidutinio mnesio darbuotoj skaiiaus.
' inios. 2002, Nr. 15-591.
28
91 str.
Tarp darbo biros ir darbdavio, organizuojanio remiamus dar- 9

bus, kiekvieno asmens darbinimo atveju sudaroma Uimtumo fondo
remiam darb vykdymo ir finansavimo sutartis. Darbdaviui, darbo
biros siuntimu darbinusiam bedarbius remiamus darbus, kas
mnes padengiamos i Uimtumo fondo minimaliosios mnesins
algos (darbuotojui u darb mokamos darbo umokesio sumos
paprastai yra didesns) ir nuo ios sumos apskaiiuot socialinio
draudimo mok dydio ilaidos (Bedarbi rmimo statymo 201
str. 3 d.).
Sudaroma terminuota bedarbio, dirbanio remiamus darbus, ir
darbdavio darbo sutartis.
Darbo bira kontroliuoja, kaip darbdavys laikosi sudarytos Uimtumo fondo remiam darb vykdymo ir finansavimo sutarties
slyg5. darbinti bedarb didel reikm turi jo pasirengimas profesi- 10
jai. Sudaryti slygas gyti profesinei veiklai reikaling teorini ini
ir praktini gebjim, taip pat slygas tobulinti kvalifikacij padeda
ne tik bendras profesinis mokymas pagal Profesinio mokymo
statym 1, bet ir neformalusis suaugusij vietimas. Pagal Neformaliojo suaugusij vietimo statymo 2 straipsnio 1 dal2 neformalusis suaugusij vietimas - tai asmens ir visuomens
interesus atliepiantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam iduodamas valstybs pripastamas dokumentas, patvirtinantis isilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto
modulio baigim arba kvalifikacijos gijim. Pagrindins
neformaliojo suaugusij vietimo formos yra organizuota tikslin
savivieta, kursai (dieniniai, vakariniai, tstiniai, trumpalaikiai ir
kt.), seminarai, paskaitos; neakivaizdinis (nuotolinis) vietimas,
iniasklaidos priemonmis perteikiamos vieiamojo pobdio programos. io statymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmen,
dirbani pagal darbo sutart, praymu gali bti suteikiama neformaliam vietimui skirta valstybs ir kita parama bei papildomos
atostogos su darbdaviu suderintu laiku. i atostog trukm, apmokjimo slygos ir kita parama numatoma kolektyvinje arba darbo
sutartyje. Taiau i Neformaliojo suaugusij vietimo statyme
nustatyta taisykl remiantis DK 185 straipsnio nuostatomis negali
bti taikoma monse, staigose, organizacijose, kurios yra ilaikomos i valstybs, savivaldybi ir Valstybinio socialinio draudimo
1
2
inios. 1997, Nr. 98-2478.

inios. 1998, Nr. 66-1909.
29
91 str.
11
12
fondo biudet bei kit valstybs steigt fond l, taip

pat sutartims, sudaromoms Lietuvos banke.
Neformaliojo suaugusij vietimo statymo 13 straipsnio 2
dalyje nurodyta, kad Socialins apsaugos ir darbo ministerija,
atsivelgdama darbo rinkos poreikius, pltoja suaugusij
vietimo sistemos veikl, susijusi su bedarbi ir darbuotoj,
spt apie atleidim i darbo, neformaliuoju profesiniu
mokymu ir tobulinimusi. Ryium su ia nuostata socialins
apsaugos ir darbo ministro 2002 m. kovo 22 d. sakymu Nr. 38
buvo patvirtinta Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo
organizavimo ir vykdymo tvarka ir Darbo rinkos
neformaliojo profesinio mokymo program svado nuostatai1.
Pagal iuos norminius teiss aktus neformalj profesin
mokym organizuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba
ir darbo rinkos profesinio mokymo staigos, mons.
Neformalj mokym vykdo profesinio mokymo staigos,
mons, traukusios toki veikl savo nuostatus (status) arba
turinios vietimo ir mokslo ministerijos iduotas mokymo
licencijas. Mokymas vykdomas pagal mokymo programas,
nustatyta tvarka registruotas Darbo rinkos neformaliojo
profesinio mokymo program svade. Neformaliajam
profesiniam mokymui gali bti taikomos naujos darbdavi
pageidavimu parengtos mokymo programos. ias programas
registruoja teritorin darbo rinkos mokymo tarnyba ir apie
jas informuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyb.
Neformalusis mokymas finansuojamas i Uimtumo fondo
ir kit altini.
Asmenims, skmingai baigusiems neformalj profesin
mokym, iduodami Lietuvos darbo rinkos mokymo
tarnybos nustatytos formos baigimo paymjimai.
Asmenims, neatlikusiems programoje numatyt praktini
uduoi ar neatsiskaiiusiems u teorin mokymo
programos dal, iduodama payma apie j mokymsi.
Asmenys, turintys neformaliojo profesinio mokymo bdu
gytas inias, gdius bei ne maesn kaip vieneri met
darbo sta ir ne jaunesni kaip atuoniolikos met, gali laikyti
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos paskirtose profesinio
mokymo staigose ir monse kvalifikacijos egzamin
eksternu ir gyti valstybs pripaint profesin kvalifikacij
bei j liudijant kvalifikacijos paymjim.
Asmenys gali kelti bendrj isilavinim (pradinio,
pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygiu), kartoti tam tikr kurs
(danai siedami su
30
inios. 2002, Nr. 33-1259.
91
str.
tam tikros profesijos ini permimu) pagal savarankiko mokymosi

programas. is mokymosi bdas reguliuojamas Savarankiko mokymosi tvarka, patvirtinta vietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario
25 d. sakymu Nr. 2581. Asmenys, baig pasirinkto dalyko program
ar programos dal, gauna laisvos formos paym. gijusieji vidurin
isilavinim ir pageidaujantieji pakartotinai mokytis kai kuri dalyk u tai moka tam tikr mokest.
6. Bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatyta tvarka usiregistra- 13
vusiems valstybinje darbo biroje, organizuojami vieieji darbai (Bedarbi rmimo statymo 20 str.). Viej darb atlikimo tvark nustato Vyriausybs 1998 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 patvirtinta
Viej darb atlikimo tvarka2. Vieuosius darbus kartu su savivaldybmis organizuoja valstybins darbo biros. Vieieji darbai gali 14
bti organizuojami bedarbiams, negaunantiems arba gaunantiems
bedarbio paalp, taip pat kitiems asmenims, nustatyta tvarka usiregistravusiems valstybinje darbo biroje (darbuotojams, sptiems
apie darbo sutarties nutraukim; darbuotojams, dirbantiems sezoninius darbus (ne sezono metu); moksleiviams ir studentams laisvu
nuo mokymosi metu ir pan.).
Vieieji darbai gali bti organizuojami monse, staigose, organizacijose, neatsivelgiant j nuosavybs form ir pavaldum, kinink kiuose, ems kio bendrovse, kooperatyvuose. Viej
darb pobd tam tikroje teritorijoje nustato savivaldybs, atsivelgdamos situacij vietos darbo rinkoje ir bedarbi bei kit usiregistravusi darbo biroje asmen socialin-kvalifikacin sudt.
Valstybins darbo biros su parinktais darbdaviais sudaro viej 15
darb atlikimo sutartis, kuriose nurodomi ali sipareigojimai ir darb
atlikimo slygos. Be to, vieiesiems darbams organizuoti valstybins
darbo biros kartu su savivaldybmis kasmet parengia viej darb
programas, kurias tvirtina savivaldybs. Programoje nurodomas darb
pobdis, j mastas, vykdymo laikas ir trukm, dirbani vieuosius
darbus asmen skaiius, mokjimo u darb slygos, kiek tam reikt
l, kokie j altiniai (atskirai nurodomi darbai, finansuojami i
savivaldybs biudeto). Vieiesiems darbams dirbti nustatyta tvarka
gali bti steigtos specialios ne pelno laikinojo uimtumo mons
(organizacijos).
Pagal Viej darb atlikimo tvarkos 6 punkt bedarbiai ir kiti 16
valstybins darbo biros sisti asmenys (asmenys siuniami dirbti vie1
2
inios. 2003, Nr. 33-1397.

inios. 1998, Nr. 17-414.
31
91
str.

santykiai
uosius darbus pagal nustatytos formos rekomendacijas1) gali dirbti

vieuosius darbus iki ei mnesi dvylikos mnesi laikotarpiu.
Vietovse (miestuose, rajonuose), kuriose nedarbo lygis pusantro
karto virija Lietuvos vidurk, viej darb trukm gali bti pratsta
iki devyni mnesi.
17 Bedarbius ir kitus asmenis dirbti vieuosius darbus siunia
valstybins darbo biros, atsivelgdamos j galimybes dirbti iuos
darbus (profesin pasirengim, sveikatos bkl, kelions trukm
darb ir kitas). Pirmenyb dirbti vieuosius darbus teikiama be
darbiams, negaunantiems bedarbio paalpos. Siuniant dirbti
vieuosius darbus asmenis iki atuoniolikos met, turi bti at
sivelgta valstybs nustatytas i asmen darbo slygas ir j
darbinimo tvark (Vyriausybs 2003 m. sausio 29 d. nutarimas
Nr. 138 Dl asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos
patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvar
kos, darbo laiko, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenks
ming, pavojing veiksni srao patvirtinimo"2). Darbdaviams,
valstybins darbo biros siuntimu suteikusiems bedarbiams ir ki
tiems asmenims vieuosius darbus, kas mnes i Uimtumo fondo
padengiama penkiasdeimt procent darbo umokesio snaud,
apskaiiuot pagal nustatyt minimal valandin atlyg u kiekvie
n darbo valand. Vietovse (savivaldybse, seninijose), kuriose
nedarbo lygis virija Lietuvos vidurk, darbo umokesio dalis,
dengiama i Uimtumo fondo, gali bti padidinta (Viej darb
atlikimo tvarkos 12 p.).
Asmenims, dirbantiems vieuosius darbus, keliami kvalifikaciniai
reikalavimai, btini dirbti iuos darbus, ir u darbo laik mokamas
darbo umokestis, apskaiiuotas taikant ne maesn u Vyriausybs
nustatyt minimalj valandin atlyg. Jeigu konkreioje monje,
staigoje ar organizacijoje, kurioje dirbami vieieji darbai, nra analogik darb, darbo normos, tarifiniai atlygiai, mokjimo u darb
formos ir slygos nustatomi kolektyvinje ir (arba) viej darb
atlikimo sutartyje. Darbdaviai privalo mokti u darb darbo umokest ne reiau kaip kart per mnes.
18 Remiantis Bedarbi rmimo statymo 20 straipsniu, bedarbiams,
dirbantiems vieuosius darbus, sustabdomas bedarbio paalpos
1
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. liepos 13 d. sakymo Nr. 119

Dl Viej darb dirbani asmen registracijos tvarkos" pirmas priedas //
inios. 1998, Nr. 65-1899.
2
inios. 2003, Nr. 13-502.
32
91-92 str.
mokjimas, jeigu gautas darbo umokestis yra didesnis u i

paalp. Jeigu darbo umokestis yra maesnis u gaunam paalp, darbo bira moka darbo umokesio ir bedarbio paalpos
skirtum.
Darbo biros, organizuojanios vieuosius darbus, registruoja asmenis, norinius dirbti vieuosius darbus, supaindina juos su esam darb atlikimo pobdiu ir j atlikimo slygomis; iduoda asmenims rekomendacij dirbti vieuosius darbus; vykdo dirbanij
vieuosius darbus apskait.
7. Darbo biros, be paslaug, tiesiogiai susijusi su bedarbi ir ki- 19
t asmen darbinimu, statym nustatyta tvarka bei dydiais skiria ir
moka bedarbio paalpas. Bedarbio paalp mokjim reglamentuoja
taisykls, nustatytos Bedarbi rmimo statymo 15-18 straipsniuose,
taip pat Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. birelio 21
d. sakymu Nr. 76 patvirtinta Bedarbi registravimo, paalp jiems
skyrimo ir mokjimo tvarka1.
Bedarbio paalpos skyrimas, jos dydis ir dydio koregavimas, mokjimo tvarka priklauso nuo daugelio slyg: asmens amiaus, turimo valstybinio socialinio draudimo stao, atleidimo i darbo prieasi, sveikatos bkls ir kit.
Skiriama bedarbio paalpa visada negali bti maesn u Vyriausybs patvirtintas valstybs remiamas pajamas, t. y. 135 litai, ir negali viryti dviej gyvenimo lygi - 250 lit.
Paprastai paskirta bedarbio paalpa mokama kas mnes, bet ne
ilgiau kaip eis mnesius per dvylikos mnesi laikotarp. bedarbio paalpos mokjimo laikotarp neskaitomas laikas, kur bedarbis
dirbo vieuosius darbus, Uimtumo fondo remiamus darbus arba
moksi pagal profesinio mokymo programas.
92 STRAIPSNIS
Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys
1. Bedarbiai, turintys ar galintys turti sunkum susirasti darb dl
nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar dar
bingumo praradimo, gali bti papildomai remiami priimant juos darb.
2. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra ie:
1) invalidai;
2) asmenys nuo eiolikos iki dvideimt penkeri met, pirm kart
pradedantys darbo veikl;
inios. 1996, Nr. 65-1561.

33
92
str.

santykiai
3) ilgalaikiai bedarbiai, kuri nedarbo trukm nuo siregistravimo

teritorinje darbo biroje dienos yra ilgesn kaip dveji metai;
4) asmenys, kuriems iki senatvs pensijos amiaus lik ne daugiau
kaip penkeri metai;
5) motina arba tvas, auginanti (auginantis) vaik iki atuoneri met;
6) asmenys, gr i laisvs atmimo viet, kai laisvs atmimo laiko
tarpis buvo ilgesnis kaip ei mnesiai;
7) profesini, auktesnij ir auktj mokykl absolventai, prade
dantys darbo veikl pagal specialyb.
3. Papildomo rmimo priimant darb slygas ir taikymo tvark nustato specialus statymas.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bedarbiai (ku
rie asmenys laikomi bedarbiais r. DK 91 str. komentaro 1 d.), tu
rintys arba galintys turti sunkum susirasti darb dl nepakankamos
kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumo
praradimo, gali bti papildomai remiami priimant juos darb. Ku
rie bedarbiai naudojasi papildomai remiam asmen statusu, ko
kios yra papildomo rmimo priimant darb tokius asmenis slygos
ir tvarka, smulkiai nagrinjama tolesnse io straipsnio komentaro
dalyse.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje ivardijami asmenys, kurie dar
bo rinkoje yra papildomai remiami, palyginti su kitais bedarbiais. ia
me srae ivardyti tie patys asmenys kaip ir Bedarbi rmimo staty
mo 7 straipsnyje1, nesutampa tik j ivardijimo eilikumas, bet nuo to
j teisin padtis nepriklauso. Nekeiia padties ir tai, kad komen
tuojamo straipsnio 2 dalyje visi jie vardijami kaip darbo rinkoje pa
pildomai remiami asmenys (Bedarbi rmimo statymo 7 straipsnyje
jie vadinami bedarbiais), nes, kaip matyti i komentuojamo straipsnio
konteksto (ypa jo 1 dalies), turimi galvoje btent reikiamai siformin bedarbiai, o ne tokie asmenys apskritai (nesiformin bedarbiais).
Trumpai panagrinkime, kokios tai yra bedarbi kategorijos.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte iskiriami invali
dai. Invalidais yra laikomi bet kurio amiaus asmenys, kurie dl gimt
ar gyt fizini ar psichini trkum visai arba i dalies negali pasi
rpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, gyvendinti savo tei
si ir vykdyti pareig. Asmenims nuo eiolikos met invalidum
nustato Valstybin medicinins socialins ekspertizs komisija prie
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VMSEK).
1
34
inios. 1991, Nr. 2-25.
92 str.
Invalidumas skirstomas pirm, antr ir trei grupes, atsivelgiant asmens sugebjim pasirpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, gebjim dirbti. Treios grups invalidu paprastai
pripastamas asmuo dl tam tikr prieasi prarads ne maiau
kaip tredal darbingumo; antros ir pirmos grups invalidai gali
atlikti tam tikrus darbus tik pritaikius darbo viet, aprpinant kompensacine technika ir panaiai (plaiau apie tai r. DK 279 str. komentar).
Pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo 3
ministrs 2000 m. balandio 28 d. sakymu Nr. 226/49 patvirtintos
Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo
tvarkos1 27 punkt sunkiausia pirmos grups invalidumo forma
pripastama visika negalia, kai asmuo dl savo organizmo bkls,
nepaisant reabilitacijos priemoni, visikai negali pasirpinti savo
asmeniniu ir socialiniu gyvenimu (orientuotis, judti, dirbti, integruotis ir bti ekonomikai savarankikas), kai jam reikalinga nuolatin kit moni slauga.
Invalidumo trukm gali bti nustatoma terminuotai ir netermi- 4
nuotai (Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo)
nustatymo tvarkos 36 p.).
4. Kita nurodoma darbo rinkoje papildomai remiam asmen ka- 5
tegorija - asmenys, pirm kart pradedantys darbo veikl (komen
tuojamo DK 92 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktai). Taiau pagal nu
rodytus punktus vardijami asmenys priklauso skirtingoms asmen
grupms: 2 punkte nurodomi asmenys nuo eiolikos iki dvideimt
penkeri met, pirm kart pradedantys bet koki darbo veikl, o
7 punkte - profesini, auktesnij ir auktj mokykl absolventai, pradedantys darbo veikl pagal gyt specialyb, nesaistant to su
asmens amiumi.
5. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodomi 6
asmenys, kurie dl ilgalaikio nedarbo prarado tam tikr dal profe
sini ini ir praktini gdi. Tai apsunkina galimyb sidarbinti.
Bedarbiai praranda pasitikjim savo galimybmis, didja j psicho
login tampa, socialin izoliacija, dalis j liaujasi patys aktyviai ie
koj darbo (kai kurie i j registravimsi teritorinje darbo biroje
mano esant tik viena i btin pinigins paramos ir kit socialini
lengvat gavimo slyg).
6. Didinti komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte ivardyt 7
asmen uimtum yra numatytos specialios priemons. Dauguma
1
inios. 2000, Nr. 36-1011.

35
92 str.
10
j nurodoma Vyriausybs 2001 m. gegus 8 d. nutarimu Nr.

529 patvirtintoje Lietuvos Respublikos uimtumo didinimo
2001-2004 met programoje1 (konkreiai ios programos
2.2.2.2 poskyryje ir kt.). iai programai gyvendinti numatyta
skirti daugiau kaip pus milijardo lit.
Komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma,
kad papildomai remiami asmenys yra ilgalaikiai bedarbiai,
kuri nedarbo trukm nuo siregistravimo teritorinje darbo
biroje dienos yra ilgesn kaip dveji metai. J, taip pat
bedarbi, kuri nedarbo trukm ilgesn kaip vieneri metai (jie
nepriskiriami prie papildomai remiam asmen), profesinms
inioms ir praktiniams gdiams atnaujinti bei skatinti j
motyvacij sigyti paklausi darbo rinkoje profesij skiriama
daug priemoni. Daugelis i j numatoma ir vykdoma
vadovaujantis socialins apsaugos ir darbo ministro 2002 m.
rugsjo 26 d. sakymu Nr. 115 patvirtinta Ilgalaiki bedarbi
profesini ini ir praktini gdi atnaujinimo priemoni
organizavimo ir vykdymo tvarka2.
gdi
atnaujinimo
priemons
organizuojamos
ilgalaikiams darbams ir taikomos pagal sidarbinimo plan,
esant ioms slygoms:
1) darbinant i uimtumo rmimo subsidij sukurtas darbo
vietas;
2) darbinant pagal vietini iniciatyv projektus steigtas darbo
vie
tas; 3) dirbti vieuosius darbus; 4) grupi usimimams darbo
klu
os patvirtintas
buose. ilgalaiki bedarbi mokymo programas. gdi atnaujinimo
ios
prie
priemo mons organizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos
ns
priemoni
rengia gyvendinimo vietose (darbo klub rengimo vietose, monse
mos
(stai
pagal gose) arba jas organizuojaniose monse ar staigose).
suderin gdi atnaujinimo priemones pagal sudarytas sutartis
tas su finansuoja teritorins darbo biros i Uimtumo fondo
Lietuvo smatoje numatyt profesinio mokymo programoms
s dar finansuoti skirt l.
bo
Pagal Ilgalaiki bedarbi profesini ini ir praktini
bira ir gdi atnaujinimo priemoni organizavimo ir vykdymo
Lietuv tvarkos 20 ir 21 punktus ilgalaikiams bedarbiams,
os
dalyvaujantiems gdi atnaujinimo priemonse, u
darbo dalyvavimo jose laikotarp mokama 1,3 gaunamos bedarbio
rinkos paalpos dydio imoka, kuri negali viryti dviej minimali
mokym gyvenimo lygi, t. y. 250 lit. is laikotarpis neskaitomas
o
bedarbio paalpos mokjimo laikotarp. Bedarbiai, kurie nra
tarnyb gij tei1
2
36
inios. 2001, Nr. 40-1404.

inios. 2002, Nr. 96-4224.
92 str.
ss bedarbio paalp (pvz., trksta stao ir pan.), u dalyvavimo

gdi atnaujinimo priemonse laikotarp gauna valstybs remiam pajam dydio imok - 135 litus.
7. Nors asmenys, gr i laisvs atmimo viet, kaip ir ilgalaikiai
bedarbiai, daniausiai yra prarad dal profesini ini bei prakti
ni gdi ir yra traukti papildomai remiam asmen sra, ta
iau i dviej bedarbi kategorij negalima laikyti lygiomis.
Komentuojamo straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodoma, kad asme- ii
nys, gr i laisvs atmimo viet, kai laisvs atmimo laikotarpis
buvo ilgesnis kaip ei mnesiai, laikomi papildomai remiamais asmenimis. Jiems tapti papildomai remiamais asmenimis nebtina po
siregistravimo darbo biroje ibti daugiau kaip dvejus metus be
darbo, kaip ilgalaikiams bedarbiams. Remiamais asmenimis jie tampa
nuo siregistravimo teritorinje darbo biroje dienos. Taiau reikia
paymti, kad asmenims, grusiems i laisvs atmimo viet, toks
statusas pagal Bedarbi rmimo statymo 7 straipsnio 3 dal yra taikomas tik su slyga, jei jie kreipsi darbo bir ne vliau kaip per
eis mnesius, pasibaigus prieastims, dl kuri nedirbo. Jei j darbo
bir ie asmenys kreipsi prajus eiems mnesiams, jie gali bti
registruoti tik bedarbiais, neturiniais papildomai remiam asmen
statuso (suprantama, jei toks statusas netaikomas kitais pagrindais,
pavyzdiui, dl invalidumo ir pan.).
8. Dar dvi kategorijos bedarbi, turini sunkum sidarbinti dl 12
fiziologins ir socialins bsenos, kurioms darbo rinkoje taikomas
papildomai remiam asmen statusas, yra asmenys, kuriems iki se
natvs pensijos amiaus lik ne daugiau kaip penkeri metai (DK
92 str. 2 d. 4 p.), ir motina arba tvas, auginanti (auginantis) vaik
iki atuoneri met (DK 92 str. 2 d. 5 p.).
Kaip inoma, kai tokie asmenys dirba dl savo socialins padties
(danai i dalies dl sumajusio darbingumo, glauds ryiai su vaik prieira, ribota galimyb kelti kvalifikacij bei ivykti u nuolatins darbo vietos rib ir pan.), yra taikoma nemaai lengvat, garantij, pavyzdiui, jie i darbo gali bti atleidiami tik ypatingais
atvejais (DK 129 str. 4 d.) apie tai spjant ne vliau kaip prie keturis mnesius (DK 130 str. 1 d.); darbuotojus, auginanius vaikus iki
14 met, skirti dirbti virvalandius arba budti galima tik j sutikimu (DK 150 str. 4 d., 155 str. 4 d.) ir panaiai.
Tokie asmenys, bdami bedarbiais, taip pat naudojasi darbo rinkoje papildomai remiam asmen statusu. Pavyzdiui, bedarbio paalpa bedarbiams paprastai mokama kas mnes, bet ne ilgiau kaip
eis mnesius per dvylikos mnesi laikotarp. Taiau bedarbiams,
37
92 str.
kuriems iki senatvs pensijos amiaus liko ne daugiau kaip penkeri

metai, t. y. gijus darbo rinkoje papildomai remiam asmen status,
paalpos mokjimas pratsiamas dar du mnesius. Maa to, bedarbi, kuriems iki senatvs pensijos amiaus liko ne daugiau kaip dveji
metai ir turini ne maesn kaip penkiolikos met valstybinio socialinio pensij draudimo sta, sutikimu jiems bedarbio paalpos mokjimas pratsiamas, o jos negaunantiems - mokama valstybs remiam pajam dydio (135 lit) bedarbio paalpa iki senatvs pensijos
amiaus. Bedarbio paalpos mokjimo laikotarpiu jiems netaikomos
aktyvios darbo rinkos politikos priemons, sidarbinus - paalpos mokjimas sustabdomas (Bedarbi rmimo statymo 16 str. 4 d.)1.
13 9. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad papildomo
rmimo priimant darb slygas ir taikymo tvark nustato specialus
statymas. Be abejo, toks statymas yra Bedarbi rmimo statymas.
Taiau atsivelgiant bedarbi kategorij, j darbinimo ir kit su
tuo susijusi klausim sprendimo specifik, tai reguliuoja ir kiti spe
cials statymai bei norminiai teiss aktai.
14 Pavyzdiui, remiantis socialins apsaugos ir darbo ministro 2002 m.
sausio 28 d. sakymu Nr. 14 patvirtintos Darbo rinkoje papildomai
remiam bedarbi uimtumo rmimo tvarkos2 4 punktu, darbo rin
koje papildomai remiamiems asmenims, siregistravusiems darbo bir
oje, nustatyta tvarka sudaromi sidarbinimo planai, kuriuose nu
matomos labiausiai tinkamos j integravimo darbo rink aktyvios
darbo rinkos politikos priemons. Tuo atveju, kai per tris mnesius
nuo siregistravimo darbo biroje dienos ie asmenys nesidarbina ir
nenumatyta, kad jie dalyvaus aktyvios darbo rinkos politikos prie
monse (ini gilinimo, naujos profesijos sigijimo ir pan.), jiems
darbinti organizuojamas darbo viet steigimas (pritaikymas). ia
nurodytas trij mnesi darbo paiekos laikotarpis netaikomas pir
mos ir antros grupi invalidams.
iuo atveju (kaip ir darbinimo dirbti Uimtumo fondo remiamus
darbus) darbo viet remiamoms bedarbi grupms steigimas nepaeidiant rinkos ekonomikos princip gali bti organizuojamas vis
nuosavybs form monse, staigose ir organizacijose, kurios per
tris mnesius atitiko ias slygas: 1) vykd kin veikl; 2) deklaravo pajamas ir mokjo statym nustatytus mokesius; 3) nemaino
darbuotoj skaiiaus; 4) neturjo gamybos prastov, kilusi ne dl
darbuotoj kalts, ir priverstinio ne visos darbo dienos arba savaits
1
2
38
inios. 1991, Nr. 2-25.

inios. 2002, Nr. 15-591.
92
str.
darbo laiko. Darbo viet steigimas (pritaikymas) taip pat gali bti
organizuojamas monse, kurios buvo steigtos per pastaruosius tris
mnesius, netaikant prie tai nurodyt slyg.
Pasilymus savivaldybms nustatyti bendros metins kvotos dyd darbuotojams (savivaldybs iuo klausimu priima sprendimus) pateikia
darbo biros, apsvarsiusios juos trialse komisijose prie darbo bir.
Remiamiems bedarbiams darbinti steigtas (pritaikytas) darbo 15
vietas tarp darbo biros ir darbdavio sudaroma Darbo rinkoje papildomai remiam bedarbi darbinimo sutartis. Remiantis ia sutartimi
tarp darbo biros sisto remiamo bedarbio ir darbdavio sudaroma
neterminuota darbo sutartis, joje nustatomos darbo slygos, kurios
nepriklauso nuo darbo biros darbdaviui mokamos uimtumo
rmimo subsidijos dydio.
Bendras darbint remiam bedarbi skaiius kalendoriniais me- 16
tais neturi viryti mons, kurioje dirba ne daugiau kaip keturi darbuotojai -vieno asmens; nuo penki iki deimties darbuotoj - dviej
asmen; nuo vienuolikos iki dvideimties darbuotoj - trij asmen;
nuo dvideimt vieno ir daugiau darbuotoj - dvideimt procent
vidutinio mnesinio darbuotoj skaiiaus.
Darbdaviams darbo biros siuntimu darbinusiems papildomai remiamus bedarbius (iskyrus pirmos ir antros grups invalidus) j darbo laikotarpiu i Uimtumo fondo mokamos io dydio subsidijos
padengti darbo viet steigimo ilaidas: 1) per pirmuosius eis mnesius - visos minimalios mnesins algos dydio u kiekvien mnes; per kitus eis mnesius - puss vienos minimalios mnesins
algos dydio u kiekvien mnes. Darbdaviai, kuriems imoktos
uimtumo rmimo subsidijos, pasibaigus j mokjimui vienerius metus be darbo biros sutikimo negali panaikinti i darbo viet ar nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva su darbintais darbuotojais,
kai nra j kalts, iskyrus atvejus, kai mon likviduojama (Darbo
rinkoje papildomai remiam bedarbi uimtumo rmimo tvarkos
20 p.). Darbdaviai, nevykdantys nurodyt slyg, grina darbo birai penkiasdeimt procent gaut uimtumo rmimo subsidij.
Darbdaviai, nutrauk darbo sutart su darbintu darbuotoju (esant
jo kaltei), privalo praneti darbo birai ir priimti kit jos sistj remiam bedarb. iuo atveju tsiamas anksiau sutartas uimtumo
subsidij mokjimas, skaitant jau imoktas subsidijas. Uimtumo
rmimo subsidij mokjimo pasibaigimas negali bti remiamo darbinto darbuotojo atleidimo i darbo prieastis.
Darbuotojams, kurie nutrauk darbo sutart savo praymu be svar- 17
bi prieasi, nurodyt DK127 straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsny39
92 str.
je, ali susitarim u arba atleistiem s i darbo dl j kalts, pakartoti

nai siregistravus darbo biroje, papildomas uim tum o rm im as gali
bti taiko m as teritorins darbo biros direktoriaus sprendim- u , pri
tarus trialei kom isijai prie teritorin s da rbo biros (D a rbo rin koje
p a p ild o m a i re m iam b ed arb i u im tu m o r m im o tv arko s 24 p .).
18 10. T iek tarptautiniuose, tiek nacion aliniuose norm iniuose teiss
aktuose daug dm esio skiriam a invalid profesinei reabilitacijai, so
cialinei integracijai, ypa j darbinim ui. Pavyzdiui, TDO konvenci
jo s N r. 1 5 9 D l in v a lid p ro fe sin s reab ilita cijo s ir u im1tu m o "
7 straipsnyje pabriam a, kad kiekvienos alies kom petentingos val
dios institucijos im asi priem oni profesinio orientavimo, profesinio
m o kym o , darbinim o, uim tum o tarn ybo m s organ izuoti ir vertinti,
kad invalidai turt galim yb gauti, ilaikyti darb ir kilti tarnyboje.
Pa grin dinm is institucijo m is, sprend ian iom is invalid uim tum o
klausim us Lietuvoje, yra Lietuvos darbo bira, savivaldybs.
19 Pa ga l B e d arb i r m im o sta tym o 8 straip sn io 1 d alie s n u o sta ta s
darbo biros teikim u savivaldybs kasm et nustato darbdaviam s pir
m os ir antros grupi invalid darbinim o arba papildom darbo vie
t skaiiaus steigim o kvotas nuo dviej iki penki procent nuo m o
ns bend ro darbuotoj skaiiaus, jeigu m on je yra ne m a iau ka ip
20 pen kiasdeim t darbuotoj. In valid ai da rbina m i Inv alid socialins
integracijos statym2 onustatyta tvarka. Pagal io statym o 17 straips
n io 1 da l da rbd a v ys nega li a tsisak yti priim ti d arb in va lido a rba
kitaip j diskrim inuoti vien dl jo invalidum o, jeigu invalido kvalifi
kacija yra tinkam a.
In va lido, ku rio integra cija i darb reikia ypating darbd avio
pa
stan g , darbinim darbo bira gali prilyginti ne daugiau kaip trij
in v a lid d a rb in i m u i ( In v a li d s o c i a l in s in te g ra c i jo s s ta t y m o
18 str. 3 d.).
21 D arbdaviai, nevykdantys invalid darbinim o arba papildom dar
bo viet skaiiaus steigimo kvot, u kiekvien nedarbint invalid
m o ka pen kio liko s m inim alij m n esin i alg d yd io m o k U
im tum o fond, iskyrus atvejus, kai darbo bira nesikreip dl inva
lid darbinim o (ios los naudojam os invalid darbo vietoms steig
ti ) . J e i g u d a rb o b i r a a r b a i n v a li d a i n e s i k r e i p d l d a r b i n i m o ,
darbdav ys invalidam s rezervuotas darbo vietas gali darbinti kitus
a s m e n is p a ga l te rm in u o t d a rb o su ta rt, k u ri p a sib a igia atsira d u s
poreikiui darbinti invalidus.
1
2
40
inios. 1996, Nr. 30-741.

inios. 1991, Nr. 36-969; 1998, Nr. 98-2706.
92 str.
Darbdaviams, darbinusiems pirmos ir antros grupi invalidus 22

papildomas kvot nustatytas darbo vietas, j darbo laikotarpiu mokamos uimtumo rmimo subsidijos darbo viet steigimo arba j
pritaikymo ilaidoms padengti: 1) per pirmuosius dvylika mnesi
-vienos minimalios mnesins algos dydio u kiekvien mnes; 2) per
kitus eis mnesius - puss vienos minimaliosios mnesins algos
dydio u kiekvien mnes. i dydi uimtumo rmimo subsidijos
taip pat mokamos darbdaviams, darbinusiems pirmos ir antros
grupi invalidus monse, kuriose yra maiau kaip penkiasdeimt
darbuotoj (Bedarbi rmimo statymo 8 str. 3 d. ir 4 d.).
Jei darbo bira per tris mnesius nustatyta tvarka nepasilo darbo
treios grups invalidams ir kitiems darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams, darbo biros siuntimu juos darbinusiems
darbdaviams mokamos uimtumo rmimo subsidijos darbo viet steigimo ilaidoms padengti: 1) per pirmuosius eis mnesius - vienos
minimaliosios mnesins algos dydio u kiekvien mnes; 2) per
kitus eis mnesius - puss vienos minimaliosios mnesins algos
dydio u kiekvien mnes.
Tuo atveju, kai asmenys darbinami ne visam darbo laikui, nustatytos uimtumo rmimo subsidijos mainamos proporcingai u dirbt
laik. Pagrindas teikti darbdaviams uimtumo rmimo subsidijas yra
darbo biros ir darbdavio sudarytos sutarties slyg vykdymas (Bedarbi rmimo statymo 8 str. 6 d. ir 7 d.).
Darbdaviai privalo invalidum nustatani komisij sprendimu 23
darbinti asmenis, kurie, dirbdami i darbdavi monje, staigoje ar
organizacijoje, tapo invalidais dl suluoinimo darbe ar profesins
ligos arba perkelti j sveikat atitinkant kit darb (Invalid
socialins integracijos statymo 18 str. 7 d.). Suprantama, kad gyvendinti i taisykl galima tik esant tam btinoms slygoms: jei manoma parengti darbo viet arba perkelti darb, atitinkant invalido
sveikatos bkl, jei asmuo sutinka dirbti tokiomis slygomis arba bti
perkeltas kit darb. Antraip reikia taikyti DK 212 straipsnio ir 273
straipsnio nuostatas (r. i straipsni komentarus).
11. Kai dl struktrini pokyi, moni ir kit organizacij likvi- 24
davimo ir reorganizavimo susidariusiai darbo pasilos ir paklausos
disproporcijai paalinti nepakanka bendr numatyt uimtumo priemoni, rengiamos atskir vietovi gyventoj uimtumo programos.
Sprendim dl gyventoj uimtumo program rengimo, atsivelgdama j svarb, priima Vyriausyb, apskrii virininkai arba savivaldybs taryba. Tokios programos pirmiausia rengiamos darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims darbinti.
41
92str.
25 Reikia paymti, kad pastaraisiais metais pleiasi vietini uimtumo iniciatyv projektai. Tokie projektai - tai nauj darbo viet krimo projektai, padedantys sutelkti vietos bendruomens, moni, staig ir triali socialini partneri pastangas didinti savivaldybs
gyventoj uimtum pltojant vietos socialin ekonomin infrastruktr. Vietini uimtumo iniciatyv projekt gyvendinim organizuoja Lietuvos darbo bira. i projekt gyvendinimas i dalies finansuojamas i valstybs biudeto, savivaldybi biudet ir
Uimtumo fondo l (Bedarbi rmimo statymo 201 str.).
Socialins apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandio 24 d. sakymu Nr. 59 patvirtinta Vietini uimtumo iniciatyv projekt gyvendinimo tvarka1, joje nustatyti pagrindiniai reikalavimai, taikomi
rengiant ir gyvendinant iuos projektus.
Valstybs parama yra negrintina finansin parama (subsidija),
skiriama paramos gavjams i valstybs biudeto arba Uimtumo
fondo l. Ji vienai darbo vietai steigti negali bti didesn kaip keturiasdeimt minimali mnesini atlyginim, galiojani atrankos
metu. Maksimali praoma valstybs paramos suma negali viryti keturi imt minimali mnesini atlyginim. Paramos gavjas (gali
bti smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, kai kurios vieosios staigos ir pan.) privalo savo lomis padengti ne maiau kaip trisdeimt
penkis procentus vis projekto ilaid.
Paramos gavjas privalo steigti nauj darbo viet tikslinse teritorijose, kurias nustato Trial komisija prie Lietuvos darbo biros (kai nedarbo lygis teritorijoje daugiau negu pusantro karto
virija vidutin alies nedarbo lyg), ir jas isaugoti maiausiai trejus metus nuo darbo vietos steigimo. Naujoje steigtoje darbo vietoje paramos gavjas privalo darbinti teritorinje darbo biroje
registruotus bedarbius, pasiraydamas su jais neterminuot darbo
sutart (Vietini uimtumo iniciatyv projekt gyvendinimo
tvarkos 6 p.).
Paramos gavjas, nesteigs sipareigot Vietini uimtumo iniciatyv projekto gyvendinimo sutartyje, kuri pasirao darbo biros
ir mons atstovai, darbo viet, privalo grinti teritorinei darbo birai t paramos i Vietini uimtumo iniciatyv projekto dal, kuri
buvo numatyta bedarbi darbinimo sutartyje (Vietini uimtumo
iniciatyv projekt gyvendinimo tvarkos 71 p.). Paramos gavjas,
panaikins steigt darbo viet, privalo grinti teritorinei darbo birai valstybs suteikt param tai darbo vietai steigti: 1) vis, kai darbo
1
42
inios. 2002, Nr. 45-1735.
92 str.
vieta panaikinama pirmaisiais metais po jos steigimo; 2) atuoniasdeimt procent, kai ji naikinama antraisiais metais po jos steigimo; 3) penkiasdeimt procent, kai ji naikinama treiaisiais metais
po jos steigimo (Vietini uimtumo iniciatyv projekt gyvendinimo tvarkos 72 p.).
93 str.
XII SKYRIUS
DARBO SUTARTIS
PIRMASIS SKIRSNIS DARBO
SUTARTIES TURINYS IR JOS SUDARYMAS
STRAIPSNIS Darbo
sutarties svoka
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje
nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui
sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt darbo umokest
ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu.
1. Komentuojamame straipsnyje apibrti pagrindiniai darbo su- i
tarties poymiai, kitaip sakant, suformuluotas darbo sutarties svo
kos apibrimas. Darbo sutarties poymiai formuluojami kaip pa
grindins darbo sutarties ali - darbuotojo ir darbdavio (r. DK
15 str. ir 16 str. komentar) pareigos.
2. Pirmja komentuojamame straipsnyje vardijama darbdavio pa- 2
reiga yra suteikti darbuotojui sutartyje numatyt darb. Ankstes
niuose darbo statymuose tokia darbdavio pareiga tiesiogiai nebuvo
numatyta. Tai nereikia, kad iki DK sigaliojimo darbdavys tokios
pareigos neturjo. Buvo ir yra ribojamas atleidimas i darbo, perk
limas kit darb ir 1.1. ios darbdavio pareigos vardijimo bendres
nje normoje prasm ta, kad i pareiga tampa ne tik statymine, kai
j paeidus tam tikr padarini atsiranda tik statyme numatytais
atvejais, bet ir sutartine, kai darbuotojas savo teises gali ginti rem
damasis sutarties paeidimu (r. DK 95 str. ir 120 str. komentar).
3. Kita svarbi darbdavio pareiga ir darbo sutarties poymis yra dar- 3
bo, atliekamo esant darbo teisiniam santykiui, atlygintinumas. Pa
gal komentuojam straipsn darbdavys sipareigoja mokti darbuo45
93 str.
tojui sulygt darbo umokest (r. DK 186 str. komentar). i nuostata reikia, kad negali bti pagal darbo sutart atliekam darb,
kurie bt neatlyginami. Taiau tai nereikia, kad darbai negali bti
atliekami kitokiomis teisinmis formomis: talkos (pagalbos), savanoriki darbai (r. DK 98 str. 2 d. komentar). Vadinasi, darbo sutarties slyga apie darbo atlygintinum reikia ne formalius reikalavimus darbo sutarties formai, o susitarimo esmei (plaiau r. DK
120 str. 3 d. komentar).
4. Darbdavys sipareigoja utikrinti darbo slygas, nustatytas dar
bo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje
sutartyje ir ali susitarimu (apie normali darbo slyg utikrinim
r. DK 191 str. komentar).
5. Darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialy
bs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas. Tai reikia,
kad sipareigojama atlikti ne tam tikrus konkreius darbus, o vykdy
ti tam tikr riniais poymiais apibrt darbo funkcij (r. DK
98 str. 1 d. komentar).
Kita vertus, darbuotojas sipareigoja paklusti darbovietje nustatytai darbo tvarkai. Tai reikia ne tik reikalavimus laiku ateiti darb
ir pan., bet ir reikalavim laikytis nustatyt technologini taisykli.
Vadinasi, vykdydamas savo sutartines funkcijas, darbuotojas nra savarankikas.
6. Susumavus komentuojamo straipsnio nuostatas, reglamentuo
janias darbdavio pareig suteikti darbuotojui darbo sutartyje su
lygt darb, utikrinti jam tinkamas darbo slygas ir darbuotojo pa
reig paklusti darbovietje nustatytai darbo tvarkai, galima daryti
ivad, kad u darb organizavim atsako darbdavys ir jo atstovai
(organai). Tuo paaikinama, kad didesn atsakomyb u gamybin
ar kin rizik tenka darbdaviui (r. DK 254 str. komentar).
7. Remiantis komentuojamame straipsnyje apibrtais darbo su
tarties poymiais, galima konstatuoti, kad darbo sutarties dalykas tai riniais poymiais apibrti darbai arba paslaugos, t. y. susita
riama dl darbo funkcijos, kuri atliekama kitai aliai vadovaujant,
nustatant darb atlikimo tvark, darb (paslaug) gavjas utikrina
saugias ir tinkamas darbo slygas, darbai yra atlyginami, taip pat
galime darbo sutart atskirti nuo panai civilini sutari (rangos,
paslaug, autorins ir kt.). Tik kruopiai ianalizav faktinius san
tykius ir nustat, kad jie atitinka visus komentuojamame straipsnyje
numatytus darbo sutarties poymius, galime konstatuoti, kad tokie
santykiai turi bti teisikai kvalifikuojami ir forminami kaip darbo
sutartis. Atskirti darbo sutart nuo panai civilini sutari labai
46
XII SKYRIUS. Darbo sutartis
93-94
str.
svarbu, nes asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, statymai

numato teisi (teis kasmetines atostogas, privalom valstybin
socialin draudim ir 1.1.) ir lengvat, kuri neturi asmenys, dirbantys kitais pagrindais. Be to, jeigu faktiniai ali santykiai atitinka
darbo teisini santyki poymius, bet jie neforminami darbo sutartimi, tai bus kvalifikuojama kaip nelegalus darbas (r. DK 98 str.
komentar) ir darbdavys ar jo galiotas asmuo, leid dirbti nelegal
darb, atsakys statym nustatyta tvarka.
STRAIPSNIS
Darbo
sutarties turinys
1. Darbo sutarties turinys yra jos ali sulygtos sutarties slygos, api
brianios ali teises ir pareigas.
2. alys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina dar
buotojo padt, palyginti su ta, kuri nustato is Kodeksas, statymai,
kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvin sutartis. Jei darbo sutarties
slygos prietarauja iam Kodeksui, statymui arba kolektyvinei sutar
iai, taikomos io Kodekso, statym, normini teiss akt arba kolek
tyvins sutarties nuostatos. Gin dl darbo sutarties slyg taikymo
sprendia darbo gin nagrinjimo organai.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje darbo sutarties turinys api- i
budinamas kaip jos ali sulygtos sutarties slygos, apibrianios
ali teises ir pareigas. Darbo teiss literatroje randame ir kitok
darbo sutarties turinio apibrim. Darbo sutarties turinys apibr
iamas kaip jos ali tarpusavio sipareigojimai arba, kitaip sakant,
ali teiss ir pareigos sutartyje1. Manytume, kad DK pateiktas dar
bo sutarties turinio apibrimas yra tikslesnis, nes ali teiss ir pa
reigos yra ne sutarties, o teisinio santykio, kur ta sutartis formina,
turinys.
2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi draudiama dar- 2
bo sutarties alims nustatyti tokias darbo slygas, kurios pablogina
darbuotojo padt, palyginti su ta, kuri nustato norminiai teiss ak
tai ir kolektyvin sutartis. Svoka pablogina" yra vertinamoji. Da
nai sunku pasakyti, tam tikras susitarimas pablogino darbuotojo pa
dt ar ne. Pavyzdiui, susitarta, kad darbuotojas dirbs tik naktinmis
pamainomis, bet u tai jam bus duodama papildom poilsio dien.
Todl, kilus ginui, klausim galima isprsti tik kruopiai iana1
TpyflOBoe npaBO POCCHH / OTB. peflaicrophi P. 3. JlHBiinm, K), n. OpMocKBa: M-HopMa, 1998. P. 102.
JIOBCKHH.
47
94-95
str.
lizavus ir vertinus visas faktines aplinkybes. Ypa daug dmesio turt bti kreipiama darbuotojo argumentus, nes pasiraydamas nepalanki sutart darbuotojas galjo bti suklaidintas, pervertino savo galimybes, bijojo, kad gali bti nepriimtas darb, ir pan.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje kalbama tik apie darbuotojo
padt pabloginanias slygas. Taiau alys negali nustatyti ir toki
slyg, kurios prietaraut imperatyviosioms DK, statym, kit nor
mini teiss akt ir kolektyvini sutari nuostatoms (r. DK 95 str.
4 d. komentar).
4. Gin dl darbo sutarties slyg taikymo sprendia darbo gin
nagrinjimo organai. Toks ginas pagal turin bt ginas dl darbo
sutarties prietaravim statymams paalinimo (r. DK 139 str. ko
mentar).
STRAIPSNIS
Darbo sutarties slygos

1. Kiekvienoje darbo sutartyje alys privalo sulygti dl btinj su
tarties slyg: darbuotojo darboviets (mons, staigos, organizacijos,
struktrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcij, t. y. dl tam tikros pro
fesijos, specialybs, kvalifikacijos darbo arba tam tikr pareig.
2. Atskiroms darbo sutari rims darbo statymuose ir kolektyvin
se sutartyse gali bti nustatomos ir kitos btinosios slygos, kurias a
lys sulygsta sudarydamos toki darbo sutart (susitarimas dl sutarties
termino, sezoninio darbo pobdio ir kt.).
3. Kiekvienoje darbo sutartyje alys sulygsta dl darbo apmokjimo
slyg (darbo umokesio sistemos, darbo umokesio dydio, mokji
mo tvarkos ir kt).
4. ali susitarimu gali bti sulygstama ir dl kit darbo sutarties
slyg, jeigu darbo statymai, kiti norminiai teiss aktai arba kolektyvi
n sutartis nedraudia jas nustatyti (ibandymo, profesij jungimo, ma
terialins atsakomybs ir kt.).
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje ivardytos darbo sutarties s
lygos vadinamos btinosiomis, kadangi alims dl j nesusitarus lai
koma, jog darbo sutartis nesudaryta. ioje normoje nurodytos ben
dros slygos, btinos kiekvienai darbo sutariai. Tokios slygos yra
dvi - susitarimas dl darbuotojo darboviets ir darbo funkcij.
2. DK vartojami du terminai: darboviet" ir darbo vieta". Kal
bine prasme abu jie yra tapats, nes pagal odi darybos taisykles
sudurtinis odis reikia t pat, k reikia odiai, i kuri jis yra su-
48
95 str.
darytas. Pagal DK10 straipsnio 2 dalies nuostatas DK vartojami odiai ir odi junginiai turi bti aikinami pagal j bendrin reikm, iskyrus atvejus, kai i konteksto matyti, kad odis ar odi
junginys vartojamas specialia - teisine - prasme. ia kaip tik ir
turime tok special atvej. DK terminas darboviet" vartojamas
vardyti mon, staig, organizacij ar kitoki organizacin struktr, kitaip sakant, darbdav. Terminas darbo vieta" vartojamas
dvejopa prasme. Daniausiais iuo terminu vardijama darbo funkcij atlikimo, vykdymo vieta - cechas, baras, skyrius, katedra, agregatas ir 1.1. (r. DK 270 str. 2 d.; 264 str. 2 d. ir kit straipsni
komentar). Kartais svoka darbo vieta" suprantama kaip darbuotojo pareigos, jo dirbamas darbas. Pavyzdiui, DK 165 straipsnio
1 dalyje sakoma, kad darbuotojui kasmetini atostog metu paliekama darbo vieta (pareigos).
Darboviet darbo sutartyje apibriama nurodant, kuri mon,
staig, organizacij darbuotojas priimamas dirbti arba su kokiu fiziniu asmeniu jis sudar darbo sutart. Kitaip sakant, apibriant darboviet, apibriama kita sutarties alis - darbdavys. Suprantama,
kad to nepadarius, jokia sutartis nemanoma. inoma, kartais tokio
darboviets apibdinimo sutartyje gali nepakakti. Turbt nepakakt darbo sutartyje nurodyti, kad asmuo priimamas universitet profesoriumi, nes bt neaiku, kuriame fakultete ir kurioje katedroje
jis turs dirbti. Tokiais atvejais slyga dl darboviets turi bti detalizuojama, nurodant sutartyje darbuotojo darbo viet - cech, bar,
skyri, tarnyb ir pan.
3. Darbo funkcija sutartyje apibriama nurodant profesij, spe- 3
cialyb, kvalifikacij, pagal kuri dirbs darbuotojas, arba pareigas.
Profesija - tai darbo veiklos sritis, apimanti darbo funkcijos tikslus 4
ir pobd (pvz., gydytojas, statybininkas ir pan.). Specialyb yra siau- 5
resn darbo veiklos pagal tam tikr profesij sritis, kuriai reikia
speciali ini ir gdi (pvz., gydytojas chirurgas, mrininkas, fizikos mokytojas ir 1.1.). Kvalifikacija yra darbuotojo pasirengimo 6
tam tikrai specialybei laipsnis. Ji paprastai apibriama kvalifikacine kategorija (r. DK 188 str. komentar), specialiu isimokslinimu, pareiginiais laipsniais, vardais ir 1.1. (pvz., mokytojas metodininkas, pirmos kategorijos gydytojas chirurgas, moksl daktaras
ir 1.1.). Pareigos - tai darbovietje pagal galiojani etat strukt- 7
ros schem tarnautojams nustatytas darbas. Darbo funkcijos nustatymas yra labai svarbi darbo sutarties slyga, nes darbdavys neturi teiss reikalauti, kad darbuotojas atlikt darb, nesulygt darbo
sutartimi (DK 119 str.).
49
95 str.
8 4. Tam tikroms darbo sutarties rims darbo statymuose, normi
niuose teiss aktuose ir kolektyvinse sutartyse gali bti nustatomos

ir kitos btinosios slygos, kurias sulygsta alys sudarydamos toki
darbo sutart. Pavyzdiui, jeigu alys nori sudaryti terminuot darbo
sutart, jos tai turi aptarti sutartyje. ios ries btinosios darbo su
tarties slygos skiriasi nuo slyg dl darboviets ir darbo funkcijos
tuo, kad nuo j priklauso ne darbo sutarties galiojimas, o tam tikros
darbo sutarties ries buvimas. Jeigu, pavyzdiui, sudarant darbo su
tart nebus aptartas jos galiojimo terminas, bus laikoma, kad suda
ryta neterminuota sutartis.
9 5. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal reikalaujama, kad kiek
vienoje darbo sutartyje alys sulygt darbo apmokjimo slygas. Dar
bo sutarties statymo 1 8 straipsnyje i slyga buvo priskiriama prie
btinj darbo sutarties slyg. Kadangi pagal komentuojamo
straipsnio 3 dal reikalaujama, kad dl darbo apmokjimo slyg b
tinai turi bti sulygstama kiekvienoje darbo sutartyje, galima manyti,
kad ta slyga ir sigaliojus DK pagal jos teisin prigimt ir toliau tu
rt bti kvalifikuojama kaip btinoji. Tokia nuomon bt netei
singa. Btinosios slygos yra tokios, dl kuri nesusitarus laikoma,
jog darbo sutartis nesudaryta. Slyga dl darbo apmokjimo tokia
nra. Pirma, i valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio drau
dimo biudet bei kit valstybs steigt fond l finansuojam
staig, moni, organizacij bei Lietuvos banko darbuotoj darbo
apmokjimo slygos nustatomos statym nustatyta tvarka (r. DK
189 str. komentar). ioje srityje ali susitarimams dl darbo ap
mokjimo slyg yra labai maai galimybi. Antra, jeigu darbas at
liktas, jis turi bti apmoktas, nesvarbu, sutartyje buvo aptartos dar
bo apmokjimo slygos ar nebuvo. Tai yra kiekvieno mogaus
konstitucin teis, tvirtinta Konstitucijos 48 straipsnyje, kuriame pa
sakyta, kad kiekvienas mogus turi teis gauti teising apmokjim
u darb. Jeigu dl darbo apmokjimo slyg nebuvo susitarta ir dl
to vliau kilo ginas, toks ginas gali bti sprendiamas darbo gin
nagrinjimo tvarka. Tai gali bti arba reikalavimas imokti negaut
darbo umokest, arba reikalavimas paalinti darbo sutarties prie
taravimus statymams (r. DK 139 str. 1 d. komentar).
10 6. Danai kyla klausimas, koks turt bti susitarimo dl darbo
apmokjimo slyg turinys? Koks turt bti ios slygos konkretumo laipsnis? Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sulygdamos darbo apmokjimo slygas alys susitaria dl darbo umo1
50
inios. 1991, Nr. 36-973.
str.
95
kesio sistemos, darbo umokesio dydio, mokjimo tvarkos ir kt.

Darbo sutarties pavyzdin forma, patvirtinta Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 1151, i DK norm konkretina. Mintos pavyzdins darbo sutarties formos 3 punkte pasakyta, kad darbo sutartyje reikia nurodyti darbuotojo valandin tarifin atlyg, mnesin alg,
priemokas, priedus ir 1.1. Savo ruotu nortume paymti, jog sutartyje darbo apmokjimo kriterijus reikia apibrti aikiai ir tiksliai, kad
bt ivengta gin ateityje. Kita vertus, perteklinis darbo apmokjimo slyg detalizavimas gali turti nepageidaujam padarini. Pavyzdiui, jeigu sutartyje bus numatyti konkrets (litais) priemok,
pried, premij dydiai, tai, pasikeitus norminiams teiss aktams ar
kolektyvinei sutariai, atsiras technini sunkum, nes gali tekti keisti
daug individuali darbo sutari. Be to, darbdavys gali bti trauktas
j darbo gin maraton.
7. Apibendrinant darbo apmokjimo slyg komentar galima kon
statuoti, kad i slyga negali bti priskiriama nei prie btinj, nei
prie papildom darbo sutarties slyg. Ji turi savarankik (suigeneris) teisin prigimt ir todl Kodeksas nustato ypating ios slygos
nustatymo ir keitimo tvark (r. DK 120 str. 3 d. komentar).
8. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi alims leidiama 11
sulygti ir dl kit darbo sutarties slyg (ibandymo, profesij jungi
mo, materialins atsakomybs ir kt.). Tokios slygos nra btinos, kad
darbo sutartis galiot. Taiau jeigu dl j susitarta, tai ir btinosios, ir
papildomos slygos yra vienodai privalomos darbo sutarties alims.
9. alys gali sulygti tik dl toki darbo sutarties slyg, kurias nusta
tyti nedraudia statymai, kiti norminiai teiss aktai arba kolektyvin
sutartis. ios normos negalima suprasti siaurinamai - draudiamosio
mis normomis laikyti tik tokias normas, kurios norminiuose teiss ak
tuose suformuluotos neigiamaisiais sakiniais (neleidiama, draudia
ma ir pan.). Ms nuomone, alys susitarimu negali pakeisti joki
darbo slyg, nustatyt statymuose, kituose norminiuose teiss ak
tuose arba kolektyvinje sutartyje, iskyrus atvejus, kai tie norminiai
teiss aktai leidia tai daryti (r., pvz., DK 128 str. 3 d.; 141 str. 1 d.
komentar). Be to, pagal DK 94 straipsnio 2 dal alys negali nustaty
ti toki darbo slyg, kurios pablogina darbuotojo padt, palyginti su
ta, kuri nustato norminiai teiss aktai ir kolektyvin sutartis. Jei dar
bo sutarties slygos prietarauja statymui, kitiems norminiams teiss
aktams arba kolektyvinei sutariai, taikomos DK, statym, normini
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 115 Dl
darbo sutarties pavyzdins formos patvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 11-412.
51
95-96 str.
teiss akt arba kolektyvins sutarties nuostatos. Pavyzdiui, komentuojamo straipsnio 4 dalyje tarp galim papildom darbo sutarties
slyg minimas ali susitarimas dl materialins atsakomybs. Visikos materialins atsakomybs sutari sudarymo tvark nustato
DK 256 straipsnis. io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visikos materialins atsakomybs sutartis gali bti sudaryta su darbuotojais,
kurie dirba darbus arba eina pareigas, trauktas sra, nustatom
kolektyvinje sutartyje. Vadinasi, jeigu darbuotojo pareigos tok
sra trauktos, sutartis dl visikos materialins atsakomybs su
juo gali bti sudaryta, bet alys gali tokios sutarties ir nesudaryti.
Taiau jeigu monje tokio srao nra arba jis patvirtintas nesilaikant DK 256 straipsnio 1 dalies nustatytos tvarkos, bet sudarant darbo sutartis jas traukiama papildoma slyga dl visikos materialins atsakomybs, tai tokia slyga turt bti pripastama
prietaraujania DK 256 straipsnio 1 daliai, 94 straipsnio 2 daliai ir
95 straipsnio 4 daliai.
10. Komentuojamo straipsnio 4 dalies reikalavimas sudarant darbo sutart nepaeisti teiss norm lieia ne tik papildomas, bet ir
visas darbo sutarties slygas. Pavyzdiui, negalima priimti darb
asmens, jeigu jam eiti tam tikras pareigas neleidia norminiai teiss
aktai, sulygti darbo umokest, maesn u Vyriausybs nustatytus
minimalius dydius, ir 1.1.
STRAIPSNIS
Garantijos
priimant darb
1. Draudiama atsisakyti priimti darb:
1) io Kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytais motyvais;
2) jeigu yra ratikas darbdavi susitarimas dl darbuotojo perkli
mo kit darboviet;
3) kitais statym nustatytais atvejais.
2. Atsisakymas priimti darb io straipsnio 1 dalyje nustatytais at
vejais gali bti ne vliau kaip per vien mnes ginijamas teisme.
3. Teismui nustaius, kad atsisakymas priimti darb yra neteistas,
darbdavys teismo sprendimu pareigojamas priimti asmen darb ir
u laik nuo atsisakymo priimti darb dienos iki teismo sprendimo
vykdymo dienos sumokti jam minimaliojo darbo umokesio dydio
kompensacij.
1. Dl io straipsnio 1 dalies 1 punkto r. DK 2 straipsnio 1 dalies
4 punkto komentar.
96 str.
2. Svarstant darbuotojo perklimo kit mon darbdavi susitari- i

mu klausim, reikia turti galvoje, kad pagal DK 120 straipsnio 2 dal
toks perklimas leidiamas tik esant iankstiniam raytiniam dar
buotojo sutikimui. Taigi iuo atveju reikia ne dvialio, o trialio susi
tarimo - dviej darbdavi ir darbuotojo. Toks susitarimas paprastai
turt bti forminamas darbo sutarties nutraukimu ali susitari
mu (r. DK 125 str. komentar) ir naujos sutarties sudarymu. Tais
atvejais, kai darbdavys nesikeiia, pavyzdiui, perkeliama mons
filial, esant kitoje vietovje, tai forminama kaip perklimas kit
vietov ir panaiai (plaiau r. DK 120 str. 2 d. komentar).
3. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punkte sakoma, kad drau- 2
diama atsisakyti priimti darb kitais statym numatytais atvejais.
Tai reikia, pirma, kad tokie apribojimai negali bti nustatyti emes
ns teisins galios aktais (Vyriausybs nutarimais, kolektyvinmis
sutartimis ir pan.). Antra, ir statym nustatyti apribojimai neturi 3
prietarauti DK principams (r. DK 11 str. komentar). Teisini
apribojim priimant darb nereikia painioti su tam tikrais teis
tais reikalavimais, kuriuos turi atitikti asmuo, pretenduojantis eiti
tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb. Pavyzdiui, asmuo
nordamas dirbti tam tikr darb, susijus su gyventoj aptarnavi
mu, turi reikiamu lygiu mokti valstybin kalb, vairuotoju gali bti
priimtas tik tas, kuris turi reikiamos kategorijos vairuotojo paym
jim, ir t. t.
4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsisakymas 4
priimti darb io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais gali bti ne
vliau kaip per vien mnes ginijamas teisme. DK 295 straipsnio
2 dalyje ir 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse ginai dl neteisto atsisakymo priimti darb nevardijami tarp t gin, kurie inybingi tiesiog
teismui (nesikreipiant darbo gin komisij). iuo atveju reikt
vadovautis DK 295 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kuriame numatyta,
kad tiesiog teismui inybingi ne tik tie darbo ginai, kurie ivardyti
to straipsnio 2 dalyje, bet ir kiti, jeigu tai numato statymai.
Komentuojamoje normoje pasakyta, kad neteist atsisakym priimti darb galima ginyti teisme ne vliau kaip per vien mnes.
Taiau ioje normoje neapibrta to termino skaiiavimo pradia.
Pagal analogij iuo atveju bt galima vadovautis viena i dviej
taisykli. DK 297 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginuose dl darbo sutarties pakeitimo, nutraukimo ir pan. darbuotojas turi teis
kreiptis teism per vien mnes nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos. DK 296 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas gali kreiptis darbo gin komisij per tris mnesius nuo tos dienos, kai sui-
53
96-97 str.
nojo ar turjo suinoti, kad paeistos jo teiss. I pirmo vilgsnio

atrodyt, kad aptariamu atveju artimesn taisykl, numatyta DK
297 straipsnio 1 dalyje, nes kalbama apie kreipimosi teism terminus. Taiau kain ar atsiras vadovas, kuris ratu pranet noriniam
sidarbinti asmeniui neteist atsisakymo priimti darb prieast.
Todl, manytume, iuo atveju reikt vadovautis DK 296 straipsnio
taisykle, t. y. asmuo turi teis kreiptis teism per vien mnes nuo
tos dienos, kai suinojo ar turjo suinoti, kad paeistos jo teiss.
5. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal, teismui nustaius, kad
atsisakymas priimti darb yra neteistas, darbdavys teismo sprendimu pareigojamas asmen priimti darb ir u laik nuo atsisakymo priimti darb dienos iki teismo sprendimo vykdymo dienos
sumokti jam minimalaus darbo umokesio dydio kompensacij
(apie imokas iki teismo sprendimo vykdymo r. DK 297 str. komentar).
y / STRAIPSNIS
Primimo darb apribojimai
1. Primimo darb apribojimus gali nustatyti tik statymai.
2. Draudiama eiti tarnautoj pareigas vienoje valstybs ir savivaldy
bs institucijoje bei valstybs ar savivaldybs monje asmenims, ku
riuos sieja artimi giminysts ar svainysts ryiai (tvai, tviai, broliai,
seserys ir j vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, vaikiai, j sutuokti
niai ir j vaikai, taip pat sutuoktini tvai, broliai, seserys ir j vaikai),
jeigu j tarnyba kartu yra susijusi su vieno i j tiesioginiu pavaldumu
kitam arba su vieno teise kontroliuoti kit. Iimtis i ios taisykls gali
nustatyti Vyriausyb.
3. io straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tarnautojams, kuri
tarnyb reglamentuoja valstybs tarnybos santykius reglamentuojan
tys statymai.
1. Primimo darb apribojimus neleidiama nustatyti emesns
nei statymas teisins galios aktais. Tokie apribojimai negali bti nu
statyti kolektyvinje sutartyje. Kaip minjome DK 96 straipsnio ko
mentaro 3 punkte, teisini apribojim priimant darb nereikia pai
nioti su reikalavimais (kvalifikacijos, sveikatos ir pan.), kuriuos turi
atitikti asmuo, pretenduojantis eiti tam tikras pareigas arba dirbti
tam tikr darb.
2. Komentuojamame straipsnyje numatomas tik vienas - giminai
i tarnybos toje paioje darbovietje - apribojimas. Apribojimus,
numatytus komentuojamo straipsnio 2 dalyje, galima taikyti tik ta54
97 str.
da, kai yra visos slygos, nustatytos toje normoje. Pirma, jie taikomi
tik tiems darbuotojams, kurie priklauso tarnautoj kategorijai, o ne
darbuotoj ar aptarnaujanio personalo. Tarnautojo" svokos komentuojamo straipsnio 2 dalies prasme nereikia painioti su valstybs tarnautojo" svoka, vartojama Valstybs tarnybos statyme 1. Pagal Valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 2 punkt valstybs
tarnautojas yra asmuo, einantis pareigas valstybs tarnyboje ir atliekantis vieojo administravimo veikl. Valstybs tarnautojais laikomi
tik tie valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose tarnaujantys
asmenys, kurie eina pareigas, trauktas Valstybs tarnybos statymo 8 straipsnio nustatyta tvarka patvirtintus valstybs tarnautoj pareigybi sraus. Jiems komentuojamo straipsnio 3 dalies nuostatos
netaikomos -j tarnyb reglamentuoja valstybs tarnybos santykius
reguliuojantys statymai. Visi kiti valstybs ir savivaldybi institucijose dirbantys asmenys pagal Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkt yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutart.
Taiau j darbo funkcijos turinys gali bti nevienodas: vieni atlieka
fizinio pobdio darbus ar teikia paslaugas (santechnikai, valytojai
ir kt.) - tai darbuotojai, priskiriami darbinink ar aptarnaujaniojo
personalo kategorijai; kiti - organizuoja darbinink darb, rengia
technines uduotis, projektus, paskirsto ir priiri darbus ir kt. (meistrai, kini-technini padalini vadovai) - tai valstybs ir savivaldy-.
bi institucij tarnautojai, nepriskirti prie valstybs tarnautoj kategorijos, kuriems gali bti taikomi komentuojamo straipsnio 2 dalyje
numatyti primimo darb apribojimai.
Antra, tarnautoj tarnyba kartu vienoje organizacijoje, o ne vienoje
inyboje turi bti susijusi su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam
arba vieno teise kontroliuoti kit. Antai organizacijos vadovas vadovauja visiems tos organizacijos darbuotojams, taiau tiesiogiai jam
pavalds tik struktrini padalini ir tarnyb vadovai. Organizacijos funkcini padalini (technins kontrols, darb saugos, tiekimo,
realizavimo ir pan.) virininkai arba vyresnieji specialistai, vadovaudami visai darboviets veiklai atitinkamoje srityje ir j kontroliuodami, tiesiogiai vadovauja tik atitinkam tarnyb darbuotojams.
Treia, dirbti vienoje organizacijoje ir eiti komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas draudiama ne apskritai bet kokiems
giminaiiams ir svainiams, o tik artimiesiems, kurie ivardyti toje
normoje: tvams, tviams, broliams, seserims ir j vaikams, seneliams, sutuoktiniams, vaikams, vaikiams, j sutuoktiniams ir j vaikams, taip pat sutuoktini tvams, broliams, seserims ir j vaikams.
1
inios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.

55
97-98
str.
3 3. Komentuojamos normos iimtis gali nustatyti Vyriausyb. Dabar galioja dar 1996 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 901 Dl tarnautoj, kuriems netaikomas giminaii darbo apribojimas eiti pareigas vienoje valstybs ir
savivaldybs institucijoje bei valstybs (vietos savivaldybs) monje, staigoje, organizacijoje, srao patvirtinimo"1 patvirtintas sraas tarnautoj, kuriems netaikomi komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai. Remiantis minto nutarimo nuostatomis,
giminaii darbo apribojimai netaikomi: 1) darbuotojams, einantiems renkamas pareigas; 2) sveikatos prieiros staig gydytojams;
3) farmacijos bei viduriniajam ir jaunesniajam medicinos personalui, dirbaniam kaimo vietovse; 4) vietimo sistemos staig pedagoginiams darbuotojams; 5) bibliografams ir bibliotekininkams;
6) auktesnij ems kio mokykl ir ems kio mokykl pedagogams; 7) Valstybins mik tarnybos vadovaujantiems darbuotojams ir specialistams, dirbantiems kaime; 8) Valstybins hidrometeorologijos tarnybos darbuotojams; 9) valstybini geologini
tarnyb darbuotojams.
STRAIPSNIS
Nelegalus darbas
1. Nelegaliu darbu laikomas darbas:
1) esant io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties po
ymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties;
2) dirbamas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, nesi
laikant jiems normini teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos.
2. Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) ir savanoriki darbai.
J slygas ir atlikimo tvark nustato Vyriausyb.
3. Darbdaviai ar j galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, atsa
ko statym nustatyta tvarka.
l 1. DK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte i esms kitaip formuluojama nelegalaus darbo samprata, negu iki tol galiojusiuose statymuose. Pagal Darbo sutarties statymo 2 3 straipsnio 2 dal kiekvienas darbas, dirbamas kito asmens naudai, turjo bti forminamas darbo
sutartimi, iskyrus atvejus, kada darbas atliekamas pagal autorin
sutart arba turint verslo liudijim. Taigi Darbo sutarties statymas
1
2
56
inios. 1996, Nr. 74-1773.

inios. 1991, Nr. 36-973.
98
str.
nustat tik tris darbo panaudojimo teisines formas: darbo sutart,

autorin sutart, darb turint verslo liudijim. Tuo tarpu CK (tiek
ankstesnysis, tiek dabar galiojantis) numato daug daugiau darbo panaudojimo teisini form (ranga, pavedimas, medicinos paslaug
teikimas, veimo sutartys ir 1.1.). Taip buvo sukurta Darbo sutarties
statymo ir CK kolizija. Maa to, atsirado net Darbo sutarties statymo 3 straipsnio 1 dalies ir to paties straipsnio 2 dalies kolizija. io
straipsnio 1 dalyje buvo numatyti darbo sutarties poymiai, o 2 dalyje konstatuota, kad tie poymiai praktikai jokios reikms neturi.
DK 98 straipsnis t kolizij paalino. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte aikiai pasakyta, kad nelegaliu darbu gali bti laikomas tik toks darbas, kuris atitinka DK 93 straipsnyje numatytus poymius (r.." DK 93 str. komentar). Vadinasi, ikilus klausimui,
dirbama legaliai ar nelegaliai, j reiks sprsti pagal faktin santyki
pobd, inagrinti ir vertinti visas aplinkybes, kontrahent sipareigojimus, o ne vien remtis tam tikrais formaliais poymiais - yra
raytin darbo sutartis ar jos nra. Taigi, kitaip negu buvo numatyta
Darbo sutarties statymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 171 straipsnyje, raytin darbo sutartis yra ne pagrindinis, o ivestinis nelegalaus darbo poymis. Tik atsakius pagrindin klausim - kokios teisins prigimties yra faktiniai santykiai, atsirad tarp ginijamo visuomeninio
santykio subjekt, bus galima pasakyti, ar tuos santykius reikjo forminti darbo sutartimi. .^
Nelegalaus darbo problemos nereikt painioti su valstybs mokesi klausimais. Visi asmenys privalo mokti valstybs nustatytus mokesius, nesvarbu, kokia teisine forma (autorinis honoraras,
atlyginimas u darb pagal rangos sutartis ir 1.1.) jie gauna tam
tikras pajamas. Taiau mokesi ir kitoki privalom mok ar rinkliav surinkimas yra mokesi administravimo, o ne darbo teiss
problema.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta impera- 2
tyvi taisykl, kad nelegaliu yra laikomas darbas, dirbamas usienio
valstybi piliei ir asmen be pilietybs, nesilaikant jiems nustaty
tos sidarbinimo tvarkos. Tokia tvarka patvirtinta socialins apsau
gos ir darbo ministrs 2000 m. birelio 1 d. sakymu Nr. 621 (plaiau
apie usienio piliei ir asmen be pilietybs sidarbinimo tvark r.
DK XI skyriaus komentar).
3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal nelegaliu darbu nelaiko- 3
mi pagalbos (talkos) ir savanoriki darbai.
1
inios. 2000, Nr. 48-1399.

57
98 str.
Pagalbos (talkos) darb atlikimo slygas ir tvark reguliuoja Vyriausybs 2001 m. gruodio lld. nutarimas Nr. 15001. Pagal iuo nutarimu patvirtint Pagalbos (talkos) darb atlikimo slygas ir tvark
talka yra fizini asmen telktin tarpusavio pagalba ems ir nam
kio darbams dirbti, atliekama nemokamai (talkininkai gali bti maitinami ir apgyvendinami pas asmen, kurio naudai atliekami ie darbai). Be to, numatyta, kad kiekvieno talkininko pagalbos (talkos)
darb trukm negali bti ilgesn kaip trys dienos i eils. Toks grietas valstybinis talk reglamentavimas, ms galva, neatitinka lietuvik talk tradicij ir vargu ar gali bti logikai pamatuotas. Kodl
parduotuvs savininkas, kuris keliasi naujas patalpas, negali pasikviesti kaimyn, draug padti perkraustyti rang ir prekes? Kiekvienas, gyvens kaime, ino, kad neienaujama vidurdien, niekas
bulvi nekasa ir jav nekerta lietui lyjant ir 1.1. Kaip tada skaiiuoti
tas tris dienas i eils" ir kas jas skaiiuos? Atrodo, kad pamintos
taisykls yra aikiai perteklins.
Savanorik darb atlikimo slygos ir tvarka patvirtinta Vyriausybs 2001 m. gruodio 13 d. nutarimu Nr. 15II2. Pagal normin teiss akt savanoriki darbai yra tokie, kurie atliekami laisva valia paramos tikslais, numatytais Labdaros ir paramos statyme 3, ir u juos
neimamas atlygis. Su savanoriais gali bti sudaroma raytin savanorik darb atlikimo sutartis pagal pavyzdin form, sutartyje gali bti susitariama dl ilaid (kelions, nakvyns ir kt.), patirt dirbant iuos darbus, kompensavimo ir kit t darb atlikimo slyg.
Savanorik darb organizatoriai gali bti juridiniai asmenys, galintys pagal Labdaros ir paramos statym bti paramos gavjais, taip
pat politins partijos ir organizacijos bei profesins sjungos. Savanorikus darbus gali dirbti Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti Lietuvos teritorijoje teistai esantys asmenys. Savanorik darb organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai.
4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdaviai ar j
galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, atsako statym nustatyta tvarka. Pagal ATPK 413 straipsn nelegalus darbas darbdaviams ar
j galiotiems asmenims utraukia baud u kiekvien nelegaliai dir1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio lld. nutarimas Nr. 1500
Dl Pagalbos (talkos) darb atlikimo slyg ir tvarkos patvirtinimo" // inios.
2001, Nr. 105-3759.
2
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 13 d. nutarimas Nr. 1511
Dl Savanorik darb atlikimo slyg ir tvarkos patvirtinimo" // inios. 2001,
Nr. 106-3801.
3
inios. 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818.
58
98-99 str.
bant asmen nuo 3 000 lit iki 10 000 lit, o asmenims, baustiems administracine bauda u nusiengim, - nuo 10 000 lit iki 20 000 lit.
Darbuotoj atsakomyb u nelegal darb DK nenumatyta.
STRAIPSNIS Darbo
sutarties sudarymas
1. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai alys susitar dl darbo su

tarties slyg (Kodekso 95 straipsnis).
2. Darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin form.
Raytin darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutart
pasirao darbdavys arba jo galiotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pa
siraytas darbo sutarties egzempliorius teikiamas darbuotojui, kitas
lieka darbdaviui. Darbo sutartis t pai dien registruojama darbo
sutari registravimo urnale. Toks urnalas neprivalomas, jei darbda
vys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir maiau darbuotoj. Ne vliau
kaip prie darbo pradi kartu su antruoju darbo sutarties egzemplio
riumi darbdavys teikia darbuotojui pastarojo tapatyb patvirtinant
dokument (darbo paymjim). Darbo sutarties pavyzdin form, re
gistravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatyb patvirtinanio doku
mento form, jo idavimo, neiojimo bei pateikimo kontroliuojanioms
institucijoms tvark nustato Vyriausyb.
3. Darbdavys utikrina, kad darbuotojui bt leidiama dirbti tik pa
siraius su juo darbo sutart, teikus jam antr sutarties egzempliori
ir idavus jo tapatyb patvirtinant dokument. U tinkam darbo su
tarties sudarym atsako darbdavys.
4. Sudarydamas darbo sutart, darbdavys arba jo galiotas asmuo pri
valo supaindinti priimam dirbti asmen su jo bsimo darbo slygo
mis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklmis, kitais darbovie
tje galiojaniais aktais, reglamentuojaniais jo darb.
5. Darbuotojas privalo pradti dirbti kit po darbo sutarties sudary
mo dien, jeigu alys nesutar kitaip.
1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal darbo sutartis yra kon- i
sensuali, t. y. laikoma sudaryta tada, kai alys susitar dl sutarties
slyg, numatyt DK 95 straipsnyje.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis 2
turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin form. DK vairiuose i
a i k i n i m u o s e i r p a a i k i n i m u o s e yr a s a m p r o t a v i m , k a d D K
99 straipsnio 1 dalis prietarauja ar nesuderinta su 99 straipsnio 2 da
limi. Pasitaiko ir kategorik teigini: kol darbo sutarties tekstas ne
pasiraytas - sutarties nra.
59
99str.
Manytume, kad tokiais atvejais painiojami du dalykai - sutarties

sudarymas ir jos formos klausimai. Pagal sutari teorij ir praktik,
pavyzdiui, pagal CK 1.93 straipsn, sutarties formos nesilaikymas
toli grau ne visada reikia jos negaliojim. Daniausiai sutarties formos paeidimai apsunkina sandorio rodinjim. DK apskritai nenumato darbo sutarties negaliojimo. Tai suprantama, nes darbo santyki nemanoma restitucija, t. y. santyki dalyvi grinimas iki
sandorio buvusi padt - atlikto darbo sugrinti nemanoma. Todl pagal DK 139 straipsn leidiama paalinti sutarties slygas, prietaraujanias statymams, o ne pripainti vis sutart negaliojania
(r. DK 139 str. komentar).
Komentuojamo straipsnio 3 dalyje aikiai apibriama atsakomyb u darbo sutarties formos nesilaikym. U tai atsako darbdavys.
Darbdavio atsakomyb nustato ATPK (r. DK 98 str. komentar).
inoma, kai nra raytins darbo sutarties, visada gali bti gin, ar
tokia sutartis apskritai buvo. Pirmiausia ikils klausimas, koks tai ginas: dl darbo sutarties sudarymo, jos vykdymo ar nutraukimo. Matyt, kad tai bus ginas dl darbo sutarties sudarymo, i kurio gali iplaukti papildom reikalavim dl darbo sutarties vykdymo. rodymai,
kad darbo sutartis buvo sudaryta, gali bti visos CPK leidiamos rodinjimo priemons: liudytoj parodymai, raytiniai rodymai (pvz.,
darboviets administratoriaus rezoliucijos ant asmens praym ir 1.1.).
Labai svarbus rodymas, kad darbo sutartis buvo sudaryta, bus faktas,
jog asmeniui faktikai buvo leista dirbti, nes pagal komentuojam norm kategorikai draudiama leisti asmeniui dirbti nesudarius su juo
darbo sutarties. Pagal analogij su DK 96 straipsnio 2 ir 3 dalimis toks
ginas turt bti nagrinjamas tiesiogiai teisme1. Teismui nustaius,
kad darbo sutartis buvo sudaryta, o darbdavys neteistai neduoda darbuotojui darbo, teismo sprendimu darbdavys turt bti pareigojamas forminti darbo sutart komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytu bdu ir u laik, per kur darbuotojui neduota darbo iki teismo
sprendimo vykdymo dienos, priteisti darbuotojui minimalaus mnesinio darbo umokesio dydio kompensacij.
Darbo sutarties pavyzdin forma patvirtinta Vyriausybs 2003 m.
sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 Dl darbo sutarties pavyzdins formos patvirtinimo"2. Tai reikia, kad ji yra to norminio teiss akto
1
Tais atvejais, kai asmeniui buvo leista dirbti, jis gali pasinaudoti ir kita galimy
be - kreiptis Valstybin darbo inspekcij, kuri turi pakankamai teisini galimy
bi priversti darbdav vykdyti savo sipareigojimus (r. DK 98 str. komentar).
2
inios. 2003, Nr. 11-412.
60
99 str.
integralioji dalis. Vadinasi, sudarant individualias darbo sutartis, reikia jose btinai aptarti visus sutarties elementus, numatytus pavyzdinje darbo sutarties formoje. Taiau alys yra laisvos sutartyje sulygti ir dl kitoki slyg, jeigu tik tokie susitarimai neprietarauja
galiojaniai teisei.
Darbo sutart pasirao darbdavys arba jo galiotas asmuo ir dar- 6
buotojas. Retai, bet yra buv atvej, kai darbo sutart pasira negaliotas administracijos atstovas. Koks tokios sutarties likimas? Vadovaudamiesi komentuojamo straipsnio 3 dalimi, pagal kuri u
tinkam darbo sutarties sudarym atsako darbdavys, manytume, kad
tokios sutarties trkumai gali bti paalinti statymo nustatyta tvarka
arba sutartis gali bti nutraukta statym nustatytais pagrindais ir
tvarka. I tikrj ia yra ne darbdavio ir darbuotojo, o darbdavio ir
jo formuojamos darboviets administracijos problema. Darbuotojas
neturi galimybs kontroliuoti administracijos veiksm ir todl negali
u juos atsakyti.
Darbo sutartis jos sudarymo dien turi bti registruojama Darbo 7
sutari registravimo urnale. Darbo sutari registravimo taisykles
Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino 2003 m. balandio 24 d.
nutarimu Nr. 503 Dl Darbo sutari registravimo taisykli, darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumento idavimo, neiojimo ir
pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvarkos patvirtinimo"1.
iuo nutarimu patvirtinta ir Darbo sutari registravimo urnalo pavyzdin forma. Taisykls numato, kad registruoti darbo sutartis registracijos urnale privalo visi darbdaviai, esantys Lietuvos Respublikoje, taip pat darbdaviai, esantys u Lietuvos rib, bet priklausantys
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Toks registravimo urnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir maiau
darbuotoj. Registravimo urnale raai daromi i eils pagal darbo
sutari sudarymo datas. Taisymai ir braukymai urnale negalimi.
Jeigu padaromas klaidingas raas, po jo naujoje eilutje raomi odiai: raas Nr... negalioja", tada raomas naujas eils numeris ir
teisingai upildomos visos skiltys. Upildius visus urnalo puslapius darbo sutartys registruojamos kitame registravimo urnale. Jame
pirmiausiai raomas odis Tsinys", tada i eils registruojamos
darbo sutartys. moni sujungimo, prijungimo, padalijimo ir
idalijimo atvejais registravimo urnalai kartu su darbo sutartimis
perduodami monms, kurioms pereina reorganizuojam moni teiss ir pareigos. moni idalijimo ar padalijimo atvejais darbo sutar1
inios. 2003, Nr. 40-1882.
61
99str.
rys perraomos moni, kurioms perjo reorganizuot juridini asmen teiss ir pareigos, darbo sutari registravimo urnalus. Registravimo urnalus, tvarkytus iki moni reorganizavimo, saugo darbdaviai, jie tarpusavyje susitaria, kam lieka urnalo originalas, o kam
kopija. moni sujungimo ir prijungimo atvejais darbo sutari, sudaryt iki moni reorganizavimo, perrayti j teises ir pareigas
permusi moni darbo sutari registravimo urnalus nereikia. Pasikeitus mons pavaldumui, steigjui ar pavadinimui, registravimo
urnale raomas naujas mons pavadinimas ir jame toliau registruojamos darbo sutartys. mon likviduojant registravimo urnalai
perduodami tai staigai, kurios reguliavimo sriiai ji priklaus, o jei
tokios staigos nra, - savivaldos institucij archyvams.
8 Darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasiray9 tas egzempliorius teikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Ne
vliau kaip prie darbo pradi kartu su antruoju darbo sutarties
egzemplioriumi darbdavys teikia darbuotojui pastarojo tapatyb pa
tvirtinant dokument - darbo paymjim. Darbo paymjimo for
m, jo idavimo, neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institu
cijoms tvark nustat Lietuvos Respublikos Vyriausyb mintu
2003 m. balandio 24 d. nutarimu Nr. 503 Dl Darbo sutari re
gistravimo taisykli, darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumen
to idavimo, neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institucijoms
tvarkos patvirtinimo"1. Darbo paymjim darbuotojas privalo ne
iotis ar laikyti darbo metu darbdavio (darbo tvarkos taisyklse) nu
rodytoje vietoje. Darbuotojas, prarads darbo paymjim, apie tai
turi praneti darbdaviui ne vliau kaip kit darbo dien. Darbdavys
iduoda nauj darbo paymjim. Darbuotojas privalo atlyginti naujo
paymjimo gamybos ilaidas, iskyrus tuos atvejus, kai paymji
mas prarastas ne dl jo kalts. U darbdavio nustatytos darbo pay
mjimo neiojimosi ar laikymo darbo metu pateikimo kontroliuo
janioms institucijoms tvarkos paeidimus darbuotojas gali bti
traukiamas drausminn atsakomybn.
10 3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal darbdavys atsako u tinkam darbo sutarties sudarym ir primimo darb tvarkos laikymsi. Darbdavio galioti atstovai u statym nustatytos tvarkos paeidimus gali bti traukiami drausminn atsakomybn. Be to, pagal
ATPK 411 straipsn darbo statym paeidimas utraukia baud
darbdaviams ar j galiotiems asmenims nuo 500 lit iki 5 000 lit.
Tie patys asmenys gali bti traukiami administracinn atsakomy' inios. 2003, Nr. 40-1822.
62
99 str.
bn u nelegal darb pagal ATPK 413 straipsn (r. DK 98 str. komentar).

4. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, sudarydamas dar- ii
bo sutart darbdavys privalo supaindinti priimam dirbti asmen su
jo bsimo darbo slygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklmis, kitais darbovietje galiojaniais aktais, reglamentuojaniais
jo darb. is reikalavimas iplaukia i Europos Bendrijos Tarybos
direktyvos 91/533/EEB Dl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojanias sutarties arba darbo santyki slygas"1.
inoma, tinkamai informuoti darbuotoj apie jo bsimo darbo
slygas labai svarbu. Viena vertus, tik bdamas gerai informuotas,
darbuotojas gali priimti tinkam sprendim, kita vertus, tokia informacija yra svarbi ukarda galimiems darbo ginams. Problema kita
-kaip statymo reikalavim gyvendinti. Pirma, pagal statym darbo
sutarties pasiraymo metu reikalaujama pateikti labai daug mediagos (kolektyvin sutart, darbo tvarkos taisykles ir 1.1.). Kain ar atsiras daug asmen, norini t mediag istudijuoti. Antra, DK nereglamentuojama, kokiu bdu minta informacija turi bti pateikiama
darbuotojui ir kaip tai forminama. Bt galima pasilyti vien problemos sprendimo variant. Manykime, kad darbdavys galt parengti
darbuotojo atmintin ir joje bt koncentruota informacija, kuri darbdavys pagal komentuojamo straipsnio 4 dal privalo pateikti asmeniui
sudarydamas su juo darbo sutart. Tokios atmintins galt bti diferencijuotos, numatant tam tikros profesijos, specialybs ar pareig
darbo slyg ypatybes. Jeigu tokia atmintin bt teikta pasiraytinai darbuotojui sudarant darbo sutart, manytume, kad darbdavys komentuojamoje nuostatoje numatyt pareig bt vykds tinkamai.
5. Darbo sutarties sudarymo momento nereikia painioti su darbo 12
pradia. Darbuotojas privalo pradti dirbti kit po darbo sutarties
sudarymo dien, jeigu alys nesusitar kitaip. Vadinasi, alys gali su
sitarti, kad asmuo pradeda dirbti tuoj pat po sutarties sudarymo (tai
neatleidia darbdavio nuo pareig, nurodyt komentuojamo straips
nio 2 dalyje) arba po tam tikro laikotarpio, pavyzdiui, po mnesio.
6. Pagal Apdraustj valstybiniu socialiniu draudimu skaitos tai- 13
sykles, patvirtintas Vyriausybs 1995 m. birelio 5 d. nutarimu
Nr. 7822, darbdavys, prims asmen darb, t pai dien privalo
1
OJ, 1991, L 288.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. birelio 5 d. nutarimas Nr. 782 Dl
Apdraustj valstybiniu socialiniu draudimu skaitos taisykli patvirtinimo" // i
nios. 1995, Nr. 48-1172.
2
63
99-101 str.
praneti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam

skyriui duomenis apie priimtj. Praneimo form ir pateikimo tvark nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
lUU STRAIPSNIS Darbo
sutarties prielaidos
Darbo statymai, kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvins sutartys
gali nustatyti, kad tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkim
bdu arba ilaikius kvalifikacinius egzaminus.
Darbo sutarties prielaidos - tam tikri papildomi reikalavimai priimant darb. Tokiais atvejais darbo teisinio santykio atsiradimo pagrindas yra sudtingas juridinis faktas -juridin sudtis, kuri eina
darbo sutarties sudarymo prielaidos (konkursas, rinkimai, kvalifikaciniai egzaminai) ir pati darbo sutartis. Papildomus reikalavimus priimant darb gali nustatyti darbo statymai, kiti norminiai teiss aktai
ir kolektyvins sutartys. Komentuojamame straipsnyje minim darbo
sutarties sudarymo prielaid nereikia painioti su priimamo darb
asmens individuali, profesini ir kitoki dalykini savybi vertinimu, kur atlieka darbdavys arba jo galiotas atstovas. Tuo tarpu komentuojamo straipsnio nuostatos reglamentuoja bendro pobdio,
t. y. norminius, reikalavimus tam tikros kategorijos darbuotojams.
XUX STRAIPSNIS
Konkursas
1. Konkurso bdu gali bti skiriama vadovaujanij darbuotoj ir
specialist pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys,
turinys tam tikr gebjim arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fi
ziniai, medicinos ar kiti reikalavimai.
2. Konkursini pareig sra ir konkurs valstybs ir savivaldybi
monse tvark nustato Vyriausyb. Kitose darbovietse konkursini
pareig sraus ir konkurs nuostatus tvirtina darbdavys arba jo ga
liotas asmuo, atsivelgdamas darbuotoj atstov nuomon.
3. pareigas, trauktas konkursini pareig sra, konkurs nuo
statuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali bti priimamas
pagal terminuot darbo sutart, bet ne ilgesniam negu vieneri met
laikui.
1. Konkursas yra paplits asmens profesini, dalykini ir asmenini savybi, reikaling eiti tam tikras pareigas, patikrinimo bdas,
64
101 str.
kai tok patikrinim atlieka nustatyta tvarka sudaryta specialist konkurso organizacin komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais.
Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta principin taisykl, kad
konkursu gali bti skiriama vadovaujani darbuotoj ir specialist pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikr gebjim arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, medicinos ar kiti reikalavimai (pvz., artisto, televizijos laid
vedjo, trenerio ir pan.). Ar asmuo atitinka tam tikrai profesijai ar
pareigoms nustatytus standartus, paprastai nustato reikiamos srities specialist komisija (pvz., medicinos). Konkurso komisijos udavinys yra iek tiek kitoks - i pretendent, atitinkani mintus
standartus, irinkti geriausi.
2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, konkursini pareig sra ir konkurs valstybs ir savivaldybi monse tvark nustato Vyriausyb. Tai ji padar 2002 m. gruodio 17 d. nutarimu
Nr. 1987 Dl konkursini pareig valstybs ir savivaldybi monse srao nustatymo ir Konkurs pareigoms, trauktoms konkursini pareig sra, organizavimo valstybs ir savivaldybi monse
tvarkos patvirtinimo"1.
iuo nutarimu nustatytas konkursini pareig valstybs ir savivaldybi monse sraas. Tai: 1) mons vadovas; 2) mons vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o jeigu mons buhalterin apskait tvarko mons apskaitos tarnyba (struktrinis padalinys), - apskaitos
tarnybos (struktrinio padalinio) vadovas; 3) kitos mons administracijos darbuotoj pareigos, jeigu jas nustato mons steigjas; 4) kitos pareigos, jeigu jas nustato mon.
Nuostatos, pamintos srao 3 punkte, o ypa 4 punkte, kelia abejoni. Kaip matome, Vyriausyb dal savo galiojim delegavo valstybs ir savivaldybi moni steigjams ir net paioms monms. Tuo
tarpu DK 101 straipsnio 2 dalyje tokio kompetencijos delegavimo
nenumatyta. Vyriausyb, suteikdama monms (tiksliau - moni vadovams) konkursini pareig sra traukti kitas pareigas", kartu savo paios patvirtint sra padar nereikming.
Pagal iuo Vyriausybs nutarimu patvirtintos Konkurs pareigoms,
trauktoms konkursini pareig sra, organizavimo valstybs ir
savivaldybi monse tvarkos 2 punkt sprendim skelbti konkurs
priima: mons steigjas, kai skelbiamas konkursas eiti mons vadovo pareigas; mon - kai skelbiamas konkursas eiti kitas pareigas.
Konkursas skelbiamas Valstybs ini" priede Informaciniai pra1
inios. 2002, Nr. 120-5419.

65
101 str.
neimai" ir Lietuvos Respublikos dienratyje - eiti valstybs mons

vadovo pareigas; Valstybs ini" priede Informaciniai praneimai" ir vietos spaudoje - eiti savivaldybs mons vadovo pareigas;
leidinyje, kuriame skelbiama viea mons informacija, eiti kitas
pareigas. Pretendentas per skelbime nurodyt termin privalo pateikti organizuojanios konkurs organizacijos u personalo tvarkym atsakingai tarnybai Konkurs pareigoms, trauktoms konkursini pareig sra, organizavimo valstybs ir savivaldybi monse
tvarkos 7 punkte ivardytus dokumentus. Primusi dokumentus personalo tarnyba pretendento anketoje paymi, ar pretendentas atitinka konkurso skelbime nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Personalo tarnyba, vertinusi gautus dokumentus, per dvideimt
kalendorini dien nuo konkurso paskelbimo registruotu laiku isiunia pretendentui praneim apie leidim dalyvauti pretendent
atrankoje arba motyvuot praneim, kodl jam neleidiama dalyvauti pretendent atrankoje. Atrankos (konkurso) komisija sudaroma konkurs organizuojanio mons steigjo ar mons vadovo tvarkomuoju dokumentu. Komisijos nari negali bti maiau kaip trys.
Komisija vertina pretendento profesin patirt ir dalykines savybes.
Vertinant pretendentus turi dalyvauti visi komisijos nariai. Vertinama nuo vieno iki deimties bal. Pretendento surinkti balai apskaiiuojami taip: pretendentui paskirti balai sudedami ir padalijami i
komisijos nari skaiiaus. Pretendentas, surinks maiau kaip eis
balus, laikomas neperjusiu pretendent atrankos. Laimjs konkurs pretendentas priimamas darb sudarant su juo darbo sutart.
Jeigu organizuojamas konkursas eiti steigiamos mons ar po
reorganizavimo veiksianios mons vadovo pareigas, darbo sutartis su laimjusiu konkurs pretendentu sudaroma po mons registravimo nustatyta tvarka. Jeigu laimjs konkurs pretendentas
nepasirao darbo sutarties, laimjusiu konkurs laikomas pretendentas, perjs atrank ir surinks daugiausiai bal, palyginti su kit, atrank perjusi pretendent, rezultatais. Nei DK, nei Konkurs pareigoms, trauktoms konkursini pareig sra, organizavimo
valstybs ir savivaldybi monse tvarka nenustato termin, per kuriuos konkurs laimjs pretendentas turt apsisprsti pasirayti
darbo sutart. Tas klausimas turt bti sureguliuotas tam tikr moni, staig, organizacij veikl reglamentuojaniuose dokumentuose
(statuose, nuostatuose ir kt.). inoma, jeigu pretendentas ratu atsisako pareig, itas klausimas nekyla.
Pagal Konkurs pareigoms, trauktoms konkursini pareig sra, organizavimo valstybs ir savivaldybi monse tvarkos
66
101-102 str.
27 punkt, dalyvavs atrankoje, bet nelaimjs konkurso pretendentas gali apsksti konkurso rezultatus ir komisijos sprendim
statym nustatyta tvarka. Manytume, kad skstis gali ne tik nelaimj konkurso, bet ir tie, kuriems pagal Konkurs pareigoms,
trauktoms konkursini pareig sra, organizavimo valstybs ir
savivaldybi monse tvarkos 14 punkt praneama, jog jie negali
dalyvauti konkurse. Ginai dl dalyvavimo konkurse ar dl konkurso rezultat nra darbo ginai, nes tarp gino ali nra darbo
teisini santyki. Todl tokie ginai turi bti sprendiami CPK nustatyta tvarka.
Ne valstybs ar savivaldybs monse konkursini pareig sraus
ir konkurs nuostatus tvirtina darbdavys arba jo galiotas asmuo,
atsivelgdamas darbuotoj atstov nuomon. Cia reikt pabrti,
kad btinai turt bti laikomasi DK101 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodanios gaires, kokios pareigos gali bti konkursins.
3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi leidiama parei- 4
gas, trauktas konkursini pareig sra, konkurso nuostat nustatytais atvejais iki konkurso asmen priimti pagal terminuot darbo
sutart, bet ne ilgiau negu vieneriems metams. i nuostata reikia:
pirma, kad be konkurso konkursines pareigas leidiama priimti tik
pagal toje darbovietje galiojanius konkurs nuostatus arba kitus
norminius teiss aktus, pavyzdiui, toki galimyb numato daugelio
auktj mokykl statutai; antra, pagal terminuot darbo sutart priimama iki konkurso", bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Tai
reikia, kad, vykus konkursui, jeigu darbuotojas jo nelaimjo, arba
prajus vieneriems metams nuo paskyrimo, darbo sutartis su juo turi
bti nutraukta.
102 STRAIPSNIS
Renkamosios pareigos
1. kokias pareigas turi bti paskiriama rinkim bdu ir rinkim tvar
k nustato statymai, reglamentuojantys atitinkamos ries moni, stai
g ir organizacij veikl, ir t moni, staig bei organizacij statai.
2. Kolektyvinse sutartyse gali bti nustatyta, kad rinkim bdu turi
bti paskiriama ir tokias pareigas, kurios io straipsnio 1 dalyje ivar
dytuose norminiuose teiss aktuose nenustatytos.
1. Rinkim, apie kuriuos kalbama DK 102 straipsnyje, nereikt i

painioti su Seimo, savivaldybi taryb arba tam tikr valstybs ir
savivaldybi pareign, pavyzdiui, mer, rinkimais. Tokius rinki-
67
102 str.
mus reguliuoja ne darbo, o konstitucins ar administracins teiss

norminiai teiss aktai.
Rinkim tvarka paprastai paskiriama eiti vadovaujamsias moni, staig, organizacij vadov pareigas. Svarbiausias norminis teiss aktas, reglamentuojantis rinkimus kio subjektuose, yra Akcini
bendrovi statymas1. is statymas nustato akcins bendrovs valdymo organ struktr ir j sudarymo tvark. Akcinje bendrovje
privalomi valdymo organai yra visuotinis akcinink susirinkimas, administracijos vadovas ir ne maiau kaip vienas kolegialus valdymo
organas - stebtoj taryba ar valdyba. Udarojoje akcinje bendrovje privalomi valdymo organai yra visuotinis akcinink susirinkimas ir administracijos vadovas. Akcininkai, stebtoj tarybos ir valdybos nariai su akcine bendrove darbo teisini santyki neturi. J
santykius reguliuoja ne darbo teis, o komercin (moni) teis. Kitas dalykas, kad stebtoj tarybos arba valdybos nariais gali bti tos
akcins bendrovs nariai. Taiau tai jau kiti - darbo teisiniai santykiai. Sudtingesnis yra akcins bendrovs administratoriaus teisinio
statuso klausimas. Pagal Akcini bendrovi statymo 38 straipsnio
8 dal akcins bendrovs valdyba renka ir ataukia administracijos
vadov (jeigu valdyba nesudaroma - stebtoj taryba, o jei nesudaroma ir stebtoj taryba, - visuotinis akcinink susirinkimas). Pagal
to paties straipsnio 9 dal administracijos vadovu gali bti fizinis veiksnus asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, o pagal 3 dal administracijos vadovas gyja teis atstovauti bendrovei nuo dienos, nustatytos darbo sutartyje. i Akcini bendrovi statymo norm ir DK
analiz leidia teigti, kad akcins bendrovs administratorius (direktorius, generalinis direktorius ir pan.) pagal savo teisin status
yra tos bendrovs darbuotojas, kuriam gali bti taikomos tam tikros
DK leistos jo darbo slyg teisinio reguliavimo iimtys (r. DK 1 str.
2 d. komentar). Taiau LAT CBS iplstin teisj kolegija kasacine tvarka 2001 m. spalio 16 d. inagrinjusi civilin byl pagal atsakovo - Radvilikio rajono savivaldybs - skund byloje pagal Vygaudo Palino iekin atsakovams Radvilikio rajono savivaldybei,
UAB Radvilikio autobus parkas dl atleidimo i darbo pripainimo neteistu ir kompensacijos priteisimo paband iaikinti udarosios akcins bendrovs administratoriaus teisinio statuso problem2. Teisj kolegija padar ivad, kad ...net tuo atveju, kai tarp
1
inios. 2000, Nr. 64-1914.

LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis c. b.
V. Palinus v. Radvilikio rajono savivaldyb, UAB Radvilikio autobus parkas,
Nr. 3K-7-760/2001, kat. 2,11; 13; 50.
2
68
102-103
str.
administracijos vadovo ir bendrovs yra sudaryta darbo sutartis, ie

santykiai i esms atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius
teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutart reguliuojanios teiss normos". Toki ivad teisj kolegija grind tuo metu
galiojaniais Darbo sutarties statymo 1 straipsnio 3 dalies ir Akcini bendrovi statymo 29 straipsniu ir kai kuriais kitais straipsniais.
Jau tuo metu tokia kategorika ivada kl dideli abejoni. Primus DK ir pakeitus Akcini bendrovi statym mintas iaikinimas neteko jokio teisinio pagrindo.
Akcini bendrovi statyme numatytas tik administracijos vadovo
rinkimas. Taiau akcini bendrovi statuose gali bti numatyta, kad
rinkim tvarka gali bti paskiriama eiti ir kitas pareigas, pavyzdiui,
filialo vadovo, struktrinio padalinio vadovo ir panaiai.
Yra ir daugiau statym, reglamentuojani, kokios pareigos paskiriamos eiti rinkim tvarka, pavyzdiui, Auktojo mokslo statymas58.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal nustatyta, kad kolektyvi- 3
nj sutartyje gali bti numatyta, jog rinkim tvarka paskiriamos eiti
ir kitos pareigos, kurios nevardytos io straipsnio 1 dalyje nurodytuose
aktuose. i nuostata ypa svarbi ne valstybinio sektoriaus monse.
103 STRAIPSNIS
Kvalifikaciniai egzaminai
1. Gali bti pareikalauta, kad kandidatai, pretenduojantys eiti parei
gas arba dirbti darbus, reikalaujanius speciali ini, ilaikyt kvali
fikacinius egzaminus.
2. Kvalifikacinius reikalavimus ir egzamin tvark valstybs ir savi
valdybi monse, staigose ir organizacijose nustato Vyriausyb ar jos
galiota institucija. Kitose darbovietse kvalifikacinius reikalavimus nu
stato darbdavys, o kvalifikacini egzamin tvark nustato darbdavys,
atsivelgdamas darbuotoj atstov nuomon.
1. Kvalifikacini egzamin, apie kuriuos kalbama komentuojama- i

me straipsnyje, nereikt painioti su egzaminais, kuriuos laikome
vairiose mokyklose, nordami gyti tam tikr profesij ar specialyb.
iame straipsnyje kalbama apie ypatingus egzaminus, kuri paskirtis
yra patikrinti, ar pretendentas gali eiti konkreias pareigas arba
dirbti darbus, kuriems reikia speciali ini. Pavyzdiui, asmuo,
turintis mechaniko diplom, gali nesugebti dirbti ceche, kuriame
yra nauja technologin ranga.
58
inios. 2000, Nr. 27-715.

69
103-104 str.
2 2. Kvalifikacinius reikalavimus ir egzamin tvark valstybs ir savivaldybi monse, staigose ir organizacijose nustat Vyriausyb
2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 326 patvirtinusi Kvalifikacini reikalavim nustatymo ir egzamin valstybs ir savivaldybs monse,
staigose ir organizacijose vykdymo tvark1. Nustatyta, kad pareig
ir darb, reikalaujani speciali ini, valstybs ir savivaldybi monse, staigose, organizacijose sra sudaro ir tvirtina staigos vadovas, atsivelgdamas norminius teiss aktus, reglamentuojanius
atitinkam veiklos srit. Pretendent egzaminuoja staigos vadovo
sakymu i trij-penki nari sudaroma komisija arba staigos vadovas gali pasisti pretendent laikyti kvalifikacin egzamin kitoje staigoje, kuri turi leidim egzaminuoti atitinkamos profesijos darbuotojus pagal specialius kvalifikacinius reikalavimus. Pretendentas,
nesutinkantis su komisijos (arba staigos, kuri buvo pasistas laikyti kvalifikacin egzamin, komisijos) sprendimu, turi teis sprendim apsksti staigos vadovui ratu per tris darbo dienas nuo sprendimo primimo dienos. staigos vadovo sprendimas gali bti
apskstas teismui.
104 STRAIPSNIS
Priimant darb btini dokumentai
1. Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateikt
asmens tapatyb patvirtinant dokument ir valstybinio socialinio drau
dimo paymjim.
2. Jeigu darbo statymai sieja primim darb su tam tikru isi
mokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys pri
valo pareikalauti, kad priimamasis pateikt isimokslinim, profesin
pasirengim, sveikatos bkl patvirtinanius dokumentus, o priimda
mas darb nepilnamet nuo keturiolikos iki eiolikos met, - gimimo
liudijim, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno i tv ar kito vaiko
atstovo pagal statym ratik sutikim bei vaiko sveikat priirinio
gydytojo leidim. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit statym nu
statyt dokument.
i 1. Asmens tapatyb patvirtinantis dokumentas yra pilieio pasas (asmens tapatybs kortel), gimimo liudijimas. Valstybinio socialinio
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 326
Dl kvalifikacini reikalavim nustatymo ir egzamin valstybs ir savivaldybi
monse, staigose ir organizacijose vykdymo tvarkos patvirtinimo" // inios.
2003, Nr. 28-1138.
70
104-105 str.
draudimo paymjim idavimo, pildymo ir pateikimo tvark regu

liuoja Apdraustj valstybiniu socialiniu draudimu skaitos taisykls,
1
patvirtintos Vyriausybs 1995 m. birelio 5 d. nutarimu Nr. 782
. Pri imdamas darb ne Lietuvos Respublikos piliet, kuris nra nuolati
nis Lietuvos gyventojas, darbdavys privalo pareikalauti dokumento,
leidianio dirbti Lietuvoje (r. DK 98 str. 3 d. komentar).
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo staty- 2
mai
gali numatyti, jog stojant darb reikia pateikti ir kitus doku
mentus.
Reikia pabrti, kad darbdavys turi teis pareikalauti tik
toki
dokument, kurie numatyti statyme.
105 STRAIPSNIS
Ibandymas sudarant darbo sutart
1. Sudarant darbo sutart, ali susitarimu gali bti sulygstamas i
bandymas. Jis gali bti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas
tinka sulygtam darbui, taip pat stojaniojo dirbti pageidavimu - ar dar
bas tinka darbuotojui. Ibandymo slyga turi bti nustatoma darbo su
tartyje.
2. Ibandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo statymai.
3. Ibandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam dar
bui, nenustatomas priimant darb asmenis:
1) iki atuoniolikos met;
2) pareigoms konkurso arba rinkim bdu, taip pat ilaikiusius kva
lifikacinius egzaminus pareigoms eiti;
3) darbdavi susitarimu perkeliamus dirbti kit darboviet;
4) kitais darbo statym nustatytais atvejais.
1. Ibandymas yra tam tikras terminas, ali susitarimu nustatoi mas
sudarant darbo sutart, per kur darbdavys gali patikrinti, ar dar
buotojas
tinka sulygtam darbui, o darbuotojas - ar darbas ir jo sly
gos tinka jam.
N viena alis negali primesti kitai aliai darbo sutarties
slygos dl ibandymo. alis, nesutinkanti su tokia slyga, gali atsisakyti sudaryti darbo sutart.
Komentuojamo straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi ibandymo r- 2
ys: darbdavio ir darbuotoj o iniciatyva. io straipsnio komentaro autoriui neteko matyti darbo sutari, kuriose is klausimas bt aptar-;
tas. Pavyzdins darbo sutarties formos 2 punkte taip pat yra
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. birelio 5 d. nutarimas Nr. 782

Dl Apdraustj valstybiniu socialiniu draudimu skaitos taisykli patvirtini
mo" // inios. 1995, Nr. 48-1172.
71
j
|
i
"j
f '<
105 str.
reikalaujama nurodyti tik ibandymo termin, bet ne kieno iniciatyva

ir kurios alies naudai ibandymo terminas nustatytas. Todl darytina
ivada, kad jeigu darbo sutartyje neaptarta, kurios sutarties alies iniciatyva ibandymas nustatytas, tai sulygta dl abiej ibandymo ri.
2. Teiss literatroje slygos dl ibandymo teisin prigimtis nevie
nodai vertinama. Yra nuomon, kad tokiu atveju darbo sutartis suda
roma su atidedamja slyga, kita - su naikinamja slyga. Abiem at
vejais kaip tokia slyga vardijami ibandymo rezultatai - teigiami arba
neigiami. Komentuojamo straipsnio 2 dalis neduoda teisinio pagrin
do tokiems svarstymams. Joje pasakyta, kad ibandymo laikotarpiu
darbuotojui taikomi visi darbo statymai. Tai reikia, kad atitinkamos
ries darbo sutartis sigalioja nuo jos sudarymo. Slyga dl ibandy
mo yra tik viena i galim darbo sutarties papildomj slyg (DK
95 str. 4 d.), nuo kurios gali priklausyti ne darbo sutarties galiojimas,
o tik paprastesn jos nutraukimo tvarka (r. DK 107 str. komentar).
3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi draudiama nusta
tyti ibandym norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam dar
bui, toje normoje ivardytiems asmenims (net jeigu stojantysis darb
pats sutikt). Tokia darbo sutarties slyga bt niekin, tai yra nesu
kelt joki teisini padarini. io draudimo motyvai ir tikslai nevie
nodi. Pagal io straipsnio 3 dalies 1 punkt neleidiama nustatyti i
bandymo asmenims iki atuoniolikos met. iuo atveju norima
utikrinta papildomas garantijas jaunimui sitraukti darbo rink, nes
dl jauno amiaus jie negali turti pakankam darbo gdi ir kaip
lygiaveriai konkuruoti su vyresniaisiais. Aiku, kodl neleidiama nu
statyti ibandymo priimant pareigas konkurso, rinkim bdu arba
ilaikius kvalifikacinius egzaminus (r. DK 101-103 str. komentar).
Tais atvejais yra nustatyta speciali darbuotojo tinkamumo patikrini
mo tvarka, kurios darbo sutarties alys negali paeisti. Negalima nu
statyti ibandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam dar
bui darbdavi susitarimu darbuotoj perkeliant kit darboviet. iuo
atveju preziumuojama, kad priimantysis darbdavys turi pakankamai
inoti asmens, kuriam pasil darb, dalykines savybes. Kit vertus,
siekiama utikrinti darbuotojo garantijas.
Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punkt visais kitais atvejais, iskyrus io straipsnio treiosios dalies 1-3 punktuose ivardytus atvejus, alys gali susitarti dl ibandymo, jeigu koks nors specialus statymas to nedraudia.
Pabriame, kad komentuojamo straipsnio 3 dalyje paminti apribojimai susitarti dl ibandymo lieia tik susitarim dl ibandymo
norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui.
72
106107 str.
lUO STRAIPSNIS
Ibandymo terminas
1. Ibandymo terminas negali bti ilgesnis kaip trys mnesiai.
2. statym nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tin
ka sulygtam darbui, gali bti taikomi ilgesni ibandymo terminai, bet
ne ilgesni kaip ei mnesiai.
3. ibandymo termin neskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas ne
buvo darbe.
1. io stra ipsnio 1 dalyje nustatytas tik maksimalus ibandymo ter- l
minas. Konkret termin nustato susitarianios alys - tai gali bti
savait, dvi, mnuo ar daugiau.
2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi,
statymai gali nu- 2
statyti ilgesnius terminus negu trys mnesiai norint patikrinti, ar
darbuotojas tinka sulygtam darbui, bet ne ilgesnius kaip
ei mne
siai. ia reikia pabrti, kad, pirma, toki iimt gali nustatyti ne
emesns kaip statymas teisins galios aktas, antra, DK neleidia
pailginti ibandymo termino daugiau negu iki ei mnesi net
statymu.
3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal ibandymo termin ne- 3
skaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe. Pagal i nor
m nesvarbu, kodl darbuotojas nebuvo darbe: dl svarbios prieas
ties, dl savo kalts ir 1.1. inoma, jeigu darbuotojas neatvyksta
darb dl savo kalts, t. y. padaro pravaikt, jis dl to gali bti at
leistas i darbo. Jeigu darbuotojas nebuvo darbe dl svarbi prieas
i arba ir nesant toki prieasi, ibandymo terminas pratsiamas
10 I STRAIPSNIS
Ibandymo rezultatai
1. Jei darbdavys pripaino, kad ibandymo norint patikrinti, ar
darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki
ibandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoj i darbo, apie tai
ratu spjs darbuotoj prie tris dienas, ir nemokti jam ieitins kom
pensacijos.
2. Jei ibandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka
darbuotojui, ibandymo vertinimas priklauso nuo darbuotojo valios.
Per ibandymo termin darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart,
apie tai ratu spjs darbdav prie tris dienas.
73
107 str.
3. Kai ibandymo terminas yra pasibaigs, o darbuotojas tebedirba,

nutraukti darbo sutart leidiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais io skyriaus ketvirtajame skirsnyje.
1. Komentuojamame straipsnyje numatoma supaprastinta darbo

sutarties nutraukimo tvarka, jeigu vienos sutarties alies netenkina
ibandymo rezultatai. Ms manymu, io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomi savarankiki darbo sutarties nutraukimo pagrindai, kuriais
remiantis galima nutraukti darbo sutart be nuorodos kok nors
DK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio straipsn. Tokia ivada grindiama tuo, kad pagal DK 107 straipsnio 3 dal darbo sutartis su darbuotoju bendrais pagrindais nutraukiama tada, kai darbuotojas tsia darb, pasibaigus ibandymo laikui.
Darbdavys, pripains, kad ibandymo rezultatai nepatenkinami,
gali darbuotoj i darbo atleisti. Vertinti ibandymo rezultatus yra
darbdavio prerogatyva. Svarstytina problema, ar tai darbdavio nuoiros klausimas, kitaip sakant, ar kilus ginui darbdavys turi paaikinti, kodl, jo nuomone, darbuotojas yra netinkamas. Reikalas tas,
kad jeigu darbdavys turt rodinti darbuotojo netinkamum darbui, ko gero, is straipsnis prarast savo prasm, nes darbo sutart ir
iaip bt galima nutraukti vienu i DK XII skyriaus ketvirtajame
skirsnyje numatyt pagrind. Manytume, sprendiant i problem
nereikt laikytis grieiausi pozicij. Komentuojamas straipsnis,
atrodo, nesuponuoja nuostatos, jog darbdavys ibandymo rezultatus gali vertinti visikai laisvai, t. y. subjektyviomis prieastimis, nesusijusiomis su darbuotojo profesinmis, dalykinmis, o kai kuriais
atvejais, kai tai saistoma su darbo specifika, ir su asmeninmis savybmis. i ivad remia komentuojamo straipsnio 2 dalis, kur
sakoma, kad, kai ibandymas nustatomas darbuotojo iniciatyva, jo
rezultat vertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Darbdavio
atvilgiu formuluot kita. Taiau tokiais atvejais negalima reikalauti ir svarbi prieasi (r. DK 129 str. komentar), kurioms
esant galima nutraukti darbo sutart pagal DK 129 straipsn. Ms
nuomone, statymas iuo atveju darbdaviui, kai jis vertina ibandymo rezultatus, leidia remtis ne tik konkreiomis aplinkybmis ir
konkreiais darbuotojo veiksmais, bet ir bendrais darbuotojo darbo bandomuoju laikotarpiu rezultatais (maesnis to darbuotojo darbo efektyvumas, palyginti su kitais tos profesijos darbuotojais, savarankikumo stoka, kai savarankikumas yra darbo einant tam
tikras pareigas pranaumas, ir 1.1.). Aikios skiriamosios prieasi, kuriomis remdamasis darbdavys gali pripainti ibandymo rezultatus nepatenkinamais, ir prieasi, apie kurias kalbama DK
74
107-108 str.
129 straipsnyje, ribos statymas nenustato. Manytume, t rib ir

kriterijus nustatys praktika.
2. Jei ibandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka 3
darbuotojui, ibandymo rezultat vertinimas priklauso nuo darbuo
tojo valios. Komentuojamame straipsnyje joki darbuotojo valios
apribojim nenumatyta.
3. Tuo atveju, kai ibandymo terminas pasibaig, o darbuotojas 4
tebedirba, nutraukti darbo sutart leidiama tik DK XII skyriaus ket
virtajame skirsnyje nustatytais pagrindais.
ANTRASIS SKIRSNIS DARBO

SUTARI RYS
STRAIPSNIS
Darbo sutari rys
1. Darbo sutartys gali bti:
1) neterminuotos;
2) terminuotos, laikinosios, sezonins;
3) dl papildomo darbo, antraeili pareig;
4) su namud ininkais;
5) patarnavimo darbams;
6) kitos.
2. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrtam laikui (neter
minuota).
1. Komentuojamame straipsnyje yra tvirtintos darbo sutari r- i

ys. Darbo sutari ri iskyrimas yra vieno darbo santyki teisinio
reguliavimo principo - darbo teiss norm bendrumo ir diferenciacijos (r. plaiau DK 2 str. komentar) - apraika. Viena vertus,
darbo teiss normos nustato vienodas teises ar pareigas visiems asmenims, sudariusiems darbo sutart ir gijusiems darbuotojo ar darbdavio teisin status. Kita vertus, dl skirting darbo sutarties sudarymo prielaid, sutarties ali tiksl arba darbuotojo atliekamo darbo
funkcij ypatum, darbuotoj psichofizini savybi ar kit objektyvi
prieasi visoms darbo sutartims taikyti vienod teisin reim gali
bti ne visada pagrsta. Pirmiausia bendrosiomis darbo teiss
normomis nra suteikiama speciali apsauga ar garantijos, kurios tam
tikru atveju dl objektyvi prieasi gali bti reikalingos. Be to,
75
108 str.
bendrj darbo teiss norm taikymas, neatsivelgiant mintus darbo santyki ypatumus, gali pasireikti neproporcingai dideli ar praktikai sunkiai gyvendinam teisi ir garantij nustatymu, o tai konkreiu atveju nra btina ir netgi praktikai apsunkina asmen
darbinim tokiomis specifinmis darbo slygomis.
Pamintinas ir ekonominis-socialinis darbo sutari reglamentavimo diferenciacijos aspektas. Darbo sutari ri nustatymas ir j
diferencijuotas reguliavimas padeda greta pagrindins darbo formos
(darbas darbdavio monje pagal neterminuot darbo sutart vis
darbo dien) sukurti ir kitas lankstesnes darbo organizavimo formas. Jomis darbo sutarties alys gali labiau individualizuoti darbo
slygas ir gyvendinti abiem alims priimtinus tikslus, kaip antai: darbuotoj tiksl papildomai usidirbti dirbant papildom darb ar einant ne pagrindines pareigas kitoje darbovietje, lanksiai derinti
darb ir poils dirbant namuose ar kitoje vietovje. Darbdavys tuo
tarpu siekia maksimaliai efektyviai paskirstyti pavaldi darbuotoj
darbo laik, naudingai inaudoti darbo katus, lanksiai prisitaikyti
prie rinkos pokyi ir pan. Btinyb iuolaikins rinkos ekonomikos
slygomis diferencijuoti darbo sutari reguliavim yra ne kart pabrusios ir Europos Sjungos institucijos. Europos Sjungos Virni tarybos Esene ivadose buvo pabrta, kad btina imtis priemoni, kurios kartu su ekonomikos augimu leist didinti ir uimtumo
intensyvum, ypa lanksiau organizuojant darb, kad tai patenkint darbuotoj pageidavimus ir konkurencijos reikalavimus. Europos Bendrijos Tarybos 1999 m. vasario 9 d. rezoliucijoje Dl uimtumo gairi 1999 metams" 1, siekiant didinti moni naum ir
konkurencingum ir pasiekti lankstaus darbo organizavimo ir socialins apsaugos pusiausvyr, vis lygi socialiniai partneriai buvo kviesti dertis ir sudaryti susitarimus dl iuolaikikesnio darbo
organizavimo, skaitant ir lankstesnes darbo formas. Europos Sjungos valstybse lankstesnmis darbo formomis laikomas darbas
pagal terminuotas, sezoninio darbo, ne visos darbo dienos ar agentrinio darbo sutartis. Toki netipini darbo sutari naud yra
pripain ir Europos Sjungos lygmeniu veikiantys socialiniai partneriai. Europos Bendrijos Tarybos 1999 m. birelio 28 d. direktyva
1999/70/EB patvirtintame Europos profesini sjung konfederacijos (ETUC), Europos pramons ir darbdavi konfederacij sjungos (UNICE) ir Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb,
centro (CEEP) bendrojo susitarimo dl darbo pagal terminuotas
1
76
OJ, 1999, C 69.
108 str.
sutartis1 bendrosios dalies 8 punkte yra pabrta, kad tam tikriems

sektoriams, profesijoms ar veiklos rims bdinga sudaryti terminuotas darbo sutartis, kurios netgi gali bti naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
Taigi darbo sutari ri nustatymas ir j diferencijuotas reguliavimas yra lanksi darbo organizavimo form apraika, iuolaikins
ekonomikos slygomis didinanti gyventoj uimtum, moni ekonomin efektyvum ir konkurencij. Kita vertus, svarbu pabrti, kad
turi bti ilaikoma protinga darbuotoj ir darbdavi interes pusiausvyra, tai yra darbo sutari ri iskyrimas ir j reguliavimo
diferencijavimas neturi paversti i sutari darbdavi piktnaudiavimo ar darbuotoj teisi ir interes neigimo priemone.
2. Darbo santyki reguliavimo diferenciacija pasireikia pirmiau- 2
sia iskiriant darbo sutari ris, o vliau nustatant tam tikroms
sutari rims specialias teiss normas, kitaip negu bendrosios dar
bo teiss normos reglamentuojanias darbo sutari sudarymo ir vyk
dymo ar nutraukimo tvark, ali teises ir pareigas. Atkreiptinas d
mesys, kad darbo sutari ri iskyrimas yra nulemtas btinybs
diferencijuoti darbuotoj ir darbdavi teisi ir pareig reglamenta
vim, atsivelgiant darbo slygas (pvz., darbas pagal terminuot
darbo sutart, namudinink dirbamas darbas ar patarnavimo dar
bai), taip pat atsivelgiant darbuotoj psichofizines savybes (pvz.,
jauni asmenys, nios moterys ar darbuotojai, auginantys vaikus, ir
pan.). Taigi norint iskirti darbo sutari ris ir nustatyti jas regla
mentuojanias specialias normas svarbu tiek objektyvus diferenciaci
jos kriterijus (darbo pobdis ir skirtingos jo atlikimo slygos), tiek ir
subjektyvus kriterijus (darb dirbanio asmens asmenins savybs).
3. Komentuojamo straipsnio 1 dalies tikslas - ivardyti Lietuvos 3
darbo teisje iskiriamas darbo sutari ris. Komentuojamoji nor
ma pateikia sra sutari ri, kurios vliau jau plaiau aptaria
mos kituose to paties DK skirsnio straipsniuose arba kituose DK
straipsniuose (r., pvz., DK 128 str., 129 str.). Tai yra neterminuo
tos, terminuotos, laikinosios, sezonins darbo sutartys, sutartys dl
papildomo darbo ar antraeili pareig, sutartys su namudininkais
ar patarnavimo darbams atlikti. Pateikt darbo sutari rys yra
iskirtos nevienodais pagrindais. Antai neterminuotos, terminuotos,
laikinosios ar sezonins darbo sutartys yra ne kas kita kaip darbo
sutartys, iskirtos pagal j trukm (galiojimo laik), o sutartys dl
antraeili pareig ar papildomo darbo, taip pat sutartys su namudi1
OJ, 1999, L 175.

77
108
str.

santykiai
ninkais ar patarnavimo darbams atlikti yra iskirtos atsivelgiant darbo

funkcij ar jos atlikimo pobd. Teiss doktrinoje kartais iskiriamos
ir tokios darbo sutari rys: viso ir ne viso darbo laiko sutartys, sutartys su nepilnameiais, usienieiais, invalidais ir pan. Toki darbo
sutari iskyrimas gali bti daromas klasifikuojant vairiuose darbo
teiss institutuose tvirtintas ta tikras specialisias teiss normas, tuo
tarpu DK XII skyriaus antrajame skirsnyje statym leidjas iskiria
tik tas sutari ris, kurios reglamentuojamos kompleksikai to skirsnio norm arba kurioms reglamentuoti teiskros kompetencija yra
suteikiama Vyriausybei ir (ar) socialiniams partneriams.
io straipsnio 1 dalyje pateikiamas darbo sutari ri sraas nra baigtinis. Tai reikia, kad kituose statymuose gali bti tvirtintos
kitos darbo sutari rys, kartu nustatant specialias tik toms sutari
rims taikomas normas (r. plaiau DK 117 str. komentar).
4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis
paprastai sudaroma neapibrtam laikui (neterminuota). i nuosta
ta nra imperatyvi, taiau ji ireikia tam tikr statym leidjo po
ir darbo sutari ris, o konkreiai imant - neterminuot dar
bo sutari ir terminuot, laikinj ir sezonini darbo sutari
santyk. Sutartys, sudaromos neapibrtam laikui, laikomos prasto
mis ir labiausiai viej interes atitinkaniomis sutartimis, kadangi
j reglamentavimu labiausiai atspindima skirting darbuotojo ir darb
davio interes pusiausvyra. Tuo tarpu kit ri darbo sutartys (ter
minuotos, sezonins ir pan.) yra netipins sutartys, tai yra sutartys,
kurioms atsirasti paprastai nepakanka vien suderintos sutarties a
li valios, taiau yra btinos ir tam tikros specialiosios slygos (juri
diniai faktai). Taigi komentuojamo straipsnio 2 dalies norma irei
kia tam tikr statym leidjo pozicij terminuot, laikinj ir
sezonini darbo sutari atvilgiu. Nors i pozicija atrodyt yra su
formuluota gana dispozityviai, vis dlto savo pavidal ji gauna jau
imperatyviose kit DK straipsni normose (pvz., DK 109 str. 2 d.,
DK 110 str. 2 d., DK 126 str. 2 d.).
5. Tai, kad neterminuota darbo sutartis yra ir turi bti laikoma prasta
darbo sutari rimi, pripainta ir Europos Sjungos mastu. Euro
pos Bendrijos Tarybos 1999 m. birelio 28 d. direktyva 1999/70/EB
patvirtinto Europos profesini sjung konfederacijos (ETUC),
Europos pramons ir darbdavi konfederacij sjungos (UNICE)
ir Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb, centro (CEEP) ben
drojo susitarimo dl darbo pagal terminuotas sutartis1 bendrosios
1
78
OJ, 1999, L 175.
108-109 str.
dalies 5 punkte yra pabrtas Europos Sjungos socialini partneri susitarimas, kad, nepaisant btinybs pltoti lankstaus darbo formas, neterminuotos darbo sutartys yra laikomos bendriausia darbo
santyki forma, kuri paprastai labiausiai padeda gerinti pagal jas
dirbani darbuotoj gyvenimo kokyb ir j darbo rezultatus.
6. Atkreiptinas dmesys, kad neterminuotos sutartys iame DK 6
skirsnyje nra aptariamos - jos reglamentuojamos visomis DK normomis, jei tik ios normos nra skirtos kokiai konkreiai darbo sutarties riai. Tad bendrosios darbo teiss normos reguliuoja darbo
sutartis, sudarytas neapibrtam laikotarpiui, o kitos darbo sutari
rys reglamentuojamos specialiomis normomis, kuri dauguma yra
tvirtintos iame DK skirsnyje.
STRAIPSNIS
Terminuota darbo sutartis

1. Terminuota darbo sutartis gali bti sudaroma tam tikram laikui
arba tam tikr darb atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems
metams.
2. Neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra
nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai arba
kolektyvins sutartys.
3. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaro
ma laikui, kuriam jie irinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal staty
mus arba pagal mons, staigos, organizacijos status skiria darb
renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma t renkam
j organ galiojim laikui (kadencijai).
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje apibriamas esminis termi- l

nuotos darbo sutarties poymis, pagal kur darbo sutartis yra priskiriama prie terminuot darbo sutari. Terminuota yra tokia darbo
sutartis, kuri sudaryta tam tikram laikui arba tam tikr darb atlikimo
laikui, pavyzdiui, sutartis, sudaryta eiems mnesiams; sutartis,
sudaryta komandiruot ivykusio darbuotojo pavadavimo laikotarpiui; sutartis, sudaryta objekto statybos darb laikotarpiui, ir
pan. Sudarydamos darbo sutart tam tikram laikui arba tam tikr
darb atlikimo laikui, sutarties alys nustato darbo sutarties termin
ir apsisprendia dl sutarties galiojimo laiko (sutartini santyki
trukms). Darbo sutarties termino nustatymas reglamentuojamas
DK 110 straipsnyje (r. DK 110 str. komentar). Tam tikr teisini
padarini kyla tiek sujus iam terminui (pvz., kiekviena alis gauna
teis nutraukti darbo sutart (DK 126 str. 1 d.), tiek ir iki iam
79
109 str.
terminui sujus (pvz., darbdavys toki sutart gali nutraukti pirma

laiko tik ypatingais atvejais (DK 129 str. 5 d.).
2. Atkreiptinas dmesys, kad darbo sutarties terminas yra sutarti
n darbo sutarties slyga. Ji yra ar jos nra sutartyje, nulemia ali
sudarytas susitarimas, o ne statymai ar kiti norminiai teiss aktai.
Susitarimas dl darbo sutarties termino DK 95 straipsnio 2 dalyje
priskiriamas prie btinj darbo sutarties slyg. Vis dlto reikt
pabrti, kad susitarimas dl darbo sutarties termino yra ne kiekvie
nos darbo sutarties, o tik terminuotos darbo sutarties btinoji sly
ga. Vadinasi, sutartis, kurioje neaptartas sutarties terminas, vis tiek
bus laikoma darbo sutartimi, taiau jau ne terminuota darbo sutar
timi, o nuolatinio darbo (neterminuota) darbo sutartimi (r. DK
110 str. 2 d. komentar). Paymtina, kad DK 99 straipsnio 2 dalyje
nurodyta, jog darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdi
n form (r. DK 99 str. komentar). Vyriausybs 2003 m. sausio
28 d. nutarimu Nr. 115 Dl darbo sutarties pavyzdins formos pa
tvirtinimo"1 patvirtintos darbo sutarties pavyzdins formos 2 punk
te nustatyta, kad sutarties alys sutartyje privalo nurodyti, jog yra
sudaryta terminuota darbo sutartis ir ios sutarties termin.
3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad ali
nustatomas darbo sutarties terminas negali bti ilgesnis negu pen
keri metai. i norma yra imperatyvus statyminis reikalavimas, dar
buotojo interesais ribojantis galimyb sutarties alims susitarti dl
darbo santyki trukms. Ji reikia, kad jei darbo sutarties terminas
sutartyje yra susietas su tam tikra kalendorine data, i data neturi
bti vlesn negu penkeri metai nuo darbo pradios. Jei darbo su
tartis sudaryta tam tikr darb atlikimo laikui (iki tam tikr aplin
kybi atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), ie darbai turi bti
atlikti (aplinkybs turi atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti) per penke
rius metus. Jei darbo sutarties terminas nustatomas paeidiant
reikalavim, laikytina, kad sutarties terminas sutartyje nustatytas ne
tinkamai, ir taikytini DK 110 straipsnio 2 dalyje numatyti padari
niai. Gali kilti klausimas, nuo kada turi bti skaiiuojamas is mak
simalusis penkeri met terminas. statym leidjo vartojama svoka
darb atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip (...)" suponuoja, kad mi
nto penkeri met termino atskaitos taku reikt laikyti ne darbo
sutarties sudarymo moment, o paties darbo pradi, kuri gali nesu
tapti su darbo sutarties sudarymo momentu.
'inios. 2003, Nr. 11-412.
80
109 str.
4. Galiojani teiss norm analiz leidia daryti ivad, kad ter- 4

minuotos darbo sutarties, palyginti su neterminuota sutartimi, su
darymas kai kuriais atvejais sumaina darbuotojo subjektini teisi
apimt, o kartais apriboja darbdavio teises. Pavyzdiui, sujus darbo
sutarties terminui darbdavys gauna teis nutraukti darbo sutart ir
atleisti darbuotoj i darbo, nemokti jam ieitins imokos ir ne
spti apie atleidim (DK 126 str. 1 d.), tuo tarpu nutraukti termi
nuot darbo sutart dl svarbi prieasi darbdavys gali tik ypa
tingais atvejais (DK 129 str. 5 d.). Kokybin DK norm, ypa
reglamentuojani darbo sutarties nutraukim, analiz vis dlto ro
do, kad sudaryti terminuot darbo sutart yra naudingiau darbda
viui, o darbuotojo teiss ir interesai esant terminuotai darbo sutar
iai tampa labiau paeidiami. Siekdamas neleisti piktnaudiauti
terminuot darbo sutari sudarymu, statym leidjas komentuo
jamo straipsnio 2 dalyje ir tvirtina imperatyvias normas, ribojanias
sutarties ali galimybes susitarti dl darbo sutarties termino.
Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal terminuot darbo sutart 5
neleidiama sudaryti, jei darbas yra nuolatinio pobdio, iskyrus
tuos atvejus, kai tai nustato statymai ar kolektyvins sutartys. Vadinasi, terminuotos darbo sutarties sudarymas turi bti pagrindiamas
objektyvia btinybe patenkinti laikinai padidjus darbo jgos
poreik, nes darbas, kur dirbti yra sudaroma darbo sutartis, nra
nuolatinis - jo poreikis ar atlikimas objektyviai yra apribotas laiko
(tam tikram laikui arba tam tikr darb atlikimo laikui), pavyzdiui,
vykdyti tam tikr projekt, ubaigti mons likvidavimo procedras,
pristatyti gamin ar paslaugas konkreioje parodoje ar mugje,
pavaduoti ar pakeisti laikinai nedarbing ar atostogaujant darbuotoj, ir pan. Tokios objektyvios aplinkybs, pagrindianios terminuotos sutarties sudarym, turi egzistuoti ar bti inomos darbo sutarties sudarymo metu, o ne atsirasti jau pradjus darb.
5. Komentuojamo straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, todl 6
jei nra darbo santyki laikinum pagrindiani aplinkybi, terminuo
tos darbo sutarties sudarymas yra neteistas. Kitaip tariant, darbda
viui draudiama pasilyti darbuotojui sudaryti terminuot darbo su
tart darbui, kuris pagal savo esm yra nuolatinio pobdio, ir statymai
ar kolektyvins sutartys nenumato galimybs sudaryti toki sutart.
Jeigu darbuotojas vis dlto sutinka su tokiu darbdavio pasilymu, to
kia sudarytos darbo sutarties slyga prietaraus statym imperaty
vioms nuostatoms. Toks atsirads prietaravimas savaime nedarys dar
bo sutarties negaliojania. Jis taip pat nebus laikytinas pagrindu
nutraukti darbo sutart pagal DK 139 straipsnio 1 dal, t. y. kai darbo
81
109 str.
sutarties sudedamosios dalys (dalis) prietarauja statym draudiamosioms nuostatoms ir t prietaravim negalima paalinti. Sudarius
terminuot darbo sutart nuolatiniam darbui, taikytini DK110 straipsnio 2 dalyje numatyti teisiniai padariniai, tai yra konstatuotina, kad
sutartyje darbo terminas netinkamai nustatytas, ir laikytina, jog sudaryta neterminuota darbo sutartis (r. DK 110 str. komentar).
6. Kilus ginui dl darbo sutarties termino slygos teistumo, t. y.
ar i tikrj darbas, kuriam sudaryta terminuota sutartis, nra nuo
latinis, rodinti darbo sutarties termino nustatymo pagrstum turi
darbdavys. i ivada darytina dl to, kad darbo organizavimas yra
darbdavio pareiga, todl jis priima savarankikus sprendimus dl
vieno ar kito darbuotojo darbinimo btinybs ir konkrei jo dar
bo slyg. Reikalauti i darbuotojo pateikti rodym, kad jo darbas
buvo nuolatinio ar nenuolatinio pobdio, negalima, kadangi pa
prastai toki rodym darbuotojas neturi ir negali j pateikti darbo
gin nagrinjaniam organui. Nusprsti, ar i tikrj darbo sutar
ties sudarymo metu egzistavo ar buvo inoma aplinkybi, objekty
viai pagrindiani terminuotos darbo sutarties sudarym (darbo ne
nuolatin pobd), turi darbo gin nagrinjantis organas.
7. Komentuojamo straipsnio 2 dalis skiriasi nuo Darbo sutarties
statymo reglamentavimo pagal leidiamas iimtis sudaryti termi
nuot darbo sutart. Darbo sutarties statymo 9 straipsnio 2 dalyje
buvo numatyta, kad neleidiama sudaryti terminuotos darbo su
tarties, jei darbas yra nuolatinis, taiau is draudimas nebuvo tai
komas tais atvejais, kai sudaryti terminuot darbo sutart pageida
vo pats darbuotojas arba tai nustat statymai. DK iuo aspektu
tvirtina dvi naujoves.
Pirmiausia DK 109 straipsnio 2 dalimi yra naikinamas pagrindas
sudaryti terminuot darbo sutart darbuotojo pageidavimu. Toks
grietas darbo sutarties ali laisvs apribojimas yra pagrstas darbuotoj teisi apsauga nuo itin paplitusio piktnaudiavimo terminuot darbo sutari sudarymu. Gresianio nedarbo akivaizdoje
tiesiogiai ar netiesiogiai darbuotojus privertus paprayti" nustatyti darbo sutarties termin bdavo sudaromos terminuotos darbo
sutartys dirbti nuolatin darb. Tapo prasta ias sutartis be jokio
pagrindo nuolat pratsti ar atnaujinti, o pasibaigus terminui sudaryti nauj terminuot darbo sutart. Tuometin teism praktika rodo, kad darbuotojo pageidavimas sudaryti terminuot darbo sutart nustatomas ne vien pagal jo pareikime ireikt vali, bet ir
pagal kitus jo veiksmus - raytins terminuotos darbo sutarties pasiraym, terminuotos darbo sutarties termino slygos neginijim
82
109 str.
nustatyta tvarka ir kitus rodymus 1. Taip pat buvo teigiama, kad

darbo sutarties terminui pasibaigus alys turi teis j pratsti ir sutartis dl to netampa neterminuota2. sigaliojus naujajam DK, tokia praktika nebegalima, nes DK 109 straipsnio 2 dalyje nebenumatoma galimyb sudaryti su darbuotoju terminuot darbo sutart vien
tuo pagrindu, kad to pageidauja darbuotojas. Vadinasi, lieka galioti
bendroji taisykl - nesant aplinkybi, objektyviai pagrindiani darbo santyki laikinum, su darbuotoju btina sudaryti neterminuot
darbo sutart.
Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytos ir ios bendros tai- 9
sykls iimtys. Tiek remiantis Darbo sutarties statymu, tiek DK leidiama sudaryti terminuotas darbo sutartis statym numatytais atvejais. I ties kalbama apie darbus, kurie priskirtini prie nuolatinio
pobdio darb, taiau dl vairi prieasi (daniausiai vieojo intereso gynimo tikslais) kai kuriuose statymuose numatomas reikalavimas apriboti toki darbo sutari trukm tam tikru terminu. Pavyzdiui, Auktojo mokslo statymo 3 31 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad auktj mokykl dstytojai ir mokslo darbuotojai pagrindines
pareigas skiriami ne ilgesnei kaip penkeri met kadencijai, o pagal
to paties statymo 31 straipsnio 5 dal vyresni kaip eiasdeimt
penkeri met dstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti tik jei su
jais sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgiau kaip trejiems
metams. Tam tikri terminuotos darbo sutarties terminai numatyti
kviestiniams dstytojams, asmenims, dirbantiems pedagogin darb
ne pagrindinje darbo vietoje, universiteto mokslo institut direktoriams ir kt. Komercini bank statymo 4 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos
nariai skiriami pareigas ne ilgiau kaip ketveriems metams.
Remiantis moni bankroto statymo519 straipsnio 4 dalimi leidiama
bankrutuojanios mons administratoriui sudaryti su darbuotojais
terminuot darbo sutart dirbti mons bankroto proceso metu. Kiti
statymai taip pat gali nustatyti terminuot darbo sutari sudarymo
galimyb.
1
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 22 d. nutartis c. b. R. Lebedevien v.

Kauno reabilitacin profesin mokykla, Nr. 3K-3-32I1999, kat. 1.
2
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis c. b. A. Mekys v.
Krato apsaugos savanori pajg emaii apygardos treioji rinktin, Nr. 3K-3235/2001, kat. 2.3.2., 2.4., 90.
3
inios. 2000, Nr. 25-715.
4
inios. 1995, Nr. 2-33.
5
inios. 2001, Nr. 31-1010.
83
109 str.
10 Reikminga DK naujov yra tai, kad komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinama galimyb sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui ir tada, kai tai nustato kolektyvins sutartys. Taigi imperatyvaus reikalavimo, kad terminuotai darbo sutariai sudaryti btinas
nenuolatinis darbo pobdis, iimtis galima numatyti ir kolektyvinse
sutartyse. Kadangi statym leidjas nekonkretina, reikia manyti, kad
susitarti dl darb ar pareig, kurias atlikti galima sudaryti terminuotas darbo sutartis, galima tiek nacionalinse, akos ar teritorinse, tiek
ir mons kolektyvinse sutartyse. Kita vertus, socialiniai partneriai
neturt piktnaudiauti tokia teise. DK 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbo teisini santyki subjektams nedraudiama patiems susitarimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, ie
subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais, nepiktnaudiauti teise (r. DK 4 str. komentar). Si principin
nuostata turi bti taikoma ir socialiniams partneriams sudarant kolektyvines sutartis. Todl kolektyvins sutarties nuostata, pagal kuri
terminuotai atliekam darb ar pareig sraas sudarytas aikiai be
jokio pagrindo ar akivaizdiai neproporcingai (pvz., nustatoma, kad
visi mons, staigos ar organizacijos darbuotojai dirba pagal terminuotas darbo sutartis), galt bti pripastama neteista.
8. Turtina galvoje, kad pagal komentuojam straipsn nenumato
ma galimyb Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimuose ar ki
tuose postatyminiuose teiss aktuose, iskyrus kolektyvines sutar
tis, nustatyti, kad tam tikr nuolatinio pobdio darb ar tam tikras
pareigas priimama pagal terminuot darbo sutart. Numatyti komen
tuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtintos imperatyvios normos iimtis
galima tik statymuose arba kolektyvinse sutartyse. Taiau ir tokiu
atveju negali bti paeidiamas io straipsnio 1 dalyje nurodytas mak
simalus penkeri met terminuotos darbo sutarties terminas.
9. Gali kilti klausimas, kokie galimi darbdavio veiksmai, jei staty
mai arba kolektyvins sutartys nustato, kad tam tikr nuolatinio
pobdio darb ar pareigas gali bti (turi bti) priimama pagal ter
minuot sutart, o darb dirba ar pareigas eina pagal neterminuo
t darbo sutart dirbantis darbuotojas. Manytume, iuo atveju bti
na diferenciacija. Jei statymo norma imperatyviai nustatyta, kad tam
tikras darbas gali bti dirbamas ar pareigos einamos tik pagal termi
nuot darbo sutart, sutarties alys gali prietaravim statymams
panaikinti susitarimu pakeisdamos darbo sutart ir nustatydamos su
tarties termin, o jei bent viena alis nesutinka to daryti - sutartis
gali bti nutraukiama pagal DK 139 straipsn. Jei statymin norma
nra imperatyvi, sudarytos neterminuotos sutarties alys keisti ne84
109 str.
privalo, tai yra darbdavys neturi teiss reikalauti sudaryt neterminuot darbo sutart rayti darbo sutarties termin ar nutraukti sutart. Nustatyti sutarties termin bus galima tik vliau sudaromose
darbo sutartyse. Tuo tarpu kolektyvin sutartis paprastai yra terminuotai galiojantis norminis teiss aktas. Jei joje bus numatyta galimyb ar net reikalavimas sudaryti terminuotas darbo sutartis dirbti
tam tikrus darbus ar eiti tam tikras pareigas, darbdavys neturs teiss reikalauti pakeisti jau sudaryt neterminuot darbo sutart ir nustatyti sutarties termin. Taigi kolektyvinje sutartyje nurodyta galimybe sudaryti terminuotas darbo sutartis bus galima pasinaudoti tik
po kolektyvins sutarties sigaliojimo sudaromose darbo sutartyse.
Pasibaigus kolektyvins sutarties galiojimui, iki tol ja remiantis sudarytos terminuotos sutartys liks galioti iki j termino pabaigos, taiau nauj terminuot sutari sudaryti jau nebus galima.
10. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje apibriamas laikotarpis, 11
kuriam sudaroma terminuota darbo sutartis su renkamais darbuo
tojais ar renkamj organ skiriamais darbuotojais. Kai darbuoto
jas yra irenkamas tam tikras renkamas pareigas (r. DK 102 str.
komentar), darbo sutartis yra sudaroma tam laikotarpiui, kuriam
pagal statymus ar kitus norminius teiss aktus, reglamentuojanius
jo rinkim, jis buvo renkamas. Kai darbuotojas skiriamas tam tikras pareigas renkamojo organo, tai yra tos institucijos, kuri pagal jos
veikl reglamentuojanius statymus ar kitus norminius teiss aktus
sudaroma rinkim tvarka ir jos galiojim laikotarpis yra apribotas
laiko, tai terminuota darbo sutartis sudaroma to renkamojo organo
galiojim laikotarpiui (kadencijai).
11. Jei statym ar kit normini teiss akt nra nustatyta kitaip,
renkamojo organo galiojim pasibaigimas (taip pat pirma laiko iki
numatytos kadencijos pabaigos), yra pagrindas pasibaigti ir su io
organo skirtais darbuotojais sudarytoms darbo sutartims. Vis dlto
kur laik iki pavadavimo funkcijos perdavimo ar naujo darbuotojo
paskyrimo ir jo darbo pradios arba buvusio darbuotojo galiojim
patvirtinimo naujam laikotarpiui, pirmiau skirtas darbuotojas tur
t vykdyti savo darbo funkcijas. Tokiu atveju laikyti, kad darbo san
tykiams faktikai trunkant darbo sutartis pratsta neapibrtam ter
minui (DK 111 str. 1 d.), negalima. Tokia ivada darytina pirmiausia
atsivelgiant tai, kad faktikai nebelieka teisinio pagrindo pirmiau
skirtam darbuotojui eiti ias pareigas. Be to, naujo darbuotojo skyri
mas pareigas paprastai utrunka, todl beatodairikas reikalavi
mas pirmiau skirtam darbuotojui nedelsiant palikti darbo viet gali
sutrikdyti jo darbo funkcijos vykdymo tstinum.
85
109-110 str.
12 12. Pagal terminuotas sutartis dirbani asmen darbas taip pat reglamentuojamas ir Europos Sjungos mastu. Europos profesini sjung konfederacija (ETUC), Europos pramons ir darbdavi konfederacij sjunga (UNICE) ir Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb,
centras (CEEP) 1999 m. kovo 18 d. sudar bendrj susitarim dl
darbo pagal terminuotas darbo sutartis, o Europos Bendrijos Taryba
1999 m. birelio 28 d. prim direktyv 1999/70/EB1, kuria ir gyvendino mint socialini partneri bendrj susitarim. Susitarime buvo nustatyti terminuotoms darbo sutartims ir darbo santykiams taikomi bendrieji principai bei minimals reikalavimai, pripastant, kad
juos taikant btina atsivelgti konkrei padt alyje, kio akoje ar
sezonines realijas. Susitarimu taip pat siekiama utikrinti vienod slyg taikym pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams,
saugant juos nuo diskriminacijos, palyginti su pagal neterminuotas
sutartis dirbaniais tos mons darbuotojais, sudaryti prielaidas naudotis terminuot darbo sutari institutu tiek darbdaviams, tiek darbuotojams priimtinomis slygomis, neleisti piktnaudiauti sudarant
terminuotas darbo sutartis (r. DK111 str. komentar) ir kt.
Iii) STRAIPSNIS
Darbo sutarties termino nustatymas
1. Darbo sutarties terminas gali bti nustatomas iki tam tikros
a k
lendorins datos arba iki tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo
arba pasibaigimo.
2. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai
nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
1 1. Komentuojamame straipsnyje yra reglamentuojami terminuotos

darbo sutarties termino nustatymo bdai ir nenurodyto ar netinkamai
nurodyto tokios sutarties termino teisiniai padariniai. iame straips
nyje su nedideliais pakeitimais pakartojama Darbo sutarties statymo
10 straipsnio norma, i esms nekeiiant jos turinio.
2. Siekiant sukonkretinti DK 109 straipsnio 1 dalyje apibrt terminuotos darbo sutarties galiojimo termin (tam tikram laikui arba
tam tikr darb atlikimo laikui), komentuojamo straipsnio 1 dalyje
yra pateikiami du leidiami io termino nustatymo bdai.
2 Pirmiausia sutartyje gali bti nustatoma tam tikra kalendorin da
ta, iki kurios galioja darbo sutartis, pavyzdiui, iki 2004 m. spalio
1
86
OJ, 1999, L 175.
110 str.
15 d., iki 2004 m. gruodio 31 d. ir pan. i kalendorin data turt

bti nustatyta labai tiksliai, t. y. nurodant konkreius metus, mnes
ir dien. Jei darbo sutartis sujus terminui nutraukiama (DK126 str.),
i diena bus laikoma atleidimo i darbo diena ir paskutine darbuotojo darbo diena. Tam tikra kalendorin data, iki kurios galioja darbo sutartis, gali bti apibriama ir kitaip, t. y. sutartyje nurodant
termin, skaiiuojam metais, mnesiais, savaitmis ar dienomis, pavyzdiui, trejiems metams, dviem mnesiams, penkiolikai dien. Tokio termino skaiiavim reglamentuoja DK 26 straipsnis.
Darbo sutarties terminas taip pat gali bti nustatytas sutartyje api- 3
briant aplinkybes, iki kuri atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (sutartyje taip pat turi bti nurodyta, ios aplinkybs turi atsirasti,
pasikeisti ar pasibaigti) galioja darbo sutartis. Sutartyje gali bti
nustatyta, kad ji galioja, pavyzdiui, iki tam tikro darbuotojui pavesto
darbo ubaigimo; iki tam tikros darbuotojui nustatytos uduoties
vykdymo; iki tam tikro darbdavio vykdomo projekto ar programos
pabaigos; iki tam tikro usakymo, virijanio darbdavio prastus gamybinius pajgumus, vykdymo; iki laikinai darbe nesanio darbuotojo atvykimo darb ir pan. Tokios aplinkybs yra tinkamos nustatyti
darbo sutarties termin tik tuo atveju, kada inoma, kad jos tikrai
atsiras, pasikeis ar pasibaigs. Antraip kyla komentuojamo straipsnio 2
dalyje nurodyti teisiniai padariniai.
Atkreiptinas dmesys, kad kiekvienu mintuoju bdu nustatant terminuotos darbo sutarties termin reikia laikytis DK 109 straipsnio
1 dalyje nustatyto maksimalaus penkeri met sutarties termino.
3. Komentuojamos teiss normos formuluot iki (...) datos arba 4
(...) aplinkybi (...)" suponuoja, kad sutarties alys gali pasirinkti
tik vien i pamint bd, o nustatyti alternatyv paioje darbo
sutartyje negalima. Yra pavyzdi, kai darbo sutarties terminas api
briamas tiek kalendorine data, tiek tam tikromis aplinkybmis,
pavyzdiui, sutartyje nurodoma, kad asmuo priimamas dirbti, iki po
ntumo ir gimdymo atostog darb sugr darbuotoja P. Petraitien
(2003 m. lapkriio 10 d.)". Manytume, iuo atveju kalendorins datos
nurodymas turi papildom informacin pobd, todl sutarties termi
nas nra apibrtas alternatyviai. I ties ali vali labiau parodo
aplinkyb, nulmusi pat terminuotos darbo sutarties sudarym - dar
buotojas darbinamas, kol gr darb atostogaujanti darbuotoja. I
to turt bti ir sprendiama, kuriuo bdu nustatytas terminas turi
bti taikomas, jei, pavyzdiui, P. Petraitien darb gr anksiau.
4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje apibriami darbo sutarties 5
termino nenurodymo ar netinkamo jo nustatymo teisiniai padari87
110-111 str.
niai. Minta, kad darbo sutarties terminas yra btinoji terminuotos

darbo sutarties slyga (DK 95 str. 2 d.). Tad jeigu darbo sutarties
alys neaptar sutarties termino, laikytina, kad yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Komentuojamoji norma tokius paius teisinius padarinius numato ir tuo atveju, kai ali sutarties terminas
nustatytas netinkamai, t. y. neatitinka DK ar statymo, ar kolektyvins sutarties, numaiusi galimyb sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniams darbams, reikalavim. Tai yra tie atvejai, kai interalia kalendorine data apibrtas terminas nustatomas ilgesnis negu
penkeri metai arba pratsus sutart tampa ilgesnis negu penkeri metai, taip pat kai tam tikros aplinkybs, iki kuri atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo galioja darbo sutartis, neatsiranda, nepasikeiia ar nepasibaigia, ir pan. Prie netinkamo darbo sutarties termino
nustatymo pavyzdi reikia priskirti ir tuos atvejus, kai statym ir
kolektyvini sutari nenumatytais atvejais nuolatiniam darbui sudaromos terminuotos darbo sutartys (DK 109 str. 2 d.).
5. Nusprsti, ar darbo sutarties terminas nustatytas tinkamai, turi
teis darbo gin nagrinjantis organas, vertins darbo santyki faktin pobd ir kitas reikmingas sutarties sudarymo ar vykdymo aplinkybes. Komentuojama straipsnio nuostata yra imperatyvi teiss
norma, nustatanti reikalavim ne tik darbo sutarties alims, bet ir
darbo gin nagrinjantiems organams. Todl pripainti darbo sutarties termin nustatytu netinkamai darbo gin nagrinjantis organas turi ne tik darbuotojo reikalavimu (toks reikalavimas gali bti
ir savarankikas, ir nesavarankikas reikalavimas, pavyzdiui, susijs
su atleidimo i darbo pripainimu neteistu ir grinimu darb),
taiau ir savo iniciatyva be darbuotojo reikalavimo (ex officio). Nustats, kad terminas sutartyje nustatytas netinkamai, darbo gin nagrinjantis organas sutarties slyg dl termino nustatymo turt pripainti negaliojania ir laikyti, kad sudaryta neterminuota darbo
sutartis. Kita vertus, pripainti, kad darbo sutarties terminas nustatytas netinkamai, gali ir pats darbdavys. Tokiu atveju, itaisius darbo
sutart, kreiptis darbo ginus nagrinjanius organus dl sutarties
galiojimo termino slygos pripainimo neteista, nebtina.
111 STRAIPSNIS
Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekms
1. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaig, o darbo santykiai faktikai tsiasi ir n viena i ali iki pasibaigiant terminui nepareikalavo
jos nutraukti (Kodekso 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratsta
neapibrtam laikui.
111 str.
2. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santy

ki buvimo laikotarpiu inyksta aplinkybs, dl kuri buvo apibrtas
sutarties terminas (darbuotojas po atostog negrta darb ir kt.).
3. Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratsiama arba
nutraukiama, bet neprajus vienam mnesiui nuo jos nutraukimo die
nos su atleistu i darbo darbuotoju vl sudaroma terminuota darbo su
tartis tam paiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pri
pastama sudaryta neapibrtam laikui, iskyrus io Kodekso
109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Ginus iuo klausimu
sprendia darbo ginus nagrinjantys organai. Jeigu darbo sutartis pri
pastama neterminuota, pertrauka darbe skaiiuojama darbuotojo
nepertraukiamj darbo sta toje darbovietje.
1. Komentuojamame straipsnyje yra reglamentuojami terminuo
tos darbo sutarties termino pasibaigimo teisiniai padariniai. Pirmoji
straipsnio dalis reglamentuoja tuos atvejus, kai darbo sutarties ter
minui pasibaigus, darbo santykiai faktikai tsiasi. Antroji straips
nio dalis skirta sureguliuoti ali santykius, kai inyksta aplinkybs,
su kuri atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu buvo siejamas dar
bo sutarties terminas. Treioji straipsnio dalis reglamentuoja t pa
i sutarties ali pakartotinio terminuotos darbo sutarties sudary
mo teisinius padarinius.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostat reikia aikinti sie
jant su DK126 straipsniu, reglamentuojaniu terminuotos darbo su
tarties nutraukim. i dviej teiss norm analiz leidia teigti, kad
darbo sutarties termino pasibaigimas nra beslyginis pagrindas dar
bo sutariai, kartu ir darbo santykiams pasibaigti. Prie sueinant dar
bo sutarties terminui jos alys turi vairi galimybi: tsti sutarties
vykdym nustatant nauj sutarties termin (inoma, jei sutarties
pratsimas pagrstas objektyvia btinybe pratsti nenuolatinio po
bdio darb), tsti sutarties vykdym nepratsiant jos termino ar
ba nutraukti sutart remiantis DK 126 straipsniu. Pirmu atveju ter
minuota darbo sutartis yra pratsiama naujam terminui, o jeigu
darbo santykiai faktikai tsiasi nekeiiant darbo sutarties termi
no, laikoma, kad darbo sutartis pratsta neapibrtam laikotarpiui.
Taigi sutarties termino sujimas savaime nepabaigia paios darbo
sutarties, o tik sudaro prielaidas pasinaudoti sutarties nutraukimo
galimybe. Kitais odiais tariant, sujus terminui darbo sutarties s
lyga dl sutarties galiojimo termino nustoja galios ir nuo to momen
to laikoma, kad ali yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. At
sivelgiant tai, kaip yra nustatytas darbo sutarties terminas, galimi
keli atvejai.
89
111 str.
Jei darbo sutarties terminas apibrtas kalendorine data, pavyzdiui, iki 2004 m. lapkriio 20 d., reikt laikyti, kad darbo sutarties
terminas sueina 2004 m. lapkriio 20 dien. Btent i dien alys
dar gali nustatyti nauj darbo sutarties termin. Darbo sutartis bt
laikoma pratsta neapibrtam terminui, jei vliausiai 2004 m. lapkriio 20 d., t. y. paskutin darbuotojo darbo pagal terminuot darbo sutart dien, n viena alis nepareik, kad ji nutraukia sutart
pagal DK126 straipsn, ir 2004 m. lapkriio 21 d. darbuotojas ir darbdavys vykdyt savo pareigas pagal darbo sutart. Paymtina, kad
toks pareig i darbo sutarties vykdymas turi bti realus ir abipusis.
Jeigu darbo sutarties terminas buvo nulemtas tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, pavyzdiui, iki tam tikro
pavesto darbo ubaigimo, iki projekto pabaigos, kol po laikinojo nedarbingumo ar i atostog gr darb kitas darbuotojas, laikytina,
kad terminas sueina t dien, kuri pavestas darbas ar projektas faktikai ubaigiamas ar darb po laikinojo nedarbingumo ar i atostog sugrpta dirbti kitas darbuotojas. i diena laikytina paskutine
darbuotojo, dirbanio pagal terminuot darbo sutart, darbo diena,
iki kurios pabaigos ir turi bti ireikta darbuotojo arba darbdavio
valia nutraukti darbo sutart. Jei iki ios darbo dienos pabaigos darbuotojas arba darbdavys nenutraukia darbo sutarties, o kit darbo
dien vykd darbo sutart, laikytina, kad sutartis tapo pratsta neapibrtam laikui.
Atleidimas i darbo paprastai forminamas paskutin darbo dien. forminant atleidim i darbo pasibaigus darbo sutarties terminui, darbo sutartyje ir socialinio draudimo paymjime nurodoma,
kad darbo sutartis nutraukta sujus jos terminui ir DK 126 straipsnis. Nutraukiant darbo sutart iuo pagrindu, ieitin imoka darbuotojui nemokama, taiau su juo turi bti visikai atsiskaitoma (r.
DK 141 str. komentar), ir darbuotojas turi teis gauti pinigin kompensacij u nepanaudotas kasmetines atostogas (r. DK 177 str. komentar). Nors statymas nenumato imperatyvaus reikalavimo spti
apie bsim atleidim, taiau teisingumo, protingumo ir siningumo principai reikalauja, kad alis, kuri planuoja nutraukti darbo sutart sujus terminui, turt kuo anksiau apie tai informuoti kit
al. Praneimas apie darbo sutarties nutraukim paskutin darbo
sutarties termino dien neturi bti staigmena kitai sutarties aliai,
kai pastaroji pagrstai tikisi, kad sutartis bus pratsta neapibrtam
laikotarpiui.
3. Gali pasitaikyti, kad dl kai kuri apsaugini DK teiss norm
privalomo taikymo, pavyzdiui, DK 131 straipsnio 1 dalies, darbda90
111 str.
vys negals atleisti i darbo i karto sujus terminui. Tokiais atvejais

silytina laikyti, kad ali nustatytas darbo sutarties galiojimo terminas ex lege pratsiamas iki aplinkybi, su kuriomis siejamas i
apsaugini DK ar kit statym norm taikymas, pasibaigimo. Pavyzdiui, jei darbuotojas, sujus jo sutartyje nustatytam darbo sutarties terminui, yra laikinai nedarbingas, jo darbo sutarties terminas
nukeliamas iki tos dienos, kada jis sugrt darb arba sueit 120 kalendorini dien i eils terminas (DK 133 str. 2 d.). Btent i darbo dien galima nutraukti su darbuotoju sudaryt terminuot darbo
sutart pagal DK 126 straipsn, neleidiant jam t dien vykdyti darbo pareig.
4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje reglamentuojami atvejai, ka- 6
da, darbo sutarties termin sutartyje susiejus su tam tikr aplinky
bi atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, ios aplinkybs sutarties
vykdymo laikotarpiu inyksta. Pavyzdiui, darbuotojas priimamas
darb kito darbuotojo laikinojo nedarbingumo ar atostog laikotar
piui, taiau tas darbuotojas darb dl vienoki ar kitoki aplinky
bi nebegrta. Kitas atvejis - darbuotojas priimamas darb sukur
ti tam tikr eksperimentin produkt, taiau dar iki jo galutinio
atidavimo nusprendiama pradti serijin produkto gamyb, arba
darbuotojas priimamas darb atlikti vienkartin didel usakym
arba vykdyti vienkartinio finansavimo program, taiau vykdymo
metu su darbdaviu sudaroma neterminuota tiekimo sutartis arba pro
gramos finansavimas pratsiamas neribotam laikui, ir pan. Visais
iais atvejais terminuota darbo sutartis transformuojasi netermi
nuot darbo sutart. Tokio darbo sutarties ries pasikeitimo papil
dom slyg (kreiptis su reikalavimu darbdav ar darbo ginus nag
rinjant organ ar pan.) nenumatyta, taigi terminuota darbo sutartis
per se tampa neterminuota darbo sutartimi. Tais atvejais, kai darb
davio usakymas ar finansavimas pratsiamas terminuotai, darbuo
toj terminuotos darbo sutartys gali bti pakeiiamos nustatant nauj
j termin.
5. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje aptariami tie terminuotos 7
darbo sutarties termino pasibaigimo atvejai, kai terminuota darbo
sutartis yra nutraukiama, taiau t pai darbuotojo ir darbdavio
vl yra sudaroma terminuota darbo sutartis. Darbuotojo reikalavi
mu pirmoji sudaryta terminuota darbo sutartis pripastama suda
ryta neapibrtam laikui, jei yra tenkinamos kelios slygos:
1) antroji terminuota darbo sutartis su darbuotoju sudaryta prajus ne daugiau kaip vienam mnesiui nuo pirmosios terminuotos
darbo sutarties nutraukimo (pasibaigimo);
91
111 str.
2) antroji terminuota darbo sutartis sudaroma tam paiam darbui

kaip ir pirmoji terminuota darbo sutartis. iuo kontekstu tuo paiu
darbu laikytinas btent tos paios darbo funkcijos vykdymas, o ne
darbo atlikimo vieta, darbo umokestis, darbo reimas ar kitos ap
linkybs;
3) antrosios terminuotos darbo sutarties sudarymo atvejis nepa
tenka DK 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus leidiamus" ter
minuotos darbo sutarties sudarymo atvejus. Tai reikia, kad pirmoji
terminuota sutartis negali bti pripastama neterminuota, jei ant
roji terminuota darbo sutartis bus sudaryta nenuolatiniam darbui
arba nuolatiniam darbui, taiau statymo ar kolektyvins darbo su
tarties nurodytu atveju, taip pat su tam tikram laikotarpiui irinktais
darbuotojais ar renkamj organ galiojim laikui (kadencijai) pa
skirtais darbuotojais.
Kitaip nei taikant DK 110 straipsn, tai, kad yra ivardytos slygos, nedaro darbo sutarties neterminuota savaime. Pirmiausia btina, kad darbuotojas pareikt reikalavim pripainti sutart sudaryt neapibrtam terminui. Darbdaviui nesutikus su darbuotojo
reikalavimu ir kilus ginui, toks darbuotojo reikalavimas turi bti
nagrinjamas darbo ginus nagrinjanio organo. Darbuotojo reikalavimas gali bti tiek savarankikas, tiek nesavarankikas, pavyzdiui, darbuotojui ginijant atleidim i darbo sujus antrosios terminuotos sutarties terminui. Komentuojamas straipsnis nenumato
specialaus termino, per kur toks reikalavimas turi bti pareiktas,
todl reikt laikytis bendrj kreipimosi darbo ginus nagrinjanius organus termin. Jeigu pirmoji darbo sutartis pripastama
neterminuota, pertrauka darbe skaiiuojama darbuotojo nepertraukiamj darbo sta toje darbovietje, taiau darbo umokestis
nemokamas, jei darbo funkcija nebuvo vykdyta.
6. Probleminis gali pasirodyti komentuojamo straipsnio 3 dalies ir
DK 110 straipsnio 2 dalies siejant su DK 109 straipsnio 2 dalimi norm santykis. I tikrj komentuojamo straipsnio 3 dalis ir DK
110 straipsnio 2 dalis konkuruoja kaip bendroji ir specialioji normos.
Abi ios normos taikytinos tais atvejais, kai paeidiamas DK
109 straipsnio reikalavimas pagrsti terminuotos sutarties sudarym
nenuolatiniu darbo pobdiu. Esminis skirtumas yra tas, kad komentuojamo straipsnio 3 dalies norma suteikia galimyb pripainti
neterminuota ne antrj terminuot darbo sutart, o pirmj terminuot darbo sutart ir skaiiuoti pertrauk tarp sutari darbuotojo nepertraukiamj darbo sta toje darbovietje. Tokiu bdu
siekiama riboti galimybes piktnaudiauti terminuotomis darbo sutar92
1 1 1 - 1 1 2 str.
timis ir sustiprinti darbuotoj garantijas paeiliui einani terminuot darbo sutari sudarymo atvejais.
7. Paymtina, kad btinyb numatyti priemones, skirtas ivengti 8
piktnaudiavimo terminuotomis darbo sutartimis, nustato ir Europos Sjungos teiss aktai. Europos Bendrijos Tarybos 1999 m. birelio
28 d. direktyva 1999/70/EB patvirtintame Europos profesini sjung
konfederacijos (ETUC), Europos pramons ir darbdavi
konfederacij sjungos (UNICE) ir Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dl darbo pagal
terminuotas sutartis1 8 punkte nustatyta, kad valstybs nars, pasitarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai,
atsivelgdami konkrei kio ak ir (arba) darbuotoj kategorij
reikmes, nustato objektyvias prieastis, pateisinanias terminuot
darbo sutari ar santyki atnaujinim, arba maksimali bendr paeiliui sudarom terminuot darbo sutari ar darbo santyki trukm, arba leidiam toki sutari ar santyki atnaujinimo skaii.
Tuo tikslu siloma valstybms narms, pasikonsultavus su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniams partneriams numatyti, kokiomis slygomis terminuotos darbo sutartys laikytinos paeiliui sudaromomis arba kokioms slygoms esant terminuotos darbo sutartys
tampa neterminuotomis.
112 STRAIPSNIS
Sezonin darbo sutartis
1. Sezonin darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti.
Sezoniniais vadinami darbai, kurie dl gamtini ir klimato slyg dir
bami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais
kaip atuoni mnesiai (vienas po kito einani dvylikos mnesi laiko
tarpiu), ir yra traukti sezonini darb sra.
2. Sezonini darb sra, sezonins darbo sutarties sudarymo, pa
keitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmok
jimo ypatybes remdamasi iuo Kodeksu nustato Vyriausyb.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikiama sezonins darbo l

sutarties svoka. Tai darbo sutartis, kuria darbdavys suteikia darbuotojui sezonin darb ir darbuotojas sipareigoja j dirbti. ioje
dalyje taip pat apibriama, kokie darbai laikomi sezoniniais. Tai
-darbai, kurie dl gamtini ir klimato slyg dirbami ne visus metus,
o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip atuoni mne1
OJ, 1999, L 175.

93
112
str.

santykiai
siai (vienas po kito einani dvylikos mnesi laikotarpiu). Toki

darb negalima dirbti visus metus dl jiems keliam kokybs, darb
saugos ar kit technologini reikalavim, kurie tvirtinti normatyviniuose dokumentuose arba suformuluoti pagal prast darb atlikimo praktik. Kada nebegalima dirbti sezoninio darbo, sprendiama
kiekvienu atveju atskirai, atsivelgiant egzistuojanias gamtines ir
klimato slygas, sinoptik prognozes, prast darb atlikimo praktik ir panaiai.
2. Ne visi darbai, kuri atlikimas yra tiesiogiai susijs su gamtin
mis ir klimato slygomis, gali bti laikomi sezoniniais. Btina sezo
ninio darbo slyga - darbo (tam tikros profesijos, specialybs, kvali
fikacijos darbo ar darbo funkcijos) traukimas patvirtint sezonini
darb sra. io srao nustatymo klausimas reglamentuojamas ko
mentuojamo straipsnio 2 dalyje.
3. Pirmiausia atkreiptinas dmesys, kad sutarties slyga dl sezo
ninio darbo pagal DK 95 straipsnio 2 dal yra laikoma btinja su
tarties slyga. Taigi sutartyje neaptarus sezoninio darbo pobdio,
sutartis nebt pripastama sezonine darbo sutartimi.
4. Ta aplinkyb, kad pagal sezonin darbo sutart dirbamas sezoni
nio pobdio darbas, i esms nulemia sutarties galiojimo laik: dar
bo funkcijos nebegali bti vykdomos pasibaigus sezonui, kai gamtins
ir klimato slygos nebeleidia darbo atlikti tinkamai pagal jam kelia
mus reikalavimus. Todl sezonin darbo sutartis laikytina viena i ter
minuot darbo sutari ri - ios sutarties terminas sietinas su tam
tikr darbams atlikti tinkam gamtini ir klimato slyg pasibaigimu
atitinkamais metais. Tai reikia, kad sutarties terminas turi bti api
brtas ne kalendorine data, o tam tikr aplinkybi pasibaigimu, pa
vyzdiui, iki 2004 met sezono, kuriam dirbti buvo darbintas darbuo
tojas, pabaigos (2004 met tam tikr darb sezonui). Daniausiai
tokios sutartys sudaromos vienam sezonui, taiau gali bti sulygta dl
sezoninio darbo keliems sezonams, todl, be sezoninio darbo slygos,
sutartyje btina nurodyti ir sutarties termin. ios nuostatos tikslas apibrti, keliems sezonams yra sudaroma sezonin darbo sutartis.
Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 Dl darbo sutar
ties pavyzdins formos patvirtinimo"1 patvirtintos darbo sutarties pa
vyzdins formos 2 punkte nustatytas reikalavimas sutarties alims nu
rodyti, kad yra sudaryta sezonin darbo sutartis ir jos galiojimo termin.
Taigi, sezoninje darbo sutartyje btina nustatyti sutarties termin ir
apsisprsti, keliems sezonams ji sudaroma.
inios. 2003, Nr. 11-412.
94
112 str.
5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta Lietuvos Respubli- 5

kos Vyriausybs kompetencija nustatyti sezonini darb sra, sezonins darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, darbo ir
poilsio laiko bei darbo apmokjimo ypatybes. Dabar ie klausimai
reguliuojami Vyriausybs 1994 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 154 Dl
sezoninio darbo"1. Mintame nutarime yra ivardyti tokie sezoniniai
darbai: 1) mrijimas, betonavimas, iors apdaila, teritorijos tvarkymas
ir apeldinimas; nerdini mediag (skaldos, vyro, smlio, molio)
gavyba, gelbetonio konstrukcij ir betonini element gamyba
lauke bei neildomose patalpose, prekinio betono, skiedini,
klintmili gamyba; automobili keli pagrind stabilizavimas organiniais ir neorganiniais riikliais, pagrindo ir dangos rengimas permerkimo bdu, asfaltbetonio gamyba, aktyvij mineralini asfaltbetonio milteli gamyba, asfalto klojimas, asfalto dangos
regeneravimas, jos paviriaus apdorojimas, bitumo ruoimas saugyklose, bitumini emulsij gamyba ir naudojimas, automobili keli ir
gatvi dangos enklinimas; rulonins stogo dangos rengimas ir remontas; 2) ems melioravimas, hidrotechnikos rengini statyba;
melioracijos rengini prieira ir remontas; 3) ems kasyba (iskyrus grunto pylim tiesiant ir remontuojant kelius, plentus ir geleinkelius, taip pat kitus su tuo susijusius darbus); 4) geodezijos ir
topografijos darbai; emtvarkos lauko darbai; 5) darbai, susij su
paviriaus geologine nuotrauka; 6) cukraus gaminimas i cukrini
runkeli; 7) darovi auginimas atvirame grunte ir neildomuose iltnamiuose; 8) darbai, susij su sklini lin smen ruoimu, lin
pirminiu perdirbimu, taip pat spali briket gaminimu; 9) vaisi ir
uog skynimas, paruoimas ir perdirbimas; 10) ems kio produkcijos auginimas ir derliaus numimas atvirame lauke; 11) mik kio
darbai: skl rinkimas ir j parengimas sjai, dirvos parengimas miko
eldiniams, miko eldinimas, eldini prieira, daigyn, medelyn
jveisimas ir prieira, priegaisrini mineralizuot juost, priegaisrini barjer rengimas, priegaisrinis budjimas, miko kenkj
ir lig apskaita ir stebjimas, kova su jais biologinmis, mechaninmis, cheminmis priemonmis, medyn sakinimas, kelm dervuoli
rovimas ir perdirbimas; 12) miko plukdymas; 13) mikotvarkos lauko
darbai; 14) upi transporto darbai; 15) durpi kasimas ir gaminimas, taip pat briket gaminimas; 16) upi ir jros pakrani tvirtinimas, dugno valymas (gilinimas); 17) patalp ildymas (kriko darbas); 18) patarnavimo darbai turistinse bazse, poilsio namuose ir
1
inios. 1994, Nr. 19-313.

95
112
str.
III DALIS. Individuals darbo

santykiai
sanatorijose, kurie veikia ne itisus metus arba kuriuose vasar padaugja viet; 19) silikatini ir keramini plyt, kokli krosnims,
erpi, keramini drenao vamzdi ir kit keramini gamini gamyba, akmens pjaustymas, formos suteikimas ir galutinis apdirbimas, asbestcemenio iferio gamybos darbai, neasbestini banguot lakt ir fasonini detali gamybos darbai, asbestcemenio
vamzdi gamybos darbai; 20) vidaus apdailos darbai neildomose
patalpose; 21) boktini, savaeigi kran mainist, motorist ir kit darbinink, jeigu jie aptarnauja sezonines brigadas (grandis), darbas; 22) objekt, kuriuose dirbama sezoniniu principu, meistr ir
darb vykdytoj darbas; 23) tarpmiestinio kabelinio ryio linij bei
optinio kabelio linij tiesimo ir montavimo darbai; 24) cirk artist
ir kit i staig darbuotoj darbas neildomose patalpose (palapinse); 25) vejyba Baltijos jroje ir vidaus vandenyse, viei uv
perdirbimas; 26) juodj metal lauo ir atliek perdirbimas lauke
ir neildomose patalpose. Galimybs nustatyti sezonini darb sra kolektyvinje sutartyje DK nenumato.
6. Vyriausybs 1994 m. kovo 7 d. nutarime Nr. 154 Dl sezoninio
darbo" yra nustatytos ir sezonins darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo ypatybs. Sezoninje darbo sutartyje turi bti
nurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygt sezonin darb pagal atitinkam profesij, specialyb, kvalifikacij, taip pat turi bti
nurodytas sutarties terminas. Sezonin darbo sutartis gali bti pakeista ir gali pasibaigti DK norm, reglamentuojani darbo sutarties vykdym ir pasibaigim (DK XII skyriaus treiasis, ketvirtasis
skirsniai), nustatytais pagrindais ir tvarka. Specialios normos yra numatytos dl sezonins darbo sutarties nutraukimo. Be bendrj DK
numatyt pagrind, darbo sutartis taip pat gali bti nutraukta darbuotojo pareikimu iki sutarties termino pabaigos, apie tai spjus
darbdav ratu prie penkias kalendorines dienas. iuo atveju taip
pat taikytinos DK 127 straipsnio (r. DK 127 str. komentar) nuostatos. Be to, darbo sutartis gali bti nutraukta ir darbdavio iniciatyva tokiais dviem papildomais atvejais: kai monje, staigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip dviem
savaitms dl gamybini prieasi arba kai sumainamas darb mastas ir darbuotojas per sezon neatvyksta darb ilgiau kaip vien
mnes dl laikinojo nedarbingumo (tais atvejais, kai darbingumas
prarandamas dl suluoinimo (traumos) darbe arba profesins ligos
per sezon, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis
atgauna darbingum arba jam nustatomas invalidumas, bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos). Kitaip nei DK reg96
112-113 str.
lamentuojamais bendraisiais darbo sutarties nutraukimo atvejais,

apie numatom atleidim i sezoninio darbo iais pagrindais darbuotojas nespjamas, o jam imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio kompensacija.
7. Mintame Vyriausybs nutarime Dl sezoninio darbo" numa- 7
tomos ir sezonin darb dirbani darbuotoj darbo ir poilsio laiko
bei darbo apmokjimo ypatybs. Dirbant sezoninius darbus gali bti
taikoma sumin darbo laiko apskaita. Darbuotoj, dirbani pagal
sezonines darbo sutartis, darbo grafikai turi bti skelbiami prie
savait iki j sigaliojimo, tuo tarpu kitiems darbuotojams jie turi
bti paskelbiami prie dvi savaites (DK 147 str. 3 d.). Vis dlto ir
sezoninio darbo atveju tokius grafikus btina suderinti su darbuotoj
atstovais (DK 147 str. 1 d.). Darbuotojams, dirbantiems vien sezon,
kasmetins atostogos nesuteikiamos, o atleidiant juos i darbo u
nepanaudotas atostogas mokama pinigin kompensacija.
Darbuotojams, kurie pasibaigus j sezonins darbo sutarties terminui pratsia darbo sutart kitam sezonui nenutraukdami darbo santyki, kasmetins atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu,
nepaeidiant DK nustatyto reikalavimo jas suteikti tais paiais darbo
metais. Kasmetins atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jeigu tai numatyta kolektyvinje sutartyje arba darbo sutartyje. Darbuotojams, kurie dirba du sezonus ir daugiau i eils nenutrauk darbo santyki, u tarpsezoninius laikotarpius mokamas
kolektyvinje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydio atlyginimas. Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo paiu darbdaviu sudaroma nauja sezonin darbo sutartis, u laik nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki
sezono pradios mokamas kolektyvinje sutartyje arba darbo sutartyje
nurodyto dydio atlyginimas.
113 STRAIPSNIS
Laikinoji darbo sutartis
1. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam
kaip dviej mnesi laikui.
2. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, ku
rioms esant gali bti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutar
ties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinj darbuotoj darbo ir
poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausyb.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje yra pateikiama laikinosios l

darbo sutarties svoka. Laikinoji darbo sutartis Darbo sutarties sta97
113
str.

santykiai
tyme nebuvo reglamentuojama, taiau DK i darbo sutari ris

yra iskiriama ir tvirtinama galimyb j reguliuoti specialiosiomis
teiss normomis.
2. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgiau
kaip dviem mnesiams. Taigi laikinoji darbo sutartis yra viena i ter
minuot darbo sutari ri, j nuo kit darbo sutari skiria ga
liojimo terminas, kuris negali bti ilgesnis negu du mnesiai. Pay
mtina, kad laikinosios darbo sutarties terminas (iki dviej mnesi)
gali bti ne tik ireiktas tam tikra kalendorine data, bet ir tam tikr
aplinkybi atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, su slyga, kad
ios aplinkybs akivaizdiai rodo, kad darbo santyki trukm nevir
ys dviej mnesi. Sudarius darbo sutart ilgesniam kaip du mne
siai laikui ar pratsus j, kai sutarties trukm virija du mnesius,
tokia darbo sutartis negali bti apskritai pripastama laikinja. At
kreiptinas dmesys ir tai, kad vien darbo sutarties termino, kuris
nevirija dviej mnesi, raymas sutart dar nedaro terminuotos
darbo sutarties laikinja darbo sutartimi. Komentuojamo straips
nio 2 dalyje yra tvirtinta norma, pagal kuri Vyriausyb turi nu
statyti laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes,
kurioms esant gali bti sudaroma laikinoji darbo sutartis). Vadina
si, ne kiekviena terminuota darbo sutartis, kurios terminas nevir
ys dviej mnesi, bus laikoma laikinja, o tik tokia, kuri bus su
daryta esant laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindams. Kita
vertus, tam, kad iki dviej mnesi galiojanti darbo sutartis bt
laikoma laikinja sutartimi, turi bti expressis verbis susitariama.
Kitaip sakant, kiekviena laikinoji sutartis yra terminuota darbo su
tartis, taiau ne kiekviena iki dviej mnesi trukms darbo sutar
tis yra laikinoji sutartis.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra numatyta Vyriausybs
kompetencija nustatyti laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrin
dus (aplinkybes, kurioms esant gali bti sudaroma laikinoji darbo
sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikin
j darbuotoj darbo ir poilsio laiko ypatybes. Laikinosios darbo su
tarties sudarymo pagrindai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat
laikinj darbuotoj darbo ir poilsio laiko ypatumai yra patvirtinti
Vyriausybs 2003 m. rugpjio 18 d. nutarimu Nr. 1043 Dl atski
r darbo sutari ri ypatum patvirtinimo"1. Tai reikia, kad pa
gal laikinsias darbo sutartis dirbantiems darbuotojams taikomos
DK ir kit normini teiss akt nuostatos su Laikinosios darbo su1
98
inios. 2003, Nr. 81(l)-3690.
113 str.
tarties sudarymo pagrind, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat

laikinj darbuotoj darbo ir poilsio laiko ypatum nustatytomis
iimtimis.
4. Mintu Vyriausybs 2003 m. rugpjio 18 d. nutarimu Nr. 1043 4
patvirtinti Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindai, jos pa
keitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinj darbuotoj darbo ir poil
sio laiko ypatumai numato, kad laikinoji darbo sutartis gali bti su
daroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai
nesantiems (dl ligos, atostog ir pan.) darbuotojams pavaduoti. Lai
kinoji darbo sutartis taip pat gali bti sudaryta su studentais, moks
leiviais j atostog metu, laikantis privalom nuostat dl saugi ir
sveik darbo slyg sudarymo asmenims iki atuoniolikos met
(plaiau r. DK 277 str. komentar). Laikinosios darbo sutarties su
darymo pagrind, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinj
darbuotoj darbo ir poilsio laiko ypatumuose nurodoma, kad laiki
niesiems darbuotojams ibandymo laikotarpis neturi bti nustato
mas. Jiems gali bti taikoma sumin darbo laiko apskaita. Laikiniems
darbuotojams kasmetins atostogos nesuteikiamos, o nutraukiant
darbo sutart imokama pinigin kompensacija, apskaiiuota pro
porcingai u dirbt laik.
5. Kaip nustato Vyriausybs 2003 m. rugpjio 18 d. nutarimu 5
Nr. 1043 patvirtinti Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrin
dai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinj darbuotoj dar
bo ir poilsio laiko ypatumai, laikinoji darbo sutartis gali bti keiia
ma DK nustatyta tvarka ir slygomis. Be DK numatyt pagrind,
laikinoji sutartis taip pat gali bti nutraukta, kai monje, staigoje
ar organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip dviem savaitms
dl gamybini prieasi arba kai sumainamas darb mastas. Dar
buotojas, atleidiamas i darbo dl ios prieasties, apie atleidim
nespjamas, o jam imokama vieno mnesio vidutinio darbo umo
kesio dydio ieitin imoka. Darbuotojas, dirbantis pagal laikinj
darbo sutart, nespjus apie atleidim gali bti atleidiamas i dar
bo ir tuo atveju, kai dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darb
ilgiau kaip septynias dienas. Tada jam imokama ieitin imoka,
apskaiiuota pagal vidutin mnesin darbo umokest u likus lai
k iki sutarties termino pabaigos, bet ne daugiau kaip u vien m
nes. Tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dl nelaimingo at
sitikimo darbe arba profesins ligos, darbuotojui darbo vieta
(pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingum arba jam nustato
mas invalidumas, bet ne ilgiau kaip iki laikinosios darbo sutarties
termino pabaigos. Nutraukiant darbo sutart su tokiu darbuotoju,
99
113-114 str.
jam imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio

ieitin imoka. Savo ruotu laikinas darbuotojas gali nutraukti darbo sutart ir nepasibaigus sutarties terminui pareikimu, apie tai spjs darbdav ratu prie penkias darbo dienas.
6 6. domu paymti, kad Vyriausybs 2003 m. rugpjio 18 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtinti Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinj darbuotoj
darbo ir poilsio laiko ypatumai numato, kad laikiniesiems darbuotojams taikomi ir analogiki DK 111 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytiems teisiniai padariniai. Tai reikia, kad jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaig, o darbo santykiai faktikai tsiasi ir n
viena laikinosios darbo sutarties alis iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad laikinoji darbo sutartis pratsta neapibrtam terminui. Tuo tarpu jeigu laikinoji darbo sutartis, pasibaigus jos terminui nutraukiama, bet neprajus vienam
mnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu i darbo darbuotoju
vl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam paiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripastama sudaryta neapibrtam laikui. Toks reguliavimas ities yra sunkiai pagrindiamas prasta
verslo logika, nes, pavyzdiui, primus darb darbuotoj dirbti
padjju kelet dien parodoje ar kokiame kitame renginyje, nebus
galima darbinti j keletui dien kitoje parodoje ir mugje, jei pastaroji vyks neprajus vienam mnesiui nuo pirmosios laikinosios darbo sutarties pabaigos. To prieastis - Vyriausybs nutarim Nr. 1043
paprasiausiai pamirta" traukti DK 111 straipsnio 3 dalyje numatytas iimtis (DK 109 str. 2 d. ir 3 d.).
1X4 STRAIPSNIS
Papildomo darbo ir antraeili pareig sutartis
1. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudia statymai, kad jis
toje paioje darbovietje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs
tam tikr papildom (sutartyje nesulygt) darb.
2. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje
darbovietje, jeigu to nedraudia statymai ar kiti norminiai teiss ak
tai. Darbo sutarties dl antraeili pareig (darbo) ypatumus nustato
Vyriausyb ir kolektyvins sutartys.
i 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinama darbuotojo galimyb susitarti su darbdaviu, kad jis toje paioje darbovietje eis tam
tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikr papildom (sutartyje
nesulygt) darb. Taigi papildomo darbo sutartimi reikt laikyti
100
114 str.
toki darbo sutart, pagal kuri darbuotojas greta pagrindini pareig ar pagrindinio darbo u atlyginim toje pat darbovietje sipareigoja eiti papildomas pareigas ar dirbti papildom (sutartyje nesulygt) darb. Pavyzdiui, mons buhalteris sipareigoja eiti kasininko
pareigas, programuotojas - mons kompiuterini tinkl prieiros
specialisto pareigas, budtojas - dirbti valytoj ir pan. Papildomu
darbu taip pat laikytinas darbuotoj, pavaduojani kitus darbuotojus j atostog ar laikino nedarbingumo atvejais, darbas, jei tik toks
pavadavimas nenumatytas j darbo sutartyse ar pareigybi apraymuose (pareiginiuose nuostatuose).
2. Nors sutartis dl papildomo darbo DK 108 straipsnio 1 dalyje 2
yra vardyta kaip atskira sutari ris, sistemin ir teleologin DK
norm analiz leidia teigti, kad sutartis dl papildomo darbo nra
savarankika darbo sutartis. Komentuojamo straipsnio 1 dalis pirmiausia turi bti siejama su DK 119 straipsniu, kuris nustato draudim darbdaviui reikalauti i darbuotojo atlikti darb, nesulygt darbo
sutartimi, taip pat reikalavim dl papildomo darbo ar pareig
susitarti ir aptarti tai darbo sutartyje (r. DK 119 str. komentar).
Darbuotojui pradjus darb pagal pagrindini pareig ar pagrindinio
darbo sutart, tarp jo ir darbdavio atsiranda darbo teisinis santykis.
Atsiradus poreikiui eiti papildomas pareigas ar dirbti papildom
darb, naujas darbo teisinis santykis tarp darbuotojo ir darbdavio
neatsiranda, o tik keiiamas jau egzistuojanio santykio turinys
-greta pagrindinio darbo tas pats darbuotojas savo darbdavio naudai
u papildom umokest atliks ir papildom darb. Darbo santyki
specifika yra ta, kad darbuotojas traukiamas darbovietje darbdavio
organizuojam darbo (gamybos, paslaug teikimo) proces ir dirba
bdamas pavaldus darbdaviui. Pagrindinio ir papildomo darbo
funkcij traktuoti visikai atsietai negalima, nes ios funkcijos yra
glaudiai susijusios. Pavyzdiui, papildomas darbas ali susitarimu
gali bti dirbamas arba pagrindinio darbo valandoms, arba jam
pasibaigus; iurktus darbo pareig paeidimas, padarytas einant papildomas pareigas ar dirbant papildom darb, bus laikomas darbuotojo padarytu darbo drausms paeidimu, u kur bus galima apskritai atleisti darbuotoj i darbo; darbo sutarties, sudarytos atlikti
pagrindin darb, pasibaigimas nulems ir sutarties dl papildom
pareig ar papildomo darbo galiojimo pabaig ir 1.1. Tai reikia, kad,
vykdydamas savo darbo funkcij, darbuotojas nuolat yra susietas vienu
sudtingu darbo santykiu su savo darbdaviu. Taigi sutartis dl
papildomo darbo i esms laikytina ne kokia savarankika darbo sutarties rimi, o tik susitarimu prie galiojanios pagrindins" darbo
101
114 str.
sutarties, kuriuo i dalies yra keiiamos darbo sutarties slygos. ali susitarimu, pagal kur darbuotojas sipareigoja eiti papildomas
pareigas ar dirbti papildom darb (toks susitarimas ir vadintinas
sutartimi dl papildomo darbo) nra sudaroma nauja savarankika
darbo sutartis, o tik modifikuojama galiojanti darbo sutartis. Ar tada darbuotojas jau turs vien etat ar kelis etatus, sutarties kvalifikacijai neturi lemiamos reikms.
Darbuotojui sutikus eiti papildomas pareigas ar dirbti papildom
darb, pasirayti naujos raytins darbo sutarties pagal pavyzdin
darbo sutarties form, jos registruoti atskirai darbo sutari registravimo urnale, praneti apie priimt darb asmen ar nauj sudaryt darbo sutart Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui, iduoti jam darbuotojo tapatyb patvirtinant
dokument, dar kart supaindinti j su lokaliais norminiais teiss
aktais (iskyrus reglamentuojanius jo papildomas pareigas ar papildom darb) ar atlikti kitus darbuotojo primimo darb formalumus nereikia. Paymtina, kad DK119 straipsnyje, tvirtinaniame
reikalavim susitarti dl papildomo darbo ar pareig, taip pat nurodoma, kad toks susitarimas turi bti ireikiamas ne sudarant nauj
darbo sutart, o tiesiog aptariant tai galiojanioje darbo sutartyje.
Taigi esam darbo sutart tiesiog btina traukti nauj slyg, kad
viso sutarties galiojimo metu (arba tik tam tikr laikotarp) darbuotojas greta pagrindini pareig ar pagrindinio darbo eis tam tikras
papildomas pareigas ar dirbs tam tikr papildom darb ir gaus u
tai papildom darbo umokest. Toks susitarimas ir laikytinas sutartimi dl papildomo darbo. Susitarime gali bti numatomas ir jo galiojimo terminas ar nutraukimo slygos. Tuo tarpu sutarties dl papildomo darbo pasibaigimas egzistuojaniam darbo santykiui
lemiamos reikms neturi - darbuotojo ir darbdavio darbo teisinis
santykis tsis remiantis pagrindine darbo sutartimi. Vadinasi, DK
normos, reglamentuojanios ieitin imok, spjimo terminus, ir
kitos darbo sutarties pasibaigim reguliuojanios normos darbo sutarties dl papildomo darbo pasibaigimo atveju netaikomos.
3. Atkreiptinas dmesys, kad, viena vertus, statym leidjas nevaro sutarties ali galimybs apskritai susitarti dl papildom pareig ar papildomo darbo ar sudaryti kelet toki susitarim. Taiau DK 119 straipsnio norma dl btinybs aptarti darbo sutartyje
papildomas pareigas yra imperatyvi. Vadinasi, jei tik norima, kad
darbovietje darbuotojas eit tokias papildomas pareigas ar dirbt
papildom darb, susitarti dl to sudarant papildomo darbo sutart
102
114 str.
tampa sutarties ali pareiga. Kita ali pareiga yra laikytis tam tikr
speciali apsaugini teiss norm reikalavim. Viena i j susiju- 5 si
su darbo dienos trukme. Darbas pagal pagrindin ir papildom
darbo sutartis darbo laiko apskaitos iniaraiuose gali bti apskaitomas atskirai, taiau tai nereikia, kad pagal kiekvien sutart darbuotojas gali dirbti po atuonias valandas per dien. Pagal DK
144 straipsnio 5 dal darbuotoj, dirbani pagal kelias darbo sutartis
vienoje darbovietje (turima mintyje pagrindinio darbo sutartis ir
papildomo darbo sutartis), faktin darbo dienos trukm (kartu su
pertrauka pailsti ir pavalgyti) negali bti ilgesn kaip dvylika valand. Kita vertus, darbuotojas, greta pagrindini pareig darbovietje eidamas papildomas pareigas ar dirbdamas ir papildom darb,
turi teis statym, kolektyvini sutari ir kit postatymini teiss
akt ioms pareigoms ir darbui nustatytas lengvatas ar garantijas,
pavyzdiui, pailgintas ar papildomas atostogas (DK 167 str., 168
str.), kompensacijas u kilnojamojo pobdio darb (DK 216
str.) ir pan.
4. Papildom darb ar papildomas pareigas, dl kuri turi bti 6
susitariama papildomo darbo sutartimi, reikt skirti nuo darbo mas
to padidinimo, u kur turi bti apmokama proporcingai daugiau
(DK 197 str.). Papildomo darbo sutartimi yra susitariama dl visi
kai kitos darbo funkcijos, negu yra sudaryta pagrindinio darbo ar
pagrindini pareig sutartis, tuo tarpu darbo masto padidinimas sie
jamas su tos paios pagrindins darbo funkcijos atlikimo suintensyvinimu. Be to, DK nedetalizuoja, kokio dydio darbo umokestis
darbuotojui turi bti mokamas u papildom darb ar papildomas
pareigas.
5. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad susitarti dl 7
papildomo darbo galima, kai to nedraudia statymai. Vadinasi, su
sitarti dl papildomo darbo draudianios nuostatos gali bti tvir
tintos ne postatyminiuose teiss aktuose, skaitant kolektyvines su
tartis, o tik galiojaniuose statymuose.
6. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikiami pagrindiniai ant- 8
raeili pareig sutarties bruoai. Antraeili pareig sutartis yra to
kia darbo sutartis, pagal kuri darbuotojas greta darbo pagrindinje
darbovietje sipareigoja eiti reguliariai apmokamas antraeiles pa
reigas arba dirbti reguliar apmokam darb kitoje darbovietje (ne
pagrindinje darbovietje). Taigi, jau turdamas galiojani darbo su
tart su vienu darbdaviu, darbuotojas sudaro kit darbo sutart su kitu
darbdaviu. Antraeili pareig sutart reikt skirti nuo papildomo dar-
103
114
str.

santykiai
bo sutarties. Pagrindin j skirtyb yra ta, kad papildomo darbo sutartimi susitariama dl papildom pareig ar papildomo darbo toje
paioje darbovietje (ilieka tas pats darbo teisinis santykis, taiau
jo turinys modifikuojamas), o antraeili pareig sutartimi susitariama dl darbo kitoje darbovietje (sukuriamas naujas darbo santykis
su kitu darbdaviu). Kita i sutari skirtyb yra ta, kad darbo funkcija pagal antraeili pareig sutart gali bti atliekama tik laisvu nuo
darbo pagrindinje darbovietje laiku, o papildomas darbas ali
susitarimu gali bti atliekamas tiek per normal pagrindins darbo
funkcijos vykdymo laik, tiek ir kitu laiku, jei darbo dienos trukm
(su pertrauka pailsti ir pavalgyti) nevirija dvylikos valand (DK
144 str. 5 d.).
7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatoma galimyb nu
statyti darbo sutarties dl antraeili pareig ypatumus Vyriausy
bs nutarimuose ir kolektyvinse sutartyse. Darbo sutarties dl
antraeili pareig (darbo) ypatumai patvirtinti Vyriausybs 2003 m.
rugpjio 19 d. nutarimu Nr. 1043 Dl atskir darbo sutari
ypatum patvirtinimo" 1. Darbo sutarties dl antraeili pareig
(darbo) ypatumuose inter alia numatyta, kad darbo sutartyje dl
antraeili pareig (darbo), be kit sutarties slyg, turi bti nuro
dyta, jog darbuotojas priimtas dirbti sulygt darb einant antraei
les pareigas.
8. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, iki darbo sutar
ties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris j priima eiti antraeiles
pareigas, i pagrindins darboviets gaut paym, joje turi bti nu
rodyta jo kasdienio darbo toje darbovietje pradia ir pabaiga. Jei
gu darbuotojas dirba ne vienoje darbovietje, bsimajam darbda
viui jis turi pateikti paym (paymas) apie darbo laiko kitoje
darbovietje (darbovietse) pradi ir pabaig. Pasikeitus darbo lai
kui ir poilsio laikui pagrindinje darbovietje, darbuotojas turi apie
tai praneti primusiam j eiti antraeiles pareigas (dirbti tam tikr
darb) darbdaviui ir pateikti paym. Darbdavys, gavs paym apie
darbo ir poilsio laiko reim, turi utikrinti, kad asmuo, dirbantis
pagal dvi ar daugiau darbo sutari, faktikai nedirbt ilgiau kaip
dvylika valand per dien (kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti).
Darbuotojas, dirbantis keliose darbovietse, bsimajam darbdaviui
turi pateikti paymas apie darbo laiko kitose darbovietse pradi ir
pabaig. ios paymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugo
mos kartu su darbo sutartimi.
1
inios. 2003, Nr. 81(l)-3690.
104
114 str.
9. Nors darbo sutarties dl antraeili pareig (darbo) ypatumai
leidia darbuotojams dirbti pagal antraeili pareig (darbo) sutartis
keliose darbovietse, taiau draudia ne pagrindines pareigas turti
asmenims iki atuoniolikos met, kuriems nustatytas sutrumpintas
darbo laikas (r. DK 145 str. komentar). Darbuotojas, dirbantis pa
gal antraeili pareig (darbo) sutart turi teis j nutraukti, apie tai
ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie septynias darbo dienas.
Kitais atvejais darbo sutartis dl antraeili pareig (darbo) gali bti
nutraukta DK nustatyta tvarka. Dirbantiems pagal antraeili parei
g (darbo) sutartis darbuotojams DK ir kit normini teiss akt
nuostatos taikomos su Darbo sutarties dl antraeili pareig (dar
bo) ypatum nustatytomis iimtimis.
10. Paymtina, kad Darbo sutarties dl antraeili pareig (dar
bo) ypatumuose neaptarti keli praktikai taikyti svarbs dalykai.
Pirmiausia nra visikai aiku, ar pateikti paym i pagrindins
darboviets apie kasdienio darbo pradi ir pabaig yra darbdavio
teis ar pareiga. Ar turi teis darbdavys atsisakyti pateikti toki
paym, jei darbuotojas jos prao. Kita vertus, neaiku, koki tei
sini padarini gali kilti, jei, pavyzdiui, darbuotojas neinformavo
savo antrosios darboviets, jog jis jau dirba pirmojoje darboviet
je, arba antrosios darboviets darbdavys sudar darbo sutart, dar
buotojui nepateikus tokios paymos. Manytume, kad iuos klau
simus galima atsakyti tik aikinant DK 114 straipsnio 2 dalies norm
gramatiniu ir teleologiniu metodais, taip pat siejant su DK
144 straipsnio 5 dalimi. DK 114 straipsnio 2 dalyje tvirtinta prin
cipin nuostata, kad darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas ar dirb
ti darbus kitoje darbovietje, jeigu to nedraudia statymai ar kiti
norminiai teiss aktai (r. DK 235 str. 2 d. 3 p.). Taigi darbuotojo
teiss antraeiles pareigas kitoje darbovietje realizavimas tiesio
giai priklauso nuo to, ar statymuose ir kituose norminiuose teiss
aktuose (vidaus darbo tvarkos taisyklse, kolektyvinse sutartyse,
jei tuo nra paeidiami protingumo, teisingumo ir siningumo
principai) nra tvirtintas draudimas jam dirbti kitose darboviet
se. Nesant tokio draudimo, darbuotojas turi teis sidarbinti kitoje
darbovietje, ir darbdavys neturi teiss udrausti savo darbuotojui
dirbti kitoje darbovietje. Tad reikt manyti, kad darbdavys netu
ri teiss atsisakyti pateikti paym apie darbuotojo darbo laik pir
mojoje darbovietje, jei tik darbuotojo darbas kitoje darbovietje
ar turti kitas pareigas nra draudiama pagal jam taikomus nor
minius teiss aktus. Antraip bt nepagrstai ribojama asmens kon
stitucin teis pasirinkti darb (Konstitucijos 48 str. 1 d.). Kita ver105
114 str.
tus, ir pati darbdavio iduodama payma negali bti laikoma leidimu" darbuotojui sidarbinti kitoje darbovietje, o tik dokumentu, informuojaniu apie jo darbo laik pirmojoje darbovietje. i
payma suteikia galimyb antrosios darboviets darbdaviui suinoti apie darbuotojo darbo laik ir sudaryti toki darbo sutart,
kuri nepaeist imperatyvi DK 144 straipsnio 5 dalies reikalavim. Tuo tarpu tai, kad nra paymos, savaime nedaro darbo pagal
antraeili pareig sutart nelegaliu darbu bei darbo sutarties antrojoje darbovietje negaliojania ab initio ar nuo tada, kai buvo
suinota, kad darbuotojas jau turi pareigas pirmojoje darbovietje. Atsivelgiant tai, kad pagrindinis darbo sutarties dl antraeili pareig reguliavimo tikslas - apsaugoti darbuotoj nuo per didelio darbo krvio ir utikrinti jo teis ribot maksimal darbo
laik, darytina ivada, kad tik imperatyvi darbo laik reglamentuojani nuostat paeidimas gali turti teisini padarini darbo
sutariai, kuri de facto laikytina antraeili pareig sutartimi. Tik
tuo atveju, kai paeidiama DK 144 straipsnio 5 dalyje tvirtinta
imperatyvi norma, draudianti dirbti keliose darbovietse daugiau
kaip dvylika valand per par (kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti), gali bti keliamas antraeili pareig darbo sutarties prietaravim statym draudianiosioms normoms paalinimo klausimas. Antraeili pareig sutarties alims nesutarus dl naujo darbo
laiko, atitinkanio DK 144 straipsnio 5 dalies reikalavimus, darbo
sutartis turi bti nutraukiama (r. DK 139 str. komentar). Vis dlto
u darb, kuris buvo dirbamas paeidus ias nuostatas, nustatyta
tvarka turi bti atlyginta.
Darbo sutarties dl antraeili pareig (darbo) ypatumai plaiau
nereglamentuoja, kaip nustatoma, kurios pareigos yra pirmaeils
ir kurios antraeils, nors darbo sutarties pavyzdinje formoje, patvirtintoje Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 Dl
darbo sutarties pavyzdins formos patvirtinimo"1 nurodoma, kad
sutartyje turi bti nurodyta darbo sutarties ris. Taiau, kitaip nei
terminuotos darbo sutarties atveju, abejotina, ar sutarties slyga
dl antraeili pareig yra sutartin darbo sutarties ali slyga. Ar
darbas bus dirbamas pagal antraeili pareig sutart tiesiogiai priklauso nuo to, ar darbuotojas iki sutarties sudarymo turi galiojani darbo sutart, o ne nuo ali valios. Todl darytina ivada, kad
darbo sutarties sudarymo momentas ir nulemia, kokia yra sutarties ris - pirmaeili pareig (jei galiojanios darbo sutarties n1
106
inios. 2003, Nr. 11-412.
114 str.
ra) ar antraeili pareig (jei darbuotojas jau turi galiojani darbo

sutart). Darbo sutarties dl antraeili pareig (darbo) ypatumai
taip pat nereglamentuoja darbo sutarties ries transformacijos
klausim. Tai yra tie atvejai, kai darbuotojas yra sudars antraeili
pareig sutart, taiau dl vienoki ar kitoki prieasi jo pirmaeili pareig sutartis pirmojoje darbovietje pasibaigia. Manytume, iuo atveju jo antraeili pareig sutartis jau turt bti laikoma darbo sutartimi pagrindinje darbovietje ir reglamentuojama
bendrosiomis darbo teiss normomis. Vliau su kitu darbdaviu sudaroma kita darbo sutartis jau bus laikoma antraeili pareig sutartimi.
11. Atkreiptinas dmesys, kad tiek komentuojamoji straipsnio 10
norma, tiek ir Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimu Nr.
1043 patvirtinti Darbo sutarties dl antraeili pareig (darbo)
ypatumai yra taikomi tik asmenims, kurie tiek pirmojoje, tiek ir
antrojoje darbovietje dirba pagal darbo sutart, o ne kitais pagrindais. i ivada darytina i to, kad DK 114 straipsnio 2 dalyje
expressis verbis minimi tik darbuotojai, o tai pagal DK 15 straipsn
gali bti siejama tik su asmenimis, dirbaniais u atlyginim remiantis darbo sutartimi, o ne dl kit prieasi (pvz., rangos, paslaug teikimo sutarties ar valstybs tarnybos pagrindu). Vadinasi,
valstybs tarnautojams ar kitiems valstybs pareignams, taip pat
pagal civilines sutartis dirbantiems asmenims galima sidarbinti kitoje
darbovietje, jei tik j veikl reglamentuojantys statymai ir
norminiai teiss aktai to nedraudia (pvz., remiantis Valstybs tarnybos statymo 1 15 str. 1 d. 11 p. draudiama valstybs tarnautojams dalyvauti su valstybs tarnautojo pareigomis nesuderinamoje
veikloje ir naudoti tarnybos (darbo) laik kitiems tikslams, iskyrus
mokslin ir pedagogin darb auktosiose mokyklose ar valstybs
tarnautoj kvalifikacijos tobulinimo staigose ir neformalj suaugusij vietim; Teism statymo 2 48 str. 1 d. taip pat numatyta,
kad teisjas negali eiti kit renkam ar skiriam pareig, dirbti
verslo ar kitokiose privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ar krybin veikl). Taiau statymo nedraudiamas i asmen darbas kitoje darbovietje pagal darbo sutart nebus laikomas
darbu pagal antraeili pareig sutart komentuojamo straipsnio
prasme, nes ie asmenys sudaro pirmj savo darbo sutart ir pirmkart gyja darbuotojo status.
1
2
inios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.

inios. 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649.
107
115 str.
XX5 STRAIPSNIS
Darbo sutartis su namudininkais
Darbo sutartyje gali bti nustatyta, kad sutartyje sulygt darbo funkcij darbuotojas atliks namuose. Darbo sutarties su namudininkais ypatumus nustato Vyriausyb ir kolektyvins sutartys.
1. Komentuojamas straipsnis skirtas apibrti vien darbo sutar
i r - darbo sutart su namudininkais. Namudinink darbas Darbo
sutarties statyme nebuvo reglamentuojamas, taiau DK i darbo su
tari ris yra iskiriama ir tvirtinama galimyb tokias sutartis re
guliuoti specialiosiomis teiss normomis.
2. Pagal io straipsnio formuluotes darbo sutartimi su namudinin
kais reikia laikyti toki darbo sutart, kurioje nustatyta, kad sulygt
darbo funkcij darbuotojas (namudininkas) atliks namuose, o ne
darbdavio mons, staigos, organizacijos teritorijoje (gyvenamojoje
vietoje) ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje. Namuose gali bti
dirbamas tiek nesudtingas darbas, kuriam nereikia speciali slyg
(pvz., siuvjai, mediag sukirpjai, modeliuotojai, smulkieji amati
ninkai), tiek ir sudtingesnis darbas, kuriam reikia speciali techni
ni priemoni (pvz., programuotojai, operatoriai, konsultantai te
lefonu ir pan.). Tokiam darbui atlikti darbuotojas arba pats turi turti
reikaling rang ir priemones (pvz., siuvimo reikmenis, amatininko
rankius, telefon, kompiuter, programin rang, interneto ry ir
pan.), arba tai turi suteikti darbdavys.
3. Komentuojamame straipsnyje apibriama Vyriausybs kom
petencija nustatyti darbo sutarties su namudininkais ypatumus. Dar
bo sutarties su namudininkais ypatumai patvirtinti Vyriausybs
2003 m. rugpjio 19 d. nutarimu Nr. 1043 Dl atskir darbo su
tari ypatum patvirtinimo"1. Taigi DK ir kit normini teiss akt
nuostatos namudininkams taikomos su Darbo sutarties su namudi
ninkais ypatum nustatytomis iimtimis.
4. Darbo sutarties su namudininkais ypatumuose inter alia numa
tyta, kad namudininko naudojamos darbo priemons turi atitikti nor
mini teiss akt nustatytus darbuotoj saugos ir sveikatos reikala
vimus. Prie darbo sutarties su namudininku sudarym darbdavys,
susitars su darbuotoju, normini teiss akt nustatyta tvarka gali
atlikti profesins rizikos vertinim namudininko darbo vietoje. Na
mudininkams negali bti pavedami darbai, susij su kenksmingais
1
inios. 2003, Nr. 81(l)-3690.
108
m m -
' . . . - ' . . . . . . .................................................'
......................
115 str.
biologiniais, cheminiais, kancerogeniniais veiksniais, mutagenais ar

mediagomis, galiniomis bti toki veiksni altiniais. Jeigu namudininko namuose gyvena asmenys iki atuoniolikos met, nios,
neseniai pagimdiusios ar krtimi maitinanios moterys, namudininkui negali bti pavedami darbai, kuriuos atliekant namuose gali
atsirasti draudiami kenksmingi ar pavojingi veiksniai, asmenims iki
atuoniolikos met arba draudiami kenksmingi ar pavojingi veiksniai nioms, neseniai pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms
moterims. Namudininkas turi ratu informuoti darbdav, ar jo namuose yra mint asmen.
5. Nors namudininkui netaikomos mons vidaus darbo tvarkos 5
taisykls, taiau namudininkas pareigojamas rpintis savo paties ir
kit asmen, kurie galt nukentti dl netinkamo namudininko el
gesio ar klaid darbe, sauga ir sveikata, skaitant tinkam mediag,
main, ranki ir kitos rangos naudojim. Vienas namudinio dar- 6
bo ypatum yra tas, kad namudininkas savo darbo laik skirsto savo
nuoira. Taiau Darbo sutarties su namudininkais ypatumuose na
mudininkas pareigojamas savo darbo laik apskaityti pats ir ymti
kitaip, nei nustatyta pavyzdins formos iniaratyje. Taip pat drau
diama, kad namudininko darbo laikas bt ilgesnis kaip keturias
deimt valand per savait.
6. Namudinio darbo sutartyje gali bti numatyta, kad namudinin- 7
kas gaus kompensacij u su jo darbu susijusias ilaidas - elektros
energijos ir vandens sunaudojimo, ryi paslaug, main ir rengi
m prieiros ir remonto bei kitas ilaidas, taip pat u laik, sugai
t mainoms ir rengimams remontuoti, rankiams keisti, riuoti,
pakuoti ir ipakuoti ir kitoms panaioms operacijoms.
7. Paymtina, kad btinyb atsivelgti kai kuri namudini dar- 8
b ypatumus yra iklusios ir Europos Sjungos institucijos. Nors
Europos Bendrijoje dar nra priimta specialaus ios srities normi
nio teiss akto (reglamento, direktyvos), taiau Europos Sjungos
socialiniai partneriai jau bando sureguliuoti kai kurias namudinio
darbo ris tarpusavio sutartimis. Europos profesini sjung kon
federacija (ETUC), Europos pramons ir darbdavi konfederacij
sjunga (UNICE), Europos vidutini ir smulki moni asociacija
(UEAPME) ir Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb, centras
(CEEP) 2003 m. liepos 16 d. sudar bendrj susitarim dl teledarbo1. io susitarimo 2 punkte numatyta, kad teledarbas yra toks
darbo organizavimo ar darbo funkcijos atlikimo bdas, kai darbas
' r.: http://www.e-work.ie/uploads/unice.pdf
109
115-116 str.
pagal darbo sutart, nors ir gali bti atliekamas darbovietje, taiau

dirbamas kitoje vietoje naudojant informacines technologijas (pvz.,
operatori, programuotoj ir kt. darbas). Susitarime nustatoma, kad
teledarbas gali bti dirbamas tik savanorikai; dl teledarbo prie
moni turi bti susitarta prie sudarant sutart, o paprastai jos yra
suteikiamos darbdavio; darbuotojas, dirbantis teledarb, naudosis
tomis paiomis darbuotoj teismis ir garantijomis, skaitant teis
steigti ar jungtis profesines sjungas; jis turs tokias paias profesi
ns kvalifikacijos tobulinimo ar karjeros galimybes kaip ir kitas darb
davio darbintas darbuotojas; darbdavys turi imtis duomen apsau
gos priemoni ir gerbti darbuotojo privatum, utikrinti jo saug ir
sveikat, informuoti ir konsultuotis su darbuotoj atstovais dl tele
darbo vedimo ir pan. is susitarimas turi bti gyvendintas valstybi
nari socialini partneri susitarimais, sudaromais pagal t valsty
bi nacionalin praktik ir procedras.
STRAIPSNIS
Patarnavimo sutartis
Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas sipareigoja teikti darbdaviui asmenines nam kio paslaugas. ios ries darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausyb.
1 1. Komentuojamame straipsnyje pateikiama vienos darbo sutari
ries - patarnavimo sutarties svok. Patarnavimo darbus dirbani
asmen darbas Darbo sutarties statyme nebuvo plaiau reglamentuo
jamas, taiau DK i darbo sutari ris yra iskiriama ir tvirtinama
galimyb reguliuoti tokias sutartis specialiosiomis teiss normomis.
2 2. Pagal komentuojamo straipsnio formuluot patarnavimo sutar
timi darbuotojas sipareigoja darbdaviui teikti asmenines nam kio
paslaugas. I svokos matyti pagrindiniai tokios darbo sutarties po3 ymiai. Pirma, darbdaviu patarnavimo sutartyje gali bti tik fizinis
asmuo (r. DK 16 str. 2 d. komentar), nes yra teikiamos asmenins
nam kio paslaugos. Asmeninis patarnavimo paslaug teikimo po
bdis matyti ir DK 136 straipsnio 2 dalyje, pagal kuri darbdavio
mirtis yra absoliutus pagrindas pasibaigti tokiai darbo sutariai. Ki
ta vertus, tiesioginis toki darbuotojo teikiam paslaug gavjas ne
visuomet turi bti paties darbdavio asmuo. Tai gali bti ir jo eimos
nariai, asmeniniai sveiai, kuriems ias paslaugas darbuotojas atlie4 ka darbdavio lieptas. Dar vienas btinas patarnavimo sutarties po
ymis - pagal patarnavimo sutart darbuotojas gali dirbti ne bet kok
darb, o tik tok darb, kurio metu suteikiamos nam kio paslau110
116117 str.
gos. Tai gali bti, pavyzdiui, nam kambarins paslaugos atliekant

vairius darbus privaiuose nam kiuose, aukls (aukltojo), aukls tarnaits, vaik, ligoni prieiros darbuotojo, virjo, skalbjo,
sodo darbininko, taiau taip pat asmeninio sekretoriaus, vairuotojo,
apsaugininko darbas.
3. Remiantis komentuojamu straipsniu nustatyti patarnavimo 5
sutarties ypatumus yra Vyriausybs kompetencija. Patarnavimo sutarties ypatumai patvirtinti Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d.
nutarimu Nr. 1043 Dl atskir darbo sutari ypatum patvirtinimo"1. Jame yra ivardytas nebaigtinis pavyzdinis sraas darb,
kai yra teikiamos asmenins nam kio paslaugos, taip pat numatyta, kad patarnavimo sutartyje turi bti nustatyta kasdienio darbo
pradia ir pabaiga, tuo tarpu darbo diena gali bti pertraukiama.
Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali bti taikoma sumin darbo laiko apskaita. Nors Patarnavimo sutarties ypatumuose darbdaviai neatleidiami nuo pareigos ymti patarnaujaniojo darbuotojo darbo laik, dirbtas darbo laikas gali bti
ymimas ir kitaip, nei nustatyta pavyzdins formos iniaratyje. Sutartyje darbuotojo pageidavimu gali bti susitariama dl ilaid (kelions, nakvyns, speciali drabui ir kit), patirt teikiant paslaugas, kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdav ir maitinimo
slyg. Sudarius patarnavimo sutart darbdaviui nra privalu teikti
darbuotojui darbo paymjim. Dirbantiems pagal patarnavimo
darb sutartis darbuotojams DK ir kit normini teiss akt nuostatos taikomos su i Patarnavimo sutarties ypatum nustatytomis
iimtimis.
XX / STRAIPSNIS
Kit darbo sutarties ri ypatumai
Darbo sutari su kinink ki ir kit ems kio subjekt darbuotojais, specialiosios paskirties moni darbuotojais, kuri veikla gali
sukelti i moni veiklos sutrikim, susijusi su itin sunkiomis pasekmmis monms ir gamtai, taip pat sutari, sudarom kitais statym
nustatytais atvejais, ypatumus io Kodekso, kit statym nustatyta tvarka nustato kolektyvins sutartys ir t ri darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teiss aktai.
1. Komentuojamu straipsniu tvirtinta galimyb statymuose, ko- 1
lektyvinse sutartyse ar kituose norminiuose teiss aktuose nustaty1
inios. 2003, Nr. 81(l)-3690.
111
117
str.

santykiai
ti kit, tai yra DK XI skyriaus antrajame skirsnyje neaptart, darbo

sutari ri ypatumus.
2. Pagal ios normos formuluot kitos darbo sutari rys, kuri
ypatumus gali nustatyti ir kolektyvins sutartys bei kiti norminiai
teiss aktai, gali bti:
1) darbo sutartys, sudaromos su kinink ki ir kit ems kio
subjekt darbuotojais. Pavyzdiui, kininko kio statymo15 straips
nio 1 dalyje nustatyta, kad kininkas su samdomais fiziniais asmeni
mis sudaro darbo sutartis teiss akt nustatyta tvarka, o i sutari
ypatumus nustato Vyriausyb;
2) darbo sutartys, sudaromos su specialiosios paskirties moni dar
buotojais, kuri veikla gali sukelti i moni veiklos sutrikim, su
sijusi su itin sunkiais padariniais monms ir gamtai. Pavyzdiui,
Branduolins energijos statymas2 nustato darbo santyki branduo
lins energetikos objektuose ypatumus. io statymo 71 straipsnyje
nustatyta, kad branduolins energetikos objekt eksploatuojanios
organizacijos vadovaujaniais darbuotojais gali dirbti tik Lietuvos
Respublikos pilieiai. Branduolins energetikos objekto vadovas
darb skiriamas ir atleidiamas Vyriausybs nutarimu, o vadovo pa
vaduotoj saugos reimui vadovas skiria ir atleidia Valstybs sau
gumo departamento teikimu. statymas draudia branduolins ener
getikos objektuose dirbti asmenims, nustatyta tvarka pripaintiems
alkoholikais, narkomanais ar toksikomanais, taip pat sergantiesiems
specialiame Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame srae i
vardytomis ligomis, jaunesniems kaip atuoniolikos met asmenims,
usienio valstybi pilieiams ir asmenims be pilietybs, neturintiems
Lietuvos Respublikos vizos ar leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, as
menims, teistiems u tyinius nusikaltimus. Dirbti branduolins ener
getikos objektuose asmenys priimami tik suderinus j kandidatras
su Valstybs saugumo departamentu, o asmenys, kuri darbas susi
js su Lietuvos Respublikos valstybs paslapt sudarani ini nau
dojimu ir apsauga, negali dirbti branduolins energetikos objektuo
se, jeigu neturi Valstybs ir tarnybos paslapi statymo3 nustatyta
tvarka iduoto leidimo dirbti su valstybs paslapt sudaraniomis i
niomis. Jeigu toks leidimas nustatyta tvarka anuliuojamas, asmuo
atleidiamas i darbo. Usienio valstybi pilieiai ir asmenys be pi
lietybs, turintys Lietuvos Respublikos viz arba leidim nuolat gy1
inios. 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537.

inios. 1996, Nr. 119-2771.
3
inios, 1999, Nr. 105-3019.
2
112
117-118 str.
venti Lietuvos Respublikoje, sidarbina branduolins energetikos objektuose pritarus kio ministerijai ir Vyriausybs nustatyta tvarka
suderinus su Valstybs saugumo departamentu. ios taisykls iimtys galimos tik branduolini avarij likvidavimo atvejais remiantis
atskiru Vyriausybs nutarimu ir pritarus Valstybs saugumo departamentui. Branduolins energijos statymo 73 straipsnis draudia darbuotojams, dirbantiems branduolins energetikos objektuose, streikuoti. Branduolins energetikos objekto teritorijoje ir sanitarinje
apsaugos zonoje draudiama rengti mitingus, demonstracijas, protesto ir nepaklusnumo renginius. Paymtina, kad papildomus darbo santyki ypatumus numato Valstybs mons Ignalinos atomins
elektrins darbuotoj papildom uimtumo ir socialini garantij
statymas1;
3) darbo sutartys, sudaromos kitais statym nustatytais atvejais. 5
Kolektyvins sutartys ir kiti norminiai teiss aktai gali numatyti ypatumus ir toki darbo sutari, kurios sudaromos kitais statym nustatytais atvejais.
TREIASIS SKIRSNIS DARBO

SUTARTIES VYKDYMAS
STRAIPSNIS Darbuotojo pareiga paiam atlikti

jam pavest darb
Darbuotojas neturi teiss be darbdavio ar jo galioto asmens sutiki mo savo darb pavesti atlikti kitam asmeniui.
Darbuotojas savo darbo funkcijas turi vykdyti pats. Jis neturi teiss
be darbdavio sutikimo savo darb pavesti atlikti kitam asmeniui. Paymtina, kad komentuojamame straipsnyje kalbama apie galimyb kitam asmeniui atlikti darb, o ne apie teisi ir pareig darbo sutartyje
perleidim. Darbo sutarties alimi lieka darbuotojas. Tuo darbo pavedimas kitam asmeniui skiriasi nuo laikinai nesanio darbe darbuotojo pavadavimo. Pavaduotojas gyja visas pavaduojamo darbuotojo
teises ir pareigas. Pavedimas kitam asmeniui atlikti savo darb turi
bti trumpalaikis, kai darbuotojas dl tam tikr prieasi pats negali
1
inios. 2003, Nr. 48-2106.
113
118-120 str.
atlikti vienoki ar kitoki veiksm. Toki pavedim nereikia painioti

su kartais pasitaikaniais apsimestiniais sandoriais, kai dl koki nors
prieasi darbo sutartis sudaroma su vienu asmeniu, bet darbo funkcijas vykdo kitas asmuo, paprastai su darbdavio inia. Tokia sutartis
iurkiai paeidia DK 118 straipsn. Tokie prietaravimai turi bti
paalinti arba darbo sutartis nutraukta (r. DK 139 str. komentar).
STRAIPSNIS Draudimas reikalauti atlikti darb,
nesulygt darbo sutartimi
Darbdavys neturi teiss reikalauti, iskyrus iame Kodekse nustatytus atvejus, kad darbuotojas atlikt darb, nesulygt darbo sutartimi.
Dl papildomo darbo ar pareig turi bti sutarta ir tai turi bti aptarta
darbo sutartyje.
Darbdavys neturi teiss reikalauti, iskyrus DK 120, 121 ir

122 straipsniuose numatytus atvejus, kad darbuotojas atlikt darb,
nesulygt darbo sutartimi. Darbo sutartyje sulygstama ne dl konkrei darb, o dl tam tikros ries darb atlikimo, t. y. dl tam
tikros darbo funkcijos vykdymo (r. DK 95 str. komentar). Todl
darbuotojas privalo atlikti visokius darbus, kurie priskiriami jo darbo sutartyje sulygtai profesijai, specialybei ir kvalifikacijai, nebent
paioje darbo sutartyje bt aptarta, kad tam tikri darbai jam nebus
pavedami arba pavedami tam tikri papildomi darbai (apie susitarim dl papildomo darbo ar pareig r. DK 114 str. 1 d. komentar).
120 STRAIPSNIS
Darbo sutarties slyg pakeitimas
1. Kai keiiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organi
zavimas, taip pat kitais gamybinio btinumo atvejais darbdavys turi
teis pakeisti darbo sutarties slygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti
pakeistomis darbo slygomis, jis gali bti atleistas i darbo pagal io
Kodekso 129 straipsn laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo
tvarkos.
2. Darbo sutarties slygos, nustatytos io Kodekso 95 straipsnio 1 ir
2 dalyse, gali bti keiiamos esant iankstiniam ratikam darbuotojo
sutikimui, iskyrus io Kodekso 121 straipsnyje nustatytus atvejus.
3. Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo ratiko sutikimo darb
davys gali keisti tik tuo atveju, kai statymais, Vyriausybs nutarimais
ar pagal kolektyvin sutart yra keiiamas tam tikros kio akos, mo
ns ar darbuotoj kategorijos darbo apmokjimas. Keiiant darbo ap114
120 str.
mokjimo slygas, sumainti darbo umokest be darbuotojo ratiko

sutikimo negalima.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojamas individuali i
darbo slyg keitimas. Tai rodo pats io straipsnio pavadinimas:
,J)arbo sutarties slyg pakeitimas". Technika, technologija, darbo
organizavimas kinta, todl ir darbuotojo darbo funkcijos turinys
gali keistis. Jeigu transporto mon i esms atnaujino automobi
li park, tai, inoma, pasikeit ir vairuotoj darbo slygos, bet tai
nereikia, kad pasikeit ir j darbo sutarties slygos - jie liko vai
ruotojais. Jeigu mon pereina prie kitoki pamain darbo rei
mo, tai irgi labai keiia darbo slygas, bet vargu ar dl to reikia
keisti darbo sutartis ir 1.1.
Darbo sutarties slyg pakeitimo bdas ir tvarka priklauso nuo t
slyg keitimo prieasties, keiiam slyg ries ir nuo to, kuriam
laikui - terminuotai ar neterminuotai keiiamos slygos.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje neaptarta, kokias darbo su
tarties slygas, numatytas DK 95 straipsnyje, i norma reguliuoja.
Kadangi io straipsnio 2 dalis nustato specialias btinj darbo su
tarties slyg keitimo taisykles, o 3 dalis - darbo apmokjimo sly
g, reikia manyti, kad komentuojamo straipsnio 1 dalis reglamen
tuoja papildom darbo sutarties slyg (DK 95 str. 4 d.) keitim.
3. Universaliausias darbo sutarties slyg pakeitimo bdas yra a- 2
li susitarimas. DK nenumato joki tokio susitarimo apribojim.
Tik kai kuriais atvejais reikalaujama raytinio darbuotojo sutikimo
(r. io straipsnio 2 ir 3 dali komentar). Tai savaime suprantama.
Darbo sutarties alys gali susitarimu nutraukti darbo sutart (DK
125 str.), juo labiau pakeisti t sutart pai pageidaujamu bdu. Jau
romn teis inojo princip: Kuris gali daugiau, tas gali maiau".
inoma, darbo sutart negalima rayti toki slyg, kurios prieta
raut norminiams darbo teiss aktams (dirbti be poilsio dien, atos
tog ir pan.).
4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta darbo sutarties s- 3
lyg keitimo tvarka, kuri galima pavadinti slygikai sutartine".
Pagal i norm, kai keiiama gamyba, jos mastas, technologija arba
darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio btinumo atvejais
darbdavys turi teis pakeisti darbo sutarties slygas. Tai jis gali pa
daryti tik darbuotojo sutikimu. Taiau jei darbuotojas nesutinka dirbti
pakeistomis slygomis, jis gali bti atleistas i darbo pagal DK
129 straipsn laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvar
kos. Vadinasi, darbuotojo atsisakymas vykdyti darbdavio potvark
115
120 str.
negali bti kvalifikuojamas kaip darbo drausms paeidimas. Kita

vertus, jis rizikuoja netekti darbo. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nepateikiama isamaus srao prieasi, kuriomis gali remtis darbdavys, keisdamas darbo slygas, nes minimi kiti gamybinio btinumo atvejai". Tai gali bti pasikeit mons sutartiniai sipareigojimai,
skubs usakymai ir 1.1. Kilus ginui, ar prieastis yra pakankamai
svari, t klausim kiekvienu konkreiu atveju turs vertinti gin nagrinjantis organas.
Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo slygomis, jis
gali bti atleistas i darbo pagal DK 129 straipsn. Matome, kad i
norma yra siuniamoji. Tai reikia, kad darbo sutarties nutraukimo
pagrindas yra ne darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo
slygomis (tai yra tik darbo sutarties nutraukimo prieastis), o aplinkybs, nurodytos DK 129 straipsnio dispozicijoje. Darbdaviui reiks rodyti, kad buvo svarbi prieastis nutraukti darbo sutart, laikytis atleidimo i darbo taisykli ir darbuotojui numatyt garantij.
5. Btinosios darbo sutarties slygos (DK 95 str. 1 d. ir 2 d.), jeigu
jas norima keisti neterminuotai arba ilgesniam negu vieno mnesio
terminui, gali bti keiiamos tik iankstiniu raytiniu darbuotojo su
tikimu. Joki ios taisykls iimi DK nenumato. Tai nereikia, kad
darbuotojui atsisakius dirbti pagal silomas pakeistas darbo slygas,
pavyzdiui, pakeisti profesij ar specialyb, jam negali atsirasti teisi
ni padarini, analogik tiems, kurie numatyti komentuojamo
straipsnio 1 dalyje. Pavyzdiui, jeigu dl darbo organizavimo pakei
timo darbuotojo einam pareig neliko, jis gali bti atleistas pagal
DK 129 straipsnio 1 dal.
6. Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo raytinio sutikimo
darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai statymais, Vyriausybs nuta
rimais ar pagal kolektyvin sutart yra keiiamas tam tikros kio a
kos, mons ar darbuotoj kategorijos darbo apmokjimas. i nuo
stata reikia: pirma, kad, kai darbo apmokjimo slygos keiiamos
remiantis norminiais teiss aktais, darbuotojo raytinis sutikimas ne
reikalingas; antra, jeigu darbo apmokjimo slygos keiiamos dl
kit prieasi - btinas darbuotojo raytinis sutikimas. Be to, ne
svarbu, darbo umokestis didinamas ar mainamas, ar keiiamos ki
tokios darbo apmokjimo slygos (darbo umokesio sistema, jo mo
kjimo bdas ir 1.1.). Taiau komentuojamo straipsnio 3 dalies
antrame sakinyje teigiama, kad keiiant darbo apmokjimo slygas,
sumainti darbo umokest be darbuotojo raytinio sutikimo negali
ma. itas sakinys yra perteklinis ir aikiai nesuderintas su tos paios
normos pirmuoju sakiniu ir jam prietarauja. Jis prietarauja ir teisi116
120-121 str.
nei logikai, nes sunku sivaizduoti, kad Kodeksas leist vienam ar

kitam darbdaviui nevykdyti statym ar Vyriausybs nutarim.
12 X STRAIPSNIS
Laikinas darbo slyg pakeitimas ypatingais atvejais
1. Darbdavys turi teis perkelti darbuotoj iki vieno mnesio laikui
darbo sutartimi nesulygt darb toje paioje vietovje, taip pat pakeisti
kitas io Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas slygas, kai rei
kia ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, j likviduo
ti arba nedelsiant paalinti jos padarinius, ukirsti keli nelaimingiems
atsitikimams, gesinti gaisr ir kitais ypatingais i anksto nenumatytais
atvejais.
2. Draudiama perkelti darbuotoj j tok darb, kuris neleistinas dl
jo sveikatos bkls.
3. io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais darbuotojui darbo u
mokestis mokamas pagal atliekam darb. Jeigu perklus darbuotoj j
kit darb sumaja darbo umokestis dl nepriklausani nuo dar
buotojo prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo
umokestis.
1. Komentuojamas straipsnis nustato laikino darbo slyg pakei- l

timo slygas ir tvark. Laikino darbo slyg pakeitimo taisykls yra
tokios. Pirma, esant io straipsnio 1 dalyje numatytoms slygoms 2
darbdavys gali laikinai pakeisti darbo sutarties btinsias slygas (DK
95 str. 1 d. ir 2 d.) savo valia, potvarkiu, neklausdamas darbuotojo
sutikimo. Toks darbdavio potvarkis darbuotojui yra privalomas. Jo
nevykdymas gali bti traktuojamas kaip darbo drausms paeidimas.
Antra, toki teis darbdavys gyja, kai reikia ukirsti keli gai- 3
valinei nelaimei ar gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant
paalinti jos padarinius, ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams,
gesinti gaisr ir kitais ypatingais i anksto nenumatytais atvejais. Kaip
matome, statymas nenustato baigtinio toki ypating atvej srao.
Tai suprantama, nes i anksto nemanoma numatyti vis sudting
situacij, kuri gali kilti darbo procese. Komentuojama norma
numato vien svarb toki ypating situacij poym - tai gali bti
ypatingi i anksto nenumatyti atvejai. Todl ji negali bti pagrindas
taikyti DK 121 straipsn, jeigu atliekami prasti ar i anksto inomi
planuoti darbai, pavyzdiui, vykdoma gamybos baro rekonstrukcija,
planinis rengini remontas, ir pan. Tokiais atvejais darbo slygos
gali bti keiiamos vadovaujantis DK 120 straipsnio ar 122 straipsnio
taisyklmis, bet ne komentuojamu straipsniu. Treia, darbdavys 4
117
121-122 str.
turi teis laikinai perkelti darbuotoj j darbo sutartimi nesulygt darb toje paioje vietovje. Tai reikia, kad galima perkelti ir kit
mon, jeigu ji yra toje paioje vietovje. Ta pati vietov yra ta pati
gyvenamoji vietov (miestas, kaimas ir pan.). Gyvenamoji vietov
nebtinai turi sutapti su administracinio-teritorinio vieneto ribomis.
Laikinas darbuotojo perklimas kit mon bus pagrstas, jeigu tai
daroma dl svarbi jo darboviets interes. Pavyzdiui, reikia skubiai likviduoti avarijos padarinius muitins sandliuose, nes gali sugesti ten saugomi mons kroviniai. Ketvirta, perkelti darbuotoj
darbo sutartimi nesulygt darb, taip pat keisti kitas darbo sutarties
slygas galima iki vieno mnesio laikotarpiui. is terminas yra vienkartinio perklimo ar kitoki darbo slyg pakeitimo terminas. Jis
negali bti pratstas. Taiau DK 120 straipsnyje nieko nesakoma,
kiek kart per tam tikr laikotarp, pavyzdiui, vienerius metus, leidiama keisti darbo slygas. Kitaip tariant, tokios akcijos periodikumo DK nereguliuoja. Penkta, vadovaujantis DK 121 straipsniu
galima pakeisti tik btinsias darbo sutarties slygas, numatytas DK
95 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Papildomosios darbo sutarties slygos (DK
95 str. 4 d.) ir darbo umokesio slygos gali bti keiiamos pagal
DK 120 straipsnio 1 ir 3 dali taisykles.
2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi draudiama per
kelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatos bk
ls. Reikt inoti, kad yra daugiau normini darbo teiss akt, nu
statani neleistinus darbus tam tikroms kategorijoms darbuotoj,
pavyzdiui, nepilnameiams (r. DK 97 str. komentar).
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytos darbo umokes
io garantijos darbuotojams, kuriems laikinai buvo pakeistos darbo
sutarties slygos. ia pakartojamas principas, kad darbo umokestis
mokamas pagal atliekam darb. Jeigu pakeitus darbo sutarties s
lygas darbuotojo darbo umokestis sumaja dl nuo jo nepriklau
sani prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo
umokestis (r. DK 204 str. komentar).
122 STRAIPSNIS
Perklimas kit darb prastovos atveju
1. Prastova ne dl darbuotojo kalts yra tokia padtis darbovietje,
kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dl
tam tikr objektyvi prieasi (gamybini ar kt.).
2. Prastovos laikui darbuotojai, atsivelgiant j profesij, specialy
b, kvalifikacij ir sveikatos bkl, j ratiku sutikimu perkeliami
118
122-123 str.
kit darb. Jeigu darbuotojai sutinka, jie gali bti perkeliami kit darb
neatsivelgiant profesij, specialyb, kvalifikacij.
3. Darbuotojams, perkeltiems kit darb dl prastovos, u darb
mokama io Kodekso 195 straipsnio nustatyta tvarka.
1. Pagrindin prastovos ne dl darbuotojo kalts ypatyb ta, kad i
darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dl
tam tikr objektyvi prieasi (trksta aliav, nra energijos ir
pan.). Dl prastovos nra darbo sutarties ali kalts. Tuo prastova
skiriasi nuo panai j situacij - priverstins pravaiktos (r. DK
297 str. komentar) ir nualinimo nuo darbo (r. DK 123 str. ko
mentar), kai darbuotojui neleidiama dirbti valiniais darbdavio ar
galiot organ, ar pareign sprendimais.
2. Prastovos laikui darbuotojai gali bti perkeliami kit darb tik 2
raytiniu j sutikimu, atsivelgiant j profesij, specialyb, kvalifi
kacij ir sveikatos bkl arba ir neatsivelgiant profesij, specialy
b, kvalifikacij (apie darbuotoj, perkelt kit darb dl prasto
vos, darbo apmokjim r. DK 195 str. komentar).
123 STRAIPSNIS
Nualinimas nuo darbo
1. Jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkoti
ni ar toksini mediag, darbdavys t dien (pamain) neleidia jam
dirbti ir nemoka jam darbo umokesio. Kitais atvejais nualinti dar
buotoj nuo darbo (pareig) darbdavys gali tik statym nustatytais
pagrindais.
2. Darbdavys nualina darbuotoj nuo darbo, nemoka jam darbo u
mokesio pagal pareign arba organ, kuriems statymas suteikia nu
alinimo teis, raytin reikalavim. Jame turi bti nurodyta, kuriam
laikui darbuotojas nualinamas, nualinimo prieastis ir teisinis pa
grindas.
3. Nualintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas kit darb, jei
toks perklimas neprietarauja nualinimo tikslui.
4. Nualinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grinamas ankstesn
darb, jei dl nualinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutart.
5. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam galiot organ pareign
reikalavimu buvo nualintas nuo darbo (pareig) nepagrstai, jis turi
teis reikalauti, kad statym nustatyta tvarka jam bt atlyginta ala.
1. Nualinimas nuo darbo yra laikinas darbo funkcij vykdymo su- l

stabdymas. Nualintam darbuotojui neleidiama dirbti darbo sutarty119
123 str.
je sulygto darbo arba eiti pareig ir u nualinimo laik jam nemokamas darbo umokestis. Nualinti gali tik darbdavys savo iniciatyva arba galiot organ ar pareign reikalavimu.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal darbdavys nualina dar
buotoj nuo darbo, jei is pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo
narkotini ar toksini mediag. Nualinama t dien (pamain)
ir darbuotojui nemokamas darbo umokestis, nesvarbu, kuriuo dar
bo dienos (pamainos) metu buvo nualinta. Kitais atvejais nualin
ti darbuotoj nuo darbo (pareig) darbdavys gali tik statym nu
statytais pagrindais. Pavyzdiui, pagal DK 265 straipsnio 7 dal
darbuotojas, atsisaks nustatytu laiku pasitikrinti sveikat, nuali
namas nuo darbo.
3. Darbdavys nualina darbuotoj nuo darbo pagal pareign arba
organ, kuriems statymas suteikia nualinimo teis, raytin rei
kalavim, jame turi bti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nua
linamas, nualinimo prieastis ir teisinis pagrindas. Bene svarbiau
si i toki atvej reguliuoja BPK 157 straipsnis. Pagal straipsn
nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisjas, ga
vs prokuroro praym, nutartimi turi teis nualinti tariamj nuo
pareig ar laikinai sustabdyti teis verstis tam tikra veikla, jei tai
btina, kad bt greiiau ir nealikiau itirta nusikalstama veika
ar ukirsta galimyb tariamajam daryti naujas nusikalstamas vei
kas. Nutartis laikinai nualinti tariamj nuo pareig siuniama
vykdyti tariamojo darbdaviui. Laikinas nualinimas nuo pareig
ar laikinas teiss verstis tam tikra veikla sustabdymas negali trukti
ilgiau kaip eis mnesius. Prireikus ios priemons taikymas gali
bti pratstas dar iki trij mnesi. Pratsim skaiius neriboja
mas. Nutart laikinai nualinti tariamj nuo pareig ar laikinai
sustabdyti teis verstis tam tikra veikla, taip pat nutart pratsti
ios priemons taikymo termin per penkias dienas nuo nutarties
paskelbimo tariamajam dienos tariamasis ar jo gynjas gali
apsksti auktesniajam teismui. io teismo priimta nutartis yra ga
lutin ir neskundiam. Kai byla perduota teism, dl laikino
nualinimo nuo pareig ar laikino teiss verstis tam tikra veikla
sustabdymo nusprendia teismas, kuris nagrinja byl. Ikiteismi
nio tyrimo metu prokuroras, o perdavus byl teismui - teismas pri
valo panaikinti laikin nualinim nuo pareig ar laikin teiss vers
tis tam tikra veikla sustabdym, kai i priemon pasidaro
nebereikalinga.
4. Nualintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas kit darb, jei
toks perklimas neprietarauja nualinimo tikslui. Nualinimo ter120
123-124
str.
minui pasibaigus, darbuotojas grinamas ankstesn darb, jei dl

nualinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutart. Organas
arba pareignas, kuri reikalavimu buvo nualinta, gali panaikinti
nualinim ir iki pasibaigiant jo terminui, kai i priemon nebereikalinga.
5. Darbuotojas, nualintas nuo darbo (pareig) nepagrstai, turi
teis reikalauti statym nustatyta tvarka, kad jam bt atlyginta ala. Kai nepagrstai nualina nuo darbo darbdavys, jis turi atlyginti
al pagal DK 249 straipsn ir 250 straipsn. Kai nualinama galiot
organ ar pareign reikalavimu, ala atlyginama alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymo 1
nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS DARBO

SUTARTIES PASIBAIGIMAS
124 STRAIPSNIS
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai
Darbo sutartis baigiasi:
1) j nutraukus io Kodekso ir kit statym nustatytais pagrindais;
2) likvidavus darbdav be teisi permjo;
3) darbuotojui mirus.
1. Komentuojamame straipsnyje kalbama apie darbo sutarties pa- i

sibaigm ir darbo sutarties nutraukim, be to, DK 129 straipsnyje ir
daugelyje kit io kodekso straipsni dar kalbama apie atleidim i
darbo. ios trys svokos panaios, bet ne tapaios. Teorijoje ir praktikoje jos ne visada vartojamos pagal savo tiksli prasm. Svoka
,jlarbo sutarties pasibaigimas" yra plaiausia. Ji apima visus atvejus,
kai visikai pasibaigia darbo sutarties ali tarpusavio teiss ir pareigos, susijusios su darbo sutarties vykdymu 2, nesvarbu, kieno iniciatyva ir kaip tai vyko. Darbo sutartis pasibaigia ir darbuotojui mirus, ir
j nutraukus DK nustatytais pagrindais, taip pat likvidavus darb1
inios. 2002, Nr. 56-2228.

Pasibaigus darbo sutariai neinyksta jos ali teiss ir pareigos, atsiradu
sios, bet nevykdytos sutarties galiojimo metu. Pavyzdiui, darbo sutarties alies
pareiga atlyginti kitai aliai padaryt al.
2
121
124-125 str.
dav be teisi permjo. Svoka ,^darbo sutarties nutraukimas" apibdina vien i darbo sutarties pasibaigimo bd, kai sutartis pasibaigia dl valini darbo sutarties ali arba galiot valstybs organ ar pareign veiksm. Atleidimas i darbo yra darbo pasibaigimo
padarinys. i svoka daniausiai vartojama, kai kalbama apie darbo
sutarties nutraukimo tvark ir teisinius padarinius.
2. Darbo sutarties nutraukimo pagrindai - tai juridiniai faktai ar
ba j sudtys, kurioms esant leidiama nutraukti darbo sutart. Tai ali susitarimas, darbuotojo arba darbdavio iniciatyva ir 1.1. Darbo
sutarties nutraukimo pagrindo nereikia painioti su atleidimo i dar
bo prieastimi. Pavyzdiui, iurktus darbo drausms paeidimas su
teikia darbdaviui teis nutraukti darbo sutart pagal DK136 straips
nio 3 dalies 2 punkt. Darbdavys gali ia teise pasinaudoti arba
nepasinaudoti. Vadinasi, atleidimo i darbo prieastis yra tik vienas
i juridins sudties, statym pripaintos darbo sutarties nutrauki
mo pagrindu, element (apie darbo sutarties nutraukim DK ir kit
statym nustatytais pagrindais r. DK 125-141 str. komentar, o
likvidavus darbdav be teisi permjo ir darbdaviui mirus - DK
136 str. 1 d. 6 p. ir 2 d. komentar).
3. Darbuotojui mirus, darbo sutartis pasibaigia, nes inyksta viena
jos alis - darbuotojo teisi ir pareig negali perimti joks kitas teiss
subjektas. Tokiu atveju darbo sutartyje raoma, kad ji pasibaig dl
darbuotojo mirties, nurodant darbuotojo mirties fakt patvirtinan
io dokumento (mirties liudijimo, teismo sprendimo) rekvizitus.
125 STRAIPSNIS
Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu
1. Viena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutrauk
ti darbo sutart ali susitarimu. Jei i sutinka su pasilymu, per septy
nias dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai pasilym nutrauk
ti darbo sutart. Sutarusios nutraukti sutart, alys sudaro ratik
susitarim dl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio
laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo slygos (kom
pensacij, nepanaudot atostog suteikimo ir kt.).
2. Jei antroji alis per io straipsnio 1 dalyje nustatyt laik neprane
a, kad sutinka nutraukti sutart, laikoma, kad pasilymas nutraukti
darbo sutart ali susitarimu yra atmestas.
ali susitarimas, inoma, jeigu jis ireikia tikrj ali vali, o

nra darbdavio primestas darbuotojui, yra natraliausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nes ge122
125-126 str.
riausiai atitinka sutartin darbo teisini santyki pobd. Todl statymai visikai neriboja ali valios nutraukti darbo sutart susitarimu. DK 125 straipsnyje reglamentuojama tik pati susitarimo procedra, ali teiss nustatyti darbo sutarties nutraukimo slygas. Viena
darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti darbo
sutart ali susitarimu. Jei i sutinka su pasilymu, per septynias
dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai pasilym nutraukti
darbo sutart. Jei antroji alis per nustatyt laik nepranea sutinkanti nutraukti darbo sutart, laikoma, kad pasilymas yra atmestas.
Kaip matome, reikalaujama, kad pasilymas nutraukti darbo sutart
ali susitarimu bt pateiktas kitai aliai btinai ratu, taiau statyme nesakoma, kokia forma turi bti atsakoma tok pasilym.
Manytume, kad ir atsakymas turt bti duotas ratu, ypa jeigu tai
lieia darbdav. Tai padt ivengti galim gin.
Komentuojamoje normoje sakoma, kad alys susitaria dl sutarties nutraukimo laiko ir dl kit sutarties nutraukimo slyg (kompensacij, nepanaudot kasmetini atostog ir kt.). Pastarj nuostat reikt traktuoti diferencijuotai. Be abejons, privaiame
sektoriuje tokie susitarimai neribojami, nebent tai bt numatyta
kolektyvinje sutartyje. Kitas dalykas, kai kalbama apie valstybs ar
savivaldybi staigas, ilaikomas i atitinkam biudet arba i kit
valstybs steigt pinigini fond, pavyzdiui, Valstybinio socialinio
draudimo fondo. Kadangi iuo atveju kalbama apie mokesi moktoj pinigus, matyt, reikt laikytis kompensacij ir imok norm, numatyt DK, kai darbuotojas atleidiamas i darbo pagal DK
129 straipsn (pvz., DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyt norm).
STRAIPSNIS Darbo sutarties
nutraukimas sujus terminui
1. Sujus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi
teis nutraukti darbo sutart.
2. N vienai i ali darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutar
tis tapo neterminuota.
Termino pasibaigimas yra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutart. Tai gali padaryti abi alys - ir darbuotojas, ir darbdavys.
Vadinasi, sujus darbo sutarties terminui ji automatikai nenutrksta. N vienai aliai darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad darbo sutartis tapo neterminuota (apie termin skaiiavimo tvark r.
DK 26 str. komentar, taip pat DK 109-113 str. ir 131-133 str. komentarus).
123
127 str.
X27 STRAIPSNIS
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu
1. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir termi
nuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai ratu spjs darb
dav ne vliau kaip prie keturiolika dien. Kolektyvinje sutartyje gali
bti nustatytas ir kitoks spjimo terminas, bet jis negali viryti vieno
mnesio. spjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutrauk
ti darb, o darbdavys privalo forminti darbo sutarties nutraukim ir
atsiskaityti su darbuotoju.
2. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir termi
nuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai spjs darbdav
ne vliau kaip prie tris dienas, jei reikalavimas nutraukti darbo sutar
t pagrstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdaniu tinkamai atlikti
darb, arba kitomis svarbiomis prieastimis, nustatytomis kolektyvin
je sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo sipareigojim pagal darbo su
tart, paeidia statymus ar kolektyvin sutart. Darbuotojas turi teis
nutraukti neterminuot darbo sutart, apie tai spjs darbdav ne v
liau kaip prie tris dienas, jeigu jis jau yra gijs teis vis senatvs
pensij arba j gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi bti nutrau
kiama nuo darbuotojo prayme nurodytos dienos.
3. Darbo sutartyje gali bti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dar
buotojo pareikimu be svarbios prieasties (io straipsnio 1 dalis), tai
darbuotojas sipareigoja atlyginti darbdaviui jo turtas ilaidas per pas
kutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos k
limui, stauotms ir kt.
4. Darbuotojas turi teis ataukti praym nutraukti darbo sutart ne
vliau kaip per tris dienas nuo praymo padavimo dienos. Po to jis gali
ataukti praym tik darbdavio sutikimu.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta absoliuti subjektin darbuotojo teis savo valia nutraukti kiekvien darbo sutart (neterminuot, terminuot, sezonin, laikin ir kt.). Tai yra svarbi darbo laisvs principo, tvirtinto Konstitucijos 48 straipsnyje ir DK 2 straipsnio
1 dalies 2 punkte, garantija. Darbuotojas neprivalo aikinti tokio apsisprendimo prieasi, motyv ar kit aplinkybi. Pagal statymus
ir kitus norminius teiss aktus tik reikalaujama, kad darbuotojas tinkamai, t. y. ratu, spt darbdav iki nustatyto termino.
Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras terminas, norint nutraukti darbo sutart darbuotojo praymu, - spti darbdav reikalaujama ne vliau kaip prie keturiolika dien. Kolektyvinje sutartyje gali bti numatytas ir kitoks spjimo terminas, bet jis negali viryti
124
127 str.
vieno mnesio. Trumpesni negu keturiolikos dien spjimo terminai nustatyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje, taip pat DK
128 straipsnio 2 dalyje ir kituose norminiuose teiss aktuose, reguliuojaniuose kai kurias darbo sutarties ris (r. DK 112-113 str.
komentar).
spti darbdav apie darbo sutarties nutraukim darbuotojas gali
bet kada: dirbdamas, sirgdamas, atostogaudamas ir pan. Reikalavimas spti darbdav apie darbo sutarties nutraukim iki tam tikro termino nustatytas darbdavio interesais, kad jis galt pasirengti
bsimam atleidimui (surasti kit darbuotoj, sutvarkyti atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju reikalus ir pan.). Darbuotojas gali
spti darbdav ir anksiau statymo nustatyt termin. Darbuotojui prayme nurodius konkrei dat, bet ne ankstesn negu statymo nustatytas spjimo terminas, darbdavys neturi teiss be darbuotojo sutikimo atleisti j i darbo anksiau ar vliau nurodytos
datos. Jeigu prayme konkreti atleidimo i darbo data nenurodyta,
darbo sutartis turi bti nutraukta sujus statyme numatytam spjimo apie darbo sutarties nutraukim terminui. Darbuotojo ir
darbdavio susitarimu darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali bti
nutraukta ir neprajus nustatytam spjimo terminui. Yra nuomon, kad tokiu atveju darbo sutart reikia nutraukti ne pagal DK
127 straipsn, o pagal DK 125 straipsn, t. y. ali susitarimu. Tokiai
nuomonei pritarti negalima, nes iuo atveju tariamasi ne dl darbo
sutarties nutraukimo ir atleidimo i darbo slyg, o tik dl atleidimo i darbo datos.
spjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys privalo forminti darbo sutarties nutraukim ir atsiskaityti su darbuotoju. DK nenumatyta joki prieasi, dl kuri
darbdavys galt udelsti nutraukti darbo sutart ir atsiskaityti su
atleidiamu darbuotoju (apie atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvark r. DK 141 str. ir 206 str. komentar). Jeigu spjimo terminas pasibaig, o darbo sutartis nebuvo nutraukta, darbuotojas tsia darb ir nereikalauja jos nutraukti, laikoma, kad darbo sutarties
galiojimas yra pratstas. Taip daniausiai atsitinka, kai darbuotojas,
administracijos papraytas, neataukdamas savo praymo, sutinka
tam tikr laik dirbti pasibaigus spjimo terminui. Tokiais atvejais
darbdavys pagal darbuotojo anksiau paduot praym darbo sutart
gali nutraukti tik paties darbuotojo reikalavimu.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalis reguliuoja darbo sutarties nu- 3
traukim darbuotojo praymu dl svarbi prieasi. Esant tokioms
prieastims darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat
127 str.
terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai spjs
ratu darbdav ne vliau kaip prie tris dienas. Tokia teis atsiranda,
jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutart pagrstas darbuotojo liga
arba invalidumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb. Manytume, toki teis reikt pripainti ir tiems darbuotojams, kuri, jeigu jie
tst darb, liga ar invalidumas pasunkt. Aptariamos prieastys
turi bti patvirtintos medicinine ivada.
io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad svarbia prieastimi taip pat
reikia laikyti, jei darbdavys nevykdo sipareigojim pagal darbo sutart, paeidia statymus arba kolektyvin sutart. iuo atveju darbuotojas turi dvi galimybes: arba darbo gin nagrinjimo tvarka
reikalauti, kad darbdavys vykdyt savo pareigas, arba nutraukti darbo sutart pagal DK 127 straipsnio 2 dal. Kitos svarbios prieastys
gali bti numatytos kolektyvinje sutartyje. Taigi matome, kad DK
127 straipsnio 2 dalyje nenustatoma isamaus svarbi prieasi srao, bet ir nepaliekama io klausimo sprsti teiss subjekt nuoirai - tos prieastys turi bti numatytos kolektyvinje sutartyje.
Ar gali darbuotojas, reikalaudamas nutraukti darbo sutart pagal
DK 127 straipsnio 2 dal, pasinaudoti to straipsnio 1 dalyje numatyta
galimybe sujus spjimo terminui nutraukti darb? Manytume, kad
darbuotojas taip elgtis neturt. Komentuojama norma leidia nutraukti darbo sutart remiantis svarbia prieastimi. iuo atveju svarbi
prieastis" yra vertinamoji svoka. Aplinkybs, kuriomis remiantis reikalaujama nutraukti darbo sutart, darbuotojo ir darbdavio gali bti
vertinamos skirtingai. Darbdavys, nusprends, kad prieastis nesvarbi, gali darbuotoj, neatvykus darb, atleisti u pravaikt. Teismo
sprendimas grinimo darb byloje priklausys nuo teismo vertinimo, darbuotojo reikalavimas nutraukti darbo sutart buvo pagrstas
svarbia ar nesvarbia prieastimi. Todl, manytume, kilus nesutarim
dl prieasties svarbumo, darbuotojui bt protingiau darbo sutarties
nutraukimo klausim sprsti darbo gin nagrinjimo tvarka.
Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatomas specialus atvejis
-darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot (terminuotos - ne) darbo sutart, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie tris dienas,
jeigu jis yra gijs teis vis senatvs pensij arba j gauna. Teis vis
senatvs pensij gali patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinis skyrius, o pensijos gavim - pensininko paymjimas.
Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 127 straipsnio 2 dal skiriasi
nuo atleidimo i darbo pagal to paties straipsnio 1 dal ne tik trumpesniais spjimo terminais, bet ir padariniais. Nutraukus darbo sutart pagal DK 127 straipsnio 2 dal, darbuotojui imokama jo dviej
126
127-128
str.
mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka (DK

140 str. 2 d.), tuo tarpu atleidus pagal to paties straipsnio 1 dal ieitin imoka nemokama. Todl, jeigu darbo sutartis nutraukiama pagal
127 straipsnio 2 dal, darbo sutartyje ir kituose atleidimo i darbo dokumentuose btina nurodyti darbo sutarties nutraukimo prieast.
Dl svarbi prieasi darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos datos, kuri turi bti ne ankstesn kaip trys
dienos nuo praymo padavimo dienos.
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo sutarty- 5
je gali bti sulygta slyga: jei darbo sutartis nutraukiama darbuotojo
praymu be svarbios prieasties (DK 127 str. 1 d.), darbuotojas sipa
reigoja atlyginti darbdaviui jo turtas per paskutinius vienerius darbo
metus darbuotojo mokymo, kvalifikacijos klimo, stauoi ir kitas
ilaidas. Manytume, ios normos nereikt aikinti pleiamai. ino
ma, bt gerai, jeigu darbo sutartyje bt aptarta, kokias kvalifikaci
jos klimo, perkvalifikavimo ir panaias slygas toks sipareigojimas
aprpia. Taiau daniausiai tokie dalykai darbo sutartyje neaptaria
mi, todl formaliai galima pareikalauti atlyginti u tokius darbuotojo
kvalifikacijos klimo bdus, kurie yra integrali darbo proceso organi
zavimo dalis (pvz., gauta nauja technologin ranga). Manytume, kad
DK 127 straipsnio 3 dalyje turima omenyje ne kolektyviniai perkvali
fikavimo kursai, organizuojami monje ar jos mokymo centre, o tam
tikros specializuotos programos, usienio stauots, stipendijos ir 1.1.
4. Darbuotojas turi teis ataukti praym nutraukti darbo sutart 6
ne vliau kaip per tris dienas nuo praymo padavimo dienos. Po to
jis gali ataukti praym tik darbdavio sutikimu. Kadangi praymas
nutraukti darbo sutart turi bti paduotas ratu, tai ir j ataukti dar
buotojas gali tik ratu. is terminas yra naikinamasis, todl be darb
davio sutikimo negali bti pratsiamas.
128 STRAIPSNIS
Darbo sutarties nutraukimas dl nepriklausani nuo darbuotojo
aplinkybi
1. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip
pat terminuot darbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip ei mnesi laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova
ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip trisdeimt dien i eils arba
jeigu ji sudaro daugiau kaip eiasdeimt dien per paskutinius dvylika
mnesi, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga).
127
128-129 str.
2. Darbo sutartis turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos datos. i data turi bti ne ankstesn kaip trys dienos nuo praymo padavimo dienos.
1 1. Komentuojamas straipsnis nustato dvi prieastis nutraukti ne
terminuot darbo sutart, taip pat terminuot sutart, sudaryt il
giau kaip eiems mnesiams:
1) jeigu darbuotojo darbo vietoje prastova ne dl darbuotojo kal
ts trunka ilgiau kaip trisdeimt dien i eils arba jeigu ji sudaro
daugiau kaip eiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi;
2 2) jeigu darbuotojui daugiau kaip du mnesius i eils nemoka
mas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga). Gali
kilti klausimas, ar darbo sutart galima nutraukti tada, kai darbda
vys visai nemoka darbo umokesio, ar ir tada, kai moka ne vis
darbo umokest? Teism praktika pripasta, kad darbuotojas gali
nutraukti darbo sutart ir tada, kai daugiau kaip du mnesius i eils
jam mokamas ne visas darbo umokestis. Darbuotojas nepraranda
teiss nutraukti darbo sutart, jeigu u paskutin mnes jam buvo
imoktas visas darbo umokestis.
3 2. Darbo sutarties nutraukimo pagal komentuoj am straipsn tvar
ka ir teisiniai padariniai yra tokie patys kaip ir nutraukiant darbo
sutart pagal DK 127 straipsnio 2 dal.
12 V STRAIPSNIS
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuot darbo sutart su darbuoto
ju tik dl svarbi prieasi, apie tai spjs j io Kodekso 130 straips
nyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoj i darbo, kai nra darbuotojo
kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit
darb.
2. Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra
susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elge
siu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bti nutraukta dl ekonomini,
technologini prieasi ar darboviets struktrini pertvarkym ir dl
panai svarbi prieasi.
3. Teista prieastis nutraukti darbo santykius negali bti:
1) naryst profesinje sjungoje arba dalyvavimas profesins sjun
gos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotoj atstovo funkcij atlikimas dabartyje ar praeityje;
128
129 str.
3) dalyvavimas byloje prie darbdav, kaltinam statym, kit nor

mini teiss akt ar kolektyvins sutarties paeidimais, taip pat kreipi
masis administracinius organus;
4) lytis, seksualin orientacija, ras, tautyb, kalba, kilm, pilietyb ir
socialin padtis, tikjimas, santuokin ir eimin padtis, sitikinimai
ar pairos, priklausomyb politinms partijoms ir visuomeninms or
ganizacijoms;
5) amius, iskyrus atvejus, kai darbuotojas jau yra gijs teis vis
senatvs pensij arba j gauna;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas statym nustatytais atvejais atlie
ka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos pilieio pareigas ir prievoles.
4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teiss gauti vis senat
vs pensij liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki atuonio
likos met, invalidais, darbuotojais, auginaniais vaik iki keturiolikos
met, gali bti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo pali
kimas darbe i esms paeist darbdavio interesus.
5. Darbdavys turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos ter
mino pabaigos, laikydamasis io ir 130 straipsnio nuostat, tik ypatin
gais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb,
arba sumokjs darbuotojui u likus darbo sutarties galiojimo laik
vidutin darbo umokest.
1. DK tvirtina visik darbuotojo laisv nutraukti darbo sutart savo l

valia (jis tik turi laikytis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos).
Darbdaviui tokios laisvs Kodeksas nenumato: jis gali atleisti darbuotoj i darbo tik esant svarbiai prieasiai ir laikydamasis darbo sutarties nutraukimo tvarkos, bei nepaeisdamas darbuotojams nustatyt
garantij. Viena i pagrindini darbo teiss funkcij, i esms nulmusi ios teiss akos susiformavim, yra socialin funkcija - sustiprintai ginti ekonomikai silpnesns darbo santyki alies - darbuotoj
interesus. Vienas i bd, kuriais gyvendinama i darbo teiss funkcija,
yra tam tikr darbo sutarties nutraukimo taisykli nustatymas. Reikia
pasakyti, kad iki priimant DK darbo statymai, tarp j ir normos,
reguliuojanios atleidim i darbo, buvo kuriamos nenatraliai - ekonomikoje nuosekliai vis labiau sitvirtino laisvosios rinkos dsniai, tuo
tarpu darbo santyki teisinis reguliavimas, ypa darbo sutarties nutraukimo srityje, ne tik nebuvo liberalizuojamas, bet danai buvo juntamos atvirktins -valstybinio reguliavimo stiprinimo - tendencijos.
Utenka paminti, kad DK 43 straipsnis numat tik atuonis darbo
sutarties nutraukimo pagrindus, tuo tarpu Darbo sutarties statymo1
' inios. 1991, Nr. 36-973.
129
129 str.
26 ir 29 straipsniai - per trisdeimt toki pagrind. Tokia praktika

neatitiko ne tik nauj ekonomini slyg, bet ir prietaravo teisinei
logikai: stengimasis i anksto statyme numatyti visas situacijas, kai
gali prireikti atleisti i darbo darbuotoj ar darbuotoj grup, yra bevaisis, nes gyvenimas, darbo ir gamybos procesai yra per daug vairs,
kad juos bt galima i anksto tiksliai prognozuoti. Todl DK rytingai atsisakyta baigtinio darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva prieasi katalogo, kai nra darbuotojo kalts. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuot
darbo sutart su darbuotoju tik dl svarbi prieasi apie tai spjs
j nustatyta tvarka. i norma atitinka 1982 m. TDO konvencijos
Nr. 158 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva"1 4 ir
11 straipsni reikalavimus. Paymtina, kad Lietuva iki iol mintos
konvencijos nra ratifikavusi. Primus DK nebeliko joki teisini
klii ratifikuoti i konvencij. 1982 m. TDO rekomendacijos
Nr. 166 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva" 2
19 punkte sakoma, kad visos suinteresuotos alys turi stengtis ivengti
darbo santyki nutraukimo dl ekonomini, technologini ir panai prieasi arba bent sumainti j skaii iki minimumo. Tuo tikslu
rekomenduojama plaiau taikyti darbuotoj perklim kit darb
mons viduje, j perkvalifikavim ir kitas priemones. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoj i darbo,
kai nra jo kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb. Pasilyti darbuotojui kit darb yra administracijos pareiga. Teismai, nagrindami bylas dl grinimo darb darbuotoj, atleist pagal DK 129 straipsn, turi pareikalauti i darbdavio
rodym, patvirtinani, kad darbuotojas atsisak bti perkeltas
kit darb arba administracija neturjo galimybs perkelti j kit
darb toje paioje darbovietje. Pagal komentuojam norm nereikalaujama suteikti darbuotojui lygiavert darb. Administracija turt pasilyti darbuotojui kit darb, atsivelgdama jo profesij,
specialyb, kvalifikacij. Jeigu tokio darbo nra, administracija turi
pasilyti kok nors kit darb, kur darbuotojas pagal savo gebjimus ir sveikatos bkl galt dirbti.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje neformuluojama svarbi
prieasi, dl kuri galima nutraukti darbo sutart, apibrimo,
tik nurodomi bendriausi toki prieasi poymiai. Svarbiomis gaOpramoaiiHH Tpyaa. KoHBemiHH H 1957-1990. )
KeHeBa: MeamyHapOflHoe 6iopo Tpyzja, 1991. TOM II. P. 1983-1989. 2 Ten pat. P.
1991-1996.
130
129 str.
Ii bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bti nutraukta dl ekonomini, technologini prieasi arba dl darboviets struktrini pertvarkym ir
dl panai svarbi prieasi. Atsakyti klausim, tam tikros aplinkybs yra pakankamai svarbi prieastis nutraukti darbo sutart
ar ne, galima tik visapusikai vertinus konkreios bylos aplinkybes. Pasilyti kok nors bendr recept iuo atveju nemanoma. Tos
paios aplinkybs, atsivelgus konkreios mons situacij ir darbuotojo padt, gali bti pripaintos svarbiomis, o kitu atveju - nepakankamai svarbiomis, kad darbo sutarties nutraukimas bt pripaintas pagrstu. Sprendiant i problem reikt turti galvoje
TDO rekomendacijos Nr. 166 Dl darbo santyki nutraukimo
darbdavio iniciatyva" 19 punkto nuostat, kad visada reikia vengti
atleidimo i darbo nesant darbuotojo kalts, jeigu tik taip galima
pasielgti nepadarius alos efektyviai mons, staigos ar organizacijos veiklai.
Svarbia prieastimi gali bti pripainta nepakankama darbuotojo
kvalifikacija, profesiniai gabumai, jo elgesys darbe, taip pat sveikatos bkl, trukdanti tinkamai atlikti darbo funkcijas. Jeigu dl netinkamo pareig jimo kaltas pats darbuotojas, jis gali bti atleidiamas i darbo pagal DK 136 straipsnio nuostatas. Neatitinkaniu
einam pareig arba dirbamo darbo gali bti laikomas tas darbuotojas, kuris, esant normalioms darbo slygoms (r. DK 191 str. komentar), sistemingai gamina brok, nevykdo darbo norm arba
netinkamai atlieka kitokias darbo pareigas. Neatitikties dirbamam
darbui faktas turi bti rodytas objektyviais duomenimis. rodyti turi
darbdavys. Negaljimas toliau vykdyti darbo pareig dl sveikatos
visada turi bti patvirtintas medicinine ivada, kurioje turi bti konkreiai nurodyta, kokio darbo darbuotojas negali dirbti ir koks darbas jam rekomenduojamas (r. DK 131 str. 1 d. 1 p. ir 133 str. komentar). Medicinin ivada dar nra pagrindas nutraukti darbo
sutart pagal DK 129 straipsnio 1 dal, nes atleidimo i darbo pagrindas yra faktikas negaljimas atlikti darbo sutartyje sulygto darbo, iskyrus atvejus, kai dirbti tam tikrus darbus ar eiti tam tikras
pareigas leidiama asmenims, nesergantiems norminiuose teiss aktuose ivardytomis ligomis ar neturintiems tam tikr fizini defekt
(r. DK 136 str. 1 d. 4 p. komentar).
Darbuotojas, net ilg laik dirbdamas t pat darb, gali pasidaryti nebetinkamas j atlikti, jeigu jis nekelia savo kvalifikacijos. Negalima atleisti i darbo asmen, kurie dl trumpo darbo stao dar
131
129 str.
negijo reikiamos patirties (r. DK 107 str. 1 d. komentar). Negalima darbuotojo laikyti netinkamu tam darbui taip pat dl to, kad
jis neturi reikiamo diplomo, paymjimo, jeigu norminiuose teiss
aktuose sakmiai nenurodyta, jog konkreias pareigas (pvz., gydytojo, vairuotojo) gali eiti tik asmuo, baigs tam tikr mokykl, arba turintis paymjim, suteikiant teis dirbti tam tikrus darbus.
Kita vertus, tam tikros mokyklos baigimas yra tik viena i prielaid, kad asmuo gali tinkamai dirbti. Bet jeigu jis nuolat nesugeba
reikiamai atlikti savo pareig, gali bti atleidiamas i darbo pagal
DK 129 straipsnio 1 dal. Siekiant didinti darbo efektyvum, kelti
darbuotoj dalykin kvalifikacij, kai kurioms kategorijoms darbuotoj gali bti vesta periodin atestacija. Atestacija gali bti
numatyta norminiuose teiss aktuose. Pavyzdiui, Vyriausyb
2001 m. liepos lld. nutarimu Nr. 899 patvirtino Konkurs valstybini mokslo ir studij institucij mokslo darbuotoj, kit tyrj ir
dstytoj pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj atestavimo tvark1. Tam tikroms kategorijoms darbuotoj atestavimas ir jo organizavimo tvarka gali bti numatyta
kolektyvinse sutartyse. Atestavimas paprastai taikomas, kai darbuotojas siekia gauti auktesn profesin kategorij arba auktesnes pareigas. Tokiu atveju patikrinama, ar darbuotojas atitinka tuos
auktesnius profesinius reikalavimus. Atestavimu gali bti patikrinamas ir darbuotojo tinkamumas einamoms pareigoms arba dirbamam darbui. Pabriame, kad neigiama atestacins komisijos ivada nra pagrindas nutraukti darbo sutart. Tokia ivada yra tik
labai svarus rodymas prieasi, kurioms esant DK leidia nutraukti
darbo sutart. Sutartis gali bti nutraukta tik DK numatytais pagrindais ir laikantis jame nustatytos atleidimo i darbo tvarkos (pvz.,
r. mintos Tvarkos 3.8 punkt).
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje ivardytos aplinkybs, ku
rios negali bti teista prieastimi nutraukti darbo santykius.
4. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad to
kia prieastimi negali bti naryst profesinje sjungoje arba daly
vavimas profesins sjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio
1
Vyriausybs 2001 m. liepos lld. nutarimas Nr. 899 Dl Minimali kvalifikacini valstybini mokslo ir studij institucij mokslo darbuotoj, kit tyrj
ir dstytoj pareigybi reikalavim, Konkurs valstybini mokslo ir studij
institucij mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj pareigas eiti organizavimo, Mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj atestavimo tvarkos ir Pedagogini vard suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo" // inios. 2001,
Nr. 63-2282; 2003, Nr. 68-3091.
132
129 str.
sutikimu ir darbo metu. i norma paodiui pakartoja TDO konvencijos Nr. 158 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva"1 5 straipsnio a" punkt. TDO konvencijos Nr. 98 Dl teiss
jungtis organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip taikymo"2 1 straipsnis taip pat draudia atleisti darbuotoj arba padaryti
alos kitokiu bdu dl jo narysts profesinje sjungoje ar dalyvavimo jos veikloje ne darbo metu arba darbdavio sutikimu ir darbo
metu. Komentuojamoje normoje minimas dalyvavimas profesins
sjungos veikloje lieia ne tik tos profesins sjungos narius, bet ir
visus darbuotojus. Kiekvienas darbuotojas turi teis dalyvauti profesins sjungos rengiamose akcijose. Taiau statyme sakoma, kad
tokie renginiai ir akcijos paprastai turi bti organizuojami ne darbo
metu. Darbo metu tai gali bti daroma tik gavus darbdavio sutikim. Kolektyvinje sutartyje arba norminiuose teiss aktuose gali bti
numatyta, kad tam tikri renginiai, pavyzdiui, kolektyvins sutarties
projekto svarstymas, gali vykti darbo metu. Profesins sjungos nariai ir kiti darbuotojai, paeid iuose reikalavimus, gali bti traukiami drausminn atsakomybn.
5. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 2 punkt teista prie- 6
astimi nutraukti darbo sutart negali bti darbuotoj atstovo funkcij atlikimas dabartyje ar praeityje. Sprendiant klausim, kas yra
laikoma darbuotoj atstovais, reikt vadovautis DK 19 straipsniu ir
1971 m. TDO konvencijos Nr. 135 Dl darbuotoj atstov gynimo
ir jiems teikiam galimybi monje"3 3 straipsniu. iame straipsnyje
apibriama, kad darbuotoj atstovai" yra asmenys, kurie tokiais
pripainti pagal nacionalinius statymus arba praktik, tai:
1) profesini sjung atstovai, t. y. profesini sjung paskirti ar
ba irinkti atstovai;
2) renkami atstovai, t. y. mons darbuotoj pagal nacionalini nor
mini teiss akt arba kolektyvini sutari nuostatas irinkti atsto
vai, kuri funkcijas neeina veikla, kuri atitinkamose valstybse pri
pastama kaip profesini sjung iimtin kompetencija.
Remiantis mintomis konvencijos nuostatomis galima teigti, kad
ms valstybje darbuotoj atstovais reikt laikyti:
1) darbuotojus, irinktus profesins sjungos renkamuosius organus;
OpraHH3arrHH Tpyzia. KoHBeHimu H peKOMemiairHH 19571990. XeHeBa: MeacryHapoflHoe 6iopo Tpyna, 1991. TOM II. P. 1983-1989.
2
inios. 1996, Nr. 28-674.
3
inios. 1996, Nr. 30-737.
133
129 str.
2) darbuotojus, irinktus darbo taryb (maose monse - dar

buotoju atstovu);
3) darbuotoj renkamus mons darbuotoj saugos ir sveikatos
prieiros atstovus;
4) darbuotoj irinktus darbo gin komisijos narius;
5) kitus renkamus darbuotoj atstovus, jeigu tai numatyta normi
niuose teiss aktuose ar kolektyvinse sutartyse.
6. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 3 punktas laiduoja darbuo
tojams galimyb dalyvauti bylose prie darbdav, kaltinam staty
m, kit normini teiss akt ar kolektyvins sutarties paeidimais,
taip pat kreiptis administracinius organus, pavyzdiui, Valstybin
darbo inspekcij. Tokie darbuotojo veiksmai negali bti vertinami
kaip svarbi prieastis nutraukti su juo darbo sutart.
7. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punkte tarp toki prieas
i - lytis, ras, tautyb, tikjimas, priklausomyb politinms parti
joms ir pan. taip pat minima kalba ir pilietyb. Su asmenimis, netu
riniais Lietuvos pilietybs, darbo sutartis gali bti nutraukta, bet
ne dl to, kad jie neturi pilietybs, o dl to, kad sudarant su jais
darbo sutartis buvo paeista nustatyta usieniei darbinimo tvar
ka (r. DK 98 str. 1 d. 2 p. ir 139 str. 2 d. komentar).
Valstybins (lietuvi) kalbos vartojim vieajame gyvenime reguliuoja Valstybins kalbos statymas 1. Sio statymo 4 straipsnyje nustatoma, kad visos Lietuvos teritorijoje esanios institucijos, mons, staigos, organizacijos savo ratvedyb, apskaitos, atskaitomybs,
finansinius ir techninius dokumentus turi tvarkyti valstybine kalba.
Be to, minto statymo 6 straipsnyje numatoma, kad valstybs ir savivaldos institucij, staig, tarnyb vadovai, taip pat tarnautojai ir pareignai, policijos, teissaugos tarnyb, ryi, transporto, sveikatos ir
socialins apsaugos bei kit gyventoj aptarnavimo staig vadovai,
tarnautojai ir pareignai turi mokti valstybin kalb pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nustatytas kalbos mokjimo kategorijas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. balandio 30 d. nutarime Nr. 314 Dl valstybins kalbos mokjimo kvalifikacini kategorij"2 yra numatytos trys lietuvi, kaip valstybins kalbos, mokjimo kategorijos, joms taikomi reikalavimai ir kvalifikacini kategorij
taikymas tam tikroms darb ir tarnyb rims.
Pirmoji kategorija - gebjimas suprasti valstybin kalb ir susikalbti nedidels kvalifikacijos reikalingo darbo klausimais, pavyzdiui,
1
2
inios. 1995, Nr. 15-344.

inios. 1992, Nr. 18-538.
134
129
str.
avalyns remonto dirbtuvs usakymo primjo, pildyti paprasiausius tipinius dokumentus (kvitus, vataraius ir pan.). i kategorija
taikoma aptarnavimo, gamybos ir kit srii darbuotojams, kuriems
darbo reikalais tenka nuolat bendrauti su visuomene, pildyti paprasiausius tipinius dokumentus (paprasti valdyb, kontor, pato, banko, policijos ir kiti tarnautojai, emesnysis medicinos personalas, pardavjai ir pan.).
Antroji kategorija - gebjimas ratu ir odiu aptarnauti klientus,
tvarkyti darbo dokumentacij valstybine kalba. i kategorija taikoma vidurins grandies vadovaujaniajam personalui ir didesns kvalifikacijos reikalaujani srii darbuotojams (vidurinis medicinos
personalas, nelietuvik kultros ir vietimo staig darbuotojai, vidurins grandies specialistai ir kt.).
Treioji kategorija - gebjimas vykdyti valdymo funkcijas ir tvarkyti ratvedyb valstybine kalba. Ta kategorija taikoma Lietuvos aukiausij valstybs valdios ir valdymo organ, ministerij, departament, kit valstybini tarnyb, savivaldybi, staig ir organizacij
vadovams, kitiems vadovaujantiems darbuotojams, aviacijos specialistams, utikrinantiems skrydi saug.
Reikalavimas, kad asmuo, einantis tam tikras pareigas arba dirbantis darbus, kai reikia bendrauti su visuomene, mokt valstybin
kalb, negali bti traktuojamas kaip diskriminacija dl kalbos. Tai
yra kvalifikacinis reikalavimas. Todl jeigu darbuotojas nemoka valstybins kalbos tokiu lygiu, koks reikalaujamas pagal einamas pareigas ar atliekam darb, darbo sutartis su juo gali bti nutraukta pagal DK 129 straipsn dl nepakankamos kvalifikacijos. Reikia
paymti, kad darbo sutartis mintu pagrindu gali bti nutraukta ne
tik dl valstybins, bet ir kokios nors kitos kalbos nemokjimo, jeigu
tos kalbos inios yra btina slyga tinkamai atlikti tam tikras pareigas. Pavyzdiui, vadybininkas, tvarkantis verslo reikalus su usienio
partneriais, turi mokti tos valstybs kalb arba t kalb, kuria verslo partneriai susitar tvarkyti tarpusavio dokumentus.
8. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad tei- 10
sta prieastis nutraukti darbo sutart negali bti amius, iskyrus
atvejus, kai darbuotojas jau yra gijs teis vis senatvs pensij arba
j gauna. Pasitaiko ikreipt ios normos aikinim - atseit pats
statymas nustat svarbi prieast - teiss vis senatvs pensij
gijimo fakt. I tikrj DK 129 straipsnis nenumato joki konkrei
svarbi prieasi, kurioms esant leidiama nutraukti darbo sutart.
Kaip jau minjome, visos aplinkybs, kuriomis norima paremti darbo
sutarties nutraukimo pagrstum, turi bti vertintos ir
135
129 str.
pasvertos kiekvienu konkreiu atveju. Tai lieia ir ami, duodant

teis vis senatvs pensij. Kalendoriniai amiaus metai ir mogaus biologinis senjimas yra skirtingi dalykai. Reikia paymti, kad
pretekstas kelti darbo sutarties nutraukimo klausim yra ne pensinis amius, o juridin sudtis, kuri eina faktas, kad asmuo sukako
tam tikr ami, ir faktas, kad darbuotojas yra gijs teis vis senatvs pensij arba j gauna. Kaip inoma, teis vis senatvs pensij priklauso ne tik nuo asmens amiaus, bet ir nuo jo socialinio
draudimo stao.
11 9. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dal darbo sutartis su dar
buotojais, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne dau
giau kaip penkeri metai, asmenimis iki atuoniolikos met, invali
dais, darbuotojais, auginaniais vaik iki keturiolikos met, gali
bti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo paliki
mas darbe i esms paeist darbdavio interesus. i norma nenu
rodo joki kriterij, kuriais reikt vadovautis. Taip pat nenusta
toma, kokios aplinkybs gali bti traktuojamos kaip ypatingi
atvejai, i esms paeidiantys darbdavio interesus". Matyt, laikui
bgant tokius kriterijus suformuluos teism praktika. Dabar gali
ma pasakyti tik tiek, kad, sprendiant mint asmen atleidimo i
darbo klausim, darbo sutarties nutraukimo prieastis turi bti sva
resn, negu atleidiant i darbo kitus, DK 129 straipsnio 1 ir 2 da
lyse nenurodytus asmenis.
12 10. Komentuojamo straipsnio 5 dalis reglamentuoja terminuo
tos darbo sutarties nutraukim iki jos termino pabaigos, kai nra
darbuotojo kalts. Ms nuomone, Kodekse, reguliuojant termi
nuotos darbo sutarties nutraukim iki jos termino pabaigos, nepa
grstai paeidiamas darbo sutarties ali lygybs principas. Pagal
DK 127 straipsnio 1 dal darbuotojas turi teis nutraukti terminuot
darbo sutart iki jos termino pabaigos apie tai ratu spjs darbda
v ne vliau kaip prie keturiolika dien. Darbuotojas neprivalo
aikinti tokio apsisprendimo prieasties. Taigi darbuotojas, suda
rydamas terminuot darbo sutart, neprisiima joki sipareigojim
dirbti iki sutartyje numatyto termino. Tuo tarpu pagal DK
129 straipsnio 5 dal darbdavys turi teis nutraukti terminuot dar
bo sutart iki jos termino pabaigos ne iaip sau esant svarbioms
prieastims, minimoms to paties straipsnio 2 dalyje, bet tik ypatin
gais atvejais (apie juos raoma aukiau) ir laikydamasis atleidimo
i darbo pagal DK 129 straipsn tvarkos.
DK 129 straipsnio 5 dalyje tvirtinta nauja iki iol ms valstybs
statymuose neinota nuostata - darbdaviui suteikta teis nutraukti
terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos sumokjus u li136
129-130 str.
kus darbo sutarties galiojimo laik vidutin darbo umokest. Tokiu

atveju darbdavys privalt sumokti ir nuo priskaiiuotos darbo umokesio sumos priklausanias valstybinio socialinio draudimo mokas. Aptariamu atveju darbdavys neprivalo aikintis, dl kokios prieasties darbo sutartis nutraukta.
13 U STRAIPSNIS
spjimas apie darbo sutarties nutraukim
1. Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart ratu spjs darbuo
toj prie du mnesius. Darbuotojai, nurodyti io Kodekso 129 straips
nio 4 dalyje, apie atleidim i darbo turi bti spti ne vliau kaip prie
keturis mnesius.
2. spjime apie darbo sutarties nutraukim turi bti nurodyta:
1) atleidimo i darbo prieastis ir aplinkybs, kuriomis motyvuoja
mas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo i darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka.
3. Per spjimo laikotarp darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo
darbo laiko naujo darbo paiekoms. io laiko trukm negali bti ma
esn negu deimt procent darbo laiko normos, tenkanios darbuoto
jui per spjimo termin. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas dar
buotojo ir darbdavio sutarta tvarka. U laik darbuotojui paliekamas
jo vidutinis darbo umokestis.
4. Kai darbuotojus numatoma atleisti i darbo dl ekonomini ar tech
nologini prieasi, taip pat dl darboviets struktrini pertvarky
m, darbdavys, prie teikdamas spjimus apie darbo sutarties nutrau
kim, turi surengti konsultacijas su darbuotoj atstovais (Kodekso
19 straipsnis), kad bt ivengta numatom pertvarkym neigiam pa
sekmi arba jos bt suvelnintos. Konsultacij ivados forminamos
protokolu. J pasirao darbdavys bei darbuotoj kolektyvui atstovau
janio organo atstovai.
5. statym nustatyta tvarka maindamas darbuotoj skaii arba
nutraukdamas mons veikl, darbdavys privalo ratu prie du mne
sius praneti teritorinei darbo birai, savivaldybs institucijai ir mo
ns darbuotoj atstovams (Kodekso 19 straipsnis), kai per trisdeimt
kalendorini dien numatoma atleisti:
1) deimt ir daugiau darbuotoj, jeigu monje dirba iki devyniasde
imt devyni darbuotoj;
2) daugiau kaip deimt procent darbuotoj, jeigu monje dirba nuo
imto iki dviej imt devyniasdeimt devyni darbuotoj;
3) trisdeimt ir daugiau darbuotoj, jeigu monje dirba trys imtai ir
daugiau darbuotoj.
137
130
str.

santykiai
6. Grups darbuotoj atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidiama

grup darbuotoj, dirbani pagal terminuotas darbo sutartis ir sezo
nini darb sutartis, nepaeidiant sutartyse nurodyto termino. Gru
ps darbuotoj atleidimo tvark ir ypatumus nustato Vyriausyb.
7. spjimas netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina dau
giau kaip vienas mnuo, neskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingu
mo ir atostog laiko.
8. Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo nepasibaigus spjimo ter
minui, jo atleidimo i darbo data perkeliama iki to laiko, kada turjo
pasibaigti spjimo terminas.
1. Pagal 1982 m. TDO konvencijos Nr. 158 Dl darbo santyki
nutraukimo darbdavio iniciatyva"9911 straipsn darbuotojas, kur nu
matoma atleisti i darbo, turi bti apie tai sptas. Komentuojamo
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teis nutraukti dar
bo sutart ratu spjs darbuotoj prie du mnesius. Darbuotojai,
kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip
penkeri metai; nesukakusieji atuoniolikos met; invalidai, darbuo
tojai, auginantys vaik iki keturiolikos met apie atleidim i darbo
turi bti spti ne vliau kaip prie keturis mnesius.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatoma, k darbdavys pri
valo nurodyti spjime apie darbo sutarties nutraukim.
Pirma, turi bti nurodyta atleidimo i darbo prieastis ir aplinkybs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Vadinasi,
statymas reikalauja spjime formuluoti konkretaus darbuotojo darbo sutarties nutraukimo prieastis, konkreias atleidimo i darbo prieastis, o ne pakartoti abstrakias DK 129 straipsnio 2 dalies formuluotes. Tokia formuluot: Darbo sutartis su jumis bus nutraukta
dl darboviets struktrini pertvarkym" ir pan. negali bti traktuojama kaip tinkama. Komentuojama norma yra svarbi darbuotojo teiss ginti savo teises ir teistus interesus statym nustatyta
tvarka garantija. Pagal mintos TDO konvencijos Nr. 158 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva" 9 straipsnio 3 punkt
darbo ginus nagrinjantys organai darbo sutarties nutraukimo dl
gamybinio btinumo atvejais turi teis patikrinti, ar darbo sutartis
buvo nutraukta dl svarbi prieasi. Remiantis ia konvencijos
nuostata ir komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punktu galima
teigti, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutart pagal DK 129
straipsn, negali remtis kitokia prieastimi, negu ta, kuri buOpraHH3auH Tpyaa. KoHBeHUHH H 1957-1990.
XeHeisa: MeacayHapoflHoe 6iopo Tpyfla, 1991. TOM II. P. 1983-1989.
138
130 str.
vo nurods spjime apie darbo sutarties nutraukim. Neteisinga

paplitusi praktika, kai dl numatom darboviets struktrini pertvarkym ar kitoki ekonomini arba technologini prieasi, kuri gali atsirasti, spjimai apie darbo sutarties nutraukim teikiami
visiems darboviets tam tikro struktrinio padalinio darbuotojams
arba net visiems darbuotojams, nors i anksto inoma, kad ne visi
jie bus atleisti i darbo. Tokia praktika ne tik prietarauja DK
129 straipsnio 2 dalies 1 punktui, bet ir sukuria nereikaling psichologin tamp. Nemaa dalis darbuotoj be reikalo patiria psichologin traum. Manytume, kad ir darbdaviui tai neatnea naudos, nes darbuotoj, kurie buvo spti apie atleidim i darbo, darbo
efektyvumas tikrai nepadidja. Todl tokia praktika yra neteisinga
Antra, spjime apie darbo sutarties nutraukim turi bti nurody- 4
ta atleidimo i darbo data. iuo atveju darbdavys turi vadovautis
bendromis termino apibrimo nuostatomis (r. DK 25 str. komentar). Komentuojamo straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyti
minimals spjimo apie darbo sutarties pasibaigim terminai. Jeigu
darbdavys nepageidauja ilgesni termin, jis gali spjime nurodyti,
kad darbo sutartis bus nutraukta pasibaigus statyme apibrtam
spjimo terminui. Toks termino apibrimas neprietaraut
statymui (apie komentuojamos normos paeidimo teisinius padarinius r. DK 130 str. 8 d. ir 297 str. 1 d. komentar).
Treia, reikia nurodyti atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvar- 5
k. Ta tvarka yra nustatyta DK 141 straipsnyje. Pagal io straipsnio 1
dal ji gali bti pakeista, jeigu statym ar darbdavio ir darbuotojo
susitarimu nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Vadinasi, jeigu darbdav tenkina DK 141 straipsnio nuostatos, jam pakanka nurodyti,
kad bus atsiskaityta statym nustatyta tvarka. Darbdavys spjime
gali pasilyti darbuotojui kitoki atsiskaitymo tvark. Pavyzdiui, sumokti ieitin imok dalimis per tam tikr laik. Pabriame, kad
tokios atleidimo i darbo slygos, nurodytos darbdavio spjime apie
atleidim i darbo, savaime jokios teisins galios neturi, nes slygos,
numatytos DK 141 straipsnyje, gali bti pakeistos tik ali susitarimu. Tikslinga tok susitarim forminti ratu. Be to, alys negali pakeisti t statym reikalavim (pvz., pareigos praneti Valstybinio
socialinio draudimo fondui apie darbo sutarties nutraukim ir pan.),
kurie imperatyviai numatyti norminiuose teiss aktuose.
3. TDO rekomendacijos Nr. 166 Dl darbo santyki nutraukimo 6
darbdavio iniciatyva"1 16 punkte numatoma, kad per spjimo apie
1
Ten pat. P. 1991-1996.

139
130
str.

santykiai
darbo sutarties nutraukim laikotarp darbuotojui turi bti duota

laisvo laiko kito darbo paiekoms. Tokio laiko suteikimo tvarka turi
bti priimtina abiem darbo sutarties alims. Darbuotojui dl to negali bti mainamas darbo umokestis. Komentuojamo straipsnio
3 dalyje nustatyta, kad per spjimo laikotarp darbdavys turi duoti
laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paiekoms. io laiko trukm negali bti maesn negu deimt procent darbo laiko normos, tenkanios darbuotojui per spjimo laikotarp. U laik darbuotojui
paliekamas jo vidutinis darbo umokestis. Laisvas nuo darbo laikas
suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Jeigu susitarti
nepavyksta, ginas gali bti sprendiamas darbo ginams nagrinti
nustatyta tvarka.
4. Pagal TDO konvencijos Nr. 158 Dl darbo santyki nutraukimo
darbdavio iniciatyva"1 13 straipsn, kai darbdavys numato atleisti i
darbo dl ekonomini, technologini, struktrini ir panai prieasi, jis turi pateikti darbuotoj atstovams vis informacij apie numatomus atleidimus, skaitant inias apie numatom atleidim prieastis, numatom atleisti i darbo darbuotoj skaii ir j kategorijas,
taip pat atleidimo i darbo terminus. Ten pat reikalaujama nacionalini statym nustatyta tvarka surengti su darbuotoj atstovais konsultacijas dl priemoni, kuri reikt imtis, kad atleidiamj skaiius
bt minimalus arba bt sumainti neigiami padariniai atleidiamiesiems. Pirmiausia ia turima galvoje kito darbo pasila atleidiamiems
darbuotojams, taip pat j perkvalifikavimas ir permokymas.
Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatoma, kad mintais atvejais darbdavys turi surengti konsultacijas su darbuotoj atstovais (r.
DK 19 str. komentar) prie teikdamas spjimus apie darbo sutarties nutraukim. is reikalavimas nereikia, kad darbdavys, nordamas atleisti darbuotojus dl ekonomini ar gamybini prieasi,
kiekvien kart turi gauti darbuotoj atstov sutikim. Toki konsultacij tikslas yra kitas - ivengti, jeigu galima, atleidim arba suvelninti j padarinius. Konsultacij ivados forminamos protokolu. J pasirao darbdavys ir darbuotoj kolektyvui atstovaujanio
organo atstovas. io reikalavimo nesilaikymas ne tik paeidia darbuotojo teises, todl turi bti svarstomas nagrinjant jo byl dl grinimo darb (DK 297 str.), bet ir darbuotoj atstov teises. Todl
pastarieji gali imtis jiems suteikt priemoni ginti darbuotoj teises, pavyzdiui, kreiptis teism, kad bt panaikintas neteistas
darbdavio sprendimas (DK 295 str. 2 d. 4 p.).
1
Ten pat P. 1983-1989.
140
130 str.
5. TDO konvencijos Nr. 158 Dl darbo santyki nutraukimo darb- 8

davio iniciatyva"114 straipsnyje nurodoma, kad darbdavys, numaty
damas atleisti darbuotojus dl ekonomini, technologini ar pana
i prieasi, turi apie tai ratu praneti kompetentingiems
organams, t. y. informuoti apie atleidiam darbuotoj kategorijas
ir darbuotoj skaii, taip pat terminus, per kuriuos numatoma at
leisti darbuotojus. Dar konkretesnius reikalavimus nustato 1998 m.
liepos 20 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 98/59/EB Dl vals
tybi nari statym, susijusi su kolektyviniu atleidimu i darbo,
derinimo"2.
Vadovaujantis iais tarptautiniais teisiniais reikalavimais, komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbdavys, statym nustatyta tvarka maindamas darbuotoj skaii arba nutraukdamas
mons veikl, privalo apie tai ratu prie du mnesius praneti
teritorinei darbo birai, savivaldybs institucijai ir mons darbuotoj atstovams (DK 19 str.), kai per trisdeimt dien numatoma
atleisti:
1) deimt ir daugiau darbuotoj, jeigu monje dirba iki devynias
deimt devyni darbuotoj. Vadinasi, DK 130 straipsnio 5 dalis ne
lieia moni, kuriose dirba maiau negu deimt darbuotoj;
2) daugiau kaip deimt procent darbuotoj, jeigu monje dirba
nuo imto iki dviej imt devyniasdeimt devyni darbuotoj;
3) trisdeimt ir daugiau darbuotoj, jeigu monje dirba trys im
tai ir daugiau darbuotoj.
Pagal Bedarbi rmimo statymo 310 straipsn, jeigu darbdavys atleido grup darbuotoj nesilaikydamas nustatytos tvarkos, j atleidimo terminai perkeliami iki to laiko, kada turjo pasibaigti prie
tai nurodyti spjimo terminai. Tai gali padaryti teismas, sprsdamas byl dl grinimo darb.
6. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad grups dar- 9
buotoj atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidiama grup darbuo
toj, dirbani pagal terminuotas darbo sutartis ir sezonini darb
sutartis, nepaeidiant sutartyse nustatyto termino. Toki darbuo
toj atleidimo tvark ir ypatumus nustato Vyriausyb (r. DK 111 ir
112 straipsni komentar).
7. Remiantis komentuojamo straipsnio 7 dalimi spjimas neten- 10
ka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas
mnuo, neskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostog
1
Ten pat. P. 1983-1989.

OJ, 1998, L 225.
3
inios. 1991, Nr. 2-25.
2
141
130 str.
laiko. Vadinasi, darbdavys, praleids ioje normoje nurodyt termin,

negali nutraukti darbo sutarties, o turi i naujo spti darbuotoj apie
darbo sutarties nutraukim. Tai, kad statyme numatytas vieno
mnesio lengvatinis" terminas, per kur darbdavys dar gali nutraukti
darbo sutart, pasibaigus spjimo terminui, jokia logika paaikinti
nemanoma. spjimas apie darbo sutarties nutraukim turi aikiai
informuoti apie darbo sutarties nutraukimo dat (DK 130 str. 2 d. 2
p.). Abi alys turi turti galimyb pasirengti numatomiems pasikeitimams: darbdavys - susirasti tinkam kandidat ir net sudaryti
darbo sutart nuo ateityje numatytos datos, tuo tarpu darbuotojas,
susitars su nauju darbdaviu dl darbo, gali turti problem - pasirodo, darbdavys neskuba nutraukti darbo sutarties. ii 8.
Komentuojamo straipsnio 8 dalyje numatyti teisiniai padariniai tik
vienu atveju, kai paeidiami DK 130 straipsnio reikalavimai: jeigu
darbuotojas atleidiamas i darbo nepasibaigus spjimo terminui, jo
atleidimo i darbo data perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti
spjimo terminas. Teismas, nagrindamas byl dl darbo sutarties
nutraukimo teistumo ir pagrstumo, taip pasielgti gali dviem atvejais:
pirma, iekovo, t. y. darbuotojo, praymu; antra, remdamasis DK 297
straipsnio 4 dalimi, jeigu nustato, kad darbuotojas pirmesn darb
negali bti grinamas dl ekonomini, technologini ir panai
prieasi. inoma, kaip ir kitose bylose, iuo atveju manoma
darbuotojo ir darbdavio taikos sutartis. Kaip matome, komentuojamoje
normoje nekalbama apie teisinius padarinius, kuri turt atsirasti
paeidus kitus DK 130 straipsnio reikalavimus: kai atleidiama i
darbo nespjus apie darbo sutarties nutraukim; kai spjama
netinkamai, t. y. spjimas neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies
reikalavim. Pirmu atveju yra susiformavusi aiki teism praktika:
jeigu darbuotojas buvo atleistas i darbo be spjimo, nors statymas
pareigoja darbdav spti darbuotoj apie darbo sutarties nutraukim,
tai yra pakankamas pagrindas grinti darbuotoj darb, jeigu jis to
pageidauja.
Sudtingiausias klausimas, kai darbuotojas buvo sptas netinkamai, t. y. spjimo ratas suformuluotas ne pagal DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pagal DK 297 straipsnio 3 dal, jeigu darbuotojas atleistas i darbo paeidiant statym nustatyt tvark,
teismas grina j pirmesn darb. Manytume, kad tokiais atvejais
reikt vadovautis DK pripastamais teisingumo, protingumo ir
siningumo principais (r. DK 4 str. 4 d. komentar). Tai reikia,
kad reikt vertinti visas faktines aplinkybes: ar netinkamas spjimas pakenk, ar galjo pakenkti darbuotojo interesams ir 1.1.
142
131 str.
131 STRAIPSNIS
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
1. Draudiama {spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i
darbo:
1) darbuotoj laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straips
nis), taip pat jo atostog metu, iskyrus io Kodekso 136 straipsnio 1 da
lyje nustatytus atvejus;
2) darbuotoj, paaukt atlikti tikrj krato apsaugos tarnyb arba
kitas Lietuvos Respublikos pilieio pareigas, iskyrus io Kodekso
136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;
2. Jeigu darbuotojas, pasibaigus io straipsnio 1 dalyje nustatytiems
laikotarpiams, neatvyksta darb, darbo sutartis su juo gali bti nu
traukiama iame skirsnyje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pa
grindais.
1. Pagal TDO konvencijos Nr. 158 Dl darbo santyki nutrauki- i
mo darbdavio iniciatyva"1 6 straipsn laikinas nebuvimas darbe dl
ligos ar traumos negali bti teista atleidimo i darbo prieastimi.
Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punktu draudiama
spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i darbo darbuotoj
laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostog metu, iskyrus
DK 136 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus (ten numatyti atvejai,
kai darbo sutartis turi bti nutraukta nepaisant jos ali valios). Drau
dimas laikino nedarbingumo ar atostog metu spti darbuotoj apie
darbo sutarties nutraukim yra nustatytas siekiant apsaugoti darbuo
toj nuo psichologini traum. Todl neteistu reikt laikyti net tok
spjim, padaryt mintais laikotarpiais, kai jame nurodoma, jog sp
jimo terminas bus pradtas skaiiuoti pasibaigus laikino nedarbingu
mo ar atostog laikui (r. DK 133 str. komentar).
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkte pakartojamas TDO 2
rekomendacijos Nr. 166 Dl darbo santyki nutraukimo darbda
vio iniciatyva"2 5 punkto b" papunktis, pagal kur svarbia prieasti
mi nutraukti darbo sutart negali bti nebuvimas darbe darbuotojo,
paaukto atlikti privalom karin tarnyb arba kitas pilieio parei
gas. Pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 2 punkt draudiama tokiais
atvejais spti darbuotoj apie darbo sutarties nutraukim ir nutraukti
0praHH3aipw Tpyaa- KoHBemrHH H peKOMemaioni 19571990. XeHeBa: MescflyHapoflHoe 6iopo Tpya, 1991. TOM II. P. 1983-1989. 2 Ten
pat. P. 1991-1996.
143
131-132 str.
su juo darbo sutart, iskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus

atvejus. Darbo sutarties vykdymas mintais atvejais yra sustabdomas: darbuotojas nevykdo savo funkcij pagal darbo sutart, darbdavys nemoka darbo umokesio ir 1.1. Kai darbuotojas sugrta,
jam turi bti leidiama eiti darbo sutartyje numatytas pareigas arba
dirbti sulygt darb. Jeigu j neliko, darbuotojui reikia pasilyti lygiavertes pareigas arba darb ir padaryti atitinkamus pakeitimus darbo sutartyje. Jeigu mintais laikotarpiais darboviet yra likviduojama, karin tarnyb atliekantis arba kitokias pilieio pareigas vykdantis
darbuotojas atleidiamas i darbo bendra tvarka, kaip ir kiti tos mons darbuotojai.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu dar
buotojas, pasibaigus io straipsnio 1 dalyje nustatytiems laikotar
piams, neatvyksta darb, darbo sutartis su juo gali bti nutraukta
DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Tai reikia,
kad tok darbuotoj galima atleisti u pravaikt pagal DK
136 straipsnio 1 dalies 2 punkt.
4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytais draudimais siekia
ma apsaugoti darbuotojo interesus. Todl jie taikomi tada, kai darbo
sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, ir netaikomi, kai darbo su
tartis pasibaigia kitais pagrindais: pagal DK 124 straipsnio 2 punkt;
125 straipsn; 136 straipsnio 1 dal. Tie apribojimai be iimi taiko
mi tiek terminuotoms, tiek neterminuotoms darbo sutartims, jeigu
jos nutraukiamos pagal DK 129 straipsn. Taiau terminuota darbo
sutartis, pasibaigus DK 131 straipsnyje numatytiems laikotarpiams,
gali bti nutraukta pagal DK 126 straipsn, nes DK 131 straipsnis nu
stato tam tikras darbo vietos isaugojimo garantijas, bet negali pa
keisti darbo sutarties ries (apie sezonini ir kai kuri kit darbo
sutarties ri nutraukimo ypatybes r. DK 111-117 str. komentar).
1.52 STRAIPSNIS
Garantijos nioms moterims ir darbuotojams, auginantiems
vaikus
1. Darbo sutartis negali bti nutraukta su nia moterimi nuo tos
dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos payma apie ntum,
ir dar vien mnes pasibaigus ntumo ir gimdymo atostogoms, isky
rus io Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus.
2. Su darbuotojais, auginaniais vaik (vaikus) iki trej met, darbo
sutartis negali bti nutraukta, jei nra darbuotojo kalts (Kodekso
129 straipsnis).
144
132 str.
1. TDO konvencijos Nr. 158 Dl darbo santyki nutraukimo i

darbdavio iniciatyva"1 5 straipsnio e" papunktyje numatyta, kad
teista darbo sutarties nutraukimo prieastimi negali bti nebuvi
mas darbe motinysts atostog laikotarpiu. Remiantis DK
132 straipsnio 1 dalimi nioms moterims nustatytos dar dides
ns garantijos: darbo sutartis su jomis negali bti nutraukta nuo
tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos payma apie
ntum (taigi ntumo ir gimdymo atostogos moteriai dar gali
bti nesuteiktos), ir dar vien mnes pasibaigus ntumo ir gim
dymo atostogoms. Be to, DK draudia atleisti ne tik dl to, kad
moteris neatvyksta darb dl ntumo ir gimdymo atostog, kaip
numato minta konvencija, bet ir dl kit prieasi, iskyrus DK
136 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus. DK 136 straipsnio
1 dalyje nustatyti atvejai, kai dl ioje normoje numatyt prieasi darbo sutartis turi bti nutraukiama. DK 136 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad darbo sutartis pasibaigia darbdaviui mirus, jeigu ji
buvo sudaryta patarnavimo darbams asmenikai jam atlikti, taip
pat kai nra darbdavio teisi permjo. DK 136 straipsnio 1 dalies
nuostatos lieia vis ri darbo sutartis.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal su darbuotojais, augi- 2
naniais vaik (vaikus) iki trej met, darbo sutartis negali bti
nutraukta, jei nra darbuotojo kalts. Tai reikia, kad su pamin
tais asmenimis darbo sutarties negalima nutraukti pagal DK
129 straipsn. Kitais DK numatytais pagrindais su tokiais asmeni
mis darbo sutartis gali bti nutraukta. Jeigu tvas ir motina kartu
augina vaik (vaikus), jie abu naudojasi DK 132 straipsnio 2 dalyje
numatyta garantija. Be to, pagal DK 180 straipsnio 1 dal darbuo
tojais, auginaniais vaikus, reikia pripainti senel, senel, kitus gi
minaiius, faktikai auginanius vaikus, taip pat darbuotoj, pa
skirt vaiko globju. Vis ia pamint darbuotoj teis DK
132 straipsnio 2 dalyje numatyt garantij nesaistoma ta aplinky
be, jie yra atostogose vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, ar
ne. Tuo tarpu darbuotojui, kuris yra mintose atostogose, DK
180 straipsnio 2 dalis numato didesn garantij: per i atostog
laik jam paliekama darbo vieta, pareigos, iskyrus atvejus, kai mo
n visikai likviduojama.
MeatayHapoflHaa Opramoaiora Tpyn;a. KOHBCHIPIH H peKOMemtaipni 1957-1990.

XeHeBa: MeamyHapoflHoe 6iopo Tpyaa, 1991. TOM II. P. 1983-1989.
145
133 str.
133 STRAIPSNIS
Garantijos sergantiems ir sualotiems darbe darbuotojams
1. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dl sualojimo darbe ar
ba profesins ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgau
tas darbingumas arba nustatytas invalidumas. Su darbuotoju, kuriam
nustatytas invalidumas, darbo sutartis gali bti nutraukiama laikantis
io skirsnio nuostat.
2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dl io straips
nio 1 dalyje nustatyt prieasi, darbo vieta ir pareigos paliekamos,
jeigu jie dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darb ne daugiau kaip
imt dvideimt dien i eils arba ne daugiau kaip imt keturiasde
imt dien per paskutinius dvylika mnesi, jei statymai ir kiti normi
niai teiss aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir
pareigos paliekamos ilgesn laik.
3. io straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius neskaitomas lai
kas, per kur darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo paalp
eimos nariui slaugyti arba paalp epidemini situacij atvejais.
l 1. Pirmiausia reikia pabrti, kad DK133 straipsnis nustato darbo

vietos isaugojimo garantijas sergantiems ir sualotiems darbe darbuotojams, o ne j atleidimo i darbo pagrind, kaip numat DK
43 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Darbo sutarties statymo 1
29 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Tai yra labai svarbi naujov. Pirma,
kol nesibaig komentuojamame straipsnyje nustatyti darbo vietos
isaugojimo terminai, negali bti jokios kalbos ne tik apie darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva, bet ir draudiama imtis koki nors procedr (spti apie darbo sutarties nutraukim). Antra,
utruks laikinas nedarbingumas negali bti traktuojamas kaip statymo nustatyta svarbi prieastis, leidianti nutraukti darbo sutart.
Pagal DK 131 straipsnio 2 dal, jeigu darbuotojas, pasibaigus laikino nedarbingumo laikotarpiams, per kuriuos jam isaugoma darbo
vieta, neatvyksta darb, darbo sutartis su juo gali bti nutraukta
DK nustatytais pagrindais. Taigi ilgalaikis neatvykimas darb dl
laikino nedarbingumo yra tik svarbi aplinkyb, leidianti darbdaviui
sprsti apie darbo sutarties nutraukim dl svarbios prieasties (DK
129 str.). Taiau, kilus ginui, teismas turi vertinti, ar ta aplinkyb
yra pakankamai svarbi, kad konkreios darbo sutarties nutraukimas
bt pagrstas.
1
inios. 1991, Nr. 36-973.
146
133 str.
2. Komentuojamame straipsnyje nustatyti tokie patys terminai, per 2

kuriuos isaugoma darbo vieta sergantiems ir sualotiems darbuotojams, kaip ir iki tol galiojusiame Darbo sutarties statyme.
Darbuotojams, netekusiems darbingumo dl sualojimo darbe arba profesins ligos (r. DK 281 str. ir 282 str. komentar), darbo
vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. Pasibaigus tiems terminams, darbo sutartis gali
bti nutraukiama laikantis DK nustatyt reikalavim. Vadinasi,
invalidumas pats savaime taip pat negali bti traktuojamas kaip pakankamai svarbi prieastis nutraukti darbo sutart.
Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dl sualojimo darbe arba profesins ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos,
jeigu jie dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darb ne daugiau
kaip imt dvideimt dien i eils arba ne daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi. Tie paskutiniai
dvylika mnesi turi bti skaiiuojami ne nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, o nuo spjimo apie darbo sutarties nutraukim
teikimo darbuotojui dienos, nes, kol DK 133 straipsnyje nustatyti
terminai nra suj, darbdavys neturi teiss darbuotojo spti apie
darbo sutarties nutraukim (DK 131 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, pasibaigus DK 133 straipsnio 2 dalyje numatytiems terminams, darbuotojas gali bti sptas ir atleistas i darbo DK nustatyta tvarka, nors
laikinas nedarbingumas dar nra pasibaigs (DK 131 str. 2 d.), nes
DK 133 straipsnyje nustatytos garantijos inyko.
DK 133 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statymai ir kiti norminiai 3
teiss aktai gali nustatyti, jog tam tikros ligos atveju darbo vieta ir
pareigos paliekamos ilgesn laik. Normini teiss akt, kurie tiesiogiai tai numatyt, mums nepavyko aptikti. Taiau kai kurie valstybinio
socialinio draudimo klausimus reglamentuojantys statymai ir kiti
norminiai teiss aktai nustato, kad tam tikr lig atvejais laikinojo
nedarbingumo paymjimai gali bti tsiami ilgiau negu leidiama
bendra tvarka. Pavyzdiui, remiantis Nedarbingumo paymjim bei
ntumo ir gimdymo atostog paymjim davimo taisykli126 punk1
Sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministro 2002 m.
birelio 10 d. sakymas Nr. 263/78 Dl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro ir Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2001 met gegus 28 d. sakymo Nr. 307/68 Dl Nedarbingumo bei ntumo ir gimdymo atostog paymjim davimo taisykli, i paymjim blank, taip pat sunki lig, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 met stacionare slaugyti duodamas
paymjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorini dien per kalendorinius metus, srao patvirtinimo" dalinio pakeitimo" // inios. 2002, Nr. 62-2522.
147
133-134 str.
tu, sergant tuberkulioze paymjimas dl ios ligos gali bti iduodamas net imtui atuoniasdeimt dviem dienoms i eils.
Remiantis DK133 straipsnio 2 dalimi, reikt laikyti, kad tokiems
darbuotojams darbo vieta (pareigos) paliekamos per vis j laikino
nedarbingumo laikotarp, jeigu jis nevirija mintuose valstybinio
socialinio draudimo norminiuose teiss aktuose nustatyt maksimali termin.
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad io straipsnio
2 dalyje nustatytus laikotarpius neskaitomas laikas, per kur darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo paalp eimos nariui slaugyti arba paalp epidemini situacij atvejais. Kartais i to daroma
nepagrsta ivada, kad mintais laikotarpiais DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti apribojimai netaikomi. I tikrj DK 133 straipsnio 3 dalyje numatoma tik speciali laikinojo nedarbingumo laikotarpio apskaiiavimo taisykl, bet neapibriama laikinojo nedarbingumo
svoka. Todl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti apribojimai turi bti taikomi visais darbuotojo laikinojo nedarbingumo atvejais, nesvarbu, dl kokios prieasties laikinasis nedarbingumas atsirado (dl paties darbuotojo ar jo eimos nario ligos ir 1.1.).
X54 STRAIPSNIS
Garantijos darbuotoj atstovams
1. Darbuotojai, irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus (io
Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie irinkti, negali bti at
leisti i darbo pagal io Kodekso 129 straipsn be iankstinio to organo
sutikimo.
2. Ar patenkinti darbdavio pareikim duoti sutikim atleisti dar
buotoj atstov, atstovaujamasis organas privalo nusprsti per ketu
riolika dien nuo pareikimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis or
ganas sutikim ar nesutikim atleisti darbuotoj i darbo turi pateikti
ratu. Jeigu per laikotarp darbuotojams atstovaujantis organas darb
daviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart.
3. Darbdavys turi teis teismo tvarka ginyti darbuotojams atstovau
janio organo atsisakym duoti sutikim atleisti darbuotoj atstov.
Teismas gali panaikinti tok sprendim, jei darbdavys rodo, kad is
sprendimas i esms paeidia jo interesus.
4. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatyta, kad io straipsnio 1 da
lyje nustatyta garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. statymuose
ar kolektyvinse sutartyse nustatytais atvejais darbuotojai negali bti
atleidiami i darbo negavus ir kit organ sutikimo.
148
134 str.
5. Darbuotojams atstovaujanio organo sutikimas galioja, kol pasibaigia io Kodekso 130 straipsnyje nustatyti spjimo apie darbo sutarties nutraukim terminai. Darbuotojas, atleistas i darbo paeidiant
iame straipsnyje nustatytus reikalavimus, darbo ginus nagrinjanio
organo sprendimu turi bti grintas ankstesn darb.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta garantija gali pa
sinaudoti tik darbuotojai, kurie, pirma, gali bti pripainti darbuo
toj atstovais; antra, ta garantija lieia tik renkamuosius darbuotoj
atstovus; treia, garantija galioja tik irinkimo darbuotoj atstovu
laikotarpiu.
Kas gali bti darbuotoj atstovais, apibrta DK 19 straipsnyje:
tai profesins sjungos vadovaujantys organai arba darbuotoj kolektyvo irinkta darbo taryba.
Profesini sjung vadovaujanij organ formavimo tvark nustato t profesini sjung statai, o j santykius su darbdaviais ir
valstybe - atitinkami statymai (r. DK 20 str. komentar).
Darbo taryba remiantis DK 19 straipsnio 1 dalimi renkama slaptu
balsavimu visuotiniame darbuotoj kolektyvo susirinkime. Darbo
tarybos status ir sudarymo tvark nustato specialus statymas (r.
DK 19 str. ir 21 str. 1 d. komentar).
Darbuotojai, irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus, laikotarpiu, kuriam jie irinkti, negali bti atleisti i darbo pagal DK
129 straipsn be iankstinio to organo, kur jie irinkti, sutikimo.
Tokio sutikimo neatstoja nei auktesns minto atstovaujamojo organo atvilgiu institucijos sprendimas, nei profesins sjungos nari
visuotinio susirinkimo (konferencijos) ar darbuotoj kolektyvo susirinkimo (konferencijos) nutarimas (apie darbo gin komisijos nari darbo garantijas r. DK 303 str. komentar).
2. Darbdavys, nordamas gauti sutikim atleisti i darbo darbuoto
j atstov, turi atitinkam darbuotojams atstovaujant organ kreip
tis ratu. Pagal analogij su DK 130 straipsnio 2 dalimi pareikime
turi bti nurodyta: 1) kok darbuotoj atstov numatoma atleisti i
darbo; 2) atleidimo i darbo data; 3) atleidimo i darbo prieastis (pa
grindas) ir aplinkybs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutrau
kimas; 4) atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka. Ar paten
kinti darbdavio praym duoti sutikim atleisti darbuotoj atstov,
atstovaujamasis organas privalo nusprsti per keturiolika dien nuo
pareikimo gavimo. Tas keturiolikos dien terminas yra naikinamasis
(r. DK 28 str. komentar). Atstovaujamasis organas, praleids ter
min, netenka teiss daryti takos darbuotojams atstovaujant asmen
atleisti i darbo. Jeigu per laikotarp darbuotojams atstovaujantis
149
134 str.
organas darbdaviui atsakymo neduoda, tai pagal komentuojamo

straipsnio 2 dal darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart. Tokiu
atveju nei atstovaujamasis organas, nei pats darbuotoj atstovas negali ginyti atleidimo i darbo teistumo remdamiesi tuo, kad darbdavys nutrauk darbo sutart neatsivelgdamas pavluotai priimt
arba pavluotai darbdaviui pranet atstovaujamojo organo nutarim neduoti sutikimo atleisti darbuotoj atstov i darbo.
Darbuotojams atstovaujantis organas sutikim arba nesutikim atleisti darbuotoj i darbo turi pateikti ratu. Kadangi darbdavys turi
teis ginyti darbuotojams atstovaujanio organo atsisakym duoti
sutikim atleisti darbuotoj atstov, toks atstovaujaniojo organo
sprendimas turi bti motyvuotas ir tie motyvai turi bti idstyti darbdaviui teikiamame atsakyme. Atstovaujaniojo organo sprendimas
neduoti sutikimo atleisti darbuotoj atstov i darbo neatima i darbdavio teiss vl kreiptis t organ su praymu leisti atleisti t darbuotoj kitu pagrindu.
3. Darbdavys turi teis teismo tvarka ginyti darbuotojams atsto
vaujanio organo atsisakym duoti sutikim atleisti darbuotoj at
stov. DK nenustato termin, per kuriuos darbdavys gali su tokiu
iekiniu kreiptis teism. Manytume, tok iekin darbdavys gali pa
reikti per DK 134 straipsnio 5 dalyje nustatyt darbuotojams atsto
vaujaniojo organo sprendimo galiojimo termin (r. DK 134 str.
5 d. komentar).
Teismas gali panaikinti darbuotojams atstovaujaniojo organo
sprendim, jei darbdavys rodo, kad is sprendimas i esms paeidia jo interesus. K reikia laikyti esminiu darbdavio interes paeidimu, DK neapibria. Esminio darbdavio interes paeidimo" svok aptinkame ne tik DK 134 straipsnyje, bet ir kai kuriuose kituose
DK straipsniuose, pavyzdiui, DK 129 straipsnio 4 dalyje. Kaip jau
rame tos normos komentare, i svoka apibdinama kaip vertinamoji. Teismas kiekvienu atveju, vertins visas bylos aplinkybes, turi
nusprsti, darbuotojo palikimas darbe paeis esminius darbdavio interesus ar j nepaeis.
4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kolektyvi
nje sutartyje gali bti nustatyta, jog io straipsnio 1 dalyje numa
tyta garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. Pavyzdiui, buvu
siems renkamiesiems darbuotoj atstovams tam tikr laikotarp,
pasibaigus j irinkimo kadencijai, ir pan. Toje paioje normoje
taip pat numatyta, kad statymuose ar kolektyvinse sutartyse nu
statytais atvejais darbuotojai negali bti atleidiami i darbo nega
vus ir kit organ sutikimo. Pavyzdiui, pagal Invalid socialins
150
134-135 str.
integracijos statymo 119 straipsn darbdavys savo iniciatyva gali atleisti i darbo invalid, nesant jo kalts, tik gavs savivaldybs globos ir rpybos institucijos sutikim. Savivaldybs globos ir rpybos
institucijos sutikimo nereikia, jei mon likviduojama darbdavio
valia.
5. Darbuotojams atstovaujanio organo sutikimas galioja, kol pa- 8
sibaigia DK 130 straipsnyje nustatyti spjimo apie darbo sutarties
nutraukim terminai (DK 134 str. 5 d.), t. y. du arba keturis mne
sius. ie terminai turt bti skaiiuojami nuo darbuotojams atsto
vaujanio organo sprendimo primimo dienos. Pagal analogij rei
kt laikyti, kad minti terminai galioja ir atstovaujaniojo organo
nutarimui, kuriuo atsisakoma duoti sutikim atleisti darbuotoj at
stov i darbo. Vadinasi, per t laikotarp darbdavys negali i naujo
kreiptis atstovaujantj organ, praydamas duoti sutikim atleisti
darbuotojo atstov tuo paiu pagrindu, o tik gali kreiptis teism,
praydamas panaikinti t sprendim.
6. DK 134 straipsnyje nieko nesakoma apie termin, per kur darb
davys gali pasinaudoti galimybe atleisti darbuotoj atstov tuo atve
ju, kai teismas panaikina darbuotojams atstovaujanio organo nuta
rim neduoti sutikimo tok darbuotoj atleisti i darbo. Manytume,
pagal analogij ir iuo atveju reikt vadovautis DK 134 straipsnio
5 dalyje nustatytais terminais, kuri pradi reikt skaiiuoti nuo
teismo sprendimo sigaliojimo dienos, jeigu sprendime nenurodyta,
kad jis turi bti vykdomas skubiai.
135 STRAIPSNIS
Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuoto j
skaiius
1. Kai dl ekonomini ar technologini prieasi arba dl darbovie ts struktrini pertvarkym mainamas darbuotoj skaiius, pirme nybs teis bti palikti dirbti turi darbuotojai:
1) kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga;
2) kurie vieni augina vaikus (vaikius) iki eiolikos met arba priiri
kitus eimos narius, pripaintus pirmos ar antros grups invalidais;
3) kurie turi ne maiau kaip deimties met nepertraukiamj darbo
sta toje darbovietje, iskyrus darbuotojus, gijusius teis vis se
natvs pensij arba j gaunanius;
4) kuriems iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teis nustatyta kolektyvinje sutartyje;
1
inios. 1991, Nr. 36-969.
135
str.

santykiai
6) kurie yra irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis).

2. io straipsnio 1 dalies 2,3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenyb
likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kuri kvalifikacija nra
emesn u kit tos paios specialybs darbuotoj, dirbani toje monje, staigoje, organizacijoje, kvalifikacij.
1. Pirmenybs teise bti paliktam dirbti turi teis pasinaudoti tik
tie darbuotojai, su kuriais darbo sutartis nutraukiama pagal DK
129 straipsn, be to, ne visais atvejais, o tik tais, kai darbo sutartis
nutraukiama dl ekonomini ar technologini prieasi arba dl
darboviets struktrini pertvarkym. Jeigu darbo sutartis nutrau
kiama dl darbuotojo nepakankamos kvalifikacijos ar kitoki DK
129 straipsnyje numatyt su darbuotojo asmenybe susijusi prieas
i, komentuojamame straipsnyje nustatytos garantijos netaikomos.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje ivardijami darbuotojai, ku
rie turi teis bti palikti darbe. Tai darbuotojai, kurie:
1) darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga. iems
darbuotojams, kol jie yra nedarbingi, darbo vietos garantijas nusta
to DK 133 straipsnio 1 dalis. Vadinasi, komentuojama norma nu
mato iems darbuotojams garantijas po to, kai baigsi DK 133 straips
nio 1 dalyje numatytos garantijos;
2) vieni augina vaikus (vaikius) iki eiolikos met arba priiri
kitus eimos narius, pripaintus pirmos ar antros grups invalidais.
i garantija taikoma, kai vaikas (vaikis) auginamas nepilnoje ei
moje, t. y. vienos motinos arba tvo. Manytume, tas faktas, kad vai
k auginantis sutuoktinis gauna tam tikr materiali param i kito
sutuoktinio, pavyzdiui, alimentus, nra klitis taikyti i lengvat.
Svokos vaiko ilaikymas" ir vaiko auginimas" yra netapaios. To
dl, kilus ginui, reikt isiaikinti, kas faktikai vaik priiri, mai
tina, apskalbia, veda vaik darel ir pan., ir remiantis tomis aplin
kybmis nusprsti, kas t vaik augina.
Komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat numatyta, kad
pirmenyb likti darbe turi darbuotojai, kurie vieni priiri kitus eimos narius, pripaintus pirmos ar antros grups invalidais. Komentuojamoje normoje nieko nesakoma, kas gali bti pripainti tais kitais eimos nariais". Todl, manytume, kad iuo atveju reikt
vadovautis CK treios knygos VI dalies XVI skyriaus nuostatomis,
reglamentuojaniomis kit eimos nari ilaikymo pareigas. Pagal
CK 3.236 straipsn eimos nariais pripastami broliai ir seserys, o
pagal CK 3.237 straipsn - vaikaiiai ir seneliai;
152
135-136
str.
3) turi ne maiau kaip deimties met nepertraukiamj darbo sta 5

toje darbovietje, iskyrus darbuotojus, gijusius teis vis senatvs
pensij arba j gaunanius (kaip skaiiuojamas nepertraukiamasis
darbo staas, r. DK 30 str. 1 d. 3 p. komentar, o apie darbuotojus,
gijusius teis vis senatvs pensij arba j gaunanius, - r. DK
129 str. 3 d. 5 p. komentar);
4) kuriems iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. i 6
garantija nustatyta norint, kad ilgai dirb asmenys neprarast tam
tikr socialini garantij (sveikatos draudimo, bsimos pensijos su
majimo ir 1.1.);
5) toki teis turi kolektyvini sutari nustatyta tvarka. DKvisi- 7
kai nevaro kolektyvins sutarties ali valios. Jos gali toki garanti
j numatyti kiekvienai darbuotoj grupei, pavyzdiui, darbuotojams,
kurie buvo renkami darbuotoj atstovais ar darbo gin komisijos
nariais, daugiavaiki eim nariams, profesini sjung aktyvistams
ir pan.;
6) yra irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus (kokie dar- 8
buotojai laikomi irinktais darbuotoj atstovaujamuosius organus,
3. io komentaro 2 dalies 2-5 punktuose minima pirmenybs teis 9
likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kuri kvalifikacija nra
emesn u kit tos paios specialybs darbuotoj, dirbani toje darbovietje, kvalifikacij. Nortsi tik paymti, kad darbuotojo kvalifikacij, sugebjimus atlikti konkreias pareigas lemia ne tam tikros
mokyklos baigimo dokumentas (iskyrus atvejus, kai eiti tam tikras
pareigas reikalaujama tokio dokumento), o praktiniai to darbuotojo
darbo rodikliai. Gali bti, kad darbuotojas, turintis universitetin isilavinim, dirba prasiau, negu darbuotojas, baigs kolegij.
136 STRAIPSNIS
Darbo sutarties nutraukimas be spjimo
1. Darbo sutartis be spjimo turi bti nutraukiama iais atvejais:
1) siteisjusiu teismo sprendimu arba kai siteisja teismo nuosp
rendis, pagal kur darbuotojas nuteisiamas bausme, dl kurios jis ne
gali tsti darbo;
2) kai darbuotojui statym nustatyta tvarka atimamos specialios tei
ss dirbti tam tikr darb;
3) statym galiot organ ar pareign reikalavimu;
4) kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidum nustatanios ko
misijos ivad negali eiti i pareig ar dirbti io darbo;
153
136 str.
5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki eiolikos met, vienas i tv

arba vaiko atstovas pagal statym, arba vaiko sveikat priirintis gy
dytojas, arba mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo
sutart;
6) likvidavus darbdav, jeigu pagal statymus jo darbo prievoles ne
buvo pareigotas vykdyti kitas asmuo.
2. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia, jeigu ji buvo sudaryta
patarnavimo darbams asmenikai jam atlikti, taip pat kai nra jo teisi
permjo.
3. Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart apie tai i anksto ne
spjs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pa
eidia darbo drausm, jei prie tai jam nors kart per paskutinius dvy
lika mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos;
2) kai darbuotojas vien kart iurkiai paeidia darbo pareigas
(Kodekso 235 straipsnis).
4. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutart pagal io straipsnio 3 da
l, privalo laikytis drausmini nuobaud skyrimo taisykli (Kodekso
XVI skyrius).
1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja tuos darbo sutarties
nutraukimo atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama dl nepriklau
sani nuo darbo sutarties ali prieasi, taip pat atvejus, kai dar
buotojas iurkiai arba sistemingai paeidia savo sipareigojimus
pagal darbo sutart. Nutraukiant darbo sutart pagal DK136 straipsn
netaikomos garantijos, kurios numatytos darbuotojams, atleidia
miems i darbo pagal DK 129 straipsn.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai darbo
sutartis be spjimo turi bti nutraukta neatsivelgiant sutarties ali
vali. forminti darbo sutarties nutraukim privalo darbdavys. U

ios pareigos nevykdym, pavyzdiui, teismo sprendimo arba nuosp
rendio nevykdym (DK 136 str. 1 d. 1 p.), darbdavys gali bti trau
kiamas atsakomybn.
DK 136 straipsnio 1 dalyje numatyti privalomi darbo sutarties nutraukimo pagrindai yra nevienariai. Vienais atvejais atleidimo i
darbo prieastis yra tam tikra kalta darbuotojo veika, pavyzdiui,
kai siteisja teismo nuosprendis, pagal kur darbuotojas nuteisiamas bausme, dl kurios jis negali tsti darbo (DK 136 str. 1 d. 1 p.).
Kitais atvejais (DK 136 str. 1 d. 2 p. ir 5 p.) darbuotojas dl aplinkybi, kuriomis grindiamas btinumas nutraukti darbo sutart, gali
bti kaltas, bet gali bti ir nekaltas. Pavyzdiui, teis vairuoti automobil ar kit motorin transporto priemon gali bti atimta ne tik
154
136 str.
dl to, kad vairuotojas paeid Keli eismo taisykles, bet ir todl,

kad pablogjo jo sveikata. tai svarbu atsivelgti sprendiant ieitins imokos mokjimo klausim (r. DK 140 str. 2 d. komentar).
Treiu atveju, numatytu DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte, darbuotojo kalt apskritai nenumatoma. Pagaliau DK 136 straipsnio
1 dalies 6 punkte numatyta, kad darbo sutartis turi bti nutraukta
likvidavus darbdav, jeigu pagal statymus jo darbo prievols nebuvo
pareigotas vykdyti kitas asmuo. Reikia paymti, kad CK antros
knygos VIII skyrius likviduoto juridinio asmens teisi ir pareig perdavimo kitiems asmenims nenumato. CK 2.113 straipsnyje numatoma tik kreditori, tarp j ir darbuotoj, reikalavim tenkinimo eil.
Mintame straipsnyje numatyta, kad pirmiausia tenkinami darbuotoj reikalavimai, susij su darbo santykiais. Darbo sutarties nutraukim su likviduotos mons darbuotojais turi forminti mons likvidatorius (apie darbo sutarties nutraukim reorganizuojant mon
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis 4
pasibaigia darbdaviui mirus, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo dar
bams asmenikai jam atlikti, taip pat kai nra jo teisi permjo. Kaip
matome, ia numatyti du darbo sutarties pasibaigimo variantai. Vie
nas dalykas, kai patarnavimo sutartis buvo sudaryta teikti asmeni
nio pobdio paslaugas darbdaviui (darbdavio slaugos, asmeninio
vairuotojo, sekretors ir 1.1.), - tokiu atveju darbo sutartis su miru
siu darbdaviu beslygikai pasibaigia. Kitas dalykas, kai darbo sutar
tis buvo sudaryta teikti tam tikras nam kio paslaugas (sodininko,
kiemsargio, aukls ir pan.). Tokiu atveju darbo sutartis su patarna
vimo sutart sudariusiu darbuotoju gali bti nutraukta, kai nra jo
teisi permjo. Mirusio darbdavio teisi permjai nutraukti pa
tarnavimo sutart gali tik vadovaudamiesi bendrais DK nustatytais
pagrindais, pavyzdiui, nam valdos paveldtojai su sodininku, su
kuriuo darbo sutart buvo sudars mirs nam valdos savininkas (r.
DK 116 str. komentar).
4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kada darb- 5
davys turi teis atleisti darbuotoj i darbo apie tai i ankstojo nesp
js: kai darbuotojas nerpestingai atlieka darbo pareigas arba kitaip
paeidia darbo drausm arba vien kart iurkiai paeidia dar
bo pareigas. Reikia paymti, kad iuo atveju statymas darbdaviui
suteikia teis, o ne pareig atleisti darbuotoj i darbo, kitaip negu
pagal DK 136 straipsnio 1 dal.
DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi 6
teis nutraukti darbo sutart, kai darbuotojas nerpestingai atlieka
155
136-137 str.
darbo pareigas ar kitaip paeidia darbo drausm, jei prie tai jam
nors kart per paskutinius dvylika mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos. ia kalbama apie sisteming darbo pareig pagal
darbo sutart nevykdym arba netinkam j vykdym. Tai reikia,
kad darbuotojas gali bti atleistas i darbo iuo pagrindu tik u tokius nusiengimus, u kuriuos jam gali bti paskirta drausmin nuobauda. Kai kuriems darbuotojams, pavyzdiui, pedagogams, drausmins nuobaudos gali bti skiriamos ir u netinkam elges ne darbo
metu. Atleidimas i darbo yra grieiausia drausmin nuobauda, todl j taikyti leidiama, kai kitos nuobaudos buvo neefektyvios. Jeigu darbuotojui prie tai drausmin nuobauda nebuvo skirta, jis negali bti atleistas i darbo, nepaisant to, kad jam buvo taikytos
administracins baudos ar kitokios teisinio poveikio priemons. Dvylikos mnesi terminas, per kur atsivelgiama darbuotojui anksiau skirt nuobaud, skaiiuojamas nuo darbo sutarties nutraukimo datos.
DK136 straipsnio 3 dalies normos leidia darbdaviui nutraukti darbo sutart, kai darbuotojas vien kart iurkiai paeidia darbo pareigas (apie iurkius darbo drausms paeidimus r. DK 235 str.
komentar).
5. Kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 136 straipsnio 3 dal,
darbdavys privalo laikytis drausmini nuobaud skyrimo taisykli
(r. DK XVI skyriaus komentar).
X3 7 STRAIPSNIS
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju
Pradjus darbdavio bankroto procedr, darbo sutartys gali bti nutraukiamos laikantis bankroto statym nuostat. io skirsnio nuostatos tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkam klausim nereglamentuoja bankroto statymai.
1. Bankroto proces reguliuoja moni bankroto statymas1. Pagal

io statymo 13 straipsn ir 19 straipsn bankrutuojanios mons administratorius per tris darbo dienas nuo kreditori susirinkimo, kuriame kreditoriai nutar mons bankrot vykdyti ne teismo tvarka,
dienos arba teismo nutarties ikelti monei bankroto byl siteisjimo dienos ratu spja darbuotojus apie bsim darbo sutarties nutraukim ir po penkiolikos darbo dien nuo spjimo nutraukia su
1
inios. 2001, Nr. 31-1010.
156
137-138 str.
jais darbo sutartis. Be to, apie bsim darbuotoj atleidim administratorius ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo kreditori susirinkimo, kuriame kreditoriai nutar mons bankrot vykdyti ne teismo
tvarka, dienos arba nuo teismo nutarties ikelti monei bankroto byl
siteisjimo dienos pranea teritorinei darbo birai, savivaldybs institucijai ir mons darbuotoj atstovams. Su dalimi darbuotoj j sutikimu gali bti sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti mons
bankroto proceso metu. Toki darbuotoj skaii nustato kreditori susirinkimas, o j sra sudaro administratorius.
2. Nutraukus darbo sutart, atleistam darbuotojui imokama jo dvie
j mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka. Su
atleidiamu darbuotoju atsiskaitoma minto statymo 35 straipsnio
nustatyta tvarka. Pagal io straipsnio 2 dal pirmiausia yra tenkina
mi darbuotoj reikalavimai, susij su darbo santykiais, reikalavimai
atlyginti al dl suluoinimo ar kitokio kno sualojimo, susirgimo
profesine liga arba dl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Ban
krutuojani ar bankrutavusi moni darbuotoj reikalavimai, su
sij su darbo santykiais, gali bti tenkinami i Garantinio fondo l
3. Kitais klausimais, kuri nereglamentuoja moni bankroto sta
tymas, taikomos DK XII skyriaus nuostatos.
13 O STRAIPSNIS
Apribojimai nutraukti darbo sutart reorganizuojant mon
mons, staigos, organizacijos savininko, j pavaldumo, steigjo ar
pavadinimo pasikeitimas, mons, staigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, idalijimas ar prijungimas prie kitos mons,
staigos ar organizacijos negali bti teista prieastis nutraukti darbo
santykius.
1. Juridini asmen reorganizavim reglamentuoja CK antros

knygos VIII skyrius. Pagal CK 2.95 straipsn reorganizavimas - tai
juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedros. Pagal CK
2.97 straipsn juridiniai asmenys gali bti reorganizuojami jungimo ir skaidymo bdu. Galimi juridini asmen jungimo bdai yra
prijungimas ir sujungimas. Prijungimas - tai vieno ar daugiau juridini asmen prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teiss ir pareigos. Sujungimas - tai dviej ar daugiau juridini asmen susivienijimas
nauj juridin asmen, kuriam pereina visos reorganizuot juridi157
138-139 str.
ni asmen teiss ir pareigos. Galimi juridini asmen skaidymo

bdai yra idalijimas ir padalijimas. Idalijimas - tai reorganizuojamo juridinio asmens teisi ir pareig idalijimas veikiantiems juridiniams asmenims. Padalijimas - tai vietoje vieno reorganizuojamo juridinio asmens steigimas dviej ar daugiau juridini asmen,
kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teiss ir pareigos.
DK 138 straipsnyje dar minimas mons, staigos, organizacijos
savininko, j pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas. ie
atvejai i esms adekvats CK 2.104 straipsnyje numatytam juridini asmen pertvarkymui, pagal kur pertvarkymas - tai juridinio
asmens teisins formos pakeitimas, kai naujos teisins formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir
pareigas.
2. Komentuojamame straipsnyje ivardytos aplinkybs negali bti
teista prieastis nutraukti darbo santykius. Tai nereikia, kad po
darboviets reorganizavimo apskritai draudiama nutraukti darbo
sutartis. Darbuotojai gali bti atleidiami i darbo, jeigu yra DK numatytas pagrindas (technologins, organizacins, ekonomins ir pan.
prieastys), bet ne dl darboviets reorganizavimo. Suprantama, kad
nutraukiant darbo sutart dl DK numatyt prieasi reikia laikytis atitinkamos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.
STRAIPSNIS Darbo sutarties prietaravim
statymams paalinimas
1. Kai darbo sutarties sudtins dalys (dalis) prietarauja statym

draudiamosioms nuostatoms ir t prietaravim negalima paalinti,
taip pat nra galimybs perkelti darbuotojo jo sutikimu kit darb,
darbo sutartis nutraukiama.
2. Darbo sutartis, sudaryta paeidiant statymus ar Lietuvos Res
publikos tarptautinius susitarimus, reglamentuojanius laikinai atvy
kusi Lietuvos Respublik asmen darbinim, turi bti nutraukia
ma. Darbdaviui ar jo galiotam asmeniui, padariusiam tok paeidim,
taikomos statym nustatytos sankcijos.
3. Ginus dl darbo sutarties nutraukimo ar jos dali, prietaraujan
i statymams, pripainimo negaliojaniomis sprendia darbo ginus
nagrinjantis organas.
i 1. DK nenumato darbo sutarties negaliojimo. Viena i prieasi, kodl taip yra, ta, kad darbo sutartyje, jeigu ji bt pripainta
negaliojania, nemanoma restitucija - sutarties ali grinimas
158
139 str.
t padt, kurioje jos buvo iki negaliojanios sutarties sudarymo,

nes atlikto darbo snaud grinti nemanoma. Todl, kai darbo
sutarties sudedamosios dalys (dalis) prietarauja statym draudiamosioms nuostatoms, tuos prietaravimus reikia paalinti. Tai gali
inicijuoti ir darbdavys, ir darbuotojas. Pavyzdiui, jeigu darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo umokestis yra maesnis u
valstybs nustatyt minimal darbo umokesio dyd, tokia sutartis turi bti pakeista. Jeigu tam tikras prietaravimas negali bti
paalintas, pavyzdiui, asmuo, nesukaks atuoniolikos met, priimtas darb, kur tokio amiaus asmenims draudiama dirbti, darbuotojas jo sutikimu turi bti perkeltas kit darb. Jeigu toki
darb nra arba darbuotojas kit darb dirbti nesutinka, darbo sutartis nutraukiama. Kokiu pagrindu, t. y. kuriuo DK straipsniu remiantis, tai gali bti padaryta, kokios darbo sutarties nutraukimo
tvarkos reikia laikytis, kokios garantijos turt bti taikomos atleidiamam i darbo darbuotojui? DK tiesioginio atsakymo iuos
klausimus neduoda. Manytume, iuo atveju darbo sutartis gali bti
nutraukiama pagal DK 139 straipsnio 1 dal. Btina slyga, kad
aplinkybs, dl kuri neleidiama sudaryti tam tikros darbo sutarties, turi atsirasti ar turjo bti inomos bent vienai sutarties aliai.
Kitais atvejais darbo sutartis gali bti nutraukta tik pagal bendrsias DK nuostatas. Pavyzdiui, jeigu asmuo nuslepia, kad serga liga, dl kurios draudiama dirbti tam tikrus darbus, tai yra DK
139 straipsnio reikalavim paeidimas ir tokia sutartis gali bti nutraukta pagal DK 139 straipsnio 1 dal. Jeigu i aplinkyb paaikja
po darbo sutarties sudarymo, tokia sutartis turi bti nutraukta
pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkt.
Darbo sutarties, sudarytos paeidiant statymus, nutraukimo tei- 2
siniai padariniai priklauso nuo to, darbuotojas buvo kaltas dl prietaraujanios statymui sutarties sudarymo ar ne. Pavyzdiui, jeigu
darbuotojas stodamas darb pateik suklastotus dokumentus arba
nuslp teisikai reikmingas aplinkybes, dl kuri darbo sutartis
tapo prietaraujania statymams, jis pagal analogij su DK 136
straipsnio 1 ir 3 dalimis, atleidiamas i darbo be spjimo ir
neimokant ieitins imokos. Jeigu sudarydamas darbo sutart statymus paeid darbdavys (prim darb asmen, kuris neturi teiss
dirbti t darb; asmen, nesukakus statymo reikalaujamo amiaus,
ir pan.), toki sutart leidiama nutraukti tik tuo atveju, jeigu darbo
sutarties prietaravim statymams negalima paalinti, taip pat nra
galimybs darbuotojo jo sutikimu perkelti kit darb.
Atleidiamam darbuotojui turi bti imokta DK 140 straipsnio
159
139
str.

santykiai
2 dalyje nustatyto dydio ieitin imoka. Prietaraujantys statymams darbo teisiniai santykiai tam faktui paaikjus tstis negali,
todl darbo sutartis turt bti nutraukiama be iankstinio spjimo. Darbdaviai ar juos atstovaujantys asmenys, sudarydami darbo
sutartis paeid statymus, gali bti traukiami drausminn atsakomybn arba administracinn atsakomybn pagal ATPK 41, 413 ir
kitus straipsnius.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinai at
vykusi Lietuvos Respublik asmen darbo sutartys, jeigu jos su
daromos paeidiant Lietuvos Respublikos statymus ar tarptauti
nius susitarimus, turi bti nutraukiamos. Laikinai atvykusi asmen
darbinimo tvark reguliuoja statymas Dl usieniei teisins
padties"1, Socialins apsaugos ir darbo ministrs 2000 m. birelio
1 d. sakymu Nr. 62 patvirtinta Usieniei sidarbinimo Lietuvos
Respublikoje pagal darbo sutart tvarka2 ir Vyriausybs 2003 m.
rugpjio 19 d. nutarimu Nr. 1045 patvirtinta Usienio valstybi
piliei, atsist ribot laik dirbti Lietuvos Respublik, darbi
nimo ir darbo slyg tvarka3. Usienio valstybi piliei ir asmen
be pilietybs darbas, dirbamas nesilaikant jiems normini teiss
akt nustatytos darbinimo tvarkos, laikomas nelegaliu (DK 98 str.
1 d. 2 p.). Tokia darbo sutartis turi bti nedelsiant nutraukta pagal
DK 139 straipsnio 2 dal, o statymus paeid darbdaviai arba j
atstovai traukiami drausminn arba administracinn atsakomybn
pagal ATPK 413 straipsn.
3. Gin, kylani dl DK 139 straipsnio taikymo, inybingumas
priklauso nuo gino dalyko. Toks ginas gali bti inybingas tiesiog
teismui, pavyzdiui, ginai dl darbo sutarties, ivardyti DK
297 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Kitais atvejais dl darbo sutarties dali
pripainimo negaliojaniomis arba kai kuri darbo sutarties slyg
pakeitimo nagrinjami bendra darbo gin nagrinjimo tvarka. Pa
vyzdiui, ginai dl darbo umokesio, darbo ir poilsio laiko ir pa
naiai.
1
inios. 1998, Nr. 115-3236.

Socialins apsaugos ir darbo ministrs 2000 m. birelio 1 d. sakymas Nr. 62
Dl Usieniei sidarbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutart tvar*
kos patvirtinimo" // inios. 2000, Nr. 48-1399.
3
Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimas Nr. 1045 Dl Usienio vals
tybi piliei, atsist ribot laik dirbti Lietuvos Respublik, darbinimo ir
darbo slyg tvarkos patvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 81(l)-3692.
2
160
140 str.
140 STRAIPSNIS
Ieitin imoka
1. Nutraukus darbo sutart pagal io Kodekso 129 straipsn, atleis
tam darbuotojui imokama jo vidutinio mnesinio darbo umokesio
dydio ieitin imoka atsivelgiant to darbuotojo nepertraukiamj
sta toje darbovietje:
1) iki dvylikos mnesi - vieno mnesio vidutinio darbo umokesio
dydio;
2) nuo dvylikos iki trisdeimt ei mnesi - dviej mnesi viduti
nio darbo umokesio dydio;
3) nuo trisdeimt ei iki eiasdeimties mnesi - trij mnesi
vidutinio darbo umokesio dydio;
4) nuo eiasdeimties iki imto dvideimties mnesi - keturi m
nesi vidutinio darbo umokesio dydio;
5) nuo imto dvideimties iki dviej imt keturiasdeimties mnesi
- penki mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;
6) daugiau kaip dviej imt keturiasdeimties mnesi - ei m
nesi vidutinio darbo umokesio dydio.
2. Nutraukus darbo sutart kitais iame skirsnyje (iskyrus Kodek
so 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atve
jus) ir kituose statymuose nustatytais atvejais, kai nra darbuotojo
kalts, jam imokama jo dviej mnesi vidutinio darbo umokesio
dydio ieitin imoka, jeigu statymai ar kolektyvins sutartys nenu
stato kitaip.
1. Ieitin imoka - tai viena i garantini imok ri, kurios l
tikslas yra utikrinti tam tikr laik minimalias gyvenimo las dar
buotojams, netekusiems darbo ne dl nuo j priklausani prie
asi. Komentuojamame straipsnyje numatomi du ieitins imo
kos skaiiavimo bdai.
2. Kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 straipsn, ieitin 2
imoka priklauso visiems tuo pagrindu atleidiamiems darbuotojams,
o jos dydis - nuo atleidiamo darbuotojo nepertraukiamojo darbo
stao toje darbovietje ir nuo jo gauto vidutinio darbo umokesio.
Ieitins imokos dydio skaiiavimo bdas iuo atveju grindiamas
principu, kad darbdavys daugiau turi mokti tam ne dl jo kalts
atleidiamam darbuotojui, kuris ilgai dirbdamas arba dl savo kvalifikacijos ar pareig atsakingumo daugiau nusipeln monei.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nutraukus 3
darbo sutart ne pagal DK 129 straipsn, o kitais DK arba kituose
161
140-141 str.
statymuose nustatytais atvejais, kai nra darbuotojo kalts, jam

imokama jo dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio
ieitin imoka. Toki imok gali tekti mokti nutraukiant darbo
sutart pagal DK 139 straipsn, taip pat pagal DK 136 straipsnio
1 dalies 2, 3, 4 ir 6 punktus ir to straipsnio 2 dal.
Komentuojamoje normoje numatyta, kad kiti statymai ir kolektyvins sutartys gali nustatyti kitokius ieitins imokos dydius.
Pirma, pabriame, kad jokiais norminiais teiss aktais ieitins
imokos dydis, nustatytas DK 140 straipsnyje, negali bti sumaintas (DK 4 str. 4 d.). Antra, ieitins imokos dydis kolektyvinje
sutartyje gali bti padidintas ne tik DK 140 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, bet ir tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 straipsn, iskyrus mones, staigas ir organizacijas, kurios yra finansuojamos i valstybs, savivaldybi biudet ar
valstybini fond l.
14 X STRAIPSNIS
Atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka
1. Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo dar
buotoju jo atleidimo dien, jeigu statymais ar darbdavio ir darbuotojo
susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.
2. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dien privalo imokti vi
sas jam priklausanias pinig sumas, nustatyta tvarka upildyti dar
buotojo valstybinio socialinio draudimo paymjim ir darbuotojo dar
bo sutart|.
3. Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo iduoti jam pay
m apie darb, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradios ir
pabaigos datas, o darbuotojo praymu - darbo umokesio dyd ir dar
bo vertinim (charakteristik).
1. Atleidimo i darbo diena, jeigu darbdavio ir darbuotojo susita
rimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, laikoma paskutin dar
buotojo darbo diena, kuri jis dirbo ir u kuri jam priklaus darbo
umokestis.
2. Atsiskaitymo su atleidiamu i darbo darbuotoju procedra su
sideda i dviej dali: finansins ir teisins.
Darbdavys privalo imokti visas darbuotojui priklausanias sumas pagal DK 206 straipsnio taisykles.
Darbdavys privalo nustatyta tvarka upildyti darbuotojo valstybinio socialinio draudimo paymjim ir darbuotojo darbo sutart. Su-
162
141 str.
prantama, tuos dokumentus darbuotojas turi pateikti darbdaviui laiku. Pabriame, kad statymai nenumato joki prieasi, dl kuri
darbdavys galt udelsti atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju. Pavlavus atleidiamam darbuotojui imokti darbo umokest ir kitokias jam priklausanias sumas, darbdaviui atsiras padarini, numatyt DK 207 straipsnio 1 dalyje, o laiku nesutvarkius
atleidimo i darbo dokument gali tekti sumokti u priverstins
pravaiktos laik.
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojo 3
pageidavimu darbdavys privalo iduoti jam paym apie darb, darbo
umokest ir darbo vertinim (charakteristik). Tai reikia, kad
toki duomen be darbuotojo sutikimo darbdavys niekam teikti negali, iskyrus atvejus, kai t duomen gali pareikalauti teissaugos ar
kiti statym galioti organai.
163
142-143 str.
XIII SKYRIUS
DARBO LAIKAS
1
4
2
STRAIPSNIS
Darbo laiko svoka

Darbo laikas - tai laikas, kur darbuotojas privalo dirbti jam pavest
darb, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.
1. Pagal komentuojam straipsn darbo laikas pirmiausiai supran- i
tarnas kaip laikotarpis, per kur darbuotojas privalo atlikti darbo su
tartyje nurodytas pareigas, t. y. dirbti tam tikros profesijos, specialy
bs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas
darbovietje nustatytai darbo tvarkai. Tai apima ne tik faktikai dirbt
laik, kai darbuotojas dirbo savo tiesiogin darb, bet ir su darbu
neatskiriamai susijusius procesus: budjim darbe ir namuose, tar
nybin komandiruot (ar t jos dal, kuri darbuotojas atliko savo
darbo pareigas ne darbo sutartimi sulygtoje darbo vietoje), laik,
reikaling parengti ir sutvarkyti darbo viet, darbo rankius, saugos
priemones ir kt.
2. DK ir kiti norminiai teiss aktai gali nustatyti laikotarpius, per 2
kuriuos darbuotojas, nors ir nedirbo jam pavesto darbo, bet dl savo
garantinio pobdio ie laikotarpiai skaitomi darbo laik. Prie to
ki laikotarpi priskirtinas tarnybins kelions kit vietov laikas,
papildomos ir specialios darbo pertraukos, privalom medicinos ap
ir laikas, stauots, kvalifikacijos klimas, prastovos ir nualini
mo nuo darbo laikas, kai darbuotojas privalo laikytis darbovietje
nustatytos tvarkos.
1
4
3
STRAIPSNIS
Darbo laiko struktra
1. darbo laik eina:
1) faktikai dirbtas laikas, budjimas darbe ir namuose;
2) tarnybins komandiruots, tarnybins kelions kit vietov laikas;
165
143 str.
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo rankiams, saugos priemo

nms paruoti ir sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teiss aktus skaitomos dar
bo laik;
5) privalom medicinini apir laikas;
6) stauot, kvalifikacijos klimas darbovietje ar mokymo centruose;
7) nualinimo nuo darbo laikas, jeigu nualintas darbuotojas privalo
laikytis nustatytos darbovietje tvarkos;
8) prastovos laikas;
9) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
2. darbo laik neeina:
1) pravaikta;
2) neatvykimas darb administracijos leidimu;
3) valstybini, visuomenini ar pilieio pareig atlikimas, karin tar
nyba arba mokomosios karins pratybos;
4) nedarbingumo laikas;
5) pertraukos pailsti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamain), kas
savaitinis poilsis, vents, atostogos;
6) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
1. Esmin darbo laiko sudedamoji dalis yra faktikai dirbtas lai
kas, jis turt bti suprantamas tik kaip ta darbo proceso dalis, ku
ri darbuotojas dirbo savo tiesiogin darb, nors i faktikai dirbto
laiko paprastai nra iskiriamas laikas, reikalingas darbo vietai, dar
bo rankiams, saugos priemonms parengti ir sutvarkyti. Faktikai
dirbtas laikas skaiiuojamas darbo dienomis ar darbo valandomis,
iskiriama darbo laiko dalis nakt, budjimas, virvalandinis darbas,
darbas esant nukrypim nuo normali darbo slyg bei darbas ven
i ir poilsio dienomis. Faktikai dirbtam laikui artima kategorija budjimas. Nors budjimo metu darbuotojas ir neatlieka tiesioginio
darbo, bet yra pasirengs atlikti reikalingus veiksmus, kai reikia u
tikrinti darbo tvark monje ar garantuoti neatidliotin darb at
likim. Iskirtinos dvi budjimo rys: budjimas darbe ir budjimas
namuose. Budjimo darbe laikas prilyginamas faktikai dirbtam dar
bo laikui, o budjimas namuose - ne maiau kaip pusei darbo laiko
2. Tarnybins komandiruots, tarnybins kelions kit vietov
laikas skaitomas darbo laik pagal faktin tarnybinje kelionje ar
tarnybinje komandiruotje sugait laik. iuo atveju svarbu su
vokti, kas yra tarnybin komandiruot ir tarnybin kelion, o kas
paprasiausiai priskirtina specifiniam darbo pobdiui. DK nepa
teikia i svok apibrimo, bet, sistemikai aikinant Kodekso
166
XIII SKYRIUS. Darbo laikas
143 str.
nuostatas, komandiruot bt galima apibdinti kaip darbuotojo

siuntim darbdavio nurodymu ir darbdavio nustatytu terminu atlikti
tarnybin uduot ne nuolatinje darbo vietoje. Tarnybins komandiruots nereikt painioti su darbu, kuris pagal savo pobd
yra susijs su darbo atlikimu kelionje, lauko slygomis, susijs su
vaiavimu ar yra kilnojamojo pobdio, nes pastarasis traktuotinas
kaip darbo sutartimi sulygtas darbas, o ne tarnybin komandiruot.
Atkreiptinas dmesys, kad tokiu atveju skiriasi ir kompensavimo mechanizmas, t. y. darbuotojams, kuri darbas yra kilnojamojo pobdio arba susijs su kelionmis, kompensuojamos su tokiu darbo pobdiu susijusios padidjusios ilaidos, o tarnybins komandiruots
atveju papildomai prie darbo umokesio mokami dienpinigiai ir
kompensuojamos kitos su komandiruote susijusios ilaidos (plaiau
r. DK 216 str. ir 220 str. komentar). Kalbant apie tarnybins kelions kit vietov laik, pamintina, kad DK kaip atskir kategorij tarnybin kelion iskiria perkeliant darbuotoj kitoje vietovje esant darb (r. DK 221 str. komentar), kartu nustatant
papildomas su kelione susijusias garantijas - kelionpinigius, dienpinigius u kelionje ibt laik bei darbo umokest u isiruoimo
kelion ir sikrimo naujoje vietoje laik, bei, o tai svarbiausia pagal
komentuojam straipsn, darbo umokest u kelionje ibt laik.
3. darbo laik skaitomas laikas, reikalingas darbo vietai, darbo 4
rankiams, saugos priemonms parengti ir sutvarkyti. Atkreiptinas
dmesys, kad komentuojama nuostata pagal savo esm svarbi ne
tiek darbo laiko apskaitos poiriu, kiek kaip garantin nuostata
darbuotojams. Laikas darbo vietai, rankiams, saugos priemonms
parengti ir sutvarkyti yra glaudiai susijs su faktikai dirbtu laiku,
todl paprastai nra iskiriamas atskir kategorij. Vadovaujantis
komentuojamomis nuostatomis, darbdavys negali reikalauti i dar
buotojo, kad parengiamieji ir tvarkymo darbai bt atliekami ne dar
bo metu, o darbo laik bt skaitomas tik tas laikas, kur darbuo
tojas atliko darbo funkcijas. Kita vertus, darbuotojo piktnaudiavimo
atveju darbo laik gali bti skaitomas ne visas darbo vietos, darbo
ranki, saugos priemoni parengimo ir sutvarkymo laikas, o tik tam
racionaliai reikalingas darbo laikas, t. y. pagrstas laikas atlikti to
kius darbus.
4. darbo laik eina pertraukos darbe, pagal norminius teiss ak- 5
tus skaitomos darbo laik. Pagal komentuojamas nuostatas dary
tina ivada, kad negalima apsiriboti DK nurodytomis pertraukomis,
kurios skaitomos darbo laik, nes tokios pertraukos gali bti nu
statytos ir kituose statymuose, Vyriausybs nutarimuose, kituose nor167
143
str.

santykiai
miniuose teiss aktuose, jais patvirtintose higienos normose, kolektyvinse sutartyse ir pan. DK iskirtos darbo laik skaitomos papildomos ir specialios pertraukos (DK 159 str. ir Vyriausybs 2003 m.
vasario 3 d. nutarimas Nr. 160 Dl papildom ir speciali pertrauk, skaitom darbo laik, nustatymo tvarkos patvirtinimo1) bei
pertrauka krtimi maitinaniai moteriai (DK 278 str. 8 d.).
5. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 5 punkt darbo laik
eina privalom medicinos apir laikas. Nagrinjamu atveju pri
valomos medicinos apiros svoka laikoma tik kaip su darbu susi
js medicininis patikrinimas, t. y. neapima toki savo esme privalo
mj apir, pavyzdiui, apira vairuotojo paymjimui (iskyrus,
kai asmuo dirba vairuotoju ar darbo funkcijos susijusios su trans
porto priemons vairavimu), aunamajam ginklui gauti (iskyrus, kai
darbuotojo darbas susijs su aunamuoju ginklu, pavyzdiui, apsau
gos darbuotojo darbas). darbo laik skaitytini privalomi sveikatos
patikrinimai ivardijami DK 265 straipsnyje, o vadovaujantis DK
265 straipsnio 8 dalimi, Vyriausyb nustato profesij, darb, kuriuos
dirbantys asmenys sidarbindami ir vliau privalo periodikai tikrin
tis sveikat, sra ir sveikatos patikrinimo tvark (plaiau r. DK
265 str. komentar).
6. Reikt atkreipti dmes kelis stauots, kvalifikacijos klimo
darbovietje ar mokymo centruose skaitymo darbo laik aspek
tus. Negalima painioti savarankiko darbuotoj mokymosi su sta
uotmis ir kvalifikacijos klimu. Nors nei DK, nei kituose staty
muose nra apibrtos stauots ar kvalifikacijos klimo svokos,
sistemikai aikinant komentuojam straipsn ir DK 181 straipsn bei
127 straipsn, stauote ar kvalifikacijos klimu pripaintinas ne vi
soks profesini gdi, gebjim tobulinimas ar nauj darbui rei
kaling savybi gijimas, bet tik vykdomas darbdavio siuntimu ir dar
buotojo sutikimu. I to kildinama ir darbuotojo atsakomyb DK
127 straipsnyje nustatyta tvarka atlyginti darbdavio per paskutinius
vienerius metus patirtas darbuotojo mokymo, stauoi, kvalifika
cijos klimo ilaidas, jeigu darbuotojas savo pareikimu nutraukia
darbo sutart be svarbi prieasi.
7. Nualinimo nuo darbo laikas darbo laik skaitomas tik iimti
niais atvejais, t. y. jeigu nualintas darbuotojas privalo laikytis nusta
tytos darbovietje tvarkos - bti darbo vietoje, laikytis darbo reimo,
vidaus darbo tvarkos taisykli. Paprastai nualinus nuo darbo nuali
nimo laikas darbo laik neskaitomas ir nemokamas darbo umo1
inios. 2003, Nr. 14-559.
168
143
str.
kestis. Tokia nuostata pagrsta tuo, kad darbuotojas gali bti nualintas nuo darbo tik dl jo kalts: jei pasirod darbe neblaivus, apsvaigs
nuo narkotini ar toksini mediag (r. DK 123 str. komentar), atsisak nustatytu laiku pasitikrinti sveikat (r. DK 265 str. komentar). Kitais atvejais darbuotojas gali bti nualintas nuo darbo tik statym nustatytais pagrindais. Pagal ATPK 291 straipsn nualinimas nuo
darbo (pareig) gali bti skiriamas u tam tikr ri teiss paeidimus, darbuotojo padarytus atliekant tarnybos pareigas.
8. Prastovos laikas darbo laik skaitomas visada. Atsivelgiant 9
tai, dl kieno kalts paskelbta prastova, gali skirtis darbo umokes
tis, kompensacij darbuotojams dydis, bet ne darbo laiko apskaita.
9. darbo laik gali eiti ir kit normini teiss akt nustatyti laiko- 10
tarpiai. Komentuojamame straipsnyje nenustatyta isamaus darbo lai
ko sudedamj dali srao, bet nurodoma, kad kiti darbo laik skaitytini laikotarpiai gali bti nustatyti kituose norminiuose teiss aktuose,
t. y. ne tik statymuose, bet ir postatyminiuose norminiuose teiss
aktuose. Atkreiptinas dmesys, kad ir kituose DK straipsniuose yra
laikotarpi, kurie skaitomi darbo laik, pavyzdiui, kai darbai sustabdomi sugedus darbo priemonei (r. DK 266 str. komentar).
10. Pravaikta, nebuvimas darbe be pateisinamos prieasties ir be 11
darbdavio, jo galioto asmens ar administracijos leidimo neeina
darbo laik. Jeigu darbuotojas nebuvo darbe vis darbo dien (dar
bo pamain), darbo laik neskaitoma visa darbo diena (pamaina).

Jei darbuotojas nebuvo darbe dal dienos, darbo laik neskaito
mas visas faktikai darbe nebtas laikas, net jeigu jis yra minimalus,
pavyzdiui, viena valanda.
11. darbo laik taip pat neeina neatvykimas darb administ- 12
racijos leidimu. Kitaip nei pravaikta, neatvykimas darb admi
nistracijos leidimu nra darbo drausms paeidimas.
12. darbo laik neeina valstybini, visuomenini ar pilieio pa- 13
reig atlikimas, karin tarnyba ar mokomosios karins pratybos.
darbo laik neeina laikas atlikti ias valstybines ir visuomenines pa
reigas: gyvendinti rinkim teis, atlikti Seimo nario pareigas, at
vykti kvotos, parengtinio tardymo organus, prokuratr ir teism
kaip liudytojui, nukentjusiajam, specialistui, vertjui ar kviestiniam,
visuomeniniam kaltintojui, visuomeniniam gynjui, visuomenins or
ganizacijos arba darbuotoj kolektyvo atstovui, vykdyti Valstybs kon
trols uduotis, atlikti donoro pareigas. statymai gali nustatyti ir
kitas valstybines ir visuomenines pareigas, kuri atlikimas skaito
mas darbo laik. Kalbant apie pilieio pareigas, atkreiptinas dme
sys, kad pastarosios nurodytos ne viename Lietuvos Respublikos sta169
143-144 str.
tyme, bet vadovaujantis Pilietybs statymo 1 3 straipsniu pilieio pareig atlikimu pripaintini veiksmai, susij su Konstitucijos ir statym laikymusi, juose nustatyt pareig vykdymu, Lietuvos Respublikos interes apsauga, pagalba stiprinti jos gali ir autoritet, itikimyb
Lietuvos Respublikai. Karins tarnybos apibrimas pateiktas Karo
prievols statyme2. Vadovaujantis io statymo 3 straipsniu privalomj karo tarnyb sudaro iame statyme nustatytos trukms nuolatin pradin karo tarnyba ir periodikai atliekama nenuolatin karo
tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.
14 13. darbo laik taip pat nra skaitomas nedarbingumo laikas.
Iskirtinos dvi nedarbingumo rys, t. y. nedarbingumo netekimas
dl sualojimo darbe ar profesins ligos, kai darbo vieta ir pareigos
paliekamos, kol bus atgautas darbingumas ar nustatytas invalidu
mas, ir laikinasis nedarbingumas, kai darbuotojas tampa laikinai ne
darbingu ne dl sualojimo ar profesins ligos, o darbo vieta ir pa
reigos paliekamos, kol darbuotojas pasveiks ir sugr darb, iskyrus
DK nustatytas iimtis (r. DK 133 str. komentar).
15 14. Kaip minta io straipsnio komentare, kai kurios darbo per
traukos skaitomos darbo laik. DK nustatyta ir kas neeina darbo
laik, nors darbuotojui paliekama ir darbo vieta, ir darbo pareigos:
1) pertraukos pailsti ir pavalgyti (DK 158 str.); 2) kasdienis (tarp
pamain) poilsis (DK 160 str.); 3) kassavaitinis poilsis (DK 161 str.);
4) veni dienos (DK 162 str.); 5) kasmetins ir tikslins atostogos
(DK 165-182 str.).
16 15. statymuose ir postatyminiuose norminiuose teiss aktuose
gali bti nustatyti ir kiti laikotarpiai, kurie neskaitomi darbo laik.
Nors komentuojamas straipsnis ir neapibria srii, kuriose tokie
laikotarpiai galt bti nustatyti, kiti statymai ir postatyminiai teiss
aktai negali keisti imperatyvi DK nuostat.
144 STRAIPSNIS
Darbo laiko trukm
1. Darbo laikas negali bti ilgesnis kaip keturiasdeimt valand per
savait.
2. Kasdienin darbo laiko trukm neturi viryti atuoni darbo va
land. Iimtis gali nustatyti statymai, Vyriausybs nutarimai ir kolek
tyvins sutartys.
1
2
inios. 2002, Nr. 95-4087.

inios. 1996, Nr. 106-2427.
170
144 str.
3. Maksimalus darbo laikas, skaitant virvalandius, per septynias

dienas neturi viryti keturiasdeimt atuoni valand.
4. Tam tikr kategorij (gydymo, globos (rpybos), vaik aukljimo
staig, energetikos, ryi specializuot tarnyb bei avarij likvidavi
mo specializuot tarnyb ir kit tarnyb, dirbani nepertraukiamo
budjimo reimu) darbuotojams, budtojams patalpose darbo laikas
gali bti iki dvideimt keturi valand per par. Toki darbuotoj vi
dutinis darbo laikas per septyni dien laikotarp neturi viryti ketu
riasdeimt atuoni valand, o poilsio tarp darbo dien laikas privalo
bti ne trumpesnis kaip dvideimt keturios valandos. Toki darb s
ra tvirtina Vyriausyb.
5. Darbuotoj, dirbani ne vienoje darbovietje arba vienoje darbo
vietje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutari, darbo dienos trukm
(kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti) negali bti ilgesn kaip dvyli
ka valand.
1. Darbo laiko norma - statymo nustatyta leistina laiko norma, l
kuri reikia idirbti per tam tikr laikotarp (dien, pamain, savai
t). Prie darbo laiko norm priskirtinos darbo dienos ir darbo pa
mainos trukm, normali ir maksimali darbo savaits trukm. staty
mas nenustato mnesio ar met darbo norm, nors kai kurie darbo
laiko normavimo elementai susij su metinmis darbo laiko normo
mis (pvz., maksimali imto dvideimties valand per metus virvalandini darb norma pagal DK 152 str. 1 d.). Su darbo laiko nor- 2
mavimu glaudiai susijusi svoka - darbo laiko apskaita arba faktinis
darbuotojo dirbtas laikas per nustatyt laikotarp, duomen fiksavi
mas apie darbuotojo atvykim darb ir apie tai, kaip darbuotojas
laikosi nustatytos darbo laiko trukms ir darbo reimo. Darbo laiko
apskaita leidia nustatyti ne tik darbuotojo faktikai dirbt laik per
dien ar savait, bet ir taikyti sudtingesnius darbo laiko normavi
mo derinius, t. y. darbo laiko norm paskirstym per ilgesn laiko
tarp nei viena diena ar savait (sumin darbo laiko apskaita).
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta savaits darbo lai- 3
ko norma. Darbo laiko sutrumpinimo iki keturiasdeimt valand per
savait principas buvo tvirtintas dar 1935 met TDO konvencijoje
Nr. 47 Dl darbo laiko sutrumpinimo iki keturiasdeimt valand
per savait"1. Pagal konvencijos 1 straipsn kiekviena i konvencij
ratifikavusi valstyb nar ireik savo pritarim keturiasdeimties
valand darbo savaits principui, kuris bt taikomas taip, kad ne
nukentt darbuotoj pragyvenimo lygis, ir sipareigojo princip
1
inios. 1996, Nr. 27-649.

171
144 str.
taikyti vairioms darbuotoj kategorijoms, remiantis isamiomis kai

kuri TDO konvencij, kurias TDO valstyb nar yra ratifikavusi,
nuostatomis. Komentuojamo straipsnio 1 dalis atitinka konvencijoje
nurodyt princip: keturiasdeimties valand savaits darbo laiko
kiek galima ilgiausio vardijimas reikia, kad, pavyzdiui, kolektyvinje sutartyje nedraudiama susitarti ir dl trumpesnio darbo laiko.
Kyla klausimas: ar keturiasdeimties valand savaitinis darbo laikas
taikytinas vienai darbo sutariai, vienam darbui, vienai darbovietei,
ar apskritai sietinas su kiekvieno darbuotojo, kaip darbo teisini santyki subjekto, darbu, neatsivelgiant tai, kiek darb ir keliose darbovietse jis dirba. Atsakyti klausim bt galima sistemikai
aikinant komentuojamo straipsnio 1 dal ir 5 dal, t. y. esant penki
darbo dien savaitei darbuotoj, dirbani ne vienoje darbovietje
arba vienoje darbovietje, bet ne tik pagrindin, bet ir papildom
darb, darbo dienos trukm (kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti) negali bti ilgesn kaip dvylika valand, t. y. darbo savaits laikas
negali viryti keturiasdeimties valand. Tiesa, toks reguliavimas neatitinka mintos konvencijos tiksl, jos preambulje motyvuojant
darbo laiko sutrumpinim atkreipiamas dmesys, kad nedarbas gavo tok didel mast ir trunka tok ilg laik, kad dabar pasaulyje
milijonai darbuotoj kenia nuo skurdo ir nepritekli, u kuriuos jie
neatsako ir nuo kuri jie turi teis bti tinkamai apsaugoti. I konvencijos teksto darytina logika ivada, kad vienas darbo laiko sutrumpinimo tiksl buvo sukurti darbo viet asmenims, neturintiems
darbo, o neribojant galimybs dirbti keliose darbovietse ar pagal
kelias darbo sutartis is tikslas nebt pasiektas.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikiama bendroji darbo
laiko norma, nustatanti maksimali atuoni darbo valand darbo
dien, kurios privalo laikytis vis ri mons, staigos ir organizacijos, nesvarbu, kokia j nuosavybs forma. Atkreiptinas dmesys, kad pagal DK 147 straipsn darbuotojams nustatoma penki
darbo dien savait su dviem poilsio dienomis. monse, kuriose
dl gamybos pobdio ar kit slyg penki darbo dien savait
nemanoma, nustatoma ei darbo dien savait su viena poilsio
diena. Bt logika manyti, kad maksimali atuoni darbo valand darbo diena taikytina penki darbo dien savaitei, bet komentuojamo straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kad esant ei darbo dien savaitei taikoma trumpesn kasdien maksimali darbo laiko
trukm. Reikia pripainti, kad maksimali atuoni darbo valand
darbo diena taikoma ir dirbant eias dienas per savait. Komentuojamoje straipsnio dalyje taip pat nurodyta, kad statymai, Vy172
144 str.
riausybs nutarimai ir kolektyvins sutartys gali nustatyti atuoni
valand darbo dienos taisykls iimtis. Teorikai iimtys gali bti
dvejopos - sutrumpinanios ir pailginanios nustatyt maksimali
darbo dienos (pamainos) trukm. Kalbant apie ilgesn darbo dienos trukm, reikia pasakyti, kad tokias iimtis nustato DK: 1) virvalandinis darbas (DK 152 str.); 2) tam tikr kategorij darbuotoj
darbas (DK 144 str. 2 d.); 3) darbuotoj, dirbani ne vienoje
darbovietje arba vienoje darbovietje, bet pagal dvi ar daugiau
darbo sutari, darbas (DK 144 str. 5 d.).
Svarbiausia bt atsakyti klausim, ar kiti statymai, Vyriausybs
nutarimai ir kolektyvins sutartys gali nustatyti ilgesn darbo dienos
trukm nei DK nustatyta bendroji norma? DK 10 straipsnio 3 dalyje
nurodyta, kad nustatant normos reikm turi bti atsivelgiama
DK ir aikinamos normos tikslus ir udavinius. Pagal savo esm norma, nustatanti maksimali kasdienio darbo laiko trukm, yra aikiai
garantinio pobdio, t patvirtina ir paiame DK nurodyti atvejai,
kai nustatomos kitos nei bendroji norma taisykls, t. y. DK iimtims
nustatyti suteikia toki pai svarb kaip ir bendrajai garantinei normai. Darytina ivada, kad pagal DK emesns galios norminis teiss
aktas, t. y. kitas statymas, savarankikai negali nustatyti ilgesns nei
komentuojamame straipsnyje nustatyta kasdien darbo laiko trukm. Tuo tarpu DK 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad darbo statymai nustato maksimali darbo laiko trukm, traktuotina kaip
galimyb statymu nustatyti papildomas darbo laiko trukms garan-
tijas tam tikr kategorij darbuotojams, pavyzdiui, nustatyti sutrumpint darbo laik asmenims iki atuoniolikos met pagal Darbuotoj
saugos ir sveikatos statymo 36 straipsnio 7 dal1. Vyriausybs
nutarimu taip pat negalima nustatyti ilgesns maksimalios darbo laiko trukms nei DK nustatytas atuoni valand kasdienis darbo laikas, nes pagal DK 4 straipsnio 2 dal Vyriausybs priimt normini
teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuotoj padt, palyginti
su ta, kuri nustato DK ir kiti darbo statymai, negalioja. Analogika nuostata pagal DK 4 straipsnio 4 dal taikytina ir kolektyvinms
sutartims. Atkreiptinas dmesys, kad darbuotojo padties pabloginimo suvokimas negali bti suprantamas kaip kiekvieno darbuotojo
asmeninio apsisprendimo laisv, nes iuo atveju DK nustatytos garantijos turi vieojo intereso poymi. Taigi, sistemikai aikinant
komentuojamo straipsnio nuostat, nurodani, kad DK nustatytos
maksimalios atuoni darbo valand darbo dienos iimtis gali nustatyti statymai, Vyriausybs nutarimai ir kolektyvins sutartys, da1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

173
144 str.
rytin ivada, kad tokiu bdu gali bti nustatyta tik trumpesn, nei
DK nurodyta, kasdienio darbo laiko trukm.
4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus dar
bo laikas per septynias dienas, kuris, skaitant virvalandius, negali
viryti keturiasdeimt atuoni valand. i norma turt bti taiko
ma kartu su DK 152 straipsnio norma, nustatania, kad darbuotojo
virvalandinis darbas per dvi dienas i eils neturi viryti keturi va
land. Taikant abu straipsnius kompleksikai, darytina ivada, kad
tais atvejais, kai yra leidiami virvalandiniai darbai, j trukm per
septynias dienas neturi viryti atuoni valand, nors jei bt taiko
mas DK 152 straipsnis neatsivelgiant DK 144 straipsnio 3 dalyje
nustatytus apribojimus, per septynias dienas bt leidiami virva
landiniai darbai iki dvylikos valand.
5. Pagal DK 144 straipsnio 4 dal tam tikr kategorij (gydymo,
globos (rpybos), vaik aukljimo staig, energetikos, ryi specia
lizuot tarnyb bei avarij likvidavimo specializuot tarnyb ir kit
tarnyb, dirbani nepertraukiamo budjimo reimu) darbuotojams,
budtojams patalpose darbo laikas gali bti iki dvideimt keturi
valand per par. Toki darbuotoj vidutinis darbo laikas per septy
nias dienas neturi viryti keturiasdeimt atuoni valand, o poilsio
tarp darbo dien laikas privalo bti ne trumpesnis kaip dvideimt
keturios valandos. Atsivelgiant tai, kad pagal DK 150 straipsn
darbai, dirbami virijant DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyt ketu
riasdeimties valand darbo savaits trukm, visais atvejais laikomi
virvalandiniais darbais, u darbo laik, virijant normali mnesio
darbo laiko trukm, turi bti apmokama kaip u virvalandin dar
b. Jeigu dirbant iki dvideimt keturi valand per par vedama
sumin darbo laiko apskaita, darbo laiko trukm per sumins darbo
laiko apskaitos apskaitin laikotarp neturi viryti darbuotojams nu
statyto darbo valand skaiiaus, apskaiiuoto pagal savaits ketu
riasdeimties darbo valand darbo laiko trukm. Tais atvejais, kai
apskaitiniu laikotarpiu virijamas darbuotojams nustatytas darbo va
land skaiius, apskaiiuotas pagal savaits keturiasdeimties darbo
valand darbo laiko trukm, virytas darbo laikas kompensuojamas
DK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka - darbuotojams j pa
geidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio die
na (dienos) darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos tai
syklse nustatyta tvarka arba papildomai apmokama kaip u
virvalandin darb. Pagal DK 144 straipsnio 4 dal galima dirbti ne
bet kokius darbus, o tik darbus, nurodytus Vyriausybs patvirtinta
me srae. Toks sraas darb, kai darbo laikas gali bti iki dvide174
144 str.
imt keturi valand per par, sraas buvo patvirtintas Vyriausybs

2003 m. gegus 14 d. nutarimu Nr. 587 Dl darb, kuriuose gali
bti taikoma iki dvideimt keturi valand per par darbo laiko trukm, srao, darbo ir poilsio laiko ypatum ekonomins veiklos srityse, darb, slyg, kurioms esant gali bti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo monse,
staigose, organizacijose patvirtinimo"1. Atkreiptinas dmesys, kad
dirbant srae nurodytus darbus, darbo dienos (pamainos) trukm
gali bti ilgesn negu atuonios valandos tik tais atvejais, jeigu darbo ar gamybos pobdis neleidia organizuoti darb nustatant darbo
dienos (pamainos) trukm, nevirijani atuoni valand. sra
traukti ie darbai:
1) budjimas: a) apsaugos darbuotoj; b) sarg - moni, staig 8
ir organizacij pastatuose, teritorijose, statyb aiktelse; c) stebint
galimus mik gaisrus; d) priirint svartynus; e) mons civilins
saugos formuots (gelbjimo grups) personalo, i j mons ugnia
gesi; f) augal apsaugos tarnybos agronom, dirbani pasienio au
gal karantino punktuose; g) veterinarijos gydytoj - pasienio kon
trols punkt veterinarijos postuose; h) hidrometeorologijos
tarnybos budinij specialist (sinoptik, asistent, stebtoj, me
teorolog, hidrolog, technik ir kit darbuotoj, kuri darbas susi
js su hidrometeorologins informacijos apdorojimu ir platinimu);
i) valstybini aplinkos apsaugos inspektori, vykdani valstybin
aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo kontrol;
2) budjimas, siekiant utikrinti darb ar teikiam paslaug tsti
num ar alinti objekt, rengini darbo sutrikimus, avarijas, kuriuos
atlieka: a) jr uosto budintys laiv kapitonai, laiv kapiton pad
jjai, mechanikai, elektromechanikai, jreiviai, motoristai, radistai,
elektrikai, laiv aldymo rengim mechanikai ir mainistai; b) jr
uost navigacins rangos aptarnavimo budintysis personalas (vy
turius priirintys darbuotojai, techniniai darbuotojai - budjimo
metu), koordinacinio gelbjimo centro darbuotojai (kapitonai ko
ordinatoriai, vyresnieji specialistai - ekstremali gamtini situacij
atvejais budjimo metu); c) oro uost skrydi reguliavimo perso
nalas, navigacins rangos aptarnavimo budintysis personalas (radiolokatorius, radijo sistuvus, fiksuoto ryio tinkl, nuotolinio val
dymo ir kitus renginius priirintys ininieriai ir technikai), paiekos
ir gelbjimo koordinacinio centro koordinatoriai - ekstremali situ
acij atvejais budjimo metu; d) radijo ir televizijos centr, stoi
1
inios. 2003, Nr. 48-2120.

175
144 str.
bei vis ri telefoninio ryio technologin rang aptarnaujantis

budintysis personalas, vis ri telefoninio ryio budintys operatoriai; e) vis ri energijos, gamtini duj gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo moni budintysis personalas, avarini tarnyb
personalas; f) but kio remonto ir eksploatavimo moni avarini
tarnyb budintysis personalas; g) gatvi apvietimo elektros tinkl
dispeerini tarnyb budintysis personalas; h) vandens tiekimo moni, nuotek valymo rengini budintysis personalas; i) dispeerizuot lift budintys liftininkai ir lift elektromechanikai; j) katilini
mainistai, krikai, operatoriai; k) naftos ir duj degalini operatoriai (pardavjai); 1) civilins saugos staig, radijo, televizijos centr
(stoi), pato, telekomunikacij, keli prieiros ir miest komunalinio kio tarnyb budintysis personalas; m) autobus stoi, miest taksi moni, jr ir oro uost, prieplauk budintysis personalas,
aptarnaujantis keleivius (kasininkai, dispeeriai, pamainos mechanikai, remonto dirbtuvi meistrai, administratoriai, bagao saugojimo sandlininkai, valytojai, kiti darbuotojai); n) geleinkelio transporto objekt tvarkdariai, budtojai, avarini tarnyb darbuotojai;
o) naftos gamybos moni ir naftos produkt gamybos moni budintysis personalas, avarini tarnyb personalas;
3) darbai (budjimas) sveikatos prieiros, socialins globos, vie
timo, poilsio staigose, kuriuos atlieka: a) greitosios medicinos
pagalbos tarnyb personalas (gydytojai, bendrosios praktikos slau
gytojai ir bendruomens slaugytojai, vairuotojai, vairuotojai-pagalbiniai darbuotojai, paramedikai - vairuotojai, budintys automobi
lius aptarnaujantys mechanikai), ligonini budintysis personalas,
licencijuot ukreiamj lig kontrols ir profilaktikos sveikatos
prieiros staig personalas (gydytojai epidemiologai ir j pad
jjai, i j medicininio karantino post gydytojai epidemiologai ir
j padjjai, gydytojai parazitologai ir j padjjai, laborantai mik
robiologai, medicinos entomologai, dezinfektologai, dezinfekuotojai ir kiti (esant ukreiamosios ligos (lig) protrkiui ar epide
mijoms); b) vietimo, socialins globos, poilsio staig budintysis
personalas;
4) darbuotoj, dirbani pagal darbo sutart, budjimas Vidaus
reikal ministerijos, Krato apsaugos ministerijos, Specialij tyri
m tarnybos, Valstybs saugumo departamento sistemos, Muitins
departamento prie Finans ministerijos sistemos, Kaljim depar
tamento prie Teisingumo ministerijos staigose;
5) Lietuvos Respublikos Prezidentroje, Lietuvos Respublikos Sei
mo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybs kanceliarijoje,
ministerijose, Vyriausybs staigose, kitose valstybs ir savivaldybi
176
144-145 str.
institucijose bei staigose ar j struktriniuose padaliniuose arba juos

aptarnaujaniose monse, staigose ir organizacijose: a) vairuotoj
budjimas patalpose laisvu nuo vairavimo laiku, jeigu nepertraukiamo vairavimo trukm per par nevirija keturi su puse valand,
bendra kasdienio vairavimo trukm nevirija devyni valand ir darbo (pamainos) trukm nevirija dvylikos valand; b) paskirt budti
automobilius aptarnaujani mechanik, dispeeri ir pato pasiuntini (kurjeri) budjimas.
6. DK normos nedraudia darbuotojams dirbti keliose darbovie- 9
tse arba vienoje darbovietje kelis skirtingus darbus. Tokiu atveju
darbuotojo darbo dienos trukm (kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti) negali bti ilgesn kaip dvylika valand. Darbo dienos trukm negali viryti dvylikos valand per dien, nesvarbu, dirbama vienoje ar keliose monse. Atkreiptinas dmesys, kad, dirbant vienoje
monje kelis skirtingus darbus, DK nenustato komentuojamo
straipsnio 3 dalyje nustatytos maksimalios keturiasdeimt atuoni
valand darbo laiko normos per septynias dienas iimi.
145 STRAIPSNIS
Sutrumpintas darbo laikas
1. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:
1) asmenims iki atuoniolikos met - pagal Darbuotoj saugos ir svei
katos statymo nuostatas;
2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenks
ming veiksni dydiai virija darbuotoj saugos ir sveikatos teiss ak
t nustatytus leistinus ribinius dydius (kiekius) ir kai techninmis ar
kitomis priemonmis j kiekio darbo aplinkoje sumainti iki sveikatai
nekenksming dydi nemanoma, darbo laikas nustatomas atsivel
giant darbo aplink, bet ne ilgesnis kaip trisdeimt eios valandos
per savait;
3) asmenims, dirbantiems nakt.
2. Darbuotoj, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine,
emocine tampa, darbo laiko sutrumpinimo tvark nustato Vyriausyb.
1. Sutrumpintas darbo laikas - atsivelgiant darbo slygas ar dar- i

buotojo ami, DK, statymo ar kito norminio teiss akto nustatytas
u normali darbo dienos ir savaits trukm trumpesnis darbo laikas. DK tvirtintus pagrindus nustatyti sutrumpint darbo laik galima
suskirstyti keturias grupes: 1) dl darbuotojo amiaus; 2) dl
kenksming darbo slyg; 3) dl darbo reimo; 4) dl ypatingo darbo
pobdio.
177
145 str.
2. Sutrumpint darbo laik dl darbuotojo amiaus, t. y. asmenims

iki atuoniolikos met, nustato Darbuotoj saugos ir sveikatos sta
tymo 36 straipsnio 7 dalis1: 1) paaugliams (pagal Darbuotoj sau
gos ir sveikatos statymo 2 straipsnio 24 dal paauglys - jaunas as
muo, kuriam yra ne maiau kaip eiolika ir ne daugiau kaip
atuoniolika met, - ne daugiau kaip atuonios valandos per par
kartu su kasdiene pamok trukme ir ne daugiau kaip keturiasde
imt valand per savait kartu su pamok trukme per savait; 2) vai
kams (pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2 straipsnio
36 dal vaikas -jaunas asmuo iki eiolikos met) - iki dviej valan
d mokslo met laiku ir dvylikos valand per savait, jeigu dirbama
trimestro arba pusmeio metu, taiau ne tada, kai mokykloje vyksta
pamokos, arba septynios valandos per dien ir trisdeimt penkios
valandos per savait, kai dirbama ne maiau kaip savait ne mokslo
met laiku (is darbo laikas gali bti pailgintas iki atuoni valand
per dien ir keturiasdeimties valand per savait vaikams, kuriems
sukako penkiolika met).
3. Nustatant sutrumpint darbo laik asmenims, dirbantiems dar
bo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksming veiksni dydiai virija
darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatytus leis
tinus ribinius dydius (kiekius), reikia atkreipti dmes, kad tokiu
atveju sutrumpinti darbo laik leistina tik tuo atveju, kai technin
mis ar kitomis priemonmis j kiekio darbo aplinkoje sumainti iki
sveikatai nekenksming dydi nemanoma. Komentuojama DK
nuostata ir DK 191 straipsnis pareigoja darbdav pirmiausiai imtis
vis reikiam priemoni sudaryti normalias ir sveikas darbo slygas,
ir tik jeigu to padaryti nemanoma, turi bti trumpinamas darbo lai
kas. Komentuojamo straipsnio prasme svoka nemanoma" rei
kia, kad darbdaviui nepaliekama teis pasirinkti jam ekonomikai
naudingesn variant, t. y. jeigu darbdaviui pigiau sutrumpinti dar
bo laik - t ir padaryti. Toks sprendimas bt pagrstas tik tuo atve
ju, jeigu sudaryti normalias ir sveikas darbo slygas reikt nepro
tingai dideli snaud ir bt vadovaujamasi DK 35 straipsnio
reikalavimais. Tokiu atveju darbdavys galt taikyti kompleksin
sprendim, t. y. bent i dalies pagerinti darbo slygas ir maiau trum
pinti darbo laik, kadangi kuo blogesns darbo slygos, tuo daugiau
darbo laikas turt bti trumpinamas. Pagal komentuojamo straips
nio dal darbo laikas nustatomas atsivelgiant darbo aplink, kuri
nurodoma mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls pase (r.
' inios. 2003, Nr. 70-3170.
178
145 str.
DK 264 str. 2 d. 2 p.), bet ne ilgesnis kaip trisdeimt eios valandos

per savait.
4. Asmen, dirbani nakt, darbo laiko sutrumpinimo normas ir 4
tvark nustato DK 154 straipsnis. Naktinio darbo laikas trumpina
mas viena valanda, skaitant atvejus, jeigu dirbama ne nuo dvide
imt antros valandos iki etos valandos, bet iam periodui tenka
bent trys darbo valandos (plaiau r. DK 154 str. komentar).
5. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal darbuotojams, kuri dar- 5
bo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine tampa, darbo
laikas trumpinamas Vyriausybs nustatyta tvarka. iuo atveju dides
n protin ar emocin tampa reikia, kad darbuotoj saugos ir svei
katos reikalavimai nra paeidiami, bet dl darb pobdio, darbo
svarbos, darbo klaid sukeliam padarini ir darbins atsakomybs
darbo laikas turt bti trumpesnis nei dirbant kitok darb. Kaip
pavyzd kuriems darbuotojams bt galima pritaikyti mint norm
bt galima paminti oro, geleinkelio transporto dispeerius, ato
mins elektrins darbuotojus, avarini tarnyb darbuotojus ir pan.
Remdamasi komentuojamo straipsnio 2 dalimi, Vyriausyb
2003 m. rugsjo 30 d. prim nutarim Nr. 11951, kuriuo patvirtino Darbuotoj, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine tampa, darbo laiko sutrumpinimo tvark. Pagal i
tvark sutrumpinta darbo laiko savait nustatoma toki kategorij
darbuotojams:
1) pedagoginiams darbuotojams: a) mokytojams, dirbantiems ben- 6
drojo lavinimo, profesinse, auktesniosiose, neformaliojo vietimo
mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaik globos ir aukljimo
namuose, - ne daugiau kaip trisdeimt eios valandos; b) aukltojams, dirbantiems: ikimokyklinio ugdymo staigose, - trisdeimt eios valandos; bendrojo lavinimo mokyklose (iskyrus specialisias ir
sanatorines mokyklas), vaik globos namuose, - trisdeimt valand;
specialiosiose ir sanatorinse mokyklose, specialiuosiuose vaik
globos ir aukljimo namuose, kdiki namuose, - dvideimt keturios
valandos; c) mokykl priemokyklinio ugdymo pedagogams
-trisdeimt eios valandos; d) specialiesiems pedagogams, dirbantiems: ikimokyklinio ugdymo staigose, - dvideimt keturios valan1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugsjo 30 d. nutarimas Nr. 1195

Dl Darbuotoj, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine
tampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotoj, kuriems nustatytas
sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokjimo slyg patvirtinimo" // inios.
2003, Nr. 93-4205.
179
145 str.
dos; bendrojo lavinimo mokyklose, - dvideimt valand; e) dstytojams, dirbantiems auktosiose, auktesniosiose mokyklose, - ne daugiau kaip trisdeimt eios valandos; f) koncertmeisteriams, akompaniatoriams, dirbantiems mokyklose, meninio ugdymo specialistams,
dirbantiems ikimokyklinio ugdymo staigose ir vaik globos namuose, - dvideimt keturios valandos; g) mokykl socialiniams pedagogams - trisdeimt eios valandos.
Konkrei darbo laiko savaits sandar (pamokos, vadovavimas
klasei, pasirengimas pamokoms, darb tikrinimas ir panaiai) ir jos
trukm mokytojams, mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo,
profesinse, auktesniosiose, neformaliojo vietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaik globos ir aukljimo namuose, ir auktesnij mokykl dstytojams nustato vietimo ir mokslo ministras,
suderins su Finans ministerija ir Socialins apsaugos ir darbo ministerija. Valstybini auktj mokykl dstytoj konkreti darbo laiko
savaits trukm reglamentuojama universitet senat arba kolegij
akademini taryb nustatyta tvarka, o nevalstybini auktj mokykl - statutuose nustatyta tvarka;
2) kdiki nam slaugytojams: a) vyriausiajam slaugos administrato
riui, bendrosios praktikos, bendruomens, vaik ar psichikos sveikatos
slaugytojui nustatoma - dvideimt keturi valand darbo savait;
b) auklms, dirbanioms grupje, - trisdeimties valand darbo savait;
3) farmacijos specialistams, kai j pareigybi aprayme nurodyta
viena ar kelios i i veiklos ri: kontroliuoti (tirti) vaist ir vaisti
ni mediag kokyb; gaminti vaistus ir vaistines mediagas; pakuoti
vaistus ir vaistines mediagas; priimti ir (ar) komplektuoti vaistus
pagal usakymus; iduoti (parduoti) vaistus ir vaistines mediagas
vaistinse, - nustatoma trisdeimt ei valand darbo savait;
4) sveikatos prieiros specialistams: a) kurie teikia sveikatos prie
iros paslaugas pacientams, sergantiems psichikos ligomis, esan
tiems sutrikusio vystymosi, po sunki galvos ir (ar) nugaros smegen
paeidim (traum, insult, navik, vaik cerebrini paralyi ir kt.),
sveikatos prieiros, stacionariose socialins globos ar ugdymo stai
gose; teikia sveikatos prieiros paslaugas pacientams, sergantiems
tuberkulioze, lytikai plintaniomis ar kitomis ukreiamosiomis li
gomis, sveikatos prieiros, stacionariose socialins globos ar ugdy
mo staigose; teikia anesteziologijos-reanimatologijos, intensyviosios
terapijos ar skubios medicinos pagalbos paslaugas; dirba darb, susi
jus su krauju ar jo preparatais, organais ar j iskyromis, bakteriniais,
virusiniais preparatais, kitomis kenksmingomis mediagomis bei j
gamyba, tyrimu, fasavimu, naudojimu ar nukenksminimu; dirba su
180
145-146 str.
nuodingosiomis cheminmis mediagomis, ukreiamj lig ar cheminio ukrato idiniuose, atlieka profilaktin dezinfekcij, dezinsekcij ir deratizacij; dirba purvo, sieros ar sieros vandenilio voni patalpose, - nustatoma trisdeimt ei valand darbo savait; b) kurie
teikia sveikatos prieiros paslaugas Kaljim departamentui prie
Teisingumo ministerijos pavaldiose staigose laikomiems asmenims,
kai iems paskirta kardomoji priemon - sumimas, ir nuteistiesiems,
atliekantiems areto, terminuoto laisvs atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmes; dirba darb, susijus su elektromagnetini bang altiniais, monitorinmis sistemomis ar ultragarsins
diagnostikos aparatais, - nustatoma trisdeimt trij valand darbo
savait; c) kurie dirba darb, susijus su radioaktyviosiomis mediagomis ar jonizuojaniosios spinduliuots altiniais ir antros spinduliavimo galingumo klass lazeriniais aparatais; lavon skrodimu ir i
lavon paimt mgini tyrimu ar pacient kno audini tyrimu,
-nustatoma trisdeimties valand darbo savait; d) teikiantiems
sveikatos prieiros paslaugas, kartu su jais dirbantiems
darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis
paiomis slygomis, nepriskiriamiems prie aukiau nurodyt
sveikatos prieiros specialist, - nustatoma trisdeimt devyni
valand darbo savait.
Darbuotoj, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine,
emocine tampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarka taikoma vis ri ir ekonomins veiklos srii, taip pat nuosavybs form monse, staigose ir organizacijose.
6. Darbas sutrumpinto darbo laiko slygomis nesukelia joki apri- 10
bojim nustatant kasmetini atostog trukm, apskaiiuojant darbo
sta, skiriant auktesnes pareigas, keliant kvalifikacij, neapriboja
kit darbuotojo darbo teisi (apie darbo apmokjim sutrumpinto
darbo laiko slygomis r. DK 198 str. komentar).
X4O STRAIPSNIS
Ne visas darbo laikas
1. Ne visas darbo dienos arba darbo savaits darbo laikas nustatomas:
1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;
2) darbuotojo reikalavimu dl jo sveikatos bkls pagal medicinos
staigos ivad;
3) pareikalavus niai moteriai, neseniai pagimdiusiai moteriai (mo
tinos, pateikusios darbdaviui sveikatos prieiros staigos paym apie
gimdym ir auginanios vaik, kol jam sukaks vieneri metai, toliau Ko
dekse - neseniai pagimdiusios moterys), krtimi maitinaniai mote-
181
146 str.
riai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos prieiros staigos paym, kad augina ir maitina savo vaik iki vieneri met, toliau Kodekse - krtimi maitinanti moteris), darbuotojui, auginaniam vaik iki
trej met, bei darbuotojui, vienam auginaniam vaik iki keturiolikos
met arba vaik invalid iki eiolikos met;
4) darbuotojo iki atuoniolikos met reikalavimu;
5) invalido reikalavimu pagal sveikatos prieiros staigos ivad;
6) darbuotojo, slauganio sergant eimos nar, reikalavimu pagal me
dicinos staigos ivad.
2. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos prieiros staigos ivadoje, su
sitarus ne visas darbo laikas gali bti nustatomas sumainant savaits
darbo dien skaii arba sutrumpinant darbo dien (pamain), arba
darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dien gali bti su
skaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei
trukme susijusias slygas nustato Vyriausyb.
3. Darbas ne viso darbo laiko slygomis nesukelia joki apribojim
nustatant kasmetini atostog trukm, apskaiiuojant darbo sta, ski
riant auktesnes pareigas, keliant kvalifikacij, neapriboja kit dar
buotojo darbo teisi. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui
arba atliktam darbui.
1. Ne visas darbo laikas yra ali susitarimu, o statymo nustatytais
atvejais - ali susitarimu pagal vienos alies reikalavim nustatyta
trumpesn u normali darbo dienos ir / ar darbo savaits trukm.
Darbuotojas, dirbantis ne vis darbo laik, yra tas, kurio prast
darbo valand skaiius yra maesnis u toje paioje monje vis
darbo laik dirbanio darbuotojo, sudariusio to paties tipo darbo
sutart ir atliekanio t pat arba pana darb, darbo valandas. Be
DK nustatyto ne viso darbo laiko reglamentavimo, reikt pami
nti, kad DK trauktas ne viso darbo laiko reglamentavimas su
derintas su 1997 m. gruodio 15 d. Europos Bendrijos Tarybos di
rektyva 97/81/EB Dl bendrojo susitarimo dl darbo ne vis darbo
dien, kur sudar Europos pramons ir darbdavi konfederacij
sjunga (UNICE), Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb, cen
tras (CEEP) ir Europos profesini sjung konfederacija (ETUC)"1.
Todl ios direktyvos nuostatomis reikt vadovautis priimant ki
tus, ne vis darbo laik reglamentuojanius norminius teiss aktus ir
aikinant DK 147 straipsn.
2. Ne visas darbo laikas visais atvejais nustatomas ali susitari
mu. DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju toks dar'OJ, 1998, L 014.
182
146 str.
bo laikas nustatomas laisva abiej darbo sutarties ali valia, t. y.

abi alys suinteresuotos tokiu darbo laiko reimu. Komentuojamame punkte, kaip ir kitais iame DK straipsnyje nurodytas atvejais, ne visas darbo laikas gali bti nustatomas tiek priimant darb, tiek darbo sutarties vykdymo metu. Neribojamas ir darbo,
kuriam nustatomas ne visas darbo laikas, pobdis. DK nenustato,
kam priklauso iniciatyvos teis silyti susitarti dl ne viso darbo
laiko nustatymo, todl galima teigti, kad toki galimyb turi tiek
darbuotojas, tiek darbdavys. Kadangi ne visas darbo laikas lemia ir
galimus nepageidaujamus padarinius darbuotojui, t. y. proporcingai dirbtam laiku? ar atliktam darbui maesn darbo umokest,
susitariant dl ne viso darbo laik^ darbdavio pasilymu reikt vertinti DK 4 straipsnio 4 dal, t. y. ar toks pasilymas yra tikrai laisva
ali valios iraika, ar juo bandoma pabloginti darbuotojo padt,
t. y. ne visas darbo laikas nustatomas priverstinai, pasinaudojant
taka ir pan. Panai nuostata, kad ne visas darbo laikas negali bti
nustatomas darbdavio valia, nurodyta ir mintoje direktyvoje. Direktyvos 5 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas bti
perkeltam i darbo vis darbo laik darb ne vis darbo dien
arba atvirkiai, neturt savaime bti pagrsta prieastimi nutraukti
darbo sutart.
3. Kitaip nei komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu 3
atveju, nustatant ne vis darbo laik io straipsnio 1 dalies 2-6 punk
tuose nurodytais pagrindais, darbdavys neturi teiss laisvai apsisprsti
dl susitarimo nustatyti ne vis darbo laik, t. y. darbdaviui nustato
ma ne laisv, o pareiga priimti darbuotojo pasilym susitarti dl ne
viso darbo laiko.
4. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkt ne visas dar- 4
bo laikas nustatomas darbuotojo reikalavimu dl jo sveikatos bkls
pagal medicinos staigos ivad. Atkreiptinas dmesys, kad medici
nos staigos ivada nra savarankikas pagrindas nustatyti ne vis dar
bo laik, t. y. jeigu darbuotojas nepasinaudos savo teise reikalauti ne
viso darbo laiko reimo, darbdavys neturs teiss ne vis darbo laik
nustatyti vien vadovaudamasis pateikta ivada. Tokia teis nesuteikta
darbdaviui net ir tada, jeigu darbuotojas dl sveikatos bkls negali
dirbti vis darbo dien. Tokiu atveju darbuotojui nepraant nusta
tyti medicinos staigos ivadoje rekomenduojamo ne viso darbo lai
ko, darbdaviui atsirast teis nutraukti su darbuotoju darbo sutar
t DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, aiku,
jeigu medicinos staigos ivadoje bt nurodyta ar i jos bt gali
ma suprasti, kad normal darbo laik darbuotojas dirbti negali.
183
146 str.
5. Vien aplinkybs ar slygos, kaip antai: ntumas, nesenas gim

dymas, maitinimas krtimi, vaiko iki trej met auginimas, darbuo
tojo nepilnametyst, sveikatos prieiros staigos ivada dl invali
do darbo, eimos nario slaugymas nra savarankikas pagrindas
nustatyti ne vis darbo laik, jeigu asmuo, turintis teis j ne vis
darbo laik, to nereikalauja. Turint galvoje, kad ne visas darbo lai
kas lemia ne tik trumpesn darbo dien, bet ir proporcingai maesn
darbo umokest, galimyb darbuotojui apsisprsti dl darbo laiko
reimo yra visikai suprantama.
6. Ne visas darbo laikas gali bti nustatomas tiek sumainant sa
vaits darbo dien skaii arba sutrumpinant darbo dien (pamai
n), tiek taikant abi darbo laiko sumainimo formas. Pagal komen
tuojam straipsn leidiama ir darbo dien skaidyti dalimis,
pavyzdiui, ne vis darbo dien nustatyti sumainant darbo laik
dviem valandomis prie pertrauk pailsti ir pavalgyti, po pertrau
kos tsiant darb. Kaip bus nustatoma ne viso darbo laiko trukm,
jis idstomas per darbo dien ar darbo savait, nustato darbuoto
jas ir darbdavys bendru susitarimu, jeigu kitaip nenustatyta sveika
tos prieiros (medicinos) staigos ivadoje (komentuojamo straips
nio 1 dalies 2,5,6 punktai). Nepavykus susitarti, reikt vadovautis
kitomis DK nuostatomis, numataniomis pareig vadovautis pro
tingumo, siningumo principais, draudimu piktnaudiauti teise ir
kt. Be to, pagal komentuojamo straipsnio 2 dal kitas su ne viso
darbo laiko nustatymo tvarka ir trukme susijusias slygas nustato
Vyriausyb. Dabar galioja Vyriausybs 1995 m. sausio 9 d. nutari
mas Nr. 21 Dl ne visos darbo dienos arba savaits darbo laiko
nustatymo tvarkos patvirtinimo"1. iame nutarime daugiausiai d
mesio skiriama nustatyti ne visos darbo dienos ar ne visos darbo
savaits minimali trukm, tuo i esms susiaurinamos komentuo
jamo DK straipsnio nuostatos ir neutikrinamas Europos Bendri
jos Tarybos direktyvoje 97/81/EB Dl bendrojo susitarimo dl dar
bo ne vis darbo dien, kur sudar Europos pramons ir darbdavi
konfederacij sjunga (UNICE), Europos moni, kuriose daly
vauja valstyb, centras (CEEP) ir Europos profesini sjung kon
federacija (ETUC)" 1 straipsnyje nurodyto tikslo - sudaryti gali
mybes savanorikumo pagrindu pltoti darb ne vis darbo dien
ir prisidti prie lankstaus darbo laiko grafiko organizavimo, atsi
velgiant darbdavi ir darbuotoj reikmes - gyvendinimas. Tu
rint galvoje, kad toks ribojimas nra pagrstas nei darbuotoj, nei
1
inios. 1995, Nr. 5-92.
184
146-147 str.
darbdavi interes gynimu ir be aikaus statyminio pagrindo naujai sureguliuoja ne viso darbo laiko institut, derinant mint nutarim su DK nuostatomis, reikt atsisakyti nustatyti minimal
ne visos darbo dienos ar ne visos darbo savaits laik ir aptarti
dalykus, kurie bt naudingi taikyti komentuojam straipsn, t. y.
ne viso darbo laiko nustatymo mechanizm ir ne viso darbo laiko
trukms skaiiavimo kriterijus, kuriais galt pasinaudoti darbuotojas ir darbdavys, tardamiesi dl ne viso darbo laiko trukms, darbo laiko paskirstymo per darbo dien ir darbo savait. Atkreiptinas dmesys, kad ginai dl ne viso darbo laiko nustatymo
sprendiami darbo ginams sprsti nustatyta tvarka, taiau be nustatyt kriterij priimti objektyv sprendim bt sudtinga.
7. Darbuotojams, dirbantiems ne vis darbo laik, negali kilti joki nepageidaujam padarini, iskyrus proporcing dirbtam laikui
ar atliktam darbui darbo umokest. Ne visas darbo laikas nemaina
darbuotojo garantij nustatant kasmetini atostog trukm, apskaiiuojant darbo sta, skiriant auktesnes pareigas, keliant kvalifikacij, gyvendinant kitas darbo teises. Nediskriminavimo darbuotoj, dirbani ne vis darbo laik, principas nurodytas ir mintoje
direktyvoje. Jos 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad darbuotojams, dirbantiems ne vis darbo dien, negali bti sudaromos blogesns darbo slygos negu panaiems darbuotojams, dirbantiems vis darbo laik, tik dl tos prieasties, kad jie dirba ne vis darbo
dien, nebent is nevienodas poiris yra objektyviai pagrstas ir prireikus taikomas pro rat temporis (proporcingo laiko) principas.
14 / STRAIPSNIS
Darbo laiko reimas
1. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita)
per par, savait ar apskaitin laikotarp, taip pat kasdieninio darbo
(pamainos) pradia ir pabaiga nustatoma pagal mons, staigos, orga
nizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamain) grafikus tvirtina
administracija suderinusi su mons, staigos, organizacijos darbuoto
j atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinje sutartyje nu
statyta tvarka. Darbo laiko pradi ir pabaig valstybi ir savivaldybi
monse, staigose, organizacijose nustato Vyriausyb, vadovaudamasi
io skyriaus nuostatomis.
2. Darbuotojams nustatoma penki darbo dien savait su dviem po
ilsio dienomis. monse, kuriose dl gamybos pobdio ar kit slyg
penki darbo dien savait nemanoma, nustatoma ei darbo dien
savait su viena poilsio diena.
185
147 str.
3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamain) grafikuose nustatytu

laiku. Darbo grafikai paskelbiami vieai moni ir j padalini infor
maciniuose stenduose ne vliau kaip prie dvi savaites iki i grafik
sigaliojimo. Darbdavys privalo utikrinti tolyg pamain keitimsi.
4. Draudiama skirti darbuotoj dirbti dvi pamainas i eils.
5. Darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met, jeigu yra
galimyb, turi pirmumo teis pasirinkti darbo pamain.
6. Darbuotoj dirbtas darbo laikas ymimas Vyriausybs patvirtintos
pavyzdins formos darbo laiko apskaitos iniaraiuose.
l 1. Nuo darbo laiko reimo priklauso kiekvieno darbuotojo darbo laiko pradia, pabaiga, darbo metu suteikiam pertrauk trukm ir idstymas. Tvarka ir slygos, kuriomis vadovaujamasi nustatant darbuotojo darbo ir poilsio paskirstym per par, savait
ar kit apskaitin laikotarp, darbo pradi ir pabaig, turi bti nurodytos darbo tvarkos taisyklse, tuo utikrinant, kad visiems tos
paios kategorijos darbuotojams bt taikomos nediskriminacins
darbo laiko reimo slygos. Kadangi pagal DK 230 straipsn darbo
tvarkos taisykles darbdavys tvirtina suderins su darbuotoj atstovais, i esms galima teigti, kad darbo laiko reimas nustatomas
suderinus su darbuotojais. Darbuotoj darbo reimas turi atitikti
mons, staigos, organizacijos darbo pobd. Pavyzdiui, jeigu
mon usiima valymo paslaug teikimu ir didioji jos darbo dalis
susijusi su paslaug teikimu, prie ar po moni, kurioms teikiamos paslaugos, darbo laiko, atitinkamai turt bti nustatomas ir
darbuotoj darbo laiko reimas. Be to, kad darbo tvarkos taisykls
tvirtinamos suderinus su darbuotoj atstovais, komentuojamas DK
straipsnis taip pat tvirtina, kad nustatydama darbo (pamain) grafikus mon privalo juos suderinti su darbuotoj atstovais, jeigu
kolektyvinje sutartyje nenustatyta kitokia derinimo tvarka. Komentuojamame DK straipsnyje nustatomos tik esmins darbo laiko reimo normos. Detaliai jas reglamentuoti yra leidiama darbo
tvarkos taisyklse, kolektyvinje sutartyje. Vadinasi, darbdavys ir
darbuotoj atstovai gali susitarti ne tik dl pamainos trukms, darbo laiko pradios ir pabaigos, pertrauk trukms, bet ir dl kit
darbo reimo organizavimo aspekt, kaip antai: kintamasis (lankstusis) darbo laikas, kai darbuotojas pagal nustatytas darbo laiko
ribas gali pasirinkti, kada jis turi atidirbti nustatyt skaii valand, suskaidyta darbo diena, kai darbuotojo darbo laikas padalijamas kelias dalis (pvz., patalp valytoj darbo laikas ryte ir vakare). ios nuostatos taikytinos visiems darbdaviams, iskyrus
186
147 str.
valstybs ir savivaldybi moni, staig, organizacij darbo laiko

pradi ir pabaig, kurias nustato Vyriausyb vadovaudamasi komentuojamu straipsniu. Vyriausybs 2003 m. rugpjio 7 d. nutarimu Nr. 990 Dl darbo laiko nustatymo valstybs ir savivaldybi
monse, staigose ir organizacijose"1 buvo sureguliuota valstybs
ir savivaldybi monse, staigose ir organizacijose dirbani darbuotoj darbo laiko pradia ir pabaiga, nustatyta keturiasdeimties valand trukms ir penki dien darbo savait.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikt taisykl nu- 2
statomas prioritetas penki darbo dien savaitei su dviem poilsio
dienomis. ios poilsio dienos - etadienis ir sekmadienis (DK
161 str. 1 d.). ei darbo dien savait su viena poilsio diena nu
statoma tik tose monse, kuriose dl gamybos pobdio ar kit
slyg penki darbo dien savait nemanoma. Taigi poilsio diena
yra sekmadienis, ji pagal DK 161 straipsnio 1 dal yra bendra poil
sio diena. Atkreiptinas dmesys, kad komentuojama straipsnio da
lis nustato ne mons veiklos ar darbo laik, o btent darbuotojo
darbo dien skaii per savait. Net ir nepertraukiamai dirbanio
se monse, kurios dl technologini proces ar kit prieasi ne
gali bti stabdomos, t. y. pati mon dirba septynias dienas per sa
vait, darbuotojams turi bti nustatoma penki darbo dien savait,
tokiu atveju suteikiant dvi poilsio dienas i eils pagal darbo (pa
main) grafikus, bet nebtinai etadien ir sekmadien (plaiau
r. DK 161 str. komentar). Svarbu pabrti, kad nepertraukiamas
gamybos pobdis nra teista prieastis nustatyti ei dien dar
bo savait, nebent penki darbo dien darbo laiko reimas pagrs
tai nra manomas. Pavyzdiui, valytoja dirba privaioje poliklini
koje, kur dirba ateinantys gydytojai, o pati poliklinika dirba eias
dienas per savait. Patalpos turi bti valomos prie ir po poliklini1
kos darbo laiko, o patalp valymas trunka keturias valandas per
dien - po dvi valandas ryte ir vakare. Tokiu atveju nustatyti ei
darbo dien savait i tikrj bt pagrsta, nes vienai valytojai
j
dirbant ne vis darbo laik bt neracionalu priimti darb dar
jj
vien valytoj vien dl to, kad bt nustatyta penki darbo dien
savait.
3. Darbo (pamain) grafikai turi bti paskelbiami darbuotojams 3
vieai informaciniuose stenduose, kad visi darbuotojai galt susi
painti su nustatytu darbo reimu, nes tai lemia ne tik privalomu
mas dirbti darbo (pamain) grafikuose nustatytu laiku, bet ir kitus
1
inios. 2003, Nr. 79-3593.

187
147 str.
socialinius aspektus, t. y. darbuotojo poilsio organizavimo planus,

darbuotojo laisvalaik. Apie darbo (pamain) grafikus turi bti informuojama i anksto, t. y. darbo grafikai informaciniuose stenduose skelbiami ne vliau kaip prie dvi savaites iki j sigaliojimo.
Be informavimo pareigos, darbdavys privalo utikrinti tolyg pamain keitimsi, t. y. kad visiems darbuotojams per apskaitin laikotarp bt taikomas vienodai palankus darbo laiko reimas. Nordamas tinkamai gyvendinti i pareig darbdavys negali vien
darbuotoj skirti dirbti nepalankiausiu laiku, t. y. vakarin, naktin pamain, bendromis poilsio dienomis, o kitiems nustatyti geresn darbo grafik. Tolygi pamain kaita darbuotojams utikrint
ios normos taikym, aiku, atsivelgiant darbuotoj, kurie vieni
augina vaik iki keturiolikos met, pirmumo teis esant galimybei
pasirinkti darbo pamain ir kitas DK nustatytas garantijas kai kuri kategorij darbuotojams (nepilnameiams, nioms moterims
ir pan.) Atkreiptinas dmesys, kad nei DK, nei kituose norminiuose teiss aktuose nra pateikta svokos vieni augina" apibrimo.
Sistemikai aikinant DK ir CK nuostatas, i svoka taikytina: 1) vienam i vaiko tv, kai santuoka nutraukta ir vaiko prieira teismo
sprendimu skirta vienam i tv; 2) naliui (nalei); 3) kai vienam
i tv atimtos tvysts (motinysts) teiss; 4) vaikintojui; 5) globjui (rpintojui); 6) kitais CK nustatytais atvejais.
4. Draudiama skirti darbuotoj dirbti dvi pamainas i eils. Vie
nintel ios taisykls iimtis nustatyta DK 151 straipsnio 5 punkte,
kai esant nenutrkstamam darbo procesui, neatvyksta pamainininkas. Tokiu atveju darbuotojui leidiama dirbti pus kitos pamainos
u j sumokant kaip u virvalandin darb.
5. Darbuotoj dirbtas darbo laikas turi bti tinkamai apskaito
mas nustatytos formos darbo laiko apskaitos iniaraiuose. ap
skaitos iniarat suraomos vis mons, staigos ar organizacijos
srauose esani darbuotoj pavards, nurodoma j profesija (pa
reigos), kvalifikacin kategorija, grafiko numeris (jei monje nau
dojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valand skai
ius per mnes, faktikai dirbtas laikas, iskiriant nakt dirbt laik,
laik, dirbt tam tikromis slygomis (kenksmingomis, pavojingo
mis ir pan.), laik komandiruotse, atostog laik ir pan. Siekda
ma utikrinti bendr darbo laiko apskait, darbuotoj dirbto dar
bo laiko pavyzdinius apskaitos iniaraius tvirtina Vyriausyb. Kol
Vyriausyb patvirtins darbuotoj dirbto darbo laiko pavyzdinius
apskaitos iniaraius, naudotini Statistikos departamento prie Vy
riausybs 1997 m. gruodio 20 d. sakymu Nr. 103 Dl darbo lai188
147-148
str.
ko apskaitos iniarai patvirtinimo" patvirtinti darbo laiko apskaitos iniaraiai1.

STRAIPSNIS Darbo ir poilsio ypatumai
ekonomins veiklos srityse
Transporto, pato, ems kio, energetikos monse, gydymo bei globos (rpybos) staigose, taip pat jr ir upi laivyboje ir kitose ekonomins veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsivelgiant darbo sezonikum bei kitas slygas gali skirtis nuo io Kodekso nustatyt norm.
Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus iose veiklos srityse nustato Vyriausyb.
1. Atsivelgiant ekonomini, socialini santyki vairov, DK nor- l
mos negali universaliai sureguliuoti kai kuri veiklos srii. Dl to
DK ir iskiriamos specifins veiklos sritys, kurioms reikia ypatingo
reguliavimo. Atkreiptinas dmesys, kad DK nustatytas leidimas spe
cialiai reguliuoti darbo ir poilsio laik transporto, pato, ems kio,
energetikos monse, gydymo bei globos (rpybos) staigose, taip
pat jr ir upi laivyboje ir kitose ekonomins veiklos srityse atsi
velgiant darbo sezonikum bei kitas slygas nereikia, kad gali
ma paeisti esmines darbo ir poilsio laiko garantijas.
2. Vyriausyb 2003 m. gegus 14 d. nutarimo Nr. 587 Dl dar- 2
b, kuriuose gali bti taikoma iki dvideimt keturi valand per pa
r darbo laiko trukm, srao, darbo ir poilsio laiko ypatum eko
nomins veiklos srityse, darb, slyg, kurioms esant gali bti
vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko apskai
tos vedimo monse, staigose, organizacijose patvirtinimo 2
1.2. punktu patvirtino darbo ir poilsio laiko ypatumus ekonomins
veiklos srityse. iuo nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko trans
porto (keli, geleinkelio, civilinje aviacijoje, jr transporto, vi
daus vanden transporto), telekomunikacij, pato, ems kio, e
ms kio produkcij perdirbaniose, energetikos monse, gydymo
ir globos (rpybos) staigose, vejybos laivuose ir kitose ekonomins
veiklos srityse ypatumai. DK darbo ir poilsio laik reguliuojanios
nuostatos, kurioms buvo nustatyti ypatumai: 1) DK 147 straipsnio
1 dalies nuostata dl darbo ir poilsio laiko paskirstymo (kaitos) per
par, savait ar apskaitin laikotarp, dl kasdienio darbo (pamainos) pradios ir pabaigos, dl darbo (pamainos) grafik tvirtinimo 'inios. 1997, Nr. 118-3076.
2
inios. 2003, Nr. 48-2120.
189
148 str.
jr transporte, vidaus vanden transporte, vejybos laivuose; 2) DK

147 straipsnio 3 dalies nuostata dl darbo grafik paskelbimo vieai moni ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip
prie dvi savaites iki i grafik sigaliojimo - transporte, vejybos
laivuose; 3) DK 149 straipsnio 1 dalies nuostata dl keturi mnesi apskaitinio laikotarpio trukms esant suminei darbo laiko apskaitai - transporte, vejybos laivuose, ems kio ir energetikos
monse ir gali bti taikoma telekomunikacij, pato ir ems kio
produkcij perdirbaniose monse, jeigu darbo pobdis ir slygos
leidia taikyti ne ilgesn kaip keturi mnesi sumins darbo laiko
apskaitos laikotarp. Bet kuriuo atveju sumins darbo laiko apskaitos laikotarpis negali bti ilgesnis kaip vieneri metai; 4) DK
149 straipsnio 2 dalies nuostata dl viryto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarkos - transporte; 5) DK 153 straipsnio nuostatos dl darbo trukms veni ir poilsio dien ivakarse; 6) DK 152 straipsnio nuostata dl virvalandinio darbo trukms;
7) DK 146 straipsnio nuostata dl ne viso darbo laiko - transporte
(iskyrus vairuojanius transporto priemones, nurodytas ios straipsnio komentare minimo Vyriausybs nutarimo 11.1-11.19 punktuose) ir vejybos laivuose; 8) DK 154 straipsnio nuostatos dl darbo
nakt - transporte ir vejybos laivuose; 9) DK 158 straipsnio 1 dalies nuostata dl pertraukos pailsti ir pavalgyti ne vliau kaip po
keturi darbo valand nuo darbo pradios ir pertraukos trukms;
10) DK 159 straipsnio nuostatos dl papildom ir speciali pertrauk - keli ir geleinkelio transporte ir gali bti taikomos telekomunikacij, pato, ems kio ir ems kio produkcij perdirbaniose, energetikos monse, gydymo bei globos (rpybos) staigose ir
vejybos laivuose, jeigu slygos leidia jas taikyti; 11) DK 160 straipsnio 1 dalies nuostata dl kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp
darbo dien (pamain) trukms - transporte ir vejybos laivuose;
12) DK 161 straipsnio 1 dalies nuostata dl savaits poilsio dien
etadien ir / ar sekmadien ir io straipsnio 5 dalies nuostata dl
savaits nepertraukiamojo poilsio trukms ne maiau kaip trisdeimt penki valand - transporte ir vejybos laivuose.
3. Vyriausybs nutarimu taip pat nustatyta, kad darbo dien skaiius per savait, darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per par,
savait ar apskaitin laikotarp, taip pat kasdienio darbo (pamainos)
pradia ir pabaiga, pertrauka pailsti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos, savaits nepertraukiamasis poilsis nustatomi kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse, mons darbo (pamain) grafikuose, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su
190
148-149 str.
mons, staigos, organizacijos darbuotoj atstovais (DK19 straipsnis), arba kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka, iskyrus jr transport, vidaus vanden transport, vejybos laivus, kur darbo ir poilsio laiko grafikus sudaro laivo kapitonas.
STRAIPSNIS Sumin
darbo laiko apskaita

1. Nepertraukiamai veikianiose monse, staigose ir organizacijose,
atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis dar
bo dienos (pamainos) reimas, taip pat darbuose, kur dl technini ga
mybos slyg negalima laikytis konkreiai darbuotoj kategorijai nu
statytos kasdienins ar kassavaitins darbo trukms, atsivelgus
darbuotoj atstov nuomon (Kodekso 19 straipsnis), galima vesti su
min darbo laiko apskait, bet darbo laiko trukm per apskaitin laiko
tarp neturi viryti tai darbuotoj kategorijai nustatyto darbo valand
skaiiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali bti dirbama vi
dutinikai daugiau kaip keturiasdeimt atuonias valandas per savait
ir dvylika valand per darbo dien (pamain). Apskaitinio laikotarpio
trukm negali bti ilgesn negu keturi mnesiai.
2. Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo bti garantuota io
Kodekso nustatyta paros bei savaits nepertraukiamo poilsio trukm.
Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu virijamas tai dar
buotoj kategorijai nustatytas darbo valand skaiius, darbuotojams
j pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio die
na (dienos) darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse
nustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip u virvalandinj darb.
3. Darbus, slygas, kurioms esant gali bti vedama sumin darbo
laiko apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo monse, stai
gose, organizacijose tvark nustato Vyriausyb.
1. Sumin darbo laiko apskaita - darbo laiko apskaitos forma, kai i

monse ar dirbant darbus, kur negalima laikytis konkreiai darbuotoj kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaits darbo trukms, dienos ar savaits darbo laikas gali viryti nustatytas normas,
bet per apskaitin laikotarp (mnes, ketvirt ar kit laikotarp)
vidutin darbo laiko trukm negali viryti normalaus darbo valand
skaiiaus. Sumin darbo laiko apskaita, atsivelgus darbuotoj
atstov nuomon, gali bti vedama monse, staigose ir organizacijose, kai dl darbo pobdio, darbo ar gamybos slyg
negalima i anksto nustatyti ir / ar laikytis kasdiens ar savaits darbo
laiko trukms.
191
149 str.
2 2. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi ir kitais DK
straipsniais, iskirtini ie darbai ir slygos, kai gali bti vedama su

min darbo laiko apskaita: 1) darbai, kur yra pertraukiamasis darbo
dienos (pamainos) reimas, ir darbai, kur dl technini gamybos s
lyg negalima laikytis konkreiai darbuotoj kategorijai nustatytos
kasdiens ar savaits darbo laiko trukms; 2) darbai, kuriuos dir
bant gali bti taikoma iki dvideimt keturi valand per par darbo
laiko trukm ir kuri sra tvirtina Vyriausyb (DK 144 str. 4 d.);
3) darbai, kurie traukti Vyriausybs tvirtinam sezonini darb
sra (DK 112 str.); 4) nepertraukiamai veikianiose monse ar
nepertraukiamai veikianiuose moni cechuose, baruose; 5) eko
nomins veiklos srii, kuri darbo ir poilsio ypatumus nustato Vy
riausyb (DK 148 str.), monse.
3 3. vedus sumin darbo laiko apskait, darbo laiko garantijos dar
buotojams, dirbantiems suminio darbo laiko reimu, ilieka, t. y. ne
gali bti dirbama vidutinikai daugiau kaip keturiasdeimt atuo
nias valandas per savait ir dvylika valand per darbo dien
(pamain) kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti, turi bti garan
tuotas vienuolikos valand paros ir trisdeimt penki valand savai
ts poilsis. Jeigu taikant sumin darbo laiko apskait darbo laikas
virija keturiasdeimt atuonias valandas per savait ar dvylika va
land per darbo pamain, virijantis laikas laikomas virvalandiniu
darbu. Per apskaitin laikotarp, kuris negali bti ilgesnis kaip keturi
mnesiai, darbo laiko trukm neturi viryti tai darbuotoj kategori
jai nustatyto darbo valand skaiiaus, t. y. visiems darbuotojams keturiasdeimties valand per savait (DK 144 str. 1 d.), darbuoto
jams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, - pagal jiems
nustatyt sutrumpint darbo laik (DK 145 str.). Tais atvejais, kai
apskaitiniu laikotarpiu virijamas darbuotojams nustatytas darbo va
land skaiius, apskaiiuotas pagal savaits keturiasdeimties darbo
valand darbo laiko trukm, virytas darbo laikas kompensuojamas
DK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: darbuotojams j pagei
davimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena
(dienos) darbo, kolektyvinje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklse
nustatyta tvarka, arba papildomai sumokama kaip u virvalandin
darb.
4 4. Atsivelgiant tai, kad suminio darbo laiko taikymas gali suma
inti kai kuri kit DK norm taikymo efektyvum, suminis darbo
laikas netaikytinas sutrumpinto ir ne viso darbo laiko slygomis. Vy
riausyb 2003 m. gegus 14 d. nutarimu Nr. 587 Dl darb, ku
riuose gali bti taikoma iki dvideimt keturi valand per par dar192
149 str.
bo laiko trukm, srao, darbo ir poilsio laiko ypatum ekonomins

veiklos srityse, darb, slyg, kurioms esant gali bti vedama sumin
darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo monse,
staigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo" 1 patvirtintos Darb,
slyg, kurioms esant gali bti vedama sumin darbo laiko apskaita,
sumins darbo laiko apskaitos vedimo monse, staigose,
organizacijose tvarkos 4 punkte nurodyta, kad sumins darbo laiko 5
apskaitos darbo laiko reimas netaikomas: 1) asmenims iki atuoniolikos met (DK 145 str. 1 d. 1 p. ir 277 str.); 2) darbuotojams, kurie
ali susitarimu dirba ne vis darbo laik (DK 146 str. 1 d. 1 p.); 3) darbuotojams, kuriems j reikalavimu pagal statym turi bti nustatytas
ne visas darbo laikas - ne visa darbo diena ar ne visa darbo savait
(DK 146 str. 1 d. 2-6 p.). Pagal minto Vyriausybs nutarimo 5 punkt
nioms, neseniai pagimdiusioms, krtimi maitinanioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaik iki trej met, darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki keturiolikos met arba vaik
invalid iki eiolikos met, ir invalidams sumins darbo laiko apskaitos darbo laiko reimas gali bti taikomas tik j sutikimu.
5. Pagal DK 149 straipsnio 3 dal suminio darbo laiko vedimo tvar- 6
k nustato Vyriausybs nutarimas. Vadovaudamasis nutarimo nuo
statomis, darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo veda sumi
n darbo laiko apskait, sakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu
patvirtindamas cech, bar ar kit mons padalini ir darb, kur
vedama sumin darbo laiko apskaita, sra (toliau vadinama - pa
dalini, darb sraas) ir sumins darbo laiko apskaitos reimo ve
dimo monje, mons cechuose, baruose ir/ar darbuose tvark, ku
rioje numatoma kasdienio darbo (pamainos) pradia ir pabaiga,
kasdien darbo ir poilsio laiko trukm, savaits darbo ir poilsio lai
ko trukm, sumins darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis, dar
bo laiko trukm per apskaitin laikotarp, sumins darbo laiko ap
skaitos laikotarpiu viryto darbo laiko kompensavimas. Pagal
patvirtint padalini, darb sra ir sumins darbo laiko apskaitos
reimo vedimo tvark darbo (pamainos) grafikus tvirtina padalini
vadovai, suderin su darbuotoj atstovais.
6. Sumin darbo laiko apskaita gali bti vedama kolektyvinje 7
sutartyje nustatyta tvarka, t. y. kolektyvin sutartis negali numatyti
kit nei komentuojamame straipsnyje nurodyt pagrind vesti su
min darbo laiko apskait, bet gali nustatyti procedr, kuria vado
vaujamasi vedant sumin darbo laiko apskait. Tokiu atveju darb1
inios. 2003, Nr. 48-2120.

193
149-150 str.
davio, darbdaviui atstovaujanio asmens arba darbuotoj atstovo

pasilymas vesti sumin darbo laiko apskait svarstomas rengiant
mons kolektyvin sutart DK 62 straipsnyje nustatyta tvarka. mons kolektyvinje sutartyje nustatoma sumins darbo laiko apskaitos reimo vedimo tvarka ir prie ios sutarties pridedamas padalini, darb sraas. Darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo,
vadovaudamiesi kolektyvinje sutartyje nustatyta sumins darbo
laiko apskaitos reimo vedimo tvarka ir padalini, darb srau,
ileidia sakym dl sumins darbo laiko apskaitos reimo vedimo. Padalini vadovai, vadovaudamiesi iuo sakymu, numatyta kolektyvinje sutartyje sumins darbo laiko apskaitos reimo vedimo tvarka ir padalini, darb srau, tvirtina darbuotoj darbo
(pamain) grafikus.
7. Apie sumins darbo laiko apskaitos reim darbuotojai informuojami ir supaindinami su darbo (pamainos) grafikais, kurie skelbiami vieai moni ir j padalini informaciniuose stenduose, ne
vliau kaip prie dvi savaites iki i grafik sigaliojimo. vedus sumin darbo laiko apskait, jeigu dirbama pamainomis, jomis turi
bti keiiamasi tolygiai.
150 STRAIPSNIS
Virvalandini darb apribojimas
1. Virvalandiniais laikomi darbai, dirbami virijant io Kodekso
144 straipsnio 1 dalyje, 145,146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 da
lyse nustatyt darbo laiko trukm.
2. Virvalandiniai darbai paprastai draudiami. Darbdavys gali skir
ti virvalandinius darbus tik iimtiniais atvejais, kuriuos nustato io
Kodekso 151 straipsnis.
3. Dirbti virvalandinius darbus neleidiama skirti: jaunesnius kaip
atuoniolikos met asmenis; asmenis, kurie mokosi bendrojo lavinimo
ir profesinse mokyklose nenutraukdami darbo - mokymosi dienomis;
kai darbo aplinkos veiksniai virija leistinus dydius ir kitais statym
bei kolektyvins sutarties nustatytais atvejais.
4. Nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys, krtimi maiti
nanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, darbuo
tojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid
iki eiolikos met, ir invalidai gali bti skiriami dirbti virvalandinius
darbus tik j sutikimu. Be to, invalidai gali bti skiriami dirbti virva
landinius darbus, jeigu to jiems nedraudia invalidum nustatanios
komisijos ivada.
194
150 str.
5. Virvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareign darbas, virijantis nustatyt darbo trukm. Toki pareig sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse.
1. Virvalandiniu darbu laikomas: 1) darbo laikas, virijantis ketu- i
riasdeimties valand kassavaitinio darbo laiko trukm (DK144 str.
1 d.); 2) darbo laikas, virijantis sutrumpint darbo laik (DK
145 str.); 3) darbo laikas, virijantis ne vis darbo laik (DK 146 str.);
4) taikant sumin darbo laiko apskait, darbo laikas, per apskaitin
laikotarp virijantis tai darbuotoj kategorijai nustatyt kassavaitin ar sutrumpint darbo valand skaii (DK 149 str. 1 d. ir 2 d.).
Atsivelgiant DK 155 straipsnio 3 dal, kurioje nurodyta, kad u
budjim monje ar namuose turi bti mokama kaip u virvalandin darb (jeigu nekompensuojama kitais DK 155 straipsnyje nustatytais bdais) ir tuo atveju, jeigu virijama kasdien atuoni darbo valand trukm, prie virvalandinio darbo priskirtinas ir darbas,
virijantis kasdienio darbo laiko trukm, iskyrus DK nustatytas iimtis (DK 144 str. 4 d., 148 str. ir 149 str.). Prie virvalandiniu darb
priskirtini ir tokie darbai, kai virijamos darbo laiko normos apskaitinio laikotarpio viduje, nors suminis darbo laikas per apskaitin laikotarp ir nevirija normalaus valand skaiiaus, t. y. kai DK
144 straipsnio 4 dalyje nurodyt darbuotoj darbo laikas virija keturiasdeimt atuonias valandas per septyni dien laikotarp ar kai,
esant suminei darbo laiko apskaitai, dirbama daugiau kaip keturiasdeimt atuonias valandas per savait ir dvylika valand per darbo
dien (pamain).
2. Svarbu nustatyti, kada ilgesnis nei prasta darbo laikas yra vir- 2
valandinis darbas, o kada tai reglamentuoja kiti DK institutai. Arti
mi virvalandiniam darbui institutai - papildomas darbas ir padid
js darb mastas.
3. DK 119 straipsnyje nustatyta bendra taisykl, kad darbdavys ne
turi teiss reikalauti i darbuotojo atlikti nesulygt darbo sutartimi
darb. Vadovaujantis DK 144 straipsnio 5 dalimi, darbuotoj, dir
bani kelis darbus, darbo dienos trukm (kartu su pertrauka pail
sti ir pavalgyti) negali bti ilgesn kaip dvylika valand, o tai laiky
tina normalia kasdienio darbo laiko trukme. Vadovaujantis ia
nuostata, tokiomis slygomis dirbanio darbuotojo kassavaitinis dar
bo laikas gali siekti DK 144 straipsnio 3 dalyje nustatyt maksimali
keturiasdeimt atuoni darbo valand savait, ir toks darbas nelai
kytinas virvalandiniu. Virvalandiniu laikytinas tik darbas, kuris vir
yt dvylika darbo valand per dien darbo laiko trukm. iuo atve-
195
150 str.
ju svarbu apriboti darbdavio galimyb piktnaudiauti savo teismis,

nes, turint galvoje ekonomin naud, svarstytina, ar darbdaviai nebandys viso darbo laiko, virijanio keturiasdeimties darbo valand
savaits trukm, forminti kaip papildom darb. Negalima susitarti, kad kaip papildomas darbas bt formintas su pagrindiniu darbu tiesiogiai susijs ar jam analogikas darbas, nes tokiu atveju papildomas darbo laikas vertintinas ne kaip normali darbo trukm, o
kaip virvalandiai, nebent pavaduojamas laikinai darbe nesantis darbuotojas ar kitais iimtiniais atvejais (r. DK 119 str. komentar).
4. Pagal DK 197 straipsn, padidinus darb mast, palyginti su nu
statyta norma, u darb darbuotojui turi bti mokama proporcingai
daugiau. Jeigu darb masto padidjimas lemia ir ilgesn darbo laik,
u t laik turi bti mokama ne proporcingai kiek padidjo darb
mastas, o virvalandiniam darbui nustatytu tarifu, skaiiuojant j nuo
proporcingai padidintam darb mastui padidjusio darbo umokes
io. DK 197 straipsnio normos, skaitant mokjim u darb, taiko
mos tik tuo atveju, jeigu padidjusio masto darbas atliekamas tik
dl padidjusio darbo intensyvumo, bet ne darbo laiko sskaita.
5. Jeigu virijama DK 144 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnyje,
149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta darbo laiko trukm, tokie dar
bai visada laikytini virsvalandiniu darbu, nes virijamos paiame DK
nustatytos darbo laiko ribos, nenulemtos ali susitarimo. Tuo tar
pu dl DK 146 straipsnyje nustatyto darbo laiko virijimo reikt
atlikti detalesn analiz, kadangi ne visas darbo laikas nustatomas
ali susitarimu, ir darbo laikas, virijantis ne vis darbo laik, gali
bti formintas tiek kaip virvalandiai, tiek susitarta dl kitokio ne
viso darbo laiko reimo ar normalaus darbo laiko nustatymo, ypa
pagal DK 146 straipsnio 1 dalies 1,3, 4 ir 6 punktus, kai darbuotojo
apsisprendimas dl ne viso darbo laiko reimo ir trukms nesaisto
mas medicinos staigos ivadomis, t. y. darbuotojas turi teis laisvai
apsisprsti (pvz., neseniai pagimdiusi moteris pasisamdo aukl ir
gali dirbti vis darbo dien, darbuotojas, slaugantis eimos nar, per
sikelia gyventi pas nedirbanius giminaiius, kurie priirs sergant
eimos nar, ir pan.). Turint galvoje, kad darbdavys vienaalikai ne
gali pakeisti ne viso darbo laiko reimo, o virvalandiniai darbai ski
riami darbdavio valia be darbuotojo sutikimo, iskyrus DK nustaty
tas iimtis, ne vis darbo laik virijantis darbo laikas turi bti
forminamas kaip virvalandiniai darbai. Tiesa, i bendroji taisykl
nepaneigia galimybs, kad darbo sutarties alys gali pakeisti darbo
reim, pavyzdiui, atsisakyti ne viso darbo laiko reimo, kuris buvo
nustatytas remiantis DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iskyrus,
196
150 str.
kai tokiu pakeitimu siekiama nuslpti virvalandinius darbus. Jeigu

tokiu darbo laiko reimo pakeitimu bt siekiama nuslpti virvalandinius darbus, toks susitarimas pripaintinas negaliojaniu pagal
DK 4 straipsnio 4 dal.
6. Virvalandiniai darbai paprastai draudiami, t. y. darbdavys ne- 5
turi teiss skirti virvalandini darb, iskyrus darbus, kurie nurody
ti DK 151 straipsnyje. is sraas yra isamus, ir kiti statymai bei
norminiai teiss aktai negali nustatyti papildom atvej, kada gali
ma skirti virvalandinius darbus (r. DK 151 str. komentar).
7. DK nustato darbuotoj kategorijas ar darbo slygas, kai negali- 6
ma skirti virvalandini darb, ir kategorijas darbuotoj, kuriems
galima skirti virvalandinius darbus tik j sutikimu. Absoliutus drau
dimas dirbti virvalandinius darbus nustatytas: 1) jaunesniems kaip
atuoniolikos met asmenims; 2) asmenims, kurie mokosi bendrojo
lavinimo ir profesinse mokyklose nenutraukdami darbo - moky
mosi dienomis; 3) kai darbo aplinkos veiksniai virija leistinus dy
dius. Be to, kiti statymai ir kolektyvins sutartys gali nustatyti ir
kitus atvejus, kai virvalandiniai darbai draudiami. Santykinis drau- 7
dimas dirbti virvalandinius darbus, t. y. nesant darbuotojo sutiki
mo, nustatytas: 1) nioms moterims; 2) neseniai pagimdiusioms
moterims; 3) krtimi maitinanioms moterims; 4) darbuotojams, au
ginantiems vaik iki trej met; 5) darbuotojams, vieniems auginan
tiems vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid iki eiolikos
met; 6) invalidams (jeigu to jiems nedraudia invalidum nusta
tanios komisijos ivada).
8. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dal virvalandini darbu ne- 8
laikomas administracijos pareign darbas, virijantis nustatyt darbo
trukm. Virvalandini darbu nelaikomas ne kiekvieno darbdavio
pavedimo vykdymas virijant normal darbo laik, bet tik kai vyk
domos tiesiogins administracijos pareign darbo funkcijos. Aiki
nant pleiamai, administracijos pareignas - darbuotojas, kuris turi
teis pagal savo kompetencij duoti privalomus vykdyti nurodymus
pavaldiems darbuotojams, t. y. kiekvienas nors vien pavaldin tu
rintis darbuotojas. Bt nepagrsta, jei visiems tokiems darbuoto
jams nebt taikomos su virvalandini darbu susijusios garantijos,
todl komentuojamame straipsnyje ir nurodyta, kad ne vis admi
nistracijos pareign darbas, virijantis nustatyt darbo trukm, lai
komas virvalandini darb, o tik administracijos pareign, einan
i pareigas, kuri sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo
tvarkos taisyklse. Remiantis komentuojamos normos aikinimu
tok sra reikt traukti tik tuos administracijos pareignus, ku197
150-151 str.
rie gali santykinai savarankikai organizuoti savo darb, tai yra j

darbas nebt tiesiogiai susijs su kasdieniu darbdavio nurodym
vykdymu. Atkreiptinas dmesys, kad komentuojama DK nuostata
nereikia, kad administracijos pareignai neturi joki maksimalaus
darbo laiko ar minimalaus poilsio garantij. Tai, kad administracijos pareign darbas, virijantis nustatyt darbo trukm, nelaikomas virvalandiniu darbu, reikia, kad tokiam darbuotojui nebus
mokamas didesnis darbo umokestis, bet darbo dienos ir darbo savaits trukms, minimalaus poilsio laiko ir visos kitos garantijos
iliks.
X51 STRAIPSNIS
Iimtiniai atvejai, kai leidiami virvalandiniai darbai
Virvalandiniai darbai leidiami iais iimtiniais atvejais:
1) kai dirbami darbai, btini krato apsaugai, ir siekiant ukirsti ke
li nelaimms bei pavojams;
2) kai dirbami visuomenei btini darbai, alinamos atsitiktins ar
staiga atsiradusios aplinkybs dl avarij, gaivalini nelaimi;
3) kai btina ubaigti pradt darb, kurio dl nenumatytos ar atsi
tiktins klities esamomis techninmis gamybos slygomis nebuvo ga
lima ubaigti per darbo valand skaii, jeigu nutraukus pradt dar
b gali sugesti mediagos ar rengimai;
4) kai dirbami mechanizm arba rengim remonto ir atstatymo dar
bai, jeigu dl j gedimo didelis darbuotoj skaiius turt nutraukti
darb;
5) kai darbo tsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dl to gali sutrikti
darbo procesas; iais atvejais administracija turi nedelsdama, ne v
liau kaip po puss pamainos, pakeisti pamaininink kitu darbuotoju;
6) pakrovimo ir ikrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems trans
porto darbams atlikti, kai btina itutinti transporto moni sand
lius, taip pat transporto priemonms pakrauti ir ikrauti, kad kroviniai
nesusikaupt isiuntimo bei paskirties punktuose ir bt ivengta trans
porto priemoni prastovos.
l 1. DK 150 straipsnio komentare minta, kad virvalandiniai darbai leidiami tik iimtiniais atvejais, kuri baigtin sra nustato
DK. Viena i btin toki darb slyg - neatlikus DK 151 straipsnyje ivardyt darb, patirta ala bt gerokai didesn nei pavojus
pakenkti darbuotoj sveikatai, pabloginti darbuotojo darbo slygas.
I baigtiniame iimtini atvej srae pateikt darb aiku, kad iskirtos tik labiausiai prioritetins kryptys: krato apsauga, nelaimi
ir pavoj ivengimas bei avarij, gaivalini nelaimi padarini ali198
151-152 str.
nimas. Prie toki darb priskirtini darbai, susij su mogaus ir pilieio teisi, laisvi ir asmens saugumo utikrinimu, tautos puoseljamomis vertybmis, valstybs nepriklausomybe, konstitucine santvarka, valstybs teritorijos vientisumu, aplinka ir kultros paveldu ir
panaiai.
2. Skirti virvalandinius darbus turi takos ne tik objektyvs veiks- 2
niai, bet ir darbdavio veiksmai siekiant ivengti virvalandinio darbo
btinybs. Pavyzdiui, pagal komentuojamo straipsnio 3 punkt vir
valandinius darbus galima skirti ne visais atvejais, kai btina ubaig
ti pradt darb, kur nutraukus gali sugesti mediagos ar rengimai,
bet tik tada, kai dl nenumatytos ar atsitiktins klities esamomis
techninmis gamybos slygomis nebuvo galima jo ubaigti per dar
bo valand skaii. Tokiu atveju darbdavys negali skirti darbuotoj
dirbti virvalandin darb, jeigu dl savo kalts, neatsargumo ar ap
laidumo nesuplanavo darbuotoj darbo ar nenumat klities, kuri
privaljo numatyti.
3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 ir 4 punktuose nustaty- 3
tais pagrindais virvalandiniai darbai skiriami ne bet kuriuo atveju,
kai sugenda rengimai ar neatvyksta pamainininkas, bet tik tada, kai
yra aiki grsm, jog dl to gali nutrkti kit darbuotoj darbas ar
sutrikti darbo procesas. Pavyzdiui, prie vieno konvejerio dirba de
imt moni, kiekvienas atlieka savo darbo dal, neatvykus vienam
pamainininkui, sustoja vis kit darbuotoj darbas.
4. Kalbant apie komentuojamo straipsnio 6 punkte nurodytus 4
atvejus, ne visoms pakrovimo ir ikrovimo operacijoms atlikti gali
ma skirti dirbti virvalandinius darbus, bet tik tada, kai tokio darbo
negalima atlikti prastu darbo laiku, ie darbai privalo bti atlikti
ypa skubiai ar j neatlikus atsirast neprotingai dideli nuostoli.
STRAIPSNIS
Virvalandini darb trukm
1. Darbuotojo virvalandinis darbas per dvi dienas i eils neturi vir
yti keturi valand ir imto dvideimties valand per metus.
2. Darbdavys privalo ymti darbo laiko apskaitos iniaraiuose tiks
li kiekvieno darbuotojo dirbt virvalandi apskait.
1. Net ir tais iimtiniais atvejais, kai leidiami virvalandiniai darbai, j trukm negali viryti nustatyto dydio. Nustatyta, kad virvalandinis darbas per dvi dienas i eils negali viryti keturi valand, o tai i esms reikt galimyb dirbti iki dvylikos valand
199
152-153 str.
virvalandi per darbo savait (keturias valandas pirmadien, keturias valandas treiadien, keturias valandas penktadien, etadienis
ir sekmadienis - poilsio dienos). Toks skaiiavimas bt teisingas,
jeigu ne DK 144 straipsnio 3 dalies nuostata, kad maksimalus darbo
laikas, skaitant virvalandius, per septynias dienas neturi viryti keturiasdeimt atuoni valand, t. y. negalimi daugiau nei atuoni
valand virvalandiai per savait (keturiasdeimt atuoni valand
maksimalus darbo laikas - keturiasdeimties valand kassavaitinio darbo trukm = atuonios valandos virvalandi). Net ir teigiant, kad
per savait virvalandiai negali viryti atuoni valand, toks darbo
reimas negali trukti nuolat, dl to ir nustatytas maksimalus imto
dvideimt valand virvalandi skaiius per metus, taigi per savait
virvalandi galima dirbti vidutinikai po dvi valandas dvideimt minui (imtas dvideimt valand per metus, t. y. penkiasdeimt dvi
savaites = dvi valandos ir dvideimt minui).
2. Siekiant utikrinti teising darbo umokest ar kitok kompensavim u virvalandinius darbus, galimyb kontroliuoti virvalandini darb skyrimo pagrstum ir teistum, darbdavys privalo ymti darbo laiko apskaitos iniaraiuose tiksli kiekvieno darbuotojo
dirbt virvalandi apskait. Pavyzdin darbo laiko apskaitos iniarai form tvirtina Vyriausyb (DK 147 str. 6 d.).
X53 STRAIPSNIS
Darbo trukm veni ir poilsio dien ivakarse
1. veni dien ivakarse darbo dienos trukm sutrumpinama vie
na valanda, iskyrus sutrumpint darbo laik dirbanius darbuotojus.
2. Esant ei dien darbo savaitei, prie poilsio dien darbas neturi
trukti ilgiau kaip penkias valandas.
1. Vadovaujantis DK 162 straipsniu, darbo dienos trukm trumpi
nama prie Naujj met dien, Lietuvos valstybs atkrimo dien,
Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien, krikioni Velyk (pa
gal vakarietikj tradicij) dienas, Tarptautin darbo dien, Moti
nos dien, Rasos ir Jonini dien, Valstybs (Lietuvos karaliaus Min
daugo karnavimo) dien, olin (v. Mergels Marijos mimo
dang dien), Vis ventj dien, Kald dienas.
2. veni dien ivakarse darbo dienos trukm trumpinama vie
na valanda, t. y. darbuotojai t dien dirba ne atuonias, o septynias
valandas. Kadangi komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad darbo
diena veni ivakarse netrumpinama tik sutrumpint darbo laik
200
153-154 str.
dirbantiems darbuotojams (DK145 str.), bendra darbo dienos trumpinimo taisykl taikoma ir ne vis darbo laik dirbantiems darbuotojams. Tai yra visikai suprantama, nes antraip gali atsitikti, kad
veni ivakarse ne vis darbo dien dirbantys darbuotojai dirbt
ilgiau u vis darbo laik dirbanius darbuotojus, pavyzdiui, jeigu
veni diena bt penktadien, o alys buvo sutarusios dl ne visos
darbo savaits, t. y. keturi darbo dien per savait nedirbant pirmadien.
3. Prie veni dien darbo diena trumpinama neatsivelgiant
tai, dirbama penki ar ei darbo dien savait. iuo atveju kyla
klausimas, koks darbo dienos sutrumpinimo viena valanda ir maksimalios penki valand darbo dienos trukms prie poilsio dien dirbant eias dienas per savait santykis. Penki valand darbo dienos
prie poilsio dien negalima laikyti sutrumpinta darbo diena, nes
savaits darbo laikas ilieka nepakits, t. y. keturiasdeimt valand
(pvz., penkios darbo valandos etadien ir po septynias darbo valandas nuo pirmadienio iki penktadienio). Vadinasi, jeigu poilsio
diena sutampa su veni diena, penki valand darbo diena turi
bti trumpinama viena valanda.
154 STRAIPSNIS
Darbas nakt
1. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvideimt antros valan
dos iki etos valandos.
2. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nak
iai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda.
3. Dirbti nakt draudiama skirti asmenis iki atuoniolikos met, taip
pat darbuotojus, kuriems dirbti nakt neleidia sveikatos prieiros stai
gos ivada.
4. Invalidai, jeigu jiems nedraudia invalidum nustatanti komisija,
nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys, krtimi maitinanios
moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, darbuotojai, vie
ni auginantys vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid iki eio
likos met, gali bti skiriami dirbti nakt tik j sutikimu.
5. Nakties darbo trukm netrumpinama esant nepertraukiamai ga
mybai, taip pat kai pagal darbo sutart darbuotojas yra priimtas darbui
nakt.
6. Darbuotoj, dirbani nakt, sveikata nemokamai tikrinama Vy
riausybs nustatyta tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi
201
154 str.
nusiskundim dl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas nakt

pakenk arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos prieiros staigos ivada, privalo perkelti darbuotoj dirbti tik dien.
1. Nagrinjant darbo nakt reglamentavimo klausimus, reikt at
kreipti dmes, kad reguliuoti darb nemaai dmesio skyr TDO.
Paymtinos ios TDO konvencijos: 1) konvencija Nr. 171 Dl nak
tinio darbo"1; 2) konvencija Nr. 90 Dl jaunuoli naktinio darbo
pramonje"2; 3) konvencija Nr. 79 Dl vaik ir jaunuoli naktinio
darbo apribojimo nepramoniniuose darbuose"3. iose konvencijose
nustatytos naktinio darbo, naktinio darbuotojo svokos ir pagrindi
ns su darbu nakt susijusios garantijos, kaip antai: teis nemoka
m medicinos apir ir konsultacijas, teis aprpinim tinkamo
mis pirmosios medicinos pagalbos priemonmis, naktini darbuotoj,
kurie dl sveikatos pripastami netinkamais naktiniam darbui, per
klimas kit darb, priemons, garantuojanios, kad alternatyvus
naktiniam darbas bt suteiktas darbuotojoms moterims ntumo
ir su ntumu susijusiu laikotarpiu, su darbo laiku, apmokjimu ar
panaiomis garantijomis susijusios kompensacijos naktiniams dar
buotojams, darbdavio konsultacijos su darbuotoj atstovais dl nak
tinio darbo organizavimo form ir kita.
2. TDO konvencijoje Nr. 171 Dl naktinio darbo" nustatyta, kad
terminas naktinis darbas" aprpia visus darbus, atliekamus per ne
trumpesn kaip septyni valand, skaitant laik nuo vidurnakio iki
penktos valandos ryto, nepertraukiam laikotarp, kur nustato kom
petentinga valdios institucija, pasikonsultavusi su darbdaviams ir
darbuotojams labiausiai atstovaujaniomis organizacijomis arba pa
gal kolektyvines sutartis. DK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvideimt antros valandos
iki etos valandos, t. y. atuonios valandos per par. Tam, kad dar
bas bt laikomas naktiniu, nebtina dirbti vis darbo laik tik nak
tiniu laiku. Jeigu bent trys darbo valandos tenka nakiai, visas dar
bas laikomas naktiniu, o darbo laikas trumpinamas viena valanda,
t. y. maksimali darbo pamainos nakt trukm yra septynios valan
dos. Paymtina, kad visos pamainos pripainimas naktiniu darbu
turi takos tik sutrumpinti darbo laik, o darbo umokestis naktiniu
tarifu mokamas tik u faktikai nakt dirbtas valandas.
1
inios. 1996, Nr. 31-767.

inios. 1996, Nr. 28-673.
3
inios. 1996, Nr. 27-650.
2
202
str.
154
3. Siekiant nustatyti, ar darbo laikas pripaintinas naktiniu, reik- 3

t isiaikinti naktinio darbo laiko skaiiavimo tvark. Neaikum
dl naktinio darbo nustatymo gali kilti tokiu atveju: pavyzdiui, dar
bo pamaina prasideda eiolikt valand, pertrauka pailsti ir pa
valgyti - viena valanda. Atuoni valand darbo pamaina baigtsi
pirm valand. Darbas turt bti pripaintas naktiniu, kadangi trys
darbo valandos tenka nakiai, t. y. nuo dvideimt antros iki pirmos
valandos. Sutrumpinus darbo pamain viena valanda gautsi, kad
darbui nakt lieka tik dvi darbo valandos ir nebra pagrindo taikyti
naktinio darbo laiko reimo. iuo atveju reikt vadovauti principu,
kad nustatoma atuoni darbo valand pamaina, ir jeigu i t atuo
ni valand trys valandos tenka darbui nakt, tai sutrumpinant dar
bo pamain naktinio darbo reimas ilieka.
4. Kadangi darbas nakt susijs su padidjusiu pavojumi sveikatai, 4
organizmo isekimu, DK nustato absoliuius ir santykinius draudi
mus skirti asmenis dirbti nakt. Draudiama skirti dirbti nakt nepil
nameius asmenis ir darbuotojus, kuriems dirbti nakt neleidia svei
katos prieiros staigos ivada. Dirbti nakt gali bti skiriami
invalidai, jeigu jiems nedraudia invalidum nustatanti komisija, n
ios moterys, neseniai pagimdiusios moterys, krtimi maitinanios
moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, darbuotojai,
vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid iki
eiolikos met, tik j sutikimu.
5. Esant nepertraukiamai gamybai nakties darbo trukm netrum- 5
pinama, kadangi, nustaius tris pamainas, bendras darbo laikas
sudaro dvideimt keturias valandas. Jeigu bt sutrumpinta nak
ties darbo trukm, gamybos procesas nutrkt. Nakties darbo
trukm taip pat netrumpinama, kai pagal darbo sutart darbuo
tojas yra priimtas dirbti nakt, pavyzdiui, naktiniu sargu ar bud
toju patalpose.
6. Darbuotojams, dirbantiems nakt, Vyriausyb nustato speciali 6
nemokam sveikatos prieiros tvark, utikrinani vadin, perio
din sveikatos patikrinim ir sveikatos patikrinim darbuotojo pa
geidavimu (r. DK 265 str. komentar). TDO konvencijos Nr. 171
Dl naktinio darbo" 4 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai, jei jie
to prao, turi teis nemokam medicinos apir ir konsultacijas,
siekiant sumainti arba ivengti sveikatos problem, susijusi su j
darbu: 1) prie priimant juos naktin darb; 2) reguliariai, jeigu jie
dirba naktin darb; 3) jeigu jiems, kol dirba naktin darb, kyla svei
katos problem btent dl tokio darbo.
203
155 str.
155 STRAIPSNIS
Budjimas
1. Ypatingais atvejais, kai reikia utikrinti monje darbo tvark ar
garantuoti, jog bus atlikti neatidliotini darbai, darbdavys gali pavesti
darbuotojui ne daniau kaip kart per mnes, o darbuotojo sutikimu ne daniau kaip kart per savait budti monje arba namuose pasi
baigus darbo dienai arba poilsio ir veni dienomis.
2. Budjimo laikas monje kartu su darbo dienos (pamainos) truk
me (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viryti io
Kodekso 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukms,
o budjimo trukm monje poilsio ir veni dienomis, taip pat na
muose negali viryti atuoni valand per par. Budjimas monje pri
lyginamas darbo laikui, o budjimas namuose - ne maiau kaip pusei
darbo laiko.
3. U budjim monje, kai virijama darbo laiko trukm (Kodekso
144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145,146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 da
lis), ar namuose per artimiausi mnes privalo bti suteikiamas poil
sio laikas tokios pat trukms kaip budjimas monje ar darbo laikui
prilygintas budjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pagei
davimu is poilsio laikas gali bti pridedamas prie kasmetini atosto
g, arba apmokama kaip u virvalandini darb.
4. Budti monje arba namuose negalima skirti asmen iki atuo
niolikos met. Nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys ir kr
timi maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej me
t, bei darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba
vaik invalid iki eiolikos met, invalid slaugantys asmenys, invali
dai, jeigu jiems nedraudia invalidum nustatanti komisija, budti mo
nje arba namuose gali bti skiriami tik j sutikimu.
1 1. DK taikomas i esms toks pat teisinis budjimo monje ar
namuose kaip ir faktikai dirbto laiko reguliavimas. Nors budjimo
metu darbuotojas ir neatlieka savo tiesiogini funkcij, bet yra pasi
rengs atlikti neatidliojamus darbus ar utikrinti tvark monje.
Budjimo, kaip ir darbo, metu darbuotojas privalo paklusti darbo
vietje nustatytai darbo tvarkai, iskyrus bti darbo vietoje budji
mo namuose metu.
2 2. Darbdavio pavedim budti monje ar namuose pasibaigus dar
bui arba poilsio ir veni dienomis reikia skirti nuo budtojo tiesio
ginio darbo pagal darbo sutart (sargo, dispeerio ir pan.). Iskirtini
ie budjimo skirtumai nuo nuolatinio budtojo darbo: 1) budji
mas pagal pavedim nra sulygtas darbo sutartimi; 2) budjimas pa204
155 str.
gal pavedim nra nuolatinis darbas, t. y. skiriamas tik ypatingais

atvejais; 3) kitaip nei vis darbo laik dirbant, pavyzdiui, sargu, budti darbuotojui leidiama pavesti ne daniau kaip kart per mnes, o darbuotojo sutikimu - ne daniau kaip kart per savait.
3. Budjimo ir faktikai dirbto darbo laikas sumuojamas. Jeigu 3
dirbama po darbo, darbdavys privalo taip organizuoti darb ir bud
jim, kad bendra darbo laiko ir budjimo trukm neviryt atuoni
valand, o budjimo trukm monje poilsio ir veni dienomis,
taip pat namuose negalt viryti atuoni valand per par. Siste
mikai aikinant DK 151 straipsn ir komentuojam DK straipsn,
ypa atkreipiant dmes jo 3 dal, atuoni valand laikas gali bti
virytas, tokiu atveju pripastant virvalandinius darbus.
4. Budjimo darbe ir namuose laikas skaiiuojamas skirtingai: bu- 4
djimas monje prilyginamas darbo laikui, o budjimas namuose ne maiau pusei darbo laiko. Toks reguliavimas pagrstas budjimo
instituto, kuris i esms turi ir darbo, ir poilsio laiko poymi, esme.
Budjimo monje metu darbuotojas privalo bti darbo vietoje, t. y.
jo padtis daug artimesn faktikai dirbtam darbui, o budint namuose
darbuotojo veiksm laisv daug didesn, t. y. jis gali laisvai elgtis
pagal nustatytas ribas. Budjimas namuose nereikia, kad darbuo
tojas privalo bti vis laik btinai namuose. Budjimo reimo na
muose paeidimu nelaikytina, jeigu darbuotojas bus, pavyzdiui, so
do sklype, jei tai suderinta su darbdaviu ir prireikus neapsunkins
neatidliotin darb atlikimo. Buddamas namuose darbuotojas vi
sada privalo laikytis nustatyto reimo, bti pasiekiamas fizikai ir
ryio priemonmis. Kadangi budjimo namuose reimas poilsio po
iriu darbuotojui yra daug palankesnis, darbo laik, kitaip nei bu
dint darbe, skaitomas ne visas budjimo laikas, o ne maiau kaip
pus budto laiko. Kolektyvinje darbo sutartyje galima susitarti ir
daugiau kaip pus darbo laiko skaityti darbo laik.
5. Jeigu budjimo monje laikas (sumuojant su darbo pamaina) 5
ar u budjim namuose darbo laik skaitytinas laikas virija ketu
riasdeimt valand savaitinio darbo trukm, atuoni valand kas
dienio darbo trukm, sutrumpinto ar ne viso darbo laiko trukm ar,
esant suminei darbo laiko apskaitai, darbo laiko trukm per apskaitin laikotarp, darbuotojui turi bti kompensuojama per artimiau
si mnes suteikiant poilsio laik, prilygint u budjim skaity
tam darbo laik laikui, darbuotojo pageidavimu pridedant prie
kasmetini atostog, arba sumokant kaip u virvalandin darb.
6. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyti apribojimai skirti 6
budti monje arba namuose panas virvalandinio bei naktinio
205
155
str.

santykiai
darbo apribojimus: budti negali bti skiriami asmenys iki atuoniolikos met. Nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys ir krtimi maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej
met, bei darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met
arba vaik invalid iki eiolikos met, invalid slaugantys asmenys,
invalidai, jeigu jiems nedraudia invalidum nustatanti komisija, budti monje arba namuose gali bti skiriami tik j sutikimu.
156-157 str.
XIV SKYRIUS
POILSIO LAIKAS
15 U STRAIPSNIS
Poilsio laiko svoka
Poilsio laikas - tai statymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas.
1. Kiekvieno darbuotojo teis poils tvirtinta Konstitucijos i
49 straipsnio 1 dalyje, kuri skelbia kiekvieno dirbanio mogaus tei
s turti poils, taip pat kasmetines mokamas atostogas. DK
XIV skyriuje i Konstitucijos nuostata detalizuojama, nustatoma
poilsio laiko rys, j suteikimo tvarka, poilsio laiko trukm bei
apmokjimas u poilsio laik.
2. Pagal komentuojam DK straipsn poilsio laikas gali bti nusta- 2
tytas vadovaujantis: 1) statymu, 2) kolektyvine sutartimi, 3) darbo
sutartimi. Reikt skirti poilsio laiko ir poilsio reimo nustatymo
skirtumus. Poilsio laikas gali bti nustatytas tik mintais norminiais
teiss aktais, o poilsio laiko reimas gali bti reguliuojamas ir kitais
vietiniais (lokaliais) norminiais teiss aktais, pavyzdiui, darbo tvar
kos taisyklmis ar darbo grafiku (DK 158 str. 6 d.).
3. Poilsio laiko svok bt galima pavadinti ivestine i darbo laiko 3
svokos. Savo esme abi svokos yra tiesiogiai susijusios, o darbo ir
poilsio laiko ssaj bt galima apibdinti susisiekiani ind" prin
cipu, t. y. trumpjant darbo laikui ilgja poilsio laikas, ir atvirkiai.
15 / STRAIPSNIS
Poilsio laiko rys
Poilsio laiko rys yra ios:
1) pertrauka pailsti ir pavalgyti;
2) papildomos ir specialios pertraukos pailsti darbo dienos (pamai
nos) laiku;
3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dien (pamain);
207
157-158 str.
4) savaits nepertraukiamasis poilsis;

5) kasmetinis poilsio laikas (veni dienos, atostogos).
1. Komentuojamame straipsnyje ivardytos darbuotojams sutei
kiamo poilsio laiko rys. Kadangi pateiktas isamus poilsio laiko
ri sraas, kiti DK straipsniai, kiti statymai, kolektyvin ar dar
bo sutartis negali nustatyti kit nei ivardytos komentuojamame
straipsnyje savarankik poilsio laiko ri.
2. Kiekviena komentuojamame straipsnyje ivardyta poilsio laiko
ris detalizuojama iuose DK straipsniuose: 1) pertrauka pailsti ir
pavalgyti (DK 158 str.); 2) papildomos ir specialios pertraukos pail
sti darbo dienos (pamainos) laiku (DK 159 str.); 3) paros neper
traukiamasis poilsis tarp darbo dien (pamain) (DK 160 str.); 4) sa
vaits nepertraukiamasis poilsis (DK 161 str.); 5) kasmetinis poilsio
laikas (veni dienos, atostogos) (DK 162-185 str.).
X5o STRAIPSNIS Pertrauka

pailsti ir pavalgyti
1. Darbuotojams suteikiama ne ilgesn kaip dviej valand ir ne trum
pesn kaip puss valandos pertrauka pailsti ir pavalgyti. i pertrauka
paprastai suteikiama prajus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet
ne vliau kaip po keturi darbo valand.
2. Darbuotojas pertrauk pailsti ir pavalgyti naudoja savo nuoira.
Jis iuo laiku gali palikti darbo viet. i pertrauka neskaitoma darbo
laik.
3. Esant ei dien darbo savaitei, poilsio ir veni dien ivakar
se gali bti dirbama be pertraukos pailsti ir pavalgyti tik tada, jei tos
darbo dienos trukm nevirija ei valand.
4. Darbdavys privalo pasirpinti, kad darbuotojams bt sudarytos
tinkamos slygos per pertrauk pailsti ir pavalgyti.
5. Tuose darbuose, kur dl gamybos slyg negalima daryti pertrau
kos pailsti ir pavalgyti, darbuotojui turi bti suteikiama galimyb pa
valgyti darbo laiku.
6. Pertraukos pailsti ir pavalgyti pradi, pabaig ir kitas slygas
nustato darbo tvarkos taisykls, darbo grafikas, kolektyvin ir darbo
sutartis.
l 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta pertraukos pailsti ir pavalgyti trukm bei jos nustatymo tvarka. Atkreiptinas dmesys, kad DK nustato ne tik maksimali, bet ir minimali ios
pertraukos trukm. Tiek minimalios, tiek maksimalios pertraukos
208
XIV SKYRIUS. Poilsio laikas
158 str.
pailsti ir pavalgyti ribos nustatymas yra visikai pagrstas, nes, nustaius trumpesn pertrauk, darbuotojui neutekt laiko pailsti
ir pavalgyti, o nustaius nepagrstai ilg pertrauk, prasitst bendra laiko, kur darbuotojas paprastai praleidia darbe, trukm. Tai
ypa aktualu tose monse, staigose ar organizacijose, kur darbuotojai neturi galimybs palikti darboviets ar tokia galimyb yra ribota. Kalbant apie ios pertraukos pradi, DK nustato bendr taisykl, kad pertrauka pailsti ir pavalgyti paprastai suteikiama
prajus pusei darbo dienos, bei imperatyvi norm, kad tokia pertrauka privalo bti suteikta ne vliau kaip po keturi darbo valand. Tai ypa aktualu, kai taikoma sumin darbo laiko apskaita, ir
kitais atvejais, kai darbo dienos (pamainos) trukm ilgesn nei atuonios valandos.
2. Pertraukos pailsti ir pavalgyti metu darbuotojas turi teis pa- 2
likti darbo viet, mons, staigos, organizacijos teritorij. i per
trauk darbuotojas gali naudoti savo nuoira, t. y. jos metu jis ne
turi vykdyti darbdavio nurodym, atlikti darbo funkcij. I esms
pertrauka pailsti ir pavalgyti pagal poilsio reim atitinka paros ar
savaits poilsio reim. Dl ios prieasties pertrauka pailsti ir pa
valgyti neskaitoma darbo laik.
3. Dirbant penki darbo dien savait, iskyrus poilsio ir veni 3
dien ivakares, pertrauka pailsti ir pavalgyti privalo bti suteikta
visais atvejais. Pertrauka pailsti ir pavalgyti gali bti nenustatoma,
kai darbo dienos (pamainos) trukm nevirija ei valand: 1) esant
ei dien darbo savaitei; 2) poilsio dien ivakarse; 3) veni
dien ivakarse. Esant penki dien darbo savaitei, komentuoja
ma nuostata praktin reikm turi tik kai dirbama ne vis ar sutrum
pint darbo dien, nes tik tokiu atveju sutrumpinus darbo dien vie
na valanda poilsio ar veni dien ivakarse darbo dienos
(pamainos) trukm nevirys ei valand.
4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta darbdavio pareiga 4
pasirpinti, kad darbuotojams bt sudarytos tinkamos slygos per
pertrauk pailsti ir pavalgyti. i darbdavio pareiga gali bti gyven
dinama keliais bdais: 1) jeigu mon, staiga, organizacija yra nuto
lusi nuo darbuotoj gyvenamosios vietos, darbdavys savo sskaita
gali organizuoti transport nuveti darbuotojus ir parveti namus;
2) jeigu toje vietoje, kurioje yra mon, staiga, organizacija, nra
vieojo maitinimo staig, atitinkani daugumos darbuotoj porei
kius ir pajamas, valgyklos ar kitokio pobdio maitinimo staigos,
maitinimas organizuojamas mons, staigos, organizacijos teritori
joje; 3) rengti higienos normas atitinkani patalp, kurioje dar209
158 str.
buotojai turt galimyb valgyti savo atsinet maist, j pasiildyti, isiplauti indus ir pan. Atkreiptinas dmesys, jog darbdavio pareiga pasirpinti, kad darbuotojams bt sudarytos tinkamos slygos per pertrauk pailsti ir pavalgyti, negali bti absoliutinama,
t. y. jeigu aplink darboviet yra maitinimo staig, darbuotojai neturi teiss reikalauti, kad bt btinai steigta mons valgykla.
5. Dirbant kai kuriuos darbus nemanoma nustatyti bendros per
traukos pailsti ir pavalgyti. Tai gali lemti nenutrkstami techno
loginiai procesai, avarini tarnyb darbas ir kitokie darbai, kai dl
darbo pobdio darbuotojai negali palikti darbo vietos, nors tuo
metu ir neatlieka savo tiesioginio darbo. Tokiu atveju turt bti
nustatoma pertrauka pailsti ir pavalgyti pagal grafik, t. y. ne vi
siems darbuotojams tuo paiu laiku. Jeigu ir to nemanoma pada
ryti, darbdavys privalo sudaryti galimyb darbuotojams pavalgyti
darbo metu, t. y. atsineti maist ar organizuoti maisto pristatym
darbo viet, rengti patalp pavalgyti ir pan. Kitaip nei pertrau
kos pailsti ir pavalgyti, laikas pavalgyti darbo laiku skaitomas
darbo laiko trukm.
6. Pertrauka pailsti ir pavalgyti gali bti nustatoma tiek indivi
dualiai (darbo sutartyje), tiek bendrai visiems darbuotojams (vie
nos pamainos darbuotojams) darbo tvarkos taisyklse, darbo gra
fike, kolektyvinje sutartyje. Pertraukos pailsti ir pavalgyti
nustatymas nors viename i ivardyt dokument laikomas tinka
mu komentuojamo straipsnio taikymu. Jeigu i pertrauka nustaty
ta darbo sutartyje, tai darbo tvarkos taisykls, darbo grafikas ar
kolektyvin sutartis negali keisti pertraukos pailsti ir pavalgyti lai
ko iam darbuotojui, iskyrus atvejus, kai atitinkamai pakeiiama
darbo sutartis ar alys susitaria atsisakyti pertraukos laiko regulia
vimo darbo sutartyje. Tuo tarpu sudarius kolektyvin sutart, dar
bo tvarkos taisyklse, darbo grafike nustatytas pertraukos laikas
turi atitikti kolektyvins sutarties nuostatas. Nebtinai visos per
traukos pailsti ir pavalgyti slygos privalo bti nustatytos viena
me dokumente, pavyzdiui, kolektyvinje sutartyje gali bti nusta
tyta pertraukos trukm, darbo tvarkos taisyklse - pertraukos
nustatyta tvarka tam tikr kategorij darbuotojams pagal j darbo
pobd, darbo grafike - pertraukos pailsti ir pavalgyti pradios ir
pabaigos laikas darbuotoj grupms.
7. Darbo ar kolektyvinje sutartyje, darbo tvarkos taisyklse gali
bti nustatytos ir kitos pertraukos pailsti ir pavalgyti slygos, pa
vyzdiui, autobus, veani valgykl ar namus, tvarkaraiai,
maisto kokybs ir asortimento reikalavimai, ir panaiai.
210
159 str.
STRAIPSNIS Papildomos ir
specialios pertraukos
1. Atsivelgiant darbo slygas, darbuotojams darbo laiku suteikia
mos papildomos pertraukos pailsti.
2. Jaunesniems kaip atuoniolikos met darbuotojams, kuri darbo
laiko trukm yra ilgesn negu keturios valandos, privalo bti suteikta
maiausiai trisdeimties minui papildoma pertrauka pailsti darbo
metu. Ji skaitoma darbo laik.
3. Dirbant lauke arba neildomose patalpose, kai aplinkos tempera
tra emesn kaip -10 C, taip pat dirbant sunk fizin ar didels proti
ns tampos reikalaujant darb arba darb veikiant kitiems nepalan
kiems sveikatai veiksniams, privalo bti suteikiamos specialios
pertraukos.
4. Papildomos ir specialios pertraukos skaitomos darbo laik, j
nustatymo tvark tvirtina Vyriausyb.
5. Papildom ir speciali pertrauk skaiius, trukm ir poilsio vieta
atsivelgiant konkreias darbo slygas nustatomi kolektyvinse sutar
tyse bei darbo tvarkos taisyklse.
1. Papildoma pertrauka - tam tikros bkls darbuotojams (ne- l
pilnameiams, maitinanioms motinoms ir pan.) pailsti skirtas lai
kas, kurio trukm nustato statymai, kiti norminiai teiss aktai ir
kuris numatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisykl
se, darbo sutartyse. Speciali pertrauka - darbuotojams, kurie dirba 2
lauke arba neildomose patalpose, kai aplinkos temperatra e
mesn kaip -10 C, taip pat darbuotojams, kurie dirba sunk fizi
ns ar didels protins tampos reikaling darb arba veikiami kit
nepalanki sveikatai veiksni, pailsti skirtas laikas, kurio trukm,
atsivelgiant darbo (gamybos) pobd ir profesin rizik, nusta
toma kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse, darbo su
tartyse.
2. Papildom ir speciali pertrauk tikslas - isaugoti darbuotoj 3
darbingum, gerinti darbo naum ir kokyb, apsaugoti darbuoto
jus nuo nuovargio ar pervargimo, kad bt ivengta profesini lig
ir nelaiming atsitikim darbe, mat galimas nepalanki sveikatai
veiksni poveikis. Papildom ir speciali pertrauk skaiius, trukm,
poilsio vieta i pertrauk metu nustatoma kolektyvinse sutartyse,
darbo tvarkos taisyklse, darbo sutartyse. Vadovaudamasi
komentuojamo straipsnio 4 dalimi Vyriausyb 2003 m. vasario 3 d.
nutarimu Nr. 160 Dl Papildom ir speciali pertrauk, skaitom
211
159 str.
darbo laik, nustatymo tvarkos patvirtinimo"1 patvirtino Papildom

ir speciali pertrauk, skaitom darbo laik, nustatymo tvark.
3. Vadovaudamasis mintu Vyriausybs nutarimu darbdavys, darb
daviui atstovaujantis asmuo privalo suteikti darbuotojams papildo
mas pertraukas: 1) numatytas statym, t. y. ne maiau kaip vien
papildom pertrauk, ne trumpesn kaip trisdeimt minui asme
nims iki atuoniolikos met, kai j darbo laiko trukm yra ilgesn
kaip keturios valandos (DK 159 str. 1 d.), bei ne trumpesn kaip
trisdeimt minui pertrauk kdikiui maitinti ne reiau kaip kas
trys valandos krtimi maitinaniai moteriai (DK 278 str. 8 d.). Mo
ters pageidavimu tokios pertraukos gali bti sujungiamos arba pri
dedamos prie pertraukos pailsti ir pavalgyti, arba perkeliamos die
nos pabaig atitinkamai sutrumpinant darbo dien; 2) numatytas kit
normini teiss akt.
4. Invalidams, niosioms, neseniai pagimdiusioms moterims, se
natvs pensininkams ir kitiems darbuotojams, kuriems pagal sveika
tos prieiros staigos ivad dl j sveikatos turi bti gyvendintos
j darbo ir poilsio reimo rekomendacijos, papildomos pertraukos
nustatomos kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse, darbo
sutartyse.
5. Pagal mint Vyriausybs nutarim darbdavys, darbdaviui at
stovaujantis asmuo privalo suteikti specialias pertraukas: 1) darbuo
tojams, kurie dirba su videoterminalais (Lietuvos higienos norma
HN 32:1998 Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reika
lavimai", patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d.
sakymu Nr. 4 Dl Lietuvos higienos normos HN 32:1998 Darbas
su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai" tvirtinimo"2;
2) darbuotojams, kuri darbas susijs su krovini klimu rankomis,
pagal rekomendacijas, nurodytas Krovini klimo rankomis bendruo
siuose nuostatuose, patvirtintuose Socialins apsaugos ir darbo mi
nisterijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsjo 3 d. sa
kymu Nr. 134/493 Dl krovini klimo rankomis bendrj
nuostat"3; 3) kitiems darbuotojams, kai tai nustatyta darbuotoj
saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose; 4) darbuotojams, ku
rie dirba lauke arba neildomose patalpose, kai aplinkos tempera
tra emesn kaip -10 C, ne reiau kaip kas pusantros valandos ne
trumpesnes kaip deimties minui pertraukas.
1
inios. 2003, Nr. 14-559.

inios. 1999, Nr. 5-122.
3
inios. 1998, Nr. 79-2242.
2
212
159 str.
6. Darbuotojams, kurie dirba sunk fizin darb ar darb, kai rei- 6

kia didels protins tampos, arba veikiant kitiems nepalankiems svei
katai veiksniams (kai darbuotoj veikia bent vienas darbo aplinkos
veiksnys, kurio dydis virija nustatytj darbuotoj saugos ir sveika
tos norminiuose teiss aktuose), specialios pertraukos (ne trumpes
ns kaip deimt minui) suteikiamos pagal profesins rizikos verti
nimo, atlikto vadovaujantis Profesins rizikos vertinimo nuostatais,
patvirtintais socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos ap
saugos ministro 2002 m. birelio 26 d. sakymu Nr. 86/307 Dl pro
fesins rizikos vertinimo nuostat tvirtinimo"1, rezultatus. Jeigu
profesins rizikos vertinimo rezultatai rodo, kad dirbama nepriimti
nos vidutins arba priimtinos minimalios rizikos slygomis, kol bus
paalinta tokia rizika, darbdavys, kurio pareiga sudaryti saugias ir
sveikas darbo slygas visais su darbu susijusiais aspektais (ar darb
daviui atstovaujantis asmuo), vadovaudamasis DK 147 straipsnio
1 dalimi nustato iems darbuotojams specialias pertraukas taip: 1) parengiamas mons padalini ir darb, kuriuos dirbant gali bti nustatomos specialios pertraukos, sraas. Jame nurodoma speciali
pertrauk darbo laiku skaiius, pertrauk trukm, poilsio vietos i
pertrauk metu, pertrauk panaudojimas atsivelgiant rizikos veiksnius ar darbo pobd. is sraas pateikiamas darbuotoj atstovui.
Jeigu darbuotoj atstovas pritaria darbdavio galioto atstovo parengtam sraui, darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo iuo srau
papildo mons darbo tvarkos taisykles (jse nurodo mons padalinius ir darbus, kuriuos dirbant nustatomos specialios pertraukos),
patvirtina darb, kuriuos dirbant nustatomos specialios pertraukos,
ir darbuotoj, kuriems nustatomos specialios pertraukos, sraus.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio galiotas atstovas, tvirtindamas darbo (pamain) grafikus, atsivelgia specialias pertraukas; 2) tuo atveju, kai darbuotoj atstovas pasilo, kad darbdaviui
atstovaujantis asmuo nustatyt specialias pertraukas mons kolektyvinje sutartyje, speciali pertrauk nustatymo klausimai sprendiami rengiant ir sudarant mons kolektyvin sutart DK 62 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Darbuotojams, kurie dirba sunk fizin darb ar darb, kai rei
kia didels protins tampos, arba veikiant kitiems nepalankiems svei
katai veiksniams (kai darbuotoj veikia bent vienas darbo aplinkos
veiksnys, kurio dydis virija nustatytj darbuotoj saugos ir sveika
tos norminiuose teiss aktuose), specialios pertraukos (ne trumpes1
inios. 2002, Nr. 69-2852.

213
159 str.
ns kaip deimties minui) suteikiamos darbuotojams, kurie dirba

veikiami darbo aplinkos veiksni, nepriimtinos vidutins rizikos ar
priimtinos minimalios rizikos slygomis, kai darbo aplinkos veiksnys ne nuolat, o tam tikrais laikotarpiais darbo dienos (pamainos)
laiku virija leidiamus dydius, nustatytus darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose. Pertrauk skaiius ir j trukm
(ne trumpiau kaip deimt minui) nustatomi atsivelgiant fizinio
ar protinio darbo sunkum ir darbo aplinkos rizikos veiksnius. Kai
vertinus profesin rizik nustatoma, kad ji nepriimtinai didel, t. y.
darbo aplinkos veiksnys nuolat virija leidiamus dydius, specialios
pertraukos nesuteikiamos, nes tokiais atvejais darb (darbus) btina sustabdyti.
8. Nustats specialias pertraukas, darbdavys ar darbdaviui atsto
vaujantis asmuo paveda mons darbuotoj saugos ir sveikatos tar
nybai ar kitam padaliniui speciali pertrauk metu organizuoti ir
gyvendinti priemones, alinanias ar mainanias darbuotoj nuo
varg ir kenksming darbo aplinkos veiksni poveik. Tai gali bti
gamybin ar gydomoji mankta, masaas, kitos priemons, rekomen
duojamos sveikatos prieiros specialist. Speciali pertrauk veiks
mingumas turi bti vertinamas, prireikus gali bti keiiama per
trauk skaiius, trukm, poilsio vietos i pertrauk metu, taip pat
speciali pertrauk metu taikomos priemons.
9. Pagerinus darbo slygas ir nesant sunkaus darbo, kai reikia fizi
ns ar didels protins tampos arba kai nedirbama veikiant darbo
aplinkos veiksniui (veiksniams), kurio (kuri) dydis virija darbuo
toj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose nustatytus dy
dius, specialios pertraukos gali bti nesuteikiamos.
10. Kolektyvinse darbo sutartyse gali bti nustatytos ir kitos pa
pildomos ar specialios pertraukos. Darbuotojams, kuri darbo die
nos (pamainos) laiko trukm gali bti iki dvideimt keturi valand
ir kuri darb sra tvirtina Vyriausyb (DK144 str. 4 d.), taip pat
dirbantiems ekonomins veiklos srii monse, kuriose pagal DK
148 straipsn darbo ir poilsio ypatumus nustato Vyriausyb, gali bti
suteikiamos papildomos ir / ar specialios pertraukos, jeigu darbo
organizavimas monje leidia jas suteikti (pertrauk metu darb
tsia kiti darbuotojai, kuriems pertraukos suteikiamos kitu metu) ir
jeigu ios pertraukos nekliudo darbo ar paslaug teikimo tstinu
mui. Tokiems darbuotojams papildom ir speciali pertrauk skai
ius, trukm ir poilsio vieta, atsivelgiant konkreias darbo slygas,
numatoma kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse, darbo
sutartyse.
214
159-160
str.
11. moni, staig, organizacij ar kit organizacini struktr

darbuotojams, kuri veikla pasiymi tuo, jog btina tsti darb ar
teikti paslaugas, nes reikia aptarnauti gyventojus (miesto transpor
tas, sveikatos prieiros staigos, energijos tiekimo mons, teatrai,
muziejai ir kt), papildomos ir specialios pertraukos suteikiamos taip:
j metu darbuotoj, kuriems suteikiamos papildomos ar specialios
pertraukos, darb tsia kiti darbuotojai, galintys dirbti iuos darbus.
12. Papildomos ir specialios pertraukos, iskyrus nustatytas staty
m ir kit normini teiss akt, gali bti nesuteikiamos ypatingais
atvejais (pvz., vykus nelaimingam atsitikimui darbe, stichinei nelai
mei ar avarijai).
XOU STRAIPSNIS
Paros poilsis
1. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamai
n) trukm negali bti trumpesn kaip vienuolika valand i eils.
2. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki e
iolikos met privalo bti ne trumpesnis kaip keturiolika valand, o
asmenims nuo eiolikos iki atuoniolikos met - ne trumpesnis kaip
dvylika valand ir apimti laik nuo dvideimt antros valandos iki e
tos valandos.
1. Kasdienis tarp darbo dien (pamain) poilsio laikas - tai laikas i
nuo vienos darbo dienos (pamainos) pabaigos iki kitos darbo dienos
(pamainos) pradios.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostata gyvendinamas 1993 m. 2
lapkriio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 93/104/EB Dl
tam tikr darbo laiko organizavimo aspekt"1 3 straipsnis, pagal kur
valstybs nars imasi priemoni utikrinti, kad per par kiekvienas
darbuotojas turt teis minimal vienuolikos valand nepertrau
kiamojo kasdienio poilsio laik. Direktyvoje nustatyta garantija tai
koma visiems darbams ir darbuotojams, iskyrus oro, geleinkelio, ke
li, jros, vidaus vanden ir eer transport, jros vejyb ir kit
darb jroje bei keliani kvalifikacij gydytoj veikl.
3. Tam tikriems darbuotojams DK nustato didesnes kasdienio ne- 3
pertraukiamojo poilsio laiko garantijas. Prie i darbuotoj priskir
tini: 1) darbuotojai iki eiolikos met, kuri kasdienio nepertrau
kiamojo poilsio laikas negali bti trumpesnis nei keturiolika valand;
1
OJ, 1993, L 307.

215
160-161 str.
2) darbuotojai nuo eiolikos iki atuoniolikos met, kuri kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas negali bti trumpesnis nei dvylika valand. iems darbuotojams nustatytas ne tik ilgesnis nei bendras kasdienio poilsio laikas, bet ir kita garantija, kad is poilsio laikas
btinai apimt laik nuo dvideimt antros iki etos valandos, t. y.
laik, kur DK apibria kaip nakties laik. Toks reguliavimas atitinka DK154 straipsnio 3 dalyje nustatyt imperatyvi norm, jog draudiama skirti dirbti nakt asmenis iki atuoniolikos met (r. DK
154 str. komentar).
4. Vyriausybs 2003 m. gegus 14 d. nutarimu Nr. 587 Dl darb, kuriuose gali bti taikoma iki dvideimt keturi valand per par darbo laiko trukm, srao, darbo ir poilsio laiko ypatum ekonomins veiklos srityse, darb, slyg, kurioms esant gali bti
vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo monse, staigose, organizacijose patvirtinimo"1 nustatyti kasdienio poilsio laiko ypatumai. Vadovaujantis iuo nutarimu
DK 160 straipsnio 1 dalies nuostata dl kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain) trukms netaikoma transporte ir vejybos laivuose.
STRAIPSNIS Savaits
nepertraukiamasis poilsis
1. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penki dien darbo
savaitei, - etadienis ir sekmadienis, iskyrus io straipsnio 2,3,4 da
lyse ir kituose norminiuose teiss aktuose nustatytus atvejus.
2. monms ir organizacijoms, kuriose bendr poilsio dien nega
lima nutraukti darbo dl to, kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto
transportas, sveikatos prieiros staigos, energijos tiekimo mons,
teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybs vykdomoji
institucija.
3. monse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dl
technini gamybos slyg arba dl to, kad reikia nuolat nepertraukia
mai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos
monse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaits dienomis i eils
kiekvienai darbuotoj grupei pagal darbo (pamain) grafikus. Jie su
daromi ir tvirtinami io Kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos
poilsio dienos pagal darbo (pamain) grafikus (tvarkaraius).
1
inios. 2003, Nr. 48-2120.
216
161 str.
5. Savaits nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne maiau kaip tris

deimt penkias valandas. io straipsnio 2,3 ir 4 dalyse nustatytais at
vejais abi poilsio dienos turi bti suteikiamos i eils.
6. Skirti dirbti poilsio dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus,
kuri sustabdyti negalima dl technini gamybos slyg (nepertrau
kiamai veikianios mons, organizacijos), darbus, btinus gyventojams
aptarnauti, taip pat neatidliotinus remonto ir krovos darbus. Nias
moteris, neseniai pagimdiusias moteris ir krtimi maitinanias mote
ris, darbuotojus, auginanius vaik iki trej met, bei darbuotojus, vie
nus auginanius vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid iki e
iolikos met, asmenis iki atuoniolikos met dirbti poilsio dienomis
galima skirti tik j sutikimu.
7. Asmenims iki atuoniolikos met turi bti suteikiamos ne maiau
kaip dvi poilsio dienos per savait.
1. Savaits nepertraukiamas poilsis - laisvas nuo darbo laikas, i
kuris prasideda pasibaigus darbui paskutin darbo savaits dien
ir baigiasi pradjus darb kit darbo savait.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal nedirbama sekmadien, 2
0 esant penki dien darbo savaitei nedirbama etadien ir sek
madien, iskyrus komentuojamame straipsnyje ir kituose normi
niuose teiss aktuose nustatytas iimtis. Komentuojam straipsn
ir DK 147 straipsnio 2 dal aikinant sistemikai, aiku, kad priori
tetas nustatomas penki darbo dien savaitei su dviem poilsio die
nomis, o ei darbo dien savait su viena poilsio diena leidiama
tik tose monse, kuriose dl gamybos pobdio ar kit slyg pen
ki darbo dien savait nemanoma (r. DK 147 str. komentar).
Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nedetalizuojama, kokias kassa
vaitinio poilsio iimtis galt nustatyti kiti norminiai teiss aktai.
iuo atveju reikt atkreipti dmes kelet taisykli, kuriomis va
dovaujantis bt galima nustatyti kit normini teiss akt regu
liavimo ribas. Vadovaudamasi DK 4 straipsnio 2 dalimi, Vyriausy
b, kitos valstybs ir savivaldybi institucijos turi teis pagal savo
kompetencij priimti norminius teiss aktus darbo santyki regla
mentavimo klausimais. Vyriausybs, kit valstybs ir savivaldybi
institucij normini teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuo
toj padt, palyginti su ta, kuri nustato DK ir kiti darbo staty
mai, negalioja. Kaip pavyzd, svarb komentuojamos straipsnio
1 dalies poiriu, bt galima panagrinti poilsio dien perklimo
klausim. Vadovaujantis DK 4 straipsnio 1 dalimi, poilsio dien
paskirstymas per darbo savait nra vardytas kaip iimtinis darbo
statym reguliavimo dalykas, iimtine darbo statym reguliavi217
161 str.
mo sritimi vardytas tik minimali poilsio norm nustatymas. Sistemikai aikinant komentuojamo straipsnio 1 dal ir DK4 straipsn,
darytina ivada, kad Vyriausyb nutarimu galt nustatyti kitokias
poilsio dienas, nei nustatytos komentuojamo straipsnio 1 dalyje,
jeigu nebt pabloginta darbuotoj padtis. Kadangi kassavaitinio poilsio laiko reimo keitimo paskirtis - pailginti kassavaitin
nepertraukiamj poilsio laik perkeliant poilsio dien, darytina
ivada, kad sukuriamos palankesns poilsio laiko reimo slygos
darbuotojams, todl toks Vyriausybs nutarimas perkelti poilsio
dien neprietaraut imperatyvioms DK nuostatoms.
3. Paprastai poilsio dienos reikia, kad tomis dienomis nedirba ne
tik poilsiaujantis darbuotojas, bet nedirba ir pati mon, staiga ar
organizacija. Atsivelgiant mons ar darbo specifik, galimi kassa
vaitinio poilsio laiko reguliavimo ypatumai, pavyzdiui, nustatyti ki
t poilsio dien nei sekmadienis, poilsio laik sieti su darbuotoju,
bet ne su mone, ir pan. Komentuojamo straipsnio 1 dalies iimtis
nustato io straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.
4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai mo
ns, staigos ar organizacijos poilsio diena negali bti sekmadienis
(bendra poilsio diena). Tai nulemta darbo specifikos ir veiklos su
aktyvjimo btent poilsio dienomis. Prie i veiklos ri priskirti
nos gyventoj aptarnavimo paslaugos, kaip antai: muziej ar teat
r veikla ir kitos paslaugos, kuri poreikis yra didiausias poilsio
dienomis, t. y. kai asmenys, besinaudojantys iomis paslaugomis,
poilsiauja. ioms monms, staigoms ar organizacijoms poilsio die
nas nustato savivaldybs vykdomoji institucija. Atkreiptinas dme
sys, kad savivaldybs vykdomoji institucija poilsio dienas nustato
ne kaip vieojo administravimo subjektas, bet labiau kaip teatr,
muziej savininkas ar vieojo intereso gynjas. Savivaldybs vyk
domoji institucija negalt nustatinti kit nei DK nustatytos po
ilsio dienos privaioms monms, nebent tai bt licencijuojama
veikla ir tokios savivaldybs teiss bt nustatytos monei iduoto
je licencijoje ar tai bt aikiai nulemta mons veiklos pobdio.
5. Skirtingai nuo komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyto at
vejo, kai nustatoma kita nei sekmadienis ar etadienis poilsio die
na, 3 dalyje nustatyti atvejai, kai apskritai negalima sustabdyti darbo
dl technini gamybos slyg, dl to, kad reikia nuolat nenutrks
tamai aptarnauti gyventojus ar vykdyti nepertraukiam gamyb.
Tokiu atveju negalima nustatyti vienod poilsio dien visai mo
nei, o poilsio dienos suteikiamos i eils kiekvienai darbuotoj gru
pei pagal darbo (pamain) grafikus, utikrinant, kad visoms dar218
1 6 1 str.
buotoj grupms bt nustatytos vienodos slygos, t. y. kad nebt nustatyta taip, jog viena darbuotoj grup visada poilsiaut etadien ir sekmadien, o kita tik pirmadien ir antradien. Darbo
(pamain) grafikai tvirtinami DK 147 straipsnyje nustatyta tvarka
(r. DK 147 str. komentar). Analogikai pagal darbo (pamain)
grafikus (tvarkaraius) poilsio dienos suteikiamos ir esant suminei darbo laiko apskaitai.
6. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta minimali savai- 6
ts nepertraukiamojo poilsio trukm - ne maiau kaip trisdeimt
penkios valandos. i minimali kassavaitinio nepertraukiamojo po
ilsio trukm atitinka 1993 m. lapkriio 23 d. Europos Bendrijos Ta
rybos direktyvos 93/104/EB Dl tam tikr darbo laiko organizavi
mo aspekt"15 straipsn, pagal kur valstybs nars imasi priemoni
utikrinti, kad per septynias darbo dienas kiekvienas darbuotojas
turt teis minimal dvideimt keturi valand nepertraukiamojo
poilsio laik bei vienuolika kasdienio poilsio valand, t. y. i viso
trisdeimt penki valand kassavaitinio poilsio laik. Esant penki
darbo dien savaitei abi poilsio dienos privalo bti suteiktos i eils,
nesvarbu, ar ios dienos yra etadienis ir sekmadienis pagal komen
tuojamo straipsnio 1 dal, ar kitos poilsio dienos, nustatytos vado
vaujantis komentuojamo straipsnio 2, 3 ar 4 dalimis.
7. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje tvirtinta bendra norma, pa- 7
gal kuri draudiama skirti dirbti poilsio dienomis. Kartu nustato
mos ios taisykls iimtys, kada ir kokius darbus leidiama dirbti
poilsio dienomis: 1) darbus, kuri negalima sustabdyti dl techni
ni gamybos slyg (nepertraukiamai veikianios mons, organi
zacijos); 2) darbus, btinus gyventojams aptarnauti; 3) neatidlio
tinus remonto ir krovos darbus. Atkreiptinas dmesys, kad tokiais
atvejais darbdavys pirmiausiai turi imtis priemoni sutvarkyti po
ilsio laiko reim pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, t. y.
pagal io straipsnio 2, 3 ar 4 dalis ir tik jeigu to nemanoma pada
ryti, skirti dirbti poilsio dienomis. Net ir esant statymo prielai
doms ne visus darbuotojus darbdavys gali skirti dirbti poilsio die
nomis. Papildomos garantijos, t. y. sutikimas bti skirtiems dirbti
poilsio dienomis, taikomos nioms moterims, neseniai pagim
diusioms moterims ir krtimi maitinanioms moterims, darbuo
tojams, auginantiems vaik iki trej met, bei darbuotojams, vie
niems auginantiems vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid
iki eiolikos met, asmenims iki atuoniolikos met.
1
OJ, 1993, L 307.

219
161-162 str.
8 8. Asmenims iki atuoniolikos met turi bti suteikiamos ne ma

iau kaip dvi poilsio dienos per savait net ir tuo atveju, jeigu mo
nje nustatoma ei darbo dien savait.
162 STRAIPSNIS
veni dienos
1. monse, staigose ir organizacijose nedirbama iomis veni die
nomis:
1) sausio 1-j - Naujj met dien;
2) vasario 16-j - Lietuvos valstybs atkrimo dien;
3) kovo 11-j - Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien;
4) sekmadien ir pirmadien - krikioni Velyk (pagal vakarieti
kj tradicij) dienomis;
5) gegus 1-j - Tarptautin darbo dien;
6) pirmj gegus sekmadien - Motinos dien;
7) birelio 24-j - Rasos ir Jonini dien;
8) liepos 6-j - Valstybs (Lietuvos karaliaus Mindaugo karnavi
mo) dien;
9) rugpjio 15-j - olin (v. Mergels Marijos mimo dang
dien);
10) lapkriio 1-j - Vis ventj dien;
11) gruodio 25-j ir 26-j - Kald dienomis.
2. Skirti dirbti veni dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus,
kuri sustabdyti negalima dl technini gamybos slyg (nepertrau
kiamai veikianios mons, organizacijos), darbus, btinus gyventojams
aptarnauti, taip pat neatidliotinus remonto ir krovos darbus. Nias
moteris, neseniai pagimdiusias moteris ir krtimi maitinanias mote
ris, darbuotojus, auginanius vaik iki trej met, bei darbuotojus, vie
nus auginanius vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid iki e
iolikos met, asmenis iki atuoniolikos met dirbti veni dienomis
galima skirti tik j sutikimu.
1 1. Komentuojamame straipsnyje ivardytas isamus veni die
n, kuriomis monse, staigose ir organizacijose nedirbama, sra
as. Kiti statymai negali nustatyti, papildyti ar pakeisti DK regulia
vimo, t. y. norint nustatyti kitas nei nurodytos komentuojamame
straipsnyje veni dienas, kuri metu nedirbama, reikia keisti ko
mentuojam DK straipsn.
2 2. Paprastai skirti dirbti veni dienomis yra draudiama, t. y. dar
bai veni dienomis galimi tik DK aikiai nustatytais atvejais; prie
toki darb priskirtini: 1) darbai, kuri sustabdyti negalima dl tech-
220
162-163 str.
nini gamybos slyg (nepertraukiamai veikianiose monse, organizacijose); 2) darbai, btini gyventojams aptarnauti; 3) neatidliotini remonto ir krovos darbai. Komentuojamos normos taikymas tiesiogiai susijs ir turt bti taikomas sistemikai su kitais DK
straipsniais, reglamentuojaniais nepertraukiamai dirbani moni
darb, btin darb atlikim ir pan. Tokie susij straipsniai yra DK
149 straipsnis, reglamentuojantis sumin darbo laik, 150 ir 151 straipsniai, reglamentuojantys virvalandin darb, bei 161 straipsnis, reglamentuojantis savaits nepertraukiamj poils.
3. Be srao darb, kuriuos galima dirbti veni dienomis, kitaip 3
vardytin kaip darbo veni dienomis objekt, komentuojamas DK
straipsnis reglamentuoja ir subjektyv tokio darbo aspekt, t. y. vardija darbuotojus, kuriuos skirti dirbti veni dienomis galima tik j
sutikimu. Tokie darbuotojai yra: 1) nios moterys; 2) neseniai pagimdiusios moterys; 3) krtimi maitinanios moterys; 4) darbuotojai, auginantys vaik iki trej met; 5) darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid iki eiolikos met;
6) asmenys iki atuoniolikos met.
lO3 STRAIPSNIS
Atmintinos dienos
Dienos, statymu paskelbtos atmintinomis, yra darbo dienos.
1. Atmintin dien sraas nustatytas Atmintin dien statymu 1.

Remiantis io statymo 1 straipsniu nustatytos ios atmintinos dienos: 1) sausio 1-oji - Lietuvos vliavos diena; 2) sausio 13-oji - Laisvs gynj diena; 3) kovo 4-oji - Lietuvos globjo v. Kazimiero diena; 4) kovo 8-oji - Tarptautin moter solidarumo diena; 5) kovo
20-oji - ems diena; 6) gegus 7-oji - Spaudos atgavimo, kalbos
ir knygos diena; 7) gegus 14-oji - Pilietinio pasiprieinimo diena;
8) gegus treiasis sekmadienis - Partizan pagerbimo, kariuomens ir visuomens vienybs diena; 9) birelio 1-oji - Tarptautin vaik gynimo diena; 10) birelio 3-ioji - Sjdio diena; 11) birelio
pirmasis sekmadienis - Tvo diena; 12) birelio 14-oji - Gedulo ir
vilties diena; 13) birelio 15-oji - Okupacijos ir genocido diena;
14) birelio 23-ioji - Birelio sukilimo diena; 15) liepos 15-oji
-algirio mio diena; 16) liepos paskutinysis sekmadienis Jros diena; 17) rugpjio 23-ioji - Juodojo kaspino diena; 18)
rugpj1
inios. 1997, Nr. 67-1672.
221
163-165 str.
io 31-oji - Laisvs diena; 19) rugsjo 1-oji - Mokslo ir ini diena;

20) rugsjo 8-oji - ilin (v. Mergels Marijos gimimo diena), Vytauto Didiojo karnavimo ir Padkos u Lietuvos nepriklausomybs ir laisvs apgynim diena; 21) rugsjo 22-oji - Balt vienybs
diena; 22) rugsjo 23-ioji - Lietuvos yd genocido diena; 23) spalio 5-oji - Tarptautin mokytoj diena; 24) spalio antrasis etadienis - Derliaus diena; 25) spalio 25-oji - Konstitucijos diena; 26) lapkriio 2-oji - Mirusij atminimo (Vlini) diena; 27) lapkriio
23-ioji - Lietuvos kari diena; 28) lapkriio 30-oji - Maosios Lietuvos prisijungimo prie Didiosios Lietuvos akto diena; 29) gruodio 10-oji - Tarptautin mogaus teisi diena.
2. Atmintinos dienos nesukelia joki padarini darbo teisiniams
santykiams, t. y. pagal darbo teis yra prilyginamos darbo dienoms.
164 STRAIPSNIS
Atostog rys
Atostogos yra kasmetins ir tikslins.
Skirtinos dvi atostog rys - kasmetins, suteikiamos visiems darbuotoj ams, dirbantiems pagal darbo sutart ar atitinkantiems DK
nustatytas slygas, ir tikslins, kurios suteikiamos tik DK nustatytiems tikslams pasiekti.
STRAIPSNIS
Kasmetins atostogos
1. Kasmetins atostogos - tai kalendorinmis dienomis skaiiuoja
mas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsti ir darbingumui su
sigrinti, paliekant darbo viet (pareigas) ir mokant vidutin darbo
umokest. io Kodekso 162 straipsnyje nurodytos veni dienos atos
tog trukm neskaitomos.
2. Kasmetins atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
1. Kasmetins atostogos yra viena i periodinio darbuotojo poilsio
ri. Kitaip nei kasdienio ar kassavaitinio poilsio laiko, kasmetini
atostog suteikimo tvarka palikta labiau laisvam ali susitarimui,
t. y. statymas nustato tik esmines kasmetini atostog garantijas, o
alys gali susitarti dl atostog suteikimo laiko, atostog suteikimo
dalimis ir panaiai.
2. Kasmetins atostogos suteikiamos kalendorinmis dienomis, t. y.
jas skaitomos ir atostog metu buvusios poilsio ir atmintinos die222
165-166 str.
nos. Vienintel iimtis - veni dienos, jos kasmetini atostog

laik nra skaitomos.
3. DK nustatytos ios kasmetini atostog rys: 1) kasmetins 3
minimaliosios atostogos (DK 166 str.); 2) kasmetins pailgintos
atostogos (DK 167 str.); 3) kasmetins papildomos atostogos (DK
168 str.). Tikslini atostog rys ivardytos DK 178 straipsnyje.
STRAIPSNIS Kasmetins
minimaliosios atostogos
1. Kasmetini minimalij atostog trukm - dvideimt atuonios
kalendorins dienos.
2. Kasmetins trisdeimt penki kalendorini dien atostogos sutei
kiamos:
1) darbuotojams iki atuoniolikos met;
2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki keturiolikos met
arba vaik invalid iki eiolikos met;
3) invalidams;
4) kitiems statym nustatytiems asmenims.
3. Dirbantiems ne vis darbo laik kasmetins atostogos netrumpi
namos.
1. 1993 m. lapkriio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos l

93/104/EB Dl tam tikr darbo laiko organizavimo aspekt" 1
7 straipsnyje nustatyta, kad valstybs nars imasi priemoni utikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turt teis bent keturi savaii
mokamas kasmetines atostogas. Minimalus kasmetini atostog laikas negali bti pakeistas kompensacija, iskyrus tuos atvejus, kai yra
nutraukiami darbo santykiai. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nu- 2
statyta minimali dvideimt atuoni kalendorini dien trukm atitinka ios direktyvos nuostatas, t. y. reikalaujam keturi savaii
kasmetinio mokamo poilsio laik.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikta bendroji norma,
taikoma visiems darbuotojams, - kasmetini minimalij atosto
g trukm dvideimt atuonios kalendorins dienos. Darbuoto
jams, nurodytiems komentuojamo straipsnio 2 dalyje, nustatyta il
gesn, t. y. trisdeimt penki kalendorini dien, kasmetini
minimalij atostog trukm. Komentuojamo straipsnio analiz 3
leidia teigti, kad ilgesni kasmetini minimalij atostog nusta
tymo prieastis gali bti: 1) darbuotojo amius; 2) papildomas u1
OJ, 1993, L 307.

223
166-167
imtumas dl vaiko prieiros; 3) darbuotojo sveikatos sutrikimai.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nenustatoma isamaus darbuo
toj, kuriems suteikiamos trisdeimt penki kalendorini dien kas
metins atostogos, srao. Kiti statymai gali nustatyti kategorijas
asmen, kuriems suteikiamos komentuojamo straipsnio 2 dalyje
nustatytos trukms kasmetins mokamos atostogos. Atkreiptinas
dmesys, kad statymai gali nustatyti tik kategorijas asmen, ku
riems suteikiamos ilgesns atostogos, bet negali keisti i atostog
trukms.
4 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje pabriama, kad dirbantiems
ne vis darbo laik kasmetins atostogos netrumpinamos. i nuo
stata sietina su DK 146 straipsnio 3 dalimi, pagal kuri darbas ne
viso darbo laiko slygomis nesukelia joki apribojim nustatant kas
metini atostog trukm, skaiiuojant darbo sta, skiriant auk
tesnes pareigas, keliant kvalifikacij, neapriboja kit darbuotojo dar
bo teisi.
K) / STRAIPSNIS Kasmetins
pailgintos atostogos
Pailgintos iki penkiasdeimt atuoni kalendorini dien kasmetins atostogos suteikiamos kai kuri kategorij darbuotojams, kuri
darbas susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika, taip pat kuri darbo slygos yra specifins. Vyriausyb
tvirtina darbuotoj, turini teis ias atostogas, kategorij sra
ir nustato jame konkrei pailgint atostog trukm kiekvienai darbuotoj kategorijai.
1 1. Komentuojamame kodekso straipsnyje nustatytos papildomos
atostog garantijos darbuotojams, kuri darbas susijs su didesne
nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika, taip pat kuri
darbo slygos yra specifins. Pailgintos kasmetins atostogos negali
bti nustatytos ali susitarimu, darbo ar kolektyvinje sutartyje, nes
pagal komentuojam DK straipsn kai kuri kategorij darbuotoj,
turini teis ias atostogas, sra ir konkrei pailgint atostog
trukm kiekvienai darbuotoj kategorijai gali nustatyti Vyriausyb.
Atkreiptinas dmesys, kad pagal komentuojam straipsn nedrau
diama nustatyti ilgesns trukms atostog ali susitarimu, kolek
tyvinje sutartyje (r. DK 185 str. komentar), bet tokios atostogos
nepriskirtinos prie pailgint atostog.
2 2. Vyriausyb 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 Dl kai ku
ri kategorij darbuotoj, turini teis kasmetines pailgintas atos224
167 str.
togas, srao ir i atostog trukms patvirtinimo"1 patvirtino kai

kuri kategorij darbuotoj, turini teis pailgintas kasmetines
atostogas, sra ir i atostog trukm. Vadovaujantis iuo nutarimu buvo nustatytas toks mint darbuotoj sraas ir pailgint atostog trukm:
1) ikimokyklinio ugdymo staig, bendrojo lavinimo mokykl, pro
fesinio mokymo staig, auktesnij mokykl, auktj mokykl,
neformaliojo vietimo staig, psichologini, pedagogini psicholo
gini tarnyb, vaik globos staig pedagoginiai darbuotojai - pen
kiasdeimt eios kalendorins dienos;
2) mokslo ir studij institucij mokslo darbuotojai (vyriausieji
mokslo darbuotojai, vyresnieji mokslo darbuotojai, mokslo darbuo
tojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai) - penkiasdeimt eios kalen
dorins dienos;
3) teatro ir koncertini organizacij krybiniai darbuotojai - ke
turiasdeimt dvi kalendorins dienos;
4) sveikatos prieiros specialistai ir psichologai, dirbantys psichiat
rinio profilio sveikatos prieiros, vietimo ir socialins globos stai
gose, socialiniai darbuotojai, dirbantys stacionariose socialins glo
bos staigose ir psichiatrinio profilio sveikatos prieiros staigose, keturiasdeimt dvi kalendorins dienos;
5) sveikatos prieiros specialistai, dirbantys pirminio lygio sta
cionarinse asmens sveikatos prieiros staigose ar padaliniuose,
ambulatorijose, kaimo medicinos punktuose, Kaljim departamen
tui pavaldi staig sveikatos prieiros tarnybose ir laisvs atmi
mo bausm vykdaniose staigose (jeigu jose dirbama pagal darbo su
tart), sveikatos prieiros specialistai, teikiantys nestacionari ar
stacionari skubi medicinos pagalb (pagal pareigybi apraym),
patologijos, teismo medicinos ir kituose padaliniuose (jeigu darbas
tiesiogiai susijs su lavon skrodimu ir i lavon paimt mgini tyri
mu), laboratorijose su treiosios ar ketvirtosios grups patogeniniais
virusins ar bakterins kilms sukljais arba jonizuojaniosios spinduliuots altiniais, eimos (bendrosios praktikos) gydytojai ir kartu
dirbantys slaugytojai - keturiasdeimt dvi kalendorins dienos;
6) sveikatos prieiros specialistai, dirbantys monse, staigose ir
organizacijose, nenurodyti 4 ir 5 punktuose, - trisdeimt penkios ka
lendorins dienos;
7) farmacijos specialistai, kuri pareigybi aprayme nurodyta vie
na ar kelios i i veikl: kontroliuoja (tiria) vaist ir vaistini me1
inios. 2003, Nr. 73-3375.

225
167 str.
10
diag kokyb, gamina vaistus ir vaistines mediagas, pakuoja

vaistus ir vaistines mediagas, priima ir (ar) komplektuoja
vaistus pagal usakymus, iduoda (parduoda) vaistus ir
vaistines mediagas vaistinse, - trisdeimt penkios
kalendorins dienos;
8) socialiniai darbuotojai, dirbantys kardomojo kalinimo ir
laisvs
atmimo vietose, vietimo staigose, nestacionariose socialins
glo
bos staigose, skirtose asmenims su proto ar psichikos negalia,
laiki
no gyvenimo staigose, skirtose socialins rizikos asmenims, tris
deimt penkios kalendorins dienos;
9) pilotai instruktoriai, vyriausiasis navigatorius,
navigatoriai in
struktoriai, skraidantieji ininieriai instruktoriai penkiasdeimt a
tuonios kalendorins dienos, jeigu bendras skrydi laikas ne
ma
iau kaip du imtai deimt valand per metus;
10) orlaivi vadai, pilotai, navigatoriai, skraidantieji
ininieriai,
skraidantieji operatoriai, orlaivi palydovai - penkiasdeimt
atuo
nios kalendorins dienos, jeigu bendras skrydi laikas - ne
maiau
kaip trys imtai penkiasdeimt valand per metus;
11) pilotai bandytojai - penkiasdeimt atuonios
kalendo deimt atuonios ka

rins lendorins dienos, jeigu teik oro navigacijos paslaugas ne
die
maiau
nos,
kaip penkis imtus valand per metus, ir skrydi vadovai
jeigu instrukto
bendras riai, skrydi valdymo centr pamain virininkai skrydi keturiasdeimt
laikas atuonios kalendorins dienos, jeigu teik oro navigacijos
- ne
paslaugas
maiau ne maiau kaip imt penkiasdeimt valand per metus;
kaip
13) jr laivininkysts mobilieji darbuotojai, t. y. jr laiv
imtas kapi
dvidei tonai - keturiasdeimt penkios kalendorins dienos;
mt
mechanikai ir
valand motoristai - keturiasdeimt dvi kalendorins dienos; kiti
per
gulos na
metus; riai trisdeimt atuonios kalendorins dienos;
12) v 14) vejybos laiv mobilieji darbuotojai, t. y. vejybos laiv
alstybs kapi
mons tonai, vyresnieji padjjai, - penkiasdeimt atuonios
Oro kalendorins
navigac dienos; vejybos laiv vyriausieji mechanikai, antrasis
ija"
mechanikas darbuot penkiasdeimt kalendorini dien; vejybos laiv mechanikai,
ojai, t. mo
y.
toristai, mainistai, budintys main ir katil skyriuose, uv
skrydi milt ir
tauk gamybos mainistai - keturiasdeimt atuonios

vadovai kalendorins
,
dienos; vejybos laiv kapiton padjjai, elektromechanikai,
vyresni aldy
eji
mo rengim mechanikai, mechanikai derintojai ir j
skrydi pavaduotojai,
radijo specialistai, elektrikai, altkalviai derintojai, suvirintojai

vadovai elek
tra ir dujomis, altkalviai, aldymo rengim mainistai,
keturias bocmanai,
226
167-168 str.
narai, virjai, kepjai, jreiviai (virtuvs darbininkai), vejybos meistrai ir uv apdorojimo meistrai, siurbli mainistai, darbininkai, priirintys laiv vamzdius, - keturiasdeimt penkios kalendorins dienos; vejybos laiv tiekimo dalies vedjai, plaukiojanij bazi
laboratorij virininkai ir kiti specialistai, jreiviai, vejai ir uv apdorotojai, maisto produkt tiekjai, laiv staliai, drabui plovimo
ir remonto mainistai - keturiasdeimt kalendorini dien;
15) valstybs mons Ignalinos atomins elektrins darbuotojai, 11
kuri darbas susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa ir
profesine rizika, priklausomai nuo specifini darbo slyg - iki ke
turiasdeimt dviej kalendorini dien. i darbuotoj sraai ir kas
metini pailgint atostog trukm tvirtinami kolektyvinje sutarty
je nustatyta tvarka;
16) vairuotojai, dirbantys greitosios medicinos pagalbos stotyse ar 12
skyriuose, - keturiasdeimt dvi kalendorins dienos;
17) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldi staig - 13
Lietuvos valstybins veterinarijos preparat inspekcijos, Nacionali
ns veterinarijos laboratorijos, apskrii ir rajon valstybini mais
to ir veterinarijos tarnyb - darbuotojai, kurie dirba darb, tiesiogiai
susijus su gyvn patologine mediaga arba atlieka bakteriologi
nius, virusologinius, serologinius, hematologinius, patologinius ana
tominius, parazitologinius, mikrologinius, cheminius, toksikologi
nius, biocheminius, radiologinius, molekulinius tyrimus, - trisdeimt
penkios kalendorins dienos.
STRAIPSNIS Kasmetins
papildomos atostogos
1. Kasmetins papildomos atostogos gali bti suteikiamos:

1) darbuotojams u darb slygomis, neatitinkaniomis normali dar
bo slyg;
2) u ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje;
3) u ypating darb pobd.
2. Kasmetini papildom atostog trukm, suteikimo slygas ir tvar
k nustato Vyriausyb. Darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvar
kos taisyklse gali bti nustatomos didesns trukms ir kit ri negu
iame straipsnyje kasmetins papildomos atostogos.
1. Kasmetini papildom atostog paskirtis - kompensuoti dar- l

buotojui u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg, ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje, ypating darb
pobd. Pagal komentuojam Kodekso straipsn galimi du 2
227
168
str.

santykiai
kasmetini papildom atostog suteikimo bdai: 1) dispozityvus, t. y.

kai papildomos atostogos suteikiamos darbo, kolektyvinje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklse nustatytos trukms ir ri; 2) imperatyvus, kai darbdavys privalo suteikti Vyriausybs nustatytos trukms
papildomas atostogas jos nustatytomis slygomis ir tvarka.
2. gyvendindama komentuojamo straipsnio 2 dal, Vyriausyb
2003 m. balandio 22 d. nutarimu Nr. 497 Dl kasmetini papildom atostog trukms, suteikimo slyg ir tvarkos patvirtinimo"1 patvirtino kasmetini papildom atostog trukm, suteikimo slygas
ir tvark. Vadovaujantis iuo Vyriausybs nutarimu, kasmetins papildomos atostogos suteikiamos:
1) u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg,
- darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenks
ming veiksni dydiai virija darbuotoj saugos ir sveikatos normi
ni teiss akt nustatytus leistinus ribinius dydius (kiekius), kai tech
ninmis ar kitomis priemonmis j darbo aplinkoje sumainti iki
sveikatai nekenksming dydi nemanoma, - iki penki kalendori
ni dien, skaiiuojam priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek i
viso valand jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, u kuriuos sutei
kiamos atostogos, t. y. tuo atveju, jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo
atuoniasdeimt iki imto procent darbo laiko, suteikiamos pen
kios kalendorins dienos; nuo eiasdeimt iki atuoniasdeimt pro
cent - keturios kalendorins dienos; nuo keturiasdeimt iki eias
deimt procent - trys kalendorins dienos; nuo dvideimt iki
keturiasdeimt procent - dvi kalendorins dienos; iki dvideimt pro
cent - viena kalendorin diena;
2) u ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje - darbuo
tojams, turintiems didesn kaip deimt met nepertraukiamj dar
bo sta toje darbovietje, - trys kalendorins dienos, u kiekvien
paskesni penkeri met darbo sta toje darbovietje - viena ka
lendorin diena. ilgalaik nepertraukiamj darbo toje darboviet
je sta, u kur suteikiamos kasmetins papildomos atostogos, skai
tomas faktikai dirbtas laikas toje darbovietje ir kiti laikotarpiai,
nurodyti DK170 straipsnio 1 dalyje. sta neeina laikas, dirbtas
monje, staigoje, organizacijoje, i kurios kit darboviet darbuo
tojas perkeltas darbdavi susitarimu ar kitais pagrindais, nenutrau
kianiais darbo stao;
3) u ypating darb pobd - darbuotojams, kuri darbas (ne ma
iau kaip pus viso darbo laiko per metus, u kuriuos suteikiamos
1
inios. 2003, Nr. 39-1787.
228
168-169 str.
atostogos) atliekamas kelionje, lauko slygomis, susijs su vaiavimu ar yra kilnojamojo pobdio, ir dl to jiems kompensuojamos su
tuo susijusios padidjusios ilaidos, vadovaujantis Vyriausybs 2003 m.
sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 Dl Kompensuojam imok dydio
ir mokjimo tvarkos patvirtinimo"1 - dvi kalendorins dienos.
3. Mintu Vyriausybs nutarimu taip pat nustatytos kitos papildo
m atostog suteikimo slygos ir tvarka: 1) darbuotojams, turintiems
teis gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais, prie
kasmetini minimalij atostog suteikiamos j pasirinkimu tik vienu
pagrindu suteiktinos kasmetins papildomos atostogos; 2) kasmeti
ns papildomos atostogos pridedamos prie kasmetini minimalij
atostog ir gali bti ali susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai.
alims nesutarus, ios atostogos suteikiamos kartu; 3) darbuotojams,
turintiems teis gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildo
mas atostogas, j pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetins pail
gintos atostogos, arba prie kasmetini minimalij atostog prid
tos kasmetins papildomos atostogos (r. DK 171 str. 2 d.
komentar).
4. Komentuojamas DK straipsnis nenustato isamaus papildom
atostog ir j trukms srao. Darbo sutartyje, kolektyvinje sutar
tyje arba darbo tvarkos taisyklse gali bti nustatomos ilgesns truk
ms ir kit ri kasmetins papildomos atostogos.
STRAIPSNIS Kasmetini
atostog suteikimo tvarka
1. U kiekvienus darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos tais
paiais darbo metais.
2. U pirmuosius darbo metus kasmetins atostogos paprastai sutei
kiamos po ei mnesi nepertraukiamojo darbo toje monje. U ant
ruosius ir paskesnius darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos
bet kuriuo darbo met laiku pagal kasmetini atostog suteikimo eil.
Eils sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje, o ten, kur to
kia sutartis nesudaroma, kasmetini atostog suteikimo eil nustato
ma ali susitarimu.
3. Nesujus eiems nepertraukiamojo darbo mnesiams, darbuotojo
praymu kasmetins atostogos suteikiamos:
1) moterims prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po j;
2) kitais statym arba kolektyvini sutari nustatytais atvejais.
1
inios. 2003, Nr. 11-413.
229
169 str.
4. Teis pasirinkti kasmetini atostog laik po ei mnesi neper

traukiamojo darbo monje turi:
1) asmenys iki atuoniolikos met;
2) nios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturio
likos met arba vaik invalid iki eiolikos met.
5. Vyrams j pageidavimu kasmetins atostogos suteikiamos monos
ntumo ir gimdymo atostog metu.
6. Mokymo staig pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetins
atostogos suteikiamos moksleivi ir student vasaros atostog metu,
nepaisant to, kada ie pedagogai pradjo dirbti toje mokymo staigoje.
7. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetins atos
togos j pageidavimu derinamos prie egzamin, skait laikymo, di
plominio darbo rengimo, laboratorini darb ir konsultacij laiko.
8. Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir invalidus, taip pat
asmenims, sergantiems chronikomis ligomis, kuri pamjimas pri
klauso nuo atmosferos slyg, esant medicinos staigos rekomendaci
jai, kasmetins atostogos suteikiamos j pageidaujamu laiku.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalis nustato period, u kur su
teikiamos kasmetins atostogos. Atostogos suteikiamos u kiekvie
nus darbo metus, t. y. u dvylikos mnesi laikotarp, skaitant kas
metines mokamas atostogas, kuris pradedamas skaiiuoti nuo pirmos
darbuotojo darbo dienos. Paprastai u kiekvienus darbo metus kas
metins atostogos suteikiamos tais paiais darbo metais, siekiant
ivengti atostog persiklimo kitus metus, nes tuo ikreipiama
kasmetini atostog, kaip laiko, skirto darbuotojui pailsti ir dar
bingumui susigrinti, prasm.
2. U pirmuosius darbuotojo darbo metus DK nustato skirting
atostog suteikimo tvark nei u paskesnius darbo metus. Kasmeti
ns atostogos u pirmuosius darbo metus paprastai suteikiamos po
ei mnesi nepertraukiamojo darbo toje monje, o u antruo
sius ir paskesnius darbo metus kasmetins atostogos gali bti sutei
kiamos bet kuriuo darbo met laiku pagal kasmetini atostog su
teikimo eil. Beje, ei mnesi terminas nra imperatyvus, t. y.
darbuotojas su darbdaviu gali susitarti, kad atostogos bt suteiktos
anksiau ar vliau statyme nustatyto bendrojo termino. Ir tik jeigu
nepavyksta susitarti, kasmetins atostogos darbuotojo reikalavimu
turi bti suteikiamos po ei mnesi.
3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal darbuotojo ir darbda
vio susitarimas dl kasmetini atostog pirmaisiais darbo metais
230
169 str.
yra sudaromas laisva valia, o komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais - moterims prie ntumo ir gimdymo
atostogas arba po j bei kitais statym ar kolektyvins sutarties nustatytais atvejais - darbuotojai turi teis reikalauti, kad
kasmetins atostogos bt suteiktos nesujus eiems nepertraukiamojo darbo mnesiams.
4. Kasmetins atostogos suteikiamos pagal nustatyt eil. J nu- 4
statant reikt vadovautis vis darbuotoj lygiateisikumo principu,
t. y. utikrinti, kad visiems darbuotojams atostogos bt suteiktos vienodomis slygomis, bt stengiamasi patenkinti darbuotoj
pageidavimus dl kasmetini atostog suteikimo datos.
5. Paprastai atostog eil (grafikas) sudaroma kalendorini met
pradioje, bet ne vliau kaip iki prasto atostog periodo pradios.
Joje nurodoma, kuriam darbuotojui, kokios trukms atostogos su
teikiamos, u kuriuos darbo metus, kas pavaduos atostogaujant dar
buotoj, jeigu pavaduoti reikia. DK nustatyta tvarka suderinta atos
tog eil tvirtinama darbdavio sakymu, ieinant atostog paprastai
nebereikia papildomo darbuotojo praymo ar atskiro sakymo dl
atostog suteikimo. Bendras sakymas, kuriuo patvirtinta bendra
atostog eil, yra pagrindas ne tik darbuotojui ieiti atostog, bet ir
sumokti vidutin darbo umokest, pavaduojaniam darbuotojui pra
dti atlikti pavaduojamojo darbuotojo darb. Atskirai turi bti spren
diamas atostog suteikimas tik tais atvejais, kai keiiasi atostog
eil, t. y. reikia ataukti i atostog (r. DK 173 str. komentar), dar
buotojas pageidauja atostogas perkelti, pratsti (r. DK 174 str. ko
mentar) ir panaiai.
6. Vadovaujantis komentuojamu straipsniu kai kuri kategorij 5

darbuotojai po ei mnesi nepertraukiamojo darbo monje turi
teis pasirinkti kasmetini atostog laik. Prie i darbuotoj pri
skirtini asmenys iki atuoniolikos met bei nios moterys ir dar

buotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba vaik
invalid iki eiolikos met. Komentuojamo DK straipsnio 5-8 da
lyse nustatyta ir daugiau iimi, kai galima pasirinkti kasmetini
atostog laik. Tokios bendros taisykls iimtys yra nulemtos ob

jektyvi aplinkybi, kaip antai: darbuotojo monos ntumas ir gim
dymas, moksleivi atostogos, uimtumas slaugant ligon ar invali
d ir pan. Rekomenduotina dirbaniam keliose darbovietse
darbuotojui jo pageidavimu atostogas suteikti vienu metu visose
darbovietse, nes tai atitikt kasmetini atostog, kaip laiko dar
buotojui pailsti ir darbingumui susigrinti, instituto prasm.
231
170 str.
l/U STRAIPSNIS
Darbo staas kasmetinms atostogoms gauti
1. darbo metus, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, skai
toma:
1) faktikai dirbtas laikas;
2) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vie
ta (pareigos) ir visas darbo umokestis arba jo dalis;
3) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vie
ta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos imokos, iskyrus laik,
kai darbuotojas yra ijs vaiko prieiros atostog, kol vaikui sueis
treji metai;
4) laikas, kur darbuotojas gavo ligos arba motinysts paalp;
5) mokamos kasmetins atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorini dien;
7) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien invali
dams;
8) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien asme
nims, slaugantiems invalid;
9) priverstins pravaiktos laikas darbuotojui, grintam ankstesn
darb;
10) teisto streiko laikas;
11) kiti statym nustatyti laikotarpiai.
2. Darbo metai, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, prasi
deda nuo darbuotojo primimo darb dienos.
1. Darbo staas skaiiuojamas u tuos darbo metus, u kuriuos
suteikiamos kasmetins atostogos. Esmin stao atostogoms dalis
yra faktikai dirbtas laikas, kuris turt bti suprantamas tik kaip
ta darbo proceso dalis, kuri darbuotojas dirbo savo tiesiogin darb.
faktin darbo laik skaitytinas ir budjimas, kurio metu darbuo
tojas, nors ir neatlieka tiesioginio darbo, bet yra pasirengs atlikti
reikalingus veiksmus, kai reikia utikrinti darbo tvark monje ar
garantuoti neatidliojam darb atlikim. Iskirtinos dvi budji
mo rys: budjimas darbe ir budjimas namuose. Budjimo darbe
laikas prilyginamas faktikai dirbtam darbo laikui, o budjimas na
muose - ne maiau kaip pusei darbo laiko (r. DK 155 str. komen
tar). Prie faktikai dirbto laiko priskirtinas ir laikas, reikalingas
darbo vietai, darbo rankiams, saugos priemonms parengti ir su
tvarkyti.
2. sta kasmetinms atostogoms gauti skaitomas laikas, per ku
r pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir
232
170str.
visas darbo umokestis arba jo dalis. Toks laikas yra: 1) tarnybins

komandiruots, tarnybins kelions kit vietov laikas, kuris skaitomas darbo sta atostogoms gauti pagal faktin tarnybinje kelionje ar tarnybinje komandiruotje sugait laik; 2) pertraukos
darbe, pagal norminius teiss aktus skaitomos darbo laik, t. y.
papildomos ir specialios pertraukos (DK159 str.) bei pertrauka krtimi maitinaniai moteriai (DK 278 str. 8 d.); 3) privalom medicinos apir, nurodyt DK 265 straipsnyje ar nustatyt vadovaujantis DK 265 straipsnio 8 dalimi, laikas; 4) nualinimo nuo darbo laikas
skaitomas darbo laik, jeigu nualintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietje tvarkos - bti darbo vietoje, laikytis darbo reimo, vidaus darbo tvarkos taisykli; 5) prastovos laikas; 6) kiti
normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
3. sta gauti kasmetines atostogas skaitomas laikas, per kur
pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir mo
kama stipendija arba kitos imokos, iskyrus laik, kai darbuotojas
yra ijs vaiko prieiros atostog, kol vaikui sueis treji metai. Prie
tokio laiko priskirtinos stauots, kvalifikacijos klimas darboviet
je ar mokymo centruose, ntumo ir gimdymo atostogos, mokamos
mokymosi ir krybins atostogos, valstybini ar visuomenini pa
reig atlikimo laikas ir panaiai.
4. Laikas, kur darbuotojas gavo ligos arba motinysts paalp, taip 3
pat skaitomas sta kasmetinms atostogoms gauti. Apie ligos ir
motinysts paalpas raoma Ligos ir motinysts paalp socialinio
draudimo nuostatuose, patvirtintuose 2001 m. sausio 25 d. Vyriau
sybs nutarimu Nr. 86 Dl Ligos ir motinysts socialinio draudimo
paalp nuostat patvirtinimo"1.
5. sta kasmetinms atostogoms gauti skaitomas ir DK nustaty- 4
t atostog laikas. Nors komentuojamame straipsnyje tiesiogiai i
skirtos kasmetins atostogos (minimaliosios, pailgintos ir papildo
mos) bei kai kurios nemokamos atostogos - iki keturiolikos dien
(DK 184 str. 1 d. 1 p.), iki trisdeimties kalendorini dien invali
dams (DK 184 str. 1 d. 2 p.) bei iki trisdeimties kalendorini dien
asmenims, slaugantiems invalid (DK 184 str. 1 d. 4 p.), nereikia, kad
kit ri atostogos visais atvejais neskaitomos sta kasmetinms
atostogom gauti. Pavyzdiui, ntumo ir gimdymo atostogos, krybi
ns, mokymosi atostogos ar kitas laikas, per kur isaugoma darbo
vieta bei mokama stipendija ar kitos imokos, skaitomos sta kas1
inios. 2001, Nr. 10-284.
233
170 str.
metinms atostogoms gauti pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies

3 punkt.
6. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta garanti
n nuostata, pagal kuri sta kasmetinms atostogoms gauti skai
tomas darbuotojo, grinto ankstesn darb, priverstins pravaik
tos laikas. i nuostata sietina ir su DK 297 straipsnio 3 dalimi, pagal
kuri teismas, grindamas neteistai atleist darbuotoj pirmesn darb, priteisia vidutin darbo umokest u vis priverstins pra
vaiktos laik nuo atleidimo i darbo dienos iki teismo sprendimo
vykdymo dienos, t. y. i esms priverstin pravaikta prilyginama
faktikai dirbtam laikui. Atkreiptinas dmesys, kad sta kasme
tinms atostogoms gauti priverstins pravaiktos laikas skaitomas
ir tuo atveju, jeigu teismas vietoj grinimo darb nusprendia
taikyti alternatyv darbuotojo teisi gynimo bd pagal DK
297 straipsnio 4 dal, t. y. jeigu teismas nustato, kad darbuotojas
pirmesn darb negali bti grinamas dl ekonomini, technolo
gini, organizacini ar panai prieasi arba dl to, kad jam gali
bti sudarytos nepalankios slygos dirbti, priima sprendim pripa
inti darbo sutarties nutraukim neteist ir priteisia jam DK
140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydio ieitin imok ir vidutin
darbo umokest u priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo i
darbo iki teismo sprendimo sigaliojimo dienos. Kadangi iuo at
veju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu
nuo jo sigaliojimo dienos, analogikai ir priverstins pravaiktos
laikas iki teismo sprendimo sigaliojimo dienos skaitomas sta
kasmetinms atostogoms gauti. Todl teismas turt priteisti ne
tik DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydio ieitin imok, bet
ir pinigin kompensacij u nepanaudotas atostogas pagal DK
177 straipsn.
7. sta gauti kasmetines atostogas skaitomas tik teisto streiko
laikas. Vadovaujantis DK 81 straipsniu preziumuotina, kad streikas
yra teistas, kol nerodoma prieingai. Streiko teistum darbdavys
ar reikalavimus gavs subjektas gali ginyti teismo tvarka, t. y. jeigu
streiko tikslai prietarauja Konstitucijai, kitiems statymams arba jei
gu jis paskelbtas nesilaikant DK nustatytos tvarkos ir reikalavim,
teismas pripasta streik neteistu. Taigi darytina ivada, kad strei
ko laikas sta kasmetinms atostogoms gauti neskaitomas tik tuo
atveju, jeigu streikas teismo sprendimu pripaintas neteistu.
8. Komentuojamame straipsnyje nenustatytas isamus sta kas
metinms atostogoms gauti skaitytin sudedamj dali sraas,
bet nurodoma, kad kiti sta kasmetinms atostogoms gauti skai234
170-171 str.
rytini laikotarpiai gali bti nustatyti statym. Atkreiptinas dmesys,

kad, kitaip nei pagal DK 30 straipsnio 1 dal, pagal kuri norminiai
teiss aktai gali nustatyti laikotarpius, kurie skaiiuojami darbo
sta, o tai reikia, kad tokie laikotarpiai gali bti nustatyti ne tik
statymuose, bet ir postatyminiuose norminiuose teiss aktuose, laikotarpius, skaitomus darbo sta kasmetinms atostogoms gauti,
gali nustatyti tik statymai.
9. Kiekvieno darbuotojo darbo stao kasmetinms atostogoms gau- 8
ti apskaita yra individuali, t. y. prasideda nuo darbuotojo primimo
darb dienos, ir met laikotarpis, u kur suteikiamos kasmetins
atostogos, tiek pirmaisiais, tiek paskesniais darbo metais ilieka toks
pats ir skaiiuojamas kalendoriniais metais nuo primimo darb
dienos. i taisykl taikoma ir tais atvejais, kai per darbo metus darbuotojas negyja teiss visas minimalias atostogas dl period, neskaitom sta kasmetinms atostogos gauti (vaiko prieiros atostogos, dalyvavimas rinkim kampanijoje ir pan.). Tokiu atveju per
tuos darbo metus suteikiamos atostogos proporcingai staui kasmetinms atostogoms gauti.
X / X STRAIPSNIS
Kasmetini atostog trukms nustatymas
1. Kasmetins papildomos atostogos pridedamos prie kasmetini mi
nimalij atostog ir gali bti suteikiamos kartu arba atskirai.
2. Darbuotojams, turintiems teis gauti kasmetines pailgintas ir kas
metines papildomas atostogas, j pasirinkimu suteikiamos arba tik kas
metins pailgintos atostogos, arba io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvar
ka prie kasmetini minimalij atostog pridtos kasmetins
papildomos atostogos.
1. Kasmetins papildomos atostogos, nors ir yra kasmetini atos- i

tog dalis, gali bti suteikiamos atskirai nuo kasmetini minimalij
atostog. Kitaip nei atostogas suteikiant dalimis, iuo atveju darbuotojas turi teis reikalauti, kad kaip atskira atostog dalis bt
suteiktos btent papildomos atostogos, ir darbdavys neturi teiss nesutikti su tokia atostog trukme ar nustatyti kitoki j dal. Atkreiptinas dmesys, kad iuo atveju atskirai gali bti suteiktos visos papildomos atostogos, t. y. darbuotojas neturi teiss reikalauti, kad atskirai
bt suteiktos papildomos atostogos u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg, ilgalaik nepertraukiamj darb toje
darbovietje, ypating darb pobd, t. y. papildom atostog nustatymo pagrindas nesukuria atskiro papildom atostog vieneto.
235
171-172 str.
2 2. Papildom ir pailgint atostog struktra nra vienoda. Papildomos atostogos yra priedas prie minimalij kasmetini atostog,
o pailgintos atostogos nra struktrizuotos, t. y. nustatoma bendra
atostog trukm, neiskiriant pailgint atostog sudtyje esanios
minimalios atostog dalies bei dalies u darb, susijus su didesne
nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika, specifinmis
darbo slygomis. Papildomos ir pailgintos atostogos nra sumuojamos, t. y. papildomos atostogos suteikiamos tik kartu su minimaliosiomis atostogomis (DK166 str. 1 d. ir 2 d.) ir negali bti derinamos
su pailgintomis atostogomis. Jeigu darbuotojas turi teis abiej ri atostogas, jo pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos, arba
minimaliosios ir papildomos atostogos.
1/2 STRAIPSNIS
Kasmetini atostog suteikimas dalimis
Darbuotojo pageidavimu kasmetins atostogos gali bti suteikiamos
dalimis. Viena i kasmetini atostog dali negali bti trumpesn kaip
keturiolika kalendorini dien.
1. Iniciatyvos teis dl atostog suteikimo dalimis priklauso dar
buotojui, o darbdavys iuo atveju gali, t. y. turi teis, jas suteikti.
Pagal komentuojam straipsn darytina ivada, kad atostog sutei
kimas dalimis grindiamas ofertos-akcepto principu, t. y. darbuoto
jas pasilo, o darbdavys turi teis pasilym priimti arba atsisakyti
j priimti. Ar darbdavys turi teis nemotyvuotai atsisakyti suteikti
atostogas dalimis? DK nenustato specialios io veiksmo proced
ros, todl taikytina bendroji taisykl. Kadangi vadovaujantis DK
35 straipsnio 1 dalimi, gyvendindami savo teises ir vykdydami pa
reigas, darbdaviai, darbuotojai ir j atstovai turi laikytis statym,
gerbti bendrojo gyvenimo taisykles bei veikti siningai, laikytis pro
tingumo, teisingumo ir siningumo princip, nepiktnaudiauti sa
vo teise, darytina ivada, kad darbdavio atsisakymas suteikti kasme
tines atostogas dalimis turi bti pagrstas ir siningas, bei, o tai ypa
reikt pabrti, nediskriminacinis, nes skirting taisykli taikymas
darbuotojams i esms reikt piktnaudiavim teise.
2. Komentuojamame DK straipsnyje nenustatyta, i kiek dali ga
li bti kasmetins atostogos. Vienintelis statymo reikalavimas, ku
rio darbdavys su darbuotoj negali pakeisti, -viena kasmetini atos
tog dalis negali bti trumpesn kaip keturiolika kalendorini dien.
Teorikai tai reikt, kad likusi atostog dalis galt bti suteikiama
nors po vien dien. Daniausiai kyla klausimas - ar gali bti atos236
m*
172-173 str.
togos suteikiamos po penkias kalendorines dienas nuo pirmadienio
iki penktadienio? Pagal komentuojam statymo straipsn nedraudiama tokia atostog suteikimo dalimis tvarka, bet tai neturi bti
individualiai taikoma norma, t. y. darbdavys vienam darbuotojui sutinka suteikti atostogas nuo pirmadienio iki penktadienio, o i kito
reikalauja, kad tas atostogaut nuo pirmadienio iki sekmadienio,
t. y. atostogas bt trauktos ir poilsio dienos. Akivaizdu, kad vienu atveju yra palankesnis poilsio laiko reimas, nes faktinis poilsio
dien skaiius yra tas pats, bet skiriasi panaudot atostog dien
skaiius. Vadovaujantis piktnaudiavimo teise draudimo ir diskriminavimo draudimo principais palankesnio poilsio laiko reimo nustatymas suteikiant atostogas dalimis nepriskirtinas prie darbuotojo
skatinimo, turi bti taikoma vienoda atostog suteikimo dalimis praktika visiems darbuotojams.
1/3 STRAIPSNIS
Ataukimas i kasmetini atostog
Ataukti i kasmetini atostog leidiama tik darbuotojo sutikimu.
Nepanaudota kasmetini atostog dalis suteikiama io Kodekso
174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
1. DK gina darbuotojo teis suteiktos trukms kasmetines atosto- l
gas, todl numato vienintel galimyb ataukti i kasmetini atos
tog - darbuotojo sutikim. Pagal komentuojam DK straipsn ini
ciatyva ataukti i atostog priklauso darbdaviui, bet teisini
padarini tokia iniciatyva sukelia tik jei darbuotojas sutinka bti at
auktas. Pavyzdiui, darbdavys parao sakym ataukti darbuotoj
i kasmetini atostog, bet pareiga darbuotojui grti i atostog ir
pradti dirbti atsiranda tik jeigu jis su tokiu sakymu sutinka. Sutiki
mas ireikiamas paprastai ratu, tok sutikim raant sakyme dl
ataukimo i atostog ar atskirame dokumente. Akivaizdu, kad dar
buotojui nesutikus bti atauktam i atostog, negali kilti neigiam
padarini - drausmin atsakomyb ar panaiai.
2. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja tik ataukim i kas- 2
metini atostog, t. y. minimalij, papildom ar pailgint. Pagal
analogij tos paios taikytinos ir ataukimo i tikslini atostog tai
sykls, nors faktikai toks ataukimas sunkiai gyvendinamas, nes tiks
lins atostogos susijusios su konkreiu tikslu ir paprastai ataukimas
i i atostog reikt, kad tikslini atostog tikslas liks nepasiektas.
Absoliutus draudimas taikytinas ataukti i ntumo ir gimdymo atos- 3
tog, teorikai manoma ataukti i atostog vaikui priirti, kol
237
173-174 str.
jam sueis treji metai, mokymosi atostog, jeigu mokymasis nra susietas su mokymosi staigos nustatytu ir nekeiiamu grafiku, i krybini atostog, atostog valstybinms ar visuomeninms pareigoms
atlikti, nemokam atostog, jeigu darbuotojas su tuo sutinka ir dl
to neinyksta galimyb pasiekti toki atostog tiksl.
3. Ataukus darbuotoj i atostog, nepanaudot kasmetini
atostog dalis darbuotojui susitarus su administracija perkeliama
kit laik. Perkeltos kasmetins atostogos paprastai suteikiamos
tais paiais darbo metais. Darbuotojo praymu arba sutikimu nepanaudot kasmetini atostog dalis gali bti perkeliama ir pridedama prie kit darbo met kasmetini atostog. Darbuotojas, ataukiamas i kasmetini atostog, prie sutikdamas bti atauktas,
gali reikalauti sakyme dl ataukimo i atostog nurodyti likusios
atostog dalies suteikimo dat arba parayti slygin sutikim, pavyzdiui, nurodyti, kad sutinka bti atauktas i atostog, jeigu
atostogos bus suteiktos tam tikru laiku ar per tam tikr laikotarp.
Dar viena aplinkyb, rodanti, kad ataukim i tikslini atostog
yra sunku gyvendinti, - negalimumas suteikti likusi tikslini atostog, nes vliau jas suteikiant darbuotojas gali nebeturti teiss
tikslines atostogas ar tokias atostogas suteikti bt nelogika, pavyzdiui, ataukus i atostog vaikui priirti, kol jam sueis treji
metai, likusi dal suteikti po keli mnesi, kai vaikui jau bus suj ketveri metai. Galimas vlesnis atostog suteikimas ataukus i
i nemokam atostog: 1) darbuotojams, auginantiems vaik iki
keturiolikos met; 2) darbuotojams, auginantiems vaik invalid
iki eiolikos met; 3) moters ntumo ir gimdymo atostog metu
bei vaiko prieiros, kol jam sueis treji metai, atostog metu tvui,
jeigu likusi atostog dalis suteikiama neinykus teisei ias atostogas; 4) invalidui; 5) darbuotojui, vienam slauganiam invalid,
kuriam invalidum nustatanios komisijos sprendimu nustatyta
btina nuolatin slauga; 6) darbuotojui, slauganiam sergant eimos nar.
X74 STRAIPSNIS
Kasmetini atostog perklimas ir pratsimas
1. Perkelti kasmetines atostogas leidiama tik darbuotojo praymu arba
sutikimu. Kasmetins atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas:
1) yra laikinai nedarbingas;
2) gyja teis tikslines atostogas, nurodytas io Kodekso 178 straips
nyje;
238
str.
174
3) gyja teis nemokamas atostogas, nurodytas io Kodekso

184 straipsnio 1 dalyje;
4) atleidiamas nuo darbo valstybinms ar visuomeninms pareigoms
atlikti io Kodekso 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;
5) dalyvauja likviduojant stichini nelaimi ir avarij pasekmes, ne
paisant to, kokia tvarka jis buvo paauktas iems darbams.
2. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nustatytos arba kitos prieastys, dl
kuri kasmetins atostogos negali bti panaudotos, atsirado iki kasme
tini atostog pradios, darbuotojui susitarus su administracija kas
metins atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios prieastys atsi
rado kasmetini atostog metu, kasmetins atostogos pratsiamos
atitinkam dien skaii arba darbuotojui susitarus su administracija
nepanaudot kasmetini atostog dalis perkeliama j kit laik.
3. Perkeltos kasmetins atostogos paprastai suteikiamos tais paiais
darbo metais. Darbuotojo praymu arba sutikimu nepanaudot kas
metini atostog dalis gali bti perkeliama ir pridedama prie kit dar
bo met kasmetini atostog.
1. Kasmetini atostog perklimas - kasmetini atostog suteiki- i
mas vliau nei nustatyta kasmetini atostog eilje (sakyme suteik
ti atostogas), jeigu darbuotojas dl to susitaria su darbdaviu arba
atostogos nustatytu laiku negali bti suteikiamos dl darbuotojo lai
kino nedarbingumo, tikslini ir nemokam atostog, valstybini ar
visuomenini pareig atlikimo, dalyvavimo likviduojant stichini ne
laimi ir avarij padarinius bei kit objektyvi aplinkybi.
2. Kasmetini atostog pratsimas - prasidjusi kasmetini atos- 2
tog pabaigos datos nuklimas darbuotojo laikino nedarbingumo,
tikslini ir nemokam atostog, valstybini ar visuomenini parei
g atlikimo, dalyvavimo likviduojant stichini nelaimi ir avarij pa
darinius, kit faktini aplinkybi, dl kuri atostogos negali bti pa
naudotos, laikui.
3. Kasmetini atostog perklimas susijs su ataukimu i kasme- 3
tini atostog, t. y. abiem atvejais darbuotojas nepanaudoja nusta
tytu laiku vis kasmetini atostog. Dl to atostog perklimas, kaip
ir ataukimas i kasmetini atostog, galimas tik darbuotojo sutikimu. Kitaip nei ataukimo i kasmetini atostog, atostog perklimo iniciatyvos teis paprastai priklauso darbuotojui, t. y. atostogos
gali bti perkeltos darbuotojo praymu.
4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytos dvi kasmetini 4
atostog perklimo prieastys: 1) darbuotojo ir darbdavio (jo ga
lioto asmens, administracijos) susitarimas; 2) faktins aplinkybs, dl
239
174-175
kuri kasmetins atostogos negali bti panaudotos nustatytu laiku.

ios faktins aplinkybs, ivardytos komentuojamo straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, yra savarankikas kasmetini atostog perklimo (pratsimo) pagrindas. Ar atsiradus ioms aplinkybms privalu
perkelti (pratsti) atostogas, ar ir iais atvejais perkelti (pratsti) atostogas reikia darbuotojo praymo? Toks klausimas nekilt, jeigu ne
finansinis aspektas, t. y. darbuotojui gali bti naudingiau panaudoti
kasmetines atostogas vietoj laikino nedarbingumo ar tikslini atostog, skaitant nemokamas atostogas ir atostogas valstybinms ar
visuomeninms pareigoms atlikti. Atsakant klausim, pabrtina, kad komentuojamo straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodyti
pagrindai pratsti ar perkelti kasmetines atostogas neatsiranda be
darbuotojo valios, t. y. i aplinkybi atsiradimas susijs su normini teiss akt nustatyta formalia procedra. Darbuotojui neforminus laikinojo nedarbingumo ar nepateikus laikinj nedarbingum
rodani dokument darbdaviui, nepasinaudojus tikslinmis atostogomis ar neinformavus apie dalyvavim likviduojant stichini nelaimi ir avarij padarinius, bus panaudotos kasmetins atostogos,
i to darytina ivada, kad iuo atveju atostog perklimas (pratsimas) sietinas su darbuotojo valia.
5 5. Pagal komentuojamo straipsnio 2 ir 3 dalis nepanaudotos kasmetins atostogos gali bti suteiktos arba i karto pasibaigus aplinkybms, dl kuri kasmetins atostogos nutrko, arba perkeliamos
vlesniam ali sutartam laikui. Perkeltos atostogos turi bti suteikiamos tais paiais darbuotojo darbo, u kuriuos suteikiamos atostogos, metais. kitus metus nepanaudota kasmetini atostog dalis
gali bti perkeliama tik darbuotojo praymu ar sutikimu.
1/5 STRAIPSNIS
Nepanaudot kasmetini atostog suteikimas atleidiant i darbo
Atleidiant darbuotoj i darbo (iskyrus atvejus, kai atleidiama dl
jo paties kalts), nepanaudotos kasmetins atostogos jo pageidavimu
suteikiamos nukeliant atleidimo dat. Tokiu atveju atleidimo i darbo
diena yra laikoma kita diena po kasmetini atostog pabaigos dienos.
i 1. Darbo teisini santyki pasibaigimas paprastai nra teista prieastis nesuteikti kasmetini atostog. Komentuojamame straipsnyje nustatyta iimtis - atleidimas i darbo dl darbuotojo kalts (apie
tai, koks atleidimas pripastamas atleidimu dl darbuotojo kalts,
r. DK136 str. komentar), kai atleidiant i darbo kasmetins atostogos nesuteikiamos.
240
175-176 str.
2. Komentuojamas straipsnis turt bti aikinamas kartu su DK 2

177 straipsniu, reglamentuojaniu pinigin kompensacij u nepa
naudotas kasmetines atostogas, nes ir tuo atveju, jeigu darbuotojas
atleidiamas i darbo dl jo kalts ir todl nesuteikiamos kasmeti
ns atostogos, teis pinigin kompensacij ilieka.
3. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad nepanaudotos kas- 3
metins atostogos atleidiant i darbo suteikiamos tik darbuotojo
pageidavimu. Kitaip tariant, nesant ireikto pageidavimo, nutrau
kiant darbo sutart paprastai turi bti sumokama pinigin kompen
sacija u nepanaudotas atostogas, o atostogos suteikiamos tik jei to
prao darbuotojas.
4. Kai kasmetins atostogos suteikiamos atleidiant darbuotoj i 4
darbo, atleidimo i darbo diena yra laikoma kita diena, einanti po
kasmetini atostog pabaigos dienos. Atkreiptinas dmesys, kad pa
gal DK 130 straipsnio 7 dal ios atostogos neskaitomos maksima
l termin, per kur darbuotojas po spjimo apie darbo sutarties
nutraukim termino pasibaigimo turi bti atleistas i darbo.
X /O STRAIPSNIS
Kasmetini atostog apmokjimas
1. Kasmetini atostog laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis
darbo umokestis visose darbovietse. Vidutinio darbo umokesio ap
skaiiavimo tvark nustato Vyriausyb.
2. Darbo umokestis u kasmetines atostogas mokamas ne vliau kaip
prie tris kalendorines dienas iki kasmetini atostog pradios. Jeigu
darbuotojui priklausantis darbo umokestis nustatytu laiku nesumo
kamas ne dl darbuotojo kalts, kasmetins atostogos pratsiamos tiek
dien, kiek buvo delsiama sumokti darbo umokest, ir u pratst
laik mokama kaip u kasmetines atostogas.
1. Kasmetini atostog laiku darbuotojui mokamas vidutinis dar- i

bo umokestis. Tuo atveju, jeigu darbuotojas dirba keliose monse,
staigose ar organizacijose, kasmetini atostog laiku darbuotojui
garantuojamas vidutinis darbo umokestis visose darbovietse, inoma, jeigu darbuotojas tuo paiu metu visose darbovietse atostogauja (apie vidutinio darbo umokesio apskaiiavim irkite DK
204 str. komentar ir Vyriausybs 2003 m. gegus 27 d. nutarimu
Nr. 650 Dl Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos patvirtinimo"1 patvirtint Darbuo1
inios. 2003, Nr. 52-2326.

241
176-177 str.
tojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvark).

2 2. Siekiant sudaryti galimyb darbuotojui pasirengti kasmetinms
atostogoms (usisakyti turistin kelion, nusipirkti bilietus ir pan.),
reikia l. Dl to komentuojamo straipsnio 2 dalyje ir nustatyta
garantija darbuotojui, kad vidutinis darbo umokestis u kasmetines atostogas bt sumoktas ne vliau kaip prie tris kalendorines dienas iki atostog pradios. Darbdaviui neatlikus pareigos,
darbuotojo pareikimu jis privalo pratsti atostogas tiek dien, kiek
buvo pavluota sumokti u kasmetines atostogas. Pratsus kasmetines atostogas, vidutinis darbo umokestis sumokamas u vis
pratst kasmetini atostog laik. Jeigu darbuotojas nepageidauja
pratsti atostog, jos pridedamos prie nepanaudot kasmetini
atostog.
1/7 STRAIPSNIS
Pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas
1. Kasmetines minimalisias atostogas pakeisti pinigine kompensa
cija neleidiama. Jei dl darbo santyki pabaigos darbuotojui negali
bti suteikiamos kasmetins atostogos arba jei darbuotojas j nepagei
daujamam imokama pinigin kompensacija.
2. Pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas i
mokama nutraukiant darbo sutart neatsivelgiant jos termin. Kom
pensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudot kasmetini atostog,
tenkani tam darbo laikotarpiui, darbo dien skaii. Jei darbuotojui
kasmetins atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip u vienerius darbo
metus, kompensacija imokama u visas nepanaudotas kasmetines atos
togas, bet ne daugiau kaip u trejus metus.
i 1. Komentuojamas straipsnis nustato bendr norm, draudiani darbo sutarties galiojimo metu pakeisti kasmetines minimalisias atostogas pinigine kompensacija. Atkreiptinas dmesys, kad
komentuojamo straipsnio 1 dalis nereglamentuoja pailgint ir papildom atostog pakeitimo pinigine kompensacija tvarkos, t. y.
imperatyviai taikoma tik minimaliosioms kasmetinms atostogoms.
Siekiant nustatyti, ar pailgintas ir papildomas atostogas galima pakeisti pinigine kompensacija, reikt atlikti minimalij ir pailgint bei papildom atostog lyginamj analiz. Kalbant apie vis
kasmetini atostog tikslus, darytina ivada, kad tikslas yra vienodas - tai yra laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsti ir susigrinti darbingum. Nors kasmetins minimaliosios atostogos yra
242
177 str.
suteikiamos visiems darbuotojams, o pailgintos ir papildomos atostogos suteikiamos tik esant specifinms slygoms, darytina ivada,
kad ilgesn atostog trukm nustatoma siekiant kompensuoti u
darbo slygas ar darb pobd, dl kuri darbuotojui pailsti ir
susigrinti darbingum reikia daugiau laiko. Darytina ivada, kad
pailgintas ar papildomas atostogas pakeitus pinigine kompensacija i esms nebt gyvendintos DK 167 ir 168 straipsni nuostatos, utikrinanios galimyb darbuotojams pailsti ir susigrinti
darbingum, jeigu j darbas susijs su didesne nervine, emocine,
protine tampa ir profesine rizika, kuri darbo slygos yra specifins arba neatitinka normali darbo slyg ar darbas yra ypatingo
pobdio. I papildom atostog tik papildomos atostogos u ilgalaik nepertraukiamj sta darbovietje nepriskirtinos prie kompensacini atostog, nes ilgalaikis staas darbovietje nereikia,
kad darbuotojo darbo slygos yra blogesns nei kit darbuotoj.
Be to, i pailgint atostog struktros nra iskirta minimalij
atostog dalis, todl, pakeitus pailgintas atostogas pinigine kompensacija, bt paeista ir darbuotojo teis kasmetines minimalisias atostogas. Apibendrinant darytina ivada, kad pakeisti pailgintas ir papildomas atostogas pinigine kompensacija taikomos
tokios paios taisykls kaip ir minimalisias atostogas pakeisti pinigine kompensacija.
2. Remiantis komentuojamu DK straipsniu btinosios slygos pa- 2
keisti kasmetines atostogas pinigine kompensacija yra darbo santy
ki pabaiga, kai negalima suteikti kasmetini atostog nutraukiant
darbo sutart arba kai darbuotojas nepageidauja gauti toki atosto
g. Darytina ivada, jog darbo sutarties nutraukimas nra pakanka
ma slyga nesuteikti kasmetini atostog. Kad atostogas bt gali
ma pakeisti pinigine kompensacija, darbuotojas turi j nepageidauti,
arba atostog negalima suteikti dl to, kad darbo sutartis nutrau
kiama dl darbuotojo kalts (r. DK 175 str. komentar).
3. Kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas mokama 3
neatsivelgiant darbo sutarties termin, t. y. kompensacijai mokti
nra svarbu, ar darbo sutartis neterminuota, terminuota, laikina, se
zonin, kitokia. Nustatant kompensacijos dyd, svarbu apskaiiuoti,
kiek darbo dien darbuotojas atostogaut, jeigu ieit atostog dar
bo sutarties nutraukimo dien. Kadangi vidutinis darbo umokestis
iuo atveju mokamas u atostog metu esamas darbo dienas, tai nuo
j skaiiaus priklauso galutinis pinigins kompensacijos u nepanau
dotas atostogas dydis. Jeigu kasmetins atostogos ar j dalis nebuvo
suteikta tik u einamuosius darbo metus, kompensacija mokama u
243
177-178 str.
faktikai priklausani kalendorini dien skaii atitinkant darbo

dien skaii tuo darbo laikotarpiu, kada bt suteiktos atostogos. Jeigu darbuotojui kasmetins atostogos buvo nesuteiktos daugiau kaip u vienerius darbo metus, kompensacija negali viryti trej
met iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Atkreiptinas dmesys
trej met termino skaiiavim. Pirmiausiai pasakytina, kad komentuojamame straipsnyje kalbama ne apie kalendorinius, o apie
darbo metus. Vadinasi, kompensacija u nepanaudotas atostogas
turi bti sumokta u faktin einamaisiais darbo metais priklausani atostog dien skaii bei u prie tai buvusius dvejus darbo metus nepanaudotas atostogas. Pavyzdiui, darbuotojas pradjo dirbti 2003 m. sausio 3 d., u darbo metus iki 2004 m. sausio 3 d.
darbuotojas inaudojo keturiolika kalendorini dien kasmetini
atostog, u laikotarp iki 2005 m. sausio 3 d. inaudojo dvideimt
vien kalendorin dien kasmetini atostog, u laikotarp iki
2006 m. sausio 3 d. - dvideimt atuonias kalendorines dienas kasmetini atostog, darbuotojas ieina i darbo 2007 m. liepos 3 dien. Darbuotojui priklausyt kompensacija u darbo dienas, atitinkanias keturiolika kalendorini dien kasmetini atostog u
darbo metus iki 2007 m. liepos 3 d., bei atitinkanias septynias kalendorines dienas u darbo metus iki 2005 m. sausio 3 dienos.
1 /O STRAIPSNIS
Tikslini atostog rys
Tikslins atostogos yra:
1) ntumo ir gimdymo;
2) atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai;
3) mokymosi;
4) krybins;
5) valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti;
6) nemokamos.
1. Komentuojamame straipsnyje nurodytos tikslini atostog rys, nors i esms ir kasmetins atostogos yra tikslins, nes suteikiamos konkreiam tikslui, t. y. darbuotojui pailsti ir susigrinti darbingum. Kitaip nei kasmetini atostog, btent tikslas arba tam
tikros aplinkybs yra tikslini atostog suteikimo prielaida, o ne darbo staas kaip kasmetini atostog. Kasmetins atostogos suteikiamos visiems darbuotojams, o tikslins atostogos tik darbuotojams,
atitinkantiems papildomus reikalavimus atsivelgiant tikslini atostog r.
244
178-179
str.
2. Kiekvien tikslini atostog r reglamentuoja atskiri DK

straipsniai: 1) ntumo ir gimdymo atostogas - 179 straipsnis;
2) atostogas vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, -180 straipsnis; 3) mokymosi atostogas - 181 straipsnis; 4) krybines atostogas -182 straipsnis; 5) atostogas valstybinms ar visuomeninms
pareigoms atlikti -183 straipsnis; 6) nemokamas atostogas
-184 straipsnis.
X7" STRAIPSNIS
Ntumo ir gimdymo atostogos
1. Moterims suteikiamos ntumo ir gimdymo atostogos - septynias
deimt kalendorini dien iki gimdymo ir penkiasdeimt eios kalen
dorins dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus
dviem ir daugiau vaik - septyniasdeimt kalendorini dien). ios atos
togos apskaiiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant
faktikai iki gimdymo panaudot dien skaiiaus.
2. Darbuotojams, vaikinusiems naujagimius ar paskirtiems j glob
jais, suteikiamos atostogos u laik nuo vaikinimo ar globos nustaty
mo dienos, kol kdikiui sueis septyniasdeimt dien.
3. U io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyt atostog laik mokama
Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo nustatyta paalpa.
1. Sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo l

ministro 2001 m. gegus 28 d. sakymu Nr. 307/68 Dl Nedarbingumo bei ntumo ir gimdymo atostog paymjim davimo
taisykli, i paymjim blank, taip pat sunki lig, kuriomis
sergantiems vaikams iki eiolikos met stacionare slaugyti duodamas paymjimas ne ilgiau kaip iki imto dvideimties kalendorini
dien per kalendorinius metus, srao patvirtinimo"1 buvo patvirtintos Nedarbingumo paymjim bei ntumo ir gimdymo
atostog paymjim davimo taisykls. Vadovaujantis iomis taisyklmis, ntumo ir gimdymo atostogos suteikiamos pateikus ntumo ir gimdymo atostog paymjimus, kuriuos duoda nias
moteris priirintys sveikatos prieiros staig gydytojai akueriaiginekologai arba bendrosios praktikos gydytojai. Paymjimai
imtui dvideimt eioms kalendorinms dienoms (septyniasdeimiai kalendorini dien iki gimdymo ir penkiasdeimt eioms kalendorinms dienoms po gimdymo) duodami moterims, sujus dvideimt atuonioms ntumo savaitms ir daugiau. Jei nioji
1
inios. 2001, Nr. 48-1687.

245
179 str.
moteris iki gimdymo asmens sveikatos prieiros staig dl ntumo ir gimdymo atostog paymjimo idavimo, sujus dvideimt
atuonioms ntumo savaitms ir daugiau, nesikreip ar paymjimo atsisak, gimdym primusi sveikatos prieiros staiga ntumo ir gimdymo atostog paymjim iduoda penkiasdeimt eioms kalendorinms dienoms po gimdymo. io paymjimo
atitinkamoje eilutje nurodoma gimdymo data.
2. Moterims, pagimdiusioms daugiau nei vien vaik, ir kompli
kuoto gimdymo atvejais (pagal sveikatos apsaugos ir socialins ap
saugos ir darbo ministr patvirtint lig ir bkli sra), gimdymo
skyriaus gydytojas kartu su skyriaus vedju arba sveikatos prieiros
staigos vadovu po gimdymo iduoda papildomus paymjimus ke
turiolikai kalendorini dien.
3. Moterims, pagimdiusioms dvideimt antr-dvideimt atunt
ntumo savait, gimdymo skyri gydytojai paymjimus duoda dvi
deimt atuonioms kalendorinms dienoms. Jei kdikis gyvena dvi
deimt atuonias dienas ir ilgiau, papildom ntumo ir gimdymo
atostog paymjim dar keturiasdeimt dviem kalendorinms die
noms duoda kdik priirinios sveikatos prieiros staigos gydy
tojas kartu su skyriaus vedju arba staigos vadovu.
4. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal ntumo ir gimdymo atos
togos suteikiamos moterims, o komentuojamo straipsnio 2 dalyje
nurodytu atveju atostogos suteikiamos vaikintojui ar globjui ne
priklausomai nuo lyties.
5. Kitaip nei u kasmetines atostogas, kai vidutin darbo umokes
t u atostog laik moka darbdavys, u ntumo ir gimdymo atosto
gas mokama Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo 1 nustatyta tvarka. Motinysts socialinio draudimo tikslas - apdraustiems
asmenims kompensuoti dl motinysts dal prarast darbo pajam.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, privalomai draudiami mo
tinysts socialiniu draudimu. Motinysts paalpa skiriama moterims
ntumo ir gimdymo atostog metu.
6. Teis gauti motinysts paalp ntumo ir gimdymo atostog
laikotarpiu turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos ntumo ir
gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios ntumo ir gimdymo
atostog dienos turi ne trumpesn kaip trij mnesi per paskuti
nius dvylika mnesi arba ne trumpesn kaip ei mnesi per
paskutinius dvideimt keturis mnesius ligos ir motinysts sociali
nio draudimo sta.
1
246
inios. 2000, Nr. 111-3574.
179-180 str.
7. Motinysts paalpa mokama moterims u septyniasdeimt ka- 8

lendorini dien iki gimdymo (sujus dvideimt atuonioms ntu
mo savaitms ir daugiau) ir u penkiasdeimt eias kalendorines
dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gim dau
giau negu vienas vaikas - u septyniasdeimt kalendorini dien po
gimdymo). Paalpa mokama u vis nustatyt iki gimdymo ir po gim
dymo laikotarp neatsivelgiant faktin iki gimdymo prajusi die
n skaii. Moterims, pagimdiusioms dvideimt antr-dvideimt
atunt ntumo savait, motinysts paalpa mokama u dvideimt
atuonias kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kdikis gyvena
dvideimt atuonias paras ir ilgiau, paalpa mokama u septyniasde
imt kalendorini dien po gimdymo.
8. Apdraustam asmeniui, vaikinusiam naujagim ar paskirtam jo 9
globju, motinysts paalpa mokama nuo vaikinimo ar globos nu
statymo dienos, kol kdikiui sueis septyniasdeimt dien.
9. Motinysts paalpa ntumo ir gimdymo atostog laikotarpiu mo- 10
kama imto procent paalpos gavjo kompensuojamojo udarbio dy
dio. Kompensuojamasis udarbis - apdraustojo asmens draudiamj
pajam visose darbovietse per tris paeiliui einanius mnesius, kai
skaiiuojama atgal nuo upraeito kalendorinio ketvirio, buvusio prie
laikinojo nedarbingumo nustatymo, ntumo ir gimdymo ar vaiko prie
iros atostog suteikimo mnes, pabaigos, suma. i paalpa per m
nes negali bti maesn u ntumo ir gimdymo atostog suteikimo
mnes galiojusi einamj met draudiamj pajam ketvirtadal.
Motinysts paalpa apskaiiuojama ir mokama Ligos ir motinysts
socialinio draudimo paalp nuostat nustatyta tvarka1.
STRAIPSNIS Atostogos vaikui priirti, kol
jam sueis treji metai
1. Pagal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei,
seneliui arba kitiems giminaiiams, faktikai auginantiems vaik, taip
pat darbuotojui, paskirtam vaiko globju, suteikiamos atostogos vaikui
priirti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas i karto
arba dalimis. Darbuotojai, turintys teis gauti ias atostogas, gali jas
imti pakaitomis.
2. Per atostog laikotarp paliekama darbo vieta (pareigos), isky
rus atvejus, kai mon visikai likviduojama.
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 d. sausio 25 d. nutarimas Nr. 8 Dl

Ligos ir motinysts socialinio draudimo paalp nuostat patvirtinimo" // inios. 2001, Nr. 10-284.
247
180
str.

santykiai
1. Vadovaujantis komentuojamu straipsniu sprendim, kam suteiktinos atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, turi priim
ti eima. eimos svoka nra DK reguliavimo dalykas, aikaus ei
mos apibrimo nra ir CK. Pagal komentuojam straipsn eimos
nariai, kuriems priklauso teis pasirinkti dl vaiko prieiros atos
tog, pirmiausiai yra vaiko motina (mot), tvas (tvis). Tokia nuo
stata iplaukia i CK 3.155 straipsnio, pagal kur tvai turi teis ir
pareig dorai auklti ir priirti savo vaikus, rpintis j sveikata,
ilaikyti juos. Kitiems eimos nariams ar globjui teis pasirinkti dl
vaiko prieiros atostog priskirtina tik jeigu apribojama tv val
dia, tvai faktikai neaugina vaik ir panaiai.
2. Atostogas vaikui priirti galima imti dalimis ar visas i kar
to. DK nenustato minimalaus atostog termino ir neriboja j pra
tsim skaiiaus. DK nereglamentuoja sugrimo i vaiko priei
ros atostog anksiau laiko, bet galima teigti, kad darbuotojas turi
teis bet kada sugrti i i atostog. Praktikai galimos dvi si
tuacijos: 1) darbuotojas ima atostogas po mnes ir jas kiekvien
kart prasitsia, o po penki mnesi atostog nebetsia ir sugr
ta darb; 2) pasiima visas atostogas i karto, o prajus penkiems
mnesiams pareikia pageidavim i j sugrti. Abiem atvejais
teisiniai padariniai yra visikai vienodi, t. y. po penki mnesi
darbuotojas sugrta darb. Pirmu atveju darbdavys neturi abso
liuiai joki galimybi pakeisti darbuotojo apsisprendimo, todl
bt nelogika, jeigu dl darbuotojo pasirinkto kito bdo imti vi
sas atostogas vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, kardinaliai
pasikeist teisiniai padariniai. Be to, sugrim gali lemti ir kitos
aplinkybs - ekonomin padtis, teiss imti atostogas pakaitomis
gyvendinimas, teiss ias atostogas praradimas (apribojus tv
valdi, vaikui mirus ir pan.) ar kitos gyvenimo aplinkybs, dl kuri
vaiko prieiros atostogos tampa nereikalingos ar nepagei
daujamos.
3. Atostogas vaikui priirti turi teis imti pakaitomis motina
(mot), tvas (tvis), senel, senelis arba kitas artimas giminaitis,
faktikai auginantis vaik, taip pat darbuotojas, paskirtas vaiko
globju.
4. Atostog vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, metu u
period, kol vaikui sueis vieneri metai, skiriama motinysts (tvys
ts) paalpa vadovaujantis Ligos ir motinysts socialinio draudimo
statymo 1 ir io statymo pagrindu Vyriausybs 2001 d. sausio 25 d.
1
248
inios. 2000, Nr. 111-3574.
180 str.
nutarimu Nr. 86 Dl Ligos ir motinysts socialinio draudimo paalp nuostat patvirtinimo"1 patvirtint Ligos ir motinysts socialinio draudimo paalp nuostat nustatyta tvarka. Pagal statymo ir nuostat nustatyt tvark motinysts (tvysts) paalpa
skiriama turiniam teis j gauti apdraustajam asmeniui vaiko iki
vieneri met prieiros atostog laikotarpiu. i paalpa mokama
vaiko prieiros atostog laikotarpiu nuo ntumo ir gimdymo atostog pabaigos, kol vaikui sukanka vieneri metai, skaitant vaiko
gimimo dien. Motinysts (tvysts) paalpa mokama u prajus
mnes. Jeigu motina negavo motinysts paalpos u ntumo ir
gimdymo atostog laikotarp, motinysts (tvysts) paalpa turintiems teis j asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos. Kai
moteriai, gaunaniai motinysts (tvysts) paalp, suteikiamos ntumo ir gimdymo atostogos ir ji gyja teis gauti motinysts paalp ntumo ir gimdymo atostog laikotarpiu, jai mokama tik viena
i i paalp - didesnioji arba pagal pasirinkim. Jeigu motinysts paalp u ntumo ir gimdymo atostog laikotarp gavusi motina mir, motinysts (tvysts) paalpa mokama kitiems turintiems
teis j gauti asmenims nuo motinos mirties dienos.
5. Motinysts (tvysts) paalpa mokama eiasdeimt procent 5
paalpos gavjo kompensuojamojo udarbio dydio, t. y. nuo apdraustojo asmens draudiamj pajam visose darbovietse per tris
paeiliui einanius mnesius, kai skaiiuojama atgal nuo upraeito
kalendorinio ketvirio, buvusio prie laikinojo nedarbingumo nustatymo, ntumo ir gimdymo ar vaiko prieiros atostog suteikimo mnes, pabaigos, sumos. Taiau i paalpa per mnes negali
bti maesn u vaiko iki vieneri met prieiros atostog suteikimo mnes galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtint
einamj met draudiamj pajam tredal. Kai apdraustasis vaiko
iki vieneri met prieiros atostog suteikimo dien dirba ne
vienoje darbovietje, motinysts (tvysts) paalpa jam skaiiuojama pagal gaut kompensuojamj udarb tik tose darbovietse, kuriose jis yra ileistas vaiko iki vieneri met prieiros atostog. Jeigu
vienas i tv (tvi) ar globjas, statym nustatyta tvarka ileistas
vaiko iki vieneri met prieiros atostog ir gaunantis motinysts
(tvysts) paalp, atleidiamas i darbo dl mons, staigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iklimo, jam paskirta motinysts (tvysts) paalpa mokama ne ilgiau kaip iki sidarbinant (apie
kitas motinysts (tvysts) paalpos slygas r. Ligos ir motinysts
1
inios. 2001, Nr. 10-284.

249
180-181
str.
socialinio draudimo statym1 ir Ligos ir motinysts socialinio draudimo paalp nuostatus2).

STRAIPSNIS
Mokymosi atostogos
1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems eg
zaminams auktesnisias ir auktsias mokyklas pasirengti ir laikyti
- po tris dienas kiekvienam egzaminui.
2. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nu
statyta tvarka registruotose auktesniosiose ir auktosiose mokyklose,
pagal i mokykl paymas suteikiamos mokymosi atostogos:
1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvie
nam egzaminui;
2) skaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai skaitai;
3) laboratoriniams darbams atlikti ir koiisultavimuisi - tiek dien,
kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraiuose;
4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti - trisde
imt kalendorini dien;
5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti po eias dienas kiekvienam egzaminui.
3. \ mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas laikas.
1. Mokymosi atostogos - tikslins atostogos, suteikiamos stoja
miesiems egzaminams auktesnisias ir auktsias mokyklas pasi
rengti ir laikyti, o besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose ar
nustatyta tvarka registruotose auktesniosiose ir auktosiose mo
kyklose - egzaminams, skaitoms laikyti ir kitiems studij progra
moje nustatytiems veiksmams atlikti, siekiant sudaryti palankias s
lygas besimokantiems darbuotojams gyti isilavinim, specialyb,
kelti kvalifikacij.
2. Mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams laikyti sutei
kiamos pagal vieai paskelbt stojamj egzamin tvarkarat ar auk
tesnij ir auktj mokykl paymas apie stojamj egzamin lai
k. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal kiekvienam egzaminui
pasirengti ir laikyti suteikiamos trys dienos atostog, skaitant poil
sio ir veni dienas. Atkreiptinas dmesys, kad komentuojamame
straipsnyje nustatyta atostog trukm visada apima atostog metu
1
2
inios. 2000, Nr.111-3574.

inios. 2001, Nr. 10-284.
250
181 str.
esamas poilsio ir veni dienas, kadangi, kitaip nei kasmetini atostog, nra nustatyta joki iimi.
3. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi mokymosi 3
atostogos suteikiamos besimokantiesiems bendrojo lavinimo mokyk
lose ir tose auktesniosiose ir auktosiose mokyklose, kurios regist
ruotos statym nustatyta tvarka. Vadovaujantis vietimo statymo 1
2 straipsniu bendrojo lavinimo mokykla - mokykla, vykdanti priemokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ar atitinkamas specialiojo ugdymo programas. Siekiant utikrinti, kad lengvatos bt suteikiamos tik tiems darbuotojams, kurie sigyja valstybs pripaint
isilavinim ar isimokslinim, komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymosi atostogos suteikiamos tik besimokant tose
auktesniosiose ir auktosiose mokyklose, kurios registruotos statym nustatyta tvarka, t. y. pripaintos valstybs. Auktj mokykl
steigimo ir leidim vykdyti studijas idavimo tvarka, patvirtinta Vyriausybs 2003 m. rugpjio 9 d. nutarimu Nr. 11532.
4. Mokymosi atostogoms suteikti nepakanka darbuotojo praymo. 4
Mokymosi atostogoms suteikti turi bti pateikta atitinkamos vieti
mo staigos payma apie egzamin, skait, kit usimim dat.
Atostogos gali bti suteikiamos arba atskirai kiekvienam egzami
nui, skaitai, laboratoriniam darbui ir pan., arba suraant vien sa
kym, kuriame nurodomos visos darbuotojui suteikiamos mokymo
si atostogos vienos sesijos metu ar vieno semestro metu. Atitinkamai
darbdavys gali pareikalauti i darbuotojo pateikti rodymus, kad atos
togos buvo panaudotos nustatytam tikslui, t. y. stojamiesiems egza
minams auktesnisias ir auktsias mokyklas pasirengti ir laikyti,
egzaminams, skaitoms laikyti bei kitiems studij programoje nusta
tytiems veiksmams atlikti. Tokie rodymai gali bti studij knygel,
vietimo staigos payma ar kiti rodymai, kuri pakanka nustatyti
atostog panaudojimo fakt.
5. mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas lai- 5
kas, t. y. turi bti suteiktos tokios trukms mokymosi atostogos, kad
komentuojamame straipsnyje nustatyta atostog trukm neapimt
kelionje sugaito laiko.
6. Apie lengvatas ir garantijas besimokantiems darbuotojams r. 6
DK 209 straipsnio komentar, apie mokymosi atostog apmokji
mo slygas - DK 210 straipsnio komentar.
1
inios. 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940; 2003, Nr. 63-2853.
Dl Auktj mokykl steigimo ir leidim vykdyti studijas idavimo tvarkos
2
251
182-183 str.
STRAIPSNIS
Krybins atostogos
Krybins atostogos suteikiamos disertacijai ubaigti, vadovliams
rayti ir kitais statym nustatytais atvejais. Krybini atostog trukm, suteikimo ir apmokjimo tvark reglamentuoja statymai, darbo ir
kolektyvin sutartis.
1. DK nereglamentuoja krybini atostog trukms, suteikimo
ir apmokjimo slyg. Komentuojamame straipsnyje tik nustaty
ta, kokiam tikslui skiriamos krybins atostogos, t. y. ubaigti di
sertacij, rayti vadovlius. iame straipsnyje nurodytas sraas nra
isamus, t. y. krybins atostogos gali bti nustatytos ir kitais sta
tymais.
2. Galiojaniuose statymuose nenustatyta krybini atostog
trukm, suteikimo ir apmokjimo tvarka, todl kol kas i norm
galima gyvendinti tik kolektyvine sutartimi ar darbo sutartimi.
lo3 STRAIPSNIS
Atleidimas nuo darbo valstybinms arba visuomeninms pareigoms atlikti
1. Darbuotojai atleidiami nuo darbo: gyvendinti rinkim teis; at
likti Seimo nario pareigas; pakviesti kvotos, parengtinio tardymo or
ganus, prokuratr ir teism liudytoju, nukentjusiuoju, specialistu,
vertju ar kviestiniu, visuomeniniu kaltintoju, visuomeniniu gynju, vi
suomenins organizacijos arba darbuotoj kolektyvo atstovu; vykdyti
Valstybs kontrols uduotis; atlikti donoro pareigas ir kitais statym
nustatytais atvejais.
2. Darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinms arba visuome
ninms pareigoms atlikti, darbo umokest, ne maesn u vidutin, mo
ka ar kompensuoja ta staiga ar organizacija, kurios pareigojimus jie
vykdo, jeigu ko kita nenustato statymas.
3. monje veikianios profesins sjungos renkami darbuotojai at
leidiami nuo darbo iki ei darbo dien per metus kvalifikacijai kelti,
dalyvauti profesins sjungos renginiuose ir kt. Atleidimo nuo darbo ir
apmokjimo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje.
i 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada darbuotojas atleidiamas nuo darbo atlikti valstybines arba visuomenines pareigas. Paymtina, kad iame straipsnyje nepateikiama valstybini arba visuomenini pareig apibrimo ar srao, bet
252
183 str.
nustatoma, kurios pareigos suteikia teis DK 178 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas tikslines atostogas. is sraas nra isamus,
t. y. darbuotojas gali bti atleistas nuo darbo atlikti valstybines arba
visuomenines pareigas ir kitais statym nustatytais atvejais. Teisingai taikyti komentuojam straipsn reikt isiaikinti kai kuri jo
1 dalyje nurodyt pagrind atleisti darbuotoj nuo darbo turin. Tai
ypa svarbu dl nauj procesini statym, ypa BPK, sigaliojimo.
2. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis rinkim teis, yra 2
Konstitucija. Konstitucijos 34 straipsnyje nustatyta aktyvioji rinki
m teis, arba teis rinkti, pilieiams, kuriems rinkim dien yra
sukak atuoniolika met. Pasyvioji rinkim teis, arba teis bti
renkamam, nustatyta keliuose Konstitucijos straipsniuose. Teis b
ti renkamam Seimo nariu reglamentuoja Konstitucijos 56 straips
nis, Respublikos Prezidentu - Konstitucijos 78 straipsnis. Pagal Kon
stitucijos 34 straipsnio 3 dal teis bti irinktam taip pat nustato
specials rinkim statymai. Tokie statymai yra Seimo rinkim sta
tymas1, Respublikos Prezidento rinkim statymas2, Savivaldybi ta
ryb rinkimo statymas3.
3. Asmen, pakviest kvotos, parengtinio tardymo organus, pro- 3
kuratr ir teism kaip liudytoj, nukentjusij, specialist, vert
j ar kviestini, visuomenini kaltintoj, visuomenini gynj, vi
suomenins organizacijos arba darbuotoj kolektyvo atstov, pareig
vykdym reikt aikinti sistemikai su BPK nuostatomis, kadangi
pagal BPK ikiteisminio tyrimo staig (buvusi kvotos ir parengtinio
tardymo), prokuratr ar teism gali bti kvieiami liudytojai, nu
kentjusieji, ekspertai, specialistai, vertjai, t. y. ne visi DK ivardyti
proceso dalyviai iliko naujajame BPK.
4. Kalbant apie Valstybs kontrols uduoi vykdym, reikt pa- 4
sakyti, kad vadovaujantis Valstybs kontrols statymo4 12 straipsniu
Valstybs kontrols pareignas, atliekantis valstybin audit, turi
teis pasitelkti reikiam srii specialistus. Tai yra vienintelis sta
tyme nustatytas atvejis, kai darbuotojas - atitinkamos srities spe
cialistas, turi bti atleistas nuo darbo Valstybs kontrols uduo
tims vykdyti.
5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta bendra darbuoto- s
j, atleist nuo darbo valstybinms arba visuomeninms pareigoms
1
2
3
4
inios. 1992, Nr. 22-635; 1996, Nr. 62-1467; 2000, Nr. 59-1760.
inios. 1993, Nr. 2-29.
inios. 1994, Nr. 53-996; 1996, Nr. 126-2944; 1999, Nr. 93-2710.
inios. 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070.
253
183
str.

santykiai
atlikti, apmokjimo u darb taisykl - ta staiga ar organizacija,

kurios pareigojimus vykdo darbuotojas, moka ne maesn u vidutin darbo umokest. Atkreiptinas dmesys, kad vidutinis darbo umokestis turi bti mokamas tik tuo atveju, jeigu darbuotojas privalo
vykdyti kvieianios institucijos nurodymus. Kai valstybini ar visuomenini pareig atlikim lm laisva darbuotojo valia ar pasirinkimas, vidutinis darbo umokestis neturi bti mokamas. Akivaizdu, kad rinkim teiss gyvendinimas, Seimo nario pareig atlikimas,
donoro funkcij vykdymas susij su darbuotojo apsisprendimu, todl ir vidutinis darbo umokestis neturi bti mokamas. Darbo umokest, ne maesn u vidutin, turt mokti ikiteisminio tyrimo
organai, teismai, Valstybs kontrol, jeigu darbuotojas yra kvieiamas ias institucijas atlikti komentuojamame straipsnyje nustatytas pareigas. Vadovaujantis komentuojama straipsnio dalimi statymai gali nustatyti kitoki apmokjimo ar kompensavimo tvark.
Pavyzdiui, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi proceso ilaidos liudytojui, nukentjusiajam, ekspertui, specialistui, vertjui,
paskirtam gynjui atlyginamos i ikiteisminio tyrimo staig, prokuratros ar teismo l. i ilaid atlyginimo tvark ir j dydius
nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija. Liudytojams, nukentjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertjams imoketin sum
dydio nustatymo ir apmokjimo baudiamajame procese ir administracini teiss paeidim teisenoje tvark Vyriausyb patvirtino
2003 m. balandio 25 d. nutarimu Nr. 524 Dl Liudytojams, nukentjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertjams imoketin sum dydio nustatymo ir apmokjimo baudiamajame procese ir administracini teiss paeidim teisenoje tvarkos patvirtinimo" 1.
Vadovaujantis iuo nutarimu nustatyta tokia tvarka:
1) liudytojams, nukentjusiesiems, ekspertams, specialistams ir
vertjams, aukiamiems pas ikiteisminio tyrimo pareign, proku
ror, teisj, teism ar institucij (pas pareign), nagrinjani
administracinio teiss paeidimo byl, ir gyvenantiems ne ikvieti
mo vietoje, kompensuojamos kelions ikvietimo viet ir atgal
ilaidos, gyvenamosios patalpos nuomos ilaidos, taip pat mokami
dienpinigiai;
2) liudytojams ir nukentjusiesiems (pagal administracini tei
ss paeidim teisen - dar ekspertams ir vertjams) kompensuo
jamas darbo umokestis arba apmokama u atitraukim nuo j
prasto usimimo proporcingai laikui, kur jie sugaio atvykdami
pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror, teisj, teism ar insti1
inios. 2003, Nr. 40-1843.
254
183-184 str.
tucij (pas pareign), nagrinjani administracinio teiss paeidimo

byl;
3) ekspertams, specialistams ir vertjams sumokama u j darb,
iskyrus tuos atvejus, kai jie darb atlieka pagal tarnybines parei
gas. Tais atvejais, kai ekspertai, specialistai ir vertjai atlieka savo
darb pagal tarnybines pareigas, darbo umokest jiems moka juri
dinis asmuo, kuriame jie dirba;
4) liudytojams, nukentjusiesiems, ekspertams, specialistams ir ver
tjams gyvenamosios patalpos nuomos ir kelions ilaidos kompen
suojamos, dienpinigiai mokami pagal norminius teiss aktus, regla
mentuojanius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos
teritorijoje;
5) liudytojams, nukentjusiesiems, ekspertams, specialistams ir
vertjams, atvykusiems i usienio valstybi, faktins gyvenamo
sios patalpos nuomos, kelions ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje
ilaidos kompensuojamos pagal pateiktus ias ilaidas patvirtinan
ius dokumentus. Taiau kelions ilaid kompensuojama ne dau
giau kaip vykstant ekonomine (turistine) klase, gyvenamosios pa
talpos nuomos ilaid - ne daugiau kaip viena Lietuvos Respublikos
Vyriausybs patvirtinta minimali mnesin alga per par, gyveni
mo Lietuvos Respublikoje ilaid - ne daugiau kaip vienas Lietu
vos Respublikos Vyriausybs patvirtintas minimalus gyvenimo ly
gis per par.
6. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi tikslins atos- 6
togos (atleidimas nuo darbo atlikti visuomenines pareigas) kelti
kvalifikacij, dalyvauti profesiniuose renginiuose ir kitiems su profesins sjungos veikla susijusiems tikslams pasiekti turi bti suteikiamos monje veikianios profesins sjungos renkamiems darbuotojams. Maksimali i atostog trukm per darbo metus - eios
darbo dienos.
184 STRAIPSNIS
Nemokamos atostogos
1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaik iki keturiolikos met - iki ketu
riolikos kalendorini dien;
2) darbuotojams, auginantiems vaik invalid iki eiolikos met iki trisdeimties kalendorini dien;
3) moters ntumo ir gimdymo atostog metu bei vaiko prieiros,
kol jam sueis treji metai, atostog metu tvui jo pageidavimu (motinai
255
184 str.
- tvo atostog vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, metu); i
atostog bendra trukm negali viryti trij mnesi;
4) invalidui - iki trisdeimties kalendorini dien per metus;
5) darbuotojui, vienam slauganiam invalid, kuriam invalidum nu
statanios komisijos sprendimu nustatytas nuolatins slaugos btinu
mas, - iki 30 kalendorini dien per metus ali suderintu laiku;
6) darbuotojui, slauganiam sergant eimos nar - tokiam laikui, ku
r rekomenduoja gydymo staiga;
7) santuokai sudaryti - ne maiau kaip trys kalendorins dienos;
8) mirusio eimos nario laidotuvms - ne maiau kaip trys kalendori
ns dienos.
2. Nemokamos atostogos dl kit prieasi suteikiamos kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka.
1 1. Skirtingai nuo kit ri tikslini atostog, u nemokamas atos
togas visais atvejais nra kompensuojama, nra mokamas vidutinis

darbo umokestis ar kitos imokos. Net jeigu monje, staigoje ar
organizacijoje nustatytos imokos, pavyzdiui, santuokos sudarymo
proga, ios imokos negali bti kildinamos i nemokam atostog
instituto, o yra savarankika skatinimo forma. Nemokamos atosto
gos gali bti suteikiamos tik darbuotojo reikalavimu, darbdavys ne
turi teiss reikalauti, kad darbuotojas ieit nemokam atostog,
pavyzdiui, jeigu monje nra darbo, sumaja darbo krvis ar ki
tais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o paios mons ar darb
davio tikslai.
2 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos
atostogos darbuotojams, auginantiems vaikus. DK147 straipsnio ko
mentare minta, kad DK, kituose norminiuose teiss aktuose nra
pateiktas svokos vieni augina" apibrimas. Atitinkamai nra nu
statyta ir k reikia svoka auginantys vaik". Prie auginani vai
kus priskirtini motina (mot), tvas (tvis), senel, senelis arba kiti
giminaiiai, pas kuriuos vaikas faktikai gyvena ir yra priirimas,
vaiko globjas ir kt. asmenys, kurie vadovaujantis CK, kit normi
ni teiss akt nuostatomis yra atsakingi u vaiko prieir, auklji
m, ilaikym.
3 3. Komentuojamas straipsnis nereglamentuoja nemokam atos
tog suteikimo tvarkos, teiss pasirinkti nemokam atostog laik,
todl iuo atveju taikytina bendroji taisykl pagal DK 35 straipsnio
1 dal, nustatanti, kad, gyvendindami savo teises ir vykdydami pa
reigas, darbdaviai, darbuotojai ir j atstovai turi laikytis statym,
gerbti bendrojo gyvenimo taisykles bei veikti siningai, laikytis
protingumo, teisingumo ir siningumo princip, nepiktnaudiauti
256
184 str.
savo teise. Darytina ivada, kad atostogos darbuotojams, auginantiems vaik iki keturiolikos met ar vaik invalid iki eiolikos met, turi bti suteikiamos atsivelgiant vaiko interesus, darbuotojui,
slauganiam eimos nar, - tuo metu, kai serganiam eimos nariui
reikalinga prieira, ir panaiai.
4. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas 4
maksimalus atostog terminas per darbo metus. ios atostogos gali
bti suteikiamos dalimis, derinamos su kasmetinmis atostogomis.
Komentuojamo straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatyta maksi
mali atostog trukm, o 7 ir 8 punktuose nustatytas ne maksimalus,
bet minimalus atostog terminas santuokai sudaryti ir mirusio ei
mos nario laidotuvms. Kolektyvinse ir darbo sutartyje gali bti
nustatyta ir ilgesn i atostog trukm, bet to, ilgesn i atostog
trukm gali bti nustatoma ir kiekvienu individualiu atveju, atsivel
giant tokias aplinkybes - atstumas, susijusi institucij darbas ir
panaiai.
5. Dalis komentuojamame straipsnyje nurodyt tikslini atostog 5
susijusios su tam tikra darbuotojo teisine padtimi, sveikatos bkle
ar specifinmis aplinkybmis. ioms atostogoms netaikomas kaupi
mo principas, t. y. inykus aplinkybms, inyksta ir teis ias atosto
gas. Laikoma, kad pagal komentuojamo straipsnio 1 dal tokios ap
linkybs inyksta: 1) vaikui sukakus keturiolika met pagal 1 punkt;
2) vaikui invalidui sukakus eiolika met pagal 1 punkt; 3) pasi
baigus ntumo ir gimdymo bei vaiko prieiros, kol jam sueis treji
metai, atostogoms pagal 3 punkt; 4) pasibaigus valstybins medici
nins socialins ekspertizs komisijos nustatytam invalidumo termi
nui ar panaikinus invalidum pagal 4 punkt bei pripainus nuolati
n slaug nebtinai pagal 5 punkt; 5) pasibaigus gydymo staigos
rekomenduotam terminui pagal 6 punkt; 6) po santuokos sudary
mo ir eimos nario laidotuvi pagal 7 ir 8 punktus.
6. Nors komentuojamame straipsnyje ivardijamos nemokam 6
atostog rys, kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytos ir kitos
prieastys, dl kuri darbdavys privalo suteikti nemokamas atos
togas. Jeigu tai nenustatyta kolektyvinje sutartyje, darbdavys ne
mokam atostog dl kit prieasi suteikti neprivalo, o staigo
se, organizacijose, kurios yra ilaikomos i valstybs, savivaldybi
ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bei kit valsty
bs steigt fond l, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos
banke, nemokam atostog dl komentuojamame straipsnyje ne
ivardyt prieasi suteikti neturi teiss, jeigu statymas nenusta
to kitaip.
257
185 str.
Io5 STRAIPSNIS
Papildomos atostog lengvatos
Kolektyvinse arba darbo sutartyse gali bti nustatytos ilgesns trukms bei kit ri atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetini atostog laik, nustatyti didesni mokjimai u kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja is Kodeksas. ios lengvatos, iskyrus
papildom lengvat pasirinkti kasmetini atostog laik, negali bti
nustatytos kolektyvinse ir darbo sutartyse, sudaromose staigose, organizacijose, kurios yra ilaikomos i valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bei kit valstybs steigt fond
l, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.
1. Nors DK pakankamai detaliai reglamentuoja atostog ris, j
suteikimo tvark ir apmokjimo slygas, atsivelgiant darbo teisi
ni santyki specifik atostog klausimai gali bti sprendiami ko
lektyvinse ir darbo sutartyse. Komentuojamame DK straipsnyje nu
rodyta, kas gali bti nustatyta kolektyvinse ar darbo sutartyse:
1) kitos atostog rys; 2) lengvatos pasirinkti kasmetini atostog
laik; 3) didesni mokjimai u kasmetines ir tikslines atostogas. Pa
nagrinjus kiekvien atvej, darytina ivada, kad nustatomos tik pa
pilomos atostog lengvatos, todl kitos nei DK atostog rys nega
li pakeisti DK nustatyt atostog, t. y. sumainti statymini garantij,
o lengvatos pasirinkti kasmetini atostog laik negali paeisti kit
asmen teisi (DK 35 str. 2 d.), t. y. kad papildom lengvat pasi
rinkti kasmetini atostog laik suteikimas vieniems darbuotojams
nesumaint statymini garantij kitiems darbuotojams.
2. Komentuojamame straipsnyje nustatyta lengvata pasirinkti kas
metini atostog laik gali bti taikoma vis ri monse, staigo
se ir organizacijose, neatsivelgiant j nuosavybs form, tuo tarpu
kit ri atostogos ir didesni apmokjimo u kasmetines ir tiksli
nes atostogas dydiai negali bti nustatyti staigose ar organizacijo
se, kurios tiesiogiai ar per steigtus fondus ilaikomos i valstybs,
savivaldybi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto bei
kit valstybs steigt fond l, bei Lietuvos banke. Atkreiptinas
dmesys, kad absoliutus draudimas netaikomas valstybs ir savival
dybi monms, kadangi vadovaujantis Valstybs ir savivaldybi mo
ni statymo1 2 straipsniu valstybs ar savivaldybs mon nra ilai
koma i valstybs ar savivaldybs biudeto, bei akcinms bendrovms
ir udarosioms akcinms bendrovs, nors ir visas j akcinis kapitalas
1
inios. 1994, Nr. 102-2049.
258
185 str.
priklausyt valstybei ar savivaldybei. Negalima teigti, kad valstybs

monms iuo atveju netaikomi jokie apribojimai, bet kai kurios lengvatos vis dlto yra leidiamos. Pavyzdiui, vadovaujantis Valstybs ir
savivaldybi moni statymo 18 straipsniu, kuriame nurodyta, kad
dalis likutinio pelno gali bti skiriama premijoms, socialins ir kultrinms priemonms finansuoti, darytina ivada, kad ios los gali
bti panaudojamos ir komentuojamame straipsnyje nurodytoms atostog lengvatoms apmokti.
186 str.
XV SKYRIUS
DARBO UMOKESTIS.
GARANTUOS IR KOMPENSACIJOS
186 STRAIPSNIS
Darbo umokestis
1. Darbo umokestis yra atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam
pagal darbo sutart.
2. Darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus pa
pildomus udarbius, bet kokiu bdu tiesiogiai darbdavio imokamus
darbuotojui u jo atlikt darb.
3. Darbuotojo darbo umokestis priklauso nuo darbo kiekio ir koky
bs, mons, staigos, organizacijos veiklos rezultat bei darbo paklau
sos ir pasilos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims u tok pat ar lygia
vert darb mokamas vienodas darbo umokestis.
4. Darbo umokestis mokamas pinigais.
1. statym leidjas komentuojamame straipsnyje apibria dar- i
bo umokesio svok, nurodo, nuo ko i esms priklauso darbo
umokesio dydis ir kokiu vienetu, t. y. pinigais, jis turi bti moka
mas. Tai sudaro bendr vaizd apie darbuotojui mokam darbo
umokest.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbo u- 2
mokestis mokamas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo
sutart. Darbo umokestis, jo teisin prigimtis nepriklauso nuo dar
bo sutarties ries (DK 108 str.): neterminuotos, terminuotos, se
zonins, su namudininkais ir kt. Tais atvejais, kai alys susitaria dl
darbo ir darbo slyg, bding darbo sutariai (DK 93 str., 95 str.),
nors darbo sutartis reikiamai neforminta (DK 99 str.), ir asmuo
atlieka sutart darb, jis turi teis gauti darbo umokest pagal DK
XV skyriaus nustatytas taisykles.
Darbo umokestis nemokamas, jei asmuo tam tikrus darbus at- 3
lieka kaip talkininkas. Talkininkas gali dirbti ne ilgiau kaip tris dienas i eils ir tuo metu jis gali bti maitinamas ir apgyvendinamas
261
186 str.
pas asmen, kurio naudai atliekami darbai, taiau tai teisiniu poiriu nelaikoma darbo umokesiu (Vyriausybs 2001 m. gruodio lld.
nutarimas Nr. 1500 Dl pagalbos (talkos) darb atlikimo slyg ir
tvarkos patvirtinimo"1).
Analogika padtis, t. y. darbo umokestis nemokamas, yra ir ki
tais atvejais, kai tam tikr darb atlieka asmuo savanoris. Su savano
riu gali bti sudaroma raytin savanorik darb atlikimo sutartis,
kurioje susitariama dl ilaid, patirt dirbant iuos darbus (kelio
ns, nakvyns ir kt.), kompensavimo, bet darbo umokestis u darb
nemokamas (Savanorik darb organizavimo tvarka, patvirtinta Vy
riausybs 2001 m. gruodio 13 d. nutarimu Nr. 15112).
Nelaikomas darbo umokesiu apmokjimas u darbus (paslau
gas), atliekamus pagal civilines sutartis. Pagal civilines sutartis as
muo nra priimamas dirbti tam tikr mon, staig ar organizacij
darbininku ar tarnautoju, kuris privalo laikytis toje monje nustaty
tos darbo tvarkos, o su juo tik susitariama atlikti konkret darb ar
suteikti paslaug per tam tikr laik (pvz., parengti projekt, pasi
dinti kostium ir pan.) u tai sumokant sutart (nustatyt) sum.
3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal darbo umokestis apima
pagrindin darbo umokest nepriklausomai nuo darbo umokesio
sistemos (vienetin, laikin) bei jo formos (tarifiniai atlygiai, algos),
taip pat papildomus udarbius, bet kokiu bdu darbdavio imoka
mus darbuotojui u jo atlikt darb pagal i anksto nustatytus rodik
lius (priedai, priemokos ir pan.).
Nuo darbuotojams mokam pried, priemok, padidint mokji
m, kurie paprastai susij su nukrypimais nuo normali darbo sly
g, reikia skirti jiems statym nustatytais atvejais mokamas garan
tines ir kompensacines imokas. Garantins imokos - tai imokos,
mokamos u laik, kur jie nedirbo dl svarbi, statym nustatyt
prieasi (atostog, prastov ne dl darbuotoj kalts apmokjimas ir pan.). Kompensacins imokos - tai imokos, kuriomis sie
kiama atlyginti darbuotojui ilaidas, jo turtas einant darbo parei
gas (dienpinigiai, vaiavimo ilaidos tarnybins komandiruots atveju
ir pan.). Garantins ir kompensacins imokos nelaikomos darbo
umokesiu (jos netraukiamos ir vidutinio darbo umokesio su
mas) (plaiau r. DK 204 str. komentar).
4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo umo
kesio dydis priklauso nuo daugelio aplinkybi: darbo kiekio, koky1
2
inios. 2001, Nr. 105-3759.

inios. 2001, Nr. 106-3801.
262
XV SKYRIUS. Darbo umokestis. Garantijos ir kompensacijos
186187 str.
bs, mons, staigos, organizacijos veiklos rezultat, darbo paklausos

ir pasilos darbo rinkoje ir panaiai.
ioje komentuojamo straipsnio dalyje taip pat tvirtinta nuostata, 10
kad vyrams ir moterims u tok pat ar lygiavert darb mokamas vienodas darbo umokestis. Remiantis TDO konvencijos Nr. 100 Dl
vienodo atlyginimo vyrams ir moterims u lygiavert darb"13 straipsnio
3 dalimi, objektyviai vertinus ir nustaius darbo atlikimo skirtumus,
diferencijuoti tarifai darbuotojams nepaisant lyties neturi bti laikomi
prietaraujaniais principui u lygiavert darb mokti vienod
atlyginim ir vyrams, ir moterims.
5. Kitaip nei anksiau galiojusiose taisyklse, numataniose, jog ii
darbo apmokjimas galimas pinigais, o kai tai nustatyta kolektyvinje
(jos neturint - darbo) sutartyje - natrine imoka, komentuojamo
straipsnio 4 dalyje imperatyviai teigiama, kad darbuotojo darbo
umokestis mokamas pinigais. Tuo siekiama ivengti toki atvej, kai
darbuotojai buvo veriami sutikti, kad j darbas bt apmokamas,
pavyzdiui, gaminama (danai nepaklausia) produkcija, nors tai
aikiai netenkindavo darbuotoj interes.
Taiau pagal galiojanias nuostatas visikai galimi atvejai (ypa privaiame sektoriuje), kai kolektyvinse ar darbo sutartyse numatoma, kad darbuotojams yra taikomos tam tikros lengvatos, tarp j ir
sigyti gaminam produkcij, pavyzdiui, ems kio monse sigyti
tam tikr kiek grd, darovi ir panaiai. Tuo gali bti suinteresuotos abi darbo sutarties alys: darbdavys - be papildom ilaid
realizuoti gaminam produkcij, o darbuotojas -pigiau, be perveimo ir panai kit ilaid sigyti reikiamos produkcijos, aliavos. Toki lengvat, paslaug negalima laikyti darbo umokesio, gaunamo u atlikt darb, dalimi.
AO / STRAIPSNIS
Darbo umokesio minimumas
1. Vyriausyb Trials tarybos teikimu nustato minimalj valandin
atlyg ir minimalij mnesin alg. Atskiroms kio akoms, regionams
ar darbuotoj grupms Vyriausyb Trials tarybos teikimu gali nusta
tyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mnesi
ns algos dydius.
2. Kolektyvinse sutartyse gali bti nustatyti didesni negu io straips
nio 1 dalyje nustatyti minimaliojo darbo umokesio dydiai.
1
inios. 1996, Nr. 28-675.

263
187
str.

santykiai
3. Darbuotojo valandinis atlygis arba mnesin alga negali bti maesni u io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydius.
1. Komentuojamame straipsnyje numatoma, kas ir kokia tvarka
nustato darbo umokesio minimum ir pagal kokias taisykles jis
yra taikomas. iame straipsnyje numatytos nuostatos atitinka tarp
tautini akt reikalavimus, nustatytus TDO konvencijoje Nr. 131
Dl minimalaus darbo umokesio nustatymo, ypa atsivelgiant j
besivystanias alis"1 bei kai kuriose kitose ios organizacijos kon
vencijose ir rekomendacijose.
Nustatytas minimalus darbo umokestis sudaro galimyb geriau
utikrinti teisingesnio darbo umokesio bei garantini imok dydio nustatym. Vienas i darbo umokesio minimumo nustatymo
tiksl yra aprpinti gyventojus reikmmis, kurios atitinka minimal
gyvenimo lyg. Pagal Gyventoj pajam garantij statymo 21 straipsn
minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra eimos mnesini pajam suma, tenkanti vienam mogui per mnes ir garantuojanti visiems minimal socialiai priimtin poreiki patenkinimo lyg, atitinkant organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat
minimalius drabui, avalyns, bald, kini, sanitarijos ir higienos
reikmen, buto, komunalini, buitini, transporto, ryi, kultros ir
vietimo paslaug poreikius.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Vyriausyb
darbo umokesio minimum nustato Trials tarybos teikimu. Pla
tesnis subjekt, tarp j darbuotoj atstov traukimas nustatant darbo
umokesio minimum, atitinka TDO konvencij reikalavimus.
ioje komentuojamo straipsnio dalyje numatyta dar viena naujov: atskiroms kio akoms, regionams ar darbuotoj grupms gali
bti nustatomi skirtingi minimalij valandini atlygi ir minimaliosios mnesins algos dydiai.
Vyriausyb ne kart keit minimalaus darbo umokesio dydius
- juos padidino. Dabar galioja minimaliojo darbo umokesio dydiai, patvirtinti Vyriausybs 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937
Dl minimaliojo darbo umokesio didinimo"3:1) minimalusis valandinis atlygis - 2,67 lito ir minimalioji mnesin alga - 450 lit
taikomi darbuotojams, dirbantiems monse, staigose, organizacijose, nepaisant nuosavybs formos, ir kitiems asmenims, kuriems
1
inios. 1996, Nr. 30-736.

inios. 1990, Nr. 30-711.
3
inios. 2003. Nr. 73-3371.
2
264
187188 str.
teiss akt nustatyta tvarka taikoma minimalioji mnesin alga;

2) minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mnesin
alga - 430 lit taikomi: a) ems kio veiklos subjekt darbuotojams, kai i subjekt pajamos i realizuotos emos kio produkcijos per prajusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip penkiasdeimt procent vis pajam, kinink samdomiems darbuotojams,
taip pat kininkams, kuriems teiss akt nustatyta tvarka taikoma
minimalioji mnesin alga; b) valstybs politikams, teisjams, valstybs pareignams, kariams ir valstybs tarnautojams.
3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies nuostatas kolektyvinse sutartyse gali bti nustatomi didesni minimaliojo darbo umokesio dydiai, palyginti su Vyriausybs nustatytais. Neabejotina, kad darbo sutartyje nustatant konkretaus darbuotojo valandin
tarifinj atlyg (mnesin alg), jis gali viryti ia mintus darbo umokesio minimumus. Ir atvirkiai, pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies nuostatas darbuotojo valandinis atlygis arba alga negali bti maesni u nustatytus minimaliuosius darbo umokesio
dydius.
STRAIPSNIS Darbo
apmokjimo organizavimas
1. Darbo apmokjimo slygos, dydiai, profesij ir pareig tarifiniai

ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darb ir darbuotoj tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinse sutartyse.
2. Konkrets valandiniai tarifiniai atlygiai, mnesins algos, kitos dar
bo apmokjimo formos ir slygos, darbo normos (idirbio, laiko, aptar
navimo ir kt.) nustatomos kolektyvinse ir darbo sutartyse.
3. Taikant darb klasifikacijos sistem darbo umokesiui nustatyti,
tie patys kriterijai turi bti taikomi ir vyrams, ir moterims, ir i sistema
turi bti parengta taip, kad bt ivengta bet kokios diskriminacijos
lyties pagrindu.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos principins taisykls, l
kuri laikantis nustatomi su darbo apmokjimu susij klausimai (dar
b ir darbuotoj tarifikavimas, darb normavimas ir kt.). Darbo ap
mokjimo organizavimo taisykls apima ir konkretina iki DK galio
jusio Darbo apmokjimo statymo 1 3 straipsnio nuostatas.
2. Kaip matyti i DK 188 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyt taisyk- 2
li, dauguma darbo apmokjimo klausim yra sprendiami pai
1
inios. 1991, Nr. 4-104.

265
188 str.
darbo santyki ali, t. y. kolektyvinse ar darbo sutartyse. Paprastai bendresni klausimai, lieiantys tam tikras darbo sritis, darbuotoj grupes, nustatomi kolektyvinse sutartyse, o j nesant arba, jei tai
susij su pavieniais darbuotojais, - reguliuojami darbo sutartyse. Toks
i klausim reglamentavimas paaikinamas vis platesniu darbo viet
privatizavimu, partnerysts pagrind diegimu ir atliekam darb,
paslaug vairove.
Nors komentuojamame straipsnyje nekalbama apie darbo apmokjimo organizavimo centralizuotus pradus, j pamirti negalima.
Nemaai toki (statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose)
priimt taisykli reikia laikytis, neatsivelgiant tai, kokiose institucijose, kio akose taikomas darbo apmokjimo reguliavimas (darbo umokesio dydis negali bti maesnis u nustatyt minimalj
darbo umokest, apmokjimas u darb esant nukrypim nuo prast
normali darbo slyg ir pan.), o tam tikrose organizacijose ie klausimai reguliuojami pagal specialius DK straipsnius (r. DK 189 str.
komentar).
Danai tam tikrus darbo apmokjimo organizavimo klausimus
padeda sprsti (arba isprendia) inyb centrins institucijos,
priimdamos specialius statymus, pavyzdiui, buvusi Energetikos
ministerija 1996 m. balandio 23 d. sakymu Nr. 102 Dl Darbuotoj, atliekani darbus veikianiuose elektros ir ilumos renginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostat patvirtinimo"1 patvirtino
Darbuotoj, atliekani darbus veikianiuose elektros ir ilumos
renginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatus, kuriuose reglamentuojama, kokie asmenys, koki turintys kvalifikacij ir kokius darbus gali atlikti, kai jiems leidiama savarankikai dirbti ir pan., arba vykdant Socialini paslaug statymo 2 14 straipsnio 6 punkt
socialins apsaugos ir darbo ministro 2002 m. spalio 10 d. sakymu
Nr. 127 Dl Socialini darbuotoj kvalifikacini reikalavim ir
atestavimo tvarkos patvirtinimo" 3 buvo patvirtinti Socialini
darbuotoj kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimo tvarka, kurioje
reglamentuojami ir tam tikri darbo apmokjimo organizavimo
klausimai.
Kai kurie darbo apmokjimo organizavimo klausimai (darbo apmokjimo, darbo apmokjimo sistem, darbo norm ir kt.) gali bti
reguliuojami nacionalinje, akos ir teritorinje kolektyvinse su1
inios. 1996, Nr. 39-972.

inios. 1996, Nr. 104-2367.
3
inios, 2002, Nr. 101-4521.
2
266
188189 str.
tartyse, tuo padedant sprsti iuos klausimus tiesiogiai monse, staigose, organizacijose.
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatoma imperatyvi nor- 3
ma, kad darb klasifikacijos sistema darbo umokesiui nustatyti turi
bti parengta pagal vienodus kriterijus, taikomus vyrams ir moterims, kurie neleist bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu.
STRAIPSNIS
Valstybs ir savivaldybi moni, staig, organizacij darbuotoj

darbo apmokjimas
I valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo biudet
bei kit valstybs steigt fond l finansuojam staig, moni, organizacij bei Lietuvos banko darbuotoj darbo apmokjimo slygos
nustatomos statym nustatyta tvarka.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatoma, kad tam tikr insti
tucij darbuotojams darbo apmokjimo dydius ir apmokjimo s
lygas reguliuoja specials statymai. Tam tikr institucij darbuoto
j darbo apmokjimo slygos, apmokjimo dydi nustatymo tvarka
yra labiau centralizuota, palyginti su nevalstybini moni, staig,
organizacij darbo umokesio reguliavimu.
2. I valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo biu
det bei kit valstybs steigt fond l finansuojam staig, mo
ni ir organizacij, taip pat Lietuvos banko darbuotoj darbo ap
mokjimo slygas reguliuoja nemaai tam skirt normini teiss akt.
I j pamintini keletas bendro pobdio (taikom ne vienos insti
tucijos darbuotojams) normini teiss akt.
Vienas i pirmj bendro pobdio normini teiss akt, reguliuojani biudetini organizacij darbuotoj darbo umokesio
mokjimo slygas, yra Vyriausybs 1991 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 74 Dl biudetini staig ir organizacij darbuotoj darbo
umokesio padidinimo"1. Prie jo buvo pridti devyni priedliai,
kuriuose konkretinamos u tam tikro darbo atlikim kai kuri darbuotoj kategorijoms galimos mokti (nuo - iki) sumos rubliais.
Mintas nutarimas ir jo priedliai buvo daug kart keiiami. Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 9 d. nutarim Nr. 1-925 Dl Darbo apmokjimo statymo sigaliojimo"2 Vyriausyb 1991 m. balandio 15 d. nutarimu Nr. 142
1
2
inios. 1991, Nr. 7-213.

inios. 1991, Nr. 4-105.
267
189 str.
Dl moni darbuotoj darbo apmokjimo organizavimo pavyzdini princip ir vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos"1 patvirtino moni darbuotoj darbo apmokjimo organizavimo pavyzdinius principus. Kai kurie principai galioja ir dabar.
Atkuriant nepriklausom valstyb, rengiant ir vykdant socialin
ekonomin jos reform reikjo kvalifikuot valstybs valdios, valstybs valdymo, teissaugos organ ir staig vadov ir kit pareign. Be kit priemoni tokiems pareignams ilaikyti ir j darb
traukti nauj kvalifikuot asmen, specialiais norminiais teiss
aktais nustatoma efektyvesn j darbo apmokjimo sistema. Reikmingas yra Vyriausybs 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 Dl
biudetini staig ir organizacij darbuotoj darbo apmokjimo
tvarkos tobulinimo"2 (jis su papildymais galioja ir dabar), kuriuo
nustatyta, kad nuo 1993 m. liepos 1 d. biudetini staig ir organizacij darbuotoj darbas apmokamas pagal schemas taikant
koeficientus, kuri pagrindu imama patvirtinta minimalioji mnesin alga (minimalusis valandinis atlygis). Mintame nutarime pabriama, kad nustatant darbuotojams pagrindin darbo umokest
ir priemokas, premijas, negalima viryti skirto darbo umokesio
fondo. Vyriausybs 2002 m. lapkriio 22 d. nutarime Nr. 18433, papildaniame mint Vyriausybs 1993 m. liepos 8 d. nutarim
Nr. 511, nurodoma, kad vienkartins pinigins imokos, skirtos darbuotojams skatinti (u labai ger darb, atliktas vienkartines ypa
svarbias uduotis, veni progomis, darbuotojo jubiliejini sukaki progomis, ieinant pensij), imokamos kart per metus
(jei darbuotojui per paskutinius dvylika mnesi nepaskirta drausmin nuobauda) ir negali viryti imto procent nustatyto tarnybinio atlyginimo. Biudetinse organizacijose sudaromose kolektyvinse sutartyse, atsivelgiant auktesniosios organizacijos
nustatytas slygas, turi bti konkretinama darbuotojams skatinti
skiriam vienkartini pinigini imok, pried ir priemok skyrimo tvarka ir dydis, taip pat kitos darbo apmokjimo ir organizavimo slygos.
Kitas svarbus norminis teiss aktas yra Vyriausybs 2003 m. kovo
3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinta Valstybs tarnautoj ir darbuotoj, gaunani darbo umokest i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto, savivaldybi biudet ir valstybs pinig fond, darbo umo1
inios. 1991, Nr. 15-388.

inios. 1993, Nr. 28-655.
3
inios. 2002, Nr. 113-5056.
2
268
189191 str.
kesio fondo apskaiiavimo metodika 1. io nutarimo 2.1. papunkty je

nurodoma, kad planuojant darbo umokesio fond priedams ir
priemokoms mokti skirtos sumos gali skirtis atsivelgiant j pa
skirt: priedams (u aukt kvalifikacij, skubi, svarbi ar sudtin
g
uduoi vykdym, premijuoti u umokesio fondo ekonomij
ir
pan.) mokti skirtos sumos neturi viryti dvideimties procent, o
priemokoms (pagal DK 192, 193, 194 straipsnius, taip pat papildo
m darbo uduoi vykdym ir pan.) - penki procent nustatyt
darbuotoj atlyginimams mokti sum.
1
9
0
STRAIPSNIS
Darbo umokesio indeksavimas

Darbo umokestis indeksuojamas statym nustatyta tvarka.
Pagrindinis statymas, nustatantis darbo umokesio indeksavimo
2
tvark, yra Gyventoj pajam garantij statymas
. iame statyme
indeksavimo svoka apibriama kaip nominalij pajam ar j nor
matyv perskaiiavimas siekiant visikai ar i dalies kompensuoti dl
preki ir paslaug kain pokyi prarastas pajamas.
Darbo umokesio indeksavimas glaudiai susijs su darbo umo
kesio minimumo nustatymu. Pirm kart Vyriausyb iuo klausi
mu pasisak 1991 m. birelio 27 d. nutarime Nr. 251 Dl minima
laus gyvenimo lygio, minimalaus darbo umokesio ir kit minimali
dydi" 3. Vliau is nutarimas daug kart koreguotas (plaiau apie
dabar galiojani darbo umokesio minimumo nustatymo tvark ir
minimalius darbo umokesio dydius r. DK 187 str. komentar).
191
STRAIPSNIS
Normali darbo slyg utikrinimas

Darbdavys turi utikrinti normalias darbo slygas, kad darbuotojai
galt vykdyti darbo normas. Tokiomis slygomis laikoma:
1) tinkama main, stakli ir prietais bkl;
2) reikiamu laiku aprpinimas techniniais dokumentais;
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 280 Dl
Valstybs tarnautoj ir darbuotoj, gaunani darbo umokest i valstybs biu
deto, savivaldybi biudet ir valstybs pinig fond, darbo umokesio fondo
apskaiiavimo metodikos patvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 24-992.
2
inios. 1990, Nr. 30-711.
3
inios. 1991, Nr. 20-540.
269
191
str.

santykiai
3) darbui atlikti reikaling mediag ir ranki tinkama kokyb ir j

pateikimas reikiamu laiku;
4) gamybos aprpinimas elektros, duj ir kitokia energija;
5) saugios ir nekenksmingos sveikatai darbo slygos (saugumo tech
nikos taisykli ir norm laikymasis, reikiamas apvietimas, ildymas,
ventiliacija, triukmo, spinduliavimo, vibravimo ir kit aling veiks
ni, neigiamai veikiani darbuotoj sveikat, paalinimas ir kt.);
6) tinkam slyg normini teiss akt nustatyta tvarka kelti profe
sin kvalifikacij ir tobulinti gdius sudarymas;
7) kitos slygos, reikalingos konkretiems darbams atlikti.
1. Komentuojamame straipsnyje pabriama, kad darbdavys turi
utikrinti normalias darbo slygas, kurios yra btinos darbuotojams
vykdyti darbo normas ir utikrinti darbuotoj sveikat.
2. Normalias darbo slygas, ivardijamas komentuojamame straips
nyje, slygikai galima suskirstyti tam tikras grupes: 1) techninio
pobdio slygos (1-4 p.); 2) darbuotojo sveikat utikrinanios s
lygos (5 p.); 3) darbuotojo savybs, utikrinanios darbo kokyb
(6 p.); 4) specialios slygos, reikalingos konkretiems darbams atlikti
(7 p.). Darbo slyg atitikt normalioms slygoms gali nustatyti tam
tikri norminiai teiss aktai, priimami centralizuotai, bet daugelio s
lyg atitikt normalioms nustato vietiniai (lokals) norminiai teiss
aktai (darbo tvarkos taisykls, techniniai reglamentai, vairaus po
bdio instrukcijos, kolektyvins ir darbo sutartys ir pan.).
3. Darbuotojams darbe leidiama naudotis tik technikai tvarkin
gomis darbo priemonmis. Konkreios darbo priemons saugaus
naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemons dokumentuo
se, pateikiamuose gamintojo. Bendrus reikalavimus, taikomus dar
bo priemonms (darbo renginiams), nustato Darbo rengini nau
dojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti socialins apsaugos ir darbo
ministrs 1999 m. gruodio 22 d. sakymu Nr. 102 Dl Darbo ren
gini naudojimo bendrj nuostat patvirtinimo"1.
Normalus darbas manomas tik jei darbdavys aprpina darbuotojus tinkamos kokybs mediagomis ar rankiais, laiku pateikia darbui atlikti btin energij (elektros, duj ir kt.) (plaiau r. DK 262 str.
komentar).
4. Labai svarbi normali darbo slyg grup yra saugi ir nekenks
minga sveikatai darbo aplinka. I esms tokias slygas privalo suda
ryti darbdavys. Saugios ir sveikos darbo aplinkos sudarymo reika1
inios. 2000, Nr. 3-88.
270
191 str.
lavimus apibria kai kurie specializuoti norminiai teiss aktai, pavyzdiui, Darbo viet higieninio vertinimo nuostatai1, Darbo aplinkos veiksni matavim ir j rezultat higieninio vertinimo metodiniai nurodymai2, Darbuotoj apsaugos nuo triukmo poveikio darbe
nuostatai3, Darbuotoj apsaugos nuo chemini veiksni darbe nuostatai bei Darbuotoj apsaugos nuo kancerogen ir mutagen poveikio darbe nuostatai4 ir kiti.
Daugel toki normali darbo slyg sudarymo reikalavim vadovaudamiesi saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais nustato arba
darbdavys drauge su darbuotojais ir j atstovais, arba darbdavys vietiniais (lokaliais) norminiais teiss aktais (sakymais, potvarkiais ir
pan.) vienasmenikai (plaiau apie tai r. DK 264 str. komentar).
5. Komentuojamo straipsnio 6 punkte nustatoma, kad normalia 5
darbo slyga yra tai, kad darbuotojui sudaroma galimyb kelti pro
fesin kvalifikacij, tobulinti darbo gdius. Darbdavys apskritai ne
gali reikalauti, kad darbuotojas pradt darb monje, jeigu jis ne
apmokytas, neinstruktuotas saugiai dirbti. Be to, jei darbuotojas
neturi reikiamos kvalifikacijos, darbo gdi, gerai atlikti darb (ypa
sudtingesn) daniausiai yra nemanoma. Todl normini teiss akt
nustatyta tvarka darbdavys turi sudaryti tinkamas slygas darbuoto
jams kelti savo kvalifikacij. Tai ypa svarbu, kai kinta darbo tech
nologija, o darbuotojai nra su ja susipain.
Ypatinga padtis iuo atvilgiu taikoma jauniems asmenims. Darbdaviai ne tik privalo utikrinti j ami atitinkant darb, jo slygas,
bet ir sudaryti galimyb fiziniam ir protiniam ugdymuisi, nepakenkti
mokymuisi (Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 36 str. 1 d.5).
6. Kad darbuotojas galt vykdyti darbo normas, darbdavys turi 6
utikrinti ir kitas slygas, reikalingas konkretiems darbams atlikti (ko1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1277
Dl darbo viet higieninio vertinimo nuostat" // inios. 1998, Nr. 95-2641.
2
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. 7/5 Dl
Darbo aplinkos veiksni matavim ir j rezultat higieninio vertinimo metodi
ni nurodym tvirtinimo" // inios. 1999, Nr. 7-158.
3
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. rugsjo 20 d. nutarimas Nr. 70/403
Dl Darbuotoj apsaugos nuo triukmo poveikio darbe nuostat patvirtinimo"
// inios. 1999, Nr. 82-2438.
4
Socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m.
liepos 24 d. sakymas Nr. 97/406 Dl Darbuotoj apsaugos nuo chemini veiks
ni darbe nuostat bei Darbuotoj apsaugos nuo kancerogen ir mutagen
poveikio darbe nuostat patvirtinimo" // inios. 2001, Nr. 65-2396.
5
inios. 2003, Nr. 70-3170.
271
191-192 str.
mentuojamo straipsnio 7 p.). Darbdavys, atsivelgdamas konkretaus

darbo specifik ir vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos utikrinimo principais, nustato papildomas normalaus darbo slygas tam
tikram darbui atlikti. Tokie papildomi normalaus darbo slyg reikalavimai nustatomi vietiniais (lokaliais) norminiais teiss aktais, juos
rengiant pagal galimyb reikia traukti paius darbuotojus ir j atstovus. Tai gali bti kolektyvins ir darbo sutartys, darbo tvarkos taisykls, techniniai reglamentai, vairaus pobdio instrukcijos ir panaiai.
STRAIPSNIS Darbo apmokjimas esant nukrypim nuo
normali darbo slyg
1. Jeigu yra nukrypim nuo normali darbo slyg, u darb tokio

mis slygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis slygo
mis, tarifinis atlygis. Konkrets apmokjimo dydiai nustatomi kolek
tyvinse ir darbo sutartyse.
2. Darbo slyg klasifikacij ir sveikatai kenksming veiksni leisti
nas koncentracijas bei lygius reglamentuoja statymai ir kiti norminiai
teiss aktai.
1. Komentuojamo straipsnio nuostat analiz leidia nustatyti, ko
kias darbo slygas reikia laikyti normaliomis. Taiau daugeliu atvej
sudaryti visikai normalias darbo slygas (dl darbo krvio specifikos,
nra galima ivengti neigiamo poveikio darbuotojo sveikatai ir pan.)
nemanoma. Komentuojamas straipsnis reguliuoja darbuotoj darbo
apmokjim tais atvejais, kai yra nukrypim nuo normali darbo s
lyg, o specials norminiai teiss aktai io klausimo nereguliuoja.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma: jeigu yra nukry
pim nuo normali darbo slyg, u darb mokamas padidintas ta
rifinis atlygis (alga), palyginti su darbu normaliomis slygomis. io
je straipsnio dalyje nenustatomi priemok dydiai esant nukrypim
nuo normali darbo slyg, o tik nurodoma, kad konkrets apmo
kjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ir darbo sutartyse.
Taip yra net ir tais atvejais, kai tam tikri nukrypimai nuo normali darbo slyg anksiau galiojusiuose norminiuose teiss aktuose i dalies buvo reguliuojami. Galiojusio Darbo apmokjimo statymo 1 6 straipsnyje buvo nurodyta, kad jeigu yra nukrypim nuo
normali darbo slyg, u darb kenksmingomis slygomis mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio (dieninio) tarifinio atlygio (mnesins algos), o u darb labai kenks' inios. 1991, Nr. 4-104.
272
192193 str.
mingomis slygomis - ne maiau kaip dvigubu dydiu. Be to, Vyriausybs 1995 m. gruodio 13 d. nutarime Nr. 1555 Dl Priemok u darb kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis
slygomis dydi nustatymo tvarkos patvirtinimo"1 (is nutarimas
neteko galios primus Vyriausybs 2002 m. gruodio 20 d. nutarim Nr. 20232) buvo nurodyta, kad u darb pavojingomis slygomis mokama ne maesn kaip trisdeimties procent nustatytos
minimalios mnesins algos (tarifinio atlygio) priemoka. Taigi dabar nustatant priemokas u nukrypimus nuo normali darbo slyg vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teiss aktuose anksiau galioj norminiai teiss aktai geriausiu atveju gali bti ne taisykl, o
tik protingas orientavimasis neseniai taikytas nuostatas (taip pat
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad darbo slyg 3
klasifikacij (normalios, yra nukrypim nuo normali darbo slyg),
sveikatai kenksming veiksni leistinas koncentracijas reglamentuoja
statymai ir kiti norminiai teiss aktai. Vertinim, ar darbo vietos
atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, organizuoja
darbdavys (DK 280 str. 3 d.). Darbdavys, organizuodamas saug darb,
pildo mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls pas (plaiau r.
DK 264 str. komentar). Kai darb slygos neatitinka darbuotoj
saugos ir sveikatos reikalavim, darbai gali bti sustabdomi normini
teiss akt nustatyta tvarka (r. DK 266 str. komentar). Savo ruotu
darbuotojas gali atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir
sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nra
apmokytas, jei nerengtos kolektyvins apsaugos priemons ar jis
pats neaprpintas reikiamomis priemonmis (DK 275 str. 5 p.).
STRAIPSNIS Mokjimas u
virvalandin ir nakties darb
U virvalandin darb ir darb nakt mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mnesins algos).
1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta tam tikra garantija dar- i

buotojams, dirbantiems virvalandin darb, t. y. u tok darb mo1
inios. 1995, Nr. 103-2308.

Vyriausybs 2002 m. gruodio 20 d. nutarimas Nr. 2023 Dl Lietuvos Res
publikos Vyriausybs 1995 m. gruodio 13 d. nutarimo Nr. 1555 Dl Priemok
u darb kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis slygomis dydi
nustatymo tvarkos patvirtinimo" pripainimo netekusiu galios" // inios, 2002,
Nr. 123-5580.
2
273
193 str.
kama ne maiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio arba mnesins algos.
Virvalandiniais darbais laikomi darbai, dirbami virijant statym
nustatyt darbo laiko trukm. Paprastai virvalandiniai darbai yra
draudiami. Iimtiniais atvejais, kai virvalandiniai darbai leidiami, j trukm yra ribojama: darbuotojo darbas per dvi dienas i
eils neturi viryti keturi valand ir imto dvideimt valand per
metus (plaiau apie virvalandini darb taikymo apribojimus r.
DK 150-152 str. komentar).
Komentuojamame straipsnyje nenurodoma, kaip konkreiai turi
bti forminamas virvalandinio darbo apmokjimas, ir jo dydiai.
Nekyla abejoni, kad tai, kaip ir pagal anksiau galiojusio Darbo
apmokjimo statymo1 7 straipsnio 2 dal, turi bti forminama kolektyvinje arba darbo sutartyse. Visais atvejais apmokjimo u virvalandin darb dydiai negali bti maesni kaip pusantro darbuotojui nustatyto tarifinio atlygio (mnesins algos). Taiau turint
galvoje konkreias aplinkybes (kokiose organizacijose ie darbai atliekami, kokia t organizacij finansin padtis ir virvalandinio darbo svarba numatytoms uduotims atlikti, kokia virvalandini darb trukm ir pan.), virvalandinio darbo apmokjimo dydiai gali
bti didesni u DK 193 straipsnyje nustatytus minimalius dydius.
ia pamintina ir tai, kad pagal anksiau galiojusio DK102 straipsnio nuostatas, esant laikiniam darbo apmokjimui, u pirmsias dvi
virvalandinio darbo valandas bdavo mokama pusantro karto daugiau, o u kitas valandas dvigubai (esant vienetiniam darbo apmokjimui, u pirmsias dvi valandas buvo mokama penkiasdeimt, o
u kitas - imtas procent laikinio tarifinio atlygio).
2. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad u darb nakt
mokama ne maiau kaip pusantro valandinio atlygio (mnesins algos). Konkretus apmokjimo dydis (jis gali bti didesnis u prie tai
mint minimal darbo umokest) nustatomas kolektyvinje arba
darbo sutartyse.
Remiantis DK 154 straipsnio 1 dalimi, nakties laikas yra laikas nuo
dvideimt antros valandos iki etos valandos. ios svokos nereikia
painioti su naktinio darbo svoka. Naktiniu laikomas darbas, jeigu
trys darbo valandos tenka nakiai (DK 154 str. 2 d.). Naktinis darbo
laikas trumpinamas viena valanda. Taiau tai nereikia, kad priemokos u darb nakt mokamos tik tada, kai darbas vadinamas naktiniu. Priemokos mokamos visada, jei dirbama nakties metu, t. y. nuo
dvideimt antros iki etos valandos.
' inios. 1991, Nr. 4-104.
274
194195 str.
Mokjimas u darb
poilsio ir veni dienomis
STRAIPSNIS
1. U darb poilsio arba veni dien, jeigu jis nenumatytas pagal

grafik, mokama ne maiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavi
mu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mnes kit poilsio die
n arba t dien pridedant prie kasmetini atostog.
2. U darb veni dien pagal grafik mokamas ne maesnis kaip
dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad u darb po- i

ilsio arba veni dien, jeigu darbas nenumatytas pagal grafik,
darbuotojo pageidavimu gali bti taikomas alternatyvus kompen
savimas: arba pinigais, arba suteikiant poilsio dien. Jei darbuoto
jas, dirbs poilsio arba veni dien (ne pagal grafik), pageidavi
mo gauti kompensacij nepareikia arba prao u darb mokti
pinigais, mokamas dvigubas jam taikomas valandinis arba dieninis
atlygis.
Darbuotojo pageidavimu toks darbas yra kompensuojamas kitu
poilsio laiku. Kompensavimas kitu poilsio laiku darbuotojo pageidavimu gali bti dvejopas: per mnes suteikiama kita poilsio diena
arba ta diena pridedama prie kasmetini atostog.
Kokia forma (ratu, odiu) darbuotojas gali pareikti pageidavim gauti kompensacij, DK nenustato. Taigi galimos abi darbuotojo pageidavimo pareikimo formos. Suprantama, geriau, kad darbuotojas savo pageidavim ireikt ratu, nes taip ivengiama
nereikaling gin.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad u darb ven- 2
i dien pagal grafik mokamas ne maesnis kaip dvigubas valan
dinis arba dienos atlygis. Konkretus mokjimo u tok darb dydis
nustatomas kolektyvinse arba darbo sutartyse arba pagal kitus vie
tinius (lokalius) norminius teiss aktus. iuo atveju padidintas mo
kjimas u darb veni dien nepaalina pareigos suteikti poilsio
dienas pagal grafik.
STRAIPSNIS
Mokjimas u prastovos laik

1. Prastovos ne dl darbuotojo kalts laikas apmokamas ne maesniu
nei Vyriausybs nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u kiekvien prastovos valand.
275
195 str.
2. Kai dl prastovos statym nustatyta tvarka perkelto kit darb

darbuotojo darbo umokestis sumaja dl nepriklausani nuo jo prie
asi, jam mokamas iki perklimo buvs vidutinis darbo umokestis.
3. Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiloma monje esanio
kito darbo pagal jo profesij, specialyb, kvalifikacij, kur jis galt
dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam u kiekvien prastovos va
land mokamas jo dviej tredali vidutinio valandinio darbo umo
kesio dydio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne maesnis nei Vy
riausybs patvirtintas minimalusis valandinis atlygis u kiekvien
prastovos valand.
4. Jeigu darbuotojas ratikai atsisako pasilyto darbo pagal savo pro
fesij, specialyb, kvalifikacij, kur jis galt dirbti nepakenkdamas
savo sveikatai, jam mokama ne maiau kaip trisdeimt procent Vy
riausybs nustatyto minimaliojo valandinio atlygio u kiekvien pra
stovos valand.
5. U buvim prastovos metu darbo vietoje darbdavio reikalavimu
mokamas io straipsnio 3 dalyje nustatyto dydio darbo umokestis.
6. Kolektyvinje ar darbo sutartyje gali bti numatyti visiko neatvy
kimo darb prastovos metu atvejai.
7. Prastovos dl darbuotojo kalts laikas neapmokamas.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kaip darbuotojui ap
mokama u prastovos laik, kai nra jo kalts esant vairioms situa
cijoms. Kaip matyti i iame straipsnyje nustatyt darbo laiko ap
mokjimo taisykli, statym leidjas pagal galimyb siekia
maksimaliai utikrinti tiek darbuotoj ir darbdavi materialius in
teresus, tiek darbuotoj socialines teises. Paymtina, kad visais at
vejais, kai statyme nurodoma, jog u darb ar darbo laik mokama
ne maiau nei pagal nustatyt kriterij (vidutin darbo umokest,
minimalj valandin atlyg ir pan.), kolektyvinje ar darbo sutartyje
gali bti nustatomi didesni apmokjimo dydiai.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prastovos
nesant darbuotojo kalts laikas apmokamas ne maesniu nei
Vyriausybs nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u kiekvie
n prastovos valand. Taiau tokiais atvejais paprastai apmokji
mas yra maesnis negu iki prastovos darbuotojo gautas vidutinis
darbo umokestis. Tuo siekiama, kad darbuotojas bt suintere
suotas kiek galima greiiau paalinti prieastis, dl kuri atsirado
prastova.
3. Jei prastova trunka ilgesn laik, darbdavys ir darbuotojas yra
suinteresuoti, kad darbuotojas laikinai dirbt kit darb. Darbuo276
195 str.
toj nustatyta tvarka perklus kit, dl nuo jo nepriklausani

prieasi maiau apmokam, darb, pagal io straipsnio 2 dal darbuotojui mokamas iki perklimo buvs vidutinis darbo umokestis, kitaip tariant, jam mokama tam tikra priemoka (plaiau apie
vidutinio darbo umokesio nustatymo tvark r. DK 204 str. komentar).
4. Galimi atvejai, kai dl prastovos darbuotojui nepasilomas ki- 4
tas darbas, atitinkantis jo profesij, specialyb, kvalifikacij, ir kur
jis galt dirbti nepakenkdamas savo sveikatai. Tokiu atveju dar
buotojui u kiekvien prastovos valand mokamas jo dviej tre
dali vidutinio valandinio darbo umokesio dydio, buvusio iki
prastovos, atlygis (paskata ir paiam darbuotojui gauti tok dar
b), bet ne maesnis nei nustatytas minimalusis valandinis atlygis
u kiekvien prastovos valand (komentuojamo straipsnio 3 dalis).
Toks pat darbo umokestis mokamas darbuotojui u buvim prastovos metu darbo vietoje darbdavio reikalavimu (komentuojamo
straipsnio 5 dalis).
Kolektyvinje ar darbo sutartyje gali bti numatyti visiko neatvykimo darb prastovos metu atvejai (komentuojamo straipsnio
6 dalis).
5. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dal, jeigu darbuotojas ratu 5
atsisako pasilyto darbo pagal savo profesij, specialyb, kvalifika
cij, kur jis galt dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam moka
ma ne maiau kaip trisdeimt procent nustatyto minimaliojo va
landinio atlygio u kiekvien prastovos valand. iuo atveju statyme
nurodomas darbuotojo ratikas atsisakymas pasilyto darbo. Ma
nytume, toki pat padarini turt atsirasti ir tada, jei bus rodyta,
jog darbuotojui tikrai toks darbas buvo silomas, o jis jo atsisak
odiu ar veiksmu.
Kitoki padarini turi kilti, kai darbuotojas atsisako silomo darbo ne pagal jo profesij, specialyb, kvalifikacij. iuo atveju reikia taikyti tok apmokjim, koks taikomas u prastovos laik, atsiradus ne dl darbuotojo kalts (r. io straipsnio 1 d. komentar).
Jeigu darbuotojas sutikt dirbti, nors silomas darbas neatitinka
jo profesijos, specialybs, kvalifikacijos, ir darbo umokestis sumat dl nuo jo nepriklausani prieasi, bt teisinga mokti
iki perklimo gaut vidutin darbo umokest (r. io straipsnio 2
d. komentar).
6. Pagal komentuojamo straipsnio 7 dal u prastovos dl darbuo- 6
tojo kalts laik nemokama.
277
196-197 str.
196 STRAIPSNIS
Mokjimas u ne vis darbo laik
Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savait) apmokamas
proporcingai dirbtam laikui arba mokama u atlikt darb.
Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kad darbuotojams, dirbantiems ne vis darbo laik, mokama proporcingai dirbtam laikui
arba u atlikt darb (suteiktas paslaugas, pagamint produkcij ir
pan.). Darbuotojui u dirbt laik mokamas valandinis atlygis negali bti maesnis u nustatyt minimalj valandin atlyg. Taiau jeigu darbuotojas dirba maiau valand per mnes negu j tenka pagal mnesio valand norm, jam mokamas darbo umokestis u tok
mnes gali bti maesnis, jeigu valandinis atlygis nevirija minimalaus dydio u nustatyt minimalij mnesin alg.
Negalima painioti ne viso darbo laiko ir panaios sutrumpinto darbo laiko svokos. Darbuotoj, dirbani ne vis darbo laik ir sutrumpint darbo laik, teisinis reimas yra skirtingas (r. DK 145 str.
ir 146 str. komentar), todl skiriasi ir j mokjimo u darb taisykls (r. DK 198 str. komentar).
19 / STRAIPSNIS
Darbo apmokjimas, kai padidinamas darb mastas
1. Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta
norma, u darb jam mokama proporcingai daugiau.
2. Konkrets darbo apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ar
darbo sutartyse.
1. Darbdavys paprastai neturi teiss reikalauti, kad darbuotojas
atlikt darb, nesulygt darbo sutartimi. Dl darbuotojo darbo masto
padidinimo turi bti susitarta ir tai aptarta darbo sutartyje (DK
119 str.). Tam nebtina sudaryti naujos darbo sutarties. Dl darbuo
tojo darbo masto padidinimo, tuo paiu darbo umokesio pasikei
timo reikia pakeisti (papildyti) darbo sutart, kaip tai numatyta Vy
riausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 Dl Darbo sutarties
pavyzdins formos patvirtinimo" nustatytoje Darbo sutarties pavyz
dinje formoje1.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, padidinus dar
buotojo darbo mast, palyginti su nustatyta norma, jam u darb
1
inios. 2003, Nr. 11-412.
278
197198 str.
mokama proporcingai daugiau. iuo atveju darbo umokestis didinamas nuo darbuotojui taikomo darbo umokesio dydio.
Jei dl padidinto darbo masto didja dirbt valand skaiius, tai
u ilgesn darbo laik reikia mokti kaip u virvalandin darb (skaiiuojant mokjim u virvalandin darb nuo padidjusio darbo
umokesio esant padidintam darb mastui) (r. DK 193 str. komentar).
3. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi konkrets mokjimo u darb dydiai nustatomi kolektyvinse ar darbo sutartyse.
Paprastai jie nustatomi kolektyvinse sutartyse tik kai analogikas
apmokjimas taikomas ne vienam darbuotojui. Jei darbo masto padidinimas ir darbo umokesio pasikeitimas taikomas vienam darbuotojui, pakanka pakeisti darbo sutart.
STRAIPSNIS Darbo apmokjimas esant
sutrumpintam darbo laikui
Darbuotoj, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokjimo slygas nustato Vyriausyb.
1. Ne visas darbo laikas paprastai nustatomas darbo sutarties ali
susitarimu (kartais toks susitarimas pasiekiamas darbuotojo reika
lavimu), o sutrumpintas darbo laikas tam tikr kategorij darbuoto
jams nustatomas vadovaujantis DK 145 straipsniu. Sutrumpintas dar
bo laikas gali bti nustatomas tiek dl asmens fizini savybi
(nepilnameiams, negaliems asmenims ir kt.), tiek dl darbo slyg
(darbas aplinkoje, virijanioje kenksming veiksni leistinus ribi
nius dydius, darbas nakt ir pan.).
Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kad darbuotoj, kuriems
nustatytas sutrumpintas darbo laikas, mokjimo u darb slygas nustato Vyriausyb.
2. Vyriausyb 2003 m. rugsjo 30 d. nutarimu Nr. 11951 patvirtino
Darbuotoj, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo
apmokjimo slygas. Dirbantiems sutrumpint darbo laik (isky
rus moksleivius iki atuoniolikos met) u sutrumpint darbo laik
mokama kaip u vis darbo laik. Jeigu darbuotojams, dirbantiems
1
Dl Darbuotoj, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine
tampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir Darbuotoj, kuriems nustatytas
sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokjimo slyg patvirtinimo" // inios.
2003, Nr. 93-4205.
279
198-199 str.
sutrumpint darbo laik, pagal DK taikomos kitokios mokjimo u

darb nuostatos (paprastai - didesns), taikomos btent ios nuostatos, pavyzdiui, pagal DK 193 straipsn u darb nakt mokama
ne maiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio
(r. DK 193 str. komentar) ir pan.
Pagal Darbuotoj, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas,
darbo apmokjimo slyg 4 punkt darbuotojams, kurie dirba pagal
idirbio normas, t. y. kai mokama pagal vienetinius kainius, u laik, kuriuo j darbas buvo sutrumpintas, palyginti su visu darbo laiku, mokama pagal darbuotojui nustatytos kategorijos valandin tarifin atlyg (alg).
3. Kitokios sutrumpinto darbo laiko apmokjimo slygos nustatytos moksleiviams iki atuoniolikos met. Pagal Darbuotoj, kuriems
nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokjimo slyg
2 punkt dirbantiesiems laisvu nuo mokslo metu u darb mokama
proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Savo ruotu mons, staigos ir organizacijos gali nustatyti atitinkamas moksleivi
darbo umokesio priemokas.
STRAIPSNIS Darbo apmokjimas pagaminus produkcij,
pripastam broku
1. Ne dl darbuotojo kalts pagaminus produkcij, pripastam bro
ku, ujos pagaminim apmokama kaip u tinkamos produkcijos paga
minim.
2. U gamini brok, atsiradus dl darbdavio kalts arba dl apdir
bamos mediagos nepastebto defekto, taip pat u brok, pastebt po
to, kai gaminys buvo priimtas, darbuotojui mokama kaip u tinkamus
gaminius.
3. U gamini brok, atsiradus dl darbuotojo kalts, mokama pagal
maesnius kainius, atsivelgiant produkcijos tinkamumo laipsn.
i 1. Komentuojamas straipsnis reguliuoja, kaip mokama u darb

pagaminus produkcij, pripastam broku. Skirtingai nuo anksiau
galiojusios taisykls, pagal kuri darbo umokestis buvo tam tikru
dydiu mainamas net ir tais atvejais, kai brokas atsirasdavo ne dl
darbuotojo kalts (DK105 str. 1 d.). Dabar u tok pagamint brok mokama kaip u tinkamus gaminius. Nesant darbuotojo kalts
apmokjimo dydis nesiskiria nuo to, yra darbdavio kalt u gamini
brok ar jos nra, t. y. darbuotojui mokama kaip u tinkam produkcij (DK 199 str. 1 d. ir 2 d.).
280
199200 str.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad darbuotojui 2

kaip u tinkamus gaminius mokama ne tik kai brokas atsiranda dl
darbdavio kalts, bet ir tada, kai jis padaromas dl apdirbamos me
diagos nepastebto defekto, taip pat u brok, pastebt po to, kai
gaminys buvo priimtas. iais atvejais galimas ir darbuotojo aplaidu
mas, jo kalt (nuslptas mediagos defektas, priimamos produkci
jos brokas). rodius tokias aplinkybes, reikt taikyti io straipsnio
3 dal, t. y. atitinkamai mainti apmokjimo dyd.
3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi u gamini bro- 3
k, atsiradus dl darbuotojo kalts, mokama pagal maesnius kai
nius, atsivelgiant produkcijos tinkamum. Nustatyti produkcijos
tinkamum, kartu ir apmokjimo dyd tenka darbdaviui (jo atsto
vams, prireikus sudarant tam tikras komisijas ir pan.). iuo klausi
mu kilus ginui, jis nagrinjamas bendra individualiems ginams
sprsti nustatyta tvarka.
Dl darbuotojo kalts pagaminus produkcij, kuri pripastama 4
broku, danai darbdaviui padaroma nuostoli (sugadinamos mediii!
gos, turima ilaid itaisyti brok ir pan.), kurie i darbuotojo iie;j
j
komi pagal darbuotoj materialins atsakomybs taisykles (DK

XVII skyrius).
200 STRAIPSNIS
Darbo apmokjimas nevykdius idirbio norm
1. Kai darbuotojas ne dl savo kalts nevykdo idirbio norm, moka
ma u faktikai atlikt darb. iuo atveju mnesinis darbo umokestis
negali bti maesnis kaip du tredaliai jam nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos) ir ne maesnis u Vyriausybs nustatyt minimal
j mnesin darbo umokest.
2. Nevykdius idirbio norm dl darbuotojo kalts, mokama u fak
tikai atlikt darb.
1. Komentuojamame straipsnyje reguliuojamas mokjimas u dar
b nevykdius idirbio norm. Idirbio normos (darbo normos) da
niausiai nustatomos vietiniais (lokaliais) norminiais teiss aktais (ko
lektyvinmis ar darbo sutartimis, instrukcijomis, potvarkiais ir pan.).
Konkreios idirbio normos paprastai taikomos tais atvejais, kai u
darb yra mokama pagal vienetin darbo umokesio sistem (u
pagamintus vienetus, atliktas konkreias paslaugas ir pan.).
2. Mokjimo u darb nevykdius idirbio norm taisykls pri
klauso nuo to, ar darbuotojas kaltas dl nustatyt darbo norm ne-
281
200-201 str.
vykdymo, ar dl darbo norm nevykdymo jo kalts nra. Kai idirbio normos nevykdomos nesant darbuotojo kalts, pagal komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles taikomos tam tikros
mokjimo u darb garantijos (lengvatos). Tokiu atveju darbuotojui
mokama u faktikai atlikt darb, bet mnesinis darbo umokestis
negali bti maesnis kaip du tredaliai jam nustatytos kategorijos
tarifinio atlygio (algos) ir ne maesnis u Vyriausybs nustatyt minimalj mnesin darbo umokest.
3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal, jei darbuotojas nevykdo
idirbio norm dl savo kalts, mokama tik u faktikai atlikt darb.
20 X STRAIPSNIS
Darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka
1. Darbo umokestis mokamas ne reiau kaip du kartus per mnes, o
jeigu yra darbuotojo ratikas praymas, - kart per mnes.
2. Konkrets darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka
nustatomi kolektyvinse arba darbo sutartyse.
1. Komentuojamame straipsnyje reguliuojami darbo umokesio
mokjimo terminai, vieta ir tvarka yra madaug nusistovj pagal kas
dien praktik ir didesni gin nekelia. Bene daniausiai nesusipra
tim kyla tik dl darbo umokesio mokjimo termin. Taiau ne dl
to, kad alys neino, kada reikia mokti darbo umokest, o todl, kad
reikiamu metu darbdavys neturi tam galim panaudoti l (apie pa
vluot darbo umokesio mokjim r. DK 207 str. komentar).
2. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi darbo umokestis
mokamas ne reiau kaip du kartus per mnes, o jeigu yra darbuoto
jo raytinis praymas, - kart per mnes. Negalima versti darbuoto
jo pateikti raytin praym dl vienkartinio darbo umokesio mo
kjimo per mnes.
Darbuotojams darbo umokestis paprastai mokamas toje vietoje,
kur jie dirba. Jei darbuotojas atlieka darbo uduot nenuolatinje
darbo vietoje (pvz., yra tarnybinje komandiruotje, ir pan.), aprpinti j pinigais, skirtais darbo umokesiui mokti numatytais terminais, galima vairiai, pavyzdiui, darbuotojo pageidavimu isisti
udarb patu; pervesti j sskait banke; vykstant komandiruot
imokti avans, skaitant j darbo umokest, ir panaiai.
Konkrets darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka
nustatomi kolektyvinse arba darbo sutartyse (komentuojamo
straipsnio 2 dalis).
282
202204 str.
2
0
2
STRAIPSNIS
Atsiskaitymo lapeliai
1. Visiems darbuotojams darbdavys turi teikti atsiskaitymo lapelius.
2. atsiskaitymo lapelius raomos darbuotojui apskaiiuotos, imo
ktos ir iskaiiuotos sumos.
Atsiskaitymo lapeliai teikiami darbuotojams, kad jie galt inoti
ir stebti, ar tiksliai yra skaiiuojamas j darbo umokestis, ar teisin
gai atliktos iskaitos. Atsiskaitymo lapeliai yra iduodami mokant
darbo umokest. Stambesnse organizacijose, kuriose darbo umo
kestis apskaiiuojamas skaiiavimo aparatais, vietoj atsiskaitymo la
peli duodami iraai i skaiiavimo aparat. Atsiskaitymo lapeli
nereikia painioti su darbuotoj reikalavimu darbdavio iduodamo
mis paymomis, kuriose nurodomi duomenys apie darbuotojo dar
b tam tikrose darbovietse, kiek laiko jis dirbo, gauto darbo umo
kesio dyd, valstybinio socialinio draudimo mokas, sumokt
mokesi dyd ir pan. (r. DK 208 str. komentar).
2
0
3
STRAIPSNIS
Praneimas apie naujas darbo apmokjimo slygas
Kad nustatomos naujos darbo apmokjimo slygos (Kodekso
120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi ratu praneti darbuotojams ne
vliau kaip prie vien mnes iki j sigaliojimo.
Komentuojamame straipsnyje nustatoma, kad apie naujas mok
jimo u darb slygas darbdavys turi ratu praneti darbuotojams ne
vliau kaip prie vien mnes. Be to, reikia turti galvoje, kad pa
prastai keisti mokjimo u darb slygas galima tik esant darbuoto
jo raytiniam sutikimui. Tokio sutikimo nereikia, jei statymais, Vy
riausybs nutarimais ar pagal kolektyvin sutart yra keiiamos ne
vieno, o grups moni (kio akos, mons, tam tikros kategorijos
darbuotoj) mokjimo u darb slygos (plaiau r. DK 120 str. ko
mentar).
2
0
4
STRAIPSNIS
Vidutinis darbo umokestis
1. Vidutinis darbo umokestis darbuotojams garantuojamas staty
m, kolektyvini arba darbo sutari nustatytais atvejais ir yra apskai
iuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka.
283
204 str.
2. Jeigu darbuotojas statym nustatytais atvejais yra atitraukiamas

nuo darbo, jam darbo umokest, ne maesn u vidutin, moka arba
kompensuoja ta mon, staiga, organizacija, kurios pareigojimus jis
vykdo.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama, kad statym,
kolektyvini arba darbo sutari nustatytais atvejais darbuotojams
garantuojamas vidutinis darbo umokestis.
2. Kaip nurodoma komentuojamo straipsnio 1 dalyje, vidutinis dar
bo umokestis apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka. Da
bar galioja Vyriausybs 2003 m. gegus 27 d. nutarimu Nr. 650 Dl
Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio ap
skaiiavimo tvarkos patvirtinimo"1 patvirtinta Darbuotojo ir valsty
bs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarka. Si
tvarka nustato darbuotojo ir valstybs tarnautojo (toliau taip pat
vadinamo darbuotoju) vidutinio darbo umokesio apskaiiavim,
kai darbuotojui apmokama u kasmetines atostogas; laik, kai dar
buotojas statym numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo;
jam imokama ieitin imoka arba kitos normini teiss akt nu
statytos imokos. Taiau valstybinio socialinio draudimo imokos,
priklausanios nuo darbuotojo darbo umokesio ir mokamos i Vals
tybinio socialinio draudimo fondo biudeto l, skaiiuojamos pa
gal norminius teiss aktus, reglamentuojanius valstybinio sociali
nio draudimo imokas.
Pagal Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos 3 punkt darbuotojo vidutin darbo
umokest skaitoma: 1) pagrindinis darbo umokestis u atlikt darb, apskaiiuotas pagal monje, staigoje ar organizacijoje taikomas darbo mokjimo formas ir sistemas; 2) padidintas apmokjimas, jeigu yra nukrypim nuo normali darbo slyg, u darb poilsio
ir veni dienomis, virvalandin darb, darb nakt, kitais norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje ar darbo sutartyse numatytais
atvejais; 3) priedai ir priemokos prie valandini (dienini) tarifini
atlygi, vienetini kaini ir mnesini alg, taip pat kitos imokos,
tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje ir darbo sutartyse; 4) anksiau gauto vidutinio darbo umokesio ir faktinio darbo umokesio skirtumas, mokamas
darbuotojams norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (neatsivelgiant io skirtumo mokjimo
altin); 5) premijos (mnesio, ketvirio, u ei, devyni mnesi
1
inios. 2003, Nr. 52-2326.
284
204 str.
ar met darbo rezultatus, vienkartins premijos, taip pat premijos i

pelno bei tantjemos) pagal mons, staigos, organizacijos mokjimo u darb ir skatinimo sistem, darbuotojams skatinti skirtos vienkartins pinigins imokos.
Usienio valiuta gautas darbo umokestis perskaiiuojamas litais
pagal Lietuvos banko oficial lito ir usienio valiutos kurs, galiojant vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo dien.
Pagal Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos 5 punkt darbuotojo vidutin darbo
umokest neskaitoma: 1) apmokjimas u laik, kai darbuotojas
dl pateisinam prieasi nedirbo (darbo umokestis u kasmetines ir mokymosi atostogas; prastovos ne dl darbuotojo kalts; tarpsezoniniai laikotarpiai; darbo umokestis, gautas i kitos organizacijos, kurios pareigojimus vykd darbuotojas; kitos normini teiss
akt numatytos imokos); 2) ieitin imoka, kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas, bedarbio paalpa, kitos paalpos
neatsivelgiant imok altin; 3) atlyginimas darbuotojams u jiems
padaryt al dl j suluoinimo ar kitokio sveikatos sualojimo, susijusio su j darbu; 4) kompensacija priimant arba perkeliant darb kitoje vietovje; 5) dienpinigiai ir kitos imokos, susijusios su komandiruots ilaidomis; kompensuojamosios imokos, kai darbas
atliekamas kelionje, lauko slygomis, susijs su vaiavimu arba yra
kilnojamojo pobdio; 6) nemokamai teikiam but, komunalini
paslaug, kuro, vaiavimo biliet, nemokamo maitinimo, daikt ir
uniform vert ar i dalies apmokama j vert; 7) imokos pagal
civilines (i j ir autorines) sutartis; 8) vienkartins ir kitos imokos
ne i mons darbo apmokjimo ir pelno l, skirt darbuotojams
skatinti; 9) kitos imokos (i j kompensuojamosios), nustatytos norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje, darbo sutartyse ar mons,
staigos, organizacijos vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teiss aktuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokjimu bei jo darbo
rezultatais.
3. Apskaiiuojant darbuotojo vidutin darbo umokest, skaiiuojamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mnesiai, einantys prie t mnes, u kur (ar jo dal) mokamas vidutinis darbo
umokestis.
Kai nra duomen apie prie vidutinio darbo umokesio skaiiavimo mnes einanio mnesio darbuotojo darbo umokest, darbo
umokesiui apskaiiuoti imami trys kalendoriniai mnesiai, einantys prie mnes. Kolektyvinje sutartyje (jos nesant - kitame mons vietiniame (lokaliame) norminiame teiss akte) turi bti nuro285
204
str.

santykiai
dytos profesijos ar darbai, kur gali bti nustatomas toks skaiiuojamas laikotarpis.
Pagal Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos 6.8. papunkt, sumajus darbo umokesiui po to, kai darbdavio iniciatyva statym nustatyta tvarka
darbuotojui buvo teiktas spjimas apie atleidim i darbo, skaiiuojamas laikotarpis, pagal kur apskaiiuojamas vidutinis darbo umokestis ieitinei imokai mokti, yra trys paskutiniai kalendoriniai mnesiai, einantys prie t mnes, kur buvo teiktas spjimas apie
atleidim i darbo.
Jei darbuotojas toje organizacijoje dirbo maiau kaip tris mnesius, vidutinis jo darbo (dienos, valandos) umokestis apskaiiuojamas i priskaiiuoto u dirbt laik umokesio sumos.
Kai vidutinis darbo umokestis skaiiuojamas alos atlyginimo dl
susirgimo progresine liga dydiui nustatyti, skaiiuojamas laikotarpis yra paeiliui einantys ei mnesiai, pasirinkti i dvideimt keturi
mnesi, einani iki susirgimo ia liga nustatymo arba iki darbuotojo perklimo kit maiau mokam darb ar atleidimo i darboviets mnesio.
Vidutinis darbo dienos (valandos) umokestis apskaiiuojamas
skaiiuojamo laikotarpio darbo umokest dalijant i dirbt per t
laik dien (arba valand) skaiiaus.
Pagal Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos 6.5. papunkt, apskaiiuojant vidutin
darbo umokest neskaitomos dienos (valandos), taip pat ir u t
laik imoktos sumos, kai darbuotojas dl pateisinam prieasi
faktikai organizacijoje nedirbo, ir atvirkiai, laikas, kur darbuotojas nedirbo paeisdamas nustatytas taisykles, taip pat kai buvo nualintas nuo darbo sustabdant darbo umokesio mokjim, prilyginamas dirbtam laikui.
4. Savita nustatyta premij (numatytais atvejais ir tantjem) skaitymo darbuotojo vidutin darbo umokest tvarka. Premijos ir tantjemos, imoktos u ilgesn kaip trij mnesi, bet ne ilgesn kaip
dvylikos mnesi laikotarp, t. y. u eis, devynis mnesius ar metus
ir pan., vidutinio darbo umokesio skaiiavim traukiamos imant
ketvirtadal j bendros sumos per dvylika mnesi, einani prie t
mnes, u kur (ar jo dal) mokamas vidutinis darbo umokestis.
Gautas dydis pridedamas prie ketvirio premijos, imoktos vien i
skaiiuojamo laikotarpiormnes, ir suma dalijama i skaiiuojamo
trij mnesi laikotarpio larbo dien (valand) skaiiaus pagal darbuotojo darbo grafik. Gautas dydis pridedamas prie bendros ap286
204205 str.
skaiiuotos darbuotojo darbo dienos (valandos) vidutinio darbo umokesio.

5. Remiantis Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo 4
umokesio apskaiiavimo tvarka, dienos (valandos) vidutinis dar
bo umokestis negali bti maesnis u skaiiuojam mnes nor
miniuose teiss aktuose ar mons kolektyvinje sutartyje (jos ne
sant - darbo sutartyje) nustatyt toms pareigoms, profesijai ar
atitinkamos kategorijos darb minimalj valandin (dienos) atlyg
arba pagal minimalij mnesin alg apskaiiuot to mnesio va
landin (dienos) umokest pagal darbuotojo ar mons darbo gra
fik, o jeigu ie dydiai nenustatyti, - negali bti maesnis u Vyriau
sybs patvirtintus atitinkamus minimaliuosius darbo umokesio
dydius.
6. Atsivelgiant mons specifik, kai kurie Darbuotojo ir valsty- 5
bs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkoje
nenumatyti vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo klausimai gali
bti konkretinami mons kolektyvinje sutartyje (jos nesant - dar
bo sutartyje ar kituose mons vietiniuose (lokaliuose) norminiuose
teiss aktuose) bei numatomos papildomos, palyginti su galiojan
iais norminiais teiss aktais, slygos. ios nuostatos neturi prieta
rauti nustatytai Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo
umokesio apskaiiavimo tvarkai ir bloginti teiss akt nustatyt
slyg (Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umo
kesio apskaiiavimo tvarkos 10 punktas).
7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu dar- 6
buotojas statym nustatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo,
jam darbo umokest, ne maesn u vidutin, moka arba kompen
suoja ta mon, staiga, organizacija, kurios pareigojimus jis vykdo.
STRAIPSNIS Darbuotoj reikalavim gynimas
darbdaviui tapus nemokiam
1. Darbdavys laikomas nemokiu, kai jam taikomos bankroto proce
dros, ir kitais statym nustatytais atvejais.
2. Darbdavio nemokumo atvejais statym nustatyta tvarka ir slygo
mis darbuotojo reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, tenkina
garantin institucija.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama, kada darbda- i

vys laikomas nemokiu ir kaip tenkinami darbuotoj reikalavimai
darbdaviui tapus nemokiam i Garantinio fondo (buvusio Fondo ban287
205 str.
Imituojani ir bankrutavusi moni darbuotoj reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti) l.

2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbdavys
laikomas nemokiu, kai jam taikomos bankroto procedros, ir kitais
statym numatytais atvejais. Isamiau darbdavio nemokum api
bria moni bankroto statymas1. Remiantis io statymo 2 straips
nio 8 dalimi mons nemokumas - mons bsena, kai ji neatsiskai
to su kreditoriumi (kreditoriais) prajus trims mnesiams po termino,
nustatyto statym, kit normini teiss akt, taip pat kreditoriaus
ir mons sutartyse vykdyti mons sipareigojimus, arba prajus to
kiam pat terminui po kreditoriaus (kreditori) reikalavimo vykdyti
sipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pra
delsti mons sipareigojimai (skolos) virija pus jos balans ray
to turto verts. Ms nagrinjamu atveju kreditoriai yra mons dar
buotojai (j pdiniai), kuriems darbdavys nemokjo darbo
umokesio arba neatlygino dl darbo santyki atsiradusios alos.
ie kreditoriai (kaip ir kiti) statym nustatyta tvarka gali kelti ban
kroto bylos iklimo teisme klausim.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje teigiama, kad darbdavio ne
mokumo atvejais darbuotojo reikalavimus, susijusius su darbo san
tykiais, nustatyta tvarka tenkina garantin institucija. Tokia insti
tucija yra Garantinis fondas. Pagrindiniai norminiai teiss aktai,
reguliuojantys Garantinio fondo veikl, yra Garantinio fondo sta
tymas2, Vyriausybs 2001 m. birelio 7 d. nutarimas Nr. 685 Dl
Garantinio fondo steigimo" 3 ir iuo nutarimu patvirtinti Garan
tinio fondo nuostatai. Pagal iuos norminius teiss aktus Garanti
niam fondui vadovauja Garantinio fondo taryba, o j administruo
ja - Garantinio fondo administracija prie Socialins apsaugos ir
darbo ministerijos.
Garantinio fondo las sudaro: 1) moni 0,2 procento priskaiiuoto darbuotojams darbo umokesio mokos; 2) los, skiriamos i
Privatizavimo fondo ir valstybs biudeto; 3) los, gautos i bankrutuojani ir bankrutavusi moni Garantinio fondo kreditoriniams reikalavimams tenkinti; 4) juridini ir fizini asmen savanorikos mokos. Garantinio fondo los kaupiamos ir saugomos
Lietuvos banko Valstybs ido sskaitoje. J plauk ir imok apskait tvarko Finans ministerija.
1
inios. 2001, Nr. 31-1010.

inios. 2000, Nr. 82-2478.
3
inios. 2001, Nr. 50-1753.
2
288
205 str.
Garantinio fondo los naudojamos bankrutuojani ir bankruta- 4

vusi moni darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su iomis monmis; darbuotojams, kurie tsia darbo santykius su jiems
siskolinusia bankrutuojania mone. Imokos i Garantinio fondo
l neskiriamos monms, turinioms pakankamai nuosav l savo
sskaitoje banke ar grynj pinig kasoje, taiau delsianiomis atsiskaityti su darbuotojais, kol bus skirtos los i Garantinio fondo.
4. L skyrimas i Garantinio fondo pereina gana sudting proce- 5
s.
Pirmiausia
tai
susij
su
mons
bankroto
procedra.
Bankroto
by
l teisme gali ikelti kreditoriai (darbuotojai ir kt.) (moni bankroto
statymo 1 5 str. 1 d.). Jeigu mon negali ir (arba) negals atsiskaityti
su
kreditoriais
(ms
nagrinjamu
atveju
su esamais
ar
buvusiais
dar
buotojais) ir ie nesikreip teism dl bankroto bylos iklimo, tai
pareikim
teismui
ikelti
bankroto
byl
privalo
pateikti
mons
va
dovas arba savininkas (mons bankroto statymo 8 str. 1 d.). Tarp kit
dokument,
btin
bankroto
eigai
teisme,
prie
pareikimo
reikia
prid
ti
mons
kreditori
sraus,
juose
nurodant
skol
sumas.
Kreditori
reikalavimus
tvirtina teismas (mons bankroto statymo
26 str. 1 d.).
'
Pagal Garantinio fondo nuostat210 punkt bankrutuojanios ar
j
bankrutavusios mons, turinios siskolinim darbuotojams - neij
mokto darbo umokesio ir kit su darbo santykiais susijusi imok (pinigins kompensacijos u nepanaudotas kasmetines atostogas, ieitins imokos, alos atlyginimas dl nelaiming atsitikim
darbe ir susirgimo profesine liga ir neapmoktos prastovos), bankroto administratorius arba likvidacins komisijos pirmininkas per
mnes nuo kreditorini reikalavim patvirtinimo privalo pateikti
Garantinio fondo administracijai paraik skirti las. Paraikoje ir
prie jos pridedamuose dokumentuose, nurodomas reikiam l apskaiiavimas, darbuotoj, kuriems numatomos skirti imokos i Garantinio fondo, sraas ir panaiai.
Paraikas skirti imokas likviduot dl bankroto moni darbuotojams Garantinio fondo administracijai teikia savivaldybs, kurios
teritorijoje buvo registruota, veik likviduota dl bankroto mon,
tarybos galiota staiga arba jos pavedimu juridinis asmuo, kuriam
suteikta teis teikti moni bankroto administravimo paslaugas.
Garantinio fondo administracija, gavusi mons (savivaldybs tarybos galiotos staigos) paraik su nustatytais dokumentais, juos
1
inios. 2001, Nr. 31-1010.

Dl Garantinio fondo steigimo" // inios. 2001, Nr. 50-1753.
2
289
205 str.
registruoja, nagrinja ir ne vliau kaip per mnes nuo paraikos gavimo teikia svarstyti Garantinio fondo tarybos posdyje. Garantinio
fondo tarybai primus sprendim skirti l bankrutuojanios ar
bankrutavusios mons darbuotoj imokoms, Garantinio fondo
administracija per penkiolika dien parengia l i Garantinio fondo perdavimo monei nutarties projekt ir informuoja mons administratori (likvidavimo komisijos pirminink) apie sutarties pasiraymo laik. Sutartyje nurodoma l, skirt mons darbuotoj
imokoms, suma, imok darbuotojams mokjimo laikas. Prie l
perdavimo sutarties pridedami darbuotoj, kuriems skiriamos imokos i Garantinio fondo, sraai. Pagal perdavimo monei sutart skirtos los gali bti naudojamos tik ioje sutartyje nurodytiems tikslams.
Finansin parama i Garantinio fondo tenkinti moni darbuotoj reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, pagal galimyb yra
grintina (Garantinio fondo administracija nustatyta tvarka traukiama mons kreditori sra ir pateikiama tvirtinti atitinkamam
teismui).
5. Tais atvejais, kai Garantinio fondo taryba skiria paramos l
moni darbuotojams, kad padengt darbdavio siskolinim, susijus su darbo santykiais, danai tuo padengiamas ne visas siskolinimas, o tik tam tikra jo dalis. Garantinio fondo statymo 1 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad i Garantinio fondo mokam
darbuotojams neimokt imok dyd konkreiai nustato Vyriausyb.
Vyriausyb 2002 m. gruodio 31 d. nutarimu Nr. 2103 Dl imok i Garantinio fondo"2 nustat, kad vienam bankrutuojanios ar
bankrutavusios mons darbuotojui gali bti skiriami tokie i imok dydiai: 1) darbo umokestis pagal darbuotojo reikalavim, bet
ne didesnis u trij minimalij mnesini alg sum; 2) pinigin
kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas - ne didesn
u vien minimalij mnesin alg; 3) ieitin paalpa (imoka)
-iki dviej minimalij mnesini alg; 4) apmokjimas u
prastov - nevirijantis vienos minimaliosios mnesins algos.
Vykdani veikl bankrutuojani moni darbuotojams alos dl
nelaiming atsitikim darbe, vykusi iki 1999 m. gruodio 31 d.
skaitytinai, ir susirgusi profesine liga, kurie nustatyta tvarka pripainti susirg profesinmis ligomis iki 1999 m. gruodio 31d. skai1
2
inios. 2000, Nr. 82-2478.

inios. 2003, Nr. 2-43.
290
205206 str.
tytinai (remiantis Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymu 1 nuo ios datos atitinkamai paalpas moka
socialinio draudimo institucija), dalis, kai ios alos atlyginimo prievol nra perduota valstybei, i Garantinio fondo atlyginama nuo
tos dienos, kuri atlyginimo mokjimas nutrauktas, iki kreipimosi
fond dienos (io nutarimo 1.4. papunktis).
20 O STRAIPSNIS
Darbo umokesio mokjimas atleidiant i darbo ar darbuotojui
mirus
1. Darbuotoj atleidiant i darbo, visos jam priklausanios darbo
umokesio sumos imokamos:
1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki at
leidimo i darbo dienos, - ne vliau kaip atleidimo i darbo dien;
2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dien
nebedirba (dl laikino nedarbingumo, pravaiktos, laisvs atmimo ir
kt.) - per vien dien nuo tos dienos, kuri atleistas i darbo darbuoto
jas pareikalavo atsiskaityti.
2. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo umokestis ir kitos
,'
sumos imokamos mirusiojo eimos nariams arba tiems asmenims, ku
rie j laidojo - ne vliau kaip per tris darbo dienas pristaius mirties
fakt patvirtinant dokument.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje skiriami du darbo sutarties
nutraukimo atvejai: 1) kai darbuotojas dirba iki atleidimo i darbo
dienos (1 p.) ir 2) kai darbuotojas atleidimo dien nedirba (2 p.).
Atleidimo i darbo diena pagal komentuojamo straipsnio 1 dal paskutin darbo diena monje, u kuri jam buvo apskaiiuotas ar
ba turjo bti apskaiiuotas darbo umokestis.
Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytos atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju datos yra privalomos darbdaviui, nes nuo i
dat gali atsirasti pavluoto atsiskaitymo su darbuotoju teisiniai padariniai (DK 207 str.). Taiau pagal DK141 straipsnio 1 dalies nuostatas ias atsiskaitymo datas galima koreguoti darbdavio ir darbuotojo susitarimu, prireikus jas pailginti ir panaiai.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad, darbuotojui
mirus, jam priklausantis darbo umokestis ir kitos sumos imokamos
mirusiojo eimos nariams arba tiems asmenims, kurie j laidojo, pri
staius mirties fakt patvirtinant dokument. Be darbo umokesio,
1
inios. 1999, Nr. 110-3207.

291
206-207 str.
ioje straipsnio dalyje minimos kitos sumos, priklausanios mirusiajam, yra tik su darbo santykiais susijusios imokos (kompensacins
imokos u nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitos (r. DK186 str.
komentar). Jei, pavyzdiui, darbdavys skolingas mirusiajam pagal paskolos sutart, tas sumas gali gauti pdinis pagal paveldjimo teis.
20 I STRAIPSNIS
Pavluotas darbo umokesio ir kit su darbo santykiais susijusi imok mokjimas
1. Kai dl darbdavio kalts pavluotai imokamas darbo umokestis
ar kitos su darbo santykiais susjusios imokos, kartu su jomis darbuo
tojui imokami statym nustatyto dydio delspinigiai.
2. monei iklus bankroto byl arba pradjus bankroto procedr
ne teismo tvarka, delspinigi skaiiavimas nutraukiamas nuo bankroto
bylos iklimo (kreditori sprendimo taikyti bankroto procedr ne teis
mo tvarka) dienos.
1. Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kas ir kokioms sly
goms esant turi mokti delspinigius u pavluot darbo umokesio
ir kit su darbo santykiais susijusi imok mokjim. io straipsnio
1 dalyje nurodoma, kad darbdavys moka delspinigius tik esant jo
kaltei. Reikia pasakyti, kad iuo atveju darbdavio kalt yra preziumuojama, t. y. jis laikomas kaltu, jei nerodo, kad sumos pavluotai
imokamos dl darbuotojo kalts.
2. Pavluotas darbo umokesio mokjimas yra kolektyvinje ar
ba darbo sutartyse nustatyt darbo umokesio mokjimo termin
nesilaikymas (plaiau r. DK201 str. komentar). Kit su darbo san
tykiais susijusi imok mokjimo terminai gali bti nustatyti nor
miniuose teiss aktuose arba kolektyvinse ar darbo sutartyse.
Pagal Delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim statymo 1 2 straipsnio nuostatas delspinigiai pradedami skaiiuoti po septyni kalendorini dien, kai ios imokos nustatytu laiku turjo bti sumoktos. Pagal minto straipsnio
taisykles delspinigi dydis kart per metus indeksuojamas Vyriausybs ar jos galiotos institucijos. Vyriausyb 2000 m. rugsjo 15 d. nutarimu Nr. 1105 Dl galiojim suteikimo gyvendinant Lietuvos Respublikos delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo
santykiais, pavluot mokjim statym"2 paved klausim sprsti
1
2
inios. 1996, Nr. 20-521.

inios. 2000, Nr. 80-2415.
292
207208 str.
Socialins apsaugos ir darbo ministerijai. i ministerija 2003 m. sausio 31 d. sakyme Nr. Al-20 Dl delspinigi dydio patvirtinimo"1
nustat, kad nuo 2003 m. vasario 1 d. delspinigi dydis yra 0,06 procento priklausanios imokti sumos u kiekvien praleist kalendorin dien (pradedant delspinigius skaiiuoti po septyni kalendorini dien).
Delspinigiai neskaitomi darbuotojo apskaiiuojam vidutin darbo umokest, jie neapmokestinami fizini asmen pajam mokesiu, nuo j nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokos.
3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal delspinigi skaiiavimas 4
nutraukiamas nuo darbdaviui bankroto bylos iklimo teisme arba
nuo kreditori sprendimo taikyti bankroto procedr ne teismo tvarka
dienos.
STRAIPSNIS Duomenys
apie darbo umokest
1. Duomenys apie darbuotojo darbo umokest teikiami ar skelbiami

tik statym nustatytais atvejais arba darbuotojo sutikimu.
2. Darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo iduoti paym apie dar
b toje darbovietje, nurodydamas darbuotojo pareigas, kiek laiko jis
dirbo, darbo umokesio dyd ir sumokt mokesi bei valstybinio so
cialinio draudimo mok dyd.
1. Informacija apie darbuotojo gaunam darbo umokest papras- i
tai be darbuotojo sutikimo neteikiama ir neskelbiama tretiesiems
asmenims, nesvarbu, kokia forma darbo umokestis mokamas (mo
ns kasoje grynais pinigais, pervedimu atitinkam darbuotojo s
skait banke ir kt.). Toki duomen gali reikalauti ir juos gauti tik t
institucij pareignai ir kiti tarnautojai, kuri skminga darbo veik
la be toki ini nemanoma, pavyzdiui, kai kurie speciali ikiteis
mini institucij, teism, mokesi inspekcij ir kit institucij dar
buotojai, ir tik statymuose numatytais tikslais.
2. Be darbuotojo periodikai gaunam atsiskaitymo lapeli, ku- 2
riuose nurodomos jam apskaiiuotos darbo umokesio sumos (DK
202 str.), darbdavys darbuotojo reikalavimu privalo iduoti apiben
drintas paymas, parodanias, kiek laiko ir kok darb (pareigas) jis
dirbo, kada ir kokio dydio darbo umokest gavo, inias apie sumo
ktus mokesius ir valstybinio socialinio draudimo mok dyd. Re1
inios. 2003, Nr. 13-534.

293
208-210 str.
miantis DK 141 straipsnio 3 dalimi darbuotojo praymu darbdavys

privalo iduoti paym apie jo darbo vertinim (charakteristik).
STRAIPSNIS Lengvatos ir garantijos
besimokantiems darbuotojams
1. Darbuotojams, kurie mokosi mokymo staigose, taikomos io Ko

dekso, kit statym ir normini teiss akt nustatytos lengvatos ir ga
rantijos. Papildomos lengvatos ir garantijos gali bti nustatomos ko
lektyvinse sutartyse.
2. Darbuotoj, kurie mokosi mokymo staigose, mnesinis udarbis
visais atvejais negali bti maesnis u Vyriausybs nustatyt minima
lij mnesin alg.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje dominuoja siuniamosios
(blanketins) normos. Jame vartojamos svokos lengvatos" ir ga
rantija" yra labai artimos, beveik sinonimai. Kaip ir kitais atvejais,
besimokanij lengvatos ir garantijos, jei tik tam yra reali galimy
bi, gali bti ipleiamos vietiniuose (lokaliuose) norminiuose tei
ss aktuose - kolektyvinse sutartyse.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad darbuotoj,
kurie mokosi nustatyta tvarka teisintose mokymo staigose, mnesi
nis udarbis visais atvejais negali bti maesnis u Vyriausybs nusta
tyt minimalij mnesin alg. Taiau nereikt suprasti, kad neatsi
velgiant tai, kiek laiko darbuotojas dirbo per mnes, jis bet kada
turi teis gauti vis minimalij mnesin alg. Vyriausybs nustatyta
visa minimalioji mnesin alga taikoma tik kai darbuotojas dirba m
nesiui skirt valand skaii. Todl Vyriausyb, nustatydama mini
malij mnesin alg, tuo paiu aktu nustato ir minimalj tarifin
valandin atlyg. O faktikai mokamas tarifinis valandinis atlygis ne
gali bti maesnis u minimalj. Kitaip tariant, nagrinjamu atveju
darbuotojo gaunamas darbo umokestis visais atvejais negali bti ma
esnis u nustatyt minimalij mnesin alg, atsivelgiant fakti
kai darbuotojo dirbt laik (plaiau r. DK 198 str. komentar).
2X0 STRAIPSNIS
Mokymosi atostog apmokjimo slygos
1. io Kodekso 181 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kurie
mokosi, laiko stojamuosius egzaminus auktesnisias ir auktsias
mokyklas turdami moni siuntimus, u suteikiamas mokymosi
atostogas ios mons moka ne maesn kaip vidutin darbo umokest.
294
210211 str.
2. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo

iniciatyva, mokjimo u mokymosi laik klausimas sprendiamas kolektyvinse sutartyse arba ali susitarimu.
1. statym, kit normini teiss akt, reguliuojani besimokan
i nedirbani jaunuoli, darbuotoj, bedarbi mokymosi tvark
ir slygas vairiose mokymo staigose, jiems taikomas lengvatas ir
garantijas, susijusias su mokslu, mokymusi, studijomis, yra labai daug.
Juose reguliuojami tiek bendro pobdio klausimai, lieiantys dau
gumos besimokanij teises ir pareigas, tiek besimokanij atski
rose mokyklose specifik. Komentuojamame straipsnyje nustatoma,
kada ir kaip mokama darbuotojams u mokymosi atostogas.
2. Remiantis DK 181 straipsniu darbuotojams suteikiamos tokios
trukms mokymosi atostogos:
1) stojamiesiems egzaminams auktesnisias ir auktsias mo
kyklas pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;
2) besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvar
ka registruotose auktesniosiose ir auktosiose mokyklose pagal i
mokykl paymas: a) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui; b) skaitoms pasirengti ir lai
kyti - po dvi dienas kiekvienai skaitai; c) laboratoriniams darbams
atlikti ir konsultavimuisi - tiek dien, kiek nustatyta mokymo pla
nuose ir tvarkaraiuose; d) diplominiam (bakalauro, magistro) dar
bui baigti ir ginti - trisdeimt kalendorini dien; e) valstybiniams
(baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po eias dienas
kiekvienam egzaminui.
mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas laikas.
U ivardyt mokymosi atostog laik, jeigu darbuotojas mokosi
turdamas mons siuntim, i mon moka ne maesn kaip vidutin darbo umokest (apie vidutinio darbo umokesio skaiiavimo
tvark r. DK 204 str. komentar).
3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal darbuotojams, kurie lai
ko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, u mokymosi
atostog laik mokama kolektyvinse sutartyse arba ali susitari
mu nustatytu dydiu.
21X STRAIPSNIS
Darbuotoj, spt apie atleidim i darbo, profesinis mokymas
Darbuotojai, spti apie atleidim i darbo, gali bti siuniami mokytis profesijos, atitinkanios vietos darbo rinkos poreikius, arba kelti kvalifikacijos. J mokymo tvark nustato statymai.
295
211-212 str.
1. Darbuotojai, spti apie atleidim i darbo, gali bti siuniami

mokytis profesijos tiek tos mons, kurioje jie dirba, tiek darbo bir
os iniciatyva. (Toki darbuotoj konsultavim ir mokym organi
zuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialins apsau
gos ir darbo ministerijos.)
2. Kai darbuotoj mokytis tam tikros profesijos siunia darbovie
t, tai u mokymosi atostog laik moka mon, kurioje jis dirba, ne
maiau kaip to darbuotojo vidutinis darbo umokestis. U darb dar
bovietje darbuotojas gauna darbo umokest nustatyta tvarka.
3. Darbuotoj, spt apie atleidim i darbo, sisti mokytis profe
sijos gali ir darbo biros. Toks profesinis mokymas finansuojamas i
Uimtumo fondo (Bedarbi rmimo statymo 1 19 str. 6 d.). Pagal
Bedarbi rmimo statymo 19 straipsn bedarbiams per mokymosi
laik, paprastai ne ilgesn kaip ei mnesiai, mokama bedarbio mo
kymo paalpa (stipendija). Kartais, jeigu tam tikrai profesijai gyti
reikia daugiau laiko, profesinio mokymo finansavimas ir bedarbio
paalpos mokjimas gali bti pratstas iki deimties mnesi. Tai
taikoma ir asmenims, sptiems apie atleidim i darbo.
Mokymo laikotarpiu mokama 1,3 bedarbio paalpos dydio bedarbio mokymo paalpa, bet ji negali viryti dviej minimali gyvenimo lygi. Bedarbiams, kurie prie siuniant mokytis nebuvo gij
teiss bedarbio paalp (nepakankamas valstybinio socialinio draudimo staas ir pan.), mokymosi metu mokama valstybs remiam
pajam dydio bedarbio mokymo paalpa.
Pagal Nedirbani piliei mokymo, permokymo ir perkvalifikavimo tvarkos2 8 punkto 5 pastraip darbuotojams, sptiems apie atleidim i darbo, bedarbio mokymo paalpa (stipendija) nustatyta tvarka
mokama nutraukus darbo sutart, atsivelgiant gaut ieitin imok.
212 STRAIPSNIS
Darbo apmokjimas perklus darbuotoj dl sveikatos bkls
kit darb
1. Jeigu darbuotojo sveikata pablogjo dl darbo ioje monje (negali dirbti ankstesnio darbo dl traumos, profesins ligos, kitokio sveika1
inios. 1991, Nr. 2-25.

Dl Lietuvos darbo biros prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos steigi
mo bei gyventoj uimtum reguliuojani normatyvini akt patvirtinimo" //
inios. 1991, Nr. 3-89.
2
296
212 str.
tos pakenkimo) ir nra galimybs j perkelti kit darb, atitinkant jo

sveikat ir esant galimybei kvalifikacij, nes monje nra darbo, kur
darbuotojas pagal savo sveikat galt dirbti, jam mokama statym
nustatyto dydio ligos paalpa, kol bus gauta valstybins socialins medicinins ekspertizs komisijos ivada dl darbuotojo darbingumo. Nustaius darbingumo netekimo laipsn, jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu,
jam mokamas alos atlyginimas (Kodekso 249 straipsnis).
2. Jei darbuotojas esant io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybms perkeliamas kit, maiau apmokam darb, mokamas darbo
umokesio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo umokesio ir
gaunamo udarbio pagal atliekam darb, kol bus gauta valstybins
socialins medicinins ekspertizs komisijos ivada dl darbuotojo darbingumo.
1. iame straipsnyje nurodomos aplinkybs, kurioms esant, jei yra
galimyb, reikia darbuotoj perkelti kit darb, kur jis pagal svei
katos bkl, turim kvalifikacij gali atlikti, bei kokios jam moka
mos imokos.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokios imokos
mokamos darbuotojui, kai dl pablogjusios sveikatos jis negali
dirbti ankstesnio darbo ir nra galimybs perkelti jo j kit darb
(nra kito darbo arba tokio, kok gali dirbti darbuotojas, prarads
dal darbingumo).
Tokiais atvejais darbuotojui, kol bus nustatytas jo darbingumo
netekimo laipsnis, remiantis Valstybinio socialinio draudimo statymo 1, Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio
draudimo statymo 2 ir kit normini teiss akt nuostatomis mokama ligos paalpa.
Numatyta tvarka nustaius darbuotojo darbingumo netekimo laipsn, jei jis darbdavio nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe
ir profesini lig socialiniu draudimu, toks asmuo dl sualojimo i
darbdavio turi teis gauti alos atlyginim (r. DK 249 str. komentar). Jei darbdavys nustatyta tvarka buvo apdrauds nukentjusj
nuo nelaiming atsitikim, tai pagal Nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialinio draudimo statymo nustatytas taisykles dl
sualojimo netekt sum kompensacij nuo 2000 m. sausio 1 d. moka Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniai skyriai.
1
2
inios. 1991, Nr. 17-447.

inios. 1999, Nr. 110-3207.
297
212-213 str.
3. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, jei darbuotojas

dl pablogjusios sveikatos yra perkeliamas kit maiau apmokam darb, kol bus nustatytas sumajusio darbingumo laipsnis, jam
mokamas anksiau gauto vidutinio darbo umokesio ir gaunamo
udarbio pagal atliekam darb skirtumas. Valstybinei socialins medicinins ekspertizs komisijai nustaius darbuotojo darbingumo netekimo laipsn, jis, be gaunamo darbo umokesio pagal atliekam
darb, turi teis gauti alos atlyginim arba i Valstybinio socialinio
draudimo fondo teritorini skyri (jei buvo apdraustas nelaiming
atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu), arba i darbdavio, kuris neapdraud jo mintu draudimu.
21.5 STRAIPSNIS
Papildom ir speciali pertrauk apmokjimas
Papildomos ir specialios pertraukos skaitomos darbo laik ir u jas
mokamas darbuotojo vidutinis darbo umokestis.
1. iame straipsnyje vartojamos svokos papildomos ir specialios

pertraukos" teisiniu poiriu skiriasi nedaug, i esms pagrindu skirti
pertrauk. Papildomos pertraukos skiriamos darbuotojams pailsti,
paprastai yra siejamos su asmens fiziologinmis savybmis (asmenims iki atuoniolikos met, nioms moterims, maitinanioms moterims, invalidams ir pan.), o specialios pertraukos - dl darbo aplinkos (darbas lauke arba neildomose patalpose, darbas su
videoterminalais ir pan.) arba dl darbo pobdio (sunkus fizinis
darbas, darbas, kai reikia didels protins tampos, ir pan.) (plaiau
Pagal kitus teisikai reikmingus parametrus i esms jos nesiskiria (skaitomos darbo laik, u jas vienodai mokama). Taiau gali
skirtis i pertrauk trukm, pavyzdiui, pagal DK 159 straipsnio
2 dal jaunesniems kaip atuoniolikos met darbuotojams, kuri darbo laiko trukm yra ilgesn kaip keturios valandos, privalo bti suteikta maiausiai trisdeimties minui papildoma pertrauka pailsti darbo metu, arba DK 278 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad
maitinaniai moteriai ne reiau kaip kas trys valandos suteikiamos
ne trumpesns kaip puss valandos pertraukos kdikiui maitinti ir
pan. Pagal Vyriausybs 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 Dl
Papildom ir speciali pertrauk, skaitom darbo laik, nustatymo tvarkos patvirtinimo"1 patvirtint Papildom ir speciali per1
inios. 2003, Nr. 14-559.
298
213214 str.
trauk, skaitom darbo laik, nustatymo tvarkos 3 punkt papildom ir speciali pertrauk skaiius, trukm, poilsio vieta i pertrauk metu nustatomi kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse, darbo sutartyse.
2. U papildom ir speciali pertrauk laik turi bti mokamas
darbuotojo vidutinis darbo umokestis (r. DK 204 str. komentar).
Dani atvejai, kai u nurodyt pertrauk laik yra mokamas ne
darbuotojo vidutinis darbo umokestis, o faktikai jam nustatytas
valandinis tarifinis atlygis (su tokia padtimi susiduriama ir kitais
atvejais, kai pagal statymus ar kitus norminius teiss aktus reikia u
palyginti trump laik mokti darbuotojo vidutin darbo umokest). Esant tokiai padiai darbuotojui gali bti imokama didesn
arba maesn pinig suma, negu tiksliai taikant statyme nustatyt
apmokjimo tvark. Kils ginas sprendiamas taikant bendr individuali darbo gin nagrinjimo tvark.
Z14 STRAIPSNIS
Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus
Darbuotojams, auginantiems vaik invalid iki eiolikos met arba
du vaikus iki dvylikos met, suteikiama viena papildoma poilsio diena
per mnes (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per
savait), o auginantiems tris ir daugiau vaik iki dvylikos met - dvi
dienos per mnes (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savait), mokant darbuotojui jo vidutin darbo umokest.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos papildomos lengvatos i
darbuotojams, auginantiems vaikus iki dvylikos ar eiolikos met,
t. y. suteikiamas papildomas poilsio laikas ir u t laik mokamas
darbuotojo vidutinis darbo umokestis (r. DK 204 str. komentar).
2. Suteikiamo poilsio laiko trukm priklauso nuo to, kiek vaik 2
augina darbuotojas ir nuo vaik sveikatos bkls. Jei darbuotojas
augina du vaikus iki dvylikos met arba vien vaik invalid iki e
iolikos met, jam suteikiama viena papildoma poilsio diena per m
nes arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savai
t. Vaiko invalidumas turi bti nustatytas medicinos institucij, pagal 3
kuri nurodymus btina tam tikra prieira, gydymas, vaistai. Inva
lidumas gali bti gimtas, kuris paprastai trunka ilg laik (kai kada
neribotai), arba atsirads dl traum, lig ir danai trunka tik tam
tikr laik, kurio trukm nustato medicinos institucijos. Nuo to, dar299
214-215 str.
buotojas augina vien ar du vaikus invalidus iki eiolikos met, lengvat apimtis nekinta.
Jei darbuotojas augina tris ir daugiau vaik iki dvylikos met, jam
suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mnes arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savait u t laik
mokant jo vidutin darbo umokest.
3. Komentuojamame straipsnyje ivardytos lengvatos darbuotojams yra taikomos per t laik, kol yra iame straipsnyje nustatytos
slygos. Vienam i auginam vaik sukakus dvylika met, padtis
keiiasi. Jei darbuotojas augino tris vaikus, o i j vienam sukako
dvylika met, bus taikoma tokia lengvata, kuri numatyta auginantiesiems du vaikus iki dvylikos met, o jei darbuotojas augino du
vaikus, i kuri vienam sukako dvylika met, - lengvatos taikymas
nutrksta.
STRAIPSNIS
Garantijos darbuotojams, siuniamiems medicinos staigas pasitikrinti sveikatos

Darbuotojams, kuriems dl darbo privaloma pasitikrinti sveikat, u
darbo laik, sugait tikrinant sveikat, darbovietje mokamas j vidutinis darbo umokestis.
1. Darbuotoj, kuriems dl darb (veiklos srii) privaloma pasitikrinti sveikat, sra nustato Vyriausyb. Vyriausyb 1999 m. gegus 7 d. nutarimu Nr. 544 patvirtino sra Darb ir veiklos srii, kuriose leidiama dirbti darbuotojams, tik i anksto
pasitikrinusiems ir vliau periodikai besitikrinantiems, ar neserga
ukreiamomis ligomis, ir Darbuotoj, kuriems leidiama dirbti tik
i anksto pasitikrinusiems ir vliau periodikai besitikrinantiems, ar
neserga ukreiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvark1. Pagal nurodytus norminius teiss aktus periodikas sveikatos pasitikrinimas vykdomas kasmet norint nustatyti, ar nesergama tuberkulioze, o pasitikrinti, ar neserga kitomis ukreiamosiomis ligomis,
-esant epidemiologinei btinybei. Sprendim dl papildomo neeilinio sveikatos tikrinimo priima: visoje Lietuvos Respublikos terito1
Vyriausybs 1999 m. gegus 7 d. nutarimas Nr. 544 Dl Darb ir veiklos
srii, kuriose leidiama dirbti darbuotojams, tik i anksto pasitikrinusiems ir
vliau periodikai besitikrinantiems, ar neserga ukreiamomis ligomis, srao ir i darbuotoj sveikatos tikrinimo tvarkos patvirtinimo" // inios. 1999,
Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127.
300
215216 str.
rijoje ar keliose apskrityse - sveikatos apsaugos ministras, o vienoje

apskrityje - apskrities virininkas apskrities (regiono) vyriausiojo epidemiologo teikimu. Kad dirbti leidiama, asmens medicininje knygelje (sveikatos pase) rao tik bendrosios praktikos gydytojas ar
apylinks terapeutas. Tikrinti asmens medicinins knygels (sveikatos paso) raus turi teis darbdavys, kuris privalo utikrinti, kad monje dirbt tik laiku sveikat pasitikrin darbuotojai.
Ypatingas dmesys skiriamas dirbanio jaunimo, t. y. asmen iki
atuoniolikos met, sveikatai utikrinti. Vienas i normini teiss akt, skirt iam klausimui, yra Vyriausybs 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 Dl asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo
tvarkos, darbo laiko, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni srao patvirtinimo"1. Pagal io nutarimo
24 punkt prie praddami dirbti jauni asmenys turi pasitikrinti sveikat ir vliau tikrintis kasmet iki jiems sukaks atuoniolika met.
2. Darbuotojams u darbo laik, sugait tikrinant sveikat, mokamas vidutinis j darbo umokestis (r. DK 204 str. komentar).
216 STRAIPSNIS
Kompensacijos darbuotojams, kuri darbas yra kilnojamojo pobdio arba susijs su kelionmis
Darbuotojams, kuri darbas yra atliekamas kelionje, lauko slygomis, susijs su vaiavimais arba yra kilnojamojo pobdio, kompensuojamos su tuo susijusios padidjusios ilaidos. i imok dyd ir
mokjimo tvark nustato Vyriausyb.
1. Komentuojamame straipsnyje numatomos kompensuojamos imokos, susijusios su padidjusiomis ilaidomis atliekant tam tikro
pobdio darbus.
Esant analogikoms darbo slygoms kompensacins imokos buvo numatytos pagal anksiau galiojusius statymus (DK 133 str.).
Taiau gyvendinant mint DK nuostat taisykl dl kompensacini imok buvo labai susiaurinta ir taikoma tik usien siuniamiems dirbti darbuotojams (Vyriausybs 1996 m. lapkriio 20 d. nutarimo Nr. 1384 Dl kompensacijos u darb, kuris susijs su
vainjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis)" 1 p.2).
Dabar dl minto darbo pobdio padidjusios ilaidos kompen1
2
inios. 2003, Nr. 13-502.

inios. 1996, Nr. 114-2641.
301
216-217 str.
suojamos neatsivelgiant tai, kur yra dirbamas darbas: usienyje ar

Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Vadovaudamasi komentuojamu straipsniu Vyriausyb 2003 m.
sausio 28 d. prim nutarim Nr. 116 Dl Kompensuojam imo
k dydio ir mokjimo tvarkos" 1. Pagal iuo nutarimu patvirtintos
Kompensuojam imok dydio ir mokjimo tvarkos 2 punkt pa
didjusios ilaidos gali bti kompensuojamos iki penkiasdeimties
procent mnesins algos ar valandinio tarifinio atlygio u faktikai
dirbt laik, bet ne daugiau kaip dienpinigi norma dirbant usie
nio teritorijoje (plaiau r. DK 220 str. komentar). Konkretus pa
didjusi ilaid kompensuojamasis dydis nustatomas kolektyvin
je arba darbo sutartyje ir mokamas i darbo umokesiui skiriam
l. Tokios kompensacins imokos nemokamos tuo atveju, kai dar
buotojui mokamos komandiruots ilaidos.
Nagrinjamos kompensacins imokos neskaitomos darbuotojo
vidutin darbo umokest, nuo i imok neskaiiuojamos valstybi
nio socialinio draudimo mokos.
21 / STRAIPSNIS
Apmokjimas atsisakius dirbti
U laik, kur darbuotojas pagrstai atsisak dirbti (Kodekso
276 straipsnis), darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo umokestis.
Jei darbuotojas atsisako dirbti nepagrstai, u nedirbt laik jam nemokama ir dl to darbdaviui padaryt al darbuotojas atlygina statym nustatyta tvarka.
1 1. Komentuojamame straipsnyje nustatytomis taisyklmis pirmiau
sia siekiama apsaugoti darbuotojo sveikat darbe ir reikiamai j ap
rpinti materialiai. Antra vertus, jame numatytos nuostatos nelei
dia darbuotojui piktnaudiauti savo teismis.
2 2. Darbuotojas turi teis atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai
ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nra
apmokytas, jei nerengtos kolektyvins apsaugos priemons ar pats
neaprpintas reikiamomis asmenins apsaugos priemonmis (DK
3 275 str. 5 p.). Apie atsisakym dirbti darbuotojas turi nedelsdamas
ratu praneti darbdaviui ir nurodyti tokio atsisakymo prieastis. Jei
darbdavys nesutinka su darbuotojo nurodytomis prieastimis, ginas
dl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinjamas bendra darbo ginams
sprsti nustatyta tvarka (r. DK XIX skyriaus komentar).
1
inios. 2003, Nr. 11-413.
302
217219 str.
U laik, kur darbuotojas pagrstai atsisak dirbti, jam mokamas 4

vidutinis darbo umokestis (r. DK 204 str. komentar).
3. Jei darbuotojas nepagrstai atsisako dirbti, tai laikoma darbo s
drausms paeidimu, u kur gali bti taikoma drausmin atsakomyb. Tokiais atvejais u nedirbt laik darbuotojui darbo umokestis nemokamas. Maa to, jei dl tokio nepagrsto atsisakymo dirbti
padaroma ala darbdaviui (sutrikdomas normalus darbo ritmas, sugadinamos darbui atlikti skirtos mediagos ir pan.), darbuotojas atsako materialiai statym nustatyta tvarka.
STRAIPSNIS
Garantijos donorams
Kraujo ar kraujo sudtini dali davimo dien donoras turi bti atleistas nuo darbo. Apie neatvykim darb donoras privalo praneti ne
vliau kaip prie vien dien. moni, staig ar organizacij administracija neturi kliudyti darbuotojui kraujo ar kraujo sudtini dali davimo dien ivykti kraujo donorysts staig.
Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kokias lengvatas darbdavys turi taikyti donorams. Darbdavys privalo atleisti nuo darbo
donor kraujo ar jo sudtini dali davimo dien. Apie neatvykim darb donoras privalo praneti darbdaviui ne vliau kaip prie
vien dien, kad darbdavys i anksto inot, kada donoras duoda
krauj ir dl to neatvyksta darb. statyme praneimo forma
nenustatoma, todl darbdavys apie tai gali bti informuojamas ratu
arba odiu. Esant galimybei bt pageidautina, kad apie kraujo
davimo dien bt pateikiama atitinkama medicinos institucij
payma.
Jei esant galimybei (nra atsitiktinio skubaus kraujo perpylimo btinumo) donoras apie kraujo davimo dien i anksto darbdavio neinformuoja ir neatvyksta darb, tai reikia laikyti darbo drausms
paeidimu, u kur gali bti taikomos statymo nustatytos drausmins nuobaudos.
219 STRAIPSNIS
Kompensacija u darbuotojams priklausani ranki, darbo drabui nusidvjim
1. mon garantuoja, kad darbuotojams bus nemokamai duodami darbui reikalingi rankiai, prietaisai, specials drabuiai ir kitos individualios ir kolektyvins apsaugos priemons.
303
219-220 str.
2. Kai mons reikalams naudojamas darbuotojams priklausantis io

straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, mon privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidvjimo sumas.
1. Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kad paprastai darbuo
tojus aprpinti darbo rankiais, specialiais drabuiais ir kitomis dar
bo apsaugos priemonmis turi darbdavys. Jei darbdavys darbo ran
ki, darbo apsaugos priemoni darbuotojams nemokamai neduoda
ir jie darbdavio reikalams naudoja savo tok turt, darbuotojai turi
teis i darbdavio gauti to turto nusidvjimo sumas.
2. Turto, naudojamo darbdavio reikalams, nusidvjimo laipsnis
ir j atitinkanios nusidvjimo sumos daniausiai nustatomos dar
bovietje galiojaniais vietiniais (lokaliais) norminiais teiss aktais.
Tokie aktai gali bti kolektyvins sutartys, tuo klausimu administra
cijos priimtos instrukcijos ar kiti aktai, su kuriais darbuotojai turi
bti supaindinami.
Kai kada darbe naudojamo turto nusidvjimo laipsnis (kartu ir
turto nusidvjimo sumos) nustatomas tam tikr specializuot institucij centralizuotai (plaiau apie tai r. DK 257 str. komentar).
220 STRAIPSNIS
Garantijos ir kompensacijos tarnybini komandiruoi atveju
1. Darbuotojams, pasistiems tarnybines komandiruotes, garantuo
jama, kad per vis komandiruots laik paliekama darbo vieta (parei
gos) ir darbo umokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompen
suojamos su komandiruote susijusios ilaidos.
2. i imok dyd ir mokjimo tvark nustato Vyriausyb.
3. Asmen iki atuoniolikos met tarnybin komandiruot sisti ne
galima. Nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys ir krtimi mai
tinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, bei dar
buotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid
iki eiolikos met, gali bti siuniami tarnybin komandiruot tik j
sutikimu.
4. Usienio valstybi pilieiams, atsistiems ribot laik dirbti Lietu
vos Respublikos teritorij, kai nuolatin j darbo vieta yra kitoje valsty
bje, j darbo Lietuvoje veikianiose monse, staigose, organizacijose
metu garantuojamos Lietuvos Respublikos statymuose, kituose normi
niuose teiss aktuose bei kolektyvinse sutartyse nustatytos darbo sly
gos. Konkreiai i darbuotoj darbinimo Lietuvoje veikianiose mon
se tvark, j darbo slygas ir kitas garantijas nustato Vyriausyb.
304
220 str.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kokios taikomos ga- i

rantijos ir mokamos kompensacins imokos darbuotojams, pasis
tiems tarnybines komandiruotes. Jame nurodoma, kokius darbuo
tojus darbdavys gali sisti komandiruotes tik j sutikimu, o kokius
jas sisti apskritai draudiama. Be to, nurodoma, kaip organizuojamas usienio valstybi piliei laikinas darbas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo ivykimas tam tik- 2
ram laikui mons, staigos, organizacijos vadovo ar jo galioto as
mens siuntimu atlikti numatytomis slygomis pavedim ne nuolati
nje darbo vietoje. Siuntimas komandiruot forminamas vadovo
arba jo galioto asmens sakymu, kuriame nurodomas komandiruo
ts tikslas, vietov ir trukm.
3. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi pasistam ko- 3
mandiruot darbuotojui per vis komandiruots laik paliekama dar

bo vieta (pareigos) ir darbo umokestis. Darbo umokestis palieka
mas u visas darbo dienas pagal grafik, nustatyt nuolatinje darbo
vietoje, taip pat u kelionje ibt laik (garantin imoka). Kitaip
nei pagal anksiau galiojus DK 132 straipsn, u komandiruots
laik darbuotojui mokamas ne jo vidutinis, o tuo metu jam faktikai
taikomas darbo umokestis.
4. Be prie tai mint garantij, komandiruotam darbuotojui mo- 4
kami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios
ilaidos. i imok dyd ir mokjimo tvark nustato Vyriausybs
1996 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 120 Dl tarnybini komandi
ruoi Lietuvos Respublikos teritorijoje"1.
Dienpinigiai komandiruojamam darbuotojui yra mokami tokia s
tvarka:
1) jeigu komandiruot trunka ilgiau kaip vien dien, mokami de
imties procent patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio dydio u
kiekvien komandiruots dien dienpinigiai;
2) jeigu darbuotojas komandiruojamas administracinio rajono, ku
riame yra jo nuolatin darbo vieta, teritorijoje ar vietov, i kurios
dl palanki susisiekimo slyg ir atliekamo darbo pobdio gali
kasdien grti nuolatin darbo viet, jam dienpinigiai nemokami.
iuo atveju apmokamos kiekvienos dienos kelions komandiruo
ts viet ir grimo nuolatin darbo viet ilaidos;
1
inios. 1996, Nr. 9-225.
305
220
str.

santykiai
3) jeigu darbuotojas komandiruojamas administracinio rajono, ku

riame yra jo nuolatin darbo vieta, teritorijoje, bet nra palanki
slyg kasdien grti nuolatin darbo viet, mokami penki pro
cent patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio dydio u kiekvien
komandiruots dien dienpinigiai. Be to, iuo atveju nustatyta tvar
ka mokamos gyvenamosios patalpos nuomos ilaidos, bet j paros
suma negali bti didesn kaip penki procentai patvirtinto minima
laus gyvenimo lygio;
4) tais atvejais, kai komandiruojama vairius alies organizuoja
mus renginius (konferencijas, pasitarimus, meno festivalius ir pan.),
kuri organizatoriai apmoka komandiruot darbuotoj ilaikymo
(maitinimo, nakvyns) ilaidas, organizacijos vadovo sprendimu ga
li bti mokami dienpinigiai nevirijant trisdeimties procent nusta
tytos dienpinigi normos.
Komandiruotam darbuotojui kelions komandiruots viet ir
grimo nuolatinio darbo viet (visomis transporto priemonmis,
iskyrus taksi ir tarnybin transport) ilaidos apmokamos pateikus patvirtinamuosius dokumentus. i dokument nepateikus kelions ilaidos apmokamos atsivelgiant nuotol ir vaiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone kainius. Ilaidos,
susijusios su iankstiniu kelions bilieto sigijimu, apmokamos pateikus reikiamus kvitus. Kitos komandiruots ilaidos (bagao veimo, saugojimo, ryi ir kitos) apmokamos organizacijos vadovo
leidimu.
Gyvenamosios patalpos nuomojimo ilaidos atlyginamos pagal komandiruoto darbuotojo apmoktas u vien viet sskaitas. Jeigu
asmuo neturi nakvyns ilaidas patvirtinanio dokumento, gyvenamosios patalpos nuomojimo ilaid apmokjimo tvark ir dyd nustato organizacijos vadovas, taiau iuo atveju padengiam paros
ilaid suma negali bti didesn kaip penki procentai patvirtinto
minimalaus gyvenimo lygio.
Paprastai kompensacins imokos neapmokestinamos, taiau tais
atvejais, kai mon, staiga ar organizacija kompensuoja komandiruoi ilaidas didesnmis negu prie tai ivardytos normomis, vir normos imoktos sumos apmokestinamos statym nustatyta tvarka.
5. komandiruot vykstaniam darbuotojui gali bti imokamas
piniginis avansas, kuris neturi viryti numatom komandiruots ilaid. Grs i komandiruots darbuotojas turi per tris dienas pateikti siuntusiai organizacijai avanso panaudojimo apyskait, pridti
prie jos atitinkamus dokumentus apie faktines ilaidas. Be to,
darbuotojas atsiskaito administracijai apie komandiruots uduo306
m*
220221 str.
ties vykdym. Visu tuo remiantis galutinai materialiai atsiskaitoma su

komandiruotu darbuotoju.
6. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad usienio valstybi pilieiams, atsistiems (komandiruotiems) ribot laik dirbti
Lietuvos Respublikos teritorijoje esani mon, staig, organizacij, per jo darbo laik toje darbovietje garantuojamos statymuose,
kituose norminiuose teiss aktuose ir kolektyvinse sutartyse nustatytos darbo slygos. ias nuostatas pavesta konkretinti Vyriausybei.
Ji tai padar 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimu Nr. 1045 Dl Usienio valstybi piliei, atsist ribot laik dirbti Lietuvos Respublik, darbinimo ir darbo slyg tvarkos patvirtinimo"1.
STRAIPSNIS
Garantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant kitoje

vietovje esant darb
1. Visais atvejais, kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti
kit vietov (iskyrus primim dirbti bei perklim jo paties pra
ymu), jam mokama:
1) paties darbuotojo ir jo eimos nari kelionpinigiai;
2) turto perveimo ilaidos;
3) dienpinigiai u kelionje ibt laik;
4) darbo umokestis u isiruoimo kelion ir sikrimo naujoje vie
tovje laik, bet ne daugiau kaip u eias dienas, taip pat u kelionje
ibt laik.
2. Kolektyvinse ar darbo sutartyse gali bti nustatytas ir kit ilai
d, susijusi su persiklimu, apmokjimas (vienkartini paalp for
ma ir kt.).
3. Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas kitoje vietovje
esant darb paties praymu, io straipsnio 1 dalyje nurodytos imokos
gali bti nustatomos ali susitarimu.
1. Komentuojamo straipsnio nuostatose nurodomos taisykls, tai- i

komos asmenims, priimamiems darb arba perkeliamiems kitoje
vietovje esant darb mokant garantines ir kompensacines imokas.
Kokios imokos ir kokio dydio mokamos tokiems darbuotojams,
priklauso nuo to, kieno iniciatyva (darbdavio ar darbuotojo) yra
priimama ar perkeliama darb kitoje vietovje.
Kita vietove paprastai laikoma naujo darbo vieta, jei ji yra kitame 2
administraciniame vienete pagal nustatyt teritorin skirstym (mies1
inios. 2003, Nr. 81(l)-3692.

307
221 str.
tas, miestelis, rajonas, seninija ir pan.). To paties miesto teritorij

prasta laikyti ta paia vietove, nors miestas padalytas atskiras seninijas, nes vis miest jungia bendros aptarnavimo institucijos:
transporto, ryi ir kitos.
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatytos imokos, kurios
mokamos darbuotojams, priimamiems arba perkeliamiems kitoje
vietovje esant darb, i dalies yra panaios tas, kurios mokamos
tarnybins komandiruots atveju (DK 220 str.). Taiau yra ir esmi
ni skirtybi, kurios nulemia, kad ivykimas tarnybin komandi
ruot yra laikino pobdio, primimas arba perklimas kitoje vie
tovje esant darb yra ilgalaikis, o danai - neribotas (nuolatinis).
3. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostat iuo
atveju mokamos darbuotojo ir jo eimos nari kelions (vaiavimo)
ilaidos. Nustatant kelionpinigi (vaiavimo) sum tikslinga orien
tuotis kelions ilaid apmokjim tarnybins komandiruots at
veju (r. DK 220 str. komentar).
Darbuotojo eimos nariais iuo atveju laikytini vyras, mona, abiej
sutuoktini vaikai ir tvai, taip pat kiti asmenys, jeigu jie yra darbuotojo ilaikomi, kartu su juo gyvena arba veda bendr eimos k.
Darbuotojo eimos nari kelions ilaidos turi bti apmokamos, jeigu jie persikelia kit vietov kartu su darbuotoju. Jei eimos narys
kit vietov persikelia vliau, jo kelions ilaidos yra apmokamos
tokiu dydiu ir tokiomis slygomis, kokios nustatytos vietini (lokali) normini teiss akt naujoje darbovietje.
Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punktu, darbuotojui apmokamos turto perveimo ilaidos. Kiek ir kokio turto apmokamai gali perveti darbuotojas, nustatoma vietiniuose (lokaliuose)
norminiuose teiss aktuose, taip pat tai gali bti aptariama darbo
sutartyje. Turto perveimo ilaidos nemokamos, jei turtas perveamas darbovietei priklausaniu transportu.
Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punkt darbuotojui taip
pat mokami dienpinigiai u kelionje ibt laik. iuo atveju nustatant dienpinigi mokjimo tvark ir j dyd patartina
orientuotis dienpinigi mokjimo slygas, taikomas esant
tarnybinje komandiruotje (r. DK 220 str. komentar).
Be to, darbuotojui mokamas darbo umokestis u isiruoimo
kelion ir sikrimo naujoje vietovje laik, kuris negali trukti ilgiau
kaip eias dienas, taip pat u kelionje ibt laik (komentuojamo
straipsnio 1 d. 4 p.). Darbo umokestis mokamas tokio dydio, koks
darbuotojui nustatytas naujojoje darbo vietoje.
308
221222 str.
4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kolektyvin- 9

'
se ar darbo sutartyse gali bti nustatytas ir kit ilaid, susijusi su
persiklimu, apmokjimas. Tokios ilaidos paprastai kompensuojamos
vienkartinmis imokomis (paalpomis).
5. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalies nuostata, jei dar
buotojas priimamas dirbti ar perkeliamas kitoje vietovje esant
I
darb jo paties praymu, io straipsnio 1 dalyje ivardytos imokos
(visos ar j dalis) gali bti nustatomos ali susitarimu. Tai daniauiai nustatoma darbo sutartyje.
Paprastai komentuojamame straipsnyje numatytas imokas moka
naujos darbo vietos darbdavys.
222 STRAIPSNIS
Sumokt kompensacij grinimo atvejai
1. Jeigu darbuotojas be svarbios prieasties neatvyko darb arba
atsisak pradti dirbti, arba savo noru be svarbi prieasi nutrauk
darbo sutart nepasibaigus terminui, nustatytam statymo arba sutar
tam priimant darb ar perkeliant j, o jei nustatyto termino nra nutrauk darbo sutart nesibaigus vieneriems darbo metams, arba atli
ko veiksnius, kurie pagal statym yra darbo sutarties nutraukimo pa
grindas, jis privalo grinti monei visas las, jam imoktas dl persi
klimo dirbti kit vietov.
2. Darbuotojas, dl svarbios prieasties neatvyks darb arba atsi
saks pradti dirbti, privalo grinti jam imoktas sumas, iskaiia
vus i j jau turtas kelions ilaidas.
1. Kaip matyti i komentuojamo straipsnio turinio, jo nuostatos l

taikomos tik dl kompensacij, kurios darbuotojui sumoktos dl jo
primimo arba perklimo dirbti darb, esant kitoje vietovje (DK
221 str.). iuo atveju straipsnio pavadinime minima svoka kompen
sacijos" apima visas darbuotojui imoktas las (kompensacines ir
garantines (darbo umokest u sikrimo laik ir pan.) imokas).
Darbuotojui imokt sum grinimo ribos priklauso nuo to, ar 2
darbuotojas savo sipareigojim nevykdo dl svarbi prieasi, ar
nesant j. Svarbia prieastimi reikia laikyti tokias aplinkybes, dl
kuri darbuotojas negaljo atlikti darbo sutartimi prisiimtos prievols
(liga, invalidumas, stichin nelaim ir pan.).
2. Jeigu darbuotojas be svarbios prieasties neatvyko darb arba 3
atsisak pradti dirbti, arba savo noru be svarbi prieasi nutrau
k darbo sutart, nepasibaigus nustatytam (sutartam) terminui, o jei
309
,
Ji
"'j|
222-223
str.
jo nra - nepasibaigus vieneriems darbo metams, arba atliko veiksmus, kurie yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas, jis privalo grinti darbdaviui visas las, jam imoktas dl persiklimo dirbti
kit vietov. Jei darbuotojas dl svarbios prieasties neatvyko darb arba atsisak pradti dirbti, jis privalo grinti jam imoktas sumas, iskaiiavus i j jau turtas kelions ilaidas.
3. Laikoma, jei darbuotojas dirbo nustatyt termin (jo nesant
-vienerius metus), jis padeng, atlygino dl persiklimo dirbti kit
vietov jam imoktas sumas. Todl po termino pasibaigimo darbuotojui nutraukus darbo sutart neatsivelgiant j prieasi svarb, prievol grinti gautas kompensacines ir garantines imokas neatsiranda.
223 STRAIPSNIS
Pinigini reikalavim tenkinimas
1. Darbuotoj piniginiai reikalavimai, atsirandantys i darbo santy
ki, reikalavimai atlyginti al dl suluoinimo ar kitokio kno sualo
jimo, susirgimo profesine liga arba uvus dl nelaimingo atsitikimo darbe
yra tenkinami pirmja eile.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams tenkinti staty
m nustatyta tvarka gali bti naudojamos Vyriausybs steigto specia
laus fondo los.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta darbdavio prievoli dar
buotojams vykdymo tvarka. Jei darbdavys nemokus, nustatyta ben
dro pobdio taisykl, kad visi darbuotoj piniginiai reikalavimai
statym nustatyta tvarka gali bti tenkinami i specialaus fondo Garantinio fondo l (apie io fondo naudojimo tvark r. DK
205 str. komentar).
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbuotoj
piniginiai reikalavimai, atsirandantys i darbo santyki, taip pat at
lyginti al dl suluoinimo ar kitokio kno sualojimo, susirgimo
profesine liga arba uvus dl nelaimingo atsitikimo darbe, yra ten
kinami pirmja eile. Tokia i pinigini reikalavim tenkinimo tvar
ka, t. y. tenkinimo pirmja eile, buvo taikoma ir anksiau (1964 m.
CPK 463 str.) iki sigaliojant DK ir CPK. Apie tai reikia kalbti
todl, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. sigaliojusio naujo CPK
754 straipsnyje nustatytos kitokios taisykls. Pagal io straipsnio
nuostatas pirmja eile patenkinami reikalavimai atlyginti al, pa
daryt suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat atsira
dusi dl maitintojo netekimo, o darbuotoj reikalavimai, atsiran310
223224 str.
dantys i darbo teisini santyki, tenkinami antrja eile. Tokia padtis enkliai blogina darbuotoj padt. Taiau iuo atveju, manytume, reikia vadovautis ne bendrosiomis normomis, t. y. CPK, o
specialiosiomis - DK normomis. Toki nuomon patvirtina ir paskutiniai kai kuri statym papildymai, pavyzdiui, 2003 m. sausio
28 d. moni restruktrizavimo statymo papildyme nurodoma, kad
reikalavimai susij su darbo santykiais, tenkinami pirmja eile1. Be
to, CPK 754 straipsnyje nurodyta taisykl dl darbuotoj reikalavim, susijusi su darbo santykiais, tenkinimo antrja eile prietarauja CK 2.113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai, kad i darbuotoj reikalavimai likviduojant juridin asmen tenkinami pirmja
eile. Suprantama, i kodeks norm prietaravim statym leidjas turi paalinti artimiausiu laiku.
STRAIPSNIS Iskait i darbo
umokesio pagrindai
1. Iskaitos i darbo umokesio gali bti daromos tik statym nu

statytais atvejais.
2. Iskaitos i darbuotoj darbo umokesio padengti j siskolinim
monei, staigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali bti daromos
administracijos nurodymu:
1) grinti avans, kuris buvo duotas, skaitant j darbo umokest;
grinti sumas, permoktas dl skaiiavimo klaid; padengti neileist
ir laiku negrint avans, kuris buvo duotas tarnybins komandiruo
ts ar perklimo kit vietov atveju, taip pat u kinius patarnavimus;
atlyginti al, kuri darbuotojas dl savo kalts padar monei. iais
atvejais administracija turi teis duoti nurodym padaryti iskait ne
vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kuri baigsi avanso gri
nimo ar siskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo imokta
suma, permokta dl skaiiavimo klaid, arba paaikjo darbuotojo pa
daryta ala, jei darbuotojo siskolinimas nevirija jo vieno mnesio vi
dutinio darbo umokesio;
2) darbuotoj atleidiant i darbo nepasibaigus tiems darbo metams,
u kuriuos jis gavo atostogas, iiekoti u neatidirbtas atostog dienas.
Iskait u ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidiamas i darbo
nesant jo kalts.
3. Negalima i darbuotojo iiekoti permokto ir neteisingai pritai
kius statym apskaiiuoto darbo umokesio, iskyrus skaiiavimo klai
dos atvejus.
1
inios. 2003, Nr. 17-706.

311
224
str.

santykiai
1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kada ir kokia tvarka

gali bti atliekamos iskaitos i darbuotojo gaunamo darbo umo
kesio, taip pat kokiais atvejais iiekoti i darbuotojui permokt
darbo umokesio sum yra draudiama.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal iskaitos i darbuotojui mo
kamo darbo umokesio gali bti atliekamos tik statym nustatytais
atvejais. Tokiais atvejais danai yra skolininko darbdaviui antstolio
pateikiamas vykdomasis dokumentas. Kartu su vykdomuoju dokumen
tu antstolis pateikia potvark, kaip vykdyti vykdomj dokument, ku
riame nurodomas iskaitym i darbo umokesio dydis, periodiku
mas, kaip elgtis su iskaitytais pinigais ir kiti vykdyti btini nurodymai.
Antstolio pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus darbdavys pri
valo registruoti Vykdomj dokument apskaitos knygoje (CPK
741 str.). Vykdomj dokument apskaitos knyg tvarkymo taisykles
nustato Sprendim vykdymo instrukcijos 5 punktas1.
Tam tikr ypatum turi ilaikymas, mokamas vaikams periodinmis imokomis. Darbuotojas, pageidaujantis savo noru mokti ilaikym tokiomis imokomis, turi teis pateikti darbdaviui raytin praym iskaityti i jo darbo umokesio nurodyto dydio iskaitas ir
pinigus isisti arba imokti nurodytam asmeniui. Darbdavys pagal
tok praym turi vykdyti iiekojim tokia paia tvarka kaip ir pagal
vykdomj dokument. Savo praym darbuotojas gali bet kada ataukti (CPK 742 str. 3 d.).
Iskait i darbuotojo darbo umokesio dydis apskaiiuojamas
imant pagrindu jam imokti priskaiiuotas sumas, atskaiius i j
mokesius (privalomsias mokas) (CPK 735 str.).
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kada iskaitos i
darbuotojo darbo umokesio padengti jo siskolinim gali bti at
liekamos darbdavio (jo administracijos) nurodymu. Toks nurodymas
paprastai forminamas darbdavio raytiniu sakymu (potvarkiu), ku
riame nurodoma, u k ir kokios sumos yra iskaitomos. Su tokiu
sakymu turi bti supaindinamas darbuotojas (daniausiai jam tei
kiama sakymo kopija).
4. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkt nurodym dl
iskaitos i darbuotojo darbo umokesio darbdavys gali duoti, jei
reikia grinti avans, duot skaitant j darbo umokest, grinti
sumas, permoktas dl skaiiavimo klaid, padengti neileist ir lai
ku negrint avans, kuris buvo duotas tarnybins komandiruots
1
Teisingumo ministro 2002 m. gruodio 31 d. sakymas Nr. 432 Dl Sprendim vykdymo instrukcijos patvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 3-82.
312
224225 str.
ar perklimo kit vietov atveju ar u kinius patarnavimus, atlyginti al, kuri darbuotojas dl savo kalts padar monei.
5. Darbuotoj atleidiant i darbo nepasibaigus tiems darbo me- 3
tams, u kuriuos jis gavo kasmetines atostogas, iiekoma u neati
dirbtas atostog dienas. Iskaita i darbuotojo darbo umokesio u
ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidiamas i darbo nesant
jo kalts (komentuojamo straipsnio 2 d. 2 p.).
6. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi negalima i dar- 4
buotojo darbo umokesio iiekoti permokto arba neteisingai pri
taikius statym apskaiiuoto darbo umokesio, iskyrus skaiiavi
mo klaidos atvejus.
7. mons administracija gali duoti nurodym iskaita i darbuo- 5
tojo darbo umokesio atlikti tik esant atitinkamoms slygoms. Ad
ministracija turi teis duoti nurodym atlikti iskaita ne vliau kaip
per vien mnes nuo tos dienos, kuri baigsi nustatytas avanso
grinimo ir siskolinimo padengimo terminas, buvo imokta su
ma, permokta dl skaiiavimo klaid, arba paaikjo darbuotojo
padaryta ala organizacijai. Be to, iskaita gali bti atliekama tik
tais atvejais, kai darbuotojo siskolinimas nevirija jo vieno mnesio
vidutinio darbo umokesio.
Jei darbdavys praleidia vieno mnesio termin, per kur jis gali
duoti nurodym atlikti iskaita, arba darbuotojo siskolinimas darbdaviui virija darbuotojo vieno mnesio vidutin darbo umokest,
darbdavys iiekoti siskolinim gali kreiptis teism statym nustatyta tvarka.
8. Darbuotojas, nesutikdamas su administracijos nurodymu atlikti 6
iskaita (nesutinka su iskaitos dydiu, mano, kad apskritai nra pa
grindo atlikti toki iskaita, ir pan.), gali tok nurodym apsksti
bendrja toki gin nagrinjimo tvarka.
225 STRAIPSNIS
Iskait i darbo umokesio dydio apribojimas
1. Kiekvien kart imokant darbo umokest, bendras vis iskait
dydis negali viryti dvideimties procent, o iiekant sveikatos sualo
jimu ar gyvybs atmimu padarytos alos atlyginim ir tyiniu nusikal
timu padarytos alos atlyginim - penkiasdeimties procent darbuo
tojui imoktino darbo umokesio.
2. Darant iskaitas i darbo umokesio pagal kelis vykdomuosius
dokumentus, darbuotojui turi bti paliekama penkiasdeimt procent
imoktino darbo umokesio.
313
225 str.
1. Komentuojamo straipsnio nuostatos numato taisykles, kuri rei

kia laikytis atliekant iskaitas i darbuotojo darbo umokesio pa
dengti jo siskolinimus. Visais atvejais iskait i darbo umokesio
dydis atitinkamai ribojamas. Tuo statym leidjas siekia dirbaniam
asmeniui (danai ir jo eimos nariams) utikrinti tam tikr pragyve
nimo lyg, taip pat suinteresuotum dirbti.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisykl, kad iskait i
darbo umokesio dydis paprastai neturi viryti dvideimties pro
cent imoktino darbo umokesio sumos. Tik iimtiniais specia
liai statymo nustatytais atvejais iskait dydis gali siekti penkias
deimt procent imoktino darbo umokesio. Remiantis
komentuojamo straipsnio nuostatomis iskaitos iki penkiasdeimt
procent imoktino darbo umokesio dydio leidiamos iiekant
sveikatos sualojimu ar gyvybs atmimu padarytos alos atlygini
m, taip pat tyiniu nusikaltimu padarytos alos atlyginim (io
straipsnio 1 dalis). Tyiniu nusikaltimu laikytinas nusikaltimas, kur
darydamas asmuo: 1) suvokia veikos pavojingum; 2) numato vei
kos padarinius; 3) t padarini nori (esant tiesioginei tyiai) arba
smoningai leidia jiems kilti (esant netiesioginei tyiai). Tai matyti
i BK straipsni dispozicijos (tikslai, motyvai ir pan.).
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad net atliekant
iskaitas i darbuotojo darbo umokesio pagal kelis vykdomuosius
dokumentus, jam turi bti paliekama penkiasdeimt procent imo
kto darbo umokesio.
4. Tam tikr klausim kelia tai, kad pagal CPK 736 straipsnio 2 da
lies nuostatas i darbuotojo darbo umokesio sum, virijani Vy
riausybs nustatyt minimalj mnesin darbo umokest, iskait
dydis yra septyniasdeimt procent, jeigu ko kita nenustato staty
mai arba teismas. Laikytina, kad tokiu specialiu statymu yra DK
225 straipsnis, pagal kurio 2 dal net atliekant iskaitas pagal kelis
vykdomuosius dokumentus darbuotojui turi bti paliekama penkias
deimt procent imoktino darbo umokesio. Btent ia taisykle
ir reikia vadovautis.
Vadovaujantis CPK 736 straipsnio 2 dalies nuostata, danai siningai dirbanio darbuotojo padtis bt blogesn u asmen, nuteist laisvs atmimu, padt. BVK 131 straipsnyje (kur reikia taikyti CPK 736 str. 2 d. nurodytu atveju) nurodoma, kad asmenims,
kurie atlieka bausm (ir dirba) nepilnamei namuose, atvirose kolonijose, nepaisant vis iskait turi bti mokama ne maiau kaip
penkiasdeimt procent jiems bendro per mnes apskaiiuoto darbo umokesio.
314
226 str.
22 O STRAIPSNIS
Draudimas daryti iskaitas i ieitins imokos, kompensacini
ir kai kuri kit imok
Neleidiama daryti iskait i ieitins imokos, kompensacini ir kit imok, i kuri pagal statymus neiiekoma.
Komentuojamame straipsnyje nustatoma, i koki imok, daniausiai tiesiogiai susijusi su darbo santykiais, draudiama atlikti
iskaitas dengti darbuotojo siskolinimus. Konkreiau is klausimas
reglamentuojamas CPK 739 straipsnyje. Jame nurodoma, kad negalima iiekoti i sum, kurios priklauso darbuotojui kaip kompensacins imokos u jam priklausani ranki nusidvjim ir kaip
kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normali darbo slyg; sumos, mokamos darbuotojui, vykstaniam j tarnybin
komandiruot, perkeliamam, priimamam darb ir pasistam dirbti
kitas vietoves; taip pat negalima atlikti iiekojimo i sum, kurios
skiriamos kaip valstybinio socialinio draudimo motinysts (tvysts) paalpa; valstybin paalpa eimoms, auginanioms vaikus;
socialin paalpa; laidojimo paalpa; kitos tikslins socialins imokos ir kompensacijos i valstybs ir savivaldybi biudet nepasiturini eim (asmen) alpai, kai eimos (asmenys) dl objektyvi
prieasi neturi pakankamai pajam pragyventi.
I mokam laikinojo nedarbingumo socialinio draudimo paalp
(ligos paalp), bedarbio paalpos iiekoti galima tiktai pagal teismo sprendim dl ilaikymo iiekojimo ir pagal teismo sprendim
dl atlyginimo alos, padarytos suluoinimu ar kitaip sualojus sveikat, taip pat atmus maitintojo gyvyb (CPK 738 str.).
227 str.
XVI SKYRIUS
DARBO DRAUSM
227 STRAIPSNIS
Darbo drausms utikrinimas
1. Darbo drausm darbovietje utikrinama sudarant organizacines
ir ekonomines slygas normaliam naiam darbui, taip pat skatinant u
ger darb.
2. Darbuotojams, paeidusiems darbo drausm, gali bti taikomos
drausminio poveikio priemons.
1. Darbo drausms utikrinimo pagrindus nustato darbo statymai
(DK 4 str. 1 d. 10 p.). Darbo drausms utikrinimo pagrindai - tai
pagrindiniai bdai, priemons ir slygos, su kuri pagalba monse,
staigose ir organizacijose utikrinamas ir palaikomas optimalus dar
bo drausms lygis. Darbo proceso organizavimas ir vadovavimas jam,
taip pat ekonomini slyg sudarymas yra darbdavio prerogatyva.
Darbdavys turi utikrinti normalias darbo slygas (r. DK 191 str.
komentar). Nors darbo drausms utikrinimas nra priskirtas prie
darbo santyki teisinio reglamentavimo princip (r. DK 2 str. 1 d.
komentar), taiau is veiksnys neabejotinai turi takos bendrajam
darbo, santyki teisiniam reguliavimui.
2. Darbo drausm teiss literatroje suprantama keliais aspektais:
1) kaip kolektyvinis darbo organizavimo principas;
2) kaip teiss akos - darbo teiss - principas;
3) kaip darbo teiss institutas, teiss norm, reglamentuojani
darbo drausm, visuma;
4) kaip teisinio darbo santykio turinio elementas (darbuotojo pa
klusimas nustatytai darbovietje darbo tvarkai);
5) kaip konkretaus darbuotojo elgesys (jo pareigingumas, laiky
masis nustatyt elgesio taisykli).
DK XVI skyriuje darbo drausm suvokiama daugiausia 3-5 aspektais.
Darbo drausm teiss teorijoje dar suprantama objektyviu ir subjektyviu poiriu. Objektyviu poiriu darbo drausm - visuma tei317
227-228 str.
ss norm, nustatani darboviei darbo tvark (reim), darbuotojo, darbdavio ir administracijos pareigas, darbuotoj skatinimo
priemones, drausmins atsakomybs pagrindus, drausmini nuobaud taikym ir reguliuojani kitus su darbo drausme susijusius santykius.
Subjektyviu poiriu darbo drausm suvokiama kaip konkretaus darbuotojo pareiga laikytis jam privalom normini teiss akt reikalavim bei vykdyti teistus darbdavio ir administracijos nurodymus, duodamus remiantis sudaryta darbo sutartimi.
3. Darbo drausm utikrinama tokiais bdais (metodais): 1)
tiki
njimo; 2) aukljimo; 3) skatinimo; 4) sankcij (drausminio poveikio
priemoni) taikymo.
Darbo rinkoje dabar esant tam tikr profesij, specialybi darbing asmen pertekliui, tikinjimo ir aukljimo metodai yra i dalies
netek savo aktualumo ir reikmingumo. Plaiau yra taikomi skatinimo ir drausminio poveikio priemoni taikymo metodai. Jie laikomi veiksmingiausiais. Darbo drausmei konkreioje monje, staigoje, organizacijoje gali turti takos gamybos, technologini proces,
darbo organizavimo lygis, esamos darbuotoj darbo ir buities slygos, darbo umokesio dydis bei jo mokjimas laiku, taip pat kiti
veiksniai.
4. Apie darbuotojams taikomas drausminio poveikio priemones r.
DK 237 str. komentar.
STRAIPSNIS
Darbuotoj pareigos
Darbuotojai turi dirbti dorai ir siningai, laikytis darbo drausms,
laiku ir tiksliai vykdyti teistus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologins drausms, darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, tausoti darbdavio turt.
1 1. Darbuotoj pareigos - viena i svarbiausi darbuotoj teisinio
statuso dali. Komentuojamame straipsnyje yra ivardytos pareigos,

kuri turi laikytis vykdydami darbo funkcijas apskritai visi darbuo
tojai. ios darbuotoj pareigos laikomos pagrindinmis. Darbuoto
jams vykdant pareigas monje, staigoje, organizacijoje yra utikri
nama darbo drausm.
2 2. DK, palyginti su senuoju DK, apibriant darbuotojo pareig
vykdyti darbdavio ir administracijos nurodymus, iskirtas toki nu
rodym teistumo elementas. Darbuotojui privalomi vykdyti tik
teisti nurodymai. Teistas elgesys - toks elgesys, kuris atitinka tei318
XVI SKYRIUS. Darbo drausm
228-229
str.
ss nuostatas ir yra teiss norm leidiamas 1. Vykdyti neteistus

nurodymus darbuotojas gali atsisakyti, taiau apie tai reikt informuoti darbdav, administracij.
Nevykdydamas neteist darbdavio nurodym, darbuotojas dar- 3
bo drausms nepaeidia. Teism praktika tvirtinta nuostata, kad
jeigu darbdavys duoda neteistus nurodymus ar nesupaindina darbuotojo su konkreiomis jo pareigomis, toki nurodym nevykdymas, tam tikro darbo neatlikimas, neinant, jog j reikia atlikti, negali bti drausmins atsakomybs pagrindas2.
3. Bendrosios darbuotoj pareigos utikrinti saugos ir sveikatos 4
reikalavim laikymsi yra ivardytos Darbuotoj saugos ir sveikatos
statymo 3 33 straipsnyje. DK 274 straipsnyje tvirtinta darbuotoj pa
reiga vykdyti mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss
akt reikalavimus ir kaip galima labiau rpintis kit darbuotoj sauga
ir sveikata (plaiau r. DK 274 str. komentar).
4. Pagrindines darbuotoj pareigas sukonkretina, detalizuoja kiti 5
norminiai teiss aktai. I j vis pirma pamintinos mons, staigos,
organizacijos darbo tvarkos taisykls (r. DK 230 str. komentar).
Dar labiau darbuotoj pareigas sukonkretina j pareigins instruk
cijos, pareiginiai nuostatai, pareigybi apraymai (r. DK 232 str.
komentar), kvalifikaciniai reikalavimai, darbuotoj saugos ir svei
katos instrukcijos (r. DK 264 str. komentar), saugaus darb atliki
mo taisykls bei kiti norminiai teiss aktai, nustatantys specialias
darbuotoj pareigas.
22 S) STRAIPSNIS
Darbdavio pareigos
Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotoj darb, laikytis darbo statym, darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojani bei kit teiss akt reikalavim, rpintis darbuotoj
poreikiais.
1. Komentuojamame straipsnyje ivardytos pareigos, kurias turi l

darbdavys ir jam atstovaujanti mons, staigos, organizacijos administracija: 1) tinkamai organizuoti darbuotoj darb (darbo proces);
1
Isamiau r.: S. Vanseviius. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000.

P. 230-236.
2
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. birelio 6 d. nutartis c. b. A. uprinskas
v. Vs Vilniaus kraujo centras" Nr. 3K-3-694/2001, kat. 2.3.2; 2.4.3.13; 8.2.1 /'/'Teis
m praktika. 2001, Nr. 16, p. 110.
3
inios. 2003, Nr. 70-3170.
319
229
str.

santykiai
2) laikytis darbo statym, darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojani bei kit normini teiss akt reikalavim; 3) rpintis darbuotoj poreikiais. Tai pagrindins darbdavio ir administracijos pareigos.
2. Darbdavio pareigos darbo santyki srityje yra tvirtintos ir kituose
DK straipsniuose: 1) pareiga suteikti darbuotojui darbo sutartyje nu
statyt darb, mokti jam sulygt darbo umokest ir utikrinti darbo
slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss
aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu, - DK 93 straipsnis;
2) pareiga atlyginti al, padaryt dl darbuotojo sualojimo, mirties,
darbuotojo ar kit asmen turtini interes paeidimo, - DK 249 straip
snis; 3) pareiga atsiskaityti su atleidiamu darbuotoju - DK 141 strai
psnis; 4) pareigos, susijusios su darbuotoj atstovais, - DK 23 straips
nis; 5) pareiga forminti darbo sutarties nutraukim ir atsiskaityti su
darbuotoju - DK 127 straipsnis; 6) pareiga informuoti darbuotojus ir
su jais konsultuotis visais darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais DK 269 straipsnis; 7) pareiga instruktuoti darbuotoj saugos ir svei
katos klausimais - DK 270 straipsnis; 8) pareiga iduoti paym apie
darbuotojo darb toje darbovietje - DK 208 straipsnis; 9) pareiga
teikti atsiskaitymo lapelius darbuotojams - DK 202 straipsnis; 10) pa
reiga nustatyti galimo kenksmingo poveikio pobd ir trukm nios,
neseniai pagimdiusios moters ar krtimi maitinanios moters saugai
ir sveikatai - DK 278 straipsnis; 11) pareiga pasirpinti tinkam sly
g per pertrauk pailsti ir pavalgyti darbuotojui sudarymu - DK 158
straipsnis; 12) pareiga perkelti darbuotoj dl sveikatos bkls kit dar
b - DK 237 straipsnis; 13) pareiga ratu praneti darbuotojams apie
naujas darbo apmokjimo slygas - DK 203 straipsnis; 14) pareiga su
mokti kompensacij u neteist atsisakym priimti darb - DK
96 straipsnis; 15) pareiga taikinimo komisijai sudaryti darbo slygas DK73 straipsnis; 16) pareiga utikrinti darbuotojams pirmj medici
nos pagalb - DK 272 straipsnis; 17) pareiga utikrinti darbuotoj sau
g ir sveikat - DK 260 straipsnis; 18) pareiga utikrinti saugaus dar
bo organizavim ir vykdym - DK 264 straipsnis; 19) pareiga utikrinti
normalias darbo slygas - DK 191 straipsnis;20) pareiga utikrinti to
lyg pamain keitimsi - DK 147 straipsnis; 21) pareiga ymti dar
bo laiko apskaitos iniaraiuose darbuotojo dirbt virvalandi ap
skait - DK 152 straipsnis ir kt. (plaiau r. i straipsni komentarus).
3. Darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai
nekenksmingas darbo slygas visais su darbu susijusiais aspektais
yra detaliai ivardytos Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 1
25 straipsnyje.
1
inios. 2003, Nr. 70-3170.
320
229-230 str.
4. Darbdavio ir administracijos pareigos yra konkretinamos ir ki- 4

tuose vairaus lygio norminiuose teiss aktuose: darbo tvarkos tai
syklse (r. DK 230 str. komentar); moni, staig, organizacij
steigimo sutartyse, nuostatuose ar statuose, tarnybos ar drausms
statutuose, socialini partneri susitarimuose (r. DK 39 str., 40 str.
komentar); kolektyvinse sutartyse, darbuotoj saugos ir sveikatos
instrukcijose (r. DK 264 str. komentar) ir kt.
5. mons, staigos, organizacijos administracij sudaro jos parei- 5
gnai, vykdantys operatyvj valdym (r. DK 24 str. komentar).
J pareigas, atliekant mons, staigos, organizacijos operatyvj val
dym, be io straipsnio komentaro 4 punkte ivardyt normini teiss
akt, taip pat apibria i pareign pareigybi apraymai, parei
gins instrukcijos, pareiginiai nuostatai. Konkreios administracijos
pareign pareigos gali bti nustatytos ir su jais kaip su darbuoto
jais sudaromose darbo sutartyse.
6. Normini teiss akt nustatytais atvejais darbdavys ir administ- 6
racija savo pareigas gali gyvendinti kartu su profesinmis sjungo
mis ar darbo taryba.
23 0 STRAIPSNIS
Darbo tvarkos taisykls
Darbo tvark darbovietje apibria darbo tvarkos taisykls. Jas tvirtina darbdavys, suderins su darbuotoj atstovais.
1. mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisykls - tai vie- i
tinis (lokalus) norminis teiss aktas, nustatantis j vidaus darbo tvar
k, reglamentuojantis darbuotoj kolektyvo nari ir mons, stai
gos, organizacijos tarpusavio santykius darbo procese. I esms darbo
tvarkos taisykls artimos DK reglamentuotoms vidaus darbo tvar
kos taisyklms, taiau turi ir principini skirtybi: kitokia i taisyk
li derinimo ir tvirtinimo tvarka, jos nepriritos" prie tipinio mo
delio, laisva taisykli sandara ir kt.
2. Darbo tvarkos taisykles tvirtina darbdavys. Prie tvirtindamas 2
darbdavys privalo jas suderinti su darbuotoj atstovais (DK 19 str.).
Suderinimas - pritarimas darbdavio parengtoms taisyklms, j ap- 3
robavimas. Nepavykus suderinti - darbo tvarkos taisykls negalioja.
Per darbo tvarkos taisykli derinimo procedr moni, staig,
organizacij profesins sjungos ar darbo tarybos turi galimyb tiesiogiai daryti tak priimant darbo tvarkos taisykles ir j norm turiniui. Kol statymo nustatyta tvarka nesuformuotos darbo tarybos, j
321
230 str.
funkcijas ioje srityje turt atlikti darbuotoj susirinkimas (konferencija).

3. Atsisakius DK naudoto vieningo tipini vidaus darbo tvarkos
taisykli modelio, dabar darbo tvarkos taisykls monse, staigose,
organizacijose daniausiai rengiamos pagal spaudoje pasirodiusius
vairius j metodinius pavyzdius, rekomendacijas.
4. darbo tvarkos taisykles rekomenduojama traukti tokius sky
rius: 1) bendrosios nuostatos (jose nurodoma taisykli taikymo tiks
las, j tvirtinimo ir taikymo tvarka); 2) mons, staigos, organizaci
jos struktra, valdymas ir veiklos organizavimas (ia vardijami
mons, staigos, organizacijos struktriniai padaliniai, veiklos orga
nizavimo pagrindai, vadovyb, jos kompetencij apibriantys nor
miniai teiss aktai ir kt); 3) primimo darb tvarka (nurodoma
primimo darb procedra, darbuotojams nustatyti kvalifikaciniai
reikalavimai, dokumentai, kuriuos turi pateikti priimamasis dirbti,
darbo sutari slygos, terminai, j sudarymo su atskir kategorij
darbuotojais ypatumai, ibandymas, norminiai teiss aktai, su ku
riais supaindinamas darbuotojas prie praddamas dirbti, ir kt.);
4) darbo sutarties nutraukimas (nurodomi darbo sutarties pasibai
gimo pagrindai, darbuotojo spjimo apie atleidim i darbo atvejai
ir terminai, ieitins imokos mokjimo atvejai ir dydiai, kt.); 5) dar
bo laikas (nurodoma darbo laiko trukm, mons, staigos ar orga
nizacijos darbo laiko reimas, budjimas, sumin darbo laiko ap
skaita, darbuotojai, kuriems nustatytas sutrumpintas ar ne visas darbo
laikas, virvalandi apskaita ir trukm, kt.); 6) poilsio laikas (apra
omos poilsio laiko rys, trukm, suteikimo tvarka ir kt.); 7) atos
togos ir j suteikimo tvarka (nurodoma kasmetini atostog truk
m, kasmetini pailgint ir papildom atostog suteikimo ypatumai,
ataukimo i atostog, atostog perklimo, kompensacij u nepa
naudotas atostogas imokjimo atvejai, atostog suteikimo eils su
darymo tvarka ir kt.); 8) darbo umokestis, garantijos ir kompensa
cijos (nurodomas darbo umokesio mokjimo periodikumas,
mokjimo tvarka, iskait i jo apribojimai, garantini ir kompensa
cini imok mokjimo tvarka ir dydiai, kt.); 9) kvalifikacijos kli
mas ir atestavimas (vardijami mons, staigos, organizacijos dar
buotoj kvalifikacijos klimo tikslai, programos ir kiti dokumentai,
kuriais remiantis organizuojamas kvalifikacijos klimas, darbuotoj
turimos kvalifikacijos vertinimas (atestavimas) ir kt.); 10) darbuo
toj skatinimas (nurodomos darbuotojams taikomos skatinimo prie
mons, j taikymo tvarka); 11) drausmin ir materialin atsakomy
b (vardijamos darbuotojams skiriamos drausmini nuobaud rys,
322
2 3 0 str.
j skyrimo tvarka, materialins atsakomybs atsiradimo pagrindas,

slygos, taikymo atvejai, ribos, visikos materialins atsakomybs sutarties sudarymo atvejai ir kt.); 12) darbuotoj sauga ir sveikata (nurodoma, kuo vadovaujantis organizuojamas monje, staigoje, organizacijoje saugus darbas, kas atsakingas u darb, kokie vietiniai
(lokals) norminiai aktai reglamentuoja darbuotoj saug ir sveikat, kokios bendrosios darbuotoj pareigos utikrinant darbuotoj
saug ir sveikat, kt.); 13) darbo gin nagrinjimas (apraoma mons, staigos, organizacijos darbo gin komisijos sudarymo tvarka,
kompetencija, sprendim primimo tvarka ir kt.); 14) mons ratvedyba, dokument rengimas (nurodoma monje, staigoje, organizacijoje gaunam rat, kit dokument registravimo, j paskyrimo vykdyti tvarka, dokument rengimo ir forminimo taisykls, kt.);
15) darbo etika, darbuotoj elgesio reikalavimai (nurodoma, kokie
monje, staigoje, organizacijoje darbuotojams keliami moraliniai,
etiniai reikalavimai, kaip darbuotojas turi elgtis darbo vietoje, ben
draudamas su vadovais, bendradarbiais bei kitais asmenimis, ir pan.);
16) baigiamosios nuostatos (vardijama i taisykli sigaliojimo da
ta, j keitimo tvarka, subjektai, kurie privalo j laikytis, ir kt.).
Pasirenkant konkreios mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisykli struktr, atsivelgiama jos specifik, darbo santyki
reglamentavimo ypatumus ir kt. Dl to darbo tvarkos taisyklse gali
bti rayti ir kitokie skyriai, kurie yra aktuals. Pavyzdiui, mons
komercins ir technologins paslaptys, Darboviets etiketo reikalavimai, Darbo tvarkos reikalavimai ir panaiai.
5. Kai kuri nuostat raymas darbo tvarkos taisykles yra numa- 6
tytas DK, statymuose, Vyriausybs nutarimuose ir kituose norminiuose teiss aktuose. Toki nuorod galima rasti DK 147 straipsnio
1 dalyje (darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per par,
savait ar apskaitin laikotarp, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradia ir pabaiga); DK 149 straipsnio 2 dalyje (darbo dienos
sutrumpinimo ar poilsio dienos (dien) suteikimo tvarka, kai suminiu
darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu virijamas nustatytas darbo
valand skaiius); DK 150 straipsnio 5 dalyje (sraas administracijos
pareign, kuri darbas, virijantis nustatyt darbo trukm, nelaikomas virvalandiniu); DK 158 straipsnio 6 dalyje (darbuotojams
suteikiamos pertraukos pailsti ir pavalgyti pradia, pabaiga ir kitos
slygos); DK 159 straipsnio 5 dalyje (darbuotojams suteikiam papildom ir speciali pertrauk skaiius, trukm ir poilsio vieta); DK
168 straipsnio 2 dalyje (didesns trukms ir kit ri negu iame
straipsnyje kasmetini papildom atostog nustatymas); Darbuo323
230-231 str.
toj saugos ir sveikatos statymo 33 straipsnio 2 dalyje1 (bendrosios

darbuotoj pareigos utikrinant darbuotoj saug ir sveikat); Vyriausybs 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 Dl Papildom ir
speciali pertrauk, skaitom darbo laik, nustatymo tvarkos
patvirtinimo"2 patvirtintos Papildom ir speciali pertrauk, skaitom darbo laik, nustatymo tvarkos 3,6,9,11 ir 20 punktuose (papildom ir speciali pertrauk kai kuri kategorij darbuotojams nustatymas, laiko suteikimas darbuotojams, kad jie galt tenkinti
asmenins higienos ir fiziologinius poreikius); Vyriausybs 2003 m.
balandio 24 d. nutarimu Nr. 503 Dl Darbo sutari registravimo
taisykli, Darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumento idavimo,
neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvarkos patvirtinimo"3 patvirtintos Darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumento idavimo, neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institucijoms
tvarkos 2 punkte (darbuotoj, priimt dirbti pagal neterminuot darbo sutart, darbo paymjimo galiojimo laikas) ir kt.
6. Sudarydamas darbo sutart, darbdavys arba jo galiotas asmuo
privalo supaindinti priimam dirbti asmen su darbovietje galiojaniomis darbo tvarkos taisyklmis (DK 99 str. 4 d.). Toks supaindinimas paprastai forminamas darbuotojui pasiraant tam skirtame urnale.
23 X STRAIPSNIS
Specials teiss aktai, reglamentuojantys darbo drausm
Kai kuriose alies kio akose ir srityse atskir darbuotoj kategorij darbo drausm reglamentuoja statymai, drausms statutai ir nuostatai ar kiti specials teiss aktai.
1. Specialiais norminiais teiss aktais darbo drausm reglamentuojama tose valstybs kio akose ir veiklos (darbo) srityse, kuriose
tikslinga nustatyti grietesn darbuotoj drausmin atsakomyb. Jos
btinum lemia atliekam funkcij visuomeninis reikmingumas, galimyb darbo drausms paeidimais sukelti sunki padarini ne tik
darbdaviui, bet ir tretiesiems asmenims ar j grupms, o tam tikrais
atvejais net visuomenei, aplinkai, gamtai.
Toki kategorij darbuotojams taikoma ne bendroji drausmin atsakomyb, numatyta mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos
1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

inios. 2003, Nr. 14-559.
3
inios. 2003, Nr. 40-1822.
2
324
231 str.
taisyklmis ir DK XVI skyriaus normomis, o kita drausmins atsakomybs ris - specialioji drausmin atsakomyb. iai drausmins
atsakomybs riai bdinga didesn drausmini nuobaud ir kit
poveikio priemoni vairov, grietesnis j pobdis, specifin nuobaud skyrimo tvarka ir kt.
2. Valstybs tarnybos statymo 1 5 straipsnyje nustaius principin 3
nuostat, kad valstybs tarnautojams darbo statym nuostatos tai
komos tik tiek, kiek j statuso nereglamentupja Valstybs tarnybos
j
statymas, dabar specialiosios drausmins atsakomybs taikymo sri|
tis darbo teisje yra susiaurjusi. Ji taikoma tik pagal darbo sutartis
j
dirbantiems asmenims. Valstybs tarnautoj korpusui priskirt asmen tarnybins atsakomybs santykiai nra darbo teiss objektas.
Darbo teiss moksle vyrauja nuomon, kad iuos santykius reglamentuoja ne darbo teiss, o teiss akos, reguliuojanios valstybs
tarnautoj tarnybos santykius (administracins teiss), normos2.
3. Nuo darbo teiss reguliavimo atribojus prokuratros, vidaus reika
l, muitins ir kit institucij statutini ir karjeros valstybs tarnautoj
tarnybins atsakomybs santykius, normini teiss akt, nustatani
specialij drausmin atsakomyb darbo santyki srityje, liko nedaug.
I j reikmingesniu reikt laikyti Lietuvos geleinkeli transporto 4
darbuotoj drausms statut, patvirtint Vyriausybs 1995 m. sausio
24 d. nutarimu Nr. 118 Dl Lietuvos geleinkeli transporto darbuo
toj drausms statuto patvirtinimo"3. iame statute yra nustatyti gele
inkeli transporto darbuotoj drausmins atsakomybs ypatumai:
1) ji galima u ne darbo metu padarytus nusiengimus; 2) nusiengu
siam darbuotojui gali bti skiriamos DK nenumatytos drausmins nuo
baudos (plaiau r. DK 237 str. komentar) ir kt. Prie toki normini 5
teiss akt su tam tikromis ilygomis galima priskirti ir Tarnybos Lietu
vos Respublikos jr laivuose statut, patvirtint Susisiekimo ministe
rijos 1996 m. lapkriio 28 d. sakymu Nr. 364 Dl Tarnybos Lietuvos
Respublikos jr laivuose statuto patvirtinimo"4 bei Tarnybos Lietu
vos Respublikos vidaus vanden laivuose statut, patvirtint Susisie
kimo ministerijos 1998 m. sausio 15 d. sakymu Nr. 12 Dl Tarnybos
Lietuvos Respublikos vidaus vanden laivuose statuto patvirtinimo"5.
1
inios. 1999, Nr. 66-2130; 2002 Nr. 45-1708.

Isamiau r.: V. Tiakijus. Teiskros tendencijos: darbo teis ir valstybs
tarnyba // Naujo Lietuvos Respublikos darbo kodekso apvalga. Vilnius: Lietu
vos teisj mokymo centras. 2003. P. 23-25.
3
inios. 1995, Nr. 10-225.
4
inios. 1996, Nr. 121-2858.
5
inios. 1998, Nr. 12-283.
2
325
231-232 str.
Juose numatyti laivo gulos nario atleidimo i darbo ypatumai, pavyzdiui, u iurkt drausms paeidim, dl ko gali kilti grsm
laivybos saugumui, moni sveikatai ir gyvybei; u vengim periodinio kvalifikacijos patikrinimo, dl ko netenka galios jo profesiniai
diplomai, jrinio laipsnio liudijimai, paymjimai.
2.52 STRAIPSNIS
Pareigybs apraymai ir nuostatai
Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisykli, drausms statut ir nuostat, darbuotoj pareigas taip pat gali nustatyti pareigybs apraymai ir nuostatai.
1. Darbuotoj bendrsias pareigas monse, staigose, organizaci
jose nustato darbo tvarkos taisykls (r. 230 str. komentar). Parei
gybi apraymuose, pareiginiuose nuostatuose ar pareiginse instruk
cijose yra detalizuojamos, konkretinamos ias pareigas einani ar
darbus dirbani darbuotoj darbo pareigos. iuose norminiuose
teiss aktuose tvirtintos darbuotoj pareigos teiss literatroje va
dinamos specialiosiomis darbo pareigomis. Pareigybi apraymuo
se, pareiginiuose nuostatuose, kaip darbuotojo pareigyb apibdi
naniuose dokumentuose, be darbo pareig yra ir kit norm,
kuriomis siekiama apibrti darbuotoj teises, nustatyti j atsako
myb, isilavinimo, amiaus ir kitus kvalifikacinius reikalavimus.
2. Darbuotoj pareigos saugoti savo ir kit darbuotoj sveikat bei
gyvyb nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijose (dir
bantiesiems su darbo priemonmis) arba pareigybi apraymuose (ki
tiems darbuotojams). ias instrukcijas tvirtina darbdavys (Darbuoto
j saugos ir sveikatos statymo 125 str. 1 d. 5 p.; 33 str. 2 d.). Darbuotoj
saugos ir sveikatos instrukcij rengim ir j turinio reikalavimus reg
lamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo ins
pektoriaus 2002 m. gruodio 5 d. sakymu Nr. 282 patvirtinta i in
strukcij rengimo ir instruktavimo tvarka2 (plaiau r. DK 264 str.
komentar). Bendrosios darbuotoj pareigos utikrinti darbuotoj
saug ir sveikat nustatomos darbo tvarkos taisyklse.
3. Norminiai darbo teiss aktai nenustato privalom pareigybi
apraym ir pareigini nuostat formos ir turinio reikalavim. Pa1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m.
gruodio 5 d. sakymas Nr. 282 Dl Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij
rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo" // inios. 2002, Nr. 117-5293.
2
326
232-233
str.
prastai j struktra susideda i toki skirsni: 1) bendrosios nuostatos; 2) kvalifikaciniai reikalavimai; 3) darbuotojo pareigos; 4) darbuotojo teiss; 5) darbuotojo atsakomyb.
Rengiant pareigybi apraymus ar pareiginius nuostatus galima 4
laikytis valstybs tarnautojo pareigybs apraymo pavyzdio, patvirtinto
Vyriausybs 2002 m. gegus 20 d. nutarimu Nr. 685 Dl valstybs
tarnautoj pareigybi apraymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo"1.
Pareigybi apraym ir pareigini nuostat rengim darbovietse
gali palengvinti vairi leidj ileisti specials pareigini nuostat
katalogai pagal atskiras profesijas ir darb kategorijas.
STRAIPSNIS Darbdavio
taikomi paskatinimai
U ger darbo pareig vykdym, na darb, geros kokybs produkcij, ilgalaik ir nepriekaiting darb, taip pat u kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikti padk, apdovanoti
dovana, premijuoti, suteikti papildom atostog, pirmumo teise pasisti
tobulintis ir kt.).
1. Komentuojamame straipsnyje pateiktas pavyzdinis darbuoto- i
j skatinimo bd (form) sraas. moni, staig, organizacij
darbo tvarkos taisyklse, kolektyvinse sutartyse, kituose vietiniuose
(lokaliuose) norminiuose teiss aktuose, taip pat specialiuose nor
miniuose teiss aktuose, reglamentuojaniuose darbo drausm, gali
bti numatyta ir kitoki paskatinim, kurias skiria darbdavys. iuose
norminiuose teiss aktuose reglamentuota ir paskatinim skyrimo
tvarka.
2. U gerus darbo rezultatus darbdavys gali suteikti darbuotojui 2
papildom atostog. Kadangi DK168 straipsnio 1 dalis ir Vyriausy
bs 2003 m. balandio 22 d. nutarimu Nr. 497 patvirtinta Kasmeti
ni papildom atostog trukm, suteikimo slygos ir tvarka2 nenu
stato papildom atostog u ger darbo pareig vykdym, tai tokios
atostogos gali bti suteikiamos remiantis darbo ar kolektyvine su
tartimi arba mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisykl
mis (DK 168 str. 2 d.).
1
inios. 2002, Nr. 51-1953.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. balandio 22 d. nutarimas Nr. 497
Dl Kasmetini papildom atostog trukms, suteikimo slyg ir tvarkos pa
tvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 39-1787.
2
327
233
str.

santykiai
3 3. Premij, kuri darbdavys skiria darbuotojui kaip paskatinim,
reikia skirti nuo premij, kurios pagal savo pobd priskiriamos

prie darbo umokesio (DK 186 str. 2 d.) ir yra jo sudedamoji da
lis. Premijuoti u idirbio, laiko, aptarnavimo norm ar kit rodik
li vykdym gali bti numatyta kolektyvinse sutartyse ir darbo
sutartyse. Tokiu atveju darbuotojas, vykds nustatytas darbo nor
mas, gyja subjektyvi teis reikalauti premijos, o darbdavys priva
lo numatyt premij imokti. Tuo tarpu premijos, kaip skatinimo
formos, atvilgiu darbuotojas tokios teiss neturi. Ji skiriama darb
davio nuoira.
4 4. Darbuotojams paskatinimus skiria darbdavys. Tai jis formi
na teiss taikymo aktu (sakymu, potvarkiu, sprendimu ir pan.).
Taikydamas paskatas darbdavys paprastai atsivelgia darbuoto
j atstov (DK 19 str.) nuomon. Tuo paiu metu gali bti taikoma
keletas skatinimo (tiek materialinio, tiek moralinio) bd. Darbuo
tojams paskatinimai turt bti skiriami ir skelbiami ikilmingoje
aplinkoje.
5 5. U ger darbo pareig vykdym ir kitus darbo rezultatus, esant
statym nustatytoms slygoms, darbdavys gali silyti apdovanoti dar
buotojus valstybs apdovanojimais, ginklais, suteikti geriausi met
tos specialybs darbuotojo vard ir kt. Silym suteikti valstybs ap
dovanojim darbdavys pateikia Valstybs apdovanojim statymo1
11 straipsnio 1 dalyje ivardytoms valstybs institucijoms ir pareig
nams. Silym darbuotojus apdovanoti ginklais darbdavys pateikia
Apdovanojimo ginklais taisykli, patvirtint Vyriausybs 2003 m. ba
landio 8 d. nutarimu Nr. 4312, nustatyta tvarka. Geriausio met dar
buotojo vardai paprastai suteikiami ministerij, inyb normini tei
ss akt nustatyta tvarka. Pavyzdiui, geriausio met bibliotekininko
vardas ir premija skiriama vadovaujantis Geriausio met biblioteki
ninko vardo suteikimo ir premij skyrimo nuostatais, patvirtintais
kultros ministro 2003 m. kovo 24 d. sakymu Nr. V-1133.
6 6. Kai kuriais atvejais paskatinimus darbuotojams skiria ne darb
davys, o centrini inyb, kit institucij vadovai (pvz., pasiymju
si sportinink treneriams, gydytojams, masauotojams, mokslini
1
inios. 2002, Nr. 68-2762.

Dl Apdovanojimo ginklais taisykli patvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 35-1486.
3
Kultros ministro 2003 m. kovo 24 d. sakymas Nr. V-113 Dl geriausio
met bibliotekininko vardo suteikimo ir premij skyrimo nuostat patvirtini
mo" // inios. 2003, Nr. 33-1395.
2
328
Ht
233-234
str.
grupi nariams piniginius prizus skiria Kno kultros ir sporto departamentas prie Vyriausybs1, geriausiems met bibliotekininkams
vardus suteikia ir premijas skiria kultros ministras2.
7. Esant galiojaniai drausminei nuobaudai (r. DK 243 str. ko- 7
mentar) darbuotojai paprastai neskatinami, nors DK normos to ir
nedraudia.
234 STRAIPSNIS
Darbo drausms paeidimas
Darbo drausms paeidimas yra darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j vykdymas dl darbuotojo kalts.
1. DK, kitaip nei galiojusiame DK, aikiai apibriama, kas yra l
darbo drausms paeidimas. Tai darbo pareig nevykdymas arba ne
tinkamas j vykdymas dl darbuotojo kalts. Darbo drausms pa
eidimas yra viena i teiss paeidim ri, todl jam yra bdingi
tokie pat sudedamieji elementai: 1) subjektas; 2) objektas; 3) objek
tyvioji pus; 4) subjektyvioji pus. Tik vienu metu esant visiems iems
elementams galima konstatuoti, kad yra darbo drausms paeidi
mas, sukeliantis drausmin atsakomyb.
2. Darbo drausms paeidimo subjektas yra nusiengs darbuoto- 2
jas3. Jis turi turti darbin teisnum ir veiksnum (r. DK 13 str. ko
mentar).
3. Darbo drausms paeidimo objektas yra monje, staigoje, or- 3
ganizacijoje nustatyta darbo tvarka (r. DK 230 str. komentar). Pa
eisdamas i tvark, darbuotojas paeidia ir normini teiss akt
nustatytus reikalavimus. Jo elgesys tampa neteistu.
4. Darbo drausms paeidimo objektyvs poymiai - darbuotojo 4
neteistas elgesys (neteista veika) (plaiau apie neteist veik ir
aplinkybes, paalinanias neteistum r. DK 246 str. komentar).
Jis pasireikia darbo pareig, nustatyt normini teiss akt, nevyk
dymu arba netinkamu j vykdymu. DK ir kituose statymuose pa1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. rugpjio 16 d. nutarimas

Nr. 927 Dl pasiymjusi sportinink ir j treneri materialinio skatinimo"
// inios. 2000, Nr. 69-2060.
2
inios. 2003, Nr. 33-1395.
3
Teiss literatroje reikiama nuomon, kad drausmins atsakomybs teisi
nio santykio subjektai yra prasiengs darbuotojas ir paeidjo darboviet (darb
davys), kuri atsako u paskirtos nuobaudos padarinius. r.: A. Dambrauskas,
V. Nekraas, I. Nekroius. Darbo teis. Vilnius: Mintis, 1990. P. 217.
329
234 str.
prastai nenurodomos konkreios neteistos veikos, kuri padarymas laikomas darbo drausms paeidimu. Darbuotoj darbo pareigos (funkcijos) yra vardytos j pareigybi apraymuose, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklse, statutuose ir kt. (r. DK
230-232 str. komentar). Taiau tam tikrais atvejais statym leidjas, galbt siekdamas pabrti savo negatyv poir, konkreius darbo drausms paeidimus nurodo ir statymuose. Antai DK235 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kokios veikos yra iurkts darbo pareig
paeidimai. DK 264 straipsnio 4 dalyje atskirai kaip darbo drausms
paeidimas yra iskirtas darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt, darb organizavimo ir vykdymo taisykli, instrukcij reikalavim nesilaikymas, o Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 1
35 straipsnio 3 dalyje - darbuotojo nepagrstas atsisakymas dirbti.
Ne darbo pareig nevykdymas (pvz., paskirt aliment nemokjimas, atsisakymas anksiau laiko grti i kasmetini atostog darb
ir pan.) nra darbo drausms paeidimas. Nelaikomas prieingu teisei ir neteist darbdavio sakym ir nurodym nevykdymas (plaiau r. DK 228 str. komentar).
5. Darbo drausms paeidimo subjektyvs poymiai - tai paeidusio darbo drausm darbuotojo kalt (plaiau apie kalt, jos formas
r. DK 246 str. komentar). Kalt gali pasireikti tyia ar neatsargu
mu. Daniau darbo drausms paeidimai padaromi dl darbuotoj
neatsargumo, taiau pasitaiko ir tyios atvej (pravaikta be svarbi
prieasi, seksualinis priekabiavimas ir pan.). Darbuotojo kalt nra
preziumuojama, buvus jo kalt veik turi rodyti darbdavys.
Neinodamas, koks jam pavestas darbas ir kokios taisykls nustato darbo atlikimo slygas, darbuotojas dl ne nuo jo priklausani
prieasi negali paklusti darbo drausmei, o nevykdydamas neteist darbdavio nurodym darbo drausms nepaeidia. Darbdavio
veiksmai, prietaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti darb, utikrinti darbo drausm, nepaeisti statym ir darbo sutarties,
sukl darbo drausms paeidim, eliminuoja drausmins atsakomybs taikymo darbuotojui galimyb2.
6. Darbo drausms paeidimo objektyvs ir subjektyvs poymiai
darbo teisje dar vadinami darbuotoj drausmins atsakomybs s
lygomis. Teism praktika vadovaujasi nuostata, kad darbo drausms
1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. birelio 6 d. nutartis c. b. A. uprinskas
v. V Vilniaus kraujo centras" Nr. 3K-3-694/2001, kat. 2.3.2; 2.4.3.13; 8.2.1 //Teis
2
m praktika. 2001, Nr. 16, p. 110.

330
234-235
str.
paeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausmins atsakomybs slygos: 1) konkretaus darbuotojo neteisti veiksmai arba neveikimas; 2) alingi padariniai; 3) prieastinis darbuotojo neteist
veiksm arba neveikimo ir aling padarini ryys; 4) darbuotojo
kalt. Nesant bent vienos mintos slygos, taikyti drausmins atsakomybs negalima. Darbuotojui teisme ginijant jam paskirt drausmin nuobaud, pareiga rodyti buvus drausmins atsakomybs slygas tenka darbdaviui1.
235 STRAIPSNIS
iurktus darbo pareig paeidimas
1. iurktus darbo pareig paeidimas yra darbo drausms paeidi
mas, kuriuo iurkiai paeidiamos tiesiogiai darbuotojo darb regla
mentuojani statym ir kit normini teiss akt nuostatos arba ki
taip iurkiai nusiengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
2. iurkiu darbo pareig paeidimu gali bti laikoma:
1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiks
mai, tiesiogiai paeidiantys moni konstitucines teises;
2) valstybs, tarnybos, komercini ar technologini paslapi atsklei
dimas arba j praneimas konkuruojaniai monei;
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal statym, kit normini teiss ak
t, darbo tvarkos taisykli, kolektyvini ar darbo sutari nuostatas
nesuderinama su darbo funkcijomis;
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteist pajam sau ar
kitiems asmenims arba dl kitoki asmenini paskat, taip pat savava
liavimas ar biurokratizmas;
5) moter ir vyr lygi teisi paeidimas arba seksualinis priekabia
vimas prie bendradarbi, pavaldini ar interesant;
6) atsisakymas teikti informacij, kai statymai, kiti norminiai teiss
aktai ar darbo tvarkos taisykls pareigoja j teikti, arba iais atvejais
inomai neteisingos informacijos teikimas;
7) veikos, turinios vagysts, sukiavimo, turto pasisavinimo arba i
vaistymo, neteisto atlyginimo pamimo poymi, nors u ias veikas
darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudiamojon ar administracinn
atsakomybn;
8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigs
nuo narkotini ar toksini mediag, iskyrus atvejus, kai apsvaigim
sukl monje vykstantys gamybos procesai;
1
LAT CBS teisj kolegijos 2002 m. lapkriio 20 d. nutartis c. b. V. Balnien v.

UAB Lietuvos spauda" Kauno agentra, Nr. 3K-3-1388/2002, kat. 2.4.3.6; 8.2.1.
331
235
str.

santykiai
9) neatvykimas darb be svarbi prieasi vis darbo dien (pamain);

10) atsisakymas tikrintis sveikat, kai tokie patikrinimai darbuotojui
yra privalomi;
11) kiti nusiengimai, kuriais iurkiai paeidiama darbo tvarka.
1. Remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu darbdaviui su
teikta teis nutraukti darbo sutart su darbuotoju, kai jis vien kart
iurkiai paeidia darbo pareigas. iurktaus darbo pareigpaeidimo samprata pateikiama komentuojamo straipsnio 1 dalyje. iurk
tus darbo pareig paeidimas yra darbo drausms paeidimas, kuriuo
iurkiai paeidiamos tiesiogiai darbuotojo darb reglamentuojan
i statym ir kit normini teiss akt nuostatos arba kitaip iurk
iai nusiengiama darbo pareigoms (r. DK 228 str. komentar) ar
nustatytai darbo tvarkai (r. DK 230 str. komentar). Panaiai yra
suformuluotas ir iurktaus tarnybinio nusiengimo apibrimas Vals
tybs tarnybos statymo 29 straipsnio 5 dalyje1.
2. Darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva u vienkartin
iurkt darbo pareig paeidim numat ir Darbo sutarties staty
mo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktas. Komentuojamas straipsnis, pa
lyginti su Darbo sutarties statymo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktu,
gerokai iplt rat subjekt, kuriems gali bti taikomas atleidimas
i darbo u vienkartin iurkt darbo pareig paeidim. Dabar is
atleidimo pagrindas gali bti taikomas ne vien vadovaujantiems dar
buotojams (turintiems galiojimus duoti privalomus vykdyti potvar
kius), o visiems darbuotojams.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje ivardyta deimt iurktaus
darbo pareig paeidimo atvej (sudi), taiau is sraas nra
baigtinis. Galimi ir kitokie nusiengimai, kuriais iurkiai paeidia
ma darbo tvarka.
4. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkt iurkiu dar
bo pareig paeidimu laikoma neleistinas elgesys su lankytojais ar
interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys moni kon
stitucines teises.
Konstitucijoje valstyb pareigojama gerbti mogaus teises, utikrinti j gynim nuo neteisto ksinimosi ar ribojimo. Konstitucijos
5 straipsnyje tvirtinta pagrindin nuostata - valdios staigos tarnauja monms. Valstybs institucijos, j tarnautojai turi saugoti ir
ginti mogaus teises, o ypa svarbu, kad, vykdydami patiktas funk1
inios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.
332
2 3 5 str.
cijas, jie patys nepaeist mogaus konstitucini teisi ir laisvi. Pagrindins mogaus konstitucins teiss tvirtintos Konstitucijos
II skirsnyje mogus ir valstyb". mogaus teiss yra prigimtins.
J negalima varyti ir teikti mogui privilegij dl jo lyties, rass,
tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar
pair.
Kaip elgtis su lankytojais ir interesantais vieojo administravimo
ir kitose valstybs institucijose ir staigose, nustatyta Vieojo administravimo statymu 1, Vyriausybs 2002 m. rugsjo 25 d. nutarimu
Nr. 1491 Dl piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdins tvarkos patvirtinimo"2. iuo
nutarimu patvirtinta tvarka rekomenduota vadovautis Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitingoms valstybs
institucijoms, savivaldybi institucijoms ir staigoms, kitiems vieiesiems juridiniams asmenims, aptarnaujant pilieius ir kitus asmenis,
nagrinjant j praymus ir skundus.
Asmen aptarnavimas - veikla, apimanti asmen aptarnavim 4
jiems atvykus institucij, telefonu, praym ir skund, gaut tiesiai i
asmen ar atsist patu, nagrinjim, priimt sprendim forminim ir
perdavim asmenims.
iame punkte nurodyt nusiengim subjektai galt bti paslaug teikimo gyventojams, aptarnavimo srities darbuotojai, taip pat
tie darbuotojai, kurie pagal vykdom darbo funkcij pobd bendrauja su lankytojais ir interesantais.
5. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte iurkiu darbo 5
pareig paeidimu laikomas valstybs tarnybos, komercini ar technologini paslapi atskleidimas ar j praneimas konkuruojaniai
monei.
Valstybs ar tarnybos paslapt sudaranios informacijos slaptinim, saugojim, naudojim, islaptinim, apsaugos koordinavim bei
kontrol reglamentuoja Valstybs ir tarnybos paslapi statymas3.
Pagal statym valstybs paslaptis - politiniai, ekonominiai, kari- 6
niai, teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri praradimas
arba neteistas atskleidimas gali paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, gynybin ar ekonomin gali, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavoj
mogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinms teisms. Valstybs
1
2
3
inios. 1999, Nr. 60-1945.

inios. 2002, Nr. 95-4105.
inios. 1999, Nr. 105-3019.
333
235 str.
paslapi kategorij sra nustato is statymas. Tarnybos paslaptimi laikomi politiniai, ekonominiai, kariniai, teistvarkos, mokslo
ir technikos duomenys, kuri platinimas ribojamas dl valstybs ir
jos institucij interes, taip pat siekiant apsaugoti mogaus konstitucines teises. Tarnybos paslapi kategorij sra nustato mintas statymas.
Komercins paslapties svoka apibriama Konkurencijos statymo1 3 straipsnio 19 dalyje. Tai kio subjektui priklausanti ir vieai
neatskleista technin, technologin, komercin ar organizacin informacija, dl kurios slaptumo isaugojimo kio subjektas imasi tam
tikr priemoni, iskyrus informacij, kuri pagal statymus negali
bti laikoma komercine paslaptimi. Kokia informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, taip pat kokia informacija pripastama profesine paslaptimi, nustato CK 1.116 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte paminta technologins paslapties
samprata savo turiniu labai artima komercins (gamybins) paslapties apibrimams.
Drausmins atsakomybs u komentuojamo straipsnio 2 dalies
2 punkte pamintus nusiengimus subjektai yra asmenys, nurodyti
Valstybs ir tarnybos paslapi statyme 2, akcini bendrovi stebtoj taryb nariai3, Nacionalins vartotoj teisi apsaugos tarnybos
bei jos galiot valstybs staig darbuotojai4 ir kt.
Teismai vadovaujasi nuostata, kad DK 235 straipsnio 2 dalies
2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai darbuotojas paslaptis atskleidia dl nerpestingumo5.
6. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte prie iurki darbo pareig paeidim priskiriamas dalyvavimas veikloje, kuri pagal statym, kit normini teiss akt, darbo tvarkos taisykli, kolektyvini ar darbo sutari nuostatas nesuderinama su darbo
funkcijomis.
Atskir kategorij darbuotojams normini teiss akt yra nustatyti vairs apribojimai usiimti tam tikra veikla. Pavyzdiui, DK
114 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojas gali eiti antraeiles
1
inios. 1999, Nr. 30-856.

Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 9 straipsnis // inios. 1999,
Nr. 105-3019.
3
Akcini bendrovi statymo 33 straipsnis // inios. 2000, Nr. 64-1914.
4
Reklamos statymo 18 straipsnis // inios. 2000, Nr. 64-1937.
5
LAT Senato 1996 m. birelio 21 d. nutarimas Nr. 42 Dl Darbo sutarties
statymo taikymo civilinse bylose apibendrinimo rezultat" // Teism praktika.
1996, Nr. 3-4, p. 41.
2
334
235 str.
pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietje, jeigu to
nedraudia statymai ar kiti norminiai teiss aktai. Panai nuostata
yra ir dl papildomo darbo ar papildom pareig toje paioje
darbovietje (DK 114 str. 1 d.).
Akcini bendrovi statymo 123 straipsnyje nustatyta, kad stebtoj
tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas, negavs j irinkusio
valdymo organo leidimo, negali bti kitos panaia kine veikla besiverianios mons arba mons, tsianios bendrovs gamybos ar paslaug proces ir produkcijos realizavim, stebtoj tarybos ar valdybos (ar jas atitinkani organ) nariu ar administracijos vadovu.
Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 15 straipsnio 3 dal muitins staig vadovams, j pavaduotojams draudiama
bti j vadovaujam staig profesini sjung nariais2. Panai apribojim yra ir daugiau.
Taikant nagrinjam nuostat, gali kilti neaikum, ar statym
leidjas draudia dalyvauti kitoje veikloje apskritai ar tik darbo metu. Manytume, toks draudimas yra visuotinis, jis apima veikl ne tik
darbo metu.
7. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 4 punkt iurkiu dar- 10
bo pareig paeidimu yra pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti
neteist pajam sau ar kitiems asmenims arba dl kitoki asmenini
paskat, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas.
Tai i esms nauja darbo pareig paeidimo sudtis, iek tiek primenanti Darbo sutarties statymo 29 straipsnio 2 dalyje buvus darbo sutarties nutraukimo pagrind - atleidim i darbo dl pasitikjimo praradimo. DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotei yra
artima ir Valstybs tarnybos statyme pateikta piktnaudiavimo tarnyba svoka3. io statymo 2 straipsnio 13 dalyje piktnaudiavimas
tarnyba priskirtas prie iurki paeidim ir apibriamas kaip veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybin padtis naudojama ne
tarnybos interesais arba ne pagal statymus ar kitus norminius teiss
aktus, arba savanaudikais tikslais (neteistai pasisavinamas ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir 1.1.) ar dl kitoki asmenini paskat (kerto, pavydo, karjerizmo, neteist paslaug teikimo ir 1.1.), taip pat veiksmai, kuriais virijami suteikti galiojimai
ar savavaliaujama.
1
inios. 2000, Nr. 64-1914.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto pakeitimo statymas // i
nios. 2003, Nr. 64-2881.
3
inios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.
2
335
235 str.
11 DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto teisinimu siekiama ir korupci

jos prevencijos tiksl, nes nusikalstamos veikos vieame sektoriuje sie
kiant asmenins naudos (piktnaudiavimas tarnyba, sukiavimas, turto
pasisavinimas ar ivaistymas, piktnaudiavimas pasitikjimu komer
cinje, kinje ar finansinje veikloje, viej pirkim tvarkos paei
dimas, pinig plovimas ir kt.) pagal Korupcijos prevencijos statym1
yra priskiriamos prie korupcini nusikaltim. Tai atitinka ir Seimo
patvirtintos Nacionalins kovos su korupcija programos tikslus2.
Asmenys, dirbantys valstybs tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis gauti asmenins naudos, nesinaudoti ir neleisti naudotis
jokia valstybs nuosavybe, taip pat valstybei nuomojama nuosavybe,
kitokiai nei tarnybos veiklai, vengti interes konflikto (Viej ir
privaij interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 3 3 str.).
12 Biurokratizmo svoka apibriama Seimo kontrolieri statymo4
2 straipsnyje. Tai tokia pareigno veika, kai vietoj reikal sprendi
mo i esms sistemingai laikomasi nereikaling ar igalvot forma
lum, nepagrstai atsisakoma sprsti inyboms pavaldius dalykus,
vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blo
gai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmen apie jo
teises, smoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patari
mas ir 1.1.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareign darbas,
kai nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ar kiti teiss aktai.
Taikant DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkt nebtina, kad nurodytos veikos bt patvirtintos teismo ar tardymo organ, taiau btina, kad darbdavys turt darbuotojo kalts rodym. Atleisti u
nusiengim nebtina veik sistema, jis galimas ir u vienkartin fakt.
13 8. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 5 punkt prie iurki
darbo pareig paeidim priskiriama moter ir vyr lygi teisi pa
eidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbi, paval
dini ar interesant.
Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties. i konstitucin
nuostata ipltota Moter ir vyr lygi galimybi statyme 5. ia
1
inios. 2002, Nr. 57-2279.

Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. IX-711 Dl Lietuvos Respubli
kos nacionalins kovos su korupcija programos patvirtinimo" // inios. 2002,
Nr. 10-355.
3
inios. 1997, Nr. 67-1659.
4
inios. 1998, Nr. 110-3024.
5
inios. 1998, Nr. 112-3100. Nuo 2005 m. sausio 1 d. - Lygi galimybi sta
tymas // inios. 2003, Nr. 114-5115.
2
336
235 str.
pateikiamos moter ir vyr lygi teisi paeidimo, tiesiogins ir

netiesiogins diskriminacijos dl lyties, seksualinio priekabiavimo
svokos.
Moter ir vyr lygi teisi paeidimas - tiesiogin ar netiesiogin 14
diskriminacija dl lyties. Tiesiogin diskriminacija dl lyties - tai pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo ireikiamas paeminimas, paniekinimas, taip pat teisi apribojimas ar privilegij teikimas dl asmens
lyties, iskyrus atvejus, numatytus Moter ir vyr lygi galimybi
statymo 2 straipsnio 3 dalies 2-7 punktuose.
Netiesiogin diskriminacija dl lyties - tai veikimas ar neveikimas, 15
teiss norma ar vertinimo kriterijus, kurie formaliai yra vienodi moterims ir vyrams, bet juos gyvendinant ar pritaikant atsiranda faktinis
naudojimosi teismis apribojimas ar privilegij, pirmenybs ar
pranaumo teikimas vienai lyiai.
Seksualinis priekabiavimas apibriamas kaip ugaulus, odiu ar 16
fiziniu veiksmu ireiktas seksualinio pobdio elgesys su asmeniu, su
kuriuo sieja darbo, tarnybos ar kitokio priklausomumo ryiai.
Darbdavys, gyvendindamas lygias moter ir vyr teises, privalo: 17
1) priimdamas darb, taikyti vienodus atrankos kriterijus, iskyrus
primim tam tikr darb, kur gali atlikti tik konkreios lyties asmuo; 2) sudaryti vienodas darbo slygas, galimybes kelti kvalifikacij,
taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) naudoti vienodus darbo kokybs
vertinimo kriterijus; 4) u tok pat darb mokti vienod umokest;
5) imtis priemoni, kad darbuotojas nepatirt seksualinio
priekabiavimo; 6) imtis priemoni, kad nebt persekiojamas
darbuotojas, pateiks skund dl diskriminacijos (Moter ir vyr lygi
galimybi statymo 5 str.).
Moter ir vyr lygi galimybi statymo vykdymo prieir at- 18
lieka Seimo skiriamas ir jam atskaitingas Moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius. Jo darbui utikrinti steigta Moter ir vyr
lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba, finansuojama i valstyb
biudeto.
Daug dmesio reglamentuoti moter ir vyr lygiateisikumo princip 19
skiriama ir tarptautiniuose teiss aktuose: pamintina Jungtini Taut
visuotins mogaus teisi deklaracijos1 2, 7 ir 23 straipsniai, Europos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos2 14
straipsnis, Europos socialins chartijos (pataisytos)3 20 straips1
mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius: Mintis, 1991.

P. 12-19.
2
inios. 1995, Nr. 40-987.
3
inios. 2001, Nr. 49-1704.
337
235
str.

santykiai
nis, Europos Bendrijos steigimo sutarties1 137 straipsnis, Europos

Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijos 2
16 straipsnis, TDO konvencija Nr. 100 Dl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims u lygiavert darb"3, TDO konvencija Nr. 111 Dl
diskriminacijos darbo ir profesins veiklos srityje"4, taip pat Europos Bendrijos direktyvose, i kuri pamintinos:
1) 1975 m. birelio 22 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva
75/117/EEB Dl vienodo vyr ir moter darbo umokesio prin
cipo taikymo"5;
2) 1978 m. gruodio 19 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva
79/7/EEB Dl laipsniko vienodo poirio vyrus ir moteris prin
cipo gyvendinimo socialins apsaugos sistemoje"6;
3) 1986 m. liepos 24 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva
86/378/EEB Dl vienodo poirio vyrus ir moteris principo gyven
dinimo profesins socialins apsaugos sistemoje"7;
4) 2002 m. rugsjo 23 d. Europos Bendrijos Parlamento ir Tary
bos 2000/73/EB direktyva, pakeitusi 1976 m. vasario 9 d. Europos
Bendrijos Tarybos direktyv 76/207/EEB Dl vienodo poirio
vyrus ir moteris principo taikymo sidarbinimo, kvalifikacijos kli
mo, paauktinimo darbe ir darbo slyg atvilgiu"8.
20 9. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies 6 punktu iurkiu darbo pareig paeidimu laikoma darbuotojo atsisakymas teikti
informacij, kai statymai, kiti norminiai teiss aktai ar darbo tvarkos taisykls pareigoja j teikti, arba iais atvejais inomai neteisingos informacijos teikimas.
Pareiga teikti informacij btinai turi bti tvirtinta kuriame nors
norminiame teiss akte. Norminio teiss akto lygmuo iuo atveju
reikms neturi.
Komentuojamas punktas neturt bti taikomas darbuotojams,
vykdantiems jiems priskirtas informacijos teikimo lankytojams ar interesantams funkcijas (konsultantams, referentams ir pan.). Toki
darbuotoj atsisakymas teikti informacij turt bti vertinamas kaip
1
OJ, 1997, C 340.

OJ, 1989, C 323.
3
inios. 1996, Nr. 28-675.
4
inios. 1996, Nr. 28-677.
5
OJ, 1975, L 045.
6
OJ, 1979, L 006.
7
OJ, 1986, L 225.
8
OJ, 2002, L 269.
2
338
235 str.
neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais, numatytas DK

235 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
DK numatyta nemaai atvej, pareigojani darbdav (kartu ir jo 21
atstovus) teikti informacij. Pavyzdiui, DK 23 straipsnio 1 dalies 5
punkte nustatyta darbdavio pareiga nemokamai teikti btiniausi
informacij darbuotoj atstovams darbo klausimais apie mons veikl.
Dar platesns darbdavio pareigos informuoti darbuotoj atstovus
tvirtintos DK 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 47 straipsnio 2 ir 4
dalyse. DK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga darbdaviams
informuoti teritorines darbo biras apie laisvas darbo vietas ir apie
kai kurias kitas su pretendent darbinimu susijusias slygas.
Visais pamintais atvejais privalomos informacijos nepateikimas
gali bti kvalifikuojamas kaip iurktus darbo pareig paeidimas ir
tapti pagrindu paeidusiam i pareig darbdavio atstovui taikyti
drausmin atsakomyb.
Prie pareigojim darbdaviui teikti informacij reikia priskirti ir
DK 141 straipsnio 3 dalyje bei DK 208 straipsnio 2 dalyje tvirtint
pareig iduoti darbuotojo praymu paym apie darb ir darbo vertinim (charakteristik). Payma iuo atveju yra informacijos iraikos forma, todl toki paym neidavimas ar akivaizdiai neteising duomen jose pateikimas gali sudaryti u tai atsakingo darbuotojo
drausminio nusiengimo sudt.
pareigojimai teikti tam tikro turinio informacij nustatyti ir kituose statymuose. moni restruktrizavimo statymo 1 12 straipsnyje restruktrizuojamos mons vadovas pareigojamas su restruktrizavimo bylos nagrinjimu susijusi informacij pateikti teismui,
mons administratoriui, kreditori komiteto pirmininkui, kreditori komitetui, kreditoriui, dalyviui, restruktrizavimo plane nurodytam investuotojui ir Vyriausybs galiotai institucijai atlikti restruktrizuojam moni veikos analiz, jei jie to reikalauja.
Visuomens informavimo statymo 2 6 straipsnyje nustatyta valsty- 22
bs ir savivaldybi institucij bei staig pareiga teikti viej informacij, taip pat turim privai informacij, iskyrus statym numatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama, taip pat pabriama
pareign atsakomyb u neteist atsisakym pateikti viej informacij arba neteisingos informacijos pateikim (statymo 52 str.).
Akcini bendrovi statymo3 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad
kandidatas bendrovs valdymo organ narius privalo informuoti
1
inios. 2001, Nr. 31-1012.

inios. 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272.
3
inios. 2000, Nr. 64-1914.
2
339
235 str.
j ren kant vald ym o organ, ku r ir k ok ias p areigas jis eina, kaip jo kita
v e ik la su s iju si su b e n d r o v e ir jo s p a tro n u o ja n io m is a r d u k te rin m is
b e n d r o v m is . R e ik a la u ja m o s in fo rm a c ijo s n e p a te ik im a s a r- ne te isin
g o s in fo rm a c ijo s p a te ik im a s, e sa n t d a rb o sa n ty k ia m s s u k a n d id a tu ,
g a li b ti tra k tu o ja m a s k a ip iu rk tu s d a r b o p a re ig p a e id im a s.
s ta t y m u o se ir k itu o se n o r m in iu o se te is s a k tu o se y r a ir d a u g ia u
p riv a lo m p a re ig o jim te ik ti in fo r m a c ij . in o m a i n e te isin
- g o s in
fo r m a c ijo s te ik im a s s u p ra n ta m a s k a ip d a rb u o to jo s m o n in -g a s te ik i
m a s n e a titin k a n io s tik ro v s, k la id in a n io s in fo rm a c ijo s. iu o b d u
n u si e n g d a m a s jis v e ik ia ty ia .
23 10 . P agal ko m en tu o jam o straipsnio 2 d alie s 7 p u nk t iu rkiu dar
b o p a re ig p a e id im u la ik o m o s v e ik o s, tu rin io s v a g y st s, su k ia v i
m o , tu r to p a sis a v in im o a rb a i v a isty m o , n e te is to a tlyg in im o p a
m im o p o ym i , n o rs u ia s v eik a s d a rb u o to ja s ir n eb u v o trau kiam a s
baud iam ojon ar ad m inistracinn atsa kom yb n.
is pu nk ta s, p alyg in ti su galio ju sio D arbo su tartie s statym o
2 9 s t ra ip s n i o 7 p u n k tu , s u k o n k r e ti n o te is s p a e i d im su -d t i s , k u
riom s esa n t d arb u oto ja s ga li b ti p ripa in ta s iu rk ia i pa eid s
d a r b o p a r e i g a s . J a m e v a r d y t o s k e tu r io s te i s s p a e i d i m su d t y s :
1 ) v ag yst ; 2) su kiav im as; 3) tu rto pasisav inim a s arb a ivaistym as;
4) n eteisto atlyginim o pam im as. P irm j trij teis s p aeidim
su d i sa m p r a ta a tsk le ista B K ir A T P K b e i i n a g rin ta teis s lite
rat roje .
24 V ag yst - slapta s ar atviras svetim o turto p ag ro b im a s (B K 1 7 8 str.).
25 S u k iav im as - sv etim o turto u v ald ym a s, sv etim o s tu rtin s teiss g i
jim a s , iv e n g im a s tu r tin s p r ie v o l s a r b a jo s p a n a ik in im a s a p g a u le
2 6 ( B K 1 8 2 s tr . ) . T u r t o p a s i sa v i n im a s a r b a i v a i s t y m a s - k a l ti n i n k u i
p a t ik t o a r jo i n i o je b u v u s io t u r t o a r tu rt i n s t e i s s n e g r in im a s
27 savinin kui, j ieik vo jim as (B K 1 8 3 str. ir 1 84 str.). A T P K 50 straip s
n y j e p a te ik ia m a s v e t im o tu r t o p a g r o b im o s v o k a ir n u ro d o m o s to
k io p a gr o b im o fo rm o s: v a g y st , su k ia v im a s, p a sisa v in im a s a rb a i
v a i s t y m a s . i o s t r a i p s n i o p a s ta b o j e n u r o d y t a , k a d tu rt o g r o b im a s
la ik o m a s sm u lk iu , je i p a g r o b to tu rto v e r t n e v ir ija v ie n o m in im a
la u s g y ve n im o lyg io d yd io su m o s.
28 T a ik a n t D K 2 3 5 stra ip sn io 7 p u n k t g a li k ilti n e a ik u m , k a ip ro
d o m a s t u r to p a g r o b i m a s . Ik i D K s i g a l i o j im o te is m p ra k t i k a iu o
k la u s im u b u v o n e v ie n a re ik m . D a b a r tin io p u n k to re d a k c ija le i
d ia daryti ivad , k ad gro b im o fakt galim a ro d in ti ne tik adm in ist
ra c in i te is s p a e id im p ro to k o la is, su ra y ta is a sm e n , k u rie p a ga l
A T PK 2 591 straip sn turi teis juo s rayti esant 50 straip sn yje n um aty
ta m a d m in is t ra c in ia m te is s p a e i d im u i ( v i d a u s re ik a l ir p o lic ij o s
340
235 str.
pareignai, moni, staig ir organizacij administracija ir apsaugos

darbuotojai), bet ir kitais rodymais, ivardytais CPK177 straipsnyje.
Grobimo fakt galima laikyti iurkiu darbo pareig paeidimu
tik jei tai padaryta darbovietje. Tokiu atveju nesvarbu, pagrobtas
darbdavio ar bet kurio kito asmens turtas.
Neteisto atlyginimo pamimo svoka galiojaniuose statymuo- 29
se nepateikiama. is teiss paeidimas savo esme yra artimas BK
numatytoms kyininkavimo, tarpininko kyininkavimo nusikaltim
sudtims (BK 225 str. ir 226 str.). Kaip ir kyis, neteistai paimamas
atlyginimas - tai darbuotojo neteistai gyjama turtin nauda (materialios vertybs), kuri jis gauna u teist ar neteist veikim ar
neveikim atlikdamas savo darbo funkcijas arba u paadjim naudojantis iomis funkcijomis ir turimais galiojimais paveikti tam tikr
institucij, staig ar organizacij, valstybs tarnautoj, pareign ar
kit darbuotoj, kad jie atitinkamai teistai ar neteistai veikt ar
neveikt. Paimto neteisto atlyginimo dydis kvalifikuoti veik esmins
takos neturi, inoma, jei nra pagrindo jos laikyti maareikme.
11. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 8 punkt iurktus 30
darbo pareig paeidimas yra tai, kad darbuotojas darbo metu darbe
yra neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, iskyrus atvejus, kai apsvaigim sukl monje vykstantys gamybos
procesai. i formuluot artima iki DK galiojusio Darbo sutarties
statymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkte suformuluotam darbo sutarties nutraukimo pagrindui.
Jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, darbdavys t dien (pamain) neleidia
jam dirbti ir nemoka darbo umokesio (DK 123 str. 1 d.). statymas nereglamentuoja, kaip turi bti nustatytas neblaivumas ar apsvaigimas. Teism praktika vadovaujasi nuostata, kad tai, jog darbuotojas neblaivus arba apsvaigs nuo toksini mediag, gali bti
patvirtinta ne vien medicinos ivada, bet ir kitomis rodinjimo priemonmis. Jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus arba apsvaigs
nuo narkotini ar toksini mediag ir darbdavys jo nenualino nuo
darbo, neatima galimybs toki bsen nustatyti kitais rodymais 1.
Jais galt bti visi CPK 177 straipsnyje ivardyti rodymai.
Darbuotojo girtumo ar apsvaigimo laipsnis kvalifikuoti nusiengim reikms neturi. Taip pat neturi takos, ar darbuotojui u tai buvo taikytos ATPK nustatytos sankcijos.
1
1996, Nr. 3-4, p. 41.
341
235 str.
D a r b u o t o ju i , p a s ir o d i u s d a rb e n e b l a i v i a m a r a p s v a i g u s i a m n u o
n a rk o tin i a r to k sin i m e d ia g n e d a rb o (n e d a rb o fu n k c ij
- vykdy
m o ) m e tu , ta ik yti D K 1 3 6 stra ip s n io 3 d a lyje n u m a ty t sa nr ak c ij n
pagrindo.
31 A p svaigim d arb uo toju i gali suk elti ir d arb o vietoje esan ios k enk s
m in go s d arbo slygo s ar m on je v yk sta n tys gam yb o s p rocesai. E san t
to k io m s a p lin k yb m s n e g a li k ilti a tsa k o m y b s k la u s im a s.
32 1 2 . R e m ia n tis k o m e n tu o ja m o stra ip s n io 2 d a lie s 9 p u n k tu iu rk
tu s d arb o p areig pa eid im as y ra n eatv yk im as d arb be sva rb i
p r ie a s i v i s d a r b o d ie n ( p a m a i n ) .
T e is s lite ra t r o je n e a tv y k im a s j d a rb b e sv a r b i p rie a s i v is
d a r b o d i e n ( p a m a i n ) v a d i n a m a s p r a v a ik ta . P r a v a i k ta i- b e s v a r
b i prieasi gali b ti p rilyg in ti k ai k u rie k iti atvejai: 1 ) kai
- d arb u o
t o j a s , su d a r s n e te rm in u o t d a rb o s u ta r t , n u tr a u k ia d a r bj
sn e s p
a p ie ta i n u sta tyta tv a rk a d a rb d a v io a rb a n e p a sib a ig u s n u sta tyta m
sp jim o a p ie d a r b o s u ta rtie s n u tra u k im te r m in u i (D K 1 2 7 str . 1 d .
i r 2 d . ); 2 ) k a i d a rb u o t o ja s , s u d a r s te r m in u o t d a r b o s u-t a r t , n u
tr a u k ia d a r b ik i d a r b o s u ta rtie s te r m in o p a sib a i g im o b e d a r b d a v i o
s u tik im o (D K 1 2 7 str. 1 d . ir 2 d .); 3 ) k a i d a rb u o to ja s a tsisa- k o la ik i
n a i b ti p e rk e lta s d a r b o s u ta r tim i n e su ly g t d a rb D K 1 2-1 stra ip s
n io 1 d a ly je n u sta ty ta is a tv e ja is .
N e b u s d a rb u o to jo n u sien g im o , jei jis n e atv yk s d a rb d l sv a rb i
p rie a s i . D K n e n u sta to sv a r b i p rie a s i s ra o , to d l d a rb d a v ys
k iek vien u kon k reiu atveju j svarb um o klau sim sp ren d ia -atsivelg
d a m a s fa k tin e s a p lin k y b e s.
P a d a r s p ra v a ik t d a r b u o to ja s a tle id ia m a s i d a rb o n u o- to s d ie
no s, k u ri jis n e atv yk o d arb , n o rs sak ym a s d l jo atle id im
t o ir b
ile ista s v liau .
33 1 3 . P a g a l k o m e n tu o ja m o s t r a ip s n io 2 d a li e s 1 0 p u n k t iu r k i u
d a rb o p a r e i g p a e id im u y r a a tsi s a k y m a s tik r in ti s sv e ik a t , k a i to
k ie p a tik r in im a i d a r b u o to ju i y r a p riv a lo m i.
D a rb u o to j p riv a lo m sv e ik a to s p a tik rin im tv a rk re g la m e n tu o ja
D K 2 6 5 stra ip s n is. P ro fe s ij , d a rb , k u riu o s d irb a n t ys a sm- e n ys si
darbin dam i ir vliau privalo periodikai tikrintis sveikat, sra,
svei
k a to s p a tik r in im tva rk n u sta to V yr ia1u. s Py briv
a lo m i sv e ik a to s
p a tik rin im a i a tlie k a m i d a r b o la ik u . D a r b d a v y s tv i r tin a d a r b u o t o j ,
1
r. Darb ir veiklos srii, kuriose leidiama dirbti darbuotojams, tik i

anksto pasitikrinusiems ir vliau periodikai besitikrinantiems, ar neserga ukreiamomis ligomis, sra, patvirtint Vyriausybs 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 // inios. 2002, Nr. 73-3127.
342
235 str.
kuriems privaloma pasitikrinti sveikat, sra ir su sveikatos prieiros staiga suderint sveikatos patikrinim grafik. Su grafiku darbuotojai supaindinami pasiraytinai.
Pagal Darbuotoj, kuriems leidiama dirbti i anksto pasitikrinusiems ir vliau periodikai besitikrinantiems, ar neserga ukreiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvark, patvirtint Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 11451,
sveikatos pasitikrinimo ir darbuotojo tinkamum dirbti darb, kuriam nustatytas sveikatos patikrinimas, faktus paliudija raai asmens
medicininje knygelje (sveikatos pase). Darbdavys privalo utikrinti, kad atitinkam darb monje dirbt tik laiku sveikat pasitikrin darbuotojai. Todl jam suteikti galiojimai tikrinti raus darbuotojo medicininje knygelje.
Darbuotojas, atsisaks nustatytu laiku pasitikrinti sveikat, nualinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo umokestis (DK 265 str.
7 d.). Teism praktika vadovaujasi nuostata, kad darbuotojo atsisakymas pateikti darbdaviui medicinin knygel su spaudu apie leidim dirbti sujus nustatytam sveikatos patikrinimo terminui, atsivelgiant konkreias tokio atsisakymo aplinkybes, gali bti prilyginamas
atsisakymui laiku pasitikrinti sveikat ir sudaryti pagrind nualinti
darbuotoj nuo darbo bei konstatuoti, kad darbuotojas paeid darbo drausm2.
Nutraukti darbo sutart u nusiengim nebtina sistema toki
paeidim, pakanka ir vieno atsisakymo ar nenuvykimo pagal grafik tikrintis sveikat.
14. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad 34
iurkiu darbo pareig paeidimu gali bti laikoma ne tik ios dalies
1-10 punktuose nurodyti paeidimai, bet ir kiti nusiengimai, kuriais
iurkiai paeidiama darbo tvarka. Kokie nusiengimai ia turimi
omenyje, kokiais kriterijais reikia vadovautis priskiriant darbo tvarkos
paeidimus prie iurki, nei statym leidjas, nei teism praktika
neatskleidia. Manytume, kad nagrinjama teiss norma savo esme
yra labiau blanketin (siuniamoji) nei dispozityvi. Ji orientuoja
drausmin valdi turint subjekt, priskiriant konkreius
nusiengimus prie iurki darbo tvarkos paeidim remtis norminiais
teiss aktais, kuriuose jie bt fiksuoti, ar vadovautis aprobuota
teism praktika (kai ji susiformuos). Taigi paminta teiss
1
inios. 2002, Nr. 73-3127.

LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gegus 21 d. nutartis c. b. V. Zibalien v.
UAB Laum", Nr. 3K-3-614/2001, kat. 8.2.1.
2
343
235-236 str.
norma nesuteikia darbdaviui galimybs vien savo nuoira sprsti,

kokias dar darbuotojo veikas galima priskirti prie iurki darbo
tvarkos paeidim. Tuo DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata pritaikymo galimybmis kardinaliai skiriasi, pavyzdiui, nuo
DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto vertinamojo kriterijaus neatvykimas darb be svarbi prieasi vis darbo dien (pamain)" taikymo, kur interpretuoti kriterij yra i esms darbdavio prerogatyva.
Nusiengim, kuriuos galima priskirti prie iurki darbo tvarkos
paeidim, sudtys gali bti tvirtintos ne tik statymuose, bet ir
emesnio rango ar net vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teiss
aktuose (darbo tvarkos taisyklse, kolektyvinse sutartyse ir kt.). 35
15. Remiantis DK 136 straipsnio 4 dalimi darbdavys pareigojamas
nutraukiant darbo sutart su darbuotoju u iurkt darbo pareig
paeidim laikytis drausmini nuobaud skyrimo taisykli (r. DK
236-241 str. komentar).
2.3 O STRAIPSNIS
Drausmins atsakomybs pagrindai
Drausmins nuobaudos gali bti taikomos tik darbo drausms -paei
dim padariusiam darbuotojui. statymuose ir kituose darbo drausm
reglamentuojaniuose norminiuose darbo teiss aktuose tokia atsako
myb gali bti nustatyta ir u kitas praangas.
1 1. Drausmins atsakomybs pagrindas yra darbuotoj darbo
drausms paeidimas (r. DK 234 str. komentar). J padariusiam

asmeniui taikomos DK 237 straipsnyje nustatytos drausmins
nuobaudos.
2 2. Drausmin atsakomyb darbo teiss teorijoje skirstoma ben
drj ir specialij. Bendroji drausmin atsakomyb yra ta, kuri nu
statyta mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisyklmis (DK
230 str.). Specialioji - ta, kuri numatyta drausms statutuose ir ki
tuose specialiuose norminiuose teiss aktuose.
3 3. Drausmins atsakomybs santykiai pagal DK paprastai atsiran
da tarp darbo santyki subjekt (tarp darbdavio ir darbuotojo). Jei
subjekt tokie santykiai nesieja, drausmin nuobauda negali bti ski
riama (pvz., negali skirti nuobaudos tos paios sistemos auktesns
institucijos vadovas darbuotojui, dirbaniam tos sistemos staigoje,
su kuria jis yra sudars darbo sutart ir kurios vadovui yra pavaldus).
Nuobaud skiria darbdavys.
344
236 str.
4. Drausmin atsakomyb gali bti tik individuali. J taikant turi 4

bti nustatyti konkrets darbuotojo veiksmai arba neveikimas ir ki
tos io darbuotojo drausmins atsakomybs slygos (r. DK 234 str.
komentar). Pavyzdiui, LAT CBS teisj kolegija paliko galioti pir
mosios instancijos teismo sprendim, kuriuo buvo patenkintas ie
kovs V. B. skundas dl atleidimo i darbo pripainimo neteistu
tuo pagrindu, jog nebuvo nustatyta, kuri konkreiai pardavja (ie
kov ar E. B.) savo veiksmais prisidjo prie paeidimo (mobiliojo
ryio korteli panaudojimo ir grinimo j prekyb kioske) ir nuosto
li darbdaviui padarymo1.
5. Teismai vadovaujasi nuostata, kad darbuotojo atsisakymas dirb- 5
ti pasikeitus darbo slygoms (pakeitus darbo viet toje paioje mo
nje ir toje paioje vietovje, pavedus dirbti kitu mechanizmu, agre
gatu) ar kitoms slygoms (lengvatoms, darbo reimui, materialins
atsakomybs dydiui, pareig pavadinimui ir kt.) nra darbo draus
ms paeidimas ir u tai negali bti skiriama drausmin nuobauda2.
Darbuotojo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo slygomis yra darbo
sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kal
ts, pagrindas (DK 120 str. 1 d.).
6. Komentuojamo DK straipsnio antrame sakinyje tvirtinta nuo- 6
stata, kad norminiuose darbo teiss aktuose drausmin atsakomyb
(drausmins nuobaudos) darbuotojui gali bti nustatyta ne tik u
darbo drausms paeidimus, bet ir u kitas praangas. Antai Muiti
ns pareign etikos kodekso, patvirtinto Muitins departamento
direktoriaus 2002 m. spalio 18 d. sakymu Nr. 670 Dl Lietuvos Res
publikos muitins pareign etikos kodekso patvirtinimo"3,34 punk
te numatyta, kad ir kai kuriems muitins darbuotojams, dirbantiems
pagal darbo sutart (raytiems atskir sra), u pakartotin arba
vienkartin iurkt iame kodekse tvirtint etikos reikalavim ne
silaikym yra skiriama drausmin nuobauda darbo statym ir kit
normini teiss akt nustatyta tvarka. Panai atsakomyb u etikos
norm paeidimus nustatyta Valstybins mokesi inspekcijos ir kai
kuri kit staig ir organizacij darbuotojams.
1
LAT CBS teisj kolegijos 2002 m. lapkriio 20 d. nutartis c. b. V Balnien v.

UAB Lietuvos spauda" Kauno agentra, Nr. 3K-3-1388/2002, kat. 2.4.3.6; 8.2.1;
LAT CBS teisj kolegijos 2002 m. sausio 23 d. nutartis c. b. N. Mikalauskien
v. VVilniaus kraujo centras", Nr. 3K-3-143/2002, kat. 8.2.1.
2
1996, Nr. 3^, p. 41.
3
inios. 2002, Nr. 111-4958.
345
237 str.
237 STRAIPSNIS
Drausmins nuobaudos
1. U darbo drausms paeidim gali bti skiriamos ios drausmins
nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas i darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
2. Kai kurioms darbuotoj kategorijoms statymuose ir kituose darbo
drausm reglamentuojaniuose norminiuose teiss aktuose gali bti nu
statytos ir kitos drausmins nuobaudos.
1 1. U darbo drausms paeidimus darbdavys gali skirti darbuo
tojams, kuriems taikoma bendroji drausmin atsakomyb, tik ias

drausmines nuobaudas: 1) pastab; 2) papeikim; 3) atleidim i
darbo. Anksiau galiojs DK numat platesn drausmini nuo
baud spektr (griet papeikim; iki 1991 met - perklim j ma
iau apmokam darb ar emesnes pareigas). Joki kitoki nuo
baud (spjimo, grieto papeikimo, pinigins baudos, perklimo j
emesnes pareigas ir pan.) darbdavys skirti negali. Jeigu tokia nuo
bauda vis dlto bt skirta, darbo ginus nagrinjantys organai darb
davio sakym (sprendim) dl drausmins nuobaudos panaikin
t. Darbdaviui suklydus skiriant nuobaud, paeidjas daniausiai
lieka nenubaustas, nes, kol nagrinjamas ginas, baigiasi terminas
skirti drausmin nuobaud.
2 2. DK nenurodytos darbo drausms paeidim, u kuriuos darb
davys darbuotojui gali skirti pastab ir papeikim, sudtys. ias
drausmines nuobaudas darbdavys gali skirti savo nuoira prakti3 kai u kiekvien darbo drausms paeidim. Kitaip yra skiriant
grieiausi drausmin nuobaud - atleidim i darbo. J darbda
vys gali skirti tik DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nu
matytais atvejais:
1) kai darbuotojas nerpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip
paeidia darbo drausm, jei prie tai jam nors kart per paskuti
nius dvylika mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos;
2) kai darbuotojas vien kart iurkiai paeidia darbo pareigas
(DK 235 str.).
Taikant drausmin nuobaud - atleidim i darbo, darbdavys privalo laikytis ne tik drausmins nuobaudos skyrimo tvarkos (DK
240 str.), bet ir kit atleidimo i darbo taisykli (DK 141 str. ir kiti).
346
237-238 str.
3. Darbuotojams, kuriems taikoma specialioji drausmin atsako- 4

myb (r. DK 231 str. komentar), be drausmini nuobaud, nurodyt DK 237 straipsnio 1 dalyje, gali bti taikomos ir kitos drausmins nuobaudos, numatytos j darbo drausm reglamentuojaniuose
norminiuose teiss aktuose. Pavyzdiui, Lietuvos geleinkeli transporto darbuotoj drausms statute1 numatomos dar tokios drausmins nuobaudos:
1) atmimas i mainisto teiss valdyti lokomotyv, perkeliant j
iki vieneri met mainisto padjju, altkalviu, garveio kriku;
2) atmimas i lokomotyvo mainisto nenuimamj riedmen vai
ruotojo paymjimo, perkeliant j iki vieneri met darb, nesusi
jus su traukini eismu;
3) perklimas darbuotojo iki trij mnesi darb, nesusijus su
traukini eismu, keleivi aptarnavimu ir kt.
2.3 O STRAIPSNIS
Drausmins nuobaudos parinkimas
Skiriant drausmin nuobaud, turi bti atsivelgiama darbo drausms paeidimo sunkum ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kalt, aplinkybes, kuriomis is paeidimas buvo padarytas, tai, kaip darbuotojas dirbo anksiau.
1. Komentuojamame straipsnyje ivardyti penki veiksniai, kuriuos
darbdavys turi atsivelgti skirdamas darbuotojui drausmin nuobaud:
1) darbo drausms paeidimo sunkum; 2) paeidimo sukeltus padari
nius; 3) darbuotojo kalt; 4) aplinkybes, kuriomis buvo padarytas darbo
drausms paeidimas; 5) ankstesn darbo funkcij vykdym (kaip dar
buotojas dirbo anksiau). Darbdavys gali atsivelgti ir kitus darbo
drausms paeidimo padarymo veiksnius, kuriuos manyt esant reik
mingus (pvz., nusiengimo motyvus, darbuotojo mentalitet ir pan.).
2. Palyginti su galiojusiu DK, DK tvirtinti du nauji veiksniai, ku
riuos turi bti atsivelgiama skiriant drausmin nuobaud. Tai paeidi
mo sukelti padariniai ir darbuotojo kalt. ie veiksniai turt padti
darbdaviui objektyviau vertinti darbuotojo nusiengimo sunkum ir
pasirinkti tinkamiausi reagavimo darbo drausms paeidim bd.
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 118
Dl Lietuvos geleinkeli transporto darbuotoj drausms statuto patvirtinimo" // inios. 1995, Nr. 10-225.
347
238-239
str.
3. Darbo drausms paeidimai, vertinant j padarinius, skirstomi

dvi grupes:
1) sukeliantys neigiam padarini (materials);
2) nesukeliantys konkrei neigiam padarini (formals).
Formals paeidimai yra maiau alingi, taiau ir u formal pa
eidim drausmin nuobauda taip pat gali bti skiriama.
4. Apie darbuotojo kalt r. DK 234 straipsnio komentar.
5. Darbdavys, parinkdamas drausmin nuobaud, nra pareigo
tas laikytis kokio nors j skyrimo eilikumo (nuo pastabos iki atlei
dimo i darbo). Net ir esant darbo drausms paeidimo faktui, darb
davys, atsivelgdamas iame straipsnyje nurodyt veiksni visum,
gali nuobaudos neskirti ir apsiriboti grietu pokalbiu, darbuotojo
pabarimu ar spjimu. Drausmini nuobaud (sankcij) taikymas
tra vienas i darbo drausms utikrinimo bd (r. DK 227 str. ko
mentar). Drausmins nuobaudos, iskyrus atleidim i darbo, pa
skirtis - drausminti nusiengus darbuotoj, skatinti j paklusti dar
boviets darbo drausmei, siningai atlikti savo darbo funkcijas1.
23 9 STRAIPSNIS
Draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas u vien darbo
drausms paeidim
U kiekvien darbo drausms paeidim galima skirti tik vien drausmin nuobaud. Jei paskyrus drausmin nuobaud darbuotojas toliau
paeidia darbo drausm, drausmin nuobauda gali bti skiriama pakartotinai.
1. Komentuojamame straipsnyje tvirtinta norma, draudianti u
vien darbo drausms paeidim skirti kelet drausmini nuobau
d. Esant materialaus pobdio nusiengimams, kai darbuotojo veika
padaro al darbdaviui, darbuotojui gali bti taikoma kartu ir draus
min, ir materialin atsakomyb.
2. Esant tstiniam darbo drausms paeidimui, kai darbuotojas,
paskyrus jam drausmin nuobaud, tai nereaguoja ir toliau paei
dia darbo drausm, darbdavys drausmin nuobaud gali skirti pa
kartotinai.
1
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. birelio 25 d. nutartis c. b. G. Skokov v.
UABGeola", Nr. 3K-3-740I2001, kat. 2.4.3.6; 8.2.1; 95.1; 107.1 II Teism praktika. 2001, Nr. 16, p. 138.
348
240 str.
240 STRAIPSNIS
Drausmins nuobaudos skyrimo tvarka
1. Prie skirdamas drausmin nuobaud, darbdavys turi ratu parei
kalauti, kad darbuotojas ratu pasiaikint dl darbo drausms paei
dimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatyt termin be svar
bi prieasi darbuotojas nepateikia pasiaikinimo, drausmin
nuobaud galima skirti ir be pasiaikinimo.
2. statym nustatytais atvejais prie skiriant drausmin nuobaud
reikia gauti iankstin atitinkamo organo sutikim.
3. Drausmin nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos sa
kymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai praneama pasiraytinai.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta bendra drausmins nuo- l
baudos skyrimo procedra. Specialiuose norminiuose teiss aktuo
se, reglamentuojaniuose darbo drausm (DK 231 str.), gali bti tam
tikr drausmini nuobaud skyrimo ypatum.
2. Svarbi drausmins nuobaudos skyrimo teistumo garantija yra 2
darbuotojo raytinis pasiaikinimas dl darbo drausms paeidimo.
DK naujov - darbdavys pasiaikinimo i darbuotojo turi pareika
lauti ratu. Rate turt bti aikiai suformuluota, kok konkret
darbo drausms paeidim yra tariamas padars darbuotojas, nu
rodoma jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kalts
rodymai, kitos reikmingos aplinkybs, taip pat nustatomas termi
nas pateikti pasiaikinim. DK nenurodo minimalaus termino, per
kur darbuotojas turi surayti pasiaikinim, taiau ios termino tu
rt pakakti darbuotojui ne tik rayti pasiaikinim, bet ir surinkti ir
pateikti darbdaviui reikiamus rodymus (paymas, dokumentus ir
kt.). Jeigu per nustatyt termin darbuotojas pasiaikinimo nepatei
kia ar atsisako j pateikti, drausmin nuobaud darbdavys gali skirti
ir be pasiaikinimo.
3. statym nustatytais atvejais darbdavys, prie skirdamas 3
drausmin nuobaud, turi gauti iankstin kit subjekt sutikim.
ia statymo nuostata siekiama riboti darbdavio drausmin valdi
tais atvejais, kai darbuotojui dl jo ypatingo statuso ar atliekamos
veiklos ypatum tikslinga teikti papildom garantij - neleisti skirti
nuobaud be statyme vardyt subjekt pritarimo. Pavyzdiui,
skiriant drausmin nuobaud (iskyrus atleidim i darbo) dar
buotojui, kuris yra monje veikianios profesins sjungos ren
kamojo organo narys, reikia iankstinio profesins sjungos ren-
349
240-241 str.
kamojo organo sutikimo (Profesini sjung statymo 121 str. 2 d.).

Platesns teisins apsaugos teikimas darbuotoj atstovui yra jo darbo teisi papildoma garantija. J taikyti numato ir TDO konvencija
Nr. 135 Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje"2.
4. Drausmins nuobaudos skyrim darbdavys turi forminti saky
mu (nurodymu). Su sakymu darbuotojas supaindinamas pasiray
tinai. Jeigu darbuotojas atsisako susipainti su sakymu, tada daly
vaujant liudytojams reikt surayti akt, kad jis su sakymu
supaindintas, bet pasirayti atsisak. DK nenurodytas terminas, per
kur darbdavys turi praneti darbuotojui apie skirt drausmin nuo
baud. Iekinio senaties terminas (DK 27 str.) apsksti drausmin
nuobaud prasideda suinojus apie jos skyrim. Dl tos prieasties
supaindinimo su sakymu dl drausmins nuobaudos paskyrimo ter
minas (kaip ir darbuotojo pasiaikinimo terminas) galt bti nu
statytas darboviets darbo tvarkos taisyklse.
Apie drausmins nuobaudos skyrim, jeigu tikslinga, darbdavys
informuoja ir kitus darbuotojus.
5. Darbdavys privalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuo
baudai skirti. Taiau neesminiai ios tvarkos paeidimai, pavyzdiui,
nepareikalavimas pasiaikinti ratu, darbuotojo nesupaindinimas
su sakymu, nra beslyginis pagrindas atleidim i darbo pripainti
neteistu3.
241 STRAIPSNIS
Drausmins nuobaudos skyrimo terminas
1. Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat, paaikjus darbo draus
ms paeidimui, bet ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kai
paeidimas paaikjo, neskaitant laiko, kur darbuotojas darbe nebu
vo dl ligos, buvo komandiruotje arba atostogavo, o iklus baudia
mj byl, - ne vliau kaip per du mnesius nuo baudiamosios bylos
nutraukimo arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos.
2. Negalima skirti drausmins nuobaudos prajus eiems mnesiams
nuo tos dienos, kai paeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausms pa1
inios. 1991, Nr. 34-933.

inios. 1996, Nr. 30-737.
3
1996, Nr. 3-4, p. 41.
2
350
241
str.
eidimas nustatomas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij), drausmin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per dvejus metus nuo paeidimo padarymo dienos.
1. Bendra statym leidjo nuostata - drausmin nuobaud, lai- l
kantis jos skyrimo tvarkos, reikia skirti kaip galima greiiau, nedel
siant. Taip pasiekiama didesnio jos veiksmingumo.
Galimyb skirti drausmin nuobaud tuoj pat, paaikjus darbo
drausms paeidimui, gali bti gyvendinama tik kai jau nustatytos
visos konkretaus darbuotojo drausmins atsakomybs slygos.
2. Drausmin nuobauda skiriama ne vliau kaip per vien mnes 2
nuo tos dienos, kai paeidimas paaikjo. termin neskaitomas
laikas, kur darbuotojas darbe nebuvo dl ligos, buvo komandiruo
tje arba atostogavo. Iklus baudiamj byl (pradjus ikiteismin
tyrim - BPK166 str.) drausmin nuobauda skiriama ne vliau kaip
per du mnesius nuo baudiamosios bylos nutraukimo (ikiteisminio
tyrimo nutraukimo - BPK 212 str.) arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos.
Tam tikrais atvejais teiss paeidimo faktas gali paaikti ir neinant, kuris konkreiai darbuotojas kaltas dl teiss paeidimo. Tokiu atveju, kol konkretus darbo drausms paeidim padars darbuotojas nra nustatytas, taikyti drausmin atsakomyb (skirti
drausmin nuobaud) yra negalima. Skirti drausmin nuobaud tampa galima tik nustaius konkret darbuotoj, padarius darbo drausms paeidim. Todl nusiengimo paaikjimo momentas aikintinas kaip diena, kuri paaikjo konkretaus darbuotojo padarytas
darbo drausms paeidimas (nusiengimas), sukeliantis drausmin
atsakomyb. Btent is pradios momentas yra reikmingas nustatant ir sankcijai taikyti skirto pagal statym termino eigos pradi1.
Darbo drausms paeidimo paaikjimo diena laikoma ta diena, 3
kuri apie darbuotojo padaryt paeidim tapo inoma darbdaviui
arba jo atstovams - mons, staigos, organizacijos vadovui ir administracijos pareignams (DK 16 str., 24 str.). Jeigu administracijos
pareignas pats neturi teiss skirti nuobaudos, apie darbo drausms
paeidim jis turi nedelsdamas informuoti darbdav ar jo atstov,
turint teis skirti darbuotojui nuobaud.
3. Prajus eiems mnesiams nuo tos dienos, kai paeidimas bu- 4
vo padarytas, drausmin nuobauda negali bti skiriama. termin
1
LAT CBS teisj kolegijos 2002 m. sausio 23 d. nutartis c. b. N. Mikalauskien v. VVilniaus kraujo centras", Nr. 3K-3-143/2002, kat. 8.2.1.
351
241-242 str.
reikt priskirti prie naikinamj termin (r. DK 28 str. komentar). Iki DK sigaliojimo kildavo neaikum, ar galima skirti darbuotojui drausmin nuobaud, kai paeidimo faktas, atlikus audit ar
inventorizacij, paaikdavo prajus eiems mnesiams nuo tos dienos, kai paeidimas padarytas. DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad tokiais atvejais drausmins nuobaudos skyrimo terminas - dveji
metai.
242 STRAIPSNIS
Drausmins nuobaudos apskundimas
1. Drausmin nuobaud galima apsksti darbo gin nagrinjimo
tvarka.
2. Darbo gin nagrinjantis organas turi teis nuobaud panaikinti
atsivelgdamas padaryto darbo drausms paeidimo sunkum, aplin
kybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesn darb ir elges,
tai, ar drausmin nuobauda atitinka padaryto paeidimo sunkum, ar
buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.
1. Darbuotojas paskirt drausmin nuobaud turi teis apsksti
darbo ginus nagrinjantiems organams (DK 286 str.). Darbo gin
as nagrinjamas DKXIX skyriuje nustatyta tvarka (r. DKXIX sky
riaus komentar).
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta darbo gin nagri
njanio organo teis esant straipsnyje nurodytoms aplinkybms pa
naikinti darbdavio skirt drausmin nuobaud net ir tuo atveju, kai
nuobauda, vertinant j formaliai, yra paskirta pagrstai, t. y. u dar
buotojo faktikai padaryt darbo drausms paeidim. Darbo gin
nagrinjantis organas tok sprendim gali priimti atsivelgdamas :
1) padaryto paeidimo sunkum; 2) aplinkybes, kuriomis jis pada
rytas; 3) darbuotojo ankstesn darb ir elges; 4) ar skirta drausmin
nuobauda atitinka padaryto paeidimo sunkum; 5) ar laikytasi nuo
baudai skirti nustatytos tvarkos.
Panai nuostata tvirtinta ir teism praktika. LAT Teisj senato
1996 m. birelio 21 d. nutarimu Nr. 42 Dl Darbo sutarties statymo
taikymo civilinse bylose apibendrinimo rezultat"1 24 punkte nurodyta, kad teismas, sprsdamas ginus dl grinimo darb asmen,
atleist i darbo darbdavio iniciatyva, kai yra j kalt, atsivelgdamas
1

1996, Nr. 3-4, p. 41.
352
242-244 str.
nusiengimo sunkum, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesn elges ir darb, taip pat kitas aplinkybes, atleidim i
darbo gali pripainti nepagrstu ir darbuotoj grinti darb.
3. Darbo gin nagrinjantis organas turi teis panaikinti draus- 3
min nuobaud, taiau negali jos pakeisti kita. Panaikinus nuobaud,
darbdavys gali darbuotojui skirti kit (pvz., velnesn) drausmin
nuobaud, taiau tokiu atveju btina laikytis drausmins
nuobaudos skyrimo termin (DK 241 str.).
2
4
3
STRAIPSNIS
Drausmins nuobaudos galiojimo terminas

Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausmin
nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad
jis nra turjs nuobaud.
Darbuotojui paskirta drausmin nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo dienos. Nuobauda inyksta savaime, io fakto
nereikia forminti sakymu (nurodymu). Jeigu darbuotojui, galioj ant
drausminei nuobaudai, skiriama nauja drausmin nuobauda, ankstesn nuobauda lieka galioti.
2
4
4
STRAIPSNIS
Drausmins nuobaudos panaikinimas

Jei darbuotojas gerai ir siningai dirba, jam skirt drausmin nuobaud galima panaikinti nepasibaigus drausmins nuobaudos galiojimo terminui.
1. Subjektas, paskyrs drausmin nuobaud, gali j panaikinti, jei
darbuotojas gerai ir siningai dirba, nepaeidinja darbo drausms.
Iniciatyv panaikinti drausmin nuobaud gali pareikti darbo kolek
tyvas, profesin sjunga, darbo taryba ar net pats darbuotojas. Draus
mins nuobaudos panaikinimas turi toki pat teisin reikm kaip ir
jos inykimas - laikoma, kad darbuotojas nra turjs nuobaud.
2. Panaikintos ar inykusios drausmins nuobaudos negali bti ima
mos domn atleidiant darbuotoj i darbo pagal DK 136 straipsnio
3 dalies 1 punkt. Jos taip pat neminimos tarnybinse charakteristi
kose (pvz., dalyvaujant konkursuose, ir kt.).
353
245 str.
XVII SKYRIUS
MATERIALIN ATSAKOMYB
245 STRAIPSNIS
Materialins atsakomybs atsiradimo pagrindas
Materialin atsakomyb atsiranda dl teiss paeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro al kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareig arba netinkamai jas atlikdamas.
1. Pagrindinis materialins atsakomybs tikslas yra atlyginti turti- i
n al, susiet su darbo pareig vykdymu, padaryt kitam darbo
teisinio santykio subjektui. Neturtin ala atlyginama palyginti retai
2. Materialin atsakomyb atsiranda dl teiss paeidimo, kur gali 2
padaryti tiek fiziniai asmenys (daniausiai darbuotojai), tiek juridi
niai asmenys (mons, staigos, organizacijos ir pan.). Teiss paei
dimas yra neteista kalta veika (veikimas, neveikimas), kuria pada
roma ala konkretiems asmenims, kartu ir visuomenei apskritai.
Todl ji yra nepageidautina. Materialin atsakomyb be turtins (ne
turtins) alos atlyginimo, turi ir prevencin (aukljamj) reikm.
prasta, kad teiss paeidim sudaro keturi elementai: 1) paeidi- 3
mo subjektas; 2) paeidimo objektas; 3) paeidimo objektyvioji pus;
4) paeidimo subjektyvioji pus. Paeidimo objektyvs ir subjektyvs
poymiai danai vadinamos atsakomybs atsiradimo slygomis (apie
jas r. DK 246 str. komentar).
Atskir teiss ak teiss paeidimo sudedamosios dalys (elemen- 4
tai) paprastai skiriasi, turi tik tai akai bding poymi, pavyzdiui,
materialins atsakomybs subjektai gali bti tik darbdavys arba darbuotojas, dirbantis pas t darbdav, ir pan., todl pagal teisin pobd
skiriasi ir u t paeidim taikoma atsakomyb, nors taikoma sankcija
i esms gali ir sutapti, pavyzdiui, atlyginama suma pagal darbo,
civilin teis ar iiekoma baudos suma u administracins teiss
paeidimus, ir panaiai. Kitaip tariant, materialin atsakomyb pagal
darbo teis yra savarankika atsakomybs ris. Todl materiali-
355
245-246 str.
n atsakomyb gali bti taikoma greta kit atsakomybs ri: baudiamosios, administracins, drausmins ir panaiai.
STRAIPSNIS Materialins
atsakomybs atsiradimo slygos
Materialin atsakomyb atsiranda, kai yra visos ios slygos:

1) padaroma ala;
2) ala padaroma neteista veika;
3) yra prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo;
4) yra paeidjo kalt;
5) paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu buvo susi
j darbo santykiais;
6) alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos visos aplinkybs, t. y.
tam tikri teiss paeidimo elementai, nuo kuri priklauso darbdavio
ir darbuotojo materialins atsakomybs atsiradimas ir galimyb j
gyvendinti. Straipsnyje ivardytas slygas galima suskirstyti dvi gru
pes: pirmosios keturios ivardytos slygos yra bendrosios, btinos
turtinei atsakomybei atsirasti apskritai (civilinei, administracinei ir
pan.), o kitos dvi - specialiosios, kurios lemia materialin atsakomy
b pagal darbo teis.
2. Materialin atsakomyb atsiranda tik tada, kai visos komen
tuojamame straipsnyje nurodomos eios paeidjo (darbdavio, dar
buotojo) materialins atsakomybs atsiradimo slygos buvo kartu
padarant paeidim. Paymtina, kad ios slygos yra ne tik tarp
savs glaudiai susijusios, bet ir turi takos vertinant kitas slygas
arba net yra viena kitos egzistavimo prielaida. Pavyzdiui, negali
ma vertinti, kad ala padaryta dl kaltos veikos, jeigu veika yra
teista, ir panaiai. Todl analizuojant atskiras materialins atsa
komybs atsiradimo slygas, visada reikia turti galvoje j tarpu
savio sveik.
Paanalizuokime ias slygas plaiau.
3. Viena i materialins atsakomybs slyg yra tai, kad nukent
jusiajai aliai padaryta ala. ala gali bti turtin ir neturtin. Pada
ryta turtin ala danai yra dvejopa: tikroji tiesiogin ala ir negau
tos sumos, kurias nukentjusi alis bt gavusi, jei paeidjas bt
tinkamai vykds savo darbo pareigas. Darbuotoj materialin at
sakomyb paprastai atsiranda dl tikrosios tiesiogins alos pada
rymo. Tiesiogine ala reikia laikyti turto netekim, sualojim, i
laidas, turtas turt atkurti ar sigyti nauj, ir panaiai. Taiau galimi
356
XVII SKYRIUS. Materialin atsakomyb
246 str.
atvejai, kai dl darbuotojo veiksm, be padarytos tiesiogins alos,

darbdavys praranda tam tikras pajam sumas, kurias paeidjas
taip pat turi atlyginti (plaiau apie darbuotojo alos padarymo bdus ir jo atsakomybs dyd r. DK 253 str., 254 str. ir 257 str. komentar).
4. Neteista veika (veikimu, neveikimu) pripastamas toks asmens 4
elgesys, kuris prietarauja normini teiss akt nustatytoms taisyklms. Tokie norminiai teiss aktai gali bti statymai, Vyriausybs
nutarimai, potvarkiai, instrukcijos, darbo tvarkos taisykls, administracijos sakymai ir potvarkiai, tam tikros sutartys ir panaiai.
Asmens (darbdavio, darbuotojo) neveikimas gali bti pripaintas
neteistu, kai esant tam tikroms aplinkybms jis pareigotas atlikti
reikiamus veiksmus, sudaryti slygas, btinas saugiai ir tinkamai atlikti darbo pareigas.
Neteistai veikai bdinga tai, kad ja ne tik paeidiamas norminis
teiss aktas, bet ir nukentjusiojo subjektyvioji teis, jam padaroma
ala. Tie abu momentai glaudiai tarpusavyje susij ir btini materialinei atsakomybei atsirasti.
ala yra neatlyginama, jeigu ji padaroma teista veika.
Kai kurios aplinkybs paalina veikos neteistum. Viena i toki
aplinkybi yra nenugalima jga - neivengiamai kylanti aplinkyb,
kurios asmuo negaljo numatyti ir jos kontroliuoti. Daniausiai tai
yra gamtos reikiniai (stichins nelaims): audros, potvyniai, ems
drebjimai, aibo sukelti gaisrai ir panaiai. Kartais tokios aplinkybs gali bti sukeltos moni veiksmais (masins riaus, karai ir
pan.), jeigu j nebuvo galima numatyti ir kontroliuoti.
Neteistum paalina btinasis reikalingumas. Btinasis reikalingumas - tai veikla, kuria asmuo padaro alos dl to, kad siekia
paalinti didesn pavoj, didesns alos atsiradim nukentjusiajam
ar kitiems asmenims. Btinasis reikalingumas yra teistas, jeigu
alos grsm turtui (gyvybei, sveikatai) yra reali, akivaizdi ir paalinti jos kitokiu bdu, kitomis priemonmis nra galimybs, o dl
to padaroma ala yra maiau reikminga negu ivengtoji. Turint
galvoje, kad btinasis reikalingumas paprastai atsiranda esant staigioms, ekstremalioms aplinkybms (gaisras, potvynis ir pan.), tiksliai vertinti visus momentus, nurodytus dl jo teistumo, yra pakankamai sunku. Todl vertinant btinojo reikalingumo veiklos
teistum reikia elgtis labai atsargiai, protingai. Jei ala, padaryta
gelbtojo, yra akivaizdiai didesn (ar nereikalinga) u t, kuri galjo bti dl neigiam veiksni, jis privalo j vis arba i dalies atlyginti.
357
246 str.
Utikrinti tinkam gamybos proces ir kin apyvart privalo darbdavys. Tai susij su normalia gamybine ir kine rizika. Jei vykdant
i veikl, siekiant organizacijai nauding padarini, padaroma ala, tai u padarytus nuostolius gali atsakyti tie asmenys, kuri pareigas eina organizuoti t veikl, o ne paprasti gamybos proceso
dalyviai (darbininkai ir pan.). Galiojusio DK 142 straipsnio 3 dalyje
tuo klausimu net buvo imperatyvi nuostata: neleidiama reikalauti, kad darbuotojas materialiai atsakyt u al, kuri atsirado dl
normalios gamybins ar kins rizikos". Pasikeitus nuosavybs formoms, jos valdymo ir gamybos organizavimo tvarkai, dabar tokia
bendroji nuostata nebepriimtina. Padaugjus savinink (bendrasavininki), gamybin ir kin rizika tenka gerokai platesniam ratui
asmen - darbdavi. Taiau asmen, dirbani gamyboje pagal darbdavio nurodymus (jei jie nra aikiai neteisti), darbo, nors dl jo
padaroma ala, negalima laikyti neteista veika.
5. Treia slyga - turi bti prieastinis neteistos veikos ir alos atsi
radimo ryys, vadinasi, yra i dviej reikini tiesiogin arba lemia
ma ssaja. Analizuojant prieastin ry nustatoma, dl kieno veikos ir
kokio dydio atsirado ala. Nustatyti prieastin ry, kai al savo vei
ka tiesiogiai padaro vienas asmuo, paprastai nra ypa sunku. Sun
kiau, kai al padaro ne vienas asmuo, nors ir tiesiogiai (kyla klausi
mas, kiek alos atsirado dl kiekvieno asmens veikos, koks j kalts
laipsnis), taip pat kai ala atsiranda dl vairi prieasi, tai yra kai
tiesioginis alos padarymas yra galimas tik kitiems asmenims suda
rius tam tikras aplinkybes (netiesioginis, tarpinis ryys). Netiesioginis
ryys nebtinai sukelia al, o yra tik slyga jai padaryti. iuo atveju
alos padarymas turi atsitiktin pobd (neurakinus sandlio, preks
nebtinai ivagiamos; jei nesilaikoma darbo saugos taisykli, darbuo
tojai ne visada sualojami, ir pan.). Netiesioginis (tarpinis) ryys yra
teisikai reikmingas, pakankamas materialinei atsakomybei atsirasti
tada, kai norminiai teiss aktai ne tik nurodo tam tikras subjekto dar
bo pareigas, bet ir nustato, esant kitoms materialins atsakomybs
slygoms, materialin atsakomyb u padaryt al. Jei ala padaro
ma esant tiesioginiam ir netiesioginiam neteistos veikos ir alos atsi
radimo prieastiniam ryiui, materialinei atsakomybei ir jos dydiui
nustatyti danai reikia pasitelkti tam tikrus specialistus, skirti eksper
tizes ir panaiai. Be j pagalbos teisingai isprsti materialins atsa
komybs klausim daniausiai negalima.
6. Kalt yra viena i btin slyg darbdavio arba darbuotojo ma
terialinei atsakomybei atsirasti pagal darbo teis. Ja prasta laikyti
asmens elgesio, veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiam arba gali358
246 str.
m aling padarini - alos atsiradimo psichin santyk. Pagal asmens intelekt ir jo valios iraik kalt yra dvejopa: tyia ir neatsargumas. ios kalts formos yra skirstomos keturias ris: 1) tiesiogin tyi, kai teiss paeidim padars asmuo supranta savo veikos
alingum, numato jos padarinius ir j nori; 2) netiesiogin tyi,
kai teiss paeidjas supranta savo veikos alingum, numato jos
padarinius, nenori, bet smoningai leidia jiems atsirasti; 3) neatsargum dl alingo (perdto) pasitikjimo, kai asmuo numato, kad
jo veika gali sukelti aling padarini, bet lengvabdikai tikisi j
ivengti; 4) neatsargum dl nerpestingumo, kai asmuo nenumato
aling savo veikos padarini, nors turt juos numatyti. Be to, kalts formos gali bti skirstomos pagal kalts laipsn, pvz., didelis neatsargumas, ir panaiai. Kiekviena kalts ris, jos laipsnis yra pakankamas materialinei atsakomybei atsirasti, bet daniausiai nuo j
priklauso atsakomybs ribos, jos dydis.
Darbdavio kalt suvokiama kaip jo darbuotoj kalt vykdant darbo pareigas. Tokia taisykl taikoma tais atvejais, kai turtin atsakomyb atsiranda tretiesiems asmenims (civilin atsakomyb), tai yra
asmenims, nesiejamiems darbo teisiniu santykiu su paeidju. Kitaip yra, kai taikoma materialin atsakomyb pagal darbo teis. iuo
atveju nukentjusiojo asmens (darbuotojo) kalt nelaikoma darbdavio kalte, o atvirkiai, paalinama i jo kalts ir statyme nustatytais pagrindais gali bti atitinkamai mainama paeidjo - darbdavio - materialin atsakomyb.
Kalt, kaip ir kitos materialins atsakomybs atsiradimo slygos,
nustatoma paeidimo padarymo metu, todl svarbu isiaikinti, ar
paeidjas tuo metu suvok savo veik ir jos padarinius. Paeidjas,
kuris dl psichins ligos ar silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm ir j valdyti, gali bti teismo tvarka pripastamas neveiksniu.
Jei toks asmuo padaro al, jis dl to nekaltas ir materialin atsakomyb jam netaikoma. Taiau jei darbuotojas padaro al nesuprasdamas savo veikos dl alkoholini grim, narkotini ir psichotropini mediag vartojimo, jis u padaryt al atsako bendra tvarka,
nes toki bsen susikr smoningai.
Darbdavio kalt paprastai preziumuojama. Kitaip yra, kai paeidjas
yra darbuotojas: paprastai jo kalt privalo rodyti darbdavys. Pagal
sigaljusi teism praktik iimtiniais atvejais ir darbuotojo kalt yra
preziumuojama, tai yra jis laikomas kaltu, kol rodo savo nekaltum.
Tokia praktika taikoma, jei sualojamas ar prarandamas turtas, kur
darbuotojas (ar darbuotojai) paima savo inion pagal visikos materialins atsakomybs sutart, gauna pagal galiojim ar kitok dokument.
359
246-247 str.
7. Kaip minjome, prie tai ivardytos keturios slygos yra pakan

kamos civilinei turtinei atsakomybei atsirasti. Materialinei atsako
mybei pagal darbo teis atsirasti be j dar btina, kad atsakomybs
alys alos padarymo metu bt susijusios darbo santykiais, o alos
padarymas susijs su j darbo veikla.
iuo atveju turimi galvoje ne visi galimi darbo santykiai, o tik tie,
kurie sureguliuoti DK (r. DK1 str. komentar). Kaip inoma, darbo teiss norm reguliuojami santykiai vadinami darbo teisiniais santykiais. Konkreiam darbo teisiniam santykiui atsirasti btinas tam
tikras juridinis faktas. Toks juridinis faktas paprastai yra darbo sutartis. Darbo sutartys gali bti vairi ri: neterminuotos, terminuotos, sezonins, patarnavimo darbams ir pan. (r. DK 108 str. komentar). Kiekviena darbo sutartis yra pakankama slyga materialinei
atsakomybei pagal darbo teis atsirasti. Jei ala kitam darbo teisinio
santykio subjektui padaroma to santykio galiojimo metu, nutraukus
darbo teisin santyk po alos padarymo, materialins atsakomybs
teisinis pobdis nesikeiia, tai yra i atsakomyb ir toliau reguliuojama darbo teiss normomis.
8. Materialin atsakomyb pagal darbo teiss normas yra taikoma
tada, kai ala kitam darbo teisinio santykio subjektui padaroma vei
ka, kuri susijusi su darbo pareig vykdymu. U al, kuria darbo teisi
nio santykio subjektai padaro kitai aliai (ar kitiems asmenims) veiks
mais, nesusijusiais su darbo funkcij vykdymu, nors ir darbo metu bei
darbo vietoje, turtin atsakomyb atsiranda ne pagal darbo, o pagal
kit teiss ak (civilins, administracins ir pan.) normas.
Jei darbuotojas, vykdydamas darbo pareigas padaro al tretiesiems (paaliniams) asmenims, padaryt al jiems turi atlyginti darbdavys. Savo ruotu darbdavys, imokjs nuostolius tretiesiems asmenims, gali atitinkamas sumas iiekoti i kalto asmens regreso
tvarka. iuo atveju skirtumas tas, kad padaryt al tretiesiems asmenims darbdavys pagal civilins teiss normas atlygina visikai, o
i savo darbuotojo jis gali iiekoti pagal darbo teis, tai yra daugeliu
atvej ribotai.
24V STRAIPSNIS
Atsivelgimas nukentjusiojo kalt
Jeigu alai atsirasti sudar slygas nukentjusiojo kalt (sualojimo
ir mirties atvejais - sualotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), alos atlyginimas yra mainamas atsivelgiant kalts laipsn
arba reikalavimas atlyginti al atmetamas.
360
247-248 str.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatoma abiej darbo teisinio

santykio subjekt materialins atsakomybs priklausomyb nuo to,
kiek kiekvienos alies kalt turjo takos alai atsirasti. Nuo to pri
klauso paeidjo materialins atsakomybs dydis. Nustatant nuken
tjusiojo kalts laipsn reikia atsivelgti abiej materialins atsako
mybs ali kalts formas ir ris.
2. Jei pagal bendr taisykl esant bet kokiai nukentjusiojo kalts
formai, riai, laipsniui ji turi reikms paeidjo materialins atsa
komybs dydiui, tai statym leidjas daro alos atlyginimo iimt,
kai ala padaroma asmens sualojimu ar gyvybs atmimu. Nuken
tjusiojo sualojimo ir mirties atvejais mainti kaltojo asmens mate
rialin atsakomyb galima tik dl sualotojo (mirusio) asmens dide
lio neatsargumo. Paprastas nukentjusiojo neatsargumas neturi
reikms paeidjo materialins atsakomybs dydiui.
Paprastai nukentjusiuoju dl sualojimo ar gyvybs atmimo, susijusio su darbo veikla, yra darbuotojas. Taiau tam tikrais atvejais juo
gali bti ir darbdavys, pavyzdiui, dirbant nedidelje individualioje
monje, kininko kyje, atliekant patarnavimo darbus, ir panaiai.
3. Galimi atvejai, kai darbdavys ir darbuotojas u tretiesiems as
menims padaryt al atsako kartu, pavyzdiui, patraukus baudia
mojon atsakomybn organizacij ir joje dirbant darbuotoj, atsa
king u ekonomin kontrol, ir priteisus i j alos, padarytos
tretiesiems asmenims, atlyginim. Tokiais atvejais darbdavys i dar
buotojo gali iiekoti tam tikras sumas regreso tvarka tik esant dar
buotojo tyiai ar dideliam neatsargumui (CK 6.264 str. 3 d.).
STRAIPSNIS Darbdavio materialins atsakomybs
atsiradimo atvejai
Darbdavio materialin atsakomyb atsiranda, kai:
1) darbuotojas sualojamas ar mirta arba suserga profesine liga, jeigu
jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig
socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis);
2) ala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuo
tojo turt (Kodekso 249 straipsnis);
3) kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit asmen turtiniai in
teresai (Kodekso 249 straipsnis);
4) darbuotojui padaroma neturtin ala.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatomi darbdavio materiali- l

ns atsakomybs darbuotojui atvejai. Materialin atsakomyb pa361
248 str.
gal darbo teis yra vienos darbo sutarties alies (darbuotojo arba
darbdavio) prievol atlyginti al, padaryt kitai aliai, atsiradusi
dl neteist kalt darbo pareig nevykdymo. Taigi darbo teisje
materialin atsakomyb skirstoma darbdavio materialin atsakomyb ir darbuotojo materialin atsakomyb. Materialin atsakomyb pagal darbo teis turi daug panaum su atsakomybe pagal civilin teis. Pagrindins i atsakomybs ri skirtybs: materialin
atsakomyb pagal darbo teis paprastai yra ribojama, ji atsiranda
tarp darbo sutarties ali, atsakomybs dydis priklauso nuo kalts
formos.
Darbdavio, kaip darbuotojo turtini ir neturtini teisi ir interes
paeidjo, atsakomyb, t. y. darbdavio materialin atsakomyb, yra
vienas i darbuotojo paeist turtini ir neturtini teisi ir interes
gynybos bd, jos pagrindin funkcija yra nubausti teiss paeidj
-darbdav ir kompensuoti nukentjusiajam - darbuotojui nuostolius.
CK 6.245 straipsnyje nustatyta, kad civilin atsakomyb - tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis
privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas
(baud, delspinigius)". Taigi darbdavio materialin atsakomyb turi
bti suprantama kaip darbdavio prievol darbuotojui, atsirandanti
dl darbuotojui padarytos alos.
Pagal CK 6.1 straipsn prievol - tai teisinis santykis, kurio viena
alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai
tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt pareig". Komentuojamame straipsnyje laikytina, kad darbdavys yra skolininkas,
o darbuotojas - kreditorius.
Paymtina, kad, analizuojant darbdavio atsakomyb darbuotojui, btina atsivelgti tai, jog materialin darbdavio atsakomyb
darbuotojui vis pirma yra darbo teiss norm reglamentavimo dalykas, todl civilins teiss normos gali bti taikomos tiek ir tokia
apimtimi, kiek tai yra suderinama ir neprietarauja darbo teiss normoms, t. y. civilin teis darbo santykiuose gali bti taikoma subsidiariai ir ta apimtimi, kuri leidia DK.
Nors taikant daugum darbo teisi ir interes gynybos bd nereikia, kad tarp nukentjusio subjekto ir paeidjo susiformavo
nauji teisiniai santykiai, taiau materialinei atsakomybei atsirasti
btini nauji juridiniai faktai. Paprastai prievolms dl alos atlyginimo pakanka vieno juridinio fakto - alos, taiau darbdavio materialinei atsakomybei atsirasti yra btinas tam tikras pagrindas,
362
248 str.
t. y. teiss paeidimas (r. DK 245 str. komentar), ir materialins

atsakomybs slygos (r. DK 246 str. komentar), t. y. darbdavio
materialin atsakomyb, kaip darbuotojo teisi ir interes gynybos bdas, gals bti taikoma tik esant faktinei sudiai visiems
btiniems juridiniams faktams: alos faktui, teiss paeidimo faktui, kt. Minti juridiniai faktai, j visetas, sukuria i esms nauj
teisin santyk - darbdavio materialins atsakomybs santyk. Taigi
teisin atsakomyb visuomet yra antrinis (arba alutinis) teisinis
santykis, atsirads kaip pirminio (pagrindinio) teisinio santykio paeidimo pasekm"1.
Mokslinje literatroje iki iol diskutuojama, darbdavio atsakomyb laikytina sutartine ar deliktin atsakomybe2. Darbdavio materialin atsakomyb pagal savo prigimt yra deliktin atsakomyb.
Tai patvirtina ta aplinkyb, kad darbdavio materialin atsakomyb
reglamentuojama civilins teiss normomis (DK249 str.). Taigi neatsivelgiant tai, darbdavys padar al darbuotojui ar kitam asmeniui, su kuriuo jo nesieja darbo santykiai, i esms taikomos vienodos taisykls. Taiau nereikia absoliutinti civilins teiss vaidmens
reglamentuojant darbdavio materialin atsakomyb, kadangi darbdavio materialin atsakomyb atsiranda, kai tarp ali yra darbo santykiai, numatyta ypatinga procesin tvarka iiekoti al, leidiama
padidinti darbdavio materialin atsakomyb kolektyvinse sutartyse. Taigi darbdavio deliktin atsakomyb glaudiai susijusi su egzistuojaniais sutartiniais santykiais.
Darbdavio turtin prievol nukentjusiam darbuotojui atlyginti padaryt al yra vienaal, kadangi darbuotojas, kuriam padaryta ala, yra kreditorius, turintis reikalavimo teis atlyginti al, o darbdavys - skolininkas, jo pareiga - atlyginti darbuotojui padaryt al.
2. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis kiekvienas asmuo turi pareig laikytis toki elgesio taisykli, kad savo
veiksmais (veikimu, neveikimu) nedaryt kitam asmeniui alos, taiau jei ala padaryta, toki al asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais - ir neturtin al privalo visikai atlyginti atsakingas
asmuo. Kaip jau minta, laikytina, kad darbdavio materialin atsakomyb yra deliktin civilin atsakomyb. Deliktai yra klasifikuojami pagal tai, kokiam objektui padaroma ala, t. y. asmeniui ar turtui, taigi skiriami deliktai asmeniui ir deliktai turtui.
1
V. Mikelnas. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilmius: Justitia, 1995. P. 22. " Ten pat. P. 36.
363
248
10
str.

santykiai
Deliktai asmeniui skirstomi deliktus, suklusius asmens

sveikatos sualojim (sutrikim), deliktus, suklusius asmens
mirt, ir deliktus asmens neturtinms vertybms. Atitinkamai
komentuojamame
straipsnyje
nustatomi
darbdavio
materialins
atsakomybs
darbuotojui
pagrindai
vadovaujantis minta delikt klasifikacija, t. y.: 1) deliktai
asmeniui, sukl darbuotojo sveikatos sualojim, skaitant
susirgimus profesine liga; 2) deliktai, sukl darbuotojo mirt;
3) deliktai darbuotojo neturtinms vertybms; 4) deliktai
darbuotojo turtui, skaitant darbuotojo turtines teises ir
interesus.
Prie tai minti pagrindai detaliau nagrinjami DK 249
straipsnyje ir 250 straipsnyje.
Civilin atsakomyb yra turtin atsakomyb, todl
neatsivelgiant tai, kokiai vertybei, turtiniam ar neturtiniam
interesui buvo padaryta ala, jos atlyginimas visada yra
turtinio pobdio.
3. Kadangi darbdavio materialin atsakomyb darbuotojui
laiky
tina deliktine civiline atsakomybe, darbdavio padarytos
darbuotojui
alos svoka turi bti aikinama remiantis CK nuostatomis ir
ji turi
bti atlyginama vadovaujantis CK nustatytomis taisyklmis.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ala yra asmens
turto neteist veiksm. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. al

neteki gali bti skaitoma ir paeidjo, t. y. darbdavio, gauta nauda.
mas
Be tiesiogini nuostoli ir negaut pajam, nuostolius
arba
skaiiuojamos protingos ilaidos: 1) skirtos alos prevencijai
sualoji ar jai sumainti; 2) susijusios su civilins atsakomybs ir alos
mas,
vertinimu; 3) susijusios su nuostoli iiekojimu ne teismo
turtos tvarka.
ilaidos Esant darbdavio materialinei atsakomybei ala yra
(tiesiog darbuotojo turtinio ar kitokio intereso paeidimas, dl kurio
iniai
nukenia darbuotojo turtin padtis ar padaroma neigiama
nuostol taka (paveikiamos) darbuotojo neturtinms teisms ir
iai),
interesams.
taip pat 4. CK 6.251 straipsnyje tvirtintas visiko alos atlyginimo
negaut princi
os
pas, iskyrus tuos atvejus, kai statymuose ar sutartyse
pajamo nustatoma
s,
ribota atsakomyb, taiau ne visada yra manoma gyvendinti
kurias prin
asmuo cip. Todl pagal visiko padarytos alos kompensavimo
bt
galimyb
gavs, ala skirstoma visikai kompensuojam al ir i dalies
jeigu kompen
nebt suojam al1. ala turtui visada gali bti kompensuojama
buv visikai,
1
V. Mikelnas. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995. P. 144.
364
248-249 str.
taiau neturtins alos nemanoma kompensuoti visikai, kadangi

jos dydio negalima tiksliai vertinti pinigais.
5. Vadovaujantis CK 6.252 straipsnio 1 dalies nuostatomis, drau- 11
diama apriboti ar panaikinti civilin atsakomyb u sveikatos su
alojim, gyvybs atmim ar neturtin al. Atsivelgiant darbo
santyki, siejani darbdav ir darbuotoj, pobd, t. y. darbo su
tart, ir ypatumus, taip pat tai, kad darbuotojas laikytinas ekono
mikai silpnesne darbo santyki alimi, ir tai, kad DK ribota atsa
komyb nustatoma tik darbuotojui (r. DK 254 str. komentar),
darytina ivada, kad darbdavys turi atlyginti al visikai ne tik tur
tins alos, padarytos sveikatos sualojimu, gyvybs atmimu, ar
neturtins alos atvejais, bet ir visais kitais atvejais, nebent bt
nustatytos DK 247 straipsnyje numatytos aplinkybs, t. y. bt nu
statyta, kad slygas alai atsirasti sudar nukentjusiojo kalt (su
alojimo ir mirties atvejais - sualotojo (mirusiojo) asmens didelis
neatsargumas). Visikas alos atlyginimas reikia, kad siekiama gr
inti nukentjusi darbuotoj (ar kitus asmenis) toki turtin pa
dt, kokia bt buvusi, jei nebt padaryta ala. Atkreiptinas d
mesys, kad negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo patirta
alos, todl atlyginant al reikia vertinti ir tai, kad atlyginus al
darbuotojas negali atsidurti geresnje padtyje nei ta, kuri buvo
iki alos padarymo.
6. Remiantis CK 6.288 straipsnyje tvirtinta bendrja norma, a
la atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu ala atsirado vliau,
- nuo alos atsiradimo dienos".
STRAIPSNIS
alos, padarytos dl darbuotojo sualojimo, mirties, darbuotojo ar

kit asmen turtini interes paeidimo, atlyginimas
Darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti al, padaryt dl darbuotojo suluoinimo ar kitokio jo sveikatos sualojimo,
ar jo mirties atveju arba dl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo
apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu
draudimu, taip pat dl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba
praradimo bei jo ar kit asmen turtini interes paeidimo.
1. Komentuojamame straipsnyje tvirtinama taisykl, kad al darbdavys turi atlyginti vadovaudamasis CK nustatytais principais ir tvar
ka. Taigi komentuojamas straipsnis yra blanketin norma.
2. iame straipsnyje nustatoma, kad darbdavys privalo atlyginti
al, padaryt dl darbuotojo sveikatos sualojimo, skaitant susir365
249 str.
girn profesine liga, suluoinim ar kitok sveikatos sualojim; esant

deliktui, suklusiam darbuotojo mirt, taip pat dl darbuotojo turto,
skaitant darbuotojo turtini teisi ir interes paeidim, turto sugadinim ir praradim. DK 275 straipsnyje tvirtinama darbuotojo
teis reikalauti, kad bt atlyginta ala, padaryta sveikatai dl nesaugi darbo slyg (r. DK 275 str. komentar).
3. Paymtina, kad jei darbuotojas buvo apdraustas nelaiming
atsitikim ir profesini lig socialiniu draudimu, ala bus atlyginama vadovaujantis Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig
socialinio draudimo statyme 1 ir alos atlyginimo dl nelaiming
atsitikim darbe ar susirgim profesine liga laikinajame statyme2
nustatytomis taisyklmis ir prarastos pajamos dl sveikatos sualojimo ir darbingumo praradimo kompensuojamos vadovaujantis
DK 283 straipsnyje nustatyta tvarka (r. DK 283 str. komentar).
Taiau pabrtina, kad darbuotojo turtos ilaidos dl sveikatos
sualojimo ar profesins ligos (pvz., gydymo, medicinins ir profesins reabilitacijos, kt.) turt bti atlyginamos darbdavio, vadovaujantis aptariamame straipsnyje tvirtintomis nuostatomis, kadangi Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio
draudimo statyme nustatyta, kad nelaiming atsitikim darbe socialinis draudimas statym nustatytais atvejais kompensuoja dl
nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos prarastas pajamas
ios ries draudimu apdraustiems asmenims", t. y. mintas statymas nustato, kad atlyginamos tik tam tikros alos sudedamosios
dalys (prarastos pajamos). CK tvirtina visiko alos atlyginimo princip, todl laikytina, kad tuo atveju, jei vadovaujantis specialiaisiais statymais atlyginant al, ji nra atlyginama visikai, visiko
alos atlyginimo darbuotojui principas turi bti gyvendinamas vadovaujantis civilins teiss nuostatomis. Kitaip tariant, draudiant
darbuotoj nelaiming atsitikim darbe ir susirgim profesine liga
draudimu, atsiranda tik ribota draudiko atsakomyb. Todl jeigu
ala nra padengiama i draudimo atlyginimo, tai u al atsakingas asmuo turi atlyginti likusi jos dal bendraisiais pagrindais"3.
Darbuotojo teisin padtis neturi skirtis priklausomai nuo to, jis
apdraustas socialiniu draudimu ar ne. Visais atvejais turt bti
atlyginama visa ala, nes, ms nuomone, visiko alos atlyginimo
1
inios. 1999, Nr. 110-3207.

inios. 1997, Nr. 67-1656.
3
V. Mikelnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji
knyga. Prievoli teis. T. 1. Vilnius: Justitia, 2003. P. 394.
2
366
249 str.
darbuotojui principas atitinka darbo statym pradmenis bei prasm ir toks aikinimas neblogina darbuotojo padties.
4. Remiantis Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig so- 4
cialinio draudimo statymu nelaiming atsitikim darbe socialiniu
draudimu privalomai draudiami: asmenys, dirbantys pagal darbo
sutartis, einantys narysts pagrindu renkamsias pareigas, dirban
tys narysts pagrindu, kandidatai notarus (asesoriai); valstybs
politikai, teisjai, kandidatai teisjus, prokuratros pareignai,
Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos
nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybs institu
cij ar staig vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento pa
skirti valstybs institucij ar staig pareignai, Seimo ar Respub
likos Prezidento paskirti valstybini (nuolatini) komisij ir taryb,
kit valstybini (nuolatini) komisij ir taryb pirmininkai, j pa
vaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius statymus steigt ko
misij ar taryb pareignai, vieojo administravimo valstybs tar
nautojai, iskyrus Vidaus reikal ministerijos, policijos, Valstybs
sienos apsaugos tarnybos ir kit vidaus reikal staig pareignus,
vidaus tarnybos dalini karininkus, liktins tarnybos puskarinin
kius ir karius, Specialij tyrim tarnybos, Kaljim departamen
to prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pa
valdi staig ir valstybs moni pareignus, krato apsaugos
sistemos profesins karo tarnybos karius ir Valstybs saugumo de
partamento sistemos pareignus; profesini mokykl moksleiviai,
auktesnij ir auktj mokykl studentai j profesinio mokymo
(praktikos) staigoje ar monje metu bei asmenys, darbo bir sisti
persikvalifikuoti monse arba dirbti vieuosius darbus; asmenys,
esantys socialins bei psichologins reabilitacijos staigose; nuteis
tieji laisvs atmimu. Nurodyti asmenys draudiami, jei jiems u
darb mokamas darbo umokestis.
Atkreiptinas dmesys, kad socialinio draudimo imokos (iskyrus
savanorikojo draudimo imokas), mokamos sveikatos sualojimo
ar gyvybs atmimo atvejais, yra skaitomos atlygintinos alos dyd
(CK 6.290 str. 1 d.).
5. Esant deliktui asmeniui, suklusiam darbuotojo sveikatos su- 5
alojim, skaitant susirgim profesine liga, suluoinim ar kitok
sveikatos sualojim, juridinis faktas, sudarantis pagrind atlyginti
al, yra pats sveikatos sualojimas kaip fizin ala. Sveikatos sis- 6
temos statyme 1 nustatyta, kad sveikata - tai asmens ir visuome1
inios. 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099.
367
249 str.
ns fizin, dvasin ir socialin gerov". ala darbuotojo sveikatai gali

bti padaroma nesilaikant norminiuose teiss aktuose nustatyt
reikalavim, susijusi su sveika ir saugia darbuotojo darbo aplinka,
nevykdant ar netinkamai vykdant darbdavi pareigas, nustatytas
norminiuose teiss aktuose (tiek DK, tiek kituose statymuose
bei norminiuose teiss aktuose, pavyzdiui, Sveikatos sistemos
statyme, Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme 1 ir kt.). 7 Sveikatos
sistemos statymo 88 straipsnyje nustatoma juridini asmen, savo
veikimu ar neveikimu padariusi alos moni sveikatai, pareiga
atlyginti nuostolius, atsiradusius dl sveikatos pakenkimo, o
nukentjusiajam mirus - atlyginti al jo eimai ir kitiems asmenims.
Mintame statyme nustatyta, kad nuostoliai, atsirad dl sveikatos
pakenkimo ar gyvybs atmimo, skaiiuojami pagal Vyriausybs
patvirtintus alos sveikatai skaiiavimo dydius ir metodikas.
Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme tvirtinta, kad jeigu nukentjs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe
ir profesini lig socialiniu draudimu", darbdavys atlygina prarastas
pajamas dl darbingumo netekimo ir ilaidas, susijusias su
medicinos pagalba ir gydymu, taip pat ilaidas, susijusias su nukentjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija. tvirtinama
nuostata, kad mint ilaid apmokjimo ir alos atlyginimo sumos
negali bti maesns, negu nustatyta Nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialinio draudimo statyme. 8 6. Atkreiptinas
dmesys, kad tam tikriems asmenims kompensacij mokjimas dl
sveikatos sualojimo ar uvimo yra reglamentuojamas specialiais
norminiais teiss aktais, pavyzdiui, Vyriausybs 1991 m. gruodio 5
d. nutarimu Nr. 530 Dl Asmen draudimo valstybs lomis ir
kompensacij mokjimo juos sueidus ar uvus ryium su tarnyba
slyg" patvirtintomis Asmen draudimo valstybs lomis ir
kompensacij mokjimo juos sueidus ar jiems uvus ryium su
tarnyba slygomis2. Vadovaujantis iomis slygomis draudiamieji
asmenys yra Vidaus reikal ministerijos, policijos ir kit vidaus
reikal statutini staig (Valstybs sienos apsaugos tarnybos prie
Vidaus reikal ministerijos, Finansini nusikaltim tyrimo
tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos, Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos,
Vadovybs apsaugos departamento prie Vidaus rei1
2
inios. 2003, Nr. 70-3170.

inios. 1992, Nr. 8-212.
368
249 str.
valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo

tvarka1, Vyriausybs 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinta Valstybs politik, teisj ir valstybs pareign gauto vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarka2). Jeigu nukentjs darbuotojas rodys, kad apskaiiuotas jo vidutinis darbo
umokestis neparodo tikrj jo pajam, gaut iki sualojimo ar
darbingumo netekimo, tai teismas gali atsivelgti ir kitok jo darbo umokesio apskaiiavim3. Negautos pajamos apskaiiuojamos
kaip pajam, kurias darbuotojas gavo arba realiai galjo gauti iki
sveikatos sualojimo, ir pajam, kurias darbuotojas gauna po sveikatos sualojimo, skirtumas. Skaiiuojant priteistinos alos atlyginim, reikia nustatyti nukentjusiam darbuotojui profesinio darbingumo netekimo procent, taip pat btini duomenys apie
nukentjusiojo iki sualojimo arba darbingumo netekimo laipsnio
nustatymo gaut vidutin darbo umokest ir jam dl sualojimo
paskirt paalp arba pensij4.
11 Suluointas ar kitaip sualotas darbe darbuotojas privalo rodyti,
kad ala jo sveikatai padaryta jam vykdant darbo pareigas, taip pat
padarytos sveikatai alos dyd5: Laikytina, kad ala padaryta darbuotojui j sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmus jo
gyvyb, yra susijusi su darbo veikla, jeigu: tai vyko darbe, skaitant
eismo vyk darbo laiku, pakeliui darb ar i darbo; jis suserga
profesine liga, kuri sukelia vienas ar daugiau kenksming ir (ar)
pavojing darbo aplinkos veiksni. Reikia pabrti, kad CK tiesiogiai nesieja alos atlyginimo nukentjusiajam su draudiminiais ar
nedraudiminiais vykiais, numatytais Nelaiming atsitikim darbe
ir profesini lig socialinio draudimo statymo 6-7 straipsniuose.
Tai reikia, kad darbdavys gali bti pareigotas atlyginti darbuotojui al ir tais atvejais, kuri anksiau mintas statymas nelaiko
draudiminiais vykiais. Be to, teismas turi platesnius galiojimus
nustatant fakt, kad vykis yra susijs su darbu, nes nra suvarytas
Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymo, kadangi darbuotojas iuo draudimu nra apdraustas.
1
inios. 2003, Nr. 52-2326.

inios. 2002, Nr. 74-3175.
3
LAT Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2 Dl statym taikymo
teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos
asmen sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmus gyvyb" // Teism
praktika. 1997, Nr. 5-6, p. 149.
4
Ten pat.
5
Ten pat.
2
370
249
str.
Svarbu nustatyti bendrsias civilins atsakomybs slygas, be kuri civilin atsakomyb apskritai neatsiranda: neteista veika, ala
(nuostoliai), prieastinis ryys tarp paeidjo ir prieing teisei
veiksm (neveikimo), ir alos nukentjusiajam atsiradimas ir asmens kalt (iskyrus atvejus, kai statymai numato civilin atsakomyb be kalts, pvz., CK 6.270 str.).
Paymtina, kad jei darbuotojas sualojamas darbdaviui (draud- 12
jui) priklausaniu didesnio pavojaus altiniu, kur valdyti (aptarnauti)
nejo to darbuotojo pareigas, nors vykis buvo ir darbo metu, tai
darbdaviui (draudjui) u darbuotojo sveikatai padaryt al turi bti
taikoma civilin atsakomyb 1. Nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialinio draudimo statymas nesieja prarast pajam
dl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos kompensavimo
apdraustiems asmenims su darbdavio kalte, t. y. mintas draudimas
apima ir darbdavio atsakomyb be kalts, kad apdraustas
darbuotojas sualojamas darbdaviui priklausaniu didesnio pavojaus
altiniu (isamiau irti DK 283 straipsnio komentar).
Vadovaujantis CK 6.288 straipsniu negautos pajamos gali bti pri- 13
teisiamos periodiniais mokjimais arba vienkartiniu mokjimu.
8. Jei primus sprendim dl alos atlyginimo darbuotojo sveikata 14
pablogja, jis turi teis pareikti iekin darbdaviui dl papildom
ilaid atlyginimo, iskyrus atvejus, kai darbdavys al atlygino konkreia vienkartine pinig suma (CK 6.283 str.). Pamintina, kad CK
nustatyta galimyb asmeniui, i kurio priteistas dl suluoinimo ar
kitokio sveikatos sualojimo atsiradusios alos atlyginimas, t. y. darbdaviui, reikalauti atitinkamai sumainti priteist darbuotojui alos
atlyginim, jeigu nukentjusio darbuotojo darbingumas padidja, iskyrus atvejus, jei ala buvo atlyginta priteisiant vienkartin pinig
sum (CK 6.287 str.). Atitinkama teis numatyta ir nukentjusiajam
(CK 6.286 str.), t. y. i dalies neteks darbingumo darbuotojas turi
teis bet kada reikalauti i darbdavio atitinkamai padidinti alos
atlyginim, jei jo darbingumas dl sveikatos sualojimo vliau
sumaja, iskyrus atvejus, jei ala buvo atlyginta priteisiant vienkartin pinig sum.
Atkreiptinas dmesys, kad kai asmuo suluoinamas ar kitaip sua- 15
lojama jo sveikata, vadovaujantis CK 6.283 straipsniu darbuotojui be
patirt nuostoli turi bti atlyginama ir neturtin ala (r. DK 250 str.
komentar).
1
LAT teism praktikos apibendrinimai civilinse bylose // Teism praktika.

2000, p. 231.
371
249 str.
16 9. Esant darbdavio deliktui, suklusiam darbuotojo mirt, CK

6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atve
ju teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaiko
mi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym". Tokie
asmenys gali bti darbuotojo nepilnameiai vaikai, sutuoktinis, ne
darbingi tvai ar kiti faktiniai nedarbingi ilaikytiniai, mirusio dar
buotojo vaikai, gim po jo mirties. ie asmenys taip pat turi teis
neturtins alos atlyginim (r. DK 250 str. komentar).
Nepilnameiams vaikams ala turi bti mokama iki j pilnametysts, tuo tarpu nedarbingiems tvams (pvz., pensinio amiaus, invalidams) alos atlyginimas mokamas iki gyvos galvos.
Vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 2 dalimi, asmenims, turintiems
teis alos atlyginim netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo
darbuotojo pajam dalis, kuri jie gavo ar turjo teis gauti mirusiajam darbuotojui esant gyvam. Paymtina, kad mirusiojo darbuotojo pajamas turt bti skaiiuojamas ne tik darbo umokestis, bet
ir kitos pajamos, kurias mirusysis darbuotojas gavo i profesins veiklos, pensijos, rentos, kt.
17 Darbuotojui uvus, atlygintinos alos dyd sudaro taip pat laidoji
mo, kitos su asmens mirtimi susijusios ilaidos. CK 6.291 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitin
kanios laidojimo ilaidos. Teis mirusiojo darbuotojo laidojimo
ilaid atlyginim turi mirusiojo pdiniai ar kiti asmenys, kurie fak
tikai patyr mintas ilaidas. J dyd turi rodyti asmuo, jas patyrs,
pateikdamas reikiamus dokumentus. Paymtina, kad mintas
straipsnis nustato, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus" ati
tinkanios laidojimo ilaidos, vadinasi, asmenys, patyr ilaidas, tu
rt rodyti, kad jos yra protingos. Siekiant pagrsti mintas ilaidas,
analogikai bt galima vadovautis 2003 m. kovo 18 d. Vyriausybs
nutarimu Nr. 323 Dl ymi Lietuvos visuomens veikj ir pagal
Lietuvos Respublikos statymus valstybs lomis laidojam asme
n laidojimo ilaid dengimo taisykli" patvirtintomis taisyklmis.
Atkreiptinas dmesys, kad mintame CK straipsnyje numatyta, kad
statym numatytais atvejais mokama laidojimo paalpa skaitoma
laidojimo ilaidas". alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim dar
be ar susirgim profesine liga laikinojo statymo 19 straipsnyje nu
matoma, kad laidojimo ilaidos mirusiojo eimos nariams arba ki
tiems j laidojusiems asmenims atlyginamos tiek, kiek jos virija
laidojimo paalpas, <... > taiau ne daugiau nei dvigubas Statisti
kos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs paskelb
tas alies kio vidutinis darbo umokestis.
372
249 str.
10. Su nukentjusio darbuotojo sveikatos sualojimu ar mirtimi 18

susijusi ala atlyginama periodinmis imokomis, kurios indeksuo
jamos normini teiss akt nustatyta tvarka, arba visos alos dydio
vienkartine imoka (CK 6.287 str. 3 d.).
11. Analizuojant alos atlyginim asmenims, kuri darbo santy- 19
kius reglamentuoja specials statymai ir norminiai teiss aktai, b
tina atkreipti dmes, kad mintuose norminiuose teiss aktuose pa
prastai tvirtinamos specialios taisykls, susijusios su turtins ir
neturtins alos atlyginimu mintiems asmenims.
Pavyzdiui, Vidaus tarnybos statute1 nustatyta, kad uvus tarnybines pareigas vykdiusiam pareignui, t. y. statutiniam valstybs tarnautojui, taip pat tais atvejais, kai jo mirtis yra susijusi su tarnyba, jo
eimai - vaikams (vaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), kol jiems sukaks atuoniolika met, taip pat vaikams (vaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka registruot mokymo staig
dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks dvideimt ketveri metai, sutuoktiniui, tvui ar motinai - bei nedarbingiems asmenims, kurie
buvo uvusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti jo
ilaikym, per vienus metus nuo pareigno mirties lygiomis dalimis
imokama imto dvideimties mnesi darbo umokesio dydio
vienkartin kompensacija. uvs pareignas ar kursantas laidojamas valstybs lomis arba jo artimiesiems imokama keturiasdeimties MGL dydio pinigin kompensacija padengti laidotuvi ilaidas. Pareigno ar kursanto, kuris uvo usienyje atlikdamas
tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaik perveimo
Lietuv ilaidas teiss akt nustatyta tvarka apmoka valstyb. Valstybs apmokam laidojimo ilaid apra nustato Vyriausyb ar jos
galiota institucija. Vadovaujantis mintu statymu pareignui, kuris
buvo sualotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas
arba dl tarnybos, imokama nuo vien iki penkeri met (nuo dvylikos iki eiasdeimties mnesi) jo darbo umokesi dydio kompensacija priklausomai nuo sveikatos sualojimo. Vidaus tarnybos
statutas taip pat nustato pareign medicinins reabilitacijos, sveikatos grinamojo ir antirecidyvinio gydymo ilaid apmokjimo
tvark: i valstybs biudeto Vidaus reikal ministerijai ar atitinkam vidaus reikal centrinms staigoms skirt l apmokama: pareign medicinin reabilitacija, sveikatos grinamasis ir antirecidyvinis gydymas po sualojimo vykdant tarnybines pareigas, kai is
gydymas neapmokamas i Privalomojo sveikatos draudimo fondo
1
Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo statymas // inios. 2003, Nr. 42-1927.
373
249 str.
20
21
biudeto; pareign medicinin reabilitacija, sveikatos

grinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencin
medicinin ir psichologin reabilitacija, vykdoma asmenims
sveikatos prieiros staigose, kuri steigja yra Vidaus
reikal ministerija.
Specialij tyrim tarnybos statute1 nustatyta, kad
specialij tyrim tarnybos pareignui uvus dl tarnybos
Specialij tyrim tarnyboje, jo eimai - vaikams (vaikiams),
kol jiems sueis atuoniolika met, taip pat vaikams
(vaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka registruot
mokymo staig dieniniuose skyriuose, kol jiems sueis
dvideimt ketveri metai, sutuoktiniui, uvusiojo vaikams,
gimusiems po jo mirties, tvui ar motinai - bei
nedarbingiems asmenims, kurie buvo uvusiojo ilaikomi
arba jo mirties dien turjo teis gauti jo ilaikym, per
vienus metus nuo pareigno mirties lygiomis dalimis
imokama imto dvideimties mnesi darbo umokesio dydio vienkartin kompensacija. Tarnybos pareignas, uvs
dl tarnybos Specialij tyrim tarnyboje, laidojamas
valstybs lomis. Kai tarnybos pareignas, kuriam buvo
sualota sveikata atliekant tarnybines pareigas arba dl
tarnybos Specialij tyrim tarnyboje, pateikia medicinos
komisijos ivad, jam Vyriausybs nustatyta tvarka
imokama nuo vien iki penkeri met (nuo dvylikos iki
eiasdeimties mnesi) darbo umokesio dydio
kompensacija, kurios dydis priklauso nuo sveikatos
sualojimo. Vyriausybs nustatyta tvarka tarnybos
pareignams atlyginama materialin ala, kuri jie patiria
dl tarnybos.
12. CK 6.288 straipsnio 1 dalyje tvirtinama taisykl, kad
ala
atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu ala atsirado
vliau,
- nuo ai rei
alos kalavimai atlyginti al dl suluoinimo ar kitokio kno
atsiradi sualoji
mo
mo, susirgimo profesine liga ar uvus dl nelaimingo
dienos" atsitikimo
, kuri darbe yra tenkinami pirmja eile (plaiau r. DK 223
taikytin str. ko
a tiek mentar).
sveikat 13. Delikt darbuotojo turtui, skaitant darbuotojo turtines
os
teises
sualo ir interesus, atveju darbdavio prievol atlyginti toki turtin
jimo, al taip
tiek
pat turi bti vykdoma vadovaujantis bendraisiais alos
mirties atlyginimo
atveju. principais, tvirtintais CK. Minta, kad CK 6.249 straipsnio 1
Atkreip dalyje
tinas nustatyta, jog ala yra asmens turto netekimas arba
dmesy sualojimas, tu
s, kad rtos ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos
pinigini pajamos,
1
Specialij tyrim tarnybos statuto patvirtinimo statymas // inios. 2003,

Nr. 38-1656.
374
249
str.
kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Be

tiesiogini nuostoli ir negaut pajam, nuostolius skaiiuojamos
protingos ilaidos: 1) skirtos alos prevencijai ar jai sumainti; 2) susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu; 3) susijusios su
nuostoli iiekojimu ne teismo tvarka. Atkreiptinas dmesys, kad
mintame CK straipsnyje nustatyta, jog ala apskaiiuojama pagal
kainas, galiojanias teismo sprendimo primimo dien, jeigu remiantis statymais ar prievols esme nereikalaujama taikyti kain, buvusi alos padarymo ar iekinio padarymo dien.
alos atlyginimo bd ir dyd reglamentuoja CK 6.281 straipsnis,
jame tvirtinama, kad teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes,
pareigoja atsaking u al asmen atlyginti j natra (pateikti tos
pat ries ir kokybs daikt, pataisyti sualot daikt ir pan.) arba
visikai atlyginti padarytus nuostolius". Jei teismo sprendimas atlyginti al natra nevykdomas per proting laik, kreditorius, t. y.
darbuotojas, turi teis reikalauti atlyginti al pinigais.
14. Kalbdamas apie darbdavio atsakomyb, kai kitokiu bdu pa- 22
eidiami darbuotojo turtiniai interesai, statym leidjas turi omenyje tokius atvejus, pavyzdiui, DK 207 straipsnyje numatyt situacij, kai dl darbdavio kalts pavluotai imokamas darbo umokestis ar
kitos su darbo santykiais susijusios imokos. DK nustatyta, kad tokiu
atveju kartu su mintomis imokomis darbuotojui turi bti mokami ir
statym nustatyto dydio delspinigiai. Pavluotas darbo umokesio
mokjimas yra nustatyt kolektyvinje arba darbo sutartyse
mokjimo termin nesilaikymas. Kit su darbo santykiais susijusi
imok mokjimo terminai gali bti nustatyti norminiuose teiss
aktuose arba kolektyvinse (ar darbo) sutartyse.
Pagal Delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim statymo 12 straipsnio nuostatas delspinigi dyd sudaro 0,06 procento priklausanios mokti sumos u kiekvien praleist kalendorin dien, pradedant skaiiuoti po septyni
kalendorini dien, kai imokos teiss aktuose ar kolektyvinje (jeigu jos nra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turjo
bti sumoktos, ir baigiant skaiiuoti skaitant j imokjimo dien.
statymo nustatytas delspinigi dydis kart per metus indeksuojamas Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka, atsivelgiant vartotoj kain indeks per prajusius kalendorinius metus. Kolektyvinje (jeigu jos nra, - darbo) sutartyje gali bti
numatytos darbuotojams palankesns slygos.
1
inios. 1996, Nr. 20-521.

375
249-250 str.
Delspinigiai neskaitomi darbuotojui apskaiiuojam vidutin darbo umokest, jie neapmokestinami fizini asmen pajam mokesiu, nuo j nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokos.
Kitas pavyzdys - DK176 straipsnio 2 dalyje nustatyta darbuotojui
garantija, utikrinanti, kad vidutinis darbo umokestis u kasmetines atostogas bt sumoktas ne vliau kaip trys kalendorins dienos iki atostog pradios. Darbdaviui neatlikus ios pareigos, atostogos be papildomo forminimo prasitsia tiek dien, kiek buvo
pavluota sumokti u kasmetines atostogas. Kasmetines atostogas
pratsus vidutinis darbo umokestis mokamas u vis pratst kasmetini atostog laikotarp.
250 STRAIPSNIS
Neturtins alos atlyginimas
Darbo sutarties alys privalo atlyginti viena kitai padaryt neturtin
al. Jos dyd kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis -Civili
niu kodeksu.
1 1. Komentuojamo straipsnio normos yra blanketins ir nukrei
pia CK.
2. Vadovaujantis CK nuostatomis neturtin ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kt, teismo vertinti pinigais" (CK
6.250 str.). Darbo teisje toki padarini gali atsirasti, kai darbuotojas buvo neteistai atleistas i darbo ar neteistai perkeltas kit
darb, jam neteisingai paskirta drausmin nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoj, nesusijusi su jo darbinmis savybmis.
Taigi baigtinio srao aplinkybi, dl kuri gali atsirasti pareiga atlyginti neturtin al, nra.
2 3. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad ir darbdavys, ir dar
buotojas turi atlyginti vienas kitam padaryt neturtin al. Taigi
btina analizuoti: 1) darbdavio padarytos darbuotojui neturtins a
los atlyginim; 2) darbuotojo padarytos darbdaviui neturtins alos
atlyginim.
3 4. Akivaizdu, kad darbuotojui padaryta neturtin ala gali pasi
reikti paiais vairiausiais bdais, pavyzdiui, skausmu, dvasiniu su4 krtimu, reputacijos pablogjimu ir kt. Tuo tarpu darbdaviui pada
ryta neturtin ala gali pasireikti tik tokiais bdais, kurie gali bti
376
250 str.
susij su darbdavio, kaip juridinio asmens, savybmis, pavyzdiui,

darbdavio dalykins reputacijos, prestio pablogjimu, kt.
Paymtina, kad teism suformuluota teiss taikymo ir aikinimo
taisykl, jog atsakomyb u padaryt neturtin al nra tiesiogiai
priklausoma nuo turtins alos atlyginimo fakto ir gali bti taikoma
tiek kartu, tiek atskirai1.
Taigi padaryta neturtin ala gali bti tiek susijusi su darbuotojui
ar darbdaviui padaryta turtine ala (pvz., darbuotojo sveikatos sualojimas, suluoinimas, profesin liga, kt.; darbdavio komercins paslapties atskleidimas, kt.), tiek nesusijusi (reputacijos pablogjimas,
paeminimas, kt.).
5. Atkreiptinas dmesys, kad CK nustatyta, jog neturtin ala at- 5
lyginama visais atvejais, kai ji padaryta dl nusikaltimo, asmens sveikatai arba dl asmens gyvybs atmimo.
Be to, CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jeigu fizinis asmuo suluointas ar kitaip sualota jo sveikata, tai u al atsakingas
asmuo privalo nukentjusiajam asmeniui atlyginti visus io patirtus
nuostolius ir neturtin al". Tokiu atveju rodyti neturtins alos
fakto nereikia, reikia tik pagrsti reikalaujamos pinigins kompensacijos dyd. Taip pat vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatomis darbuotojo mirties atveju teis neturtins alos atlyginim turi darbuotojo ilaikytiniai, pavyzdiui, nepilnameiai vaikai,
sutuoktinis, nedarbingi tvai ar kiti faktiniai nedarbingi ilaikytiniai,
mirusio darbuotojo vaikai, gim po jo mirties.
Laikytina, kad net ir tuo atveju, kai nukentjs, pavyzdiui, dl
sualojimo nelaimingo atsitikimo darbe, asmuo yra apdraustas nuo
nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu, mintam asmeniui turt bti atlyginama neturtin ala vadovaujantis civilins teiss normomis, neatsivelgiant tai, kad Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas nenumato
neturtins alos atlyginimo.
Kaip pavyzd galima paminti Vilniaus apygardos teisme nagrinjam byl, kurioje iekov prao teism i atsakovo (darbdavio) priteisti neturtins alos, kuri patyr dl sualojimo nelaimingo atsitikimo darbe metu ir dl neteist atsakovo veiksm nutraukiant darbo
1
LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2001 m. spalio lld. nutartis c. b. V Toropov v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipdos regiono departamento
Pakrani apsaugos tarnyba, Nr. 3K-7-688/2001, kat. 39.6.2.3; LAT CBS teisj
kolegijos 2002 m. rugsjo 30 d. nutartis c. b. E. Lukoeviius v. V Visagino pirmins sveikatos prieiros centras, Nr. 3K-3-1108/2002, kat. 39.6.2.12.
377
250 str.
sutart, atlyginim. Iekov iekin grindia CK 6.250 straipsniu ir

6.283 straipsnio 1-2 dalimis. Atsakovo teigimu, CK 6.250 straipsnio
2 dalyje ir CK 6.283 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neturtin ala
atlyginama tik statym numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), o
jeigu ala padaryta sveikatos sualojimo atveju (CK 6.283 str. 4 d.),
ji gali bti atlyginama, jei nukentjs asmuo nra apdraustas nuo
nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu statym nustatyta
tvarka. Kadangi iekov apdrausta nuo nelaiming atsitikim darbe
socialiniu draudimu, atsakovo nuomone, reikalauti neturtins alos
atlyginimo ji neturi teiss, nes mintas statymas nenumato neturtins alos atlyginimo.
inoma, kad DKyra pagrindinis norminis teiss aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilin teis darbo santykiams gali bti
taikoma subsidiariai ir ta apimtimi, kuri leidia DK. Komentuojamame straipsnyje vienareikmikai pasakyta, kad darbo sutarties
alys privalo atlyginti viena kitai padaryt neturtin al, jos dyd
kiekvienu atveju nustato teismas vadovaudamasis CK. Taigi DK
nesieja neturtins alos atlyginimo su kitais statymais, i j ir su
Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymu.
Atitinkamai ir darbdaviui padaryta neturtin ala gali bti siejama tiek su jam padaryta turtine ala, pavyzdiui, darbuotojui paskleidus darbdavio dalykin reputacij bloginani informacij, darbdavio patirtos ilaidos siekiant susigrinti gerbtin savo reputacij,
ir kita, tiek su ja nesusijusi. Pamintina, kad neturtin ala darbdaviui turi bti atlyginama visais atvejais, kai padaryta darbuotojo padarytu nusikaltimu, tokiu atveju vlgi darbdavys turi tik pagrsti reikalaujamos pinigins kompensacijos dyd, taiau neturi rodyti
neturtins alos fakto.
Neturtin ala atlyginama daniausiai atlyginant nuostolius, t. y.
imokant pinigin kompensacij, taiau darbuotojas ir darbdavys gali
susitarti ir dl kitokio neturtins alos atlyginimo bdo (natra).
6. Pabrtina, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsniu neturtins
alos dyd visada turi nustatyti teismas, atsivelgdamas neturtins
alos padarinius, al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, pa
darytos turtins alos dyd ir kitas turinias reikms bylai aplinky
bes, taip pat siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
7. Atkreiptinas dmesys, kad atlyginant neturtin al nra tai
komas visikas alos atlyginimo principas, kadangi neturtin ala
negali bti tiksliai vertinama pinigine verte, taiau jos dydis nra
ribojamas.
378
251 str.
25 X STRAIPSNIS
alos atlyginimas reorganizavus mon, staig ar organizacij
Jeigu mon, staiga ar organizacija (darbdavys), pareigota atlyginti
nukentjusiajam al, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti al pereina tos mons, staigos ar organizacijos teisi permjui.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta reorganizuojamos mo- l
ns, staigos ar organizacijos (darbdavio) teisi permjos pareiga at
lyginti nukentjusiam darbuotojui al. Darbdavio pareiga atlyginti
nukentjusiam darbuotojui al atsiranda DK 248 straipsnyje nusta
tytais pagrindais: 1) kai darbuotojas sualojamas ar mirta arba suser
ga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim
darbe ir profesini lig socialiniu draudimu (DK 249 str.); 2) ala pa
daroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turt (DK
249 str.); 3) kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit asmen tur
tiniai interesai (DK 249 str.); 4) darbuotojui padaroma neturtin a
la. Paymtina, kad iame straipsnyje vartojam svok teisi per
mjas" reikia aikinti sistemikai ir kompleksikai, atsivelgiant CK
nuostatas, reguliuojanias juridinio asmens reorganizavim bei su tuo
susijus teisi ir pareig perjim kitam juridiniam asmeniui, ir inter
pretuoti ne tik kaip reorganizuojamos mons, staigos ar organizaci
jos teisi, bet ir kaip pareig permj.
2. Juridini asmen reorganizavim reguliuoja CK ir statymai, 2
reglamentuojantys tam tikras juridini asmen teisines formas (pa
vyzdiui, Akcini bendrovi statymas1, Asociacij statymas2, Vals
tybs ir savivaldybs moni statymas3 ir 1.1.). Vadovaujantis CK 3
2.95 straipsniu, reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be
likvidavimo procedros. Reorganizavimo atveju nors juridinis as
muo pasibaigia, taiau jo veikla nesibaigia, bet pereina kitam juridi
niam asmeniui (skaitant ir visas teises bei pareigas)4, todl kartu
pereina ir pareiga atlyginti darbuotojui al.
3. CK 2.97 straipsnyje numatyti du juridini asmen reorganizavi- 4
mo bdai -jungimo ir skaidymo. Jungimo ir skaidymo bdai atitin
kamai gali bti skirstomi kitus bdus: 1) reorganizavimas jungimo
bdu gali bti gyvendinamas prijungimo ir sujungimo bdais; 2) re1
inios. 2000, Nr. 64-1914.

inios. 2004, Nr.25-745.
3
inios. 1994, Nr. 102-2049.
4
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asme
nys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 207.
2
379
251-252 str.
organizavimas skaidymo bdu gali bti gyvendinamas idalijimo ir

padalijimo bdu. Paymtina, kad atsivelgiant reorganizavimo bd, reorganizuojam juridini asmen, po reorganizavimo baigsiani savo veikl, teiss ir pareigos yra perduodamos vienam ar keliems juridiniams asmenims, tarp j ir pareiga atlyginti al
darbuotojui. Reorganizavim vykdant jungimu (tiek prijungiant, tiek
sujungiant juridinius asmenis) lieka vienas juridinis asmuo, kuris yra
kit, reorganizavimo procese dalyvavusi juridini asmen teisi ir
pareig permjas. Kai juridiniai asmenys yra skaidomi (tiek idalijant, tiek padalijant), po reorganizavimo pasibaigsianio juridinio
asmens teiss ir pareigos perduodamos dviem ar daugiau juridini
asmen, vykdani veikl po reorganizavimo. Todl iuo atveju svarbu isiaikinti, kuris i keli juridini asmen perims pareig atlyginti al darbuotojui (-ams). is klausimas turt bti sprendiamas pagal juridinio asmens reorganizavimo slygas (CK 2.99 str.).
4. Teisi permjo pareiga atlyginti al darbuotojui pereina nuo
pasibaigianios mons, staigos ar organizacijos (darbdavio) teisi
ir pareig jam perjimo momento. is teisi ir pareig perjimo mo
mentas turi bti nurodomas juridinio asmens reorganizavimo sly
gose (CK 2.99 str.).
5. Paymtina, kad CK numato reorganizuojam juridini asme
n kreditori teisi gynim. Darbuotojas, turintis reikalavimo teis
atlyginti al, yra tos mons, staigos ar organizacijos (darbdavio)
kreditorius ir todl taip pat gali pasinaudoti CK numatytomis kredi
tori gynimo priemonmis (CK 2.101 str.).
6. Atkreiptinas dmesys, kad komentuojamo straipsnio 1 dalis nu
mato situacij, kai darbdaviu yra pripastama mon, staiga ar or
ganizacija (t. y. darbdavys apibriamas siauriau nei DK 16 straips
nyje). Taigi DK nereguliuoja atvej, kai analogiki reorganizavimui
procesai vyksta, pavyzdiui, kininko kyje ar verslininkui (fiziniam
asmeniui) parduodant savo versl. Tokiu atveju alos atlyginimo pa
reigos perjimas ir kiti su tuo susij klausimai turt bti sprendia
mi vadovaujantis CK normomis.
252 STRAIPSNIS
alos atlyginimas likvidavus mon
1. Po valstybs ar savivaldybs mons, staigos ar organizacijos likvi
davimo pareiga atlyginti al pereina valstybei ar savivaldybei.
2. Jeigu mon, staiga ar organizacija likviduojama neatlyginus nu
kentjusiems asmenims padarytos alos dl nelaimingo atsitikimo dar380
252
str.
be ar susirgim profesine liga, alos atlyginimo sumos kaupiamos ir

iiekomos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
1. Valstybs ar savivaldybs moni, staig ar organizacij veikl 1
reguliuoja Valstybs ir savivaldybs moni statymas1, Biudetini
staig statymas2, CK ir kiti norminiai teiss aktai, tvirtinantys at
skir valstybs ar savivaldybs moni, staig ar organizacij statu
s, funkcijas ir kitas su j veikla susijusias teiss normas. Paymti
na, kad specials valstybs ar savivaldybs moni, staig ar
organizacij veikl reguliuojantys statymai paprastai nereguliuoja
alos atlyginimo darbuotojams klausimo, likvidavus valstybs ar sa
vivaldybs mon, staig ar organizacij, taiau i valstybs ar savi
valdybs pareiga kyla tiek i komentuojamo DK dalies, tiek i CK
tvirtint teiss norm.
2. CK etosios knygos I dalies IX skyriaus pirmasis skirsnis nusta- 2
to bendruosius prievoli pabaigos pagrindus. Vadovaujantis CK
6.128 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba sko
lininkas) likviduojamas, prievol baigiasi, iskyrus statym numaty
tus atvejus, kai prievol turi vykdyti kiti asmenys. Taigi ioje CK
normoje tvirtinamas bendras principas, kad likviduojant juridin as
men jo teiss ir pareigos negali pereiti kitiems asmenis, iskyrus
statym nustatytas iimtis. Komentuojamo DK straipsnio 1 dalis b
tent ir tvirtina ios CK tvirtintos bendros taisykls iimt, t. y. nu
stato atvej, kai likviduotos valstybs ar savivaldybs mons, stai
gos ar organizacijos pareiga atlyginti al pereina valstybei ar
savivaldybei. Analogika valstybs ar savivaldybs pareiga atlyginti
al valstybs ar savivaldybs mons, staigos ar organizacijos dar
buotojui i moni, staig ar organizacij likvidavimo atveju yra
tvirtinama ir CK, nustataniame deliktins atsakomybs principus
(CK 6.289 str.).
3. Atkreiptinas dmesys, kad komentuojamo straipsnio 1 dalyje 3
nustatyta valstybs ar savivaldybs pareiga atlyginti likviduotos vals
tybs ar savivaldybs mons, staigos ar organizacijos darbuotojo
patirt al, kuri turt atlyginti darbdavys vadovaujantis DK nuo
statomis (DK 248 str.), jei jis nebt likviduotas. Taip pat paymti
na, kad pareiga atlyginti valstybs ar savivaldybs mons, staigos
ar organizacijos darbuotojo patirt al valstybei ar savivaldybei per
eina neatsivelgiant tokios mons, staigos ar organizacijos likvi
davimo pagrind, t. y. nepriklausomai nuo to, ar minti juridiniai
1
2
inios. 1994, Nr. 102-2049.

inios. 1995, Nr. 104-2322.
381
str.
asmenys yra likviduojami bankroto pagrindu, dalyvi sprendimu ar

kitais statymuose numatytais pagrindais.
4. alos atlyginimo mokjimo prievols perjim valstybei dabar
papildomai nustato kai kurie specials statymai. alos atlyginimo
dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgim profesine liga laikina
sis statymas1 nustato tam tikrus atvejus, kai valstyb privalo atlygin
ti al darbuotojams dl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo
profesine liga u darbdavius. Vadovaujantis io statymo 181 straips
niu, alos atlyginimo mokjimo prievol valstybei pereina, kai:
1) monei ikelta bankroto byla; 2) mon likviduojama dl bankro
to; 3) mon neveikia ir jai netaikoma bankroto procedra bei dl
l ir turto stokos monje pagal teismo antstoli kontoros doku
mentus nra galimybs iiekoti nukentjusiems teismo priteist a
los atlyginim; 4) mon yra likviduota ir (ar) iregistruota, kai nra
jos teisi ir pareig permjo, taiau alos atlyginimas nebuvo nei
imoktas, nei kapitalizuotas, nei i prievol perduota auktesniajai
organizacijai; 5) nukentjusieji susirgo profesine liga arba buvo su
aloti dl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybi
nse monse ir buvusiose ems kio monse (kolkiuose, valsty
biniuose kiuose) iki j privatizavimo (valstybini, valstybini akcini
moni ir buvusi ems kio moni, reorganizuot akcines ben
droves, udarsias akcines bendroves ar ems kio bendroves, re
gistravimo moni rejestre datos); 6) kai nuolatinis Lietuvos Res
publikos gyventojas, turintis teis gauti alos atlyginim tarptautinje
sutartyje nustatyta tvarka i usienyje esanios u al atsakingos
mons, jos negauna.
5. alos atlyginimo mokjimo prievols perjimo valstybei tvarka
nustatyta Vyriausybs nutarimu2 patvirtintoje alos atlyginimo nu
kentjusiesiems dl sveikatos sualojimo darbe ar susirgimo profe
sine liga, kai i prievol pereina valstybei, tvarkoje. Paymtina, kad
pagal alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgi
m profesine liga laikinj statym svoka mon" apima ir valsty
bs ar savivaldybs mones3. Taip pat atkreiptinas dmesys, kad prie1
inios. 1997, Nr. 67-1656.

Vyriausybs 1997 m. rugsjo 15 d. nutarimas Nr. 997 Dl alos atlyginimo
mokjimo prievols perjimo valstybei tvarkos patvirtinimo" // inios. 1997,
Nr. 86-2162.
3
Atkreiptinas dmesys, kad aptariamo statymo taikymas yra ribojamas laiko
atvilgiu, t. y. vadovaujantis io statymo 23 straipsnio 7 dalimi statymas taiko
mas atlyginti al: 1) dl nelaiming atsitikim darbe, vykusi iki 1999 m. gruo
dio 31 d. skaitytinai, ir susirgim profesine liga, kurie nustatyta tvarka buvo
2
382
252 str.
vol atlyginti al prie tai nurodytais atvejais valstybei pereina ta

apimtimi, kuria atlyginti al turjo darbdavys vadovaujantis aptariamo statymo nuostatomis. Taiau atsivelgiant visik alos atlyginimo princip, tvirtint CK, bei sistemikai aikinant DK nuostatas (11 str., 249 str., 250 str., 283 str.), valstybei turt pereiti pareiga
atlyginti ir kitas su nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga susijusias ilaidas (pvz., gydymo ilaidas ir kt.).
6. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatoma situacija, kai mo- 6
n, staiga ar organizacija (iskyrus valstybs ar savivaldybs mon,
staig ar organizacij) likviduojama neatlyginus nukentjusiems as
menims padarytos alos dl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgi
m profesine liga, ne bankroto pagrindu. Komentuojamo straipsnio
2 dalis yra blanketin norma, nukreipianti Civilin kodeks. CK
6.289 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareigotas atlyginti dl
fizinio asmens sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo atsiradusi
al juridinis asmuo likviduojamas, alos atlyginimo sumos kaupiamos statym nustatyta tvarka iiekant konkrei sum i karto arba sudarant draudimo sutart.
7. Minta, kad mon, staiga ar organizacija, likviduojama dl ban- 7
kroto, nukentjusiems asmenims padaryt al dl nelaimingo atsi
tikimo darbe ar susirgim profesine liga atlygina moni bankroto
statymo1 nustatyta tvarka, taip pat Garantinio fondo statymo2, a
los atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgim profesi
ne liga laikinojo statymo nustatyta tvarka. Pavyzdiui, vadovaujan
tis moni bankroto statymo 35 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia yra
tenkinami darbuotoj reikalavimai, susij su darbo santykiais; rei
kalavimai atlyginti al dl suluoinimo ar kitokio kno sualojimo,
susirgimo profesine liga arba dl mirties nuo nelaimingo atsitikimo
darbe ir 1.1. Be to, io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotoj
reikalavimai, susij su darbo santykiais, gali bti tenkinami i Ga
rantinio fondo l. Garantinio fondo statymo 3 straipsnyje tvir
tinta, kad los i Garantinio fondo skiriamos bankrutuojani ar
bankrutavusi moni darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius
su iomis monmis, taip pat darbuotojams, kurie tsia darbo santypripainti profesinmis ligomis iki 1999 m. gruodio 31 d. skaitytinai; 2) dl
susirgim profesine liga, nustatyta tvarka pripaint profesinmis ligomis nuo
2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d. tiems nukentjusiesiems, kurie nebuvo apdrausti pagal Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymo nuostatas.
1
inios. 2001, Nr. 31-1010.
:
inios. 2000, Nr. 82-2478.
383
252-253 str.
P-
su bankrutuojania mone, bei buvusiems moni, likviduot

dl bankroto sigaliojus iam statymui, darbuotojams, kai mons
jiems yra siskolinusios. Garantinis fondas utikrina tam tikr alos
atlyginimo nukentjusiems mokjim, taiau negali realizuoti bendro civilins teiss visiko alos atlyginimo principo, kadangi imokos i Garantinio fondo yra ribojamos (r., pvz., Garantinio fondo
statymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkt, Vyriausybs nutarimu patvirtintos tvarkos Dl imok i Garantinio fondo"11.4 punkt, Vyriausybs nutarim Dl Garantinio fondo steigimo"2).
253 STRAIPSNIS
Darbuotoj materialins atsakomybs atvejai
Darbuotojas privalo atlyginti materialin al, atsiradusi dl:
1) turto netekimo ar jo verts sumajimo, sugadinimo (sualojimo);
2) mediag pereikvojimo;
3) baud ir kompensacini imok, kurias darbdavys turjo sumok
ti dl darbuotojo kalts;
4) ilaid, susidariusi dl sugadint daikt;
5) netinkamo materialini vertybi saugojimo;
6) netinkamos materialini ar pinigini vertybi apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemoni ukirsti keli blogai produkcijai ileis
ti, materialinms ar piniginms vertybms grobti;
8) kitoki darbo tvarkos taisykli, pareigini ar kit instrukcij pa
eidimo.
1. Komentuojamame straipsnyje ivardytas pavyzdinis darbuotojo

materialin atsakomyb galini sukelti atvej sraas, kuris padeda apibriau suvokti, kokia veika galima padaryti darbdaviui nuostoli. Kai kurie straipsnyje ivardyti atvejai nurodo toki veik, kuri
bdinga tik tam tikros specialybs, pareig darbuotojams, pavyzdiui,
netinkama materialini ar pinigini sum apskaita, ir panaiai. Tai
padeda lengviau nustatyti paeidjus, materialins atsakomybs subjektus.
Taia
u
formul
uot
straipsn
yje: darbuotojas privalo atlyginti materialin al", padaryt

ivardytais bdais, yra nepakankamai tiksli. alos padarymo bdas
pats savaime nesukelia materialins atsakomybs, net ir esant
realiems nuostoliams. Kaip inoma, materialins alos atlyginimas
atsiranda tik kartu esant visoms DK246 straips1
2
inios. 2003, Nr. 2-43.

inios. 2001, Nr. 50-1753.
384
253-254 str.
nyje nurodytoms slygoms. J btina laikytis visada taikant darbuotoj materialin atsakomyb.
2. Kad ir kokiu atveju susidarius alai (pvz., dl netinkamo materialini vertybi saugojimo ir pan.), nurodomas alos padarymo bdas yra rinis, bendrojo pobdio. Jis turi bti konkretinamas: iaikinama, dl kieno veikos atsirado nuostoli darbdaviui, kokios
buvo sudarytos darbo slygos. Danai ala padaroma ne dl vieno, o
dl keli asmen paeidim: sandlyje buvusios vertybs sugedo,
nes buvo kiauras sandlio stogas. Administracija tai inojo, bet stogo netais, su sandlininku visikos materialins atsakomybs sutarties nesudar, nors savo ruotu sandlininkas tai reikiamai nereagavo, neragino, kad administracija greiiau sutaisyt stog, nes dl
to genda saugomos vertybs, ir pan. Tokiu atveju materialin atsakomyb gali bti paskirstyta net keliems darbuotojams pagal j kalts laipsn.
254 STRAIPSNIS
Darbuotoj materialins atsakomybs ribos
Darbuotojas privalo atlyginti vis padaryt al, bet ne daugiau kaip
jo trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio, iskyrus atvejus,
nustatytus io Kodekso 255 straipsnyje.
1. DK nustatomos dvi darbuotoj materialins atsakomybs r- i
ys: ribotoji ir visika materialin atsakomyb. Ribotoji materialin
atsakomyb yra tada, kai statym leidjas, leisdamas darbuotoj
materialin atsakomyb, saugo juos nuo perdtai didels, sunkiai
pakeliamos atsakomybs, jeigu teiss paeidimas, sukls alos pa
darym, nra labai sunkus. Maksimalus darbuotoj materialins at
sakomybs dydis siejamas su tam tikra darbuotojo gaunamo darbo
umokesio suma. Jei padaryta ala nevirija nustatyt rib, atsako
ma u visus padarytus nuostolius. Minimali ribotoji materialin at
sakomyb taikoma, kai statymu ir kituose norminiuose teiss ak
tuose nenumatoma didesn materialin atsakomyb.
2. Komentuojamas straipsnis riboja darbuotoj materialins atsa- 2
komybs dyd trimis vidutiniais mnesiniais darbo umokesiais. Pa
gal anksiau galiojusio DK143 ir 144 straipsnius darbuotoj mate
rialin atsakomyb buvo ribojama vieno mnesio vidutinio darbo
umokesio dydiu. Reikia pasakyti, kad kai kuriose buvusiose Tary
b Sjungos respublikose ribotosios materialins atsakomybs dy
dis nepakito ir naujuose darbo kodeksuose, pavyzdiui, Rusijos Fe-
385
deracijos naujame Darbo kodekse (241 str.) i riba buvo ir liko vidutinio vieno mnesio darbo umokesio dydio. Atrodo, kad Lietuvos DK is klausimas isprstas racionaliau. Darbuotoj socialins
ekonomins slygos i esms pasikeit: visuomenin (valstybin) nuosavybs form pakeit privati (individuali) nuosavyb; ekonominje
kinje veikloje administracinius santykius pakeit rinkos santykiai
ir panaiai. Kadangi turtas (jo pagrindu besikuriantys darbo santykiai) jau ne vis", o konkretaus asmens, darbdavio ekonomins galimybs yra maesns ir jam padaryti nuostoliai yra labiau juntami.
Perasi ivada, kad ir darbuotojai, dirbdami privataus turto pagrindu, turt su tuo turtu elgtis atsargiau, atsakingiau, o padar al u
j turt daugiau materialiai atsakyti. Tai ir gyvendinama naujuose
darbo statymuose.
3. Numatyta atvej, kai tam tikr kategorij darbuotojams u
iurkius darbo statym paeidimus gali bti nustatoma didesn
ribotoji materialin atsakomyb. Toks atvejis yra nustatytas net pa
iame DK: 85 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad mons, strukt
rinio padalinio vadovai ir kiti pareignai, dl kuri kalts kilo strei
kas arba kurie nevykd ar udels vykdyti taikinimo komisijos (taip
pat darbo arbitrao, treij teismo) sprendim arba primus spren
dim dl streiko ir jo metu paeid darbdaviui draudiamus veiks
mus, nustatytus DK 83 straipsnyje (trukd darbuotojams ateiti
darbo vietas, atsisak suteikti darbuotojams darb ar darbo ran
kius ir kt.), gali bti traukiami drausminn atsakomybn bei atsa
kyti u darbdaviui padaryt al materialine tvarka. Tokiais atve
jais mintiems darbuotojams gali bti taikoma ribotoji materialin
atsakomyb, kurios dydis negali viryti ei mnesi pareigins
algos dydio.
4. Darbuotoj ribotosios materialins atsakomybs dydis riboja
mas pagal jo gaut vidutin mnesin darbo umokest. Darbuotojo
vidutinis mnesinis darbo umokestis nustatomas vadovaujantis Vy
riausybs 2003 m. gegus 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuo
tojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavi
mo tvarka1. Vidutinis mnesinis darbo umokestis skaiiuojamas u
tris paskutinius mnesius, jusius prie alos padarym. Jeigu dar
buotojas pas t darbdav dirbo maiau kaip tris mnesius, jo viduti
nis darbo umokestis skaiiuojamas i darbo umokesio, apskai
iuoto u faktikai dirbt laik. Pagal nurodyt vidutinio darbo
umokesio skaiiavimo tvark nustatant vidutin darbo umokest,
inios. 2003, Nr. 52-2326.
386
254-255 str.
laikas, kur darbuotojas nedirbo paeisdamas statymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat statym numatytais atvejais buvo nualintas
nuo darbo sustabdant darbo umokesio mokjim, prilyginamas
dirbtam laikui. i galiojanti nuostata visikai pateisinama, kai tam
tikros imokos pagal gaut vidutin udarb mokamos darbuotojui
(u paeidimus maja vidutinis udarbis ir jam imokamos sumos),
bet vargu ar i taisykl verta palikti galioti nustatant darbuotojo
ribotosios materialins atsakomybs dyd (ankstesniam paeidjui
mainti materialins atsakomybs ribas). Manome, kad vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkoje bt tikslinga numatyti jo
nustatymo ypatumus taikant darbuotojui ribotj materialin atsakomyb, juk jie numatyti ir kai kuriais kitais atvejais (dl apmokjimo susirgus profesine liga, ieitins imokos imokjimo ir pan.) (plaiau apie vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvark r. DK
204 str. komentar).
5. Nagrinjant darbuotoj materialins atsakomybs klausimus, 5
svarbu nustatyti alos padarymo ir jos iaikinimo moment, nuo
kurio prasideda iekinio senaties ir kit termin eigos pradia.
Daugeliu akivaizdi teiss paeidim atvej alos padarymo ir
jos iaikinimo momentai gali sutapti, pavyzdiui, sudauomas daiktas, sulauomos stakls ir pan., ir juos nustatyti didesni sunkum
nesusidaro. Sudtingiau, kai ala padaroma nevienkartiniu, danai
uslptu teiss apeidimu.
Kai darbuotojas padaro al nevienkartiniu teiss paeidimu, pavyzdiui, nevienkartiniu baudos imokjimu, pagamina blogos kokybs, nestandartin ar nekomplektin produkcij ir pan., paprastai
padarytos alos dydis nustatomas pagal kiekvien nepagrst pinig
iiekojim. Po to nustatoma bendra padarytos alos suma.
Jei padaryta ala nustatoma darant inventorizacij, audit ar kitokio pobdio patikrinim, alos iaikinimo diena laikoma akto ar
ivados galutin suraymo (pasiraymo) diena.
255 STRAIPSNIS
Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti vis al
Darbuotojas privalo atlyginti vis al, jei:
1) ala padaryta tyia;
2) ala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Bau
diamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) ala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visikos materiali
ns atsakomybs sutartis;
387
255 str.
4) ala padaryta prarandant rankius, drabuius, apsaugos priemo

nes, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant me
diagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) ala padaryta kitokiu bdu ar kitokiam turtui, kai u j visika
materialin atsakomyb nustatyta specialiuose statymuose;
6) ala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar tok
sini mediag darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinje sutartyje.
1. Daniausiai darbuotoj materialin atsakomyb yra ribotoji, ta
iau neretai taikoma darbuotoj materialin atsakomyb, pagal kuri
jie privalo atlyginti vis padaryt al, neribojant jos i anksto nusta
tytais dydiais. Tokia materialins atsakomybs ris - visika mate
rialin atsakomyb - yra taikoma tik statymo nustatytais atvejais.
statym leidjas tokius atvejus apibendrina DK 255 straipsnyje.
2. Jei ala padaryta tyia, darbuotojas privalo atlyginti visus pada
rytus nuostolius. Bet kuri tyios ris (tiesiogin ar netiesiogin ty
ia) sukelia visikos materialins atsakomybs atsiradim. Prakti
kai tokia materialins atsakomybs ris buvo taikoma ir pagal
anksiau galiojusius statymus, tik tokie atvejai nebuvo apibendrinti
vienu norminiu teiss aktu.
Tyia, kaip materialins atsakomybs atsiradimo slyga, visada sukelia visik materialin atsakomyb, negalima teigti, kad kita darbuotojo kalts forma - neatsargumas - gali sukelti tik ribotj materialin atsakomyb. Esant neatsargumui, atsivelgiant kitas alos
padarymo aplinkybes, gali atsirasti tiek darbuotoj ribotoji, tiek ir
visika materialin atsakomyb.
3. Darbuotojas privalo visikai atlyginti darbdaviui padarytus nuos
tolius, jeigu ala padaroma nusikalstama veika, kuri konstatuota BPK
nustatyta tvarka. Baudiamoji veika yra nusikalstama, jei ji nustaty
ta tvarka yra pripastama nusikaltimu arba baudiamuoju nusien
gimu. Pats darbdavys io klausimo sprsti negali. Tai sprendia pro
kurorai (daniausiai pagal ikiteisminio tyrimo staig pareign
surinkt mediag), ikiteisminio tyrimo teisjai, teismai.
Darbuotoj visika materialin atsakomyb yra taikoma nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal baudiamj
teis, pavyzdiui, vagyst (BK 178 str.), turto ivaistymas (BK
184 str.) ir panaiai. Nagrinjamais atvejais darbuotoj visika materialin atsakomyb negalima, jeigu kompetentingos institucijos nutraukia baudiamj proces arba teismas priima iteisinamj nuosprend tuo pagrindu, kad nepadaryta nusikalstamos veikos.
388
255
str.
Taiau daugeliu atvej prokurorai ar ikiteisminio tyrimo teisjai

nutraukia ikiteismin tyrim arba teismai nutraukia baudiamj byl
ne dl to, kad nra nusikalstamos veikos, o dl visikai kitoki prieasi. Tokios prieastys, esant darbuotojo nusikalstamai veikai, nepaalina jo visikos materialins atsakomybs u padaryt al. Pavyzdiui, ikiteisminio nagrinjimo institucijos privalo nutraukti
baudiamj proces vadovaudamosi BPK 3 straipsnyje bei
212 straipsnyje, o atitinkamai teismai - BPK 303 straipsnio 4 dalyje
ir 327 straipsnyje nurodytais atvejais. Ikiteismins institucijos ir teismai, vadovaudamiesi atitinkamais BK straipsniais, gali nutraukti baudiamsias bylas tam tikru bdu koreguodami taikomas bausmes,
atleisdami nuo j ir panaiai. Visa tai neatleidia darbuotojo nuo
visikos materialins atsakomybs.
Kai darbdaviui ala padaryta nusikalstama veika, jis turi teis pareikti paeidjui (darbuotojui) civilin iekin baudiamojoje byloje. iuo atveju darbdavys pripastamas civiliniu iekovu prokuroro
nutarimu arba teismo nutartimi. Teismas civilin iekin nagrinja
kartu su baudiamja byla. Civilinis iekinys, pareiktas baudiamojoje byloje, atleidiamas nuo yminio mokesio (BPK 112 str. 2 d.).
Isprendus alos atlyginimo klausim baudiamojoje byloje, darbuotojo materialins atsakomybs iiekojimas bendra tvarka atkrenta,
nes padaryti nuostoliai atlyginami pagal teismo nuosprend.
Iimtiniais atvejais, kai pagal baudiamojoje byloje esam mediag
negalima tiksliai apskaiiuoti civilinio iekinio, teismas priimdamas
kaltinamj nuosprend gali pripainti civiliniam iekovui teis iekinio patenkinim, o klausim dl iekinio dydio perduoti nagrinti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
4. Darbuotojas privalo atlyginti vis jo padaryt al, jei darbda- 4
vys su juo sudar raytin visikos materialins atsakomybs sutart
u tam tikr vertybi isaugojim. iuo atveju visikai materialinei
atsakomybei atsirasti darbuotojo kalts forma (tyia ar neatsargumas) neturi lemiamos reikms. Svarbu, kad materialins vertybs
nepriklausomai nuo j paskirties darbuotojui bt realiai perduotos
saugoti ar kitais tikslais, o jis j neisaugojo (sugadino turt, prarado
j ir pan.). Jei toks turtas, neperduotas darbuotojui pagal visikos
materialins atsakomybs sutart, bt, pavyzdiui, sugadintas dl
darbuotojo neatsargumo, jam atsirast tik ribotoji materialin
atsakomyb (jei nra kit iame DK straipsnyje nurodyt visikos
materialins atsakomybs pagrind) (apie visikos materialins atsakomybs sutartis, j sudarymo tvark ir turin r. DK 256 str. komentar).
389
255
str.

santykiai
5. Pagal komentuojamo straipsnio 4 punkt darbuotojo visika materialin atsakomyb atsiranda, jei prarandamas jam iduotas darbe
naudotis (ar naudoti gamyboje) konkreiai apibrtas turtas. Darbdavys turi turti rodym, kad tam tikras turtas buvo perduotas darbuotojui. Jeigu tokiu turtu naudojasi ne vienas, bet grup moni,
kelios darbuotoj pamainos, neperduodamos turto viena kitai, iuo
pagrindu taikyti visikos materialins atsakomybs negalima.
statymas nustato du skirtingus atvejus, t. y. kai tam tikras turtas
duodamas darbuotojui juo naudotis darbe ir kai atitinkamas turtas (mediagos, pusgaminiai, gaminiai) duodamas jam naudoti gamybos procese, tai yra j perdirbti, gaminti i jo atitinkam produkcij, montuoti i jo naujus gaminius.
Darbuotojui naudotis darbe turi bti duodami rankiai, drabuiai,
apsaugos priemons. Toks turtas darbuotojui duodamas dviem pagrindiniais tikslais: kad jis galt tinkamai atlikti pavest darb ir
bt aprpintas reikiamomis priemonmis, apsauganiomis jo bei
kit asmen sveikat ir gyvyb darbe.
rankiai iuo atveju - tai visa instrumentika, be kurios normalus
darbo procesas nemanomas. Anksiau galiojusiame DK
145 straipsnio 5 punkte greta darbuotojui iduot naudotis ranki buvo nurodomi ir matavimo prietaisai, kiti daiktai. Manome,
kad ranki svoka plaia prasme apima matavimo prietaisus ir kitokius instrumentus, btinus tinkamai atlikti darb. Btini darbuotojui rankiai priklauso nuo darbo specifikos ir vis j konkreiai
ivardyti nemanoma. ia susiduriame su kitu klausimu, ar visada
ir visus rankius, kurie reikalingi darbui atlikti, administracija gali
iduoti vienam darbuotojui naudotis ir ar visada darbuotojas privalo juos priimti savo inion. Neabejotina, kad apskritai klausim reikia atsakyti neigiamai. Vis pirma ia reikia iskirti stambias
darbo priemones, kurias danai naudoja ne vienas, o keli darbuotojai ar j grup. Darbuotojai tik aptarnauja tokias priemones (stakles, vairaus tipo automainas, skaiiavimo aparatr ir pan.), bet
jos neperduodamos vienam darbuotojui jas naudoti darbe. Kokius
rankius galima perduoti konkreiam darbuotojui naudotis darbe
(jei tuo klausimu nra tam tikr institucij speciali nurodym),
turi bti sprendiama kiekvienu konkreiu atveju. Savo ruotu darbuotojas gali atsisakyti imti rankius savo inion, kai nra slyg j
apsaugoti (jais naudojasi ne vienas darbuotojas, nra saugaus padlio ir pan.).
Kiekvienam darbuotojui privalo bti sudarytos saugios ir sveikos
darbo slygos visose darbovietse, neatsivelgiant j nuosavybs
390
255 str.
form ir reguliavimo srit. Jeigu darbdavys negali utikrinti darbuotoj apsaugos nuo rizikos veiksni kolektyvins apsaugos priemonmis, jis privalo nemokamai aprpinti darbuotojus asmeninmis
apsaugos priemonmis1, tarp j drabuiais (vairs kostiumai, liemens, pirtins, batai ir pan.) ir kitomis apsaugos priemonmis (almai, skydai, dujokauks, filtrai ir 1.1.). Kada, kokiomis apsaugos priemonmis darbuotojai turi bti aprpinami, j idavimo tvark
smulkiai reglamentuoja Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis priemonmis nuostatai, patvirtinti Socialins apsaugos
ir darbo ministerijos 1998 m. balandio 20 d. sakymu Nr. 77 Dl
Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis priemonmis
nuostat patvirtinimo"2.
Darbuotojams perduoti naudotis rankiai, drabuiai ir kitos apsaugos priemons per j naudojimo laik yra darbdavio nuosavyb.
Gav tok turt darbuotojai j sunaudoj (nusidvjimas) arba ieidami i darbo privalo u j atsiskaityti.
Darbuotojai gamybos procese naudoja darbdavio mediagas, pusgaminius ar gaminius. iame punkte minimos mediagos yra daiktai, perdirbami gamybos procese. Mediaga taip pat yra ir pagalbins aliavos, btinos gamybai, pavyzdiui, kuras, tepalai ir kt.
Pusgaminiai yra pradta, bet nebaigta gaminti produkcija, taip pat
produkcija, gauta i kit organizacij toliau perdirbti. Gaminiai yra
vis gamybin technologin proces perjusi produkcija.
Gamybos procesas galimas tik periodikai darbuotojams perduodant darbui reikalingas mediagas. statymai, kiti norminiai teiss
aktai bendros (plaiai taikomos) mediag darbuotojams perdavimo ir j ieikvojimo nustatymo (nuraymo") tvarkos nenustato.
Tai paprastai sprendiama vadovaujantis specializuot institucij
(j organ, atitinkam komisij) nustatomomis standartinmis reikiam mediag ieikvojimo normomis bei vietiniais (lokaliais) norminiais teiss aktais. Jei darbdavys rodo, kad darbuotojas gamybos procese nepagrstai prarado jam perduotas mediagas
(pusgaminius), pastarasis privalo visikai materialiai atlyginti dl
to kilusi turtin al.
Svarbu paymti, kad darbuotojai u jiems perduotas vertybes
pagal komentuojam punkt visikai materialiai atsako ir dl neatsargumo tas vertybes prarad. Jei toks turtas dl darbuotojo ne1
Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 28 straipsnio 2 dalis // inios. 2003,

Nr. 70-3170.
2
inios. 1998, Nr. 43-1188.
391
255 str.
atsargumo buvo sugadintas ar sunaikintas (lieka sugadintas daiktas arba bent jo liekanos), jam atsiranda ribotoji materialin atsakomyb (jei visika materialin atsakomyb neatsiranda kitais pagrindais).
6. Komentuojamo straipsnio 5 punkte nurodoma, kad darbuotojas visikai atsako u al, padaryt kitokiu bdu ar kitokiam turtui, kai u j materialin atsakomyb nustatyta specialiuose statymuose. iuo atveju kitokiu bdu ar kitokiam turtui" padarom
al statym leidjas suvokia ne t turt ir alos padarymo bd,
kuris nustatytas to paio straipsnio 4 punkte. Reikia pasakyti, kad
dabar toki statym, kurie i esms reguliuodami kitus klausimus,
dar nustatyt ir tam tikr darbuotoj visik materialin atsakomyb, kuri neaprpia analizuojamame straipsnyje ivardyt atvej,
yra palyginti maai. Daugiau yra toki statym, kuriuose nurodoma, kad su tam tikros kategorijos darbuotojais reikia sudaryti
visikos materialins atsakomybs sutartis, tai yra pareigoja darbdav taikyti vien i DK 255 straipsnyje numatyt visikos materialins atsakomybs atvej.
Realizuojant darbuotoj visikos materialins atsakomybs nuostatas specialiuose statymuose, btina tiksliai isiaikinti, kada, kieno
atvilgiu i nuostata taikoma ir koki visikos materialins atsakomybs r (tik vienam konkreiam darbuotojui, solidari, subsidiari) ji
nustato. Pavyzdiui, Akcini bendrovi statymo 1 38 straipsnyje nurodoma, kad bendrovs administracijos vadovu gali bti veiksnus
fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (io straipsnio
9 punktas). Jeigu jis ar jo pavaduotojas sudar sandor virydamas
savo kompetencij, normali kin rizik ar atliko kitus neteistus
veiksmus ir tuo bendrovei padar alos (skaitant ir negaut peln),
bendrov turi teis teismo tvarka reikalauti atlyginti dl tokio sandorio arba toki veiksm patirt al (skaitant ir negaut peln).
Taigi iuo atveju nurodoma dviej kategorij administracijos darbuotoj materialin atsakomyb neribojant jos dydio nepriklausomai nuo kalts formos ir jos ries.
Mintame straipsnyje klausimas sprendiamas kitaip, jei administracijos vadovas (jo pavaduotojas nebeminimas), virydamas savo
kompetencij, sudaro sandor, dl ko padaroma ala treiajam asmeniui. iuo atveju, jei treiojo asmens reikalavimai nebna visikai
patenkinami i bendrovs (civilin turtin atsakomyb), u padaryt al administracijos vadovas atsako subsidiariai.
1
inios. 2000, Nr. 64-1914.
392
255 str.
7. Visika materialin atsakomyb taikoma, kai ala darbdaviui 9

padaroma neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini
mediag darbuotojo (komentuojamo straipsnio 6 punktas). iuo,
kaip ir kitais, atvejais materialinei atsakomybei atsirasti btinos ios
atsakomybs atsiradimo slygos. Taiau darbuotojas negali bti at
leidiamas nuo atsakomybs remiantis tuo, kad alos padarymo me
tu jis nesuvok savo veiksm ir dl to kylani padarini (nebent
rodyt, kad narkotines mediagas jam kakas suleido, sumaitino
prievarta ir pan.). Laikoma, kad darbuotojas apsvaigo nuo alkoho
lio ar toksini mediag savo valia, o to pakanka visikai materiali
nei atsakomybei atsirasti.
Kad al padar darbuotojas, bdamas neblaivus ar apsvaigs
nuo narkotini ar toksini mediag, privalo rodyti darbdavys (jo
administracija). Juo labiau kad, jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, darbdavys
t dien (pamain) nualina j nuo darbo ir nemoka jam darbo umokesio (plaiau r. DK 123 str. komentar). Vienas i rodym,
kad darbuotojas buvo darbe neblaivus, yra nualinimo faktas ir jo
forminimas. Be to, buvimo darbe neblaivaus (apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag) fakt galima rodyti medicinos organ ivadomis, liudytoj parodymais ir kitais rodymo bdais, kuriuos nustato CPK 177 straipsnis. Bene daniausiai taikomas
rodymas yra tiesioginio vadovo (meistro, brigadininko ir kt.) suraytas pasitelkiant visuomenini organizacij atstovus, kitus darbuotojus aktas, kad darbuotojas, padars al, buvo neblaivus. Tokiame
akte paprastai nurodoma ne tik kuris darbuotojas buvo neblaivus,
kas sura akt, bet ir tikslus buvimo neblaivaus laikas (data, valandos), poymiai, kuriais remiantis toks aktas suraytas. Ginai dl alos padarymo, jos dydio, padarymo esant neblaiviam ir buvimo kit
materialins atsakomybs atsiradimo slyg yra nagrinjami nustatyta bendra darbo gin nagrinjimo tvarka.
8. statym leidjas apibrtai nustats eis prie tai komentuo- 10
tus visikos materialins atsakomybs atvejus, leidia toki darbuo
toj materialin atsakomyb nustatyti vietoje - kolektyvinje sutar
tyje. Tokia nuostata yra btina dl galimos darbo specifikos, danai
pasitaikani tam tikru bdu padarom alos atvej. Visikos mate
rialins atsakomybs nustatymo kolektyvinje sutartyje negalima lai
kyti darbuotojo padties pabloginimu, palyginti su normini teiss
akt nustatytomis taisyklmis (DK 61 str. 1 d.), nes tai leista staty
me, t. y, DK 255 straipsnio 7 punkte. Taiau sudarant kolektyvines
sutartis toki atvej reikia vengti, jei galima apsieiti be j.
393
255-256 str.
Apie darbdavio ir darbuotojo speciali visikos materialins atsa

komybs sutart r. DK 256 straipsnio komentar.
25O STRAIPSNIS
Visikos materialins atsakomybs sutartis
1. Visikos materialins atsakomybs sutartis gali bti sudaroma su
darbuotojais, kuri darbas yra tiesiogiai susijs su materialini vertybi
saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dl
priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe. Konkrei darb ir pa
reig sraas nustatomas kolektyvinje sutartyje. i sutartis forminama
ratu. Joje turi bti nustatyta, u kokias materialines vertybes darbuoto
jas prisiima visik materialin atsakomyb ir kokius sipareigojimus pri
siima darbdavys, utikrindamas slygas, kad ala neatsirast.
2. Tais atvejais, kai dl kartu dirbamo darbo nemanoma atriboti at
skir darbuotoj atsakomybs, gali bti sudaroma visikos materiali
ns atsakomybs sutartis su darbuotoj grupe. iuo atveju al atlygi
na visi sutart pasira darbuotojai. Kiekvieno j dalis atlyginant al
nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per kur susidar ala, jei
sutartyje nenustatyta kitaip.
3. Visikos materialins atsakomybs sutartys negali bti sudaromos
su darbuotojais iki atuoniolikos met.
1 1. Komentuojamame straipsnyje nustatoma slyga, kada ir su ko
kiais darbuotojais darbdavys gali sudaryti visikos materialins atsa
komybs sutart. Be to, statym leidjas nustato, kada toki sutart
galima sudaryti su grupe darbuotoj, taip pat su kuo visikos mate
rialins atsakomybs sutarties sudaryti negalima. Taigi io straips
nio nuostatos numato DK 255 straipsnio 3 punkto gyvendinimo tvar
k, konkretina toki sudarom sutari subjektus, j teises ir
pareigas.
2 2. Individuali visikos materialins atsakomybs sutartis su dar
buotoju paprastai sudaroma priimant j darb ir yra darbo sutarties
priedas. Tokia sutartis gali bti sudaroma ir su jau dirbaniu asme
niu, pavyzdiui, perklus darbuotoj kit darb, pasikeitus darbo
slygoms ir panaiai. Reikia pabrti, kad tokia sutartis gali bti su
daroma ne su visais darbuotojais, o tik su tais, kuri darbas yra susi
js su materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, parda
vimu, pirkimu, gabenimu, ir dl priemoni, perduot darbuotojui
3 naudotis darbe. Materialinmis vertybmis reikia laikyti ne tik vai
rius daiktus (mediagos, rengimai, kitokios priemons), bet ir kitas
vertybes. Paprastai materialins vertybs duodamos darbuotojui ne
394
256
str.
asmenikai jomis naudotis ir naudoti gamybos procese, o tik jas aptarnauti, paskirstyti.
Taiau komentuojamo straipsnio 1 dalyje, be kit vertybi, nurodomos ir priemons, perduotos darbuotojui naudotis darbe, kaip ir
DK 255 straipsnio 4 punkte. Skirtumas ia yra atsakomybs gradacija (laipsniavimas): darbuotojas, kuriam perduotos tam tikros vertybs naudotis darbe, nesudars visikos materialins atsakomybs
sutarties, u t priemoni sugadinim ar sunaikinim nesant tyios
materialiai atsako ribotai, o tik jas prarads atsako visikai, o darbuotojas, su kuriuo sudaryta visikos materialins atsakomybs sutartis, abiem mintais atvejais materialiai atsako visikai, neatsivelgiant tai, kokia yra kalts forma (tyia, neatsargumas), lmusi alos
padarym.
3. Visikos materialins atsakomybs sutarties su darbuotojais su- 4
darymo prielaida yra tai, kad j darbas tiesiogiai susijs su materialini vertybi isaugojimu: apsauga nuo j sualojimo, dingimo ir
panaiai. statyme vartojam svok tiesiogiai susijs" reikia suprasti, kad asmuo tiesiogiai atlieka darbo funkcijas, nuo kuri tinkamo
atlikimo priklauso materialini vertybi sauga. statym leidjas
tvirtina, kad toki materialini vertybi apsaugos poymi
turiniais darbais yra j saugojimas, primimas, idavimas, pirkimas,
gabenimas. Atsivelgdami tam tikr institucij, j padalini darbo
specifik sraus konkrei darb (pareig), su kuriuos dirbaniais
darbuotojais galima sudaryti visikos materialins atsakomybs sutartis, nustato t institucij kolektyvai (darbdaviai ir darbuotoj kolektyvai) kolektyvinse sutartyse. Jei darbdavys nesudaro visikos materialins atsakomybs sutarties su darbuotoju, su kuriuo toki sutart
sudaryti galima, toks darbuotojas u padaryt al atsako bendrais
pagrindais (daniausiai ribotai).
Sudarydamos kolektyvin sutart alys nustato ne tik tai, kada ir 5
su kuo galima sudaryti individualias visikos materialins atsakomybs sutartis, bet ir kit j r - grups darbuotoj materialins atsakomybs sutartis. Be to, kolektyvinse sutartyse nustatomos ir tam
tikros visikos materialins atsakomybs sutari turinio nuostatos:
konkrets darbdavio ir darbuotojo sipareigojimai materialini vertybi apsaugai ir apskaitai tvarkyti; taisykls, taikomos vertybes priimti ir jas iduoti; vidaus materialini vertybi kontrols (patikrinim, inventorizacij) taisykls; nari pasikeitimo grups visikos
materialins atsakomybs sutartyse tvarka ir kai kurie kiti klausimai.
Visikos materialins atsakomybs sutartys gali bti sudaromos
tik su darbuotojais, sukakusiais atuoniolika met. Kitaip tariant,
395
256
str.

santykiai
jaunesniems darbuotojams visika materialin atsakomyb pagal sudaromas sutartis netaikoma.

6 4. Individuali (kaip ir grups darbuotoj) visikos materialins at
sakomybs sutartis sudaroma ratu. Paprastai sutartis forminama
dviem egzemplioriais: vienas sutarties egzempliorius darbdaviui, o kitas
- darbuotojui.
Priimamas darb asmuo, be svarbi prieasi atsisaks pasirayti
visikos materialins atsakomybs sutart, kai tokios sutarties sudarymo galimyb nustatyta kolektyvinje sutartyje, paprastai nepriimamas t darb. Jei pasikeitus darbo slygoms ikyla galimyb ar
btinumas sudaryti visikos materialins atsakomybs sutart su jau
dirbaniu asmeniu, o jis nesutinka pasirayti sutart, toks darbuotojas gali bti atleistas i darbo pagal DK 129 straipsn (plaiau r. to
straipsnio komentar).
7 Pagal savo teisin pobd visikos materialins atsakomybs sutar
tis yra tstin (ne vienkartin), dvial, t. y. pagal j abi alys (darb
davys ir darbuotojas) turi tam tikras teises ir pareigas. ioje sutarty
je turi bti tiksliai nustatyta, u kokias materialines vertybes
darbuotojas prisiima visik materialin atsakomyb j sualojimo,
kitokio nuvertjimo (dl darbuotojo kalts), praradimo atvejais. Dar
buotojai turi laiku informuoti darbdav (savo tiesioginius vadovus)
apie vertybms gresianias aplinkybes (pvz., prakiuro sandlio sto
gas, dl to genda produktai, daiktai; dl netinkamos taros barsto
mos gabenamos kitas vietoves vertybs ir pan.). Jie paprastai turi
vesti patikt vertybi apskait, dalyvauti atliekant j inventorizaci
jas ir panaiai. Kita vertus, darbdavys turi sudaryti tinkamas darbo
slygas, kurioms esant galima apsaugoti darbuotojui patiktas ver
tybes; pagal darbuotoj signalus alinti slygas, galinias pakenkti
turto kokybei, ir panaiai.
8 5. Komentuojamame straipsnyje (kaip ir visame DK XVII skyriu
je) nenurodoma, kaip reikt taikyti materialin atsakomyb dar
buotojams, kai monje, staigoje, organizacijoje kolektyvin sutar
tis nesudaroma, nors toki atvej yra gana daug. Reikt vadovautis
DK 95 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad sudarydamos dar
bo sutart alys gali sulygti dl materialins atsakomybs. Taiau darbo
sutartimi nustatant darbuotoj materialin atsakomyb, jos slygas
ir ribas negalima pamirti DK 94 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad
alys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina darbuo
tojo padt, palyginti su ta, kuri nustato DK, statymai, kiti normi
niai teiss aktai ir kolektyvin sutartis. Turint galvoje prie tai ids
tytas taisykles, galima daryti kai kurias ivadas.
396
256 str.
Manytume, tais atvejais, kuriuos statym leidjas laiko pakankamu pagrindu sudaryti visikos materialins atsakomybs sutart (darbas susijs su materialini vertybi saugojimu, gabenimu ir pan.),
nesant kolektyvins sutarties, darbdavys gali silyti darbuotojui tai
nustatyti darbo sutartyje. Nustatyti toki padt (visik darbuotoj
materialin atsakomyb u patiktas vertybes), manytume, galima
tik tada, kai tai numatyta kolektyviniu aktu: darbo tvarkos taisyklmis, kitu vietiniu (lokaliu) norminiu teiss aktu. Jei darbuotojas tokio pasilymo atsisako, gali bti taikomi tokie pat teisiniai padariniai (perklimas kit darb, atleidimas i darbo), apie kuriuos
kalbama io straipsnio komentaro ketvirtoje dalyje. Tuo pat metu
reikia paymti, kad darbdavys savininkas (ne valstybs ar savivaldybs mon), silydamas sulygti dl materialins atsakomybs, dl
tam tikr aplinkybi buvimo (blogos darbo slygos ir pan.) gali daryti reikiamas atsakomybs rib korektyvas, pavyzdiui, mainti padarytos alos atlyginim.
6. Kaip nurodoma komentuojamo straipsnio 2 dalyje, kai dl kar- 9
tu dirbamo darbo nemanoma atriboti paskir darbuotoj materialins atsakomybs, gali bti sudaroma visikos materialins atsakomybs sutartis su darbuotoj grupe. Minjome, toki atvej sraas
turi bti nustatomas kolektyvinje sutartyje. iuo atveju svarbu nustatyti, ar: 1) darbas dirbamas kartu; 2) nemanoma kiekvienam darbuotojui atskirai taikyti materialin atsakomyb ir sudaryti su juo
individuali materialins atsakomybs sutart; 3) darboviet sudaro
slygas, btinas normaliam grups darbuotoj (kolektyvo) darbui ir
jiems patikt vertybi apsaugai; 4) darbuotojai, su kuriais numatoma sudaryti grups visikos materialins atsakomybs sutart, turi
atuoniolika met. Grups darbuotoj visikos materialins atsakomybs sutart pasirao visi grups nariai.
Sudarant grups darbuotoj visikos materialins atsakomybs sutart, joje, kaip ir individualioje sutartyje, yra nustatomos ali (darbdavio ir darbuotoj) teiss ir sipareigojimai. Geresnei grupei darbuotoj teikt materialini vertybi apsaugai organizuoti sutartyje gali
bti nustatomas grups vadovas bei nurodomos jo teiss ir pareigos.
Galimi atvejai, kai i tokios darbuotoj grups ieina arba j sitraukia atskiri darbuotojai. Tokiais atvejais paprastai nauja sutartis
nesudaroma (jei to nenustato kolektyvin sutartis). Jei i grups darbuotoj ieina atskiras narys, sutartyje btina paymti tiksli jo ijimo dat. Paym turt pasirayti ir pats darbuotojas (tai svarbu,
jei kilt darbuotoj materialins atsakomybs klausimas). Jei grup darbuotoj sitraukia naujas narys, sutartyje (jos priede) nurodo397
256
str.

santykiai
ma, kas ir kada j sitrauk, ir jis pasirao. Nauj visikos materialins atsakomybs sutart sudaryti patartina, kai keiiasi pus nari
arba esmins darbo slygos.
Tiek individuali, tiek ir grups darbuotoj visikos materialins
atsakomybs sutartys paprastai galioja per vis darbo (pareig jimo)
laik dirbant t darb, kuriam jos buvo sudarytos. 10 7. Be bendr
darbuotoj materialins atsakomybs prad, svarbu nustatyti j
atsakomybs specifik, esant grups darbuotoj visikos materialins
atsakomybs sutariai.
Nors DK 255 straipsnio 3 punkte neiskiriama, kokia su darbuotoju sudaryta visikos materialins atsakomybs sutartis (individuali ar
grups darbuotoj), jis atlygina vis padaryt al, taiau skirtumas
yra tas, kad vienu atveju t al atlygina vienas darbuotojas, kitu - j
grup. Skirtumo iuo atveju nra darbdavio atvilgiu, bet jis yra lyginant darbuotoj atsakomyb. DK 256 straipsnio 2 dalyje nurodoma,
kad esant grups darbuotoj visikos materialins atsakomybs sutariai padaryt al atlygina visi sutart pasira darbuotojai. Kiekvieno j dalis atlyginant al nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per kur susidar ala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Kaip matome, iuo atveju dl keli darbuotoj kalts padaryta
ala atlyginama ne pagal j kalts laipsn, kaip yra padarius al keliems darbuotojams, nesusietiems bendra sutartimi, o proporcingai
j dirbtam laikui. Tai aikinama tuo, kad paprastai ala padaroma
ne dl vienkartinio paeidimo (taip daniausiai yra padaroma ala
kitais atvejais), o susidaro per ilg bendro darbo laikotarp, ir nustatyti kiekvieno darbuotojo kalts laipsn beveik nemanoma. Dirbtu
laiku yra ne darbo teisinio santykio tstinumo, o faktikai dirbto laiko trukm, t. y. i trukm neskaitomas laikas, kai darbuotojas
sirgo, atostogavo ir pan. Bendro darbo metu padaryta ala paprastai irykja tik atliekant patikrinimus, inventorizacijas.
statym leidjas, nustatydamas principin nuostat, kad kiekvieno bendros visikos materialins atsakomybs sutarties nario atsakomybs dydis priklauso proporcingai nuo dirbto laiko, per kur susidar ala, leidia sutartyje nustatyti ir kitoki atsakomybs
paskirstymo tvark, pvz., jei skiriasi atskir darbuotoj slyio su
prisiimtomis vertybmis valand skaiius per t pat darbo laik; vertybi apsaugos laipsnis ir panaiai. Tok atsakomybs dydio koregavim gali daryti tik paios sutarties alys, o ne alutiniai veiksniai
- kolektyvin sutartis ar kitokie aktai.
8. iame straipsnyje visika darbuotoj materialin atsakomyb
yra nustatoma tik u prisiimt materialini vertybi neisaugojim.
398
256-257 str.
Jei sutarties (individualios, bendros) dalyvis padaro darbdaviui al

kitokio turto sualojimu ar kitokiu bdu, jis materialiai atsako pagal
bendras materialins atsakomybs taisykles.
25 I STRAIPSNIS
Atlygintinos alos dydio nustatymas
1. Atlygintinos alos dyd sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos
pajamos.
2. Kai ala padaroma tyia, turi bti atlyginama visa ala.
3. ala apskaiiuojama atsivelgiant turto vert atskaiiavus nusi
dvjim ir natral sumajim bei turtas ilaidas (tiesioginius nuos
tolius).
4. Atlygintina ala nustatoma tokio dydio, kur darbdavys regreso
teise gijo dl darbuotojo padarytos alos atlyginimo.
5. Darbo gin nagrinjantis organas gali sumainti atlygintinos a
los dyd atsivelgdamas aplinkybes, lmusias alos atsiradim, taip
pat atsakovo turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaroma tyia.
Kai tam tikram darbuotojui alos atlyginimas sumainamas dl jo tur
tins padties, tai negali bti pagrindas padidinti atlygintin al ki
tiems grupins atsakomybs dalyviams.
1. statym leidjas komentuojamame straipsnyje pirmiausia nu
mato bendrj atlygintinos alos dydio nustatymo tvark. Be to,
numatomi atskiri atvejai jai apskaiiuoti, kai tai susij su alos pada
rymo, jos apskaiiavimo bei paskirstymo tarp grupins atsakomybs
dalyvi specifika.
2. Vadovaudamasis darbo sutarties ali partnerysts ir lygiateisi
kumo principais statym leidjas, kitaip nei anksiau galiojusios tai
sykls, kad nustatant darbuotoj padarytus nuostolius imama do
mn tik tiesiogin tikra ala (DK142 str. 2 d.), nustat, kad, be jos,
reikia skaiiuoti ir dl paeidimo negautas pajamas (DK 257 str.
1 d.). Kartais abiej nuostolio dali (tiesiogini nuostoli ir negaut
pajam) skaitymas padaryt al gali gerokai padidinti padaryt
nuostoli sumas. Taiau ir nauji statymai, kaip ir anksiau galioj,
darbuotojams taiko tam tikras materialines garantijas: ribotj ma
terialin atsakomyb (plaiau r. DK 254 str. komentar). Tuo tar
pu darbdaviai (potencialiai materialiai pajgesn alis) u darbuo
tojams padaryt al visais atvejais atsako visikai.
Esant rinkos slygoms neteko prasms ir netaikomos nustatyti tiesioginius nuostolius anksiau taikytos taisykls, kad atsivelgiant
399
257 str.
alos padarymo bd ir kitas aplinkybes reikia vadovautis skirtingais kriterijais: balansine verte (savikaina), mamenine ir didmenine kaina (DK 146 str.). Pagal galiojanias nuostatas alos dydis visada turi bti nustatomas atsivelgiant faktin nuostoli vert.
Padarytos alos dyd turi pagrsti, rodyti darbdavys. Atsivelgiant
tai, kokiam turtui (mediagoms, pusgaminiams, gaminiams, inventoriui ir 1.1.), kokiu bdu (sugadinimas, praradimas, dl paeidim
reikia atlikti imokas tretiesiems asmenims, apskaiiuot sum neiiekojimas ir pan.) padaryti tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (dl prastov nepagaminta ir nerealizuota produkcija ir pan.),
nustatyti padaryt nuostoli dyd reikia vadovautis vairiais dokumentais, rodymais. Tam, be bendro pobdio normini teiss akt
(pvz., moni finansins atskaitomybs statymo 1, Inventorizacijos
tvarkos2 ir kt.), kit dokument (sskait faktr, primimo akt,
sualojimo akt ir 1.1.), darbdavys gali vadovautis visais kitais civiliniame procese leidiamais rodymais (liudytoj parodymais, daiktiniais rodymais, ekspert ivadomis ir kt.) (CPKII dalies XIII skyrius). Prireikus alos dydiui nustatyti darbdavys gali sudaryti tam
tikras komisijas (bendras, kalkuliacines ir pan.).
Nustatant negaut pajam dyd reikia vadovautis ne tomis pajamomis, kurias darbdavys tikjosi, planavo gauti, o tomis, kurias jis
esant analogikoms aplinkybms faktikai gaudavo.
Jei ala padaroma tyia, turi bti atlyginama visa ala: tiesioginiai
nuostoliai, negautos pajamos, dl to turtos papildomos imokos ir
panaiai.
3. Kai ala padaroma turtui, apskaiiuojant nuostoli dyd reikia
atsivelgti turto nusidvjim. Tai daugiausia lieia ilgai tarnaujant turt, pagrindines priemones (pastatus, rengimus, stakles, transporto priemones ir pan.). Nusidvjimo normos gali bti nustatomos centralizuotai pagal tam tikro turto galimo tarnavimo normas.
Tam tikrais atvejais nusidvjimo laipsnis gali bti tikslinamas, o jei
tam tikro turto jis nenustatytas, nustatomas (paprastai tam sudarant specialias komisijas) vietose.
Nusidvjimas (tarnavimo trukm) nustatomas ir smulkesnio bei
trumpiau tarnaujanio turto (apyvartos priemoni). Tai paprastai
atlieka darbdavys (jo sudarytos komisijos), pavyzdiui, kai reikia nustatyti darbuotojams iduodam apsaugini priemoni nusidvji1
inios. 2001, Nr. 99-3516.

Dl Inventorizacijos tvarkos patvirtinimo" // inios. 1999, Nr. 50-1622.
2
400
257
str.
m (Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis priemonmis nuostat 7.16. p.1) ir panaiai. Nusidvjimas maina turto vert (gamybinse, kinse organizacijose tai eina gamini, paslaug
savikain), o j sualojus - padaryt nuostoli sum.
Atlygintinos alos dydis maja atsivelgiant leistinus nuostolius 7
(natrali netektis) pagal nustatytas normas. Tokie nuostoliai susij su
tam tikr turtini vertybi fizinmis ar cheminmis savybmis ir darbo
su jomis pobdiu (igaravimas, idulkjimas, isibarstymas ir pan.).
Turtini vertybi sumajimo normos danai nustatomos darbo vietose. Jos gali bti nustatomos ir centralizuotai, pvz., ems kio ministras 2000 m. sausio 25 d. sakymu Nr. 22 Dl etilo alkoholio ir
alkoholini grim gamybos, saugojimo, realizavimo ir transportavimo maksimaliai leistin nuostoli norm"2 nustat etilo alkoholio ir
alkoholini grim gamybos, ipilstymo, saugojimo, realizavimo ir
transportavimo maksimaliai leistinas nuostoli normas. Jei turtins
vertybs (produkcija, preks) yra sandariai (hermetikai) pakuotos,
paprastai turto natralus sumajimas (jo normos) netaikomos.
Turto (gamini) vert, kartu ir atlygintinos alos dydis, gali mati
dl jo ankstesnio sualojimo. Tai danai pasitaiko dl pagamintos
produkcijos dalinio broko.
4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje reguliuojamas alos atlygi- 8
nimas darbdaviui pagal regresinius reikalavimus. Nurodoma, kad
atlygintin al sudaro toks dydis, kur darbdavys gijo teis regre
so tvarka. U darbuotojo neteist veik darbdaviui imokjus tre
iajam asmeniui tam tikr sum, jis nebtinai gyja teis visik
alos atlyginim. Kaltas darbuotojas iuo atveju materialiai atsako
pagal bendras materialins atsakomybs taisykles, tai yra paprastai
jis atsako ribotai (r. DK 254 str. komentar) ir tik specialiai numa
tytais atvejais (r. DK 255 str. komentar) - visikai. Atkreiptinas
dmesys tai, kad statym numatytais atvejais darbdavys ir darbuo
tojas u padaryt al atsako turtu (pvz., padarius al baudiamuo
ju nusiengimu), o darbuotojas atsako darbdaviui tik kai yra dar
buotojo tyia ar didelis neatsargumas (CK 6.264 str. 3 d.).
5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo gin 9
nagrinjantis organas gali sumainti atlygintinos alos dyd atsivelg
damas konkreias aplinkybes, lmusias alos atsiradim. Tokiomis
1
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandio 20 d. sakymu
Nr. 77 Dl Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis priemonmis
nuostat patvirtinimo" // inios. 1998, Nr. 43-1188.
2
inios. 2000, Nr. 9-232.
401
257-258 str.
aplinkybmis gali bti slygos, trukdanios darbuotojui gerai atlikti

savo pareigas, blogas darbo organizavimas, didelis darbo krvis, apleista buhalterin apskaita, maa darbuotojo darbo patirtis ir panaiai. Antra vertus, sprendiant atlygintinos alos sumainimo klausim, reikia atsivelgti ir j tai, ar darbuotojas padar visk, kad ukirst
keli atsirasti alai.
Be to, atlygintinos alos dydis gali bti mainamas dl atsakovo
sunkios turtins padties, ypa jei tai siejama su nelaimingais atsitikimais (gaisrai, potvyniai, audros ir pan.), lmusiais toki atsakovo
padt. Taiau atlygintinos alos dydis dl turtins padties nemaintinas, jei ala padaroma tyia.
Paymtina, kad sumainti atlygintinos alos dyd gali tik gin
nagrinjantis organas arba darbdavys, to turto savininkas. To negali
daryti valstybs ar savivaldybi moni vadovai.
Esant grups materialinei atsakomybei, neatsivelgiant vieno grups nario kalts laipsn ar dirbt laik (esant visikos materialins
atsakomybs sutariai), sumainus vienam dalyviui atlygintinos alos dyd dl jo turtins padties, tai negali bti pagrindas atitinkamai padidinti atlygintin al kitiems tos grups dalyviams.
STRAIPSNIS
Darbuotojo padarytos alos
iiekojimo tvarka
1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia ali susitarimu natra arba
pinigais neatlyginta ala nevirijant jo vidutinio mnesinio darbo u
mokesio gali bti iskaitoma i darbuotojui priklausanio darbo u
mokesio darbdavio raytiniu nurodymu.
2. Darbdavio nurodymas iiekoti i al gali bti priimamas ne v
liau kaip per vien mnes nuo alos paaikjimo dienos.
3. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teis kreip
tis darbo ginus nagrinjanius organus. Kreipimasis darbo ginus
nagrinjant organ sustabdo iiekojim.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojami galimo darbuo
tojo padarytos alos atlyginimo bd, alos iiekojimo tvarkos ir
termin, darbuotojo interes gynimo tvarkos klausimai. iame
straipsnyje nustatyti reikalavimai glaudiai siejasi su DK XIX sky
riaus ir CPKIV dalies XX skyriaus nuostatomis.
2. Darbuotojas padaryt al (jos dal) gali atlyginti gera valia, ne
svarbu, kuri materialins atsakomybs ris: ribotoji ar visika yra
taikoma.
402
258 str.
Jeigu darbuotojas nori atlyginti al natra - kitu lygiaveriu tur- 3

tu arba pataisyti sugadint daikt, jis turi gauti darbdavio sutikim,
tai yra susitarti dl tokio alos atlyginimo. Paprasiau yra tada, kai
darbuotojas nori sugadint daikt pataisyti (paprastai tam btina
sigyti nauj detali) arba pakeisti sugadint turt tokios pat paskirties ir ries kitu daiktu. Taiau statym leidjas nenustato, kokiu
bdu (pataisymas, daikto pakeitimas kitu) ir kokiu turtu galima atlyginti padaryt al. Kitaip tariant, ala darbdavio sutikimu gali bti
atlyginama ir kitos paskirties negu sugadintas turtu. iuo atveju, matyt,
reikia skirti atsivelgiant tai, kokiu teisiniu pagrindu darbdavys
valdo sugadint turt: kaip jo savininkas ar kaip subjektas, gavs
turt patikjimo teise. Nekyla abejoni, jog sugadinto turto savininkas turi teis susitarti su darbuotoju, kad ala bus atlyginama bet
kokiu turtu nepriklausomai nuo jo paskirties. Manytume, kitaip is
klausimas turi bti sprendiamas, kai sugadintas turtas darbdavio
buvo valdomas remiantis patikjimo teise (valstybs, savivaldybi
mons, staigos, organizacijos). Toks darbdavys gali sutikti, kad ala
bt atlyginama kitu turtu tik tada, kai turt galima panaudoti tos
organizacijos gamybinje ar kitokioje veikloje. Jei silomas turtas
yra nepritaikomas (paalin materija") darbdavio veikloje, jis negali sutikti, kad ala bt atlyginta tokiu turtu.
Atlyginant padaryt al natra, kaip ir j atlyginant pinigais, turi
bti padengiami darbdaviui padaryti reals nuostoliai. Ar silomas
alai atlyginti turtas (taip pat naujos detals kaina taisant sugadint
daikt) yra lygiavertis padarytiems nuostoliams, nustato materialins atsakomybs alys. Kartais alys pripasta, kad turtas yra nelygiavertis: padengia tik dal padarytos alos arba atvirkiai -j virija. Tokiais atvejais atlyginti dal nuostoli (grinti permokt sum)
gali bti taikoma pinigin kompensacija: arba darbuotojas primoka
atitinkam sum darbdaviui, arba gauna j i darbdavio.
Galimi atvejai, kai alys nesutaria dl alai atlyginti skiriamo turto
verts. Tokie ginai sprendiami bendra darbo gin nagrinjimo
tvarka (r. DKXIX skyriaus komentar).
3. Jei darbuotojas, padars al, neatlygina jos gera valia, ala, 4
nevirijanti jo vidutinio mnesinio darbo umokesio, gali bti iskaitoma i darbuotojui priklausanio darbo umokesio darbdavio
raytiniu nurodymu. Tokia priverstin alos atlyginimo tvarka gali
bti taikoma neatsivelgiant materialins atsakomybs pobd: ribotoji ar visika atsakomyb; individuali ar grups (kolektyvin) materialin atsakomyb. Tokia darbdavio atvilgiu lengvatin padarytos
alos iiekojimo tvarka yra palyginti dana.
403
258 str.
J:
4. Darbdavys gali duoti raytin nurodym (daniausiai tai formi

nama sakymu) iiekoti al ne vliau kaip per vien mnes nuo
alos paaikjimo dienos (DK 258 str. 2 d.). Darbdavio nurodyme
turi bti jo davimo data, i ko, kodl ir kokia suma iskaiiuotina i
jo darbo umokesio. Apie tok nurodym praneama darbuotojui.
Naujame DK, palyginti su anksiau galiojusiu, pailgintas terminas,
per kur toks nurodymas gali bti duodamas. Galiojusio DK
146 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad toks patvarkymas turi
bti duotas ne vliau kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai paai
kjo darbuotojo padaryta ala, ir nukreiptas vykdyti ne anksiau kaip
prajus septynioms dienoms nuo tos dienos, kai buvo praneta apie
tai darbuotojui". Manome, kad naujas pailgintas terminas duoti
nurodym iskaityti al geriau atitinka darbdavio interesus, nes
leidia jam be skubos su darbuotoju ir kitais asmenimis geriau isi
aikinti alos padarymo aplinkybes, jos dyd. Antra vertus, nepaei
diami ir darbuotojo interesai - danai net padeda jam per ilgesn
laik geriau parengti prietaravimus atlikti iskaitym ir panaiai.
Buvs septyni dien terminas, per kurias buvo draudiama iskai
tyti i darbo umokesio po praneimo apie tok nurodym, prakti
kai neturjo didels reikms. Reikia turti galvoje, kad darbo u
mokestis daniausiai imokamas reiau negu kas septynios dienos, o
vienkartinis iskaitymas pagal nurodym (jo vykdymas) buvo ir yra
ribojamas (r. DK 225 str. komentar).
5. Raytin nurodym iskaityti i darbuotojui priklausanio darbo
umokesio alai atlyginti paprastai gali duoti tas asmuo, kuris turi
teis t darbuotoj priimti darb (atleisti). Juo gali bti darbdavys
- fizinis asmuo (r. DK 16 str. komentar) arba darbdavio atstovas
(r. DK 24 str. komentar) - mons, staigos, organizacijos vadovas
arba kiti asmenys (administracija). Daniausiai darbdaviui atstovauja
vienas asmuo (vadovas), bet jam gali atstovauti ir keli asmenys, pa
vyzdiui, pagal Akcini bendrovi statymo 128 straipsnio 8 dal ben
drovs administracijos vadov priima (renka), tuo paiu ir spren
dia jo
materia
lins
atsako
mybs
klausim
bendrovs valdyba (jos

nesant - stebtoj taryba, o jei nesudaroma ir stebtoj taryba, visuotinis akcinink susirinkimas). Tokiu atveju raytin nurodym
dl iskaitymo alai atlyginti priims kolektyvinis organas.
Pagal darbdavio raytin nurodym iskaitos alai atlyginti yra daromos tik i darbuotojui priklausanio darbo umokesio (ne i jo
turimo turto ir pan.) toje darbovietje. Toks nurodymas negalioja
1
inios. 2000, Nr. 64-1914.
404
258 str.
kitose organizacijose, nors jose tas darbuotojas dirbt ir gaut darbo umokest (pagal CPK 584 str. darbdavio nurodymas nra vykdytinas dokumentas). Todl darbdavys gali duoti nurodym atlikti iskait alai atlyginti tik tada, kai darbuotojas dirba toje monje,
staigoje, organizacijoje (iimtis: darbuotojas nebedirba, bet toje organizacijoje jam yra apskaiiuotas ir neimoktas darbo umokestis).
Iiekoti al darbdavio nurodymu negalima, jei: 1) atlygintina ala 7
virija darbuotojo vidutin mnesin darbo umokest; 2) darbdavys
praleidia nustatyt vieno mnesio termin; 3) al padars darbuotojas nutrauk darbo teisinius santykius su darboviete ir nra jam
apskaiiuoto ir neimokto darbo umokesio. Tokiais atvejais darbdavys al gali iiekoti teismo tvarka per iekinio senaties - trej
met termin (r. DK 27 str. komentar).
6. Jei darbuotojas nesutinka su darbdavio nurodymu iiekoti al 8
(mano esant j nepagrst, nesutinka dl iiekomos sumos dydio ir
pan.), jis turi teis kreiptis darbo ginus nagrinjanius organus.
Pirminis toks organas yra darbo gin komisija. Darbuotojas gali kreiptis
darbo gin komisij per tris mnesius nuo tos dienos, kai suinojo
apie darbdavio raytin nurodym iskaityti i darbo umokesio alai
atlyginti (r. DK 296 str. komentar). Jeigu darbuotojas nesutinka su
darbo gin komisijos sprendimu, per deimt dien nuo sprendimo
nuorao gavimo dienos gali j apsksti apylinks teismui. Be to,
apylinks teism darbuotojas gali kreiptis, kai darbo gin komisija
nebuvo sudaryta arba ji neisprend gino per keturiolika dien nuo
praymo gavimo dienos, taip pat kai darbo gin komisijos alys nesusitar. Tiesiogiai teism buvs darbuotojas gali kreiptis tada, kai darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai yra nutrk (r. DK 295 str. komentar). Jeigu darbuotojas kreipsi teism nesilaikydamas gino
iankstins nagrinjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti
iekin arba palieka j nenagrint ir iaikina iekovui teis pasinaudoti gino nagrinjimo ne teisme tvarka. iuo atveju kreipimosi darbo
gin komisij diena laikoma kreipimosi teism diena, jeigu
komisij darbuotojas kreipsi ne vliau kaip per keturiolika dien nuo
teismo nutarties teikimo jam dienos (CPK 412 str. 1 d.).
Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal darbuotojo kreipimasis darbo
ginus nagrinjant organ ginijant darbdavio nurodym iskaiiuoti
i darbo umokesio alai atlyginti sustabdo iiekojim. Anksiau toki nurodym apskundimas nesustabdydavo j vykdymo. Todl danai tekdavo grinti darbuotojui i jo iskaitytas sumas, taip bdavo
nepagrstai paeidiami darbuotojo interesai. Tuo poiriu nauji statymai yra paangesni, labiau utikrina darbuotojo interesus.
405
259 str.
XVIII SKYRIUS
DARBUOTOJ SAUGA IR SVEIKATA
259 STRAIPSNIS
Darbuotoj sauga ir sveikata
Darbuotoj sauga ir sveikata - tai visos darbuotoj darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe isaugoti skirtos prevencins priemons, kurios
naudojamos ar planuojamos visuose mons veiklos etapuose, kad darbuotojai bt apsaugoti nuo profesins rizikos arba ji bt kiek manoma sumainta.
1. DK darbuotoj saug ir sveikat reglamentuoja ne tik is ko
mentuojamas skyrius, bet ir kiti DK skyriai, pavyzdiui, XIII skyrius
Darbo laikas", XIV skyrius Poilsio laikas" ir kt. Galima sakyti, kad
darbuotoj saugai ir sveikatai skirtas visas DK. Bendras saugi ir
sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymo principas yra tvir
tintas DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte. DK taip pat yra iskirtos
didesns saugos ir sveikatos garantuos labiau paeidiamoms dar
buotoj grupms, pavyzdiui, asmenims iki atuoniolikos met (r.
DK 277 str. komentar), moterims (r. DK 278 str. komentar), in
validams (r. DK 279 str. komentar).
Darbuotoj saugai ir sveikatai bdingas grietesnis administracinis-techninis reglamentavimas. Kitos darbo sutarties slygos paprastai nustatomos susitarimu, siekiant darbo sutarties ali ekonomini interes pusiausvyros, darbo sutarties subjekt laisva valia
neperengiant leistos socialini partneri autonomijos rib.
2. Pagal komentuojam straipsn darbuotoj sauga ir sveikata tai visos darbuotoj darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe isau
goti skirtos prevencins priemons, kurios naudojamos ar planuoja
mos visais mons veiklos etapais, kad darbuotojai bt apsaugoti
nuo profesins rizikos arba ji bt kiek manoma sumainta. Taigi
komentuojamame DK 259 straipsnyje pateikiamas darbuotoj sau
gos ir sveikatos svokos apibrimas, kurio esm yra prevencinmis
priemonmis saugoti darbuotojo darbingum nuo profesins rizi
kos. Svoka prevencija" (lot. praeventio) suprantama kaip ianksti407
259
str.

santykiai
nis spjimas, kontrol, prieira, kelio ukirtimas1. Savo ruotu svoka rizika" (it. risico) turi kelet reikmi, i kuri iuo atveju pamintina rytas veikti, inant, kad yra tikimyb nepasiekti tikslo, arba ryimasis nesiimti apsunkinani priemoni, reikaling galimiems
neigiamiems atsitiktini aplinkybi padariniams neutralizuoti, tikintis, kad t padarini nebus2.
Profesin rizika pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 3
2 straipsnio 29 dal yra suprantama kaip traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimyb dl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksni) poveikio. Toks profesins rizikos apibrimas nra isamus. Vietoje traumos ir kitokio darbuotojo
sveikatos pakenkimo labiau tikt platesn darbingumo sumajimo
svoka. Netikt apibrime aktyvum reikianti svoka veiksnys",
ji turt bti labiau pasyvi, potencin. Todl profesin rizik bt
galima apibdinti kaip mogaus pasiryim dirbti, kai kiekvieno darbo aplinkos daikto vidin galia (paslptasis pajgumas), vienu metu
sutapus keliems atsitiktiniams veiksniams, neivengiamai sukelia neigiam padarini darbingumui (fizin trauma, stresas, min ar ltin profesin liga) (plaiau apie profesin rizik r. DK 264 str. komentar; apie konkreias prevencines priemones r. kituose io
skyriaus straipsni komentaruose).
Darbuotoj sauga ir sveikata apima ne tik iankstines, prevencines, bet ir kitas priemones ir sankcijas u nustatyt prevencini ir
kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nesilaikym. DK 283 straipsnis, CK etosios knygos XXI skyriaus treiojo
skirsnio nuostatos, Nelaiming atsitikim darbe ir profesini susirgim socialinio draudimo statymas4 ir kiti statymai nustato atlyginimo u darbe sualot sveikat mokjimo slygas ir tvark. DK
273 straipsnis ir 212 straipsnis nustato darbdavio pareig perkelti darbuotoj, dl sveikatos bkls negalint dirbti darbo sutartimi sulygto
darbo, kit darb, mokti ligos paalp ir (ar) ne maesn, negu
gautas darbo umokestis perklus kit darb.
1989 m. birelio 12 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos
89/391/EEB Dl priemoni darbuotoj saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti"5 1 straipsnyje darbuotoj sauga ir sveikata taip
1
V. Vaitkeviit. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2001. P. 791.

Ten pat. P. 857.
3
inios. 2003, Nr. 70-3170.
4
inios. 1999, Nr. 110-3207.
5
OJ, 1989, L 183.
2
408
XVIII SKYRIUS. Darbuotoj sauga ir sveikata
259-260 str.
pat apibriama kaip apsauga nuo profesins rizikos, pabriamas

darbo saugos ir sveikatos apsaugos utikrinimas, rizikos ir nelaiming atsitikim prieasi alinimas, informavimas, konsultavimas, darbuotoj dalyvavimas lygiomis teismis pagal galiojanius
nacionalinius statymus ir/arba praktik ir darbuotoj bei j atstov mokymo bendrieji principai, taip pat prie tai ivardyt princip gyvendinimo bendrosios instrukcijos. Visi ie mintoje direktyvoje tvirtinti principai yra inkorporuoti DK, Darbuotoj saugos
ir sveikatos statyme, kituose darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose.
Darbuotoj sauga ir sveikata taip pat gali bti apibriama kaip 6
Lietuvos valstybs politika, gyvendinama tobulinant statymus ir kitus
norminius teiss aktus, kad jie atitikt TDO, Europos Tarybos,
Europos Sjungos teiss akt reikalavimus, taip pat pltojant organizacin darb. i politika grindiama tokiais principais: darbuotoj
gyvybs, sveikatos ir darbingumo isaugojimo pirmenybs, palyginti
su darbo ar gamybos rezultatais; darbdavi ir darbuotoj pareigos
vykdyti saugos ir sveikatos darbe normini teiss akt reikalavimus;
trialio valstybs, darbdavi ir darbuotoj organizacij bendradarbiavimo saugos ir sveikatos darbe srityje; saugos ir sveikatos darbe
mokslo pltojimo; ekonomini priemoni, skatinani saugi ir nekenksming darbo slyg darbuotojams sudarym, taikymo; saugos ir
sveikatos darbe specialist rengimo; nelaiming atsitikim darbe,
profesini lig prieasi tyrimo tvarkos nustatymo; bendros valstybins saugos ir sveikatos darbe kontrols.
Z DU STRAIPSNIS
Darbuotoj teis saugiai dirbti
1. Kiekvienam darbuotojui turi bti sudarytos tinkamos, saugios ir
sveikatai nekenksmingos darbo slygos, nustatytos Darbuotoj saugos
ir sveikatos statyme.
2. Utikrinti darbuotoj saug ir sveikat privalo darbdavys. Atsi
velgdamas mons dyd, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia mo
nje arba samdo darbuotoj saugos ir sveikatos atestuot tarnyb, ar
ba ias funkcijas atlieka pats.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam l

darbuotojui turi bti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo slygos, nustatytos Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme. Nustatyti, kaip ir kokios tinkamos darbo slygos
409
260 str.
2
3
turi bti sudarytos kiekvienam darbuotojui, yra viso komentuojamo DK XVIII skyriaus Darbuotoj sauga ir sveikata" tikslas. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodomas tik pagrindinis Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas 1. Taiau tai ne vienintelis
norminis teiss aktas, reglamentuojantis darbuotoj saug ir sveikat. Be io statymo, mintus klausimus reglamentuoja Profesins sveikatos prieiros statymas 2, kuris nustato darbuotoj profesins sveikatos prieiros pagrindus, darbo aplinkos veiksni
higienin normavim, darbo medicinos staig funkcijas, profesins sveikatos stebjimo ir informavimo sistemas. Be to, iame statyme aikiau negu Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme nustatomas profesins sveikatos prieiros valdymas, nes atskiriamos
Vyriausybs, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Socialins apsaugos ir darbo ministerijos kompetencij ribos. Profesins sveikatos
prieiros statymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbuotoj saugos
politik formuoja bei darbuotoj saugos ir profesins sveikatos prieiros subjektus nustato Vyriausyb. Socialins apsaugos ir darbo
ministerijos kompetencija profesins sveikatos prieiros srityje
statym nustatyta tvarka apima: darbuotoj saugos ir sveikatos
valstybin valdym, kad bt utikrinta saugos paeidim, nelai
ming atsitikim ir profesini lig prevencija monse; darbuoto
j saugos ir sveikatos normini teiss akt tvirtinim ir i akt
nustatyt reikalavim gyvendinimo kontrol. Sveikatos apsaugos
ministerijos kompetencija profesins sveikatos prieiros srityje
statym nustatyta tvarka yra tokia: higienos norm tvirtinimas ir
privalom funkcij nustatymas darbo medicinos staigoms; darbo
medicinos staig veiklos kokybs kontrol.
Tiek DK XVIII skyriaus Darbuotoj sauga ir sveikata" straips
niuose, tiek kituose DK straipsniuose nerasime nuorod nei Dar
buotoj saugos ir sveikatos statym, nei Profesins sveikatos prie
iros statym. Komentuojamame DK skyriuje vyrauja nuorodos
atitinkamas Vyriausybs nustatytas tvarkas ir konkreiai nevardy
tus darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss aktus. Atsivel
giant tai, kad DK 3 ir 4 straipsniuose, Darbuotoj saugos ir sveika
tos statymo 2 straipsnio 13 dalyje tik trumpai apibdinami darbo
teiss altiniai, t. y. nurodomi darbo statymai, kiti darbuotoj sau
gos ir sveikatos norminiai teiss aktai, manytume, reikia plaiau api
bdinti darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss aktus. Visus
1
2
inios. 2003, Nr. 70-3170.

inios. 1999, Nr. 32-902.
410
260
str.
iuos norminius teiss aktus but galima suskirstyti tokias pagrindines grupes:
/. Europos Sjungos darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktai; TDO 6
konvencijos ir rekomendacijos; Europos socialin chartija (pataisyta)
Rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir
sveikatos norminius teiss aktus, vadovaujamasi Europos Sjungos
darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nuostatomis, ratifikuotomis TDO konvencijomis, taip pat atsivelgiama neratifikuotas TDO
konvencijas ir rekomendacijas. Vyriausybs 2000 m. rugpjio 17 d.
nutarimu Nr. 935 Dl Lietuvos Respublikos derybini pozicij derybose dl narysts Europos Sjungoje patvirtinimo"1 patvirtintos
Derybins pozicijos Socialin politika ir uimtumas" I dalies
11 punkte Profesin sveikata ir sauga darbe" nurodyta, kad 2004 m.
sausio 4 d. yra data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi bti pasirengusi prisiimti narysts Europos Sjungoje sipareigojimus. Lietuva pritaria visam Europos Sjungos teisiniam paveldui {acuis)
socialins politikos ir uimtumo sityje. Pagrindine (rmine") saugos ir sveikatos darbe direktyva laikoma 1989 m. birelio 12 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 89/391/EEB Dl priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai darbe gerinti"2, jos nuostatos perkeltos
DK ir kitus pagrindinius darbuotoj saugos ir sveikatos norminius
teiss aktus.
2001 m. gegus 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo
1996 met Europos socialin chartij (pataisyt)3. Tai taip pat sustiprino darbuotoj saugos ir sveikatos garantijas, darbuotoj ir j
atstov dalyvavim nustatant ir gerinant darbo slygas bei darbo aplink.
//. Lietuvos Respublikos Konstitucija
l
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis ir kiti straipsniai deklaruoja kiekvieno mogaus teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas
ir kitas su tuo susijusias garantijas.
///. Lietuvos Respublikos DK ir kiti kodeksai bei statymai
8
Lietuvos Respublikoje darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus ir
su jais susijusius klausimus reglamentuoja: DK, ATPK, BK, Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas4, Profesins sveikatos priei1
inios. 2000, Nr. 70-2075.

OJ, 1989, L 183.
3
inios. 2001, Nr. 49-1704.
4
inios. 2003, Nr. 70-3170.
2
411
260
str.

santykiai
ros statymas1, Valstybins darbo inspekcijos statymas 2, Potencialiai pavojing rengini prieiros statymas3 ir kiti statymai.
9 TV. Lietuvos Respublikos Vyriausybs priimti darbuotoj saugos ir
sveikatos norminiai teiss aktai
DKXVIII skyrius Darbuotoj sauga ir sveikata", taip pat kai kurie kiti DK straipsniai konkreius darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus paveda reglamentuoti Vyriausybei. Toki atvej DK yra apie
penkiasdeimt. Paminsime kelet svarbesni Vyriausybs nutarimais patvirtint tam tikras darbuotoj saugos ir sveikatos sritis reglamentuojani normini teiss akt: 1) Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai4; Profesini lig tyrimo ir apskaitos
nuostatai5; Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos nuostatai6; Pavojing darb sraas7; Valstybin darbo saugos ir sveikatos programa8; Buities, sanitarini ir higienos patalp
rengimo reikalavimai9. Svarbs taip pat yra Vyriausybs patvirtinti
vairi ministerij ir inyb nuostatai, reglamentuojantys kiekvienos kompetencij darbuotoj saugos ir sveikatos srityje.
10 V Darbuotoj saugos ir sveikatos nuostatai; vairiausi rizikos daikt gamybos, saugojimo, saugaus naudojimo ir prieiros taisykls ir
techniniai reglamentai, statybos techniniai reglamentai (STR); higienos normos (HN) ir taisykls; medicinos normos (MN); Lietuvos standartai (LST) ir kiti atitinkam ministerij, inyb vadov sakymais
1
inios. 1999, Nr. 32-902.

inios. 2003, Nr. 102-4585.
3
inios. 1996, Nr. 46-111; 2000, Nr. 89-2742.
4
Dl Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostat patvirtinimo" //
inios. 2001, Nr. 53-1881.
5
Dl Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostat patvirtinimo" // inios. 2001,
Nr. 57-2051.
6
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos nuostat patvir
tinimo" // inios. 2002, Nr. 2-97.
7
Dl Pavojing darb srao patvirtinimo" // inios. 2002, Nr. 87-3751.
8
Dl Valstybins darbo saugos ir sveikatos programos patvirtinimo" // inios.
2002, Nr. 53-2075.
9
Dl Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavim" // inios.
2003, Nr. 40-1820.
2
412
260 str.
arba specializuot tarnyb priimti darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai
ie norminiai teiss aktai sudaro devyniasdeimt procent vis darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojani normini teiss akt
(neskaitant moni vietini (lokali) darbuotoj saugos ir sveikatos
normini teiss akt, apie kuriuos r. toliau io straipsnio ir DK
264 str. 2 d. 4 p. komentar).
Vyriausyb 1994 m. gegus 23 d. nutarimu Nr. 392 Dl Normatyvini akt saugos darbe klausimais rengimo ir tvirtinimo tvarkos"1
patvirtino Normatyvini akt saugos darbe rengimo ir tvirtinimo tvark, kurioje ivardyti konkrets darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai ir j grups, nustatytos ministerij ir inyb kompetencijos ribos, atsakomyb u normini teiss akt rengim,
dalyvavimas rengiant norminius teiss aktus ir nurodytos institucijos, tvirtinanios atitinkamus norminius teiss aktus. Siame Vyriausybs nutarime nustatyta, kad rengiant norminius teiss aktus saugos darbe klausimais reikia atsivelgti TDO konvencijas ir Europos
Sjungos direktyvas, taip pat darbdavi ir darbuotoj organizacij
interesus. Darbdavi ir darbuotoj organizacij ir Lietuvos mokslo
staig atstovai turi bti traukti darbo grupes, rengianias norminius teiss aktus saugos darbe klausimais.
Darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt teiskroje
dominuoja Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir jai pavaldi institucij, t. y. Valstybins darbo inspekcijos, Technikos prieiros tarnybos, Respublikinio darb saugos centro, Darbo rinkos
mokymo tarnybos bei Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldi Valstybins visuomens sveikatos prieiros tarnybos bei Valstybinio visuomens, aplinkos sveikatos centr, Valstybins higienos inspekcijos, Higienos instituto ir Darbo medicinos centro;
Aplinkos ministerijos ir prie jos veikiani Standartizacijos departamento, Aplinkos apsaugos agentros, Teritorij planavimo ir statybos inspekcijos, Nacionalinio akreditacijos biuro, Radiacins saugos centro; kio ministerijos ir prie jos steigt Valstybins ne
maisto produkt inspekcijos, Valstybins atomins energetikos saugos inspekcijos, Energetikos inspekcijos; Krato apsaugos ministerijos ir Civilins saugos departamento; Vidaus reikal ministerijos
ir Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento; Valstybins
keli transporto inspekcijos; Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos ir kit ministerij ir j inyb (specializuot kontrols tarny1
r.: www3.lrs.lt/Dpaieska.html
413
260
11
12
13
14
str.

santykiai
b) priimti norminiai teiss aktai. ios ir dar daugelis nepamint

inspekcij bei tarnyb priima ne tik darbuotoj saugos, sveikatos
ir kitus norminius teiss aktus, bet remdamosi ATPK turi teis surayti administracini teiss paeidim protokolus ir skirti administracines nuobaudas.
Pagal Statybos statymo 1 8 straipsnio 1 dalies 1 punkt statybos
techniniai reglamentai (STR) - tai norminiai teiss aktai, kurie nu
stato statini ir j statybos techninius reikalavimus tiesiogiai arba su
nuorodomis standartus ar statybos taisykles. Statybos techninius
reglamentus (STR) tvirtina ir registruoja Aplinkos ministerija.
Lietuvos higienos normos (HN) ir higienos taisykls yra sveikatos
apsaugos ministro patvirtinti visiems privalomi darbo higienos ir dar
bo medicinos ir kiti norminiai teiss aktai, nustatantys sveikatos ir
higienos normatyvus, j tikrinimo metodik2.
Darbo higiena - higienos sritis, apimanti darbo ir darbo aplinkos
veiksni poveikio mogaus organizmui tyrimus ir vertinim bei
priemoni jo darbingumui ir sveikatai isaugoti rengim3. Darbo
medicina - medicinos sritis, apimanti darbuotoj sveikatos bkls
stebjim, su darbu susijusi sveikatos pakenkim ir profesini li
g prieasi nustatym, i pakenkim ir lig pasireikimo form
tyrim, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos, slaugos ir profesini
sveikatos pakenkim profilaktikos priemoni taikym 4. Remiantis
sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkriio 9 d. sakymu Nr. 634
Dl Bendrj reikalavim medicinos normoms rengti patvirtini
mo"5 patvirtintais Bendraisiais reikalavimais Lietuvos medicinos
normoms rengti medicinos norm turi laikytis visi Lietuvos Res
publikos sveikatos prieiros ir jas kontroliuojani staig dar
buotojai. Pats odis medicina suprantamas kaip mokslo ini ir prak
tini priemoni, skirt moni sveikatai ir darbingumui saugoti
bei stiprinti, gyvenimui ilginti, ligoms painti ir gydyti, sistema6.
Lietuvoje yra skiriamos keturi ri medicinos normos (MN):
1) sveikatos prieiros specialist; 2) sveikatos prieiros staig;
1
inios. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597.

Sveikatos prieiros staig statymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas // i
nios. 1996, Nr. 66-1572; 1997, Nr. 62-1462; 1998, Nr. 109-2995.
3
Profesins sveikatos prieiros statymo 3 straipsnio 3 dalis // inios. 1999,
Nr. 32-902.
4
Profesins sveikatos prieiros statymo 3 straipsnio 2 dalis // inios. 1999,
Nr. 32-902.
5
inios. 2000, Nr. 100-3192.
6
V. Vaitkeviit. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2001. P. 615.
2
414
260 str.
3) medicinos prietais techniniai reglamentai; 4) diagnostikos ir

gydymo metodikos (algoritmai).
Pagal Standartizacijos statymo17 straipsn Standartizacijos depar- i
tamento priimti ir Lietuvos standart biuletenyje (LST biuletenis)
paskelbti Lietuvos standartai taikomi savanorikai, iskyrus atvejus,
kai norminiuose teiss aktuose pateikta iskirtin nuoroda standartus. Subjektams, savanorikai pasirinkusiems ir normini teiss
akt nustatyta tvarka deklaravusiems produkt ar paslaug atitikt
Lietuvos standartams, deklaruot standart techniniai reikalavimai
tampa privalomi. Darnusis Lietuvos standartas yra perimtas darnusis
Europos standartas, kur Europos standartizacijos organizacijos
parengia ir priima Europos Komisijos pavedimu. Lietuvos standartas
identifikuojamas i santrumpos LST ir numerio. Nuo 1997 met yra
parengta ir LST biuletenyje paskelbta per keturi imtai europini
Lietuvos standart (LST EN), susijusi su darbuotoj sauga ir sveikata ir
parengt pagal atitinkamas Europos Sjungos direktyvas, pavyzdiui, 1)
1989 m. gruodio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva
89/686/EEB Dl valstybi nari teiss akt, susijusi su asmeninmis
apsauginmis priemonmis, suderinimo"2; 2) 1989 m. birelio 14 d.
Europos Bendrijos Tarybos direktyva 89/392/EEB Dl valstybi
nari statym, susijusi su rengimais, suderinimo" 3 bei 1998 m.
birelio 22 d. Europos Bendrijos Parlamento ir Tarybos direktyva
98/37/EB Dl valstybi nari statym, susijusi su mainomis,
suderinimo"4; 3) 1973 m. vasario 19 d. Europos Bendrijos Tarybos
direktyva 73/23/EEB Dl valstybi nari statym, susijusi su
elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose tampos ribose, suderinimo"5; 4) 1989 m. gegus 3 d. Europos Bendrijos Tarybos
direktyva 89/336/EEB Dl valstybi nari statym, susijusi su
elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo"6; 5) 1987 m. birelio 25
d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 87/404/EEB Dl valstybi
nari statym, susijusi su paprastais slgimais indais, suderinimo"7
ir kt.
VI. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Vyriausiojo valstybi- 16
nio gydytojo higienisto, Valstybins visuomens sveikatos prieiros tar1
inios. 2000, Nr. 35-972.

OJ, 1989, L 399.
3
OJ, 1989, L 183.
4
OJ, 1998, L 207.
5
OJ, 1973, L 077.
6
OJ, 1989, L 139.
7
OJ, 1987, L 220.
2
415
nybosprie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus sakymais ir nutarimais patvirtinti darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai
Pagal Valstybins darbo inspekcijos statymo115 straipsnio 8 punkt
vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius leidia sakymus, nustatyta tvarka tvirtina ministerij, kit valstybs staig parengtas
darb saugos taisykles ir tipines instrukcijas. Pavyzdiui, 2000 m.
gruodio 28 d. sakymas Nr. 351 Dl klimo kran saugaus naudojimo taisykli DT 8-00 tvirtinimo"2; 2000 m. gruodio 22 d. sakymas Nr. 346 Dl saugos ir sveikatos taisykli statyboje patvirtini2002 m. gruodio 5 d. sakymas Nr. 282 Dl Darbuotoj saugos
ir sveikatos instrukcij rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo"4. Remiantis Valstybins darbo inspekcijos statymo 5
15 straipsnio 9 punktu vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali
priimti nutarimus, kuriuose turi teis nurodyti darbdaviams, kad jie
gyvendint reikiamas prevencines priemones darb saugos bklei
gerinti. Pavyzdiui, 2001 m. birelio lld. nutarimas Nr. 160 Dl
darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt, parengt pagal atitinkamus Europos Sjungos teiss aktus, gyvendinimo"6 arba 2002 m.
birelio 20 d. nutarimas Nr. 142 Dl nelaiming atsitikim darbe
prevencijos"7.
Vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto pareigyb panaikinta,
taiau kol kas galioja jo sakymais patvirtinti atitinkami norminiai
teiss aktai, pavyzdiui, 1996 m. vasario 12 d. sakymas Nr. 43 Dl
chemini alergen srao patvirtinimo"8.
17 VII. Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos, apskrii
teritorini ir savivaldybi darbuotoj saugos ir sveikatos komisij, atskir ekonomins veiklos srii komisij norminiai teiss aktai; kolektyvins sutartys
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija9 yra
patvirtinusi mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto ben1
inios. 2003, Nr. 102-4585.

inios. 2001, Nr. 11-332.
3
inios. 2001, Nr. 3-74.
4
inios. 2002, Nr. 117-5293.
5
inios. 1994, Nr. 87-1644.
6
inios. 2001, Nr. 57-2069.
7
inios. 2002, Nr. 77-3321.
8
inios. 1996, Nr. 20-547.
9
tinimo" // inios. 2002, Nr. 4-97.
2
416
260
str.
druosius nuostatus1. Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2

7 straipsnio 1 dal apskrii teritorini ir savivaldybi darbuotoj
saugos ir sveikatos komisij steigimo, sudarymo tvark nustato socialins apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrai. Apskrii teritorini darbuotoj saugos ir sveikatos komisij pasilymai ir rekomendacijos yra patariamojo pobdio.
Tam tikros ekonomins veiklos akos darbdavi organizacij ir profesini sjung organizacij dvialio bendradarbiavimo principu gali
bti steigiamos atitinkam ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos, kuri steigimo ir sudarymo tvark nustato
i komisij steigjai. Statistikos duomenimis, didiausias gamybinis
traumatizmas yra statyboje ir transporte, todl pirmiausia buvo parengtos i ekonomins veiklos ak darbuotoj saugos ir sveikatos
kolektyvins sutartys, kuriose buvo pabandyta aptarti svarbius i ekonomins veiklos moni darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus.
VIII. Vietiniai (lokals) darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai 18
teiss aktai
ie norminiai teiss aktai yra: 1) mons kolektyvins sutartys, kurios
pagal DK 59 straipsnio 2 dal taikomos visiems tos mons darbuotojams; 2) darbo tvarkos taisykls; 3) darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijos; 4) pareigybi apraymai ir nuostatai (r. DK 230 str.,
232 str., 274 str. komentar); 5) mons standartai, rengiami pagal LST
1510:1999 mons standart rengimas ir forminimas"3; 6) kiti mons vadovo ir (ar) jo galiotos tarnybos, mons darbuotoj saugos ir
sveikatos komiteto sakymai, potvarkiai, nutarimai. mons vietiniai
(lokals) norminiai teiss aktai tvirtinami suderinus juos su rengiant
iuos aktus dalyvaujaniais darbuotoj atstovais (r. DK 19 str. ir
269 str. komentar). Pavyzdiui, pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos
instrukcij rengimo ir instruktavimo tvarkos412 punkt mons darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijas tvirtina darbdavys savo sakymu, potvarkiu, kitu tvarkomuoju dokumentu. Instrukcijos derinamos
su mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetu (jeigu jis steigtas)
ar darbuotoj atstovu.
1
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos 2002 m. ba
landio lld. posdio protokolo iraas Nr. 65 Dl mons darbuotoj saugos ir
sveikatos komiteto bendrj nuostat patvirtinimo" // inios. 2002, Nr. 70-2952.
2
inios. 2003, Nr. 70-3170.
3
LST biuletenis. 1999, Nr. 12.
* Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodio 5 d. sakymas
XT. 282 Dl Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij rengimo ir instruktavi=3 tvarkos patvirtinimo" // inios. 2002, Nr. 117-5293.
417
260 str.
19 I mons vietini (lokali) darbuotoj saugos ir sveikatos normi

ni teiss akt ypa iskirtina mons kolektyvin sutartis, kurios
prievolin ir normin dalys priklauso ne tik nuo darbdavio finansi
ni galimybi (r. DK 61 str. komentar). Pavyzdiui, pagal Vyriau
sybs 2003 m. gegus 14 d. nutarimu Nr. 587 Dl darb, kuriuose
gali bti taikoma iki dvideimt keturi valand per par darbo laiko
trukm, srao, Darbo ir poilsio laiko ypatum ekonomins veiklos
srityse, Darb, slyg, kurioms esant gali bti vedama sumin dar
bo laiko apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo monse,
staigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo"1 patvirtintos Sumi
ns darbo laiko apskaitos vedimo tvarkos 9.1. punkt sumin darbo
laiko apskaitos tvarka gali bti vedama darbdavio sakymu pagal
mons kolektyvinje sutartyje nustatyt sumins darbo laiko apskai
tos reimo vedimo tvark padaliniuose ir darbuose, nurodytuose
pridtame prie mons kolektyvins sutarties srae. Remiantis mo
ns darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto bendrj nuostat2
35 punktu io komiteto nariams vykdyti j funkcijas reikalinga kon
kreti darbo laiko paliekant vidutin darbo umokest trukm nusta
toma mons kolektyvinje sutartyje atsivelgiant mons veiklos
pobd, darbuotoj saugos ir sveikatos bkl ir darbuotoj skaii
monje. Pagal Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis
priemonmis nuostat3 7.1. punkt kolektyvinje sutartyje gali bti
numatyta, kad darbuotojas padengia dal ilaid u tas apsaugines
priemones, kuriomis naudojasi ne vien darbo vietoje.
Tokia gausa darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt
sunkina j taikym. Darbdaviai skundiasi per dideliu skaiiumi darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss aktus kuriani ir juos
kontroliuojani tarnyb. Darbuotoj saugos ir sveikatos normini
teiss akt taikym sunkina ir tai, kad ne visi jie yra skelbiami iniose", LST biuletenyje, ministerij ir inyb, Valstybins darbo inspekcijos ir kit tarnyb interneto tinklalapiuose ir kituose oficialiuose leidiniuose.
20 2. Pagal komentuojamo DK 260 straipsnio 2 dal utikrinti dar
buotoj saug ir sveikat privalo darbdavys. Atsivelgdamas mo1
inios. 2003, Nr. 48-2120.

Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos 2003 m. spa
lio 29 d. posdio protokolo iraas Dl mons darbuotoj saugos ir sveika
tos komitet bendrj nuostat patvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 110-4923.
3
Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. ba
landio 20 d. sakymas Nr. 77 Dl Darbuotoj aprpinimo asmeninmis ap
sauginmis priemonmis nuostat patvirtinimo" // inios. 1998, Nr. 43-1188.
2
418
260 str.
ns dyd, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia monje arba samdo darbuotoj saugos ir sveikatos atestuot tarnyb arba ias funkcijas atlieka pats. mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos
funkcijas, teises, pareigas ir kvalifikacinius reikalavimus reglamentuoja moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdiniai nuostatai1, kuriuose nurodyta ios tarnybos nari skaiius, kvalifikacija
pagal tris ekonomins veiklos ri2 grupes ir pagal darbuotoj, dirbani monje, skaii. Pavyzdiui, vis trij ekonomins veiklos
ri grupi monse, kuriose dirba iki dvideimt darbuotoj, darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atlieka darbdavys, o
didiausios profesins rizikos pirmos ekonomins veiklos ri grups monse, kuriose dirba nuo penki imt iki tkstanio darbuotoj, darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyboje turi bti iki ei darbuotoj, o kiekvienoje pamainoje du sveikatos prieiros specialistai:
vienas, turintis visuomens sveikatos prieiros veiklos licencij, ir
antras darbo medicinos, bendrosios praktikos ar bendruomens slaugytojas, turintis auktesnj medicinos isilavinim, ar darbo medicinos gydytojas arba bendrosios praktikos gydytojas, turintis asmens
sveikatos prieiros veiklos licencij. Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 3 8 straipsnio 1 dal ir 12 straipsnio 9 dal statybose
darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyboje turi bti statybos saugos ir
sveikatos koordinatoriai, kuri mokymo ir ini tikrinimo tvark nustato aplinkos ministras ir socialins apsaugos ir darbo ministras.
Biudetinse staigose darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos gali
bti nesteigiamos. J funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas
asmuo, kurio inios i darbuotoj saugos ir sveikatos srities privalo
bti patikrintos vadovaujantis moni darbuotoj saugos ir
sveikatos tarnyb pavyzdiniais nuostatais.
mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos specialist arba
darbdavio samdyt tarnyb ar darbuotoj atstov pareigos darbuotoj saugos ir sveikatos srityje neturi takos bendram darbdavio atsakomybs principui, nustatytam DK 260 straipsnio 2 dalyje, pagal
kur utikrinti darbuotoj saug ir sveikat privalo darbdavys. Pagal
1
Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos ap
saugos ministro 2003 m. lapkriio 27 d. sakymas Nr. A1-186/V-694 Dl moni
darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdini nuostat patvirtinimo" // i
nios. 2003, Nr. 114-5144.
2
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs generali
nio direktoriaus 1999 m. spalio 5 d. sakymas Nr. 74 Dl ekonomins veiklos
ri klasifikatoriaus" // inios. 1999, Nr. 87-2582.
3
inios. 2003, Nr. 70-3170.
419
260-261 str.
Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 77 straipsnio 1 dal darb

davys, kuris savo veikimu ar neveikimu paeid darbuotoj saugos
ir sveikatos norminius teiss aktus ir tuo neutikrino saugi ir svei
k darbo slyg, atsako statym nustatyta tvarka.
Darbdavio atstovas (r. DK 24 str. komentar), steigs mons
darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb ar nesteigs tokios tarnybos
ir pats pagal moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyz
diniais nuostatus atliekantis ios tarnybos funkcijas, apie tai pranea
Valstybinei darbo inspekcijai.
261 STRAIPSNIS
Darbo viet rengimas
1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi bti saugi, patogi
ir nekenksminga sveikatai, rengta pagal darbuotoj saugos ir sveika
tos normini teiss akt reikalavimus.
2. Naujos ir rekonstruotos mons, j padaliniai priimami eksploa
tuoti Vyriausybs nustatyta tvarka.
1 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatomi bendri reikalavi
mai darbo vietai ir darbo aplinkai: kiekvieno darbuotojo darbo vieta
ir aplinka turi bti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, rengta
pagal darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavi2 mus. Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2 straipsnio 5 dal
darbo aplinka yra darbo viet supanti erdv, kurioje gali bti dar
buotojo sveikatai kenksming, pavojing rizikos veiksni (fizini,
3 fizikini, chemini, biologini ir kit).
Darbo slygos (Darbuotoj
saugos ir sveikatos statymo 2 str. 7 d.) - darbo aplinka, darbo pob
dis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybs, turinios tiesiogin
4 tak darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.
Darbo
vieta (Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2 str. 8 d.) - vieta,
kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygt darb arba atlieka vie
ojo administravimo funkcijas. Teism praktikoje darbuotojo darbo
vieta aikinama plaiau 1.
5 2. Socialins apsaugos ir darbo ministerija ir sveikatos apsaugos mi
nisterija 1998 m. gegus 5 d. sakymu Nr. 85/233 patvirtino Darbo1
Pvz., darbuotojas, dalyvaudamas sporto sskrydyje, pasinaudojo alia esania pirtimi ir, okdamas nuo kranto vandens tvenkin, uvo. Teismas konstatavo, kad: darbuotojo teis saugias darbo slygas apima galimyb turti saugi
aplink, kuri jam privalo utikrinti darbdavys, ne tik tuo metu, kai jis atlieka tiesiogines darbo pareigas pagal darbo sutart. Tai gali bti ir kita aplinka, kurioje
420
261 str.
viei rengimo bendruosius nuostatus1, kurie parengti pagal 1989 m.

lapkriio 30 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyv 89/654/EEB Dl
minimali darbovietei taikom saugos ir sveikatos reikalavim"2. Darboviei rengimo bendrieji nuostatai taikomi visoms darbovietms,
iskyrus, transporto priemonse, naudojamose u mons ir (arba) kio
rib, arba darbovietse, esaniose transporto priemonse; krato apsaugos, vidaus reikal ir valstybs saugumo tam tikr specifini veikl darbo vietoms, kurias reglamentuoja atitinkami norminiai teiss
aktai; laikinose ir kilnojamose darbo vietose; kasybos pramons darbovietse; vejybos laivuose; laukuose, mikuose ir kituose ems plotuose, kurie priklauso ems arba mik kio monms ir yra u j
ustatyt teritorij rib. Darboviei rengimo bendruosiuose nuostatuose idstyti statini, kuriuose yra darboviets, stabilumo ir tvirtumo, evakuacini keli ir ijim, gaisro gesinimo rangos, oro, vdinimo sistemos, temperatros, apvietimo, pavojing zon ymjimo,
persirengimo, ni ir maitinani motin poilsio kambari, negalij darbo viet, darbo viet lauke, du, praustuv, tualet, elektros rangos, lang, dur, grind, judjimo keli, eskalatori, krovimo aikteli, platform ir 1.1. rengimo reikalavimai.
3. Darbo viet statybvietse rengim reglamentuoja socialins ap- 6
saugos ir darbo ministrs ir aplinkos ministro 1998 m. gruodio 24 d.
sakymu Nr. 184/282 patvirtinti Darboviei rengimo statybvietse
nuostatai3. Statyba yra didesnio pavojaus altinis, ia vyksta santydarbuotojas yra darbdavio pavedimu, darbdavio interesais ar kitaip ryium su darbu, net ir tuo metu, kai darbo funkcij neatlieka. Nustaius tokio pobdio aplinkybes laikoma, kad tai aplinkai taikomi darb saugos reikalavimai, kuriuos privalo
utikrinti darbdavys, o tokios teisins pareigos nevykdymas yra pagrindas jo atsakomybei. .. darbo slygas apima darbo ir poilsio reimas. Organizavus ikyl su rungtimis gamtoje, darbo aplinkos veiksni visuma i esms pakito. Darbdavys turjo
sprsti renginio materialinio, techninio, higieninio, sanitarinio ir kitokio aprpinimo klausimus, sutinkamai su teiss akt reikalavimais. Darb saugos organizavimo prasme tai reikia, kad nauja darbo aplinka turjo bti itirta saugos poiriu,
vertinti jos pavojingi, kenksmingi ir kitokie rizikingi veiksniai, o darbuotojai apie
tai instruktuoti" II LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 11 d. nutartis
c. b. Vilniaus teritorin muitin v. Lietuvos Respublikos valstybin darbo
inspekci-/a. Ar. 3K-3-374/2001, kat. 6.1.
' Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos
1998 m. gegus 5 d. sakymas Nr.85/233 Dl Darboviei rengimo bendrj
Ciiostat patvirtinimo" // inios. 1998, Nr. 44-1224.
:
OJ. 1989, L 393.
:
Socialins apsaugos ir darbo ministrs ir aplinkos ministro 1998 m. gruo&.S 24 d. sakymas Nr. 184/282 Dl Darboviei rengimo statybvietse nuoo" " inios. 1999, Nr. 7-155.
421
261
str.

santykiai
kikai daugiausia nelaiming atsitikim. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, vykdydamas socialins apsaugos ir darbo ministrs
1999 m. gruodio 29 d. sakym Nr. 108 Dl Socialins apsaugos ir
darbo ministerijos reguliavimo srityje taikom postatymini normini teiss akt, priimt iki 1990 m. kovo 11 d. ir kuri galiojimas
laikinai pratsiamas, srao patvirtinimo"12.2 punkt, patvirtino Saugos ir sveikatos taisykles statyboje DT 5-002, kurios nustato btinus
darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, atliekant statybos darbus. Prie statybos darb pradi veikianios mons teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir mons vadovas privalo forminti akt-leidim, kuriame turi bti numatytos priemons, utikrinanios darb
saug. Prie statybos darb pradi ir darb eigoje statybvieteje turi
bti nustatytos (nustatomos), aptvertos ir paenklintos pavojingos
zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, iduota paskyra-leidimas. Visi asmenys, esantys statybvieteje,
privalo dvti apsauginius almus. Gyvenvietse ir veikiani moni teritorijose esanios statybviets turi bti aptvertos, kad jas nepatekt paaliniai asmenys. Statybviei aptvar auktis turi bti ne
emesnis kaip 1,6 metro. Aptvarai, esantys alia masinio moni judjimo keli, turi bti ne emesni kaip du metrai, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsauganiu nuo krentani daikt. Specials nustatyti pastoli, aptvar rengimo, klimo priemoni dirbant auktyje
ir kt. reikalavimai. Statybos darb technologijos (vykdymo) projekte
turi bti nurodytas statybos saugos ir sveikatos koordinatorius, numatyti konkrets projektiniai sprendiniai, nustatantys technines priemones, darb metodus, utikrinanius darbuotoj saug ir sveikat.
4. Socialins apsaugos ir darbo ministerija ir sveikatos apsaugos
ministerija 1998 m. rugsjo 3 d. sakymu Nr. 134/4933 patvirtino Krovini klimo rankomis bendruosius nuostatus, kurie atitinka 1990 m.
gegus 29 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyv 90/269/EEB Dl
minimali sveikatos apsaugos ir darbo saugos reikalavim, taikom
krovini klimui rankomis, pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susieisti nugar"4. Svoka krovini klimas ranko1
inios. 2000, Nr. 6-169.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodio 22 d. saky
mas Nr. 346 Dl Saugos ir sveikatos taisykli statyboje patvirtinimo" // inios.
2001, Nr. 3-74.
3
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos
1998 m. rugsjo 3 d. sakymas Nr. 134/493 Dl Krovini klimo rankomis ben
drj nuostat patvirtinimo" // inios. 1998, Nr. 79-2242.
4
OJ, 1990, L 156.
2
422
261 str.
mis" reikia veiksmus, kai vienas ar keletas asmen krovin (daikt,

mog ar gyvn) kelia, laiko, nea, remia, leidia, stumia, traukia,
ridena ar kitaip gabena, o ie veiksmai savo pobdiu dl nepalanki darbo slyg kelia pavoj darbuotoj saugai ir sveikatai, ypa
susialoti nugar. Siekiant klimo metu ivengti rizikos, krovinys turi
bti tinkamai pakuotas ir parengtas kelti. Jei darbininkai krovinius nuolat kelia rankomis, tokie darbai turi bti kaitaliojami su kitokio pobdio darbais arba turi bti daromos pertraukos.
Darbuotojai, nuolat dirbantys krovini klimo rankomis darb, privalo prie stodami darb ir po to periodikai tikrintis sveikat Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Darbo aplinkos charakteristika gali didinti pavoj susialoti, ypa nugar, jeigu: nra
pakankamai erdvs, ypa vertikaliai atlikti klimo veiksm, grindys
yra nelygios arba slidios darbuotoj avalynei, o tai didina pavoj
suklupti ar paslysti, dl darbo vietos (ploto, erdvs ir kita) arba darbo aplinkos negalima kelti krovini saugiame auktyje arba patogioje darbuotojui padtyje, grind arba darbo paviriai yra nevienodo lygio, dl to kroviniu yra manipuliuojama vairiu lygiu, grindys
arba pd atrama yra nestabili, yra netinkama temperatra, drgm
arba ventiliacija. Krovini klimo rankomis darbo sunkumas vertinamas pagal Potsdamo profesins sveikatos ir saugos instituto silom metodik. Rekomenduojamos krovinio svorio ribos apskaiiuojamos pagal Jungtini Amerikos Valstij Nacionalinio profesins
sveikatos ir saugos instituto pasilyt metodik:
Krovinys vyrams
< 10 kg
Nuo 10 kg iki <20kg

Nuo 20 kg iki <30kg
Nuo 30 kg iki <40kg
5*40 kg
Krovinys moterims
Krovinio taka
< 5 kg
nuo 5 kg iki < 10 kg
25 kg
1
2
4
7
10
5. Lietuvoje kasmet darbo vietose instaliuojama trisdeimt ketu- 8

riasdeimt tkstani videoterminal. Pagal LST ISO/IEC 23821:1996 Informacijos technologija. Terminai ir apibrimai" 1 videoterminalas" - tai vartotojo terminalas su monitoriumi ir paprastai
turintis informacijos vedimo rengin-klaviatr; kompiuteris - funkcinis vienetas, kuris gali atlikti svarbius skaiiavimus, sudarytas i
daug aritmetini ir logini operacij be mogaus sikiimo. Darbas
1
Darbo higiena. Vilnius, 1999. P. 126.

423
261
str.

santykiai
su videoterminalais sukelia didesn aki nuovarg, danesn trumparegyst, kaul, raumen paeidimus, danus stresus ir komplikuotas psichologines problemas, odos paeidimus veido ir kaklo srityje,
poveik nioms moterims ir j vaisingumui. Nuo dvideimt penki
iki septyniasdeimt procent videoterminal operatori vargina nerimas, padidjs nervinis jautrumas, depresijos, pasikartojanios stresins situacijos sukelia vairi lig: hipertonin lig, vegetodistonij,
iemin irdies lig, skrandio ir dvylikapirts arnos opas, neurozes ir dispresijas. gyvendinant 1990 m. gegus 29 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyv 90/270/EEB Dl minimali darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos reikalavim, dirbant su displjaus ekrano
renginiais"1 sveikatos apsaugos ministras 1999 m. sausio 6 d. prim sakym Nr. 42, kuriuo patvirtino Lietuvos higienos norm HN
32:1988 Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai". ioje higienos normoje idstyti sveikatos tikrinimo reikalavimai, saugos ir sveikatos reikalavimai displjui, sisteminiam blokui,
klaviatrai, spausdintuvui, kopijavimo aparatui, darbo vietai, leistini elektromagnetins spinduliuots, elektrinio potencialo, kintamo
elektros lauko stiprio, magnetinio lauko srauto tankio lygiai, elektromagnetinis suderinamumas. Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne ilgiau kaip vien valand. Dirbant atuoni valand darbo dien, reglamentuotos papildomos penki (deimties)
minui pertraukos suteikiamos po vienos valandos nuo darbo su
videoterminalais pradios, darbo metu numatyti specials pratimai
akims, pei juostos ir rank nuovargiui mainti, pratimai, gerinantys galvos smegen kraujotak. Gamintojas (tiekjas) gali pateikti
vartotojui tik sertifikuot kompiuterin rang pagal Kompiuterins technikos gamini privalomo sertifikavimo tvark3. Kompiuterins rangos sertifikavimo staiga Lietuvoje yra valstybs mon Infostruktra".
6. Darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatyti darbo aplinkos veiksniai darbo vietose neturi viryti dydi, galini sukelti darbuotojams sveikatos sutrikim, profesini lig darbo monje
metu ir nutraukus darb monje. Sveikatos apsaugos ministro
1
OJ, 1990, L156.

Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. sakymas Nr. 4 Dl Lietu
vos higienos normos HN 32:1988 Darbas su videoterminalais. Saugos ir svei
katos reikalavimai" tvirtinimo" // inios. 1999, Nr. 5-122.
3
Ryi ir informatikos ministerijos 1997 m. gruodio 1 d. sakymas Nr. 158
Dl Kompiuterins technikos gamini privalomo sertifikavimo tvarkos patvir
tinimo" // inios. 1997, Nr. 112-2851.
2
424
261
str.
1998 m. gruodio 31 d. sakymu Nr. 7991 patvirtintoje Higieninje

kenksming darbo aplinkos veiksni klasifikacijoje darbo aplinkos
veiksniai yra suskirstyti tris grupes: 1) kenksmingi cheminiai veiksniai:
dujos, garai, aerozoliai, dulks; 2) kenksmingi fizikiniai veiksniai: vis
mogaus kn veikianti vibracija, rankas veikianti vibracija, akustinis
triukmas, elektrostatinis laukas, elektromagnetinis laukas, jonizuojanioji spinduliuote metin ir akies liukui ir (ar) odai, oro temperatra iltuoju ir altuoju metu laikotarpiu, oro judjimo greitis, apvieta;
3) kenksmingi ergonominiai veiksniai: darbo sunkumas, dinaminis darbas, vienkartinio keliamo krovinio mas, stereotipiniai darbo judesiai, statinio krvio dydis per pamain, darbo poza, liemens palenkimo kartai per pamain, judjimo atstumas darbo aplinkoje, darbo
tampa, tuo pat metu stebim darbo objekt skaiius, monotonija ir
pan. Trumpai pakomentuosime tik triukm, vibracij, apvieta, elektromagnetin spinduliuote ir ilumin komfort darbo vietose.
7. Remiantis 1986 m. gegus 12 d. Europos Bendrijos Tarybos di- 10
rektyva 86/188/EEB Dl darbuotoj apsaugos nuo pavojaus, susijusio su triukmu darbe"2, Lietuvoje yra parengti Darbuotoj apsaugos nuo triukmo poveikio darbe nuostatai3 ir Lietuvos higienos
norma HN 33-1:2003 Akustinis triukmas. Leidiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai"4. Triukmo lygis darbo vietoje turi bti nustatytas atliekant
kontrolinius matavimus. Jeigu kontrolini matavim rezultatai leidia
daryti prielaid apie galim 85 dBA triukmo poveikio dydio
virijim (momentinis triukmo lygis daugiau kaip 80 dBA), tokiais
atvejais turi bti nustatytas triukmo pobdis, imatuotas triukmo
lygis ir atliktas triukmo poveikio dydio vertinimas. Matavimo priemons ir matavimo metodai turi utikrinti toki parametr vertinim:
triukmo slgio lygio dydio darbuotojui per dien decibelais A
danin charakteristik - dBA, vidutin dienos triukmo poveikio dyd
per savait dBA, kad bt vienareikmikai daromos ivados apie
1
Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodio 31 d. sakymas Nr. 799 Dl

higienins darbo aplinkos veiksni klasifikacijos tvirtinimo" // inios. 1999,
Nr. 3-78.
2
OJ, 1986, L 137.
3
Socialins apsaugos ir darbo ministrs ir sveikatos apsaugos ministro 1999 m.
rugsjo 20 d. sakymas Nr. 70/403 Dl Darbuotoj apsaugos nuo triukmo po
veikio darbe nuostat patvirtinimo" // inios. 1999, Nr. 82-2438.
4
Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsjo 3 d. sakymas Nr. V-520 Dl
Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 Akustinis triukmas. Leidiami lygiai
gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai"
425
261 str.
85 dBA triukmo poveikio dydio per dien virijim (nevirijim).

Triukmo poveikio dydis darbuotojui nustatomas per atuoni valand darbo dien. Tiksliausiai triukmo poveikio dydis nustatomas aprpinant darbuotojus individualiais integruojaniais triukmo matuokliais. Matavimo duomenys ir vertinimo rezultatai fiksuojami ir taikomi
akustins taros higieniniam vertinimui ir nustato didiausius leidiamus akustinio triukmo lygius darbo aplinkoje. Sertiflkuojam objekt skleidiamas triukmas turi utikrinti lygius, nustatytus mintoje
higienos normoje. Pastovus triukmas vertinamas pagal garso lyg, papildomai gali bti vertinamas pagal garso slgio lyg. Nepastovus triukmas vertinamas pagal ekvivalentin garso lyg. Pateiksime tik kai kuriuos darbo aplinkoje leidiamus triukmo lygius:
019
020
028
029
030
031
033
034
garso lygis, dBA

Administracijos patalpos
50
Ratins
60
Kompiuteri programuotoj darbo vietos
50
Darbo vietos, skirtos kompiuteri renginiams aptarnauti
70
Gamybos padalini valdymo aparato patalpos
60
Meistr patalpos
65
Medicinos punktai gamyklose
50
Kitos darbo vietos ir zonos moni (pramons, ems kio,
statybos, energetikos, transporto, tarp j oro uostai ir kt.)
gamybinse patalpose ir teritorijose
85
Esant tikimybei, kad triukmo poveikio dydis darbuotojui per dien gali viryti 85 dBA ar didiausias momentinis garso slgis gali
bti didesnis negu 200 Pa, darbdaviai privalo informuoti darbuotojus (j atstovus) apie tokias darbo vietas ir reikalavimus dirbant jose
dl galimos darbuotoj klausos pakenkimo rizikos dl triukmo poveikio, priemoni, kurios taikomos triukmo poveikiui sumainti darbo vietose, darb saugos reikalavim laikymosi svarbos, aus asmenini apsaugini priemoni naudojimo ir klausos tikrinim svarbos.
Triukmas darbo vietoje danai sukelia vis mogaus kn ir rankas veikiani vibracij. Pagal Lietuvos higienos norm HN 51-1994
Vis mogaus kn veikianti vibracija. Didiausi leidiami dydiai
ir matavimo reikalavimai darbo vietose"1 mogaus reakcijai vibracij
turi takos ie fizikiniai parametrai: vibracijos intensyvumas, danis,
veikimo kryptis (vertikali, horizontali ir kt.) ir trukm (poveikio laikas). Pagal atsiradimo altin vibracija skirstoma tris kategorijas:
1) transporto; 2) transporto technologin; 3) technologin. Vis kn
1
Darbo higiena. Vilnius, 1999. P. 27-39.
426
261 str.
veikianti vibracija vertinama pagreiio lygiu decibelais ir (arba) pagreiio, greiio dydiu ir greiio lygiu kiekvienoje vibracijos veikimo
kryptyje vidutini geometrini dani diapazonu nuo 1 Hz iki 80 Hz
tredalio arba vienos oktavos juostose. Mintoje higienos normoje
nurodyt leidiam vibracijos dydi virijimai liguistai veikia mogaus organizm, pasireikia nerv ligomis, vibracijos liga. Lietuvos
higienos normoje HN 59-1996 Rankas veikianti vibracija. Leidiamieji dydiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose"1 yra nurodytos leidiamos rankas veikianios vibracijos ribos, kurios nesukelia
sveikatos sutrikim ar ligos (balt pirt sindromo, Reino ligos) ir
nesumaina darbingumo.
8. Vadovaudamasis Vyriausybs 1999 m. rugsjo 29 d. nutarimo 11
Nr. 1076 Dl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sjungoje programos (Nacionalin ACQUIS primimo programa) teiss derinimo
priemoni ir ACQUIS gyvendinimo priemoni 1999 met plan
patvirtinimo"2 1 punktu, sveikatos apsaugos ministras 2000 m.
gegus 24 d. sakymu Nr. 2773 patvirtino Lietuvos higienos norm
HN 98:2000 Natralus ir dirbtinis darbo viet apvietimas. Apvietos ribins verts ir bendrieji matavimo reikalavimai". Pagal i higienos norm darbo patalp, kuriose nuolat dirbama, kiek manoma
turi bti utikrintas pirmiausia natralus apvietimas, atitinkantis
darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus:
Patalpos, darbo
ar veiklos tipas
1. Siuvimo mons:
1.1. Siuvimas
1.2. Tikrinimas
1.3. Lyginimas
2. Maisto pramon:
2.1. Bendros darbo patalpos
2.2. Automatiniai procesai
2.3. Rankinis apdirbimas, tikrinimas
Apvietos
ribins
verts, lx
Apvietos
kokybs
klass
500-750-1000
750-1000-1500
300-500-750
A-B
A-B
A-B
200-300-500
150-200-300
300-500-750
C-D
D-E
A-B
Darbo higiena. Vilnius, 1999. P. 40-61.

inios. 1999, Nr. 83-2473.
3
Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegus 24 d. sakymas Nr. 277 Dl
Lietuvos higienos normos HN 98:2000 Natralus ir dirbtinis darbo viet ap
vietimas. Apvietos ribins verts ir bendrieji matavimo reikalavimai" patvirti
nimo" // inios. 2000, Nr. 44-1278.
2
427
261 str.
Patalpos, darbo
ar veiklos tipas
3. staigos:
3.1. Bendros patalpos, spausdinimo,
darbo su kompiuteriu
3.2. Didels kabinetins patalpos
3.3. Braiymo patalpos
3.4. Konferencij patalpos
Apvietos
ribins
verts, lx
300-500-750
500-750-1000
500-750-1000
300-500-750
Apvietos
kokybs
klass
A-B
A-B
A-B
A-B
12 9. Siekdami utikrinti saugi darbo aplink ir nustatyti nekenks
mingus sveikatai elektromagnetins spinduliuots lygius, sveikatos

apsaugos ministras ir socialins apsaugos ir darbo ministras 2001 m.
gruodio 21 d. sakymu Nr. 660/1741 patvirtino Lietuvos higienos nor
m HN 110:2001 Pramoninio danio (50 Hz) elektromagnetinis lau
kas darbo vietose. Parametr leidiamos skaitins verts ir matavi
mo reikalavimai", pagal kuri pramoninio danio (50 Hz)
elektromagnetinio lauko intensyvumo parametr skaitins verts ne
turi bti didesns kaip leidiamos skaitins verts. Pramoninio da
nio (50 Hz) elektrinio kV/m ir magnetinio kA/m lauk stipri di
diausios leidiamos skaitins verts darbo vietose priklauso nuo
poveikio trukms. Draudiama dirbti darbo vietoje, kurioje pramo
ninio danio (50 Hz) elektrinio lauko stipris virija 25 kV/m ir (ar)
magnetinio lauko stipris virija 5,1 kA/m.
13 10. Pagal Lietuvos higienos norm HN 69:1997 iluminis kom
fortas ir pakankama ilumin aplinka darbo patalpose"2 ilumin
aplinka darbo patalpoje yra darbo aplinkos meteorologins slygos,
kurios nustatomos pagal mogaus organizm veikianius oro tem
peratros, drgnumo ir oro judjimo greiio parametr derinius bei
technologins rangos, atitvar paviri temperatr ir ilumin spin
duliavim. Leistina darbo vietose oro temperatra svyruoja nuo 15
iki 30 laipsni Celsijaus, santykinis oro drgnumas nuo 40 iki 75 pro
cent, ne didesnis oro judjimo greitis nuo 0,1 iki 0,6 metro per
sekund, ne didesnis iluminio spinduliavimo intensyvumas nuo
35 W/m2 iki 140 W/m2, didiausias apspinduliuojamas mogaus k1
gruodio 21 d. sakymas Nr. 660/174 Dl Lietuvos higienos normos HN 110:2001
Pramoninio danio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Paramet
r leidiamos skaitins verts ir matavimo reikalavimai" patvirtinimo" // i
nios. 2002, Nr. 5-195.
2
428
261 str.
no paviriaus plotas gali bti nuo 25 iki 50 procent priklausomai

nuo altojo ar iltojo met laikotarpio, darb kategorijos, organizmo energijos snaud ir kt.
11. Pagal socialins apsaugos ir darbo ministrs 1999 m. lapkriio 14
5 d. sakymu Nr. 951 patvirtintus Saugos ir sveikatos apsaugos en
kl naudojimo darbovietse nuostatus darbdaviai darbo vietose pri
valo rengti saugos ir sveikatos apsaugos enklus ten, kur nemano
ma ivengti rizikos arba pakankamai j sumainti kolektyvinmis
saugos priemonmis, darbo organizavimo metodais, bdais. Dar
buotojai ir j atstovai informuojami apie saugos ir sveikatos apsau
gos enklinim darbovietje. Darbdaviai privalo apmokyti ir instruk
tuoti darbuotojus apie saugos ir sveikatos apsaugos enkl taikym
darbovietje. Mokymo metu turi bti gerai iaikinta enkl reik
m, vis pirma j odins informacijos prasm, taip pat kaip elgtis
paprastais ir ypatingais atvejais. Darbuotojai arba j atstovai kon
sultuojami ir dalyvauja sprendiant darboviei enklinimo klausi
mus. Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2 29 straipsnio
4 dal mons padaliniuose gerai matomose vietose turi bti nuorodos (enklai), kur yra medicinos punktas, ir nurodytas greitosios medicinos pagalbos telefonas (apie pavojing mediag enklinim r.
DK 266 str. 6 d. komentar; apie pavojing chemini mediag enklinim - DK 263 str. 2 d. komentar).
12. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal naujos ir rekonstruotos 15
mons, j padaliniai priimami eksploatuoti Vyriausybs nustatyta
tvarka. Statiniai pripastami tinkamais naudoti pagal Statybos sta
tym3 ir aplinkos ministro 2000 m. rugsjo 14 d. sakymu Nr. 3834
patvirtint organizacin tvarkomj statybos technin reglament STR
1.11.01:2000 Statini pripainimo tinkamais naudoti tvarka". ia
tvarka taip pat pripastami tinkamais naudoti moni statiniai (pa
talpos), kai mons keiia savo veiklos pobd arba pradeda veikl
kitai paskiriai statytuose statiniuose neatsivelgiant tai, kokie sta
tybos, rekonstrukcijos arba remonto darbai iai veiklai vykdyti buvo
atlikti arba j atlikti nereikjo.
1
Socialins apsaugos ir darbo ministrs 1999 m. lapkriio 5 d. sakymas Nr. 95
Dl Saugos ir sveikatos apsaugos enkl naudojimo darbovietse nuostat" //
inios. 1999, Nr. 104-3014.
2
inios. 2003, Nr. 70-3170.
3
inios. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597.
4
Aplinkos ministro 2000 m. rugsjo 14 d sakymas Nr. 383 Dl reglamento
STR 1.11.01:2000 Statini pripainimo tinkamais naudoti tvarka" patvirtini
mo" // inios. 2000, Nr. 79-2401.
429
262 str.
262 STRAIPSNIS
Darbo priemons
1. Leidiama naudoti tik technikai tvarkingas darbo priemones, atitin
kanias darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus.
2. Minimaliuosius darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus dar
bo priemonms nustato atitinkami darbuotoj saugos ir sveikatos nor
miniai teiss aktai.
3. Privalomuosius saugos ir sveikatos reikalavimus atskir darbo prie
moni ar j grupi gamybai bei j atitikties vertinimo procedroms
nustato techniniai reglamentai ar kiti darbuotoj saugos ir sveikatos
norminiai teiss aktai.
4. Konkreios darbo priemons saugaus naudojimo reikalavimai nu
statomi darbo priemons dokumentuose. Juos kartu su darbo priemo
ne privalo pateikti gamintojas.
5. Potencialiai pavojing rengini nuolatin privalom prieir at
lieka j savininkai.
l 1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal leidiama naudoti tik technikai tvarkingas darbo priemones, atitinkanias darbuotoj saugos
ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus. Vadovaudamasi Vyriausybs 1999 m. rugsjo 29 d. nutarimo Nr. 1076 Dl Lietuvos
pasirengimo narystei Europos Sjungoje programos (Nacionalin
ACQUIS primimo programa) teiss derinimo priemoni
ir ACQUIS gyvendinimo priemoni 1999 met plan patvirtinimo" 1
1 punktu, socialins apsaugos ir darbo ministr 1999 m. gruodio
22 d. sakymu Nr. 1022 patvirtino Darbo rengini naudojimo bendruosius nuostatus, kurie nustato saugos ir sveikatos darbe reikalavimus darbo renginiams ir j naudojimui. Nuostatai neapriboja
darbdavi teisi priimti ir taikyti grietesnius reikalavimus, garantuojanius geresn ir efektyvesn darbuotoj saug ir sveikatos apsaug darbe naudojant darbo renginius. ie nuostatai parengti pagal 1989 m. lapkriio 30 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyv
89/655/EEB Dl minimali darbo renginiams taikom darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim"3 ir j papildani 1995 m. gruodio 5 d. direktyv 95/63/EB Dl direktyvos 89/655/EEB Dl mi1
inios. 1999, Nr. 83-2473.

Socialins apsaugos ir darbo ministrs 1999 m. gruodio 22 d. sakymas
Nr. 102 Dl Darbo rengini naudojimo bendrj nuostat patvirtinimo" //
inios. 2000, Nr. 3-88.
3
OJ, 1989, L 393.
2
430
262 str.
nimali darbo renginiams taikom darbuotoj saugos ir sveikatos

reikalavim" pakeitimo"1. Darbdavys privalo imtis reikiam priemoni utikrinti, kad darbo renginiai, kuriais naudojasi darbuotojai monje, bt tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenkt darbuotoj saugai ir sveikatai.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal minimaliuosius darbuo- 2
toj saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonms nustato ati
tinkami darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai. Pagal
Darbo rengini naudojimo bendruosius nuostatus minimals darbuo
toj saugos ir sveikatos reikalavimai taikomi, jeigu tai btina, naudo
jamiems ir rizik keliantiems darbo renginiams. Minimaliuosius dar
buotoj saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonms pakartoja
t darbo priemoni mons darbuotoj saugos ir sveiktos vietiniai (lo
kals) norminiai teiss aktai (r. DK 264 str. 4 d. komentar).
3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal privalomuosius saugos ir 3
sveikatos reikalavimus atskir darbo priemoni ar j grupi gamy
bai bei j atitikties vertinimo procedroms nustato techniniai reg
lamentai ar kiti darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss ak
tai. Remiantis Darbo rengini naudojimo bendraisiais nuostatais,
privalomi saugos ir sveikatos reikalavimai nustatomi atitinkam po
tencialiai pavojing rengini, kit atskir darbo priemoni ar j
grupi gamybai ir naudojimui, pavyzdiui, Paprastj slgimo ind
techninis reglamentas2; Elektromagnetini gamini saugos techni
nis reglamentas3; Techninis reglamentas Liftai"4.
4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad konkreios 4
darbo priemons saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo
priemons dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalo
pateikti gamintojas. Gamintojo darbo renginio naudojimo doku
mentai yra pagrindas mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarny
bai, atlikus profesins rizikos vertinim, parengti to renginio sau
gaus naudojimo konkreioje darbo vietoje instrukcij, parengti
darbuotoj saugos ir sveikatos vadini ir periodini instrukta dirbti
su tuo renginiu instrukcij (apie profesins rizikos vertinim pagal
'OJ, 1995, L 335.
kio ministro 1999 m. gruodio 27 d. sakymas Nr. 431 Dl Paprast slgini ind techninio reglamento tvirtinimo" // inios. 2000, Nr. 7-197.
3
kio ministro ir Standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio
19 d. sakymas Nr. 351/61 Dl Elektrotechnini gamini saugos techninio reg
lamento patvirtinimo" // inios. 1999, Nr. 90-2663.
4
Socialins apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodio 28 d. sakymas Nr. 106
Dl Techninio reglamento Liftai" patvirtinimo" // inios. 2000, Nr. 28-785.
2
431
262 str.
darbo priemoni techninius dokumentus ir mons vietinius (lokalius) norminius teiss aktus r. DK 264 str. 2 d. ir 3 d. komentar).
5. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dal potencialiai pavojing
rengini nuolatin privalom prieir atlieka j savininkai. Potencialiai pavojing rengini prieiros tvark nustato Potencialiai pavojing rengini prieiros statymas1. i rengini, kuriems privaloma speciali Vyriausybs galiot ar nustatyta tvarka akredituot
moni prieira, kategorij sra tvirtina Vyriausyb. Pagal Vyriausybs 2002 m. rugsjo 3 d. nutarimu Nr. 13862 patvirtint Pavojing darb sra prie pavojing darb priskiriama: 1) darbas elektros srovs pavojingumo atvilgiu pavojingose ir labai pavojingose
patalpose, nurodytose Saugos taisyklse eksploatuojant elektros renginius DT 11-02, patvirtintose kio ministro 2002 m. vasario 5 d.
sakymu Nr. 403, taip pat veikiani elektros rengini srovini grandini, skirt didesnei kaip 10 A srovei ir esant grandini tampai,
auktesnei kaip 50 V (kintamajai srovei) ir auktesnei kaip 75 V (nuolatinei srovei), remonto ir (ar) derinimo darbai; 2) darbas su pavojingomis cheminmis mediagomis ir preparatais, nurodytais Chemini mediag ir preparat statymo 4 3 straipsnio 24 dalyje, ir j
atliekomis; 3) darbai, nurodyti Darboviei rengimo statybvietse
nuostat, patvirtint socialins apsaugos ir darbo ministrs ir aplinkos ministro 1998 m. gruodio 24 d. sakymu Nr. 184/2825,2 priede;
4) darbai su bet kuriomis mediagomis, turiniomis asbesto; 5) mechaninis medienos, metal ir kit mediag apdirbimas, kai naudojama nemechanizuota pastma; 6) krovini klimas rankomis,
esant veiksniams, nurodytiems Krovini klimo rankomis bendrj nuostat, patvirtint socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir
sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsjo 3 d. sakymu Nr.134/
4936, A ir B prieduose; 7) krovini klimas mechaniniais, i j sava1
inios. 2000, Nr. 89-2742.

Dl Pavojing darb srao patvirtinimo" // inios. 2002, Nr. 87-3751.
3
kio ministro 2002 m. vasario 5 d. sakymas Nr. 40 Dl saugos taisykli
eksploatuojant elektros renginius DT 11-02 patvirtinimo" // inios. 2002,
Nr. 27-974.
4
inios. 2000, Nr. 36-987.
5
Socialins apsaugos ir darbo ministrs ir aplinkos ministro 1998 m. gruo
dio 24 d. sakymas Nr. 184/282 Dl Darboviei rengimo statybvietse nuo
stat patvirtinimo" // inios. 1999, Nr. 7-155.
6
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijosl998 m. rugsjo 3 d. sakymas Nr. 134/493 Dl Krovini klimo rankomis
bendrj nuostat patvirtinimo" // inios. 1998, Nr. 79-2242.
2
432
262
eigiais krautuvais, iskyrus potencialiai pavojingus renginius; 8) laivuose, i j vejybos laivuose ir kituose plaukiojaniuose renginiuose; 9) darbo vietose, kuriose triukmo poveikio darbuotojui dydis
per dien gali viryti 85 dBA; 10) uliniuose, ikasose, tuneliuose,
kolektoriuose ir kituose poeminiuose renginiuose ir statiniuose (iskyrus poemines psij perjas ir pervaas), udarose bet koki
mediag talpyklose ir i dalies udarose ir anktose patalpose ar i
dalies udarose main ir kit rengini angose; 11) darbai, atliekami aukiau kaip penki metrai nuo ems paviriaus ar grunto, perdengimo, pastoli ar grind paviriaus, kai pagrindin apsaugos nuo
kritimo priemon yra apraiai (apsaugos nuo kritimo dirai); 12) darbai su augal apsaugos priemonmis; 13) darbai su plriaisiais ir
kitais pavojingais gyvnais; 14) darbai su jonizuojaniosios spinduliuots altiniais, radioaktyviosiomis mediagomis ir j atliekomis;
15) darbai alia elektromagnetins spinduliuots altini, kuri skleidiama spinduliuote virija leistin lyg; 16) hidroelektrini, hidrotechnini rengini konstrukcij, kuri patvankos auktis didesnis
kaip trys metrai, rekonstravimas ir kapitalinis remontas; 17) darbai
po vandeniu (naro darbai); 18) darbai cirke; 19) miko ruoos darbai (staiojo miko kirtimas, vjavart, vjalau likvidavimas);
20) grimo darbai, igaunant naudingsias ikasenas; 21) elektros,
ryi bei laidinio radijo oro ir poemini linij, dujotieki, naftotieki ar kit produktotieki vamzdyn rengimo, imontavimo darbai; 22) grunto kasyba ir tvirtinimas, kiti darbai prie auktesni kaip
pusantro metro lait ir gilesnse kaip pusantro metro ikasose;
23) ems darbai patogenikai utertame dirvoemyje, poemini
elektros tinkl, dujotiekio ir kit poemini komunikacij apsauginse zonose; 24) darbai potencialiai sprogioje aplinkoje, nurodyti
Darbuotoj, dirbani potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatuose, patvirtintuose socialins apsaugos ir darbo ministro 2000 m.
gruodio 27 d. sakymu Nr. 1101; 25) remonto ar demontavimo darbai avariniuose statiniuose; 26) traukini sstat formavimas (iformavimas), traukini technin apira j stovjimo vietose ir darbai
eksploatuojamuose geleinkelio ruouose, automobili keli vaiuojamosiose juostose; 27) psichikos ligoni ir serganij alkoholine,
toksikologine psichoze gydymas ir prieira; 28) sveikatos prieiros paslaug teikimas pavojingomis arba ypa pavojingomis ukre1
Dl Darbuotoj, dirbani potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostat
433
str.
262
str.

santykiai
iamosiomis ligomis sergantiems pacientams, epidemij profilaktikos priemoni gyvendinimas pavojing arba ypa pavojing ukreiamj lig idiniuose, nurodytuose moni ukreiam lig profilaktikos ir kontrols statyme 1; 29) valstybini veterinarijos
inspektori pareig vykdymas, veterinarijos gydytoj ir feleri paslaugos; 30) darbai su potencialiai pavojingais renginiais, potencialiai pavojing rengini remonto darbai, iskyrus potencialiai pavojing rengini technins bkls tikrinim; 31) inkasatori, apsaugos
darbuotoj ar budtoj, saugani pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas; 32) gaisr gesinimas, gelbjimo darb vykdymas pramonini ir transporto avarij vietose, gaivalini nelaimi padarini, chemini ir radiacini incident likvidavimas; 33) kiti darbai su
kai kuriomis iimtimis, atliekami pavojing darb atlikimo vietose
(zonose).
Pagal Vyriausybs patvirtintus Potencialiai pavojing rengini valstybs registro nuostatus2 Valstybin darbo inspekcija atlieka Potencialiai pavojing rengini valstybs registro tvarkymo staigos funkcijas. Dirbant darbus su pavojingomis cheminmis mediagomis,
pavojingos mediagos negali viryti j ribini kieki (apie pavojing
mediag ribinius kiekius r. DK 263 str. 1 d. komentar).
Potencialiai pavojing rengini nuolatin privalom prieir vykdo j savininkai. Pagal Potencialiai pavojing rengini prieiros
statymo3 2 straipsnio 7 dal potencialiai pavojingo renginio savininkas yra juridinis ar fizinis asmuo arba mon, kuriai renginys priklauso nuosavybs teise, arba renginio valdytojas, kuris valdo, naudoja rengin ir juo disponuoja turto patikjimo teise. i rengini
privalom nuolatin prieir pagal renginio savininko ir juridinio
asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys
normini teiss akt nustatyta tvarka leidim tokiai veiklai. Potencialiai pavojing rengini technin bkl tikrina Vieoji potencialiai pavojing rengini technins bkls tikrinimo staiga Technins prieiros tarnyba, kurios steigjas yra Socialins apsaugos ir
darbo ministerija4. Valstybin darbo inspekcija kontroliuoja, kaip lai1
inios. 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gegus 9 d. nutarimas Nr. 645 Dl
Potencialiai pavojing rengini valstybs registro steigimo ir Potencialiai pavojin
g rengini valstybs registro nuostat patvirtinimo" // inios. 2002, Nr. 48-1844.
3
inios. 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742.
4
Dl Technikos prieiros tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministeri
jos reorganizavimo" // inios. 2000, Nr. 105-3317.
2
434
262-263
str.
komasi potencialiai pavojing rengini technins bkls tikrinimo

tvarkos ir termin ir kaip atliekama nuolatin rengini prieira.
Tam alia teritorini Valstybin darbo inspekcija turi specializuotus
Sprogi, degi gamyb ir technologij, Geleinkelio, Kasybos ir
sprogdinimo darb skyrius.
Branduolins energijos, radiacins saugos, radioaktyvij atliek
tvarkymo, rengini, naudojam iimtinai gynybos tikslams, taip pat
elektros rengini, iskyrus naudojamus sprogioje aplinkoje, prieira ir kontrol vykdoma pagal kitus statymus.
263 STRAIPSNIS
Apsauga nuo pavojing chemini mediag poveikio
1. monse, kuri gamybos procesuose naudojamos, gaminamos, ga
benamos ar laikomos moni sveikatai pavojingos chemins media
gos, darbdaviai nustato ir gyvendina priemones darbuotoj sveikatai,
aplinkos apsaugai utikrinti.
2. Pavojing chemini mediag pakuot privalo bti paenklinta pa
vojing chemini mediag enklais, spjaniais apie j kenksmingu
m ar pavojingum.
3. Darbuotojai privalo bti apmokyti ir instruktuoti saugiai dirbti su
konkreiomis pavojingomis cheminmis mediagomis. Darbo vietose pri
valo bti rengtos kolektyvins apsaugos priemons, nustatytos specia
lios i mediag kiekio darbo aplinkoje registravimo, darbuotoj sp
jimo apie pavoj sistemos, darbuotojai privalo bti aprpinti asmenins
apsaugos priemonmis.
1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal monse, kuri gamybos i

procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ar laikomos moni
sveikatai pavojingos chemins mediagos, darbdaviai nustato ir
gyvendina priemones darbuotoj sveikatai, aplinkos apsaugai utikrinti Darbuotoj apsaug nuo pavojing chemini mediag, kancerogen ir mutagen poveikio reglamentuoja ie svarbiausi norminiai teiss aktai: 1) Chemini mediag ir preparat statymas 1; 2)
Darbuotoj apsaugos nuo chemini veiksni darbe nuostatai2; Lietuvos
higienos norma HN 23:2001 Kenksming chemini media1
inios. 2000, Nr. 36-987.

ni darbe nuostat ir Darbuotoj apsaugos nuo kancerogen ir mutagen po
veikio darbe nuostat patvirtinimo" // inios. 2001, Nr. 65-2396.
2
435
263 str.
g koncentracij ribins verts darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai"1; Lietuvos higienos norma HN 36:1999. Draudiamos ir
ribojamos mediagos"2. Remiantis aplinkos ministro 1999 m. liepos
19 d. sakymu Nr. 2213 patvirtintais Lietuvos kio objektuose naudojam pavojing mediag ribiniais kiekiais, Lietuvos kio objektuose naudojam pavojing mediag ribiniai kiekiai yra nustatytieji pavojing mediag ir preparat kiekiai, kuriuos virijus objektas
priskiriamas prie pavojingj. Kai kurie pavojing mediag ribiniai kiekiai yra:
Eil. Pavojingos mediagos
Nr. pavadinimas
12
43
23
47
19
42
Automobili benzinas ir kt. lengvieji

degalai Tamss naftos produktai
Dyzelinis ir krosninis kuras, ibalas
Vandenilis Deguonis Suskystintos labai
degios dujos (skaitant suskystintas
benzino ir gamtines dujas)
Kvalifikaciniai ribiniai
kiekiai (tonomis)
I lygis II lygis m lygis
50 5000 10 50 000
1000
000 50 000
500 1 5000 5 50 000
50
200 50 2000
5
50 200
2 Lietuvos higienos normoje HN 23:2001 Kenksming chemini

mediag koncentracij ribins verts darbo aplinkos ore. Bendrieji
reikalavimai" 7.1. punkte nurodyta, kad kenksminga chemin
mediaga yra chemin mediaga, kuri dl savo fizikini chemini,
chemini arba toksikologini savybi, naudojimo bdo arba bu
vimo darbo aplinkoje gali kelti pavoj darbuotoj sveikatai ar su
kelti mirt arba mius ar ltinius sveikatos sutrikimus, skaitant vi
sas chemines mediagas, kurioms yra nustatytos ribins verts;
3 kancerogenas - chemin mediaga, preparatas ar procesas, galintis
4 sukelti v; mutagenas - organizmo genetins mediagos pakiti5 mus - mutacijas sukelianti chemin mediaga. Pagal Pavojing
chemini mediag ir preparat klasifikavimo ir enklinimo tvar1

gruodio 13 d. sakymas Nr. 645/169 Dl Lietuvos higienos normos HN 23:2001
Kenksming chemini mediag koncentracij ribins verts darbo aplinkos
ore. Bendrieji reikalavimai" patvirtinimo" //inios. 2001, Nr. 110-4008.
2
inios. 1999, Nr. 23-667.
3
Aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. sakymas Nr. 221 Dl Lietuvos kio
objektuose naudojam pavojing mediag ribini kieki patvirtinimo" // i
nios. 1999. Nr. 68-2186.
436
263 str.
k1 ribin vert (RV) - kenksmingos chemins mediagos koncentracijos didiausia leistina vert per standartizuot laiko tarp (iki
2002 m. sausio 1 d. ribin vert buvo vadinama - didiausia leidiama koncentracija (DLK)).
Darbuotoj saugai ir sveikatai gresianti rizika, susijusi su pavo- 6
jingais cheminiais veiksniais, turi bti alinama arba mainama iki
minimumo gyvendinant ias priemones: 1) projektuojant darbo vietas
ir organizuojant darb; 2) aprpinant darbuotojus tinkama darbo su
cheminiais veiksniais ranga ir nustatant ios rangos techninio
aptarnavimo ir remonto tvark, kuri garantuoja darbuotoj saug ir
sveikat; 3) iki minimumo mainant skaii darbuotoj, kurie yra ar
gali bti veikiami; 4) iki minimumo mainant poveikio trukm ir
intensyvum; 5) tinkamai naudojant higienos priemones; 6) mainant chemini veiksni, esani darbovietje, kiekius iki minimali,
reikaling konkreiam darbui atlikti; 7) taikant tinkamus darbo procesus, tarp j saug pavojing chemini veiksni ir atliek, kuriose j
yra, tvarkym, saugojim ir gabenim darbovietje.
2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi pavojing chemi- 7
ni mediag pakuot privalo bti paenklinta pavojing chemini
mediag enklais, spjaniais apie j kenksmingum ar pavojingum. Pagal aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m.
gruodio 19 d. sakymu Nr. 532/7422 patvirtint Pavojing chemini
mediag ir preparat klasifikavimo ir enklinimo tvark vis pavojing chemini mediag pakuot turi bti atitinkamai paenklinta.
U pavojing chemini mediag ir preparat tinkam suklasifikavim ir atitinkam j paenklinim, u teisingos ir isamios informacijos pateikim naudotojui apie chemins mediagos ar preparato
pavojingsias savybes, apie j saugaus naudojimo slygas, apie
saugos priemones atsakingi yra asmenys, tiekiantys tas chemines mediagas ir preparatus rink, t. y. t chemini mediag ir preparat
gamintojai, importuotojai, skirstytojai, taip pat asmenys, importuojantys chemines mediagas ar preparatus laikinai perdirbti.
Ant kiekvienos pavojingos chemins mediagos pakuots aikiai
ir neidildomai turi bti nurodyta: 1) chemins mediagos pavadinimas, fizinio arba juridinio asmens, atsakingo u chemins
mediagos tiekim Lietuvos Respublikos rink, inicialai, pavard
arba pavadinimas ir visas adresas (skaitant telefono numer), nesvar1
Aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodio 19 d.

sakymas Nr. 532/742 Dl Pavojing chemini mediag ir preparat klasifi
kavimo ir enklinimo tvarkos patvirtinimo" // inios. 2001, Nr. 16-509.
2
Ten pat.
437
263 str.
bu, tai but gamintojas, importuotojas ar skirstytojas; 2) pavojingumo simboliai; 3) standartins rizikos frazs, nurodanios konkreius
rizikos faktorius dl galimo pavojaus, susijusio su chemins mediagos naudojimu; 4) standartins saugos frazs, susijusios su saugiu
chemins mediagos naudojimu; 5) EB numeris (jei priskirtas). Kai
kurie pavojing mediag enklinimo simboliai1 yra:
T+
Toksika
XX
Labai toksika Kenksminga

Labai degi
Xi
Dirginanti
F+
Ypatingai degi Sprogstamoji Pavojinga

aplinkai
Ardanti
Oksiduojanti
3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal darbuotojai privalo bti

apmokyti ir instruktuoti saugiai dirbti su konkreiomis pavojingomis
cheminmis mediagomis. Darbo vietose privalo bti rengtos kolektyvins apsaugos priemons, nustatytos specialios i mediag kiekio darbo aplinkoje registravimo, darbuotoj spjimo apie pavoj
sistemos, darbuotojai privalo bti aprpinti asmenins apsaugos priemonmis. Darbdavys, remdamasis visa turima informacija, turi organizuoti darbuotoj ir (arba) j atstov mokym ir instruktavim apie:
1) galim rizik darbuotoj sveikatai, skaitant papildom rizik rkant; 2) prevencijos priemones, kad ivengt poveikio; 3) higienos reikalavimus; 4) asmenini apsaugos priemoni ir aprangos naudojim;
5) veiksmus, kuri turs imtis darbuotojai, skaitant gelbtojus, vykus incidentui ir norint ivengti incidento. Darbuotojai nedelsiant turi bti apmokomi, kai atsirado nauja ar pakito rizika ir, jei reikia, mokymas turi bti periodikai kartojamas. Darbdaviai turi informuoti
1
Aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. sakymas Nr. 221 Dl Lietuvos kio
objektuose naudojam pavojing mediag ribini kieki patvirtinimo" // inios. 1999, Nr. 68-2186.
438
263-264 str.
darbuotojus apie renginius ir konteinerius, kuriuose yra chemins

mediagos, utikrinti, kad visi konteineriai, pakuots ir renginiai bt aikiai ir skaitomai paenklinti etiketmis ir ant j bt pritvirtinti
gerai matomi spjamieji ir pavojaus enklai. Pavojing chemini mediag ir preparat klasifikavimo ir enklinimo tvarkoje1 ir Saugos ir
sveikatos apsaugos enkl naudojimo darbovietse nuostat2 nustatyta tvarka darbuotojai spjami apie mediagas, preparatus ir procesus, galinius sukelti v: 1) auramino gamyba; 2) darbas, susijs su
policiklini aromatini angliavandenili, esani akmens anglies suodiuose, akmens anglies dervoje ar akmens anglies degute, poveikiu;
3) darbas, susijs su dulki, dm ir pursl, susidarani kaitinant ir
elektriniu bdu valant vario-nikelio teinus, poveikiu; 4) stiprs rgtiniai izopropilo alkoholio gamybos procesai; 5) darbas, susijs su kietosios medienos dulki poveikiu3.
Darbdavys turi imtis priemoni, utikrinani, kad darbuotojai ir
(arba) j atstovai monje galt patikrinti apsaugini drabui bei
apsaugos priemoni parinkim ir naudojim, kad darbuotojai ir (arba)
j atstovai monje bt nedelsiant informuoti apie chemini mediag ribini dydi virijimus, j prieastis ir apie priemones, kuri imtasi
ar bus imtasi situacijai atkurti. Darbo vietose privalo bti rengtos
kolektyvins apsaugos priemons, nustatytos specialios i mediag
kiekio darbo aplinkoje registravimo, darbuotoj spjimo apie pavoj
sistemos (plaiau apie darbuotoj sveikatos patikrinimus ir aprpinim asmenins apsaugos priemonmis r. DK 265 str. ir 271 str. komentar).
264 STRAIPSNIS
Saugaus darbo organizavimas ir vykdymas
1. Darbas turi bti organizuojamas vadovaujantis darbuotoj saugos
ir sveikatos normini teiss akt reikalavimais.
1
sakymas Nr. 532/742 Dl Pavojing chemini mediag ir preparat klasifi
kavimo ir enklinimo tvarkos patvirtinimo" // inios. 2001, Nr. 16-509.
2
Socialins apsaugos ir darbo ministrs 1999 m. lapkriio 24 d. sakymas Nr. 95
Dl Saugos ir sveikatos apsaugos enkl naudojimo darbovietse nuostat pa
3
ni darbe nuostat bei Darbuotoj apsaugos nuo kancerogen ir mutagen
poveikio darbe nuostat patvirtinimo" // inios. 2001, Nr. 65-2396.
439
264 str.
2. Darbdavys, vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos utikri

nimo principais, darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais,
technologini proces bei darbo priemoni techniniais dokumentais:
1) vertina galim rizik darbuotoj saugai ir sveikatai;
2) upildo mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls pas. Jame
nustatoma, kurios darbo vietos, darbo priemons, darbo ir poilsio laikas
atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavi
mus, taip pat nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo prie
mons, jei darbuotoj saugos ir sveikatos bkl neatitinka reikalavim;
3) pagal moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb nuostatus
nustato darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim laikymosi kontro
ls tvark monje, tvirtindamas mons darbuotoj saugos ir sveikatos
tarnybos nuostatus arba mons darbuotoj saugos specialist pareigi
nes instrukcijas, duodamas pareigojimus padalini vadovams gyven
dinti darbuotoj saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip lai
komasi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim;
4) rengia mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius)
norminius teiss aktus (darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijas, sau
gaus darb atlikimo taisykles ir kitus reikiamus mons vietinius (loka
linius) norminius teiss aktus).
3. Darbdavio sakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti mo
ns darbuotoj saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai tei
ss aktai, darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai yra pri
valomi. Su jais darbuotojai supaindinami pasiraytinai.
4. Darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt, darb orga
nizavimo ir vykdymo taisykli, instrukcij reikalavim nesilaikymas
yra darbo drausms paeidimas.
i 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbas turi bti

organizuojamas vadovaujantis darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimais (darbuotoj saugos ir sveikatos normini
teiss akt klasifikacija nurodyta DK 260 str. 1 d. komentare).
Pagal socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1994 m. rugpjio
1 d. sakymu Nr. 21 patvirtint Saugos darbe standart, norm, taisykli, instrukcij rengimo ir tvirtinimo nuostat 6 ir 7 punktus saugos darbe nuostat, taisykli, tipini instrukcij registravim ir apskait vykd Valstybin darbo inspekcija ir ministerijos, Vyriausybs
staigos pagal j kompetencijai priskirtas valdymo sritis. Valstybin
1
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1994 m. rugpjio 1 d. sakymas
Nr. 2 Dl Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostat ir Saugos darbe standart, norm, taisykli, instrukcij rengimo ir tvirtinimo nuostat patvirtinimo" // inios, 1994, Nr. 65-1263; Neteko galios: inios.
2003, Nr. 85-3885.
440
264 str.
darbo inspekcija kaupia vis informacij apie galiojanius ir naujus

priimtus saugos darbe standartus, darbo higienos normas, saugos
darbe, darbo medicinos nuostatus, taisykles, tipines instrukcijas. Informacij apie juos Valstybin darbo inspekcija periodikai skelbia
informaciniuose leidiniuose ir interneto tinklalapyje: www.vdi.lt (apie
mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietinius (lokalius) norminius
teiss aktus r. io straipsnio 4 d. komentar).
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkt darbdavys, 2
vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos utikrinimo principais, darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais, technologini proces ir darbo priemoni techniniais dokumentais vis
pirma turi vertinti galim rizik darbuotoj saugai ir sveikatai.
Darbuotoj saugos ir sveikatos bkls, profesins rizikos vertinimo ir
ekspertizs tvarka nustatyta Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo1 39-41 straipsniuose.
Rizikos tyrimo paslaugas monms teikia nustatyta tvarka akre- 3
dituotos ir atestuotos staigos. Daugum i staig sudaro Sveikatos
apsaugos ministerijos inioje esani visuomens sveikatos centr
darbo slyg tyrimo laboratorijos. Valstybin darbo inspekcija
(tiksliau ios inspekcijos darbo medicinos gydytojai higienistai) ir
Visuomens sveikatos prieiros tarnyba pagal kompetencij privalo konsultuoti mones profesins rizikos vertinimo klausimais.
Iki 2003 met liepos darbo vietos buvo vertinamos pagal Vyriausybs patvirtintus Darbo viet higieninio vertinimo nuostatus2 ir Darbo
aplinkos veiksni matavim ir j rezultat higieninio vertinimo
metodinius nurodymus 3. Pagal socialins apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. sakymu Nr. A1-159/V-6124 patvirtintus Profesins rizikos vertinimo
nuostatus.
1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1277
Dl darbo viet higieninio vertinimo" // inios. 1998, Nr. 95-2641; Neteko
galios: inios. 2003, Nr. 61-2792.
3
Sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministrs
1999 m. sausio 7 d. sakymas Nr. 7/5 Dl Darbo aplinkos veiksni matavim
ir j rezultat higieninio vertinimo metodini nurodym tvirtinimo" // i
nios. 1999, Nr. 7-158.
4
spalio 16 d. sakymas Nr. A1-159/V-162 Dl Profesins rizikos nuostat pa
tvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 100-4504. Nuo 2004 m. sausio 1 d. sigaliojo nau
ja mons darbuotoj saugos ir sveikatos paso pildymo tvarka ir tipin paso
forma // inios. 2003, Nr. 100-4503.
2
441
264
str.

santykiai
Profesins rizikos tyrimo metu nustatomi faktiniai darbo aplinkos

veiksni dydiai. Darbo aplinkos tyrim rezultatai raomi mons
darbuotoj saugos ir sveikatos pas. Pavojingi fiziniai veiksniai nustatomi vertinant, ar patalpos, darbo vietos ar kitos vietos darbovietje atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nuostatas dl darbuotoj apsaugos nuo traum. Fizini veiksni tyrimo
ir nustatymo bei darbo ir poilsio reim atitikties nustatytiems darbuotoj saugos ir sveikatos norminiams teiss aktams tyrimo rezultatai forminami rizikos nustatymo kortelse.
Nustatant galim darbo ir poilsio organizavimo reikalavim nesilaikymo rizik (galim rizik darbuotoj saugai ir sveikatai) lyginamas darbuotoj darbo ir poilsio laikas, ar jis atitinka statym ir kit
normini teiss akt nustatytus reikalavimus. Darbuotoj saugos ir
sveikatos bkls vidaus kontrol ir jos neutikrinimo rizikos laipsnis
nustatoma vertinus, kaip darbdavys vykdo pareigas utikrinti darbuotoj saug ir sveikat visais su darbu susijusiais aspektais, numatytais Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo ir kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt, i j: ar moni darbuotoj
saugos ir sveikatos tarnyb nuostat nustatyta tvarka steigta mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyba, ar ios tarnybos funkcijos ir veikla pagal jai suteikt kompetencij sudaro nelaiming atsitikim darbe ir profesini susirgim prevencijos prielaidas, taip pat
vertinama mons padalini vadov, mons darbuotoj saugos ir
sveikatos komiteto, darbuotoj atstov veikla gyvendinant darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus.
Pagal rizikos veiksni, darbuotoj darbo ir poilsio laiko, darbuotoj saugos ir sveikatos bkls vidaus kontrols tyrimo ir kitus rizikos nustatymo rezultatus upildomos rizikos nustatymo kortels. Vienodoms darbo vietoms gali bti pildoma viena rizikos nustatymo
kortel.
3. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkt darbdavys, vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos utikrinimo principais,
darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais, technologini proces ir darbo priemoni techniniais dokumentais, vertins
galim rizik darbuotoj saugai ir sveikatai, upildo mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls pas. Jame nustatoma, kurios darbo vietos, darbo priemons, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus, taip pat
nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo priemons, jei
darbuotoj saugos ir sveikatos bkl neatitinka reikalavim. mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls pase susumuojami darbo
442
264 str.
aplinkos tyrimo rezultatai. Jame nustatoma, kurios darbo vietos, darbo priemons, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotoj saugos ir
sveikatos normini teiss akt reikalavimus, taip pat nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo priemons, jei darbuotoj saugos ir sveikatos bkl neatitinka reikalavim. mons darbuotoj
saugos ir sveikatos bkls pase nurodomi duomenys apie mon, darbo viet skaiius, inios apie darbuotoj saugos ir sveikatos komitet, apie profesin sjung ar kitus darbuotoj atstovus. Pase nurodoma, kas vykdo mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos
funkcijas (saugos tarnyba, darbo medicinos tarnyba, darbdavio paskirtas asmuo, samdoma tarnyba, darbdavys), paso perirjimo data. Prie paso pridedamos lentels, kuriose nurodoma kiekvienos skirtingos darbo patalpos ir darbo vietos atitiktis normini teiss akt
reikalavimams, o esant nukrypim numatytos prevencins priemons; gaisro gesinimo priemoni, vdinimo sistemos, pirmosios pagalbos priemoni, geriamojo vandens rengini, kolektyvini apsaugos priemoni, saugos ir sveikatos apsaugos enkl, apsaugos nuo
sprogimo, avarini ir gelbjimo rengini, asmenins apsaugos priemoni atitiktis normini teiss akt reikalavimams; nurodomas skaiius darbuotoj, dirbani veikiant visiems rizikos veiksniams; darbo ir poilsio organizavimas kiekviename padalinyje (bendras ir
atskirai moterims): darbas pamainomis, sumin darbo laiko apskaita, darbas nakt, sutrumpinta darbo diena, papildomos ir specialios
pertraukos darbuotojams, dirbantiems esant chemini, fizikini, fizini ir kit veiksni poveikiui; prevencini priemoni programa.
4. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad 6
darbdavys pagal moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdinius nuostatus1 nustato darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim laikymosi kontrols tvark monje, tvirtina mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba mons darbuotoj
saugos specialist pareigines instrukcijas, duoda pareigojim padalini vadovams gyvendinti darbuotoj saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotoj saugos ir sveikatos
reikalavim (moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb
steigimo tvarka, j nari skaiius pagal ekonomins veiklos moni
grupes, kvalifikaciniai reikalavimai saugos ir sveikatos tarny1
Socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro
2003 m. lapkriio 27 d. sakymas Nr. A1-186/V-694 Dl moni darbuotoj
saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdini nuostat patvirtinimo" // inios. 2003,
Nr. 114-5144.
443
264
str.

santykiai
bai nurodyti DK 260 str. 2 d. komentare). Pagal moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb nuostatus mons tarnybos udaviniai yra: 1) konsultuoti darbdav, padalini vadovus, darbuotojus
ir darbuotoj atstovus darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais
monje; 2) darbdavio nustatyta tvarka organizuoti nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prevencijos priemoni rengim;
3) vykdyti darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavim laikymosi monje prieir ir kontrol; 4) avarijos ar kito pavojaus atveju kartu su darbdaviu vykdyti pavojaus likvidavimo priemones siekiant ivengti galim padarini; 5) darbdavio
nustatyta tvarka organizuoti mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt rengim, juos rengti, konsultuoti i dokument rengjus, pildyti mons dokumentus, susijusius su darbuotoj sauga ir sveikata. Tarnyba vykdo darbuotoj sveikatos
prieir, teikia medicinos (darbuotoj sveikatos prieiros) paslaugas, organizuoja ir teikia neatidliojam medicinos pagalb susirgim ir nelaiming atsitikim darbe atvejais.
5. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 4 punkt darbdavys
privalo parengti mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietinius
(lokalius) norminius teiss aktus: darbuotoj saugos ir sveikatos
instrukcijas, saugaus darb atlikimo taisykles ir kitus reikiamus mons vietinius (lokalius) norminius teiss aktus (Darbuotoj saugos
ir sveikatos statymo 20 str. 3 d. darbdaviui atstovaujanio asmens
patvirtinti mons darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai tiess
aktai vadinami: mons darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai
dokumentais). Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2002 m.
gruodio 5 d. sakymu Nr. 2821 patvirtino Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij rengimo ir instruktavimo tvark. monje turi bti
rengiamos: vadin instrukcija, instruktavimo darbo vietoje instrukcijos. Instrukcijos rengiamos vadovaujantis Darbuotoj saugos ir
sveikatos statymu, kitais darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais
teiss aktais (taisyklmis, nuostatais, normomis, Lietuvos standartais, reglamentais), darbo ir apsaugos priemoni techniniais dokumentais, atsivelgiant konkreias darbo slygas, darbuotoj saugos ir sveikatos paeidim, nelaiming atsitikim, avarij,
profesini lig analizs duomenis, saugaus darbo organizavimo psichofiziologinius aspektus monje bei kita turima informacija. In1
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodio 5 d. sakymas

Nr. 282 Dl Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo" // inios. 2002, Nr. 117-5293.
444
264 str.
struktavimo darbo vietoje instrukcijos rengiamos arba tam tikr

profesij darbuotojams (altkalviams, lifuotojams, mrininkams,
medienos gamini main operatoriams, miko kirtjams, kasininkams, varytojams, laborantams ir pan.), arba darb (remonto, montavimo, derinimo, bandymo, darb auktyje ir 1.1.), arba darbo priemoni naudojimo (lifavimo stakli, kompiuterins rangos ir 1.1.)
instrukcijos. Kai gamintojo yra parengtos darbo rengini naudojimo instrukcijos, kuri laikymasis utikrina darbuotojo saug ir sveikat, darbuotojas, naudojantis rengin, instruktuojamas pagal
renginio naudojimo instrukcij. iais atvejais papildoma instrukcija rengiama, kai darbuotojo darbo slygomis to nepakanka. mons darbuotoj, kuriems nerengiamos darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijos, sra sudaro darbdavys, suderins su Valstybins
darbo inspekcijos teritorinio skyriaus virininku. Jei tokio srao
nra, instrukcijos rengiamos visiems darbuotojams. Instrukcijas tvirtina darbdavys sakymu, potvarkiu, kitu tvarkomuoju dokumentu.
Instrukcijos derinamos su mons darbuotoj saugos ir sveikatos
komitetu (jeigu jis steigtas) ar darbuotoj atstovu. Instrukcijose
neturi bti nuorod taisykles, normas ir kitus teiss aktus. Esant
btinybei mint normini teiss akt reikalavimai idstomi instrukcijoje, taiau jie turi bti pritaikyti konkreiai darbo vietai ir
realioms darbo slygoms.
6. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal darbdavio sakymu, po- 8
tvarkiu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinti mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietiniai (lokals) norminiai teiss aktai yra
privalomi. Su jais darbuotojai supaindinami pasiraytinai Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij rengimo ir instruktavimo tvark1
instrukcij kopijos instruktuojamiesiems darbuotojams gali bti
teikiamos pasiraytinai atskirame lape, pridedamame prie instrukcijos kontrolinio egzemplioriaus. Padalinio vadovas privalo turti
vis to padalinio profesij, darb (darbo viet) instrukcij kopij komplekt ir j sra. Padalinio vadovui iduodamos instrukcijos registruojamos mons darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij registravimo urnale. monje saugom instrukcij kontroliniai egzemplioriai
turi bti valstybine kalba. kitas kalbas verstos instrukcijos taip pat
turi bti darbdavio patvirtintos. Prie mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietini (lokalini) normini teiss akt priskiriami mons standartai. mons standartai rengiami pagal LST1510:1999 mons standart rengimas ir forminimas (r. DK 260 str. 1 d. komentar).
1
Ten pat.
445
264-265
9 7. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad darbuotoj

saugos ir sveikatos normini teiss akt, darb organizavimo ir
vykdymo taisykli, instrukcij reikalavim nesilaikymas yra darbo
drausms paeidimas. mons kolektyvin sutartis ir darbo apmokjimo nuostatai, darbo tvarkos taisykls gali numatyti ekonomines skatinimo priemones (DK 233 str.) ir bausmes u darbuotoj
saugos ir sveikatos normini teiss akt, darb organizavimo ir
vykdymo taisykli, instrukcij reikalavim paeidimus. Pagal DK
235 straipsn iurkiu darbo pareig paeidimu (tuo paiu darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt paeidimu) gali
bti laikoma, kai darbuotojas darbo metu yra neblaivus, atsisako
tikrintis sveikat, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi.
U tokius vienkartinius paeidimus darbo sutartis gali bti nutraukta be spjimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkt. Kai
darbuotojas paeidia saugos ir sveikatos normini teiss akt,
darb organizavimo ir vykdymo taisykli, instrukcij reikalavimus,
atsivelgiant paeidim jis gali bti nualintas nuo darbo (DK
123 str., 265 str. 7 d.), gali bti sustabdyti darbai (DK 266 str.), darbuotojams gali bti taikoma drausmin (DK 227-244 str.),
materialin (DK 245-258 str.), administracin ir baudiamoji atsakomyb.
STRAIPSNIS Privalomi
sveikatos patikrinimai
1. Darbuotojai iki atuoniolikos met privalo tikrintis sveikat si

darbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks atuoniolika met.
2. Darbuotojai, kurie darbe gali bti veikiami profesins rizikos veiks
ni, privalo pasitikrinti sveikat prie sidarbindami, o dirbdami - tik
rintis periodikai, pagal monje patvirtint darbuotoj sveikatos pasi
tikrinim grafik. Darbuotoj, kuri darbas susijs su profesine rizika,
pavojing kancerogenini mediag naudojimu darbo procese, sveika
ta tikrinama priimant darb; dirbant ir pakeitus darb ar darboviet,
tikrinama periodikai.
3. Siekiant apsaugoti gyventoj sveikat, turi bti atliekamas maisto
pramons, vieojo maitinimo ir prekybos moni, vandentiekio rengi
ni, gydymo bei profilaktikos ir vaik staig, taip pat kai kuri kit
moni, staig, organizacij darbuotoj sveikatos tikrinimas (medici
nins apiros).
4. Nakt dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti svei
kat prie sidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodikai, pagal mo-
446
265 str.
nj, staigoje, organizacijoje patvirtint darbuotoj sveikatos pasitikrinim grafik.

5. Darbdavys tvirtina darbuotoj, kuriems privaloma pasitikrinti svei
kat, sra ir su sveikatos prieiros staiga suderint sveikatos pasi
tikrinim grafik; su juo pasiraytinai supaindina darbuotojus.
6. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. U priva
lomus sidarbinani asmen bei darbuotoj sveikatos patikrinimus
sveikatos prieiros staigoms mokama Vyriausybs nustatyta tvarka.
Vidutin darbo umokest darbuotojams u darbo laik, kurio metu dar
buotojas tikrinasi sveikat, moka darbdavys.
7.Darbuotojas, atsisaks nustatytu laiku pasitikrinti sveikat, nua
linamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo umokestis. Toks atsisa
kymas laikomas iurkiu darbo pareig paeidimu.
8. Profesij, darb, kuriuos dirbantys asmenys sidarbindami ir v
liau privalo periodikai tikrintis sveikat, sra, sveikatos pasitikrini
m tvark nustato Vyriausyb.
1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal darbuotojai iki atuonio- i
likos met privalo tikrintis sveikat sidarbindami ir kiekvienais me
tais, kol sukaks atuoniolika met. Sveikatos tikrinimo tikslas - nu
statyti, ar dl sveikatos bkls tikrinamas asmuo gali dirbti pagal
pasirinkt specialyb. Pagal Vyriausybs patvirtint Asmen iki a
tuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi
dirbti konkret darb nustatymo tvark, darbo laik, jiems drau
diam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni sra
1 prie praddami dirbti jauni asmenys turi pasitikrinti sveikat ir
vliau tikrintis kasmet, iki jiems sukaks atuoniolika met.
2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi darbuotojai, kurie 2
darbe gali bti veikiami profesins rizikos veiksni, privalo pasitikrin
ti sveikat prie sidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodikai, pagal
monje patvirtint darbuotoj sveikatos pasitikrinim grafik. Dar
buotoj, kuri darbas susijs su profesine rizika, pavojing kanceroge
nini mediag naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant
darb; dirbant ir pakeitus darb ar darboviet, tikrinama periodikai.
Asmenys, norintys sidarbinti ar dirbantys esant sveikatai kenksming veiksni poveikiui ir pavojing darb, privalo tikrintis sveikat si1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 29 nutarimas Nr. 138 Dl

Asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudiam
dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni srao patvirtinimo" //
inios. 2003, Nr. 13-502.
447
265 str.
III DAJLIS. Individualus darbo santykiai
darbindami ir periodikai - dirbdami, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegus 31 d. sakymu Nr. 301 Dl profilaktini sveikatos tikrinim sveikatos prieiros staigose"1. Sveikatos tikrinimai atliekami pagal teritorini visuomens sveikatos prieiros
centr patvirtintus privalomo darbuotoj tikrinimo kontingentus. Visuomens sveikatos prieiros centr specialistai parenka kontingent medicinos apirai, upildo nustatytos formos paym, patvirtina
j savo parau bei sprendia su darbo aplinka susijusius klausimus.
Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka pirmins sveikatos prieiros
staigos bendrosios praktikos gydytojas ar apylinks terapeutas, pasitelk io sakymo prieduose nurodyt specialybi gydytojus, prireikus
ir teritorini visuomens sveikatos staig specialistus.
Paaikjus, kad yra kontraindikacij, iimties tvarka leidiama dirbti
tik leidus darbo medicinos gydytojui, taiau ne ilgiau kaip vienerius
metus. Sveikatos tikrinimo ir tyrim duomenys raomi asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), ivada apie darbuotojo profesin tinkamum:
dirbti gali", dirbti gali, bet ribotai" (nurodant kaip), dirbti negali"
sidarbinaniam - privalomo sveikatos tikrinimo medicinin paym
(F 047/a), dirbaniam - asmens medicinin knygel (F 048/a). Asmens
ar visuomens sveikatos prieiros gydytojas, tars, kad darbuotojas
serga ltine profesine liga, privalo ne vliau kaip per tris dienas ratu
apie tai praneti Valstybins darbo inspekcijos inspektavimo skyriui ir
Visuomens sveikatos prieiros tarnybos teritorinei staigai. Asmens
sveikatos prieiros staig, Valstybins darbo inspekcijos teritorini
skyri, teritorini visuomens sveikatos prieiros staig gydytojai,
darbdavys turi teis, nurod prieast, sisti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Asmuo, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikrinimo ivadomis, gali jas apsksti Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo2 23 straipsnio numatyta tvarka.
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad siekiant apsaugoti gyventoj sveikat, turi bti atliekamas maisto pramons, vieojo maitinimo ir prekybos moni, vandentiekio rengini, gydymo
bei profilaktikos ir vaik staig, taip pat kai kuri kit moni, staig, organizacij darbuotoj sveikatos tikrinimas (medicinins apiros). Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegus 31 d. sakyme
Nr. 301 Dl profilaktini sveikatos tikrinim sveikatos prieiros staigose"3 tokie darbuotojai suskirstyti penkias grupes pagal veiklos
1
inios. 2000, Nr. 47-1365.

inios. 1996, Nr. 102-2317.
3
inios. 2000, Nr. 47-1365.
2
448
265 str.
grupes, nuo to priklauso tyrim mastas, j periodikumas. Vyriausyb 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 11451 patvirtino Darb ir veiklos srii, kuriose leidiama dirbti darbuotojams, tik i anksto pasitikrinusiems ir vliau periodikai besitikrinantiems, ar neserga
ukreiamosiomis ligomis, sra, kuriame nustatyta analogika nurodyt darbuotoj sveikatos tikrinimo tvarka.
4. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dal nakt dirbantys ir pa- 5
maininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikat prie sidarbin
dami, o dirbdami - tikrintis periodikai pagal monje, staigoje,
organizacijoje patvirtint darbuotoj sveikatos pasitikrinim gra
fik. Pagal Profilaktini sveikatos tikrinim sveikatos prieiros
staigose tvark2 darbuotoj, dirbani nakt, sveikata tikrinama
nemokamai taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundi
m dl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas nakt pakenk
arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudama
sis sveikatos prieiros staigos ivada, privalo perkelti darbuotoj
dirbti tik dien.
5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbdavys tvir- 6
tina darbuotoj, kuriems privaloma pasitikrinti sveikat, sra ir su
sveikatos prieiros staiga suderint sveikatos pasitikrinim grafi
k; su juo pasiraytinai supaindina darbuotojus. iame srae i
vardijami darbuotojai, kuriems privaloma tikrintis sveikat, j dar
bai ir veiklos sritys monje.
6. Pagal komentuojamo straipsnio 6 dal privalomi sveikatos 7
patikrinimai atliekami darbo laiku. U privalomus sidarbinani
asmen ir darbuotoj sveikatos patikrinimus sveikatos prieiros
staigoms mokama Vyriausybs nustatyta tvarka. Vidutin darbo
umokest darbuotojams u darbo laik, kurio metu darbuotojas
tikrinasi sveikat, moka darbdavys. Sveikatos apsaugos ministras
2000 m. gegus 31d. sakymu Nr. 301 Dl profilaktini sveika
tos tikrinim sveikatos prieiros staigose"3 patvirtino profilaktini
sveikatos tikrinim apmokjimo tvark, pagal kuri pirmins ir ant1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 1145
Dl Darb ir veiklos srii, kuriose leidiama dirbti darbuotojams, tik i anks
to pasitikrinusiems ir vliau periodikai besitikrinantiems, ar neserga ukreia
mosiomis ligomis, srao ir i asmen sveikatos tikrinimo tvarkos" pakeitimo"
// inios. 2002 Nr. 73-3127.
2
Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegus 31 d. sakymas Nr.301 Dl
Profilaktini sveikatos tikrinim sveikatos prieiros staigose" // inios. 2000,
Nr. 47-1365.
3
inios. 2000, Nr. 47-1365.
449
265
str.

santykiai
rins sveikatos prieiros paslaugos, atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus nij ir motin, iki vaikui sukaks vieneri metai, darbinam nepilnamei, kiti profilaktiniai sveikatos tikrinimai apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, apmokamos
i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l. Pirmins
sveikatos prieiros paslaugos - i nustatytos metins vieno gyventojo pirmins sveikatos prieiros bazins kainos, specialist konsultacijos, reglamentuojamos iuo sakymu, apmokamos pagal specialist profilaktinio tikrinimo kain, patvirtint iuo sakymu. Jeigu
specialist, nesant bendrosios praktikos gydytojo, konsultacijos suteikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 Bendrosios praktikos gydytojas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb"1 nurodyt kompetencij, jos apmokamos i Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudeto l (metins vieno gyventojo
pirmins sveikatos prieiros bazins kainos).
Pagal darb ir veiklos srii, kuriose sidarbinant ir dirbant privaloma profilaktikai tikrintis sveikat dl ukreiamj lig, sveikatos tikrinim (darb ir veiklos srii, kur privaloma profilaktikai tikrintis sveikat dl ukreiamj lig) antrins sveikatos
prieiros paslaugas apmoka pats pacientas arba u j moka kiti
fiziniai ar juridiniai asmenys i darbdavio l. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (iskyrus nisias) u visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar u juos moka
kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktini tikrinim ar
paslaug kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m.
kovo 26 d. sakymu Nr. 178 Dl valstybs ir savivaldybi remiam asmens sveikatos prieiros paslaug kainyno patvirtinimo"2.
Pagal DK 215 straipsn darbuotojams, kuriems dl darbo privaloma pasitikrinti sveikat, u darbo laik, sugait tikrinant sveikat,
darbovietje mokamas j vidutinis darbo umokestis.
7. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad darbuotojas, atsisaks nustatytu laiku pasitikrinti sveikat, nualinamas nuo
darbo ir jam nemokamas darbo umokestis. Toks atsisakymas laikomas iurkiu darbo pareig paeidimu, kurio sunkumas priklauso
nuo galim neigiam padarini ir takos kitiems darbuotojams, gaminiams, paiam darbuotojui
1
Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodio 16 d. sakymas Nr. 553 Dl

Lietuvos medicinos normos MN 14:1999 Bendrosios praktikos gydytojas. Teiss,
pareigos, kompetencija ir atsakomyb" patvirtinimo" // inios. 1999, Nr. 1093196.
2
inios. 1996, Nr. 35-892.
450
265 str.
8. Pagal komentuojamo straipsnio 8 dal profesij, darb, kuriuos 9

dirbantys asmenys sidarbindami ir vliau privalo periodikai
tikrintis sveikat, sra, sveikatos pasitikrinim tvark nustato
Vyriausyb. Sveikatos apsaugos ministras 2000 m. gegus 31 d.
sakymu Nr. 301 Dl profilaktini sveikatos tikrinim sveikatos
prieiros staigose"1 patvirtino atuoniolika pried, i kuri
darbuotojams yra aktuals profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1) nij ir motin, iki vaikui sukaks vieneri metai (2 priedas);
2) stojanij profesinio mokymo mokyklas ir darbinam nepil
namei (4 priedas); 3) iankstiniai (prie pradedant darb ar veik
l) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tsiama) profilaktiniai
sveikatos tikrinimai; 4) laivyno darbuotoj (11 priedas); 5) gele
inkelio darbuotoj (12 priedas); 6) aviacijos darbuotoj (10 prie
das); 7) vairuotoj (7 priedas); 8) asmen, norini pradti dirbti
ar dirbani galimos profesins rizikos slygomis (esant galimam
sveikatai kenksming veiksni poveikiui ar dirbant pavojingus dar
bus) (13 priedas); 9) darb ir veiklos srii, kuriose sidarbinant ir
dirbant privaloma profilaktikai tikrintis sveikat dl ukreiamj
lig (14 priedas). Kiekviename priede kiekvienai profesijai ar dar
bui yra nurodytos bendros kontraindikacijos, ligos bkls, neleidian
ios dirbti t darb, sveikatos tikrinimo mastas ir periodikumas, am
iaus cenzas. Pavyzdiui, dirbani kenksmingomis slygomis
vairuotoj sveikata tikrinama kasmet; veiojani keleivius ir trolei
bus vairuotoj sveikata tikrinama kart per dvejus metus; bendra
tvarka vairuotoj iki penkiasdeimt devyneri met sveikata tikri
nama kart per penkerius metus, nuo eiasdeimties met - kart
per trejus metus, nuo septyniasdeimties met - kart per dvejus me
tus ir nuo atuoniasdeimties met - kart per vienus metus. Darbda
vi iniciatyva gali bti organizuoti vairuotoj priereisiniai sveikatos
tikrinimai. Tokio tikrinimo metu medicinos darbuotojas surenka ti
riamojo anamnez, pamatuoja kraujo spaudim, temperatr, tikri
na puls, ar nra alkoholio tiriamojo ikvepiamame ore. Tikrinimo
rezultatai registruojami urnale, ymimi kelions lape. Nustaius gir
tumo ar laikino nedarbingumo poymi, sutarto pavyzdio yma ke
lions lape nedaroma. Apie tai informuojama administracija.
Asmuo, kuris nesutinka su privalomojo sveikatos tikrinimo ivadomis, gali jas apsksti Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo
statyme2 numatyta tvarka. Pagal io statymo 23 straipsn komisi1
2
inios. 2000, Nr. 47-1365.

inios. 1996, Nr. 102-2317.
451
265-266 str.
jos sprendimai gali bti skundiami Sveikatos apsaugos ministerijai ir teismui. Pagal Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo
statymo 10 straipsn visa informacija apie paciento sveikatos bkl, diagnoz, prognoz ir gydym turi bti konfidenciali, ja galima
naudotis tik darbdavio ir darbuotojo interesais, gerbiant pastarojo
asmens privatum.
STRAIPSNIS
Darb sustabdymas
1. Darbai sustabdomi normini teiss akt nustatyta tvarka:
1) kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti;
2) sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai - pavojui;
3) kai dirbama paeidiant nustatytus technologinius reglamentus;
4) kai dirbama nerengus reikiam kolektyvins apsaugos priemoni
arba kai darbuotojai neaprpinti reikiamomis kolektyvinmis ir (ar)
asmeninmis apsaugos priemonmis;
5) kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga svei
katai, gyvybei.
2. Ikilus pavojui monje ar mons padalinyje, darbdavys privalo:
1) apie gresiant pavoj kaip galima greiiau praneti visiems dar
buotojams bei tiems, kuriems gali kilti pavojus, taip pat praneti, ko
kios priemons bus panaudotos darbuotoj saugai ir sveikatos apsau
gai utikrinti, koki veiksm privalo imtis patys darbuotojai;
2) imtis veiksm, kad bt sustabdyti darbai ir darbuotojams bt
duoti nurodymai palikti darbo patalpas ir pereiti saugi viet;
3) organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikim nukentju
siesiems, taip pat darbuotoj evakuacij;
4) kaip galima greiiau informuoti atitinkamas vidaus ir iors tar
nybas (civilins saugos, priegaisrins saugos, sveikatos prieiros, po
licijos) apie pavoj ir nukentjusius darbuotojus;
5) kol monei bus suteikta specializuot tarnyb pagalba, pavojui lik
viduoti pasitelkti i anksto apmokytus darbuotojus, mons darbuotoj
saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus bei darbuotoj atstovus.
3. io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai darbdavys ar jo ga
liotas asmuo nesiima darbuotoj apsaugos nuo galimo pavojaus prie
moni, darbai sustabdomi ia tvarka:
1) pareikalauti sustabdyti darbus turi teis mons darbuotoj sau
gos ir sveikatos komitetas, darbuotoj atstovai;
2) jei darbdavys ar jo galiotas asmuo atsisako vykdyti mons dar
buotoj saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotoj atstov reikalavi
m, komitetas, darbuotoj atstovai apie tai pranea Valstybinei darbo
inspekcijai;
452
266 str.
3) darbo inspektorius, vertins darbuotoj saugos ir sveikatos bkl,

gali priimti sprendim pareigoti darbdav sustabdyti darbus;
4) jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti darbo inspek
tori reikalavimus, pastarieji turi teis kreiptis policij pagalbos, kad
bt vykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir i pavojing darbo
viet ar zon bt ivesti darbuotojai.
4. Darbuotojai, esant galimybei, turi nedelsdami praneti darbdaviui
arba padalinio vadovui apie sugedusias darbo priemones ar susidariu
si avarin situacij - pavoj.
5. Kiekviena mon, staiga, organizacija ir visi j padaliniai privalo
turti darbuotoj evakuacijos planus.
6. mons, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos me
diagos, privalo turti galimos avarijos prevencijos ir likvidavimo pla
nus. Toki moni sraas tvirtinamas Vyriausybs nustatyta tvarka.
7. Darbuotoj evakuacijos planai turi bti mons ir jos padalini
informaciniuose stenduose pastebimose vietose. mons darbuotoj sau
gos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotoj atstovai privalo bti
gerai susipain su evakuacijos planais bei mons avarij prevencijos
ir likvidavimo planais.
8. U laik, kur darbai sustabdyti io straipsnio 1 dalyje nustatytais
atvejais, darbuotojams darbdavys moka vidutin darbo umokest.
9. Darbai taip pat privalo bti sustabdyti, kai gamtins slygos kliu
do saugiai juos atlikti. Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas ukirsti
keli nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis statymais,
turi teis perkelti darbuotojus darbo sutartimi nesulygt darb toje
paioje monje arba kit toje paioje vietovje esani mon. Drau
diama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl sveikatos
bkls. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali saugiai
dirbti, statym nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdius dar
bus pavojaus dl gamtini slyg atveju, darbuotojams mokama kaip
u prastov.
1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal darbai sustabdomi nor- l

mini teiss akt nustatyta tvarka: 1) kai darbuotojas (darbuotojai)
neapmokytas saugiai dirbti; 2) sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai - pavojui; 3) kai dirbama paeidiant nustatytus technologinius reglamentus; 4) kai dirbama nerengus reikiam kolektyvins apsaugos priemoni arba kai darbuotojai
neaprpinti reikiamomis kolektyvinmis ir (ar) asmeninmis apsaugos priemonmis; 5) kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir
(ar) pavojinga sveikatai, gyvybei. ia ivardyta skirtingos prieastys,
veiksniai ir aplinkybs, kada turi bti stabdomi darbai. Taip pat pa453
266 str.
sakyta, kad darbai stabdomi ir nenurodytais atvejais, kai darbo aplinka tampa kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ir gyvybei. Tokie
atvejai nustatomi vertinant galim rizik darbuotoj saugai ir sveikatai (apie profesins rizikos vertinim r. DK 264 str. 2 d. 1 p.
komentar). Darbuotoj neapmokymas saugiai dirbti gali bti nustatytas stebint j darb, taip pat tikrinant vadini instrukta,
instrukta darbo vietoje registracijos urnalus, saugos ir sveikatos darbe instrukcijas, j registracij ir kokyb. Pagal DK
270 straipsn darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradt
dirbti monje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti. Darbdavys utikrina, kad darbuotojas, pasistas mon i kitos mons, nepradt dirbti, kol nra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius monje, neinstruktuotas saugiai
dirbti konkreioje darbo vietoje, nepaisant to, kad monje, kurioje
jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas
saugiai dirbti.
2. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, ikilus pa
vojui monje ar mons padalinyje, darbdavys privalo apie gre
siant pavoj kaip galima greiiau praneti visiems darbuotojams
ir tiems, kuriems gali kilti pavojus, informuoti, kokios priemons
bus panaudotos darbuotoj saugai ir sveikatos apsaugai utikrinti,
koki veiksm privalo imtis patys darbuotojai. Jis taip pat privalo
imtis veiksm, kad bt sustabdyti darbai ir darbuotojams bt
duoti nurodymai palikti darbo patalpas ir pereiti saugi viet;
organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikim nukentjusie
siems, taip pat darbuotoj evakuacij; kaip galima greiiau infor
muoti vidaus ir iors tarnybas (civilins saugos, priegaisrins sau
gos, sveikatos prieiros, policijos) apie pavoj ir nukentjusius
darbuotojus; kol monei bus suteikta specializuot tarnyb pagal
ba, pavojui likviduoti pasitelkti i anksto apmokytus darbuotojus,
mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus ir dar
buotoj atstovus.
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai darbdavys
ar jo galiotas asmuo nesiima darbuotoj apsaugos nuo galimo pa
vojaus priemoni, darbai sustabdomi ia tvarka: 1) pareikalauti su
stabdyti darbus turi teis mons darbuotoj saugos ir sveikatos ko
mitetas, darbuotoj atstovai; 2) jei darbdavys ar jo galiotas asmuo
atsisako vykdyti mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto ar
darbuotoj atstov reikalavim, komitetas, darbuotoj atstovai apie
tai pranea Valstybinei darbo inspekcijai; 3) darbo inspektorius, ver
tins darbuotoj saugos ir sveikatos bkl, gali priimti sprendim
454
266 str.
pareigoti darbdav sustabdyti darbus; 4) jei darbdavys ar padalinio

vadovas atsisako vykdyti darbo inspektori reikalavimus, pastarieji
turi teis kreiptis policij pagalbos, kad bt vykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir i pavojing darbo viet ar zon bt ivesti darbuotojai.
Pagal mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus, kuriuos 2003 m. spalio 29 d. nutarimu 1 patvirtino Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija, mons
darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas turi teis savo sprendimu
reikalauti, kad darbdavys (padalinio vadovas) sustabdyt darbus. Jei
darbdavys ar jo galiotas asmuo atsisako vykdyti mons darbuotoj
saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotoj atstov reikalavim, komitetas, darbuotoj atstovai apie tai pranea Valstybinei darbo inspekcijai. Pagal Valstybins darbo inspekcijos statymo 2 9 straipsnio
1 dalies 9 punkt valstybinis darbo inspektorius turi teis reikalauti,
kad darbdavys, jo galioti asmenys sustabdyt darbus.
4. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dal darbuotojai, esant gali- 4
mybei, turi nedelsdami praneti darbdaviui arba padalinio vadovui
apie sugedusias darbo priemones ar susidariusi avarin situacij pavoj. Tokia darbuotojo pareiga ir veiksmai turi bti nurodyti mo
ns darbo tvarkos taisyklse (DK 230 str.), specialiuose norminiuo
se teiss aktuose, reglamentuojaniuose darbo drausm (DK
231 str.), pareigybs apraymuose ir nuostatuose (DK232 str.), dar
buotoj saugos ir sveikatos instrukcijose, saugaus darb atlikimo tai
syklse (DK 264 str. 4 d.), kurios yra privalomos darbuotojams ir su
kuriomis darbuotojai turi bti supaindinti pasiraytinai.
5. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kiekviena mo- 5
n, staiga, organizacija ir visi j padaliniai privalo turti darbuotoj
evakuacijos planus. Darbdaviai privalo parengti mons, jos padali
ni darbuotoj evakuacijos planus pavojaus atvejui. Su iais planais
darbuotojai susipasta sidarbindami monje. Darbuotoj evakua
cijos planai ikabinami mons ir jos padalini gerai matomose vie
tose. Evakuacijos planus, mons avarij prevencijos ir likvidavimo
planus privalo gerai inoti mons darbuotoj saugos ir sveikatos
tarnybos darbuotojai, darbuotoj atstovai. Evakuacini keli ir i
jim, gaisro gesinimo rangos, pavojing zon ymjimo reikalavi1
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos 2003 m. spa

lio 29 d. posdio protokolo iraas Dl mons darbuotoj saugos ir sveikatos
komitet bendrj nuostat patvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 110-4923.
2
inios. 1994, Nr. 87-1644.
455
266
str.

santykiai
mai idstyti Darboviei rengimo bendruosiuose nuostatuose1.

Pagal Darboviei rengimo bendruosius nuostatus evakuaciniai
keliai ir ijimai turi bti laisvi ir pagal galimyb tiesiai vesti lauk arba saugios zonos link. Kilus pavojui, darbuotojams turi bti
sudaryta galimyb greitai ir saugiai evakuotis i vis darbo viet.
Evakuacini ijim durys turi atsidaryti evakavimo kryptimi ( ior). Evakuacinio ijimo durys turi bti usklendiamos taip, kad
vykus avarijai jas lengvai ir nedelsdamas galt atidaryti kiekvienas asmuo, jei to prireikt. Evakuaciniai keliai ir ijimai turi bti
tinkamai paenklinti. enklai turi bti patvars ir idstyti reikiamose vietose. Evakuacinio ijimo durys neturi bti rakinamos. Keliai ir durys, vedantys evakuacinius kelius ir ijimus, privalo bti
be klii, kad bet kuriuo metu nekliudomai bt galima jais naudotis. Evakuaciniuose keliuose ir ijimuose turi bti rengtas reikiamo intensyvumo avarinis apvietimas tam atvejui, jei bendras apvietimas sugest.
6. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje numatyta, kad mons, ku
riose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos mediagos, pri
valo turti galimos avarijos prevencijos ir likvidavimo planus. Toki
moni sraas tvirtinamas Vyriausybs nustatyta tvarka. Pagal so
cialins apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodio 27 d. sakymu
Nr. 1102 patvirtintus Darbuotoj, dirbani potencialiai sprogioje
aplinkoje, saugos nuostatus moni darbuotoj saugos ir sveikatos
pase nurodomos priemons, kurias darbdaviai gyvendina siekdami
apsaugoti darbuotojus nuo sprogimo pavojaus, koordinavimo tvar
ka. jimai vietas, kuriose gali susidaryti tokia sprogi aplinka, kad
kilt pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai, paymimi spjamaisiais
enklais (plaiau apie pavojingas mediagas ir j enklinim r. DK
262 str. 5 d. ir 263 str. 2 d. komentar).
7. Darbuotoj evakuacijos planai turi bti mons ir jos padalini
informaciniuose stenduose pastebimose vietose. mons darbuoto
j saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotoj atstovai pri
valo bti gerai susipain su evakuacijos planais bei mons avarij
prevencijos ir likvidavimo planais, inoti, kur yra evakuacins ir
1
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos
1998 m. gegus 5 d. sakymas Nr. 85/233 Dl Darboviei rengimo bendrj
2
Dl Darbuotoj, dirbani potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostat
456
266-267 str.
pirmosios pagalbos priemons. Evakuacini ir pirmosios pagalbos enkl esminiai poymiai yra informacija staiakampio arba kvadrato formos balta piktograma aliame fone (alia spalva turi dengti ne maiau kaip penkiasdeimt procent vaizdinio enklo paviriaus):
Evakuacinis kelias. Evakuacinis ijimas. Krypties rodykls. Pirmoji
pagalba. Netuvai. Pirmosios pagalbos telefonas evakuacinei arba pirmajai pagalbai. Aki praplovimo duas. Avarinio kvietimo taisas.
8. Pagal komentuojamo straipsnio 8 dal u laik, kur darbai su- 8
stabdyti io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kitaip nei u pra
stov (DK122 str. irl95 str.), darbdavys moka darbuotojams viduti
n darbo umokest.
9. Remiantis komentuojamo straipsnio 9 dalimi darbai taip pat 9
privalo bti sustabdyti, kai gamtins slygos kliudo saugiai juos at
likti. Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas ukirsti keli nelaimin
giems atsitikimams darbe, vadovaudamasis statymais, turi teis per
kelti darbuotojus darbo sutartimi nesulygt darb toje paioje
monje arba kit toje paioje vietovje esani mon. Draudia
ma perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl sveikatos
bkls. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali sau
giai dirbti, statym nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdius
darbus pavojaus dl gamtini slyg atveju, darbuotojams mokama
kaip u prastov pagal DK 122 straipsn ir 195 straipsn.
STRAIPSNIS mons buities, sanitarins ir
higienos patalpos
1. monse darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nu
statyta tvarka rengiamos poilsio, persirengimo, drabui, avalyns, as
menini apsaugos priemoni laikymo patalpos arba vietos, sanitarins
bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, duais, tualetais.
2. mons, kuriose naudojamos pavojingos mediagos, sanitarins bei
asmens higienos patalpos rengiamos laikantis speciali reikalavim
tokioms patalpoms rengti. Reikalavimai tokioms sanitarinms bei as
mens higienos patalpoms rengti privalo bti nustatyti darbuotoj sau
gos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose, atsivelgiant darbo pob
d, naudojamas mediagas, darbuotoj skaii.
3. mons darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos monje ren
giamos atsivelgiant darbuotoj skaii pagal toki patalp rengimo
reikalavimus.
4. Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavimus nu
stato Vyriausyb.
457
267 str.
1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal monse darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatyta tvarka rengiamos
poilsio, persirengimo, drabui, avalyns, asmenini apsaugos priemoni laikymo patalpos arba vietos, sanitarins bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, duais, tualetais. Pagal Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavimus, kuriuos patvirtino
Vyriausyb1, ir Lietuvos higienos norm HN 70:1997 Gamybins
buities patalpos"2 gamybins buities patalpos yra patalpos, skirtos
darbuotoj asmens higienai, fiziologinms reikmms, poilsiui ir
sveikatos prieirai. ioms patalpoms priklauso drabuins, dusins, prausyklos, tualetai, poilsio, maitinimo patalpos, drabui diovinimo, dulki paalinimo arba nukenksminimo patalpos, darbo
drabui saugojimo patalpos, skalbimo patalpos, rkymo patalpos,
suilimo patalpos, kvpavimo tak apsaugos priemoni patalpos,
darbo medicinos punkto patalpos, glo, sraus (kartuose cechuose) ar (ir) prisotinto angliargte vandens renginiai. Gamybins
buities patalpos rengiamos atsivelgiant gamybos proces grupes, nuo kuri priklauso: patalp temperatra (nuo +16 C iki +22
C, taiau ne emesn kaip +10 C); dirbtin apvieta (ne maesn
kaip 50 lx); oro tiekimo ir alinimo bdas ir danis; oro kondicionavimo sistem naumas. Atsivelgiant j gamybini proces grupes turi bti rengta: ne maiau kaip viena prausykla su alto ir
karto vandens maiytuvais 7-20 darbuotoj; rank vonel su alto ir karto vandens maiytuvais, kai rankas veika vibracija, - ne
daugiau kaip trims darbuotojams; koj vonels, kai vis kn veikia vibracija, ne daugiau kaip 40 darbuotoj; duas su alto ir karto vandens maiytuvais 3-25 darbuotojams; unitazas 18 vyr,
12 moter; pisuaras 18 vyr; praustuv su alto ir karto vandens
maiytuvais ir diovintuvas 48 vyrams arba moterims ir kt. Pagal
socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandio 20 d.
sakymu Nr.773 patvirtint Darbuotoj aprpinimo asmeninmis
apsauginmis priemonmis nuostat 20 punkt naudojamos asmenins apsaugins priemons laikomos gamybinse buities patalpose, rengtose pagal specialius reikalavimus, nurodytus higienos normose. Pagal Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo
1
Dl Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavim" // inios,
2003, Nr. 40-1820.
2
3
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandio 20 d. sakymas
458
267 str.
reikalavim113-17 punktus ir Lietuvos higienos normos HN 70:1997

Gamybins buities patalpos" 13 punkt poilsio patalpose turi bti
pakankamai erdvs (daugiau kaip 0,9 m2 vienam darbuotojui), stal, kdi su atramomis atsivelgiant didiausi pamainos darbuotoj skaii. Niosioms ir maitinanioms motinoms turi bti sudarytos slygos pailsti atsigulus. Persirengimo, nij ir
maitinani motin poilsio kambari, du, praustuv, tualet rengimo, oro, vdinimo sistemos, temperatros, apvietimo ir kt. reikalavimai taip pat idstyti Darboviei rengimo bendruosiuose nuostatuose2. Vyriausybs 1996 m. lapkriio 13 d. nutarimu Nr. 13073
patvirtinti Specialij patalp (viet), kuriose leidiama rkyti, rengimo ir eksploatavimo reikalavimai, pagal kuriuos udarose patalpose esaniose darbo vietose rkyti yra udrausta, monse rkyti
leidiama tik specialiai rengtose rkymo patalpose, atskirtose nuo
patalp, kuriomis naudojasi nerkantys darbuotojai.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mons, ku- 2
riose naudojamos pavojingos mediagos, sanitarins ir asmens higienos patalpos rengiamos laikantis speciali toki patalp rengimo reikalavim. Toki sanitarini ir asmens higienos patalp
rengimo reikalavimai privalo bti nustatyti darbuotoj saugos ir
sveikatos norminiuose teiss aktuose, atsivelgiant darbo pobd,
naudojamas mediagas, darbuotoj skaii. io straipsnio 1 dalies
komentare nurodoma, kad sanitarini ir higienini patalp normatyvai Lietuvos higienos normoje HN 70:1997 Gamybins buities
patalpos"4 yra idstyti pagal gamybos proces grupes, kuri sanitarinms ir higienos patalpoms nustatyti skirtingi, specials reikalavimai. Pavyzdiui, jei gamybos procese isiskiria ilumos perteklius, kiekvienam darbuotojui turi bti rengta duo kabina,
darbuotojams, dirbantiems skirting proces darbus (sukelia kno
ir drabui utertum; reikia ypatingos gaminamos produkcijos
varos) drabuins turi bti rengtos atskirai kiekvienai proceso
grupei.
1

Dl Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavim" // inios,
2003, Nr. 40-1820.
2
1998 m. gegus 5 d. sakymas Nr. 85/233 Dl Darboviei rengimo bendrj
3
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. lapkriio 13 d. nutarimas Nr. 1307
Dl Specialij patalp (viet), kuriose leidiama rkyti, rengimo ir eksploa
tavimo reikalavim patvirtinimo" // inios. 1996, Nr. 112-254.
4
459
267-268 str.
3 3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mons darbo
medicinos punktai, maitinimo patalpos monje rengiamos atsivel

giant darbuotoj skaii pagal toki patalp rengimo reikalavi
mus. Reikalavimus darbo medicinos punktams nustato ir j veikl
reglamentuoja Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo rei
kalavim1 atuntas skyrius. Pavyzdiniai moni darbo medicinos tar
nyb (medicinos punkt) nuostatai, patvirtinti sveikatos apsaugos
ministerijos 1995 m. birelio 7 d. sakymu Nr. 2952. Pagal iuos nuo
status darbo medicinos punkto laukiamasis turi bti ne maesnis
kaip atuoni kvadratiniai metrai, pacient primimo kambarys - ne
maesnis kaip deimt kvadratini metr, o procedr kabinetas keturiolika kvadratini metr.
4 4. Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavimus
nustato Vyriausyb. 2003 m. balandio 24 d. nutarimu Nr. 501 Dl
Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavim"3 Vy
riausyb patvirtino Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo
reikalavimus, kuriuose, be komentuot bendrj reikalavim, ids
tyti poilsio patalp, persirengimo, drabui, avalyns ir asmenini
apsaugos priemoni laikymo patalp arba viet reikalavimai, prau
sykl, du, tualet, darbo medicinos punkto patalp, maitinimo
patalp ir geriamojo vandens rengini naudojimo reikalavimai.
STRAIPSNIS Darbdavi ir j
atstov atestavimas
1. Kiekvieno darbdavio ar jo galioto asmens inios i darbuotoj sau
gos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prie jam pradedant eks
ploatuoti mon ar teikti paslaugas ir vliau ne reiau kaip kas penkeri
metai Vyriausybs nustatyta tvarka.
2. Darbdavi, kurie atleidiami nuo darbuotoj saugos ir sveikatos
srities ini patikrinimo (atestavimo), sra tvirtina Vyriausyb.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje apibriama, kad kiekvieno darbdavio ar jo galioto asmens inios i darbuotoj saugos ir
1
Dl Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavim" // inios.
2003, Nr. 40-1820.
2
Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. birelio 7 d. sakymas Nr. 295 Dl
Pavyzdini moni darbo medicinos tarnyb (medicinos punkt) nuostat pa
tvirtinimo" //inios. 1995, Nr. 49-1221.
3
inios, 2003, Nr. 40-1820.
460
268
str.
sveikatos srities privalomai tikrinamos prie jam pradedant

eksploatuoti mon ar teikti paslaugas ir vliau ne reiau kaip kas
penkeri metai Vyriausybs nustatyta tvarka. Darbdavio inios i
darbuotoj saugos ir sveikatos srities privalo bti patikrintos vadovaujantis Vyriausybs 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 201 patvirtinta Darbdavio ar jo galioto asmens ini i darbuotoj saugos
ir sveikatos srities privalomo tikrinimo tvarka, prie kurios pridtas
darbdavi, kurie atleidiami nuo darbuotoj saugos ir sveikatos
srities ini patikrinimo (atestavimo), sraas. Darbdavio inias tikrina mokymo institucija (staiga) - mon, organizacija ar profesinio mokymo staiga, Vyriausybs 1999 m. liepos 12 d. nutarimo
Nr. 825 Dl leidim (licencij) mokyti idavimo nuostat patvirtinimo"2 ir socialins apsaugos ir darbo ministrs 1999 m. rugsjo
10 d. sakymo Nr. 69 Dl Ekspertizs gauti leidim (licencij) mokyti pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas atlikimo
tvarkos patvirtinimo"3 nustatyta tvarka gijusi teis mokyti ir atestuoti pagal darbuotoj saugos ir sveikatos mokymo programas. Pagal nurodytos Darbdavio ini tikrinimo tvarkos 3 punkt darbdavi, darbdaviams atstovaujani asmen, padalini vadov inios
i darbuotoj saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prie
pradedant eksploatuoti mon ar teikti paslaugas, o vliau - ne
reiau kaip kas penkeri metai.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal Darbdavi, kurie atlei- 2
diami nuo darbuotoj saugos ir sveikatos srities ini patikrinimo
(atestavimo), sra tvirtina Vyriausyb. Vyriausyb 2003 m. sausio
13 d. nutarimu Nr. 204 patvirtino Darbdavi, kurie atleidiami nuo
darbuotoj saugos ir sveikatos srities ini patikrinimo (atestavimo), sra, pagal kur nuo darbuotoj saugos ir sveikatos srities ini patikrinimo (atestavimo) atleidiami darbdaviams atsto1
Dl Darbdavio ar jo galioto asmens ini i darbuotoj saugos ir sveikatos
srities privalomojo tikrinimo tvarkos ir Darbdavi, kurie atleidiami nuo dar
buotoj saugos ir sveikatos srities ini patikrinimo (atestavimo), srao patvir
tinimo" // inios. 2003, Nr. 5-190.
2
inios. 1999, Nr. 62-2050.
3
inios. 1999, Nr. 79-2349.
4
Dl Darbdavio ar jo galioto asmens ini i darbuotoj saugos ir sveikatos
srities privalomojo tikrinimo tvarkos ir Darbdavi, kurie atleidiami nuo dar
buotoj saugos ir sveikatos srities ini patikrinimo (atestavimo), srao patvir
tinimo" // inios. 2003, Nr. 5-190.
461
268-269 str.
vaujantys asmenys (moni, staig, organizacij ar kit organizacini struktr vadovai), valstybs ir savivaldybi institucij bei
staig - atstovaujamj, valstybs vadovo, vykdomj, teismini,
teissaugos staig audit, valstybin kontrol (prieir) atliekani staig, kit valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, kurios finansuojamos i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ar
savivaldybi biudet bei valstybs fond ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus, - vadovai, politini partij ir politini organizacij, profesini sjung, darbdavi organizacij, visuomenini organizacij renkami vadovai, valstybini
fond ir kas, labdaros fond, paramos fond, labdaros organizacij, asociacij, tarptautini organizacij vadovai, Lietuvos moksl
akademijos, auktj mokykl ir kit mokymo staig vadovai,
mokslini ir specializuot institut, centr, tarnyb, biur, laboratorij, stoi, projektavimo ir konstravimo organizacij, kuriose
atliekami darbai, nesusij su potencialiai pavojingais renginiais,
pavojingais darbais (gamybos procesais), vadovai, tradicini ir valstybs pripaint religini bendruomeni, bendrij ir centr vadovai; bank, draudimo ir kit finans bei kredito staig vadovai.
Nuo darbuotoj saugos ir sveikatos srities ini patikrinimo (atestavimo) taip pat atleidiami prie tai nurodyt moni, staig, organizacij ar kit organizacini struktr vadov paskirti padalini vadovai. Darbdaviams atstovaujani asmen atleidimas nuo
darbuotoj saugos ir sveikatos srities ini patikrinimo neatleidia
j nuo pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo slygas visais su darbu susijusiais aspektais.
STRAIPSNIS
Darbuotoj dalyvavimas gyvendinant darbuotoj saugos ir

sveikatos priemones
1. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis
visais darbuotoj saugos ir sveikatos bkls analizs, planavimo, priemoni organizavimo ir kontrols klausimais. Darbdavys sudaro slygas darbuotojams ir j atstovams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus. iuo tikslu steigiami mons
darbuotoj saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotoj atstovai. Jie veikia pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos patvirtintus moni darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto bendruosius
nuostatus. mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nuostatus
tvirtina darbdavys, suderins su mons darbuotoj atstovais (Kodekso
19 straipsnis).
462
269
str.
2. Komiteto nariams (galiotiniams) ir darbuotoj atstovams, vykdantiems komiteto pavestus pareigojimus, mokamas j vidutinis darbo umokestis.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys pri- i

valo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotoj
saugos ir sveikatos bkls analizs, planavimo, priemoni organizavimo ir kontrols klausimais. Darbdavys sudaro slygas darbuotojams ir j atstovams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus. iuo tikslu steigiami mons darbuotoj
saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotoj atstovai. Jie
veikia pagal mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nuostatus, kuriuos pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 13
straipsnio 3 dal tvirtina darbdaviui atstovaujantis asmuo, suderins
su mons darbuotoj atstovais. Lietuvos Respublikos darbuotoj
saugos ir sveikatos komisija 2003 m. spalio 29 d. nutarimu patvirtino
mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitet bendruosius
nuostatus1.
mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas (toliau - komi- 2
tetas) steigiamas monje, kurioje dirba daugiau kaip penkiasdeimt
darbuotoj. mons kolektyvinje sutartyje gali bti numatyta steigti
mons struktrinio padalinio (filialo, cecho, skyriaus ar kito padalinio) darbuotoj saugos ir sveikatos komitet, kai tokiame padalinyje dirba daugiau negu penkiasdeimt darbuotoj. Ekonomins
veiklos srityse, kurios pasiymi didesne profesine rizika, komitetas
monse gali bti steigiamas, kai darbuotoj yra maiau negu penkiasdeimt. monje, kurioje dirba maiau kaip penkiasdeimt darbuotoj, komitetas gali bti steigiamas darbdavio, profesins sjungos iniciatyva arba daugiau kaip puss mons darbuotoj
reikalavimu.
Komitetas sudaromas dvialiu principu - i vienodo skaiiaus darbdavio skirt bei mons profesins sjungos, darbo tarybos pasilyt
ir mons darbuotoj susirinkime (konferencijoje) komiteto nariais
patvirtint atstov. monje, kurioje yra daugiau negu viena profesin sjunga, profesins sjungos deleguoja komitet savo atstovus
arba paveda vienai profesinei sjungai deleguoti atstovus komitet. ie atstovai darbuotoj susirinkime (konferencijoje) patvirtina1
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos 2003 m. spalio 29 d. posdio protokolo iraas Dl mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto bendrj nuostat patvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 110-4923.
463
269 str.
mi komiteto nariais. mons, kurioje ne visi darbuotojai yra profesini sjung nariai, profesinms sjungoms ir darbuotojams komitete atstovauja profesini sjung ir darbuotoj atstovai. Dl j skaiiaus komitete sprendim priima darbuotoj susirinkimas
(konferencija). Profesini sjung atstov negali bti (proporcingai) maiau negu jie atstovauja darbuotoj. monje, kurioje profesins sjungos nra, darbuotojams komitete atstovauja komitet darbuotoj kolektyvo susirinkime (konferencijoje) irinkti
darbuotoj atstovai. Komitetas sudaromas ne maiau kaip i keturi nari dvejiems metams. Savo funkcijas jis atlieka, kol patvirtinamas naujos sudties komitetas. Komiteto nari skaiius, galiojim j nariams suteikimas ir ataukimas nustatomi komiteto
nuostatuose. komiteto sudt rekomenduojama traukti darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos atstov. Komiteto udaviniai yra
ie: 1) analizuoti darbuotoj saugos ir sveikatos bkl monje;
2) rengti jos gerinimo pasilymus; 3) teikti pasilymus kolektyvinms sutartims; 4) nagrinti nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig prieastis bei aplinkybes. moni darbuotoj saugos ir
sveikatos komitet nari mokym organizuoja Socialins apsaugos ir darbo ministerija per savo Lietuvos darbo rinkos mokymo
tarnyb pagal Instruktori (mokytoj) rengimo tvark moni darbuotoj saugos ir sveikatos komitet nariams mokyti 1. Darbuotoj
saugos ir sveikatos statymo 13 straipsnio 10 dalyje yra nurodyta,
kad mokymosi laikotarpiu darbuotoj atstovams mokamas vidutinis darbo umokestis.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal mons darbuotoj saugos
ir sveikatos komiteto nariams (galiotiniams) ir darbuotoj atstovams,
vykdantiems komiteto pavestus pareigojimus, mokamas j vidutinis
darbo umokestis. Komiteto nariams komiteto darbo funkcijoms vykdyti konkreti darbo laiko trukm (valandomis, dienomis) nustatoma
mons kolektyvinje sutartyje atsivelgiant mons veiklos pobd,
darbuotoj saugos ir sveikatos bkl ir darbuotoj skaii monje.
Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 13 straipsnio 9 dal darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai taikomos DK 134 straipsnyje nustatytos garantijos. Darbuotojo atstovo saugai ir sveikatai galiojimus
gali sustabdyti ar ataukti j irink darbuotojai.
1
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo

ministerijos direktoriaus 2002 m. lapkriio 21 d. sakymas Nr. 129 Dl Instruktori (mokytoj) rengimo tvarkos moni darbuotoj saugos ir sveikatos komitet nariams mokyti patvirtinimo" // inios. 2002, Nr. 114-5112.
464
270-271 str.
27
0 STRA IPSN IS
Darbuotoj instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotoj
saugos ir sveikatos klausimais
1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradt darb mo
nje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.
2. Darbdavys utikrina, kad darbuotojas, pasistas mon i bet ku
rios kitos mons, nepradt darbo tol, kol nra informuotas apie esa
mus ir galimus rizikos veiksnius monje, neinstruktuotas saugiai dirb
ti konkreioje darbo vietoje, nepaisant to, kad monje, kurioje jis nuolat
dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys ne
gali reikalauti, kad darbuotojas pradt darb monje, jeigu jis ne
apmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti Socialins apsau
gos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras 2002 m. birelio
10 d. sakymu Nr. 76/2611 patvirtino Instruktavimo, mokymo ir ates
tavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais nuostatus, kurie
reglamentuoja darbuotoj instruktavimo, darbdavi mokymo ir ates
tavimo bei mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitet nari
mokymo saugos ir sveikatos klausimais tvark.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal darbdavys privalo u
tikrinti, kad darbuotojas, pasistas mon i bet kurios kitos mo
ns, nepradt darbo tol, kol nra informuotas apie esamus ir ga
limus rizikos veiksnius monje, neinstruktuotas saugiai dirbti
konkreioje darbo vietoje, nepaisant to, kad monje, kurioje jis
nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas sau
giai dirbti. Darbdavys arba padalinio vadovas i kitos mons pa
sist dirbti darbuotoj konkreioje darbo vietoje supaindina su
esamais ir galimais rizikos veiksniais ir tai formina instruktavim
registracijos urnale.
2
7
1
STRAIPSNIS
Darbuotoj aprpinimas apsaugos priemonmis

1. Darbdavys, vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais ir vertins darbuotoj saugos ir sveikatos bkl
1

birelio 10 d. sakymas Nr. 76/261 Dl Instruktavimo, mokymo ir atestavimo
darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais nuostat patvirtinimo" // inios. 2002,
Nr. 69-2849.
465
271
str.

santykiai
monje, rengia kolektyvines apsaugos priemones, nemokamai iduoda darbuotojams asmenines apsaugos priemones.
2. Jei kolektyvins apsaugos priemons neutikrina darbuotoj apsaugos nuo rizikos veiksni, darbuotojams privalo bti iduodamos asmenins apsaugos priemons. Asmenins apsaugos priemons turi bti
pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildom pavoj darbuotoj saugai. Asmenini apsaugos priemoni projektavimo,
gamybos, atitikties vertinimo reikalavimus nustato darbuotoj saugos
ir sveikatos norminiai teiss aktai.
1 1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys, va
dovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss ak
tais ir vertins darbuotoj saugos ir sveikatos bkl monje, ren
gia kolektyvines apsaugos priemones, nemokamai iduoda
2 darbuotojams asmenines apsaugos priemones. Kolektyvins apsau
gos priemons rizikos zonoje yra: 1) reikaling atitinkam organi
zacini priemoni rengimas ir taikymas; 2) kenksming mediag
kiekio ir pavojing veiksni darbo vietoje ribojimas ir alinimas pa
naudojant vietin itraukiamj arba bendrj vdinimo sistemas;
3) darbuotoj, dirbani nepalankioje aplinkoje, darbo laiko ir skai
iaus mainimas; 4) reguliarus grind, sien ir kit paviri valymas,
tinkam darbo proces ir metod naudojimas; 5) rizikos zon y
mjimas atitinkamais saugos ir sveikatos enklais, skaitant enklus
Nerkyti" tose vietose, kuriose darbuotojai yra arba gali bti vei
kiami; 6) darbuotoj evakuacijos plan parengimas; 7) atskiros vie
tos darbo ar apsauginei aprangai ir asmeninei aprangai laikyti; 8) sa
nitarins ir asmens higienos patalp rengimas ir 1.1. Kolektyvini
apsaugos priemoni reikalingumas nustatomas vertinant galim ri
zik darbuotoj saugai ir sveikatai. ios priemons detaliai nurodo
mos mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls pase (r. DK
264 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. komentar).
3 2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, jei kolektyvins
apsaugos priemons neutikrina darbuotoj apsaugos nuo rizikos
veiksni, darbuotojams privalo bti iduodamos asmenins apsau
gos priemons. Asmenins apsaugos priemons turi bti pritaiky
tos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildom pavoj
darbuotoj saugai. Asmenini apsaugos priemoni projektavimo,
gamybos, atitikties vertinimo reikalavimus nustato darbuotoj sau
gos ir sveikatos norminiai teiss aktai (Pvz., Socialins apsaugos ir
darbo ministrs 2000 m. liepos 3 d. sakymas Nr. 69 Dl techni
nio reglamento Asmenins apsaugins priemons" patvirtini466
271
str.
mo"1). Pagal socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandio 20 d. sakymu Nr. 772 patvirtintus Darbuotoj aprpinimo
asmeninmis apsauginmis priemonmis nuostatus asmenin apsaugos priemon naudojama, kai darbo aplinkoje negalima ivengti rizikos
arba pakankamai jos apriboti kolektyvinmis saugos arba darbo
organizavimo priemonmis, metodais ir bdais. Darbdavys privalo nemokamai aprpinti darbuotojus asmeninmis apsaugos priemonmis,
iskyrus atvejus, kai kolektyvinje sutartyje numatyta, kad darbuotojas
padengia dal ilaid u tas apsaugos priemones, kuriomis naudojasi ne
vien darbo vietoje (naudojimas neapribotas darbu). Darbuotojai
aprpinami asmeninmis apsaugos priemonmis vadovaujantis
monje sudarytu nemokamo asmenini apsaugos priemoni idavimo
darbuotojams srau. Odos nukenksminimo priemons ir apsaugins
pastos iduodamos pagal numatytas normas bei tvark, suderint su
monje veikianiomis profesinmis sjungomis arba darbuotoj
galiotiniu; kitu atveju tai turi bti apsvarstyta ir nurodyta
kolektyvinje sutartyje. Komentuojami Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis priemonmis nuostatai pateikia plai asmenini apsaugos priemoni parinkimo metodik, nurodo rizik, kurios
ivengiama naudojant asmenines apsaugos priemones, pai asmenini
apsaugos priemoni keliam rizik ir (ar) rizik naudojant asmenines
apsaugos priemones. Nuostatuose pateikiamas platus darbo sri- 4 i,
kuriose reikia naudoti asmenines apsaugos priemones, sraas:
i) priemons galvai, klausai, akims, veidui, kvpavimo takams, platakoms, pdoms ir kojoms, odai, liemeniui ir pilvui apsaugoti, ranga nuo kritimo, apsauginiai darbo drabuiai, gelbjimo priemons.
Pavyzdiui, privalomos priemons galvai apsaugoti: a) statybos darbai, statini prieira (autorin, technin, valstybin); b) darbai ant
(prie) tilt, metalini antemini statini, stulp, bokt, plienini
hidrotechnini statini, metalo lydykl ir valcavimo cecho rengini, dideli rezervuar, stambi vamzdyn, katil ir elektrini rengini; c) darbai duobse, tranjose, achtose, poeminiuose kasiniuose; d) uolienos apdorojimo ir miko pjovimo darbai; e) darbai
kalnakasyboje po eme ir ems paviriuje, akmens skaldyklose ir
svartyn paalinimo darbai; f) darbai auktyje; g) sprogdinimo darbai; h) darbai prie keltuv, keliamj mechanizm, kran ir trans1
inios. 2000, Nr. 65-1967.

Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandio 20 d. sakymas
2
467
271-272 str.
porteri; i) darbai tiesiogins redukcijos renginiuose, valcavimo cechuose, metalo lydyklose, kalvse, taip pat liejyklose; j) darbai pramoninse krosnyse, rezervuaruose, talpose, siloso boktuose, bunkeriuose ir vamzdynuose; k) darbai laiv statyboje; 1) darbai gyvuli
skerdyklose; m) darbai energetiniuose renginiuose (darbai udarose ir atvirose skirstyklose, elektrinse, katilinse, skaitant j teritorijas); n) krovimo darbai;
2) lengvi galvos apdangalai plauk apsaugai: a) metalo apdirbimo
darbai; b) darbai lengvojoje pramonje; c) darbai vaist gamyboje;
d) darbai ems kyje; e) darbai maisto pramonje;
3) galvos apsauginiai apdangalai: a) uvininkysts darbai; b) dar
bai liejyklose, terminio apdorojimo darbai; c) darbai dulkse, staty
bini mediag gamyba; d) milt pramon, lin apdirbimo pramo
n; e) darbai infekcini lig sukljais apkrstuose rajonuose;
f) darbai su augal apsaugos priemonmis mik ir ems kyje;
g) darbai mikuose, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo parazitini
lig suklj; h) darbai energetiniuose katiluose.
Kiekvienai darbo sriiai ivardijamos atskiros asmenins apsaugos priemons. Pavyzdiui, galvai apsaugoti priemons yra: 1) apsauginiai almai (tekstolitiniai, statybininkams, su poalmiais); 2) vilnons kepurs, dirbantiesiems kartuose cechuose; 3) gaubtuvai,
pogaubtuviai; 4) lengvi galvos apdangalai plauk apsaugai (berets,
plauk apsaugos gaubtai, plauk apsaugos tinkleliai - su snapeliu
arba be snapelio, skrybls); 5) galvos apsauginiai apdangalai (kepurs, berets, neperlampamos skrybls ir kita i paprastos ar impregnuotos mediagos ir 1.1.).
2/2 STRAIPSNIS
Sveikatos prieiros paslaug organizavimas
1. Darbdavys privalo utikrinti darbuotojams pirmj medicinos pa
galb: ikviesti greitj medicinos pagalb nelaiming atsitikim ir mi
ni susirgim darbe atvejais.
2. Darbuotoj, susirgusi darbo vietoje arba nukentjusi nuo trau
m, kai nebtina kviesti greitosios medicinos pagalbos, gabenim svei
katos prieiros staigas organizuoja darbdavys ar padalinio vadovas.
3. Darbdavys kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka sudaro slygas
teikti kitas sveikatos prieiros paslaugas.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbdavys

privalo utikrinti darbuotojams pirmj medicinos pagalb: ikvies468
272 str.
ti greitj medicinos pagalb nelaiming atsitikim ir mini susirgim darbe atvejais. Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 1
29 straipsnio 4 dal mons padaliniuose gerai matomose vietose turi
bti priemons, reikalingos pirmajai medicinos pagalbai suteikti,
nuorodos (enklai), kur yra medicinos punktas, ir nurodytas greitosios medicinos pagalbos telefonas. Pirmoji medicinos pagalba yra
paprasiausi tikslingi veiksmai ir bdai, kuriais, naudojant turimas
medicinos ir kitokias priemones bei mediagas, isaugoma nukentjusiojo gyvyb, sustabdomi sveikatai alingi poveikiai. Pirmosios medicinos pagalbos tikslai: nutraukti alojant poveik; sugrinti ar
kompensuoti gyvybines funkcijas; stabilizuoti bkl, kol bus suteikta
profesionali medicinos pagalba. Darbdavys privalo apmokyti darbuotojus suteikti pirmj medicinos pagalb. Sveikatos apsaugos ministras 2002 m. rugpjio 30 d. sakymu Nr. 437 2 patvirtino
Privalomojo higienos mokymo ei valand program ir Privalomojo pirmosios medicinos pagalbos mokymo programos ir darbuotoj, kuriems privalomas toks mokymas, sra. Pavyzdiui, pradjus dirbti ir kas penkeri metai teikti pirmj medicinos pagalb turi
bti apmokyti darbuotojai, dirbantys galimos profesins rizikos slygomis, ir kt. Vyriausyb 2003 m. gegus 14 d. nutarimu Nr. 5903
patvirtino Profesij, darb ir veiklos srii darbuotoj bei transporto
priemoni vairuotoj, buvusi kartu su nukentjusiaisiais ar ligoniais
nelaiming atsitikim ar maus gyvybei pavojingo susirgimo
vietose ir privalani suteikti jiems pirmj pagalb, sra. moni,
staig ir organizacij darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, moni, staig ir organizacij darbo saugos ir sveikatos tarnyb specialistai, asmenys, turintys paymjim, suteikiant teis vairuoti motorines keli transporto priemones, laiv, orlaivi, geleinkelio,
vietimo, teissaugos staig srae nurodyti darbuotojai ir kiti pareignai turi mokti: gaivinti, stabdyti kraujavim, tvarstyti, imobilizuoti paeist srit esant limui ar inirimui, neti traumuotus, sualotus asmenis, suteikti pirmj pagalb asmenims, patyrusiems
1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjio 30 d. sakymas Nr. 437 Dl
privalomojo sveikatos mokymo" // inios. 2002, Nr. 89-3824.
3
Dl Profesij, darb ir veiklos srii darbuotoj bei transporto priemoni vai
ruotoj, buvusi kartu su nukentjusiaisiais ar ligoniais nelaiming atsitikim
ar maus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalani suteikti jiems pir
mj pagalb, srao patvirtinimo, taip pat statym nustatyt kit asmen kom
petencijos iais klausimais nustatymo" // inios. 2003, Nr. 48-2123.
2
469
272 str.
elektros traum, paveiktiems aibo, itiktiems sauls smgio ar ilumos poveikio, sualusiems, skendusiems, uspringusiems, netekusiems smons, kstiems vabzdio ar gyvno.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal darbuotoj, susirgusi dar
bo vietoje arba nukentjusi nuo traum, kai nebtina kviesti grei
tosios medicinos pagalbos, gabenim sveikatos prieiros staigas
organizuoja darbdavys ar padalinio vadovas pagal tos mons darbo
tvarkos taisykles (DK 230 str.), administracijos darbuotoj pareigy
bi apraymus ir nuostatus (DK 232 str.). Jeigu monje yra sveika
tos prieiros specialistas (r. io straipsnio 3 d. komentar), darbo
medicinos punktas (r. DK267 str. 3 d. komentar), kvalifikuota me
dicinos pagalba darbuotojams, susirgusiems darbo vietoje arba nu
kentjusiems nuo traum, suteikiama monje. sveikatos priei
ros staig susirgs ar nukentjs darbe darbuotojas gabenamas
nemokamai mons transportu ir (ar) lomis. Jeigu atsivelgiant
darbuotojo susirgim ar traum to reikia, gabenam sveikatos prie
iros staig darbuotoj turi lydti mons atstovas.
3. Darbdavys kolektyvinje darbo sutartyje nustatyta tvarka suda
ro slygas teikti kitas sveikatos prieiros paslaugas. Tokias paslau
gas vis pirma teikia mons darbo medicinos tarnyba, jeigu tokia
yra. Socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos mi
nistro 2003 m. lapkriio 27 d. sakymu Nr. A1-186/V-6941 patvirtin
t moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdini nuo
stat prieduose yra nurodyta moni darbuotoj saugos ir sveikatos
tarnybos kiekio ir kvalifikacijos normos. Pavyzdiui, bald gamybos
monje, kurioje dirba daugiau kaip imtas moni, darbuotojams
sveikatos prieiros paslaugas turi teikti vienas sveikatos prieiros
specialistas, turintis licencij visuomens sveikatos prieiros veik
lai; kai tokioje bald gamybos monje dirba nuo penki imt iki
tkstanio moni, sveikatos prieiros paslaugas turi teikti kiek
vienoje pamainoje, be nurodyto, dar ir antras sveikatos prieiros
specialistas (darbo medicinos, bendrosios praktikos ar bendruome
ns slaugytojas, turintys auktesnj medicinos isilavinim, arba darbo
medicinos gydytojas, bendrosios praktikos gydytojas, turintys licen
cij asmens sveikatos prieiros veiklai) (r. DK 260 str. 2 d. komen
tar). Sveikatos prieiros paslaugos teikiamos darbo medicinos
punktuose (r. DK 267 str. 3 d. komentar). Sveikatos prieiros pa1

lapkriio 27 d. sakymas Nr. A1-186/V-694 Dl moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdini nuostat patvirtinimo" // inios. 2003, Nr. 114-5186.
470
272-273
str.
slaug teikimo darbuotojams mastas priklauso nuo tam skiriam l. Pagal DK 61 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktus mons kolektyvin sutart gali bti traukiamos sveikatos prieiros paslaug darbuotojams teikimo slygos.
273 STRAIPSNIS
Darbdavio pareiga perkelti darbuotoj dl sveikatos bkls kit
darb
1. Darbuotojas, kuris pagal valstybins socialins medicinins eks
pertizs komisijos ar sveikatos prieiros staigos ivad dl sveikatos
bkls negali dirbti sutarto darbo (eiti pareig), nes tai pavojinga jo
sveikatai arba jo darbas gali bti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi
bti perkeltas jo sveikat ir esant galimybei kvalifikacij atitinkant;
darb.
2. Jeigu darbuotojas nesutinka bti perkeltas silom darb arba
monje nra darbo, kur jis galt bti perkeltas, darbdavys io Ko
dekso nustatyta tvarka atleidia darbuotoj i darbo, iskyrus atvej,
nustatyt Kodekso 212 straipsnyje.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas,

kuris pagal valstybins socialins medicinins ekspertizs komisijos
ar sveikatos prieiros staigos ivad dl sveikatos bkls negali dirbti
sutarto darbo (eiti pareig), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo
darbas gali bti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi bti perkeltas
jo sveikat ir esant galimybei kvalifikacij atitinkant darb. Pagal 2
DK273 straipsnio 1 dal medicinin ivad, kad darbuotojas dl sveikatos bkls negali dirbti sutarto darbo (eiti pareig), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali bti pavojingas kitiems, gali
duoti: 1) Valstybin medicinins socialins ekspertizs komisija arba
2) sveikatos prieiros staiga. Duodama medicinin ivad apie
darbuotojo darbingum Valstybin medicinins socialins ekspertizs
komisija (VMSEK) vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro ir
socialins apsaugos ir darbo ministrs 2000 m. balandio 28 d. sakymu Nr. 226/491 patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka (apie sveikatos prieiros
staig ivadas r. DK 265 str. komentar).
1

2000 m. balandio 28 d. sakymas Nr. 226/49 Dl Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo" // inios.
2000, Nr. 36-1011.
471
273 str.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal, jeigu darbuotojas, kuriam pablogjo sveikata, nesutinka bti perkeltas silom darb
arba monje nra darbo, kur jis galt bti perkeltas, darbdavys
Kodekso nustatyta tvarka: 1) atleidia darbuotoj i darbo arba 2) pagal DK 212 straipsnio 1 dal darbuotojui mokama statym nustatyto dydio ligos paalpa, jeigu darbuotojo sveikata pablogjo dl darbo ioje monje (negali dirbti ankstesnio darbo dl traumos,
profesins ligos, kitokio sveikatos pakenkimo), kol bus gauta VMSEK
ivada dl darbuotojo darbingumo. Pagal DK 212 straipsnio 2 dal,
jeigu darbuotojas, kurio sveikata pablogjo dl darbo ioje monje
(negali dirbti ankstesnio darbo dl traumos, profesins ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) perkeliamas kit, maiau apmokam darb, jam mokamas ankstesnio vidutinio darbo umokesio ir gaunamo udarbio pagal atliekam darb skirtumas, kol bus gauta
Valstybins socialins medicinins ekspertizs komisijos ivada dl
darbuotojo darbingumo.
Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytas darbuotojo atleidimas i darbo dl sveikatos bkls DK nustatyta tvarka, kai nesutinkantis bti perkeliamas darbuotojas neteko darbingumo: 1) dl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos; 2) dl nelaimingo
atsitikimo, nesusijusio su darbu, arba bendro susirgimo. Pirmuoju
atveju pagal DK 133 straipsnio 1 dal darbuotojams, netekusiems
darbingumo dl sualojimo darbe arba profesins ligos, darbo vieta
ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. Su darbuotoju, kuriam nustatytas invalidumas, darbo
sutartis gali bti nutraukiama be spjimo pagal DK 136 straipsnio
1 dalies 5 punkt, kai darbuotojas pagal medicinins ar invalidum
nustatanios komisijos ivad negali eiti i pareig ar dirbti io darbo. Antruoju atveju pagal DK 133 straipsnio 2 dal darbuotojams,
tapusiems laikinai nedarbingiems ne dl sualojimo darbe arba profesins ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darb ne daugiau kaip imt dvideimt dien i eils arba ne daugiau kaip imt keturiasdeimt dien
per paskutinius dvylika mnesi, jei statymai ir kiti norminiai teiss
aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos
paliekamos ilgesn laik. Jeigu tokie darbuotojai neatvyksta darb
daugiau kaip nurodyta pagal DK 133 straipsnio 2 dal arba kai darbuotojas pagal medicinins ar invalidum nustatanios komisijos ivad nebegali eiti i pareig ar dirbti io darbo, darbo sutartis gali
bti nutraukta atitinkamai pagal DK 129 straipsn ir DK 136 straipsnio 1 dalies ^punkt. Abiem atvejais atleisti darbuotoj i darbo lei472
273-274 str.
diama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit, neprietaraujant medicininei darbingumo ivadai, darb.
274 STRAIPSNIS
Darbuotoj pareigos
1. Darbuotojai privalo vykdyti mons darbuotoj saugos ir sveikatos
normini teiss akt reikalavimus ir kaip galima labiau rpintis kit
darbuotoj sauga ir sveikata.
2. Bendrosios darbuotoj pareigos utikrinant darbuotoj saug ir
sveikat nustatomos darbo tvarkos taisyklse. Konkreios darbuotoj
pareigos saugant savo ir kit darbuotoj sveikat bei gyvyb nustato
mos darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybs apray
muose ir nuostatuose. Juose privalo bti nurodyti esami ir galimi rizi
kos darbuotoj saugai ir sveikatai veiksniai, darbo priemoni saugaus
naudojimo reikalavimai.
1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal darbuotojai privalo vykdyti mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus ir kaip galima labiau rpintis kit darbuotoj sauga ir sveikata. Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 133 straipsnio 1 dalyje
numatyta kiekvieno darbuotojo pareiga vykdyti mons darbuotoj
saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus ir darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus, su kuriais
jie supaindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rpintis savo ir kit darbuotoj sauga ir sveikata remiantis savo iniomis
ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujanio asmens
duotais nurodymais.
Darbuotojai, rpindamiesi savo ir kit darbuotoj sauga ir sveikata, privalo: 1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemoni dokumentuose, darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus
j saugaus naudojimo reikalavimus; 2) tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones; 3) savavalikai neijungti, nekeisti arba nealinti naudojamose darbo priemonse ar kituose
rengimuose, pastatuose, kitose mons vietose rengt darbuotoj
saugos ir sveikatos apsaugos tais (priemoni), naudoti tokius taisus tinkamai ir apie j gedimus praneti darbuotoj atstovui, padalinio vadovui, darbdaviui; 4) nedelsdami informuoti darbdav, padalinio vadov, darbuotoj atstov, darbuotoj saugos ir sveikatos
tarnyb, mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitet apie situ1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

473
274-275
str.
acij darbo vietose, darbo patalpose ar kitose mons vietose, kuri,

j sitikinimu, gali kelti pavoj darbuotoj saugai ir sveikatai, taip
pat informuoti padalinio vadov ir darbdav apie darbuotoj saugos
ir sveikatos reikalavim paeidimus, kuri patys paalinti negali arba neprivalo; 5) bendradarbiauti su darbuotoj atstovais, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu, darbdaviu gyvendindami darbuotoj saugos ir sveikatos
reikalavimus ir priemones; 6) imtis priemoni pagal galimybes ir turimas inias paalinti prieastis, galinias sukelti traumas, mius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsdami informuoti padalinio vadov ir darbdav; 7) informuoti padalinio vadov ir darbdav apie
darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus; 8) nustatyta tvarka pasitikrinti sveikat; 9) vykdyti teistus
darbdavio, padalinio vadovo ir pareign, kontroliuojani darbuotoj saug ir sveikat monje, nurodymus.
2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi bendrosios darbuotoj pareigos utikrinant darbuotoj saug ir sveikat nustatomos darbo tvarkos taisyklse (DK 230 str.). Konkreios darbuotoj
pareigos saugoti savo ir kit darbuotoj sveikat bei gyvyb nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijose (DK 264 str. 2 d.
4 p.), pareigybs apraymuose ir nuostatuose (DK 232 str.). Juose
privalo bti nurodyti esami ir galimi rizikos saugai ir sveikatai veiksniai (r. DK 264 str. komentar), darbo priemoni saugaus naudojimo reikalavimai (r. DK 262 str. komentar) (plaiau apie mons
vietinius (lokalius) darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss
aktus ir juose nurodytas pareigas, kurias darbuotojai privalo vykdyti, r. DK 61 str. 2 d. 4 p.; 147 str. 1 d.; 230-232 str.; 260 str. 1 d.;
264 str. 2 d. 4 p. ir 264 str. 3 d. komentar).
2/5 STRAIPSNIS
Darbuotoj teiss
Darbuotojai turi teis:
1) reikalauti, kad darbdavys utikrint darbuotoj saug ir sveikat,
{rengt kolektyvins apsaugos priemones, aprpint asmenins apsau
gos priemonmis;
2) suinoti i padalinio vadovo, darbdavio apie j darbo aplinkoje
esanius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipainti su iankstini ir periodini sveikatos tikrinim rezul
tatais; nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikat pasitikrinti pa
kartotinai;
474
275 str.
4) galioti darbuotoj atstov (atstovus) ar paiam tartis su darbda

viu dl darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo;
5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai,
taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nra apmokytas, jei
nerengtos kolektyvins apsaugos priemons ar pats neaprpintas rei
kiamomis asmenins apsaugos priemonmis;
6) statym nustatyta tvarka reikalauti, kad bt atlyginta ala, pa
daryta sveikatai dl nesaugi darbo slyg;
7) ikilus klausim dl saugos ir sveikatos, kreiptis darbuotoj at
stov, padalinio vadov, darbdav, mons darbuotoj saugos ir sveika
tos tarnyb, mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitet, Valstybi
n darbo inspekcij ar kit valstybs institucij.
Komentuojamame straipsnyje, taip pat Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 134 straipsnyje ivardytos pagrindins darbuotoj teiss, kurios koresponduoja su tokia pat darbdavio pareiga. Darbuotoj teis reikalauti, kad darbdavys utikrint darbuotoj saug ir
sveikat, plaiau idstyta kai kuriuose DK XVIII skyriaus straipsniuose. Teis reikalauti, kad darbdavys rengt kolektyvins apsaugos priemones, tvirtinta DK 271 straipsnio 1 dalyje; aprpint asmenins apsaugos priemonmis - DK 271 straipsnio 2 dalyje; teis
suinoti i padalinio vadovo, darbdavio apie j darbo aplinkoje esanius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius analizuojama DK 264 straipsnio 2 dalies 1 punkte; teis susipainti su iankstini ir periodini sveikatos tikrinim rezultatais ir teis, nesutikus
su patikrinimo rezultatais, sveikat pasitikrinti pakartotinai - DK
265 straipsnyje; teis galioti darbuotoj atstov (atstovus) ar paiam tartis su darbdaviu dl darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo
- DK 269 straipsnyje; teis atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nra apmokytas, jei nerengtos kolektyvins apsaugos priemons ar pats neaprpintas reikiamomis asmenins apsaugos
priemonmis - DK 267 straipsnyje; teis statym nustatyta tvarka
reikalauti, kad bt atlyginta ala, padaryta sveikatai dl nesaugi
darbo slyg - DK 283 straipsnyje; teis, ikilus klausim dl saugos
ir sveikatos, kreiptis darbuotoj atstov - DK 269 straipsnyje, padalinio vadov, darbdav, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb - DK 260 straipsnio 2 dalyje, mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitet - DK 269 straipsnyje, Valstybin darbo inspekcij
-DK 284 straipsnio 2 dalyje.
1
inios. 2003, Nr. 70-3170.
475
276 str.
276 STRAIPSNIS
Darbuotojo atsisakymas dirbti
1. io Kodekso 275 straipsnio 5 punkte nustatytais atvejais darbuo
tojas nutraukia darb ir nedelsdamas pranea ratu darbdaviui atsisa
kymo dirbti prieastis.
2. Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo pateiktais darbuotoj sau
gos ir sveikatos neutikrinimo motyvais, ginai dl darbuotojo atsisa
kymo dirbti nagrinjami statym nustatyta tvarka.
3. U laik, kur darbuotojas pagrstai atsisak dirbti, darbuotojui
mokamas vidutinis darbo umokestis.
4. Nepagrstas atsisakymas dirbti yra darbo drausms paeidimas ir
u nedirbt laik nemokama.
i 1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal DK 275 straipsnio 5 punkte nurodytais atvejais darbuotojas nutraukia darb ir nedelsdamas
pranea ratu darbdaviui atsisakymo dirbti prieastis. Pagal DK
275 straipsnio 5 punkt darbuotojas turi teis atsisakyti dirbti: 1) jeigu
yra pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai; 2) taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nra apmokytas; 3) jei nerengtos kolektyvins apsaugos priemons ar pats neaprpintas reikiamomis asmenins apsaugos priemonmis. ia nurodytais atvejais pagal DK
266 straipsnio 1 dal darbai turi bti sustabdomi DK 266 straipsnio
2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Atkreiptinas dmesys, kad darbuotojo
atsisakymas dirbti turi bti idstytas tuoj pat ir ratu. Darbuotojui
turi bti sudaryta galimyb (nurodyta vieta, duotos raomosios priemons) idstyti atsisakymo dirbti motyvus. Atsisakym darbuotojas
turt pateikti darbdaviui registruoti monje gaunam rat registracijos urnale. Atsisakymo dirbti kopija (pagal DK 290 str. analogij
su praymo kopijos darbo gin komisijai teikimu) su atitinkama yma apie gavim turt bti duota darbuotojui. ia nurodytus tris atvejus, kai darbuotojas gali atsisakyti dirbti ir kai darbai turi bti sustabdomi, darbuotojas gali vertinti subjektyviai. Jis gali klysti ir
atsisakyti dirbti be pakankamo pagrindo. DK 275 straipsnio 7 punkte
nurodyta, kad, ikilus klausim dl saugos ir sveikatos, darbuotojas
turi teis kreiptis darbuotoj atstov, padalinio vadov, darbdav,
mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb, mons darbuotoj
saugos ir sveikatos komitet, Valstybin darbo inspekcij ar kit valstybs institucij. Todl, manytume, kad darbuotojas nutrauks darb
turi kreiptis ir gauti pritarim, kad tokia prieastis yra, i bent vieno
DK 275 straipsnio 7 punkte nurodyto konsultanto. Pritarimo nega476
276-277 str.
ves, nutraukt darb turi tsti. Kartu su pagrstu darbuotojo atsisakymu dirbti turi bti stabdomi darbai (r. DK 266 str. 1 d. komentar).
2. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi, jei darbdavys ne- 2
sutinka su darbuotojo pateiktais darbuotoj saugos ir sveikatos neutikrinimo motyvais, ginai dl darbuotojo atsisakymo dirbti nag
rinjami statym nustatyta tvarka. Pagal Valstybins darbo
inspekcijos statymo 1 9 straipsnio 2 dalies 3 punkt ginus dl dar
buotojo atsisakymo dirbti nagrinja Valstybin darbo inspekcija. To
dl, gavs abejotin darbuotojo raytin atsisakym, jeigu darbai ne
stabdomi pagal DK 266 straipsn, darbdavys turi kreiptis Valstybins
darbo inspekcijos teritorin inspektavimo skyri, kurio darbuotojai,
patikrin padt vietoje, privalo pateikti savo ivad dl atsisakymo
dirbti pagrstumo. Jeigu darbuotojas buvo gavs io straipsnio 1 da
lies komentare nurodyt pritarim atsisakyti dirbti, o Valstybin dar
bo inspekcija atsisakymo dirbti teistumo nepatvirtino, suklaidintas
darbuotojas privalo tuoj pat tsti darb, taiau nubaustas negali bti,
iskyrus, kad u nedirbt laik jam nebus sumokta.
3. U laik, kur darbuotojas pagrstai atsisak dirbti, jam mokamas 3
vidutinis darbo umokestis. Darbuotojui bus mokamas vidutinis dar
bo umokestis iais atvejais: 1) kai darbdavys pats pripaino atsisaky
m dirbti pagrstu ir nesikreip Valstybin darbo inspekcij; 2) kai
kreipsi ir gavo nurodym paalinti pagrsto atsisakymo dirbti prie
astis; 3) kai darbai sustabdyti DK 266 straipsnio 1 dalyje nurodytais
atvejais.
4. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dal nepagrstas atsisakymas 4
dirbti yra darbo drausms paeidimas ir u nedirbt laik nemokama.
Valstybinei darbo inspekcijai pripainus darbuotojo atsisakym dirbti
nepagrstu, darbdavys gali ratu reikalauti i darbuotojo pasiaikinti ir
taikyti atitinkamas sankcijas. Jei darbuotojas atsisako dirbti nepagrs
tai, pagal DK 217 straipsn u nedirbt laik jam nemokama ir dl to
darbdaviui padaryt al darbuotojas atlygina statym nustatyta tvarka.
277 STRAIPSNIS
Asmen iki atuoniolikos met darbas
1. Asmenys iki atuoniolikos met negali bti skiriami dirbti:
1) darbo, kuris fizikai ir psichologikai per sunkus;
2) darbo, kuriame naudojamos toksins, kancerogenins, mutagenins ar kitos sveikat veikianios mediagos;
1
inios. 2003, Nr. 102-4585.
477
s277
str.
3) darbo, kur galimas jonizuojaniosios radiacijos poveikis, kit svei

katai kenksming ir (ar) pavojing veiksni poveikis;
4) darbo, kur yra didesn nelaiming atsitikim ar susirgim profe
sinmis ligomis tikimyb, taip pat darbo, kurio dl nepakankamo at
sargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebti.
2. Vyriausyb tvirtina asmen iki atuoniolikos met darbinimo, svei
katos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvar
k, darbo laik, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenksming,
pavojing veiksni sra.
3. Vyriausyb nustato asmen iki atuoniolikos met profesinio pasi
rengimo slygas ir tvark.
4. Asmenys iki atuoniolikos met negali vienu metu dirbti daugiau
negu vienoje darbovietje, jei bendra darbo trukm virija Darbuotoj
saugos ir sveikatos statyme nustatyt darbo trukm.
5. monje, staigoje, organizacijoje privalo bti sudarytas darbuoto
j iki atuoniolikos met sraas.
1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal ir 1999 m. birelio 17 d.
TDO konvencij Nr. 182 Dl nepriimtino vaik darbo udraudimo
ir neatidliotin veiksm tokiam darbui panaikinti"1 asmenys iki a
tuoniolikos met negali bti skiriami dirbti darbo, kuris fizikai ir
psichologikai per sunkus; darbo, kuriame naudojamos toksins, kan
cerogenins, mutagenins ar kitos sveikat veikianios mediagos;
darbo, kur galimas jonizuojaniosios radiacijos poveikis, kit svei
katai kenksming ir (ar) pavojing veiksni poveikis; darbo, kur yra
didesn nelaiming atsitikim ar susirgim profesinmis ligomis ti
kimyb, taip pat darbo, kurio dl nepakankamo atsargumo jausmo
ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebti. Apie ia nurodytus
nepilnameiams draudiamus dirbti darbus darbdavys vienas sub
jektyviai sprsti negali. Tokie draudimai nepilnameiams dirbti ati
tinkamus darbus turi bti nurodyti darbuotoj saugos ir sveikatos
norminiuose teiss aktuose. Nepilnameio galimyb dirbti konkre
t darb nustato sveikatos prieiros specialistai (gydytojai), vado
vaudamiesi sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegus 31d. sa
kymu Nr. 301 Dl profilaktini sveikatos tikrinim sveikatos
prieiros staigose"2.
2. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausyb
tvirtina asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patik1
2
inios. 2003, Nr. 49-2116.

inios. 2000, Nr. 47-1365.
478
277 str.
rinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvark, darbo

laik, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni sra. Vyriausybs 2003 m. sausio 29 d. nutarimu
Nr. 1381 patvirtinta Asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo
tvarka, darbo laikas, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni sraas, kuris yra suderintas su 1994 m.
birelio 22 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 94/33/EB Dl
dirbanio jaunimo apsaugos"2 nuostatomis. Remiantis mintu Vy- 3
riausybs nutarimu, vaikams nuo keturiolikos iki eiolikos met leidiami ie lengvi darbai: 1) dar ravjimas, darovi retinimas, kaupimas, laistymas (su arna); 2) uog, vaisi skynimas, darovi ir
bulvi rinkimas ir perrinkimas; 3) gli, pasodint atvirame grunte,
prieira, skynimas ir skabymas, gli skl ir gumbeli rinkimas; 4)
vaistaoli rinkimas; 5) nemechanizuotas ieno vartymas, grbimas;
6) ma namini gyvuliuk ir pauki prieira; 7) gyvuli ir
pauki ganymas, iskyrus veislinius gyvulius; 8) medeli ir krm
sodinimas, riimas, laistymas; 9) nukritusi kankori rinkimas;
10) reklam, laikrai, afi klijavimas gatvi stenduose; 11) laikrai, reklamini lankstinuk, praneim pristatymas namus, staigas; 12) laikrai, kit spaudini lankstymas, riavimas; 13) laikrai ir urnal pardavimas; 14) pato ir staigos pasiuntinio darbai;
15) preki kain ymjimas; 16) smulki ir lengv preki primimas, skaiiavimas, riavimas ir pakavimas; 17) etikei ant vairi
gamini, pak klijavimas; 18) lengvi gamini surinkimo, riavimo
darbai rankomis (kojini, pirtini surinkimas poromis, j sudjimas
dutes pagal ris ir panaiai), raiteli vrimas j avalyn; 19)
popieriaus, kartono ir j gamini klijavimas klijais, neturiniais
pavojing mediag; 20) lengvi pagalbiniai darbai vairi smulki
preki kioskuose, parduotuvse, spaudos kioskuose; 21) smulki gamini valymas, blizginimas nenaudojant kenksmingj mediag;
22) smulks remonto darbai (siuvimas, klijavimas ir panaiai);
23) aisl aprengimas drabuiais, aisl valymas, pakavimas; 24) va
ri skalbini riavimas ir pakavimas skalbykloje; 25) stal servira
vimas (servetli, ind su prieskoniais dliojimas ir panaiai), stal
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 29 nutarimas Nr. 138 Dl
Asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimy
bi dirbti konkret darb nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudiam
dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni srao patvirtinimo" //
inios. 2003, Nr. 13-502.
2
OJ, 1994, L 216.
479
277
str.

santykiai
valymas; 26) naudot ind ir ranki rinkimas veimlius ir veimas ind plovykl; 27) aiki, skver valymas (vasar) ir glyn
aiktse, skveruose prieira; 28) tvor, suoleli, vaik aidimui skirt rengini daymas teptuku lauke nenaudojant da, kuri sudtyje yra pavojing chemini mediag; 29) darbas asmens sveikatos
prieiros staigos registratroje (asmens ligos korteli, laboratorini tyrim rezultat ineiojimas); 30) pagalbiniai knyg idavimo
darbai bibliotekoje; 31) patalp (iskyrus tualetus) valymas vaik ugdymo, maitinimo staigose; 32) teatro, muzikiniai ar kiti renginiai,
reklamos ar visuomens informavimo priemoni (radijo, televizijos) raai, garso ar vaizdo raai, foto ar film sesijos ar periros,
neturintys neigiamo poveikio dorovei; 33) drabui ir kit preki
demonstravimas.
3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal Vyriausyb nustato as
men iki atuoniolikos met profesinio pasirengimo slygas ir tvar
k. vietimo ir mokslo ministras bei socialins apsaugos ir darbo
ministr 1998 m. gruodio 29 d. sakymu Nr. 1607/1881 patvirtino
Asmen, jaunesni kaip atuoniolikos met amiaus ir neturini
pagrindinio profesinio pasirengimo, primimo darbo rinkos pro
fesinio mokymo staigas tvark, pagal kuri darbo rinkos profesi
nio mokymo staigas gali bti priimami asmenys, ne jaunesni kaip
eiolikos met, nustatyta tvarka siregistrav teritorinje darbo
biroje, arba asmenys, kurie dl to kreipiasi patys ir usimoka u
moksl. Su mokiniais turi bti sudaroma mokymo sutartis visam
mokymosi laikui.
4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenys iki
atuoniolikos met negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje
darbovietje, jei bendra darbo trukm virija Darbuotoj saugos ir
sveikatos statyme nustatyt darbo trukm. Pagal Darbuotoj sau
gos ir sveikatos statymo 2 36 straipsnio 7 dal ir Vyriausybs 2003 m.
sausio 29 d. nutarimu Nr. 1383 patvirtint Asmen iki atuoniolikos
1
vietimo ir mokslo ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministrs 1998 m.

gruodio 29 d. sakymas Nr. 1607/188 Dl Asmen, jaunesni kaip atuonioli
kos met ir neturini pagrindinio profesinio pasirengimo, primimo j darbo
rinkos profesinio mokymo staigas tvarkos" // inios. 1999, Nr. 14-368.
2
inios. 2003, Nr. 70-3170.
3
Dl Asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j
galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems drau
diam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni srao patvirti
nimo" // inios. 2003, Nr. 13-502.
480
277
str.
met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvark, darbo laik, jiems draudiam dirbti
darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni sra asmenys nuo
eiolikos iki atuoniolikos met, t. y. paaugliai, gali dirbti ne daugiau kaip atuonias valandas per par kartu su kasdiene pamok
trukme ir ne daugiau kaip keturiasdeimt valand per savait kartu
su pamok trukme per savait; asmenys nuo keturiolikos iki eiolikos met, t. y. vaikai, dirbantys lengvus darbus - iki dviej valand
per dien mokslo met laiku ir dvylikos valand per savait, jeigu
dirbama trimestro arba semestro metu, taiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba septynias valandas per dien ir trisdeimt
penkias valandas per savait, kai dirbama ne maiau kaip savait ne
mokslo met laiku (is darbo laikas gali bti pailgintas iki atuoni
valand per dien ir keturiasdeimties valand per savait vaikams,
kuriems sukako penkiolika met).
5. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dal, Darbuotoj saugos ir svei- 6
katos statymo 1 36 straipsnio 8 dal monje, staigoje, organizacijo
je privalo bti sudarytas darbuotoj, jaunesni kaip atuoniolikos
met, sraas.
6. DK asmenims iki atuoniolikos met suteikia ir kit komentuo- 7
jame straipsnyje nenurodyt lengvat, pavyzdiui, jie papildomai re
miami darbo rinkoje (DK 92 str. 2 d. 2 p.); pateikia reikiamus pri
mimo darb dokumentus (DK 104 str. 2 d.); jiems nenustatomas
ibandymas sudarant darbo sutart (DK 105 str. 3 d. 1 p.); draudia
ma nutraukti su jais darbo sutart dl amiaus (DK 129 str. 3 d. 5 p.);
taikoma darbo sutarties nutraukimo apribojimas (DK 129 str. 4 d.);
ilgesnis spjimo apie darbo sutarties nutraukim terminas (DK
130 str.); darbo sutarties nutraukimas kaip nepilnameio interes
apsauga (DK 136 str. 1 d. 5 p.); sutrumpintas darbo laikas (DK
145 str. 1 d. 1 p.); ne visas darbo laikas (DK 146 str. 1 d. 4 p.); virvalandini darb apribojimas (DK 150 str. 3 d.); draudimas skirti
dirbti nakt (DK 154 str. 3 d.); draudimas skirti budti monje arba
namuose (DK 155 str. 4 d.); papildoma pertrauka pailsti darbo metu
(DK 159 str. 2 d.); ilgesnis paros poilsis (DK 160 str. 2 d.); darbo
poilsio dienomis apribojimas ir privalomos ne maiau kaip dvi poil
sio dienos per savait (DK 161 str. 6-7 d.); darbo veni dienomis
ribojimas (DK 162 str. 2 d.); ilgesn minimali atostog trukm (DK
166 str. 2 d. 1 p.); teis pasirinkti atostog laik (DK 169 str. 4 d.
1 p.); draudimas sisti komandiruot (DK 220 str. 3 d.) ir kt.
1
inios. 2003, Nr. 70-3170.
481
278 str.
2/O STRAIPSNIS
Motinysts sauga
1. Nias, neseniai pagimdiusias moteris ar krtimi maitinanias
moteris negalima pareigoti dirbti esant tokioms darbo slygoms ir
veiksniams, kurie gali turti neigiam poveik moters ar kdikio svei
katai. Nioms, neseniai pagimdiusioms moterims ar krtimi maiti
nanioms moterims kenksming darbo slyg ir pavojing veiksni s
ra (toliau iame straipsnyje - kenksming darbo slyg sraas)
tvirtina Vyriausyb.
2. Darbdavys, vadovaudamasis kenksming darbo slyg srau bei
darbo aplinkos vertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo povei
kio pobd ir trukm nios, neseniai pagimdiusios moters ar krtimi
maitinanios moters saugai ir sveikatai. Nustats galim poveik, darb
davys privalo imtis laikin priemoni tokiai rizikai paalinti.
3. Jeigu pavojing veiksni nemanoma paalinti, darbdavys gyven
dina darbo slyg gerinimo priemones, kad nia, neseniai pagimdiusi
moteris ar krtimi maitinanti moteris nebepatirt toki veiksni po
veikio. Jeigu pakeitus darbo slygas tokio poveikio nemanoma paa
linti, darbdavys privalo perkelti toki moter (jos sutikimu) kit darb
(darbo viet) toje paioje monje, staigoje, organizacijoje.
4. Perkeltai kit darb (darbo viet) toje paioje monje, staigoje,
organizacijoje niai, neseniai pagimdiusiai moteriai ar krtimi mai
tinaniai moteriai mokamas ne maesnis kaip iki perklimo kit dar
b (darbo viet) gautas vidutinis darbo umokestis.
5. Nesant galimybs ni moter perkelti kit darb (darbo viet),
neturint neigiamo poveikio jos ar bsimo kdikio sveikatai, niai mo
teriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki ntumo ir gimdymo atos
tog ir j metu mokamas jai priklausantis vidutinis mnesinis darbo
umokestis.
6. Nesant galimybs neseniai pagimdiusi moter ar krtimi maiti
nani moter po ntumo ir gimdymo atostog perkelti kit darb
(darbo viet), neturint neigiamo poveikio jos ar kdikio sveikatai, to
kiai moteriai jos sutikimu suteikiamos vaiko prieiros atostogos, kol
vaikui sueis vieneri metai, ir jai per t laikotarp mokamos statym
nustatytos motinysts socialinio draudimo paalpos.
7. Kai niai, neseniai pagimdiusiai moteriai ar krtimi maitinan
iai moteriai reikia pasitikrinti sveikat, ji privalo bti atleidiama nuo
darbo ir u t laik paliekamas vidutinis darbo umokestis, jeigu pasi
tikrinti sveikat reikia darbo metu.
8. Krtimi maitinaniai moteriai, be bendros pertraukos pailsti ir
pavalgyti, ne reiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesns
482
278
str.
kaip puss valandos pertraukos kdikiui maitinti. Moters pageidavimu

pertraukas kdikiui maitinti galima sujungti ar pridti prie pertraukos
pailsti ir pavalgyti arba perkelti darbo dienos pabaig atitinkamai
sutrumpinant darbo dien. Pertraukos kdikiui maitinti apmokamos
pagal darbuotojos vidutin darbo umokest.
9. Nias, neseniai pagimdiusias moteris ar krtimi maitinanias
moteris skirti virvalandiniams darbams be j sutikimo draudiama.
10. Nios, neseniai pagimdiusios moterys ir krtimi maitinanios
moterys gali bti skiriamos dirbti nakt, poilsio ir veni dienomis bei
siuniamos komandiruotes tik j sutikimu. Jei tokios darbuotojos ne
sutinka dirbti nakt ir pateikia paym, kad toks darbas pakenkt j
saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dien. Jei dl objektyvi prie
asi toki darbuotoj nemanoma perkelti dienin darb, joms su
teikiamos atostogos iki ntumo ir gimdymo atostog pradios arba vaiko
prieiros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostog iki ntu
mo ir gimdymo atostog pradios metu mokamas darbuotojai priklau
santis vidutinis mnesinis darbo umokestis.
1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal ir 2000 m. birelio 15 d. l

TDO konvencij Nr. 183 Dl 1952 met Motinysts apsaugos konvencijos (su pakeitimais) pakeitimo"1 nias, neseniai pagimdiusias
moteris ar krtimi maitinanias moteris negalima pareigoti dirbti esant
tokioms darbo slygoms ir veiksniams, kurie gali turti neigiam
poveik moters ar kdikio sveikatai. Nioms, neseniai pagimdiusioms moterims ar krtimi maitinanioms moterims kenksming
darbo slyg ir pavojing veiksni sra tvirtina Vyriausyb.
Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2 2 straipsnio 18,22 ir 23 dalyse
pateikiamas su motinyste susijusi svok apibdinimas yra netinkamas,
nes moterims teikiamos motinysts lengvatos siejamos ne su faktine
padtimi, o su atitinkamos paymos darbdaviui pateikimu: krtimi
maitinanti moteris - motina, pateikusi darbdaviui sveikatos 2 prieiros
staigos paym, kad augina ir krtimi maitina savo vaik iki vieneri
met; neseniai pagimdiusi moteris - motina, pateikusi 3 darbdaviui
sveikatos prieiros staigos paym apie gimdym ir auginanti savo
vaik, kol jam sukaks vieneri metai; nia moteris - dar- 4 buotoja,
pateikusi darbdaviui sveikatos prieiros staigos paym, patvirtinani
ntum. Manytume, kad nioms moterims, neseniai pagimdiusioms
ar krtimi maitinanioms moterims DK lengvat taikymo pradia yra
atitinkamai pirma faktin ntumo diena, gimdymo
1
2
inios. 2003, Nr. 49-2162.

inios. 2003, Nr. 70-3170.
483
278 str.
diena, pirma maitinimo krtimi diena, o ne atitinkamos paymos pateikimo diena. Tokia nuostata vadovaujasi ir teism praktika1.
Vadovaudamasi DK 278 straipsnio 1 dalimi ir gyvendindama
1992 m. spalio 19 d. Europos Tarybos direktyv 92/85/EEB Dl priemoni, skatinani utikrinti geresn ni, neseniai pagimdiusi
ar krtimi maitinani moter saug ir sveikat darbe"2, Vyriausyb
2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 3403 patvirtino Nioms, neseniai
pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms moterims kenksming darbo slyg ir pavojing veiksni sra. Darbdavys, vadovaudamasis
iuo srau, privalo nustatyti galim poveik nios, neseniai pagimdiusios ar krtimi maitinanios moters saugai ir sveikatai, kad apsaugot jas nuo pavojaus. iame srae nurodyt mediag toksikumo
poveikis reprodukcijai suprantamas plaiausiai ir apima kiekvien aling poveik normaliam vaisiaus vystymuisi (embriotoksikumas, fetotoksikumas, teratogenikumas), taip pat gimusiam kdikiui. Srae
nurodyt mediag klasifikavimo kriterijai, rizikos fazs nurodytos
pagal suklasifikuot Chemini mediag sra, patvirtint aplinkos
ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodio 19 d. sakymu
Nr. 532/7424, ir Nuodingj mediag pagal j toksikum sra, patvirtint sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandio 26 d. sakymu Nr. 1955. Nios, neseniai pagimdiusios ar krtimi maitinan1
Teismas (Varnos rajono apylinks teismo c. b. R. Duobien v. UAB Mly
noji uoga", Nr. 2-16-03-2003) atmet niosios iekin dl pareigojimo priimti
darb, pasibaigus terminuotai darbo sutariai, dl senaties, nes ji, bdama
nia ir nedarbinga, laiku nepateik darbdaviui paymos apie savo ntum ir
pavlavo kreiptis teism. Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teis
mo 2003 m. balandio 30 d. sprendimas c. b. R. Duobien v. UAB Mlynoji uo
ga", Nr. 2A-30-531-2003) tenkindamas iekin sprendime nurod: atsivelgdama
gino ali tarpusavio santyki specifik t. y. iekovs, kaip silpnesniosios teisini
santyki alies padt apskritai ir tai, kad statymai suteik didesn apsaug, gyny
b, socialines bei teisines garantijas nioms moterims, teisj kolegija daro iva
d, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrstai atsisak atstatyti iekinins sena
ties termin nes iekovs nedarbingumas esant ntumui yra pakankamas pagrin
das laikyti, kad ji praleido 30 d. termin kreiptis teism dl svarbios prieasties".
2
OJ, 1992, L 348.
3
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 340
Dl Nioms, neseniai pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms moterims
kenksming darbo slyg ir pavojing veiksni srao patvirtinimo" // inios.
2003, Nr. 29-1184.
4
sakymas Nr. 532/742 Dl pavojing chemini mediag ir preparat klasifi
kavimo ir enklinimo tvarkos" // inios. 2001, Nr. 16-509.
5
Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandio 26 d. sakymas Nr. 195 Dl
Nuodingj mediag pagal j toksikum srao patvirtinimo" // inios. 2002,
Nr. 47-1821.
484
278 str.
ios moterys priskiriamos ypatingos rizikos grupei. Darbdavys turi

utikrinti, kad priimamos darb arba keiianios darbo viet moterys gaut visapusik informacij apie esam ar galim profesin
rizik nioms, neseniai pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms
moterims. Nias, krtimi maitinanias moteris draudiama skirti
dirbti iuos vardijamus draudiamus darbus, kurie gali pakenkti kdikio sveikatai: 1) nar ir povandeninink; 2) raidi rinkj, linotipinink ir susijusi profesij darbinink; 3) kalnakasybos darbus po
eme; 4) darbus, susijusius su vino ar jo jungini naudojimu.
Be to, i draudiam darb srae ivardytos pavojing veiksni
grups, kuriose nurodyti: imtas penkiasdeimt trys cheminiai veiksniai, keturiasdeimt ei prienavikiniai vaistai, eiolika biologini
veiksni, fizikiniai veiksniai (vis mogaus kn veikianti vibracija,
jonizuojanioji spinduliuote, triukmas, elektromagentinis laukas,
ilumin aplinka), psichofiziologiniai (ergonominiai) veiksniai (darbai, susij su krovini neimu, klimu ir fizine tampa, judesiai ir
padtys, keliavimas (staigoje ir u jos rib), protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai, susij su ni, neseniai pagimdiusi
ar krtimi maitinani moter veikla).
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal darbdavys, vadovauda- 6
masis kenksming darbo slyg ir darbo aplinkos vertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobd ir trukm nios,
neseniai pagimdiusios moters ar krtimi maitinanios moters saugai ir sveikatai. Nustats galim poveik, darbdavys privalo imtis laikin priemoni tokiai rizikai paalinti. Darbdavys, vadovaudamasis
Nioms, neseniai pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms moterims kenksming darbo slyg ir pavojing veiksni srau bei Profesins rizikos vertinimo nuostatais1, privalo nustatyti galim rizik
nios, neseniai pagimdiusios ar krtimi maitinanios moters saugai
ir sveikatai. Nustats galim rizik, darbdavys privalo imtis priemoni
j paalinti. Jeigu nia, neseniai pagimdiusi ar krtimi maitinanti
moteris dirba darb, nurodyt Nioms, neseniai
pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms moterims kenksming
darbo slyg ir pavojing veiksni srae, iki ntumo ir gimdymo
atostog moters sutikimu darbdavys privalo j perkelti kit darbo
viet toje paioje monje; jeigu ni, neseniai pagimdiusi ar
krtimi maitinani moter veikia mintame Srae ivardyti veiksniai, imtis priemoni juos paalinti.
1
birelio 26 d. sakymas Nr. 86/307 Dl Profesins rizikos vertinimo nuostat
485
278 str.
7 3. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi, jeigu pavojing
veiksni nemanoma paalinti, darbdavys gyvendina darbo slyg

gerinimo priemones (r. DK 264 str. 2 d. 2 p. komentar), kad n
ia, neseniai pagimdiusi moteris ar krtimi maitinanti moteris nebepatirt toki veiksni poveikio. Jeigu pakeitus darbo slygas to
kio poveikio nemanoma paalinti, darbdavys privalo perkelti toki
moter (jos sutikimu) pagal DK 273 straipsn kit darb (darbo vie
t) toje paioje monje, staigoje, organizacijoje.
8 4. Kai moteris sutinka bti perkelta, pagal komentuojamo straips
nio 4 dal perkeltai kit darb (darbo viet) toje paioje monje,
staigoje, organizacijoje niai, neseniai pagimdiusiai moteriai ar
krtimi maitinaniai moteriai mokamas ne maesnis kaip iki perk
limo kit darb (darbo viet) gautas vidutinis darbo umokestis.
9 5. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dal nesant galimybs ni
moter perkelti kit darb (darbo viet), neturint neigiamo povei
kio jos ar bsimo kdikio sveikatai, niai moteriai jos sutikimu
suteikiamos atostogos iki ntumo ir gimdymo atostog ir j metu
mokamas jai priklausantis vidutinis mnesinis darbo umokestis.
10 6. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 6 dalimi, nesant gali
mybs neseniai pagimdiusi moter ar krtimi maitinani moter
po ntumo ir gimdymo atostog perkelti kit darb (darbo viet),
neturint neigiamo poveikio jos ar kdikio sveikatai, tokiai moteriai
jos sutikimu suteikiamos vaiko prieiros atostogos, kol vaikui sueis
vieneri metai, ir jai per t laikotarp mokamos statym nustatytos
motinysts socialinio draudimo paalpos1. Jeigu tokia moteris atsi
sako bti perkelta ir tsia darb, turint neigiam poveik jos ar k
dikio sveikatai, jos darbas turi bti nedelsiant sustabdytas pagal DK
266 straipsnio 1 dalies 5 punkt, jai taikomos sankcijos u iurkt
darbo drausms paeidim pagal DK 235 straipsnio 11 punkt ir
237 straipsn.
11 7. Pagal komentuojamo straipsnio 7 dal, kai niai, neseniai pa
gimdiusiai moteriai ar krtimi maitinaniai moteriai reikia pasitik
rinti sveikat, ji privalo bti atleidiama nuo darbo ir u t laik
paliekamas vidutinis darbo umokestis, jeigu pasitikrinti sveikat rei
kia darbo metu (apie sveikatos tikrinim r. DK 265 str. komentar).
12 8. Krtimi maitinaniai moteriai, be bendros pertraukos pailsti ir
pavalgyti, ne reiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpes
ns kaip puss valandos pertraukos kdikiui maitinti (komentuoja1
Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas // inios. 2000, Nr. 111-3574.
486
278 str.
mo straipsnio 8 d.). Moters pageidavimu pertraukas kdikiui maitinti galima sujungti ar pridti prie pertraukos pailsti ir pavalgyti arba perkelti darbo dienos pabaig atitinkamai sutrumpinant darbo
dien. Pertraukos kdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutin darbo umokest. Kaip turi bti rengtos mons buities ir higienos patalpos moterims, rame komentuodami DK 267 straipsn,
ten nurodyta, kad nioms ir maitinanioms motinoms turi bti sudarytos slygos pailsti atsigulus.
9. Nias, neseniai pagimdiusias moteris ar krtimi maitinan
ias moteris skirti dirbti virvalandinius darbus be j sutikimo drau
diama.
10. Pagal komentuojamo straipsnio 10 dal nios, neseniai pa
gimdiusios moterys ir krtimi maitinanios moterys gali bti ski
riamos dirbti nakt, poilsio ir veni dienomis bei siuniamos ko
mandiruotes tik j sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti
nakt ir pateikia paym, kad toks darbas pakenkt j saugai ir svei
katai, jos perkeliamos dirbti dien. Jei dl objektyvi prieasi to
ki darbuotoj nemanoma perkelti dienin darb, joms suteikia
mos atostogos iki ntumo ir gimdymo atostog pradios arba vaiko
prieiros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostog iki n
tumo ir gimdymo atostog pradios metu mokamas darbuotojai pri
klausantis vidutinis mnesinis darbo umokestis.
DK moterims suteikia ir daugiau komentuojamame straipsnyje nenurodyt lengvat, pavyzdiui, papildomas rmimas darbo rinkoje
(DK 92 str. 2 d. 5 p.); draudimas nutraukti darbo sutart dl lyties
(DK 129 str. 3 d. 4 p.); garantijos nioms ir auginanioms vaikus
moterims (DK 132 str.); pirmenybs teis bti paliktai darbe, kai
mainamas darbuotoj skaiius (DK 135 str. 1 d. 2 p.); ne viso darbo laiko nustatymas (DK 146 str. 1 d. 3 p.); pirmumo teis pasirinkti
darbo pamain (DK 147 str. 5 d.); virvalandini darb apribojimas (DK 150 str. 4 d.); naktinio darbo apribojimas (DK 154 str. 4 d.);
budjimo apribojimas (DK 155 str. 4 d.); skyrimo dirbti veni dienomis apribojimai (DK 162 str. 2 d.); ilgesns minimalios atostogos
(DK 166 str. 2 d. 2 p.); atostog suteikimo lengvatos (DK 169 str.
3 d. 1 p., 4 d. 2 p.); darbo stao atostogoms (papildomoms) gauti
lengvata (DK 170 str. 1 d. 4 p., iskyrus motinysts (tvysts) paalpos gavimo laik1); tikslins atostogos (DK 178 str. 1 p.); ntumo
ir gimdymo atostogos (DK 179 str.); atostogos vaikui priirti, kol
1
Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo 20 straipsnis // inios. 2000,
Nr. 111-3574.
487
278-279 str.
jam sueis treji metai (DK 180 str.); nemokamos atostogos (DK
184 str. 1 d. 2-3 p.); lengvatos auginanioms vaikus (DK 214 str.);
garantijos siuniant tarnybines komandiruotes (DK 220 str. 3 d.);
lygi galimybi su vyrais paeidim ir seksualinio priekabiavimo vertinimas (DK 235 str. 2 d. 5 p.) ir kt.
2 / V STRAIPSNIS
Dirbani invalid saugos ir sveikatos garantijos
Dirbani invalid saug ir sveikatos apsaug garantuoja is Kodek
sas ir kiti statymai, darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss
aktai.
1 Komentuojamame straipsnyje tvirtinta, kad dirbani invalid
saug ir sveikatos apsaug garantuoja Kodeksas ir kiti statymai,
darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai. Pagal Dar
buotoj saugos ir sveikatos statymo 1 2 straipsnio 15 dal invalidas
- negalus asmuo, kuriam dl gimt ar gyt sveikatos trkum
normini teiss akt nustatyta tvarka pripaintas ribotas darbin
gumas. Remiantis sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsau
gos ir darbo ministrs 2000 m. balandio 28 d. sakymu Nr. 226/492
patvirtintos Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invali
dumo) nustatymo tvarkos 13 punktu, invalidas - tai bet kurio am
iaus asmuo, kuris dl gimt ar gyt fizini ar psichini trkum
visai arba i dalies negali pasirpinti savo asmeniniu ir socialiniu
2 gyvenimu, gyvendinti savo teisi ir vykdyti pareig. Invalidumas
skirstomas tris grupes. Pirma invalidumo grup nustatoma asme
nims, kurie dl savo organizmo bkls negali pasirpinti asmeni
niu ir socialiniu gyvenimu, kai btina nuolatin kit moni slau
ga, globa, pagalba. Antra invalidumo grup nustatoma asmenims,
kurie dl savo organizmo bkls i dalies negali pasirpinti savo
asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, ir kuriems reikalinga nenuolati
n kit moni slauga, globa ir pagalba. Treia invalidumo grup
nustatoma asmenims, kuriems dl j organizmo bkls sumaja
profesin kvalifikacija arba ji prarandama ne maiau kaip treda
liu, sumaja darbingumas.
1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

Sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministrs 2000 m.
balandio 28 d. sakymas Nr. 226/49 Dl Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo
netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo" // inios. 2000, Nr. 361011.
2
488
279 str.
Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nusta- 3

tymo tvarkos 15 punkte nustatyta, kad darbingumas - tai mogaus
gebjimas ir galimyb dirbti darbus, kuriems nereikia speciali ini, kvalifikacijos ir gdi,profesinis darbingumas (Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 16 p.)
- mogaus gebjimas ir galimyb atlikti savo profesijos darb, ku
riam reikia speciali ini, kvalifikacijos, darbo praktikos (gdi).
Vertinant profesin darbingum atsivelgiama ir mogaus gebji
m bei galimybes dirbti panaudojant gytas inias, kvalifikacij ir
gdius, panai profesij darbus, imokti naujos profesijos. Ilga- 4
laikis ir pastovus nedarbingumas (Ilgalaikio ir pastovaus darbingu
mo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 17 p.) - mogaus bk
l, kai jis dl ryki organizmo funkcijos sutrikim ilg laik arba
pastoviai negali dirbti prastomis arba specialiomis darbo slygomis,
kai darbingumo negalima koreguoti protezavimu, kompensacine
technika ir kitomis reabilitacijos priemonmis. Specialios darbo s- 5
lygos (Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nu
statymo tvarkos 18 p.) - darbas specialiame ceche, bare, dirbtuvse,
namuose, laisvas darbo grafikas, sutrumpintas darbo laikas, galimy
b atlikti darb ir darbo vietoje, ir namuose, darbo vietos pritaiky
mas (speciali ranga, kompensacin technika), kito darbuotojo, ges
t kalbos vertjo pagalba, transporto paslaugos ir kita pagalba. Darbo 6
terapija (Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo)
nustatymo tvarkos 20 p.) - metodas, kai uimtumu siekiama page
rinti arba stabilizuoti mogaus sveikatos bkl.
Profesinio darbingumo netekimo laipsnis suluoinimo darbe, pro- 7
fesins ligos ir kitais statym numatytais atvejais nustatomas procentais, vertinus profesins reabilitacijos veiksnius, mogaus gebjim ir galimyb dirbti persikvalifikavus, panaudojant naujas gytas
inias, kvalifikacij ir gdius dirbti naujus panai profesij darbus, taip: dl ryki organizmo funkcijos sutrikim savo profesijoje
yra visikai nedarbingi - 100 proc; dl ryki organizmo funkcijos
sutrikim gali dirbti savo profesijos darb 1/4-1/5 darbo laiko arba
1/4-1/5 darbo krviu - 75-90 proc. (gali bti naudojamas uimtumas, darbo terapija); dl organizmo funkcijos sutrikim gali
dirbti savo profesijos darb 1/3 darbo laiko arba 1/3 darbo krviu
- 65-70 proc; dl organizmo funkcijos sutrikim gali dirbti savo pro
fesijos darb 1/2 darbo laiko arba 1/2 darbo krviu - 45-60 proc;
kai, nepaisant nurodyt slyg, rykiai sumaja profesin kvalifika
cija - 45-60 proc; dl organizmo funkcijos sutrikim gali dirbti savo
profesijos darb 2/3 darbo laiko arba 2/3 darbo krviu - 30-40 proc;
489
279
str.

santykiai
nra pagrindo nustatyti invalidumo grup, kai reikalingi tik nedideli

darbo krvio apribojimai ir palengvinimai - 5-25 proc.
Nustatant profesinio darbingumo netekimo laipsn, jo dydis derinamas su invalidumu taip: pirma grup - profesinio darbingumo
netekimas 90-100 proc, antra grup - 65-100 proc, treia grup
-30-60 proc. i nuostata netaikoma, kai invalidumo ir profesinio darbingumo netekimo laipsniai tarpusavyje nesusij. Kiekvienam invalidui iduodamas invalidumo paymjimas1, jis yra vienintelis dokumentas, patvirtinantis asmens invalidum ir suteikiantis galimyb jo
savininkui naudotis statym ir kit normini teiss akt nustatytomis teismis, socialinmis garantijomis. gyvendinti savo darbines
teises ir pareigas invalidams padeda nustatyta tvarka jiems paskirti
globjai ir rpintojai (CK 3.279 str.).
Pagal Darboviei rengimo bendruosius nuostatus 2 reikalui
esant darboviets turi bti rengtos atsivelgiant negalij darbuotoj reikmes. i nuostata ypa svarbi rengiant duris, judjimo kelius, laiptus, duus, praustuvus, tualetus, kuriais naudojasi
negals darbuotojai, taip pat darbo vietoms, kuriose jie dirba.
Pagal Invalid socialins integracijos statymo 317 straipsn invalidai pasirenka darb pagal savo fizin ir psichin bkl, profesin
pasirengim ir interesus. Darbdavys negali atsisakyti priimti darb invalido arba kitaip j diskriminuoti vien dl jo invalidumo, jeigu invalido kvalifikacija yra tinkama. Invalidai darbinami prastose darbo vietose arba specialiai jiems rengtose darbo vietose.
Invalid darbo viet ir profesij reikalavimus nustato Sveikatos
apsaugos ir Socialins apsaugos ir darbo ministerijos. Invalidams
sudaromos darbo slygos pagal invalidum nustatani komisij
ivadas. Jei invalidum nustatani komisij ivadose nenumatyta
kitaip, invalidai j pageidavimu atleidiami nuo virvalandinio darbo, darbo poilsio ir veni dienomis ir nakties metu. Invalidams
suteikiamos minimalios kasmetins trisdeimt penki kalendorini dien atostogos. Invalidams, tvams, globjams, rpintojams,
slaugantiems invalid, kuriam nustatytas nuolatins slaugos btinumas, suteikiamos trisdeimties kalendorini dien nemokamos
1
r. socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. birelio 9 d. sakymu
Nr. Al-95 patvirtint Invalidumo paymjimo idavimo, keitimo, pripainimo
negaliojaniu tvark // inios. 2003, Nr. 57-2563.
2
1998 m. gegus 5 d. sakymas Nr. 85/233 Dl Darboviei rengimo bendr
3
inios. 1991, Nr. 36-969.
490
279 str.
atostogos j pageidaujamu laiku. Tv, globj, rpintoj, slaugani invalid, kuriam nustatytas nuolatins slaugos btinumas,
pageidavimu darbdaviai suteikia namudin darb, darb pagal
lankst darbo grafik, ne vis darbo dien (savait). Invalid
socialins integracijos statymo 19 straipsnis riboja invalid atleidim i darbo. Darbdavys savo iniciatyva gali atleisti i darbo invalid, nesant io asmens kalts, tik gavs savivaldybs globos ir rpybos institucijos sutikim ir prie keturis mnesius ratu pranes
invalidui apie numatom atleidim. Savivaldybs globos ir rpybos institucijos sutikimo nereikia, jei mon likviduojama darbdavio valia.
Dirbani invalid saugos ir sveikatos garantijos yra siejamos su
invalidumo prieastimi. Tais atvejais, kai darbuotojo sveikata pablogjo dl darbo atitinkamoje monje (negali dirbti ankstesnio darbo
dl traumos, profesins ligos, kitokio sveikatos pakenkimo), tokiam
darbuotojui taikomos didesns lengvatos ir garantijos (plaiau apie
invalid papildom rmim darbo rinkoje r. DK 92 str. 2 d. 1 p.;
darbo sutarties nutraukimo su darbuotojais invalidais apribojimus
-DK 129 str. 4 d.; ilgesnius spjimo apie darbo sutarties
nutraukim terminus - DK 130 str. 1 d.; garantijas sualotiems
darbe - DK 133 str.; pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai
mainamas darbuotoj skaiius - DK 135 str. 1 d. 1 p.; darbo
sutarties nutraukim dl invalidumo be spjimo - DK 136 str. 1
d. 4 p.; ne viso darbo laiko nustatym - DK 146 str. 1 d. 4 p.;
virvalandini darb apribojim - DK 150 str. 4 d.; skyrimo
dirbti nakt apribojim - DK
154 str. 4 d.; skyrimo budti monje arba namuose apribojim - DK
155 str. 4 d.; ilgesnes minimalias kasmetines atostogas - DK 166 str.
2 d. 3 p.; nemokamas atostogas - DK 184 str. 1 d. 4 p.; darbo apmo
kjim perklus lengvesn darb - DK 212 str.; darbiniu suluoini
mu padarytos alos atlyginim - DK 249 str., 283 str.; perklim
lengvesn darb - DK 273 str. komentar). Pagal Darbuotoj sau
gos ir sveikatos statymo 1 38 straipsn papildomos saugos ir sveika
tos garantijos invalidams gali bti numatytos kolektyvinse sutarty
se, darbo sutartyse.
Invalid darbas daugiausia naudojamas vairaus pobdio lengvatas ir subsidijas2 gaunaniose invalid visuomenini organizacij mo1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

Pvz., r. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1990 m. rugsjo 26 d. nutarimu
Nr. 292 patvirtint Gamybini moni ir organizacij, naudojani riboto dar
bingumo dirbaniuosius, apmokestinimo tvark // inios. 1990, Nr. 29-700
2
491
279-280 str.
nse, monse, kuriose riboto darbingumo asmenys sudaro tam tikra dal dirbanij, ir kitose remiamose monse, neatsivelgiant
darbint riboto darbingumo asmen skaii. Socialins apsaugos ir
darbo ministerijoje pagal socialini uimtumo moni koncepcij
yra parengtas tokio statymo projektas.
STRAIPSNIS Darbuotoj saugos ir sveikatos
bkls vertinimas
1. Darbuotoj saugos ir sveikatos bkl vertinama pagal tai, kaip darbo
priemons, darbo slygos monje, jos padaliniuose atitinka darbuoto
j saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose nustatytus darbuotoj
saugos ir sveikatos reikalavimus.
2. Darbo slygos vertinamos pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vie
tose, darbo pobdis, darbo ir poilsio reimas atitinka io Kodekso, kit
darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatytus reikalau
im
iic
vimus.
3. Vertinim, ar darbo vietos atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos

reikalavimus, organizuoja darbdavys, vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais.
1. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi darbuotoj
saugos ir sveikatos bkl vertinama pagal tai, kaip darbo priemo
ns, darbo slygos monje, jos padaliniuose atitinka darbuotoj sau
gos ir sveikatos normini teiss akt nustatytus darbuotoj saugos
ir sveikatos reikalavimus. Normini teiss akt nustatyti darbuotoj
saugos ir sveikatos reikalavimai darbo vietoms, darbo priemonms
ir darbams bei j vertinimas isamiai analizuoti DK 261-263 straips
ni komentaruose.
2. Darbo slygos vertinamos pagal tai, kaip darbo aplinka darbo
vietose, darbo pobdis, darbo ir poilsio reimas atitinka Kodekso,
kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatytus
reikalavimus (r. DK 264 str. 2 d. komentar).
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad vertinim,
ar darbo vietos atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus,
organizuoja darbdavys, vadovaudamasis darbuotoj saugos ir svei
katos norminiais teiss aktais, pagal kuriuos atliekamas isamus pro
fesins rizikos vertinimas, pildomos kiekvienos darbo vietos rizikos
nustatymo kortels, mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls
pasas, kuriame isamiai vertinama darbuotoj saugos ir sveikatos
bkl (r. DK 264 str. komentar).
492
281 str.
STRAIPSNIS Praneimai apie nelaimingus atsitikimus

darbe, profesines ligas
1. Darbuotojas, nukentjs dl nelaimingo atsitikimo darbe, mios

profesins ligos, jeigu pajgia, taip pat asmuo, mats vyk arba jo pa
sekmes, privalo nedelsdami apie tai praneti padalinio vadovui, darb
daviui, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai.
2. Nelaiming atsitikim darbe, dl kuri nukentjs asmuo mir,
sunki nelaiming atsitikim darbe atvejais, taip pat kai darbuotojas
mir darbovietje dl ligos, nesusijusios su darbu, darbdavys nedels
damas privalo praneti apylinks prokuratrai, Valstybinei darbo ins
pekcijai.
3. mi profesini lig, dl kuri nukentjs asmuo mir, atvejais
darbdavys nedelsdamas privalo praneti atitinkamos apylinks proku
ratrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomens sveikatos priei
ros tarnybos teritorinei staigai.
1. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal ir Darbuotoj saugos ir
sveikatos statymo 1 43 straipsnio 1 dal darbuotojas, nukentjs dl
nelaimingo atsitikimo darbe, mios profesins ligos, jeigu pajgia,
taip pat asmuo, mats vyk arba jo padarinius, privalo nedelsdami
apie tai praneti padalinio vadovui, darbdaviui, mons darbuotoj
saugos ir sveikatos tarnybai.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal, nelaiming atsitikim
darbe, dl kuri nukentjs asmuo mir, sunki nelaiming atsitiki
m darbe atvejais, taip pat kai darbuotojas mir darbovietje dl
ligos, nesusijusios su darbu, darbdavys nedelsdamas privalo praneti
apylinks prokuratrai, Valstybinei darbo inspekcijai.
3. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal, mi profesini lig, dl
kuri nukentjs asmuo mir, atvejais darbdavys nedelsdamas pri
valo praneti atitinkamos apylinks prokuratrai, Valstybinei darbo
inspekcijai ir Visuomens sveikatos prieiros tarnybos teritorinei
staigai.
4. DK 265 straipsnio 2 dalies komentare rame, kad asmens ar
visuomens sveikatos prieiros gydytojas, tars, kad darbuotojas
serga ltine profesine liga, privalo ne vliau kaip per tris dienas
ratu apie tai praneti Valstybins darbo inspekcijos inspektavimo
skyriui ir Visuomens sveikatos prieiros tarnybos teritorinei
staigai.
1
inios. 2003, Nr. 70-3170.
493
282
str.

santykiai
STRAIPSNIS Nelaiming atsitikim,

profesini lig tyrimas
1. Visoms monms, staigoms, organizacijoms privaloma vienoda ne

laiming atsitikim darbe, profesini lig tyrimo ir apskaitos tvarka.
Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig tyrimo bei apskaitos nuo
status tvirtina Vyriausyb.
2. Nukentjs asmuo arba jo atstovas nustatyta tvarka gali dalyvauti
tiriant nelaiming atsitikim darbe, turi teis susipainti su nelaimin
go atsitikimo darbe ar profesins ligos tyrimo mediaga, privalo gauti
nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos tyrimo akt, tyrimo re
zultatus ir ivadas gali apsksti vyriausiajam valstybiniam darbo ins
pektoriui ir teismui.
1 1. Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 1 2 straipsnio

20 dal nelaimingas atsitikimas darbe - vykis darbe, skaitant eismo
vyk darbo laiku, nustatyta tvarka itirtas ir pripaintas nelaimingu
atsitikimu darbe, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sun
ki, mirtina). vykis darbe, kai darbuotojas mir dl ligos, nesusiju2 ios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Pa
gal io statymo 2 straipsnio 21 dal nelaimingas atsitikimas pakeliui
darb ar i darbo - vykis, skaitant eismo vyk, darbuotojui vykstant
darb ar i darbo, vyks darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp
darboviets ir: a) gyvenamosios vietos; b) vietos ne mons teritori
joje, kur darbuotojas gali bti pertraukos pailsti ir pavalgyti metu;
c) ne darbovietje esanios vietos, kurioje darbuotojui imokamas
3 darbo umokestis. Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo
2 straipsnio 14 dal incidentas - vykis, susijs su darbu, kai nesuei
diamas n vienas darbuotojas arba kai dl darbuotojo traumos, gau
tos per vyk, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.
Pagal Vyriausybs 2001 m. birelio 19 d. nutarimu Nr. 7482 patvirtintus Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus
Valstybin darbo inspekcija, moni dvials komisijos, tirdamos nelaimingus atsitikimus darbe, nustato j aplinkybes, prieastis, pasilo priemones toki atsitikim prieastims alinti, kad j nevykt
ateityje, taip pat surao su nelaimingais atsitikimais darbe susijusius
reikiamus dokumentus. Itirti (pagal ry su darbu) nelaimingi atsi1
inios. 2003, Nr. 70-3170.

inios. 2001, Nr. 53-1881.
2
494
282
str.
tikimai darbe priskiriami prie susijusi su darbu nelaiming atsitikim arba prie nesusijusi su darbu nelaiming atsitikim.
Visi monse vyk nelaimingi atsitikimai darbe ir mirties atvejai 4
darbe privalo bti uregistruoti nelaiming atsitikim darbe registravimo urnaluose. monje, kurioje registruotas nelaimingas atsitikimas darbe, lengv nelaiming atsitikim darbe aktai ir tyrimo
mediaga saugomi keturiasdeimt penkerius metus, o sunki ir mirtin - septyniasdeimt penkerius metus. Likviduojant mon, nelaiming atsitikim darbe aktai, j tyrimo mediaga ir nelaiming atsitikim darbe registravimo urnalai perduodami toliau saugoti
Archyv statymo1 nustatyta tvarka.
2. Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2 2 straipsnio 5
28 daiprofesin liga yra minis ar ltinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kur sukl vienas ar daugiau kenksming ir (ar) pavojing
darbo aplinkos veiksni, nustatyta tvarka pripaintas profesine liga.
Profesini lig struktroje vyrauja darbuotojai, sergantys vibracine
liga (61 proc), jungiamojo audinio ir skeleto raumen sistemos ligomis (19,5 proc.) bei triukmo sukeltomis aus ligomis (11,3 proc).
Ilgametis darbas veikiant kenksmingiems darbo aplinkos veiksniams
lemia susirgim profesinmis ligomis. Profesiniai sveikatos pakenkimai patvirtinami vidutinikai 25,3 proc. darbuotoj, turini
40-49 met darbo sta; 46,6 proc. darbuotoj, turini 30-39 met
darbo sta, ir 22,6 proc. darbuotoj, turini 20-29 met darbo
sta. Susirg profesinmis ligomis darbuotojai pagal ami pasiskirto taip: 50-59 met - 45,2 proc, 60 ir daugiau met - 33,5 proc,
40-49 met - 18,6 proc. ir 30-39 met - 2,7 proc. darbuotoj3.
Pagal Vyriausybs 2001 m. birelio 29 d. nutarimu Nr. 815 4 patvir- 6
tintus Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostatus profesins ligos
prieastys pradedamos tirti gavus praneim apie profesin lig (r.
DK 281 str. komentar). Profesins ligos prieastis tiria, darbo slyg
higienin charakteristik ir profesins ligos patvirtinimo akt surao
Profesins ligos tyrimo komisija, j sudaro: Valstybins darbo inspekcijos Inspektavimo skyriaus virininko paskirtas darbo inspektorius
(komisijos pirmininkas), Valstybins visuomens sveikatos prieiros
1
inios. 1995, Nr. 107-2389.

inios. 2003, Nr. 70-3170.
3
r.: www.socmin.lt
4
Nr. 57-2051.
2
495
282 str.
tarnybos teritorins staigos vadovo paskirtas atstovas (darbo higienos gydytojas) ir asmens sveikatos prieiros staigos vadovo paskirtas gydytojas, tars profesin lig. Profesins ligos prieastys turi bti
itirtos per trisdeimt kalendorini dien nuo praneimo apie profesin lig uregistravimo. Profesins ligos dirbantiems ar dirbusiems asmenims nustatomos vadovaujantis Vyriausybs 1994 m. lapkriio 30 d. nutarimu Nr. 1198 Dl Profesini lig srao ir
Lietuvos Respublikos profesini lig valstybs registro bei jo nuostat"1 patvirtintu Profesini lig srau. Profesins ligos diagnoz
nustato darbo medicinos gydytojas, taip pat bendrosios praktikos
arba kitos specialybs gydytojas atsivelgdamas ligonio
nusiskundimus, ligos pasireikimo sindromus ir klinikin form.
Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2 44 straipsnio 13 dal
ginytinus klausimus, susijusius su profesins ligos diagnozs nustatymu, sprendia Centrin darbo medicinos ekspert komisija.
Jos nuostatus ir sudt tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Pareikjai, nesutik su Centrins darbo medicinos ekspert komisijos sprendimu, turi teis kreiptis teism.
Pagal vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybins visuomens sveikatos prieiros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2001 m. rugsjo 12 d. sakymu Nr. 249/423 patvirtint Profesini lig prieasi tyrimo reglament profesins ligos
prieasi tyrim organizuoja Valstybins darbo inspekcijos Inspektavimo skyrius.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal Vyriausybs 2001 m. birelio 19 d. nutarimu Nr. 7484 patvirtintus Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus ir Vyriausybs
2001 m. birelio 29 d. nutarimu Nr. 8155 patvirtintus Profesini lig
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. lapkriio 30 d. nutarimas Nr. 1198
Dl Profesini lig srao ir Lietuvos Respublikos profesini lig valstybs
registro bei jo nuostat" // inios. 1994, Nr. 94-1845.
2
inios. 2003, Nr. 70-3170.
3
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybins visuomens svei
katos prieiros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus
2001 m. rugsjo 12 d. sakymas Nr. 249/42 Dl Profesini lig prieasi tyri
mo reglamento" // inios. 2001, Nr. 82-2885.
4
inios. 2001, Nr. 53-1881
5
Nr. 57-2051.
496
282-283
str.
tyrimo ir apskaitos nuostatus nukentjs asmuo arba jo atstovas nustatyta tvarka gali dalyvauti tiriant nelaiming atsitikim darbe, turi
teis susipainti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos
tyrimo mediaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos tyrimo akt, tyrimo rezultatus ir ivadas gali apsksti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui. Remiantis socialins apsaugos ir darbo ministrs 2000 m. sausio 28 d. sakymu Nr. 51
patvirtintos Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig pripainimo draudiminiais vykiais tvarkos 17 punktu nesutarimus, susijusius
su profesins ligos diagnozs nustatymu, sprendia Centrin darbo
medicinos ekspert komisija Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostat ir Centrins darbo medicinos ekspert komisijos nuostat nustatyta tvarka. Komisijos posdiuose turi teis dalyvauti Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Nedarbingumo kontrols skyriaus
ir jo apskrii tarnyb atstovai.
STRAIPSNIS Atlyginimas
u sualot sveikat
1. Darbuotojui, kuris dl nelaimingo atsitikimo darbe, profesins li
gos neteko darbingumo ir dl to prarado pajamas, j kompensavimo
tvark nustato Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig sociali
nio draudimo statymas bei kiti statymai.
2. Jeigu nukentjs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaiming atsi
tikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu, prarastas pajamas
dl darbingumo netekimo ir ilaidas, susijusias su medicinos pagalba
ir gydymu, taip pat su nukentjusiojo socialine, medicinine ir profesine
reabilitacija, Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina darbdavys.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad darbuotojui, kuris l

neteko darbingumo dl nelaimingo atsitikimo darbe, profesins ligos ir
dl to prarado pajamas, j kompensavimo tvark nustato Nelaiming
atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas2 bei
kiti statymai. Atlyginimo u sualot sveikat tvark galima suskirstyti
tris skirtingus periodus: a) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1997 m.
lapkriio 1 d.; b) nuo 1997 m. lapkriio 1 d. iki 2000 m. sausio 1 d. ir c)
nuo 2000 m. sausio 1 d., juos atskirai pakomentuosime.
1
Socialins apsaugos ir darbo ministrs 2000 m. sausio 28 d. sakymas Nr. 5

Dl Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig pripainimo draudiminiais
vykiais tvarkos patvirtinimo" // inios. 2000, Nr. 11-266.
2
inios. 1999, Nr. 110-3207.
497
283 str.
2. Iki 1997 m. lapkriio 1 d. darbiniu suluoinimu padaryta ala

buvo atlyginama pagal tuo metu galiojusio CK1499 straipsn, kuria
me alos atlyginimas siejamas su darbdavio ir nukentjusio kalte ir
nenumatyta paskirtos ar priteistos alos atlyginimo dydio indek
savimo. alos atlyginim buvo skaitoma gaunama arba slyginai
apskaiiuota invalidumo pensija, jei nukentjs pasirinkdavo ir gau
davo senatvs pensij. Nukentjusiam mirus, jo eimai buvo imo
kama ne maesn kaip imtas respublikos kio vidutini darbo u
mokesi vienkartin paalpa. Esant tuometinei infliacijai alos
atlyginimo sumos kaip mat nuvertdavo, todl Vyriausyb indek
suodavo alos atlyginimo imokas pagal to periodo pinig perka
mosios galios sumajim, o 1996 m. rugpjio 23 d. nutarimo
Nr. 1004 Dl minimalaus darbo umokesio didinimo"2 3.1. punk
tu nustat, kad alos atlyginimas negali bti maesnis u 420 lit
sumos dal, atitinkani profesinio darbingumo netekimo procen
t. Tokia padtis truko, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teis
mas 1997 m. sausio 20 d. nutarimu3 io nutarimo 3.1. punkt pri
paino prietaraujaniu mintam CK 499 straipsniui.
3. 1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas alos atlyginimo dl nelai
ming atsitikim darbe ar susirgim profesine liga laikinasis sta
tymas4. Kartu atitinkamai buvo pakeistas ir mintas CK 499 straips
nis. Pagal alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar
susirgim profesine liga laikinj statym alos atlyginimo dydis
nebepriklaus nuo gaunamos pensijos, taiau buvo taikomas 0,5 ko
eficientas. is statymas ypatingas tuo, kad jo 181 straipsnyje nuro
dyti atvejai, kada alos atlyginimo mokjimo prievol pereina vals
tybei 5 (nuo 2002 met i prievol perm ir vykdo Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai): 1) kai mo
nei ikelta bankroto byla, kai mon likviduojama dl bankroto,
taip pat kai mon neveikia ir jai netaikoma bankroto procedra
bei dl l ir turto stokos monje pagal teismo antstoli konto
ros dokumentus nra galimybs iiekoti nukentjusiems teismo
priteisto alos atlyginimo; 2) kai mon yra likviduota ir (ar) ire1
inios. 1964, Nr. 19-138.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. rugpjio 23 d. nutarimas
Nr. 1004 Dl minimalaus darbo umokesio didinimo" // inios. 1996,
Nr. 81-1956.
3
inios. 1997, Nr. 7-130.
4
inios. 1997, Nr. 67-1657.
5
inios. 1997, Nr. 86-2162.
2
498
283
str.
gistruota, kai nra jos teisi ir pareig permjo, taiau alos atlyginimas nebuvo nei imoktas, nei kapitalizuotas, nei i prievol
perduota auktesniajai organizacijai; 3) kai nukentjusieji susirgo
profesine liga arba buvo sualoti dl nelaimingo atsitikimo darbe,
dirbdami buvusiose valstybinse monse ir buvusiose ems kio
monse (kolkiuose, valstybiniuose kiuose) iki j privatizavimo
(valstybini, valstybini akcini moni ir buvusi ems kio moni, reorganizuot akcines bendroves, udarsias akcines bendroves ar ems kio bendroves, registravimo moni rejestre datos).
Nustaius profesin lig po mons privatizavimo, nukentjusiesiems, dirbantiems toje paioje ar kitoje monje, kurioje darbo
aplinka dl jos kenksmingo veiksnio (veiksni) poveikio taip pat
turjo takos darbuotojo sveikatos sutrikimui, valstyb atlygina t
darbingumo netekimo dal, kurios nukentjusysis neteko dirbdamas
buvusioje valstybinje monje iki jos privatizavimo, atsivelgdama
darbo slygas ir toje monje dirbt laik. Kit darbingumo
netekimo dal atlygina mon, kurioje darbas po mons privatizavimo turjo takos susirgti profesine liga. Darbingumo netekimo
dal, kurios nukentjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinje
monje iki jos privatizavimo, nustato VMSEK, kilus ginui
-teismas; 4) kai nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turintis
teis gauti alos atlyginim tarptautinje sutartyje nustatyta tvarka i
usienyje esanios u al atsakingos mons, jo negauna. ^4. 1999
m. gruodio 23 d. buvo priimtas Nelaiming atsitikim 2 darbe ir
profesini lig socialinio draudimo statymas 1, kuris i esms
pakeit alos atlyginimo tvark, nes ved privalom darbuotoj
draudim pagal diferencijuotus nelaiming atsitikim darbe
socialinio draudimo mok tarifus. Darbdaviai Valstybinio socialinio
draudimo fondui moka nelaiming atsitikim darbe ir profesini
lig socialinio draudimo mokas ir tokiu bdu apdraudia mons
darbuotojus. Nelaiming atsitikim ar profesin lig pripainus
draudiminiu vykiu, draudimo fondas (su)moka apdraustajam2: 1)
ligos dl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesins ligos paalp;
2) netekto darbingumo vienkartin arba 3) periodin kompensacij
(iki gyvos galvos, jei nustatomas pastovus profesinio dar1
inios. 1999, Nr. 110-3207.

Zr. Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo i
mok nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. gegu
s 8 d. nutarimu Nr. 506 // inios. 2000, Nr. 38-1065.
2
499
283
str.

santykiai
bingumo netekimas); 4) apdraustajam uvus dl draudiminio vykio, jo eimos nariams imokama laidojimo paalpa1; 5) periodin
3 draudimo imok ilaikytiniams. Draudiminiais vykiais laikomi:
1) nelaimingi atsitikimai darbe ir profesins ligos, dirbant pagal
darbo sutart, atliekant vieojo administravimo funkcijas arba gau
nant atlyginim u darb, taip pat nelaimingi atsitikimai, vyk dar
bo laiku rengiant ar tvarkant darbo viet ar darbo vietoje atliekant
kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, vykiai, vyk papildo
m, speciali pertrauk ar pertrauk pailsti ir pavalgyti metu, kai
darbuotojas yra darbo vietoje, mons patalpose ar jos teritorijoje;
2) nelaimingi atsitikimai pakeliui darb ir i darbo; 3) nelaimingi
atsitikimai, kai apdraustieji atlieka teiss akt nustatytas pareigas
ar darbdavio pavedimu - visuomenines pareigas, susijusias su tos
mons veikla, kai u tai mokamas darbo umokestis.
4 Ligos paalpa skiriama apdraustajam asmeniui tapus laikinai ne
darbingam dl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesins ligos.
Ligos paalpa apdraustiesiems, besigydantiems sveikatos priei
ros staigoje, teikianioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslau
gas, skiriama u vykimo i staig, buvimo joje ir grimo i jos
laik. Susialoj darbe ar susirg profesine liga apdraustieji teis
ligos paalp gyja neatsivelgiant turim valstybinio socialinio
draudimo sta. Ligos paalpa skiriama, jei teis j gauti atsirado
darbo laikotarpiu, skaitant bandomj laikotarp ir atleidimo i dar
bo dien. Pagrindas skirti ligos paalp yra nustatyta tvarka iduo
tas nedarbingumo paymjimas ir draudiminio vykio tyrimo do
kumentai. Ligos paalpos, negautos iki turjusio jas teis asmens
mirties dienos, mokamos eimos nariui, pateikusiam mirusiojo as
mens mirties liudijim. Apdraustiesiems asmenims susialojus dar
be arba susirgus profesine liga, ligos paalpa mokama nuo pirmos
nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba kol bus pri
paintas invalidumas. Paguldius apdraustj sveikatos prieiros
staig, teikiani ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos
paalpa mokama u vis joje bt laik, taip pat vykimo i stai
g ir grimo i jos laik. Atsiradus laikinam nedarbingumui dl
profesins ligos kasmetini atostog metu, ligos paalpa mokama
u visas sirgtas darbo dienas, patvirtintas nedarbingumo paymji
mu. Atsiradus laikinam nedarbingumui dl profesins ligos nemo1
r. Paalpos, darbuotojui uvus dl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatus, patvirtintus Vyriausybs 1994 m. gruodio 27 d. nutarimu Nr. 1325 // inios. 1995, Nr. 1-12.
500
283 str.
kam atostog metu arba nualinus darbuotoj nuo darbo ir sustabdius darbo umokesio mokjim, paalpa mokama nuo tos
dienos, kuri darbuotojas turjo pradti dirbti. Apdraustajam susialojus darbe arba susirgus profesine liga, mokama imto procent kompensuojamojo udarbio dydio ligos paalpa. Asmenims,
paeidusiems gydytojo nustatyt gydymo ir slaugos reim, paskirtu laiku be pateisinamos prieasties neatvykusiems pas gydytoj
arba, kaip statymo nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos paalpa gali bti neskiriama arba jos mokjimas nutraukiamas nuo paeidimo padarymo dienos ta paia tvarka, kokia yra nustatyta ligos
ir motinysts (tvysts) paalpoms skaiiuoti.
Jeigu apdraustasis neteko iki dvideimties procent darbingu- s
mo, jam imokama deimt procent jo dvideimt keturi mnesi
kompensuojamojo udarbio dydio netekto darbingumo vienkartin
kompensacija. Apdraustajam, netekusiam daugiau kaip dvideimt,
bet maiau kaip trisdeimt procent darbingumo, imokama
dvideimt procent jo dvideimt keturi mnesi kompensuojamojo udarbio dydio netekto darbingumo vienkartin kompensacija. Jeigu apdraustajam nustatytas neterminuotas nedarbingumas,
netekto darbingumo vienkartin kompensacija imokama trigubai
didesn.
Jeigu nustatoma, kad apdraustasis neteko trisdeimt ir daugiau 6
procent darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodin
kompensacija. Netekto darbingumo periodin kompensacija apdraustajam mokama kas mnes. Ji apskaiiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d), kompensavimo koeficiento (k) ir
mokjimo mnes galiojani einamj met draudiamj pajam
(D) sandaugos pus, t. y. pagal formul 0,5 x d x k x D. Jeigu,
pavyzdiui, nukentjusiajam VMSEK nustat septyniasdeimties
procent profesinio darbingumo netekim, tai darbingumo netekimo koeficientas (d) yra 0,7; kompensavimo koeficientas (k)
-asmens vidutini mnesini draudiamj pajam per paskutiniuosius paeiliui einanius dvylika mnesi, skaiiuojant nuo prajusio
kalendorinio ketvirio pabaigos, buvusio iki netenkant darbingumo
dl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos, ir nelaimingo
atsitikimo ar susirgimo profesine liga nustatymo metu galiojani
vidutini
mnesini
draudiamj
pajam
santykis.
Kompensavimo koeficiantas (k) ltins profesins ligos atveju yra
apskaiiuojamas i viso pensijos draudimo stao pajam. Apdraustajam apskaiiuotas kompensavimo koeficientas negali bti maesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3. Pavyzdiui, jeigu nukentjusio
501
283
str.

santykiai
darbo umokestis buvo dvigubai didesnis u nurodyto laikotarpio

draudiamsias pajamas, tai kompensavimo koeficientas yra 2.
Draudiamosios pajamos 2003 met pradioje buvo 886 litai. Vadinasi, mnesin periodin netektojo darbingumo kompensacija
yra: 0,5 x 0,7 x 2 x 886 = 620,2 lito. i draudimo imoka nukentjusiajam yra mokama nepriklausomai nuo gaunamos invalidumo, kitos pensijos ar io straipsnio komentaro 2 dalyje nurodyt
kompensacij. Draudimo imokos apdraustajam mokamos nuo
draudiminio vykio (nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins
ligos nustatymo) dienos. Jeigu apdraustasis dl draudimo imokos
kreipsi prajus trejiems metams nuo teiss draudimo imok
atsiradimo dienos, draudimo imoka mokama nuo kreipimosi
dienos.
Jeigu apdraustasis dl nelaimingo atsitikimo darbe ar mins profesins ligos, pripaint draudiminiais vykiais, mirta, teis draudimo imok turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym, taip
pat mirusiojo vaikas (vaikai), gims (gim) po jo mirties. Draudimo imoka mokama: 1) nepilnameiams - iki jiems sukaks atuoniolika met, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka registruot auktj, auktesnij, profesini, vidurini mokykl dieniniuose
skyriuose, - iki jiems sukaks dvideimt ketveri metai; 2) mirusiojo
sutuoktiniui ar tvui (motinai), tviui, nepaisant amiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir priiri mirusiojo vaikus (vaikius),
vaikaiius, brolius ar seseris, iki iems sukaks atuoneri metai; 3) asmenims, sukakusiems Valstybini socialinio draudimo pensij statymo 1 nustatyt senatvs pensijos ami, - iki gyvos galvos; 4) invalidams - invalidumo laikotarpiu. Nurodytiems asmenims kas
mnes mokama draudimo imoka, lygi periodinei netekto darbingumo kompensacijai, padalytai i vienetu padidinto prie tai nurodyt asmen skaiiaus, neatsivelgiant jos gavj kitas gaunamas
pajamas.
Apdraustajam mirus dl nelaimingo atsitikimo darbe ar mins
profesins ligos, pripaint draudiminiais vykiais, mirusiojo eimai imokama vienkartin laidojimo paalpa, lygi imtui einamj
met draudiamj pajam, galiojusi t mnes, kur vyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ar itiko min profesin liga. i
paalpa lygiomis dalimis imokama kiekvienam mirusiojo eimos
nariui. uvusiojo eimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilna1
inios. 1994, Nr. 59-1153.
502
283 str.
meiai vaikai (vaikiai), iki jiems sukaks atuoniolika met, taip

pat vaikai (vaikiai), besimokantys nustatyta tvarka registruot mokymo staig dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks dvideimt ketveri metai, uvusiojo vaikai, gim po jo mirties, tvas (motina) bei
nedarbingi asmenys, kurie buvo uvusiojo ilaikomi arba jo mirties
dien turjo teis gauti jo ilaikym.
Nuo 2000 m. sausio 1 d. vedus privalom nelaiming atsitikim 9
darbe socialin draudim enkliai nukentjo darbuotoj saugos ir
sveikatos padtis monse, nes neliko svarbaus ekonominio sverto:
vykus nelaimingam atsitikimui, nustaius profesin lig darbdavys
buvo baudiamas materialiai, nes turdavo nukentjusiajam ir (ar)
jo eimai mokti alos atlyginim. Pagal Nelaiming atsitikim
darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymo 133 straipsn
nelaiming atsitikim darbe socialinio draudimo mok tarifai
priklauso nuo mons ekonomins veiklos rizikos laipsnio. Iki
2005 m. sausio 1 d. mok tarifai visiems draudjams (visoms ekonomins veiklos sritims) yra vienodi, o nuo 2005 m. sausio 1 d. bus
diferencijuojami atsivelgiant moni ekonomins veiklos rizikos
laipsn bei traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius. Draudiminio alos atlyginimo tvarka ir dydis nebepriklauso nei nuo darbdavio, nei nuo nukentjusiojo kalts, iskyrus Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymo 7
straipsnyje nurodytus atvejus, kai alos atlyginimas visai nemokamas. Tai atvejai, kai nelaimingas atsitikimas vyko, kai:
1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigs nuo narkotini, tok
sini ar psichotropini mediag ir tai nebuvo susij su jam drau
djo pavesto darbo technologinmis ypatybmis;
2) apdraustasis nukentjo dl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyri
mo institucija arba teismas nustat nusikalstamos veikos poymius
arba kad i veika yra susijusi su administraciniu teiss paeidimu;
3) apdraustasis smoningai (tyia) siek, kad vykt nelaimingas
atsitikimas;
4) apdraustasis sirgo liga, nesusijusi su darbu;
5) apdraustasis savavalikai (be darbdavio inios) dirbo sau (sa
vo interesais);
6) prie apdraustj buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto ap
linkybs ir motyvai nesusij su darbu.
5. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal, jeigu nukentjs dar- 10
buotojas nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profe1
inios. 1999, Nr. 110-3207.

503
283 str.
sini lig socialiniu draudimu, prarastas pajamas dl darbingumo

netekimo ir ilaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu,
taip pat su nukentjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, CK nustatyta tvarka atlygina darbdavys.
11 Nukentjusij gydymo ir medicinins reabilitacijos priemons
kompensuojamos Sveikatos draudimo statymo 1 nustatyta tvarka. Pa
gal io statymo 17 straipsn mon moka 3 procent darbo umo
kesio dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas u darbuoto
jus, kuriems i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto
apmokamos j sveikatos prieiros paslaugos: prevencin medici
nos pagalba, medicinos pagalba, medicinin reabilitacija, slauga, so
cialins paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos prie
irai, ir asmens sveikatos ekspertiz; informacins paslaugos lig
profilaktikos klausimais; draudiamj sveikatos profilaktiniai pa
tikrinimai; pirmins, antrins ir tretins asmens sveikatos prieiros
paslaugos; galni, snari ir organ protezavimo bei protez sigi
jimo ilaid kompensacijos; ilaid vaistams ir medicinos pagalbos
priemonms kompensacijos; valstybs parama ortopedijos techni
kos priemonms sigyti; slaugos ir socialins paslaugos bei patarna
vimai, palaikomojo gydymo paslaugos slaugos ir palaikomojo gydy
mo ligoninse, bet ne ilgiau kaip imt dvideimt dien per
kalendorinius metus; medicinin reabilitacija ir sanatorinis (antirecidyvinis) gydymas; draudiamojo laikinojo nedarbingumo eksper
tiz; patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. I Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudeto apmokamos asmens sveikatos
prieiros paslaugos ivardijamos Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudeto apmokam asmens sveikatos prieiros paslaug s
rae. sra tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, vertinusi Vals
tybins ligoni kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuo
mones. I Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto
apmokam asmens sveikatos prieiros paslaug sraas gali bti
detalizuojamas teritorini ligoni kas ir sveikatos prieiros stai
g sutartyse.
12 Kai ala padaryta asmeniui ir turtui, taikomos bendrosios deliktins atsakomybs CK XXII skyriaus treiojo skirsnio normos. Taiky
dami CK 6.290 straipsn darbdaviai daro klaid, kai sigaliojus CK
socialinio draudimo imokas pagal CK 6.290 straipsnio 1 dal skai
to atlygintinos alos dyd, nepaisydami to, kad iki CK sigaliojimo
nustatant periodins netektojo darbingumo kompensacijos dyd bu' inios. 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512.
504
283-284
vo taikytas 0,5 koeficientas. CK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 1 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK sigaliojimo, taiau ala atsiranda ir nukentjs asmuo kreipiasi dl alos atlyginimo sigaliojus iam
kodeksui, ala atlyginama pagal io kodekso normas, iskyrus atvejus, kai iki CK sigaliojimo padaryti veiksmai, dl kuri atsiranda
ala sigaliojus iam kodeksui, pagal j padarymo metu galiojusius
statymus nebuvo pagrindas atsirasti atsakomybei.
284 STRAIPSNIS
Darbuotoj saugos ir sveikatos valdymas ir kontrol
1. Socialins apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos mi
nisterija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, iuo Ko
deksu, kitais statymais, Vyriausybs nutarimais ir kitais norminiais
teiss aktais, pagal savo kompetencij gyvendina valstybs politik dar
buotoj saugos ir sveikatos srityje.
2. Kaip monse laikomasi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavi
m, kontroliuoja Valstybin darbo inspekcija. Valstybins darbo ins
pekcijos funkcijas, teises ir atsakomyb nustato Valstybins darbo
inspekcijos statymas.
1. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Socialins i

apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamosi Konstitucija, DK, kitais statymais, Vyriausybs nutarimais ir kitais norminiais teiss aktais, pagal savo kompetencij
gyvendina valstybs politik darbuotoj saugos ir sveikatos srityje.
Pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2 5 straipsn socialins apsaugos ir darbo ministras kartu su kitu ar kitais ministrais tvirtina atitinkamus darbuotoj saugos ir sveikatos norminius
teiss aktus, nustato j sigaliojimo ir taikymo tvark, atstovauja
Lietuvos Respublikos interesams darbuotoj saugos ir sveikatos
srityje kitose alyse ir tarptautinse organizacijose. Remiantis Dar- 2
buotoj saugos ir sveikatos statymo 9 straipsniu darbuotoj saugos
ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami i valstybs biudete
mokslui ir studijoms numatom asignavim, taip pat
nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo
lomis. Darbuotoj saugos ir sveikatos mokslini tyrim programas tvirtina, j gyvendinim koordinuoja ir silymus dl moksli1
2
inios. 2000, Nr. 74-2262.

inios. 2003, Nr. 70-3170.
505
284
str.

santykiai
niams tyrimams reikaling l teikia socialins apsaugos ir darbo

ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
Pagal Vyriausybs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 131 patvir
tintus Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komi
sijos nuostatus Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveika
tos komisija derina valstybs, darbdavi ir darbuotoj interesus
darbuotoj saugos ir sveikatos srityje vadovaudamasi trialiu so
cialini partneri (ali) bendradarbiavimo principu. Komisijos
sprendimai yra patariamojo pobdio. Pagal Darbuotoj saugos ir
sveikatos statymo 7 straipsn darbuotoj saugos ir sveikatos rei
kalavim paeidim prevencijos klausimams nagrinti apskrityse,
savivaldybse remiantis trialiu socialini partneri bendradarbia
vimo principu steigiamos apskrii, savivaldybi teritorins dar
buotoj saugos ir sveikatos komisijos, kurios veikia pagal sociali
ns apsaugos ir darbo ministrs ir sveikatos apsaugos ministro
2003 m. lapkriio 24 d. sakymu 2 patvirtint Apskrii teritorini
ir savivaldybi darbuotoj saugos ir sveikatos komisij steigimo,
sudarymo tvark. Atitinkamos ekonomins veiklos srities moni
darbdavi respublikini susivienijim ir (ar) atitinkam profesi
ni sjung respublikini susivienijim iniciatyva pagal dvial so
cialini partneri bendradarbiavimo princip gali bti steigiamos
atskir ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos
komisijos. Valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerija ir
socialins apsaugos ir darbo ministerija 1996 m. liepos 8 d. saky
mu Nr. 31/843 patvirtino Savivaldybs saugos darbe inspektoriaus
konsultanto nuostatus, pagal kuriuos savivaldybs administrato
riaus priimtas darb savivaldybs saugos darbe inspektorius kon
sultantas konsultuoja savivaldybs teritorijoje esamas mones, stai
gas, organizacijas, ems kio bendroves, kininkus, kooperatines
organizacijas saugos darbe klausimais.
1

tinimo" // inios. 2002, Nr. 4-97.
2
lapkriio 24 d. sakymas Nr. A1-183/V-687 Dl Apskrii teritorini ir savival
dybi darbuotoj saugos ir sveikatos komisij steigimo, sudarymo tvarkos pa
3
Valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerijos ir socialins apsaugos
ir darbo ministerijos 1996 m. liepos 8 d. sakymas Nr. 31/84 Dl Savivaldybs
saugos darbe inspektoriaus konsultanto tipini nuostat tvirtinimo" // inios.
1996, Nr. 68-1658.
506
284 str.
mons pagal mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls paso 7

duomenis pildo statistins atskaitomybs form. Joje nurodomos darbo
vietos, kuriose darbo aplinkos veiksniai neatitinka darbuotoj
saugos ir sveikatos teiss akt nustatyt leistin ribini dydi, taip
pat nurodomi nelaimingi atsitikimai darbe, profesins ligos ir darbo
vietos, kuriose naudojami potencialiai pavojingi renginiai. mons
darbuotoj saugos ir sveikatos bkls statistins atskaitomybs form
ir rodiklius nustato Vyriausyb.
Lietuvos tarptautinis bendradarbiavimas darbuotoj saugos ir svei- 8
katos srityje grindiamas atitinkamais Europos Sjungos, TDO teiss aktais, kitais tarptautiniais dokumentais. Rengiant Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss aktus,
taikomos Europos Sjungos darbuotoj saugos ir sveikatos teiss
akt nuostatos, TDO konvencij, kurios nustatyta tvarka ratifikuotos
Lietuvos Respublikoje, nuostatos, taip pat atsivelgiama TDO
rekomendacijas. Pagal 2002 m. birelio 3 d. Europos Bendrijos Tarybos rezoliucij 2002/C161/01 Dl naujos Bendrijos saugos ir sveikatos darbe strategijos 2002-2006 metams"1 darbuotoj sauga ir sveikata yra pagrindinis darbo kokybs rodiklis, yra viena i svarbiausi
Europos Sjungos socialins politikos srii ir yra lyginama su ekonominio isivystymo lygiu. Europos Bendrijos Taryba pripaino, kad
pltra yra vienas i esmini Europos Sjungos pasikeitim, tam reikia engti ingsnius, kurie utikrint efektyv Bendrijos normini
teiss akt darbuotoj saugos ir sveikatos srityje gyvendinim valstybse kandidatse ir leist Bendrijos institucijoms skleisti konsultacijas, analiz ir informacij.
Siekiant gerinti darbuotoj saugos ir sveikatos bkl parengta Vals- 9
tybin darbo saugos ir sveikatos programa, patvirtinta Vyriausybs
2002 m. gegus 24 d. nutarimu Nr. 7302. Programos priemoni gyvendinimas sudarys prielaidas visikai realizuoti Lietuvos Respublikos sipareigojimus Europos Sjungai profesins sveikatos ir saugos
srityje.
2. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal, kaip monse laikomasi 10
darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, kontroliuoja Valstybin
darbo inspekcija. Valstybins darbo inspekcijos funkcijas, teises ir
1
OJ, 2002, C 161.

Dl Valstybins darbo saugos ir sveikatos programos patvirtinimo" // inios.
2002, Nr. 53-2075.
2
507
b284
str.
atsakomyb nustato Valstybins darbo inspekcijos statymas1, jame

reglamentuojama Valstybins darbo inspekcijos udaviniai, funkcijos, struktra, darbo inspektori teiss, pareigos, atsakomyb, tikrinim vykdymo tvarka ir darbo organizavimas. Krato apsaugos, vidaus reikal, valstybs saugumo sistem moni inspektavimo darbo
santyki ir darb saugos srityse tvarka, suderinus su iomis institucijomis, nustatoma Valstybins darbo inspekcijos nuostatuose2. Pagrindinis Valstybins darbo inspekcijos udavinys - vykdyti normini teiss akt, reglamentuojani darb saug ir darbo santykius,
paeidim prevencij monse, kontroliuoti, kaip laikomasi i normini teiss akt, ir konsultuoti darbuotojus ir darbdavius. Valstybin darbo inspekcija taip pat kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojing rengini technins bkls tikrinimo tvarkos ir termin,
atliekama nuolatin rengini prieira. Tam Valstybin darbo inspekcija alia teritorini turi specializuotus sprogi, degi gamyb ir
technologij, geleinkelio, kasybos ir sprogdinimo darb skyrius (plaiau apie Valstybins darbo inspekcijos kontrols funkcijas r. DK
32 str. komentar).
Darbo inspektoriaus veiksmai ir sprendimai skundiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba socialins apsaugos ir
darbo ministrui, arba teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali bti apsksti socialins apsaugos ir darbo
ministrui arba teismui. Valstybins darbo inspekcijos steigimo, reorganizavimo ar veiklos nutraukimo klausimus sprendia Vyriausyb.
inios. 2003, Nr. 102-4585.

Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. vasario 6 d. sakymas Nr. 20
Dl Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos nuostat tvirtinimo"
// inios. 1996, Nr. 14-382.
2
508
285 str.
XIX SKYRIUS
DARBO GINAI
STRAIPSNIS
Darbo gino svoka

Darbo ginas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi ir pareig gyvendinimo, kurio nepavyko
sureguliuoti derybomis. Darbo ginas nagrinjamas iame skyriuje nustatyta tvarka.
1. Komentuojamame straipsnyje pateikiama individualaus darbo i
gino samprata. Individualus darbo ginas apibdinamas apibriant
jo alis, turin ir gino kilimo pradi.
2. Pagal komentuojam straipsn individualaus gino alys yra dar- 2
buotojas (r. DK13 str. komentar) ir darbdavys (r. DK14 str. ko
mentar). Gino sprendimas visada yra susijs su specialia proced
ra ir btinybe priimti operatyvius sprendimus, todl darbdaviui
atstovauja administracijos vadovas arba pats darbdavys gyvendina
savo teises ir pareigas.
3. Tarp mint individualaus gino ali gali kilti vairi nesutari- 3
m, taiau ne visi jie laikomi darbo ginais. Individualiu darbo ginu
laikytinas tik nesutarimas, kuriam yra bdingi tokie poymiai: 1) ne
sutarimo pastovumas; 2) nesutarimo nepavyko sureguliuoti tiesio
ginmis darbuotojo ir darbdavio derybomis; 3) kilusio gino nagri
njimas rungimosi tvarka darbo gin organuose (r. DK 286 str.
komentar); 4) darbuotojo ir darbdavio nesutarimas atsirado btent
i darbo sutarties. i poymi visuma bdinga tik individualiam
ginui, kuris skiriasi nuo paprasto nesusipratimo, nesutarimo ar skun
do. Nesusipratimus ir nesutarimus darbuotojas ir darbdavys spren
dia savarankikai, patys nustatydami sprendimo tvark. Praktikai
tai pokalbiai, pozicij iaikinimas ir isiaikinimas, pateikiant abi
pusius argumentus ir kontrargumentus. Komentuojamo straipsnio
prasme tai ne kas kita kaip ali derybos, kurios yra kiekvieno indi
vidualaus gino preliudija. Skundas daniausiai siejamas su realiu ar
509
285 str.
menamu treiuoju asmeniu, t. y. jis paduodamas arba pareignui,

inspektuojaniam mon, arba apskundiamas asmuo, paeids darbo
tvarkos taisykles. Skundo padavimas neukerta kelio inicijuoti darbo gin.
4 4. Komentuojamame straipsnyje numatytos derybos nelaikytinos
nei specialia procedra, nei alternatyvia darbo gin nagrinjimo
institucija, kadangi jose dalyvauja tik darbuotojas ir administracijos
vadovas arba pats darbdavys. Derybas reikt laikyti savitu darbuo
tojo ir darbdavio nesutarimo raidos etapu, kurio neskminga baigtis
5 sudaro prielaidas kilti darbo ginui. Pagrindin deryb paskirtis prevencin, siekiant isprsti nesutarim, kol jis neperaugo darbo
gin. Minta, kad derybos nra saistomos nei pagal j form, nei
pagal turin. Btina atkreipti dmes, kad derybos tikslingos tik kai
ali darbo teisiniai santykiai nra nutrk. LAT CBS 2001 m. gruo
dio 4 d. pateiktoje konsultacijoje teisjams teigiama, kad faktas apie
darbuotojo ir darbdavio darbo santyki pasibaigim yra juridikai
reikminga aplinkyb, lemianti gino priskyrim prie tiesiogiai nag
rintin teisme1. Vadinasi, kai gino alis dar sieja darbo santykiai,
kilusius nesutarimus jos privalo sprsti pasinaudodamos vis pirma
ikiteismine tvarka ir tik po to teisme, o kai darbo santykiai nutrk
- darbo ginas nagrinjamas tiesiogiai teisme (r. DK 295 str. ko
mentar). Nei darbo gin komisijoje, nei teisme darbuotojas ne
privalo rodinti vykusi deryb fakto ar to, kad nesutarimo nepa
vyko sureguliuoti derybomis. Tai reikia, kad darbuotojo ir darbdavio
deryboms neteikiama didesn teisin reikm.
6 5. Atsivelgiant gino turin, individualiais darbo ginais laikytini
tokie nesutarimai, kurie kyla dl jau nustatyt teisi ir pareig gy
vendinimo. ios teiss ir pareigos gali bti nustatytos darbo staty
m, kitoki normini teiss akt, darbo arba kolektyvinse sutarty
se. Todl individuals darbo ginai laikomi viena i gin dl teiss
ri (plaiau r. DK 68 str. komentar). Kvalifikuojamieji j poy
miai yra paeisto intereso pobdis ir to intereso gynimo bdas.
7 6. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas darbuotojo ir darb
davio nesutarimas tampa individualiu darbo ginu tada, kai darbuo
tojas, nesureguliavs nesutarimo su darbdaviu derybomis, kreipiasi
su praymu darbo gin komisij arba su iekiniu teism. Toks
kreipimasis yra savarankikas teisinis faktas, kuris sukuria naujus dar
buotojo ir darbdavio santykius, susijusius su individualaus darbo gin1
Teism praktika. 2001, Nr. 16, p. 372-373.
510
XIX SKYRIUS. Darbo ginai
285-286 str.
o nagrinjimu. ie teisiniai santykiai skiriasi nuo tradicini darbo

santyki tuo, kad jie yra procedrinio pobdio, alys, kaip gino
subjektai, gyja viena kitos atvilgiu lygiareikm padt, atsisakoma
prasto darbuotojo pavaldumo darbdaviui. Minta, individualus darbo ginas kyla ne tada, kai darbuotojo ir darbdavio derybos pasibaigia neskmingai arba kai darbdavys vilkina sudaryti darbo gin komisij, bet nuo reikalavimo pateikimo darbo ginus nagrinjantiems
organams.
286 STRAIPSNIS
Darbo ginus nagrinjantys organai
1. Darbo ginus, jeigu is Kodeksas arba kiti statymai nenustato ki
tokios sprendimo tvarkos, nagrinja:
1) darbo gin komisija;
2) teismas.
2. Kolektyviniai darbo ginai nagrinjami io Kodekso X skyriuje nu
statyta tvarka.
1. Komentuojamame straipsnyje pateikta individualius darbo gin- l
us nagrinjani organ sistema pagal pobd gali bti skirstoma
dvi - ikiteismin ir teismin - grandis. Remiantis sisteminiu aikini
mo metodu galima teigti, kad individuals darbo ginai priskirtini
nagrinti darbo gin komisijai, kuri yra btinas kiekvieno darbo
gino etapas. Todl i nuostata traktuotina kaip bendra taisykl, ku
rios nesilaikymas sukelia teisini padarini (r. CPK 412 str.). Tai,
kad statymas atskiras individuali darbo gin kategorijas priskiria
tiesiogiai teismui (r. DK 295 str. komentar), turi bti vertinama
kaip bendrosios taisykls iimtis.
2. Darbo gin nagrinjimo darbo gin komisijoje tvark regia- 2
mentuoja DK, o i tvarka vadinama procedra. Darbo gin nagri
njimas teisme vyksta pagal CPK nuostatas, todl i tvarka atitinka
mai vadinama procesu. Procedr ir proces apibdina pagrindiniai
civilinio proceso principai, kaip antai: teis kreiptis gynybos, koope
racija, koncentracija, vieumas, rungimasis, odikumas ir kiti.
3. Teismas darbo gin komisijai nra nei apeliacin, nei kasacin 3
institucija. Darbuotojas teism kreipiasi arba nesutikdamas su dar
bo gin komisijos sprendimu, arba tais atvejais, kai alys nesusita
ria ir sprendimas nepriimamas, arba darbo gin komisija nesuda
roma (r. DK 295 str. komentar). Visais atvejais byla nagrinjama
teisme i esms, o teismas nra saistomas sprendimo, kuris buvo
priimtas darbo gin komisijos posdyje.
511
286-287 str.
4 4. Darbuotojo kreipimasis darbo ginus nagrinjant organ ne
atima i jo teiss apsksti neteistus darbdavio veiksmus Valstybinei

darbo inspekcijai, prokuratrai ar kitai institucijai, utikrinaniai dar
bo ar darbuotoj saugos ir sveikatos statym laikymosi kontrol.
5 5. I komentuojamojo straipsnio dispozicijos iplaukia, kad pateikta
darbo ginus nagrinjani organ sistema yra universali. Pripas
tama ir kitokia darbo gin sprendimo tvarka, taiau ji vertintina
kaip bendrosios taisykls iimtis. Vien toki iimt numato komen
tuojamasis straipsnis, kuriame teigiama, kad kolektyviniai darbo gin
ai nagrinjami DK X skyriuje nustatyta tvarka (r. DK X skyriaus
komentar).
28 / STRAIPSNIS
Darbo gin komisijos ratvedys
Darbo gin komisijai technikai aptarnauti darbdavys skiria darbo
gin komisijos ratved. Jis priima ir registruoja praymus, ireikalauja i atitinkam tarnyb praymui inagrinti reikalingus dokumentus, ekspert ivadas, pranea apie paskirt bylos nagrinjimo laik ir
viet, rao darbo gin komisijos protokol, siunia iraus ir sprendimus, persiunia byl teismui ir atlieka kitus darbo gin komisijos pavedimus.
1. Darbdavio paskirtas darbo gin komisijos ratvedys gali bti
mons, staigos ar organizacijos darbuotojas, jis ratvedio pareigas
atlieka kaip pagrindines ar kaip papildomas darbo funkcijas, arba
kitas asmuo, ratvedio pareigas atliekantis savarankiku sutartiniu
pagrindu. Joki speciali reikalavim ratvediui negali bti kelia
ma, iskyrus mokti valstybin kalb, remiantis Valstybins kalbos
statymu1, nustataniu, kad ratvedyba, apskaita, atskaitomyb, fi
nansiniai bei techniniai dokumentai institucijose, monse, staigo
se ir organizacijose tvarkomi valstybine lietuvi kalba; taip pat, kad
gyventoj aptarnavimo srities vadovai, tarnautojai ir pareignai turi
mokti valstybin kalb.
2. Utikrinti tinkam darbo gin komisijos ratvedio darb darbdavio pareiga. Tuo tikslu jis turi ne tik surasti ir paskirti tinka
m kandidat, bet ir atlyginti jam u ratvedio darb bei kontro
liuoti jo darbo kokyb. U netinkam pareig atlikim ratvedys ga
li bti baudiamas drausmine tvarka, taikant nuobaudas (r. DK
1
inios. 1995, Nr. 15-344.
512
V
Darbuotojsusirinkim
asyrateistas, eig,ja^rve.
"*"riESi'^?'j;i"*^r
Sir" J5;S
5*
JS
288 str.
ari
nariui pasiaaii.-
i'=- Padalinio)darbuotoji
2 2. Pagrindinis darbo gin komisijos sudarymo principas - atsto
vavimo pariteto utikrinimas. Tuo tikslu komisijos sudt abi alys

- darbuotojai ir darbdavys - deleguoja vienod skaii atstov. Jei
mon yra maa arba alys susitaria, darbo gin komisija gali bti
sudaroma i dviej nari. Maksimal kiekvienos alies atstov skai
i turi lemti protingumo kriterijus, kuris siejamas su mons dy
diu, reikiam kvalifikacij ir gyvenimo patirt turini moni skai
ius, finansins galimybs samdyti mones i alies, ilaid dydis ir
panaiai. Todl, manytume, ali atstov darbo gin komisijoje ben
dras skaiius neturt viryti deimties nari.
3 3. ali atstov darbo gin komisij korpusas formuojamas ne
vienodai. Darbuotoj atstovai yra renkami visuotiniame susirinki
me arba atstov konferencijoje, jeigu monje dirba daug moni.
Toks susirinkimas (konferencija) turi teis taip pat nustatyti kandi
dat darbo gin komisij klimo tvark, balsavimo bd (atvirai
ar slaptai), ataukimo i darbo gin komisijos nari tvark ir pana
iai. Net jeigu visuotinis darbuotoj susirinkimas (konferencija) at
aukia vien ar kelis savo atstovus i darbo gin komisijos prie pat
jos kadencijos pabaig, nauji atstovai susirinkime renkami ne laiki
nam, bet nuolatiniam darbui iki kadencijos pabaigos. Visuotinis dar
buotoj susirinkimas gali taip pat nusprsti vien i savo atstov i
rinkti pirmininku arba seninu. Taiau is pareigojimas joki
papildom procedrini privilegij darbo gin komisijos darbe ne
suteikia. Paprastai toks asmuo daniau negu kiti darbuotoj atsto
vai eina posdio pirmininko pareigas.
Kadangi darbo gin komisija dirba darb, susijus su darbo statym taikymu ir paeist teisi bei interes gynimu, reikia, kad darbuotoj atstovai imanyt darbo statymus, kitus norminius teiss
aktus, galt analizuoti ir mokt priimti sprendimus bei pagrsti
savo nuomon. Jeigu toki moni nra ar j labai trksta, o yra
galimyb ir sutikimas balotiruotis rinkimuose, darbuotoj atstovu
darbo gin komisij gali bti irinktas ir ne darbuotojo kolektyvo
narys. Taiau tokiu atveju reikia nepamirti dviej svarbi aplinkybi. Pirma, darbuotoj kolektyvo pareigos esant pageidavimui atlyginti irinkto darbo gin komisijos nario ne darbuotoj kolektyvo
atstovo darb. Antra, galimyb tokiam nariui pasinaudoti DK
303 straipsnyje numatytomis darbo gin komisijos nari darbo garantijomis yra labai ribota.
Darbuotoj susirinkimas yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip pus mons (struktrinio padalinio) darbuotoj, o konferencijoje - ne maiau kaip du tredaliai delegat. Jeigu susirinki514
288 str.
m (konferencij) nesusirenka nurodytas darbuotoj (delegat) skaiius, tai ne vliau kaip per penkias dienas turi bti suauktas pakartotinis darbuotoj susirinkimas (konferencija). Susirinkimas bus laikomas teistu, jeigu jame dalyvaus ketvirtadalis darbuotoj, o
konferencija -jeigu joje dalyvaus pus delegat.
4. Darbdavio atstov dalyvavimo darbo gin komisijos veikloje 4
pagrindas yra administracinis valios aktas - sakymas (potvarkis).
Nors komentuojamojo straipsnio 1 dalyje kalbama apie darbdavio
atstov, tai sietina ne su kiekybine iraika, o tiesiog su savarankika
darbo gin komisijos formavimo pozicija. Darbdavio atstov skai
ius nenumatytas, taiau vadovaujantis jau aptartais kriterijais gali
ma teigti, kad j turt bti ne daugiau kaip penki. Konkreios ko
misijos kiekybin sudt lems ali atstov pariteto principas.
statymas nenumato joki klii darbdavio atstovu paskirti asme
nis, dirbanius pagal darbo sutart, arba kitus asmenis, kurie atsto
vaus darbdavio interesams pagal pavedimo sutart.
5. Jeigu dl koki nors prieasi monje darbo gin komisija 5
nra sudaryta, kilus darbo ginui, darbuotojas praym, adresuot
darbo gin komisijai, teikia darbdaviui. Darbdavys nedelsdamas
privalo imtis aktyvi veiksm: paskirti darbo gin komisijos ratve
d (r. DK 287 str. komentar) ir inicijuoti darbo gin komisijos
sudarym. Reikia paymti, kad darbdavio veiksm aktyvum lemia
DK 291 straipsnyje numatyti terminai.
Darbo gin komisijos sudarymo inicijavimas, nepaisant to, kad
yra darbdavio pareiga, pasireikia kaip rekomendacinio pobdio,
skatinamieji veiksmai. Pirmiausia, tai kreipimasis profesin sjung arba darbo taryb, o jei j nra, darbuotoj kolektyv su informacija apie darbuotojo praym, praymo dat ir bsimosios darbo
gin komisijos pirmojo posdio dat. Taip pat darbdavys derina
savo atstov darbo gin komisijoje skaii. Darbdavys turi pasilyti
darbuotoj susirinkimui (konferencijai) patalpas bei kitoki organizacin pagalb - ryio priemones ir kit organizacin technik.
Kadangi darbuotoj atstov tikslus skaiius paaikja tik susirinkimo metu vykus balsavimui, darbdavys savo atstov skaii nustato
atsivelgdamas susirinkimo rezultatus.
6. Komisija sudaroma kaip nuolatinis organas, bet ne ilgiau kaip 6
dvejiems metams. Pasibaigus iam terminui darbo gin komisija ren
kama i naujo arba perrenkama jau dirbusi. Maksimalus kadencij
skaiius nra numatytas. Jeigu mon, staiga ar organizacija turi struk
trini padalini (filial ir atstovybi), kurie isidst visoje alyje (pvz.,
AB Lietuvos energija", AB Lietuvos geleinkeliai" ir kt), tai ir dar515
288-289 str.
bo gin komisij gali bti steigiama daugiau negu viena, kadangi

padalini vadovai turi galiojimus priimti ir atleisti darbuotojus.
7. Pirmininko pareigas paeiliui eina abiej ali atstovai. Nra reikalavimo, kad kiekvienas komisijos narys bent kart pirmininkaut
darbo gin komisijos posdyje. Paprastai posdiams pirmininkauja kompetentingiausi ali atstovai.
STRAIPSNIS
Darbo gin
komisijos galiojimai
Darbo gin komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinjantis darbo ginus, jeigu is Kodeksas ar kiti statymai nenustato kitos
gino sprendimo tvarkos.
1. Komentuojamas straipsnis skirtas apibdinti darbo gin ko
misijos galiojimus, kuri visuma lemia komisijos kompetencij. io
straipsnio dispozicija yra susijusi su DK 286 straipsnio, kuris indi
viduali darbo gin priskyrim darbo gin komisijai traktuoja
kaip bendr taisykl, komentaru. Darbo gin komisijos kompe
tencij apibdina vairi galiojim visuma. Pagrindinis darbo gin
komisijos galiojimas gyvendinamas priimant jai priskirtinus dar
buotoj praymus. Darbo gin komisija patikrina, ar paduodant
praym nra paeistas DK 296 straipsnyje numatytas trij mne
si kreipimosi terminas. Jeigu darbuotojas paduoda praym pa
eisdamas nustatyt termin, darbo gin komisija turi teis sui
noti pavluoto kreipimosi prieastis. vertinusi praleisto termino
prieastis, komisija gali jas pripainti svarbiomis ir atkurti praleis
t kreipimosi termin. Taip pat darbo gin komisija patikrina, ar
paduotas praymas jai priskirtinas. Jeigu komisija nustato, kad pa
duotas praymas pagal DK 295 straipsn nagrintinas teisme, ji at
sisako priimti praym ir pareikjui paaikina, kur jis turi kreiptis
dl paeist teisi gynybos. Priimdama pareikim darbo gin ko
misija taip pat patikrina pateikiam rodym ssajum ir leistinu
m ir juos vertina. Pripainus, kad rodymai neatitinka bent vieno
i i reikalavim, komisija pasilo pareikjui pateikti trkstamus
rodymus, taiau rodym trkumas nra pagrindas atsisakyti pri
imti praym.
2. Darbo gin komisija yra privalomas pirminis individuali dar
bo gin nagrinjimo organas. Tai btina ikiteismin toki gin
nagrinjimo stadija, iskyrus tuos ginus, kurie priskirtini tiesio
giai teismui. Kadangi tai vertinama kaip bendroji taisykl, staty
mas nepateikia net pavyzdinio individuali darbo gin kategorij
516
289-290 str.
srao, kuris nagrintinas darbo gin komisijoje. Tuo tarpu teismuose nagrintin darbo gin kategorij sraas yra gerokai konkretesnis, o tai logikai patvirtina esant bendros taisykls iimt.
Darbo gin komisijoms priskirtini ginai, kylantys dl slyg,
traukt darbo sutart, pripainimo negaliojaniomis, jeigu jos pagal DK 94 straipsn blogina darbuotoj padt; ginai, kylantys dl
neteising arba klaiding ra socialinio draudimo paymjime,
kurie raomi priimant darb; dl iiekojimo umokesio u darb, premij ir sulygt pried; dl drausmini nuobaud taikymo
pagrstumo; dl atostog suteikimo; dl lengvat ir speciali slyg taikymo ir panaiai.
290 STRAIPSNIS
Darbo bylos parengimas nagrinti darbo gin komisijoje
1. Prayme darbo gin komisijai turi bti nurodoma iekovo, atsa
kovo, kit byloje dalyvaujani asmen vardai, pavards, darbdavio pa
vadinimas ir adresai, aplinkybs, pagrindai ir rodymai, kuriais ieko
vas grindia savo reikalavimus, aikiai suformuluotas reikalavimas,
pridedam dokument sraas.
2. Praymas paduodamas darbo gin komisijos ratvediui, o jeigu
jo nra, - darbdaviui (Kodekso 288 straipsnio 2 dalis). Ratvedys pra
ym uregistruoja, pranea darbo gin komisijai, parengia byl nag
rinti, ireikalauja reikiamus dokumentus, skaiiavimus, ivadas, pra
nea dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinjimo laik ir
viet, teikia atsakovui praymo kopij.
1. Darbuotojas, manydamas, kad jo interesai ir teiss, kylanios i l

darbo teisini santyki, yra paeisti, kreipiasi su praymu darbo
gin komisij. is veiksmas, minta, turi visus teisinio fakto, sukelianio naujus teisinius santykius, poymius. Kadangi nauji santykiai
yra labiau procedrinio pobdio ir apskritai pamus neieina u
darbo teisini santyki rib, todl komentuojamame straipsnyje pateiktas praymo turinys yra gana paprastas ir siejamas su svarbiausiais informaciniais parametrais: byloje dalyvaujani asmen vardai, pavards, darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybs,
pagrindai ir rodymai, kuriais iekovas grindia savo reikalavimus,
aikiai suformuluotas reikalavimas ir pridedam pried sraas. I 2
to iplaukia, kad DK nekelia ir joki praymo formos reikalavim,
iskyrus minimalius - praymas turi bti raytinis, darbuotojo pasiraytas ir nurodyta kreipimosi data. Joki speciali reikalavim, kurie
bdingi, pavyzdiui, iekiniui civiliniame procese, nekeliama.
517
290-291
2. Prayme taip pat nurodomas iekovas ir atsakovas. Taiau ie

kovas ir atsakovas darbo gin komisijos posdyje bei iekovas ir
atsakovas teisminiame procese nra identikos procesins figros,
kadangi iekinys ir daugelis ali procesini teisi ir pareig egzis
tuoja tik civiliniame procese. Taiau svokos iekovas" vartojimas
darbo gin komisijos kontekstu pateisinamas dl keli prieasi.
Pirmiausia, aikiai suvokiama aktyvioji alis ir trauktoji alis. Antra,
nepavykus gino isprsti darbo gin komisijoje, kitoje - teismo institucijoje ali pavadinimai iliks tie patys. Taiau, kita vertus, for
maliuoju poiriu teisines svokas reikia vartoti tiksliai, idant jos
galt bti suvokiamos maksimaliai tiksliai. Komentuojamo straips
nio kontekstu, manytume, galima vartoti dvejop termin apibdinti
aktyvij darbo gin komisijos al - iekovas (pareikjas), o trauk
tj procedr al - atsakovas (darbdavys).
3. Tinkamai reaguoti praymo padavimo fakt yra darbdavio parei
ga. Maksimaliai utikrinti nekliudom tolesn praymo eig statymas
pareigojo darbdav paskirti special asmen - darbo gin komisijos
ratved (r. DK 287 str. komentar). Jeigu dl koki nors laikin prie
asi ratvedys nra paskirtas, praym priima pats darbdavys. Ta
iau i aplinkyb traktuojama kaip bendros taisykls iimtis, kadangi
pats darbdavys yra viena i gino ali. Todl komentuojamame straips
nyje nekalbama apie darbdavio galimybs usiimti darbo bylos paren
gimu nagrinti darbo gin komisijoje. Parengiamuosius veiksmus at
lieka iimtinai ratvedys, kad nebt paeistas ali lygybs principas.
Todl jei praymo padavimo metu nra ratvedio pareigybs, darb
davys nedelsdamas privalo paskirti darbo gin komisijos ratved.
Ratvedys nelaikytinas savarankika procedros figra, nagrinjant
individualius darbo ginus. Jis usiima technine - pagalbine veikla,
susijusia su praym registravimu, rodym rinkimu, ali informavimu ir panaiai. jo pareigas neeina pabandyti alis sutaikyti, padti
alims aikiau suformuluoti savo reikalavimus, skirti ekspertizes ar
tirti ir vertinti rodymus.
STRAIPSNIS Darbo
gin komisijos posdiai
1. Darbo gin komisijos posdis turi bti suauktas ne vliau kaip
per septynias dienas nuo praymo padavimo dienos. Praymas turi bti
inagrintas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo padavimo dienos.
2. Darbo gin komisijos posdis laikomas teistu, jeigu jame daly
vauja vienodas skaiius darbdavio ir darbuotoj atstov.
518
291
str.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama svarbiausi in- i

dividualaus darbo gino nagrinjimo procedros aspektai - termi
nai ir darbo gin komisijos posdio organizavimo tvarka.
2. Pirmasis darbo gin komisijos posdis turi vykti ne vliau 2
kaip per septynias dienas nuo praymo padavimo dienos. Atsivel
giant tai, kad iki praymo padavimo momento darbdavys gali bti
nepaskyrs ratvedio, o ioje normoje kalbama apie septynias ka
lendorines dienas, i kuri dvi dienos yra ne darbo dienos, tampa
aiku, kad statymas nustat maksimaliai trumpus terminus. Tas
pats pasakytina ir apie kit ioje normoje numatyt keturiolikos
dien termin, per kur praymas turi bti inagrintas darbo gin
komisijos posdyje. Kyla klausimas, kaip bus skaiiuojami ie
terminai, jeigu pareikjas klaidingai kreipsi teism, nesilaiky
damas iankstins neteismins gino nagrinjimo tvarkos? Atsa
kymas klausim pateikiamas CPK 412 straipsnyje: teismas atsi
sako priimti tok iekin arba palieka j nenagrint. iuo atveju
kreipimosi teism diena bus pripastama kreipimosi darbo gin
komisij diena, jeigu pareikjas, gavs teismo nutart, per ke
turiolika dien kreipsis darbo gin komisij.
Savo pobdiu komentuojamame straipsnyje numatyti terminai
yra procedriniai. Jie yra adresuoti darbo gin komisijai ir darbdaviui (ratvediui). Tai, kad skiriasi pirmojo komisijos posdio
diena ir galutinio darbo gino nagrinjimo data, reikia, kad darbo
gino nagrinjimas gali bti perkeltas i vieno posdio kit, tarpas tarp darbo gin komisijos posdi gali bti ilgesnis kaip septynios dienos, atsivelgiant tai, kuri termino dien vyko pirmasis komisijos posdis. DK nenumato darbo gin komisijos posdio
atidjimo prieasi, todl apie tai galima sprsti pagal analogij
su CPK. Tai bt organizacinio pobdio aplinkybs, susijusios su
kliudymu inagrinti gin vieno posdio metu, - ali neatvykimas, btin rodym stoka ir panaiai.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikiamas darbo gin 3
komisijos posdio organizavimo principas. Posdis laikomas tei
stu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaiius darbdavio ir darbuo
toj atstov. Straipsnyje nenurodoma nei minimali, nei maksimali
ali atstov kvota, tik reikalaujama lygybs. Tai reikia, kad pos
dis bus teistas, jeigu jame dalyvaus bent du skirting ali intere
sams atstovaujantys komisijos nariai. Gali kilti tam tikr proble
m, jeigu paskirtu laiku susirenka nevienodas kiekvienos alies
atstov skaiius. Siekiant ivengti bylos vilkinimo ir procedrini
termin paeidimo reikt orientuotis maesn skaii savo at-
519
291-292 str.
stov i posd atsiuntusi al. Kitos alies atstovams reikt patiems nusprsti, kas i atvykusij dalyvaus darbo gin komisijos
posdyje ir kuri nari paslaug t dien bus atsisakyta. Tik taip
galima utikrinti reikalavim, kad posdyje dalyvaut vienodas skaiius darbdavio ir darbuotoj atstov.
STRAIPSNIS Bylos nagrinjimas,
sprendimo primimas
1. Darbo gin komisijos sprendimai priimami darbuotoj ir darb

davio atstov - darbo gin komisijos nari susitarimu.
2. Jei darbo gin komisijos nariai nesusitar, darbo gin komisijos
protokole raoma, kad alys nesusitar ir sprendimas nepriimtas.
3. Darbo gin komisijos sprendimas raomas darbo gin komisi
jos protokol. Jo form tvirtina Vyriausyb. Protokol pasirao darbo
gin komisijos pirmininkas, nariai ir ratvedys. Sprendimuose dl pi
nigini reikalavim patenkinimo turi bti nurodyta priteisiama suma.
Ji su delspinigiais turi bti imokta iki sprendimo vykdymo dienos.
Darbo gin komisijos ratvedys darbo gin komisijos sprendimo nuo
ra, o alims nesutarus, - ira i protokolo per penkias dienas pasi
raytinai teikia dalyvaujantiems byloje asmenims.
1 1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojami pagrindiniai
4
5
darbo gin komisijos bylos nagrinjimo posdyje ir sprendimo pri

mimo aspektai. J nra daug, o tai reikia, kad statymas sukuria
tam tikr erdv formuotis praktikai.
2. Darbo gin komisijos posdiai turi vykti laiku, patogiu abiem
alims. Daniausiai ias slygas atitinka laikas, kada alys nevykdo
tiesiogini pareig, iplaukiani i darbo teisini santyki, tai yra
pasibaigus darbo dienai. Darbdavys privalo suteikti komisijos pos
diui tinkam patalp. Kadangi ginas nagrinjamas vieai, j nagri
njant gali dalyvauti kiekvienas darbo kolektyvo narys, taip pat kiti
asmenys. Todl posdiai neturt vykti patalpose, kurioms yra tai
komas apsaugos ir leidim reimas.
Bylos nagrinjimas komisijos posdyje vyksta labai demokrati
kai. Jais nesiekiama imituoti teismo posdio. Nra nustatyta grie
to pasisakym eilikumo, liudytojai nra paalinami i posdio patalpos, komisija sprendim svarsto ir balsuoja vieai. Priimtu
laikomas tik tas sprendimas, kuris priimamas darbo gin komisi
jos posdio dalyvi bendru susitarimu. Bendras susitarimas ne
reikia, kad paskiras komisijos narys negali turti atskirosios nuo520
292-293 str.
mons, jeigu dl nedidelio posdio nari skaiiaus atskiroji nuomon nesukliudys suformuoti bendr alies atstov pozicij. Paprastai nuomoni skirtumas, kliudantis priimti sprendim, susiformuoja ne tarp vienos alies atstov, bet tarp dviem alims
atstovaujanij stovykl. Tada laikoma, kad darbo gin komisijos nariai nesusitar.
3. Darbo gin komisijos posdio eiga yra fiksuojama darbo gin- 6
komisijos protokole, kur pildo ratvedys. Protokolo form turi
patvirtinti Vyriausyb. protokol raomas ir darbo gin komisi
jos sprendimas. Sprendimo primimu baigiamas gino nagrinjimas
i esms. Sprendimas rodo balsavimo rezultatus. Sprendimu visikai
ar i dalies yra tenkinami pareikjo reikalavimai arba jo reikalavimai pripastami nepagrstais ir yra atmetami. Todl visada turi bti
nurodyti sprendimo motyvai, kurias rmsi darbo gin komisijos
nariai. Sprendimas turi bti formuluojamas tiksliai, kategorikai ir
be joki papildom slyg ar ilyg.
Jei darbo gin komisijos nariai nesusitar, protokole daromas
atitinkamas raas, kad alys nesusitar ir sprendimas nepriimtas.
Protokol visada pasirao posdio pirmininkas, nariai ir ratvedys. Sprendimas priimamas ali susitarimu, taiau protokol pasirao ir tas narys ar nariai, kurie balsavo prie. J atskiroji nuomon gali bti raoma protokol. Jeigu darbo gino nagrinjimas
buvo susijs su nevykdyt pinigini reikalavim iiekojimu, sprendime dl pinigini reikalavim patenkinimo turi bti nurodyta tiksli
priteisiama suma. Jeigu sprendimas pareigoja darbdav imokti
taip pat delspinigius, iki sprendimo vykdymo dienos turi bti imokta priteista suma ir delspinigiai (plaiau r. DK 294 str. ir
298 str. komentar).
4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatytas dar vienas - pen- 7
ki dien - procedrinis terminas. is terminas reglamentuoja rat
vedio pareig darbo gino alims iduoti darbo gin komisijos
sprendimo nuora. Per tok pat termin turi bti iduodamas po
sdio protokolo iraas, jeigu nagrinjant praym alys nesusitar
ir sprendimas nebuvo priimtas. Nuora ir ira teikimo faktas yra
fiksuojamas alims pasiraant darbo gin komisijos urnale.
2V3 STRAIPSNIS
Darbo gin komisijos sprendimo apskundimas
1. Darbo gin komisijos sprendim per deimt dien nuo jo nuorao
gavimo dienos darbuotojas arba jo atstovas turi teis apsksti teismui.
521
293 str.
Skundas paduodamas darbo gin komisijos ratvediui ir adresuojamas teismui. Gavs skund, darbo gin komisijos ratvedys skundo
nuora teikia byloje dalyvaujantiems asmenims, o pat skund ir darbo gino byl per septynias dienas pasiunia teismui.
2. Darbo gin komisijos sprendimo darbdavys apsksti negali.
1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja darbo gin komisijos
sprendimo apskundimo tvark ir terminus.
2. Teis apsksti teismui darbo gin komisijos sprendim sutei
kiama tik darbuotojui. gyvendinti i teis gali jis pats tiesiogiai ar
ba per savo atstov. Skundas teikiamas darbo gin komisijos rat
vediui, jis skundo padavimo fakt privalo registruoti darbo gin
komisijos urnale. Skundas adresuojamas teismui. Kadangi skundas
pagal CPK nra procesinis dokumentas, tokio skundo procesin for
ma turt bti iekinys. Ratvedys negali atsisakyti priimti iekin
motyvuodamas jo trkumais, nes CPK 137 straipsnyje numatyta, kad
iekinio primimo klausim sprendia teismas. Ratvedys gali atsi
sakyti priimti skund vieninteliu pagrindu -jei skund paduoda as
muo, neturintis darbuotojo galiojimo sksti darbo gin komisijos
sprendim. iaip ratvedys atlieka tik techninius veiksmus, susiju
sius su iekinio perdavimu teismui. Komentuojamame straipsnyje
numatyta, kad ratvedys perduoda ne tik skund, bet ir darbo gino
byl. i aplinkyb nereikia, kad teismas darbo gin komisijos at
vilgiu yra revizin institucija. Teismas visada prads nagrinti byl
i naujo. Reikalingum perduoti byl nulemia rodinjimo proceso
palengvinimo motyvai ir civilinio proceso princip - koncentruotu
mo ir ekonomikumo - utikrinimas. Be to, ratvedys privalo pasi
rpinti, kad apie darbo gin komisijos apskundimo fakt suinot
kiti byloje dalyvav asmenys, vis pirma darbdavys. Tuo tikslu rat
vedys privalo nedelsdamas teikti skundo nuora byloje dalyvau
jantiems asmenims. Tokia ivada darytina i to, kad pagal komen
tuojam straipsn iai ratvedio pareigai vykdyti nenumatoma
konkrei termin. ie veiksmai taip pat privalo bti registruojami
darbo gin komisijos urnale.
3. Komentuojamame straipsnyje numatyti deimties ir septyni
dien terminai apsksti darbo gin komisijos sprendim teismui.
Deimties dien terminas reglamentuoja subjektin teis apsksti
darbo gin komisijos sprendim. Jis prasideda tada, kai darbuoto
jas gauna darbo gin komisijos sprendimo nuora. Savo pobdiu
is terminas yra panaus iekinio senaties terminus. Tokia ivada
atitinka ir LAT teisj senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarim Nr. 39
Dl iekinio senat reglamentuojani statym norm taikymo teis-
522
293 str.
m praktikoje"1. Tai reikia, kad ratvedys negali atsisakyti priimti

skundo, net jei jis paduodamas paeidiant deimties dien apskundimo termin. Ratvedio pareiga - informuoti darbuotoj apie termino praleidimo fakt ir btinyb teismui pristatyti papildom rodym, patvirtinani, jog is terminas praleistas dl svarbi prieasi.
CK ir kiti statymai nenurodo aplinkybi, kurias numaius yra pagrindas atnaujinti pasibaigus iekinio senaties termin. statymuose taip
pat nra vardyta kriterij, pagal kuriuos bt galima sprsti, kokios
termino praleidimo prieastys pripaintos svarbiomis. Ar konkreios iekinio senaties termino praleidimo prieastys yra svarbios ir
sudaro pagrind j atnaujinti, teismas sprendia vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir siningumo principais, atsivelgdamas sutrumpint io termino trukm bei gino esm ir ali elges.
Septyni dien terminas, numatytas komentuojamame straipsnyje, yra procedrinis. Jo eigos pradia siejama su skundo ratvediui
teikimo momentu. Per laikotarp ratvedys privalo gaut iekin
ir darbo gino byl pasisti teism laikydamasis CPK 411 straipsnyje nustatyt teismingumo reglamentavimo taisykli.
4. Nustatyta darbo gin komisijos sprendimo apskundimo tvarka 4
kai kuriais atvejais gali bti taikoma su iimtimis, jas nustato kiti
statymai. Kadangi CPK 137 straipsnyje ivardyti tik atsisakymo pri
imti iekin pagrindai ir nenumatyta galimyb atsisakyti priimti ie
kin, paduodam ne per ratved darbo gin bylose, o kalbama tik
apie iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikym ir
tuo pagrindu atsisakym priimti paduodam iekin, reikt pripa
inti, kad skund dl darbo gin komisijos sprendimo darbuotojas
gali teikti tiesiogiai teismui. Darbo gino byl teismas tokiu atveju
ireikalaus pats, rengdamasis nagrinti byl.
5. Komentuojamame straipsnyje numatyta imperatyvi taisykl, kad 5
darbdavys negali apsksti darbo gin komisijos sprendimo. Vadi
nasi, darbdavys, kaip individualaus darbo gino alis, negali inici
juoti jokios revizins ar kontrolins darbo gin komisijos sprendi
mo procedros teisme. Taiau tai nereikia, kad darbdavys, kaip
darbo gino alis, dl darbo gino apskritai negali kreiptis teism.
Neleidiama darbdaviui sksti darbo gin komisijos sprendimo tik
pirmosios instancijos teismui. Taiau nei DK, nei CPK nedraudia
ma darbdaviui - atsakovui darbo gino byloje kreiptis apygardos
teism kaip apeliacin instancij dl nesiteisjusio pirmosios ins
tancijos teismo sprendimo apskundimo.
1
Teism praktika. 2002, Nr. 18, p. 169-184.

523
294
str.

santykiai
STRAIPSNIS Darbo gin komisijos

sprendimo vykdymas
1. Darbo gin komisijos sprendim atsakovas turi vykdyti per de

imt dien nuo sprendimo nuorao gavimo dienos, jei sprendime nenu
statytas kitas jo vykdymo terminas.
2. Kai atsakovas nevykdo darbo gin komisijos sprendimo per io
straipsnio 1 dalyje nustatyt termin, darbuotojas ratu kreipiasi teis
m, kad is sprendimas bt vykdytas priverstinai pagal nustatyt teis
mo sprendim vykdymo tvark.
3. Darbo gin komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis io Kodek
so 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra apskundiamas teismui.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama darbo gin ko
misijos priimto sprendimo vykdymo tvarka, ios tvarkos nesilaiky
mo padariniai ir sprendimo vykdymo sustabdymas, kai jis skundia
mas teismui.
2. Darbo gin komisijos sprendimas sigalioja j primus ir turt
bti nedelsiant savanorikai vykdytas. Sprendimo vykdymas - svarbi
teisi ir interes, kylani i darbo teisini santyki, gynimo stadija.
Nuo to, kaip greitai ir iki galo bus vykdytas darbo gin komisijos
sprendimas, priklauso viso paeist teisi ir statym saugom intere
s gynimo mechanizmo funkcionavimo efektyvumas. Darbo gin ko
misijos sprendimas laikomas vykdytu, kai realiai vykdomi visi veiks
mai, kuriuos darbo gin komisija pareigoja atlikti darbdav.
Savanoriko darbo gin komisijos sprendimo vykdymo bd komentuojamas straipsnis nereglamentuoja. Jame nustatytas tik deimties dien terminas, kuriam pasibaigus galima pasinaudoti statym reglamentuota priverstinio sprendim vykdymo tvarka.
Termino, numatyto iame straipsnyje, eiga siejama su aplinkybe,
kuri buvo svarbi komentuojant prie tai esanius straipsnius, - darbo
gin komisijos sprendimo nuorao gavimu. Kadangi is terminas
adresuotas pirmiausia darbdaviui, todl kalbama apie moment,
kada sprendimo nuora gauna atsakovas. Taiau tai nereikia, kad
savanorikai sprendim vykdyti darbdavys turi teis tik per deimt
dien. Sprendim gera valia galima vykdyti prie ir po nustatyto
termino. Kadangi remiantis DK 26 straipsniu terminas prasideda
kit dien po tos kalendorins datos arba vykio, kuriais apibrta
jo pradia, iuo atveju tik po sprendimo nuorao gavimo, tai savanorikas sprendimo vykdymas, pavyzdiui, darbo gin komisijos
posdio dien, reik, kad darbdavys pakluso sprendimo galiai dar
524
294
str.
iki termino eigos pradios. Taiau toks sprendimo vykdymas yra

teistas ir padeda ivengti t nepageidaujam padarini, kuri atsakovas ir tikisi ivengti. Analogik ivad galima daryti ir tuo atveju, jei pasibaigus deimties dien terminui ir dl kakoki prieasi nepradjus priverstinio vykdymo procedros, darbdavys
laisva valia vykdo sprendim. iuo atveju jis taip pat ivengia neigiam padarini.
3. Deimties dien terminas savo pobdiu yra procedrinis. Tai 4
reikia, kad procedrinis veiksmas - sprendimo vykdymas - gali b
ti atliktas bet kuri io termino dien, kuri pasirinks darbdavys.
Taiau tais atvejais, kai ginamos ypa aktualios darbuotoj teiss,
susijusios su darbo sutarties ar darbo apmokjimo taisykli nesilai
kymu, darbo gin komisija gali nustatyti ir kitus, paprastai trum
pesnius sprendimo vykdymo terminus (r. DK 299 str. komentar).
Tokiu atveju darbdavio pasirinkimo laisv yra maksimaliai suvary
ta, nes jo veiksm sek diktuoja skubios aplinkybs.
4. Kai darbdavys gera valia per deimt dien nevykdo darbo gin- s
komisijos sprendimo, darbuotojas inicijuoja priverstin komisijos
sprendimo vykdym per teism CPK nustatyta tvarka. Taiau nei
DK, nei CPK nenumato termino, per kur darbo gin komisijos
sprendimas pateikiamas vykdyti. iuo atveju bt galima taikyti sta
tymo analogij, t. y. CPK 606 straipsnio 1 dal, kur sakoma, kad vyk
domieji dokumentai, o tokiu ir laikomas darbo gin komisijos spren
dimas (CPK 587 str. 4 d.), dl grinimo darb gali bti pateikti
vykdyti per vien mnes nuo pirmos dienos po sprendimo primi
mo. Kad ir kaip bt, bendrasis deimties met pateikimo vykdyti
terminas darbo teisini santyki srityje yra aikiai per ilgas. Todl
kiekvienas darbo gin komisijos sprendimas, jeigu statymas ar ko
misija nenustatys skubios vykdymo tvarkos, gali bti pateiktas teis
mui vykdyti ne vliau kaip per vien mnes nuo sprendimo primi
mo, iskyrus skubaus vykdymo atvejus.
5. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta galimyb sustab- 6
dyti darbo gin komisijos sprendimo vykdym, jeigu darbuotojas
apskundia sprendim teismui. Atsivelgiant tai, kad sprendimo
apskundimo terminas yra deimt dien nuo sprendimo nuorao ga
vimo dienos, o priverstinio vykdymo mechanizmas pradeda veikti
taip pat ne anksiau kaip po deimties dien, kai atsakovas gauna
sprendimo nuora, tampa aiku, kad praktikai sustabdyti sprendi
mo vykdym galima tik tais atvejais, kai darbo gin komisijos spren
dimas pradedamas vykdyti skubos tvarka pagal DK 299 straipsnio
reglament.
525
295
str.

santykiai
2 "5 STRAIPSNIS
Darbo gin nagrinjimas teismuose
1. Teismuose nagrinjami:
1) io Kodekso 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apsksti dar
bo gin komisijos sprendimai;
2) darbo ginai, kai darbo gin komisijoje alys nesusitar (Kodekso
292 straipsnio 2 dalis);
3) darbo ginai, kai darbo gin komisija nebuvo sudaryta arba dar
bo ginas darbo gin komisijoje nebuvo isprstas per io Kodekso
291 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.
2. Nesikreipiant darbo gin komisij, tiesiogiai teismuose nagrin
jami ginai:
1) kil dl darbo sutarties io Kodekso 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse
nustatytais atvejais;
2) dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo;
3) tarp profesini sjung ar kit darbuotoj atstov ir darbdavio
dl {Statymuose ar sutartyje nustatyt pareig ir prievoli nevykdymo;
4) pagal profesini sjung iekinius, kai darbdavys laiku neinagrinja ar nepatenkina profesins sjungos reikalavimo panaikinti darb
davio sprendimus, kurie paeid statym nustatytas darbo, ekonomi
nes ir socialines profesini sjung nari teises;
5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrk;
1 1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojamos principins
individuali darbo gin priskyrimo teismams nuostatos. Darbo
gin nagrinjimo tvarkos specifika pateikiama CPK
IV dalies
XX skyriuje Darbo byl nagrinjimo ypatumai". I dalies yra svar
1
bus ir Administracini byl teisenos statymas
, jame analogiko
pobdio ir teismams priskirtini reikalavimai iskaidomi dvi pa
gal subjekt specifik skirtingas byl grupes, kuri viena yra pri
skiriama bendrosios kompetencijos teismams, o kita - administra
ciniams teismams.
2 2. Individuals darbo ginai teismuose atsiranda dviem bdais.
Pirmasis, vardytas ankstesni DK straipsni komentaruose kaip
prastas, gyvendinamas per tarpin ikiteismin grand - darbo gin
komisij. Antrasis gyvendinamas tiesiogiai. i individuali dar
bo gin grupi atribojimo kriterijus yra susijs su iekovo reikala1
526
inios. 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566.
295
str.
vimu arba kitaip iekinio dalyku. Atsivelgiant tai, kad komentuojamame straipsnyje -yra tiksliai ivardytos teismuose nagrinjam gin kategorijos, galima teigti, kad ia susiduriame su bendrosios taisykls iimties formulavimu. Aplinkyb, kad individuals
darbo ginai yra priskiriami darbo gin komisijoms, vertintina kaip
bendroji taisykl.
Paymtina, kad kai kurios teismuose tiesiogiai nagrintin gin- 3
kategorijos pagal savo pobd artimos kolektyviniams ginams.
Tai pasakytina apie komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytus profesini sjung ar kit darbuotoj atstov ir darbdavio
ginus dl statymuose ar sutartyje nustatyt pareig ir prievoli
nevykdymo; taip pat 4 punkte nurodytus ginus, kurie ikeliami pagal profesini sjung iekinius, kai darbdavys laiku neinagrinja
ar nepatenkina profesins sjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie paeid statym nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesini sjung nari teises. Vadinasi, pagal komentuojam straipsn susiduriame ne su ypatinga individuali
darbo gin kategorija, bet su savitu darbo gin priskyrimo teismams taisykls ipltimu.
Iekinys darbo bylose paduodamas pagal bendrojo teismingumo 4
taisykles, t. y. pagal atsakovo gyvenamj viet, arba pagal viet,
kurioje darbas yra dirbamas, buvo ar turjo bti dirbamas. Iekin
teismui paduoda darbuotojas arba jo galiotas atstovas.
3. Komentuojamame straipsnyje pateikiamas baigtinis sraas pir- 5
mos grups pagrind, kuriais remiantis individualus darbo ginas,
priskirtinas nagrinti darbo gin komisijai, atsiduria teisme. Tuo
tarpu tiesiogiai teismui priskirtin darbo gin kategorij sraas
nra isamus, kadangi komentuojamo straipsnio 2 dalies 6 punkte
kalbama apie kitus statym nustatytus atvejus". punkt reikt
pakomentuoti plaiau. Ms nuomone, i kategorij patenka
ginai dl darbinimo (r. DK 96 str. komentar), kadangi darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai dar nebuvo susiklost.
Tiesiogiai teismui priskirtini taip pat ginai dl alos, padarytos
ryium su darbo teisiniais santykiais, atlyginimo. Tokia ivada neprietarauja CPK 410 straipsnio dispozicijai. Remiantis ia norma,
teisins reikms netenka aplinkyb, kad ala buvo padaryta ryium su darbo teisiniais santykiais, todl apskritai ginams dl alos
padarymo nagrinti aktualesnis yra ne CPK XX skyriaus reglamentas, bet bendrosios CPK normos. i nuostata taikytina ginams
dl alos, padarytos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
527
296-297 str.
296 STRAIPSNIS
Kreipimosi darbo gin komisij terminai
Darbuotojas gali kreiptis darbo gin komisij per tris mnesius
nuo tos dienos, kai suinojo ar turjo suinoti, kad paeistos jo teiss.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojamas terminas, per
kur darbuotojas gali kreiptis darbo gin komisij apginti paeis
tas teises ir statym saugomus interesus.
2. Savo pobdiu is trij mnesi terminas yra panaus iekinio
senaties terminus, kadangi nustato laiko tarp, per kur darbuotojas
gali apginti, jo manymu, paeist teis ar saugom statymo interes
darbo gin komisijoje. iuo poiriu komentuojama norma laiky
tina specialija norma DK 27 straipsnio atvilgiu, nepaisant to, kad
is terminas neturi vis iekinio senaties termino poymi (pavyzdiui,
paduodamas praymas, bet ne iekinys; paduodamas ne teismui, bet
darbo gin komisijai), taiau jis, kaip ir kiekvienas iekinio senaties
terminas, reglamentuoja ne materialins teiss trukm, bet utikri
na perjim nuo paeistos materialins teiss prie jos gynimo.
Todl darbdavys ir darbo gin komisija, tuo labiau ratvedys neturi teiss atsisakyti priimti darbuotojo praym inagrinti teiss
paeidim darbo gin komisijoje, net jeigu tas praymas paduodamas praleidus trij mnesi kreipimosi termin. Inagrinjusi termino praleidimo prieastis savo posdyje ir ias prieastis pripainusi svarbiomis, darbo gin komisija gali atnaujinti trij mnesi
termin ir praym nagrinti i esms.
29 / STRAIPSNIS Ginai
dl darbo sutarties
1. Darbuotojas, nesutikdamas su darbo slyg pakeitimu, nualini
mu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu i darbo, per vien m
nes nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teis
kreiptis teism. Jeigu nustatoma, kad darbo slygos buvo pakeistos,
darbuotojas buvo nualintas nuo darbo be teisto pagrindo ar paei
diant statymus, tai paeistos darbuotojo teiss turi bti atkurtos ir
jam iiekotas vidutinis darbo umokestis u vis priverstins pravaik
tos laik arba darbo umokesio skirtumas u laik, kur darbuotojas
dirbo maiau apmokam darb.
2. Pareign arba organ, kuriems statymai suteikia nualinimo nuo
darbo teis, reikalavimus darbdavys ir darbuotojas gali sksti statym
nustatyta tvarka.
528
297
str.
3. Jeigu darbuotojas buvo atleistas i darbo be teisto pagrindo ar pa

eidiant statym nustatyt tvark, teismas grina j pirmesn darb
ir priteisia vidutin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos lai
k nuo atleidimo i darbo dienos iki teismo sprendimo vykdymo dienos.
4. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas pirmesn darb negali
bti grinamas dl ekonomini, technologini, organizacini ar pana
i prieasi arba dl to, kad jam gali bti sudarytos nepalankios sly
gos dirbti, tai priima sprendim pripainti darbo sutarties nutraukim
neteistu ir priteisia jam io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto
dydio ieitin imok ir vidutin darbo umokest u priverstins pra
vaiktos laik nuo atleidimo i darbo iki teismo sprendimo sigaliojimo
dienos. iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo
sprendimu nuo jo sigaliojimo dienos.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama viena i labiau- l
iai paplitusi individuali darbo gin kategorij - ginai dl dar
bo sutarties. i kategorija individuali darbo gin labiausiai susiju
si su konstitucins teiss darb gyvendinimu. I esms is straipsnis
apima ginus, kylanius i trij, savo padariniais skirting ir sava
rankik darbo teiss institut: 1) darbo slyg keitimo darbdavio
iniciatyva; 2) darbuotojo nualinimo nuo darbo; 3) atleidimo i dar
bo. Vis j bendra login jungtis - darbuotojo ir darbdavio sulygtos
darbo slygos, vis pirma finansins, nustoja, kad ir laikinai, galioti
darbuotojo nenaudai. Visi ie darbdavio veiksmai turi bti doku
mentuojami, ileidiant sakym ar kitok potvark.
2. iame straipsnyje aptariamos darbo gin kategorijos priskiria- 2
mos tiesiogiai teismui. Palyginti su iki DK galiojusio Darbo sutar
ties statymo redakcija, patikslinta viena i aptariam kategorij, o
btent vietoje perklimo kit darb" atsirado tikslesn formuluo
t darbo slyg pakeitimas". Taiau pakeitimas yra ne esminis, to
dl galima teigti, kad teisinio reglamentavimo tstinumas ilieka.
Nagrinjant ios kategorijos bylas rodinjimo nata yra perkelia- 3
ma atsakovui, t. y. darbdaviui. Jis privalo rodyti darbo slyg pakeitimo, nualinimo nuo darbo ar atleidimo i darbo pagrstum, btinum ir teistum. Paduodamas iekin darbuotojas jo rezoliucinje
dalyje gali reikalauti tik atkurti buvusius teisinius santykius arba santykius atnaujinti ir priteisti vidutin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik arba darbo umokesio skirtum u laik, kur
darbuotojas dirbo maiau mokam darb. Neatsivelgiant tai, kaip
suformuluotas iekovo reikalavimas iekinyje, pinigini imok
klausim teismas privalo svarstyti kiekvien kart, kai pripains, kad
darbuotojo teiss buvo paeistos.
529
297
str.

santykiai
Laikotarpis, u kur priskaiiuojamas vidutinis darbo umokestis,

negali bti didesnis negu treji metai (r. DK 298 str. komentar).
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatoma galimyb sksti
pareign arba organ, kuriems statymas suteikia nualinimo tei
s, veiksmus. Siekdamas maksimaliai apsaugoti darbuotoj teises ir
interesus statymas toki teis suteik tiek darbuotojui, tiek darbda
viui, taip pat nenumat joki speciali skundo padavimo termin.
Kadangi darbo statym laikymosi kontrol Lietuvoje vykdo valsty
biniai ir nevalstybiniai kontrols organai (plaiau r. DK V skyriaus
komentar), tai ir skundo padavimo tvarka gali bti skirtinga. Parei
gno nutarim, kuriuo darbuotojas yra nualintas nuo darbo, gali
ma sksti pavaldumo tvarka tiesioginiam virininkui (pvz., paduo
dant skund dl Valstybins darbo inspekcijos pareigno nutarimo
teritoriniam valstybins darbo inspekcijos skyriui), taip pat kreiptis
administracin teism Administracini byl teisenos statymo 1 nu
statyta tvarka, arba pagal BPK 157 straipsn apsksti auktesniajam
teismui, jeigu ikiteisminio tyrimo teisjas nutartimi nualina taria
mj nuo pareig.
4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatomos papildomos ga
rantijos darbuotojams, kuri darbo teisiniai santykiai su darbdaviais
yra nutrk. Teismas, nustats, kad darbuotojas buvo atleistas i darbo
be teisto pagrindo ar paeidiant statym nustatyt tvark, gri
na j pirmesn darb ir priteisia vidutin darbo umokest u vis
priverstins pravaiktos laik. Siekiant maksimaliai apsaugoti dar
buotojo teises ir interesus DK numatyta, kad vidutinis darbo umo
kestis turi bti sumoktas iki tos dienos, kai bus vykdytas teismo
sprendimas. Taigi iuo atveju teismo sprendimas ne tik konstatuoja
darbuotojo ir darbdavio teisini santyki atkrim, bet ir numato
darbuotojo teisi apsaugos priemones, jeigu dl kakoki prieas
i teismo sprendimo vykdymas bus vilkinamas.
5. Komentuojamojo straipsnio 4 dalyje nustatyta iekinio dalyko
keitimo galimyb, nagrinjant bylas dl grinimo darb. Remian
tis CPK141 straipsniu iekovas gali pakeisti iekinio dalyk iki teis
mo nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje, t. y. pasirengimo
byl nagrinti procesinje stadijoje, kurios maksimalus terminas pa
gal CPK 413 straipsn yra trisdeimt dien nuo iekinio primimo
dienos. Taiau i komentuojamo straipsnio dispozicijos iplaukia, kad
iekinio dalyk savo iniciatyva gali keisti teismas. Kyla teismo veiks1
inios. 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566.
530
297-298 str.
m teistumo klausimas. iuo atveju reikt remtis CPK 417 straipsniu, kuris yra speciali norma CPK 141 straipsnio atvilgiu. Pagal CPK
417 straipsn teismas turi teis viryti iekovo pareiktus reikalavimus, t. y. patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikta, taip
pat priimti sprendim dl reikalavim, kurie nebuvo pareikti, taiau yra tiesiogiai susij su pareikto iekinio dalyku ir pagrindu. Tai
padaryti teismas gali ir teisminio nagrinjimo procesinje stadijoje,
kai paaikja visos bylos aplinkybs. Remdamasis CPK 414 straipsniu teismas turi spti alis apie teismo teis viryti pareiktus reikalavimus ir taikyti statymuose numatyt alternatyv darbuotojo teisi ar teist interes gynimo bd.
Teismas gali keisti iekinio dalyk bylose dl grinimo darb
paaikjus ekonominms, technologinms, organizacinms ar
kitoms panaioms prieastims, dl kuri darbuotojui bus sudarytos nepalankios darbo slygos. Paymtina, kad tai neturi bti
siejama su darbuotojo tautybe, rase, lytimi, politinmis, religinmis
pairomis ir kitomis konstitucinmis teismis bei laisvmis.
Paprastai tokios aplinkybs yra susijusios arba su darbuotojo dalykinmis ir asmeninmis savybmis (nepakankama kvalifikacija,
netinkamas temperamentas, usienio kalb nemokjimas, transporto priemons neturjimas ir pan.), arba su darbo ypatumais
(auktos technologijos, privalomos usienio stauots, mai atlyginimai ir kt.).
Keisdamas iekinio dalyk teismas ne tik konstatuoja darbo teisini santyki nutraukim, bet ir priteisia vidutin darbo umokest u
vis priverstins pravaiktos laik. Kadangi darbo teisiniai santykiai
nutrksta nuo sprendimo sigaliojimo, tai ir imokos priteisiamos
iki io momento. Be to, teismas priteisia DK140 straipsnyje numatyto dydio ieitin imok.
STRAIPSNIS Pinigini
reikalavim tenkinimas
Darbuotojui priklausanios darbo umokesio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u trejus metus.
1. Komentuojamas straipsnis apriboja darbo gin komisijos ir teismo galimyb priteisti darbuotojo, kurio teiss ar teisti interesai buvo paeisti, naudai jam priklausant darbo umokest ar kitas su darbo santykiais susijusias imokas. Apribojimai nustatomi ne pinig
suma, bet kalendoriniais - trejais - metais.
531
298-299 str.
2. Savo pobdiu trej met terminas yra materialinis teisinis ter

minas. Nors is terminas yra susijs su analogikos trukms iekinio
senaties terminu, numatytu DK 27 straipsnyje, taiau tai nra ieki
nio senaties terminas. Jis reglamentuoja ne teiss ginti paeistus in
teresus trukm, bet materialins teiss darbo umokest ir kitas su
darbu susijusias imokas galiojim. Todl is terminas, kitaip negu
iekinio senaties terminas, negali bti atnaujinamas teismo, darbo
gin komisijos sprendimu ar ali susitarimu pailginamas, t. y. jis
yra imperatyvus.
3. iame straipsnyje nustatyto termino paskirtis - paskatinti dar
buotoj priimti ne skubot, bet pagrst sprendim dl savo pa
eist ar paeidinjam teisi ir interes gynybos. Jeigu darbuoto
jas turi teis darbo umokest ar kitokias imokas u daugiau negu
trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansikai palankiausi trej
met laikotarp, kadangi komentuojamas straipsnis tokio draudi
mo nenumato.
STRAIPSNIS Skubus sprendim ir
nutari vykdymas
1. Darbo gin komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti iuos
sprendimus ar nutartis:
1) dl darbo umokesio priteisimo - sprendimo dalis nevirijant vie
no mnesio vidutinio darbo umokesio;
2) dl neteistai atleisto, perkelto ar nualinto darbuotojo grinimo
ankstesn darb.
2. Teismas iekovo praymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai
vykdyti sprendim arba jo dal:
1) dl atleidimo i darbo formuluots;
2) dl imok atlyginti al, padaryt dl nelaimingo atsitikimo dar
be, kitokio sveikatos sualojimo ar susirgimo profesine liga, priteisimo;
3) kitais atvejais, jeigu dl ypating aplinkybi gali pasidaryti nema
noma ar labai sunku sprendim vykdyti.
l 1. Komentuojamame straipsnyje pateikti skubaus nesiteisjusi

sprendim ir nutari darbo bylose vykdymo pagrindai. Jie apima
tiek darbo gin komisijos, tiek teismo sprendimus. Pagal imperatyvum skubaus nesiteisjusi sprendim ir nutari darbo bylose
vykdymo pagrindus galima klasifikuoti dvi grupes: 1) skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys, kuri vykdymo taikymas susijs su
darbo gin komisijos ar teismo pareigos gyvendinimu; 2) pasi-
532
299
str.
rinktinai skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys, kuri vykdymo

taikymas susijs su darbo gin komisijos ar teismo teiss gyvendinimu. CPK, reglamentuodamas teism sprendim vykdymo operatyvumo klausimus, laikosi analogikos pozicijos, CPK 282 straipsnyje numatyti skubiai vykdytin sprendim ir nutari pagrindai,
o CPK 283 straipsnyje reglamentuojama teis leisti sprendimus vykdyti skubiai.
2. Skubiai vykdytin sprendim ir nutari sraas DK yra isa- 2
mus ir apima dvi kategorijas darbo gin: sprendimai dl darbo
umokesio priteisimo, tiksliau ta sprendimo dalis, kuri nevirija
vieno mnesio vidutinio darbo umokesio, ir sprendimai dl ne
teistai atleisto, perkelto ar nualinto darbuotojo grinimo anks
tesn darb. iais atvejais darbo gin komisija ar teismas nepriva
lo motyvuoti, kodl btina sprendim ar nutart vykdyti skubiai.
Tiesiog sprendimo rezoliucinje dalyje turi bti nurodyta, kad jis
vykdytinas skubiai. Jei sprendime dl kakoki prieasi to nenu
rodyta, iekovo praymu arba savo iniciatyva darbo gin komisija
ar teismas gali priimti sprendim nutart vykdyti skubiai.
Bylose dl grinimo darb nesiteisjusi sprendim vykdymo 3
klausimu DK ir CPK pozicija skiriasi. DK numato ios kategorijos
darbo gin sprendimus vykdyti skubiai, o pagal CPK 283 straipsn
teismui suteikiama teis leisti sprendim vykdyti skubiai. Kaip turi
bti isprsta i statym kolizija? Pradios taku reikt laikyti
CPK 1 straipsnio nuostat, kad darbo bylos yra nagrinjamos pagal
CPK taisykles, iskyrus iimtis, kurias nustato kiti, iuo atveju DK,
statymai. Be to, DK 11 straipsnyje sakmiai numatyta, kad esant
prietaravim tarp DK normos ir kito statymo ar norminio teiss
akto nuostat, taikoma DK norma (r. DK 11 str. komentar). Todl sprendimai bylose dl neteistai atleisto, perkelto ar nualinto
darbuotojo grinimo ankstesn darb turi bti vykdomi skubiai.
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje reglamentuojant teis leis- 4
ti skubiai vykdyti sprendim ar jo dal tokia pasirinkimo teis su
teikiama tik teismui. iame srae, be konkrei darbo gin kate
gorij, t. y. dl atleidimo i darbo formuluots ir dl imok atlyginti
al, padaryt dl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos
sualojimo ar susirgimo profesine liga, priteisimo, yra punktas, i
pleiantis teismo pasirinkimo laisv iki bet kurios bylos, jeigu dl
ypating aplinkybi gali pasidaryti nemanoma ar labai sunku spren
dim vykdyti. Visais iais atvejais teismas sprendime turi nurodyti
motyvus, kodl sprendimas turi bti vykdomas skubiai, o rezoliu-
533
299-300 str.
cinje dalyje pabrti, kad sprendimas vykdomas skubiai. Klausim

dl sprendimo vykdymo skubos inicijuoja iekovas arba j isprendia teismas savo iniciatyva. Jeigu teismas atmeta iekovo praym
sprendim vykdyti skubiai, jis privalo nurodyti atsisakymo motyvus.
4. Komentuojamame straipsnyje nenumatyta termin, per kuriuos
vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Kadangi is klausimas
apskritai nra reglamentuotas, silytume vadovautis CPK 606 straipsnio nuostatomis, pagal kurias vykdomieji dokumentai dl grinimo darb gali bti pateikiami vykdyti per vien mnes nuo pirmos
dienos po sprendimo primimo. Vykdomieji ratai pagal visus kitus
teismo sprendimus, skaitant ir darbo bylas, gali bti pateikti vykdyti
per deimt met nuo teismo sprendimo siteisjimo. Joki kit io
klausimo sprendimo bd ir termin nenumato nei CPK, nei, pavyzdiui, Antstoli statymas 1. Tai neprietarauja ir DK 294 straipsnio komentarui, kadangi ten kalbama apie darbo gin komisij
sprendim pateikimo vykdyti terminus.
,300 STRAIPSNIS
Sprendim darbo byloje nevykdymo pasekms
Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo gin komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo
i darbo formuluot, darbuotojo praymu teismas priima nutart iiekoti darbuotojui darbo umokest u vis laik nuo sprendimo (nutarties) primimo dienos iki jo vykdymo dienos.
1. Komentuojamame straipsnyje numatomos papildomos darbuo
tojo teisi ir interes apsaugos garantijos, jeigu darbdavys vengia
vykdyti arba apskritai nevykdo teismo ar darbo gin komisijos spren
dimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo i dar
bo formuluot. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis teism su pra
ymu iiekoti jam priklausant darbo umokest u vis laik, kol
sprendimas bus vykdytas iki galo.
2. is straipsnis logikai pratsia ir papildo DK 297 straipsnio 3 da
lies nuostatas, kurios suteikia darbuotojui reikalavimo teis iki pat
sprendimo vykdymo dienos.
3. Paymtina, kad pagal CPK 616 straipsn kaltiems asmenims,
t. y. darbdaviui, dl sprendimo nevykdymo gali bti paskirta pinigi
n bauda ar net aretas.
1
534
inios. 2002, Nr. 53-2042.
301 str.
301 STRAIPSNIS
Sprendimo ar nutarties vykdymo atgrimas
Jeigu panaikinamas jau vykdytas darbo gin komisijos sprendimas
arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties vykdymo
atgrimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.
1. Komentuojamas straipsnis yra teiss norma su blanke tin dis
pozicija, kuri reglamentuoja CPK VI dalies LVI skyrius Spren
dim vykdymo atgrimas". Kadangi naujasis CPK vykdymo at
grimo klausimus reglamentuoja naujai, apie tai plaiau.
2. Jeigu darbo ginas pirmosios instancijos teisme, apeliacinje
instancijoje ar kasaciniame teisme yra nagrinjamas i naujo ir i
sprendiamas galutinai arba byla nutraukiama ar iekinys palieka
mas nenagrintinas, ikilus sprendimo ar nutarties vykdymo at
grimo klausimui, byla perduodama pirmosios instancijos teismui,
kuris klausim sprendia i esms ir priima sprendim ar nutart.
Jeigu i naujo nagrinjs byl teismas neisprend panaikinto spren
dimo vykdymo atgrimo klausimo, atsakovas, t. y. darbdavys, tu
ri teis paduoti pirmosios instancijos teismui pareikim dl spren
dimo vykdymo atgrimo. Terminas paduoti tok pareikim vieneri metai nuo teismo sprendimo, kuriuo neisprstas sprendi
mo vykdymo atgrimo klausimas, siteisjimo dienos. Toks pa
reikimas yminiu mokesiu neapmokestinamas, o jo nagrinjimas
vyksta teismo posdyje praneus dalyvaujantiems byl nagrinjant
asmenims. J neatvykimas nekliudo sprsti klausim i esms. Jei
gu pareikimas inagrinjamas teigiamai, atsakovui grinama vi
sa tai, kas buvo pagal panaikint sprendim i jo iiekota iekovo
naudai.
3. Sprendim ir nutari vykdymo atgrimas vykdomas pagal
vis kategorij civilinms byloms nustatytas bendrsias taisykles.
Toks poiris yra naujas, kadangi anksiau galioj teiss aktai bu
vo nustat tam tikr sprendim ir nutari vykdymo atgrimo
darbo bylose apribojim taikym. Tikslumo dlei reikia paymti,
kad remiantis DK 224 straipsnio 3 dalimi draudiama iiekoti i
darbuotojo permokt ir neteisingai pritaikius statym apskaiiuo
t darbo umokest, iskyrus jei padaryta skaiiavimo klaida. Taigi,
atrodyt, kad susiduriama su tam tikra materialins ir procesins
teiss norm kolizija. Aikinant i aplinkyb privalu atkreipti d
mes, kad pagal DK 224 straipsnio 3 dal draudiama iiekoti per
mokt darbo umokest aplinkybmis, kai klausimo sprendimas
535
301-303 str.
nra perengs darbo teisini santyki rib. Taiau kai sprendimo

ar nutarties vykdymo atgrimas yra teisminio nagrinjimo objektas, reikt taikyti CPK VI dalies LVI skyriaus normas.
502 STRAIPSNIS
Darbo gin komisijos ir teismo ilaidos
1. Visas darbo gin komisijos ilaidas padengia darbdavys.
2. Teismo ilaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka.
3. Darbuotojai darbo bylose atleidiami nuo teismo ilaid mokjimo.
1. Komentuojamas straipsnis isprendia individuali darbo gin
nagrinjimo ilaid klausimus. Pagrindinis darbo gin komisij i
laid altinis yra darbdavio los, kurios naudojamos darbo gin
komisijos ratvediui ilaikyti (r. DK 287 str. komentar) bei tie
sioginms darbo gin komisij ilaidoms (ryiai, ratins preks ir
pan.) padengti.
2. Teismo ilaid reglament nustato CPK I dalies VIII skyrius By
linjimosi ilaidos", jos susideda i yminio mokesio ir ilaid, susi
jusi su bylos nagrinjimu.
3. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje tvirtinama svarbi darbuoto
jams garantij - nemokamai apginti paeistas teises ir statymo sau
gomus interesus teisme. Panai nuostata tvirtinta CPK 83 straips
nyje, taiau jame kalbama apie tai, kad iekovai (darbuotojai) bylose
dl vis reikalavim, kylani i darbo teisini santyki, atleidiami
tik nuo ymimo mokesio. Atsivelgiant tai, kad ilaidas, susijusias
su bylos nagrinjimu (CPK 88 str.), sudaro tokios ilaidos - sumos,
mokamos ekspertams, advokatams ar advokato padjjams, ir ki
tos, tikslesn bt CPK 83 straipsnio formuluot, kad darbuotojai
darbo bylose atleidiami ne nuo vis teismo ilaid, bet nuo yminio
mokesio.
303 STRAIPSNIS
Darbo gin komisijos nari darbo garantijos
1. Darbuotoj irinkti darbo gin komisijos nariai darbdavio inicia
tyva negali bti atleidiami i darbo, jei nra j kalts pagal io Kodek
so 129 straipsn, iskyrus atvej, kai darboviet yra likviduojama.
2. Darbo gin komisijos nariams u laik, sugait nagrinjant dar
bo ginus, paliekamas vidutinis darbo umokestis.
536
303 str.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatomos papildomos garanti

jos darbuotojams, kurie susirinkime (konferencijoje) darbuotoj buvo
irinkti darbo gin komisij. Visos garantijos yra susijusios su na
ryste darbo gin komisijoje, taiau savo pobdiu jos skiriasi. Pir
mja garantija siekiama apriboti galimyb darbdaviui taikyti DK
129 straipsn kaip atsak, pavyzdiui, u nepalank jam sprendim
darbo gin komisijoje. i garantija gali bti vertinama ir kaip tam
tikras teigiamas netiesioginio darbuotojo darbo, susijusio su naryste
darbo gin komisijoje, vertinimas. Be to, darbuotojas naudojasi ir
kita garantija, kuri susijusi su negaljimu darbdaviui taikyti DK
136 straipsnio nuostat, reglamentuojani darbo sutarties nutrau
kim be spjimo.
2. Antroji numatyta apmokjimo u darb garantija. Ji utikrina
mons, staigos, organizacijos darbuotojui galimyb gauti vidutin
darbo umokest u laik, sugait nagrinjant darbo ginus. Atkreip
tinas dmesys, kad garantija ireikta tokiu bdu, kuris neleidia dar
buotojams piktnaudiauti savo teismis, atsisakant dirbti tiesiogin
darb tuo pagrindu, kad reikia pasirengti darbo gin nagrinjimui.
Straipsnyje kalbama tik apie laik, sugait nagrinjant darbo gin,
t. y. kai vyksta darbo gin komisijos posdis. Paprastai posdiai
vyksta ne darbo metu, taiau tai gyvendinti gali bti sunku dl, pa
vyzdiui, nenutrkstamo darbo proceso ir pamainins darbo orga
nizavimo tvarkos.
3. Abi garantijos turi ne tik apsaugin, bet ir prevencin poveik,
skatina darbuotojus atlikti visuomenei nauding veikl. Darbo gin
komisijos narys gali naudotis numatytomis garantijomis dvejus
metus, t. y. vis darbo gin komisijos kadencij.
537
KOMENTARO ABCLIN DALYKIN RODYKL*
Ab initio - 114 9.
Absolventai - profesini, auktesnij
ir auktj mokykl A. kaip darbo
rinkoje papildomai remiami asmenys
-92 5.
Administracija - A. kaip juridinio asmens organas -14 5; 14 6; 14 7; 14 9;
darbdavio A. sudtis - 24 2; darbdavio A. pareignai - 24 2; 24 3; 24 5;
neatvykimo darb A. leidus nejskaitymas darbo laik - 143 12; A. pareign darbas, virijantis nustatyt
darbo trukm, ir virvalandinis darbas - 150 8; ataukus darbuotoj i
atostog nepanaudot kasmetini
atostog dalies darbuotojui susitarus su A. perklimas j kit laik
-173 4; iskaitos atlikimas A.
nurodymu tik esant atitinkamoms
slygoms - 224 5; darbuotojo teis
apsksti iskaitos atlikim A.
nurodymu -224 6; darbdaviui
atstovaujanios
mons
A.
pareigos - 229 1; A. pareig
konkretinimas kituose darbo teiss
norminiuose aktuose - 229 4; A.
sudarantys pareignai ir j pareigos 229 5; r. Darbdavio atstovai.
Amius - darbuotojo A. kaip aplinkyb, kuria negalima pateisinti darbo
sutarties nutraukimo -129 10.
Analogija - teiss A. ir darbo santyki
teisinio reglamentavimo principai
-2 9; statymo A. taikymo atvejai - 9
2; statymo A. taikymo slygos - 9 3;
sta-
tymo A. taikymo apribojimas - 9 7; teiss A. taikymo atvejai - 9 2; 9 9.

Antraeils pareigos -A. p. sutarties svoka -114 8; darbo sutarties dl A. p.
ypatumai -114 9; darbo sutarties dl
A. p. ypatum taikymas tik asmenims, kurie abiejose darbovietse dirba pagal darbo sutart - 114 10.
Antriniai streikai - r. Palaikomieji
(antriniai) streikai.
Administraciniai aktai - A. a., sukeliantys darbo teisinius padarinius - 34 4.
Apdovanojimas - darbuotojo A. kaip
paskatinimas - 233 5.
Aplinka - r. Darbo aplinka.
Aplinkos apsauga - A. a. priemoni utikrinimas monse, kuri gamybos
procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ir laikomos moni
sveikatai pavojingos chemins mediagos - 263 1.
Apmokjimas u darb - r. Darbo apmokjimas; Darbo umokestis.
Aptarnavimas - asmen A. svoka
-235 4.
Apsaugos priemons - darbdavio pareiga rengti kolektyvines A. p. ir nemokamai iduoti darbuotojams asmenines A. p. - 2711; kolektyvins A. p.
rizikos zonoje - 271 2; darbuotojams
iduodamos asmenins A. p., jei kolektyvins A. p. neutikrina darbuotoj apsaugos nuo rizikos veiksni
-271 3; darbo srii, kuriose reikia
naudoti asmenines A. p., sraas
-271 4; darbuotojo atsisakymas
dirbti
* Skaitmenimis nurodyta straipsnis (rykesnis riftas) ir pozicija, yminti teksto, kur

vartojama tam tikra svoka arba kuris su ja susijs, pradi.
539
Apsvaigimas
darbus, kai nerengtos kolektyvins

A. p. - 276 1.
Apsvaigimas - darbuotojo A. darbo metu nuo narkotini ar toksini mediag kaip iurktus darbo pareig paeidimas - 235 30; A. dl darbo vietoje esani kenksming darbo slyg
- 235 31.
Apvietimas - darbo patalp, kuriose
nuolat dirbama, natralus A. -26111.
Arbitrai - darbo arbitrao A. - 75 9; r.
Darbo arbitraas.
Arbitraas - r. Darbo arbitraas.
Asmenys - psichikai nesveik ir turini silpnaprotyst A. darbinis veiksnumas - 13 16; ribotai veiksni A.
darbinis veiksnumas -13 18; fiziniai
A. kaip darbdaviai -16 11; darbo rinkoje papildomai remiami A. - 92 1;
pirm kart pradedantys darbo veikl A. kaip darbo rinkoje papildomai
remiami A. - 92 5; A., kurie dl ilgalaikio nedarbo prarado dal profesini ini ir praktini gdi, kaip
darbo rinkoje papildomai remiami
asmenys - 92 6; specialios papildomai darbo rinkoje remiam A. uimtumo didinimo priemons - 92 7; A.,
gr i laisvs atmimo viet, kaip
papildomai darbo rinkoje remiami A.
- 92 11; A., kuriems iki senatvs pen
sijos amiaus lik ne maiau kaip
penkeri metai, kaip papildomai dar
bo rinkoje remiami A. - 92 12; moti
na arba tvas, auginantys vaik iki a
tuoneri met, kaip papildomai dar
bo rinkoje remiami A. - 92 12; r.
Fizinis asmuo; Juridinis asmuo.
Asmenys be pilietybs - r. Usienieiai.
Asmenys iki 18 met - draudimas skirti fizikai ir psichologikai per sunkius darbus A. iki 18 m. - 277 1;
A. iki 18 m. darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvarka, darbo
laikas, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing
veiksni sraas - 277 2; A. iki 18 m.
540
DK komentaras. Antras tomas
profesinio parengimo slygos - 277 4;

draudimas A. iki 18 m. vienu metu
dirbti daugiau negu vienoje darbovietje - 277 5; monje dirbani
A. iki 18 m. srao sudarymas
-277 6; DK numatytos lengvatos
A. iki 18 m. - 277 7; r. Vaikas.
Asmuo - iekanio darbo A. kortel
-912.
Asociacija - r. Darbuotoj ir darbdavi organizacija; Darbdavio atstovai;
Darbuotoj atstovai.
Asociacij laisvs komitetas - 60 5; 7610;
77 16; 78 1; 78 3; 78 9; 79 6; 80 4.
Asociacij laisvs principas - A. 1. p.
kaip sudedamoji konstitucinio laisvs
jungtis bendrijas, politines partijas
ir asociacijas principo dalis - 2 10;
A. 1. p. kaip tarptautinis principas
-2 11; A. 1. p. kaip socialins partnerysts prielaida - 2 15; A. 1. p. tikslas
- 2 16; A. 1. p. pozityvusis ir negatyvusis aspektai - 2 18; valstybs teis
apriboti A. 1. p. gyvendinim - 2 19;
ivestinis socialins partnerysts ir
A. 1. p. - 2 95; A. 1. p. kaip laisv kolektyvini deryb prielaida - 2 96;
A. 1. p. ir profesins sjungos - 20 4.
Atestacija - periodin A. -129 3.
Atgrimas - sprendimo ar nutarties
vykdymo A. - 301.
Atitraukimas (nuo darbo) - darbuotojo A. nuo darbo statym nustatytais
atvejais ir ne maesnio kaip vidutinio D. u. mokjimas arba kompensavimas - 204 6; A. nuo darbo, kai
niai, neseniai pagimdiusiai ar
krtimi maitinaniai moteriai reikia
pasitikrinti sveikat - 278 11.
Atleidimas (i darbo) - darbdavio pareiga praneti darbo birai, savivaldybei ir mons profesinms sjungoms apie numatom grups darbuotoj A. - 88 6; grups darbuotoj A.
svoka - 88 7; 130 9; A. i darbo forminimas - 111 4; A. i darbo svoka
-124 1; darbdavio pareiga pateikti vis informacij darbuotoj atstovams
Rodykl
apie numatomus A., jei atleidiama

dl ekonomini, technologini,
struktrini ir panai prieasi 130 7; A. i darbo u pravaikt 131 3; darbuotojo interes apsauga
A. i darbo atvejais -131 4; darbda
vio kreipimasis j darbuotojams atsto
vaujant organ siekiant gauti suti
kim dl darbuotoj atstovo A. i
darbo - 134 3; darbuotojams atsto
vaujanio organo sutikimas arba ne
sutikimas dl darbuotoj atstovo A.
i darbo -134 4; darbdavio teis teis
mo tvarka ginyti darbuotojams at
stovaujanio organo atsisakym duoti
sutikim dl darbuotoj atstovo A.
i darbo - 134 5; A. i darbo diena 141 1; 206; kasmetini atostog pa
baigos diena kaip darbuotojo A. i
darbo diena - 175 4; A. i darbo ir
darbo umokesio mokjimas - 206;
darbuotoj spjimas apie A. i dar
bo ir j profesinis mokymas - 211;
darbuotojo A. i darbo ir iskaitos u
neatidirbtas atostog dienas - 224 3;
laivo gulos nario A. i darbo ypatu
mai - 231 5; A. i darbo dl pasitik
jimo praradimo - 235 10; A. i darbo
kaip grieiausia drausmin nuobau
da - 237 1; 237 3; darbuotojo, kuriam
pablogjo sveikata, A. i darbo 273 3; 273 4; r. spjimas {apie dar
bo sutarties nutraukim); Pirmenybs
teis (btipaliktam dirbti).
Atleidimas (nuo darbo) - darbuotojo A.
nuo darbo valstybinms ir visuomeninms pareigoms atlikti atvejai -183 1;
darbuotojo A. nuo darbo, kai jis pakvieiamas baudiamojo proceso statym numatytoms pareigoms atlikti
-183 3; specialisto A. nuo darbo, kai
jis atlieka Valstybs kontrols
uduotis -183 4; darbuotojo A. nuo
darbo
valstybinms
ar
visuomeninms pareigoms atlikti ir
bendra taisykl, numatanti jo
apmokjim u darb -183 5;
tikslins atostogos ir A. nuo darbo atlikti visuomenines pareigas -183 6.
Atsakovas
Atlygintinumas - darbo A. - 93 3.
Atlyginimas - r. Darbo umokestis; Neteistas atlyginimo pamimas; ala.
Atlygis - r. Minimalus valandinis atlygis; Didesnis tarifinis atlygis.
Atmintinos dienos -163.
Atostogos - draudimas spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i
darbo darbuotoj jo A. metu-1311;
A. rys -164; papildomos A. garantijos darbuotojams, kuri darbas susijs su didesne nervine, emocine,
protine tampa ir profesine rizika
-167 1; DK nustatyt A. laikas ir darbo stao kasmetinms A. gauti skaiiavimas -170 4; A. naujagimio vaikintojui ar globjui - 179 4; krybins A. - 182; papildomos A.
lengvatos - 185; iskaitos u neatidirbtas A. dienas, kai darbuotojas atleidiamas i darbo - 224 3; darbuotojo paskatinimas papildomomis A.
u gerus darbo rezultatus - 233 2;
niai moteriai suteikiamos A., kai
nra galimybs jos perkelti kit darb - 278 9; r. Atostogos vaikui priirti; Kasmetins atostogos; Mokymosi atostogos; Nemokamos atostogos; Ntumo ir gimdymo atostogos;
Tikslins atostogos.
Atostogos vaikui priirti - eimos
sprendimas, kam suteiktinos A. v. p.,
kol jam sueis treji metai - 180 1;
A. v. p. pamimas dalimis ar visas i
karto -180 2; giminaiiai, turintys teis A. v. p. - 180 3; A. v. p., kol jam
sueis treji metai, metu u period, kol
vaikui sueis vieneri metai, skiriama
motinysts (tvysts) paalpa -180 4;
neseniai pagimdiusiai moteriai ar
krtimi maitinaniai moteriai suteikiamos A. v. p., kai nra galimybs
jos perkelti kit darb - 278 10.
Atsakomyb - r. Civilin atsakomyb;
Drausmin atsakomyb; Materialin
atsakomyb.
Atsakovas - A. nurodymas darbuotojo
prayme, adresuotame darbo gin
541
Atsisakymas dirbti
komisijai - 290 3; rodinjimo natos

perklimas A. tam tikr kategorij
darbo bylose - 297 3.
Atsisakymas dirbti - A. d. kaip darbuotojo teis, jeigu yra pavojus jo saugai
ir sveikatai - 217 2; 276 1; darbuotojo pareiga nedelsiant praneti darbdaviui apie A. d. - 217 3; pagrstas
A. d. ir vidutinio darbo umokesio
mokjimas - 217 4; 276 3; nepagrstas A. d. kaip darbo drausms paeidimas - 217 5; 276 4; darbuotojo A. d.
pakeistomis darbo slygomis ir drausmin atsakomyb - 236 5; darbuotojo A. d. tuos darbus, kuriuos saugiai
atlikti nra apmokytas arba kai nerengtos kolektyvins apsaugos priemons - 276 1; gin dl darbuotojo
A. d. sprendimas - 276 2.
Atsisakymas priimti darb -A. p. d.
ginijimas teisme - 96 4; A. p. d. pripainimo neteistu padariniai - 96 5.
Atsiskaitymas - spjime apie darbo sutarties nutraukim nurodoma A. su atleidiamu darbuotoju tvarka -130 5;
A. su atleidiamu i darbo darbuotoju finansin ir teisin procedra
-1412.
Atsiskaitymo lapeliai - 202.
Atstovavimas - A. lemiantys veiksniai
- 18 1; A. metu susiklostantys teisiniai santykiai -18 2; A. esant kolektyviniams darbo santykiams - 18 3;
18 11; 18 12; A. esant individualiems
darbo santykiams -18 4; darbo taryb kolektyvinio A. teiss - 21 3.
Autorin sutartis - darbo sutarties dalykas ir jos atskyrimas nuo A. s. - 93 8.
Avansas - r. Piniginis avansas.
Avarija - galimos A. prevencijos ir likvidavimo planai - 266 6.
B
Bankrotas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio B. atveju - 137; r.
Darbdavio nemokumas.
Baras - 95 2.
542
Baudiamasis procesas - darbuotojo atleidimas nuo darbo, kai jis pakvieiamas dalyvauti B. p. statym numatytoms pareigoms atlikti - 183 3.
Bedarbis - B. svoka - 911; B. registracijos paymjimas - 91 2; B. teikiam darbinimo paslaug ir paramos
form nustatymas specialiu statymu
- 91 3; B. siuntimas mokytis profesijos arba tobulinti kvalifikacij - 91 5;
B. mokymo paalpa - 91 6; 91 7; B.
mokymo trukm - 91 7; Uimtumo
fondo remiami darbai B. - 91 8; B.
darbinimas ir jo pasirengimas profesijai - 9110; viej darb organizavimas B. - 91 13; 91 14; B. ir viej darb atlikimo trukm - 9116;
B. papildomas rmimas - 92 1; ilgalaikiai B. - 92 8; ilgalaikiams B., dalyvaujantiems gdi atnaujinimo
priemonse, mokama imoka - 92 10;
Darbo rinkoje papildomai remiam
B. sutartis - 92 15.
Bedarbio paalpa - B. p. mokjimo sustabdymas vieuosius darbus dirbantiems bedarbiams - 9118; B. p. skyrimas ir mokjimas - 91 19.
Bendrasis darbo staas - r. Darbo
staas.
Bendras susitarimas - darbo gin komisijos posdio dalyvi B. s. priimamas sprendimas - 292 5.
Biurokratizmas - 235 12.
Brokas - darbo apmokjimas pagaminus produkcij, pripastam B.
-199
1;
darbo
apmokjimas
darbuotojui pagaminus B. kaip u
tinkamus gaminius, kai nra
darbuotojo kalts -199 1; 199 2;
darbo apmokjimas darbuotojui pagal
maesnius kainius u gamini B.
atsivelgiant
produkcijos
tinkamum -199 3; darbdavio teis
iiekoti nuostolius i darbuotojo
dl pagaminto B. - 199 4.
Budjimas - B. priskyrimas faktikai
dirbtam laikui - 143 2; 155 1; B. rys, kai darbo laikas gali bti iki 24 valand per par -144 8; B. darbdavio
Rodykl
Darbas
pavedimu ir B. kaip tiesioginis darbas pagal darbo sutart (sargas, dispeeris ir pan.) - 155 2; B. laiko ir
faktikai dirbto darbo laiko sumavimas -155 3; B. darbe ir namuose laiko skaiiavimo skirtumai -155 4; B.
monje laiko virijimas ir kompensacija darbuotojui suteikiant poilsio
laik -155 5; apribojimai skiriant B.
monje ar namuose - 155 6; B. ir
darbo stao kasmetinms atostogoms
gauti skaiiavimas - 170 1.
C,Ch
Cechas - 95 2.
Chemin mediaga - priemoni darbuotoj sveikatai, aplinkos apsaugai
utikrinimas monse, kuri gamybos
procesuose naudojamos, gaminamos,
gabenamos ir laikomos moni sveikatai pavojingos Ch. m. - 263 1;
kenksminga Ch. m. - 263 2; pavojing Ch. m. pakuots enklinimas pavojing Ch. m. enklais - 263 7; darbuotoj apmokymas ir instruktavimas saugiai dirbti su konkreiomis
pavojingomis Ch. m. - 263 8; r. Ribin vert.
Cheminiai veiksniai - darbuotoj saugai ir sveikatai gresianti rizika, susijusi su pavojingais Ch. v., ir jos alinimo priemons - 263 6.
Civilin atsakomyb - 248 3; 248 8;
248 11; 249 12; 283 12.
Civilin teis - 248 S.
Civilinis teisnumas - 16 13; 16 14;
16 15.
Civilinis veiksnumas - 13 11; 15 2;
18 9; 18 10.
D
Darbas - D. kaip valinga mogaus veikla - 13 11; teiss D. gyvendinimo
formos - 86 1; teiss D. svoka
-86 2; priveriamojo D. draudimas
-86 3; D. veiklos rys nesudarius
D.
sutarties - 86 5; iekanio D. asmens

kortel - 91 2; D. rinkoje papildomai
remiami asmenys - 92 1; pirm kart
pradedantys D. veikl asmenys
kaip D. rinkoje papildomai remiami
asmenys - 92 5; asmenys, kurie dl
ilgalaikio nedarbo prarado dal profesini ini ir praktini gdi, kaip
D. rinkoje papildomai remiami asmenys - 92 6; specialios papildomai D.
rinkoje remiam asmen uimtumo
didinimo priemons - 92 7; asmenys,
gr i laisvs atmimo viet, kaip
papildomai D. rinkoje remiami asmenys - 92 11; asmenys, kuriems iki senatvs pensijos amiaus lik ne maiau kaip penkeri metai, kaip papildomai D. rinkoje remiami asmenys
- 92 12; motina arba tvas, auginan
tys vaik iki atuoneri met, kaip pa
pildomai D. rinkoje remiami asme
nys - 92 12; papildomo rmimo pri
imant D. slyg ir tvarkos
nustatymas specialiu statymu 92 13; D. rinkoje papildomai remia
m bedarbi darbinimo sutartis 92 15; darbdavio pareiga suteikti dar
buotojui darbo sutartyje numatyt D.
- 93 2; D. atlygintinumas - 93 3; dar
buotojo pareiga dirbti tam tikros pro
fesijos, specialybs, kvalifikacijos D.
arba eiti tam tikras pareigas - 93 5;
darbdavio ir jo atstov atsakomyb
u D. organizavim - 93 7; D. funk
cijos apibrimas nurodant profesi
j, specialyb, kvalifikacij arba pa
reigas - 95 3; draudimas atsisakyti
priimti D. statym numatytais at
vejais - 96 2; DK principai ir riboji
mai priimant D. - 96 3; atsisakymo
priimti D. ginijimas teisme - 96 4;
atsisakymo priimti D. pripainimo
neteistu padariniai - 96 5; draudi
mas nustatyti primimo D. apribo
jimus emesniais nei statymas dar
bo teiss norminiais aktais - 97 1;
darbo sutarties sudarymo momentas
ir D. pradia - 99 12; kiti dokumen-
543
Darbdavys
tai, pateikiami stojant D. - 104 2;

lanksios D. organizavimo formos
-108
1;
draudimas
sudaryti
terminuot darbo sutart, jei D. yra
nuolatinio pobdio - 109 5; 109 6;
terminuotos
darbo
sutarties
sudarymas, kai D. yra nuolatinio
pobdio,
statym
numatytais
atvejais -109 9; galimyb sudaryti
terminuot darbo sutart nuolatiniam D., kai tai nustato kolektyvins sutartys - 109 10; pagal
terminuotas darbo sutartis dirbani
asmen D. reglamentavimas ES mastu - 109 12; darbuotojo pareiga paiam atlikti jam pavest D. - 118;
draudimas reikalauti atlikti D., nesulygt darbo sutartimi - 119; darbdavio teis laikinai perkelti darbuotoj
darbo sutartimi nesulygt D. toje paioje gyvenamojoje vietovje -121 4;
darbdavio teis iki vieno mnesio laikinai perkelti darbuotoj darbo sutartimi nesulygt D. -121 5; draudimas perkelti darbuotoj tok D., kuris neleistinas dl jo sveikatos bkls
- 121 6; darbuotoj perklimas kit D. prastovos laikui tik j sutikimu
-122 2; nualinimas nuo D. darbuotojo, kuris pasirod D. neblaivus, apsvaigs nuo narkotini arba toksini
mediag -123 2; darbuotojo pageidavimu jam iduodama payma apie
D., D. umokest ir D. vertinim
(charakteristik) -141 3; 208 2; kompensacijos darbuotojams, kuri D.
yra kilnojamojo pobdio arba susijs su kelionmis - 216; dalyvavimas
veikloje, kuri nesuderinama su D.
funkcijomis kaip iurktus darbo pareig paeidimas - 235 8; D. veikla
kaip materialins atsakomybs slyga - 246 7; D. organizavimas vadovaujantis darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimais - 264 1; iekinio dalyko keitimo
galimyb, nagrinjant bylas dl grinimo D. - 297 6; darbo gin komisijos nari D. garantijos - 303; r.
544
Darb sustabdymas; Namudinink

darbas; Nelegalus darbas; Pagalbos
(talkos) ir savanoriki darbai; Papildomas darbas; Patarnavimo darbai;
Sezoniniai darbai; Teledarbas; Virvalandinis darbas.
Darbdavys - usienio valstybs D. - 5 4;
S 9; D. samprata -16 1; mons kaip
D. poymiai - 16 2; staiga kaip D.
-16 3; organizacija kaip D. -16 4;
kita organizacin struktra kaip D.
-16 5; 16 7; 16 8; 16 9; 16 10;
btinieji D. poymiai -16 6; fizinis
asmuo kaip D. - 16 11; 16 12; 116 3;
D. pareigos darbuotoj atstov
atvilgiu - 23 1; 23 2; 23 4; 23 5; 23
6; 23 7; 23 8; 23 9; 47 11; D. teis
teismin gynyb 23 10; D. vadovo teis perduoti dal
savo galiojim darbo teiss srityje 24 6; D. pareiga supaindinti priima
m darb asmen su mons kolek
tyvine sutartimi - 59 18; D. kaip ko
lektyvins sutarties alis - 60 1; 60 10;
D. kaip kolektyvinio darbo gino a
lis - 68 4; D. pareiga inagrinti gau
tus reikalavimus ir j juos atsakyti 70 1; D. pareiga sudaryti tinkamas s
lygas taikinimo komisijos veiklai 73 7; D. teis bti sptam apie bsi
mo streiko pradi - 77 12; D. parei
ga utikrinti turto ir moni saugu
m streiko metu - 80 2; D. teis kreip
tis teism dl streiko pripainimo
neteistu - 81 1; D. atsakomyb u
trukdym darbuotojams pasinaudo
ti teise streikuoti - 82 2; D. draudia
mi veiksmai gavus spjim apie b
sim streik ir streiko metu - 83 1;
D. pareiga praneti darbo birai, sa
vivaldybei ir mons profesinms s
jungoms apie numatom grups dar
buotoj atleidim - 88 6; D. pareiga
nediskriminuoti invalid priimant
darb - 92 20; D., nevykdani inva
lid darbinimo arba papildomo dar
bo viet skaiiaus steigimo kvot, pa
reiga mokti mok Uimtumo fon
d - 92 21; D. pareigos darbinti
Rodykl
asmenis, kurie jo monje tapo invalidais dl suluoinimo darbe ar profesins ligos - 92 23; darbuotojo ir D.
pareigos kaip pagrindiniai darbo sutarties poymiai - 93 1; D. pareiga suteikti darbuotojui darbo sutartyje numatyt darb - 93 2; D. atsakomyb
u darb organizavim - 93 7; D. kaip
darboviet - 95 2; darbuotojo perklimas kit mon susitarimu su D.
-96 1; nelegalus darbas ir D. atsakomyb - 98 4; D. atsakomyb u tinkam darbo sutarties sudarym
-99 3; 99 10; D. pareiga
supaindinti
priimam
dirbti
asmen su bsimo darbo slygomis,
kolektyvine
sutartimi,
darbo
tvarkos taisyklmis -99 11; 230 7;
D. pareiga t pai dien praneti
Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos teritoriniam skyriui
duomenis apie priimtj - 99 13; D.,
pripainusiu,
kad
ibandymo
rezultatai nepatenkinami, teis
atleisti darbuotoj i darbo -107 2;
terminuotos darbo sutarties sudarymo padariniai D. teisi apimiai
-109 4; D. pareiga rodinti darbo
sutarties
termino
nustatymo
pagrstum, kilus ginui dl termino
slygos teistumo -109 7; atvejai,
kai D., sujus darbo sutarties
terminui, negali i karto atleisti
asmens i darbo -111 5; D. teis
keisti darbo slygas, kai keiiama
gamyba, jos mastas, technologija
arba darbo organizavimas, taip pat
kitais gamybinio btinumo atvejais
-120 3; D. teis laikinai pakeisti
darbo sutarties btinsias slygas
negavus darbuotojo sutikimo -121
2; D. teis laikinai perkelti darbuotoj
darbo sutartimi ne-sulygt darb
toje paioje gyvenamojoje vietovje
-121 4; D. teis iki vieno mnesio
laikotarpio
laikinai
perkelti
darbuotoj j darbo sutartimi
nesulygt darb - 121 5; bendras
terminas spti D., norint nutraukti
darbo sutart darbuotojo pareikimu
Darbdavys
- 127 2; darbo sutarties nutraukimo
D. iniciatyva ribojimas - 129 1; dar

bo sutarties nutraukimas D. iniciaty
va ir svarbi prieasi svoka 129 2; darbuotojo teis dalyvauti by
lose prie D. - 129 7; D. pareiga pa
teikti vis informacij darbuotoj at
stovams apie numatomus atleidimus,
jei atleidiama dl ekonomini, tech
nologini, struktrini ir panai
prieasi - 130 7; D. pareiga apie
darbuotoj skaiiaus mainim arba
mons veiklos nutraukim praneti
teritorinei darbo birai, savivaldybs
institucijai ir mons darbuotoj at
stovams -130 8; D. kreipimasis dar
buotojams atstovaujant organ sie
kiant gauti sutikim atleisti i darbo
darbuotoj atstov - 134 3; D. teis
teismo tvarka ginyti darbuotojams
atstovaujanio organo atsisakym
duoti sutikim dl darbuotoj atsto
vo atleidimo i darbo - 134 5; esmi
nio D. interes paeidimo svoka 134 6; darbo sutarties nutraukimas D.
bankroto atveju - 137; D. veiksmai
siekiant ivengti virvalandinio dar
bo btinybs -151 2; D. pareiga pil
dyti mons darbuotoj saugos ir svei
katos bkls pas - 192 3; 264 5;
284 7; D. pareiga darbuotojus apr
pinti darbo rankiais, specialiais dra
buiais ir kitomis darbo apsaugos
priemonmis - 219; iskaitos padeng
ti darbuotojo siskolinim D. nuro
dymu - 224 2; D. ir jam atstovaujan
ios mons administracijos pareigos
- 229 1; D. pareigos darbo santyki
srityje - 229 2; D. pareigos sudaryti
darbuotojams saugias ir sveikatai ne
kenksmingas darbo slygas - 229 3;
D. pareig atlikimas kartu su profe
sine sjunga ar darbo taryba - 229 6;
D. pareigos gyvendinant lygias mo
ter ir vyr teises - 235 17; D. parei
ga teikti informacij DK numatytais
atvejais - 235 21; D. materialins at
sakomybs darbuotojui atvejai -
545
Darbdavio atstovas
248 1; D. pareiga apie gresiant pavoj kaip galima greiiau praneti visiems darbuotojams - 266 2; darb
sustabdymo tvarka, kai D. nesiima
darbuotoj apsaugos nuo galimo pavojaus priemoni - 266 3.
Darbdavio atstovas - darbdavio (mons, staigos, organizacijos) vadovas
kaip D. a. - 24 1; D. a. teis perduoti
dal savo galiojim darbo teiss srityje - 24 6; nacionaliniai, akiniai, teritoriniai D. a. - 4114; D. a. kaip kolektyvinio darbo gino alis - 68 4;
D. a. atsakomyb u darb organizavim - 93 7; r. Darbdavi organizacijos.
Darbdavio nemokumas - 205 1; r. Garantinis fondas.
Darbdavi asociacijos - r. Darbdavio
atstovas, Darbdavi organizacijos.
Darbdavi organizacijos - D. o. teisinis statusas - 4115; 4116; D. o. dalyvavimas Trials tarybos ir kit triali bei dviali komisij veikloje
-41 17; D. o. pareiga registruoti
nacionalin, akos ar teritorin
kolektyvin sutart - 54 3; D. o.
pareiga
inagrinti
gautus
darbuotoj atstov reikalavimus ir
juos atsakyti - 70 1; r. Darbdavio
atstovai.
Darbingumas - D. ir profesinio D. svokos - 279 3; profesinio D. netekimo laipsnis - 279 7; netekto D. vienkartin arba periodin kompensacija
- 283 2; vienkartin kompensacija netekus 20 procent D. - 283 5; periodin kompensacija netekus 30 procent D.-283 6.
Darbinis subjektikumas -14 1.
Darbinis teisinimas - 5 3; D. t. samprata -13 1; darbo santyki subjekt lygiateisikumo principas ir D. t. -13 2;
13 4; 13 5; usieniei ir asmen be
pilietybs, nesani nuolatiniais Lietuvos gyventojais, D. t. - 13 6; D. t.
ir veiksnumo santykis-13 10; 13 11;
15 2; darbdavi D. t. svoka - 14 1;
darbdavi D. t. atsiradimas - 14 2;
546
D. t. kaip asmens pripainimo darbuotoju kriterijus - 15 1; 15 2; D. t. kaip

mons, staigos, organizacijos ar kitos organizacins struktros pripainimo darbdaviu kriterijus -16 1; 16 6.
Darbinis veiksnumas - darbuotojo D. v.
samprata -13 10; darbuotojo D. v. atsiradimas - 13 12; 13 13; darbuotojo
D. v. iimtys -13 14; darbdavio D. v.
samprata - 14 1; darbdavio D. v. atsiradimas -14 2.
Darbo aplinka - 2611; 261 2.
Darbo aplinkos veiksniai - D. a. v. darbo vietose, j dydiai ir grups
-261 9; faktini D. a. v. dydi
nustatymas profesins rizikos tyrimo
metu - 264 4.
Darbo apmokjimas - D. a. samprata
teisingo apmokjimo u darb principo kontekste - 2 62; streike nedalyvaujani darbuotoj D. a. - 82 7;
darbo sutarties ali pareiga sulygti
dl D. a. slyg - 95 9; D. a. slyg
susitarimo turinys - 95 10; D. a. slyg keitimas be darbuotojo raytinio
sutikimo -120 6; darbuotojo atleidimas nuo darbo valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti ir bendra taisykl, numatanti jo D. a.
-183 5; D. a. organizavimo taisykls
-188 1; D. a. klausim sprendimas
pai
darbo
sutarties
ali
kolektyvinse ir darbo sutartyse 188 2; D. a. taikymas vengiant bet
kokios diskriminacijos dl lyties
-188 3; valstybs ir savivaldybi
moni,
staig,
organizacij
darbuotoj D. a. - 189; D. a. esant
nukrypim nuo normali darbo
slyg reguliavimas -192 1; D. a.
garantijos virvalandin darb dirbantiems darbuotojams - 193 1; virvalandinio D. a. forminimas - 193 3;
naktinio D. a. -193 4; D. a. u darb
poilsio ir veni dienomis arba alternatyvaus kompensavimo taikymas
darbuotojo pageidavimu - 194 1;
D. a. u prastovos laik, kai nra darbuotojo kalts - 195 1; D. a. u pra-
Rodykl
stovos laik, kai nra darbuotojo kalts, dydis -195 2; D. a. u ne vis darbo laik - 196; D. a., kai padidinamas darb mastas - 197; D. a. esant
sutrumpintam darbo laikui - 198;
D. a. pagaminus produkcij, pripastam broku, reguliavimas - 199 1;
darbuotojo D. a. pagaminus brok
kaip u tinkamus gaminius, kai nra
darbuotojo kalts -199 1; 199 2; darbuotojo D. a. pagal maesnius kainius u gamini brok atsivelgiant
produkcijos tinkamum-199 3; D. a.
nevykdius idirbio norm - 200;
praneimas apie naujas D. a. slygas
- 203; mokymosi atostogos ir D. a.
-210; D. a. perklus darbuotoj dl
sveikatos bkls kit darb - 212;
papildomos ir specialios pertraukos
ir D. a. - 213; pagrstas atsisakymas
dirbti ir D. a. - 217 4; 276 3; r. Atlygis; Darbo umokestis.
Darbo arbitraas - D. a. kaip antrasis
kolektyvini darbo gin nagrinjimo
etapas - 71 3; kolektyvini darbo gin nagrinjimo D. a. reglamentavimas - 75 1; 75 2; 75 3; D. a. svoka
-75 5; D. a. sudtis - 75 7; D. a.
pirmininkas - 75 8; D. a. posdis - 75
10; 75 11; 75 12; D. a.
sprendimas -75 13; 75 15; 75 16.
Darbo bylos - iekinio D. b. padavimas
pagal bendrojo teismingumo taisykles - 295 4; iekinio dalyko keitimo
galimyb, nagrinjant D. b. dl grinimo darb - 297 6; skubaus nesiteisjusi sprendim ir nutari
D. b. vykdymo pagrindai - 299 1;
sprendim D. b. nevykdymo padariniai - 300; r. Darbo ginas.
Darbo bira - Lietuvos D. b. ir teritorins D. b. - 88 2; D. b. nemokamos paslaugos - 88 3; 91 4; Lietuvos D. b. ir
teritorini D. b. steigimas - 88 4; Lietuvos D. b. udaviniai-88 5; darbdavio pareiga praneti D. b., savivaldybei ir mons profesinms sjungoms
apie numatom grups darbuotoj
Darbo drausms paeidimas

atleidim - 88 6; teritorins D. b. ir
laisv darbo viet registravimas -89
2; 89 4; Lietuvos D. b. teis imtis
piliei darbinimo tarpininkavimo
usienyje veiklos - 90 1; D. b. siuntimas dirbti vieuosius darbus - 91 17;
darbdavio pareiga apie darbuotoj
skaiiaus mainim arba mons veiklos
nutraukim praneti teritorinei D. b. 130 8. Darbo diena - D. d. maksimali
trukm
- 144 9; penki D. d. savaits su
dviem poilsio dienomis prioritetas 147 2; 161 2; kasdienio tarp D. d. po
ilsio laiko svoka - 160 1.
Darbo drausm - D. d. utikrinimo pagrindai - 227 1; D. d. samprata
-227 2; D. d. utikrinimo bdai
(metodai) - 227 3; darbuotoj
pareigos laikytis D. d. - 228 1;
neteist
darbdavio
nurodym
nevykdymas ir D. d.
- 228 3; D. d. reglamentavimas spe
cialiais teiss aktais tam tikrose kio
akose ir veiklos (darbo) srityse 231 1; r. Darbo drausms paeidi
mas; Drausmin atsakomyb; Draus
min nuobauda.
Darbo drausms paeidimas - mons
kolektyvins sutarties sipareigojim
nevykdymas ir D. d. p. - 66 3; dalyvavimas streike ir D. d. p. - 82 6;
D. d. p. ir darbo sutarties nutraukimas be spjimo -136 6; nepagrstas
atsisakymas dirbti kaip D. d. p.
-217 5; 276 4; laivo gulos nario
iurktus D. d. p. - 231 5; D. d. p.
svoka -234 1; 234 6; D. d. p.
subjektas -234 2; D. d. p.
objektas - 234 3; D. d. p.
objektyvs poymiai - 234 4; D. d. p.
subjektyvs
poymiai-234
5;
draudimas skirti kelias drausmines
nuobaudas u vien D. d. p. - 239;
darbuotojo raytinis pasiaikinimas
dl D. d. p. -240 2; D. d. p. paaikjimo dienos svoka - 241 3; darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nesilaikymas kaip D. d. p.
-264
9;
r.
Drausmin
atsakomyb;
547
Darbo garb ir verslo reputacija
Drausmin nuobauda; iurktus darbo pareig paeidimas.

Darbo garb ir verslo reputacija -3615.
Darbo ginas - D. g. dl darbo sutarties slyg taikymo sprendimas
-94 4; darbdavio pareiga rodinti
darbo sutarties termino nustatymo
pagrstum, kilus D. g. dl termino
slygos teistumo -109 7; D. g. dl
darbo
sutarties
prietaravim
statymams paalinimo inybingumas
-139 4; individualaus D. g. samprata
- 285 1; individualaus D. g. alys 285 2; individualaus D. g. poymiai
- 285 3; individualaus D. g.
priskyrimas ginams dl teiss 285 6; nesutarimo tapimo D. g.
momentas - 285 7; D. g.
nagrinjimas teisme - 286 2; 286 3;
principins individuali D. g. priskyrimo teismams nuostatos - 295 1;
D. g. patekimo teism bdai - 295 2;
kai kuri teismuose tiesiogiai nagrintin D. g. kategorij panaumas
kolektyvinius ginus - 295 3; pagrindai, kuriais remiantis individualus
D. g., priskirtinas nagrinti darbo gin komisijai, atsiduria teisme - 295 5;
r. Derybos; Ginai dl darbo sutarties; Kolektyvinis darbo ginas.
Darbo gin nagrinjantis organas
-D. g. n. o. nustatom termin pobdis - 25 4; darbuotojo teis apsksti
jam paskirt drausmin nuobaud
D. g. n. o. - 242 1; D. g. n. o. teis
panaikinti darbdavio skirt drausmin nuobaud - 242 2; D. g. n. o. negaljimas pakeisti darbdavio skirtos
drausmins nuobaudos kita drausmine nuobauda - 242 3; D. g. n. o. teis sumainti atlygintinos alos dyd
- 257 9; darbuotojo, nesutinkanio
su darbdavio nurodymu iiekoti al, teis kreiptis D. g. n. o. - 258 8;
individualius D. g. n. o. sistema
-286 1; 286 5; darbuotojo
kreipimasis D. g. n. o. ir teiss
kreiptis
Valstybin
darbo
inspekcij, prokuratr ar kit
institucij isaugojimas - 286 4.
Darbo gin komisija - darbuotojo,

nesutinkanio su darbdavio nurodymu iiekoti al, teis kreiptis
D. g. k. - 258 8; individuali darbo
gin nagrinjimo D. g. k. tvarka
-286 2; D. g. k. ir teismo santykis
-286 3; darbdavio paskirtas D. g.
k. ratvedys - 287; 290 4; D. g. k.
sudarymo tvarka ir jos veiklos
laikotarpis - 288 1; D. g. k.
sudarymas
vadovaujantis
atstovavimo pariteto utikrinimo
principu - 288 2; 288 4; darbuotoj
atstov rinkimas D. g. k.
visuotiniame susirinkime arba atstov konferencijoje - 288 3; darbdavio
atstov dalyvavimo D. g. k. veikloje
pagrindas - 288 4; darbuotojo praymo, adresuoto D. g. k., teikimas
darbdaviui, kai monje D. g. k. nesudaryta - 288 5; D. g. k. veiklos laikotarpis - 288 6; D. g. k. pirmininkas - 288 7; D. g. k. galiojimai - 289;
darbuotojo kreipimasis su praymu
D. g. k. ir io praymo turinys
-290 1; darbuotojo praymo,
adresuoto D. g. k., forma - 290 2;
iekovo ir atsakovo nurodymas
darbuotojo
prayme,
adresuotame D. g. k. -290 3;
darbdavio pareigos darbuotojui
pateikus praym, adresuot D.
g. k. - 290 4; D. g. k. posdio organizavimo tvarka - 2911; pirmojo
D. g. k. posdio organizavimo terminas - 291 2; D. g. k. posdio teistumas - 291 3; pagrindiniai D. g. k.
bylos nagrinjimo posdyje ir sprendimo primimo aspektai - 292 1;
D. g. k. posdi laikas - 292 2;
D. g. k. patalpos posdiams - 292 3;
D. g. k. bylos nagrinjimo demokratikumas - 292 4; D. g. k. posdio
dalyvi bendru susitarimu priimamas sprendimas - 292 5; D. g. k. protokolas - 292 6; pagrindai, kuriais remiantis individualus darbo ginas,
priskirtinas nagrinti D. g. k., atsiduria teisme - 295 5; kreipimosi
D. g. k. terminai - 296; D. g. k. ir teis-
548
sRodykl
mo ilaidos - 302; D. g. k. nari darbo

garantijos - 303. Darbo gin
komisijos sprendimas -ratvedio
pareiga darbo gino alims iduoti D. g.
k. s. nuora ir posdio protokolo
ira - 292 7; D. g. k. s. apskundimo
tvarka ir terminai -293 1; tik
darbuotojui suteikiama teis apsksti
teismui D. g. k. s. -293 2; terminai
apsksti D. g. k. s. teismui -293 3;
darbuotojo teis skund dl D. g. k. s.
teikti tiesiogiai teismui 293 4; imperatyvi taisykl, pagal ku
ri darbdavys negali apsksti
D. g. k. s. - 293 5; D. g. k. s. vykdymo
tvarka-294 1; D. g. k. s. sigaliojimas
- 294 2; savanorikas D. g. k. s. vyk
dymas-294 3; D. g. k. s. vykdymo ter
minas - 294 4; priverstinis D. g. k. s.
vykdymas CPK nustatyta tvarka 294 5; D. g. k. s. vykdymo sustabdy
mas, kai darbuotojas apskundia
sprendim teismui - 294 6.
Darbo grafikas - D. g. (pamain) paskelbimas - 147 3; u darb veni
dien pagal D. g. mokamo atlyginimo dydis -194 2.
Darbo higiena - 260 13.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai
-D. ir p. 1. y. specifins veiklos
srityse -148 1; D. ir p. 1. y.
ekonomins veiklos srityse -148 2; D.
ir p. 1. y. darbo dien skaiiaus per
savait, darbo ir poilsio laiko
paskirstymo per par ir kitais
atvilgiais - 148 3.
Darbo inspektoriai - D. i. teiss - 32 5;
r. Valstybin darbo inspekcija.
Darbo rankiai - darbdavio pareiga darbuotojus aprpinti D. . - 219.
Darbo statymai - r. Darbo teiss norminiai aktai.
Darbo statym laikymosi kontrol
-D. j. 1. k. sistema - 311;
valstybiniai ir nevalstybiniai D. . 1.
k. organai -31 2; D. . 1. k.
vykdanios valstybs institucijos - 32
1; 32 6; D. . 1. k. vykdanios
nevalstybins institucijos -33 1; 33
2.
Darbo laiko apskaita

Darbo kodeksas - r. Kodeksas.
Darbo laikas - D. 1. apskaita pagal pagrindin ir papildom darbo sutart
-114 5; namudininko D. 1. skirstymas
savo nuoira -115 6; D. 1. svoka
-142 1; laikotarpiai, skaitomi D. 1. 1422; faktikai dirbtas D. 1. - 143 1;
budjimo priskyrimas faktikai dirb
tam D. 1. - 143 2; laiko, reikalingo
darbo vietai, darbo rankiams, saugos
priemonms parengti ir sutvarkyti,
skaitymas D. 1. -143 4; pertraukos
ir D. 1. -143 5; 143 15; privalom me
dicinos apir laiko skaitymas D. 1.
- 143 6; stauots, kvalifikacijos k
limo laiko skaitymas D. 1. - 143 7;
nualinimo nuo darbo laiko skaity
mas D. 1. tik iimtiniais atvejais 1438; prastovos laiko skaitymas
D. 1. - 143 9; kit darbo teiss nor
mini akt nustatyt laikotarpi
skaitymas D. 1. - 143 10; pravaik
tos neskaitymas D. 1. - 143 11; ne
atvykimo darb administracijai lei
dus neskaitymas D. 1. -143 12; vals
tybini, visuomenini ar pilieio
pareig atlikimas, karin tarnyba ar
mokomosios karins pratybos ir D. 1.
-143 13; nedarbingumo laiko neskai
tymas D. 1. -143 14; kiti laikotarpiai,
kurie neskaitomi D. 1. -143 16; D. 1.
norma -144 1; D. 1. apskaita -144 2;
savaits D. 1. norma -144 3; bendroji
atuoni valand D. 1. norma -144 4;
maksimalus D. 1. per septynias dienas
-144 5; maksimalus D. 1. per par tam
tikr kategorij darbuotojams-144 6;
sraas darb, kai D. 1. gali bti iki
24 valand per par -144 7; D. 1. re
imo reikm -147 1; r. Budjimas;
Darbo laiko apskaita; Darbo ir poil
sio laiko ypatumai; Darbo trukm;
Naktinis darbas; Ne visas darbo lai
kas; Sutrumpintas darbo laikas; Virvalandinis darbas.
Darbo laiko apskaita - D. 1. a. pavyzdiniai iniaraiai - 147 5; r. Sumin darbo laiko apskaita.
549
Rodykl
je - 229 2; D. s. kaip materialins atsakomybs slyga - 246 7; alos atlyginimas asmenims, kuri D. s. reguliuoja specials statymai - 249 19;
darbuotojui priklausanio darbo umokesio ir kit su D. s. susijusi sum priteisimas ne daugiau kaip u
trejus metus - 298.
Darbo staas - D. s. skaiiuojami laikotarpiai - 30 1; 30 2; 30 3; D. s. rys - 30 4; bendrasis D. s. - 30 5; laikotarpiai, skaitomi specialj D. s.
- 30 6; specialiojo D. s. rys - 30 8;
D. s. tam tikroje monje, staigoje,
organizacijoje - 30 9; nepertraukia
masis D. s. - 30 10; 135 5; D. s. kas
metinms atostogoms gauti skaiia
vimas - 170 1; D. s. kasmetinms
atostogoms gauti skaitomas laikas,
per kur pagal statymus darbuotojui
isaugoma darbo vieta - 170 2; lai
kas, kur darbuotojas gavo ligos arba
motinysts paalp, ir D. s. kasmeti
nms atostogoms gauti skaiiavimas
- 170 3; DK nustatyt atostog lai
kas ir D. s. kasmetinms atostogoms
gauti skaiiavimas - 170 4; darbuo
tojo, grinto ankstesn darb, pri
verstins pravaiktos laikas ir D. s.
kasmetinms atostogoms gauti skai
iavimas - 170 5; teisto streiko lai
ko skaitymas D. s. kasmetinms
atostogoms gauti - 170 6; kiti D. s.
kasmetinms atostogoms gauti skaitytini laikotarpiai - 170 7; D. s. kas
metinms atostogoms gauti individu
ali apskaita -170 8.
Darbo subjektai - D. s. laisv nustatyti
tarpusavio teises bei pareigas ir ios
laisvs ribos - 4 13.
Darbo sutartis - D. s. taikytina teis
-7 8; D. s. raytins formos
nesilaikymas - 15 4; D. s.
nutraukimas darbdavio iniciatyva - 2
83; teiss darb gyvendinimas
sudarant D. s. - 86 4; darbo veiklos
rys nesudarius D. s.
- 86 5; D. s. svoka - 93 1; darbda
vio pareiga suteikti darbuotojui D. s.
Darbo sutartis
numatyt darb - 93 2; D. s. dalykas

ir jos atskyrimas nuo kit panai sutari - 93 8; D. s. turinio svoka
-94 1; gin dl D. s. slyg
taikymo sprendimas - 94 4;
btinosios D. s. slygos - 95 1;
kitos btinosios tam tikr D. s. ri
slygos - 95 8; D. s. ali teis
sulygti dl kit D. s. slyg - 95 11;
D. s. sudarymo momentas - 99 1; 99
12; D. s. sudarymo forma - 99 2;
darbdavio atsakomyb u tinkam D.
s. sudarym - 99 3; 99 10; rodymai,
kad buvo sudaryta D. s. -99 4;
Vyriausybs patvirtinta D. s. pavyzdin forma - 99 5; D. s. pasiraymas - 99 6; D. s. registravimas - 99 7;
D. s. egzemplioriai - 99 8; D. s. prielaidos - 100; primimas iki konkurso konkursines pareigas asmens pagal terminuot D. s. - 101 4; ibandymo nustatymas sudarant D. s.
-105 1; supaprastinta D. s.
nutraukimo tvarka, jeigu vienos
sutarties
alies
netenkina
ibandymo rezultatai
- 107 1; D. s. rys ir j sraas 108 1; 108 3; neterminuota D. s. 108 4; 108 5; neterminuot D. s. re
guliavimas bendrosiomis darbo tei
ss normomis - 108 6; terminuotos
D. s. svoka - 109 1; D. s. terminas
kaip sutartin D. s. slyga -109 2; ter
minuotos D. s. maksimalus terminas
-109 3; terminuotos D. s. sudarymo
padariniai darbuotojo ir darbdavio
teisi apimiai -109 4; draudimas su
daryti terminuot D. s., jei darbas yra
nuolatinio pobdio - 109 5; 109 6;
darbdavio pareiga rodinti D. s. ter
mino nustatymo pagrstum, kilus
ginui dl termino slygos teistumo
- 109 7; terminuotos D. s. sudarymo
darbuotojo pageidavimu pagrindo
panaikinimas - 109 8; terminuotos
D. s. sudarymas, kai darbas yra nuo
latinio pobdio, statym numatytais
atvejais - 109 9; galimyb sudaryti
terminuot D. s. nuolatiniam darbui,
kai tai nustato kolektyvins sutartys
551
Darbo sutarties nutraukimas
-109 10; laikotarpis, kuriam sudaroma terminuota D. s. su renkamais

darbuotojais - 109 11; pagal terminuotas D. s. dirbani asmen darbo reglamentavimas ES mastu 10912; terminuotos D. s. termino nu
statymo bdai ir nenurodyto ar ne
tinkamai nurodyto tokios sutarties
termino teisiniai padariniai - 110 1;
1105; D. s. termino nustatymas ka
lendorine data - 110 2; D. s. termi
no nustatymas apibriant aplinky
bes, iki kuri atsiradimo, pasikeitimo
ar pasibaigimo galioja sutartis 110 3; D. s. termino nustatymas api
briant tiek kalendorine data, tiek
tam tikromis aplinkybmis - 110 4;
gino dl D. s. termino nustatymo tin
kamumo sprendimas - 110 6; termi
nuotos D. s. termino pasibaigimo tei
siniai padariniai - 111 1; terminuo
tos D. s. termino pasibaigimas ir
darbo santyki pasibaigimas -111 2;
terminuotos D. s. termino sujimas
ir slygos dl sutarties termino nebegaliojimas - 111 3; atvejai, kai darb
davys, sujus D. s. terminui, negali i
karto atleisti asmens i darbo -111 5;
atvejai, kada D. s. terminas susieja
mas su tam tikromis aplinkybmis,
kurios sutarties vykdymo laikotarpiu
inyksta - 111 6; terminuotos D. s.
termino pasibaigimo atvejai, kai su
tartis nutraukiama, taiau t pai
darbuotojo ir darbdavio vl sudaro
ma terminuota D. s. - 111 7; ES tei
ss aktuose numatyta btinyb numa
tyti priemones, skirtas ivengti pik
tnaudiavimo terminuotomis darbo
sutartimis -111 8; laikinosios D. s. ir
terminuotos D. s. santykis - 113 2;
btinyb D. s. aptarti papildomas pa
reigas - 114 4; darbo laiko apskaita
pagal pagrindin ir papildom D. s.
-114 5; kit D. s. ri ypatum nu
statymas darbo teiss norminiais ak
tais ar kolektyvinmis sutartimis 117 1; kitos D. s. rys -117 2; D. s.,
552
sudaromos su kinink ki ir kit

ems kio subjekt darbuotojais
-117 3; D. s., sudaromos su
specialios
paskirties
moni
darbuotojais -117 4; D. s.,
sudaromos
kitais
statym
nustatytais atvejais -117 5; draudimas reikalauti atlikti darb, nesulygt D. s. - 119; btinj D. s. slyg keitimas tik iankstiniu darbuotojo
sutikimu -120 5; darbdavio teis laikinai pakeisti D. s. btinsias slygas
negavus darbuotojo sutikimo -121 2;
D. s. prietaravim statymams paalinimas -139 1; gin dl D. s. prietaravim statymams paalinimo inybingumas -139 4; r. Antraeils pareigos; Darbo sutarties nutraukimas;
Darbo sutarties pasibaigimas; Darbo sutartis su namudininkais; Ginai dl darbo sutarties; Sezonin darbo sutartis; Laikinoji darbo sutartis;
Papildomo darbo sutartis; Patarnavimo sutartis.
Darbo sutarties nutraukimas - D. s. n.
svoka - 124 1; D. s. n. pagrindai
-124 2; D. s. n. ali susitarimu -125;
D. s. n. sujus terminui -126; D. s. n.
darbuotojo pareikimu kaip absoliuti
subjektin darbuotojo teis -127 1;
D. s. n. darbuotojo pareikimu ir bendras terminas spti darbdav-127 2;
D. s. n. darbuotojo pareikimu dl
svarbi prieasi - 127 3; neterminuotos D. s. n. darbuotojo pareikimu spjus prie tris dienas, jei jis yra
gijs teis senatvs pensij arba j
gauna -127 4; D. s. n. darbuotojo pareikimu be svarbios prieasties teisiniai padariniai -127 5; darbuotojo
teis ataukti savo pareikim dl
D. s. n. - 127 6; neterminuotos, taip
pat ne ilgiau kaip eiems mnesiams
sudarytos terminuotos D. s. n. prieastys nesant nuo darbuotojo priklausani aplinkybi -128 1; D. s. n. dl
nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi tvarka ir teisiniai padariniai
-128 3; D. s. n. darbdavio iniciatyva
Rodykl
ribojimas - 129 1; D. s. n. darbdavio

iniciatyva ir svarbi prieasi svoka -129 2; aplinkybs, kurios negali
bti teista prieastimi pateisinti
D. s. n. - 129 4; naryst profesinje
sjungoje kaip aplinkyb, kuria negalima pateisinti D. s. n. -129 5; darbuotoj atstov funkcij atlikimas
dabartyje ar praeityje kaip aplinkyb, kuria negalima pateisinti D. s. n.
- 129 6; darbuotojo dalyvavimas by
lose prie darbdav kaip aplinkyb,
kuria negalima pateisinti D. s. n. 129 7; darbuotojo lytis, ras, tautyb,
tikjimas, priklausomyb politinms
partijoms, kalba ir pilietyb kaip ap
linkybs, kuriomis negalima pateisin
ti D. s. n. -129 8; darbuotojo amius
kaip aplinkyb, kuria negalima patei
sinti D. s. n. -129 10; D. s. n. su tam
tikr kategorij darbuotojais tik ypa
tingais atvejais - 129 11; terminuo
tos D. s. n. iki jos termino pabaigos,
kai nra darbuotojo kalts - 129 12;
D. s. n. draudimas darbdaviui patei
kus medicinos paym apie ntum
- 132 1; D. s. n. draudimas, kai nra
darbuotojo, auginanio vaikus iki tre
j met, kalts -132 2; D. s. n. drau
dimas, kai darbuotojas irinktas dar
buotoj atstovaujamuosius organus ir
nra iankstinio organo, kur jis i
rinktas, sutikimo - 134 2; D. s. n. be
spjimo atvejai-136 1; 136 5; D. s. n.
be spjimo ir neatsivelgiant sutar
ties ali vali atvejai -136 2; D. s. n.
be spjimo pagrindai esant tam tik
rai kaltai darbuotojo veikai - 136 3;
D. s. n. be spjimo, kai darbuotojas
nerpestingai atlieka darbo pareigas
arba kitaip paeidia darbo drausm
-136 6; D. s. n. be spjimo, kai dar
buotojas vien kart iurkiai paei
dia darbo pareigas - 136 7; D. s. n.
darbdavio bankroto atveju - 137;
D. s. n. apribojimai mons reorgani
zavimo atveju - 138; D. s. n., kai su
tartis sudaryta paeidiant statymus,
Darbo teiss
teisiniai padariniai - 139 2; D. s. n.,
kai sutartis sudaryta paeidiant usieniei teisins padties statymus
-139 3; r. spjimas (apie darbo sutarties nutraukim).
Darbo sutarties pasibaigimas - D. s. p.
svoka - 124 1; D. s. p. darbuotojui
mirus -124 3; D. s. p. darbdaviui mirus, jei ji buvo sudaryta patarnavimo
darbams - 136 4.
Darbo sutarties alys - D. s. . susitarimas dl usienio teiss taikymo - 6 8;
D. s. . teis pasirinkti taikytin teis
- 7 8; draudimas D. s. . nustatyti to
kias darbo slygas, kurios pablogina
darbuotojo padt, palyginti su ta, ku
ri nustato norminiai teiss aktai ir
kolektyvin sutartis - 94 2; D. s. . pa
reiga sulygti dl darbo apmokjimo
slyg - 95 9; D. s. . teis sulygti dl
kit darbo sutarties slyg - 95 11;
D. s. . lygybs principas - 129 12.
Darbo sutartis su namudininkais
-D. s. su n. svoka - 115 2; D. s. su
n. ypatumai - 115 3; D. s. su n.
ypatum reglamentavimas ES -115
8.
Darbo taryba - D. t. kaip kolektyvinio
atstovavimo institucija - 19 2; 19 3;
19 4 19 5; D. t. veikla usienio valstybse - 19 4; D. t. statusas - 19 6;
211; slygos, kurioms esant D. t. gyja
darbuotoj atstov status - 21 2;
D. t. kolektyvinio atstovavimo teiss
- 21 3; D. t. kaip darbo statym lai
kymosi kontrols institucija - 33 1;
D. t. kaip mons kolektyvins sutar
ties alis - 60 16; D. t. teis kelti rei
kalavimus darbdaviui - 69 4; D. t. ir
teis skelbti streik - 77 9; darbda
vio pareig atlikimas kartu su D. t. 229 6; r. Darbuotoj atstovai; Euro
pos darb tarybos.
Darbo teiss - valstybs pareiga skatinti
D. t. praktin gyvendinim - 2 99;
D. t. ribojimas tik statymais arba teismo sprendimu - 2 101; paeist D. t.
rys - 36 12; r. Darbo teiss ir pareigos; Darbuotoj teiss.
553
Darbo teiss norminiai aktai
Darbo teiss norminiai aktai - D. t. n. a.

galiojimas laike - komentaras 4;
D. t. n. a. galiojimas nesant prietaravimo DK- komentaras 6; DK ivardyt D. t. n. a. negaliojimas sigaliojus DK - komentaras 8; D. t. n. a.
taikymo akcini bendrovi vadovams
problema -112; D. t. n. a. taikymas
valstybs ir savivaldybi institucijose dirbantiems asmenims - 1 22;
D. t. n. a. neprietaravimas DK tvirtintiems darbo teiss principams, j
prasmei ir tikslams -2 6; teis priimti D. t. n. a. turintys subjektai - 2 7;
D. t . n. a . b e n dr um a s - 2 8 4;
D. t. n. a. diferencijavimas - 2 85;
D. t. n. a. diferencijavimas ir vengimas paeisti bendruosius darbo statym reikalavimus (darbo statym ribos) - 2 90; D. t. n. a. bendrumo ir
diferenciacijos principo gyvendinimas - 2 91; D. t. n. a. ir Konstitucija
- 3 4; D. t. n. a. reguliavimo dalykas
- 4 2; Vyriausybs ir kit valstybs bei
savivaldybi institucij teis priimti
D. t. n. a. - 4 6; Vyriausybs ir kit
institucij priimt D. t. n. a. nuosta
t, bloginani darbuotoj padt,
palyginti su ta, kuri nustato DK ir
kiti darbo statymai, negaliojimas 4 9; darbo statym ir kit D. t. n. a.
galiojimas erdvs atvilgiu -5 1;
D. t. n. a. taikymas darbo santy
kiams, susiklostantiems transporto
priemonse - 5 3; D. t. n. a. taikymo
apribojimai usienio valstybi sub
jekt atvilgiu - 5 4; Lietuvos
D. t. n. a. netaikymas darbo santy
kiams, atsirandantiems tarp usienio
ali darbdavi ir darbuotoj nenu
olatini Lietuvos gyventoj - 5 8;
D. t. n. a. kolizija -UI; vienodos ga
lios D. t. n. a. kolizij sprendimas 11 5; darbo statymai ir kit D. t. n. a.
negaliojimas atgal - 12 1; darbuoto
j atstov teis vykdyti nevalstybin
D. t. n. a. laikymosi prieir ir kon
trol - 22 7; galimybs sustabdyti,
554
pratsti ar atnaujinti naikinamuosius

terminus nustatymas D. t. n. a. - 28 4;
draudimas darbo sutarties alims nustatyti tokias darbo slygas, kurios pablogina darbuotojo padt, palyginti
su ta, kuri nustato D. t. n. a. - 94 2;
94 3; draudimas nustatyti primimo
j darb apribojimus emesniais nei
statymas D. t. n. a. - 97 1; kit darbo sutari ri ypatum nustatymas D. t. n. a. -117 1; kit D. t. n. a.
nustatyt laikotarpi skaitymas darbo laik - 143 10; pagrindini darbuotojo pareig sukonkretinimas ir
detalizavimas kituose D. t. n. a. 228 5; darbdavio ir
administracijos
pareig konkretinimas D. t. n. a. 229 4; kai kuri nuostat raymo
dar
bo tvarkos taisyklse numatymas
D. t. n. a. - 230 6.
Darbo teiss aktai - vietiniai (lokals)
D. t. a. - 3 11; postatymini D. t. a.
reguliavimo rib nustatymas DK -3
16; r. Darbo teiss norminiai aktai.
Darbo teiss normos - imperatyvios
Lietuvos Respublikos D. t. n. ir usienio teiss taikymas - 6 15; imperatyvi D. t. n. samprata - 6 17; imperatyvi D. t. n. reikm - 6 18; imperatyvi D. t. n. sraas - 6 20;
bendrosios D. t. n. -108 1; 108 6; specialiosios D. t. n. - 108 2; 108 6.
Darbo teisi gynimas - D. t. g. bdai,
taikomi darbo ginus nagrinjani
organ - 36 2; iimtinai teismo taikomi D. t. g. bdai-36 3; D. t. g. administracine tvarka - 36 10; r. Darbo teiss ir pareigos.
Darbo teiss ir pareigos - D. t. ir p., kylanios i DK ir kit darbo statym
-34 6; teismo sprendimai kaip D. t. ir
p. atsiradimo, pasikeitimo ir
pasibaigimo pagrindas - 34 3; alos
padarymas kaip D. t. ir p. atsiradimo
pagrindas - 34 6; juridiniai faktai
kaip D. t. ir p. atsiradimo pagrindas34 9; D. t. ir p. gyvendinimo ir
vykdymo slyg nustatymas teiss
aktuose -
Rodykl
35 1; draudimas piktnaudiauti savo teise gyvendinant ir vykdant

D. t. ir p.- 35 2; u D. t. ir p. paeidim taikomos atsakomybs rys
-38 1; sutartins atsakomybs u
D. t. ir p. paeidimus nustatymo bdai - 38 4.
Darbo teisi saugojimas - nuostatos dl
D. t. s. statymais turinys - 36 1.
Darbo teiss altiniai - pirminiai
(tiesioginiai) D. t. . - 3 1; netiesioginiai (ivestiniai) D. t. . - 3 2; 3 14;

tarptautins sutartys kaip D. t. .
-3 5; 8 7; DK - pagrindinis D. t. .
-3 9; postatyminiai teiss aktai kaip
D. t. .-3 10; D. t. . hierarchija-4 1;
r. Darbo teiss norminiai aktai.
Darbo teisiniai santykiai - D. t. s., turintis usienio element - 6 1; D. t. s.
tstinumas - 12 2; r. Darbo santykiai.
Darbo teisi paeidimai - r. Darbo teiss ir pareigos.
Darbo teisi savigyna - D. t. s. svoka
- 37 1; D. t. s. bdai ir priemons
-37 2; darbuotoj ir darbdavi teis
pasinaudoti D. t. s. -37 3; r. Darbuotoj savigyna; Nualinimas.
Darbo terapija - 279 6.
Darbo trukm - virvalandinio D. t.
-152; D. t. veni ir poilsio dien
ivakarse -153.
Darbo tvarka - darbuotojo pareiga paklusti darbovietje nustatytai D. t.
-93 6; D. t. kaip darbo drausms
paeidimo objektas - 234 3; kiti
nusiengimai,
kuriais
iurkiai
paeidiama D. t. kaip iurkts
darbo pareig paeidimai - 235 34;
r. Darbo tvarkos taisykls.
Darbo tvarkos taisykls - darbdavio
pareiga supaindinti priimam dirbti
asmen su D. 1.1. - 99 11; 230 7; pagrindini darbuotojo pareig sukonkretinimas ir detalizavimas D. 1.1. 2285; darbdavio ir administracijos
pareig konkretinimas D. t. t. 2294; D. 1.1. svoka - 230 1; D. 1.1.
Darbo umokestis
tvirtinimas - 230 2; D. 1.1. suderinimas - 230 3; D. 1.1. rengimas pagal
metodinius pavyzdius ir rekomendacijas - 230 4; D. 1.1. turinys - 230 5;
kai kuri nuostat raymo D. 1.1. numatymas darbo teiss norminiuose
aktuose - 230 6; bendrj darbuotoj pareig utikrinant darbuotoj
saug ir sveikat nustatymas D. 1.1.
- 274 3.
Darbo umokesio minimumas
-D. u. m. nustatymo ir taikymo
taisykls - 187 1; D. u. m. ir
minimalus
gyvenimo
lygis
(MGL) - 187 2; D. u. m.
nustatymas Trials tarybos teikimu
Vyriausybs nutarimu -187 3; D. u. m.
kaip minimalus valandinis atlygis ir
minimalioji mnesin alga -187 4;
didesnio D. u. m. nustatymas
kolektyvinse sutartyse -187 5.
Darbo umokestis - D. u. ir minimalaus
D. u. santykis - 2 65; didesnis D. u.
-2 66; D. u. u vieuosius darbus
-2 67; D. u. samprata -15 5; D. u.
mokjimas streike dalyvaujantiems
darbuotojams - 82 5; darbdavio
pareiga mokti D. u. - 93 3;
susitarimas dl D. u. sistemos,
dydio, mokjimo tvarkos - 95 10;
D. u. garantijos darbuotojams,
kuriems laikinai buvo pakeistos
darbo sutarties slygos -121 7;
nualinimas nuo darbo ir D. u.
nemokjimas - 123 2; daugiau kaip
du mnesius i eils nemokamas D. u.
kaip prieastis nutraukti darbo sutart
-128 2; darbuotojo pageidavimu jam
iduodama payma apie D. u. -141 3;
208 2; kasmetini atostog laiku darbuotojui mokamas vidutinis D. u.
-176 1; garantija darbuotojui, kad vidutinis D. u. u kasmetines atostogas
bus sumoktas ne vliau kaip prie
tris kalendorines dienas iki atostog
pradios -176 2; D. u. svoka -186 1;
D. u. mokjimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart
-186 2; D. u. nemokjimas u pagalbos (talkos) darbus -186 3; D. u. ne-
555
Darbo vieta
mokjimas u savanorik darb

-186 4; apmokjimo u darbus,
atliktus pagal civilines sutartis,
nelaikymas D. u. -186 5; D. u.
struktra -186 6; D. u. priklausymas
nuo daugelio aplinkybi -186 9;
vyrams ir moterims u tok pat ar
lygiavert darb mokamas vienodas
D. u. - 186 10; 188 3; imperatyvus
reikalavimas D. u. mokti pinigais
-186 11; D. u. indeksavimas - 190;
darbuotojo perklimas kit darb
ir dl nuo jo nepriklausani
prieasi turint mokti maesn D.
u., jam mokamas iki perklimo
buvs vidutinis D. u. - 195 3; D. u.
mokjimo termin, vietos ir
tvarkos reguliavimas - 2011; D. u.
mokjimo periodikumas - 201 2;
D. u. mokjimas darbuotojams toje
vietoje, kur jie dirba - 201 3; konkrei D. u. mokjimo termin, vietos
ir tvarkos nustatymas kolektyvinse
arba darbo sutartyse - 201 4; vidutinio D. u. garantavimas statym, kolektyvini arba darbo sutari nustatytais atvejais - 204 1; darbuotojo ir
valstybs tarnautojo vidutinio D. u.
apskaiiavimo tvarka - 204 2; 254 4;
premij (nustatytais atvejais ir tantjem) skaitymo darbuotojo vidutin D. u. tvarka - 204 3; vidutinis D. u.
ir skaiiuojamo mnesio norminiuose teiss aktuose ar mons kolektyvinje sutartyje nustatytas toms pareigoms minimalus valandinis atlygis
- 204 4; vidutinio D. u. apskaiiavi
mo tvarkos konkretinimas kolektyvi
nje arba darbo sutartyje - 204 5;
darbuotojo atitraukimas nuo darbo
statym nustatytais atvejais ir ne ma
esnio kaip vidutinio D. u. mokjimas
arba kompensavimas - 204 6; D. u.
mokjimas atleidiant i darbo ar
darbuotojui mirus-206; delspinigiai
u pavluot D. u. ir kit su darbo
santykiais susijusi imok mokjim
- 207 1; 249 22; pavluoto D. u. mo
kjimo svoka - 207 2; informacijos
556
apie darbuotojo gaunam D. u. apribojimas - 208 1; darbuotoj, auginani vaikus, teis gauti papildom
poilsio laik, u kur mokamas darbuotojo vidutinis D. u. - 214 1; vidutinio D. u. mokjimas pagrstai
atsisakius dirbti - 217 4; 276 3; darbuotojui, pasistam tarnybin komandiruot, paliekamas D. u.
-220 3; darbuotojui mokamas D.
u. u isiruoimo kelion ir
sikrimo naujoje vietovje laik 221 8; draudimas daryti iskaitas i
darbuotojo D. u. siekiant iiekoti
permokt arba neteisingai pritaikius
statym apskaiiuot D. u. - 224 4;
darbuotojo
materialins
atsakomybs dydio ribojimas pagal
jo gaut vidutin D. u.
- 254 4; alos iiekojimas darbdavio
nurodymu, iskaitant jos dyd i dar
buotojo vidutinio D. u. - 258 4; as
menys, galintys duoti nurodymus dl
alos iiekojimo iskaitant i D. u. 258 6; darb sustabdymas ir darbuo
toj vidutinio D. u. mokjimas 266 8; mons darbuotoj saugos ir
sveikatos komiteto nariams mokamas
j vidutinis D. u. - 269 3; nios, ne
seniai pagimdiusios ar krtimi mai
tinanios moters perklimas kit
darb ir jai mokamas vidutinis D. u.
- 278 8; darbuotojui priklausanio
D. u. ir kit su darbo santykiais susi
jusi sum priteisimas ne daugiau
kaip u trejus metus - 298; sprendi
mai dl D. u. priteisimo kaip skubiai
vykdytini sprendimai - 299 2; r. At
lygis; Atsiskaitymo lapeliai; Darbo
apmokjimas; Darbo umokesio mi
nimumas; Delspinigiai; Iskaitos.
Darbo vieta - galimyb gauti informacij apie laisvas D. v. - 89 1; laisv
D. v. registravimas - 89 2; 89 4; laisvos D. v. svoka - 89 3; D. v. steigimas (pritaikymas) - 92 14; subsidijos
padengti D. v. steigimo ilaidas
-92 16; invalid papildomo D. v.
skaiiaus steigimo kvotos - 92 19;
darb-
Rodykl
davi, nevykdani invalid darbinimo arba papildomo D. v. skaiiaus

steigimo kvot, pareiga mokti mok Uimtumo fond - 92 21; D. v.
ir darboviets svok palyginimas
-95 2; D. v. isaugojimo garantijos
sergantiems ar sualotiems darbe
darbuotojams -133 1; terminai, per
kuriuos isaugoma D. v. sergantiems
ar sualotiems darbuotojams - 133
2; darbo umokesio mokjimas ir D.
v.
- 201 3; darbuotojui, pasistam tar
nybin komandiruot, paliekama
D. v. - 220 3; bendri reikalavimai
D. v. ir darbo aplinkai - 2611; D. v.
svoka - 261 4; D. v. statybvietse
rengimo reglamentavimas - 261 6;
r. Darboviet.
Darboviet - darbuotojo pareiga paklusti D. nustatytai darbo tvarkai
-93 6; darbo vietos ir D. svok
palyginimas - 95 2; giminaii
tarnybos toje paioje D. apribojimas 97 2; sraas tarnautoj, kuriems
netaikomas giminaii tarnybos toje
paioje D. apribojimas - 97 3;
darbo sutarties dl antraeili
pareig ypatum taikymas tik
asmenims, kurie abiejose D. dirba
pagal darbo sutart -114 10; D.
rengimo
bendrieji
nuostatai
-2615; draudimas asmenims iki 18
met vienu metu dirbti daugiau negu
vienoje darbovietje - 277 5; D.
rengimas atsivelgiant negalij
darbuotoj reikmes - 279 8; r.
Darbo vieta; Statybviet
Darbuotojams atstovaujantis organas
- darbdavio kreipimasis D. a. o. sie
kiant gauti sutikim atleisti i darbo
darbuotoj atstov - 134 3; D. a. o.
sutikimas arba nesutikimas atleisti
i darbo darbuotoj atstov -134 4;
darbdavio teis teismo tvarka ginyti
D. a. o. atsisakym duoti sutikim
dl darbuotoj atstovo atleidimo i
darbo - 134 5; D. a. o. teiss atsisa
kyti duoti sutikim dl kit darbuo
toj atleidimo i darbo numatymas
Darbuotojas
kolektyvinje sutartyje - 134 7;
D. a. o. sutikimo galiojimo terminas
- 134 8; pirmenybs teis likti darbe t darbuotoj, kurie irinkti
D. a. o. - 135 8.
Darbuotojas - valstybs ir savivaldybi
institucijose dirbantys asmenys kaip
D. -1 21; D., kaip nenuolatinio Lietuvos gyventojo, statusas - 5 10; D.
apibdinantys kriterijai - 15 1; D.
samprata -15 2; darbas pagal darbo
sutart kaip D. poymis -15 3; iekinio senaties netaikymas ginant D.
garb ir orum - 27 5; D. teis kreiptis administracij dl gamybos ar
darbo proceso tobulinimo - 43 18; D.
pritarimas sprendimui skelbti streik - 77 2; 79 3; D. pritarimo skelbti
streik galiojimo trukm - 77 5; streike dalyvaujani D. teiss ir garantijos - 82 4; D. atsakomyb u dalyvavim neteistame streike - 85 7; D.
ir darbdavio pareigos kaip pagrindiniai darbo sutarties poymiai - 93 1;
darbdavio pareiga suteikti D. darbo
sutartyje numatyt darb - 93 2; D.
pareiga dirbti tam tikros profesijos,
specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas - 93 5; D.
pareiga paklusti darbovietje nustatytai darbo tvarkai - 93 6; draudimas
darbo sutarties alims nustatyti tokias
darbo slygas, kurios pablogina D.
padt, palyginti su ta, kuri nustato
norminiai teiss aktai ir kolektyvin
sutartis - 94 2; D. perklimas kit
mon darbdavi susitarimu - 96 1;
darbdavio, pripainusio, kad ibandymo rezultatai nepatenkinami, teis atleisti D. i darbo - 107 2; atvejai, kai ibandymo rezultat vertinimas priklauso nuo D. valios -107 3;
D. atleidimas i darbo pasibaigus ibandymo terminui ir jam toliau tsiant darb -107 4; terminuotos darbo sutarties sudarymo padariniai D.
teisi apimiai - 109 4; terminuotos
darbo sutarties sudarymo D. pagei-
557
Darbuotojo kalt
davimu pagrindo panaikinimas

-109 8; laikotarpis, kuriam sudaroma
terminuota darbo sutartis su renkamais D. -109 11; D. pareiga paiam
atlikti jam pavest darb - 118; D.
nesutikimo dirbti pakeistomis darbo
slygomis teisiniai padariniai -120 4;
darbo apmokjimo slyg keitimas
be D. raytinio sutikimo - 120 6;
darbdavio teis laikinai pakeisti darbo sutarties btinsias slygas neklausiant D. sutikimo - 121 2; darbdavio
teis laikinai perkelti D. darbo sutartimi nesulygt darb toje paioje
gyvenamojoje vietovje -121 4; darbdavio teis iki vieno mnesio laikinai perkelti D. darbo sutartimi nesulygt darb -121 5; draudimas perkelti D. j tokj darb, kuris neleistinas
dl jo sveikatos bkls - 121 6; D.
perklimas kit darb prastovos laikui tik jo sutikimu -122 2; nualinimas nuo darbo D., kuris pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotini arba toksini mediag - 123 2;
darbo sutarties pasibaigimas D. mirus - 124 3; darbo sutarties nutraukimas D. pareikimu kaip absoliuti
subjektin D. teis - 127 1; D. teis
dalyvauti bylose prie darbdav
-129 7; D. interes apsauga atleidimo
i darbo atvejais - 131 4; darbo sutarties nutraukimo draudimas, kai D.
irinktas j D. atstovaujamuosius organus ir nra iankstinio organo, kur
jis irinktas, sutikimo - 134 2; D.
kategorijos ir darbo slygos, kai negalima skirti virvalandini darb
-150 6; lengvatos ir garantijos
besimokantiems D. - 181 6; 209; D.
vidutinio
darbo
umokesio
apskaiiavimo tvarka - 204 2; D.
sveikatos apsauga darbe ir siekis j
aprpinti materialiai - 217 1; D.
teis atsisakyti dirbti, jeigu yra
pavojus jo saugai ir sveikatai - 217 2;
D. pareiga nedelsiant praneti
darbdaviui apie atsisakym dirbti 217 3; D. pareigos ir darbo draus-
558
m - 228 1; D. pareiga vykdyti tik teistus darbdavio nurodymus - 228 2;

bendrosios D. pareigos utikrinti saugos ir sveikatos reikalavim laikymsi
- 228 4; pagrindini D. pareig su
konkretinimas ir detalizavimas kituo
se darbo teiss norminiuose aktuose
- 228 5; nusiengs D. kaip darbo
drausms paeidimo subjektas 234 2; atskir kategorij D. nustatyti
vairs apribojimai usiimti tam tik
ra veikla - 235 9; D. iki 18 met pa
reiga tikrintis sveikat - 265 1; D. pa
reiga apie pavoj kaip galima grei
iau praneti darbdaviui ar padalinio
vadovui - 266 4; papildomos garan
tijos D., kuri santykiai su darbda
viais yra nutrk - 297 5; r. Sergan
tys ar sualoti darbe darbuotojai; Pe
dagoginiai darbuotojai.
Darbuotojo kalt - D. k. kaip darbo
drausms paeidimo subjektyvus poymis - 234 5.
Darbuotoj atstovai - profesins sjungos kaip D. a. - 19 1; 129 6; 134 1;
darbo taryb, kaip D. a., koncepcija
- 19 3; 19 5; 134 1; D. a. teiss bti
darbdavio atstovais ribojimas -19 7;
slygos, kurioms esant darbo tarybos
gyja D. a. status -21 2; D. a. kolek
tyvinio atstovavimo teiss - 22 1; D. a.
teis mons, verslo ar jo dalies per
davimo atveju - 22 9; D. a. teis in
formacij - 22 11; D. a. sutikimas
kaip valios iraika - 23 3; 23 4; D. a.
pareiga savo teismis naudotis pro
tingai ir siningai - 23 12; D. a. funk
cij atlikimas dabartyje ar praeityje
kaip aplinkyb, kuria negalima patei
sinti darbo sutarties nutraukimo 129 6; darbdavio pareiga pateikti vi
s informacij D. a. apie numatomus
atleidimus, jei atleidiama dl eko
nomini, technologini, struktrini
ir panai prieasi - 130 7; darb
davio pareiga praneti mons D. a.
apie darbuotoj skaiiaus mainim
arba mons veiklos nutraukim -
Rodykl
Darbuotoj sauga ir sveikata
130 8; garantijos D. a. j irinkimo ir

pareig atlikimo laikotarpiu -134 1;
darbdavio kreipimasis darbuotojams atstovaujant organ siekiant
gauti sutikim atleisti i darbo D. a.
-134 3; r. Darbuotoj atstovavimas;
Darbo taryba; Profesins sjungos.
Darbuotoj atstovavimas - alternatyvaus D. a. principas - 19 2; r. Darbuotoj atstovai.
Darbuotoj ir darbdavi organizacija
(asociacija) - 2 17.
Darbuotoj kolektyvas - D. k., kaip darbo teiss subjekto, samprata - 17 1;
D. k. teiss ir funkcijos -17 2.
Darbuotoj sauga ir sveikata - darbdavio pareiga pildyti mons D. s. ir s.
bkls pas - 192 3; 264 5; D. s. ir s.
regla mentavimas DK - 259 1;
D. s. ir s. svoka-259 2; 259 4; 259 5;
D. s. ir s. kaip valstybs politika 259 6; 284 1; Vyriausybs kompeten
cija formuoti D. s. ir s. politik 260 2; 284 1; D. s. ir s. norminiai
teiss aktai - 260 5; ES D. s. ir s.
norminiai teiss aktai - 260 6; Lie
tuvos kodeksai ir statymai, regla
mentuojantys D. s. ir s. - 260 8; Vy
riausybs nutarimai, reglamentuo
jantys D. s. ir s. - 260 9; Vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus, Vy
riausiojo valstybinio gydytojo higie
nisto, Valstybins visuomens sveika
tos prieiros tarnybos prie Sveika
tos apsaugos ministerijos direktoriaus
sakymais ir nutarimais patvirtinti
D. s. ir s. norminiai teiss aktai 260 16; vietiniai (lokals) D. s. ir s.
norminiai teiss aktai - 260 18; mo
ns kolektyvin sutartis kaip
D. s. ir s. norminis teiss aktas 260 19; D. s. ir s. apsaugos enklai 26114; leidimas naudotis tik techni
kai tvarkingomis darbo priemonmis,
atitinkaniomis D. s. ir s. normini
teiss akt reikalavimus - 262 1; dar
bo priemons, atitinkanios minima
liuosius D. s. ir s. reikalavimus -
262 2; privalomieji D. s. ir s. reikala

vimai atskiroms darbo priemonms
- 262 3; D. s. ir s. gresianti rizika, su
sijusi su pavojingais cheminiais veiks
niais, ir jos alinimo priemons 263 6; darbo organizavimas vadovau
jantis D. s. ir s. normini teiss akt
reikalavimais - 264 1; darbdavio pa
reiga vertinti galim rizik D. s. ir s.
- 264 2; D. s. ir s. reikalavim laiky
mosi kontrols tvarka monje ir mo
ns D. s. ir s. tarnybos nuostatai 264 6; darbdavio pareiga parengti
mons D. s. ir s. vietinius (lokalius)
norminius teiss aktus - 264 7; darb
davio sakymu, potvarkiu ir kitu tvar
komuoju dokumentu patvirtint mo
ns D. s. ir s. vietini (lokali) nor
mini teiss akt privalomumas 264 8; D. s. ir s. normini teiss akt
nesilaikymas kaip darbo drausms
paeidimas - 264 9; monse D. s. ir s.
normini teiss akt nustatyta tvar
ka rengiamos poilsio, persirengimo,
drabui, avalyns, asmenini apsau
gos priemoni laikymo patalpos ar
ba vietos, sanitarins ir asmens higie
nos patalpos - 267 1; kiekvieno darb
davio ar jo galioto asmens ini i
D. s. ir s. srities privalomas tikrinimas
- 268 1; darbdavi, kurie atleidiami
nuo D. s. ir s. srities ini patikrini
mo (atestavimo), sraas - 268 2;
darbdavio pareiga informuoti dar
buotojus ir su jais konsultuotis visais
D. s. ir s. bkls analizs, planavimo,
priemoni organizavimo ir kontrols
klausimais - 269 1; darbuotoj in
struktavimas, mokymas ir atestavimas
D. s. ir s. klausimais - 270; darbuo
toj pareiga vykdyti mons D. s. ir s.
normini teiss akt reikalavimus 274 1; darbuotoj pareig rpintis sa
vo ir kit D. s. ir s. sraas - 274 2;
bendrj darbuotoj pareig utik
rinant D. s. ir s. nustatymas darbo
tvarkos taisyklse - 274 3; darbuoto
j teis reikalauti, kad darbdavys u-
559
Darbuotoj saugos ir sveikatos komisija DK komentaras. Antras tomas

tikrint D. s. ir s. - 275; D. s. ir s. bkls
vertinimas - 280; D. s. ir s. padtis
monse vedus privalom nelaiming atsitikim darbe socialin
draudim - 283 9; D. s. ir s. moksliniai tyrimai - 284 2; Lietuvos tarptautinis bendradarbiavimas D. s. ir s.
srityje - 284 8; D. s. ir s. programa
-284 9; D. s. ir s. reikalavim monse
laikymosi kontrol - 284 10; r. Atsisakymas dirbti; Darb sustabdymas; mons darbuotoj saugos ir
sveikatos komitetas; Profesins sveikatos prieira; Sveikata. Darbuotoj
saugos ir sveikatos komisija - Lietuvos
Respublikos D. s. ir s. k.
- 284 3; apskrii ir savivaldybi te
ritorins D. s. ir s. k. - 284 4; atskir
ekonomins veiklos srii D. s. ir s. k.
-284 5.
Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijos - 228 5; 232 2.
Darbuotoj saugos ir sveikatos nuostatai - 260 10.
Darbuotoj savigyna - 37 4.
Darbuotoj susirinkimas (konferencija) - D. s. priimamas sprendimas dl
atstovavimo sudarant mons kolektyvin sutart - 60 13; D. s. teis perduoti atstovavimo ir gynimo funkcij atitinkamos ekonomins veiklos
akinei profesinei sjungai - 60 15;
D. s. teistumas - 62 4; D. s. nepritarimo mons kolektyvinei sutariai
padariniai - 62 3.
Darbuotoj teiss - streike dalyvaujani D. t. ir garantijos - 82 4; r. Darbuotojas.
Darb sustabdymas - D. s. prieastys
- 266 1; D. s. tvarka, kai darbdavys
nesiima darbuotoj apsaugos nuo ga
limo pavojaus priemoni - 266 3;
D. s. ir darbuotoj vidutinio darbo
umokesio mokjimas - 266 8; D. s.
dl gamtini slyg - 266 9.
Defacto -114 9.
Deliktai - 248 8; 249 16; 249 21.
Delspinigiai - D. u pavluot darbo u-
560
mokesio ir kit su darbo santykiais

susijusi imok mokjim - 207 1;
249 22; D. skaiiavimo pradia
-207 3; D. skaiiavimo nutraukimas
-207 4.
Demokratikumas - darbo gin komisijos bylos nagrinjimo D. - 292 4.
Demonstracijos - 77 10; 79 7.
Derybos - tiesiogins darbdavio ir darbuotoj D. - 60 14; D. svoka - 285 4;
D. paskirtis - 285 5; r. Darbo ginas; Kolektyvins derybos.
Didesnio pavojaus altinis - 249 12.
Dienpinigiai -143 3; 220 4; 220 5; 221 7.
Diplomatinis imunitetas - 5 4; 5 7.
Diskriminacija - netiesiogin D. dl lyties - 235 15; r. Lygiateisikumo
principas.
Dokumentas - asmens tapatyb patvirtinantys D. -104 1; kiti D., pateikiami stojant darb -104 2.
Donorai - garantijos D. - 218.
Drabuiai - r. Specials drabuiai.
Draudimas atsisakyti priimti darb
-96 2.
Draudimas piktnaudiauti savo teise
-35 2.
Draudiminis vykis - 283 3.
Drausmin atsakomyb - bendroji ir
specialioji D. a. - 231 2; 236 2; 237 4;
specialiosios D. a. taikymo srities susiaurjimas darbo teisje -231 3; geleinkelio transporto darbuotoj
D. a. ypatumai - 231 4; 237 4; darbuotoj D. a. slygos - 234 6; D. a.
pagrindai - 236 1; D. a. santyki atsiradimas tarp darbo santyki subjekt - 236 3; D. a. individualumas
-236 4; darbuotojo atsisakymas
dirbti pakeistomis darbo slygomis ir
D. a.
- 236 5; darbuotojo D. a. u kitas pra
angas - 236 6; r. Drausmin nuo
bauda.
Drausmin nuobauda - darbdavio pareiga laikytis D. n. skyrimo taisykli
-136 8; 235 35; 240 6; paskatinimas,
kai galioja D. n. - 233 7; D. n. rys
- 237 1; D. n. parinkimas - 238;
Rodykl
Gydymas
draudimas skirti kelias D. n. u vien darbo drausms paeidim - 239;

bendra D. n. skyrimo procedra
-240 1; iankstinis kit subjekt
sutikimas darbuotojui skirti D. n.
-240 3; D. n. skyrimo forminimas
240 4; iekinio senaties terminas ap
sksti D. n. - 240 5; D. n. skyrimas
kiek galint greiiau - 241 1; D. n.
skyrimo terminas - 241 2; terminas,
kada D. n. negali bti skiriama 241 4; darbuotojo teis apsksti jam
paskirt D. n. darbo ginus nagrin
jamiems organams - 242 1; darbo
gin nagrinjanio organo teis pa
naikinti darbdavio skirt D. n. 242 2; darbo gin nagrinjanio or
gano negaljimas pakeisti darbdavio
skirtos D. n. kita D. n. - 242 3; D. n.
galiojimo terminas - 243; D. n. pa
naikinimas - 244.
E
Egzaminai - r. Kvalifikaciniai egzaminai.
Ekonominiai kolektyviniai darbo ginai - r. Kolektyviniai darbo ginai.
Ekonominiai streikai - 76 12.
Elektromagnetin spinduliuote - nekenksmingi sveikatai E. s. lygiai
-261 12.
Elgesys - E. darbe kaip svarbi prieastis nutraukti darbo sutart darbdavio
iniciatyva -129 2; neteistas E. kaip
darbo drausms paeidimo objektyvs poymiai - 234 4; neleistinas E.
su lankytojais kaip iurktus darbo
pareig paeidimas - 235 3.
Europos darb tarybos - 47 19.
Europos Sjunga - ES valstybi nari piliei darbinis statusas -13 8;
13 9; pagal terminuotas darbo sutartis dirbani asmen darbo reglamentavimas ES mastu - 109 12;
ES teiss aktuose numatyta btinyb numatyti priemones, skirtas ivengti piktnaudiavimo terminuo-
tomis darbo sutartimis - 111 8; namudinio darbo sutari ypatum

reglamentavimas ES - 115 8; ES
darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nuostatos - 284 8.
Europos standartas - 260 15.
Evakuacijos planai - 266 S; 266 7.
Expressis verbis - 114 10.
F
Fizinis asmuo - F. a. kaip darbdavys
-5 3; 14 1; 14 10; 16 11; 16 12; 60
11; 116 3; F. a. darbinis teisnumas
ir veiksnumas - 2 48; 13 1; 13 13; 15
2; 16 12; 60 11; darbuotojas tik kaip F.
a.
- 15 1; F. a. teiss verstis komercine
kine veikla - 16 16; 16 17; atstovai
kaip F. a. -18 4; 24 7; galiojimas, i
duodamas F. a. vardu atlikti veiksmus
- 18 5; 18 6.
Fondas - r. Garantinis fondas; Uimtumo fondas; Privalomojo sveikatos
draudimo fondas.
G
Gaisras - r. Ypatingi atvejai.
Gaivalin nelaim - r. Ypatingi atvejai.
Gamybin avarija - r. Ypatingi atvejai.
Gaminiai - r. Tinkami gaminiai.
Gamtins slygos - darb sustabdymas
dl G. s. - 266 9.
Garantinis fondas - G. f. taryba - 46 7;
G. f. nuostatai - 205 2; G. f. los
-205 3; G. f. l paskirtis - 205 4; G.
f. l skyrimo procesas - 205 5;
darbuotojui skiriamos G. f.
imokos -205 6; vis darbuotojo
pinigini reikalavim tenkinimas i
G. f. l -223 1; 252 7.
Geleinkeliai - G. transporto darbuotoj drausmins atsakomybs ypatumai - 231 4.
Gera valia - darbuotojo galimyb atlyginti al G. v. - 258 2.
Gydymas - nukentjusij G. kompensavimas - 283 11.
561
Gimdymas
Gimdymas - r. Ntumo ir gimdymo

atostogos.
Gimimo liudijimas - 104 1.
Giminaiiai - G. tarnybos toje paioje
darbovietje apribojimas - 97 2; sraas tarnautoj, kuriems netaikomas
G. tarnybos toje paioje darbovietje apribojimas - 97 3; G., turintys teis j atostogas vaikui priirti -180 3;
G. teis j ilaikym dl darbdavio delikto, suklusio darbuotojo mirt
-249 16.
Ginai dl darbo sutarties - G. dl d. s.
reglamentavimas ir j rys - 297 1;
G. dl d. s. tam tikr kategorij priskyrimas tiesiogiai teismui - 297 2;
rodinjimo natos perklimas darbdaviui (atsakovui) tam tikr kategorij G. dl d. s. - 297 3.
Gyvenamoji vietov - r. Vietov.
Gyvybs atmimas - 248 11.
Globjas - atostogos naujagimio vaikintojui ar G. -179 4; motinysts paalpos mokjimo globjui, kuriam paskirtas globoti naujagimis, tvarka
-179 9.
Grafikas - pertrauka pailsti ir pavalgyti pagal G. - 158 5; poilsio dien
suteikimas pagal darbo (pamain) G.
-161 5; r. Darbo grafikas.
Grinimas - iekinio dalyko keitimo
galimyb, nagrinjant bylas dl G.
darb - 297 6; sprendimai dl G.
darb kaip skubiai vykdytini sprendimai - 299 2; nesiteisjusi sprendim dl G. darb vykdymas pagal
DK ir CPK - 299 3; vykdomieji dokumentai bylose dl G. darb
-299 5.
H
Higiena - monse darbuotoj saugos
ir sveikatos normini teiss akt
nustatyta tvarka rengiamos asmens
H. patalpos -267 1; 267 4; r. Darbo
higiena.
Higienos normos (HN) - 260 10; 260 12.
562
I, , Y
darbinimas - . teisiniai santykiai - 4 4;
teiss j darb gyvendinimas tarpininkaujant . tarnyboms - 86 7; . svoka
ir institutas - 87 1; . instituto normos
- 87 2; . tarpininkavimo tarnyb reg
lamentavimas ir sistema Lietuvoje 88 1; Lietuvos darbo bira ir teritori
ns darbo biros kaip pagrindin .
tarpininkavimo grandis - 88 2; nemo
kamos . tarpininkavimo paslaugos 88 3; kit moni, staig ir organi
zacij teis imtis . tarpininkavimo
veiklos - 88 11; iimtin valstybs tei
s imtis piliei . tarpininkavimo u
sienyje veiklos - 90 1; kit moni,
staig ir organizacij teis imtis pi
liei . tarpininkavimo usienyje
veiklos tik gavus licencijas - 90 2; li
cencij tarpininkauti dl piliei .
usienyje rys - 90 3; paraikos li
cencijai dl piliei . usienyje tar
pininkavimo pateikimas - 90 4; licen
cijos dl piliei . usienyje tarpinin
kavimo idavimas arba atsisakymas
iduoti - 90 5; tarpininkavimo dl pi
liei . usienyje, taip pat laivuose
su usienio valstybs vliava, svoka
- 90 10; bedarbio . ir jo pasirengi
mas profesijai - 91 10; . planai 92 14; Darbo rinkoje papildomai re
miam bedarbi . sutartis - 92 15;
invalid profesin reabilitacija, socia
lin integracija ir . - 92 18; invalid
. kvotos - 92 19; invalid . ir diskri
minavimo draudimas - 92 20; darb
davi, nevykdani invalid . arba
papildomo darbo viet skaiiaus stei
gimo kvot, pareiga mokti mok
Uimtumo fond - 92 21; usienie
i ir asmen be pilietybs dirbamas
darbas nesilaikant jiems nustatytos .
tvarkos kaip nelegalus darbas - 98 2.
darbinimo tarpininkavimo tarnybos
-r. darbinimas; Darbo bira.
Iekinio senatis - I. s. netaikymas
-27 1; bendrasis I. s. terminas - 27
2;
Rodykl
mons kolektyvins sutarties vykdymo kontrol
sutrumpinti I. s. terminai - 27 3; I. s.
terminas apsksti drausmin nuobaud - 240 5; darbuotoj materialin atsakomyb ir alos padarymo bei jos
iaikinimo momentas, nuo kurio
prasideda I. s. ir kit termin eigos
pradia - 254 5.
Iekinys -1. darbo bylose padavimas pagal bendrojo teismingumo taisykles
- 295 4; I. dalyko keitimo galimyb,
nagrinjant bylas dl grinimo darb - 297 6.
Iekovas - I. nurodymas darbuotojo
prayme, adresuotame darbo gin
komisijai - 290 3.
gdiai - asmenys, kurie dl ilgalaikio
nedarbo prarado dal profesini ini ir praktini ., kaip darbo rinkoje papildomai remiami asmenys
-92 6; . atnaujinimo priemons - 92
9;
ilgalaikiams
bedarbiams,
dalyvaujantiems
.
atnaujinimo
priemonse, mokama imoka - 92
10.
moka - darbdavi, nevykdani invalid darbinimo arba papildomo darbo viet skaiiaus steigimo kvot, pareiga mokti . Uimtumo fond
-92 21; privalomojo sveikatos
draudimo .-283 11.
mon - ., kaip darbdavio, poymiai
-16 2; ., kuri sustabdymas gali bti
susijs su sunkiais ar pavojingais padariniais visuomenei arba moni gyvybei ir sveikatai - 77 15; 80 3; darbuotojo perklimas kit . darbdavi susitarimu - 96 1; sraas pareig
valstybs ir savivaldybi ., kurias
priimama konkurso tvarka - 101 2;
konkurs organizavimo valstybs ir
savivaldybi . tvarka - 101 3; kvalifikacini egzamin tvarka valstybs
ir savivaldybi . - 103 2; darbdavio
pareiga apie darbuotoj skaiiaus
mainim arba . veiklos nutraukim
praneti . darbuotoj atstovams, teritorinei darbo birai ir savivaldybs
institucijai - 130 8; darbo sutarties
nutraukimo apribojimai . reorgani-
zavimo atveju - 138; valstybs ir savivaldybi . darbuotoj darbo apmokjimas -189; . nemokumas - 205 1;
valstybs ar savivaldybs . likvidavimas ir alos atlyginimas darbuotojams - 252 1; valstybs ar savivaldybs . likvidavimas ir valstybs ar savivaldybs pareiga atlyginti al
-252 3; 252 4; 252 5; r. staiga; Organizacija; Specialiosios paskirties
mon.
mons darbuotoj saugos ir sveikatos
komitetas - 269 1; 269 2; 269 3.
mons kolektyvin sutartis - . k. s.
samprata - 59 1; . k. s. paskirtis 59 5; . k. s. funkcijos - 59 6; . k. s.
taikymas - 59 17; . k. s. rengimo ir
svarstymo tvarka - 62 1; . k. s. siga
liojimas - 63 1; . k. s. galiojimo truk
m - 63 2; . k. s. galiojimas mons,
jos dalies, verslo ar verslo dalies per
davimo atveju - 63 4; 63 5; . k. s. ga
liojimas mons bankroto atveju 63 6; galimyb nutraukti . k. s. -65 1;
draudimas nutraukti . k. s. neprajus
eiems mnesiams nuo jos sudary
mo - 65 2; ginai, kylantys dl . k. s.
sudarymo - 68 7; r. mons kolekty
vins sutarties alys; mons kolek
tyvins sutarties turinys; mons ko
lektyvins sutarties vykdymo kontro
l; Kolektyvin sutartis.
mons kolektyvins sutarties alys 60 1; darbdavys kaip . k. s. . - 60 10;
r. mons kolektyvins sutartis; Ko
lektyvins sutarties alys.
mons kolektyvins sutarties turinys
- 611; prievolin ir normin . k. s. t.
dalys - 61 2; . k. s. t. informacins s
lygos - 61 3; . k. s. t. organizacins
slygos - 61 4; . k. s. t. ir darbo sta
tym, nacionalins, akos, teritorini
kolektyvini sutari turinio santykis
- 61 S; r. mons kolektyvin sutar
tis.
mons kolektyvins sutarties vykdymo
kontrol - 66 1; kitos institucijos, galiotos atlikti . k. s. v. k. - 66 2; r. Dar-
563
mons profesins sjungos
bo statym laikymosi kontrols organai.

mons profesins sjungos - r. Profesins sjungos.
Imunitetas - valstybi ir usienio organizacij suvereniteto I. principas
-5 S; 5 6; r. Diplomatinis
imunitetas.
Incidentas - 282 3.
Indeksavimas - darbo umokesio I.
-190.
Informacija - darbuotoj atstov teis
I. - 22 11; darbdavio pareiga teikti
nemokam I. - 23 7; objektyvios I.
kolektyvini deryb metu suteikimo
principas - 40 11; I. pateikimo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje - 47 18; I. pateikimo terminas
-47 20; neskelbtina I. - 48 7;
taikinimo komisijos nari pareiga
neatskleisti
jiems
inomos
konfidencialios I. - 73 5; galimyb
gauti I. apie laisvas darbo vietas - 89
1; darbdavio pareiga pateikti vis I.
darbuotoj
atstovams
apie
numatomus
atleidimus,
jei
atleidiama dl ekonomini, technologini, struktrini ir panai
prieasi - 130 7; I. apie darbuotojo gaunam darbo umokest apribojimas-208 1; darbuotojo atsisakymas
teikti L, kai statymai ir kiti teiss aktai pareigoja j teikti, arba iais atvejais inomai neteisingos I. teikimas
kaip iurktus darbo pareig paeidimas - 235 20; DK numatyti atvejai, kai darbdavys pareigojamas teikti
I. - 235 21; valstybs ir savivaldybi
institucij bei staig pareiga teikti
viej L, taip pat turim privai L,
iskyrus statym numatytus atvejus
- 235 22; r. Informavimas ir konsultavimas.
Informavimas -1. samprata - 47 9; r.
Informavimas ir konsultavimas.
Informavimas ir konsultavimas -1. ir k.
procedra kaip socialins partnerysts gyvendinimo forma - 43 2; I. ir k.
tikslas - 47 1; darbuotoj I. ir k. visais darbuotoj saugos ir sveikatos
564
bkls analizs, planavimo, priemoni organizavimo ir kontrols klausimais - 269 1.

Informavimo ir konsultavimo procedra - r. Informavimas ir konsultavimas; Socialin partneryst.
Inspektoriai - r. Darbo inspektoriai.
Instrukcijos - r. Darbuotoj saugos ir
sveikatos instrukcijos; Pareigins instrukcijos.
Integracija - r. Socialin integracija.
Inter alia - 115 4.
Interes derinimas - r. Socialin partneryst.
Interes konfliktai - r. Kolektyviniai
darbo ginai.
Invalidas - I. kaip darbo rinkoje papildomai remiami asmenys - 92 2; I.
profesin reabilitacija, socialin integracija ir darbinimas - 92 18; I.
darbinimo arba papildomo darbo
viet skaiiaus steigimo kvotos
-92
19;
I.
darbinimas
ir
diskriminavimo draudimas - 92 20;
darbdavi,
nevykdani
I.
darbinimo arba papildomo darbo
viet skaiiaus steigimo kvot,
pareiga mokti mok Uimtumo
fond - 92 21; darbdavio pareigos
darbinti asmenis, kurie jo monje
tapo I. dl suluoinimo darbe ar
profesins ligos - 92 23; pirmenybs teis likti darbe t darbuotoj, kurie priiri kitus eimos narius, pripaintus pirmos ar antros
grups I. -135 4; darbdavio pareiga
suteikti papildomas pertraukas I.
-159
5;
I.
svoka-279
1;
kiekvienam
I.
iduodamas
invalidumo paymjimas - 279 7;
r. Negalieji darbuotojai.
Invalidumas - I. nustatymas ir rys
-92 2; pirmos grups I. forma - 92
3; I. trukm - 92 4; draudimas
diskriminuoti dl I. - 92 20; I. ir ne
viso darbo laiko nustatymas - 146 5;
vaiko I. - 214 3; I. skirstymas tris
grupes - 279 2; invalidui
iduodamas I. paymjimas - 279 7.
Rodykl
Ypatingi atvejai - darbdavio teis laikinai pakeisti darbo sutarties btinsias slygas tik Y. a. - 121 3; darbo sutarties nutraukimas su tam tikr kategorij darbuotojais tik Y. a.
- 129 11; terminuotos darbo sutarties nutraukimas iki jos termino pabaigos, kai nra darbuotojo kalts,
tik Y. a. - 129 12.
rankiai - . svoka ir darbuotoj materialin atsakomyb - 255 6; r. Darbo rankiai.
renginiai - r. Darbo priemons; Potencialiai pavojingi renginiai.
rodymai - ., kad darbo sutartis buvo
sudaryta - 99 4.
spjimas (apie darbo sutarties nutraukim) - darbdavio pareiga ratu pateikti . darbuotojui prie du mnesius - 130 1; . turinys -130 2; . nurodoma atleidimo i darbo prieastis
ir aplinkybs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas
-130 3; . nurodoma atleidimo i
darbo data-130 4; . nurodoma
atsiskaitymo
su
atleidiamu
darbuotoju tvarka - 130 5; .
nurodomas duodamas laisvas laikas
kito darbo paiekoms 130 6; darbdavio pareiga surengti
konsultacijas su darbuotoj atstovais
prie teikiant . -130 7; . galiojimo
pasibaigimas -130 10; darbuotojo at
leidimo i darbo nepasibaigus . ter
minui teisiniai padariniai - 130 11;
draudimas pateikti . ir atleisti i dar
bo darbuotoj laikino nedarbingumo
laikotarpiu, taip pat atostog metu 131 1; darbo sutarties nutraukimo be
. atvejai -136 1; 136 5; darbo sutar
ties nutraukimo be . ir neatsivel
giant j sutarties ali vali atvejai 136 2; darbuotoj . ir j profesinis
mokymas - 211.
spjamieji streikai - 76 12; spjamj streik organizavimo tvarka
-77 14.
staiga - . kaip darbdavys -16 3; valstybs ir savivaldybi . darbuotoj
Imoka
darbo apmokjimas - 189; r. mon;
Organizacija. statymai ir kiti
norminiai teiss aktai
- r. Darbo teiss norminiai aktai.
Ibandymas - I. nustatymas sudarant
darbo sutart -105 1; I. rys -105 2;
I. slygos teisin prigimtis - 105 3;
draudimas tam tikriems asmenims
nustatyti I. -105 4; maksimalus I. terminas -106 1; statym nustatytas ilgesnis I. terminas - 106 2; I. termin neskaitomi laikotarpiai - 106 3;
supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka, jeigu vienos sutarties alies netenkina I. rezultatai - 107 1;
darbdavio, pripainusio, kad I. rezultatai nepatenkinami, teis atleisti darbuotoj i darbo - 107 2; atvejai, kai
I. rezultat vertinimas priklauso nuo
darbuotojo valios -107 3; darbuotojo atleidimas i darbo pasibaigus I.
terminui ir jam toliau tsiant darb
- 107 4.
Idirbio normos - darbo apmokjimas
nevykdius I. n. - 200.
Ieitin imoka - I. i. svoka - 140 1;
I. i. priklausymas visiems tuo paiu
pagrindu atleidiamiems darbuotojams ir jos dydis - 140 2; I. i. dydis,
kai nra darbuotojo kalts - 140 3;
kit I. i. dydi nustatymas - 140 4;
draudimas daryti iskaitas i I. i.
-226.
Ilaikymas - teis I. dl darbdavio delikto, suklusio darbuotojo mirt
-249 16; apdraustojo mirtis ir
ilaikytini teis I. - 283 7.
Ilaikytiniai - 249 16; 283 2; 283 7.
Imoka - ilgalaikiams bedarbiams, dalyvaujantiems gdi atnaujinimo
priemonse, mokama L - 92 10; garantin I. -186 7; kompensacin I.
-186 8; 220 1; 220 4; 226;
Garantinio fondo I. bankrutuojanios
ar
bankrutavusios
mons
darbuotojams -205 6; delspinigiai
u pavluot su darbo santykiais
susijusi I. mokjim - 207 1; 249
22; L, kurios moka-
565
Isilavinimas
mos darbuotojams, priimamiems arba perkeliamiems j kitoje vietovje

esant darb - 221 3; draudimas daryti iskaitas i kompensacini I.
-226;
alos
atlyginimas
periodinmis I. arba vienkartine I. 249 18; periodin draudimo I.
ilaikytiniams -283 2; r. Ieitin
imoka.
Isilavinimas - bendro I. klimas pagal savarankiko mokymosi programas - 91 12.
Iskaitos (i darbo umokesio) -1. atlikimo tvarka - 224 1; I. padengti
darbuotojo siskolinim darbdavio
nurodymu - 224 2; I. u neatidirbtas atostog dienas, kai darbuotojas
atleidiamas i darbo - 224 3; draudimas daryti I. i darbuotojo darbo
umokesio siekiant iiekoti permokt arba neteisingai pritaikius statym apskaiiuot darbo umokest
- 224 4; I. atlikimas administracijos
nurodymu tik esant atitinkamoms
slygoms - 224 5; darbuotojo teis
apsksti I. atlikim administracijos
nurodymu - 224 6; I. dydio riboji
mas - 225 1; bendra taisykl, kad I.
dydis neturi viryti 20 procent imoktino darbo umokesio sumos
- 225 2; I. pagal kelis vykdomuosius
dokumentus dydio ribojimas 225 3; CPK ir DK santykis dl iskait atlikimo - 225 4; draudimas da
ryti I. i ieitins imokos, kompen
sacini ir kit imok - 226.
vaikintojas - atostogos naujagimio .
ar globjui -179 4; motinysts paalpos mokjimo naujagimio . tvarka
-179 9.
vykis - r. Draudiminis vykis.
Jaunimas - r. Asmenys iki 18 met.

Jungtin profesini sjung atstovyb
- J. p. s. a. kaip mons kolektyvins
sutarties alis - 60 12; r. mons kolektyvins sutarties alys.
566
Juridinis asmuo - J. a. kaip darbdavys

- 5 3; 14 1; 16 5; J. a. darbinis teisnumas ir veiksnumas - 14 1; 15 2; 16
12; 24 8; J. a. steigimas - 14 3; 14 4;
J. a. darbinio subjektikumo gyvendinimas -14 5; J. a. organ kompetencija - 14 6; J. a. valdymo organai
- 14 7; J. a. filialas - 16 8; 16 10; J. a.
atstovyb - 16 9; 16 10; atstovai kaip J.
a. - 18 4; 24 7; J. a. galiojimas -18 7;
J. a., savo veikimu ar neveikimu
padariusi alos moni sveikatai,
pareiga atlyginti nuostolius -249 7; J. a.
reorganizavimo reguliavimas CK - 251
2; J. a. reorganizavimo bdai - 251 4;
reorganizuojam J. a. kreditori teisi
gynimas - 251 6; J. a. likvidavimas ir
alos atlyginimo prievols perjimas
kitiems asmenims - 252 2. Juridiniai
faktai - 34 9; 248 6; 249 5.
K
Kalba - lietuvi, kaip valstybins kalbos, mokjimo kategorijos - 129 9.
Kalt - K. kaip materialins atsakomybs slyga - 246 6; nukentjusiojo K.
reikm paeidjo materialins atsakomybs dydiui - 247; r. Darbuotojo kalt.
Kancerogenas - 263 3.
Karin tarnyba - darbuotojo, paaukto privalomj K. t., darbo garantijos - 131 2; K. t. ir darbo laikas
-143 13.
Karo padtis - 78 12.
Kasmetins atostogos - K. a. svoka
-165
1;
K.
a.
suteikimas
kalendorinmis dienomis - 165 2;
K. a. rys 165 3; kiekvieno darbuotojo teis tu-
rti bent keturi savaii K. a. 166 1; minimalios 28 dien trukms
K. a. -166 2; ilgesni minimali K. a.
nustatymo prieastys -166 3; ne vis
darbo laik dirbani asmen mini
mali K. a. netrumpinimas - 166 4;
darbuotoj, turini teis pailgin-
Rodykl
tas K. a., sraas ir i atostog trukm - 167 2; pedagogini darbuotoj

pailgintos K. a. - 167 3; mokslo darbuotoj pailgintos K. a. - 167 4; krybini darbuotoj pailgintos K. a.
-167 5; sveikatos prieiros specialist ir psicholog pailgintos K. a.
-167 6; farmacijos specialist pailgintos K. a. - 167 7; socialini darbuotoj pailgintos K. a. - 167 8; pilot
ir navigatori pailgintos K. a.
-167 9; laiv kapiton, mechanik,
kit gulos nari pailgintos K. a.
-167 10; Ignalinos atomins
elektrins darbuotoj pailgintos
K. a. 167 11; greitosios medicinos pagal
bos stotyse dirbani vairuotoj pail
gintos K. a. - 167 12; cheminius ir
biologinius tyrimus atliekani dar
buotoj pailgintos K. a. -167 13; pa
pildom K. a. paskirtis - 168 1; pa
pildom K. a. suteikimo bdai 168 2; darbas, u kur suteikiamos
papildomos K. a. -168 3; darbas s
lygomis, neatitinkaniomis normali
darbo slyg, ir papildomos K. a. 1684; ilgalaikis nepertraukiamas dar
bas toje darbovietje ir papildomos
K. a. - 168 5; ypatingas darb pob
dis ir papildomos K. a. -168 6; kitos
papildom K. a. suteikimo slygos ir
tvarka - 168 7; periodas, u kur su
teikiamos K. a. - 169 1; K. a. u pir
muosius, antruosius ir paskesnius
darbo metus - 169 2; darbuotojo ir
darbdavio susitarimas dl K. a. pir
maisiais darbo metais - 169 3; K. a.
suteikimas pagal nustatyt eil 1694; kai kuri kategorij darbuo
toj teis pasirinkti K. a. laik 169 5; darbo stao K. a. gauti skaiia
vimas -170 1; darbo sta K. a. gauti
skaitomas laikas, per kur pagal sta
tymus darbuotojui isaugoma darbo
vieta - 170 2; laikas, kur darbuoto
jas gavo ligos arba motinysts paal
p, ir darbo stao gauti K. a. skaiia
vimas - 170 3; DK nustatyt atosto-
Kasmetins atostogos
g laikas ir darbo stao gauti K. a.
skaiiavimas -170 4; darbuotojo, grinto ankstesn darb, priverstins
pravaiktos laikas ir darbo stao gauti
K. a. skaiiavimas - 170 5; teisto
streiko laiko skaitymas darbo sta gauti K. a. -170 6; kiti darbo sta
gauti K. a. skaitytini laikotarpiai
-170 7; darbo stao gauti K. a. individuali apskaita - 170 8; papildom
K. a. suteikimas atskirai nuo minimali K. a. - 171 1; papildom ir
pailgint K. a. struktra - 171 2;
K. a. suteikimas dalimis - 172; galimyb ataukti darbuotoj i K. a. jo
sutikimu - 173 1; ataukimo i K. a,
taisykls - 173 2; ataukus darbuotoj i atostog nepanaudot K. a.
dalies darbuotojui susitarus su administracija perklimas kit laik
- 173 4; K. a. perklimo svoka
-174 1; K. a. pratsimo svoka
-174 2; K. a. perklimo susiejimas
su ataukimu i K. a. -174 3; K. a.
perklimo prieastys -174 4;
nepanaudot K. a. suteikimo tvarka
-174 5; K. a. nesuteikimas
atleidiant i darbo dl darbuotojo
kalts
-175
1;
pinigin
kompensacija u nepanaudotas K. a.
-175 2; nepanaudot K. a.
suteikimas atleidiant i darbo tik
darbuotojo pageidavimu - 175 3;
K. a. pabaigos diena kaip darbuotojo atleidimo i darbo diena - 175 4;
K. a. laiku darbuotojui mokamas vidutinis darbo umokestis -176 1; garantija darbuotojui, kad vidutinis
darbo umokestis u K. a. bus sumoktas ne vliau kaip prie tris kalendorines dienas iki atostog pradios
-176 2; bendras draudimas minimalisias K. a. pakeisti pinigine kompensacija -177 1; btinosios slygos
pakeisti minimalisias K. a. pinigine
kompensacija - 177 2; kompensacijos u nepanaudotas K. a. mokjimas
nepriklausomai nuo darbo sutarties
termino -177 3.
567
Kelion
Kelion (tarnybin) -143 3; 170 2; 216;

221 4; 221 7; 221 8.
Kelionpinigiai - 143 3; 221 4.
Kodeksas - darbo K. - komentaras 1;
darbo K. teisinio reguliavimo dalykas -11; darbo K. tikslas ir esm
-1 5; darbo K. norm taikymas
valstybs pareignams -125; darbo
K. norm aikinimas atsivelgiant
darbo K. sistem ir struktr - 2 8;
darbo K. kaip pagrindinis darbo
teiss altinis - 3 9; darbo K.
nustatomos postatymini teiss akt
reguliavimo ribos - 3 16; darbo K.
virenyb - 4 8; darbo K. norm
aikinimo principai -10 1; sisteminis
darbo K. aikinimo principas - 10 2;
darbo K. nustatomos kolizins
normos darbo teisje
- 6 7; 7 3; darbo K. sistemikumas 10 3; lingvistinis (kalbinis) darbo K.
aikinimo principas - 10 6; tikslinis
(teleologinis) darbo K. aikinimo
principas -10 7; darbo K. virenybs
kitiems statymams ir norminiams
darbo teiss aktams principas -11 2;
darbo K. nustatomi procesiniai ter
minai - 29 2.
Kolektyviniai darbo teisiniai santykiai
- 4 5; darbdavi teis bti atstovau
jamais esant K. d. t. s. - 24 9.
Kolektyvins derybos - tarptautinis
K. d. laisvs principas - 2 92; valstybs pareiga imtis priemoni, skatinani K. d. - 2 97; darbdavio pareiga
nevilkinti K. d. - 23 5; K. d. palaikymo mechanizmo savarankikumas
-39 2; K. d. svoka - 39 3;
valstybins
K.
d.
skatinimo
priemons - 39 12; K. d. teis - 40
8; K. d. siningumo principas - 40
9; savanorikumo principas kaip K. d.
pagrindas - 40 10; objektyvios
informacijos K. d. metu suteikimo
principas - 40 11; K. d. kaip
pagrindinis socialins partnerysts
principas - 43 7; kiekvienos kolektyvini darbo santyki alies teis pradti K. d. - 48 1; K. d. ali teis nustatyti deryb eig ir baigt - 48 10;
568
tarpininkavimo procedra kaip paskutinis K. d. etapas sprendiant kilusius kolektyvini darbo santyki ali nesutarimus - 70 6.
Kolektyvini deryb alys - r. Kolektyvins derybos.
Kolektyvin sutartis - darbo teiss altiniu pripastamos normins K. s.
nuostatos - 3 13; K. s. negaliojimo
pagrindas - 4 12; K. s. ir individualios darbo sutarties nuostat santykis - 18 13; darbuotoj atstov teis
sudaryti K. s. ir kontroliuoti jos vykdym - 22 2; tarpusavio kontrols ir
atsakomybs principas kaip K, s. vykdymo garantas - 40 14; K. s. teisin
galia - 43 8; K. s. rys - 49 1; K. s.
forma - 50 1; K. s. kaip norminis susitarimas - 50 3; K. s. turinys - 50 4;
K. s. reikm - 50 5; principai, naudojami sprendiant K. s. konkurencij - 50 9; nacionalins, akos ir teritorins K. s. sudarymo tvarka - 53;
nacionalins, akos ir teritorins K. s.
registracija ir jos tikslai - 54 1; galioja tik registruotas K. s. tekstas - 54 6;
gin dl nacionalins, akos, teritorins K. s. sudarymo ir vykdymo
sprendimas - 68 8; draudimas streikuoti galiojant K. s. - 78 15; draudimas darbo sutarties alims nustatyti
tokias darbo slygas, kurios pablogina darbuotojo padt, palyginti su ta,
kuri nustato K. s. - 94 2; 94 3; darbdavio pareiga supaindinti priimam
dirbti asmen su K. s. - 99 11; galimyb numatyti renkamsias pareigas
K. s. - 102 3; galimyb sudaryti terminuot darbo sutart nuolatiniam
darbui, kai tai nustato K. s. -109 10;
kit darbo sutari ri ypatum nustatymas K. s. -117 1; darbuotojams
atstovaujanio organo teiss atsisakyti
duoti sutikim dl kit darbuotoj
atleidimo i darbo numatymas K. s.
-134 7; pirmenybs teis likti darbe
t darbuotoj, kurie toki teis turi
K. s. nustatyta tvarka - 135 7; K. s.
Rodykl
kaip darbuotoj saugos ir sveikatos

norminis teiss aktas - 260 19.
Kolektyvins sutarties alys-K. s. . atsakomybs u prisiimtus sipareigojimus principas - 2 98; K. s. . teis
reikalauti su kolektyvinmis derybomis susijusios informacijos - 48 5;
K. s. . teis pasirinkti kolektyvins
sutarties r - 49 3; K. s. . laisv nustatyti kolektyvins sutarties turin ir
jos struktr - 50 10; nacionalins, akos ir teritorins K. s. . - 51; K. s. .
teis kontroliuoti, kaip laikomasi nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties - 57.
Kolektyvinis darbo ginas - K. d. g.
samprata - 68 1; K. d. g. alys - 68 4;
K. d. g. rys - 68 5; teisiniai K. d. g.
- 68 6; ekonominiai K. d. g. (intere
s konfliktai) - 68 6; K. d. g. pradia
- 68 9; prielaidos kilti K. d. g. - 70 2;
K. d. g. nagrinjantys organai - 71 1;
K. d. g. nagrinjimo terminai - 73 2.
Kolektyvinio darbo gino alys -K.
d. g. . ir taikinimo komisijos sprendimo vykdymas - 74 6; K. d. g. . pareiga vykdyti darbo arbitrao sprendim - 75 17; r. Kolektyvinis darbo
ginas.
Kolektyvini darbo gin rys - r. Kolektyvinis darbo ginas.
Kolektyvinius darbo ginus nagrinjantys organai - r. Kolektyvinis darbo
ginas.
Kolizija - keli kolektyvini sutari K.
sprendimas - 52 3.
Kolizins normos - K. n. nustatoma teis, taikytina darbo teisiniams santykiams, turintiems usienio element
- 7 1; K. n. taikymas individualiems
ir kolektyviniams darbo teisiniams
santykiams - 7 5.
Komandiruot - 143 3; 170 2; garantij taikymo ir kompensacini imok
mokjimo darbuotojams, pasistiems tarnybines K., reglamentavimas - 220 1; tarnybins K. svoka
-220 2; darbuotojui, pasistam tar-
Konkursas
nybin K., paliekama darbo vieta ir
darbo umokestis - 220 3; komandiruoto darbuotojo ilaid, susijusi
su K., kompensavimas - 220 4; K.
vykstaniam darbuotojui imokamas
piniginis avansas - 220 6; usieniei K. ir jiems garantuojamos darbo
slygos - 220 7.
Komercin paslaptis - 235 7; r. Paslaptys.
Komisija - r. Taikinimo komisija; Trials komisijos; Valstybin medicinins socialins ekspertizs komisija.
Kompensacija - budjimo monje laiko virijimas ir K. darbuotojui suteikiant poilsio laik - 155 5; pinigin
K. u nepanaudotas kasmetines atostogas -175 2; bendras draudimas minimalisias kasmetines atostogas pakeisti pinigine K. -177 1; btinosios
slygos pakeisti minimalisias kasmetines atostogas pinigine kompensacija
- 177 2; K. u nepanaudotas kasme
tines atostogas mokjimas nepriklau
somai nuo darbo sutarties termino 177 3; K. darbuotojams, kuri darbas
yra kilnojamojo pobdio arba susi
js su kelionmis - 216; K. darbuo
tojams u jiems priklausani darbo
ranki ir speciali drabui nusid
vjim - 219; garantij ir K. priimant
arba perkeliant kitoje vietovje
esant darb taisykls - 221 1; K. s
voka - 222 1; darbuotojui sumokt
K. grinimo ribos - 222 2; K. mok
jimo tam tikriems asmenims dl svei
katos sualojimo ar uvimo regla
mentavimas specialiais teiss aktais
- 249 8; netekto darbingumo vienkar
tin arba periodin K. - 283 2; vien
kartin K. netekus 20 procent dar
bingumo - 283 5; periodin K. nete
kus 30 procent darbingumo - 283 6.
Konkliudentiniai veiksmai - r.
Veiksmai.
Konkursas - K. svoka -101 1; sraas
pareig valstybs ir savivaldybi monse, kurias priimama K. tvarka -
569
Konsultacijos
101 2; K. organizavimo valstybs ir

savivaldybi monse tvarka -101 3;
primimas iki K. konkursines pareigas asmens pagal terminuot darbo
sutart -101 4.
Konsultacijos - darbdavio K. su darbuotoj atstovais svoka-23 2; konsultacijos mons lygiu - 47 8; K. priimant vietinius (lokalius) teiss aktus - 47 12; K. slygos, nustatomos
kolektyvinje sutartyje - 47 18; darbdavio pareiga surengti K. su darbuotoj atstovais prie teikiant spjimus
apie darbo sutarties nutraukim
-130 7; r. Informavimas ir
konsultavimas.
Konsultavimasis - r. Konsultacijos.
Kontraindikacijos - K. paaikjimas ir
leidimas dirbti iimties tvarka leidus
darbo medicinos gydytojui - 265 3.
Korupcijos prevencija - 235 11.
Kortel - iekanio darbo asmens K.
-91 2; asmens tapatybs K. - 104 1.
Kraujas - r. Donorai.
Kreditoriai - reorganizuojam juridini asmen K. teisi gynimas - 251 6.
Krovini klimas rankomis - darbdavio pareiga suteikti specialias pertraukas darbuotojams, dirbantiems
darb, susijus su K. k. r. - 159 5;
K. k. r. svoka ir reglamentavimas
-2617.
Krtimi maitinanti moteris - 150 7;
159 4; 161 7; 162 3; K. m. m. svoka
- 278 2; K. m. m. suteikiamos atos
togos vaikui priirti, kai nra gali
mybs jos perkelti kit darb 278 10; atleidimas nuo darbo, kai
K. m. m. reikia pasitikrinti sveikat
- 278 11; K. m. m. suteikiamos per
traukos kdikiui maitinti - 278 12.
Kvalifikacija - darbuotojo pareiga
dirbti tam tikros K. darb - 93 5; K.
kaip darbo funkcija - 95 3; 95 6; nepakankama K. kaip svarbi prieastis nutraukti darbo sutart darbdavio iniciatyva - 129 2; pirmenybs
teiss likti darbe taikymas tik tiems
570
darbuotojams, kuri K. nra emesn u kit tos paios specialybs darbuotoj, dirbani toje paioje darbovietje - 135 9; K. klimo laiko
skaitymas darbo laik - 143 7; K.
klimo laikas ir darbo stao kasmetinms atostogoms gauti skaiiavimas - 170 2; darbuotojui sudaroma
galimyb kelti K. kaip normali darbo slyga - 191 5.
Kdikis - 278 1; 278 12.
Kvalifikaciniai egzaminai - K. e. paskirtis - 103 1; K. e. tvarka valstybs ir
savivaldybi monse - 103 2.
Kvalifikaciniai reikalavimai - 228 5.
Kvotos - invalid darbinimo arba papildomo darbo viet skaiiaus steigimo K. - 92 19; darbdavi, nevykdani invalid darbinimo arba papildomo darbo viet skaiiaus steigimo K.,
pareiga mokti mok Uimtumo
fond - 92 21.
Laidojimas - darbuotojo uvimas ir L.

ilaidos - 249 17; L. paalpa - 283 2;
vienkartin L. paalpa - 283 8.
Laidotuvs - minimalus nemokam
atostog terminas mirusio eimos nario L. -184 4.
Laikas - r. Darbo laikas.
Laikinas nedarbingumas - draudimas
spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i darbo darbuotoj L. n.
laikotarpiu - 1311; L. n. paymjimas ir jo pratsimas -133 3; L. n. laikotarpio apskaiiavimas -133 4; L. n.
laiko neskaitymas darbo laik
-143 14.
Laikinoji darbo sutartis - L. d. s. svoka -113 1; L. d. s. ir terminuotos darbo sutarties santykis -113 2; Vyriausybs kompetencija nustatyti L. d. s.
sudarymo pagrindus - 113 3; L. d. s.
paskirtis - 113 4; L. d. s. keitimas ir
nutraukimas -113 5; L. d. s. pratsimas neapibrtam terminui - 113 6.
sRodykl
Laisv pasirinkti darb - konstitucinis

ir tarptautinis L. p. d. principas 2 22; 114 9; 127 1; kiekvieno asmens
L. p. d. ir usidirbti pragyvenimui 2 23.
Laisvs atmimo vietos - asmenys, gr i L. a. v., kaip papildomai darbo
rinkoje remiami asmenys - 92 11.
Laisvos darbo vietos - r. Darbo vieta.
Laivas - tarpininkavimo dl piliei
darbinimo L. su usienio valstybs
vliava svoka - 90 10; L. kapiton,
mechanik, kit gulos nari pailgintos kasmetins atostogos -167 10; L.
jgulos nario atleidimo i darbo ypatumai - 231 5.
Leidimas dirbti - L. d. btinumas usienieiams, norintiems sidarbinti
Lietuvoje - 13 7; Europos Sjungos
piliei atleidimas nuo pareigos sigyti L. d. - 13 9.
Lex causae - 7 16.
Lex generalis - 9 8.
Lex loti delegationis - 7 15.
Lex loti laboris -714.
Lex specialis - 9 8.
Licencija - moni, staig ir organizacij teis imtis piliei darbinimo
tarpininkavimo usienyje veiklos tik
gavus L. - 90 2; L. tarpininkauti dl
piliei darbinimo usienyje rys 90 3; paraikos L. dl piliei darbinimo usienyje tarpininkavimo pateikimas - 90 4; L. dl piliei darbinimo usienyje tarpininkavimo idavimas arba atsisakymas iduoti - 90 5;
L. praradimas - 90 6; L. neidavimo
pagrindai - 90 7; L. galiojimo sustabdymas arba spjimas apie galim jos
panaikinim - 90 8; L. panaikinimas
- 90 9.
Lietuvos Respublikos trial taryba r. Trial taryba.
Lietuvos standartai (LST) - 260 10;
260 15.
Liga - r. Profesin liga.
Lygiateisikumo principas - L. p. svoka - 2 29; L. p. kaip konstitucinis
Materialin atsakomyb
ir tarptautinis principas - 2 30; 86 4;
235 19; L. p. kaip draudimas diskriminuoti darbo teiss subjektus 2 44; L. p. ir konkreiam darbui keliam reikalavim nelaikymas diskriminacija - 2 46; atsakomyb u
L. p. paeidimus - 2 49; L. p. ir nediskriminavimas apskaiiuojant ir
mokant darbo umokest - 2 72;
186 10; 188 3.
Likvidavimas - valstybs ar savivaldybs mons L. ir alos atlyginimas darbuotojams - 252 1; juridinio asmens
L. ir alos atlyginimo prievols perjimas kitiems asmenims - 252 2;
valstybs ar savivaldybs mons L.
ir valstybs ar savivaldybs pareiga atlyginti al - 252 3; 252 4; 252 5.
Lytis - netiesiogin diskriminacija dl
L. - 235 15; r. Lygiateisikumo principas.
Lokals streikai - 76 12.
Lokautas - 76 3; 83 2.
lV/f
Materialin atsakomyb - M. a. tikslas
- 245 1; M. a. atsiradimas dl teiss
paeidimo - 245 2; M. a. pagal darbo teis kaip savarankika atsakomybs ris - 245 4; aplinkybs, nuo kuri priklauso darbdavio ir darbuotojo M. a. atsiradimas - 246 1; M. a.
atsiradimas esant M. a. atsiradimo slygoms - 246 2; nukentjusiajai aliai
padaryta ala kaip M. a. slyga 246 3; neteista veika kaip M. a. slyga - 246 4; prieastinis neteistos
veikos ir alos atsiradimo ryys kaip
M. a. slyga - 246 5; kalt kaip M. a.
slyga - 246 6; darbo santykiai ir darbo veikla kaip M. a. slygos - 246 7;
nukentjusiojo kalts reikm paeidjo M. a. dydiui - 247; darbdavio
M. a. darbuotojui atvejai - 248 1;
darbdavio M. a. svoka - 248 2; darbdavio M. a. darbuotojui santykis ir civilins teiss darbo santykiuose sub-
571
Materialins vertybs
sidiarus taikymas - 248 5; M. a. atsirasti btini nauji juridiniai faktai

-248 6; darbdavio M. a. prigimtis
-248 7; darbdavio M. a. kaip deliktin civilin atsakomyb - 248 8; darbuotoj M. a. atvejai - 253; darbuotoj M. a. rys - 254 1; ribotoji darbuotoj M. a.- 254 1; 254 2; didesn
darbuotoj M. a. u iurkius darbo
statym paeidimus - 254 3; darbuotojo M. a. dydio ribojimas pagal jo
gaut vidutin darbo umokest
-254 4; darbuotoj M. a. ir alos padarymo bei jos iaikinimo momentas, nuo kurio prasideda iekinio senaties ir kit termin eigos pradia 254 5; visika darbuotoj M. a. 255 1; tyia padaryta ala ir visika
darbuotoj M. a. - 255 2; nusikalsta
ma veika ir visika darbuotoj M. a.
- 255 3; darbuotojui darbe naudotis
iduoto konkreiai apibrto turto
praradimas ir visikos M. a. atsiradi
mas - 255 5; ranki svoka ir dar
buotoj M. a. -255 6; darbdavio me
diagos, pusgaminiai ir gaminiai bei
darbuotoj M. a. - 255 7; darbuoto
jo visikos M. a. nustatymas specia
liuose statymuose - 255 8; alos
darbdaviui padarymas dl darbuoto
jo neblaivumo, taip pat apsvaigimo
nuo narkotini arba toksini media
g ir visika M. a. - 255 9; visikos
M. a. numatymas kolektyvinje sutar
tyje - 255 10; r. Visikos materiali
ns atsakomybs sutartis.
Materialins vertybs - M. v. svoka 256 3; M. v. isaugojimas kaip prie
laida sudaryti visikos materialins at
sakomybs sutart - 256 4.
Medicina - r. Darbo medicina; Pirmoji
medicinos pagalba.
Medicinin ivada - M. i., kad darbuotojas dl sveikatos bkls negali dirbti
- 273 2.
Medicinos apiros - privalom M. a.
laiko skaitymas darbo laik
-143 6; M. a. laikas ir darbo stao
572
gauti kasmetines atostogas skaiiavimas -170 2.

Medicinos staigos - garantijos darbuotojams, siuniamiems M. j. pasitikrinti sveikatos - 215.
Medicinos normos (MN) - 260 10.
MGL - 187 2.
Minimalioji mnesin alga -187 4; 209.
Minimalus gyvenimo lygis (MGL)
-187 2.
Minimalus valandinis atlygis - M. v. a.
taikymas apskaiiuojant darbo umokest u vieuosius darbus - 2 68; darbo umokesio minimumas kaip
M. v. a. - 187 4; vidutinio darbo umokesio ir skaiiuojamo mnesio
norminiuose teiss aktuose ar mons kolektyvinje sutartyje nustatytas
toms pareigoms M. v. a. - 204 4.
Mirtis - darbdavio delikto, suklusio
darbuotojo M., teisiniai padariniai
-249 16; vis M. atvej darbe
registravimas - 282 4; apdraustojo M.
ir ilaikytini teis ilaikym - 283
7.
Mitingai - 77 10; 79 7.
Mokyklos - profesini, auktesnij ir
auktj M. absolventai kaip darbo
rinkoje papildomai remiami asmenys
- 92 5; bendrojo lavinimo M. ir statym nustatyta tvarka registruotose
auktesniosiose ir auktosiose M. besimokantiems asmenims suteikiamos
mokymosi atostogos - 181 3.
Mokymas - r. Profesinis mokymas, Suaugusij vietimas.
Mokymosi atostogos - M. a. svoka
-1811; M. a. stojamiesiems egzaminams laikyti - 181 2; bendrojo lavinimo mokyklose ir statym nustatyta tvarka registruotose auktesniosiose ir auktosiose mokyklose
besimokantiems asmenims suteikiamos M. a. - 181 3; M. a. suteikti pateikiama vietimo staigos payma
apie egzamin, skait, kit usimim dat - 181 4; M. a. laikas ir kelionje sugaitas laikas -181 5; M. a.
apmokjimo slygos - 210.
Rodykl
Neblaivumas
Moksliniai tyrimai - darbuotoj saugos

ir sveikatos M. t. - 284 2.
Moteris - M. ir vyr lygi teisi paeidimas - 235 14; darbdavio pareigos
gyvendinant lygias M. ir vyr teises
- 235 17; draudimas nias, neseniai
pagimdiusias, krtimi maitinanias
M. pareigoti dirbti esant tokioms
darbo slygoms, kurios gali turti ne
igiam poveik moters ar kdikio
sveikatai - 278 1; darbdavio pareiga
nustatyti galim darbo slyg povei
k nios, neseniai pagimdiusios ar
krtimi maitinanios M. sveikatai 278 5; 278 6; r. Nia moteris; Kr
timi maitinanti moteris; Neseniai pa
gimdiusi moteris.
Moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius - 235 18.
Motina - M., auginanti vaik iki atuoneri met, kaip papildomai darbo rinkoje remiamas asmuo - 92 12; M. teis atostogas vaikui priirti -180 3.
Motinysts socialinis draudimas
-M. s. d. tikslas -179 6.
Motinysts paalpa - apdraust asmen teis gauti M. p. ntumo ir gimdymo atostog laikotarpiu - 179 7;
M. p. mokjimo moterims tvarka
-179 8; M. p. mokjimo asmeniui,
vaikinusiam naujagim ar paskirtam
jo globju, tvarka -179 9; M. p.
dydis -179 10.
Motinysts (tvysts) paalpa - atostog vaikui priirti, kol jam sueis treji
metai, metu u period, kol vaikui sueis vieneri metai, skiriama M. (t.) p.
-180 4; M. (t.) p. dydis ir mokjimo
tvarka-180 5.
Mutagenas - 263 4.
N
Nacionalin kolektyvin sutartis N. k. s. tikslas - 50 6; N. k. s. turinys
- 50 8; r. Kolektyvin sutartis.
Nacionaliniai (visuotiniai) streikai 76 12.
Naikinamieji terminai - r. Terminas.

Naktinis darbas - N. d. reglamentavimas tarptautinmis konvencijomis
-154 1; N. d. svoka - 154 2; 193 5;
N. d. laiko skaiiavimo tvarka -154 3;
draudimai skirti asmenis N. d.
-154
4;
N.
d.
trukms
netrumpinimas
esant
nepertraukiamai gamybai -154 5;
N. d. dirbantiems darbuotojams
nustatyta
speciali
nemokama
sveikatos prieiros tvarka - 154 6;
N. d. apmokjimas -193 4; N. d. dirbani darbuotoj pareiga tikrintis
sveikat-265 5.
Naktis - sutrumpinto darbo laiko nustatymas N. dirbantiems asmenims
-145 4; N. laiko svoka -154 2; 193
5; r. Naktinis darbas.
Namudininkas - N. naudojamos darbo
priemons -115 4; N. pareiga rpintis savo paties ir kit asmen sauga
ir sveikata - 115 5; N. darbo laiko
skirstymas savo nuoira - 115 6;
kompensacija N. u su jo darbu susijusias ilaidas -115 7.
Namudinink darbas - 115 1.
Nam kio paslaugos - pagal patarnavimo sutart suteikiamos tik N. . p.
- 116 2; 116 4.
Narkotins mediagos - darbuotojo apsvaigimas darbo metu nuo N. m. kaip
- 235 30; alos darbdaviui padarymas
dl darbuotojo apsvaigimo nuo N. m.
ir visika materialin atsakomyb 255 9.
Natra - darbuotojo galimyb atlyginti al N. - 258 3.
Natrali netektis - atlygintinos alos
dydio majimas atsivelgiant
N. n. - 257 7.
Neatidliotiniems (gyvybiniams) visuomens poreikiams tenkinti btinos
minimalios slygos (paslaugos)
-80 3; 80 5.
Neblaivumas - darbuotojo N. darbo
metu kaip iurktus darbo pareig paeidimas - 235 30; alos darbdaviui
573
Nepertraukiamasis darbo staas
padarymas dl darbuotojo N. ir visika materialin atsakomyb - 255 9.

Nepertraukiamasis darbo staas - r.
Darbo staas.
Nedarbas - asmenys, kurie dl ilgalaikio N. prarado dal profesini ini ir praktini gdi, kaip darbo
rinkoje papildomai remiami asmenys - 92 6.
Nedarbingumas - ilgalaikio ir pastovaus
N. svoka - 279 4; r. Darbingumas;
Laikinas nedarbingumas.
Ne darbo dienos - Ne d. d. ir termin
skaiiavimas - 26 5.
Negautos pajamos - N. p. dl darbuotojo sveikatos sualojimo ar kitokio
pakenkimo-249 10; N. p. priteisimas
ir j mokjimo bdai - 249 13; tiesiogin tikra ala ir dl paeidimo
N. p. nustatant alos dyd - 257 2;
N. p. dydio nustatymas - 257 4.
Negalieji darbuotojai - darboviets
rengimas atsivelgiant N. d. reikmes - 279 8.
Nelaimingas atsitikimas - praneimai
apie N. a. darbe - 281; N. a. darbe svoka - 282 1; N. a. pakeliui darb
ar i darbo svoka - 282 2; vis monje vykusi N. a. darbe ar mirties
atvej darbe registravimas - 282 4;
nukentjusio asmens ar jo atstovo teiss tiriant N. a. darbe - 282 7; alos
atlyginimo dl N. a. darbe tvarka
1990-1999 metais - 283 1; alos atlyginimo tvarka, vedus privalom
darbuotoj draudim pagal diferencijuotus N. a. darbe socialinio draudimo mok tarifus - 283 2; r. Incidentas; Ypatingi atvejai.
Nelaiming atsitikim ir profesini lig socialinis draudimas - 249 3;
249 4; 283 2; 283 9; 283 10.
Nelegalus darbas - 93 8; N. d. samprata - 98 1; usieniei ir asmen be
pilietybs dirbamas darbas nesilaikant jiems nustatytos sidarbinimo
tvarkos kaip N. d. - 98 2; 139 3; N. d.
ir darbdavio atsakomyb - 98 4.
574
Nemokamos atostogos - kompensacijos, darbo umokesio ir kit imok nemokjimas N. a. metu - 184 1;
N. a. darbuotojams, auginantiems
vaikus - 184 2; N. a. suteikimo tvarka - 184 3; maksimalus N. a. terminas per darbo metus -184 4; teiss j
tikslines N. a. inykimas -184 5; kolektyvinje sutartyje nustatomos kitos prieastys, kada darbdavys privalo suteikti N. a. -184 6.
Nemokumas - r. Darbdavio nemokumas.
Nepaprastoji padtis - 78 13.
Neseniai pagimdiusi moteris - 150 7;
159 5; 161 7; 162 3; N. p. m. svoka
-278 3; N. p. m. suteikiamos atostogos vaikui priirti, kai nra galimybs jos perkelti kit darb - 278 10;
atleidimas nuo darbo, kai N. p. m.
reikia pasitikrinti sveikat - 278 11.
Nia moteris - garantijos N. m. jos atleidimo i darbo atveju - 132 1; santykinis draudimas dirbti virvalandinius darbus N. m. -150 7; darbdavio
pareiga suteikti papildomas pertraukas N. m. - 159 4; N. m. sutikimas
dirbti poilsio dienomis -161 7; N. m.
sutikimas dirbti veni dienomis
-162 3; N. m. teis pasirinkti
kasmetini atostog laik -169 5; N.
m. svoka - 278 4; N. m. suteikiamos
atostogos, kai nra galimybs jos
perkelti kit darb - 278 9;
atleidimas nuo darbo, kai N. m.
reikia pasitikrinti sveikat-278 11.
Ntumas - medicinos payma apie N.
-132 1; N. ir ne viso darbo laiko nustatymas -146 5; r. Nia moteris;
Ntumo ir gimdymo atostogos.
Ntumo ir gimdymo atostogos - ataukimo i N. ir g. a. draudimas
-173 3; N. ir g. a. suteikimas
pateikus N. ir g. a. paymjimus 179 1; N. ir g. a. moterims,
pagimdiusioms daugiau nei vien
vaik, ir komplikuoto gimdymo
atvejais -179 2; N. ir g. a. moterims,
pagimdiusioms 22-28 n-
Rodykl
tumo savait - 179 3; mokjimo u

N. ir g. a. tvarka-179 5; apdraust asmen teis gauti motinysts paalp
N. ir g. a. laikotarpiu -179 7.
Neteistas atlyginimo pamimas
-235 23; 235 29.
Neteistas streikas - r. Streikas.
Neteista veika - N. v. kaip materialins atsakomybs slyga - 246 4.
Neturtin ala - darbuotojui atlyginama N. . - 249 15; darbuotojo giminaii ir kit ilaikytini teis N. .
dl darbdavio delikto, suklusio darbuotojo mirt - 249 16; N. . svoka
- 250 1; darbdavio ir darbuotojo pareiga atlyginti vienas kitam N. .
-250 2; darbuotojui padarytos N. .
pasireikimo bdai - 250 3;
darbdaviui
padarytos
N.
.
pasireikimo bdai -250 4; N. .
atlyginimas, kai ji padaryta dl
nusikaltimo - 250 5; N. . dydio
nustatymas - 250 6.
Nevyriausybins organizacijos - N. o.
kaip vienos i darbo statym laikymosi kontrols institucij - 33 2.
Ne visas darbo laikas - Ne v. d. 1. svoka - 146 1; Ne v. d. 1. nustatymas ali susitarimu - 146 2; darbdavio pareiga priimti darbuotojo pasilym susitarti dl Ne v. d. 1. -146 3; Ne v. d. 1.
nustatymas darbuotojo reikalavimu
dl jo sveikatos bkls - 146 4; darbuotojo valios nustatyti Ne v. d. 1. btinumas -146 5; Ne v. d. 1. nustatymo
bdai -146 6; Ne v. d. 1. ir darbuotojo garantij isaugojimas -146 7; virvalandinio darbo ir Ne v. d. 1. santykis -150 4; Ne v. d. 1. dirbani asmen minimali kasmetini atostog
netrumpinimas -166 4; mokjimas u
Ne v. d. 1. -196.
Nuobauda - r. Drausmin nuobauda.
Nuostoliai - DK nustatyti N. atlyginimo ypatumai - 36 13; profesins sjungos pareiga neteisto streiko atveju atlyginti N. darbdaviui - 85 3;
darbdavio teis iiekoti N. i darbuotojo dl pagaminto broko -199 4.
Organizacin struktra
Nusidvjimas - kompensacija dardarbo ranki ir speciali drabui
N. - 219; turtui padarytos alos dydio skaiiavimas atsivelgiant turto N. - 257 6.
Nusikaltimas - neturtins alos atlyginimas, kai ji padaryta dl N. - 250 5;
N. ir visika darbuotoj materialin
atsakomyb - 255 3.
Nualinimas - darbuotojo N. kaip
darbdavio savigynos priemon
-37 5; N. nuo darbo svoka - 123
1; N. nuo darbo darbuotojo, kuris
pasirod
darbe
neblaivus,
apsvaigs nuo narkotini arba
toksini mediag - 123 2; N. nuo
darbo darbuotojo pagal pareign
arba organ, kuriems statymas
suteikia
N.
teis,
raytin
reikalavim - 123 3; darbuotojo
perklimas kit darb po jo N.
-123 4; darbuotojo teis reikalauti
atlyginti al dl jo nepagrsto N.
nuo darbo -123 5; N. nuo darbo
laiko skaitymas darbo laik tik
iimtiniais atvejais - 143 8; N. nuo
darbo laikas ir darbo stao kasmetinms atostogoms gauti skaiiavimas
- 170 2; galimyb sksti pareign
arba organ, kuriems statymas suteikia N. teis, veiksmus - 297 4.
Nutartis - skubaus nesiteisjusi N.
darbo bylose vykdymo pagrindai
-299
1;
skubiai
vykdytin
nesiteisjusi N. sraas - 299 2; N.
vykdymo atgrimas - 301.
O
Okupaciniai streikai - 76 12.
Operatyvinis valdymas - 24 3.
Organizacija - O., kaip darbdavio, svoka -16 4; valstybs ir savivaldybi
O. darbuotoj darbo apmokjimas
-189; r. mon; staiga.
Organizacin struktra -16 5; organizacins struktros, kaip darbdavio,
teisinio statuso ypatumai - 16 7.
575
Padidintas tarifinis atlygis
Padidintas tarifinis atlygis - P. t. a. mokjimas u darb, kai yra nukrypim

nuo normali darbo slyg - 192 2.
Pagalbos (talkos) ir savanoriki darbai
- 98 3; 186 3; 186 4.
Paiekos (darbo) - spjime apie darbo sutarties nutraukim nurodomas
duodamas laisvas laikas kito darbo
P. -130 6.
Pajamos - r. Negautos pajamos.
Palaikomieji (antriniai) streikai
-76 12; 76 13.
Pamaina - draudimas skirti darbuotoj dirbti dvi P. i eils - 147 4.
Papeikimas - P. kaip drausmin nuobauda - 237 1; 237 2.
Papildomas darbas - sutartyje nesulygtas P. d. - 114 1; P. d. ir darbo masto
padidinimo santykis -114 6; nuostatos, draudianios susitarti dl P. d.
-114 7.
Papildomo darbo sutartis - P. d. s. svoka -114 1; P. d. s. ypatumai -114 2;
P. d. s. forminimas -114 3; darbo laiko apskaita pagal pagrindin ir P. d. s.
- 114 5.
Pareigins instrukcijos - 228 5; 232 1.
Pareiginiai nuostatai - 228 S; 232 1;
232 3; 232 4.
Pareigybi apraymai - 228 5; 232 1;
232 3; 232 4.
Pareigos (kaip darbas) - darbuotojo pareiga eiti tam tikras P. - 93 5; P. kaip
darbo funkcija - 95 3; 95 7; konkursini P. valstybs ir savivaldybi monse sraas - 101 2; primimas iki
konkurso j konkursines P. asmens
pagal terminuot darbo sutart 1014; renkamosios P. -102 1; 102 2;
1023; sutartyje nesulygtos papildo
mos P. - 114 1; btinyb darbo su
tartyje aptarti papildomas P. -114 4;
papildom P. ir darbo masto padi
dinimo santykis - 114 6; darbo su
tarties nutraukimas be spjimo, kai
darbuotojas nerpestingai atlieka
576
darbo P. -136 6; darbo sutarties nutraukimas be spjimo, kai darbuotojas vien kart iurkiai paeidia
darbo P. -136 7; darbuotojo atleidimo nuo darbo valstybinms ir visuomeninms P. atlikti atvejai - 183 1;
darbuotojo atleidimas nuo darbo,
kai jis pakvieiamas baudiamojo
proceso statym numatytoms P. atlikti - 183 3; pasinaudojimas R, siekiant gauti neteist pajam sau ar
kitiems asmenims, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas kaip
iurktus darbo P. paeidimas
-235 10; r. Antraeils pareigos.
Pareignai - administracijos P. - 24 5;
drausminn ir materialinn atsakomybn traukiami administracijos P.
-85 9.
Paritetas - darbo gin komisij sudarymas vadovaujantis atstovavimo P.
utikrinimo principu - 288 2; 288 4.
Pasas - 104 1; 192 3; 264 5; 284 7.
Pasiaikinimas - darbuotojo raytinis
P. dl darbo drausms paeidimo
-240 2.
Pasitikjimas - atleidimas i darbo dl
P. praradimo - 235 10.
Paskatinimas - pavyzdinis darbuotoj
P. bd (form) sraas - 233 1; P. papildomomis atostogomis u gerus
darbo rezultatus - 233 2; premijos
kaip darbuotojo P. - 233 3; P. skyrimo tvarka - 233 4; 233 6; darbuotojo
apdovanojimas kaip P. - 233 5; P., kai
galioja drausmin nuobauda - 233 7.
Paslaptys - valstybs tarnybos, komercini ir technologini P. atskleidimas
ar j praneimas konkuruojaniai
monei kaip iurktus darbo drausms paeidimas - 235 5.
Paslaugos - r. Nam kio paslaugos;
Paslaug sutartis.
Paslaug sutartis - darbo sutarties dalykas ir jos atskyrimas nuo P. s. - 93 8;
114 10.
Pastaba - P. kaip drausmin nuobauda
- 237 1; 237 2.
Rodykl
Paalpa - bedarbio mokymo P. - 91 6;

91 7; laikas, kur darbuotojas gavo ligos arba motinysts R, ir darbo stao
kasmetinms atostogoms gauti skaiiavimas - 170 3; ligos P. darbuotojui, kuriam pablogjo sveikata, o monje nra kito darbo, kur jis galt
bti perkeltas - 273 3; ligos dl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesins ligos P. - 283 2; ligos P. skyrimas - 283 4; r. Bedarbio paalpa;
Motinysts paalpa.
Patalpos - monse darbuotoj saugos
ir sveikatos normini teiss akt nustatyta tvarka rengiamos poilsio,
persirengimo, drabui, avalyns,
asmenini apsaugos priemoni laikymo P. arba vietos, sanitarins ir asmens higienos P. - 267 1; moni, kuriose naudojamos pavojingos mediagos, sanitarini ir higienos P.
rengimas vadovaujantis specialiais
toki P. rengimo reikalavimais
-267 2; maitinimo P. rengimas
-267 3; buities, sanitarini ir
higienos P. reikalavim nustatymas
- 267 4; darbo gin komisijos
patalpos posdiams - 292 3; r.
Darbo aplinka; Darboviet.
Patarnavimo darbai - 116 1; 136 4.
Patarnavimo sutartis - P. s. svoka
-116 2; darbdavys tik kaip fizinis asmuo pagal P. s. -116 3; pagal P. s. suteikiamos tik nam kio paslaugos
-116 2; 116 4; P. s. ypatumai - 116 5.
Pavojus - darbdavio pareiga apie gresiant P. kaip galima greiiau praneti
visiems darbuotojams - 266 2; darb
sustabdymo tvarka, kai darbdavys
nesiima darbuotoj apsaugos nuo galimo P. priemoni - 266 3; darbuotoj pareiga apie P. kaip galima greiiau praneti darbdaviui ar padalinio
vadovui - 266 4.
Payma - darbuotojo pageidavimu jam
iduodama P. apie darb, darbo umokest ir darbo vertinim (charakteristik) - 141 3; 208 2.
Pertrauka
Paymjimas - Bedarbio registracijos
P. - 91 2; laikino nedarbingumo P. ir
jo pratsimas - 133 3; r. Darbo paymjimas; Valstybinio socialinio
draudimo paymjimas.
Pedagoginiai darbuotojai - sutrumpinto
darbo laiko nustatymas P. d. -145 6;
P. d. pailgintos kasmetins atostogos
-167 3.
Perklimas - darbuotojo P. kit mon darbdavi susitarimu - 96 1; darbuotojo P. kit darb ir dl nuo jo
nepriklausani prieasi turint mokti maesn darbo umokest, jam
mokamas iki P. buvs vidutinis darbo umokestis -195 3; darbuotojo P.
dl sveikatos bkls kit darb ir jo
darbo apmokjimas - 212; P. kitoje
vietovje esant darb ir garantij bei
kompensacij taisykls - 2211; kolektyvinse ar darbo sutartyse nustatytas kit ilaid, susijusi su P., apmokjimas - 221 9; atvejai, kai darbuotojas privalo grinti darbdaviui
visas las, jam imoktas dl P. dirbti
kit vietov - 222 3; darbuotojo
prievols grinti darbdaviui las,
jam imoktas dl P. dirbti kit vietov, inykimas - 222 4; darbuotojo
P. kit darb dl jo sveikatos bkls
- 273 1; darbuotojo nesutikimo dl
jo P. kit darb dl sveikatos bkls
teisiniai padariniai - 273 3; 273 4;
nios, neseniai pagimdiusios ar
krtimi maitinanios moters P. kit
darb ir jai mokamas vidutinis darbo umokestis - 278 8.
Pertrauka - P. ir darbo laikas - 143 5;
143 15; 147 1; P. pailsti ir pavalgyti
trukm ir jos nustatymo tvarka
-158 1; darbuotojo teiss P.
pailsti ir pavalgyti - 158 2; P.
pailsti ir pavalgyti suteikimas visais
atvejais dirbant penki darbo dien
savaits reimu - 158 3; darbdavio
pareiga
pasirpinti,
kad
darbuotojams
bt sudarytos
tinkamos slygos per P. pailsti ir
pavalgyti -158 4; P. pails-
577
Pensija
ti ir pavalgyti pagal grafik - 158 5;

P. pailsti ir pavalgyti nustatymas individualiai arba bendrai - 158 6; kit P. pailsti ir pavalgyti slyg nustatymas darbo ar kolektyvinje sutartyje, darbo tvarkos taisyklse 1587; papildomos P. svoka - 159 1;
specialios P. svoka -159 2; papildo
m ir speciali P. tikslas -159 3; darb
davio pareiga suteikti papildomas P.
tam tikr kategorij darbuotojams 1594; darbdavio pareiga suteikti spe
cialias P. tam tikr kategorij darbuo
tojams -159 5; 159 6; darbdavio pa
reiga nustaius specialias P. organi
zuoti ir gyvendinti priemones,
alinanias ar mainanias darbuo
toj nuovarg ir kenksming darbo
aplinkos veiksni poveik -159 7; kit
papildom ir speciali P. nustatymas
kolektyvinse sutartyse - 159 8; P. ir
darbo stao gauti kasmetines atosto
gas skaiiavimas - 170 2; papildom
ir speciali P. apmokjimas - 213; P.
kdikiui maitinti - 278 12.
Pensija - asmenys, kuriems iki senatvs P. amiaus lik ne maiau kaip
penkeri metai, kaip papildomai darbo rinkoje remiami asmenys - 92 12;
neterminuotos darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu
spjus prie tris dienas, jei jis yra gijs teis senatvs P. arba j gauna
-127 4; pirmenybs teis likti darbe t
darbuotoj, kuriems iki senatvs P. liko ne daugiau kaip treji metai -135 6.
Pensininkai - darbdavio pareiga suteikti papildomas pertraukas senatvs P.
-159 5.
Perveimas - darbuotojui apmokamos
turto P. ilaidos - 221 6.
Piketai - 77 10; 79 7.
Piktnaudiavimas tarnyba - 235 10.
Pinigai - imperatyvus reikalavimas darbo umokest mokti P. - 186 11; r.
Dienpinigiai; Kelionpinigiai.
Piniginiai reikalavimai - vis darbuotojo P. r. tenkinimas i Garantinio
578
fondo l - 223 1; 252 7; kai kuri

darbuotojo P. r. tenkinimas pirmja
eile - 223 2. Piniginis avansas -
komandiruot
vykstaniam darbuotojui imokamas
P. a. - 220 6. Pirmenybs teis (bti
paliktam dirbti)
- atvejai, kada darbuotojai turi teis
pasinaudoti P. t. - 135 1; darbuoto
jai, kurie turi P. t. - 135 2; P. t. dar
buotoj, kurie buvo sualoti arba su
sirgo profesine liga toje darboviet
je - 135 3; P. t. darbuotoj, kurie vieni
augina vaikus iki 16 met arba pri
iri kitus eimos narius, pripaintus
pirmos ar antros grups invalidais 135 4; P. t. darbuotoj, kurie turi ne
maiau kaip 10 met nepertraukia
mj darbo sta toje darbovietje 135 5; P. t. darbuotoj, kuriems iki se
natvs pensijos liko ne daugiau kaip
treji metai - 135 6; P. t. darbuotoj,
kurie toki teis turi kolektyvini su
tari nustatyta tvarka - 135 7; P. t.
darbuotoj, kurie irinkti darbuo
toj atstovaujamuosius organus 135 8; P. t. taikymas tik tiems darbuo
tojams, kuri kvalifikacija nra e
mesn u kit tos paios specialybs
darbuotoj, dirbani toje paioje
darbovietje -135 9.
Pirmininkas - taikinimo komisijos P.
rinkimo tvarka - 72 4; nepriklausomo tarpininko kvietimas bti taikinimo komisijos P. - 72 5; darbo arbitrao P. - 75 8; treij teismo P.
-75 27.
Pirmoji medicinos pagalba - darbdavio pareiga utikrinti darbuotojams
P. m. p. - 272 1.
Poilsis - darbuotojo teis P. - 156 1;
kasdienio tarp darbo dien P. svoka
- 160 1; savaits nepertraukiamo P.
svoka -161 1; minimali savaits ne
pertraukiamo P. trukm -161 6.
Poilsio dienos - penki darbo dien savaits su dviem P. d. prioritetas
-147 2; 161 2; darbo trukm P. d.
iva-
Rodykl
karse - 153; P. d. reikm - 161 3;

P. d. suteikimas pagal darbo (pamain) grafikus - 161 5; bendra norma,
pagal kuri draudiama skirti dirbti
P. d., ir jos iimtys - 161 7; P. d. asmenims iki 18 met -161 8; mokjimas u darb P. d. arba alternatyvaus
kompensavimo taikymas darbuotojo
pageidavimu -194 1; dviej papildom P. d. suteikimas darbuotojui, auginaniam tris ir daugiau vaik iki
12 met - 214 4; r. Poilsio laikas.
Poilsio laikas - budjimo monje laiko virijimas ir kompensacija darbuotojui suteikiant P. 1. - 155 5; P. 1. nustatymo bdai - 156 2; P. 1. svoka
-156 3; isamus P. 1. ri sraas -157;
kasdienio tarp darbo dien P. 1. svoka - 160 1; minimalus nepertraukiamas kasdienio P. 1. -160 2; didesns kasdienio nepertraukiamo P. 1.
garantijos tam tikroms darbuotoj
kategorijoms - 160 3; kasdienio P. 1.
ypatumai - 160 4; kassavaitinio P. 1.
reguliavimo ypatumai - 161 3; darbuotoj, auginani vaikus, teis gauti
papildom P. 1., u kur mokamas
darbuotojo vidutinis darbo umokestis - 214 1; darbuotoj, auginani
vaikus, papildomo P. 1. trukm
-214 2; darbuotoj, auginani
vaikus, papildomo P. 1. lengvatos
taikymo slygos - 214 5; r. Darbo ir
poilsio laiko ypatumai.
Postatyminiai teiss aktai - r. Darbo
teiss norminiai aktai.
Politiniai streikai - 76 12; 76 13.
Potencialiai pavojingi {renginiai
-P. p. . nuolatin privaloma
prieira - 262 5.
Prastova - streike nedalyvaujani darbuotoj darbo apmokjimas kaip u
R, atsiradusi ne dl j kalts - 82 7;
P. ne dl darbuotojo kalts ypatyb
-122 1; darbuotoj perklimas kit
darb P. laikui tik j sutikimu -122 2;
ilgiau kaip 30 dien trunkanti P. kaip
prieastis nutraukti darbo sutart -
Priteisimas
128 1; P. laiko skaitymas darbo laik -143 9; P. ir darbo stao gauti kasmetines atostogas skaiiavimas
-170 2; mokjimas u P. laik, kai
nra darbuotojo kalts - 195 1;
mokamo u P. laik, kai nra
darbuotojo kalts, atlyginimo dydis
darbuotojui nepasilomas kitas
darbas, atitinkantis jo kvalifikacij
darbuotojui pasilomas kitas darbas,
atitinkantis jo kvalifikacij, taiau
darbuotojas jo ratu atsisako - 195 5;
nemokjimas u P. dl darbuotojo
kalts - 195 6.
Pravaikta - atleidimas i darbo u P.
-131 3; P. neskaitymas darbo
laik-143 11; darbuotojo, grinto
ankstesn darb, priverstins P.
laikas ir darbo stao gauti
kasmetines atostogas skaiiavimas
- 170 5; P. kaip iurktus darbo
pareig paeidimas - 235 32.
Premijos - P. (nustatytais atvejais ir
tantjem) skaitymo darbuotojo vidutin darbo umokest tvarka
-204 3; P. kaip darbuotojo
paskatinimas - 233 3.
Priekabiavimas - r. Seksualinis priekabiavimas.
Prievol - 248 4.
Prieastinis ryys - P. r. kaip materialins atsakomybs slyga - 246 5.
Principai - DK norm aikinimo P.
-10 1; sisteminis DK aikinimo P.
-10 2; lingvistinis (kalbinis) DK
aikinimo P. -10 6; tikslinis
(teleologinis) DK aikinimo P. - 10
7; DK P. ir ribojimai priimant
darb - 96 3; darbo sutarties ali
lygybs P. -129 12.
Pritarimas skelbti streik - darbuotoj P. s. s. - 77 2; 79 3; P. s. s. galiojimo trukm -11 5.
Priteisimas - darbuotojui priklausanio darbo umokesio ir kit su darbo santykiais susijusi sum P. ne
daugiau kaip u trejus metus - 298;
sprendimai dl darbo umokesio P.
579
Privalomojo sveikatos draudimo fondas DK komentaras. Antras tomas

kaip skubiai vykdytini sprendimai
-299 2.
Privalomojo sveikatos draudimo fondas
-283 11.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba - 46 8.
Priverstinis ir privalomasis darbas
-P. ir p. d. draudimas kaip
konstitucinis
ir
tarptautinis
principas - 2 74; 86 3; P. ir p. d.
samprata - 2 76; 86 3; P. ir p. d.
draudimo principo iimtys
- 2 78; 86 3; P. ir p. d. ir nedideli vi
suomens paslaug traktavimas 2 80; viej ir Uimtumo fondo re
miam darb nelaikymas P. ir p. d. 2 81; nuteistj P. ir p. d. - 86 3.
Priverstinis darbas -r. Priverstinis ir
privalomasis darbas.
Privalomasis darbas - r. Priverstinis
ir privalomasis darbas.
Procedriniai (procesiniai) terminai
-r. Terminai.
Profesija - bedarbio darbinimas ir jo
pasirengimas P. - 91 10; darbuotojo
pareiga dirbti tam tikros P. darb
-93 5; P. kaip darbo funkcija - 95 3;
95 4; R, kuri darbuotojai privalo tikrintis sveikat, sraas - 265 9.
Profesin liga - darbdavio pareigos
tapo invalidais dl suluoinimo darbe ar P. 1. - 92 23; pirmenybs teis
likti darbe t darbuotoj, kurie buvo sualoti arba susirgo P. 1. toje darbovietje - 135 3; darbdavio pareiga atlyginti al, padaryt dl darbuotojo susirgimo P. 1. - 249 2;
praneimai apie P. 1. - 281; P. 1. svoka - 282 5; P. 1. prieasi tyrimas
- 282 6; alos atlyginimo dl P. 1.
tvarka 1990-1999 metais - 283 1; P. 1.
paalpa - 283 2.
Profesin reabilitacija - invalid P. r.,
socialin integracija - 92 18.
Profesin rizika - 259 3; 264 4; 265 2.
Profesins sjungos - P. s. statusas ir
veiklos pagrindai - 20 1; P. s. paskirtis ir funkcijos - 20 3; P. s. asociaci-
580
jos laisv - 20 4; P. s. steigimo ir narysts jose pagrindai - 20 6; P. s. iimtin teis skelbti streik - 22 4; P. s.
kaip nevalstybin darbo statym ir
kolektyvini sutari laikymosi kontrols institucija - 33 1; 33 3; 33 4;
draudimas kliudyti darbuotojams
jungtis P. s. ir trukdyti j teistai
veiklai - 35 3; tarptautiniai kriterijai,
apibdinantys P. s. reprezentatyvumo
lyg - 41 13; P. s. pateikimas registruoti nacionalin, akos ar teritorin
kolektyvin sutart - 54 4; P. s. kaip
kolektyvinio darbo gino alis - 68 4;
mons P. s. teis ikelti reikalavimus
dl mons kolektyvins sutarties nevykdymo - 69 2; akos P. s. teis ikelti reikalavimus dl mons kolektyvins sutarties nevykdymo - 69 3;
P. s. organizacij teis ikelti reikalavimus auktesniu nei mons lygiu
- 69 5; P. s. teis priimti sprendim
skelbti streik - 77 1; mons P. s. teis skelbti streik - 77 7; akos P. s. teis skelbti streik monje - 77 8; P. s.
sprendimas nutraukti streik - 84 4;
P. s. pareiga neteisto streiko atveju
atlyginti nuostolius darbdaviui - 85 3;
darbdavio pareiga praneti darbo birai, savivaldybei ir mons P. s. apie
numatom grups darbuotoj atleidim - 88 6; naryst P. s. kaip aplinkyb, kuria negalima pateisinti darbo sutarties nutraukimo - 129 5;
darbdavio pareig atlikimas kartu su
P. s. - 229 6; r. Darbuotoj atstovai.
Profesins sveikatos prieira - P. s. p.
pagrind nustatymas - 260 1; Vyriausybs kompetencija nustatyti P. s. p.
subjektus - 260 2; Socialins apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija P. s. p. srityje - 260 3; Sveikatos
apsaugos ministerijos kompetencija
P. s. p. srityje - 260 4.
Profesinio mokymo taryba - 46 4.
Profesinis mokymas - bedarbi P. m.
-9110; Darbo rinkos neformaliojo
P. m. program svade registruotos
Rodykl
Saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo slygos
mokymo programos - 9111; darbuotoj spjimas apie atleidim i darbo ir j P. m. - 211; r. Suaugusij
vietimas.
Prokuratra - darbuotojo kreipimasis
darbo ginus nagrinjant organ ir
teiss kreiptis P. isaugojimas
-286 4.
Pro rat temporis - 146 7.
Protokolas - nesutarim P., nepavykus
sudaryti mons kolektyvins sutarties - 62 2; taikinimo komisijos P.
-74 2; taikinimo procedros
ubaigimas nesutarim P. suraymu
- 74 4; darbo arbitrao posdio P. 75 12; darbo gin komisijos P. 292 6.
Protingumo principas - 4 16.
R
Ranga - darbo sutarties dalykas ir jos
atskyrimas nuo R. sutarties - 93 8;
114 10.
Ratvedys - darbdavio paskirtas darbo
gin komisijos R. - 287; 290 4; 292 7;
293 2; 293 3.
Reabilitacija - nukentjusij gydymo
ir medicinins R. priemoni kompensavimas - 283 11; r. Profesin reabilitacija.
Regioniniai streikai - 76 12.
Registracija - nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties R.
-54 1; Bedarbio R. paymjimas - 91
2.
Regresiniai reikalavimai - alos atlyginimas darbdaviui pagal R. r. - 257 8.
Reikalavimai - R. ikeliantys subjektai - 69 1; R. teikimas - 69 6; R. turinys ir forma - 69 7; streiko metu
keliami R. - 77 13; r. Kolektyvinis
darbo ginas.
Rmimas - papildomo R. priimant
darb slyg ir tvarkos nustatymas
specialiu statymu - 92 13; uimtumo
R. subsidijos - 92 16; 92 22; papildomas uimtumo R. - 92 17.
Reorganizavimas - darbo sutarties nutraukimo apribojimai mons R. at-
veju - 138; mons R. ir pareigos atlyginti al perjimas - 2511; juridini asmen R. reguliavimas CK
-251 2; R. svoka - 251 3; juridini
asmen R. bdai - 251 4.
Reprezentatyvumas - tarptautiniai kriterijai, apibdinantys profesins sjungos R. lyg - 4113.
Ribin vert - 263 5.
Rinkimai - R. pareigas ir politiniai R.
- 102 1; R. teis ir specials R. statymai -183 2.
Rizika - darbdavio pareiga vertinti galim R. darbuotoj saugai ir sveikatai - 264 2; R. tyrimo paslaug teikimas akredituotose ir atestuotose
staigose - 264 3; kolektyvins apsaugos priemons R. zonoje - 271 2; darbuotojams iduodamos asmenins
apsaugos priemons, jei kolektyvins
apsaugos priemons neutikrina darbuotoj apsaugos nuo R. veiksni
-271 3; r. Profesin rizika.
Sanitarins patalpos - 267 1; 267 4.

Santuoka - minimalus nemokam atostog terminas S. sudaryti - 184 4.
Sauga - r. Darbuotoj sauga ir sveikata.
Saugios ir sveikatai nekenksmingos
darbo slygos - S. ir s. n. d. s. sudarymas kaip konstitucinis ir tarptautinis principas - 2 50; 259 1; 260 7;
S. ir s. n. d. s. sudarymo principo
tikslas - 2 52; S. ir s. n. d. s. sudarymo principo praktinis pagrindas
-2 53; S. ir s. n. d. s. sudarymo
principo privalomumas ir taikymas
be iimi - 2 54; S. ir s. n. d. s.
sudarymo principo gyvendinimas
atsivelgiant darbuotoj kategorij
- 2 55; S. ir s. n. d. s. teisiniai
reikalavimai,
i
reikalavim
vykdymo kontrol ir atsakomyb u
j nevykdym - 2 59; S. ir s. n. d. s.
reglamentuojantys teiss aktai -191
4; darbdavio pareigos
581
Savanoriki darbai
sudaryti darbuotojams S. ir s. n. d. s.
- 229 3; 260 1; 260 20.
Savanoriki darbai - r. Pagalbos (tal
kos) ir savanoriki darbai.
Savanorikumo principas - r. Kolektyvins derybos.
Savigyna-r. Darbuotoj savigyna; Nualinimas.
Savivaldyb - S. mons likvidavimas ir
S. pareiga atlyginti al - 252 3; 252 4;
252 5.
Savivaldybs saugos darbe inspektorius
konsultantas - 284 6.
Siningumo principas - 4 17; r. Kolektyvins derybos.
Sekmadienis - 147 2; 161 2; 161 4.
Seksualinis priekabiavimas - 235 13;
235 16.
Sergantys ar sualoti darbe darbuotojai - S. ar s. d. d. darbo vietos isaugojimo garantijos - 133 1; terminai,
per kuriuos isaugoma darbo vieta
S. ar s. d. d. - 133 2.
Sezonin darbo sutartis - S. d. s. svoka - 112 1; S. d. s. slyga dl sezoninio darbo kaip btinoji sutarties slyga - 112 3; S. d. s. galiojimas laike
-112 4; S. d. s. sudarymo, pakeitimo
ir nutraukimo ypatybs - 112 5.
Sezoniniai darbai - S. d. svoka -112 1;
S. d. sraas -112 2; 112 5; darbo sutarties slyga dl S. d. kaip btinoji
sutarties slyga -112 3; S. d. dirbani darbuotoj darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokjimo ypatybs
- 112 7.
Skyrius {kaip darboviet) - 95 2.
Socialin integracija - invalid profesin reabilitacija, socialin integracija
- 92 18.
Socialin partneryst - asociacij laisvs principas kaip S. p. prielaida
-2 11; S. p. gyvendinimas laisvomis
kolektyvinmis derybomis ir susitarimais - 2 95; ivestinis S. p. ir asociacij laisvs principas - 2 95; S. p.
prielaida - 39 1; interes derinimas
kaip S. p. pagrindas-39 8; S. p. sam-
582
prata ir reikm - 40 1; S. p. funkcijos - 40 2; S. p. principai - 40 6; S. p.

lygiai - 42; S. p. sistema - 44 1.
Socialiniai paktai - S. p. svoka ir reikm - 40 3; S. p. tikslai - 40 5.
Socialiniai partneriai-S. p. teis jungtis asociacijas - 2 15.
Socialiniai streikai - 76 12.
Socialinis draudimas - r. Motinysts
socialinis draudimas; Nelaiming atsitikim ir profesini lig socialinis
draudimas.
Socialini partneri susitarimai - 39 9;
r. Socialiniai paktai.
Specialyb - darbuotojo pareiga dirbti
tam tikros S. darb - 93 5; S. kaip darbo funkcija - 95 3; 95 5; pirmenybs
teiss likti darbe taikymas tik tiems
darbuotojams, kuri kvalifikacija nra emesn u kit tos paios S. darbuotoj, dirbani toje paioje darbovietje -135 9.
Specialiosios paskirties mon - darbo
sutartys, sudaromos su S. p. . darbuotojais - 117 4.
Specials drabuiai - darbdavio pareiga darbuotojus aprpinti S. d. ir kitomis darbo apsaugos priemonmis
-219.
Specialusis darbo staas - r. Darbo
staas.
Spinduliuote - r. Elektromagnetin
spinduliuote.
Sprendimas - skubaus nesiteisjusi S.
ir nutari darbo bylose vykdymo pagrindai - 299 1; skubiai vykdytin nesiteisjusi S. sraas - 299 2; nesiteisjusi S. dl grinimo darb
vykdymas pagal DK ir CPK - 299 3;
teismo teis leisti skubiai vykdyti S. ar
jo dal - 299 4; S. darbo bylose nevykdymo padariniai - 300; S. vykdymo
atgrimas - 301; r. Darbo arbitrao sprendimas; Darbo gin komisijos sprendimas; Streikas; Taikinimo
komisijos sprendimas.
Statybos techniniai reglamentai (STR)
- 260 10; 260 11.
Rodykl
Statybviet - 261 6.
Statiniai - S. pripainimo tinkamais
naudoti tvarka - 26115.
Statistins atskaitomybs forma
-284 7.
Stauot - S. laiko skaitymas darbo
laik -143 7; S. laikas ir darbo stao
gauti kasmetines atostogas skaiiavimas - 170 2.
Stichin nelaim - 78 11.
Streikas - profesini sjung iimtin
teis skelbti S. - 22 4; S. kaip darbuotoj savigynos bdas - 37 4;
draudimas versti dalyvauti S. - 76 11;
82 1; S. rys - 76 12; S. bruoai
-76 15; aplinkybs, kurioms esant
gali bti skelbiamas S. - 76 16; S.
organizavimo lygiai - 77 3; S. metu
keliami reikalavimai - 77 13;
sprendimo skelbti S. turinys - 77 17;
S. draudianios aplinkybs - 78 2;
78 10; tarnybos, kuriose draudiama
skelbti S. - 78 4; S. pripainimo
neteistu pagrindai - 80 5; teismo
teis atidti ar sustabdyti S. - 81 4;
atsakomybs u neteist S. atvejai
- 85 1; atsakomybs u neteist S.
subjektai - 85 2; teisto S. laiko
skaitymas darbo sta gauti
kasmetines atostogas -170 6; r.
Darbas
pagal
taisykles";
Ekonominiai streikai; spjamieji
streikai;
Lokals
streikai;
Nacionaliniai (visuotiniai) streikai;
Okupaciniai streikai; Palaikomieji
(antriniai) streikai; Politiniai streikai; Regioniniai streikai; Socialiniai
streikai; akiniai streikai; Tikrieji
streikai; Vlio" streikai; Virvalandini darb draudimas; Streiko
komitetas; Streiko pasibaigimas.
Streiko draudimas - r. Streikas.
Streiko komitetas - S. k. sudarymas
-79 2; S. k. kaip streikui
vadovaujanio organo funkcijos - 79
4; S. k. galiojim pasibaigimas - 79
5; S. k. pareiga utikrinti turto ir
moni saugum streiko metu - 80
1; S. k. pareiga utikrinti
neatidliotiniems
Sutrumpintas darbo laikas

(gyvybiniams) visuomens poreikiams tenkinti btin minimali slyg (paslaug) gyvendinim - 80 6.
Streiko pasibaigimas - S. p. patenkinus
darbuotoj atstov ikeltus reikalavimus - 84 1; S. p. kolektyvinio darbo gino ali susitarimu - 84 2; S. p.
profesins sjungos sprendimu - 84 3.
Suaugusij vietimas - neformalaus
S. . svoka - 91 10.
Subsidijos - S. padengti darbo viet
steigimo ilaidas - 92 16; 92 22.
Sukiavimas - 235 23; 235 25.
Suluoinimas - darbdavio pareigos
tapo invalidais dl S. darbe ar profesins ligos - 92 23; darbdavio pareiga atlyginti al, padaryt dl darbuotojo S. - 249 2.
Sumin darbo laiko apskaita - 112 7;
113 4; 116 5; 144 6; 158 1; S. d. 1. a.
svoka -149 1; darbai ir slygos, kai
gali bti vedama S. d. 1. a. - 149 2;
darbo laiko garantij isaugojimas
darbuotojams, dirbantiems S. d. 1. a.
reimu -149 3; S. d. 1. a., sutrumpinto ir ne viso darbo laiko santykis
-149 4; S. d. 1. a. darbo laiko
reimo netaikymas - 149 5; S. d. 1.
a. vedimo tvarka - 149 6; 260 19; S.
d. 1. a. vedimo tvarkos nustatymas
kolektyvine sutartimi -149 7;
darbuotoj informavimas apie S. d.
1. a. reim -149 8.
Susitarimas - darbo sutarties ali S.
dl usienio teiss taikymo - 6 8; r.
Bendras susitarimas.
Sustabdymas - r. Darb sustabdymas.
Sutikimas - S. kaip darbuotoj atstov
valios iraika - 23 3; 23 4.
Sutrumpintas darbo laikas - S. d. 1. svoka - 145 1; S. d. 1. nustatymas dl
darbuotojo amiaus - 145 2; S. d. 1.
nustatymas, kai dirbama aplinkoje,
kurioje sveikatai kenksming veiksni dydiai virija leidiamus ribinius
dydius - 145 3; S. d. 1. nustatymas
nakt dirbantiems asmenims -145 4;
583
Sveikata
S. d. 1. nustatymas darbuotojams, kuri darbo pobdis susijs su didesne

protine, emocine tampa - 145 5;
S. d. 1. nustatymas pedagoginiams
darbuotojams - 145 6; S. d. 1. nustatymas kdiki nam slaugytojams
-145 7; S. d. 1. nustatymas
farmacijos specialistams - 145 8; S.
d. 1. nustatymas sveikatos prieiros
specialistams - 145 9; darbas S. d. 1.
slygomis ir darbuotojo darbo teisi
isaugojimas-145
10;
darbo
apmokjimas esant S. d. 1. - 198.
Sveikata - draudimas perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl
jo S. bkls - 121 6; darbuotojo S.
bkl kaip svarbi prieastis nutraukti
darbo sutart darbdavio iniciatyva
-129 2; sutrumpinto darbo laiko nustatymas, kai dirbama aplinkoje, kurioje S. kenksming veiksni dydiai
virija leidiamus ribinius dydius
-145 3; sutrumpinto darbo laiko nustatymas S. prieiros specialistams
- 145 9; ne viso darbo laiko nustatymas darbuotojo reikalavimu dl jo S.
bkls -146 4; nakt dirbantiems darbuotojams nustatyta speciali nemokama S. prieiros tvarka -154 6; S.
prieiros specialist ir psicholog
pailgintos kasmetins atostogos
-167 6; darbdavio pareiga pildyti
mons darbuotoj saugos ir S. bkls
pas - 192 3; 264 5; darbuotojo
perklimas dl S. bkls kit darb
ir jo darbo apmokjimas - 212;
garantijos
darbuotojams,
siuniamiems medicinos staig
pasitikrinti S. - 215; darbuotojo S.
apsauga darbe ir siekis j aprpinti
materialiai - 217 1; darbuotojo teis
atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo
saugai ir S. - 217 2; bendrosios
darbuotoj
pareigos
utikrinti
saugos ir S. reikalavim laikymsi 228 4; atsisakymas tikrintis S. kaip
- 235 33; 265 8; draudimas apriboti
ar panaikinti civilin atsako-
584
myb u S. sualojim-248 11; darbdavio pareiga atlyginti al, padaryt dl darbuotojo S. sualojimo
-249 2; S. pakenkimas kaip fizin
ala
- 249 5; S. svoka - 249 6; juridini
asmen, savo veikimu ar neveikimu
padariusi alos moni S., pareiga
atlyginti nuostolius - 249 7; kompen
sacijos mokjimo tam tikriems asme
nims dl S. sualojimo ar uvimo reg
lamentavimas specialiais teiss aktais
- 249 8; alos atlyginimo dl S. sua
lojimo taisykls - 249 9; negautos pa
jamos dl darbuotojo S. sualojimo
ar kitokio pakenkimo - 249 10; ro
dymai, kad ala S. padaryta darbuo
tojui vykdant darbo pareigas, ir pa
darytos S. alos dydis - 249 11; dar
buotojo S. pablogjimas po to, kai
priimtas sprendimas dl alos atlygi
nimo, ir teis pareikti iekin darb
daviui dl papildom ilaid atlygi
nimo - 249 14; priemons utikrinti
darbuotoj S., aplinkos apsaug
monse, kuri gamybos procesuo
se naudojamas, gaminamos, gabena
mos ir laikomos moni sveikatai pavojingos chemins mediagos 263 1; darbuotoj iki 18 met parei
ga tikrintis S. - 265 1; darbuotoj,
kurie gali bti veikiami profesins ri
zikos veiksni, pareiga tikrintis S. 265 2; kai kuri moni darbuotoj
S. tikrinimas - 265 4; nakt dirban
i darbuotoj ir pamainini dar
buotoj pareiga tikrintis S. - 265 5;
darbdavio tvirtinamas darbuotoj,
kuriems privaloma pasitikrinti S., s
raas - 265 6; privalom S. patikri
nim atlikimas darbo metu - 265 7;
darbuotojo atsisakymo nustatytu lai
ku tikrintis S. teisiniai padariniai 265 8; profesij, darb, kuriuos dir
bantys asmenys privalo tikrintis S.,
sraas - 265 9; darbdavio pareiga
kolektyvinje sutartyje nustatyta
tvarka sudaryti slygas teikti kitas S.
prieiros paslaugas - 272 3; dar-
Rodykl
buotojo perklimas kit darb dl

jo S. bkls - 273 1; medicinos ivada, kad darbuotojas dl S. bkls negali dirbti - 273 2; darbuotojo, kuriam pablogjusi S., nesutikimo bti
perkeltam j kit darb teisiniai
padariniai - 273 3; draudimas nias, neseniai pagimdiusias, krtimi maitinanias moteris pareigoti
dirbti esant tokioms darbo slygoms,
kurios gali turti neigiam poveik
moters ar kdikio S. - 278 1; darbdavio pareiga nustatyti galim darbo slyg poveik nios, neseniai
pagimdiusios ar krtimi maitinanios moters S. - 278 5; 278 6; atleidimas nuo darbo, kai niai, neseniai
pagimdiusiai ar krtimi maitinaniai
moteriai reikia pasitikrinti S.
-278 11; atlyginimo u sualot S.
tvarka 1990-1999 metais - 283 1;
privalomojo S. draudimo mokos283 11. r. Darbo medicina;
Darbuotoj sauga ir sveikata;
Kontraindikacijos;
Profesins
sveikatos prieira; Saugios ir
sveikatai nekenksmingos darbo
slygos.
Sveikatos prieiros staiga - darbdavio pareiga organizuoti darbuotoj,
susirgusi darbo vietoje arba nukentjusi nuo traum, gabenim
S. p. . - 272 2; S. p. j. teikiama medicinin ivada, kad darbuotojas dl
sveikatos bkls negali dirbti - 273 2.
Svetimo turto pagrobimas - 235 27.
akiniai streikai - 76 12.

akos kolektyvin sutartis - . k. s. turinys - 50 2; 50 7; . k. s. nuostat ipltimas - 52 2; S. k. s. nutraukimo
galimyb ir tvarka - 56; r. Kolektyvin sutartis.
akos profesins sjungos r. Profesins sjungos.
ali valios autonomijos principas
-. v. a. p. naudojimas pasirenkant tai-
veni dienos
kytin teis - 7 8; . v. a. p. ribojimas

imperatyviomis darbo teiss normomis - 7 11.
eima - 180 1; 221 5; 283 8.
etadienis - 147 2; 161 2.
ilumin aplinka - . a. darbo patalpoje
- 261 13.
-. d. p. p. samprata-235 1; . d. p.
p. atvej (sudi) sraas - 235 2;
neleistinas elgesys su lankytojais
kaip S. d. p. p. - 235 3; valstybs
tarnybos,
komercini
ir
technologini
paslapi
atskleidimas ar j praneimas
k on kur uo j a n i a i m on e i ka i p
. d. p. p. - 235 5; dalyvavimas veikloje, kuri nesuderinama su darbo
funkcijomis, kaip . d. p. p. - 235 8;
pasinaudojimas pareigomis, siekiant
gauti neteist pajam sau ar kitiems
asmenims, taip pat savavaliavimas ar
biurokratizmas kaip S. d. p. p.
235 10; moter ir vyr lygi teisi paeidimas arba seksualinis priekabiavimas kaip . d. p. p. - 235 13; darbuotojo atsisakymas teikti informacij, kai statymai ir kiti teiss aktai
pareigoja j teikti, arba iais atvejais
inomai neteisingos informacijos teikimas kaip . d. p. p. - 235 20; veikos, turinios vagysts, sukiavimo,
turto pasisavinimo arba ivaistymo,
neteisto atlyginimo pamimo poymi, kaip . d. p. p. -235 23; darbuotojo neblaivumas, taip pat apsvaigimas darbo metu nuo narkotini arba toksini mediag, kaip . d. p. p.
- 235 30; neatvykimas darb be svar
bi prieasi vis darbo dien (pa
main) kaip . d. p. p. - 235 32;
atsisakymas tikrintis sveikat kaip
. d. p. p. - 235 33; 265 8; kiti nusien
gimai, kuriais iurkiai paeidiama
darbo tvarka, kaip . d. p. p. -235 34.
veni dienos - . d. ir termin skaiiavimas - 26 5; darbo trukm . d.
ivakarse - 153; isamus . d. sraas -162 1; draudimas dirbti . d. ir
585
vietimas
io draudimo iimtys -162 2; darbuotojai, kuriuos galima skirti dirbti . d.

tik j sutikimu -162 3; mokjimas u
darb . d. arba alternatyvaus kompensavimo taikymas darbuotojo pageidavimu -194 1; u darb . d. pagal grafik mokamo atlyginimo dydis - 194 2.
vietimas - r. Suaugusij vietimas;
Profesinis mokymas.
vietimo staiga - r. Mokyklos; Mokymosi atostogos.
Taikinimo komisija reikalavim perdavimas T. k. kaip kolektyvini darbo gin pradia - 68 10; T. k. kaip
privalomas kolektyvini darbo gin
nagrinjimo organas - 71 2; 73 1; T. k.
sudarymas - 72 1; T. k. sudtis - 72 2;
T. k. nari skaiius - 72 3; T. k. pirmininko ir sekretoriaus rinkimo tvarka - 72 4; konsultant, ekspert, specialist dalyvavimas T. k. posdyje
-73 3; T. k. teiss - 73 4; T. k. nari
materialinio skatinimo galimyb 73
6; kolektyvinio darbo gino
nagrinjimas T. k. - 75 28.
Taikinimo komisijos sprendimas
-T. k. s. primimas - 74 1; T. k. s.
privalomumas kolektyvinio darbo
gino alims - 74 3; T. k. s.
paskelbimo darbuotojams tvarka 74 5; r. Taikinimo komisija.
Taikytina teis - darbo sutarties ali
teis pasirinkti T. t. - 7 8; iskaidymo
principas pasirenkant T. t. - 7 9; pasirinktinos T. t. vardijimas - 7 10; r.
Usienio teis.
Talkos - r. Pagalbos (talkos) ir savanoriki darbai.
Tantjemos - T. skaitymo j darbuotojo
vidutin darbo umokest tvarka
-204 3.
Tapatyb - asmens T. patvirtinantys dokumentai (asmens T. kortel) -104 1.
Tarnautojas - 97 2.
586
Tarnyba - T. kariuomenje ir alternatyvioji T. - 86 3; 131 2; T. kaip darboviet - 95 2; giminaii T. toje paioje darbovietje apribojimas - 97 2; sraas tarnautoj, kuriems netaikomas
giminaii T. toje paioje darbovietje apribojimas - 97 3.
Tarpininkas - nesutarimo tarp kolektyvini darbo santyki ali sprendimas pasinaudojant T. paslaugomis
-70 3; kolektyvinio darbo gino
ali teis pasirinkti T. - 70 8;
nepriklausomo T. kvietimas bti
taikinimo komisijos pirmininku - 72
5; r. Kolektyvinis darbo ginas.
Tarpininkavimas - usienio valstybi T.
tarnybos - 70 7; r. Tarpininkas.
Tarptautins sutartys - usienio teiss
taikymo atvej nustatymas T. s. - 6 4;
T. s. tiesioginio taikymo principas 8 4.
Tarptautin teis - T. t. virenybs nacionalinei teisei principas -8 1.
Tarpusavio kontrols ir atsakomybs
principas - r. Kolektyvin sutartis.
Techniniai reglamentai - 260 10; 262 3;
r. Statybos techniniai reglamentai.
Teis dalyvauti valdant mon - 43 11;
darbuotoj T. d. v. j. skatinimo kryptys - 43 16; darbuotoj T. d. v. . gyvendinimo formos - 43 19.
Teis darb - T. d. gyvendinimo formos - 86 1; T. j d. svoka - 86 2; T. d.
gyvendinimas sudarant darbo sutart - 86 4; T. d. gyvendinimas tarpininkaujant darbinimo tarnyboms
-86 7.
Teis streikuoti - 76 2; 78 1; darbdavio
arba jo galiot asmen atsakomyb
u trukdym darbuotojams pasinaudoti T. s. - 82 2.
Teiss spraga - T. s. svoka - 9 1; T. s.
upildymo taisykls - 9 2; T. s. upildymas ne darbo teiss normomis 9 4; CK norm taikymas upildant
darbo T. s. - 9 6.
Teiss paeidimas - T. p. elementai
-245 3; 245 4.
Rodykl
Teisti nurodymai - darbuotojo pareiga vykdyti tik T. n. - 228 2.

Teisingas apmokjimo u darb
-T. a. u d. kaip konstitucinis ir
tarptautinis principas - 2 60; T. a. u
d. ir kiekvieno darbuotojo teis
tok atlyginim, kuris garantuot
jam ir jo eimai normal gyvenimo
lyg - 2 63; T. a. u d. ir minimalus
mnesinis darbo umokestis - 2 65;
T. a. u d. ir moter ir vyr teis
vienod darbo umokest - 2 69.
Teisingumo principas - T. p. kaip universalus bendrasis teiss principas
-414.
Teisiniai kolektyviniai darbo ginai
-r. Kolektyviniai darbo ginai.
Teismas - T. teis atidti ar sustabdyti
streik - 81 4; r. Darbo gin nagrinjantis organas.
Teismo ilaidos - 302.
Teismingumas - iekinio darbo bylose
padavimas pagal bendrojo T. taisykles - 295 4.
Teismo sprendimas - r. Darbo teiss
ir pareigos.
Teisnumas - r. Civilinis teisnumas;
Darbinis teisnumas.
Teledarbas -115 8.
Temperatra - leistina darbo vietose
oro T. - 26113.
Terapija - r. Darbo terapija.
Teritorin kolektyvin sutartis - T. k. s.
turinys - 50 2; 50 8; T. k. s. nuostat
ipltimas - 52 2; T. k. s. nutraukimo
galimyb ir tvarka - 56; r. Kolektyvin sutartis.
Terminas {laikopoiriu) - T. svoka ir
rys - 25 1; darbo statym nustatyti
T. - 25 2; sutartimi nustatyt T. pobdis - 25 3; T. apibrimas - 25 5;
T., apibrto kalendorine data, pradia - 26 1; T., apibrto tam tikru
laikotarpiu, pradia - 26 2; T. pabaiga - 26 3; T. skaiiavimas, kai neinoma tiksli j pradia - 26 4; veiksm atlikimo T. - 26 6; dokument
perdavimo ryi priemonms vykdy-
Terminas
mo T. - 26 8; naikinamojo T. svoka
- 28 1; pagrindiniai naikinamieji T.
-28 2; negalimumas sustabdyti,
pratsti
ar
atnaujinti
naikinamuosius T. 28 3; absoliuts ir santykiniai naiki
namieji T. - 28 4; procedrini (pro
cesini) T. svoka - 29 1; T. atlikti tam
tikras procedras - 29 3; pagrindiniai
procedriniai T. - 29 4; procedrini
T. taikymo ir skaiiavimo svoka 29 6; CPK taikymas procedriniams
T. - 29 8; darbo sutarties T. kaip su
tartin darbo sutarties slyga -109 2;
terminuotos darbo sutarties maksi
malus T. - 109 3; darbdavio pareiga
rodinti darbo sutarties T. nustaty
mo pagrstum, kilus ginui dl T. s
lygos teistumo -109 7; terminuotos
darbo sutarties T. nustatymo bdai ir
nenurodyto ar netinkamai nurodyto
tokios sutarties T. teisiniai padariniai
-110 1; 110 5; darbo sutarties T. nu
statymas kalendorine data - 110 2;
darbo sutarties T. nustatymas apibr
iant aplinkybes, iki kuri atsiradimo,
pasikeitimo ar pasibaigimo galioja
sutartis -110 3; darbo sutarties T. nu
statymas apibriant tiek kalendori
ne data, tiek tam tikromis aplinkyb
mis - 110 4; gino dl darbo sutar
ties T. nustatymo tinkamumo
sprendimas -110 6; terminuotos dar
bo sutarties T. pasibaigimo teisiniai
padariniai - 111 1; terminuotos dar
bo sutarties T. pasibaigimas ir darbo
santyki pasibaigimas -111 2; termi
nuotos darbo sutarties T. sujimas ir
slygos dl sutarties T. nebegaliojimas
-111 3; atvejai, kai darbdavys, sujus
darbo sutarties T., negali i karto at
leisti asmens i darbo - 111 5; atve
jai, kada darbo sutarties T. susiejamas
su tam tikromis aplinkybmis, kurios
sutarties vykdymo laikotarpiu inyks
ta - 111 6; terminuotos darbo sutar
ties T. pasibaigimo atvejai, kai sutar
tis nutraukiama, taiau t pai dar
buotojo ir darbdavio vl sudaroma
587
Terminas atlikti tam tikras procedras

terminuota darbo sutartis -111 7; laikinosios darbo sutarties T. pasibaigimas ir jos galiojimo pratsimas neapibrtam T. - 113 6; darbo sutarties nutraukimas sujus T. - 126;
bendras T. spti darbdav, norint nutraukti darbo sutart darbuotojo pareikimu -127 2; terminuotos darbo
sutarties nutraukimas iki jos T. pabaigos, kai nra darbuotojo kalts
-129 12; darbuotojo atleidimo i darbo nepasibaigus spjimo T. teisiniai
padariniai - 130 11; T., per kuriuos
isaugoma darbo vieta sergantiems ar
sualotiems darbuotojams - 133 2;
darbuotojams atstovaujanio organo
sutikimo atleisti darbuotoj atstov
i darbo galiojimo T. - 134 8; kompensacijos u nepanaudotas kasmetines atostogas mokjimas nepriklausomai nuo darbo sutarties T. -177 3;
maksimalus nemokam atostog T.
per darbo metus -184 4; darbuotoj
materialin atsakomyb ir alos padarymo bei jos iaikinimo momentas, nuo kurio prasideda iekinio senaties ir kit T. eigos pradia - 254 5;
pirmojo darbo gin komisijos posdio organizavimo T. - 291 2; T., per
kur ratvedys privalo darbo gino alims iduoti darbo gin komisijos
sprendimo nuora ir posdio protokolo ira - 292 7; T. apsksti darbo gin komisijos sprendim teismui
- 293 3; darbo gin komisijos pri
imto sprendimo vykdymo T. - 294 4;
kreipimosi darbo gin komisij T.
- 296; r. Iekinio senatis.
Terminas atlikti tam tikras procedras
- r. Terminas.
Terminuota darbo sutartis - r. Darbo
sutartis.
Tvas - T., auginantis vaik iki atuoneri met, kaip papildomai darbo
rinkoje remiamas asmuo - 92 12; T.
teis atostogas vaikui priirti
-180 3.
Tikrieji streikai - 76 12.
588
Tikslins atostogos - ataukimo i T. a.

taisykls -173 2; T. a. rys -178; T. a.
ir atleidimas nuo darbo atlikti visuomenines pareigas - 183 6; nemokamos T. a. - 184 5.
Tinkami gaminiai - darbo apmokjimas
darbuotojui kaip u T. g., kai nra
darbuotojo kalts - 199 1; 199 2.
Toksins mediagos - darbuotojo apsvaigimas darbo metu nuo T. m. kaip
- 235 30; alos darbdaviui padarymas
dl darbuotojo apsvaigimo nuo T. m.
ir visika materialin atsakomyb
-255 9.
Trauma - darbdavio pareiga organizuoti darbuotoj, nukentjusi nuo T.,
gabenim sveikatos prieiros staig-272 2.
Treij teismas - T. t. kaip alternatyvus kolektyvini darbo gin nagrinjimo organas - 71 3; 75 1; 75 18;
T. t. sudtis - 75 19; 75 25; T. t. sudarymo sutartis - 75 23; T. t. pirmininkas ir sekretorius - 75 27; r. Treij teismo sprendimas.
Treij teismo sprendimas - 75 29; r.
Treij teismas.
Trial socialin partneryst - r. Socialin partneryst.
Trial taryba - 44 3; T. t. sudtis - 45 1;
T. t. veiklos principai - 45 4; T. t. funkcijos - 45 5; T. t. teiss - 45 7; T. t. sekretoriatas - 45 8.
Trials ir dvials tarybos (komisijos,
komitetai) - T. ir d. t. kaip socialins
partnerysts gyvendinimo forma
-43 1; r. Garantinio fondo taryba;
Privalomojo sveikatos draudimo taryba; Profesinio mokymo taryba; Socialin partneryst; Trials tarybos
prie Lietuvos darbo biros ir teritorini darbo bir; Uimtumo taryba;
Valstybinio socialinio draudimo taryba; ems kio ekonomini santyki reguliavimo trial taryba.
Trials komisijos - prie Lietuvos darbo biros ir teritorini darbo bir
Rodykl
Valstyb
steigiamos visuomeniniais pagrindais

veikianios T. k. - 88 8; Respublikins T. k. funkcijos - 88 9; teritorini
T. k. funkcijos - 88 10.
Trials tarybos prie Lietuvos darbo
biros ir teritorini darbo bir
-4611.
Trials tarybos sekretoriatas - r. Trial taryba.
Triukmo lygis - T. 1. darbo vietose
-26110.
Turtas - darbdavio prievol atlyginti
turtin al delikt darbuotojo T. atveju - 249 21; darbuotojui iduoto
darbe naudotis konkreiai apibrto T. praradimas ir visikos materialins atsakomybs atsiradimas
-255 5; T. padarytos alos dydio
skaiiavimas atsivelgiant j T.
nusidvjim - 257 6.
Turto pagrobimas - T. p. rodymas
-235 28; r. Svetimo turto
pagrobimas.
Turto pasisavinimas arba ivaistymas
- 235 23; 235 26; 255 3; r. Svetimo
turto pagrobimas.
U
kininko kis - darbo sutartys, sudaromos su . . ir kit ems kio subjekt darbuotojais -117 3.
Uimtumas - specialios papildomai
darbo rinkoje remiam asmen U.
didinimo priemons - 92 7; U. rmimo subsidijos - 92 16; 92 22; papildomas U. rmimas - 92 17; atskir
vietovi gyventoj U. programos
-92 24; vietini U. iniciatyv projektai - 92 25.
Uimtumo fondas - bedarbiams organizuojami U. f. remiami darbai
-91 8; U. f. remiam darb
vykdymo ir finansavimo sutartis 91 9; darbdavi, nevykdani
invalid darbinimo arba papildomo
darbo viet skaiiaus steigimo
kvot, pareiga mokti mok U. f. 92 21.
Uimtumo taryba - 46 6.
Usienieiai - 13 2; 13 3; 13 4; 13 5;
13 6; 13 7; 98 2; 139 3; 220 7.
Usienio teis - atvejai, kai darbo santykiams taikoma U. t. - 6 3; U. t. taikymo darbo santykiams apribojimas
- 6 9; imperatyvi Lietuvos Respublikos darbo teiss norm taka taikyti U. t. - 6 15; U. t. taikymas, kai
darbo sutarties alys nepasirinko taikytinos teiss - 7 12; r. Taikytina
teis.
Vagyst - 235 23; 235 24; 255 3.

Vaikas - motina arba tvas, auginantys V. iki atuoneri met, kaip papildomai darbo rinkoje remiami asmenys - 92 12; pirmenybs teis likti
darbe t darbuotoj, kurie vieni augina V. iki 16 met - 135 4; V. ilaikymo ir V. auginimo svokos -135 4;
darbuotojai, auginantys V, ir virvalandinis darbas - 150 7; darbuotojai, auginantys V, ir darbas poilsio
dienomis - 161 7; darbuotojai, auginantys V, ir darbas veni dienomis -162 3; darbuotoj, auginani
V, teis pasirinkti kasmetini atostog laik -169 5; nemokamos atostogos darbuotojams, auginantiems
V. - 184 2; darbuotoj, auginani
V., teis gauti papildom poilsio laik, u kur mokamas darbuotojo vidutinis darbo umokestis - 214 1;
darbuotoj, auginani V., papildomo poilsio laiko trukm - 214 2; V.
invalidumas - 214 3; dviej papildom poilsio dien suteikimas darbuotojui, auginaniam tris ir daugiau V.
iki 12 met - 214 4; darbuotoj, auginani V., papildomo poilsio laiko lengvatos taikymo slygos
-214 5; V. nuo 14 met iki 16 met
leidiami lengvi darbai - 277 3; r.
Atostogos vaikui priirti.
Valstyb - V. mons likvidavimas ir V.
pareiga atlyginti al - 252 3; 252 4;
589
Valstybs kontrol
252 5; darbuotoj sauga ir sveikata

kaip V. politika - 259 6; 284 1.
Valstybs kontrol - specialisto atleidimas nuo darbo, kai jis atlieka V. k.
uduotis -183 4.
Valstybs pagalba - V. p. asmenims gyvendinant teis j darb principo turinys ir tikslas - 2 24; V. p. asmenims
gyvendinant teis darb kaip tarptautinis principas - 2 25.
Valstybs paslaptis - 235 6; r. Paslaptys.
Valstybs tarnautojas - V. t. kategorijai priskiriami asmenys - 1 18; 97 2;
darbo sutari su V. t. nesudarymas
-119; darbo teiss normini akt taikymas V. t. -1 20; V. t., atsakingas u
nacionalini, akos ir teritorini kolektyvini sutari registravim
-55 4; V. t. teis sudaryti
kolektyvines sutartis - 59 9; V. t.
vidutinio
darbo
umokesio
apskaiiavimo tvarka -204 2.
Valstybs tarnyba - kolektyvins derybos V. t. - 39 4; V. t. ir darbo teis
-86 6; 114 10; V. t. paslapi
atskleidimas kaip iurktus darbo
drausms paeidimas - 235 5.
Valstybin darbo inspekcija - V. d. i.
funkcijos - 32 2; 32 3; 32 4; V. d. i.
kompetencija nagrinti ginus dl
darbuotojo atsisakymo dirbti
-276 2; V. d. i. ir nelaiming atsitikim darbe tyrimas - 282 3; V. d. i. ir
darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim monse laikymosi kontrol - 284 10; darbuotojo kreipimasis
darbo ginus nagrinjant organ
ir teiss kreiptis V. d. i. isaugojimas - 286 4.
Valstybin kalba - lietuvi, kaip V. k.,
mokjimo kategorijos - 129 9.
Valstybin medicinins socialins ekspertizs komisija - 92 2; 273 2.
Valstybin visuomens sveikatos prieiros tarnyba - 260 16.
Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdyba (VSDFV) - darbdavio parei-
590
ga t pai dien praneti VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie priimtj - 99 13.
Valstybinio socialinio draudimo paymjimas - 104 1.
Valstybinio socialinio draudimo taryba
-46 2.
Valstybinis darbo inspektorius - 260 16;
266 3.
Valstybinis gydytojas higienistas
-260 16.
Veikla - atskir kategorij darbuotojams nustatyti vairs apribojimai usiimti tam tikra V. - 235 9; darbo V.
kaip materialins atsakomybs slyga - 246 7.
Veiksmai - V. kaip veikimas ir neveikimas - 26 7; konkliudentiniai V - 77 6;
V, draudiami darbdaviui gavus spjim apie bsim streik ir streiko
metu - 83 1.
Veiksnumas -r. Civilinis veiksnumas;
Darbinis veiksnumas.
Verslo reputacija - r. Darbo garb ir
verslo reputacija.
Vlio" streikai - 76 12.
Vibracja - 261 10.
Videoterminalas - darbdavio pareiga
suteikti specialias pertraukas darbuotojams, dirbantiems su V. - 159 5;
V. svoka - 261 8.
Vieasis administravimas - 97 2.
Vieieji darbai - V. d. organizavimas
bedarbiams - 91 13; 91 14; V. d. atlikimo sutartis - 91 15; bedarbiai ir
V. d. atlikimo trukm - 9116; darbo bir siuntimas dirbti V. d.
-91
17;
bedarbio
paalpos
mokjimo sustabdymas V. d.
dirbantiems bedarbiams - 91 18.
Vieoji tvarka - usienio teiss netaikymas, jei tai prietarauja V. t. - 6 10;
V. t. kriterijus - 6 12; V. t. svoka
-6 13; atvejai, kuriems esant
remiamasi V. t. kriterijumi - 6 14.
Vieta - r. Darbo vieta.
Vietov - darbdavio teis laikinai perkelti darbuotoj darbo sutartimi ne-
Rodykl
sulygt darb toje paioje gyvenamojoje V. -121 4; garantij ir kompensacij priimant arba perkeliant kitoje V. esant darb taisykls - 2211;
kitos V. svoka - 221 2; darbuotojui
mokamas darbo umokestis u isiruoimo kelion ir sikrimo naujoje V. laik - 221 8; atvejai, kai darbuotojas privalo grinti darbdaviui
visas las, jam imoktas dl persiklimo dirbti kit V. - 222 3; darbuotojo prievols grinti darbdaviui
las, jam imoktas dl persiklimo
dirbti kit vietov, inykimas
-222 4.
Vietiniai (lokals) teiss aktai - V. t. a.
kaip darbo teiss altiniai - 3 11;
V. t. a. samprata - 3 12; V. t. a. priimantys subjektai - 4 10; V. t. a. reguliuojamos darbo slygos ir garantijos - 4 11; V. t. a. negaliojimo pagrindas - 4 12.
Vykdymas - r. Sprendimas.
Vykdomieji dokumentai - V. d. pateikimo vykdyti terminai ir V. d. bylose
dl grinimo darb - 299 5.
Vykdomieji ratai - 299 5.
Vyras - moter ir V. lygi teisi paeidimas - 235 14; darbdavio pareigos
gyvendinant lygias moter ir V. teises - 235 17.
Virvalandinis darbas -144 6; V. d. svoka -150 1; 193 2; V. d. ir papildomo darbo santykis - 150 2; V. d. ir
padidjusio darb masto santykis
-150 3; V. d. ir ne viso darbo laiko
santykis - 150 4; V. d.
draudimas -76 12; 150 5;
darbuotoj kategorijos ir darbo
slygos, kai negalima skirti V. d. 150 6; santykinis draudimas dirbti
V. d. tam tikr kategorij darbuotojams - 150 7; administracijos
pareign darbas, virijantis nustatyt darbo trukm, ir V. d. - 150 8;
baigtinis sraas iimtini atvej, kai
leidiami V. d. - 151 1; darbdavio
veiksmai siekiant ivengti V. d. btinybs - 151 2; V. d. skyrimas, kai
ala
gali nutrukti kit darbuotoj darbas
ar sutrikti darbo procesas - 151 3;
V. d. skyrimas atlikti pakrovimo ir ikrovimo operacijas - 151 4; V. d.
trukm -152; darbo apmokjimo garantijos V. d. dirbantiems darbuotojams -193 1; V. d. apmokjimo forminimas - 193 3; r. Darbo trukm.
Visikos materialins atsakomybs sutartis - darbuotojo pareiga atlyginti
vis jo padaryt al pagal raytin
V. m. a. s. - 255 4; 256 1; individuali
V. m. a. s. - 256 2; materialini vertybi isaugojimas kaip prielaida sudaryti V. m. a. s. - 256 4; grupin
V. m. a. s. - 256 5; 256 9; 256 10;
V. m. a. s. forma ir egzemplioriai
-256 6; V. m. a. s. kaip tstin ir
dvial sutartis - 256 7.
Visuotiniai streikai - r. Nacionaliniai
(visuotiniai) streikai.
ala - . padarymas kaip darbo teisi

ir pareig atsiradimo pagrindas
-34 6; darbuotojo teis reikalauti
atlyginti . dl jo nepagrsto
nualinimo nuo darbo - 123 5;
nukentjusiajai aliai padaryta .
kaip materialins atsakomybs
slyga - 246 3; darbdavio padarytos
darbuotojui . svoka - 248 9;
visiko . atlyginimo principas - 248
10; 248 11; 249 3; 249 9; draudimas
apriboti ar panaikinti civilin
atsakomyb
u
sveikatos
sualojim, gyvybs atmim ar
neturtin . - 248 11; darbdavio pareiga atlyginti . vadovaujantis CK
nustatytais principais ir tvarka
-249 1; darbdavio pareiga atlyginti
., padaryt dl darbuotojo
sveikatos sualojimo, susirgimo
profesine liga, suluoinimo - 249 2;
. atlyginimo tvarka, kai darbuotojas
buvo
apdraustas
nelaiming
atsitikim ir profesini lig
socialiniu draudimu - 249 3;
sveikatos pakenkimas kaip
591
alos dydis
fizin . - 249 5; . darbuotojo sveikatai - 249 6; juridini asmen, savo veikimu ar neveikimu padariusi
. moni sveikatai, pareiga atlyginti
nuostolius - 249 7; . atlyginimo dl
sveikatos sualojimo taisykls
-249 9; darbuotojo sveikatos pablogjimas po to, kai priimtas sprendimas dl . atlyginimo, ir teis pareikti iekin darbdaviui dl papildom ilaid atlyginimo - 249 14;
laidojimo ilaid traukimas atlygintinos . dyd - 249 17; . atlyginimas periodinmis imokomis arba vienkartine imoka - 249 18; .
atlyginimas asmenims, kuri darbo
santykius reguliuoja specials statymai - 249 19; . atlyginimas nuo
jos padarymo dienos - 249 20; darbdavio prievol atlyginti turtin . delikt darbuotojo turtui atveju
-249 21; mons reorganizavimas ir
pareigos atlyginti Z. perjimas
-251 1; 251 5; valstybs ar
savivaldybs mons likvidavimas ir
. atlyginimas darbuotojams - 252
1; juridinio asmens likvidavimas ir
. atlyginimo prievols perjimas
kitiems asmenims - 252 2; valstybs
ar savivaldybs mons likvidavimas
ir valstybs ar savivaldybs pareiga
atlyginti . - 252 3; 252 4; 252 5;
darbuotoj
materialin
atsakomyb ir . padarymo bei jos
iaikinimo momentas, nuo kurio
prasideda iekinio senaties ir kit
termin eigos pradia - 254 5; tyia
padaryta . ir visika darbuotoj
materialin atsakomyb - 255 2;
257 5; . padarymas nusikalstama
veika
ir
visika
darbuotoj
materialin atsakomyb - 255 3;
darbuotojo pareiga atlyginti vis jo
padaryt . pagal raytin visikos
materialins atsakomybs sutart 255 4; . darbdaviui padarymas dl
darbuotojo neblaivumo, taip pat
apsvaigimo nuo narkotini arba
toksini mediag ir visika ma-
592
terialin atsakomyb - 255 9; . atlyginimas darbdaviui pagal regresinius reikalavimus - 257 8; darbuotojo galimyb atlyginti . gera valia
- 258 2; darbuotojo galimyb atly
ginti . natra - 258 3; . atlygini
mo dl nelaimingo atsitikimo darbe
ar profesins ligos tvarka 19901999 metais - 283 1; . atlyginimo
tvarka, vedus privalom darbuoto
j draudim pagal diferencijuotus
nelaiming atsitikim darbe socia
linio draudimo mok tarifus 283 2; draudiminio Z. atlyginimo
tvarka ir dydis - 283 9; . atlygini
mas CK nustatyta tvarka, kai dar
buotojas nebuvo apdraustas nelai
ming atsitikim darbe ir profesini
lig socialiniu draudimu -283 10; .
padarymas asmeniui ar turtui ir ben
drj deliktins civilins atsakomy
bs norm taikymas - 283 12; r. Ne
turtin ala.
alos dydis - rodymai, kad ala sveikatai padaryta darbuotojui vykdant
darbo pareigas, ir padarytos sveikatai . d. - 249 11; bendroji atlygintinos . d. nustatymo tvarka-257 1;
tiesiogin tikra ala ir dl paeidimo negautos pajamos nustatant . d.
- 257 2; darbdavio pareiga pagrsti
ir rodyti padarytos . d. -257 3; tur
tui padarytos . d. skaiiavimas at
sivelgiant turto nusidvjim 257 6; atlygintinos . d. majimas
atsivelgiant leistinus nuostolius
(natrali netektis) - 257 7; darbo
gin nagrinjanio organo teis su
mainti atlygintinos . d. - 257 9.
alos iiekojimas - . i. bd, tvarkos ir termin reglamentavimas 258 1; . i. darbdavio nurodymu iskaitant alos dyd i darbuotojo vi
dutinio darbo umokesio - 258 4;
darbdavio raytinis nurodymas dl
. i. ne vliau kaip per vien mne
s nuo alos paaikjimo dienos 258 5; asmenys, galintys duoti nuro-
Rodykl
dymus dl . i. iskaitant i darbo umokesio - 258 6; atvejai, kai . i.
darbdavio nurodymu negalimas
-258 7; darbuotojo, nesutinkanio su
darbdavio nurodymu dl . i., teis
kreiptis darbo ginus nagrinjanius organus - 258 8. ems kio
ekonomini santyki reguliavimo
trial taryba - 46 10.
mogaus teiss - 235 3.

uvimas - kompensacijos mokjimo
tam tikriems asmenims dl sveikatos
sualojimo ar . reglamentavimas
specialiais teiss aktais - 249 8; darbuotojo . ir laidojimo ilaidos
-249 17.
enklai - saugos ir sveikatos apsaugos
. - 26114.
593
NORMINI TEISS AKT RODYKL

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA
Konstitucija-2 10; 2 17; 2 78; 2 84; 3 3;
3 4; 4 7; 6 10; 9 10; 10 4; 10 5; 20 5;
23 12; 86 3; 143 13; 183 2; 235 3.
Konstitucijos 5 straipsnis - 235 3.
Konstitucijos 29 straipsnis - 2 30;
235 13.
Konstitucijos 34 straipsnis -183 2.
Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalis -183 2.
Konstitucijos 35 straipsnis - 2 18; 19 5;
414.

2 60; 2 74; 86 2; 95 9; 114 9; 127 1;
156 1; 260 7.
41 10; 4112; 45 2.
Konstitucijos 51 straipsnis - 76 1;76 14.
Konstitucijos 78 straipsnis -183 2.
TARPTAUTINS SUTARTYS IR TARPTAUTINIAI DOKUMENTAI

1989 m. Europos Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartija - 2 3; 47 5; 76 4.
1989 m. Europos Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijos 4 straipsnis - 2 22.
1989 m. Europos Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijos 16 straipsnis - 2 32; 235 19.
1972 m. Europos konvencija Dl valstybs imuniteto" - 5 5.
Europos Bendrijos steigimo sutarties
137 straipsnis (buvs 118 straipsnis)
-2 32; 235 19.

137(6) straipsnis - 76 3.
141 straipsnis (buvs 119 straipsnis)
- 2 32.
2000 m. Europos Sjungos pagrindini
teisi chartijos 28 straipsnis - 76 5.
1996 m. Europos socialin chartija (pataisyta) - 2 3; 2 13; 2 26; 2 87; 3 6; 3 8;
8 6; 8 10; 47 4; 68 3; 76 7; 260 6.
1996 m. Europos socialins chartijos
(pataisytos) 1 straipsnio 2 dalis-2 22.
(pataisytos) 1 straipsnio 3 ir 4 dalys
- 88 1;
(pataisytos) 1-4 straipsniai - 86 3.
(pataisytos) 2 ir 3 straipsniai - 2 50.
(pataisytos) 4 straipsnis - 2 60.
(pataisytos) 6 straipsnio 4 dalis 77 11; 83 3.
595
TDO konvencijos ir rekomendacijos

(pataisytos) 6 ir 21 straipsniai - 43 4.
(pataisytos) 20 straipsnis - 2 31;
235 19.
Europos sutartis, steigianti asociacij
tarp Europos Bendrij bei j ali
Nari, i vienos puss, ir Lietuvos
Respublikos, i kitos puss - 2 4; 6 2;
7 2; 13 8.
1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija - 2 3; 2 88; 3 6; 3 8; 8 9.
1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4 straipsnis - 2 74.
1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 11 straipsnis - 2 11.
1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 14 straipsnis - 2 30; 235 19.
Filadelfijos deklaracijos 1 (d) punktas
- 47 14.
1966 m. Jungtini Taut tarptautinis
ekonomini, socialini ir kultrini
teisi paktas - 2 3; 8 46.
1966 m. Jungtini Taut tarptautinio
ekonomini, socialini ir kultrini
teisi pakto 8 straipsnis - 76 6.
1948 m. Jungtini Taut visuotin mogaus teisi deklaracija - 2 3; 3 7; 8 8.

1948 m. Jungtini Taut visuotins
mogaus teisi deklaracijos 2, 7 ir
23 straipsniai - 2 30; 235 19.
1948 m. Jungtini Taut visuotins mogaus teisi deklaracijos 23 straipsnis
-2 50; 2 60.
Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos, darbo ir baudiamosiose bylose - 6 5.
1980 m. Romos konvencija Dl sutartinms prievolms taikytinos teiss"
-6 6; 6 11; 6 16; 7 6.
1980 m. Romos konvencijos Dl sutartinms prievolms taikytinos teiss"
6 straipsnis - 7 4.
1980 m. Romos konvencijos Dl sutartinms prievolms taikytinos teiss"
6 straipsnio 2 dalis - 7 13.
1961 m. Vienos konvencija Dl diplomatini santyki" - 5 7.
1961 m. Vienos konvencijos Dl diplomatini santyki" 1 straipsnis - 5 6.
1969 m. Vienos konvencija Dl tarp
tautini sutari teiss" - 8 3.
1970
m. enevos Europos ali
susita
rimas dl keli transporto priemoni
ekipa, vainjani tarptautiniais
marrutais, darbo (AETR) - 8 11.
TDO KONVENCIJOS IR REKOMENDACIJOS
TDO deklaracija Dl pagrindini princip ir teisi darbe" - 40 7.

TDO konvencija Nr. 1 Dl 8 valand
darbo dienos ir 48 valand darbo savaits pramons monse nustatymo" - 8 12.
TDO konvencija Nr. 4 Dl moter
nakties darbo" - 8 13.
TDO konvencija Nr. 6 Dl vaik nakties darbo pramonje" - 8 14.
TDO konvencija Nr. 11 Dl ems
kio darbuotoj teisi jungtis j asociacijas ir vienytis" - 2 14; 8 15.
596
TDO konvencija Nr. 14 Dl savaitinio

poilsio laiko pramons monse"
-8 16.
TDO konvencija Nr. 19 Dl alies ir
usienio piliei lygi teisi atlyginant al, vykus nelaimingam atsitikimui" - 8 17.
TDO konvencija Nr. 24 Dl draudimo
ligoje pramons ir prekybos ir nam
ruoos darbinink" - 8 18.
TDO konvencija Nr. 26 Dl minimalaus darbo umokesio nustatymo
mechanizmo" - 2 73.
Rodykl
TDO konvencija Nr. 27 Dl sunki

krovini, perveam laivuose, svorio
nurodymo" - 8 19.
TDO konvencija Nr. 29 Dl priverstinio ar privalomojo darbo" - 2 75;
2 79; 2 80; 8 20.
TDO konvencija Nr. 47 Dl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valand per
savait" - 8 21.
TDO konvencijos Nr. 47 Dl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valand per
savait" 1 straipsnis - 144 3.
TDO konvencija Nr. 73 Dl jreivi
sveikatos patikrinimo" - 2 86; 8 22.
TDO konvencija Nr. 79 Dl vaik ir
jaunuoli naktinio darbo apribojimo
nepramoniniuose darbuose" - 2 88;
8 23; 154 1.
TDO konvencija Nr. 80 Dl TDO Generalins konferencijos pirmosiose
dvideimt atuoniose sesijose priimt konvencij dalinio pakeitimo"
-8 24.
TDO konvencija Nr. 81 Dl darbo inspekcijos pramonje ir prekyboje"
-8 25; 32 4.
TDO konvencija Nr. 87 Dl asociacij laisvs ir teiss jungtis organizacijas gynimo" - 2 14; 8 26; 19 5; 41 1;
41 2; 41 16; 49 2; 59 10; 59 12.
TDO konvencijos Nr. 87 Dl asociacij laisvs ir teiss jungtis j organizacijas gynimo" 10 straipsnis - 60 7.
TDO konvencija Nr. 88 Dl darbinimo tarnyb organizavimo" - 2 27;
8 27; 43 3; 88 1.
TDO konvencijos Nr. 88 Dl darbinimo tarnyb organizavimo" 5 straipsnis - 47 10.
TDO konvencija Nr. 90 Dl jaunuoli naktinio darbo pramonje" - 2 88;
8 28; 154 1.
TDO konvencija Nr. 98 Dl teiss
jungtis organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip taikymo"
-2 93; 8 29; 40 8; 40 10; 41 1; 41
3; 41 16; 43 3; 43 9; 59 2; 59 8; 59
11; 68 2.
TDO konvencijos Nr. 98 Dl teiss

1 straipsnis -129 5.
2 straipsnis - 60 7.
4 straipsnis - 43 12; 48 2; 60 6.
TDO konvencija Nr. 99 Dl minimalaus darbo umokesio nustatymo
mechanizmo (ems kis)" - 2 73.
TDO konvencija Nr. 100 Dl vienodo
atlyginimo vyrams ir moterims u lygiavert darb" - 2 47; 2 61; 2 70;
8 30; 186 10; 235 19.
TDO konvencija Nr. 105 Dl priverstinio darbo panaikinimo" -2 75; 2 77;
8 31; 76 8.
TDO konvencija Nr. 108 Dl jreivi nacionalini asmens paymjim" - 8 32.
TDO konvencija Nr. 111 Dl diskriminacijos darbo ir profesins veiklos
srityje" - 2 31; 2 45; 8 33; 235 19.
TDO konvencija Nr. 116 Dl TDO
Generalins konferencijos pirmosiose trisdeimt dviejose sesijose
priimt konvencij dalinio pakeitimo" - 8 34.
TDO konvencija Nr. 127 Dl vienam
darbuotojui leistino maksimalaus
krvio perneimo" - 8 35.
TDO konvencija Nr. 131 Dl minimalaus darbo umokesio nustatymo,
ypa atsivelgiant besivystanias alis" - 2 60; 2 64; 8 36; 187 1.
TDO konvencija Nr. 135 Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje" - 2 14; 8 37;
19 5; 43 15; 59 2; 68 2.
TDO konvencijos Nr. 135 Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje" 3 straipsnis
-129 6.
597
TDO konvencijos Nr. 135 Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje" - 60 2; 240 3.
TDO konvencija Nr. 138 Dl minimalaus darbinimo amiaus" - 8 38.
TDO konvencija Nr. 142 Dl profesinio orientavimo ir profesinio rengimo ugdant mogaus igales"
-2 28; 8 39.
TDO konvencija Nr. 144 Dl triali
konsultacij tarptautinms darbo
normoms gyvendinti" - 8 40; 39 1;
43 3; 43 6; 44 2; 45 6.
TDO konvencija Nr. 151 Dl darbo
santyki valstybinje tarnyboje"
-39 6; 59 13; 60 8.
TDO konvencija Nr. 154 Dl kolektyvini deryb skatinimo" - 8 41;
39 6; 43 3; 43 10; 43 11; 43 15; 48 3;
59 2; 59 14; 59 16; 63 3; 70 5.
TDO konvencijos Nr. 154 Dl kolektyvini deryb skatinimo" 1 straipsnio 3 dalis - 39 7.
TDO konvencijos Nr. 154 Dl kolektyvini deryb skatinimo" 2 straipsnis - 39 2.
TDO konvencijos Nr. 154 Dl kolektyvini deryb skatinimo" 3 straipsnio 2 punktas - 60 3.
TDO konvencijos Nr. 154 Dl kolektyvini deryb skatinimo" 7 straipsnis - 43 5.
TDO konvencijos Nr. 154 Dl kolektyvini deryb skatinimo" 8 straipsnis - 2 93; 39 13.
TDO konvencijos Nr. 158 Dl darbo
santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva" 4 ir 11 straipsniai - 129 1.
santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva" 5 straipsnis - 130 6.
santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva" 5 straipsnio e" papunktis
- 132 1.
santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva" 6 straipsnis - 1311.
598

santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva" 9 straipsnis -130 3.
TDO konvencija Nr. 159 Dl invalid
profesins reabilitacijos ir uimtumo" - 2 88; 8 42.
TDO konvencijos Nr. 159 Dl invalid profesins reabilitacijos ir uimtumo" 7 straipsnis - 92 18.
TDO konvencija Nr. 160 Dl darbo
statistikos" - 8 43.
TDO konvencija Nr. 171 Dl naktinio
darbo" - 8 44; 154 1; 154 2.
TDO konvencijos Nr. 171 Dl naktinio darbo" 4 straipsnis - 154 6.
TDO konvencija Nr. 173 Dl darbuotoj reikalavim gynimo darbdaviui
tapus nemokiam" - 8 45.
TDO konvencija Nr. 182 Dl nepriimtino vaik darbo udraudimo ir neatidliotin veiksm tokiam darbui
panaikinti" - 277 1.
TDO konvencija Nr. 183 Dl 1952 met Motinysts apsaugos konvencijos
(su pakeitimais) pakeitimo" - 278 1.
TDO rekomendacija Nr. 91 Dl kolektyvini sutari" - 59 2; 59 3; 60 4; 60 9.
TDO rekomendacijos Nr. 91 Dl kolektyvini sutari" 3 punktas - 48 4; 65 3.
TDO rekomendacija Nr. 92 Dl savanoriko taikinimo ir arbitrao"
-68 2; 76 9.
TDO rekomendacija Nr. 94 Dl bendradarbiavimo ir konsultacij tarp
darbdavi ir darbuotoj mons lygyje" - 43 15.
TDO rekomendacija Nr. 129 Dl ryi tarp administracijos ir darbuotoj monje" - 43 15.
Rodykl
TDO rekomendacija Nr. 143 Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje" - 43 15.
TDO rekomendacija Nr. 163 Dl kolektyvini deryb" - 39 14; 43 3.
TDO rekomendacijos Nr. 163 Dl
kolektyvini deryb" 4 straipsnio
2 punktas - 43 13.
TDO rekomendacijos Nr. 163 Dl kolektyvini deryb" 7 straipsnis-4012.
TDO rekomendacijos Nr. 163 Dl
Europos Sjungos direktyvos

kolektyvini deryb" 7 straipsnio
1 punktas-48 6.
TDO rekomendacija Nr. 166 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio
iniciatyva" - 129 1; 129 2.
TDO rekomendacijos Nr. 166 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio
iniciatyva" 5 punktas -131 2.
TDO rekomendacijos Nr. 166 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio
iniciatyva" 16 punktas -130 6.
EUROPOS SJUNGOS DIREKTYVOS

1973 m. vasario 19 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 73/23/EEB
Dl valstybi nari statym, susijusi su elektrotechniniais gaminiais,
skirtais naudoti tam tikrose tampos
ribose, suderinimo" - 260 15.
1975
m. birelio 22 d. Europos
Bendri
jos Tarybos direktyva 75/117/EEB
Dl vienodo vyr ir moter darbo
umokesio principo taikymo" - 2 33;
235 19.
1976
m. vasario 9 d. Europos
Bendrijos
Tarybos direktyva 76/207/EEB Dl
vienodo poirio vyrus ir moteris
principo taikymo sidarbinimo, kvali
fikacijos klimo, paauktinimo darbe
ir darbo slyg atvilgiu" - 2 34.
1978 m. gruodio 19 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 79/7/EEB
Dl laipsniko vienodo poirio vyrus ir moteris principo gyvendinimo
socialins apsaugos srityje" - 2 35;
235 19.
1986 m. gegus 12 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 86/188/EEB
Dl darbuotoj apsaugos nuo pavojaus, susijusio su triukmu darbe"
-26110.
1986 m. liepos 24 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 86/378/EEB
Dl vienodo poirio vyrus ir moteris principo gyvendinimo profesins socialins apsaugos sistemoje"
-2 36; 235 19.
1986
m. gruodio 11 d. Europos
Ben
drijos Tarybos direktyva 86/613/EEB
Dl vienodo poirio vyrus ir mo
teris, kurie usiima savarankika dar
bo veikla, taip pat savarankikai dir
ba ems kyje, principo taikymo ir
dl savarankikai dirbani moter
apsaugos ntumo ir motinysts lai
kotarpiu" - 2 37.
1987
Bendri
Dl valstybi nari statym, susi
jusi su paprastais slginiais indais,
suderinimo" - 260 15.
1989 m. gegus 3 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 89/336/EEB
Dl valstybi nari statym, susijusi su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo" - 260 15.
1989 m. birelio 12 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 89/391/EEB
Dl priemoni darbuotoj saugai ir
sveikatos apsaugai darbe gerinti"
-2 51; 260 6.
1989 m. birelio 12 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 89/391/EEB
Dl priemoni darbuotoj saugai ir
sveikatos apsaugai darbe gerinti"
Dl valstybi nari statym, susijusi su renginiais, suderinimo"
-260 15.
599
1989 m. lapkriio 30 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 89/654/EEB

Dl minimali darbovietei taikom
saugos ir sveikatos reikalavim"
-2615.
Dl minimali darbo renginiams
taikom darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim" - 262 1.
Dl minimali saugos ir sveikatos
apsaugos reikalavim, darbuotojams
darbo vietoje naudojant asmenines
apsaugines priemones" - 2 51.
1989
Ben
drijos Tarybos direktyva 89/686/EEB
Dl valstybi nari teiss akt, su
sijusi su asmeninmis apsauginmis
priemonmis, suderinimo" - 260 15.
1990
m. gegus 29 d. Europos
Bendri
Dl minimali sveikatos apsaugos
ir darbo saugos reikalavim, taiko
m krovini klimui rankomis, pir
miausia, kai gresia pavojus, jog dar
buotojai gali susieisti nugar" 2617.
1990
m. gegus 29 d. Europos
Bendri
Dl minimali darbuotoj saugos
ir sveikatos apsaugos reikalavim,
dirbant su displjaus ekrano rengi
niais" - 261 8.
1991
m. spalio 14 d. Europos
Bendri
Dl darbdavio sipareigojimo infor
muoti dirbaniuosius apie darbo su
tarties ar darbo santyki slygas" 47 21; 99 11.
1992
Bendri
Dl priemoni, skirt skatinti, kad
bt utikrinta geresn ni ir ne
seniai pagimdiusi arba maitinan
i krtimi darbuotoj sauga ir svei
kata darbe, primimo" -2 89; 278 5.
600
1992
m. spalio 19 d. Europos
Bendri
Dl priemoni, skirt skatinti, kad
bt utikrinta geresn ni ir ne
seniai pagimdiusi arba maitinan
i krtimi darbuotoj sauga ir svei
kata darbe, primimo" - 2 38.
1993
m. lapkriio 23 d. Europos
Ben
drijos Tarybos direktyvos 93/104/EB
Dl tam tikr darbo laiko organi
zavimo aspekt" 3 straipsnis -160 2.
1993 m. lapkriio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 93/104/EB
Dl tam tikr darbo laiko organizavimo aspekt" 5 straipsnis -161 6.
1993 m. lapkriio 23 d. Europos Ben
drijos Tarybos direktyvos 93/104/EB
Dl tam tikr darbo laiko organi
zavi mo aspekt" 7 straipsnis 166 1.
Dl dirbanio jaunimo apsaugos"
- 277 2.
1994
m. rugsjo 22 d. Europos
Bendri
Dl Europos darb tarybos steigi
mo arba Bendrijos moni grupi
darbuotoj informavimo ir konsul
tavimo tvarkos sukrimo" - 47 6;
47 19.
1995
Bendri
jos Tarybos direktyva 95/63/EB Dl
direktyvos 89/655/EEB Dl mini
mali darbo renginiams taikom
darbuotoj saugos ir sveikatos rei
kalavim" pakeitimo" -2 51; 262 1.
1996
Bendri
bazins sutarties dl tvysts atosto
g, sudarytos tarp UNICE, CEEP ir
ETUC" - 2 39.
1996
Ben
drijos Tarybos direktyva 96/71/EB
Dl darbuotoj komandiravimo pa
slaug teikimo sistemoje" - 6 21.
1997
Ben
drijos Tarybos direktyva 97/80/EB
Rodykl
Dl rodinjimo pareigos diskriminacijos dl lyties bylose" - 2 40. 1997

m. gruodio 15 d. Europos Tarybos
Direktyva 97/81/EB Dl bendrojo
susitarimo dl darbo ne vis darbo
dien,
kur
sudar
Europos
pramons ir darbdavi konfederacij
sjunga (UNICE), ir Europos
moni, kuriose dalyvauja valstyb,
centras (CEEP) ir Europos profesini sjung konfederacija (ETUC) 146 1.
1997
Tary
bos Direktyvos 97/81/EB Dl ben
drojo susitarimo dl darbo ne vis
darbo dien, kur sudar Europos
pramons ir darbdavi konfederaci
j sjunga (UNICE), ir Europos
moni, kuriose dalyvauja valstyb,
centras (CEEP) ir Europos profesi
ni sjung konfederacija (ETUC),
1998
m. balandio 7 d. Europos
Ben
drijos Parlamento ir Tarybos direk
tyva 98/24/EB Dl darbuotoj sau
gos ir sveikatos apsaugos nuo pavo
j darbe, susijusi su cheminmis
mediagomis" - 2 51.
1998 m. birelio 22 d. Europos Bendrijos ir Tarybos direktyva 98/37/EB
Dl valstybi nari statym, susijusi su mainomis, suderinimo"
-260 15.
1998
m. liepos 20 d. Europos
Bendri
valstybi nari statym, susijusi su
kolektyviniu atleidimu i darbo, de
rinimo" - 130 8.
1999
Bendri
Europos Bendrijos laiv savinink
asociacijos (ECSA) ir Europos S
jungos transporto darbuotoj profe
sini sjung federacijos (FST) su
sitarimo dl jreivi darbo laiko or
ganizavimo" - 2 86.
1999 m. birelio 28 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 1999/70/EB

patvirtintas Europos profesini sjung konfederacijos (ETUC), Europos pramons ir darbdavi konfederacij sjungos (UNICE) ir Europos moni, kuriose dalyvauja
valstyb, centro (CEEP) bendrasis
susitarimas dl darbo pagal terminuotas sutartis - 108 1; 108 5;
109 12; 111 8.
2000 m. birelio 29 d. Europos Bendrijos Tarybos 2000/43/EB direktyva,
gyvendinanti lygi galimybi principus tarp asmen nepriklausomai
nuo j rass arba etnins kilms
-2 41.
2000 m. rugsjo 18 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 2000/54/EB
Dl darbuotoj apsaugos nuo rizikos, kylanios dl biologini mediag poveikio darbe" - 2 51.
2000
m. lapkriio 27 d. Europos
Ben
drijos Tarybos 2000/78/EB direkty
va, sukurianti bendr vienod sly
g taikymo darbinant ir darbui sis
tem - 2 42.
2001
m. kovo 12 d. Europos
Bendrijos
Tarybos direktyva 2001/23/EB Dl
valstybi nari statym, skirt dar
buotoj teisi apsaugai moni, ver
slo arba moni ar verslo dali per
davimo atveju, suderinimo" - 47 17;
63 4.
2002
m. kovo lld. Europos
Bendrijos
Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/14/EB Dl Europos Bendri
jos darbuotoj bendros informavimo
ir konsultavimo sistemos sukrimo"
- 40 13; 47 22.
2002 m. rugsjo 23 d. Europos Bendrijos Parlamento ir Tarybos 2000/73/
EB direktyva, pakeiianti 1976 m.
vasario 9 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyv 76/207/EEB Dl
vienodo poirio vyrus ir moteris
principo taikymo sidarbinimo, kvalifikacijos klimo, paauktinimo darbe ir darbo slyg atvilgiu" - 2 43;
235 19.
601
Lietuvos Respublikos kodeksai
LIETUVOS RESPUBLIKOS KODEKSAI

1984 m. ATPK - 2 49; 38 2; 85 8;
235 23; 235 30; 260 8; 260 10. 1984
m. ATPK 41 straipsnio 1 dalis 82 3; 139 2. 1984 m. ATPK 41 ir
411 straipsniai 2100.
1984 m. ATPK 411 straipsnis - 99 10.
1984 m. ATPK 413 straipsnis - 98 4;
139 2; 139 3.
2000 m. BK - 38 2; 85 8; 235 23;
260 8.
2000 m. BK 178 straipsnis - 235 24; 255 3.
2000 m. BK 182 straipsnis - 235 25.
2000 m. BK 183 ir 184 straipsniai 235 26.
2000 m. BK 184 straipsnis - 255 3.
2000 m. BK 225 ir 226 straipsniai 235 29.
2002 m. BPK - 4 15; 183 1; 183 3.
2002 m. BPK 3 straipsnis - 255 3 2002
m. BPK 104 straipsnio 1 dalis 183 5. 2002 m. BPK 112 straipsnio
2 dalis 255 3. 2002 m. BPK 115 straipsnio
2 dalis 255 3.
2002 m. BPK 157 straipsnis -123 3; 297 4.
2002 m. BPK 166 straipsnis - 241 2.
2002 m. BPK 303 straipsnio 4 dalis 255 3.
2002 m. BVK- 225 4. 1964 m. CK
2000 m. CK 47 straipsnio 2 dalis 283 12. 2000 m. CK - 4 15; 6 16; 7 7;
9 5; 18 8;
18 10; 24 4; 27 7; 34 7; 38 2; 38 3;
38 5; 60 11; 85 4; 85 10; 180 1; 248
9;
249 1; 249 3; 249 11; 249 14; 249 21;
250 1; 250 5; 251 1; 251 2; 251 6;
252 1; 252 2; 252 5; 252 6; 259 4;
283 10; 283 12; 293 3.
602
2000 m. CK 1.1 straipsnis - 27 6. 2000

m. CK 1.1 straipsnio 3 dalis - 9 6;
36 14; 38 5.
2000 m. CK 1.3 straipsnis - 11 4. 2000
m. CK 1.5 straipsnis - 4 17. 2000 m.
CK 1.11 straipsnis - 6 11. 2000 m. CK
1.113 straipsnis - 136 3. 2000 m. CK
1.115 straipsnis - 27 6. 2000 m. CK
1.116 straipsnis -47 3; 48 9. 2000 m.
CK 1.126-1.135 straipsniai 27 8.
2000 m. CK 2.1 straipsnis -16 13.
2000 m. CK 2.2 straipsnis -16 14. 2000
m. CK 2.4 straipsnis-16 15; 16 17. 2000
m. CK 2.5 straipsnis - 16 18; 18 9. 2000
m. CK 2.9 straipsnis -16 19. 2000 m.
CK 2.10 straipsnis -13 17. 2000 m.
CK2.24 straipsnis-36 16; 3617. 2000 m.
CK 2.46 straipsnis - 24 4. 2000 m. CK
2.47 straipsnis - 20 9. 2000 m. CK 2.53
straipsnis -16 8. 2000 m. CK 2.53
straipsnio 2 dalis -1610. 2000 m. CK
2.56 straipsnis -16 9. 2000 m. CK 2.56
straipsnis 3 dalis -1610. 2000 m. CK 2.63
straipsnis 1 dalis-14 3. 2000 m. CK 2.63
straipsnis 2 dalis -14 4. 2000 m. CK 2.74
straipsnis - 24 8. 2000 m. CK 2.82
straipsnis -14 6. 2000 m. CK 2.82
straipsnis 3 dalis 14 7. 2000 m. CK 2.95 straipsnis 138 1;
2513. 2000 m. CK 2.97 straipsnis
- 138 1;
2514. 2000 m. CK 2.99 straipsnis
- 251 4;
2515.
2000 m. CK 2.101 straipsnis - 251 6.
2000 m. CK 2.104 straipsnis - 138 1.
2000 m. CK 2.95-2.105 straipsniai 22 10.
2000 m. CK 2.113 straipsnis - 223 2.
2000 m. CK 2.135 straipsnio 2 dalis -19 8.
2000 m. CK 2.138 straipsnio 1 dalies
2 punktas -18 5.
2000 m. CK 2.139 straipsnis - 18 6.
2000 m. CK 2.140 straipsnis -18 7.
Rodykl
Lietuvos Respublikos kodeksai
2000 m. CK 3.155 straipsnis -180 1.

2000 m. CK 3.279 straipsnis - 279 7.
2000 m. CK 6.1 straipsnis - 248 4.
2000 m. CK 6.128 straipsnis - 252 2.
2000 m. CK 6.245 straipsnis - 248 3.
2000 m. CK 6.245 straipsnio 4 dalis 34 8. 2000 m. CK 6.249 straipsnio 1
dalis 248 9; 249 21.
2000 m. CK 6.250 straipsnis - 250 5.
2000 m. CK 6.250 straipsnio 2 dalis 250 5; 250 6.
2000 m. CK 6.251 straipsnis - 248 10.
2000 m. CK 6.252 straipsnio 1 dalis248 11.
2000 m. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys - 248 8.
2000 m. CK 6.264 straipsnio 3 dalis
-247 1; 257 8.
2000 m. CK 6.270 straipsnis - 249 11.
2000 m. CK 6.281 straipsnis - 249 21.
2000 m. CK 6.283 straipsnis - 249 14;
249 15.
2000 m. CK 6.283 straipsnio 1 dalis 249 9; 250 5.
2000 m. CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys - 250 5. 2000 m. CK 6.283
straipsnio 4 dalis 250 5.
2000 m. CK 6.284 straipsnio 1 dalis 249 16; 250 5. 2000 m. CK 6.284
2000 m. CK 6.286 straipsnis - 249 14.
2000 m. CK 6.287 straipsnis - 249 14.
2000 m. CK 6.287 straipsnio 3 dalis 249 18. 2000 m. CK 6.288 straipsnis
- 248 11;.
249 13. 2000 m. CK 6.288
2000 m. CK 6.289 straipsnis - 252 2.
2000 m. CK 6.289 straipsnio 2 dalis 252 6. 2000 m. CK 6.290 straipsnio
1 dalis 249 4; 283 12. 2000 m. CK 6.291
2000 m. CK 6.402-6.410 straipsniai 22 10.

1964 m. CPK 463 straipsnis - 223 2.
2002 m. CPK - 4 15; 27 7; 29 2; 29 7;
36 4; 223 2; 257 3; 258 1; 286 2; 291
2;
293 2; 293 5; 294 5; 295 1; 295 5;
299 3; 299 5; 301; 302.
2002 m. CPK 1 straipsnis - 299 3. 2002
m. CPK 3 straipsnio 4 dalis - 36 7. 2002
m. CPK 5 straipsnis - 23 11. 2002 m.
CPK 26 straipsnio 2 dalis - 36 8. 2002 m.
CPK 29 straipsnis - 81 2. 2002 m. CPK
72-78 straipsniai - 29 5. 2002 m. CPK
75-78 straipsnis - 29 8. 2002 m. CPK
75 straipsnio 1 dalis-29 9. 2002 m. CPK
83 straipsnis - 302. 2002 m. CPK 88
straipsnis - 302. 2002 m. CPK 137
straipsnis - 2912; 293 4. 2002 m. CPK
141 straipsnis - 297 6. 2002 m. CPK
177 straipsnis - 235 30;
255 9.
2002 m. CPK 279 straipsnio 1 dalis-816.
2002 m. CPK 283 straipsnis - 81 7;
299 1; 299 3.
2002 m. CPK 410 straipsnis - 813; 295 5.
286 1; 291 2.
2002 m. CPK 587 straipsnio 4 dalis 294 5.
299 5.
2002 m. CPK 616 straipsnis - 300.
2002 m. CPK 736 straipsnio 2 dalis 225 4.
2002 m. CPK 742 straipsnio 3 dalis 224 1. 2002 m. CPK 754 straipsnis 223 2.
603
Lietuvos Respublikos statymai
1972 m. DK - 1 8; 110; 111; 129 1972 m. DK 133 straipsnis - 216.

1;
1972 m. DK 142 straipsnio 2 dalis 216 1; 228 2; 230 1; 230 4; 234 1; 257 2.
237 1; 238. 1972 m. DK 43
straipsnio 1 dalies
4 punktas-133 1. 1972 m. DK 102
straipsnis -193 3. 1972 m. DK 105
1972 m. DK 143 ir 144 straipsniai 254 2.

1972 m. DK 146 straipsnis - 257 2.
1972 m. DK 146 straipsnio 2 dalis 258 5.
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYMAI

Lietuvos Respublikos administracini
byl teisenos statymas - 36 4; 295 1;
297 4.
Lietuvos Respublikos administracini
byl teisenos statymo 15 straipsnis
-36 6.
Lietuvos Respublikos asociacij statymas - 33 2; 41 6; 45 3.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas - 1 9; 112; 113; 116;
14 8; 24 4; 102 2; 251 2.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 19 straipsnio 3 dalies
3 punktas-115.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 21 straipsnis - 43 17.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi
statymo 23 straipsnio 3 dalis-235 22.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 28 straipsnio 8 dalis
-258 6.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 29 straipsnis -102 2.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi
statymo 29 straipsnio 12 dalis -1 8.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 33 straipsnio 4 dalis ir
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 35 straipsnio 1 dalis
-14 7; 14 8.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 38 straipsnis - 102 2;
255 8.
Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 38 straipsnio 2 ir 3 dalys
604
-14 9.
Lietuvos Respublikos antstoli statymas-299 5. Lietuvos Respublikos
atmintin dien
statymo 1 straipsnis - 163 1.
Lietuvos Respublikos auktojo mokslo
statymas -102 2. Lietuvos
Respublikos auktojo mokslo
statymo 31 straipsnis -109 9.
Lietuvos Respublikos bedarbi rmimo
statymas - komentaras 7; 2 81;
27 4; 32 3; 46 11; 92 13. Lietuvos
Respublikos bedarbi rmimo
statymo 5 straipsnis - 911.
statymo 6 straipsnis - 914. Lietuvos
Respublikos bedarbi rmimo
statymo 7 straipsnio 3 dalis - 92 11.
statymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalys 92 22. Lietuvos Respublikos bedarbi
rmimo
statymo 8 straipsnio 6 ir 7 dalys 92 22. Lietuvos Respublikos bedarbi
rmimo
statymo 10 straipsnis - 88 6; 130 8.
Rodykl

statymo 15-18 straipsniai - 9119.
statymo 19 straipsnis - 91 5; 211.
statymo 19 straipsnio 6 dalis - 211.
Lietuvos Respublikos bedarbi rmimo statymo 20 straipsnis - 2 68;
91 13; 91 18.
Lietuvos Respublikos biudetini staig statymas - 252 1.
Lietuvos Respublikos biudetini staig statymo 2 straipsnis - 16 3.
Lietuvos Respublikos branduolins
energijos statymas - 78 7.
Lietuvos Respublikos branduolins
energijos statymo 71 straipsnis
-117 4.
Lietuvos Respublikos chemini mediag ir preparat statymas - 263 1.
Lietuvos Respublikos darbo apmokjimo statymo 3 straipsnis -188 1.
Lietuvos Respublikos darbo apmokjimo statymo 6 straipsnis - 192 2.
Lietuvos Respublikos darbo apmokjimo statymo 7 straipsnio 2 dalis
-193 3.
Lietuvos Respublikos darbo sutarties
statymas - 1 14; 109 9; 113 1; 116 1;
133 2; 297 2.

statymo 26 straipsnio 12 punktas
-115.
statymo 26 ir 29 straipsniai - 129 1.
statymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas -133 1.
statymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktas - 235 30.
statymo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktas-2351.
statymo 29 straipsnio 2 dalis
-235 10.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas - komentaras 7; 2 56; 27 4; 249 6; 249 7; 260 1;
260 5; 260 8.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 2 straipsnio
5 dalis - 261 2.
7 dalis - 261 3.
8 dalis - 261 4.
13 dalis - 260 5.
15 dalis - 279 1.
18 , 22 ir 23 dalys - 278 1.
24 dalis - 145 2.
28 dalis - 282 5.
29 dalis - 259 3.
605

36 dalis -145 2.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 5 straipsnis
-2841.
1 dalis - 260 17.
1 dalis - 260 20.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 9 straipsnis
- 284 1.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 12 straipsnis - 46 13.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 12 straipsnio 9 dalis - 260 20.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 13 straipsnio 3 dalis-269 1.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 15 straipsnio 4 ir 5 dalys - 22 13.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 25 straipsnis - 229 3
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas - 232 2.
606
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 29 straipsnio 4 dalis - 26114; 272 1.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 33 straipsnio 1 dalis-274 1.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 33 straipsnio 2 dalis - 230 6; 232 2.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 36 straipsnio 7 dalis - 144 4; 145 2; 277 5.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos
ir sveikatos statymo 39-41 straipsniai
-264 2.
Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos
ir sveikatos statymo 77 straipsnio
1 dalis-260 20.
Lietuvos Respublikos delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo
santykiais, pavluot mokjim statymo 2 straipsnis - 207 3; 249 22.
Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymas - 78 6.
Lietuvos Respublikos finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymas - 78 6.
Lietuvos Respublikos garantinio fondo statymas - 46 7; 205 2; 205 5;
252 7.
Lietuvos Respublikos garantinio fondo
Lietuvos Respublikos garantinio fondo
statymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas - 252 7.
Lietuvos Respublikos gyventoj pajam garantij statymas - 187 2; 190.
Rodykl
Lietuvos Respublikos invalid socialins integracijos statymas - 92 20.

Lietuvos Respublikos invalid socialins integracijos statymo 17 straipsnis - 279 8.
Lietuvos Respublikos invalid socialins integracijos statymo 18 straipsnio 7 dalis - 92 23.
Lietuvos Respublikos invalid socialins
integracijos statymo 19 straipsnis
-134 7; 279 8.
Lietuvos Respublikos moni bankroto
statymas - 252 7.
Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo 2 straipsnis - 205 1.
Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo 5 straipsnio 1 dalis
-205 5.
-205 5.
Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo 13 straipsnis - 137 1.
Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo 19 straipsnis -137 1.
-109 9.
-205 5.
-252 7.
-252 7.
Lietuvos Respublikos moni finansins atskaitomybs statymas - 257 3.
Lietuvos Respublikos moni statymas
- 16 16; 24 4.
Lietuvos Respublikos moni statymo
Lietuvos Respublikos moni restruktrizavimo statymas - 223 2.
Lietuvos Respublikos moni restruktrizavimo statymo 12 straipsnis
-235 21.
Lietuvos Respublikos statymo Dl

Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygard
teism steigimo, apygard ir apylinki teism veiklos teritorij nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratros reformavimo" 6 straipsnis
-75 6.
Lietuvos Respublikos statymas Dl
usieniei teisins padties" - 5 2;
5 11; 13 3.
Lietuvos Respublikos statymo Dl usieniei teisins padties" 25 ir
26 straipsniai -13 7.
Lietuvos Respublikos statymo Dl usieniei teisins padties" 48 straipsnis - 27 4.
Lietuvos Respublikos statymo Dl usieniei teisins padties" 482 ir
485 straipsniai - 13 9.
Lietuvos Respublikos karo padties
statymas - 78 12.
Lietuvos Respublikos karo prievols
Lietuvos Respublikos kolektyvini gin reguliavimo statymas - 69 8; 70 4;
85 6.
Lietuvos Respublikos komercini bank statymo 20 straipsnio 2 dalis
-109 9.
Lietuvos Respublikos konkurencijos
statymas - 47 2.
statymo 16 straipsnio 3 punktas
-48 9.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo statymas - 1 24.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos statymas - 235 11.
Lietuvos Respublikos krato apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymas - 78 6.
Lietuvos Respublikos krato apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymo 36 straipsnio 8 dalis
-2 21.
607
Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus

tarnybos statymas - 78 6.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas
-179 5; 180 4.
Lietuvos Respublikos moter ir vyr lygi galimybi statymas - 2 48; 32 7;
235 13; 235 18.
Lietuvos Respublikos moter ir vyr
lygi galimybi statymo 5 straipsnis
-2 71.
Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusij vietimo statymas - 9110.
Lietuvos Respublikos nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas - 205 6; 211;
249 3; 249 4; 249 7; 249 11; 259 4;
283 1; 283 2.
Lietuvos Respublikos nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymo 6 ir 7 straipsniai-249 11.
Lietuvos Respublikos nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio
draudimo statymo 7 straipsnis -283 9;
Lietuvos Respublikos nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymo 33 straipsnis
-283 9;
Lietuvos Respublikos nepaprastosios padties statymas - 78 14.
Lietuvos Respublikos pacient teisi ir
alos sveikatai atlyginimo statymo
23 straipsnis - 265 3; 265 9.
Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 3 straipsnis -143 13.
Lietuvos Respublikos policijos statymas
-78 6.
Lietuvos Respublikos policijos statymo
Lietuvos Respublikos policijos veiklos
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojing rengini prieiros statymas
-260 8; 262 5.
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojing rengini prieiros statymo
608
Lietuvos Respublikos prezidento rinkim statymas -183 2.

Lietuvos Respublikos profesins sveikatos prieiros statymas - 2 56;
2 57; 2601; 260 3; 260 5.
Lietuvos Respublikos profesins sveikatos prieiros statymo 5 straipsnis
- 260 2.
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo statymas - 91 10.
Lietuvos Respublikos profesini sjung statymas - 20 2; 20 7; 20 8; 22 8;
23 9; 27 4; 33 3; 33 4; 36 9; 41 6;
41 11; 69 9; 69 10; 77 4.
Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo 1-3 ir 17-23 straipsniai
-35 4.
Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo 4 straipsnis - 20 5.
Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo 10 straipsnio 4 dalis
-419.
Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo 14 straipsnis - 22 6;
4716.
Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo 21 straipsnio 2 dalis
-240 3.
Lietuvos Respublikos prokuratros
statymas -1 24; 78 6.
Lietuvos Respublikos reklamos statymo 18 straipsnio 2 dalis - 48 9.
Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymas - 183 2.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 2 straipsnis - 235 12.
Rodykl
Lietuvos Respublikos Seimo rinkim

statymas -183 2.
Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos statymas - 78 6; 249 19.
Lietuvos Respublikos standartizacijos
Lietuvos Respublikos statybos statymas
- 26115.
Lietuvos Respublikos statybos statymo
8 straipsnio 1 dalies 1 punktas-26011.
Lietuvos Respublikos susirinkim statymas - 79 7.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo statymas - 283 11;
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymas - 249 6.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymo 88 straipsnis - 249 7.
Lietuvos Respublikos vietimo statymo
Lietuvos Respublikos tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo statymas - 78 6.
Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos
Respublikos muitinje statuto patvirtinimo ir gyvendinimo statymas - 78 6.
Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 11 straipsnis - 8 2.
Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 1 dalis - 63 3.
Lietuvos Respublikos teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi
staig statymo 13 straipsnis - 48 9.
Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto pakeitimo statymo 15 straipsnio 3 dalis - 235 9.
Lietuvos Respublikos teism statymas
- 1 24; 36 4.
Lietuvos Respublikos teism statymo
12 straipsnio 3 dalis - 36 5. Lietuvos
Respublikos teism statymo
23 straipsnis - 3 15. Lietuvos
Respublikos teism statymo
48 straipsnio 1 dalis- 114 10.
Lietuvos Respublikos kininko kio
Lietuvos Respublikos valstybs apdovanojim statymo 11 straipsnio 1 dalis - 233 5.

Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi moni statymas - 251 2;
252 1.
Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi moni statymo 2 straipsnis
-185.
Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybs moni statymo 18 straipsnis - 185.
Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymas - 48 8;
235 6; 235 7.
Lietuvos Respublikos valstybs mons
Ignalinos atomins elektrins darbuotoj papildom uimtumo ir socialini garantij statymas - 88 7;
117 4.
Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymas -183 4.
Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statymas - 78 6.
Lietuvos Respublikos valstybs sienos
apsaugos tarnybos statymas - 78 6.
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos
statymas -117; 124; 5915; 78 5; 86 6.
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 2 straipsnis - 118.
statymo 2 straipsnio 2 punktas - 97 2.
statymo 2 straipsnio 13 dalis-235 10.
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 3 dalis
-123.
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 5 straipsnis - 231 3.
Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos statymas - 32 1; 260 8;
260 16; 284 10.
609
Postatyminiai aktai
Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos statymo 7 straipsnio
1 dalies 6 punktas - 34 5.
Lietuvos Respublikos valstybins dar
bo inspekcijos statymo 9 straipsnio
Lietuvos Respublikos valstybins kalbos
statymas - 287.
Lietuvos Respublikos valstybins kalbos
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymas - 46 2; 212.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensij statymo
5 straipsnis - 30 6; 283 7.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos
statuto patvirtinimo statymas
-249 19.
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas - 235 3.
Lietuvos Respublikos viej ir privaij interes derinimo valstybinje
tarnyboje statymas - 235 11.

Lietuvos Respublikos viej staig
statymas - 33 2.
Lietuvos Respublikos viej staig
Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas - 4 7.
Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 6 straipsnis
-235 22.
Lietuvos Respublikos visuomenini organizacij statymas - 33 2.
Lietuvos Respublikos visuomenini organizacij statymo 2 straipsnis -16 4.
Lietuvos Respublikos alos dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgim
profesine liga laikinasis statymas
-249 3; 252 7.
profesine liga laikinojo statymo
profesine liga laikinojo statymo
Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios
dl valdios institucij neteist
veiksm, atlyginimo statymas
-123 5.
POSTATYMINIAI AKTAI
DARBO TEISS SUBJEKTAI
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1996 m. rugsjo l l d . nutarimas
Nr. 1055 Dl asmenims iki 18 met draudiam dirbti darb, kenksming ir pavojing veiksni srao
ir Asmen nuo 13 iki 14 met, nuo
14 iki 16 met ir nuo 16 iki 18 met
darbo slyg ir darbinimo tvarkos
patvirtinimo" - 13 15.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
1996 m. gegus 24 d. nutarimas
Nr. 618 Dl Uimtumo tarybos prie
Socialins apsaugos ir darbo minis-
610
terijos nuostat ir Triali komisij

prie Lietuvos darbo biros nuostat
patvirtinimo" - 46 6; 46 12; 88 8; 88 9.
1996 m. rugsjo 30 d. nutarimas
Nr. 1136 Dl Privalomojo sveikatos
draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuostat patvirtinimo" - 46 9.
1998 m. vasario 23 d. nutarimas
Nr. 225 Dl Lietuvos Respublikos
trials tarybos sekretoriato steigi
mo" - 45 8.
1999 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 352
Rodykl
Dl ems kio ekonomini santyki

reguliavimo trials tarybos steigimo"
- 46 10. Lietuvos Respublikos
Vyriausybs
2001 m. birelio 7 d. nutarimas
Nr. 685 Dl Garantinio fondo stei
gimo" - 46 7.
2002 m. lapkriio 19 d. nutarimas
Nr. 1815 Dl nacionalini, akos ir
teritorini kolektyvini sutari re
gistravimo tvarkos patvirtinimo" 54 2.
2002 m. liepos 19 d. nutarimu
darbo kodekso gyvendinimo plan
patvirtinimo" patvirtinto statym ir
kit normini teiss akt, kuriuos reikia suderinti su Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, projekt rengimo plano 5 punktas - 69 10.
1992 m. gegus 25 d. nutarimu
Nr. 386 Dl Darbo arbitrao ir Treij teismo nuostat patvirtinimo"
patvirtinti Darbo arbitrao nuostatai
- 75 3; 75 14; 75 20; 75 22; 75 24;
75 26; 75 30.
2002 m. liepos 19 d. nutarimu
darbo kodekso gyvendinimo plan
patvirtinimo" patvirtinto statym
ir kit normini teiss akt, kuriuos
reikia suderinti su Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, projekt rengimo plano 58 punktas - 75 4;
75 21.
vietimo ir mokslo ministro 1998 m. kovo 25 d. sakymas Nr. 488 Dl Lietuvos profesinio mokymo tarybos
nuostat"-46 5.
Valstybinio socialinio draudimo fondo
tarybos 1998 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 2-2 patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorini
taryb nuostatai - 46 3.
Postatyminiai aktai
DARBINIMAS
Nr. 618 Dl Uimtumo tarybos prie
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostat ir Triali komisij
prie Lietuvos darbo biros nuostat
patvirtinimo" - 46 6; 46 12; 88 8; 88 9.
1998 m. vasario 10 d. nutarimu
Nr. 169 patvirtinta Viej darb atlikimo tvarka - 91 13; 91 16; 91 17.
2003 m. sausio 29 d. nutarimas
Nr. 138 Dl asmen iki atuonioli
kos met darbinimo, sveikatos pa
tikrinimo ir j galimybi dirbti kon
kret darb nustatymo tvarkos, dar
bo laiko, jiems draudiam dirbti
darb, sveikatai kenksming, pavo
jing veiksni srao patvirtinimo"
- 9117; 215; 265 1; 277 2; 277 5.
2001 m. gegus 8 d. nutarimu
Nr. 529 patvirtinta Lietuvos Respub
likos uimtumo didinimo 20012004 met programa - 92 7.
Socialins apsaugos ir darbo ministrs
2003 m. liepos 18 d. sakymu Nr. Al123 patvirtinti Lietuvos darbo biros
prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai - 88 5.
Socialins apsaugos ir darbo ministro
2000 m. gegus 30 d. sakymu Nr. 61
patvirtinta Grups darbuotoj atleidimo ir jo prevencijos tvarka - 88 7.
2002 m. balandio 18 d. sakymu
Nr. 55 patvirtinta Laisv darbo viet
registravimo darbo biroje tvarka 89 2; 89 3; 89 4.
2003 m. rugpjio 19 d. sakymu
Nr. Al-127 patvirtinta Licencij tar
pininkauti dl Lietuvos Respublikos
piliei darbinimo usienyje idavi
mo tvarka -90 2; 90 3; 90 4; 90 9;
9010.
611
Postatyminiai aktai
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. birelio 21 d. sakymu

Nr. 76 patvirtinta Bedarbi registravimo, paalp jiems skyrimo ir mokjimo tvarka - 91 2; 91 19.
2002 m. sausio 28 d. sakymu Nr. 14
patvirtinta darbinimo Uimtumo
fondo remiamus darbus tvarka - 91 8.
2002 m. kovo 22 d. sakymu Nr. 38
patvirtinti Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo organizavimo
ir vykdymo tvarka ir Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo program svado nuostatai - 9110.
Nr. 226/49 patvirtinta Dgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka - 92 3;
92 4; 273 2; 279 1; 279 3; 279 4; 279 5.
2002 m. rugsjo 26 d. sakymu Nr. 115
patvirtinta Ilgalaiki bedarbi profesini ini ir praktini gdi atnaujinimo priemoni organizavimo ir vykdymo tvarka - 92 8; 92 10.
2002 m. sausio 28 d. sakymu Nr. 14
patvirtinta Darbo rinkoje papildomai
remiam bedarbi uimtumo rmimo tvarka - 92 14; 92 16; 92 17.
Nr. 59 patvirtinta Vietini uimtumo
iniciatyv projekt gyvendinimo
tvarka - 92 25.
vietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. sakymu Nr. 258 patvirtinta
Savarankiko mokymosi tvarka-9112.
DARBO SUTARTIS
2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115
patvirtinta Darbo sutarties pavyzdin
forma - 95 10; 99 5; 109 2; 197.
612

1996 m. liepos 29 d. nutarimas
Nr. 901 Dl tarnautoj, kuriems netaikomas giminaii darbo apribojimas eiti pareigas vienoje valstybs ir
savivaldybs institucijoje bei valstybs (vietos savivaldybs) monje,
staigoje, organizacijoje, srao patvirtinimo" - 97 3.
2001 m. gruodio lld. nutarimas
Nr. 1500 Dl pagalbos (talkos) darb atlikimo slyg ir tvarkos" - 98 3;
186 3.
2001 m. gruodio 13 d. nutarimu
Nr. 1511 patvirtintos Savanorik
darb atlikimo slygos ir tvarka 98 3; 186 4.
2003 m. balandio 24 d. nutarimas
Nr. 503 Dl Darbo sutari registravimo taisykli, darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumento idavimo, neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvarkos
patvirtinimo" - 99 7; 99 9; 230 6.
1995 m. birelio 5 d. nutarimu
Nr. 782 patvirtintos Apdraustj
valstybiniu socialiniu draudimu skaitos taisykls - 99 13; 104 1.
2002 m. gruodio 17 d. nutarimas
Nr. 1987 Dl konkursini pareig
valstybs ir savivaldybs monse s
rao nustatymo ir konkurs parei
goms, trauktoms konkursini pa
reig sra, organizavimo valstybs
ir savivaldybi monse tvarkos pa
tvirtinimo" - 101 2.
2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 326
patvirtinta Kvalifikacini reikalavi
m nustatymo ir egzamin valstybs
ir savivaldybs monse, staigose ir
organizacijose vykdymo tvarka 103 2.
Rodykl

Dl sezoninio darbo" - 112 5;
112 6; 112 7.
2003 m. rugpjio 19 d. nutarimas
Nr. 1043 Dl atskir darbo sutari ypatum patvirtinimo" - 113 3;
113 4; 113 5; 113 6; 114 9; 114 10;
115 3; 116 5.
2001 m. liepos lld. nutarimu Nr. 899
patvirtinta Konkurs valstybini
mokslo ir studij institucij mokslo
darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj
pareigas eiti organizavimo, mokslo
darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj
atestavimo tvarka -129 3.
Nr. 314 Dl valstybins kalbos mokjimo kvalifikacini kategorij"
-129 9.
Nr. 1045 Dl Usienio valstybi piliei, atsist ribot laik dirbti
Lietuvos Respublik, darbinimo ir
darbo tvarkos patvirtinimo" -139 3;
220 7.
2000 m. birelio 1 d. sakymu Nr. 62
patvirtinta Usieniei sidarbinimo
Lietuvos Respublikoje pagal darbo
sutart tvarka - 98 2; 139 3.
Sveikatos apsaugos ministro ir socialins
apsaugos ir darbo ministro 2002 m.
birelio 10 d. sakymas Nr. 263/78
Dl Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gegus 28 d. sakymo Nr. 307/68 Dl nedarbingumo
bei ntumo ir gimdymo atostog paymjim davimo taisykli, i paymjim blank, taip pat sunki lig,
kurioms sergantiems vaikams iki
16 met stacionare slaugyti duoda-
Postatyminiai aktai
mas paymjimas ne ilgiau kaip

120 dien per kalendorinius metus,
srao patvirtinimo" dalinio pakeitimo" -133 3.
DARBO LAIKAS
Nr. 160 Dl Papildom ir speciali
pertrauk, skaitom darbo laik,
nustatymo tvarkos patvirtinimo"
-143 5; 159 3; 213; 230 6.
Nr. 587 Dl darb, kuriuose gali bti
taikoma iki dvideimt keturi valand per par darbo laiko trukm, srao, darbo ir poilsio laiko ypatum
ekonomins veiklos srityse, darb, slyg, kurioms esant gali bti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo
monse, staigose, organizacijose patvirtinimo"- 144 7; 148 2; 149 4;
160 4.
Nr. 1195 Dl darbuotoj, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine tampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotoj,
kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokjimo slyg
patvirtinimo" - 145 5; 198.
1995 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21
Dl ne visos darbo dienos arba savaits darbo laiko nustatymo tvarkos
patvirtinimo" -146 6.
Nr. 990 Dl darbo laiko valstybs ir
savivaldybi monse, staigose ir organizacijose" -147 1.
1997 m. gruodio 20 d. sakymas
Nr. 103 Dl darbo laiko apskaitos
iniarai patvirtinimo" -147 5.
613
Postatyminiai aktai
POILSIO LAIKAS
2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 160
Dl Papildom ir speciali pertrauk, skaitom darbo laik, nustatymo tvarkos patvirtinimo" - 143 5;
159 3; 213 1; 230 6.
Nr. 587 Dl darb, kuriuose gali bti taikoma iki dvideimt keturi valand per par darbo laiko trukm, srao, darbo ir poilsio laiko ypatum ekonomins veiklos srityse, darb, slyg,
kurioms esant gali bti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins
darbo laiko apskaitos vedimo monse, staigose, organizacijose patvirtinimo"- 144 7; 148 2; 149 4; 160 4.
2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 941
Dl kai kuri kategorij darbuotoj, turini teis kasmetines pailgintas atostogas, srao ir i atostog
trukms patvirtinimo" -167 2.
Nr. 497 Dl kasmetini papildom
atostog trukms, suteikimo slyg
ir tvarkos patvirtinimo" - 168 3;
233 2.
Nr. 116 Dl Kompensuojamj imok dydio ir mokjimo tvarkos patvirtinimo" - 168 6; 216.
Dl Ligos ir motinysts socialinio
draudimo paalp nuostat patvirtinimo" - 170 3; 179 10; 180 4.
Nr. 650 Dl Darbuotojo ir valstybs
tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos patvirtinimo" - 176 1; 204 2; 204 4; 204 5;
249 10; 254 4.
614

2003 m. rugpjio 9 d. nutarimu
Nr. 1153 patvirtinta Auktj mokykl steigimo ir leidim vykdyti studijas idavimo tvarka - 181 3.
Nr. 524 Dl liudytojams, nukentjusiems, ekspertams, specialistams ir
vertjams imoktin sum dydio
nustatymo ir apmokjimo baudiamajame procese ir administracini
teiss paeidim teisenoje tvarkos patvirtinimo" - 183 5.
1998 m. rugsjo 3 d. sakymas
Nr. 134/493 Dl Krovini klimo
rankomis bendrj nuostat patvirtinimo" - 159 5; 261 7; 262 5.
ir sveikatos apsaugos ministro
2002 m. birelio 26 d. sakymas
Nr. 86/307 Dl Profesins rizikos
vertinimo nuostat tvirtinimo"
-159 6.
Sveikatos apsaugos ministro 1999 m.
sausio 6 d. sakymas Nr. 4 Dl Lietuvos higienos normos HN 32 :1998
Darbas su videoterminalais. Saugos
ir sveikatos reikalavimai" tvirtinimo"
- 159 5; 261 8.
Sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministro
2001 m. gegus 28 d. sakymas
Nr. 307/68 Dl nedarbingumo bei
ntumo ir gimdymo atostog paymjim davimo taisykli, i paymjim blank, taip pat sunki lig, ku-
Rodykl
rioms sergantiems vaikams iki 16 met stacionare slaugyti duodamas paymjimas ne ilgiau kaip 120 dien
per kalendorinius metus, srao patvirtinimo" -179 1.
DARBO UMOKESTIS. GARANTIJOS IR
KOMPENSACIJOS

Nr. 1500 Dl pagalbos (talkos) darb atlikimo slyg ir tvarkos" - 98 3;
186 3.
2001 m. gruodio 13 d. nutarimu
Nr. 1511 patvirtintos Savanorik
darb atlikimo slygos ir tvarka
-98 3; 186 4.
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios
Tarybos 1991 m. sausio 9 d. nutarimas
Nr. 1-925 Dl Darbo apmokjimo
statymo sigaliojimo" -189.
Nr. 937 Dl minimaliojo darbo umokesio didinimo" -187 4.
Nr. 74 Dl biudetini staig ir organizacij darbuotoj darbo umokesio padidinimo" -189.
1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511
Dl Biudetini staig ir organizacij darbuotoj darbo apmokjimo
tvarkos tobulinimo" -189.
2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 280
patvirtinta Valstybs tarnautoj ir
darbuotoj, gaunani darbo umokest i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto, savivaldybi ir valstybs pinig fond, darbo umokesio
fondo apskaiiavimo metodika -189.
Nr. 142 Dl moni darbuotoj darbo apmokjimo organizavimo pavyz-
Postatyminiai aktai
dini princip ir vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos"
-189.
Vyriausybs 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 Dl Biudetini
staig ir organizacij darbuotoj
darbo apmokjimo tvarkos tobulinimo" pakeitimo" -189.
Nr. 251 Dl minimalaus gyvenimo
lygio, minimalaus darbo umokesio
ir kit minimali dydi" - 190.
1998 m. spalio 27 d. nutarimas
Nr. 1277 Dl darbo viet higieninio
vertinimo" - 191 4; 264 3.
1999 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. 7/
5 Dl Darbo aplinkos veiksni ma
tavim ir j rezultat higieninio ver
tinimo metodini nurodym tvirtini
mo" - 191 4; 264 3.
Nr. 70/403 Dl Darbuotoj apsaugos nuo triukmo poveikio darbe
nuostat patvirtinimo" - 1914.
Nr. 1555 Dl Priemok u darb
kenksmingomis ir pavojingomis slygomis dydi nustatymo tvarkos patvirtinimo" -192 2.
Vyriausybs 1995 m. gruodio 13 d.
nutarimo Nr. 1555 Dl priemok u
darb kenksmingomis ir pavojingo
mis slygomis dydi nustatymo tvar
kos patvirtinimo" pripainimo nete
kusiu galios" -192 2.
2003 m. sausio 28 d. nutarimu
615
Postatyminiai aktai
Nr. 115 patvirtinta Darbo sutarties

pavyzdin forma -197.
tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos patvirtinimo" - 176 1; 204 2; 204 4; 204 5;
249 10; 254 4.
Nr. 685 Dl Garantinio fondo stei
gimo" - 205 2; 205 5.
Nr. 2103 Dl imok i Garantinio
fondo" - 205 6.
Nr. 1105 Dl galiojim suteikimo
gyvendinant Lietuvos Respublikos
delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim statym" - 207 3.
Nr. 394 Dl Lietuvos darbo biros
prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos steigimo bei gyventoj uimtum reguliuojani normatyvini
akt patvirtinimo" - 211.
pertrauk, skaitom j darbo laik,
nustatymo tvarkos patvirtinimo" 143 5; 159 3; 213; 230 6.
616
Nr. 544 Dl darb ir veiklos srii,

kuriose leidiama dirbti darbuotojams, tik i anksto pasitikrinusiems ir
vliau periodikai besitikrinantiems,
ar neserga ukreiamomis ligomis,
srao ir i darbuotoj sveikatos tikrinimo tvarkos patvirtinimo" - 215.
Nr. 138 Dl asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudiam dirbti
darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni srao patvirtinimo"
-9117; 215; 265 1; 277 2; 277 5.
Nr. 1384 Dl kompensacijos u darb, kuris susijs su vainjimu arba
kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis)" - 216.
Nr. 116 Dl Kompensuojamj imok dydio ir mokjimo tvarkos patvirtinimo" -168 6; 216.
Dl tarnybini komandiruoi Lietuvos Respublikos teritorijoje"
-220 4.
Nr. 1045 Dl Usienio valstybi piliei, atsist ribot laik dirbti j Lietuvos Respublik, darbinimo ir darbo tvarkos patvirtinimo" - 139 3;
220 7.
Nr. 497 Dl kasmetini papildom
atostog trukms, suteikimo slyg ir
tvarkos patvirtinimo" -168 3; 233 2.
Nr. 102 Dl Darbo rengini naudo-
Rodykl
jimo bendrj nuostat patvirtinimo"

-191 3.
ir sveikatos apsaugos ministro
2001 m. liepos 24 d. sakymas Nr. 97/
406 Dl Darbuotoj apsaugos nuo
chemini veiksni darbe nuostat bei
Darbuotoj apsaugos nuo kancero
gen ir mutagen poveikio darbe
nuostat patvirtinimo" -191 4; 263 1;
263 8.
2003 m. sausio 31 d. sakymas
Nr. Al-20 Dl delspinigi dydio
DARBO DRAUSM
Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m.
sausio 17 d. nutarimas Nr. IX- 711
Dl Lietuvos Respublikos nacionalins kovos su korupcija programos
Nr. 503 Dl Darbo sutari registravimo taisykli, darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumento idavimo, neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvarkos
patvirtinimo" - 99 7; 99 9; 230 6.
pertrauk, skaitom darbo laik,
nustatymo tvarkos patvirtinimo"
-143 5; 159 3; 213 1; 230 6.
Nr. 118 Dl Lietuvos geleinkeli
transporto darbuotoj drausms statuto patvirtinimo" - 2314.
Nr. 685 Dl Valstybs tarnautoj pa
reigybi apraymo ir vertinimo me
todikos patvirtinimo" - 232 4.
Postatyminiai aktai
Nr. 431 Dl Apdovanojimo ginklais
taisykli patvirtinimo" - 233 5.
Nr. 927 Dl pasiymjusi sportinink ir j treneri materialinio skatinimo" - 233 6.
Nr. 1491 Dl Piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdins tvarkos patvirtinimo" - 235 3.
Nr. 1145 Dl Darb ir veiklos srii, kuriose leidiama dirbti darbuotojams, tik i anksto pasitikrinusiems
ir vliau periodikai besitikrinantiems, ar neserga ukreiamomis ligomis, srao patvirtinimo" -235 33;
265 4.
Nr. 118 Dl Lietuvos geleinkeli
transporto darbuotoj drausms statuto patvirtinimo" - 237 4.
Kultros ministro 2003 m. kovo 24 d.
sakymas Nr. V-133 Dl Geriausio
met bibliotekininko vardo suteikimo ir premij skyrimo nuostat patvirtinimo" - 233 5.
Susisiekimo ministerijos 1996 m. lapkriio 28 d. sakymas Nr. 364 Dl Tarnybos Lietuvos Respublikos jr laivuose statuto patvirtinimo" - 231 5.
Susisiekimo ministerijos 1998 m. sausio 15 d. sakymas Nr. 12 Dl Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus
vanden laivuose statuto patvirtinimo" - 231 5.
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m.
gruodio 5 d. sakymas Nr. 282 Dl
Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij rengimo ir instruktavimo
tvarkos patvirtinimo" - 232 2; 264 7;
264 8.
617
Postatyminiai aktai
Muitins departamento direktoriaus

2002 m. spalio 18 d. sakymas Nr. 670
Dl Lietuvos Respublikos muitins
pareign etikos kodekso patvirtini
mo" - 236 6.
MATERIALIN ATSAKOMYB

tarnautojo vidutinio darbo umokes
io apskaiiavimo tvarkos patvirtini
mo" - 176 1; 204 2; 204 4; 204 5;
249 10; 254 4.
Nr. 530 Dl asmen draudimo valstybs lomis ir kompensacij mokjimo juos sueidus ar uvus ryium su
tarnyba slyg patvirtinimo" - 249 8.
Nr. 1176 Dl valstybs politik, tei
sj ir valstybs pareign gauto vi
dutinio darbo umokesio apskaiia
vimo tvarkos patvirtinimo" - 249 10.
Dl Lietuvos visuomens veikj ir
pagal Lietuvos Respublikos statymus
valstybs lomis laidojam asmen
laidojimo ilaid dengimo taisykli"
- 249 17.
Nr. 997 Dl alos atlyginimo mo
kjimo prievols perjimo valstybei
tvarkos patvirtinimo" - 252 5.
1998 m. balandio 20 d. sakymas
Nr. 77 Dl Darbuotoj aprpinimo
asmeninmis apsauginmis priemo
nmis nuostat patvirtinimo" - 255 6;
257 6; 267 1; 271 3.
Nr. 719 Dl inventorizacijos tvarkos
618
ems kio ministro 2000 m. sausio

25 d. sakymas Nr. 22 Dl etilo alkoholio ir alkoholini grim gamybos, saugojimo, realizavimo ir transportavimo maksimaliai leistin nuostoli norm" - 257 7.
DARBUOTOJ SAUGA IR SVEIKATA
derybini pozicij derybose dl na
rysts Europos Sjungoje patvirtini
mo" - 260 6.
Nr. 748 Dl Nelaiming atsitikim
darbe tyrimo ir apskaitos nuostat
patvirtinimo" - 260 9; 282 7.
Nr. 815 Dl Profesini lig tyrimo
ir apskaitos nuostat patvirtinimo" 260 9; 282 7.
Dl Lietuvos Respublikos darbuo
toj saugos ir sveikatos komisijos
nuostat patvirtinimo" - 260 9.
Nr. 1386 Dl pavojing darb srao patvirtinimo" - 260 9.
Nr. 730 Dl valstybins darbo sau
gos ir sveikatos programos patvirti
nimo" - 260 9; 284 9.
Nr. 501 Dl buities, sanitarini ir hi
gienos patalp rengimo reikalavi
m" - 260 9; 267 1; 267 4.
Nr. 392 Dl normatyvini akt saugos darbe klausimais rengimo ir tvirtinimo tvarkos" - 260 10.
Rodykl

Dl Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos
Nr. 1076 Dl Lietuvos pasirengimo
narystei Europos Sjungoje programos teiss derinimo priemoni ir
ACQUIS gyvendinimo priemoni
1999 m. plan patvirtinimo " 261 11; 262 1.
Nr. 1386 Dl pavojing darb srao patvirtinimo" - 262 5.
Nr. 645 Dl Potencialiai pavojing
rengini valstybs registro steigimo
ir Potencialiai pavojing rengini
valstybs registro nuostat patvirti
nimo" - 262 5.
Nr. 1408 Dl Technikos prieiros
tarnybos prie Socialins apsaugos ir
darbo ministerijos reorganizavimo"
- 262 5.
1998 m. spalio 27 d. nutarimas
Nr. 1277 Dl darbo viet higieninio
vertinimo" - 1914; 264 3.
1999 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. 7/
5 Dl Darbo aplinkos veiksni ma
tavim ir j rezultat higieninio ver
tinimo metodini nurodym tvirtini
mo" - 191 4; 264 3.
Nr. 138 Dl asmen iki atuonioli
kos met darbinimo, sveikatos pa
tikrinimo ir j galimybi dirbti kon
kret darb nustatymo tvarkos, dar
bo laiko, jiems draudiam dirbti
darb, sveikatai kenksming, pavo-
Postatyminiai aktai
jing veiksni srao patvirtinimo"
-9117; 215; 265 1; 277 2; 277 5.
Nr. 1307 Dl specialij patalp
(viet), kuriose leidiama rkyti,
rengimo ir eksploatavimo reikalavim patvirtinimo" - 267 1.
Dl darbdavio ar jo galioto asmens
ini i darbuotoj saugos ir sveikatos
srities privalomojo tikrinimo tvarkos
ir darbdavi, kurie atleidiami nuo
darbuotoj saugos ir sveikatos srities
ini patikrinimo (atestavimo), srao patvirtinimo" - 268 1; 268 2.
Nr. 825 Dl Leidim (licencij) mokyti idavimo nuostat patvirtinimo"
- 268 1.
Nr. 590 Dl profesij, darb ir veiklos srii darbuotoj bei transporto
priemoni vairuotoj, buvusi kartu
su nukentjusiais ar ligoniais nelaiming atsitikim ar maus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalani suteikti jiems pirmj pagalb, srao patvirtinimo, taip pat statym
nustatyt kit asmen kompetencijos
iais klausimais nustatymo" - 272 1.
Dl nioms, neseniai pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms moterims kenksming darbo slyg ir
pavojing veiksni srao patvirtinimo" - 278 5.
Nr. 941 Dl kai kuri kategorij darbuotoj, turini teis kasmetines
pailgintas atostogas, srao ir i
atostog trukms patvirtinimo"
-167 2; 278 6.
619
Postatyminiai aktai

1994 m. lapkriio 30 d. nutarimu
Nr. 1198 patvirtintas Profesini lig
sraas - 282 6.
Aplinkos ministro 2000 m. rugsjo 14 d.
sakymas Nr. 383 Dl reglamento
STR 1.11.01:2000 Statini pripainimo tinkamais naudoti tvarka" patvirtinimo" - 26115.
Aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d.
sakymas Nr. 221 Dl Lietuvos kio
objektuose naudojam pavojing
mediag ribini kieki patvirtinimo" - 263 1; 263 7.
sakymas Nr. 532/742 Dl pavojing chemini mediag ir preparat
klasifikavimo ir enklinimo tvarkos
patvirtinimo" - 263 7; 263 8; 278 5.
Nr. 108 Dl Socialins apsaugos ir
darbo ministerijos reguliavimo srityje taikom postatymini normini
teiss akt, priimt iki 1990 m. kovo
11 d. ir kuri galiojimas laikinai pratsiamas, srao patvirtinimo"
- 2616.
1999 m. lapkriio 5 d. sakymas
Nr. 95 Dl Saugos ir sveikatos apsaugos enkl naudojimo darbovietse nuostat" - 261 14.
Nr. 102 Dl Darbo rengini naudo
jimo bendrj nuostat patvirtinimo"
- 262 1; 262 2; 262 3.
Nr. 110 Dl Darbuotoj, dirbani
potencialiai sprogioje aplinkoje, sau
gos nuostat patvirtinimo" - 262 5;
266 6.
1999 m. lapkriio 24 d. sakymas
Nr. 95 Dl Saugos ir sveikatos ap-
620
saugos enkl naudojimo darbovietse nuostat patvirtinimo" - 263 8.

Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1994 m. rugpjio 1 d. sakymas
Nr. 2 Dl Mokymo, instruktavimo
ir atestavimo saugos darbe klausimais
nuostat ir saugos darbe standart,
norm, instrukcij rengimo ir tvirtinimo nuostat patvirtinimo" - 264 1.
1998 m. balandio 20 d. sakymas
Nr. 77 Dl Darbuotoj aprpinimo
asmeninmis apsauginmis priemo
nmis nuostat patvirtinimo" - 255 6;
257 6; 267 1; 271 3.
1999 m. rugsjo 10 d. sakymas Nr. 69
Dl Ekspertizs gauti leidim (licen
cij) mokyti pagal darbo rinkos pro
fesinio mokymo programas atlikimo
tvarkos patvirtinimo" - 268 1.
2000 m. liepos 3 d. sakymas Nr. 69
Dl techninio reglamento Asme
nins apsaugins priemons" patvir
tinimo" - 271 3
2003 m. birelio 9 d. sakymu Nr. Al95 patvirtinta Invalidumo paymjimo idavimo, keitimo, pripainimo
negaliojaniu tvarka - 279 7.
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. vasario 6 d. sakymu
Nr. 20 patvirtinti Valstybins darbo
inspekcijos nuostatai - 284 10.
ir aplinkos ministro 1998 m. gruodio
24 d. sakymas Nr. 184/282 Dl Darboviei rengimo statybvietse nuostat patvirtinimo" - 261 6; 262 5.
Socialins apsaugos ir darbo ministro ir
sveikatos apsaugos ministro 2003 m.
lapkriio 27 d. sakymas Nr. Al-186/
V - 694 Dl moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdini
Rodykl
1998 m. gegus 5 d. sakymas Nr. 85/

233 Dl Darboviei rengimo bendrj nuostat patvirtinimo" - 261 5;
266 5; 267 1; 279 8.
ir sveikatos apsaugos ministro 1999 m.
rugsjo 20 d. sakymas Nr. 70/403
Dl Darbuotoj apsaugos nuo triukmo poveikio darbe nuostat patvirtinimo" - 26110.
spalio 16 d. sakymas Nr. A1-159/V162 Dl Profesins rizikos nuostat
lapkriio 27 d. sakymas Nr. Al-186/
V-694 Dl moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb pavyzdini
nuostat patvirtinimo" - 264 6; 272 3.
birelio 10 d. sakymas Nr. 76/261 Dl
Instruktavimo, mokymo ir atestavimo
darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais nuostat patvirtinimo" - 270 1.
lapkriio 9 d. sakymas Nr. 634 Dl
bendrj reikalavim medicinos normoms rengti patvirtinimo" - 260 14.
higienins darbo aplinkos veiksni
klasifikacijos patvirtinimo" - 261 9,
rugsjo 3 d. sakymas Nr. V-520 Dl
Lietuvos higienos normos HN 331:2003 Akustinis triukmas. Leidiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimu metodikos bendrieji reikalavimai" patvirtinimo"
-261 10.
Sveikatos apsasss siicistro 2000 m. gegus 24 d. &kycss Nr. 2~*7,.Dl Lietuvos higeccs arams HN 98:2000
Natralus ar irtr^iis darbo viet apvietimas. Apvietus riins verts ir
Postatyminiai aktai
bendrieji matavimo reikalavimai" patvirtinimo" - 26111.
liepos 24 d. sakymas Nr. 97/406 Dl
Darbuotoj apsaugos nuo chemini
veiksni darbe nuostat bei Darbuotoj apsaugos nuo kancerogen ir mutagen poveikio darbe nuostat patvirtinimo" -191 4; 263 1; 263 8.
gegus 31 d. sakymas Nr. 301 Dl
profilaktini sveikatos tikrinim sveikatos prieiros staigose" - 265 2;
265 4; 265 7; 265 9; 277 1.
L i e t u vo s m e d i c i n o s n o r m o s
MN 14:1999 Bendrosios praktikos
gydytojas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb" patvirtinimo"
- 265 7.
Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m.
kovo 26 d. sakymas Nr. 178 Dl
valstybs ir savivaldybi remiam
sveikatos prieiros paslaug kainyno patvirtinimo" - 265 7.
Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m.
birelio 7 d. sakymas Nr. 295 Dl
Pavyzdini moni darbo medicinos
tarnyb (medicinos punkt) nuostat patvirtinimo" - 267 3.
rugpjio 30 d. sakymas Nr. 437
Dl privalomojo sveikatos mokymo" - 272 1.
Nr. 226/49 patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka - 92 3;
92 4; 273 2; 279 1; 279 3; 279 4; 279
5.
balandio 26 d. sakymas Nr. 195
Dl nuodingj mediag pagal j
toksikum srao patvirtinimo"
-278 5.
621
Postatyminiai aktai
1998 m. rugsjo 3 d. sakymas Nr. 134/
493 Dl Krovini klimo rankomis
bendrj nuostat patvirtinimo"
-159 5; 261 7; 262 5.
sausio 6 d. sakymas Nr. 4 Dl Lietuvos higienos normos HN 32 :1988
Darbas su videoterminalais. Saugos
ir sveikatos reikalavimai" tvirtinimo"
-159 5; 261 8.
Nr. 660/174 Dl Lietuvos higienos
normos HN 110-2001 Pramoninio
danio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametr leidiamos skaitins verts ir matavimo reikalavimai" patvirtinimo" - 26112.
Nr. 645/169 Dl Lietuvos higienos
normos HN 23:2001 Kenksming
chemini mediag koncentracij ribins verts darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai" patvirtinimo"
-263 1; 263 2.
vietimo ir mokslo ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministrs
Nr. 1607/188 Dl asmen, jaunesni
kaip atuoniolikos met ir neturini
pagrindinio profesinio pasirengimo,
primimo darbo rinkos profesinio
mokymo staigas tvarkos" - 277 4.
kio ministro 2002 m. vasario 5 d. sakymas Nr. 40 Dl saugos taisykli
eksploatuojant elektros renginius
DT 11-02 patvirtinimo" - 262 5.
622

Nr. 346 Dl Saugos ir sveikatos taisykli statyboje patvirtinimo" - 261 6.
Nr. 282 Dl Darbuotoj saugos ir
sveikatos instrukcij rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo"
-232 2; 264 7; 264 8.
Darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos 2003 m. spalio 29 d. posdio
protokolo iraas Dl mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitet
bendrj nuostat patvirtinimo"
-266 3; 269 1.
SOCIALINI PARTNERI SUSITARIMAI IR KITI
DOKUMENTAI
Europos profesini sjung konfederacijos (ETUC), Europos pramons ir

darbdavi konfederacij sjungos
(UNICE), Europos vidutini ir smulki moni asociacijos (UEAPME)
ir Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb, centro (CEEP) 2003 m.
liepos 16 d. bendrasis susitarimas dl
teledarbo -115 8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs,
darbdavi organizacij, profesini sjung 1995 m. gegus 5 d. susitarimas Dl trials partnerysts"
-39 10; 40 4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs, profesini sjung ir darbdavi organizacij 1999 m. vasario 11 d. susitarimas Dl trialio bendradarbiavimo"
-39 11; 47 7.
Trials tarybos 1998 m. lapkriio 19 d.
nutarimu patvirtint Trials tarybos
nuostatai - 4118; 44 4; 45 4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs, profesini sjung ir darbdavi organizacij 2002 m. gegus 29 d. susitarimas Dl trialio bendradarbiavimo 2002 metais" - 47 15.

Darbo Kodekso Komentaras III Dalis

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Darbo Kodekso Komentaras III Dalis

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Darbo kodekso komentaro antro tomo autoriai:

ISBN 9955-616-00-8 (2 tomas)

(86-303 str.) ..........................................11

DARBINIMAS (86-92 str.) .......................................................................11

DARBO SUTARTIS (93-141 str.) ................................................................45

DAR BO U M O KEST IS.

DARBUOTOJ SAUGA IR SVEIKATA (259-284 str.).....................................407

DARBO GINAI (285-303 str.).......................................................509

1. Komentuojamame straipsnyje nurodoma, kokiomis pagrindi- 1

III DALIS. Individuals darbo santykiai

inios. 2001, Nr. 49-1704.

III DALIS. Individuals darbo santykiai

1 1. Siekiant garantuoti, kad bt veiksmingai gyvendinama teis

inios. 2001, Nr. 49-1704.

inios. 2003, Nr. 82-3759.

III DALIS. Individuals darbo santykiai

pokyius, teikia nedarbo mainimo bei galiojani statym ir kit

inios. 1991, Nr. 2-25.

III DALIS. Individualus darbo

inios. 2003, Nr. 48-2106.

III DALIS. Individualus darbo

STRAIPSNIS Informacija apie

1. Iekantys darbuotoj darbdaviai turi informuoti teritorines darbo

inios. 1991, Nr. 2-25.

Tarpininkauti dl piliei darbo usienyje - iimtin valstybs teis.

inios. 1991, Nr. 2-25.

III DALIS. Individualus darbo

Pagal Licencij tarpininkauti dl Lietuvos Respublikos piliei

per trisdeimt kalendorini dien nuo dokument gavimo dienos.

III DALIS. Individuals darbo santykiai

naikinim arba jam buvo sustabdytas licencijos galiojimas ir jis per

III DALIS. Individualus darbo santykiai

Nurodyti poymiai atsispindi Iekanio darbo asmens kortelje1, 2

III DALIS. Individualus darbo santykiai

6 Mokymo laikotarpiu tokiems bedarbiams mokama 1,3 gaunamos

bedarbio paalpos dydio bedarbio mokymo paalpa, kuri negali vir

Tarp darbo biros ir darbdavio, organizuojanio remiamus dar- 9

inios. 1997, Nr. 98-2478.

III DALIS. Individuals darbo santykiai

fondo biudet bei kit valstybs steigt fond l, taip

inios. 2002, Nr. 33-1259.

tam tikros profesijos ini permimu) pagal savarankiko mokymosi

inios. 2003, Nr. 33-1397.

III DALIS. Individualus darbo

uosius darbus pagal nustatytos formos rekomendacijas1) gali dirbti

Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. liepos 13 d. sakymo Nr. 119

mokjimas, jeigu gautas darbo umokestis yra didesnis u i

inios. 1996, Nr. 65-1561.

III DALIS. Individualus darbo

3) ilgalaikiai bedarbiai, kuri nedarbo trukm nuo siregistravimo

inios. 1991, Nr. 2-25.

inios. 2000, Nr. 36-1011.

III DALIS. Individualus darbo santykiai

j nurodoma Vyriausybs 2001 m. gegus 8 d. nutarimu Nr.

inios. 2001, Nr. 40-1404.

ss bedarbio paalp (pvz., trksta stao ir pan.), u dalyvavimo

III DALIS. Individuals darbo santykiai

kuriems iki senatvs pensijos amiaus liko ne daugiau kaip penkeri

inios. 1991, Nr. 2-25.

III DALIS. Individuals darbo santykiai

je, ali susitarim u arba atleistiem s i darbo dl j kalts, pakartoti

inios. 1996, Nr. 30-741.