VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETAS

TEISS FAKUTETAS

Egl Jutelyt, I kursas

KORUPCIJOS REIKINYS IR ANTIKORUPCINS PRIEMONS:

LIETUVOS IR DANIJOS ATVJ PALYGINIMAS

Rato darbas

Tikrino: dr. Gerda Jaktait

teikta: 2012-04-23

Kaunas, 2012
Turinys

vadas .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 1
1. Korupcijos mastas. Trasparency International.. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 2
1.1 KSI Lietuvoje .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .... .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 2
1.2 KSI Danijoje .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .... .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 2
1.3 Lietuvos ir Danijos KSI palyginimas.. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .... .. .. .. .. .. .. .. 2
2. Korupcijos prieastys .. .. .. .... .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .... .. .. .. .. .. .. 3
3. Daugiausiai ir maiausiai korumpuotos sritys .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 4
3.1 Daugiausiai korumpuotos sritys Danijoje.. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. . ..4
3.2 Maiausiai korumpuotos sritys Danijoje.. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. . . . .. . .. .. 4
3.3 Daugiausiai korumpuotos sritys Lietuvoje.. . .. .. .. .. .. 4
3.4 Maiausiai korumpuotos sritys Lietuvoje.. .. .. .. .. .. .. .. .. .. ..4
3.5 Danijos ir Lietuvos korumpuot srii palyginimas .. .. .. .. .. .. 4
4. Institucijos, atsakingos su kova u korupcij, metodai ir veiksmingumas.. .. .. .. .. .. .. .. .. .. 5
4.1 Danijos atvjis .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. . .. .. .. . .. .. . .. . . . .. . . . .. . . . . . . .. . . .. . . . . . . . 5
4.2 Lietuvos atvjis .. .. .. .. .. .. .. . .. .. . . .. . . . . .. . . .. . .. . .. . . .. . . . . .. . . . . . 5
4.3 Danijos ir Lietuvos palyginimas .. .. .. . .. . . . . . . . . .. . . . . .. . . . . . . . . . 5
Ivados . . .. . .. . . .. . . .. . . . . .. . . . . .. . . . . . . . .. . . . . . .. . . . . . . .. . . . . . . .. . . . . . .. . . . .. 6
Naudota literatra . .. .. . .. . . . .. . . . . . . . .. . . . .. . .. . . . . . . .. . . . .. . . . . . . .. . . . . . . .. . ... . .7

VADAS

Problema- Korupcija (lot. corruptio gadinimas, papirkimas) yra

suvokiama kaip bet koks valstybs tarnautojo ar jam prilyginto asmens
elgesys, piktnaudiavimas patikta galia siekiant asmenins naudos. is
reikinys yra paplits visame pasaulyje ir dl jo valstybs biudetas praranda
daug pajam, pradeda emti alies pragyvenimo lygis, pasitikjimas valdia ir
kt.
Tikslas- supaindinti su korupcijos mastu, korupcijos prieastimis, daugiausiai
ir maiausiai korumpuotomis sritimis, institucijomis, kurios atsakingos u kov
su korupcij, kovos su korupcija metodais bei veiksmingumu Lietuvoje ir
Danijoje.
Udaviniai- palyginti Lietuvos ir Danijos korupcijos mast, skirtingas korupcijos
prieastis, daugiausiai ir maiausiai korumpuotas sritis, institucijas, atsakingas
u kov su korupcij, kovos su korupcij metodus ir j veiksmingum.
Darbo struktra-Transparency International duomen lyginimas, korupcijos
prieasi pateikimas, daugiausiai ir maiausiai korumpuot srii lyginimas
Lietuvoje ir Danijoje. Institucij, atsakingu u kov su korupcij pateikimas, j
metodika ir veiksmingumas. Ivados.
Naudota literatra- duomen radimas internetiniuose puslapiuose:
www.transparency.org, www.stt.lt, www.lrs.lt. Knygos: Pater Eigen
Transparency International. Korupcijos tinklas, Susan Rose Ackerman.
Korupcija ir valdia: prieastys, padariniai ir rezultatai.

1. Korupcijos mastas. Transperency International

Korupcijos mastas- tai korupcijos paplitimas, suvokimas ir toleravimas

.1
1
alies viduje. Pagal naujausi Transparency International 2011 met atlikt
tyrim, nustatytas korupcijos suvokimo indeksas2 vairiose pasaulio valstybse.
.KSI (kai 10- labai skaidri valstyb, 0- labai korumpuota)

1.1
Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje- 4,8 balo. Pagal iuos
duomenis Lietuva uima 50- viet i 138-i valstybi. Lyginant su 2010
met tyrimu, KSI alyje buvo- 5,0 balai, taiau imant deimtmet korupcija
alyje smarkiai sumajusi, bet ilieka vis dar aktuali problema. Vyrauja
stambi korupcija.
1.2
Korupcijos suvokimo indeksas Danijoje- 9,4 balo. Pagal iuos
duomenis Danija dalinasi pirma vieta kartu su Suomija i 138-i tyrime
dalyvavusi valstybi. Lyginant su 2010 met tyrimu, KSI alyje buvo 9,3
balo ir imant deimtmet KSI kyla vir. Pagal iuos duomenis, Danija yra
ne tik viena i maiausiai korumpuot pasaulio valstybi, bet, galima teigti,
pati skaisiausia pasaulio valstyb. Vyrauja smulki korupcija.
1.3
Lyginant Lietuvos ir Danijos korupcijos suvokimo indeks,
skirtumas tarp i valstybi yra 4,6 balo. Tai gan didelis skaiius, rodantis,
kad korupcijos paplitimo mastas valstybse yra labai skirtingas. Lietuvojekorupcija yra gan plaiai paplitusi, Danijoje- korupcijos beveik nra.

1Transparency International (TI) pasaulin nevyriausybin organizacija, tirianti

vairaus pobdio (taip pat ir politin) korupcij. Organizacija visuomenei daniausiai
pastama dl jos kasmet skelbiamo korupcijos suvokimo indekso .
2Korupcijos suvokimo indeksas (KSI)-lyginamojo pobdio pasaulins korupcijos svadas.

2. Korupcijos prieastys

Danija
Gan didelis valstybinis
sektorius.
Valstyb reguliuoja
nemaai srii ir
platesnes teises turi
valdininkai.

Silpna kontrol
privaiose staigose.

Lietuva

Ivados

Labai didelis valstybs

sektorius. Valstyb
reguliuoja vairias sritis,
bei platesnes teises turi
privats asmenys.
Didelis valstybs
kiimasis ekonomik,
sukuriamos slygos kai
kuriems asmenims duoti
kyius valstybs
tarnautojams. Tai yra
didinamas poreikis
duoti ky.

Panaumai: Tiek
Danijoje, tiek Lietuvoje
valstybinis sektorius
kontroliuoja vairias sritis
ir jose sigali tam tikri
asmenys, kuriems gali
bti sukuriamos slygos
duoti/imti ky.
Skirtumai: Lietuvos
atveju valstybinis
sektorius labai kiasi
ekonomik, taip
neleisdamas visikai
teisingai konkuruoti
vairioms monms,
nordamos tam tikr
lengvat jos gali
papirkinti tam tikrus
asmenis. Verslininkai
praleidia apie 15% savo
komercinio laiko
derdamiesi su aukto
rango pareignais3.
Silpna kontrol
Panaumai: silpna
privaiose ir valstybinse kontrol privaiose
staigose.
staigose. Tai sukelia
slygas duoti/imti kyius.
Skirtumai: Lietuvoje yra
silpna kontrol
valstybinse staigose, o
Danijoje i kontrol yra
labai stipri. Tai reikia,
kad Lietuvoje galima
papirkti valstybini
staig vadovus, o
Danijoje tai padaryti
labai sunku arba net
nemanoma.
Papirkinjimai maina
pasitikjim valdia,

3 Susan Rose Ackerman. Korupcija ir valdia: prieastys, padariniai, reformos

6

alyje gausja
nepasitenkinim tam
tikrais valdios
sprendimais, nes neretai
jie bna nepagrsti.

Mai valdinink
atlyginimai. (is skaiius
Danijoje yra beveik
nulinis).

Gyventoj poiris
korupcij ( 4,6 %
gyventoj prisipaino
tolerav korupcij).

Labai mai valdinink,

valdios staig
darbuotoj atlyginimai.

Gyventoj poiris
korupcij (56,7 %
gyventoj prisipaino
tolerav korupcij).

Lietuvoje valdinink
atlyginimai yra labai
mai, tai reikia, kad
jiems reikalingos
papildomos pajamos
asmeniniams poreikiams
tenkinti, taip sukuriamos
slygos korupcijai
duoti/imti.
Danijoje ios problemos
beveik nra.
Korupcijos paplitimas
smarkiai priklauso nuo
pai gyventoj poirio
korupcij. Danijoje
asmenys io dalyko
beveik nepropaguoja,
Lietuvoje- korupcija
imlus reikinys.

3. Daugiausiai ir maiausiai korumpuotos sritys

3.1 Daugiausiai korumpuotos sritys Danijoje- privatus sektorius,
vietimo staigos, keli policija, politins partijos ir politikai.

3.2 Maiausiai korumpuotos sritys Danijoje- vieasis sektorius,

statym leidybos, teisminiai organai.
3.3
Daugiausiai korumpuotos sritys Lietuvoje- privatus
sektorius, emtvarkos, sveikatos, mokesi inspekcijos staigos,
keli policija, policija, politins sritys, teismai (visuomens
nuomons tyrimo duomenimis, pasitikjimas teismais yra labai
emas, tik ketvirtadalis alies gyventoj ireik pasitikjim
teismais).
3.4
Maiausiai korumpuotos sritys Lietuvoje- vietimo sritis,
krato apsaugos, bei usienio politikos sritys.
3.5
Palyginimas- i pateikt duomen rykiai matosi, kad
Lietuvoje korumpuot srii yra gerokai daugiau, nei Danijoje.
Panaumai: tiek Danijoje, tiek Lietuvoje sritis, kurioje labiausiai
rekiasi korupcija yra privatus sektorius, taip pat keli policija.
Skirtumai: Danijoje vietimo staigos yra vienos i labiausiai
korumpuot- Lietuvoje prieingai, vienos i maiausiai korumpuot
srii. Lietuvoje viena i labiausiai korumpuot srii yra teismai,
Danijoje prieingai- vienos i maiausiai korumpuot srii.
Lietuvoje smarkiai papirkinjama policija, investuojama
papirkinjim, savanaudikiems tikslams4.

4. Institucijos, atsakingos u kov su korupcij. Kovos su

korupcij metodai ir j veiksmingumas.
4.1 Danijoje, veikianios institucijos prie korupcij- Trasparency
International Denmark
(nacionalin tarnybinio siningumo sistema),
Danida (internacionalin Danijos paangos agentra), TDC (Danojos
prekybos taryba).
Trys institucijos, kurios dirba antikorupciniais tikslais yra pasiskirsiusios
priirimas sritis, taip palengvinamas ir pagerinamas j veikimas.
Veiksmingiausias dalykas, kuris utikrin antikorupcin sistem yra
vieumas. Visi (ar dauguma) vykiu yra rodoma vieai, skelbiama ir
transliuojama tam tikruose puslapiuose. Veiksmingumas yra labai
teigiamas, nes korupcija valstybje yra labai minimali.
4.2 Pagrindin institucija Lietuvoje, atsakinga u antikorupcin veikl
valstybs viduje yra Lietuvos Respublikos specialij tyrim taryba
4 Alexander Pivovarsky cituoja duomenis i Pasaulins investicij ataskaitos. I Pter
Eigen Transparency International. Korupcijos tinklas. 42 psl., 2002m.
8

(STT). STT pareignai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos

operatyvins veiklos statymu, vykdo operatyvin veikl, atskleidia ir
iaikina korupcinio pobdio nusikalstamas veikas (kyininkavim,
papirkim, piktnaudiavim tarnybine padtimi ir kt.), grietai
laikydamiesi Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso ir Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodekso nuostat, atlieka i
nusikalstam veik ikiteisminius tyrimus. Kita, staiga, kuri nemaai
prisideda prie korupcijos atskleidimo yra iniasklaida. Lietuvoje vis
daugja anonimik pasisakym apie korupcij, patys pilieiai darosi
suinteresuoti korupcijos mainimu valstybje.
4.3 Palyginimui, tiek Danijoje, tiek Lietuvoje viena i korupcijos
mainimo priemoni yra vieumas. Skirtumai: Danijoje, institucij yra
daugiau, jos atskirtos, sritimis, kurias priiri. Lietuvoje io atskyrimo
nra. Galima, padaryti ivad, kad tokio atskirimo reikia ir Lietuvoje,
nes itaip bt dar labiau atskleidiama ir mainama korupcija.

Ivados
Korupcija Danijoje ir korupcija Lietuvoje skiriasi 4,6 balo. Korupcijos
mastas Danijoje- 9,4, Lietuvoje- 4,8. Danijoje paplitusi smulkiai, Lietuvojestambiau. Didiausia korupcijos sritis Danijoje- politins partijos ir
politikai, Lietuvoje- sveikatos ir teissaugos staigos. Danijoje, staigos,
atsakingos u kov su korupcij atskirtos, nustatant veiklos sritis,
Lietuvoje-neatskirtos. I to, kad Danijoje korupcijos beveik nra, galima
daryti ivada, kad Lietuvai reikalinga didesn vieumos politika.
Danijos antikorupciniai metodai yra veiksmingesni nei Lietuvos,
prevencija yra didesn, nei Lietuvoje.

Naudota literatra

Informacijai apie Danij

1. Transparency international ( www.Trasparency.org)
2. www1.worldbank.org
Informacijai apie Lietuv
3.
4.
5.
6.
7.

10

www.Stt.lt
www.lrs.lt
http://skelbimas.lt/istatymai/korupcijos_prevencijos_istatymas.htm
. Knygos: Pater Eigen Transparency International. Korupcijos tinklas
Susan Rose Ackerman. Korupcija ir valdia: prieastys, padariniai ir
rezultatai.