VIEŠOJI ĮSTAIGA LIETUVOS VERSLO KOLEGIJA

TEISĖS KATEDRA

PRAKTIKOS ATASKAITA
Advokatų kontora Altun ir partneriai A&P law group

Darbą parengė
NTT18-2 gr. studentė Jogailė Šauklytė

Darbo vadovas
Doc. Renata Šliažienė

Klaipėda, 2020
 2

TURINYS

ĮVADAS.............................................................................................................................................3
1. ADVOKATŲ VEIKLĄ REKLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI..................................4
1.1 Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo santrauka.........................................................4
1.2 Reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui................................................................5
1.3 Lietuvos advokatų etikos kodekso santrauka..........................................................................6
2. ADVOKATŲ ATSAKOMYBĖ.................................................................................................10
2.1 Advokato civilinė atsakomybė.................................................................................................10
2.2 Advokato drausminė atsakomybė...........................................................................................12
2.3 Advokatų teisės ir pareigos......................................................................................................13
3. ADVOKATŲ KONTORA ALTUN IR PARTNERIAI A&L GROUP.................................15
4. PRAKTIKA.................................................................................................................................16
IŠVADOS........................................................................................................................................19
LITERATŪRA...............................................................................................................................20
 3

ĮVADAS
Žingeidus, išsilavinęs, auštų etikos standartų oratorius – psichologas.

Išvertus iš lotynų kalbos, žodis ,,advokatas” reiškia pašauktasis (lot. advocatus – „pašauktasis“,

nuo ad– („prie, link“) + vocō („šaukiu, pakviečiu“). Ši sąvoka, manau, reiškia, kad advokatas visų
pirmą turi būti žmogus, kuriam nėra svarbiausia patirti finansinę satisfakciją, o padėti kitam. Šios
profesijos atstovai turi pasižymėti tokiomis asmeninėmis savybėmis, kaip oratorius -psichologas. Jis
turi suprasti savo klientą ir gebėti komunikuoti – tai ypač svarbu dirbant teismuose. Advokato
uždaviniai – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises, teisėtus interesus ir siekti, kad
būtų įvykdytas teisingumas. Tačiau be asmeninių savybių advokatas turi atitikti ir auštus profesinius
reikalavimus, aprašytus Lietuvos advokatūros įstatyme ir vadovautis etikos kodeksu. Reikalavimų yra
tikrai nemažai ir jie yra itin griežti už kurių pažeidimą advokatas gali būti išbrauktas iš praktikuojančių
advokatų sąrašo negrįžtamai . Trečiasis, tačiau nemažiau svarbus, sudedamasis elementas būnant
advokatu - nuolatinis tobulėjimas. Tad būti advokatu – tikrai ne lengvas uždavinys ir šioje praktikos
ataskaitoje aprašysiu su kuo man teko susidurti ir kaip sekėsi visus šiuos elementus sujungti į vieną
visumą.

Tyrimo objektas – Advokatų kontora Altun ir partneriai L&P law group.

Tyrimo tikslas - įgauti praktikos taikant turimas teorines žinias.
Praktikos ataskaitos uždaviniai:

1. Išsamiai susipažinti su advokatūros įstatymu.

2. Išnagrinėti etikos kodeksą.
3. Įsisąmoninti advokato civilines ir drausmines atsakomybes
4. Pristatyti išspręstą kazusą.

Tyrimo metodai: įvairių teisinių dokumentų ruošimas, teisės normų taikymas, teismų
praktikos analizė.
 4

1. ADVOKATŲ VEIKLĄ REKLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

1.1 Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo santrauka

Advokatūros įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką. Šį įstatymą sudaro
keturiolika skirsnių.
Pirmasis skirsnis: bendrosios nuostatos. Jame aprašomos advokatų veiklos sąlygos bei tvarka.
Antrasis skirsnis: asmens pripažinimas advokatu. Jame iš esmės aprašomi reikalavimai tapti
advokatu siekiančiam asmeniui, tuomet šie reikalavimai išskirstomi straipsniais ir jau detaliau
paaiškinama, tarkim, kas yra nepriekaištinga reputacija, pripažinimo advokatu tvarka, kokie turi būti
pateikti dokumentai norint laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, pripažinimo ir nepripažinimo
advokatu procesas ir tvarka. Šį skirsnį panagrinėsime išsamiau.
Trečiasis skirsnis: teisė verstis advokato veikla. Čia aprašoma kas turi teisę verstis advokato veikla,
kada advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, advokato priesaika, profesinės
atsakomybės draudimas, advokatų veiklos formos, darbo vieta, kada advokatas išbraukiamas iš
Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo bei advokato veiklos apribojimai.
Ketvirtasis skirsnis aprašo individualios advokato veiklos sąlygas.
Penktasis skirsnis: advokatų veikla partnerystės pagrindais, neįsteigiant juridinio asmens.
Išvardintos sąlygos.
Šeštasis skirsnis: Advokatų veikla įsteigiant juridinį asmenį. Advokatų profesinės bendrijos
steigimo ypatumai, apribojimai, steigimas, reikalingi dokumentai, valdymas, bendrijos pabaigos
ypatumai ir peveldėjimas.
Septintasis skirsnis: advokato padėjėjas. Advokatų padėjėjų teisės ir pareigos, Lietuvos advokatų
padėjėjų sąrašas, išbraukimas iš padėjėjų sąrašo, vadovavimas advokato padėjėjo praktikai bei
praktikos atlikimo tvarka.
Aštuntąjį skirsnį: advokatų teisės ir pareigos, advokatų veiklos garantijos. Ką advokatas privalo
daryti, kada advokatas gali atsisakyti teikti teisinę paslaugą, advokato veiklos reklamos ypatumai,
veiklos apribojimai, advokato teisės, veiklos garantijos bei kt. teisės.
Devintasis skirsnis: teisinių paslaugų įforminimas ir apmokėjimas. Šiame skirsnyje aprašomas
kliento ir advokato susitarimas, kaip vyksta advokato įgaliojimų įforminimas, kokia tvarka yra
 5

atsiskaitoma už advokato teikiamas teisines paslaugas, kas nagrinėja ir kur kreiptis dėl advokatų ir
klientų ginčų.
Dešimtasis skirsnis: advokatų, advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė. Kada advokatui ir kada
advokato padėjėjui keliama drausminė byla, kokios yra drausminių nuobaudų rūšys.
Vienuoliktasis skirsnis: advokatų savivalda. Kas yra Lietuvos advokatūrą, jos funkcijos, Lietuvos
advokatūros valdymo organai.
Dvyliktasis skirsnis: Europos Sąjungos valstybinių narių teisininkų teisė laikinai teikti paslaugas
Lietuvos Respublikoje. Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 str., kokias teises turi ES valstybės
narės teisininkas, laikinai teikiantis paslaugas Lietuvos Respublikoje.
Tryliktas skirsnis: Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisė teikti nuolatines teisines
paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šiame skirsnyje nusakoma, kurie iš Europos Sąjungos valstybių
narių teisininkų turi teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, kokia tvarka ir
kokie reikalavimai yra Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, pageidaujančiam teikti nuolatines
teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, nurodomos teisės, pareigos bei drausminė atsakomybė.
Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui.
Keturioliktasis skirsnis: Baigiamosios nuostatos. Šis Įstatymas įsigalioja pagal Lietuvos
Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą.

1.2 Reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui

Fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius
laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų
metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko,
kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį
(vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;
4) yra nepriekaištingos reputacijos;
5) moka valstybinę kalbą;
 6

6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip
penkerių metų advokato veiklos stažą ir dėl kurio pripažinimo advokatu sprendimas buvo panaikintas
šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, taip pat kuris turi
nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, nepertraukiamą ne mažesnį kaip
septynerių metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras, išskyrus
asmenis, teistus už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą (šio Įstatymo 8
straipsnio 1 ir 2 punktai), – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą; 
7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų
sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

1.3 Lietuvos advokatų etikos kodekso santrauka

Etikos kodeksas - įsipareigojimas sau ir visuomenei

Pasak Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės, Lietuvos advokatūra jau dabar yra bene
aukščiausius etikos standartus turinti ir griežčiausiai savo narius vertinanti korporacija, o naujasis
kodeksas šiuos reikalavimus dar labiau sustiprina. Naujuoju etikos kodeksu iš esmės praplėstas jo
galiojimas – iki šiol etikos kodekso principai buvo taikomi tik praktikuojantiems advokatams ir
advokatų padėjėjams, o naujojo kodekso reikalavimų turės laikytis ir Lietuvos advokatūros sprendimu
advokatais pripažinti asmenys bei Lietuvoje profesinę veiklą laikinai arba nuolat vykdantys užsienio
valstybių teisininkai. Naujajame etikos kodekse taip pat aiškiau apibrėžiami, detaliau reglamentuojami
ar praplečiami tokie svarbūs advokatų veiklos principai kaip sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys,
kliento paslapties neatskleidimas, interesų konfliktas, lojalumas klientui ir kt.
 „Etikos kodeksas - tai mūsų bendruomenės, mūsų profesijos garbės kodeksas. Savo nuostatomis
jis saisto ne tik mus, bet ir sutvirtina visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, leidžia tikėtis, kad
advokatų paslaugų profesionalumas ir kokybė ir toliau augs“, - sakė I. Vėgėlė. Taigi, apžvelkime
trumpai etikos kodekso esmę.
1 straipsnis. Kodekso paskirtis
Lietuvos advokatų etikos kodeksas (toliau – kodeksas) nustato pagrindines Lietuvos Respublikos
advokatų profesinės etikos taisykles bei principus ir reglamentuoja advokato elgesį vykdant profesinę
advokato veiklą bei elgesį, susijusį su profesine veikla ir advokato profesijos vardu.
 7

3 straipsnis. Europos advokatų profesinės etikos kodekso taikymas

Europos advokatų profesinės etikos kodeksas tiesiogiai taikomas Lietuvos Respublikos advokatų
tarptautinei veiklai Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje.
4 straipsnis. Tradicijų ir papročių taikymas
Kai advokato veiksmų ar poelgių nereglamentuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos advokatūros
įstatymas ir kiti teisės aktai, arba kai advokatas nėra tikras dėl profesinės etikos reikalavimų, advokatas
privalo laikytis advokatų praktikoje susiformavusių tradicijų ir papročių, kurių turinys atitinka
profesinės etikos ir dorovės principus.
5 straipsnis. Veiklos laisvė ir nepriklausomumas
1.Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, todėl advokato veiklos
laisvė ir nepriklausomumas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyto advokato vaidmens,
dalyvavimo vykdant teisingumą ir tinkamo advokato funkcijų įgyvendinimo būtinoji (pamatinė) sąlyga
(conditio sine qua non).
2.Atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti nepriklausomas. 
3.Advokatas privalo vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti profesinių
funkcijų atlikimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į profesinę veiklą bei imtis priemonių tokiems
veiksmams nutraukti ir pašalinti.
4.Advokatui draudžiama imtis veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti advokato profesines pareigas ar
suvaržys profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą kitaip, nei tai nustato Lietuvos advokatūra ar
teisės aktai, ar kuri žemins advokato profesijos vardą.
6 straipsnis. Sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys
1.Advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato
profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai.
2. Advokatas visada privalo:
a) saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir
teisingumo idėjos;
b) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti;
c) elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai;
d) teismo posėdžių metu dėvėti mantiją (ši sąlyga netaikoma advokato padėjėjui);
e) nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kai atlieka advokato profesines pareigas, taip pat
nepiktnaudžiauti alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių ir toksinių medžiagų
ne medicinos tikslais.
 8

3. Advokatas neturi piktnaudžiauti savo profesiniu vardu.

4. Advokato ženklas ir mantija turi būti naudojami išimtinai advokato profesinėje veikloje.
Advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai
priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia
Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą.
9 straipsnis. Kompetencija ir pareigingumas
2. Advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines
pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.
10 straipsnis. Lojalumas klientui
2. Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio
santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami
abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu.
3. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje
kitos šalies atstovu ar gynėju. Teisiniame santykyje, kuris nesusijęs su byla, kurioje advokatas yra ar
buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, advokatas gali konsultuoti, atstovauti ar veikti prieš
buvusį savo klientą, kuriam advokatas teikė klientui teisines paslaugas, kai tenkinamos abi šios
sąlygos:
1) visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų
teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą);
2) nebus pažeistas nė vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas.
11 straipsnis. Interesų konflikto vengimas
1. Interesų konflikto vengimo principo tinkamas įgyvendinimas lemia ypač svarbią advokato
pareigą santykiuose su klientu ir kitais asmenimis veikti taip, kad būtų išvengta advokato klientų arba
kliento ir advokato interesų priešpriešos.
12 straipsnis. Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga
konkurencija
1. Advokatų, kaip vieningos ir garbios profesinės korporacijos narių, tarpusavio santykiai turi būti
grindžiami demokratiškumo, kolegiškumo ir sąžiningos konkurencijos principais.
13 straipsnis. Advokatų ir Lietuvos advokatūros organų santykių geranoriškumas
1.Advokato ir Lietuvos advokatūros organų tarpusavio santykiai grindžiami abipuse pagarba ir
geranorišku bendradarbiavimu.
 9

3.Advokatas privalo vykdyti Lietuvos advokatūros, jos organų sprendimus ir nutarimus,

kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti Lietuvos advokatūros organų
sprendimų ar nutarimų arba atvykti, advokatas privalo nedelsdamas informuoti Lietuvos advokatūrą ir
paaiškinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis.
4.Jeigu Lietuvos advokatūra, jos organas, komitetas, komisija ar jų narys pagal kompetenciją
kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokatu ar
advokato profesine veikla, ir (ar) pateikti tam tikrus duomenis, advokatas privalo per kreipimesi
nurodytą terminą pateikti Lietuvos advokatūrai paaiškinimą ir reikiamus duomenis.
14 straipsnis. Pagarba valstybei ir visuomenei
1. Bendraudamas su valstybės ir visuomenės institucijomis, įstaigomis ir asmenimis ar atlikdamas
profesines pareigas teisme, kitose institucijose ir įstaigose advokatas privalo veikti pagarbiai,
korektiškai ir dalykiškai, laikydamasis nustatytų elgesio standartų ir reikalavimų bei gerbdamas kitų
asmenų teises.
2. Advokatas, atstovaujantis klientui (ginantis klientą) teisme, privalo nedelsdamas pranešti
teismui apie atstovavimo (gynybos) santykių pabaigą ar pasikeitimą.
 10

2. ADVOKATŲ ATSAKOMYBĖ

2.1 Advokato civilinė atsakomybė

Civilinė atsakomybė, kaip ir bet kuri kita prievolė, atsiranda tik esant tam tikriems juridiniams
faktams. Civilinės atsakomybės atsiradimo ypatumas yra tas, kad vienas juridinis faktas paprastai nėra
pagrindas jai atsirasti. Tik esant būtinų juridinių faktų sudėčiai galima kalbėti apie civilinę atsakomybę
kaip apie egzistuojančią prievolę. Juridiniai faktai – tai asmenų veiksmai ar neveikimas, įvairūs įvykiai
bei aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi tam tikri teisiniai santykiai, o tai reiškia,
jog nuo šių faktų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga
Advokato profesinei civilinei atsakomybei atsirasti reikia visų keturių sąlygų:
1. neteisėtų veiksmų;
2. kaltės;
3. žalos;
4. priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Žemiau kiekviena iš sąlygų bus nagrinėjama atskirai.

LR CK 6.246 straipsnis. Neteisėti veiksmai

1.Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos
(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas
veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
2. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra
atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė).
3. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
 
 11

LR CK 6.247 straipsnis. Priežastinis ryšys

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais
skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį
gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
 
LR CK 6.248 straipsnis. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
1. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų
arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė
preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
2. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
3. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo
tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
4. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai
kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
 
LR CK 6.249 straipsnis. Žala ir nuostoliai
1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip
pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos
išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
2. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus
reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
3. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos
atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą,
periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
4. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos:
1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti;
2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu;
3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
5. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu
įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo
dieną.
 12

6. Kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda
nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.

2.2 Advokato drausminė atsakomybė

LR Advokatūros įstatymas 52 straipsnis. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas

1. Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos
pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.
2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras.
3. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra
sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir
asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo.
4. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės
bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia „Valstybės žiniose“. Teisingumo ministras
gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam
Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti
skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

LR Advokatūros įstatymas 53 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys

Advokatui už šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas
gali skirti šias drausmines nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) viešai paskelbiamą papeikimą;
4) pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu.
 
LR Advokatūros įstatymas 54 straipsnis. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė
 13

1. Šio skirsnio nuostatos taikomos ir advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 53 straipsnio 4
punkte nurodytąją.
2. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, advokato padėjėjui
gali būti taikoma drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.
 
55 straipsnis. Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimas
Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt
dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.

2.3 Advokatų teisės ir pareigos

LR Advokatūros įstatymas 44 straipsnis. Advokato teisės

Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti
reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų
nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys,
įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu;
2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali
gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus
dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato
kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su
teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios
informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su
priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Jeigu ginčas
ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga,
kurioje nėra duomenų, dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje;
4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, išskyrus bylas, kurios
nagrinėtinos uždarame teismo posėdyje;
 14

5) tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir
registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija;
6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis, susijusiomis su advokato veikla.

LR Advokatūros įstatymas 39 straipsnis. Advokatų pareigos

1. Advokatas privalo:
1) sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso
reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai;
2) savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų;
3) saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti;
4) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;
5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą
organizuoja Lietuvos advokatūra šios nustatyta tvarka;
6) Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus.
2. Advokatas privalo kas penkeri metai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą.
 15

3. ADVOKATŲ KONTORA ALTUN IR PARTNERIAI A&L GROUP

„Teikiame platų spektrą paslaugų, kurios būtinos mūsų klientų veikloje, kadangi tik pažindami
skirtingas veiklos sferas galime visapusiškai įvertinti situaciją ir kompleksiškai spręsti klientų
problemas.“ – taip save pristato advokatų kontora Altun ir partneriai A&P law group. Advokatų
kontora Altun ir partneriai A&P law group, įsikūrusi Vilniuje, teikia teisines paslaugas fiziniams ir
juridiniams asmenims, siūlo jiems prevencinius ir strateginius teisinius sprendimus bei dalyvauja
sprendžiant teisinius ginčus. Klientas turi turėti galimybę pasirinkti konkretų advokatą, kuriuo jis
pasitiki. Advokatų kontoros Altun ir partneriai A&P law group vienas svarbiausių darbo principų –
paslaugą teikia tas advokatas, su kuriuo klientas tiesiogiai ir betarpiškai bendrauja. Klientas turi būti
tikras, kad jo bylą veda ir visą situaciją kontroliuoja asmuo, kuris geriausiai žino jo problemą. Toks
darbo principas padeda užtikrinti informacijos tinkamą apdorojimą, operatyvų ir kvalifikuotą paslaugų
teikimą.
Advokatų kontora Altun ir partneriai A&P law group teikia šias paslaugas: atstovavimas
bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, atstovavimas ikiteisminėse ginčų sprendimo
institucijose, juridinių asmenų veiklos dokumentų rengimas, sutarčių ir kitų dokumentų rengimas,
atstovavimas viešojo administravimo institucijose, alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, procesinių
dokumentų rengimas, konsultacijos žodžiu, teisinis auditas.
Veiklos sritys : prievolių teisiniai santykiai, valstybės tarnybos santykiai, statybų teisiniai santykiai,
juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimas, konkurencijos teisiniai santykiai, intelektinė ir
pramoninė nuosavybė, sutartiniai teisiniai santykiai, viešieji pirkimai, teritorijų planavimas, neturtinės
asmenų teisės, reklamos ir visuomenės informavimo sritis, komunikacijos ir viešųjų ryšių teisė, įmonių
 16

teisė, darbo teisiniai santykiai, draudimo teisiniai santykiai, šeimos teisiniai santykiai, mokesčių teisė,
nuosavybės teisių gynimas ir kitų daiktinių teisių įgyvendinimas.

4. PRAKTIKA

Praktiką atlikau advokatų kontoroje Altun ir partneriai A&P law group. Praktikai man buvo
paskirta įmonė - klientė, su kuria visą praktikos laikotarpį ir dirbau. Mano praktikos funkcijos buvo:
ruošti raštus remiantis teisės normomis, rinkti įrodymus, analizuoti teismų praktiką, lyginti Lietuvos
Respublikos teisės aktus su tarptautiniais teisės aktais, ruošti palyginamąją analizę.
Praktika prasidėjo nuo svarbiausių pagrindų advokato veikloje: Lietuvos Respublikos advokatūros
įstatymo bei etikos kodekso analizės. Nors paskaitų metu apie šiuos teisės aktus buvo kalbėta nemažai,
tačiau pabendravus su tikru teisininku šie teisės aktai tapo kur kas labiau suprantami. Susipažinusi su
advokatūros įstatymu ir etikos kodeksu - buvo aptarta civilinė ir drausminė advokato atsakomybė.
Įtvirtinus turimas žinias priėjome prie svarbiausio – tiesioginės praktikos.
Advokatų kontora man paskyrė klientą, kurio teisinius poreikius spręsti buvo mano praktikos
pagrindas. Klientas - įmonė Caverion Lietuva, specializuojasi statybų sektoriuje. Tad mano iššūkiai
prasidėjo jau vien sužinojus, kad turėsiu stipriai padirbėti norit greitai įsigilinti, suprasti ir pritaikyti
statybų teisės žinias praktikoje. Mano pagrindinis darbas buvo ruošti rangos sutartis advokatų kontoros
klientui. Taigi pradžioje sukūriau būtinųjų sąlygų plano sukūrimo, kurį išdėsčiau taip:
 Sutarties šalys
 Sutarties objektas, adresas
 Dalykas (montavimas, projektavimas, kasimas, griovimas ir tt..)
 17

 Darbų kaina ir apmokėjimo tvarka

 Šalių teisės ir pareigos
 Terminai: Darbų pradžia ir pabaiga
 Darbų atlikimas (kieno medžiagos ir kaip atsiskaitys – dažniausiai rangovas savo rizika,
medžiagom)
 Atliktų darbų priėmimas (terminai ir tvarka)
 Terminai darbų trūkumams nustatyti
 Baigiamosios nuostatos (papildomas punktas :„Gamybinio pasitarimo protokolai yra
neatsiejama sutarties dalis“)
 Šalių rekvizitai
Kuomet pradėjau ruošti sutartis ir supratau, kad labai jautrus dalykas yra garantiniai terminai. Prieš
kelerius metus buvo panaikinta statybos įstatymo nuostata, numatanti, kad statinyje naudojamų
statybos produktų ir įrenginių garantinis terminas nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose. Po
šio pakeitimo statybos metu panaudotiems statybos produktams ir sumontuotai įrangai pradėjo galioti
bendras statinio garantinis terminas. Nepaisant to, dalyje statybos rangos sutarčių vis dar naudojamos
nuostatos, kurios remiasi senuoju reglamentavimu – montuojamai įrangai numato taikyti tik vienerių ar
dvejų metų garantiją, priklausomai nuo to ką siūlo šios įrangos gamintojas,
be to, daugelis statybos rangovų statinyje sumontuotai įrangai nesutinka suteikti ilgesnių, nei tiekėjų
išduodamuose dokumentuose numatytų garantinių terminų, todėl kyla nesutarimai tarp statybos
užsakovų ir rangovų.
Iki 2013 metų liepos 1 dienos į statinį montuojamiems įrenginiams, kurie nebuvo paslėpti statinio
konstrukcijose, buvo taikomas kitoks garantinis terminas, nei kitoms statinio dalims – toks, kokį
įrenginiui suteikdavo tiekėjas ar gamintojas. Pavyzdžiui, jei gamintojas gaminiui suteikdavo dvejų
metų garantiją, tuomet rangovas užsakovo atžvilgiu taikydavo tokį pat garantinio aptarnavimo terminą.
Nuo 2013 metų liepos 1 dienos buvo panaikinta ši statybos įstatymo nuostata ir pastate montuojamai
įrangai pradėti taikyti bendri statinio garantiniai terminai. Tai reiškia, kad rangovas privalo penkerius
metus nuo statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui teikti garantinį aptarnavimą, net jei
gamintojas gaminiui yra suteikęs trumpesnį garantinį aptarnavimą. Civiliniame kodekse nurodoma,
jeigu defektai nustatomi per garantinį terminą̨, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba
atlyginti užsakovui jų̨ šalinimo išlaidas.
Praktinė situacija: advokatų kontoros klientas (toliau - generalinis rangovas) pasamdė rangovą
sumontuoti katilinę (įranga rūpinasi pats rangovas). Pastarajam įrangos pardavėjas suteikia 2 metų
 18

garantiją – tokią ir jis suteikia generaliniam rangovui, o generalinis rangovas prieš pagrindinį užsakovą
įsipareigoja suteikti 5 metų garantiją. Kaip išspręsti susidariusią situaciją? Civilinis kodeksas išdėsto
viską gan paprastai – minimali garantija statiniui 5 metai, maksimali 20 metų.

LR CK 6.698 straipsnis. Garantiniai terminai

 
1. Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis
prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo
nustatyti per:
1) penkerius metus;
2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);
3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.
Statybos įstatymas pritaria Civilinio kodekso normai. Statybos teisinis reglamentas – nukreipia
atgal į Statybų įstatymą ir Civilinį kodeksą.
Statybos produktų (medžiagų, įrangos) gamintojai suteikia 2 metų garantiją, o statybos produktą
panaudojus statant statinį, jis tampa neatsiejama statinio dalimi. Minimali kokybės garantija statiniui
yra 5 metai. Tokiu būdu sugedus įrenginiui po 3 metų, rangovui tenka jį keisti ar remontuoti savo
lėšomis, nes gamintojo garantija jau būna pasibaigusi. Norint gauti iš gamintojo ilgesnę nei 2 metai
garantiją, gamintojai prašo iš rangovų už tai sumokėti. Lietuvos statybininkų asociacija ne kartą šį
klausimą kėlė Aplinkos ministerijoje bei Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kad tokiems statinio
elementams rangovas galėtų suteikti garantinį terminą pagal gamintojo suteikiamų garantijų terminą
(ne mažiau 2 metų). Tačiau atsakymas buvo neigiamas grindžiant tuo, kad atsiras pagrindas rangovų
piktnaudžiavimui.
Po ilgų derybų su rangovu buvo nuspręsta pakalbėti su pagrindiniu užsakovu ir paaiškinti šią,
mano nuomone, įstatymo spragą statybų sektoriuje. Užsakovas buvo supratingas ir sutiko su mūsų
siūlymų pasirašyti trišalį susitarimą tarp pagrindinio užsakovo, generalinio rangovo ir rangovo dėl
rangovo montuojamos įrangos garantijos. Susitarimas buvo sėkmingas ir tenkinantis visas šalis. Šiuo
paskutiniu mano ruoštu dokumentu mano praktika ir baigėsi.
 19

IŠVADOS

Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Į Lietuvos advokatūra vienijasi visi Lietuvos
Respublikos advokatai. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš
Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatų
nustatyta tvarka.
Asmuo pripažįstamas advokatu jei yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės
narės pilietis, turi teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį, turi ne mažesnį kaip dvejų
metų teisinio darbo stažą ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą arba yra atlikęs ne trumpesnę kaip
dvejų metų advokato padėjėjo praktiką ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą, arba turi ne mažesnį
kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Taip pat yra nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę
kalbą, neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų
sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Ši praktika, tik dar kartą patvirtino faktą – kad lengvų kelių nėra. Todėl dabar esu dar stipriau
nusiteikusi eiti šiuo keliu tol ,kol ištarsiu šiuos žodžius: „Aš, advokatė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos
Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus
interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu
nepakenkti advokato vardui. Tepadeda man Dievas“ .
 20

LITERATŪRA

Norminiai teisės aktai

1. LR Civilinis kodeksas// 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 Vilnius (aktuali redakcija 2020-06-
15).
2. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas // 2004 m. kovo 18 d. Nr. IX-2066 Vilnius (aktuali
redakcija 2020-07-01).
3. LR Statybos įstatymas// 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240 Vilnius (aktuali redakcija 2020-05-01).
4. Advokatų profesinės etikos kodeksas// 2016 m. balandžio 22 d. Nr. 1R-133, Vilnius

Internetiniai šaltiniai
[Žiūrėta 2020-10-07]. Prieiga internetu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Advokatas
[Žiūrėta 2020-10-07]. Prieiga internetu: http://www.advokatura.lt/lt/advokatams-padejejams/naujienos-
advokatams/isigalioja-naujasis-advokatu-24d9.html
 21

[Žiūrėta 2020-10-08] Prieiga internetu: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-

metras/nekilnojamasis-turtas/statybos-rangovo-atsakomybe-ar-galima-apsiriboti-irangos-gamintojo-
suteikiama-garantija-973-765514